https://www.spreaker.com/podcast/sveikata--3085711ltHealth & FitnessCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/f8edc477f858590fc845c40b58ab86c2.jpghttps://www.spreaker.com/podcast/sveikata--3085711Wed, 20 Aug 2025 07:12:08 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltMedicinos profesionalų patarimai ir sveikatos naujovės – sveikos gyvensenos laidoje trečiadieniais 16.30 val. per LRT RADIJĄ.falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-lietuva-pagal-mirstamuma-nuo-aids-pirmauja-europoje--56501818
ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.

Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.

Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?

Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56501818Wed, 16 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTRemiantis UNAIDS bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio mėn. iš viso registruota beveik 4 tūkst. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Šis virusas sukelia AIDS ligą, kuri kasmet nusineša apie 100 gyventojų gyvybių. Nors...
ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.

Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.

Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?

Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-perfekcionizmas-gyvenimo-prakeiksmas-vedantis-link-kitu-psichologiniu-sutrikimu--56420267
Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56420267Wed, 09 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTPerfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai...
Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1649falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pagrindine-kovos-su-rukymu-priemone-kirtis-per-pinigine--56349585
Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?

Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56349585Wed, 02 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie...
Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?

Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-chaosas-del-sveikatos-centru-kurimo-kas-apjungus-ligonines-su-poliklinikomis-laukia-pacientu--56245317
Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.

Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?

Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56245317Wed, 26 Jul 2023 13:29:00 +0000LRTSveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai...
Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.

Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?

Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-kyla-sergamumas-erkiu-platinamomis-ligomis-ir-valdzios-uzmirsta-limfedema-salutinis-vezio-reiskinys--56163745
Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.

Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56163745Wed, 19 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTPenktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą apie kylantį sergamumą erkių platinamomis ligomis. Sergamumas Laimo liga pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito...
Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.

Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kiek-atostogaujant-uzsienyje-mums-yra-pravarti-europos-sveikatos-draudimo-kortele-ir-robotines-chirurgijos-uzkulisiai--56069478
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.

Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56069478Tue, 11 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTVasarą atostogaudami Lietuvoje sveikatos draudimo nė neprisimename, nes esame tikri, kad nutikus nelaimei būsime nugabenti į gydymo įstaigą ir ten mums būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Visgi vykstant atostogauti į svečias šalis tenka pasukti...
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.

Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-keiciasi-kompensuojamuju-vaistu-kainynas-isbraukta-300-vaistu-atsirado-nauja-galimybe-isigyti-vaistu-nemokamai--56002792
SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.

Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.

Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.

Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56002792Wed, 05 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTKaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas...
SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.

Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.

Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.

Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vasaros-issukiai-kova-su-kraujasiurbiais-masalais-ir-saules-itaka-melanomos-atsiradimui--55474566
Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.

Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.

Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/55474566Wed, 28 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTĮ laidą kreipėsi vilnietė Austėja, kuri klausia, ar gali kilti alerginė reakcija nuo kraujasiurbio mašalo įgėlimo. Moteris pasakoja, kad savaitgalį beviešint sodyboje jai kažkas įgėlė. Moteris tikina, kad įgėlimas visai nepanašus į uodo, greičiausiai...
Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.

Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.

Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1672falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kas-sukele-vejaraupiu-banga-lietuvoje--54759135
Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.

Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54759135Wed, 21 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTNacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, jei pernai per penkis mėnesius registruota apie...
Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.

Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vienas-kraujo-donoras-gali-isgelbeti-triju-pacientu-gyvybes-ar-pakanka-lietuvoje-donoru-aukojamo-kraujo--54434154
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.

Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54434154Wed, 14 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTKaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos...
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.

Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1664falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nebyli-zudike-letine-inkstu-liga-kaip-jos-isvengti--54136385
Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54136385Wed, 07 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTPrieš kelerius metų atliktas jungtinis Amerikos nefrologų draugijos, Pasaulinės nefrologų draugijos ir Europos inkstų asociacijos tyrimas parodė, kad 843 milijonai žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga. Dalis jų gyvena įprastą gyvenimą ir to net...
Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1670falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-gali-lietuva-susidoroti-su-antibiotiku-trukumo-problema-kai-su-ja-susiduria-bene-visa-europa--53984896Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per COVID-19 pandemiją kai kurių vaistų poreikis, taip pat ir antibiotikų, buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati vaistų gamyba.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais gauta pranešimų daugiau - virš 1 tūkst., o praėjusių metų pirmas ketvirtis, pasak ministro Arūno Dulkio, rodo, kad trūkumas bus dar didesnis.
Kaip trūkstant vieno pagrindinių antibiotikų pacientų gydymą organizuoja šeimos ir vaikų ligų gydytojai? Ar turime šalyje amoksicilino analogų? Kokios priemonės pasiekiamos Lietuvai, kai su vaistų trūkumu susiduria visa Europa? Ar tiesa, kad antibiotikų netrūksta Lenkijoje? Kiek pacientams teks laukti, kol amoksicilinas bus lengvai prieinamas Lietuvos vaistinėse?
Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53984896Wed, 24 May 2023 13:30:00 +0000LRTLietuvoje apie antibiotikų trūkumą prabilta dar praėjusių metų lapkritį. Tuo metu penicilinų grupės antibiotikų trūko mažesniuose miestuose, ilgainiui problema persikėlė ir į didmiesčius. Pastaruoju metu didžiausia problema yra dėl amoksicilino, ypač...Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per COVID-19 pandemiją kai kurių vaistų poreikis, taip pat ir antibiotikų, buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati vaistų gamyba.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais gauta pranešimų daugiau - virš 1 tūkst., o praėjusių metų pirmas ketvirtis, pasak ministro Arūno Dulkio, rodo, kad trūkumas bus dar didesnis.
Kaip trūkstant vieno pagrindinių antibiotikų pacientų gydymą organizuoja šeimos ir vaikų ligų gydytojai? Ar turime šalyje amoksicilino analogų? Kokios priemonės pasiekiamos Lietuvai, kai su vaistų trūkumu susiduria visa Europa? Ar tiesa, kad antibiotikų netrūksta Lenkijoje? Kiek pacientams teks laukti, kol amoksicilinas bus lengvai prieinamas Lietuvos vaistinėse?
Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-burnos-veziu-sergantys-pacientai-ikalinti-biurokratijos-voratinklyje--53907021
Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?
Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53907021Wed, 17 May 2023 13:30:00 +0000LRTApie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą....
Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?
Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-apsisaugoti-nuo-legioneliozes-ir-kokie-pavojai-vaiku-tyko-tik-tok-platformoje--53805920
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais, tačiau visos aplinkybės vis dar yra tikslinamos. Mat kas keisčiausia šioje situacijoje, kad užsikrėtę pacientai nesiejami su viena teritorija.

Visgi, kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, legioneliozė plinta aerozoliniu būdu su vandens purslais. Tai reiškia, kad užsikrečiama bakterijų įkvėpus. Bakterinę infekciją sukeliančios legionelių bakterijos atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas. Taip pat ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama net ir viešbučiuose, baseinuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad legioneliozės pavojus gali tykoti bet kur.

Apie sąlygas legioneliozei plisti bei ligos gydymo eigą pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene bei LSMU Kauno ligoninės vyriausiuoju rezidentu Mariumi Ogensku.

Kita laidos temos – pavojai, kurie vaikų ir paauglių tyko Tik Tok platformoje. Balandžio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose pasklido tragiška žinia apie netyčia vaistų perdozavusį paauglį. Jis bandė atkartoti Tik Tok platformoje iškeltą iššūkį – apsvaigti nuo didelės vaistų dozės. Eksperimentas, kuris baigėsi 13 metų paauglio mirtimi, buvo filmuojamas. Kitas eksperimentas, kuris populiarus ir tarp Lietuvos vaikų – neva saugiai sukeliamas alpimas pridusinant.

Tokie eksperimentai tėvams kelia šiurpą, tačiau dažnas jų jaučiasi bejėgis, nes paprastai tokiais eksperimentais paaugliai užsiima kai tėvų ar kitų suaugusių asmenų nėrašalia, kurie galėtų užkirsti kelią pavojui. Kaip kalbėtis su paaugliais apie interneto platformose tykančius pavojus, kad jie tokių eksperimentų nesiimtų? Pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatre Urte Konovalove.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53805920Wed, 10 May 2023 13:30:00 +0000LRTBalandžio pabaigoje Kaune ir aplinkiniuose rajonuose užfiksuotas legioneliozės protrūkis. Ir šiandien apie 10 užsikrėtusių pacientų gydomi Kauno ligoninėse, du iš jų guli reanimacijos skyriuose, o keturi pacientai per šį laikotarpį nuo minėtos ligos...
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais, tačiau visos aplinkybės vis dar yra tikslinamos. Mat kas keisčiausia šioje situacijoje, kad užsikrėtę pacientai nesiejami su viena teritorija.

Visgi, kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, legioneliozė plinta aerozoliniu būdu su vandens purslais. Tai reiškia, kad užsikrečiama bakterijų įkvėpus. Bakterinę infekciją sukeliančios legionelių bakterijos atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose, sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas. Taip pat ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama net ir viešbučiuose, baseinuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad legioneliozės pavojus gali tykoti bet kur.

Apie sąlygas legioneliozei plisti bei ligos gydymo eigą pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskiene bei LSMU Kauno ligoninės vyriausiuoju rezidentu Mariumi Ogensku.

Kita laidos temos – pavojai, kurie vaikų ir paauglių tyko Tik Tok platformoje. Balandžio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose pasklido tragiška žinia apie netyčia vaistų perdozavusį paauglį. Jis bandė atkartoti Tik Tok platformoje iškeltą iššūkį – apsvaigti nuo didelės vaistų dozės. Eksperimentas, kuris baigėsi 13 metų paauglio mirtimi, buvo filmuojamas. Kitas eksperimentas, kuris populiarus ir tarp Lietuvos vaikų – neva saugiai sukeliamas alpimas pridusinant.

Tokie eksperimentai tėvams kelia šiurpą, tačiau dažnas jų jaučiasi bejėgis, nes paprastai tokiais eksperimentais paaugliai užsiima kai tėvų ar kitų suaugusių asmenų nėrašalia, kurie galėtų užkirsti kelią pavojui. Kaip kalbėtis su paaugliais apie interneto platformose tykančius pavojus, kad jie tokių eksperimentų nesiimtų? Pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatre Urte Konovalove.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-lietuvoje-krenta-vaiku-skiepijimo-nuo-infekciniu-ligu-apimtys-ir-baltos-sypsenos-abc--53652682
Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.

Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53652682Wed, 26 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTAntradienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją apie gyventojų imunizacijos aprėptis, kartu nagrinėtos ir priežastys, kodėl dalis lietuvių vis dar skeptiškai vertina skiepus. Didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams...
Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos, tačiau Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc., kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Kodėl vaikų skiepų apimtys Lietuvoje tokios žemos ir kokių priemonių artimiausiu metu ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad šias tendencijas pažabotų? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskiene.

Kita laidos tema – dantų balinimas. Dažnas siekia turėti akinančią holivudinę šypseną, tačiau ne visiems šis rezultatas pasiekiamas. Pasirodo, dantų baltumui įtakos turi tiek genai, tiek ir gyvenimo būdas. Tiesa, gyventojai dantis balinasi įvairiai: vieni tai atlieka odontologo kabinete, kiti naudojasi rinkiniais, skirtais dantų balinimui namuose, treti gręžiasi į liaudiškas priemones. Bet ar visi būdai yra saugūs? Kodėl po balinimo procedūros jau kitą dieną dantys nebeatrodo tokie akinamai balti? Kuriems gyventojams apkritai dantų balinti negalima? Pokalbis su VUL Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1800falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kuo-mums-gali-padeti-gyvensenos-medicinos-specialistai-ir-kokie-pavojai-tyko-gamtoje-balandi--53584498
Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.

Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.

Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53584498Wed, 19 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTKaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės...
Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.

Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.

Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-profesorius-laurinaitis-specialisto-rinkimasis-pagal-nuotrauka-teisingas-kelias--53522546
Psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jų nuotraukas, elgiasi teisingai. Mat ir žmogaus veidas gali daug pasakyti, tu vidumi pajunti, ar galėtum šiam žmogui atskleisti slapčiausius išgyvenimus, dalykus, kurių kartais net patys sau neišdrįstame pasakyti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – telefono skambutis pasirinktam psichoterapeutui. Pokalbis gali atskleisti daugiau detalių ir sustiprinti pasitikėjimą pasirinktu specialistu arba atvirkščiai – paskatinti tolesnėms paieškoms.

Daugiau apie tinkamiausio psichoterapeuto paieškas ir apie patį psichoterapijos procesą – pokalbyje su prof. Eugenijumi Laurinaičiu.

Ved. Laura Adomavičienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/53522546Wed, 12 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTKaip išsirinkti psichoterapeutą, kai prie kiekvieno jų aprašymo puikuojasi nemenka dosjė su išvardintomis įvairių krypčių terapijomis? Kuri tinkamiausia siekiant susidoroti su vaikystės traumomis, lėtiniu nuovargiu ar patiriamu perdegimu? Ką rinktis,...
Psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad tie, kurie specialisto ieško pirmiausia žiūrėdami į jų nuotraukas, elgiasi teisingai. Mat ir žmogaus veidas gali daug pasakyti, tu vidumi pajunti, ar galėtum šiam žmogui atskleisti slapčiausius išgyvenimus, dalykus, kurių kartais net patys sau neišdrįstame pasakyti. Tačiau kitas svarbus žingsnis – telefono skambutis pasirinktam psichoterapeutui. Pokalbis gali atskleisti daugiau detalių ir sustiprinti pasitikėjimą pasirinktu specialistu arba atvirkščiai – paskatinti tolesnėms paieškoms.

Daugiau apie tinkamiausio psichoterapeuto paieškas ir apie patį psichoterapijos procesą – pokalbyje su prof. Eugenijumi Laurinaičiu.

Ved. Laura Adomavičienė.]]>1714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-negydomas-nugaros-skausmas-gali-tapti-ir-kitu-ligu-saukliu-kaip-jo-isvengti--53458999
Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.

Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.

Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53458999Wed, 05 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTĮ laidą kreipėsi klaipėdietė Kristina, kuri tikina, kad ją dažnai kankina pasikartojantys nugaros skausmai. Kristina dirba buhaltere, tad jos darbas yra sėdimas. Moteris pasakoja, kad skausmas dažniau suriečia dirbant nuotoliu iš namų. Nors, pasak...
Įdomu tai, kad Kristina su šia problema susiduria ne vienintelė. Yra apskaičiuota, kad iki 84 proc. suaugusiųjų tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia juosmens skausmą, tad ši problema gerai pažįstama dažnam lietuviui. Ir su skausmu susiduria ne tik dirbantys sėdimą darbą, bet ir tie, kurie darbe atlieka monotoniškus judesius.

Nugaros skausmai nesvetimi ir šiauliečiui Sauliui Daunorui, kuris taip pat ilgai dirbo sėdimą darbą. Vyras ilgai kentė nuolatinį skausmą, šis ypač sustiprėdavo pasportavus. Sulaukus 35-erių, vyrui buvo nustatyta stuburo išvarža. Saulius tuomet konsultavosi su daugeliu specialistų, jam taikyti įvairūs gydymo būdai, technikos, tačiau vyras tikina išsigelbėjimą atradęs vienoje knygoje, kurioje aprašoma stuburo ištempimo technika, vadinama Cantienica. Technika vyrą taip sudomino, kad galiausiai pats ryžosi tapti šios technikos instruktoriumi.

Plačiau apie kančias, kurias sukelia nugaros skausmai, laidoje pasakoja pats Saulius Daunoras, o plačiau apie prevencines priemones komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Viktorija Šatė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-artejant-velykoms-isvengti-klastingosios-salmoneliozes-ir-kodel-dalis-tautieciu-vyksta-gydytis-i-latvija-ar-lenkija--53381641
Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.

Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.

Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.
Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.

Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.

Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.

Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53381641Wed, 29 Mar 2023 13:30:00 +0000LRTKad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo...
Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.

Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.

Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.
Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.

Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.

Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.

Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kuo-baigiasi-jaunuoliu-eksperimentai-su-elektroninemis-cigaretemis--53297028Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53297028Wed, 22 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTVis dažniau žiniasklaidos priemonėse pasirodo istorijų apie apsinuodijusius ir į ligoninę atgabentus paauglius ar jaunuolius, kurie rūkė elektronines cigaretes. Kaip vėliau aiškėja, jos buvo užpildytos ne kaitinamuoju tabaku, o nelegaliomis...Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pavasarine-vitaminu-stoka-mitas-ir-praejusio-amziaus-atgyvena-ir-kodel-vyresnius-pacientus-kankina-galvos-uzesys--53219797
Algimantas tikina, kad ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus. Kaip tik tuomet buvo baigtas gydymas chemoterapiniais vaistais. Vilnietis onkologinę ligą įveikė ir šiuo metu liga yra remisijoje. Visgi po begalės vizitų pas neurologus, kompiuterinės tomografijos ir kitų tyrimų: tiek galvos ir kaklo kraujagyslių, tiek klausos, paaiškėjo, kad yra pažeistas vidinės ausies nervas, gydymui išrašyti vaistai. Tačiau ūžesys nesiliauja ir Algimantas tikina, kad ūžimas suintensyvėja ne tik po fizinio krūvio, bet ir artėjant nakčiai. Vyras dažnai dėl ūžesių nubunda viduryje nakties, o tai reiškia, kad jis negali kokybiškai pailsėti, dėl to ir dieną krenta jo darbingumas.

O štai Irena onkologine liga nėra sirgusi, tačiau ūžesiai galvoje ją kankina jau kelerius metus. Įtarimai dėl galimos aneurizmos nepasitvirtino. Moteris stengiasi būti aktyvi, kasdien sportuoja, lanko specialų taškinį masažą, kuris atpalaiduoja giluminius kūno raumenis ir po jo, kaip tikina pati ponia Irena, ūžesiai kuriam laikui susilpnėja, tačiau ūžimas moterį lydi nuolat.
Apie ūžesių galvoje priežastis bei gydymo būdus pokalbis su Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Vija Vainutiene.

Kita laidos tema – pavasarinė vitaminų stoka. Kovas jau įpusėjo, tad galbūt verta pasirūpinti vitaminų ir mineralų atsargomis. O gal tai tėra mitas? Juk praėjusiame šimtmetyje tikrai buvo aktualu pastiprinti vitaminais organizmą, kai baigdavosi visos žiemai suruoštos marinuotos-raugintos sodo ir daržo gėrybės. Šiandien gi prekybos centruose ištisus metus galima įsigyti įvairiausių daržovių ir vaisių, prieinami net egzotiniai skanumynai, apie kuriuos praėjusiame amžiuje mūsų senoliai nė girdėję nebuvo. Tad ar ta pavasarinė vitaminų stoka tebėra mums aktuali? Pokalbis su Vilniaus „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53219797Wed, 15 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTLaidos ištikimi klausytojai Algimantas ir Irena skundžiasi patiriantys nuolatinį galvos ūžesį. Abiem vilniečiams jau gerokai per 60 metų. Algimantas tikina, kad ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus. Kaip tik tuomet buvo...
Algimantas tikina, kad ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus. Kaip tik tuomet buvo baigtas gydymas chemoterapiniais vaistais. Vilnietis onkologinę ligą įveikė ir šiuo metu liga yra remisijoje. Visgi po begalės vizitų pas neurologus, kompiuterinės tomografijos ir kitų tyrimų: tiek galvos ir kaklo kraujagyslių, tiek klausos, paaiškėjo, kad yra pažeistas vidinės ausies nervas, gydymui išrašyti vaistai. Tačiau ūžesys nesiliauja ir Algimantas tikina, kad ūžimas suintensyvėja ne tik po fizinio krūvio, bet ir artėjant nakčiai. Vyras dažnai dėl ūžesių nubunda viduryje nakties, o tai reiškia, kad jis negali kokybiškai pailsėti, dėl to ir dieną krenta jo darbingumas.

O štai Irena onkologine liga nėra sirgusi, tačiau ūžesiai galvoje ją kankina jau kelerius metus. Įtarimai dėl galimos aneurizmos nepasitvirtino. Moteris stengiasi būti aktyvi, kasdien sportuoja, lanko specialų taškinį masažą, kuris atpalaiduoja giluminius kūno raumenis ir po jo, kaip tikina pati ponia Irena, ūžesiai kuriam laikui susilpnėja, tačiau ūžimas moterį lydi nuolat.
Apie ūžesių galvoje priežastis bei gydymo būdus pokalbis su Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Vija Vainutiene.

Kita laidos tema – pavasarinė vitaminų stoka. Kovas jau įpusėjo, tad galbūt verta pasirūpinti vitaminų ir mineralų atsargomis. O gal tai tėra mitas? Juk praėjusiame šimtmetyje tikrai buvo aktualu pastiprinti vitaminais organizmą, kai baigdavosi visos žiemai suruoštos marinuotos-raugintos sodo ir daržo gėrybės. Šiandien gi prekybos centruose ištisus metus galima įsigyti įvairiausių daržovių ir vaisių, prieinami net egzotiniai skanumynai, apie kuriuos praėjusiame amžiuje mūsų senoliai nė girdėję nebuvo. Tad ar ta pavasarinė vitaminų stoka tebėra mums aktuali? Pokalbis su Vilniaus „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-erkinis-encefalitas-baisiausia-forma-moteriai-pasireiske-praejus-dviem-menesiams-po-erkes-ikandimo-is-gydytojo-akiu-isskaiciau--53137328
Tinklaraščio „Mamišiukas“ įkūrėja Giedrė Paulauskienė pasakoja, kad erkinio encefalito diagnozė ją pasivijo praėjus porai mėnesių nuo erkės įkandimo. Pasireiškus bendram kūno silpnumui, sutrikus orientacijai, prasidėjus rankos skausmui jai nė į galvą netoptelėjo, kad simptomus galėjo iššaukti erkinis encefalitas. Tris kartus į namus kviesta greitoji medicinos pagalba, moteris vežta į dvi skirtingas ligonines, kelis kartus kartoti kraujo tyrimai ir tik atsitiktinumo dėka pačiai pacientei kilo mintis – o kas, jai tai erkinis encefalitas? Apie ligoninių koridoriuose nueitus kryžiaus kelius ieškant ligos, apie erkinio encefalito padarinius, juntamus ir šiandien, laidoje dalijasi pati Giedrė Paulauskienė. Laidoje taip pat dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53137328Wed, 08 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTNacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja, kad šiemet dėl šiltesnės žiemos erkės nubusti gali anksčiau nei įprastai. Erkių sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki spalio, tačiau specialistai jau šiandien ragina suklusti gyventojus, kad...
Tinklaraščio „Mamišiukas“ įkūrėja Giedrė Paulauskienė pasakoja, kad erkinio encefalito diagnozė ją pasivijo praėjus porai mėnesių nuo erkės įkandimo. Pasireiškus bendram kūno silpnumui, sutrikus orientacijai, prasidėjus rankos skausmui jai nė į galvą netoptelėjo, kad simptomus galėjo iššaukti erkinis encefalitas. Tris kartus į namus kviesta greitoji medicinos pagalba, moteris vežta į dvi skirtingas ligonines, kelis kartus kartoti kraujo tyrimai ir tik atsitiktinumo dėka pačiai pacientei kilo mintis – o kas, jai tai erkinis encefalitas? Apie ligoninių koridoriuose nueitus kryžiaus kelius ieškant ligos, apie erkinio encefalito padarinius, juntamus ir šiandien, laidoje dalijasi pati Giedrė Paulauskienė. Laidoje taip pat dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1694falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-gydyti-kosinti-vaika-ir-kodel-retu-ligu-gydymas-yra-toks-brangus--52822655
Kita laidos tema – retos ligos. Šiemet vasario 28-ąją minėsime retų ligų dieną. Apie retas ligas dažniausiai girdime socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse ir tokios istorijos ypač graudina. Viena šiuo metu žinomiausių yra mažosios Milanos, sergančios spinaline raumenų atrofija, istorija. Mergaitei vos pusantrų metukų, ji serga pačia sunkiausia ligos forma, kai miršta organizmo ląstelės, atsakingos už raumenų judėjimą, aktyvumą ir vystymąsi. Ligos gydymui reikalingi 2 mln. eurų kainuojantys genų terapijos vaistai, galintys išgelbėti vaiko gyvybę. Tokie vaistai vaikams nemokamai iš dangaus nekrenta, todėl Milanos artimieji įkūrė specialų fondą lėšoms rinkti. Tiesa, kol kas Milanos istorija pažymėta vilties ženklu – mat Sveikatos apsaugos ministerija padvigubino valstybės skiriamas lėšas vaistui įsigyti, likusi dalis bus padengta iš Milanos labdaros ir paramos fondo.

Spinaline atrofija Lietuvoje iš viso serga apie 40 įvairaus amžiaus žmonių ir tai tik viena retų ligų, o jų priskaičiuojama šimtais. Kokios retos ligos labiausiai paplitusios Lietuvoje, ar visada jos reiškia neįgalumą visam gyvenimui ir kodėl šių ligų gydymas yra toks brangus? Pokalbis su Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatore dr. Birute Tumiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52822655Wed, 22 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTKosulys ir sloga vaikus, ypač lankančius vaikų darželius, paprastai kamuoja iki pat Velykų ir dažnai sunegalavus mažajam tėvams kyla klausimų, o ką daryti? Kaip kosulį gydyti? Būtina čiupti vaiką ant rankų ir lėkti pas šeimos gydytoją, o gal užtenka...
Kita laidos tema – retos ligos. Šiemet vasario 28-ąją minėsime retų ligų dieną. Apie retas ligas dažniausiai girdime socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse ir tokios istorijos ypač graudina. Viena šiuo metu žinomiausių yra mažosios Milanos, sergančios spinaline raumenų atrofija, istorija. Mergaitei vos pusantrų metukų, ji serga pačia sunkiausia ligos forma, kai miršta organizmo ląstelės, atsakingos už raumenų judėjimą, aktyvumą ir vystymąsi. Ligos gydymui reikalingi 2 mln. eurų kainuojantys genų terapijos vaistai, galintys išgelbėti vaiko gyvybę. Tokie vaistai vaikams nemokamai iš dangaus nekrenta, todėl Milanos artimieji įkūrė specialų fondą lėšoms rinkti. Tiesa, kol kas Milanos istorija pažymėta vilties ženklu – mat Sveikatos apsaugos ministerija padvigubino valstybės skiriamas lėšas vaistui įsigyti, likusi dalis bus padengta iš Milanos labdaros ir paramos fondo.

Spinaline atrofija Lietuvoje iš viso serga apie 40 įvairaus amžiaus žmonių ir tai tik viena retų ligų, o jų priskaičiuojama šimtais. Kokios retos ligos labiausiai paplitusios Lietuvoje, ar visada jos reiškia neįgalumą visam gyvenimui ir kodėl šių ligų gydymas yra toks brangus? Pokalbis su Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatore dr. Birute Tumiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1671falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mediku-dvikova-su-sam-ar-pavyks-seimos-gydytoju-darbo-saskaita-sumazinti-naktiniu-pacientu-eiles-ligoninese--52671123
„SAM pagaliau rado naktinių pacientų vizitų į ligonines priežastį – naktį nedirbančias poliklinikas ir šeimos medicinos centrus. Nuo šiol šeimos gydytojai dirbs ir naktimis“, – rašo prof. V. Kasiulevičius ir kartu pabrėžia, kad toks ministerijos sprendimas anaip tol nesumažins didelių pacientų srautų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. „Ar visą parą dirbančios Vilnius Centro poliklinikos pacientų nėra skubios pagalbos skyriuose miesto ligoninėse? Skirtumas tik toks, kad pacientas pateks į ligoninę valandėlę vėliau negu įprastai“, – prideda jis.

Kilus šeimos gydytojų pasipiktinimui, kad jų darbo sąskaita bus trumpinamos naktinės pacientų eilės ligoninėse, ministerija pakeitė poziciją ir jau antradienį medikams tikino, kad šeimos gydytojai pacientams turės teikti paslaugas tik darbo dienomis ir tik 12 valandų per parą. Tiesa, šios formuluotės dar nėra keičiamame Vyriausybės nutarime, pažymėtame 370 numeriu.

Kokie pokyčiai iš tiesų laukia šeimos gydytojų keičiant Vyriausybės nutarimą, pažymėtą 370-uoju numeriu? Kaip ministerijos pasikeitusią poziciją vertina patys medikai ir kaip tai galbūt jau nuo šio rugpjūčio paveiks ir mus, pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52671123Wed, 08 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTVilniaus Universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius savaitgalį socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuris šeimos gydytojų bendruomenėje įplieskė aršias diskusijas. „SAM pagaliau rado naktinių pacientų vizitų į...
„SAM pagaliau rado naktinių pacientų vizitų į ligonines priežastį – naktį nedirbančias poliklinikas ir šeimos medicinos centrus. Nuo šiol šeimos gydytojai dirbs ir naktimis“, – rašo prof. V. Kasiulevičius ir kartu pabrėžia, kad toks ministerijos sprendimas anaip tol nesumažins didelių pacientų srautų ligoninių skubios pagalbos skyriuose. „Ar visą parą dirbančios Vilnius Centro poliklinikos pacientų nėra skubios pagalbos skyriuose miesto ligoninėse? Skirtumas tik toks, kad pacientas pateks į ligoninę valandėlę vėliau negu įprastai“, – prideda jis.

Kilus šeimos gydytojų pasipiktinimui, kad jų darbo sąskaita bus trumpinamos naktinės pacientų eilės ligoninėse, ministerija pakeitė poziciją ir jau antradienį medikams tikino, kad šeimos gydytojai pacientams turės teikti paslaugas tik darbo dienomis ir tik 12 valandų per parą. Tiesa, šios formuluotės dar nėra keičiamame Vyriausybės nutarime, pažymėtame 370 numeriu.

Kokie pokyčiai iš tiesų laukia šeimos gydytojų keičiant Vyriausybės nutarimą, pažymėtą 370-uoju numeriu? Kaip ministerijos pasikeitusią poziciją vertina patys medikai ir kaip tai galbūt jau nuo šio rugpjūčio paveiks ir mus, pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva, Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vaistininku-trukumas-karti-tiesa-ar-tycia-keliama-audra-stiklineje--52606223
Kiek iš tiesų aštri vaistininkų trūkumo problema? Ar tiesa, kad vaistininko specialybė studentams nebepatraukli? Kodėl vienoje vaistinės komandoje privalo būti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas? Galiausiai, kaip ši vaistinių tinklų ir vaistininkų kova paveiks mus visus, kai nuo liepos įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos?

Laidoje dalyvauja: Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52606223Wed, 01 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTLietuvoje šiuo metu trūksta 150 vaistininkų, o nuo liepos trūkumas gali dvigubėti – skelbia Lietuvos vaistinių asociacija. Visgi vaistinių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga atkerta – vaistininkų trūkumo problema yra dirbtinai pučiama. Jų...
Kiek iš tiesų aštri vaistininkų trūkumo problema? Ar tiesa, kad vaistininko specialybė studentams nebepatraukli? Kodėl vienoje vaistinės komandoje privalo būti ir vaistininkas, ir farmakotechnikas? Galiausiai, kaip ši vaistinių tinklų ir vaistininkų kova paveiks mus visus, kai nuo liepos įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos?

Laidoje dalyvauja: Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-smurtas-pries-vaikus-vaikysteje-patirtu-traumu-pamirsti-neimanoma--52542520Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi. Vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2 tūkstančiai 800 vaikų nukentėjo. Iššūkiais mažamečiams tampa šventės, per kurias neretai vartojamas alkoholis. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas – kone svarbiausią šeimos šventę – gauta apie 150 pranešimų dėl smurto prieš vaikus, iš jų 80 vaikų teko atskirti nuo šeimos, kurioje jiems buvo nesaugu.
Kodėl smurtas prieš vaikus mūsų šalyje nesiliauja? Kur slypi to priežastys ir kaip tokį tėvų elgesį suvaldyti? Ar įmanoma nutraukti užburtą smurto ratą, kai nederamo elgesio modelis keliauja iš kartos į kartą? Ar įmanoma išmokyti tėvus pagarbaus elgesio su vaiku, nors tokio pavyzdžio jų vaikystėje gal ir nebūta? Galiausiai kas nutinka su smurtą kentusiu vaiku? Kaip tai trikdo tolesnį jo gyvenimą ir ar šias žaizdas įmanoma kada nors užgydyti?
Laidoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52542520Wed, 25 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTPastaruoju metu žiniasklaidoje mirga antraštės apie tėvo žiauriai sumuštą dvimetį berniuką, kuris dėl sužalojimų atsidūrė ligoninėje, apie Kauno klinikose dėl smurto atsidūrusią tokio paties amžiaus mergaitę, kurios būklė dėl patirtų sužalojimų ilgai...Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi. Vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2 tūkstančiai 800 vaikų nukentėjo. Iššūkiais mažamečiams tampa šventės, per kurias neretai vartojamas alkoholis. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas – kone svarbiausią šeimos šventę – gauta apie 150 pranešimų dėl smurto prieš vaikus, iš jų 80 vaikų teko atskirti nuo šeimos, kurioje jiems buvo nesaugu.
Kodėl smurtas prieš vaikus mūsų šalyje nesiliauja? Kur slypi to priežastys ir kaip tokį tėvų elgesį suvaldyti? Ar įmanoma nutraukti užburtą smurto ratą, kai nederamo elgesio modelis keliauja iš kartos į kartą? Ar įmanoma išmokyti tėvus pagarbaus elgesio su vaiku, nors tokio pavyzdžio jų vaikystėje gal ir nebūta? Galiausiai kas nutinka su smurtą kentusiu vaiku? Kaip tai trikdo tolesnį jo gyvenimą ir ar šias žaizdas įmanoma kada nors užgydyti?
Laidoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kas-siandien-gina-mobinga-darbe-patirianti-medika--52473721
Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.

Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.
Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.

Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.

Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?

Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52473721Wed, 18 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTGruodžio viduryje Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos Lauros Šilinskytės savižudybės aplinkybių. Tyrimą atlikusi prokurorė nurodė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta...
Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.

Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.
Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.

Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.

Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?

Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kiek-lietuvai-pavojinga-naujoji-koronaviruso-atmaina-ir-ka-reikia-zinoti-pries-neriant-i-ekete-ziema--52414225
Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Kita laidos tema – maudynės eketėje žiemą. Pirmą naujųjų metų dieną šimtai tokių aistruolių tradiciškai nėrė į eketę. Iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų matyti, kad maudynėmis eketėje mėgaujasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkstančiai tokių aistruolių, Kaune – apie 1 tūkstantį. Jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys – reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti. Pokalbis su „Sporto klinikos“ kineziterapeutu Ignu Želniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52414225Wed, 11 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTPasaulis nerimauja dėl naujos koronaviruso padermės XBB 1.5, kuri, kaip aiškėja, yra daug užkrečiamesnė už šiuo metu Europoje vyraujančias kitas omikron atmainos padermes. Akivaizdžiausias pavyzdys – JAV, kur naujoji atmaina pradeda dominuoti....
Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Kita laidos tema – maudynės eketėje žiemą. Pirmą naujųjų metų dieną šimtai tokių aistruolių tradiciškai nėrė į eketę. Iš socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų matyti, kad maudynėmis eketėje mėgaujasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vien Vilniaus eketės mėgėjų grupėje užsiregistravę apie 3 tūkstančiai tokių aistruolių, Kaune – apie 1 tūkstantį. Jei pavydžiai stebite tokias maudynes ir svajojate į eketę kada nors panirti ir patys – reikėtų žinoti, kaip teisingai tam pasiruošti. Pokalbis su „Sporto klinikos“ kineziterapeutu Ignu Želniu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-lietuvoje-auga-sergamumas-tuberkulioze-ar-vel-grisime-prie-liudniausios-statistikos-europos-sajungoje--52368174NVSC duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, nuo šios ligos mirė 31 žmogus. Aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus – taip nurodoma pranešime spaudai.

Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų.

Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Lietuvoje kasmet tuberkulioze iki pandemijos susirgdavo apie 900 asmenų. 2021 m. Higienos instituto paviešinta statistika rodė, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze buvo vienas didžiausių Europoje, didesnis ligos paplitimas buvo registruojamas tik Rumunijoje.

Kokios yra augančio sergamumo tuberkulioze priežastys ir kiek ši infekcinė liga pavojinga visuomenei? Kokie yra tuberkuliozės pirmieji simptomai, kiek trunka gydymas ir kokie gali būti liekamieji ligos reiškiniai?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų vyresnioji gydytoja pulmonologė Vaiva Kumpauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52368174Wed, 04 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTPrieš pat Naujuosius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas išplatino pranešimą, kad per pastaruosius 11 mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus 2021-uosius. Vilniaus mieste 2021...NVSC duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, nuo šios ligos mirė 31 žmogus. Aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus – taip nurodoma pranešime spaudai.

Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų.

Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Lietuvoje kasmet tuberkulioze iki pandemijos susirgdavo apie 900 asmenų. 2021 m. Higienos instituto paviešinta statistika rodė, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze buvo vienas didžiausių Europoje, didesnis ligos paplitimas buvo registruojamas tik Rumunijoje.

Kokios yra augančio sergamumo tuberkulioze priežastys ir kiek ši infekcinė liga pavojinga visuomenei? Kokie yra tuberkuliozės pirmieji simptomai, kiek trunka gydymas ir kokie gali būti liekamieji ligos reiškiniai?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų vyresnioji gydytoja pulmonologė Vaiva Kumpauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sumazejus-kraujo-donoru-ligonines-su-kraujo-trukumu-gali-susidurti-jau-po-menesio--52298100
Medikus neramina tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet pastebimai sumažėjo kraujo donorų skaičius. Vien Santaros klinikų kraujo centre kasdien reikia bent 100 kraujo donorų, kad būtų patenkintas kraujo poreikis klinikų pacientams.

Kraujo perpylimo dažniausiai reikia onkologijos ir hematologijos skyrių pacientams, taip pat asmenims po transplantacijos procedūrų, po traumų, gimdyvėms esant komplikuotam gimdymui ir net patiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams, gydomiems traumatologijos, ortopedijos, neurochirurgijos ir onkologijos skyriuose.

Kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatoriai, Lietuvos šeimos gydytojai ragina didžiųjų švenčių akivaizdoje pasirūpinti ne tik artimaisiais, bet neužmiršti ir sunkiai sergančių, kuriems pati didžiausia dovana, gelbstinčia gyvybę, gali būti jūsų kraujas.

Laidoje dalyvauja kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja Justė Latauskienė ir Santaros klinikų kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52298100Wed, 28 Dec 2022 14:30:00 +0000LRTSantaros klinikų kraujo centras skelbia, kad sparčiai senka kraujo atsargos. Labiausiai trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Jei situacija nesikeis, jau po mėnesio centras gali susidurti su kritiniu kraujo trūkumu. Taip nutiko todėl, kad...
Medikus neramina tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet pastebimai sumažėjo kraujo donorų skaičius. Vien Santaros klinikų kraujo centre kasdien reikia bent 100 kraujo donorų, kad būtų patenkintas kraujo poreikis klinikų pacientams.

Kraujo perpylimo dažniausiai reikia onkologijos ir hematologijos skyrių pacientams, taip pat asmenims po transplantacijos procedūrų, po traumų, gimdyvėms esant komplikuotam gimdymui ir net patiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams, gydomiems traumatologijos, ortopedijos, neurochirurgijos ir onkologijos skyriuose.

Kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatoriai, Lietuvos šeimos gydytojai ragina didžiųjų švenčių akivaizdoje pasirūpinti ne tik artimaisiais, bet neužmiršti ir sunkiai sergančių, kuriems pati didžiausia dovana, gelbstinčia gyvybę, gali būti jūsų kraujas.

Laidoje dalyvauja kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja Justė Latauskienė ir Santaros klinikų kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1650falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-gripo-sezono-kaina-kodel-uz-neisskiepytas-vakcinas-saskaitu-sulaukia-gydymo-istaigos--52174333Šiam gripo sezonui skirtas vakcinas VLK įsigijo vasarį. Už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga nupirko daugiau nei 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kurios rugsėjo pabaigoje buvo išdalintos Lietuvos gydymo įstaigoms.
Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet gripo vakcinų įsigyta beveik 60 tūkst. dozių mažiau, o tai reiškia, kad pirkiniui PSDF lėšų taip pat šiemet skirta kone puse milijono eurų mažiau.
Nors 2020-2022 m. gripo vakcinų buvo įsigyta apie 30-35 proc. daugiau, sergamumo gripu rodikliai buvo kaip niekad žemi. Jeigu 2018 m. sergančiųjų buvo netoli 60 tūkst., 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų. Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. populiacijos. Kitaip tariant, statistinėse Europos lentelėse pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių Lietuva liko kone pačiame gale, nebesiskiepijo ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai.
Šiemet vakcinų gauta mažiau, o sergamumo gripu kreivė šauna aukštyn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis savaitėmis itin išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose 6alies savivaldybėse.
Tad kaip ir kas apskaičiuoja, kiek kasmet iš PSDF biudžeto teks įsigyti gripo vakcinos dozių ir kiek už nepanaudotas vakcinas teks pakloti gydymo įstaigoms? Kodėl už gyventojų norą ar nenorą skiepytis atsakomybė tenka gydymo įstaigoms? Jeigu sergamumo gripu situacija kasmet priklauso nuo daugybės veiksnių, kodėl gripo vakcinų gamintojai rinkai teikia tik metus galiojančius skiepus?
Laidoje dalyvauja VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė, Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas .


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52174333Wed, 14 Dec 2022 14:30:02 +0000LRTĮsisiūbuojant šalyje gripo sezonui grįžtame prie vakcinų nuo šios infekcinės ligos temos. Aiškėja, kad pasibaigus gripo sezonui, valstybės lėšomis įsigytos gripo vakcinos turi būti utilizuojamos, o už neišskiepytas dozes Valstybinė ligonių kasa (VLK)...Šiam gripo sezonui skirtas vakcinas VLK įsigijo vasarį. Už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga nupirko daugiau nei 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kurios rugsėjo pabaigoje buvo išdalintos Lietuvos gydymo įstaigoms.
Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet gripo vakcinų įsigyta beveik 60 tūkst. dozių mažiau, o tai reiškia, kad pirkiniui PSDF lėšų taip pat šiemet skirta kone puse milijono eurų mažiau.
Nors 2020-2022 m. gripo vakcinų buvo įsigyta apie 30-35 proc. daugiau, sergamumo gripu rodikliai buvo kaip niekad žemi. Jeigu 2018 m. sergančiųjų buvo netoli 60 tūkst., 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik 4 kartus mažiau, o 2021-aisiais gripu sirgo vos 6 tūkst. šalies gyventojų. Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. populiacijos. Kitaip tariant, statistinėse Europos lentelėse pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių Lietuva liko kone pačiame gale, nebesiskiepijo ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai.
Šiemet vakcinų gauta mažiau, o sergamumo gripu kreivė šauna aukštyn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastarosiomis savaitėmis itin išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose 6alies savivaldybėse.
Tad kaip ir kas apskaičiuoja, kiek kasmet iš PSDF biudžeto teks įsigyti gripo vakcinos dozių ir kiek už nepanaudotas vakcinas teks pakloti gydymo įstaigoms? Kodėl už gyventojų norą ar nenorą skiepytis atsakomybė tenka gydymo įstaigoms? Jeigu sergamumo gripu situacija kasmet priklauso nuo daugybės veiksnių, kodėl gripo vakcinų gamintojai rinkai teikia tik metus galiojančius skiepus?
Laidoje dalyvauja VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė, Lietuvos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas .


Ved. Laura Adomavičienė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-istatymo-zabanguose-medikai-pirstu-baksnoja-i-sveikatos-draudimo-pataisas-kurios-gali-gerokai-patustinti-ju-asmenines-kisenes--52117978Tokios karčios patirties šalies gydytojai jau turi. Mat sumaištis medikų bendruomenėje kilo visai neseniai – šį rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos ir baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Vieno gydytojo padaryta žala PSDF biudžetui siekė po 2-3 tūkst. eurų.
Kilus sumaiščiai įsikišo Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pripažino, kad žala buvo padaryta ne dėl medikų kaltės, o dėl sisteminių klaidų. Mat e.sveikatoje minėtas ranolazinas buvo nurodomas kaip kompensuojamas vaistas, o tai reiškia, kad medikai buvo sistemos klaidinami. E.sveikatos klausimas ir šiandien yra neišspęstas, nepaisant to gydytojams finansinę atsakomybę įstatymu planuoja užkrauti pats Seimas. Kam reikia tokių Sveikatos draudimo pataisų ir kaip jos paveiks ne tik gydytojų bendruomenę, bet ir pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir medicinos teisės ekspertas Andrėjus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52117978Wed, 07 Dec 2022 14:30:02 +0000LRTNespėjo gydytojai atsigauti po baudų už galimai netinkamą vaisto ranolazino skyrimą, kai sulaukė dar vieno smūgio, šįkart iš Seimo. Mat Sveikatos reikalų komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma gydymo įstaigos...Tokios karčios patirties šalies gydytojai jau turi. Mat sumaištis medikų bendruomenėje kilo visai neseniai – šį rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos ir baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Vieno gydytojo padaryta žala PSDF biudžetui siekė po 2-3 tūkst. eurų.
Kilus sumaiščiai įsikišo Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pripažino, kad žala buvo padaryta ne dėl medikų kaltės, o dėl sisteminių klaidų. Mat e.sveikatoje minėtas ranolazinas buvo nurodomas kaip kompensuojamas vaistas, o tai reiškia, kad medikai buvo sistemos klaidinami. E.sveikatos klausimas ir šiandien yra neišspęstas, nepaisant to gydytojams finansinę atsakomybę įstatymu planuoja užkrauti pats Seimas. Kam reikia tokių Sveikatos draudimo pataisų ir kaip jos paveiks ne tik gydytojų bendruomenę, bet ir pacientus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir medicinos teisės ekspertas Andrėjus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ne-kalti-batutu-parkai-ir-psichoaktyviosios-medziagos-darbe-vartoja-1-is-3-darbuotoju--52059377
Kita laidos tema – psichoaktyvios medžiagos darbe. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad 1 iš 3 darbuotojų bent kartą gyvenime vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad padidintų produktyvumą ir motyvaciją atlikti užduotį. Kokie sektoriai nuo šios problemos kenčia labiausiai ir kokios psichoaktyviosios medžiagos minėtiems tikslams dažniausiai vartojamos? Pokalbis su NTAKD laikinąja direktore Gražina Belian.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52059377Wed, 30 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTŽiemą dalis aktyvių pramogų iš lauko dažniausiai keliasi į vidų ir viena tokių yra batutai. Batutų parkai šaltuoju sezonu yra vienas iš dažnesnių pasirinkimų vaikų gimtadienių šventėms, kartu netrūksta ir entuziastų, atvykstančių tiesiog pašokinėti...
Kita laidos tema – psichoaktyvios medžiagos darbe. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad 1 iš 3 darbuotojų bent kartą gyvenime vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad padidintų produktyvumą ir motyvaciją atlikti užduotį. Kokie sektoriai nuo šios problemos kenčia labiausiai ir kokios psichoaktyviosios medžiagos minėtiems tikslams dažniausiai vartojamos? Pokalbis su NTAKD laikinąja direktore Gražina Belian.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-lauksime-kol-kitas-agresyvus-pacientas-iki-samones-netekimo-suspardys-medika-kad-gmp-komandos-igytu-realiu-galiu-apsiginti--51916802
Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.

Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51916802Wed, 16 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTPraėjusio savaitgalio įvykis visu šiurpumu apnuogino seniai medikų keliamą problemą – jie nėra saugūs darbo vietoje, patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį pacientų smurtą. Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją...
Smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus nėra retenybė. Tyrimai rodo, kad su pacientų užgauliojimu ir grasinimais per metus susiduria 70-90 proc. skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srityje dirbančių medikų. Nerimą kelia tai, kad medikai palikti ne tik be apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos, bet panašu, kad ir be deramos teisinės paramos.

Kaip smurtinėse situacijose atsidūrę medikai ginasi nuo pacientų? Kokius teisinius kelius smurtą patyrusiam medikui tenka nueiti, kad nubaustų smurtautoją ir sulauktų moralinio atlygio? Kaip situacija keistųsi, jeigu GMP medikai būtų prilyginti pareigūnams ir už jų garbės bei orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-paauglius-zavi-siaubo-filmai-bei-gasdinantys-gimtadienio-vakareliai-ir-kur-yra-saugi-tokios-pramogos-riba--51773325
Dalyvauja: šeštos klasės moksleivės iš Vilniaus: Aušrinė Rasčiūtė, Vasarė Bagdonavičiūtė, Regina Adomavičiūtė ir paauglių psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51773325Wed, 02 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTĮ paauglystę įžengęs vaikas ima domėsis siaubo filmais, nori dalyvauti vakarėliuose, gimtadienio šventėse, kuriose būtų gąsdinama. Jei gimtadienio eigą tėvai dar gali reguliuoti, paieškoti siaubo kambario, kuris atitiktų vaiko amžių, su siaubo filmais...
Dalyvauja: šeštos klasės moksleivės iš Vilniaus: Aušrinė Rasčiūtė, Vasarė Bagdonavičiūtė, Regina Adomavičiūtė ir paauglių psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-norintiems-pasiskiepyti-nuo-covid-19-kantrybes-isbandymas-naujos-vakcinos-medziokle-gali-trukti-ir-menesi--51696839
Rita yra pasiskiepijusi dviem COVID-19 vakcinos dozėmis. Prieš metus moteris, užsikrėtusi delta atmaina, susirgo COVID-19 liga, kuri baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Po sunkios ligos praėjus metams Rita nusprendė, kad visgi artėjant naujai užsikrėtimų bangai vertėtų pasiskiepyti stiprinamąja doze, juo labiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugsėjį paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.

Rita rašo: „Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“. Moteris raštu kreipėsi į SAM, nurodydama, kad ji norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną prieš omikron atmainą. Ministerijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Kartu nurodoma, kad registracija 1808 linija nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai, todėl pacientė turėtų tiesiogiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Toks atsakymas skiepytis norinčiai kaunietei kelia apmaudą. Moteris tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų iki kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina. Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau nebuvo, kai veikė vakcinavimo centrai. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.

Kodėl kyla tokia painiava, kai apskritai šalyje skiepijimo nuo COVID-19 apimtys smukusios į neregėtas žemumas? Ar Lietuvai trūksta naujų vakcinų, pritaikytų koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5? O gal šios išgraibstomos tik didmiesčiuose ir skiepo vertėtų pavažiuoti toliau į periferiją?

Laidoje dalyvauja: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51696839Wed, 26 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTĮ laidą „Sveikata“ kreipėsi klausytoja Rita Urbanavičienė, gyvenanti Kaune, kuri pasidalino savo istorija, kokius kelius teko nueiti, kad ji ir jos sutuoktinis pasiskiepytų stiprinamąja doze nuo COVID-19 ligos. Rita yra pasiskiepijusi dviem...
Rita yra pasiskiepijusi dviem COVID-19 vakcinos dozėmis. Prieš metus moteris, užsikrėtusi delta atmaina, susirgo COVID-19 liga, kuri baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Po sunkios ligos praėjus metams Rita nusprendė, kad visgi artėjant naujai užsikrėtimų bangai vertėtų pasiskiepyti stiprinamąja doze, juo labiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugsėjį paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.

Rita rašo: „Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“. Moteris raštu kreipėsi į SAM, nurodydama, kad ji norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną prieš omikron atmainą. Ministerijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Kartu nurodoma, kad registracija 1808 linija nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai, todėl pacientė turėtų tiesiogiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Toks atsakymas skiepytis norinčiai kaunietei kelia apmaudą. Moteris tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų iki kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina. Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau nebuvo, kai veikė vakcinavimo centrai. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.

Kodėl kyla tokia painiava, kai apskritai šalyje skiepijimo nuo COVID-19 apimtys smukusios į neregėtas žemumas? Ar Lietuvai trūksta naujų vakcinų, pritaikytų koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5? O gal šios išgraibstomos tik didmiesčiuose ir skiepo vertėtų pavažiuoti toliau į periferiją?

Laidoje dalyvauja: SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1705falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-uz-sirdies-skausma-malsinancius-vaistus-smugis-salies-medikams-ar-teks-jiems-is-savo-kisenes-moketi-tukstantines-baudas--51622964
Sumaištis medikų bendruomenėje kilo rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Pavyzdžiui, vienoje Alytaus gydymo įstaigų dirbanti gydytoja sulaukė apie 2,5 tūkst. eurų baudos. Įstaiga, kurioje ji dirba, gali priimti sprendimą šią baudą išskaičiuoti iš gydytojos atlyginimo kintamosios dalies.

Medikų bendruomenė socialinėje erdvėje sukėlė nemenką vajų: buvo baksnojama į teisės aktų dviprasmiškumą bei pačios ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) padarytas sistemines klaidas. Į kilusią nepasitenkinimo bangą netrukus sureagavo ir SAM ministras Arūnas Dulkys, pažadėjęs išsiaiškinti, kur buvo padaryta klaida. Ir visgi, kaip atsitiko, kad ant vieno vaisto paslydo 200 šalies gydymo įstaigų ir ar teks kam nors mokėti tūkstantines baudas?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė bei Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51622964Wed, 19 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTNuo liepos 1 dienos pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui iš jo buvo išbrauktas ir vienintelis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra ranolazinas. Šis medikamentas pacientams skiriamas esant krūtinės skausmui. Visgi susidaro įspūdis, kad niekas...
Sumaištis medikų bendruomenėje kilo rugsėjį, kai 200 šalies įstaigų sulaukė iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos padalinių įspėjimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, už kuriuos atsakomybė taikoma asmeniškai vaistą išrašiusiam gydytojui, bet kartu nurodytos baudos sumos, pateikta sąskaita, kur baudą pervesti. Pavyzdžiui, vienoje Alytaus gydymo įstaigų dirbanti gydytoja sulaukė apie 2,5 tūkst. eurų baudos. Įstaiga, kurioje ji dirba, gali priimti sprendimą šią baudą išskaičiuoti iš gydytojos atlyginimo kintamosios dalies.

Medikų bendruomenė socialinėje erdvėje sukėlė nemenką vajų: buvo baksnojama į teisės aktų dviprasmiškumą bei pačios ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) padarytas sistemines klaidas. Į kilusią nepasitenkinimo bangą netrukus sureagavo ir SAM ministras Arūnas Dulkys, pažadėjęs išsiaiškinti, kur buvo padaryta klaida. Ir visgi, kaip atsitiko, kad ant vieno vaisto paslydo 200 šalies gydymo įstaigų ir ar teks kam nors mokėti tūkstantines baudas?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė bei Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kruties-vezio-patikros-programos-issukis-ir-pacientems-ir-patiems-medikams--51553181
Kaip pagerinti patikros programų lankomumo rodiklius ir kartu palengvinti pacientėms patikros kelią? Kokius tyrimus turėtų atlikti skirtingo amžiaus moterys? Galiausiai kodėl pirma krūties vėžio stadija serganti moteris priversta atsisakyti vienos, o gal ir abiejų krūtų ir keisti jas implantais, o vėlyvesnės stadijos pacientei pakanka vėžinį darinį išpjauti nepašalinant visos krūties?

Laidoje dalyvauja: šeimos gydytoja bei viena kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorių Jurga Dūdienė ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51553181Wed, 12 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTKrūties vėžio statistika yra negailestinga. Šia onkologine liga suserga kas 11 moteris Europoje. Tai reiškia po 1,5 naujų krūties vėžio atvejų Lietuvoje. Kas penkta krūties vėžio diagnozę išgirdusi moteris yra jaunesnė nei 50 metų, o tai reikia, kad į...
Kaip pagerinti patikros programų lankomumo rodiklius ir kartu palengvinti pacientėms patikros kelią? Kokius tyrimus turėtų atlikti skirtingo amžiaus moterys? Galiausiai kodėl pirma krūties vėžio stadija serganti moteris priversta atsisakyti vienos, o gal ir abiejų krūtų ir keisti jas implantais, o vėlyvesnės stadijos pacientei pakanka vėžinį darinį išpjauti nepašalinant visos krūties?

Laidoje dalyvauja: šeimos gydytoja bei viena kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorių Jurga Dūdienė ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-odontologai-dantu-eduonis-ne-normali-bukle-o-aplaidumo-liga-kaip-jos-isvengti--51484803
Lietuvos burnos higienistų draugija dalijasi kolegų iš Jungtinės Karalystės užmojais. Pasirodo, Londone susibūrė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų grupė, kuri iškėlė uždavinį, kad visi vaikai, gimę po 2026 m. užaugtų be dantų ėduonies. Ekspertai tikina, kad dantų ėduonis yra gyvenimo būdo pasekmės, todėl šios ligos lengva išvengti, jei tik žinai pagrindinius principus.

Kokie tie principai ir ar įmanoma panašų tikslą pasiekti ir Lietuvoje? Kaip atrodo kūdikio burnos higiena? Ką reikėtų daryti, kad vaiko sąkandis formuotųsi teisingai ir kada į pagalbą dantukų valymui jau reikėtų griebti ir šepetėlį?

Diskutuoja Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Rūta Almonaitienė ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51484803Wed, 05 Oct 2022 13:29:00 +0000LRTLietuvos odontologų rūmai skelbia, kad kas antras šalies vaikas iki 3 m. jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje...
Lietuvos burnos higienistų draugija dalijasi kolegų iš Jungtinės Karalystės užmojais. Pasirodo, Londone susibūrė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų grupė, kuri iškėlė uždavinį, kad visi vaikai, gimę po 2026 m. užaugtų be dantų ėduonies. Ekspertai tikina, kad dantų ėduonis yra gyvenimo būdo pasekmės, todėl šios ligos lengva išvengti, jei tik žinai pagrindinius principus.

Kokie tie principai ir ar įmanoma panašų tikslą pasiekti ir Lietuvoje? Kaip atrodo kūdikio burnos higiena? Ką reikėtų daryti, kad vaiko sąkandis formuotųsi teisingai ir kada į pagalbą dantukų valymui jau reikėtų griebti ir šepetėlį?

Diskutuoja Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja ortodontė, medicinos mokslų daktarė Rūta Almonaitienė ir Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-gyvybes-kaina-15-minuciu-kodel-moterys-nesitikrina-del-gimdos-kaklelio-vezio-kol-dar-ne-velu--51406957
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?

Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51406957Wed, 28 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTAnkstyvosios diagnostikos programos ir iki COVID-19 nebuvo populiarios tarp pacientų, tačiau per pandemiją patikros programų lankomumas drastiškai smuktelėjo. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, šioje prevencinėje programoje 2021 m. apsilankė vos 18...
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Apskaičiuota, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ir deja, ši onkologinė liga yra viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Deja, kaip bebūtų keista, pirmiausia ankstyvos patikros programų smukusiu lankomumu susirūpino šeimos gydytojai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga šiuo tikslu pradėjo edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“. Kampanijos esmė – paskatinti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir reguliariai lankytis prevencinėse patikrose, kurios yra nemokamos. Tačiau kodėl daugiau nei pusė šalies moterų tikrintis vengia? Kodėl reikia skubėti pas gydytoją, jei nieko neskauda?

Laidoje dalyvauja: edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja akušerė ginekologė, mamologė Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ko-griebtis-isgirdus-smegenu-aneurizmos-diagnoze-bei-koks-novatoriskas-vezio-gydymo-budas-sulauke-daugiausia-onkologu-ovaciju--51332869
Kita laidos tema – naujas vėžio gydymo būdas, kuris prieš savaitę buvo pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese ir tapo renginio žvaigžde. Tai yra naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais. Atlikto nekomercinio klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas yra du kartus veiksmingesnis nei naujos kartos imunoterapija. Įdomu tai, kad naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais onkologų pasaulyje nėra naujiena ir panaši terapija buvo taikoma ir Lietuvoje. Kuo svarbūs naujo tyrimo duomenys ir ar būtų įmanoma Lietuvoje jau šiandien taikyti novatorišką gydymą infiltruojančiais limfocitais? Pokalbis su neseniai iš Europos medicininės onkologijos draugijos kongreso grįžusiu NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51332869Wed, 21 Sep 2022 13:30:02 +0000LRTSmegenų aneurizmos fondas rugsėjį pradėjo intensyvią informacinę kampaniją, kuria siekia atkreipti pacientų dėmesį į smegenų aneurizmą. Šia liga serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų. Iš vienos pusės – tai nėra daug, tačiau medikai atkreipia dėmesį,...
Kita laidos tema – naujas vėžio gydymo būdas, kuris prieš savaitę buvo pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese ir tapo renginio žvaigžde. Tai yra naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais. Atlikto nekomercinio klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas yra du kartus veiksmingesnis nei naujos kartos imunoterapija. Įdomu tai, kad naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais onkologų pasaulyje nėra naujiena ir panaši terapija buvo taikoma ir Lietuvoje. Kuo svarbūs naujo tyrimo duomenys ir ar būtų įmanoma Lietuvoje jau šiandien taikyti novatorišką gydymą infiltruojančiais limfocitais? Pokalbis su neseniai iš Europos medicininės onkologijos draugijos kongreso grįžusiu NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1715falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kiek-piktesnis-bus-sis-gripo-sezonas-ir-pagrindines-kliutys-norintiems-mesti-rukyti--51265594
Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?

Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51265594Wed, 14 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTPer pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai nusileido į neregėtas žemumas. Jeigu 2018-aisiais sergančiųjų buvo netoli 60 tūkstančių, 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 16 tūkst., arba beveik...
Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių pasiskiepyti skaičius. Pavyzdžiui, per parėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. visos populiacijos. Įdomu tai, kad nebesiskiepija ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kuriems gripo vakcina siūloma nemokamai. Ar verta šiemet rimčiau pasiruošti gripo sezonui? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – pagalba norintiems mesti rūkyti. Visoje Europos Sąjungoje galioja plati tabako kontrolės programa, kuri apima tabako produktų prieinamumo mažinimą visuomenėje, reklamos draudimus, nerūkymo zonų kūrimą, informacinę kampaniją apie rūkymą žalą. Visa tai matome ir Lietuvoje – rūkalai brangsta, ribojamas jų įsigijimas, daugėja nerūkymo zonų, tačiau visos šitos priemonės daugiau orientuotos į nerūkančiųjų apsaugą. Pagalba rūkaliams, kurie norėtų atsikratyti šio įpročio, praktiškai lieka nematoma. Vis dažniau pasigirsta ir sveikatos ekspertų pasipiktinimų, esą rūkymas nėra adekvačiai vertinimas, kartais suponuojama nuomonė, kad tai esą tarsi mažiausiai kenksminga priklausomybė, dažnai net nelaikoma liga. Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susiduria metantieji rūkyti lietuviai ir kaip pagalbą jiems galėtume sustiprinti?

Pokalbis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialiste Aneta Abromavičiūte bei SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-slaugytoju-trukumo-rebusas-slaugos-studijas-renkasi-noriai-bet-likti-dirbti-lietuvoje-neplanuoja--51176487
Ir visgi studijuojančiųjų slaugą gretos nemažėja. Kur slypi studentų motyvacija rinktis slaugos specialybę? Kaip po dešimties metų atrodys šalies ligoninės, kai dėl emigracijos ir į pensiją išėjusio personalo slaugytojų trūkumas peržengs 3 tūkst. ribą?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė, VU Medicinos fakulteto profesorė Natalija Fatkulina ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51176487Wed, 07 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTŠalies slaugytojai vis garsiau prabyla apie ligoninėse ir slaugos namuose egzistuojančius nepakeliamus darbo krūvius. Kai kur jie 2 ar net 3 kartus viršija nustatytas sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas. Tuo tarpu slaugytojų atlyginimai kai kur...
Ir visgi studijuojančiųjų slaugą gretos nemažėja. Kur slypi studentų motyvacija rinktis slaugos specialybę? Kaip po dešimties metų atrodys šalies ligoninės, kai dėl emigracijos ir į pensiją išėjusio personalo slaugytojų trūkumas peržengs 3 tūkst. ribą?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė, VU Medicinos fakulteto profesorė Natalija Fatkulina ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-serganciuju-covid-19-greiciausiai-yra-dukart-daugiau-nei-pateikiama-oficialioje-statistikoje--51088099
Nepaisant to, kad naujų Omikron potipių sukelta COVID-19 liga dažnai yra lengvesnė, vis dar pasitaiko ir hospitalizacijos atvejų. Šiuo metu šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydoma daugiau nei pusantro šimto pacientų, apie dešimt jų – reanimacijos skyriuose. Kuriai pacientų grupei naujų omikron potipių sukelta COVID-19 liga yra pavojingiausia? Kokios COVID-19 komplikacijos šiandien yra būdingos ir kokie taikomi gydymo algoritmai? Pokalbis su VUL Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51088099Wed, 24 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTStatistikos departamento švieslentės skelbia, kad sekmadienį Lietuvoje registruoti vos 63 nauji COVID-19 atvejai, o pirmadienį naujai užsikrėtusiųjų – jau virš 2 tūkstančių. Ekspertai spėja, kad oficiali statistika neatspindi realios padėties ir...
Nepaisant to, kad naujų Omikron potipių sukelta COVID-19 liga dažnai yra lengvesnė, vis dar pasitaiko ir hospitalizacijos atvejų. Šiuo metu šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydoma daugiau nei pusantro šimto pacientų, apie dešimt jų – reanimacijos skyriuose. Kuriai pacientų grupei naujų omikron potipių sukelta COVID-19 liga yra pavojingiausia? Kokios COVID-19 komplikacijos šiandien yra būdingos ir kokie taikomi gydymo algoritmai? Pokalbis su VUL Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-didziausi-mitai-kurie-trukdo-numesti-svorio-ir-dazniausios-elektriniu-paspirtuku-vairuotoju-patiriamos-traumos--50883014Nepaisant šalies sveikatos ekspertų dedamų pastangų nutukimo problemai suvaldyti būtina ryžtingų žingsnių imtis ir mums patiems. Kaip atsikratyti antsvorio, kai internete apstu įvairiausių skirtingų dietų, sklando gausybė su mityba susijusių mitų? Pokalbis su Didžiosios Britanijos taikomosios mitybos ir mitybos terapijos asociacijos nare, mitybos specialiste Tautvile Šliažaite–Miller.
Kita laidos tema – paspirtukininkų patiriamos traumos. Neatsargūs pasivažinėjimai elektriniu paspirtuku dažnai baigiasi ligoninių priėmimo skyriuose ir medikai tikina, kad kasmet tokių traumų skaičius tik auga. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kasmet atvyksta daugiau 0,5 tūkst. traumas patyrusių paspirtukininkų. Kokie sužalojimai yra dažniausi ir su kokiais sveikatos iššūkiais vėliau susiduria neatsargūs paspirtukų vairuotojai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede–traumatologe Evelina Kondrusevičiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50883014Wed, 10 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTLietuva jau minima tarp Europos šalių, kuriose antsvorio problema yra viena ryškiausių – nutukimas diagnozuotas 27 proc. šalies gyventojų. Pagal šią statistiką mūsų šalis jau atsidūrė labiausiai nutukusių Europos valstybių penketuke. Problema labai...Nepaisant šalies sveikatos ekspertų dedamų pastangų nutukimo problemai suvaldyti būtina ryžtingų žingsnių imtis ir mums patiems. Kaip atsikratyti antsvorio, kai internete apstu įvairiausių skirtingų dietų, sklando gausybė su mityba susijusių mitų? Pokalbis su Didžiosios Britanijos taikomosios mitybos ir mitybos terapijos asociacijos nare, mitybos specialiste Tautvile Šliažaite–Miller.
Kita laidos tema – paspirtukininkų patiriamos traumos. Neatsargūs pasivažinėjimai elektriniu paspirtuku dažnai baigiasi ligoninių priėmimo skyriuose ir medikai tikina, kad kasmet tokių traumų skaičius tik auga. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kasmet atvyksta daugiau 0,5 tūkst. traumas patyrusių paspirtukininkų. Kokie sužalojimai yra dažniausi ir su kokiais sveikatos iššūkiais vėliau susiduria neatsargūs paspirtukų vairuotojai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede–traumatologe Evelina Kondrusevičiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vaikas-issiblaskes-nebaigia-pradetu-darbu-ir-daznai-pameta-daiktus-kas-tai-neatsakingumas-ar-besivystantis-sindromas--50800522Apklausos visame pasaulyje parodė, kad dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas yra labiau paplitęs turtingesnėse šalyse ir sindromą turinčių vaikų skaičius kasmet auga. Naujausiais duomenimis šiandien 11 proc. JAV vaikų diagnozuotas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas. Skaičiuojama, kad daugiau nei 6 mln. 2-17 metų vaikų jį turi, tačiau berniukams sindromas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Ar tai reiškia, kad ADHD mergaitėms iš tiesų pasireiškia rečiau? Kiek vaikų, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, yra Lietuvoje? Kaip kovoti su šiuo sindromu? O gal teks visą likusį gyvenimą tiesiog mokytis su juo gyventi? Pokalbis su gydytoja psichiatre-psichoterapeute Daiva Pupšyte.
Kita laidos tema – veido priežiūra vasarą ir pigmentinių dėmių pavojus. Mūsų veido odai kenksmingas ne tik žvarbus šaltis, sausos žiemą šildomos patalpos, bet ir vasaros saulė bei ultravioletiniai spinduliai. Tad vasarą būtina ne tik kūną gausiai tepti apsauginiu kremu nuo saulės, bet ir pasirūpinti veido oda. Tik ar tinkamas odos drėkinimas ir apsauga nuo saulės gali visiškai apsaugoti nuo pigmentinių dėmių? Ką daryti, jeigu jau jas pastebėjote ant kaktos, nosies ar paakių zonoje? Ar tai reiškia, kad teks visą likusį gyvenimą šias dėmes maskuoti? O gal įmanoma pigmentinių dėmių atsikratyti? Pokalbis su Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.]]>https://api.spreaker.com/episode/50800522Wed, 03 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTVaikas, kuris dažnai būna išsiblaškęs, greitai pasiduoda impulsams, dažnai yra vadinamas tiesiog tinginiu. Jis nesitvarko kambario, neatlieka kitų paskirtų užduočių. Tėvai bando vaiką drausminti, tačiau visos pastangos – veltui. Visgi reikėtų turėti...Apklausos visame pasaulyje parodė, kad dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas yra labiau paplitęs turtingesnėse šalyse ir sindromą turinčių vaikų skaičius kasmet auga. Naujausiais duomenimis šiandien 11 proc. JAV vaikų diagnozuotas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas. Skaičiuojama, kad daugiau nei 6 mln. 2-17 metų vaikų jį turi, tačiau berniukams sindromas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Ar tai reiškia, kad ADHD mergaitėms iš tiesų pasireiškia rečiau? Kiek vaikų, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, yra Lietuvoje? Kaip kovoti su šiuo sindromu? O gal teks visą likusį gyvenimą tiesiog mokytis su juo gyventi? Pokalbis su gydytoja psichiatre-psichoterapeute Daiva Pupšyte.
Kita laidos tema – veido priežiūra vasarą ir pigmentinių dėmių pavojus. Mūsų veido odai kenksmingas ne tik žvarbus šaltis, sausos žiemą šildomos patalpos, bet ir vasaros saulė bei ultravioletiniai spinduliai. Tad vasarą būtina ne tik kūną gausiai tepti apsauginiu kremu nuo saulės, bet ir pasirūpinti veido oda. Tik ar tinkamas odos drėkinimas ir apsauga nuo saulės gali visiškai apsaugoti nuo pigmentinių dėmių? Ką daryti, jeigu jau jas pastebėjote ant kaktos, nosies ar paakių zonoje? Ar tai reiškia, kad teks visą likusį gyvenimą šias dėmes maskuoti? O gal įmanoma pigmentinių dėmių atsikratyti? Pokalbis su Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.]]>1695falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ekspertu-receptai-kaip-sekmingai-kovoti-su-paauglystes-spuogais-bei-kaip-is-tiesu-pailseti-per-atostogas--50726498Kita laidos tema – kokybiškas poilsis per atostogas. Dažnas mūsų vasaros kelionei prie jūros ar į sodybą teturime vos dvi–tris savaites, tačiau atrodo, kad tiek turėtų būti gana: juk planuojame nedirbti, tysoti prie vandens telkinio ar lankyti žinomas vietas, „pravėdinti galvą“ kopinėdami po kalnus. Tad kodėl praėjus toms dviem išganingoms savaitėms, po kurių jau reikia grįžti į darbą, mes jaučiamės dar labiau pavargę? Ką mes neteisingai darome prieš atostogas ir jau atostogaudami, kad iš tiesų nepailsime? Pokalbis su kūno terapeute, B.E.S.T. metodikos meistre Rasa Mažioniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50726498Wed, 27 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTJaunatviniai spuogai – kiekvieno paauglio problema, kuri dažnai tampa labai rimtu iššūkiui. Mat šiame amžiuje vaikams jų išvaizda reiškia neišpasakytai daug: jie šiuo laikotarpiu ieško savojo „aš“, siekia užsitikrinti vietą bendruomenėje. Todėl ryte...Kita laidos tema – kokybiškas poilsis per atostogas. Dažnas mūsų vasaros kelionei prie jūros ar į sodybą teturime vos dvi–tris savaites, tačiau atrodo, kad tiek turėtų būti gana: juk planuojame nedirbti, tysoti prie vandens telkinio ar lankyti žinomas vietas, „pravėdinti galvą“ kopinėdami po kalnus. Tad kodėl praėjus toms dviem išganingoms savaitėms, po kurių jau reikia grįžti į darbą, mes jaučiamės dar labiau pavargę? Ką mes neteisingai darome prieš atostogas ir jau atostogaudami, kad iš tiesų nepailsime? Pokalbis su kūno terapeute, B.E.S.T. metodikos meistre Rasa Mažioniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nuotolines-prekybos-receptiniais-vaistais-vingrybes-ir-kova-su-neramiu-koju-sindromu--50665067Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.
Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, po krūties vėžio diagnozės susiduriančios su psichoemociniais sutrikimais, dėl taikomo gydymo patiriančios šalutinius reiškinius: plaukų slinkimą, rankos tinimą. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją pasakoja Lietuvos vėžio asociacijos pirmininkė bei gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.
Kita laidos tema – odos nudegimai, kuriuos sukelia nuodingasis Sosnovskio barštis. Nors ši piktžolė Lietuvoje yra aktyviai naikinama, visgi pievose, prie gyvenamųjų namų ar parkuose šių augalų vis dar galime sutikti. Svarbiausia – Sosnovskio barščio neliesti, nerauti, jį pjaunant svarbu dėvėti tinkamą, odą dengiančią aprangą ir saugoti veidą bei akis. Mat Sosnovskio barščiuose yra labai stipraus alergeno, dėl to augalo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti ir trečio laipsnio nudegimą. Kokių priemonių reikėtų pirmiausia griebtis, jeigu kontakto su šiuo nuodingu augalu išvengti nepavyko ir kaip atrodo tolesnis nudegimų gydymas – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50665067Wed, 20 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTJeigu šį šeštadienį svečiuositės Klaipėdoje, turite progą apsilankyti ir „Šv. Magdalenos naktis“ renginiuose. Projektas ypač aktualus krūties vėžiu sergančioms ar rizikos grupėje esančioms moterims. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė...Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.
Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, po krūties vėžio diagnozės susiduriančios su psichoemociniais sutrikimais, dėl taikomo gydymo patiriančios šalutinius reiškinius: plaukų slinkimą, rankos tinimą. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją pasakoja Lietuvos vėžio asociacijos pirmininkė bei gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.
Kita laidos tema – odos nudegimai, kuriuos sukelia nuodingasis Sosnovskio barštis. Nors ši piktžolė Lietuvoje yra aktyviai naikinama, visgi pievose, prie gyvenamųjų namų ar parkuose šių augalų vis dar galime sutikti. Svarbiausia – Sosnovskio barščio neliesti, nerauti, jį pjaunant svarbu dėvėti tinkamą, odą dengiančią aprangą ir saugoti veidą bei akis. Mat Sosnovskio barščiuose yra labai stipraus alergeno, dėl to augalo sultys, patekusios ant odos, gali sukelti ir trečio laipsnio nudegimą. Kokių priemonių reikėtų pirmiausia griebtis, jeigu kontakto su šiuo nuodingu augalu išvengti nepavyko ir kaip atrodo tolesnis nudegimų gydymas – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nuotolines-prekybos-receptiniais-vaistais-vingrybes--50568237https://www.youtube.com/watch?v=aRVVzVeC1p8 )

Įdomu tai, kad galimybė įsigyti receptinių vaistų per nuotolį popieriuje egzistuoja jau trejus metus. Mat Seimas dar 2018 m. vasarą pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, o šios įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Pagrindinė kliūtis buvo informacinė sistema, per kurią būtų įsigyjami receptiniai vaistai ir kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. Šiandien informacinės sistemos kūrimo darbai baigti, elektroninė prekyba vyksta. Tad kaip neišeinant iš namų įsigyti vaistų pagal gydytojo išrašytą receptą ir kiek naujoji sistema yra patogi – pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.

Kita laidos tema – neramių kojų sindromas, kuris pasireiškia kojų niežuliu, dilgčiojimu, traukuliais. Šie simptomai pacientus dažniausiai kankina vakare, prieš pat miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas labiau būdingas moterims, nei vyrams, dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Sindromo vystymuisi įtakos gali turėti ir lėtinės širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, geležies trūkumas. Tačiau jei ligų krepšelis su amžiumi tik plečiasi, ar tai reiškia, kad neramių kojų sindromas yra neišvengiamas? Ko griebtis susidūrus su šia liga, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kai užsiimti aktyvia fizine veikla jau yra per sunku? Pokalbis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Danguole Šurkiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50568237Wed, 13 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTNuo liepos 12 d. Lietuvoje prasidėjo nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, vaistų elektroniniu būdu įsigyti kol kas galima tik iš „Eurovaistinės“...https://www.youtube.com/watch?v=aRVVzVeC1p8 )

Įdomu tai, kad galimybė įsigyti receptinių vaistų per nuotolį popieriuje egzistuoja jau trejus metus. Mat Seimas dar 2018 m. vasarą pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, o šios įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Pagrindinė kliūtis buvo informacinė sistema, per kurią būtų įsigyjami receptiniai vaistai ir kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. Šiandien informacinės sistemos kūrimo darbai baigti, elektroninė prekyba vyksta. Tad kaip neišeinant iš namų įsigyti vaistų pagal gydytojo išrašytą receptą ir kiek naujoji sistema yra patogi – pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.

Kita laidos tema – neramių kojų sindromas, kuris pasireiškia kojų niežuliu, dilgčiojimu, traukuliais. Šie simptomai pacientus dažniausiai kankina vakare, prieš pat miegą. Moksliniai tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas labiau būdingas moterims, nei vyrams, dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Sindromo vystymuisi įtakos gali turėti ir lėtinės širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, geležies trūkumas. Tačiau jei ligų krepšelis su amžiumi tik plečiasi, ar tai reiškia, kad neramių kojų sindromas yra neišvengiamas? Ko griebtis susidūrus su šia liga, ypač vyresnio amžiaus pacientams, kai užsiimti aktyvia fizine veikla jau yra per sunku? Pokalbis su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Danguole Šurkiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kyla-nauja-covid-19-banga-kokiais-isskirtiniais-simptomais-pasizymi-nauju-variantu-sukelta-liga-ir-kokiu-ribojimo-priemoniu-sulau--50482996
BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50482996Wed, 06 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTNuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai...
BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.

Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pakanka-pora-kartu-per-gyvenima-stipriai-nudegti-sauleje-ir-po-poros-desimtmeciu-odos-vezio-diagnoze-kone-garantuota--50406209
Kita laidos tema, neatsiejama nuo nesaikingų saulės vonių – melanoma. Tai yra viena pavojingiausių onkologinių odos ligų, o jos atvejų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja. Europos informacijos apie vėžį sistemos duomenys rodo, mirtingumas nuo melanomos siekia net 71 proc., ši liga vien Europoje kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkstančių gyvybių. Ir nors tikimybė susirgti melanoma didėja su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi visose amžiaus grupėse, o tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai yra dažniausiai mirtį sukeliantis vėžinis susirgimas. Kaip saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia mūsų odą ir skatina melanomos atsiradimą? Kokie šios ligos pirmieji simptomai ir ko griebtis, kad odos vėžio diagnozė mūsų niekada gyvenime nepavytų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50406209Wed, 29 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTPraūžus ilgajam savaitgaliui greičiausiai ne vienas nuo pamėgtų ežerų ar pajūrio grįžo nusvilusia nugara, pūslėtomis rankomis ar krūtine. Tai nutinka dėl mūsų neapdairumo ir besaikio tysojimo prieš saulę, nes begulint pajusti, kad oda jau svyla –...
Kita laidos tema, neatsiejama nuo nesaikingų saulės vonių – melanoma. Tai yra viena pavojingiausių onkologinių odos ligų, o jos atvejų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja. Europos informacijos apie vėžį sistemos duomenys rodo, mirtingumas nuo melanomos siekia net 71 proc., ši liga vien Europoje kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkstančių gyvybių. Ir nors tikimybė susirgti melanoma didėja su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi visose amžiaus grupėse, o tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai yra dažniausiai mirtį sukeliantis vėžinis susirgimas. Kaip saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia mūsų odą ir skatina melanomos atsiradimą? Kokie šios ligos pirmieji simptomai ir ko griebtis, kad odos vėžio diagnozė mūsų niekada gyvenime nepavytų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nebyli-osteoartroze-ir-ka-pacientui-reikia-zinoti-jei-laukia-kelio-ar-klubo-sanario-keitimo-operacija--50292663
Įdomu tai, kad osteoartozė iš pradžių yra nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius – labai įvairius, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja senstant, nėra visiškai teisingas.

Pacientui, laukiančiam endoprotezavimo operacijos ir valstybės kompensuojamojo protezo, kyla daug klausimų, abejonių ir maišaties. Pavyzdžiui, dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne pačios geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, vėliau iš ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos. Kiti protezą perka savomis lėšomis norėdami išvengti ilgų laukimo eilių.

Kiek iš tiesų yra kokybiški valstybės kompensuojami protezai? Jei paaiškėtų, kad protezas turėjo defektų, ar už jo keitimą pacientui tektų mokėti iš savos kišenės? Galiausiai kas sukelia pačią osteoartrozę ir ar ši diagnozė reiškia, kad be kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos išsiversti nepavyks?

Laidoje dalyvauja VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvedaras bei Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50292663Wed, 22 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTLietuvoje kasmet atliekama apie 4 tūkst. klubo sąnario keitimo operacijų ir apie 2-4 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Tiesa, laukiančiųjų tokios operacijos pacientų eilės gerokai ilgesnės – Valstybinė ligonių kasa (VLK) kasmet sulaukia...
Įdomu tai, kad osteoartozė iš pradžių yra nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius – labai įvairius, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja senstant, nėra visiškai teisingas.

Pacientui, laukiančiam endoprotezavimo operacijos ir valstybės kompensuojamojo protezo, kyla daug klausimų, abejonių ir maišaties. Pavyzdžiui, dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne pačios geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, vėliau iš ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos. Kiti protezą perka savomis lėšomis norėdami išvengti ilgų laukimo eilių.

Kiek iš tiesų yra kokybiški valstybės kompensuojami protezai? Jei paaiškėtų, kad protezas turėjo defektų, ar už jo keitimą pacientui tektų mokėti iš savos kišenės? Galiausiai kas sukelia pačią osteoartrozę ir ar ši diagnozė reiškia, kad be kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos išsiversti nepavyks?

Laidoje dalyvauja VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvedaras bei Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1659falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sveikatos-prieziuros-istaigu-reforma-kokiu-pokyciu-jau-po-poros-metu-gali-tiketis-pacientai--50213094
Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?

Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50213094Wed, 15 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTApie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalbama jau metus, tačiau paklausus gatvėje pacientų, kokie pokyčiai jų laukia – retas kuris tiksliai gali įvardinti. Aišku viena – Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą įstaigų reformą išsijuosusi...
Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?

Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-jei-latviai-neisvenge-kokia-tikimybe-kad-bezdzioniu-raupu-uzkratas-netrukus-pasieks-ir-lietuva--50123196
Penktadienį Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad šalyje patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis, ligoniui apie 50 metų, jis, pirminiais duomenimis, užsikrėtė užsienyje. Kokia tikimybė, kad netrukus apie pirmuosius užsikrėtimus beždžionių raupais pranešimų sulauksime ir Lietuvoje? Kaip šios ligos saugotis, juolab kad vasarą daugelis mūsų keliauja ir po užsienio šalis, o lietuvių ypač pamėgtos šalys – Ispanija, Portugalija yra vienos tų, kurios Europoje registravo daugiausia užsikrėtimų beždžionių raupais? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Simona Žukauskaite-Šarapajeviene.

Kita laidos tema – pavojai, per karščius tykantys pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo savaitės vidurio termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis šoktels arti 30 laipsnių karščio. Tokiu metų laikų tiek šeimos gydytojai, tiek ir kardiologai ragina pacientus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis laikytis Pasaulio Sveikatos organizacijos nustatytų gairių: 11-16 val. būti namuose, vėdinamose vėsiose patalpose, vengti didelio fizinio krūvio, vartoti daug vandens. Visgi to negana – tikina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas. Į ką turėtų dėmesį atkreipti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai per karščius, kokių klaidų vengti ir kas laukia tų, kurie rekomendacijų nepaiso?

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50123196Wed, 08 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTNuo gegužės pradžios beždžionių raupų protrūkis Europoje ir JAV stebina pasaulio sveikatos ekspertus, iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip užkratas išplito už Afrikos ribų, kur ši infekcinė liga yra endeminė. Tiesa, didesnio nerimo Lietuvoje dėl...
Penktadienį Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad šalyje patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis, ligoniui apie 50 metų, jis, pirminiais duomenimis, užsikrėtė užsienyje. Kokia tikimybė, kad netrukus apie pirmuosius užsikrėtimus beždžionių raupais pranešimų sulauksime ir Lietuvoje? Kaip šios ligos saugotis, juolab kad vasarą daugelis mūsų keliauja ir po užsienio šalis, o lietuvių ypač pamėgtos šalys – Ispanija, Portugalija yra vienos tų, kurios Europoje registravo daugiausia užsikrėtimų beždžionių raupais? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Simona Žukauskaite-Šarapajeviene.

Kita laidos tema – pavojai, per karščius tykantys pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo savaitės vidurio termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis šoktels arti 30 laipsnių karščio. Tokiu metų laikų tiek šeimos gydytojai, tiek ir kardiologai ragina pacientus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis laikytis Pasaulio Sveikatos organizacijos nustatytų gairių: 11-16 val. būti namuose, vėdinamose vėsiose patalpose, vengti didelio fizinio krūvio, vartoti daug vandens. Visgi to negana – tikina Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas. Į ką turėtų dėmesį atkreipti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai per karščius, kokių klaidų vengti ir kas laukia tų, kurie rekomendacijų nepaiso?

Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-letinio-streso-zabangai-ir-dar-viena-tiksinti-epidemiologine-bomba-kaip-pazaboti-krentancius-vaiku-skiepijimo-nuo-infekciniu-ligu--50026018
Kas lemia mažėjančias vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtis? Ar gali būti, kad koją pakišo COVID-19 pandemija ir vienas po kito sekę du karantinai? O gal pasikeitė tėvų požiūris? Galiausiai jei pagal kalendorių vaikas nuo tymų turėjo būti paskiepytas sulaukęs dvejų metų, ar galima skiepo poliklinikoje prašyti vėliau, pavyzdžiui, sulaukus ketverių? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – lėtinis stresas. Visi turime kasdienių nesibaigiančių rūpesčių: sunkumai darbe, pareigos namuose, net atsigulę miegui vis dar mintyse gvildename, ko nespėjome padaryti šiandien ir kokie rūpesčiai mūsų laukia rytoj. Dar daugiau: dvejus metus mus laikė sukausčiusi baimė dėl COVID-19 pandemijos, du vienas paskui kitą sekę karantinai patiriamo streso lygį tik padidino, o galiausiai viską vainikavo baimė ir nerimas dėl vasario 24 dieną Ukrainoje prasidėjusio karo.

Medikai teigia, kad apskritai stresinės situacijos yra neišvengiamos ir kartais toks organizmo mobilizavimas net gali būti naudingas, tačiau jeigu stresas tampa nuolatiniu palydovu ir jis tempiasi pusmetį, metus, dvejus ir daugiau, tai iš esmės griauna visą žmogaus gyvenimą: apkartina emocinę savijautą, pakerta fizinę sveikatą, griauna santykius su artimaisiais, kiša koją ir profesiniame gyvenime. Kaip kovoti su lėtiniu stresu, jei nuolatinių rūpesčių ar toksiškos aplinkos darbe, o galbūt ir namuose išvengti nepavyksta? Pokalbis su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologe dr. Vaiva Klimaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50026018Wed, 01 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTŠalies epidemiologai dalijasi neraminančia žinia: krenta vaikų skiepijimo pagal profilaktinį kalendorių rodikliai. Per vienuolika pastarųjų metų minusas regimas kone kiekvienoje skiepų skiltyje: nuo tuberkuliozės skiepijama 5 proc. mažiau naujagimių,...
Kas lemia mažėjančias vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtis? Ar gali būti, kad koją pakišo COVID-19 pandemija ir vienas po kito sekę du karantinai? O gal pasikeitė tėvų požiūris? Galiausiai jei pagal kalendorių vaikas nuo tymų turėjo būti paskiepytas sulaukęs dvejų metų, ar galima skiepo poliklinikoje prašyti vėliau, pavyzdžiui, sulaukus ketverių? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – lėtinis stresas. Visi turime kasdienių nesibaigiančių rūpesčių: sunkumai darbe, pareigos namuose, net atsigulę miegui vis dar mintyse gvildename, ko nespėjome padaryti šiandien ir kokie rūpesčiai mūsų laukia rytoj. Dar daugiau: dvejus metus mus laikė sukausčiusi baimė dėl COVID-19 pandemijos, du vienas paskui kitą sekę karantinai patiriamo streso lygį tik padidino, o galiausiai viską vainikavo baimė ir nerimas dėl vasario 24 dieną Ukrainoje prasidėjusio karo.

Medikai teigia, kad apskritai stresinės situacijos yra neišvengiamos ir kartais toks organizmo mobilizavimas net gali būti naudingas, tačiau jeigu stresas tampa nuolatiniu palydovu ir jis tempiasi pusmetį, metus, dvejus ir daugiau, tai iš esmės griauna visą žmogaus gyvenimą: apkartina emocinę savijautą, pakerta fizinę sveikatą, griauna santykius su artimaisiais, kiša koją ir profesiniame gyvenime. Kaip kovoti su lėtiniu stresu, jei nuolatinių rūpesčių ar toksiškos aplinkos darbe, o galbūt ir namuose išvengti nepavyksta? Pokalbis su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologe dr. Vaiva Klimaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ka-rodo-vaika-kartais-kamuojantys-neaiskios-kilmes-skausmai--49943043
Nacionalinė darbotvarkė penktadienį buvo aptarta ir Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje, tačiau čia jai buvo pažerta nemažai kritikos. Kiek Nacionalinė darbotvarkė gali iš tiesų pakeisti Lietuvos situaciją dėl alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo? Kokių konkrečių priemonių bus imtasi suvaldant šias problemas ir kaip jos palies mus visus? Pokalbis su Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtos diskusijos moderatoriumi, gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrejumi Rudanovu.

Kita laidos tema – vaikus kamuojantys neaiškios kilmės skausmai. Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą paaiškėja, kad vaikas nekarščiuoja. Bet to jis nekosi, nesloguoja – jokių infekcinės ligos požymių. Štai tada kyla klausimas: ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo, streso prieš kontrolinį darbą? O gal vaikas tiesiog kažko suvalgė, ko dabar nevirškina? Kaip atskirti, kada tokie paskaudenimai yra beprasidedančios ligos požymis, o kada – nerimo ir streso išraiška? Jeigu vaikas prastai jaučiasi dėl streso – verta jį vežti į mokyklą, darželį ar ne? Ir kokių priemonių griebtis, kad tokie paskaudenimai ateityje nebesikartotų? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, pulmonologe, biomedicinos mokslų daktare Indre Plėštyte-Būtiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49943043Wed, 25 May 2022 13:30:00 +0000LRTPraėjusią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė nacionalinę darbotvarkę, kaip šalyje sumažinti alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimą iki 2035 metų. Šiandieninė Lietuvos situacija bendrame ES kontekste rėžia akį. Narkotikus bent kartą gyvenime vartojo...
Nacionalinė darbotvarkė penktadienį buvo aptarta ir Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje, tačiau čia jai buvo pažerta nemažai kritikos. Kiek Nacionalinė darbotvarkė gali iš tiesų pakeisti Lietuvos situaciją dėl alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo? Kokių konkrečių priemonių bus imtasi suvaldant šias problemas ir kaip jos palies mus visus? Pokalbis su Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtos diskusijos moderatoriumi, gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrejumi Rudanovu.

Kita laidos tema – vaikus kamuojantys neaiškios kilmės skausmai. Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą paaiškėja, kad vaikas nekarščiuoja. Bet to jis nekosi, nesloguoja – jokių infekcinės ligos požymių. Štai tada kyla klausimas: ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo, streso prieš kontrolinį darbą? O gal vaikas tiesiog kažko suvalgė, ko dabar nevirškina? Kaip atskirti, kada tokie paskaudenimai yra beprasidedančios ligos požymis, o kada – nerimo ir streso išraiška? Jeigu vaikas prastai jaučiasi dėl streso – verta jį vežti į mokyklą, darželį ar ne? Ir kokių priemonių griebtis, kad tokie paskaudenimai ateityje nebesikartotų? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, pulmonologe, biomedicinos mokslų daktare Indre Plėštyte-Būtiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-lenktynes-su-mirtimi-kokie-zenklai-rodo-kad-zmogu-cia-ir-dabar-butina-pradeti-gaivinti-ir-kokia-kiekvienos-uzdelstos-minutes-ka--49844156
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.

Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?

Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49844156Wed, 18 May 2022 13:30:00 +0000LRTKeičiantis sezonams kyla vis naujų sveikatos iššūkių. Jei žiemą aktualios buvo traumos dėl slidžios kelio dangos, vasarą pavojai tyko dviratininkų paspirtukininkų, maudynių, saulės vonių mėgėjų. Artėjant karščio bangoms paūmėja sveikatos būklė ir...
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.

Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?

Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nutukimas-kasmet-nusinesa-1-2-mln-gyvybiu-europoje-kaip-suvaldyti-sia-epidemija--49761106
Kelionė link sveikesnio gyvenimo dažniausiai nė iš tolo neprimena naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose skelbiamų žinomų žmonių istorijų, kaip trijų vaikų mamai per mėnesį ar du pavyko įsisprausti į mokykloje dėvėtus džinsus. Tai yra viso gyvenimo kelionė, dažniausiai prižiūrima mitybos, sveikos gyvensenos, psichologijos ir kitų specialistų, ypač jei didesnis svoris yra nulemtas genetiškai.

Nutukimas yra lėtinė liga ir ji turi būti gydoma, tačiau tiek medikai, tiek ir apvalainų formų savininkai pabrėžia – gydymas pirmiausia prasideda nuo meilės sau ir savo kūnui.

Laidoje dalyvauja: labdaros ir paramos fondo „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė bei Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49761106Wed, 11 May 2022 13:30:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nutukimas Europoje pasiekė epideminį lygį. Tiek Europos, tiek ir Lietuvos medikai atkreipia dėmesį, kad nutukimas arba viršsvoris yra lėtinė liga, į kurią tikrai negalima numoti ranka. Skaičiuojama, kad...
Kelionė link sveikesnio gyvenimo dažniausiai nė iš tolo neprimena naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose skelbiamų žinomų žmonių istorijų, kaip trijų vaikų mamai per mėnesį ar du pavyko įsisprausti į mokykloje dėvėtus džinsus. Tai yra viso gyvenimo kelionė, dažniausiai prižiūrima mitybos, sveikos gyvensenos, psichologijos ir kitų specialistų, ypač jei didesnis svoris yra nulemtas genetiškai.

Nutukimas yra lėtinė liga ir ji turi būti gydoma, tačiau tiek medikai, tiek ir apvalainų formų savininkai pabrėžia – gydymas pirmiausia prasideda nuo meilės sau ir savo kūnui.

Laidoje dalyvauja: labdaros ir paramos fondo „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė bei Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-lietuvos-mediku-patirtis-ukrainoje-pacientas-savo-lesomis-turi-pasirupinti-viskuo-nuo-operaciniu-siulu-iki-protezo--49654172
Tarp į Lietuvą sugrįžusių medikų – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika, stažavęsis daugelyje Europos šalių, tačiau niekada nesimokęs karo medicinos. Dar prieš išvykdamas gydytojas žinojo, kad Ukrainoje jis į karo zoną siunčiamas nebus, dirbs civilinėje ligoninėje. S. Sereika pasakoja apie savo patirtį ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Ukrainos gydytojai ir pacientai.

Kita laidos tema – inkstų akmenligė. Tai yra gana dažna liga, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Be to, paprastai akmenligė išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais. Bloga žinia ta, kad akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai ir skausmas pacientą suriečia tik tada, kai susiformavę akmenys šlapimtakyje užstringa ir sukelia uždegiminius procesus. Ar galima šią ligą užčiuopti anksčiau? Kokios prevencinės priemonės padėtų jos apskritai išvengti? Pokalbis su Santaros klinikų gydytoju urologu Mariumi Snicoriumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49654172Wed, 04 May 2022 13:30:00 +0000LRTBalandžio 15-ąją iš Lietuvos į Ukrainą išvyko dvi gydytojų ir slaugytojų komandos – iš viso 24 medikai. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, šios misijos tikslas – padėti karo Ukrainoje išvargintiems medikams pasirūpinti nuo Rusijos agresijos...
Tarp į Lietuvą sugrįžusių medikų – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika, stažavęsis daugelyje Europos šalių, tačiau niekada nesimokęs karo medicinos. Dar prieš išvykdamas gydytojas žinojo, kad Ukrainoje jis į karo zoną siunčiamas nebus, dirbs civilinėje ligoninėje. S. Sereika pasakoja apie savo patirtį ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Ukrainos gydytojai ir pacientai.

Kita laidos tema – inkstų akmenligė. Tai yra gana dažna liga, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Be to, paprastai akmenligė išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais. Bloga žinia ta, kad akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai ir skausmas pacientą suriečia tik tada, kai susiformavę akmenys šlapimtakyje užstringa ir sukelia uždegiminius procesus. Ar galima šią ligą užčiuopti anksčiau? Kokios prevencinės priemonės padėtų jos apskritai išvengti? Pokalbis su Santaros klinikų gydytoju urologu Mariumi Snicoriumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sylant-orams-galvas-auksciau-kelia-kraujasiurbiai-kaip-isvengti-erkinio-encefalito-laimo-ligos-ir-ar-gali-i-lietuva-sugrizti-vie--49569693
Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.

Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49569693Wed, 27 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTŠylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per...
Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.

Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-ketvirta-covid-19-vakcinos-doze-nebera-veiksminga-ir-kaip-padeti-paaugliui-kuri-kankina-raumenu-skausmas--49426043
Kita laidos tema – paauglystės skausmai. Auginantys mokyklinio amžiaus vaikus tėvai tikrai yra susidūrę su situacija, kai vakare vaikui staiga suskausta kojų raumenis. Skausmas užklumpa staiga ir jis būna toks veriantis, kad vaikas kojos pajudinti negali. Paprastai mes patys paauglystėje išgyvenę kojų skausmus vaikus raminame – viskas gerai, organizmas auga, raumenys tempiasi, taip turi būti, o skausmas netrukus praeis. Bet ar tikrai viskas yra normalu? Kada į vakarinius ar naktį pasireiškiančius kojų skausmus reikėtų atkreipti dėmesį ir net pasirodyti gydytojui? Kokias kitas ligas šie skausmai gali pranašauti? Galiausiai, net jei tai iš tiesų tėra tik augimo skausmas, ko reikėtų griebtis, kad vaikui greičiau atlėgtų. Pokalbis su VUL Santaros klinikų vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu Virgilijumi Urbanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49426043Wed, 13 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTLietuvoje COVID-19 sparčiai ritasi žemyn ir po pora tūkstančių naujų užsikrėtimų kasdien nieko nebestebina. Nors tema atrodo šiandien nebeaktuali, visgi nerimą pagrįstai kelia užsienio šalių duomenys. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis rodo, kad dabar...
Kita laidos tema – paauglystės skausmai. Auginantys mokyklinio amžiaus vaikus tėvai tikrai yra susidūrę su situacija, kai vakare vaikui staiga suskausta kojų raumenis. Skausmas užklumpa staiga ir jis būna toks veriantis, kad vaikas kojos pajudinti negali. Paprastai mes patys paauglystėje išgyvenę kojų skausmus vaikus raminame – viskas gerai, organizmas auga, raumenys tempiasi, taip turi būti, o skausmas netrukus praeis. Bet ar tikrai viskas yra normalu? Kada į vakarinius ar naktį pasireiškiančius kojų skausmus reikėtų atkreipti dėmesį ir net pasirodyti gydytojui? Kokias kitas ligas šie skausmai gali pranašauti? Galiausiai, net jei tai iš tiesų tėra tik augimo skausmas, ko reikėtų griebtis, kad vaikui greičiau atlėgtų. Pokalbis su VUL Santaros klinikų vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu Virgilijumi Urbanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kuriose-lietuvos-vaistinese-jau-galima-sutikti-farmacininku-ukrainieciu-ir-kaip-auginti-autizmo-spektro-sutrikima-turinti-vaika--49339561
Antroje laidos dalyje pokalbis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš 40 vaikų turi šį sutrikimą, kitaip tariant, realiai po vieną tokį vaiką galime surasti bene kiekvienoje mokyklos klasėje. Specialistai tikina, kad kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, idealu, jeigu tai nustatoma pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, tuo didesnės galimybės ateityje vaiką integruoti į visuomenę. Kodėl nustatyti autizmo spektro sutrikimus vis dar yra sudėtingas uždavinys? Kokie pirmieji kūdikio raidos ženklai turėtų kelti tėvams nerimą? Ko imtis sulaukus autizmo diagnozės? Galiausiai, jeigu yra tiksliai žinoma, kad šiandien autizmo sutrikimo išgydyti neįmanoma, kodėl sutrikimą turinčių vaikų Lietuvoje – tūkstančiai, o suaugusių tėra 17? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil ir Viešosios įstaigos „Abos centras“ steigėja ir direktore Egle Kairelyte-Sauliūniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49339561Wed, 06 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTPraėjusios savaitės pradžioje „Camelia“ vaistinių tinklas pranešė įdarbinęs pirmąjį farmacijos specialistą iš Ukrainos. Neprabėgo nė savaitė, kai nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius šio tinklo vaistinėse išsiplėtė iki 8. Norint apskritai Lietuvoje...
Antroje laidos dalyje pokalbis apie vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš 40 vaikų turi šį sutrikimą, kitaip tariant, realiai po vieną tokį vaiką galime surasti bene kiekvienoje mokyklos klasėje. Specialistai tikina, kad kuo anksčiau diagnozuojamas sutrikimas, idealu, jeigu tai nustatoma pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, tuo didesnės galimybės ateityje vaiką integruoti į visuomenę. Kodėl nustatyti autizmo spektro sutrikimus vis dar yra sudėtingas uždavinys? Kokie pirmieji kūdikio raidos ženklai turėtų kelti tėvams nerimą? Ko imtis sulaukus autizmo diagnozės? Galiausiai, jeigu yra tiksliai žinoma, kad šiandien autizmo sutrikimo išgydyti neįmanoma, kodėl sutrikimą turinčių vaikų Lietuvoje – tūkstančiai, o suaugusių tėra 17? Pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil ir Viešosios įstaigos „Abos centras“ steigėja ir direktore Egle Kairelyte-Sauliūniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-leidziantis-covid-19-bangai-daugeja-serganciuju-gripu-ir-kaip-isvengti-nemaloniu-pavasarines-alergijos-simptomu--49252763
Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.

Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49252763Wed, 30 Mar 2022 13:30:00 +0000LRTStatistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir...
Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.

Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-laiku-uzciuopti-storosios-zarnos-vezi-kai-ligos-pradzia-besimptome-o-isplitusio-vezio-padariniai-ypac-skaudus--49171759
Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.

Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.

Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?

Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49171759Wed, 23 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTKovas medicinoje yra žinomas kaip kolorektalinio arba storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Apie šią ligą kalbėti svarbu, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet užregistruojama apie...
Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.

Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.

Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?

Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-susigrazinti-vidine-ramybe-jei-ukrainos-karo-pabegeliams-padeti-negalite--49084029
Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.

Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49084029Wed, 16 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTPastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų...
Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.

Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-rusijai-uzpuolus-ukraina-del-branduolines-katastrofos-gresmes-reikia-kalio-jodido-tabletes-isdalinti-visiems-lietuvos-gyventoja--49005215
Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.

Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.

Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49005215Wed, 09 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTAntrą savaitę tęsiantis karui Ukrainoje nerimą Lietuvos ir viso pasaulio gyventojams kelia Rusijos karių veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Pirmiausia buvo užimta Černobylio atominės elektrinės zona, kuri ir šiandien yra blokuojama, joje...
Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.

Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.

Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-komplikuota-kova-su-mazakraujyste-ir-namu-vaistineles-paslaptys-ar-tikrai-reiketu-pasilaikyti-net-ir-pasibaigusio-galiojimo-anti--48920679
Nustatyti besivystančią anemiją nėra sunku – užtenka greta įprastų kraujo tyrimų papildomai nustatyti hemoglobino koncentraciją kraujyje. Gauti rodikliai gretai rodo pasekmę, tačiau, pasak gydytojų, surasti mažakraujystės priežastį ir ją pašalinti yra gana sudėtingas ir laiko reikalaujantis darbas. Mat įsivaizdavimas, kad užteks mėnesį ar du pavartoti geležies papildų ir liga baigsis yra klaidingas. Apie anemijos dažniausias priežastis ir gydymą kalbėsime su Kauno klinikų šeimos gydytoju doc. Gediminu Urbonu.

Kita laidos tema – namų vaistinėlė. Su pirmomis karo Ukrainoje dienomis Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plūstelėjo informacija, ką nelaimės atveju traukiantis iš namų būtinai reikėtų turėti su savimi. Į daiktų sąrašą įtraukiami ir namų vaistinėlėje esantys medikamentai, tvarsliava, dezinfekcinės priemonės. Tačiau greta socialiniuose tinkluose pasirodė ir raginimų, kad jeigu namie yra užsilikusių pasibaigusio galiojimo antibiotikų – juos irgi vertėtų su savimi prigriebti. Ar tikrai? Pokalbis su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48920679Wed, 02 Mar 2022 14:30:02 +0000LRTMažakraujystė, dar kitaip vadinama anemija, gana dažna liga tiek suaugusių, tiek ir vaikų grupėje. Lietuvos higienos instituto 2019 m. duomenimis, anemija sirgo apytiksliai 71 tūkst. žmonių, iš jų beveik 46 tūkst. – geležies stokos anemija....
Nustatyti besivystančią anemiją nėra sunku – užtenka greta įprastų kraujo tyrimų papildomai nustatyti hemoglobino koncentraciją kraujyje. Gauti rodikliai gretai rodo pasekmę, tačiau, pasak gydytojų, surasti mažakraujystės priežastį ir ją pašalinti yra gana sudėtingas ir laiko reikalaujantis darbas. Mat įsivaizdavimas, kad užteks mėnesį ar du pavartoti geležies papildų ir liga baigsis yra klaidingas. Apie anemijos dažniausias priežastis ir gydymą kalbėsime su Kauno klinikų šeimos gydytoju doc. Gediminu Urbonu.

Kita laidos tema – namų vaistinėlė. Su pirmomis karo Ukrainoje dienomis Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plūstelėjo informacija, ką nelaimės atveju traukiantis iš namų būtinai reikėtų turėti su savimi. Į daiktų sąrašą įtraukiami ir namų vaistinėlėje esantys medikamentai, tvarsliava, dezinfekcinės priemonės. Tačiau greta socialiniuose tinkluose pasirodė ir raginimų, kad jeigu namie yra užsilikusių pasibaigusio galiojimo antibiotikų – juos irgi vertėtų su savimi prigriebti. Ar tikrai? Pokalbis su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-antros-stadijos-prostatos-vezio-diagnoze-vyra-pribloske-medikai-nereagavo-i-kylancius-psa-tyrimo-rodiklius-o-veliau-stebejosi--48853915
Kartu gydytojai onkologai pabrėžia, kad prostatos vėžys, nors ir dažniausia vyrų onkologinė liga, tačiau nėra labiausiai mirtina, bet su viena sąlyga: jeigu vyrai reguliariai dalyvauja prostatos vėžio prevencinėse programose ir ligą užčiuopia pradinėse jos stadijose. Deja, prieš pora metų prasidėjusi COVID-19 pandemija smogė šioms programoms ir su pirmuoju karantinu vyrų, dalyvaujančių prevencinėse programose skaičius susitraukė iki trečdalio, o pirminių biopsijų skaičius krito nuo 30 iki 50 kartų.

Kodėl prostatos vėžys vyrams yra tiesiog neišvengiama liga? Kodėl po prostatos vėžio diagnozės gydymo tenka laukti mėnesį ar du, nors į kovą su vėžiu norisi stoti čia pat? Galiausiai mitas ar tiesa, kad chirurginė operacija, skirtingai nei spindulinis gydymas, visiškai pražudo vyro lytinę funkciją?

Laidoje asmenine istorija dalijasi prostatos vėžio diagnozę prieš 5 metus išgirdęs vilnietis Vytautas. Taip pat kalba NVI Onokourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas-onkologas dr. Albertas Ulys bei NVI gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas, kuris plačiau pasakoja ir apie prostatos vėžio gydymą šalčiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48853915Wed, 23 Feb 2022 14:30:00 +0000LRTProstatos vėžys kasmet diagnozuojamas 2 tūkst. Lietuvos vyrų, apie pusė tūkstančio nuo šios onkologinės ligos kasmet miršta. Onkologai tikina, kad prostatos vėžys praktiškai vyrams yra neišvengiama diagnozė, kuri kažkuriuo gyvenimo metu vis tiek...
Kartu gydytojai onkologai pabrėžia, kad prostatos vėžys, nors ir dažniausia vyrų onkologinė liga, tačiau nėra labiausiai mirtina, bet su viena sąlyga: jeigu vyrai reguliariai dalyvauja prostatos vėžio prevencinėse programose ir ligą užčiuopia pradinėse jos stadijose. Deja, prieš pora metų prasidėjusi COVID-19 pandemija smogė šioms programoms ir su pirmuoju karantinu vyrų, dalyvaujančių prevencinėse programose skaičius susitraukė iki trečdalio, o pirminių biopsijų skaičius krito nuo 30 iki 50 kartų.

Kodėl prostatos vėžys vyrams yra tiesiog neišvengiama liga? Kodėl po prostatos vėžio diagnozės gydymo tenka laukti mėnesį ar du, nors į kovą su vėžiu norisi stoti čia pat? Galiausiai mitas ar tiesa, kad chirurginė operacija, skirtingai nei spindulinis gydymas, visiškai pražudo vyro lytinę funkciją?

Laidoje asmenine istorija dalijasi prostatos vėžio diagnozę prieš 5 metus išgirdęs vilnietis Vytautas. Taip pat kalba NVI Onokourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas-onkologas dr. Albertas Ulys bei NVI gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas, kuris plačiau pasakoja ir apie prostatos vėžio gydymą šalčiu.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pirmieji-zenklai-isduodantys-kad-jusu-vaikas-turi-valgymo-sutrikimu--48741988
Apskritai yra žinoma, kad paauglystėje vaikams ypač aktuali tampa jų išvaizda, o svoris – neatskiriama siekiamo įvaizdžio dalis. Bėda ta, kad jeigu vaikas išgyvena dėl didesnio svorio ir jį koreguoja netinkama mityba, tokio elgesio pasekmes pastebėsime tik gerokai ligai įsisiūbavus. Kokie yra pirmieji valgymo sutrikimų ženklai, į kuriuos turėtų dėmesį atkreipti paauglius auginantys tėvai? Kur kreiptis pagalbos ir kiek laiko valgymo sutrikimų gydymas trunka? Jei psichoterapinis gydymas yra neatskiriamas nuo dietos, kaip yra keičiami sergančio žmogaus mitybos įpročiai? Kokios gudrybės padeda nustatyto valgymo režimo laikytis ir nemesti jo po savaitės?

Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriaus gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras–psichoterapeutas Gintautas Narmontas ir to paties centro gydytoja dietologė Ieva Laukytė–Gaulė.
Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48741988Wed, 16 Feb 2022 14:30:03 +0000LRTHigienos instituto duomenimis, kas dešimtas ikimokyklinukas ir kas ketvirtas šalies moksleivis yra nutukęs. Prie šios statistikos augimo reikšmingai prisidėjo per karantiną įvestas nuotolinis mokymas, sukėlęs vaikams nemažai streso. VU...
Apskritai yra žinoma, kad paauglystėje vaikams ypač aktuali tampa jų išvaizda, o svoris – neatskiriama siekiamo įvaizdžio dalis. Bėda ta, kad jeigu vaikas išgyvena dėl didesnio svorio ir jį koreguoja netinkama mityba, tokio elgesio pasekmes pastebėsime tik gerokai ligai įsisiūbavus. Kokie yra pirmieji valgymo sutrikimų ženklai, į kuriuos turėtų dėmesį atkreipti paauglius auginantys tėvai? Kur kreiptis pagalbos ir kiek laiko valgymo sutrikimų gydymas trunka? Jei psichoterapinis gydymas yra neatskiriamas nuo dietos, kaip yra keičiami sergančio žmogaus mitybos įpročiai? Kokios gudrybės padeda nustatyto valgymo režimo laikytis ir nemesti jo po savaitės?

Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriaus gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras–psichoterapeutas Gintautas Narmontas ir to paties centro gydytoja dietologė Ieva Laukytė–Gaulė.
Ved. Laura Adomavičienė]]>1430falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-siemet-uzsimota-patikrinti-triskart-daugiau-odontologu-istaigu-kas-is-to-ispes-daugiausia-naudos--48658547
Nuo 2020 metų gegužės odontologų licencijų priežiūrą į savo rankas perėmusi Akreditavimo tarnyba iki šiol patikrino 621 odontologijos įstaigą. Aptikta, kad licencijas turėjo apie 100 neveikiančių odontologijos įstaigų, kurios veiklos nevykdė 5 metus ir daugiau. Buvo sustabdytos 70 įstaigų, kurios neteikė odontologijos paslaugų, licencijos. Dar 217 įstaigų licencijos buvo sustabdytos dėl to, kad šios nesumokėjo įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Dėl tos pačios priežasties 35 įstaigų licencijos apskritai panaikintos.

Odontologų rūmų nuomone, šie tarnybos patikrinimai neatspindi realios situacijos, nes atlikti paviršutiniškai, aklai besivadovaujant įstatymo raide. Kiek apčiuopiamos naudos pacientams turi Akreditavimo tarnybos atliekami patikrinimai? Kuri pusė yra teisi: Akreditavimo tarnyba, teigdama, kad odontologai negali patys ir paslaugų teikti, ir savo veiklos prižiūrėti, ar Odontologų rūmai, tvirtindami, kad planuojamos tris kartus didesnės patikros tėra įrankis Akreditavimo tarnybai išlaikyti odontologijos įstaigų licencijų kontrolę, o kartu ir tam skiriamą valstybės finansavimą savo rankose?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos Odontologų rūmų pirmininkė prof. Vilma Brukienė, Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė bei Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48658547Wed, 09 Feb 2022 14:30:00 +0000LRTVasario 9-oji – Tarptautinė odontologų diena, tačiau Lietuvos Odontologų rūmuose – ne džiugios nuotaikos. Praėjusį penktadienį Odontologų rūmai išplatino nerimo kupiną laišką, kad Valstybinė akreditavimo tarnyba vietoje planuotų 490 odontologijos...
Nuo 2020 metų gegužės odontologų licencijų priežiūrą į savo rankas perėmusi Akreditavimo tarnyba iki šiol patikrino 621 odontologijos įstaigą. Aptikta, kad licencijas turėjo apie 100 neveikiančių odontologijos įstaigų, kurios veiklos nevykdė 5 metus ir daugiau. Buvo sustabdytos 70 įstaigų, kurios neteikė odontologijos paslaugų, licencijos. Dar 217 įstaigų licencijos buvo sustabdytos dėl to, kad šios nesumokėjo įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Dėl tos pačios priežasties 35 įstaigų licencijos apskritai panaikintos.

Odontologų rūmų nuomone, šie tarnybos patikrinimai neatspindi realios situacijos, nes atlikti paviršutiniškai, aklai besivadovaujant įstatymo raide. Kiek apčiuopiamos naudos pacientams turi Akreditavimo tarnybos atliekami patikrinimai? Kuri pusė yra teisi: Akreditavimo tarnyba, teigdama, kad odontologai negali patys ir paslaugų teikti, ir savo veiklos prižiūrėti, ar Odontologų rūmai, tvirtindami, kad planuojamos tris kartus didesnės patikros tėra įrankis Akreditavimo tarnybai išlaikyti odontologijos įstaigų licencijų kontrolę, o kartu ir tam skiriamą valstybės finansavimą savo rankose?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos Odontologų rūmų pirmininkė prof. Vilma Brukienė, Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė bei Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-receptiniu-vaistu-sarados-leidimas-isigyti-nuotoliu-yra-taciau-galimybiu-per-dvejus-metus-taip-ir-neatsirado--48561035
Tiesa, SAM dar pandemijos pradžioje įvedė vieną lengvinančią priemonę – leido receptinius vaistus parduoti trečiam, paciento įgaliotam asmeniui. Kiek ši priemonė yra veiksminga šiandien, kai dėl COVID-19 pandemijos gyventojai yra priversti izoliuotis šeimomis? Kaip iš situacijos sukasi vieniši pacientai? Ką reiškia galimybė pacientui įgalioti kitą žmogų nupirkti receptinių vaistų? Ar šis įgaliojimas turi būti formalus? Ar turi teisę vaistininkas trečiam asmeniui, kuris atvyko tik su giminaičio asmens dokumentu, parduoti receptinius vaistus? Galiausiai, kiek yra tvirti pažadai, kad centralizuota platforma pradės veikti balandį?

Apie tai laidoje diskutuoja: Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvederaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų specializacijos grupės vadovė Dalia Tamašauskaitė-Žilienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė bei sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48561035Wed, 02 Feb 2022 14:30:00 +0000LRT2018 m. vasarą Seimas pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, pagal kurias leidžiama pacientams receptinius vaistus įsigyti nuotoliniu būdu. Pataisos įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Šiandien – 2022 m. vasaris, o tai reiškia, kad praėjo daugiau nei dveji...
Tiesa, SAM dar pandemijos pradžioje įvedė vieną lengvinančią priemonę – leido receptinius vaistus parduoti trečiam, paciento įgaliotam asmeniui. Kiek ši priemonė yra veiksminga šiandien, kai dėl COVID-19 pandemijos gyventojai yra priversti izoliuotis šeimomis? Kaip iš situacijos sukasi vieniši pacientai? Ką reiškia galimybė pacientui įgalioti kitą žmogų nupirkti receptinių vaistų? Ar šis įgaliojimas turi būti formalus? Ar turi teisę vaistininkas trečiam asmeniui, kuris atvyko tik su giminaičio asmens dokumentu, parduoti receptinius vaistus? Galiausiai, kiek yra tvirti pažadai, kad centralizuota platforma pradės veikti balandį?

Apie tai laidoje diskutuoja: Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvederaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų specializacijos grupės vadovė Dalia Tamašauskaitė-Žilienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė bei sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-organu-transplantacijos-etika-ar-gali-pacientas-del-kriminalines-praeities-smuktelti-i-organo-laukianciuju-saraso-gala--48452457
Kita laidos tema – organų transplantacijos etinės problemos. Visai neseniai JAV buvo atlikta neeilinė operacija: pirmą kartą pasaulyje pacientui buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Ši operacija, kuri truko 7 valandas, buvo laikoma paskutine paciento viltimi išgyventi. Operacija pavyko, vyras po trijų dienų jau galėjo savarankiškai kvėpuoti, tačiau netrukus po to paaiškėjo gana svarbi paciento gyvenimo aplinkybė: 1988 m. jis nužudė žmogų, dėl žmogžudystės buvo pripažintas kaltu ir 10 metų dėl to praleido kalėjime. Nužudytojo artimieji tikina, kad šis pacientas nebuvo vertas tokios operacijos. Kiek iš tiesų etiniai klausimai svarbūs sprendžiant, kada kuris pacientas sulauks donoro ir gyvybiškai svarbios organo transplantacijos? Ar gali pacientas pasislinkti laukiančiųjų sąraše dėl to, kad jis iki ligos rūkė, nesaikingai vartojo alkoholį, galbūt net ir narkotines medžiagas bei kitaip nesirūpino savo sveikata? Kiek tam įtakos gali turėti praeityje paciento padaryti nusižengimai? Pokalbis su Lietuvos bioetikos komiteto direktore Asta Čekanauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48452457Wed, 26 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTSkaičiuojama, kad iš visų suaugusių žmonių knarkia net pusė vyrų ir ketvirtadalis moterų. Visgi įsitikinimas, kad kenčia tas, kuris miega greta knarkiančio, bet ne tas, kuris knarkia, ne visai yra tiesa. Mat tai gali būti ir rimtas signalas, kad naktį...
Kita laidos tema – organų transplantacijos etinės problemos. Visai neseniai JAV buvo atlikta neeilinė operacija: pirmą kartą pasaulyje pacientui buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Ši operacija, kuri truko 7 valandas, buvo laikoma paskutine paciento viltimi išgyventi. Operacija pavyko, vyras po trijų dienų jau galėjo savarankiškai kvėpuoti, tačiau netrukus po to paaiškėjo gana svarbi paciento gyvenimo aplinkybė: 1988 m. jis nužudė žmogų, dėl žmogžudystės buvo pripažintas kaltu ir 10 metų dėl to praleido kalėjime. Nužudytojo artimieji tikina, kad šis pacientas nebuvo vertas tokios operacijos. Kiek iš tiesų etiniai klausimai svarbūs sprendžiant, kada kuris pacientas sulauks donoro ir gyvybiškai svarbios organo transplantacijos? Ar gali pacientas pasislinkti laukiančiųjų sąraše dėl to, kad jis iki ligos rūkė, nesaikingai vartojo alkoholį, galbūt net ir narkotines medžiagas bei kitaip nesirūpino savo sveikata? Kiek tam įtakos gali turėti praeityje paciento padaryti nusižengimai? Pokalbis su Lietuvos bioetikos komiteto direktore Asta Čekanauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ismanioji-programele-sergantiems-letine-inkstu-liga-ankstyvi-genetiniai-alzheimerio-tyrimai-ir-sunkumu-sukeliantis-moters-ciklas--48363229
Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.
Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.

Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.





Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48363229Wed, 19 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTLietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę....
Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.
Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.

Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.





Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-paauglystes-keliami-issukiai-ir-odos-prieziura-ziema--48277115
Kita tema – veido odos priežiūra žiemą. Net ir nedidelė minusinė temperatūra jau tampa rimtu išbandymu mūsų visų veido odai. Pirmiausia su nepatogumais susiduria sausos odos savininkai – visą šildymo sezoną juos kankina nemalonus tempimo, sausumo jausmas, oda ima šerpetoti. Įdomu tai, kad sausą odą turinčios moterys, skirtingai nuo kitų, roges odos priežiūrai ima ruošti dar vasarą, o štai riebios odos savininkės dažnai šaltuoju periodu vis dar naudoja nuo vasaros užsilikusius kosmetikos gaminius – baiminamasi, kad riebesnis kremas užkims veido odos poras. Vyresnės kartos vyrai į veido priežiūrą dažnai išvis ranka numoja, o štai jaunos mamos, kurios su kūdikiais vaikštinėja ir žiemą lauke, neretai prieš išeidamos iš namų savo veido oda pasirūpina, o kūdikio – ne. Kaip teisingai žiemą prižiūrėti visų tipų veido odą? Pokalbis su kosmetologe Aiste Miežele.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48277115Wed, 12 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTKam sunkiau paauglystės laikotarpiu – vaikams ar tėvams, greičiausiai yra amžinas, visas kartas aplankantis klausimas, nes su iššūkiais susiduria abi pusės. Socialiniuose tinkluose apstu sunerimusių tėvų klausimų: ką daryti, jeigu paauglys naktimis...
Kita tema – veido odos priežiūra žiemą. Net ir nedidelė minusinė temperatūra jau tampa rimtu išbandymu mūsų visų veido odai. Pirmiausia su nepatogumais susiduria sausos odos savininkai – visą šildymo sezoną juos kankina nemalonus tempimo, sausumo jausmas, oda ima šerpetoti. Įdomu tai, kad sausą odą turinčios moterys, skirtingai nuo kitų, roges odos priežiūrai ima ruošti dar vasarą, o štai riebios odos savininkės dažnai šaltuoju periodu vis dar naudoja nuo vasaros užsilikusius kosmetikos gaminius – baiminamasi, kad riebesnis kremas užkims veido odos poras. Vyresnės kartos vyrai į veido priežiūrą dažnai išvis ranka numoja, o štai jaunos mamos, kurios su kūdikiais vaikštinėja ir žiemą lauke, neretai prieš išeidamos iš namų savo veido oda pasirūpina, o kūdikio – ne. Kaip teisingai žiemą prižiūrėti visų tipų veido odą? Pokalbis su kosmetologe Aiste Miežele.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-naujos-kartos-imunoterapija-taikoma-tik-kas-desimtam-veziu-serganciam-pacientui--48187202
Ir visgi medikai tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį onkologinių ligų gydymas nepalyginamai pasistūmėjo į priekį ir šiandien vėžio diagnozė nebelaikoma mirties nuosprendžiu, o daugiau prilyginama lėtinei ligai, aišku, jeigu ji apčiuopiama dar ankstyvoje stadijoje.

Vienas iš novatoriškiausių vėžio gydymo būdų yra imunoterapija – būtent šioje srityje, kalbant apie onkologinių ligų gydymą, pastebimas didžiausias mokslo proveržis. Lietuvos onkologijos ekspertai įsitikinę, kad apie 2025 m. imunoterapija, kaip vėžio gydymo būdas, taps viena iš dominuojančių sisteminės terapijos rūšių.

Kas yra imunoterapija, kokioms onkologinėms ligoms gydyti ji yra tinkamiausia? Kodėl imunoterapija skiriama tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui? Ką reikia žinoti imunoterapija gydomiems pacientams apie COVID-19 vakcinų poveikį bei ko tikėtis susidūrus su COVID-19 liga? Galiausiai, kiek, išgirdus vėžio diagnozę, galima pasikliauti interneto platybėse siūlomais gydymo būdais bei vaistais?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48187202Wed, 05 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTHigienos instituto duomenimis, Lietuvoje piktybiniai navikai yra viena iš keturių pagrindinių gyventojų mirčių priežasčių. 2020-aisiais piktybinių navikų sukeltos mirtys sudarė penktadalį nuo visų registruotų šalyje mirčių. Palyginimui, COVID-19 liga...
Ir visgi medikai tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį onkologinių ligų gydymas nepalyginamai pasistūmėjo į priekį ir šiandien vėžio diagnozė nebelaikoma mirties nuosprendžiu, o daugiau prilyginama lėtinei ligai, aišku, jeigu ji apčiuopiama dar ankstyvoje stadijoje.

Vienas iš novatoriškiausių vėžio gydymo būdų yra imunoterapija – būtent šioje srityje, kalbant apie onkologinių ligų gydymą, pastebimas didžiausias mokslo proveržis. Lietuvos onkologijos ekspertai įsitikinę, kad apie 2025 m. imunoterapija, kaip vėžio gydymo būdas, taps viena iš dominuojančių sisteminės terapijos rūšių.

Kas yra imunoterapija, kokioms onkologinėms ligoms gydyti ji yra tinkamiausia? Kodėl imunoterapija skiriama tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui? Ką reikia žinoti imunoterapija gydomiems pacientams apie COVID-19 vakcinų poveikį bei ko tikėtis susidūrus su COVID-19 liga? Galiausiai, kiek, išgirdus vėžio diagnozę, galima pasikliauti interneto platybėse siūlomais gydymo būdais bei vaistais?

Laidoje dalyvauja: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1640falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-1-9-portugalijos-naudai-kuo-omikron-akivaizdoje-gali-baigtis-vangus-lietuvos-vaiku-skiepijimas-covid-19-vakcina--48033150
Nuo rugsėjo vaikų sergamumas COVID-19 šalyje tik auga – tai LRT televizijos laidai „Forumas“ patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, šiais metais trečdalį visų sergančiųjų COVID-19 sudaro vaikai, kai pernai šis skaičius nesiekė ne 7 proc. Apie 3 proc. užsikrėtusių vaikų atsiduria ligoninėje, tiek pat gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Didžioji dalis į ligonines dėl COVID-19 patekusių vaikų būtent yra neskiepyti.

Ar pirmosios savaitės statistika tikrai rodo, jog 5-11 metų vaikų skiepijimo rodikliai bus tokie pat prasti kaip ir paauglių? Kiek vaikų vakcinacija yra aktuali įsivyraujant labiau užkrečiamai omikron atmainai? Kaip atrodo vaikų COVID-19 skyrius iš arti ir ką turi iškęsti į reanimaciją patekę mūsų mažiausieji?

Laidoje dalyvauja: VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. Vaidotas Urbonas ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48033150Wed, 22 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTLietuvoje nuo praėjusio ketvirtadienio COVID-19 vakcina pradėti skiepyti 5-11 metų vaikai. Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį jų vakcinuota kiek daugiau nei 1 proc. kai Portugalijoje vos per pora dienų paskiepyta net 9 proc. 9-11...
Nuo rugsėjo vaikų sergamumas COVID-19 šalyje tik auga – tai LRT televizijos laidai „Forumas“ patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, šiais metais trečdalį visų sergančiųjų COVID-19 sudaro vaikai, kai pernai šis skaičius nesiekė ne 7 proc. Apie 3 proc. užsikrėtusių vaikų atsiduria ligoninėje, tiek pat gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Didžioji dalis į ligonines dėl COVID-19 patekusių vaikų būtent yra neskiepyti.

Ar pirmosios savaitės statistika tikrai rodo, jog 5-11 metų vaikų skiepijimo rodikliai bus tokie pat prasti kaip ir paauglių? Kiek vaikų vakcinacija yra aktuali įsivyraujant labiau užkrečiamai omikron atmainai? Kaip atrodo vaikų COVID-19 skyrius iš arti ir ką turi iškęsti į reanimaciją patekę mūsų mažiausieji?

Laidoje dalyvauja: VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. Vaidotas Urbonas ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-daugiau-nei-puse-medicinos-rezidentu-patiria-perdegima-isgyvena-depresija-nerima-kur-sio-dramblio-ligonineje-istakos--47933935
Situacija nesikeičia dešimtmečiais. Prieš 10 metų atliktos apklausos rodė, kad apie 40 proc. intensyviosios terapijos gydytojų Lietuvoje jautė perdegimo simptomus. 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad su darbu susijusį perdegimą patyrė beveik 63 proc. VU rezidentų.

Perdegimas, stresas ir nerimas ir yra tas dramblys ligoninėje, kuris mediką lydi nuolat. Tai yra pavojinga būsena, nes perdegimo sindromas neigiamai veikia gydytojo psichinę ir fizinę sveikatą, kartu tai atsiliepia ir pacientų gydymo rezultatams. Nerimą kelia tai, kad ši būklė yra sunkiai gydoma, tačiau liūdniausia, kad profesionalios pagalbos retas kuris iš medikų kreipiasi. Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad net 23 proc. apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti renkasi alkoholį ir tik 8 proc. kreipiasi pagalbos į profesionalus.

Bėda ta, kad medikai dar studijų suole pradeda auginti nerimo dramblį ir balansuoja ties perdegimo riba. Kaip šį dramblį išguiti ir iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir iš medikus ruošiančių universitetų?

Laidoje dalyvauja: LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, VU Konsultavimo ir mokymų centro vadovė dr. Virginija Klimukienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, LSMU studentas Laurynas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47933935Wed, 15 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTVilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa rodo, kad sunkų ir vidutinį stresą kenčia pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų. Situacija nesikeičia...
Situacija nesikeičia dešimtmečiais. Prieš 10 metų atliktos apklausos rodė, kad apie 40 proc. intensyviosios terapijos gydytojų Lietuvoje jautė perdegimo simptomus. 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad su darbu susijusį perdegimą patyrė beveik 63 proc. VU rezidentų.

Perdegimas, stresas ir nerimas ir yra tas dramblys ligoninėje, kuris mediką lydi nuolat. Tai yra pavojinga būsena, nes perdegimo sindromas neigiamai veikia gydytojo psichinę ir fizinę sveikatą, kartu tai atsiliepia ir pacientų gydymo rezultatams. Nerimą kelia tai, kad ši būklė yra sunkiai gydoma, tačiau liūdniausia, kad profesionalios pagalbos retas kuris iš medikų kreipiasi. Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad net 23 proc. apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti renkasi alkoholį ir tik 8 proc. kreipiasi pagalbos į profesionalus.

Bėda ta, kad medikai dar studijų suole pradeda auginti nerimo dramblį ir balansuoja ties perdegimo riba. Kaip šį dramblį išguiti ir iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir iš medikus ruošiančių universitetų?

Laidoje dalyvauja: LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, VU Konsultavimo ir mokymų centro vadovė dr. Virginija Klimukienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, LSMU studentas Laurynas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-iveikti-padidejusi-cholesterolio-kieki-kraujyje-ir-senatveje-isvengti-silpnaprotystes--47837735
Pastebėti šoktelėjusį cholesterolio kiekį pačiam, be kryptingų tyrimų, vargu ar įmanoma, nes padidėjusio cholesterolio „neskauda“. Ar augantis svoris gali rodyti prastėjančius cholesterolio rodiklius? Kiek šiuo atveju įtakos turi genetika? Kada užtenka pakeisti mitybą ar gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į medikus ir pradėti vartoti vaistus? Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Kita laidos tema – demencija, kuri diagnozuojama 1 iš 20 vyresnio negu 65 metų amžiaus gyventojui. Ši diagnozė yra labai skaudi tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems, nes liga iš pagrindų keičia gyvenimo būdą, palaipsniui atima savarankiškumą. Dėl prasidėjusios silpnaprotystės sutrinka kalba, atmintis, judėjimas, orientacija, suvokimas, taip pat skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis. Visa tai labai stipriai paveikia paciento emocijas, gebėjimą jas kontroliuoti, galimi net ryškūs asmenybės pasikeitimai.

Ar demencija yra gyvenimo būdo, o gal labiau genetikos veiksnių nulemta liga? Ko turėtume griebtis šiandien, kad ilgiau išliktume darbingi ir ateityje išvengtume silpnaprotystės arba bent jau reikšmingai ją atitolintume? Ar šiandien išgirsta demencijos diagnozė iš tiesų reiškia savarankiško gyvenimo pabaigą? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47837735Wed, 08 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTPadidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – naujoji šių laikų rykštė, o per pandemiją ši problema dar labiau išvešėjo. Statistika čia negailestinga: apie 90 proc. visų 45-65 metų amžiaus lietuvių turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra...
Pastebėti šoktelėjusį cholesterolio kiekį pačiam, be kryptingų tyrimų, vargu ar įmanoma, nes padidėjusio cholesterolio „neskauda“. Ar augantis svoris gali rodyti prastėjančius cholesterolio rodiklius? Kiek šiuo atveju įtakos turi genetika? Kada užtenka pakeisti mitybą ar gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į medikus ir pradėti vartoti vaistus? Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.

Kita laidos tema – demencija, kuri diagnozuojama 1 iš 20 vyresnio negu 65 metų amžiaus gyventojui. Ši diagnozė yra labai skaudi tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems, nes liga iš pagrindų keičia gyvenimo būdą, palaipsniui atima savarankiškumą. Dėl prasidėjusios silpnaprotystės sutrinka kalba, atmintis, judėjimas, orientacija, suvokimas, taip pat skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis. Visa tai labai stipriai paveikia paciento emocijas, gebėjimą jas kontroliuoti, galimi net ryškūs asmenybės pasikeitimai.

Ar demencija yra gyvenimo būdo, o gal labiau genetikos veiksnių nulemta liga? Ko turėtume griebtis šiandien, kad ilgiau išliktume darbingi ir ateityje išvengtume silpnaprotystės arba bent jau reikšmingai ją atitolintume? Ar šiandien išgirsta demencijos diagnozė iš tiesų reiškia savarankiško gyvenimo pabaigą? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kuo-botulino-toksino-injekcijos-gali-buti-naudingos-insulta-patyrusiam-pacientui-ir-ar-pavyks-atsikratyti-podagros-vien-pakeitus-m--47750163
Kita laidos tema – podagra, liga, kai organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Dažniausias požymis – naktį ar ryte prasidėjęs ūmus kojų piršto skausmas, pirštas būna labai ištinęs, paraudęs. Anksčiau buvusi tik karalių liga šiandien podagra diagnozuojama vis didesniam ratui pacientų. Ligos paplitimas daugiau susijęs su spartėjančiu gyvenimo būdu ir netinkama mityba. Taip pat podagros rizika didėja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Ar įmanoma podagros išvengti pakeitus mitybą? Ką daryti, jeigu šlapimo rūgštis kaupiasi dėl gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos? Pokalbis su Santaros klinikų reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47750163Wed, 01 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTLietuvoje insultą kasmet patiria apie 11 tūkst. gyventojų. Tai būtų po 35 pacientus per dieną, ir deja, 9 iš jų neišgyvena, o likusieji priversti taikstytis su sunkiais šalutiniais reiškiniais, kurių dažnas yra neįgalumas. Po insulto dažnai sutrinka...
Kita laidos tema – podagra, liga, kai organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Dažniausias požymis – naktį ar ryte prasidėjęs ūmus kojų piršto skausmas, pirštas būna labai ištinęs, paraudęs. Anksčiau buvusi tik karalių liga šiandien podagra diagnozuojama vis didesniam ratui pacientų. Ligos paplitimas daugiau susijęs su spartėjančiu gyvenimo būdu ir netinkama mityba. Taip pat podagros rizika didėja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Ar įmanoma podagros išvengti pakeitus mitybą? Ką daryti, jeigu šlapimo rūgštis kaupiasi dėl gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos? Pokalbis su Santaros klinikų reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kad-vaikas-turi-izoliuotis-seima-suzinojo-tik-atostogu-uzsienyje-pabaigoje-praejus-savaitei-nuo-mokykloje-patvirtinto-covid-19-a--47521045
Ir visgi svarbiausias klausimas: o kas atsakingas už tokį nesavalaikį informacijos pateikimą? Kokį pavojų tai kelia aplinkiniams? Kodėl tėvai nebuvo informuoti tą pačią dieną, kai klasėje teigiamas atvejis buvo nustatytas greituoju testu? Kodėl tą pačią dieną namo išsiunčiamas tik tas, vaikas, kuro greitojo testo atsakymas teigiamas, o kiti lieka mokytis toliau, kol atvejis patvirtinamas arba ne PGR metodu?

Laidoje dalyvauja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47521045Wed, 17 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTVis garsiau skamba vaikus auginančių tėvų skundai, kad jie apie naujus COVID-19 atvejus mokyklose informuojami per vėlai, o tai kelia pavojų ne tik jų vaikų, bet visų aplinkinių sveikatai. Vienas pavyzdžių – keturių asmenų šeima per rudens atostogas...
Ir visgi svarbiausias klausimas: o kas atsakingas už tokį nesavalaikį informacijos pateikimą? Kokį pavojų tai kelia aplinkiniams? Kodėl tėvai nebuvo informuoti tą pačią dieną, kai klasėje teigiamas atvejis buvo nustatytas greituoju testu? Kodėl tą pačią dieną namo išsiunčiamas tik tas, vaikas, kuro greitojo testo atsakymas teigiamas, o kiti lieka mokytis toliau, kol atvejis patvirtinamas arba ne PGR metodu?

Laidoje dalyvauja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-tabletes-nuo-covid-19-kada-ju-sulauks-ir-lietuvos-pacientai--47409158
Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.

Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.

Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?

Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47409158Wed, 10 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTDvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo...
Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.

Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.

Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?

Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-keli-paprasti-zingsniai-kovojant-su-nemiga-ir-vaiku-dantu-prieziuros-abc-nuo-kudikystes-iki-mokyklos-suolo--47307015
Nemiga gali rodyti ir kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ligas ir kitas. Ką daryti esant miego sutrikimams ir kaip jų ateityje išvengti, pokalbis su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.

Kita laidos tema – vaikų dantų būklė, kuri toli gražu odontologų nedžiugina. Higienos instituto duomenimis, pernai vos pusė visų šalies vaikų valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną, dėl to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 94 proc. visų šalies šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies. Tai rodo, kad ir vaikai, ir jų tėvai neturi tinkamų burnos higienos įgūdžių.

Dar daugiau – tik maža dalis jaunų tėvų yra tinkamai susipažinę su ką tik gimusio kūdikio burnos priežiūra, retai kuriam iš tėvų medikai paaiškina, kaip turi būti valomas pirmasis išdygęs vaiko dantukas. Kodėl, skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, vaikų dantų būklė tik blogėja, pokalbis su Vilniaus Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47307015Wed, 03 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTPer dvejus metus nuo COVID-19 pandemijos pradžios atliktos gyventojų apklausos rodo, kad per karantiną dėl pasikeitusio darbo režimo, socialinių kontaktų ribojimo daugiau nei trečdalis respondentų susidūrė su miego sutrikimais. Miego trūkumą ignoruoti...
Nemiga gali rodyti ir kitus susirgimus: skrandžio ligas, valgymo sutrikimus, vegetacinės nervų sistemos ligas ir kitas. Ką daryti esant miego sutrikimams ir kaip jų ateityje išvengti, pokalbis su Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.

Kita laidos tema – vaikų dantų būklė, kuri toli gražu odontologų nedžiugina. Higienos instituto duomenimis, pernai vos pusė visų šalies vaikų valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną, dėl to didėja ir intensyvėja dantų ėduonies paplitimas įvairiose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 94 proc. visų šalies šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies. Tai rodo, kad ir vaikai, ir jų tėvai neturi tinkamų burnos higienos įgūdžių.

Dar daugiau – tik maža dalis jaunų tėvų yra tinkamai susipažinę su ką tik gimusio kūdikio burnos priežiūra, retai kuriam iš tėvų medikai paaiškina, kaip turi būti valomas pirmasis išdygęs vaiko dantukas. Kodėl, skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, vaikų dantų būklė tik blogėja, pokalbis su Vilniaus Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-neiprastai-anksti-vaikus-pulti-emes-persalimo-virusas-neramina-medikus-ar-tai-yra-covid-19-pandemijos-pasekme--47196085
Kita laidos tema – astma, kuri kankina daugiau nei 300 mln. pasaulio gyventojų ir tai yra viena iš 8 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu lėtine astma serga daugiau nei 67 tūkst. gyventojų. Astmą mes dažniausiai įsivaizduojame kaip alerginių susirgimų palydovę, tačiau ši liga gali būti ir paveldima. Priepuolius sukelti taip pat gali ir tabako dūmai, rūkas, šaltis, stresas, vaistai, fizinis krūvis ir net virusinės infekcijos. Kartu įdomu ir tai, kad astmos atvejų daugiau registruojama išsivysčiusiose šalyse. Ar yra prevencinių priemonių, kurios padėtų šios ligos išvengti ar bent jau rečiau su priepuoliais susidurti? O gal sergant šia lėtine liga visą likusį gyvenimą turėsime vartoti vaistus? Apie tai pokalbis su Kauno klinikų Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadove, gydytoja pulmonologe doc. Kristina Biekšiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47196085Wed, 27 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTJAV, Japonijos ir Europos medikus neramina augantis vaikų sergamumas respiraciniu sincitijaus virusu (RSV) ir tai gali būti susiję su COVID-19 pandemija. Įdomu tai, kad RSV užsikrėtimų skaičius įprastai augdavo šaltuoju metų laiku, tačiau dabar...
Kita laidos tema – astma, kuri kankina daugiau nei 300 mln. pasaulio gyventojų ir tai yra viena iš 8 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu lėtine astma serga daugiau nei 67 tūkst. gyventojų. Astmą mes dažniausiai įsivaizduojame kaip alerginių susirgimų palydovę, tačiau ši liga gali būti ir paveldima. Priepuolius sukelti taip pat gali ir tabako dūmai, rūkas, šaltis, stresas, vaistai, fizinis krūvis ir net virusinės infekcijos. Kartu įdomu ir tai, kad astmos atvejų daugiau registruojama išsivysčiusiose šalyse. Ar yra prevencinių priemonių, kurios padėtų šios ligos išvengti ar bent jau rečiau su priepuoliais susidurti? O gal sergant šia lėtine liga visą likusį gyvenimą turėsime vartoti vaistus? Apie tai pokalbis su Kauno klinikų Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadove, gydytoja pulmonologe doc. Kristina Biekšiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1649falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-is-pirmu-lupu-apie-itampa-covid-19-reanimacijos-ir-intensyviosios-terapijos-skyriuje--47076003
Kita laidos tema – asmeninis asistentas žmogui su negalia. 2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, kuriems dažniausiai kasdien reikia artimųjų ar profesionalių darbuotojų pagalbos. Negalios spektras labai platus: nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, skeleto bei raumenų ligų iki psichikos bei elgesio sutrikimų. Vieniems sunku nuvykti į darbą, ugdymo įstaigą, į valstybines institucijas tvarkyti būtinų dokumentų arba tiesiog apsipirkti parduotuvėje.

Dažnai sunkesnę negalios formą turinčius žmones prižiūri šeimos nariai: jeigu vaikui, tėčiui ar mamai reikia kasdienės nuolatinės priežiūros, dažnai vienas šeimos narių turi tiesiog mesti darbą ir likti namuose. Tada ir jis iškrenta iš darbo rinkos, o šeimos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.
Tokioms šeimoms nuo liepos į pagalbą skuba asmeniniai asistentai. Mat nuo šių metų kovo Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo asmeninio asistento pagalba įteisinta kaip nuolatinė. Nuo liepos 1-osios iki kitų metų asmeninę pagalbą planuojama suteikti 600 žmonių su negalia, o vėliau kasmet planuojama 1,5 tūkst. negalią turinčių žmonių paskirti po asmeninį asistentą. Kaip iš arti atrodo projektas žvelgiant tiek asmeninio asistento, tiek neįgaliojo akimis, papasakos asmenine neįgaliojo asistente tapusi Viktorija Kareckaitė bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė ir informacinės kampanijos „Jokio skirtumo“ socialinės iniciatyvos konsultantė Kristina Dudonytė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47076003Wed, 20 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTStatistikos departamento duomenimis, šiandien COVID-19 serga 27,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Medikai įsitikinę – tai dar toli gražu ne bangos viršūnė. Į ligonines kasdien su COVID-19 diagnoze paguldoma apie pusantro šimto pacientų, tiek pat jų kasdien...
Kita laidos tema – asmeninis asistentas žmogui su negalia. 2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, kuriems dažniausiai kasdien reikia artimųjų ar profesionalių darbuotojų pagalbos. Negalios spektras labai platus: nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, skeleto bei raumenų ligų iki psichikos bei elgesio sutrikimų. Vieniems sunku nuvykti į darbą, ugdymo įstaigą, į valstybines institucijas tvarkyti būtinų dokumentų arba tiesiog apsipirkti parduotuvėje.

Dažnai sunkesnę negalios formą turinčius žmones prižiūri šeimos nariai: jeigu vaikui, tėčiui ar mamai reikia kasdienės nuolatinės priežiūros, dažnai vienas šeimos narių turi tiesiog mesti darbą ir likti namuose. Tada ir jis iškrenta iš darbo rinkos, o šeimos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.
Tokioms šeimoms nuo liepos į pagalbą skuba asmeniniai asistentai. Mat nuo šių metų kovo Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo asmeninio asistento pagalba įteisinta kaip nuolatinė. Nuo liepos 1-osios iki kitų metų asmeninę pagalbą planuojama suteikti 600 žmonių su negalia, o vėliau kasmet planuojama 1,5 tūkst. negalią turinčių žmonių paskirti po asmeninį asistentą. Kaip iš arti atrodo projektas žvelgiant tiek asmeninio asistento, tiek neįgaliojo akimis, papasakos asmenine neįgaliojo asistente tapusi Viktorija Kareckaitė bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė ir informacinės kampanijos „Jokio skirtumo“ socialinės iniciatyvos konsultantė Kristina Dudonytė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-kovoti-su-nutukimu-net-jei-jis-genetiskai-paveldetas-ir-kada-butina-operuoti-issikisusi-pedos-kauliuka--46969571Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, 38 proc. turėjo antsvorio, daugiausia vyrų, o 19 proc. gyventojų diagnozuotas nutukimas ir šią diagnozę dažniau išgirsta moterys. Higienos instituto stebėjimai rodo, kad Lietuvoje daugėja ir nutukusių vaikų. 2019-2020 penktadalis visų vaikų iki 18 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.

Nutukimas yra rimta liga, galinti turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Per didelis svoris taip pat gali signalizuoti apie kitus rimtus susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, edokrininės ligos, kasos problemos. Yra žinoma, kad nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos. Kaip kovoti su viršsvoriu ir nutukimu? Ar įmanoma šios ligos išvengti, jeigu yra žinoma, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai? Kiek kovai su antsvoriu įtakos turi sportas ir kaip pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą. Pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadove, profesore Džilda Veličkiene ir Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46969571Wed, 13 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTGreičiausiai kiekvienas pažįstamų rate turime žmonių su išsikišusiu pėdos kauliuku ir greičiausiai tai bus moteris. Jai sunku išsirinkti avalynę, ji kenčia nuo skausmo po ilgesnių pasivaikščiojimų ar intensyvesnio sporto. Dalis šių moterų jau operavo...Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, 38 proc. turėjo antsvorio, daugiausia vyrų, o 19 proc. gyventojų diagnozuotas nutukimas ir šią diagnozę dažniau išgirsta moterys. Higienos instituto stebėjimai rodo, kad Lietuvoje daugėja ir nutukusių vaikų. 2019-2020 penktadalis visų vaikų iki 18 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.

Nutukimas yra rimta liga, galinti turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Per didelis svoris taip pat gali signalizuoti apie kitus rimtus susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, edokrininės ligos, kasos problemos. Yra žinoma, kad nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos. Kaip kovoti su viršsvoriu ir nutukimu? Ar įmanoma šios ligos išvengti, jeigu yra žinoma, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai? Kiek kovai su antsvoriu įtakos turi sportas ir kaip pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą. Pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadove, profesore Džilda Veličkiene ir Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-po-kruties-vezio-operacijos-vyro-zinute-zmonai-tu-man-tokia-nereikalinga-kaip-kovojant-su-onkologine-liga-savyje-kartu-rasti--46860761
Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.

Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?

Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?

Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46860761Wed, 06 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Šią diagnozę kasmet išgirsta kas aštunta Lietuvos moteris. Laimė, jeigu ligą pavyksta užčiuopti pirmoje arba priešvėžinėje stadijoje, tačiau tokie...
Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.

Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?

Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?

Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mediku-perdegimo-sindromas-trapi-riba-skirianti-nerima-ir-apatija-nuo-gilios-depresijos--46647125
Pandemija dar labiau supurtė medikų psichinę sveikatą. Pernai Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad sunkų ir vidutinį stresą kentė pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų. Nors dauguma jų paguodos ir ramybė ieško šeimoje, visgi kone ketvirtadalis apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį ir tik 8 proc. kreipėsi pagalbos į profesionalus.

Šiandien Lietuva vėl žengia į juodąją COVID-19 zoną, ligoninių lovos sparčiai pildosi dūstančiais pacientais, tačiau medikų mažėja, likusių psichologinė būklė balansuoja ant ribos. Ar įmanoma tokiame kare išsaugoti gydytojų bei slaugytojų psichinę ir fizinę sveikatą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti mumis visais?

Laidoje dalyvauja: su Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, medicinos teisės ekspertas Andrej Rudanov.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46647125Wed, 22 Sep 2021 13:30:00 +0000LRT2019 metais, likus keliems mėnesiams iki pandemijos, Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė šokiruojančius apklausos rezultatus: iš beveik 3 tūkst. apklaustų gydytojų ir slaugytojų 90 proc. tikino patiriantys perdegimo sindromą: daugiau nei du trečdaliai...
Pandemija dar labiau supurtė medikų psichinę sveikatą. Pernai Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad sunkų ir vidutinį stresą kentė pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų. Nors dauguma jų paguodos ir ramybė ieško šeimoje, visgi kone ketvirtadalis apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį ir tik 8 proc. kreipėsi pagalbos į profesionalus.

Šiandien Lietuva vėl žengia į juodąją COVID-19 zoną, ligoninių lovos sparčiai pildosi dūstančiais pacientais, tačiau medikų mažėja, likusių psichologinė būklė balansuoja ant ribos. Ar įmanoma tokiame kare išsaugoti gydytojų bei slaugytojų psichinę ir fizinę sveikatą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti mumis visais?

Laidoje dalyvauja: su Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, medicinos teisės ekspertas Andrej Rudanov.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1695falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-su-rugseju-prasidejo-covid-19-chaosas-ugdymo-istaigose-ar-dar-turime-priemoniu-jam-suvaldyti--46537541
Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.

Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46537541Wed, 15 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTSavaitės pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino pranešimą apie didėjantį COVID-19 židinių skaičių ugdymo įstaigose. Centro duomenimis visose Lietuvos ugdymo įstaigose per pirmas dvi mokslo metų savaites registruota virš 40...
Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.

Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1695falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-du-pastaruosius-sezonus-gripo-nejutome-ne-kvapo-ar-verta-siemet-nuo-jo-skiepytis--46438993
Higienos instituto duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų pastebimai krito sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis. Palyginimui, pernai gripu sirgusiųjų sumažėjo beveik 68 proc. lyginant su 2019 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų registruota 25 proc. mažiau, žarnyno infekcinių ligų – beveik 59 proc. mažiau nei 2019 m.

COVID-19 ir šiandien niekur nesitraukia, o kartu ir dalis ribojančių priemonių lieka galioti: tai – apsauginės kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir kitos. Turint visa tai omenyje, ar verta šiemet skiepytis gripo vakcina? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartiene bei bendrovės „Affidea Lietuva“ laikinąja vyriausiąja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.

Antroje laidos dalyje domėsimės, kokius medikamentus bei priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai ir kylant COVID-19 susirgimų skaičiui. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46438993Wed, 08 Sep 2021 13:30:00 +0000LRT2020 metų pradžioje Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbta ekstremali padėtis, įvesti reikalavimai dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis atstumo ir galiausiai visi sutartinai kovo mėnesį iškeliavome į karantiną. Dėl...
Higienos instituto duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų pastebimai krito sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis. Palyginimui, pernai gripu sirgusiųjų sumažėjo beveik 68 proc. lyginant su 2019 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų registruota 25 proc. mažiau, žarnyno infekcinių ligų – beveik 59 proc. mažiau nei 2019 m.

COVID-19 ir šiandien niekur nesitraukia, o kartu ir dalis ribojančių priemonių lieka galioti: tai – apsauginės kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir kitos. Turint visa tai omenyje, ar verta šiemet skiepytis gripo vakcina? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartiene bei bendrovės „Affidea Lietuva“ laikinąja vyriausiąja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.

Antroje laidos dalyje domėsimės, kokius medikamentus bei priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai ir kylant COVID-19 susirgimų skaičiui. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-abecele-suaugusiems-viskas-ka-reikia-zinoti-apie-sveikatos-ir-dantu-profilaktini-patikrinima--46334538
Stomatologai taip pat atkreipia dėmesį, kad abu karantinai nepraėjo be pasekmių ir jų pacientams: dėl nuotolinio darbo pakito gyventojų mitybos ir higienos įpročiai, dėl patiriamo streso padaugėjo dantų griežimo, fiksuojama daugiau suskilusių ar aptrupėjusių dantų atvejų. Kaip dažnai profilaktiškai turėtume lankytis pas odontologą? Pokalbis su Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46334538Wed, 01 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTHigienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų pastebimai sumažėjo gyventojų apslankymų pas gydytojų skaičius. Įdomu tai, kad mažėjantis apsilankymų skaičius iškreipia gyventojų sergamumo statistiką. Sergamumas...
Stomatologai taip pat atkreipia dėmesį, kad abu karantinai nepraėjo be pasekmių ir jų pacientams: dėl nuotolinio darbo pakito gyventojų mitybos ir higienos įpročiai, dėl patiriamo streso padaugėjo dantų griežimo, fiksuojama daugiau suskilusių ar aptrupėjusių dantų atvejų. Kaip dažnai profilaktiškai turėtume lankytis pas odontologą? Pokalbis su Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-su-prostatos-vezio-diagnoze-i-latvija-kiek-is-tiesu-pasiteisina-kaimynu-siuloma-technologija--46308679
Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.

Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46308679Wed, 25 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTHigienos instituto duomenimis, per praėjusius metus nuo prostatos vėžio mirė daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Daugiausia mirčių registruota 70 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Sergančių šia liga kasmet nustatoma apie 3 tūkstančius ir...
Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.

Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>1662falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-karantino-paliktos-zaizdos-lengvai-negyja-ko-griebtis-kai-kankina-nerimas-o-psichoterapeutas-nepasiekiamas--46155298
Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?

Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?

Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.
Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46155298Wed, 18 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTNuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai...
Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?

Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?

Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.
Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-neteisetu-migrantu-sveikatos-prieziurai-per-metus-numatyta-isleisti-daugiau-nei-1-35-mln-euru-kokio-gydymo-uz-sia-suma-jie-gali--46113812
Rajonų, kuriuose laikinai glaudžiasi migrantai, vadovai Sveikatos apsaugos ministerijai siunčia nerimo signalus ne tik dėl įvairių infekcijos protrūkių, traumų, lėtinių ligų, bet ir augančio sergamumo COVID-19 liga stovyklų ribose. Pavyzdžiui, vien dėl COVID-19 protrūkio migrantų laikinoje gyvenvietėje Ignalinos rajonas atsidūrė juodojoje zonoje. Visgi šie sieną neteisėtai kirtę migrantai nėra Lietuvoje drausti asmenys, tad kokių sveikatos priežiūros paslaugų jie gali tikėtis, kas šią pagalbą jiems kompensuoja ir galiausiai, kiek tai kainuos?

Laidoje dalyvauja: Ignalinos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Jovita Gudelienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46113812Wed, 11 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTNuo birželio per porą mėnesių Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirto daugiau nei 4 tūkst. migrantų iš 23 skirtingų pasaulio šalių. Beveik pusė jų sudaro Irako piliečiai, taip pat Lietuvoje glaudžiasi keli šimtai asmenų iš Kongo, daugiau nei...
Rajonų, kuriuose laikinai glaudžiasi migrantai, vadovai Sveikatos apsaugos ministerijai siunčia nerimo signalus ne tik dėl įvairių infekcijos protrūkių, traumų, lėtinių ligų, bet ir augančio sergamumo COVID-19 liga stovyklų ribose. Pavyzdžiui, vien dėl COVID-19 protrūkio migrantų laikinoje gyvenvietėje Ignalinos rajonas atsidūrė juodojoje zonoje. Visgi šie sieną neteisėtai kirtę migrantai nėra Lietuvoje drausti asmenys, tad kokių sveikatos priežiūros paslaugų jie gali tikėtis, kas šią pagalbą jiems kompensuoja ir galiausiai, kiek tai kainuos?

Laidoje dalyvauja: Ignalinos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Jovita Gudelienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-trecios-covid-19-skiepo-dozes-belaukiant-nevertetu-pamirsti-ir-kitu-infekciniu-ligu-salyje-daugeja-erkinio-encefalito-auku--45966581
Antroje laidos dalyje aptarsime erkinio encefalito keliamą pavojų. Šalies infekcinėse ligoninėse daugėja erkiniu encefalitu užsikrėtusių ir sunkiai sergančių pacientų ir dažniausiai tai yra neskiepyti žmonės. Kodėl lietuviai ignoruoja raginimą skiepytis, suvokdami, kad gyvena endeminėje zonoje, kur rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra kelis kartus didesnė, nei likusiose Europos šalyse? Su kokiais sveikatos padariniais susiduria infekuoti pacientai – pokalbis su Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskiene.

Laidos pabaigoje Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė papasakos, kas ir kaip gali tapti organų donoru ir kokie nepagrįsti mitai vis dar gaubia šią sritį.




Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45966581Wed, 04 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTNebe pirmas mėnuo šalies medikai, virusologai ir mokslo bendruomenė ragina Vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimą dėl trečiosios COVID-19 vakcinos dozės, kuri būtų prieinama ne tik rizikos grupėje esantiems pacientams, bet ir likusiai visuomenei,...
Antroje laidos dalyje aptarsime erkinio encefalito keliamą pavojų. Šalies infekcinėse ligoninėse daugėja erkiniu encefalitu užsikrėtusių ir sunkiai sergančių pacientų ir dažniausiai tai yra neskiepyti žmonės. Kodėl lietuviai ignoruoja raginimą skiepytis, suvokdami, kad gyvena endeminėje zonoje, kur rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra kelis kartus didesnė, nei likusiose Europos šalyse? Su kokiais sveikatos padariniais susiduria infekuoti pacientai – pokalbis su Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskiene.

Laidos pabaigoje Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė papasakos, kas ir kaip gali tapti organų donoru ir kokie nepagrįsti mitai vis dar gaubia šią sritį.




Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nera-nieko-lengviau-kaip-mesti-rukyti-kiek-sioje-kovoje-veiksmingi-alternatyvus-elektroniniai-pakaitalai--45873615
Rūkymo problemos mastą Lietuvoje iškalbingiausiai rodo statistika. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal rūkančių gyventojų skaičių yra devinta tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje tradicinius tabako gaminius rūko 28 proc. apklaustųjų. Tai yra 5 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Čia lyginant su vidurkiu populiaresnės ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Juos bent kartą bandė 16 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, o tai yra 2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra laikoma palankesne sveikatai alternatyva, padedančia atsikratyti šio žalingo įpročio. Ir visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tradiciniuose rūkaluose esančios dervos kenkia labiau nei nikotinas. Tiesa tai ar reklaminis triukas, kurį skleidžia elektroninių rūkymo pakaitalų gamintojai?

Apie kompleksinę pagalbą metantiems rūkyti LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbame su šeimos gydytoja dr. Viktorija Andrejevaite, RVUL toksikologu bei Vilniaus universiteto docentu dr. Robertu Badaru ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.



Ved. Laura Adomavičienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/45873615Wed, 28 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTRūkymas yra priklausomybės liga, kuri kasmet nusineša apie 6 milijonus gyvybių pasaulyje, neskaičiuojant milijardų eurų, kurie yra išleidžiami rūkymo pasekmėms gydyti: plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologinėms ligoms ir pirmiausia plaučių...
Rūkymo problemos mastą Lietuvoje iškalbingiausiai rodo statistika. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal rūkančių gyventojų skaičių yra devinta tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje tradicinius tabako gaminius rūko 28 proc. apklaustųjų. Tai yra 5 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Čia lyginant su vidurkiu populiaresnės ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Juos bent kartą bandė 16 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, o tai yra 2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra laikoma palankesne sveikatai alternatyva, padedančia atsikratyti šio žalingo įpročio. Ir visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tradiciniuose rūkaluose esančios dervos kenkia labiau nei nikotinas. Tiesa tai ar reklaminis triukas, kurį skleidžia elektroninių rūkymo pakaitalų gamintojai?

Apie kompleksinę pagalbą metantiems rūkyti LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbame su šeimos gydytoja dr. Viktorija Andrejevaite, RVUL toksikologu bei Vilniaus universiteto docentu dr. Robertu Badaru ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.



Ved. Laura Adomavičienė.]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-atostogaudamas-uzsienyje-susirgau-covid-19-kokios-pagalbos-galima-tiketis-ir-kaip-isvengti-neplanuotu-islaidu--45797065
Neaiškumų kyla ir per pandemiją su vaikais keliaujantiems tėvams. Mat kiekvieną savaitę kaičiasi užsienio šalių statusas pagal jose vyraujantį sergamumą COVID-19: šalys perskirstomos į žalią, geltoną, raudoną ir pilką zonas. Tai reiškia, kad kartu gali keistis ir reikalavimai iš užsienio parvykstantiems ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kada keliaujančiam vaikui būtina turėti COVID-19 neigiamą testą, o kuriems jų tenka grįžusiems dar ir izoliuotis – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės informavimo specialiste Justina Petravičiene.

Laidos pabaigoje – ne mažiau aktuali tema: akiniai nuo saulės. Pirkdami akinius nuo saulės specializuotuose optikos salonuose dažniausiai dėmesį kreipiame tik į gaminio kainą ir stilių. Tačiau praeidami pro akinių stendą turguje ar nespecializuotoje parduotuvėje sudvejojame – galbūt čia parduodami akiniai nieko verti ir akių nuo kenksmingų saulės spindulių neapsaugos. Mitas tai ar tiesa? Pokalbis su optimetrininke Božena Kuftin.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45797065Wed, 21 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTNepaisant sveikatos ekspertų ir valdžios atstovų rekomendacijų šią vasarą nevykti atostogauti už Lietuvos ribų, tūkstančiai lietuvių visgi traukia ilsėtis į užsienį. Iš Lietuvos oro uostų kasdien pakyla dešimtys lėktuvų, ir visi jie sausakimši...
Neaiškumų kyla ir per pandemiją su vaikais keliaujantiems tėvams. Mat kiekvieną savaitę kaičiasi užsienio šalių statusas pagal jose vyraujantį sergamumą COVID-19: šalys perskirstomos į žalią, geltoną, raudoną ir pilką zonas. Tai reiškia, kad kartu gali keistis ir reikalavimai iš užsienio parvykstantiems ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kada keliaujančiam vaikui būtina turėti COVID-19 neigiamą testą, o kuriems jų tenka grįžusiems dar ir izoliuotis – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės informavimo specialiste Justina Petravičiene.

Laidos pabaigoje – ne mažiau aktuali tema: akiniai nuo saulės. Pirkdami akinius nuo saulės specializuotuose optikos salonuose dažniausiai dėmesį kreipiame tik į gaminio kainą ir stilių. Tačiau praeidami pro akinių stendą turguje ar nespecializuotoje parduotuvėje sudvejojame – galbūt čia parduodami akiniai nieko verti ir akių nuo kenksmingų saulės spindulių neapsaugos. Mitas tai ar tiesa? Pokalbis su optimetrininke Božena Kuftin.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-karstyje-tykantys-pavojai-kaip-turint-padidinta-kraujospudi-isvengti-infarkto-ir-kodel-i-pajuri-negalima-nestis-saldintu-gerimu--45752328
Kita laidos tema – neatsargių poilsiautojų pajūryje tykantys pavojai. Gelbėtojai tikina, kad paplūdimiuose nuo pat ankstyvo ryto iki vėlumos poilsiautojų – tiršta, tad reikia turėti omenyje, kad esant vienoje vietoje tokiai masei žmonių gelbėtojams pastebėti skęstantį ar kaitroje sunegalavusį asmenį yra labai sudėtinga. Tinkamai prie jūros pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata pirmiausia yra mūsų pačių atsakomybė. Kokios dažniausios pajūrio poilsiautojų klaidos, galinčios ne tik sugadinti atostogas, bet ir kainuoti gyvybę? Pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Laidos pabaigoje apie krūties vėžį – daugiausia moterų gyvybių nusinešančią onkologinę ligą – bei apie savaitgalį Klaipėdoje vyksiantį šv. Magdalenos nakties renginį, skirtą krūties vėžio prevencijai skatinti. Pokalbis su Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininke bei Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45752328Wed, 14 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTKelias savaites iš Lietuvos nesitraukiantis karštis tampa rimtu iššūkiu aukštą kraujo spaudimą turintiems, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Šios ligos yra vienos dažniausių Lietuvoje, jomis serga kone kas antras gyventojas nuo 45...
Kita laidos tema – neatsargių poilsiautojų pajūryje tykantys pavojai. Gelbėtojai tikina, kad paplūdimiuose nuo pat ankstyvo ryto iki vėlumos poilsiautojų – tiršta, tad reikia turėti omenyje, kad esant vienoje vietoje tokiai masei žmonių gelbėtojams pastebėti skęstantį ar kaitroje sunegalavusį asmenį yra labai sudėtinga. Tinkamai prie jūros pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata pirmiausia yra mūsų pačių atsakomybė. Kokios dažniausios pajūrio poilsiautojų klaidos, galinčios ne tik sugadinti atostogas, bet ir kainuoti gyvybę? Pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Laidos pabaigoje apie krūties vėžį – daugiausia moterų gyvybių nusinešančią onkologinę ligą – bei apie savaitgalį Klaipėdoje vyksiantį šv. Magdalenos nakties renginį, skirtą krūties vėžio prevencijai skatinti. Pokalbis su Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininke bei Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-atskirti-nuovargi-nuo-rimtesnes-ligos--45622365Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur riba tarp alkoholizmo ir saikingo alkoholio vartojimo? Pašnekovai Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras daktaras Emilis Subata ir klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45622365Wed, 07 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTDidelis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas gali sukelti nuovargį. Kada pakanka tiesiog pailsėti, o kada jau reiktų susirūpinti savo sveikata? Ir kaip neužsiimti savigyda? Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene. Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur...Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur riba tarp alkoholizmo ir saikingo alkoholio vartojimo? Pašnekovai Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras daktaras Emilis Subata ir klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-per-pandemija-du-kartus-persileidima-patyrusi-vilnieciu-seima-kai-niekas-apie-tai-aplinkui-nekalba-lieki-vienas-su-skausmu--45520206Medikų skaičiavimais, apie 15-30 proc. visų ankstyvųjų nėštumų baigiasi persileidimu. Dalies jų nė pačios moterys nepastebi ir persileidimą palaiko prasidėjusiomis gausesnėmis mėnesinėmis. Visgi pastebėta, kad su moters amžiumi auga persileidimo tikimybė, tačiau priežasčių, dėl ko pora neteko kūdikio, gali būti gerokai daugiau.
Per pandemiją du kartus persileidimą patyrusi vilnietė Giedrė pasakojo, kad pirmąją netektį buvo galima prognozuoti iš anksto, tačiau antroji buvo skaudus smūgis tiek jai pačiai, tiek jos vyrui Antanui. Patirtais sunkiais išgyvenimais šeima sutiko pasidalinti ir su LRT RADIJO laida „Sveikata“.
Ir visgi kodėl poros netenka užsimezgusios gyvybės? Kokios priežastys lemia persileidimą ir kaip to būtų galima išvengti? Kaip netekties skausmą išgyvena ne tik moterys, bet ir greta jų esantys vyrai? Kokios pagalbos persileidimą patyrusios šeimos tikisi iš aplinkinių?
Laidoje dalyvauja: gydytoja ginekologė Violeta Mačiulaitienė ir Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45520206Wed, 30 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTMūsų visuomenėje gausu mitų, įvairiausių stereotipų ir prietarų. Vienas tokių – sužinojus apie aplankiusį nėštumą pirmus tris mėnesius niekam apie tai neprasitarti. Kodėl? Nes nuo seno galvota, kad taip vaisius motinos gimdoje geriau vystosi, be to,...Medikų skaičiavimais, apie 15-30 proc. visų ankstyvųjų nėštumų baigiasi persileidimu. Dalies jų nė pačios moterys nepastebi ir persileidimą palaiko prasidėjusiomis gausesnėmis mėnesinėmis. Visgi pastebėta, kad su moters amžiumi auga persileidimo tikimybė, tačiau priežasčių, dėl ko pora neteko kūdikio, gali būti gerokai daugiau.
Per pandemiją du kartus persileidimą patyrusi vilnietė Giedrė pasakojo, kad pirmąją netektį buvo galima prognozuoti iš anksto, tačiau antroji buvo skaudus smūgis tiek jai pačiai, tiek jos vyrui Antanui. Patirtais sunkiais išgyvenimais šeima sutiko pasidalinti ir su LRT RADIJO laida „Sveikata“.
Ir visgi kodėl poros netenka užsimezgusios gyvybės? Kokios priežastys lemia persileidimą ir kaip to būtų galima išvengti? Kaip netekties skausmą išgyvena ne tik moterys, bet ir greta jų esantys vyrai? Kokios pagalbos persileidimą patyrusios šeimos tikisi iš aplinkinių?
Laidoje dalyvauja: gydytoja ginekologė Violeta Mačiulaitienė ir Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-delta-koronaviruso-variantas-europoje-per-pora-menesiu-taps-dominuojanciu-ar-galime-rudeni-tiketis-ketvirtosios-covid-19-bangos--45427728Delta atmina taip pat įsivyravo Portugalijoje, užsikrėtimų skaičius šiuo variantu auga Italijoje. Mokslo bendruomenė tvirtina, kad vos per pora mėnesių šis variantas Europoje, taigi – ir Lietuvoje gali tapti dominuojančiu.
Paskutiniais Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Lietuvoje šiuo metu vyrauja Alfa arba britiškoji koronaviruso atmaina, tačiau jau yra registruoti trys užsikrėtimai Delta variantu. Panašu, kad šie yra įvežtiniai. Nors kol kas tai tik pavieniai užsikrėtimai, medikai bei mokslo bendruomenė šį reiškinį jau stebi su nerimu. Mat žiemą Lietuvoje pasirodęs labiau užkrečiamas alfa variantas šalyje išplito vos per pora mėnesių ir tapo vyriaujančia koronaviruso atmaina.
Ar galime tikėtis rudenį dar vienos, Delta varianto sukeltos koronaviruso bangos, o gal yra būdų jos išvengti? Kaip atpažinti Delta varianto simptomus ir kodėl jie nuo kitų atmainų sukeltų simptomų skiriasi?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45427728Wed, 23 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTNaujoji Delta koronaviruso atmaina, kilusi iš Indijos, pasaulyje pirmą kartą užregistruota praėjusių metų spalį, tačiau šiandien ji aptinkama 80 pasaulio šalių ir kai kur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ji tampa dominuojančiu variantu,...Delta atmina taip pat įsivyravo Portugalijoje, užsikrėtimų skaičius šiuo variantu auga Italijoje. Mokslo bendruomenė tvirtina, kad vos per pora mėnesių šis variantas Europoje, taigi – ir Lietuvoje gali tapti dominuojančiu.
Paskutiniais Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Lietuvoje šiuo metu vyrauja Alfa arba britiškoji koronaviruso atmaina, tačiau jau yra registruoti trys užsikrėtimai Delta variantu. Panašu, kad šie yra įvežtiniai. Nors kol kas tai tik pavieniai užsikrėtimai, medikai bei mokslo bendruomenė šį reiškinį jau stebi su nerimu. Mat žiemą Lietuvoje pasirodęs labiau užkrečiamas alfa variantas šalyje išplito vos per pora mėnesių ir tapo vyriaujančia koronaviruso atmaina.
Ar galime tikėtis rudenį dar vienos, Delta varianto sukeltos koronaviruso bangos, o gal yra būdų jos išvengti? Kaip atpažinti Delta varianto simptomus ir kodėl jie nuo kitų atmainų sukeltų simptomų skiriasi?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1661falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-akiu-ligos-uzklumpa-vis-jaunesnius-taciau-medikai-puiku-regejima-gali-sugrazinti-ne-visiems-to-pageidaujantiems--45325713Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis aklumu, yra katarakta. Ir pastebėta, kad jei anksčiau ši liga buvo siejama su vyresniu amžiumi, šiandien katarakta diagnozuojama vis jaunesniems pacientams. Kas lemia jaunėjantį pacientų amžių ir kaip šios ligos išvengti – pokalbis su Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus vadove prof. Dalia Žaliūniene.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis dar iki pandemijos kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijai. Medikai tikina, kad augančiam rega besiskundžiančių pacientų skaičiui įtakos turi įtemptas ir ilgas darbas kompiuteriu, stresas, oro tarša bei pačių žmonių gyvenimo būdas. Rizikos veiksnių su pandemija tik daugėjo. Dėl karantino ribojimų didžioji mūsų dalis persikėlėme dirbti į namus, laikas, parleidžiamas prie ekranų tik pailgėjo, tačiau kartu tapome ir sėslesni. Kiek iš tiesų pandemija turėjo įtakos gyventojų regos sutrikimams – statistikos dar teks palaukti, tačiau medikai pastebi, kad rega besiskundžiančių pacientų daugėja.

Viena populiariausių procedūrų siekiant atstatyti sutrikusį regėjimą – korekcija lazeriu. Šias paslaugas teikiančios klinikos tikina, kad regos korekcija lazeriu yra neskausminga, greita padedanti akinių atsikratyti visam laikui. Ar visa tai – tiesa? Pokalbis su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Almantu Makseliu.





Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45325713Wed, 16 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. pasaulio gyventojų yra sutrikusio regėjimo arba akli. Bent pusė jų šių sutrikimų galėjo išvengti arba jie galėjo būti koreguojami. Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis...Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis aklumu, yra katarakta. Ir pastebėta, kad jei anksčiau ši liga buvo siejama su vyresniu amžiumi, šiandien katarakta diagnozuojama vis jaunesniems pacientams. Kas lemia jaunėjantį pacientų amžių ir kaip šios ligos išvengti – pokalbis su Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus vadove prof. Dalia Žaliūniene.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis dar iki pandemijos kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijai. Medikai tikina, kad augančiam rega besiskundžiančių pacientų skaičiui įtakos turi įtemptas ir ilgas darbas kompiuteriu, stresas, oro tarša bei pačių žmonių gyvenimo būdas. Rizikos veiksnių su pandemija tik daugėjo. Dėl karantino ribojimų didžioji mūsų dalis persikėlėme dirbti į namus, laikas, parleidžiamas prie ekranų tik pailgėjo, tačiau kartu tapome ir sėslesni. Kiek iš tiesų pandemija turėjo įtakos gyventojų regos sutrikimams – statistikos dar teks palaukti, tačiau medikai pastebi, kad rega besiskundžiančių pacientų daugėja.

Viena populiariausių procedūrų siekiant atstatyti sutrikusį regėjimą – korekcija lazeriu. Šias paslaugas teikiančios klinikos tikina, kad regos korekcija lazeriu yra neskausminga, greita padedanti akinių atsikratyti visam laikui. Ar visa tai – tiesa? Pokalbis su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Almantu Makseliu.





Ved. Laura Adomavičienė]]>1709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kad-vasaros-malonumai-neapkarstu-ar-imanoma-isvengti-uodo-ikandimo-ir-kaip-teisingai-suteikti-pirmaja-pagalba-skestanciajam--45230667Kita laidos tema – pavojai, tykantys prie vandens telkinių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, birželį ugniagesiai iš vandens vidutiniškai ištraukia po 24 skenduolius, o štai praėjusiais metais šiuo laikotarpiu buvo pasiektas rekordas – registruota 140 gelbėjimo iš vandens atvejų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visi gyventojai žino, kaip saugiai elgtis vandenyje: renkasi atokius vandens telkinius, vartoja svaigalus, kai kurie tiesiog brisdami į vandenį pervertina savo jėgas. Pastebėta, kad skęstančiųjų amžiaus vidurkis siekia 57 metus. Deja, vis dar ne visi žinome, kaip atpažinti vandenyje skęstanti žmogų ir kaip jam suteikti pirmąją pagalbą. Pokalbis su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologe Vida Dubinskiene.




Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45230667Wed, 09 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTVasaros pradžia mus apdovanojo iš tiesų maloniais, šiltais orais, tačiau pasitaiko atvejų, kai poilsis gamtoje virsta skaudžiomis nelaimėmis. Šiltus vakarus gamtoje visada apkartina uodai. Tylus zyzimas ir niežtinti oda ne tik erzina. Atrodytų...Kita laidos tema – pavojai, tykantys prie vandens telkinių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, birželį ugniagesiai iš vandens vidutiniškai ištraukia po 24 skenduolius, o štai praėjusiais metais šiuo laikotarpiu buvo pasiektas rekordas – registruota 140 gelbėjimo iš vandens atvejų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visi gyventojai žino, kaip saugiai elgtis vandenyje: renkasi atokius vandens telkinius, vartoja svaigalus, kai kurie tiesiog brisdami į vandenį pervertina savo jėgas. Pastebėta, kad skęstančiųjų amžiaus vidurkis siekia 57 metus. Deja, vis dar ne visi žinome, kaip atpažinti vandenyje skęstanti žmogų ir kaip jam suteikti pirmąją pagalbą. Pokalbis su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologe Vida Dubinskiene.




Ved. Laura Adomavičienė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-psichologai-pataria-kaip-suvaldyti-stresa-per-brandos-egzaminu-sesija-ir-issaugoti-emociskai-sveika-vasara-musu-maziausiems--45136162Su birželiu ne mažiau iššūkių laukia tėvų, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus. Prasidėjusios vasaros atostogos dažną vaiką išmuša ir įprasto dienos ritmo. Psichologai pastebi, kad per dvi savaites vaikai praranda tokius įpročius kaip laiku gultis ir keltis, vienodu dienos metu maitintis, atlikti paskirtas užduotis. Ar reikia apskritai dienos režimo vaikams per vasaros atostogas ir kaip tas rėžimas gali kisti visai šeimai išvykstant ilsėtis? Pokalbis su vaikų ir paauglių psichologe Vaiva Gradauskiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45136162Wed, 02 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTBirželis – iššūkių mėnuo ne tik abiturientams, sako psichologai. Birželio 7-ąją oficialiai prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija. Stresas šioje situacijoje greičiausiai yra neišvengiamas dėl siekių gerai išlaikyti egzaminus, o tai tampriai...Su birželiu ne mažiau iššūkių laukia tėvų, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus. Prasidėjusios vasaros atostogos dažną vaiką išmuša ir įprasto dienos ritmo. Psichologai pastebi, kad per dvi savaites vaikai praranda tokius įpročius kaip laiku gultis ir keltis, vienodu dienos metu maitintis, atlikti paskirtas užduotis. Ar reikia apskritai dienos režimo vaikams per vasaros atostogas ir kaip tas rėžimas gali kisti visai šeimai išvykstant ilsėtis? Pokalbis su vaikų ir paauglių psichologe Vaiva Gradauskiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ka-reikia-zinoti-pries-isigyjant-greituosius-antigeno-testus--45061375Testų įsigyti galima ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose – pavyzdžiui barzdaskučių reikmenimis prekiaujančioje elektroninėje parduotuvėje arba buitinės elektroninės technikos prekybos vietose. Ar vis šie testai yra patikimi ir saugūs naudoti? Pokalbis su „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu bei Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktore Nora Ribokiene.

Kita laidos tema – artėjantis profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas, kuriuo pravartu rūpintis jau dabar, kad rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis netektų stumdytis eilėse prie gydytojų kabinetų, kurios per pandemiją gerokai ištįsusios. Į ką šiemet tikrinant vaikų sveikatą reikėtų atkreipti dėmesį bei kokios naujovės lyginant su praėjusias metais numatytos? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Jokimaite.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45061375Wed, 26 May 2021 13:30:00 +0000LRTNuo pirmadienio įsigaliojus galimybių pasui, jį turintys asmenys gali vykti į sporto klubus, lankytis maitinimo įstaigų viduje, vykti į didesnes šeimos šventes. Galimybių pasas suteikiamas tiems, kurie arba persirgę COVID-19, arba yra nuo šios ligos...Testų įsigyti galima ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose – pavyzdžiui barzdaskučių reikmenimis prekiaujančioje elektroninėje parduotuvėje arba buitinės elektroninės technikos prekybos vietose. Ar vis šie testai yra patikimi ir saugūs naudoti? Pokalbis su „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu bei Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktore Nora Ribokiene.

Kita laidos tema – artėjantis profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas, kuriuo pravartu rūpintis jau dabar, kad rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis netektų stumdytis eilėse prie gydytojų kabinetų, kurios per pandemiją gerokai ištįsusios. Į ką šiemet tikrinant vaikų sveikatą reikėtų atkreipti dėmesį bei kokios naujovės lyginant su praėjusias metais numatytos? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Jokimaite.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mobingas-ne-tik-mediku-problema-kaip-nukenksminti-psichologini-smurtautoja--44910227
Visgi toks psichologinis teroras nėra tik medicinos sektoriui būdinga problema. Mobingas giliai įkleidęs šaknis visame valstybiniame sektoriuje, pradedant švietimo, socialinės slaugos ir globos įstaigomis, baigiant universitetais ir net privačiu sektoriumi.

Vadovėliuose mobingu įvardijamas ne vieno, bet grupės darbuotojų smurtinis elgesys, nukreiptas prieš vieną kolegą: stengiamasi jį apjuokti, izoliuoti, neleisti atlikti savo darbo. Kai kur įvardijama, kad mobingu vadinamas psichologinis smurtas, trunkantis apie pusmetį. Tačiau gyvenime viskas gerokai sudėtingiau nei vadovėlyje. Pirmas konfliktas darbe su kolega ar vadovu dar nėra mobingas, bet ar tai gali būti psichologinio smurto pradžia? Kaip tam užkirsti kelią ir ką daryti tuomet, kai ujimas tapo kasdienybe? Ar yra būdų, kaip nukenksminti psichologinį smurtautoją?

Laidoje dalyvauja: psichologė bei mokslinių-praktinių konferencijų lektorė Liepa T. Valandis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44910227Wed, 19 May 2021 13:30:00 +0000LRTTragedija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sukrėtė ne tik medikų bendruomenę, bet apskritai visą visuomenę, kartu vėl iškėlė ir mobingo klausimą. Prieš vieną kolegą nukreiptas psichologinis smurtas dažnai baigiasi tuo, kad išgujami patys gabiausi,...
Visgi toks psichologinis teroras nėra tik medicinos sektoriui būdinga problema. Mobingas giliai įkleidęs šaknis visame valstybiniame sektoriuje, pradedant švietimo, socialinės slaugos ir globos įstaigomis, baigiant universitetais ir net privačiu sektoriumi.

Vadovėliuose mobingu įvardijamas ne vieno, bet grupės darbuotojų smurtinis elgesys, nukreiptas prieš vieną kolegą: stengiamasi jį apjuokti, izoliuoti, neleisti atlikti savo darbo. Kai kur įvardijama, kad mobingu vadinamas psichologinis smurtas, trunkantis apie pusmetį. Tačiau gyvenime viskas gerokai sudėtingiau nei vadovėlyje. Pirmas konfliktas darbe su kolega ar vadovu dar nėra mobingas, bet ar tai gali būti psichologinio smurto pradžia? Kaip tam užkirsti kelią ir ką daryti tuomet, kai ujimas tapo kasdienybe? Ar yra būdų, kaip nukenksminti psichologinį smurtautoją?

Laidoje dalyvauja: psichologė bei mokslinių-praktinių konferencijų lektorė Liepa T. Valandis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nesaikingas-megavimasis-saule-gali-baigtis-mirtina-melanoma-kaip-isvengti-veziniu-susirgimu-bei-kaip-issirinkti-tinkama-priemone--44788973Netinkama odos priežiūra ir nesaikingas mėgavimasis saulės spinduliais veinareikšmiškai veda prie onkologinių odos susirgimų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 350 naujų melanomos – piktybiškiausios odos onkologinės ligos atvejų. Visgi ši liga neturi jokių ryškių simptomų, kurie priverstų suklusti pacientus, vėžėjantys apgamai ar pigmentinės dėmės nesukelia skausmo. Į ką tuomet reikėtų atkreipti dėmesį Lietuvos pacientams, kad šie galėtų užčiuopti ligą jos pradžioje, kai onkologinis susirgimas yra visiškai išgydomas? Ar yra kitų priemonių be apsauginio kremo nuo saulės, kuris galėtų užkirti kelią melanomai ar kitiems vežiniams odos susirgimams? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dermatovenerologe dr. Julija Mozūraitiene ir su Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos-chemoterapijos skyriaus vadovu Alvydu Česu.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44788973Wed, 12 May 2021 13:30:00 +0000LRTLietuvoje artėjant vasarai dažniau pasitaiko saulėtų dienų, tačiau apsaugos nuo saulės reikia ne tik tuomet, kai traukiame prie vandens telkinių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kenksmingi ultravioletiniai spinduliai pavojingi ne tik vasarą, bet...Netinkama odos priežiūra ir nesaikingas mėgavimasis saulės spinduliais veinareikšmiškai veda prie onkologinių odos susirgimų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 350 naujų melanomos – piktybiškiausios odos onkologinės ligos atvejų. Visgi ši liga neturi jokių ryškių simptomų, kurie priverstų suklusti pacientus, vėžėjantys apgamai ar pigmentinės dėmės nesukelia skausmo. Į ką tuomet reikėtų atkreipti dėmesį Lietuvos pacientams, kad šie galėtų užčiuopti ligą jos pradžioje, kai onkologinis susirgimas yra visiškai išgydomas? Ar yra kitų priemonių be apsauginio kremo nuo saulės, kuris galėtų užkirti kelią melanomai ar kitiems vežiniams odos susirgimams? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dermatovenerologe dr. Julija Mozūraitiene ir su Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos-chemoterapijos skyriaus vadovu Alvydu Česu.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ligonineje-smurtavusiai-neblaiviai-pacientei-skirta-15-euru-bauda-kokia-apsauga-medikams-uztikrina-istatymai--44643841
Kokios iš tiesų yra medikų galimybės teisinėmis priemonėmis gintis nuo smurtaujančių pacientų – pokalbis su Joniškio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinai Martynu Gedminu ir medicinos srities teisininke Simona Virbickiene.

Kita laidos tema – toksokarozė. Šią ligą sukelia toksokaros kirmėlės, kurių lervas bei kiaušinėlius platina šunys ir katės. Pačios pavojingiausios vietos – šalies paplūdimiai bei smėlio dėžės vaikų žaidimų aikštelėse. Kaip šio užkrato išvengti – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Jegelevičiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44643841Wed, 05 May 2021 13:30:00 +0000LRTPer pastarąjį dešimtmetį atliktas ne vienas tyrimas dėl smurto gydymo įstaigose, kurį iniciavo tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, tiek medikus vienijančios organizacijos. Apklausos rodo, kad apie 80 proc. gydytojų bei slaugytojų yra darbe...
Kokios iš tiesų yra medikų galimybės teisinėmis priemonėmis gintis nuo smurtaujančių pacientų – pokalbis su Joniškio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinai Martynu Gedminu ir medicinos srities teisininke Simona Virbickiene.

Kita laidos tema – toksokarozė. Šią ligą sukelia toksokaros kirmėlės, kurių lervas bei kiaušinėlius platina šunys ir katės. Pačios pavojingiausios vietos – šalies paplūdimiai bei smėlio dėžės vaikų žaidimų aikštelėse. Kaip šio užkrato išvengti – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Jegelevičiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-privalomu-vaiku-skiepu-klausimas-is-europines-arenos-keliasi-i-lietuva-ar-trecias-kartas-nemeluos--44539202
Pasaulio sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad skiepai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą, tačiau norint pasiekti bandos imunitetą, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. Tai reiškia, kad, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, būtina paskiepyti ne mažiau kaip 90–95 proc. visų vaikų. Šiandien Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys pasiekiamos tik kalbant apie skiepus nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai su nerimus stebi per pandemiją krentančias vaikų skiepų apimtis. Per 2020 metus liko nepaskiepyta apie 7 tūkst. vaikų.

Kodėl Lietuvoje visi bandymai įvesti privalomų vaikų skiepų programą baigėsi nesėkme? Koks likimas tų įstatymo pataisų, kuriomis planuota įtvirtinti privalomą vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ir kurios nuo 2019 m. vis dar klaidžioja Seimo koridoriuose? Galiausiai jeigu būtų patvirtinta privaloma skiepų programa, kaip savo teises galėtų apginti tos šeimos, kurios dėl objektyvių priežasčių vaikų skiepyti negali?

Laidoje dalyvauja: Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44539202Wed, 28 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTPrivalomų vaikų skiepų klausimas vėl gali sugrįžti į Seimo posėdžių darbotvarkę. Mat Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), išnagrinėjęs Čekijos atvejį, pasisakė įžvelgiantis privalomųjų skiepų naudą visuomenės sveikatai. Čekijos šeimos, atsisakiusios...
Pasaulio sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad skiepai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą, tačiau norint pasiekti bandos imunitetą, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. Tai reiškia, kad, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, būtina paskiepyti ne mažiau kaip 90–95 proc. visų vaikų. Šiandien Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys pasiekiamos tik kalbant apie skiepus nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai su nerimus stebi per pandemiją krentančias vaikų skiepų apimtis. Per 2020 metus liko nepaskiepyta apie 7 tūkst. vaikų.

Kodėl Lietuvoje visi bandymai įvesti privalomų vaikų skiepų programą baigėsi nesėkme? Koks likimas tų įstatymo pataisų, kuriomis planuota įtvirtinti privalomą vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ir kurios nuo 2019 m. vis dar klaidžioja Seimo koridoriuose? Galiausiai jeigu būtų patvirtinta privaloma skiepų programa, kaip savo teises galėtų apginti tos šeimos, kurios dėl objektyvių priežasčių vaikų skiepyti negali?

Laidoje dalyvauja: Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-vakcinu-galvosukiai-ir-pazintis-su-janssen-vakcina--44424572
Kitas visuomenę neraminantis klausimas – vaikų saugumas COVID-19 akivaizdoje. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad 70 proc. Lietuvos visuomenės bus paskiepyta iki liepos 6 dienos. Tačiau į šį skaičių neįtraukiami vaikai, mat Lietuvoje yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti paauglius nuo 16 metų. O ką daryti su jaunesniais gyventojais? Ar saugu planuoti vasaros atostogas užsienyje, jei abu tėvai nuo COVID-19 paskiepyti, o atžala – ne?

Neramu ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie dviem vakcinos dozėmis jau yra paskiepyti, o antikūnų testas praėjus mėnesiui po paskutinio dūrio – neigiamas. Ar gali vakcinos efektyvumui įtakos turėti taikomas aktyvus gydymas?

Laidoje dalyvauja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.




Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44424572Wed, 21 Apr 2021 13:30:00 +0000LRT„Johnson & Johnson“ gamintojo vakcina Janssen Europoje buvo patvirtinta dar kovą. Balandžio viduryje sulaukėme ir pirmosios šių vakcinų siuntos, tačiau krovinio iki šiol taip ir nepradėjome naudoti. Mat kilo tokių pat neaiškumų, kaip ir su...
Kitas visuomenę neraminantis klausimas – vaikų saugumas COVID-19 akivaizdoje. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad 70 proc. Lietuvos visuomenės bus paskiepyta iki liepos 6 dienos. Tačiau į šį skaičių neįtraukiami vaikai, mat Lietuvoje yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti paauglius nuo 16 metų. O ką daryti su jaunesniais gyventojais? Ar saugu planuoti vasaros atostogas užsienyje, jei abu tėvai nuo COVID-19 paskiepyti, o atžala – ne?

Neramu ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie dviem vakcinos dozėmis jau yra paskiepyti, o antikūnų testas praėjus mėnesiui po paskutinio dūrio – neigiamas. Ar gali vakcinos efektyvumui įtakos turėti taikomas aktyvus gydymas?

Laidoje dalyvauja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.




Ved. Laura Adomavičienė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-negydoma-alergija-ziedadulkems-gali-baigtis-rimtomis-ligomis-medike-patare-kaip-sios-bedos-atsikratyti-amziams--44341515Kas apskritai lemia, kad žmogus tampa alergiškas žiedadulkėms? Ar galima kovai su žiedadulkėmis pasiruošti iš anksto? Galbūt net yra būdų, kaip šios alerginės reakcijos visiškai atsikratyti? Pokalbis su gydytoja alergologe – klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene.

Kita laidos tema – pradinių mokyklų atvėrimas beprasidedant trečiajai COVID-19 bangai. Vis daugiau Lietuvos pradinukų grįžta į klases ir panašu, kad mokyklų atvėrimas, periodiškai testuojant mokinius ir mokytojus, pasiteisina. Kaip atrodo situacija Vilniuje, kur yra daugiausia duris atvėrusių pradinių mokyklų? Ar iš tiesų yra saugu leisti vaiką, kai šalyje kyla trečioji COVID-19 susirgimų banga? Pokalbis su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktore Guoda Ropaite – Beige ir LRT RADIJO laidos „Sveikata“ klausytoju Pauliumi.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44341515Wed, 14 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTPavasaris įsibėgėja, o kartu su juo daugėja besiskundžiančių alergija žiedadulkėms. Šią bėdą turintys gyventojai vengia daugiau laiko praleisti lauke jau nuo vasario mėnesio. Alergiškų žmonių skaičius apskritai Lietuvoje pastebimai auga. Higienos...Kas apskritai lemia, kad žmogus tampa alergiškas žiedadulkėms? Ar galima kovai su žiedadulkėmis pasiruošti iš anksto? Galbūt net yra būdų, kaip šios alerginės reakcijos visiškai atsikratyti? Pokalbis su gydytoja alergologe – klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene.

Kita laidos tema – pradinių mokyklų atvėrimas beprasidedant trečiajai COVID-19 bangai. Vis daugiau Lietuvos pradinukų grįžta į klases ir panašu, kad mokyklų atvėrimas, periodiškai testuojant mokinius ir mokytojus, pasiteisina. Kaip atrodo situacija Vilniuje, kur yra daugiausia duris atvėrusių pradinių mokyklų? Ar iš tiesų yra saugu leisti vaiką, kai šalyje kyla trečioji COVID-19 susirgimų banga? Pokalbis su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktore Guoda Ropaite – Beige ir LRT RADIJO laidos „Sveikata“ klausytoju Pauliumi.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-skiepu-rebusas-kaip-sias-vakcinas-derinti-su-kitais-numatytais-skiepais--44240346Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad COVID-19 vakcina visiškai – tai yra – abiem dozėmis paskiepyti gyventojai gali e.sveikatoje rasti tai įrodančius dokumentus. Šias pažymas lietuvių ir anglų kalbomis nuo balandžio 7-osios e.sveikatoje jau turėtų rasti visi gyventojai, paskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Kada ir kam tokia pažyma gali praversti? Kaip šie dokumentai susiję su Europos Sąjungoje kuriamu žaliuoju pasu – vieningu dokumentu, leisiančiu keliauti ES viduje? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovu Audriumi Ščeponavičiumi.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44240346Wed, 07 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTKovas ir balandis – patys aktyviausi mėnesiai, kada daugiausia gyventojų į klinikas suplūsta dėl skiepų nuo erkinio encefalito. Pastarasis skiepas Lietuvoje yra ypač aktualus: mūsų šalyje erkių platinamomis ligomis, tokiomis kaip erkinis encefalitas...Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad COVID-19 vakcina visiškai – tai yra – abiem dozėmis paskiepyti gyventojai gali e.sveikatoje rasti tai įrodančius dokumentus. Šias pažymas lietuvių ir anglų kalbomis nuo balandžio 7-osios e.sveikatoje jau turėtų rasti visi gyventojai, paskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Kada ir kam tokia pažyma gali praversti? Kaip šie dokumentai susiję su Europos Sąjungoje kuriamu žaliuoju pasu – vieningu dokumentu, leisiančiu keliauti ES viduje? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovu Audriumi Ščeponavičiumi.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-su-kaulu-retejimu-susiduria-kas-trecia-50-metu-moteris-deja-didzioji-dalis-apie-tai-ne-nenutuokia--44142270Kaulų retėjimas ypač susijęs su menopauze, dėl to osteoporozė net pora dešimtmečių anksčiau užklumpa moteris nei vyrus. Su menopauzės pradžia pirmą dešimtmetį būtų galima taikyti moterims hormoninį gydymą, tačiau šis valstybės nėra kompensuojamas. Kokių tuomet kompensuojamų tyrimų ir programų, susijusių su osteoporoze, gali tikėtis pacientai?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų gydytoja endokrinologė doc. Aurelija Krasauskienė, Vilniaus Santaros klinikų ginekologė prof. Žana Bumbulienė bei Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44142270Wed, 31 Mar 2021 13:29:00 +0000LRTRetėjantys kaulai – dažnai su amžiumi atkeliaujanti liga. Medikų skaičiavimais, žmogus gimsta turėdamas apie 300 kaulų, o senatvėje jų lieka du trečdaliai. Su amžiumi žmogaus kaulai silpsta, kaulinis audinys retėja. Kitaip tariant, vystosi...Kaulų retėjimas ypač susijęs su menopauze, dėl to osteoporozė net pora dešimtmečių anksčiau užklumpa moteris nei vyrus. Su menopauzės pradžia pirmą dešimtmetį būtų galima taikyti moterims hormoninį gydymą, tačiau šis valstybės nėra kompensuojamas. Kokių tuomet kompensuojamų tyrimų ir programų, susijusių su osteoporoze, gali tikėtis pacientai?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų gydytoja endokrinologė doc. Aurelija Krasauskienė, Vilniaus Santaros klinikų ginekologė prof. Žana Bumbulienė bei Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-ir-nestumas-uzsikretus-paskutinemis-savaitemis-gresia-prieslaikinis-gimdymas-kyla-rizika-netekti-kudikio--44044912
Skaudžių COVID-19 paženklintų istorijų būta ir Lietuvoje: iškart po Kalėdų Kauno klinikų medikams teko gelbėti moterį, kuri COVID-19 liga užsikrėtė 32 nėštumo savaitę – likus vos kelioms savaitėms iki numatyto gimdymo. Deja, klastingos ligos sukeltos komplikacijos lėmė vaisiaus žūtį dar moters įsčiose. Ties mirties riba atsidūrė ir pati gimdyvė. Jai ligos komplikacijos sukėlė gausų kraujavimą ir medikų komandai teko intensyviai kovoti ir dėl pačios motinos gyvybės. Moterį išsaugoti pavyko – jos kūdikio, deja, ne. Po šio tragiško įvykio Kauno klinikų medikai stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį, kad viruso keliama grėsmė vaisiui kai kuriose situacijose gali būti didesnė nei manyta iki šiol.

Kokias grėsmes COVID-19 kelia Lietuvos nėščiosioms? Kaip jas apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos? Ar galima jas skiepyti Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis, jeigu klinikinių tyrimų su šia grupe neatliko nė viena vakcinos gamintoja?

Laidoje dalyvauja: Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė, Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė ir Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytoja neonatologė dr. Ingrida Pilypienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44044912Wed, 24 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTNaujausi moksliniai tyrimai rodo, kad besilaukiančioms moterims koronavirusinė infekcija yra pavojinga, ypač paskutinįjį nėštumo trimestrą. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės mokslininkų kartu su tarptautiniais bendradarbiais surinkti duomenys rodo, kad...
Skaudžių COVID-19 paženklintų istorijų būta ir Lietuvoje: iškart po Kalėdų Kauno klinikų medikams teko gelbėti moterį, kuri COVID-19 liga užsikrėtė 32 nėštumo savaitę – likus vos kelioms savaitėms iki numatyto gimdymo. Deja, klastingos ligos sukeltos komplikacijos lėmė vaisiaus žūtį dar moters įsčiose. Ties mirties riba atsidūrė ir pati gimdyvė. Jai ligos komplikacijos sukėlė gausų kraujavimą ir medikų komandai teko intensyviai kovoti ir dėl pačios motinos gyvybės. Moterį išsaugoti pavyko – jos kūdikio, deja, ne. Po šio tragiško įvykio Kauno klinikų medikai stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį, kad viruso keliama grėsmė vaisiui kai kuriose situacijose gali būti didesnė nei manyta iki šiol.

Kokias grėsmes COVID-19 kelia Lietuvos nėščiosioms? Kaip jas apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos? Ar galima jas skiepyti Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis, jeigu klinikinių tyrimų su šia grupe neatliko nė viena vakcinos gamintoja?

Laidoje dalyvauja: Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė, Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė ir Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytoja neonatologė dr. Ingrida Pilypienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1687falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kas-penkta-kudikio-susilaukusi-moteris-susiduria-su-pogimdyvine-depresija-kaip-jos-isvengti--43934221Specialistai tikina, kad nuspėti, ar moteris po gimdymo susirgs pogimdyvine depresija, galima jai dar besilaukiant. Tiesa, ne kiekviena potenciali auka pati gali šiuos simptomus atpažinti, dėl to neretai su pogimdyvine depresija susidūrusi moteris ir pagalbos nesikreipia, o derėtų – tikina specialistai, antraip ši užsitęsusi depresijos forma pati savaime taip paprastai nepareina ir gali peraugti į kur kas sudėtingesnius sutrikimus.
Laidoje dalyvauja psichologė Sigita Valevičienė bei Krizinio nėštumo centro direktorė Zita Tomilinienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43934221Wed, 17 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTMoksliniai turimai rodo, kad apie 20 proc. visų pagimdžiusių ar besilaukiančių moterų susiduria su pogimdyvine depresija, ir pagrindiniai faktoriai dažniausia yra socialiniai bei psichologiniai. Viena dažniausių priežasčių – didelis nerimas pasikeitus...Specialistai tikina, kad nuspėti, ar moteris po gimdymo susirgs pogimdyvine depresija, galima jai dar besilaukiant. Tiesa, ne kiekviena potenciali auka pati gali šiuos simptomus atpažinti, dėl to neretai su pogimdyvine depresija susidūrusi moteris ir pagalbos nesikreipia, o derėtų – tikina specialistai, antraip ši užsitęsusi depresijos forma pati savaime taip paprastai nepareina ir gali peraugti į kur kas sudėtingesnius sutrikimus.
Laidoje dalyvauja psichologė Sigita Valevičienė bei Krizinio nėštumo centro direktorė Zita Tomilinienė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-istikus-insultui-pirmosios-keturios-valandos-yra-aukso-vertes-kaip-liga-laiku-atpazinti--43840841Internete apstu informacijos apie pagrindinius insultą išduodančius požymius: pusės veido ar kūno paralyžius, suglebusios, nevaldomos kojos ar rankos, sutrikusi kalbos funkcija. Tačiau realybėje artimieji ne visada atskiria insulto požymius, net jei ši liga artimąjį ištinka nebe pirmą kartą. Kokie yra kiti insulto požymiai? Kodėl insulto ištiktas žmogus pats to nesuvokia? Kodėl vienus ši ūmi liga pakerta ar suluošina visam gyvenimui, kiti pirmųjų insultų nė nepajunta ir tai sužino gerokai vėliau? Apie tai laidoje diskutuosime su Santaros klinikų Neurologijos centro profesoriumi Daliumi Jatužiu.
Apie būtinybę į insulto prevenciją įtraukti ir vaikus papasakos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Miglė Gedminė. Mat neretai greta insulto ištikto vieno iš tėvų ar senelių atsiduria ir vaikai, o šalia kito suaugusio žmogaus tiesiog nėra.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43840841Wed, 10 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTInsultas yra viena dažniausių suaugusiųjų negalios ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Per praėjusius metus išankstiniais Higienos instituto duomenimis nuo insulto Lietuvoje mirė apie 2 tūkst. 800 asmenų. Moksliniai duomenys rodo, kad kas šeštas...Internete apstu informacijos apie pagrindinius insultą išduodančius požymius: pusės veido ar kūno paralyžius, suglebusios, nevaldomos kojos ar rankos, sutrikusi kalbos funkcija. Tačiau realybėje artimieji ne visada atskiria insulto požymius, net jei ši liga artimąjį ištinka nebe pirmą kartą. Kokie yra kiti insulto požymiai? Kodėl insulto ištiktas žmogus pats to nesuvokia? Kodėl vienus ši ūmi liga pakerta ar suluošina visam gyvenimui, kiti pirmųjų insultų nė nepajunta ir tai sužino gerokai vėliau? Apie tai laidoje diskutuosime su Santaros klinikų Neurologijos centro profesoriumi Daliumi Jatužiu.
Apie būtinybę į insulto prevenciją įtraukti ir vaikus papasakos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Miglė Gedminė. Mat neretai greta insulto ištikto vieno iš tėvų ar senelių atsiduria ir vaikai, o šalia kito suaugusio žmogaus tiesiog nėra.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-storosios-zarnos-vezys-tukstancius-palietusi-vakarietisko-gyvenimo-budo-pasekme--43720489Šiems prastiems rodikliams įtakos daugiausia turi ne paveldimumas, o netinkamas gyvenimo būdas: sėdimas darbas, prasta mityba. Dėl to storosios žarnos vėžys, kasmet nusinešantis po kelis šimtus gyvybių Lietuvoje, laikomas vakarietiška liga. Prognozuojama, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo sergamumo šia onkologine liga rodikliai tik augs. Storosios žarnos vėžio gydymas būtų kur kas sėkmingesnis, jei gyventojai dažniau naudotųsi prevencinėmis programomis, bet joms koją kiša pandemijos ribojimai, o kartu ir pačių pacientų baimės: baimė išgirsti vėžio diagnozę, baimė per tyrimą patirti skausmą, baimė, kad po diagnozės gyvenimas pasikeis negrįžtamai. Kaip iš tiesų atrodo storosios žarnos vėžio gydymas, ar visais atvejais reikalinga chirurginė operacija? Kaip po to keičiasi paciento kasdienybė?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė ir Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43720489Wed, 03 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTNacionalinio vėžio institutas skelbia, kad Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu išlieka vieni žemiausių Europoje. Tam didelę įtaką turi būtent ligos stadija – vėžys aptinkamas per vėlai. Tik 34 proc. visų storosios žarnos...Šiems prastiems rodikliams įtakos daugiausia turi ne paveldimumas, o netinkamas gyvenimo būdas: sėdimas darbas, prasta mityba. Dėl to storosios žarnos vėžys, kasmet nusinešantis po kelis šimtus gyvybių Lietuvoje, laikomas vakarietiška liga. Prognozuojama, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo sergamumo šia onkologine liga rodikliai tik augs. Storosios žarnos vėžio gydymas būtų kur kas sėkmingesnis, jei gyventojai dažniau naudotųsi prevencinėmis programomis, bet joms koją kiša pandemijos ribojimai, o kartu ir pačių pacientų baimės: baimė išgirsti vėžio diagnozę, baimė per tyrimą patirti skausmą, baimė, kad po diagnozės gyvenimas pasikeis negrįžtamai. Kaip iš tiesų atrodo storosios žarnos vėžio gydymas, ar visais atvejais reikalinga chirurginė operacija? Kaip po to keičiasi paciento kasdienybė?

Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė ir Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-jei-sergamumas-gripu-sumazejo-10-kartu-kodel-vis-tiek-reikia-skiepytis-nuo-pneumokoko--43628651Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką valstybės kompensuojamos vakcinos nuo pneumokoko gali tikėtis toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai. Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šia vakcina skiepyti visus 50 metų ir vyresnius gyventojus, Lietuvoje galiojanti tvarka kiek kitokia – skiepijami tiek vaikai, tiek 65 metų ir vyresni asmenys, tačiau tik tuo atveju, jei turi gretutinių lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kitos. Ne gana to, valstybė kompensuoja tik 13valentę vakciną nuo pneumokoko, kai privačios įstaigos siūlo apsaugą nuo 23 šios ligos tipų. Kodėl į kompensuojamųjų vakcinų sąrašą buvo įtraukta būtent ši vakcina ir ar iš tiesų ji mažiau veiksminga – pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašokliene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43628651Wed, 24 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTSiaučiant šalyje COVID-19 pandemijai krito sergamumo gripu rodikliai. Lyginant su praėjusių metų vasario pabaiga gripo atvejų registruota 6,5 karto mažiau, o lyginant su 2019 metais gripu sergama 10 kartų mažiau. Paprastai su gripo epidemija buvo...Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką valstybės kompensuojamos vakcinos nuo pneumokoko gali tikėtis toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai. Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šia vakcina skiepyti visus 50 metų ir vyresnius gyventojus, Lietuvoje galiojanti tvarka kiek kitokia – skiepijami tiek vaikai, tiek 65 metų ir vyresni asmenys, tačiau tik tuo atveju, jei turi gretutinių lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kitos. Ne gana to, valstybė kompensuoja tik 13valentę vakciną nuo pneumokoko, kai privačios įstaigos siūlo apsaugą nuo 23 šios ligos tipų. Kodėl į kompensuojamųjų vakcinų sąrašą buvo įtraukta būtent ši vakcina ir ar iš tiesų ji mažiau veiksminga – pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašokliene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pandemija-stumia-gyventojus-i-depresijos-liuna-daugeja-patirianciu-stresa-kencianciu-nuo-alkoholizmo--43521081
Kartu penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc. Anot psichinės sveikatos ekspertų, šie rodikliai greičiausiai nėra tokie tikslūs ir skaičiai gali būti dar didesni. Mat dalis žmonių bijo dėl koronaviruso kreiptis pagalbos į medikus ir psichikos ligų specialistų rankose atsiduria gerokai vėliau, kai liga būna jau pastebimai pažengusi. Kokią situaciją ir galimus sprendimo būdus šiandien mato psichikos sveikatos ekspertai?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. Vaiva Klimaitė,
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43521081Wed, 17 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTLietuvos medikai sutartinai tvirtina, kad pandemija gyventojų psichikos sveikatai padarė labai daug žalos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Per pastaruosius metus dvigubai išaugo gyventojų, patiriančių nerimą, pyktį ir liūdesį, skaičius. Valstybinės...
Kartu penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc. Anot psichinės sveikatos ekspertų, šie rodikliai greičiausiai nėra tokie tikslūs ir skaičiai gali būti dar didesni. Mat dalis žmonių bijo dėl koronaviruso kreiptis pagalbos į medikus ir psichikos ligų specialistų rankose atsiduria gerokai vėliau, kai liga būna jau pastebimai pažengusi. Kokią situaciją ir galimus sprendimo būdus šiandien mato psichikos sveikatos ekspertai?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. Vaiva Klimaitė,
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nuo-kovo-bus-galima-skiepytis-ir-vaistinese-ka-reiketu-apie-tai-zinoti--43385712Antroji laidos tema – vaikų profilaktiniai skiepai. Vaikų ligų specialistai pastebi, kad per pandemiją tėvai, saugodamiesi COVID-19 infekcijos, vengia vaikus vesti pas šeimos gydytojus, dalis atsisako vaikams teikiamų planinių paslaugų ir ramesniems laikams nukelia planinius skiepus. Medikai tikina, kad tokios baimės pasekmės gali būti ypač skaudžios. Kiek iš tiesų per praėjusius metus sumažėjo profilaktinio vaikų skiepijimo apimtys – pokalbis su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43385712Wed, 10 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTSiekiant sutrumpinti eiles pas šeimos gydytojus dar pernai buvo nuspręsta, kad dalį vakcinacijos apimčių būtų galima perleisti šalies vaistinėms. Čia pasiskiepyti bus galima jau po poros savaičių – nuo kovo 1 dienos. Tiesa, kol kas tik dviem mokamomis...Antroji laidos tema – vaikų profilaktiniai skiepai. Vaikų ligų specialistai pastebi, kad per pandemiją tėvai, saugodamiesi COVID-19 infekcijos, vengia vaikus vesti pas šeimos gydytojus, dalis atsisako vaikams teikiamų planinių paslaugų ir ramesniems laikams nukelia planinius skiepus. Medikai tikina, kad tokios baimės pasekmės gali būti ypač skaudžios. Kiek iš tiesų per praėjusius metus sumažėjo profilaktinio vaikų skiepijimo apimtys – pokalbis su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pavojinga-covid-19-mutacija-jau-lietuvoje-o-itartinu-meginiu-patys-istirti-nepajegiame--43280061Kita laidos tema – mūsų pačių indėlis kovojant su COVID-19. Kai kurios Europos šalys dėl sparčiai plintančios pavojingos koronaviruso mutacijos jau reikalauja gyventojų viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Kuo šios efektyvesnės prieš medžiagines? Ar vis dar saugu dėvėti apsauginius skydus? Kada mus pasieks KTU mokslininkų sukurta antibakterinė medžiaga kaukių gamybai? Pokalbis su KTU Cheminės technologijos fakulteto docentu ir šio projekto vadovu Remigijumi Ivanausku.





Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43280061Wed, 03 Feb 2021 14:28:00 +0000LRTŠią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje paplitusi pavojinga koronaviruso atmaina nustatyta ir Lietuvos gyventojai. Pastaroji užsikrėtė nuo šeimos nario, tačiau nė vienas jų nebuvo išvykę į užsienį. Tai kelia...Kita laidos tema – mūsų pačių indėlis kovojant su COVID-19. Kai kurios Europos šalys dėl sparčiai plintančios pavojingos koronaviruso mutacijos jau reikalauja gyventojų viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Kuo šios efektyvesnės prieš medžiagines? Ar vis dar saugu dėvėti apsauginius skydus? Kada mus pasieks KTU mokslininkų sukurta antibakterinė medžiaga kaukių gamybai? Pokalbis su KTU Cheminės technologijos fakulteto docentu ir šio projekto vadovu Remigijumi Ivanausku.





Ved. Laura Adomavičienė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-onkologine-liga-kuria-is-dalies-galima-reguliuoti-skiepais-kodel-lietuvai-nepavyksta-jos-pazaboti--43148253Kita laidos tema – nemokamas pavėžėjimo pas gydytoją paslauga akių ligomis sergantiems pacientams. Įsivaizduokite, jei gyvenate Panevėžyje, jums reikia nuvykti konsultacijai ar procedūrai į Vilnių ir jūs neturite automobilio ar artimojo, kuris jus pavėžėtų. Daug tokių pacientų verčiau lieka namie, nei kreipiasi net ir būtinosios pagalbos. Tai matydama Sergančių tinklainės ligomis asociacija griebėsi už galvos – nevykdami pas gydytojus jų pacientai tiesiog apaks. Ir ėmėsi priemonių – apmoka pacientams socialinio taksi paslaugą. Kaip ir kas gali ja pasinaudoti – pokalbis su asociacijos prezidente Simona Ivaškevičiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43148253Wed, 27 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTGimdos kaklelio vėžys – gana opi Lietuvos moterų problema. Mat Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pasižymi didžiausiais sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. Nuo šios ligos 2019 metais mirė 200 šalies moterų. Tais pačiais...Kita laidos tema – nemokamas pavėžėjimo pas gydytoją paslauga akių ligomis sergantiems pacientams. Įsivaizduokite, jei gyvenate Panevėžyje, jums reikia nuvykti konsultacijai ar procedūrai į Vilnių ir jūs neturite automobilio ar artimojo, kuris jus pavėžėtų. Daug tokių pacientų verčiau lieka namie, nei kreipiasi net ir būtinosios pagalbos. Tai matydama Sergančių tinklainės ligomis asociacija griebėsi už galvos – nevykdami pas gydytojus jų pacientai tiesiog apaks. Ir ėmėsi priemonių – apmoka pacientams socialinio taksi paslaugą. Kaip ir kas gali ja pasinaudoti – pokalbis su asociacijos prezidente Simona Ivaškevičiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-ligos-pasekmes-kraujo-tyrimai-atsejo-100-euru-reabilitacija-nepasiekiama--43027812
„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.

Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43027812Wed, 20 Jan 2021 14:27:00 +0000LRTPrieš mėnesį su COVID-19 susidūręs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas šiandien gydosi namuose. „Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos...
„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.

Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-metu-svori-specialistai-pataria-kaip-pasirinkti-dieta-ir-tinkamiausia-manksta--42917109Kita medalio pusė – sportas. Patarimų ir šiuo klausimu viešojoje erdvėje apstu ir juose pasiklysti taip pat labai lengva. Pavyzdžiui, vieni ekspertai sako, kad reikia kasdien mankštintis bent po pusvalandį, kiti gi – kad užtenka ir 10 min. intensyvių pratimų. Dešimtys mobilių aplikacijų siūlomos asmeninaisi treneriais. Tokių trenerių dar daugiau internete, video įrašuose. O jeigu žmogus niekada iki šiol nesportavo? Galbūt jis turi lėtinių ligų ir kažkokių pratimų daryti apskritai negali? Kitam gi su amžiumi yra sunkiau judėti. Ką rinktis norint pradėti sportuoti ir nepakenkti sau – pokalbis su Lietuvos sporto universiteto docente, mokslų daktare Simona Pajaujiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42917109Wed, 13 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTPasiryžus mesti svori pirmiausia mūsų priešų sąraše atsiduria šaldytuvas ir visos jame sudėtos gėrybės. Pasiskaitę patarimų apie stebuklingas dietas, kurios padeda lengvai per 4 mėnesius atsikratyti net ne poros, o keliolikos kilogramų, pradedame...Kita medalio pusė – sportas. Patarimų ir šiuo klausimu viešojoje erdvėje apstu ir juose pasiklysti taip pat labai lengva. Pavyzdžiui, vieni ekspertai sako, kad reikia kasdien mankštintis bent po pusvalandį, kiti gi – kad užtenka ir 10 min. intensyvių pratimų. Dešimtys mobilių aplikacijų siūlomos asmeninaisi treneriais. Tokių trenerių dar daugiau internete, video įrašuose. O jeigu žmogus niekada iki šiol nesportavo? Galbūt jis turi lėtinių ligų ir kažkokių pratimų daryti apskritai negali? Kitam gi su amžiumi yra sunkiau judėti. Ką rinktis norint pradėti sportuoti ir nepakenkti sau – pokalbis su Lietuvos sporto universiteto docente, mokslų daktare Simona Pajaujiene.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-vakcinos-ka-daryti-uzmirsus-antraja-skiepo-doze-ir-ar-bus-galima-kita-karta-rinktis-kito-gamintojo-produkta--42826446
Kita laidos tema – vakcinos nuo koronaviruso. Jomis šiandien skiepijami Lietuvos medikai, tačiau netrukus vakcinos bus skirstomos ir slaugos namų darbuotojams, savanoriams, vyresnio amžiaus gyventojams, o galiausiai ir visiems kitiems. Šiandien kol kas Lietuvoje cirkuliuoja vieno gamintojo vakcina, tačiau netrukus bus ir kitų gamintojų produktų. Tad ką mums, gyventojams reikėtų žinoti apie vakcinas nuo COVID-19? Kam galima jomis skiepytis, o kam ne? Ką daryti, jeigu pasiskiepijome pirma doze, o antrąją praleidome? Galiausiai vieną kartą pasiskiepijus vieno gamintojo vakcina ar kitą kartą bus galima rinktis kito gamintojo produktą? Pokalbis su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja bei gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42826446Wed, 06 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTCukrinis diabetas yra negailestinga liga, užklumpanti dėl paveldimumo arba netinkamo gyvenimo būdo. Vakarų Europa kovoja su vaikų nutukimu, o tai didina riziką susirgti II-jo tipo cukriniu diabetu. Lietuvoje gi viskas kiek kitaip – dažniau vaikams...
Kita laidos tema – vakcinos nuo koronaviruso. Jomis šiandien skiepijami Lietuvos medikai, tačiau netrukus vakcinos bus skirstomos ir slaugos namų darbuotojams, savanoriams, vyresnio amžiaus gyventojams, o galiausiai ir visiems kitiems. Šiandien kol kas Lietuvoje cirkuliuoja vieno gamintojo vakcina, tačiau netrukus bus ir kitų gamintojų produktų. Tad ką mums, gyventojams reikėtų žinoti apie vakcinas nuo COVID-19? Kam galima jomis skiepytis, o kam ne? Ką daryti, jeigu pasiskiepijome pirma doze, o antrąją praleidome? Galiausiai vieną kartą pasiskiepijus vieno gamintojo vakcina ar kitą kartą bus galima rinktis kito gamintojo produktą? Pokalbis su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja bei gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-pazenklinti-metai-kaip-juos-istvere-sveikatos-srities-specialistai--42731690Laidos pašnekovai: VU medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė ir Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42731690Wed, 30 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTLygiai prieš metus apie COVID-19 pandemiją pranešė Kinija. Nepraėjo nė du mėnesiai, o infekcija jau vasario pabaigoje pasiekė ir Lietuvą. Su panašaus masto pandemija pasaulis buvo susidūręs prieš šimtmetį prasidėjus Ispaniškajam gripui. Kaip su šiuo...Laidos pašnekovai: VU medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė ir Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1795falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vienas-bet-ne-vienisas-receptas-kad-covid-19-nepavogtu-kaledu-dziaugsmo--42690898Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – papasakos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena linijos įkūrėjų Kristina Čiuželienė bei emocinės paramos tarnybos „Vilties linija“ savanorė taip pat gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė.
Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta – ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni. Ar įmanoma net ir esant laikiniems apribojimams susidraugauti su vienatve – klausime Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologo Pauliaus Skruibio.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42690898Wed, 23 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTŠiemet tikriausiai labiau nei bet kada nuo šeimų liks per šventes atkirsti mūsų vyriausieji ir brangiausieji – tėvai, močiutės ir seneliai. Jeigu šie gyvena atskirai, laikydamiesi pandemijai taikomų ribojimų ir nenorėdami jų užkrėsti pavojingu...Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – papasakos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena linijos įkūrėjų Kristina Čiuželienė bei emocinės paramos tarnybos „Vilties linija“ savanorė taip pat gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė.
Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta – ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni. Ar įmanoma net ir esant laikiniems apribojimams susidraugauti su vienatve – klausime Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologo Pauliaus Skruibio.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kada-insultas-tampa-staigmena-isvengti-galima-laiku-pastebejus-sirdies-ritmo-sutrikimus-bet-dalis-zmoniu-siu-simptomu-nejaucia--42533962
Kita laidos tema – širdies ritmo sutrikimas ir jį lydintis insultas. Per metus Lietuvoje insultą patiria apie 11 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis visų registruotų insulto atvejų Lietuvoje yra išeminiai, – kai užsikemša kraujagyslė ir smegenys nebeaprūpinamos deguonimi. Viena iš dažnų išeminio insulto priežasčių – širdies ritmo sutrikimas, tačiau dalis pacientų pastarosios ligos simptomų apskritai nejaučia ir nesiima prevencinių priemonių. Kaip anksti pastebėti širdies ritmo sutrikimus ir išvengti insulto – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovu prof. Audriumi Aidiečiu.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42533962Wed, 16 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTVienas žmogus ant odos paviršaus gali turėti iki 50 apgamų. Jei jų yra daugiau, odos ir venerinių ligų gydytojai jau pataria suklusti. Bet ar visi rudi taškeliai, kurių su amžiumi tik daugėja laikomi apgamais? Kurie apgamai linkę suvėžėti ir kaip to...
Kita laidos tema – širdies ritmo sutrikimas ir jį lydintis insultas. Per metus Lietuvoje insultą patiria apie 11 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis visų registruotų insulto atvejų Lietuvoje yra išeminiai, – kai užsikemša kraujagyslė ir smegenys nebeaprūpinamos deguonimi. Viena iš dažnų išeminio insulto priežasčių – širdies ritmo sutrikimas, tačiau dalis pacientų pastarosios ligos simptomų apskritai nejaučia ir nesiima prevencinių priemonių. Kaip anksti pastebėti širdies ritmo sutrikimus ir išvengti insulto – pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovu prof. Audriumi Aidiečiu.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-salyje-stojant-planinems-paslaugoms-kas-atsakys-uz-pacientams-laiku-nesuteikta-gydyma--42397737Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria onkologiniai pacientai? Kiek situaciją pajėgios valdyti gydymo įstaigos? Kokios mūsų, pacientų, teisės pandemijos akivaizdoje reikalauti žalos atlyginimo dėl laiku negauto gydymo?

Laidos svečiai: onkologinius pacientus vienijančios asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Vilniaus Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius ir medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42397737Wed, 09 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTDar pirmosios koronaviruso bangos Lietuvoje metu pasipylė pacientų skundai dėl laiku negaunamų sveikatos priežiūros paslaugų. Piktintasi, kad pavyzdžiui, pas kardiologą eilė nutįsusi pusmečiui, pas nefrologinių ligų specialistą greičiausiai galima...Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria onkologiniai pacientai? Kiek situaciją pajėgios valdyti gydymo įstaigos? Kokios mūsų, pacientų, teisės pandemijos akivaizdoje reikalauti žalos atlyginimo dėl laiku negauto gydymo?

Laidos svečiai: onkologinius pacientus vienijančios asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Vilniaus Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius ir medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.



Ved. Laura Adomavičienė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mitas-ar-tiesa-jei-nuo-covid-19-saugo-vitaminas-d-kodel-nuo-koronavirusines-infekcijos-nukentejo-ir-saules-lepinami-krastai--42294195Kita laidos tema vitamino D svarbą COVID-19 pandemijos kontekste. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, rečiau suserga koronavirusine infekcija. Visgi tokių duomenų skeptikai rodo į saulėtus kraštus, tokius kaip Ispanija bei Italija, kurie neišvengė nei COVID-19 ligos protrūkių, nei griežto karantino. Kiek iš tiesų mums kovoje su koronavirusine infekcija gali padėti vitaminas D – pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42294195Wed, 02 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTKalėdinių dovanų pirkimas jau šiandien įgauna pagreitį. Tai rodo ir juodojo penktadienio prekybos skaičiai, kurie lyginant su praėjusiais metais, yra dvigubai didesni. Tačiau šiemet Kalėdos ir Naujieji metai bus kitokie – dėl pandemijai taikomų...Kita laidos tema vitamino D svarbą COVID-19 pandemijos kontekste. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, rečiau suserga koronavirusine infekcija. Visgi tokių duomenų skeptikai rodo į saulėtus kraštus, tokius kaip Ispanija bei Italija, kurie neišvengė nei COVID-19 ligos protrūkių, nei griežto karantino. Kiek iš tiesų mums kovoje su koronavirusine infekcija gali padėti vitaminas D – pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1722falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-suteikti-pirmaja-pagalba-musu-pareiga-bet-ar-zinome-kaip-tai-daryti-tinkamai-ir-dar-per-pandemija--42177797
Vilniaus universiteto ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojai bei mokslininkai tyrė Lietuvos gyventojų sergamumą 2 tipo diabetu ir šią ligą lydinčias mirtingumo priežastis. Per 7 metus ištirta beveik 90 tūkst. šia liga sergančių Lietuvos pacientų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad sergantieji cukriniu diabetu turėjo 35 proc. didesnę mirtingumo riziką lyginant su likusiais gyventojais. Pastebėta, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergančių moterų mirtingumo rizika yra didesnė nei vyrų, taip pat ir tų pacientų, kurie gydomi insulinu. Apie tyrimo rezultatus, 2 tipo diabeto gydymą bei prevencijos priemones pokalbis su Vilniaus universiteto doktorante gydytoja endokrinologe Donata Linkevičiūte Ulinskiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42177797Wed, 25 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTRytais oro temperatūrai krentant žemiau nulio gatves bei šaligatvius vietomis jau aptraukia ledukas. Medikai žino, kad beprasidedant žiemai padaugėja traumų ir autoįvykių. Tačiau kartais vien medikų pagalbos yra negana, būtina ir mūsų pačių staigi...
Vilniaus universiteto ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojai bei mokslininkai tyrė Lietuvos gyventojų sergamumą 2 tipo diabetu ir šią ligą lydinčias mirtingumo priežastis. Per 7 metus ištirta beveik 90 tūkst. šia liga sergančių Lietuvos pacientų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad sergantieji cukriniu diabetu turėjo 35 proc. didesnę mirtingumo riziką lyginant su likusiais gyventojais. Pastebėta, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergančių moterų mirtingumo rizika yra didesnė nei vyrų, taip pat ir tų pacientų, kurie gydomi insulinu. Apie tyrimo rezultatus, 2 tipo diabeto gydymą bei prevencijos priemones pokalbis su Vilniaus universiteto doktorante gydytoja endokrinologe Donata Linkevičiūte Ulinskiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nuo-euforijos-iki-depresijos-bipolinis-sutrikimas-zlugdo-ir-pacientu-ir-ju-artimuju-gyvenima--42038789
Kita laidos tema – bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga staigi nuotaikų kaita nuo visa apimančios euforijos iki gilios depresijos. Abi mėnesiais besitęsiančios būsenos yra pavojingos tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems. Kas lemia, kad žmogus suserga bipoliniu sutrikimu? Aš šis psichinė liga yra išgydoma. Kaip turėtų elgtis bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus artimieji? Pokalbis su gydytoja psichiatre Vilma Andrejauskiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42038789Wed, 18 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTSepsis yra itin klastinga ir žaibiška liga. Jos sukeltas uždegiminis atsakas sutrikdo visų organų funkcijas. Susirgus svarbi kiekviena valanda, antraip tai gali baigtis staigia paciento mirtimi. Kas sukelia sepsį ir kaip šios ligos išvengti . Apie tai...
Kita laidos tema – bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga staigi nuotaikų kaita nuo visa apimančios euforijos iki gilios depresijos. Abi mėnesiais besitęsiančios būsenos yra pavojingos tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems. Kas lemia, kad žmogus suserga bipoliniu sutrikimu? Aš šis psichinė liga yra išgydoma. Kaip turėtų elgtis bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus artimieji? Pokalbis su gydytoja psichiatre Vilma Andrejauskiene.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-skyrius-is-arti-ir-ka-tenka-iskesti-ligonineje-atsidurusiam-pacientui--41934334Kita laidos tema – augantis elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų vartojimas. Kas vyksta rūkančio žmogaus organizme ir ar tikrai elektroninės cigaretės sukelia mažiau žalos? Greta besikeičiančių suaugusiųjų įpročių keičiasi ir nepilnamečių rūkymo tendencijos. Kokie požymiai rodo, kad vaikas rūko arba garina? Kas juos skatina griebtis šio įpročio ir kaip su tuo kovoti? Laidoje dalyvauja Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas pulmonologas dr. Kęstutis Miškinis ir Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41934334Wed, 11 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTDrastiškai augant naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, didelis krūvis tenka ir šalies ligoninėms. Santaros klinikose laisvų lovų COVID-19 sergantiems pacientams turėtų užtekti vos keletui dienų. Pačiose klinikose šiandien gydoma apie 130 sunkia...Kita laidos tema – augantis elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų vartojimas. Kas vyksta rūkančio žmogaus organizme ir ar tikrai elektroninės cigaretės sukelia mažiau žalos? Greta besikeičiančių suaugusiųjų įpročių keičiasi ir nepilnamečių rūkymo tendencijos. Kokie požymiai rodo, kad vaikas rūko arba garina? Kas juos skatina griebtis šio įpročio ir kaip su tuo kovoti? Laidoje dalyvauja Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas pulmonologas dr. Kęstutis Miškinis ir Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja-psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vilniaus-vicemere-uzsikrete-covid-19-vietoje-6-kontaktu-galejo-buti-126--41793012Kita tema – vėjaraupiai, kurie šaltuoju metų sezonu tyko į darželių ir mokyklų patalpas sugužėjusių vaikų. O ką daryti, jei vaikas iki pradinės mokyklos pabaigos vėjaraupiais taip ir nesusirgo? Kodėl net ir po skiepo tyrimai rodo, kad jis imuniteto vėjaraupiais neturi? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41793012Wed, 04 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTVilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė susirgusi COVID-19. Moteris tikina nė nenumananti, kur šiuo virusu galėjo užsikrėsti, tačiau spėja, kad infekciją prigriebė parduotuvėje. LRT RADIJO laidai „Sveikata“...Kita tema – vėjaraupiai, kurie šaltuoju metų sezonu tyko į darželių ir mokyklų patalpas sugužėjusių vaikų. O ką daryti, jei vaikas iki pradinės mokyklos pabaigos vėjaraupiais taip ir nesusirgo? Kodėl net ir po skiepo tyrimai rodo, kad jis imuniteto vėjaraupiais neturi? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialiste Egle Savickiene.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sergu-vaistams-atsparia-depresija-ar-turiu-vilties-pasveikti--41682029Vaistams atsparia depresija serganti Laura sako, kad be medikų pagalbos nebūtų išsivertusi. Nors iš pradžių buvo ir baugu, mergina pasiryžo gydymui gultis į psichiatrijos ligoninę, o šiandien šį sprendimą ji vadina teisingiausiu, kokį galėjusi tuo metu priimti.
Ar vaistams atsparia depresija sergantys pacientai su liga kovos visą likusį gyvenimą, o galbūt galima išsivaduoti iš jos gniaužtų? Kokie gydymo būdai jiems yra taikomi Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas daktaras Edgaras Dlugauskas.


Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41682029Wed, 28 Oct 2020 14:30:00 +0000LRTDepresiją medikai įvardija šio amžiaus rykšte, ypač kai nerimui ir prislėgtai nuotaikai daug reikšmės turi didelis gyvenimo tempas ir galbūt pernelyg aukštai keliami pačių gyventojų tikslai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau nei 100...Vaistams atsparia depresija serganti Laura sako, kad be medikų pagalbos nebūtų išsivertusi. Nors iš pradžių buvo ir baugu, mergina pasiryžo gydymui gultis į psichiatrijos ligoninę, o šiandien šį sprendimą ji vadina teisingiausiu, kokį galėjusi tuo metu priimti.
Ar vaistams atsparia depresija sergantys pacientai su liga kovos visą likusį gyvenimą, o galbūt galima išsivaduoti iš jos gniaužtų? Kokie gydymo būdai jiems yra taikomi Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas daktaras Edgaras Dlugauskas.


Ved. Laura Adomavičienė]]>1668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kruties-vezys-daugiausia-moteru-gyvybiu-nusinesanti-onkologine-liga-ar-gali-si-liga-buti-paveldima--41580858
Kita laidos tema – refliuksas. Kada deginantis skausmas skrandžio srityje signalizuoja apie šią ligą ir kokias mūsų mitybos klaidas refliuksas atskleidžia – pokalbis su gydytoju gastroenterologu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Linu Kupčinsku.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41580858Wed, 21 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTSergamumo krūties vėžiu statistika – negailestinga. Lietuvoje kasmet ši liga nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. moterų. Kam kyla didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu ir kiek įtakos tam turi amžius bei genetika? Ar visada ši diagnozė yra mirties...
Kita laidos tema – refliuksas. Kada deginantis skausmas skrandžio srityje signalizuoja apie šią ligą ir kokias mūsų mitybos klaidas refliuksas atskleidžia – pokalbis su gydytoju gastroenterologu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Linu Kupčinsku.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kokios-garantijos-kad-skubiai-kuriama-vakcina-nuo-covid-19-bus-saugi--41473826
Kita laidos dalis tema – dantų higiena ir jų balinimas. Ar įmanoma turėti holivudinę šypseną ar tai – tik reklamos kuriama fikcija? Kokios priemonės tinka dantims balinti namuose, o kurių geriau vengti? Apie tai gydytojas odontologas Gytis Perveneckas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41473826Wed, 14 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTDrastiškai daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui pasaulis su viltimi laukia vakcinos, kurios turėtų būti baigtos kurti kitų metų pradžioje. Lietuva jau iš anksto yra įsigijusi 1,8 mln. vienetų vakcinos, ir tikimasi jų sulaukti kitų metų...
Kita laidos dalis tema – dantų higiena ir jų balinimas. Ar įmanoma turėti holivudinę šypseną ar tai – tik reklamos kuriama fikcija? Kokios priemonės tinka dantims balinti namuose, o kurių geriau vengti? Apie tai gydytojas odontologas Gytis Perveneckas.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1725falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mazuju-aprangos-ypatumai-permainingais-rudens-orais--41360943Spalį padidėja užsikrėtusių erkiniu encefalitu skaičius. Įsisiurbusios erkės dažnas net nepastebi ir apie tai sužino tik po poros savaičių, kai pasireiškia pirmieji į gripą panašūs simptomams. Kaip jaučiasi žmogus, susirgęs erkiniu encefalitu ir kokie sutrikimai vargina praėjus metams po ligos – pasakoja LRT sporto skyriaus prodiuseris Ramūnas Grumbinas. Tačiau erkinio encefalito ir jo sukeliamų komplikacijų galima išvengti. Dalyvauja ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41360943Wed, 07 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTKai orai tokie permainingi, parinkti tinkamą aprangą darželinukui gali būti sunku. Kaip rengti vaiką, kad jis darželyje neperkaistų arba nesušaltų ir kokios ligos tyko mažųjų lauke? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja dr. Indre Plėštyte-Būtiene. Spalį...Spalį padidėja užsikrėtusių erkiniu encefalitu skaičius. Įsisiurbusios erkės dažnas net nepastebi ir apie tai sužino tik po poros savaičių, kai pasireiškia pirmieji į gripą panašūs simptomams. Kaip jaučiasi žmogus, susirgęs erkiniu encefalitu ir kokie sutrikimai vargina praėjus metams po ligos – pasakoja LRT sporto skyriaus prodiuseris Ramūnas Grumbinas. Tačiau erkinio encefalito ir jo sukeliamų komplikacijų galima išvengti. Dalyvauja ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apie-kokias-ligas-signalizuoja-mums-nuovargis-ir-kur-yra-riba-skirianti-saikinga-alkoholio-vartojima-nuo-priklausomybes--41241828Kada alkoholio vartojimas tampa priklausomybe? Jeigu geriu kasdien, bet nedideliais kiekiais – ar aš sergu? Kur kreiptis pagalbos, kad apie mano ligą nesužinotų darbdavys? O gal atvirkščiai – to tiesiog nereikia slėpti? Dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata ir gydytoja klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41241828Wed, 30 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTDidelis gyvenimo tempas, nuolat darbe lydintis stresas gali iššaukti nuovargį. Kartais ryte išmiegoję visą naktį mes jaučiamės pavargę, negalime atplėšti akių, pusę dienos su kavos puodeliu rankoje slampinėjame po kabinetą, negalėdami susikaupti...Kada alkoholio vartojimas tampa priklausomybe? Jeigu geriu kasdien, bet nedideliais kiekiais – ar aš sergu? Kur kreiptis pagalbos, kad apie mano ligą nesužinotų darbdavys? O gal atvirkščiai – to tiesiog nereikia slėpti? Dalyvauja Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata ir gydytoja klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ne-pagristos-veziu-serganciu-pacientu-baimes-skaudes-nuslinks-plaukai--41095621
Sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet auga po 1 proc., tačiau mirtingumas nuo šių susirgimų mažėja. Visgi susidūrę su vėžiu pacientai išsigąsta. Neretai patys bijodami akistaton stoti su onkologine liga, genami įvairiausių vidinių baimių, laiku nesikreipia pagalbos.

Kokios baimės kankina vėžiu sergančius pacientus, kurios iš jų yra pagrįstos, o kurios seniai liko praeityje – tiesiai iš gydytojų ir pačių pacientų lūpų. Dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė dr. Birutė Brasiūnienė ir onkologine liga serganti pacientė Jūratė.


Laidos ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41095621Wed, 23 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTKai kuriems mokiniams jau pirmomis savaitėmis teko grįžti prie nuotolinio mokymosi, sėsti mažiausiai pusdieniui prie kompiuterių. Dalis namų darbų taip pat atliekami elektroninėje erdvėje ir galiausiai vaikai laisvalaikį taip pat sieja su internetu....
Sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet auga po 1 proc., tačiau mirtingumas nuo šių susirgimų mažėja. Visgi susidūrę su vėžiu pacientai išsigąsta. Neretai patys bijodami akistaton stoti su onkologine liga, genami įvairiausių vidinių baimių, laiku nesikreipia pagalbos.

Kokios baimės kankina vėžiu sergančius pacientus, kurios iš jų yra pagrįstos, o kurios seniai liko praeityje – tiesiai iš gydytojų ir pačių pacientų lūpų. Dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė dr. Birutė Brasiūnienė ir onkologine liga serganti pacientė Jūratė.


Laidos ved. Laura Adomavičienė]]>1724falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-vel-kraujospudi-gydysime-pigiausiu-vaistu--40953365Dalyvauja Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė ir
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.

Apie pirmąją pagalbą apsinuodijus grybais.

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40953365Wed, 16 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTNuo spalio 1 dienos keičiasi pacientų, sergančių padidintu kraujospūdžiu, gydymo tvarka.Tokių pacientų Lietuvoje – trečdalis visų gyventojų. Ar vėl bus atsigręžta į pigiausio vaisto politiką? Kokių naujovių galime tikėtis jau po dviejų savaičių?...Dalyvauja Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė ir
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.

Apie pirmąją pagalbą apsinuodijus grybais.

Ved. Laura Adomavičienė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-koronaviruso-pasekmes-vaiku-psichinei-sveikatai--40810194Dalyvauja gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras ir
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40810194Wed, 09 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTKoronavirusas riboja mūsų bendravimą su aplinkiniais, bet ar vaikams užtenka pokalbių su draugais telefonu ar internetu? Ar pakanka gyvo bendravimo tik klasėje? Kokių neigiamų pasekmių vaikų psichinei sveikatai turi šie ribojimai ir kaip juos apeiti?...Dalyvauja gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras ir
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Ved. Laura Adomavičienė]]>1708falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kam-ir-kada-siemet-labiausiai-reiketu-pasiskiepyti-nuo-gripo--40654815
Dalyvauja Lietuvos gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė

Ved. Laura Adomavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40654815Wed, 02 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTArtėja šaltasis sezonas, kada visuomenė raginama pasiskiepyti nuo gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupei priskiriamiems asmenims. Tokių Lietuvoje – apie 500 tūkstančių, Tačiau valstybės nupirktos vakcinos nepakaks nė pusei jų. Kam ir kada šiemet...
Dalyvauja Lietuvos gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė

Ved. Laura Adomavičienė]]>1750falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-zarnyno-mikrobiotos-svarba--40654856
Ved. Agnė Skamarakaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40654856Wed, 26 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTApie žarnyne gyvenančias gerąsias bakterijas, jų svarbą ir kuo jas maitinti kalbėsimės su gastroenterologu Vaidotu Urbonu. Ved. Agnė Skamarakaitė
Ved. Agnė Skamarakaitė]]>1729falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kas-veikia-musu-odos-bukle-tiek-is-isores-tiek-is-vidaus--40654835Ved. Karina Urbanavičiūtė]]>https://api.spreaker.com/episode/40654835Wed, 19 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTLaidoje "Sveikata" šį kartą skirsime dėmesio didžiausiam žmogaus organizmo organui - odai. Apie tai, ką reikia žinoti apie odos ligas, apgamus bei odos priežiūrą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, kalbėjome su gydytoja dematovenerologe Inga Kisieliene....Ved. Karina Urbanavičiūtė]]>1750falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apie-sporto-psichologija--40299138
Ved. Agnė Skamarakaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/40299138Wed, 12 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTLaidos svečias - sporto psichologas, Šiaulių sporto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stočkus. Jis taip pat neseniai apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos medaliu už indėlį suvaldant Covid-19 pandemiją. Laidoje tiek apie sporto...
Ved. Agnė Skamarakaitė.]]>1763falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-pandemija-kovos-su-veziu-nesustabdo--40163460Ved. Karina Urbanavičiūtė]]>https://api.spreaker.com/episode/40163460Wed, 05 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTPokalbis su Nacionalinio vėžio instituto vadove, profesore Sonata Jarmalaite apie tai, kaip COVID-19 pandemija paveikė vėžio gydymą, apie naujausius su onkologinių ligų gydimu bei prevencija susijusius tyrimus ir 90 metų greitai minėsiančio instituto...Ved. Karina Urbanavičiūtė]]>1795falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--40050929https://api.spreaker.com/episode/40050929Wed, 29 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1796falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--39922008https://api.spreaker.com/episode/39922008Wed, 22 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1733falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--39778204https://api.spreaker.com/episode/39778204Wed, 15 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--39778280https://api.spreaker.com/episode/39778280Wed, 08 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--35345138https://api.spreaker.com/episode/35345138Wed, 01 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1798falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--33197810https://api.spreaker.com/episode/33197810Wed, 24 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1385falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ved-agne-skamarakaite--31607687https://api.spreaker.com/episode/31607687Wed, 17 Jun 2020 13:26:00 +0000LRTSveikata. Ved. Agnė Skamarakaitė1796falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--31607699https://api.spreaker.com/episode/31607699Wed, 10 Jun 2020 13:27:00 +0000LRTSveikata1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-teigiama-kad-rukymas-atima-10-metu-gyvenimo--29012201https://api.spreaker.com/episode/29012201Wed, 03 Jun 2020 14:01:04 +0000LRTKodėl teigiama, kad rūkymas atima 10 metų gyvenimo? Kokių užkratų aptinkama donorų kraujyje? Ved. Rasa Pekarskienė.1210falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-sergantieji-kvieciami-nemeluoti-apie-savo-liga--28442124Apie pavasarinę saulę ir saugų buvimą joje paaiškins gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė. Ved. Rasa Pekarskienė]]>https://api.spreaker.com/episode/28442124Wed, 27 May 2020 14:29:55 +0000LRTKarantino metu apribojus galimybes patekti pas gydytoją konsultacijai, dalis sergančiųjų laukė, kol baigsis karantinas. Bijodami gydymo įstaigose užsikrėsti koronavirusu, jie nesikreipė pagalbos. Dėl informacijos gausos buvo sunku susigaudyti vis...Apie pavasarinę saulę ir saugų buvimą joje paaiškins gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė. Ved. Rasa Pekarskienė]]>1180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--27940991https://api.spreaker.com/episode/27940991Wed, 20 May 2020 13:30:00 +0000LRTSveikata1654falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apie-slaugytojos-profesija--27239202https://api.spreaker.com/episode/27239202Wed, 13 May 2020 14:06:52 +0000LRT„Sveikatos“ laidoje – apie slaugytojos profesiją. Be šios profesijos darbuotojų neapsieina nė vienas ligoninės skyrius, nė viena poliklinika. Slaugytoja – tai ne gydytojo padėjėja ar ligonio patarnautoja, nors taip galvoja daugelis. Tai specialistas,...1217falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apsikabinimu-nauda-emocinei-ir-fizinei-sveikatai--26892974„Niekieno vaikai“ – tai socialinė iniciatyva, nepaliekanti sergančių vaikų ligoninėse vienų. Apie 200 savanorių didžiuosiuose Lietuvos miestuose būna kartu su vaikais, su kuriais negali būti jų tėvai, globėjai. Apie tai, kas yra šie savanoriai, kuo jiems tenka užsiimti ligoninės palatose papasakos iniciatyvos vadovė Ieva Šuipė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/26892974Wed, 06 May 2020 14:30:00 +0000LRTKarantino metu rekomenduojama laikytis atstumo tarp žmonių, vengti apsikabinimų ir artimo kontakto. Apsikabinimų poveikį žmonėms psichologai aiškina kaip vieną iš terapijos būdų, mat jie didina savivertę, kito glėbyje nurimstame, atsipalaiduojame....„Niekieno vaikai“ – tai socialinė iniciatyva, nepaliekanti sergančių vaikų ligoninėse vienų. Apie 200 savanorių didžiuosiuose Lietuvos miestuose būna kartu su vaikais, su kuriais negali būti jų tėvai, globėjai. Apie tai, kas yra šie savanoriai, kuo jiems tenka užsiimti ligoninės palatose papasakos iniciatyvos vadovė Ieva Šuipė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1267falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kodel-mes-miegame--26353140https://api.spreaker.com/episode/26353140Wed, 29 Apr 2020 13:49:39 +0000LRTNuo miego kokybės priklauso ir mūsų darbo bei laisvalaikio kokybė. O nesilaikant miego režimo, ilgainiui blogėja ir psichinė sveikata, išsivysto įvairios ligos. Vis dėlto, dėl greito gyvenimo tempo daug žmonių neatranda pakankamai laiko miegui darbo...1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-apsaugoti-ranku-oda-nuo-dazno-prausimo-neigiamo-poveikio--25900276Antrąją laidos dalį skirsime hemofilijos temai. Kaip gyvena kraujo krešėjimo ligą turintys žmonės ir kokios galimybės gydyti šią ligą laidoje papasakos hemofilija sergančio berniuko mama Žydrūnė ir LSMUL Kauno klinikų gydytoja hematologė Giedrė Rutkauskienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25900276Wed, 22 Apr 2020 14:11:52 +0000LRTNuo pandeminio viruso atėjimo į mūsų šalį ypač akcentuojama rankų higiena: dažnai plauti rankas su muilu ir dezinfekuoti. Tokios priemonės suardo apsauginį odos sluoksnį – oda sausėja, skeldėja. Kaip rinktis muilus ir kaip apsaugoti odą nuo skausmingų...Antrąją laidos dalį skirsime hemofilijos temai. Kaip gyvena kraujo krešėjimo ligą turintys žmonės ir kokios galimybės gydyti šią ligą laidoje papasakos hemofilija sergančio berniuko mama Žydrūnė ir LSMUL Kauno klinikų gydytoja hematologė Giedrė Rutkauskienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1201falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-covid-19-gydymas-kaip-sunkiai-sergantiems-gali-padeti-jau-pasveike--25554505Daugiau apie kraujo plazmos donorystę bei kitus vaistus, su kuriais atliekami klinikiai tyrimai, pasakoja Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovas prof. Laimonas Griškevičius ir Santaros klinikų Kraujo centras vadovė Lina Kryžauskaitė.
Ved. Sigita Vegytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25554505Wed, 15 Apr 2020 14:30:00 +0000LRTVaisto nuo COVID-19 nėra, tačiau visame pasaulyje atliekami klinikiniai tyrimai su jau žinomais keliais vaistais ir gydymo metodais. Vienas jų – kraujo imuninės plazmos donorystė, kai pasveikusių nuo šio koronaviruso plazma yra perpylama sunkiai...Daugiau apie kraujo plazmos donorystę bei kitus vaistus, su kuriais atliekami klinikiai tyrimai, pasakoja Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovas prof. Laimonas Griškevičius ir Santaros klinikų Kraujo centras vadovė Lina Kryžauskaitė.
Ved. Sigita Vegytė.]]>1060falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mitybos-klaidos-nevalgomi-dalykai-koronaviruso-nenugales--24976468Kita tema – pokalbis su judesio ir masažo terapeutais: kaip įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, kada ieškoti pagalbos ir kokia ji galėtų būti. Laidoje dalyvaus psichologė, Mauri praktikė Justina Kuckailienė bei kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė. 
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24976468Wed, 08 Apr 2020 14:11:33 +0000LRTKarantino metu socialiniuose tinkluose gausu patarimų, kaip kovoti su koronavirusu. Tautiečiai   dalinasi net ir kenksmingais patarimais, kai rekomenduojama valgyti ar gerti nevalgomus dalykus – baliklius, rankų kremus ir pan. VUL Santaros klinikų...Kita tema – pokalbis su judesio ir masažo terapeutais: kaip įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, kada ieškoti pagalbos ir kokia ji galėtų būti. Laidoje dalyvaus psichologė, Mauri praktikė Justina Kuckailienė bei kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė. 
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-karantino-issukiai-organizmui-ir-fizinis-aktyvumas-be-streso--24305800


Ved. Sigita Vegytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24305800Wed, 25 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTKarantinui apribojus judėjimą, sumažėjo ir fizinis aktyvumas. O staigus fizinio aktyvumo sumažėjimas sukelia šoką organizmui. Laidoje išsamiau apie organizmo reakciją, teisingą treniruočių krūvio paskirstymą ir kodėl taip svarbu pažinti savo kūną....


Ved. Sigita Vegytė.]]>1524falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kraujo-liga-hemofilija--23470251Kitas pasakojimas laidoje – apie kraujo ligą hemofiliją. Kraujo ligos žmonėms kelia didelį siaubą, nes jos siejamos su sunkiu alinančiu gydymu, dideliu mirtingumu. Hemofilija – paveldima kraujavimą sukelianti liga, kuria serga vyrai, o moterys yra ligos pernešėjos. Žmonės, kuriems diagnozuota ši liga, gali gyventi visavertišką gyvenimą, tačiau kas antrą dieną turi į veną susileisti specialių vaistų. Šiuos vaistus sergantieji susileidžia patys. Tą padaryti išmoksta net ir vaikai! Tačiau vis dar susiduriama su absurdiškomis situacijomis: mokyklos teritorijoje to padaryti negalima. Apie tai laidoje – VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė med.m. dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė ir Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacijos prezidentas Egidijus Šliaužys.Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23470251Wed, 04 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTPrie įprastai žiemą plintančių užkrečiamųjų ligų šiemet prisidėjo ir po visą pasaulį plintantis naujas virusas. Laidoje girdėsite, kaip patariama saugotis naujojo viruso: trumpa atmintinė, kurioje pagrindinės rekomendacijos visiems žmonėms. Žolininkė...Kitas pasakojimas laidoje – apie kraujo ligą hemofiliją. Kraujo ligos žmonėms kelia didelį siaubą, nes jos siejamos su sunkiu alinančiu gydymu, dideliu mirtingumu. Hemofilija – paveldima kraujavimą sukelianti liga, kuria serga vyrai, o moterys yra ligos pernešėjos. Žmonės, kuriems diagnozuota ši liga, gali gyventi visavertišką gyvenimą, tačiau kas antrą dieną turi į veną susileisti specialių vaistų. Šiuos vaistus sergantieji susileidžia patys. Tą padaryti išmoksta net ir vaikai! Tačiau vis dar susiduriama su absurdiškomis situacijomis: mokyklos teritorijoje to padaryti negalima. Apie tai laidoje – VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė med.m. dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė ir Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacijos prezidentas Egidijus Šliaužys.Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1510falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-ar-pusryciai-vis-dar-svarbiausias-dienos-maistas--23240137Ved. Karolina Panto.]]>https://api.spreaker.com/episode/23240137Wed, 26 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTKai kurie sveikatos specialistai jau kurį laiką mano, kad pusryčiai nebėra svarbiausias dienos maistas. Kiti ragina neskubėti ir į pusryčius tiesiog žiūrėti lanksčiau. Apie pusryčių svarbą kalbamės su gydytoja dietologe Kristina Jasmontiene, o...Ved. Karolina Panto.]]>1594falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kosejimo-etiketas--22956922https://api.spreaker.com/episode/22956922Wed, 19 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTLaidoje „Sveikata“ kalbėsime apie kosėjimo etiketą. Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė pastebi, kad dauguma žmonių vis dar nežino, kaip geriausia apsaugoti save ir aplinkinius, o dažnai net ir gali dar labiau pakenkti sveikatai - sirgdami toliau eina į...1560falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-neigaliuju-galimybes-studijuoti-aukstaji-moksla--22695586https://api.spreaker.com/episode/22695586Wed, 12 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTJei žmogus turi judėjimo ar regos negalią, suprantame, jog jis turi specialiųjų poreikių. Tačiau tų sutrikimų, kokių įprastai nepastebime, neįvertiname, kaip specialiuosius poreikius – psichikos, autizmo spektro sutrikimai, mokymosi galimybių...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sportuoti-neturi-buti-lengva--22445537https://api.spreaker.com/episode/22445537Wed, 05 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTĮ ką reikia atkreipti dėmesį sportuojant, kaip judėti teisingai ir kodėl svarbu pažinti savo kūną? Pokalbis apie tai su sporto ir sveikatingumo treneriu Nojumi Berlinsku. Taip pat laidoje apie baimę priimti sprendimus. Kai kuriems išsirinkti ką...1564falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-medicinine-reabilitacija--22198766https://api.spreaker.com/episode/22198766Wed, 29 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTMedicininė reabilitacija. Per anksti rankas nuleidę žmonės pralaimi tiems, kurie per skausmus ir ašaras kantriai dirba. Ved. Rasa Pekarskienė.1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vu-medicinos-fakultete-steigiamas-lietuvos-populiacijos-ir-retuju-ligu-biobankas--21955487Kita tema – moterų intymi higiena. „Mergaičių ir moterų akademijos“ narė, gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė pastebi, kad tai – vis dar nepatogi tema bet kokio amžiaus moterims, tačiau situacija po truputį gerėja. Laidoje kalbamės apie tai, kaip išsirinkti geriausias priemones per menstruacijas, ką reikėtų žinoti apie populiarėjančias alternatyvas ir kaip teisingai rūpintis intymia higiena.
Ved. Karolina Panto.]]>https://api.spreaker.com/episode/21955487Wed, 22 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTVilniaus universiteto Medicinos fakultete steigiamas Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Tai – dalis šalyje kuriamo visų biologinių mėginių banko, kuris turėtų startuoti po maždaug 3 metų. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas...Kita tema – moterų intymi higiena. „Mergaičių ir moterų akademijos“ narė, gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė pastebi, kad tai – vis dar nepatogi tema bet kokio amžiaus moterims, tačiau situacija po truputį gerėja. Laidoje kalbamės apie tai, kaip išsirinkti geriausias priemones per menstruacijas, ką reikėtų žinoti apie populiarėjančias alternatyvas ir kaip teisingai rūpintis intymia higiena.
Ved. Karolina Panto.]]>1590falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-isvengti-vezio-atsikartojimo-ir-telefonine-pagalba-paluzusiems-zmonems--21713212Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21713212Wed, 15 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTGarsus fitoterapeutas Juozas Ruola laidoje kalbės apie galimybes, kaip saugotis vėžio pasikartojimo. Tam pagelbėti galėtų jo ilgus metus atliekami tyrinėjimai – kokie vaistažolių mišiniai turi priešvėžinių savybių. Gydytojas J. Ruolia akcentuoja, kad...Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kokio-skausmo-nereiketu-ignoruoti--21474667https://api.spreaker.com/episode/21474667Wed, 08 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTJausti pyktį normalu, bet žmonės dažnai šią emociją painioja su jos išraiška, sako psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė. Pasak jos, tiek pykčio užgniaužimas, tiek aktyvus jo išliejimas kenkia, todėl reikia išmokti šią emociją kontroliuoti. Kita...1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pokalbis-su-visomis-laida-rengianciomis-redaktoremis-karolina-panto-sigita-vegyte-ir-rasa-pekarskiene--21252070https://api.spreaker.com/episode/21252070Wed, 01 Jan 2020 14:30:00 +0000LRT„Sveikatos“ laidoje girdėsite pokalbį su visomis laidą rengiančiomis redaktorėmis – Karolina Panto, Sigita Vegyte ir Rasa Pekarskiene. Kalbėsime, ką reiškia kurti būtent šią laidą, su kokiais iššūkiais ir išbandymais susiduriame, kiek ligų jau...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-stresas-darbe--20856631https://api.spreaker.com/episode/20856631Wed, 18 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTKartais, net ir išėję iš darbo, negalime nustoti apie jį galvoti. Kai kurie žmonės savo darbovietę regi ir sapnuose. Dažnai tai lemia nuolatinis darbe patiriamas stresas ir per dideli lūkesčiai sau, sako gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas. Jo...1535falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-psichologine-busena-seimose-kuriose-yra-sunkiai-sergantis-ligonis--20657472https://api.spreaker.com/episode/20657472Wed, 11 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTPsichologinė būsena šeimose, kuriose yra sunkiai sergantis ligonis ir apie sveikos gyvensenos mokymus. Ved. Rasa Pekarskienė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-spengimas-ausyse-kaip-su-juo-kovoti--20479780https://api.spreaker.com/episode/20479780Wed, 04 Dec 2019 13:30:00 +0000LRTZvimbia kaip musė, ūžia lyg grąžtas ar tiesiog spengia – tokius ar panašius garsus savo ausyse nors kartą yra girdėjęs maždaug kas trečias žmogus, o 10–15 proc. pasaulio gyventojų su tuo susiduria beveik kasdien. Apie ūžimo priežastis bei kaip...1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata--20314233https://api.spreaker.com/episode/20314233Wed, 27 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTSveikata. Ved. Pekarskienė Rasa1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kamieniniu-lasteliu-taikymas--20306484https://api.spreaker.com/episode/20306484Wed, 20 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTKamieninių ląstelių taikymas gydant kraujagyslių ir sąnarių ligas. Taip pat kalbėsime apie padidėjusį prakaitavimą ir jo priežastis. Ved. Indrė Kiršaitė.1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-alergija-ir-plauciu-vezys--20011414https://api.spreaker.com/episode/20011414Wed, 13 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTLaidoje dvi temos: alergija ir plaučių vėžys. Ved. Rasa Pekarskienė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-barzdotas-lapkritis-ragina-pasirupinti-prostatos-sveikata--19887964https://api.spreaker.com/episode/19887964Wed, 06 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTLapkričio mėnesį barzdas ir ūsus auginti kviečianti „Barzdoto lapkričio“ iniciatyva siekia atkreipti vyrų dėmesį į prostatos sveikatą. Gydytojai pabrėžia, kad prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vyrų vėžio rūšis. Nors sergamumas šia liga auga,...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-bendrauti-su-serganciais-depresija--19769821Kita tema – natūralios alternatyvos pridėtiniam cukrui. Kuo jos skiriasi nuo baltojo cukraus, pasakoja Santaros klinikų gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Ved. Sigita Vegytė. ]]>https://api.spreaker.com/episode/19769821Wed, 30 Oct 2019 13:30:00 +0000LRT„Nusišypsok“, „nesijaudink“, „viskas bus gerai“ - keli pasakymai, kuriuos iš aplinkinių dažnai girdi sergantieji depresija. Specialistai sako, kad tokios frazės ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti. Kaip tinkamai bendrauti su žmonėmis, kurie...Kita tema – natūralios alternatyvos pridėtiniam cukrui. Kuo jos skiriasi nuo baltojo cukraus, pasakoja Santaros klinikų gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Ved. Sigita Vegytė. ]]>1630falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-tarptautine-mikciojimo-diena--19648685https://api.spreaker.com/episode/19648685Wed, 23 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę minint tarptautinę mikčiojimo dieną domėsimės, su kokiomis problemomis susiduria kalbos sutrikimų turintys žmonės, kokias mikčiojimo priežastis išskiria specialistai, kaip padėti vaikui pastebėjus, kad jis pradėjo mikčioti, ir ko daryti...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-skiepai-nuo-gripo-senyvo-amziaus-zmonems--19535467https://api.spreaker.com/episode/19535467Wed, 16 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTAr reikėtų skiepytis nuo gripo senyvo amžiaus žmonėms? Kruopos ir jų maistinė vertė. Ved. Rasa Pekarskienė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-taisyklingai-begioti--19422663https://api.spreaker.com/episode/19422663Wed, 09 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTKaip taisyklingai bėgioti? Ved. Indrė Kiršaitė.1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-issklaidyti-mieguistuma-rudeni--19325171https://api.spreaker.com/episode/19325171Wed, 02 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTKaip išsklaidyti mieguistumą rudenį, kaip keisti mitybą? Ved. Rasa Pekarskienė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-rugsejo-pabaigoje-pasaulyje-minima-kontracepcijos-diena--19229708https://api.spreaker.com/episode/19229708Wed, 25 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTRugsėjo pabaigoje pasaulyje minima kontracepcijos diena. Gydytojai pastebi, kad kontracepcija vis dar apipinta mitais. Daugelis baiminasi, kad priaugs svorio ar taps nevaisingomis, nors moksliniai tyrimai rodo, kad tai netiesa. Pasak specialistų,...1433falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kaip-po-atostogu-be-streso-grizti-i-rutina--19140019Prasidėjus rudeniui dažnėja „peršalimo“ pavadinimą turinčios ligos. Jas dažniausiai sukelia virusai, kurių mūsų organizme tūno nesuskaičiuojama galybė. Vien peršalimą gali sukelti kone 130 virusų. Apie vieną tokių, liaudiškai vadinamą bučinių arba paauglių liga, laidoje paaiškins ULAC Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Ligos mus ima pulti, kai nusilpsta imunitetas. Viena iš sveiko organizmo sąlygų – rūgštinė šarminė organizmo pusiausvyra. Koks maistas ir gyvensena šarmina organizmą? „Rudens gėrybės tą puikiai gali padaryti“, – sako holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19140019Wed, 18 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTLaidoje ieškosime patarimų, kaip greičiau priprasti prie rudeniškos rutinos, kuri sukelia emocinę įtampą dėl pasikeitusio dienos režimo ir ritmo. Ypač tai aktualu vaikus auginančioms šeimoms, kai rytais sunku keltis, vėluojama dėl rytinių kamščių...Prasidėjus rudeniui dažnėja „peršalimo“ pavadinimą turinčios ligos. Jas dažniausiai sukelia virusai, kurių mūsų organizme tūno nesuskaičiuojama galybė. Vien peršalimą gali sukelti kone 130 virusų. Apie vieną tokių, liaudiškai vadinamą bučinių arba paauglių liga, laidoje paaiškins ULAC Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Ligos mus ima pulti, kai nusilpsta imunitetas. Viena iš sveiko organizmo sąlygų – rūgštinė šarminė organizmo pusiausvyra. Koks maistas ir gyvensena šarmina organizmą? „Rudens gėrybės tą puikiai gali padaryti“, – sako holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-rugseji-pasaulyje-minimos-piktybiniu-kraujo-ligu-zinomumo-dienos--19068573Dauguma žmonių, sužinoję, kad serga vėžiu, jaučiasi sugniuždyti. Pagalbos reikia ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms – diagnozė dažnai radikaliai pakeičia nusistovėjusį gyvenimą. Apie tai, kokios psichologinės pagalbos sulaukia sergantieji ir jų artimieji, kalba Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ir Kaniterapinės pagalbos centro atstovai. Ved. Karolina Panto.]]>https://api.spreaker.com/episode/19068573Wed, 11 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTRugsėjį pasaulyje minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos. Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėjo. Kas padeda gerinti...Dauguma žmonių, sužinoję, kad serga vėžiu, jaučiasi sugniuždyti. Pagalbos reikia ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms – diagnozė dažnai radikaliai pakeičia nusistovėjusį gyvenimą. Apie tai, kokios psichologinės pagalbos sulaukia sergantieji ir jų artimieji, kalba Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ir Kaniterapinės pagalbos centro atstovai. Ved. Karolina Panto.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-grozio-industrija-klesti--18938596https://api.spreaker.com/episode/18938596Wed, 28 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTGrožio industrija klesti – vis daugiau žmonių lankosi grožio salonuose, kirpyklose, soliariumuose. Tačiau, kad šios paslaugos išties džiugintų, jos pirmiausia turi būti saugios, sako gydytoja dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė. Apie kelias iš jų –...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-netaisyklinga-laikysena--18889476https://api.spreaker.com/episode/18889476Wed, 21 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTNetaisyklinga laikysena: kokios nesudėtingos priemonės padėtų išvengti tokios diagnozės, kartais reikalaujančios ir chirurginių operacijų. Medikų parengtoje moksleivių sveikatos pažymoje žodžiai „netaisyklinga laikysena“ – ypač dažna. Dėl tokios...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-karsta-siu-metu-vasara-lemia-ankstyva-augalu-zydejima-ir-nauju-alergenu-atsiradima--18816068https://api.spreaker.com/episode/18816068Wed, 14 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTSpecialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Gydytoja alergologė Rūta Dubakienė plačiau papasakos apie šiuo metu dažniausiai pasitaikančias alergijas ir kaip atpažinti...1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vasariski-isbandymai-ausims--18755259Antrasis pasakojimas laidoje – apie negimusiems dvynukams atliktą unikalią operaciją, po kurios, tikimasi, šeima sulauks gimstančių sveikų vaikučių. Apie tai laidoje papasakos VUL Santaros klinikų Vaisiaus medicinos kompetencijos centro vadovė dr. Jelena Volochovič. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18755259Wed, 07 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTSkrendant lėktuvu dažnai tenka girdėti verkiančius vaikus. Kodėl jie verkta – atsakymą žino ausų, nosies, gerklės ligų gydytojai. Nemalonūs, kartais ir labai skausmingi pojūčiai vargina tuos, kas sloguoja arba yra kitų priežasčių, dėl kurių kintantis...Antrasis pasakojimas laidoje – apie negimusiems dvynukams atliktą unikalią operaciją, po kurios, tikimasi, šeima sulauks gimstančių sveikų vaikučių. Apie tai laidoje papasakos VUL Santaros klinikų Vaisiaus medicinos kompetencijos centro vadovė dr. Jelena Volochovič. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-lietuvos-higienos-instituto-duomenys-rodo-kad-per-pastaruosius-trejus-metus-savizudybiu-skaicius-lietuvoje-sumazejo-penktadaliu--18685229https://api.spreaker.com/episode/18685229Wed, 31 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTLietuvos higienos instituto duomenys rodo, kad per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu. Nors specialistai kol kas dar negali tiksliai įvardinti, kas lėmė tokią tendenciją, jie pastebi pokyčius visuomenėje....1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kokia-pacientu-organizaciju-nauda-ju-nariams--18630173Jie organizuoja šviečiamąsias konferencijas, paskaitas, kurių metu daugiau sužino apie savo ligą – kad mokėtų gyventi su liga, žinotų, kaip reikia elgtis ligai paūmėjus – kas tada darosi, ko tikėtis, kaip gydytis patiems, o kada kreiptis pagalbos. Tai – viena pacientų draugijų veiklos pusė. Kita, ne mažiau svarbi ir naudinga –tarpusavio bendravimo galimybė: kad ne vienas toks esi, kad aplink yra tavo liga sergančių žmonių. Ir jie jau serga ne vienerius metus, iš jų patirties galima pasimokyti, kaip elgtis kasdien užklumpančiose situacijose, dėl kurių gydytojo nepaklausi, nes tuo metu jo tiesiog nebus šalia. Kuo gyvena pacientų organizacijos laidoje papasakos Biržų onkologinėmis ligomis sergančiųjų klubo „Stenkimės nugalėti“ pirmininkė Renė Žvirgždienė, kuri kasmet organizuoja biržiečių moterų kelionę į Nacionalinį vėžio institutą patikrai dėl krūties vėžio, taip pat Išsėtinės sklerozės klubo pirmininkė Ana Staševičienė, sulaukianti pagalbos prašančių skambučių bet kuriuo paros metu, o Mikčiojimo problemų klubo narys dr. Vidūnas Ramša pasakys, kodėl mikčiojančių žmonių prašo nevadinti mikčiais ir kokių patarimų turi šį sutrikimą turintiems žmonėms.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18630173Wed, 24 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTPacientų visuomeninių organizacijų, kaip nurodo SAM interneto svetainė, sąraše net 90 pavadinimų – draugijų, asociacijų, klubų. Jie organizuoja šviečiamąsias konferencijas, paskaitas, kurių metu daugiau sužino apie savo ligą – kad mokėtų gyventi su...Jie organizuoja šviečiamąsias konferencijas, paskaitas, kurių metu daugiau sužino apie savo ligą – kad mokėtų gyventi su liga, žinotų, kaip reikia elgtis ligai paūmėjus – kas tada darosi, ko tikėtis, kaip gydytis patiems, o kada kreiptis pagalbos. Tai – viena pacientų draugijų veiklos pusė. Kita, ne mažiau svarbi ir naudinga –tarpusavio bendravimo galimybė: kad ne vienas toks esi, kad aplink yra tavo liga sergančių žmonių. Ir jie jau serga ne vienerius metus, iš jų patirties galima pasimokyti, kaip elgtis kasdien užklumpančiose situacijose, dėl kurių gydytojo nepaklausi, nes tuo metu jo tiesiog nebus šalia. Kuo gyvena pacientų organizacijos laidoje papasakos Biržų onkologinėmis ligomis sergančiųjų klubo „Stenkimės nugalėti“ pirmininkė Renė Žvirgždienė, kuri kasmet organizuoja biržiečių moterų kelionę į Nacionalinį vėžio institutą patikrai dėl krūties vėžio, taip pat Išsėtinės sklerozės klubo pirmininkė Ana Staševičienė, sulaukianti pagalbos prašančių skambučių bet kuriuo paros metu, o Mikčiojimo problemų klubo narys dr. Vidūnas Ramša pasakys, kodėl mikčiojančių žmonių prašo nevadinti mikčiais ir kokių patarimų turi šį sutrikimą turintiems žmonėms.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pasaulyje-yra-apie-400-ai-skirtingu-fobiju--18572294https://api.spreaker.com/episode/18572294Wed, 17 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTspecialistai skaičiuoja, kad pasaulyje yra apie 400-ai skirtingų fobijų, nuo dažnai pasitaikančių atvirų ar uždarų erdvių, vorų ar gyvačių baimių iki pačių netikėčiausių – pavyzdžiui, riešutų sviesto fobijos. Psichologų teigimu, nors galima sėkmingai...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-nieztincios-ir-tinstancios-odos-prieziura--18512466Kaip kovoti su niežuliu, tinimu ir stipresnėmis reakcijomis, kuomet įgelia uodai, mašalai? „Nekasyti, o tą vietą mušti“, - sako dermatovenerologė Inga Kisielienė. Laidoje ji papasakos, kokie pavilgai mažina niežulį, taip pat – kokios organizmo reakcijos rodo sveikatai pavojingus požymius ir kada reikia kreiptis į gydytoją. Kita tema laidoje – kas padeda vaikučiams kovoti su skausmu – vaikai juk atskira žmonijos dalis, kuri kartais net nemoka nusakyti, kur ir kaip skauda. Vaikų ligoninės Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos klinikos tikslas – padėti vaikams, kenčiantiems įvairaus pobūdžio skausmus, kontroliuojant jų patiriamą skausmą, pagerinti jų gyvenimo kokybę, grąžinti į buvusį visavertį gyvenimą. Apie suaugusiųjų tokius centrus kalbama dažniau, apie vaikų – ne. Kalbėdami apie lėtinį skausmą dažniausiai turime galvoje kažkokią ligą ar traumą, dėl kurios skauda. Kalbėdami apie lėtinį skausmą, turėtume žinoti, kad šiuo atveju skausmas turi kitokią kilmę. Laidoje dalyvaus klinikos vadovė Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Danguolė Ruževičienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18512466Wed, 10 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTKaip prižiūrėti niežtinčią ir tinstančią odą? Kaip kovoti su niežuliu, tinimu ir stipresnėmis reakcijomis, kuomet įgelia uodai, mašalai? „Nekasyti, o tą vietą mušti“, - sako dermatovenerologė Inga Kisielienė. Laidoje ji papasakos, kokie pavilgai...Kaip kovoti su niežuliu, tinimu ir stipresnėmis reakcijomis, kuomet įgelia uodai, mašalai? „Nekasyti, o tą vietą mušti“, - sako dermatovenerologė Inga Kisielienė. Laidoje ji papasakos, kokie pavilgai mažina niežulį, taip pat – kokios organizmo reakcijos rodo sveikatai pavojingus požymius ir kada reikia kreiptis į gydytoją. Kita tema laidoje – kas padeda vaikučiams kovoti su skausmu – vaikai juk atskira žmonijos dalis, kuri kartais net nemoka nusakyti, kur ir kaip skauda. Vaikų ligoninės Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos klinikos tikslas – padėti vaikams, kenčiantiems įvairaus pobūdžio skausmus, kontroliuojant jų patiriamą skausmą, pagerinti jų gyvenimo kokybę, grąžinti į buvusį visavertį gyvenimą. Apie suaugusiųjų tokius centrus kalbama dažniau, apie vaikų – ne. Kalbėdami apie lėtinį skausmą dažniausiai turime galvoje kažkokią ligą ar traumą, dėl kurios skauda. Kalbėdami apie lėtinį skausmą, turėtume žinoti, kad šiuo atveju skausmas turi kitokią kilmę. Laidoje dalyvaus klinikos vadovė Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Danguolė Ruževičienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-kova-su-nekviestais-kaimynais-vapsvomis-sirsemis-skruzdemis--18386849https://api.spreaker.com/episode/18386849Wed, 26 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTVasarą atakuojant vabzdžiams ir mašalams laidoje ekspertų klausime, kaip kovoti su nekviestais kaimynais - vapsvomis, širšėmis, skruzdėmis. Laidoje patarimų duos UAB "Dezinfa" specialistas Liutauras Grigaliūnas. Kita tema - apie galimybes išvengti...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-saule-ir-oda--18250038Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18250038Wed, 12 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTSaulė ir oda: ar sveika eiti į saulę po plaukų šalinimo procedūrų? Vasarą įprasta girdėti ir matyti kvietimus dovanoti kraujo – donorai kviečiami atvykti į Nacionalinį kraujo centrą. Ved. Rasa Pekarskienė.Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apie-ligoniniu-darba-nakti--18190657https://api.spreaker.com/episode/18190657Wed, 05 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTSkaičiuojama, kad apie du trečdaliai pacientų į ligonines skubos tvarka patenka naktį ir ne darbo dienomis. Nors naktinis medikų darbas sulaukia įvairių vertinimų, gydytojai sako, kad darbo dieną ir naktį negalima tapatinti. Nemaža dalis darbuotojų...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-patyrusiems-sirdies-smugi-pagalba-skubins-ir-mobilioji-programele--18112237Antroji tema laidoje – apie psichologinę pagalbą persileidimą patyrusioms ir kūdikį praradusioms šeimoms. Nemokamai tokią pagalbą Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras, kurio padaliniai yra visoje Lietuvoje. Laidoje apie patiriamus išgyvenimus, gedėjimą ir pagalbos būtinybę kalbėsime su psichologe Rūta Julija Klovaite, savo išgyvenimais pasidalins aktorė Eglė Špokaitė - Dapšienė, rašytoja Živilė Galdikienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18112237Wed, 29 May 2019 13:30:00 +0000LRTLietuvoje patyrusieji širdies smūgį išgyvena vos 8 procentai žmonių. Sustojus širdžiai nepradėjus skubiai gaivinti, sulig kiekviena minute išgyvenimo tikimybė mažėja po 10 proc. Medikai mūsų šalyje didžiuosiuose miestuose atvyksta per maždaug 10 min,...Antroji tema laidoje – apie psichologinę pagalbą persileidimą patyrusioms ir kūdikį praradusioms šeimoms. Nemokamai tokią pagalbą Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras, kurio padaliniai yra visoje Lietuvoje. Laidoje apie patiriamus išgyvenimus, gedėjimą ir pagalbos būtinybę kalbėsime su psichologe Rūta Julija Klovaite, savo išgyvenimais pasidalins aktorė Eglė Špokaitė - Dapšienė, rašytoja Živilė Galdikienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-geriausias-maistas-naujagimiui-yra-pienas--18050801https://api.spreaker.com/episode/18050801Wed, 22 May 2019 13:30:00 +0000LRTViso pasaulio medikai sutaria: geriausias maistas naujagimiui - pienas. Vis dėlto ne visos mamos gali juo aprūpinti savo mažylius, tad šia neįkainojama vertybe jau dvejus metus Lietuvoje rūpinasi Vilniaus universiteto Santaros klinikose įsikūręs Pieno...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-vaiku-mityba-sergant-veziu--17936554Antrasis laidos pasakojimas – apie mikrobiotos transplantacijas. Mažiau besidomintiems naujovėmis ir gydymo metodais šis medicininis terminas bus nesuprantamas, o paprastas paaiškinimas gali būti nepriimtinas. Ši gydymo schemose naudojama procedūra – išmatų transplantacija – yra vienas labiausiai vertinamų efektyvių gydymo būdų, taikomų gydyti daugelį ligų, neturinčių šalutinių poveikių. Kada reikalinga tokia procedūra, kam ji taikoma papasakos Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas, doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>https://api.spreaker.com/episode/17936554Wed, 15 May 2019 13:30:00 +0000LRTVaikų mityba sergant vėžiu. Esant dabartiniams gydymo rezultatams, kai išgydomi devyni vaikai iš dešimties, vis daugiau dėmesio skiriama ir ligoniukų gyvenimo kokybei, komfortiškai ir maloniai aplinkai, o kiek įmanoma visavertiškesnė gydomo vaiko...Antrasis laidos pasakojimas – apie mikrobiotos transplantacijas. Mažiau besidomintiems naujovėmis ir gydymo metodais šis medicininis terminas bus nesuprantamas, o paprastas paaiškinimas gali būti nepriimtinas. Ši gydymo schemose naudojama procedūra – išmatų transplantacija – yra vienas labiausiai vertinamų efektyvių gydymo būdų, taikomų gydyti daugelį ligų, neturinčių šalutinių poveikių. Kada reikalinga tokia procedūra, kam ji taikoma papasakos Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas, doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-mitai-apie-sveikata--17870490https://api.spreaker.com/episode/17870490Wed, 08 May 2019 13:30:00 +0000LRTKiek vandens reikia išgerti per dieną? Ar sveika valgyti kiaušinius? Ar egzistuoja „penkių sekundžių“ taisyklė? Šiais ir daugybę kitų klausimų diskutuojame kasdien. Į vienus mokslininkai randa atsakymus, kitais mitais reikėtų liautis aklai tikėjus,...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-pedu-masazas--17815716https://api.spreaker.com/episode/17815716Wed, 01 May 2019 13:30:00 +0000LRTPėdų masažas: ar sveika basomis palakstyti po pievą? „Pėdos – tai mūsų organizmo žemėlapis”, – sako holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė. Įvairiose senovės kultūrose pėdoms buvo skiriamas dėmesys – prieš tūkstančius metų jau buvo tikėta,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-seksualumas-ir-onkologine-liga--17815925https://api.spreaker.com/episode/17815925Wed, 24 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTTemos, kuriomis nekalbama: seksualumas ir onkologinė liga. Ved. Rasa Pekarskienė1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sveikesnis-velyku-stalas-ir-ejimo-nauda--17816583https://api.spreaker.com/episode/17816583Wed, 17 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTArtėjant Velykoms, vis dažniau pagalvojame ir apie šventinį stalą: kuo gardinti kiaušinius, kiek jų paruošti, kokį pyragą ar tortą kepti. Vis dėlto įvairiais patiekalais ir gėrimais nukrautas stalas daugybės žmonių organizmams tampa ne švente, o...1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-parkinsono-liga--17822363https://api.spreaker.com/episode/17822363Wed, 10 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTKą vertėtų žinoti apie Parkinsono ligą. Pasaulyje minima sergančiųjų Parkinsono liga diena. Santaros klinikų gydytoja neurologė Rūta Kaladytė–Lokominienė plačiau papasakos apie ligos požymius, problemas, su kuriomis šiandien susiduria sergantieji, ir...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-apie-sapnus-jie-gali-buti-samoningi-ir-valdomi--17823089Įvertinus miego fazes ir tą miego etapą, kai sapnuojama dažniausiai, yra paskaičiuota, kad per visą gyvenimą sapnų karalystėje žmogus svečiuojasi apie 6 metus. Senose kultūrose sapnams buvo suteikiama didžiulė religinė ir net maginė reikšmė - buvo manoma, jog sapnų pagalba dievybės lanko žmones ir perduoda jiems svarbias žinias. Laidoje viešės sapnų tyrinėtoja, kuri papasakos apie sapnų valdymą ir sąmoningą sapnavimą, kurį ištobulino Tibeto budistai. Antrasis pasakojimas – apie nagus. Apie nagų sveikatą pasikalbėsime su VUL Santaros klinikų odos ligų gydytoja Inga Kisieliene. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17823089Wed, 03 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTApie sapnus: jie gali būti sąmoningi ir valdomi. Įvertinus miego fazes ir tą miego etapą, kai sapnuojama dažniausiai, yra paskaičiuota, kad per visą gyvenimą sapnų karalystėje žmogus svečiuojasi apie 6 metus. Senose kultūrose sapnams buvo suteikiama...Įvertinus miego fazes ir tą miego etapą, kai sapnuojama dažniausiai, yra paskaičiuota, kad per visą gyvenimą sapnų karalystėje žmogus svečiuojasi apie 6 metus. Senose kultūrose sapnams buvo suteikiama didžiulė religinė ir net maginė reikšmė - buvo manoma, jog sapnų pagalba dievybės lanko žmones ir perduoda jiems svarbias žinias. Laidoje viešės sapnų tyrinėtoja, kuri papasakos apie sapnų valdymą ir sąmoningą sapnavimą, kurį ištobulino Tibeto budistai. Antrasis pasakojimas – apie nagus. Apie nagų sveikatą pasikalbėsime su VUL Santaros klinikų odos ligų gydytoja Inga Kisieliene. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-sanariu-ligos--17428166Klaidingai yra galvojama, kad vaikams sąnariai dar neturi skaudėti. Tokia prielaida apsunkina anksti nustatyti ligą, dėl to didelius skausmus kenčiantys tikslingai gydyti vaikai pradedami pavėluotai. Vaikų ligoninės gydytoja reumatologė doc. med. m. dr Violeta Panavienė laidoje paaiškins, į kokius vaiko elgesio, eisenos pokyčius ir kokius skundus tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Šių ligų diagnostika ir gydymas – aktuali problema ir dėl to, kad medicininei visuomenei taip pat labai stinga žinių, todėl tokie vaikučiai nueina ilgą kelią, kol patenka pas reumatologus.
Antrasis laidos pasakojimas – apie moderniąją chirurgiją: sudėtingiausias operacijas stengiamasi atlikti naudojant metodus, mažiau žalojančius ligonį: daromi maži pjūviai, naudojama įranga, kuri leidžia tiksliau atlikti operacijas. Apie tai laidoje papasakos Nacionalinio vėžio instituto chirurgas dr. Audrius Dulskas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>https://api.spreaker.com/episode/17428166Wed, 20 Mar 2019 06:38:00 +0000LRTMitas: sąnariai skauda tik senoliams. Klaidingai yra galvojama, kad vaikams sąnariai dar neturi skaudėti. Tokia prielaida apsunkina anksti nustatyti ligą, dėl to didelius skausmus kenčiantys tikslingai gydyti vaikai pradedami pavėluotai. Vaikų...Klaidingai yra galvojama, kad vaikams sąnariai dar neturi skaudėti. Tokia prielaida apsunkina anksti nustatyti ligą, dėl to didelius skausmus kenčiantys tikslingai gydyti vaikai pradedami pavėluotai. Vaikų ligoninės gydytoja reumatologė doc. med. m. dr Violeta Panavienė laidoje paaiškins, į kokius vaiko elgesio, eisenos pokyčius ir kokius skundus tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Šių ligų diagnostika ir gydymas – aktuali problema ir dėl to, kad medicininei visuomenei taip pat labai stinga žinių, todėl tokie vaikučiai nueina ilgą kelią, kol patenka pas reumatologus.
Antrasis laidos pasakojimas – apie moderniąją chirurgiją: sudėtingiausias operacijas stengiamasi atlikti naudojant metodus, mažiau žalojančius ligonį: daromi maži pjūviai, naudojama įranga, kuri leidžia tiksliau atlikti operacijas. Apie tai laidoje papasakos Nacionalinio vėžio instituto chirurgas dr. Audrius Dulskas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-03-13-16-30--17363458https://api.spreaker.com/episode/17363458Wed, 13 Mar 2019 21:08:00 +0000LRT1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-03-06-16-30--17250949https://api.spreaker.com/episode/17250949Wed, 06 Mar 2019 09:22:00 +0000LRT1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-02-27-16-30--17179983http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017105008.m4aWed, 27 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTSunerimę stveriamės šokolado plytelės, aplankiusį liūdesį vejame tuštindami ką tik praplėštą sausainių pakelį, o pasiekę svarbių laimėjimų „apsidovanojame“ gabalėliu torto? Ką tokiomis akimirkomis iš tiesų darome – malšiname alkį ar valgome emocijas?...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-02-20-16-30--17103749Vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Sutrikus klausai didelei daliai žmonų gali padėti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą. Apie klausos aparatų skyrimo ir kompensavimo tvarką, jų veikimo principus, kokiais atvejais jie gali padėti laidoje paaiškins VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytoja Vija Vainutienė. Kita tema – meningokokinė infekcija: mirtį sėjanti žiemos palydovė. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką turėtų kreipti dėmesį tėvai susirgus vaikui, kokie požymiai turi skubiai vesti pas gydytoją – kad nebūtų per vėlu išgelbėti gyvybę. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072364.m4aWed, 20 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTKlausos aparatai: kodėl jie vis dar yra tabu? Vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Sutrikus klausai didelei daliai žmonų gali padėti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali...Vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Sutrikus klausai didelei daliai žmonų gali padėti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą. Apie klausos aparatų skyrimo ir kompensavimo tvarką, jų veikimo principus, kokiais atvejais jie gali padėti laidoje paaiškins VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytoja Vija Vainutienė. Kita tema – meningokokinė infekcija: mirtį sėjanti žiemos palydovė. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką turėtų kreipti dėmesį tėvai susirgus vaikui, kokie požymiai turi skubiai vesti pas gydytoją – kad nebūtų per vėlu išgelbėti gyvybę. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-02-13-16-30--17040258http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039761.m4aWed, 13 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų lėtinėmis ligomis amžius jaunėja. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė Augustina Jankauskienė sako, kad tai gali lemti ir geresnė...1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-02-06-16-30--16973353http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039425.m4aWed, 06 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTEpilepsija gydoma ir chirurginiu būdu. Klajoklio nervo stimuliacijos chirurginis metodas pasaulyje taikomas jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje tokias operacijos pradėtos daryti tik dabar, Valstybinei ligonių kasai ėmus kompensuoti pacientui...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-01-30-16-30--16893529Paskelbus šių metų šauktinių sąrašus, viešojoje erdvėje imta kalbėti ir apie šaukiamų jaunuolių sveikatą. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis netinka privalomajai pradinei karo tarnybai. Tą lemia įvairūs sutrikimai – nuo psichinių ir psichologinių ligų iki traumatologinių ydų. Ar tikrai situacija tokia bloga? Kaip vyksta šauktinių sveikatos patikra ir kaip dažnai vėliau tikrinama karo tarnybą jau atliekančiųjų sveikata? Apie tai – pokalbis su Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo medicinos centro vadovu mjr. Remigijumi Misiūnu. Antroje laidos dalyje aptarsime dar vieną kelią į karo tarnybą užkertantį sutrikimą – plokščiapadystę. Kas lemia šį ortopedinį susirgimą? Ar didesnis tėvų dėmesys vaiko pirmiesiems žingsniams gali padėti to išvengti? Į šiuos ir kitus klausimus apie pėdų problemas atsakys VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Giedrius Bernotavičius.

Ved. Evelina Želvytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1017006882.m4aWed, 30 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTKokios ligos užkerta kelią į karo tarnybą? Paskelbus šių metų šauktinių sąrašus, viešojoje erdvėje imta kalbėti ir apie šaukiamų jaunuolių sveikatą. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis netinka privalomajai pradinei karo tarnybai. Tą lemia...Paskelbus šių metų šauktinių sąrašus, viešojoje erdvėje imta kalbėti ir apie šaukiamų jaunuolių sveikatą. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis netinka privalomajai pradinei karo tarnybai. Tą lemia įvairūs sutrikimai – nuo psichinių ir psichologinių ligų iki traumatologinių ydų. Ar tikrai situacija tokia bloga? Kaip vyksta šauktinių sveikatos patikra ir kaip dažnai vėliau tikrinama karo tarnybą jau atliekančiųjų sveikata? Apie tai – pokalbis su Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo medicinos centro vadovu mjr. Remigijumi Misiūnu. Antroje laidos dalyje aptarsime dar vieną kelią į karo tarnybą užkertantį sutrikimą – plokščiapadystę. Kas lemia šį ortopedinį susirgimą? Ar didesnis tėvų dėmesys vaiko pirmiesiems žingsniams gali padėti to išvengti? Į šiuos ir kitus klausimus apie pėdų problemas atsakys VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Giedrius Bernotavičius.

Ved. Evelina Želvytė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-01-23-16-30--16828912Sukrėsto kūdikio sindromas konstatuojamas smurtą patyrusiems vaikams, kuriuos suaugusieji stipriai pakrato. Tokį veiksmą jie dažniausiai atlieka netekę kantrybės, kai nepavyksta verkiančio vaiko nuraminti. Taip absurdiškai skamba paaiškinimai tėvų, kurių vaikai atsiduria reanimacijos skyriuose ištikti komos. Gydytojai sako, kad pasitaiko, jog sukrėsto vaiko sindromas konstatuojamas ir vaikams, prieš kuriuos smurtauta nebuvo, tačiau suaugusiųjų elgesys buvo nemokšiškas: netinkamai žaidė su vaiku, mėtė jį aukštyn, intensyviai kratant supo vežimėlyje. Tokiais atvejais vaiko smegenys nuo judesio pirmyn-atgal susitraumuoja į vidinius kaukolės sluoksnius, pažeidžiamos kraujagyslės, pažeidžiamos akies tinklainės – vaikas arba neišgyvena, arba lieka neįgalus. Apie sukrėsto vaiko sindromą laidoje paaiškins Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas.
Kokios žalos sveikatai gali padaryti pelėsių išskiriami toksinai? Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Baranauskienė.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974187.m4aWed, 23 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTSukrėsto vaiko sindromas: smurto ir nežinojimo pasekmė. Sukrėsto kūdikio sindromas konstatuojamas smurtą patyrusiems vaikams, kuriuos suaugusieji stipriai pakrato. Tokį veiksmą jie dažniausiai atlieka netekę kantrybės, kai nepavyksta verkiančio vaiko...Sukrėsto kūdikio sindromas konstatuojamas smurtą patyrusiems vaikams, kuriuos suaugusieji stipriai pakrato. Tokį veiksmą jie dažniausiai atlieka netekę kantrybės, kai nepavyksta verkiančio vaiko nuraminti. Taip absurdiškai skamba paaiškinimai tėvų, kurių vaikai atsiduria reanimacijos skyriuose ištikti komos. Gydytojai sako, kad pasitaiko, jog sukrėsto vaiko sindromas konstatuojamas ir vaikams, prieš kuriuos smurtauta nebuvo, tačiau suaugusiųjų elgesys buvo nemokšiškas: netinkamai žaidė su vaiku, mėtė jį aukštyn, intensyviai kratant supo vežimėlyje. Tokiais atvejais vaiko smegenys nuo judesio pirmyn-atgal susitraumuoja į vidinius kaukolės sluoksnius, pažeidžiamos kraujagyslės, pažeidžiamos akies tinklainės – vaikas arba neišgyvena, arba lieka neįgalus. Apie sukrėsto vaiko sindromą laidoje paaiškins Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas.
Kokios žalos sveikatai gali padaryti pelėsių išskiriami toksinai? Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Baranauskienė.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-01-16-16-30--16805150Ved. Karolina Panto.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016973954.m4aWed, 16 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTNorėdami atsikratyti antsvorio, kartais griebiamės drastiškų priemonių. Dažnai per trumpą laiką numesti keliasdešimt kilogramų „apdovanoja“ naujomis bėdomis, pavyzdžiui, nukarusia kūno oda. Ar oda sugeba susitraukti, ką galima padaryti, kada patartina...Ved. Karolina Panto.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-01-09-16-30--16676061http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941334.m4aWed, 09 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTGripas: kaip greičiau pasveikti? Laidoje klausytojai išgirs patarimų, kokios nemedikamentinės priemonės padėtų sumažinti kūno temperatūrą – jei vaistai nepadeda ar jų nenorime vartoti. Kone visuose namuose turimos priemonės, tarkime, actas, padėtų...1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2019-01-02-16-30--16617679Ved. Evelina Želvytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941090.m4aWed, 02 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTNauji metai daugeliui asocijuojasi ne tik su nauja pradžia, bet ir naujais tikslais. Naujametę naktį žmonės patys sau įsipareigoja gyventi sveikiau - sulieknėti, aktyviai sportuoti, pakeisti mitybos įpročius. Vis dėlto praėjus porai savaičių, dažnas...Ved. Evelina Želvytė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-12-26-16-30--16574168http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908603.m4aWed, 26 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTPokalbis apie gongų terapiją su studijos „Menas būti” įkūrėja Alicija Eiliakas. Taip pat kalbėsime apie katechinų, esančių įvairiuose maisto produktuose, neigiamą poveikį. Pasakos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto...1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-12-19-16-30--16528940http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908398.m4aWed, 19 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTMeningokokinė infekcija – apgaulinga liga, nes pirmieji simptomai suaugusiajam panašūs į gripo ar peršalimo. Pirmuosius požymius, pavyzdžiui, karščiavimą arba nesibaigiančią slogą, reikia atidžiai stebėti, nes liga vystosi žaibiškai ir negydoma gali...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-12-12-16-30--16458650http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875653.m4aWed, 12 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTTransplantuojant kaulų čiulpus kiekvienam ligoniui vystosi sunkios infekcijos, kurias dažniausiai sukelia daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos. Pagydyti tokią infekciją medikams yra didelis iššūkis, kadangi veiksmingų antibiotikų nėra daug....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-12-05-16-30--16402138http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016843092.m4aWed, 05 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTES nevaisingumas paliečia apie 25 mln. gyventojų. Kokios priežastys lemia, kad vis daugiau šeimų susiduria su šia problema? Koks pagalbinio apvaisinimo veiksmingumas ir kokie dar gydymo metodai taikomi? Apie tai kalbėsime su gydytoja...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-11-28-16-30--16337922http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810528.m4aWed, 28 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTPsichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad stresas prieššventiniu laikotarpiu dažnai kyla dėl ribotų galimybių ir per aukštų reikalavimų. Jo teigimu, svarbu išskirti prioritetus, o, jaučiant didelę įtampą, geriau darbus trumpam atidėti. Su psichologu...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-11-21-16-30--16284150http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810078.m4aWed, 21 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTPerdegimo sindromas neatsiranda iš niekur. Žmogus jaučia ilgą laiką simptomus, į kuriuos pradžioje nekreipia dėmesio. Tie simptomai gilėja, galiausiai prasideda nebekontroliuojami dalykai, kurie arba atgina pas gydytoją arba žmogus nubloškiamas. Kaip...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-11-14-16-30--16226314http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777463.m4aWed, 14 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTNeišnešiotukų gyvenimo iššūkiai su gimimu tik prasideda. Kartu su gerokai per ankstyvu kūdikio gimimu, kai mažylis į pasaulį ateina vos 22 savaičių, šeimą užplūsta galybė iššūkių ir rūpesčių. Apie psichologinę pagalbą šeimai, apie specialiuosius...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-11-07-16-30--16165924http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777241.m4aWed, 07 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTSausėjanti oda, slenkantys ir žvilgesį prarandantys plaukai – tai tik kelios problemos, kuriomis, atvėsus orams, skundžiasi ir vyrai, ir moterys. Laidoje kartu su specialistais aiškinsimės, kaip šias problemas įveikti. Pirmoje jos dalyje apie odos ir...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-31-16-30--16791076Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.
Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/10/1016744449.m4aWed, 31 Oct 2018 14:30:00 +0000LRTNuovargis – tai ne tinginystė ir ne išlepimas. Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį...Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.
Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-31-16-30--16099598Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.
Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016744449.m4aWed, 31 Oct 2018 08:30:46 +0000LRTNuovargis – tai ne tinginystė ir ne išlepimas. Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį...Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.
Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-24-16-30--16048090http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711872.m4aWed, 24 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTMuzikos klausymas per ausines, automobilių skleidžiamas triukšmas, šurmulys darbe, namuose, parduotuvėje... Kaip visa tai veikia mūsų klausą? Kokie dažniausi jos sutrikimai ir ką daryti, kad girdėtume kuo geriau? Apie klausą kalbėsime su Vilniaus...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-17-16-30--15991487http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679413.m4aWed, 17 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTŠimtus metų žemėje išgulėję kaulai vis dar turi informacijos. Kokios traumos ir sužalojimai vargino mūsų protėvius, kokiomis žiniomis, „perskaitytomis” iš atkastų kaulų, galima praturtinti mūsų istoriją, kaip buvo tiriami partizano A. Ramanausko –...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-10-16-30--15934952Toliau laidoje klausysimės ne muzikos, o... apie muziką. Tema apie tai, kaip žmogui gali padėti muzikos terapija ir kokį poveikį mūsų emocinei pusiausvyrai turi aplink supantys garsai ar net tyla. Pokalbis su muzikos terapeute Diana Geče. Vedėja Karolina Panto.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679206.m4aWed, 10 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTNacionaliniame vėžio institute pristatytas atnaujintas radiologinės diagnostikos centras ir galingesnis magnetinio rezonanso tomografo aparatas. Tikimasi, kad šios naujovės pagerins gydymo sąlygas pacientams ir sumažins tyrimų trukmę. Laidoje su NVI...Toliau laidoje klausysimės ne muzikos, o... apie muziką. Tema apie tai, kaip žmogui gali padėti muzikos terapija ir kokį poveikį mūsų emocinei pusiausvyrai turi aplink supantys garsai ar net tyla. Pokalbis su muzikos terapeute Diana Geče. Vedėja Karolina Panto.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-10-03-16-30--15869701http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646531.m4aWed, 03 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTNauji valgiaraščiai mokyklose ir darželiuose kelia aistras: ar pelnytai? Kaip siūlomus naujuosius patiekalus ir maisto produktus vertina gydytojai dietologai, kokias išeitis jie regi – kad vaikai namo negrįžtų alkani. Laidoje dalyvaus gydytojos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-09-26-16-30--15821368http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016646243.m4aWed, 26 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTLaidoje kalbėsimės apie nugaros skausmus – vieną dažniausių dalykų, dėl ko žmonės kreipiasi į gydytojus. Tam įtakos gali turėti sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, įtampa, net ir netinkamas čiužinys, o gal ir netaisyklinga laikysena. Tiesa,...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-09-19-16-30--15761550http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016580786.m4aWed, 19 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTLaidoje gydytojas paaiškins mūsų kvėpavimo sistemos ypatumus – kodėl turime 2 plaučius, kokie sveikatos sutrikimai galimi, jei žmogus gyvena su vienu plaučiu, kaip išlaikyti sveikus plaučius. Laidoje apie tai kalbės Vilniaus universiteto ligoninės...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-09-12-16-30--15706377http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016547841.m4aWed, 12 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTKasmet rugsėjo pradžioje daugelyje šalių minima Kovos su migrena savaitė. Ši liga – trečia iš labiausiai paplitusių pasaulyje, apytiksliai ja serga kas septintas žmogus. Ar skiriame migreną nuo kitokio pobūdžio galvos skausmų? Ką daryti ištikus jos...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-09-05-16-30--15653574Temą paskatino klausytoja, kuri teigė girdėjusi, jog šokinėjimas ant batutų mergaitėms ateityje gali turėti įtakos dubens organų nusileidimu. Apie tokius sveikatos sutrikimus ir juos lemiančias priežastis laidoje paaiškins Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Jūratė Brazauskienė.
Kita tema laidoje skirta senjorams – apie burnos priežiūrą: burnos gera sveikata byloja apie gerą žmogaus sveikatą. Ir tai ne tušti žodžiai: yra paskelbtų tyrimų, jog žmogus be dantų turi didesnį polinkį sirgti... silpnaprotyste. Tai rimtas argumentas rūpintis burnos sveikata bet kokiame amžiuje. Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016416786.m4aWed, 05 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTŠokinėjimas ant batutų: kas sukėlė nerimo? Temą paskatino klausytoja, kuri teigė girdėjusi, jog šokinėjimas ant batutų mergaitėms ateityje gali turėti įtakos dubens organų nusileidimu. Apie tokius sveikatos sutrikimus ir juos lemiančias priežastis...Temą paskatino klausytoja, kuri teigė girdėjusi, jog šokinėjimas ant batutų mergaitėms ateityje gali turėti įtakos dubens organų nusileidimu. Apie tokius sveikatos sutrikimus ir juos lemiančias priežastis laidoje paaiškins Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Jūratė Brazauskienė.
Kita tema laidoje skirta senjorams – apie burnos priežiūrą: burnos gera sveikata byloja apie gerą žmogaus sveikatą. Ir tai ne tušti žodžiai: yra paskelbtų tyrimų, jog žmogus be dantų turi didesnį polinkį sirgti... silpnaprotyste. Tai rimtas argumentas rūpintis burnos sveikata bet kokiame amžiuje. Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-08-29-16-05--15603356http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016351535.m4aWed, 29 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTBaltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Plastikas sudaro apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių. Paplūdimių smėlyje dominuoja cigarečių nuorūkos. Tai ne tik estetinė problema, mat pagal naujausias...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-08-22-16-05--15550896http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016351309.m4aWed, 22 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTPasak psichologų, vienas geriausių būdų atsipalaiduoti – pabūti namuose ar nueiti į kavinę, išsitraukti bloknotą ir tiesiog rašyti. Kada rašymas tampa terapija? Kokią įtaką tai turi mūsų psichinei sveikatai? Apie tai – pokalbis su psichologe Uršule...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-08-15-16-05--15503789http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318687.m4aWed, 15 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTCukrinis diabetas: kas yra mitai, o kas – tiesa? Kodėl beveik kas dešimtas suaugęs žmogus Lietuvoje serga šia liga? Kuo skiriasi I ir II tipo cukrinis diabetas? Apie tai kalbėsime su VUL Santaros klinikų gydytoja endokrinologe dr. Agne Abraitiene....1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-08-08-16-05--15453274Šis klausimas skiriamas ne mažiems vaikams, o mums, suaugusiems. Burnos priežiūros specialistai sako, kad tinkamai išsivalyti dantis moka retas jų klientas. O blogai išvalyti dantys genda – dėl to odontologijos kabinetų iškabų ir matome daugiausiai. Kasdienei dantų priežiūrai reikia labai nedaug ir nebrangių priemonių – vieno danties šepetėlio ir tarpdančių šepetėlių. Kaip taisyklingai išsivalyti dantis, kokias pastas pasirinkti, kodėl kai kurios liaudiškos priemonės netinka dantims valyti ir kam reikalingas skalavimo skystis laidoje paaiškins burnos higienistė Laura Sviglinskienė.
Kita tema laidoje – apie gerąjį ir blogąjį pelėsį. Pelėsinius sūrius mėgsta ne visi, ypač su mėlynuoju pelėsiu. Tačiau šis gurmanų vertinamas produktas turi net ir priešuždegiminių savybių, kurios padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016286089.m4aWed, 08 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTAr mokate išsivalyti dantis? Šis klausimas skiriamas ne mažiems vaikams, o mums, suaugusiems. Burnos priežiūros specialistai sako, kad tinkamai išsivalyti dantis moka retas jų klientas. O blogai išvalyti dantys genda – dėl to odontologijos kabinetų...Šis klausimas skiriamas ne mažiems vaikams, o mums, suaugusiems. Burnos priežiūros specialistai sako, kad tinkamai išsivalyti dantis moka retas jų klientas. O blogai išvalyti dantys genda – dėl to odontologijos kabinetų iškabų ir matome daugiausiai. Kasdienei dantų priežiūrai reikia labai nedaug ir nebrangių priemonių – vieno danties šepetėlio ir tarpdančių šepetėlių. Kaip taisyklingai išsivalyti dantis, kokias pastas pasirinkti, kodėl kai kurios liaudiškos priemonės netinka dantims valyti ir kam reikalingas skalavimo skystis laidoje paaiškins burnos higienistė Laura Sviglinskienė.
Kita tema laidoje – apie gerąjį ir blogąjį pelėsį. Pelėsinius sūrius mėgsta ne visi, ypač su mėlynuoju pelėsiu. Tačiau šis gurmanų vertinamas produktas turi net ir priešuždegiminių savybių, kurios padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-08-01-06-05--15397613Kita tema - kokį poveikį mūsų sveikatai turi Wi-Fi ryšys, kompiuteris, maršruto skirstytuvas, mobiliojo telefono ryšys. Regis, šiandien savo kasdienybės be jų neįsivaizduojame, tačiau fizikas Jonas Grigas teigia, kad nuo šių elektros prietaisų turėtume laikytis atokiau. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Valdas Uscila sako, kad didelės grėsmės organizmui jausti neturėtume. Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016285776.m4aWed, 01 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTVabzdžių įkandimus patyrusių pacientų ligoninėse šiltuoju metų laiku sulaukiama itin daug. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Gabijos Laubner, sugėlus vabzdžiui pirmiausia patariama stebėti...Kita tema - kokį poveikį mūsų sveikatai turi Wi-Fi ryšys, kompiuteris, maršruto skirstytuvas, mobiliojo telefono ryšys. Regis, šiandien savo kasdienybės be jų neįsivaizduojame, tačiau fizikas Jonas Grigas teigia, kad nuo šių elektros prietaisų turėtume laikytis atokiau. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Valdas Uscila sako, kad didelės grėsmės organizmui jausti neturėtume. Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-07-25-16-05--15373741Keičiasi pasaulis, keičiasi mados, modernėja technologijos, kartu keičiasi ir žmonės - visa tai turi įtakos ir mūsų lėkštės turiniui. Seniai žinomos tiesos, tarkime, kad motinos pienas yra vertingiausias maistas kūdikiui – jau sulaukia ir naujų komentarų. Šiandien laidoje bus kalbama ir apie vadinamųjų Z ir alfa kartų mitybos ypatumus. Laidoje dalyvaus Vaikų ligoninės gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas. Psichologė Rūta Vyšniauskė aptars, kokią įtaką vaikų mitybos įpročių formavimui turi šeimos valgymo kultūra. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė Birutė Mielkuvienė papasakos apie naujųjų kartų valgymo ypatumus. Veda Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016252995.m4aWed, 25 Jul 2018 13:05:00 +0000LRTMityba: ar visada motinos pienas yra vertingiausias ir kaip maitinasi Z ir alfa karta? Keičiasi pasaulis, keičiasi mados, modernėja technologijos, kartu keičiasi ir žmonės - visa tai turi įtakos ir mūsų lėkštės turiniui. Seniai žinomos tiesos,...Keičiasi pasaulis, keičiasi mados, modernėja technologijos, kartu keičiasi ir žmonės - visa tai turi įtakos ir mūsų lėkštės turiniui. Seniai žinomos tiesos, tarkime, kad motinos pienas yra vertingiausias maistas kūdikiui – jau sulaukia ir naujų komentarų. Šiandien laidoje bus kalbama ir apie vadinamųjų Z ir alfa kartų mitybos ypatumus. Laidoje dalyvaus Vaikų ligoninės gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas. Psichologė Rūta Vyšniauskė aptars, kokią įtaką vaikų mitybos įpročių formavimui turi šeimos valgymo kultūra. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė Birutė Mielkuvienė papasakos apie naujųjų kartų valgymo ypatumus. Veda Rasa Pekarskienė.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-07-18-16-05--15373735http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220597.m4aWed, 18 Jul 2018 13:05:00 +0000LRTDažnai girdime: „Sportas - sveikata”, bet ar orientavimosi sportą suprantame kaip fizinės ir psichinės sveikatos šaltinį? O gal jis vis dar atrodo kaip žaidimas? Apie šios veiklos privalumus, naudą organizmui, masines varžybas ir elitinio sporto...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-07-11-16-05--15373740Hepatitu E galima užsikrėsti suvalgius netinkamai termiškai apdorotos mėsos – kiaulių ir šernų mėsoje šio užkrato aptinkama beveik iki 50 procentų tirtų mėginių. Kalbinti specialistai išsamiai aptars hepatito E – kepenų veiklos sutrikimus sukeliančios virusinės ligos – plitimo problematiką. Europoje šios ligos diagnostikos mastai yra dideli, o mūsų šalyje ji nediagnozuojama patikimais diagnostikos metodais, tik įtariama pagal ligonio jaučiamus simptomus ir kitus tyrimus. Laidoje kalbėsime apie galimus užsikrėtimo kelius ir apie apsisaugojimo būdus – kad žinotume, kaip vasaroti ir atostogauti saugiai.
Laidoje dalyvaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, su Nacionalinio kraujo centro Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vedėja Zita Dambrauskiene aptarsime kraujo donorų tyrimus – dėl kokių ligų plitimo kraujas yra tiriamas.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187737.m4aWed, 11 Jul 2018 13:05:00 +0000LRTIlgą laiką kelionine infekcija laikytas hepatitas E – nebėra vien tik besivystančių kraštų liga. Ji nustatoma Europoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Mūsų šalyje ji nėra diagnozuojama, nes nėra diagnostikos priemonių. Hepatitu E galima užsikrėsti...Hepatitu E galima užsikrėsti suvalgius netinkamai termiškai apdorotos mėsos – kiaulių ir šernų mėsoje šio užkrato aptinkama beveik iki 50 procentų tirtų mėginių. Kalbinti specialistai išsamiai aptars hepatito E – kepenų veiklos sutrikimus sukeliančios virusinės ligos – plitimo problematiką. Europoje šios ligos diagnostikos mastai yra dideli, o mūsų šalyje ji nediagnozuojama patikimais diagnostikos metodais, tik įtariama pagal ligonio jaučiamus simptomus ir kitus tyrimus. Laidoje kalbėsime apie galimus užsikrėtimo kelius ir apie apsisaugojimo būdus – kad žinotume, kaip vasaroti ir atostogauti saugiai.
Laidoje dalyvaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, su Nacionalinio kraujo centro Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vedėja Zita Dambrauskiene aptarsime kraujo donorų tyrimus – dėl kokių ligų plitimo kraujas yra tiriamas.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-07-04-16-05--15373745Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų šviesuolio titulą pelniusiu Rūteniu Vytu. Technologu Valstybinio patologijos centro Patologijos technologijų laboratorijoje Rūtenis dirba dvejus metus, čia jis atlieka intraoperacinius tyrimus. Tai – chirurginės operacijos metu atliekami tyrimai, kurie lemia tolesnę jos eigą. Pašnekovas sako, kad jaudulys ir adrenalinas dirbant dar neišblėso – juk nuo to kaskart priklauso žmonių gyvybės.
Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187527.m4aWed, 04 Jul 2018 13:05:00 +0000LRTAlternatyvus reabilitacijos būdas – kaniterapija – vis dažniau naudojamas ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, negalios paliestais vaikais, suaugusiaisiais ir garbingo amžiaus žmonėmis. Nors Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra...Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų šviesuolio titulą pelniusiu Rūteniu Vytu. Technologu Valstybinio patologijos centro Patologijos technologijų laboratorijoje Rūtenis dirba dvejus metus, čia jis atlieka intraoperacinius tyrimus. Tai – chirurginės operacijos metu atliekami tyrimai, kurie lemia tolesnę jos eigą. Pašnekovas sako, kad jaudulys ir adrenalinas dirbant dar neišblėso – juk nuo to kaskart priklauso žmonių gyvybės.
Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-06-27-16-05--15373755Vasarą vaikų ligoninės pacientų gretas papildo nudegę vaikai – įkrito į laužą, prisilietė prie kepsninės ir pan. Vaikučių oda yra labai plonytė, dėl to ir regis nekarštas daiktas gali nudeginti skirtingai nei suaugusiesiems. Vaikų traumatologijos ir ortopedijos skyriaus gydytojas Dainius Geležauskas sako, kad tėvai neturi pamiršti, kad vaikai labai žingeidūs ir tikrai nesupranta degančio laužo pavojaus. Gydytojas patars, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą nudegus. Kitas pasakojimas laidoje – apie „Išgyvenimų teatrą”. Tai projektas, kurio idėja – padėti sergantiems žmonėms susigyventi su savo liga, suteikti galimybę pajausti, koks meno poveikis sveikatai. Šį kartą bus kalbama apie akromegalija sergančių žmonių „Išgyvenimų teatrą“. Šia liga sergantys žmonės tris dienas kartu su aktoriais ir režisiere kuria spektaklį. Laidoje apie kūrybos procese patirtas emocijas ir tokio darbo prasmę papasakos projekto moderatorė režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė, gydytoja endokrinologė dr. Evalda Danytė, pacientų organizacijos atstovė Danutė Puchova, aktorė Ugnė Žirgulė.
Veda Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016122042.m4aWed, 27 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTVasarą padaugėja nudegimų: kaip apsaugoti vaikus ir kaip suteikti pirmąją pagalbą? Vasarą vaikų ligoninės pacientų gretas papildo nudegę vaikai – įkrito į laužą, prisilietė prie kepsninės ir pan. Vaikučių oda yra labai plonytė, dėl to ir regis...Vasarą vaikų ligoninės pacientų gretas papildo nudegę vaikai – įkrito į laužą, prisilietė prie kepsninės ir pan. Vaikučių oda yra labai plonytė, dėl to ir regis nekarštas daiktas gali nudeginti skirtingai nei suaugusiesiems. Vaikų traumatologijos ir ortopedijos skyriaus gydytojas Dainius Geležauskas sako, kad tėvai neturi pamiršti, kad vaikai labai žingeidūs ir tikrai nesupranta degančio laužo pavojaus. Gydytojas patars, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą nudegus. Kitas pasakojimas laidoje – apie „Išgyvenimų teatrą”. Tai projektas, kurio idėja – padėti sergantiems žmonėms susigyventi su savo liga, suteikti galimybę pajausti, koks meno poveikis sveikatai. Šį kartą bus kalbama apie akromegalija sergančių žmonių „Išgyvenimų teatrą“. Šia liga sergantys žmonės tris dienas kartu su aktoriais ir režisiere kuria spektaklį. Laidoje apie kūrybos procese patirtas emocijas ir tokio darbo prasmę papasakos projekto moderatorė režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė, gydytoja endokrinologė dr. Evalda Danytė, pacientų organizacijos atstovė Danutė Puchova, aktorė Ugnė Žirgulė.
Veda Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-06-20-16-05--15373763http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016089101.m4aWed, 20 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTAkiniai, lęšiai, regos korekcija lazeriu - ką pasirinkti, jei pasaulį norime matyti ryškiau? Kodėl vis daugiau žmonių skundžiasi susilpnėjusiu regėjimu? Kokie būdai gali padėti išvengti regos problemų ir ko dar nežinome apie akis? Šiuos ir kitus...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-06-13-16-05--15373760Praėjusią savaitę buvo pranešta apie degančius radioaktyviomis medžiagomis užterštus Černobylio miškus. Radiacinės saugos centras informavo, kad radiacinio fono pakitimų neužfiksuota, tačiau prieš 3 dešimtmečius įvykusi avarija atominėje elektrinėje vėl priminė, kad ši avarija vis dar turi pasekmių ir šiandien. Atominių elektrinių avarijų pasekmes maisto ir aplinkos taršai laidoje apžvelgs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų skyriaus patarėjas Pranas Drulia ir Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas.
Užsikrėsti bakterijomis per netinkamai paruoštą maistą vasarą ypač palanku. Žmonės kartais net nepagalvoja, kur gali tykoti pavojai, kurių taip paprasta išvengti. „Sveikatos“ laidoje specialistai pažers naudingų patarimų šeimininkaujantiems virtuvėje. Vedėja Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015958065.m4aWed, 13 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTAr baisi Černobylio šmėkla šiandien? Praėjusią savaitę buvo pranešta apie degančius radioaktyviomis medžiagomis užterštus Černobylio miškus. Radiacinės saugos centras informavo, kad radiacinio fono pakitimų neužfiksuota, tačiau prieš 3 dešimtmečius...Praėjusią savaitę buvo pranešta apie degančius radioaktyviomis medžiagomis užterštus Černobylio miškus. Radiacinės saugos centras informavo, kad radiacinio fono pakitimų neužfiksuota, tačiau prieš 3 dešimtmečius įvykusi avarija atominėje elektrinėje vėl priminė, kad ši avarija vis dar turi pasekmių ir šiandien. Atominių elektrinių avarijų pasekmes maisto ir aplinkos taršai laidoje apžvelgs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų skyriaus patarėjas Pranas Drulia ir Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas.
Užsikrėsti bakterijomis per netinkamai paruoštą maistą vasarą ypač palanku. Žmonės kartais net nepagalvoja, kur gali tykoti pavojai, kurių taip paprasta išvengti. „Sveikatos“ laidoje specialistai pažers naudingų patarimų šeimininkaujantiems virtuvėje. Vedėja Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-06-06-16-05--15373767http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015925326.m4aWed, 06 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTGydytojai nuolat kartoja, kad per daug cukraus kenkia sveikatai, tačiau ar patys suvokiame, kas yra pridėtinis cukrus ir kaip jis patenka į mūsų organizmą? Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė aiškins, kad rekomenduojamą paros normą kasdien...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-05-30-16-05--15373772http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015827236.m4aWed, 30 May 2018 13:05:00 +0000LRTKaulų čiulpų transplantacijos atvėrė galimybes kraujo vėžiu bei kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams pasveikti ir grįžti į gyvenimą – mirtinos ligos tapo pagydomos. Apie tai laidoje papasakos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-05-23-16-05--15373775http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794828.m4aWed, 23 May 2018 13:05:00 +0000LRTPirmosios saulės vonios, vasaros repeticijos soliariume ir odos problemos. Kaip siekiant tobulo įdegio nepakenkti sau? Ką turime žinoti apie apgamus ir pigmentines dėmes, kada jie – odos vėžio pranašai? Apie tai kalbėsime su Lietuvos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-05-16-16-03--15373781Apie organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, vadinamąjį pH, pastaruoju metu informacijos yra nemažai, tačiau lieka daug neaiškumų dėl tos pusiausvyros išlaikymo. Mūsų organizmas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame veikia ir savireguliacija, taip pat būtinos ir paties žmogaus pastangos – kad gyvenimo būdas ir mitybos klaidos netaptų negalavimų priežastimi. Apie šarminančią dietą, rūgštinančius ir šarminančius produktus laidoje paaiškins holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė.
Antrasis pasakojimas laidoje – apie vaistažolių poveikį norintiems sulieknėti. Numesti svorio – sudėtinga: jausti nuolatinį alkį – nemalonus jausmas. Ar vaistažolės padėtų mažinti apetitą laidoje papasakos žolininkė provizorė Jadvyga Balvočiūtė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1014909685.m4aWed, 16 May 2018 13:03:00 +0000LRTŠarminanti dieta: kuo ji ypatinga? Apie organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, vadinamąjį pH, pastaruoju metu informacijos yra nemažai, tačiau lieka daug neaiškumų dėl tos pusiausvyros išlaikymo. Mūsų organizmas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame...Apie organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, vadinamąjį pH, pastaruoju metu informacijos yra nemažai, tačiau lieka daug neaiškumų dėl tos pusiausvyros išlaikymo. Mūsų organizmas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame veikia ir savireguliacija, taip pat būtinos ir paties žmogaus pastangos – kad gyvenimo būdas ir mitybos klaidos netaptų negalavimų priežastimi. Apie šarminančią dietą, rūgštinančius ir šarminančius produktus laidoje paaiškins holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė.
Antrasis pasakojimas laidoje – apie vaistažolių poveikį norintiems sulieknėti. Numesti svorio – sudėtinga: jausti nuolatinį alkį – nemalonus jausmas. Ar vaistažolės padėtų mažinti apetitą laidoje papasakos žolininkė provizorė Jadvyga Balvočiūtė. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-05-09-16-05--15373785http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015761777.m4aWed, 09 May 2018 13:05:00 +0000LRTŠirdies nepakankamumas – liga, kai širdis nebepajėgi prisipildyti ir išstumti kraujo. Tai – didelė problema visoje Europos Sąjungoje, Lietuvoje šis susirgimas diagnozuotas daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį,...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-05-02-16-05--15373791Kita tema laidoje – kokių žinių apie maistą gadinančius mikroorganizmus reikia turėti, kad neapsinuodytume. Juk artėja šiluma, kuri sukurs palankias sąlygas bakterijoms daugintis maiste. Išsiaiškinti mikrobų keliamas rizikas maisto grandinėje padės Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Žiliūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015630676.m4aWed, 02 May 2018 13:05:00 +0000LRTAnkstyvosios daržovės: ar „chemijos” josei ši tiesų perdaug? Kiek ir kokių trąšų gauna ankstyviausios daržovės, kurios auginamos skysčiuose? Dažnai tenka girdėti, kad taip auginamos daržovės savyje turi daug chemikalų, nes jos auginamos gausiai...Kita tema laidoje – kokių žinių apie maistą gadinančius mikroorganizmus reikia turėti, kad neapsinuodytume. Juk artėja šiluma, kuri sukurs palankias sąlygas bakterijoms daugintis maiste. Išsiaiškinti mikrobų keliamas rizikas maisto grandinėje padės Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Žiliūtė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-04-18-16-05--15373794Epilepsijos ligą gaubiantys mitai trukdo šia liga sergantiems žmonėms susirasti darbą, bendrauti, gyventi visavertį gyvenimą. Taip yra dėl to, kad kalbant apie šia liga sergančius žmones dažniausiai įsivaizduojami kraupūs vaizdai, kuriais dažniausiai yra iliustruojami sergantieji šia liga – ant žemės parkritę žmonės, tąsomi traukulių, iškreipti veidai, iš burnos besiveržiančios putos. Tačiau, kaip sako gydytojai ir šia liga sergantys žmonės, tokie pojūčiai ištinka tik retą sergantįjį, kitų žmonių tokie simptomai neištinka. Tačiau to nežinome, ir sergančiųjų epilepsija vengiame. Apie epilepsijos ligą, apie šiai ligai skirtą knygą laidoje papasakos Vilniaus universiteto profesorė Santaros klinikų Epilepsijos centro vadovė Rūta Mameniškienė ir epilepsija sergantis Karolis Petryla.
Antroje laidos dalyje bus kalbama apie parodą mamų ir vaikų, kurie galėjo negimti.

Laidos vedėja Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015499571.m4aWed, 18 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTEpilepsija: kodėl sergantieji epilepsija slepia savo ligą? Epilepsijos ligą gaubiantys mitai trukdo šia liga sergantiems žmonėms susirasti darbą, bendrauti, gyventi visavertį gyvenimą. Taip yra dėl to, kad kalbant apie šia liga sergančius žmones...Epilepsijos ligą gaubiantys mitai trukdo šia liga sergantiems žmonėms susirasti darbą, bendrauti, gyventi visavertį gyvenimą. Taip yra dėl to, kad kalbant apie šia liga sergančius žmones dažniausiai įsivaizduojami kraupūs vaizdai, kuriais dažniausiai yra iliustruojami sergantieji šia liga – ant žemės parkritę žmonės, tąsomi traukulių, iškreipti veidai, iš burnos besiveržiančios putos. Tačiau, kaip sako gydytojai ir šia liga sergantys žmonės, tokie pojūčiai ištinka tik retą sergantįjį, kitų žmonių tokie simptomai neištinka. Tačiau to nežinome, ir sergančiųjų epilepsija vengiame. Apie epilepsijos ligą, apie šiai ligai skirtą knygą laidoje papasakos Vilniaus universiteto profesorė Santaros klinikų Epilepsijos centro vadovė Rūta Mameniškienė ir epilepsija sergantis Karolis Petryla.
Antroje laidos dalyje bus kalbama apie parodą mamų ir vaikų, kurie galėjo negimti.

Laidos vedėja Rasa Pekarskienė]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-04-11-16-05--15373795Apie besikeičiančių orų įtaką mūsų fizinei sveikatai kalbėsime su šeimos gydytoja Egle Galgauskiene, o poveikį emocinei būklei aptarsime su klinikiniu psichologu Antanu Mockumi. Pasak pašnekovų, keičiantis metų laikui, svarbi ne tik subalansuota mityba, tinkama apranga ar aktyvus laisvalaikis lauke, bet ir rūpinimasis savo emocijomis. A. Mockus pataria – išmokime nesijausti kalti dėl to, kad kartais jaučiamės blogai!]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015499312.m4aWed, 11 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTKaip susiję pavasaris, orai ir sveikata? Ar jie priklauso vienas nuo kito? Kodėl net šviečiant saulei galime jausti energijos trūkumą, nuovargį ar nerimą? Kaip susižavėjus pirmąja šiluma nesusirgti? Apie besikeičiančių orų įtaką mūsų fizinei...Apie besikeičiančių orų įtaką mūsų fizinei sveikatai kalbėsime su šeimos gydytoja Egle Galgauskiene, o poveikį emocinei būklei aptarsime su klinikiniu psichologu Antanu Mockumi. Pasak pašnekovų, keičiantis metų laikui, svarbi ne tik subalansuota mityba, tinkama apranga ar aktyvus laisvalaikis lauke, bet ir rūpinimasis savo emocijomis. A. Mockus pataria – išmokime nesijausti kalti dėl to, kad kartais jaučiamės blogai!]]>1466falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-04-04-16-05--15373802http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015433768.m4aWed, 04 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTErkių platinamo erkinio encefalito dažniausiai baiminamės, kai pastebime įsisiurbusią erkę. Tačiau centrinę nervų sistemą pažeidžiantis virusas gali tūnoti ir ožkos piene bei žvėrienoje, ypač šernienoje. Apie tai skelbiama ypač retai. Lietuva yra...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-03-28-16-05--15373807http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015433762.m4aWed, 28 Mar 2018 13:05:00 +0000LRTNuolat girdime apie vandens naudą mūsų organizmui – socialiniuose tinkluose plinta iššūkiai, žmonės buriasi į bendruomenes, kad nepamirštų išgerti bent pora litrų per dieną ir dalijasi rezultatais. Su šeimos gydytoja Emilija Trumpaite ir „Vandens...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-03-21-16-05--15373815http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368677.m4aWed, 21 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTPogimdyvinė depresija paliečia kas penktą gimdžiusią moterį. Pogimdyvinės depresijos ligų klasifikacijoje nėra, tačiau problema aktuali dėl didelio paplitimo. Liga gali komplikuotis, išyra šeimos, būna ir tragiškų baigčių. Aplinkiniams sunku suvokti,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-03-14-16-05--15373817http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015335684.m4aWed, 14 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTKoks yra tikrasis žavios šypsenos receptas? Ar tai – tik balti sveiki dantys? O gal dažniau ir žaviau šypsomės, kai jaučiamės gerai? Dantų grožį ir sveikatą nuo A iki Z aptarsime su burnos higieniste ir dantų technike Toma Lesickiene, o į gerai...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-03-07-16-05--15373820http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303293.m4aWed, 07 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTGydytojo prognozė: žmogaus burna greitai bus panaši į snapą. Dėl per minkšto maisto ir netinkamo kramtymo per kelias kartas pasikeičia žandikaulio forma ir silpnėja dantys. Taip teigia gydytoja odontologė dr. Giedrė Kobs, kuri savo mokslinius...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-02-28-16-05--15373823Kita tema - apie natūralią kosmetiką. Ar visuomet gamintojo pavadinta „natūrali” ir „ekologiška” kosmetika tokia ir yra? Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė papasakos, kaip atpažinti natūralų produktą, į ką atkreipti dėmesį, skaitant jo sudėtį, ir ar tikrai visa sintetinė kosmetika gali būti žalinga mūsų sveikatai. Ved. Karolina Panto ir Karolina Bieliauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015302881.m4aWed, 28 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTPasitinkame pavasarį, tačiau dažnas po žiemos jaučiamės tarytum praradę visas jėgas. Ratilai po akimis, galvos skausmas, užsikimšusi nosis - tai gali būti keli simptomai, signalizuojantys, kad organizmas prikaupęs toksinų. Kaip juos pašalinti, koks...Kita tema - apie natūralią kosmetiką. Ar visuomet gamintojo pavadinta „natūrali” ir „ekologiška” kosmetika tokia ir yra? Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė papasakos, kaip atpažinti natūralų produktą, į ką atkreipti dėmesį, skaitant jo sudėtį, ir ar tikrai visa sintetinė kosmetika gali būti žalinga mūsų sveikatai. Ved. Karolina Panto ir Karolina Bieliauskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-02-21-16-05--15373831Žmogus be dantų – ne tik neestetiškai atrodo, bet dantų ligos gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Dėl negydytų dantų, likusių šaknų gali daugintis bakterijos, kurios nuodiją organizmą. Galimybė nemokamai gauti dantų protezavimo paslaugas yra, kai už tokias paslaugas sumakama iš Privalomojo sveikatos draudimo fomdo biudžto lėšų, tačiau eilės – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apie dantų pritezavimo eiles ir tvarkas laidoje aiškins Valstyvbninės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė ir Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja odontologė Genovaitė Bagdonienė.
Kita tema laidoje – apie savižudybes. Skaudi tema, tačiau atviresnių pokalbių, mokymų, aiškinimų ir diskusijų pasekmė – šiek tiek sumažėjęs savižudžių skaičius. Laidoje girdėsite pokalbį su VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorante klinikine psichologe Odeta Geležėlyte. Kaip elgtis aplinkiniams, kai jie susiduria su žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, kodėl reikia apie tai kalbėti tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų, kokia galima pagalba – laidoje patars psichologė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015138894.m4aWed, 21 Feb 2018 14:05:00 +0000LRT„Valdiškų “ dantų reikia laukti ne vienerius metus. Žmogus be dantų – ne tik neestetiškai atrodo, bet dantų ligos gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Dėl negydytų dantų, likusių šaknų gali daugintis bakterijos, kurios nuodiją organizmą. Galimybė...Žmogus be dantų – ne tik neestetiškai atrodo, bet dantų ligos gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Dėl negydytų dantų, likusių šaknų gali daugintis bakterijos, kurios nuodiją organizmą. Galimybė nemokamai gauti dantų protezavimo paslaugas yra, kai už tokias paslaugas sumakama iš Privalomojo sveikatos draudimo fomdo biudžto lėšų, tačiau eilės – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apie dantų pritezavimo eiles ir tvarkas laidoje aiškins Valstyvbninės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė ir Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja odontologė Genovaitė Bagdonienė.
Kita tema laidoje – apie savižudybes. Skaudi tema, tačiau atviresnių pokalbių, mokymų, aiškinimų ir diskusijų pasekmė – šiek tiek sumažėjęs savižudžių skaičius. Laidoje girdėsite pokalbį su VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorante klinikine psichologe Odeta Geležėlyte. Kaip elgtis aplinkiniams, kai jie susiduria su žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, kodėl reikia apie tai kalbėti tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų, kokia galima pagalba – laidoje patars psichologė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-02-14-16-05--15373835http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015106081.m4aWed, 14 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTKodėl žiemą dažnai jaučiamės apsnūdę, o mėgstamai veiklai trūksta energijos? Kodėl ligos puola greičiau ir pasitraukia lėčiau? Viso to priežastis gali būti vitamino D trūkumas. Apie tai kalbėsime su vidaus ligų gydytoja Aušra Gervickaite. Pasak jos,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-02-07-16-05--15373842Vedėja Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942721.m4aWed, 07 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTLaidoje ortopedas traumatologas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Egidijus Kontautas apžvelgs pavojingiausias žiemos veiklas, papasakos, kokių bėdų gali pridaryti netinkama avalynė, kodėl svarbi apranga ir kaip išvengti skaudžių traumų....Vedėja Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-01-31-16-05--15373848Ji sako, kad mityba yra tokia pat jautri tema, kaip ir politika, o kalbant apie maistą jaučiamas stiprus kartų konfliktas. R. Bogušienės manymu, jeigu norime išsaugoti sveikatą, šioje srityje reikalingas didelis kultūrinis pokytis.
Pokalbis apie tai, kaip ir kodėl maisto produktus besirenkantys vartotojai yra klaidinami ir ar griežtas mitybos taisyklių laikymasis yra kelias į gerą savijautą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014942370.m4aWed, 31 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTKodėl ryte skaitome naujieną apie tai, jog kiaušiniai, miltai, aliejus ar cukrus kenkia sveikatai, o tos pačios dienos vakare sužinome, kad šie produktai yra sveikatos šaltinis? Kodėl tikime, kad sveika mityba – nuobodi, beskonė, apribota griežtų...Ji sako, kad mityba yra tokia pat jautri tema, kaip ir politika, o kalbant apie maistą jaučiamas stiprus kartų konfliktas. R. Bogušienės manymu, jeigu norime išsaugoti sveikatą, šioje srityje reikalingas didelis kultūrinis pokytis.
Pokalbis apie tai, kaip ir kodėl maisto produktus besirenkantys vartotojai yra klaidinami ir ar griežtas mitybos taisyklių laikymasis yra kelias į gerą savijautą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-01-17-16-03--15373853http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014876725.m4aWed, 17 Jan 2018 14:03:00 +0000LRT„Kaip paaiškinti dar visai mažam vaikui kodėl tėvai geria kažką, ko jam negalima? Ar pokalbis apie žalingas vartojimo pasekmes padės paaugliui pasirinkti teisingai, ar to neverta daryti tol, kol nėra vartojimo požymių? Dar vienas svarbus klausimas į...1469falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-01-10-16-03--15373859Antroji laidos tema – apie žoliavimą žiemą. Tiksliau reikėtų pasakyti, kad bus kalbama apie medžių ir krūmų pumpurus. Garsi žolininkė papasakos, kokios naudos jie gali turėti mūsų sveikatai. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014778526.m4aWed, 10 Jan 2018 14:03:00 +0000LRTGydymą kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje galima vadinti realybe, tačiau mažai kam prieinama. Toks gydymas yra legalus, tačiau dėl to, kad iš žmogaus paimtos kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos tik tam žmogui, tai yra individualizuotas gydymas...Antroji laidos tema – apie žoliavimą žiemą. Tiksliau reikėtų pasakyti, kad bus kalbama apie medžių ir krūmų pumpurus. Garsi žolininkė papasakos, kokios naudos jie gali turėti mūsų sveikatai. Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2018-01-03-16-05--15373863Apie tai tiesioginėje LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėsimės su subalansuotos gyvensenos treneriu ir mitybos specialistu, platformos „Motyvuoti atletai“ įkūrėju Artur Swan, kuris atsakys į visus klausytojams rūpimus klausimus. Ved. Juta Liutkevičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014745995.m4aWed, 03 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTNaujieji metai nemažai daliai žmonių tampa svarbiu atskaitos tašku, leidžiančiu apibendrinti tai, kas buvo padaryta, kokių tikslų pasiekta, o kurie pažadai taip ir liko neįgyvendinti. Dalį jų skubame perkelti į Naujuosius metus – sausio 1 diena...Apie tai tiesioginėje LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėsimės su subalansuotos gyvensenos treneriu ir mitybos specialistu, platformos „Motyvuoti atletai“ įkūrėju Artur Swan, kuris atsakys į visus klausytojams rūpimus klausimus. Ved. Juta Liutkevičiūtė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-12-27-16-05--15373867http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014712840.m4aWed, 27 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTKaip emocinės perkrovos veikia mūsų sveikatą? Sakoma, kad emocinis intelektas – tai labai svarbi emocijų valdymo sistema, kad išprusimo šioje srityje labai reikia, nes sugebantis savo emocijas valdyti žmogus yra sėkmingesnis – jam gyvenime ir darbe...1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-12-20-16-05--15373876http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014647522.m4aWed, 20 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTNors žiema įspūdingomis sniego pusnimis kol kas nedžiugina, slidžių ir snieglenčių sporto entuziastai jau nekantrauja pradėti aktyvaus laisvalaikio kalnuose sezoną. Atsakingas pasiruošimas sezono pradžiai aktualus ne tik pradedantiesiems slidininkams,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-12-13-16-05--15373885Tai tema, kuri nuolatos sulaukia prieštaringų nuomonių – kaip tokį švietimą organizuoti, kas galėtų vesti tokias pamokas, kai kam atrodo – iš viso kam to reikia. Sukūrus lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą nesibaigia diskusijos dėl tokios programos tikslingumo ir įgyvendinimo. Per visą pasaulį nuvilnijusi priekabiavimo istorijų lavina galėtų būti atsakymas, kad lytiškumo klausimai yra nepaprastai aktualūs visai visuomenei, juos suvokti ir žinoti, kuo turi būti pagrįsti tarpusavio santykiai – tai didelio šviečiamojo darbo rezultatas. Apie lytinio ugdymo pamokas laidoje papasakos Šeimos gydytojas psichoterapeutas, vedantis lytinio ugdymo pamokas Dainius Jakučionis. Kitas pasakojimas – apie taip pat gausybe nuomonių apipintą augalą kanapę – kada ji yra narkotikas, o kada naudinga žolė. Žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615124.m4aWed, 13 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTLytinis ugdymas mokyklose – kaip jis vyksta? Tai tema, kuri nuolatos sulaukia prieštaringų nuomonių – kaip tokį švietimą organizuoti, kas galėtų vesti tokias pamokas, kai kam atrodo – iš viso kam to reikia. Sukūrus lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai...Tai tema, kuri nuolatos sulaukia prieštaringų nuomonių – kaip tokį švietimą organizuoti, kas galėtų vesti tokias pamokas, kai kam atrodo – iš viso kam to reikia. Sukūrus lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą nesibaigia diskusijos dėl tokios programos tikslingumo ir įgyvendinimo. Per visą pasaulį nuvilnijusi priekabiavimo istorijų lavina galėtų būti atsakymas, kad lytiškumo klausimai yra nepaprastai aktualūs visai visuomenei, juos suvokti ir žinoti, kuo turi būti pagrįsti tarpusavio santykiai – tai didelio šviečiamojo darbo rezultatas. Apie lytinio ugdymo pamokas laidoje papasakos Šeimos gydytojas psichoterapeutas, vedantis lytinio ugdymo pamokas Dainius Jakučionis. Kitas pasakojimas – apie taip pat gausybe nuomonių apipintą augalą kanapę – kada ji yra narkotikas, o kada naudinga žolė. Žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-12-06-16-05--15373897http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014614971.m4aWed, 06 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTĮprastomis sąlygomis, apie kvėpavimą galvojame tiek pat, kiek ir apie mirksėjimą – dažniausiai šis organizmo procesas nesukelia mums sunkumų ir papildomų klausimų. Lietuvos kuksando asociacijos vadovas Algirdas Kumža pasakytų, kad viskas nėra taip jau...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-11-29-16-05--15373895Ką daryti, kad rudeninė dargana, trumpa diena, saulės nebuvimas nesukeltų mieguistumo – kad būtume darbingi, žvalūs ir geros nuotaikos? „Labai svarbu, ar laikomės miego higienos naktį“, - sako miego sutikimų specialistė neurologė Raminta Masaitienė. – „Ne tabletės yra svarbiausia, o nemedikamentinis gydymas“. Laidoje gydytoja paaiškins apie naktinio poilsio svarbą, miego higieną ir kokių pasekmių galima sulaukti dėl nekokybiško miego. Kita tema laidoje – apie juoko naudą: juokas naudingas ir mūsų emocinei, ir fizinei sveikatai. Jei juokas neima, reikėtų susikurti priežasčių pasijuokti, nes yra įrodyta, jog niurzgliai gyvena trumpiau nei linksmi žmonės, jog 15 sekundžių juoko prailgina gyvenimą net 48 valandomis. Kaip tai įmanoma apskaičiuoti ir apie juoko poveikį sveikatai laidoje kalbės Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014582442.m4aWed, 29 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTKaip išsklaidyti mieguistumą darganotą rudenį? Ką daryti, kad rudeninė dargana, trumpa diena, saulės nebuvimas nesukeltų mieguistumo – kad būtume darbingi, žvalūs ir geros nuotaikos? „Labai svarbu, ar laikomės miego higienos naktį“, - sako miego...Ką daryti, kad rudeninė dargana, trumpa diena, saulės nebuvimas nesukeltų mieguistumo – kad būtume darbingi, žvalūs ir geros nuotaikos? „Labai svarbu, ar laikomės miego higienos naktį“, - sako miego sutikimų specialistė neurologė Raminta Masaitienė. – „Ne tabletės yra svarbiausia, o nemedikamentinis gydymas“. Laidoje gydytoja paaiškins apie naktinio poilsio svarbą, miego higieną ir kokių pasekmių galima sulaukti dėl nekokybiško miego. Kita tema laidoje – apie juoko naudą: juokas naudingas ir mūsų emocinei, ir fizinei sveikatai. Jei juokas neima, reikėtų susikurti priežasčių pasijuokti, nes yra įrodyta, jog niurzgliai gyvena trumpiau nei linksmi žmonės, jog 15 sekundžių juoko prailgina gyvenimą net 48 valandomis. Kaip tai įmanoma apskaičiuoti ir apie juoko poveikį sveikatai laidoje kalbės Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-11-22-16-05--15373907http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014581969.m4aWed, 22 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTDar niekada žmogaus protas nebuvo įdarbintas taip, kaip šiandien – mokyklos, universitetai ir nesibaigiantys informacijos srautai verčia mūsų smegenis nuolatos dirbti. Ką naujo šioje žinių karuselėje dar gali pasiūlyti intelekto lavinimo centras? Jų...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-11-15-16-05--15373908http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549147.m4aWed, 15 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTĮ ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis buitinės chemijos prekės? Jeigu ilgą laiką svarbiausi kriterijai buvo prekės kaina, malonus aromatas ar įtikinama reklama, vis daugiau sąmoningų vartotojų gilinasi ir į produkto sudėtį – kas slepiasi maloniai...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-11-08-16-05--15373914http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014450756.m4aWed, 08 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTKokia istorija amžinai bus išsaugota mūsų kauluose? „Sveikatos” laidoje kalbėsime apie mūsų protėvių gyvenseną, mitybą ir prieš keletą šimtmečių buvusias ligas, kurios paliko pėdsakus šiuo metu tyrinėjamuose kauluose. Laidoje pašnekovė paneigs mitus,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-11-01-16-05--15373923http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014417993.m4aWed, 01 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTŽvyneline arba psoriaze visame pasaulyje serga daugiau nei 125 milijonai žmonių. Tai lėtinė, uždegiminė, nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga, galinti pažeisti nagus, sąnarius ir kitus organus. Tai ne tik kosmetinė problema, tačiau ir...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-10-25-16-05--15373927http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320406.m4aWed, 25 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTInsultas – tai liga, kuri sveiką žmogų per kelias valandas gali paguldyti į lovą visam likusiam gyvenimui, neretai ši ligai baigiasi mirtimi. Pirmoji pagalba ištikus insultui turi ypač didelės reikšmės gydymo rezultatams. Todėl labai svarbu žinoti...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-10-18-16-05--15373932http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320221.m4aWed, 18 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTPraėjusią savaitę minėjome pasaulinę nutukimo dieną, daug kalbėta apie tai, jog šalyje nutukusių žmonių daugėja, o ši problema neaplenkia ir vaikų bei paauglių. Kodėl palaikyti normalų kūno svorį darosi sudėtinga? Ir kas geriau padeda nustatyti...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-10-11-16-05--15373934http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319838.m4aWed, 11 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTLaidoje kalbama apie mitybos pokyčius rudenį – kaip atvėsus orams lėkštės turinį rekomenduoja keisti dietologai. Atvėsus orui, jaučiame, kad keičiasi savijauta, sargdina virusai, nors iki tikrų šalčių dar toli – jaučiamės sušalę. Taip reaguoja mūsų...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-10-04-16-05--15373938
Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės, o daugeliui sergančiųjų vienintele galimybe išgyventi tampa kaulų čiulpų transplantacija. Mūsų šalyje kasmet atliekama virš 50 negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų ir dažniausiai juos lietuviams donuoja užsienio šalių donorai. Iniciatyva „Būk geras“ skatina lietuvius griauti mitus apie kaulų čiulpų donorystę ir savanoriškai prisidėti prie nacionalinio registro pildymo. Pokalbis apie kaulų čiulpų donorystę su Nacionalinio kaulų čiulpų registro vadove, gydytoja hematologe Rita Čekauskiene.

Kas antras trimetis Lietuvoje jau turi sugedusių dantų, o sulaukus šešerių metų amžiaus net 90 procentų vaikų susiduria su nemaloniais pojūčiais dėl dantų problemų. Gydytoja odontologė Rasa Račienė sako, kad ėduonies epidemiją išgyvename dėl nemokėjimo teisingai valyti dantų ir klystame manydami, kad jų būklė yra genetiškai paveldima. Specialistė pabrėžia, jog nenorėdami kankinti vaiko priverstiniu dantų valymu tėvai pasmerkia atžalas nuolatiniams vizitams pas odontologą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319656.m4aWed, 04 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTApie kaulų čiulpų donorystę. Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės, o daugeliui sergančiųjų vienintele galimybe išgyventi tampa kaulų čiulpų transplantacija. Mūsų šalyje kasmet atliekama virš 50 negiminingų donorų kaulų čiulpų...
Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės, o daugeliui sergančiųjų vienintele galimybe išgyventi tampa kaulų čiulpų transplantacija. Mūsų šalyje kasmet atliekama virš 50 negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų ir dažniausiai juos lietuviams donuoja užsienio šalių donorai. Iniciatyva „Būk geras“ skatina lietuvius griauti mitus apie kaulų čiulpų donorystę ir savanoriškai prisidėti prie nacionalinio registro pildymo. Pokalbis apie kaulų čiulpų donorystę su Nacionalinio kaulų čiulpų registro vadove, gydytoja hematologe Rita Čekauskiene.

Kas antras trimetis Lietuvoje jau turi sugedusių dantų, o sulaukus šešerių metų amžiaus net 90 procentų vaikų susiduria su nemaloniais pojūčiais dėl dantų problemų. Gydytoja odontologė Rasa Račienė sako, kad ėduonies epidemiją išgyvename dėl nemokėjimo teisingai valyti dantų ir klystame manydami, kad jų būklė yra genetiškai paveldima. Specialistė pabrėžia, jog nenorėdami kankinti vaiko priverstiniu dantų valymu tėvai pasmerkia atžalas nuolatiniams vizitams pas odontologą.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-09-27-16-05--15373944http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255598.m4aWed, 27 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTVėžį reikia gydyti, o ne bijoti. Lėtinėms ligoms pastaruoju metu skiriamas didelis medikų dėmesys. Lėtinės ligos vystosi ilgai, žmogus pradžioje nejaučia jokių simptomų, vėliau – nekreipia dėmesio į pasikeitusią savijautą, pablogėjusios sveikatos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-09-20-16-05--15373951http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255334.m4aWed, 20 Sep 2017 13:03:00 +0000LRTEuropoje ir pasaulyje vis aktyviau kalbama apie dėl per didelio antibiotikų vartojimo atsirandantį žmonių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Dėl šios priežasties ligos atveju vartojami antibiotikai neveikia ligą sukeliančių bakterijų. Dalį mūsų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-09-13-16-05--15373954http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254760.m4aWed, 13 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTIšmokti naudoti defibriliatorių nesunku – tai veiksmingas ir paprastai naudojamas prietaisas. Svarbu žinoti, kad jis skirtas ne gydytojams, o tiems, kurie yra šalia žmogaus, kuriam sutriko širdies veikla ir jis apalpo. Oro uostuose, geležinkelio...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-08-26-11-03--15373955Kita tema laidoje – apie konsultacijas tiems, kurie patys neranda išeities – jei sunku pritapti naujoje mokymosi įstaigoje, jei užklupo sunki emocinė našta arba net jei sunku rasti veiklos. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas kalboms apie mūsų emocinę sveikatą, apie psichinę būseną, atkreiptas dėmesys į žmones, kurie yra pasiekę ribinę būseną, kai pačios juodžiausios mintys užvaldo ir nebemato galimybių toliau gyventi. Apie konsultacijas jaunimui laidoje papasakos Antakalnio poliklinikos jaunimo sveikatos centro koordinatorė ir psichologė Milda Vickutė.
„Kraujo diena“ siekia įtvirtinti platesnį visuomenės supratimą apie tai, kad piktybinė kraujo liga nėra nuosprendis diagnozę išgirstantiems pacientams. Apie edukacinę konferenciją kraujo ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems – asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014222180.m4aSat, 26 Aug 2017 08:03:00 +0000LRTŠio meto aktualija (žinoma, kai nelyja) – vapsvos. Kaip atsiginti įkyrių vapsvų ir širšių, kurios rudenėjant neleidžia pasidžiaugti dar neatšalusiais orais – jei diena be lietaus, tai tik prisėdus lauke iškerti kavos, suvalgyti šašlykų, ledų ar arbūzo...Kita tema laidoje – apie konsultacijas tiems, kurie patys neranda išeities – jei sunku pritapti naujoje mokymosi įstaigoje, jei užklupo sunki emocinė našta arba net jei sunku rasti veiklos. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas kalboms apie mūsų emocinę sveikatą, apie psichinę būseną, atkreiptas dėmesys į žmones, kurie yra pasiekę ribinę būseną, kai pačios juodžiausios mintys užvaldo ir nebemato galimybių toliau gyventi. Apie konsultacijas jaunimui laidoje papasakos Antakalnio poliklinikos jaunimo sveikatos centro koordinatorė ir psichologė Milda Vickutė.
„Kraujo diena“ siekia įtvirtinti platesnį visuomenės supratimą apie tai, kad piktybinė kraujo liga nėra nuosprendis diagnozę išgirstantiems pacientams. Apie edukacinę konferenciją kraujo ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems – asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-08-19-11-03--15373967http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221741.m4aSat, 19 Aug 2017 08:03:00 +0000LRTKalbant apie spuogus ir inkštirus, dažnas turi ką pasakyti – sunku būtų rasti žmogų, neturintį šioje srityje patirties. Vieni su spuogais ir inkštirais kovoja slėpdami juos po storu makiažo sluoksniu, kiti savarankiškai spaudžia vos pasirodžiusius ar...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-08-12-11-03--15373980Liepą keturiolikoje maudyklų leistini taršos rodikliai buvo viršyti – ir 5, ir 10 kartų. Tokiame vandenyje maudytis nerekomenduojama. Kodėl? Kokios galimos pasekmės be to, kad nemalonu gaivintis vandeniu, kuris yra užterštas labai nemaloniais užkratais laidoje paaiškins Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Apie fizinį aktyvumą pastaruoju metu kalbama ypač daug, organizuojami maratonai, žygiai, dalyvaujančių susirenka tūkstančiai, tačiau kasdien sportuojančių – nėra daug. Kai palygini, kokie bėgančių, einančių, dviračiais važiuojančių kiekiai užsienyje – tai mūsų žmonės reguliariai sportuoja vangiai. Tą pastebi ir gydytojai, ir sveikos gyvensenos ekspertai. Ypač atkreipiamas dėmesys į senjorus, kurie nėra fiziškai aktyvūs. Kas mus galėtų paskatinti sveikam sportui laidoje patars VU filosofijos fakulteto psichologinio konsultavimo ir mokymų centro psichologė Ieva Vasionytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221372.m4aSat, 12 Aug 2017 08:03:00 +0000LRTVasarą nuolat atliekami maudyklų vandens tyrimai, kad būtų nustatytas taršos lygis. Tose maudyklose, kuriose tarša viršija leistinus rodiklius, vanduo tiriamas pakartotinai. Liepą keturiolikoje maudyklų leistini taršos rodikliai buvo viršyti – ir 5,...Liepą keturiolikoje maudyklų leistini taršos rodikliai buvo viršyti – ir 5, ir 10 kartų. Tokiame vandenyje maudytis nerekomenduojama. Kodėl? Kokios galimos pasekmės be to, kad nemalonu gaivintis vandeniu, kuris yra užterštas labai nemaloniais užkratais laidoje paaiškins Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Apie fizinį aktyvumą pastaruoju metu kalbama ypač daug, organizuojami maratonai, žygiai, dalyvaujančių susirenka tūkstančiai, tačiau kasdien sportuojančių – nėra daug. Kai palygini, kokie bėgančių, einančių, dviračiais važiuojančių kiekiai užsienyje – tai mūsų žmonės reguliariai sportuoja vangiai. Tą pastebi ir gydytojai, ir sveikos gyvensenos ekspertai. Ypač atkreipiamas dėmesys į senjorus, kurie nėra fiziškai aktyvūs. Kas mus galėtų paskatinti sveikam sportui laidoje patars VU filosofijos fakulteto psichologinio konsultavimo ir mokymų centro psichologė Ieva Vasionytė.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-08-05-11-03--15373979http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014190080.m4aSat, 05 Aug 2017 08:03:00 +0000LRTPamažu artėjantis ruduo primena apie naujus mokslo metus. Ypač svarbus įvykis tai bus patiems jauniausiems moksleiviams. Kartu su mokslo džiaugsmais, nauja aplinka ir didėjantys reikalavimai gali atskleisti ir iki tol nepasireiškusius nemalonius...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-07-29-11-03--15373992http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189827.m4aSat, 29 Jul 2017 08:03:00 +0000LRT„Sveikatos” laidoje kalbėsime apie ligų gydymo metodą – imonuterapiją. Tai metodas, kai imunitetas pratinamas kovoti su liga pamažu pripratinant organizmą prie ligos sukėlėjo. Toks gydymo metodas rekomenduojamas alerginėmis ligomis sergantiems žmonėms...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-07-22-11-03--15374004http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189402.m4aSat, 22 Jul 2017 08:03:00 +0000LRTSocialinis judėjimas „Moterys kalba“ pristato projektą „Žinoti yra drąsu“. Jo tikslas – viešai ir atvirai kalbėti apie gimdos kaklelio vėžį ir skatinti moteris reguliariai tikrintis sveikatą siekiant išvengti nepageidaujamų susirgimų. Nacionalinio...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-07-15-11-03--15374011Ko nors bijoti – visiškai natūralus dalykas ir daugeliui šis jausmas pažįstamas – bijoti šuns, egzamino, bijoti viršininko ar vaikystėje bijoti raganos – tai visiškai suprantama. O bijoti eiti tiltu, bijoti vaiduoklių, atviros ar uždaros erdvės, bažnyčios, vienatvės, lovos, viščiukų, bučinių ir ko tik nėra tame fobijų sąraše… Bijoti taip, kad baimė apsunkintų kvėpavimą ir net imtų žmogus dusti, išmuštų šaltas prakaitas, širdis imtų smarkiai plakti, o gal pakirstų kojas, imtų krėsti drebulys ar net imtų pykinti. Laidoje pokalbis su psichoterapeute Ernesta Krivickiene.
Kita tema – nuo ko vaikams gali skaudėti pilvą: tikri ir pramanyti skausmai. Vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189064.m4aSat, 15 Jul 2017 08:03:00 +0000LRTFobijos: kaip su jomis kovoti? Ko nors bijoti – visiškai natūralus dalykas ir daugeliui šis jausmas pažįstamas – bijoti šuns, egzamino, bijoti viršininko ar vaikystėje bijoti raganos – tai visiškai suprantama. O bijoti eiti tiltu, bijoti vaiduoklių,...Ko nors bijoti – visiškai natūralus dalykas ir daugeliui šis jausmas pažįstamas – bijoti šuns, egzamino, bijoti viršininko ar vaikystėje bijoti raganos – tai visiškai suprantama. O bijoti eiti tiltu, bijoti vaiduoklių, atviros ar uždaros erdvės, bažnyčios, vienatvės, lovos, viščiukų, bučinių ir ko tik nėra tame fobijų sąraše… Bijoti taip, kad baimė apsunkintų kvėpavimą ir net imtų žmogus dusti, išmuštų šaltas prakaitas, širdis imtų smarkiai plakti, o gal pakirstų kojas, imtų krėsti drebulys ar net imtų pykinti. Laidoje pokalbis su psichoterapeute Ernesta Krivickiene.
Kita tema – nuo ko vaikams gali skaudėti pilvą: tikri ir pramanyti skausmai. Vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-07-08-11-05--15374019Lietuviškos vasaros orai nedžiugina nei šiluma, nei saulės voniomis, o kaulus sušilti norisi. Metas ieškoti alternatyvų. Viena jų – pirtis. Nors gali atrodyti, kad pirčių malonumams labiau tinka tamsus žiemos metas, lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Vaidotas Petrauskas sako, kad gerai paruošta pirtis yra naudinga bet kuriuo sezonu. Pokalbis apie pirties naudą sveikatai bei dažniausiai pirties mėgėjų daromas klaidas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014091283.m4aSat, 08 Jul 2017 08:05:00 +0000LRTŠią vasarą Kaune startavo nemokamų sporto treniruočių projektas „Judėk sveikai“. Čia trenerė Karolina Budrytė ne tik motyvuoja atiduoti visas jėgas treniruočių metu, bet ir laužo stereotipus apie tai, kaip turi atrodyti energingas, ištvermingas ir...Lietuviškos vasaros orai nedžiugina nei šiluma, nei saulės voniomis, o kaulus sušilti norisi. Metas ieškoti alternatyvų. Viena jų – pirtis. Nors gali atrodyti, kad pirčių malonumams labiau tinka tamsus žiemos metas, lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Vaidotas Petrauskas sako, kad gerai paruošta pirtis yra naudinga bet kuriuo sezonu. Pokalbis apie pirties naudą sveikatai bei dažniausiai pirties mėgėjų daromas klaidas.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-07-01-11-05--15374018Kita tema – nepageidaujamų plaukelių šalinimas lazeriu ir intensyvia impulsine šviesa. Gydytoja dermatologė Edita Zubrickienė sako, kad neretai žmonės turi pernelyg didelių lūkesčių ir tikisi po vienos procedūros visam laikui pamiršti nepageidaujamus plaukelius. Pokalbis apie tokias plaukų šalinimo procedūras, jų veiksmingumą, kam jų atlikti nerekomenduojama.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014091027.m4aSat, 01 Jul 2017 08:05:00 +0000LRTSuderinta kasdienė mityba – vienas svarbiausių faktorių norint gerai jaustis bei džiaugtis stipria sveikata. Tačiau kartais, net ir valgant šviežiausius produktus ir stengiantis įvairinti dienos racioną, vis tiek jaučiamės prastai. Kamuoja nuolatinis...Kita tema – nepageidaujamų plaukelių šalinimas lazeriu ir intensyvia impulsine šviesa. Gydytoja dermatologė Edita Zubrickienė sako, kad neretai žmonės turi pernelyg didelių lūkesčių ir tikisi po vienos procedūros visam laikui pamiršti nepageidaujamus plaukelius. Pokalbis apie tokias plaukų šalinimo procedūras, jų veiksmingumą, kam jų atlikti nerekomenduojama.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-06-24-11-03--15374031Sveikatos apsaugos sistemoje vaikų ligų gydytojų pediatrų darbą pamažu perima šeimos gydytojai. Laidoje girdėsite pokalbį, kodėl tokia situacija verčia diskutuoti ir nerimauti, kodėl manoma, jog šeimos gydytojams nevalia „užkrauti” ir mūsų mažiausių pacientų sveikatos priežiūros ir kodėl vaikų sveikatos priežiūra turėtų būti prioritetinė sritis valstybėje. Laidos svečias - Vaikų gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas. Laidoje skambės ir archyvinės „Sveikatos“ laidos ištrauka iš pokalbio su dabar jau amžinybėn išėjusiu vaikų ligų gydytoju patriarchu profesoriumi Algimantu Raugale, kuris sakė, jog mūsų šalies ateitis priklauso ne nuo suaugusiųjų, o nuo vaikų.
Kokiais nesudėtingais būdais galėtume atsikratyti mūsų organizme apsigyvenusių parazitų patars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014090311.m4aSat, 24 Jun 2017 08:03:00 +0000LRTKodėl vaikų gydytojai kovoja dėl savo darbo? Sveikatos apsaugos sistemoje vaikų ligų gydytojų pediatrų darbą pamažu perima šeimos gydytojai. Laidoje girdėsite pokalbį, kodėl tokia situacija verčia diskutuoti ir nerimauti, kodėl manoma, jog šeimos...Sveikatos apsaugos sistemoje vaikų ligų gydytojų pediatrų darbą pamažu perima šeimos gydytojai. Laidoje girdėsite pokalbį, kodėl tokia situacija verčia diskutuoti ir nerimauti, kodėl manoma, jog šeimos gydytojams nevalia „užkrauti” ir mūsų mažiausių pacientų sveikatos priežiūros ir kodėl vaikų sveikatos priežiūra turėtų būti prioritetinė sritis valstybėje. Laidos svečias - Vaikų gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas. Laidoje skambės ir archyvinės „Sveikatos“ laidos ištrauka iš pokalbio su dabar jau amžinybėn išėjusiu vaikų ligų gydytoju patriarchu profesoriumi Algimantu Raugale, kuris sakė, jog mūsų šalies ateitis priklauso ne nuo suaugusiųjų, o nuo vaikų.
Kokiais nesudėtingais būdais galėtume atsikratyti mūsų organizme apsigyvenusių parazitų patars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-06-17-11-03--15374036http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014058854.m4aSat, 17 Jun 2017 08:03:00 +0000LRTSporto medicinos specialistas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas sako, kad su savo kūnu dažnai elgiamės nemandagiai. Darbe taikydamas manualinę ir adatų terapijas, gydytojas teigia, jog į manualinės terapijos...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-06-10-11-03--15374046http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013993121.m4aSat, 10 Jun 2017 08:03:00 +0000LRTKokios galimos pasekmės dėl netvarkingų manikiūro instrumentų? Į tokį klausimą gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė atsako trumpai – ilgu bakterijomis ar grybeliais užkrėstų nagų gydymu. Gydymas gali užsitęsti nuo kelių mėnesių iki metų. Kad...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-06-03-11-03--15374053http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992800.m4aSat, 03 Jun 2017 08:03:00 +0000LRT„Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti piramidės formos, o jos pagrindą sudarytų savipagalba. Toliau eitų paprasta ir specialioji bendruomenių pagalba, specializuotos ligoninės ir tik pačioje piramidės...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-05-27-11-03--15374058Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie mieliau renkasi ne chemines, o natūralias priemones. Šį kartą laidoje kalbėsime, kokiomis natūraliomis priemonėmis galima atsiginti uodų ir kitų vabzdžių. Patars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013992417.m4aSat, 27 May 2017 08:03:00 +0000LRTTyrinėjant mūsų genus, galima nustatyti jų mutacijas. Paveldėtas pakitęs genas galėtų lemti vėžio vystymąsi. Tokius tyrimus galima atlikti mūsų šalyje, juos kompensuoja valstybė. Kokie tai tyrimai ir kam jie atliekami? Laidoje paaiškins Nacionalinio...Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie mieliau renkasi ne chemines, o natūralias priemones. Šį kartą laidoje kalbėsime, kokiomis natūraliomis priemonėmis galima atsiginti uodų ir kitų vabzdžių. Patars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-05-20-11-03--15374061http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013991944.m4aSat, 20 May 2017 08:03:00 +0000LRTŠirdies ligų išvengti galima: keiskime gyvenimo būdą. Dažnai kalbėdami apie šių ligų priežastis ir nuolat kartodami, kas padėtų išvengti šių ligų – nesulaukiame jokių geresnių rezultatų. Viskas kol kas be pokyčių: mirtingumo nuo šių ligų skaičiai...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-05-13-11-03--15374067http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960162.m4aSat, 13 May 2017 08:03:00 +0000LRTŠiltasis metų laikas, kartu su savo džiaugsmais, atneša ir savus rūpesčius. Vienas jų – jau prasidėjęs erkių sezonas. Gydytoja infektologė Daiva Radzišauskienė sako, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, žmonių, užsikrėtusių erkinio...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-05-06-11-03--15374074http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959457.m4aSat, 06 May 2017 08:03:00 +0000LRTPalengva šylant orams ir atgyjant gamtai, artėja ir vaistažolių rinkimo metas. Vaistininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų skyriaus vedėja Ona Ragažinskienė papasakos, kaip teisingai...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-04-29-11-03--15374078http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013926441.m4aSat, 29 Apr 2017 08:03:00 +0000LRTKaip apsaugoti vaikų aplinką? Apie vaikų aplinką pastaruoju metu kalbama labai daug – apie nepriežiūrą, smurtą šeimoje. Vaikų ligoninės vaikų chirurgė endoskopuotoja Jūratė Sakalinskienė sako, jog ir tvarkingose šeimose nutinka dalykų, kurie rodo, jog...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-04-22-11-03--15374083http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013893915.m4aSat, 22 Apr 2017 08:03:00 +0000LRTSporto medicinos rezidentas Juozas Jankauskas jau beveik dvejus metus propaguoja ketogeninę mitybą – dietą, kurios metu 70% dienos kalorijų gaunama valgant riebalus, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti. Gydytojas pripažįsta, kad...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-04-15-11-03--15374092http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861989.m4aFri, 14 Apr 2017 08:03:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, o ne tik ligos nebuvimą. Vis dažniau kalbama, jog nebemokame švęsti: po švenčių jaučiamės pavargę, nepailsėję. Kas yra tikra šventė ir kokia turėtų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-04-08-11-03--15374102http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861733.m4aSat, 08 Apr 2017 08:03:00 +0000LRTPasaulinė sveikatos organizacija šiuos metus skiria kovai su depresija. Specialistų teigimu, psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje yra vienas geriausių Europoje, tačiau ar mes šiuo privalumu pasinaudojame? Valstybinio psichikos sveikatos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-04-01-11-03--15374105http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861183.m4aSat, 01 Apr 2017 08:03:00 +0000LRT„Sveikatos“ laidoje kalbėsime apie juoko galią: jis ne tik nuotaiką pagerina, bet ir parodo žmogaus laisvės pojūtį, daugeliui organizmo sistemų juokas yra tiesiog nepakeičiamas vaistas. Liaudies išminčiai jau seniai žinojo, kad juoktis sveika....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-03-25-11-03--15374111http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795758.m4aSat, 25 Mar 2017 09:03:00 +0000LRTLietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė po paskutinio apsilankymo pas akių gydytoją sužinojo, kad jos regėjimas – beveik -7 dioptrijos. Tačiau šiandien sveikuolė teigia, kad mato puikiai, o akinius užsideda tik vairuodama....1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-03-18-11-03--15374115http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013762723.m4aSat, 18 Mar 2017 09:03:00 +0000LRTMūsų šalyje, kurioje nėra ir 3 mln. gyventojų, yra 12 referencijos centrų, kurie įsteigti dviejose didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-03-04-11-03--15374126http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013632408.m4aSat, 04 Mar 2017 09:03:00 +0000LRTApie homeopatiją ir homeopatinių vaistų efektyvumą internete galima rasti daugybę prieštaringos informacijos. Skeptikai griežtai kritikuoja šią medicinos šaką, esą jos veiksmingumas neįrodytas moksliškai, o pacientai šiuos preparatus naudoja...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-02-25-11-03--15374132http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013632044.m4aSat, 25 Feb 2017 09:05:22 +0000LRTApie vaikščiojimo konkursą ir rekonstrukcines operacijas.1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-02-18-11-03--15374136http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013631751.m4aSat, 18 Feb 2017 09:54:43 +0000LRTMiegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-02-11-11-03--15374143http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599435.m4aSat, 11 Feb 2017 19:20:45 +0000LRTLaidoje specialistai paaiškins, kodėl vaikystėje vadinamoji angina turėtų būti kruopščiai gydoma. Suaugusieji dėl anginos sukeltų skausmų ir komplikacijų taip pat kenčia ir dažniausiai taip nutinka dėl to, kad netinkamai gydosi. Kvėpavimo takų ir...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-02-04-11-03--15374147http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599174.m4aSat, 04 Feb 2017 14:46:30 +0000LRTKodėl informacijos apie patiriamus simptomus ieškome internete? Skubosios pagalbos gydytojas bei knygos „Pragaro ambulatorija” autorius Andrius Černauskas teigia neretai susiduriantis su pacientais, kurie, užklupus net ir ypač stipriems negalavimams,...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-01-28-11-03--15374156http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566434.m4aSat, 28 Jan 2017 21:47:21 +0000LRTPienas: sveika jį vartoti ar ne? Seniau stiklinė pieno vaiko rankoje buvo įprastas dalykas, šiais laikais vis dažniau imama abejoti pieno nauda. Ką sako specialistai, kaip atsirinkti tikrąją mokslu pagrįstą informaciją laidoje paaiškins dietologė...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-01-21-11-03--15374173http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566299.m4aSat, 21 Jan 2017 19:06:51 +0000LRTGimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vyksta nuo 2004 metų. Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų vieną kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. Programa tęsiasi jau tryliktus...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-01-14-11-03--15374172Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.
VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013565953.m4aSat, 14 Jan 2017 05:21:08 +0000LRTŽaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys...Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.
VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.]]>1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2017-01-07-11-03--15374178http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533299.m4aSat, 07 Jan 2017 07:59:07 +0000LRTŠirdies ligų vystymąsi galima sumažinti atsisakius keleto blogų įpročių. Sureguliavus aukštą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, atsisakius rūkymo, pasimankštinus kasdien bent pusvalandį galima išvengti net 80 procentų sunkių širdies ir kraujagyslių...1521falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-12-31-11-03--15374191http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013500570.m4aSat, 31 Dec 2016 19:09:40 +0000LRTPaskutinėje metų laidoje – buvusių laidų apžvalga: apie ką buvo kalbėta, kam skirta buvo daugiau dėmesio, kokios aktualijos nagrinėtos ir kokie pašnekovai dalijo mums patarimus. Iš bene 50 transliuotų laidų girdėsite keletą ištraukų – apie metų kaitos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-12-24-11-03--15374195http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013468119.m4aSat, 24 Dec 2016 18:03:47 +0000LRTNeįprastą dieną, pasitikdami gražiausias metų šventes, laidoje kalbėkime apie išskirtinius dalykus. Medicinos stebuklu galima vadinti visiškai kurčiam žmogui suteiktą galimybę girdėti ir kalbėti. „Sveikatos” laidoje viešės šeima, kuri patyrė tokį...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-12-17-11-03--15374199http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467769.m4aSat, 17 Dec 2016 20:05:49 +0000LRTPasninkas: kas bendro tarp papročių ir šiuolaikinių dietų? Žmonės nuo senų senovės tradicijas kūrė remdamiesi daugiamečiais stebėjimais, padedančiais saugoti sveikatą. Sveikos gyvensenos nuostatos buvo kuriamos atsižvelgiant į metų laikus, gamtos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-12-10-11-03--15374208Medaus daugiau vartojame atšalus orams – pradėjus skaudėti gerklei ar ėmus kosėti. Fitoterapeutas Juozas Ruolia aptars ir kitas medaus savybes.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013336596.m4aSat, 10 Dec 2016 19:29:40 +0000LRTArtėjančios šventės: kas gali palengvinti rūpesčius? Kalėdų laukimas, pasirengimas šventiniam laikotarpiui neretam sukelia įtampą ir savito liūdesio. Šventinį stresą sukelia paprasti dalykai – skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi...Medaus daugiau vartojame atšalus orams – pradėjus skaudėti gerklei ar ėmus kosėti. Fitoterapeutas Juozas Ruolia aptars ir kitas medaus savybes.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-12-02-11-03--15374212Mūsų šalyje ŽIV konstatuotas 2703 žmonėms, 400 – serga AIDS. Specialistai sako, jog vienas didžiausių barjerų kovoje su viruso plitimu – baimė pasitikrinti. Apie ŽIV plitimą ir gyvenimą užsikrėtus egzistuoja daug netiesos, dėl to užsikrėtusieji jaučia atskirtį ir patiria emocinį skausmą. Laidoje pašnekovai apžvelgs, ką parodė nemokamos dėl ŽIV patikros savaitė, dėl ko nerimauja mediciną studijuojantys studentai, kokią medicininę priežiūrą gauna užsikrėtusieji, savo asmenine patirtimi pasidalins žmogus, užsikrėtęs ŽIV. Laidoje taip pat dalyvaus Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovė Valerija Mosenko, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ projekto koordinatorė Loreta Stonienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013271092.m4aSat, 03 Dec 2016 19:28:11 +0000LRTŽIV ir AIDS: kokia situacija Lietuvoje? Mūsų šalyje ŽIV konstatuotas 2703 žmonėms, 400 – serga AIDS. Specialistai sako, jog vienas didžiausių barjerų kovoje su viruso plitimu – baimė pasitikrinti. Apie ŽIV plitimą ir gyvenimą užsikrėtus egzistuoja...Mūsų šalyje ŽIV konstatuotas 2703 žmonėms, 400 – serga AIDS. Specialistai sako, jog vienas didžiausių barjerų kovoje su viruso plitimu – baimė pasitikrinti. Apie ŽIV plitimą ir gyvenimą užsikrėtus egzistuoja daug netiesos, dėl to užsikrėtusieji jaučia atskirtį ir patiria emocinį skausmą. Laidoje pašnekovai apžvelgs, ką parodė nemokamos dėl ŽIV patikros savaitė, dėl ko nerimauja mediciną studijuojantys studentai, kokią medicininę priežiūrą gauna užsikrėtusieji, savo asmenine patirtimi pasidalins žmogus, užsikrėtęs ŽIV. Laidoje taip pat dalyvaus Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovė Valerija Mosenko, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ projekto koordinatorė Loreta Stonienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-11-26-11-03--15374220http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238531.m4aSat, 26 Nov 2016 19:28:43 +0000LRTKodėl plastikinis butelis skirtas naudoti vieną kartą? Plastiko mūsų maisto laikymo ir ruošimo procesuose – labai daug ir įprastai ant maistui skirtų indų būna parašyta, jog jie tinkami sąlyčiui su maistu. Tačiau ne visada ir ne visų naudojimo...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-11-19-11-03--15374224Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, jog atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Atsparumas antibiotikams vystosi dėl natūralių bakterijų adaptacijos reakcijų. Šiuolaikinė medicina be antibiotikų neįsivaizduojama, ir ligų sukėlėjų savybė tapti atspariomis, kelia susirūpinimą. „Sveikatos” laidoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė paaiškins, kodėl su šia medikamentų grupe reikia elgtis ypač atsakingai, kodėl būtina nustatyti, koks ligos sukėlėjas, o ne skirti plataus spektro antibiotikus. Laidoje gydytojai aptars, ką svarbu žinoti gydant vienas dažniausių ligų, kurių gydymo žmonės neįsivaizduoja be antibiotikų. Apie vaikų ausų uždegimus rekomendacijas pateiks Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova, apie plaučių ligų gydymą ir antibiotikų vartojimą – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206425.m4aSat, 19 Nov 2016 20:06:33 +0000LRTAntibiotikai neefektyvūs, kai nebūtini. Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, jog atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Atsparumas antibiotikams vystosi dėl natūralių bakterijų adaptacijos...Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, jog atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Atsparumas antibiotikams vystosi dėl natūralių bakterijų adaptacijos reakcijų. Šiuolaikinė medicina be antibiotikų neįsivaizduojama, ir ligų sukėlėjų savybė tapti atspariomis, kelia susirūpinimą. „Sveikatos” laidoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė paaiškins, kodėl su šia medikamentų grupe reikia elgtis ypač atsakingai, kodėl būtina nustatyti, koks ligos sukėlėjas, o ne skirti plataus spektro antibiotikus. Laidoje gydytojai aptars, ką svarbu žinoti gydant vienas dažniausių ligų, kurių gydymo žmonės neįsivaizduoja be antibiotikų. Apie vaikų ausų uždegimus rekomendacijas pateiks Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova, apie plaučių ligų gydymą ir antibiotikų vartojimą – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-11-12-11-03--15374229http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206107.m4aSat, 12 Nov 2016 14:00:22 +0000LRTKaip saugotis gripo? Kasmet, kai žmonės kviečiami pasiskiepyti, visad atsiranda prieštaraujančių tokiai apsaugai nuo gripo dėl neva jų neveiksnumo, dėl slepiamos jų gamybos technologijos ir galimų komplikacijų. Laidoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-01-11-03--15374234Vėžinis auglys yra signalas, kad kūne susikaupė per daug nepasisavintų maisto produktų. Kad liga nesivystytų ir nepasikartotų jau nugalėta, reikia pasirūpinti savo visaverčiu virškinimo sistemos darbu, susikaupusių apykaitos produktų pasišalinimu. Kokie maisto produktai turi įtakos vėžio vystymuisi ir kokie padėtų mažinti riziką susirgti šia liga laidoje papasakos Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius ir dietologė doc. Edita Gavelienė. Šiemet kaip niekad anksti smarkiai padidėjo peršalimo ligomis sergančių žmonių. Dar nėra šalta, tačiau daug kosinčių ir sloguojančių. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013107737.m4aSat, 01 Oct 2016 18:27:04 +0000LRTKoks maistas turi įtakos vėžio vystymuisi? Vėžinis auglys yra signalas, kad kūne susikaupė per daug nepasisavintų maisto produktų. Kad liga nesivystytų ir nepasikartotų jau nugalėta, reikia pasirūpinti savo visaverčiu virškinimo sistemos darbu,...Vėžinis auglys yra signalas, kad kūne susikaupė per daug nepasisavintų maisto produktų. Kad liga nesivystytų ir nepasikartotų jau nugalėta, reikia pasirūpinti savo visaverčiu virškinimo sistemos darbu, susikaupusių apykaitos produktų pasišalinimu. Kokie maisto produktai turi įtakos vėžio vystymuisi ir kokie padėtų mažinti riziką susirgti šia liga laidoje papasakos Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius ir dietologė doc. Edita Gavelienė. Šiemet kaip niekad anksti smarkiai padidėjo peršalimo ligomis sergančių žmonių. Dar nėra šalta, tačiau daug kosinčių ir sloguojančių. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-09-24-11-03--15374245http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107538.m4aSat, 24 Sep 2016 02:55:13 +0000LRT80 procentų vaikų onkologinių ligų yra išgydoma. Rugsėjį visame pasaulyje kalbama apie onkologines ligas – kad visiems būtų suteikta kuo daugiau žinių – apie medicinos mokslo pasiekimus, apie esamas galimybes pagerinti susirgusiųjų gydymo sąlygas....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-09-17-11-03--15374258http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107234.m4aSat, 17 Sep 2016 05:29:33 +0000LRTPrasidėjus tikram rudeniui – su rytiniu rūku, krintančiu atmosferos slėgiu, trumpėjančia diena – kai kurie žmonės ima skųstis prasta savijauta. Tarsi po atostogų turėtume jausti jėgų antplūdį, bet taip nėra – ir mieguistumas užvaldo, silpna, padidėja...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-09-10-11-03--15374264Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo ginčytinus klausimus, kurie be kompetentingų komentarų lieka neaiškūs. Kalbėsime su nepriklausoma šios srities specialiste, Amsterdamo universiteto Akademinės medicinos centro Reprodukcinės medicinos doktorante Ieva Masliukaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074687.m4aSat, 10 Sep 2016 18:32:56 +0000LRTVaikų mityba: ką reikia keisti? Paskelbti tyrimų duomenys atskleidžia, jog tėvai nepakankamai rūpinasi vaikų mityba, įdėdami jiems lauknešėlį su sumuštiniu, sausainiais ar kitais saldėsiais. Darželinukų ir pradinukų valgiaraščiu pasirūpinti šiek tiek...Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo ginčytinus klausimus, kurie be kompetentingų komentarų lieka neaiškūs. Kalbėsime su nepriklausoma šios srities specialiste, Amsterdamo universiteto Akademinės medicinos centro Reprodukcinės medicinos doktorante Ieva Masliukaite.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-09-03-11-03--15374269
Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Tūkstančiai bėgikų dalyvaudami įvairių distancijų bėgimuose jau nieko nestebina. Suprantama, jog tokiam sportui reikia pasirengti pamažu didinant krūvį, tačiau abejotina, kad taip visi ir treniruojasi. Specialistai laidoje paaiškins – kas yra sveikas sportas, kaip reikėtų pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį ir kaip suteikti pirmąją pagalbą bėgikui, kuriam trasoje pasidarė bloga. Laidoje dalyvaus Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė ir greitosios pagalbos gydytoja Vanda Pumputienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074445.m4aSat, 03 Sep 2016 16:44:15 +0000LRTPrivalomasis sveikatos draudimas studentams: persiregistruoti nebūtina. Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti...
Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Tūkstančiai bėgikų dalyvaudami įvairių distancijų bėgimuose jau nieko nestebina. Suprantama, jog tokiam sportui reikia pasirengti pamažu didinant krūvį, tačiau abejotina, kad taip visi ir treniruojasi. Specialistai laidoje paaiškins – kas yra sveikas sportas, kaip reikėtų pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį ir kaip suteikti pirmąją pagalbą bėgikui, kuriam trasoje pasidarė bloga. Laidoje dalyvaus Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė ir greitosios pagalbos gydytoja Vanda Pumputienė.
Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-08-27-11-03--15374278http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1012845339.m4aFri, 26 Aug 2016 23:56:39 +0000LRTKeletą greitųjų testų žinome daugelis – tai yra nėštumo testas, kai naudojamas šlapimas, ir cukraus kiekio nustatymas kraujyje – kai naudojamas kraujo lašas. Tokiu pačiu principu namuose galima atlikti ir daugiau testų. Apie galimybę atlikti testus...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-08-20-11-03--15374282Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Lietuvoje kasmet gydma apie 60 - 70 pacientų, kuriems įkando gyvatė. Apie tai, kur jos gali tūnoti, kur reikėtų būti atsargiems, kaip apsisaugoti įkandimo ir ką daryti, jei gavote dozę nuodų – šiandien laidoje aptars gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Jūratė Margerienė, savo istoriją papasakos gyvatės dantis pajutusi Rima.
Laidos antroji tema – apie vaistinį augalą ant palangės – alijošių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1010682418.m4aSat, 20 Aug 2016 17:09:42 +0000LRTAtsargiai: gyvatės! Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Lietuvoje kasmet gydma apie 60 - 70 pacientų, kuriems įkando gyvatė. Apie tai, kur jos gali tūnoti, kur...Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Lietuvoje kasmet gydma apie 60 - 70 pacientų, kuriems įkando gyvatė. Apie tai, kur jos gali tūnoti, kur reikėtų būti atsargiems, kaip apsisaugoti įkandimo ir ką daryti, jei gavote dozę nuodų – šiandien laidoje aptars gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Jūratė Margerienė, savo istoriją papasakos gyvatės dantis pajutusi Rima.
Laidos antroji tema – apie vaistinį augalą ant palangės – alijošių.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-08-13-11-03--15374289http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009438.m4aSat, 13 Aug 2016 20:50:32 +0000LRTDailės terapija tinkama ne tik įvairių sveikatos problemų turintiems žmonėms, bet ir sveikiems įvairaus mažiaus asmenims, norintiems geriau susivokti savyje ar sustiprėti naujame gyvenimo etape. Laidoje girdėsite pokalbį su dailės terapeutėmis Migle...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-08-06-11-03--15374295http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009201.m4aSat, 06 Aug 2016 06:46:24 +0000LRTVasarai įsibėgėjus vandens pramogas stabdo vandens tarša – ne visose maudyklose maudytis yra saugu. Kas turi įtakos vandens taršai, kas ir kada atlieka vandens tyrimus, laidoje paaiškins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-07-30-11-03--15374303Hepatitu sergantieji kartais net neįtaria, jog yra užsikrėtę šiuo virusu. Per kelis dešimtmečius virusas ardo kepenis – išsivysto cirozė. Šią ligą išgydyti – sudėtinga. Pasaulinės hepatito dienos proga apie hepatito gydymą pranešama ir gerų žinių: nuo praėjusių metų pabaigos mūsų šalies pacientams, sergantiems 1 genotipo lėtiniu hepatitu C, buvo pradėtas taikyti gydymas naujos kartos kompensuojamais vaistais. Apie hepatitą C laidoje kalbėsime su gydytoja infektologe profesore Ligita Jančoriene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1013008955.m4aSat, 30 Jul 2016 12:20:33 +0000LRTAtlikti tyrimai rodo, kad vaikų aplinkoje gausu parazitinių kirmėlių kiaušinėlių, todėl vaikai jais ir užsikrečia. Kaip reikėtų tvarkyti vaikų aplinką, kokiose vietose dažniausiai aptinkama užkrato laidoje paaiškins Nacionalinės visuomenės sveikatos...Hepatitu sergantieji kartais net neįtaria, jog yra užsikrėtę šiuo virusu. Per kelis dešimtmečius virusas ardo kepenis – išsivysto cirozė. Šią ligą išgydyti – sudėtinga. Pasaulinės hepatito dienos proga apie hepatito gydymą pranešama ir gerų žinių: nuo praėjusių metų pabaigos mūsų šalies pacientams, sergantiems 1 genotipo lėtiniu hepatitu C, buvo pradėtas taikyti gydymas naujos kartos kompensuojamais vaistais. Apie hepatitą C laidoje kalbėsime su gydytoja infektologe profesore Ligita Jančoriene.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-07-23-11-03--15374306http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976565.m4aSat, 23 Jul 2016 09:42:21 +0000LRTDabartinio gyvenimo tempas sukelia stresą. Kartais neįvertiname savo jėgų, įmamės per daug visko nuveikti ir organizmas nepajėgia susitvarkyti su fiziniu ir emociniu krūviu. Kaip vystosi streso sukelti negalavimai? Taip pat laidoje pasakojimas apie...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-07-16-11-03--15374310Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokie parazitai jame gyvena. Tam, kad jie nesiveistų smėlyje – reikia smėlį nuolat purenti, kad parazitų kiaušinėliai būtų vis išverčiami į paviršių – kad saulės spinduliai juos sunaikintų. Daugelyje paplūdimių tai nėra atliekama. Kas padėtų apsisaugoti nuo jų laidoje kalbėsime su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Sandra Baranauskaite, Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Siakki.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976359.m4aSat, 16 Jul 2016 03:01:31 +0000LRTKokias dovanas savo sveikatai galime duoti dykai? Per atostogas ir ilguosius vasaros savaitgalius specialistai ragina pailsėti – atgauti jėgas, sustiprėti, skirti dėmesio savo fizinei ir psichinei sveikatai. Dažnam iškart kyla priešprieša – juk visa,...Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokie parazitai jame gyvena. Tam, kad jie nesiveistų smėlyje – reikia smėlį nuolat purenti, kad parazitų kiaušinėliai būtų vis išverčiami į paviršių – kad saulės spinduliai juos sunaikintų. Daugelyje paplūdimių tai nėra atliekama. Kas padėtų apsisaugoti nuo jų laidoje kalbėsime su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Sandra Baranauskaite, Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Siakki.]]>1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-07-09-11-05--15374317Formuojama nuomonė, esą elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gali būti puikus cigarečių pakaitalas, ypač tiems, kurie ketina mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacija skatina visus vartotojus susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo bei vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Pirmosios elektroninės cigaretės buvo užpatentuotos vos prieš dešimtmetį – 2003 metais, Pekine. Todėl trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų nuolatinio ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį. Apie elektroninių cigarečių poveikį sveikatai laidoje paaiškins Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.
Antrasis pasakojimas laidoje – apie krūties vėžiu sergančių moterų draugijos veiklą. „Viena kitą palaikydamos, padėdamos ir patardamos galime drąsiau kovoti su liga“, – sako Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ vadovė Regina Malžinskienė.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976178.m4aSat, 09 Jul 2016 09:06:37 +0000LRTElektroninės cigaretės: nuodingas jų dūmas ar ne? Formuojama nuomonė, esą elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gali būti puikus cigarečių pakaitalas, ypač tiems, kurie ketina mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacija...Formuojama nuomonė, esą elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gali būti puikus cigarečių pakaitalas, ypač tiems, kurie ketina mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos organizacija skatina visus vartotojus susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo bei vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Pirmosios elektroninės cigaretės buvo užpatentuotos vos prieš dešimtmetį – 2003 metais, Pekine. Todėl trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų nuolatinio ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį. Apie elektroninių cigarečių poveikį sveikatai laidoje paaiškins Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.
Antrasis pasakojimas laidoje – apie krūties vėžiu sergančių moterų draugijos veiklą. „Viena kitą palaikydamos, padėdamos ir patardamos galime drąsiau kovoti su liga“, – sako Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ vadovė Regina Malžinskienė.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-07-02-11-03--15374326Atokaitoje stovinčio automobilio salone temperatūra kyla stebėtinai greitai: stovinčiame automobilyje pasireiškia šiltnamio efektas. Pro langus patekę saulės spinduliai jį įkaitina kur kas labiau nei orą. Kai lauke oro temperatūra yra 28°C, stovinčiame automobilyje per 24 minutes ji pasiekia 50°C, o po 40 minučių – beveik 60°C. Netgi jei aplinkos temperatūra yra neaukšta, pavyzdžiui, 21°C, šviečiant saulei automobilio vidus gali įkaisti tiek, kad buvimas jame kels pavojų sveikatai ir gyvybei. Apie tai laidoje papasakos Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012943638.m4aFri, 01 Jul 2016 23:05:38 +0000LRTNetinkamoje temperatūroje laikomi vaistai gali tapti netinkami vartoti. Jei rengiamės kelionei, patariama vaisto rekomendaciniame lapelyje rasti informaciją apie laikymo sąlygas ir pagalvoti, kaip turėtume vežtis vaistų vykstant į kelionę. Kaip...Atokaitoje stovinčio automobilio salone temperatūra kyla stebėtinai greitai: stovinčiame automobilyje pasireiškia šiltnamio efektas. Pro langus patekę saulės spinduliai jį įkaitina kur kas labiau nei orą. Kai lauke oro temperatūra yra 28°C, stovinčiame automobilyje per 24 minutes ji pasiekia 50°C, o po 40 minučių – beveik 60°C. Netgi jei aplinkos temperatūra yra neaukšta, pavyzdžiui, 21°C, šviečiant saulei automobilio vidus gali įkaisti tiek, kad buvimas jame kels pavojų sveikatai ir gyvybei. Apie tai laidoje papasakos Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-06-25-11-03--15374332http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943368.m4aSat, 25 Jun 2016 15:52:51 +0000LRTKodėl reikia atostogauti? Atostogų laikas ir būdas priklauso nuo žmogaus savybių, todėl negalima taikyti vieno modelio visiems, reikėtų pagalvoti ir atsirinkti, kas būtų svarbu kiekvienam. Kodėl atostogos yra būtinos, kaip pajusti, kad reikia atostogų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-06-18-11-03--15374341http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012911069.m4aFri, 17 Jun 2016 04:45:50 +0000LRTGimdyvės mirtis: kodėl sėkmingas nėštumas kartais baigiasi tragiškai? Tai retos, bet labai skausmingos tragedijos. Prasidėjus embolijai vaisiaus vandenimis, gimdyvės ir kūdikio išgelbėjimas prilygsta stebuklui. Nėštumas paaštrina beveik visas ligas,...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-06-11-11-03--15374343http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012910759.m4aSat, 11 Jun 2016 08:39:14 +0000LRTKo labiausiai gailisi ir ko linki bičiuliams besigydantis narkomanas? Laidoje kalbėsime apie narkotikų paplitimo tendencijas, vartojimo mastus, vartojimo priežastis ir gydymą. Girdėsite Europos Sąjungos narkotikų stebėsenos agentūros vadovo Aleksio...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-06-04-11-03--15374355http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878259.m4aFri, 03 Jun 2016 22:30:41 +0000LRTVaikų nelaimingus atsitikimus lemia nepakankamas rūpestis ir nepriežiūra. Didelė dalis nelaimingų atsitikimų, kai nukenčia vaikai, įvyksta dėl suaugusiųjų kaltės. Lyginant su kitomis Europos šalimis, mes pirmaujame pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų...1510falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-05-28-11-03--15374354http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1011698279.m4aSat, 28 May 2016 01:24:01 +0000LRTKaniterapija gali būti taikoma esant fiziniams, emociniams ir/ar raidos sutrikimams bei reabilitacijoje. Viena iš kaniterapijoje naudojamų priemonių yra šuo. Pagalba yra įmanoma tik esant atitinkamai specialisto kvalifikacijai. Pokalbis laidoje su...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-05-14-11-03--15374361Antrasis pasakojimas apie pienių vyną. Apdainuotasis gėrimas, pasirodo, ne tik romantikams tinkamas: pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845098.m4aSat, 14 May 2016 04:14:53 +0000LRTGydymo veiksmingumas labai priklauso nuo sergančiojo tikėjimo pasveikimu. Žmogus gali daryti įtaką savo sveikatai – taip sako gydytojai, gydantys sunkiomis ligomis sergančius pacientus. Tam, kad sergantysis kuo daugiau žinotų apie savo ligą ir gydymo...Antrasis pasakojimas apie pienių vyną. Apdainuotasis gėrimas, pasirodo, ne tik romantikams tinkamas: pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-05-07-11-03--15374364http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012746962.m4aSat, 07 May 2016 00:16:29 +0000LRTRiešo kanalo sindromas – tokia diagnozė konstatuojama, kai rankos pervargsta dėl per didelio, staigaus krūvio. Ima tirpti pirštai, naktį vargina sunkiai pakeliamas skausmas. „Ne visada reikia operuoti, gali padėti paprasčiausi kompresai ir vonelės...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-04-30-11-03--15374375http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714406.m4aSat, 30 Apr 2016 03:34:10 +0000LRTPagalbinis apvaisinimas: dėl fizinių ir psichologinių priežasčių nevaisingoms poroms viltis suilaukti atžalų. Dėl sudėtingų teisinių, medicininių ir etinių dalykų pagalbinio apvaisinimo įstatymas koreguojamas, taisomas ir svarstomas jau daugelį metų....1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-04-23-11-03--15374385Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Jei jis nepraeina ilgesnį laiką ar pakito (tai aktualu rūkaliams), ar buvo atsikosėta krauju – reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė. Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir besikreipiant į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti laidoje paaiškins gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714198.m4aSat, 23 Apr 2016 08:48:03 +0000LRTKosulys gali varginti dėl virusų ar bakterijų atakų ir dėl… sieros kamščio ausyje. Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Jei jis nepraeina ilgesnį laiką ar pakito (tai aktualu rūkaliams), ar buvo atsikosėta krauju – reikia...Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Jei jis nepraeina ilgesnį laiką ar pakito (tai aktualu rūkaliams), ar buvo atsikosėta krauju – reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė. Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir besikreipiant į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti laidoje paaiškins gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-04-16-11-03--15374393Moksliniais klinikiniais tyrimais patikimai įrodytas mildronato efektyvumas gydant įvairias širdies ligas. Mildronatas vaistinėse parduodamas be recepto, jį saugu vartoti namuose netgi ilgą laiką. Sergantiems žmonėms gydyti puikiai tinkantis šis vaistas sportininkams yra draudžiamas. Kaip preparatai patenka į sportininkams draudžiamų medikamentų sąrašą ir kodėl sportininkams tai yra netikėta laidoje papasakos Antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė – Stanikūnienė.
Kitas pasakojimas laidoje apie piene esančios laktozės (pieno cukraus): kaip įsitikinti, kad netoleruojame laktozės? Paaiškins vaikų gastroenetrologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Netrukus prasidėsiant atostogų metui kviečiame pasidomėti, kokių pavojų mūsų sveikatai gali slėpti egzotiniai kraštai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012713993.m4aSat, 16 Apr 2016 04:55:37 +0000LRTKada vaistas tampa dopingu? Moksliniais klinikiniais tyrimais patikimai įrodytas mildronato efektyvumas gydant įvairias širdies ligas. Mildronatas vaistinėse parduodamas be recepto, jį saugu vartoti namuose netgi ilgą laiką. Sergantiems žmonėms...Moksliniais klinikiniais tyrimais patikimai įrodytas mildronato efektyvumas gydant įvairias širdies ligas. Mildronatas vaistinėse parduodamas be recepto, jį saugu vartoti namuose netgi ilgą laiką. Sergantiems žmonėms gydyti puikiai tinkantis šis vaistas sportininkams yra draudžiamas. Kaip preparatai patenka į sportininkams draudžiamų medikamentų sąrašą ir kodėl sportininkams tai yra netikėta laidoje papasakos Antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė – Stanikūnienė.
Kitas pasakojimas laidoje apie piene esančios laktozės (pieno cukraus): kaip įsitikinti, kad netoleruojame laktozės? Paaiškins vaikų gastroenetrologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Netrukus prasidėsiant atostogų metui kviečiame pasidomėti, kokių pavojų mūsų sveikatai gali slėpti egzotiniai kraštai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-04-09-11-03--15374395Odos ligos labai matomos – nes didelė kūno dalis visada yra atvira, ir jei veido ar rankų oda suskilusi, šiurkšti, pleiskanota – visad krenta į akis. Nuo atopinio dermatito kenčiantys žmonės jaučia psichologinį diskomfortą, sutrūkusi oda niežti ir skauda. Cheminių preparatų – tiek geriamų, tiek tepamų – yra, tačiau visi jie turi šalutinį poveikį ir žmonės linkę cheminių medžiagų naudoti kuo mažiau. Kaip atopinio dermatito varginamą odą gydyti necheminėmis priemonėmis laidoje patirtimi pasidalins žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012681467.m4aSat, 09 Apr 2016 00:30:45 +0000LRTRadiacija: ar Černobylio avarijos pasekmės jaučiamos ir šiandien? Siekdami įvertinti po 30 metų likusį užterštumą radioaktyviomis medžiagomis bei galimą įtaką gyventojų apšvitai, Radiacinės saugos centro specialistai vykdė Lietuvos teritorijos...Odos ligos labai matomos – nes didelė kūno dalis visada yra atvira, ir jei veido ar rankų oda suskilusi, šiurkšti, pleiskanota – visad krenta į akis. Nuo atopinio dermatito kenčiantys žmonės jaučia psichologinį diskomfortą, sutrūkusi oda niežti ir skauda. Cheminių preparatų – tiek geriamų, tiek tepamų – yra, tačiau visi jie turi šalutinį poveikį ir žmonės linkę cheminių medžiagų naudoti kuo mažiau. Kaip atopinio dermatito varginamą odą gydyti necheminėmis priemonėmis laidoje patirtimi pasidalins žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-04-02-11-03--15374401http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012648957.m4aSat, 02 Apr 2016 02:09:32 +0000LRTTaisyklingai laikysenai įtakos turi daugybė dalykų, kai kurių žmonės tiesiog nežino: ne visi dažnai naudojami fiziniai pratimai stuburui sveika, kaip antai – kūlvirsčiai, pratimai su sukamaisiais judesiais yra ypač kenksmingi. Gydytoja kineziterapeutė...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-03-26-11-03--15374405http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648807.m4aSat, 26 Mar 2016 10:07:49 +0000LRTŽiedadulkės: kodėl tiek daug joms alergiškų žmonių? Nuo seno mūsų kraštuose augantys augalai barsto žiedadulkes, žmones vargina alergija. Tai kodėl mes prie jų nepriprantame? Mokslininkai aiškina, kad dėl besikeičiančios aplinkos keičiasi ir...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-03-19-11-03--15374410Tuberkuliozė kadaise laikyta poetų, menininkų liga ir šiais laikais sukelia protrūkius, suserga ne tik benamiai ir asocialūs, bet ir darbingi, aktyvūs, ir tikrai ne vargšai. Laidoje išgirsite patarimų, kas galėtų apsaugoti nuo ligos plitimo ir kodėl gydomi pacientai turi labai norėti gydytis. Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Užkratas ore išlieka iki kelių valandų, jų įkvėpęs sveikas žmogus gali tapti infekuotu. Kas tada? Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648568.m4aSat, 19 Mar 2016 08:55:56 +0000LRTTuberkuliozės baubą galima išsklaidyti padarius krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Tuberkuliozė kadaise laikyta poetų, menininkų liga ir šiais laikais sukelia protrūkius, suserga ne tik benamiai ir asocialūs, bet ir darbingi, aktyvūs, ir tikrai ne...Tuberkuliozė kadaise laikyta poetų, menininkų liga ir šiais laikais sukelia protrūkius, suserga ne tik benamiai ir asocialūs, bet ir darbingi, aktyvūs, ir tikrai ne vargšai. Laidoje išgirsite patarimų, kas galėtų apsaugoti nuo ligos plitimo ir kodėl gydomi pacientai turi labai norėti gydytis. Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Užkratas ore išlieka iki kelių valandų, jų įkvėpęs sveikas žmogus gali tapti infekuotu. Kas tada? Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičiene.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-03-12-11-03--15374420Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali mūsų organizmo veikla – organizmas nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų (toksinų), todėl jie ima kauptis žmogaus kraujyje. Inkstams nebeveikiant, „išsiderina” visas organizmas. Todėl reikia kraują valyti dirbtinai, atliekant ilgas ir varginančias dializės procedūras. Kas kenkia inkstams ir kaip juos turėtume saugoti – apie tai laidoje kalbės garsiausi Lietuvos inkstų ligų gydytojai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615943.m4aSat, 12 Mar 2016 04:51:59 +0000LRTInkstai: šie organizmo „sanitarai” suserga tyliai. Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali mūsų organizmo veikla – organizmas nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų (toksinų), todėl jie ima kauptis žmogaus kraujyje....Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali mūsų organizmo veikla – organizmas nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų (toksinų), todėl jie ima kauptis žmogaus kraujyje. Inkstams nebeveikiant, „išsiderina” visas organizmas. Todėl reikia kraują valyti dirbtinai, atliekant ilgas ir varginančias dializės procedūras. Kas kenkia inkstams ir kaip juos turėtume saugoti – apie tai laidoje kalbės garsiausi Lietuvos inkstų ligų gydytojai.]]>1515falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-03-05-11-03--15374428http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615755.m4aSat, 05 Mar 2016 05:15:22 +0000LRTRetos ligos – ypatingos: ligonių mažai, išlaidos didelės ir apie šias ligas kalbama... retai. Šiuo metu žinoma iki 8000 retų ligų, 80 proc. iš jų yra genetinės, kitos – retos hematologinės, onkologinės, autoimuninės, infekcinės ir kitos ligos....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-03-03-15-05--15374434http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012583043.m4aThu, 03 Mar 2016 04:48:14 +0000LRTPirmosios pagalbos atmintinė: abėcėliniai dalykai, kuriuos turime žinoti kiekvienas. Situacijos, kai šalia esantis žmogus pasijunta blogai ir jam reikalinga pagalba – aplinkinius išmuša iš vėžių, žmonės pasimeta, nežino, ką daryti. Greitosios pagalbos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-02-20-11-03--15374436http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550360.m4aSat, 20 Feb 2016 13:43:32 +0000LRTMeningokokinė infekcija: jos ženklai ir apsisaugojimas. Per dvi savaites registruotos dvi vaikučių mirtys nuo šios infekcijos. Dažniausiai dėl pakilusios temperatūros, kosulio, gerklės skausmų į gydytoją dar nesikreipiame, gydomės patys, įsigiję...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-02-13-11-03--15374446Narkotikų dažniausiai pasiūlo vienas iš keturių vaiko draugų – tokia statistika kviečia susimąstyti ir ieškoti patarimų, kaip tai laiku pastebėti ir sustabdyti. Laidoje girdėsite pokalbį su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytoja toksikologe Gabija Dragelyte.
„Gyvenimo kokybė slypi stubure“: ką reiškia šis posakis ir kodėl, pavyzdžiui, dėl gerklės skausmų gali būti kaltas stuburas? Laidoje paaiškins gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517829.m4aSat, 13 Feb 2016 08:38:54 +0000LRTNarkotikai paauglystėje: tėvai, dėmesio! Narkotikų dažniausiai pasiūlo vienas iš keturių vaiko draugų – tokia statistika kviečia susimąstyti ir ieškoti patarimų, kaip tai laiku pastebėti ir sustabdyti. Laidoje girdėsite pokalbį su Respublikinės...Narkotikų dažniausiai pasiūlo vienas iš keturių vaiko draugų – tokia statistika kviečia susimąstyti ir ieškoti patarimų, kaip tai laiku pastebėti ir sustabdyti. Laidoje girdėsite pokalbį su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytoja toksikologe Gabija Dragelyte.
„Gyvenimo kokybė slypi stubure“: ką reiškia šis posakis ir kodėl, pavyzdžiui, dėl gerklės skausmų gali būti kaltas stuburas? Laidoje paaiškins gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-02-06-11-03--15374449http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517540.m4aSat, 06 Feb 2016 16:48:58 +0000LRTZika virusas: pavojai ir apsisaugojimo priemonės. Mokslininkai sako, kad vis daugėja įrodymų, jog šis virusas sukelia mikrocefaliją, kai kūdikiai gimsta su mažomis galvomis. Viruso pavojus – ankstyva mirtis arba neįgalumas visam gyvenimui. Gydymo nuo...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-01-30-11-03--15374460http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012484779.m4aSat, 30 Jan 2016 13:16:04 +0000LRTSergantieji žiemiškomis infekcijomis raginami gulėti lovoje – taip rekomenduojama ir dėl viruso plitimo apribojimo, ir dėl paties sergančiojo: sergantysis turi vengti krūvių, kad organizmas galėtų kovoti su virusais. Kaip keisti mitybą ir kokias...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-01-23-11-03--15374464http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012452263.m4aSat, 23 Jan 2016 00:56:58 +0000LRTProfilaktiniai žarnyno tyrimai padeda išvengti ilgo ir skausmingo gydymo. Žarnyno tyrimas vis dar didelio moralinio pasirengimo ir ilgų atidėliojimų sulaukiantis tyrimas. Tačiau pirminiai tyrimai – visiškai neskausmingi, juos skiria šeimos gydytojas....1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-01-16-11-03--15374472http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012451929.m4aSat, 16 Jan 2016 18:38:41 +0000LRTAr alergija šalčiui gali užklupti tik žiemą? Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyresnioji gydytoja alergologė, klinikinė imunologė m. dr. Anželika Chomičienė sako, kad alergija šalčiui gali būti ir prie +15 laipsnių. Turėdami gana...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-01-09-11-03--15374474http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012419090.m4aSat, 09 Jan 2016 15:19:44 +0000LRTAr nusikaltimu įtariamas žmogus suvokia savo veiksmus ir ar gali atsakyti už juos, tiria teismo psichiatrijos ekspertai. Kaip tokios ekspertizės atliekamos, kiek nustatoma, kad nusikaltimais įtariami žmonės negali būti teisiami dėl psichikos...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-01-02-11-03--15374488Antrasis pasakojimas – kaip pagelbėti nuolat šąlančioms galūnėms?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386568.m4aSat, 02 Jan 2016 19:33:39 +0000LRTŠventinėje laidoje kviesime pasiklausyti pokalbio su vienu iš autorių, praėjusių metų pabaigoje parašiusių knygą „Dirbančios rankos”: ką turėtume žinoti apie vieną daugiausiai veiklos turinčių mūsų organų – kaip jas tausoti, kaip stiprinti, kaip jas...Antrasis pasakojimas – kaip pagelbėti nuolat šąlančioms galūnėms?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-12-26-11-03--15374501http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386359.m4aSat, 26 Dec 2015 21:29:12 +0000LRTPaskutinėje metų laidoje apžvelgsime, ką kalbėjome, apie ką diskutavome, kokių atsakymų ieškojome: specialistų patarimai – kaip nesusirgti, ką netolimoje ateityje žada medicinos mokslas, apie gražias iniciatyvas, padedančias sveikti.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-12-19-11-03--15374508http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012354046.m4aSat, 19 Dec 2015 05:38:22 +0000LRTOnkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms pusę metų talkina specialiai apmokytų beveik 90 savanorių. Apie pagalbą, emocinius išbandymus ir mažus stebuklus laidoje papasakos OHLB „Kraujas” Komunikacijos vadovė Aistė Strelčiūnė ir savanorė Kristina....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-12-12-11-03--15374514psichiatrė Aušra Andriuškevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353722.m4aSat, 12 Dec 2015 09:28:50 +0000LRTKaip kovoti su nuovargiu? Prieššventiniu laikotarpiu užgriūna galybė darbų, kuriuos reikia nuveikti – pasiruošti šventėms, pasirūpinti dovanomis, aplankyti artimuosius… Dažnas po tokio darbų maratono jaučiasi pavargęs. Ir tai yra toks nuovargis, kuris...psichiatrė Aušra Andriuškevičienė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-12-05-11-03--15374521http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321538.m4aSat, 05 Dec 2015 10:43:59 +0000LRTMediena kurui į mūsų šalį įvežama ir iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-11-28-11-03--15374529Kodėl vaikystėje lengviau išmokti užsienio kalbų, groti pianinu? Dėl to „kalta” smegenų savybė, vadinama plastiškumu. Žmogaus smegenys nėra iš anksto užprogramuotos, jos savo struktūrą keičia atliekant kiekvieną judesį, veiksmą, taip tobulindamos savo jungtis ir pritaikydamos jas konkrečioms užduotims atlikti. Apie smegenų plastiškumą laidoje papasakos LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Audronė Prasauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012321238.m4aSat, 28 Nov 2015 09:21:49 +0000LRTGreitasis ŽIV nustatymo testas – tai unikalus būdas vos per 1 minutę sužinoti savo ŽIV statusą. Minint AIDS dieną tokios akcijos organizuojamos daugelyje Europos šalių, nes žmogaus imunodeficito viruso plitimas aktuali problema. Laidoje apie tai...Kodėl vaikystėje lengviau išmokti užsienio kalbų, groti pianinu? Dėl to „kalta” smegenų savybė, vadinama plastiškumu. Žmogaus smegenys nėra iš anksto užprogramuotos, jos savo struktūrą keičia atliekant kiekvieną judesį, veiksmą, taip tobulindamos savo jungtis ir pritaikydamos jas konkrečioms užduotims atlikti. Apie smegenų plastiškumą laidoje papasakos LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Audronė Prasauskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-11-21-11-03--15374533http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320942.m4aSat, 21 Nov 2015 13:04:00 +0000LRTKaulų čiulpų donorystė: iniciatyva „Būk geras“ gyvuoja 10 metų. Kaulų čiulpų transplantacija gydomi ypatingai sunkiomis ligomis sergantys ligoniai. Toks gydymas galimas tik turint didelį būrį kaulų čiulpų donorų – tam, kad svetimos ląstelės prigytų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-11-14-11-03--15374544Žiniasklaidoje galima rasti galybę informacijos, kuri kartais leidžiasi į kraštutinumus - ir badavimai reklamuojami, ir vienos rūšies maisto valgymas, įvairūs organizmo ar atskirų organų „valymai”. Kaip rasti sau tinkamiausių patarimų ir kaip technologijos maistą pakeičia laidoje paaiškins Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis, o laidos pabaigoje apie savo mitybos režimą papasakos ultramaratoninkas, tolimų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320796.m4aSat, 14 Nov 2015 14:38:23 +0000LRTMaisto mokslas: kas tai yra subalansuota, adekvati ir personalizuota mityba? Žiniasklaidoje galima rasti galybę informacijos, kuri kartais leidžiasi į kraštutinumus - ir badavimai reklamuojami, ir vienos rūšies maisto valgymas, įvairūs organizmo ar...Žiniasklaidoje galima rasti galybę informacijos, kuri kartais leidžiasi į kraštutinumus - ir badavimai reklamuojami, ir vienos rūšies maisto valgymas, įvairūs organizmo ar atskirų organų „valymai”. Kaip rasti sau tinkamiausių patarimų ir kaip technologijos maistą pakeičia laidoje paaiškins Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis, o laidos pabaigoje apie savo mitybos režimą papasakos ultramaratoninkas, tolimų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-11-07-11-03--15374558http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288202.m4aSat, 07 Nov 2015 21:06:46 +0000LRTKochleariniai implantai – tai klausos protezai. Jų dėka sunkią arba visišką klausos negalią turintys žmonės, kuriems įprastinės klausos stiprinimo priemonės jau nepadeda, gali girdėti. Apie šiuolaikines gydymo galimybes laidoje pasakos LSMUL Ausų,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-10-24-11-03--15374563http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026339.m4aSat, 24 Oct 2015 04:03:00 +0000LRTSezoniniai pokyčiai veikia žmogų. Tai susiję su trumpesne diena, mažai saulės – tokie paprasti dalykai sujaukia mūsų gyvenimą, turi įtakos ir savijautai. Kaip greičiau įprasti prie pasikeitusio laiko laidoje patars šeimos gydytojas Renatas Dainius....1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-10-10-11-03--15374570http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993284.m4aSat, 10 Oct 2015 07:58:31 +0000LRTKol vaistas patenka į gydymo schemas tyrimai gali užsitęsti nuo kelerių iki keliolikos metų. Apie sudėtingą tyrimų kelią laidoje papasakos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Arūnas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-10-03-11-03--15374575http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993098.m4aFri, 02 Oct 2015 23:33:34 +0000LRTES komisaro Vytenio Andriukaičio, atsakingo už maisto saugą ir sveikatą, iniciatyva Briuselyje surengta mokslinė konferencija „Europos sąjungos vaistų kontrolės įstatymui – 50 metų”. Visos Europos žiniasklaidos dėmesys šiam renginiui skirtas tikrai ne...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-09-26-11-03--15374573http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011960348.m4aSat, 26 Sep 2015 14:21:24 +0000LRTKamieninės ląstelės – tai „gyvybės pamatas“, ant kurio statomas visas žmogaus organizmas. Šios ląstelės palaiko audinių bei viso organizmo stabilią ir pastovią būklę. Mokslininkai aktyviai dirba, siekdami rasti gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdų. Kai...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-09-19-11-03--15374583http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927870.m4aSat, 19 Sep 2015 00:15:20 +0000LRTPsichikos sveikata yra natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Psichikos sveikatos priežiūros tikslas – teikti psichiatrinę pagalbą, padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-09-12-11-03--15374589http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927725.m4aSat, 12 Sep 2015 08:45:20 +0000LRTKą daryti, jei vaikas per lėtai ir per mažai užauga? Vaiko ūgis, atsižvelgiant į amžių ir lytį, vertinamas pagal procentilines kreives. Ką daryti, jei pastebime, kad vaikas auga ne taip kaip bendraamžiai ir jo augimo kreivė yra gerokai žemiau nei...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-08-29-11-03--15374605http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895344.m4aSat, 29 Aug 2015 08:45:18 +0000LRTKaip išvengti rudeninio streso? Po atostogų grįždami į darbą jaučiame tam tikrą nerimą. Vaikai, atostogavę kone tris mėnesius, taip pat nerimauja – kad vėl laukia dideli rūpesčiai, nauji nepažinti dalykai, o jei mokytis nelabai sekasi, tai ir baimė...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-08-22-11-03--15374611http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895152.m4aSat, 22 Aug 2015 00:18:11 +0000LRTAr yra tokių šalių, į kurias nuvykus tiesiog nekils rūpesčių dėl figūros, kokios šalys savo maisto kultūra savaime skatina lieknėti – tokie klausimai ne kiekvienam kyla, tačiau tai svarbi atostogų planavimo dalis. Išvykus į egzotines šalis, kyla...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-08-15-11-03--15374620http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895004.m4aSat, 15 Aug 2015 08:53:45 +0000LRTKaip laikyti vaistus per karščius? Ant vaistų pakuočių įprasta nurodyti, kokioje temperatūroje rekomenduojama juos laikyti – pavyzdžiui, kambario temperatūroje. Ką reiškia tokia rekomendacija, jei kambario temperatūra gali būti 18, 25 ir 33 laipsniai....1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-08-08-11-03--15374623Plaukus vasarą nualina ir saulė, ir karštis, ir smėlis, ir jūros vanduo. Ypač dėl to nerimauja tos, kurių plaukai liauni ir silpni. Kaip juos atgaivinti po saulės ir smėlio vonių mums patars sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894870.m4aFri, 07 Aug 2015 22:41:42 +0000LRTFosforas - tariamas gintaras, delne virstantis ugnies fakelu. Anksčiau karo pramonėje naudota cheminė medžiaga iki šiol dažniau buvo aptinkama Latvijos pakrantėje. Tačiau ir Lietuvos teritorijoje nudegusių nuo į gintarą panašiu fosforu registruojama,...Plaukus vasarą nualina ir saulė, ir karštis, ir smėlis, ir jūros vanduo. Ypač dėl to nerimauja tos, kurių plaukai liauni ir silpni. Kaip juos atgaivinti po saulės ir smėlio vonių mums patars sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-08-01-11-03--15374629Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Apie medų laidoje pasakos medicinos mokslų daktaras, fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1010682581.m4aSat, 01 Aug 2015 07:43:07 +0000LRTVasara – medonešio metas. Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus...Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Apie medų laidoje pasakos medicinos mokslų daktaras, fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-07-25-01-00--15374641
Sunkių alerginių reakcijų ar apsinuodijimų gali sukelti ne tik egzotiniai augalai, bet ir mūsų krašte augančios tujos, rūtos, rododendrai, hortenzijos, netgi pomidorai, ąžuolo lapai ir gilės. Kokie augalai ir kada gali sukelti alerginių reakcijų ar rimtų apsinuodijimų laidoje paaiškins Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.

Dantų taisyklingam išsidėstymui įtakos turi galybė dalykų – net ir miegas nesučiaupus lūpų, neteisingas kvėpavimas ar netinkamai laikomas liežuvis. Anksti pasikonsultavus dėl nelaiku ar nevietoje dygstančių dantukų, gydymas kainuos mažiau ir bus trumpesnis.Gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011862077.m4aSat, 25 Jul 2015 18:08:18 +0000LRTApsinuodyti galima darželiuose ir parkuose augančiais augalais. Sunkių alerginių reakcijų ar apsinuodijimų gali sukelti ne tik egzotiniai augalai, bet ir mūsų krašte augančios tujos, rūtos, rododendrai, hortenzijos, netgi pomidorai, ąžuolo lapai ir...
Sunkių alerginių reakcijų ar apsinuodijimų gali sukelti ne tik egzotiniai augalai, bet ir mūsų krašte augančios tujos, rūtos, rododendrai, hortenzijos, netgi pomidorai, ąžuolo lapai ir gilės. Kokie augalai ir kada gali sukelti alerginių reakcijų ar rimtų apsinuodijimų laidoje paaiškins Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.

Dantų taisyklingam išsidėstymui įtakos turi galybė dalykų – net ir miegas nesučiaupus lūpų, neteisingas kvėpavimas ar netinkamai laikomas liežuvis. Anksti pasikonsultavus dėl nelaiku ar nevietoje dygstančių dantukų, gydymas kainuos mažiau ir bus trumpesnis.Gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-07-18-11-03--15374650
Dauguma pacientų neskaito vaisto naudojimo instrukcijos. Kiti pacientai pirmiausia perskaito apie šalutinį vaisto poveikį, radę ten gąsdinančių įspėjimų, vaistų atsisako. Ir vieni, ir kiti žmonės, kuriems būtina laiku vartoti medikamentus – gydosi netinkamai. Apie vaistų vartojimo taisykles ir dažniausias klaidas laidoje kalbės toksikologas Jonas Šurkus, kardiologas dr. Mykolas Biliukas, urologas prof. Balys Dainys, hematologė Lina Kryžauskaitė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829566.m4aSat, 18 Jul 2015 08:43:26 +0000LRTAr mokame teisingai suprasti vaisto informacinio lapelio turinį? Dauguma pacientų neskaito vaisto naudojimo instrukcijos. Kiti pacientai pirmiausia perskaito apie šalutinį vaisto poveikį, radę ten gąsdinančių įspėjimų, vaistų atsisako. Ir vieni, ir...
Dauguma pacientų neskaito vaisto naudojimo instrukcijos. Kiti pacientai pirmiausia perskaito apie šalutinį vaisto poveikį, radę ten gąsdinančių įspėjimų, vaistų atsisako. Ir vieni, ir kiti žmonės, kuriems būtina laiku vartoti medikamentus – gydosi netinkamai. Apie vaistų vartojimo taisykles ir dažniausias klaidas laidoje kalbės toksikologas Jonas Šurkus, kardiologas dr. Mykolas Biliukas, urologas prof. Balys Dainys, hematologė Lina Kryžauskaitė.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-07-11-11-03--15374656http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829443.m4aSat, 11 Jul 2015 00:07:30 +0000LRTCheminės medžiagos į kosmetikos gaminius dedamos tam tikru tikslu – kad pailgėtų prekės galiojimo laikas, kad putotų, kad suteiktų minkštinančių ar skystinančių savybių. Periodiškai tiriant jų poveikį žmogui, tiksliai dozuojant ir atliekant...1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-07-04-11-03--15374658http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829286.m4aSat, 04 Jul 2015 05:14:32 +0000LRT„Gyvybės langeliai”: ką jaučia žmonės, paimantys paliktą kūdikį? Lietuvoje yra devyni „Gyvybės langeliai”, įkurti gydymo įstaigose ar vaikų globos namuose. 2009 metų pabaigoje Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas pirmasis toks...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-06-27-11-03--15374667http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764281.m4aSat, 27 Jun 2015 00:26:04 +0000LRTŠiluma, atostogos, ilgieji savaitgaliai: nepameskime sveiko proto. Su jaunais žmonėmis ypač daug bendraujanti gydytoja akušerė ginekologė Vaiva Eringytė laidoje pasidalins jaunimo lytinio brendimo klausimais. Jos manymu, didžioji dalis jaunimo yra...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-06-20-11-03--15374670http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764076.m4aSat, 20 Jun 2015 11:10:52 +0000LRTKūdikių galvos operacijos, atliekamos dėl įgimtų kaukolės deformacijų, būtinos, kad vaikučiai galėtų augti sveiki. Į ką turėtų atkreipti dėmesį mažylius auginantys tėvai, kokios tai operacijos laidoje paaiškins vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-06-13-11-03--15374681Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija namuose uždaro daugybę žmonių. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausu. Ši stigmatizuota liga nesulaukia tinkamo sveikatos politikų dėmesio ir visuomenės supratingumo. Jei žmogus turi šlapimo nelaikymą dėl tokių ligų kaip Alzheimeris, Parkinsonas ar po chirurginės prostatos vėžio operacijos, jis negauna nei vieno kompensuojamo šlapimą sugeriančio gaminio. Jei žmogus dėl stuburo traumos sėdi vežimėlyje, serga išsėtine skleroze ar patyrė insultą – jis gauna tik 1 gaminį per dieną. Tai visai neužtikrina jam kokybiško gyvenimo, nenuostabu, kad daugelis pasirenka socialinę izoliaciją. Apie tai laidoje kalbės VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė, Parkinsono draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė, Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos prezidentas Gediminas Žižys, pacientų organizacijos vadovė Rūta Udraitė Mikalauskienė.
Kaip vėsintis, kad kaitrą lengviau ištvertume? Patars gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763904.m4aSat, 13 Jun 2015 04:43:49 +0000LRTTinkama asmens higiena valstybei nerūpi. Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija namuose uždaro daugybę žmonių. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausu. Ši stigmatizuota liga nesulaukia tinkamo sveikatos politikų...Šlapimo nelaikymas arba inkontinencija namuose uždaro daugybę žmonių. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausu. Ši stigmatizuota liga nesulaukia tinkamo sveikatos politikų dėmesio ir visuomenės supratingumo. Jei žmogus turi šlapimo nelaikymą dėl tokių ligų kaip Alzheimeris, Parkinsonas ar po chirurginės prostatos vėžio operacijos, jis negauna nei vieno kompensuojamo šlapimą sugeriančio gaminio. Jei žmogus dėl stuburo traumos sėdi vežimėlyje, serga išsėtine skleroze ar patyrė insultą – jis gauna tik 1 gaminį per dieną. Tai visai neužtikrina jam kokybiško gyvenimo, nenuostabu, kad daugelis pasirenka socialinę izoliaciją. Apie tai laidoje kalbės VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė, Parkinsono draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė, Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos prezidentas Gediminas Žižys, pacientų organizacijos vadovė Rūta Udraitė Mikalauskienė.
Kaip vėsintis, kad kaitrą lengviau ištvertume? Patars gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-05-23-11-03--15374693http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665614.m4aFri, 22 May 2015 22:35:54 +0000LRTKraujo tyrimai gali atskleisti, ar mūsų mityba yra visavertė ir su maistu gauname tinkamą kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų, ar tinkamai veikia mūsų virškinimo ir hormoninė sistema, galima nustatyti ir vėžinių susirgimų žymenis bei kitus tyrimus,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-05-16-11-03--15374698Miegas labai svarbus visaverčiam žmogaus gyvenimui, bendrai savijautai ir nuotaikai. Tikrai neretas žmogus yra turėjęs nemigos epizodų. Tarsi visi žinome, kad stresas, įtampa, svarbūs įvykiai – džiaugsmingi ar liūdni jie būna – trukdo miegui. Ką daryti, jei mūsų netenkina mūsų miego kokybė? Žolininkės Nijolės Degutienės patarimai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632994.m4aSat, 16 May 2015 19:15:24 +0000LRTKūdikių intensyvioji terapija jau ketvirtį amžiaus kuria stebuklus. Tiek laiko Vaikų ligoninėje veikia intensyviosios terapijos skyrius. Surengtoje šventėje dalyvavę šiame skyriuje išgelbėti vaikai ir jų tėveliai kartojo dėkingumo žodžius – stebuklui...Miegas labai svarbus visaverčiam žmogaus gyvenimui, bendrai savijautai ir nuotaikai. Tikrai neretas žmogus yra turėjęs nemigos epizodų. Tarsi visi žinome, kad stresas, įtampa, svarbūs įvykiai – džiaugsmingi ar liūdni jie būna – trukdo miegui. Ką daryti, jei mūsų netenkina mūsų miego kokybė? Žolininkės Nijolės Degutienės patarimai.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-05-09-11-03--15374701http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632754.m4aSat, 09 May 2015 02:09:31 +0000LRTSusirgusį žmogų visada vargina nežinia – kas bus, kas man gresia, kaip mane gydys, kas bus tuomet. Jei ta liga piktybinė – šie klausimai ypač svarbūs, nes pas mus vis dar neretai vėžys gretinamas su mirtimi. Tačiau medicinos mokslas jau yra įrodęs,...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-05-02-11-03--15374708http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011600258.m4aSat, 02 May 2015 04:10:20 +0000LRTMuzikos terapija: mamos, mokykitės dainuoti lopšines! Muzika gali padėti daugelyje sričių, tik reikia mokėti išnaudoti jos galimybes. Tam reikalingos specialios žinios ir pagalbininkai. Apie muzikos terapijos svarbą mūsų visų sveikatai ir gražiai...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-04-25-11-03--15374715http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011600076.m4aSat, 25 Apr 2015 10:10:40 +0000LRTKokius randus vaikui palieka paniekinantys epitetai? Dauguma tėvų norėdami, kad jų atžalos daugiau pasiektų ar tiesiog dėl nesugebėjimo atrasti ryšio su vaikais apipila juos nuolatine kritika, moralizavimu ar net paniekinamais epitetais. Toks...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-04-18-11-03--15374719http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011599885.m4aSat, 18 Apr 2015 02:16:19 +0000LRTKrioprezervacija – tai galimybė po vėžio gydymo atgaivinti reprodukcinę žmogaus sistemą. Vėžiu suserga ir jauni žmonės, taikydami keleto pakopų gydymą, gydytojai nugali ligą. Tokių istorijų – visiško pasveikimo – tikrai nemažai. Tačiau gydymas turi ir...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-04-11-11-03--15374727http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567197.m4aFri, 10 Apr 2015 22:31:06 +0000LRTEgzotinės infekcijos: keliaudami galime užsikrėsti tropinėmis infekcijomis. Dengė karštligė, Vakarų Nilo karštligė, Čikungunija, maliarija – tai infekcijos, kurias perneša uodai, užsikrečiama keliaujant po tropinio klimato šalis. Ką turėtų žinoti į...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-04-04-11-03--15374731http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011502287.m4aSat, 04 Apr 2015 13:22:36 +0000LRTKokių maistinių medžiagų paprastai gauname prie vaišių stalo daugiau – per Velykas? Pirmiausia – kodėl valgome tiek kiaušinių? Ši tradicija irgi likusi nuo pagonybės laikų – kiaušinis simbolizuoja naują pradžią, atgimusią gamtą, gyvybę, juk pavasaris...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-03-28-11-03--15374735http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502230.m4aSat, 28 Mar 2015 01:17:59 +0000LRTKokios pagrindinės taisyklės vartojant vaistažoles? Stebėdami bundančią gamtą, laukiame sprogstančių pumpurų, dygstančių pavasarinių žolių. Pavasariui skirtoje laidoje kalbėsime apie žolynus: kaip turėtume vaistažoles rinkti, laikyti, plikyti, kada...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-03-21-11-03--15374741Yra labai paprastas patarimas, kaip nesirgti alergija, kurią sukelia įkvepiamieji alergenai: išvengti šių alergenų. Patarimas – paprasčiausias, tačiau, suprantama, kad jis – neįgyvendinamas. Gali pagelbėti žinojimas, kada žiedadulkės byra ir kokios priemonės padėtų apsisaugoti. Apie žydėjimo kalendorių, žiedadulkių pikus laidoje kalbės Šiaulių universiteto aplinkotyros ir fizikos katedros profesorė Ingrida Šaulienė, apie alergijos nustatymą ir pagalbą sau – profesorė Rūta Dubakienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501997.m4aSat, 21 Mar 2015 04:03:37 +0000LRTDalis alergiškų žmonių būtent šiuo metų laiku pajunta savo ligos simptomus – pradeda raudonuoti, ašaroti ir niežtėti akys, užeina čiaudulys, vandeninga sloga, o sunkesniais atvejais ir sauso kosulio ar dusulio priepuoliai. Yra labai paprastas...Yra labai paprastas patarimas, kaip nesirgti alergija, kurią sukelia įkvepiamieji alergenai: išvengti šių alergenų. Patarimas – paprasčiausias, tačiau, suprantama, kad jis – neįgyvendinamas. Gali pagelbėti žinojimas, kada žiedadulkės byra ir kokios priemonės padėtų apsisaugoti. Apie žydėjimo kalendorių, žiedadulkių pikus laidoje kalbės Šiaulių universiteto aplinkotyros ir fizikos katedros profesorė Ingrida Šaulienė, apie alergijos nustatymą ir pagalbą sau – profesorė Rūta Dubakienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-03-14-11-03--15374752http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501715.m4aSat, 14 Mar 2015 17:52:34 +0000LRTŽarnyno tyrimas vis dar didelio moralinio pasirengimo ir ilgų atidėliojimų sulaukiantis tyrimas. Tačiau, kaip sako onkologai – šiems tyrimams labai tinka senas mūsų posakis – mirk iš gėdos. Tiesiogiai suprantant šį posakį – geriausiai jis pritaikomas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-03-07-11-03--15374763http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501579.m4aSat, 07 Mar 2015 05:27:56 +0000LRTDantų profilaktinei priežiūrai reikia minimalių išlaidų. Jei tinkamai valysime dantis, didelių išlaidų tam nereikės. Juk dantų šepetukas ir pasta – priemonės, nereikalaujančios didelių pinigų. Tačiau kaip rodo statistika, mūsų žmonės profilaktika...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-02-28-11-03--15374770http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469358.m4aSat, 28 Feb 2015 14:01:20 +0000LRTVėžys: liga sunki, tačiau nugalėti galima. Dabar labai dažnai galima išgirsti sakant, kad šiais laikais vėžys – tai ne nuosprendis. Tai – gyvenimo kova, kurioje dalyvauja ne tik pacientas ir gydytojai, bet didelis artimųjų ratas. Šią kovą lydi ir...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-02-26-15-05--15374779Kita tema laidoje – kada galėtume medų vartoti sveikatinančiu tikslu?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469101.m4aThu, 26 Feb 2015 11:20:30 +0000LRTSavižudybės: dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti. Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus. Kaip juos išgirsti, kad paskui negalvotume – juk jis ar ji yra kalbėjusi apie tai. Paprastai žmonės bando nusižudyti...Kita tema laidoje – kada galėtume medų vartoti sveikatinančiu tikslu?]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-02-14-11-03--15374782http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011468893.m4aSat, 14 Feb 2015 06:04:18 +0000LRTKraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-02-07-11-03--15374791Tulžis, pienės, asiūkliai, kopūsto ir varnalėšos lapas… tai tik keletas priemonių iš pagalbos sąnariams sąrašo. „Priemonės nėra sudėtingos, tik reikia skirti laiko. Tačiau kai sąnarius maudžia ilgai, gyvenimo kokybė blogėja – kodėl gi neskirti laiko pagalbos priemonėms pasigaminti”,– taip sako žolininkė Nijolė Degutienė. Krosnyse kūrenamos malkos gali būti papildomos jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011403401.m4aSat, 07 Feb 2015 02:38:43 +0000LRTDarganotu oru suintensyvėjusius sąnarių skausmus gali padėti malšinti ir liaudiškos priemonės. Tulžis, pienės, asiūkliai, kopūsto ir varnalėšos lapas… tai tik keletas priemonių iš pagalbos sąnariams sąrašo. „Priemonės nėra sudėtingos, tik reikia...Tulžis, pienės, asiūkliai, kopūsto ir varnalėšos lapas… tai tik keletas priemonių iš pagalbos sąnariams sąrašo. „Priemonės nėra sudėtingos, tik reikia skirti laiko. Tačiau kai sąnarius maudžia ilgai, gyvenimo kokybė blogėja – kodėl gi neskirti laiko pagalbos priemonėms pasigaminti”,– taip sako žolininkė Nijolė Degutienė. Krosnyse kūrenamos malkos gali būti papildomos jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-01-31-11-03--15374797Kita tema laidoje – apie prieskonius, kurie turi ir sveikatinančių savybių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/1011371121.m4aSat, 31 Jan 2015 07:31:03 +0000LRTInkstai labai nemėgsta peršalimų, jiems kenkia visokios infekcinės ligos, o žiema be jų tiesiog neįsivaizduojama: be slogų, gripų, anginų. Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes praktiškai neturi jokių simptomų ir nieko neskauda. Vienas iš...Kita tema laidoje – apie prieskonius, kurie turi ir sveikatinančių savybių.]]>1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-01-24-11-03--15374801http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/1011370955.m4aSat, 24 Jan 2015 07:36:55 +0000LRTPatarimas: vartoti ne daugiau penkių pavadinimų vaistų per dieną. Farmakologas profesorius Romualdas Basevičius vaistų nesuderinamumo klausimais domisi daugiau nei 30 metų ir pastebi, kad dabar vartojamų skaičius yra nepalyginti didesnis nei, tarkim,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-01-17-11-03--15374808Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Atlikta apklausa skelbia, kad kas penkta moteris apie gimdos miomas nežino visiškai nieko, o daugiau nei pusė lietuvių (61 proc.) šiemet dar nebuvo apsilankiusios pas ginekologą. Kokius simptomus sukelia augančios miomos laidoje paaiškins Vilniaus gimdymo namų ginekologinio sk. vedėjas ginekologas Rolandas Žiobakas.
Kokios liaudiškos priemonės padėtų lūžinėjantiems, slenkantiems ir neaugantiems plaukams papasakos liaudies medicinos žinovė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54859908a6e51.m4aSat, 17 Jan 2015 09:26:24 +0000LRTMedicininė patikra moterims: vizitas kartą per metus užbėgs ligoms už akių. Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Atlikta apklausa skelbia, kad kas penkta moteris apie gimdos...Gimdos miomos atsiranda ir linkę augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Atlikta apklausa skelbia, kad kas penkta moteris apie gimdos miomas nežino visiškai nieko, o daugiau nei pusė lietuvių (61 proc.) šiemet dar nebuvo apsilankiusios pas ginekologą. Kokius simptomus sukelia augančios miomos laidoje paaiškins Vilniaus gimdymo namų ginekologinio sk. vedėjas ginekologas Rolandas Žiobakas.
Kokios liaudiškos priemonės padėtų lūžinėjantiems, slenkantiems ir neaugantiems plaukams papasakos liaudies medicinos žinovė Nijolė Degutienė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-01-10-11-03--15374813Kodėl kai kuriems žmonėms dažnai šąla kojos ir kas padėtų joms sušilti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54b37fbe99a54.m4aSat, 10 Jan 2015 00:27:41 +0000LRTAstma: kai išmokstama ją valdyti, ji gali beveik neturėti įtakos normaliam gyvenimui, pomėgiams ir aktyviai veiklai. Kas provokuoja ligos simptomus, su kokiais rūpesčiais susiduria astma sergantys žmonės laidoje pasakos VUL Santariškių klinikų...Kodėl kai kuriems žmonėms dažnai šąla kojos ir kas padėtų joms sušilti?]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2015-01-03-11-03--15374815http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54ace8a850139.m4aSat, 03 Jan 2015 21:05:49 +0000LRTLaidoje – praėjusių, 2014 metų laidų, aktualių temų apžvalga.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-12-27-11-03--15374822http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a6635adb5ad.m4aSat, 27 Dec 2014 12:42:01 +0000LRTSveikatos laidoje užbaigiant 2014-uosius metus kalbama apie stebuklams prilygstančias operacijas – vaikų kaukolės deformacijos operacijas. Dalyvauja vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas. Kitas pasakojimas – apie prieskonines vaistažoles. Žolinčių...1413falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-12-20-11-03--15374835Kodėl ir kaip mūsų mityba turėtų keistis pagal sezoną?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/5497d3fd3bf44.m4aSat, 20 Dec 2014 21:29:54 +0000LRTSenovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. Apie ligų diagnostiką pagal liežuvio...Kodėl ir kaip mūsų mityba turėtų keistis pagal sezoną?]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-12-13-11-03--15374836Moksliniai tyrimai įrodo, kad erškėtuogės labai vertingos gydant sąnarių ligas. Apie tai laidoje pasakos Danijos mokslininkas prof. Robinas Christensenas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54900a8172f7f.m4aSat, 13 Dec 2014 17:18:42 +0000LRTGydymas adatomis ir akupunktūriniai taškai priklauso genialiems liaudies atradimams, kurių praktinė reikšmė išliko iki šių dienų. Akupunktūra, kilusi Rytuose, Vakarų šalis pasiekė XIII a. per misionierius, keliautojus. Šio gydymo pasekėjų atsirado...Moksliniai tyrimai įrodo, kad erškėtuogės labai vertingos gydant sąnarių ligas. Apie tai laidoje pasakos Danijos mokslininkas prof. Robinas Christensenas.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-11-29-11-03--15374848Kaip ryte greičiau nubusti ir dieną nebūti apsnūdusiems? Kokia yra „tinginio mankšta”? Laidoje išgirsime Žolinčių akademijos prezidentės Danutės Kunčienės patarimų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/547c31a9f19fe.m4aFri, 28 Nov 2014 23:39:18 +0000LRTAutizmo spektro sutrikimų turintys vaikai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto, dažnai jie vadinami lietaus vaikais ar mažaisiais princais. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip” suvokia aplinką: jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl...Kaip ryte greičiau nubusti ir dieną nebūti apsnūdusiems? Kokia yra „tinginio mankšta”? Laidoje išgirsime Žolinčių akademijos prezidentės Danutės Kunčienės patarimų.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-11-22-11-03--15374851Savanorius dažnai regime talkinant socialiniuose projektuose. Kuo jie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams laidoje paaiškins onkopsichologė, savanorių koordinatorė Eglė Urbutienė ir Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas” pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pagrindinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizikos faktorius – rūkymas: 90 proc. sergančiųjų aktyviai arba pasyviai rūkantys. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro – žmogus pradeda dusti: iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje. Apie visa tai laidoje mums aiškina VU profesorius, VUL SK alergologijos ir pulmonologijos centro direktorius Edvardas Danila.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5472f9e616705.m4aFri, 21 Nov 2014 23:16:14 +0000LRTSavanorystė onkologijoje: kodėl reikalingi tokie pagalbininkai? Savanorius dažnai regime talkinant socialiniuose projektuose. Kuo jie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams laidoje paaiškins onkopsichologė, savanorių koordinatorė...Savanorius dažnai regime talkinant socialiniuose projektuose. Kuo jie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams laidoje paaiškins onkopsichologė, savanorių koordinatorė Eglė Urbutienė ir Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas” pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pagrindinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizikos faktorius – rūkymas: 90 proc. sergančiųjų aktyviai arba pasyviai rūkantys. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro – žmogus pradeda dusti: iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje. Apie visa tai laidoje mums aiškina VU profesorius, VUL SK alergologijos ir pulmonologijos centro direktorius Edvardas Danila.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-11-15-11-03--15374857Pastaruoju metu skaitome ir girdime apie daugybę mitybos koncepcijų, kurias kiekvienas prisitaiko sau. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi maisto pasirinkimo piramidę, kuri nustato proporcijas, rekomenduotinų maisto produktų sąrašą. Bet gyvename demokratinėje šalyje, kurioje nėra draudžiama susikurti savas strategijas. Jei žmogus nuo to gerai jaučiasi, tai visiems tik geriau.
Laidoje dalyvauja gyvūninės kilmės produktų atsisakę medikai, kurie sutiko pasidalinti savo žiniomis, savo pastebėjimais apie mitybą. Tai medicinos mokslų daktaras, chirurgas Darius Kubilius ir jo žmona farmacininkė Karolina Kubilienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5469ba5b627c6.m4aSat, 15 Nov 2014 19:09:40 +0000LRTKokios naudos duoda radikaliai pakeista mityba? Pastaruoju metu skaitome ir girdime apie daugybę mitybos koncepcijų, kurias kiekvienas prisitaiko sau. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi maisto pasirinkimo piramidę, kuri nustato...Pastaruoju metu skaitome ir girdime apie daugybę mitybos koncepcijų, kurias kiekvienas prisitaiko sau. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi maisto pasirinkimo piramidę, kuri nustato proporcijas, rekomenduotinų maisto produktų sąrašą. Bet gyvename demokratinėje šalyje, kurioje nėra draudžiama susikurti savas strategijas. Jei žmogus nuo to gerai jaučiasi, tai visiems tik geriau.
Laidoje dalyvauja gyvūninės kilmės produktų atsisakę medikai, kurie sutiko pasidalinti savo žiniomis, savo pastebėjimais apie mitybą. Tai medicinos mokslų daktaras, chirurgas Darius Kubilius ir jo žmona farmacininkė Karolina Kubilienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-11-08-11-03--15374863Fitoterapeutas med. m. dr. Juozas Vasiliauskas apie medaus savybes gali pasakoti nesustodamas: „Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas, sumažina sergančių lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą, jį tinka vartoti sergant kvėpavimo organų ligomis, medus vartojamas nuo nemigos“... ir dar apie daug kitų savybių girdėsite laidoje.
Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Tarp 20-ties ir 40-ties metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia savo piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/546317f896d7b.m4aSat, 08 Nov 2014 06:21:55 +0000LRTMedus gali padėti ne tik peršalusiam žmogui. Fitoterapeutas med. m. dr. Juozas Vasiliauskas apie medaus savybes gali pasakoti nesustodamas: „Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas, sumažina sergančių lėtiniu gastritu skrandžio sulčių...Fitoterapeutas med. m. dr. Juozas Vasiliauskas apie medaus savybes gali pasakoti nesustodamas: „Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas, sumažina sergančių lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą, jį tinka vartoti sergant kvėpavimo organų ligomis, medus vartojamas nuo nemigos“... ir dar apie daug kitų savybių girdėsite laidoje.
Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Tarp 20-ties ir 40-ties metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia savo piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-11-01-11-03--15374871http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/54577cfb5c105.m4aSat, 01 Nov 2014 13:33:22 +0000LRTRudens metas ir mirusiųjų prisiminimas žmogų savaime nuteikia liūdesiui. Pats savaime ruduo toks yra – pilkas rytas mažai kuo skiriasi nuo vakaro, neprašvintanti diena tarsi kabo apsupta debesų. Žmogus – gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Ir tikrai...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-10-25-11-03--15374872Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti.
Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt. – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti namus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/544e432a17874.m4aSat, 25 Oct 2014 18:06:12 +0000LRTPaaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos. Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju...Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti.
Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt. – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti namus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?]]>1487falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-10-18-11-03--15374880VU ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Žydrūnė Visockienė sako, kad ši liga reikalauja griežtos priežiūros, visiškai pakeisto gyvenimo būdo ir mitybos. Tik tada ligą valdyti įmanoma.
Ką daryti, jei norime pastiprinti akis? Ir lietuviškų vaistažolių arbatos, ir kompresai, ir netgi medus gali pagelbėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/5444c793e79b5.m4aFri, 17 Oct 2014 23:28:21 +0000LRTCukrinis diabetas: serga kas 20 – tas mūsų šalies gyventojas. VU ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Žydrūnė Visockienė sako, kad ši liga reikalauja griežtos priežiūros, visiškai pakeisto gyvenimo...VU ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Žydrūnė Visockienė sako, kad ši liga reikalauja griežtos priežiūros, visiškai pakeisto gyvenimo būdo ir mitybos. Tik tada ligą valdyti įmanoma.
Ką daryti, jei norime pastiprinti akis? Ir lietuviškų vaistažolių arbatos, ir kompresai, ir netgi medus gali pagelbėti.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-10-11-11-03--15374892„Sergantiesiems atvira plaučių tuberkulioze tinkamai gydytis pritrūksta valios ir pasiryžimo”, – sako infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė. Užsikrėsti šia liga galima bet kur – parduotuvėje, poliklinikoje, gatvėje, darželyje, mokykloje. Todėl sergančiuosius reikia labai motyvuoti tinkamai gydytis, kad jie nenutrauktų gydymo, kad neplatintų užkrato sveikiesiems. Tokią gydymo taktiką išlaikyti sudėtinga, nes kai kurie ligoniai vartoja alkoholį, ir jiems nėra svarbi ne visiškai išgydyta liga.
Ką daryti, jei nuolat šąla kojos? Liaudies medicinos žinovės patarimai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141318463170700.m4aSat, 11 Oct 2014 13:03:18 +0000LRTTuberkuliozė: kaip sveikuosius apsaugoti nuo sergančiųjų? „Sergantiesiems atvira plaučių tuberkulioze tinkamai gydytis pritrūksta valios ir pasiryžimo”, – sako infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės informacinės sistemos...„Sergantiesiems atvira plaučių tuberkulioze tinkamai gydytis pritrūksta valios ir pasiryžimo”, – sako infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė. Užsikrėsti šia liga galima bet kur – parduotuvėje, poliklinikoje, gatvėje, darželyje, mokykloje. Todėl sergančiuosius reikia labai motyvuoti tinkamai gydytis, kad jie nenutrauktų gydymo, kad neplatintų užkrato sveikiesiems. Tokią gydymo taktiką išlaikyti sudėtinga, nes kai kurie ligoniai vartoja alkoholį, ir jiems nėra svarbi ne visiškai išgydyta liga.
Ką daryti, jei nuolat šąla kojos? Liaudies medicinos žinovės patarimai.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-10-04-11-03--15374901http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141327492399006.m4aSat, 04 Oct 2014 16:59:43 +0000LRTPirmoji laidos tema skirta parkinsono ligai. Apie ligos simptomus ir gydymą kalbės parkinsono ligos draugijos pirmininkė neurologė Vaineta Valeikienė. Kita tema – apšvita. Kada ir koks spindulių kiekis mums kenkia pasakos radiacinės saugos centro...1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-09-27-11-03--15374904Statistiniais duomenimis kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad dažniausiai sukėlėju yra laikomas žmogaus papilomos virusas. Kaip jis plinta ir kaip galėtume jo apsisaugoti laidoje paaiškins Europos vaikų ir paauglių ginekologijos draugijos generalinė sekretorė med. m. dr. Žana Bumbulienė.
Vitaminai vaikams – ką pataria vaikų ligų gydytojai: duoti jų vaikams ar ne? Apie tai laidoje pasakos VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141197528251142.m4aSat, 27 Sep 2014 13:39:16 +0000LRTŽmogaus papilomos virusas gali rankas nusėti karpomis ir sukelti piktybines ligas. Statistiniais duomenimis kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad dažniausiai sukėlėju yra laikomas...Statistiniais duomenimis kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad dažniausiai sukėlėju yra laikomas žmogaus papilomos virusas. Kaip jis plinta ir kaip galėtume jo apsisaugoti laidoje paaiškins Europos vaikų ir paauglių ginekologijos draugijos generalinė sekretorė med. m. dr. Žana Bumbulienė.
Vitaminai vaikams – ką pataria vaikų ligų gydytojai: duoti jų vaikams ar ne? Apie tai laidoje pasakos VU Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-09-20-11-03--15374910Pagrindinė burnos higienos priemonė yra paprasta ir visiems prieinama įsigyti – tai dantų šepetėlis. Tačiau kruopščiai dantų valytis neišmokyto vaiko, vėliau ir suaugusiojo, dantys pažeidžiami ėduonies. Tokius dantis reikia gydyti, tai kainuoja nemažus pinigus, procedūra nėra maloni, praleidžiamos pamokos. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Julija Narbutaitė sako, jog burnos higienos įpročiai turi būti formuojami jau kūdikystėje – išdygus pirmiesiems dantukams.
Niujorke gyvenantis gydytojas kineziterapeutas Samuelis Tacas laidoje pasakos apie kasdienę sveikatinančią mankštą, judėjimą, gyvenimo džiaugsmą ir naujausią savo knygą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141137346575240.m4aSat, 20 Sep 2014 01:36:59 +0000LRTNet 81 proc. Lietuvos gyventojų nepakankamai rūpinasi savo dantimis. Pagrindinė burnos higienos priemonė yra paprasta ir visiems prieinama įsigyti – tai dantų šepetėlis. Tačiau kruopščiai dantų valytis neišmokyto vaiko, vėliau ir suaugusiojo, dantys...Pagrindinė burnos higienos priemonė yra paprasta ir visiems prieinama įsigyti – tai dantų šepetėlis. Tačiau kruopščiai dantų valytis neišmokyto vaiko, vėliau ir suaugusiojo, dantys pažeidžiami ėduonies. Tokius dantis reikia gydyti, tai kainuoja nemažus pinigus, procedūra nėra maloni, praleidžiamos pamokos. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Julija Narbutaitė sako, jog burnos higienos įpročiai turi būti formuojami jau kūdikystėje – išdygus pirmiesiems dantukams.
Niujorke gyvenantis gydytojas kineziterapeutas Samuelis Tacas laidoje pasakos apie kasdienę sveikatinančią mankštą, judėjimą, gyvenimo džiaugsmą ir naujausią savo knygą.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-09-13-11-03--15374915Spalio 13-oji – Pasaulinė sepsio diena, 15-oji – Pasaulinė limfomos diena. Šių dienų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės, sveikatos politiką kuriančių žmonių dėmesį į ligą – simptomus, gydymą, grėsmes ir poblemas.
Pasaulinės sepsios dienos proga gydytojai, medikų visa bendruomenė kviečia atkreipti visuomenės ir sveikatos politikų dėmesį į sepsio problemą – statistika skelbia, kad pasaulyje kas kelias sekundes nuo sepsio miršta žmogus. Mums visiems žinoti, kuo sepsis yra pavojingas – tiesiog būtina. Laidoje kalbės Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Vosylius.
Limfomos dienai skirtame pokalbyje aptarsime diagnostikos, gydymo problemas, psichologines ligos ir gydymo puses. VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141077286448761.m4aSat, 13 Sep 2014 16:40:19 +0000LRTPasaulyje minimos ligų dienos – kam jos skiriamos? Spalio 13-oji – Pasaulinė sepsio diena, 15-oji – Pasaulinė limfomos diena. Šių dienų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės, sveikatos politiką kuriančių žmonių dėmesį į ligą – simptomus, gydymą,...Spalio 13-oji – Pasaulinė sepsio diena, 15-oji – Pasaulinė limfomos diena. Šių dienų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės, sveikatos politiką kuriančių žmonių dėmesį į ligą – simptomus, gydymą, grėsmes ir poblemas.
Pasaulinės sepsios dienos proga gydytojai, medikų visa bendruomenė kviečia atkreipti visuomenės ir sveikatos politikų dėmesį į sepsio problemą – statistika skelbia, kad pasaulyje kas kelias sekundes nuo sepsio miršta žmogus. Mums visiems žinoti, kuo sepsis yra pavojingas – tiesiog būtina. Laidoje kalbės Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Vosylius.
Limfomos dienai skirtame pokalbyje aptarsime diagnostikos, gydymo problemas, psichologines ligos ir gydymo puses. VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-09-06-11-03--1537491720 – 30 metų hepatito C virusas gali pamažu ardyti kepenis, žmogui nieko nejaučiant. Per kraują plintanti infekcija dažniausiai nustatoma atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų metu ar tiriant kitas ligas. Laidoje infekcinių ligų gydytoja dr. Ligita Jančorienė paaiškins, į kokius negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį ir padaryti kraujo tyrimą. Buvęs hepatito C pacientas pasidalins savo gyvenimo patirtimi – ką turi iškęsti ligonis ir jo artimieji, kodėl taip svarbu šviesti visuomenę ir aiškinti apie šią ligą.
Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas jau pasiglemžė apie 2000 žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia ekstremalią padėtį, visos šalys turi pasirengti galimiems ligos atvejams. Mūsų šalyje taip pat yra numatytos priemonės, kaip turėtų būti prižiūrimas ligonis, jei toks atsirastų. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė paaiškins, ką turime žinoti kiekvienas.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141017069127740.m4aSat, 06 Sep 2014 00:18:07 +0000LRTHepatitas C – ne vien tik asocialių žmonių ir narkomanų liga. 20 – 30 metų hepatito C virusas gali pamažu ardyti kepenis, žmogui nieko nejaučiant. Per kraują plintanti infekcija dažniausiai nustatoma atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų metu ar...20 – 30 metų hepatito C virusas gali pamažu ardyti kepenis, žmogui nieko nejaučiant. Per kraują plintanti infekcija dažniausiai nustatoma atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų metu ar tiriant kitas ligas. Laidoje infekcinių ligų gydytoja dr. Ligita Jančorienė paaiškins, į kokius negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį ir padaryti kraujo tyrimą. Buvęs hepatito C pacientas pasidalins savo gyvenimo patirtimi – ką turi iškęsti ligonis ir jo artimieji, kodėl taip svarbu šviesti visuomenę ir aiškinti apie šią ligą.
Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas jau pasiglemžė apie 2000 žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia ekstremalią padėtį, visos šalys turi pasirengti galimiems ligos atvejams. Mūsų šalyje taip pat yra numatytos priemonės, kaip turėtų būti prižiūrimas ligonis, jei toks atsirastų. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė paaiškins, ką turime žinoti kiekvienas.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-08-30-11-03--15374931Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Biologas Liutauras Grigaliūnas laidoje pamokys, kaip reikėtų kovoti su blusomis. Pasirodo, ir šiais laikais šis parazitas sėkmingai dauginasi apleistuose rūsiuose, kuriuos mėgsta valkataujančios katės ir šunys. Blusoms įkandus, niežti, žaizdelės gali supūliuoti ar prasidėti alerginė reakcija, blusos platina ir kai kurias ligas.
Atvėsus orams, organizmas nespėja prisitaikyti prie didelio temperatūrų svyravimo, todėl pradedame sirgti. Ką daryti, jei jaučiame, jog prasideda sloga ar kosulys? Žolininkai laidoje turės patarimų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140957469220495.m4aSat, 30 Aug 2014 13:39:22 +0000LRTPirmakursiai, jus kviečia persirašyti prie kitos gydymo įstaigos? Pasidomėkite išsamiau! Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami...Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Biologas Liutauras Grigaliūnas laidoje pamokys, kaip reikėtų kovoti su blusomis. Pasirodo, ir šiais laikais šis parazitas sėkmingai dauginasi apleistuose rūsiuose, kuriuos mėgsta valkataujančios katės ir šunys. Blusoms įkandus, niežti, žaizdelės gali supūliuoti ar prasidėti alerginė reakcija, blusos platina ir kai kurias ligas.
Atvėsus orams, organizmas nespėja prisitaikyti prie didelio temperatūrų svyravimo, todėl pradedame sirgti. Ką daryti, jei jaučiame, jog prasideda sloga ar kosulys? Žolininkai laidoje turės patarimų.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-08-23-11-03--15374936Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, taip pat iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentao direktorius Julius Žiliukas.
Atėjus naujiems mokslo metams, keičiasi visos šeimos gyvenimas – ne tik režimas keičiasi, bet ir ritmas, laiko paskirstymas, veikla. Vien šie dalykai kelia sumaištį, o jei dar ir baimė prisideda – naujų mokytojų, naujų dalykų ar egzaminų – tai jau ir visai didelė įtampa atsiranda. Kaip tą adaptacijos laikotarpį ramiau išgyventi laidoje patars šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140904797963905.m4aSat, 23 Aug 2014 09:22:49 +0000LRTLietuvos mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, o įvežtinė? Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, taip pat iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti...Išaugus medienos kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena kurui įvežama ir iš kitų šalių, taip pat iš tų regionų, kurie galimai buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Kadangi radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti užteršta įvežama mediena, jos pelenuose, kurie naudojami statybose ar žemės ūkyje kaip trąša, gali koncentruotis radioaktyviosios medžiagos. Kokia jonizuojanti spinduliuotė yra galima, reikia mums dėl to nerimauti ar ne – apie tai laidoje paaiškins Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamentao direktorius Julius Žiliukas.
Atėjus naujiems mokslo metams, keičiasi visos šeimos gyvenimas – ne tik režimas keičiasi, bet ir ritmas, laiko paskirstymas, veikla. Vien šie dalykai kelia sumaištį, o jei dar ir baimė prisideda – naujų mokytojų, naujų dalykų ar egzaminų – tai jau ir visai didelė įtampa atsiranda. Kaip tą adaptacijos laikotarpį ramiau išgyventi laidoje patars šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-08-16-11-03--15374944Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Ši viruso pernešama liga gyvūnams – kiaulėms ir šernams – yra pragaištinga, mirtingumas siekia 100%. Tačiau žmonių sveikatai grėsmės nesukelia. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Robertas Kvaščevičius laidoje papasakos, kokios unikalios operacijos atliekamos naujame ligoninės skyriuje. Laidos pabaigoje išgirsite, kokios naudos turi prieskoniniai augalai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140835267169899.m4aSat, 16 Aug 2014 00:41:50 +0000LRTAfrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Ši viruso pernešama liga gyvūnams – kiaulėms ir šernams – yra pragaištinga, mirtingumas siekia 100%. Tačiau žmonių...Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Ši viruso pernešama liga gyvūnams – kiaulėms ir šernams – yra pragaištinga, mirtingumas siekia 100%. Tačiau žmonių sveikatai grėsmės nesukelia. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Robertas Kvaščevičius laidoje papasakos, kokios unikalios operacijos atliekamos naujame ligoninės skyriuje. Laidos pabaigoje išgirsite, kokios naudos turi prieskoniniai augalai.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-08-09-11-03--15374948Europos sveikatos draudimo kortelė garantuos būtinosios medicinos pagalbos apmokėjimą ES šalyse. Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Daugelis jau pavargo nuo kaitros, tačiau gamta šito nepaiso, kaitina toliau. Laidoje LSMUL gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė patars, kokios priemonės kovoti su kaitra padėtų vyresniems žmonėms, taip pat ko nepatariama daryti.
Paskutinis laidos puslapis skiriamas daržo antibiotiku ir lietuviškuoju imbieru vadinamam valgomajam krienui: ir gerklės skausmą jis gali mažinti, ir skaudantiems sąnariams padėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140774168753244.m4aSat, 09 Aug 2014 05:51:13 +0000LRTStudijos užsienyje: kaip pasirūpinti sveikata? Europos sveikatos draudimo kortelė garantuos būtinosios medicinos pagalbos apmokėjimą ES šalyse. Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė. Daugelis jau...Europos sveikatos draudimo kortelė garantuos būtinosios medicinos pagalbos apmokėjimą ES šalyse. Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Daugelis jau pavargo nuo kaitros, tačiau gamta šito nepaiso, kaitina toliau. Laidoje LSMUL gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė patars, kokios priemonės kovoti su kaitra padėtų vyresniems žmonėms, taip pat ko nepatariama daryti.
Paskutinis laidos puslapis skiriamas daržo antibiotiku ir lietuviškuoju imbieru vadinamam valgomajam krienui: ir gerklės skausmą jis gali mažinti, ir skaudantiems sąnariams padėti.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-07-19-11-03--15374955Tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti išvengti ir itin sunkių ligų – vėžio ar cukrinio diabeto, o
gydytojas endokrinologas prof. Gintautas Kazanavičius jį vadina būtinu kaip oras, druska ir vanduo. Laidoje kalbėsime apie tai, kas stabdo ir kas skatina šio vitamino gamybą mūsų organizme.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Paskiepyti seniau ar sirgę šia infekcine liga, po kontakto su užsikrėtusiu žmogumi nerimauti neturėtų. Jei nežinoma ar skiepytas, reikėtų atkreipti dėmesį į sutrikusią sveikatą – jei atsiranda bėrimas, temperatūra, galvos skausmas, akių uždegimas) kuo skubiau reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140593332770056.m4aSat, 19 Jul 2014 11:31:38 +0000LRTVitamino D atsakingas už imunitetą ir nuo jo kiekio priklauso atsparumas ligoms. O jo trūksta! Tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti išvengti ir itin sunkių ligų – vėžio ar cukrinio diabeto, o gydytojas endokrinologas prof. Gintautas...Tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti išvengti ir itin sunkių ligų – vėžio ar cukrinio diabeto, o
gydytojas endokrinologas prof. Gintautas Kazanavičius jį vadina būtinu kaip oras, druska ir vanduo. Laidoje kalbėsime apie tai, kas stabdo ir kas skatina šio vitamino gamybą mūsų organizme.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Paskiepyti seniau ar sirgę šia infekcine liga, po kontakto su užsikrėtusiu žmogumi nerimauti neturėtų. Jei nežinoma ar skiepytas, reikėtų atkreipti dėmesį į sutrikusią sveikatą – jei atsiranda bėrimas, temperatūra, galvos skausmas, akių uždegimas) kuo skubiau reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-06-21-11-03--15374962Su jaunais žmonėmis ypač daug bendraujanti gydytoja akušerė ginekologė Vaiva Eringytė įsitikinusi, kad mūsų šalis savitai išgyveno seksualinę revoliuciją: „Jaunimas neištvirko“. Pasak gydytojos, tėvai savo vaikus turėtų mokyti savo pavyzdžiu, o mokykla turi integruotas pamokas lytiškumo klausimais – kodėl visi nori vaikus kažko mokyti ir mokyti papildomai, jai nesuprantama.
Mėtą atpažįsta daugelis. Iš jos ne tik kvapnią arbatą galima pasigaminti, bet ir negalavimus gydyti, o nėsčiosios turėtų saikingai mėgautis šia arbata. Apie vasaros maistinių ir vaistinių augalų derlių papasakos žolininkė Danutė Kunčienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140350837025351.m4aSat, 21 Jun 2014 02:43:23 +0000LRTIlgieji vasaros savaitgaliai: šėliokime atsakingai! Su jaunais žmonėmis ypač daug bendraujanti gydytoja akušerė ginekologė Vaiva Eringytė įsitikinusi, kad mūsų šalis savitai išgyveno seksualinę revoliuciją: „Jaunimas neištvirko“. Pasak gydytojos,...Su jaunais žmonėmis ypač daug bendraujanti gydytoja akušerė ginekologė Vaiva Eringytė įsitikinusi, kad mūsų šalis savitai išgyveno seksualinę revoliuciją: „Jaunimas neištvirko“. Pasak gydytojos, tėvai savo vaikus turėtų mokyti savo pavyzdžiu, o mokykla turi integruotas pamokas lytiškumo klausimais – kodėl visi nori vaikus kažko mokyti ir mokyti papildomai, jai nesuprantama.
Mėtą atpažįsta daugelis. Iš jos ne tik kvapnią arbatą galima pasigaminti, bet ir negalavimus gydyti, o nėsčiosios turėtų saikingai mėgautis šia arbata. Apie vasaros maistinių ir vaistinių augalų derlių papasakos žolininkė Danutė Kunčienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-06-14-11-03--15374967Kardiologai sako, kad jaunų vyrų staigios mirtys sustojus širdžiai jau nestebina, bet labai liūdina. Infarktas – viena dažniausių ligų, kurios neretai pasibaigia staigia mirtimi. Kokios priežastys tai lemia, kokios priemonės padėtų išsaugoti širdį sveiką laidoje paaiškins Širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Kita tema laidoje – kokios liaudiškos priemonės padėtų, jei inkstuose kaupiasi smėlis ir formuojasi akmenys? Vaistažolių arbatas ir kitas priemones aptars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140290602925346.m4aSat, 14 Jun 2014 03:23:43 +0000LRTŠirdis: kaip ją saugoti, kad gyvenimo nenutrauktų staigi mirtis? Kardiologai sako, kad jaunų vyrų staigios mirtys sustojus širdžiai jau nestebina, bet labai liūdina. Infarktas – viena dažniausių ligų, kurios neretai pasibaigia staigia mirtimi. Kokios...Kardiologai sako, kad jaunų vyrų staigios mirtys sustojus širdžiai jau nestebina, bet labai liūdina. Infarktas – viena dažniausių ligų, kurios neretai pasibaigia staigia mirtimi. Kokios priežastys tai lemia, kokios priemonės padėtų išsaugoti širdį sveiką laidoje paaiškins Širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Kita tema laidoje – kokios liaudiškos priemonės padėtų, jei inkstuose kaupiasi smėlis ir formuojasi akmenys? Vaistažolių arbatas ir kitas priemones aptars žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-06-07-11-03--15374972Profesorė Rūta Dubakienė sako, jok alergenus išsiaiškinti kartais užtrunka ilgą laiką, tačiau itin reta, jog liktų neaišku, kas žmogų alergizuoja. Pats efektyviausias alergijos gydymo būdas – vengti alergenų. Šią problemą spręsti nėra sudėtinga, jei galima išvengti alergenų – jei tai yra alergija, tarkime, maisto produktams – nevalgai tų maisto produktų ir alergijos nėra. Jei alergijos požymius (slogą, niežulį ar dusulį) sukelia įkvepiamieji alergenai, išvengti žiedadulkių ar namų dulkių erkių – ypač sudėtinga.
Liaudies išmintį laidoje skleis žolininkė Danutė Kunčienė, ji pasakos, kaip atbaidyti uodus. Mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas paaiškins, kuo mums naudingos vasaros gėrybės – uogos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140247674951047.m4aSat, 07 Jun 2014 09:41:25 +0000LRTAlergiškų žmonių didžiausias galvos skausmas – kas sukelia alergiją. Profesorė Rūta Dubakienė sako, jok alergenus išsiaiškinti kartais užtrunka ilgą laiką, tačiau itin reta, jog liktų neaišku, kas žmogų alergizuoja. Pats efektyviausias alergijos...Profesorė Rūta Dubakienė sako, jok alergenus išsiaiškinti kartais užtrunka ilgą laiką, tačiau itin reta, jog liktų neaišku, kas žmogų alergizuoja. Pats efektyviausias alergijos gydymo būdas – vengti alergenų. Šią problemą spręsti nėra sudėtinga, jei galima išvengti alergenų – jei tai yra alergija, tarkime, maisto produktams – nevalgai tų maisto produktų ir alergijos nėra. Jei alergijos požymius (slogą, niežulį ar dusulį) sukelia įkvepiamieji alergenai, išvengti žiedadulkių ar namų dulkių erkių – ypač sudėtinga.
Liaudies išmintį laidoje skleis žolininkė Danutė Kunčienė, ji pasakos, kaip atbaidyti uodus. Mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas paaiškins, kuo mums naudingos vasaros gėrybės – uogos.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-05-31-11-03--15374981ES narkotikų stebėsenos agentūros paskelbtoje 2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje teigiama, jog narkotikų vartojimas yra viena pagrindinių jaunimo mirštamumo Europoje priežasčių. Ir tiesiogiai – perdozavus (mirtis nuo narkotikų), tiek netiesiogiai – dėl ligų, nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių, kurių priežastis yra narkotikai. Baltijos šalys ataskaitoje įvardijamos kaip probleminės dėl ypač aukštų mirtingumo rodiklių ir plintančių ligų masto. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas laidoje aiškins apie atsakingą elgesį, dėmesį savo sveikatai ir galimybes mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą.
Šešių iš dešimties Lietuvos moksleivių rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis, o tai rodo, kad vaikai stokoja asmeninės higienos įgūdžių. Edukacinio projekto metu paaiškėjo, kad net 62,2 proc. bakteriologinių mėginių nuo vaikų rankų aptikta bakterijų, galinčių sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, salmoneliozę, aptikta ir spalinių kiaušinėlių. Šių parazitų randama ir baseinų vandenyje. Apie būtiną asmens higieną laidoje pasakos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/14016962964492.m4aSat, 31 May 2014 19:42:05 +0000LRTNarkotikų vartojimas: ŽIV užkrėsti naujagimiai, hepatitai, mirtys nuo perdozavimo. ES narkotikų stebėsenos agentūros paskelbtoje 2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje teigiama, jog narkotikų vartojimas yra viena pagrindinių...ES narkotikų stebėsenos agentūros paskelbtoje 2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje teigiama, jog narkotikų vartojimas yra viena pagrindinių jaunimo mirštamumo Europoje priežasčių. Ir tiesiogiai – perdozavus (mirtis nuo narkotikų), tiek netiesiogiai – dėl ligų, nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių, kurių priežastis yra narkotikai. Baltijos šalys ataskaitoje įvardijamos kaip probleminės dėl ypač aukštų mirtingumo rodiklių ir plintančių ligų masto. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas laidoje aiškins apie atsakingą elgesį, dėmesį savo sveikatai ir galimybes mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą.
Šešių iš dešimties Lietuvos moksleivių rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis, o tai rodo, kad vaikai stokoja asmeninės higienos įgūdžių. Edukacinio projekto metu paaiškėjo, kad net 62,2 proc. bakteriologinių mėginių nuo vaikų rankų aptikta bakterijų, galinčių sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, salmoneliozę, aptikta ir spalinių kiaušinėlių. Šių parazitų randama ir baseinų vandenyje. Apie būtiną asmens higieną laidoje pasakos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-05-17-11-03--15374986Egzaminų metas – išbandymų laikotarpis, kai reikia išmokti suvaldyti jaudulį, įtampą, daugiau dirbti prie knygų ir nepervargti. Kas galėtų padėti susitvarkyti su egzaminų stresu laidoje papasakos psichoterapeutė psichiatrė Vida Kilikevičienė.
„Jų maiste negali būti ir pėdsakų rugių, miežių ir kviečių grūdų“, – sako gastroenterologas med. m. dr. doc. Vaidotas Urbonas. „ Net ir komunijos paplotėlis, kuris gaminamas iš kvietinių miltų, tokių žmonių sveikatai kenkia“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140048649069772.m4aSat, 17 May 2014 18:40:25 +0000LRTEgzaminų stresas: kaip susikaupti, įsiminti ir nepersimokyti? Egzaminų metas – išbandymų laikotarpis, kai reikia išmokti suvaldyti jaudulį, įtampą, daugiau dirbti prie knygų ir nepervargti. Kas galėtų padėti susitvarkyti su egzaminų stresu laidoje...Egzaminų metas – išbandymų laikotarpis, kai reikia išmokti suvaldyti jaudulį, įtampą, daugiau dirbti prie knygų ir nepervargti. Kas galėtų padėti susitvarkyti su egzaminų stresu laidoje papasakos psichoterapeutė psichiatrė Vida Kilikevičienė.
„Jų maiste negali būti ir pėdsakų rugių, miežių ir kviečių grūdų“, – sako gastroenterologas med. m. dr. doc. Vaidotas Urbonas. „ Net ir komunijos paplotėlis, kuris gaminamas iš kvietinių miltų, tokių žmonių sveikatai kenkia“.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-05-03-11-03--15374993Apie daugiavaikę šeimą kalbame su tam tikra nuostata – gyvenimas joje yra sudėtingesnis nei 1 – 2 vaikučius auginančiai šeimai. Ar taip iš tiesų yra ir kaip tvarkosi daug vaikų turinčios mamos laidoje pasakos Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė ir komunikacijos vadovė Skaidrė Vainikauskaitė.
Ar daugkartinis gimdymas moteriai – sveika ir kodėl į tokios moters palatą gydytojai ir akušerės užsuka dažniau paaiškins gydytoja akušerė ginekologė Jolanta Šakalienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/139929875243984.m4aSat, 03 May 2014 10:21:53 +0000LRTKaip gyvena daugiavaikė mama? Apie daugiavaikę šeimą kalbame su tam tikra nuostata – gyvenimas joje yra sudėtingesnis nei 1 – 2 vaikučius auginančiai šeimai. Ar taip iš tiesų yra ir kaip tvarkosi daug vaikų turinčios mamos laidoje pasakos Daugiavaikių...Apie daugiavaikę šeimą kalbame su tam tikra nuostata – gyvenimas joje yra sudėtingesnis nei 1 – 2 vaikučius auginančiai šeimai. Ar taip iš tiesų yra ir kaip tvarkosi daug vaikų turinčios mamos laidoje pasakos Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė ir komunikacijos vadovė Skaidrė Vainikauskaitė.
Ar daugkartinis gimdymas moteriai – sveika ir kodėl į tokios moters palatą gydytojai ir akušerės užsuka dažniau paaiškins gydytoja akušerė ginekologė Jolanta Šakalienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-04-26-11-03--15374995Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad į savitarpio pagalbos grupes susirinkę ligoniai randa daug atsakymų į juos varginančius klausimus. Tokiais mokymais nuo gydytojų pečių nuimama pacientų ugdymo, psichologinė ir socialinė našta. Gegužės mėnesį vyksiančių mokymų metu bus pristatyta ir nauja knyga „Ką valgyti susirgus
vėžiu?“ Mitybos klausimai susirgus vėžiu pacientams yra ypatingai svarbūs: gydymo procesui pacientas įtakos neturi, tačiau tinkamai maitindamasis, jis gali aktyviai dalyvauti tame procese. Apie mitybos vadovą laidoje kalbės gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir kuo rečiau. Bet juk druskos dedama į pyragus, sausainius ir net saldainius. Apie druską kalbėsime su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulyte.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/13986793747261.m4aSat, 26 Apr 2014 04:57:16 +0000LRTKodėl reikalingi piktybinėmis ligomis sergančių žmonių mokymai? Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad į savitarpio pagalbos grupes susirinkę ligoniai randa daug atsakymų į juos varginančius klausimus....Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad į savitarpio pagalbos grupes susirinkę ligoniai randa daug atsakymų į juos varginančius klausimus. Tokiais mokymais nuo gydytojų pečių nuimama pacientų ugdymo, psichologinė ir socialinė našta. Gegužės mėnesį vyksiančių mokymų metu bus pristatyta ir nauja knyga „Ką valgyti susirgus
vėžiu?“ Mitybos klausimai susirgus vėžiu pacientams yra ypatingai svarbūs: gydymo procesui pacientas įtakos neturi, tačiau tinkamai maitindamasis, jis gali aktyviai dalyvauti tame procese. Apie mitybos vadovą laidoje kalbės gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir kuo rečiau. Bet juk druskos dedama į pyragus, sausainius ir net saldainius. Apie druską kalbėsime su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulyte.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-04-19-11-03--15375003Kokių maistinių medžiagų paprastai gauname prie vaišių stalo daugiau – per Velykas? Pirmiausia – kodėl valgome tiek kiaušinių? Ši tradicija irgi likusi nuo pagonybės laikų – kiaušinis simbolizuoja naują pradžią, atgimusią gamtą, gyvybę, juk pavasaris po ilgos žiemos – tikras atgimimas. Dažniausiai jų mažiau stengiasi valgyti tie, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Bet visai atsisakydami tokių patiekalų galime susidurti su kita problema: cholino, medžiagos atsakančios už mūsų atmintį ir dėmesio koncentraciją, trūkumu. Cholino yra kiaušiniuose, todėl valgyti juos protingais kiekiais, tikrai nekenksminga. Dietologės komentaras.
Pavasario pradžia – labai apgaulingas laikas. Puolame nusimesti paltus, įsivaizduojame, kad galima užmiršti šalį ant kaklo. Besikeičiantis sezonas sukelia organizmui tam tikrą stresą ir sumažina jo atsparumą infekcijoms – skersvėjuose šaltas vėjo gūsis gali pakenkti, temperatūrų kaita, nusilpęs imunitetas. Sveiką gyvenseną propaguojanti Ksavera Vaištarienė patars, kaip pripratinti save prie orų kaitos ir kaip sustiprėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139817680339680.m4aSat, 19 Apr 2014 08:47:35 +0000LRTPavasaris atneša (ne)malonių dalykų: ir šventes, ir nusilpusį imunitetą. Kokių maistinių medžiagų paprastai gauname prie vaišių stalo daugiau – per Velykas? Pirmiausia – kodėl valgome tiek kiaušinių? Ši tradicija irgi likusi nuo pagonybės laikų –...Kokių maistinių medžiagų paprastai gauname prie vaišių stalo daugiau – per Velykas? Pirmiausia – kodėl valgome tiek kiaušinių? Ši tradicija irgi likusi nuo pagonybės laikų – kiaušinis simbolizuoja naują pradžią, atgimusią gamtą, gyvybę, juk pavasaris po ilgos žiemos – tikras atgimimas. Dažniausiai jų mažiau stengiasi valgyti tie, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Bet visai atsisakydami tokių patiekalų galime susidurti su kita problema: cholino, medžiagos atsakančios už mūsų atmintį ir dėmesio koncentraciją, trūkumu. Cholino yra kiaušiniuose, todėl valgyti juos protingais kiekiais, tikrai nekenksminga. Dietologės komentaras.
Pavasario pradžia – labai apgaulingas laikas. Puolame nusimesti paltus, įsivaizduojame, kad galima užmiršti šalį ant kaklo. Besikeičiantis sezonas sukelia organizmui tam tikrą stresą ir sumažina jo atsparumą infekcijoms – skersvėjuose šaltas vėjo gūsis gali pakenkti, temperatūrų kaita, nusilpęs imunitetas. Sveiką gyvenseną propaguojanti Ksavera Vaištarienė patars, kaip pripratinti save prie orų kaitos ir kaip sustiprėti.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-04-12-11-03--15375007Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako.
Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139780755612197.m4aSat, 12 Apr 2014 01:50:24 +0000LRTParkinsono liga – nemirtina, tačiau daug kančių ligoniui ir artimiesiems sukelianti liga. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus...Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako.
Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-04-05-11-03--15375014Specialistų teigimu, nosį užgulančios, miegą trumpinančios ir darbingumą mažinančios alerginės slogos kamuoja vis daugiau žmonių. Kaip jiems galima padėti laidoje pasakos Šiaulių universiteto Aerobiologijos katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė.
Mitybos specialistas VU profesorius Rimantas Stukas sako, kad apie sveiką mitybą žmonės žino – žino, kad ir riebią žuvį reikia valgyti dažniau, ir kad košės sveika, ir kad daržovių per mažai vartojame, tačiau vien žinojimo nepakanka: sveikai maitinasi tik nedaugelis. Tą jie atskleidžia atliekant apklausas. Kiek, kodėl ir ko reikia valgyti, kad gautume visų reikalingų medžiagų ir ilgai išsaugotume sveikatą?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139780723011248.m4aSat, 05 Apr 2014 12:18:48 +0000LRTAlerginė sloga: medžiai ir krūmai jau barsto milijonus žiedadulkių. Specialistų teigimu, nosį užgulančios, miegą trumpinančios ir darbingumą mažinančios alerginės slogos kamuoja vis daugiau žmonių. Kaip jiems galima padėti laidoje pasakos Šiaulių...Specialistų teigimu, nosį užgulančios, miegą trumpinančios ir darbingumą mažinančios alerginės slogos kamuoja vis daugiau žmonių. Kaip jiems galima padėti laidoje pasakos Šiaulių universiteto Aerobiologijos katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė.
Mitybos specialistas VU profesorius Rimantas Stukas sako, kad apie sveiką mitybą žmonės žino – žino, kad ir riebią žuvį reikia valgyti dažniau, ir kad košės sveika, ir kad daržovių per mažai vartojame, tačiau vien žinojimo nepakanka: sveikai maitinasi tik nedaugelis. Tą jie atskleidžia atliekant apklausas. Kiek, kodėl ir ko reikia valgyti, kad gautume visų reikalingų medžiagų ir ilgai išsaugotume sveikatą?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-03-29-11-03--15375022Jei pavasarį jaučiate nuolatinį jaudulį, įtampą, silpnumą, galvos svaigulį, vidinį virpulį – galbūt jus vargina nerimas, kurį jau reikia gydyti. Nervų ligas nėra paprasta atpažinti, dažnai pirmieji pojūčiai priskiriami nereikšmingiems nuotaikų svyravimams, kurie žmones sekina, trukdo dirbti, ilsėtis. Kaip atpažinti liguistą nerimą?
Laidoje girdėsite ir išsėtine skleroze sergančio žmogaus pasakojimą – kas keista ima darytis ligos pradžioje, kokie požymiai rodo, kad kažkas yra negerai. Išsėtinės sklerozės liga anksti pradėjus gydyti atitolina sunkiuosius ligos etapus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139624913076394.m4aSat, 29 Mar 2014 02:10:10 +0000LRTNuolatinį nerimą reikia gydyti. Jei pavasarį jaučiate nuolatinį jaudulį, įtampą, silpnumą, galvos svaigulį, vidinį virpulį – galbūt jus vargina nerimas, kurį jau reikia gydyti. Nervų ligas nėra paprasta atpažinti, dažnai pirmieji pojūčiai priskiriami...Jei pavasarį jaučiate nuolatinį jaudulį, įtampą, silpnumą, galvos svaigulį, vidinį virpulį – galbūt jus vargina nerimas, kurį jau reikia gydyti. Nervų ligas nėra paprasta atpažinti, dažnai pirmieji pojūčiai priskiriami nereikšmingiems nuotaikų svyravimams, kurie žmones sekina, trukdo dirbti, ilsėtis. Kaip atpažinti liguistą nerimą?
Laidoje girdėsite ir išsėtine skleroze sergančio žmogaus pasakojimą – kas keista ima darytis ligos pradžioje, kokie požymiai rodo, kad kažkas yra negerai. Išsėtinės sklerozės liga anksti pradėjus gydyti atitolina sunkiuosius ligos etapus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-03-22-11-03--15375028Per daug intensyvus kompiuterių, planšečių ir kitų informacinių technologijų priemonių naudojimas prieš miegą iki vėlyvos nakties sutrikdo kokybiško miego struktūrą. Tai reiškia, kad ilgą laiką miegant nekokybiškai, blogėja koncentracija, gali sutrikti vaiko augimo procesai, gresia nutukimas. Miego higiena formuojasi kūdikystėje, todėl tėvai kviečiami atkreipti dėmesį į tai. Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.
Nuo senų laikų ankstyvą pavasarį kaimo žmonės gurkšnoja sulą. Tai ir vaišės atvykusiam svečiui, ir sakoma, kad labai naudingas gėrimas. Mūsų laidoje apie sulą, jos naudingas savybes papasakos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Lietuvoje skanaujama beržų ir klevų sulos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139566974896454.m4aSat, 22 Mar 2014 04:23:36 +0000LRTKodėl paauglių miegas laikomas „auksiniu standartu“? Per daug intensyvus kompiuterių, planšečių ir kitų informacinių technologijų priemonių naudojimas prieš miegą iki vėlyvos nakties sutrikdo kokybiško miego struktūrą. Tai reiškia, kad ilgą laiką...Per daug intensyvus kompiuterių, planšečių ir kitų informacinių technologijų priemonių naudojimas prieš miegą iki vėlyvos nakties sutrikdo kokybiško miego struktūrą. Tai reiškia, kad ilgą laiką miegant nekokybiškai, blogėja koncentracija, gali sutrikti vaiko augimo procesai, gresia nutukimas. Miego higiena formuojasi kūdikystėje, todėl tėvai kviečiami atkreipti dėmesį į tai. Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.
Nuo senų laikų ankstyvą pavasarį kaimo žmonės gurkšnoja sulą. Tai ir vaišės atvykusiam svečiui, ir sakoma, kad labai naudingas gėrimas. Mūsų laidoje apie sulą, jos naudingas savybes papasakos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Lietuvoje skanaujama beržų ir klevų sulos.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-03-15-11-03--15375031Psichiatrinę – psichologinę ekspertizę atliekantys ekspertai sako, kad didžioji dauguma ekspertizių yra atliekama nuskriaustiems vaikams ir paaugliams. 2014 metai skirti vaikų sveikatai, dėmesys turėtų būti skiriamas ir emocinei sveikatai, nes ji turi įtakos vaiko vystymosi raidai, adaptacijai visuomenėje. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus vadovė ekspertė Vida Kilikevičienė.
Kodėl sveikuoliai ima gyventi sveikai? Laidoje išgirsite patarimų, kuriais galima pasinaudoti neinvestuojant daug laiko ir pinigų: ką išimti iš lėkštės, ką į ją įdėti, kokį fizinį pratimą patariama atlikti kasdien.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/13951388003807.m4aSat, 15 Mar 2014 08:22:40 +0000LRTNuskriaustų vaikų psichiką tiriantis ekspertas: „Privalome būti nešališki“. Psichiatrinę – psichologinę ekspertizę atliekantys ekspertai sako, kad didžioji dauguma ekspertizių yra atliekama nuskriaustiems vaikams ir paaugliams. 2014 metai skirti vaikų...Psichiatrinę – psichologinę ekspertizę atliekantys ekspertai sako, kad didžioji dauguma ekspertizių yra atliekama nuskriaustiems vaikams ir paaugliams. 2014 metai skirti vaikų sveikatai, dėmesys turėtų būti skiriamas ir emocinei sveikatai, nes ji turi įtakos vaiko vystymosi raidai, adaptacijai visuomenėje. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus vadovė ekspertė Vida Kilikevičienė.
Kodėl sveikuoliai ima gyventi sveikai? Laidoje išgirsite patarimų, kuriais galima pasinaudoti neinvestuojant daug laiko ir pinigų: ką išimti iš lėkštės, ką į ją įdėti, kokį fizinį pratimą patariama atlikti kasdien.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-03-08-11-03--15375034Tyrimų duomenimis vegetacinės nervų sistemos sutrikimais skundžiasi beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius paaiškins, kodėl šie sutrikimai atsiranda. Jie kelia diskomfortą, tačiau klausant gydytojų nurodymų, gana gretai iš to išsivaduojama: šiuos sutrikimus gydant svarbiausia ne medikamentai, o darbo ir poilsio režimas, gyvenimo būdas, psichiką veikiančių veiksnių išaiškinimas ir koregavimas.
Garsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė kiekvienam gyvenimo atvejui gali pasiūlyti vaistažolių arbatos – jei sutriko virškinimas, jei blogai miegame, jei esame pavargę ar nusilpę. Pavasaris ir vasara – pagrindinis vaistažolių rinkimo metas. Jei namuose dar turime likusių pernykščių vaistažolių, nereikia jų išmesti. „Jei jos pakeitusios spalvą, nebekvepia, tai nors vonią iš jų pasidarykime. Labai atgaivina“, - tai citata iš pašnekesio su žolių žinove.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139453307574424.m4aSat, 08 Mar 2014 01:06:06 +0000LRTDėl ko sutrinka mūsų vegetacinė nervų sistema? Tyrimų duomenimis vegetacinės nervų sistemos sutrikimais skundžiasi beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius paaiškins, kodėl šie sutrikimai atsiranda. Jie...Tyrimų duomenimis vegetacinės nervų sistemos sutrikimais skundžiasi beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius paaiškins, kodėl šie sutrikimai atsiranda. Jie kelia diskomfortą, tačiau klausant gydytojų nurodymų, gana gretai iš to išsivaduojama: šiuos sutrikimus gydant svarbiausia ne medikamentai, o darbo ir poilsio režimas, gyvenimo būdas, psichiką veikiančių veiksnių išaiškinimas ir koregavimas.
Garsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė kiekvienam gyvenimo atvejui gali pasiūlyti vaistažolių arbatos – jei sutriko virškinimas, jei blogai miegame, jei esame pavargę ar nusilpę. Pavasaris ir vasara – pagrindinis vaistažolių rinkimo metas. Jei namuose dar turime likusių pernykščių vaistažolių, nereikia jų išmesti. „Jei jos pakeitusios spalvą, nebekvepia, tai nors vonią iš jų pasidarykime. Labai atgaivina“, - tai citata iš pašnekesio su žolių žinove.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-03-01-11-03--15375044Organizmo šarminė - rūgštinė pusiausvyra priklauso nuo to, ką valgome. Didesnę mūsų lėkštės porcijos dalį turėtų sudaryti termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės. Jie ir yra šarminantys maisto produktai. Riebus bei daug baltymų turintis maistas organizme suskyla iki rūgščių – jos organizmą rūgština. Rūgšti terpė puikiai tinka veistis virusams bei bakterijoms, skatina daugelį su senėjimu susijusių ligų. Laidoje apie tai pasakos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėja Rūta Babravičienė.
Tirpsmo vanduo: kokių savybių jis turi ir kaip reikėtų teisingai jo pasigaminti „Sveikatoje“ paaiškins sveikos gyvensenos propaguotoja N. Degutienė.
Net 75 proc. pacientų niekada nepasisako, kad nelaiko šlapimo. Taip yra dėl to, kad mums gėda kalbėti apie tai. Ši problema yra gydoma – apie pagalbą ligoniams papasakos VUL Santariškių klinikų urologė doc. Aušra Černiauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/13938457288150.m4aSat, 01 Mar 2014 10:19:54 +0000LRTKodėl išsiderina organizmo pH, ir ką daryti, kad būtų atkurta rūgščių ir šarmų pusiausvyra? Organizmo šarminė - rūgštinė pusiausvyra priklauso nuo to, ką valgome. Didesnę mūsų lėkštės porcijos dalį turėtų sudaryti termiškai neapdoroti vaisiai ir...Organizmo šarminė - rūgštinė pusiausvyra priklauso nuo to, ką valgome. Didesnę mūsų lėkštės porcijos dalį turėtų sudaryti termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės. Jie ir yra šarminantys maisto produktai. Riebus bei daug baltymų turintis maistas organizme suskyla iki rūgščių – jos organizmą rūgština. Rūgšti terpė puikiai tinka veistis virusams bei bakterijoms, skatina daugelį su senėjimu susijusių ligų. Laidoje apie tai pasakos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėja Rūta Babravičienė.
Tirpsmo vanduo: kokių savybių jis turi ir kaip reikėtų teisingai jo pasigaminti „Sveikatoje“ paaiškins sveikos gyvensenos propaguotoja N. Degutienė.
Net 75 proc. pacientų niekada nepasisako, kad nelaiko šlapimo. Taip yra dėl to, kad mums gėda kalbėti apie tai. Ši problema yra gydoma – apie pagalbą ligoniams papasakos VUL Santariškių klinikų urologė doc. Aušra Černiauskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-02-27-15-05--15375042Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra, kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti: šunų, asilų, triušių, roplių (iguanų, gyvačių), apuokų, pelėdų terapija taikoma užsienio šalyse. Čia laikomasi nuostatos, kad kiekvienas gyvūnas yra unikalus, savaip traukiantis ir veikiantis žmogų.
Kaip padeda gyvūnai sveikti fiziškai ir emociškai, apie jodinėjimo ir bendravimo su žirgais naudą, apie delfinų terapijos poveikį laidoje pasakos specialistai, užsiimantys žmonių sveikatinimu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139359740772945.m4aThu, 27 Feb 2014 04:22:26 +0000LRTGyvūnų terapija: kaip vyksta ir kokia jos nauda? Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra, kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti: šunų, asilų, triušių, roplių (iguanų, gyvačių), apuokų, pelėdų...Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra, kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti: šunų, asilų, triušių, roplių (iguanų, gyvačių), apuokų, pelėdų terapija taikoma užsienio šalyse. Čia laikomasi nuostatos, kad kiekvienas gyvūnas yra unikalus, savaip traukiantis ir veikiantis žmogų.
Kaip padeda gyvūnai sveikti fiziškai ir emociškai, apie jodinėjimo ir bendravimo su žirgais naudą, apie delfinų terapijos poveikį laidoje pasakos specialistai, užsiimantys žmonių sveikatinimu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-02-15-11-03--15375049Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/13926315368575.m4aSat, 15 Feb 2014 20:50:32 +0000LRTDauguma žmonių (net iki 95 proc.) tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų...Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-02-08-11-03--15375058Vėžys neatsiranda per vieną dieną, taip sako gydytojai, tačiau anksti ją aptikti sudėtinga dėl mūsų organizmo sistemų veiklos – vienos sistemos blokuoja kitų sistemų darbą, navikas neturi nervinių ląstelių, vadinasi, neskauda, dėl to nieko nejaučiame ir liga ilgai nerandama. Kodėl pradeda vystytis navikas, kas atsitinka su mūsų imunine sistema, kad ji nekovoja su nesveikomis ląstelėmis? Ką mes gyvenime darome ne taip, kad susergame? Susivokti šiuose klausimuose mums padės VU Onkologijos instituto Imunologijos laboratorijos vedėja biomedicinos mokslų dr. Vita Pašukonienė.
VU Onkologijos instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos biologas fitoterapeutas Juozas Ruolia akcentuoja, jog žolėmis vėžio neišgydysi. Šioje laidoje jis paaiškins, kokios profilaktinės priemonės padėtų būti sveikam ir kas padėtų sveikti po vėžio gydymo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139204005662706.m4aSat, 08 Feb 2014 03:27:18 +0000LRTVėžys: kas galėtų padėti jo išvengti? Vėžys neatsiranda per vieną dieną, taip sako gydytojai, tačiau anksti ją aptikti sudėtinga dėl mūsų organizmo sistemų veiklos – vienos sistemos blokuoja kitų sistemų darbą, navikas neturi nervinių ląstelių,...Vėžys neatsiranda per vieną dieną, taip sako gydytojai, tačiau anksti ją aptikti sudėtinga dėl mūsų organizmo sistemų veiklos – vienos sistemos blokuoja kitų sistemų darbą, navikas neturi nervinių ląstelių, vadinasi, neskauda, dėl to nieko nejaučiame ir liga ilgai nerandama. Kodėl pradeda vystytis navikas, kas atsitinka su mūsų imunine sistema, kad ji nekovoja su nesveikomis ląstelėmis? Ką mes gyvenime darome ne taip, kad susergame? Susivokti šiuose klausimuose mums padės VU Onkologijos instituto Imunologijos laboratorijos vedėja biomedicinos mokslų dr. Vita Pašukonienė.
VU Onkologijos instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos biologas fitoterapeutas Juozas Ruolia akcentuoja, jog žolėmis vėžio neišgydysi. Šioje laidoje jis paaiškins, kokios profilaktinės priemonės padėtų būti sveikam ir kas padėtų sveikti po vėžio gydymo.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-02-01-11-03--15375067Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti insulto diagnostikos ir gydymo centrai vadinamieji klasteriai.Lietuvoje jie įkurti LSMUL Kauno klinikose, VU Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (Lazdynų greitosios pagalbos ligoninė) ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse. Šiuose centruose ištisą parą, visomis metų dienomis dirbs specializuotos brigados insultui diagnozuoti, gydyti, atlikti medicinines procedūras. Naudingos informacijos apie ligonio simptomus, apie jo atvežimą į ligoninę žmonėms pateiks RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Neuroangiochirurgijos centro Insultų sektoriaus vadovas Augenijus Vilimas.
Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių krapštukų, jokių pagaliukų“ – laidoje sakys ausų ligų gydytoja. Pernelyg kruopščiai valydami ausis, galime pažeisti landas, reikės rimto ir ilgo gydymo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139141956863658.m4aSat, 01 Feb 2014 12:24:56 +0000LRTInsulto klasteris: kas tai? Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti insulto diagnostikos ir gydymo centrai vadinamieji klasteriai.Lietuvoje jie įkurti LSMUL Kauno klinikose, VU Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (Lazdynų...Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti insulto diagnostikos ir gydymo centrai vadinamieji klasteriai.Lietuvoje jie įkurti LSMUL Kauno klinikose, VU Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (Lazdynų greitosios pagalbos ligoninė) ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse. Šiuose centruose ištisą parą, visomis metų dienomis dirbs specializuotos brigados insultui diagnozuoti, gydyti, atlikti medicinines procedūras. Naudingos informacijos apie ligonio simptomus, apie jo atvežimą į ligoninę žmonėms pateiks RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Neuroangiochirurgijos centro Insultų sektoriaus vadovas Augenijus Vilimas.
Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių krapštukų, jokių pagaliukų“ – laidoje sakys ausų ligų gydytoja. Pernelyg kruopščiai valydami ausis, galime pažeisti landas, reikės rimto ir ilgo gydymo.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-01-25-11-03--15375066Žiema ir gerklės skausmas – neatsiejami. Bandome jį malšinti šiltomis arbatomis su medumi, citrina. Kokios kitos liaudiškos priemonės galėtų padėti – kuo skalauti, kokius pratimus daryti laidoje papasakos žolininkė Nijolė Degutienė.
Kita laidos dalis – pokalbis su sportininku, kuris neįtikėtinų sporto aukštumų pasiekė sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kalbėsime apie valią, norą įrodyti sau ir kitiems, kad viskas yra įmanoma.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139082421465321.m4aSat, 25 Jan 2014 03:11:02 +0000LRTSkauda gerklę? Stokite į liūto pozą! Žiema ir gerklės skausmas – neatsiejami. Bandome jį malšinti šiltomis arbatomis su medumi, citrina. Kokios kitos liaudiškos priemonės galėtų padėti – kuo skalauti, kokius pratimus daryti laidoje papasakos žolininkė...Žiema ir gerklės skausmas – neatsiejami. Bandome jį malšinti šiltomis arbatomis su medumi, citrina. Kokios kitos liaudiškos priemonės galėtų padėti – kuo skalauti, kokius pratimus daryti laidoje papasakos žolininkė Nijolė Degutienė.
Kita laidos dalis – pokalbis su sportininku, kuris neįtikėtinų sporto aukštumų pasiekė sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kalbėsime apie valią, norą įrodyti sau ir kitiems, kad viskas yra įmanoma.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-01-18-11-03--15375074Mitybos specialistai sako, kad žiemos mėnesiais turėtume maitintis truputį kitaip nei tada, kai šilta. Kas yra šildantys ir vėsinantys produktai, kuo naudingi rauginti produktai laidoje papasakos Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.
Be to, žiemą organizmui labiausiai trūksta vitaminų E, C ir D. Juos geriausiai organizmas pasisavina su maistu – kokie maisto produktai būtų pirmo pasirinkimo, kad galėtume papildyti vitaminų atsargas?
Antrasis pokalbis laidoje apie mūsų gydytojų mokslinius darbus, kurie ateityje turėtų daryti perversmą alerginių ligų gydyme. Laidoje vieši Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė. Alergija bjauri tuo, kad ji turi įtakos ne vienai ligai, bet visam šūsniui negalavimų –vienas sutrikimas gali lemti kitos ligos atsiradimą , o toji – gali sudaryto sąlygas dar vienai ligai. Apie tai laidoje ir kalbamės – ar yra tikimybė, kad šią grandinę kažkada galima bus nutraukti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/1390908092503.m4aSat, 18 Jan 2014 09:00:42 +0000LRTSezoninė mityba – kuo ji ypatinga? Mitybos specialistai sako, kad žiemos mėnesiais turėtume maitintis truputį kitaip nei tada, kai šilta. Kas yra šildantys ir vėsinantys produktai, kuo naudingi rauginti produktai laidoje papasakos Žolinčių akademijos...Mitybos specialistai sako, kad žiemos mėnesiais turėtume maitintis truputį kitaip nei tada, kai šilta. Kas yra šildantys ir vėsinantys produktai, kuo naudingi rauginti produktai laidoje papasakos Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.
Be to, žiemą organizmui labiausiai trūksta vitaminų E, C ir D. Juos geriausiai organizmas pasisavina su maistu – kokie maisto produktai būtų pirmo pasirinkimo, kad galėtume papildyti vitaminų atsargas?
Antrasis pokalbis laidoje apie mūsų gydytojų mokslinius darbus, kurie ateityje turėtų daryti perversmą alerginių ligų gydyme. Laidoje vieši Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė. Alergija bjauri tuo, kad ji turi įtakos ne vienai ligai, bet visam šūsniui negalavimų –vienas sutrikimas gali lemti kitos ligos atsiradimą , o toji – gali sudaryto sąlygas dar vienai ligai. Apie tai laidoje ir kalbamės – ar yra tikimybė, kad šią grandinę kažkada galima bus nutraukti?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-01-11-11-03--15375071Sudėtingiausiu žmogaus periodu laikoma paauglystė. Ko nežino tėvai apie tą laikotarpį, dėl ko dažniausiai nesutaria vaikai ir tėvai, kaip ieškoti sprendimų – apie tai laidoje kalbėsime su vaikų ir suaugusiųjų psichoterapeute, gydytoja psichiatre Vida Kilikevičiene.
Žolininkai sako, kad didelėje vaistinių augalų jūroje yra ir specialiai moterims reikalingų vaistažolių. „Naudinga jų arbatėlių pavartoti ir profilaktiškai“, - sako žolininkė Nijolė Degutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138959982629822.m4aSat, 11 Jan 2014 02:39:00 +0000LRTKaip gražiai sugyventi su paaugliu? Sudėtingiausiu žmogaus periodu laikoma paauglystė. Ko nežino tėvai apie tą laikotarpį, dėl ko dažniausiai nesutaria vaikai ir tėvai, kaip ieškoti sprendimų – apie tai laidoje kalbėsime su vaikų ir suaugusiųjų...Sudėtingiausiu žmogaus periodu laikoma paauglystė. Ko nežino tėvai apie tą laikotarpį, dėl ko dažniausiai nesutaria vaikai ir tėvai, kaip ieškoti sprendimų – apie tai laidoje kalbėsime su vaikų ir suaugusiųjų psichoterapeute, gydytoja psichiatre Vida Kilikevičiene.
Žolininkai sako, kad didelėje vaistinių augalų jūroje yra ir specialiai moterims reikalingų vaistažolių. „Naudinga jų arbatėlių pavartoti ir profilaktiškai“, - sako žolininkė Nijolė Degutienė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2014-01-04-11-03--15375079Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138900637079871.m4aSat, 04 Jan 2014 01:05:42 +0000LRTNuolat šąlančių rankų ir kojų simptomas gali būti paveldėtas arba tokius požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam...Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-12-28-11-03--15375085http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138839460653184.m4aSat, 28 Dec 2013 06:05:44 +0000LRTSu gražiausiomis metų šventėmis sveikins ir LRT radijo laida „Sveikata“. 2013- ieji buvo pavadinti sveikatingumo metais – ką kalbėjome, apie ką diskutavome, kokių atsakymų ieškojome? Įdomiausios temos, netikėti patarimai, dėmesys enoms tiesoms –...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-12-21-11-03--15375092Kalėdų laukimas, pasirengimas šventiniam laikotarpiui neretam sukelia įtampą ir savito liūdesio. Šventinį stresą sukelia paprasti dalykai – skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi rūpesčiai, fizinis nuovargis. O dar būtinai prisideda finansiniai rūpesčiai, žiemos atnešti negalavimai. Mokslininkai diskutuoja, kodėl švenčių laukimas kartais atneša neigiamų spalvų. Kaip šventes sutikti su šventine nuotaika laidoje kalbėsime su psichiatre psichoterapeute Vida Kilikevičiene ir Vegetarų draugijos pirmininke Ksavera Vaištariene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138778909813117.m4aSat, 21 Dec 2013 18:55:42 +0000LRTPasirengimas šventėms: kas gali palengvinti rūpesčius? Kalėdų laukimas, pasirengimas šventiniam laikotarpiui neretam sukelia įtampą ir savito liūdesio. Šventinį stresą sukelia paprasti dalykai – skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi...Kalėdų laukimas, pasirengimas šventiniam laikotarpiui neretam sukelia įtampą ir savito liūdesio. Šventinį stresą sukelia paprasti dalykai – skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi rūpesčiai, fizinis nuovargis. O dar būtinai prisideda finansiniai rūpesčiai, žiemos atnešti negalavimai. Mokslininkai diskutuoja, kodėl švenčių laukimas kartais atneša neigiamų spalvų. Kaip šventes sutikti su šventine nuotaika laidoje kalbėsime su psichiatre psichoterapeute Vida Kilikevičiene ir Vegetarų draugijos pirmininke Ksavera Vaištariene.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-12-14-11-03--15375093
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Didžiausias pavojus žmonių sveikatai siejamas su gyvsidabrio patekimu į paviršinius vandenis, kur jį kaupia žuvys. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Gyvsidabrio garais galime apsinuodyti, jei sudaužius termometrą ar kitą daiktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, tinkamai nesurinksime išsiliejusio gyvsidabrio. Kaip tai reikia padaryti patars Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138737655164789.m4aSat, 14 Dec 2013 15:52:18 +0000LRTInfarktas: pajutus simptomus, delsti negalima. Viena pagrindinių mirčių priežasčių – žmonės laukia. Medikai efektyviausiai gali padėti tiems, kurie nedelsia ir į specialistus kreipiasi pajutę pirmuosius infarkto simptomus. Kokie širdies infarkto...
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Didžiausias pavojus žmonių sveikatai siejamas su gyvsidabrio patekimu į paviršinius vandenis, kur jį kaupia žuvys. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Gyvsidabrio garais galime apsinuodyti, jei sudaužius termometrą ar kitą daiktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, tinkamai nesurinksime išsiliejusio gyvsidabrio. Kaip tai reikia padaryti patars Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-12-07-11-03--15375096Atėjus šaltajam sezonui, daugėja sloguojančių ir kosinčių žmonių. Visada šiuo periodu siaučia virusai ir bakterijos, kurie ir sukelia negalavimus. Ką daryti, kad neužsikrėstume? „Yra natūralių priemonių, kurios gali padėti „išvalyti‘ namus nuo bakterijų ir virusų“, – sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė.
Kodėl užkalbėtojos nuo rožės ligos yra vis dar gerokai pranašesnės nei gydytojai? Ar tikrai jos padeda? Apie tai laidoje kalbėsime su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgu S. Sudiku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/1386595957158.m4aSat, 07 Dec 2013 10:35:02 +0000LRTKaip be „chemijos“ dezinfekuoti namų orą? Atėjus šaltajam sezonui, daugėja sloguojančių ir kosinčių žmonių. Visada šiuo periodu siaučia virusai ir bakterijos, kurie ir sukelia negalavimus. Ką daryti, kad neužsikrėstume? „Yra natūralių priemonių,...Atėjus šaltajam sezonui, daugėja sloguojančių ir kosinčių žmonių. Visada šiuo periodu siaučia virusai ir bakterijos, kurie ir sukelia negalavimus. Ką daryti, kad neužsikrėstume? „Yra natūralių priemonių, kurios gali padėti „išvalyti‘ namus nuo bakterijų ir virusų“, – sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė.
Kodėl užkalbėtojos nuo rožės ligos yra vis dar gerokai pranašesnės nei gydytojai? Ar tikrai jos padeda? Apie tai laidoje kalbėsime su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgu S. Sudiku.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-11-30-11-03--15375101Bloga nuotaika ar liūdesys dar nereiškia, kad apniko depresija. Nors žmonės labai dažnai taip apibūdina savijautą. „Tai yra visas kompleksas priežasčių ir sutrikimų, o ne bloga nuotaika“, - sako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Vida Kilikevičienė. Laidoje ji aptars, kaip atpažinti, kad su žmogumi darosi kažkas ne taip, kaip ir į ką paskatinti jį kreiptis.

Gydytojai skatina sava liga domėtis, ją pažinti. Nes nuo paties žmogaus – nuo gyvenimo būdo, mitybos, poilsio ir sporto režimo – labai priklauso ir ligos eiga. Kaip tai padaryti paaiškins onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Ved. R. Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138659152094893.m4aSat, 30 Nov 2013 15:38:12 +0000LRTKaip atpažinti ir įveikti depresiją? Bloga nuotaika ar liūdesys dar nereiškia, kad apniko depresija. Nors žmonės labai dažnai taip apibūdina savijautą. „Tai yra visas kompleksas priežasčių ir sutrikimų, o ne bloga nuotaika“, - sako gydytoja psichiatrė...Bloga nuotaika ar liūdesys dar nereiškia, kad apniko depresija. Nors žmonės labai dažnai taip apibūdina savijautą. „Tai yra visas kompleksas priežasčių ir sutrikimų, o ne bloga nuotaika“, - sako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Vida Kilikevičienė. Laidoje ji aptars, kaip atpažinti, kad su žmogumi darosi kažkas ne taip, kaip ir į ką paskatinti jį kreiptis.

Gydytojai skatina sava liga domėtis, ją pažinti. Nes nuo paties žmogaus – nuo gyvenimo būdo, mitybos, poilsio ir sporto režimo – labai priklauso ir ligos eiga. Kaip tai padaryti paaiškins onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Ved. R. Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-11-23-11-03--15375102http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138597264957547.m4aSat, 23 Nov 2013 03:19:33 +0000LRTMeno terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų potencialą, susijusių su jo kūrybinėmis galiomis. Kaip suvokiame ir priimame meno terapiją, kai ji skiriama siekiant padėti pasveikti? Apie...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-11-16-11-03--15375104Visus žmogui reikalingus vitaminus turime gauti su maistu, valgydami šviežią, įvairų maistą. Taip yra gamtoje, kad su maistu gaunamos medžiagos organizmo pasisavinamo žymiai geriau, nei nuryjant sintetinę tabletę. Tačiau realybėje yra kiek kitaip – pavalgyti kartais pristingame laiko, maisto ruošimui neskiriame pakankamai dėmesio, o kalbant apie vaikus reikia nepamiršti nevalgių vaikų. Tokiais atvejais reikia vartoti vitaminų. Kada ir kokių – laidoje paaiškins VU medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro doc. Algimantas Vingras.

Venų ligos vargina vyresnio amžiaus žmones ir ypač moteris. Gydytojai sako, kad šios ligos paūmėja vasarą, tačiau į gydytojus paprastai kreipiamasi rudenį. Žmonės delsia eiti konultuotis, nes bijo operacijų. Yra įvairių būdų, kaip kovoti su venų išsiplėtimu, nebūtinai tai nžbus operacija, tačiau tuos būdus galima nustatyti tik konsultacijų metu, atlikus ultragarsinį tyrimą. Apie tai paaiškins Vilniaus miesto klinikonės ligoninės angiochirurgas med. m. dr. Narimantas Markevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138477390088520.m4aSat, 16 Nov 2013 17:43:05 +0000LRTVitaminai: tai vartoti ar nevartoti? Visus žmogui reikalingus vitaminus turime gauti su maistu, valgydami šviežią, įvairų maistą. Taip yra gamtoje, kad su maistu gaunamos medžiagos organizmo pasisavinamo žymiai geriau, nei nuryjant sintetinę tabletę....Visus žmogui reikalingus vitaminus turime gauti su maistu, valgydami šviežią, įvairų maistą. Taip yra gamtoje, kad su maistu gaunamos medžiagos organizmo pasisavinamo žymiai geriau, nei nuryjant sintetinę tabletę. Tačiau realybėje yra kiek kitaip – pavalgyti kartais pristingame laiko, maisto ruošimui neskiriame pakankamai dėmesio, o kalbant apie vaikus reikia nepamiršti nevalgių vaikų. Tokiais atvejais reikia vartoti vitaminų. Kada ir kokių – laidoje paaiškins VU medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro doc. Algimantas Vingras.

Venų ligos vargina vyresnio amžiaus žmones ir ypač moteris. Gydytojai sako, kad šios ligos paūmėja vasarą, tačiau į gydytojus paprastai kreipiamasi rudenį. Žmonės delsia eiti konultuotis, nes bijo operacijų. Yra įvairių būdų, kaip kovoti su venų išsiplėtimu, nebūtinai tai nžbus operacija, tačiau tuos būdus galima nustatyti tik konsultacijų metu, atlikus ultragarsinį tyrimą. Apie tai paaiškins Vilniaus miesto klinikonės ligoninės angiochirurgas med. m. dr. Narimantas Markevičius.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-11-09-11-03--15375114Mūsų šalyje yra ne viena institucija, kurios kuria tvarkas, turinčias padėti likimo nuskriaustai šeimai. Tačiau ta pagalba yra fragmentiška, nenuosekli, patys žmonės turi išmanyti ir vaiko poreikius, ir būdus jam pagelbėti. Kaip gyvena tokios šeimos ir kokios pagalbos jiems reikia labiausiai laidoje kalbėsime su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė.
Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė jodo trūkumo sutrikimų kontrolės taryba rekomenduoja vieną dieną minėti kaip Pasaulinę jodo trūkumo sutrikimų dieną. Lietuva priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138426685979649.m4aSat, 09 Nov 2013 03:22:46 +0000LRTNeįgalus vaikas šeimoje: kryžiaus keliai ieškant pagalbos. Mūsų šalyje yra ne viena institucija, kurios kuria tvarkas, turinčias padėti likimo nuskriaustai šeimai. Tačiau ta pagalba yra fragmentiška, nenuosekli, patys žmonės turi išmanyti ir vaiko...Mūsų šalyje yra ne viena institucija, kurios kuria tvarkas, turinčias padėti likimo nuskriaustai šeimai. Tačiau ta pagalba yra fragmentiška, nenuosekli, patys žmonės turi išmanyti ir vaiko poreikius, ir būdus jam pagelbėti. Kaip gyvena tokios šeimos ir kokios pagalbos jiems reikia labiausiai laidoje kalbėsime su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė.
Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė jodo trūkumo sutrikimų kontrolės taryba rekomenduoja vieną dieną minėti kaip Pasaulinę jodo trūkumo sutrikimų dieną. Lietuva priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-11-02-11-03--15375120Šaltojo periodo neįsivaizduojame be kosulio, gerklės peršulio, slogos ir padidėjusios kūno temperatūros. Dažniausiai tokius negalavimus gydomės patys, įsigiję nereceptinių vaistų. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie mirtis nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. med.m. dr. Irena Narkevičiūtė.
Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Tarp 20-ties ir 40-ties metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia savo piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138355721561792.m4aSat, 02 Nov 2013 13:31:14 +0000LRTMeningokokinė infekcija: kada negalima delsti? Šaltojo periodo neįsivaizduojame be kosulio, gerklės peršulio, slogos ir padidėjusios kūno temperatūros. Dažniausiai tokius negalavimus gydomės patys, įsigiję nereceptinių vaistų. Žiniasklaidoje...Šaltojo periodo neįsivaizduojame be kosulio, gerklės peršulio, slogos ir padidėjusios kūno temperatūros. Dažniausiai tokius negalavimus gydomės patys, įsigiję nereceptinių vaistų. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie mirtis nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. med.m. dr. Irena Narkevičiūtė.
Uoslė – viena iš 6 žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Uoslės aštrumas priklauso, pavyzdžiui, nuo rūkymo, kai kurių galvos sužeidimų ar insulto, kai pažeidžiama atitinkama smegenų sritis. Tarp 20-ties ir 40-ties metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia savo piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. Naktį mūsų uoslė yra jautriausia. Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>1464falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-10-26-11-03--15375122Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.
Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138304597234191.m4aSat, 26 Oct 2013 08:50:33 +0000LRTKontracepcija: palaido gyvenimo skatinimas ar gyvybiškai svarbi priemonė? Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik...Šiai medikamentų rūšiai priskiriamas ne tik neplanuoto nėštumo vaidmuo, bet ir kiti moteriai iš visai šeimai svarbūs dalykai. Tai yra medikamentai, jų vartojimą sąlygoja ne tik sveikata ar gyvenimo būdas, bet ir egzistuojantys pasenę mitai. Apie tai laidoje kalbėsime su med.m.dr. gydytoju ginekologu Vytautu Klimu.
Sakoma, kad svyruojanti kūno temperatūra – tai žmogaus sveikatos, jo galimybė gintis nuo virusų, bakterijų atakų. Ką daryti, jei kūno temperatūra visą laiką yra žemesnė, nei numatyta riba – 36,6 laipsniai, ką daryti, jei žmogui nuolat šąla rankos i rkojos? Bendrosios praktikos gydytojas Renatas Dainius.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-10-19-11-03--15375128Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti.
Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti naumus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138242763554384.m4aSat, 19 Oct 2013 20:31:29 +0000LRTPaaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos. Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju...Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti.
Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti naumus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-10-12-11-03--15375133Organų donorystė nėra ta tema, kuria kalbame dažnai, nes tai yra susiję su mirtimi. Taip jau yra, kad donorystės ir transplantacijos procese netektis ir viltis pasveikti – eina kartu. Šioje laidoje girdėsite pokalbį su moterimi, kurios keturių mėnesių kūdikiui buvo transplantuota širdelė. Tokios transplantacijos – labai retos, kūdikiui sulaukti donoro – stebuklui prilygstantis įvykis. Kaip gyveno šeima iki transplantacijos ir po jos – pokalbis „Sveikatos“ laidoje.
„Netaisyklinga laikysena“ – tokia diagnozė konstatuojama kas trečiam mokyklą lankančiam vaikui. Kodėl taip yra? Kas kenkia vaikų stuburui? Apie tai laidoje aiškins Vaikų ligoninės ortopedas Šarūnas Bernotas.
Ruduo – gėrybių metas. Kuo mums naudingi riešutai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138174869236985.m4aSat, 12 Oct 2013 05:32:24 +0000LRTOrganų donorystės diena: galimybė pagerbti ir padėkoti tiems, kurie artimųjų netekties valandą turėjo jėgų pagalvoti apie kitus žmones. Organų donorystė nėra ta tema, kuria kalbame dažnai, nes tai yra susiję su mirtimi. Taip jau yra, kad donorystės...Organų donorystė nėra ta tema, kuria kalbame dažnai, nes tai yra susiję su mirtimi. Taip jau yra, kad donorystės ir transplantacijos procese netektis ir viltis pasveikti – eina kartu. Šioje laidoje girdėsite pokalbį su moterimi, kurios keturių mėnesių kūdikiui buvo transplantuota širdelė. Tokios transplantacijos – labai retos, kūdikiui sulaukti donoro – stebuklui prilygstantis įvykis. Kaip gyveno šeima iki transplantacijos ir po jos – pokalbis „Sveikatos“ laidoje.
„Netaisyklinga laikysena“ – tokia diagnozė konstatuojama kas trečiam mokyklą lankančiam vaikui. Kodėl taip yra? Kas kenkia vaikų stuburui? Apie tai laidoje aiškins Vaikų ligoninės ortopedas Šarūnas Bernotas.
Ruduo – gėrybių metas. Kuo mums naudingi riešutai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-10-05-11-03--15375145Rudenį šie skausmai paūmėja, tačiau gydytojai šių skausmų su sezoniškumu nesieja. Ortopedas traumatologas Paulius Grigas sako, kad sąnarių skausmai dažniausiai susiję su nejudrumu, antsvoriu, kartais priežasties, dėl ko jie atsiranda – nepavyksta nustatyti. Ką daryti, kad sąnariai būtų sveiki laidoje patars ir kinų medicinos gydytoja Genovaitė Pečiulytė.
Fitoteraoeutas med. m. dr. Juozas Vasiliauskas apie medaus savybes gali pasakoti nesustodamas: „Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas, sumažina sergančių lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą , jį tinka vartoti sergant kvėpavimo organų ligomis, medus vartojamas nuo nemigos“... ir dar apie daug kitų savybių girdėsite laidoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138148014966310.m4aSat, 05 Oct 2013 01:47:48 +0000LRTKodėl skauda sąnarius? Rudenį šie skausmai paūmėja, tačiau gydytojai šių skausmų su sezoniškumu nesieja. Ortopedas traumatologas Paulius Grigas sako, kad sąnarių skausmai dažniausiai susiję su nejudrumu, antsvoriu, kartais priežasties, dėl ko jie...Rudenį šie skausmai paūmėja, tačiau gydytojai šių skausmų su sezoniškumu nesieja. Ortopedas traumatologas Paulius Grigas sako, kad sąnarių skausmai dažniausiai susiję su nejudrumu, antsvoriu, kartais priežasties, dėl ko jie atsiranda – nepavyksta nustatyti. Ką daryti, kad sąnariai būtų sveiki laidoje patars ir kinų medicinos gydytoja Genovaitė Pečiulytė.
Fitoteraoeutas med. m. dr. Juozas Vasiliauskas apie medaus savybes gali pasakoti nesustodamas: „Medus tinka gydant širdies ir kraujagyslių ligas, sumažina sergančių lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą , jį tinka vartoti sergant kvėpavimo organų ligomis, medus vartojamas nuo nemigos“... ir dar apie daug kitų savybių girdėsite laidoje.]]>1490falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-09-28-11-03--15375147Pagrindinė priemonė ankstyvai osteoporozės diagnostikai yra kaulų tankio tyrimas. Lietuvoje vis dar nereti atvejai, kai žmonės apie tai, kad serga osteoporoze, sužino tik patyrę sunkiausią komplikaciją – kaulų lūžį. Endokrinologė med. m. dr. Aurelija Krasauskienė kviečia nepalikti nežinioje net ir savo kaimynų, jei žinome, kad jų šeimoje yra sunkia osteoporozės forma sergantis žmogus. Šiais laikais ir Lietuvoje yra galimybės padėti tokiam žmogui, svarbu, kad jis būtų tinkamai gydomas.
Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių prausiklių ir jokių krapštukų“ – toks ausų ligų gydytojos komentaras. Ausų krapštukais valydami ausis, dažnai pažeidžiame ausies landos odą, nustumiame gilyn susikaupusius nešvarumus, tada turime gydyti ausį.
Paskutinė tema laidoje – apie knarkimą. Yra paskaičiuota, kad iki 80 proc. gyventojų kartais knarkia. Kodėl taip nutinka ir kada reikia šį simptomą gydyti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138061989791405.m4aSat, 28 Sep 2013 19:09:30 +0000LRTKaulų retėjimas: tinkamas osteoporozės gydymas leidžia išvengti kaulų lūžių. Pagrindinė priemonė ankstyvai osteoporozės diagnostikai yra kaulų tankio tyrimas. Lietuvoje vis dar nereti atvejai, kai žmonės apie tai, kad serga osteoporoze, sužino tik...Pagrindinė priemonė ankstyvai osteoporozės diagnostikai yra kaulų tankio tyrimas. Lietuvoje vis dar nereti atvejai, kai žmonės apie tai, kad serga osteoporoze, sužino tik patyrę sunkiausią komplikaciją – kaulų lūžį. Endokrinologė med. m. dr. Aurelija Krasauskienė kviečia nepalikti nežinioje net ir savo kaimynų, jei žinome, kad jų šeimoje yra sunkia osteoporozės forma sergantis žmogus. Šiais laikais ir Lietuvoje yra galimybės padėti tokiam žmogui, svarbu, kad jis būtų tinkamai gydomas.
Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių prausiklių ir jokių krapštukų“ – toks ausų ligų gydytojos komentaras. Ausų krapštukais valydami ausis, dažnai pažeidžiame ausies landos odą, nustumiame gilyn susikaupusius nešvarumus, tada turime gydyti ausį.
Paskutinė tema laidoje – apie knarkimą. Yra paskaičiuota, kad iki 80 proc. gyventojų kartais knarkia. Kodėl taip nutinka ir kada reikia šį simptomą gydyti?]]>1464falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-09-21-11-03--15375152Protezas – tai nėra tik priemonė, užimanti netektos galūnės vietą. Naudojant naujausias techologijas, naujausias medžiagas ir pridėjus žmogiškojo faktoriaus – kūrybos – sukuriami išties stebuklingi protezai. Kiek tai kainuoja laiko, pastangų ir pinigų, laidoje pasakos ortopedai technikai Deividas Šatikas ir Linas Areškevičius.
Kita tema laidoje – kaip pasigaminti gilių kavos: ir kvapnios, ir sveikatai naudingos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137991772047501.m4aSat, 21 Sep 2013 15:29:58 +0000LRTGalūnių protezai: kokios galimybės mūsų šalyje pagaminti patogų ir daugiafunkcį protezą? Protezas – tai nėra tik priemonė, užimanti netektos galūnės vietą. Naudojant naujausias techologijas, naujausias medžiagas ir pridėjus žmogiškojo faktoriaus –...Protezas – tai nėra tik priemonė, užimanti netektos galūnės vietą. Naudojant naujausias techologijas, naujausias medžiagas ir pridėjus žmogiškojo faktoriaus – kūrybos – sukuriami išties stebuklingi protezai. Kiek tai kainuoja laiko, pastangų ir pinigų, laidoje pasakos ortopedai technikai Deividas Šatikas ir Linas Areškevičius.
Kita tema laidoje – kaip pasigaminti gilių kavos: ir kvapnios, ir sveikatai naudingos.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-08-31-11-03--15375155Nuo rugsėjo pirmosiosmoksleivisu ir tėvelius užgriūna rūpesčių lavina – kaip sureguliuoti visos šeimos gyvenimą, grįžti į režimą, kaip viską suspėti, kaip susitvarkyti su nerimu, ypač pradinukus jaudina klausimas – kaip toje mokykloje bus?.. „Psichologinė įtampa rudens pradžioje tikrai juntama“, - sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Kinijos mokslininkai nustatė, kad česnako nauda sietina su chemine medžiaga alicinu, kuris išlaisvinamas, šviežią česnaką sugrūdant ar supjaustant. Laikoma, kad alicinas ne tik sumažina uždegimą, bet ir sumažina žalą, kurią organizmo ląstelėms sukelia laisvieji radikalai. Česnakai daugelio kultūrų pripažįstami kaip maistas, prieskonis ir liaudies medicinos priemonė. Kokios naudos turi česnakas laidoje paaiškins chemikė Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137811800529424.m4aSat, 31 Aug 2013 14:57:46 +0000LRTRudens pradžia: kaip palengvinti režimo ir naujos veiklos pokyčius? Nuo rugsėjo pirmosiosmoksleivisu ir tėvelius užgriūna rūpesčių lavina – kaip sureguliuoti visos šeimos gyvenimą, grįžti į režimą, kaip viską suspėti, kaip susitvarkyti su nerimu,...Nuo rugsėjo pirmosiosmoksleivisu ir tėvelius užgriūna rūpesčių lavina – kaip sureguliuoti visos šeimos gyvenimą, grįžti į režimą, kaip viską suspėti, kaip susitvarkyti su nerimu, ypač pradinukus jaudina klausimas – kaip toje mokykloje bus?.. „Psichologinė įtampa rudens pradžioje tikrai juntama“, - sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Kinijos mokslininkai nustatė, kad česnako nauda sietina su chemine medžiaga alicinu, kuris išlaisvinamas, šviežią česnaką sugrūdant ar supjaustant. Laikoma, kad alicinas ne tik sumažina uždegimą, bet ir sumažina žalą, kurią organizmo ląstelėms sukelia laisvieji radikalai. Česnakai daugelio kultūrų pripažįstami kaip maistas, prieskonis ir liaudies medicinos priemonė. Kokios naudos turi česnakas laidoje paaiškins chemikė Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-08-17-11-03--15375163Griežtai tam ryžtis, skaičiuoti kalorijas, laiku valgyti – tai bene vieninteliai dalykai, ko reikia, norint numesti svorio. Laidoje kalbėsime „už“ ir „prieš“ badavimą, kas yra ląstelių atmintis ir kodėl svarbu, metant svorį, neužkandžiauti.
Maistinių skaidulų stygius maiste sukelia virškinimo sutrikimus. Skaidulos – augalinių produktų dalys žarnyno „sanitarai“. Jos greitina maisto kelionę žarnynu, skaidulų turintį maistą turime ilgiau kramtyti – greičiau ateina sotumo jausmas ir nepersivalgome, maistinės skaidulos beveik neturi kalorijų, tačiau jų pasisavinimui organizmas išeikvoja nemažai energijos, kas padeda išlaikyti pastovų svorį. Maistinių skaidulų yra grūduose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose, ankštiniuose produktuose.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137689973925851.m4aSat, 17 Aug 2013 09:54:10 +0000LRTKas svarbiausia, metant svorį? Griežtai tam ryžtis, skaičiuoti kalorijas, laiku valgyti – tai bene vieninteliai dalykai, ko reikia, norint numesti svorio. Laidoje kalbėsime „už“ ir „prieš“ badavimą, kas yra ląstelių atmintis ir kodėl svarbu, metant...Griežtai tam ryžtis, skaičiuoti kalorijas, laiku valgyti – tai bene vieninteliai dalykai, ko reikia, norint numesti svorio. Laidoje kalbėsime „už“ ir „prieš“ badavimą, kas yra ląstelių atmintis ir kodėl svarbu, metant svorį, neužkandžiauti.
Maistinių skaidulų stygius maiste sukelia virškinimo sutrikimus. Skaidulos – augalinių produktų dalys žarnyno „sanitarai“. Jos greitina maisto kelionę žarnynu, skaidulų turintį maistą turime ilgiau kramtyti – greičiau ateina sotumo jausmas ir nepersivalgome, maistinės skaidulos beveik neturi kalorijų, tačiau jų pasisavinimui organizmas išeikvoja nemažai energijos, kas padeda išlaikyti pastovų svorį. Maistinių skaidulų yra grūduose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose, ankštiniuose produktuose.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-07-27-11-03--15375173Tą puikiai žinojo mūsų močiutės. Kone kiekvienuose namuose buvo ir alijočius, ir pelargonija ar jeronimas. Kuo jie gali būti naudingi laidoje pasakos žolininkė Nijolė Degutienė.
Kitas pasakojimas – apie mūsų (ne)toleranciją sergantiems: ŽIV infekuotieji žino, kas tai yra. Integracija į visuomenę, į darbo rinką, aplinknių požiūris į užsikrėtusiojo šeimą – apie tai asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137519054143540.m4aSat, 27 Jul 2013 01:47:58 +0000LRTVaistinėlė ant lango: nelepūs ir paprasti augalai gali pagelbėti, kai nusideginame, skauda gerklę ar sloga užklumpa. Tą puikiai žinojo mūsų močiutės. Kone kiekvienuose namuose buvo ir alijočius, ir pelargonija ar jeronimas. Kuo jie gali būti naudingi...Tą puikiai žinojo mūsų močiutės. Kone kiekvienuose namuose buvo ir alijočius, ir pelargonija ar jeronimas. Kuo jie gali būti naudingi laidoje pasakos žolininkė Nijolė Degutienė.
Kitas pasakojimas – apie mūsų (ne)toleranciją sergantiems: ŽIV infekuotieji žino, kas tai yra. Integracija į visuomenę, į darbo rinką, aplinknių požiūris į užsikrėtusiojo šeimą – apie tai asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-07-20-11-03--15375181
Pagal statistinius duomenis nuo 30 iki 70 proc. keliautojų, grįžusių iš egzotinių kraštų, jaučia virškinimo sistemos sutrikimus. Tai galėtų būti ženklas, kad užsikrėsta parazitais. Labiau rizikuoja tie žmonės, kurie kelionės maršrutą planuoja patys, keliauja ne į kurortines zonas.
Vasarą didesnė tikimybė užsikrėsti parazitinėmis ligomis ir Lietuvoje. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliukienė paaiškins, kaip žmogus galėtų apsisaugoti, kad vėliau netektų ilgai sirgti.
Maisto papildų vartojimas – kartais yra vadinamas mados reikalu. O mados tendencijas dažniausiai nusižiūrime iš kitų šalių. Papildai – tai ne vaistai, kartoja mums gydytojai. Tačiau kartu su vaistais dažnas išgeria ir piliulę papildų. Pagrindinis dalykas vartojant papildus – gydytojo patarimas. Tačiau dažnai net ir neįspėjame gydytojo, kad vartojame papildus, todėl galimas visiškai ne toks poveikis, kokio tikimės. Mat reikia stebėti, kad nesidubliuotų sudedamosios vaistų ir papildų dalys. Jei nebus į tai atsižvelgta, galimas ir toksinis poveikis. VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137519053978657.m4aFri, 19 Jul 2013 22:22:53 +0000LRTAtostogų egzotiniuose kraštuose dovana – parazitai: kur gali tykoti pavojai? Pagal statistinius duomenis nuo 30 iki 70 proc. keliautojų, grįžusių iš egzotinių kraštų, jaučia virškinimo sistemos sutrikimus. Tai galėtų būti ženklas, kad užsikrėsta...
Pagal statistinius duomenis nuo 30 iki 70 proc. keliautojų, grįžusių iš egzotinių kraštų, jaučia virškinimo sistemos sutrikimus. Tai galėtų būti ženklas, kad užsikrėsta parazitais. Labiau rizikuoja tie žmonės, kurie kelionės maršrutą planuoja patys, keliauja ne į kurortines zonas.
Vasarą didesnė tikimybė užsikrėsti parazitinėmis ligomis ir Lietuvoje. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliukienė paaiškins, kaip žmogus galėtų apsisaugoti, kad vėliau netektų ilgai sirgti.
Maisto papildų vartojimas – kartais yra vadinamas mados reikalu. O mados tendencijas dažniausiai nusižiūrime iš kitų šalių. Papildai – tai ne vaistai, kartoja mums gydytojai. Tačiau kartu su vaistais dažnas išgeria ir piliulę papildų. Pagrindinis dalykas vartojant papildus – gydytojo patarimas. Tačiau dažnai net ir neįspėjame gydytojo, kad vartojame papildus, todėl galimas visiškai ne toks poveikis, kokio tikimės. Mat reikia stebėti, kad nesidubliuotų sudedamosios vaistų ir papildų dalys. Jei nebus į tai atsižvelgta, galimas ir toksinis poveikis. VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-07-13-11-03--15375185Medicininių priemonių ir medikamentų sąrašas priklauso nuo to, kur keliaujame, kada ir kokia transporto rūšimi. Pasak gydytojų, svarbiausia neužmiršti pastoviai vartojamų vaistų – pasiimti tiek, kad pakaktų visos kelionės metu. Kiti patarimai – pleistrai (jei kojas nutrintų), dezinfekuojantis skystis ar servetėlės, medikamentai virškinimui sutrikus, skausmui malšinti.
Kojų venų ligos – dažna liga, kurios gydymo žmonės bijo, todėl delsia eiti pas gydytoją. „Žmonėms trūksta informacijos apie lazerinį išsiplėtusių venų gydymo būdą – kažkodėl jie yra įsitikinę, kad tokio tipo operacijos atliekamos tik išimtinais atvejais“, - sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Narimantas Markevičius. Pasakojime jis paaiškins, kas kenkia kojų venoms ir kas padės išvengti venų ligų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137387649014263.m4aSat, 13 Jul 2013 05:00:52 +0000LRTKą įsidėti į kelionių vaistinėlę? Medicininių priemonių ir medikamentų sąrašas priklauso nuo to, kur keliaujame, kada ir kokia transporto rūšimi. Pasak gydytojų, svarbiausia neužmiršti pastoviai vartojamų vaistų – pasiimti tiek, kad pakaktų visos...Medicininių priemonių ir medikamentų sąrašas priklauso nuo to, kur keliaujame, kada ir kokia transporto rūšimi. Pasak gydytojų, svarbiausia neužmiršti pastoviai vartojamų vaistų – pasiimti tiek, kad pakaktų visos kelionės metu. Kiti patarimai – pleistrai (jei kojas nutrintų), dezinfekuojantis skystis ar servetėlės, medikamentai virškinimui sutrikus, skausmui malšinti.
Kojų venų ligos – dažna liga, kurios gydymo žmonės bijo, todėl delsia eiti pas gydytoją. „Žmonėms trūksta informacijos apie lazerinį išsiplėtusių venų gydymo būdą – kažkodėl jie yra įsitikinę, kad tokio tipo operacijos atliekamos tik išimtinais atvejais“, - sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Narimantas Markevičius. Pasakojime jis paaiškins, kas kenkia kojų venoms ir kas padės išvengti venų ligų.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-07-11-15-05--15375190
Operuojant piktybinius navikus kartais tenka kartu pašalinti ir kai kurias kūno dalis. Po tokių operacijų žmonės kenčia dėl pasikeitusios išvaizdos. Šioje laidoje kalbėsime apie rekonstrukcines krūtų operacijas. Iš tiesų šios operacijos nėra vadinamosios grožio ar estetinės operacijos. Rekonstrukcinės operacijos visuomenėje turi savitą statusą. Jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau yra nuostata, kad tai – grožio dalykai ir, galbūt, jos nėra būtinos. Moteris, sužinojusi vėžio diagnozę, iškenčia sudėtingus gydymo etapus. Ar dar reikia rūpintis, kad būtum graži? Apie tai – VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas med. dr. Nerijus Jakutis.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137967550938965.m4aThu, 11 Jul 2013 03:38:38 +0000LRTApie 70% dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį – vakarinėje. Žaibas gali pakenkti gyvybei: sužaloti žmones bei gyvūnus, po žaibo iškrovos gali ištikti ir mirtis....
Operuojant piktybinius navikus kartais tenka kartu pašalinti ir kai kurias kūno dalis. Po tokių operacijų žmonės kenčia dėl pasikeitusios išvaizdos. Šioje laidoje kalbėsime apie rekonstrukcines krūtų operacijas. Iš tiesų šios operacijos nėra vadinamosios grožio ar estetinės operacijos. Rekonstrukcinės operacijos visuomenėje turi savitą statusą. Jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau yra nuostata, kad tai – grožio dalykai ir, galbūt, jos nėra būtinos. Moteris, sužinojusi vėžio diagnozę, iškenčia sudėtingus gydymo etapus. Ar dar reikia rūpintis, kad būtum graži? Apie tai – VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas med. dr. Nerijus Jakutis.

Ved. Rasa Pekarskienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-06-29-11-03--15375195Specialistai sako, jog yra teorinė galimybė, jog musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų viduriavimu, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais ir kitomis ligomis. Kokių grėsmių gali sukelti „lietuviškos“ musės ir kokių priemonių turėtume imtis, kad šie skraiduoliai mums nepakenktų, laidoje paaiškins UAB „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.
Yra tokia rekomendacija, kad žmogus kartą per metus profilaktiškai padarytų plaučių rentgeno nuotrauką. Kam to reikia? Esame įsitikinę, kad plaučių ligomis sergantis žmogus turi kosėti. Pasirodo, taip būna ne visada plaučių ligos gali turėti ir visiškai neįprastų simptomų, tarkime, sąnarių skausmus. Apie tai laidoje kalbėsime su pulmonologe Virginija Šileikiene.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137292414816810.m4aSat, 29 Jun 2013 13:40:16 +0000LRTMusės: milijardai bakterijų, galinčių sukelti ligas. Kaip jų atsikratyti? Specialistai sako, jog yra teorinė galimybė, jog musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų...Specialistai sako, jog yra teorinė galimybė, jog musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų viduriavimu, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais ir kitomis ligomis. Kokių grėsmių gali sukelti „lietuviškos“ musės ir kokių priemonių turėtume imtis, kad šie skraiduoliai mums nepakenktų, laidoje paaiškins UAB „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.
Yra tokia rekomendacija, kad žmogus kartą per metus profilaktiškai padarytų plaučių rentgeno nuotrauką. Kam to reikia? Esame įsitikinę, kad plaučių ligomis sergantis žmogus turi kosėti. Pasirodo, taip būna ne visada plaučių ligos gali turėti ir visiškai neįprastų simptomų, tarkime, sąnarių skausmus. Apie tai laidoje kalbėsime su pulmonologe Virginija Šileikiene.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-06-22-11-03--15375196Europos kardiologų draugija, skatindama žmones gyventi sveikai, paskelbė sveiko žmogaus kodą, kuriame kiekvienas skaitmuo reiškia tam tikrą sveikatos rodiklį. Pasiekus tokius rodiklius, žmogus bus sveikas. Apie sveikatos kodą, ir širdies tinkamą darbą laidoje aiškins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.
Vasara – puiki proga papildyti organizmo poreikius vitaminais. Miško ir sodo uogos – puikūs maisto produktai, kurie turi didelės naudos žmogui. Tarkime, braškės - greitai neutralizuoja neigiamas emocijas. Tad braškes medikai rekomenduoja kaip antidepresantą. Braškėse yra daug folio rūgšties, kuri gerina atmintį. Apie tai laidoje – mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137292413584092.m4aSat, 22 Jun 2013 12:25:15 +0000LRT0 3 5 140 5 3 0: tai ne telefono numeris, tai – sveiko žmogaus kodas. Europos kardiologų draugija, skatindama žmones gyventi sveikai, paskelbė sveiko žmogaus kodą, kuriame kiekvienas skaitmuo reiškia tam tikrą sveikatos rodiklį. Pasiekus tokius...Europos kardiologų draugija, skatindama žmones gyventi sveikai, paskelbė sveiko žmogaus kodą, kuriame kiekvienas skaitmuo reiškia tam tikrą sveikatos rodiklį. Pasiekus tokius rodiklius, žmogus bus sveikas. Apie sveikatos kodą, ir širdies tinkamą darbą laidoje aiškins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.
Vasara – puiki proga papildyti organizmo poreikius vitaminais. Miško ir sodo uogos – puikūs maisto produktai, kurie turi didelės naudos žmogui. Tarkime, braškės - greitai neutralizuoja neigiamas emocijas. Tad braškes medikai rekomenduoja kaip antidepresantą. Braškėse yra daug folio rūgšties, kuri gerina atmintį. Apie tai laidoje – mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-06-15-11-03--15375203Tai vadinamoji „suvalgomoji“ liga, kuria užsikrečiama per virškinamąjį traktą. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Kaip reikėtų gaminti maistą, jį laikyti ir kokie naminiai augintiniai gali platinti šias bakterijas laidoje paaiškins ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
“Einant prie ežero ar upės maudytis, būtina prisiminti, kad prie vandens būnant, maudantis, žaidžiant vandenyje, nereikšmingų dalykų nėra”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Irma Bukotienė. Ypač akylūs turi būti vaikų tėvai, nes iki penkerių metų amžiaus vaikai nesupranta vandens pavojaus ir, pradėję skęsti, nesuvokia, kas darosi – jie nešaukia, todėl aplinkinių dėmesio neatkreipia.
Ved. R. Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137292412993514.m4aThu, 20 Jun 2013 14:42:44 +0000LRTSalmoneliozė: šiltojo sezono ir gyvūnėlių mylėtojų liga. Tai vadinamoji „suvalgomoji“ liga, kuria užsikrečiama per virškinamąjį traktą. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams....Tai vadinamoji „suvalgomoji“ liga, kuria užsikrečiama per virškinamąjį traktą. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Kaip reikėtų gaminti maistą, jį laikyti ir kokie naminiai augintiniai gali platinti šias bakterijas laidoje paaiškins ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
“Einant prie ežero ar upės maudytis, būtina prisiminti, kad prie vandens būnant, maudantis, žaidžiant vandenyje, nereikšmingų dalykų nėra”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Irma Bukotienė. Ypač akylūs turi būti vaikų tėvai, nes iki penkerių metų amžiaus vaikai nesupranta vandens pavojaus ir, pradėję skęsti, nesuvokia, kas darosi – jie nešaukia, todėl aplinkinių dėmesio neatkreipia.
Ved. R. Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-06-08-11-03--15375210Trys atostogų mėnesiai – pradinio mokyklinio amžiaus vaikams – ilgas laiko tarpas, vaikų tėvams būna rūpesčių – kur tuos vaikus dėti. Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė laidoje paaiškins, kaip planuoti atostogas ir ką jų metu veikti, kad ir vaikai pailsėtų, ir tėvams rūpesčių būtų kuo mažiau. Neužverskime atžalų buities darbas ir papildomais mokslais vasaros metu. Visų amžiaus grupių vaikai turi kokybiškai pailsėti. Kaip? Apie tai laidoje.

Karščiai Lietuvoje: kas yra karščio indeksas, amžinas klausimas - kiek reikėtų išgerti vandens karštą dieną ir kodėl negalima stabdyti prakaitavimo. Su karščiais susijusius klausimus aptars Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137084518181584.m4aSat, 08 Jun 2013 11:30:55 +0000LRTVaikų atostogos: planuotos ar be plano? Trys atostogų mėnesiai – pradinio mokyklinio amžiaus vaikams – ilgas laiko tarpas, vaikų tėvams būna rūpesčių – kur tuos vaikus dėti. Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė laidoje paaiškins, kaip planuoti atostogas...Trys atostogų mėnesiai – pradinio mokyklinio amžiaus vaikams – ilgas laiko tarpas, vaikų tėvams būna rūpesčių – kur tuos vaikus dėti. Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė laidoje paaiškins, kaip planuoti atostogas ir ką jų metu veikti, kad ir vaikai pailsėtų, ir tėvams rūpesčių būtų kuo mažiau. Neužverskime atžalų buities darbas ir papildomais mokslais vasaros metu. Visų amžiaus grupių vaikai turi kokybiškai pailsėti. Kaip? Apie tai laidoje.

Karščiai Lietuvoje: kas yra karščio indeksas, amžinas klausimas - kiek reikėtų išgerti vandens karštą dieną ir kodėl negalima stabdyti prakaitavimo. Su karščiais susijusius klausimus aptars Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-06-01-11-03--15375213Tarptautinėje gydytojų konferencijoje Kaune buvo diskutuojama ne tik apie autizmo ar vaikų retųjų ligų diagnostiką, gydymo galimybes. Didelis dėmesys buvo skiriamas psichologiniams dalykams – negalią turinčio vaiko šeimos gyvenimui. Tai pirmasis iš Kaune vyksiančių Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtų renginių ir vienas iš nedaugelio, skirtų sveikatos ir medicinos tematikai. LSMU Neurologijos klinikos profesorė Lietuvos vaikų neurologijos asociacijos valdybos pirmininkė Milda Endzinienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lpošelis“ direktorė neurologė dr. Audronė Prasauskienė.

Lietuva – šalis, kurioje yra visos su narkotikais susijusios grandys – Lietuva yra ir tranzito šalis, čia ir vartojama, čia gaminama, čia miršta nuo perdozavimo. Narkomanijos problema – ne tik šios problemos paliestų žmonių ir jų šeimų reikalas. Narkotikų plitimo tendencijų, vartojamumo klausimai buvo pristatyti ES narkotikų stebėsenos agentūroje Lisabonoje. Kas svarbaus vyksta Europoje ir kokias tendencijas regi Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas? Laidoje bus apžvelgta ES narkotikų stebėsenos agentūros ataskaita, apie tokios analizės vaidmenį narkomanijos plitimo valdyme paaiškins Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Zenius Martinkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137026436793424.m4aSat, 01 Jun 2013 04:24:15 +0000LRTVaikas su negalia: ar esame tolerantiški? Tarptautinėje gydytojų konferencijoje Kaune buvo diskutuojama ne tik apie autizmo ar vaikų retųjų ligų diagnostiką, gydymo galimybes. Didelis dėmesys buvo skiriamas psichologiniams dalykams – negalią turinčio...Tarptautinėje gydytojų konferencijoje Kaune buvo diskutuojama ne tik apie autizmo ar vaikų retųjų ligų diagnostiką, gydymo galimybes. Didelis dėmesys buvo skiriamas psichologiniams dalykams – negalią turinčio vaiko šeimos gyvenimui. Tai pirmasis iš Kaune vyksiančių Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtų renginių ir vienas iš nedaugelio, skirtų sveikatos ir medicinos tematikai. LSMU Neurologijos klinikos profesorė Lietuvos vaikų neurologijos asociacijos valdybos pirmininkė Milda Endzinienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lpošelis“ direktorė neurologė dr. Audronė Prasauskienė.

Lietuva – šalis, kurioje yra visos su narkotikais susijusios grandys – Lietuva yra ir tranzito šalis, čia ir vartojama, čia gaminama, čia miršta nuo perdozavimo. Narkomanijos problema – ne tik šios problemos paliestų žmonių ir jų šeimų reikalas. Narkotikų plitimo tendencijų, vartojamumo klausimai buvo pristatyti ES narkotikų stebėsenos agentūroje Lisabonoje. Kas svarbaus vyksta Europoje ir kokias tendencijas regi Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas? Laidoje bus apžvelgta ES narkotikų stebėsenos agentūros ataskaita, apie tokios analizės vaidmenį narkomanijos plitimo valdyme paaiškins Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Zenius Martinkus.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-05-25-11-03--15375216
Paskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet nuskęsta 300-400 žmonių. Vyrų nuskęsta du kartus daugiau nei moterų, nes vyrai dažniau būna vandenyje, jie neretai maudosi vieni, daugiau nardo ir žvejoja, vyrų elgesys vandenyje rizikingesnis nei moterų. Kaip reikia padėti skęstančiam žmogui, paaiškins Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė patars, kaip gintis nuo uodų ir kuo tepti vietas po uodų „pabučiavimo“. Patarimai – iš gamtinių receptų.


Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/137000558161036.m4aSat, 25 May 2013 05:42:22 +0000LRTKaip padėti skęstančiam žmogui: gelbėjimo ir gaivinimo pamoka. Paskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet nuskęsta 300-400 žmonių. Vyrų nuskęsta du kartus daugiau nei moterų, nes vyrai dažniau būna vandenyje, jie neretai maudosi vieni, daugiau nardo ir...
Paskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet nuskęsta 300-400 žmonių. Vyrų nuskęsta du kartus daugiau nei moterų, nes vyrai dažniau būna vandenyje, jie neretai maudosi vieni, daugiau nardo ir žvejoja, vyrų elgesys vandenyje rizikingesnis nei moterų. Kaip reikia padėti skęstančiam žmogui, paaiškins Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė patars, kaip gintis nuo uodų ir kuo tepti vietas po uodų „pabučiavimo“. Patarimai – iš gamtinių receptų.


Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-05-18-11-03--15375223Žinotina, kad norint išvengti kasos funkcijos sutrikimų, saikingai vartoti reikėtų: aštrius, rūgščius, konservuotus patiekalus, riebius sultinius, kavą, kakavą, šokoladą, pupas, žirnius, rūgštynes, ridikus, grybus, citrinas, spanguoles, vyšnias, serbentus, rūgščias sultis, gazuotus gėrimus, girą, riebius miltinius kepinius. Apie kasai kenkiančius dalykus paaiškins LSMUL Kauno klinikų vadovas chirurgas prof. habil.dr.Juozas Pundzius, netradicinės medicinos žinovė Nijolė Degutienė.
Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė laidoje pamokys, kaip reikia atlikti kvėpavimo pratimus, kurie padėtų vidaus organams būti sveikiems. Ji remsis lietuvių filosofo ir sveikos gyvensenos propaguotojo Vydūno surinkta informacija.
Netinkamai paruoštais bobausiais galima apsinuodyti, nes juose yra nuodingos medžiagos giromitrino. Jis sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus, didelis šio nuodo kiekis pakenkia kraujui, t. y. jis mažiau prisotinamas deguonimi. Giromitrinas, verdant šiuos grybus, lieka nuovire, todėl nuoviro naudoti sriuboms ar padažams – negalima. Svarbu dar ir tai, kad nuodingas ne tik nuoviras, bet ir garai, kurie atsiranda bobausius verdant.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136904054647777.m4aSat, 18 May 2013 06:40:15 +0000LRTŠašlykai, kepta mėsa ant grotelių, alkoholiniai gėrimai – tiesiog neatskiriama iškylų dalis. Gastroenterologai įspėja, kad toks derinys ypač kenkia kasai. Žinotina, kad norint išvengti kasos funkcijos sutrikimų, saikingai vartoti reikėtų: aštrius,...Žinotina, kad norint išvengti kasos funkcijos sutrikimų, saikingai vartoti reikėtų: aštrius, rūgščius, konservuotus patiekalus, riebius sultinius, kavą, kakavą, šokoladą, pupas, žirnius, rūgštynes, ridikus, grybus, citrinas, spanguoles, vyšnias, serbentus, rūgščias sultis, gazuotus gėrimus, girą, riebius miltinius kepinius. Apie kasai kenkiančius dalykus paaiškins LSMUL Kauno klinikų vadovas chirurgas prof. habil.dr.Juozas Pundzius, netradicinės medicinos žinovė Nijolė Degutienė.
Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė laidoje pamokys, kaip reikia atlikti kvėpavimo pratimus, kurie padėtų vidaus organams būti sveikiems. Ji remsis lietuvių filosofo ir sveikos gyvensenos propaguotojo Vydūno surinkta informacija.
Netinkamai paruoštais bobausiais galima apsinuodyti, nes juose yra nuodingos medžiagos giromitrino. Jis sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus, didelis šio nuodo kiekis pakenkia kraujui, t. y. jis mažiau prisotinamas deguonimi. Giromitrinas, verdant šiuos grybus, lieka nuovire, todėl nuoviro naudoti sriuboms ar padažams – negalima. Svarbu dar ir tai, kad nuodingas ne tik nuoviras, bet ir garai, kurie atsiranda bobausius verdant.

Ved. Rasa Pekarskienė]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-05-11-11-03--15375232Egzistuoja stereotipas, kad senatvė turi kvapą. Kodėl taip yra galvojama, ką galima patarti seniems žmonėms ir jų artimiesiems laidoje paaiškins KMU Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136852579398189.m4aSat, 11 May 2013 17:47:13 +0000LRTGalvos skausmai pavasarį gali suaktyvėti dėl slėgio pokyčių, ilgesnio buvimo lauke, nuovargio ar vitaminų stygiaus. Ką turėtume daryti patars Centro poliklinikos gydytoja Daiva Berškienė. Egzistuoja stereotipas, kad senatvė turi kvapą. Kodėl taip yra...Egzistuoja stereotipas, kad senatvė turi kvapą. Kodėl taip yra galvojama, ką galima patarti seniems žmonėms ir jų artimiesiems laidoje paaiškins KMU Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašienė.]]>1474falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-05-04-11-03--15375233
Dilgėles, daržines žliūges, balandas, kiaulpienes, garšvas galima vartoti labai įvairiai – susmulkinti ir dėti į salotas, naudoti gaminant troškinius, sriubas. Apie tai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136783441386498.m4aSat, 04 May 2013 11:17:05 +0000LRTAtrodytų, motinystės jausmas turėtų būti įgimtas kiekvienai moteriai. Tačiau gyvenimas rodo, kad yra moterų, kurios nenori savo vaiko. Išnešioja, pagimdo ir palieka. Kodėl? Atsakymų ieškosime drauge su Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktore...
Dilgėles, daržines žliūges, balandas, kiaulpienes, garšvas galima vartoti labai įvairiai – susmulkinti ir dėti į salotas, naudoti gaminant troškinius, sriubas. Apie tai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-04-27-11-03--15375237Liaudiški patarimai, kaip atgaivinti odą po žiemos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136723195226933.m4aSat, 27 Apr 2013 04:31:47 +0000LRTBlogą nuotaiką, liūdesį, per didelį nuovargį, dažnai vadiname depresija. Šį terminą vartojame su daugeliu žmogiškų situacijų – ir netekties akivaizdoje, ir po gimdymo, dėl blogos ekoniminės situacijos, priešgimtadieninę ar prieššventinę depresiją. Dar...Liaudiški patarimai, kaip atgaivinti odą po žiemos.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-04-20-11-03--15375246Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.
Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136661271682153.m4aSat, 20 Apr 2013 18:04:17 +0000LRTŠiaurietiškas ėjimas: kainuoja nedaug, nauda – akivaizdi. Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos...Tai puiki laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.
Jei mėsos gaminiuose yra nitritinės druskos arba E 250, jų nepatariama kepti ant laužo ar grilyje. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-04-13-11-03--15375243Dirvožemyje saulutėje užaugę agurkai ar ridikėliai turės visai kitokią maistinę vertę, nei tie, kurie auginami šiltnamiuose, teigia specialistai. Šiltnamiuose auginamos daržovės turi gauti augimą skatinančių medžiagų – trąšų. Tai ko daugiau gauname su pavasarinėmis daržovėmis – vitaminų ar nitratų?
Aštuonerius metus vykstanti atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Kiek ji kainuoja kasmet - yra aišku. Tačiau daugiau informacijos apie šios programos ekonominę naudą – nėra. Taip yra dėl to, kad nėra atsakingų už šios programos koordinavimą, duomenų analizę ir prognozes. Nėra atsakingų ir už moterų kvietimą pasitikrinti. Užsienio šalyse yra pasirūpinama net ir transportu, jei moterys neturi galimybės atvykti patikrai...]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136602353849812.m4aSat, 13 Apr 2013 03:10:06 +0000LRTNaujo derliaus daržovės: ar sveika jas valgyti? Dirvožemyje saulutėje užaugę agurkai ar ridikėliai turės visai kitokią maistinę vertę, nei tie, kurie auginami šiltnamiuose, teigia specialistai. Šiltnamiuose auginamos daržovės turi gauti augimą...Dirvožemyje saulutėje užaugę agurkai ar ridikėliai turės visai kitokią maistinę vertę, nei tie, kurie auginami šiltnamiuose, teigia specialistai. Šiltnamiuose auginamos daržovės turi gauti augimą skatinančių medžiagų – trąšų. Tai ko daugiau gauname su pavasarinėmis daržovėmis – vitaminų ar nitratų?
Aštuonerius metus vykstanti atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Kiek ji kainuoja kasmet - yra aišku. Tačiau daugiau informacijos apie šios programos ekonominę naudą – nėra. Taip yra dėl to, kad nėra atsakingų už šios programos koordinavimą, duomenų analizę ir prognozes. Nėra atsakingų ir už moterų kvietimą pasitikrinti. Užsienio šalyse yra pasirūpinama net ir transportu, jei moterys neturi galimybės atvykti patikrai...]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-04-06-11-03--15375255Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.

Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136540787367659.m4aSat, 06 Apr 2013 02:32:10 +0000LRTPasikeitusi laikysena ir eisena, drebančios rankos, sukaustytas kūnas – gal tai Parkinsono liga? Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono...Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Parkinsono ligos draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė kviečia pasikonsultuoti su neurologais, pastebėjus šiuos artimojo pokyčius, nelaikyti tai senatvės požymiais.

Radiacinės saugos specialistai teigia, kad nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Tam tikras radiacinės apžvitos dozes žmogus gauna to nenorėdamas – iš gamtos, taip pat dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir medicininių procedūrų metu. „Žmogus turėtų pasidomėti, kiek papildomos apšvitos jis gaus medicininių tyrimų metu ir gal galima diagnostikai panaudoti kitas priemones, neskleidžiančias spinduliuotės“, – ragina Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-03-30-11-03--15375260
Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog nuo senų laikų žmogus gyveno pagal gamtos diktuojamas taisykles. Taip, kaip keičiasi metų laikai, taip turi keistis ir žmogaus mitybos režimas. Visada būdavo atsižvelgiama į kūno poreikius – kūno ir dvasios apsivalymas reiklingas visiems. Laidoje klausysimės ir kinų medicinos specialistės Genovaitės Pečiulytės minčių apie rytų filosofijoje egzistuojančią mitybos ir badavimo sampratą.

Bičių, vapsvų ir širšių nuodai kai kuriems žmonėms gali sukelti mirtinas reakcijas. Imunoerapija – tai savitas būdas organizmą pripratinti prie vabzdžių nuodų. Procedūros metu šių vabzdžių nuodų sušvirkščiama žmogui, pamažu didinant dozes. Palaipsniui yra pasiekiama tokia dozė, kokią bitė ar širšė suleidžia įgeldama. Žmogaus imuninė sistema išmoksta prisitaikyti prie šių nuodų ir jie nebekelia pavojau gyvybei. Apie šį metodą laidoje paaiškins VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė Laura Malinauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136488951167338.m4aSat, 30 Mar 2013 09:28:22 +0000LRTVelykų belaukiant: kam reikalingas pasninkas? Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog nuo senų laikų žmogus gyveno pagal gamtos diktuojamas taisykles. Taip, kaip keičiasi metų laikai, taip turi keistis ir žmogaus mitybos režimas. Visada būdavo...
Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog nuo senų laikų žmogus gyveno pagal gamtos diktuojamas taisykles. Taip, kaip keičiasi metų laikai, taip turi keistis ir žmogaus mitybos režimas. Visada būdavo atsižvelgiama į kūno poreikius – kūno ir dvasios apsivalymas reiklingas visiems. Laidoje klausysimės ir kinų medicinos specialistės Genovaitės Pečiulytės minčių apie rytų filosofijoje egzistuojančią mitybos ir badavimo sampratą.

Bičių, vapsvų ir širšių nuodai kai kuriems žmonėms gali sukelti mirtinas reakcijas. Imunoerapija – tai savitas būdas organizmą pripratinti prie vabzdžių nuodų. Procedūros metu šių vabzdžių nuodų sušvirkščiama žmogui, pamažu didinant dozes. Palaipsniui yra pasiekiama tokia dozė, kokią bitė ar širšė suleidžia įgeldama. Žmogaus imuninė sistema išmoksta prisitaikyti prie šių nuodų ir jie nebekelia pavojau gyvybei. Apie šį metodą laidoje paaiškins VU ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė Laura Malinauskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-03-23-11-03--15375263Po žiemos plaukai atrodo ‚pavargę“ – išsausėję, lūžinėjantys, šiurkštūs. Pamaitinti, atgaivinti juos galima patiems. „Tereikia šiek tiek laiko, žinių ir noro“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. Laidoje ji papasakos, kaip pasigaminti eterinių aliejų kaukes, kurios plaukus neįtikėtinai atgaivina.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136419944932353.m4aSat, 23 Mar 2013 13:47:35 +0000LRTApgamus, karpas galima šalinti greitai ir neskausmingai. „Procedūra užtrunka žymiai trumpiau, nei po to tenka užtrukti , pildant paciento medicininę kortelę“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...Po žiemos plaukai atrodo ‚pavargę“ – išsausėję, lūžinėjantys, šiurkštūs. Pamaitinti, atgaivinti juos galima patiems. „Tereikia šiek tiek laiko, žinių ir noro“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. Laidoje ji papasakos, kaip pasigaminti eterinių aliejų kaukes, kurios plaukus neįtikėtinai atgaivina.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-03-16-11-03--15375271http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136368347987969.m4aSat, 16 Mar 2013 21:37:27 +0000LRTApie graužikų platinamą ligą, vadinamą šaldytuvų liga, pasakos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė. Kodėl oda sensta, kaip ją prižiūrėti, kad sentų lečiau, patars Lietuvos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-03-09-11-03--15375274Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praėjusią savaitę vyko 7-oji tarptautinė flebologų mokomoji – praktinė konferencija, kurios metu pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos mokė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojus naujos metodikos kojų venų negyjančioms žaizdoms gydyti. Naudodami specialią aparatūrą, jie operavo 8 pacientus, kurių kojų venų opos negyja jau trejus ar ketverius metus. Naujojo metodo – Shave therapy (lietuviškai galėtume versti kaip „skutimo terapija“) – esmė: specialiu prietaisu paruošiama opos vieta, išvaloma iki pat gilesnių audinių ir į tą vietą persodinama oda nuo šlaunies. Prigyja maždaug 90 procentų atvejų. Tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai tai yra labai patogus metodas – nereikia pirkti tvarsliavos, kasdien perrišinėti žaizdų poliklinikose, mažėja eilės, gerėja gyvenimo kokybė.
Imuniteto sąvoką žiemos metu vartojame yrač dažnai – kalbėdami apie vaikų ir apie suaugusiųjų sveikatą. Imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas paaiškins, kas mūsų organizme yra atsakingas už apsauginę funkciją, taip pat kalbėsime apie Lietuvos imunologijos mokslo pasiekimus, Nobelio premijas ir išvykstančius geriausius specialistus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/13630738573534.m4aSat, 09 Mar 2013 21:40:41 +0000LRTMed. dr. Narimantas Markevičius: „Nesakau, kad mūsų chirurgai gydyti nemoka“. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praėjusią savaitę vyko 7-oji tarptautinė flebologų mokomoji – praktinė konferencija, kurios metu pasaulinio garso chirurgai iš...Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praėjusią savaitę vyko 7-oji tarptautinė flebologų mokomoji – praktinė konferencija, kurios metu pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos mokė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojus naujos metodikos kojų venų negyjančioms žaizdoms gydyti. Naudodami specialią aparatūrą, jie operavo 8 pacientus, kurių kojų venų opos negyja jau trejus ar ketverius metus. Naujojo metodo – Shave therapy (lietuviškai galėtume versti kaip „skutimo terapija“) – esmė: specialiu prietaisu paruošiama opos vieta, išvaloma iki pat gilesnių audinių ir į tą vietą persodinama oda nuo šlaunies. Prigyja maždaug 90 procentų atvejų. Tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai tai yra labai patogus metodas – nereikia pirkti tvarsliavos, kasdien perrišinėti žaizdų poliklinikose, mažėja eilės, gerėja gyvenimo kokybė.
Imuniteto sąvoką žiemos metu vartojame yrač dažnai – kalbėdami apie vaikų ir apie suaugusiųjų sveikatą. Imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas paaiškins, kas mūsų organizme yra atsakingas už apsauginę funkciją, taip pat kalbėsime apie Lietuvos imunologijos mokslo pasiekimus, Nobelio premijas ir išvykstančius geriausius specialistus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-03-02-11-03--15375277Kai tokios dienos metuose nėra, retųjų ligų temai skiriama paskutinė vasario diena.
Kai sergame, visad norime žinoti, kodėl susirgome, nuo ko taip atsitiko ir kaip išgydyti, kiek laiko tai truks. Retųjų ligų atveju ligą nustatyti – kelias be galo ilgas, kaip toliau reikės gydytis – atsakymo sulaukti bus nelengva. Vaikų ligoninėje per metus gydoma apie 400 ligoniukų, kurie serga retosiomis ligomis. Yra tokių ligų, kuriomis serga tik keli vaikai Lietuvoje. Genetiniai jų tyrimai atliekami užsienyje, tėvai iki tikslios diagnozės nueina varginantį ligoninių kelią. Apie tokias ligas laidoje kalbėsime su Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vyr. ordinatoredoc. Violeta Panaviene, gydytoja Skirmante Rusoniene, Vaikų ligoninės retųjų ligų koordinavimo centro direktore doc. dr. Rimante Čerkauskiene. Savo vaikų ligos istorijas papasakos retosiomis ligomis sergančių vaikučių mamos.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136239219985133.m4aSat, 02 Mar 2013 04:09:42 +0000LRTRetoms ligoms – reta diena. Ši diena minima vasario 29-ąją. Kai tokios dienos metuose nėra, retųjų ligų temai skiriama paskutinė vasario diena. Kai sergame, visad norime žinoti, kodėl susirgome, nuo ko taip atsitiko ir kaip išgydyti, kiek laiko tai...Kai tokios dienos metuose nėra, retųjų ligų temai skiriama paskutinė vasario diena.
Kai sergame, visad norime žinoti, kodėl susirgome, nuo ko taip atsitiko ir kaip išgydyti, kiek laiko tai truks. Retųjų ligų atveju ligą nustatyti – kelias be galo ilgas, kaip toliau reikės gydytis – atsakymo sulaukti bus nelengva. Vaikų ligoninėje per metus gydoma apie 400 ligoniukų, kurie serga retosiomis ligomis. Yra tokių ligų, kuriomis serga tik keli vaikai Lietuvoje. Genetiniai jų tyrimai atliekami užsienyje, tėvai iki tikslios diagnozės nueina varginantį ligoninių kelią. Apie tokias ligas laidoje kalbėsime su Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vyr. ordinatoredoc. Violeta Panaviene, gydytoja Skirmante Rusoniene, Vaikų ligoninės retųjų ligų koordinavimo centro direktore doc. dr. Rimante Čerkauskiene. Savo vaikų ligos istorijas papasakos retosiomis ligomis sergančių vaikučių mamos.
Ved. Rasa Pekarskienė]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-02-23-11-03--15375285Žiniasklaidai mirgant straipsniais apie arklieną, pasidomėjome, kokių savybių turi ši mėsa. Arkliena nėra kenksminga ar netinkama ar nevartotina maistui mėsa, tačiau tradiciškai Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse arkliena nėra vartojama maistui. Tai nėra maisto saugos klausimas, tai – klastojimo skandalas, juk daugelis nesirinktų produkto su arkliena ir jo nevalgytų.O maistiniu požiūriu ši mėsa yra naudinga žmogui.
Vasario mėnesį atlikta 50-oji kepenų persodinimo operacija Santariškių klinikose. Lietuvoje atliktos 73 tokios operacijos. „Mūsų pagarba tiems žmonėms, kurie akimirkai pamiršę netekties skausmą, gyvenimą dovanoja visiškai nepažįstamam žmogui,“ – sako prof. K. Strupas. Laidoje kalbės žmonės, kurie gyvena su transplantuotomis kepenimis.
Žiemos šaltis, drėgmė ir žvarba kelia didelius sąnarių skausmus. Kaip išjudinti sustingusius sąnarius, kaip galėtume jiems padėti neišeidami iš namų – šiandien laidoje papasakos kinų medicinos gydytoja Genovaitė Pečiulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136214151373955.m4aSat, 23 Feb 2013 02:52:44 +0000LRTKokia mėsa yra arkliena? Žiniasklaidai mirgant straipsniais apie arklieną, pasidomėjome, kokių savybių turi ši mėsa. Arkliena nėra kenksminga ar netinkama ar nevartotina maistui mėsa, tačiau tradiciškai Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse arkliena...Žiniasklaidai mirgant straipsniais apie arklieną, pasidomėjome, kokių savybių turi ši mėsa. Arkliena nėra kenksminga ar netinkama ar nevartotina maistui mėsa, tačiau tradiciškai Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse arkliena nėra vartojama maistui. Tai nėra maisto saugos klausimas, tai – klastojimo skandalas, juk daugelis nesirinktų produkto su arkliena ir jo nevalgytų.O maistiniu požiūriu ši mėsa yra naudinga žmogui.
Vasario mėnesį atlikta 50-oji kepenų persodinimo operacija Santariškių klinikose. Lietuvoje atliktos 73 tokios operacijos. „Mūsų pagarba tiems žmonėms, kurie akimirkai pamiršę netekties skausmą, gyvenimą dovanoja visiškai nepažįstamam žmogui,“ – sako prof. K. Strupas. Laidoje kalbės žmonės, kurie gyvena su transplantuotomis kepenimis.
Žiemos šaltis, drėgmė ir žvarba kelia didelius sąnarių skausmus. Kaip išjudinti sustingusius sąnarius, kaip galėtume jiems padėti neišeidami iš namų – šiandien laidoje papasakos kinų medicinos gydytoja Genovaitė Pečiulytė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-02-16-11-03--15375287žmogų, ateityje kursiantį mūsų krašto gerovę. Laidoje dalyvaus Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Arūnas Liubšys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136118020750227.m4aSat, 16 Feb 2013 17:20:43 +0000LRTPasaulyje vertinami mūsų bendrosios praktikos gydytojai, kardiochirurgai, odontologai ir kiti specialistai, kuriantys XXI amžiaus stebuklus. Šiandien daugiau dėmesio skirsime tiems Lietuvos medikams, kurie kuria gyvybės stebuklą – iš mažyčio, vos 500...žmogų, ateityje kursiantį mūsų krašto gerovę. Laidoje dalyvaus Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Arūnas Liubšys.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-02-09-11-03--15375288Kaip galėtume kruopas, makaronus, džiovintus vaisius ir grybus apsaugoti nuo maistinių kandžių paaiškins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Francas Komarovskis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136056705984678.m4aSat, 09 Feb 2013 08:19:09 +0000LRTGimdymą namuose norinčių įteisinti šeimų atstovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė laidoje pateiks argumentų, kas ir kodėl siekia tokio įteisinimo. VMKL Akušerijos patologijos skyriaus vedėja Danutė Lištvanienė kliaujasi savo asmenine patirtimi ir...Kaip galėtume kruopas, makaronus, džiovintus vaisius ir grybus apsaugoti nuo maistinių kandžių paaiškins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Francas Komarovskis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-02-02-11-03--15375299Kodėl vėjuotą dieną ašaroja akys ir kada tai yra negerai, laidoje paaiškins VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro vadovas med. m. dr. Rimvydas Ašoklis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/135996724893376.m4aSat, 02 Feb 2013 17:50:43 +0000LRTSveikuolė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė laidoje paaiškins, nuo ko priklauso, ar virusas ims daugintis organizme, ar imunitetas jį neutralizuos. Kodėl vėjuotą dieną ašaroja akys ir kada tai yra negerai,...Kodėl vėjuotą dieną ašaroja akys ir kada tai yra negerai, laidoje paaiškins VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro vadovas med. m. dr. Rimvydas Ašoklis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-01-26-11-03--15375302
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Didžiausias pavojus žmonių sveikatai siejamas su gyvsidabrio patekimu į paviršinius vandenis, kur jį kaupia žuvys. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Gyvsidabrio garais galime apsinuodyti, jei sudaužius termometrą ar kitą daiktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, tinkamai nesurinksime išsiliejusio gyvsidabrio. Kaip tą padaryti, patars Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135937059619044.m4aSat, 26 Jan 2013 00:16:56 +0000LRTLietuvoje kasmet į ligoninę dėl miokardo infarkto atsiduria apie 7 tūkst. žmonių. Apie 1300 žmonių miršta nespėję atvykti iki medikų. Viena pagrindinių mirčių priežasčių – žmonės laukia. Medikai efektyviausiai gali padėti tiems, kurie nedelsia ir į...
Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Didžiausias pavojus žmonių sveikatai siejamas su gyvsidabrio patekimu į paviršinius vandenis, kur jį kaupia žuvys. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Gyvsidabrio garais galime apsinuodyti, jei sudaužius termometrą ar kitą daiktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, tinkamai nesurinksime išsiliejusio gyvsidabrio. Kaip tą padaryti, patars Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-01-19-11-03--15375304Blaivybė: per prievartą neįmanoma.
Alkoholizmas- problema išskirtinai sudėtinga, nes pasiekti sutikimo gydytis neužtenka, reikia, kad geriantis žmogus būtų užvaldytas noro išlikti blaivas. Apie tai laidoje kalbėsime su VUL SK Psichiatrijos skyriaus gydytoja psichiatre Karolina Palinauskaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135875497354752.m4aSat, 19 Jan 2013 19:54:12 +0000LRTGripo profilaktika yra pigesnė nei gydymas, todėl reikia stengtis išvengti ligos ir visais įmanomais būdais stiprinti organizmo atsparumą. Kalbamės su užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus specialiste Greta Gargasiene....Blaivybė: per prievartą neįmanoma.
Alkoholizmas- problema išskirtinai sudėtinga, nes pasiekti sutikimo gydytis neužtenka, reikia, kad geriantis žmogus būtų užvaldytas noro išlikti blaivas. Apie tai laidoje kalbėsime su VUL SK Psichiatrijos skyriaus gydytoja psichiatre Karolina Palinauskaite.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-01-12-11-03--15375307informacija apie mirtį nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Pasakoja vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. Med.m. dr. Irena Narkevičiūtė.
Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135832502151451.m4aSat, 12 Jan 2013 12:46:53 +0000LRTŽiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie mirtį nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Pasakoja vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. Med.m. dr. Irena Narkevičiūtė. Kartais taip nutinka, kad...informacija apie mirtį nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Pasakoja vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. Med.m. dr. Irena Narkevičiūtė.
Kartais taip nutinka, kad uoslė susilpnėja, ar atrodo, kad visiškai išnyko. Kodėl taip atsitinka? VUL SK Ausų, nosies, gerklės centro gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-01-05-11-03--15375313
Psichologai sako, jog pats gyvenimas yra neutralus. Visus džiaugsmus ar liūdesį sukuriame mes patys – savo galvose. Kaip galėtume sau padėti išsivaduoti nuo slogių minčių ir grįžti į įprastą ritmą? Kaip praskaidrinti depresines nuotaikas laidoje kalbėsime su Rytų medicinos gydytoja Genovaite Pečiulyte.

Magnetinės audros ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones. Sausio mėnesį prognozuojamos 7 dienos, kuomet bus jos fiksuojamos. Patarimų žmonėms turi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Mykolas Biliukas.

Kaip mesti rūkyti? Patarimų ieškoma straipsniuose, knygose, klausiama jau atsisakiusiųjų šios priklausomybės. „Svarbiausia, kad žmogus pats suvoktų, jog jis nori mesti rūkyti“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. – O žolės gali tik padėti išvalyti organizmą nuo toksinų“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135765459545620.m4aSat, 05 Jan 2013 15:32:34 +0000LRTŠventiniu laikotarpiu stresą ir liūdesį patiria nuo trečdalio iki pusės švenčiančiųjų. Užuot dvasiškai pasisotinus, po švenčių sunegaluoja ne vienas: kam pilvą pučia, kam skauda galvą ar skrandį, o ką kaltė graužia. Yra nustatyta: kuo didesnė euforija...
Psichologai sako, jog pats gyvenimas yra neutralus. Visus džiaugsmus ar liūdesį sukuriame mes patys – savo galvose. Kaip galėtume sau padėti išsivaduoti nuo slogių minčių ir grįžti į įprastą ritmą? Kaip praskaidrinti depresines nuotaikas laidoje kalbėsime su Rytų medicinos gydytoja Genovaite Pečiulyte.

Magnetinės audros ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones. Sausio mėnesį prognozuojamos 7 dienos, kuomet bus jos fiksuojamos. Patarimų žmonėms turi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Mykolas Biliukas.

Kaip mesti rūkyti? Patarimų ieškoma straipsniuose, knygose, klausiama jau atsisakiusiųjų šios priklausomybės. „Svarbiausia, kad žmogus pats suvoktų, jog jis nori mesti rūkyti“, – sako žolininkė Nijolė Degutienė. – O žolės gali tik padėti išvalyti organizmą nuo toksinų“.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2013-01-05--15375319http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135816937530501.m4aSat, 05 Jan 2013 08:47:58 +0000LRTŠventinis stresas, magnetinės audros, širdies ligos, kaip mesti rūkyti1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-12-29-11-03--15375320http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/136239340695675.m4aSat, 29 Dec 2012 11:09:22 +0000LRT2012 metų apžvalga.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-12-22-11-03--15375326
Pašnekovas – įvairių muzikinių renginių organizatorius bei režisierius, masinių švenčių scenarijų autorius, dainas kuriantis ir atliekantis gydytojas. „Medicina – mano pašaukimas ir profesija, o muzika – daugiau negu pomėgis“, – sako V. Kazlauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135765459257710.m4aSat, 22 Dec 2012 20:13:52 +0000LRTSu Vilniaus miesto uni­versitetinės klinikinės ligoninės Angiochirur­gijos anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėju Vygandu Kazlausku kalbėsime apie artėjančių švenčių nuotaiką, muziką, sveikatą ir ribines situacijas. Pašnekovas – įvairių...
Pašnekovas – įvairių muzikinių renginių organizatorius bei režisierius, masinių švenčių scenarijų autorius, dainas kuriantis ir atliekantis gydytojas. „Medicina – mano pašaukimas ir profesija, o muzika – daugiau negu pomėgis“, – sako V. Kazlauskas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-12-15-11-03--15375333Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas, Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu apdovanotas gydytojas Romas Abunevičius savanorius vadina stebukladariais. Laidoje kalbėsime apie stebuklo laukimą prieššventiniu metu. „Savanorystės puoselėjimas ir pagalba vargstantiems – tai išties stebuklingas darbas. Matyti senukus, kurie po savanorių vizito atsigauna, šypsosi, tai neįkainojamas dalykas. Ir ne tik sriubos jie laukia. Žmogiško bendravimo jiems reikia“, - sako gydytojas. Laidoje kalbėsime ir apie burnos sveikatą, kuria rūpintis reikia nuo vaikystės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135575857028688.m4aSat, 15 Dec 2012 18:11:12 +0000LRTVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadpovė dr. Matilda Bylaitė patars, kaip reikia prižiūrėti odą žiemą. „Ją reikia saugoti ne tik nuo šalčio poveikio, bet ir nuo išdžiūvimo. Juk šildomose patalpose yra...Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas, Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu apdovanotas gydytojas Romas Abunevičius savanorius vadina stebukladariais. Laidoje kalbėsime apie stebuklo laukimą prieššventiniu metu. „Savanorystės puoselėjimas ir pagalba vargstantiems – tai išties stebuklingas darbas. Matyti senukus, kurie po savanorių vizito atsigauna, šypsosi, tai neįkainojamas dalykas. Ir ne tik sriubos jie laukia. Žmogiško bendravimo jiems reikia“, - sako gydytojas. Laidoje kalbėsime ir apie burnos sveikatą, kuria rūpintis reikia nuo vaikystės.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-12-08-11-03--15375340http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135540818893232.m4aFri, 07 Dec 2012 23:40:35 +0000LRT„Sveikata“: kaip vaikščioti slidžiu keliu? Traumatologijos skyrių pacientai – griuvę ir susižaloję žmonės. Per pirmąsias žiemos savaites žmonės su slidžiais takais apsipranta, persiskirsto jų raumenyno aktyvumas, kūnas tampa labiau įsitempęs. Tačiau...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-12-01-11-03--15375344http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135540818797709.m4aSat, 01 Dec 2012 11:53:13 +0000LRT„Sveikata“: Lietuvoje AIDS diagnozuota 315 žmonių. Peršalimas provokuoja ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir šlapimo takų infekciją, kuri ilgainiui gali virsti šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-11-24-11-03--15375349http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/13554081867235.m4aSat, 24 Nov 2012 02:34:15 +0000LRT„Sveikata“: psichologinė pagalba vėžiu sergančiam žmogui. Širdies ligos – dažniausia mirčių priežastis. Minėdami infarkto žinomumo dieną, prisiminkime, kas labiausiai kenkia širdžiai. Narkotikų vartojimo tendencijos ir pokyčiai apžvelgti metinėje...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-11-17-11-03--15375359http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135547537055200.m4aSat, 17 Nov 2012 11:27:30 +0000LRT„Sveikata“: virškinimo sistemos sutrikimas, kuris vadinamas dirgliosios žarnos sindromu. Kaip galėtumėme, atvėsus orams, padėti sustingusiems savo sąnariams.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-11-10-11-03--15375360http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135547657148542.m4aSat, 10 Nov 2012 12:31:25 +0000LRT„Sveikata“: rūkymas – pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys. Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Lapkričio mėnesį minima Tarptautinė neišnešiotų naujagimių diena. Rytų medicinos tradicija – viena seniausių,...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-11-03-11-03--15375362http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135590737148314.m4aSat, 03 Nov 2012 17:50:37 +0000LRT„Sveikata“: kaip užsikrečiama hepatitu A? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, po dvylikos metų pertraukos Lietuvoje stebimas staigus sergamumo virusiniu hepatitu A šuolis. Šiuo virusu lengvai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-10-27-01-00--15375381
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, peršalimo ligų ir gripo sezonas šiemet netikėtai ankstyvas. „Užsimerkti ir tyliai tikėtis, kad nesusirgsime, naivu. Visuomenėje yra daug paplitusių mitų apie gripą ir skiepus. Negalime leisti, kad neteisinga informacija klaidintų žmones, todėl reikia kalbėti mokslu pagrįsta kalba“. Liaudies medicina yra sukaupusi įspūdingai vertingą patirtį, gydant ausų, nosies ir gerklės ligas. Ligos pradžioje galima puikiai ja pasinaudoti. Naudingų patarimų, kas padėtų vaikams sirgti mažiau, turi ir pedagogės, kurios su mūsų atžalomis praleidžia didžiąją dalį dienos.

Antrasis laidos pasakojimas – apie cukrų. Jo kiekis maiste turi įtakos ir nutukimui, ir cukriniam diabetui, per didelis cukraus kiekis gali lemti ir nedidelį žmogaus ūgį. O cukraus spalva – rudas jis ar baltas – neturi įtakos jo kokybei. Apie tai aiškins endokrinologai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135592071513459.m4aSat, 27 Oct 2012 16:54:20 +0000LRTPermainingas rudens oras sargdina žmones. Lindėdami namuose ir bijodami iškišti nosį į lauką, sirgsime dažniau – taip teigia ir tradicinės, ir liaudies medicinos atstovai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos...
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, peršalimo ligų ir gripo sezonas šiemet netikėtai ankstyvas. „Užsimerkti ir tyliai tikėtis, kad nesusirgsime, naivu. Visuomenėje yra daug paplitusių mitų apie gripą ir skiepus. Negalime leisti, kad neteisinga informacija klaidintų žmones, todėl reikia kalbėti mokslu pagrįsta kalba“. Liaudies medicina yra sukaupusi įspūdingai vertingą patirtį, gydant ausų, nosies ir gerklės ligas. Ligos pradžioje galima puikiai ja pasinaudoti. Naudingų patarimų, kas padėtų vaikams sirgti mažiau, turi ir pedagogės, kurios su mūsų atžalomis praleidžia didžiąją dalį dienos.

Antrasis laidos pasakojimas – apie cukrų. Jo kiekis maiste turi įtakos ir nutukimui, ir cukriniam diabetui, per didelis cukraus kiekis gali lemti ir nedidelį žmogaus ūgį. O cukraus spalva – rudas jis ar baltas – neturi įtakos jo kokybei. Apie tai aiškins endokrinologai.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-10-20-11-03--15375376
Kaulų lūžiai dėl vadinamosios kaulų retėjimo ligos žmogų paguldo į patalą. Endokrinologė med. m. dr. Aurelija Krasauskienė kviečia nepalikti nežinioje net ir savo kaimynų, jei žinome, kad jų šeimoje yra sunkia osteoporozės forma sergantis žmogus. Šiais laikais ir Lietuvoje yra galimybės padėti tokiam žmogui, svarbu, kad jis būtų tinkamai gydomas.

Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių prausiklių ir jokių krapštukų“ – toks ausų ligų gydytojos komentaras. Ausų krapštukais valydami ausis, dažnai pažeidžiame ausies landos odą, nustumiame gilyn susikaupusius nešvarumus, tada turime gydyti ausį.

Paskutinė tema laidoje – apie knarkimą. Yra paskaičiuota, kad iki 80 proc. gyventojų kartais knarkia. Kodėl taip nutinka ir kada reikia šį simptomą gydyti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135591939639525.m4aSat, 20 Oct 2012 15:53:15 +0000LRTPagrindinė priemonė ankstyvai osteoporozės diagnostikai yra kaulų tankio tyrimas. Lietuvoje vis dar nereti atvejai, kai žmonės apie tai, kad serga osteoporoze, sužino tik patyrę sunkiausią komplikaciją – kaulų lūžį. Manoma, kad šia liga serga kas...
Kaulų lūžiai dėl vadinamosios kaulų retėjimo ligos žmogų paguldo į patalą. Endokrinologė med. m. dr. Aurelija Krasauskienė kviečia nepalikti nežinioje net ir savo kaimynų, jei žinome, kad jų šeimoje yra sunkia osteoporozės forma sergantis žmogus. Šiais laikais ir Lietuvoje yra galimybės padėti tokiam žmogui, svarbu, kad jis būtų tinkamai gydomas.

Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių prausiklių ir jokių krapštukų“ – toks ausų ligų gydytojos komentaras. Ausų krapštukais valydami ausis, dažnai pažeidžiame ausies landos odą, nustumiame gilyn susikaupusius nešvarumus, tada turime gydyti ausį.

Paskutinė tema laidoje – apie knarkimą. Yra paskaičiuota, kad iki 80 proc. gyventojų kartais knarkia. Kodėl taip nutinka ir kada reikia šį simptomą gydyti?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-10-13-11-03--15375383http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135590976485239.m4aSat, 13 Oct 2012 18:47:32 +0000LRT„Sveikata“: apie mamų iniciatyvą padėti neišnešiotų naujagimių saulukusioms šeimoms. Ir apie peles, kurios šaltiesiems metų mėnesiams atėjus, iš laukų grįžta į mūsų namus.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-29-11-03--15375390
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vaikų ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė medicinos mokslų dr. Žana Bumbulienė sako, kad vaikų lytinis švietimas turėtų prasidėti nuo ankstyvos vaikystės. Vengimas šios temos griauna likimus, ir dažniausiai taip nutinka, kai nesikalbama.

„Kojų venų ligų daugėja visame pasaulyje, didžiausias šių ligų kaltininkas – nejudrumas“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas angiochirurgas dr. Narimantas Markevičius.

Kodėl žmonės serga širdies ligomis? Kokias darome klaidas? Pasaulinės širdies dienos proga apie tai laidoje svarsto prof. Vytautas Sirvydis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135592071210460.m4aSat, 29 Sep 2012 14:31:40 +0000LRTAtliktas tyrimas parodė, kad šviesti jaunąją kartą šia tema vis dar sudėtinga. Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų baiminasi išgirsti apie lytinį gyvenimą pradėjusį paauglį. Jei sužinotų, kad nepilnametis pradėjo lytinį gyvenimą, labiausiai žmones...
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vaikų ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė medicinos mokslų dr. Žana Bumbulienė sako, kad vaikų lytinis švietimas turėtų prasidėti nuo ankstyvos vaikystės. Vengimas šios temos griauna likimus, ir dažniausiai taip nutinka, kai nesikalbama.

„Kojų venų ligų daugėja visame pasaulyje, didžiausias šių ligų kaltininkas – nejudrumas“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas angiochirurgas dr. Narimantas Markevičius.

Kodėl žmonės serga širdies ligomis? Kokias darome klaidas? Pasaulinės širdies dienos proga apie tai laidoje svarsto prof. Vytautas Sirvydis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-22-11-03--15375394
Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.

Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/13559207114349.m4aFri, 21 Sep 2012 21:44:15 +0000LRTNorint nustatyti profesinę ligą, reikia aiškių įrodymų, kad jos priežastis yra darbas, arba, kad darbas prisidėjo prie ligos vystymosi. Profesinę ligą įtaręs šeimos gydytojas – pirminė ilgo ligos patvirtinimo kelio dalis. Tyrimo procese turi dalyvauti...
Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.

Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-15-11-03--15375402
Žaliavalgystės ekspertų gerbiama natūropatė ir žalio maisto propagavimo pradininkė gyduolė Ann Wigmore gimė ir augo Lietuvoje. Jos pasekėjų yra visame pasaulyje, jų yra ir mūsų šalyje. Jie teigia, kad vartodami žalią maistą jaučiasi gerai, turi daug energijos, yra puikios nuotaikos. Kalbama ir apie gydomąjį tokio maisto poveikį. Apie tai laidoje kalbės Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Kirkutis, sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Kaip yra kuriami vaistai? Treji metai praėjo nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo. Tiek laiko lietuviui farmacininkui reikėjo skirti vaistažoliniam preparatui sukurti. Pirma priežastis, kodėl buvo pasirinkta kurti preparatą nuo skausmo, yra ta, kad lietuviai cheminių nuskausminamųjų vartoja ypač daug – pusę milijono pakuočių per metus. Dar viena priežastis – vartojamos per didelės nuskausminamųjų dozės, o vaistažolinių preparatų poveikis yra silpnesnis. Apie vaistų kūrimą pasakoja farmacininkas Andrius Kavaliauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/13559217785287.m4aSat, 15 Sep 2012 11:16:07 +0000LRTKiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kaip ir ką jam valgyti. Gydytojai dietologai mums aiškina, kad maisto produktų spektras turi būti kuo platesnis, valgyti visko po truputį. Nuo senovės laikų žmonės valgė gyvąjį (žalią) maistą: šakniavaisius,...
Žaliavalgystės ekspertų gerbiama natūropatė ir žalio maisto propagavimo pradininkė gyduolė Ann Wigmore gimė ir augo Lietuvoje. Jos pasekėjų yra visame pasaulyje, jų yra ir mūsų šalyje. Jie teigia, kad vartodami žalią maistą jaučiasi gerai, turi daug energijos, yra puikios nuotaikos. Kalbama ir apie gydomąjį tokio maisto poveikį. Apie tai laidoje kalbės Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Kirkutis, sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Kaip yra kuriami vaistai? Treji metai praėjo nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo. Tiek laiko lietuviui farmacininkui reikėjo skirti vaistažoliniam preparatui sukurti. Pirma priežastis, kodėl buvo pasirinkta kurti preparatą nuo skausmo, yra ta, kad lietuviai cheminių nuskausminamųjų vartoja ypač daug – pusę milijono pakuočių per metus. Dar viena priežastis – vartojamos per didelės nuskausminamųjų dozės, o vaistažolinių preparatų poveikis yra silpnesnis. Apie vaistų kūrimą pasakoja farmacininkas Andrius Kavaliauskas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-08-11-03--15375404Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/134762719850203.m4aSat, 08 Sep 2012 11:31:58 +0000LRTŽmonėms, kurių kraujo spaudimas yra žemas (100/60), insultas ar infarktas negresia, tačiau skundų tokie žmonės turi apsčiai. Nuolatinis jėgų stygius, mieguistumas, svaigulys, šąlančios rankos ir kojos – visa tai sukelia diskomfortą. Kai prasideda...Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-08-11-03--15375413Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/105177350.m4aSat, 08 Sep 2012 08:03:00 +0000LRTŽmonėms, kurių kraujo spaudimas yra žemas (100/60), insultas ar infarktas negresia, tačiau skundų tokie žmonės turi apsčiai. Nuolatinis jėgų stygius, mieguistumas, svaigulys, šąlančios rankos ir kojos – visa tai sukelia diskomfortą. Kai prasideda...Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-08-11-03--15375412
Nors orai dar labai malonūs, dar diena kita ir tikrasis ruduo ateis. Šis sezonas visad atneša nemalonių pojūčių, kai jautiesi nei visiškai sveikas, nei rimtai sergantis. Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135592177799226.m4aSat, 08 Sep 2012 00:43:28 +0000LRTŽmonėms, kurių kraujo spaudimas yra žemas (100/60), insultas ar infarktas negresia, tačiau skundų tokie žmonės turi apsčiai. Nuolatinis jėgų stygius, mieguistumas, svaigulys, šąlančios rankos ir kojos – visa tai sukelia diskomfortą. Žemas...
Nors orai dar labai malonūs, dar diena kita ir tikrasis ruduo ateis. Šis sezonas visad atneša nemalonių pojūčių, kai jautiesi nei visiškai sveikas, nei rimtai sergantis. Kai prasideda sloga, čiaudulys, nugara ima bėgti šiurpuliai – liaudies medicinos priemonės gali pagelbėti.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-09-01-11-03--15375422
Širdies transplantacija neįmanoma be profesionalių chirurgų ir visuomenės teigiamo požiūrio į donorystę. Prieš 25 metus kalbėti apie donorystę buvo ypač sudėtinga, nes tuo metu Lietuvoje buvo atliekamos tik inkstų transplantacijos, žmonės apie tai buvo mažai informuoti. Pagarbių žodžių nusipelno ir pirmosios širdies donorės močiutė, kuri paaukojo savo anūkės širdį, kad ji būtų persodinta ligoniui. Apie tai laidoje pasakos prof. V. Sirvydis, apie gyvenimą su dovanota širdimi sužinosime klausydami Rimvydo Vekeroto istorijos.

Rugsėjo pirmąją prasideda naujas etapas moksleivių gyvenime. Kaip persiorientuoti į kitą režimą, kitokį ritmą, kaip greičiau pereiti adaptacijos etapą, laidoje patars vaikų psichiatrė Goda Bačienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135592299711869.m4aSat, 01 Sep 2012 17:39:21 +0000LRT1987 metų rugsėjo 2 dieną Lietuvos chirurgų brigada, vadovaujama prof. Algimanto Marcinkevičiaus, atliko pirmąją širdies transplantaciją. „Techniškai šiai operacijai jau buvome pasirengę gerokai anksčiau, tačiau istorinės sąlygos to padaryti neleido“,...
Širdies transplantacija neįmanoma be profesionalių chirurgų ir visuomenės teigiamo požiūrio į donorystę. Prieš 25 metus kalbėti apie donorystę buvo ypač sudėtinga, nes tuo metu Lietuvoje buvo atliekamos tik inkstų transplantacijos, žmonės apie tai buvo mažai informuoti. Pagarbių žodžių nusipelno ir pirmosios širdies donorės močiutė, kuri paaukojo savo anūkės širdį, kad ji būtų persodinta ligoniui. Apie tai laidoje pasakos prof. V. Sirvydis, apie gyvenimą su dovanota širdimi sužinosime klausydami Rimvydo Vekeroto istorijos.

Rugsėjo pirmąją prasideda naujas etapas moksleivių gyvenime. Kaip persiorientuoti į kitą režimą, kitokį ritmą, kaip greičiau pereiti adaptacijos etapą, laidoje patars vaikų psichiatrė Goda Bačienė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-25-11-03--15375425
Tai paplitęs reiškinys. Dauguma (95 proc.) žmonų tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.

Dėl nuolat šąlančių rankų ir kojų reikėtų pasitarti su gydytoju. Šis simtomas gali būti paveldėtas arba tokiais požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/135592300052565.m4aSat, 25 Aug 2012 04:22:55 +0000LRTMėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Dėl to prasidėjęs mėšlungis gali “išmušti” žmogų iš bet kokio ritmo ir sutrikdyti jo aktyvią veiklą ar poilsį nakties metu. Mėšlungis paprastai trunka nuo kelių sekundžių...
Tai paplitęs reiškinys. Dauguma (95 proc.) žmonų tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia mėšlungį. Jis vargina suaugusiuosius, dažnėja senstant, jį patiria ir vaikai. VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys paaiškins, kaip reikėtų koreguoti mitybą, sportavimą, skysčių kiekį, kad mėšlungis netrauktų raumenų.

Dėl nuolat šąlančių rankų ir kojų reikėtų pasitarti su gydytoju. Šis simtomas gali būti paveldėtas arba tokiais požymius sukelia liga. Jei šis jausmas žmogų lydi nuo vaikystės, greičiausiai tai bus genetiškai paveldėta ir jokio gydymo nereikia. Tačiau žmogus jaučia diskomfortą ir jam galima padėti. Laidoje apie tai papasakos šeimos gydytojas Renatas Dainius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-18-11-03--15375433
Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.

„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/135592299981434.m4aSat, 18 Aug 2012 14:42:10 +0000LRTŠiaurietiškas ėjimas – sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Ši fizinio aktyvumo rūšis kilusi iš Suomijos, kur ji buvo pradėta taikyti slidininkams vasaros sezonu, kai nėra sniego. Vis daugiau žmonių...
Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę – kainuoja nedaug, o naudą ekspertai jau įrodė: šiaurietiškas ėjimas užsienio šalyse laikomas gydymo dalimi, yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, ši judėjimo rūšis – puiki priemonė pabendrauti, atsipalaiduoti. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Yra keletas būklių, kai apie šį judėjimo būdą reikėtų klausti gydytojo rekomendacijų. Apie tai laidoje paaiškins šiaurietiško ėjimo instruktorė Silvija Žemaitaitienė.

„Skaitykite maisto priduktų etiketes!“, „Išstudijuokite maiste esančių priedų sąrašą!“ – tą nuolat kartoja mitybos specialistai. Tačiau juk maža vien tik perskaityti – turime žinoti, kokiu tikslu viena ar kita medžiaga yra produkte. Antai nitritinė druska arba E-250. Jei jos yra mėsos gaminiuose, jų nepatariama kepti ant laužo ar griliu. Esant temperatūrai, aukštesnei nei 100 laipsnių, susidaro kenksmingi junginiai. Apie tai laidoje kalbės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-11-11-03--15375434


Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/135592419729970.m4aSat, 11 Aug 2012 18:51:20 +0000LRTMedicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama. Medicininė...


Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-11-11-03--15375443
Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/104882433.m4aSat, 11 Aug 2012 08:03:00 +0000LRTMedicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama. Medicininė...
Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-11-11-03--15375447
Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/134520493230052.m4aFri, 10 Aug 2012 22:36:14 +0000LRTMedicinos technologijoms tobulėjant, sukuriama vis daugiau aparatūros, tyrimams naudojant jonizuojančią spinduliuotę. Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra, todėl papildoma žmogaus apšvita turi būti kruopščiai skaičiuojama. Medicininė...
Medicininė apšvita sudaro apie 40 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju. Juonizuojančios spinduliuotės kiekiai labai skiriasi nuo tyrimo pobūdžio. Pavyzdžiui, darant pirštų rentgeno nuotrauką, žmogus gauna 1,5 dienos gamtinės radiacijos dozę, tai yra tiek pat, kiek būdamas lauke 1,5 dienos. Taikant pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimą, jonizuojančios spinduliuotės kiekis yra toks, kiek žmogus gauna per 4,5 metų.

Nuo seno medus vartojamas ne tik maistui, bet ir kaip alternatyvi priemonė žaizdoms ir įvairioms ligoms gydyti. Liaudies medicinos žinovai sako, kad nuo medaus rūšies priklauso, kokios naudos jis gali duoti: liepų medus labiau tiks jei peršalome, skauda gerklę, vargina bronchitas, o štai viržių medus padės gydyti inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas. Nereikia pamiršti, kad galima alerginė reakcija dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-08-04-11-03--15375449
Cezario pjūvio operacija baigiasi dalies moterų nėštumas. Pastebima tendencija, kad vis daugiau moterų pageidauja taip baigti nėštumą, nesant jokių medicininių priežasčių. Bijo skausmo, bijo gimdymo pasekmių figūrai, mano, kad taip kūdikiui geriau. Apie madą gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją, grėsmes ir moters baimes laidoje kalbės LSMUL akušerė ginekologė Regina Mačiulevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/135592419819701.m4aSat, 04 Aug 2012 11:06:58 +0000LRTPrakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti savo vidaus temperatūrą. Tačiau ne tik aukšta aplinkos temperatūra sukelia prakaitavimą. Įtampa, nervingumas, susijaudinimas stipriai padidina prakaitavimą ir kai kuriems žmonėms tai yra...
Cezario pjūvio operacija baigiasi dalies moterų nėštumas. Pastebima tendencija, kad vis daugiau moterų pageidauja taip baigti nėštumą, nesant jokių medicininių priežasčių. Bijo skausmo, bijo gimdymo pasekmių figūrai, mano, kad taip kūdikiui geriau. Apie madą gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją, grėsmes ir moters baimes laidoje kalbės LSMUL akušerė ginekologė Regina Mačiulevičienė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-07-28-11-03--15375454
Lietuvoje nustatyti keli atvejai, kai šunų parazitus žmonėms pernešė uodai. Tai išskirtiniai atvejai, jiems higienos įpročiai neturi jokios įtakos. Dėl to žmonių informuotumas apie galimas augintinių ligas yra svarbi žmonių ligų profilaktinė priemonė. Laidoje - nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliūkienė, veterinarijos gydytoja Rita Žilinskienė.

Sveikatos mokymo ir ligų profilaktikos centras pateikė visuomenei rekomendacijų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio. Ilgalaikis jaunimo „buvimas“ internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. „Tėvai turi rasti būdų, kaip vaikams paaiškinti, kad realūs bendravimo įgūdžiai daug vertingesni nei virtualūs. Tai svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai“, – sako Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Rybalko.

Jei patiekalo lėkštę papuošime gėlės žiedu, tai ne tik gražu, bet ir labai naudinga. Taip apie valgomas gėles kalba Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Tai nasturtos žiedai ir lapai, medetkos, begonijos, pelargonijos. Juose gausu naudingų žmogui medžiagų, galima ne tik puošti lėkštę, bet ir gardinti salotas. Reikia įsidėmėti, kad bulvių ir pomidorų žiedai – nuodingi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/135834937247213.m4aSat, 28 Jul 2012 05:45:49 +0000LRTGydytojai parazitologai vardija aibes bjaurasčių, kuriomis galima užsikrėsti nuo šunų ar kačių. Veterinarijos gydytoja tikina, kad tinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai jokios grėsmės žmogui nekelia. Šuniukas ar kačiukas neturėtų būti tik žaislas, jo...
Lietuvoje nustatyti keli atvejai, kai šunų parazitus žmonėms pernešė uodai. Tai išskirtiniai atvejai, jiems higienos įpročiai neturi jokios įtakos. Dėl to žmonių informuotumas apie galimas augintinių ligas yra svarbi žmonių ligų profilaktinė priemonė. Laidoje - nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliūkienė, veterinarijos gydytoja Rita Žilinskienė.

Sveikatos mokymo ir ligų profilaktikos centras pateikė visuomenei rekomendacijų, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio. Ilgalaikis jaunimo „buvimas“ internete, bendravimas virtualioje aplinkoje tarytum atriboja nuo tikrovės, socialiai izoliuoja ir daugelio psichologų laikomas gan pavojingu reiškiniu. „Tėvai turi rasti būdų, kaip vaikams paaiškinti, kad realūs bendravimo įgūdžiai daug vertingesni nei virtualūs. Tai svarbu ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai“, – sako Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Rybalko.

Jei patiekalo lėkštę papuošime gėlės žiedu, tai ne tik gražu, bet ir labai naudinga. Taip apie valgomas gėles kalba Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Tai nasturtos žiedai ir lapai, medetkos, begonijos, pelargonijos. Juose gausu naudingų žmogui medžiagų, galima ne tik puošti lėkštę, bet ir gardinti salotas. Reikia įsidėmėti, kad bulvių ir pomidorų žiedai – nuodingi.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-07-14-11-03-1-dalis--15375456
Maisto papildų vartojimas kartais yra vadinamas mados reikalu. O mados tendencijas dažniausiai nusižiūrime iš kitų šalių. Papildai – ne vaistai, kartoja mums gydytojai. Tačiau kartu su vaistais dažnas išgeria ir piliulę papildų. Pagrindinis dalykas vartojant papildus – gydytojo patarimas. Tačiau dažnai net ir neįspėjame gydytojo, kad vartojame papildus, todėl galimas visiškai ne toks poveikis, kokio tikimės. Mat reikia stebėti, kad nesidubliuotų sudedamosios vaistų ir papildų dalys. Jei nebus į tai atsižvelgta, galimas ir toksiškas poveikis. VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/135834588758626.m4aSat, 14 Jul 2012 20:02:44 +0000LRTPagal statistinius duomenis, nuo 30 iki 70 proc. keliautojų, grįžusių iš egzotiškų kraštų, jaučia virškinimo sistemos sutrikimus. Tai galėtų būti ženklas, kad užsikrėsta parazitais. Labiau rizikuoja tie žmonės, kurie kelionės maršrutą planuoja patys,...
Maisto papildų vartojimas kartais yra vadinamas mados reikalu. O mados tendencijas dažniausiai nusižiūrime iš kitų šalių. Papildai – ne vaistai, kartoja mums gydytojai. Tačiau kartu su vaistais dažnas išgeria ir piliulę papildų. Pagrindinis dalykas vartojant papildus – gydytojo patarimas. Tačiau dažnai net ir neįspėjame gydytojo, kad vartojame papildus, todėl galimas visiškai ne toks poveikis, kokio tikimės. Mat reikia stebėti, kad nesidubliuotų sudedamosios vaistų ir papildų dalys. Jei nebus į tai atsižvelgta, galimas ir toksiškas poveikis. VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-07-14-11-03-2-dalis--15375462
Vaikų otorinolaringologė Jekaterina Byčkova laidoje paaiškins, kaip prižiūrėti vaikų ausis jiems turškiantis upių ar ežerų vandenyje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/13583458876720.m4aSat, 14 Jul 2012 04:52:53 +0000LRTEnerginių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Todėl mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, susijusių su energinių gėrimų sudedamųjų dalių poveikiu žmogaus sveikatai. Kokių sudedamųjų dalių yra šiuose gėrimuose, kodėl nepatariama jų maišyti...
Vaikų otorinolaringologė Jekaterina Byčkova laidoje paaiškins, kaip prižiūrėti vaikų ausis jiems turškiantis upių ar ežerų vandenyje.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-07-07-11-03--15375474Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/135592538353934.m4aSat, 07 Jul 2012 17:13:05 +0000LRT(2 dalis) Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos...Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-07-07-11-03--15375483Mediciniškai tai vadinama hipoterapija. Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra. Kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti. Apie jodinėjimo ir bendravimo su žirgais naudą laidoje pasakos jojimo trenerė, ergoterapeutė, mama, auginanti dvi dukrytes su cerebrinio paralyžiaus diagnoze.

Kaip prižiūrėti nutrintas kojas? Kodėl nepatariama pradurti pritrintos pūslės ir kada tai nėra tik menkas odos pažeidimas? Tai laidoje aptars odos ligų gydytojas Jonas Lauraitis ir chirurgas Rytis Rimdeika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/135592419914916.m4aSat, 07 Jul 2012 15:41:23 +0000LRT(1 dalis) Mediciniškai tai vadinama hipoterapija. Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra. Kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti. Apie jodinėjimo ir bendravimo su žirgais naudą laidoje pasakos...Mediciniškai tai vadinama hipoterapija. Mūsų šalies sveikatos sistemoje šios rūšies reabilitacijos nėra. Kitos šalys (Danija, Vokietija) ją naudoja ligonių sveikatai gerinti. Apie jodinėjimo ir bendravimo su žirgais naudą laidoje pasakos jojimo trenerė, ergoterapeutė, mama, auginanti dvi dukrytes su cerebrinio paralyžiaus diagnoze.

Kaip prižiūrėti nutrintas kojas? Kodėl nepatariama pradurti pritrintos pūslės ir kada tai nėra tik menkas odos pažeidimas? Tai laidoje aptars odos ligų gydytojas Jonas Lauraitis ir chirurgas Rytis Rimdeika.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-06-30-11-03--15375506
Jei pas žmogų nuo gimimo yra šiek tiek nesimetriškos akys, ausys, antakiai, šiek tiek nevienodos kojos ar rankos ir tai gyventi netrukdo, vadinasi, viskas yra gerai. Jei vyresniame amžiuje padidėja kojos, rankos, nosis, žandikaulis, gali būti, kad sutriko hormoninė pusiausvyra ir pradeda vystytis liga akromegalija. Apie ją laidoje paaiškins endokrinologė Agnė Abraitienė, Ligonių asociacijos vadovė Danutė Puchova.

Maudynės – vasaros palydovės. Prisiminkime, kaip reikėtų gelbėti skęstantįjį, kaip jį gaivinti. Gyvybė žmogui duota viena, todėl turime visi mokėti už ją kovoti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/136325858213311.m4aSat, 30 Jun 2012 16:45:32 +0000LRTAtostogos prasideda nuo planavimo. Juk reikia ne tik apmąstyti, ką norėtume veikti atostogų metu, bet ir būtinus darbus pavesti kolegoms atlikti, informuoti klientus ir partnerius. Optimaliausias atostogų laikas – per metus ilsėtis du kartus po dvi...
Jei pas žmogų nuo gimimo yra šiek tiek nesimetriškos akys, ausys, antakiai, šiek tiek nevienodos kojos ar rankos ir tai gyventi netrukdo, vadinasi, viskas yra gerai. Jei vyresniame amžiuje padidėja kojos, rankos, nosis, žandikaulis, gali būti, kad sutriko hormoninė pusiausvyra ir pradeda vystytis liga akromegalija. Apie ją laidoje paaiškins endokrinologė Agnė Abraitienė, Ligonių asociacijos vadovė Danutė Puchova.

Maudynės – vasaros palydovės. Prisiminkime, kaip reikėtų gelbėti skęstantįjį, kaip jį gaivinti. Gyvybė žmogui duota viena, todėl turime visi mokėti už ją kovoti.]]>3002falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-06-30-11-03-2-dalis--15375491
Maudynės – vasaros palydovės. Prisiminkime, kaip reikėtų gelbėti skęstantįjį, kaip jį gaivinti. Gyvybė žmogui duota viena, todėl turime visi mokėti už ją kovoti. Laidoje - gyd. Vanda Pumputienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/135834588555923.m4aSat, 30 Jun 2012 08:01:29 +0000LRTJei pas žmogų nuo gimimo yra šiek tiek nesimetriškos akys, ausys, antakiai, šiek tiek nevienodos kojos ar rankos ir tai gyventi netrukdo, vadinasi, viskas yra gerai. Jei vyresniame amžiuje padidėja kojos, rankos, nosis, žandikaulis, gali būti, kad...
Maudynės – vasaros palydovės. Prisiminkime, kaip reikėtų gelbėti skęstantįjį, kaip jį gaivinti. Gyvybė žmogui duota viena, todėl turime visi mokėti už ją kovoti. Laidoje - gyd. Vanda Pumputienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-06-30-11-03-1-dalis--15375493http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/135834588418862.m4aSat, 30 Jun 2012 00:52:23 +0000LRTAtostogos prasideda nuo planavimo. Juk reikia ne tik apmąstyti, ką norėtume veikti atostogų metu, bet ir būtinus darbus pavesti kolegoms atlikti, informuoti klientus ir partnerius. Optimaliausias atostogų laikas – per metus ilsėtis du kartus po dvi...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-06-23-11-03--15375517Dar viena tema laidoje - kaulų lūžiai. Kaip galėtume sau padėti, kad lūžis gytų greičiau?

Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslo akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios traumatologinės pagalbos sk. vedėjas ortopedas-traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/136325980610820.m4aSat, 23 Jun 2012 05:20:00 +0000LRTŠios dienos laidoje girdėsite vasariškų temų. Kalbėsime, kokių sveikatos sutrikimų gali sukelti bitės, vapsvos, kaip išvengti sunkių ir pavojingų alerginių reakcijų. Kokių nemalonumų gali sukelti maudynės jūroje? Ką daryti, jei nudegino medūzos ar...Dar viena tema laidoje - kaulų lūžiai. Kaip galėtume sau padėti, kad lūžis gytų greičiau?

Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslo akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios traumatologinės pagalbos sk. vedėjas ortopedas-traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas.]]>3002falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-06-16-11-03--15375502
Sveikatos mokyklos direktorius gydytojas Zenonas Javtokas patars, kaip elgtis, jei esant karštam orui sutrinka širdies veikla – juk nevalia stovėti ir laukti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Antinkstis – organas, produkuojantis daug hormonų. Vieni jų reguliuoja kraujo spaudimą, kiti augimą, vandens ir elektrolitų apykaitą ir t. t. Padidėjęs kraujo spaudimas – dažna liga, kuri paprastai diagnozuojama vyresniame amžiuje. Vienam iš šimto pacientų, sergančių hipertonija, jos priežastis būna antinksčio navikai. Pašalinus nesveiką antinkstį, hipertonija visiškai išgydoma. Apie tai „Sveikatoje“ kalbėsimės su VU ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro chirurgu prof. Virgilijumi Beiša.

Laidos pabaigoje – apie paauglių krūtų priežiūrą. Atsiradus guzeliams ar nelygumams reikėtų pasitikrinti. Labai retai tai būna piktybinės ligos, tačiau gali tekti taikyti ir operacinį gydymą. Apie tai paaiškins VU Onkologijos instituto onkologė Audronė Lukšytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/13581681906228.m4aSat, 16 Jun 2012 00:53:21 +0000LRTAutomobilio salone karštą vasaros dieną temperatūra kyla stebėtina greitai. Net jei lauke šiek tiek daugiau kaip 20 laipsnių šilumos, atokaitoje pastatytame automobilyje per keliolika minučių temperatūra šokteli iki 40 ir daugiau laipsnių. Tai labai...
Sveikatos mokyklos direktorius gydytojas Zenonas Javtokas patars, kaip elgtis, jei esant karštam orui sutrinka širdies veikla – juk nevalia stovėti ir laukti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Antinkstis – organas, produkuojantis daug hormonų. Vieni jų reguliuoja kraujo spaudimą, kiti augimą, vandens ir elektrolitų apykaitą ir t. t. Padidėjęs kraujo spaudimas – dažna liga, kuri paprastai diagnozuojama vyresniame amžiuje. Vienam iš šimto pacientų, sergančių hipertonija, jos priežastis būna antinksčio navikai. Pašalinus nesveiką antinkstį, hipertonija visiškai išgydoma. Apie tai „Sveikatoje“ kalbėsimės su VU ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro chirurgu prof. Virgilijumi Beiša.

Laidos pabaigoje – apie paauglių krūtų priežiūrą. Atsiradus guzeliams ar nelygumams reikėtų pasitikrinti. Labai retai tai būna piktybinės ligos, tačiau gali tekti taikyti ir operacinį gydymą. Apie tai paaiškins VU Onkologijos instituto onkologė Audronė Lukšytė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-05-26-11-03--15375527
Toliau laidoje patarsime, ką reikėtų įsidėti į kelioninę vaistinėlę, kalbėsime ir apie navikų gydymą karščiu.

Lados pašnekovai - Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Večeslavas Zaksas, Vaikų ligoninės gastroenterologijos poskyrio vyr. ordinatorius doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja Vanda Pumputienė, onkologijos instituto gydytojas radiologas Mantas Trakimas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136757632118105.m4aSat, 26 May 2012 02:52:20 +0000LRTLaidos pradžioje - apie tai, kiek kainuoja ligų gydymas. Kiek mokame patys, suskaičiuoti nesunku, o kiek tai kainuoja valstybei? Toliau laidoje patarsime, ką reikėtų įsidėti į kelioninę vaistinėlę, kalbėsime ir apie navikų gydymą karščiu. Lados...
Toliau laidoje patarsime, ką reikėtų įsidėti į kelioninę vaistinėlę, kalbėsime ir apie navikų gydymą karščiu.

Lados pašnekovai - Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Večeslavas Zaksas, Vaikų ligoninės gastroenterologijos poskyrio vyr. ordinatorius doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja Vanda Pumputienė, onkologijos instituto gydytojas radiologas Mantas Trakimas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-05-19-11-03--15375536
Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos sk. vedėja Daiva Razmuvienė ir Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyr. akušerė Aušra Mickevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/13801293681244.m4aSat, 19 May 2012 09:00:36 +0000LRTPirmąją laidos dalį skirsime skrandžio bėdoms. Reikia žinoti, kad stresas, įtampa pirmiausia smogia virškinimo sistemai. Toliau laidoje kalbėsime apie tymus, laidos pabaigoje - keletas trumpų epizodų iš gimdymo namų realybės. Jie - verčiantys...
Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos sk. vedėja Daiva Razmuvienė ir Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyr. akušerė Aušra Mickevičienė.]]>2816falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-05-12-11-03--15375537
Taip pat - kaip galima liaudiškomis priemonėmis atbaidyti uodus?

Antroje laidos dalyje - apie fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai. Laidos pabaigoje garsi žolininkė patars, kaip gamtos dovanas galima panaudoti sveikatai pagerinti ir pastiprinti.

Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslų akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, "Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Končienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pavaduotojas Remigijus Zumeras, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136757754033757.m4aFri, 11 May 2012 22:53:44 +0000LRTŠioje laidoje - apie alergijas, kaip jas atpažinti ir kokios sėkmės galima sulaukti gydantis. Taip pat - kaip galima liaudiškomis priemonėmis atbaidyti uodus? Antroje laidos dalyje - apie fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai. Laidos pabaigoje...
Taip pat - kaip galima liaudiškomis priemonėmis atbaidyti uodus?

Antroje laidos dalyje - apie fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai. Laidos pabaigoje garsi žolininkė patars, kaip gamtos dovanas galima panaudoti sveikatai pagerinti ir pastiprinti.

Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslų akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, "Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Končienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pavaduotojas Remigijus Zumeras, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.]]>2998falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-05-05-11-03--15375525http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136154744134644.m4aSat, 05 May 2012 17:00:44 +0000LRTLaidos pradžioje - apie atrakcionus - ar saugu juose pramogauti? Kita tema - nutukimo problema. Laidos pabaigoje pasveikinsime mamas. Laidos pašnekovai - Valstybinės darbo inspekcijos technikos ir normatyvų skyriaus vedėjo pavaduotojas Vincas Čenkus,...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-05-05-11-03--15375546
Antroje laidos dalyje kalbinsime gydytoją, kuris paaiškins, kodėl apie savo trūkumus, varžančius gyvenimą, kenkiančius gyvenimo kokybei, nereikia tylėti. Pasikonsultavus su specialistais, kartais galima atsikratyti ir skausmo, ir įkyrėjusio atvaizdo vedrodyje.

Laidos pašnekovai - Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Roma Jusienė, paramos vaikams centro socialinė darbuotoja Laima Nausėdaitė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dienos chirurgijos skyriaus plastinės rekostrukcinės chirurgijos gydytoju Dainiumi Daunaravičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136757753813999.m4aFri, 04 May 2012 21:56:37 +0000LRTŠios laidos pirmasis pasakojimas skiriamas motinos šilumai ir meilei. Antroje laidos dalyje kalbinsime gydytoją, kuris paaiškins, kodėl apie savo trūkumus, varžančius gyvenimą, kenkiančius gyvenimo kokybei, nereikia tylėti. Pasikonsultavus su...
Antroje laidos dalyje kalbinsime gydytoją, kuris paaiškins, kodėl apie savo trūkumus, varžančius gyvenimą, kenkiančius gyvenimo kokybei, nereikia tylėti. Pasikonsultavus su specialistais, kartais galima atsikratyti ir skausmo, ir įkyrėjusio atvaizdo vedrodyje.

Laidos pašnekovai - Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Roma Jusienė, paramos vaikams centro socialinė darbuotoja Laima Nausėdaitė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės dienos chirurgijos skyriaus plastinės rekostrukcinės chirurgijos gydytoju Dainiumi Daunaravičiumi.]]>2998falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-28-11-03--15375544Toliau laidoje - pokalbis su paauglių ginekologe apie paauglių sveikatą.
Antrąją laidos dalį skirsime vitaminui D - kodėl taip daug apie jį pastaruoju metu kalbama?

Laidos pašnekovai - Lietuvos širdies asociacijos direktorė Julita Gladynaitė-Velderbeek, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė, Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos Lietuvos vaikų ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė dr. Žana Bumbulienė, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė gyd. Eglė Marciuškienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136810910062277.m4aSat, 28 Apr 2012 08:05:32 +0000LRTLaidoje - pasakojimai apie šokio įtaką širdies darbui, sužinosite, kad širdžiai labai sveika tinkamai sportuoti, pavyzdžiui, šokti. Sužinosite, kaip turėtų pakisti širdies darbas, kai sportuojame. Kokį pulsą gali pasiekti sveika širdis? Kaip žinoti,...Toliau laidoje - pokalbis su paauglių ginekologe apie paauglių sveikatą.
Antrąją laidos dalį skirsime vitaminui D - kodėl taip daug apie jį pastaruoju metu kalbama?

Laidos pašnekovai - Lietuvos širdies asociacijos direktorė Julita Gladynaitė-Velderbeek, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė, Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos Lietuvos vaikų ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė dr. Žana Bumbulienė, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė gyd. Eglė Marciuškienė.]]>2994falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-21-11-03--15375560Vėliau kalbėsime apie pavasario palydovę - mažakraujystę ir apie druską - kam skirta Himalajų ar rūkyta druska?

Laidos pašnekovai - Valstybinės ligonių kasos paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologinio centro direktorė doc. Matilda Bylaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro dr. Regina Pileckytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136810909845500.m4aSat, 21 Apr 2012 14:26:11 +0000LRTPirmoji laidos tema - pokalbis su valstybinės ligonių kasos specialiste apie tai, kokias paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, poliklinikoje galime gauti nemokamai. Kita tema - apie Euromelanomos akciją. Vėliau kalbėsime apie pavasario...Vėliau kalbėsime apie pavasario palydovę - mažakraujystę ir apie druską - kam skirta Himalajų ar rūkyta druska?

Laidos pašnekovai - Valstybinės ligonių kasos paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologinio centro direktorė doc. Matilda Bylaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro dr. Regina Pileckytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.]]>2998falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-14-11-03--15375574
Antroje laidos dalyje kalbėsime apie narkozę - kodėl jos bijome?

Laidos pašnekovai - gydytoja Nemira Vačiulionienė, profesorius Jonas Valantinas, Vilniaus klinikinės ligoninės anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas Gintautas Beržanskis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136870673553757.m4aSat, 14 Apr 2012 08:26:56 +0000LRTPirmasis laidos pasakojimas - apie mūsų imuninę sistemą. Kokios galimybės pavasarį pasistiprinti, ar turime kuo? Antroje laidos dalyje kalbėsime apie narkozę - kodėl jos bijome? Laidos pašnekovai - gydytoja Nemira Vačiulionienė, profesorius Jonas...
Antroje laidos dalyje kalbėsime apie narkozę - kodėl jos bijome?

Laidos pašnekovai - gydytoja Nemira Vačiulionienė, profesorius Jonas Valantinas, Vilniaus klinikinės ligoninės anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas Gintautas Beržanskis.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-07-11-03--15375575
Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja ketvirtą dešimtį.

Laidos pašnekovai - Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žigutienė, VU ligoninės Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius Kęstutis Vitkus, palstinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas medicinos daktaras Nerijus Jakutis, doc. medicinos daktaras Mindaugas Minderis ir medicinos daktaras Vytautas Tutkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136870914340585.m4aSat, 07 Apr 2012 15:20:23 +0000LRTLaidos pradžioje pavasarį kviesime pasakojimu apie žibuoklių galias, toliau laidoje - apie bundančias erkes. Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja ketvirtą dešimtį. Laidos pašnekovai - Žolinčių...
Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja ketvirtą dešimtį.

Laidos pašnekovai - Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žigutienė, VU ligoninės Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius Kęstutis Vitkus, palstinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas medicinos daktaras Nerijus Jakutis, doc. medicinos daktaras Mindaugas Minderis ir medicinos daktaras Vytautas Tutkus.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-07-11-03-1-dalis--15375553Laidos pradžioje pavasarį kviesime pasakojimu apie žibuoklių galias, toliau laidoje - apie bundančias erkes. Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja 4-tą dešimtį.
Laidos pašnekovai - Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žigutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/135834220640141.m4aFri, 06 Apr 2012 22:42:37 +0000LRTBalandžio 7-oji - pasaulinė sveikatos diena. Laidos pradžioje pavasarį kviesime pasakojimu apie žibuoklių galias, toliau laidoje - apie bundančias erkes. Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja 4-tą...Laidos pradžioje pavasarį kviesime pasakojimu apie žibuoklių galias, toliau laidoje - apie bundančias erkes. Antrąją laidos dalį skirsime plastikos chirurgams - ši medicinos sritis Lietuvoje skaičiuoja 4-tą dešimtį.
Laidos pašnekovai - Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žigutienė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-04-07-11-03-2-dalis--15375557Savo patirtimi ir atsiminimais dalinsis VU ligoninės Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius prof. Kęstutis Vitkus, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas, medicinos dr. Nerijus Jakutis, docentas medicinos daktaras Mindaugas Minderis ir medicinos daktaras Vytautas Tutkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/135834338447419.m4aFri, 06 Apr 2012 21:42:53 +0000LRTŠioje laidos dalyje girdėsite pasakojimą apie plastinę chirurgiją. Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius gyvuoja jau 3 dešimtmečius. Sąvoka "plastinė chirurgija" dažnai yra suvokiama kaip turtingų žmonių...Savo patirtimi ir atsiminimais dalinsis VU ligoninės Santariškių klinikų centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius prof. Kęstutis Vitkus, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas, medicinos dr. Nerijus Jakutis, docentas medicinos daktaras Mindaugas Minderis ir medicinos daktaras Vytautas Tutkus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-31-11-03--15375571http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/135937675015920.m4aSat, 31 Mar 2012 01:12:41 +0000LRTKodėl keičiame savo mitybos ypročius? Pasakoja dieatologė Edita Gavelienė. Apie žiedadulkių gaudyklius ir žydėjimo periodus kalbamės su Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros prof. Ingrida Šauliene.1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-31-11-03--15375599
Antroji tema - apie gimdymą namuose. Sėkmės istorijos laikas nuo laiko pasirodo žiniasklaidoje, apie tragiškas baigtis kalbama retai ir tyliai.

Antroje laidos dalyje kalbėsime apie žaliavalgius. Dėmesio: kai kurios žalios daržovės gali mus apnuodyti.

Laidos pabaigoje kalbėsime apie žiedadulkes.

Laidos pašnekovai - vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Vilniaus klinikinės ligoninės akušerijos-patologijos skyriaus vedėja gyd. Danutė Lištvanienė, dietologė Edita Gavelienė ir Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros prof. Ingrida Šaulienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/136870914285022.m4aFri, 30 Mar 2012 21:55:25 +0000LRTPirmasis pasakojimas - labai pavasariškas: sako, kad jau galima skanauti sulos. Kuo ji naudinga mūsų organizmui. Antroji tema - apie gimdymą namuose. Sėkmės istorijos laikas nuo laiko pasirodo žiniasklaidoje, apie tragiškas baigtis kalbama retai ir...
Antroji tema - apie gimdymą namuose. Sėkmės istorijos laikas nuo laiko pasirodo žiniasklaidoje, apie tragiškas baigtis kalbama retai ir tyliai.

Antroje laidos dalyje kalbėsime apie žaliavalgius. Dėmesio: kai kurios žalios daržovės gali mus apnuodyti.

Laidos pabaigoje kalbėsime apie žiedadulkes.

Laidos pašnekovai - vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė, Vilniaus klinikinės ligoninės akušerijos-patologijos skyriaus vedėja gyd. Danutė Lištvanienė, dietologė Edita Gavelienė ir Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros prof. Ingrida Šaulienė.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-24-11-03--15375601
Kitame laidos pasakojime kalbėsime apie vegetacinę nervų sistemą. Pasirodo, net pusė besikreipiančiųjų į gydytojus kenčia nuo šio sutrikimo.

Laidos pašnekovai - vaikų ligoninės vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro direktore doc. dr. Odilija Rudzevičienė, vaikų ligoninės pulmonologijos skyriaus "Valkininkų pušelės" slaugytoja Jūratė Nacevičienė, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strateginės formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, Trinapolio klinikos šeimos gyd. Robertas Dainius ir parapsichologas Sigitas Povilaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/136871034511235.m4aSat, 24 Mar 2012 04:40:19 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie tuberkuliozę. Kovo 24-oji - Pasaulinė Tuberkuliozės diena. Kitame laidos pasakojime kalbėsime apie vegetacinę nervų sistemą. Pasirodo, net pusė besikreipiančiųjų į gydytojus kenčia nuo šio sutrikimo. Laidos pašnekovai -...
Kitame laidos pasakojime kalbėsime apie vegetacinę nervų sistemą. Pasirodo, net pusė besikreipiančiųjų į gydytojus kenčia nuo šio sutrikimo.

Laidos pašnekovai - vaikų ligoninės vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro direktore doc. dr. Odilija Rudzevičienė, vaikų ligoninės pulmonologijos skyriaus "Valkininkų pušelės" slaugytoja Jūratė Nacevičienė, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strateginės formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, Trinapolio klinikos šeimos gyd. Robertas Dainius ir parapsichologas Sigitas Povilaitis.]]>2997falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-17-11-03--15375600
Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms. Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija?

Laidojo taip pat dalyvauja: VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas; VU ligoninės Santariškių klinikų hematologė Lina Kryžauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/136879553598545.m4aSat, 17 Mar 2012 21:04:30 +0000LRTLaidos pradžioje - pokalbis su vaikų linijos vadovu, psichologu Robertu Povilaičiu. Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms. Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija? Laidojo taip pat...
Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms. Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija?

Laidojo taip pat dalyvauja: VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas; VU ligoninės Santariškių klinikų hematologė Lina Kryžauskaitė.]]>2964falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-17-11-03--15375605Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms.
Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija?

Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, VU ligoninės Santariškių klinikų hematologė Lina Kryžauskaitė ir dietologė Eglė Kliukaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/138020110532768.m4aSat, 17 Mar 2012 18:31:24 +0000LRTLaidos pradžioje - pokalbis su "Vaikų linijos" vadovu, psichologu Robertu Povilaičiu. Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms. Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija? Laidos pašnekovai -...Antrąją laidos dalį skirsime uždegiminėms skrandžio ligoms.
Dar viena tema laidoje - trombai. Kodėl jie susidaro ir kokia galima prevencija?

Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, VU ligoninės Santariškių klinikų hematologė Lina Kryžauskaitė ir dietologė Eglė Kliukaitė.]]>2714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2000-03-10-11-03--15375614
Toliau laidoje girdėsite, kaip magnetinės audros veikia mūsų sveikatą.

Laidos pabaigoje - patarimai, kaip prižiūrėti ligonių odą, kad neatsirastų pragulų.

Laidos pašnekovai - urologas prof. Balys Dainys, Santariškių klinikų nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės slaugos fakulteto dėstytoja Jovita Demskytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/136387787967111.m4aSat, 10 Mar 2012 10:47:32 +0000LRTŠiandien laidoje aptarsime tris temas. Pirmoji skiriama inkstams - kartu su Moters diena minėjome ir Pasaulinę inkstų dieną. Toliau laidoje girdėsite, kaip magnetinės audros veikia mūsų sveikatą. Laidos pabaigoje - patarimai, kaip prižiūrėti...
Toliau laidoje girdėsite, kaip magnetinės audros veikia mūsų sveikatą.

Laidos pabaigoje - patarimai, kaip prižiūrėti ligonių odą, kad neatsirastų pragulų.

Laidos pašnekovai - urologas prof. Balys Dainys, Santariškių klinikų nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės slaugos fakulteto dėstytoja Jovita Demskytė.]]>2994falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-03-03-11-03--15375623
Tolesnės temos - apie apsinuodijimus ir kodėl kartais už ligoninės paslaugas reikia mokėti ir kada paslaugos bus suteiktos nemokamai.

Laidos pašnekovai - respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Paškevičienė, medicinos psichologė Gražina Jarmulkienė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyr. specialistė Natalija Umbrasienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Mečėjus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/13638778771479.m4aSat, 03 Mar 2012 19:28:55 +0000LRTŠiandien laidoje aptarsime, kaip išgyventi pasikeitus fiziniam kūnui po sunkių traumų, po amputacijų. Tolesnės temos - apie apsinuodijimus ir kodėl kartais už ligoninės paslaugas reikia mokėti ir kada paslaugos bus suteiktos nemokamai. Laidos...
Tolesnės temos - apie apsinuodijimus ir kodėl kartais už ligoninės paslaugas reikia mokėti ir kada paslaugos bus suteiktos nemokamai.

Laidos pašnekovai - respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Paškevičienė, medicinos psichologė Gražina Jarmulkienė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyr. specialistė Natalija Umbrasienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Mečėjus.]]>2996falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-02-25-11-03--15375622
Toliau kalbėsime apie dantų valymą bei aterosklerozę.

Laidos pašnekovai - vaikų pulmonologė, infekcinių ligų gydytoja doc. Irena Narkevičiūtė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/136388024927057.m4aSat, 25 Feb 2012 05:02:38 +0000LRTLaidos pradžioje - ką reikėtų žinoti apie šaltuoju sezonu plintančias ligas? Toliau kalbėsime apie dantų valymą bei aterosklerozę. Laidos pašnekovai - vaikų pulmonologė, infekcinių ligų gydytoja doc. Irena Narkevičiūtė, Marijampolės savivaldybės...
Toliau kalbėsime apie dantų valymą bei aterosklerozę.

Laidos pašnekovai - vaikų pulmonologė, infekcinių ligų gydytoja doc. Irena Narkevičiūtė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-02-18-11-03--15375631
Toliau laidoje - širdies užesys. Kada jis nereikšmingas, o kada reikia rimtai gydyti?

Laidos antroje dalyje kalbėsime apie insultą.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Saulius Sudikas, vaikų kardiologė Ramunė Vankevičienė ir neuroangiochirurgas prof. Egidijus Barkauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/136388024751791.m4aSat, 18 Feb 2012 13:43:51 +0000LRTLaidos pradžioje kalbėsime apie odos ir poodžio ligą - Rožę, kurią žmonės linkę gydyti užkalbėjimais. Toliau laidoje - širdies užesys. Kada jis nereikšmingas, o kada reikia rimtai gydyti? Laidos antroje dalyje kalbėsime apie insultą. Laidos...
Toliau laidoje - širdies užesys. Kada jis nereikšmingas, o kada reikia rimtai gydyti?

Laidos antroje dalyje kalbėsime apie insultą.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Saulius Sudikas, vaikų kardiologė Ramunė Vankevičienė ir neuroangiochirurgas prof. Egidijus Barkauskas.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-02-11-11-03--15375636Toliau laidoje - skyrelis pagyvenusiems ir seniems žmonėms, kalbėsime apie traumas namuose.
Laidos pabaigoje - apie tariamus skausmus.

Laidos pašnekovai - Vilniaus universitetinės Antalnio ligoninės alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas, gydytoja Vanda Pumputienė ir vaikų neurologė, medicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/136396067285916.m4aFri, 10 Feb 2012 23:15:50 +0000LRTŠiandien laidoje - trys pasakojimai. Pirmasis turėtų sudominti alergiškus žmones - kalbėsime apie gydymo metodą - imunoterapiją, kuri savotiškai organizmą įpratina prie dalykų, kurie žmogui iki šiol sukeldavo alergijos simptomus. Toliau laidoje -...Toliau laidoje - skyrelis pagyvenusiems ir seniems žmonėms, kalbėsime apie traumas namuose.
Laidos pabaigoje - apie tariamus skausmus.

Laidos pašnekovai - Vilniaus universitetinės Antalnio ligoninės alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas, gydytoja Vanda Pumputienė ir vaikų neurologė, medicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė.]]>2970falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-02-05-11-03--15375641
Kita tema laidoje - širdies ritmo sutrikimas. Pasirodo, galima gyventi ir jo neatstačius, tačiau būtina gydytojo kontrolė.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys, Santariškių ligoninės gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Saladis ir VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/136326228556493.m4aSun, 05 Feb 2012 06:32:07 +0000LRTŠiandien pirmąją laidos dalį skirsime kraujo donorystės temai. Pasigirsta kalbų, kad žmonės raginami prieš operaciją rasti donorų, kitaip gali būti trikdžių operacijai atlikti. Kita tema laidoje - širdies ritmo sutrikimas. Pasirodo, galima gyventi...
Kita tema laidoje - širdies ritmo sutrikimas. Pasirodo, galima gyventi ir jo neatstačius, tačiau būtina gydytojo kontrolė.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys, Santariškių ligoninės gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Saladis ir VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis.]]>3003falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-02-04-11-03--15375646Toliau laidoje - patarimai prižiūrintiems pagyvenusius ir senus savo artimuosius.
Antroje laidos dalyje kalbėsime apie vėjaraupius, paskutiniame pasakojime - ne mediko patarimai, kaip galėtume stiprinti akis.

Laidos pašnekovai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto geriatrijos klinikos lektorė Gytė Damulevičienė, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė ir mokymų "Laisvė akims" lektorė Evelina Rimkutė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/13639618931059.m4aSat, 04 Feb 2012 07:37:28 +0000LRTAtėjęs speigas tikriausiai buvo netikėtas. Patarimai, kaip saugotis šalčio, kaip elgtis, jei nušalome kurią nors vietą. Toliau laidoje - patarimai prižiūrintiems pagyvenusius ir senus savo artimuosius. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie...Toliau laidoje - patarimai prižiūrintiems pagyvenusius ir senus savo artimuosius.
Antroje laidos dalyje kalbėsime apie vėjaraupius, paskutiniame pasakojime - ne mediko patarimai, kaip galėtume stiprinti akis.

Laidos pašnekovai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto geriatrijos klinikos lektorė Gytė Damulevičienė, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė ir mokymų "Laisvė akims" lektorė Evelina Rimkutė.]]>2988falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-01-28-11-03--15375650Antroje laidos dalyje kalbėsime apie senų žmonių mitybą. Kiek, ko reikia valgyti seniems žmonėms, ko patariama atsisakyti ir ką ypač rekomenduojama valgyti.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų reabilitacijos fizinės ir sporto medicinos centro direktorius prof. Alvydas Juocevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto geriatrijos klinikos lektorė, medicinos mokslų daktarė Gytė Damulevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/136396067113879.m4aFri, 27 Jan 2012 22:44:07 +0000LRTŠiandien laidoje - dvi temos. Pirmoji - apie fizinį aktyvumą. Mokslininkai neginčijamai yra įrodę, kad fiziniai pratimai - sportas, yra akivaizdi ligų profilaktika. Net yra tiksliai paskaičiuota, jog tai mažina širdies ir kraujagyslių ligas. Sunku...Antroje laidos dalyje kalbėsime apie senų žmonių mitybą. Kiek, ko reikia valgyti seniems žmonėms, ko patariama atsisakyti ir ką ypač rekomenduojama valgyti.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų reabilitacijos fizinės ir sporto medicinos centro direktorius prof. Alvydas Juocevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto geriatrijos klinikos lektorė, medicinos mokslų daktarė Gytė Damulevičienė.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-01-21-11-03--15375654Kitas pasakojimas - apie senų žmonių problemas. Gydytoja geriatrė patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kur ieškoti pagalbos senų žmonių šlapimo nelaikymo atvejais.
Antroji laidos dalis - apie savotišką pojūtį, kad širdis plaka ne krūtinėje, o pilve. Kas tai galėtų būti ir kodėl nevalia į tai nekreipti dėmesio?

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Česlova Špūrienė, geriatrė Jurgita Knašienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tomas Janušauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/136396066917323.m4aSat, 21 Jan 2012 17:23:40 +0000LRTŠiandien laidoje panagrinėsime keletą temų, kurių nesusietume nei su metų laiku, nei su sezoniškomis ligomis. Pirmoji tema - apie pereinamąjį moters amžiaus etapą - menopauzę. Kitas pasakojimas - apie senų žmonių problemas. Gydytoja geriatrė patars,...Kitas pasakojimas - apie senų žmonių problemas. Gydytoja geriatrė patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kur ieškoti pagalbos senų žmonių šlapimo nelaikymo atvejais.
Antroji laidos dalis - apie savotišką pojūtį, kad širdis plaka ne krūtinėje, o pilve. Kas tai galėtų būti ir kodėl nevalia į tai nekreipti dėmesio?

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Česlova Špūrienė, geriatrė Jurgita Knašienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tomas Janušauskas.]]>2993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-01-14-11-03--15375665Toliau laidoje - apie senatvę, seno žmogaus priežiūrą, specialistai patars, kaip turėtume elgtis ir į ką atkreipti dėmesį, jei namuose turime seną žmogų. Laidos pabaigoje - pasakojimas apie krūtų priežiūrą paauglystės metu.

Laidos pašnekovai - vaikų palmunologė, infekcinių ligų gydytoja doc. Irena Narkevičiūtė, gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė, VU onkologijos instituto onkologė daktarė Audronė Lukšytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/136396665241164.m4aFri, 13 Jan 2012 22:31:41 +0000LRTŠiandien Sveikatos laidoje girdėsite tris temas. Pirmoji - apie šiuo metu varginantį kosulį. Toliau laidoje - apie senatvę, seno žmogaus priežiūrą, specialistai patars, kaip turėtume elgtis ir į ką atkreipti dėmesį, jei namuose turime seną žmogų....Toliau laidoje - apie senatvę, seno žmogaus priežiūrą, specialistai patars, kaip turėtume elgtis ir į ką atkreipti dėmesį, jei namuose turime seną žmogų. Laidos pabaigoje - pasakojimas apie krūtų priežiūrą paauglystės metu.

Laidos pašnekovai - vaikų palmunologė, infekcinių ligų gydytoja doc. Irena Narkevičiūtė, gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė, VU onkologijos instituto onkologė daktarė Audronė Lukšytė.]]>3010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2012-01-07-11-03--15375667Antroji tema laidoje - tuberkuliozė.
Paskutinioji laidos tema - apie homeopatiją. Šis metodas neturi pašalinių poveikių ir ką gi reiškia gydyti mažomis dozėmis?

Laidos pašnekovai - Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/13639678267802.m4aSat, 07 Jan 2012 11:31:13 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie alkoholį vartojančių žmonių gydymą, apie Alytaus raj, savivaldybėje planuojamą alkoholikų vadinamąjį "kodavimą". Antroji tema laidoje - tuberkuliozė. Paskutinioji laidos tema - apie homeopatiją. Šis metodas neturi pašalinių...Antroji tema laidoje - tuberkuliozė.
Paskutinioji laidos tema - apie homeopatiją. Šis metodas neturi pašalinių poveikių ir ką gi reiškia gydyti mažomis dozėmis?

Laidos pašnekovai - Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.]]>2996falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-12-31-11-03--15375671Šios laidos pirmoje dalyje girdėsite pokalbį su greitosios pagalbos gydytoja, juk į juos kreipiamės pagalbos, kai mus ištinka bėda, ūmai sunegaluojame.
Antroje laidos dalyje pakviesime pasiklausyti praėjusių metų įdomiausių pasakojimų mozaikos.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gyd. Vanda Pumputienė, VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir angeologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis, vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologijos sk. vedėjas dr. Mykolas Biliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/138020567276417.m4aSat, 31 Dec 2011 12:09:04 +0000LRTĮprasta metams baigiantis žvelgti atgal, pamąstyti, kas buvo nuveikta, ko pasiekta, kas padaryta. Pasibaigus kalendoriaus lapeliams, verčiamas kitas kalendorius, vėl planuojame darbus į priekį, tęsiame pradėtus. Senieji metai niekur nedingsta. Šios...Šios laidos pirmoje dalyje girdėsite pokalbį su greitosios pagalbos gydytoja, juk į juos kreipiamės pagalbos, kai mus ištinka bėda, ūmai sunegaluojame.
Antroje laidos dalyje pakviesime pasiklausyti praėjusių metų įdomiausių pasakojimų mozaikos.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gyd. Vanda Pumputienė, VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir angeologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis, vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologijos sk. vedėjas dr. Mykolas Biliukas.]]>2855falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-12-24-11-03--15375683
Kitoje laidos dalyje - apie alergiją ir alergijos simptomus švenčių metu. Laidoje - vaikų ligoninės reanimatologė Vilmanta Burokienė.

Paskutinis pasakojimas laidoje - apie švenčių psichoterapinę galią. Apie tai laidoje kalbėsimės su medicinos mokslų daktare psichiatre Palmira Rudalevičiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/136335970176908.m4aSat, 24 Dec 2011 10:56:24 +0000LRTŠioje laidoje - apie Kūčių valgius, ruošiamo maisto gausą, gausaus valgio pasekmes virškinimui. Ką daryti, kad nepersivalgytume? Kaip save kontroliuoti? Laidos pašnekovės - trys dietologės rezidentės: Evelina Cikanavičiūtė, Edita Saukaitytė,...
Kitoje laidos dalyje - apie alergiją ir alergijos simptomus švenčių metu. Laidoje - vaikų ligoninės reanimatologė Vilmanta Burokienė.

Paskutinis pasakojimas laidoje - apie švenčių psichoterapinę galią. Apie tai laidoje kalbėsimės su medicinos mokslų daktare psichiatre Palmira Rudalevičiene.]]>2988falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-12-10-11-03--15375680Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai?
Dar vienas pasakojimas - apie grybelį.
Taip pat kalbėsime apie medicininių atliekų tvarkymą namuose.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas medicinos dr. Ramūnas Aranauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų otorinolaringologas Darius Rauba, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro sk. vedėjas Jonas Lauraitis ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos sk. visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/138012937047537.m4aSat, 10 Dec 2011 16:08:19 +0000LRTLaidos pirmoji tema - stresas. Kaip jį atpažinti, ką daryti, kad išvengtume neigiamų jo pasekmių? Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai? Dar vienas pasakojimas - apie grybelį. Taip pat kalbėsime apie medicininių atliekų tvarkymą...Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai?
Dar vienas pasakojimas - apie grybelį.
Taip pat kalbėsime apie medicininių atliekų tvarkymą namuose.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas medicinos dr. Ramūnas Aranauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų otorinolaringologas Darius Rauba, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro sk. vedėjas Jonas Lauraitis ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos sk. visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė.]]>2532falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-12-10-11-03--15375691
Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai?

Dar vienas pasakojimas - apie grybelį.

Kitoje laidos dalyje - apie medicininių atliekų tvarkymą namuose.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Ramūnas Aranauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų otorinolaringologu Darius Rauba, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro sk. vedėjas Jonas Lauraitis ir Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/136336062329530.m4aSat, 10 Dec 2011 12:40:55 +0000LRTPirmoji laidos tema - stresas. Kaip jį atpažinti, ką daryti, kad išvengtume neigiamų jo pasekmių? Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai? Dar vienas pasakojimas - apie grybelį. Kitoje laidos dalyje - apie medicininių atliekų...
Kita tema - kokį poveikį klausai gali turėti ausinukai?

Dar vienas pasakojimas - apie grybelį.

Kitoje laidos dalyje - apie medicininių atliekų tvarkymą namuose.

Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Ramūnas Aranauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų otorinolaringologu Darius Rauba, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro sk. vedėjas Jonas Lauraitis ir Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-12-03-11-03--15375699
Antroji tema - apie akis. Ar teisingai žmonės galvoja, kad akis silpnins akinių nešiojimas?

Paskutinėje laidos dalyje kalbėsime apie odos ligą - žvynelinę.

Laidos pašnekovai - AIDS centro direktorius doc. Saulius Čaplinskas, vaikų ligoninės akių ligų skyriaus vedėja Salomėja Ignotienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. dr. Matilda Bylaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/139058333823313.m4aSat, 03 Dec 2011 04:10:14 +0000LRTPirmoji laidos tema skiriama AIDS dienai - ši liga ir ją sukeliantis virusas yra žinomi 3 dešimtmečius. Antroji tema - apie akis. Ar teisingai žmonės galvoja, kad akis silpnins akinių nešiojimas? Paskutinėje laidos dalyje kalbėsime apie odos ligą -...
Antroji tema - apie akis. Ar teisingai žmonės galvoja, kad akis silpnins akinių nešiojimas?

Paskutinėje laidos dalyje kalbėsime apie odos ligą - žvynelinę.

Laidos pašnekovai - AIDS centro direktorius doc. Saulius Čaplinskas, vaikų ligoninės akių ligų skyriaus vedėja Salomėja Ignotienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. dr. Matilda Bylaitė.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-11-26-11-03--15375703
Antrojoje kalbėsime apie alergiją salicilatams ir apie mažakraujystę.

Laidos pašnekovai - anapilin išėjusio narkomano mama Dalia, alergologė, klinikinė imunologė Laura Stoškutė, VU Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro daktarė Regina Pileckytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/136431156945968.m4aSat, 26 Nov 2011 15:24:26 +0000LRTPirmąją laidos dalį skirsime narkomanijos temai. Antrojoje kalbėsime apie alergiją salicilatams ir apie mažakraujystę. Laidos pašnekovai - anapilin išėjusio narkomano mama Dalia, alergologė, klinikinė imunologė Laura Stoškutė, VU Santariškių klinikų...
Antrojoje kalbėsime apie alergiją salicilatams ir apie mažakraujystę.

Laidos pašnekovai - anapilin išėjusio narkomano mama Dalia, alergologė, klinikinė imunologė Laura Stoškutė, VU Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro daktarė Regina Pileckytė.]]>2994falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-11-12-11-03--15375704
Toliau laidoje kalbėsime apie kruopų košių naudą.

Laidos paskutinėje dalyje - pokalbis su vaikų reanimatologe - specialiste, su kuria vietomis keistis nenorėtų gydytojai vyrai.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė, gydytoja-dietologė Eglė Plukaitė, Vaikų ligoninės vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/136431156797476.m4aSat, 26 Nov 2011 10:14:52 +0000LRTPirmasis pasakojimas - apie gaminius, skirtus maistui gaminti ir laikyti. Ar viskas sveika, kas yra gražu? Toliau laidoje kalbėsime apie kruopų košių naudą. Laidos paskutinėje dalyje - pokalbis su vaikų reanimatologe - specialiste, su kuria...
Toliau laidoje kalbėsime apie kruopų košių naudą.

Laidos paskutinėje dalyje - pokalbis su vaikų reanimatologe - specialiste, su kuria vietomis keistis nenorėtų gydytojai vyrai.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė, gydytoja-dietologė Eglė Plukaitė, Vaikų ligoninės vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-11-05-11-03--15375716
Toliau laidoje - apie graužikus, kurie artėjant šaltajam sezonui sugrįžta į namus.

Antroje laidos dalyje girdėsite pasakojimą apie diuretikus - vaistus, skatinančius vandens ir druskų pasišalinimą iš organizmo.

Laidos pašnekovai - Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė, Vilniaus profilaktinės dezinfekcinės stoties gyd. epidemiologė Danutė Arlauskienė, Santariškių klinikų ambulatorinės kardiologijos sk. vedėja, doc. Rima Steponėnienė, dietologė Edita Gavelienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/13643115663832.m4aSat, 05 Nov 2011 07:17:51 +0000LRTŠios laidos pirmoji tema - apie tiką. Trūkčiojantis vokas ar šniurkštimas nosimi - tik maža grupė tiko formų. Toliau laidoje - apie graužikus, kurie artėjant šaltajam sezonui sugrįžta į namus. Antroje laidos dalyje girdėsite pasakojimą apie...
Toliau laidoje - apie graužikus, kurie artėjant šaltajam sezonui sugrįžta į namus.

Antroje laidos dalyje girdėsite pasakojimą apie diuretikus - vaistus, skatinančius vandens ir druskų pasišalinimą iš organizmo.

Laidos pašnekovai - Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė, Vilniaus profilaktinės dezinfekcinės stoties gyd. epidemiologė Danutė Arlauskienė, Santariškių klinikų ambulatorinės kardiologijos sk. vedėja, doc. Rima Steponėnienė, dietologė Edita Gavelienė.]]>2998falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-29-11-03--15375720Toliau laidoje kalbėsime apie maisto netoleravimo testą.
Paskutinė tema - gimdos kaklelio vėžio liga. Pasiaiškinsime, ko reikia bijoti ir kodėl negalima laukti.

Laidos pašnekovai - vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė, VU onkologijos instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/13643115659392.m4aSat, 29 Oct 2011 00:33:19 +0000LRTPirmoje laidos dalyje - apie vaikų rotavirusinę infekciją. Toliau laidoje kalbėsime apie maisto netoleravimo testą. Paskutinė tema - gimdos kaklelio vėžio liga. Pasiaiškinsime, ko reikia bijoti ir kodėl negalima laukti. Laidos pašnekovai - vaikų...Toliau laidoje kalbėsime apie maisto netoleravimo testą.
Paskutinė tema - gimdos kaklelio vėžio liga. Pasiaiškinsime, ko reikia bijoti ir kodėl negalima laukti.

Laidos pašnekovai - vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė, VU onkologijos instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-22-11-03--15375721
Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės pediatrijos centro vadovas hab. dr. prof. Vytautas Usonis, vėžio registro vadovė dr. Giedrė Smailytė, radiologė dr. Rūta Grigienė, onkochirurgijos skyriaus vedėjas hab. dr. Valerijus Ostapenko, VU vaikų ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Jekaterina Byčkova.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/136447433838174.m4aSat, 22 Oct 2011 03:14:32 +0000LRTLaidos pirmąją dalį skirsime skiepų temai. Po pertraukėlės antroje laidos dalyje kalbėsime apie krūties vėžį ir apie kraujavimą iš nosies. Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės pediatrijos centro vadovas hab. dr. prof. Vytautas Usonis, vėžio registro...
Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės pediatrijos centro vadovas hab. dr. prof. Vytautas Usonis, vėžio registro vadovė dr. Giedrė Smailytė, radiologė dr. Rūta Grigienė, onkochirurgijos skyriaus vedėjas hab. dr. Valerijus Ostapenko, VU vaikų ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Jekaterina Byčkova.]]>2990falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-15-11-03--15375728Antroje laidos dalyje kalbėsime apie baimę.

Laidos pašnekovai - Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas, vaikų ir paauglių psichatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/136447795969705.m4aSat, 15 Oct 2011 09:43:05 +0000LRTŠį kartą laidoje - apie smurtą darbe, apie skausmo problemą. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie baimę. Laidos pašnekovai - Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė, Lietuvos skausmo draugijos...Antroje laidos dalyje kalbėsime apie baimę.

Laidos pašnekovai - Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Rolanda Adlienė, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas, vaikų ir paauglių psichatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.]]>2995falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-08-11-03--15375726Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.

Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/138020567071589.m4aSat, 08 Oct 2011 09:20:02 +0000LRTPirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų. Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra...Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.

Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.]]>2599falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-08-11-03--15375738Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.

Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/136447795759335.m4aFri, 07 Oct 2011 22:10:23 +0000LRTPirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų. Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės...Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.

Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.]]>2993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-10-01-11-03--15375742Toliau laidoje - žolininkė patars, kaip galėtume sau pagelbėti peršalus, užklupus slogai ar kitiems rudeniniams negalavimams, o alergologas paaiškins, kodėl vartodami medų turėtume būti atsargūs.

Laidos pašnekovai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akių ligų klinikos gyd. dr. Jūratė Balčiūnienė, Amžinės geltonosios dėmės degeracijos ligonių draugijos vadovė Dalia Žižliauskienė, Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė ir alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/137053125058027.m4aSat, 01 Oct 2011 01:38:32 +0000LRTLaidos pradžioje kalbėsime apie akių ligą - geltonosios dėmės degeneraciją. Toliau laidoje - žolininkė patars, kaip galėtume sau pagelbėti peršalus, užklupus slogai ar kitiems rudeniniams negalavimams, o alergologas paaiškins, kodėl vartodami medų...Toliau laidoje - žolininkė patars, kaip galėtume sau pagelbėti peršalus, užklupus slogai ar kitiems rudeniniams negalavimams, o alergologas paaiškins, kodėl vartodami medų turėtume būti atsargūs.

Laidos pašnekovai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų akių ligų klinikos gyd. dr. Jūratė Balčiūnienė, Amžinės geltonosios dėmės degeracijos ligonių draugijos vadovė Dalia Žižliauskienė, Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė ir alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas.]]>2993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-09-24-11-03--15375745Kita tema laidoje - apie greituosius ŽIV testus - kam ir kur juos galima atlikti?
Paskutinis pokalbis laidoje - su psichoterapeutu. Kalbėsime, ko gi mes einame pas psichologus, psichoterapeutus ir kokios pagalbos galime iš jų tikėtis.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos gydytoja-konsultantė Rūta Jarašūnienė, VU onkologijos instituto fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus fitoterapijos kabineto fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia ir psichoterapeutas Robertas Petronis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137053125235597.m4aSat, 24 Sep 2011 05:43:13 +0000LRTLaidos pradžioje kalbėsime apie kvapų tyrimus. Nors kvapų pojūtis yra labai individualus dalykas, pasirodo, jau ir Lietuvoje juos greitai bus galima tirti. Kita tema laidoje - apie greituosius ŽIV testus - kam ir kur juos galima atlikti? Paskutinis...Kita tema laidoje - apie greituosius ŽIV testus - kam ir kur juos galima atlikti?
Paskutinis pokalbis laidoje - su psichoterapeutu. Kalbėsime, ko gi mes einame pas psichologus, psichoterapeutus ir kokios pagalbos galime iš jų tikėtis.

Laidos pašnekovai - Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos gydytoja-konsultantė Rūta Jarašūnienė, VU onkologijos instituto fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus fitoterapijos kabineto fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia ir psichoterapeutas Robertas Petronis.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-09-17-11-03--15375754Antroje laidos dalyje girdėsite pokalbį su alergologu - kalbėsime apie arbatžoles. Kokių patarimų turės alergologas alergiškiems žmonėms? Kokie pojūčiai vargins tuos, kas yra jautrus sudedamosioms arbatžolių dalims?

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų neurologė, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė, VU vaikų ligoninės gydytojas dermatovenerologas Edmundas Maliackas ir Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137096285290619.m4aSat, 17 Sep 2011 06:39:15 +0000LRTLaidą pradėsime pasakojimu apie skausmus, kuriais skundžiasi vaikai, nors iš tiesų skausmui justi nėra jokios priežasties. Antroje laidos dalyje girdėsite pokalbį su alergologu - kalbėsime apie arbatžoles. Kokių patarimų turės alergologas...Antroje laidos dalyje girdėsite pokalbį su alergologu - kalbėsime apie arbatžoles. Kokių patarimų turės alergologas alergiškiems žmonėms? Kokie pojūčiai vargins tuos, kas yra jautrus sudedamosioms arbatžolių dalims?

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų neurologė, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė, VU vaikų ligoninės gydytojas dermatovenerologas Edmundas Maliackas ir Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės alergologijos centro vadovas doc. Eduardas Razgauskas.]]>2983falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-09-10-11-03--15375759Taip pat laidoje kalbėsime apie širdies ūžesį - kodėl jis atsiranda ir kada jį reikia ištirti ir gydyti?
Paskutinė tema laidoje - apie radiacinį foną, kurį gali skleisti sendaikčių turguose ar antikvariatuose pirkti daiktai.

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų neurologė, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė, Vilniaus kardiochirurginio centro konsultantas prof. Egidijus Barkauskas, vaikų kardiologė, medicinos mokslų daktarė Ramunė Vankevičienė, radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137096285464760.m4aSat, 10 Sep 2011 02:19:57 +0000LRTPirmoje laidos temoje kalbėsime apie tai, kaip žmogaus sveikatą gali pakeisti ilgai būnant žemyn galva - kaip gali pasikeisti galvos kraujotaka ir kuo tai gali baigtis? Taip pat laidoje kalbėsime apie širdies ūžesį - kodėl jis atsiranda ir kada jį...Taip pat laidoje kalbėsime apie širdies ūžesį - kodėl jis atsiranda ir kada jį reikia ištirti ir gydyti?
Paskutinė tema laidoje - apie radiacinį foną, kurį gali skleisti sendaikčių turguose ar antikvariatuose pirkti daiktai.

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų neurologė, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Grikinienė, Vilniaus kardiochirurginio centro konsultantas prof. Egidijus Barkauskas, vaikų kardiologė, medicinos mokslų daktarė Ramunė Vankevičienė, radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.]]>2989falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-09-03-11-03--15375765Toliau laidoje aiškinsimės, kaip reikėtų saugotis bičių ir vapsvų įgėlimo.
Laidos pabaigoje su akušere kalbėsime apie gimdymo stebuklą, gimdymą namuose, apie šalia gimdyvių stovinčius vyrus.

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų ortopedijos skyriaus ortopedas-traumatologas Tomas Jonaitis, toksikologas Raimundas Purvaneckas ir akušerė Violeta Stanilevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137096285057400.m4aSat, 03 Sep 2011 00:57:30 +0000LRTPirmoji tema laidoje - apie vaikų kaulų skausmus. Kodėl vaikai, ypač paauglystėje, skundžiasi, kad skauda sąnariai, kada reikėtų išsitirti dėl vadinamųjų augimo skausmų? Toliau laidoje aiškinsimės, kaip reikėtų saugotis bičių ir vapsvų įgėlimo. Laidos...Toliau laidoje aiškinsimės, kaip reikėtų saugotis bičių ir vapsvų įgėlimo.
Laidos pabaigoje su akušere kalbėsime apie gimdymo stebuklą, gimdymą namuose, apie šalia gimdyvių stovinčius vyrus.

Laidos pašnekovai - Vaikų ligoninės vaikų ortopedijos skyriaus ortopedas-traumatologas Tomas Jonaitis, toksikologas Raimundas Purvaneckas ir akušerė Violeta Stanilevičienė.]]>2984falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-08-27-11-03--15375764Plačiau "Sveikatoje" kalbėsime ir apie krepšinio čempionato metu galimus ligų protrūkius.
Paskutinė laidos dalis - apie regėjimo sutrikimą - astigmatizmą. Pradėjus jį gydyti nuo ankstyvos vaikystės, galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau tai reikalauja ir tėvų, ir vaiko kantrybės bei valios.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo sk. vedėja Rūta Babravičienė, Kauno Prano Mažylio gimdymo namų gydytoja neonatologė Zita Petruškevičienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius doc. Saulius Čaplinskas ir Vaikų ligoninės vaikų akių ligų sk. vedėja Salomėja Ignotienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/138020842960950.m4aSat, 27 Aug 2011 08:00:57 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, vadinamąjį PH. Apie tai paskutiniu metu kalbama ypač daug, specialistai laidoje paaiškins, kodėl tai svarbu ir kaip turėtume gyventi, kad mūsų organizmas nerūgštėtų. Plačiau "Sveikatoje"...Plačiau "Sveikatoje" kalbėsime ir apie krepšinio čempionato metu galimus ligų protrūkius.
Paskutinė laidos dalis - apie regėjimo sutrikimą - astigmatizmą. Pradėjus jį gydyti nuo ankstyvos vaikystės, galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau tai reikalauja ir tėvų, ir vaiko kantrybės bei valios.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo sk. vedėja Rūta Babravičienė, Kauno Prano Mažylio gimdymo namų gydytoja neonatologė Zita Petruškevičienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius doc. Saulius Čaplinskas ir Vaikų ligoninės vaikų akių ligų sk. vedėja Salomėja Ignotienė.]]>2782falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-08-13-11-03--15375773Psichoterapeutas paaiškins, kodėl kartais įvyksta skaudus konfliktas tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos ir kaip gali išsiveržti besikaupiantis pyktis.
Paskutinėje laidos dalyje - pokalbis su vegetare. Kodėl negalima drastiškai atsisakyti mėsos?

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos mokymo skyriaus vedėja Vanda Žemaitytė, psichoterapeutas Robertas Petronis ir vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/13787332286670.m4aSat, 13 Aug 2011 04:04:42 +0000LRTLaidoje specialistai paaiškins, kokia yra važiavimo dviračiu nauda ir kaip svarbu nepersitempti. Psichoterapeutas paaiškins, kodėl kartais įvyksta skaudus konfliktas tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos ir kaip gali išsiveržti besikaupiantis pyktis....Psichoterapeutas paaiškins, kodėl kartais įvyksta skaudus konfliktas tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos ir kaip gali išsiveržti besikaupiantis pyktis.
Paskutinėje laidos dalyje - pokalbis su vegetare. Kodėl negalima drastiškai atsisakyti mėsos?

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos mokymo skyriaus vedėja Vanda Žemaitytė, psichoterapeutas Robertas Petronis ir vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-08-06-11-03--15375776Kita tema - apie tai, ką reikėtų žinoti ir kaip reikėtų pasirengti artėjančiam krepšinio čempionatui. Kalbėsime ne apie atributiką, bet apie medikų rekomendacijas.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės akušerijos patologijos skyriaus vyresnioji akušerė Violeta Stanilevičienė ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/137881607824670.m4aSat, 06 Aug 2011 09:57:26 +0000LRTRugpjūčio pirmąją savaitę visame pasaulyje yra minima kūdikių maitinimo krūtimi savaitę. Laidoje pirmasis pokalbis - apie motinos pieną, moterų nusiteikimą ir žindymo sunkumus. Kita tema - apie tai, ką reikėtų žinoti ir kaip reikėtų pasirengti...Kita tema - apie tai, ką reikėtų žinoti ir kaip reikėtų pasirengti artėjančiam krepšinio čempionatui. Kalbėsime ne apie atributiką, bet apie medikų rekomendacijas.

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės akušerijos patologijos skyriaus vyresnioji akušerė Violeta Stanilevičienė ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.]]>2977falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-07-30-11-03--15375783Taip pat laidoje kalbėsime apie mokinių sveikatos patikrą bei aptarsime, kuo ir kodėl skundžiasi ligoniai ir kas yra psichologiniai vampyrai.

Laidos pašnekovai - Kauno klinikų neurochirurgijos klinikos stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Rūta Burbienė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/13787368448885.m4aSat, 30 Jul 2011 05:11:05 +0000LRTŠioje laidoje - apie nardymo grėsmę. Susižalojusių žmonių skaičiai nemažėja ir kelios dešimtys jaunuolių kasmet patenka į neurochirurgų rankas. Deja, bene pusei šių žmonių padėti negali niekas. Taip pat laidoje kalbėsime apie mokinių sveikatos...Taip pat laidoje kalbėsime apie mokinių sveikatos patikrą bei aptarsime, kuo ir kodėl skundžiasi ligoniai ir kas yra psichologiniai vampyrai.

Laidos pašnekovai - Kauno klinikų neurochirurgijos klinikos stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Rūta Burbienė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-07-09-11-03--15375791
Taip pat - kokių bjaurasčių galima praryti kartu su prisirpusia žemuoge ar mėlyne?

Toliau laidoje - kodėl suaugusiems žmonėms ima klibėti dantys, ką reikia daryti pastebėjus pirmuosius simptomus?

Paskutinėje laidos dalyje - pokalbis su akupunktūros specialiste.

Laidos pašnekovai - užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus gyd. epidemiologė Aušra Bartulienė, VU ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gyd. prof. Alina Purienė ir gydytoja Albina Trečiakauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/136325980447574.m4aSat, 09 Jul 2011 02:42:10 +0000LRTPirmasis pasakojimas - kodėl negalima tuščiais žodžiais laikyti rekomendacijų kruopščiai plauti rankas, daržoves, uogas bei vaisius? Taip pat - kokių bjaurasčių galima praryti kartu su prisirpusia žemuoge ar mėlyne? Toliau laidoje - kodėl...
Taip pat - kokių bjaurasčių galima praryti kartu su prisirpusia žemuoge ar mėlyne?

Toliau laidoje - kodėl suaugusiems žmonėms ima klibėti dantys, ką reikia daryti pastebėjus pirmuosius simptomus?

Paskutinėje laidos dalyje - pokalbis su akupunktūros specialiste.

Laidos pašnekovai - užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus gyd. epidemiologė Aušra Bartulienė, VU ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gyd. prof. Alina Purienė ir gydytoja Albina Trečiakauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-07-02-11-03--15375789Antroje laidos dalyje su anesteziologu kalbėsime apie narkozę - ar pagrįstai žmonės jos bijo?

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė, Kauno klinikų chirurgijos klinikos chirurgas doc. Antanas Mickevičius, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos sk. vedėjas Gintautas Beržanskis ir VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/138011834541695.m4aSat, 02 Jul 2011 19:04:28 +0000LRTLaidos pradžioje kalbėsime apie karščio pavojų vaikams, paliktiems automobilio salone. Kita tema - kodėl žmones vargina rėmuo ir kaip jo galima išvengti? Antroje laidos dalyje su anesteziologu kalbėsime apie narkozę - ar pagrįstai žmonės jos bijo?...Antroje laidos dalyje su anesteziologu kalbėsime apie narkozę - ar pagrįstai žmonės jos bijo?

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė, Kauno klinikų chirurgijos klinikos chirurgas doc. Antanas Mickevičius, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės anesteziologijos, chirurgijos ir reanimacijos sk. vedėjas Gintautas Beržanskis ir VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė.]]>2656falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-06-25-11-03--15375792Laidoje kalbėsime, kas labiausiai jaudina Palangos medikus, apie puošiantį ir gydantį gintarą.
Paskutiniame laidos puslapyje - pokalbis su vaikų gastroenterologu apie vaikų mitybos klaidas, plaukimą ir medalius.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Kirstukas, Gintaro muziejaus vyr. muziejininkė Regina Makauskienė ir Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/138012937382538.m4aSat, 25 Jun 2011 00:02:35 +0000LRTPirmasis šios laidos pasakojimas - apie maudyklas. Maudynių sezonas šiemet - su kliūtimis, nes yra telkinių, kuriuose tarša viršija normas. Išsiaiškinsime, kur ir kada vanduo tiriamas, kur reikėtų ieškoti informacijos apie tai. Laidoje kalbėsime, kas...Laidoje kalbėsime, kas labiausiai jaudina Palangos medikus, apie puošiantį ir gydantį gintarą.
Paskutiniame laidos puslapyje - pokalbis su vaikų gastroenterologu apie vaikų mitybos klaidas, plaukimą ir medalius.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Kirstukas, Gintaro muziejaus vyr. muziejininkė Regina Makauskienė ir Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas.]]>2717falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-06-18-11-03--15375800Antroje laidos dalyje - pokalbis su akušere-ginekologe apie draugystę su priimto ketvertuko šeima, apie gydytojo darbo ritmą, pervargimą ir įtampą. Šiuo pasakojimu pradedame pasakojimų ciklą "Kaip gyveni, daktare?".


Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neuroangiochirurgijos klinikos vadovas prof. Egidijus Barkauskas ir gydytoja akušerė-ginekologė Danute Lištvanienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/137881607651440.m4aFri, 17 Jun 2011 21:16:35 +0000LRTPirmoji laidos tema - patarimai, kokią vaistinėlę sukomplektuoti vykstant į kelionę. Juk egzotiškuose gali tykoti visai nenumatyti ir nežinomi pavojai. Kita tema - apie aspiriną. Kone kiekvieno užsieniečio vaistų krepšelyje jo yra, ką apie tai mano...Antroje laidos dalyje - pokalbis su akušere-ginekologe apie draugystę su priimto ketvertuko šeima, apie gydytojo darbo ritmą, pervargimą ir įtampą. Šiuo pasakojimu pradedame pasakojimų ciklą "Kaip gyveni, daktare?".


Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neuroangiochirurgijos klinikos vadovas prof. Egidijus Barkauskas ir gydytoja akušerė-ginekologė Danute Lištvanienė.]]>2997falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-06-11-11-03--15375798Kita tema "Sveikatoje"- apie vaistus ir alergines saulės reakcijas, ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie sąnarius tepasi nuskausminamaisiais tepalais.
Antroje laidos dalyje kalbėsime ekologine tema. Kodėl patariama gerti vandenį iš čiaupo, o ne pirkti plastikiniuose buteliuose?
Laidos pabaigoje - apie lytiniu keliu plintančias ligas.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo sk. vedėja Rūta Babravičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos sk. visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, ekonomistė Indrė Kleinaitė, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. Saulius Čaplinskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/138020843849691.m4aSat, 11 Jun 2011 04:46:55 +0000LRTPirmoji šios laidos tema - namų vaistinėlė. Specialistė paaiškins, ką patariama turėti namuose, jei staiga sunegaluotume ar susižeistume, kur dėti pasenusius vaistus ir kaip reikėtų pasirengti vaistinėlę išvykoms. Kita tema "Sveikatoje"- apie vaistus...Kita tema "Sveikatoje"- apie vaistus ir alergines saulės reakcijas, ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie sąnarius tepasi nuskausminamaisiais tepalais.
Antroje laidos dalyje kalbėsime ekologine tema. Kodėl patariama gerti vandenį iš čiaupo, o ne pirkti plastikiniuose buteliuose?
Laidos pabaigoje - apie lytiniu keliu plintančias ligas.

Laidos pašnekovai - Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo sk. vedėja Rūta Babravičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatos sk. visuomenės sveikatos administratorė Raminta Šiurkaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, ekonomistė Indrė Kleinaitė, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. Saulius Čaplinskas.]]>2610falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-06-04-11-03--15375822Kitas pasakojimas - apie mūsų organą kasą, kurią galima vadinti miegančiąja pantera.
Paskutinė tema laidoje - apie insultą. Kokie simptomai rodo, kad trinka galvos smegenų kraujotaka? Kokios profilaktikos priemonės padėtų išvengti ligos?

Laidos pašnekovai - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, Kauno klinikų generalinis direktorius, chirurgas prof. Juozas Pundzius ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neuroangiochirurgijos klinikos vadovas prof. Egidijus Barkauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/137882361938248.m4aFri, 03 Jun 2011 21:22:56 +0000LRTPirmasis laidos pasakojimas - apie Europoje siaučiančią žarnyno infekciją. Ji kasmet registruojama visame pasaulyje, ligą gali sukelti apie 100 rūšių bakterijų, tačiau būtent dabar plintančios infekcijos sukėlėjas Europoje nustatytas pirmą kartą....Kitas pasakojimas - apie mūsų organą kasą, kurią galima vadinti miegančiąja pantera.
Paskutinė tema laidoje - apie insultą. Kokie simptomai rodo, kad trinka galvos smegenų kraujotaka? Kokios profilaktikos priemonės padėtų išvengti ligos?

Laidos pašnekovai - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, Kauno klinikų generalinis direktorius, chirurgas prof. Juozas Pundzius ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neuroangiochirurgijos klinikos vadovas prof. Egidijus Barkauskas.]]>2985falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-05-28-11-03--15375825
Laidos pašnekovai - vaikų ligoninės pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja, medicinos mokslų daktarė Odilija Rudzevičienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės urologijos sk. vedėjas Edmundas Štarolis ir įstaigos "Ypatingi žmonės" vadovė Ana Karolevič.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137882361724656.m4aFri, 27 May 2011 22:51:30 +0000LRTPirmoji laidos tema - alergija maistui. Tyrimai rodo, kad 30 žmonių iš 100 kenčia nuo maisto alergijos, o tai - beveik kas trečias iš mūsų. Toliau laidoje kalbėsime apie prostatos ligas, antroje laidos dalyje - išsėtinės sklerozės tema. Šį kartą...
Laidos pašnekovai - vaikų ligoninės pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja, medicinos mokslų daktarė Odilija Rudzevičienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės urologijos sk. vedėjas Edmundas Štarolis ir įstaigos "Ypatingi žmonės" vadovė Ana Karolevič.]]>3058falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-05-21-11-03--15375823Kita tema laidoje - apie hepatitą C. Ši liga dažnai vadinama "tyliuoju žudiku", mat šiuo virusu užsikrėtę žmonės ilgą laiką nepastebi jokių akivaizdžių ligos požymių.
Laidą baigsime kalbėdami apie alergiją - kaip kūdikiui galima ją įtarti ir kaip saugotis ligos paūmėjimų?

Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis, vaikų ir paauglių psichiatras doc. Dainius Pūras, "Vaikų linijos" savanorė Kotryna Brunzaitė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. hab. dr. Jonas Valantinas ir Vaikų ligoninės VU ligoninės Santariškių klinikų filialo pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. Odilija Rudzevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137882361594716.m4aSat, 21 May 2011 13:29:01 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie psicholiginę pagalbą vaikams, kurios gali nelikti. Vieną aukščiausių vaikų patyčių ir savižudybių rodiklių ES turinti Lietuva gali likti be emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnybos Vilniuje. Vaikų psichologai sunerimę...Kita tema laidoje - apie hepatitą C. Ši liga dažnai vadinama "tyliuoju žudiku", mat šiuo virusu užsikrėtę žmonės ilgą laiką nepastebi jokių akivaizdžių ligos požymių.
Laidą baigsime kalbėdami apie alergiją - kaip kūdikiui galima ją įtarti ir kaip saugotis ligos paūmėjimų?

Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis, vaikų ir paauglių psichiatras doc. Dainius Pūras, "Vaikų linijos" savanorė Kotryna Brunzaitė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. hab. dr. Jonas Valantinas ir Vaikų ligoninės VU ligoninės Santariškių klinikų filialo pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. Odilija Rudzevičienė.]]>2994falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-05-14-11-03--15375836
Kita tema laidoje - apie cukrų. Kodėl jis vadinamas baltąją mirtimi? Ar reikia cukrų kažkuo pakeisti ir ką daryti, jei labai norisi kažko saldaus?

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologas, medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas, VU ligoninės Santariškių klinikų endukrenologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbonavičius ir Vaikų konsultacinės poliklinikos endukrenologė Gražina Mickūnaitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/13789894234221.m4aFri, 13 May 2011 22:52:40 +0000LRTNemedikamentinėms ligų gydymo rekomendacijoms pasaulio medikai skiria didžiulį dėmesį. Mokslinėse konferencijose apie tai diskutuoja ir tyrimus apibendrina aukščiausius mokslinius laipsnius turintys gydytojai. Šioje laidoje bus kalbama, kaip galima ne...
Kita tema laidoje - apie cukrų. Kodėl jis vadinamas baltąją mirtimi? Ar reikia cukrų kažkuo pakeisti ir ką daryti, jei labai norisi kažko saldaus?

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologas, medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas, VU ligoninės Santariškių klinikų endukrenologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbonavičius ir Vaikų konsultacinės poliklinikos endukrenologė Gražina Mickūnaitienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-05-07-11-03--15375835Kita tema laidoje - apie nuodingus augalus. Pasirodo, kad dekoratyviniai krūmai ir kambarinės gėlės, kuriomis puošiame savo namus, gali būti nuodingi.

Laidos pašnekovai - Vilniaus astmos klubo "Kvėpuok laisvai" pirmininkė Eglė Kvedaraitė; alergiškų vaikų klubo asociacijos prezidentė, vaikų pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė; Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė; apsinuodijimų kontrolės informacijos biuro vedėja gyd. klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137900005337079.m4aSat, 07 May 2011 03:57:35 +0000LRTPirmasis šios laidos pasakojimas - apie lėtinę ligą - astmą. Laidoje kalbėsime apie būtiną gerą ryšį tarp paciento ir gydytojo, apie skirtų vaistų sąžiningą vartojimą ir apie varžymąsi viešai pasinaugoti inhaliatoriumi. Kita tema laidoje - apie...Kita tema laidoje - apie nuodingus augalus. Pasirodo, kad dekoratyviniai krūmai ir kambarinės gėlės, kuriomis puošiame savo namus, gali būti nuodingi.

Laidos pašnekovai - Vilniaus astmos klubo "Kvėpuok laisvai" pirmininkė Eglė Kvedaraitė; alergiškų vaikų klubo asociacijos prezidentė, vaikų pulmonologė doc. Jolanta Kudzytė; Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė; apsinuodijimų kontrolės informacijos biuro vedėja gyd. klinikinė toksikologė Laima Gruzdytė ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-30-11-03--15375859Paskutinis pasakojimas laidoje - apie kosulį. Jis gali būti rimtų plaučių ligų signalas.

Laidos pašnekovai - Lietuvos judėjimo "Černobylis" pirmininkas Pranas Paškevičius, pulmonologė Danguolė Jusienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės urologijos sk. vedėjas Edmundas Štarolis ir VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojas pulmonologas doc. Rolandas Zablockis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137900005144499.m4aSat, 30 Apr 2011 10:07:08 +0000LRTPirmasis laidos pasakojimas skiriamas Černobylio avarijos 25-osioms metinėms. Kita tema laidoje - apie inkstų ligas. Atšilus orams, didesnė tikimybė ir peršalti, ir užsikrėsti infekcijomis, sukeliančiomis inkstų ligas. Paskutinis pasakojimas laidoje -...Paskutinis pasakojimas laidoje - apie kosulį. Jis gali būti rimtų plaučių ligų signalas.

Laidos pašnekovai - Lietuvos judėjimo "Černobylis" pirmininkas Pranas Paškevičius, pulmonologė Danguolė Jusienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės urologijos sk. vedėjas Edmundas Štarolis ir VU ligoninės Santariškių klinikų gydytojas pulmonologas doc. Rolandas Zablockis.]]>2996falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-23-11-03--15375862Antroji tema skiriama tiems, kurie jau galvoja apie vasaros atostogas. Kalbėsime apie saugų įdegį ir netrukus vyksiančią nemokamą pakitusių apgamų patikros akciją.
Antroje laidos dalyje aptarsime akių ligą - amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Taip pat žolininkė paaiškins, kaip gali gydyti žibuoklės.

Laidos pašnekovai - dietologė Eglė Kliukaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologinio centro direktorė doc. Matilda Bylaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dermatovenerologė doc. Daiva Jasaitienė, onkologas daktaras Viktoras Sidorovas, VU ligoninės Santariškių klinikų akių ligų centro gydytojas dr. Andrius Cimbalas, Kauno klinikų oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė ir Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137900004988118.m4aSat, 23 Apr 2011 12:07:55 +0000LRTPirmasis laidos pasakojimas - apie siūlomą kiaušinių įvairovę ir maistingąsias jų savybes. Antroji tema skiriama tiems, kurie jau galvoja apie vasaros atostogas. Kalbėsime apie saugų įdegį ir netrukus vyksiančią nemokamą pakitusių apgamų patikros...Antroji tema skiriama tiems, kurie jau galvoja apie vasaros atostogas. Kalbėsime apie saugų įdegį ir netrukus vyksiančią nemokamą pakitusių apgamų patikros akciją.
Antroje laidos dalyje aptarsime akių ligą - amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Taip pat žolininkė paaiškins, kaip gali gydyti žibuoklės.

Laidos pašnekovai - dietologė Eglė Kliukaitė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologinio centro direktorė doc. Matilda Bylaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dermatovenerologė doc. Daiva Jasaitienė, onkologas daktaras Viktoras Sidorovas, VU ligoninės Santariškių klinikų akių ligų centro gydytojas dr. Andrius Cimbalas, Kauno klinikų oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė ir Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė.]]>2987falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-16-11-03--15375856http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137907201395933.m4aSat, 16 Apr 2011 19:08:32 +0000LRTLaidoje - pasakojimas apie žmogų, kuriuo gali didžiuotis visa mūsų tauta. Profesorius Algimantas Marcinkevičius švenčia 90-metį ir tai yra puiki galimybė prisiminti, jog jis yra tas žmogus, kuris subrandino idėją ir įgyvendino ją, atverdamas kelią...2986falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-09-11-03-1-dalis--15375834http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/135834458063473.m4aSat, 09 Apr 2011 20:44:31 +0000LRTŠiandien laidoje - apie parkinsono ligos gydymo būdą - neurostimuliaciją, kuris po sudėtingų chirurginių procedūrų žmogui grąžina gyvenimo džiaugsmą ir kokybę. Laidoje bus priminta, kad bereikalingas antibiotikų vartojimas yra grėsmingas visuomenės...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-09-11-03-2-dalis--15375846http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/135834457934384.m4aSat, 09 Apr 2011 01:07:41 +0000LRTPavasarį vis prisimenamos mažosios vampyrės - erkės, kurios platina ligas žmonėms. Erkių tema yra aktuali ne tik dėl to, kad žmonės užkrečiami sunkiomis ligomis, tačiau ir dėl to, jog visuomenė vis labiau priešinasi galimybei išvengti ligų, t.y....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-09-11-03--15375877Laidoje specialistė patars, kaip reikia stebėti savijautą po erkės įsisiurbimo, o vaikų psichatras paaiškins, kokių grėsmių vaikams gali pateikti internetas. Patyčių mastas, naudojant virtualias erdves, išauga labai smarkiai.

Laidos pašnekovai - Vilniaus parkinsono ligos draugijos skyriaus pirmininkas Algirdas Vaičiulis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurginės klinikos funkcinės stereotakcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas doc. Juozas Šidiškis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entimologė dr. Milda Žigutienė ir "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137907201115147.m4aFri, 08 Apr 2011 22:46:26 +0000LRTŠioje laidoje aptarsime parkinsono ligos gydymo būdą - neurostimuliaciją, kuris po sudėtingų chirurginių procedūrų žmogui grąžina gyvenimo džiaugsmą ir kokybę. Laidoje bus priminta, jog bereikalingas antibiotikų vartojimas yra grėsmingas visuomenės...Laidoje specialistė patars, kaip reikia stebėti savijautą po erkės įsisiurbimo, o vaikų psichatras paaiškins, kokių grėsmių vaikams gali pateikti internetas. Patyčių mastas, naudojant virtualias erdves, išauga labai smarkiai.

Laidos pašnekovai - Vilniaus parkinsono ligos draugijos skyriaus pirmininkas Algirdas Vaičiulis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurginės klinikos funkcinės stereotakcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas doc. Juozas Šidiškis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entimologė dr. Milda Žigutienė ir "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-04-02-11-03--15375890Kitame pasakojime plačiau aptarsime medžių budimą po žiemos ir prasidedantį žiedadulkių šokį, toliau laidoje kalbėsime apie gyventojų raštingumą sveikatos klausimais ir galimybę įsitikinti, raštingi esame ar ne.
Laidos pabaigoje girdėsite pasakojimą apie autizmą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja Ilona Drulytė, Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros vedėja doc. Ingrida Šaulienė ir aerobiologė Laura Viarenkaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas ir vaikų psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137907200878543.m4aSat, 02 Apr 2011 07:29:59 +0000LRTLaidoje kalbėsime apie šulinių vandens kokybę pavasarį. Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik milijonas gyventojų ir labai didelė dalis šulinių vandens yra užteršta. Kitame pasakojime plačiau aptarsime medžių budimą po žiemos ir prasidedantį...Kitame pasakojime plačiau aptarsime medžių budimą po žiemos ir prasidedantį žiedadulkių šokį, toliau laidoje kalbėsime apie gyventojų raštingumą sveikatos klausimais ir galimybę įsitikinti, raštingi esame ar ne.
Laidos pabaigoje girdėsite pasakojimą apie autizmą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja Ilona Drulytė, Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros vedėja doc. Ingrida Šaulienė ir aerobiologė Laura Viarenkaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas ir vaikų psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>3002falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-03-26-11-03--15375883Taip pat aiškinsimės, kas gali gauti nemokamą lęšiuką, reikalingą kataraktos operacijai.
Toliau laidoje - apie žiedadulkes, kurios jau skraido ore.
Paskutinis laidos puslapis - iš patologo laboratorijos. Kalbėsime apie ligas sukeliančių bakterijų tyrimus.


Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Saulius Sudikas, Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo sk. vedėjas Evaldas Stropus, Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros vedėja doc. Ingrida Šaulienė ir gydytojas patologas Ramundas Meškauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/13793311833082.m4aSat, 26 Mar 2011 02:56:30 +0000LRTŠioje laidoje kalbėsime apie gražaus pavadinimo ligą - rožę. Tai infekcinis odos ir paodžio uždegimas, kurį sukelia bakterija. Nustačius rožę arba įtarus, kad ji yra, reikia rimtai gydyti, mat ji linkusi kartotis ir sunkėti. Taip pat aiškinsimės, kas...Taip pat aiškinsimės, kas gali gauti nemokamą lęšiuką, reikalingą kataraktos operacijai.
Toliau laidoje - apie žiedadulkes, kurios jau skraido ore.
Paskutinis laidos puslapis - iš patologo laboratorijos. Kalbėsime apie ligas sukeliančių bakterijų tyrimus.


Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Saulius Sudikas, Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo sk. vedėjas Evaldas Stropus, Šiaulių universiteto aplinkotyros katedros vedėja doc. Ingrida Šaulienė ir gydytojas patologas Ramundas Meškauskas.]]>2295falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-03-19-11-03--15375896Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tuberkuliozę. Ši rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikrobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosint ir čiaudint.

Laidos pašnekovai - radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius, labdaros fondo "Saulės smiltys" direktorė Eglė Kvedaravičiūtė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė ir atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Irena Demšienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137933118088288.m4aFri, 18 Mar 2011 23:22:00 +0000LRTŠioje laidoje kalbėsime apie tragiškus įvykius Japonijoje ir jų atgarsį Lietuvos žmonėms. Specialistai paaiškins, ar gali mus pasiekti radiokatyviosios dalelės ir ar tai gali turėti įtakos mūsų sveikatai, ar turėtumėm imtis kažkokių apsisaugojimo...Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tuberkuliozę. Ši rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikrobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosint ir čiaudint.

Laidos pašnekovai - radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius, labdaros fondo "Saulės smiltys" direktorė Eglė Kvedaravičiūtė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė ir atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Irena Demšienė.]]>2996falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-03-12-11-03--15375908Kita laidos tema - vaikų epilepsija. Ši mitais apipinta diagnozė gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą ne tik priepuolio ištiktajam, bet ir šalia esantiems.

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto onkochirurgijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė, onkologas Eugenijus Stratilatovas ir VU vaikų ligoninės vaikų neurologė Jurgita Grikinienė,]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137933117440040.m4aSat, 12 Mar 2011 02:47:20 +0000LRTLaidos pirmoji tema - apie žarnyno vėžį. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir beveik tūkstantis mirčių dėl šios ligos. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą...Kita laidos tema - vaikų epilepsija. Ši mitais apipinta diagnozė gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą ne tik priepuolio ištiktajam, bet ir šalia esantiems.

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto onkochirurgijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė, onkologas Eugenijus Stratilatovas ir VU vaikų ligoninės vaikų neurologė Jurgita Grikinienė,]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-03-12-11-03--15375901Kita tema laidoje - vaikų epilepsija. Ši mitais apipinta diagnozė gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą ne tik priepuolio ištiktajam, bet ir šalia esantiems.

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto onkochirurgijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė, onkologas Eugenijus Stratilatovas ir VU vaikų ligoninės vaikų neurologė Jurgita Grikinienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/138020200426437.m4aSat, 12 Mar 2011 02:41:23 +0000LRTLaidos pirmoji tema - apie žarnyno vėžį. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir beveik tūkstantis mirčių dėl šios ligos. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą...Kita tema laidoje - vaikų epilepsija. Ši mitais apipinta diagnozė gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą ne tik priepuolio ištiktajam, bet ir šalia esantiems.

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto onkochirurgijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė, onkologas Eugenijus Stratilatovas ir VU vaikų ligoninės vaikų neurologė Jurgita Grikinienė.]]>2455falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-03-05-11-03--15375916Kita tema - apie priemokas už ligoninėje suteiktas paslaugas. Šį kartą kalbėsime apie moterims - nėščioms ir nenėščioms - suteiktas paslaugas joms apsilankius ligoninės priėmimo skyriuje. Kada atvykus - greitosios pagalbos automobiliu ar savo transportu - už konsultaciją reikės mokėti, o kada ne?
Paskutiniame laidos puslapyje - pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre apie tai, kodėl vaikai nenori į mokyklą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyr. specialistė Natalija Umbrasienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ginekologijos sk. vedėjas Gediminas Mečėjus ir vaikų ir paauglių psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137960394317449.m4aSat, 05 Mar 2011 08:06:06 +0000LRTŠioje laidoje kalbėsime apie apsinuodijimus. Vaikai dažniausiai apsinuodija vaistais, suaugusieji - alkoholiu. Dažni atvejai, kai suaugusieji nuodijasi apgalvotai - taip nori pasitraukti iš gyvenimo. Kita tema - apie priemokas už ligoninėje suteiktas...Kita tema - apie priemokas už ligoninėje suteiktas paslaugas. Šį kartą kalbėsime apie moterims - nėščioms ir nenėščioms - suteiktas paslaugas joms apsilankius ligoninės priėmimo skyriuje. Kada atvykus - greitosios pagalbos automobiliu ar savo transportu - už konsultaciją reikės mokėti, o kada ne?
Paskutiniame laidos puslapyje - pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre apie tai, kodėl vaikai nenori į mokyklą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyr. specialistė Natalija Umbrasienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ginekologijos sk. vedėjas Gediminas Mečėjus ir vaikų ir paauglių psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-02-26-11-03--15375926Toliau laidoje - pasakojimas apie geriamojo vandens kokybę. Ar galime pasitikėti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę ir kaip ją gali pakeisti vandens filtrai.
Paskutinė laidos tema - apie išsėtinę sklerozę - jaunus žmones luošinančią ligą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Erikas Mačiūnas, Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos sk. vedėja Jūratė Karalevičienė, Šiaulių apsk. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gyd.-higienistė, maisto produktų inspektorė Aldona Šiušienė, Šiaulių vandenų geriamojo vandens laboratorijos viršininkė Danguolė Kontrimienė, VU ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys, VU ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gyd.-neurologė Rasa Kizlaitienė, neurologė Ieva Sereikė, Išsėtinės sklerozės centro vadovė dr. Dalia Mickevičienė ir Klaipėdos universitetinės ligoninės išsėtinės sklerozės centro vadovė neurologė Lina Malcienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/02/13796039109366.m4aFri, 25 Feb 2011 22:28:29 +0000LRTLaidos pradžioje aptarsime, kas yra būsto mikroklimatas, kaip jis gali veikti mūsų sveikatą ir kaip jį galima ištirti. Toliau laidoje - pasakojimas apie geriamojo vandens kokybę. Ar galime pasitikėti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę ir kaip ją...Toliau laidoje - pasakojimas apie geriamojo vandens kokybę. Ar galime pasitikėti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę ir kaip ją gali pakeisti vandens filtrai.
Paskutinė laidos tema - apie išsėtinę sklerozę - jaunus žmones luošinančią ligą.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Erikas Mačiūnas, Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos sk. vedėja Jūratė Karalevičienė, Šiaulių apsk. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gyd.-higienistė, maisto produktų inspektorė Aldona Šiušienė, Šiaulių vandenų geriamojo vandens laboratorijos viršininkė Danguolė Kontrimienė, VU ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys, VU ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gyd.-neurologė Rasa Kizlaitienė, neurologė Ieva Sereikė, Išsėtinės sklerozės centro vadovė dr. Dalia Mickevičienė ir Klaipėdos universitetinės ligoninės išsėtinės sklerozės centro vadovė neurologė Lina Malcienė.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-02-12-11-03--15375932
Laidos pašnekovai - Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento bendrosios medicinos pagalbos sk. vyr. specialistė Rasa Biekšienė, kineziterapeutė Rita Rapalienė ir VU onkologijos intituto spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/02/137960387775198.m4aFri, 11 Feb 2011 23:52:20 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie pasikeitusią vaikų reabilitacijos skyrimo tvarką. Kita tema - apie fizinių judesių, kūrybinių judesių įtaką vaiko augimui ir vystymuisi. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie onkologinių ligų gydymo galimybes ir prieinamumą....
Laidos pašnekovai - Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento bendrosios medicinos pagalbos sk. vyr. specialistė Rasa Biekšienė, kineziterapeutė Rita Rapalienė ir VU onkologijos intituto spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.]]>2972falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-01-29-11-03--15375945
Gimdos kaklelio vėžio patikros programa tęsiasi jau penkerius metus - kai ką jau galima ir apibendrinti.

Antroje laidos dalyje kalbėsime apie vaikų inkstų ligas.

Paskutinis laidos pasakojimas - apie sriubą. Ar sveika ją valgyti?

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto direktorius prof. hab. dr. Konstantinas Povilas Valuckas, vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė, daktarė Augustina Jankauskienė ir dietologė Eglė Kliukaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/01/136326125397051.m4aSat, 29 Jan 2011 20:56:28 +0000LRTSveikatos laidos pirmąją dalį šiandien skirsime onkologinei temai. Pasaulinė sveikatos organizacija minėdama Pasaulinę kovos su vėžiu dieną teigia, kad vėžiui užkirsti kelią - įmanoma. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa tęsiasi jau penkerius...
Gimdos kaklelio vėžio patikros programa tęsiasi jau penkerius metus - kai ką jau galima ir apibendrinti.

Antroje laidos dalyje kalbėsime apie vaikų inkstų ligas.

Paskutinis laidos pasakojimas - apie sriubą. Ar sveika ją valgyti?

Laidos pašnekovai - VU onkologijos instituto direktorius prof. hab. dr. Konstantinas Povilas Valuckas, vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė, daktarė Augustina Jankauskienė ir dietologė Eglė Kliukaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-01-22-11-03--15375941Laidą baigsime pokalbiu apie interneto galimą žalą.

Laidos pašnekovai - Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė, Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas prof. Remigijus Žaliūnas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Pranas Šerpytis, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologinio skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, vaikų ir paauglių psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/01/138011582870729.m4aSat, 22 Jan 2011 05:28:00 +0000LRTŠioje laidoje kalbėsime apie gripo epidemiją ir poliklinikų darbo pokyčius paskelbus ją bei apie pirmosios pagalbos suteikimo būtinybę ir naudą toliau gelbstint žmogų. Dar vienas pasakojimas - apie širdies ir kraujagyslių ligą aterosklerozę. Laidą...Laidą baigsime pokalbiu apie interneto galimą žalą.

Laidos pašnekovai - Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė, Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas prof. Remigijus Žaliūnas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Pranas Šerpytis, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologinio skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, vaikų ir paauglių psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.]]>2615falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-01-15-11-03--15375939Gydytoja-dietologė paaiškins, kodėl darbingai dienai nusiteikti padės kruopų košės.
Laidos pabaigoje girdėsite gydytojos požiūrį į gimdyme dalyvaujančius vyrus.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos komunikacijų skyriaus vyr. specialistė Lina Biekštaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Galina Zagrebnevienė, VU pediatrijos centro doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė ir akušerė ginekologė Danutė Lištvanienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/01/138011220245483.m4aSat, 15 Jan 2011 03:15:27 +0000LRTŠioje laidoje aptarsime dvi žiemiškas temas - pasiklausysime, kas padėtų apsisaugoti nuo siaučiančio gripo viruso bei kaip atpažinti ir gydyti rotavirusinę infekciją. Gydytoja-dietologė paaiškins, kodėl darbingai dienai nusiteikti padės kruopų košės....Gydytoja-dietologė paaiškins, kodėl darbingai dienai nusiteikti padės kruopų košės.
Laidos pabaigoje girdėsite gydytojos požiūrį į gimdyme dalyvaujančius vyrus.

Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos komunikacijų skyriaus vyr. specialistė Lina Biekštaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Galina Zagrebnevienė, VU pediatrijos centro doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė ir akušerė ginekologė Danutė Lištvanienė.]]>2525falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2011-01-08-11-03--15375953
Laidos pašnekovai - Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, gydytoja ginekologė Vida Kudzienė, gydytojas prof. Kęstutis Vitkus ir Vilniaus universiteto lituanistas Kęstutis Bredelis.
Taip pat prisiminimais dalijasi sausio 13-osios košmarus išgyvenę žmonės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/01/138011834745108.m4aSat, 08 Jan 2011 10:57:40 +0000LRTŠi laida skirta sausio 13-osios laisvės gynėjų istorijoms ir jų fiziniams bei emociniams išgyvenimams. Todėl šioje laidoje - neįprasti ir nepaprasti žmonės ir jų pasakojimai. Laidos pašnekovai - Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė...
Laidos pašnekovai - Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, gydytoja ginekologė Vida Kudzienė, gydytojas prof. Kęstutis Vitkus ir Vilniaus universiteto lituanistas Kęstutis Bredelis.
Taip pat prisiminimais dalijasi sausio 13-osios košmarus išgyvenę žmonės.]]>2599falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2008-01-27-11-03--15375955UNICEF duomenimis, kasdien pasaulyje miršta daugiau kaip 26 tūkst. jaunesnių kaip penkerių metų vaikų. Vaikai pirmiausiai miršta dėl komplikacijų gimimo metu, plaučių uždegimo, viduriavimo, maliarijos, tymų ir AIDS. Šaltuoju metų laiku šalia įprasto gripo, siaučia ir žarnyno gripas, kuris pakenkia virškinimo sistemai. Apie tai laidoje pasakos infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė ir vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė. „Nuo šiol pacientai turėtų gauti kokybiškesnes šeimos gydytojų paslaugas, sulaukti daugiau jų dėmesio. Mat nuo šių metų pradžios gerai dirbantys šeimos gydytojai bus skatinami priemoka prie atlyginimo“ - tai citata iš Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos. Ministerijos sekretorius Haroldas]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/01/137967548735999.m4aSun, 27 Jan 2008 04:04:05 +0000LRTLaidos pradžioje - apie žarnyno gripą. Šią ligą, kurią sukelia virusai, žmonės laiko nemalonia ir neprestižine, nes pagrindiniai jos simptomai - viduriavimas ir vėmimas. Kita tema - apie bendrosios praktikos gydytojų darbo vertinimo pasikeitimus....UNICEF duomenimis, kasdien pasaulyje miršta daugiau kaip 26 tūkst. jaunesnių kaip penkerių metų vaikų. Vaikai pirmiausiai miršta dėl komplikacijų gimimo metu, plaučių uždegimo, viduriavimo, maliarijos, tymų ir AIDS. Šaltuoju metų laiku šalia įprasto gripo, siaučia ir žarnyno gripas, kuris pakenkia virškinimo sistemai. Apie tai laidoje pasakos infekcinių ligų gydytoja Audronė Marcinkutė ir vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė. „Nuo šiol pacientai turėtų gauti kokybiškesnes šeimos gydytojų paslaugas, sulaukti daugiau jų dėmesio. Mat nuo šių metų pradžios gerai dirbantys šeimos gydytojai bus skatinami priemoka prie atlyginimo“ - tai citata iš Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos. Ministerijos sekretorius Haroldas]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-05-19-11-03--15375957http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/05/1361548584948.m4aFri, 18 May 2007 22:59:25 +0000LRTŠioje laidoje kalbėsime apie kepenų transplantaciją. Kitas pasakojimas - apie šachtinių šulinių vandens kokybę. Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-05-12-11-03--15375968http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/05/136154858380851.m4aSat, 12 May 2007 09:07:24 +0000LRTLaidos pradžioje - apie stresą prieš egzaminus ir kaip jį nugalėti. Kitas pasakojimas - apie eilių pas specialistųs mažinimą. Laidos pabaigoje - pasakojimas apie dilgėlių ir kiaulpienių naudą žmogui. Laidos pašnekovai - psichologinės pagalbos "Vaikų...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-04-28-11-03--15375970http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/04/136154618553202.m4aSat, 28 Apr 2007 16:14:13 +0000LRTPirmoji laidos tema - lytiškai plintančios ligos. Toliau kalbėsime apie centralizuotus valstybinės ligonių kasos pirkimus. Laidos pabaigoje - apie sutrikusios psichikos žmones greta mūsų. Laidos pašnekovai - Kauno medicinos universiteto klinikų odos...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-04-21-11-03--15375979http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/04/136154498431569.m4aSat, 21 Apr 2007 03:17:30 +0000LRTŠioje laidoje - du pasakojimai. Pirmojo tema - psichiatrinė ekspertizė - kas tai yra ir kaip ji atliekama? Antrojo pasakojimo metu kalbėsime apie valgymo sutrikimus. Laidos pašnekovai - Valstybinės teismo psichatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-04-14-11-03--15375981http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/04/13614514463534.m4aSat, 14 Apr 2007 13:58:59 +0000LRTPirmoji laidos tema - apie širdies kraujagyslių operaciją, vadinamą šuntavimu. Kitame pasakojime Valstybinės ligonių kasos specialistė primins, kokiomis teisėmis gali naudotis pacientai. Laidos pabaigoje alergologė patars, kaip elgtis, kad pavasarį...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-04-07-11-03--15375985http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/04/13615449838369.m4aSat, 07 Apr 2007 03:23:37 +0000LRTLaidos pradžioje - apie šventinio stalo pagundas - dietologai ir alergologai patars, kaip reikėtų švęsti, kad nevargintų sutrikęs virškinimas ir kitos ligos. Antrasis pasakojimas - ko dažniausiai klausia žmonės, apsilankę valstybinės ligonių kasos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-03-10-11-03--15375991http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/03/13614502592670.m4aSat, 10 Mar 2007 14:12:26 +0000LRTŠioje laidoje aiškinsimės, kaip pasirinkti maisto papildus. Kitas pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su valstybine ligonių kasa apie medicininių paslaugų teikėjų sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Laidą baigs pasakojimas apie tai, kaip...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2007-03-03-11-03--15376000http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/03/136144897479694.m4aSat, 03 Mar 2007 08:16:32 +0000LRTŠioje "Sveikatoje" kalbėsime apie mokyklose vaikus atakuojančias utėles. Kitas pasakojimas - apie stresą darbe. Laidos pašnekovai - Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Visuomenės sveikatos departamento visuomenės sveikatos...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-11-05-11-03--16793178http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013205651.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTTuberkuliozė: kaip sveikuosius apsaugoti nuo sergančiųjų? Užsikrėsti šia liga galima bet kur – parduotuvėje, poliklinikoje, gatvėje, darželyje, mokykloje. Todėl sergančiuosius reikia labai motyvuoti tinkamai gydytis, kad jie nenutrauktų gydymo, kad...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-29-11-03--16793173http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173354.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTVėl suksime laikrodį: ar tai veikia mūsų savijautą? Sezoniniai pokyčiai veikia žmogų – tai yra įrodyta. Trumpėjant dienai, mažėja saulės šviesos – žmogus tai jaučia. Tačiau ar turi savijautai įtakos dukart per metus keičiamas laikas ir kaip greičiau...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-22-11-03--16793164http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173096.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTKodėl tokie silpni vaikų dantys? Dauguma šeimų nežino, kad su kreivai augančiais jų vaikų dantimis susiję ir kitos didelės bėdos, pvz., nuolatinė sloga, pakumpusi laikysena. O dažniausios viso to priežastys – pernelyg minkštas maistas (kurio beveik...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-15-11-03--16793162Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti. Tėvai yra svarbiausieji žmonės, galintys daugiausiai padėti savo vaikui. Esant artimam kontaktui, atvirumui, pasitikėjimui šeimoje – daug lengviau problemas išspręsti. Laidoje psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė patars, kaip paauglystės laikotarpį reikėtų išgyventi, kad būtų kuo mažiau susierzinimų, durų trankymo ir įtampos.
„Pusryčių valgymo įpročius reikia ugdyti, nes pusryčiai – svarbiausias valgis dienoje”, – taip sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172826.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTPaauglys namuose: reikės kantrybės ir dėmesio. Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti....Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti. Tėvai yra svarbiausieji žmonės, galintys daugiausiai padėti savo vaikui. Esant artimam kontaktui, atvirumui, pasitikėjimui šeimoje – daug lengviau problemas išspręsti. Laidoje psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė patars, kaip paauglystės laikotarpį reikėtų išgyventi, kad būtų kuo mažiau susierzinimų, durų trankymo ir įtampos.
„Pusryčių valgymo įpročius reikia ugdyti, nes pusryčiai – svarbiausias valgis dienoje”, – taip sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-08-11-03--16793161http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140300.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTSutrikusi limfotaka: ką daryti? Limfotaka dažniausiai sutrinka dėl pažeistos limfinės sistemos – po chirurginių operacijų, švitinimo procedūrų, kartais limfos tinkamai cirkuliacijai kelią užkertame patys. Ką darome neteisingai, kaip galima sau padėti,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-11-05-11-03--15376044http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013205651.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTTuberkuliozė: kaip sveikuosius apsaugoti nuo sergančiųjų? Užsikrėsti šia liga galima bet kur – parduotuvėje, poliklinikoje, gatvėje, darželyje, mokykloje. Todėl sergančiuosius reikia labai motyvuoti tinkamai gydytis, kad jie nenutrauktų gydymo, kad...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-29-11-03--15376035http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173354.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTVėl suksime laikrodį: ar tai veikia mūsų savijautą? Sezoniniai pokyčiai veikia žmogų – tai yra įrodyta. Trumpėjant dienai, mažėja saulės šviesos – žmogus tai jaučia. Tačiau ar turi savijautai įtakos dukart per metus keičiamas laikas ir kaip greičiau...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-22-11-03--15376031http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173096.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTKodėl tokie silpni vaikų dantys? Dauguma šeimų nežino, kad su kreivai augančiais jų vaikų dantimis susiję ir kitos didelės bėdos, pvz., nuolatinė sloga, pakumpusi laikysena. O dažniausios viso to priežastys – pernelyg minkštas maistas (kurio beveik...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-15-11-03--15376021Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti. Tėvai yra svarbiausieji žmonės, galintys daugiausiai padėti savo vaikui. Esant artimam kontaktui, atvirumui, pasitikėjimui šeimoje – daug lengviau problemas išspręsti. Laidoje psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė patars, kaip paauglystės laikotarpį reikėtų išgyventi, kad būtų kuo mažiau susierzinimų, durų trankymo ir įtampos.
„Pusryčių valgymo įpročius reikia ugdyti, nes pusryčiai – svarbiausias valgis dienoje”, – taip sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172826.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTPaauglys namuose: reikės kantrybės ir dėmesio. Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti....Vaikų, paauglių pasaulis kupinas naujų patirčių, kitokių nei buvo, kūno pokyčių. Susigaudyti juose kartais būna sudėtinga. Paaugliai jautriau reaguoja į gyvenimiškas situacijas, todėl jiems reikia padėti. Tėvai yra svarbiausieji žmonės, galintys daugiausiai padėti savo vaikui. Esant artimam kontaktui, atvirumui, pasitikėjimui šeimoje – daug lengviau problemas išspręsti. Laidoje psichologė psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė patars, kaip paauglystės laikotarpį reikėtų išgyventi, kad būtų kuo mažiau susierzinimų, durų trankymo ir įtampos.
„Pusryčių valgymo įpročius reikia ugdyti, nes pusryčiai – svarbiausias valgis dienoje”, – taip sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sveikata-2016-10-08-11-03--15376018http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140300.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTSutrikusi limfotaka: ką daryti? Limfotaka dažniausiai sutrinka dėl pažeistos limfinės sistemos – po chirurginių operacijų, švitinimo procedūrų, kartais limfos tinkamai cirkuliacijai kelią užkertame patys. Ką darome neteisingai, kaip galima sau padėti,...1501falsefull