https://www.spreaker.com/show/radijo-paskaitosltEducationCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/11898272be237cc5783fabae113e5185.jpghttps://www.spreaker.com/show/radijo-paskaitosWed, 26 Feb 2025 10:06:48 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.lt„Gera paskaita gali tapti tokiu pat gyvenimo įvykiu kaip ir geras koncertas, teatro spektaklis ar perskaityta knyga“, – sako vienas iš projekto autorių prof. Alvydas Jokubaitis. Laida transliuojama antradieniais 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-spitoles-ir-spitolininkai--20358464Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams, elgetoms, neįgaliesiems, įsipareigojantiems pagal galimybes patarnauti bažnyčioje. Lietuvoje špitolės pradėtos steigti XVI a. Prie parapinių bažnyčių kone visuotinai paplitusios XVII a., jos tapo itin reikšmingu pastoracinės struktūros elementu, kuomet ir Bažnyčia, ir Valstybė didelį dėmesį ėmė skirti socialinės rūpybos organizavimui ir reglamentavimui. Bažnyčios hierarchai primygtinai siūlė steigti naujas ir remontuoti senas špitoles, parapijų vargšams užtikrinti prieinamą medicininę pagalbą. Šie reikalavimai ne visada susilaukdavo norimo atsako, o vyskupų raštai dažnai likdavo tik formalumu, tačiau pradėjus vykdyti nuodugnesnes vizitacijas buvo sulaukta teigiamų pokyčių.
Įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2019 m. lapkričio 14 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/20358464Fri, 29 Nov 2019 10:41:23 +0000LRTŠįkart paskaita bus apie liaudiškąjį pamaldumą. Klausysimės istorikės Modestos Pakalnytės paskaitos „Lietuvos parapijų špitolės ir špitolininkai katalikiškosios Apšvietos epochoje“. Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams,...Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams, elgetoms, neįgaliesiems, įsipareigojantiems pagal galimybes patarnauti bažnyčioje. Lietuvoje špitolės pradėtos steigti XVI a. Prie parapinių bažnyčių kone visuotinai paplitusios XVII a., jos tapo itin reikšmingu pastoracinės struktūros elementu, kuomet ir Bažnyčia, ir Valstybė didelį dėmesį ėmė skirti socialinės rūpybos organizavimui ir reglamentavimui. Bažnyčios hierarchai primygtinai siūlė steigti naujas ir remontuoti senas špitoles, parapijų vargšams užtikrinti prieinamą medicininę pagalbą. Šie reikalavimai ne visada susilaukdavo norimo atsako, o vyskupų raštai dažnai likdavo tik formalumu, tačiau pradėjus vykdyti nuodugnesnes vizitacijas buvo sulaukta teigiamų pokyčių.
Įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2019 m. lapkričio 14 d.]]>2384falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-kas-nuzude-literaturos-kritika--20091483https://api.spreaker.com/episode/20091483Sat, 16 Nov 2019 11:05:00 +0000LRTDiskusija „Kas nužudė literatūros kritiką?“. Išgirsime pokalbį apie dabartinę kritikos padėtį. Sužinosime, kad apie 31 proc. žmonių į rankas nėra paėmęs nė vienos knygos. Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.2669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-visuomene-tyli-o-knygos-kalba--19967620Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/19967620Sat, 09 Nov 2019 11:05:00 +0000LRTDiskusija „Visuomenė tyli, o knygos kalba“. Moderatorė Birutė Rutkauskaitė. Laidoje aptariama, kodėl psichinės ligos taip stigmatizuojamos. Ar paveiki psichologinė pagalba ir kaip pastebėti, kad žmogus nori išeiti iš šio pasaulio ir kt. Įrašyta...Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.]]>2488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-senosios-vilniaus-kapines--19844805https://api.spreaker.com/episode/19844805Sat, 02 Nov 2019 11:05:00 +0000LRTIstorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų...2790falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-vilniaus-miestieciu-prievole-priimti-svecius--19726864https://api.spreaker.com/episode/19726864Sat, 26 Oct 2019 11:05:00 +0000LRTPasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII...2383falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-lietuviai-studentai-friburo-universitete--19608949https://api.spreaker.com/episode/19608949Sat, 19 Oct 2019 11:05:00 +0000LRTFribūro universitetas (1889–2019) – dvasios ir žinių, tautų ir kultūrų sandūroje. Girdėsite du pranešimus, įrašytus Bažnytinio paveldo muziejuje. Pirmąjį skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas...2398falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-negrozines-literaturos-suklestejimas--19495364Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/19495364Sat, 12 Oct 2019 11:05:00 +0000LRTNuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 metais galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra...Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.]]>2413falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-jono-zemaicio-vytauto-metai--19383748https://api.spreaker.com/episode/19383748Sat, 05 Oct 2019 11:05:00 +0000LRT2019-uosius Seimas yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pratizaninis karas prieš sovietų okupaciją išryškino daugelį pasiaukojusių laisvės kovotojų. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas tarp jų užima ypatingą vietą. Jis net vadinamas ketvirtuoju...2203falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-ciurlionis-kandinskis-ir-veriovkina-sankt-peterburge--19290390Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“
Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ ir kt.]]>https://api.spreaker.com/episode/19290390Sat, 28 Sep 2019 11:05:00 +0000LRTPrieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus. Klausysimės...Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“
Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ ir kt.]]>2312falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-kurejo-laisve--19195342Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui, kaip ir mokslininkui ar pedagogui, galioja toks supratimas kaip atsakomybė. Tik kas šiuo atveju turi brėžti atsakomybės ribas?
Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė ir Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/19195342Sat, 21 Sep 2019 11:05:00 +0000LRTNepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“. Ką su...Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui, kaip ir mokslininkui ar pedagogui, galioja toks supratimas kaip atsakomybė. Tik kas šiuo atveju turi brėžti atsakomybės ribas?
Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė ir Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.]]>2418falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-diskusija-apie-knygos-galia--19113043Diskusijos moderatorius Kristupas Sabolius, dalyvauja Jūratė Sučylaitė ir Kęstas Kirtiklis. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/19113043Sat, 14 Sep 2019 11:05:00 +0000LRTAr knyga miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių galia sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą...Diskusijos moderatorius Kristupas Sabolius, dalyvauja Jūratė Sučylaitė ir Kęstas Kirtiklis. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d.]]>2063falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-vietovardziu-metai--19045605https://api.spreaker.com/episode/19045605Sat, 07 Sep 2019 11:05:00 +0000LRT2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau...2495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-antano-snieckaus-klanas--18986503https://api.spreaker.com/episode/18986503Sat, 31 Aug 2019 11:05:00 +0000LRT„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininko dr. Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju...2923falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-jurginai-xix-amziaus-dvaruose--18916177https://api.spreaker.com/episode/18916177Sat, 24 Aug 2019 11:05:00 +0000LRTIstorikės dr. Redos Griškaitės paskaita apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia...2990falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-kas-uzkeike-novele--18853407Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Taigi, kas užkeikė novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?
Diskusijos moderatorė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, dalyvauja Renata Šerelytė, Danutė Kalinauskaitė ir Daina Opolskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18853407Sat, 17 Aug 2019 11:05:00 +0000LRTKlausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę....Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Taigi, kas užkeikė novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?
Diskusijos moderatorė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, dalyvauja Renata Šerelytė, Danutė Kalinauskaitė ir Daina Opolskaitė.]]>2665falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-osvaldo-spenglerio-knygos-vakaru-saulelydis-aptarimas--18794882Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius patiria Vakarų civilizacija, ko galėtume pasimokyti iš Špenglerio, kaip naujųjų laikų lietuvių filosofai Šalkauskis ir Maceina analizavo ir vertino autorius knygą.]]>https://api.spreaker.com/episode/18794882Sat, 10 Aug 2019 11:05:00 +0000LRTKlausysimės diskusijos „Špenglerio idėjų pėdsakai civilizacijos istorijos tyrinėjimuose“. Pasitinkant Oswaldo Spenglerio knygos „Vakarų saulėlydis“ I tomo lietuviškąjį leidimą. Moderatorius Vytautas Rubavičius, dalyvauja Antanas Andrijauskas, Rasius...Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius patiria Vakarų civilizacija, ko galėtume pasimokyti iš Špenglerio, kaip naujųjų laikų lietuvių filosofai Šalkauskis ir Maceina analizavo ir vertino autorius knygą.]]>2289falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-zemininkai--18724817Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje.
Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18724817Sat, 03 Aug 2019 11:05:00 +0000LRT2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė...Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje.
Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.]]>2179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-lituanistinio-paveldo-tyrimai--18664266Paskaita, įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje sausio 29 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18664266Sat, 27 Jul 2019 11:05:00 +0000LRTGyvybingi archyvų šaltiniai vis dar pateikia naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus: Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Gotfrydą Ostermejerį ir kitus. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos...Paskaita, įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje sausio 29 d.]]>2675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-jezuitu-misija-lietuvoje--18608148Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18608148Sat, 20 Jul 2019 11:05:00 +0000LRTMinint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje....Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.]]>2682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-literaturos-rysiai-su-iseivija-sovietmeciu--18551073https://api.spreaker.com/episode/18551073Sat, 13 Jul 2019 11:05:00 +0000LRTŠįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989...2800falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-iseivija-jungtinese-amerikos-valstijose--18428924Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.]]>https://api.spreaker.com/episode/18428924Sat, 29 Jun 2019 11:05:00 +0000LRT„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės:...Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.]]>1978falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-juozo-tumo-vaizganto-metai--18372076Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.]]>https://api.spreaker.com/episode/18372076Sat, 22 Jun 2019 11:05:00 +0000LRTJuozo Tumo-Vaižganto metai. Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaitoje „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak...Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.]]>2396falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-v-sebestjeno-knygos-apie-lenina-aptarimas--18292551Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus Šepetys.
Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 15 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18292551Sat, 15 Jun 2019 11:05:00 +0000LRTViktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas. Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų...Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus Šepetys.
Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 15 d.]]>2720falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-laikinoji-sostine--18224617Diskusijoje dalyvavo Daiva Citvarienė, Aleksandra Fominaitė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius. Moderavo Rytis Zemkauskas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18224617Sat, 08 Jun 2019 11:05:00 +0000LRT2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Diskusija „Atsisveikinimas su Laikinąja sostine“ apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra....Diskusijoje dalyvavo Daiva Citvarienė, Aleksandra Fominaitė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius. Moderavo Rytis Zemkauskas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.]]>2383falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-lietuvos-medziai--18155263Įrašyta Vilniaus mokytojų namuose kovo 13 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18155263Sat, 01 Jun 2019 11:05:00 +0000LRTLietuvos medžių mistinės savybės. Pasak lektoriaus Šarūno Laužadžio, peizažas neįsivaizduojamas be medžių. Jie ramina, guodžia, jie – lyg gyvos būtybės mums teikia stiprybę. Pagal medžių augimo vietas netgi parenkami vietovardžiai. Lektorius aptars...Įrašyta Vilniaus mokytojų namuose kovo 13 d.]]>2349falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-m-k-ciurlionis-dailininkas-ir-kompozitorius--18084412Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.]]>https://api.spreaker.com/episode/18084412Sat, 25 May 2019 11:05:00 +0000LRTMikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, jis „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto...Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.]]>2943falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-tyrinejimai-gadimino-kalne--18021013Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų archeologiniai tyrimai Pilies kalno aikštelėje ir laboratorijose. Šių kompleksinių tyrimų duomenys leido identifikuoti sukilėlių tapatybes. Tai žmogiškai jautri tema. Įrašyta vasario 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>https://api.spreaker.com/episode/18021013Sat, 18 May 2019 11:05:00 +0000LRTGedimino kalno aikštelėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti 20 asmenų palaikai. Apie tai – Gyčio Grižo paskaita „Sukilėlių kapų tyrinėjimai Gedimino kalne 2017–2018 m.“ Pasak...Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų archeologiniai tyrimai Pilies kalno aikštelėje ir laboratorijose. Šių kompleksinių tyrimų duomenys leido identifikuoti sukilėlių tapatybes. Tai žmogiškai jautri tema. Įrašyta vasario 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>2024falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-05-11-14-05--17911863Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 10 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/17911863Sat, 11 May 2019 11:05:00 +0000LRTŠįkart vietoj paskaitos – diskusija apie Maxo Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“. Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms,...Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 10 d.]]>2856falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-05-04-14-05--17866584Tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių. Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, Donaldo Trumpo ir tradicinių sąjungininkių santykiai įtempti, O kur dar artėjančio finansinio sunkmečio nuotaikos? Visi šie procesai tiesiogiai susiję su Lietuva. Todėl Lino Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“ pristatyme bandoma suvokti, kodėl kyla aktualiausios šiandienos dilemos.
Diskusijoje dalyvauja pats knygos autorius, taip pat Aurelijus Katkevičius, Arnoldas Pranskevičius, Donatas Puslys. Moderatorius Edmundas Jakilaitis.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/17866584Sat, 04 May 2019 11:05:00 +0000LRTAptarsime Lino Kojalos knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“. Tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių. Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos,...Tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių. Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, Donaldo Trumpo ir tradicinių sąjungininkių santykiai įtempti, O kur dar artėjančio finansinio sunkmečio nuotaikos? Visi šie procesai tiesiogiai susiję su Lietuva. Todėl Lino Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“ pristatyme bandoma suvokti, kodėl kyla aktualiausios šiandienos dilemos.
Diskusijoje dalyvauja pats knygos autorius, taip pat Aurelijus Katkevičius, Arnoldas Pranskevičius, Donatas Puslys. Moderatorius Edmundas Jakilaitis.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d.]]>2556falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-04-27-14-05--17813823https://api.spreaker.com/episode/17813823Sat, 27 Apr 2019 11:05:00 +0000LRTDžiaugiamės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės –...1912falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-04-20-14-05--17816283Lektorė pasakoja, kad Šiaulių ir Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir spausdintomis raidėmis išrašytu lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis plakatas atsirado? Kas buvo jo autorius ar autoriai? Kada šis plakatas, tyrėjų siejamas su lietuviško plakato ištakomis, tapo eksponatu? Remdamasi istoriografija ir pirminiais šaltiniais istorikė Aldona Prašmantaitė pristatys istorinį tyrimą, virtusį tikru detektyvu.
Paskaita įrašyta sausio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>https://api.spreaker.com/episode/17816283Sat, 20 Apr 2019 11:05:00 +0000LRTŠventųjų Velykų išvakarėse norime jus sudominti istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „1862 metų plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais“. Lektorė pasakoja, kad Šiaulių ir Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur...Lektorė pasakoja, kad Šiaulių ir Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir spausdintomis raidėmis išrašytu lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis plakatas atsirado? Kas buvo jo autorius ar autoriai? Kada šis plakatas, tyrėjų siejamas su lietuviško plakato ištakomis, tapo eksponatu? Remdamasi istoriografija ir pirminiais šaltiniais istorikė Aldona Prašmantaitė pristatys istorinį tyrimą, virtusį tikru detektyvu.
Paskaita įrašyta sausio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>2215falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-04-13-14-05--17817649Klausytojai išgirs, kaip į Lietuvą keitėsi ją supančių valstybių požiūris, ar negalėjo jos ištikti Baltarusijos likimas, kokią įtaką darė lietuvių kalba, pagaliau, kodėl verta skaityti Tomo Balkelio knygą.
Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas, pasisakė istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vasilijus Safronovas.

Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d..]]>https://api.spreaker.com/episode/17817649Sat, 13 Apr 2019 11:05:00 +0000LRTNeseniai pasirodė nauja istoriko Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m. Karas revoliucija ir tautos gimimas“. Autorius supažindino su knygos parašymo aplinkybėmis, nusakė, kodėl jam svarbus tas laikotarpis. Klausytojai išgirs, kaip...Klausytojai išgirs, kaip į Lietuvą keitėsi ją supančių valstybių požiūris, ar negalėjo jos ištikti Baltarusijos likimas, kokią įtaką darė lietuvių kalba, pagaliau, kodėl verta skaityti Tomo Balkelio knygą.
Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas, pasisakė istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vasilijus Safronovas.

Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d..]]>2617falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-radijo-paskaitos-2019-04-06-14-05--17822639Praėjusių metų pabaigoje „Vagos“ leidykla baigė leisti žymiausio XX a. prancūzų rašytojo Marcelio Prousto septynių tomų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Iki šiol jį leido dvi leidyklos – „Vaga“ ir „Alma littera“, tačiau tik dabar „Alma littera“ ryžosi pateikti skaitytojui šį kūrinį vientisu apipavidalinimu. Taigi puiki proga prisiminti šio rašytojo kelionę į Lietuvą.
Paskaita vasario 13 d. įrašyta Prancūzų institute Lietuvoje.]]>https://api.spreaker.com/episode/17822639Sat, 06 Apr 2019 11:05:00 +0000LRT„Lietuviškasis Marcelis Proustas“. Paskaita susidės iš dviejų dalių. Pirmoje – VU prof. dr. Vytautas Bikulčius aptars Marcelio Prousto septynių tomų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Antroje dalyje VDU Švietimo akademijos prof. dr. Dainius Vaitiekūnas...Praėjusių metų pabaigoje „Vagos“ leidykla baigė leisti žymiausio XX a. prancūzų rašytojo Marcelio Prousto septynių tomų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Iki šiol jį leido dvi leidyklos – „Vaga“ ir „Alma littera“, tačiau tik dabar „Alma littera“ ryžosi pateikti skaitytojui šį kūrinį vientisu apipavidalinimu. Taigi puiki proga prisiminti šio rašytojo kelionę į Lietuvą.
Paskaita vasario 13 d. įrašyta Prancūzų institute Lietuvoje.]]>2671falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-03-16-14-05--17367893 Nors lektorė nesiekia kurti išsamios šių sapnų sistemos, tačiau pastebi kai kuriuos prasmingus sutapimus su istoriniais Lietuvos įvykiais. Paskaitininkė pateiks analitinės psichologijos požiūrį į šių sapnų prasmę.]]>https://api.spreaker.com/episode/17367893Sat, 16 Mar 2019 05:22:00 +0000LRTPaskaitoje „Didieji sapnai Lietuvos asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose“ jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė aptars reikšmingus didžiųjų asmenybių sapnus. Nors lektorė nesiekia kurti išsamios šių sapnų sistemos, tačiau... Nors lektorė nesiekia kurti išsamios šių sapnų sistemos, tačiau pastebi kai kuriuos prasmingus sutapimus su istoriniais Lietuvos įvykiais. Paskaitininkė pateiks analitinės psichologijos požiūrį į šių sapnų prasmę.]]>2668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-03-09-14-05--17296509 Ksavera Vaištarienė – chemikė, pati praktikuojanti sveiką gyvenseną, galinti ir kitiems duoti naudingų patarimų. Jos paskaitos tema „Sveikatos pagrindas ir vaistas – mityba“ arba „Pasninkavimo nauda žmogaus sveikatai“. Joje išgirsime kuo naudingi grikiai, kaip juos tinkamai paruošti. Ką apie mūsų sveikatą byloja tokie organai kaip nosis, kaktos raukšlės, lūpos ir kt. Antroje paskaitos dalyje Ksavera Vaištarienė vėl primins pasninko naują, patars, kaip ruošti maistą, kaip nustatyti produkto tinkamumą, pateiks moterų ir vyrų mitybos formules.
Įrašyta 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus mokytojų namuose.]]>https://api.spreaker.com/episode/17296509Sat, 09 Mar 2019 09:08:00 +0000LRTPrasidėjus gavėniai lietuviai iš kartos į kartą laikydavosi pasninko. Tradicija nyksta, bet bus žmonių, kurie ir dabar to paisys. Dr. Ksavera Vaištarienė sako, kad gavėnios penktadieniais laikytis pasninko yra naudinga. Ksavera Vaištarienė –... Ksavera Vaištarienė – chemikė, pati praktikuojanti sveiką gyvenseną, galinti ir kitiems duoti naudingų patarimų. Jos paskaitos tema „Sveikatos pagrindas ir vaistas – mityba“ arba „Pasninkavimo nauda žmogaus sveikatai“. Joje išgirsime kuo naudingi grikiai, kaip juos tinkamai paruošti. Ką apie mūsų sveikatą byloja tokie organai kaip nosis, kaktos raukšlės, lūpos ir kt. Antroje paskaitos dalyje Ksavera Vaištarienė vėl primins pasninko naują, patars, kaip ruošti maistą, kaip nustatyti produkto tinkamumą, pateiks moterų ir vyrų mitybos formules.
Įrašyta 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus mokytojų namuose.]]>2184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-03-02-14-05--17216105http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/03/1017105007.m4aSat, 02 Mar 2019 12:05:00 +0000LRTLietuvos švietimo krypčių ieškant. 2018 metų Meilės Lukšienės premijos laureate tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė doc. dr. Ramutė Bruzgelevičienė. Lietuvoje pastaruoju metu švietimas yra toji valstybės sritis, dėl...2668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-16-14-05--17072709
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/106718129.m4aSat, 16 Feb 2019 12:05:00 +0000LRT„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako...
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>2721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-02-09-14-05--17007963Įrašyta sausio 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039485.m4aSat, 09 Feb 2019 12:05:00 +0000LRTLietuvos mokslų akademija rengia paskaitų ciklą, kuriame pristatomi mokslininkai 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti. Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė skaitys paskaitą „Kaip aplinka veikia mūsų sveikatą?“Prof. R....Įrašyta sausio 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje.]]>2170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-02-02-14-05--16943414Poreikis keisti lyčių padėtį visuomenėje buvo vienas iš XX a. pradžios socialinės-politinės kovos variklių, jo užuomazgos siekia Prancūzijos revoliuciją, remiasi liberalizmui svarbia žmonių lygiateisiškumo idėja. Sovietmečiu teigta, jog šalyje pasiekta tikroji moterų ir vyrų lygybė, nors tikrovė bylojo priešingai. O ką šiuo klausimu kalba grožinė literatūra?

Dr. Solveigos Daugirdaitės nuomone, apie naujas galimybes moterims tobulėti rašyta stalininio laikotarpio socialistinio realizmo literatūroje. O vėliau, atšilimo ir stagnacijos laikotarpiu, kuo labiau literatūra tolo nuo socialistinio realizmo klišių, tuo labiau lyčių santykių vaizdavimas artėjo prie tradicinio modelio, kuris moteris siejo su privačia sfera: šeima, meile, ištikimybe.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017006890.m4aMon, 04 Feb 2019 07:28:14 +0000LRTDr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Lyčių santykiai sovietinėje literatūroje“. Poreikis keisti lyčių padėtį visuomenėje buvo vienas iš XX a. pradžios socialinės-politinės kovos variklių, jo užuomazgos siekia Prancūzijos revoliuciją, remiasi...Poreikis keisti lyčių padėtį visuomenėje buvo vienas iš XX a. pradžios socialinės-politinės kovos variklių, jo užuomazgos siekia Prancūzijos revoliuciją, remiasi liberalizmui svarbia žmonių lygiateisiškumo idėja. Sovietmečiu teigta, jog šalyje pasiekta tikroji moterų ir vyrų lygybė, nors tikrovė bylojo priešingai. O ką šiuo klausimu kalba grožinė literatūra?

Dr. Solveigos Daugirdaitės nuomone, apie naujas galimybes moterims tobulėti rašyta stalininio laikotarpio socialistinio realizmo literatūroje. O vėliau, atšilimo ir stagnacijos laikotarpiu, kuo labiau literatūra tolo nuo socialistinio realizmo klišių, tuo labiau lyčių santykių vaizdavimas artėjo prie tradicinio modelio, kuris moteris siejo su privačia sfera: šeima, meile, ištikimybe.]]>2436falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-01-19-14-05--16787758Paskaita įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2018 m. gruodžio 20 d.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016973963.m4aSat, 19 Jan 2019 12:05:00 +0000LRTŠįkart mūsų laukia Jūratės Markevičienės paskaita „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas“. Architektūrologė pristatys šį unikalų ansamblį ir misionierių bei gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą. Anot Jūratės...Paskaita įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2018 m. gruodžio 20 d.]]>2641falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-01-12-14-05--16705467Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941409.m4aSat, 12 Jan 2019 12:05:00 +0000LRTDžeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas...Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>2909falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2019-01-05-14-05--16645955Diskusiją pradėjusi Viktorija Daujotytė teigė, kad manymas, jog meno yra daug tėra iliuzija. Anot Giedriaus Kuprevičiaus, kūrybos gausa neretai prasilenkia su menininko atsakomybe. „Ar menas gali pasisukti prieš gyvenimą ir jį naikinti?“ – svarstė kalbėtojai. Dialogo dalyviai taip pat aptars problemiškus meno ir gyvenimo klausimus, paminės šiuo metu būdingas destruktyvaus meno tendencijas, sugrįš prie V. Daujotytei ypač svarbios temos apie literatūrą ir kalbą.
Įrašyta 2018 m. gruodžio 13 dieną Lietuvos mokslų akademijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016908615.m4aSat, 05 Jan 2019 12:05:00 +0000LRTJūsų dėmesiui – Lietuvos mokslų akademijoje vykęs akademikų Viktorijos Daujotytės ir Giedriaus Kuprevičiaus dialogas „Menas gyvenime ir gyvenimas mene“. Diskusiją pradėjusi Viktorija Daujotytė teigė, kad manymas, jog meno yra daug tėra iliuzija. Anot...Diskusiją pradėjusi Viktorija Daujotytė teigė, kad manymas, jog meno yra daug tėra iliuzija. Anot Giedriaus Kuprevičiaus, kūrybos gausa neretai prasilenkia su menininko atsakomybe. „Ar menas gali pasisukti prieš gyvenimą ir jį naikinti?“ – svarstė kalbėtojai. Dialogo dalyviai taip pat aptars problemiškus meno ir gyvenimo klausimus, paminės šiuo metu būdingas destruktyvaus meno tendencijas, sugrįš prie V. Daujotytei ypač svarbios temos apie literatūrą ir kalbą.
Įrašyta 2018 m. gruodžio 13 dieną Lietuvos mokslų akademijoje.]]>2884falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-12-22-14-05--16573544Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016876001.m4aSat, 22 Dec 2018 12:05:00 +0000LRTDar viena paskaita, skirta Lietuvos profesionalaus teatro 100-mečiui. Klausysimės Vytauto Didžiojo universiteto lektorės dr. Rūtos Mažeikienės pranešimo „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui“. Balys Sruoga –...Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.]]>2160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-12-15-14-05--16493166Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas trumpalaikis, kai kurie spektakliai įsimenami ilgam. Šimtametė mūsų teatro raida rodo, kad neilgai truks sugebėjome pasiekti europinį lygį. Teatro dešimtmečiai išryškina reikšmingiausias problemas, asmenybes, kūrinius.
Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875703.m4aSat, 15 Dec 2018 12:05:00 +0000LRTKlausysimės teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės paskaitos „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai“. Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas...Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas trumpalaikis, kai kurie spektakliai įsimenami ilgam. Šimtametė mūsų teatro raida rodo, kad neilgai truks sugebėjome pasiekti europinį lygį. Teatro dešimtmečiai išryškina reikšmingiausias problemas, asmenybes, kūrinius.
Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.]]>1910falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-12-08-14-05--16428638Akademiko Juozo Vaitkaus paskaita primena kai kurias istorijos akimirkas, supažindina su reikšmingiausiais pastarųjų metų atradimais pasaulyje ir jų atveriamomis perspektyvomis bei reikšmingiausiais Nobelio premijos laureatų darbais. Ji skirta trokštantiems atrasti kažką nauja moksle, taip pat įdiegti atradimus ar technologijas praktikoje, įrodyti savo sugebėjimus versle.
Neseniai Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Kodėl tai yra svarbu ir kokiose tyrimų
srityse gali dalyvauti mūsų šalies mokslininkai? Paskaitoje išgirsime apie šiame
bene didžiausiame pasaulyje mokslo centre atliekamus eksperimentus, kuriais
siekiama suvokti pasaulio sandarą, tobulinti medžiagas ir kurti jų darinius,
unikalias informacines ir medicinines technologijas. Sužinosite, ką jau pavyko
padaryti ir kaip tai skatina kitų mokslo sričių ir technologijų plėtrą.
Paskaita įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje 2018 m. rugsėjo 19 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016843055.m4aSat, 08 Dec 2018 12:05:00 +0000LRTKiekvieną rudenį Lietuvoje vyksta mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“. Jame įrašėme akademiko Juozo V. Vaitkaus paskaitą „Pasaulio ir technologijų naujienos: ką studijuoti siekiant kurti mokslo ir technologijų ateitį?“ Akademiko Juozo Vaitkaus...Akademiko Juozo Vaitkaus paskaita primena kai kurias istorijos akimirkas, supažindina su reikšmingiausiais pastarųjų metų atradimais pasaulyje ir jų atveriamomis perspektyvomis bei reikšmingiausiais Nobelio premijos laureatų darbais. Ji skirta trokštantiems atrasti kažką nauja moksle, taip pat įdiegti atradimus ar technologijas praktikoje, įrodyti savo sugebėjimus versle.
Neseniai Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Kodėl tai yra svarbu ir kokiose tyrimų
srityse gali dalyvauti mūsų šalies mokslininkai? Paskaitoje išgirsime apie šiame
bene didžiausiame pasaulyje mokslo centre atliekamus eksperimentus, kuriais
siekiama suvokti pasaulio sandarą, tobulinti medžiagas ir kurti jų darinius,
unikalias informacines ir medicinines technologijas. Sužinosite, ką jau pavyko
padaryti ir kaip tai skatina kitų mokslo sričių ir technologijų plėtrą.
Paskaita įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje 2018 m. rugsėjo 19 d.]]>2434falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-12-01-14-05--16369860Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016810572.m4aSat, 01 Dec 2018 12:05:00 +0000LRTMinime Simono Daukanto 225-ąsias, o Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Šįkart klausysimės doc. dr. Dariaus Kuolio pranešimo „Daukantas, Vydūnas ir laisvė“. Pasak dr. Dariaus Kuolio, ir Daukantas, ir Vydūnas – abu jie gręžėsi į lietuvių kultūrinio ir...Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.]]>2236falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-11-24-14-05--16313254Menas, be abejo, kalba daugybe kalbų: per amžius jį kūrė daug menininkų, palikusių savąjį, t.y. išskirtinį, pėdsaką meno istorijoje. Vis dėlto apibendrintai galima sakyti, kad visas meno sroves, stilistikas, raiškos tradicijas išreiškė trys meno kalbos – klasikinė, modernizmo ir postmodernizmo.
Kuo jos ypatingos? Kas vienijo ir skyrė modernizmo, postmodernizmo atstovus, kuo skyrėsi jų meno samprata, požiūris į tikrovę, kūrybą, kūrėjo paskirtį… Apie visa tai paskaitoje kalbės menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810373.m4aSat, 24 Nov 2018 12:05:00 +0000LRT„Radijo paskaitos”: trys meno kalbos Menas, be abejo, kalba daugybe kalbų: per amžius jį kūrė daug menininkų, palikusių savąjį, t.y. išskirtinį, pėdsaką meno istorijoje. Vis dėlto apibendrintai galima sakyti, kad visas meno sroves, stilistikas,...Menas, be abejo, kalba daugybe kalbų: per amžius jį kūrė daug menininkų, palikusių savąjį, t.y. išskirtinį, pėdsaką meno istorijoje. Vis dėlto apibendrintai galima sakyti, kad visas meno sroves, stilistikas, raiškos tradicijas išreiškė trys meno kalbos – klasikinė, modernizmo ir postmodernizmo.
Kuo jos ypatingos? Kas vienijo ir skyrė modernizmo, postmodernizmo atstovus, kuo skyrėsi jų meno samprata, požiūris į tikrovę, kūrybą, kūrėjo paskirtį… Apie visa tai paskaitoje kalbės menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.]]>2138falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-11-17-14-05--16257027Paskaitoje pirmiausia akcentuojama Daukanto ir Vydūno mokytojystė – aukštasis mokytojo darbo lygmuo, kuris vis aktualesnis tampa ir šiandieniame gyvenime. Pasak V. Daujotytės, Daukantas ir Vydūnas – abu ateina iš rezistencinės lietuvybės kaip bendrinančios pajėgos, nors į daugelį dalykų jie žiūri skirtingai. Daukantas aiškino lietuvių tautos gyvenimą nuo pat giliausios senovės iki XVII šimtmečio, kėlė lietuvių kalbos reikšmę, nes ji kūrė valstybingumą. Profesorė aptaria ir šiandienį požiūrį į Daukantą ir Vydūną.
Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777566.m4aSat, 17 Nov 2018 12:05:00 +0000LRTSeimas šiuos metus yra paskelbęs Daukanto ir Vydūno metais. Paskaitoje „Mokytojai: Daukantas ir Vydūnas“ prof. Viktorija Daujotytė primena šių iškilių asmenybių reikšmę Lietuvai. Paskaitoje pirmiausia akcentuojama Daukanto ir Vydūno mokytojystė –...Paskaitoje pirmiausia akcentuojama Daukanto ir Vydūno mokytojystė – aukštasis mokytojo darbo lygmuo, kuris vis aktualesnis tampa ir šiandieniame gyvenime. Pasak V. Daujotytės, Daukantas ir Vydūnas – abu ateina iš rezistencinės lietuvybės kaip bendrinančios pajėgos, nors į daugelį dalykų jie žiūri skirtingai. Daukantas aiškino lietuvių tautos gyvenimą nuo pat giliausios senovės iki XVII šimtmečio, kėlė lietuvių kalbos reikšmę, nes ji kūrė valstybingumą. Profesorė aptaria ir šiandienį požiūrį į Daukantą ir Vydūną.
Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.]]>2305falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-11-10-14-05--16196004Laidoje girdėsite du pranešimus. Dr. Giedrės Šmitienės „Santykis su motina Janinos Degutytės laiškuose ir eilėraščiuose“. Bus aptariami laiškai motinai ir motinos laiškai poetei. Dalios Satkauskytės pranešimo tema „Janinos Degutytės poezijos socialumas?“ Lektorė remsis Teodoro Adorno straipsniu „Lyrinė poezija ir visuomenė“, nagrinės kai kuriuos poetės eilėraščius.
Įrašyta 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777238.m4aSat, 10 Nov 2018 12:05:00 +0000LRTŠių metų liepos mėnesį poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 90 metų. Paminėdamas žinomą poetę Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė seminarą „Kai dangus nuo žaibų suskyla“. Laidoje girdėsite du pranešimus. Dr. Giedrės Šmitienės...Laidoje girdėsite du pranešimus. Dr. Giedrės Šmitienės „Santykis su motina Janinos Degutytės laiškuose ir eilėraščiuose“. Bus aptariami laiškai motinai ir motinos laiškai poetei. Dalios Satkauskytės pranešimo tema „Janinos Degutytės poezijos socialumas?“ Lektorė remsis Teodoro Adorno straipsniu „Lyrinė poezija ir visuomenė“, nagrinės kai kuriuos poetės eilėraščius.
Įrašyta 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>2903falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-11-03-14-05--16138004Paskaita įrašyta Lietuvos istorijos institute 2018 m. rugsėjo 28 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744448.m4aSat, 03 Nov 2018 12:05:00 +0000LRT„Kultūrinė opozicija sovietmečiu: ką liudija dokumentai ir amžininkai?“ Paskaitoje aptariamas kultūrinės opozicijos fenomenas sovietinėje Lietuvoje. Istorikai dr. Vilius Ivanauskas ir dr. Saulius Grybkauskas svarsto, ką galima laikyti kultūrine...Paskaita įrašyta Lietuvos istorijos institute 2018 m. rugsėjo 28 d.]]>2367falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-10-27-14-05--16313252Išlydėjus bobų vasarą, prasidėjus darganai, kai vis dažniau merkia lietus ir siaučia vėjai, pats metas pakalbėti apie gamtos stichijos reiškinius. Vienas tokių – tai ekstremalus fenomenas tropiniai ciklonai, kurie kasmet siaubia vandenynų pakrantes, pridaro daug žalos jų gyventojams ir infrastruktūrai - griauna pastatus, naikina pasėlius, neretai pareikalauja ir daugybės žmonių aukų.
Kas yra tropiniai ciklonai? Pasirodo, tai natūralus ir tūkstantmečius metų egzistuojantis gamtos reiškinys. Kas lemia jų susidarymą, kokių tam reikia sąlygų? Ar uraganai, taifūnai, tornadai – ciklonų sinonimai, ar visiškai skirtingi reiškiniai? Pagaliau ar yra kokia tikimybė, kad tropinių ciklonų audros užklystų į Lietuvą? Į visus šiuos klausimus šiandien paskaitoje atsakys Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711861.m4aSat, 27 Oct 2018 11:05:00 +0000LRT„Radijo paskaitos“: tropiniai ciklonai – klimato ekstremalai Išlydėjus bobų vasarą, prasidėjus darganai, kai vis dažniau merkia lietus ir siaučia vėjai, pats metas pakalbėti apie gamtos stichijos reiškinius. Vienas tokių – tai ekstremalus fenomenas...Išlydėjus bobų vasarą, prasidėjus darganai, kai vis dažniau merkia lietus ir siaučia vėjai, pats metas pakalbėti apie gamtos stichijos reiškinius. Vienas tokių – tai ekstremalus fenomenas tropiniai ciklonai, kurie kasmet siaubia vandenynų pakrantes, pridaro daug žalos jų gyventojams ir infrastruktūrai - griauna pastatus, naikina pasėlius, neretai pareikalauja ir daugybės žmonių aukų.
Kas yra tropiniai ciklonai? Pasirodo, tai natūralus ir tūkstantmečius metų egzistuojantis gamtos reiškinys. Kas lemia jų susidarymą, kokių tam reikia sąlygų? Ar uraganai, taifūnai, tornadai – ciklonų sinonimai, ar visiškai skirtingi reiškiniai? Pagaliau ar yra kokia tikimybė, kad tropinių ciklonų audros užklystų į Lietuvą? Į visus šiuos klausimus šiandien paskaitoje atsakys Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys.]]>1868falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-10-20-14-05--16019711Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679487.m4aSat, 20 Oct 2018 11:05:00 +0000LRT„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas....Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.]]>2561falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-10-13-14-05--15963915http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679349.m4aSat, 13 Oct 2018 11:05:00 +0000LRTVilniuje Valdovų rūmuose baigiasi paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“. O mes savo ruožtu kviečiame klausytis Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo...2122falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-10-06-14-05--15905281Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis parengė žmogiškai jautrią paskaitą. Lektorius primins kai kuriuos Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos faktus, išgirsime, kaip ir kodėl Alytaus gimnazijos mokytojas įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, Nemažai vietos skiriama lemtingai 1956 m. spalio 12-jai – tą dieną jis su žmona Birute buvo suimtas, o tada sekė ilgos kankinimų dienos. Dr. Anušauskas aptars Ramanauskų bylos peripetijas, išgirsime apie mirties bausmės vykdymo aplinkybes 1957 metų lapkričio 29 dieną.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646749.m4aSat, 06 Oct 2018 11:05:00 +0000LRTSpalio 6 dieną Antakalnio kapinėse iškilmingai laidojamas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Apie jį – istoriko dr. Arvydo Anušausko paskaita. Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis...Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis parengė žmogiškai jautrią paskaitą. Lektorius primins kai kuriuos Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos faktus, išgirsime, kaip ir kodėl Alytaus gimnazijos mokytojas įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, Nemažai vietos skiriama lemtingai 1956 m. spalio 12-jai – tą dieną jis su žmona Birute buvo suimtas, o tada sekė ilgos kankinimų dienos. Dr. Anušauskas aptars Ramanauskų bylos peripetijas, išgirsime apie mirties bausmės vykdymo aplinkybes 1957 metų lapkričio 29 dieną.]]>2557falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-09-11-14-05--15697809http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016449805.m4aTue, 11 Sep 2018 11:05:00 +0000LRT„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai...1979falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-09-04-14-05--15645601http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016384159.m4aTue, 04 Sep 2018 11:05:00 +0000LRTPaskaita daugiausia dėmesio skirs skiepams ir ypač primins būtinybę skiepytis suaugusiems. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktijos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė skaito paskaitą „Ar Lietuvoje, kaip ir Europoje, taps įpročiu...1770falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-08-21-14-05--15543118Ilgą laiką Lietuva buvo priversta rašyti partizanų karo istoriją remdamasi sovietinių represinių struktūrų dokumentais, dabar jau turime nemažai pačių partizanų išlikusių archyvų, liudijimų, dienoraščių, kurie tikroviškiau atskleidžia šį dramatišką istorijos tarpsnį. Tad kaip pasikeitė mūsų žinojimas apie partizanus per pastaruosius 28-erius nepriklausomybės metus? Aiškinasi diskusijos dalyviai istorikai dr. Aistė Petrauskienė, dr. Darius Juodis ir mokytojas Algis Bitautas.
Diskusijos moderatorė Monika Kareniauskaitė.
Įrašyta 2018 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318792.m4aTue, 21 Aug 2018 11:05:00 +0000LRTPartizaninis karas, vykęs 1944–1953 m., skaudi ir nevienareikšmė tema. Todėl nemažai klausytojų sukvietė diskusija „Lietuvos partizanai: tyrimai, paveldas, reikšmė“, įrašyta Vilniaus knygų mugėje. Ilgą laiką Lietuva buvo priversta rašyti partizanų...Ilgą laiką Lietuva buvo priversta rašyti partizanų karo istoriją remdamasi sovietinių represinių struktūrų dokumentais, dabar jau turime nemažai pačių partizanų išlikusių archyvų, liudijimų, dienoraščių, kurie tikroviškiau atskleidžia šį dramatišką istorijos tarpsnį. Tad kaip pasikeitė mūsų žinojimas apie partizanus per pastaruosius 28-erius nepriklausomybės metus? Aiškinasi diskusijos dalyviai istorikai dr. Aistė Petrauskienė, dr. Darius Juodis ir mokytojas Algis Bitautas.
Diskusijos moderatorė Monika Kareniauskaitė.
Įrašyta 2018 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2144falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-08-14-14-05--15528283Diskusijos moderatorius VDU prof. Juozas Augutis.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318581.m4aTue, 14 Aug 2018 11:05:00 +0000LRT„Apie mus prieš 100 metų ir dabar“ – į tokią diskusiją kvietė VDU prof. Liudas Mažylis ir jo kolegė jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Zozaitė. Pretekstas atsirasti šiai diskusijai buvo neseniai Liudo Mažylio ir Rasos Zozaitės sudaryta knyga „Lietuvos...Diskusijos moderatorius VDU prof. Juozas Augutis.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-08-07-14-05--15453273Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016286069.m4aTue, 07 Aug 2018 11:05:00 +0000LRTDiskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo,...Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-07-24-14-05--15370698Knygą pristato autorius Rimvydas Petrauskas, aptaria Rimvydas Valatka ir Vytautas Ališauskas. Diskusijoje aiškintasi, ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška?
Knyga ir diskusija – apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.
Diskusijos moderatorius Tomas Vaiseta.
Įrašyta 2018 m. vasario 7 d. Valdovų rūmuose.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016252928.m4aTue, 24 Jul 2018 11:05:00 +0000LRTAr Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis? Apie tai išgirsime iš Vilniaus universiteto profesoriaus Rimvydo Petrausko, kuris neseniai išleido knygą „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais...Knygą pristato autorius Rimvydas Petrauskas, aptaria Rimvydas Valatka ir Vytautas Ališauskas. Diskusijoje aiškintasi, ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška?
Knyga ir diskusija – apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.
Diskusijos moderatorius Tomas Vaiseta.
Įrašyta 2018 m. vasario 7 d. Valdovų rūmuose.]]>2869falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-07-17-14-05--15370696Diskusijos dalyviai aiškinsis, kas telpa į paveldo sąvoką, ką laikome materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, kokios institucijos turi juo rūpintis, kuo aktuali Kauno architektūra, ar pakankamai skiriama dėmesio edukacijai. Sužinosime, ar užtenka paveldo specialistų, ką lemtų pilietinės visuomenės stiprėjimas, bendruomenės atsakomybė, kokie galimi ateities paveldo scenarijai.
Diskusijoje dalyvauja Renaldas Augustinavičius, Arūnas Gelūnas, Arnoldas Pranskevičius, Elena Archipovaitė ir Vaidas Petrulis.
Diskusiją moderuoja Rytis Zemkauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220377.m4aTue, 17 Jul 2018 11:05:00 +0000LRT2018-ieji yra paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Klausysimės diskusijos „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“. Diskusijos dalyviai aiškinsis, kas telpa į paveldo sąvoką, ką laikome materialiuoju ir...Diskusijos dalyviai aiškinsis, kas telpa į paveldo sąvoką, ką laikome materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, kokios institucijos turi juo rūpintis, kuo aktuali Kauno architektūra, ar pakankamai skiriama dėmesio edukacijai. Sužinosime, ar užtenka paveldo specialistų, ką lemtų pilietinės visuomenės stiprėjimas, bendruomenės atsakomybė, kokie galimi ateities paveldo scenarijai.
Diskusijoje dalyvauja Renaldas Augustinavičius, Arūnas Gelūnas, Arnoldas Pranskevičius, Elena Archipovaitė ir Vaidas Petrulis.
Diskusiją moderuoja Rytis Zemkauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-07-10-14-05--15370699Kaip gyventi informacijos potvynyje, kaip aptikti patikimumo salas, kaip rasti kelią šunkelių ir klystkelių voratinklyje – apie tai aiškinsis diskusijos „Netikros naujienos: kaip su jomis gyvent?“ dalyviai Kristupas Sabolius, Mykolas Katkus ir Rytas Staselis. Moderatorius Aurelijus Katkevičius. Kalbėtojai vartos ir anglišką netikrų naujienų terminą „fake news“, kuris atsirado neseniai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187583.m4aTue, 10 Jul 2018 11:05:00 +0000LRTXXI amžius – tai pirmiausia informacijos tvanas. Kartais informacijos srauto nešami jaučiamės lyg šapai ir beveik viskuo tikime. Tad ar atpažįstame netikras naujienas? Kaip gyventi informacijos potvynyje, kaip aptikti patikimumo salas, kaip rasti...Kaip gyventi informacijos potvynyje, kaip aptikti patikimumo salas, kaip rasti kelią šunkelių ir klystkelių voratinklyje – apie tai aiškinsis diskusijos „Netikros naujienos: kaip su jomis gyvent?“ dalyviai Kristupas Sabolius, Mykolas Katkus ir Rytas Staselis. Moderatorius Aurelijus Katkevičius. Kalbėtojai vartos ir anglišką netikrų naujienų terminą „fake news“, kuris atsirado neseniai.]]>2268falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-07-03-14-05--15370700Paskaitoje kalbama apie dainų švenčių ištakas ne vien Lietuvoje, bet, žinoma, labiausiai susitelkiama aptariant lietuvių dainų šventes. Išgirsime, kuo pasižymėjo sovietmečio renginiai, nenuvertinant jų tuometės prasmės. Pasakojama apie atkurtos Lietuvos dainų švenčių ypatumus. Lektorius pabrėžia didžiulį meno vadovų ir visų šventės dalyvių indėlį ir triūsą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016122233.m4aTue, 03 Jul 2018 11:05:00 +0000LRTLietuvos dainų ir šokių švenčių veteranas, jų ilgametis rengėjas, dirigentas prof. Algirdas Vyžintas skaito paskaitą „Dainų švenčių fenomenas lietuvių kultūroje“. Paskaitoje kalbama apie dainų švenčių ištakas ne vien Lietuvoje, bet, žinoma,...Paskaitoje kalbama apie dainų švenčių ištakas ne vien Lietuvoje, bet, žinoma, labiausiai susitelkiama aptariant lietuvių dainų šventes. Išgirsime, kuo pasižymėjo sovietmečio renginiai, nenuvertinant jų tuometės prasmės. Pasakojama apie atkurtos Lietuvos dainų švenčių ypatumus. Lektorius pabrėžia didžiulį meno vadovų ir visų šventės dalyvių indėlį ir triūsą.]]>2461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-06-26-14-05--15370723
Literatūros kūrinio perkėlimas į muzikinį pasaulį siekia seniausius laikus, tačiau šį kartą pažvelgsime į praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečius, kai literatūra stipriai įkvėpė roko muziką.

Roko muzikantai negroja iš partitūrų. Kartais jie net nelabai sugeba skaityti natų. Tačiau neretai tai – uolūs skaitytojai ir pasakotojai. Štai vieno įtakingiausių roko dainų autorių Bobo Dylano literatūrinis talentas 2016 metais įvertintas Nobelio premija.

Muzikos tyrinėtojas, knygų ir tekstų autorius Lukas Devita apžvelgs ryškiausias, šiandien puikiai žinomas ar primins primirštas roko muzikos plokšteles, kurios buvo sumanytos, įgrotos ir įrašytos lyg knygų garsinės ekranizacijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016122017.m4aTue, 26 Jun 2018 11:05:00 +0000LRTLiteratūra vietoje partitūros. Muzikos pasaulyje gausu kūrinių, kurie gimė interpretuojant literatūros kūrinius. Kurti pagal mėgstamas knygas ypač mėgo roko muzikantai. Kodėl? Kokie rašytojai, kokios knygos labiausiai inspiravo roko muzikantus?...
Literatūros kūrinio perkėlimas į muzikinį pasaulį siekia seniausius laikus, tačiau šį kartą pažvelgsime į praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečius, kai literatūra stipriai įkvėpė roko muziką.

Roko muzikantai negroja iš partitūrų. Kartais jie net nelabai sugeba skaityti natų. Tačiau neretai tai – uolūs skaitytojai ir pasakotojai. Štai vieno įtakingiausių roko dainų autorių Bobo Dylano literatūrinis talentas 2016 metais įvertintas Nobelio premija.

Muzikos tyrinėtojas, knygų ir tekstų autorius Lukas Devita apžvelgs ryškiausias, šiandien puikiai žinomas ar primins primirštas roko muzikos plokšteles, kurios buvo sumanytos, įgrotos ir įrašytos lyg knygų garsinės ekranizacijos.]]>3074falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-06-19-14-05--15370718Tris mokslus baigusius gimnazistus Neringą Levinskaitę, Gabiją Miliūtę ir Konstanty Keda kalbins diskusijos moderatorius Mindaugas Nastaravičius. Jis klaus, kur gimnazistai rengiasi studijuoti, ar garbinga būti moksliuku, kiek jaunuomenei rūpi dabartinė Lietuvos padėtis, ar domina politika. Teirausis, kokius lūkesčius į juos sudėję tėvai ir mokytojai, ką mano apie jiems taikomus ribojimus ir draudimus, kokią ateities Lietuvą norėtų matyti.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2018 m. vasario 22 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016056327.m4aTue, 19 Jun 2018 11:05:00 +0000LRTKokią Lietuvą kurs dabarties jaunimas? Tris mokslus baigusius gimnazistus Neringą Levinskaitę, Gabiją Miliūtę ir Konstanty Keda kalbins diskusijos moderatorius Mindaugas Nastaravičius. Jis klaus, kur gimnazistai rengiasi studijuoti, ar garbinga būti...Tris mokslus baigusius gimnazistus Neringą Levinskaitę, Gabiją Miliūtę ir Konstanty Keda kalbins diskusijos moderatorius Mindaugas Nastaravičius. Jis klaus, kur gimnazistai rengiasi studijuoti, ar garbinga būti moksliuku, kiek jaunuomenei rūpi dabartinė Lietuvos padėtis, ar domina politika. Teirausis, kokius lūkesčius į juos sudėję tėvai ir mokytojai, ką mano apie jiems taikomus ribojimus ir draudimus, kokią ateities Lietuvą norėtų matyti.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2018 m. vasario 22 d.]]>2334falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-06-12-14-05--15370724Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys.
Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015958023.m4aTue, 12 Jun 2018 11:05:00 +0000LRTŠiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas...Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys.
Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.]]>2529falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-06-05-14-05--15370732Prof. dr. Ainė Ramonaitė gilinasi į Sąjūdžio gimimo istoriją, svarsto, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas.
Doc. dr. Nerijus Šepetys aptaria Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, vykusį 1988 m. spalio 22–23 dienomis, vadindamas jį Sąjūdžio vaikyste. Į šį reiškinį lektorius siūlo pažvelgti keliais aspektais: perkratyti savo šiandienį žinojimą, pasigilinti į to meto dvasią, paieškoti pamokų dabarčiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015827477.m4aTue, 05 Jun 2018 11:05:00 +0000LRTMinint 30-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines – jūsų dėmesiui prof. Ainės Ramonaitės ir doc. Nerijaus Šepečio paskaitos. Prof. dr. Ainė Ramonaitė gilinasi į Sąjūdžio gimimo istoriją, svarsto, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje...Prof. dr. Ainė Ramonaitė gilinasi į Sąjūdžio gimimo istoriją, svarsto, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas.
Doc. dr. Nerijus Šepetys aptaria Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, vykusį 1988 m. spalio 22–23 dienomis, vadindamas jį Sąjūdžio vaikyste. Į šį reiškinį lektorius siūlo pažvelgti keliais aspektais: perkratyti savo šiandienį žinojimą, pasigilinti į to meto dvasią, paieškoti pamokų dabarčiai.]]>2923falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-05-22-14-05--15370742„Pavojingų minčių“ tikslas – giliau pažvelgti į idėjas, kurios kūrė, kuria ir kurs Lietuvą. Būtent dėl to išsakomos mintys yra pavojingos, nes jos kertasi su turimais įsitikinimais, skatina prieštaras ir kviečia atsiriboti nuo to, kas yra žinoma.
Diskusijoje „Ar esame verti laisvės?“ prof. Ainė Ramonaitė ir dr. Bernardas Gailius siūlo apmąstyti, ar esame pasirengę ginti savo laisvę ir nepriklausomybę; svarsto, kiek dabar žmonių prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, ar tikrai žmonės tebejaučia nostalgiją sovietmečiui.
Diskusijos moderatorius LRT žurnalistas Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794527.m4aTue, 22 May 2018 11:05:00 +0000LRTDar viena diskusija iš ciklo „Pavojingos mintys“. Disputo tema „Ar esame verti laisvės?“ Čia savo tezes gins prof. Ainė Ramonaitė, jai oponuos istorikas dr. Bernardas Gailius. „Pavojingų minčių“ tikslas – giliau pažvelgti į idėjas, kurios kūrė, kuria...„Pavojingų minčių“ tikslas – giliau pažvelgti į idėjas, kurios kūrė, kuria ir kurs Lietuvą. Būtent dėl to išsakomos mintys yra pavojingos, nes jos kertasi su turimais įsitikinimais, skatina prieštaras ir kviečia atsiriboti nuo to, kas yra žinoma.
Diskusijoje „Ar esame verti laisvės?“ prof. Ainė Ramonaitė ir dr. Bernardas Gailius siūlo apmąstyti, ar esame pasirengę ginti savo laisvę ir nepriklausomybę; svarsto, kiek dabar žmonių prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, ar tikrai žmonės tebejaučia nostalgiją sovietmečiui.
Diskusijos moderatorius LRT žurnalistas Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>2993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-05-15-14-05--15370731Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.
Didelį darbą tame komitete nudirbo žinomi kultūros ir valstybės veikėjai generolas Vladas Nagevičius, rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, dailininkas Adomas Varnas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015762188.m4aTue, 15 May 2018 11:05:00 +0000LRTDr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė paskaitoje „Kaip 1928 metais švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis?“ aptaria tuometės vyriausybės veiklą rengiant iškilmes. Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant...Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.
Didelį darbą tame komitete nudirbo žinomi kultūros ir valstybės veikėjai generolas Vladas Nagevičius, rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, dailininkas Adomas Varnas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>2238falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-05-08-14-05--15370740Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015761577.m4aTue, 08 May 2018 11:05:00 +0000LRTLietuvos televizija pentadienių vakarais rodo filmus apie Džeimsą Bondą. Jie yra sukurti pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“. Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar...Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>2909falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-05-01-14-05--15370744Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą.
Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.
Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015630381.m4aTue, 01 May 2018 11:05:00 +0000LRTVaikštantys į bažnyčią gal pastebėjo, kad daug kur matomiausioje vietoje iškeltas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Minime šio atvaizdo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Klausysimės etnologės dr. Linos Leparskienės paskaitos „Pamaldumas Trakų Dievi Motinai...Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą.
Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.
Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>2709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-04-24-14-05--15370743
Apie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi.
Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015597876.m4aTue, 24 Apr 2018 11:05:00 +0000LRT„Radijo paskaitos“: šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose Apie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų...
Apie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi.
Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.]]>2401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-04-17-14-05--15370760Dr. D. Šlekys teigė, kad lietuviai yra karių tauta. Vytis atspindi lietuviškos dvasios kovingumą. Tai simbolis, ant kurio galima suverti visą istorinę praeitį. Didysis Lietuvos istorijos pasakojimas – tai karinis naratyvas. Ne ekonominis ar socialinis.
Pranešėjui oponavęs dr. K. Girnius teigė, kad Vytis ir Rūpintojėlis yra du susiję simboliai, liudijantys lietuvių tautos dvasinį charakterį. Rūpintojėlis – žmogiškumo simbolis, Vytis – didvyriškumo. Jei nebūtų Vyčio, Rūpintojėlis atrodytų liguistas, vergiškos išvaizdos, o vien Vytis būtų tiesiog jėgos ženklas.
Įrašyta 2018 m. kovo 22 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015499463.m4aTue, 17 Apr 2018 11:05:00 +0000LRT„Ar gali Lietuva išsivaduoti iš romantinio Vyčio šešėlio?“ – disputas, kuriame savo tezes gina doc. dr. Deividas Šlekys, o jam oponuoja doc. dr. Kęstutis Girnius. Diskusijos dalyviai siūlo apmąstyti mūsų santykį su vienu iš tautos simbolių – Vyčiu....Dr. D. Šlekys teigė, kad lietuviai yra karių tauta. Vytis atspindi lietuviškos dvasios kovingumą. Tai simbolis, ant kurio galima suverti visą istorinę praeitį. Didysis Lietuvos istorijos pasakojimas – tai karinis naratyvas. Ne ekonominis ar socialinis.
Pranešėjui oponavęs dr. K. Girnius teigė, kad Vytis ir Rūpintojėlis yra du susiję simboliai, liudijantys lietuvių tautos dvasinį charakterį. Rūpintojėlis – žmogiškumo simbolis, Vytis – didvyriškumo. Jei nebūtų Vyčio, Rūpintojėlis atrodytų liguistas, vergiškos išvaizdos, o vien Vytis būtų tiesiog jėgos ženklas.
Įrašyta 2018 m. kovo 22 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>2948falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-04-10-14-05--15370761Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466728.m4aTue, 10 Apr 2018 11:05:00 +0000LRTSugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas...Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.]]>2791falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-04-03-14-05--15370771Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466589.m4aTue, 03 Apr 2018 11:05:00 +0000LRTŠįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja...Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2760falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-03-20-14-05--15370775Dr. Vacys Bagdonavičius – vienas iš pagrindinių Vydūno palikimo tyrinėtojų. Savo paskaitoje „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“ apžvelgs įvairiopą Vydūno kūrybą, įvardindamas jį kaip vieną iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, kuris iš esmės bandė kelti ir spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas, ypač daug dėmesio skirdamas jaunimui.
Laida skirta Seimo paskelbtiems Vydūno metams.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368559.m4aTue, 20 Mar 2018 12:05:00 +0000LRTŠiemet pažymime 150-ąsias Vydūno gimimo metinės. Tai filosofas, rašytojas, istorikas, kultūros veikėjas. Jo kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų: įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriografijos traktatai, dainų...Dr. Vacys Bagdonavičius – vienas iš pagrindinių Vydūno palikimo tyrinėtojų. Savo paskaitoje „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“ apžvelgs įvairiopą Vydūno kūrybą, įvardindamas jį kaip vieną iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, kuris iš esmės bandė kelti ir spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas, ypač daug dėmesio skirdamas jaunimui.
Laida skirta Seimo paskelbtiems Vydūno metams.]]>2901falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-03-13-14-05--15370776Proponentė – Inga Vinogradnaitė – VU TSPMI dėstytoja ir tyrėja, Politikos teorijos katedros docentė. Oponentė – prof. dr. Rasa Čepaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, istorijos politikos tyrinėtoja. Diskusiją moderuoja VU TSPMI alumnas, Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.
Keletas tezių iš proponentės Ingos Vinogradnaitės pasisakymo. Meilė tautai yra ne tiek emocija, kiek nuostata. Tauta dažnai (įsi)vaizduojama kaip tam tikrą nekintamą kultūrinę formą, esmę ar savastį turinti bendrija. Meilė tautai priešpastatoma kritiškumui, išaukštinant tą patriotizmo formą, kurią sociologai vadina akluoju patriotizmu. Meilė tautai yra akla ir kita prasme. Ji linkusi nematyti, kad tauta yra labai skirtingų asmenų bendrija, turinti skirtingą istorinio likimo bei praeities ir ateities supratimą.
Įrašyta 2018 m. vasario 15-ąją dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015335532.m4aTue, 13 Mar 2018 12:05:00 +0000LRTŠįkart vėl mūsų laukia VU TSPMI rengiamo ciklo „Pavojingos mintys“ disputas „Tautos meilė – pražūtinga?“, susijęs su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu. Proponentė – Inga Vinogradnaitė – VU TSPMI dėstytoja ir tyrėja, Politikos teorijos katedros...Proponentė – Inga Vinogradnaitė – VU TSPMI dėstytoja ir tyrėja, Politikos teorijos katedros docentė. Oponentė – prof. dr. Rasa Čepaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, istorijos politikos tyrinėtoja. Diskusiją moderuoja VU TSPMI alumnas, Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.
Keletas tezių iš proponentės Ingos Vinogradnaitės pasisakymo. Meilė tautai yra ne tiek emocija, kiek nuostata. Tauta dažnai (įsi)vaizduojama kaip tam tikrą nekintamą kultūrinę formą, esmę ar savastį turinti bendrija. Meilė tautai priešpastatoma kritiškumui, išaukštinant tą patriotizmo formą, kurią sociologai vadina akluoju patriotizmu. Meilė tautai yra akla ir kita prasme. Ji linkusi nematyti, kad tauta yra labai skirtingų asmenų bendrija, turinti skirtingą istorinio likimo bei praeities ir ateities supratimą.
Įrašyta 2018 m. vasario 15-ąją dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>2929falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-03-06-14-05--15370778Vytautas Skuodis 1978–1981 m. leido pogrindinį žurnalą „Perspektyvos“, už tai buvo suimtas, kalėjo lageryje. Filosofas Romualdas Ozolas ir kai kurie kiti jo kolegos sovietmečiu buvo oficialiosios valdžios nemalonėje, tačiau, pasak lektoriaus, ir suvaržyta to meto veikla nemažai pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Kadangi abu laidos dalyviai jau mirę, panaudoti 2008 m. įrašai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303183.m4aTue, 06 Mar 2018 12:05:00 +0000LRTŠiuos metus Seimas yra paskelbęs Sąjūdžio metais – birželio 3 d. 30-osios jo įsikūrimo metinės. Šiai datai paminėti siūlome paskaitą „Disidentas Vytautas Skuodis ir Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas apie pogrindinės spaudos vaidmenį...Vytautas Skuodis 1978–1981 m. leido pogrindinį žurnalą „Perspektyvos“, už tai buvo suimtas, kalėjo lageryje. Filosofas Romualdas Ozolas ir kai kurie kiti jo kolegos sovietmečiu buvo oficialiosios valdžios nemalonėje, tačiau, pasak lektoriaus, ir suvaržyta to meto veikla nemažai pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Kadangi abu laidos dalyviai jau mirę, panaudoti 2008 m. įrašai.]]>2539falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-02-27-14-05--15370788
21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone.

Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015269950.m4aTue, 27 Feb 2018 12:05:00 +0000LRTRadijo paskaitos: Kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje 21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas,...
21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone.

Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.]]>2848falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-02-20-14-05--15370784Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.
Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015138850.m4aTue, 20 Feb 2018 12:05:00 +0000LRTIstoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitos objektas ne tiek lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos detalės, metodika ar užkulisiai 1919 m. vasarą demaskuojant Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslą Lietuvoje, kiek veiklos rezultatas:...Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.
Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.]]>2741falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-02-13-14-05--15370789Paskaitoje aptariami svarbiausi Jono Basanavičius biografijos faktai, kultūrinė, mokslinė, politinė ir visuomeninė veikla. Tai jis suformulavo modernios lietuvių tautos politinės orientacijos perspektyvą – „Lietuvos savistovystė ant tautiško pamato“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015007759.m4aTue, 13 Feb 2018 12:05:00 +0000LRTLietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys sako, kad savo paskaitoje apie Joną Basanavičių norįs išsiaiškinti, kodėl šis žmogus tapo užgimstančios modernios lietuvių visuomenės tokiu svarbiu moraliniu autoritetu, kuris jam pelnė...Paskaitoje aptariami svarbiausi Jono Basanavičius biografijos faktai, kultūrinė, mokslinė, politinė ir visuomeninė veikla. Tai jis suformulavo modernios lietuvių tautos politinės orientacijos perspektyvą – „Lietuvos savistovystė ant tautiško pamato“.]]>2385falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-02-06-14-05--15370800Tai pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, analogiška vakarietiškoms, pirmas bandymas revoliucionizuoti lietuvių literatūrą – griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus ir kurti naujoviškai, išreiškiant epochos dvasią bei pakitusią meninę pasaulėjautą, įtvirtinti naują kūrėjo santykį su tikrove.
Paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942578.m4aTue, 06 Feb 2018 12:05:00 +0000LRT„Keturi vėjai“ – XX a. 3-iojo dešimtmečio avangardistinis meno sambūris, susitelkęs apie to paties pavadinimo literatūros žurnalą, kurio pirmas numeris išėjo 1922 m. vasario 16 d. „Mes, jauni iškeltagalviai!“– skelbėsi. Tai pirmoji organizuota...Tai pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, analogiška vakarietiškoms, pirmas bandymas revoliucionizuoti lietuvių literatūrą – griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus ir kurti naujoviškai, išreiškiant epochos dvasią bei pakitusią meninę pasaulėjautą, įtvirtinti naują kūrėjo santykį su tikrove.
Paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete.]]>2941falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-01-30-14-05--15370805
Dėl daugelio priežasčių klimatas nuolat kinta, tačiau pastarųjų dešimtmečių klimato kaita pasižymi itin dideliu greičiu. Mokslininkai sunerimę dėl globalinio atšilimo, apie kurį byloja ledynų tirpimo greičio, jūros lygio kilimo rodikliai, lemiantys vis dažnėjančius ekstremalius hidrologinius reiškinius – sausras, liūtis, potvynius, audras…

Kaip keičiasi pasaulio klimatas, kokios kaitos priežastys? Kas yra šiltnamio efektas, kas jį sukelia, kokie jo padariniai? Kokią įtaką klimato kaitai daro žmogaus ūkinė veikla? Kokios valstybės labiausiai teršia aplinką? Ir kokios klimato prognozės? Į šiuos klausimus paskaitoje atsakys klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014910057.m4aTue, 30 Jan 2018 12:05:00 +0000LRT“Radijo paskaitos”: Klimato kaita Lietuvoje ir pasaulyje. Dėl daugelio priežasčių klimatas nuolat kinta, tačiau pastarųjų dešimtmečių klimato kaita pasižymi itin dideliu greičiu. Mokslininkai sunerimę dėl globalinio atšilimo, apie kurį byloja ledynų...
Dėl daugelio priežasčių klimatas nuolat kinta, tačiau pastarųjų dešimtmečių klimato kaita pasižymi itin dideliu greičiu. Mokslininkai sunerimę dėl globalinio atšilimo, apie kurį byloja ledynų tirpimo greičio, jūros lygio kilimo rodikliai, lemiantys vis dažnėjančius ekstremalius hidrologinius reiškinius – sausras, liūtis, potvynius, audras…

Kaip keičiasi pasaulio klimatas, kokios kaitos priežastys? Kas yra šiltnamio efektas, kas jį sukelia, kokie jo padariniai? Kokią įtaką klimato kaitai daro žmogaus ūkinė veikla? Kokios valstybės labiausiai teršia aplinką? Ir kokios klimato prognozės? Į šiuos klausimus paskaitoje atsakys klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus.]]>3087falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-01-16-14-05--15370801Kokie yra gripo požymiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų peršalimo ligų, kas sukelia gripą, kokios galimos komplikacijos, kokios yra profilaktikos priemonės, – apie tai ir daug kitų būtinų žinoti dalykų išgirsime Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko paskaitoje „Gripas ir peršalimo ligos“. Lektorius aiškins, kiek yra veiksmingi skiepai nuo gripo, kam jie yra nemokami. Profesorius primygtinai prašys laikytis asmens higienos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014811218.m4aTue, 16 Jan 2018 12:05:00 +0000LRTUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad šalyje didėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kokie yra gripo požymiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų peršalimo ligų, kas sukelia gripą, kokios galimos...Kokie yra gripo požymiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų peršalimo ligų, kas sukelia gripą, kokios galimos komplikacijos, kokios yra profilaktikos priemonės, – apie tai ir daug kitų būtinų žinoti dalykų išgirsime Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko paskaitoje „Gripas ir peršalimo ligos“. Lektorius aiškins, kiek yra veiksmingi skiepai nuo gripo, kam jie yra nemokami. Profesorius primygtinai prašys laikytis asmens higienos.]]>2273falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-01-09-14-05--15370811Diskutuoja TSPMI doc. dr. Nerija Putinaitė ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Grybkauskas. Proponentė N. Putinaitė pateiks keturias tezes. Didžiausią įtaką Lietuvos valstybės 100-mečio istorijoje turėjo sovietinis laikotarpis. LTSR gyvybinga, nes iki galo nesuvokta. Ji tveria ir šiandien, nes nepripažįstama, kad režimas buvo ir „mūsų“. LTSR stipriai veikia mūsų istorinę savivoką ir tapatybę.
Dr. N. Putinaitei oponuoja sovietmečio tyrinėtojas dr. Saulius Grybkauskas, pateikdamas savo argumentus apie „Brazausko Lietuvą“.
Diskusijos moderatorius Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014778400.m4aTue, 09 Jan 2018 12:05:00 +0000LRTĮdomių disputų ciklą „Pavojingos mintys“ Valstybės atkūrimo 100-mečiui rengia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai. Šįkart ir vėl intriguojanti tema „Ar Lietuva yra nepriklausoma Lietuvos TSR?“. Turima galvoje iki mūsų...Diskutuoja TSPMI doc. dr. Nerija Putinaitė ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Grybkauskas. Proponentė N. Putinaitė pateiks keturias tezes. Didžiausią įtaką Lietuvos valstybės 100-mečio istorijoje turėjo sovietinis laikotarpis. LTSR gyvybinga, nes iki galo nesuvokta. Ji tveria ir šiandien, nes nepripažįstama, kad režimas buvo ir „mūsų“. LTSR stipriai veikia mūsų istorinę savivoką ir tapatybę.
Dr. N. Putinaitei oponuoja sovietmečio tyrinėtojas dr. Saulius Grybkauskas, pateikdamas savo argumentus apie „Brazausko Lietuvą“.
Diskusijos moderatorius Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>2730falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2018-01-02-14-05--15370813http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014745828.m4aTue, 02 Jan 2018 12:05:00 +0000LRTDar viena laida iš ciklo „Vasario 16-osios Akto signatarai“. Klausysimės dr. Aldonos Vasiliauskienės paskaitos apie signatarą Praną Dovydaitį. Tai valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas, laikraščių ir žurnalų leidimo organizatorius, katalikiškųjų...2641falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-12-19-14-05--15370815http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014647370.m4aTue, 19 Dec 2017 12:05:00 +0000LRTTęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Mykolas Biržiška – mokslininkas, kultūros ir tautosakos tyrinėtojas, redaktorius, politikas. Apie jį prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Mykolo Biržiškos Vilniaus nuotykis“. Paskaitoje kalbama...2461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-12-12-14-05--15370826Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje susiformavusi ir iki XVII a. pabaigos gyvavusi Radvilų šaka. Bus analizuojami duomenys apie šešių kartų, devynių šeimų, iš viso 52 Radvilų giminės atstovų ligas ir negalavimus, jų mirties priežastis, taip pat gvildenami socialinės demografijos klausimai – didikų gyvenimo trukmė, šeiminė padėtis.
Įrašyta 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615093.m4aTue, 12 Dec 2017 12:05:00 +0000LRTSu iškilia Radvilų gimine supažindina prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Pasak lektorės, svarbiausias paskaitos tikslas – nustatyti biologinį šakos...Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje susiformavusi ir iki XVII a. pabaigos gyvavusi Radvilų šaka. Bus analizuojami duomenys apie šešių kartų, devynių šeimų, iš viso 52 Radvilų giminės atstovų ligas ir negalavimus, jų mirties priežastis, taip pat gvildenami socialinės demografijos klausimai – didikų gyvenimo trukmė, šeiminė padėtis.
Įrašyta 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>3005falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-12-05-14-05--15370832Pirmajame renginyje buvo diskutuojama tema „Ar 100-metis reiškia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ Diskusijoje apie mūsų valstybės negandas kalbėjo proponentas prof. Alvydas Jokubaitis. Jis sakė, kad lietuviai kuria kultūros praradimo kultūrą. Nors save laikome suverenia tauta, šalį valdo Briuselio direktyvos ir finansai. Kalbėtojas kelia klausimą, kodėl ir toliau prasminga likti lietuviais.
Oponento VU doc. Vytauto Ališausko nuomonė nebuvo tokia kategoriška. Pasak jo, mūsų valstybė kol kas dar nebaigta kurti, todėl reikia išspęsti nemažai problemų susijusių su demokratija. Mums kenkia ir svajonės neturėjimas.
Diskusijos moderatorė dr. Inga Vinogradnaitė.
Įrašyta 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014614692.m4aTue, 05 Dec 2017 12:05:00 +0000LRTVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėti rengti disputai „Pavojingos mintys“, kurių tikslas parodyti, kad į Lietuvos šimtmečio istoriją reikia žvelgti drąsiau, įdėmiau, kritiškiau. Pirmajame renginyje buvo...Pirmajame renginyje buvo diskutuojama tema „Ar 100-metis reiškia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ Diskusijoje apie mūsų valstybės negandas kalbėjo proponentas prof. Alvydas Jokubaitis. Jis sakė, kad lietuviai kuria kultūros praradimo kultūrą. Nors save laikome suverenia tauta, šalį valdo Briuselio direktyvos ir finansai. Kalbėtojas kelia klausimą, kodėl ir toliau prasminga likti lietuviais.
Oponento VU doc. Vytauto Ališausko nuomonė nebuvo tokia kategoriška. Pasak jo, mūsų valstybė kol kas dar nebaigta kurti, todėl reikia išspęsti nemažai problemų susijusių su demokratija. Mums kenkia ir svajonės neturėjimas.
Diskusijos moderatorė dr. Inga Vinogradnaitė.
Įrašyta 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.]]>2988falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-11-28-14-05--15370840Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų kolekcija.
Beveik prieš šimtą metų užfiksuoti istoriniai vaizdai kalba apie itin sudėtingą laiką – jaunos Lietuvos valstybės laukė ne tik valstybingumo kūrimo, bet ir valstybės gynimo iššūkiai. Nepalanki geopolitinė situacija skatino imtis greitų ir tikslingų sprendimų. Vienas jų – 1918 m. lapkričio 23 d. Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas dėl Apsaugos Tarybos įkūrimo ir pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomenės pradžia. Dar besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko kautis net trimis kryptimis: atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimus.
Kaip formavosi atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmiesiems savanoriams, kas ir kaip juos fotografavo, kaip atrodė karinė amunicija ir uniformos? Apie visa tai byloja išlikusios fotografijos – svarbūs atkurtos valstybės gyvenimo ir kovų dokumentai, kuriuos paskaitoje aptaria menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014582253.m4aTue, 28 Nov 2017 12:05:00 +0000LRT1919–1923 m. nepriklausomybės kovų fotografinė atmintis. Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų...Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų kolekcija.
Beveik prieš šimtą metų užfiksuoti istoriniai vaizdai kalba apie itin sudėtingą laiką – jaunos Lietuvos valstybės laukė ne tik valstybingumo kūrimo, bet ir valstybės gynimo iššūkiai. Nepalanki geopolitinė situacija skatino imtis greitų ir tikslingų sprendimų. Vienas jų – 1918 m. lapkričio 23 d. Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas dėl Apsaugos Tarybos įkūrimo ir pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomenės pradžia. Dar besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko kautis net trimis kryptimis: atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimus.
Kaip formavosi atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmiesiems savanoriams, kas ir kaip juos fotografavo, kaip atrodė karinė amunicija ir uniformos? Apie visa tai byloja išlikusios fotografijos – svarbūs atkurtos valstybės gyvenimo ir kovų dokumentai, kuriuos paskaitoje aptaria menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.]]>3209falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-11-21-14-05--15370820Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549401.m4aTue, 21 Nov 2017 12:05:00 +0000LRT„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos...Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?]]>1850falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-11-15-14-05--15370842Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas.
Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549003.m4aTue, 14 Nov 2017 12:05:00 +0000LRTRengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita. Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė,...Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas.
Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.]]>2921falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-11-07-14-05--15370847Iš istorijos pamokų žinome, kad generolas Tadas Kosciuška buvo 1794 m. sukilimo vadas. Bet šio žmogaus nuopelnai karyboje kur kas didesni nei įsivaizduojame.
Jūsų dėmesiui siūlome du kiek sutrumpintus Seimo konferencijoje spalio 13 d. skaitytus pranešimus. Pirmasis – prof. dr. Valdo Rakučio „Andrejaus Tadeušo Bonaventūros Kosciuškos karinė veikla 1765–1792 m.“ Lektorius supažindina su generolo kilme, karo mokslų studijomis; ne vienam klausytojui naujiena gal bus ir tai, kiek daug šis žmogus yra nusipelnęs Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Antroje dalyje girdėsime kito istoriko Eduardo Brusoko pranešimą „Tadas Kosciuška – 1794 metų sukilimo vadas“. Jame – apie sukilimo tikslus, didesnes ar mažesnes pergales ir skaudų pralaimėjimą, kuris nebuvo beprasmis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014418127.m4aTue, 07 Nov 2017 12:05:00 +0000LRTTado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti. Iš istorijos pamokų žinome, kad generolas Tadas Kosciuška buvo 1794 m. sukilimo vadas. Bet šio žmogaus nuopelnai karyboje kur kas didesni nei įsivaizduojame. Jūsų dėmesiui siūlome du kiek...Iš istorijos pamokų žinome, kad generolas Tadas Kosciuška buvo 1794 m. sukilimo vadas. Bet šio žmogaus nuopelnai karyboje kur kas didesni nei įsivaizduojame.
Jūsų dėmesiui siūlome du kiek sutrumpintus Seimo konferencijoje spalio 13 d. skaitytus pranešimus. Pirmasis – prof. dr. Valdo Rakučio „Andrejaus Tadeušo Bonaventūros Kosciuškos karinė veikla 1765–1792 m.“ Lektorius supažindina su generolo kilme, karo mokslų studijomis; ne vienam klausytojui naujiena gal bus ir tai, kiek daug šis žmogus yra nusipelnęs Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Antroje dalyje girdėsime kito istoriko Eduardo Brusoko pranešimą „Tadas Kosciuška – 1794 metų sukilimo vadas“. Jame – apie sukilimo tikslus, didesnes ar mažesnes pergales ir skaudų pralaimėjimą, kuris nebuvo beprasmis.]]>2930falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-10-31-14-05--15370848 „Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita, paskaitoje tyrinėjantis trijų lietuvių literatūros klasikų skirtingas laikysenas sovietmečiu. Nesigilindamas į asmeninius ryšius ar įtampas, mokslininkas fokusuoja savo dėmesį į politines jų nuostatas, pasirinktas veikimo strategijas, jų santykius su tuomete valdžia.

„Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir savo autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais...“,– R. Kmita įsitikinęs, kad neužtenka vien literatūros tekstų, kad svarbu kalbėti ir apie rašytojų politines elgsenas, kurios itin daug gali pasakyti apie 20 a. antros pusės lietuvių literatūros dominantes.

Paskaitoje aptariami Just. Marcinkevičiaus, T. Venclovos ir S. Gedos atvejai mūsų kultūroje, jų laikysenos to meto literatūros lauke bei visuomeniniame gyvenime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014417956.m4aTue, 31 Oct 2017 12:05:00 +0000LRT„Meilės trikampis“ lietuvių literatūros lauke: Just. Marcinkevičius, T. Venclova ir S. Geda. „Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita,... „Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita, paskaitoje tyrinėjantis trijų lietuvių literatūros klasikų skirtingas laikysenas sovietmečiu. Nesigilindamas į asmeninius ryšius ar įtampas, mokslininkas fokusuoja savo dėmesį į politines jų nuostatas, pasirinktas veikimo strategijas, jų santykius su tuomete valdžia.

„Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir savo autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais...“,– R. Kmita įsitikinęs, kad neužtenka vien literatūros tekstų, kad svarbu kalbėti ir apie rašytojų politines elgsenas, kurios itin daug gali pasakyti apie 20 a. antros pusės lietuvių literatūros dominantes.

Paskaitoje aptariami Just. Marcinkevičiaus, T. Venclovos ir S. Gedos atvejai mūsų kultūroje, jų laikysenos to meto literatūros lauke bei visuomeniniame gyvenime.]]>2398falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-10-24-14-05--15370851„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarrkewicziaus veikalas. Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors nemažą dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas: prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas?
Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje.
Kartojama 2016 m. rugsėjo 6 d. laida.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320223.m4aTue, 24 Oct 2017 11:05:00 +0000LRTPernai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof....„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarrkewicziaus veikalas. Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors nemažą dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas: prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas?
Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje.
Kartojama 2016 m. rugsėjo 6 d. laida.]]>2875falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-10-17-14-05--15370844Pasak Živilės Juonytės, Izraelio gynybos pajėgose vertinamas kiekvienas karys, integruojami neįgalieji, o moterys tarnauja greta vyrų. Paskaita supažindins su Izraelio gynybos pajėgomis ir kaip su socialinės integracijos instrumentu, kuris suvienija skirtingas Izraelio visuomenės grupes bendram tikslui.
Živilė Juonytė – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus komunikacijos koordinatorė, knygos „Izraelis ir jo žmonės“ autorė, 2016 m. su aukščiausiu pagyrimu baigusi Izraelio visuomenės ir politikos magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete. Ji yra savanoriavusi Izraelio kariuomenėje užsieniečiams skirtoje programoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320066.m4aTue, 17 Oct 2017 11:05:00 +0000LRT„Tauta kuria kariuomenę, o kariuomenė – tautą“, – tai sakinys iš Živilės Juonytės paskaitos „Izraelio gynybos pajėgos: kariuomenė, griaunanti stereotipus“. Lektorė supažindins, kuo Izraelio kariuomenė skiriasi nuo kitų šalių, galėsime palyginti su...Pasak Živilės Juonytės, Izraelio gynybos pajėgose vertinamas kiekvienas karys, integruojami neįgalieji, o moterys tarnauja greta vyrų. Paskaita supažindins su Izraelio gynybos pajėgomis ir kaip su socialinės integracijos instrumentu, kuris suvienija skirtingas Izraelio visuomenės grupes bendram tikslui.
Živilė Juonytė – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus komunikacijos koordinatorė, knygos „Izraelis ir jo žmonės“ autorė, 2016 m. su aukščiausiu pagyrimu baigusi Izraelio visuomenės ir politikos magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete. Ji yra savanoriavusi Izraelio kariuomenėje užsieniečiams skirtoje programoje.]]>1620falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-10-10-14-05--15370862Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.
Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319795.m4aTue, 10 Oct 2017 11:05:00 +0000LRTŠįkart jūsų laukia dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Petras Klimas – dramatiško likimo asmenybė“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo biografija glaudžiai persipynusi su to meto ne tik gimtojo krašto, bet ir visos Europos politiniais...Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.
Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.]]>2725falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-10-03-14-05--15370856Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai.
Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014286951.m4aTue, 03 Oct 2017 11:05:00 +0000LRTLietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Algirdas Julius...Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai.
Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..]]>2313falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-09-26-14-05--15370859„Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai 2017-09-26 / 14:05
Nuo pat VII–VIII a., kai atsirado islamo religija, ją išpažįstančios tautos itin didelį dėmesį skyrė žmonių aprangai. Ji buvo sąlygojama daugelio faktorių – islamo teisės, etikos nuostatų bei dogmų. Per amžius susiformavusios tradicijos lėmė iki šių dienų išlikusius aprangos kodus, kurie skirtingai suprantami Vakaruose ir Rytuose.
Islamo pasaulyje tapę neatsiejami nuo asmens tapatybės, Vakarų kultūroje dėl nepažinimo, nesusikalbėjimo neretai šifruojami ganėtinai stereotipiškai. Kita vertus, ir rytiečių mada keičiasi. Šiandien išskirtines kolekcijas musulmonėms moterims kuria garsiausi dizaineriai, islamo mados savaitės vyksta Niujorke, Londone, Italijoje…
Plačiau apie islamo mados istoriją bei jos ypatumus paskaitoje pasakoja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Milda Petkauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255596.m4aTue, 26 Sep 2017 11:05:00 +0000LRTRadijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai „Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai 2017-09-26 / 14:05 Nuo pat VII–VIII a., kai atsirado islamo religija, ją išpažįstančios tautos itin didelį dėmesį skyrė žmonių aprangai. Ji buvo...„Radijo paskaitos“: islamo mados istorijos ypatumai 2017-09-26 / 14:05
Nuo pat VII–VIII a., kai atsirado islamo religija, ją išpažįstančios tautos itin didelį dėmesį skyrė žmonių aprangai. Ji buvo sąlygojama daugelio faktorių – islamo teisės, etikos nuostatų bei dogmų. Per amžius susiformavusios tradicijos lėmė iki šių dienų išlikusius aprangos kodus, kurie skirtingai suprantami Vakaruose ir Rytuose.
Islamo pasaulyje tapę neatsiejami nuo asmens tapatybės, Vakarų kultūroje dėl nepažinimo, nesusikalbėjimo neretai šifruojami ganėtinai stereotipiškai. Kita vertus, ir rytiečių mada keičiasi. Šiandien išskirtines kolekcijas musulmonėms moterims kuria garsiausi dizaineriai, islamo mados savaitės vyksta Niujorke, Londone, Italijoje…
Plačiau apie islamo mados istoriją bei jos ypatumus paskaitoje pasakoja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Milda Petkauskaitė.]]>2731falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-09-19-14-05--15370865Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255178.m4aTue, 19 Sep 2017 11:05:00 +0000LRT2016 m. rugsėjo 21 d. staiga mirė filosofas Leonidas Donskis. Trys jo bičiuliai iš Vytauto Didžiojo universiteto susėdo aptarti Leonido Donskio mokslinės veiklos. Diskusija vadinosi „Filosofinių Leonido Donskio idėjų refleksija“. Ją moderavo VDU prof....Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..]]>2588falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-09-12-14-05--15370867Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė, knygos „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ autorė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254586.m4aTue, 12 Sep 2017 11:05:00 +0000LRT„Vladas Mironas – kunigas ir valstybininkas“ – tai dr. Vilmos Bukaitės paskaitos tema. Pasak lektorės, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos istorija – sodri ir dramatiška. V. Mironas – Lietuvos Tarybos narys,...Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė, knygos „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ autorė.]]>2806falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-09-05-14-05--15370861Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222704.m4aTue, 05 Sep 2017 11:05:00 +0000LRT2017-uosius Seimas yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Klausysimės hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitos „Simonaitytės herojė – Simonaitytė“. Pasak lektorės, Simonaitytė vadinama paskutiniąja Mažosios Lietuvos metraštininke. Tačiau ji ne...Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.]]>2129falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-08-22-14-05--15370881Kartojama 2015-11-03 laida.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221777.m4aTue, 22 Aug 2017 11:05:00 +0000LRT„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto istoriko Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo...Kartojama 2015-11-03 laida.]]>2920falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-08-15-14-05--15370874 „Mano kalbėjimas, – sako dr. Romas Pakalnis, – bus ne tiek techninių dalykų analizavimas, kiek pažintis su padariniais, kuriuos sukėlė melioracija, kai per kelis dešimtmečius buvo sukultūrinta ir nusausinta beveik pusė Lietuvos.“
Iš paskaitos sužinosite: kas yra ta melioracija, kiek jai įtakos turėjo Lietuvos mokslininkai, kas pasikeitė ar privalėjo pasikeisti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ką reikėtų daryti dabar, ko galėtume pasimokyti iš kitų valstybių.
Romas Pakalnis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus specialistas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1013500567.m4aTue, 15 Aug 2017 11:05:00 +0000LRTPrieš 50 metų Lietuvoje prasidėjo ištisinė melioracija. Pasakai šį žodį ir daugelio vyresnės kartos žmonių atmintyje iškyla numelioruotos tėviškės, iš pagrindų pasikeitęs gimtinės peizažas. Apie naudą ir žalą dr. Romo Pakalnio paskaita „Melioracija:... „Mano kalbėjimas, – sako dr. Romas Pakalnis, – bus ne tiek techninių dalykų analizavimas, kiek pažintis su padariniais, kuriuos sukėlė melioracija, kai per kelis dešimtmečius buvo sukultūrinta ir nusausinta beveik pusė Lietuvos.“
Iš paskaitos sužinosite: kas yra ta melioracija, kiek jai įtakos turėjo Lietuvos mokslininkai, kas pasikeitė ar privalėjo pasikeisti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ką reikėtų daryti dabar, ko galėtume pasimokyti iš kitų valstybių.
Romas Pakalnis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus specialistas.]]>2610falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-08-08-14-05--15370879Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014189990.m4aTue, 08 Aug 2017 11:05:00 +0000LRTDainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai...Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.]]>2314falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-08-01-14-05--15370872Diskusijoje dalyvavo Eglė Radvilė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė, dr. Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, Jurgita Ivanauskaitė – Kauno Technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ vadovė, Arvydas Pacevičius – Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, daktaras profesorius. Moderatorius Gytis Vaškelis – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 26 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014189897.m4aTue, 01 Aug 2017 11:05:00 +0000LRTNuo Gutenbergo iki Zuckerbergo. Kas mums šiandien yra naujosios technologijos: panacėja, leidžianti išsilaikyti modernizacijos procese, asmenybės tobulėjimo kelias ar blogis, ryjantis laiką, naikinantis socialinius bei emocinius žmonių ryšius? Ar...Diskusijoje dalyvavo Eglė Radvilė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė, dr. Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, Jurgita Ivanauskaitė – Kauno Technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ vadovė, Arvydas Pacevičius – Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, daktaras profesorius. Moderatorius Gytis Vaškelis – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 26 d.]]>2250falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-07-18-14-05--15370876Diskusijoje „Skirtingi Lietuvos veidai“ dalyvauja Dalia Staponkutė, Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas. Diskusijos moderatorius Rytis Zemkauskas.
Įrašyta 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189033.m4aTue, 18 Jul 2017 11:05:00 +0000LRTLietuva Vokietijoje, Kipre, Austrijoje ar kitur. Kokia ji? Koks jos veidas matomas ir kokią savo šalį norime parodyti? Kiek kuriamas įvaizdis turi ar gali atspindėti tikrovę? O galbūt turime kūrinių, kurie kaip čekų „Šauniojo kareivio Šveiko...Diskusijoje „Skirtingi Lietuvos veidai“ dalyvauja Dalia Staponkutė, Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas. Diskusijos moderatorius Rytis Zemkauskas.
Įrašyta 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2098falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-07-11-14-05--15370880Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovės dr. Rūtos Žarskienės paskaita vadinasi „Lietuvių mokslo draugijos folkloro kolekcijos“. Nuo pat LMD įsikūrimo pradėta intensyviai ir organizuotai rinkti lietuvių tautosaką, užrašinėjamos dainos ir jų melodijos bei kiti folkloro žanrai, skiriamos nors ir nedidelės lėšos geriausiems rinkėjams premijuoti. Dainas užrašinėjo žinomi žmonės: kun. Adolfas Sabaliauskas, Kazimieras Būga, Jurgis Šlapelis, Matas Grigonis ir kt.
Įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame moksliniame seminare 2017 m. balandžio 20 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014091258.m4aTue, 11 Jul 2017 11:05:00 +0000LRTLietuvių mokslo draugija, įkurta 1907 m., pažymi gražią sukaktį. Per 33-ejus gyvavimo metus gana nepalankiomis sąlygomis (I pasaulinis karas, Vilniaus krašto okupacija) draugija vykdė lietuvių tautinės kultūros ugdymo darbus. Lietuvių literatūros ir...Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovės dr. Rūtos Žarskienės paskaita vadinasi „Lietuvių mokslo draugijos folkloro kolekcijos“. Nuo pat LMD įsikūrimo pradėta intensyviai ir organizuotai rinkti lietuvių tautosaką, užrašinėjamos dainos ir jų melodijos bei kiti folkloro žanrai, skiriamos nors ir nedidelės lėšos geriausiems rinkėjams premijuoti. Dainas užrašinėjo žinomi žmonės: kun. Adolfas Sabaliauskas, Kazimieras Būga, Jurgis Šlapelis, Matas Grigonis ir kt.
Įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame moksliniame seminare 2017 m. balandžio 20 d.]]>1890falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-07-04-14-05--15370892Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.
(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014090269.m4aTue, 04 Jul 2017 11:05:00 +0000LRTPasiaiškinkime, kas yra tas autentiškas lietuviškumas. Tokią paskaitą mums siūlo istorikė hum. m. dr. Vida Savoniakaitė. Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka...Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.
(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)]]>2581falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-06-20-14-05--15370888Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014058896.m4aTue, 20 Jun 2017 11:05:00 +0000LRTBirželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Geriau susipažinti su šia išskirtine asmenybe padės istoriko dr. Arūno Streikaus paskaita „Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybės atspindžiai istoriniuose...Pasak lektoriaus, vyskupas Teofilius Matulionis nerašė dienoraščio, nepaliko jis ir įspūdingo publikuotų kūrinių sąrašo, t. y. tokių tekstų, kurie padėtų detaliau rekonstruoti jo dvasinio ir intelektualinio gyvenimo biografiją. Vis dėlto turime kelis unikalius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti ne tik vyskupo Matulionio ganytojišką veiklą, bet ir jo asmenybės bruožus, sužinoti, ką jis galvojo apie laikmečio realijas. Dr. Arūnas Streikus savo paskaitoje daugiausia remsis laiškais, dvasininko rašytais 1947–1956 m., jo trečiojo įkalinimo lageryje metu. Paskaita aprėps ir sugrįžimo į Lietuvą laiką, iki mirties 1962 m. Šeduvoje, kur Kaišiadorių vyskupas prievarta buvo iškeldintas.]]>2482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-06-13-14-05--15370894Tarp dvidešimties Vasario 16-osios Akto signatarų buvo Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojas ir rengėjas Jonas Basanavičius, du pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, ministrai pirmininkai Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas, Seimų pirmininkas, vėliau Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupo Juozapo Skvirecko dešinioji ranka generalvikaras prelatas Kazimieras Šaulys, ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis, bene turtingiausias to meto Lietuvos žmogus Jonas Vailokaitis. Iš jų – devyni parlamentarai, aštuoni ministrai, keturi diplomatai, trys profesoriai. Už šio rimto pareigybių sąrašo slypi ir dvidešimt kasdienybių: skirtingų pasaulėžiūrų, laisvalaikio pomėgių, likimo linijų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014024705.m4aTue, 13 Jun 2017 11:05:00 +0000LRTTęsiame paskaitų ciklą, skirtą Lietuvos Respublikos 100-nečiui paminėti. Šįkart istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Vasario 16-osios Akto signatarai tokie kaip mes: valstybininkų kasdienybės štrichai“ supažindins mus ne su kuriuo nors konkrečiu...Tarp dvidešimties Vasario 16-osios Akto signatarų buvo Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojas ir rengėjas Jonas Basanavičius, du pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, ministrai pirmininkai Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas, Seimų pirmininkas, vėliau Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupo Juozapo Skvirecko dešinioji ranka generalvikaras prelatas Kazimieras Šaulys, ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis, bene turtingiausias to meto Lietuvos žmogus Jonas Vailokaitis. Iš jų – devyni parlamentarai, aštuoni ministrai, keturi diplomatai, trys profesoriai. Už šio rimto pareigybių sąrašo slypi ir dvidešimt kasdienybių: skirtingų pasaulėžiūrų, laisvalaikio pomėgių, likimo linijų.]]>2625falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-06-06-14-05--15370900Paskaitoje dr. R. Kamuntavičius atskleidžia, kokį Vakarų keliautojai matė tuometį Vilnių, kokios miesto architektūros detalės ir kokie žmonės jį darė savu, europietišku, o kokios – pagonišku, svetimu, rytietišku. Taip pat paskaitoje bus kalbama, kaip skyrėsi požiūriai į Vilnių europiečių ir atvykėlių iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės tekstuose ir kada Vilnius galutinai tapo Vakarų civilizacijos miestu.
Įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2017 m. sausio 26 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992835.m4aTue, 06 Jun 2017 11:05:00 +0000LRTPakviesime jus į XVI-XVII amžiaus Vilnių. Klausysimės VDU istoriko doc. dr. Rūsčio Kamuntavičiaus paskaitos „XVI–XVII a. Vakarų Europos keliautojų refleksijos apie miestą.“ Paskaitoje dr. R. Kamuntavičius atskleidžia, kokį Vakarų keliautojai matė...Paskaitoje dr. R. Kamuntavičius atskleidžia, kokį Vakarų keliautojai matė tuometį Vilnių, kokios miesto architektūros detalės ir kokie žmonės jį darė savu, europietišku, o kokios – pagonišku, svetimu, rytietišku. Taip pat paskaitoje bus kalbama, kaip skyrėsi požiūriai į Vilnių europiečių ir atvykėlių iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės tekstuose ir kada Vilnius galutinai tapo Vakarų civilizacijos miestu.
Įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2017 m. sausio 26 d.]]>2661falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-05-23-14-05--15370895Lietuvių mokslo draugija vykdė tautinės kultūros ugdymo darbą, atliko lietuvių kalbos ir jos tarmių, taip pat antropologinius, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė biblioteką, archyvą ir muziejinius eksponatus. Ji taip pat leido mokyklinius vadovėlius.

Įrašyta 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960507.m4aTue, 23 May 2017 11:05:00 +0000LRTLietuvių mokslo draugija šiemet pažymi savo įkūrimo 110-ąsias metines. Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus universiteto istoriko dr. Aurelijaus Giedos pranešimą „52 vežimai lietuvybės, arba Ką sako Lietuvių mokslo draugijos narių sąrašas.“ Lietuvių mokslo...Lietuvių mokslo draugija vykdė tautinės kultūros ugdymo darbą, atliko lietuvių kalbos ir jos tarmių, taip pat antropologinius, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė biblioteką, archyvą ir muziejinius eksponatus. Ji taip pat leido mokyklinius vadovėlius.

Įrašyta 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>2500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-05-16-14-05--15370904Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960271.m4aTue, 16 May 2017 11:05:00 +0000LRTTęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius...Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.]]>2852falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-05-09-14-05--15370889Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti? Šie ir kiti naudingi patarimai, padėsiantys saugoti mūsų sveikatą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959543.m4aTue, 09 May 2017 11:05:00 +0000LRTDžiaugėmės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės –...Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti? Šie ir kiti naudingi patarimai, padėsiantys saugoti mūsų sveikatą.]]>1912falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-05-02-14-05--15370898Živilė Juonytė 2016 m. baigė Izraelio visuomenės ir politikos magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete. Šiuo metu yra Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus komunikacijos koordinatorė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013926537.m4aTue, 02 May 2017 11:05:00 +0000LRTIzraelio visuomenė stebina ir žavi savo įvairove, tačiau kasdieniame gyvenime tarp skirtingų visuomenės grupių kyla ir konfliktų, kurie ypač ryškūs pastaraisiais metais. Apie tai – Živilės Juonytės paskaita „Izraelio visuomenė: religinis pjūvis.“...Živilė Juonytė 2016 m. baigė Izraelio visuomenės ir politikos magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete. Šiuo metu yra Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus komunikacijos koordinatorė.]]>1820falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-04-18-14-05--15370901Lektorius – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas ir dėstytojas, kunigas kanauninkas religijos mokslų magistras teologijos licenciatas Andriejus Sabaliauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013862079.m4aTue, 18 Apr 2017 11:05:00 +0000LRTPaskatoje bus aptarta vieno iš Vasario 16-osios Akto signatarų Justino Staugaičio – dvasininko, politiko, diplomato, švietėjo – veikla. Sužinosime, kaip Justinas Staugaitis iš bažnytinės aplinkos ateina į politiką, kaip tampa vienu iš tautinio...Lektorius – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas ir dėstytojas, kunigas kanauninkas religijos mokslų magistras teologijos licenciatas Andriejus Sabaliauskas.]]>2041falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-04-11-14-05--15370913Į šiuos klausimus siekiama atsakyti politologo dr. Nerijaus Maliukevičiaus paskaitoje „Apie propagandos technikas“. Pasak lektoriaus, propaganda yra visur: masinėje komunikacijoje, mene, reklamoje, na ir, žinoma, politikoje. Ja bandoma paveikti žmonių širdis ir protus. Aptardamas propagandos spalvas, tipus ir technikas, lektorius pailiustruos, kaip šiuo metu tomis technikomis manipuliuoja Rusija.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861744.m4aTue, 11 Apr 2017 11:05:00 +0000LRTKas yra propaganda? Kodėl šis terminas dažniausiai tariamas su neigiamu atspalviu? Kokios yra propagandos technikos? Kaip jas atpažinti? Pagaliau kaip atsispirti propagandai? Į šiuos klausimus siekiama atsakyti politologo dr. Nerijaus Maliukevičiaus...Į šiuos klausimus siekiama atsakyti politologo dr. Nerijaus Maliukevičiaus paskaitoje „Apie propagandos technikas“. Pasak lektoriaus, propaganda yra visur: masinėje komunikacijoje, mene, reklamoje, na ir, žinoma, politikoje. Ja bandoma paveikti žmonių širdis ir protus. Aptardamas propagandos spalvas, tipus ir technikas, lektorius pailiustruos, kaip šiuo metu tomis technikomis manipuliuoja Rusija.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-04-04-14-05--15370914Dalyviai aptarė Vyriausybės kultūros programą, rasdami joje daug neaiškumų ir silpnų vietų. Kalbėtojams kliuvo programos anonimiškumas ir nevienalytiškumas. Aiškintasi, kuo skiriasi kultūros politika nuo kultūros administravimo? Ką reiškia žodžių perteklius: sieksime, skatinsime, užtikrinsime ir t.t. Kaip bus vykdoma prioritetu laikoma regionų kultūros politika? Ar gražūs ketinimai turi prielaidas programai įgyvendinti?
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 23 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861277.m4aTue, 04 Apr 2017 11:05:00 +0000LRTGirdėsite Vilniaus knygų mugėje įrašytą diskusiją „Lietuvos kultūra kaip strateginis prioritetas: tačiau kokia?“ Diskutavo VDU profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė ir žurnalistas Rimvydas Valatka. Dalyviai aptarė...Dalyviai aptarė Vyriausybės kultūros programą, rasdami joje daug neaiškumų ir silpnų vietų. Kalbėtojams kliuvo programos anonimiškumas ir nevienalytiškumas. Aiškintasi, kuo skiriasi kultūros politika nuo kultūros administravimo? Ką reiškia žodžių perteklius: sieksime, skatinsime, užtikrinsime ir t.t. Kaip bus vykdoma prioritetu laikoma regionų kultūros politika? Ar gražūs ketinimai turi prielaidas programai įgyvendinti?
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 23 d.]]>2647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-03-28-14-05--15370921Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad tuberkuliozė jau praeities liga, ja serga pavieniai asocialūs žmonės. Tačiau taip manyti klaidinga. Kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, suserga vienas iš dvidešimties. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardija kaip vieną iš pirmaujančių pagal šios ligos paplitimą Europos Sąjungoje, prastesnė situacija tik Rumunijoje.
Tuberkuliozė – seniausia žinoma užkrečiama liga, nepaisant vakcinavimo ir plačios antibiotikų terapijos, vis dar aktuali ir pavojinga. „Tuberkulioze galime užsikrėsti visi – nerpriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar turto cenzo, todėl svarbu apie ją žinoti“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Kas lemia galimybę susirgti tuberkulioze, kokie rizikos veiksniai, kaip laiku pastebėti simptomus, kokia ligos prevencija? Apie tai išgirsite specialisto paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795871.m4aTue, 28 Mar 2017 11:05:00 +0000LRT„Radijo paskaitos“: kaip išvengti tuberkuliozės? Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad tuberkuliozė jau praeities liga, ja serga pavieniai asocialūs žmonės. Tačiau taip manyti klaidinga. Kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės...Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad tuberkuliozė jau praeities liga, ja serga pavieniai asocialūs žmonės. Tačiau taip manyti klaidinga. Kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, suserga vienas iš dvidešimties. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardija kaip vieną iš pirmaujančių pagal šios ligos paplitimą Europos Sąjungoje, prastesnė situacija tik Rumunijoje.
Tuberkuliozė – seniausia žinoma užkrečiama liga, nepaisant vakcinavimo ir plačios antibiotikų terapijos, vis dar aktuali ir pavojinga. „Tuberkulioze galime užsikrėsti visi – nerpriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar turto cenzo, todėl svarbu apie ją žinoti“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Kas lemia galimybę susirgti tuberkulioze, kokie rizikos veiksniai, kaip laiku pastebėti simptomus, kokia ligos prevencija? Apie tai išgirsite specialisto paskaitoje.]]>2881falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-03-21-14-05--15370917Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų?
Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795338.m4aWed, 22 Mar 2017 12:05:00 +0000LRTKnygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė. Kalbėta apie šių dienų...Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, kuriems tie reikalai rūpėtų?
Diskusijos pabaigoje atsakyta į susirinkusios auditorijos klausimus.]]>2935falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-03-14-14-05--15370915Donatas Malinauskas lietuviškai kalbėti geriau pramoko tik sulaukęs 40 metų. Jis kelerius metus mokėsi Čekijoje, Taboro žemės ūkio akademijoje, o nuo 1893 m. sugrįžęs į Lietuvą prisijungia prie lietuvių inteligentų ir kartu pradeda aktyvią kovą už lietuvybę. Jis daug padėjo pastangų, kad Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje būtų leista laikyti pamaldas lietuvių kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam kariui D. Malinauskas rūpinosi lietuvių pabėgėlių šelpimu, pats tam skirdamas nemažai lėšų. Jis buvo tarp pasirašiusių Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. 1921–1923 m. tapo pirmuoju Lietuvos diplomatiniu atstovu Čekoslovakijoje, kur daugiausia rūpinosi ekonominės sutarties rengimu, litų spausdinimu ir kariniais užsakymais. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais į politiką nesikišo, bet neišvengė sovietinės sistemos žiaurumų – 1941 metų birželį kartu su šeimos nariais buvo ištremtas į Altajaus kraštą, ten ir mirė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013729796.m4aTue, 14 Mar 2017 12:05:00 +0000LRTVasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas buvo kilęs iš turtingų lenkų bajorų šeimos, tačiau tai jam nesutrukdė tapti Lietuvos patriotu. Dr. Dalios Bukelevičiūtės paskaita „Donato Malinausko kova už lietuvybę ir atstovavimas Lietuvai“...Donatas Malinauskas lietuviškai kalbėti geriau pramoko tik sulaukęs 40 metų. Jis kelerius metus mokėsi Čekijoje, Taboro žemės ūkio akademijoje, o nuo 1893 m. sugrįžęs į Lietuvą prisijungia prie lietuvių inteligentų ir kartu pradeda aktyvią kovą už lietuvybę. Jis daug padėjo pastangų, kad Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje būtų leista laikyti pamaldas lietuvių kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam kariui D. Malinauskas rūpinosi lietuvių pabėgėlių šelpimu, pats tam skirdamas nemažai lėšų. Jis buvo tarp pasirašiusių Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. 1921–1923 m. tapo pirmuoju Lietuvos diplomatiniu atstovu Čekoslovakijoje, kur daugiausia rūpinosi ekonominės sutarties rengimu, litų spausdinimu ir kariniais užsakymais. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais į politiką nesikišo, bet neišvengė sovietinės sistemos žiaurumų – 1941 metų birželį kartu su šeimos nariais buvo ištremtas į Altajaus kraštą, ten ir mirė.]]>2500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-03-07-14-05--15370918Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013632446.m4aTue, 07 Mar 2017 12:05:00 +0000LRTSiekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas...Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.]]>2586falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-02-21-14-05--15370916Girdėsite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame seminare „Ievos Simonaitytės aktualumas“ skaitytą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės doc. dr. Silvos Pocytės pranešimą „Istoriniai siužetai Ievos Simonaitytės kūryboje: pasakojimai apie Prūsijos Lietuvos, Klaipėdos krašto istoriją“. Remdamasi žinomiausiais rašytojos romanais, lektorė aptaria krašto specifiką, nutautėjimo apraiškas, pokyčius prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos bei rašytojos Ievos Simonaitytės svarbą Lietuvos raštijos ir kultūros istorijai.
Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013631768.m4aTue, 21 Feb 2017 12:05:00 +0000LRTIevos Simonaitytės aktualumas. Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, 2017-uosius...Girdėsite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame seminare „Ievos Simonaitytės aktualumas“ skaitytą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės doc. dr. Silvos Pocytės pranešimą „Istoriniai siužetai Ievos Simonaitytės kūryboje: pasakojimai apie Prūsijos Lietuvos, Klaipėdos krašto istoriją“. Remdamasi žinomiausiais rašytojos romanais, lektorė aptaria krašto specifiką, nutautėjimo apraiškas, pokyčius prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos bei rašytojos Ievos Simonaitytės svarbą Lietuvos raštijos ir kultūros istorijai.
Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>2049falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-02-14-14-05--15370932Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599499.m4aMon, 13 Feb 2017 22:09:22 +0000LRTPradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI...Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.]]>2870falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-02-07-14-05--15370923Prof. Vlada Stankūnienė paskaitoje „Ką žinome ir ko nežinome apie Lietuvos demografinius pokyčius“ aptars dabartinę demografinę situaciją, nusakys ją apibūdinančius veiksnius, pateiks tam tikrą istorinį kontekstą, nuo kada ir dėl kokių priežasčių demografinė padėtis tampa vis blogesnė. Bus užsiminta ir apie tai, kuriose srityse Lietuvos padėtis nėra tokia dramatiška.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599323.m4aTue, 07 Feb 2017 08:52:43 +0000LRT„Demografai gerų žinių Lietuvai neturi!“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė. Nuo 2005 m. Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Prof. Vlada Stankūnienė paskaitoje „Ką...Prof. Vlada Stankūnienė paskaitoje „Ką žinome ir ko nežinome apie Lietuvos demografinius pokyčius“ aptars dabartinę demografinę situaciją, nusakys ją apibūdinančius veiksnius, pateiks tam tikrą istorinį kontekstą, nuo kada ir dėl kokių priežasčių demografinė padėtis tampa vis blogesnė. Bus užsiminta ir apie tai, kuriose srityse Lietuvos padėtis nėra tokia dramatiška.]]>2274falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-01-31-01-31--15370934Pastaruoju metu akademinėje aplinkoje suaktyvėjo diskusijos apie pamaldumui skirtų atvaizdų suvokimą. Klausimas apie atvaizdo ir religinės patirties santykį, kaip rodo net ir politiniai įvykiai, ir šiandien yra aktualus.
Islamo šalyse teroristinės organizacijos sistemingai naikina neįkainojamus meno objektus – istorinį, kultūrinį paveldą. Ką reiškia žmogaus sukurtas Dievo atvaizdas? Kaip vertinti žmogaus kūrybos pastangas pavaizduoti tai, kas neįmanoma – neregima padaryti regima?
„Teisti ir teisinti sakralinį meną – sena tradicija (…). Intensyvus šiuolaikinės kultūros posūkis į vizualumą skatina iš naujo permąstyti vaizduotės, atvaizdo ir religinės patirties santykį“, – į filosofų polemiką apie sakralinio meno prasmę, paskirtį, įtaką dabartiniame moderniame pasaulyje savo pamąstymais įsiterpia paskaitos autorė – dailininkė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013598987.m4aTue, 31 Jan 2017 08:43:39 +0000LRT„Radijo paskaitos“: ar teptukas labiau prasikaltęs už plunksną? Pastaruoju metu akademinėje aplinkoje suaktyvėjo diskusijos apie pamaldumui skirtų atvaizdų suvokimą. Klausimas apie atvaizdo ir religinės patirties santykį, kaip rodo net ir politiniai...Pastaruoju metu akademinėje aplinkoje suaktyvėjo diskusijos apie pamaldumui skirtų atvaizdų suvokimą. Klausimas apie atvaizdo ir religinės patirties santykį, kaip rodo net ir politiniai įvykiai, ir šiandien yra aktualus.
Islamo šalyse teroristinės organizacijos sistemingai naikina neįkainojamus meno objektus – istorinį, kultūrinį paveldą. Ką reiškia žmogaus sukurtas Dievo atvaizdas? Kaip vertinti žmogaus kūrybos pastangas pavaizduoti tai, kas neįmanoma – neregima padaryti regima?
„Teisti ir teisinti sakralinį meną – sena tradicija (…). Intensyvus šiuolaikinės kultūros posūkis į vizualumą skatina iš naujo permąstyti vaizduotės, atvaizdo ir religinės patirties santykį“, – į filosofų polemiką apie sakralinio meno prasmę, paskirtį, įtaką dabartiniame moderniame pasaulyje savo pamąstymais įsiterpia paskaitos autorė – dailininkė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.]]>2617falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-01-24-14-05--15370933Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Kadangi erdvių užvažiuojamųjų namų mieste nebuvo, XVI amžiaus antroje pusėje vilniečiams įvesta nauja prievolė – priimti svečius savo namuose. Kokiais atvejais būdavo apgyvendinami atvykėliai, kas jie tokie buvo ir pagaliau kokias sąlygas svečiai turėdavę vilniečių namuose?
Paskaita įrašyta 2016 m. lapkričio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566309.m4aTue, 24 Jan 2017 05:53:43 +0000LRTPasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII...Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Kadangi erdvių užvažiuojamųjų namų mieste nebuvo, XVI amžiaus antroje pusėje vilniečiams įvesta nauja prievolė – priimti svečius savo namuose. Kokiais atvejais būdavo apgyvendinami atvykėliai, kas jie tokie buvo ir pagaliau kokias sąlygas svečiai turėdavę vilniečių namuose?
Paskaita įrašyta 2016 m. lapkričio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.]]>2416falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-01-17-14-05--15370926Šių dienų istorikai naujausiuose savo tyrinėjimuose grįžta prie I pasaulinio karo ir vėl kelia tokius klausimus: kas kaltas ir dėl kokių priežasčių kilo I pasaulinis karas, ar jis vyko tik Europoje, į kokius dar regionus išplito, kada baigėsi? Paskaitoje primenama, kad būtent I pasaulinio karo žaizdre gimė ir Lietuvos Respublika, svarstoma, kaip šis karas veikė Lietuvos valstybingumo raidą. Pasak dr. Deivido Šlekio, šias temas tik dabar pradeda lukštenti mūsų istorikai, ir kelias iki mokyklinių vadovėlių, kuriuose rasis naujos įžvalgos, dar ilgas ir vingiuotas.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566010.m4aTue, 17 Jan 2017 00:01:11 +0000LRTJeigu laiko mašina sugrįžtume 100 metų atgal, atsidurtume besitęsiančio I pasaulinio karo, kuris negailestingai niokojo ir Lietuvą, lauke. Dr. Deividas Šlekys sako: „Turiu dvi paskaitos pavadinimo versijas „I pasaulinio karo atminimo revizija, arba...Šių dienų istorikai naujausiuose savo tyrinėjimuose grįžta prie I pasaulinio karo ir vėl kelia tokius klausimus: kas kaltas ir dėl kokių priežasčių kilo I pasaulinis karas, ar jis vyko tik Europoje, į kokius dar regionus išplito, kada baigėsi? Paskaitoje primenama, kad būtent I pasaulinio karo žaizdre gimė ir Lietuvos Respublika, svarstoma, kaip šis karas veikė Lietuvos valstybingumo raidą. Pasak dr. Deivido Šlekio, šias temas tik dabar pradeda lukštenti mūsų istorikai, ir kelias iki mokyklinių vadovėlių, kuriuose rasis naujos įžvalgos, dar ilgas ir vingiuotas.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1827falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2017-01-10-14-05--15370942Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui, ir tai nėra atsitiktinis dalykas, mat jis – vienas svarbiausių visų laikų lietuvių literatūros tarpininkų. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.
Aistė Kučinskienė – humanitarinių mokslų daktarė, 2016 m. rugsėjį apgynusi disertaciją „Juozo Tumo Vaižganto epistolinis diskursas“. Šiuo metu yra jaunesnioji mokslo darbuotoja Naujosios literatūros skyriuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir Užsienio kalbų institute lektore. Mokslinių interesų sritys: XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių literatūros istorija, literatūros sociologija, epistolikos tyrimai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533344.m4aTue, 10 Jan 2017 06:03:22 +0000LRTVakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Literatūrologus labiausiai domina, koks yra rašytojų laiškų santykis su jų literatūros tekstais? Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaita „Vaižgantas besiformuojančioje...Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui, ir tai nėra atsitiktinis dalykas, mat jis – vienas svarbiausių visų laikų lietuvių literatūros tarpininkų. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.
Aistė Kučinskienė – humanitarinių mokslų daktarė, 2016 m. rugsėjį apgynusi disertaciją „Juozo Tumo Vaižganto epistolinis diskursas“. Šiuo metu yra jaunesnioji mokslo darbuotoja Naujosios literatūros skyriuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir Užsienio kalbų institute lektore. Mokslinių interesų sritys: XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių literatūros istorija, literatūros sociologija, epistolikos tyrimai.]]>2431falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-12-27-14-05--15370950Teatro užuomazgos glūdi kiekvienos tautos žodinėje kultūroje, švenčių ritualuose, kulto bei religinėse apeigose. Vakarietiškos tradicijos drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo Dioniso švenčių dar V a. pr. m. e.
Viduramžiais spektakliai buvo vaidinami bažnyčiose arba jų šventoriuose. Ilgainiui teatras pradėjo užimti svarbią vietą liturginių metų įvykių, Švento Rašto epizodų, ypač Kristaus kančios istorijos vaizdavime. Visais laikais teatre netrūko sakralumo ženklų. Plačiau apie tai paskaitoje pasakos Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Helmutas Šabasevičius.
Menotyrininkas pristatys religinius motyvus XX a. Europos dramaturgijoje, aptars su religija susijusius vaizdus ir simbolius, naudojamus dramos ir muzikinių veikalų pastatymuose. Daugiausia dėmesio skirs XX a. II pusės– XXI a. pradžios Lietuvos teatro pavyzdžiams.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013533502.m4aTue, 27 Dec 2016 14:58:52 +0000LRTRadijo paskaitos“: „Teatras ir sacrum“ Teatro užuomazgos glūdi kiekvienos tautos žodinėje kultūroje, švenčių ritualuose, kulto bei religinėse apeigose. Vakarietiškos tradicijos drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo Dioniso švenčių dar...Teatro užuomazgos glūdi kiekvienos tautos žodinėje kultūroje, švenčių ritualuose, kulto bei religinėse apeigose. Vakarietiškos tradicijos drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo Dioniso švenčių dar V a. pr. m. e.
Viduramžiais spektakliai buvo vaidinami bažnyčiose arba jų šventoriuose. Ilgainiui teatras pradėjo užimti svarbią vietą liturginių metų įvykių, Švento Rašto epizodų, ypač Kristaus kančios istorijos vaizdavime. Visais laikais teatre netrūko sakralumo ženklų. Plačiau apie tai paskaitoje pasakos Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Helmutas Šabasevičius.
Menotyrininkas pristatys religinius motyvus XX a. Europos dramaturgijoje, aptars su religija susijusius vaizdus ir simbolius, naudojamus dramos ir muzikinių veikalų pastatymuose. Daugiausia dėmesio skirs XX a. II pusės– XXI a. pradžios Lietuvos teatro pavyzdžiams.]]>2837falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-12-20-14-05--15370935Pastaraisiais metais pasaulio politinę sceną drebina ištisa virtinė įvykių, kurie kelia nerimą dėl demokratijos ateities. Populistinių partijų galios augimas įvairiose Europos valstybėse, Europos Sąjungos idėją atmetantys referendumai, skandalingų ir sunkiai prognozuojamų politikų išrinkimas galingiausių valstybių vadovais – visa tai verčia svarstyti, kodėl taip nutinka, kad valdžios rinkimų procedūros tampa iššūkiu pačių demokratinių valstybių piliečių laisvėms.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467844.m4aTue, 20 Dec 2016 19:36:20 +0000LRTKą reiškia žodis „populizmas“ ir kaip suprantame demokratijos sąvoką? Savo paskaitoje „Ar demokratija gali išsivaduoti iš populizmo?“ svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Gintas Karalius....Pastaraisiais metais pasaulio politinę sceną drebina ištisa virtinė įvykių, kurie kelia nerimą dėl demokratijos ateities. Populistinių partijų galios augimas įvairiose Europos valstybėse, Europos Sąjungos idėją atmetantys referendumai, skandalingų ir sunkiai prognozuojamų politikų išrinkimas galingiausių valstybių vadovais – visa tai verčia svarstyti, kodėl taip nutinka, kad valdžios rinkimų procedūros tampa iššūkiu pačių demokratinių valstybių piliečių laisvėms.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-12-13-14-05--15370960Pasak dr. Dalios Bukelevičiūtės, dr. Kazys Grinius Lietuvos klausytojui yra geriausiai žinomas kaip demokratinės valstybės prezidentas, kuris atsistatydino iš savo pareigų įvykdžius valstybės perversmą 1926 m. Tai tarpukario paskutinis parlamentinės ir demokratinės Lietuvos valstybės vadovas. Tačiau nereikia pamiršti, kad Kazio Griniaus gyvenimas buvo daugiaplanis ir įvairialypis: jis ne tik buvo aktyvus visuomenininkas, varpininkas, leidėjas, dažnai savo mintis skelbęs spaudos leidiniuose. Jis ir žinomas gydytojas, kuris visą gyvenimą domėjosi medicina ir jos pasiekimais, rūpinosi Kauno miesto sanitarija. Ne mažiau įdomus ir jo asmeninis gyvenimas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013336598.m4aTue, 13 Dec 2016 20:53:19 +0000LRTMinime prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentės daktarės Dalios Bukelevičiūtės paskaita vadinasi „Prezidento Kazio Griniaus gyvenimo kelias“. Pasak dr. Dalios Bukelevičiūtės, dr. Kazys...Pasak dr. Dalios Bukelevičiūtės, dr. Kazys Grinius Lietuvos klausytojui yra geriausiai žinomas kaip demokratinės valstybės prezidentas, kuris atsistatydino iš savo pareigų įvykdžius valstybės perversmą 1926 m. Tai tarpukario paskutinis parlamentinės ir demokratinės Lietuvos valstybės vadovas. Tačiau nereikia pamiršti, kad Kazio Griniaus gyvenimas buvo daugiaplanis ir įvairialypis: jis ne tik buvo aktyvus visuomenininkas, varpininkas, leidėjas, dažnai savo mintis skelbęs spaudos leidiniuose. Jis ir žinomas gydytojas, kuris visą gyvenimą domėjosi medicina ir jos pasiekimais, rūpinosi Kauno miesto sanitarija. Ne mažiau įdomus ir jo asmeninis gyvenimas.]]>2820falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-12-06-14-05--15370956(Paskaita skaityta Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2014 m. rugsėjo 18 d.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013303834.m4aTue, 06 Dec 2016 01:36:04 +0000LRTAntano Tiškevičiaus 150-osioms gimimo metinėms. „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais“. Taip vadinasi menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės paskaita. XIX a. pabaigoje paveldėjęs milžiniškus turtus, grafas Antanas...(Paskaita skaityta Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2014 m. rugsėjo 18 d.)]]>2485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-29-14-05--15370953V–XVI a. medžioklė buvo itin svarbi Europos valdančiojo elito tradicija, kuri gyvavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje. Tuo metu dominavo valdovo kaip stipraus kario įvaizdis, kurį formavo ne tik dalyvavimas nuolatiniuose kariniuose susidūrimuose, bet ir medžioklėse, kurios buvo puikios kovinės pratybos.
Medžioklė buvo svarbi to laiko ekonominė būtinybė, maitinusi ištisą dvaro bendruomenę. Ir be abejo, tai buvo viena iš didžiojo kunigaikščio dvaro, jo sociumo, konsolidacijos galimybių, diplomatinio bendravimo formų.
Apie LDK valdovų medžioklių tradiciją, jos reglamentą, ritualus, reikšmę to meto šalies vidaus gyvenime bei užsienio politikoje, tarptautinėje diplomatijoje paskaitoje „Kraujas, ginklai ir sėkmė: medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje XV–XVI a.“ pasakoja istorikė, VU Istorijos fakulteto doktorantė Toma Zarankaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238655.m4aTue, 29 Nov 2016 20:55:35 +0000LRT„Radijo paskaitos“: medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje V–XVI a. medžioklė buvo itin svarbi Europos valdančiojo elito tradicija, kuri gyvavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje. Tuo metu dominavo...V–XVI a. medžioklė buvo itin svarbi Europos valdančiojo elito tradicija, kuri gyvavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje. Tuo metu dominavo valdovo kaip stipraus kario įvaizdis, kurį formavo ne tik dalyvavimas nuolatiniuose kariniuose susidūrimuose, bet ir medžioklėse, kurios buvo puikios kovinės pratybos.
Medžioklė buvo svarbi to laiko ekonominė būtinybė, maitinusi ištisą dvaro bendruomenę. Ir be abejo, tai buvo viena iš didžiojo kunigaikščio dvaro, jo sociumo, konsolidacijos galimybių, diplomatinio bendravimo formų.
Apie LDK valdovų medžioklių tradiciją, jos reglamentą, ritualus, reikšmę to meto šalies vidaus gyvenime bei užsienio politikoje, tarptautinėje diplomatijoje paskaitoje „Kraujas, ginklai ir sėkmė: medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje XV–XVI a.“ pasakoja istorikė, VU Istorijos fakulteto doktorantė Toma Zarankaitė.]]>2191falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-22-14-05--15370969Modernizmo epocha sukūrė prielaidas naujam istoriografijos porūšiui atsirasti bei „kas būtų, jeigu?..“ siužetams virsti populiariosios kultūros objektu.

Paskaitoje girdėsite: ko siekė mokslininkai, mąstytojai ir poetai, stengdamiesi praeityje įžvelgti daugiau nei apie ją galėjo papasakoti įvairūs šaltiniai; kokia prasmė šiandien istorikams ir visuomenei mąstyti apie lietuvių tautos ir valstybės praeitį vartojant tariamąją nuosaką.
Aurimas Švedas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Jo mokslinių interesų sfera: istorijos teorija, Lietuvos XX a. kultūros istorija, istoriografijos istorija, sakytinė istorija. Lektorius – šešių knygų autorius, bendraautoris ar sudarytojas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1012288304.m4aTue, 22 Nov 2016 06:40:51 +0000LRTXX amžiaus antroje pusėje sparčiai išpopuliarėjo alternatyviosios istorijos žanras. Tiesa, klausimas „kas būtų, jeigu?..“, mąstant apie praeitį, buvo ištartas daug anksčiau nei prasidėjo postmodernizmo epocha. Modernizmo epocha sukūrė prielaidas...Modernizmo epocha sukūrė prielaidas naujam istoriografijos porūšiui atsirasti bei „kas būtų, jeigu?..“ siužetams virsti populiariosios kultūros objektu.

Paskaitoje girdėsite: ko siekė mokslininkai, mąstytojai ir poetai, stengdamiesi praeityje įžvelgti daugiau nei apie ją galėjo papasakoti įvairūs šaltiniai; kokia prasmė šiandien istorikams ir visuomenei mąstyti apie lietuvių tautos ir valstybės praeitį vartojant tariamąją nuosaką.
Aurimas Švedas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Jo mokslinių interesų sfera: istorijos teorija, Lietuvos XX a. kultūros istorija, istoriografijos istorija, sakytinė istorija. Lektorius – šešių knygų autorius, bendraautoris ar sudarytojas.]]>2534falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-15-14-05--15370959Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206271.m4aTue, 15 Nov 2016 05:14:25 +0000LRTPo JAV prezidento rinkimų. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva: ko tikėtis iš naujojo prezidento Donaldo Trumpo? “ – paskaitą skaito Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Joje bus paaiškinta sudėtinga Valstijų rinkimų sistema,...Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2007falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-08-14-05--15370974Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX a. 7-ojo dešimtmečio TSRS: žvilgsnis iš šalies” (Simone de Beauvoir „Viską apsvarsčius“) pasakoja, kad Simone de Beauvoir, pradėjusi lankytis chruščiovinio atšilimo metais, bendravusi su liberaliąja Rusijos inteligentija, jautriai fiksavo tarybinę tikrovę – skurdą, draudimus užsieniečiams, disidentų teismus, bodėjosi bendravimu su nomenklatūra.
(Paskaita įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir yra iš ciklo „Sovietmečio seminarai“.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013205782.m4aTue, 08 Nov 2016 13:30:20 +0000LRTSimone de Beauvoir žvilgsnis į TSRS. Nors neretai teigiama, kad Vakarų intelektualams, ypač kairiųjų pažiūrų, atvykusiems į tarybų šalį, būdavo rodoma tik fasadinė pusė ir jie išvažiuodavo nesupratę, kokia yra tikrovė, Simone de Beauvoir atsiminimai...Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX a. 7-ojo dešimtmečio TSRS: žvilgsnis iš šalies” (Simone de Beauvoir „Viską apsvarsčius“) pasakoja, kad Simone de Beauvoir, pradėjusi lankytis chruščiovinio atšilimo metais, bendravusi su liberaliąja Rusijos inteligentija, jautriai fiksavo tarybinę tikrovę – skurdą, draudimus užsieniečiams, disidentų teismus, bodėjosi bendravimu su nomenklatūra.
(Paskaita įrašyta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir yra iš ciklo „Sovietmečio seminarai“.)]]>2185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-04-14-05--15370963Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentė Lidija Šabajevaitė savo paskaitoje „Migracija globali – pasekmės lokalios“ pateikia žinių iš migracijos istorijos, aptaria pastarojo meto milžiniškos migrantų bangos priežastis ir kaip klostosi atvykėlių gyvenimas svetur, kokias jie turi teises, dėl ko baiminasi juos priimančios valstybės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140032.m4aTue, 04 Oct 2016 18:27:52 +0000LRTMigracija vyksta, kol gyvuoja žmonija. Mūsų tolimi protėviai iš Pietryčių Afrikos pradėjo keliones ieškodami maisto, geresnių gyvenimo sąlygų, ir pamažu buvo įsikurta visuose planetos žemynuose. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos...Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentė Lidija Šabajevaitė savo paskaitoje „Migracija globali – pasekmės lokalios“ pateikia žinių iš migracijos istorijos, aptaria pastarojo meto milžiniškos migrantų bangos priežastis ir kaip klostosi atvykėlių gyvenimas svetur, kokias jie turi teises, dėl ko baiminasi juos priimančios valstybės.]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-09-20-14-05--15370976Paskaita įrašyta 2016 m. gegužės 26 dieną Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107306.m4aTue, 20 Sep 2016 08:25:08 +0000LRTGrįžtame prie skaudžios holokausto temos. Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis paskaitoje „Taps ar netaps Lietuvos žydai mūsiškiais?“ remsis Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdžiu. Pastaruoju metu...Paskaita įrašyta 2016 m. gegužės 26 dieną Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.]]>2415falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-09-13-14-05--15370986Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes.
Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074745.m4aTue, 13 Sep 2016 11:01:37 +0000LRTLiteratūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo...Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes.
Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>3041falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-09-06-14-05--15370991„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarkiewicziaus veikalas. Jis pasirodė po Antrojo pasaulinio karo, 1947 metais, tačiau tekstai, buvo pradėti dar 1918 metais, kai autorius Varšuvos filosofijos draugijoje perskaitė kelias paskaitas, skirtas laimės temai, taip pat vėliau, 1919–1921 metais, kai Stepono Batoro universitete Vilniuje dėstė filosofijos istoriją.
Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas – prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas?
Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074501.m4aTue, 06 Sep 2016 02:37:14 +0000LRTNeseniai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof....„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarkiewicziaus veikalas. Jis pasirodė po Antrojo pasaulinio karo, 1947 metais, tačiau tekstai, buvo pradėti dar 1918 metais, kai autorius Varšuvos filosofijos draugijoje perskaitė kelias paskaitas, skirtas laimės temai, taip pat vėliau, 1919–1921 metais, kai Stepono Batoro universitete Vilniuje dėstė filosofijos istoriją.
Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas – prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas?
Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje.]]>2971falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-08-23-14-05--15370994Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas atvirai prasilenkė su meno dėsniais, o kas buvo iš tiesų gero. Apžvelgiama žymiausių to meto režisierių Juozo Miltinio, Povilo Gaidžio, Jono Jurašo, Henriko Vancevičiaus ir kitų kūryba.
Paskaita įrašyta 2009 m. vasario 24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009796.m4aTue, 23 Aug 2016 00:49:21 +0000LRTHum. m. dr. Audronės Girdzijauskaitės paskaitoje „Sovietinio teatro grimasos“ – Lietuvos dramos teatrų repertuaro apžvalga nuo 1945 metų iki Atgimimo. Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas...Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas atvirai prasilenkė su meno dėsniais, o kas buvo iš tiesų gero. Apžvelgiama žymiausių to meto režisierių Juozo Miltinio, Povilo Gaidžio, Jono Jurašo, Henriko Vancevičiaus ir kitų kūryba.
Paskaita įrašyta 2009 m. vasario 24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.]]>3120falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-08-09-14-05--15370981„Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus.
(Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009149.m4aTue, 09 Aug 2016 13:11:42 +0000LRT„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi...„Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais žinomais vertėjais, poetais, kaip Borisas Pasternakas, Ana Achmatova, atvėrė galimybes plačiau susipažinti su pasauline literatūra. Gerai išmokta anglų kalba paskatino imtis vertimų. Ne vienas lietuvių vyresniosios kartos poetų prisipažįsta, kad pažintis su pasauline literatūra atėjo per Tomo Venclovos vertimus.
(Kartojama 2009 m. rugsėjo 1 d. laida.)]]>1829falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-08-02-14-05--15371009
XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai vyksta ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia dr. Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. didikų Radvilų raštiją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1011010448.m4aTue, 02 Aug 2016 19:04:09 +0000LRTŠįkart rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę girdėsime kaip mokslininkę, parengusią mums paskaitą „Šaltinis ir egodokumentas: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Menotyros mokslų daktarė remiasi didikų Radvilų rašytiniu palikimu. XVIII amžius atneša...
XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai vyksta ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia dr. Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. didikų Radvilų raštiją.]]>3217falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-07-26-14-05--15370999Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims.
(Kartojama 2014 m. rugsėjo 9 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976693.m4aTue, 26 Jul 2016 11:51:48 +0000LRTAr įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir...Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims.
(Kartojama 2014 m. rugsėjo 9 d. laida.)]]>2998falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-07-19-14-05--15371006Paskaita skaityta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976410.m4aTue, 19 Jul 2016 08:22:11 +0000LRT„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip vaizdingai šią veiklą apibūdina menotyrininkė dr. Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, intelekto, „nušlifuotos akies“ daug ko netektų mūsų kultūrinis paveldas....Paskaita skaityta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.]]>3023falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-07-12-14-05--15371000Vaida Dobilaitė – Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docentė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1011599963.m4aTue, 12 Jul 2016 01:36:56 +0000LRTDoc. Vaidos Dobilaitės paskaita „Išmanioji arba protinga apranga“ supažindina su aprangos raidos tendencijomis, kai aukštųjų technologijų dėka galima pagaminti interaktyvius drabužius, kurie tampa virtualios tapatybės transliuotoju, paramos (ar...Vaida Dobilaitė – Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docentė.]]>2266falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-06-28-14-03--15371001Kalbant apie lietuvių aviaciją, dažniausiai prisimenamas legendinis lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną 1933-tų metų liepos 15 dieną. Vis dėlto Lietuvos aviacijos istorijoje yra daugybė įdomių faktų, žyminčių ir kitus lietuvių aviatorių – oro pilotų, lakūnų, sklandytojų, konstruktorių, inžinierių, išradėjų, kitų talentingų specialistų pasiekimus, jų indėlį į pasaulio aviacijos vystymą.
Kai kuriuos iš jų, o taip pat ryškesnius nacionalinės aviacijos ypatumus paskaitoje aptars vienintelio Baltijos šalyse aviacijai skirto žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyriausioji redaktorė Vilma Jankienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943394.m4aMon, 27 Jun 2016 21:24:29 +0000LRTRadijo paskaitos“: lietuviškos aviacijos ypatumai Kalbant apie lietuvių aviaciją, dažniausiai prisimenamas legendinis lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną 1933-tų metų liepos 15 dieną. Vis dėlto Lietuvos aviacijos...Kalbant apie lietuvių aviaciją, dažniausiai prisimenamas legendinis lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną 1933-tų metų liepos 15 dieną. Vis dėlto Lietuvos aviacijos istorijoje yra daugybė įdomių faktų, žyminčių ir kitus lietuvių aviatorių – oro pilotų, lakūnų, sklandytojų, konstruktorių, inžinierių, išradėjų, kitų talentingų specialistų pasiekimus, jų indėlį į pasaulio aviacijos vystymą.
Kai kuriuos iš jų, o taip pat ryškesnius nacionalinės aviacijos ypatumus paskaitoje aptars vienintelio Baltijos šalyse aviacijai skirto žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyriausioji redaktorė Vilma Jankienė.]]>1977falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-06-21-14-05--15371011http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012911056.m4aTue, 21 Jun 2016 18:32:04 +0000LRT„Kodėl atėjome prie karo Europoje?“ – tokį klausimą paskaitos pradžioje iškelia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynimo tarybos patarėjas Petras Vaitiekūnas. Jo paskaita – apie tai, kokių tikslų čia siekia Rusija, kokios strategijos šiame konflikte...2396falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-06-14-14-05--15371010Pasak lektoriaus, šie įvykiai nėra tapatūs, bet neatsiejami nuo Europos politinės minties paveldo. Paskaitoje bandoma atsakyti į klausimą, kaip utopija ir viltis sąveikauja tarpusavyje, kodėl jos svarbios kaip politinės idėjos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012910793.m4aTue, 14 Jun 2016 15:13:11 +0000LRTDr. Justino Dementavičiaus paskaita „Utopija ir vilties politinė prasmė“ aptaria dvi iš pirmo žvilgsnio menkai tarpusavyje susijusias datas – 1941 metų birželio 14 dienos trėmimus ir 500 metų sukaktį, kai pasirodė Thomo More'o Utopija. Pasak...Pasak lektoriaus, šie įvykiai nėra tapatūs, bet neatsiejami nuo Europos politinės minties paveldo. Paskaitoje bandoma atsakyti į klausimą, kaip utopija ir viltis sąveikauja tarpusavyje, kodėl jos svarbios kaip politinės idėjos?]]>2343falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-06-07-14-05--15371013Dalyvauja prof. Artūras Tereškinas, prof. Aušra Maslauskaitė, doc. Jurga Bučaitė-Vilkė ir dr. Rūta Petkevičiūtė. Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo susijęs su pasitenkinimo gyvenimu samprata; kaip skirtingos socialinės grupės suvokia asmeninės atsakomybės, emocinės gerovės, materialinio apsirūpinimo ir vartojimo svarbą.
Moderatorius Virginijus Savukynas.
Diskusija įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2016 m. vasario 26 d.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878257.m4aTue, 07 Jun 2016 19:51:28 +0000LRTVytauto Didžiojo universiteto sociologai diskutuoja tema „Lietuviai nusivylimo ekonomikose: kaip gyventi gerą gyvenimą?“ Norimas gyvenimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su materialine gerove, bet ne ką mažiau svarbūs yra ir socialiniai ryšiai....Dalyvauja prof. Artūras Tereškinas, prof. Aušra Maslauskaitė, doc. Jurga Bučaitė-Vilkė ir dr. Rūta Petkevičiūtė. Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo susijęs su pasitenkinimo gyvenimu samprata; kaip skirtingos socialinės grupės suvokia asmeninės atsakomybės, emocinės gerovės, materialinio apsirūpinimo ir vartojimo svarbą.
Moderatorius Virginijus Savukynas.
Diskusija įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2016 m. vasario 26 d.]]>2295falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-05-31-14-05--15371019Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų elgsenos įpročius. Iš uždaros, elitinės, didaktinės institucijos šiuolaikinis muziejus pamažu virsta atviro dialogo, demokratiško bendravimo vieta. Nors vis dar stiprūs praeities stereotipai, kuriuos griauti ne taip paprasta. Paskaitoje savo įspūdžiais ir pastebėjimais dalijasi tikras muziejų fanas, istorikas Marius Vyšniauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012910665.m4aMon, 30 May 2016 23:23:05 +0000LRTRadijo paskaita: muziejus – tarp praeities stereotipų ir dabarties iššūkių. Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų...Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų elgsenos įpročius. Iš uždaros, elitinės, didaktinės institucijos šiuolaikinis muziejus pamažu virsta atviro dialogo, demokratiško bendravimo vieta. Nors vis dar stiprūs praeities stereotipai, kuriuos griauti ne taip paprasta. Paskaitoje savo įspūdžiais ir pastebėjimais dalijasi tikras muziejų fanas, istorikas Marius Vyšniauskas.]]>2401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-05-24-14-05--15371025Laisvamanis, gydytojas, varpininkas ir Vinco Kudirkos bendražygis, parlamentaras, premjeras ir prezidentas. Žmogus, kuris gyvenime ir politikoje vadovavosi humanistiniais idealais ir siekė itin aukštų etinių standartų. Todėl nenuostabu, jog lietuvių istorinėje atmintyje Kazio Griniaus figūra užima išskirtinę vietą ir pirmiausia siejama su demokratija ir laisvu liberaliu mąstymu, šalies nacionalinių interesų aiškiu suvokimu ir realia jų gynimo politika, ištikimybe Konstitucijai ir socialiai orientuotos valstybės modeliu. Vertybėmis, kurios Lietuvoje aktualios ir šiandien.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845374.m4aTue, 24 May 2016 20:25:14 +0000LRTTrečiasis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius, sudėtingo politinio charakterio bei savitos politinės faktūros asmenybė, – istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitoje „Didelė asmenybė mažoje politikoje: Kazio Griniaus politinės...Laisvamanis, gydytojas, varpininkas ir Vinco Kudirkos bendražygis, parlamentaras, premjeras ir prezidentas. Žmogus, kuris gyvenime ir politikoje vadovavosi humanistiniais idealais ir siekė itin aukštų etinių standartų. Todėl nenuostabu, jog lietuvių istorinėje atmintyje Kazio Griniaus figūra užima išskirtinę vietą ir pirmiausia siejama su demokratija ir laisvu liberaliu mąstymu, šalies nacionalinių interesų aiškiu suvokimu ir realia jų gynimo politika, ištikimybe Konstitucijai ir socialiai orientuotos valstybės modeliu. Vertybėmis, kurios Lietuvoje aktualios ir šiandien.]]>2858falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-05-17-14-05--15371024Paskatoje kalbama apie tai, kad islamas, kaip vientisa religinė sistema, ir musulmonai, kaip vienalytė bendruomenė, neegzistuoja. Islamas turi daug veidų. Tad terminas „islamiška“ apibūdina labai skirtingus ar net prieštaringus dalykus.
Kyla pagrįstas klausimas: kas yra islamiška? Ar iš viso tinka vartoti šį terminą? Paskaitoje siūloma kalbėjimą apie islamą pakeisti kalbėjimu apie vahabizmą, ismailizmą, sufizmą, šiizmą ir t.t. Taip pat skatinama susilaikyti nuo vertinimo, kas yra tikrasis islamas.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845237.m4aTue, 17 May 2016 07:07:49 +0000LRTVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė Ieva Koreivaitė neseniai grįžo iš Irano. Politologės domėjimosi sritis – islamas globaliame pasaulyje. Mums parengta paskaita vadinasi „Kintantys islamo veidai“....Paskatoje kalbama apie tai, kad islamas, kaip vientisa religinė sistema, ir musulmonai, kaip vienalytė bendruomenė, neegzistuoja. Islamas turi daug veidų. Tad terminas „islamiška“ apibūdina labai skirtingus ar net prieštaringus dalykus.
Kyla pagrįstas klausimas: kas yra islamiška? Ar iš viso tinka vartoti šį terminą? Paskaitoje siūloma kalbėjimą apie islamą pakeisti kalbėjimu apie vahabizmą, ismailizmą, sufizmą, šiizmą ir t.t. Taip pat skatinama susilaikyti nuo vertinimo, kas yra tikrasis islamas.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-05-10-14-05--15371026Menotyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė aptars Rūpintojėlio sampratą ir profesionaliosios bei liaudiškosios dailės sąsajas. Prof. Alfonsas Motuzas aiškins, kad teologinėje plotmėje Rūpintojėlis reiškia Kristų Karalių be sosto. Literatūrologas dr. Eugenijus Žmuida nagrinės Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Rūpintojėlis“, atkreips dėmesį į jo filosofinius ir mitologinius aspektus.
Įrašyta 2016 m. balandžio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus surengtame seminare.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012747016.m4aTue, 10 May 2016 12:36:28 +0000LRTRūpintojėlis – nuo liaudiško pamaldumo iki tautinės simbolikos. „Viešpats mums atrodė esąs ne kur aukštybėse, už debesų, bet čia pat menku Rūpintojėliu parimęs“, – rašė pranciškonų vienuolis Leonardas Andriekus. Apie Rūpintojėlį – menotyrininkės,...Menotyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė aptars Rūpintojėlio sampratą ir profesionaliosios bei liaudiškosios dailės sąsajas. Prof. Alfonsas Motuzas aiškins, kad teologinėje plotmėje Rūpintojėlis reiškia Kristų Karalių be sosto. Literatūrologas dr. Eugenijus Žmuida nagrinės Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Rūpintojėlis“, atkreips dėmesį į jo filosofinius ir mitologinius aspektus.
Įrašyta 2016 m. balandžio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus surengtame seminare.]]>2634falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-05-03-14-05--15371034Diskusija apims istorinius, politinius, ideologinius, sociokultūrinius, ekonominius, filosofinius aspektus. Moderatorė Rita Repšienė.
Įrašyta 2016 m. vasario 27 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012714357.m4aTue, 03 May 2016 11:47:11 +0000LRTLietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai Vytautas Rubavičius, Naglis Kardelis ir Kęstutis Šapoka aptars šių dienų aktualią temą „Susikurti priešą: paveldas, europinės tradicijos ir pabėgėlių problema“. Diskusija apims istorinius, politinius,...Diskusija apims istorinius, politinius, ideologinius, sociokultūrinius, ekonominius, filosofinius aspektus. Moderatorė Rita Repšienė.
Įrašyta 2016 m. vasario 27 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-04-19-14-05--15371043Mažai kas ginčijasi, kad holokaustas – tai didžiulė trauminė patirtis. Ar tokios žaizdos užgyja savaime, ar nepaliaujamai gaudžia iš kolektyvinės pasąmonės glūdumų? Diskusijoje „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“ atsakymų ieško istorikai ir psichologai.
Dalyvauja istorikai doc. dr. Jurgita Verbickienė, prof. Saulius Sužiedėlis, Ilja Lempertas, Tadas Janušauskas ir psichoterapeutai doc. dr. Rasa Bieliauskaitė, dr. Tomas Kajokas, doc. dr. Eugenijus Laurinaitis, dr. Asta Zbarauskaitė.
Diskusija įrašyta 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714027.m4aTue, 19 Apr 2016 01:27:43 +0000LRTRūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ pasirodymas tarsi lakmuso popierėlis atkreipė dėmesį į šios temos jautrumą ir sukėlė nevienareikšmį reakcijų spektrą – nuo problemos neigimo, kaltinimų vieni kitiems iki kvietimo atgailai. Mažai kas ginčijasi, kad...Mažai kas ginčijasi, kad holokaustas – tai didžiulė trauminė patirtis. Ar tokios žaizdos užgyja savaime, ar nepaliaujamai gaudžia iš kolektyvinės pasąmonės glūdumų? Diskusijoje „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“ atsakymų ieško istorikai ir psichologai.
Dalyvauja istorikai doc. dr. Jurgita Verbickienė, prof. Saulius Sužiedėlis, Ilja Lempertas, Tadas Janušauskas ir psichoterapeutai doc. dr. Rasa Bieliauskaitė, dr. Tomas Kajokas, doc. dr. Eugenijus Laurinaitis, dr. Asta Zbarauskaitė.
Diskusija įrašyta 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.]]>3008falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-04-12-14-05--15371041„Vienmandačių apygardų sudarymo problematika – gal jau metas keisti Seimo rinkimų sistemą?“ – tokia dr. R. Tučo paskaitos tema. Mokslininko teigimu, Lietuvoje kasmet prarandame tiek gyventojų, kiek šiuo metu jų gyvena Utenoje, Telšiuose ar Kėdainiuose. Spartų Lietuvos regionų tuštėjimą išduoda ir besikeičiantis Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapis. Vienos iš svarbiausių demokratijos normų – lygios rinkimų teisės įtvirtinimui svarbu, kad rinkėjų skaičius vienmandatėse apygardose būtų panašus. Tačiau sparčiai tuštėjančiuose Lietuvos regionuose tai užtikrinti nėra lengva. Paskaitoje keliamas ir toks klausimas, ar ne laikas reformuoti Seimo rinkimų sistemą, pereinant prie paprastesnio, demokratiškesnio, valstybės biudžetui mažiau kainuojančio proporcinio atstovavimo. Jei jis sėkmingai taikomas kaimyninėse demokratijose – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, tai kodėl negali būti pritaikytas ir Lietuvoje?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012681503.m4aTue, 12 Apr 2016 19:18:36 +0000LRTSpartūs demografiniai pokyčiai verčia daryti esminę Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformą. Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu jos projektą parengė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Rolandas Tučas. „Vienmandačių...„Vienmandačių apygardų sudarymo problematika – gal jau metas keisti Seimo rinkimų sistemą?“ – tokia dr. R. Tučo paskaitos tema. Mokslininko teigimu, Lietuvoje kasmet prarandame tiek gyventojų, kiek šiuo metu jų gyvena Utenoje, Telšiuose ar Kėdainiuose. Spartų Lietuvos regionų tuštėjimą išduoda ir besikeičiantis Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapis. Vienos iš svarbiausių demokratijos normų – lygios rinkimų teisės įtvirtinimui svarbu, kad rinkėjų skaičius vienmandatėse apygardose būtų panašus. Tačiau sparčiai tuštėjančiuose Lietuvos regionuose tai užtikrinti nėra lengva. Paskaitoje keliamas ir toks klausimas, ar ne laikas reformuoti Seimo rinkimų sistemą, pereinant prie paprastesnio, demokratiškesnio, valstybės biudžetui mažiau kainuojančio proporcinio atstovavimo. Jei jis sėkmingai taikomas kaimyninėse demokratijose – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, tai kodėl negali būti pritaikytas ir Lietuvoje?]]>2357falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-04-05-14-05--15371049Toks kalendorius jau ne vieną šimtmetį glaudžiai susietas su krikščioniškai įprasmintomis šventėmis ir papročiais, gamta ir kaimo gyvenimo būdu. Paskaitoje apžvelgiamos velykinio laikotarpio kalendorinės šventės, kai kurie jų atitikmenys kitose Europos šalyse.
Paskaita įrašyta 2015 m. gegužės 20 d. Liaudiškojo pamaldumo seminare, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012681234.m4aMon, 04 Apr 2016 21:54:41 +0000LRTNuo Velykų iki Jurginių. Etnologės prof. habil. dr. Irenos Reginos Merkienės paskaita „Velykinio laikotarpio šventės ir jų atitikmuo Europoje“ – tai bandymas pasigilinti į lietuviškų švenčių kalendorių. Toks kalendorius jau ne vieną šimtmetį glaudžiai...Toks kalendorius jau ne vieną šimtmetį glaudžiai susietas su krikščioniškai įprasmintomis šventėmis ir papročiais, gamta ir kaimo gyvenimo būdu. Paskaitoje apžvelgiamos velykinio laikotarpio kalendorinės šventės, kai kurie jų atitikmenys kitose Europos šalyse.
Paskaita įrašyta 2015 m. gegužės 20 d. Liaudiškojo pamaldumo seminare, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.]]>2801falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-03-29-14-05--15371047VU istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė rašo mokslinę disertaciją, kurioje nagrinėja viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gydymo kultūros, medicinos ypatumus. Savo moksliniame darbe istorikė bando atsakyti į dar mažai tyrinėtus klausimus – kokiomis medicinos žiniomis disponavo to meto visuomenė, kaip suprato žmogaus fiziologiją, anatomiją, kaip vertino ir aiškino vaisingumo, reprodukcijos, gimdymo procesus, kaip ruošėsi naujos gyvybės atėjimui ir kokią pagalbą galėjo suteikti gimdyvei žmogaus gimimo metu? Žinoma, XVI–XVIII a. vertybės, socialinės, moralės normos, susijusios su seksualumu bei vaisingumu, buvo gerokai nutolę nuo šiandienos supratimo, skyrėsi ir visuomenės požiūris į erotiškumą, motinystę... Drastišką paskaitos pavadinimą padiktavo to meto realijos, toli gražu ne tokios romantiškos, kaip kartais atrodo žvelgiant į praeitį. Pavyzdžiui, ar galime įsivaizduoti tokį faktą, kad ilgą laiką gimdymas buvo vien tik moterų reikalas, arba kad nėštumo metu viduramžių moteris neretai sudarydavo testamentus, prieš gimdymą atsisveikindavo su giminaičiais... Ir tai buvo natūralus, įprastas elgesys. Plačiau apie visa tai savo paskaitoje išgirsite radijo paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648607.m4aMon, 28 Mar 2016 22:43:19 +0000LRTViena koja karste: nėštumas ir gimdymas XVI–XVIII a. LDK visuomenėje VU istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė rašo mokslinę disertaciją, kurioje nagrinėja viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gydymo kultūros, medicinos ypatumus....VU istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė rašo mokslinę disertaciją, kurioje nagrinėja viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gydymo kultūros, medicinos ypatumus. Savo moksliniame darbe istorikė bando atsakyti į dar mažai tyrinėtus klausimus – kokiomis medicinos žiniomis disponavo to meto visuomenė, kaip suprato žmogaus fiziologiją, anatomiją, kaip vertino ir aiškino vaisingumo, reprodukcijos, gimdymo procesus, kaip ruošėsi naujos gyvybės atėjimui ir kokią pagalbą galėjo suteikti gimdyvei žmogaus gimimo metu? Žinoma, XVI–XVIII a. vertybės, socialinės, moralės normos, susijusios su seksualumu bei vaisingumu, buvo gerokai nutolę nuo šiandienos supratimo, skyrėsi ir visuomenės požiūris į erotiškumą, motinystę... Drastišką paskaitos pavadinimą padiktavo to meto realijos, toli gražu ne tokios romantiškos, kaip kartais atrodo žvelgiant į praeitį. Pavyzdžiui, ar galime įsivaizduoti tokį faktą, kad ilgą laiką gimdymas buvo vien tik moterų reikalas, arba kad nėštumo metu viduramžių moteris neretai sudarydavo testamentus, prieš gimdymą atsisveikindavo su giminaičiais... Ir tai buvo natūralus, įprastas elgesys. Plačiau apie visa tai savo paskaitoje išgirsite radijo paskaitoje.]]>2173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-03-22-14-05--15371058Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per Siriją, Palestiną, Egiptą. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“ atkreipia dėmesį į unikalų ir vertingą kultūriniu atžvilgiu tekstą, kuriame piligrimas ir mokslininkas aprašo krikščioniui svarbias vietas, sutiktus žmones, papročius, kraštovaizdį, florą ir fauną.
Paskaita įrašyta 2015 m. gruodžio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648617.m4aTue, 22 Mar 2016 05:57:06 +0000LRTArtėjant Velykoms siūlysime jums paskaitą apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę. Tai įvyko 1582–1584 metais. Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per...Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per Siriją, Palestiną, Egiptą. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“ atkreipia dėmesį į unikalų ir vertingą kultūriniu atžvilgiu tekstą, kuriame piligrimas ir mokslininkas aprašo krikščioniui svarbias vietas, sutiktus žmones, papročius, kraštovaizdį, florą ir fauną.
Paskaita įrašyta 2015 m. gruodžio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje.]]>2731falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-03-15-14-05--15371059Diskusijoje svarstoma, kas yra patriotas, ar patriotizmas siejamas su tauta, ar su valstybe? O gal mums labiau reikia didvyrių, o ne patriotų? Ar žmogus, dėl skurdo emigravęs į užsienį, jau ne patriotas? Ką turi padaryti kitatautis, kad būtų laikomas Lietuvos patriotu?
Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai: doc. Kęstutis Girnius, doc. Nerija Putinaitė, doc. Inga Vinogradnaitė, dr. Justinas Dementavičius. Moderatorius Donatas Puslys.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615987.m4aTue, 15 Mar 2016 13:50:29 +0000LRTŠįkart vietoje įprastos paskaitos siūlysime diskusiją, įrašytą Vilniaus knygų mugėje. Tema intriguojanti – „Lietuvis: žmogus – didvyris – patriotas“. Diskusijoje svarstoma, kas yra patriotas, ar patriotizmas siejamas su tauta, ar su valstybe? O gal...Diskusijoje svarstoma, kas yra patriotas, ar patriotizmas siejamas su tauta, ar su valstybe? O gal mums labiau reikia didvyrių, o ne patriotų? Ar žmogus, dėl skurdo emigravęs į užsienį, jau ne patriotas? Ką turi padaryti kitatautis, kad būtų laikomas Lietuvos patriotu?
Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai: doc. Kęstutis Girnius, doc. Nerija Putinaitė, doc. Inga Vinogradnaitė, dr. Justinas Dementavičius. Moderatorius Donatas Puslys.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2514falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-03-08-14-05--15371048Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Baltriukienės paskaita „Audinių inžinerija: nuo ląstelės iki organo“ trumpai apžvelgia atradimus, kurie mus atvedė į šiandieną, pasakoja apie dirbtinio audinio karkaso kūrimo technologijas ir iššūkius, su kuriais susiduria mokslininkai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615810.m4aMon, 07 Mar 2016 23:22:42 +0000LRTŠiandienė medicina pasiekė tokį lygį, kad vis daugiau žmonių gyvena su svetimais inkstais, širdimis, ragenomis, kitais persodintais organais ir audiniais. Vystantis naujoms technologijoms vis dažniau kalbama apie būtinybę kurti dirbtinius...Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Baltriukienės paskaita „Audinių inžinerija: nuo ląstelės iki organo“ trumpai apžvelgia atradimus, kurie mus atvedė į šiandieną, pasakoja apie dirbtinio audinio karkaso kūrimo technologijas ir iššūkius, su kuriais susiduria mokslininkai.]]>1894falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-03-01-14-05--15371054Paskaitoje „Žmogus kaip energinė būtybė“ kalbama apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų informacinę komunikaciją nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens, apie sąsajas su Visatos informaciniu-energiniu lauku, nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas ir vidines savigydos galias.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012583046.m4aMon, 29 Feb 2016 22:51:22 +0000LRTAkad. Jurgis Brėdikis, pasiremdamas kvantinės fizikos, holografijos virpesių-rezonanso dėsniais ir kitais mokslo atradimais, populiariai aiškina apie žmogų kaip Visatos dalį. Paskaitoje „Žmogus kaip energinė būtybė“ kalbama apie žmogaus subtiliąsias...Paskaitoje „Žmogus kaip energinė būtybė“ kalbama apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų informacinę komunikaciją nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens, apie sąsajas su Visatos informaciniu-energiniu lauku, nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas ir vidines savigydos galias.]]>1954falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-23-14-05--15371070
Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose.

Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550514.m4aTue, 23 Feb 2016 18:43:18 +0000LRTPastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko...
Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose.

Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.]]>3261falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-23-14-03--15371081http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550490.m4aTue, 23 Feb 2016 00:54:51 +0000LRTPastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko...3261falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-16-14-05--15371072
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/106718129.m4aTue, 16 Feb 2016 17:53:14 +0000LRT„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako...
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>2721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-09-14-05--15371078Pasak lektorės, apibendrindami praėjusius metus turbūt nesuklysime pasakę, kad jokių staigių ir didelių pokyčių neįvyko, pasikeitė tik išraiška. Turint mintyje mūsų prisijungimo prie euro zonos aplinkybes ir trumpą laikotarpį, kitaip ir negalėjo būti. Tačiau tam tikri pasikeitimai vis dėlto įvyko. Apžvelgdami tai, nebandysime euro idealizuoti, bet ir nemėginsime ant jo sukarti visų šunų už mums nepatinkančius dalykus.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, kur dr. Ingrida Šimonytė taip pat dirba.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517632.m4aTue, 09 Feb 2016 09:41:32 +0000LRTPraėjo daugiau nei metai, kai litą mūsų piniginėse ir sąskaitose pakeitė euras. Prieš pasikeitimą būta daug lūkesčių ir baimių. Kas pasiteisino, kas neramina? Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos dr. Ingridos Šimonytės paskaita....Pasak lektorės, apibendrindami praėjusius metus turbūt nesuklysime pasakę, kad jokių staigių ir didelių pokyčių neįvyko, pasikeitė tik išraiška. Turint mintyje mūsų prisijungimo prie euro zonos aplinkybes ir trumpą laikotarpį, kitaip ir negalėjo būti. Tačiau tam tikri pasikeitimai vis dėlto įvyko. Apžvelgdami tai, nebandysime euro idealizuoti, bet ir nemėginsime ant jo sukarti visų šunų už mums nepatinkančius dalykus.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, kur dr. Ingrida Šimonytė taip pat dirba.]]>2737falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-02-02-14-05--15371067Hibridinis karas – tai konfliktas, kai naudojamos karinės ir nekarinės priemonės, karinės gali būti konvencinės ir ne, o nekarinės apima politines, ekonomines, informacines, socialines ir kitas sferas. Kovos ir mūšio laukais tampa ne įprastiniai – sausuma, oras, jūra, bet ir kultūra, švietimas bei mokslas, kai veikiama piliečių moralė, intelektas, tapatumas, viešoji nuomonė, lojalumas valdžiai, pasirengimas ginti valstybę ir kt. Toks kariavimo metodas gali būti taikomas nepaskelbtuose konfliktuose ir karuose. Dažnai iš pradžių nepastebimos, neva „taikios“ priemonės gali tiesiogiai ir netiesiogiai formuoti sąlygas kitiems oponento, kuris siekia savo strateginių tikslų, veiksmams remti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012484732.m4aTue, 02 Feb 2016 20:42:47 +0000LRTNeramus pasaulis verčia aiškintis ir atpažinti įvairias karo formas. Šįkart apie hibridinį karą paskaitą skaito Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn. Valerijus Šerelis. Hibridinis karas – tai...Hibridinis karas – tai konfliktas, kai naudojamos karinės ir nekarinės priemonės, karinės gali būti konvencinės ir ne, o nekarinės apima politines, ekonomines, informacines, socialines ir kitas sferas. Kovos ir mūšio laukais tampa ne įprastiniai – sausuma, oras, jūra, bet ir kultūra, švietimas bei mokslas, kai veikiama piliečių moralė, intelektas, tapatumas, viešoji nuomonė, lojalumas valdžiai, pasirengimas ginti valstybę ir kt. Toks kariavimo metodas gali būti taikomas nepaskelbtuose konfliktuose ir karuose. Dažnai iš pradžių nepastebimos, neva „taikios“ priemonės gali tiesiogiai ir netiesiogiai formuoti sąlygas kitiems oponento, kuris siekia savo strateginių tikslų, veiksmams remti.]]>1975falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-01-26-14-05--15371086“Pesimistų buvo visada, tačiau pažanga negali sustoti, nuolat kuriamos žinios gimdo naujas technologijas ir suka pasaulio raidos variklį, ne gandai, o mokslas ateitį paverčia dabartimi”,- teigia žinomas mokslo populiarintojas, Lietuvos MA akademikas, VU profesorius emeritas, hab. fizikos dr. Jonas Grigas, kurio paskaitos ir kviečiame klausytis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012484617.m4aTue, 26 Jan 2016 21:27:33 +0000LRTNepaisant didelės pažangos įvairiose žmogaus veiklos srityse, stulbinančių mokslo pasiekimų, sparčios technologijų vystymosi dinamikos, vis dėlto viešojoje erdvėje netrūksta negatyvaus požiūrio į pasaulį, pesimistinių vertinimų bei prognozių....“Pesimistų buvo visada, tačiau pažanga negali sustoti, nuolat kuriamos žinios gimdo naujas technologijas ir suka pasaulio raidos variklį, ne gandai, o mokslas ateitį paverčia dabartimi”,- teigia žinomas mokslo populiarintojas, Lietuvos MA akademikas, VU profesorius emeritas, hab. fizikos dr. Jonas Grigas, kurio paskaitos ir kviečiame klausytis.]]>2957falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-01-19-14-05--15371077Kodėl kai Lenkijos prezidentu buvo itin konservatyvus Lechas Kaczynskis, Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išgyveno „aukso amžių“, o valdžią perėmus Donaldo Tusko liberalams padvelkė šalčiu? Kodėl Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui nusprendus įšaldyti dvišalius kontaktus, pastaraisiais metais energetinio saugumo ir infrastruktūros projektai tarp Lietuvos ir Lenkijos įgavo pagreitį? Ką lemia socialinė ir ekonominė pietryčių Lietuvos atskirtis ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija? Kokie galėtų būti Lietuvos santykių su Lenkija prioritetai? Atsakymo ieškoma dr. Lauryno Kasčiūno paskaitoje „Ar įmanoma Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė?“
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012452078.m4aTue, 19 Jan 2016 09:14:45 +0000LRTPo neseniai įvykusių Lenkijos parlamento rinkimų kyla klausimas: ar įmanoma Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė? „Dvišalio apmąstymo poreikis yra akivaizdus“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas. Kodėl kai...Kodėl kai Lenkijos prezidentu buvo itin konservatyvus Lechas Kaczynskis, Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išgyveno „aukso amžių“, o valdžią perėmus Donaldo Tusko liberalams padvelkė šalčiu? Kodėl Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui nusprendus įšaldyti dvišalius kontaktus, pastaraisiais metais energetinio saugumo ir infrastruktūros projektai tarp Lietuvos ir Lenkijos įgavo pagreitį? Ką lemia socialinė ir ekonominė pietryčių Lietuvos atskirtis ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija? Kokie galėtų būti Lietuvos santykių su Lenkija prioritetai? Atsakymo ieškoma dr. Lauryno Kasčiūno paskaitoje „Ar įmanoma Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė?“
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1988falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-01-12-14-05--15371090Paskaitoje „Tarybinės lietuvių rašytojos Autobiografijoje“ siekiama atskleisti, ką rašytojos laikė tinkama pasakyti apie save visuomenei, ir iš to, ką jos apie save rašė, galima spręsti apie to meto visuomenę. Kartu bandoma rekonstruoti ir tos visuomenės narės – tarybinės lietuvių rašytojos – kolektyvinę ir individualią tapatybę, drąsą ir baimę atsiskleisti, viešos personos ir „paprastos moters“ vaidmenų keliamas įtampas.
Pasak literatūrologės Solveigos Daugirdaitės, nepaisant nutylėjimų ir formalios šių rinkinių atsiradimo priežasties, juose esama unikalių gyvenimų liudijimų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012419221.m4aTue, 12 Jan 2016 14:04:22 +0000LRTLiteratūrologės dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita – iš sovietmečio tyrinėjimų ciklo. Ji aptaria rašytojų autobiografijas, publikuotas kas dešimtmetį –1957, 1967, 1977 metais ir vėlyvąjį variantą, leistą 1989 m. Paskaitoje „Tarybinės lietuvių...Paskaitoje „Tarybinės lietuvių rašytojos Autobiografijoje“ siekiama atskleisti, ką rašytojos laikė tinkama pasakyti apie save visuomenei, ir iš to, ką jos apie save rašė, galima spręsti apie to meto visuomenę. Kartu bandoma rekonstruoti ir tos visuomenės narės – tarybinės lietuvių rašytojos – kolektyvinę ir individualią tapatybę, drąsą ir baimę atsiskleisti, viešos personos ir „paprastos moters“ vaidmenų keliamas įtampas.
Pasak literatūrologės Solveigos Daugirdaitės, nepaisant nutylėjimų ir formalios šių rinkinių atsiradimo priežasties, juose esama unikalių gyvenimų liudijimų.]]>2691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-01-05-14-05--15371094Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata, nusakomas XVII– XX a. Lietuvos istorijos raidos poveikis interjerui, aptariami išlikę svarbiausi gynybinės, sakralinės, visuomeninės civilinės ir kitos paskirties istoriniai interjerai, paminimos jų gaivinimo problemos.
(Paskaita 2015 m. lapkričio 19 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386635.m4aTue, 05 Jan 2016 05:06:24 +0000LRTPaveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaitos svarbiausi akcentai suminėti jos pavadinime „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir problemos“. Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata,...Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata, nusakomas XVII– XX a. Lietuvos istorijos raidos poveikis interjerui, aptariami išlikę svarbiausi gynybinės, sakralinės, visuomeninės civilinės ir kitos paskirties istoriniai interjerai, paminimos jų gaivinimo problemos.
(Paskaita 2015 m. lapkričio 19 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)]]>2975falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-12-29-00-00--15371099
Viešojoje erdvėje daug kalbama apie žinių visuomenę – t.y. atvirą, nuolatos besimokančią, tobulėjančią visuomenę. Akcentuojama švietimo, mokslo, visapusiškos asmenybės ugdymo svarba, informacinių technologijų įvaldymas. Tačiau ką lemia žinios, žinojimas, informacijos gausa be kūrybinio jos panaudojimo? Ką reiškia kūrybiškumo sąvoka, ar kūrybos visuomenė keičia žinių visuomenę? - apie tai savo paskaitoje svarsto filosofas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, prof. hum.m.dr. Tomas Kačerauskas. Paskaitoje-diskusijoje taip pat dalyvauja šio universiteto Kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantai Ieva Akelytė ir Tomas Pupinis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386399.m4aTue, 29 Dec 2015 08:27:38 +0000LRTAr kūrybos visuomenė pakeitė žinių visuomenę? Viešojoje erdvėje daug kalbama apie žinių visuomenę – t.y. atvirą, nuolatos besimokančią, tobulėjančią visuomenę. Akcentuojama švietimo, mokslo, visapusiškos asmenybės ugdymo svarba, informacinių...
Viešojoje erdvėje daug kalbama apie žinių visuomenę – t.y. atvirą, nuolatos besimokančią, tobulėjančią visuomenę. Akcentuojama švietimo, mokslo, visapusiškos asmenybės ugdymo svarba, informacinių technologijų įvaldymas. Tačiau ką lemia žinios, žinojimas, informacijos gausa be kūrybinio jos panaudojimo? Ką reiškia kūrybiškumo sąvoka, ar kūrybos visuomenė keičia žinių visuomenę? - apie tai savo paskaitoje svarsto filosofas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, prof. hum.m.dr. Tomas Kačerauskas. Paskaitoje-diskusijoje taip pat dalyvauja šio universiteto Kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantai Ieva Akelytė ir Tomas Pupinis.]]>2991falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-12-22-14-05--15371085Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.
(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012354116.m4aTue, 22 Dec 2015 14:48:20 +0000LRT„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo...Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.
(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)]]>2135falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-12-15-14-05--15371096Pastaruoju metu daug kalbama apie informacinius karus, jų veikimo būdus pasitelkus propagandą. Pasak dr. Nerijaus Maliukevičiaus, kartais informaciniai karai traktuojami kaip vien šių dienų tikrovė, tačiau to apraiškų būta net Biblijoje ir mitologijoje. Lektorius pastebi, kad ir žodis „propaganda“ dabar vartojamas vien su neigiamu atspalviu, neįsigilinus į jo kilmę.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353781.m4aTue, 15 Dec 2015 16:36:30 +0000LRTInformacinis karas – kas tai? Kaip jame veikia propaganda ir kaip atpažinti propagandinio manipuliavimo technikas? Ar yra būdų ugdytis joms imunitetą? Apie tai dr. Nerijaus Maliukevičiaus paskaita „Kaip atpažinti propagandą?“ Pastaruoju metu daug...Pastaruoju metu daug kalbama apie informacinius karus, jų veikimo būdus pasitelkus propagandą. Pasak dr. Nerijaus Maliukevičiaus, kartais informaciniai karai traktuojami kaip vien šių dienų tikrovė, tačiau to apraiškų būta net Biblijoje ir mitologijoje. Lektorius pastebi, kad ir žodis „propaganda“ dabar vartojamas vien su neigiamu atspalviu, neįsigilinus į jo kilmę.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2275falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-12-08-14-05--15371098Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353586.m4aTue, 08 Dec 2015 10:46:59 +0000LRTBaigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus. Istorikės Lietuvos...Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.]]>2299falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-12-01-14-05--15371101Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva.
Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321312.m4aTue, 01 Dec 2015 08:10:19 +0000LRTLatvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros...Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvastingumą šiandien ir ryšį su Lietuva.
Antroji paskaitos dalis skirta Janio Rainio žmonai Aspazijai (Elzai Rozenbergai). Dramaturgės, poetės biografiją ir kūrybą bei jos ryšius su lietuvių literatūra aptaria LLTI doktorantė Birutė Avižinienė. Nors neturime daug Aspazijos vertimų, ankstyvoji dramaturgės kūryba buvo itin aktuali ankstyvajam lietuvių teatrui – lietuvių mėgėjai ne kartą statė iš latvių kalbos išverstą tragediją „Vaidilutė“, kuriai paskaitoje skiriama kiek daugiau dėmesio.]]>2107falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-11-24-14-05--15371108
XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai, kokią vedybinę politiką taikė Lietuvos valdovai, kur daugiausia ieškojo vedybinių partnerių sau bei savo vaikams, broliams, seserims.

Kuri LDK valdovų giminė pelnė vienos svarbiausių Europos valdovų dinastijų vardą, kokios priežastys lėmė, kad Lietuva pasuko Vakarų, o ne Rytų kryptimi, kodėl Jogailos sūnaus Kazimiero žmona Elžbieta Habzburgaitė vadinama karalių motina?.. Į šiuos ir kitus intriguojančius klausimus atsakys Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro muziejininkas, istorikas Eimantas Gudas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012321047.m4aTue, 24 Nov 2015 12:37:28 +0000LRTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų vedybinė politika. XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai,...
XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai, kokią vedybinę politiką taikė Lietuvos valdovai, kur daugiausia ieškojo vedybinių partnerių sau bei savo vaikams, broliams, seserims.

Kuri LDK valdovų giminė pelnė vienos svarbiausių Europos valdovų dinastijų vardą, kokios priežastys lėmė, kad Lietuva pasuko Vakarų, o ne Rytų kryptimi, kodėl Jogailos sūnaus Kazimiero žmona Elžbieta Habzburgaitė vadinama karalių motina?.. Į šiuos ir kitus intriguojančius klausimus atsakys Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro muziejininkas, istorikas Eimantas Gudas.]]>1946falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-11-17-14-05--15371119Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai dingstį davė saugumo krizė, susijusi su konfliktu Sirijoje.
Dar paskaitoje kalbama, ar kas nors Europoje imasi lyderio vaidmens, ką šios krizės reiškia Lietuvai, pagaliau kaip krizės pakeitė ES.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320828.m4aTue, 17 Nov 2015 12:28:32 +0000LRTKaip Europos Sąjunga tvarkosi su krizėmis? Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai...Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai dingstį davė saugumo krizė, susijusi su konfliktu Sirijoje.
Dar paskaitoje kalbama, ar kas nors Europoje imasi lyderio vaidmens, ką šios krizės reiškia Lietuvai, pagaliau kaip krizės pakeitė ES.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2616falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-11-03-14-05--15371134Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012058742.m4aTue, 03 Nov 2015 01:37:20 +0000LRT„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu...Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>3146falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-10-27-14-05--15371113Paskaitoje bus nagrinėjami keli požiūriai į kintantį ir įvairialypį Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį pasaulyje. Kodėl JAV svarbi vadinamoji „amerikietiškojo išskirtinumo“ idėja? Kokios aplinkybės lemia Valstijų vaidmenį tarptautinėje politikoje, kitusį nuo izoliacijos ir susikoncentravimo į vidaus problemas iki lyderystės bei globalios darbotvarkės formavimo? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus pristatomos keturios užsienio politikos tradicijos, pramintos garsių JAV valstybininkų pavardėmis – Hamiltono, Wilsono, Jeffersono ir Jacksono. Taip pat analizuojama, kokį poveikį jos turėjo George'o Busho ir Barracko Obamos prezidentavimo laiku. Išgirsime lektoriaus nuomonę, kuris iš kandidatų, laimėsiančių 2016 metų rinkimus, būtų parankiausias Lietuvai.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026394.m4aTue, 27 Oct 2015 01:23:48 +0000LRTJAV rengiasi 2016 m. prezidento rinkimams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Linas Kojala savo paskaitoje aptars JAV vaidmenį globaliame pasaulyje ir artėjančių prezidento rinkimų kontekste. Paskaitoje...Paskaitoje bus nagrinėjami keli požiūriai į kintantį ir įvairialypį Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį pasaulyje. Kodėl JAV svarbi vadinamoji „amerikietiškojo išskirtinumo“ idėja? Kokios aplinkybės lemia Valstijų vaidmenį tarptautinėje politikoje, kitusį nuo izoliacijos ir susikoncentravimo į vidaus problemas iki lyderystės bei globalios darbotvarkės formavimo? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus pristatomos keturios užsienio politikos tradicijos, pramintos garsių JAV valstybininkų pavardėmis – Hamiltono, Wilsono, Jeffersono ir Jacksono. Taip pat analizuojama, kokį poveikį jos turėjo George'o Busho ir Barracko Obamos prezidentavimo laiku. Išgirsime lektoriaus nuomonę, kuris iš kandidatų, laimėsiančių 2016 metų rinkimus, būtų parankiausias Lietuvai.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2074falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-10-20-14-05--15371135Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar.
Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę.
Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026133.m4aTue, 20 Oct 2015 15:32:01 +0000LRTPasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“...Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar.
Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę.
Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.]]>2683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-10-13-14-05--15371132Nuo Antrojo pasaulinio karo Europos Sąjunga (ES) dar nebuvo susidūrusi su tokiais tarptautinės migracijos iššūkiais. Atsižvelgiant į dabartines migracijos tendencijas ES ir už jos ribų, paskaitoje aptariama Viduržemio jūros regione ir šiuo metu ES vyraujanti migracijos krizė, galimi problemų sprendimo būdai ir ES politikos įtaka šiuolaikiniams migracijos procesams. Europos Parlamente vykstant balsavimui dėl migracijos kvotų ir tuo pačiu Europos Komisijai pristatant ES migracijos darbotvarkę, keičiasi ne tik ES lygmenyje įgyvendinama migracijos politika, bet ir ES valstybių narių požiūris į migracijos procesus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993329.m4aTue, 13 Oct 2015 18:06:50 +0000LRTDr. Karolio Žibo paskaitoje „Pabėgėlių krizė Europos Sąjungoje ir Lietuvos įsipareigojimai“ aptariamos migracijos krizės priežastys ir padariniai, galimi sprendimo būdai bei Lietuvos dalyvavimas šiame procese. Nuo Antrojo pasaulinio karo Europos...Nuo Antrojo pasaulinio karo Europos Sąjunga (ES) dar nebuvo susidūrusi su tokiais tarptautinės migracijos iššūkiais. Atsižvelgiant į dabartines migracijos tendencijas ES ir už jos ribų, paskaitoje aptariama Viduržemio jūros regione ir šiuo metu ES vyraujanti migracijos krizė, galimi problemų sprendimo būdai ir ES politikos įtaka šiuolaikiniams migracijos procesams. Europos Parlamente vykstant balsavimui dėl migracijos kvotų ir tuo pačiu Europos Komisijai pristatant ES migracijos darbotvarkę, keičiasi ne tik ES lygmenyje įgyvendinama migracijos politika, bet ir ES valstybių narių požiūris į migracijos procesus.]]>2376falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-10-06-14-05--15371138http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993164.m4aTue, 06 Oct 2015 10:16:16 +0000LRTVasaros pabaigoje Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko 12–asis tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Šiemetinio forumo tema – „Knyga kaip projektas“. Tema aktuali, nes kaip rašo viena iš forumo iniciatorių – rašytoja Giedra Radvilavičiūtė,...3012falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-09-29-14-05--15371141Dar XVI amžiuje iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia ir įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, ilgainiui išplito ir valstiečių darželiuose.
(Kartojama 2014 m. rugsėjo 2 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011960323.m4aTue, 29 Sep 2015 11:19:13 +0000LRTDr. Redos Griškaitės paskaitoje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės mylėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Dar XVI amžiuje iš Meksikos į...Dar XVI amžiuje iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia ir įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, ilgainiui išplito ir valstiečių darželiuose.
(Kartojama 2014 m. rugsėjo 2 d. laida.)]]>3060falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-09-22-14-05--15371148Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.
Laida skiriama M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927905.m4aTue, 22 Sep 2015 10:16:00 +0000LRT1875 m. rugsėjo 22 dieną gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką...Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.
Laida skiriama M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.]]>3187falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-09-15-14-05--15371144Remdamasi grupės mokslininkų tyrimais, lektorė aptaria neformalią žmonių veiklą ir ryšius bei paralelinę tikrovę, teigia, kad iš sovietmečio paveldėjome ne vien blogį ir anų laikų nostalgiją, bet ir pilietinės visuomenės užuomazgas.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927720.m4aTue, 15 Sep 2015 00:29:05 +0000LRTDažnai save vadiname posovietine visuomene ir kone visą blogį kildiname iš ten. Tačiau ar sovietinė visuomenė buvo vienalytė, ar tikrai daug iš jos paveldėjome? Apie tai svarstys prof. Ainė Ramonaitė paskaitoje „Nematoma sovietmečio visuomenė“....Remdamasi grupės mokslininkų tyrimais, lektorė aptaria neformalią žmonių veiklą ir ryšius bei paralelinę tikrovę, teigia, kad iš sovietmečio paveldėjome ne vien blogį ir anų laikų nostalgiją, bet ir pilietinės visuomenės užuomazgas.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-09-08-14-05--15371147Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.
Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.
Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927579.m4aTue, 08 Sep 2015 10:35:49 +0000LRTSovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams...Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.
Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.
Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>2995falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-09-01-14-05--15371151Politinė ir visuomeninė M. K. Oginskio veikla vis dar išlieka mažai pažinta. Tačiau gausūs archyviniai šaltiniai, dokumentinis LDK palikimas suteikia galimybių naujais duomenimis papildldyti Oginskio gyvenimo ir veiklos kelią, atskleisti jo politines pažiūras ir vertybines orientacijas.

Paskaita skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011895384.m4aTue, 01 Sep 2015 08:35:00 +0000LRTDr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitos tikslas – peržvelgti Mykolo Kleopo Oginskio kaip politiko veiklos kelią, išryškinti jo turėtą valstybės viziją LDK padalijimų kontekste, kartu prisiliečiant prie sudėtingos asmens atsakomybės už valstybės...Politinė ir visuomeninė M. K. Oginskio veikla vis dar išlieka mažai pažinta. Tačiau gausūs archyviniai šaltiniai, dokumentinis LDK palikimas suteikia galimybių naujais duomenimis papildldyti Oginskio gyvenimo ir veiklos kelią, atskleisti jo politines pažiūras ir vertybines orientacijas.

Paskaita skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.]]>2896falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-08-18-14-05--15371159
Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.

(Kartojama 2013 m. lapkričio 26 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894786.m4aTue, 18 Aug 2015 19:10:44 +0000LRTTeatrologės Gražinos Mareckaitės paskaita primins liaudiškojo teatro pastangas skleisti lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte. Iš paprastučių vaidinimų, teatro mėgėjų entuziazmo vėliau išsirutuliojo profesionalus „Vaidilos“ teatras. Gražinos...
Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.

(Kartojama 2013 m. lapkričio 26 d. laida.)]]>3112falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-08-11-14-05--15371157
Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi.

(Kartojama 2014 m. vasario 25 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894785.m4aTue, 11 Aug 2015 09:34:32 +0000LRT„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės...
Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi.

(Kartojama 2014 m. vasario 25 d. laida.)]]>2671falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-08-04-14-05--15371155Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.
(Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011862384.m4aTue, 04 Aug 2015 12:04:13 +0000LRT„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę,...Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.
(Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)]]>2378falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-07-21-14-05--15371152Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga, peržvelgs vasaros mėnesius, aptars, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.

(Kartojama 2012 m. birželio 19 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829604.m4aTue, 21 Jul 2015 03:32:16 +0000LRTEtnologės Nijolės Marcinkevičienės paskaita bus vasariška – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti šeimos stalui. Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine...Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga, peržvelgs vasaros mėnesius, aptars, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.

(Kartojama 2012 m. birželio 19 d. laida.)]]>2185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-07-14-14-05--15371173Lektorė, kurios mokslinių interesų sritis – feministinė kritika, pirmą paskaitos dalį skyrė Simone de Beauvoir kūrybai ir veiklai aptarti. Simone de Beauvoir – rašytoja, romanistė, filosofė, ypač išgarsėjusi studija „Antroji lytis“ – apie moterų padėtį visuomenėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1013042025.m4aTue, 14 Jul 2015 12:36:55 +0000LRTDr. Solveigos Daugirdaitės paskaita primins 1965 m. vasarą, kai Lietuvoje lankėsi garsių prancūzų intelektualų pora Simone de Beauvoir ir Jeanas Paulis Sartre‘as. Kodėl jie aplankė būtent Lietuvą, kaip šį įvykį atspindėjo tuometė spauda, kokį ženklą...Lektorė, kurios mokslinių interesų sritis – feministinė kritika, pirmą paskaitos dalį skyrė Simone de Beauvoir kūrybai ir veiklai aptarti. Simone de Beauvoir – rašytoja, romanistė, filosofė, ypač išgarsėjusi studija „Antroji lytis“ – apie moterų padėtį visuomenėje.]]>3121falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-07-07-14-05--15371164Diskusijos dalyviai aptaria globalizacijos, laisvosios rinkos, populiariosios kultūros ir tradicinių vertybių sąveikas. Svarstoma, kodėl kultūrinės atminties ir tautinio tapatumo klausimai stumiami į nuošalę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011764085.m4aTue, 07 Jul 2015 07:02:46 +0000LRTDiskusijai „Moderniosios lietuvybės ypatumai. Ką pastebime šiandien?“ pagrindą davė neseniai išėjusi Vytauto Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“. Dalyvauja autorius ir jo kolegos Vytautas Radžvilas ir Naglis Kardelis. Moderatorius Valentinas...Diskusijos dalyviai aptaria globalizacijos, laisvosios rinkos, populiariosios kultūros ir tradicinių vertybių sąveikas. Svarstoma, kodėl kultūrinės atminties ir tautinio tapatumo klausimai stumiami į nuošalę.]]>2415falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-06-23-14-05--15371170Tais renginiai siekta žmones atitraukti nuo religinio gyvenimo ne tiek persekiojant ir represuojant, kiek pasiūlant patrauklias alternatyvas religinėms praktikoms, būdus perinterpretuoti savo asmeninę patirtį. Tai – priemonės, skatinusios žmogų priimti asmeninį sprendimą nureligėti.
Paskaitoje svarstoma ir tai, kokį žmogų suformavo lietuviškoji ateizacijos politika.
Paskaita parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, Nr. LIT-7-11.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764074.m4aTue, 23 Jun 2015 10:17:55 +0000LRTDr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ kalbama apie sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizacijos politiką. Aptariami „švelnieji“ jos pavidalai: ateistinės autobiografijos, pramogos ir šventės,...Tais renginiai siekta žmones atitraukti nuo religinio gyvenimo ne tiek persekiojant ir represuojant, kiek pasiūlant patrauklias alternatyvas religinėms praktikoms, būdus perinterpretuoti savo asmeninę patirtį. Tai – priemonės, skatinusios žmogų priimti asmeninį sprendimą nureligėti.
Paskaitoje svarstoma ir tai, kokį žmogų suformavo lietuviškoji ateizacijos politika.
Paskaita parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, Nr. LIT-7-11.]]>2585falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-06-16-14-05--15371185Iš pradžių Aldonos Liobytės duktė Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė pateiks kai kuriuos svarbiausius mamos gyvenimo faktus, iš kurių aiškėja, jog jos būta neeilinės asmenybės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763932.m4aTue, 16 Jun 2015 08:45:48 +0000LRTGegužės 22 dieną LLTI vyko mokslinė konferencija, skirta rašytojos, aktorės, vertėjos Aldonos Liobytės100-osioms gimimo metinėms. Girdėsite du ten įrašytus pranešimus: literatūrologės dr. Loretos Jakonytės „Liobytės socialumas“ ir doc. Kęstučio Urbos...Iš pradžių Aldonos Liobytės duktė Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė pateiks kai kuriuos svarbiausius mamos gyvenimo faktus, iš kurių aiškėja, jog jos būta neeilinės asmenybės.]]>3126falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-06-09-14-05--15371177Pagrindiniais grėsmių „kaltininkais“ tampa šylantis klimatas ir su tuo susijęs jūros lygio kilimas. Mokslininkas aiškina, kad reikia nuodugniau paanalizuoti tiek klimato kaitą, tiek jūros lygio svyravimus, tiek ir lygio kilimo įtaką krantams. Paskaitininkas tikina, kad didelės grėsmės kol kas nėra.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763756.m4aTue, 09 Jun 2015 05:54:33 +0000LRTPo didesnės audros pasigirsta nuogąstavimų, kad jūros krantai sparčiai keičiasi ir esą ateis toks laikas, kai Gargždai, Tauragė, Jurbarkas gali atsidurti po vandeniu. Pasak dr. Dariaus Jarmalavičiaus, atsakyti į klausimą, kas gi laukia Baltijos jūros...Pagrindiniais grėsmių „kaltininkais“ tampa šylantis klimatas ir su tuo susijęs jūros lygio kilimas. Mokslininkas aiškina, kad reikia nuodugniau paanalizuoti tiek klimato kaitą, tiek jūros lygio svyravimus, tiek ir lygio kilimo įtaką krantams. Paskaitininkas tikina, kad didelės grėsmės kol kas nėra.]]>2373falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-06-02-14-05--15371183Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido Vorobjovo mintys.
Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į etapinį Vorobjovo ir visos lietuvių dailės istorijos veikalą „Vilniaus menas“. Pažintis su šia knyga ir jos autoriumi – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijoms ir aktualijoms.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011698277.m4aTue, 02 Jun 2015 14:35:48 +0000LRTMikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai...Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido Vorobjovo mintys.
Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į etapinį Vorobjovo ir visos lietuvių dailės istorijos veikalą „Vilniaus menas“. Pažintis su šia knyga ir jos autoriumi – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijoms ir aktualijoms.]]>2987falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-05-26-14-05--15371187
Keliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus kūrybos, architektūros, istorijos, meno paminklai. Šioje paskaitoje kalbama apie meną krikščioniškose liturginėse erdvėse, kuriose būta ir pakilimų, ir nuopolių. Šis kelias vingiavo nuo krikščionybės aušros, kai bažnyčia buvo persekiojama, per ikonoklastines kovas, per viduramžius, renesansą, baroką, apšvietos civiliazciją iki šių dienų. Ir kiekviename etape menas liturginėse erdvėse turėjo atsakyti į svarbiausią klausimą - kaip ir kokiu pavidalu garbė Dievui turi būti teikiama. Diskusijos vyko visada, tebevyksta ir šiandien. Taigi kada liturginėse erdvėse atsiranda pirmieji meno objektai? Kas lėmė Dievo atvaizdo, ikonos atsiradimą? Kaip kilo atvaizdo garbinimo tradicija? Ar šiuolaikinis menas populiarus šiandienos bažnyčioje? Apie visa tai radijo paskaitoje pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Red. Gailutė Jankauskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011633047.m4aTue, 26 May 2015 12:11:59 +0000LRTRadijo paskaitos: Šiuolaikinis menas liturginėse erdvėse Keliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus...
Keliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus kūrybos, architektūros, istorijos, meno paminklai. Šioje paskaitoje kalbama apie meną krikščioniškose liturginėse erdvėse, kuriose būta ir pakilimų, ir nuopolių. Šis kelias vingiavo nuo krikščionybės aušros, kai bažnyčia buvo persekiojama, per ikonoklastines kovas, per viduramžius, renesansą, baroką, apšvietos civiliazciją iki šių dienų. Ir kiekviename etape menas liturginėse erdvėse turėjo atsakyti į svarbiausią klausimą - kaip ir kokiu pavidalu garbė Dievui turi būti teikiama. Diskusijos vyko visada, tebevyksta ir šiandien. Taigi kada liturginėse erdvėse atsiranda pirmieji meno objektai? Kas lėmė Dievo atvaizdo, ikonos atsiradimą? Kaip kilo atvaizdo garbinimo tradicija? Ar šiuolaikinis menas populiarus šiandienos bažnyčioje? Apie visa tai radijo paskaitoje pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Red. Gailutė Jankauskienė]]>2976falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-05-19-14-05--15371194„Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose greta Biblijos turėti ir poezijos rinkinį, aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik pora teiginių iš prof. R. Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją į JAV atradusį sau draugišką šalį Lietuvą.
Kartojama 2013 m. vasario 5 dienos paskaita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632996.m4aTue, 19 May 2015 11:19:25 +0000LRTGegužės 24 d. Nobelio literatūros premijos laureatui Josifui Brodskiui būtų sukakę 75-eri. Vienas iš žymiausių XX a. poetų buvo artimai susijęs su Lietuva. Apie tai – prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“....„Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose greta Biblijos turėti ir poezijos rinkinį, aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik pora teiginių iš prof. R. Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją į JAV atradusį sau draugišką šalį Lietuvą.
Kartojama 2013 m. vasario 5 dienos paskaita.]]>3158falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-05-12-14-05--15371196Gitanas Nausėda prisipažįsta, kad jo kolekcija prasidėjo, kaip ir galima tikėtis, nuo specialybės autoriteto, lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio įsigytų veikalų, bet paskui surado kitą vagą. Kolekcininką sudomino lituanistika, t. y. viskas, kas susiję su Lietuva nuo seniausių laikų, o turimi ankstyviausi leidiniai – iš XVI a.
Lektorius atskleidžia, kiek įdėta pastangų ieškant vienos ar kitos knygos, kokių patirta nuotykių, padaryta klaidų, prasitaria apie dar neįgyvendintas svajones.
Paskaita skaityta 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632899.m4aTue, 12 May 2015 07:47:11 +0000LRTKas Lietuvoje nepažįsta ekonomisto, finansų analitiko dr. Gitano Nausėdos? Bet tai ir bibliofilas, surinkęs vertingą antikvarinių knygų kolekciją, kurios pagrindą sudaro senieji spaudiniai Lietuvos istorijos, lituanistikos tema. Apie tai – paskaitoje...Gitanas Nausėda prisipažįsta, kad jo kolekcija prasidėjo, kaip ir galima tikėtis, nuo specialybės autoriteto, lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio įsigytų veikalų, bet paskui surado kitą vagą. Kolekcininką sudomino lituanistika, t. y. viskas, kas susiję su Lietuva nuo seniausių laikų, o turimi ankstyviausi leidiniai – iš XVI a.
Lektorius atskleidžia, kiek įdėta pastangų ieškant vienos ar kitos knygos, kokių patirta nuotykių, padaryta klaidų, prasitaria apie dar neįgyvendintas svajones.
Paskaita skaityta 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.]]>3136falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-05-05-14-05--15371201Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos 2008 – 2010 metais išaugo iki 80 proc. Ši kritinė riba vertė imtis skubių strateginių veiksmų, kad mūsų valstybė kuo mažiau būtų priklausoma nuo vieno ir dar nepatikimo tiekėjo. Pastangos davė vaisių – 2015-ieji nuteikia optimistiškai.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011600346.m4aTue, 05 May 2015 17:09:35 +0000LRTBuvusio energetikos viceministro, nepriklausomo eksperto Romo Švedo paskaita „Lietuvos energetinis saugumas: ekonomika ar politika?“ apžvelgia mūsų valstybės 25 metų pastangas vaduotis nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Uždarius Ignalinos...Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos 2008 – 2010 metais išaugo iki 80 proc. Ši kritinė riba vertė imtis skubių strateginių veiksmų, kad mūsų valstybė kuo mažiau būtų priklausoma nuo vieno ir dar nepatikimo tiekėjo. Pastangos davė vaisių – 2015-ieji nuteikia optimistiškai.
Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2915falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-04-28-14-05--15371190„Nėra negražių žmonių, nėra prastų figūrų, yra tik blogai priderinti drabužiai“,- įsitikinusi mados ekspertė Jolanta Vazalinskienė.
Kaip gimsta mada? Kada atsirado siuvėjo profesija? Kokį perversmą kostiumo kūrime padarė pramonės atsiradimas? Ar žinote, kad pasaulyje daugiausia suvartojama ne maisto, o drabužių? Kodėl mada visais laikais orientuojasi į jaunimą? Kaip mada prisitaiko prie naujų laiko iššūkių ir kodėl ji mėgsta pasikartojimus? Apie visa tai paskaitoje pasakoja Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja profesorė Jolanta Vazalinskienė.

Red. Gailutė Jankauskienė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011600167.m4aTue, 28 Apr 2015 06:16:05 +0000LRTRadijo paskaitos: mada ir asociacijos. „Nėra negražių žmonių, nėra prastų figūrų, yra tik blogai priderinti drabužiai“,- įsitikinusi mados ekspertė Jolanta Vazalinskienė. Kaip gimsta mada? Kada atsirado siuvėjo profesija? Kokį perversmą kostiumo...„Nėra negražių žmonių, nėra prastų figūrų, yra tik blogai priderinti drabužiai“,- įsitikinusi mados ekspertė Jolanta Vazalinskienė.
Kaip gimsta mada? Kada atsirado siuvėjo profesija? Kokį perversmą kostiumo kūrime padarė pramonės atsiradimas? Ar žinote, kad pasaulyje daugiausia suvartojama ne maisto, o drabužių? Kodėl mada visais laikais orientuojasi į jaunimą? Kaip mada prisitaiko prie naujų laiko iššūkių ir kodėl ji mėgsta pasikartojimus? Apie visa tai paskaitoje pasakoja Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja profesorė Jolanta Vazalinskienė.

Red. Gailutė Jankauskienė]]>2519falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-04-14-14-05--15371203Paskaita įrašyta 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011534346.m4aTue, 14 Apr 2015 04:07:54 +0000LRTLietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai Tomas Čeponis ir Karolis Zikaras paskaitoje „Saugumas informacinėje erdvėje“ atkreipė dėmesį į XXI a. naujovę – informacinį karą, aptarė, kokie yra priešiškų informacinių...Paskaita įrašyta 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus knygų mugėje.]]>2807falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-04-07-14-05--15371193http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011534391.m4aTue, 07 Apr 2015 11:42:23 +0000LRTNetekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo...1976falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-03-31-14-03--15371208Kodėl neblėsta Barboros Radvilaitės legenda? Kuo karalienės įvaizdis istorinėse LDK šalyse - Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje – skiriasi nuo jos įvaizdžio Lietuvoje? Ar iš tiesų pirmosios gulbės, kaip brangi dovana mylimai žmonai, Lietuvoje atsirado Žygimanto Augusto dėka? Kur veda garsiųjų Barboros perlų detektyvai? – šiuos ir kitus klausimus paskaitoje aptars istorikė, hum.m.dr. Raimonda Ragauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502127.m4aMon, 30 Mar 2015 23:41:14 +0000LRTLietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra žymiausia visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, spalvingas, sudėtingas ir tragiškas...Kodėl neblėsta Barboros Radvilaitės legenda? Kuo karalienės įvaizdis istorinėse LDK šalyse - Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje – skiriasi nuo jos įvaizdžio Lietuvoje? Ar iš tiesų pirmosios gulbės, kaip brangi dovana mylimai žmonai, Lietuvoje atsirado Žygimanto Augusto dėka? Kur veda garsiųjų Barboros perlų detektyvai? – šiuos ir kitus klausimus paskaitoje aptars istorikė, hum.m.dr. Raimonda Ragauskienė.]]>2283falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-03-24-14-05--15371205http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502080.m4aTue, 24 Mar 2015 09:36:27 +0000LRTPolitologas Gediminas Vitkus pradeda paskaitų ciklą „Keturi XIX–XX a. karai, kuriuose kovota su Lietuvos vėliava“. Faktinės informacijos ir statistinių duomenų apie Lietuvos karus kaupimas ir apibendrinimas atliktas pasitelkus 1963 m. JAV pradėto ir...2179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-03-17-14-05--15371217http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501789.m4aTue, 17 Mar 2015 17:47:24 +0000LRTLietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai siūlo pamąstyti apie laisves ir nelaisves socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Diskusijoje dalyvauja filosofai ir kultūrologai Naglis Kardelis, Vytautas Rubavičius, Kęstutis Šapoka. Moderatorė Rita...2241falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-03-10-14-05--15371219Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501587.m4aTue, 10 Mar 2015 01:25:17 +0000LRTMinime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Dr. Justino Dementavičiaus paskaitoje bus aptariami du egzodo lietuvių intelektualų – krikščionių ir liberalų – pateikti atsakymai į klausimą, kas yra laisvė. Pasak lektoriaus, laisvė yra viena ašinių...Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2781falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-03-03-14-03--15371214Apie muzikos įtaką žmogaus organizmui, apie muzikos klausymosi ypatumus išgirsite smuikininkės, tarptautinių konkursų laureatės, orkestrų “Kremerata Baltica”, “Orchestra Ensemble Kanazawa” muzikantės, emocinio intelekto lavinimo instruktorės Agnės Doveikaitės paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011469441.m4aTue, 03 Mar 2015 01:30:40 +0000LRTApie muzikos poveikį žmogui kalbama nuo neatmenamų laikų. Dar senovės Egipte ar Graikijos Imperijose žyniai muzikos garsais gydydavo ligonius. O šiuolaikiniai moksliniai tyrimai mums nuolat įrodo, kad muzika gali būti ne tik malonus laisvalaikio...Apie muzikos įtaką žmogaus organizmui, apie muzikos klausymosi ypatumus išgirsite smuikininkės, tarptautinių konkursų laureatės, orkestrų “Kremerata Baltica”, “Orchestra Ensemble Kanazawa” muzikantės, emocinio intelekto lavinimo instruktorės Agnės Doveikaitės paskaitoje.]]>2371falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-02-24-14-05--15371223http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469152.m4aTue, 24 Feb 2015 18:37:13 +0000LRTPastarojo dešimtmečio emigracijos mastai sudarė prielaidas keliavimo sandūros su kitomis tradicijomis temoms baltų literatūroje atsirasti ir paskatino gausėjančią lietuvių ir latvių (e)migracijos kūrybą. Ją apžvelgia dr. Lauros Laurušaitės paskaita....2409falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-02-17-14-05--15371234Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011468951.m4aTue, 17 Feb 2015 03:35:49 +0000LRTDr. Mažvydo Jastramskio paskaitoje „Lietuvos savivaldos rinkimai: kas, kaip ir kodėl balsuoja?“ aiškinamasi, kas lemia rinkimų rezultatus ir kaip žmonės balsuoja vietos rinkimuose Lietuvoje. Apžvelgiamos teorijos, aiškinančios rinkėjų elgesį...Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2762falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-02-10-14-05--15371240„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip šią veiklą vaizdingai apibūdina menotyrininkė Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, „nušlifuotos akies“, intelekto, pasišventimo daug ko netektų valstybės kultūrinis paveldas.

Paskaita įrašyta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011436119.m4aTue, 10 Feb 2015 15:08:43 +0000LRTMenotyrininkės dr. Simonos Makselienės paskaita „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ pateiks plačią kolekcionavimo panoramą Lietuvoje nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Didžioji paskaitos dalis skiriama...„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip šią veiklą vaizdingai apibūdina menotyrininkė Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, „nušlifuotos akies“, intelekto, pasišventimo daug ko netektų valstybės kultūrinis paveldas.

Paskaita įrašyta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.]]>3227falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-02-03-14-05--153712442008 m. Nobelio literatūros premiją pelnė Jeanas-Marie Gustave‘as Le Clézio, o 2014 m. ja buvo apdovanotas Patrickas Modiano. Šešeri metai yra per trumpas laikas, kad literatūroje įvyktų ryškių pokyčių, tačiau jei Nobelio premija atspindi tam tikras literatūros tendencijas, įdomu pažvelgti, kur link suka naujausias prancūzų romanas. Dr. V. Bikulčiaus nuomone, prancūzų romanas plėtojasi įvairiomis kryptimis: galima aptikti ir išpopuliarėjusį sociologinį romaną (M. Houellebecq, A. Jenni, P. Lemaitre), ir istorinį romaną (L. Binet), ir meilės romaną (P. Lapeyre), ir feministinį romaną (M. Ndiaye, V. Despentes), ir psichologinį romaną (G. Delacourt), ir šeimos kroniką (J. Ferrari), ir eksperimentinį romaną (Y. Moix), ir populiarųjį romaną (M. Levy, G. Musso). Įvairovė yra literatūros stiprybė, keičiasi tik akcentai.

Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 26 d. Prancūzų institute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011403301.m4aTue, 03 Feb 2015 10:30:26 +0000LRTVilniaus universiteto docento Vytauto Bikulčiaus paskaita „Tarp J.-M. G. Le Clézio ir P. Modiano: kur link eina prancūzų romanas?“ – apie šiuolaikinės prancūzų literatūros įvairovę, pagrindines romano tendencijas ir kryptis. 2008 m. Nobelio...2008 m. Nobelio literatūros premiją pelnė Jeanas-Marie Gustave‘as Le Clézio, o 2014 m. ja buvo apdovanotas Patrickas Modiano. Šešeri metai yra per trumpas laikas, kad literatūroje įvyktų ryškių pokyčių, tačiau jei Nobelio premija atspindi tam tikras literatūros tendencijas, įdomu pažvelgti, kur link suka naujausias prancūzų romanas. Dr. V. Bikulčiaus nuomone, prancūzų romanas plėtojasi įvairiomis kryptimis: galima aptikti ir išpopuliarėjusį sociologinį romaną (M. Houellebecq, A. Jenni, P. Lemaitre), ir istorinį romaną (L. Binet), ir meilės romaną (P. Lapeyre), ir feministinį romaną (M. Ndiaye, V. Despentes), ir psichologinį romaną (G. Delacourt), ir šeimos kroniką (J. Ferrari), ir eksperimentinį romaną (Y. Moix), ir populiarųjį romaną (M. Levy, G. Musso). Įvairovė yra literatūros stiprybė, keičiasi tik akcentai.

Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 26 d. Prancūzų institute.]]>3240falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-01-27-14-03--15371230Po XX a. socialinių eksperimentų žmonijai dingo noras žavėtis utopijomis. Net teisingos ir geros visuomenės idėja neretai yra pajuokiama ir laikoma kažkuo iš utopinių fantazijų sferos. Tik kažkodėl pamirštama, kad utopija, mūsų pasaulyje išvaryta pro duris, sugrįžo pro langą. Įvyko jos privatizacija – šiandien mes svajojame ne apie gerą visuomenę ar bendruomenę, o apie gerą savo pačių gyvenimą ir individualią sėkmę. Bet kur lieka miestas? Juk jis yra tikroji utopijų ir jų vedinių – eutopijų ir distopijų – erdvė. Paradoksalu, bet miestas iš simbolinio mąstymo erdvės, estetinio miesto kūno ir kultūros atminties gyvojo lauko šiandien virsta atminties karų vieta.
Plačiau apie visa tai išgirsite filosofo, idėjų istoriko, akademiko, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektoriaus Leonido Donskio paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/1011370987.m4aTue, 27 Jan 2015 04:04:36 +0000LRT2014 m. pabaigoje Nacionalinėje galerijoje vyko Architektūros (pokalbių) fondo paskaitų ciklas “Koks miestas?”. Paskaitose buvo aptariamas šiuolaikinis miestas, svarstyta, kas formuoja jo įvaizdį, kokį vaidmenį šiame procese atlieka ideologija,...Po XX a. socialinių eksperimentų žmonijai dingo noras žavėtis utopijomis. Net teisingos ir geros visuomenės idėja neretai yra pajuokiama ir laikoma kažkuo iš utopinių fantazijų sferos. Tik kažkodėl pamirštama, kad utopija, mūsų pasaulyje išvaryta pro duris, sugrįžo pro langą. Įvyko jos privatizacija – šiandien mes svajojame ne apie gerą visuomenę ar bendruomenę, o apie gerą savo pačių gyvenimą ir individualią sėkmę. Bet kur lieka miestas? Juk jis yra tikroji utopijų ir jų vedinių – eutopijų ir distopijų – erdvė. Paradoksalu, bet miestas iš simbolinio mąstymo erdvės, estetinio miesto kūno ir kultūros atminties gyvojo lauko šiandien virsta atminties karų vieta.
Plačiau apie visa tai išgirsite filosofo, idėjų istoriko, akademiko, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektoriaus Leonido Donskio paskaitoje.]]>3266falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-01-20-14-05--15371233Algimantas Jankauskas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, čia dirba nuo 1993 m. Tai vienas iš trijų tomų knygos „Lietuvos politinės minties antologijos“, kurią išleido institutas, sudarytojų.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54bf7060bece1.m4aTue, 20 Jan 2015 13:08:14 +0000LRTArtėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui dr. Algimantas Jankauskas siūlo susipažinti su Lietuvos politinės minties palikimu, plačiau apsistodamas ties tarpukario, nacių okupacijos metų ir išeivijos katalikiškosios krypties autorių...Algimantas Jankauskas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, čia dirba nuo 1993 m. Tai vienas iš trijų tomų knygos „Lietuvos politinės minties antologijos“, kurią išleido institutas, sudarytojų.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>2000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-01-13-14-05--15371254Pasitelkdama socialinių mokslų klasikus, dr. K. Korzeniewska teigia, kad Katalikų bažnyčia tampa viena iš svarbiausių socialinės atminties žadintojų ir sergėtojų. Ji nuolat primena apie partizanų ir tremtinių auką ir, nors akylai yra valdžios sekama, laimi ne politikos, o tautos atminties srityje. Netikėtas laisvės proveržis 8–9 dešimtmetį buvo ugdytas ir pogrindžio spaudos, vakarietiškų radijo stočių.
Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete ir susideda iš dviejų dalių. Pirmoje – dr. Katarzynos Korzeniewskos paskaita, antroje – lektorės atsakymai į susirinkusių klausimus.
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek apdovanota 2014 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premija.
Mokslininkė yra Vilniaus universiteto absolventė, čia studijavusi 1991–1995 m. Dabar ji – Baltstogės universiteto docentė. Krokuvos Jogailos universitete įkūrė Lietuvos studijų centrą. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet yra į juos įtraukusi ir daug lenkų mokslininkų bei studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54b6439626b48.m4aTue, 13 Jan 2015 02:56:24 +0000LRTLenkijos Baltstogės universiteto docentės Katarzynos Korzeniewskos paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas: teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“ aptaria laikotarpį po Romo Kalantos susideginimo. „Tada reikia atidžiai įsižiūrėti...Pasitelkdama socialinių mokslų klasikus, dr. K. Korzeniewska teigia, kad Katalikų bažnyčia tampa viena iš svarbiausių socialinės atminties žadintojų ir sergėtojų. Ji nuolat primena apie partizanų ir tremtinių auką ir, nors akylai yra valdžios sekama, laimi ne politikos, o tautos atminties srityje. Netikėtas laisvės proveržis 8–9 dešimtmetį buvo ugdytas ir pogrindžio spaudos, vakarietiškų radijo stočių.
Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete ir susideda iš dviejų dalių. Pirmoje – dr. Katarzynos Korzeniewskos paskaita, antroje – lektorės atsakymai į susirinkusių klausimus.
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek apdovanota 2014 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premija.
Mokslininkė yra Vilniaus universiteto absolventė, čia studijavusi 1991–1995 m. Dabar ji – Baltstogės universiteto docentė. Krokuvos Jogailos universitete įkūrė Lietuvos studijų centrą. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet yra į juos įtraukusi ir daug lenkų mokslininkų bei studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.]]>3034falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2015-01-06-14-05--15371257http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54ad4b5266d98.m4aTue, 06 Jan 2015 17:23:15 +0000LRTRokenrolo karaliumi vadinamam Elviui Presley‘ui sausio 8 d. būtų sukakę 80 metų. Legenda šis dainininkas tapo dar būdamas gyvas, o legendos nemiršta. Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX amžiaus kultūros raktas: Elvis" bus ne apie Elvio muziką, bet...3165falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-12-30-14-03--15371274
Plačiau apie belaidžius arba radijo ryšius, mobiliuosius arba judriuosius tinklus, jų atsiradimo istoriją, technologinius raidos etapus ir ateities mobiliojo ryšio tinklų vystymosi tendencijas girdėsite Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centro bendradarbio dr. Rimvydo Aleksiejūno radijo paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54b686920767b.m4aTue, 30 Dec 2014 06:40:23 +0000LRTLondono mokslo muziejus neseniai paminėjo telekomunikacijų atsiradimo 200 metų jubiliejų – pradedant nuo Morzės telegrafo, telefoninio ryšio, transatlantinio kabelio iki interneto tinklų ir Anglijos karalienės ką tik išsiųstos Twitter žinutės. Per...
Plačiau apie belaidžius arba radijo ryšius, mobiliuosius arba judriuosius tinklus, jų atsiradimo istoriją, technologinius raidos etapus ir ateities mobiliojo ryšio tinklų vystymosi tendencijas girdėsite Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centro bendradarbio dr. Rimvydo Aleksiejūno radijo paskaitoje.]]>3271falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-12-23-14-05--15371266http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a10c7adf47a.m4aTue, 23 Dec 2014 17:26:46 +0000LRTTauta yra sąmoninga ilgalaikė bendruomenė, kurios nariai siejami kultūros ir bendro gyvenimo, ypač rūpinasi vienas kitu bei savo bendruomenės gerove ir siekia save valdyti. Apibrėžimas iš doc. Kęstučio Girniaus paskaitos „Tautos“. Paskaitoje...2840falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-12-16-14-05--15371270http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/549159617ead2.m4aTue, 16 Dec 2014 11:45:58 +0000LRT„Euro bijoti nereikia“, – sako ekonomistė, nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė savo paskaitoje „Nuo aukso iki euro – pinigų fenomenas“. Paskaitoje aiškinama, kokius iššūkius nauji pinigai pirmomis dienomis kels gyventojams ir įmonėms, kokie rūpesčiai...3040falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-12-09-14-05--15371252http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/5488199bc1a69.m4aTue, 09 Dec 2014 17:04:50 +0000LRTNuo kada drabužiams pradėta naudoti vilna, medvilnė, linas? Kas atrado šilką ir sugalvojo džinsinį audinį? Galbūt ir sagos „kaltos“, kad kilo I pasaulinis karas. Juoksitės sužinoję, kaip atrodė pirmasis užtrauktukas. Kauno technologijos universiteto...1880falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-12-02-14-05--15371281http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/547edf2d40932.m4aTue, 02 Dec 2014 08:13:34 +0000LRT1959 – 1989 m. iš gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta apie 5 600 kaimų pavadinimų. Šių melioracijos sunaikintų ir sunykusių kaimų neatkursime, bet gal dar galime išsaugoti jų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą? Šia tema...3042falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-11-25-14-05--15371276http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/547c20845a5c6.m4aTue, 25 Nov 2014 13:21:49 +0000LRTNuo seniausių laikų žmogus ieškojo šviesos šaltinių, kurie istorijos eigoje tobulėjo, kito šviesos šaltinio sąvokos, apšvietimo sampratos, strategijos. Šiandien šviesos sistemų įvairovė, pažangiausių technologijų taikymas dirbtinio apšvietimo srityje...2028falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-11-18-14-05--15371277
Vakaruose karas – labiau mechaniškai suprantamas veiksmas, kraštutinė priemonė spręsti problemas. Mūsų kraštuose karas suprantamas egzistenciškai – be karinio veiksnio sunku apsibrėžti, kas yra mūsų tapatybė, ir iš to išplaukia daugybė politinių dilemų.

Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/546b561125792.m4aTue, 18 Nov 2014 10:35:27 +0000LRT„Dvi karo sampratos“ – tai filosofinio, istorinio, politologinio pobūdžio dr. Deivido Šlekio paskaita. Pasak lektoriaus, Vakarų valstybių ir mūsų regiono žmonės skirtingai supranta dramatinį reiškinį, kurį vadiname karu. Vakaruose karas – labiau...
Vakaruose karas – labiau mechaniškai suprantamas veiksmas, kraštutinė priemonė spręsti problemas. Mūsų kraštuose karas suprantamas egzistenciškai – be karinio veiksnio sunku apsibrėžti, kas yra mūsų tapatybė, ir iš to išplaukia daugybė politinių dilemų.

Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1867falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-11-11-14-05--15371285
Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką gero žada mokslo pažanga.

Prof. Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja. Mokslininkei už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai 1998–2012“ paskirta 2013 m. Lietuvos mokslo premija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/54621b8087107.m4aTue, 11 Nov 2014 08:32:21 +0000LRT„Radijo paskaitos“: imunitetas – mūsų ginklas kovojant už išlikimą. Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką...
Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką gero žada mokslo pažanga.

Prof. Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja. Mokslininkei už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai 1998–2012“ paskirta 2013 m. Lietuvos mokslo premija.]]>1942falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-11-04-14-05--15371291
Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/545a07c9a2af0.m4aTue, 04 Nov 2014 05:51:41 +0000LRT„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui: tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo...
Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.]]>2130falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-10-28-14-05--15371312http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/54783043b591f.m4aTue, 28 Oct 2014 13:02:29 +0000LRT„Tinkama mityba – sveikatos pagrindas, nes nuo to labai priklauso mūsų gera savijauta, gyvenimo kokybė ir trukmė,“ – savo paskaitoje teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas...3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-10-21-14-05--15371305
Kiti paskaitoje keliami klausimai: kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos tapatybės ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums tautiškai būtų prasminga, sava ir verta pastangų? Kokia yra mūsų tapatybę geriausiai atitinkanti Europos Sąjunga?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/544667e03fd86.m4aTue, 21 Oct 2014 09:33:49 +0000LRTDoc. dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Trys lietuviškosios Europos“ bus analizuojami europietiškumo vaizdiniai dabartinėje lietuviškoje tautinėje tapatybėje. Aptariant kultūrinius ir akademinius tekstus bei reiškinius, politinius pareiškimus ir...
Kiti paskaitoje keliami klausimai: kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos tapatybės ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums tautiškai būtų prasminga, sava ir verta pastangų? Kokia yra mūsų tapatybę geriausiai atitinkanti Europos Sąjunga?]]>2718falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-10-14-14-05--15371316
Išmintis (prudencija) yra viena iš kardinalių dorybių. Cardio lotyniškai reiškia „vyris“, tad kardinaliosios dorybės yra „ašinės“, t. y. tokios, ant kurių kažkas sukasi, kartais braškėdamas kaip Donelaičio vežimo ratas. Išmintis nieko neįrodinėja ir negali įrodyti. Ji tik parodo, kaip yra, ir apeliuoja į tokią pačią išmintį. Išmintis atpažįsta išmintį, taip pat ir jos priešybę – kvailybę, kaip tiesa atpažįsta save pačią ir savo priešybę – klaidą.

Arūnas Sverdiolas – 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. Premija pelnyta už darbų ciklą „Hermeniautinė kultūros filosofija 2002–2012“.

Paskaita 2014 m. rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141329543067171.m4aTue, 14 Oct 2014 11:46:05 +0000LRTFilosofas profesorius Arūnas Sverdiolas savo paskaitoje pastebi, kad mūsų visuomenės viešajame mąstyme išmintis nėra dažnas reiškinys. Pirmoji paskaitos dalis labiau teorinė, antroje bus pateikta pavyzdžių, kaip išmintis ar kvailybė reiškiasi mūsų...
Išmintis (prudencija) yra viena iš kardinalių dorybių. Cardio lotyniškai reiškia „vyris“, tad kardinaliosios dorybės yra „ašinės“, t. y. tokios, ant kurių kažkas sukasi, kartais braškėdamas kaip Donelaičio vežimo ratas. Išmintis nieko neįrodinėja ir negali įrodyti. Ji tik parodo, kaip yra, ir apeliuoja į tokią pačią išmintį. Išmintis atpažįsta išmintį, taip pat ir jos priešybę – kvailybę, kaip tiesa atpažįsta save pačią ir savo priešybę – klaidą.

Arūnas Sverdiolas – 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. Premija pelnyta už darbų ciklą „Hermeniautinė kultūros filosofija 2002–2012“.

Paskaita 2014 m. rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijoje.]]>2794falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-10-07-14-05--15371293
Gyventojų retėjimo priežastys tarsi visiems aiškios – emigracija, mažas gimstamumas. Kas ateityje laukia Lietuvos, kai po 20–30 metų pusė jos teritorijos liks beveik be gyventojų? Tai klausimai, kurie neduoda ramybės ne tik mokslininkams, tai ir valstybės rūpestis.

Dr. Vidmantas Daugirdas – Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Neseniai jis su autorių kolektyvu išleido monografiją „Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos“.

Paskaita 2014 m. balandžio 16 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos surengtoje konferencijoje „Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai – mokytojams“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141276709579330.m4aTue, 07 Oct 2014 15:04:50 +0000LRTDr. Vidmantas Daugirdas savo paskaitoje atkreips dėmesį į tai, kad Lietuvoje neapgyvendintų vietovių sparčiai daugėja – formuojasi naujos dykros, kuriose kai kur gyventojų tankumas nesiekia nė 5 žmonių viename kvadratiniame kilometre. Gyventojų...
Gyventojų retėjimo priežastys tarsi visiems aiškios – emigracija, mažas gimstamumas. Kas ateityje laukia Lietuvos, kai po 20–30 metų pusė jos teritorijos liks beveik be gyventojų? Tai klausimai, kurie neduoda ramybės ne tik mokslininkams, tai ir valstybės rūpestis.

Dr. Vidmantas Daugirdas – Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Neseniai jis su autorių kolektyvu išleido monografiją „Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos“.

Paskaita 2014 m. balandžio 16 d. įrašyta Lietuvos mokslų akademijos surengtoje konferencijoje „Geografijos mokslo aktualijos: mokslininkai – mokytojams“.]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-09-30-14-05--15371324http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141208576935898.m4aMon, 29 Sep 2014 22:47:36 +0000LRTNacionalinėje galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Nebendradarbiavimas – apie skulptūrą“. Vienas iš ciklo renginių buvo skirtas kūrybinio pasipriešinimo taktikoms. Ar tikrai kūrybinė alternatyva, ilgainiui...3251falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-09-23-14-05--15371304
Paskaitoje taip pat aptariama, kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta Ukrainoje, ir tai, kaip elgiasi Rusijos vadovybė kitų suverenių šalių atžvilgiu.

Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141147867817966.m4aTue, 23 Sep 2014 02:36:27 +0000LRTViena iš svarbiausių dabarties tarptautinių aktualijų – saugumo situacija Europoje. Kaip į ją reaguoja Europos Sąjunga? Ar pakankamos ekonominės sankcijos ir ar yra kitų būdų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos? Apie tai VU Tarptautinių santykių ir...
Paskaitoje taip pat aptariama, kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta Ukrainoje, ir tai, kaip elgiasi Rusijos vadovybė kitų suverenių šalių atžvilgiu.

Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1607falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-09-09-14-05--15371325
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims. Kartu su bendraautoriais yra parašęs 13 monografijų, vadovėlių ir studijoms skirtų leidinių. O neseniai išėjo daugiau kaip 400 puslapių gausiai iliustruota knyga „Kas užlopys dangų“, kurios jau ir pavadinimas sako, kad ji nėra pernelyg mokslinga, o gali būti suprantama ir skaitoma plataus skaitytojų rato.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141035117547219.m4aTue, 09 Sep 2014 00:22:18 +0000LRTAr įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir...
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims. Kartu su bendraautoriais yra parašęs 13 monografijų, vadovėlių ir studijoms skirtų leidinių. O neseniai išėjo daugiau kaip 400 puslapių gausiai iliustruota knyga „Kas užlopys dangų“, kurios jau ir pavadinimas sako, kad ji nėra pernelyg mokslinga, o gali būti suprantama ir skaitoma plataus skaitytojų rato.]]>3038falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-09-02-14-05--15371335http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/140975388350631.m4aTue, 02 Sep 2014 03:30:22 +0000LRTNaują sezoną pradėsime istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita „Ir gėles turi savo istoriją“. Joje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo...3092falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-29-14-05--15371330
Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo pasaulis. Tačiau viešosios erdvės suprekinimo ir vartojimo procesas įtraukia ir senąsias, istorines miestų dalis, kur pasireiškia vadinamoji „retro nostalgija“. Nuo dabarties rūpesčių ir nerimo bėgama į laikiną saugios ir kontroliuojamos, sukonstruotos ir prijaukintos praeities glėbį. Paskaitoje vietos skiriama ir postmoderniosios architektūros miestiečiams daromam poveikiui.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140671443756772.m4aTue, 29 Jul 2014 12:18:24 +0000LRTKultūros istorikė prof. Rasa Čepaitienė baigia keturių paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Paskutinėje ciklo paskaitoje susipažinsime su neoliberaliojo miesto ženklais viešosiose erdvėse. Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir...
Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo pasaulis. Tačiau viešosios erdvės suprekinimo ir vartojimo procesas įtraukia ir senąsias, istorines miestų dalis, kur pasireiškia vadinamoji „retro nostalgija“. Nuo dabarties rūpesčių ir nerimo bėgama į laikiną saugios ir kontroliuojamos, sukonstruotos ir prijaukintos praeities glėbį. Paskaitoje vietos skiriama ir postmoderniosios architektūros miestiečiams daromam poveikiui.]]>2645falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-22-14-03--15371342Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių viešųjų erdvių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140610258892221.m4aTue, 22 Jul 2014 12:22:51 +0000LRTTrečioji kultūros istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaita iš ciklo „Miestas kaip ideologijos tekstas“ – apie nacionalinį miestą. Joje daug dėmesio skiriama Lietuvos atminties politikos raiškai, ypač akcentuojant paminklų reikšmę nacionalinei...Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių viešųjų erdvių.]]>3010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-15-14-05--15371340http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140550529449437.m4aTue, 15 Jul 2014 01:28:02 +0000LRTTęsiame kultūros istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Šįkart siūlysime klausytis pasakojimo apie autoritarinį miestą. Anot lektorės, tokį miestą kaip ideologinį tekstą „rašo“ išimtinai politinė valdžia...2704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-08-14-05--15371341
Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje.

(Kartojama 2012 10 23 laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140483204971725.m4aTue, 08 Jul 2014 05:24:36 +0000LRTKultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje....
Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje.

(Kartojama 2012 10 23 laida.)]]>2447falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-01-14-05--15371354
Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140422457510855.m4aTue, 01 Jul 2014 20:37:43 +0000LRTKviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai...
Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.]]>3124falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-07-01-14-05--15371352
Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/1010649860.m4aTue, 01 Jul 2014 11:05:00 +0000LRTKviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai...
Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.]]>3124falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-06-24-14-05--15371365
Europos branduolinių tyrimų centre CERN vykdomuose eksperimentuose bei tyrinėjimuose aktyviai dalyvauja ir lietuvių mokslininkai. Paskaitą apie naujausius Visatos ir materijos tyrimus skaito vienas žymiausių Lietuvos fizikų – vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Juozas Vidmantis Vaitkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140369463032013.m4aTue, 24 Jun 2014 16:44:50 +0000LRTJau keli dešimtmečiai naujausi moderniosios fizikos atradimai nesiliauja stebinti žmonijos. 2012 m. CERN laboratorijoje Šveicarijoje pačiu galingiausiu pasaulyje dalelių greitintuvu LHC buvo aptiktas Higgso bozono egzistavimo įrodymas, kuris tarsi...
Europos branduolinių tyrimų centre CERN vykdomuose eksperimentuose bei tyrinėjimuose aktyviai dalyvauja ir lietuvių mokslininkai. Paskaitą apie naujausius Visatos ir materijos tyrimus skaito vienas žymiausių Lietuvos fizikų – vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Juozas Vidmantis Vaitkus.]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-06-17-14-05--15371355
Akivaizdu, kad Palangos kranto kitimas artimai susijęs su 1890 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus statytu tiltu. Paskaitoje, be kita ko, pateikiama kurortui svarbių istorinių faktų, nuorodų į senas fotografijas.

Dr. Darius Jarmalavičius – Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos Krantotyros ir krantotvarkos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140308961793886.m4aTue, 17 Jun 2014 10:22:11 +0000LRT„Jūros kranto ties Palanga kaita per paskutinį šimtmetį“, – tokia dr. Dariaus Jarmalavičiaus paskaitos tema. Sužinosime, kaip jūros krantą veikė besikeičiančios klimato sąlygos, kiek žmogus prisideda prie krantodaros ir kratotvarkos procesų, kokią...
Akivaizdu, kad Palangos kranto kitimas artimai susijęs su 1890 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus statytu tiltu. Paskaitoje, be kita ko, pateikiama kurortui svarbių istorinių faktų, nuorodų į senas fotografijas.

Dr. Darius Jarmalavičius – Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos Krantotyros ir krantotvarkos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.]]>1963falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-06-10-14-05--15371368
Klasika visada buvo Lietuvos teatro kūnas ir kraujas – nuo Shakespeare‘o iki Čechovo ir per Skandinaviją atgal į Londoną. Šiandien visai netikėtai atrandama ir lietuviškoji žemė – Donelaitis, Vaižgantas, Binkis (žinoma, nepametamas nei Čechovas, nei Ibsenas). Kaip šiandien statoma klasika? Jei klasika visada aktuali, ar būtina ją dar labiau aktualizuoti? Ar reikia išdarkyti jos rūbus, apnuoginti kai kurias „kūno“ dalis, žvelgti kitaip? Ir kiek scenos menas paslankus atrasti naują klasikos skambesį?

Diskusijoje dalyvauja teatrologė Elona Bajorinienė, aktorius Dainius Gavenonis, režisierius Jonas Vaitkus. Moderuoja Vaidas Jauniškis.

(Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2014 m. vasario 20 d.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/14024999708794.m4aMon, 09 Jun 2014 22:56:58 +0000LRTBaigiasi dar vienas teatro sezonas, ir tinkamas laikas pasvarstyti, koks jis buvo, šįkart atkreipiant dėmesį į klasikos pastatymus. Vilniaus knygų mugėje įrašėme įdomią diskusiją „Nauji klasikos drabužiai?“ Klasika visada buvo Lietuvos teatro kūnas...
Klasika visada buvo Lietuvos teatro kūnas ir kraujas – nuo Shakespeare‘o iki Čechovo ir per Skandinaviją atgal į Londoną. Šiandien visai netikėtai atrandama ir lietuviškoji žemė – Donelaitis, Vaižgantas, Binkis (žinoma, nepametamas nei Čechovas, nei Ibsenas). Kaip šiandien statoma klasika? Jei klasika visada aktuali, ar būtina ją dar labiau aktualizuoti? Ar reikia išdarkyti jos rūbus, apnuoginti kai kurias „kūno“ dalis, žvelgti kitaip? Ir kiek scenos menas paslankus atrasti naują klasikos skambesį?

Diskusijoje dalyvauja teatrologė Elona Bajorinienė, aktorius Dainius Gavenonis, režisierius Jonas Vaitkus. Moderuoja Vaidas Jauniškis.

(Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2014 m. vasario 20 d.)]]>2666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-06-03-14-05--15371375
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus daktaro Regimanto Gudelio kvietimu apie dabarties dainų šventes diskutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis, chorinės muzikos kūrėjas, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis ir buvęs ilgametis dainų švenčių organizatorius Juozas Mikutavičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140241140831299.m4aTue, 03 Jun 2014 08:45:07 +0000LRTProf. Regimanto Gudelio paskaitoje „Dainų šventės raidos ir prasmių problemos XIX amžiaus II pusėje – XXI amžiaus pradžioje“ kalbama apie dainų švenčių ištakas, tarpukario ir tarybinių laikų bei dabartinių dainų švenčių turinį ir formas. Klaipėdos...
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus daktaro Regimanto Gudelio kvietimu apie dabarties dainų šventes diskutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis, chorinės muzikos kūrėjas, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis ir buvęs ilgametis dainų švenčių organizatorius Juozas Mikutavičius.]]>3136falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-05-27-14-05--15371381
Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140119616852847.m4aTue, 27 May 2014 18:34:04 +0000LRT„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo...
Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.]]>2925falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-05-20-14-05--15371385
Diskutuojama, kokią įtaką emigracija daro mūsų kultūros ir meno raidai bei kūrėjų tapatybėms. Ar mus įkvepia kitos šalies dvasia ir bendravimo laukai. Kaip keičiasi ambasadų ir konsulatų funkcijos, plečiantis įvairialypei emigracijai. Ar jau galime sakyti, kad esama ir ketvirtosios bangos migrantų.

Diskusijoje dalyvavo rašytojos Paulina Eglė Pukytė, Dalia Staponkutė, ambasados Londone darbuotoja Rita Valiukonytė, politologas dr. Lauras Bielinis. Diskusiją moderavo prof. Gintautas Mažeikis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140059135399654.m4aTue, 20 May 2014 14:44:59 +0000LRTVDU profesoriaus Gintauto Mažeikio moderuojamoje diskusijoje „Emigracija ir naujos galimybės: pozityvus žvilgsnis“ aptariama, ką reiškia emigracija nuolat kintančiame žinių ir technologijų pasaulyje. Kokius pilietinės raidos ir kultūrinės saviraiškos...
Diskutuojama, kokią įtaką emigracija daro mūsų kultūros ir meno raidai bei kūrėjų tapatybėms. Ar mus įkvepia kitos šalies dvasia ir bendravimo laukai. Kaip keičiasi ambasadų ir konsulatų funkcijos, plečiantis įvairialypei emigracijai. Ar jau galime sakyti, kad esama ir ketvirtosios bangos migrantų.

Diskusijoje dalyvavo rašytojos Paulina Eglė Pukytė, Dalia Staponkutė, ambasados Londone darbuotoja Rita Valiukonytė, politologas dr. Lauras Bielinis. Diskusiją moderavo prof. Gintautas Mažeikis.]]>3038falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-05-13-14-05--15371379
Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/14000774972213.m4aTue, 13 May 2014 05:35:17 +0000LRT„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę...
Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.]]>2386falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-05-06-14-05--15371369
Paskaitos tikslas nėra apžvelgti visus šiuo metu pasaulyje vykstančius karinius konfliktus. Jos tikslas – aptarti pagrindines konfliktų kilmės geografines priežastis ir geografinės bei geopolitinės aplinkos konteksto svarbą konflikto eigai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/139938524626553.m4aTue, 06 May 2014 02:03:12 +0000LRTPasibaigus šaltajam karui pasikeitė daugumos karinių konfliktų priežastys – gerokai sumažėjo ideologiniu, tačiau padaugėjo etniniu, religiniu pagrindu kylančių konfliktų, išaugo jų mastai. Apie tai – geografo dr. Rolando Tučo paskaita. Paskaitos...
Paskaitos tikslas nėra apžvelgti visus šiuo metu pasaulyje vykstančius karinius konfliktus. Jos tikslas – aptarti pagrindines konfliktų kilmės geografines priežastis ir geografinės bei geopolitinės aplinkos konteksto svarbą konflikto eigai.]]>1835falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-04-29-14-05--15371399
6-ajame dešimtmetyje kovoje prieš religiją ideologinis režimas pasitelkė vadinamųjų naujųjų švenčių priemones. Jomis buvo siekiama pakeisti senuosius papročius, juos paverčiant nureligintomis sovietinėmis šventėmis (krikštynų, santuokų, laidotuvių...). Buvo kuriami specialūs ritualai – senąsias religines tradicijas keitė naujos civilinės apeigos, asmenines erdves – kolektyvinės, visuomeninės. Lektorė tyrinėja lietuviškąją tautinę sovietinę ir posovietinę tapatybes, sovietinio palikimo apraiškas, kurių netrūksta ir dabartiniame mūsų gyvenime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139878705063139.m4aTue, 29 Apr 2014 10:26:29 +0000LRTŠių metų pradžioje Architektūros pokalbių fondas surengė paskaitų ciklą „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Ciklą pradėjo filosofės hum. m.dr. Nerijos Putinaitės paskaita „Naujosios sovietinės „tradicinės šventės“ ir jų...
6-ajame dešimtmetyje kovoje prieš religiją ideologinis režimas pasitelkė vadinamųjų naujųjų švenčių priemones. Jomis buvo siekiama pakeisti senuosius papročius, juos paverčiant nureligintomis sovietinėmis šventėmis (krikštynų, santuokų, laidotuvių...). Buvo kuriami specialūs ritualai – senąsias religines tradicijas keitė naujos civilinės apeigos, asmenines erdves – kolektyvinės, visuomeninės. Lektorė tyrinėja lietuviškąją tautinę sovietinę ir posovietinę tapatybes, sovietinio palikimo apraiškas, kurių netrūksta ir dabartiniame mūsų gyvenime.]]>2995falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-04-22-14-05--15371403
Dr. Manto Martišiaus paskaita susideda iš dviejų dalių. Pirmoje girdėsime aiškinimą apskritai, kas yra karas, dėl kokių priežasčių jis kyla, kuo pasižymėjo I ir II pasauliniai karai, kodėl atsirado vadinamasis „šaltasis karas“.

Antra paskaitos dalis skirta informaciniam karui aptarti: kaip jis reiškiasi, kokios jo pasekmės ir grėsmės. Nemažai dėmesio skiriama Rusijos skleidžiamai propagandai, kuri pirmiausia nukreipta į posovietines valstybes.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/13981789921258.m4aTue, 22 Apr 2014 06:43:31 +0000LRTVis dažniau girdime sakant: „Vyksta informacinis karas“. Kas yra tas informacinis karas? Jo esmę, sklaidą ir grėsmes nusakys Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius. Dr. Manto Martišiaus paskaita susideda iš dviejų...
Dr. Manto Martišiaus paskaita susideda iš dviejų dalių. Pirmoje girdėsime aiškinimą apskritai, kas yra karas, dėl kokių priežasčių jis kyla, kuo pasižymėjo I ir II pasauliniai karai, kodėl atsirado vadinamasis „šaltasis karas“.

Antra paskaitos dalis skirta informaciniam karui aptarti: kaip jis reiškiasi, kokios jo pasekmės ir grėsmės. Nemažai dėmesio skiriama Rusijos skleidžiamai propagandai, kuri pirmiausia nukreipta į posovietines valstybes.]]>2832falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-04-15-14-05--15371398
Entokrikščioniškosios kultūros tyrinėtojo Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų profesoriaus habil. dr. Alfonso Motuzo paskaitoje išgirsime apie Kryžiaus kelio ištakas, kaip ši pamaldumo praktika kito, kada pasiekė Lietuvą, pagaliau kokį savo ženklą Kryžiaus kelio garbinimo apeigose įrašė Lietuva.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/13978074277388.m4aTue, 15 Apr 2014 01:23:19 +0000LRTKristaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas yra kertinis krikščionybės slėpinys. Tikinčiam žmogui Didžioji savaitė – pasirengimas Prisikėlimo šventei. Tačiau per šimtmečius susiklostęs liaudiškasis pamaldumas tapo ne tik religine praktika, bet ir...
Entokrikščioniškosios kultūros tyrinėtojo Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų profesoriaus habil. dr. Alfonso Motuzo paskaitoje išgirsime apie Kryžiaus kelio ištakas, kaip ši pamaldumo praktika kito, kada pasiekė Lietuvą, pagaliau kokį savo ženklą Kryžiaus kelio garbinimo apeigose įrašė Lietuva.]]>2609falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-04-08-14-05--15371396
Šiuo metu kosminėje erdvėje tyrimus atlieka du mūsų šalyje kurti palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“. Dr. Linas Bukauskas mums primins Lietuvos siekio tapti kosmine valstybe istoriją nuo XVII amžiaus viduryje raketas, kurios yra tolimos kosminių laivų pirmtakės, konstravusio inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus iki mūsų dienų. Išgirsime, kaip buvo kuriami dabartiniai palydovai, kokios jų charakteristikos, kuo unikalios jų technologijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139780731797411.m4aTue, 08 Apr 2014 03:26:00 +0000LRTPasitinkant Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną verta pasidžiaugti, kad ir Lietuva pastaruoju metu šioje srityje pasiekė nemažai laimėjimų. Su jais supažindina dr. Lino Bukausko, vieno iš „LituanicaSat-1“ kūrėjų, paskaita. Šiuo metu...
Šiuo metu kosminėje erdvėje tyrimus atlieka du mūsų šalyje kurti palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“. Dr. Linas Bukauskas mums primins Lietuvos siekio tapti kosmine valstybe istoriją nuo XVII amžiaus viduryje raketas, kurios yra tolimos kosminių laivų pirmtakės, konstravusio inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus iki mūsų dienų. Išgirsime, kaip buvo kuriami dabartiniai palydovai, kokios jų charakteristikos, kuo unikalios jų technologijos.]]>2158falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-04-01-14-05--15371395
Aprangos gaminiai prasideda nuo idėjos ir baigiasi techniniu įgyvendinimu taikant inovatyvias aprangos kūrimo ir gamybos technologijas. Jų dėka rinkai pasiūloma išskirtinių gaminių., pvz., su įterptomis fazę keičiančiomis medžiagomis, vitaminų A ir E ar levandos aliejaus mikrokapsulėmis, su termochrominiais ir fotochrominiais pigmentais ar su sidabro nanodalelėmis. Naujovių tinkamas parinkimas ir panaudojimas padeda kurti komfortišką, praktišką, patrauklią įvairios paskirties aprangą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139636572610157.m4aTue, 01 Apr 2014 11:19:48 +0000LRTMokslinis požiūris į aprangą ir jos gamybą – Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorės Virginijos Daukantienės paskaitoje „Aprangos funkcijos ir inovatyvios technologijos“. Aprangos gaminiai prasideda nuo idėjos ir...
Aprangos gaminiai prasideda nuo idėjos ir baigiasi techniniu įgyvendinimu taikant inovatyvias aprangos kūrimo ir gamybos technologijas. Jų dėka rinkai pasiūloma išskirtinių gaminių., pvz., su įterptomis fazę keičiančiomis medžiagomis, vitaminų A ir E ar levandos aliejaus mikrokapsulėmis, su termochrominiais ir fotochrominiais pigmentais ar su sidabro nanodalelėmis. Naujovių tinkamas parinkimas ir panaudojimas padeda kurti komfortišką, praktišką, patrauklią įvairios paskirties aprangą.]]>1770falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-03-25-14-05--15371420http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/13958511137129.m4aTue, 25 Mar 2014 17:52:19 +0000LRTMetų pradžioje Nacionalinėje galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Vienas iš šio ciklo renginių buvo skirtas Lietuvos įvaizdžio temai. Koks yra Lietuvos...3122falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-03-18-14-05--15371421http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139523173518769.m4aTue, 18 Mar 2014 12:45:55 +0000LRTŠįkart vietoj paskaitos – diskusija „Lietuviai rinkimuose: vėžlybieji ar nenaudėliai?“ (pavadinimas skolintas iš K. Donelaičio) apie Europos Sąjungos pliusus ir minusus. Diskutuoja profesoriai Mindaugas Jurkynas ir Leonidas Donskis, baigiantis...2496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-03-12-00-05--15371429
Prof. Vytautas Sinkevičius tiesiogiai dalyvavo rengiant Kovo 11-osios Aktą ir su juo susijusius Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Paskaitoje aptariama tą dieną priimtų teisės aktų chronologija, nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios jų turinį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139481831818809.m4aWed, 12 Mar 2014 14:25:13 +0000LRT„Kovo 11-oji: nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija“. Apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dokumentų rengimo seką ir logiką – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus paskaita. Prof....
Prof. Vytautas Sinkevičius tiesiogiai dalyvavo rengiant Kovo 11-osios Aktą ir su juo susijusius Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Paskaitoje aptariama tą dieną priimtų teisės aktų chronologija, nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios jų turinį.]]>2668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-03-04-14-05--15371426http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139402468550953.m4aTue, 04 Mar 2014 13:02:36 +0000LRTUžgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose....2490falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-02-25-14-05--15371438http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139349550185875.m4aTue, 25 Feb 2014 09:54:17 +0000LRT„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės...2741falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-02-18-14-05--15371442
Lektorius Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139351746284824.m4aTue, 18 Feb 2014 06:34:26 +0000LRTKodėl žmonės nori nukeliauti į ateitį ar praeitį, kodėl svajoja skristi į kitas planetas ir jas kolonizuoti? Ar tokios kelionės neprieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams ir kokios tokių kelionių galimybės? Galbūt šio amžiaus gale tapsime dievais...
Lektorius Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas.]]>2828falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-02-11-14-05--15371424
Profesionalaus kavos degustatoriaus, įmonės „Šviežia kava“ vadovo Vytauto Kratulio paskaitoje išgirsime apie kavamedžio keliones per pasaulį nuo VI amžiaus. Sužinosime apie Paco kavamedį, išaugintą Salvadore. Antroje dalyje kalbama apie kavauogių apdorojimo būdus, pirmąsias kavines Europoje, kavos vartojimo kultūrą ir kt.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139223381181894.m4aTue, 11 Feb 2014 13:05:07 +0000LRTTiek kavos mėgėjams, tiek ir jai abejingiems gal bus įdomi pagrindinės kavos žaliavos tiekėjo – kavamedžio istorija, juolab kad joje esama ir lietuviškų pėdsakų. Profesionalaus kavos degustatoriaus, įmonės „Šviežia kava“ vadovo Vytauto Kratulio...
Profesionalaus kavos degustatoriaus, įmonės „Šviežia kava“ vadovo Vytauto Kratulio paskaitoje išgirsime apie kavamedžio keliones per pasaulį nuo VI amžiaus. Sužinosime apie Paco kavamedį, išaugintą Salvadore. Antroje dalyje kalbama apie kavauogių apdorojimo būdus, pirmąsias kavines Europoje, kavos vartojimo kultūrą ir kt.]]>1812falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-02-04-14-05--15371446
1990–1991 m. įvykęs Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesas, atrodytų, leidžia mums apie šią valstybę kalbėti būtuoju laiku. Tačiau ar iš tiesų taip?

Sąjunginių respublikų politinių elitų kaitos analizė atskleidžia, kad pokomunistinių šalių valdančiųjų sluoksniuose sunku būtų įžvelgti radikalius pokyčius. Kaip ir kodėl komunistinė nomenklatūra taip lengvai prisitaikė prie kardinalių socioekonominių pokyčių ir sugebėjo išlaikyti įtaką ar net absoliučią valdžią (pvz., Vidurinės Azijos respublikose)? Į šiuos ir kitus klausimus bandoma atsakyti Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Rasos Čepaitienės paskaitoje „Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmės: nomenklatūros vaidmuo“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139153101990558.m4aTue, 04 Feb 2014 08:21:06 +0000LRTPrieš savaitę transliuota istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaita „Ar Sovietų Sąjunga buvo imperija?“ turi tęsinį. Antroje paskaitos dalyje – „Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmės: nomenklatūros vaidmuo“. 1990–1991 m. įvykęs Sovietų Sąjungos...
1990–1991 m. įvykęs Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesas, atrodytų, leidžia mums apie šią valstybę kalbėti būtuoju laiku. Tačiau ar iš tiesų taip?

Sąjunginių respublikų politinių elitų kaitos analizė atskleidžia, kad pokomunistinių šalių valdančiųjų sluoksniuose sunku būtų įžvelgti radikalius pokyčius. Kaip ir kodėl komunistinė nomenklatūra taip lengvai prisitaikė prie kardinalių socioekonominių pokyčių ir sugebėjo išlaikyti įtaką ar net absoliučią valdžią (pvz., Vidurinės Azijos respublikose)? Į šiuos ir kitus klausimus bandoma atsakyti Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Rasos Čepaitienės paskaitoje „Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmės: nomenklatūros vaidmuo“.]]>2472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-01-28-14-05--15371452
Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Rasos Čepaitienės paskaitoje „Ar Sovietų Sąjunga buvo imperija?“ taip pat aptariama, kokia nacionalinė politika buvo vykdoma sovietmečiu ir kaip šiame kontekste atrodė Lietuvos sąjunginė socialistinė respublika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139092965982480.m4aTue, 28 Jan 2014 03:08:50 +0000LRTDaugelis yra girdėję Sovietų Sąjungos kaip „blogio imperijos“ apibūdinimą. Tačiau kas yra imperija ir ar SSRS iš tikrųjų ja buvo? Kuo skyrėsi ir kuo ji buvo panaši į kitas kolonijines imperijas, pvz., carinę Rusiją? Lietuvos istorijos instituto...
Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Rasos Čepaitienės paskaitoje „Ar Sovietų Sąjunga buvo imperija?“ taip pat aptariama, kokia nacionalinė politika buvo vykdoma sovietmečiu ir kaip šiame kontekste atrodė Lietuvos sąjunginė socialistinė respublika.]]>2636falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-01-14-14-05--15371432
Taip pat paskaitoje atkreipiamas dėmesys į atminties politikos ir istorijos politikos tarpusavio dinamiką, parodoma, kokiais būdais trauminės patirties ženklai gali būti panaudojami dabarties tikslams.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138986782543190.m4aTue, 14 Jan 2014 13:23:37 +0000LRTMenotyrininkės dr. Skaidros Trilupaitytės paskaitoje „Vizualinė totalitarizmo reprezentacija: Žaliojo tilto atvejis“ apžvelgiamos šio valstybės saugomo kultūros paminklo refleksijos žiniasklaidoje bei kvestionuojamos kolektyvinės kultūrinės atminties...
Taip pat paskaitoje atkreipiamas dėmesys į atminties politikos ir istorijos politikos tarpusavio dinamiką, parodoma, kokiais būdais trauminės patirties ženklai gali būti panaudojami dabarties tikslams.]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2014-01-07-14-05--15371465
Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Boguslavo Gruževskio paskaitos „Ekonomikos raida ir visuomenės raida: kas svarbiau?“ Profesorius laidos pradžioje išsitaria, kad temą stengsis dėstyti taip, jog klausytojas pats atsakytų į klausimą, suformuluotą pavadinime, tačiau baigdamas paskaitą jis vis dėlto aiškiai pasako, kad ekonomikos raida gerokai pralenkia visuomenės raidą, ir dėl to pralaimi žmogus. Svarbiau turėtų būti visuomenės interesas, nes dabartinė ekonomikos politika, nesubalansuota su socialiniu gyvenimu, ateityje sukels dar daugiau neigiamų reiškinių valstybėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138910451489023.m4aTue, 07 Jan 2014 16:43:23 +0000LRTNuolat girdime gerų žinių, kad išbridome iš krizės, šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas kyla. Tačiau retas kuris pasakytų, jog jo gyvenimas pagerėjo. Kodėl taip yra? Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof....
Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Boguslavo Gruževskio paskaitos „Ekonomikos raida ir visuomenės raida: kas svarbiau?“ Profesorius laidos pradžioje išsitaria, kad temą stengsis dėstyti taip, jog klausytojas pats atsakytų į klausimą, suformuluotą pavadinime, tačiau baigdamas paskaitą jis vis dėlto aiškiai pasako, kad ekonomikos raida gerokai pralenkia visuomenės raidą, ir dėl to pralaimi žmogus. Svarbiau turėtų būti visuomenės interesas, nes dabartinė ekonomikos politika, nesubalansuota su socialiniu gyvenimu, ateityje sukels dar daugiau neigiamų reiškinių valstybėje.]]>2950falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-12-31-14-05--15371459
Pabrėžiama, kad Donelaitis „Metuose“ sukonstravo originalaus tipo hegzametrą ir sukūrė savitos rūšies epą, turintį ir didaktinio, ir herojinio epų ypatybių. „Metų“ veikėjais poetas padarė žemiausio socialinio sluoksnio žmones – baudžiauninkus, įtvirtino ne tik būrų buities, bet ir jų būties tvarką, amžinumą, visybę.

Pasakėčių tyrimas rodo, jog net tradiciniais siužetais sukurtos Donelaičio pasakėčios yra ir novatoriškos, ir atspindi XVIII a. aktualijas.

Paskaita įrodo, kad Kristijonas Donelaitis, kurio 300-ąsias gimimo metines pažymime, tebėra aktualus ir šiuolaikiškas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138850166318581.m4aTue, 31 Dec 2013 08:52:41 +0000LRT1714 m. sausio 1 d. gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Dr. Dalios Dilytės paskaitoje trumpai supažindinama su Donelaičio biografija ir asmenybės bruožais, kalbama apie jo kūrybos originalumą ir novatoriškumą, apie...
Pabrėžiama, kad Donelaitis „Metuose“ sukonstravo originalaus tipo hegzametrą ir sukūrė savitos rūšies epą, turintį ir didaktinio, ir herojinio epų ypatybių. „Metų“ veikėjais poetas padarė žemiausio socialinio sluoksnio žmones – baudžiauninkus, įtvirtino ne tik būrų buities, bet ir jų būties tvarką, amžinumą, visybę.

Pasakėčių tyrimas rodo, jog net tradiciniais siužetais sukurtos Donelaičio pasakėčios yra ir novatoriškos, ir atspindi XVIII a. aktualijas.

Paskaita įrodo, kad Kristijonas Donelaitis, kurio 300-ąsias gimimo metines pažymime, tebėra aktualus ir šiuolaikiškas.]]>2538falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-12-24-14-05--15371478Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).
Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.
(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138813686966010.m4aTue, 24 Dec 2013 05:04:13 +0000LRTKalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios...Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).
Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.
(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)]]>3219falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-12-10-14-05--15371484Paskaitoje „Žemaitijos dvarai XIX a. sukilimuose“ kalbama, kad dvaras, kaip ekonominis, visuomeninis bei kultūrinis centras, buvo svarbus sukilimų organizatorius bei rėmėjas. Lektorė nusakys sukilimų skirtumus, galias ir negalias, atsakys į visiems svarbų klausimą: jei 1863 m. sukilimas būtų laimėtas, ar šiandien tebekalbėtume lietuviškai?
(Paskaita įrašyta 2010 m. sausio 21 d. Nacionaliniame muziejuje ir yra iš viešų paskaitų ciklo „Lietuvos dvarai – istorija, palikimas ir praradimai“.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138668775011186.m4aTue, 10 Dec 2013 06:27:28 +0000LRTIstorikės dr. Zitos Medišauskienės paskaitoje aptariamas Lietuvos dvarų dalyvavimas 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimuose. Paskaitoje „Žemaitijos dvarai XIX a. sukilimuose“ kalbama, kad dvaras, kaip ekonominis, visuomeninis bei kultūrinis centras,...Paskaitoje „Žemaitijos dvarai XIX a. sukilimuose“ kalbama, kad dvaras, kaip ekonominis, visuomeninis bei kultūrinis centras, buvo svarbus sukilimų organizatorius bei rėmėjas. Lektorė nusakys sukilimų skirtumus, galias ir negalias, atsakys į visiems svarbų klausimą: jei 1863 m. sukilimas būtų laimėtas, ar šiandien tebekalbėtume lietuviškai?
(Paskaita įrašyta 2010 m. sausio 21 d. Nacionaliniame muziejuje ir yra iš viešų paskaitų ciklo „Lietuvos dvarai – istorija, palikimas ir praradimai“.)]]>3241falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-12-03-14-05--15371458Šie nerimastingi skaičiai iš dr. Živilės Lukšienės paskaitos „Nauji iššūkiai žemės ūkio maisto sektoriui: žaliųjų technologijų link“. Paskaitininkė atkreipia mūsų dėmesį, kad pastaruoju metu, stebint klimato kaitą ir žmonių sveikatos būklę, aiškėja, jog balansas tarp tvarios maisto produkcijos praktikos, sveikos aplinkos ir sveikų žmonių populiacijos yra rizikingas, nesaugus, pažeidžiamas. Todėl ateinančiais dešimtmečiais vienu iš svarbiausių žmonijos iššūkių bus ieškoti būdų, kad būtų užtikrinta saugi ir kokybiška maisto gamyba.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138607936526179.m4aTue, 03 Dec 2013 18:17:40 +0000LRTAr žinote, kad 3 milijardai Žemės gyventojų neturi pakankamai maisto, o kone trečdalis ar net pusė pasaulyje pagaminamų maisto produktų išmetama jiems sugedus? 2050 metais žmonija išaugs iki 9 milijardų ir jai dar labiau ims stigti maisto. Šie...Šie nerimastingi skaičiai iš dr. Živilės Lukšienės paskaitos „Nauji iššūkiai žemės ūkio maisto sektoriui: žaliųjų technologijų link“. Paskaitininkė atkreipia mūsų dėmesį, kad pastaruoju metu, stebint klimato kaitą ir žmonių sveikatos būklę, aiškėja, jog balansas tarp tvarios maisto produkcijos praktikos, sveikos aplinkos ir sveikų žmonių populiacijos yra rizikingas, nesaugus, pažeidžiamas. Todėl ateinančiais dešimtmečiais vienu iš svarbiausių žmonijos iššūkių bus ieškoti būdų, kad būtų užtikrinta saugi ir kokybiška maisto gamyba.]]>1206falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-11-26-14-05--15371494Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138548056632698.m4aTue, 26 Nov 2013 10:49:02 +0000LRTTeatrologės Gražinos Mareckaitės paskaita – iš kultūros istorijos. Ji primins liaudiškojo teatro pastangas skleisti lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte. Iš paprastučių vaidinimų, teatro mėgėjų entuziazmo vėliau išsirutuliojo profesionalus „Vaidilos“...Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“. Laidoje girdėsime ir keleto seminaro dalyvių pasisakymus.]]>3175falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-11-19-14-05--15371492Dr. L. Kasčiūno paskaitoje „Rytų partnerystės politika – misija įvykdyta?“ aptariama: kodėl Rytų Europa yra geopolitinio lūžio akivaizdoje, netolygios šešių valstybių galimybės pretenduoti į partnerystę, ką lemtų strateginis pasirinkimas – Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga ar narystė Eurazijos muitų sąjungoje ir kt.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138492869734549.m4aTue, 19 Nov 2013 10:25:56 +0000LRTLapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyks Europos Sąjungos Rytų partnerystės Viršūnių susitikimas. Paaiškinti šio įvykio svarbą paprašėme Rytų Europos studijų centro analitiko dr. Lauryno Kasčiūno. Dr. L. Kasčiūno paskaitoje „Rytų partnerystės politika –...Dr. L. Kasčiūno paskaitoje „Rytų partnerystės politika – misija įvykdyta?“ aptariama: kodėl Rytų Europa yra geopolitinio lūžio akivaizdoje, netolygios šešių valstybių galimybės pretenduoti į partnerystę, ką lemtų strateginis pasirinkimas – Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga ar narystė Eurazijos muitų sąjungoje ir kt.]]>2610falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-11-12-14-05--15371488
Antrasis pagal populiarumą LDK didikų augintinis po žirgo neabejotinai buvo šuo. Šunys nesitraukdavo nuo savo šeimininkų nei namuose, nei kelionėse, juo labiau – medžioklėse. Kambarinius šunis LDK valdantieji laikė jau nuo XIV a. Iki XVII a. pabaigos. Jie buvo valdančiojo sluoksnio moterų ir vaikų augintiniai, vyrai privačioje erdvėje kaip kambarinius traktavo savo elitinius medžioklinius šunis. Kokius šunis augino kunigaikščiai Kęstutis, Traidenis, Žygimantas Senasis ar karalienė Bona Sforca? Kokiais augintiniais garsėjo Stepono Batoro, Vladislovo Vazos rūmai? Kokių veislių keturkojai lydėjo į medžiokles Jogailą, Žygimantą Augustą? Kokia buvo kilmingųjų šunų priežiūra? Kokiais vardais didikai vadino savo numylėtinius? Apie visa tai sužinosite pasiklausę prof. humanitarinių mokslų dr. Raimondos Ragauskienės paskaitos „Žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138427293291109.m4aTue, 12 Nov 2013 04:48:39 +0000LRTApie LDK valdovų šunis ir jų santykį su žmonėmis yra išlikę nemažai įvairios istorinės medžiagos. Duomenys apie tai, kaip žmonės elgėsi su gyvūnais, ką apie juos kalbėjo, daug byloja ir apie juos pačius, apie jų gyvenamą laikmetį. Antrasis pagal...
Antrasis pagal populiarumą LDK didikų augintinis po žirgo neabejotinai buvo šuo. Šunys nesitraukdavo nuo savo šeimininkų nei namuose, nei kelionėse, juo labiau – medžioklėse. Kambarinius šunis LDK valdantieji laikė jau nuo XIV a. Iki XVII a. pabaigos. Jie buvo valdančiojo sluoksnio moterų ir vaikų augintiniai, vyrai privačioje erdvėje kaip kambarinius traktavo savo elitinius medžioklinius šunis. Kokius šunis augino kunigaikščiai Kęstutis, Traidenis, Žygimantas Senasis ar karalienė Bona Sforca? Kokiais augintiniais garsėjo Stepono Batoro, Vladislovo Vazos rūmai? Kokių veislių keturkojai lydėjo į medžiokles Jogailą, Žygimantą Augustą? Kokia buvo kilmingųjų šunų priežiūra? Kokiais vardais didikai vadino savo numylėtinius? Apie visa tai sužinosite pasiklausę prof. humanitarinių mokslų dr. Raimondos Ragauskienės paskaitos „Žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.]]>2653falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-11-05-14-05--15371482
Remiantis naujausių sociolingvistinių tyrimų rezultatais, aptariama raštingumo samprata, mokinių lietuvių kalbos egzaminų rezultatai, jaunimo kalbos ypatybės, anglų kalbos poveikis lietuvių kalbai.

Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138366164667512.m4aTue, 05 Nov 2013 13:23:26 +0000LRTDr. Loretos Vaicekauskienės paskaitoje „Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris“ pateikiamas mokslininko požiūris į vyraujančias neigiamas nuostatas apie lietuvių kalbos pokyčius. Galbūt tai, kas laikoma grėsme, yra visiškai...
Remiantis naujausių sociolingvistinių tyrimų rezultatais, aptariama raštingumo samprata, mokinių lietuvių kalbos egzaminų rezultatai, jaunimo kalbos ypatybės, anglų kalbos poveikis lietuvių kalbai.

Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė.]]>1950falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-10-29-14-05--15371505
Vida Girininkienė, viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių, kaip kultūros paveldo dalies, tyrinėjimais, paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138306406932845.m4aTue, 29 Oct 2013 00:16:26 +0000LRTŠi istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų Saulės) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė, viena pirmųjų...
Vida Girininkienė, viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių, kaip kultūros paveldo dalies, tyrinėjimais, paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.]]>3113falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-10-22-14-05--15371504
Istorikas Nerijus Šepetys į šį simbolinį ir labai reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį siūlo pažvelgti keliais aspektais: perkratyti savo šiandienį žinojimą, ką apie tai prisimename; dar kartą patikrinti pasakojimais virtusią atmintį; pasigilinti į tuometę laiko dvasią; paieškoti pamokų dabarčiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/13824899896154.m4aTue, 22 Oct 2013 15:55:56 +0000LRTVyresnių žmonių atmintyje giliai įsirėžė 1988 metų spalio 22–23 dienos, kai vyko Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Dr. Nerijus Šepetys paskaitoje „Sąjūdžio gimimas: patyrimai anuomet, mintys dabar“ aptaria Sąjūdžio „vaikystę“,...
Istorikas Nerijus Šepetys į šį simbolinį ir labai reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį siūlo pažvelgti keliais aspektais: perkratyti savo šiandienį žinojimą, ką apie tai prisimename; dar kartą patikrinti pasakojimais virtusią atmintį; pasigilinti į tuometę laiko dvasią; paieškoti pamokų dabarčiai.]]>2533falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-10-15-14-05--15371506
Remdamasi Lietuvos ir užsienio tyrimų duomenimis, prof. Rita Žukauskienė savo paskaitoje „Psichologinė gerovė paauglystėje: nuo ko ji priklauso“ aptaria individualius ir socialinius veiksnius, kurie lemia paauglio psichinę savijautą, savęs vertinimą, požiūrį į bręstantį kūną ir su tuo susijusias problemas. Psichologė atskleidžia, kaip paauglių savivertę veikia geri ar blogi santykiai su tėvais, žiniasklaidos ir draugų įtaka. Nuolatinė kontrolė, atšiaurus bendravimas šeimoje yra susiję su sunkumais mokykloje, kelia elgesio ir emocinių problemų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138190693471980.m4aTue, 15 Oct 2013 09:18:38 +0000LRTPaauglyste esame įpratę vadinti laikotarpį nuo 11 iki 18 metų. Prof. dr. Ritos Žukauskienės teigimu, šis žmogaus gyvenimo tarpsnis nebūtinai sudėtingas, tai priklauso tiek nuo individualių, tiek nuo aplinkos veiksnių. Remdamasi Lietuvos ir užsienio...
Remdamasi Lietuvos ir užsienio tyrimų duomenimis, prof. Rita Žukauskienė savo paskaitoje „Psichologinė gerovė paauglystėje: nuo ko ji priklauso“ aptaria individualius ir socialinius veiksnius, kurie lemia paauglio psichinę savijautą, savęs vertinimą, požiūrį į bręstantį kūną ir su tuo susijusias problemas. Psichologė atskleidžia, kaip paauglių savivertę veikia geri ar blogi santykiai su tėvais, žiniasklaidos ir draugų įtaka. Nuolatinė kontrolė, atšiaurus bendravimas šeimoje yra susiję su sunkumais mokykloje, kelia elgesio ir emocinių problemų.]]>2538falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-10-08-14-05--15371530
Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138148029455853.m4aTue, 08 Oct 2013 04:19:51 +0000LRTVilniaus katedros lobyno pradžia siekia XIV amžių. Pirmuosius liturginius indus ir prabangius rūbus katedrai dovanojo Gediminaičiai Jogaila ir Vytautas Didysis, kai kuriuos reikmenis perdavė pirmasis Lietuvos vyskupas Andrius. Vėliau brangias dovanas...
Vilniaus katedros lobyno istoriją, svarbiausius jo pavyzdžius paskaitoje apžvelgs Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė.]]>3301falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-10-01-14-05--15371526
Iš paskaitos sužinosime, kaip J. Paleckis apibrėžė Lietuvos skirtingumą nuo kitų sovietinių respublikų, kaip interpretavo Lietuvos istoriją ir atgimimo veikėjus Vincą Kudirką bei Joną Basanavičių, ką manė apie senąją Lietuvos inteligentiją ir vadinamuosius „nacionalinius kadrus“, kokias spalvas siūlė Tarybų Lietuvos vėliavai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138141715112419.m4aTue, 01 Oct 2013 10:08:45 +0000LRTIstorikas dr. Vladas Sirutavičius aptaria nacionalinio komunizmo sampratą bei jo raišką Vidurio Europoje ir Sovietų Lietuvoje. Pasak lektoriaus, ankstyvame sovietizacijos etape būta autonomiškumo. Jo siekė ir tada aukštas pareigas užimantis Justas...
Iš paskaitos sužinosime, kaip J. Paleckis apibrėžė Lietuvos skirtingumą nuo kitų sovietinių respublikų, kaip interpretavo Lietuvos istoriją ir atgimimo veikėjus Vincą Kudirką bei Joną Basanavičių, ką manė apie senąją Lietuvos inteligentiją ir vadinamuosius „nacionalinius kadrus“, kokias spalvas siūlė Tarybų Lietuvos vėliavai.]]>3103falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-09-24-14-05--15371523
Daugiausia bus kalbama apie keturis Pacų giminės asmenis didžiausio jų iškilimo metu – XVII a. vidurys ir II jo pusė. Iš to laiko mums išliko Šv. Teresės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kiti įspūdingi statiniai. Paskaita – lyg savotiška ekskursija po girdėtas ir matytas vietas, siejant jas su Pacų gimine, nusakant ne tik jų kaip politikų, religinių veikėjų mastą, bet ir užsimenant apie asmenines charakterio savybes, netgi silpnybes.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138003155218533.m4aTue, 24 Sep 2013 10:47:52 +0000LRTIstoriko dr. Mindaugo Paknio paskaitoje „Pacų XVII a. kultūrinės veiklos palikimas Vilniuje“ išgirsime, kokius ženklus paliko didikų Pacų giminė. Laida parengta bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, kuris šį rudenį kviečia į Europos...
Daugiausia bus kalbama apie keturis Pacų giminės asmenis didžiausio jų iškilimo metu – XVII a. vidurys ir II jo pusė. Iš to laiko mums išliko Šv. Teresės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kiti įspūdingi statiniai. Paskaita – lyg savotiška ekskursija po girdėtas ir matytas vietas, siejant jas su Pacų gimine, nusakant ne tik jų kaip politikų, religinių veikėjų mastą, bet ir užsimenant apie asmenines charakterio savybes, netgi silpnybes.]]>2599falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-09-17-14-05--15371528
Raimondas Kuodis – ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, besikeičiančioms vyriausybėms teikęs daugelį naudingų pasiūlymų. Savo paskaitoje „Lietuvos mokesčių sistemos reformos kryptys“ įvardija tris pagrindines mokesčių reformos kryptis, kurios padėtų kurti geresnį Lietuvos gyvenimą, išspręstų daugelį socialinių problemų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137942676360270.m4aTue, 17 Sep 2013 16:28:49 +0000LRTIš dr. Raimondo Kuodžio paskaitos sužinosime, kodėl Lietuvai reikia rimtos, o ne kosmetinės mokesčių reformos, kad mūsų valstybė ignoruoja viešosios ekonomikos dėsnius, o politikai linkę reformuoti tai, kas jau seniai yra. Raimondas Kuodis –...
Raimondas Kuodis – ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, besikeičiančioms vyriausybėms teikęs daugelį naudingų pasiūlymų. Savo paskaitoje „Lietuvos mokesčių sistemos reformos kryptys“ įvardija tris pagrindines mokesčių reformos kryptis, kurios padėtų kurti geresnį Lietuvos gyvenimą, išspręstų daugelį socialinių problemų.]]>2419falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-09-10-14-05--15371534
Klausytojų dėmesiui – Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojos, ilgametės Thomo Manno kultūros centro mokslo darbuotojos, festivalio kuratoriumo pirmininkės habil. dr. Ruth Leiserowitz pranešimas „Loto žmona arba baltos dėmės žemėlapyje“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137881609550632.m4aTue, 10 Sep 2013 00:40:12 +0000LRTLiepos mėnesį Nidoje vykęs XVII Thomo Manno festivalis užbaigė trejų metų teminį ciklą „Tėvynės ieškojimas“, dedikuotą Nobelio literatūros premijos laureatui, rašytojui ir poetui Czeslawui Miloszui. Žodžio programoje šia aktualia tėvynės praradimo ir...
Klausytojų dėmesiui – Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojos, ilgametės Thomo Manno kultūros centro mokslo darbuotojos, festivalio kuratoriumo pirmininkės habil. dr. Ruth Leiserowitz pranešimas „Loto žmona arba baltos dėmės žemėlapyje“.]]>2839falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-09-03-14-05--15371536
Iš paskaitos daugiau sužinosime apie lietuvių tarmes, jų kilmę ir raidą. Trumpai būsime supažindinti su tarmėtyros istorija ir naujausiais lietuvių geolingvistikos tyrimais. Paskaitoje bus verčiami ir visai nauji lietuvių tarmėtyros puslapiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137821519177769.m4aTue, 03 Sep 2013 07:13:25 +0000LRTPradedame naują „Radijo paskaitų“ sezoną ir pirmąją paskaitą skirsime gimtajai kalbai, Tarmių metams. Paskaitą „Kaip ir kodėl kinta tarmės ir lietuvių tarmėtyra“ skaitys Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė...
Iš paskaitos daugiau sužinosime apie lietuvių tarmes, jų kilmę ir raidą. Trumpai būsime supažindinti su tarmėtyros istorija ir naujausiais lietuvių geolingvistikos tyrimais. Paskaitoje bus verčiami ir visai nauji lietuvių tarmėtyros puslapiai.]]>2684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-08-27-14-05--15371546
Akceleracija – gerai ar blogai? Kas yra taupusis genotipas? Kodėl skiriasi vyro ir moters kūnų dydžiai? Kaip lėlė Barbė padeda vystytis didžiulei kūno pramonei? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuviene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/13782007664007.m4aTue, 27 Aug 2013 03:54:12 +0000LRTŽmogaus kūno žymenys: fizinės būklės ir jos kriterijų įvairovė Akceleracija – gerai ar blogai? Kas yra taupusis genotipas? Kodėl skiriasi vyro ir moters kūnų dydžiai? Kaip lėlė Barbė padeda vystytis didžiulei kūno pramonei? Atsakymų į šiuos klausimus...
Akceleracija – gerai ar blogai? Kas yra taupusis genotipas? Kodėl skiriasi vyro ir moters kūnų dydžiai? Kaip lėlė Barbė padeda vystytis didžiulei kūno pramonei? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Janina Tutkuviene.]]>3277falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-08-20-14-05--15371550
Pasak istoriko A. Švedo, per konkrečios asmenybės portretą lyg per didinamąjį stiklą galima pažvelgti į vis dar artimos, bet kartu nepaliaujamai tolstančios epochos spalvas ir formas bei naujai aptarti itin svarbius apsisprendimo, prisitaikymo, pasipriešinimo klausimus nelaisvės sąlygomis.

(Kartojama 2011 09 27 laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137700142535730.m4aTue, 20 Aug 2013 07:31:44 +0000LRTDr. Aurimo Švedo paskaitoje kalbama apie sovietmečio Lietuvos „juoduosius“ ir „baltuosius“ metraštininkus. Lektorius rekonstruoja žmonių, kurių darbai formavo lietuvių tautos supratimą apie jos praeitį, dabartį ir ateitį, portretus; svarsto, kokios...
Pasak istoriko A. Švedo, per konkrečios asmenybės portretą lyg per didinamąjį stiklą galima pažvelgti į vis dar artimos, bet kartu nepaliaujamai tolstančios epochos spalvas ir formas bei naujai aptarti itin svarbius apsisprendimo, prisitaikymo, pasipriešinimo klausimus nelaisvės sąlygomis.

(Kartojama 2011 09 27 laida.)]]>3163falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-08-13-14-05--15371561
Filosofai narstys silpnąsias demokratijos vietas ir įžvelgs neigiamą įtaką moralei, kultūrai.

Įrašyta 2011 m. Vilniaus knygų mugėje

(Kartojama 2011 05 07 laida.).]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/13764026606613.m4aMon, 12 Aug 2013 22:30:54 +0000LRTApie demokratiją esame linkę manyti tik gerai, todėl profesorių Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo diskusijai pasirinkta tema „Ar demokratija reiškia moralės nuosmukį?“ intriguoja. Filosofai narstys silpnąsias demokratijos vietas ir įžvelgs...
Filosofai narstys silpnąsias demokratijos vietas ir įžvelgs neigiamą įtaką moralei, kultūrai.

Įrašyta 2011 m. Vilniaus knygų mugėje

(Kartojama 2011 05 07 laida.).]]>3250falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-08-06-14-05--15371552
Paskaitoje bus aptartas ir 1972 m. „Noros“ pastatymas Kauno dramos teatre su Rūta Staliliūnaite.

Dr. Audronė Girdzijauskaitė – žinoma šiuolaikinio teatro kritikė, viena iš akademinio leidinio „Lietuvos teatro istorija“ autorių ir redaktorių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137579800557726.m4aTue, 06 Aug 2013 14:58:44 +0000LRTLietuvoje Henriko Ibseno dramos statomos nuo valstybės atsikūrimo. Dr. Audronės Girdzijauskaitės paskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vienai iš garsiausių jo dramų „Lėlių namai“ (arba „Nora“), statytai 1942 m. ir 1959 m., kur pagrindinį vaidmenį...
Paskaitoje bus aptartas ir 1972 m. „Noros“ pastatymas Kauno dramos teatre su Rūta Staliliūnaite.

Dr. Audronė Girdzijauskaitė – žinoma šiuolaikinio teatro kritikė, viena iš akademinio leidinio „Lietuvos teatro istorija“ autorių ir redaktorių.]]>2542falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-07-30-14-05--15371557
Lietuvoje kultūros paveldo objektų yra per 17 tūkst. Iš jų – 585 dvarai, įrašyti į Kultūros paveldo registrą.

Kaip ir kada atsirado Lietuvoje dvarai, kokia jų istorija? Kas ten gyveno, kokias legendas mena jų sienos, griuvėsiai? Kokie dvarai išliko iki mūsų dienų, kaip jie saugomi ar prikeliami naujam gyvenimui?

Apie visa tai paskaitoje pasakoja VGTU Jaunojo architekto mokyklos dailės istorijos dėstytoja, architektė Ugnė Anuškevičiūtė-Kaupienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137526979353453.m4aTue, 30 Jul 2013 15:31:56 +0000LRTVasara – bene geriausias metas keliauti po Lietuvą, aplankyti gražiausias jos vietas, susipažinti su dar nematytais ar mažiau žinomais istoriniais, architektūriniais bei gamtos paminklais, paveldo objektais. Lietuvoje kultūros paveldo objektų yra per...
Lietuvoje kultūros paveldo objektų yra per 17 tūkst. Iš jų – 585 dvarai, įrašyti į Kultūros paveldo registrą.

Kaip ir kada atsirado Lietuvoje dvarai, kokia jų istorija? Kas ten gyveno, kokias legendas mena jų sienos, griuvėsiai? Kokie dvarai išliko iki mūsų dienų, kaip jie saugomi ar prikeliami naujam gyvenimui?

Apie visa tai paskaitoje pasakoja VGTU Jaunojo architekto mokyklos dailės istorijos dėstytoja, architektė Ugnė Anuškevičiūtė-Kaupienė.]]>2607falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-07-23-14-03--15371565(Kartojama 2012 m. balandžio 24 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/13747429129449.m4aTue, 23 Jul 2013 18:39:16 +0000LRTDr. Vigilijaus Sadausko paskaita „Trumpa kelių eismo istorija“ primins kada atsirado pirmasis ratas, pirmasis garo ir vidaus degimo variklis, pagaliau automobilis. Iš jos sužinosite, kada aprašytas pirmasis eismo įvykis, kas jį sukėlė bei kt....(Kartojama 2012 m. balandžio 24 d. laida.)]]>3106falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-07-16-14-05--15371581 Paskaitoje siekiama, glaustai apžvelgiant istorinę induizmo raidą, apibūdinti esminius tipologinius hinduizmo principus, teologines doktrinas ir religines praktikas. Kuo hinduizmas skiriasi nuo abraomiškųjų religijų? Ar egzistuoja apreiškimo, dievo įsikūnijimo sampratos? Kokie modernizacijos procesai vyksta šioje religijoje veikiant šiuolaikinės globalizacijos iššūkiams?
Apie visa tai ir daugiau VU Orientalistikos centro direktoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitoje iš ciklo „Pasaulio religijos“ .
(Kartojama 2011.03.29 d. laida)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137475012521321.m4aMon, 15 Jul 2013 21:19:47 +0000LRTPasaulio religijos: hinduizmas Paskaitoje siekiama, glaustai apžvelgiant istorinę induizmo raidą, apibūdinti esminius tipologinius hinduizmo principus, teologines doktrinas ir religines praktikas. Kuo hinduizmas skiriasi nuo abraomiškųjų... Paskaitoje siekiama, glaustai apžvelgiant istorinę induizmo raidą, apibūdinti esminius tipologinius hinduizmo principus, teologines doktrinas ir religines praktikas. Kuo hinduizmas skiriasi nuo abraomiškųjų religijų? Ar egzistuoja apreiškimo, dievo įsikūnijimo sampratos? Kokie modernizacijos procesai vyksta šioje religijoje veikiant šiuolaikinės globalizacijos iššūkiams?
Apie visa tai ir daugiau VU Orientalistikos centro direktoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitoje iš ciklo „Pasaulio religijos“ .
(Kartojama 2011.03.29 d. laida)]]>3027falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-07-09-14-05--15371577(Kartojama 2010.10.12 d. laida)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137475012331718.m4aTue, 09 Jul 2013 08:00:22 +0000LRTIslamas dažnai pristatomas kaip nevakarietiška religija. Tačiau islamo, kaip ir judaizmo bei krikščionybės, šaknys tokios pačios. Kokie šių religijų panašumai ir kokie islamo esminiai skirtumai? Apie tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir...(Kartojama 2010.10.12 d. laida)]]>3005falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-07-02-14-05--15371573
Dr. V. Dolinsko paskaita susidės iš dviejų dalių. Pirmoje bus priminta Valdovų rūmų istorija nuo XVII a. pabaigos, trumpai aptarta jų klestėjimo ir žlugimo raida, atkūrimo idėja ir jos įgyvendinimas.

Antroje dalyje direktorius supažindins su istorinės rezidencijos muziejaus ekspozicijomis, visokeriopa veikla, bus pateikta informacija klausytojui, nutarusiam šį neeilinį muziejų aplankyti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137292413229602.m4aMon, 01 Jul 2013 22:31:55 +0000LRTNacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko paskaita „Istorinės rezidencijos muziejus atkurtuose Valdovų rūmuose: praeitis atveriama ateičiai“ – tai ir kvietimas aplankyti šią savaitę...
Dr. V. Dolinsko paskaita susidės iš dviejų dalių. Pirmoje bus priminta Valdovų rūmų istorija nuo XVII a. pabaigos, trumpai aptarta jų klestėjimo ir žlugimo raida, atkūrimo idėja ir jos įgyvendinimas.

Antroje dalyje direktorius supažindins su istorinės rezidencijos muziejaus ekspozicijomis, visokeriopa veikla, bus pateikta informacija klausytojui, nutarusiam šį neeilinį muziejų aplankyti.]]>2276falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-06-25-14-05--15371582Iš paskaitos sužinosime, kodėl susirūpinta kraštovaizdžiu, kaip jį veikia globalizacija, ko reikalauja Europos kraštovaizdžio konvencija, kaip į tuos reikalavimus atsižvelgia ir ką šioje srityje yra nuveikusi Lietuva, koks galėtų būti kiekvieno mūsų asmeninis indėlis.
Lektorė Giedrė Godienė – gamtos mokslų daktarė, ilgametė Lietuvos atstovė Europos kraštovaizdžio konvencijai įgyvendinti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137216543087284.m4aTue, 25 Jun 2013 08:08:11 +0000LRT„Europos kraštovaizdžio konvencija: galimybės Lietuvai“, – dr. Giedrės Godienės paskaita atkreips dėmesį į kraštovaizdį, kuris yra bendras gamtos ir visuomenės kūrinys bei mokslo objektas. Iš paskaitos sužinosime, kodėl susirūpinta kraštovaizdžiu,...Iš paskaitos sužinosime, kodėl susirūpinta kraštovaizdžiu, kaip jį veikia globalizacija, ko reikalauja Europos kraštovaizdžio konvencija, kaip į tuos reikalavimus atsižvelgia ir ką šioje srityje yra nuveikusi Lietuva, koks galėtų būti kiekvieno mūsų asmeninis indėlis.
Lektorė Giedrė Godienė – gamtos mokslų daktarė, ilgametė Lietuvos atstovė Europos kraštovaizdžio konvencijai įgyvendinti.]]>2747falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-06-18-14-05--15371593
Paskaitoje išgirsime apie vadinamąją intymizmo tendenciją Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailininkų kūryboje. Bus aptariami būdingiausi Vytauto Kasiulio, Antano Gudaičio, Antano Žmuidzinavičiaus, Algirdo Petrulio ir kitų darbai, pateikta įdomios medžiagos iš dailininkų dienoraščių, laiškų, atspindinčių to meto gyvenimo ir kūrybos realijas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137156046242280.m4aTue, 18 Jun 2013 18:08:06 +0000LRT1943-ųjų vasarą Lietuva vis dar buvo blaškoma Antrojo pasaulinio karo audros. Atrodytų, ką galima kalbėti apie to meto dailę? Dr. Giedrė Jankevičiūtė savo paskaita įtikina, jog tai buvo įdomus tarpsnis meno raidoje. Paskaitoje išgirsime apie...
Paskaitoje išgirsime apie vadinamąją intymizmo tendenciją Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailininkų kūryboje. Bus aptariami būdingiausi Vytauto Kasiulio, Antano Gudaičio, Antano Žmuidzinavičiaus, Algirdo Petrulio ir kitų darbai, pateikta įdomios medžiagos iš dailininkų dienoraščių, laiškų, atspindinčių to meto gyvenimo ir kūrybos realijas.]]>3232falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-06-11-14-05--15371592
Pirmasis žmogus sugalvojo radiją, antrasis – padarė, bet nesuprato, ką padarė. Trečiasis – suprato, ką padarė, tačiau jo nesuprato kiti. O ketvirtasis jau įtikino ir kitus. Apie tai, kaip XIX a. buvo išrastas radijas, paprastesnis, nei žirklės – radijo istorijos tyrinėtojo Sigito Žilionio paskaita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137096041272875.m4aTue, 11 Jun 2013 05:35:34 +0000LRT1926 m. birželio 12 d. 19.00 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio. Lietuvos radijas – Kaunas“. Ši data minima kaip Lietuvos radiofono gimtadienis. Laidoje prisiminsime radijo istoriją. Pirmasis žmogus sugalvojo...
Pirmasis žmogus sugalvojo radiją, antrasis – padarė, bet nesuprato, ką padarė. Trečiasis – suprato, ką padarė, tačiau jo nesuprato kiti. O ketvirtasis jau įtikino ir kitus. Apie tai, kaip XIX a. buvo išrastas radijas, paprastesnis, nei žirklės – radijo istorijos tyrinėtojo Sigito Žilionio paskaita.]]>3301falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-06-04-14-05--15371601
Profesorius primins mums maisto pasirinkimo piramidės tris aukštus – žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį. Iš paskaitos sužinosite: kiek reikia valgyti daržovių ir gerti vandens, ar kenkia kiaušiniai, kodėl nepatartina piktnaudžiauti saldumynais, koks turėtų būti valgymo režimas ir kt.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137035455236838.m4aTue, 04 Jun 2013 06:02:22 +0000LRT„Tinkama mityba – sveikatos pagrindas, nes nuo to labai priklauso mūsų gera savijauta, gyvenimo kokybė ir trukmė,“ – savo paskaitoje teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas...
Profesorius primins mums maisto pasirinkimo piramidės tris aukštus – žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį. Iš paskaitos sužinosite: kiek reikia valgyti daržovių ir gerti vandens, ar kenkia kiaušiniai, kodėl nepatartina piktnaudžiauti saldumynais, koks turėtų būti valgymo režimas ir kt.]]>3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-05-28-14-05--15371605
Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas.

Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136974363329508.m4aTue, 28 May 2013 06:53:54 +0000LRTDr. Tomo Balkelio paskaita „Socialinio banditizmo mitas Lietuvoje: Tadas Blinda“ atskleis, kokių sąsajų yra tarp socialinio banditizmo ir tautos įvaizdžio kūrimo, patikins, jog Blindos sindromas pastebimas ir nūdienos politikos gyvenime. Paskaitoje...
Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas.

Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.]]>2843falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-05-21-14-05--15371630
Kiti diskusijos „2023-ieji. Kas valdo – žmogus technologijas ar technologijos žmogų?“ dalyviai humanitarai mėgins perspėti: ar įstabiosios technologijos nesunaikins žmogaus esmės, nepavers jo mokslo progreso priedėliu?

Diskusijoje dalyvauja interneto Lietuvoje pradininkas akademikas Adolfas Laimutis Telksnys, filosofas prof. Algis Mickūnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros docentas ir Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Vengris, biochemikas Liverpulio ir Haidelbergo universitetų doktorantas Julius Bogomolovas, dienraščio „Verslo žinios“ ir jo priedų redaktorius filologas Aurelijus Katkevičius.

Diskusiją moderuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136914483685708.m4aTue, 21 May 2013 04:04:36 +0000LRTGreitai knygos pradės kalbėti, daugybę prietaisų valdysime balsu, o apie galimą širdies smūgį perspės kišenėn įsidėtas degtukų dėžutės dydžio kompiuteriukas. Mokslininkai tikina, kad tai bus jau po dešimties metų. Kiti diskusijos „2023-ieji. Kas...
Kiti diskusijos „2023-ieji. Kas valdo – žmogus technologijas ar technologijos žmogų?“ dalyviai humanitarai mėgins perspėti: ar įstabiosios technologijos nesunaikins žmogaus esmės, nepavers jo mokslo progreso priedėliu?

Diskusijoje dalyvauja interneto Lietuvoje pradininkas akademikas Adolfas Laimutis Telksnys, filosofas prof. Algis Mickūnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros docentas ir Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Vengris, biochemikas Liverpulio ir Haidelbergo universitetų doktorantas Julius Bogomolovas, dienraščio „Verslo žinios“ ir jo priedų redaktorius filologas Aurelijus Katkevičius.

Diskusiją moderuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.]]>3259falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-05-14-14-05--15371625
Architektūros pokalbių fondo inicijuotame pokalbyje-diskusijoje apie architektūroje ir urbanistiniame planavime vykusius procesus, susijusius su ekstremaliais politiniais bei socialiniais pokyčiais, atsiradusiais griuvus komunistinei santvarkai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę taip pat dalyvavo žinomi architektai – Algirdas Kaušpėdas ir Audrys Karalius. Pokalbio moderatorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136854112867331.m4aTue, 14 May 2013 00:08:29 +0000LRT„Architektūra yra materializuota dvasia, siekianti pasaulio harmonijos. Esminis klausimas – kaip ir kiek architektūra galėjo egzistuoti blogio imperijoje?“ – apie tai kalba architektūros istorikas prof. Jonas Minkevičius. Architektūros pokalbių...
Architektūros pokalbių fondo inicijuotame pokalbyje-diskusijoje apie architektūroje ir urbanistiniame planavime vykusius procesus, susijusius su ekstremaliais politiniais bei socialiniais pokyčiais, atsiradusiais griuvus komunistinei santvarkai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę taip pat dalyvavo žinomi architektai – Algirdas Kaušpėdas ir Audrys Karalius. Pokalbio moderatorė – architektūros istorikė Marija Drėmaitė.]]>3287falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-05-07-14-05--15371618Iš paskaitos „Sovietmetis ir literatūros skaitytojai“ susidarysime vaizdą apie anuomet spausdintus tekstus, skaitytojų įvairovę, jų poreikius ir dalyvavimą literatūros procese rašant į redakcijas – pageidaujant, pataikaujant ar kritikuojant.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136800353362676.m4aTue, 07 May 2013 17:00:39 +0000LRTHum. m. dr. Loreta Jakonytė, tyrinėjanti kultūros leidinių archyvus, pateiks mums įdomių įžvalgų apie sovietmečio literatūros skaitytojus, viešą ir slaptą jų gyvenimą. Iš paskaitos „Sovietmetis ir literatūros skaitytojai“ susidarysime vaizdą apie...Iš paskaitos „Sovietmetis ir literatūros skaitytojai“ susidarysime vaizdą apie anuomet spausdintus tekstus, skaitytojų įvairovę, jų poreikius ir dalyvavimą literatūros procese rašant į redakcijas – pageidaujant, pataikaujant ar kritikuojant.]]>2539falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-04-30-14-05--15371624
Pagrindinis pranešėjas VU Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius Gediminas Motuza aptaria išsklaidytųjų angliavandenilių telkinius, gavybos technologijas, ekonominę naudą ir padarinius.
Apie požeminę hidrosferą – Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesoriaus Roberto Mokrik komentaras.
Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesoriaus Pauliaus Kavaliausko pasisakyme – apie padarinius, žalingus ir gamtai, ir žmogui.
Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas geologas Ignas Vaičeliūnas kalba apie naftos pramonėje naudojamas technologijas, kurios artimos ir skalūnų dujų gavybai. Kalbėtojas visur įžvelgia naudą.
Akademikas Algimantas Grigelis primena Lietuvos mokslų akademijos komisijos tyrimo „Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo“ išvadas.

Įrašyta š.m. balandžio 10 dieną Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengtoje diskusijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136748029247628.m4aTue, 30 Apr 2013 03:42:27 +0000LRTKeturi mokslininkai ir verslo atstovas supažindina su Lietuvoje galima skalūnų dujų žvalgyba, gavybos technologijomis, ekonomine nauda bei grėsmėmis kraštovaizdžiui ir žmonėms. Pagrindinis pranešėjas VU Geologijos ir mineralogijos katedros...
Pagrindinis pranešėjas VU Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius Gediminas Motuza aptaria išsklaidytųjų angliavandenilių telkinius, gavybos technologijas, ekonominę naudą ir padarinius.
Apie požeminę hidrosferą – Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesoriaus Roberto Mokrik komentaras.
Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesoriaus Pauliaus Kavaliausko pasisakyme – apie padarinius, žalingus ir gamtai, ir žmogui.
Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas geologas Ignas Vaičeliūnas kalba apie naftos pramonėje naudojamas technologijas, kurios artimos ir skalūnų dujų gavybai. Kalbėtojas visur įžvelgia naudą.
Akademikas Algimantas Grigelis primena Lietuvos mokslų akademijos komisijos tyrimo „Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo“ išvadas.

Įrašyta š.m. balandžio 10 dieną Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengtoje diskusijoje.]]>3268falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-04-23-14-05--15371611
Apie visa tai pasakos habilituotas fizikos daktaras, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, akademikas Jonas Grigas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136672428827689.m4aTue, 23 Apr 2013 01:40:17 +0000LRTAr esame vieni Visatoje? Ar skraidančiomis lėkštėmis ir kitokiais erdvėlaiviais mus lanko kitų nežemiškųjų civilizacijų atstovai, ar mums reiktų dėl jų nerimauti? Ar tie ateiviai tikrai palieka žymes laukuose ir pievose, bendrauja, paskraidina ir net...
Apie visa tai pasakos habilituotas fizikos daktaras, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, akademikas Jonas Grigas.]]>1993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-04-16-14-05--15371608
Dailės istorikė hum. m. dr. Rasa Žukienė savo paskaitoje „Lietuvių dailininkų tapatybė XXI amžiuje: gyvenimo ir kūrybos sankirtos“ iš pradžių trumpai aptaria istorinį kontekstą, tarpukario atvejus. Vėliau pereinama prie dabarties: kaip menininko tapatybę veikia sėkminga arba silpna integracija į naujos šalies gyvenimą, kokią įtaką jo kultūrinei tapatybei daro rimta profesinė karjera tarptautinėje erdvėje. Pagaliau ar kinta menininko tautinė tapatybė gyvenant emigracijoje.

Pažvelgus atidžiau į keturių dailininkų Žilvino Kempino, Rimo Čiurlionio, Almyros Bartkevičiūtės-Weigel, Eugenijaus Varkulevičiaus gyvenimo ir kūrybos sankirtas, išaiškėjo požiūrių į išvykimą ir sugrįžimą, į savo kūrybą ir netgi į tautinę tapatybę skirtumai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136612685347033.m4aTue, 16 Apr 2013 06:31:24 +0000LRTŠiemet, kai buvo teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, ne vienas, išgirdęs laureato Žilvino Kempino, gyvenančio JAV, pavardę, klausė: o kas jis toks? Dailės istorikės dr. Rasos Žukienės paskaitoje bus kalbama apie šiuolaikinius...
Dailės istorikė hum. m. dr. Rasa Žukienė savo paskaitoje „Lietuvių dailininkų tapatybė XXI amžiuje: gyvenimo ir kūrybos sankirtos“ iš pradžių trumpai aptaria istorinį kontekstą, tarpukario atvejus. Vėliau pereinama prie dabarties: kaip menininko tapatybę veikia sėkminga arba silpna integracija į naujos šalies gyvenimą, kokią įtaką jo kultūrinei tapatybei daro rimta profesinė karjera tarptautinėje erdvėje. Pagaliau ar kinta menininko tautinė tapatybė gyvenant emigracijoje.

Pažvelgus atidžiau į keturių dailininkų Žilvino Kempino, Rimo Čiurlionio, Almyros Bartkevičiūtės-Weigel, Eugenijaus Varkulevičiaus gyvenimo ir kūrybos sankirtas, išaiškėjo požiūrių į išvykimą ir sugrįžimą, į savo kūrybą ir netgi į tautinę tapatybę skirtumai.]]>2274falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-04-09-14-05--15371631
Diskusijoje svarstoma, kokius poreikius vaikai tenkina bendraudami internetu, su kokiais pavojais ir iššūkiais susiduria, kokios ilgalaikės bendravimo socialiniuose tinkluose pasekmės besiformuojančiai paauglio asmenybei, tarpusavio santykiams. Pagaliau tėvai ir mokytojai – koks turėtų būti jų indėlis padedant paaugliams nepasiklysti virtualioje erdvėje.

Diskusiją „Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?“ moderuoja Paramos vaikams centro vadovė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė. Dalyvauja Socialinių tinklų agentūros „Socialinis marketingas“ direktorius Arijus Žakas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė ir Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.

Įrašyta 2013 m. Vilniaus knygų mugėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/13655194613706.m4aTue, 09 Apr 2013 04:12:24 +0000LRTTema turėtų būti aktuali tiems, kurių šeimose esama paauglių, o šie neatsitraukia nuo kompiuterio ir dažnai praranda nuovoką, kur yra virtualus, o kur tikras pasaulis. Specialistų ketvertas aptars socialinių tinklų populiarumo priežastis, jų gerąsias...
Diskusijoje svarstoma, kokius poreikius vaikai tenkina bendraudami internetu, su kokiais pavojais ir iššūkiais susiduria, kokios ilgalaikės bendravimo socialiniuose tinkluose pasekmės besiformuojančiai paauglio asmenybei, tarpusavio santykiams. Pagaliau tėvai ir mokytojai – koks turėtų būti jų indėlis padedant paaugliams nepasiklysti virtualioje erdvėje.

Diskusiją „Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?“ moderuoja Paramos vaikams centro vadovė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė. Dalyvauja Socialinių tinklų agentūros „Socialinis marketingas“ direktorius Arijus Žakas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė ir Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.

Įrašyta 2013 m. Vilniaus knygų mugėje.]]>2723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-04-02-14-05--15371637Europarlamento, visuomenės veikėjo, filosofo Leonido Donskio paskaita „Europos vienovė ir skirtybės“ remsis kultūros pavyzdžiais, pradedant viduramžiais, Renesansu, baigiant XX amžiumi ir mūsų dienomis. Dalyvavimas kelių kultūrų erdvėje yra tapęs daugybės mokslininkų, mąstytojų, menininkų savastimi, taip pat ir lietuvių ar iš Lietuvos kilusių ryškiausių asmenybių. Anot lektoriaus, ne vien politiniai siekiai, ekonominė galia „suklijuoja“ Europą, kai nesusikalba politikai, bendrą kalbą visados greičiau randa menininkai, mokslininkai, studentai.
Mažųjų tautų pripažinimas, pagarba jų istorijai, kultūrai yra solidūs pamatai europietiškumo dimensijai stiprėti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136505406827265.m4aTue, 02 Apr 2013 18:36:51 +0000LRTLietuvoje dažnai girdime kalbant apie „ėjimą į Europą“, „tapimą tikrais europiečiais“, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo visateisė europinių procesų dalyvė. „Europiečio klonuoti nereikia. Kad surastume Europos dimensijos bendrą vardiklį,...Europarlamento, visuomenės veikėjo, filosofo Leonido Donskio paskaita „Europos vienovė ir skirtybės“ remsis kultūros pavyzdžiais, pradedant viduramžiais, Renesansu, baigiant XX amžiumi ir mūsų dienomis. Dalyvavimas kelių kultūrų erdvėje yra tapęs daugybės mokslininkų, mąstytojų, menininkų savastimi, taip pat ir lietuvių ar iš Lietuvos kilusių ryškiausių asmenybių. Anot lektoriaus, ne vien politiniai siekiai, ekonominė galia „suklijuoja“ Europą, kai nesusikalba politikai, bendrą kalbą visados greičiau randa menininkai, mokslininkai, studentai.
Mažųjų tautų pripažinimas, pagarba jų istorijai, kultūrai yra solidūs pamatai europietiškumo dimensijai stiprėti.]]>2974falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-03-26-14-05--15371641
Paskaita „Didžiosios savaitės liaudiškieji papročiai ir tikėjimai“ remiasi sodriais pavyzdžiais iš gyvenimiškos aplinkos. Tai, ką pasakoja etnologė, dar kai kuriuose Lietuvos kaimuose tebėra gyva ir praktikuojama.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136431157336501.m4aTue, 26 Mar 2013 08:29:01 +0000LRTTiek Katalikų Bažnyčioje, tiek ir liaudies tradicijoje svarbiausias – Didysis tridienis: ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis. Etnologė Nijolė Marcinkevičienė mums primins, kaip lietuviai ir artimiausi jų kaimynai puošė savo namus, rengė kūną...
Paskaita „Didžiosios savaitės liaudiškieji papročiai ir tikėjimai“ remiasi sodriais pavyzdžiais iš gyvenimiškos aplinkos. Tai, ką pasakoja etnologė, dar kai kuriuose Lietuvos kaimuose tebėra gyva ir praktikuojama.]]>2612falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-03-19-14-05--15371646
Įrašas iš 2013 m. Vilniaus knygų mugės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136386972950510.m4aTue, 19 Mar 2013 10:51:44 +0000LRTKodėl Lietuvos visuomenė bijo euro ir nenori atsisakyti lito? Kokias pamokas turėjome išmokti, kai nepavyko euro įsivesti 2006 metais? Ar nebūdami euro zonoje, neturėsime balso Europos Sąjungoje? Diskusijoje dalyvauja buvusi finansų ministrė Ingrida...
Įrašas iš 2013 m. Vilniaus knygų mugės.]]>2655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-03-12-14-03--15371664
Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136309675982666.m4aTue, 12 Mar 2013 03:16:23 +0000LRT„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada...
Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .]]>3271falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-03-05-14-05--15371657
Lektorius primena, kad per visą žmonijos istoriją nerasime visuomenės, kurioje nebūtų nusikaltėlių, kad galima būtų atsisakyti bausmių. Netgi ir šiais laikais skirtingų kultūrų šalyse bausmės buvo ir tebėra labai įvairios – nuo pačių žiauriausių, įskaitant net ir kaltininko sunaikinimą, iki susitaikymo ir atkuriamojo teisingumo atvejų. Paskaitoje aptariama, kokią reikšmę šiuolaikinėje Vakarų kultūros visuomenėje turi bausmės, kokie jų tikslai, kokios bausmės taikomos dažniausiai, kas labiausiai garantuotų visuomenės saugumą.

Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, socialinių mokslų teisės krypties daktaras; Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Institute dirba nuo 1997 m.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136249304154916.m4aMon, 04 Mar 2013 23:59:08 +0000LRTKodėl Lietuvoje turime didžiausią kalinių skaičių Europos Sąjungoje? Ar bausmių griežtinimas garantuoja visuomenės saugumą? Į šiuos ir kitus baudžiamosios politikos klausimus atsakymo ieško dr. Gintauto Sakalausko paskaita. Lektorius primena, kad per...
Lektorius primena, kad per visą žmonijos istoriją nerasime visuomenės, kurioje nebūtų nusikaltėlių, kad galima būtų atsisakyti bausmių. Netgi ir šiais laikais skirtingų kultūrų šalyse bausmės buvo ir tebėra labai įvairios – nuo pačių žiauriausių, įskaitant net ir kaltininko sunaikinimą, iki susitaikymo ir atkuriamojo teisingumo atvejų. Paskaitoje aptariama, kokią reikšmę šiuolaikinėje Vakarų kultūros visuomenėje turi bausmės, kokie jų tikslai, kokios bausmės taikomos dažniausiai, kas labiausiai garantuotų visuomenės saugumą.

Gintautas Sakalauskas, teisininkas, kriminologas, socialinių mokslų teisės krypties daktaras; Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. Institute dirba nuo 1997 m.]]>3108falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-26-14-05--15371658
Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo pasaulis. Tačiau viešosios erdvės suprekinimo ir vartojimo procesas įtraukia ir senąsias, istorines miestų dalis, kur pasireiškia vadinamoji „retro nostalgija“. Nuo dabarties rūpesčių ir nerimo bėgama į laikiną saugios ir kontroliuojamos, sukonstruotos ir prijaukintos praeities glėbį. Paskaitoje aptariamas ir postmoderniosios architektūros miestiečiams daromas poveikis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136188583584368.m4aTue, 26 Feb 2013 10:56:41 +0000LRTKultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė baigia keturių paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Paskutinėje ciklo paskaitoje susipažinsime su neoliberaliojo miesto ženklais ir simboliais viešosiose erdvėse. Bus aptariama įvairialypė...
Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo pasaulis. Tačiau viešosios erdvės suprekinimo ir vartojimo procesas įtraukia ir senąsias, istorines miestų dalis, kur pasireiškia vadinamoji „retro nostalgija“. Nuo dabarties rūpesčių ir nerimo bėgama į laikiną saugios ir kontroliuojamos, sukonstruotos ir prijaukintos praeities glėbį. Paskaitoje aptariamas ir postmoderniosios architektūros miestiečiams daromas poveikis.]]>2652falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-19-14-05--15371663
Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136143459888039.m4aTue, 19 Feb 2013 20:07:46 +0000LRTLentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių...
Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.]]>2505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-19-14-03--15371660
Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136188583723891.m4aTue, 19 Feb 2013 03:30:41 +0000LRTLentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių...
Plačiau apie šį unikalų Vilnijos krašto meno paminklą – dailės istorikės hum. m. dr. Giedrės Jankevičiūtės paskaita.]]>2460falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-12-14-05--15371670
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136074703078452.m4aMon, 11 Feb 2013 22:36:06 +0000LRT„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako...
Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.]]>2721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-05-14-05--15371681
Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, atminimo įamžinimą Lietuvoje.

„Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose, greta Biblijos, turėti ir poezijos rinkinį. Aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik vienas teiginys iš prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją atradusį sau draugišką šalį Lietuvą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/13600754973583.m4aTue, 05 Feb 2013 10:07:35 +0000LRTKol dar neturime savo Nobelio premijos laureatų, pravartu geriau pažinti šia aukščiausia literatūros premija įvertintus ir artimai su Lietuva susijusius rašytojus. Prof. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“ prasideda nuo pasakojimo,...
Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, atminimo įamžinimą Lietuvoje.

„Brodskis pratino amerikiečius viešbučių kambariuose, greta Biblijos, turėti ir poezijos rinkinį. Aiškino, kad civilizacijas nuo suirimo gelbsti ne legionai, o kalba“, – tai tik vienas teiginys iš prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaitos apie 1987 m. Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, prieš emigraciją atradusį sau draugišką šalį Lietuvą.]]>3270falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-02-05-14-05--15371693
Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, atminimo įamžinimą Lietuvoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136014243230010.m4aTue, 05 Feb 2013 00:28:47 +0000LRTKol dar neturime savo Nobelio premijos laureatų, pravartu geriau pažinti šia aukščiausia literatūros premija įvertintus ir artimai su Lietuva susijusius rašytojus. Prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“ prasideda nuo...
Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, atminimo įamžinimą Lietuvoje.]]>3265falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-01-29-14-05--15371690Paskaitoje – trumpa tuberkuliozės istorijos apžvalga, aptariama dabartinė epidemiologinė situacija Lietuvoje, supažindinama su ligos diagnostikos ir gydymo naujovėmis bei profilaktika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135962259895114.m4aTue, 29 Jan 2013 19:33:53 +0000LRTTuberkuliozė jau nėra tokia baisi likimo rykštė, kokia ji buvo prieš 100 ir daugiau metų, tačiau tebėra pavojingiausių ligų sąraše. Apie tai – dr. Editos Davidavičienės paskaita „Ką reikia žinoti apie tuberkuliozę?“ Paskaitoje – trumpa tuberkuliozės...Paskaitoje – trumpa tuberkuliozės istorijos apžvalga, aptariama dabartinė epidemiologinė situacija Lietuvoje, supažindinama su ligos diagnostikos ir gydymo naujovėmis bei profilaktika.]]>2715falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-01-22-14-05--15371697
Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių viešųjų erdvių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135886538864442.m4aTue, 22 Jan 2013 10:56:26 +0000LRTTrečioji kultūros istorikės dr. Rasos Čepaitienės paskaita iš ciklo „Miestas kaip ideologijos tekstas“ – apie nacionalinį miestą. Joje daug dėmesio skiriama Lietuvos atminties politikos raiškai miestuose, ypač akcentuojant paminklų ir gatvėvardžių...
Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių viešųjų erdvių.]]>3008falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-01-15-14-05--15371696
Šv. Mykolo bažnyčios ir Bernardinių vienuolyno ansamblis ypatingas ne tik įspūdinga renesanso architektūra, bet ir nepakartojama istorija, glaudžiai susijusia su garsia LDK magnatų Sapiegų gimine. Šiandien čia įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus.

Plačiau apie šį išskirtinį Sapiegų inicijuoto meninio ir kultūrinio paveldo pavyzdį – menotyrininkės dr. Sigitos Maslauskaitės paskaita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135832516694450.m4aTue, 15 Jan 2013 00:12:43 +0000LRTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų giminės mauzoliejus – Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – pirmoji tokio pobūdžio šventovė Lietuvoje. Jos fundatorius, žymus to meto politikas ir kultūrininkas Leonas Sapiega, bažnyčią pastatė...
Šv. Mykolo bažnyčios ir Bernardinių vienuolyno ansamblis ypatingas ne tik įspūdinga renesanso architektūra, bet ir nepakartojama istorija, glaudžiai susijusia su garsia LDK magnatų Sapiegų gimine. Šiandien čia įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus.

Plačiau apie šį išskirtinį Sapiegų inicijuoto meninio ir kultūrinio paveldo pavyzdį – menotyrininkės dr. Sigitos Maslauskaitės paskaita.]]>2708falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2013-01-08-14-05--15371703
Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitoje „Lietuvių rašytoja pirmaisiais sovietiniais dešimtmečiais“ apžvelgiama „netinkamos biografijos“, bet uolios socrealizmo atstovės Valerijos Valsiūnienės ir Halinos Korsakienės, įtakingo to meto politikos ir kultūros veikėjo Kosto Korsako žmonos, kūryba; svarstoma, kodėl taip skirtingai susiklostė šių rašytojų likimai, o svarbiausia – mėginama atsakyti į klausimą, kiek kūrybos laisvės galėjo išsikovoti moteris stalininėje epochoje, negailestingai traiškiusioje žmogiškuosius ir kūrybinius likimus.

Solveiga Daugirdaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė. Dėstė Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre, rengė komentarus LRT RADIJO laidai „Mes moterys“.

Paskaita skaityta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamame Sovietmečio seminare. 2012 metų spalio 1 d. įrašas.

Šios laidos radijo paskaitą apie lietuvių rašytoją ankstyvuoju sovietmečiu skaitykite:
http://bit.ly/lietuviurasytoja]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135765459479565.m4aTue, 08 Jan 2013 12:10:35 +0000LRTPokariu rašytojų moterų Lietuvoje būta nedaug. Tarp jų išskirtinio likimo Valerijos Valsiūnienės (1907–1955) figūra ir daug sklandesnė kitos to meto rašytojos – Halinos Korsakienės (1910–2003) – kūrybinė biografija. Dr. Solveigos Daugirdaitės...
Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitoje „Lietuvių rašytoja pirmaisiais sovietiniais dešimtmečiais“ apžvelgiama „netinkamos biografijos“, bet uolios socrealizmo atstovės Valerijos Valsiūnienės ir Halinos Korsakienės, įtakingo to meto politikos ir kultūros veikėjo Kosto Korsako žmonos, kūryba; svarstoma, kodėl taip skirtingai susiklostė šių rašytojų likimai, o svarbiausia – mėginama atsakyti į klausimą, kiek kūrybos laisvės galėjo išsikovoti moteris stalininėje epochoje, negailestingai traiškiusioje žmogiškuosius ir kūrybinius likimus.

Solveiga Daugirdaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė. Dėstė Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre, rengė komentarus LRT RADIJO laidai „Mes moterys“.

Paskaita skaityta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamame Sovietmečio seminare. 2012 metų spalio 1 d. įrašas.

Šios laidos radijo paskaitą apie lietuvių rašytoją ankstyvuoju sovietmečiu skaitykite:
http://bit.ly/lietuviurasytoja]]>3251falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-12-25-14-05--15371711
Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse bendruomenėse buvo puoselėjama daugiau kaip 200 metų, ir tos muzikos įtaka girdima šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.

Muzikologės edukologijos daktarės Emilijos Sakadolskienės paskaita „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“ atskleis savitą krikščionybės supratimą ir išgyvenimą. Paskaita – sklidina džiugios ir įkvepiančios, mąslios ir azartiškos muzikos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135669221239527.m4aTue, 25 Dec 2012 11:04:58 +0000LRTSpiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse, tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę? Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse...
Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse bendruomenėse buvo puoselėjama daugiau kaip 200 metų, ir tos muzikos įtaka girdima šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.

Muzikologės edukologijos daktarės Emilijos Sakadolskienės paskaita „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“ atskleis savitą krikščionybės supratimą ir išgyvenimą. Paskaita – sklidina džiugios ir įkvepiančios, mąslios ir azartiškos muzikos.]]>3254falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-12-18-14-05--15371713
Lietuvos socialinė politika ir jos pagrindu formuojama socialinė apsauga pagyvenusiems žmonėms numato plačią socialinių garantijų sistemą. Iš esmės ši sistema pagal savo struktūrą, išmokų, paslaugų tipus ir principus atitinka šiuolaikinių demokratinių valstybių praktiką, tačiau pagal socialinę apimtį, lygį, plėtojimo tendencijas nuo kitų šalių akivaizdžiai atsilieka, ir ateityje mūsų valstybė tam turi skirti daugiau dėmesio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135574302093207.m4aTue, 18 Dec 2012 11:46:40 +0000LRT2012-ieji paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Prof. Laimutės Žalimienės paskaita aptars Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, socialinę politiką ir pagyvenusių žmonių socialinę apsaugą. Lietuvos socialinė...
Lietuvos socialinė politika ir jos pagrindu formuojama socialinė apsauga pagyvenusiems žmonėms numato plačią socialinių garantijų sistemą. Iš esmės ši sistema pagal savo struktūrą, išmokų, paslaugų tipus ir principus atitinka šiuolaikinių demokratinių valstybių praktiką, tačiau pagal socialinę apimtį, lygį, plėtojimo tendencijas nuo kitų šalių akivaizdžiai atsilieka, ir ateityje mūsų valstybė tam turi skirti daugiau dėmesio.]]>3121falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-12-11-14-05--15371705http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135531339457159.m4aTue, 11 Dec 2012 20:42:10 +0000LRT„Visos bažnyčios turėtų skambinti varpais, tačiau sostinių katedros yra pagrindinės valstybių bažnyčios ir skambinimas jų varpais yra ypatingas. Kviečiu į kelionę per tris Europos miestus. Ar gerai pažįstate mūsiškę, vilnietę Katedros varpinę ir jos...2092falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-12-04-14-05--15371718
Literatūros istorijoje rašytojo kūrybos pradžia dažniausiai laikomas jo debiutas viešumoje, ypač atskira knyga. Be abejo, šiuo požiūriu Maironio pradžia – 1895-ieji. Tai metai, tapę svarbiu riboženkliu lietuvių literatūros istorijoje, kai jaunas, 33 metų katalikų dvasininkas, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Jonas Mačiulis Tilžėje išleido poezijos rinkinį „Pavasario balsai“. Tačiau tuo metu jau buvo praėjęs lygiai dešimtmetis nuo pirmojo laikraštyje „Aušra“ paskelbto poeto eilėraščio „Lietuvos vargas“. Kaip pastebi dr. B. Speičytė, dešimtmetis ir literatūros istorijoje gali būti epocha, o žmogaus gyvenime, jo ankstyvojoje kūrybinėje biografijoje, tuo labiau.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/13571349807269.m4aMon, 03 Dec 2012 22:47:56 +0000LRTDr. Brigitos Speičytės paskaitoje „Maironio pradžia“ svarstoma, kaip Jonas Mačiulis tapo Maironiu: kokie buvo jo ankstyvosios kūrybos impulsai, vertybiniai ir kūrybiniai pasirinkimai, poetinės savivokos formavimosi kelias. Literatūros istorijoje...
Literatūros istorijoje rašytojo kūrybos pradžia dažniausiai laikomas jo debiutas viešumoje, ypač atskira knyga. Be abejo, šiuo požiūriu Maironio pradžia – 1895-ieji. Tai metai, tapę svarbiu riboženkliu lietuvių literatūros istorijoje, kai jaunas, 33 metų katalikų dvasininkas, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Jonas Mačiulis Tilžėje išleido poezijos rinkinį „Pavasario balsai“. Tačiau tuo metu jau buvo praėjęs lygiai dešimtmetis nuo pirmojo laikraštyje „Aušra“ paskelbto poeto eilėraščio „Lietuvos vargas“. Kaip pastebi dr. B. Speičytė, dešimtmetis ir literatūros istorijoje gali būti epocha, o žmogaus gyvenime, jo ankstyvojoje kūrybinėje biografijoje, tuo labiau.]]>2180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-11-27-14-05--15371724http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135514902975295.m4aTue, 27 Nov 2012 10:56:11 +0000LRTTęsiamas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Rasos Čepaitienės paskaitų ciklą "Miestas kaip ideologijos tekstas". Šiandien bus kalbama apie autoritarinį miestą. Pasak lektorės, darytina prielaida, kad tokį miestą kaip ideologinį tekstą rašo...2694falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-11-13-14-05--15371722
Radijo paskaitos akiratyje – du konferencijos pranešimai. Tai meno kritiko, interneto svetainės „Menų faktūra“ redaktoriaus Vaido Jauniškio pasisakymas „Ar kultūra gali būti įdomi TV ekrane?“ ir LRT RADIJO kultūros laidų vyr. redaktorės Jolantos Kryževičienės pranešimas „Ar visada geriau vieną kartą pamatyti?“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135514902884020.m4aTue, 13 Nov 2012 19:49:51 +0000LRT„Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“ – tokį klausimą iškėlė rugsėjo 27–28 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi tarptautinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos kultūros ministerija,...
Radijo paskaitos akiratyje – du konferencijos pranešimai. Tai meno kritiko, interneto svetainės „Menų faktūra“ redaktoriaus Vaido Jauniškio pasisakymas „Ar kultūra gali būti įdomi TV ekrane?“ ir LRT RADIJO kultūros laidų vyr. redaktorės Jolantos Kryževičienės pranešimas „Ar visada geriau vieną kartą pamatyti?“.]]>2484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-11-06-14-05--15371732
Politologo A. Jokubaičio paskaita remiasi G. V. F. Hėgelio „prieštaravimo idėja“, jo mintimi, kad mes esame savo laiko kūdikiai ir mums brangūs dalykai anksčiau ar vėliau gali būti paneigti.

(Paskaita įrašyta 2012 m. vasario 6 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute minint šios mokslo įstaigos 20-metį.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135515025384444.m4aTue, 06 Nov 2012 03:24:59 +0000LRTProf. Alvydo Jokubaičio paskaitos tikslas – parodyti mūsų dabartinio politinio mąstymo prieštaravimus, jų išskiriant septynis. Tai prieštaravimai, kurie šiandien drasko mus čia, Lietuvoje, kurie drasko Vakarų pasaulį ir kurie gali būti lemtingi visai...
Politologo A. Jokubaičio paskaita remiasi G. V. F. Hėgelio „prieštaravimo idėja“, jo mintimi, kad mes esame savo laiko kūdikiai ir mums brangūs dalykai anksčiau ar vėliau gali būti paneigti.

(Paskaita įrašyta 2012 m. vasario 6 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute minint šios mokslo įstaigos 20-metį.)]]>2602falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-10-30-14-05--15371733
Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos.

(Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135515025430895.m4aTue, 30 Oct 2012 05:51:41 +0000LRTDr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną...
Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos”. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Skurdi lietuvių politinė buitis bei neišlavinta politinė kultūra nemažai lėmė, jog Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo vos dvidešimtmetį ir 1940 m. vasarą buvo okupuota bolševikinės Rusijos.

(Kartojama 2008 m. sausio 17 d. laida.)]]>2967falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-10-23-14-05--15371736
Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135515141211600.m4aTue, 23 Oct 2012 09:55:33 +0000LRTKultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje....
Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo politinė valdžia. Totalitarinis režimas stalininėje Rusijoje paliko gana ryškius pėdsakus architektūroje, tokių apraiškų esama ir Lietuvoje.]]>2504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-10-16-14-05--15371745
Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.

Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135574299181438.m4aTue, 16 Oct 2012 13:39:11 +0000LRT„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes....
Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.

Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.]]>3106falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-10-09-14-05--15371740
Archeologo, etninės kultūros tyrinėtojo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaita „Kraštovaizdžio skaitymas su patirties žodynu“ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros paveldo departamentu, kuris rugsėjo 14–23 dienomis kvietė į Europos paveldo dienų renginius tema „Genius loci. Vietos dvasia“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135574299299774.m4aTue, 09 Oct 2012 17:23:42 +0000LRTLietuvos kraštovaizdis tai – geografinių, archeologinių, kalbinių, istorinių, etnografinių ir daugelio kitų tarpusavyje susijusių duomenų išmarginta knyga. Ją skaito ne tik mokslininkai, bet ir vietos gyventojai, nes jie per šimtmečius tą...
Archeologo, etninės kultūros tyrinėtojo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaita „Kraštovaizdžio skaitymas su patirties žodynu“ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros paveldo departamentu, kuris rugsėjo 14–23 dienomis kvietė į Europos paveldo dienų renginius tema „Genius loci. Vietos dvasia“.]]>2000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-10-02-14-05--15371768
Akcentuojama ta Alfonso Maldonio biografijos dalis, apie kurią iki šiol nebuvo ar beveik nebuvo kalbama, ir kuri, Donatos Mitaitės nuomone, ko gero, nulėmė poeto gyvenimą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135574298912321.m4aTue, 02 Oct 2012 10:12:47 +0000LRTDr. Donatos Mitaitės paskaitoje apžvelgiama Alfonso Maldonio, vieno iš vadinamosios „trisdešimtųjų metų gimimo“ kartos poeto ir kultūros bei visuomenės veikėjo, biografija ir poezija. Akcentuojama ta Alfonso Maldonio biografijos dalis, apie kurią iki...
Akcentuojama ta Alfonso Maldonio biografijos dalis, apie kurią iki šiol nebuvo ar beveik nebuvo kalbama, ir kuri, Donatos Mitaitės nuomone, ko gero, nulėmė poeto gyvenimą.]]>3229falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-09-25-14-05--15371752
Graikų mitai, kuriuose veikia dievai ir žmonės, atskleidžia sudėtingus jų tarpusavio santykius: sąmokslai, kraujo kerštas ir iš to kylančios nesibaigiančios tragedijos. Išminties deivės Atėnės pasiūlymas graikams išsirinkti iš savo tarpo protingiausius žmones ir savo problemas spręsti patiems sukūrus politinę bendruomenę reiškė demokratijos gimimą. Piliečio pareiga dalyvauti viešame gyvenime ir pareiga iš kitų pareikalauti atsakomybės už viešus sprendimus.

Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų. Per pastaruosius 20 metų jis skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose. Profesorius daug jėgų bei energijos atidavė ir atgimusios Lietuvos švietimui, beje, dažniausiai dirbdamas be atlygio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135574420217600.m4aTue, 25 Sep 2012 17:38:09 +0000LRTArtėjant Seimo rinkimams prisiminkime, kad už tokį „išradimą“ kaip demokratija (politinė valdžia, priklausanti nuo visuomenės valios) žmonija turi būti dėkinga senovės graikams. Apie tai filosofo Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus Algio Mickūno...
Graikų mitai, kuriuose veikia dievai ir žmonės, atskleidžia sudėtingus jų tarpusavio santykius: sąmokslai, kraujo kerštas ir iš to kylančios nesibaigiančios tragedijos. Išminties deivės Atėnės pasiūlymas graikams išsirinkti iš savo tarpo protingiausius žmones ir savo problemas spręsti patiems sukūrus politinę bendruomenę reiškė demokratijos gimimą. Piliečio pareiga dalyvauti viešame gyvenime ir pareiga iš kitų pareikalauti atsakomybės už viešus sprendimus.

Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų. Per pastaruosius 20 metų jis skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose. Profesorius daug jėgų bei energijos atidavė ir atgimusios Lietuvos švietimui, beje, dažniausiai dirbdamas be atlygio.]]>2440falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-09-18-14-05--15371759


Kokiu būdu gauti informacijos apie politikus ir jų deklaruojamas idėjas, kokios pagrindinės rinkimų politikos temos, kodėl politikai kartais būna visiškai nutolę nuo realybės, kokios rinkėjų pažiūrų sistemos ir ką gali visagalė reklama – apie visa tai pasakos paskaitos lektorius - ryšių su visuomene bendrovės „VRP|Hill&Knowlton“ direktorius M.Katkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135574420392014.m4aMon, 17 Sep 2012 21:45:30 +0000LRT„Politikų šūkius reikia skaityti ne vien pažodžiui, bet kaip ir gerą eilėraštį vertėtų šiek tiek interpretuoti patiems. Labai dažnai rinkiminiuose šūkiuose parodoma ne tik, ką žada vienas ar kitas politikas, bet ir ką tas politikas galvoja apie...


Kokiu būdu gauti informacijos apie politikus ir jų deklaruojamas idėjas, kokios pagrindinės rinkimų politikos temos, kodėl politikai kartais būna visiškai nutolę nuo realybės, kokios rinkėjų pažiūrų sistemos ir ką gali visagalė reklama – apie visa tai pasakos paskaitos lektorius - ryšių su visuomene bendrovės „VRP|Hill&Knowlton“ direktorius M.Katkus.]]>2508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-09-11-14-05--15371771
Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros prof. L. Žalimienė savo paskaitoje daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų rūšims bei kokybei senelių namuose nušviesti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135584018483860.m4aTue, 11 Sep 2012 19:22:39 +0000LRT2012-ieji paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Kokias socialinės pagalbos paslaugas pagyvenęs žmogus gali gauti Lietuvoje, aptaria profesorė Laimutė Žalimienė. Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros prof. L....
Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros prof. L. Žalimienė savo paskaitoje daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų rūšims bei kokybei senelių namuose nušviesti.]]>2714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-09-04-14-05--15371767
Teisės instituto mokslininkė dr. Salomėja Zaksaitė, pasitelkdama teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei socialines teorijas, aiškinasi, kaip kartais kilnūs idealai sporte sąveikauja su pragmatizmu ir apgaule.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135583899775283.m4aTue, 04 Sep 2012 05:53:43 +0000LRTAr olimpinės ugnies skleidžiamos šviesos netemdė šiuolaikinio sporto realybė: itin griežta antidopingo politika, manipuliacijos sporto varžybų rezultatais, perdėta komercializacija? Teisės instituto mokslininkė dr. Salomėja Zaksaitė, pasitelkdama...
Teisės instituto mokslininkė dr. Salomėja Zaksaitė, pasitelkdama teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei socialines teorijas, aiškinasi, kaip kartais kilnūs idealai sporte sąveikauja su pragmatizmu ir apgaule.]]>2201falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-06-19-14-05--15371777
Etnologės, kulinarijos paveldo tyrinėtojos Nijolės Marcinkevičienės paskaita paremta per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga. Lektorė peržvelgs vasaros mėnesius aptardama, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/140732845692025.m4aTue, 19 Jun 2012 02:25:52 +0000LRTTai bus vasariška paskaita – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti savo stalui. Etnologės, kulinarijos paveldo tyrinėtojos Nijolės Marcinkevičienės paskaita paremta per...
Etnologės, kulinarijos paveldo tyrinėtojos Nijolės Marcinkevičienės paskaita paremta per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga. Lektorė peržvelgs vasaros mėnesius aptardama, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.]]>2171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-06-05-14-06--15371775
Taip pat aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja, kas buvo šio judėjimo pirmtakai.

(Paskaita skaityta 2012 m. vasario 6 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, šiam minint įkūrimo 20-metį.)]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/140732846878407.m4aTue, 05 Jun 2012 02:24:46 +0000LRTDr. Ainės Ramonaitės paskaitoje „Kaip paaiškinti tai, kas nenuspėjama“ naujai žvelgiama į Sąjūdžio atsiradimo istoriją ir bandoma atsakyti į klausimą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti veiksmingas...
Taip pat aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja, kas buvo šio judėjimo pirmtakai.

(Paskaita skaityta 2012 m. vasario 6 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, šiam minint įkūrimo 20-metį.)]]>2204falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-04-17-14-05--15371786
Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad jis turi įtakos osteoporozės, Alzheimerio ligos vystymuisi, didina krūties vėžio riziką.
Plačiau apie tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės, daktarės Vilmos Kisnierienės paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136576185153190.m4aTue, 17 Apr 2012 15:10:55 +0000LRTKada ir kaip aliuminis tampa grėsmingas? Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad...
Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad jis turi įtakos osteoporozės, Alzheimerio ligos vystymuisi, didina krūties vėžio riziką.
Plačiau apie tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės, daktarės Vilmos Kisnierienės paskaitoje.]]>2509falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2012-02-21-14-05--15371794
Kodėl šiame mokslo ir technikos pažangos amžiuje vis dar tikima astrologų, ekstrasensų, būrėjų ir raganų pranašystėmis? Kas yra mesmerizmas? Ar gydo magnetinis laukas ir elektros srovė, lazeriai, mikrobangos ar helio dujos? Kodėl žmonių mulkinimo būdai, kuriuos mokslininkai sukritikavo prieš du šimtus metų, klesti iki šiol?
Į šiuos ir panašius klausimus padės atsakyti Jonas Grigas, Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/136576184945080.m4aTue, 21 Feb 2012 10:47:42 +0000LRTApie mokslą ir antimokslinį žmonių mulkinimą. Kodėl šiame mokslo ir technikos pažangos amžiuje vis dar tikima astrologų, ekstrasensų, būrėjų ir raganų pranašystėmis? Kas yra mesmerizmas? Ar gydo magnetinis laukas ir elektros srovė,...
Kodėl šiame mokslo ir technikos pažangos amžiuje vis dar tikima astrologų, ekstrasensų, būrėjų ir raganų pranašystėmis? Kas yra mesmerizmas? Ar gydo magnetinis laukas ir elektros srovė, lazeriai, mikrobangos ar helio dujos? Kodėl žmonių mulkinimo būdai, kuriuos mokslininkai sukritikavo prieš du šimtus metų, klesti iki šiol?
Į šiuos ir panašius klausimus padės atsakyti Jonas Grigas, Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras.]]>2684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2011-10-04-14-05--15371799
Kodėl mūsų šalyje alkoholio vartojimas tapo visuotine norma? Kokie pagrindiniai vartojimo aspektai? Ar verta tikėti mitais, kad alkoholis mažais kiekiais turi teigiamą poveikį sveikatai? Kokia reklamos įtaka vaikams ir jaunimui? Apie visa tai ir dar daugiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docento, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/136576184849618.m4aTue, 04 Oct 2011 09:04:11 +0000LRT„Radijo paskaitos“: alkoholis ir mūsų gyvenimas Kodėl mūsų šalyje alkoholio vartojimas tapo visuotine norma? Kokie pagrindiniai vartojimo aspektai? Ar verta tikėti mitais, kad alkoholis mažais kiekiais turi teigiamą poveikį sveikatai?...
Kodėl mūsų šalyje alkoholio vartojimas tapo visuotine norma? Kokie pagrindiniai vartojimo aspektai? Ar verta tikėti mitais, kad alkoholis mažais kiekiais turi teigiamą poveikį sveikatai? Kokia reklamos įtaka vaikams ir jaunimui? Apie visa tai ir dar daugiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docento, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos paskaitoje.]]>2899falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2010-10-12-14-05--15371808http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/10/1373887469119.m4aTue, 12 Oct 2010 10:24:29 +0000LRTIslamas dažnai pristatomas kaip nevakarietiška religija. Tačiau islamo, kaip ir judaizmo bei krikščionybės, šaknys tokios pačios. Kokie šių religijų panašumai ir kokie islamo esminiai skirtumai? Apie tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir...3020falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2010-09-14-14-05--15371806Kauno medicinos universiteto docentas
Tabakas ir sveikata

Paskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši problema itin sudėtinga, nes rūkančių motinų pavyzdys skatina sekti vaikus. Rūkanti nėščioji ar motina kenkia ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikatai. Neretai sakoma, kad kalbos apie rūkymo žalą visiems nusibodusios, tačiau ar žmonės realiai suvokia rūkymo keliamus pavojus? Paanalizavus detaliau, paaiškėja, kad tabako gamintojai sėkmingai sukūrė daugybę mitų, pateisinančių rūkymą. Todėl šios paskaitos tikslas praskleisti šių mitų skraistę ir suteikti išsamesnę informaciją apie rūkymą ir jo keliamą žalą sveikatai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/09/136576184661915.m4aMon, 13 Sep 2010 21:40:49 +0000LRTAurelijus Veryga Kauno medicinos universiteto docentas Tabakas ir sveikata Paskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši...Kauno medicinos universiteto docentas
Tabakas ir sveikata

Paskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši problema itin sudėtinga, nes rūkančių motinų pavyzdys skatina sekti vaikus. Rūkanti nėščioji ar motina kenkia ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikatai. Neretai sakoma, kad kalbos apie rūkymo žalą visiems nusibodusios, tačiau ar žmonės realiai suvokia rūkymo keliamus pavojus? Paanalizavus detaliau, paaiškėja, kad tabako gamintojai sėkmingai sukūrė daugybę mitų, pateisinančių rūkymą. Todėl šios paskaitos tikslas praskleisti šių mitų skraistę ir suteikti išsamesnę informaciją apie rūkymą ir jo keliamą žalą sveikatai.]]>2706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-05-29-14-05--15371805Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų paiešką. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/05/1002689914.m4aThu, 29 May 2008 07:14:05 +0000LRTNepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija atgimimo procese“ aptaria laisvosios minties sklaidą totalitarinio režimo sąlygomis. Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų...Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų paiešką. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė.]]>2009falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-04-03-14-05--1537182035 proc. Europos gyventojų serga vienokia ar kitokia alergijos forma, Lietuva irgi neatsilieka. Ypač rūpestį kelia žmonių nežinojimas, kaip alergijos požymius atpažinti.
Kas yra tie alergenai, sukeliantys žmogaus organizme alergines reakcijas, kokią įtaką daro genai, kurie maisto produktai ir kam dažniausiai sukelia ligą. Motinos ir kūdikio apsauga. Kas būdinga Lietuvai ir kitoms Europos šalims.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/04/135955672270392.m4aThu, 03 Apr 2008 12:07:30 +0000LRT„Maisto alergijos problemos Lietuvoje. Prof. habil. dr. Rūtos Dubakienės paskaita. 35 proc. Europos gyventojų serga vienokia ar kitokia alergijos forma, Lietuva irgi neatsilieka. Ypač rūpestį kelia žmonių nežinojimas, kaip alergijos požymius...35 proc. Europos gyventojų serga vienokia ar kitokia alergijos forma, Lietuva irgi neatsilieka. Ypač rūpestį kelia žmonių nežinojimas, kaip alergijos požymius atpažinti.
Kas yra tie alergenai, sukeliantys žmogaus organizme alergines reakcijas, kokią įtaką daro genai, kurie maisto produktai ir kam dažniausiai sukelia ligą. Motinos ir kūdikio apsauga. Kas būdinga Lietuvai ir kitoms Europos šalims.]]>2860falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-03-27-14-05--15371822Kšištofas Maslonis - literatūros kritikas, publicistas, žinomas dienraščio “Rzeczpospolita” žurnalistas. Vienas iš labiausiai vertinamų Lenkijos literatūros žinovų buvo atvykęs į š. m. Vilniaus knygų mugę ir Vilniaus universitete skaitė paskaitą.
K. Maslonis kalbėjo apie svarbų knygos vaidmenį šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Taip pat aptarė, kokios knygos šiandien yra populiariausios. Patarė vengti skaityti tai, ką skaito visi. Deja, populiarioji literatūra vadovaujasi savo dėsniais. Tai nereiškia, kad meninis pasisekimas negali būti siejamas su komerciniu. O geros knygos požymiu, pasak lektoriaus, gali būti literatūriniai apdovanojimai. Tarp daugelio pranešėjo išvardintų knygų pateko Eustachio Rylskio “Sąlyga” (“Warunek”), Dawido Bieńkowskio “Nieko” (“Nic”) (šios knygos yra išverstos į lietuvių kalbą) ir kt. Pranešėjas trumpai nusakė ir ką lenkai žino apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, atsakė į susirinkusiųjų kausimus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/135955672124644.m4aThu, 27 Mar 2008 18:17:33 +0000LRTTema „Ką verta skaityti?“ Kšištofas Maslonis - literatūros kritikas, publicistas, žinomas dienraščio “Rzeczpospolita” žurnalistas. Vienas iš labiausiai vertinamų Lenkijos literatūros žinovų buvo atvykęs į š. m. Vilniaus knygų mugę ir Vilniaus...Kšištofas Maslonis - literatūros kritikas, publicistas, žinomas dienraščio “Rzeczpospolita” žurnalistas. Vienas iš labiausiai vertinamų Lenkijos literatūros žinovų buvo atvykęs į š. m. Vilniaus knygų mugę ir Vilniaus universitete skaitė paskaitą.
K. Maslonis kalbėjo apie svarbų knygos vaidmenį šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Taip pat aptarė, kokios knygos šiandien yra populiariausios. Patarė vengti skaityti tai, ką skaito visi. Deja, populiarioji literatūra vadovaujasi savo dėsniais. Tai nereiškia, kad meninis pasisekimas negali būti siejamas su komerciniu. O geros knygos požymiu, pasak lektoriaus, gali būti literatūriniai apdovanojimai. Tarp daugelio pranešėjo išvardintų knygų pateko Eustachio Rylskio “Sąlyga” (“Warunek”), Dawido Bieńkowskio “Nieko” (“Nic”) (šios knygos yra išverstos į lietuvių kalbą) ir kt. Pranešėjas trumpai nusakė ir ką lenkai žino apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, atsakė į susirinkusiųjų kausimus.]]>2671falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-03-20-14-05--15371837Antanas Maceina čia tęsia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą gvildentus esminius krikščionybės ir tautybės santykius, iš jų kylančią įtampą bei pavojus. Kaip krikščionybė pasiekia tautą ir kas yra tauta krikščionybei?Profesoriaus teigimu, tautos krikštas visados yra dviejų kultūrų susidūrimas: vienos, kuria gyvena tauta, ir kitos, kurią skelbia Bažnyčia (nes religija platinama tik per kultūrą). Priimdama krikštą, tauta atsiveria kitos tautos įtakai. Pvz., germanų ir keltų tautoms tas atsivėrimas buvo vaisingas, o mums grėsmingas. Iš lenkų priimtas krikštas Lietuvą įjungė į Vakarų Europos bendruomenę, bet sužalojo mūsų tautinę individualybę ir susilpnino tautinį atsparumą. Kai tautos reikalai virsta religiniais siekiais, kalbama apie mesianizmą (lenkų ir rusų tautose).]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/135955671916865.m4aWed, 19 Mar 2008 22:36:13 +0000LRTAntano Maceinos (1908-1987) paskaita „Krikščionybė ir tauta“, skaityta 1980 m. Vokietijoje, kur po II pasaulinio karo iki mirties filosofas ir gyveno. Antanas Maceina čia tęsia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą gvildentus esminius krikščionybės ir...Antanas Maceina čia tęsia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą gvildentus esminius krikščionybės ir tautybės santykius, iš jų kylančią įtampą bei pavojus. Kaip krikščionybė pasiekia tautą ir kas yra tauta krikščionybei?Profesoriaus teigimu, tautos krikštas visados yra dviejų kultūrų susidūrimas: vienos, kuria gyvena tauta, ir kitos, kurią skelbia Bažnyčia (nes religija platinama tik per kultūrą). Priimdama krikštą, tauta atsiveria kitos tautos įtakai. Pvz., germanų ir keltų tautoms tas atsivėrimas buvo vaisingas, o mums grėsmingas. Iš lenkų priimtas krikštas Lietuvą įjungė į Vakarų Europos bendruomenę, bet sužalojo mūsų tautinę individualybę ir susilpnino tautinį atsparumą. Kai tautos reikalai virsta religiniais siekiais, kalbama apie mesianizmą (lenkų ir rusų tautose).]]>3246falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-03-13-14-05--15371833Pagrindinės cukrinio diabeto problemos šiuo metu yra dvi:
1.Vėlyva šios ligos diagnostika
2.Nepakankama cukrinio diabeto kontrolė.
Cukrinis diabetas - plintanti ir klastinga liga. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, sergančiųjų šia liga skaičius auga. Šiuo metu Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu yra 5 proc. Tai - dvigubai daugiau nei prieš 20 metų. Tačiau registruotų šia liga sergančių žmonių skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis. Taip yra todėl, kad antrojo tipo diabetas turi „nebylų“ pobūdį, t.y. sergantis šia liga žmogus gana ilgai gali nejausti ligos simptomų. Todėl dėl cukrinio diabeto turėtų pasitikrinti asmenys, kai yra vienas iš šių rizikos veiksnių: vyresnis amžius, genetiniai (šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu asmenų), padidėjęs kūno svoris, mažas fizinis aktyvumas ir kt.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/135955671821060.m4aThu, 13 Mar 2008 15:33:43 +0000LRTProf. habil. dr. Antano Norkaus paskaita „Cukrinis diabetas ir jo kontrolė“. Pagrindinės cukrinio diabeto problemos šiuo metu yra dvi: 1.Vėlyva šios ligos diagnostika 2.Nepakankama cukrinio diabeto kontrolė. Cukrinis diabetas - plintanti ir klastinga...Pagrindinės cukrinio diabeto problemos šiuo metu yra dvi:
1.Vėlyva šios ligos diagnostika
2.Nepakankama cukrinio diabeto kontrolė.
Cukrinis diabetas - plintanti ir klastinga liga. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, sergančiųjų šia liga skaičius auga. Šiuo metu Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu yra 5 proc. Tai - dvigubai daugiau nei prieš 20 metų. Tačiau registruotų šia liga sergančių žmonių skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis. Taip yra todėl, kad antrojo tipo diabetas turi „nebylų“ pobūdį, t.y. sergantis šia liga žmogus gana ilgai gali nejausti ligos simptomų. Todėl dėl cukrinio diabeto turėtų pasitikrinti asmenys, kai yra vienas iš šių rizikos veiksnių: vyresnis amžius, genetiniai (šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu asmenų), padidėjęs kūno svoris, mažas fizinis aktyvumas ir kt.]]>1948falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-03-06-14-05--15371853Minime filosofės ir rašytojos Simone de Beauvoir 100-ąsias gimimo metines. Ką ji davė pasauliui? Kodėl jos reikšmė neblėsta, kaip blėsta daugelio pačių garsiausių XX a. filosofų, įskaitant ir jos viso gyvenimo draugo J.P. Sarte’o šlovę? Paskaita pristato šios moters darbus, jų reikšmę ir kontroversijas. Dalis paskaitos skiriama šios filosofų poros apsilankymui Lietuvoje.
Žinomas faktas, kad Beauvoir su Sartre’u 1965 metų liepos gale 5 dienas praleido mūsų šalyje (aplankė Vilnių, Kauną, Trakus, Pirčiupį ir Kuršių Neriją). Šis vizitas, neturėjęs didesnės (ar išvis jokios) reikšmės Beauvoir ir Satre’ui, buvo reikšmingas Lietuvos visuomenei: okupuotą, užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai. Tad kitas paskaitos tikslas - remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais rekonstruoti šios viešnagės detales ir pasiaiškinti, kaip vizitą interpretavo Tarybų Lietuvo]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/135955671761120.m4aThu, 06 Mar 2008 18:13:21 +0000LRTHum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Simonos de bovuar šimtmetis“. Minime filosofės ir rašytojos Simone de Beauvoir 100-ąsias gimimo metines. Ką ji davė pasauliui? Kodėl jos reikšmė neblėsta, kaip blėsta daugelio pačių garsiausių XX a....Minime filosofės ir rašytojos Simone de Beauvoir 100-ąsias gimimo metines. Ką ji davė pasauliui? Kodėl jos reikšmė neblėsta, kaip blėsta daugelio pačių garsiausių XX a. filosofų, įskaitant ir jos viso gyvenimo draugo J.P. Sarte’o šlovę? Paskaita pristato šios moters darbus, jų reikšmę ir kontroversijas. Dalis paskaitos skiriama šios filosofų poros apsilankymui Lietuvoje.
Žinomas faktas, kad Beauvoir su Sartre’u 1965 metų liepos gale 5 dienas praleido mūsų šalyje (aplankė Vilnių, Kauną, Trakus, Pirčiupį ir Kuršių Neriją). Šis vizitas, neturėjęs didesnės (ar išvis jokios) reikšmės Beauvoir ir Satre’ui, buvo reikšmingas Lietuvos visuomenei: okupuotą, užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai. Tad kitas paskaitos tikslas - remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais rekonstruoti šios viešnagės detales ir pasiaiškinti, kaip vizitą interpretavo Tarybų Lietuvo]]>3289falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-02-28-14-05--15371855Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio paskaitoje:
Medžių asortimentas urbanizuotoms teritorijoms.
Augalų ištvermingumas žiemą.
Dekoratyviųjų medžių ir vaismedžių persodinimas ir genėjimo pagrindai.
Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai ir klimato zonos, nuo kurių priklauso želdynai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/02/135955671549988.m4aThu, 28 Feb 2008 21:53:49 +0000LRTDr. Evaldas Vylius Navys - Vilniaus universiteto docentas, buvęs ilgametis VU Botanikos sodo direktorius, išleidęs ne vieną knygą, aiškinančią kas tinka ir netinka mūsų klimatui ir kad aplinka atrodytų skoningai. Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio...Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio paskaitoje:
Medžių asortimentas urbanizuotoms teritorijoms.
Augalų ištvermingumas žiemą.
Dekoratyviųjų medžių ir vaismedžių persodinimas ir genėjimo pagrindai.
Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai ir klimato zonos, nuo kurių priklauso želdynai.]]>2852falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-02-21-14-05--15371863http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/02/135955671364369.m4aThu, 21 Feb 2008 13:42:56 +0000LRTPastaruoju metu girdime, kad Lietuvos kariuomenėje rengiamos (ir jau vyksta!) kai kurios permainos. Kodėl? Kam to reikia? Kas keičiasi? Sužinosime iš kariuomenės transformacijos projekto vadovo pulkininko Gintauto Zenkevičiaus paskaitos „Lietuvos...2974falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-02-14-14-05--15371874Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/02/135955549311192.m4aWed, 13 Feb 2008 23:41:27 +0000LRTIstoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena...Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.]]>2996falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-02-07-14-05--15371877Šiuolaikinį tarptautinės migracijos fenomeną ir procesus aptaria ir analizuoja įvairios teorijos. Tradiciškai tarptautinės migracijos sociologinėse teorijose vyrauja neoklasikinė ekonominės pusiausvyros teorija, istorinė struktūrinė perspektyva ir migracijos sistemų teorija. Minė]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/02/135955549169496.m4aThu, 07 Feb 2008 18:04:57 +0000LRTSoc. m. dr. Daivos Kristinos Kuzmickaitės paskaita „Teoriniai tarptautinės lietuvių migracijos diskursai“. Šiuolaikiniai lietuvių migracijos ypatumai yra įsišakniję istoriniuose santykiuose ir susiformavę sąveikaujant įvairiems faktoriams. Iš to...Šiuolaikinį tarptautinės migracijos fenomeną ir procesus aptaria ir analizuoja įvairios teorijos. Tradiciškai tarptautinės migracijos sociologinėse teorijose vyrauja neoklasikinė ekonominės pusiausvyros teorija, istorinė struktūrinė perspektyva ir migracijos sistemų teorija. Minė]]>2889falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-01-24-14-05--15371884Žvelgiant iš šiandienos pozicijų diskusija dėl gerovės valstybės sukūrimo Lietuvoje buvo intensyvi tik Sąjūdžio laikais. Prisiminkime prof. K. Antanavičiaus mintis apie Švedijos socializmo elementų perkėlimą į mūsų šalies dirvą, diskusijas apie valstybės, kaip nacionalinių pajamų perskirstytojo, vaidmenį siekiant tolygesnio turto „išsibarstymo“ visuomenėje. Tuo metu tokios idėjos leido žmonėms tvirčiau jausti vienas kito petį, didino ir taip stiprų solidarumo jausmą.
Kaip yra dabar? Apie tai - paskaitoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/01/135955549045927.m4aThu, 24 Jan 2008 13:06:55 +0000LRT„Kodėl Lietuvoje lig šol nesukurta gerovės valstybė, o pastarojo dešimtmečio ekonomikos augimas ženklus tik kai kurių kišenėse?“ Lektorius - soc. m. dr. Gitanas Nausėda. Žvelgiant iš šiandienos pozicijų diskusija dėl gerovės valstybės sukūrimo...Žvelgiant iš šiandienos pozicijų diskusija dėl gerovės valstybės sukūrimo Lietuvoje buvo intensyvi tik Sąjūdžio laikais. Prisiminkime prof. K. Antanavičiaus mintis apie Švedijos socializmo elementų perkėlimą į mūsų šalies dirvą, diskusijas apie valstybės, kaip nacionalinių pajamų perskirstytojo, vaidmenį siekiant tolygesnio turto „išsibarstymo“ visuomenėje. Tuo metu tokios idėjos leido žmonėms tvirčiau jausti vienas kito petį, didino ir taip stiprų solidarumo jausmą.
Kaip yra dabar? Apie tai - paskaitoje.]]>3130falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-01-17-14-05--15371890http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/01/135955548925455.m4aThu, 17 Jan 2008 05:56:12 +0000LRT„Lietuvių politinė kultūra XX a. I pusėje – tarp Scilės ir Charibdės“. Pasak istoriko A. Kasparavičiaus, XX a. I pusėje nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos” valdžios. Politinės partijos...2981falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-01-10-14-05--15371892Didžiąją kunigaikštienę Birutę galima vadinti garsiausia viduramžių Lietuvos moterimi ir net vienu jos simbolių: buvusi pagonių dievų žynė, karų su kryžiuočiais didvyrio Kęstučio žmona ir Vytauto Didžiojo motina. Politologės Ingos Baranauskienės paskaitoje bandoma rekonstruoti svarbiausius Birutės dramatiško gyvenimo įvykius.
Nepaprasta Birutės ir Kęstučio vedybų istorija suteikė romantinio skambesio Lietuvos metraščiams, o vėlesnėse epochose įkvėpė ne vieną chrestomatinį meno kūrinį, pavyzdžiui, garsiąją S. Valiūno baladę „Birutė“ arba to paties pavadinimo kompozitoriaus M. Petrausko pirmąją lietuvišką operą.
Birutė yra vienintelė pagonių šventoji, kurios kultas išliko iki šių dienų. Bet kodėl šventąja tapo įžadų laužytoja? Atsakymo savo paskaitoje ieško politologė I. Baranauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/01/135955548752975.m4aThu, 10 Jan 2008 12:39:56 +0000LRTNepažintoji kunigaikštienė Birutė Didžiąją kunigaikštienę Birutę galima vadinti garsiausia viduramžių Lietuvos moterimi ir net vienu jos simbolių: buvusi pagonių dievų žynė, karų su kryžiuočiais didvyrio Kęstučio žmona ir Vytauto Didžiojo motina....Didžiąją kunigaikštienę Birutę galima vadinti garsiausia viduramžių Lietuvos moterimi ir net vienu jos simbolių: buvusi pagonių dievų žynė, karų su kryžiuočiais didvyrio Kęstučio žmona ir Vytauto Didžiojo motina. Politologės Ingos Baranauskienės paskaitoje bandoma rekonstruoti svarbiausius Birutės dramatiško gyvenimo įvykius.
Nepaprasta Birutės ir Kęstučio vedybų istorija suteikė romantinio skambesio Lietuvos metraščiams, o vėlesnėse epochose įkvėpė ne vieną chrestomatinį meno kūrinį, pavyzdžiui, garsiąją S. Valiūno baladę „Birutė“ arba to paties pavadinimo kompozitoriaus M. Petrausko pirmąją lietuvišką operą.
Birutė yra vienintelė pagonių šventoji, kurios kultas išliko iki šių dienų. Bet kodėl šventąja tapo įžadų laužytoja? Atsakymo savo paskaitoje ieško politologė I. Baranauskienė.]]>2387falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2008-01-03-14-05--15371895Partijų aukso amžiumi reikėtų laikyti XIX a. pabaigą - XX a. I pusę, kai vyravo vadinamosios masinės partijos. Klasikinė masinė partija atstovavo tam tikros socialinės grupės interesams, turėjo daug narių, buvo išlaikoma iš partijos nario mokesčio. Šios partijos atliko daug svarbių funkcijų ir veikė kaip tiltas tarp visuomenės ir valdžios. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais partijos Vakaruose patiria krizę: mažėja partijų narių skaičius, krenta žmonių pasitikėjimas ir prisirišimas prie partijų. Kitaip tariant, partijos]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/01/135955548631737.m4aThu, 03 Jan 2008 05:33:08 +0000LRTTema „Ar įmanoma demokratija be partijų?“ Lektorė – soc. m. dr. doc. Ainė Ramonaitė. Politologai teigia, kad šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be partijų. Atstovaujamąją demokratiją galima pavadinti partine demokratija, kadangi partijos yra...Partijų aukso amžiumi reikėtų laikyti XIX a. pabaigą - XX a. I pusę, kai vyravo vadinamosios masinės partijos. Klasikinė masinė partija atstovavo tam tikros socialinės grupės interesams, turėjo daug narių, buvo išlaikoma iš partijos nario mokesčio. Šios partijos atliko daug svarbių funkcijų ir veikė kaip tiltas tarp visuomenės ir valdžios. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais partijos Vakaruose patiria krizę: mažėja partijų narių skaičius, krenta žmonių pasitikėjimas ir prisirišimas prie partijų. Kitaip tariant, partijos]]>2353falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2007-12-27-14-05--15371917Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse. Tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę?
Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika buvo puoselėjama religinėse bendruomenėse daugiau kaip 200 m. ir tos muzikos įtaka girdima visoje šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Tarpušventis - tinkamas laikas susipažinti su šia Amerikos sakraline muzika, kurioje sukaupta tiek daug krikščionybės supratimo ir išgyvenimo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/12/5448d4c1e7f68.m4aThu, 27 Dec 2007 12:58:54 +0000LRTTema „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“. Lektorė – edukologijos daktarė Emilija Sakadolskienė. Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų...Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse. Tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę?
Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika buvo puoselėjama religinėse bendruomenėse daugiau kaip 200 m. ir tos muzikos įtaka girdima visoje šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Tarpušventis - tinkamas laikas susipažinti su šia Amerikos sakraline muzika, kurioje sukaupta tiek daug krikščionybės supratimo ir išgyvenimo.]]>3296falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2007-12-20-14-05--15371912Dr. R. Repšienės paskaitoje kalbama, kaip dabartis atskleidžia naujas galimybes mitologijos suvoktims, vertinimams ir transkripcijoms. Išsivadavusi iš uždaro pozityvistinių tyrinėjimų rato, ji aktualizuoja mitinės praeities patirtis, suteikia dabarčiai svarbias reikšmes, atverdama įvairialypę ieškojimų ir tyrinėjimų erdvę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/12/135955548318175.m4aThu, 20 Dec 2007 19:33:31 +0000LRTTema „Mitologija šiandien“. Lektorė – hum. m. dr. Rita Repšienė. Šiuolaikinė mitologija vertintina kaip schemų, pasiūlų, fantazijų vienovė, pradedant bendros Naujosios Europos mitu ir baigiant bendros egzistencijos ir laisvės, herojų ir mesijų,...Dr. R. Repšienės paskaitoje kalbama, kaip dabartis atskleidžia naujas galimybes mitologijos suvoktims, vertinimams ir transkripcijoms. Išsivadavusi iš uždaro pozityvistinių tyrinėjimų rato, ji aktualizuoja mitinės praeities patirtis, suteikia dabarčiai svarbias reikšmes, atverdama įvairialypę ieškojimų ir tyrinėjimų erdvę.]]>2494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2007-12-13-14-05--15371926Soc. m. dr. Aušros Maldeikienės paskaitoje „Ekonomika ir etika“ aiškinama, kad tikrasis ekonomikos uždavinys yra ne demonstruoti ir pabrėžti etikos bei ekonomikos ryšius, o visokeriopai ginti ekonomiką kaip nepriklausomą objektyvų socialinį mokslą, t. y. atskirti etinį ir faktinį laukus, tačiau dažniausiai tokia perskyra pasirodo esanti dirbtinė. Kadangi ekonomistai nuolat turi teikti patarimus, aptarti ekonominės politikos kryptis - teorinės jų įžvalgos neišvengiamai susijusios ir su socialinės tvarkos bei skirtingų socialinių grupių interesų vertinimu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/12/13595542492519.m4aThu, 13 Dec 2007 10:07:19 +0000LRTAštrėjančios žmonijos problemos ir vėl kelia jau šimtmečius jaudinantį klausimą: ar susijusi ekonomika ir etika, o jei susijusi - tai kaip? Soc. m. dr. Aušros Maldeikienės paskaitoje „Ekonomika ir etika“ aiškinama, kad tikrasis ekonomikos uždavinys...Soc. m. dr. Aušros Maldeikienės paskaitoje „Ekonomika ir etika“ aiškinama, kad tikrasis ekonomikos uždavinys yra ne demonstruoti ir pabrėžti etikos bei ekonomikos ryšius, o visokeriopai ginti ekonomiką kaip nepriklausomą objektyvų socialinį mokslą, t. y. atskirti etinį ir faktinį laukus, tačiau dažniausiai tokia perskyra pasirodo esanti dirbtinė. Kadangi ekonomistai nuolat turi teikti patarimus, aptarti ekonominės politikos kryptis - teorinės jų įžvalgos neišvengiamai susijusios ir su socialinės tvarkos bei skirtingų socialinių grupių interesų vertinimu.]]>2995falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2007-12-06-14-05--15371936 Šią vasarą ekspedicijos metu įsitikinta, jog Neris - tai atskiras, trapus ir sparčiai kintantis pasaulis. Nepriklausomai nuo šalies ir pakrančių gyventojų tautybės, upė iki šiol yra juos supančios aplinkos dominantė.
Gamtinė aplinka, kultūros ir istorijos raidos ypatumai lėmė, jog Neries aukštupys nuo ištakų iki maždaug 145-170 km (ruože Naročia-Smurgainys) priklauso vienai kultūrinei terpei, o likusi dalis iki Kauno - kitai. Tam tikra dalimi tai patvirtina iki šių dienų vartojami du skirtingi upės pavadinimai Neris ir (Vialla) Vilija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/12/135955308850305.m4aThu, 06 Dec 2007 07:26:19 +0000LRTTema „Vialla, Wilia, Neris: upė kultūroje“. Lektorius – hum. m. dr. Vykintas Vaitkevičius. Paskaita parengta plaukiant Nerimi nuo ištakų iki žiočių, pakartojant grafo K. Tiškevičiaus plaukimą prieš 150 m. Šią vasarą ekspedicijos metu įsitikinta, jog... Šią vasarą ekspedicijos metu įsitikinta, jog Neris - tai atskiras, trapus ir sparčiai kintantis pasaulis. Nepriklausomai nuo šalies ir pakrančių gyventojų tautybės, upė iki šiol yra juos supančios aplinkos dominantė.
Gamtinė aplinka, kultūros ir istorijos raidos ypatumai lėmė, jog Neries aukštupys nuo ištakų iki maždaug 145-170 km (ruože Naročia-Smurgainys) priklauso vienai kultūrinei terpei, o likusi dalis iki Kauno - kitai. Tam tikra dalimi tai patvirtina iki šių dienų vartojami du skirtingi upės pavadinimai Neris ir (Vialla) Vilija.]]>3029falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2007-11-01-14-06--15371947Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme.
Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.
Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/11/135945459534440.m4aThu, 01 Nov 2007 21:22:37 +0000LRTTema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė...Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme.
Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.
Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.]]>2951falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-01-14-05--16789225Paskaitoje aptariama, kokie jausmai, pojūčiai, mintys būdingi gedint ir kada gedulas jau gali būti laikomas komplikuotu. Taip pat svarstoma, kokia pagalba sau ar gedinčiam artimajam tuo metu gali būti reikalinga. Pasak dr. Vaivos Klimaitės, gedulas – tai normali reakcija į staiga pasikeitusį pasaulį ir aplinkinių pagalba gali būti labai naudinga, tad verta išdrįsti jos prašyti.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013173429.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTVėlinių metas primena žmogaus gyvenimo laikinumą, skatina apmąstyti mirties temą. „Gedulas – tai įvairialypiai išgyvenimai, kuriuos patiriame netekę sau artimo žmogaus, santykio ar objekto,“ – savo paskaitoje „Gedulas – ne liga“ aiškina psichologė dr....Paskaitoje aptariama, kokie jausmai, pojūčiai, mintys būdingi gedint ir kada gedulas jau gali būti laikomas komplikuotu. Taip pat svarstoma, kokia pagalba sau ar gedinčiam artimajam tuo metu gali būti reikalinga. Pasak dr. Vaivos Klimaitės, gedulas – tai normali reakcija į staiga pasikeitusį pasaulį ir aplinkinių pagalba gali būti labai naudinga, tad verta išdrįsti jos prašyti.]]>2010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-25-14-05--16789224Tik tėvai lyderiai gali daryti efektyvią įtaką savo vaikams, jų pažiūroms, motyvuotiems pasirinkimams.O kaip tėvams tapti lyderiais savo vaikams, kokios pagrindinės nuostatos skatina kūrybinį bendradarbiavimą, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip mokytojai gali padėti tėvams? Apie tai paskaitoje kalbės Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos narys, neformaliojo ugdymo ekspertas, supervizorius Žilvinas Gailius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173183.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTDažnai girdime kalbant apie dabartinės Z kartos paradoksalų išskirtinumą – tai be galo kūrybingi, smalsūs, gebantys priimti daugybę informacijos, gerai išmanantys šiuolaikines technologijas, tačiau tuo pat metu socialiai atsiriboję, užsisklendę...Tik tėvai lyderiai gali daryti efektyvią įtaką savo vaikams, jų pažiūroms, motyvuotiems pasirinkimams.O kaip tėvams tapti lyderiais savo vaikams, kokios pagrindinės nuostatos skatina kūrybinį bendradarbiavimą, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip mokytojai gali padėti tėvams? Apie tai paskaitoje kalbės Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos narys, neformaliojo ugdymo ekspertas, supervizorius Žilvinas Gailius.]]>1981falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-09-27-14-05--16789219Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013140394.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT"Karo trauma: aistros dėl vienos diagnozės" Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė...Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.]]>2113falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-18-14-05--16789216Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Paskaitoje svarstoma: balsavimas – vien piliečio pareiga ar ir vertybinis apsisprendimas, ar apie politikus spręsti iš to, ką jie kalba, ar iš to, kaip Seime balsuoja, kiek rinkėjui turėtų būti svarbios ideologinės partijų nuostatos, ar galima pasikliauti intuicija ir kt.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172892.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTRengiantis antrajam rinkimų į Lietuvos Seimą turui politologės Ainės Ramonaitės paprašėme paskaitos. Jos pasiūlyta tema tokia: „Ar įmanomas racionalus balsavimas?“ Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų...Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Paskaitoje svarstoma: balsavimas – vien piliečio pareiga ar ir vertybinis apsisprendimas, ar apie politikus spręsti iš to, ką jie kalba, ar iš to, kaip Seime balsuoja, kiek rinkėjui turėtų būti svarbios ideologinės partijų nuostatos, ar galima pasikliauti intuicija ir kt.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1997falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-11-14-05--16789206Grūto parkas įkūnija buvusios santvarkos ir su ja susijusios atminties „nurašymą“, marginalizavimą kaip tam tikrą užmaršties būdą. Tačiau sykiu parko diskurse atpažįstami karnavalo, (savi)ironijos, juoko, grotesko, nostalgijos ir atminties suprekinimo elementai. Paskaitoje jie susiejami su tam tikru visuomenės raidos etapu.
Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaita bus įdomi tiems, kas domisi postkomunizmo ir atminties studijomis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140363.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTMenotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaitoje „Ambivalentiškumo problema Grūto parke“ siūlomas naujas požiūris. Jau šešioliktus metus egzistuojantis, iki šiol prieštaringai vertinamas nugriautų sovietinių paminklų parkas analizuojamas...Grūto parkas įkūnija buvusios santvarkos ir su ja susijusios atminties „nurašymą“, marginalizavimą kaip tam tikrą užmaršties būdą. Tačiau sykiu parko diskurse atpažįstami karnavalo, (savi)ironijos, juoko, grotesko, nostalgijos ir atminties suprekinimo elementai. Paskaitoje jie susiejami su tam tikru visuomenės raidos etapu.
Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaita bus įdomi tiems, kas domisi postkomunizmo ir atminties studijomis.]]>2881falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-25-14-05--15371965Tik tėvai lyderiai gali daryti efektyvią įtaką savo vaikams, jų pažiūroms, motyvuotiems pasirinkimams.O kaip tėvams tapti lyderiais savo vaikams, kokios pagrindinės nuostatos skatina kūrybinį bendradarbiavimą, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip mokytojai gali padėti tėvams? Apie tai paskaitoje kalbės Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos narys, neformaliojo ugdymo ekspertas, supervizorius Žilvinas Gailius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173183.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTDažnai girdime kalbant apie dabartinės Z kartos paradoksalų išskirtinumą – tai be galo kūrybingi, smalsūs, gebantys priimti daugybę informacijos, gerai išmanantys šiuolaikines technologijas, tačiau tuo pat metu socialiai atsiriboję, užsisklendę...Tik tėvai lyderiai gali daryti efektyvią įtaką savo vaikams, jų pažiūroms, motyvuotiems pasirinkimams.O kaip tėvams tapti lyderiais savo vaikams, kokios pagrindinės nuostatos skatina kūrybinį bendradarbiavimą, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip mokytojai gali padėti tėvams? Apie tai paskaitoje kalbės Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos narys, neformaliojo ugdymo ekspertas, supervizorius Žilvinas Gailius.]]>1981falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-11-01-14-05--15371951Paskaitoje aptariama, kokie jausmai, pojūčiai, mintys būdingi gedint ir kada gedulas jau gali būti laikomas komplikuotu. Taip pat svarstoma, kokia pagalba sau ar gedinčiam artimajam tuo metu gali būti reikalinga. Pasak dr. Vaivos Klimaitės, gedulas – tai normali reakcija į staiga pasikeitusį pasaulį ir aplinkinių pagalba gali būti labai naudinga, tad verta išdrįsti jos prašyti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013173429.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTVėlinių metas primena žmogaus gyvenimo laikinumą, skatina apmąstyti mirties temą. „Gedulas – tai įvairialypiai išgyvenimai, kuriuos patiriame netekę sau artimo žmogaus, santykio ar objekto,“ – savo paskaitoje „Gedulas – ne liga“ aiškina psichologė dr....Paskaitoje aptariama, kokie jausmai, pojūčiai, mintys būdingi gedint ir kada gedulas jau gali būti laikomas komplikuotu. Taip pat svarstoma, kokia pagalba sau ar gedinčiam artimajam tuo metu gali būti reikalinga. Pasak dr. Vaivos Klimaitės, gedulas – tai normali reakcija į staiga pasikeitusį pasaulį ir aplinkinių pagalba gali būti labai naudinga, tad verta išdrįsti jos prašyti.]]>2010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-09-27-14-05--15371949Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013140394.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT"Karo trauma: aistros dėl vienos diagnozės" Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė...Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.]]>2113falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-11-14-05--15371945Grūto parkas įkūnija buvusios santvarkos ir su ja susijusios atminties „nurašymą“, marginalizavimą kaip tam tikrą užmaršties būdą. Tačiau sykiu parko diskurse atpažįstami karnavalo, (savi)ironijos, juoko, grotesko, nostalgijos ir atminties suprekinimo elementai. Paskaitoje jie susiejami su tam tikru visuomenės raidos etapu.
Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaita bus įdomi tiems, kas domisi postkomunizmo ir atminties studijomis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140363.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTMenotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaitoje „Ambivalentiškumo problema Grūto parke“ siūlomas naujas požiūris. Jau šešioliktus metus egzistuojantis, iki šiol prieštaringai vertinamas nugriautų sovietinių paminklų parkas analizuojamas...Grūto parkas įkūnija buvusios santvarkos ir su ja susijusios atminties „nurašymą“, marginalizavimą kaip tam tikrą užmaršties būdą. Tačiau sykiu parko diskurse atpažįstami karnavalo, (savi)ironijos, juoko, grotesko, nostalgijos ir atminties suprekinimo elementai. Paskaitoje jie susiejami su tam tikru visuomenės raidos etapu.
Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaita bus įdomi tiems, kas domisi postkomunizmo ir atminties studijomis.]]>2881falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-paskaitos-2016-10-18-14-05--15371943Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Paskaitoje svarstoma: balsavimas – vien piliečio pareiga ar ir vertybinis apsisprendimas, ar apie politikus spręsti iš to, ką jie kalba, ar iš to, kaip Seime balsuoja, kiek rinkėjui turėtų būti svarbios ideologinės partijų nuostatos, ar galima pasikliauti intuicija ir kt.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172892.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTRengiantis antrajam rinkimų į Lietuvos Seimą turui politologės Ainės Ramonaitės paprašėme paskaitos. Jos pasiūlyta tema tokia: „Ar įmanomas racionalus balsavimas?“ Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų...Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Paskaitoje svarstoma: balsavimas – vien piliečio pareiga ar ir vertybinis apsisprendimas, ar apie politikus spręsti iš to, ką jie kalba, ar iš to, kaip Seime balsuoja, kiek rinkėjui turėtų būti svarbios ideologinės partijų nuostatos, ar galima pasikliauti intuicija ir kt.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.]]>1997falsefull