https://www.spreaker.com/podcast/radijo-dokumentika--3085699ltNewsCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/46816a722cb37da79df22c4f52625e28.jpghttps://www.spreaker.com/podcast/radijo-dokumentika--3085699Tue, 07 Jul 2026 14:50:55 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltIstorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami...falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/siauliu-helsinkio-grupe-dvylikamecio-dano-kova-uz-tiesa-sovietu-lietuvoje--72825452https://api.spreaker.com/episode/72825452Sun, 05 Jul 2026 08:05:02 +0000LRTRadijo dokumentika3059falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ciklas-ar-mus-girdite-tarp-garso-ir-tylos--72702398
Ketvirtojoje dalyje norėjosi į garsą pažvelgti ne tik kaip į radijo medžiagą, bet ir kaip į patirtį, kuri nuolat mus veikia — kartais labai tiesiogiai, fiziškai, kartais beveik nepastebimai.

Vienas pasakojimo pašnekovų Žygimantas Menčenkovas garsą apmąsto per savo gyvenimą su klausos aparatu ir galimybę būti tarp girdėjimo ir tylos pasaulių.

Kartu su garso menininkais Andriumi Mackevičiumi ir Gabriele Griciūte garsų ieškojome pačiame LRT pastate — nuo elektros skydinių, girgždančių durų iki elektromagnetiniu būdu įrašomų laidų. Įdomu, kur garsas gali mus nuvesti šiandien, praėjus šimtui metų nuo pirmųjų radijo transliacijų.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti garso menininkų dueto „Allosci“ – Gabrielės Griciūtės ir Andriaus Mackevičiaus – įrašai ir garso kompozicijos, sukurti iš LRT pastate esančių garsų.]]>https://api.spreaker.com/episode/72702398Sun, 28 Jun 2026 08:05:03 +0000LRT2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru,...
Ketvirtojoje dalyje norėjosi į garsą pažvelgti ne tik kaip į radijo medžiagą, bet ir kaip į patirtį, kuri nuolat mus veikia — kartais labai tiesiogiai, fiziškai, kartais beveik nepastebimai.

Vienas pasakojimo pašnekovų Žygimantas Menčenkovas garsą apmąsto per savo gyvenimą su klausos aparatu ir galimybę būti tarp girdėjimo ir tylos pasaulių.

Kartu su garso menininkais Andriumi Mackevičiumi ir Gabriele Griciūte garsų ieškojome pačiame LRT pastate — nuo elektros skydinių, girgždančių durų iki elektromagnetiniu būdu įrašomų laidų. Įdomu, kur garsas gali mus nuvesti šiandien, praėjus šimtui metų nuo pirmųjų radijo transliacijų.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti garso menininkų dueto „Allosci“ – Gabrielės Griciūtės ir Andriaus Mackevičiaus – įrašai ir garso kompozicijos, sukurti iš LRT pastate esančių garsų.]]>2494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ciklas-ar-mus-girdite-balsas-is-dezutes--72625824
Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?

1926-ųjų ​Kaune dar tik ​tiesiami ​šaligatviai, ​kyla ​nauji ​pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje ​​galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors ​autentiškų ​tą ​laiką ​menančių​ ​transliacijų ​nėra ​išlikę, ​tačiau ​galima ​pamėginti ​jas ​atkurti. ​Kaip ​yra ​sakęs ​pats P. ​Babickas:​​ „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.

Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.

Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas Kisielius

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.

Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas. 
]]>https://api.spreaker.com/episode/72625824Sun, 21 Jun 2026 08:05:00 +0000LRT2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru,...
Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?

1926-ųjų ​Kaune dar tik ​tiesiami ​šaligatviai, ​kyla ​nauji ​pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje ​​galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors ​autentiškų ​tą ​laiką ​menančių​ ​transliacijų ​nėra ​išlikę, ​tačiau ​galima ​pamėginti ​jas ​atkurti. ​Kaip ​yra ​sakęs ​pats P. ​Babickas:​​ „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.

Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.

Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas Kisielius

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.

Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas. 
]]>3081falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ciklas-ar-mus-girdite-klausytis-ir-isgirsti--72530754
Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?

Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.

Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.

Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.

Autorė – Vita Ličytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.

Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt]]>https://api.spreaker.com/episode/72530754Sun, 14 Jun 2026 08:05:00 +0000LRT2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru,...
Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?

Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.

Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.

Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.

Autorė – Vita Ličytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.

Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt]]>2943falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ciklas-ar-mus-girdite-viktoras-ir-parduotuve--72402309
Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?

Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.

Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.

Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.

Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt]]>https://api.spreaker.com/episode/72402309Sun, 07 Jun 2026 08:05:00 +0000LRT2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru,...
Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?

Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.

Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.

Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis

Laidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.

Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt]]>3111falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zurnalistas-irgi-zmogus-diena-vietos-laikrascio-redakcijoje--72204358
Autorė – Inga Janiulytė-Temporin

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/72204358Sun, 31 May 2026 08:05:02 +0000LRT„Pajūrio naujienos“ – Kretingos rajono laikraštis, kurio žurnalistai įsileido mane, vieną iš „Radijo dokumentikos“ autorių, patyrinėti jo virtuvę. Kokiu būdu išsilaiko vietos žiniasklaida ir spausdintas žodis skaitmeniniame amžiuje? Ką reiškia būti...
Autorė – Inga Janiulytė-Temporin

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>2664falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ne-moteru-zona--72167049Ant jos rankų ištatuiruoti ne drugeliai ar rožės, o greičių dėžės pavaros ir jos svajonių automobilis. Garaže Viktorija jaučiasi kaip niekad gyva ir nors savo santykius su automobiliais kartais pavadina „toksiškais“, niekada negalvojo jų atsisakyti.  
Gal mūsų visuomenė palengva ir kratosi stereotipų apie „vyriškas“ ar „moteriškas“ profesijas, bet pažvelgus atidžiau matyti, kad realybė gali būti visokia. 
Autorė – Paulina Petrauskaitė-Vaičiulė 
Redaktorė ir praktikos vadovė – Vaida Pilibaitytė 
Garso suvedimas – Pijus Juška ir Justas Pilibaitis 
Šis kūrinys yra Paulinos Petrauskaitės-Vaičiulės Žurnalistikos profesinių studijų Lietuvos žurnalistikos centre praktikos darbas.
]]>https://api.spreaker.com/episode/72167049Tue, 26 May 2026 11:15:40 +0000LRTViktorija – mergina, pasirinkusi profesiją, kurioje dažniausiai matome vyrus.  Ant jos rankų ištatuiruoti ne drugeliai ar rožės, o greičių dėžės pavaros ir jos svajonių automobilis. Garaže Viktorija jaučiasi kaip niekad gyva ir nors savo santykius su...Ant jos rankų ištatuiruoti ne drugeliai ar rožės, o greičių dėžės pavaros ir jos svajonių automobilis. Garaže Viktorija jaučiasi kaip niekad gyva ir nors savo santykius su automobiliais kartais pavadina „toksiškais“, niekada negalvojo jų atsisakyti.  
Gal mūsų visuomenė palengva ir kratosi stereotipų apie „vyriškas“ ar „moteriškas“ profesijas, bet pažvelgus atidžiau matyti, kad realybė gali būti visokia. 
Autorė – Paulina Petrauskaitė-Vaičiulė 
Redaktorė ir praktikos vadovė – Vaida Pilibaitytė 
Garso suvedimas – Pijus Juška ir Justas Pilibaitis 
Šis kūrinys yra Paulinos Petrauskaitės-Vaičiulės Žurnalistikos profesinių studijų Lietuvos žurnalistikos centre praktikos darbas.
]]>2222falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/noreciau-tiketi-kad-rinkciausi-kaip-jie--72050852
Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.

Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.

Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?
Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?
Kaip šią istoriją susigrąžinti?
Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?

Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.

Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.

Autorė – Vita Ličytė
Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin
Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/72050852Sun, 17 May 2026 08:05:00 +0000LRTKai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą. Ant talismano išliko du jo kraujo...
Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.

Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.

Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?
Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?
Kaip šią istoriją susigrąžinti?
Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?

Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.

Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.

Autorė – Vita Ličytė
Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin
Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>4171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pakankamai-gera-dokumentika-apie-atideliojima--71936601
Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų būtų galima pavadinti chroniškais atidėliotojais. Žmonės darbus, pareigas ir sprendimus atidėlioja dėl įvairių priežasčių: vienus motyvuoti darbui gali tik paskutinių minučių adrenalinas, kiti nesiima pradėti darbo iš baimės, o dar kitus paralyžiuoja perfekcionizmas. Dažnai šį patyrimą lydi užburtas kaltės, nerimo ir streso ratas.

Ką žmonės išgyvena prokrastinuodami ir kaip prisijaukinti terminus bei ramiai siekti rezultato – to klausia dokumentikos autorė Rūta, tyrinėdama savo pačios atidėliojimą kuriant šią dokumentiką bei laidos pašnekovų kūrybos ir veiklos procesus.

Autorė – Rūta Dambravaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/71936601Sun, 10 May 2026 08:05:01 +0000LRT„Prokrastinacija yra savanoriškas veiklos ar sprendimų, kuriuos reikia atlikti ar priimti, atidėjimas, žinant, kad bus prastos pasekmės“, - sako psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė. Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug 20 procentų pasaulio...
Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų būtų galima pavadinti chroniškais atidėliotojais. Žmonės darbus, pareigas ir sprendimus atidėlioja dėl įvairių priežasčių: vienus motyvuoti darbui gali tik paskutinių minučių adrenalinas, kiti nesiima pradėti darbo iš baimės, o dar kitus paralyžiuoja perfekcionizmas. Dažnai šį patyrimą lydi užburtas kaltės, nerimo ir streso ratas.

Ką žmonės išgyvena prokrastinuodami ir kaip prisijaukinti terminus bei ramiai siekti rezultato – to klausia dokumentikos autorė Rūta, tyrinėdama savo pačios atidėliojimą kuriant šią dokumentiką bei laidos pašnekovų kūrybos ir veiklos procesus.

Autorė – Rūta Dambravaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>2910falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vedvi-zemaiteskas-dounas-recepts-arba-meiles-laisks-mona-babite-veruonika--71813646Vedvi šėndėin kartu – pri tuo pati stala.

Vuo tas īr tuokė trapoma, kāp so dalgelio kas pjauto par šėrdi – ne dorns, sopronti žmuogos, ka kažkumet tuo jau nebtoriesi.

Ėr kāp tou vėsa gieri sogaudītė, ī kuoki stėklaini oždarītė, ka ešsauguotom ateitē?

Autuorė – Aistė Šeštuokaitė

Mėntuorė, redaktuorė – Vaida Pilibaitytė

Garsa režisierios – Jōsts Pilibaitis

Šėts pasakuojėms īr muokīmų ėr mėntuorīstės pruogramas LRT RADĖJĖS AKADEMĖJĖ 2025 pratesėms.]]>https://api.spreaker.com/episode/71813646Sun, 03 May 2026 08:05:02 +0000LRTKuoks esi žmuogos laimīngs, jēgo tori kor parvažioutė sosėšėldītė sošalosės ronkas, kāp vāks pasėjaustė pri pečiaus prisėglaudės, klausīteis, kāp baba minka tešla dounā, pasakuo api sava vaikīstė. Vedvi šėndėin kartu – pri tuo pati stala. Vuo tas īr...Vedvi šėndėin kartu – pri tuo pati stala.

Vuo tas īr tuokė trapoma, kāp so dalgelio kas pjauto par šėrdi – ne dorns, sopronti žmuogos, ka kažkumet tuo jau nebtoriesi.

Ėr kāp tou vėsa gieri sogaudītė, ī kuoki stėklaini oždarītė, ka ešsauguotom ateitē?

Autuorė – Aistė Šeštuokaitė

Mėntuorė, redaktuorė – Vaida Pilibaitytė

Garsa režisierios – Jōsts Pilibaitis

Šėts pasakuojėms īr muokīmų ėr mėntuorīstės pruogramas LRT RADĖJĖS AKADEMĖJĖ 2025 pratesėms.]]>1807falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kalnu-liga-nelipti-nebegaliu--71613532
Kalnai ne visada tokie romantiški, kaip dažnai juos įsivaizduojame. Baimė, nuovargis ir šaltis atskleidžia tikrąsias žmogaus spalvas – ten lieki be kaukių. O pavojus gyvybei gali slypėti menkiausioje klaidoje. „Ten reikia eiti su sąmoningumu, kalnai neatleidžia pervertinimo", - dalinasi žuvusio alpinisto Sauliaus Saikausko žmona Šarūnė.

Ši dokumentika – tai pasakojimas apie meilę kalnams, juose slypinčius pavojus ir susitaikymą su įvykiais, kurių jau nebegalima pakeisti.

Autorius – Domas Zenkevičius

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/71613532Sun, 26 Apr 2026 08:05:02 +0000LRT„Ta mirties baimė tikrai yra didžiulė ir niekam nelinkėčiau jos patirti", - po nelaimės Kirgizijos kalnuose, praėjus aštuoneriems metams, pasakoja alpinistas Kęstutis Skrupskelis. Kalnai ne visada tokie romantiški, kaip dažnai juos įsivaizduojame....
Kalnai ne visada tokie romantiški, kaip dažnai juos įsivaizduojame. Baimė, nuovargis ir šaltis atskleidžia tikrąsias žmogaus spalvas – ten lieki be kaukių. O pavojus gyvybei gali slypėti menkiausioje klaidoje. „Ten reikia eiti su sąmoningumu, kalnai neatleidžia pervertinimo", - dalinasi žuvusio alpinisto Sauliaus Saikausko žmona Šarūnė.

Ši dokumentika – tai pasakojimas apie meilę kalnams, juose slypinčius pavojus ir susitaikymą su įvykiais, kurių jau nebegalima pakeisti.

Autorius – Domas Zenkevičius

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>3007falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuviai-bucoje-mokykla-state--71454182
Smarkiai nuniokotas, šiandien jis po truputį atsigauna – čia grįžta žmonės, kuriasi jaunos šeimos, atsiranda poreikis ne tik gyventi, bet ir mokytis, augti toliau.

2026 m. vasarį lietuvių iniciatyva čia atidaryta Bučos miško klasė.

Ji įsikūrusi miesto parke – medinės, tvarios konstrukcijos, apie 60 kv. metrų erdvė su amfiteatru, mokomuoju sodu ir šiltnamiu. Klase gali naudotis įvairios miesto mokyklos.

Projektas prasidėjo kaip architektūrinė idėja, tačiau greitai išaugo į daug platesnį procesą – reikėjo ne tik projektuoti, bet ir ieškoti finansavimo, telkti savanorius, patiems vykti į karo paliestą miestą.

Taip atsirado erdvė, skirta vaikams, mokytojams ir bendruomenei.

Tai pasakojimas apie žmones, kurie nusprendė prisidėti – ir apie tai, kaip net karo akivaizdoje kuriama ateitis.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin

Garso suvedimas – Pijus Juška

Įrašų Ukrainoje autorius – Mindaugas Lataitis]]>https://api.spreaker.com/episode/71454182Sun, 19 Apr 2026 08:02:00 +0000LRTBuča – miestas, kuris po masinių žudynių 2022 m. kovą tapo žiauraus Rusijos plataus masto karo Ukrainoje simboliu. Smarkiai nuniokotas, šiandien jis po truputį atsigauna – čia grįžta žmonės, kuriasi jaunos šeimos, atsiranda poreikis ne tik gyventi,...
Smarkiai nuniokotas, šiandien jis po truputį atsigauna – čia grįžta žmonės, kuriasi jaunos šeimos, atsiranda poreikis ne tik gyventi, bet ir mokytis, augti toliau.

2026 m. vasarį lietuvių iniciatyva čia atidaryta Bučos miško klasė.

Ji įsikūrusi miesto parke – medinės, tvarios konstrukcijos, apie 60 kv. metrų erdvė su amfiteatru, mokomuoju sodu ir šiltnamiu. Klase gali naudotis įvairios miesto mokyklos.

Projektas prasidėjo kaip architektūrinė idėja, tačiau greitai išaugo į daug platesnį procesą – reikėjo ne tik projektuoti, bet ir ieškoti finansavimo, telkti savanorius, patiems vykti į karo paliestą miestą.

Taip atsirado erdvė, skirta vaikams, mokytojams ir bendruomenei.

Tai pasakojimas apie žmones, kurie nusprendė prisidėti – ir apie tai, kaip net karo akivaizdoje kuriama ateitis.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin

Garso suvedimas – Pijus Juška

Įrašų Ukrainoje autorius – Mindaugas Lataitis]]>2790falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kino-maryte-atvaziavo--71274082
Iš viso kino mechanike Marytė Virbickienė pradirbo 36 metus, o pirmoji jos darbo diena buvo prieš 70 metų – 1956 kovo 1 dieną. Tais laikais filmų rodymas labai skyrėsi nuo to, kaip tai daroma dabar.

Norėdama įamžinti istoriją, kaip anksčiau buvo rodomi filmai, 2017 m. Marytė Raguvoje, šalia savo namų įkūrė Kino muziejų.

Dabar Marytė kine apsilanko retai. Tačiau susitikusi su laidos autore Vita Ličyte ji leidžiasi į prisiminimų kupiną, spontanišką kelionę.

Laidos autorė – Vita Ličytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/71274082Sun, 12 Apr 2026 08:05:00 +0000LRTKino Marytė į gyvenvietes atveždavo tikriausiai laukiamiausią savaitės pramogą – kiną. Po kaimus rodyti filmų ji važinėjo 10 metų. Tuomet daug kur dar nebuvo elektros, o sunkią kino techniką reikėjo vežti arklio traukiamu vežimu arba sunkvežimiu. Iš...
Iš viso kino mechanike Marytė Virbickienė pradirbo 36 metus, o pirmoji jos darbo diena buvo prieš 70 metų – 1956 kovo 1 dieną. Tais laikais filmų rodymas labai skyrėsi nuo to, kaip tai daroma dabar.

Norėdama įamžinti istoriją, kaip anksčiau buvo rodomi filmai, 2017 m. Marytė Raguvoje, šalia savo namų įkūrė Kino muziejų.

Dabar Marytė kine apsilanko retai. Tačiau susitikusi su laidos autore Vita Ličyte ji leidžiasi į prisiminimų kupiną, spontanišką kelionę.

Laidos autorė – Vita Ličytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>2624falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zeme-kurios-negali-tureti-grenlandu-kova-uz-savo-tapatybe--71225222
Atokų, atšiauria, bet nuostabia gamta garsėjantį kraštą užplūdę žurnalistai sostinės Nūko gatvėse klausinėjo apie tai, ką jie darytų kilus karui. Mieste padaugėjo karių, verčiančių galvoti apie tai, kad kažkas vėl gviešiasi tavo namų.

Nuo XVIII a. Grenlandiją aktyviai kolonizavo danai. Nuo 1953 m. sala tapo Danijos karalystės dalimi, o nuo 1979 m. vis plečia savo autonomiją. Pastarąjį dešimtmetį į viešumą iškylant vis naujiems faktams apie kolonizacijos paliktas žaizdas, inuitai grįžta prie savo šaknų, o danai yra priversti permąstyti savo ilgus metus puoselėtą „gerojo kolonisto“ naratyvą.

Geopolitinių įvykių įkarštyje LRT žurnalistė Ieva Balsiūnaitė irgi keliauja į Šiaurę iš arčiau pažvelgti į tai, ką išgyvena vietos žmonės.

Nepaisant to, kad kai kuriems šiemet ji – jau 25 žurnalistė, prašanti interviu, inuitai kantriai ir atvirai pasakoja, kas jiems visada buvo ir yra svarbu: bendrystė ir ryšys su jų žeme, į kurią kelis šimtmečius kėsinasi vis nauji atvykėliai.

Autorė – Ieva Balsiūnaitė
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė
Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/71225222Sun, 05 Apr 2026 08:05:00 +0000LRT2026-ųjų pradžioje JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos apie siekius „perimti“ ar „įsigyti“ Grenlandiją vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Atokų, atšiauria, bet nuostabia gamta garsėjantį kraštą užplūdę žurnalistai sostinės Nūko gatvėse klausinėjo...
Atokų, atšiauria, bet nuostabia gamta garsėjantį kraštą užplūdę žurnalistai sostinės Nūko gatvėse klausinėjo apie tai, ką jie darytų kilus karui. Mieste padaugėjo karių, verčiančių galvoti apie tai, kad kažkas vėl gviešiasi tavo namų.

Nuo XVIII a. Grenlandiją aktyviai kolonizavo danai. Nuo 1953 m. sala tapo Danijos karalystės dalimi, o nuo 1979 m. vis plečia savo autonomiją. Pastarąjį dešimtmetį į viešumą iškylant vis naujiems faktams apie kolonizacijos paliktas žaizdas, inuitai grįžta prie savo šaknų, o danai yra priversti permąstyti savo ilgus metus puoselėtą „gerojo kolonisto“ naratyvą.

Geopolitinių įvykių įkarštyje LRT žurnalistė Ieva Balsiūnaitė irgi keliauja į Šiaurę iš arčiau pažvelgti į tai, ką išgyvena vietos žmonės.

Nepaisant to, kad kai kuriems šiemet ji – jau 25 žurnalistė, prašanti interviu, inuitai kantriai ir atvirai pasakoja, kas jiems visada buvo ir yra svarbu: bendrystė ir ryšys su jų žeme, į kurią kelis šimtmečius kėsinasi vis nauji atvykėliai.

Autorė – Ieva Balsiūnaitė
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė
Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>3044falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/skaiciai-ir-realybe-kaip-lietuvos-jaunimas-syki-tapo-laimingiausiu-pasaulyje--70972170
Šiame pasakojime – dvi asmeninės istorijos, kuriose slypi tai, ko Pasaulio laimės indeksas neatskleidžia – kaip Rugilė ir Matas ieškojo laimės ir tapo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Rugilė paauglystėje nuolat kėlė egzistencinius klausimus ir neįsivaizdavo, ką nori veikti gyvenime. O Matas susidūrė su patyčiomis ir ilgai laukė, kol ieškodamas savęs atras saugią ir jį priimančią aplinką. Šiandien jie jaučiasi atradę savo kelią, finansinį saugumą ir džiuginančią veiklą.

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/70972170Sun, 29 Mar 2026 08:05:00 +0000LRT2024 m. kovo 20 d. pasirodžiusi žinia, kad Lietuvoje gyvena laimingiausias jaunimas, ne vienam žmogui sukėlė nuostabą. Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės Mildos Pivoriūtės, išpūstas ir netikslus žiniasklaidos dėmesys Pasaulio...
Šiame pasakojime – dvi asmeninės istorijos, kuriose slypi tai, ko Pasaulio laimės indeksas neatskleidžia – kaip Rugilė ir Matas ieškojo laimės ir tapo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Rugilė paauglystėje nuolat kėlė egzistencinius klausimus ir neįsivaizdavo, ką nori veikti gyvenime. O Matas susidūrė su patyčiomis ir ilgai laukė, kol ieškodamas savęs atras saugią ir jį priimančią aplinką. Šiandien jie jaučiasi atradę savo kelią, finansinį saugumą ir džiuginančią veiklą.

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>2800falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kol-ji-raso-vente-gyva--70813662
Į Ventę Jadvyga atsikėlė 1958-aisiais. Ji aprodo savo namus ir apie prabėgusį savo gyvenimą pasakoja ne tik laidos autorei Vidmantei, bet ir savo anūkei Neringai.

Be kasdienių metraščių, Jadvyga saugo ir seną dainų sąsiuvinį – jaunystės užrašus, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų. Viename sąsiuvinyje – kasdien fiksuojamas Ventės gyvenimas, kitame – šešiolikmetės merginos ranka perrašytos dainos.

Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvendama Ventės pakraštyje pasirinko tapti šios vietos kronininke.

Autorė – Vidmantė Domarkaitė

Redaktorė ir praktikos vadovė – Vita Ličytė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis

Ši laida yra Vidmantės Domarkaitės VU Žurnalistikos instituto II kurso praktikos darbas]]>https://api.spreaker.com/episode/70813662Sun, 22 Mar 2026 09:05:00 +0000LRTDevyniasdešimtmetė Jadvyga Rimkienė gyvena vieninteliame gyvenamajame name pačiame Ventės rage. Jau trisdešimt metų ji kasdien rašo Ventės metraštį. Sąsiuviniuose Jadvyga fiksuoja oro sąlygas, pirmuosius paukščius, atvykėlius bei netikėtus svečius....
Į Ventę Jadvyga atsikėlė 1958-aisiais. Ji aprodo savo namus ir apie prabėgusį savo gyvenimą pasakoja ne tik laidos autorei Vidmantei, bet ir savo anūkei Neringai.

Be kasdienių metraščių, Jadvyga saugo ir seną dainų sąsiuvinį – jaunystės užrašus, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų. Viename sąsiuvinyje – kasdien fiksuojamas Ventės gyvenimas, kitame – šešiolikmetės merginos ranka perrašytos dainos.

Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvendama Ventės pakraštyje pasirinko tapti šios vietos kronininke.

Autorė – Vidmantė Domarkaitė

Redaktorė ir praktikos vadovė – Vita Ličytė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis

Ši laida yra Vidmantės Domarkaitės VU Žurnalistikos instituto II kurso praktikos darbas]]>2696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ne-negalima-vilniaus-kova-su-graficiais--70645004Tuo metu grafičių subkultūros ir gatvės meno atstovai tvirtina, kad be legalių vietų neįmanoma tobulėti. Jie pastebi, kad kai kuriuos griežta miesto politika paskatino maištauti – nepaisant to, jog gresia didelės baudos.
Vienas jų – Julius, kuris savo veiklą vadina atsakingu grafičiu.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin, redaktorė Vaida Pilbaitytė
Garso suvedimas – Pijus Juška]]>https://api.spreaker.com/episode/70645004Sun, 15 Mar 2026 09:05:00 +0000LRTPrieš pusantrų metų Vilniuje pradėta dažniau valyti grafičius ir panaikintos 7 legalios grafičių sienos. Dauguma jų buvo požeminėse perėjose. Miesto savivaldybė sako, jog šios vietos skatino vandalizmą mieste. Tuo metu grafičių subkultūros ir gatvės...Tuo metu grafičių subkultūros ir gatvės meno atstovai tvirtina, kad be legalių vietų neįmanoma tobulėti. Jie pastebi, kad kai kuriuos griežta miesto politika paskatino maištauti – nepaisant to, jog gresia didelės baudos.
Vienas jų – Julius, kuris savo veiklą vadina atsakingu grafičiu.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin, redaktorė Vaida Pilbaitytė
Garso suvedimas – Pijus Juška]]>2653falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/moterys-ir-laikas-gyvenimo-kaitos-portretai--70538742
Aldona išėjusi į pensiją vėl galėjo grįžti prie veiklos, kurią labai mėgo nuo mokyklos laikų. Ji sako, kad sulaukus devyniasdešimties kiekviena diena tampa dovana.

Lukrecija nuo vaikystės daug juda ir sportuoja. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir jaunesnius už save.

Renata sako, kad šiame gyvenimo etape jaučia save geriausiai bei išgyvena ramybės jausmą. Ne vieną dešimtmetį dirbusi mados pasaulyje, vedama prasmės jausmo ji pasuko į sodininkystę.

Dorotė pasakoja, kaip ją pakeitė motinystė ir sako, kad auginant vaikus patiriami iššūkiai pirmiausia labiausiai augina tave patį.

Jovilė studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Studijos užsienyje žymi ne tik jos savarankiško gyvenimo pradžią, bet ir supurtė matematikos pagrindų suvokimą.

Maja labai mėgsta piešti. Jai gyvenime svarbiausia, kad būtų sveiki tėvai.


Laidos autorė – Vita Ličytė

Laidos redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/70538742Sun, 08 Mar 2026 09:05:00 +0000LRTLaidoje skamba šešių skirtingų kartų moterų balsai. Pašnekovės dalijasi mintimis apie santykį su bėgančiu laiku ir jo paliktus ženklus kūne. Apie gyvenimo įprasminimą ir nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais. Aldona išėjusi į...
Aldona išėjusi į pensiją vėl galėjo grįžti prie veiklos, kurią labai mėgo nuo mokyklos laikų. Ji sako, kad sulaukus devyniasdešimties kiekviena diena tampa dovana.

Lukrecija nuo vaikystės daug juda ir sportuoja. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir jaunesnius už save.

Renata sako, kad šiame gyvenimo etape jaučia save geriausiai bei išgyvena ramybės jausmą. Ne vieną dešimtmetį dirbusi mados pasaulyje, vedama prasmės jausmo ji pasuko į sodininkystę.

Dorotė pasakoja, kaip ją pakeitė motinystė ir sako, kad auginant vaikus patiriami iššūkiai pirmiausia labiausiai augina tave patį.

Jovilė studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Studijos užsienyje žymi ne tik jos savarankiško gyvenimo pradžią, bet ir supurtė matematikos pagrindų suvokimą.

Maja labai mėgsta piešti. Jai gyvenime svarbiausia, kad būtų sveiki tėvai.


Laidos autorė – Vita Ličytė

Laidos redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso režisierius – Justas Pilibaitis]]>3085falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/maziausia-kauke-pasaulyje--70361527
„Tai žmogus, kurį sutikus kitas pradeda lengviau kvėpuoti, nes Matilda leidžia sau pasakyti ką galvoja, paliesti kur nori ir tada sušukti – atsiprašau! Klounai visada eina ties ribomis, nes jiems įdomu patirti pasaulį, o per savo naivumą jie jame gyvena kitaip – gali stipriau išreikšti emocijas“, - Matildą apibūdina ją įkūnijanti Eglė Stasiulytė.

Klouno nosis vadinama mažiausia kauke pasaulyje, nes ji neslepia, o atveria tikrąsias žmogaus spalvas ir asmenybės dalis, kurios įprastomis sąlygomis būna prislopintos arba visiškai užspaustos. Raudona nosis leidžia gimti humorui, kuris padeda ne tik vaikams, bet ir pačiai Eglei.

Autorė – Rūta Dambravaitė

Garso suvedimas – Pijus Juška]]>https://api.spreaker.com/episode/70361527Sun, 01 Mar 2026 09:05:02 +0000LRTMatilda yra gydytoja klounė. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje ji susitinka su vaikais, laukiančiais operacijų ir nenustumdama sunkių jausmų į šalį, padeda juos išbūti su juoku. „Tai žmogus, kurį sutikus kitas pradeda lengviau kvėpuoti, nes Matilda...
„Tai žmogus, kurį sutikus kitas pradeda lengviau kvėpuoti, nes Matilda leidžia sau pasakyti ką galvoja, paliesti kur nori ir tada sušukti – atsiprašau! Klounai visada eina ties ribomis, nes jiems įdomu patirti pasaulį, o per savo naivumą jie jame gyvena kitaip – gali stipriau išreikšti emocijas“, - Matildą apibūdina ją įkūnijanti Eglė Stasiulytė.

Klouno nosis vadinama mažiausia kauke pasaulyje, nes ji neslepia, o atveria tikrąsias žmogaus spalvas ir asmenybės dalis, kurios įprastomis sąlygomis būna prislopintos arba visiškai užspaustos. Raudona nosis leidžia gimti humorui, kuris padeda ne tik vaikams, bet ir pačiai Eglei.

Autorė – Rūta Dambravaitė

Garso suvedimas – Pijus Juška]]>2455falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/grybu-ir-saves-beieskant--70266787
Miške Sam dažniausiai jaučiasi saugiai ir gerai, kaip ir savo kūne, nors lietuvių kalboje vis dar nėra žodžių, kurie tiksliai apibūdintų šio žmogaus tapatybę.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso suvedimas – Pijus Juška]]>https://api.spreaker.com/episode/70266787Sun, 22 Feb 2026 09:05:00 +0000LRTSam nuo mažens svajojo būti mokslininku ir tyrinėti pasaulį. Dabar jis Vilniuje studijuoja ekologiją ir Punios šilo sengirėje mikologams padeda ieškoti reto nuodingo grybo – apskritasporio bobausio. Miške Sam dažniausiai jaučiasi saugiai ir gerai,...
Miške Sam dažniausiai jaučiasi saugiai ir gerai, kaip ir savo kūne, nors lietuvių kalboje vis dar nėra žodžių, kurie tiksliai apibūdintų šio žmogaus tapatybę.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Garso suvedimas – Pijus Juška]]>2397falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sajudzio-metrastininkas--70056576
Kai 1988-aisiais susikūrė Sąjūdis, Leonas Vytautas Glinskis su kamera ant peties važiavo beveik visur – į mitingus, į Kauno tarybos posėdžius, į ekologinius žygius.

Vien iki 1992-ųjų jis sukaupė 386 kasetes po tris valandas medžiagos. Šiandien jo archyve – tūkstančiai suskaitmenintų įrašų.

Tai pasakojimas apie žmogų, kuris tapo Sąjūdžio metraštininku. Ir apie laiką, kai Lietuva kūrėsi iš naujo.

Autorė - Teresė Bernatonytė

Redaktorius - Tomas Vaitelė

Garso montažo redaktorius - Justas Pilibaitis

Pasakojime naudota medžiaga iš Leono Glinskio asmeninio archyvo, jo filmo „Laužai prie parlamento“ bei LRT televizijos archyvų.

]]>https://api.spreaker.com/episode/70056576Sun, 15 Feb 2026 09:05:02 +0000LRT1987-aisiais į Pravieniškes iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežta kamera netrukus tapo įrankiu fiksuoti tai, kas Lietuvoje vyko pirmą kartą per penkiasdešimt metų. Kai 1988-aisiais susikūrė Sąjūdis, Leonas Vytautas Glinskis su kamera ant peties...
Kai 1988-aisiais susikūrė Sąjūdis, Leonas Vytautas Glinskis su kamera ant peties važiavo beveik visur – į mitingus, į Kauno tarybos posėdžius, į ekologinius žygius.

Vien iki 1992-ųjų jis sukaupė 386 kasetes po tris valandas medžiagos. Šiandien jo archyve – tūkstančiai suskaitmenintų įrašų.

Tai pasakojimas apie žmogų, kuris tapo Sąjūdžio metraštininku. Ir apie laiką, kai Lietuva kūrėsi iš naujo.

Autorė - Teresė Bernatonytė

Redaktorius - Tomas Vaitelė

Garso montažo redaktorius - Justas Pilibaitis

Pasakojime naudota medžiaga iš Leono Glinskio asmeninio archyvo, jo filmo „Laužai prie parlamento“ bei LRT televizijos archyvų.

]]>2268falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/matau-ju-zvilgsnius-ir-galvoju-ar-taip-bus-visada--69737203
Indrė kalbasi su Vilma ir Roku, kurie taip pat turi baltmę. Nors jų patirtys ir santykis su šia liga skiriasi, visi jie gerai žino, ką reiškia, kai į jų odą krypsta smalsūs žmonių žvilgsniai.

Baltmė (vitiligo) – tai autoimuninė odos būklė, kai organizmas pats pažeidžia pigmentą gaminančias ląsteles.  Dėl to oda vietomis netenka spalvos ir atsiranda baltos dėmės. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai paveikia žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi.

Gydytoja Giedrė Šaltmerė laidoje pasakoja, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl baltmė atsiranda ar kodėl kai kuriais atvejais ji išnyksta. Gydymo būdų yra, tačiau vieniems pacientams jie padeda, kitiems – ne. Liga gali pasitraukti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Todėl žmogui tenka mokytis gyventi su besikeičiančia oda, smalsiais aplinkinių klausimais ir pačios ligos neapibrėžtumu.

Vilma yra klaususi partnerių, ar jiems nebūdavo gėda būti šalia jos dėl margos odos. Roko mama svarsto, ar sūnaus oda netaps kliūtimi kuriant santykius. O Indrė pagaliau pasiryžta paklausti vaikino, su kuriuo susitikinėjo, ką jis iš tiesų mano apie jos baltmę.

Autorė – Indrė Krivickaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>https://api.spreaker.com/episode/69737203Sun, 01 Feb 2026 09:05:00 +0000LRTLaidos autorei Indrei baltmė (vitiligo) prasidėjo paauglystėje. Per 14 metų ji išbandė įvairius gydymo būdus, ieškojo, kaip susigyventi su besikeičiančia oda, ir vis sugrįždavo prie to paties klausimo – ar taip atrodys visą gyvenimą? Indrė kalbasi su...
Indrė kalbasi su Vilma ir Roku, kurie taip pat turi baltmę. Nors jų patirtys ir santykis su šia liga skiriasi, visi jie gerai žino, ką reiškia, kai į jų odą krypsta smalsūs žmonių žvilgsniai.

Baltmė (vitiligo) – tai autoimuninė odos būklė, kai organizmas pats pažeidžia pigmentą gaminančias ląsteles.  Dėl to oda vietomis netenka spalvos ir atsiranda baltos dėmės. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai paveikia žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi.

Gydytoja Giedrė Šaltmerė laidoje pasakoja, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl baltmė atsiranda ar kodėl kai kuriais atvejais ji išnyksta. Gydymo būdų yra, tačiau vieniems pacientams jie padeda, kitiems – ne. Liga gali pasitraukti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Todėl žmogui tenka mokytis gyventi su besikeičiančia oda, smalsiais aplinkinių klausimais ir pačios ligos neapibrėžtumu.

Vilma yra klaususi partnerių, ar jiems nebūdavo gėda būti šalia jos dėl margos odos. Roko mama svarsto, ar sūnaus oda netaps kliūtimi kuriant santykius. O Indrė pagaliau pasiryžta paklausti vaikino, su kuriuo susitikinėjo, ką jis iš tiesų mano apie jos baltmę.

Autorė – Indrė Krivickaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Justas Pilibaitis]]>2474falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sovietinio-rezimo-nepalauzti-kaip-zygeiviai-gelbejo-s-dariaus-teviske--69483221
Tų įvykių liudininkė geografė ir gidė Nijolė Balčiūnienė pasakoja, kaip dėl žygeivių veiklos studijų metais ją ne kartą tardė sovietinis saugumas, KGB. Jos bendražygis geologas Valentinas Baltrūnas dėl to ne kartą turėjo aiškintis universiteto rektorate.

Išvykos į svarbias gamtines ir istorines vietoves, žinomų asmenybių gimtinių lankymas ir senosios tradicijos bei liaudies dainos žygeiviais pasivadinusiems bendraminčiams tapo būdu atsiriboti nuo sovietinės realybės ir puoselėti laisvės idėjas.

2026-ųjų sausį minime Stepono Dariaus gimimo 130-ąsias metines. Muziejininkas Mėčislovas Raštikis sako, kad lakūno gimtinė žymi ne vieną svarbų Lietuvos istorijos tarpsnį.

Autorė – Vita Ličytė
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė
Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Jono Graičiūno eilėraščio „Prie Dariaus ir Girėno Milžinkapio“ (1969 m.) ištrauką skaito Paulius Šironas]]>https://api.spreaker.com/episode/69483221Sun, 18 Jan 2026 09:05:07 +0000LRT1969-ieji, gegužė. Vilniaus universiteto žygeiviai išsiruošia į Stepono Dariaus gimtinę Klaipėdos rajone. Sužinoję, kad sovietinė valdžia nori sulyginti su žeme žymiojo lakūno gimtąją sodybvietę, jie nusprendžia imtis ją gelbėti. Stabdyti sovietų...
Tų įvykių liudininkė geografė ir gidė Nijolė Balčiūnienė pasakoja, kaip dėl žygeivių veiklos studijų metais ją ne kartą tardė sovietinis saugumas, KGB. Jos bendražygis geologas Valentinas Baltrūnas dėl to ne kartą turėjo aiškintis universiteto rektorate.

Išvykos į svarbias gamtines ir istorines vietoves, žinomų asmenybių gimtinių lankymas ir senosios tradicijos bei liaudies dainos žygeiviais pasivadinusiems bendraminčiams tapo būdu atsiriboti nuo sovietinės realybės ir puoselėti laisvės idėjas.

2026-ųjų sausį minime Stepono Dariaus gimimo 130-ąsias metines. Muziejininkas Mėčislovas Raštikis sako, kad lakūno gimtinė žymi ne vieną svarbų Lietuvos istorijos tarpsnį.

Autorė – Vita Ličytė
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė
Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Jono Graičiūno eilėraščio „Prie Dariaus ir Girėno Milžinkapio“ (1969 m.) ištrauką skaito Paulius Šironas]]>3106falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/tiketi-tvarkyti-pritapti-ahmadijos-bendruomene-lietuvoje--69401937Viena vertus, pasakoja jie, savanoriškos tvarkymo akcijos yra įprasta veikla išpažįstantiems islamą, toks būdas švęsti. Kita vertus, jie siekia keisti įvaizdį, supantį musulmonus.
Bet turbūt nedaugelis žino, kad Pakistane, iš kur ir atvyko, ahmadžiai nėra laikomi musulmonais, ir jiems draudžiama viešai elgtis kaip tokiems.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Ahmadijos“ archyvo nuotrauka

Laidoje panaudoti garso įrašai:
Ya Qalbi - Beautiful Arabic Qaseedah - Muslim Jamaat Ahmadiyya https://soundcloud.com/bilal_tahir/ya-qalbi-beautiful-arabic-qaseedah-muslim-jamaat-ahmadiyya
07091401_Adhan_Leh_Ladakh_India.wav by snotch -- https://freesound.org/s/73206/ -- License: Attribution 4.0]]>https://api.spreaker.com/episode/69401937Sun, 11 Jan 2026 09:05:00 +0000LRTFejerverkai, šampano buteliai, garsi muzika ir girtos dainos. Kiekvieną Naujų metų naktį, nupoškėjus saliutams, Ahmedas, Bazilas, Masruras Ahmadas ir kiti musulmonų bendruomenės „Ahmadija“ nariai maunasi pirštines, ima šiukšlių maišus ir tvarko...Viena vertus, pasakoja jie, savanoriškos tvarkymo akcijos yra įprasta veikla išpažįstantiems islamą, toks būdas švęsti. Kita vertus, jie siekia keisti įvaizdį, supantį musulmonus.
Bet turbūt nedaugelis žino, kad Pakistane, iš kur ir atvyko, ahmadžiai nėra laikomi musulmonais, ir jiems draudžiama viešai elgtis kaip tokiems.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Ahmadijos“ archyvo nuotrauka

Laidoje panaudoti garso įrašai:
Ya Qalbi - Beautiful Arabic Qaseedah - Muslim Jamaat Ahmadiyya https://soundcloud.com/bilal_tahir/ya-qalbi-beautiful-arabic-qaseedah-muslim-jamaat-ahmadiyya
07091401_Adhan_Leh_Ladakh_India.wav by snotch -- https://freesound.org/s/73206/ -- License: Attribution 4.0]]>2734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/1000-dienu-kaip-lagaminas-plytu--69294563
Markas ir toliau užsiima kūrybine veikla, nors pastarieji keleri metai jam atnešė įvairių išbandymų. Netikėtai diagnozuota Parkinsono liga pamažu riboja menininko judesius ir skatina permąstyti savo gyvenimą. Būdamas 71 metų ir į ateitį žvelgdamas su nerimu, Markas stengiasi nepasiduoti vienatvei ir išlaikyti savarankiškumą.

Šiandien Marko dėka kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ veikia dar viena stiklo studija Panevėžyje. Ši erdvė, menininko akimis, neleidžia jam užsidaryti ir atsiskirti nuo bendruomenės, kuriai jis visuomet jautė pareigą dalintis.

Kaip stiklo menininkas iš JAV atsidūrė Panevėžyje, kodėl dirba bendruomenės labui ir kaip jo gyvenimą paveikė Parkinsono liga?

Aut. Rytis Skamarakas]]>https://api.spreaker.com/episode/69294563Sun, 04 Jan 2026 09:05:00 +0000LRTPasaulį išnaršęs ir Panevėžyje apsigyvenęs amerikietis Markas Ekstrandas paskutiniame savo daugiabučio aukšte įsirengė stiklo studiją. Joje per du dešimtmečius su stiklo menu susipažino bene dešimt tūkstančių vaikų. Tarp jų – ir Panevėžio globos namų...
Markas ir toliau užsiima kūrybine veikla, nors pastarieji keleri metai jam atnešė įvairių išbandymų. Netikėtai diagnozuota Parkinsono liga pamažu riboja menininko judesius ir skatina permąstyti savo gyvenimą. Būdamas 71 metų ir į ateitį žvelgdamas su nerimu, Markas stengiasi nepasiduoti vienatvei ir išlaikyti savarankiškumą.

Šiandien Marko dėka kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ veikia dar viena stiklo studija Panevėžyje. Ši erdvė, menininko akimis, neleidžia jam užsidaryti ir atsiskirti nuo bendruomenės, kuriai jis visuomet jautė pareigą dalintis.

Kaip stiklo menininkas iš JAV atsidūrė Panevėžyje, kodėl dirba bendruomenės labui ir kaip jo gyvenimą paveikė Parkinsono liga?

Aut. Rytis Skamarakas]]>3058falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gyvenimas-lietuvoje-sirdis-ukrainoje--69228911
Nuo Rusijos sukeltos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios praėjo beveik 4 metai. Lietuvoje oficialiais duomenimis leidimą gyventi šiuo metu turi apie 55 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, jiems šios Kalėdos jau ketvirtosios toli nuo namų. Šioje laidoje žvilgsnis į tai, kaip šventinį laikotarpį pasitinka Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai - kokius jausmus išgyvena, kokias tradicijas puoselėja ir kaip mato savo gyvenimą Lietuvoje šiandien ir ateityje.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/69228911Sun, 28 Dec 2025 09:05:00 +0000LRTUkrainietė Yevheniia į Lietuvą atvyko 2022 metų rudenį. Tuo metu ji kentė nuo depresijos, kurią sukėlė išgyventa karo pradžia namuose Charkive. Laikui bėgant jos savijauta gerėjo, jai pavyko rasti darbą, užmegzti ryšį su lietuviais bei sutikti...
Nuo Rusijos sukeltos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios praėjo beveik 4 metai. Lietuvoje oficialiais duomenimis leidimą gyventi šiuo metu turi apie 55 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, jiems šios Kalėdos jau ketvirtosios toli nuo namų. Šioje laidoje žvilgsnis į tai, kaip šventinį laikotarpį pasitinka Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai - kokius jausmus išgyvena, kokias tradicijas puoselėja ir kaip mato savo gyvenimą Lietuvoje šiandien ir ateityje.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>3089falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/slaptas-hario-poterio-klubas--69169087
Per beveik du dešimtmečius jis suvienijo apie 50 skirtingo amžiaus magijos pasaulio fanų. Ryškiausia šio klubo figūra – jo įkūrėja bibliotekininkė Gintarė, geriau žinoma kaip Ponia M. Prasidėjus pandemijai, Ponia M. netikėtai mirė, sustojo ir klubo veikla.

Praėjus penkeriems metams nuo šio įvykio, rašytoja Augustė Jasiulytė sukviečia buvusius bendražygius į susitikimą ir nutaria Hario Poterio klubo istoriją papasakoti visiems.

Istorijomis dalijosi Armas Rudaitis, Lina Poškutė, Ilona Maišelienė, Vytenis Juozas Deimantas, Emilija Vinžanovaitė, Petras Piragis, Nedas Pekorius, Gabija Enciūtė, Giedrė Renevė.

Autorė – Irina Jarec, redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin.

Autorė dėkoja garso režisieriui Pijui Juškai ir Visagino menų rezidencijai „Točka“.]]>https://api.spreaker.com/episode/69169087Sun, 21 Dec 2025 09:05:00 +0000LRTVilniuje, Kalvarijų bibliotekos vaikų skyriuje, veikė ypatingas ir šiek tiek paslaptingas Hario Poterio klubas. Per beveik du dešimtmečius jis suvienijo apie 50 skirtingo amžiaus magijos pasaulio fanų. Ryškiausia šio klubo figūra – jo įkūrėja...
Per beveik du dešimtmečius jis suvienijo apie 50 skirtingo amžiaus magijos pasaulio fanų. Ryškiausia šio klubo figūra – jo įkūrėja bibliotekininkė Gintarė, geriau žinoma kaip Ponia M. Prasidėjus pandemijai, Ponia M. netikėtai mirė, sustojo ir klubo veikla.

Praėjus penkeriems metams nuo šio įvykio, rašytoja Augustė Jasiulytė sukviečia buvusius bendražygius į susitikimą ir nutaria Hario Poterio klubo istoriją papasakoti visiems.

Istorijomis dalijosi Armas Rudaitis, Lina Poškutė, Ilona Maišelienė, Vytenis Juozas Deimantas, Emilija Vinžanovaitė, Petras Piragis, Nedas Pekorius, Gabija Enciūtė, Giedrė Renevė.

Autorė – Irina Jarec, redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin.

Autorė dėkoja garso režisieriui Pijui Juškai ir Visagino menų rezidencijai „Točka“.]]>2222falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kai-uzmiega-zeme-imu-klausytis-saves--69038424
Žolininkė Rasa sako, kad šaltasis metų laikas gamtoje – energijos taupymo, kaupimo, sulėtėjimo metas. Ji pati taip pat nusprendė sulėtinti tempą prieškalėdiniu laikotarpiu.

Dainininkas Giedrius prisimena, kad bent pora „Golden Parazyth“ albumų buvo parašyti būtent šaltąjį sezoną. Jį Giedrius laiko puikia progą subtiliau pažiūrėti į gamtą ir į savo vidų.

Trys laidos pašnekovai visais metų laikais daug laiko praleidžia gamtoje. Jie apmąsto, kaip juos veikia kaita gamtoje ir ko galima pasimokyti tiek iš jos, tiek iš protėvių, kad būtų ne tik lengviau priimti ir išbūti tamsą, bet ir pamatyti ją, kaip dovaną.

Laidos autorė – Vita Ličytė

Redaktorius – Rytis Skamarakas]]>https://api.spreaker.com/episode/69038424Sun, 14 Dec 2025 09:05:07 +0000LRTKotryna pastebi, kad su trumpėjančiomis dienomis dažniau pasitaiko sunkesnių būsenų. Jai padeda ne tik buvimas vienai miške, bet ir dainavimas su kitais. Žolininkė Rasa sako, kad šaltasis metų laikas gamtoje – energijos taupymo, kaupimo, sulėtėjimo...
Žolininkė Rasa sako, kad šaltasis metų laikas gamtoje – energijos taupymo, kaupimo, sulėtėjimo metas. Ji pati taip pat nusprendė sulėtinti tempą prieškalėdiniu laikotarpiu.

Dainininkas Giedrius prisimena, kad bent pora „Golden Parazyth“ albumų buvo parašyti būtent šaltąjį sezoną. Jį Giedrius laiko puikia progą subtiliau pažiūrėti į gamtą ir į savo vidų.

Trys laidos pašnekovai visais metų laikais daug laiko praleidžia gamtoje. Jie apmąsto, kaip juos veikia kaita gamtoje ir ko galima pasimokyti tiek iš jos, tiek iš protėvių, kad būtų ne tik lengviau priimti ir išbūti tamsą, bet ir pamatyti ją, kaip dovaną.

Laidos autorė – Vita Ličytė

Redaktorius – Rytis Skamarakas]]>3089falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kai-galvoju-apie-miska--68878994
Ieškodamas savo būdo papasakoti, ką jam reiškia lietuviškas miškas, jis atsigręžia į šeimos istoriją, kurioje būta skaudžių momentų. Su Albertu dirbantys kūrėjai nejučia irgi susimąsto, kas jiems yra nutikę miške, tad ši muzika jiems tampa būdu geriau pažinti save.

Repetuodami ir ruošdamiesi premjerai 2025-ųjų rudenį, jie dar nežino visko, ką atras ir sudės į oratoriją „miške“.


Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Pijus Juška


Dokumentikoje panaudotos ištraukos iš oratorijos „miške“:

Kompozitorius – Albertas Navickas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salomėjos Nėries, Lietuvoje kovojusių partizanų, Jono Meko, Alberto Navicko tekstais; kūrinyje taip pat panaudoti interviu su Irena Šapokaite ir Lolita Jolanta Piličiauskaite

Erdvinės elektronikos kūrėjas – Edvinas Siliūnas

Garso režisierius – Edvinas Siliūnas

Prodiuseris – „Operomanija“

Atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše)

Dokumentika sukurta bendradarbiaujant su „Operomanija“ 9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA metu.]]>https://api.spreaker.com/episode/68878994Sun, 07 Dec 2025 09:05:07 +0000LRTParyžiuje gyvenantis kompozitorius Albertas Navickas kuria muzikinį kūrinį 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinėms. Jis taip pat ir biologas, tad jo kūrybos procesas neįprastas: kartais jis sapnuoja, kad muzikos garsai ir akordai veikia...
Ieškodamas savo būdo papasakoti, ką jam reiškia lietuviškas miškas, jis atsigręžia į šeimos istoriją, kurioje būta skaudžių momentų. Su Albertu dirbantys kūrėjai nejučia irgi susimąsto, kas jiems yra nutikę miške, tad ši muzika jiems tampa būdu geriau pažinti save.

Repetuodami ir ruošdamiesi premjerai 2025-ųjų rudenį, jie dar nežino visko, ką atras ir sudės į oratoriją „miške“.


Autorė – Vaida Pilibaitytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso suvedimas – Pijus Juška


Dokumentikoje panaudotos ištraukos iš oratorijos „miške“:

Kompozitorius – Albertas Navickas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salomėjos Nėries, Lietuvoje kovojusių partizanų, Jono Meko, Alberto Navicko tekstais; kūrinyje taip pat panaudoti interviu su Irena Šapokaite ir Lolita Jolanta Piličiauskaite

Erdvinės elektronikos kūrėjas – Edvinas Siliūnas

Garso režisierius – Edvinas Siliūnas

Prodiuseris – „Operomanija“

Atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše)

Dokumentika sukurta bendradarbiaujant su „Operomanija“ 9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA metu.]]>3031falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/is-pradziu-tai-neatrode-gresminga-kaip-orbanas-uzvalde-vengrijos-ziniasklaida--68809399
Šioje radijo dokumentikoje keturi žurnalistai iš Vengrijos – Balašas Kaufmanas, Šabolcas Panis, Kamila Marton ir Neomi Martini – pasakoja, kaip medijų sistema pamažu buvo transformuota į politinį instrumentą. Kaip nepriklausomi žurnalistai buvo išstumti iš viešojo diskurso, opozicijos balsai buvo nutildyti, o žiniasklaida tapo išskirtinai kovos dėl valdžios įrankiu.

Tai pasakojimas ne tik apie Vengriją. Tai istorija apie žiniasklaidos laisvę, politinį spaudimą ir ribą tarp demokratijos ir kontrolės. Tai kvietimas susimąstyti apie tai, kas nutinka, kai valdžia pradeda reguliuoti eterį – ir kodėl šis scenarijus yra svarbus ir mums.

Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/68809399Sun, 30 Nov 2025 09:05:00 +0000LRTMaždaug prieš 15 metų, Vengrijoje žiniasklaidos užvaldymas prasidėjo nuo mažų, iš pirmo žvilgsnio nepavojingų žingsnių – tokių kaip regioninės televizijos uždarymas. Vėliau sekė politizuotos naujienų tarnybos, nauji įstatymai ir galiausiai – valdžios...
Šioje radijo dokumentikoje keturi žurnalistai iš Vengrijos – Balašas Kaufmanas, Šabolcas Panis, Kamila Marton ir Neomi Martini – pasakoja, kaip medijų sistema pamažu buvo transformuota į politinį instrumentą. Kaip nepriklausomi žurnalistai buvo išstumti iš viešojo diskurso, opozicijos balsai buvo nutildyti, o žiniasklaida tapo išskirtinai kovos dėl valdžios įrankiu.

Tai pasakojimas ne tik apie Vengriją. Tai istorija apie žiniasklaidos laisvę, politinį spaudimą ir ribą tarp demokratijos ir kontrolės. Tai kvietimas susimąstyti apie tai, kas nutinka, kai valdžia pradeda reguliuoti eterį – ir kodėl šis scenarijus yra svarbus ir mums.

Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Vaida Pilibaitytė]]>3010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vienas-neisbrisi--68637972
„Kai pradedi bendrauti, kai atsiveri, pamatai, kad jiems iš tiesų rūpi. Jei nebus ryšio – nebus nieko“, – sako Erika jau iš dabarties perspektyvos. Kad tai suprastų, jai reikėjo nueiti ilgą kelią.

Justas socialiniu darbuotoju dirba jau vienuolika metų. Šį kelią jis pasirinko norėdamas padėti kitiems, tačiau pasikartojančių perdegimų akivaizdoje ne kartą teko ieškoti būdų, kaip padėti ir sau. Socialinis darbas – profesija, kurioje perdegimas pasiveja dažniausiai.

Į rezultatus ir efektyvumą orientuotoje visuomenėje socialiniame darbe nuolat tenka priminti sau, kad šios profesijos tikslas nėra greitas rezultatas. Kur kas svarbiau – užmegzti ryšį ir tikėti pokyčiu. Kitoje pusėje svarbu pripažinti, kad turi problemų, ir drąsiai prašyti bei priimti pagalbą.

Autorė – Vita Ličytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68637972Sun, 16 Nov 2025 09:05:00 +0000LRTErikai pačiu sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu padėjo socialiniai darbuotojai. Be jų pagalbos ji nebūtų tokia, kokia yra dabar ir nebūtų galėjusi laidai pasidalyti savo istorija. „Kai pradedi bendrauti, kai atsiveri, pamatai, kad jiems iš tiesų rūpi....
„Kai pradedi bendrauti, kai atsiveri, pamatai, kad jiems iš tiesų rūpi. Jei nebus ryšio – nebus nieko“, – sako Erika jau iš dabarties perspektyvos. Kad tai suprastų, jai reikėjo nueiti ilgą kelią.

Justas socialiniu darbuotoju dirba jau vienuolika metų. Šį kelią jis pasirinko norėdamas padėti kitiems, tačiau pasikartojančių perdegimų akivaizdoje ne kartą teko ieškoti būdų, kaip padėti ir sau. Socialinis darbas – profesija, kurioje perdegimas pasiveja dažniausiai.

Į rezultatus ir efektyvumą orientuotoje visuomenėje socialiniame darbe nuolat tenka priminti sau, kad šios profesijos tikslas nėra greitas rezultatas. Kur kas svarbiau – užmegzti ryšį ir tikėti pokyčiu. Kitoje pusėje svarbu pripažinti, kad turi problemų, ir drąsiai prašyti bei priimti pagalbą.

Autorė – Vita Ličytė

Redaktorė – Rūta Dambravaitė.]]>3094falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/issisokti-kad-butum--68482844
Keičiantis santvarkoms ir gyvenimo aplinkybėms moterys šoka, kad priimtų naujus išbandymus ir augintų vidinės laisvės pojūtį. Šokis jas moko būti su kitais ir pritapti. Bet tuo pačiu kelia klausimus, kodėl taip sunku atsipalaiduoti viešumoje ir kokia moterimi norisi būti šokių aikštelėje: „ar man būt labai laimingai, kad aš galiu iš tiesų įeit į save, būt savo mintyse ir atsipalaiduot, ar man reikia susirūpinti, kodėl galbūt man kažkas nerodo dėmesio?“ – svarsto Ona.

Autorė Jonė Juchnevičiūtė

RedOaktorė Sigita Vegytė

Garso režisierius Pijus Juška

Pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>https://api.spreaker.com/episode/68482844Sun, 09 Nov 2025 09:05:08 +0000LRTOnai – 27-eri, Angelei virš 80. Angelė augo sovietmečiu, Ona formavosi nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau abiems vaikystės namai tapo šokių aikštelėmis, įžiebusiomis visą gyvenimą lydintį norą išsišokti. Kaip pripažįsta Angelė: „Jau kai nešoksiu, tai...
Keičiantis santvarkoms ir gyvenimo aplinkybėms moterys šoka, kad priimtų naujus išbandymus ir augintų vidinės laisvės pojūtį. Šokis jas moko būti su kitais ir pritapti. Bet tuo pačiu kelia klausimus, kodėl taip sunku atsipalaiduoti viešumoje ir kokia moterimi norisi būti šokių aikštelėje: „ar man būt labai laimingai, kad aš galiu iš tiesų įeit į save, būt savo mintyse ir atsipalaiduot, ar man reikia susirūpinti, kodėl galbūt man kažkas nerodo dėmesio?“ – svarsto Ona.

Autorė Jonė Juchnevičiūtė

RedOaktorė Sigita Vegytė

Garso režisierius Pijus Juška

Pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>2097falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zaizdos-vyriskumas--68375116
Tačiau vis garsiau kalbama, kad, keičiantis laikams ir moterims įgaunant vis daugiau teisių, kartu kinta ir vyriškumo samprata - vyrai taip pat gali jausti, tiesiog visuomenės normos ilgai neleido jiems to daryti.

Sociologas Artūras Tereškinas, tyrinėjęs tradicinį vyriškumo modelį, vartoja sąvoką „žaizdos vyriškumas“. Pasak jo, sovietmečiu įsigalėjo hegemoninis vyriškumo idealas - stiprus, finansiškai nepriklausomas, jausmus slopinantis vyras, galintis apginti savo šeimą ir valstybę. Tačiau po šiuo fasadu slypi daug nerimo, panikos ir nusivylimo, kurių vyrai negalėjo atskleisti.

Laidoje skirtingų kartų vyrai atvirai permąsto, ką jiems reiškia būti vyrais šiandien. Kokią įtaką jų vyriškumo suvokimui turėjo tėvai ir aplinka? Kaip jie patys keičiasi šiandien?

Autoriai Rytis Skamarakas ir Rūta Dambravaitė

Redaktorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/68375116Sun, 02 Nov 2025 09:05:08 +0000LRTEsti įsitikinimas, kad vyrams iš prigimties sunku suprasti ir reikšti savo jausmus ir kad tai geriau sekasi daryti moterims. Jei žvelgtume į savižudybių, alkoholio vartojimo statistiką - išties, vyrai yra pažeidžiamesni. Be to, jie rečiau kreipiasi...
Tačiau vis garsiau kalbama, kad, keičiantis laikams ir moterims įgaunant vis daugiau teisių, kartu kinta ir vyriškumo samprata - vyrai taip pat gali jausti, tiesiog visuomenės normos ilgai neleido jiems to daryti.

Sociologas Artūras Tereškinas, tyrinėjęs tradicinį vyriškumo modelį, vartoja sąvoką „žaizdos vyriškumas“. Pasak jo, sovietmečiu įsigalėjo hegemoninis vyriškumo idealas - stiprus, finansiškai nepriklausomas, jausmus slopinantis vyras, galintis apginti savo šeimą ir valstybę. Tačiau po šiuo fasadu slypi daug nerimo, panikos ir nusivylimo, kurių vyrai negalėjo atskleisti.

Laidoje skirtingų kartų vyrai atvirai permąsto, ką jiems reiškia būti vyrais šiandien. Kokią įtaką jų vyriškumo suvokimui turėjo tėvai ir aplinka? Kaip jie patys keičiasi šiandien?

Autoriai Rytis Skamarakas ir Rūta Dambravaitė

Redaktorė Vita Ličytė]]>2969falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/apie-zmones-ir-busena-bunant--68191168
Buvęs dirigentas Arvydas Mišeikis 94-aisiais karjerą pradėjo su keturiais muzikantais, o su laiku orkestrą išaugino iki aukščiausios mėgėjų kategorijos. Batutą perdavęs kitam dirigentui, šiandien trimitu groja kartu su kitais šešiasdešimt narių.

Rokas svajojo vieną dieną prisijungti prie orkestro, tačiau nesitikėjo tapti jo lyderiu ir dirigentu. Marija prisijungusi prie kolektyvo ne tik suprato, kaip veikia orkestras, bet ir sutiko Lauryną.

Autorė – Indrė Krivickaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierė – Sonata Jadevičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68191168Sun, 19 Oct 2025 08:05:08 +0000LRTPer 50 gyvavimo metų Trakų fanfarinis orkestras subyrėjo ne kartą. Nepaisant iššūkių, kolektyvas išugdė ne vieną žymų šalies muzikantą ir muzikos pedagogą, o čia šalia vienas kito kartu groja tėvai, mamos, dukros ir sūnūs, čia kuriasi bendruomenė ir...
Buvęs dirigentas Arvydas Mišeikis 94-aisiais karjerą pradėjo su keturiais muzikantais, o su laiku orkestrą išaugino iki aukščiausios mėgėjų kategorijos. Batutą perdavęs kitam dirigentui, šiandien trimitu groja kartu su kitais šešiasdešimt narių.

Rokas svajojo vieną dieną prisijungti prie orkestro, tačiau nesitikėjo tapti jo lyderiu ir dirigentu. Marija prisijungusi prie kolektyvo ne tik suprato, kaip veikia orkestras, bet ir sutiko Lauryną.

Autorė – Indrė Krivickaitė

Redaktorė – Vita Ličytė

Garso režisierė – Sonata Jadevičienė]]>2658falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/buti-istorijos-mokytoju-istoriniu-luzu-laikais--68104630
Stiprūs sukrėtimai, privertę keisti fokusą, klausimai, kurie turi būti atsakyti, ir pasidalinimai, kuriuos pakanka išklausyti - visa tai šioje radijo dokumentikoje.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/68104630Sun, 12 Oct 2025 08:05:08 +0000LRTRimvydas ir Vilija - istorijos mokytojai. Ji dirba Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijoje, jis - Šiaulių Salduvės progimnazijoje su 5-8 klasių mokiniais. Ką reiškia būti mokytoju laikais, kai informacijos tiek daug, viskas taip greitai keičiasi, ir taip...
Stiprūs sukrėtimai, privertę keisti fokusą, klausimai, kurie turi būti atsakyti, ir pasidalinimai, kuriuos pakanka išklausyti - visa tai šioje radijo dokumentikoje.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>2448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/tu-suzeidei-mano-sirdi--67997231
Po vestuvių ji bus karūnuota, tačiau slapčiausias jos troškimas – pagimdyti įpėdinį, likt gyvai ir išvysti savo sūnų valdovo soste. Ką reiškė būti moterimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais? Kas šiandien mums kelia nuostabą ir kas nesikeičia per amžius? Kodėl jos santuoka buvo išskirtinė? Kokį pėdsaką ji paliko Lietuvos istorijoje?

Apie ją nerasime nei biografijos, nei filmo. Tačiau jos istorija atspindi ano meto moters didikės gyvenimo papročius ir paradoksus.

Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Konstancija Habsburgaitė (1588-1631), kurios istoriją pasakoja muzikologė, senosios muzikos specialistė dr. Aleksandra Pister.

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Montažo režisierius – Pijus Juška

Istorinių šaltinių ištraukas įgarsino Adomas Zubė, Audronė Šapogaitė ir Viktoras Paulavičius.

Šis kūrinys yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>https://api.spreaker.com/episode/67997231Sun, 05 Oct 2025 08:05:07 +0000LRT1605-ieji, Krokuva. Dievobaiminga didikė iš Habsburgų giminės ruošiama vestuvėms su jos mirusios sesers vyru. Dėl šių vestuvių jos tėvai bei jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovas Zigmantas Vaza susitarė kai mergaitei buvo 10 metų....
Po vestuvių ji bus karūnuota, tačiau slapčiausias jos troškimas – pagimdyti įpėdinį, likt gyvai ir išvysti savo sūnų valdovo soste. Ką reiškė būti moterimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais? Kas šiandien mums kelia nuostabą ir kas nesikeičia per amžius? Kodėl jos santuoka buvo išskirtinė? Kokį pėdsaką ji paliko Lietuvos istorijoje?

Apie ją nerasime nei biografijos, nei filmo. Tačiau jos istorija atspindi ano meto moters didikės gyvenimo papročius ir paradoksus.

Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Konstancija Habsburgaitė (1588-1631), kurios istoriją pasakoja muzikologė, senosios muzikos specialistė dr. Aleksandra Pister.

Redaktorė – Rūta Dambravaitė

Montažo režisierius – Pijus Juška

Istorinių šaltinių ištraukas įgarsino Adomas Zubė, Audronė Šapogaitė ir Viktoras Paulavičius.

Šis kūrinys yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>3128falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gilyn-i-amazones-dziungles--67927390
Mokslininkų komanda vykdė varlių tyrimus, kuriems vadovavo Vilniaus universitetas, o rėmė Lietuvos mokslų taryba. Varlės – sparčiausiai pasaulyje nykstantys stuburiniai gyvūnai, todėl mokslininkai bando iššiaiškinti ne tik, kas kelia pavojų varlėms, bet ir kiek jos geba prisitaikyti prie pokyčių. Kas kelia pavojų varlėms? Ar tikrai džiunglės gali būti pavojingos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio? Šie ir kiti atsakymai bei išskirtiniai drėgnųjų miškų garsai laukia kartu su Edgaru leidžiantis gilyn į Amazonės džiungles.

Autoriai Vita Ličytė ir Edgaras Žigis]]>https://api.spreaker.com/episode/67927390Sun, 28 Sep 2025 08:05:07 +0000LRTEdgaras tris mėnesius kartu su kitais mokslininkais praleido Amazonės džiunglėse, Prancūzijos Gvianoje. Į drėgnuosius miškus šioje šalyje sunku patekti ne tik bet kokiam žmogui, bet ir mokslininkui. Mokslininkų komanda vykdė varlių tyrimus, kuriems...
Mokslininkų komanda vykdė varlių tyrimus, kuriems vadovavo Vilniaus universitetas, o rėmė Lietuvos mokslų taryba. Varlės – sparčiausiai pasaulyje nykstantys stuburiniai gyvūnai, todėl mokslininkai bando iššiaiškinti ne tik, kas kelia pavojų varlėms, bet ir kiek jos geba prisitaikyti prie pokyčių. Kas kelia pavojų varlėms? Ar tikrai džiunglės gali būti pavojingos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio? Šie ir kiti atsakymai bei išskirtiniai drėgnųjų miškų garsai laukia kartu su Edgaru leidžiantis gilyn į Amazonės džiungles.

Autoriai Vita Ličytė ir Edgaras Žigis]]>3103falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-lietuva-pripazino-karolina-ir-egle-seima--67836229
Tačiau 2025 m. Karolinai ir Eglei ypatingi. Padavusios Lietuvą į teismą, kadangi valstybė negali įregistruoti jų partnerystės, šį rugpjūtį pora sulaukė istorinio sprendimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Karolina ir Eglė tapo pirmąja tos pačios lyties pora Lietuvoje, kuri buvo pripažinta šeima.

Kaip atėjome iki galimybės registruoti partnerystę Lietuvoje?

Aut. Rytis Skamarakas.]]>https://api.spreaker.com/episode/67836229Sun, 21 Sep 2025 08:05:07 +0000LRTKarolina ir Eglė draugauja 13 metų, o susižadėjusios – jau 10 metų, tačiau jausdamosi nesaugiai, jos ilgai slėpė savo tapatybę ir santykius. O pradėjusios gyventi kartu, kaupti bendrą turtą ir statytis namą kaimiškoje vietovėje, pora susidūrė su...
Tačiau 2025 m. Karolinai ir Eglei ypatingi. Padavusios Lietuvą į teismą, kadangi valstybė negali įregistruoti jų partnerystės, šį rugpjūtį pora sulaukė istorinio sprendimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Karolina ir Eglė tapo pirmąja tos pačios lyties pora Lietuvoje, kuri buvo pripažinta šeima.

Kaip atėjome iki galimybės registruoti partnerystę Lietuvoje?

Aut. Rytis Skamarakas.]]>2993falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/dyvinti-pasauli--67742573
O visuma, pasak Liudo, yra viskas – ir žąsiukas, ir politika, ir muzika, ir šokis ir žirgai ir mėšlo vežimas. Liudas sako, kad tik suvokdamas visumą žmogus gali išlikti stiprus ir laimingas. Ir pats jis viską daro dyvindamas – stebėdamas ir stebindamas.

Autorė Teresė Bernatonytė

Redaktorė Vita Ličytė

]]>https://api.spreaker.com/episode/67742573Sun, 14 Sep 2025 08:05:08 +0000LRTLiudas Augaitis savo gyvenimą mato kaip nuolatinį „dyvinimą“ – stebinimą ir stebėjimą. Žemaitijoje, šalia savo namų, jis augina žemaitukus, o vasaromis čia vyksta Raitųjų skautų stovyklos - organizacijos, kurią pats Liudas ir įkūrė. Gyvenimą ir...
O visuma, pasak Liudo, yra viskas – ir žąsiukas, ir politika, ir muzika, ir šokis ir žirgai ir mėšlo vežimas. Liudas sako, kad tik suvokdamas visumą žmogus gali išlikti stiprus ir laimingas. Ir pats jis viską daro dyvindamas – stebėdamas ir stebindamas.

Autorė Teresė Bernatonytė

Redaktorė Vita Ličytė

]]>2119falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/akiniai-nuo-saules-isgyventi-psichoze--67659965
„Iš tikrųjų, viskas atrodo lyg iš paukščio skrydžio. Prieš pradėdamas kurti šį pasakojimą tikėjausi, jog esu jau sveikas. Pasirodo tai buvo tik gyvenimo su psichoze kelio pradžia. Ką reiškia išgyventi psichozę? Vis klausiau savęs, ar jau pasveikau. O ar išvis įmanoma pasveikti nuo psichikos ligų?”, - dalinasi Domas. Šiame pasakojime jis bando suprasti, kas jam nutiko. Ir tuo pačiu padėti tai suprasti savo artimiausiems.

Autorius Domas

Redaktorė Rūta Dambravaitė

Muzikos autoriai Liudas Vervečka ir Martynas Gailius

Šis kūrinys yra „LRT radijo akademijos 2024“ tęsinys.

Jeigu beklausant jums kilo sunkių minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su kitais, pagalbą rasite čia: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

]]>https://api.spreaker.com/episode/67659965Sun, 07 Sep 2025 08:05:00 +0000LRTKai Domas patyrė pirmąjį psichozės epizodą, jis dar nesuprato, kas vyksta. Praeivių veidai gatvėje ėmė keisti pavidalus, kino kameros prožektorius vertė prisimerkti ir rodėsi, kad kažkas jį seka. Po konsultacijos su psichologu pasidarė aišku, kad tai...
„Iš tikrųjų, viskas atrodo lyg iš paukščio skrydžio. Prieš pradėdamas kurti šį pasakojimą tikėjausi, jog esu jau sveikas. Pasirodo tai buvo tik gyvenimo su psichoze kelio pradžia. Ką reiškia išgyventi psichozę? Vis klausiau savęs, ar jau pasveikau. O ar išvis įmanoma pasveikti nuo psichikos ligų?”, - dalinasi Domas. Šiame pasakojime jis bando suprasti, kas jam nutiko. Ir tuo pačiu padėti tai suprasti savo artimiausiems.

Autorius Domas

Redaktorė Rūta Dambravaitė

Muzikos autoriai Liudas Vervečka ir Martynas Gailius

Šis kūrinys yra „LRT radijo akademijos 2024“ tęsinys.

Jeigu beklausant jums kilo sunkių minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su kitais, pagalbą rasite čia: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

]]>3120falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/taigi-as-turiu-likti-gyva-savitos-wagner-dienorastis-is-ukrainos-fronto--67466971
Savita beveik dvejus metus rašė dienoraštį – tvyrant nuolatinei grėsmei, vykstant apšaudymams, bunkeriuose, apkasuose. „Laiškus iš fronto“ ji sudėjo į tinklaraštį, kuriame atvirai pasakojo apie savo emocijas, karo kasdienybę, ir kodėl vis tiek rizikavo gyvybe.

„Kai pasibaigs karas, taikoje ir laisvėje atšvęsime dar 50 vestuvių metinių, – rašė ji savo vyrui Karlui. – Taigi, aš turiu likti gyva!“

Autorius – Manfredas Bonsonas
Garso technikai: Thomas Widdigas, Caroline Thon ir Elisabeth Klingenberg
Režisierius – Matthias Kapohlis
Redaktorė – Christiane Habermalz

Dokumentiką „Taigi, aš turiu likti gyva! Savitos Wagner dienoraštis iš Ukrainos fronto“ (vok. Also muss ich überleben! Savita Wagners ukrainisches Fronttagebuch) prodiusavo Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.

Pirmą kartą transliuota 2025 01 21

LRT RADIJUI adaptavo Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.
Vertė Kristina Sprindžiūnaitė, redagavo Darija Žuravliova.
Įgarsino Giedrius Arbačiauskas, Simonas Dovidauskas, Rūta Gaškauskaitė, Gailutė Jankauskienė, Paulius Šironas, Kristina Švenčionytė, Odeta Vasiliauskaitė ir Aldona Vilutytė.
Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

LRT RADIJO AKADEMIJA 2025
Goethe’ės instituto Lietuvoje programa „Perspectives“

Pristatyta EBU Garso pasakojimo festivalyje Vilniuje, 2025 m.]]>https://api.spreaker.com/episode/67466971Sun, 24 Aug 2025 08:05:07 +0000LRTJi nenorėjo likti stebėtoja, tad prasidėjus karui Diana Savita Wagner išvyko į Ukrainą padėti. Ji – sanitarė, fronte išgelbėjusi daug sužeistųjų, iki skeveldra atnešė mirtį jai pačiai. Kas pastūmėjo jauną, laimingai ištekėjusią vokietę vykti į svetimą...
Savita beveik dvejus metus rašė dienoraštį – tvyrant nuolatinei grėsmei, vykstant apšaudymams, bunkeriuose, apkasuose. „Laiškus iš fronto“ ji sudėjo į tinklaraštį, kuriame atvirai pasakojo apie savo emocijas, karo kasdienybę, ir kodėl vis tiek rizikavo gyvybe.

„Kai pasibaigs karas, taikoje ir laisvėje atšvęsime dar 50 vestuvių metinių, – rašė ji savo vyrui Karlui. – Taigi, aš turiu likti gyva!“

Autorius – Manfredas Bonsonas
Garso technikai: Thomas Widdigas, Caroline Thon ir Elisabeth Klingenberg
Režisierius – Matthias Kapohlis
Redaktorė – Christiane Habermalz

Dokumentiką „Taigi, aš turiu likti gyva! Savitos Wagner dienoraštis iš Ukrainos fronto“ (vok. Also muss ich überleben! Savita Wagners ukrainisches Fronttagebuch) prodiusavo Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.

Pirmą kartą transliuota 2025 01 21

LRT RADIJUI adaptavo Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.
Vertė Kristina Sprindžiūnaitė, redagavo Darija Žuravliova.
Įgarsino Giedrius Arbačiauskas, Simonas Dovidauskas, Rūta Gaškauskaitė, Gailutė Jankauskienė, Paulius Šironas, Kristina Švenčionytė, Odeta Vasiliauskaitė ir Aldona Vilutytė.
Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

LRT RADIJO AKADEMIJA 2025
Goethe’ės instituto Lietuvoje programa „Perspectives“

Pristatyta EBU Garso pasakojimo festivalyje Vilniuje, 2025 m.]]>3121falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-laukiat-laiskininko-siandien-keliais-ir-laukais-su-zeneta-po-suvalkija--67412896
Jau ne vienerius metus kasdien ji leidžiasi į kelionę tuo pačiu maršrutu ir neša žmonėms spaudą, laiškus, siuntinius, pensijas, išmokas ir įvairias būtiniausias prekes. Jei reikia, iki vienkiemio pas žmogų ji važiuoja ir laukais per aukštą žolę. Ženeta sako, kad niekas daug jos kelyje nesikeičia. Džiugina kai į tuščius namus atsikrausto naujos šeimos ir juos atgaivina, akį rėžia iškirstų miškų plotai, mainosi laukuose auginamos kultūros, o neprižiūrimas dvaras visai prie pat jos mokyklos kasdien vis labiau yra.

Šiame pasakojime užfiksuotas Suvalkijos miestelių ir kaimų gyvenimas iš laiškininkės perspektyvos. Dauguma jos klientų – senjorai, dienas leidžiantys savo gimtose sodybose. Susitikimas su laiškininke dažnam praskaidrina nuotaiką, duoda progą pasikalbėti. O Ženeta mėgsta kalbėtis su vyresniais žmonėmis ir klausytis jų išminties.

Autorė Rūta Dambravaitė, redaktorė Inga Janiulytė-Temporin

Nuotraukos autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/67412896Sun, 17 Aug 2025 08:05:00 +0000LRTLaiškininkė Ženeta Bendoravičienė dirba Vilkaviškio pašte. Jos žinioje – 1064-ios kaimiškų vietovių pašto dėžutės. Žaneta pažįsta visus žmones, kuriems neša laiškus, mat vietos kurias ji lanko – jos gimtinė. Ji sako, kad „visokių žmonių yra – ir gerų,...
Jau ne vienerius metus kasdien ji leidžiasi į kelionę tuo pačiu maršrutu ir neša žmonėms spaudą, laiškus, siuntinius, pensijas, išmokas ir įvairias būtiniausias prekes. Jei reikia, iki vienkiemio pas žmogų ji važiuoja ir laukais per aukštą žolę. Ženeta sako, kad niekas daug jos kelyje nesikeičia. Džiugina kai į tuščius namus atsikrausto naujos šeimos ir juos atgaivina, akį rėžia iškirstų miškų plotai, mainosi laukuose auginamos kultūros, o neprižiūrimas dvaras visai prie pat jos mokyklos kasdien vis labiau yra.

Šiame pasakojime užfiksuotas Suvalkijos miestelių ir kaimų gyvenimas iš laiškininkės perspektyvos. Dauguma jos klientų – senjorai, dienas leidžiantys savo gimtose sodybose. Susitikimas su laiškininke dažnam praskaidrina nuotaiką, duoda progą pasikalbėti. O Ženeta mėgsta kalbėtis su vyresniais žmonėmis ir klausytis jų išminties.

Autorė Rūta Dambravaitė, redaktorė Inga Janiulytė-Temporin

Nuotraukos autorė Rūta Dambravaitė]]>2409falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/susitikimas-su-meska--67235144Šiemet žmonės rytinėje Lietuvos pusėje ruduosius lokius fiksavo dažniau nei įprastai, tą rodo ir medžiotojų sukurtas interaktyvus žemėlapis. Ką mes žinome apie primirštą rūšį, kurį po daugiau kaip šimto metų sugrįžta į mūsų kraštovaizdį? Ir kokios gali būti sugrįžimo priežastys?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin, redaktorė Vaida Pilibaitytė

Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ nuotraukoje – suaugusio rudojo lokio priekinės pėdos pėdsakas. Jo plotis –16 cm.]]>https://api.spreaker.com/episode/67235144Sun, 03 Aug 2025 08:05:16 +0000LRTŠį pavasarį ūkininkas Nerijus Malinauskas grįždamas iš bebrų medžioklės nufilmavo mešką su lape. Po kelių dienų meška apsilankė jo žmonos Alesios Malinauskienės bityne ir išvartė avilius. Šeima gyvena Ignalinos rajone, netoli sienos su Baltarusija....Šiemet žmonės rytinėje Lietuvos pusėje ruduosius lokius fiksavo dažniau nei įprastai, tą rodo ir medžiotojų sukurtas interaktyvus žemėlapis. Ką mes žinome apie primirštą rūšį, kurį po daugiau kaip šimto metų sugrįžta į mūsų kraštovaizdį? Ir kokios gali būti sugrįžimo priežastys?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin, redaktorė Vaida Pilibaitytė

Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ nuotraukoje – suaugusio rudojo lokio priekinės pėdos pėdsakas. Jo plotis –16 cm.]]>2576falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/tremties-paliesti--67052056
Aleksandro Pleskačiausko abiejų senelių šeimos ištremtos 1941-ųjų birželį. Seneliai – į lagerį, močiutės su vaikais – į Altajų. Aleksandras iki šiol saugo senelio laiškus močiutei. Juose – paprasti prašymai: svogūnų, česnakų, ir žinia, kad galvoja tik apie juos. Laiškų – tik keli. Abu seneliai sušaudyti, moterys su vaikais išvežtos prie Laptėvų jūros.

Dar paauglė Danguolė, mėgstanti poeziją ir drauges, išvežama į Krasnojarsko lagerius. Ten dirba, gyvena, dainuoja. Ir vis rašo „savo brangiausiai mamutytei“, laukdama, kada galės grįžti.

Šiame pasakojime – trys skirtingos istorijos. Bet jas jungia viena patirtis: tremtis, kuri palietė tūkstančius šeimų.

Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Rūta Dambravaitė

Nuotraukos iš asmeninio Alvydo Semaškos archyvo]]>https://api.spreaker.com/episode/67052056Sun, 20 Jul 2025 08:05:00 +0000LRTAlvydas Semaška savo tėtį prisimena su uniforma. Jis buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o vėliau – partizanų vadas. Paskutinį kartą jie matėsi, kai Alvydui buvo penkeri. Vėliau tėvas buvo sušaudytas KGB rūsiuose. Alvydas su mama išvežti į Sibirą....
Aleksandro Pleskačiausko abiejų senelių šeimos ištremtos 1941-ųjų birželį. Seneliai – į lagerį, močiutės su vaikais – į Altajų. Aleksandras iki šiol saugo senelio laiškus močiutei. Juose – paprasti prašymai: svogūnų, česnakų, ir žinia, kad galvoja tik apie juos. Laiškų – tik keli. Abu seneliai sušaudyti, moterys su vaikais išvežtos prie Laptėvų jūros.

Dar paauglė Danguolė, mėgstanti poeziją ir drauges, išvežama į Krasnojarsko lagerius. Ten dirba, gyvena, dainuoja. Ir vis rašo „savo brangiausiai mamutytei“, laukdama, kada galės grįžti.

Šiame pasakojime – trys skirtingos istorijos. Bet jas jungia viena patirtis: tremtis, kuri palietė tūkstančius šeimų.

Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Rūta Dambravaitė

Nuotraukos iš asmeninio Alvydo Semaškos archyvo]]>2526falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/issiderines-demesys--66949185
Keturi šio pasakojimo herojai tik suaugę iš psichiatro išgirsta turintys ADHD – aktyvumo ir demėsio sutrikimą. Nors jo požymiai pasireiškė vaikystėje, Linas, Greta, Emilija ir Rūta Viktorija, laiku negavę reikiamos pagalbos, užaugo su mintimi, kad „kažkas su jais nėra gerai“ ir patyrė problemų mokykloje, buityje ir darbe, kas iššaukė nemažai emocinių sunkumų. O šiandien jų kelionė su dėmesio (ne)sutelkimu vis dar tęsiasi – tik kiek kitaip.

Ką reiškia gyventi su nuolat išsiderinusiu dėmesiu ir kaip išmokti tai priimti ne kaip trūkumą, o savasties dalį?

Autorius Rytis Skamarakas

Laidos redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos iš Lino, Gretos, Emilijos ir Rūtos Viktorijos asm. archyvo, montažas Ryčio Skamarako]]>https://api.spreaker.com/episode/66949185Sun, 06 Jul 2025 08:05:00 +0000LRTVaikystėje Linas, Greta ir Emilija negalėjo ilgai išsėdėti vietoje, ne visada išklausydavo mokytojų ir dažnai plepėdavo, kai pasidarydavo nuobodu. O Rūta Viktorija nuolat stebėdavo aplinką ir, kai nejučia jos dėmesys nukrypdavo, užsisvajodavo. Nors jų...
Keturi šio pasakojimo herojai tik suaugę iš psichiatro išgirsta turintys ADHD – aktyvumo ir demėsio sutrikimą. Nors jo požymiai pasireiškė vaikystėje, Linas, Greta, Emilija ir Rūta Viktorija, laiku negavę reikiamos pagalbos, užaugo su mintimi, kad „kažkas su jais nėra gerai“ ir patyrė problemų mokykloje, buityje ir darbe, kas iššaukė nemažai emocinių sunkumų. O šiandien jų kelionė su dėmesio (ne)sutelkimu vis dar tęsiasi – tik kiek kitaip.

Ką reiškia gyventi su nuolat išsiderinusiu dėmesiu ir kaip išmokti tai priimti ne kaip trūkumą, o savasties dalį?

Autorius Rytis Skamarakas

Laidos redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos iš Lino, Gretos, Emilijos ir Rūtos Viktorijos asm. archyvo, montažas Ryčio Skamarako]]>2686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/medituoti-kalejime-arba-kaip-iseiti-is-savo-minciu-kalejimo--66792003
Dokumentuoti tokiai vietai neįprastos praktikos į Tiharą atvyksta dvi jaunos režisierės – Eilona Ariel ir Ayelet Menahemi. Kodėl autorės atvyko filmuoti medituojančių kalinių? Kaip ši meditacijos praktika gali padėti kaliniams ir ne tik jiems? Kodėl Eilona vis dažniau aplanko Lietuvą?

Autorė Vita Ličytė

Redaktoriai Inga Janiulytė-Temporin, Rytis Skamarakas

Vertimus garsino Jolanta Kryževičienė, Laima Slepkovaitė, Rytis Skamarakas

Laidoje skamba ištraukos iš filmo „Sėdžiu, medituoju Vipasaną“ (org. „Doing time, doing Vipasana“), „Dhamma broliai“ (org. „The Dhamma Brothers“)

Nuotrauka iš Eilonos Ariel asmeninio archyvo]]>https://api.spreaker.com/episode/66792003Sun, 29 Jun 2025 08:05:07 +0000LRTRadijo dokumentikaIlgus metus Tiharo kalėjimas Indijoje buvo liūdnai pagarsėjęs dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų ir smurto. Dabar šis, vienas didžiausių kalėjimų pasaulyje, žinomas ir dėl kitų priežasčių. Čia prieš daugiau nei 30 metų buvo atidarytas...
Dokumentuoti tokiai vietai neįprastos praktikos į Tiharą atvyksta dvi jaunos režisierės – Eilona Ariel ir Ayelet Menahemi. Kodėl autorės atvyko filmuoti medituojančių kalinių? Kaip ši meditacijos praktika gali padėti kaliniams ir ne tik jiems? Kodėl Eilona vis dažniau aplanko Lietuvą?

Autorė Vita Ličytė

Redaktoriai Inga Janiulytė-Temporin, Rytis Skamarakas

Vertimus garsino Jolanta Kryževičienė, Laima Slepkovaitė, Rytis Skamarakas

Laidoje skamba ištraukos iš filmo „Sėdžiu, medituoju Vipasaną“ (org. „Doing time, doing Vipasana“), „Dhamma broliai“ (org. „The Dhamma Brothers“)

Nuotrauka iš Eilonos Ariel asmeninio archyvo]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mano-mama-agente--66736019
Kino režisierė Jūratė Samulionytė domisi savo tėvų sąsajomis su KGB ir seka Vilmos paieškas archyvuose bei leidžiasi į sovietinės realybės suvokimo kelionę, prasidėjusią susidūrus su tokia netikėta informacija.

Kokius jausmus apie artimuosius ir save gali sukelti tokie atradimai?

Ką reiškia sužinoti, kad tavo artimasis galimaiu buvo KGB agentas, kad galbūt buvo susijęs su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis ir teikė joms informaciją apie kaimynus, kolegas ar net giminaičius. Ar tai ką nors keičia šiandien?

Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. KGB mūsų visuomenėje išlieka tabu.

Autorė: Jūratė Samulionytė
Mentorė: Sigita Vegytė
Garso režisierius: Pijus Juška
Viršelio nuotraukos autorė Vilma Samulionytė

Pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>https://api.spreaker.com/episode/66736019Sun, 22 Jun 2025 08:05:00 +0000LRTAktorė Vilma Raubaitė visai netyčia atranda faktą, kad jos senelis galimai bendradarbiavo su sovietinio režimo saugumu, vadinamuoju KGB. Kino režisierė Jūratė Samulionytė domisi savo tėvų sąsajomis su KGB ir seka Vilmos paieškas archyvuose bei...
Kino režisierė Jūratė Samulionytė domisi savo tėvų sąsajomis su KGB ir seka Vilmos paieškas archyvuose bei leidžiasi į sovietinės realybės suvokimo kelionę, prasidėjusią susidūrus su tokia netikėta informacija.

Kokius jausmus apie artimuosius ir save gali sukelti tokie atradimai?

Ką reiškia sužinoti, kad tavo artimasis galimaiu buvo KGB agentas, kad galbūt buvo susijęs su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis ir teikė joms informaciją apie kaimynus, kolegas ar net giminaičius. Ar tai ką nors keičia šiandien?

Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. KGB mūsų visuomenėje išlieka tabu.

Autorė: Jūratė Samulionytė
Mentorė: Sigita Vegytė
Garso režisierius: Pijus Juška
Viršelio nuotraukos autorė Vilma Samulionytė

Pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2024 tęsinys.]]>2274falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/bet-kuri-kova-uz-laisve-reikalauja-auku-vienos-saules-istorija--66577693
Dėstydama studentams apie jaunus rašytojus, kurie prasidėjus sovietinei okupacijai pasitraukė į mišką ir prisijungė prie partizanų, Žydronė pamažu pradėjo jausti, kad jai nebepakanka būti vien humanitarinio fronto kare. Užgimė noras ne tik kalbėti, bet ir ką nors daryti. Tapus šaule, baimė dėl galimo karo niekur nedingo, tačiau ramybę duoda pasiruošimas ir žinios, kaip reikėtų elgtis ištikus nelaimei.

Bazinis šaulio įgūdžių kursas truko septynis mėnesius, Žydronė intensyviai mokėsi ir treniravosi vakarais po darbo ir laisvadieniais. Ji, kaip ir kiekvienas į Šaulių sąjunga įstojęs žmogus, davė priesaiką ir įsipareigojo karo atveju likti Lietuvoje ir ginti šalį taip, kaip sugeba. Kodėl Žydronė prisijungė prie šaulių ir ką ji pasiryžusi paaukoti gindama šalies laisvę?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/66577693Sun, 15 Jun 2025 08:05:00 +0000LRTLiteratūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė Žydronė Kolevinskienė yra šaulė. Ar stoti į Lietuvos šaulių sąjungą ji svarstė dešimtmetį, o galutinį sprendimą priėmė Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje 2022 metais. Rusijos...
Dėstydama studentams apie jaunus rašytojus, kurie prasidėjus sovietinei okupacijai pasitraukė į mišką ir prisijungė prie partizanų, Žydronė pamažu pradėjo jausti, kad jai nebepakanka būti vien humanitarinio fronto kare. Užgimė noras ne tik kalbėti, bet ir ką nors daryti. Tapus šaule, baimė dėl galimo karo niekur nedingo, tačiau ramybę duoda pasiruošimas ir žinios, kaip reikėtų elgtis ištikus nelaimei.

Bazinis šaulio įgūdžių kursas truko septynis mėnesius, Žydronė intensyviai mokėsi ir treniravosi vakarais po darbo ir laisvadieniais. Ji, kaip ir kiekvienas į Šaulių sąjunga įstojęs žmogus, davė priesaiką ir įsipareigojo karo atveju likti Lietuvoje ir ginti šalį taip, kaip sugeba. Kodėl Žydronė prisijungė prie šaulių ir ką ji pasiryžusi paaukoti gindama šalies laisvę?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2469falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pianinas-rytuose--66025577
Tapęs kariu, jis irgi randa progų įsiklausyti į jį supančią aplinką: šautuvo šūvis jam skamba kaip staccato, oro pavojaus sirenos kaukia disonansu, pianinu kariuomenės poilsio salėje skambina muzikantas. Bet karas tęsiasi ir jo santykis su akustine aplinka pasikeis.

Britų prodiuserė Cicely Fell pristato ukrainiečių muzikanto ir kario Timuro Džafarovo garso dienoraštį iš karo fronto.

2025 m. britų transliuotojui BBC dokumentiką prodiusavo „Falling Tree Productions“.
Garso įrašų ir muzikos autorius Timuras Džafarovas, žinomas sceniniu slapyvardžiu John Object.
Iš anglų kalbos vertė Rūta Dambravaitė, redagavo Vaidotas Montrimas ir Vaida Pilibaitytė.
Vertimą įgarsino Aurelijus Pocius ir Giedrius Arbačiauskas. Vertimo įrašo režisierė Sonata Jadevičienė.
Lietuviškos adaptacijos autorė Rūta Dambravaitė.
Pristatyta EBU Audio Storytelling Festival 2025, Vilniuje.]]>https://api.spreaker.com/episode/66025577Sun, 25 May 2025 08:05:07 +0000LRTPrieš Rusijos pradėtą plataus masto invaziją Timuras gyveno Kyjive ir kūrė eksperimentinę elektroninę muziką, prisistatydamas sceniniu slapyvardžiu John Object. Jis išmoko gyventi atviromis ausimis, nuolat ieškodamas įdomių garsų, kuriuos galėtų...
Tapęs kariu, jis irgi randa progų įsiklausyti į jį supančią aplinką: šautuvo šūvis jam skamba kaip staccato, oro pavojaus sirenos kaukia disonansu, pianinu kariuomenės poilsio salėje skambina muzikantas. Bet karas tęsiasi ir jo santykis su akustine aplinka pasikeis.

Britų prodiuserė Cicely Fell pristato ukrainiečių muzikanto ir kario Timuro Džafarovo garso dienoraštį iš karo fronto.

2025 m. britų transliuotojui BBC dokumentiką prodiusavo „Falling Tree Productions“.
Garso įrašų ir muzikos autorius Timuras Džafarovas, žinomas sceniniu slapyvardžiu John Object.
Iš anglų kalbos vertė Rūta Dambravaitė, redagavo Vaidotas Montrimas ir Vaida Pilibaitytė.
Vertimą įgarsino Aurelijus Pocius ir Giedrius Arbačiauskas. Vertimo įrašo režisierė Sonata Jadevičienė.
Lietuviškos adaptacijos autorė Rūta Dambravaitė.
Pristatyta EBU Audio Storytelling Festival 2025, Vilniuje.]]>1843falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/isgirsti-snioksciancius-neries-akmenis--66136773
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Redaktorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/66136773Sun, 18 May 2025 08:05:07 +0000LRTPaskutiniuosius keletą mėnesių apie akmenuotas, sraunias upės vietas, vadinamas rėvomis kalbėta daug – tiek kaip apie kliuvinį laivybai, tiek kaip apie upės gyvybės pagrindą. Šioje dokumentikoje kviečiu priartėti prie žmogiško mastelio. Kaip Nerį ir...
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Redaktorė Vita Ličytė]]>2598falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pranutes-gyvenimo-knyga--66030931
Ji gali labai ilgai ir nuosekliai pasakoti įsiminusių knygų siužetus, veikėjų gyvenimo istorijas. Visgi pradėjus kalbėtis apie Pranutės gyvenimą, atrodo, kad jos pačios atsiminimai galėtų tapti knygos puslapiais.

Kodėl Pranutė nelabai mėgsta kūrinių apie karą? Kada ir kaip ji knygose atrado paguodą? Kokios patirtys būtų užrašytos Pranutės gyvenimo knygoje?

Autorė Vita Ličytė.
Redaktorė Rūta Dambravaitė.
Nuotraukos autorė Vita Ličytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66030931Sun, 11 May 2025 08:05:07 +0000LRTPranutei greitai 91-eri. Prieš 8-erius metus ji taip pasinėrė į knygas, kad neretai skaitydama pamiršta pavalgyti. Ji gali labai ilgai ir nuosekliai pasakoti įsiminusių knygų siužetus, veikėjų gyvenimo istorijas. Visgi pradėjus kalbėtis apie Pranutės...
Ji gali labai ilgai ir nuosekliai pasakoti įsiminusių knygų siužetus, veikėjų gyvenimo istorijas. Visgi pradėjus kalbėtis apie Pranutės gyvenimą, atrodo, kad jos pačios atsiminimai galėtų tapti knygos puslapiais.

Kodėl Pranutė nelabai mėgsta kūrinių apie karą? Kada ir kaip ji knygose atrado paguodą? Kokios patirtys būtų užrašytos Pranutės gyvenimo knygoje?

Autorė Vita Ličytė.
Redaktorė Rūta Dambravaitė.
Nuotraukos autorė Vita Ličytė.]]>2195falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nenuspejamos-dienos-gyvenimas-trumpo-amerikoje--65766716
Tačiau kartais norisi bent trumpam sustoti – ir pasiklausyti paprastų žmonių. Tų, kuriuos politika paliečia ne tik teoriškai, bet ir labai konkrečiai.

Šiame pasakojime Maria, Filipas, Sofija ir Aimė dalinas, kaip jie gyvena, dėl ko nerimauja ir kaip Donaldo Trumpo prezidentavimas paveikė į jų kasdienį gyvenimą.


Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Inga Janiulytė - Temporin

Nuotraukos autorė: Teresė Bernatonytė

Laidoje skambėjo muzika iš Kobzarska Sich ansamblio repertuaro.]]>https://api.spreaker.com/episode/65766716Sun, 27 Apr 2025 08:05:00 +0000LRTKai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas pradėjo eiti Donaldas Trumpas, jo vykdoma užsienio politika paveikė visą pasaulį. Apie tai nuolat kalbėjo žiniasklaida, analitikai, politikos komentatoriai. Vis dėlto, daugiausia dėmesio visada teko...
Tačiau kartais norisi bent trumpam sustoti – ir pasiklausyti paprastų žmonių. Tų, kuriuos politika paliečia ne tik teoriškai, bet ir labai konkrečiai.

Šiame pasakojime Maria, Filipas, Sofija ir Aimė dalinas, kaip jie gyvena, dėl ko nerimauja ir kaip Donaldo Trumpo prezidentavimas paveikė į jų kasdienį gyvenimą.


Autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktorė: Inga Janiulytė - Temporin

Nuotraukos autorė: Teresė Bernatonytė

Laidoje skambėjo muzika iš Kobzarska Sich ansamblio repertuaro.]]>2895falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokykla-perplaukusi-atlanta--65642297
Tai pasakojimas apie unikalią mokyklą ir apie didelę vieno žmogaus svajonę savo gimtinei padovanoti mokyklą. Kai Laurynas Radziukynas buvo mažas, į mokyklą ėjo nelabai turėdamas kuo apsiauti. Kaip susiklostė jo gyvenimo kelias, kad vėliau jis galėjo nusipirkti ne tik batus, bet ir per Atlantą perplukdyti ir pastatyti mokyklą.

Ši laida yra mokymų ir mentorystės programos “LRT RADIJO AKADEMIJOS 2024-ieji” tęsinys.

Autorius Giedrius Bernatavičius

Redaktorė Vita Ličytė

Montažo režisierius Pijus Juška

Archyvinių laikraščių ištraukas įgarsino Adomas Šimkus ir Giedrė Čiužaitė

Nuotraukos autorius Giedrius Bernatavičius]]>https://api.spreaker.com/episode/65642297Sun, 20 Apr 2025 08:05:00 +0000LRTPirmą kartą išvydę šią Tarpukario mokslų šventovę nustemba, ne iškart supranta, kad žiūri į mokyklą. Abejingų jos istorijai nelieka, nes ji vienintelė tokia Lietuvoje. Tai pasakojimas apie unikalią mokyklą ir apie didelę vieno žmogaus svajonę savo...
Tai pasakojimas apie unikalią mokyklą ir apie didelę vieno žmogaus svajonę savo gimtinei padovanoti mokyklą. Kai Laurynas Radziukynas buvo mažas, į mokyklą ėjo nelabai turėdamas kuo apsiauti. Kaip susiklostė jo gyvenimo kelias, kad vėliau jis galėjo nusipirkti ne tik batus, bet ir per Atlantą perplukdyti ir pastatyti mokyklą.

Ši laida yra mokymų ir mentorystės programos “LRT RADIJO AKADEMIJOS 2024-ieji” tęsinys.

Autorius Giedrius Bernatavičius

Redaktorė Vita Ličytė

Montažo režisierius Pijus Juška

Archyvinių laikraščių ištraukas įgarsino Adomas Šimkus ir Giedrė Čiužaitė

Nuotraukos autorius Giedrius Bernatavičius]]>3023falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/balta-varna--65555502
Užaugusi gamtos apsuptyje, Eleonora kovoja už darną su gamta ir aplinka vartotojiškame pasaulyje. Tačiau vienas po kito sekantys įvykiai skaudina Eleonorą ir ši suvokia, jog nepritampa savo mylimame mieste.

Autorius Rytis Skamarakas

Laidos redaktorė Vaida Pilibaitytė

Nuotraukos iš Eleonoros asm. archyvo, montažas Ryčio Skamarako]]>https://api.spreaker.com/episode/65555502Sun, 13 Apr 2025 08:05:00 +0000LRTVilnietė Eleonora savo noru imasi asmeninių tvarumo iššūkių ir riboja vartojimo poreikius. Pavyzdžiui, mažina nereikalingų daiktų perteklių ir neperka naujų, taip pat stengiasi nepersivalgyti bei taupo elektrą. O dabar ji ryžtasi naujam iššūkiui –...
Užaugusi gamtos apsuptyje, Eleonora kovoja už darną su gamta ir aplinka vartotojiškame pasaulyje. Tačiau vienas po kito sekantys įvykiai skaudina Eleonorą ir ši suvokia, jog nepritampa savo mylimame mieste.

Autorius Rytis Skamarakas

Laidos redaktorė Vaida Pilibaitytė

Nuotraukos iš Eleonoros asm. archyvo, montažas Ryčio Skamarako]]>2515falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/meiles-vardu--65229006Rasa leidžiasi į kelionę, kurioje bando suprasti tų laikų kontekstą, kelia klausimus apie nuostatas, kurias diegė knyga, ir aiškinasi, kaip skiriasi šių dienų lytiškumo ugdymas.

Autorės Rasa Navickaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

Už konsultacijas dėkojame Rūtai Dambravaitei

Vertimus skaito Edvinas Kučinskas ir Ignas Gudelevičius

Archyviniai įrašai iš filmo „Intimitātē“, Latvijos radijo laidos „Nakts programma jaunatnei“ ir tinklalaidės „Nepatogūs pasakojimai“

Peterio Zalyčio archyvo, Ingos Janiulytės-Temporin, Ryčio Skamarako dizainas nuotraukos]]>https://api.spreaker.com/episode/65229006Sun, 30 Mar 2025 08:05:07 +0000LRTĮ istorikės Rasos Navickaitės rankas patekusi Janio Zalyčio knyga „Meilės vardu“ jai kelia dviprasmiškus jausmus. Kaip gimė ši knyga, bent dviem Lietuvos gyventojų kartoms atstojusi lytiškumo vadovėlį? Ir kas buvo žmogus, devintajame dešimtmetyje taip...Rasa leidžiasi į kelionę, kurioje bando suprasti tų laikų kontekstą, kelia klausimus apie nuostatas, kurias diegė knyga, ir aiškinasi, kaip skiriasi šių dienų lytiškumo ugdymas.

Autorės Rasa Navickaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

Už konsultacijas dėkojame Rūtai Dambravaitei

Vertimus skaito Edvinas Kučinskas ir Ignas Gudelevičius

Archyviniai įrašai iš filmo „Intimitātē“, Latvijos radijo laidos „Nakts programma jaunatnei“ ir tinklalaidės „Nepatogūs pasakojimai“

Peterio Zalyčio archyvo, Ingos Janiulytės-Temporin, Ryčio Skamarako dizainas nuotraukos]]>2680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/prakalbinus-varpus-ii--65044853


Antašavos varpas buvo paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau jo atrasti nepavyko net patiems jį užkasusiems žmonėms. Nepaisydamas gandų ir miglotų paieškų Laurynas nenuleidžia rankų ir toliau tęsia varpo paieškas.



Šioje laidoje paaiškės ir Lamokėlių koplyčios varpo likimas. Šv. Jurgio koplyčia jungia Lamokėlių ir Meilūnų kaimus. Vietos bendruomenė varpą slėpė ir sėkmingai išsaugojo per abu pasaulinius karus. Praėjus karams jį vėl pakabindavo skambėti. Tačiau varpui vėl iškyla pavojus. Kodėl jis buvo paslėptas ir trečią kartą?



Kampanalogas ir dailės istorijas Gintautas Žalėnas atskleidžia, kiek gali būti vis dar neatrastų, per Antrąjį pasaulinį karą slėptų varpų. Taip pat pasakoja apie didžiausią savo paties atradimą.



Laidos autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/65044853Sun, 23 Mar 2025 09:05:00 +0000LRTAntroje „Prakalbinus varpus“ dalyje tęsiama dviejų varpų istorija ir pasakojamos kitos varpų paslaptys. Antašavos varpas buvo paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau jo atrasti nepavyko net patiems jį užkasusiems žmonėms. Nepaisydamas...


Antašavos varpas buvo paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau jo atrasti nepavyko net patiems jį užkasusiems žmonėms. Nepaisydamas gandų ir miglotų paieškų Laurynas nenuleidžia rankų ir toliau tęsia varpo paieškas.



Šioje laidoje paaiškės ir Lamokėlių koplyčios varpo likimas. Šv. Jurgio koplyčia jungia Lamokėlių ir Meilūnų kaimus. Vietos bendruomenė varpą slėpė ir sėkmingai išsaugojo per abu pasaulinius karus. Praėjus karams jį vėl pakabindavo skambėti. Tačiau varpui vėl iškyla pavojus. Kodėl jis buvo paslėptas ir trečią kartą?



Kampanalogas ir dailės istorijas Gintautas Žalėnas atskleidžia, kiek gali būti vis dar neatrastų, per Antrąjį pasaulinį karą slėptų varpų. Taip pat pasakoja apie didžiausią savo paties atradimą.



Laidos autorė Vita Ličytė]]>2304falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/prakalbinus-varpus-i--64898247
Tuo metu Lamokėlių koplyčios varpas per istoriją buvo slėptas net tris kartus.

Ko baimindamiesi žmonės slėpė varpus ir kuo jie rizikavo? Į šiuos ir kitus klausimus atsako dailės istorikas ir kampanalogas Gintautas Žalėnas ir padeda žvilgtelėti į neaprėpiamus varpų paslapčių klodus.

Tai pirmoji laidos „Prakalbinus varpus“ dalis.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/64898247Sun, 16 Mar 2025 09:05:06 +0000LRTLaurynas Družas nuo mažumės šeimoje vis girdėdavo pasakojimą apie kadaise užkastą gimtosios Antašavos varpą. Ilgą laiką tai skambėjo tik kaip legenda, bet patikėjęs, kad ši istorija vis dėlto yra tikra, dar paauglystėje Laurynas nusiperka metalo...
Tuo metu Lamokėlių koplyčios varpas per istoriją buvo slėptas net tris kartus.

Ko baimindamiesi žmonės slėpė varpus ir kuo jie rizikavo? Į šiuos ir kitus klausimus atsako dailės istorikas ir kampanalogas Gintautas Žalėnas ir padeda žvilgtelėti į neaprėpiamus varpų paslapčių klodus.

Tai pirmoji laidos „Prakalbinus varpus“ dalis.

Autorė Vita Ličytė]]>1935falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mano-mazas-ispaudas-dideleje-istorijoje--64660399
Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne iš lengvųjų, kai žinai, kad daikto vertę ar įvykio prasmę gali apibrėžti tik laikas.

Muziejai šiandien ne tik saugo dabarties daiktus, bet ir plečia, o kartais perrašo istoriją, papildydami ją balsais tų, kuriems savo istorijos kurti anksčiau nebuvo galima.

Autorė Rūta Dambravaitė.
Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin.]]>https://api.spreaker.com/episode/64660399Sun, 02 Mar 2025 09:01:00 +0000LRTMuziejų pareiga – ne tik saugoti daiktus iš praeities ir užtikrinti, kad seniai praėjusio laiko brangenybės būtų išsaugotos ateities kartoms. Muziejai saugo ir dabartį. Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne...
Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne iš lengvųjų, kai žinai, kad daikto vertę ar įvykio prasmę gali apibrėžti tik laikas.

Muziejai šiandien ne tik saugo dabarties daiktus, bet ir plečia, o kartais perrašo istoriją, papildydami ją balsais tų, kuriems savo istorijos kurti anksčiau nebuvo galima.

Autorė Rūta Dambravaitė.
Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin.]]>3242falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/dveji-metai-sovietu-armijoje--64395120
Vos pradėjęs dailės restauratoriaus karjerą, jo planus nutraukė šaukimas į sovietų armiją. „Ten supratau, kad jeigu esi inteligentas, jei bandai kalbėti argumentuotai – tai silpnumas“, – pasakoja jis.

Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Kęstutis buvo vienas iš daugelio lietuvių, kurie masiškai traukėsi iš tarnybos okupacinėje armijoje.

Tačiau tokie jaunuoliai buvo laikomi dezertyrais, todėl buvo gaudomi. Slapstytis teko ir Kęstučiui. Tačiau sovietų desantininkai jį susekė ir prievarta išvežė į Anadyrį, Čiukotką.

Laidos autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktoriai: Vita Ličytė, Tomas Vaitelė

Nuotrauka iš Kęstučio Krasausko asmeninio archyvo

Dokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Lūžis prie Baltijos“.]]>https://api.spreaker.com/episode/64395120Sun, 16 Feb 2025 09:05:06 +0000LRTŠiandien Kęstutis Krasauskas – žinomas skulptorius, ramiaivgyvenantis savo sodyboje Sereikonių kaime. Čia gimsta piešiniai ir skulptūros, čia jis su žmona Virginija užaugino šešis vaikus. Tačiau kadaise jo gyvenime buvo dveji metai, kuriuos jis...
Vos pradėjęs dailės restauratoriaus karjerą, jo planus nutraukė šaukimas į sovietų armiją. „Ten supratau, kad jeigu esi inteligentas, jei bandai kalbėti argumentuotai – tai silpnumas“, – pasakoja jis.

Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Kęstutis buvo vienas iš daugelio lietuvių, kurie masiškai traukėsi iš tarnybos okupacinėje armijoje.

Tačiau tokie jaunuoliai buvo laikomi dezertyrais, todėl buvo gaudomi. Slapstytis teko ir Kęstučiui. Tačiau sovietų desantininkai jį susekė ir prievarta išvežė į Anadyrį, Čiukotką.

Laidos autorė: Teresė Bernatonytė

Redaktoriai: Vita Ličytė, Tomas Vaitelė

Nuotrauka iš Kęstučio Krasausko asmeninio archyvo

Dokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Lūžis prie Baltijos“.]]>2812falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/soka-tie-kurie-labai-myli--64256304
Laidoje klausytojai turi galimybę pažvelgti į gerai žinomos ir pašaliniams neprieinamos menų mokyklos gyvenimą, kur moksleiviams keliami aukščiausi reikalavimai ir kur dieną iš dienos dirba šalies talentai.


Autorė Indrė Krivickaitė
Redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorius Artūras Morozovas]]>https://api.spreaker.com/episode/64256304Sun, 09 Feb 2025 09:05:06 +0000LRTBesikeičiantis kūnas ir noras jį geriau pažinti, meilė baletui ir karjeros trapumas – apie tai savo mintimis dalijasi dviejų skirtingų kartų baleto šokėjos. Ingrida baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklos aštuntą klasę 1981-aisiais. Ji jau yra baigusi...
Laidoje klausytojai turi galimybę pažvelgti į gerai žinomos ir pašaliniams neprieinamos menų mokyklos gyvenimą, kur moksleiviams keliami aukščiausi reikalavimai ir kur dieną iš dienos dirba šalies talentai.


Autorė Indrė Krivickaitė
Redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorius Artūras Morozovas]]>2466falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pilna-sepa-isausto-gyvenimo--63906220
Atsigręždamas in savo šaknis, laidos autorius kviecia pasnerc in dzūkiškų aplinkų, kur divonas – ne cik gražais raštais išausta lovatiesė, bet ir žmoniško, šeimiško ryšio atspindzys.

Aut. Rytis Skamarakas

Red. Vita Ličytė

Nuotrauka Ryčio Skamarako]]>https://api.spreaker.com/episode/63906220Sun, 26 Jan 2025 09:05:06 +0000LRTKol’ Lietuvos kaimai tuštėja ir audėjų bendruomenė traukias, jaunoji karta skuba puoselėc šio amato tradicijas. Štai laidos herojai Tomas Antropikas ir Mindaugas Rasimavičius išmoko ausc ir dabar audzia pagal senuosius dzūkų raštus. O Inga Skripka...
Atsigręždamas in savo šaknis, laidos autorius kviecia pasnerc in dzūkiškų aplinkų, kur divonas – ne cik gražais raštais išausta lovatiesė, bet ir žmoniško, šeimiško ryšio atspindzys.

Aut. Rytis Skamarakas

Red. Vita Ličytė

Nuotrauka Ryčio Skamarako]]>3020falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zmogiskumo-poreikis--63741326
Tuo metu kaimyninėse šalyse eksperimentai su šiomis technologijomis jau vyksta. Jie iškelia tokius klausimus, kaip teisingas atlygis, sukčiavimas, mirusio žymaus žmogaus balso panaudojimas ir, galų gale: kaip prisitaikyti prie neįtikėtinai greitų pokyčių?

Prie šnekos technologijų vystymo prisidedantys lietuvių mokslininkai sako, jog iššūkius galime įveikti - juos jau įveikėme atsiradus naujoms technologijoms praeityje, - o neatsilikti nuo kitų kalbų mums reikia tam, kad pati kalba išliktų.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Oksanos Bražiūnienės nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/63741326Sun, 19 Jan 2025 09:05:06 +0000LRTTobulėjant šnekos sintezės technologijoms, reklamų ir filmų įgarsinimu užsiimantis diktorius sunerimsta dėl savo profesijos ateities. Vienintelė paguoda jam atrodo tai, kad šnekos technologijos lietuvių kalboje dar nėra pakankamai išvystytos. Tuo...
Tuo metu kaimyninėse šalyse eksperimentai su šiomis technologijomis jau vyksta. Jie iškelia tokius klausimus, kaip teisingas atlygis, sukčiavimas, mirusio žymaus žmogaus balso panaudojimas ir, galų gale: kaip prisitaikyti prie neįtikėtinai greitų pokyčių?

Prie šnekos technologijų vystymo prisidedantys lietuvių mokslininkai sako, jog iššūkius galime įveikti - juos jau įveikėme atsiradus naujoms technologijoms praeityje, - o neatsilikti nuo kitų kalbų mums reikia tam, kad pati kalba išliktų.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Oksanos Bražiūnienės nuotrauka]]>2516falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ta-baisiaja-nakti-1992--63659823
Restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė

Pirmą kartą transliuota 2021-01-10

Pauliaus Lileikio nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/63659823Sun, 12 Jan 2025 09:05:06 +0000LRTSausio 13-osios sukakties proga prisimename Lietuvos radijo ir televizijos metraštininką, ilgametį redaktorių Stasį Štikelį (1930-1999) ir jo sukurtą radijo dokumentiką apie LRT darbuotojų išgyvenimus per 1991-ųjų sausio įvykius. Restauruoto įrašo...
Restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė

Pirmą kartą transliuota 2021-01-10

Pauliaus Lileikio nuotrauka]]>1637falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nusiimti-rozinius-paryziaus-akinius--63565133
Po ketverių gyvenimo metų Paryžiuje, laidos autorius Ignas Zalieckas nepagražindamas realybės pasakoja apie jo pažintą meilės ir šviesų miestą – Paryžių, jo gyvą nervą ir patirtis, kurioms išgyventi reikia daugiau nei savaitės turistinio vizito.

Kur ir kada nukrenta rožiniai akiniai bei pakvimpa šiukšlėmis ir siera. Kaip čia matomi lietuviai ir Lietuva, ir ką keičia Lietuvos sezonas Prancūzijoje.

Autorius Ignas Zalieckas

Redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorė Aistė Užaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63565133Sun, 05 Jan 2025 09:05:07 +0000LRTIgnas, siekdamas svajonės, per kovido karantiną pradėjo savarankiškai mokytis prancūzų kalbos. Jau po devynių mėnesių jo svajonė išsipildo – jis gauna kvietimą studijuoti literatūros Sorbonos universitete Paryžiuje. Čia Igno Paryžiaus istorija tik...
Po ketverių gyvenimo metų Paryžiuje, laidos autorius Ignas Zalieckas nepagražindamas realybės pasakoja apie jo pažintą meilės ir šviesų miestą – Paryžių, jo gyvą nervą ir patirtis, kurioms išgyventi reikia daugiau nei savaitės turistinio vizito.

Kur ir kada nukrenta rožiniai akiniai bei pakvimpa šiukšlėmis ir siera. Kaip čia matomi lietuviai ir Lietuva, ir ką keičia Lietuvos sezonas Prancūzijoje.

Autorius Ignas Zalieckas

Redaktorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorė Aistė Užaitė]]>2693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/jausmai-palikti-ant-popieriaus--63499421Dailės terapija – viena iš kūrybinių psichoterapijos formų, padedanti atrasti ryšį su savimi ir kitais. Ramunė terapiją atrado bandydama padėti dukrai, bet pamatė, kad ji teigiamai veikia ir ją pačią. Ši patirtis paskatino ją keisti profesiją, ir dabar ji – dailės terapijos studentė.    Dagnė veda terapijos sesijas iš karo pabėgusioms ukrainietėms. Ji terapijoje atrado santykių gydančią galią ir prasmę padėti kitiems.   Ieva, piešimu nuo vaikystės reiškusi save, tapo dailės mokytoja. Tačiau sistema neleido suprasti vaikų unikalumo. Dailės terapija padėjo jai pažinti kitus ir save.   

Autorės: Teresė Bernatonytė ir Rūta Dambravaitė.

]]>https://api.spreaker.com/episode/63499421Sun, 29 Dec 2024 09:05:07 +0000LRTDailės terapija – viena iš kūrybinių psichoterapijos formų, padedanti atrasti ryšį su savimi ir kitais. Ramunė terapiją atrado bandydama padėti dukrai, bet pamatė, kad ji teigiamai veikia ir ją pačią. Ši patirtis paskatino ją keisti profesiją, ir...Dailės terapija – viena iš kūrybinių psichoterapijos formų, padedanti atrasti ryšį su savimi ir kitais. Ramunė terapiją atrado bandydama padėti dukrai, bet pamatė, kad ji teigiamai veikia ir ją pačią. Ši patirtis paskatino ją keisti profesiją, ir dabar ji – dailės terapijos studentė.    Dagnė veda terapijos sesijas iš karo pabėgusioms ukrainietėms. Ji terapijoje atrado santykių gydančią galią ir prasmę padėti kitiems.   Ieva, piešimu nuo vaikystės reiškusi save, tapo dailės mokytoja. Tačiau sistema neleido suprasti vaikų unikalumo. Dailės terapija padėjo jai pažinti kitus ir save.   

Autorės: Teresė Bernatonytė ir Rūta Dambravaitė.

]]>2366falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gerumo-efektas--63436840
Laidos pašnekovai dalijasi istorijomis apie skirtingas gerumo patirtis.

Autorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorė Milda Noreikaitė-Bobinienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63436840Sun, 22 Dec 2024 09:05:00 +0000LRTKaip gerumas keičia tuos, kurie daro gera, ir tuos, kurie gerumo sulaukia? Laidos pašnekovai dalijasi istorijomis apie skirtingas gerumo patirtis. Autorė Vita Ličytė Nuotraukos autorė Milda Noreikaitė-Bobinienė
Laidos pašnekovai dalijasi istorijomis apie skirtingas gerumo patirtis.

Autorė Vita Ličytė

Nuotraukos autorė Milda Noreikaitė-Bobinienė]]>2976falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-picos-kvapas-6-6--63315988*
6 dalis. 1973 m. liepos 5 d. 
Pagaliau paslėpta dėžėje Berbel važiuoja per naktinį Rytų Berlyną sienos perėjimo punkto „Checkpoint Charlie“  link. Kitapus jo laukia naujas pasaulis. Dabar jos pagalbos tikisi kiti. 
*
2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).
Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.
2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“. 
Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė. 
Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Jonas Braškys, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Larisa Kalpokaitė ir Violeta Podolskaitė.
Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.
Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.
]]>https://api.spreaker.com/episode/63315988Sun, 15 Dec 2024 09:05:06 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais. * 6 dalis. 1973 m. liepos 5 d.  Pagaliau paslėpta dėžėje Berbel važiuoja per naktinį Rytų...*
6 dalis. 1973 m. liepos 5 d. 
Pagaliau paslėpta dėžėje Berbel važiuoja per naktinį Rytų Berlyną sienos perėjimo punkto „Checkpoint Charlie“  link. Kitapus jo laukia naujas pasaulis. Dabar jos pagalbos tikisi kiti. 
*
2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).
Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.
2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“. 
Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė. 
Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Jonas Braškys, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Larisa Kalpokaitė ir Violeta Podolskaitė.
Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.
Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.
]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-pasinerti-5-6--63203375
*

5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.

Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/63203375Sun, 08 Dec 2024 09:05:06 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais. * 5 dalis. 1973 m. liepos 5 d. Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną...
*

5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.

Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>1749falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-nepriklausomybes-diena-4-6--62984614
*

4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.

Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. ]]>https://api.spreaker.com/episode/62984614Sun, 01 Dec 2024 09:05:06 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais. * 4 dalis. 1973 m. liepos 4 d. Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po...
*

4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.

Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. ]]>1876falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-susitikimo-vieta-aleksandro-aikste-3-6--62943521
*

3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.

Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.

*
2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/62943521Sun, 24 Nov 2024 09:05:06 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais. * 3 dalis. 1973 m. liepos 3 d. Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje...
*

3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.

Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.

*
2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>1850falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-siuo-numeriu-niekas-neatsiliepia-2-6--62768435
*

2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.

Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/62768435Sun, 17 Nov 2024 09:05:06 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais. * 2 dalis. 1973 m. liepos 2 d. Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę...
*

2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.

Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).

Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.

2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.

Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/serialas-keturios-baimes-dienos-pabegimas-is-respublikos-1-6--62665960
*
1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.

1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.

Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.

Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).
Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.
2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/62665960Sun, 10 Nov 2024 09:05:02 +0000LRT„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai publikuojami sekmadieniais. * 1 dalis. 1973 m. liepos 1 d. 1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės...
*
1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.

1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.

Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.

Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?

*

2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).
Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.
2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.

Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.

Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.

Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.

Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.]]>1508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/prie-vartu-i-laisve--62594872
Stumbrai į Lietuvą sugrįžo 1969 m., kai į naujai įsteigtą Pašilių stumbryną Panevėžio rajone šių žvėrių pora buvo atvežta iš Rusijos. Ilgainiui jie ėmė plisti visoje šalyje, bet didžioji dalis apsistojo Vidurio Lietuvoje - tarp Panevėžio ir Kėdainių.

Augantis stumbrų skaičius ėmė kelti savų iššūkių - jie pridaro nuostolių ūkininkams, o tankiai gyvenančiose bandose plinta ligos. Todėl jau dešimtmetį problemą spręsti bandoma skaidant bandas ir dalį gyvūnų perkeliant į kitas Lietuvos vietas. Ieškant ilgalaikių sprendimų, prieš dvejus metus Varėnos rajone įrengtas naujas stumbrynas, kur tikimasi suformuoti naujas bandas, kurios laisvai gyventų Dzūkijos miškuose.

Kaip atsidūrėme padėtyje, kai sugrąžinę stumbrą į laisvę turime spręsti naujas problemas?

Autorius Rytis Skamarakas

Redaktorė Vaida Pilibaitytė

Nuotrauka Mariaus Čepulio]]>https://api.spreaker.com/episode/62594872Sun, 03 Nov 2024 09:05:00 +0000LRTPo Pirmojo pasaulinio karo dėl intensyvios medžioklės buvo telikę vos keliolika stumbrų. Paskutinis laisvėje gyvenęs stumbras buvo sumedžiotas Kaukaze 1927 m. Lietuvos giriose šis gyvūnas išnyko dar XVIII a. Bet iš zoologijos soduose likusių stumbrų...
Stumbrai į Lietuvą sugrįžo 1969 m., kai į naujai įsteigtą Pašilių stumbryną Panevėžio rajone šių žvėrių pora buvo atvežta iš Rusijos. Ilgainiui jie ėmė plisti visoje šalyje, bet didžioji dalis apsistojo Vidurio Lietuvoje - tarp Panevėžio ir Kėdainių.

Augantis stumbrų skaičius ėmė kelti savų iššūkių - jie pridaro nuostolių ūkininkams, o tankiai gyvenančiose bandose plinta ligos. Todėl jau dešimtmetį problemą spręsti bandoma skaidant bandas ir dalį gyvūnų perkeliant į kitas Lietuvos vietas. Ieškant ilgalaikių sprendimų, prieš dvejus metus Varėnos rajone įrengtas naujas stumbrynas, kur tikimasi suformuoti naujas bandas, kurios laisvai gyventų Dzūkijos miškuose.

Kaip atsidūrėme padėtyje, kai sugrąžinę stumbrą į laisvę turime spręsti naujas problemas?

Autorius Rytis Skamarakas

Redaktorė Vaida Pilibaitytė

Nuotrauka Mariaus Čepulio]]>2652falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atspirties-taskas--62519118Radijo laidoje taip pat dalyvauja Irina. Ji į klausimą apie svajones atsako, jog labiausiai norinti, kad Visagino miestas atgytų. Būtent Irina pakvies Maksą į vietą, kuri suformuos juos kaip asmenybes. Tai – neformali jaunimo erdvė „Točka“ (lietuviškai „Taškas“).
2022 metais prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą privers du draugus dar kartą apsvarstyti savo tapatybę, vertybes ir pasirinkimus.

Trumpesnė pasakojimo versija buvo sukurta mokymų ir mentorystės programos „LRT RADIJO AKADEMIJA 2024“ metu.

Autorė – Irina Jarec
Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin
Teksto įrašymas – Sonata Jadevičienė
Už leidimą naudoti garsus autorė dėkoja Ruslanui Nugumanovui ir Ignui iš Ignalinos

Rimanto Bikulčiaus nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/62519118Sun, 27 Oct 2024 09:05:00 +0000LRT2016-aisiais gimnazistas iš Visagino dalyvauja radijo laidoje. Paklaustas apie ateities planus, jis svarsto apie gyvenimą Vokietijoje ir pelningą profesiją. Jo vardas Maksas ir netrukus jo gyvenimas pasikeis: jis atsidurs ten, kur galės būti, kuo...Radijo laidoje taip pat dalyvauja Irina. Ji į klausimą apie svajones atsako, jog labiausiai norinti, kad Visagino miestas atgytų. Būtent Irina pakvies Maksą į vietą, kuri suformuos juos kaip asmenybes. Tai – neformali jaunimo erdvė „Točka“ (lietuviškai „Taškas“).
2022 metais prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą privers du draugus dar kartą apsvarstyti savo tapatybę, vertybes ir pasirinkimus.

Trumpesnė pasakojimo versija buvo sukurta mokymų ir mentorystės programos „LRT RADIJO AKADEMIJA 2024“ metu.

Autorė – Irina Jarec
Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin
Teksto įrašymas – Sonata Jadevičienė
Už leidimą naudoti garsus autorė dėkoja Ruslanui Nugumanovui ir Ignui iš Ignalinos

Rimanto Bikulčiaus nuotrauka]]>2446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/siuntinys-per-baltijos-jura--62423460
Pirmieji ūkininkai Kretingos rajone, Asta ir Statys Šmaižiai, iš Švedijos gavo dvivagį plūgą. Už gautą darbo įrankį jie išsiuntė padėkos laiškus. Šitaip prasidėjo draugystė, trunkanti iki šiol.

Ką tik iš komunizmo išsivadavusių šalių gyventojams daug ko trūko - nebuvo didelio maisto ir drabužių pasirinkimo. Todėl nuvažiavus į Skandinaviją buvo justi didelis kontrastas. Šalių vyriausybės skatino padėti mažiau pasiturinčioms šalims, o žmonės savo iniciatyva organizuodavo įvairius siuntinius į Lietuvą: atsiųsdavo drabužių, baldų, negendančių maisto produktų.

Ši istorija apie tai, kaip siuntiniai iš Švedijos tapo didesnės istorijos pradžia, kaip tai palengvino gyvenimą ir prisidėjo prie to, kaip pasakojimo herojai gyvena ir mato pasaulį dabar.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Nuotrauka: asmeninis Astos ir Stasio Šmaižių archyvas]]>https://api.spreaker.com/episode/62423460Sun, 20 Oct 2024 08:05:02 +0000LRTLietuvai atkūrus nepriklausomybę, Skandinavijos šalys ėmėsi remti šalį. Parama buvo siunčiama įvairiomis formomis, viena jų – žemės ūkio technika. Pirmieji ūkininkai Kretingos rajone, Asta ir Statys Šmaižiai, iš Švedijos gavo dvivagį plūgą. Už gautą...
Pirmieji ūkininkai Kretingos rajone, Asta ir Statys Šmaižiai, iš Švedijos gavo dvivagį plūgą. Už gautą darbo įrankį jie išsiuntė padėkos laiškus. Šitaip prasidėjo draugystė, trunkanti iki šiol.

Ką tik iš komunizmo išsivadavusių šalių gyventojams daug ko trūko - nebuvo didelio maisto ir drabužių pasirinkimo. Todėl nuvažiavus į Skandinaviją buvo justi didelis kontrastas. Šalių vyriausybės skatino padėti mažiau pasiturinčioms šalims, o žmonės savo iniciatyva organizuodavo įvairius siuntinius į Lietuvą: atsiųsdavo drabužių, baldų, negendančių maisto produktų.

Ši istorija apie tai, kaip siuntiniai iš Švedijos tapo didesnės istorijos pradžia, kaip tai palengvino gyvenimą ir prisidėjo prie to, kaip pasakojimo herojai gyvena ir mato pasaulį dabar.

Autorė – Teresė Bernatonytė

Redaktorė – Vita Ličytė

Nuotrauka: asmeninis Astos ir Stasio Šmaižių archyvas]]>2428falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pelke-su-berzu-keruziu--62255429Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su retu augalu beržų keružiu, jų balsai nebuvo girdimi.
Šiandien tai durpynas, kuriame durpių ištekliai eina į pabaigą. Jį valdanti įmonė yra pradėjusi vandens lygio atstatymo darbus. Nors valstybei yra įsipareigojusi tik patvenkti ir sudaryti sąlygas pelkinio režimo atsistatymui, įmonė taip pat planuoja atkurti pelkinę augaliją: kiminus, saulašares, beržus keružius ir visą augalijos kilimą. Nors tai turi savų rizikų.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/62255429Sun, 06 Oct 2024 08:05:02 +0000LRTŠepetos pelkė svarbi tuo, kad yra viena iš trijų dar iki Antrojo pasaulinio karo ištyrinėtų ir aprašytų pelkių. Mokslininkai skubėjo tai padaryti, nes buvo numatyta ją nusausinti ir paversti durpių telkiniu. Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su...Nors gamtininkai kvietė išsaugoti pelkę su retu augalu beržų keružiu, jų balsai nebuvo girdimi.
Šiandien tai durpynas, kuriame durpių ištekliai eina į pabaigą. Jį valdanti įmonė yra pradėjusi vandens lygio atstatymo darbus. Nors valstybei yra įsipareigojusi tik patvenkti ir sudaryti sąlygas pelkinio režimo atsistatymui, įmonė taip pat planuoja atkurti pelkinę augaliją: kiminus, saulašares, beržus keružius ir visą augalijos kilimą. Nors tai turi savų rizikų.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>3053falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atsisveikinimas-su-kostia--62154500
Liepos pabaigoje Ievą pasiekė žinia, kad Kostia žuvo. Jam buvo 23-eji.
Kostia paliko atsisveikinimo laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip turėtų atrodyti jo laidotuvės ir gedėjimas. Jis norėjo, kad jo laidotuvėse nebūtų juodų drabužių, ašarų ir įprastų tradicijų. Vietoje to – blizgučiai ant draugų skruostų, ukrainietiškos dainos ir juokas, prisimenant Kostios gyvenimą.

„Iš manęs nebus jokių citatų ar pamokymų, nes aš esu niekas“ - rašė Kostia. „Bet būtų šaunu, jei įsitrauktumėte į Ukrainos atkūrimą, rengtumėte kultūrinius renginius, susiburtumėte, keliautumėte, išbandytumėte kažką naujo ir priimtumėte iššūkius.“

Kostios pelenai, jo mamos pageidavimu, išbarstyti skirtingose pasaulio vietose. Dalelė jų atkeliavo ir į Lietuvą. Ieva organizuoja pelenų kelionę į Lietuvą, renka Kostios artimųjų ir draugų prisiminimus apie jį ir nutaria parengti platesnį pasakojimą.

Autorė Ieva Balsiūnaitė
Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin

Beno Gerdžiūno nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/62154500Sun, 29 Sep 2024 08:05:00 +0000LRTVasarį žurnalistė Ieva Balsiūnaitė parengė radijo dokumentiką apie du jaunus Ukrainos karius, kurių kova dėl savo šalies prasidėjo, kai jie prisijungė prie Euromaidano protestų. Vienam jų, Kostiai, tuomet buvo tik 13-a. Liepos pabaigoje Ievą pasiekė...
Liepos pabaigoje Ievą pasiekė žinia, kad Kostia žuvo. Jam buvo 23-eji.
Kostia paliko atsisveikinimo laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip turėtų atrodyti jo laidotuvės ir gedėjimas. Jis norėjo, kad jo laidotuvėse nebūtų juodų drabužių, ašarų ir įprastų tradicijų. Vietoje to – blizgučiai ant draugų skruostų, ukrainietiškos dainos ir juokas, prisimenant Kostios gyvenimą.

„Iš manęs nebus jokių citatų ar pamokymų, nes aš esu niekas“ - rašė Kostia. „Bet būtų šaunu, jei įsitrauktumėte į Ukrainos atkūrimą, rengtumėte kultūrinius renginius, susiburtumėte, keliautumėte, išbandytumėte kažką naujo ir priimtumėte iššūkius.“

Kostios pelenai, jo mamos pageidavimu, išbarstyti skirtingose pasaulio vietose. Dalelė jų atkeliavo ir į Lietuvą. Ieva organizuoja pelenų kelionę į Lietuvą, renka Kostios artimųjų ir draugų prisiminimus apie jį ir nutaria parengti platesnį pasakojimą.

Autorė Ieva Balsiūnaitė
Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin

Beno Gerdžiūno nuotrauka]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pavogtas-koncertas-ismainyta-apyranke-ir-prisijaukintas-kunas--61697684
Stovėdamas „svifčių“ minioje bandžiau įsivaizduoti, ką jie mato, kai žiūri veidrodį. Iš pirmo žvilgsnio – tai pasaulinės žvaigždės gerbėjai, pasipuošę jos atributika ir savadarbėmis apyrankėmis. Bet kiek iš jų nerimauja dėl to, kaip atrodo? Gal kai kurie iš jų patiria patyčias?

Priimti savo kūną, kai santykis su juo nuo mažens nėra sveikas, nelengva. Atsilaikyti prieš tobulo kūno vaizdinį, kurį mums bruka aplinka, žiniasklaida ar socialiniai tinklai, gali užtrukti ilgai.

Ne vienas savo kūną jaukinasi, mokosi jį gerbti ir mylėti ilgai, bet ne visi tai pripažįsta arba išdrįsta apie tai kalbėti taip atvirai, kaip šio pasakojimo herojės Laura, Monika, Erika ir Ingrida.

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/61697684Sun, 15 Sep 2024 08:05:02 +0000LRTŠios vasaros kelionėje į ilgai lauktą Taylor Swift koncertą Vienoje daug galvojau ne tik apie savo, bet apie mūsų visų santykį su kūnu apskritai. Stovėdamas „svifčių“ minioje bandžiau įsivaizduoti, ką jie mato, kai žiūri veidrodį. Iš pirmo žvilgsnio...
Stovėdamas „svifčių“ minioje bandžiau įsivaizduoti, ką jie mato, kai žiūri veidrodį. Iš pirmo žvilgsnio – tai pasaulinės žvaigždės gerbėjai, pasipuošę jos atributika ir savadarbėmis apyrankėmis. Bet kiek iš jų nerimauja dėl to, kaip atrodo? Gal kai kurie iš jų patiria patyčias?

Priimti savo kūną, kai santykis su juo nuo mažens nėra sveikas, nelengva. Atsilaikyti prieš tobulo kūno vaizdinį, kurį mums bruka aplinka, žiniasklaida ar socialiniai tinklai, gali užtrukti ilgai.

Ne vienas savo kūną jaukinasi, mokosi jį gerbti ir mylėti ilgai, bet ne visi tai pripažįsta arba išdrįsta apie tai kalbėti taip atvirai, kaip šio pasakojimo herojės Laura, Monika, Erika ir Ingrida.

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>2796falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/4-minutes-per-nemuma--61224099https://api.spreaker.com/episode/61224099Sun, 01 Sep 2024 08:05:01 +0000LRT„Visur gerai, bet namuose geriausia“, – sako visokių darbų išbandęs kelto „Vilkynė“ kapitonas Paulius Chadaravičius. Jo pažintis su darbu kelte prasidėjo dar paauglystėje. Dirbti kartu jį pasiimdavo jo tėvas Romanas Chadaravičius, kuris savo rankomis...2475falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sugrizimas-i-senaji-pasauli-rumsiskiu-zmones--61116663
"Kai pareidavai iš muziejaus čia į Rumšiškes, tai nebuvo tos dvasios, kuri muziejuj. Tokia gera aura tarp tų senų pastatų, kad vaikštai ir paskui grįžti kaip į kitą pasaulį iš to gerojo pasaulio", - dalinasi ilgametė muziejaus darbuotoja Gražina Žumbakienė.

Šiais metais Lietuvos Etnografijos muziejus mini penkiasdešimt metų nuo pirmosios ekspozicijos atidarymo. Muziejaus darbuotojai keliavo po Lietuvą rinkdami eksponatus, perkėlinėdami senus namus į muziejaus teritoriją, užrašinėdami liaudies papročius ir tradicijas. Kai kurie čia užaugo, kiti praleido savo jaunystę. Vieni sutiko įžymių asmenybių, kiti net melžė karves muziejaus teritorijoje.

Kiekvieno darbuotojo patirtis vis kitokia. Dokumentikoje - keletas jų pasakojimų, atskleidžiančių muziejaus gyvenimą iš arčiau.

Autorė - Teresė Bernatonytė, redaktorė - Rūta Dambravaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/61116663Sun, 25 Aug 2024 08:05:01 +0000LRTLietuvos etnografijos muziejų sovietmečiu buvo leista kurti su sąlyga, jei jis atskleis, kaip vargingai anksčiau gyveno Lietuvos žmonės. Tuo metu šalia esančiame Rumšiškių miestelyje pradėti statyti blokiniai daugiabučiai turėjo simbolizuoti sovietinę...
"Kai pareidavai iš muziejaus čia į Rumšiškes, tai nebuvo tos dvasios, kuri muziejuj. Tokia gera aura tarp tų senų pastatų, kad vaikštai ir paskui grįžti kaip į kitą pasaulį iš to gerojo pasaulio", - dalinasi ilgametė muziejaus darbuotoja Gražina Žumbakienė.

Šiais metais Lietuvos Etnografijos muziejus mini penkiasdešimt metų nuo pirmosios ekspozicijos atidarymo. Muziejaus darbuotojai keliavo po Lietuvą rinkdami eksponatus, perkėlinėdami senus namus į muziejaus teritoriją, užrašinėdami liaudies papročius ir tradicijas. Kai kurie čia užaugo, kiti praleido savo jaunystę. Vieni sutiko įžymių asmenybių, kiti net melžė karves muziejaus teritorijoje.

Kiekvieno darbuotojo patirtis vis kitokia. Dokumentikoje - keletas jų pasakojimų, atskleidžiančių muziejaus gyvenimą iš arčiau.

Autorė - Teresė Bernatonytė, redaktorė - Rūta Dambravaitė.]]>2597falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kelias-kryzkele-alanis-ir-as-2019--61129156
Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, žurnalistė Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.

Dokumentika pirmą kartą transliuota 2019-08-25.]]>https://api.spreaker.com/episode/61129156Fri, 23 Aug 2024 18:05:01 +0000LRTIš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai? Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos...
Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, žurnalistė Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.

Dokumentika pirmą kartą transliuota 2019-08-25.]]>2155falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/4-darbo-dienu-savaite-dirbti-protingiau-ne-daugiau--60985159
Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, pamažu vis labiau automatizuojant darbą, žmonių darbo valandos krito. Pasak specialistų, ši tendencija sustojo prieš pusę amžiaus ir nustojo būti kvestionuojama.

Šiuo metu Vokietijoje vyksta plataus masto bandymas – pusšimtis įvairių sričių organizacijų pusę metų bando dirbti ne įprastas penkias darbo dienas per savaitę, o keturias. Už tai jie gauna įprastą nesumažėjusį atlygį, o per dieną turi dirbti įprastą valandų skaičių. Specialistai sako, kad turėdami trijų dienų savaitgalį žmonės gali daugiau pailsėti, atgauti jėgas ir grįžti į darbą produktyvesni.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60985159Sun, 11 Aug 2024 08:05:00 +0000LRTDarbas – tai veikla, kurios ragavo arba dar ragaus praktiškai visi pasaulio žmonės. Johanas Volfgangas fon Gėtė yra sakęs, kad didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu. Ir aš su vokiečių filosofu ginčytis nežadu. Tik norėčiau ir jus...
Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, pamažu vis labiau automatizuojant darbą, žmonių darbo valandos krito. Pasak specialistų, ši tendencija sustojo prieš pusę amžiaus ir nustojo būti kvestionuojama.

Šiuo metu Vokietijoje vyksta plataus masto bandymas – pusšimtis įvairių sričių organizacijų pusę metų bando dirbti ne įprastas penkias darbo dienas per savaitę, o keturias. Už tai jie gauna įprastą nesumažėjusį atlygį, o per dieną turi dirbti įprastą valandų skaičių. Specialistai sako, kad turėdami trijų dienų savaitgalį žmonės gali daugiau pailsėti, atgauti jėgas ir grįžti į darbą produktyvesni.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2529falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/rajonas-kuri-jaukinuosi--60817197
Kodėl „Krasnucha“ vietiniams skamba nekaip, ko iš balkono šypsosi Birutė ir kaip Giedrius patiria miestą jo nematydamas?

Kviečiu į pažintį su šiuo rajonu, kurį ir aš, šios dokumentikos autorė Inga, bandau prisijaukinti.


Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Austėjos Emilijos Jakučionytės nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/60817197Sun, 28 Jul 2024 08:05:02 +0000LRTŠiemet vienuoliktą klasę baigusi Austėja balandžius laiko savotišku vieno Vilniaus mikrorajono atributu. „Mieli gyvūnėliai, nors jokios naudos neneša — tiesiog turi būti kažkas faina vien dėl to, kad yra“, — apie juos sako Austėja. Ši jos daryta...
Kodėl „Krasnucha“ vietiniams skamba nekaip, ko iš balkono šypsosi Birutė ir kaip Giedrius patiria miestą jo nematydamas?

Kviečiu į pažintį su šiuo rajonu, kurį ir aš, šios dokumentikos autorė Inga, bandau prisijaukinti.


Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Austėjos Emilijos Jakučionytės nuotrauka]]>2493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/klegesio-nebus--60693566
Salako miestelyje nuo Nepriklausybės pradžios mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mokinių. Dar nuo XVIII amžiaus veikusi mokykla, šiais metais užvėrė duris. Nesusirinko pakankamai moksleivių net pradinėms klasėms, o žvelgiant į ateitį daugiau vaikų nenusimato.

Nuo šio rugsėjo septynmečiai turės sėstis į autobusą, vežantį juos į už beveik trisdešimties kilometrų esančią mokyklą Zarasuose. Ir taip kas rytą.

Mokyklos uždarymas paveikia visą bendruomenę. Kai miestely yra vaikų, tuomet daugiau gyvybės, daugiau klegėjimo. Vaikams išvažiavus, kai kurie mokytojai turi išeiti į priešankstinę pensiją, kiti - važinėti į didesnius miestus. O mokantis kitur, silpnėja ir tarpusavio saitai.

Su šia realybe Salako gyventojai susitaikė. Tačiau juos stipriai paveikė biurokratija ir neatsižvelgimas į regiono žmogų.

Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė - Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/60693566Sun, 14 Jul 2024 08:05:00 +0000LRTŠvietimo ir mokslo ministerija vykdo švietimo įstaigų tinklų pertvarką. Pagal šiuos pertvarkos reglamentus, mokykloje turi mokytis bent šešiasdešimt vaikų, jungtinės klasės galimos tik pradinės, tačiau vaikų turi būti bent aštuoni. Salako miestelyje...
Salako miestelyje nuo Nepriklausybės pradžios mažėja gyventojų, o tai reiškia ir mokinių. Dar nuo XVIII amžiaus veikusi mokykla, šiais metais užvėrė duris. Nesusirinko pakankamai moksleivių net pradinėms klasėms, o žvelgiant į ateitį daugiau vaikų nenusimato.

Nuo šio rugsėjo septynmečiai turės sėstis į autobusą, vežantį juos į už beveik trisdešimties kilometrų esančią mokyklą Zarasuose. Ir taip kas rytą.

Mokyklos uždarymas paveikia visą bendruomenę. Kai miestely yra vaikų, tuomet daugiau gyvybės, daugiau klegėjimo. Vaikams išvažiavus, kai kurie mokytojai turi išeiti į priešankstinę pensiją, kiti - važinėti į didesnius miestus. O mokantis kitur, silpnėja ir tarpusavio saitai.

Su šia realybe Salako gyventojai susitaikė. Tačiau juos stipriai paveikė biurokratija ir neatsižvelgimas į regiono žmogų.

Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė - Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo nuotrauka]]>1863falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kur-giria-zaliuoja-vienos-dainu-sventes-dainos-magija--60623262
Tokias pat dvi nedideles laidu sujungtas baltas plokšteles po rūbais į estradą tuoj nusineš dar per 30 choristų. Šiandien ir rytoj per repeticijas, o galiausiai – per baigiamąjį Dainų dienos koncertą įvairių šalių mokslininkų grupė stebės, kaip keičiasi šventės dalyvių širdies ritmas, kai jie dainuoja „Kur giria žaliuoja“.

Tai neįprastas, bet tik vienas iš daugelio bandymų paaiškinti magiją dainos, pagal kurią pavadinta šimtmetį mininti dainų šventė. Kodėl dainuojant „Kur giria žaliuoja“ kūnas nueina šiurpais, o klausantis ima tekėti ašaros?

Nors ši daina yra senesnė už pačią šventę, neatsakytų klausimų apie ją yra ir daugiau. Kodėl tarpukariu „Kur giria žaliuoja“ dainavo tik dviejose Mažosios Lietuvos dainų šventėse? Kodėl sovietmečiu į Lietuvos dainų šventės programą ji įtraukta taip vėlai? Kodėl berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ją dainuoja kitaip nei visi?

Dainų šventės šimtmečio išvakarėse atsakymų į šiuos klausimus ieško Vaida Pilibaitytė.

Redaktorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/60623262Sun, 07 Jul 2024 08:05:02 +0000LRTLiepos 4-osios popietė Vilniaus Vingio parke. Lynoja. Estradoje repetuoja moksleivių ir studentų chorai. Šalimais palapinėje choristė pasikelia žalius dainų šventės marškinėlius, kad amerikiečių mokslininkė galėtų jai ant krūtinės priklijuoti širdies...
Tokias pat dvi nedideles laidu sujungtas baltas plokšteles po rūbais į estradą tuoj nusineš dar per 30 choristų. Šiandien ir rytoj per repeticijas, o galiausiai – per baigiamąjį Dainų dienos koncertą įvairių šalių mokslininkų grupė stebės, kaip keičiasi šventės dalyvių širdies ritmas, kai jie dainuoja „Kur giria žaliuoja“.

Tai neįprastas, bet tik vienas iš daugelio bandymų paaiškinti magiją dainos, pagal kurią pavadinta šimtmetį mininti dainų šventė. Kodėl dainuojant „Kur giria žaliuoja“ kūnas nueina šiurpais, o klausantis ima tekėti ašaros?

Nors ši daina yra senesnė už pačią šventę, neatsakytų klausimų apie ją yra ir daugiau. Kodėl tarpukariu „Kur giria žaliuoja“ dainavo tik dviejose Mažosios Lietuvos dainų šventėse? Kodėl sovietmečiu į Lietuvos dainų šventės programą ji įtraukta taip vėlai? Kodėl berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ją dainuoja kitaip nei visi?

Dainų šventės šimtmečio išvakarėse atsakymų į šiuos klausimus ieško Vaida Pilibaitytė.

Redaktorė Vita Ličytė]]>2972falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-eurovizija-man-padejo-priimti-save-ir-pasijusti-saugiai--60553612
Lietuvoje „Eurovizija“ – labai populiari. Bet mažai kas žino, kad per ilgus gyvavimo dešimtmečius ji ne tik suvienijo įvairių šalių muzikos gerbėjus, bet ir tapo LGBT užuovėja. Taip pat ir mūsų šalies queer bendruomenei, vis dar siekiančiai lygių teisių.

Baigiantis birželiui – LGBT pasididžiavimo mėnesiui – du žmonės pasakoja, kaip šitas konkursas padėjo rasti bendraminčių ir priimti save.

Autorius – Rytis Skamarakas
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Dokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisieriaus Rolando Masiulio filmo „Silvester Belt – kelias iki „Eurovizijos“ bei žurnalisto Ramūno Zilnio interviu su atlikėju.]]>https://api.spreaker.com/episode/60553612Sun, 30 Jun 2024 08:05:01 +0000LRT„Eurovizijos“ dainų konkursas kasmet prie ekranų prikausto milijonus žmonių. Šiemet net aštuonių šalių atlikėjai Malmėje buvo atsiskleidę LGBT bendruomenės nariai. Tarp jų – pirmasis atvirai apie tai kalbantis Lietuvos atstovas Silvester Belt ir...
Lietuvoje „Eurovizija“ – labai populiari. Bet mažai kas žino, kad per ilgus gyvavimo dešimtmečius ji ne tik suvienijo įvairių šalių muzikos gerbėjus, bet ir tapo LGBT užuovėja. Taip pat ir mūsų šalies queer bendruomenei, vis dar siekiančiai lygių teisių.

Baigiantis birželiui – LGBT pasididžiavimo mėnesiui – du žmonės pasakoja, kaip šitas konkursas padėjo rasti bendraminčių ir priimti save.

Autorius – Rytis Skamarakas
Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Dokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisieriaus Rolando Masiulio filmo „Silvester Belt – kelias iki „Eurovizijos“ bei žurnalisto Ramūno Zilnio interviu su atlikėju.]]>2738falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/daina-seima-svente-2018--60486950
Vienas jų – pasvalietis Petras Simonaitis nepraleido nė vienos dainų šventės nuo 1946-ųjų, o Skaidrė Rimkevičienė daugiau kaip trisdešimt metų ją stebi prie televizoriaus ekrano Gargžduose.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/60486950Sun, 23 Jun 2024 08:05:00 +0000LRTKviečiame prisiminti 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės proga sukurtą dokumentinį pasakojimą apie du ištikimus jos gerbėjus. Vienas jų – pasvalietis Petras Simonaitis nepraleido nė vienos dainų šventės nuo 1946-ųjų, o Skaidrė Rimkevičienė...
Vienas jų – pasvalietis Petras Simonaitis nepraleido nė vienos dainų šventės nuo 1946-ųjų, o Skaidrė Rimkevičienė daugiau kaip trisdešimt metų ją stebi prie televizoriaus ekrano Gargžduose.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2265falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nepakeliamas-laukimas-ukrainietes-iesko-kare-be-zinios-dingusiu-artimuju--60400648
Ukrainos skaičiavimais, beveik 37 tūkstančiai yra dingę be žinios, tarp jų kariai, civiliai, įskaitant vaikus. Tikrieji skaičiai, tikėtina, yra daug didesni – vykstant karui ir Rusijai okupavus dalį teritorijos, paprasčiausiai neįmanoma surinkti patikimos informacijos.

Nina, Viktorija ir Larysa jau ilgiau nei metus nežino, kas nutiko jų artimiesiems. Kai institucijos nepajėgia išsiaiškinti, kas nutiko kiekvienam dingusiam, jos imasi savo vyrų ir brolio ieškoti pačios. Nežinomybė verčia tą daryti ir pas tuos, su kuo kariauja. – jos vyras Vasilijus gyvas.

Autorės Sigita Vegytė ir Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60400648Sun, 16 Jun 2024 08:05:00 +0000LRTKad jos vyras žuvo kovodamas prie Bachmuto, Nina girdėjo mažiausiai penkis kartus. Tačiau kol niekas nerado jo kūno ir negali to patvirtinti, Nina tiki, kad jos vyras Vasilijus gyvas ir yra Rusijos nelaisvėje. Ukrainos skaičiavimais, beveik 37...
Ukrainos skaičiavimais, beveik 37 tūkstančiai yra dingę be žinios, tarp jų kariai, civiliai, įskaitant vaikus. Tikrieji skaičiai, tikėtina, yra daug didesni – vykstant karui ir Rusijai okupavus dalį teritorijos, paprasčiausiai neįmanoma surinkti patikimos informacijos.

Nina, Viktorija ir Larysa jau ilgiau nei metus nežino, kas nutiko jų artimiesiems. Kai institucijos nepajėgia išsiaiškinti, kas nutiko kiekvienam dingusiam, jos imasi savo vyrų ir brolio ieškoti pačios. Nežinomybė verčia tą daryti ir pas tuos, su kuo kariauja. – jos vyras Vasilijus gyvas.

Autorės Sigita Vegytė ir Rūta Dambravaitė]]>2336falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mano-namai-tarp-juru-ponas-wangas-aurora-ir-taivanas--60260275
Kodėl Taivanas, ta maža sala su lelijomis ir smilkalaiis kvepiančiomis šventyklomis, spalvinga sostine Taipėjumi, tapo tokia svarbi pasauliui? Ką galvoja paprasti salos gyventojai, tiesiog bandantys gyventi įprastus gyvenimus visoje šioje geopolitinėje įtampoje? Šis pasakojimas - bandymas tai suprasti.

Autorė Ieva Balsiūnaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60260275Sun, 02 Jun 2024 08:05:00 +0000LRT92-iejų psichologijos profesorius ponas Wangas gimė rytinėje Kinijos dalyje, būdamas moksleiviu pabėgo nuo pilietinio karo į Taivaną, ir iki šiol ilgisi prarastos gimtinės. 24-erių aktyvistė Aurora laiko save taivaniete, organizuoja palaikymo Ukrainai...
Kodėl Taivanas, ta maža sala su lelijomis ir smilkalaiis kvepiančiomis šventyklomis, spalvinga sostine Taipėjumi, tapo tokia svarbi pasauliui? Ką galvoja paprasti salos gyventojai, tiesiog bandantys gyventi įprastus gyvenimus visoje šioje geopolitinėje įtampoje? Šis pasakojimas - bandymas tai suprasti.

Autorė Ieva Balsiūnaitė]]>2739falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vynuoges-liko-donbase--60087176
Vienintelė galimybė – nedidelis vieškelis, vedantis per fronto linijoje esantį sienos kirtimo punktą Sumų srityje. Oficialiai šio punkto nepripažįsta nei Ukraina, nei Rusija. Tačiau jame abi šalys keičiasi belaisviais ir žuvusiųjų kūnais. Ir kiekvieną dieną dešimtys, o kartais ir šimtai ukrainiečių juo keliauja link laisvės, o neretai ir nežinomybės.

Pasakojimas iš Ukrainos apie Sumų pasienio punktą ir čia sutiktus žmones, kurie pralaukę dvejus ar dešimtį metų ryžtasi bėgti iš okupacijos. Jie vieninteliai gali papasakoti ir kaip Rusija perdaro okupuotas Ukrainos teritorijas.

Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/60087176Sun, 19 May 2024 08:05:00 +0000LRTNėra žinoma, kiek tiksliai žmonių šiuo metu gyvena dešimtmečio karo nustekentoje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje. Tačiau atsidūrusiems joje laisvoji Ukraina sunkiai pasiekiama. Vienintelė galimybė – nedidelis vieškelis, vedantis per fronto...
Vienintelė galimybė – nedidelis vieškelis, vedantis per fronto linijoje esantį sienos kirtimo punktą Sumų srityje. Oficialiai šio punkto nepripažįsta nei Ukraina, nei Rusija. Tačiau jame abi šalys keičiasi belaisviais ir žuvusiųjų kūnais. Ir kiekvieną dieną dešimtys, o kartais ir šimtai ukrainiečių juo keliauja link laisvės, o neretai ir nežinomybės.

Pasakojimas iš Ukrainos apie Sumų pasienio punktą ir čia sutiktus žmones, kurie pralaukę dvejus ar dešimtį metų ryžtasi bėgti iš okupacijos. Jie vieninteliai gali papasakoti ir kaip Rusija perdaro okupuotas Ukrainos teritorijas.

Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė]]>2288falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mano-mama-as-ir-kiti-gyvunai--59880121
Kurdama pasakojimą profesinėms žurnalistikos studijoms, įrašinėjau mamos istorijas apie gyvūnus, profesiją, vaikystę ir keliones. Taip pati tarsi iš šalies pažvelgiau į ją, jos gyvenimą ir pasirinkimus.

Nukreipdamas mikrofoną į žmogų, kad ir labai artimą, atsiduri atidesnio klausytojo vaidmenyje. Ir tai padeda išgirsti daugiau nei tada, kai kalbiesi visokių reikalų ir skubėjimo pilnoje kasdienybėje.

Autorė – Ieva Gumuliauskaitė.

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/59880121Sun, 05 May 2024 08:05:00 +0000LRTDaug metų bandžiau išgelbėti mamą nuo jos pačios gyvenimo, kurio didelė dalis prabėgo rūpinantis beglobiais gyvūnais. Man atrodė, kad jeigu uždirbsiu daugiau pinigų, suremontuosiu butą, mama taps laimingesnė. Bet laikui bėgant supratau, kad tai tebuvo...
Kurdama pasakojimą profesinėms žurnalistikos studijoms, įrašinėjau mamos istorijas apie gyvūnus, profesiją, vaikystę ir keliones. Taip pati tarsi iš šalies pažvelgiau į ją, jos gyvenimą ir pasirinkimus.

Nukreipdamas mikrofoną į žmogų, kad ir labai artimą, atsiduri atidesnio klausytojo vaidmenyje. Ir tai padeda išgirsti daugiau nei tada, kai kalbiesi visokių reikalų ir skubėjimo pilnoje kasdienybėje.

Autorė – Ieva Gumuliauskaitė.

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>1748falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pasirinkimas-ir-tapatybe-rusu-kalbos-likimas-lietuvos-mokyklose--59416190
Iki plataus masto karo Ukrainoje rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi trys iš keturių Lietuvos mokinių, o po metų – jau tik apie pusė.

Lietuvoje taip pat veikia 26 mokyklos, kur pamokos vyksta daugiausia rusų kalba. Nuogąstaujama, kad tai apsunkina moksleivių integraciją. Be to, vis kyla kalbų apie jose galimai skleidžiamą Kremliaus propagandą. Todėl pasigirsta siūlymų šiose mokyklose daugiau dalykų dėstyti lietuviškai.

Kaip keičiasi požiūris į rusų kalbą mūsų švietimo sistemoje ir visuomenėje, ir kokia jos ateitis tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste?

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/59416190Sun, 14 Apr 2024 08:05:02 +0000LRTŠiandien dauguma Lietuvos penktokų ir šeštokų kaip antrąją užsienio kalbą vis dar renkasi rusų kalbą. Kartais tai būna tėvų sprendimas, taip pat požiūris, kad rusų kalbos lengviau mokytis nei prancūzų ar vokiečių, bet kai kuriose mokyklose rusų kalba...
Iki plataus masto karo Ukrainoje rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi trys iš keturių Lietuvos mokinių, o po metų – jau tik apie pusė.

Lietuvoje taip pat veikia 26 mokyklos, kur pamokos vyksta daugiausia rusų kalba. Nuogąstaujama, kad tai apsunkina moksleivių integraciją. Be to, vis kyla kalbų apie jose galimai skleidžiamą Kremliaus propagandą. Todėl pasigirsta siūlymų šiose mokyklose daugiau dalykų dėstyti lietuviškai.

Kaip keičiasi požiūris į rusų kalbą mūsų švietimo sistemoje ir visuomenėje, ir kokia jos ateitis tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste?

Autorius – Rytis Skamarakas

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė]]>3076falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-niujorkui-priklausai-akimirksniu--59237397
Meno ir architektūros istorikas Jonas Mačiuika Niujorkui priklauso jau beveik du dešimtmečius. Jam įdomiausia tyrinėti tai, kaip Niujorke egzistuoja skirtingų laikmečių architektūros sluoksniai, o gatvės atsiveria kaip miesto dienoraščiai, kuriuos galima išmokti skaityti.

Niujorką sudaro penki pagrindiniai rajonai - Bronksas, Bruklinas, Kvinsas, Stateno sala ir labiausiai žinomas - Manhatanas. 1609 m. čia atplaukė anglų jūrininkas Henris Hudsonas ir atvėrė vartus naujakuriams iš Europos ir likusio pasaulio. Niujorkas traukė labiau, nei bet kuris kitas miestas ir buvo prieglobstis bėgantiems nuo karo ir skurdo. Miestas tapo naujojo pasaulio simboliu, žadančiu geresnį gyvenimą.

Kviečiame persikelti per Atlantą ir išgirsti kaip Niujorkas tapo miestu, talpinančiu visa tai, kas geriausia, ir tai, kas blogiausia.


Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė Rūta Dambravaitė
]]>https://api.spreaker.com/episode/59237397Sun, 31 Mar 2024 08:05:01 +0000LRTTautų katilu pramintas, turbūt vienas labiausiai apdainuotų, aprašytų ir filmuose pasirodančių miestų - Niujorkas. Rašytojas Thomas Wolfas rašė, jog „Niujorkui priklausai akimirksniu – tiek pat per penkias minutes, kiek ir per penkerius metus.” Meno...
Meno ir architektūros istorikas Jonas Mačiuika Niujorkui priklauso jau beveik du dešimtmečius. Jam įdomiausia tyrinėti tai, kaip Niujorke egzistuoja skirtingų laikmečių architektūros sluoksniai, o gatvės atsiveria kaip miesto dienoraščiai, kuriuos galima išmokti skaityti.

Niujorką sudaro penki pagrindiniai rajonai - Bronksas, Bruklinas, Kvinsas, Stateno sala ir labiausiai žinomas - Manhatanas. 1609 m. čia atplaukė anglų jūrininkas Henris Hudsonas ir atvėrė vartus naujakuriams iš Europos ir likusio pasaulio. Niujorkas traukė labiau, nei bet kuris kitas miestas ir buvo prieglobstis bėgantiems nuo karo ir skurdo. Miestas tapo naujojo pasaulio simboliu, žadančiu geresnį gyvenimą.

Kviečiame persikelti per Atlantą ir išgirsti kaip Niujorkas tapo miestu, talpinančiu visa tai, kas geriausia, ir tai, kas blogiausia.


Autorė Teresė Bernatonytė, redaktorė Rūta Dambravaitė
]]>3140falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-padekokime-garui--59147599
Kas sudaro pirties palaimą? Kaip pirtyje mokomės įveikti baimes, pasirūpinti savimi ir kitu?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/59147599Sun, 24 Mar 2024 09:05:01 +0000LRTMilda pirmąkart pirtyje apsilankė 11-os, 20-ies pirmąkart patyrė svaigulį, kurį sukelia karščio ir šalčio kontrastas. O pirtyje ėmė lankytis dažniau ir daugiau apie ją sužinojo po to, kai pabuvo „Vabalynės“ dūminėje pirtyje. Sveikos gyvensenos sodybą...
Kas sudaro pirties palaimą? Kaip pirtyje mokomės įveikti baimes, pasirūpinti savimi ir kitu?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>2968falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-nenoriu-bet-ruosiuosi-istorija-apie-isvykimo-krepsi-ir-islikimo-pupeles--58962918
2022-ųjų vasara. Dokumentikos autorė Vaida Pilibaitytė tyrinėja sąrašą, kuriame – kasdieniai daiktai, kurie turėtų tilpti į vadinamąjį „išvykimo krepšį“. Čia – ir maisto konservai, vanduo, baterijos, nešiojamas FM radijas ir artimųjų nuotraukos. Besiruošiant užplūsta emocijos ir prisiminimai apie ir iš kartos į kartą perduodamas traumas.

„Galite ją vadinti žygio kuprine ir tada bus ne taip baisu“, – pataria civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius. Jis jau dvejus metus keliauja po Lietuvą su tipinės išgyvenimo kuprinės pavyzdžiu ir kantriai pasakoja, kodėl svarbu ruoštis blogiausiam.

Vilnietis Vytas savo išvykimo kuprinę susidėjo visai neseniai, bet dar iki 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje yra su draugais išsibandęs savo įgūdžius, jei tektų būti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis. „Mes gyvename ne taikos sąlygomis, o tarp karų“, – niūrią realybę mūsų regione apibendrina jis. Dviejų vaikų mama Inesa iš Švenčionėlių būtinų daiktų sąrašą irgi moka mintinai. „Jis panašus į šaulio kuprinę“, – ji šaulė, kuri išgyvenimo įgūdžių moko kitus.

Tuo metu kaime, visai šalia Baltarusijos sienos, Eglė aprodo nedidelį savo namo rūsį. Čia jos šeima svarsto įrengti ne tik gultus, bet ir ventiliaciją, kad prireikus, patalpą būtų galima naudoti kaip laikiną slėptuvę. O jos vyras Rokas ruošiasi į šaudyklą – nori išmokti valdyti ginklą.

Kai pirminis šokas atslūgsta ir atsargų galiojimo laikas baigiasi, Vaida iš savo „karo pupelių“ išverda troškinį. Panašu, kad protas ir kūnas prie padidintos grėsmės ilgainiui prisitaiko, bet ruoštis karui dėl to netampa lengviau.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/58962918Sun, 10 Mar 2024 09:05:01 +0000LRTKai prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Lietuvos gyventojai buvo paraginti pasirūpinti maisto, vandens ir vaistų atsargomis bent trims paroms. Ekspertai sako, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms gali padėti...
2022-ųjų vasara. Dokumentikos autorė Vaida Pilibaitytė tyrinėja sąrašą, kuriame – kasdieniai daiktai, kurie turėtų tilpti į vadinamąjį „išvykimo krepšį“. Čia – ir maisto konservai, vanduo, baterijos, nešiojamas FM radijas ir artimųjų nuotraukos. Besiruošiant užplūsta emocijos ir prisiminimai apie ir iš kartos į kartą perduodamas traumas.

„Galite ją vadinti žygio kuprine ir tada bus ne taip baisu“, – pataria civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius. Jis jau dvejus metus keliauja po Lietuvą su tipinės išgyvenimo kuprinės pavyzdžiu ir kantriai pasakoja, kodėl svarbu ruoštis blogiausiam.

Vilnietis Vytas savo išvykimo kuprinę susidėjo visai neseniai, bet dar iki 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje yra su draugais išsibandęs savo įgūdžius, jei tektų būti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis. „Mes gyvename ne taikos sąlygomis, o tarp karų“, – niūrią realybę mūsų regione apibendrina jis. Dviejų vaikų mama Inesa iš Švenčionėlių būtinų daiktų sąrašą irgi moka mintinai. „Jis panašus į šaulio kuprinę“, – ji šaulė, kuri išgyvenimo įgūdžių moko kitus.

Tuo metu kaime, visai šalia Baltarusijos sienos, Eglė aprodo nedidelį savo namo rūsį. Čia jos šeima svarsto įrengti ne tik gultus, bet ir ventiliaciją, kad prireikus, patalpą būtų galima naudoti kaip laikiną slėptuvę. O jos vyras Rokas ruošiasi į šaudyklą – nori išmokti valdyti ginklą.

Kai pirminis šokas atslūgsta ir atsargų galiojimo laikas baigiasi, Vaida iš savo „karo pupelių“ išverda troškinį. Panašu, kad protas ir kūnas prie padidintos grėsmės ilgainiui prisitaiko, bet ruoštis karui dėl to netampa lengviau.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2551falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-uzauge-ugnyje-ukrainieciai-kuriems-maidanas-tesiasi--58814083
Bet šiandien Olena į eiles sudeda ne tik savo pačios, bet ir visos tautos patirtą skausmą ir yra prisijungusi prie 2014 m. įkurto Hospitalierių – karo medikų bataliono. O Kostia vienoje iš Ukrainos puolamųjų brigadų į priešą skraidina kovinius dronus.

Judviejų kelias prieš dešimtmetį prasidėjo ten pat – Maidane, per Orumo revoliuciją. Būtent dėl to šiandien jie yra tuo, kuo yra. Jie užaugo ugnyje. Ir šis pasakojmas yra ne tik apie juos – Olena ir Kostia galėtų būti bene visos jaunosios ukrainiečių kartos simboliu.

Autorė – Ieva Balsiūnaitė

Ukrainoje medžiagą rengti padėjo Jevhenija Soboleva.

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Pasakojime panaudotas Olenos eiles iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys.

Ievos Balsiūnaitės nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/58814083Sun, 25 Feb 2024 09:05:00 +0000LRTDu jauni žmonės – Olena ir Kostia nepažįsta vienas kito, bet jų istorijas, kaip ir daugelio ukrainiečių, jungia svarbiausi šio amžiaus įvykiai Ukrainoje. Jei dabar nevyktų karas, Olena, kuriai 32-dveji, būtų tiesiog gera ir talentinga poetė, o 23-ejų...
Bet šiandien Olena į eiles sudeda ne tik savo pačios, bet ir visos tautos patirtą skausmą ir yra prisijungusi prie 2014 m. įkurto Hospitalierių – karo medikų bataliono. O Kostia vienoje iš Ukrainos puolamųjų brigadų į priešą skraidina kovinius dronus.

Judviejų kelias prieš dešimtmetį prasidėjo ten pat – Maidane, per Orumo revoliuciją. Būtent dėl to šiandien jie yra tuo, kuo yra. Jie užaugo ugnyje. Ir šis pasakojmas yra ne tik apie juos – Olena ir Kostia galėtų būti bene visos jaunosios ukrainiečių kartos simboliu.

Autorė – Ieva Balsiūnaitė

Ukrainoje medžiagą rengti padėjo Jevhenija Soboleva.

Redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Pasakojime panaudotas Olenos eiles iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys.

Ievos Balsiūnaitės nuotrauka]]>2731falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-atsiverimas--58547609
Sovietmečiu, kai vyrai susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu. Anuomet, saugodamas save ir mylimąjį, Vitalius išmoko meluoti, o jau daugiau kaip tris dešimtmečius kartu gyvendami laisvoje Lietuvoje, jie vis dar nesijaučia saugiai ir tebelaukia galimybės įteisinti savo partnerystę.

Albinui senstant ir pamažu prarandant atmintį, Vitalius pasijunta pavargęs slapstytis. Ir pirmą kartą ryžtasi papasakoti judviejų gyvenimo istoriją viešai.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/58547609Sun, 04 Feb 2024 09:05:01 +0000LRTJiedu kartu jau 52 metus. Aplinkiniams Vitalius ir Albinas prisistato kaip tėvas ir sūnus, nors iš tiesų jie – pora. Sovietmečiu, kai vyrai susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu....
Sovietmečiu, kai vyrai susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu. Anuomet, saugodamas save ir mylimąjį, Vitalius išmoko meluoti, o jau daugiau kaip tris dešimtmečius kartu gyvendami laisvoje Lietuvoje, jie vis dar nesijaučia saugiai ir tebelaukia galimybės įteisinti savo partnerystę.

Albinui senstant ir pamažu prarandant atmintį, Vitalius pasijunta pavargęs slapstytis. Ir pirmą kartą ryžtasi papasakoti judviejų gyvenimo istoriją viešai.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin]]>2909falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-mikrofonas-lazdele-ir-as-mangirdo-garsu-pasaulyje--58458155
Baigiantis mokslo metams, 2023-ųjų pavasarį, Mangirdas ruošiasi egzaminų sesijai, planuoja keliones į vasaros stovyklas, domisi kultūros renginiais ir mąsto apie žurnalistikos studijas.

Bet tai reiškia, kad gali tekti palikti gerai pažįstamą namų aplinką Marijampolėje. Kas jo laukia? Ar jam pavyks? Kaip užmegzti ryšį su nepažįstamu žmogumi, kuris nedrįsta užkalbinti neregio?

Autorės: Danielė Buterlevičienė, Rugilė Navickaitė ir Rita Stankevičiūtė

Redaktorė ir garso režisierė: Vaida Pilibaitytė

Nuotraukos autorė: Rita Stankevičiūtė

Garsinio vaizdavimo ekspertės dr. Lauros Martinkutės parengtas viršelio nuotraukos aprašas, kurį siūlome perskaityti ir regintiesiems:

„Šioje spalvotoje nuotraukoje užfiksuotas jaunuolis Mangirdas, stovintis Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje. Nuotrauka neįprastos kompozicijos, vaizdas sudvigubintas, todėl priekyje Mangirdą matome iš arti, o giliau pasikartoja beveik tas pats vaizdas, tik Mangirdas jau gerokai mažesnis, lyg stovėtų pats sau už nugaros. Priekyje stovintis Mangirdas atsisukęs į mus šiltai šypsosi užmerkęs akis, smakras pakeltas, poza draugiška ir atvira. Kairėje rankoje, nuleidęs tiesiai žemyn, laiko neregio lazdelę. Vaikinas tvarkingai skusta galva, jis vilki ryškiai mėlynus trumparankovius marškinėlius su keliomis didelėmis stilizuotomis raidėmis, užrašą iš dalies dengia jo kairioji ranka, tad sunku įskaityti. Ant Mangirdo kaklo – masyvi aukso spalvos grandinėlė. Vaikinas užfiksuotas iki pusės, kojų nematyti. Už nugaros stovintis jo antrininkas apsirengęs lygiai taip pat. Kadangi tolumoje vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, matome ir jo kūno apačią: jis vilki tamsias kelnes, apsiavęs juodus sportinius batelius baltu padu. Neregio lazdelė tvarkingai nuleista žemyn, stačiu kampu atremta į grindinį. Čia Mangirdas stovi kiek nuleidęs galvą, veidas labiau nukreiptas į grindinį, lyg vaikinas būtų paskendęs mintyse, susikoncentravęs į save. Aikštės tolumoje, atokiau nuo fotomodelio, susibūrę stovi keli praeiviai, stūkso pašto pastatas.“

Ši dokumentika yra Goethe’s instituto Lietuvoje vykdomo projekto „Išplėstinė Lietuva: suprasti kitą“ dalis. Visas pasakojimas „Neregėti kasdienybės garsai“ čia.]]>https://api.spreaker.com/episode/58458155Sun, 28 Jan 2024 09:05:01 +0000LRTPrie mikrofono Mangirdas jaučiasi saugiai – savo internetinėje radijo stotyje jis pats veda laidas, kur kalbina įvairiausius žmones. Bet šįkart pasakojimo centre atsidurs jis pats. Baigiantis mokslo metams, 2023-ųjų pavasarį, Mangirdas ruošiasi...
Baigiantis mokslo metams, 2023-ųjų pavasarį, Mangirdas ruošiasi egzaminų sesijai, planuoja keliones į vasaros stovyklas, domisi kultūros renginiais ir mąsto apie žurnalistikos studijas.

Bet tai reiškia, kad gali tekti palikti gerai pažįstamą namų aplinką Marijampolėje. Kas jo laukia? Ar jam pavyks? Kaip užmegzti ryšį su nepažįstamu žmogumi, kuris nedrįsta užkalbinti neregio?

Autorės: Danielė Buterlevičienė, Rugilė Navickaitė ir Rita Stankevičiūtė

Redaktorė ir garso režisierė: Vaida Pilibaitytė

Nuotraukos autorė: Rita Stankevičiūtė

Garsinio vaizdavimo ekspertės dr. Lauros Martinkutės parengtas viršelio nuotraukos aprašas, kurį siūlome perskaityti ir regintiesiems:

„Šioje spalvotoje nuotraukoje užfiksuotas jaunuolis Mangirdas, stovintis Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje. Nuotrauka neįprastos kompozicijos, vaizdas sudvigubintas, todėl priekyje Mangirdą matome iš arti, o giliau pasikartoja beveik tas pats vaizdas, tik Mangirdas jau gerokai mažesnis, lyg stovėtų pats sau už nugaros. Priekyje stovintis Mangirdas atsisukęs į mus šiltai šypsosi užmerkęs akis, smakras pakeltas, poza draugiška ir atvira. Kairėje rankoje, nuleidęs tiesiai žemyn, laiko neregio lazdelę. Vaikinas tvarkingai skusta galva, jis vilki ryškiai mėlynus trumparankovius marškinėlius su keliomis didelėmis stilizuotomis raidėmis, užrašą iš dalies dengia jo kairioji ranka, tad sunku įskaityti. Ant Mangirdo kaklo – masyvi aukso spalvos grandinėlė. Vaikinas užfiksuotas iki pusės, kojų nematyti. Už nugaros stovintis jo antrininkas apsirengęs lygiai taip pat. Kadangi tolumoje vaikinas užfiksuotas visu ūgiu, matome ir jo kūno apačią: jis vilki tamsias kelnes, apsiavęs juodus sportinius batelius baltu padu. Neregio lazdelė tvarkingai nuleista žemyn, stačiu kampu atremta į grindinį. Čia Mangirdas stovi kiek nuleidęs galvą, veidas labiau nukreiptas į grindinį, lyg vaikinas būtų paskendęs mintyse, susikoncentravęs į save. Aikštės tolumoje, atokiau nuo fotomodelio, susibūrę stovi keli praeiviai, stūkso pašto pastatas.“

Ši dokumentika yra Goethe’s instituto Lietuvoje vykdomo projekto „Išplėstinė Lietuva: suprasti kitą“ dalis. Visas pasakojimas „Neregėti kasdienybės garsai“ čia.]]>2168falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-svente--58272470
4 žmonės pasakoja prisiminimus iš savo švenčių. Salvija sumanė atšvęsti atleidimą iš atsibodusio darbo, nes palikti jį norėjo kurį laiką, tačiau pati nebūtų pasiryžusi. Aivaras prisimena kelionę į Sibiro taigą ir elnius ganančių vietinių šventę, kurioje jie įprasmina savo tapatybę. Bet kartais jų šventė užsitęsia. Regina rengia įsimintinas šventes savo artimiesiems, ji neįsivaizduoja kaip būtų galima kitaip. Tačiau ne visi jos pastangas įvertina, o tai liūdina ir kelia klausimus. Aaqib‘as iš Kašmyro pabėgo į Vokietija. Griežtoje musulmoniškoje aplinkoje augęs vyras pirmą kartą aplanko barą ir klubą. Švęsti okupaciją patiriančiame krašte, iš kurio jis kilęs, neįprasta, bet naujas gyvenimas verčia keistis.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Marie-Line Deleye]]>https://api.spreaker.com/episode/58272470Sun, 14 Jan 2024 09:05:01 +0000LRTŠventė – tai pokytis, slenkstis, bendrystė, šėlsmas ir užsimiršimas. Antropologai sako, kad šventė yra virsmo laikotarpis, kai iš vienos būsenos pereiname į kitą. Šią idėją jie suformavo tirdami gentines bendruomenes. Nors šventės formos šiandien...
4 žmonės pasakoja prisiminimus iš savo švenčių. Salvija sumanė atšvęsti atleidimą iš atsibodusio darbo, nes palikti jį norėjo kurį laiką, tačiau pati nebūtų pasiryžusi. Aivaras prisimena kelionę į Sibiro taigą ir elnius ganančių vietinių šventę, kurioje jie įprasmina savo tapatybę. Bet kartais jų šventė užsitęsia. Regina rengia įsimintinas šventes savo artimiesiems, ji neįsivaizduoja kaip būtų galima kitaip. Tačiau ne visi jos pastangas įvertina, o tai liūdina ir kelia klausimus. Aaqib‘as iš Kašmyro pabėgo į Vokietija. Griežtoje musulmoniškoje aplinkoje augęs vyras pirmą kartą aplanko barą ir klubą. Švęsti okupaciją patiriančiame krašte, iš kurio jis kilęs, neįprasta, bet naujas gyvenimas verčia keistis.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Marie-Line Deleye]]>2630falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sirdies-formos--58059578
Nana Hauge Kristensen kūrinyje „Širdies formos“ (dan. Det hjerteformede) pasakoja apie keturis senukus Umanake, Grenlandijos šiaurės vakaruose. Jie išgyvena artimųjų netektį ir jaučia, kaip silpsta pačių kūnai. Bet šalimais yra gamta, persmelkianti kiekvieną jų kasdienybės akimirką. Ką reiškia pasenti šiame nuostabiame, bet atšiauriame kraštovaizdyje?

Nors kolonijinė istorija nėra pagrindinė pasakojimo tema, ji – neatsiejama šių žmonių gyvenimo dalis.

Autorė Nanna Hauge Kristensen
Garso dizaineris Simon Brinck
Sukurta gavus EGV fondo paramą

Iš danų kalbos vertė Ieva Toleikytė
Lietuvių kalba adaptavo Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė.
Vertimus įgarsino Algirdas Dainavičius, Lina Dainienė, Arvydas Dapšys, Rūta Dambravaitė, Violeta Podolskaitė ir Vaida Pilibaitytė.

Dokumentika įvertinta festivaliuose PRIX MARULIC 2023, PRIX EUROPA 2023 ir PHONURGIA NOVA 2023.]]>https://api.spreaker.com/episode/58059578Sun, 24 Dec 2023 09:05:01 +0000LRTKalaallit Nunaat – inuitų kalba reiškia Grenlandiją. Tris ketvirtadalius šios didžiulės salos dengia ledo masyvas. Su kiek daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų Grenlandija yra rečiausiai apgyvendinta pasaulio šalis. Ji autonomiška teritorija, bet...
Nana Hauge Kristensen kūrinyje „Širdies formos“ (dan. Det hjerteformede) pasakoja apie keturis senukus Umanake, Grenlandijos šiaurės vakaruose. Jie išgyvena artimųjų netektį ir jaučia, kaip silpsta pačių kūnai. Bet šalimais yra gamta, persmelkianti kiekvieną jų kasdienybės akimirką. Ką reiškia pasenti šiame nuostabiame, bet atšiauriame kraštovaizdyje?

Nors kolonijinė istorija nėra pagrindinė pasakojimo tema, ji – neatsiejama šių žmonių gyvenimo dalis.

Autorė Nanna Hauge Kristensen
Garso dizaineris Simon Brinck
Sukurta gavus EGV fondo paramą

Iš danų kalbos vertė Ieva Toleikytė
Lietuvių kalba adaptavo Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė.
Vertimus įgarsino Algirdas Dainavičius, Lina Dainienė, Arvydas Dapšys, Rūta Dambravaitė, Violeta Podolskaitė ir Vaida Pilibaitytė.

Dokumentika įvertinta festivaliuose PRIX MARULIC 2023, PRIX EUROPA 2023 ir PHONURGIA NOVA 2023.]]>3269falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-alvydas-gandrai-ir-genealoginiai-proteviu-miskai--57964212
Nuo vaikystės Alvydą pažįstanti Audra liko labai nustebinta ir nudžiuginta, kai sulaukė savo giminės genealogijos medžio to nė neprašiusi. Audros seneliai buvo Alvydo senelių kaimynai. Jie dalijosi ūkiais, kartu šventė šventes ir stebėjo tuos pačius gandrus.

Sudarinėti savo krašto gyventojų giminystės schemų Alvydas prisėdo prieš 4 metus. Neilgai trukus po to kai atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Rūta Simanavičienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57964212Sun, 10 Dec 2023 09:05:01 +0000LRTAlvydas Malinauskas gyvena savo tėviškėje Paberžinės kaime, Utenos rajone. Rytais ir vakarais pro valgomojo langą jis stebi gandrus ir savo pastebėjimus aprašo dienoraštyje. Bet tai nėra pagrindinis jo darbas. Alvydas turi informacijos, kuri labai...
Nuo vaikystės Alvydą pažįstanti Audra liko labai nustebinta ir nudžiuginta, kai sulaukė savo giminės genealogijos medžio to nė neprašiusi. Audros seneliai buvo Alvydo senelių kaimynai. Jie dalijosi ūkiais, kartu šventė šventes ir stebėjo tuos pačius gandrus.

Sudarinėti savo krašto gyventojų giminystės schemų Alvydas prisėdo prieš 4 metus. Neilgai trukus po to kai atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Rūta Simanavičienė]]>2008falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sventa-pareiga-mokytojai-apie-darba-ir-streika--57809193
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Justino Stacevičiaus/LRT nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/57809193Sun, 26 Nov 2023 09:05:00 +0000LRTPrie streiko prisijungę mokytojai sako, kad nors atlyginimų klausimas svarbus, streikuoja jie visų pirma ne dėl atlyginimų. Tad kokios priežastys juos privertė iš klasių išeiti į gatves? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Justino Stacevičiaus/LRT nuotrauka
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Justino Stacevičiaus/LRT nuotrauka]]>2832falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-musu-rankose--57704698
Šis pasakojimas prasideda peržengus pabėgėlių centro slenkstį, bet tas pats galėjo nutikti bet kur kitur.

Nepriklausoma lenkų radijo prodiuserė Magda Świerczyńska-Dolot dokumentikoje „Mūsų rankose“ (lenk. „W naszych rękach“) pasakoja istoriją apie atsakomybę už kitą žmogų ir aktyvų dalyvavimą įvykiuose, kurie skleidžiasi tavo akivaizdoje.

Autorė ir prodiuserė Magda Świerczyńska-Dolot
Garso dizaineris ir muzikos autorius Artur Giordano
Pirmą kartą transliuota per NewOnce Radio 2022-02-02
Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Pristatyta EBU AudioDocs konferencijoje 2023 Reykjavike, Islandijoje]]>https://api.spreaker.com/episode/57704698Sun, 19 Nov 2023 09:05:01 +0000LRTBaravanas – kurdas, penkių vaikų tėvas, kuriam ką tik teko priimti sunkiausią sprendimą gyvenime. Piotras – lenkas, Europos pilietis. Šiuos du, iš pažiūros visiškai skirtingus vyrus sieja tai, kad jie susitiko Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje,...
Šis pasakojimas prasideda peržengus pabėgėlių centro slenkstį, bet tas pats galėjo nutikti bet kur kitur.

Nepriklausoma lenkų radijo prodiuserė Magda Świerczyńska-Dolot dokumentikoje „Mūsų rankose“ (lenk. „W naszych rękach“) pasakoja istoriją apie atsakomybę už kitą žmogų ir aktyvų dalyvavimą įvykiuose, kurie skleidžiasi tavo akivaizdoje.

Autorė ir prodiuserė Magda Świerczyńska-Dolot
Garso dizaineris ir muzikos autorius Artur Giordano
Pirmą kartą transliuota per NewOnce Radio 2022-02-02
Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Pristatyta EBU AudioDocs konferencijoje 2023 Reykjavike, Islandijoje]]>1613falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-istorijos-is-kalejimu-balsai-kuriu-negirdime--57518037
Šiame pasakojime susipažinsime su keturiais buvusiais ir esamais nuteistaisiais. Jie padės sudėlioti platesnį savo gyvenimų paveikslą, suprasti kontekstų įvairovę, iš kurių pateko į įkalinimo įstaigą, ir kelius, kuriais bando iš jos išeiti. Galiausiai klausime, kiek kalėjimų sistema Lietuvoje geba padėti kaliniui keistis? Nuteistųjų liudijimai rodo, kad kol kas pagalbos trūksta. Kas tuomet gali paskatinti juos judėti pokyčio link?

Autorė Urtė Karalaitė

Redaktorės – Sigita Vegytė, Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57518037Sun, 05 Nov 2023 09:05:02 +0000LRTĮkalinimo įstaigose Lietuvoje šiuo metu gyvena apie penkis tūkstančius žmonių. Kaip jie ten atsidūrė, kokie tai žmonės, apie ką jie mąsto, ką veikia būdami kalėjime, kokių planų turi ateičiai? Šiame pasakojime susipažinsime su keturiais buvusiais ir...
Šiame pasakojime susipažinsime su keturiais buvusiais ir esamais nuteistaisiais. Jie padės sudėlioti platesnį savo gyvenimų paveikslą, suprasti kontekstų įvairovę, iš kurių pateko į įkalinimo įstaigą, ir kelius, kuriais bando iš jos išeiti. Galiausiai klausime, kiek kalėjimų sistema Lietuvoje geba padėti kaliniui keistis? Nuteistųjų liudijimai rodo, kad kol kas pagalbos trūksta. Kas tuomet gali paskatinti juos judėti pokyčio link?

Autorė Urtė Karalaitė

Redaktorės – Sigita Vegytė, Rūta Dambravaitė]]>3150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ar-sugyventi-imanoma-gilyn-i-izraelio-palestinieciu-konflikta--57430011
Pasak apžvalgininkų, šis išpuolis yra lūžio taškas Izraelio ir palestiniečių santykiuose. Jau ir taip buvę trapūs ryšiai pastaruoju metu ėmė trūkinėti. Izraelio politikams vis labiau krypstant į ideologinę dešinę, palestiniečiai atsakydavo griežtėjančia retorika. Gazos ruožą valdanti dalies vakarų teroristine grupuote pripažinta „Hamas“ spalio atakai ruošėsi jau kurį laiką.
Visgi nesutariama, ką šis naujausias smurto paaštrėjimas gali reikšti regiono saugumui ar Izraelio-palestiniečių santykiams.

LRT užsienio naujienų redaktoriai Indrė Urbaitė ir Žygimantas Kapočius kalbina tris skirtingų požiūrių apžvalgininkus – Kristianą Coates Ulrichsen iš JAV Rice universiteto Baker instituto, Eytaną Gilboa, tarptautinių santykių profesorių iš Izraelio Bar Ilano universiteto ir Yezidą Sayegh, palestiniečių istoriką iš Carnegie Artimųjų rytų centro.

Tai gilesnis žvilgsnis į Gazą, okupuotą Vakarų krantą, dešimtmečių konfliktą ir kur link viskas juda.

*

AP nuotraukoje Izraelio ministras pirmininkas Icchakas Rabinas (kairėje) ir palestiniečių lyderis Jasiras Arafatas spaudžia vienas kitam ranką pasirašydami Izraelio ir palestiniečių taikos susitarimą Vašingtone, 1993 m. rugsėjo 13 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/57430011Sun, 29 Oct 2023 09:05:00 +0000LRTIzraelis 2023 m. spalio 7 d. vadina juoduoju šeštadieniu. Grupuotės „Hamas“ ataka pareikalavo beveik pusantro tūkstančio aukų – tai bene didžiausios žudynės šalies istorijoje. Vaikai, senjorai, moterys ir vyrai – niekas neišvengė „Hamas“ žiaurumo, o...
Pasak apžvalgininkų, šis išpuolis yra lūžio taškas Izraelio ir palestiniečių santykiuose. Jau ir taip buvę trapūs ryšiai pastaruoju metu ėmė trūkinėti. Izraelio politikams vis labiau krypstant į ideologinę dešinę, palestiniečiai atsakydavo griežtėjančia retorika. Gazos ruožą valdanti dalies vakarų teroristine grupuote pripažinta „Hamas“ spalio atakai ruošėsi jau kurį laiką.
Visgi nesutariama, ką šis naujausias smurto paaštrėjimas gali reikšti regiono saugumui ar Izraelio-palestiniečių santykiams.

LRT užsienio naujienų redaktoriai Indrė Urbaitė ir Žygimantas Kapočius kalbina tris skirtingų požiūrių apžvalgininkus – Kristianą Coates Ulrichsen iš JAV Rice universiteto Baker instituto, Eytaną Gilboa, tarptautinių santykių profesorių iš Izraelio Bar Ilano universiteto ir Yezidą Sayegh, palestiniečių istoriką iš Carnegie Artimųjų rytų centro.

Tai gilesnis žvilgsnis į Gazą, okupuotą Vakarų krantą, dešimtmečių konfliktą ir kur link viskas juda.

*

AP nuotraukoje Izraelio ministras pirmininkas Icchakas Rabinas (kairėje) ir palestiniečių lyderis Jasiras Arafatas spaudžia vienas kitam ranką pasirašydami Izraelio ir palestiniečių taikos susitarimą Vašingtone, 1993 m. rugsėjo 13 d.]]>2655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ateities-duona-senoviniai-augalai-sugrizta--57238391
Nors pastaraisiais šimtmečiais jas buvo išstūmę miežiai, rugiai ir kviečiai, soros, kaip ir kiti senieji augalai, grįžta. Šerytė, burnotis, judra, rietmenė, sora – šie žodžiai vėl leidžia šaknis mūsų kalboje.

Šiuos metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautiniais sorų metais. Taip siekiama atkreipti dėmesį į svarbų jų ekologinį tvarumą ir maistinę naudą.

Vilniaus universiteto bioarcheologė dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja tyrimų projektui „Praeities ir ateities sorų keliai“. Ji mano, kad žinios apie senųjų augalų įvairovę ir jų plitimą yra naudingos kuriant klimatui jautrios mitybos strategijas. „Tai bus aktualu kai keičiasi klimatas ir pasaulyje žemdirbystei trūksta vandens“, – pažymi mokslininkė.

Apie senųjų augalų sugrįžimą ir ateities duoną pasakoja Audra Girijotė.]]>https://api.spreaker.com/episode/57238391Sun, 15 Oct 2023 08:05:02 +0000LRTSoros – vienas seniausių kultūrinių augalų. Lietuvoje, kur žemdirbystė įsitvirtino vėliau, nei kitur Europoje, soros buvo auginamos daugiau kaip tris tūkstančius metų. Nors pastaraisiais šimtmečiais jas buvo išstūmę miežiai, rugiai ir kviečiai,...
Nors pastaraisiais šimtmečiais jas buvo išstūmę miežiai, rugiai ir kviečiai, soros, kaip ir kiti senieji augalai, grįžta. Šerytė, burnotis, judra, rietmenė, sora – šie žodžiai vėl leidžia šaknis mūsų kalboje.

Šiuos metus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi Tarptautiniais sorų metais. Taip siekiama atkreipti dėmesį į svarbų jų ekologinį tvarumą ir maistinę naudą.

Vilniaus universiteto bioarcheologė dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja tyrimų projektui „Praeities ir ateities sorų keliai“. Ji mano, kad žinios apie senųjų augalų įvairovę ir jų plitimą yra naudingos kuriant klimatui jautrios mitybos strategijas. „Tai bus aktualu kai keičiasi klimatas ir pasaulyje žemdirbystei trūksta vandens“, – pažymi mokslininkė.

Apie senųjų augalų sugrįžimą ir ateities duoną pasakoja Audra Girijotė.]]>2214falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-bedugne-kelione-pas-broli-per-prarasta-vilniu--56915026
2022-ųjų spalį Holokaustą išgyvenęs Joshua Zakas su dukterėčia Tsila Zak grįžta į Vilnių ieškoti atsakymų į klausimus, kurie liko neatsakyti nuo karo laikų.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė ir Rimantas Ribačiauskas
Kompozitoriai – Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys
Garso režisierės – Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė

Vertimus įgarsino Rūta Dambravaitė, Guoda Litvaitienė, Inga Janiulytė-Temporin ir Linas Zubė

Fotografė-videografė Ilmė Vyšniauskaitė

Dokumentikos prodiuseriai – LRT RADIJAS ir „Operomanija“

Pasakojime panaudotos garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ ištraukos ir dokumentiniai įrašai (autoriai – dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys)

Daugiau apie „Glaistą“: www.operomanija.lt/repertuaras/glaistas]]>https://api.spreaker.com/episode/56915026Sun, 24 Sep 2023 08:05:00 +0000LRTKai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Joshuai Zakui buvo dešimt metų. Ant Zakų šeimos namo Antakalnyje nukrito bomba. Užėję naciai juos kartu su kitais Vilniaus žydais suvarė į getą, o vyriausiąjį brolį Eliją išvežė į priverstinio darbo stovyklą...
2022-ųjų spalį Holokaustą išgyvenęs Joshua Zakas su dukterėčia Tsila Zak grįžta į Vilnių ieškoti atsakymų į klausimus, kurie liko neatsakyti nuo karo laikų.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė ir Rimantas Ribačiauskas
Kompozitoriai – Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys
Garso režisierės – Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė

Vertimus įgarsino Rūta Dambravaitė, Guoda Litvaitienė, Inga Janiulytė-Temporin ir Linas Zubė

Fotografė-videografė Ilmė Vyšniauskaitė

Dokumentikos prodiuseriai – LRT RADIJAS ir „Operomanija“

Pasakojime panaudotos garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ ištraukos ir dokumentiniai įrašai (autoriai – dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys)

Daugiau apie „Glaistą“: www.operomanija.lt/repertuaras/glaistas]]>3148falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-cia-gi-tenisas-ne-pasaulio-pabaiga-vezimeliu-teniso-klubo-kelias-i-profesionalu-sporta--56823624
Jis treniruoja tris tarptautiniuose vežimėlių teniso turnyruose dalyvaujančius Lietuvos žaidėjus: Agniešką Toločko, Aleksandr Olechnowicz ir Kotryną Žižmaraitę. Šių žaidėjų patirtys ir lygiai skiriasi, tačiau juos vienija aistra tenisui, draugystė ir kelias į profesionalų sportą.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

Fotografas – Artūras Morozovas]]>https://api.spreaker.com/episode/56823624Sun, 17 Sep 2023 08:05:01 +0000LRTTenise neretai veikia panašūs dalykai, kaip ir gyvenime. „Mes kartais sakome, kad jeigu sužaidei „gerą“ tašką, pamiršk jį ir žaisk toliau. O jei sužaidei „blogą“ tašką, tai irgi pamiršk jį ir žaisk toliau. Nes jei per daug pergyveni dėl pralaimėto...
Jis treniruoja tris tarptautiniuose vežimėlių teniso turnyruose dalyvaujančius Lietuvos žaidėjus: Agniešką Toločko, Aleksandr Olechnowicz ir Kotryną Žižmaraitę. Šių žaidėjų patirtys ir lygiai skiriasi, tačiau juos vienija aistra tenisui, draugystė ir kelias į profesionalų sportą.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

Fotografas – Artūras Morozovas]]>2771falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-onuras-ir-naciai-advokatas-kovoja-su-naciais-senaisiais-ir-naujausiais--56541530
Žydų kilmės radijo dokumentikos autorė Amie Liebowitz kartu su Holokausto aukas ginančiu advokatu Onuru Özata aiškinasi, kaip kaltinamoji Irmgard Furchner prisidėjo prie žudynių. Vokietijoje gimęs turkų kilmės teisininkas turi savo priežasčių imtis šios bylos bei teismuose atstovauti dabartinių kraštutinių dešiniųjų išpuolių aukoms.

Judviejų tyrimai atveda ir į Vilnių, pas Holokaustą išgyvenusią žydų partizanę Fanią Brancovskają.

Autorė Amie Liebowitz

Garso dizainerė Regine Elbers

Režisierius Ron Schickler

Redaktorius Till Ottlitz

Dokumentiką prodiusavo Bayerischer Rundfunk

Pirmą kartą transliuota 2022-06-25

Adaptacijos lietuvių kalba autorė Sigita Vegytė

Įgarsino: Sigita Vegytė, Paulius Šironas, Alvyda Bajarūnaitė, Evelina Stankūnaitė, Rima Žilinskaitė, Ignas Gudelevičius, Indrė Urbaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56541530Sun, 20 Aug 2023 08:05:00 +0000LRTIcehojės mieste Vokietijoje prieš teismą stoja 96-erių Irmgard Furchner, buvusi Štuthofo koncentracijos stovyklos vado sekretorė. Ji kaltinama bendrininkavimu nužudant apie 11 tūkst. žydų. Tai retas atvejis, kai teisiami ne pagrindiniai žudynių...
Žydų kilmės radijo dokumentikos autorė Amie Liebowitz kartu su Holokausto aukas ginančiu advokatu Onuru Özata aiškinasi, kaip kaltinamoji Irmgard Furchner prisidėjo prie žudynių. Vokietijoje gimęs turkų kilmės teisininkas turi savo priežasčių imtis šios bylos bei teismuose atstovauti dabartinių kraštutinių dešiniųjų išpuolių aukoms.

Judviejų tyrimai atveda ir į Vilnių, pas Holokaustą išgyvenusią žydų partizanę Fanią Brancovskają.

Autorė Amie Liebowitz

Garso dizainerė Regine Elbers

Režisierius Ron Schickler

Redaktorius Till Ottlitz

Dokumentiką prodiusavo Bayerischer Rundfunk

Pirmą kartą transliuota 2022-06-25

Adaptacijos lietuvių kalba autorė Sigita Vegytė

Įgarsino: Sigita Vegytė, Paulius Šironas, Alvyda Bajarūnaitė, Evelina Stankūnaitė, Rima Žilinskaitė, Ignas Gudelevičius, Indrė Urbaitė]]>3227falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-atsimenu-jo-zvilgsni-istorija-apie-kari-ir-migranta-2021--56447890
Tarptautinės festivalio žiuri pripažintas autorės Sigitos Vegytės įvertinimas – pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.

Ta proga su Sigita kalbamės apie tai, kodėl Bahos ir Domo istorija palietė tiek daug žmonių ir kas pasikeitė nuo tada, kai radijo dokumentika buvo pirmą kartą transliuota 2021-ųjų gruodį.

Kviečiame dar kartą išgirsti tarptautinio pripažinimo sulaukusį pasakojimą, pirmą kartą transliuotą 2021 m. gruodžio 12 d.

**
2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių pasieniečių prisijungė kariai. Lietuva ir Europos Sąjunga sako, kad tai hibridinė ataka, kurią organizuoja Minsko režimas, pasinaudojęs tūkstančių žmonių – daugiausiai Irako kurdų, bet taip pat sirų, kongiečių, afganistaniečių ir kitų – noru pasiekti Vakarų Europą ir ten susikurti saugesnį ar geresnį gyvenimą.

Tai pasakojimas apie du žmones, kurių vienas saugo sieną, o kitas ją neteisėtai perėjo. Ir aplinkybes, dėl kurių jų gyvenimai susikirto.

Autorė Sigita Vegytė

Redaktoriai Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė

Pristatyta tarptautinėje EBU konferencijoje IFC AudioDocs 2022 Kardife, Jungtinėje Karalystėje

Pristatyta tarptautiniame audiofestivalyje BANGUOJA 2022, Lietuvoje

Pristatyta tarptautiniame festivalyje Internazionale a Ferrara 2022, Italijoje

Pelnė aukso medalį kaip geriausia dokumentika, Third Coast International Audio Festival 2022-2023, JAV

Publikuota RadioAtlas.org]]>https://api.spreaker.com/episode/56447890Sun, 13 Aug 2023 08:05:01 +0000LRTŠis pasakojimas Čikagoje vykstančiame prestižiniame festivalyje „Third Coast“, vadinamame garso dokumentikos „Sundance“ ir net radijo „Oskarais“, šiemet iškovojo aukso medalį. Kaip paaiškėjo apdovanojimų ceremonijoje 2023 m. rugpjūčio 6-ąją – tai...
Tarptautinės festivalio žiuri pripažintas autorės Sigitos Vegytės įvertinimas – pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.

Ta proga su Sigita kalbamės apie tai, kodėl Bahos ir Domo istorija palietė tiek daug žmonių ir kas pasikeitė nuo tada, kai radijo dokumentika buvo pirmą kartą transliuota 2021-ųjų gruodį.

Kviečiame dar kartą išgirsti tarptautinio pripažinimo sulaukusį pasakojimą, pirmą kartą transliuotą 2021 m. gruodžio 12 d.

**
2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių pasieniečių prisijungė kariai. Lietuva ir Europos Sąjunga sako, kad tai hibridinė ataka, kurią organizuoja Minsko režimas, pasinaudojęs tūkstančių žmonių – daugiausiai Irako kurdų, bet taip pat sirų, kongiečių, afganistaniečių ir kitų – noru pasiekti Vakarų Europą ir ten susikurti saugesnį ar geresnį gyvenimą.

Tai pasakojimas apie du žmones, kurių vienas saugo sieną, o kitas ją neteisėtai perėjo. Ir aplinkybes, dėl kurių jų gyvenimai susikirto.

Autorė Sigita Vegytė

Redaktoriai Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė

Pristatyta tarptautinėje EBU konferencijoje IFC AudioDocs 2022 Kardife, Jungtinėje Karalystėje

Pristatyta tarptautiniame audiofestivalyje BANGUOJA 2022, Lietuvoje

Pristatyta tarptautiniame festivalyje Internazionale a Ferrara 2022, Italijoje

Pelnė aukso medalį kaip geriausia dokumentika, Third Coast International Audio Festival 2022-2023, JAV

Publikuota RadioAtlas.org]]>3289falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ir-jie-buvo-vilnieciai--56303550
Minint 700 metų Vilniaus gimtadienį, pasakojame Mowszowicz, Hosiasson ir Mackiewicz istorijas.

Autorės Sigita Vegytė ir Martyna Šulskutė

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi, kuriame iki 2023-ųjų gruodžio 31 d. veikia paroda „vilniaus_kambariai_v.1.1“, kviečianti susipažinti su tuo, kas formavo Vilnių – žmonėmis, gyvūnais, augalais, reljefu.]]>https://api.spreaker.com/episode/56303550Sun, 30 Jul 2023 08:05:01 +0000LRTBotanikas Jakub Mowszowicz, logikos filosofė Janina Hosiasson ir rašytojas, žurnalistas Jozef Mackiewicz gimė panašiu metu – XIX–XX a. sandūroje. Jie gimė skirtingose vietose, bet visi atsidūrė Vilniuje, kurio valdžia XX a. keliavo iš rankų į rankas....
Minint 700 metų Vilniaus gimtadienį, pasakojame Mowszowicz, Hosiasson ir Mackiewicz istorijas.

Autorės Sigita Vegytė ir Martyna Šulskutė

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi, kuriame iki 2023-ųjų gruodžio 31 d. veikia paroda „vilniaus_kambariai_v.1.1“, kviečianti susipažinti su tuo, kas formavo Vilnių – žmonėmis, gyvūnais, augalais, reljefu.]]>1915falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-skestanti-venecija--56184849
Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.
„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip apibūdina ateities perspektyvas Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.

Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Tognin, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

We Are Here Venice nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/56184849Sun, 23 Jul 2023 08:05:01 +0000LRTToli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių. Dabar tokie potvyniai vyksta...
Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.
„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip apibūdina ateities perspektyvas Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.

Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Tognin, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

We Are Here Venice nuotrauka]]>2516falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-karo-nenori-niekas-vokieciai-susitinka-su-ukrainieciais-ir-permasto-pacifizma-ii--55756842
Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Scholzą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Scholzas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.

Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.

Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.

Antroje pasakojimo dalyje žvilgsnis į bendruomenes, kuriose pinasi vokiečių ir ukrainiečių ryšiai, gimsta draugystė, supratimas.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/55756842Sun, 02 Jul 2023 08:05:00 +0000LRTRusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą. Maža dalis visuomenės...
Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Scholzą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Scholzas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.

Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.

Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.

Antroje pasakojimo dalyje žvilgsnis į bendruomenes, kuriose pinasi vokiečių ir ukrainiečių ryšiai, gimsta draugystė, supratimas.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2990falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-karo-nenori-niekas-vokieciai-susitinka-su-ukrainieciais-ir-permasto-pacifizma-i--55040055
Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Šolcą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Šolcas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.

Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.

Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/55040055Sun, 25 Jun 2023 08:05:00 +0000LRTRusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą. Maža dalis visuomenės...
Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Šolcą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Šolcas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.

Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.

Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>3041falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-minciu-policija-baltarusijoje-kai-distopija-tampa-realybe--54521009
„Tuoj jie įlįs į mūsų galvas ir perskaitys mintis. Ir dėl jų mus uždarys“, – sako Natalija Dulina, kuri dėl dalyvavimo protestuose neteko profesorės pareigų Lingvistikos universitete.

Kad patektum į bėdą Baltarusijoje net nereikia dalyvauti demonstracijoje – užtenka apie tai pamąstyti. Patiktukai ar pasidalinimai socialiuose tinkluose, baltai-raudonai-baltai išdžiauti skalbiniai: visa tai gali tapti pagrindu areštui ar įkalinimui.

„Prezidentu ne tampama, prezidentu gimstama“, – apie save sako A. Lukašenka, per beveik tris dešimtmečius susikūręs jo vienvaldystę užtikrinančią sistemą.

2020-ieji galėjo tapti lūžio tašku, bet užgniaužus taikius protestus, represijos Baltarusijoje ir šiandien tęsiasi su nauja jėga. Žmonės suimami ir kankinami, knygos naikinamos, o valstybinė televizija transliuoja neapykantos programas.

George‘o Orwello distopija „1984-ieji“ tapo Baltarusijos realybe.

Autorė ir režisierė Inga Lizengevic
Redaktorė Katrin Moll
Režisierės asistentė Stefanie Heim
Garso dizaineris Jean-Boris Szymczak

Dokumentiką prodiusavo Deutschlandfunk Kultur

Pirmą kartą transliuota 2022-12-06

Adaptacijos lietuvių kalba autorė Vaida Pilibaitytė

Įgarsino: Rūta Dambravaitė, Audra Girijotė, Indrė Kaminskaitė, Andrius Kavaliauskas, Lukas Kivita, Edvardas Kubilius, Sigitas Kubilius, Darius Kuodis, Austėja Kuskienė, Jolanta Kryževičienė, Paulius Selezniovas, Paulius Šironas, Donatas Šukelis, Vaida Pilibaitytė

Laidoje panaudotos ištraukos iš Džordžo Orvelo romano 1984-ieji, kurį vertė Virgilijus Čepliejus.]]>https://api.spreaker.com/episode/54521009Sun, 18 Jun 2023 08:05:00 +0000LRTBaltarusijos valstybinė televizija neapykanta persmelktose laidose agituoja prieš visus, kurie nepalaiko diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos. Areštai vykdomi savavališkai, o kankinimai – slapta. „Tuoj jie įlįs į mūsų galvas ir perskaitys mintis. Ir...
„Tuoj jie įlįs į mūsų galvas ir perskaitys mintis. Ir dėl jų mus uždarys“, – sako Natalija Dulina, kuri dėl dalyvavimo protestuose neteko profesorės pareigų Lingvistikos universitete.

Kad patektum į bėdą Baltarusijoje net nereikia dalyvauti demonstracijoje – užtenka apie tai pamąstyti. Patiktukai ar pasidalinimai socialiuose tinkluose, baltai-raudonai-baltai išdžiauti skalbiniai: visa tai gali tapti pagrindu areštui ar įkalinimui.

„Prezidentu ne tampama, prezidentu gimstama“, – apie save sako A. Lukašenka, per beveik tris dešimtmečius susikūręs jo vienvaldystę užtikrinančią sistemą.

2020-ieji galėjo tapti lūžio tašku, bet užgniaužus taikius protestus, represijos Baltarusijoje ir šiandien tęsiasi su nauja jėga. Žmonės suimami ir kankinami, knygos naikinamos, o valstybinė televizija transliuoja neapykantos programas.

George‘o Orwello distopija „1984-ieji“ tapo Baltarusijos realybe.

Autorė ir režisierė Inga Lizengevic
Redaktorė Katrin Moll
Režisierės asistentė Stefanie Heim
Garso dizaineris Jean-Boris Szymczak

Dokumentiką prodiusavo Deutschlandfunk Kultur

Pirmą kartą transliuota 2022-12-06

Adaptacijos lietuvių kalba autorė Vaida Pilibaitytė

Įgarsino: Rūta Dambravaitė, Audra Girijotė, Indrė Kaminskaitė, Andrius Kavaliauskas, Lukas Kivita, Edvardas Kubilius, Sigitas Kubilius, Darius Kuodis, Austėja Kuskienė, Jolanta Kryževičienė, Paulius Selezniovas, Paulius Šironas, Donatas Šukelis, Vaida Pilibaitytė

Laidoje panaudotos ištraukos iš Džordžo Orvelo romano 1984-ieji, kurį vertė Virgilijus Čepliejus.]]>3120falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kas-tu-toks-jei-nesi-pilietis--53942808
Tarp jų - šio sekmadienio laidos herojai Fabrizio, Marie-Line, Jonas, o taip pat ir viena iš dokumentikos autorių, 25 metus Lietuvoje gyvenanti Prancūzijos tarptautinio radijo žurnalistė Baltijos šalyse Marielle.

Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/53942808Sun, 21 May 2023 08:05:01 +0000LRTLiko mažiau nei metai iki pilietybės referendumo. Konstitucinio įstatymo projekte kalba eina apie dvigubos pilietybės galimybę tik Lietuvos piliečiams. Tačiau Lietuvą savo namais pasirinkę kitų šalių piliečiai taip pat norėtų tokios teisės. Tarp jų -...
Tarp jų - šio sekmadienio laidos herojai Fabrizio, Marie-Line, Jonas, o taip pat ir viena iš dokumentikos autorių, 25 metus Lietuvoje gyvenanti Prancūzijos tarptautinio radijo žurnalistė Baltijos šalyse Marielle.

Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin]]>2210falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-jos-nebera-nematomas-batalionas-ukrainos-moteru-kova-uz-lygias-teises-kariuomeneje--53763644
Kai Rusija pradėjo plataus masto karą 2022-ųjų vasarį, klausimų nebeliko – moterys į karą jungėsi tokiomis pačiomis galimybėmis kaip ir vyrai. Pokyčiai prasidėjo anksčiau. Juos išjudino karas ir Katerynos su bendramintėmis pastangos – įstatymiškai sulygintos moterų ir vyrų teisės ginkluotosiose pajėgose. Bet viena pakeisti įstatymus, kita – žmonių mąstymą.

„Nors nėra viskas tobula, viena aišku – moterys nebėra nematomos, jos nebėra nematomas batalionas“, – sako Kateryna, Ukrainos Moterų veteranių judėjimo viena įkūrėjų.

Pasakojimas iš Ukrainos apie ginklu šalį ginančias moteris ir dar vieną jų kovą – už lygias teises.

Autorės Ieva Balsiūnaitė ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/53763644Sun, 07 May 2023 08:00:00 +0000LRTKai Rusija pradėjo karą Donbase 2014-aisiais, Katerynai buvo 21-eri. Ji norėjo prisidėti prie šalies gynybos, tačiau jai, moteriai, realizuoti savo ambicijas kariuomenėje buvo mažai galimybių – pagal tuomet galiojusius įstatymus moterys negalėjo...
Kai Rusija pradėjo plataus masto karą 2022-ųjų vasarį, klausimų nebeliko – moterys į karą jungėsi tokiomis pačiomis galimybėmis kaip ir vyrai. Pokyčiai prasidėjo anksčiau. Juos išjudino karas ir Katerynos su bendramintėmis pastangos – įstatymiškai sulygintos moterų ir vyrų teisės ginkluotosiose pajėgose. Bet viena pakeisti įstatymus, kita – žmonių mąstymą.

„Nors nėra viskas tobula, viena aišku – moterys nebėra nematomos, jos nebėra nematomas batalionas“, – sako Kateryna, Ukrainos Moterų veteranių judėjimo viena įkūrėjų.

Pasakojimas iš Ukrainos apie ginklu šalį ginančias moteris ir dar vieną jų kovą – už lygias teises.

Autorės Ieva Balsiūnaitė ir Sigita Vegytė]]>2709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-mamos-byla--53694414
Latvijos radijo tinklalaidės autorė kalbininkė Aiga Veckalnė apie savo mamos kilmę žinojo nuo vaikystės. Bet 2021 metų pavasarį, kai mama mirė, Aiga suprato, kad daugelio dalykų jos taip ir nepaklausė. Pavyzdžiui, kodėl močiutė Regina paliko savo dukrą vaikų namuose Latvijoje?

Kurdama šį pasakojimą, Aiga tyrinėja archyvus Lietuvoje ir Latvijoje, aplanko seniai matytus giminaičius Kaune ir suvokia, kaip šeimos moterų likimus paveikė sovietinis režimas.

Autorė – Aiga Veckalnė
Redaktorė – Dacė Krejerė
Garso režisierius – Ivo Taurinis
Prodiuserė – Justynė Savitska
Grafikos dizainerė – Beata Berzinia

Dokumentinis pasakojimas „Mamos byla“ (lat. Mammas lieta) sukurtas Latvijos radijo tinklalaidei „Dokumentariumas“. Pirmą kartą publikuotas 2023-01-31.

Adaptacijos lietuvių kalba autorė – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Iš latvių kalbos vertė UAB Skrivanek vertimų biuras

Įgarsino: Giedrė Vaičekauskienė, Alvyda Bajarūnaitė, Indrė Kaminckaitė, Urtė Karalaitė, Lukas Kivita, Leonas Šukys, Sigita Vegytė

Nuotraukos autorė Dacė Krejerė]]>https://api.spreaker.com/episode/53694414Sun, 30 Apr 2023 08:03:00 +0000LRTTereza gimė Lietuvoje, bet užaugo vaikų namuose Latvijoje. Ji ten pateko, kai mama atsidūrė kalėjime, bet išėjusi į laisvę dukros nebepasiėmė. Tai dokumentinis detektyvas: trečioji šios giminės moteris – Terezos dukra Aiga – po kelių dešimtmečių ieško...
Latvijos radijo tinklalaidės autorė kalbininkė Aiga Veckalnė apie savo mamos kilmę žinojo nuo vaikystės. Bet 2021 metų pavasarį, kai mama mirė, Aiga suprato, kad daugelio dalykų jos taip ir nepaklausė. Pavyzdžiui, kodėl močiutė Regina paliko savo dukrą vaikų namuose Latvijoje?

Kurdama šį pasakojimą, Aiga tyrinėja archyvus Lietuvoje ir Latvijoje, aplanko seniai matytus giminaičius Kaune ir suvokia, kaip šeimos moterų likimus paveikė sovietinis režimas.

Autorė – Aiga Veckalnė
Redaktorė – Dacė Krejerė
Garso režisierius – Ivo Taurinis
Prodiuserė – Justynė Savitska
Grafikos dizainerė – Beata Berzinia

Dokumentinis pasakojimas „Mamos byla“ (lat. Mammas lieta) sukurtas Latvijos radijo tinklalaidei „Dokumentariumas“. Pirmą kartą publikuotas 2023-01-31.

Adaptacijos lietuvių kalba autorė – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Vaida Pilibaitytė

Iš latvių kalbos vertė UAB Skrivanek vertimų biuras

Įgarsino: Giedrė Vaičekauskienė, Alvyda Bajarūnaitė, Indrė Kaminckaitė, Urtė Karalaitė, Lukas Kivita, Leonas Šukys, Sigita Vegytė

Nuotraukos autorė Dacė Krejerė]]>3120falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-mastytoju-yra-pakvieskite-darytojus--53485885
1980-ųjų pradžioje Karpatuose išbandęs ir iškart pamilęs kalnų slidinėjimą, jis ieškojo, kur tą daryti Vilniuje. Visos kalvos buvo per žemos, tad Laimis sugalvojo vieną jų paaukštinti. Dvidešimt metų diena iš dienos iš statybinių atliekų pylė kalną ir pripylė 16 metrų šlaitą. Dabar čia veikia Vilniaus slidinėjimo kurortas – Liepkalnis.

Bet net ir toks žmogus kaip Laimis nieko nepadarytų vienas. Visada degantis idėjomis ir noru daryti, jomis įtikina ir aplinkinius. Prie kalno pylimo prisijungė draugai, kaimynai, slidinėjimo entuziastai ir, svarbiausia, šalia visada buvo (ir yra) žmona Marytė. Dabar, kai Laimis „egzistuoja“, daro kiti, su kuriais jis savo kūriniais pasidalijo.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/53485885Sun, 09 Apr 2023 08:05:00 +0000LRTLaimis Janutėnas sako, kad jo biografija paprasta: 20 metų darželyje ir mokykloje, 20 atiduoti jūrai ir žvejybai, dar 20 – kalnui, o pastarąjį dvidešimtmetį jis egzistuoja. Atrodo, kad ir jo gyvenimo filosofija paprasta: nori kažko? Pasidaryk....
1980-ųjų pradžioje Karpatuose išbandęs ir iškart pamilęs kalnų slidinėjimą, jis ieškojo, kur tą daryti Vilniuje. Visos kalvos buvo per žemos, tad Laimis sugalvojo vieną jų paaukštinti. Dvidešimt metų diena iš dienos iš statybinių atliekų pylė kalną ir pripylė 16 metrų šlaitą. Dabar čia veikia Vilniaus slidinėjimo kurortas – Liepkalnis.

Bet net ir toks žmogus kaip Laimis nieko nepadarytų vienas. Visada degantis idėjomis ir noru daryti, jomis įtikina ir aplinkinius. Prie kalno pylimo prisijungė draugai, kaimynai, slidinėjimo entuziastai ir, svarbiausia, šalia visada buvo (ir yra) žmona Marytė. Dabar, kai Laimis „egzistuoja“, daro kiti, su kuriais jis savo kūriniais pasidalijo.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė]]>1977falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-jie-tikejosi-kad-mes-palusim-vairuotojai-apie-darba-ir-streika--53343339
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo fotografija]]>https://api.spreaker.com/episode/53343339Sun, 26 Mar 2023 08:05:00 +0000LRTŠis streikas parodė, ko darbuotojai gali pasiekti vienydamiesi ir gindami savo teises. Kodėl streikas kilo, kaip jį išgyveno jame dalyvavę vairuotojai ir kokias tendencijas darbo santykiuose bei visuomenėje atspindi ši istorija? Autorė Inga...
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo fotografija]]>2906falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-jau-nieko-nebijau-ukrainieciai-pasakoja-apie-savo-metus-po-rusijos-invazijos--53166534
Ukrainos gamtos apsaugos centro ekologas Oleksijus Vasyliukas pirmuosius apšaudymus tą vasario rytą išgyveno Vasylkive, už keliasdešimties kilometrų į pietvakarius nuo Kyjivo. Jie su šeima liko Ukrainoje, bet dėl saugumo irgi turėjo palikti namus. Oleksijus su kolegomis nuo invazijos pradžios dokumentuoja ekologinius karo padarinius ir poveikį šalies saugomoms teritorijoms. „Panašu, kad visi mūsų įprasti darbai ilgam sustojo“, – pernai balandį LRT RADIJO laidoje „Vienkartinė planeta“ liūdnai konstatavo jis. „Kaip biologui dirbti gamtoje, kuri užminuota?“

Ukrainiečių filologė Nadija Popyk dar prieš invaziją su vyru atvyko į Lietuvą. Susipažinome Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur ji vedė seminarus apie ukrainiečių kultūrą, literatūrą ir mokė ukrainiečių kalbos pagrindų. „Paskambinau savo draugei, iš kurios mokykloje dėl kalbos šaipėsi“, pavasarį pasakojo Nadiia. „Ji man sako: neįtikėtina – ukrainiečių kalba, kuri kažkada negalėjo prasimušti savo šalyje, dabar skrieja po visą pasaulį.“

Ukrainiečių filosofas ir žurnalistas Volodymyras Yermolenko dar iki 2022-ųjų invazijos Rusijos karinius veiksmus šalyje apžvelginėjo savo tinklalaidėje „Explaining Ukraine“. Pavasarį su žmona Tetjana Oharkova jie tęsė epizodų įrašus iš namų ir aidint oro pavojaus sirenoms. Gegužę su juo kalbėjomės dokumentikoje apie ukrainiečių rusinimo istoriją ir besikeičiančią kalbos padėtį. „Klaidinga prielaida, kad kalbantieji ukrainietiškai palaiko Ukrainą, o rusakalbiai – Rusiją“, – tada pabrėžė jis, pridurdamas, kad ir pats augo rusakalbėje šeimoje. „Daug rusakalbių dabar kovoja už Ukrainą.“

Šiandien, po metų, drąsių savo piliečių ir tarptautinių partnerių dėka Ukraina toliau kovoja ir atsilaiko. Susisiekėme su savo istorijų herojais pasiteirauti, kaip jiems pavyko išgyventi šiuos dvylika karo mėnesių ir kas ukrainiečius palaiko kelyje į pergalę.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Pauliaus Peleckio/ BNS nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/53166534Sun, 12 Mar 2023 09:05:01 +0000LRTPrieš metus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, teatro dramaturgė Lena Liagušonkova ruošėsi savo pjesės premjerai Kyjive, bet su mama ir trimis katinais atsidūrė daugiabučio namo rūsyje. „Labai daug įvykių ir toks jausmas, kad psichika...
Ukrainos gamtos apsaugos centro ekologas Oleksijus Vasyliukas pirmuosius apšaudymus tą vasario rytą išgyveno Vasylkive, už keliasdešimties kilometrų į pietvakarius nuo Kyjivo. Jie su šeima liko Ukrainoje, bet dėl saugumo irgi turėjo palikti namus. Oleksijus su kolegomis nuo invazijos pradžios dokumentuoja ekologinius karo padarinius ir poveikį šalies saugomoms teritorijoms. „Panašu, kad visi mūsų įprasti darbai ilgam sustojo“, – pernai balandį LRT RADIJO laidoje „Vienkartinė planeta“ liūdnai konstatavo jis. „Kaip biologui dirbti gamtoje, kuri užminuota?“

Ukrainiečių filologė Nadija Popyk dar prieš invaziją su vyru atvyko į Lietuvą. Susipažinome Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur ji vedė seminarus apie ukrainiečių kultūrą, literatūrą ir mokė ukrainiečių kalbos pagrindų. „Paskambinau savo draugei, iš kurios mokykloje dėl kalbos šaipėsi“, pavasarį pasakojo Nadiia. „Ji man sako: neįtikėtina – ukrainiečių kalba, kuri kažkada negalėjo prasimušti savo šalyje, dabar skrieja po visą pasaulį.“

Ukrainiečių filosofas ir žurnalistas Volodymyras Yermolenko dar iki 2022-ųjų invazijos Rusijos karinius veiksmus šalyje apžvelginėjo savo tinklalaidėje „Explaining Ukraine“. Pavasarį su žmona Tetjana Oharkova jie tęsė epizodų įrašus iš namų ir aidint oro pavojaus sirenoms. Gegužę su juo kalbėjomės dokumentikoje apie ukrainiečių rusinimo istoriją ir besikeičiančią kalbos padėtį. „Klaidinga prielaida, kad kalbantieji ukrainietiškai palaiko Ukrainą, o rusakalbiai – Rusiją“, – tada pabrėžė jis, pridurdamas, kad ir pats augo rusakalbėje šeimoje. „Daug rusakalbių dabar kovoja už Ukrainą.“

Šiandien, po metų, drąsių savo piliečių ir tarptautinių partnerių dėka Ukraina toliau kovoja ir atsilaiko. Susisiekėme su savo istorijų herojais pasiteirauti, kaip jiems pavyko išgyventi šiuos dvylika karo mėnesių ir kas ukrainiečius palaiko kelyje į pergalę.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Pauliaus Peleckio/ BNS nuotrauka]]>2756falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ortodoksu-baznycia-nera-tik-rusijos-baznycia--52848366
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas teisino karą, sakydamas, kad Ukrainoje vykdoma „homoseksualumo propaganda“, o „auka atliekant kario pareigą nuplauna visas nuodėmes“. Lietuvos dvasininkams bažnyčios vadovybė liepė tylėti, nekomentuoti karo įvykių ir toliau minėti patriarcho Kirilo vardą. Atsisakę tai daryti kunigai buvo suspenduoti savo tarnystėje.

Apskundę šį sprendimą Konstantinopolio (visuotiniam) patriarchatui, jie sulaukė gerų žinių – atstatydinimas buvo neteisėtas, jiems grąžinamas kunigų statusas, o patys dvasininkai priimami į Konstantinopolio patriarchatą. Tai istorinis įvykis.

Karas Ukrainoje ir kunigų pozicija pakeitė visą Lietuvos ortodoksų bažnyčią.

Autorė Teresė Bernatonytė

Redaktorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita Vegytė
Montažo autorė Sigita Vegytė

Daugumą laidoje skambančių giesmių atlieka choras „Amnos“, vadovaujamas Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės.]]>https://api.spreaker.com/episode/52848366Sun, 26 Feb 2023 09:05:01 +0000LRTNuo pat tarnystės pradžios Lietuvos stačiatikių kunigų Vladimiro Seliavko, Gintaro Sungailos ir Vitalio Dauparo norą puoselėti tikėjimą gožė biurokratija bei pro bažnyčios vartus Maskvos patriarchate, kuriam priklauso ir Lietuva, prasiskverbianti...
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas teisino karą, sakydamas, kad Ukrainoje vykdoma „homoseksualumo propaganda“, o „auka atliekant kario pareigą nuplauna visas nuodėmes“. Lietuvos dvasininkams bažnyčios vadovybė liepė tylėti, nekomentuoti karo įvykių ir toliau minėti patriarcho Kirilo vardą. Atsisakę tai daryti kunigai buvo suspenduoti savo tarnystėje.

Apskundę šį sprendimą Konstantinopolio (visuotiniam) patriarchatui, jie sulaukė gerų žinių – atstatydinimas buvo neteisėtas, jiems grąžinamas kunigų statusas, o patys dvasininkai priimami į Konstantinopolio patriarchatą. Tai istorinis įvykis.

Karas Ukrainoje ir kunigų pozicija pakeitė visą Lietuvos ortodoksų bažnyčią.

Autorė Teresė Bernatonytė

Redaktorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita Vegytė
Montažo autorė Sigita Vegytė

Daugumą laidoje skambančių giesmių atlieka choras „Amnos“, vadovaujamas Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės.]]>1990falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-nu-slibin-sok-kai-laisves-troskimas-svarbiau-uz-viska--52775690
Autorė Asta Borusevičiūtė, redagavimas ir montažas - Inga Janiulytė-Temporin.

Astos Borusevičiūtės nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/52775690Sun, 19 Feb 2023 09:05:01 +0000LRTArvydas Užolas-Slibinas buvo 9 dešimtmetyje įkurtos roko grupės C.R.O.W. būgnininkas. 1989 metais, vedamas svajonės ištrūkti iš Sovietų Sąjungos ir patekti į JAV, jis su draugais nutarė įveikti vadinamąją „mirties zoną“ Berlyne. Autorė Asta...
Autorė Asta Borusevičiūtė, redagavimas ir montažas - Inga Janiulytė-Temporin.

Astos Borusevičiūtės nuotrauka]]>3094falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pakeisti-kalba-man-reiskia-atkurti-teisinguma-staso-istorija--52703161
Jis visada žinojo, kad proseneliai žemdirbiai kalbėjo ukrainietiškai, o vėliau seneliai ir tėvai persijungė į rusų dėl sovietmečiu Ukrainoje vykdytos rusifikacijos.

Po Oranžinės revoliucijos, Euromaidano, Krymo okupacijos ir prasidėjus karui Donbase, Staso šeima savo šalies istorijos nulemtą dvikalbystę ėmė aptarinėti vis dažniau.

„Tai, kad esu rusakalbis, mano galvoje kažkaip taikiai sugyveno su mano ukrainietiška tapatybe [...]. Man asmeniškai tai niekada nebuvo problema. Aš jaučiau, kad noriu daugiau viešai kalbėti ukrainietiškai ir tai dariau. Visiškai persijungti nemačiau reikalo,“ – sako Stasas. „Bet po invazijos viskas pasikeitė.“

2022-ųjų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, jie nusprendė visiškai persijungti į ukrainiečių.

Ši istorija – jautrus ir labai asmeniškas Staso pasakojimas apie tai, koks jausmas turėti dvi kalbas, kurios abi yra gimtosios, ką reiškia suprasti, kad tavo kalba asocijuojasi su karo agresoriumi, ir kaip persijungus keičiasi emocinis santykis su kalba, kurią kadaise prarado tavo protėviai.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Redaktorė Sigita Vegytė

Ivan Studynskyi nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/52703161Sun, 12 Feb 2023 09:05:01 +0000LRTStasas Olenchenko gimė nepriklausomoje Ukrainoje, Kyjive. Augdamas jis girdėjo tiek rusų, tiek ukrainiečių kalbas ir suržiką, jų mišinį, bet šeimoje ir su draugais daugiausia kalbėjo rusiškai. Jis visada žinojo, kad proseneliai žemdirbiai kalbėjo...
Jis visada žinojo, kad proseneliai žemdirbiai kalbėjo ukrainietiškai, o vėliau seneliai ir tėvai persijungė į rusų dėl sovietmečiu Ukrainoje vykdytos rusifikacijos.

Po Oranžinės revoliucijos, Euromaidano, Krymo okupacijos ir prasidėjus karui Donbase, Staso šeima savo šalies istorijos nulemtą dvikalbystę ėmė aptarinėti vis dažniau.

„Tai, kad esu rusakalbis, mano galvoje kažkaip taikiai sugyveno su mano ukrainietiška tapatybe [...]. Man asmeniškai tai niekada nebuvo problema. Aš jaučiau, kad noriu daugiau viešai kalbėti ukrainietiškai ir tai dariau. Visiškai persijungti nemačiau reikalo,“ – sako Stasas. „Bet po invazijos viskas pasikeitė.“

2022-ųjų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, jie nusprendė visiškai persijungti į ukrainiečių.

Ši istorija – jautrus ir labai asmeniškas Staso pasakojimas apie tai, koks jausmas turėti dvi kalbas, kurios abi yra gimtosios, ką reiškia suprasti, kad tavo kalba asocijuojasi su karo agresoriumi, ir kaip persijungus keičiasi emocinis santykis su kalba, kurią kadaise prarado tavo protėviai.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Redaktorė Sigita Vegytė

Ivan Studynskyi nuotrauka]]>2843falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-gaila-bet-negalime-jums-padeti-seksualine-prievarta-kongo-demokratineje-respublikoje--52574331
Kongietės Šarlotė ir Linda (vardai pakeisti) augo skirtingose šalies dalyse, bet abi nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Dėl patirtos traumos, vyraujančio nebaudžiamumo ir kaltės jausmo jos nusprendė pabėgti į Europą ir, su Baltarusijos režimo sukelta migrantų banga, 2021-ųjų vasarą atsidūrė Lietuvoje. Šarlotė ir Linda čia pabandė gauti prieglobstį, tačiau seksualinę prievartą patyrusiems žmonės pagal tarptautinę teisę jis dažnai nepriklauso.

Autorės Rūta Dambravaitė, Sigita Vegytė ir Marielle Vitureau]]>https://api.spreaker.com/episode/52574331Sun, 29 Jan 2023 09:05:00 +0000LRTTurtinga naudingosiomis iškasenomis Kongo Demokratinė Respublika tuo pat metu yra viena nestabiliausių, skurdžiausių ir nedemokratiškiausių šalių pasaulyje. Dalyje valstybės vykstant konfliktams dėl išteklių kontrolės, kaip karo ginklas, siekiant...
Kongietės Šarlotė ir Linda (vardai pakeisti) augo skirtingose šalies dalyse, bet abi nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Dėl patirtos traumos, vyraujančio nebaudžiamumo ir kaltės jausmo jos nusprendė pabėgti į Europą ir, su Baltarusijos režimo sukelta migrantų banga, 2021-ųjų vasarą atsidūrė Lietuvoje. Šarlotė ir Linda čia pabandė gauti prieglobstį, tačiau seksualinę prievartą patyrusiems žmonės pagal tarptautinę teisę jis dažnai nepriklauso.

Autorės Rūta Dambravaitė, Sigita Vegytė ir Marielle Vitureau]]>2520falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-karo-ziema--52444737Statistiką matome kasdien - kiek raketų atskrido, kiek numušė, kiek nukrito ir kiek žmonių žuvo. Bet ką iš tiesų reiškia gyventi tamsoje ir laukiant dar vieno masinio bombardavimo?

Autorė Ieva Balsiūnaitė

Beno Gerdžiūno nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/52444737Sun, 15 Jan 2023 09:05:00 +0000LRTRusijos atakos Ukrainos energetikos infrastruktūrai virto nauja, varginančia realybe. Nuo spalio raketos, iranietiški dronai „Shahed“ taikosi į elektrines, elektros pastotes, vandentiekio sistemas ar šiluminius tinklus. Energija, kuri mums,...Statistiką matome kasdien - kiek raketų atskrido, kiek numušė, kiek nukrito ir kiek žmonių žuvo. Bet ką iš tiesų reiškia gyventi tamsoje ir laukiant dar vieno masinio bombardavimo?

Autorė Ieva Balsiūnaitė

Beno Gerdžiūno nuotrauka]]>2439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-derintojai--52204174
Pabėgėlių yra beveik kiekviename didmiestyje, taip pat ir Katovicuose, pietų Lenkijoje. Čia jie glaudžiasi regioniniame kultūros centre. Išskleidžiamos lovos ir čiužiniai išdėlioti meno galerijose, prie įėjimo į teatrą ir netoli koncertų salės, talpinančios daugiau kaip tūkstantį žiūrovų. Keturiasdešimt metų šiose erdvėse aidėjo orkestro muzikos garsai ir spektaklių dialogai. Dabar ukrainiečių kalba čia skamba taip pat dažnai kaip ir lenkų.

Dešimtys lenkų savanorių padeda bėgantiems nuo karo. Jie atneša maisto, valymo priemonių ir koordinuoja pagalbą iš užsienio. Teatro rūbinė paversta improvizuota valgykla, kurioje pabėgėliai gauna maisto, o muzikos studijoje vyksta dirbtuvės vaikams.

Pabėgėliai, miegantys prie seno fortepijono – toks pat keistas vaizdas, kaip ir faktas, kad pats instrumentas, pasirodo, yra visiškai išsiderinęs. Sename lenkiškame posakyje fortepijono derinimas prilyginamas pasaulio derinimui – taip viskas grąžinama į savo vietas.

Nepriklausomo Lenkijos „Radio 357“ dokumentikos „Derintojai“ (lenk. Stroiciele) autoriai klausia: ar įmanoma suderinti mūsų griūvantį pasaulį?

Dokumentika nominuota tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2022.

Autorės: Anna Dudzińska ir Agnieszka Szwajgier
Režisierė: Anna Dudzińska
Garso dizaineris: Artur Giordano
Redaktorius: Albert Drosel

Pirmą kartą transliuota 2022-06-10

Adaptacijos lietuvių kalba redaktorė: Vaida Pilibaitytė

Iš lenkų kalbos vertė: UAB Skrivanek vertimų biuras

Įgarsino: Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė, Paulius Šironas, Vytautas Paulavičius, Adomas Šimkus, Indrė Kaminskaitė, Gabija Narušytė, Odeta Vasiliauskaitė, Sonata Jadevičienė, Žygimantas Kapočius, Inga Janiulytė, Sigita Vegytė, Laura Stančė, Šarūnė Stančiutė, Mantas Stančius.

Nuotraukos autorė: Marzena Bugała Astaszow]]>https://api.spreaker.com/episode/52204174Sun, 01 Jan 2023 09:05:01 +0000LRT2022-ųjų vasario 24-osios rytas pakeitė pasaulį. Bėgdami nuo rusų tankų, smūgių ir sprogimų, tūkstančiai ukrainiečių visais įmanomais būdais patraukė į Lenkiją. Pirmaisiais invazijos mėnesiais čia prieglobsčio ieškojo daugiau kaip 3,5 milijono žmonių....
Pabėgėlių yra beveik kiekviename didmiestyje, taip pat ir Katovicuose, pietų Lenkijoje. Čia jie glaudžiasi regioniniame kultūros centre. Išskleidžiamos lovos ir čiužiniai išdėlioti meno galerijose, prie įėjimo į teatrą ir netoli koncertų salės, talpinančios daugiau kaip tūkstantį žiūrovų. Keturiasdešimt metų šiose erdvėse aidėjo orkestro muzikos garsai ir spektaklių dialogai. Dabar ukrainiečių kalba čia skamba taip pat dažnai kaip ir lenkų.

Dešimtys lenkų savanorių padeda bėgantiems nuo karo. Jie atneša maisto, valymo priemonių ir koordinuoja pagalbą iš užsienio. Teatro rūbinė paversta improvizuota valgykla, kurioje pabėgėliai gauna maisto, o muzikos studijoje vyksta dirbtuvės vaikams.

Pabėgėliai, miegantys prie seno fortepijono – toks pat keistas vaizdas, kaip ir faktas, kad pats instrumentas, pasirodo, yra visiškai išsiderinęs. Sename lenkiškame posakyje fortepijono derinimas prilyginamas pasaulio derinimui – taip viskas grąžinama į savo vietas.

Nepriklausomo Lenkijos „Radio 357“ dokumentikos „Derintojai“ (lenk. Stroiciele) autoriai klausia: ar įmanoma suderinti mūsų griūvantį pasaulį?

Dokumentika nominuota tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2022.

Autorės: Anna Dudzińska ir Agnieszka Szwajgier
Režisierė: Anna Dudzińska
Garso dizaineris: Artur Giordano
Redaktorius: Albert Drosel

Pirmą kartą transliuota 2022-06-10

Adaptacijos lietuvių kalba redaktorė: Vaida Pilibaitytė

Iš lenkų kalbos vertė: UAB Skrivanek vertimų biuras

Įgarsino: Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė, Paulius Šironas, Vytautas Paulavičius, Adomas Šimkus, Indrė Kaminskaitė, Gabija Narušytė, Odeta Vasiliauskaitė, Sonata Jadevičienė, Žygimantas Kapočius, Inga Janiulytė, Sigita Vegytė, Laura Stančė, Šarūnė Stančiutė, Mantas Stančius.

Nuotraukos autorė: Marzena Bugała Astaszow]]>2182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-lietuvio-siela-dainuoja--52269552
Folkloro ekspedicijos tikslas – užrašyti tautosaką iš senų žmonių lūpų. Folkloro mylėtojai, ansamblių nariai ar profesionalūs muzikologai pasirenka tam tikrą kaimo vietovę ir lanko senus žmones jų pačių namuose, klausia apie jų gyvenimą, prašo padainuoti dainas ar giesmes, išmoktas vaikystėje. Tuomet jas įrašo, vėliau transkribuoja, deda į archyvus bei mokosi dainuoti patys. Šitaip liaudies kūryba nemiršta, o kaip tik atgimsta. Atradę senąsias liaudies dainas naujai jauni žmonės užmezga ryšį su protėviais ir tai jiems tampa kelrodžiu dabartyje.

Šios ekspedicijos dalyviai vyko į Punską – lietuviškiausią vietą Lenkijoje, kur puoselėjamos senosios lietuviškos tradicijos.

Autorė Teresė Bernatonytė]]>https://api.spreaker.com/episode/52269552Sun, 25 Dec 2022 09:05:01 +0000LRT"Tai yra pasaulio žmonių pažinimas ir, galų gale, gilesnis tautos mąstymo pažinimas, supratimas apie pasaulį, nes kiekvienas senas žmogus, jis nugyvenęs gyvenimą. O dainas paprastai išlaiko talentingi žmonės, giliau mąstantys, daugiau suprantantys", -...
Folkloro ekspedicijos tikslas – užrašyti tautosaką iš senų žmonių lūpų. Folkloro mylėtojai, ansamblių nariai ar profesionalūs muzikologai pasirenka tam tikrą kaimo vietovę ir lanko senus žmones jų pačių namuose, klausia apie jų gyvenimą, prašo padainuoti dainas ar giesmes, išmoktas vaikystėje. Tuomet jas įrašo, vėliau transkribuoja, deda į archyvus bei mokosi dainuoti patys. Šitaip liaudies kūryba nemiršta, o kaip tik atgimsta. Atradę senąsias liaudies dainas naujai jauni žmonės užmezga ryšį su protėviais ir tai jiems tampa kelrodžiu dabartyje.

Šios ekspedicijos dalyviai vyko į Punską – lietuviškiausią vietą Lenkijoje, kur puoselėjamos senosios lietuviškos tradicijos.

Autorė Teresė Bernatonytė]]>2449falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-nebuvau-drasuole--52216522Už „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo įkalinti 14-a žmonių. Tuo metu Bernadetai ir jos bendražygėms kalėjimo išvengti pavyko didelio atsargumo ir laimingų atsitiktinumų dėka.

Laidoje skamba kariliono muzika, ją atlieka Austėja Staniunaitytė ir Monika Kazmierczak.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/52216522Sun, 18 Dec 2022 09:05:01 +0000LRT1980-aisiais, po to, kai aprašė savo tardymą, vykusį po dviejų kartu gyvenusių vienuolių arešto, sesuo Bernadeta Mališkaitė susilaukė pasiūlymo, pakeitusio jos gyvenimą. Ji buvo pakviesta redaguoti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ - pogrindžio...Už „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo įkalinti 14-a žmonių. Tuo metu Bernadetai ir jos bendražygėms kalėjimo išvengti pavyko didelio atsargumo ir laimingų atsitiktinumų dėka.

Laidoje skamba kariliono muzika, ją atlieka Austėja Staniunaitytė ir Monika Kazmierczak.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Artūro Morozovo nuotrauka]]>2842falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kai-begti-baisiau-nei-likti-ukrainieciu-evakuacija--52087543
Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/52087543Sun, 04 Dec 2022 09:05:01 +0000LRTPasakojimas iš Ukrainos apie išvykstančius iš pavojingiausių vietų, jiems padedančius ir grįžtančius atgal. Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė
Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė]]>3250falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kodel-romas-kalanta-susidegino--51956037
Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.

Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/51956037Sun, 20 Nov 2022 09:05:02 +0000LRT„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi...
Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.

Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė]]>3093falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-jonai-gal-savo-klaidas-taisai-pelkiu-atkurimas-lietuvoje--51801263
Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/51801263Sun, 06 Nov 2022 09:05:01 +0000LRTInžinierius hidrotechnikas Jonas Jusčius melioracijos įmonėse pradėjo dirbti sovietmečiu. Jis yra nusausinęs ne vieną pelkių plotą, reikalingą žemės ūkiui. 2019 metais jis sutiko pelkių atkūrimu užsiimantį gamtininką Leoną Jarašių. Tuomet paaiškėjo,...
Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>2605falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kalba-neturetu-buti-prakeiksmas--51587555
Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos atvykęs Salah Ruwandizi ir Peri Ibrahim iš Jungtinės Karalystės čia dirbo kaip profesionalūs vertėjai žodžiu.

Vakarais, kai samdomi vertėjai baigia darbą ir išeina namo, pokalbiai tęsiasi.

Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė susitinka su trylikamete kurde Hivi, kuri jau devynis mėnesius atsakinga už tai, kad svarbūs dalykai būtų išversti ir suprasti. Tuo metu Pabradėje ji gyveno su savo šeima ir kasdien vertėjavo aplinkiniams neoficialiai, neprofesionaliai, bet kartu ir nepaliaujamai.

Autorė - Martyna Šulskutė

Muzikos autorė ir garso redaktorė - Katarzyna Bitowt

Pasakojime panaudoti tradicinių kurdų instrumentų dafo, balamos ir kamančės įrašų motyvai.

Dokumentikos versija anglų kalba sukurta nepriklausomam žurnalistų kolektyvui NARA bendradarbiaujant su menų agentūra Artscape ir nevyriausybine organizacija Diversity Development Group. Daugiau: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing

Į lietuvių kalbą išversta ir adaptuota bendradarbiaujant su LRT.

Adaptuota Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.

Vertimą įgarsino Katarzyna Bitowt, Adomas Šimkus, Paulius Šironas ir Vaida Pilibaitytė.

Adaptacijos redaktorė - Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/51587555Sun, 16 Oct 2022 08:05:00 +0000LRTPabradės užsieniečių registracijos centras – viena iš penkių vietų Lietuvoje, kur nuo pernai apgyvendinami per Baltarusijos sieną atvykę migrantai. Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos...
Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos atvykęs Salah Ruwandizi ir Peri Ibrahim iš Jungtinės Karalystės čia dirbo kaip profesionalūs vertėjai žodžiu.

Vakarais, kai samdomi vertėjai baigia darbą ir išeina namo, pokalbiai tęsiasi.

Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė susitinka su trylikamete kurde Hivi, kuri jau devynis mėnesius atsakinga už tai, kad svarbūs dalykai būtų išversti ir suprasti. Tuo metu Pabradėje ji gyveno su savo šeima ir kasdien vertėjavo aplinkiniams neoficialiai, neprofesionaliai, bet kartu ir nepaliaujamai.

Autorė - Martyna Šulskutė

Muzikos autorė ir garso redaktorė - Katarzyna Bitowt

Pasakojime panaudoti tradicinių kurdų instrumentų dafo, balamos ir kamančės įrašų motyvai.

Dokumentikos versija anglų kalba sukurta nepriklausomam žurnalistų kolektyvui NARA bendradarbiaujant su menų agentūra Artscape ir nevyriausybine organizacija Diversity Development Group. Daugiau: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing

Į lietuvių kalbą išversta ir adaptuota bendradarbiaujant su LRT.

Adaptuota Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.

Vertimą įgarsino Katarzyna Bitowt, Adomas Šimkus, Paulius Šironas ir Vaida Pilibaitytė.

Adaptacijos redaktorė - Vaida Pilibaitytė]]>3034falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-labas-ir-ate-51-budas-palikti--51449330
Ghostinimas jau kurį laiką patogiai įsitaisęs tarp lietuviško slengo žodžių. Galima būtų šį elgesį vadinti pradingimu ar versti tiesiogiai iš anglų kalbos ir sakyti, jog kažkas kažką pavaiduoklino, tačiau šiame pasakojime dažniausiai girdėsite žodį ghostinimas, kadangi jis geriausiai apibūdina visą su juo susijusią šiuolaikybę. Ghost anglų kalboje reiškia vaiduoklį. Kai bandai pasiekti žmogų, kuris tave užghostino ir nesulauki iš jo jokių žinių, apima jausmas, tarsi jis būtų pradingęs nuo žemės paviršiaus, išnykęs kaip dūmas arba kaip vaiduoklis. Šis terminas atsirado apie 2000-uosius metus, kai viena žurnalistė aprašė kaip vaikinas, su kuriuo ji susipažino pažinčių programėlėje, neatėjo sutartu laiku pasimatyti ir užblokavo bet kokį kontaktą su ja. Dingo kaip vaiduoklis. Ghostino.

Atsisveikinimai yra nemalonūs, šlykštūs ir norisi juos nustumti kaip galima toliau arba iš vis jų išvengti. O kas jeigu prisijaukintume ne tik pasisveikinimus, bet ir atsisveikinimus?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51449330Sun, 02 Oct 2022 08:05:00 +0000LRTPaulas Simonas dainavo, kad yra 50-imt būdų palikti mylimąjį. Įdomu, ar į šią sumą jis įskaičiavo ir vieną tylų, nematomą ir nesamą būdą atsisveikinti? Kai iki tol tavo gyvenime buvęs žmogus staiga be jokių paaiškinimų dingsta. Arba kaip sako šį...
Ghostinimas jau kurį laiką patogiai įsitaisęs tarp lietuviško slengo žodžių. Galima būtų šį elgesį vadinti pradingimu ar versti tiesiogiai iš anglų kalbos ir sakyti, jog kažkas kažką pavaiduoklino, tačiau šiame pasakojime dažniausiai girdėsite žodį ghostinimas, kadangi jis geriausiai apibūdina visą su juo susijusią šiuolaikybę. Ghost anglų kalboje reiškia vaiduoklį. Kai bandai pasiekti žmogų, kuris tave užghostino ir nesulauki iš jo jokių žinių, apima jausmas, tarsi jis būtų pradingęs nuo žemės paviršiaus, išnykęs kaip dūmas arba kaip vaiduoklis. Šis terminas atsirado apie 2000-uosius metus, kai viena žurnalistė aprašė kaip vaikinas, su kuriuo ji susipažino pažinčių programėlėje, neatėjo sutartu laiku pasimatyti ir užblokavo bet kokį kontaktą su ja. Dingo kaip vaiduoklis. Ghostino.

Atsisveikinimai yra nemalonūs, šlykštūs ir norisi juos nustumti kaip galima toliau arba iš vis jų išvengti. O kas jeigu prisijaukintume ne tik pasisveikinimus, bet ir atsisveikinimus?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-charkivo-charakteris--51305760
Pasakojimas iš Charkivo apie šio miesto charakterį, balansavimą tarp Rusijos ir Ukrainos bei kaip miestą pakeitė karas.

Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/51305760Sun, 18 Sep 2022 08:05:00 +0000LRTPradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, Rusija Charkivą bandė užimti vieną pirmųjų. Išskirtinis savo kultūriniu gyvenimu pasienio miestas ilgai buvo laikomas prorusišku, o Maskvai jis svarbus ir simboliškai – pirmoji Ukrainos TSR sostinė. Tačiau...
Pasakojimas iš Charkivo apie šio miesto charakterį, balansavimą tarp Rusijos ir Ukrainos bei kaip miestą pakeitė karas.

Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė.]]>3207falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pasipuoskim-kelmais-kaip-alytiskiai-bande-gelbeti-miesto-medzius--51225006
Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš jaunimo protesto prieš savivaldybės planus iškirsti virš 100 medžių Alytaus miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Bet tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.

Visgi po keleto metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, o jų vietoje dabar auga kalninės pušys.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengs į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigos iškirstus klevus atsodinti.

Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų protestų už brandžių miesto medžių išsaugojimą Lietuvoje ir daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusią jo atomazgą.

Autorės Vaida Pilibaitytė ir Indrė Kiršaitė

Douglas Green nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/51225006Sun, 11 Sep 2022 08:05:00 +0000LRT2008 metų pavasaris Alytuje. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Šalimais – toks pat medis perpjautu kamienu ir želdinius tvarkančios įmonės automobilis. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į pjauti numatytus...
Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš jaunimo protesto prieš savivaldybės planus iškirsti virš 100 medžių Alytaus miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Bet tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.

Visgi po keleto metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, o jų vietoje dabar auga kalninės pušys.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengs į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigos iškirstus klevus atsodinti.

Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų protestų už brandžių miesto medžių išsaugojimą Lietuvoje ir daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusią jo atomazgą.

Autorės Vaida Pilibaitytė ir Indrė Kiršaitė

Douglas Green nuotrauka]]>2087falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sielos-vis-maziau--50961211
Ši Lenkijos Liublino radijo dokumentika – intymi išpažintis ir kartu viešas pareiškimas apie daugelį metų slėptą seksualinio išnaudojimo problemą Katalikų bažnyčioje. Ji remiasi pagrindinio herojaus pasitikėjimu ir tikėjimu, kad žurnalistas gali kažką pakeisti.

Autorė Agnieszka Czyżewska Jacquemet mano, kad radijas gali ne tik patikimai perteikti faktus, bet ir žmonių emocijas. Pasak jos, šnabždesys gali būti garsesnis už šauksmą, ir ilgam išlikti širdyse bei atmintyje.

2021 metais sukurta radijo dokumentika „Sielos vis mažiau“ (lenk. Duszy coraz mniej) Lenkijoje prisidėjo prie atviros diskusijos apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus.

Dokumentika įvertinta tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2021.

Prodiuserė Agnieszka Czyżewska Jacquemet
Garso inžinierius Piotr Król
Muzika Artur Giordano

Lietuviškai adaptuota audiofestivaliui „Banguoja 2022“ (www.banguoja.lt)
Į lietuvių kalbą vertė Agnė Mackė
Įgarsino Adomas Zubė, Linas Zubė, Vaida Pilibaitytė, Rima Žilinskaitė, Angelė Daugininkaitienė, Rūta Dambravaitė
Garso dizaineris Martynas Gailius]]>https://api.spreaker.com/episode/50961211Sun, 21 Aug 2022 08:05:01 +0000LRTVis mažiau sielos, tuštuma, viskas dulkina ir netvarkinga – šie žodžiai tik iš pažiūros apibūdina bažnyčią, kurioje Piotras kalba apie kunigo – šeimos draugo – jam padarytą skriaudą. Tačiau šis pasakojimas ne apie pastatą... Kaip atrodo skriaudžiamo...
Ši Lenkijos Liublino radijo dokumentika – intymi išpažintis ir kartu viešas pareiškimas apie daugelį metų slėptą seksualinio išnaudojimo problemą Katalikų bažnyčioje. Ji remiasi pagrindinio herojaus pasitikėjimu ir tikėjimu, kad žurnalistas gali kažką pakeisti.

Autorė Agnieszka Czyżewska Jacquemet mano, kad radijas gali ne tik patikimai perteikti faktus, bet ir žmonių emocijas. Pasak jos, šnabždesys gali būti garsesnis už šauksmą, ir ilgam išlikti širdyse bei atmintyje.

2021 metais sukurta radijo dokumentika „Sielos vis mažiau“ (lenk. Duszy coraz mniej) Lenkijoje prisidėjo prie atviros diskusijos apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus.

Dokumentika įvertinta tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2021.

Prodiuserė Agnieszka Czyżewska Jacquemet
Garso inžinierius Piotr Król
Muzika Artur Giordano

Lietuviškai adaptuota audiofestivaliui „Banguoja 2022“ (www.banguoja.lt)
Į lietuvių kalbą vertė Agnė Mackė
Įgarsino Adomas Zubė, Linas Zubė, Vaida Pilibaitytė, Rima Žilinskaitė, Angelė Daugininkaitienė, Rūta Dambravaitė
Garso dizaineris Martynas Gailius]]>1935falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-siurrealizmo-sugrizimas--50813132
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Matteo De Fina nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/50813132Sun, 07 Aug 2022 08:05:02 +0000LRTGreitai šimtmetį švęsiantis siurrealizmo judėjimas atsidūrė meno pasaulio dėmesio centre. Ant bangos iškilo menininkai ir kūriniai, kurie daugelį metų buvo užmiršti, arba matomi visai kitaip, nei dabar yra. Apie juos pasakoja Venecijoje gyvenanti meno...
Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Matteo De Fina nuotrauka]]>2773falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pabegimas-i-vingio-parka--50694831
Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50694831Sun, 24 Jul 2022 08:05:00 +0000LRTEiti kur akys veda, užkalbinti nepažįstamuosius, stebėti kas dedasi aplink ir kas vyksta viduje. Šis pasakojimas - tai pasivaikščiojimas po Vingio parką, skubantį gyvenimą palikus už nugaros. Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti...
Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2032falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sukurti-nauja-gyvenima-naujoje-akmeneje--50514659
Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas gyventojų gretas ir sako darantys viską, kad jie čia liktų. Prisitaikyti atvykusiems žmonėms padeda ir vietiniai.

Apie 90 procentų karo pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys ir vaikai. Su visam ar laikinai netekusios namų ir vyrų, moterys turi pačios pradėti kurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Tačiau kaip tai padaryti – atsakymai ne visada aiškūs.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/50514659Sun, 10 Jul 2022 08:05:01 +0000LRTAkmenės rajonas – vienas labiausiai ištuštėjusių Lietuvoje. 2001 metais čia gyveno apie 30 tūkst. žmonių, o šiuo metu jų kiek mažiau nei 20 tūkst. Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas...
Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas gyventojų gretas ir sako darantys viską, kad jie čia liktų. Prisitaikyti atvykusiems žmonėms padeda ir vietiniai.

Apie 90 procentų karo pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys ir vaikai. Su visam ar laikinai netekusios namų ir vyrų, moterys turi pačios pradėti kurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Tačiau kaip tai padaryti – atsakymai ne visada aiškūs.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>3143falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-uzdrausti-jausmai--50332211
2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie jauną žmogų, kuris priverstas rinktis tarp tikėjimo ir jausmų. Pasak jo, visuomenė kažkaip miglotai tiki, jog „tai nenormalu“, o krikščionys remdamiesi Biblija teigia, kad „tai blogai“. Kadangi niekam nepavyko išrasti būdo atsikratyti homoseksualumo, pirmoji reakcija yra „tai“ išstumti.

„Praėjus tiek daug metų ir stebina, ir liūdina tai, kad Taavės istorija šiandien vis dar aktuali ir svarbi“, – sako dokumentikos autorius Meelis Süldas. „Požiūris į homoseksualius žmones bažnyčioje nelabai pasikeitė. Net jei jie būtų aukštos kvalifikacijos specialistai, jiems vis dar galioja tie patys apribojimai.“

Autorius Meelis Süld
Garso režisierė Külli Tüli
Treneris Edwin Brys
Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su VRT radiju kaip tarptautinės EBU radijo dokumentikos mokymų programos baigiamasis darbas.

Transliuojama minint Tolerancijos ir pasididžiavimo mėnesį.

Rauno Kõiv nuotraukoje – Taave Lips]]>https://api.spreaker.com/episode/50332211Sun, 26 Jun 2022 08:05:02 +0000LRTTaavė užaugo krikščioniškoje šeimoje, pasirinko studijuoti teologiją ir norėjo tapti pastoriumi. Bet tam sutrukdė jo seksualinė orientacija. 2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie...
2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie jauną žmogų, kuris priverstas rinktis tarp tikėjimo ir jausmų. Pasak jo, visuomenė kažkaip miglotai tiki, jog „tai nenormalu“, o krikščionys remdamiesi Biblija teigia, kad „tai blogai“. Kadangi niekam nepavyko išrasti būdo atsikratyti homoseksualumo, pirmoji reakcija yra „tai“ išstumti.

„Praėjus tiek daug metų ir stebina, ir liūdina tai, kad Taavės istorija šiandien vis dar aktuali ir svarbi“, – sako dokumentikos autorius Meelis Süldas. „Požiūris į homoseksualius žmones bažnyčioje nelabai pasikeitė. Net jei jie būtų aukštos kvalifikacijos specialistai, jiems vis dar galioja tie patys apribojimai.“

Autorius Meelis Süld
Garso režisierė Külli Tüli
Treneris Edwin Brys
Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su VRT radiju kaip tarptautinės EBU radijo dokumentikos mokymų programos baigiamasis darbas.

Transliuojama minint Tolerancijos ir pasididžiavimo mėnesį.

Rauno Kõiv nuotraukoje – Taave Lips]]>2115falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-rusija-naikina-ukrainieciu-tauta-vel--50254945
Po vaizdų iš Bučos ir kitų Kyjivo priemiesčių, vis daugiau valstybių ir stebėtojų pradėjo sakyti, kad Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. O šiam karui, kurį akademikai vadina kolonijiniu, Rusija savo visuomenę ruošė bent dešimtmetį.

Pasak istorikų, Rusija kartoja tai, ką jau bandė padaryti prieš 90 metų, per Holodomorą, Sovietų Sąjungos sukeltą badą. „Galime brėžti paraleles ir matyti, kad tai tas pats – tai genocidas. Tačiau šį kartą žiaurumų dar daugiau“, – sako Ukrainos Holodomoro muziejaus direktorė Olesia Stasiuk.

Pasakojimas iš Ukrainos.

Autoriai Benas Gerdžiūnas ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/50254945Sun, 19 Jun 2022 08:05:00 +0000LRTBuča tapo Rusijos žiaurumo Ukrainoje sinonimu. Ir kol ukrainiečiai savanoriai iškasinėjo savo kaimynų kūnus iš masinių kapaviečių, Vladimiras Putinas apdovanojo karius, kurie Bučoje kankino, tyčiojosi ir žudė gyventojus. O Rusijos naujienų agentūra...
Po vaizdų iš Bučos ir kitų Kyjivo priemiesčių, vis daugiau valstybių ir stebėtojų pradėjo sakyti, kad Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. O šiam karui, kurį akademikai vadina kolonijiniu, Rusija savo visuomenę ruošė bent dešimtmetį.

Pasak istorikų, Rusija kartoja tai, ką jau bandė padaryti prieš 90 metų, per Holodomorą, Sovietų Sąjungos sukeltą badą. „Galime brėžti paraleles ir matyti, kad tai tas pats – tai genocidas. Tačiau šį kartą žiaurumų dar daugiau“, – sako Ukrainos Holodomoro muziejaus direktorė Olesia Stasiuk.

Pasakojimas iš Ukrainos.

Autoriai Benas Gerdžiūnas ir Sigita Vegytė]]>2711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-tobulai-kreiva-medine-miesto-architektura--50068922
Susipažinkime su medine architektūra besižavinčiais, su ja dirbančiais, ją bandančiais išsaugoti, joje gyvenančiais ir dėl jos patiriančiais iššūkių, bet vis tiek ją mylinčiais.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50068922Sun, 05 Jun 2022 08:05:00 +0000LRTMedinė miesto architektūra dar neatrasta ir nevertinama – taip galima apibendrinti su ja reikalų Lietuvoje turinčių specialistų mintis. Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus,...
Susipažinkime su medine architektūra besižavinčiais, su ja dirbančiais, ją bandančiais išsaugoti, joje gyvenančiais ir dėl jos patiriančiais iššūkių, bet vis tiek ją mylinčiais.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>3125falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-gimtoji-net-jei-ne-pirmoji-apie-ukrainieciu-kova-uz-savo-kalba--49880414
Todėl ji, kaip ir kiti ukrainiečiai, įprato panašiuose pokalbiuose kantriai priminti, kad nors šalyje abi kalbos yra naudojamos pramaišiui, ukrainiečių ir rusų skiriasi, o rusakalbiai – kaip ir ji pati – nebūtinai yra prorusiški.

„Nuo 2014 m. įvyko didelis lūžis, kuris tęsiasi iki šiol. Pavyzdžiui, tokie rusakalbiai miestai kaip Dnipras ir Charkivas dabar yra labai proukrainietiški. Rusija dabar bombarduoja daugiausia rusakalbius Ukrainos miestus ir dar labiau didina tą atskirtį tarp savo siekių ir Ukrainos rusakalbių“, – mintį pratęsia filosofas ir žurnalistas Volodymyras Yermolenko iš organizacijos „Internews Ukraine“, kuriam ukrainiečių irgi yra gimtoji, bet ne pirmoji kalba.

Kai Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, didelei daliai ukrainiečių valstybinė kalba tapo ypač svarbiu tapatybės simboliu.

„Kartą kažkas pabandė suskaičiuoti, kiek yra buvę ukrainiečių kalbos draudimų ir ribojimų. Tokių atvejų buvo 134 - tiek kartų ukrainiečių kalba buvo visaip draudžiama nuo XVII a. iki dabar, Kryme ir Donbase“, – sako Anna Ohoiko, ukrainiečių kalbos mokytoja ir portalo ukrainianlessons.com įkūrėja. Pasak jos, vis daugiau rusakalbių Ukrainoje dabar apsisprendžia šeimoje pereiti prie ukrainiečių ir taip susigrąžinti šimtmečiais okupantų naikintas šaknis.

„Lietuvoje jautiesi ukrainiete, o Ukrainoje – lietuve, tas marginalumas buvo nuolatinis“, - prisipažįsta Ukrainoje gimusi vertėja ir miško maudynių gidė Mila Monk. Jai ukrainiečių visada buvo kalba, kuria bendrauja su mama. Bet prieš keletą metų Mila nusprendė ją papildomai studijuoti, kad galėtų versti literatūrą ir geriau pažintų savo ukrainietišką tapatybės dalį. „Verčiant dar labiau įsigyveni. Ir taip atėjo suvokimas, kad čia mano dalis, iš to ir aš išaugau“.

Nadiia Popyk, Volodymyras Yermolenko, Anna Ohoiko ir Mila Monk dalijasi mintimis apie ukrainiečių kalbą, jos istoriją ir asmeninę reikšmę šiandien, karo laikais.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/49880414Sun, 22 May 2022 08:05:02 +0000LRT„Jums turbūt irgi puikiai pažįstama situacija, kai užsienyje pasakydavai, kad esi iš Ukrainos ir žmonės iškart: ai, čia Rusija? Dabar visi jau puikiai žino, kur yra Ukraina. Manau, kad panašiai bus ir su kalba. Žmonės išgirdę ukrainiečių irgi iškart...
Todėl ji, kaip ir kiti ukrainiečiai, įprato panašiuose pokalbiuose kantriai priminti, kad nors šalyje abi kalbos yra naudojamos pramaišiui, ukrainiečių ir rusų skiriasi, o rusakalbiai – kaip ir ji pati – nebūtinai yra prorusiški.

„Nuo 2014 m. įvyko didelis lūžis, kuris tęsiasi iki šiol. Pavyzdžiui, tokie rusakalbiai miestai kaip Dnipras ir Charkivas dabar yra labai proukrainietiški. Rusija dabar bombarduoja daugiausia rusakalbius Ukrainos miestus ir dar labiau didina tą atskirtį tarp savo siekių ir Ukrainos rusakalbių“, – mintį pratęsia filosofas ir žurnalistas Volodymyras Yermolenko iš organizacijos „Internews Ukraine“, kuriam ukrainiečių irgi yra gimtoji, bet ne pirmoji kalba.

Kai Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, didelei daliai ukrainiečių valstybinė kalba tapo ypač svarbiu tapatybės simboliu.

„Kartą kažkas pabandė suskaičiuoti, kiek yra buvę ukrainiečių kalbos draudimų ir ribojimų. Tokių atvejų buvo 134 - tiek kartų ukrainiečių kalba buvo visaip draudžiama nuo XVII a. iki dabar, Kryme ir Donbase“, – sako Anna Ohoiko, ukrainiečių kalbos mokytoja ir portalo ukrainianlessons.com įkūrėja. Pasak jos, vis daugiau rusakalbių Ukrainoje dabar apsisprendžia šeimoje pereiti prie ukrainiečių ir taip susigrąžinti šimtmečiais okupantų naikintas šaknis.

„Lietuvoje jautiesi ukrainiete, o Ukrainoje – lietuve, tas marginalumas buvo nuolatinis“, - prisipažįsta Ukrainoje gimusi vertėja ir miško maudynių gidė Mila Monk. Jai ukrainiečių visada buvo kalba, kuria bendrauja su mama. Bet prieš keletą metų Mila nusprendė ją papildomai studijuoti, kad galėtų versti literatūrą ir geriau pažintų savo ukrainietišką tapatybės dalį. „Verčiant dar labiau įsigyveni. Ir taip atėjo suvokimas, kad čia mano dalis, iš to ir aš išaugau“.

Nadiia Popyk, Volodymyras Yermolenko, Anna Ohoiko ir Mila Monk dalijasi mintimis apie ukrainiečių kalbą, jos istoriją ir asmeninę reikšmę šiandien, karo laikais.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>3267falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kvapnus-puosnus-gydantys--49692358Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą.
Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/49692358Sun, 08 May 2022 08:05:02 +0000LRTEtnobotanikė Gražina Žumbakienė didelę savo gyvenimo dalį skyrė tradicinių Lietuvos sodybų augalų tyrinėjimui. Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius,...Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą.
Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>1871falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-wanda-rutkiewicz-ir-jos-kalnai--49533330
Wanda tapo viena žinomiausių alpinisčių visame pasaulyje. Kalnuose ji buvo bekompromisė, o mieste kukli ir kartais atrodė bejėgė, sakė ją pažinoję. Viena savo palapinėje kalnuose ji buvo laimingiausia, sakė jos draugai. Bet ekspedicijose, kaip pati sakė, turėjo nuolat įrodinėti savo galimybes.

O Wandos Rutkiewicz istorija prasideda Plungėje.

Autorė Sigita Vegytė

Nuotrauka ir archyviniais įrašais iš ekspedicijų pasidalino Jerzy Kukuczkos muziejus (https://jerzykukuczka.com).]]>https://api.spreaker.com/episode/49533330Sun, 24 Apr 2022 08:05:02 +0000LRT1978-aisiais Wanda Rutkiewicz įkopė į Everestą ir tapo trečia moterimi pasaulyje, pasiekusia aukščiausią pasaulio viršūnę. Ji pirma iš moterų įkopė į K2, antrą aukščiausią viršūnę, laikomą vieną sudėtingiausių. Aukščiausios pasaulio viršūnės Wandai...
Wanda tapo viena žinomiausių alpinisčių visame pasaulyje. Kalnuose ji buvo bekompromisė, o mieste kukli ir kartais atrodė bejėgė, sakė ją pažinoję. Viena savo palapinėje kalnuose ji buvo laimingiausia, sakė jos draugai. Bet ekspedicijose, kaip pati sakė, turėjo nuolat įrodinėti savo galimybes.

O Wandos Rutkiewicz istorija prasideda Plungėje.

Autorė Sigita Vegytė

Nuotrauka ir archyviniais įrašais iš ekspedicijų pasidalino Jerzy Kukuczkos muziejus (https://jerzykukuczka.com).]]>3144falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-skrisk-arba-mirk--49451359
Kad gandrė būtų saugi, nesušaltų ir nebadautų – nepaisant sulaužyto sparno – Stjepanui teko pačiam apriboti savo judėjimo laisvę. Jo dėka Malena ne tik išgyveno, bet ir rado mylimąjį – Klepetaną.

Maždaug prieš dešimtmetį apie senolį ir gandrę vietos laikraštis publikavo straipsnį. Palengva žinia apie neįprastą meilės istoriją pasklido visame pasaulyje. Bet gyvenimas tai ne romanas. Būti kažkieno sparnais yra sunkus darbas, be atostogų ir galimybės išeiti į pensiją. Ypač kai tave visi stebi.

Pasakojimo veiksmas vyksta viename Kroatijos kaime, kieme už mokyklos, kur Stjepanas rūpinasi Malena ir bando sudurti galą su galu.

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su rbb radiju kaip tarptautinės Åke Blomström mokymų programos baigiamasis darbas.

Autorė ir režisierė Marta Medvešek

Trenerė Gabriela Hermer

Garso dizainas Bodo Pasternak ir Erik Lehman

Viršelio iliustracijos autorė Vanja Perković

Pirmą kartą publikuota 2020 m.

Pelnė geriausios Europos radijo dokumentikos apdovanojimą festivalyje PRIX EUROPA 2021 m.

Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/49451359Sun, 17 Apr 2022 08:05:02 +0000LRT1993 m. vasarą vyras rado sužeistą gandro jauniklę. Ji buvo peršautu sparnu ir negalėjo paskristi. Paukščiui buvo lemta mirti. Bet vyras jį išgelbėjo. Gandrė negalėjo skraidyti, bet išgyveno. Jis pakeitė jos likimą. Bet ar jis numanė, kad gandrė...
Kad gandrė būtų saugi, nesušaltų ir nebadautų – nepaisant sulaužyto sparno – Stjepanui teko pačiam apriboti savo judėjimo laisvę. Jo dėka Malena ne tik išgyveno, bet ir rado mylimąjį – Klepetaną.

Maždaug prieš dešimtmetį apie senolį ir gandrę vietos laikraštis publikavo straipsnį. Palengva žinia apie neįprastą meilės istoriją pasklido visame pasaulyje. Bet gyvenimas tai ne romanas. Būti kažkieno sparnais yra sunkus darbas, be atostogų ir galimybės išeiti į pensiją. Ypač kai tave visi stebi.

Pasakojimo veiksmas vyksta viename Kroatijos kaime, kieme už mokyklos, kur Stjepanas rūpinasi Malena ir bando sudurti galą su galu.

Dokumentika parengta bendradarbiaujant su rbb radiju kaip tarptautinės Åke Blomström mokymų programos baigiamasis darbas.

Autorė ir režisierė Marta Medvešek

Trenerė Gabriela Hermer

Garso dizainas Bodo Pasternak ir Erik Lehman

Viršelio iliustracijos autorė Vanja Perković

Pirmą kartą publikuota 2020 m.

Pelnė geriausios Europos radijo dokumentikos apdovanojimą festivalyje PRIX EUROPA 2021 m.

Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė]]>2398falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ar-kalba-isnyks-jei-ja-dar-kalbu-as--49381724
Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas.

Kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti? O gal ją galima išsaugoti? Kad ir kaip bebūtų, paleisti jos anksčiau laiko karaimų bendruomenė nenori, nes kalba yra savasties dalis.

2022-ieji - Karaimų metai. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvoje.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49381724Sun, 10 Apr 2022 08:05:02 +0000LRTPasaulyje liko apie 30-imt žmonių, kurie gali susikalbėti karaimiškai. Visi jie gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas. Kalba, kurios...
Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas.

Kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti? O gal ją galima išsaugoti? Kad ir kaip bebūtų, paleisti jos anksčiau laiko karaimų bendruomenė nenori, nes kalba yra savasties dalis.

2022-ieji - Karaimų metai. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvoje.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2277falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-buti-ir-ju-balsais-9-menesiai-su-migrantais--49210803
Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin

Dovilės Dagienės nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/49210803Sun, 27 Mar 2022 08:05:02 +0000LRTPernai Lietuvoje prasidėjusi migrantų krizė, Lietuvoje 20 metų gyvenančios ir apie tai pasauliui pasakojančios žurnalistės akimis, dar tikrai nesibaigė. Kokius profesinius iššūkius ir žmogiškus klausimus ji iškėlė? Autorės Marielle Vitureau ir Inga...
Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin

Dovilės Dagienės nuotrauka]]>2984falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pagalba-pabegusiems-is-ukrainos--49121133
Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikiantys žmonės pasakoja apie susitikimus ir atsisveikinimus, kurių niekada neįsivaizdavo patirsiantys.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiultė-Temporin.]]>https://api.spreaker.com/episode/49121133Sun, 20 Mar 2022 09:05:02 +0000LRTTęsiantis karui Ukrainoje žmonės ieško būdų padėti nukentėjusiems. Jų yra įvairių – vieni aukoja pinigus, kiti užleidžia savo namus, treti siūlo pavėžėjimą, o ketvirti laukia, kol bus pakviesti į karo lauką. Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą...
Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikiantys žmonės pasakoja apie susitikimus ir atsisveikinimus, kurių niekada neįsivaizdavo patirsiantys.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiultė-Temporin.]]>2925falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-buvo-treciadienis-o-po-to-tik-karas-balsai-is-kyjivo--48970051
Ši istorija apie tai, ką pirmąją karo savaitę išgyvena Ukrainos sostinėje likę žmonės, prie miesto kasdien artėjant agresoriaus kariniams daliniams.

Autorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/48970051Sun, 06 Mar 2022 09:05:00 +0000LRTVasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, bombarduodama miestus visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą. Pasaulio valstybės smerkia Rusijos veiksmus, o minios žmonių savo šalyse išeina į gatves reikšdami palaikymą Ukrainai. Tarptautinis...
Ši istorija apie tai, ką pirmąją karo savaitę išgyvena Ukrainos sostinėje likę žmonės, prie miesto kasdien artėjant agresoriaus kariniams daliniams.

Autorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita Vegytė]]>2726falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-ii--48868508
Antrojoje dalyje Izraelyje jau apsipratęs penketukas susimąsto, kas laukia ateityje ir ką jie paliko Lietuvoje.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita Ličytė

Šis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis.

Pirmoji dalis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201478/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-i]]>https://api.spreaker.com/episode/48868508Sun, 27 Feb 2022 09:05:02 +0000LRT1991-ųjų rudenį 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinės mokyklos ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms ten jau įleidus šaknis. Čia jų laukia ne tik jau anksčiau čia...
Antrojoje dalyje Izraelyje jau apsipratęs penketukas susimąsto, kas laukia ateityje ir ką jie paliko Lietuvoje.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita Ličytė

Šis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis.

Pirmoji dalis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201478/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-i]]>3155falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-i--48773613
Pirmojoje dalyje sužinome apie tėvų planą ir kokie buvo pirmieji Juditos, Rašelos, Ranano, Niros ir Laurinos įspūdžiai naujoje mokykloje.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita Ličytė

Šis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis. Išsamiau: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/jrk.html]]>https://api.spreaker.com/episode/48773613Sun, 20 Feb 2022 09:05:02 +0000LRT1991-ųjų rudenį 27-nių vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinę mokyklą ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms čia jau įleidus šaknis. Atvykus laukia ne tik jau anksčiau...
Pirmojoje dalyje sužinome apie tėvų planą ir kokie buvo pirmieji Juditos, Rašelos, Ranano, Niros ir Laurinos įspūdžiai naujoje mokykloje.

Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita Ličytė

Šis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis. Išsamiau: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/jrk.html]]>2401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-negalejau-likti-afganistane-nauja-pradzia--48608486
Vos atsikraustę į Raseinius, kur laikinai buvo apgyvendinti profesinės mokyklos bendrabutyje, afganistaniečiai sulaukė neįprastai daug paramos ir palaikymo. Tačiau netrukus jie suprato: perprasti Lietuvą ir jos žmones bei prisitaikyti prie kitokios nei jų kultūros nėra taip lengva.

Tai antra pasakojimo apie afganistaniečius dalis. Pirmosios apie pabėgimą iš Afganistano klausykitės čia: https://bit.ly/3sgKHGt

Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/48608486Sun, 06 Feb 2022 09:05:02 +0000LRTBeveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų vasarą, kai Vakarų pajėgos iš Afganistano pasitraukė, o...
Vos atsikraustę į Raseinius, kur laikinai buvo apgyvendinti profesinės mokyklos bendrabutyje, afganistaniečiai sulaukė neįprastai daug paramos ir palaikymo. Tačiau netrukus jie suprato: perprasti Lietuvą ir jos žmones bei prisitaikyti prie kitokios nei jų kultūros nėra taip lengva.

Tai antra pasakojimo apie afganistaniečius dalis. Pirmosios apie pabėgimą iš Afganistano klausykitės čia: https://bit.ly/3sgKHGt

Autorė Sigita Vegytė]]>2426falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-negalejau-likti-afganistane-pabegimas--48497271
Pirmoje dviejų dokumentikų dalyje – apie vertėjų gyvenimą Afganistane ir paskutiniąsias savaites prieš kelionę į Lietuvą, kai jiems teko slėptis nuo krentančių kulkų, savaitę išbūti slėptuvėje, laukiant lemtingo skambučio ir prasibrauti pro dešimtis tūkstančių žmonių į Kabulo oro uostą.

Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/48497271Sun, 30 Jan 2022 09:05:03 +0000LRTBeveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų rudenį, kai Vakarų pajėgos iš pasitraukė, o valdžią vėl...
Pirmoje dviejų dokumentikų dalyje – apie vertėjų gyvenimą Afganistane ir paskutiniąsias savaites prieš kelionę į Lietuvą, kai jiems teko slėptis nuo krentančių kulkų, savaitę išbūti slėptuvėje, laukiant lemtingo skambučio ir prasibrauti pro dešimtis tūkstančių žmonių į Kabulo oro uostą.

Autorė Sigita Vegytė]]>2211falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-daikteliautoju-istorijos--48401842
Nuotraukoje ant Astos lentynos stovinti nuotrauka, kurioje įamžinti XIX a. siuvėjų kursai.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48401842Sun, 23 Jan 2022 09:05:01 +0000LRTPažinti istoriją daug smagiau gyvai prisilietus prie daiktų, kurie iš ten atkeliavo. Tai byloja laidos pašnekovių patirtis. Asta, pasitelkdama autentiškas iškarpas, siuva XIX a. pab. ir XX a. pr. drabužius. Edita ieško sendaikčių ir gilinasi į jų...
Nuotraukoje ant Astos lentynos stovinti nuotrauka, kurioje įamžinti XIX a. siuvėjų kursai.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2523falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-gyventi-su-upes-tekme--48316937


Keturi pašnekovai - Petras, Raimondas ir dvi Ingos, dalijasi mintimis apie jų ryšį su Šventosios upe. Ši upė ilgiausia, tekanti tik per Lietuvos teritoriją. Nors upė ta pati, laidos herojų patirtys ir bendravimas su upe labai skirtingas ir asmeniškas.


Autorė Vita Ličytė

Armino Kilčiausko nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/48316937Sun, 16 Jan 2022 09:05:00 +0000LRTŽmonės nuo senų senovės gyvenimui rinkosi upės draugiją. Kaip upės buvimas šalia, gali lemti vaikystės prisiminimus, verslo ir kūrybos pasirinkimus, sveikatą, laisvalaikį, mintis? Keturi pašnekovai - Petras, Raimondas ir dvi Ingos, dalijasi...


Keturi pašnekovai - Petras, Raimondas ir dvi Ingos, dalijasi mintimis apie jų ryšį su Šventosios upe. Ši upė ilgiausia, tekanti tik per Lietuvos teritoriją. Nors upė ta pati, laidos herojų patirtys ir bendravimas su upe labai skirtingas ir asmeniškas.


Autorė Vita Ličytė

Armino Kilčiausko nuotrauka]]>2564falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kovido-kvapas--48224024
Pasikeitę pojūčiai Saulei (vardas pakeistas) apie buvusią ligą vis primena ir namie, ir gatvėje: „Aš kartais lauke po lietaus jaučiu – kaip sakau – deguonies kvapą. Toks keistas kvapas, kurio niekada nejusdavau.“

Pasak neurologo prof. Kęstučio Petrikonio, uoslės ir skonio sutrikimai būdingi net dviems trečdaliams koronavirusu užsikrėtusių žmonių, ypač pirmosiomis atmainomis. „Jos kažkodėl mėgsta uoslę ir skonį“, – sako jis, bet kartu priduria, kad mokslininkai iki šiol nežino, kaip tiksliai šis virusas paveikia nervų sistemą, todėl ir gydymą pasiūlyti sunku. Visgi profesorius ramina ir ragina nepamiršti „daktaro Laiko“. – „Jis pagydo geriau negu fiziniai gydytojai.“

Daugumai žmonių uoslė sugrįžta, bet dalis ir po metų vis dar bando apsiprasti savo dingusių, silpnesnių, pasikeitusių ir naujai atrandamų „kovido kvapų“ pasaulyje.

Laidos autorė kartais juokauja, kad kovidas iš jos atėmė miško ir Kalėdų kvapą.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/48224024Sun, 09 Jan 2022 09:05:00 +0000LRT„Teko skaityti apie fantomines kojas ar fantomines rankas. Tai kvapas gali būti kažkas panašaus – lyg ir jauti, bet jo nėra. Tai irgi toks keistas praradimas svarbios savo dalies“, – sako Pranas, kuris naujo viruso poveikį uoslei ir skoniui vis dar...
Pasikeitę pojūčiai Saulei (vardas pakeistas) apie buvusią ligą vis primena ir namie, ir gatvėje: „Aš kartais lauke po lietaus jaučiu – kaip sakau – deguonies kvapą. Toks keistas kvapas, kurio niekada nejusdavau.“

Pasak neurologo prof. Kęstučio Petrikonio, uoslės ir skonio sutrikimai būdingi net dviems trečdaliams koronavirusu užsikrėtusių žmonių, ypač pirmosiomis atmainomis. „Jos kažkodėl mėgsta uoslę ir skonį“, – sako jis, bet kartu priduria, kad mokslininkai iki šiol nežino, kaip tiksliai šis virusas paveikia nervų sistemą, todėl ir gydymą pasiūlyti sunku. Visgi profesorius ramina ir ragina nepamiršti „daktaro Laiko“. – „Jis pagydo geriau negu fiziniai gydytojai.“

Daugumai žmonių uoslė sugrįžta, bet dalis ir po metų vis dar bando apsiprasti savo dingusių, silpnesnių, pasikeitusių ir naujai atrandamų „kovido kvapų“ pasaulyje.

Laidos autorė kartais juokauja, kad kovidas iš jos atėmė miško ir Kalėdų kvapą.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sukurti-bugnu-ir-sodu-skambesi--48045106Vida iš šiaudų veria sodus, kurie primena apie visatos begalybę.

Būgnų ir sodų meistrystei reikia kantrybės, atsidavimo ir neskubėjimo.

Saulius ir Vida pasakoja, kaip jų kūriniai gali pakelti aukščiau kasdienybės ir padeda susikurti ramybės akimirkas.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/48045106Sun, 26 Dec 2021 09:05:02 +0000LRTSauliaus rankose paprasta tiesi lenta virsta šamanišku būgnu. Vida iš šiaudų veria sodus, kurie primena apie visatos begalybę. Būgnų ir sodų meistrystei reikia kantrybės, atsidavimo ir neskubėjimo. Saulius ir Vida pasakoja, kaip jų kūriniai gali...Vida iš šiaudų veria sodus, kurie primena apie visatos begalybę.

Būgnų ir sodų meistrystei reikia kantrybės, atsidavimo ir neskubėjimo.

Saulius ir Vida pasakoja, kaip jų kūriniai gali pakelti aukščiau kasdienybės ir padeda susikurti ramybės akimirkas.

Autorė Vita Ličytė]]>3046falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ijungti-ausis--47977878Viena – su ausinėmis, klausydama muzikos, kita – su ausinėmis, įrašinėdama aplinkos garsus, o trečias sako klaidžiojantis be ausinių ir be tikslo. Nors... galbūt ir su tikslu: „priartėti prie būsenos, kai gali kone paliesti laiką“.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Alano Gurino nuotrauka Kirtimų kultūros centro projektui „Sonic Vilnius“.]]>https://api.spreaker.com/episode/47977878Sun, 19 Dec 2021 09:05:01 +0000LRTTrys žmonės vaikšto miesto gatvėmis klausydamiesi garsų, ir visi trys tai daro skirtingai. Viena – su ausinėmis, klausydama muzikos, kita – su ausinėmis, įrašinėdama aplinkos garsus, o trečias sako klaidžiojantis be ausinių ir be tikslo. Nors......Viena – su ausinėmis, klausydama muzikos, kita – su ausinėmis, įrašinėdama aplinkos garsus, o trečias sako klaidžiojantis be ausinių ir be tikslo. Nors... galbūt ir su tikslu: „priartėti prie būsenos, kai gali kone paliesti laiką“.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Alano Gurino nuotrauka Kirtimų kultūros centro projektui „Sonic Vilnius“.]]>2599falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-atsimenu-jo-zvilgsni-istorija-apie-kari-ir-migranta--47889027
Pasakojimas apie du žmones, kurių vienas saugo sieną, o kitas ją neteisėtai perėjo. Ir aplinkybes, dėl kurių jų istorijos susikirto.

Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/47889027Sun, 12 Dec 2021 09:05:02 +0000LRT2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių...
Pasakojimas apie du žmones, kurių vienas saugo sieną, o kitas ją neteisėtai perėjo. Ir aplinkybes, dėl kurių jų istorijos susikirto.

Autorė Sigita Vegytė]]>2654falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-prarasti-stetlai-vilkaviskis-2017-wwylq-awwysq--47666516
Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje.

Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos.

Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją.

Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

Autorė Indrė Anskaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/47666516Sun, 28 Nov 2021 09:05:02 +0000LRTŠiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje...
Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje.

Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos.

Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją.

Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

Autorė Indrė Anskaitytė]]>2521falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-orkestro-repeticija--47466443
Profesionaliam muzikui, 4 dešimtmečius klarnetu grojusiam Operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre nė motais, kad jo muzikantai net nemoka skaityti natų. Visko galima išmokti, kai yra noro tai daryti.

Tikras, nuoširdus, abipusis maestro ir ištisų kartų muzikantų bendradarbiavimas - tartum atskira visata, į kurią užsukti galima pravėrus gimnazijos aktų salės duris.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/47466443Sun, 14 Nov 2021 09:05:00 +0000LRTŽmogus orkestras - nors ši frazė jau nugrota, bet tiksliausiai apibūdina Vytautą Skripkauską. Maestro vedą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestrą „Septima" pirmyn jau 56 metus. O pats žingsniuoja 95-us. Profesionaliam muzikui, 4 dešimtmečius klarnetu...
Profesionaliam muzikui, 4 dešimtmečius klarnetu grojusiam Operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre nė motais, kad jo muzikantai net nemoka skaityti natų. Visko galima išmokti, kai yra noro tai daryti.

Tikras, nuoširdus, abipusis maestro ir ištisų kartų muzikantų bendradarbiavimas - tartum atskira visata, į kurią užsukti galima pravėrus gimnazijos aktų salės duris.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>3117falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-ii--47347891
Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo Europos Sąjungos lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.

Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena Reimerytė

Šis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.

Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees’ (https://euobserver.com/climate/15330)]]>https://api.spreaker.com/episode/47347891Sun, 07 Nov 2021 09:05:18 +0000LRT2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas...
Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo Europos Sąjungos lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.

Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena Reimerytė

Šis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.

Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees’ (https://euobserver.com/climate/15330)]]>2608falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-i--47231897
Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo ES lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.

Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena Reimerytė

Šis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.

Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees’ (https://euobserver.com/climate/153302)]]>https://api.spreaker.com/episode/47231897Sun, 31 Oct 2021 09:05:04 +0000LRT2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas...
Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo ES lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.

Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena Reimerytė

Šis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.

Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees’ (https://euobserver.com/climate/153302)]]>2319falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-atgimstanti-naujoji-vilnia--47027686
Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/47027686Sun, 10 Oct 2021 08:05:00 +0000LRTKadaise Naujoji Vilnia prasidėjo nuo pramonės ir geležinkelio. Pramonė traukėsi su besibaigiančiu sovietmečiu, o dabar rajonas pamažu vis labiau atrandamas naujai. Paskutiniais metais stiprėja Naujosios Vilnios bendruomenė, į apleistus gamyklų...
Autorė Vita Ličytė]]>3070falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-asmenukes-is-tarpukario-veros-sleivytes-fotografijos--46696438
Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/46696438Sun, 26 Sep 2021 08:05:00 +0000LRTMoteris skusta galva ir vyrišku kostiumu, šmaikščios kompozicijos su seserimis ir mylimosiomis – tai tik dalis neseniai atrasto Veronikos-Vėros Šleivytės (1906-1998) fotografijų archyvo, gausiausiai pildyto praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje....
Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>2478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-prarasti-stetlai-seduva-2016-s-ad-ww--46560049
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Šeduvos žydų gyvenimą iki Holokausto bei jų paliktus pėdsakus miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje.

Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/46560049Sun, 19 Sep 2021 08:05:05 +0000LRTŠiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita...
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Šeduvos žydų gyvenimą iki Holokausto bei jų paliktus pėdsakus miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje.

Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

Autorė Vita Ličytė]]>2988falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-jie-vyko-padeti-lietuvos-kariai-afganistane--46388310
Taip apie 5 tūkst. Lietuvos karių pakaitomis Afganistane praleido beveik 20 metų ir tai tapo didžiausia šalies karine misija.

Radijo dokumentikoje pirmųjų misijų kariai pasakoja, kad norėjo pamatyti „kaip viskas vyksta iš tikrųjų“ ir „pritaikyti žinias praktikoje“, o kartu prisipažįsta, kad susidūrus su realybe tas požiūris dažnai keitėsi.

Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/46388310Sun, 05 Sep 2021 08:05:00 +0000LRT2002-ųjų lapkritį, praėjus metams po JAV invazijos į Afganistaną, prie amerikiečių pajėgų prisijungė ir Lietuvos kariai. Vėliau šalis įsitraukė į daugiau NATO misijų, pradėjo vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Taip apie 5 tūkst....
Taip apie 5 tūkst. Lietuvos karių pakaitomis Afganistane praleido beveik 20 metų ir tai tapo didžiausia šalies karine misija.

Radijo dokumentikoje pirmųjų misijų kariai pasakoja, kad norėjo pamatyti „kaip viskas vyksta iš tikrųjų“ ir „pritaikyti žinias praktikoje“, o kartu prisipažįsta, kad susidūrus su realybe tas požiūris dažnai keitėsi.

Autorė Sigita Vegytė]]>2868falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-prarasti-stetlai-zarasu-krastas-2016-zs-r-ny--46360945
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Zarasų krašo žydus, kaip sugyveno žydų ir lietuvių bendruomenės, koks prieškario Zarasų krašto vaizdas išliko čia augusių atmintyje ir kaip dabar pagerbiamas žydų atminimas.

Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/46360945Sun, 29 Aug 2021 08:05:00 +0000LRTŠiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita...
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Zarasų krašo žydus, kaip sugyveno žydų ir lietuvių bendruomenės, koks prieškario Zarasų krašto vaizdas išliko čia augusių atmintyje ir kaip dabar pagerbiamas žydų atminimas.

Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.

Autorė Vita Ličytė]]>2890falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-juozas-tallat-kelpsa--46190312
Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus, laidoje gilesnis žvilgsnis į totoriškų šaknų turintį Juozą Tallat-Kelpšą.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46190312Sun, 22 Aug 2021 08:05:00 +0000LRTJuozas Tallat-Kelpša – muzikas visuomenininkas, kurio indėlis Lietuvos muzikai – nenuginčijamas. Tačiau šis kūrėjas pelnytai ar nepelnytai nustumtas į muzikos istorijos paraštes. Nustumtas dėl to, kad buvo palankus sovietinei valdžiai arba bent jau...
Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus, laidoje gilesnis žvilgsnis į totoriškų šaknų turintį Juozą Tallat-Kelpšą.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-o-jeigu-as-nenoriu--46011952
Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi.

Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka Szwajgier klausia: ką reiškia nenorėti būti mama šalyje, kuri nesuteikia moteriai tokio pasirinkimo?

Šis pasakojimas yra tarptautinio Åke Blomström vardo apdovanojimo baigiamasis darbas.

Dokumentiką išvertė ir adaptavo Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/46011952Sun, 08 Aug 2021 08:05:00 +0000LRTDalis jaunų lenkių dėl skirtingų priežasčių šiandien neplanuoja susilaukti vaikų. Vienos taip pasirenka dėl karjeros, kitos vaikams ateities nemato pasaulyje, kuriam gresia klimato katastrofa, o kitos sako, kad paprasčiausiai nenori būti mamomis....
Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi.

Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka Szwajgier klausia: ką reiškia nenorėti būti mama šalyje, kuri nesuteikia moteriai tokio pasirinkimo?

Šis pasakojimas yra tarptautinio Åke Blomström vardo apdovanojimo baigiamasis darbas.

Dokumentiką išvertė ir adaptavo Sigita Vegytė]]>2032falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-sienos-ir-zmones-pabegeliai-lietuvoje-2015--45900662
Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmonės, beveik dešimt kartų mažiau nei šiais metais.

Kaip ir šiandien, taip ir prieš šešerius metus, kilo panašios diskusijos apie visuomenės ir institucijų norą ir pasiruošimą priimti į Lietuvą atvykstančius žmones.

2015 m. LRT RADIJAS parengė dokumentikos ciklą apie migraciją ir integraciją „Sienos ir žmonės“. Kviečiame išgirsti vieną šio ciklo pasakojimų. Adomas Šimkus prieš šešerius metus susitiko su žmonėmis, kuriems prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas kiek anksčiau. Jis domėjosi, kas šie žmonės, iš kur jie atvyko bei kaip jiems tada sekėsi Lietuvoje?

Autorius Adomas Šimkus

Visi ciklo „Sienos ir žmonės“ pasakojimai čia: https://www.lrt.lt/tema/sienos-ir-zmones]]>https://api.spreaker.com/episode/45900662Sun, 01 Aug 2021 08:05:06 +0000LRTPer pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 3000 žmonių neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir čia pasiprašė prieglobsčio. Dauguma jų Irako piliečiai, keli šimtai atvyko iš Kamerūno ir Kongo. Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai...
Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmonės, beveik dešimt kartų mažiau nei šiais metais.

Kaip ir šiandien, taip ir prieš šešerius metus, kilo panašios diskusijos apie visuomenės ir institucijų norą ir pasiruošimą priimti į Lietuvą atvykstančius žmones.

2015 m. LRT RADIJAS parengė dokumentikos ciklą apie migraciją ir integraciją „Sienos ir žmonės“. Kviečiame išgirsti vieną šio ciklo pasakojimų. Adomas Šimkus prieš šešerius metus susitiko su žmonėmis, kuriems prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas kiek anksčiau. Jis domėjosi, kas šie žmonės, iš kur jie atvyko bei kaip jiems tada sekėsi Lietuvoje?

Autorius Adomas Šimkus

Visi ciklo „Sienos ir žmonės“ pasakojimai čia: https://www.lrt.lt/tema/sienos-ir-zmones]]>1356falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-prarasti-stetlai-kelme-q-lm-2016--45836151
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie tai, kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje ir kaip dabar miestelis atsimena savo buvusius kaimynus.

Autorė Indrė Anskaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/45836151Sun, 25 Jul 2021 08:05:00 +0000LRTŠiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje...
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie tai, kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje ir kaip dabar miestelis atsimena savo buvusius kaimynus.

Autorė Indrė Anskaitytė]]>2689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pilietybe-kaip-meile-ir-kaip-bausme--45753478
Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė Sorokaitė, Daiva Lapėnaitė ir Ugnė Gelgotaitė.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>https://api.spreaker.com/episode/45753478Sun, 18 Jul 2021 08:05:00 +0000LRTKeturios Italijoje gyvenančios lietuvės dalinasi istorijomis, kurios artimos daugeliui pasaulio lietuvių - apie gimtosios šalies ilgesį, jausmą, kad esi baudžiamas už tariamą išdavystę ir laukimą, kai viskas bus kitaip. Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė...
Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė Sorokaitė, Daiva Lapėnaitė ir Ugnė Gelgotaitė.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin]]>2564falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ziezmariu-sinagogos-raktininkas--45690491
Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų.

Garso pasakojimas iš Žiežmarių ne tik apie jį – sinagogos raktininką. Kokią poziciją pasirinkti žmogui, stovinčiam greta radikalių istorinių įvykių? Liudviko šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Akimirkos, kai būdamas vaikas Liudvikas jiems pranešė apie nacių pasitraukimą, jis sako nepamiršiąs niekados. Po karo jo šeimos namai tapo štabo prieglobsčiu ten veikusiam partizanų būriui.

Autoriai Artūras Morozovas ir Vita Ličytė

Artūro Morozovo nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/45690491Sun, 11 Jul 2021 08:05:00 +0000LRTApie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė. Sovietmečiu...
Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų.

Garso pasakojimas iš Žiežmarių ne tik apie jį – sinagogos raktininką. Kokią poziciją pasirinkti žmogui, stovinčiam greta radikalių istorinių įvykių? Liudviko šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Akimirkos, kai būdamas vaikas Liudvikas jiems pranešė apie nacių pasitraukimą, jis sako nepamiršiąs niekados. Po karo jo šeimos namai tapo štabo prieglobsčiu ten veikusiam partizanų būriui.

Autoriai Artūras Morozovas ir Vita Ličytė

Artūro Morozovo nuotrauka]]>2704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-prarasti-stetlai-eisiskes-yysys-aq-2016--45445190
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Audra Girijotė pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje štetlų - Eišiškes, Šalčininkų rajono miestelį, kurio vardą žino milijonai žmonių pasaulyje. Ne tik vardą, bet ir kadaise buvusio pasaulio veidus.

Autorė Audra Girijotė]]>https://api.spreaker.com/episode/45445190Sun, 27 Jun 2021 08:05:15 +0000LRTŠiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame išgirsti pasakojimą iš mūsų ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje...
Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Audra Girijotė pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje štetlų - Eišiškes, Šalčininkų rajono miestelį, kurio vardą žino milijonai žmonių pasaulyje. Ne tik vardą, bet ir kadaise buvusio pasaulio veidus.

Autorė Audra Girijotė]]>2787falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-baigiau-12-klasiu--45382056
Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų gyvenimus, tampa šiek tiek aiškiau, kaip atrodė paskutinieji metai gimnazijoje per karantiną.

Apie ką dvyliktokai svajoja, ko ruošiasi siekti ir kaip jų akimis gyventi yra verta?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45382056Sun, 20 Jun 2021 08:05:00 +0000LRTBaigus 12 klasių atsiveria trumputis laiko tarpas, kai visiškai nežinai, kas laukia ateityje. Gali tik iš visų jėgų stengtis, svajoti ir viltis, kad išeis kaip tik galima geriausiai. Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų...
Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų gyvenimus, tampa šiek tiek aiškiau, kaip atrodė paskutinieji metai gimnazijoje per karantiną.

Apie ką dvyliktokai svajoja, ko ruošiasi siekti ir kaip jų akimis gyventi yra verta?

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2293falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-o-dabar-apie-orus--45271375
Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su radijo klausytojais Alfonsu Navicku (1926-2021) ir Emilija Juzeliūnaite, meteorologu dr. Gintautu Stankūnavičiumi, klimato apžvalgininku Silvestru Dikčiumi ir ateities šaukliu tituluojamu menininku, tekstų kūrėju ir atlikėju Žygimantu Kudirka.

Autorės Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė

Artūro Morozovo nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/45271375Sun, 13 Jun 2021 08:05:09 +0000LRTŠiemet 95 metai sukanka ne tik Lietuvos radijui, bet ir pirmajai oficialiai orų prognozei Lietuvoje. Kaip keičiantis klimatui kinta mūsų gebėjimas nuspėti orus? O kas ateityje laukia radijo? Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su...
Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su radijo klausytojais Alfonsu Navicku (1926-2021) ir Emilija Juzeliūnaite, meteorologu dr. Gintautu Stankūnavičiumi, klimato apžvalgininku Silvestru Dikčiumi ir ateities šaukliu tituluojamu menininku, tekstų kūrėju ir atlikėju Žygimantu Kudirka.

Autorės Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė

Artūro Morozovo nuotrauka]]>2639falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-mano-atsisveikinimas-su-mama--45097200
„Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji.

Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirties, Indrė pasakoja, ką išgyveno jos šeima, tuo metu išlydėdama artimą žmogų į paskutinę kelionę.

Autorės Sigita Vegytė ir Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/45097200Sun, 30 May 2021 08:05:00 +0000LRTKai 2020-ųjų pavasarį sunkiai susirgo Indrės mama, dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo ką tik paskelbtas pirmasis karantinas. Ekstremalios padėties sąlygomis buvo draudžiama lankyti artimuosius ligoninėse ir organizuoti įprastas laidotuvių...
„Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji.

Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirties, Indrė pasakoja, ką išgyveno jos šeima, tuo metu išlydėdama artimą žmogų į paskutinę kelionę.

Autorės Sigita Vegytė ir Vaida Pilibaitytė]]>1876falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-neisbegamos-zmogaus-ribos--44888205
Abiems ultramaratonininkams dalyvauti varžybose, siekti Lietuvos ir pasaulio rekordų bei išbandyti žmogaus ribas bėgime padeda ir patys artimiausi žmonės.

Autorės Vita Ličytė ir Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/44888205Sun, 16 May 2021 08:05:00 +0000LRT„Man reikia tokių startų, kurie mane truputį gąsdintų“, – sako Viktorija Tomaševičienė, kuriai šiurpuliukus kelia 24 valandų bėgimo varžybos. Kaip ir Viktorija, ne vieną parą bėgdamas praleido ir Aleksandras Sorokinas. Pasak jo, skausmas po varžybų...
Abiems ultramaratonininkams dalyvauti varžybose, siekti Lietuvos ir pasaulio rekordų bei išbandyti žmogaus ribas bėgime padeda ir patys artimiausi žmonės.

Autorės Vita Ličytė ir Sigita Vegytė]]>2596falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-karantinuota-kultura--44489204
Tapytojo Andriaus Zakarausko, baleto solistės Rūtos Lataitės, renginių organizatorės Robertos Stonkutės, MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės mintys.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/44489204Sun, 25 Apr 2021 08:05:00 +0000LRTApie praradimus ir atradimus per pandemijos paženklintus metus kultūros ir meno bendruomenės žmonių akimis. Tapytojo Andriaus Zakarausko, baleto solistės Rūtos Lataitės, renginių organizatorės Robertos Stonkutės, MO muziejaus direktorės Mildos...
Tapytojo Andriaus Zakarausko, baleto solistės Rūtos Lataitės, renginių organizatorės Robertos Stonkutės, MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės mintys.

Autorė Vita Ličytė]]>3315falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kai-darbe-buti-gera-2009--44376931
Autorė Justina Mitkaitė pasakoja apie trijų profesijų atstovus, kurie labai mėgsta savo darbą, nors daugelis mūsų juos pavadintų beveik nematomais žmonėmis.]]>https://api.spreaker.com/episode/44376931Sun, 18 Apr 2021 08:05:12 +0000LRTŠios trys istorijos įrašytos 2009 metais – laikais, kai bendravome be kaukių, drąsiai lankėme vieni kitus ir kai veikė kino teatrai. Autorė Justina Mitkaitė pasakoja apie trijų profesijų atstovus, kurie labai mėgsta savo darbą, nors daugelis mūsų...
Autorė Justina Mitkaitė pasakoja apie trijų profesijų atstovus, kurie labai mėgsta savo darbą, nors daugelis mūsų juos pavadintų beveik nematomais žmonėmis.]]>2153falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sis-tas-didesnio-uz-tave-pati--44289694
Senas tėčio jam paliktas dokumentas davė pradžią peiškoms, kurios patvirtino seną tiesą: jei ryšiesi paprašyti pagalbos, į tavo šauksmą kažkas kažkokiu būdu vis vien atsilieps.

Nuotraukoje: Adelė Švažaitė su giminaičiais.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44289694Sun, 11 Apr 2021 08:00:12 +0000LRTArgentinietis Alejandras Caudis visą gyvenimą beveik nieko nežinojo apie lietuviškas savo šaknis, kol vieną dieną jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Senas tėčio jam paliktas dokumentas davė pradžią peiškoms, kurios patvirtino seną tiesą: jei...
Senas tėčio jam paliktas dokumentas davė pradžią peiškoms, kurios patvirtino seną tiesą: jei ryšiesi paprašyti pagalbos, į tavo šauksmą kažkas kažkokiu būdu vis vien atsilieps.

Nuotraukoje: Adelė Švažaitė su giminaičiais.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2382falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-tikro-balso-beieskant--44083944
Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/44083944Sun, 28 Mar 2021 08:05:00 +0000LRTLaikais, kai ryšio su kitu žmogumi tenka ieškoti per ekraną, trys moterys – kelionių vadovė, aktorė ir garso režisierė – pasakoja apie tai, ką joms reiškia gyvas, gražus ir laisvas balsas – savas ir svetimas. Autorė Vaida Pilibaitytė
Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-mes-siekem-pripazinimo--43914409
Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį, užsienio lietuviai atliko svarbų vaidmenį. Viktoras Nakas, Darius Sužiedėlis, Gintė Damušytė ir Karla Gruodis prisimena, kaip Telex ryšiu tarp Vašingtono ir Vilniaus derino Kovo 11-osios Akto tekstą, premjerės vizito Vašingtone detales, buvusio JAV prezidento Richardo Nixono apsilankymo Vilniuje užkulisius bei vakarėlius, skambant Billie Holiday muzikai.

Istorijas papildo archyviniai garso įrašai iš JAV ir Lietuvos bei asmeninių archyvų, dalis jų skelbiami pirmą kartą.

Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/43914409Sun, 14 Mar 2021 09:05:00 +0000LRT1990-ųjų gegužę ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV prezidentu George'u H. W. Bushu. Jos apsilankymas Baltuosiuose rūmuose atsidūrė pirmame dienraščio „The New York Times“...
Pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį, užsienio lietuviai atliko svarbų vaidmenį. Viktoras Nakas, Darius Sužiedėlis, Gintė Damušytė ir Karla Gruodis prisimena, kaip Telex ryšiu tarp Vašingtono ir Vilniaus derino Kovo 11-osios Akto tekstą, premjerės vizito Vašingtone detales, buvusio JAV prezidento Richardo Nixono apsilankymo Vilniuje užkulisius bei vakarėlius, skambant Billie Holiday muzikai.

Istorijas papildo archyviniai garso įrašai iš JAV ir Lietuvos bei asmeninių archyvų, dalis jų skelbiami pirmą kartą.

Autorė Sigita Vegytė]]>2972falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-negaliu-tyleti-baltarusiu-istorijos-ii--43578813
Fiziškai būdami Lietuvoje, mintyse jie nuolat nešiojasi namų ilgesį, rūpestį dėl gimtos šalies ateities, draugų saugumo ir deda tokias pastangas, kokias gali, kad išsilaivinimo viltis neužgestų.

Tai antroji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis.


Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/43578813Sun, 21 Feb 2021 09:05:00 +0000LRTDėl persekiojimų iš Baltarusijos pasitraukę žmonės Lietuvoje kuria naujus gyvenimus. Nors baltarusiai tiki, kad čia gyvens tik laikinai, jie vis tiek turi prisitaikyti ir įsikurti. Fiziškai būdami Lietuvoje, mintyse jie nuolat nešiojasi namų ilgesį,...
Fiziškai būdami Lietuvoje, mintyse jie nuolat nešiojasi namų ilgesį, rūpestį dėl gimtos šalies ateities, draugų saugumo ir deda tokias pastangas, kokias gali, kad išsilaivinimo viltis neužgestų.

Tai antroji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis.


Autorė Vita Ličytė]]>2278falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-negaliu-tyleti-baltarusiu-istorijos-i--43471378
Už dalyvavimą taikiuose protestuose tūkstančiai žmonių patyrė jėgos struktūrų smurtą, buvo įkalinti, o vėliau ir persekiojami.

Dėl saugumo dalis jų pasirinko palikti Baltarusiją ir atvykti į Lietuvą.

Tai pirmoji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis, kurioje penki žmonės pasakoja apie savo apsisprendimą nebetylėti, patirtus išgyvenimus, persekiojimą ir aplinkybes, privertusias palikti namus.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/43471378Sun, 14 Feb 2021 09:05:00 +0000LRTNebegalėję tylėti ir taikytis su neteisybe, dalis baltarusių 2020 metų rugpjūtį išėjo į gatves reikalauti Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo. Už dalyvavimą taikiuose protestuose tūkstančiai žmonių patyrė jėgos struktūrų smurtą, buvo įkalinti, o...
Už dalyvavimą taikiuose protestuose tūkstančiai žmonių patyrė jėgos struktūrų smurtą, buvo įkalinti, o vėliau ir persekiojami.

Dėl saugumo dalis jų pasirinko palikti Baltarusiją ir atvykti į Lietuvą.

Tai pirmoji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis, kurioje penki žmonės pasakoja apie savo apsisprendimą nebetylėti, patirtus išgyvenimus, persekiojimą ir aplinkybes, privertusias palikti namus.

Autorė Vita Ličytė]]>2655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-as-pazinau-karaliu-tavyje--43210046
Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43210046Sun, 31 Jan 2021 09:05:08 +0000LRT2021-ieji paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Anksti žuvęs kūrėjas spėjo palikti daug gilių ir jautrių eilėraščių, kuriuos per 100 metų patikrino laikas. Mačernį mėgsta ir jaunas, ir senas, jo eilės keistai pažįstamos, įsukančios ir skaudžiai...
Autorė Rūta Dambravaitė]]>2460falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ta-baisiaja-nakti-1992-aut-stasys-stikelis--42843925
2021 m. įvado ir restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė.

Pauliaus Lileikio nuotrauka]]>https://api.spreaker.com/episode/42843925Sun, 10 Jan 2021 09:05:10 +0000LRTSausio 13-osios sukakties proga prisimename Lietuvos radijo ir televizijos metraštininką, ilgametį redaktorių Stasį Štikelį (1930-1999) ir jo sukurtą radijo dokumentiką apie LRT darbuotojų išgyvenimus per 1991-ųjų sausio įvykius. 2021 m. įvado ir...
2021 m. įvado ir restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė.

Pauliaus Lileikio nuotrauka]]>1647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-zmogus-po-skafandru--42779752
Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/42779752Sun, 03 Jan 2021 09:05:00 +0000LRTKeturių žmonių istorijos apie susidūrimą su vis dar plintančiu naujuoju koronavirusu. Keturios valandos darbo su orui nepralaidžiu kostiumu, šeši skubūs darbai, kuriuos reikia atlikti tuoj pat, skaičiuojamos laisvos lovos ir vis dažniau matoma mirtis,...
Autorė Sigita Vegytė]]>2790falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-lenkiskas-kompromisas--42689760
Šis Konstitucinio tribunolo sprendimas nulėmė didžiausius protestus šalyje per 30 metų.

Kodėl tiek žmonių susirinko protestuoti? Į kur visa tai veda?

Ši dokumentika nukelia į 2020 metų lapkričio 28-ąją, simbolinę dieną, kai Lenkijos moterims 1918 metais suteikta teisė balsuoti. Tądien Varšuvoje surengtas protestas, pavadintas Visų motinų, dukterų ir seserų vardu. Jis skirtas atminti toms, kurios prieš 102 metus iškovojo teisę balsuoti, parodyti, kad ir šiandien nesirengiama taikytis su žmogaus teisių suvaržymais.



Autorė Ieva Balsiūnaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42689760Sun, 27 Dec 2020 09:05:00 +0000LRT2020 m. spalio 22-ąją Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad teisės aktas, leidžiantis abortus vaisiaus apsigimimo atveju, prieštarauja Konstitucijai. Tai atveria kelius dar labiau griežtinti abortų įstatymus Lenkijoje, kurie ir taip vieni...
Šis Konstitucinio tribunolo sprendimas nulėmė didžiausius protestus šalyje per 30 metų.

Kodėl tiek žmonių susirinko protestuoti? Į kur visa tai veda?

Ši dokumentika nukelia į 2020 metų lapkričio 28-ąją, simbolinę dieną, kai Lenkijos moterims 1918 metais suteikta teisė balsuoti. Tądien Varšuvoje surengtas protestas, pavadintas Visų motinų, dukterų ir seserų vardu. Jis skirtas atminti toms, kurios prieš 102 metus iškovojo teisę balsuoti, parodyti, kad ir šiandien nesirengiama taikytis su žmogaus teisių suvaržymais.



Autorė Ieva Balsiūnaitė]]>2160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pazvelkime-nuo-gedimino-kalno--42477384Šiais metais į priekį smarkiai pasistūmėjo Vilniaus sporto ir koncertų rūmų rekonstrukcijos planai. Numatoma pastatą prikelti paverčiant jį į Tarptautinį konferencijų centrą. Su pasistūmėjusiais planais, į priekį juda ir pasipriešinimas jiems. Tarp prašančiųjų konferencijų centrą perkelti į kitą vietą ir Vilniaus Gaono palikuonys.


Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/42477384Sun, 13 Dec 2020 09:05:00 +0000LRTBaigiantis Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, kviečiame pažvelgti į Vilniaus senąsias žydų kapines Šnipiškėse arba Piromonto kapines. Jas išniekino sovietai, o 1971-ais metais ant kapinių iškilo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie...Šiais metais į priekį smarkiai pasistūmėjo Vilniaus sporto ir koncertų rūmų rekonstrukcijos planai. Numatoma pastatą prikelti paverčiant jį į Tarptautinį konferencijų centrą. Su pasistūmėjusiais planais, į priekį juda ir pasipriešinimas jiems. Tarp prašančiųjų konferencijų centrą perkelti į kitą vietą ir Vilniaus Gaono palikuonys.


Autorė Vita Ličytė]]>3209falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-oi-tu-bite--42234712


Grupės daina „Oi tu Rūta“ jau greitai pateks į „Vinilo studijos“ rengiamą 6-7 deš. alternatyvios muzikos Lietuvoje plokštelę. O tai grupės įkūrėjai Jūratei Dineikaitei reiškia daug. Profesionali smuikininkė sulaukusi 30-ties paliko simfoninį orkestrą, kad įgyvendintų neįgyvendinamą svajonę, kuriai davė vardą „Bitės“.



Ši istorija – vaistas nuo melancholijos – apie didelę meilę gyvenimui ir dėkingumą viskam, ką jis atneša.



Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42234712Sun, 29 Nov 2020 09:05:00 +0000LRTGrupė „Bitės“ buvo pirmoji sovietmečiu įkurta moterų roko grupė Lietuvoje. 13 metų nuo 1966-ųjų gyvavęs ansamblis džiugino to meto publiką ir net buvo pakviestas koncertuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau studijinio albumo sovietinė santvarka...


Grupės daina „Oi tu Rūta“ jau greitai pateks į „Vinilo studijos“ rengiamą 6-7 deš. alternatyvios muzikos Lietuvoje plokštelę. O tai grupės įkūrėjai Jūratei Dineikaitei reiškia daug. Profesionali smuikininkė sulaukusi 30-ties paliko simfoninį orkestrą, kad įgyvendintų neįgyvendinamą svajonę, kuriai davė vardą „Bitės“.



Ši istorija – vaistas nuo melancholijos – apie didelę meilę gyvenimui ir dėkingumą viskam, ką jis atneša.



Autorė Rūta Dambravaitė]]>2425falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kalbeti-gamtos-kalba--41983754Aistę galima pavadinti augalų užkalbėtoja, kuri išgirsta augalus, jų poreikius, negalavimus ir savo atjautos gamtai moko ir kitus. Tačiau augalai, tikrai ne vienintelė jos veikla.

Autorė Kotryna Lingienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41983754Sun, 15 Nov 2020 09:05:00 +0000LRTAistė Virketė Kaune atidarė pirmąją šalyje augalų prieglaudą su gyvybės langeliu. Dabar ji kuriasi naujose patalpose, kur toliau tęsia savo misiją. Aistė suteikia naujus namus pamestiems, paliktiems, apleistiems augalams. Anot jos, tokių atvejų vis...Aistę galima pavadinti augalų užkalbėtoja, kuri išgirsta augalus, jų poreikius, negalavimus ir savo atjautos gamtai moko ir kitus. Tačiau augalai, tikrai ne vienintelė jos veikla.

Autorė Kotryna Lingienė]]>2388falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-vaikai-ir-jura--41871458
Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/41871458Sun, 08 Nov 2020 09:05:00 +0000LRTVaikų dienos centras „Šypsniukas“ Kazlų Rūdoje veikia daugiau nei 20 metų. Per juos išaugo ne vieną karta vaikų, apsuptų atsidavusių centro darbuotojų rūpesčiu. Viena laukiamiausių „Šypsniuko“ vaikų kelionių metuose - išvyka prie jūros. Atostogos prie...
Autorė Vita Ličytė]]>1805falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-19-paru-vieno-bado-streiko-istorija--41823585
Po 19 parų, pas streikuotojus atvyko tuometinis Kauno apskrities viršininkas, nešinas plastikiniu maišeliu su 275 tūkst. Lt. Pagal pateiktą sąrašą 51 darbuotojas tądien atgavo uždirbtus pinigus, tačiau kitų streikai tęsėsi iki 2000-ųjų pabaigos. Dalis inkariečių kompensacijų taip ir nesulaukė.

Vėliau paaiškėjo, kad fabriką privatizavęs EBSW koncernas per „Inkarą“ išplovė dešimtis milijonų litų.

Buvusių inkariečių ir kitų liudininkų prisiminimuose bei išlikusiuose archyviniuose įrašuose atgyja istorija tapę pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio įvykiai.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/41823585Sun, 01 Nov 2020 09:05:00 +0000LRTPrieš dvidešimt metų kovo 6 d. Kaune protestuodami dėl neišmokamų atlyginimų bankrutuojančio „Inkaro“ fabriko darbuotojai prie įmonės vartų pasistatė palapinę ir pradėjo neterminuotą bado streiką. Pamainomis prie jų budėjo keliasdešimt palaikančių...
Po 19 parų, pas streikuotojus atvyko tuometinis Kauno apskrities viršininkas, nešinas plastikiniu maišeliu su 275 tūkst. Lt. Pagal pateiktą sąrašą 51 darbuotojas tądien atgavo uždirbtus pinigus, tačiau kitų streikai tęsėsi iki 2000-ųjų pabaigos. Dalis inkariečių kompensacijų taip ir nesulaukė.

Vėliau paaiškėjo, kad fabriką privatizavęs EBSW koncernas per „Inkarą“ išplovė dešimtis milijonų litų.

Buvusių inkariečių ir kitų liudininkų prisiminimuose bei išlikusiuose archyviniuose įrašuose atgyja istorija tapę pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio įvykiai.

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2899falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-svajotojai-2009--41416661
Autorė Justina Mitkaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41416661Sun, 11 Oct 2020 08:05:00 +0000LRT2009 metais Justina Mitkaitė sukūrė pasakojimą apie svajotojus. Tai žmonės, kurie mano, kad jiems nepavyko kažko pasiekti ir tie, kurie labai ilgai laukė svajonės išsipildymo, o gal daug paaukoję dėl tikslo suprato savo kelionės beprasmybę. 3...
Autorė Justina Mitkaitė]]>1634falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-eugenija-vardu-gese-zolininkes-eugenijos-simkunaites-gyvenimas--41022149
Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41022149Sun, 20 Sep 2020 08:05:00 +0000LRTKada liaudies medicina tarpsta? Nuo ko ji vysta? Ir kodėl išlieka? To savęs klausė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Šiemet minime 100-ąsias jos gimimo metines. Visą savo gyvenimą ji paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Ir...
Autorė Rūta Dambravaitė]]>3203falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pralipta-trasa--40634069
Autorė Sigita Vegytė]]>https://api.spreaker.com/episode/40634069Sun, 30 Aug 2020 08:01:00 +0000LRTIš alpinizmo atskilęs laipiojimas per kelis dešimtmečius tapo ne tik savarankiška, bet ir olimpine sporto šaka. Lietuvoje, kur nėra nei kalnų, nei uolų, jauno sporto atstovai kūrybiškai, lyg spręsdami galvosūkius ant sienos, juda link profesionalumo....
Autorė Sigita Vegytė]]>2471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-iseiti-eiti-ir-nueiti-camino-lituano-ii--40239075Autorė Vita Ličytė .]]>https://api.spreaker.com/episode/40239075Sun, 09 Aug 2020 08:05:00 +0000LRTAntroji laidos apie Camino Lituano dalis. Su kelią einančių ir jį kuriančių žmonių mintimis bei jų storijomis iki Seinų - Camino Lituano finišo ir pirmojo Camino Polaco sustojimo. Kokie žmogiški ryšiai užsimezga kelyje, ką reiškia kelyje eiti su...Autorė Vita Ličytė .]]>2409falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-iseiti-eiti-ir-nueiti-camino-lituano-i--40120201
Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medaus mėnesio kelionę vėl atrado žmonių geraširdiškumą, Danguolė etapus eina, kai turi laisvo laiko, Algis mėgaujais ėjimu vienumoje. Jonas sako, kad kelias moko dėkingumo, paprastumo, o sulėtėjusiame tempe lengviau pastebėti gyvenimo stebuklus. Į Beinoraičių klėtelę užsukusius piligrimus pasitinka svetingi šeimininkai ir apsupa Camino de Santiago kelių Ispanijoje atmosfera.

Pirma laidos apie Camino Lituano dalis.

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/40120201Sun, 02 Aug 2020 08:05:00 +0000LRTNuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500 kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu. Laidoje - einančių ir kelią...
Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medaus mėnesio kelionę vėl atrado žmonių geraširdiškumą, Danguolė etapus eina, kai turi laisvo laiko, Algis mėgaujais ėjimu vienumoje. Jonas sako, kad kelias moko dėkingumo, paprastumo, o sulėtėjusiame tempe lengviau pastebėti gyvenimo stebuklus. Į Beinoraičių klėtelę užsukusius piligrimus pasitinka svetingi šeimininkai ir apsupa Camino de Santiago kelių Ispanijoje atmosfera.

Pirma laidos apie Camino Lituano dalis.

Autorė Vita Ličytė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-momentas-vietoje-monumento--39988876https://api.spreaker.com/episode/39988876Sun, 26 Jul 2020 08:05:00 +0000LRTKaip sukurti atminties ženklą viešojoje erdvėje, kad jis aktyviai veiktų žmones, o žmonės veiktų jį? Vilniuje gimusi, Paryžiuge gyvenanti menininkė Esther Shalev-Gerz atrado būdą. Aut. Audra Girijotė2013falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-mano-pasaulis-is-ledo--39859992
Ši istorija padės geriau suprasti, kodėl visą gyvenimą sportui atidavęs žmogus, ryžtasi viską mesti ir apie kokius profesionalaus sporto užkulisius retai kalbama garsiai.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/39859992Sun, 19 Jul 2020 08:05:00 +0000LRTKai būdama ketverių Inga suprato, kad ledas ir pačiūžos yra geriausias dalykas pasaulyje, visa kita mažai teberūpėjo. Dėdama vis daugiau pastangų mokytis dailiojo čiuožimo, mergina gerino rezultatus ir varžėsi pasaulio bei Europos dailiojo čiuožimo...
Ši istorija padės geriau suprasti, kodėl visą gyvenimą sportui atidavęs žmogus, ryžtasi viską mesti ir apie kokius profesionalaus sporto užkulisius retai kalbama garsiai.

Autorė Rūta Dambravaitė]]>2566falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-is-meiles-meskoms--39846223
Tai pasakojimas apie ruduosius lokius Lietuvoje ir apie juos globojančius žmones. Vieni šiuos saugomus gyvūnus laiko narvuose, moko šokti, šeria cepelinais ir siūlo maudytis vonioje. Kiti – ieško būdų kuo skubiau išvežti ten, kur yra miško, žolės, tvenkinys ir galimybė kasti. Ir tie, ir anie sako, kad myli gyvūnus.

Ką galima padaryti iš meilės meškoms?

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>https://api.spreaker.com/episode/39846223Sun, 12 Jul 2020 08:05:00 +0000LRTŠeši vyrai sušunka „Op!”, giliai įkvepia ir garsiai iškvėpdami drauge čiumpa už neštuvais virtusio brezento. Jame guli apie 200 kg sveriantis rudasis lokys. Iki šiol jį šaukė Ąžuoliuku. Jam apie 15 metų. Beveik visą savo gyvenimą lokys praleido...
Tai pasakojimas apie ruduosius lokius Lietuvoje ir apie juos globojančius žmones. Vieni šiuos saugomus gyvūnus laiko narvuose, moko šokti, šeria cepelinais ir siūlo maudytis vonioje. Kiti – ieško būdų kuo skubiau išvežti ten, kur yra miško, žolės, tvenkinys ir galimybė kasti. Ir tie, ir anie sako, kad myli gyvūnus.

Ką galima padaryti iš meilės meškoms?

Autorė Vaida Pilibaitytė]]>2542falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-104-dienos-ledo-vejo-ir-sniego-zemeje--32231391Edgaras Žigis į salyną tarp poliarinio rato ir šiaurės ašigalio atvyksta su moksline stažuote. Arktinės žiemos tyrinėjimus netikėtai nutraukia karantinas. Tačiau tai Edgaro nesustabdo nuo ledo, vėjo ir sniego žemės pažinimo.

Ką reiškia patirti arktinę žiemą? Kaip per Edgaro gyvenimą klojosi kelias iki Svalbardo – kol kas didžiausio jo gyvenimo nuotykio. Ar išsipildys jo svajonė pamatyti baltąjį lokį?

Autorė Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/32231391Sun, 21 Jun 2020 08:05:00 +0000LRT„Jaučiuosi lyg ledo karalystėje“, - eidamas iš Longjyrbienooro uosto sako Edgaras. Prieš jo akis dar daugiau nei trys mėnesiai gyvenimo šalčio sustingdytame Svalbarde – šiauriausioje pasaulyje žmonių apgyvendintoje vietoje. Edgaras Žigis į salyną tarp...Edgaras Žigis į salyną tarp poliarinio rato ir šiaurės ašigalio atvyksta su moksline stažuote. Arktinės žiemos tyrinėjimus netikėtai nutraukia karantinas. Tačiau tai Edgaro nesustabdo nuo ledo, vėjo ir sniego žemės pažinimo.

Ką reiškia patirti arktinę žiemą? Kaip per Edgaro gyvenimą klojosi kelias iki Svalbardo – kol kas didžiausio jo gyvenimo nuotykio. Ar išsipildys jo svajonė pamatyti baltąjį lokį?

Autorė Vita Ličytė]]>2505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-svetimo-baime-2011--31040959
Iš kur kyla kitokio, svetimo žmogaus baimė? Prieš devynerius metus kurtoje laidoje Živilė Kropaitė domėjosi, kodėl Lietuvos gyventojai apklausose sako, kad nenorėtų gyventi šalia kitos rasės atstovų ir kalbasi su kitataučiais, kurie čia atvykę kuria verslą, ieško darbo ar tuokiasi.

Prie šios temos nusprendėme grįžti dėl naujų pastarųjų dienų aktualijų – kai JAV vyksta po sulaikymo metu nužudyto George‘o Floydo atvejo kilę masiniai protestai prieš policijos žiaurumą, demonstruojamą galią, atskaitomybės trūkumą ir struktūrinę rasinę diskriminaciją.

Demonstracijos prieš rasizmą išplito ir į kitas šalis. Šią savaitę Vilniuje į palaikymo eitynes susirinko apie 1000 jaunų žmonių, kuriems irgi svarbi ši problema.]]>https://api.spreaker.com/episode/31040959Sun, 07 Jun 2020 08:05:00 +0000LRTEurobarometro apklausos metai iš metų rodo, kad lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje, panašiai kaip ir Latvijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje mažiausiai žmonių mano, jog rasinė ir etninė diskriminacija yra paplitusi. Pernai taip manė tik 2 iš 10. Bet...
Iš kur kyla kitokio, svetimo žmogaus baimė? Prieš devynerius metus kurtoje laidoje Živilė Kropaitė domėjosi, kodėl Lietuvos gyventojai apklausose sako, kad nenorėtų gyventi šalia kitos rasės atstovų ir kalbasi su kitataučiais, kurie čia atvykę kuria verslą, ieško darbo ar tuokiasi.

Prie šios temos nusprendėme grįžti dėl naujų pastarųjų dienų aktualijų – kai JAV vyksta po sulaikymo metu nužudyto George‘o Floydo atvejo kilę masiniai protestai prieš policijos žiaurumą, demonstruojamą galią, atskaitomybės trūkumą ir struktūrinę rasinę diskriminaciją.

Demonstracijos prieš rasizmą išplito ir į kitas šalis. Šią savaitę Vilniuje į palaikymo eitynes susirinko apie 1000 jaunų žmonių, kuriems irgi svarbi ši problema.]]>2492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-apie-gyvenima-romu-tabore-2014--31043350
Visgi nežinoma, kur persikėlė dauguma iš beveik 400 Kirtimų tabore gyvenusių žmonių. Dalis šios bendruomenės gyvenimo paveikslo atsispindi šiame prieš šešerius metus transliuotame pasakojime.

Apie romų taboro kasdienybę, sunkumus mokantis ir ieškantis darbo Giedrei Trapikaitei pasakoja patys romai ir jiems padedančių organizacijų atstovai.

Tuo metu pusė taboro gyventojų buvo vaikai.]]>https://api.spreaker.com/episode/31043350Sun, 31 May 2020 08:05:00 +0000LRTŠį pasakojimą prisiminėme dėl pastarojo mėnesio aktualijų – Vilniaus miesto savivaldybė skelbia baigianti griauti paskutiniuosius taboro statinius. Svarstoma, kad bene puse amžiaus romų gyventoje teritorijoje galėtų įsikurti logistikos centras. Visgi...
Visgi nežinoma, kur persikėlė dauguma iš beveik 400 Kirtimų tabore gyvenusių žmonių. Dalis šios bendruomenės gyvenimo paveikslo atsispindi šiame prieš šešerius metus transliuotame pasakojime.

Apie romų taboro kasdienybę, sunkumus mokantis ir ieškantis darbo Giedrei Trapikaitei pasakoja patys romai ir jiems padedančių organizacijų atstovai.

Tuo metu pusė taboro gyventojų buvo vaikai.]]>2400falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-vakar-erdves--24630700 
Taip gyvuoja atmintis
Su Vitalij Binevič
Pagal kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstą
Prod. Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė
 
Akropolio mitas
Aut. Rūta Dambravaitė
Muz. Tomas Usovas
 
Choras „Geros dienos“
Iš operos „Geros dienos“
Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė
OPEROMANIJA, 2014
 
Miestas pasikeis neatpažįstamai
Su Virginijumi Sarpausku Širvintose,
Aukse Petruliene Kaune,
Milda Laužikaite Vilniuje ir
Simonu Norbutu Šilutėje
Aut. Vaida Pilibaitytė
 
Holokausto vardai
Aut. Marielle Vitureau
kitastotelestotis.lt
 
Viskas keičiasi
Aut. Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/24630700Sun, 29 Mar 2020 09:05:00 +0000LRTAktorius Giedrius Savickas klausosi trumpų radijo istorijų apie tai, kokioje aplinkoje gyvenome per tris nepriklausomybės dešimtmečius.   Taip gyvuoja atmintis Su Vitalij Binevič Pagal kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstą Prod.... 
Taip gyvuoja atmintis
Su Vitalij Binevič
Pagal kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstą
Prod. Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė
 
Akropolio mitas
Aut. Rūta Dambravaitė
Muz. Tomas Usovas
 
Choras „Geros dienos“
Iš operos „Geros dienos“
Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė
OPEROMANIJA, 2014
 
Miestas pasikeis neatpažįstamai
Su Virginijumi Sarpausku Širvintose,
Aukse Petruliene Kaune,
Milda Laužikaite Vilniuje ir
Simonu Norbutu Šilutėje
Aut. Vaida Pilibaitytė
 
Holokausto vardai
Aut. Marielle Vitureau
kitastotelestotis.lt
 
Viskas keičiasi
Aut. Vita Ličytė]]>2922falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-vakar-keliones--24182778 
Vienos vasaros emigrantas
Su Valdu Papieviu
Aut. Rūta Dambravaitė
Su nuotraukom bendrauja
Justinos Mitkaitės dokumentikos motyvais
Red. Vaida Pilibaitytė
 
Gyventi pasaulyje
Aut. Sigita Vegytė

Kūčios Lazdynuose
Aut. Vaida Pilibaitytė
 
Mažos kasdienės kelionės
Su Rima Šapoliene
Aut. Vita Ličytė]]>https://api.spreaker.com/episode/24182778Sun, 22 Mar 2020 09:05:00 +0000LRTAktorė Eglė Mikulionytė klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip keliavome per tris nepriklausomybės dešimtmečius.   Vienos vasaros emigrantas Su Valdu Papieviu Aut. Rūta Dambravaitė Su nuotraukom bendrauja Justinos Mitkaitės dokumentikos... 
Vienos vasaros emigrantas
Su Valdu Papieviu
Aut. Rūta Dambravaitė
Su nuotraukom bendrauja
Justinos Mitkaitės dokumentikos motyvais
Red. Vaida Pilibaitytė
 
Gyventi pasaulyje
Aut. Sigita Vegytė

Kūčios Lazdynuose
Aut. Vaida Pilibaitytė
 
Mažos kasdienės kelionės
Su Rima Šapoliene
Aut. Vita Ličytė]]>2921falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-vakar-turtas--23895232
Gariūnų vyrai
Su Ričardu Lažinsku, Algirdu Tarvydu
Aut. Sigita Vegytė

Mano finansinis kalėjimas
Aut. Vaida Pilibaitytė

Banknotas turi dvi puses
Su Giedriumi Jonaičiu
Aut. Rūta Dambravaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/23895232Sun, 15 Mar 2020 09:05:00 +0000LRTAktorė Eglė Mikulionytė klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip vertėmės per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Gariūnų vyrai Su Ričardu Lažinsku, Algirdu Tarvydu Aut. Sigita Vegytė Mano finansinis kalėjimas Aut. Vaida Pilibaitytė...
Gariūnų vyrai
Su Ričardu Lažinsku, Algirdu Tarvydu
Aut. Sigita Vegytė

Mano finansinis kalėjimas
Aut. Vaida Pilibaitytė

Banknotas turi dvi puses
Su Giedriumi Jonaičiu
Aut. Rūta Dambravaitė]]>2395falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-vakar-busenos--23635223
Gimę su Lietuva
Aut. Vita Ličytė

Atsirado erdvės svajoti
Su Evelina Taunyte aka CandyCactus ir Justinu Dūdėnu
Aut. Vaida Pilibaitytė

Bučiuotis tau negalima
Su Pijumi Beizaru
Aut. Adomas Zubė]]>https://api.spreaker.com/episode/23635223Sun, 08 Mar 2020 09:05:00 +0000LRTAktorius Giedrius Savickas klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip jautėmės per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Gimę su Lietuva Aut. Vita Ličytė Atsirado erdvės svajoti Su Evelina Taunyte aka CandyCactus ir Justinu Dūdėnu Aut. Vaida...
Gimę su Lietuva
Aut. Vita Ličytė

Atsirado erdvės svajoti
Su Evelina Taunyte aka CandyCactus ir Justinu Dūdėnu
Aut. Vaida Pilibaitytė

Bučiuotis tau negalima
Su Pijumi Beizaru
Aut. Adomas Zubė]]>2496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-rotondos-atgimimas--23387338https://api.spreaker.com/episode/23387338Sun, 01 Mar 2020 09:05:00 +0000LRTGedimino kalno papėdėje legendinė kavinė „Rotonda“ apleista nyko beveik tris dešimtmečius. Bet šiandien imamasi jos atgaivinimo. Išskirtinės architektūros statinys, sovietmečiu būręs bohemą, menininkus ir atskalūnus, pamažu bunda iš gilaus miego....2266falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-virtualus-xxi-a-pirslys--22649994https://api.spreaker.com/episode/22649994Sun, 09 Feb 2020 09:05:00 +0000LRTLikimas ar algoritmai? Visais laikais žmonės ieškojo meilės, technologijų pažanga pasiūlė naują įrankį susipažinti. Ar virtualus XXI a. piršlys paieškas palengvino, o gal kaip tik vienus nuo kitų atitolino? Autorė Sigita Vegytė2507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-nezinomieji-norvegijos-nuosliauzos-byloje--22403572Po nelaimės praėjus porai metų, policija baigė bylą, o viešumoje išblėso atgarsiai šia tema. Tačiau norvegų žurnalistai ėmėsi tyrimo. Jie mano, kad šioje istorijoje vis dar liko ne vienas neatsakytas klausimas.
Autorė Vita Ličytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22403572Sun, 02 Feb 2020 09:05:00 +0000LRT2016-ais metais lapkričio 10-ą Norvegijoje Siorumo regione po purvo nuošliauža žuvo trys lietuviai. Po nelaimės praėjus porai metų, policija baigė bylą, o viešumoje išblėso atgarsiai šia tema. Tačiau norvegų žurnalistai ėmėsi tyrimo. Jie mano, kad...Po nelaimės praėjus porai metų, policija baigė bylą, o viešumoje išblėso atgarsiai šia tema. Tačiau norvegų žurnalistai ėmėsi tyrimo. Jie mano, kad šioje istorijoje vis dar liko ne vienas neatsakytas klausimas.
Autorė Vita Ličytė.]]>2632falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kaip-uzauginti-atminti--22120893https://api.spreaker.com/episode/22120893Sun, 26 Jan 2020 09:05:00 +0000LRTHolokausto suvokimas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė kelias transformacijas. Visuomenė žino daugiau faktų, atsirado daugiau atminties ženklų ir visuomeninių iniciatyvų. Miestuose ir miesteliuose, dažnai vietos žmonių pastangomis,...2307falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-medzio-pusen-stojes-zmogus--21910707https://api.spreaker.com/episode/21910707Sun, 19 Jan 2020 09:05:00 +0000LRTDailininkei Auksei Petrulienei teisę ginti 2017 m. Kaune rekonstruotos A. Smetonos alėjos kaštonus daugiau nei metus teko įrodinėti teisme. Smuikininkė Indrė Skuminienė kelis mėnesius bandė išsaugoti liepą savo mamos gimtinėje Vilkanastruose, bet 2018...2848falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-sulosti-vilniaus-pokeri--21189624https://api.spreaker.com/episode/21189624Sun, 29 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTSukanka 30-imt metų, kai 1989-aisiais buvo išleistas Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“. Kuo tuometis bestseleris aktualus šių laikų žmogui? Apie tai - kelionėje Vilniaus labirintu. Autorė Rūta Dambravaitė2411falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-28-kuciu-stalai-niujorke--20975958https://api.spreaker.com/episode/20975958Sun, 22 Dec 2019 09:05:00 +0000LRTNiujorko Maironio lituanistinėje mokykloje Kūčių šventė vyksta tiek, kiek veikia ir pati mokykla – beveik 70 metų. Renginys sutraukia daugybę lietuvių iš viso Niujorko. Bet ši Maironio mokykla ne tik apie Kūčias. Kokia jos istorija ir misija šiandien?...2174falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-smetonine-lietuva-siandien--20789150https://api.spreaker.com/episode/20789150Sun, 15 Dec 2019 09:05:00 +0000LRT2019 m. minimos 100-osios Antano Smetonos išrinkimo pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu metinės. Tačiau šiandien atminty labiau įstrigęs antrasis jo valdymo laikotarpis, kuris dažnai vadinamas „Smetonine Lietuva“. Kaip šį laikotarpį...2101falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-atgimimo-vaikai-cekija--20306571
Po 25-erių metų nesimatymo vėl susitinka 5 vaikystės draugai. Jie kalbasi, kaip pasikeitė jų požiūris į Michaelą Jacksoną, kuris anksčiau buvo jiems pavyzdys, kas jiems yra laisvė, ką jie galvoja apie šių dienų Čekiją ir pasaulį. Autorius Danielis Kupšovskis iš Čekijos radijo.
Laidą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vita Ličytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20306571Sun, 24 Nov 2019 08:05:00 +0000LRTŠiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“....
Po 25-erių metų nesimatymo vėl susitinka 5 vaikystės draugai. Jie kalbasi, kaip pasikeitė jų požiūris į Michaelą Jacksoną, kuris anksčiau buvo jiems pavyzdys, kas jiems yra laisvė, ką jie galvoja apie šių dienų Čekiją ir pasaulį. Autorius Danielis Kupšovskis iš Čekijos radijo.
Laidą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vita Ličytė.]]>2019falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-atgimimo-vaikai-slovakija--20092838Trečioji istorija iš Slovakijos „Laukimo dienoraštis“. Autorė Tereza Križková iš Slovakijos radijo. Pasakojimą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Rūta Dambravaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20092838Sun, 17 Nov 2019 08:05:00 +0000LRTŠiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“....Trečioji istorija iš Slovakijos „Laukimo dienoraštis“. Autorė Tereza Križková iš Slovakijos radijo. Pasakojimą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Rūta Dambravaitė.]]>1586falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-radijo-dokumentika-ciklas-atgimimo-vaikai-serbija--19968200https://api.spreaker.com/episode/19968200Sun, 10 Nov 2019 08:05:00 +0000LRTŠiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“....1402falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-ciklas-atgimimo-vaikai-rumunija--19844534https://api.spreaker.com/episode/19844534Sun, 03 Nov 2019 08:05:00 +0000LRTŠiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“....1664falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-griausmas-ant-zemaitkiemio--19727632https://api.spreaker.com/episode/19727632Sun, 27 Oct 2019 08:05:00 +0000LRTKokį ženklą vietos bendruomenei paliko kosminė dovana? Iš pradžių atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Netrukus Žemaitkiemiečiai sulaukė pasaulio dėmesio. Čia atvykę meteoritų ieškotojai bando surasti ne tik dangaus kūno likučius, bet ir ryšį su...2414falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-lietuvos-grozybes--19497903https://api.spreaker.com/episode/19497903Sun, 13 Oct 2019 08:05:00 +0000LRTŠiemet minimos 150-osios Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. „Lietuvos grožybės“ – taip Maironis pavadino savo eilėraštį, pagal kurį Naujalis parašė dainą ir šiandien mes ją atpažįstame pavadinimu „Lietuva brangi“. Tai daina,...2462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-buti-kitokiu--19455752https://api.spreaker.com/episode/19455752Sun, 06 Oct 2019 08:05:00 +0000LRTJie visą save atiduoda vienai sričiai ir gali pasiekti aukštumų. Bet paprasčiausias buities darbas gali tapti tikru iššūkiu. Tai žmonės, turintys Aspergerio sindromą – vieną iš autizmo formų. Kaip jie mato pasaulį ir kodėl gali likti nesuprasti?...1788falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-antra-oda--19290540Laidoje panaudotos ištraukos islandų sagų. Vertė Ugnius Mikučionis ir Svetlana Steponavičienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19290540Sun, 29 Sep 2019 08:05:00 +0000LRTKretingiškis Denisas Nikitenka turi lagaminą, kurį galima būtų pavadinti laiko mašina. Vieną po kito iš jo traukdamas senovinius rūbus, papuošalus, ginklus ir kitus daiktus, jis geba sugrįžti tūkstantį metų atgal. Tarp jų – švelniai mėlyna, indigo...Laidoje panaudotos ištraukos islandų sagų. Vertė Ugnius Mikučionis ir Svetlana Steponavičienė.]]>2984falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-klaros-diena-kompozitoriu-portretai--19136920https://api.spreaker.com/episode/19136920Sun, 15 Sep 2019 08:05:00 +0000LRTRugsėjo 13 d. muzikos pasaulis mini 200-ąsias Klaros Šuman gimimo metines. Vokiečių muzikė laikoma ryškiausia romantizmo epochos pianiste ir kompozitore. Radijo dokumentika kviečia prisiminti Lietuvos muzikes. Laidoje skamba kompozitorių Linos...1712falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-parduotuve-2008-m-archyvas--190456522009 m. „Parduotuvė“ įvertinta radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“.]]>https://api.spreaker.com/episode/19045652Sun, 08 Sep 2019 08:05:00 +0000LRT2008 m. radijo žurnalistas Viktoras Jakovlevas kelias savaites praleido vienoje parduotuvėje, kuri, uždarius mokyklą, tapo svarbiausia kaimo vieša vieta. Ji veikia iki šiol. Čia žmonės sužino naujienas, kalbasi apie gyvenimą, pykstasi ir svajoja....2009 m. „Parduotuvė“ įvertinta radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“.]]>1762falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-musu-gigantiskas-neimanomas-skambantis-projektas--18986627https://api.spreaker.com/episode/18986627Sun, 01 Sep 2019 08:05:00 +0000LRTKaip gimė dviejų menininkų – Ievos Makauskaitės ir Viačeslavo Mickevičiaus radijo imtuvų instaliacija Baltijos kelio 30-mečiui? Autorė Rūta Dambravaitė2733falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kelias-kryzkele-alanis-ir-as--18917317https://api.spreaker.com/episode/18917317Sun, 25 Aug 2019 08:05:00 +0000LRTIš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai? Minint Baltijos kelio sukaktį ir artėjant Lietuvos...2155falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-nesibaigiantis-baltijos-kelias-2009-m-archyvas--18853471https://api.spreaker.com/episode/18853471Sun, 18 Aug 2019 08:05:00 +0000LRTPrieš dešimtmetį, 2009-aisiais, du Lietuvos radijo žurnalistai – Justina Mitkaitė ir Viktoras Jakovlevas leidosi Baltijos kelio maršrutu nuo Vilniaus iki Talino. Pakeliui su sutiktais žmonėmis jie kalbėjosi apie laisvę ir gyvenimą praėjus dvidešimčiai...3015falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-radijas-ir-laisve-2016-m-archyvas--18796425https://api.spreaker.com/episode/18796425Sun, 11 Aug 2019 08:05:00 +0000LRTPasitinkant Baltijos kelio 30-metį, prisimename anksčiau kurtas LRT RADIJO laidas, kuriose pasakojome apie laisvės siekį, kelią į Nepriklausomybę ir jos išsaugojimą. 2016 m. laidoje iš ciklo „Devyni radijo dešimtmečiai“ Živilė Kropaitė domėjosi, kaip...3062falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-bausmes-prasme-2012-m-archyvas--18725671https://api.spreaker.com/episode/18725671Sun, 04 Aug 2019 08:05:00 +0000LRTJau kurį laiką teisės mokslininkai pastebi bausmių griežtėjimo tendencijas Vakarų pasaulyje. Nuo socialinio-prevencinio požiūrio vėl linkstama prie primityvaus karo su nusikalstamumu. Griežta bausmė dažnai ir visuomenėje vertinama kaip teisingumas....2410falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-niekada-nevelu--18673286Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo.
Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies.
Rimantę ir Kęstą vienija drąsa ir siekis daryti tai, ką nori.
Autorė Vita Ličytė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18673286Sun, 28 Jul 2019 08:05:00 +0000LRTDvi istorijos apie pokyčius ir apie tai, kad niekada nevėlu. Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo. Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies. Rimantę ir Kęstą vienija drąsa...Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo.
Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies.
Rimantę ir Kęstą vienija drąsa ir siekis daryti tai, ką nori.
Autorė Vita Ličytė.]]>2334falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-kurdu-revoliucija-sirijoje--18627371https://api.spreaker.com/episode/18627371Sun, 21 Jul 2019 08:05:00 +0000LRTPrieš aštuonerius metus Sirijos kurdai ėmėsi įgyvendinti tai, kas dažnai vadinama tiesiog utopija: tiesioginė demokratija, komunų valdžia ir visiška autonomija. Kaip šiandien atrodo Rožavos regionas, kur prieš ketverius metus pirmą kartą buvo...1569falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pazadas--18371812https://api.spreaker.com/episode/18371812Sun, 23 Jun 2019 08:05:00 +0000LRTIstorija apie tai, kaip muzika suveda visai nepažįstamus žmones ir kaip gimsta pažadai visam gyvenimui. O taip pat apie draugystę, laiką ir pastangas išsiaiškinti, ar tokius pažadus įmanoma ištesėti. Laidos autorė – Louise Tandrup Esbensen, radijo...2144falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-cernobylio-pazenklintieji-lietuvoje-2016-m-archyvas--18225536Todėl šiandien kviečiame pasiklausyti Černobylio avarijos 30-mečiui Indrės Anskaitytės parengtos radijo dokumentikos, kurią LRT RADIJAS transliavo 2016 m. gegužės 1 d.]]>https://api.spreaker.com/episode/18225536Sun, 09 Jun 2019 08:05:00 +0000LRTGegužę didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukė Lietuvoje filmuotas amerikiečių mini-serialas „Černobylis“. Itin tikroviškai tuometinėje Sovietų sąjungoje įvykusią atominės jėgainės katastrofą atvaizduojantis televizijos serialas kritikų jau vadinamas...Todėl šiandien kviečiame pasiklausyti Černobylio avarijos 30-mečiui Indrės Anskaitytės parengtos radijo dokumentikos, kurią LRT RADIJAS transliavo 2016 m. gegužės 1 d.]]>2457falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-juodi-tonai-balti-pustoniai--18101210https://api.spreaker.com/episode/18101210Sun, 26 May 2019 08:05:00 +0000LRTVilniaus Arkikatedros Bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų. Tačiau kelias iki jiems suskambant katedros skliautuose buvo vingiuotas. Tai istorija apie meilę muzikai ir beatodairiškas pastangas siekiant savo tikslo. Autorė Rūta Dambravaitė1781falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-laimingas-zmogus--18021388https://api.spreaker.com/episode/18021388Sun, 19 May 2019 08:05:00 +0000LRTKai lėlininkė Irena Pusvaškienė sėdasi prie darbo stalo, ji pasineria į kūrybą ne kelioms valandoms, o kelioms dienoms. „Viską užmirštu. Nemėgstu, kad mane kas trukdytų klausimais, pavyzdžiui, kur kas padėta. Galima kurti greitai ir paprastai. Bet man...1930falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-pokyciu-futbolo-klubas--17815428https://api.spreaker.com/episode/17815428Sun, 28 Apr 2019 08:05:00 +0000LRTKaip futbolas gali padėti geriau suprasti save bei kitus, išreikšti jausmus, mokytis bendrauti ir už savo veiksmus prisiimti atsakomybę? Laidos herojus Valdemeras į Vilnius Social Club atėjo būdamas 17-kos. Jis pasakoja, kad per kelerius treniruočių...2148falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-visuotines-bazines-pajamos--17816005
„Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod, įsitikines, kad per artimiausius 15 metų valstybės turėtų pakeisti savo mokesčių, socialines ir darbo apmokėjimo sistemas įsivesdamos visuotines bazines pajamas. Tokios pajamos, mokamos visiems piliečiams kas mėnesį, ekonomisto teigimu, suteiktų žmonėms finansinį saugumą ir leistų užsiimti mėgiamomis ir prasmingomis veiklomis, o tai atneštų naudos visuomenei.

Vieniems tokia idėja atrodo radikali, komunistinė, atimsianti žmonių motyvaciją dirbti, kiti pradeda eksperimentuoti, atskleisdami naujų dalykų ne tik apie ekonomiką, bet ir apie žmogaus prigimtį.

Autorė Audra Girijotė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17816005Sun, 21 Apr 2019 08:05:00 +0000LRTŠiandieninai abiturientai susiduria su didesniu neapibrėžtumu galvodami apie savo ateities darbus ir pajamas, nei jų tėvų karta. „Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod,...
„Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod, įsitikines, kad per artimiausius 15 metų valstybės turėtų pakeisti savo mokesčių, socialines ir darbo apmokėjimo sistemas įsivesdamos visuotines bazines pajamas. Tokios pajamos, mokamos visiems piliečiams kas mėnesį, ekonomisto teigimu, suteiktų žmonėms finansinį saugumą ir leistų užsiimti mėgiamomis ir prasmingomis veiklomis, o tai atneštų naudos visuomenei.

Vieniems tokia idėja atrodo radikali, komunistinė, atimsianti žmonių motyvaciją dirbti, kiti pradeda eksperimentuoti, atskleisdami naujų dalykų ne tik apie ekonomiką, bet ir apie žmogaus prigimtį.

Autorė Audra Girijotė.]]>2217falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-balsai-is-praeities-ii--17645110https://api.spreaker.com/episode/17645110Sun, 07 Apr 2019 08:05:00 +0000LRTKokį įspūdį šių dienų skaitytojams daro tarpukariu rašyti Rytų Europos žydų jaunimo dienoraščiai? Ar gali būti, kad kai kurios tų istorijų, po maždaug 80-ties metų atrastų Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, gali turėti tęsinį? Antroji dokumentinio...2221falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-balsai-is-praeities-i--17498180https://api.spreaker.com/episode/17498180Sun, 31 Mar 2019 08:01:00 +0000LRTTarpukariu Vilniuje buvo paskelbtas neįprastas konkursas. Tūkstančiai puslapių asmeninių žmonių istorijų suplaukė į tuometinę Šiaurės Jeruzalę iš Lenkijos ir kitur. Prasidėjus karui, naciai tuos rankraščius pasiuntė į makulatūrą. Po maždaug 80 metų...2171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-03-03-11-05--17216433Autorė Simona Vasiliauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/03/1017105105.m4aSun, 03 Mar 2019 09:05:00 +0000LRTDviejų skirtingų kartų žmonių istorijos apie amžiaus nepaisantį ir bet ką galintį aplankyti jausmą – vienišumą – bei tai, ką jie daro, kad vienišais nesijaustų. Autorė Simona Vasiliauskaitė.Autorė Simona Vasiliauskaitė.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-02-24-11-05--17131787„Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, - taip beveik prieš šimtą metų Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenantiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą Girsteitiškikyje. Autorė Vita Ličytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072501.m4aSun, 24 Feb 2019 09:05:00 +0000LRTAtvirukai iš Paryžiaus. „Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, - taip beveik prieš šimtą metų Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenantiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą...„Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, - taip beveik prieš šimtą metų Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenantiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą Girsteitiškikyje. Autorė Vita Ličytė.]]>2492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-02-17-11-05--17067282Girsteitiškis – sena dvarvietė. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės signataras Jonas Vileišis ir jo žmona, iš didikų kilusi, Ona Vileišienė.
Okupacijos, karas, kitų istorinių aplinkybių verpetas pamažu pasiglemžė dvaro gyvastį.
Kas įamžina praeitį, kai paskutinieji istorijos ženklai baigia išnykti?
Laida - tarpautinio „Åke Blomström“ vardo apdovanojimo, skirto autorei Vitai Ličytei, baigiamasis darbas. Prodiuseris Simonas Elmesas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072243.m4aSun, 17 Feb 2019 09:05:00 +0000LRTDingęs dvaras. Girsteitiškis – sena dvarvietė. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės signataras Jonas Vileišis ir jo žmona, iš didikų kilusi, Ona Vileišienė. Okupacijos, karas, kitų istorinių aplinkybių verpetas pamažu...Girsteitiškis – sena dvarvietė. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės signataras Jonas Vileišis ir jo žmona, iš didikų kilusi, Ona Vileišienė.
Okupacijos, karas, kitų istorinių aplinkybių verpetas pamažu pasiglemžė dvaro gyvastį.
Kas įamžina praeitį, kai paskutinieji istorijos ženklai baigia išnykti?
Laida - tarpautinio „Åke Blomström“ vardo apdovanojimo, skirto autorei Vitai Ličytei, baigiamasis darbas. Prodiuseris Simonas Elmesas.]]>2114falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-02-10-11-05--17010632http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039650.m4aSun, 10 Feb 2019 09:05:00 +0000LRTAuksas, betonas ir lentos. Dar visai neseniai policininkai vijo riedlentininkus iš miesto gatvių ir aikščių, o šiandien tai jau olimpinė sporto šaka. Ir vis dėlto daugeliui riedlentininkų važinėjimas riedlente visų pirma yra ne sportas, o gyvenimo...2462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-02-03-11-05--16955998
Norvegai atskleidžia, kaip Lietuvoje ir Latvijoje registruotos įmonės, pristatančios save kaip ES „krabų laivyną“, galimai išnaudoja žmones, o atsitikus nelaimei kratosi atsakomybės. Kokie žmonės dirba tuose laivuose, kokiomis sąlygomis, ir kas yra tikrieji įmonių savininkai?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039371.m4aSun, 03 Feb 2019 09:05:00 +0000LRTNorvegijos laikraštis „Dagbladet“ skelbia žurnalistinį tyrimą, kuriame minima Lietuva. Straipsnių tema – plokščiųjų (snieginių) krabų žvejyba Barenco jūroje, pelningas verslas, sunkiausias darbas jūroje. Norvegai atskleidžia, kaip Lietuvoje ir...
Norvegai atskleidžia, kaip Lietuvoje ir Latvijoje registruotos įmonės, pristatančios save kaip ES „krabų laivyną“, galimai išnaudoja žmones, o atsitikus nelaimei kratosi atsakomybės. Kokie žmonės dirba tuose laivuose, kokiomis sąlygomis, ir kas yra tikrieji įmonių savininkai?]]>1377falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-01-20-11-05--16810583Kas padeda nepalūžti, iš kalėjimo išėjus į laisvę ir apsisprendus gyventi kitaip, kai tenka iš naujo mokytis bendrauti ir dirbti?

Autorė Sigita Vegytė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974069.m4aSun, 20 Jan 2019 09:05:00 +0000LRTVieno vyro istorija. „Iš pradžių aš net bijodavau išeiti į lauką, kad man neatsitiktų kažkas tokio, kas pakištų koją“, – sako Vitalijus, kuriam greitai keturiasdešimt, tačiau tik neseniai susirado darbą. Nuo 16 metų jo pragyvenimo šaltiniai buvo...Kas padeda nepalūžti, iš kalėjimo išėjus į laisvę ir apsisprendus gyventi kitaip, kai tenka iš naujo mokytis bendrauti ir dirbti?

Autorė Sigita Vegytė]]>1615falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2019-01-06-11-05--16786430„Niujorkui priklausai iš karto. Tas, kuris čia yra vos penkias minutes, yra lygiai tokia pat miesto dalis kaip ir tas, kuris čia gyvena penkerius metus.“ Tokia amerikiečių rašytojo Thomo Wolfe'o citata šviečia elektroniniame plakate Niujorko gatvėje.
Ir net jeigu Niujorkui visi priklauso vienodai, tačiau kiekvienas į jį žvelgia savaip. Taigi kiekvienas su savim nešioja savą Niujorko versiją ir istorijas. Ši laida viena iš daugybės Niujorko versijų.
Autorė Vita Ličytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016941240.m4aSun, 06 Jan 2019 09:05:00 +0000LRTMilijonas Niujorkų. „Niujorkui priklausai iš karto. Tas, kuris čia yra vos penkias minutes, yra lygiai tokia pat miesto dalis kaip ir tas, kuris čia gyvena penkerius metus.“ Tokia amerikiečių rašytojo Thomo Wolfe'o citata šviečia elektroniniame...„Niujorkui priklausai iš karto. Tas, kuris čia yra vos penkias minutes, yra lygiai tokia pat miesto dalis kaip ir tas, kuris čia gyvena penkerius metus.“ Tokia amerikiečių rašytojo Thomo Wolfe'o citata šviečia elektroniniame plakate Niujorko gatvėje.
Ir net jeigu Niujorkui visi priklauso vienodai, tačiau kiekvienas į jį žvelgia savaip. Taigi kiekvienas su savim nešioja savą Niujorko versiją ir istorijas. Ši laida viena iš daugybės Niujorko versijų.
Autorė Vita Ličytė.]]>2890falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-12-30-11-05--16786438Pas Tėvą Stanislovą žmonės vykdavo ieškoti dvasios ramybės, patarimo, pasiguosti. Kai kuriems tai buvo bandymas išsivaduoti iš dvasinės vienatvės. Priimdavęs ir išklausydavęs visus pats Tėvas Stanislovas vienatvę vadino būtinybe: „Jeigu Dievas duoda, aš lieku vienas“.
Autorė Audra Girijotė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/12/1016908682.m4aSun, 30 Dec 2018 09:05:00 +0000LRTŽmogus, kuris norėjo būti vienas. 2018 m. – Tėvo Stanislovo jubiliejiniai metai, 100-osios gimimo metinės. Pas Tėvą Stanislovą žmonės vykdavo ieškoti dvasios ramybės, patarimo, pasiguosti. Kai kuriems tai buvo bandymas išsivaduoti iš dvasinės...Pas Tėvą Stanislovą žmonės vykdavo ieškoti dvasios ramybės, patarimo, pasiguosti. Kai kuriems tai buvo bandymas išsivaduoti iš dvasinės vienatvės. Priimdavęs ir išklausydavęs visus pats Tėvas Stanislovas vienatvę vadino būtinybe: „Jeigu Dievas duoda, aš lieku vienas“.
Autorė Audra Girijotė]]>2114falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-12-23-11-05--16786439Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug?
Autorė Rūta Dabravaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/12/1016908610.m4aSun, 23 Dec 2018 09:05:00 +0000LRTPenkių žmonių istorijos atskleidžia, kad laikas žmonėms eina nevienodai. Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug? Autorė Rūta...Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug?
Autorė Rūta Dabravaitė.]]>2186falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-valgymo-sutrikimai--16786451Specialistai pabrėžia, kad valgymo sutrikimai yra ne apie valgymą. Tad apie ką jie?
Autorė Inga Janiulytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/12/1016875857.m4aSun, 16 Dec 2018 09:05:00 +0000LRT„Radijo dokumentika“ apie žmones, kurie gydosi valgymo sutrikimus arba yra nuo jų pagiję. Taip pat apie tuos, kurie yra šalia sveikstančių. Ką daryti, kai su liga grumiasi tavo vaikas? Specialistai pabrėžia, kad valgymo sutrikimai yra ne apie valgymą....Specialistai pabrėžia, kad valgymo sutrikimai yra ne apie valgymą. Tad apie ką jie?
Autorė Inga Janiulytė.]]>2977falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-12-09-11-05--16786450
Estijai atkūrus nepriklausomybę, miestas ir jo gyventojai, penktame dešimtmetyje suvažiavę ten iš visos Sovietų sąjungos, išgyveno lūžį. „Žmonės jau buvo prigiję, jie laikė Estiją savo šalimi ir – bent jau dauguma – rėmė nepriklausomybę. Tačiau vėliau prasidėjusias ekonomines ir socialines permainas vyresnioji karta sunkiai išgyveno, žmonės sirgo iš įtampos, patekdavo ir į psichiatrines ligonines, mirdavo", – amžių sandūrą mieste prisimena menininkė Aala Gitt.

Dirbtinio miesto istoriją saugo originalus vietos menininkų sukurtas muziejus. Pamiršti jos neleidžia ir radioaktyvių atliekų kapinynas ant jūros kranto. Kodėl aplankyti stalinistinės architektūros miesto šiandien vyksta žmonės iš visos Estijos? Autorė Audra Girjotė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/12/1016875632.m4aSun, 09 Dec 2018 09:05:00 +0000LRTDirbtinis svajonių miestas. Uranas pirmajai sovietinei atominei bombai sodrintas prie Baltijos jūros. Kelis dešimtmečius nedidelis Estijos miestas Silamejė šiaurės rytų Estijoje Suomijos įlankoje buvo svarbus sovietų atominės pramonės tiekėjas....
Estijai atkūrus nepriklausomybę, miestas ir jo gyventojai, penktame dešimtmetyje suvažiavę ten iš visos Sovietų sąjungos, išgyveno lūžį. „Žmonės jau buvo prigiję, jie laikė Estiją savo šalimi ir – bent jau dauguma – rėmė nepriklausomybę. Tačiau vėliau prasidėjusias ekonomines ir socialines permainas vyresnioji karta sunkiai išgyveno, žmonės sirgo iš įtampos, patekdavo ir į psichiatrines ligonines, mirdavo", – amžių sandūrą mieste prisimena menininkė Aala Gitt.

Dirbtinio miesto istoriją saugo originalus vietos menininkų sukurtas muziejus. Pamiršti jos neleidžia ir radioaktyvių atliekų kapinynas ant jūros kranto. Kodėl aplankyti stalinistinės architektūros miesto šiandien vyksta žmonės iš visos Estijos? Autorė Audra Girjotė]]>2178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-baniute-is-lietuvos--16786460
Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida.

Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/11/1016810401.m4aSun, 25 Nov 2018 09:05:00 +0000LRTBaniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko...
Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida.

Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.]]>2886falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-11-11-11-05--16786462„Protingai mąstant, ar tau skauda, ar ne, nieko nepakeisi. Tas pats, kaip apie mirusį žmogų – vaikštau aplink pastatą. Visgi visas gyvenimas čia,“ – apie prieš beveik dešimtmetį uždarytą Lyduokių mokyklą Molėtų r. pasakoja buvusi jos direktorė ir mokytoja Natalija Gudauskienė. Autorė Indrė Urbaitė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/11/1016777353.m4aSun, 11 Nov 2018 09:05:00 +0000LRTSkaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje uždaryta beveik šimtas mokyklų, o per dešimtmetį šalis iš viso neteko apie trečdalio jų. Dalis šių pastatų mena tarpukarį, ar net dar ankstesnius, prieškario, laikus. Tačiau išorė nė iš tolo...„Protingai mąstant, ar tau skauda, ar ne, nieko nepakeisi. Tas pats, kaip apie mirusį žmogų – vaikštau aplink pastatą. Visgi visas gyvenimas čia,“ – apie prieš beveik dešimtmetį uždarytą Lyduokių mokyklą Molėtų r. pasakoja buvusi jos direktorė ir mokytoja Natalija Gudauskienė. Autorė Indrė Urbaitė]]>1609falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-10-28-11-05--16786468Infrastruktūra buvo sėkmingai pritaikyta ir palaikoma tik Ignalinos atominėje elektrinėje, kurią planuojama uždaryti.
Ir vis dėlto, praeitin grimztanti atominė grėsmė gali tapti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Mat būtent Visagine gyvuoja kultūra, kurios atstovai kuria ir žaidžia tokį pasaulį, koks egzistuotų praėjus 50-čiai ar 100-tui metų nuo branduolinės katastrofos... Autorė Inga Janiulytė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/10/1016712007.m4aSun, 28 Oct 2018 09:05:00 +0000LRTAtrodo, Visaginas turėjo būti pasiruošęs rimtai nelaimei kiek labiau nei kiti Lietuvos miestai. Bet kiek iš tiesų visaginiečių kasdienybėje buvo vietos mintims apie tai, kad ji gali ištikti? Vieni sako, kad tokių minčių išvis nebuvo, juk visaginiečiai...Infrastruktūra buvo sėkmingai pritaikyta ir palaikoma tik Ignalinos atominėje elektrinėje, kurią planuojama uždaryti.
Ir vis dėlto, praeitin grimztanti atominė grėsmė gali tapti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Mat būtent Visagine gyvuoja kultūra, kurios atstovai kuria ir žaidžia tokį pasaulį, koks egzistuotų praėjus 50-čiai ar 100-tui metų nuo branduolinės katastrofos... Autorė Inga Janiulytė]]>2256falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-10-21-11-05--16786469
„Mūsų santykis su istorija keblus, – sako menotyrininkė Heie Treier, – istorinių šimtmečio traumų atspindžių mene beveik nėra“.

Talino universitete dirbančio italų sociologo Abelio Polese požiūriu, nepriklausomybė svarbi visose Baltijos šalyse, bet Estijoje ypač: „Estijoje nepriklausomybė visų pirma yra asmeninė vertybė. Estų vaikai nuo mažų dienų mokomi būti nepriklausomais. Atvykusius iš kitų šalių, ypač iš Amerikos, stebina septynmečiai, išsiimantys pinigų iš bankomatų. Jie savarankiškai nueina į mokyklą ir iš jos pareina, būna namuose vieni“.

Apie valstybę, kurios idėja prieš šimtą metų gimė Tartu mergaičių gimnazijoje.

Autorė Audra Girijotė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/10/1016679607.m4aSun, 21 Oct 2018 08:05:00 +0000LRTEstų pasaulis. Ar būna Estijoje cunamių? Pasitaiko, bet tik viename Talino sode. Dar Estijoje yra saunų, Korėjos kalnų, geriausia Europoje švietimo sistema, o estų galvose jau bręsta mintis kasti tunelį iki Suomijos. Laisvalaikiu estai šoka į autobusą...
„Mūsų santykis su istorija keblus, – sako menotyrininkė Heie Treier, – istorinių šimtmečio traumų atspindžių mene beveik nėra“.

Talino universitete dirbančio italų sociologo Abelio Polese požiūriu, nepriklausomybė svarbi visose Baltijos šalyse, bet Estijoje ypač: „Estijoje nepriklausomybė visų pirma yra asmeninė vertybė. Estų vaikai nuo mažų dienų mokomi būti nepriklausomais. Atvykusius iš kitų šalių, ypač iš Amerikos, stebina septynmečiai, išsiimantys pinigų iš bankomatų. Jie savarankiškai nueina į mokyklą ir iš jos pareina, būna namuose vieni“.

Apie valstybę, kurios idėja prieš šimtą metų gimė Tartu mergaičių gimnazijoje.

Autorė Audra Girijotė]]>2211falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-10-14-11-05--16786475http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/10/1016679368.m4aSun, 14 Oct 2018 08:05:00 +0000LRTIšgyvenimai, kurių nematome socialinėse medijose. „Kameroje būdavau ypatingai žavus, hiperbolizuotai aktyvus šuniukas, kuris šokinėdavo į visas puses ir užpildydavo eterį kaip gyvsidabris“, - sako penkerius metus video turinį kurianti Agnė Juškėnaitė....2087falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-10-07-11-05--16786478Autorė Vita Ličytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/10/1016646737.m4aSun, 07 Oct 2018 08:05:00 +0000LRTGamtinininkas Antanas Aleknonis nuo vaikystės stebi paukščius. Dėl jo pastangų, dabar gamtos mylėtojai gali stebėti paukščius Novaraistyje. Įpusėjus rudeniui čia būriuojasi gervės. Šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis. Autorė Vita Ličytė.Autorė Vita Ličytė.]]>1890falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-09-30-11-05--16786488Autorė Rūta Dambravaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/09/1016646461.m4aSun, 30 Sep 2018 08:05:00 +0000LRTOdė kvapams. Kvapas kaip laiko mašina gali nukelti į vaikystės namus, priminti apie draugystę ar pažadinti seniai užmirštus išgyvenimus. Penkių žmonių patirtys apie juos lydinčius pačius asmeniškiausius kvapus. Autorė Rūta Dambravaitė.Autorė Rūta Dambravaitė.]]>2064falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-09-25-21-05--16786484Autorė Indrė Urbaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/09/1016646157.m4aTue, 25 Sep 2018 18:05:00 +0000LRT2018 m. rugsėjo 23 d. sukako 75-eri metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas. Gete kalėjo dešimtys tūkstančių mirti pasmerktų žydų. Šiandien ši data minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Iš viso per Holokaustą Europoje buvo...Autorė Indrė Urbaitė.]]>1359falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-01-01-11-05--15735485Kaip atrodo jų tarnybą ir gyvenims po jos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016580667.m4aSun, 16 Sep 2018 09:10:00 +0000LRTDviejų policijos žirgų istorijos. Kaip atrodo jų tarnybą ir gyvenims po jos?Kaip atrodo jų tarnybą ir gyvenims po jos?]]>2903falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-09-02-11-05--16786498http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/09/1016384228.m4aSun, 02 Sep 2018 08:05:00 +0000LRT„Namas ant Laisvės gatvės kampo“. Ištaigingų Jugendo stiliaus pastatų Rygoje nemažai. Bet vienas dabar ypač traukia akį apvaliomis fasado linijomis ir naujutėliu stogu. Visgi daugiau kaip penkiasdešimt metų praeiviai vengė į jį žiūrėti. 2014 m., kai...2655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-08-26-11-05--16786500Bet tiesa, kaip dažniausiai būna, pasirodė esanti kažkur per vidurį. Autorė Inga Janiulytė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/08/1016351458.m4aSun, 26 Aug 2018 08:05:00 +0000LRTNe visi suprato, kodėl jauna pora nusprendė iš miesto išsikelti į miško vidurį ir čia pasistatyti tokį neįprastą namą. Kristina ir Povilas sakė, kad ieško ramybės ir darnos su gamta, o jų tėvams atrodė, kad jie atras vien tik rūpesčius. Bet tiesa,...Bet tiesa, kaip dažniausiai būna, pasirodė esanti kažkur per vidurį. Autorė Inga Janiulytė]]>2165falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-08-05-11-05--16786505Juos vadina 21-o amžiaus kolumbais. Jie atranda vietas, kuriose žmogus dar nebuvo įkėlęs kojos. Tokių vietų jie ieško po žeme.
Lietuvių speleogolų arba urvų tyrinėtojų kelionė žemės centro link.
Autorė Vita Ličytė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/08/1016285959.m4aSun, 05 Aug 2018 08:05:00 +0000LRTŽemės centro link. Juos vadina 21-o amžiaus kolumbais. Jie atranda vietas, kuriose žmogus dar nebuvo įkėlęs kojos. Tokių vietų jie ieško po žeme. Lietuvių speleogolų arba urvų tyrinėtojų kelionė žemės centro link. Autorė Vita LičytėJuos vadina 21-o amžiaus kolumbais. Jie atranda vietas, kuriose žmogus dar nebuvo įkėlęs kojos. Tokių vietų jie ieško po žeme.
Lietuvių speleogolų arba urvų tyrinėtojų kelionė žemės centro link.
Autorė Vita Ličytė]]>2943falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-07-29-11-05--16786512Per beveik 60 kolektyvo gyvavimo metų lietuvių bendruomenės Argentijone „Nemunas“ šokėjai Lietuvoje pasirodė pirmą kartą per Dainų šventę.

Autorė Vita Ličytė]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/07/1016253175.m4aSun, 29 Jul 2018 08:05:00 +0000LRTIstorinė Argentinos „Nemuno“ viešnagė Lietuvoje. Per beveik 60 kolektyvo gyvavimo metų lietuvių bendruomenės Argentijone „Nemunas“ šokėjai Lietuvoje pasirodė pirmą kartą per Dainų šventę. Autorė Vita LičytėPer beveik 60 kolektyvo gyvavimo metų lietuvių bendruomenės Argentijone „Nemunas“ šokėjai Lietuvoje pasirodė pirmą kartą per Dainų šventę.

Autorė Vita Ličytė]]>2026falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-07-22-11-05--16786516http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/07/1016220746.m4aSun, 22 Jul 2018 08:05:00 +0000LRTNepaprasta istorija apie vieną daugiabučių namų kiemą ir jo krepšinio aikštelę. Čia žaidžiantį jaunimą prieš kurį laiką ėmė išstumti kieme nebeišsitenkantys automobiliai. Tai rimtai supykdė kiemo senbuvę Teresą. Ji nutarė galų gale įvesti tvarką. Bet...2006falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-07-15-11-05--16786522http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/07/1016187840.m4aSun, 15 Jul 2018 08:05:00 +0000LRTDarbas, profesija, veikla, užsiėmimas, pašaukimas – vieni dar vaikystėje žino, kas traukia ir sekasi, o kitiems paieškos trunka ilgiau. Lietuvos profesinio rengimo mokyklų pertvarka siekiama geriau pritaikyti mokyklas darbdavių poreikiams, skatinti...2780falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-07-08-11-05--16786526http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/07/1016187574.m4aSun, 08 Jul 2018 08:05:00 +0000LRTDaina, šeima, šventė. Pasakojimas apie dvi šeimas. Vienos atstovas į Lietuvos šimtmečio dainų šventę važiuoja iš Pasvalio, o kitos – iš Gargždų. Petras nėra praleidęs nė vienos nuo pat 1946-ųjų. O Skaidrė svajoja vėl dalyvauti, bet neprisiruošia jau...2257falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-06-17-11-05--16786535Tai istorija apie nežinia kur iš M. K. Čiurlionio paveikslo dingusius debesis. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija užminė mįslę menotyrininkams, restauratoriams ir šio pasakojimo autorei, Rūtai Dambravaitei. Beieškodama tų debesų, ji pažino byrančią pastelę, vėjo gausmą grikiuose, gelstantį popierių ir tai, kas pasiklydę kažkur tarp meno ir mokslo.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/06/1016056325.m4aSun, 17 Jun 2018 08:05:00 +0000LRTVieno M. K. Čiurlionio paveikslo paslaptis. Tai istorija apie nežinia kur iš M. K. Čiurlionio paveikslo dingusius debesis. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija užminė mįslę menotyrininkams, restauratoriams ir šio pasakojimo autorei,...Tai istorija apie nežinia kur iš M. K. Čiurlionio paveikslo dingusius debesis. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija užminė mįslę menotyrininkams, restauratoriams ir šio pasakojimo autorei, Rūtai Dambravaitei. Beieškodama tų debesų, ji pažino byrančią pastelę, vėjo gausmą grikiuose, gelstantį popierių ir tai, kas pasiklydę kažkur tarp meno ir mokslo.]]>2961falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-06-10-11-05--16786536Vitos Ličytės pasakojimas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/06/1015925420.m4aSun, 10 Jun 2018 08:05:00 +0000LRTVikis ir patefonas. Gero garso paieškos ir žmogus, kuris padeda jį atrasti. Vitos Ličytės pasakojimas.Vitos Ličytės pasakojimas.]]>2502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-06-03-11-05--16786541„Pirma mintis tokia buvo – ar čia ne mūsų tik laukia?.. Tada, aišku, priėjo pora, gal trejetas vyrų, jie mus paėmė už rankų ir nuvedė į šalia stovėjusį autobusą“, – pasakoja Egidijus Gricius. Jie krėtė išdaigas, nes norėjo laisvės. Bet niekas nežinojo, kuo tai baigsis.

Autorius Simonas Bendžius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/06/1015827479.m4aSun, 03 Jun 2018 08:05:00 +0000LRTTrys nutikimai Sąjūdžio išvakarėse. „Mes laiko veltui neleidom – paėmėm tuos plakatus, nuplėšėm visus, nunešėm į tualetą, padegėm... ir sugrūdom juos bedegančius į klozetą“, – prisimena Žilvinas Noruišis. „Laikraščiuose rašo viena, gyvenime yra...„Pirma mintis tokia buvo – ar čia ne mūsų tik laukia?.. Tada, aišku, priėjo pora, gal trejetas vyrų, jie mus paėmė už rankų ir nuvedė į šalia stovėjusį autobusą“, – pasakoja Egidijus Gricius. Jie krėtė išdaigas, nes norėjo laisvės. Bet niekas nežinojo, kuo tai baigsis.

Autorius Simonas Bendžius.]]>2708falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-05-27-11-05--16786545http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/05/1015827080.m4aSun, 27 May 2018 08:05:00 +0000LRTKą reiškia būti mama kalėjime? „Baisiausia, kai prie tvorų bėga vaikai. Sako: „Einam ten“, o negali ten eiti. Kyla klausimas kodėl, o tu negali jam paaiškinti. Būna sako: „Einam namo“, apsirengia pats. Sakau, kad negalim“. Autorė Indrė Urbaitė.2054falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-05-13-11-05--16786548http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/05/1015762178.m4aSun, 13 May 2018 08:05:00 +0000LRTNuo seno šiuose kraštuose tikėta, kad magiškos žodžių formulės ir ritualai gydo kai kurias ligas ir negalavimus. Šiais laikais žmonės dažniau sako, kad tai „bobučių pasakos“. Tačiau fotografas Siarhiejus Leskiecas šią tradiciją mato – ir rodo – kiek...1969falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-05-06-11-05--16786562http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/05/1015761587.m4aSun, 06 May 2018 08:05:00 +0000LRTArsenas iš giedro dangaus. II-oji dalis Pirmojoje dalyje pasakojome, kaip pernai, 2017 m. vasarą, Raseinių rajono gyventojai sužinojo apie sveikatai pavojingą medžiagą savo vandenyje. Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse leidžiama arseno...2714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-04-29-11-05--16786557http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/04/1015630552.m4aSun, 29 Apr 2018 08:05:00 +0000LRTArsenas iš giedro dangaus. I-oji dalis. Žmonės pasakoja, kad arsenas Raseinių rajono geriamame vandenyje pernai atsirado netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Sakydavo, kad vanduo idealus čia pas mus, Ražaitėliuose,“ – prisimena šio nedidelio...2738falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-04-22-11-05--16786566Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/04/1015597698.m4aSun, 22 Apr 2018 08:05:00 +0000LRTTai profesija, kuriai reikia ne tik fizinės ištvermės. Norint išdirbti bent daugiau kaip dešimtmetį, psichologinė ištvermė gali būti ne ką mažiau svarbi. Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet...Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.]]>2610falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-04-15-11-05--16786568http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/04/1015499443.m4aSun, 15 Apr 2018 08:05:00 +0000LRTPrieš daugiau kaip šimtą metų viename Vilniaus parke pastatytas penkių gatvelių kvartalas, tuomet įkūnijęs Vakaruose populiarią miesto-sodo utopiją. Šio kvartalo – Rasų kolonijos – žmonės liudija, kad gero gyvenimo mieste vizijas galima ir sutrypti,...2643falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-04-08-11-05--16786579http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/04/1015466815.m4aSun, 08 Apr 2018 08:05:00 +0000LRTŠįkart – apie vaikus, kurie turėjo suaugti pernelyg greitai. Ir apie suaugusiuosius, kurie atrado, kad šis pernelyg greitai turėjęs suaugti vaikas tebėra juose. Taip pat – apie pasiryžimą stoti į akistatą su praeities vaiduokliais ir netgi mokytis......2886falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-03-25-11-05--16786575http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/03/1015368899.m4aSun, 25 Mar 2018 08:05:00 +0000LRTGyvybė kario akimis. Siekdami užtikrinti šalies saugumą, kariai įgyja teisę panaudoti ginklą ir atimti žmogaus gyvybę. Dažnai tai yra neišvengiama. Bet ką ši teisė arba pareiga reiškia žmonėms, kurie ją turi? Kaip jie parengiami misijoms ir kokie iš...1881falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-03-18-11-05--16786584Iš kartos į kartą perduoto recepto, fortepijono ir meilės laiškų istorijos.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/03/1015368516.m4aSun, 18 Mar 2018 09:05:00 +0000LRTApie tai, kas saugo prisiminimus. Iš kartos į kartą perduoto recepto, fortepijono ir meilės laiškų istorijos.Iš kartos į kartą perduoto recepto, fortepijono ir meilės laiškų istorijos.]]>3127falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-03-04-11-05--16786598http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/03/1015303141.m4aSun, 04 Mar 2018 09:05:00 +0000LRTKartais bendravimas su vaikystės ar paauglystės draugais nutrūksta, bet prisiminimai apie kartu patirtus nuotykius lydi visą gyvenimą. Pokalbis su trimis žmonėmis apie ypatingą ryšį su bičiuliais – sutiktais darželyje, mokykloje arba... sapne.2568falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-02-25-11-05--16786597
Urbanistė-architektė Justina Muliuolytė tikisi, kad miestų centre automobiliai nebeskęs, nes šis jiems bus paprasčiausiai uždarytas. Ji nori projektuoti miestus, patogius gyventi įvairiausiems žmonėms. Antropologė Jekaterina Lavrinec dar svajoja, kad bus išsaugota miestų gamtinė įvairovė: „Na bent kad voverių būtų, kaip Berlyne“, – juokiasi ji.

Ateities energetikos technologijų inžinieriai žada, kad visą elektrą gaminsime iš saulės ir apie užterštą miestų orą galėsime pamiršti. Verslininkas Vidmantas Janulevičius tikina, kad saulė varys mūsų transportą ir valys mūsų vandenį, o visas pasaulis bus vientisas tinklas, tad net baterijų nereikės.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/02/1015237123.m4aSun, 25 Feb 2018 09:05:00 +0000LRTCiklas „Lietuva po 100 metų“. Paskutinėje ciklo dalyje bandome įsivaizduoti mūsų miestus. Pasak klimatologo Justino Kilpio, lietingą praėjusių metų vasarą Lietuvoje galima laikyti gana tikslia 2118-ųjų vasaros orų prognoze. Urbanistė-architektė...
Urbanistė-architektė Justina Muliuolytė tikisi, kad miestų centre automobiliai nebeskęs, nes šis jiems bus paprasčiausiai uždarytas. Ji nori projektuoti miestus, patogius gyventi įvairiausiems žmonėms. Antropologė Jekaterina Lavrinec dar svajoja, kad bus išsaugota miestų gamtinė įvairovė: „Na bent kad voverių būtų, kaip Berlyne“, – juokiasi ji.

Ateities energetikos technologijų inžinieriai žada, kad visą elektrą gaminsime iš saulės ir apie užterštą miestų orą galėsime pamiršti. Verslininkas Vidmantas Janulevičius tikina, kad saulė varys mūsų transportą ir valys mūsų vandenį, o visas pasaulis bus vientisas tinklas, tad net baterijų nereikės.]]>2787falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-02-18-11-05--16786609Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/02/1015138838.m4aSun, 18 Feb 2018 09:05:00 +0000LRTCiklas „Lietuva po 100 metų“. Trečiojoje ciklo dalyje klausiame: jeigu laiko mašina nusikeltume į Lietuvą po šimto metų ar susikalbėtume su ten gyvenančiais žmonėmis? Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?]]>3139falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-02-11-11-05--16786613http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/02/1014975012.m4aSun, 11 Feb 2018 09:05:00 +0000LRTCiklas „Lietuva po 100 metų“. Antrojoje dalyje - apie demografinius pokyčius. Šiandien emigracija - vienas daugiausiai nerimo keliančių Lietuvos ateities klausimų. Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln....2541falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-02-04-11-05--16786624kaip visus darbus atlieka robotai - kalbėdami apie ateitį, žmonės dažniausiai kalba apie technologijas, kurios galėtų palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį.
Kas lems, kokia Lietuva bus po šimto metų, technologijos ar žmonės?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/02/1014942524.m4aSun, 04 Feb 2018 09:05:00 +0000LRTCiklas „Lietuva po 100 metų“. Pirmoji keturių dalių ciklo laida. Jūroje plūduriuojantys miestai, mintimis valdomi daiktai, tobuli dirbtinio intelekto sprendimai ir amžinos atostogos stebint, kaip visus darbus atlieka robotai - kalbėdami apie ateitį,...kaip visus darbus atlieka robotai - kalbėdami apie ateitį, žmonės dažniausiai kalba apie technologijas, kurios galėtų palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį.
Kas lems, kokia Lietuva bus po šimto metų, technologijos ar žmonės?]]>2002falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-01-28-11-05--16786636http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/01/1014909932.m4aSun, 28 Jan 2018 09:05:00 +0000LRTLygiai prieš dvejus metus žygeivis Mantas vidury šaltos žiemos vienas išsiruošė į žygį pėsčiomis aplinkui Lietuvą, palei sieną. Planuoti maždaug 1000 kilometrų buvo visai kitokie, nei jis manė kelio pradžioje.2272falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-01-21-11-05--16786647http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/01/1014909538.m4aSun, 21 Jan 2018 09:05:00 +0000LRTTarp mūsų gyvena šimtai žmonių, beveik kasdien galvojančių apie nepažįstamąjį, kurio niekada nesutiks, bet visada jam ar jai liks dėkingi. Tas mintis nešiotis nelengva, nes jos kartu ir šviesios, ir liūdnos. Šitas pasakojimas – apie keturis tokius...2704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-01-14-11-05--16786646“Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu.
“Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai.

Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/01/1014811222.m4aSun, 14 Jan 2018 09:05:00 +0000LRT“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus...“Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu.
“Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai.

Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?]]>2065falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2018-01-07-11-05--16786663http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2018/01/1014746253.m4aSun, 07 Jan 2018 09:05:00 +0000LRTLoterijos bilietas Lietuvoje – antras pagal populiarumą pirkinys po maišelio. Bet greičiausiai tik nedaugelis pirktus bilietus skaičiuoja ir kaupia, kaip tai daro Danutė. Ji tiki, kad vieną dieną jai pasiseks ir tada šią krūvą ji parodys visiems, kaip...2025falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-12-31-11-05--16786669http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/12/1014745730.m4aSun, 31 Dec 2017 09:05:00 +0000LRTKartais per labai trumpą laiką nepažįstamas žmogus atsitiktinai sutiktam kitam nepažįstamajam gali atskleisti svarbius gyvenimo įvykius. Tos pačios dienos rytą, bet trijose skirtingose vietose - Lietuvoje ir pakeliui į Lietuvą - sutikti žmonės...2526falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-12-24-11-05--16786673http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/12/1014680071.m4aSun, 24 Dec 2017 09:05:00 +0000LRTĮsivaizduokite parduotuvę, kurios pasienis nukrautas kartoninėmis batų dėžėmis. Bet batai neparduodami ir visi jau dėvėti. Lankytojai užėję jie turi pasakyti savo dydį ir atsakyti į vieną keistą klausimą.1888falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-12-17-11-05--16786696http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/12/1014647389.m4aSun, 17 Dec 2017 09:05:00 +0000LRTNuo svaigalų priklausantys žmonės gali ieškoti įvairių išeičių ir kreiptis pagalbos, tačiau ji ne visada padeda. Dažnai jie sako, kad viltis pasveikti neretai atsiranda tik pasiekus pačią beviltiškiausią padėtį. Iš kur rasti jėgų išeiti iš užburto...2497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-12-10-11-05--16786700Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačiau kiekvieną kartą jai norisi prasmegti skradžiai žemės, kai jai reikia parodyti asmens dokumentą. Jis kaskart primena, kad oficialiai – ji ne Emilija.
Ką reiškia būti translyčiu asmeniu Lietuvoje? Ir kiek drąsos prireikia sau ir aplinkiniams pasakyti, kad gimei ne tame kūne?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/12/1014615080.m4aSun, 10 Dec 2017 09:05:00 +0000LRT„Aš esu tokia pati mergina kaip ir visos kitos merginos, aš tiesiog turiu truputį netinkamą kūną. Nenoriu, kad žmonės galvodami apie mane, pirmiausia pagalvotų, jog Emilija yra translytė. Norėčiau tai palikti šone, nes kitu atveju aš turėčiau tiesiog...Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačiau kiekvieną kartą jai norisi prasmegti skradžiai žemės, kai jai reikia parodyti asmens dokumentą. Jis kaskart primena, kad oficialiai – ji ne Emilija.
Ką reiškia būti translyčiu asmeniu Lietuvoje? Ir kiek drąsos prireikia sau ir aplinkiniams pasakyti, kad gimei ne tame kūne?]]>2498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-12-03-11-05--16786703http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/12/1014614620.m4aSun, 03 Dec 2017 09:05:00 +0000LRTŠį daugiabutį pastebėsi iš tolo – jis didelis ir vienas it pirštas. Prieš penkiasdešimt metų jį pastatė pas gimines ar svetimus besiglaudžiantiems viengungiams ir viengungėms – gydytojams, siuvėjams, mokytojoms ir vairuotojoms. Šiandien liko tik maža...2385falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-11-26-11-05--16786732V. Karpavičiaus nuotrauka.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/11/1014582246.m4aSun, 26 Nov 2017 09:05:00 +0000LRTMažai, kas jį matė. Vieni jau daug metų svajoja sutikti. Kitiems ir pėdsakų gana, kad pasijustų nejaukiai. Penkios istorijos apie susitikimus su plėšrūnais, kurie nepalieka abejingų. V. Karpavičiaus nuotrauka.V. Karpavičiaus nuotrauka.]]>3005falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-11-05-11-05--16786725http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/11/1014418183.m4aSun, 05 Nov 2017 09:05:00 +0000LRTPrieš 100 metų spalį – pagal senąjį kalendorių – bolševikai Rusijoje paėmė valdžią liaudies vardu. Netrukus liaudis patyrė naujosios valdžios prievartą. Po revoliucijos susikūrusi pirmoji komunistinė valstybė žlugo neišlaikiusi nė šimtmečio. Kodėl...2839falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-10-29-11-05--16786723
Dauguma pasaulio liuteronų bažnyčių šventina moteris. Jau nuo 8 dešimtmečio tai daryta ir Latvijoje. „Šis sprendimas buvo žingsnis atgal. Nė viena kita liuteronų bažnyčia pasaulyje, kiek man yra žinoma, nėra to padariusi“, – sako išeivijoje įkurtai Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčiai užsienyje vadovaujanti arkivyskupė Lauma Zuševica.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/10/1014385199.m4aSun, 29 Oct 2017 09:05:00 +0000LRTPraėjusią vasarą Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios susirinkime dvasininkai ir pasauliečiai pritarė naujiems bažnyčios įstatams, pagal kuriuos įšventinimo į kunigus gali siekti tik „Dievo pašauktas ir teologinį išsilavinimą įgijęs vyriškos lyties...
Dauguma pasaulio liuteronų bažnyčių šventina moteris. Jau nuo 8 dešimtmečio tai daryta ir Latvijoje. „Šis sprendimas buvo žingsnis atgal. Nė viena kita liuteronų bažnyčia pasaulyje, kiek man yra žinoma, nėra to padariusi“, – sako išeivijoje įkurtai Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčiai užsienyje vadovaujanti arkivyskupė Lauma Zuševica.]]>2912falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-10-22-11-05--16786737http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/10/1014320313.m4aSun, 22 Oct 2017 08:05:00 +0000LRTLaidoje - apie savęs paieškas. Gyvenimo etapą, kai maždaug nuo 20-ies, galbūt ir anksčiau ar vėliau, vis labiau neramina klausimai: "Kas aš esu?", "Kokia veikla įprasminčiau savo gyvenimą?", psichologai ir sociologai vadina ketvirčio amžiaus krize.2077falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-10-15-11-05--16786754
Kaip tik tuo metu pasirodo naujas prestižinio mokslo žurnalo „Nature“ numeris. Jo viršelyje cituojamas klimato tyrėjų grupės straipsnis apie debesis. Tarp autorių – dvi lietuviškos pavardės. O ilgo sąrašo priekyje – jauna fizikė iš Lietuvos.

Šie du mokslininkai dirba Airijoje, vienoje švariausių šiaurės pusrutulio vietų, mažame namelyje ant jūros kranto. Ten palėpėje iš to, kas akiai nematoma, gaminami debesys. Ir kartais gimsta svarbūs mokslo atradimai.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/10/1014320067.m4aSun, 15 Oct 2017 08:05:00 +0000LRT2017-ųjų birželio pabaiga. Lietuvoje siaučiantis škvalas be elektros palieka tūkstančius žmonių. Vilniuje dėl liūčių sutrikęs eismas, užtvindytos gatvės, skęsta automobiliai, kai kurie miestiečiai gatvėse net irstosi valtimis. Kaip tik tuo metu...
Kaip tik tuo metu pasirodo naujas prestižinio mokslo žurnalo „Nature“ numeris. Jo viršelyje cituojamas klimato tyrėjų grupės straipsnis apie debesis. Tarp autorių – dvi lietuviškos pavardės. O ilgo sąrašo priekyje – jauna fizikė iš Lietuvos.

Šie du mokslininkai dirba Airijoje, vienoje švariausių šiaurės pusrutulio vietų, mažame namelyje ant jūros kranto. Ten palėpėje iš to, kas akiai nematoma, gaminami debesys. Ir kartais gimsta svarbūs mokslo atradimai.]]>2631falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-10-08-11-05--16786753Ši dokumentika – apie tai, kad smurtaujantiems vyrams reikia pagalbos, kad jie suvokę savo veiksmus, gali keistis. Tačiau su vyrais dirbantys psichologai pabrėžia, kad padėti gali ne šeimos nariai su kuriais santykiai jau ir taip yra pasiekę dugną, o specialistai. Vis dėlto, ar įstatymų sukurtas mechanizmas, prievarta atvedantis vyrus į specialisto konsultacijas, tikrai gali padėti žmonėms suprasti savo elgseną ir pasikeisti?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/10/1014319775.m4aSun, 08 Oct 2017 08:05:00 +0000LRTPraėjusiais metais dėl smurto šeimoje policija kviesta 60 tūkstančių kartų. Daugiausia nukentėjusių - moterys, paskui vaikai, rečiausiai – vyrai. Tikslesni duomenys šokiruoja dar labiau – Lietuvoje smurtą šeimoje patiria kas trečia moteris. Šie...Ši dokumentika – apie tai, kad smurtaujantiems vyrams reikia pagalbos, kad jie suvokę savo veiksmus, gali keistis. Tačiau su vyrais dirbantys psichologai pabrėžia, kad padėti gali ne šeimos nariai su kuriais santykiai jau ir taip yra pasiekę dugną, o specialistai. Vis dėlto, ar įstatymų sukurtas mechanizmas, prievarta atvedantis vyrus į specialisto konsultacijas, tikrai gali padėti žmonėms suprasti savo elgseną ir pasikeisti?]]>1903falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-10-01-11-05--16786764„Čia ir yra Cosplay stebuklas, dažnai nepakanka tiesiog kopijuoti personažo, nes jis yra pieštinis, o ten dažnai fizikos dėsniai negalioja, o štai norėdamas jį perkelti į realybę, jau turi spręsti tam tikrus iššūkius“, – sako „nowJapan“ festivalio bendrautorius ir vienų pirmųjų Cosplay renginių organizatorius Sergėjus Grigorjevas.
Cosplay – auganti bendruomenė Lietuvoje, ne visada suprantama, ypač kai ne iki galo pažinta.
Laidoje „Radijo dokumentika“ Cosplay kultūra ir jos kūrėjos gyvenimas iš arti.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/10/1014286978.m4aSun, 01 Oct 2017 08:05:00 +0000LRTVisada stiprias moterų herojes įkūnijanti Eglė, Cosplay pasaulyje žinoma Eglucy vardu, sako, kad per 7-erius metus tapo labiau pasitikinti savimi ir įgavo daug skirtingų įgūdžių. „Cosplay užsiimantis žmogus yra dizaineris, aktorius, režisierius,...„Čia ir yra Cosplay stebuklas, dažnai nepakanka tiesiog kopijuoti personažo, nes jis yra pieštinis, o ten dažnai fizikos dėsniai negalioja, o štai norėdamas jį perkelti į realybę, jau turi spręsti tam tikrus iššūkius“, – sako „nowJapan“ festivalio bendrautorius ir vienų pirmųjų Cosplay renginių organizatorius Sergėjus Grigorjevas.
Cosplay – auganti bendruomenė Lietuvoje, ne visada suprantama, ypač kai ne iki galo pažinta.
Laidoje „Radijo dokumentika“ Cosplay kultūra ir jos kūrėjos gyvenimas iš arti.]]>2027falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-09-10-11-05--16786770„Stereotipai, kad žmonės iš alternatyvių ugdymo sistemų negali prisitaikyti visuomenėje, labai gajūs. Bet kai aš pati sutikau tuos žmones, pamačiau, kad jie daug labiau prisitaikę negu aš, atėjusi iš tradicinės sistemos“, – sako Oskaro mama Simona.
Kaip atrodo mokymasis nuotoliniu būdu netradicinio švietimo mokykloje? Kodėl į kitokį švietimą žiūrima atsargiai? Ar tikrai tradicinės mokyklos gali suteikti tai, ko reikia šiuolaikiniam vaikui?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/09/1014254514.m4aSun, 10 Sep 2017 08:05:00 +0000LRTOskaras – šeštokas. Jis kaip ir visi jo bendraamžiai mokosi matematikos, istorijos, gamtos mokslų. Tiesa, jis niekada neatsiverčia šeštos klasės vadovėlių, niekada nerašo kontrolinių darbų ir nesijaudina dėl pažymių. Jis mokosi namie, o Oskaro...„Stereotipai, kad žmonės iš alternatyvių ugdymo sistemų negali prisitaikyti visuomenėje, labai gajūs. Bet kai aš pati sutikau tuos žmones, pamačiau, kad jie daug labiau prisitaikę negu aš, atėjusi iš tradicinės sistemos“, – sako Oskaro mama Simona.
Kaip atrodo mokymasis nuotoliniu būdu netradicinio švietimo mokykloje? Kodėl į kitokį švietimą žiūrima atsargiai? Ar tikrai tradicinės mokyklos gali suteikti tai, ko reikia šiuolaikiniam vaikui?]]>2175falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-08-27-11-05--16786771Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/08/1014222274.m4aSun, 27 Aug 2017 08:05:00 +0000LRT2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip...Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.]]>2907falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-08-06-11-05--16786781Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina.

Kodėl „Apocalypse" žymi naują pradžią, pasakos dainos autorius Gregas Gonzalezas. Kodėl ši daina padėjo labiau pasitikėti savimi, kalbės Mykolas. Vilija dalysis su kuo daina siejosi anksčiau ir kaip santykis su ja keitėsi vėliau.

Muzika ir konkrečios dainos gali vienyti skirtingus žmones visame pasaulyje. Vieną dainą jie gali susieti su savo išgyvenimais, prisiminimais. Į vieną dainą jie gali sudėti reikšmių, kurios gali labai skirtis arba kaip tik sutapti su paties autoriaus mintimis.

Sekmadieniška svajinga muzika apipinta „Radijo dokumentika“ – ką viena daina reiškia trims skirtingiems žmonėms.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/08/1014190058.m4aSun, 06 Aug 2017 08:05:00 +0000LRT„Radijo dokumentika“: viena daina – trys istorijos. Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina. Kodėl „Apocalypse" žymi naują...Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina.

Kodėl „Apocalypse" žymi naują pradžią, pasakos dainos autorius Gregas Gonzalezas. Kodėl ši daina padėjo labiau pasitikėti savimi, kalbės Mykolas. Vilija dalysis su kuo daina siejosi anksčiau ir kaip santykis su ja keitėsi vėliau.

Muzika ir konkrečios dainos gali vienyti skirtingus žmones visame pasaulyje. Vieną dainą jie gali susieti su savo išgyvenimais, prisiminimais. Į vieną dainą jie gali sudėti reikšmių, kurios gali labai skirtis arba kaip tik sutapti su paties autoriaus mintimis.

Sekmadieniška svajinga muzika apipinta „Radijo dokumentika“ – ką viena daina reiškia trims skirtingiems žmonėms.]]>1886falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-07-23-11-05--16786790Ką apie gamtą ir mūsų klimatą atskleidžia Biržų pakraštyje veikianti viena iš 7 svarbiausių Lietuvos meteorologijos stočių? Kas dažniausiai kreipiasi į meteorologijos tarnybas? Ir ar Lietuvoje tikrai vyksta klimato atšilimas?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/07/1014189424.m4aSun, 23 Jul 2017 08:05:00 +0000LRTPenktoje klasėje gavęs užduotį kelis mėnesius stebėti gamtos reiškinius, Bronius Medinis juos stebi ir fiksuoja iki šiol. Šiandien Biržų meteorologijos stoties vadovas skaičių ir raidžių formules gali nesunkiai paversti į klimatologinius duomenis, iš...Ką apie gamtą ir mūsų klimatą atskleidžia Biržų pakraštyje veikianti viena iš 7 svarbiausių Lietuvos meteorologijos stočių? Kas dažniausiai kreipiasi į meteorologijos tarnybas? Ir ar Lietuvoje tikrai vyksta klimato atšilimas?]]>1850falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-07-09-11-05--16786796Evangelikų reformatų salelė Biržų krašte ir aplink jį šiuo metu sparčiai nyksta tiek dėl emigracijos, tiek dėl iššūkių, su kuriais šiandien susiduria dauguma tradicinių religinių bendruomenių. Tuo pat metu prie bažnyčios ne tik Biržuose, bet ir kituose miestuose jungiasi žmonės, kurie nėra kilę iš tradicinių evangelikų reformatų šeimų, bet jaučiantys, kad evangelikų reformatų pasaulėžiūra jiems artimesnė nei katalikiška. Tačiau naujų narių nėra daug. Tam, kad išliktų, bažnyčia ieško sąjungininkų ir vis labiau suartėja su protestantizmo link besigręžiančia krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“.

Vilniuje gyvenantys, iš šiaurės rytų Lietuvos kilę drabužių konstruktorė Rūta ir ekonomistas Giedrius sako – kuo toliau, tuo labiau įsitikina, jog ne tik tėvų bei senelių įskiepytas, bet ir pačių sąmoningai pasirinktas tikėjimas, juo grįstas santykis su Dievu ir pasauliu jiems padeda išgyventi. Sutuoktiniai juokiasi, kad jų vaikai gyvena savotiškame burbule, nes tiki, kad visi žmonės sekmadieniais eina į bažnyčią, bet ir tikisi, kad šiam subliuškus, jie išliks bažnyčios nariais.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/07/1014091230.m4aSun, 09 Jul 2017 08:05:00 +0000LRT„Jei šiandien sutiksite Biržuose evangeliką reformatą, tai yra 99,9 procento tikimybė, kad tas žmogus yra čiabuvis nuo XVI amžiaus. O tas 0,1 procento tai gali būti toks žmogus kaip aš, atvykėlis“, – pasakoja iš Kuršėnų kilęs, Biržuose gyvenantis...Evangelikų reformatų salelė Biržų krašte ir aplink jį šiuo metu sparčiai nyksta tiek dėl emigracijos, tiek dėl iššūkių, su kuriais šiandien susiduria dauguma tradicinių religinių bendruomenių. Tuo pat metu prie bažnyčios ne tik Biržuose, bet ir kituose miestuose jungiasi žmonės, kurie nėra kilę iš tradicinių evangelikų reformatų šeimų, bet jaučiantys, kad evangelikų reformatų pasaulėžiūra jiems artimesnė nei katalikiška. Tačiau naujų narių nėra daug. Tam, kad išliktų, bažnyčia ieško sąjungininkų ir vis labiau suartėja su protestantizmo link besigręžiančia krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“.

Vilniuje gyvenantys, iš šiaurės rytų Lietuvos kilę drabužių konstruktorė Rūta ir ekonomistas Giedrius sako – kuo toliau, tuo labiau įsitikina, jog ne tik tėvų bei senelių įskiepytas, bet ir pačių sąmoningai pasirinktas tikėjimas, juo grįstas santykis su Dievu ir pasauliu jiems padeda išgyventi. Sutuoktiniai juokiasi, kad jų vaikai gyvena savotiškame burbule, nes tiki, kad visi žmonės sekmadieniais eina į bažnyčią, bet ir tikisi, kad šiam subliuškus, jie išliks bažnyčios nariais.]]>2384falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-06-25-11-05--16786800Kaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti kito šeimininko savo šuniui.
Vis dėlto, kai naujo šeimininko surasti nepavyksta, gyvūnas dažnai patenka į prieglaudą. Lietuvoje veikia apie 70 gyvūnų prieglaudų, į kurias kas mėnesį dėl įvairiausių priežasčių patenka po kelis šimtus beglobių gyvūnų. Kaip beglobiams sekasi rasti naują šeimininką ir kaip jie prisitaiko naujuose namuose šio sekmadienio laidoje „Radijo dokumentika“.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/06/1014090497.m4aSun, 25 Jun 2017 08:05:00 +0000LRTKaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti kito šeimininko savo šuniui. Kaip...Kaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti kito šeimininko savo šuniui.
Vis dėlto, kai naujo šeimininko surasti nepavyksta, gyvūnas dažnai patenka į prieglaudą. Lietuvoje veikia apie 70 gyvūnų prieglaudų, į kurias kas mėnesį dėl įvairiausių priežasčių patenka po kelis šimtus beglobių gyvūnų. Kaip beglobiams sekasi rasti naują šeimininką ir kaip jie prisitaiko naujuose namuose šio sekmadienio laidoje „Radijo dokumentika“.]]>2061falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-05-28-11-05--16786818įstaigomis, nei švietimo, todėl nedidelėms mokykloms netinka bendros reformos ir požiūris.
„Problema yra visai ne vaike. Jeigu jis žino, kad negalės išvažiuoti į Vilnių mokytis, kad jo tėvai negalės duoti pinigų tam, tai jam yra labai sunku mokytis. Problema, kad jis nemato perspektyvos ir jam labai sunku mokytis.“
Diskusijose apie skurdą, socialinę nelygybę pasigirsta nuomonių, kad asmuo neturintis darbo, gyvenantis skurde, pats yra už tai atsakingas. Tačiau tokios nuomonės šalininkai turėtų sutikti, kad jauniausioji visuomenės dalis – vaikai – nėra atsakingi už savo šeimos socialinę, ekonominę padėtį. Kas mažam žmogui turi padėti pamatyti išeitis, galimybes, kas jį gali išklausyti bei suprasti?
Kokia rajoninių mokyklų realybė, kokias socializacijos alternatyvas vaikai randa mieste – ciklo apie atskirtį paskutinėje dalyje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/05/1013992459.m4aSun, 28 May 2017 08:05:00 +0000LRT„Mes ugdom, kad jie pirmiausia būtų žmogiški. Kad jie suprastų, atjaustų, būtų pilietiški. Jeigu žinioms vaikas neturi gabumų ar motyvacijos, svarbiausia, kad jis būtų geras žmogus“, – sako 16 metų nedidelio miestelio mokyklos socialiniu pedagogu...įstaigomis, nei švietimo, todėl nedidelėms mokykloms netinka bendros reformos ir požiūris.
„Problema yra visai ne vaike. Jeigu jis žino, kad negalės išvažiuoti į Vilnių mokytis, kad jo tėvai negalės duoti pinigų tam, tai jam yra labai sunku mokytis. Problema, kad jis nemato perspektyvos ir jam labai sunku mokytis.“
Diskusijose apie skurdą, socialinę nelygybę pasigirsta nuomonių, kad asmuo neturintis darbo, gyvenantis skurde, pats yra už tai atsakingas. Tačiau tokios nuomonės šalininkai turėtų sutikti, kad jauniausioji visuomenės dalis – vaikai – nėra atsakingi už savo šeimos socialinę, ekonominę padėtį. Kas mažam žmogui turi padėti pamatyti išeitis, galimybes, kas jį gali išklausyti bei suprasti?
Kokia rajoninių mokyklų realybė, kokias socializacijos alternatyvas vaikai randa mieste – ciklo apie atskirtį paskutinėje dalyje.]]>2303falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-05-21-11-03--16786838Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones nepadeda pasveikti?
Vienas iššūkių, įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką šiandien – įveikti išankstines nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones ir mažinti jų patiriamą socialinį atstūmimą.
Gal ir nenorime to pripažinti, tačiau galimybės susirgti psichikos liga ir patirti socialinį atstūmimą egzistuoja mums visiems. Kaip galime padėti sau ir greta esantiems sumažinti rizikas tai išgyventi?
„Reikia mylėti save“, – sako prieš dvi dešimtis metų susirgusi vilnietė Dalia. Moteris iš naujo mokosi gyventi kitaip psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/05/1013991982.m4aSun, 21 May 2017 08:03:00 +0000LRTVisuomenės sveikatos tyrinėtojai kalba apie precedento neturinčią visuomenės psichikos sveikatos krizę Vidurio ir Rytų Europoje, kuri susijusi su skausminga visuomenės transformacija, liguistu atsaku į užsitęsusį socialinį stresą, su savinaikos...Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones nepadeda pasveikti?
Vienas iššūkių, įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką šiandien – įveikti išankstines nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones ir mažinti jų patiriamą socialinį atstūmimą.
Gal ir nenorime to pripažinti, tačiau galimybės susirgti psichikos liga ir patirti socialinį atstūmimą egzistuoja mums visiems. Kaip galime padėti sau ir greta esantiems sumažinti rizikas tai išgyventi?
„Reikia mylėti save“, – sako prieš dvi dešimtis metų susirgusi vilnietė Dalia. Moteris iš naujo mokosi gyventi kitaip psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“.]]>2898falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-05-14-11-05--16786830Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud.
Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno.
Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas.
Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/05/1013960270.m4aSun, 14 May 2017 08:05:00 +0000LRTViešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir...Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud.
Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno.
Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas.
Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą.]]>2764falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-05-07-11-05--16786845http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/05/1013959527.m4aSun, 07 May 2017 08:05:00 +0000LRTLRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių...2286falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-04-30-11-05--16786847Ir iš kur atsirado terminas „žvaigždė“? Siekiant atsakyti į šį klausimą, bus atverti platūs televizijos archyvų klodai, kuriuose – pirmųjų diktorių išpažintys, visuomenės apkalbos ir žinomumo padariniai.
Dokumentikoje pasirodys ir tie televizijos veidai, be kurių, atrodo, dabartinis televizijos eteris būtų tuščias. Edita Mildažytė, Rita Miliūtė, Edmundas Jakilaitis ir Zita Kelmickaitė atskleis ko iš tiesų reikia, siekiant prie ekranų pritraukti žiūrovus. Henrikas Vaitiekūnas ir Vytenis Pauliukaitis, vesdami klausytojus per dešimtmečius, pasidalys kaip keitėsi TV veidai, ką reiškia turėti stilių ir ko nepaslėps net kameros.
Tuo metu buvęs diktorius Gintaras Deksnys ir prodiuseris Laurynas Šeškus aptars vedėjų skirtumus nacionalinėje ir komercinėse televizijose, pasidalys prisiminimais ir įvardins kelis esminius gero vedėjo ingredientus.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/04/1013959170.m4aSun, 30 Apr 2017 08:05:00 +0000LRTPaskutiniame radijo dokumentikos ciklo „Šeši televizijos dešimtmečiai“ pasakojime – garsiausios ir įsimintiniausios LRT TELEVIZIJOS asmenybės. Kas, anot jų, žurnalistą padaro žvaigžde? Ir iš kur atsirado terminas „žvaigždė“? Siekiant atsakyti į šį...Ir iš kur atsirado terminas „žvaigždė“? Siekiant atsakyti į šį klausimą, bus atverti platūs televizijos archyvų klodai, kuriuose – pirmųjų diktorių išpažintys, visuomenės apkalbos ir žinomumo padariniai.
Dokumentikoje pasirodys ir tie televizijos veidai, be kurių, atrodo, dabartinis televizijos eteris būtų tuščias. Edita Mildažytė, Rita Miliūtė, Edmundas Jakilaitis ir Zita Kelmickaitė atskleis ko iš tiesų reikia, siekiant prie ekranų pritraukti žiūrovus. Henrikas Vaitiekūnas ir Vytenis Pauliukaitis, vesdami klausytojus per dešimtmečius, pasidalys kaip keitėsi TV veidai, ką reiškia turėti stilių ir ko nepaslėps net kameros.
Tuo metu buvęs diktorius Gintaras Deksnys ir prodiuseris Laurynas Šeškus aptars vedėjų skirtumus nacionalinėje ir komercinėse televizijose, pasidalys prisiminimais ir įvardins kelis esminius gero vedėjo ingredientus.]]>2872falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-04-23-11-05--16786853http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/04/1013893991.m4aSun, 23 Apr 2017 08:05:00 +0000LRTKaip Lietuvos televizija keitėsi ir kokią reikšmę turėjo Lietuvai atsikuriant? Kokios laidos buvo transliuojamos Sąjundžio laikais? Kurie įvykiai, tais laikais nutikę televizijoje, nupasakoja ne tik jos, bet ir visos Lietuvos istoriją?3059falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-04-16-11-05--16786857– Man buvo gal 5 metai, žurnalistė po koncerto paklausė: „Tomai, ar tu esi žvaigždė?“. Aš pasakiau: „Taip, aš esu žvaigždė“. Po to mane mama labai barė, – prisimena Tomas Narkevičius, nuo 13-kos metų dalyvavęs „Tele Bim-Bam“ projekte. Nuo muzikos jis nenutolo. Su asmeniniu projektu „Fingalick“, pripažintu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jis kuria elektroninę muziką, groja su grupe „Without Letters“. Tomas prisimena intensyvius „Tele Bim-Bam“ koncertus, laidas ir besikeičiantį santykį.
– Iš pradžių nežinojai, kaip kas yra. Po to supratau, kad esu gana protingas, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir galėjau dalyvauti olimpiadose, kituose konkursuose, – sako Giedrius Pakalka, pirmą kartą tapęs „Tūkstantmečio vaikų“ nugalėtoju penktoje klasėje. Vėliau laidoje jis dalyvavo dar 3 metus, du kartus vėl buvo geriausias iš bendraamžių. Kokią vietą jo mokyklos laikų gyvenime užima „Tūkstantmečio vaikai“?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/04/1013862081.m4aSun, 16 Apr 2017 08:05:00 +0000LRTKai kurie žmonės užaugo ne tik žiūrėdami televiziją, kai kurie užaugo televizijos ekrane. Kaip metus, praėjusius televizijoje, prisimena atpažįstamais veidais tapę jaunuoliai? – Man buvo gal 5 metai, žurnalistė po koncerto paklausė: „Tomai, ar tu esi...– Man buvo gal 5 metai, žurnalistė po koncerto paklausė: „Tomai, ar tu esi žvaigždė?“. Aš pasakiau: „Taip, aš esu žvaigždė“. Po to mane mama labai barė, – prisimena Tomas Narkevičius, nuo 13-kos metų dalyvavęs „Tele Bim-Bam“ projekte. Nuo muzikos jis nenutolo. Su asmeniniu projektu „Fingalick“, pripažintu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jis kuria elektroninę muziką, groja su grupe „Without Letters“. Tomas prisimena intensyvius „Tele Bim-Bam“ koncertus, laidas ir besikeičiantį santykį.
– Iš pradžių nežinojai, kaip kas yra. Po to supratau, kad esu gana protingas, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir galėjau dalyvauti olimpiadose, kituose konkursuose, – sako Giedrius Pakalka, pirmą kartą tapęs „Tūkstantmečio vaikų“ nugalėtoju penktoje klasėje. Vėliau laidoje jis dalyvavo dar 3 metus, du kartus vėl buvo geriausias iš bendraamžių. Kokią vietą jo mokyklos laikų gyvenime užima „Tūkstantmečio vaikai“?]]>2986falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-04-09-11-05--16786858„Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo sukurta tokia atmosfera. O ji keistu būdu persiduodavo ir į ekraną – mes niekada neprašėme paploti, tai įvykdavo natūraliai“, – prisimena „Muzikinio viešbučio“ vedėja ir viena iš sumanytojų Vilija Grigonytė.
„Dar dabar maišas laiškų yra – labai rašydavo, šimtai laiškų... Nuo kokių penkiamečių laidą žiūrėdavo iki septyniasdešimtmečių. Bet, žinoma, buvo ir tokių, man buvo 42 metai beveik, rašydavo, ką čia senis toks dabar pasakoja apie muziką. Čia – metalistai, jeigu čiut ką nors pakritikuoji“, – apie laidos „Estrados orbitoje“ populiarumą pasakoja jos kūrėjas Kazimieras Šiaulys.
Kokius atlikėjus užaugino „Dainų dainelė“? Kaip buvo kuriami pirmieji muzikiniai vaizdo klipai? Ką apie pasaulio muziką sužinojome „Estrados orbitoje“? Kokius autorius paskatino kurti „Muzikinis viešbutis“? Ir kodėl iki šiol nelaimėjome „Eurovizijos“?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/04/1013861766.m4aSun, 09 Apr 2017 08:05:00 +0000LRT„Vaizdas nužudė radijo žvaigždę“, – skelbė grupė „The Buggles“ 1979-aisiais. O apie kokias muzikos žvaigždes nebūtume sužinoję be Lietuvos televizijos? „Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo...„Visą laiką „Vaidilos“ teatre gi lūždavo salės, ne visi patekdavo, sėdėdavo susispaudę, nes buvo sukurta tokia atmosfera. O ji keistu būdu persiduodavo ir į ekraną – mes niekada neprašėme paploti, tai įvykdavo natūraliai“, – prisimena „Muzikinio viešbučio“ vedėja ir viena iš sumanytojų Vilija Grigonytė.
„Dar dabar maišas laiškų yra – labai rašydavo, šimtai laiškų... Nuo kokių penkiamečių laidą žiūrėdavo iki septyniasdešimtmečių. Bet, žinoma, buvo ir tokių, man buvo 42 metai beveik, rašydavo, ką čia senis toks dabar pasakoja apie muziką. Čia – metalistai, jeigu čiut ką nors pakritikuoji“, – apie laidos „Estrados orbitoje“ populiarumą pasakoja jos kūrėjas Kazimieras Šiaulys.
Kokius atlikėjus užaugino „Dainų dainelė“? Kaip buvo kuriami pirmieji muzikiniai vaizdo klipai? Ką apie pasaulio muziką sužinojome „Estrados orbitoje“? Kokius autorius paskatino kurti „Muzikinis viešbutis“? Ir kodėl iki šiol nelaimėjome „Eurovizijos“?]]>3053falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-04-02-11-05--167868641964-aisiais eteryje pasirodęs pirmasis Lietuvoje šeimyninis televizijos serialas „Petraičių šeimoje“ beveik dešimtmečiui prie ekranų prikaustė televizijos žiūrovus. „Dauguma ilgą laiką galvojo, kad tai yra tikra, natūrali šeima. Atvažiuodavo Petraičiai į kokį nors kaimą, iš karto kolūkio pirmininkas pasitinka, stalai nukloti...“, – prisimena serialo aktorė Irena Lukoševičienė.
Lietuvos televizijoje sukurta dešimtys aukštos meninės vertės filmų ir spektaklių, o juose vaidmenis kūrė garsiausi šalies aktoriai. „Barbora Radvilaitė“, „Raudonmedžio rojus“, „Petras Kurmelis“, „Tadas Blinda“ – tai tik keletas filmų ir spektaklių, kurie prisimenami ir vertinami iki šiandien.
Apie Lietuvos televizijoje kurtus filmus, serialus, spektaklius ir jų kūrėjus – „Radijo dokumentikos“ laidų cikle, skirtame LRT TELEVIZIJOS 60-mečiui.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/04/1013861261.m4aSun, 02 Apr 2017 08:05:00 +0000LRTNuo pat pirmųjų dešimtmečių Lietuvos televizijoje buvo kuriami itin populiarūs televizijos spektakliai, filmai ir serialai. 1964-aisiais eteryje pasirodęs pirmasis Lietuvoje šeimyninis televizijos serialas „Petraičių šeimoje“ beveik dešimtmečiui prie...1964-aisiais eteryje pasirodęs pirmasis Lietuvoje šeimyninis televizijos serialas „Petraičių šeimoje“ beveik dešimtmečiui prie ekranų prikaustė televizijos žiūrovus. „Dauguma ilgą laiką galvojo, kad tai yra tikra, natūrali šeima. Atvažiuodavo Petraičiai į kokį nors kaimą, iš karto kolūkio pirmininkas pasitinka, stalai nukloti...“, – prisimena serialo aktorė Irena Lukoševičienė.
Lietuvos televizijoje sukurta dešimtys aukštos meninės vertės filmų ir spektaklių, o juose vaidmenis kūrė garsiausi šalies aktoriai. „Barbora Radvilaitė“, „Raudonmedžio rojus“, „Petras Kurmelis“, „Tadas Blinda“ – tai tik keletas filmų ir spektaklių, kurie prisimenami ir vertinami iki šiandien.
Apie Lietuvos televizijoje kurtus filmus, serialus, spektaklius ir jų kūrėjus – „Radijo dokumentikos“ laidų cikle, skirtame LRT TELEVIZIJOS 60-mečiui.]]>2691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-03-26-11-05--16786874Televizija buvo naujovė ir patiems joje dirbti pradėjusiems žmonėms: „Visi buvo nematę televizijos, galbūt vienintelis aš buvau, kuris mačiau“, – sako pirmojoje transliacijoje dalyvavęs režisieriaus asistentas Anupras Lauciūnas.

Prisiminimais apie televizijos pradžią Lietuvoje jis dalijasi pirmojoje laidoje iš ciklo „Šeši televizijos dešimtmečiai“, kuri bus transliuojama sekmadienį, kovo 26 d., 11.05 val.

Iki pat televizijos jubiliejaus balandžio 30 d. radijo klausytojai galės pasiklausyti įvairių pasakojimų apie ryškiausias TV laidas ir asmenybes.

Muzikinėms TV laidoms skirtoje ciklo dalyje režisierė Jūratė Jankienė pasakos, kaip gimė mintis pirmą „Dainos teatro“ vaizdo klipą filmuoti sąvartyne: „Pasiskolinom kamerą iš Naujienų tarnybos. Per penkias valandas nufilmavom klipą, labai skubėjom, nes „Panoramai“ reikėjo kameros. Tai „Panoramos“ operatoriai sakė: „O, Viešpatie, kaip dvokia, kaip dvokia!“.

Lietuvos televizijoje sukurta dešimtys TV spektaklių, filmų ir serialų. Kai kurie jų sulaukė milžiniško pasisekimo ir iki šiandien prisimenami su nostalgija. Su kokiomis TV laidomis vaikams ir jaunimui užaugo kelios kartos? Kaip keitėsi televizija atsikuriant Lietuvai? Kokie žmonės tampa TV žvaigždėmis?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/03/1013795767.m4aSun, 26 Mar 2017 08:05:00 +0000LRTBalandžio 30 d. sukanka 60 metų nuo pirmosios Lietuvos televizijos transliacijos, kai į žiūrovus kreipėsi diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas. Lietuvoje tą dieną buvo registruoti 32 televizoriai. Televizija buvo naujovė ir patiems joje...Televizija buvo naujovė ir patiems joje dirbti pradėjusiems žmonėms: „Visi buvo nematę televizijos, galbūt vienintelis aš buvau, kuris mačiau“, – sako pirmojoje transliacijoje dalyvavęs režisieriaus asistentas Anupras Lauciūnas.

Prisiminimais apie televizijos pradžią Lietuvoje jis dalijasi pirmojoje laidoje iš ciklo „Šeši televizijos dešimtmečiai“, kuri bus transliuojama sekmadienį, kovo 26 d., 11.05 val.

Iki pat televizijos jubiliejaus balandžio 30 d. radijo klausytojai galės pasiklausyti įvairių pasakojimų apie ryškiausias TV laidas ir asmenybes.

Muzikinėms TV laidoms skirtoje ciklo dalyje režisierė Jūratė Jankienė pasakos, kaip gimė mintis pirmą „Dainos teatro“ vaizdo klipą filmuoti sąvartyne: „Pasiskolinom kamerą iš Naujienų tarnybos. Per penkias valandas nufilmavom klipą, labai skubėjom, nes „Panoramai“ reikėjo kameros. Tai „Panoramos“ operatoriai sakė: „O, Viešpatie, kaip dvokia, kaip dvokia!“.

Lietuvos televizijoje sukurta dešimtys TV spektaklių, filmų ir serialų. Kai kurie jų sulaukė milžiniško pasisekimo ir iki šiandien prisimenami su nostalgija. Su kokiomis TV laidomis vaikams ir jaunimui užaugo kelios kartos? Kaip keitėsi televizija atsikuriant Lietuvai? Kokie žmonės tampa TV žvaigždėmis?]]>1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-03-12-11-05--16786872Medikai, pastebi, kad panikos priepuoliai tampa vis dažnesne šiuolaikinių žmonių problema. „Radijo dokumentikoje“ apie tai, kaip pažinti panikos priepuolius ir kaip su jais susigyventi – vienos moters istorijoje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/03/1013697192.m4aSun, 12 Mar 2017 09:05:00 +0000LRT„Sunku apibūdinti tą jausmą, kai tu jauti, kad tuoj neteksi sąmonės, bet vis dar esi sąmoningas ir tarsi prašai visų dievų, kad išliktum dar bent minutę ar dvi“, - savo išgyvenimais dalijasi panikos priepuolius išgyvenusi Eglė. Medikai, pastebi, kad...Medikai, pastebi, kad panikos priepuoliai tampa vis dažnesne šiuolaikinių žmonių problema. „Radijo dokumentikoje“ apie tai, kaip pažinti panikos priepuolius ir kaip su jais susigyventi – vienos moters istorijoje.]]>2002falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-02-26-11-05--16786878„Negalvojau propaguoti sveiko gyvenimo būdo. Bet nėra taip, kad neturiu sveikatos problemų. Sergu antro tipo diabetu. Vienintelio ko aš atsisakiau nedėti 3 šaukštelių cukraus į arbatą“, – pasakoja Viktoras Masevičius.
Dėl kokių priežasčių žmonės nusprendžia gyventi sveikai ir kodėl daliai gyventojų sveikas gyvenimo būdas neatrodo priimtinas?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013632091.m4aSun, 26 Feb 2017 09:35:24 +0000LRT„Nuo 12-kos buvau visai kitoje pusėje – narkotikai, alkoholis, vakarėliai nuo penktadienio iki sekmadienio, o paskui mane pakvietė į jogos stovyklą, ir mane kažkas užkabino“, – taip pasakoja šiandien sveikuoliu save vadinantis Simonas Dailidė. Jo...„Negalvojau propaguoti sveiko gyvenimo būdo. Bet nėra taip, kad neturiu sveikatos problemų. Sergu antro tipo diabetu. Vienintelio ko aš atsisakiau nedėti 3 šaukštelių cukraus į arbatą“, – pasakoja Viktoras Masevičius.
Dėl kokių priežasčių žmonės nusprendžia gyventi sveikai ir kodėl daliai gyventojų sveikas gyvenimo būdas neatrodo priimtinas?]]>1718falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-02-12-11-05--16786884Tuo metu architektai sako, kad biurai pastaruoju metu tampa svarbia kompanijos įvaizdžio dalimi ir priemone išlaikyti ar pritraukti naujų darbuotojų.
Kodėl pastaruoju metu kuriasi atviro bei mišraus tipo biurai, kaip ten vyksta darbas ir kaip juose jaučiasi darbuotojai?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013599508.m4aSun, 12 Feb 2017 11:34:43 +0000LRTBiuruose dirbantys žmonės darbe praleidžia didžiąją dalį savaitės, mėnesių ir metų. Daugelis specialistų sutaria, kad nuo darbo vietos ir aplinkos priklauso darbuotojų produktyvumas, taip pat ir santykiai su kolegomis ar net sveikatos būklė. Tuo metu...Tuo metu architektai sako, kad biurai pastaruoju metu tampa svarbia kompanijos įvaizdžio dalimi ir priemone išlaikyti ar pritraukti naujų darbuotojų.
Kodėl pastaruoju metu kuriasi atviro bei mišraus tipo biurai, kaip ten vyksta darbas ir kaip juose jaučiasi darbuotojai?]]>2236falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-02-05-11-05--16786885Ką reiškia gimti pabėgėliu ir vėl juo tapti? Kaip muzika gali padėti pritapti svetimoje šalyje? Apie tai, kas padeda žmonėms kurti pasitikėjimą vieni kitais – radijo dokumentikoje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013599161.m4aSun, 05 Feb 2017 09:13:18 +0000LRTPo tragiškų gruodžio incidentų Turkijoje ir Vokietijoje, Europoje vėl paaštrėjo diskusijos apie migrantus. Baiminamasi, kad pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį ir dar labiau išaugs parama rasistinių pažiūrų partijoms. Viena tokių šalių yra...Ką reiškia gimti pabėgėliu ir vėl juo tapti? Kaip muzika gali padėti pritapti svetimoje šalyje? Apie tai, kas padeda žmonėms kurti pasitikėjimą vieni kitais – radijo dokumentikoje.]]>1840falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-01-22-11-05--16786892http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013566397.m4aSun, 22 Jan 2017 17:17:29 +0000LRTVilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje...2519falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-01-15-11-05--16786894
Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013566003.m4aSun, 15 Jan 2017 13:28:48 +0000LRTPietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė...
Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.]]>1810falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2017-01-08-11-05--16786902
Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.

Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi.

Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013533392.m4aSun, 08 Jan 2017 12:19:09 +0000LRTNeries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti...
Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.

Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi.

Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.]]>2875falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-12-18-11-05--16786911Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonis neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.
Zarasai, Dusetos, Salakas, Antalieptė – visų šiuose miesteliuose gyvenusių žydų gyvenimas baigėsi Krakynės miške. Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į visų šių tarpusavyje susijusių miestelių praeitį, ir kaip žydų bendruomenė prisimenama šiandien.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013467882.m4aSun, 18 Dec 2016 11:55:17 +0000LRT„Zarasai mano širdyje užima labai šiltą vietą. Ten praleidau tikriausiai svarbiausius savo vaikystės metus“, – prisiminimais dalijasi žinomas komiksų dailininkas iš JAV Al Jaffee. Jo motiną, galima sakyti, pražudė meilė gimtajam kraštui. Biografinėje...Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonis neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.
Zarasai, Dusetos, Salakas, Antalieptė – visų šiuose miesteliuose gyvenusių žydų gyvenimas baigėsi Krakynės miške. Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į visų šių tarpusavyje susijusių miestelių praeitį, ir kaip žydų bendruomenė prisimenama šiandien.]]>3395falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-12-11-11-05--16786904
Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, karinė chunta prieš šešerius metus nusprendė perleisti valdžią lojaliai civilinei vyriausybei. Tačiau šis kariuomenės žingsnis atnešė ilgai lauktus permainų vėjus.

Didžiausias pokytis įvyko pernai, kai parlamento rikimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Į šią pergalę sudėta daug vilčių. Tikimasi, kad po ilgų dešimčių diktatūros Mianmaras pagaliau pradės eiti demokratijos kryptimi, jo itin silpna ekonomika atsigaus ir šalis atsivers pasauliui. Kiek žingsnių dar turi nueiti Mianmaras, kad šie lūkesčiai būtų įgyvendinti, ir ar juos pasiekti realu?

Radijo dokumentika parengta pagal projektą "Žiniasklaida vystimuisi", kuris finsuojamas Europos Komisijos lėšomis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013336613.m4aSun, 11 Dec 2016 10:00:54 +0000LRTMianmaras, daugelio dar žinomas kaip Birma - viena skurdžiausių Azijos valstybių, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad šiandien - tai greičiausiai besivystanti šalis pietryčių Azijoje. Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro...
Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, karinė chunta prieš šešerius metus nusprendė perleisti valdžią lojaliai civilinei vyriausybei. Tačiau šis kariuomenės žingsnis atnešė ilgai lauktus permainų vėjus.

Didžiausias pokytis įvyko pernai, kai parlamento rikimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Į šią pergalę sudėta daug vilčių. Tikimasi, kad po ilgų dešimčių diktatūros Mianmaras pagaliau pradės eiti demokratijos kryptimi, jo itin silpna ekonomika atsigaus ir šalis atsivers pasauliui. Kiek žingsnių dar turi nueiti Mianmaras, kad šie lūkesčiai būtų įgyvendinti, ir ar juos pasiekti realu?

Radijo dokumentika parengta pagal projektą "Žiniasklaida vystimuisi", kuris finsuojamas Europos Komisijos lėšomis.]]>1792falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-12-04-11-05--16786914Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro šimto. Netrukus miestelis buvo atstatytas, taip pat ir raudonplytė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. Iki Holokausto Čekiškėje veikė apie 20 parduotuvių ir parduotuvėlių, keturi restoranai, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, dvi odų-kailių dirbtuvės, Žydų liaudies bankas, kelios jaunimo organizacijos. Silver, Vigderov, Štreichman, Finn – tai pavardės šeimų, kurių kelios kartos gyveno Čekišėkje ir ją kūrė. Čekiškietis buvo ir vieno garsiausių sionizmo lyderių Abbos-Hillelio Silverio tėvas rabinas Moše Silveris.
Čekiškės sinagogą (viršuje) nuo senosios Burlingtono sinagogos Vermonto valstijoje (JAV) skiria tūkstančiai kilometrų, vandenynas ir likimas. Nepaisant skirtumų šios XIX a. pabaigoje statytos sinagogos – tikros seserys.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013303879.m4aSun, 04 Dec 2016 01:07:54 +0000LRTŠeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą. Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos,...Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro šimto. Netrukus miestelis buvo atstatytas, taip pat ir raudonplytė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. Iki Holokausto Čekiškėje veikė apie 20 parduotuvių ir parduotuvėlių, keturi restoranai, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, dvi odų-kailių dirbtuvės, Žydų liaudies bankas, kelios jaunimo organizacijos. Silver, Vigderov, Štreichman, Finn – tai pavardės šeimų, kurių kelios kartos gyveno Čekišėkje ir ją kūrė. Čekiškietis buvo ir vieno garsiausių sionizmo lyderių Abbos-Hillelio Silverio tėvas rabinas Moše Silveris.
Čekiškės sinagogą (viršuje) nuo senosios Burlingtono sinagogos Vermonto valstijoje (JAV) skiria tūkstančiai kilometrų, vandenynas ir likimas. Nepaisant skirtumų šios XIX a. pabaigoje statytos sinagogos – tikros seserys.]]>2699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-11-20-11-05--16786919„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams", – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.
Per Antrajį pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją.
Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013238383.m4aSun, 20 Nov 2016 10:47:58 +0000LRTKaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus? „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo...„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams", – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.
Per Antrajį pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją.
Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai.]]>2702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-11-06-11-05--16786923
Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

Kaip šiandien įprasminama Šeduvos žydų atmintis, koks buvo jų gyvenimas prieš Holokaustą, kaip jie prisidėjo kuriant Nepriklausomą Lietuvą.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013205901.m4aSun, 06 Nov 2016 04:34:41 +0000LRTKetvirtojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Šeduvos žydų gyvenimo ir tragiškos jo pabaigos istorijos, žydų palikti pėdsakai miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje. Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų...
Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

Kaip šiandien įprasminama Šeduvos žydų atmintis, koks buvo jų gyvenimas prieš Holokaustą, kaip jie prisidėjo kuriant Nepriklausomą Lietuvą.]]>3088falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-10-23-11-05--16786942„Buvo penkios žydų mokyklos. Orkestre kartu grojo žydai, lenkai, lietuviai, taip mažai kur yra buvę!” – ilgametis pedagogas, kraštotyros muziejaus Eišiškėse įkūrėjas Vytautas Dailidka apie iki karo gyvenusią žydų bendruomenę gali pasakoti valandų valandas. Vaikystės prisiminimai apie kankintus ir nužudytus žmones jo nepalieka, kaip ir tuščiame miestelyje skraidančių pagalvių pūkų vaizdas.
Trečiojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Eišiškių štetlo istorijos ir atminties darbas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173159.m4aSun, 23 Oct 2016 08:05:00 +0000LRT„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė...„Buvo penkios žydų mokyklos. Orkestre kartu grojo žydai, lenkai, lietuviai, taip mažai kur yra buvę!” – ilgametis pedagogas, kraštotyros muziejaus Eišiškėse įkūrėjas Vytautas Dailidka apie iki karo gyvenusią žydų bendruomenę gali pasakoti valandų valandas. Vaikystės prisiminimai apie kankintus ir nužudytus žmones jo nepalieka, kaip ir tuščiame miestelyje skraidančių pagalvių pūkų vaizdas.
Trečiojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Eišiškių štetlo istorijos ir atminties darbas.]]>2904falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-10-09-11-05--16786932Elijas Berkovičius tapo vienu iš ne daugelio Anykščių žydų, kuriam pavyko išsigelbėti. Tačiau iki pat savo mirties jis prisiminė veidus tų, kurie ryžosi sušaudyti savo kaimynus, o kartais net ir bičiulius. Šiandien liudytojų, prisimenančių, kas vyko Anykščiuose per Holokaustą, vos vienas kitas.
Antrojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – pokalbiai su tais, kurie dar atmena tarpukario Anykščius, kuriuose kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Kaip prieš karą atrodė Anykščių štetlas, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien Anykščiai įamžina savo žydų istoriją?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140356.m4aSun, 09 Oct 2016 08:05:00 +0000LRT„Anykščiai… Sugrįžęs į gimtąjį miestelį, neberadau nė vieno giminės, nė vieno vietos žydo… Kas privertė juos pakelti ranką prieš niekuo dėtus senelius, moteris, vaikus? Šis klausimas man ligi šiol kaip juodas akmuo širdy“, – taip rašytojui Rimantui...Elijas Berkovičius tapo vienu iš ne daugelio Anykščių žydų, kuriam pavyko išsigelbėti. Tačiau iki pat savo mirties jis prisiminė veidus tų, kurie ryžosi sušaudyti savo kaimynus, o kartais net ir bičiulius. Šiandien liudytojų, prisimenančių, kas vyko Anykščiuose per Holokaustą, vos vienas kitas.
Antrojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – pokalbiai su tais, kurie dar atmena tarpukario Anykščius, kuriuose kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Kaip prieš karą atrodė Anykščių štetlas, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien Anykščiai įamžina savo žydų istoriją?]]>2664falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-10-02-11-05--16786936http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140015.m4aSun, 02 Oct 2016 17:35:43 +0000LRTDidieji užsienio įvykiai neretai užgožia tai, kas vyksta prie pat mūsų. Kita vertus, savo ir aplinkinių šalių pasiekimus lyginti nevengiame, tad šįkart klausiame – kaip gerai pažįstame savo kaimynus estus? Kuo esame panašūs ir kuo skiriamės, ką apie...2493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-09-25-11-05--16786944Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti.
Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013107601.m4aSun, 25 Sep 2016 02:55:06 +0000LRTPradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą. Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba,...Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti.
Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.]]>2991falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-09-11-11-05--15370184Žaidynėse dalyvaujančioje Lietuvos delegacijoje – lengvaatlečiai, plaukikas, dziudo imtynininkas ir golbolo komanda. Vyriausiajam Lietuvos atletui – 49 metai, jauniausias – plaukikas septyniolikmetis Edgaras Matakas.
Nuo vaikystės silpnaregis Edgaras visiškai apako prieš porą metų. Vis dėlto sunkių kasdienių treniruočių dėka dabar neregintis plaukikas savo kategorijoje – tarp dešimties geriausių pasaulyje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013139984.m4aSun, 11 Sep 2016 14:58:03 +0000LRTRio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse žaidynėse šįmet dalyvauja daugiau kaip 4000 sportininkų iš 176 valstybių, jie rungiasi 22 sporto šakų varžybose. Iš viso bus išdalinti 528 medalių komplektai. Žaidynėse dalyvaujančioje Lietuvos delegacijoje –...Žaidynėse dalyvaujančioje Lietuvos delegacijoje – lengvaatlečiai, plaukikas, dziudo imtynininkas ir golbolo komanda. Vyriausiajam Lietuvos atletui – 49 metai, jauniausias – plaukikas septyniolikmetis Edgaras Matakas.
Nuo vaikystės silpnaregis Edgaras visiškai apako prieš porą metų. Vis dėlto sunkių kasdienių treniruočių dėka dabar neregintis plaukikas savo kategorijoje – tarp dešimties geriausių pasaulyje.]]>1114falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-08-21-11-05--16786952Pasaulio dviračių treko čempionei ir planetos rekordininkei 33-ejų Simonai Krupeckaitei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. Ji sako, kad Olimpinėse žaidynėse tikslas yra ne tik nugalėti varžoves, bet ir nugalėti save. Apie Simonos pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.
Tuo metu kai kiti sportininkai ištisus ketverius metus ruošiasi olimpiadai, krepšininkai žaidžia atskirose komandose, o bendras nacionalinės rinktinės pasiruošimas trunka vos kelis mėnesius. Kaip per tokį laiką paruošti komandą olimpinėms žaidynėms? Kaip pralaimint svarbias rungtynes įžiebti tikėjimą sportininkų akyse? Tokie klausimai kirba ne krepšininkų, bet vyriausiojo krepšinio rinktinės trenerio Jono Kazlausko mintyse. Indrė Anskaitytė lankėsi krepšinio rinktinės pasirengimo stovykloje, kur su Jonu Kazlausku ir kalbėjo apie atsakomybę ir pasirengimą vienam atsakingiausių rinktinės startų.

Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas Justinas Kinderis olimpinėse žaidynėse pasirodys jau antrą kartą. Po Londono olimpiados iškovojęs pasaulio čempiono titulą, sportininkas neslepia - Rio jis sieks medalio. Kaip atrodo pasiruošimas sudėtingoms penkių rungčių varžyboms? Kaip išlaikyti maksimalią konentraciją ne vieną valandą trukančiose rungtyse? Atsakymai į šiuos klausimus - Indrės Anskaitytės dokumentiniame pasakojime iš Justino Kinderio treniruočių ir pasiruošimo Rio.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013009773.m4aSun, 21 Aug 2016 10:54:13 +0000LRTPaskutinę olimpinių žaidynių dieną – dar kelios pažintys su dar keliomis olimpinėmis Lietuvos viltimis. Pasaulio dviračių treko čempionei ir planetos rekordininkei 33-ejų Simonai Krupeckaitei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. Ji sako, kad...Pasaulio dviračių treko čempionei ir planetos rekordininkei 33-ejų Simonai Krupeckaitei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. Ji sako, kad Olimpinėse žaidynėse tikslas yra ne tik nugalėti varžoves, bet ir nugalėti save. Apie Simonos pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.
Tuo metu kai kiti sportininkai ištisus ketverius metus ruošiasi olimpiadai, krepšininkai žaidžia atskirose komandose, o bendras nacionalinės rinktinės pasiruošimas trunka vos kelis mėnesius. Kaip per tokį laiką paruošti komandą olimpinėms žaidynėms? Kaip pralaimint svarbias rungtynes įžiebti tikėjimą sportininkų akyse? Tokie klausimai kirba ne krepšininkų, bet vyriausiojo krepšinio rinktinės trenerio Jono Kazlausko mintyse. Indrė Anskaitytė lankėsi krepšinio rinktinės pasirengimo stovykloje, kur su Jonu Kazlausku ir kalbėjo apie atsakomybę ir pasirengimą vienam atsakingiausių rinktinės startų.

Šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas Justinas Kinderis olimpinėse žaidynėse pasirodys jau antrą kartą. Po Londono olimpiados iškovojęs pasaulio čempiono titulą, sportininkas neslepia - Rio jis sieks medalio. Kaip atrodo pasiruošimas sudėtingoms penkių rungčių varžyboms? Kaip išlaikyti maksimalią konentraciją ne vieną valandą trukančiose rungtyse? Atsakymai į šiuos klausimus - Indrės Anskaitytės dokumentiniame pasakojime iš Justino Kinderio treniruočių ir pasiruošimo Rio.]]>3134falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-08-14-11-05--16786960Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.
Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadienį debiutuos olimpiadoje su daug ką gąsdinančia maratono rungtimi. Vos prieš kelerius metus įveikusį pirmąjį maratoną, balandį Vaida užsitikrino vietą olimpinėje rinktinėje. Apie lengvaatletės kelią link maratono ir Rio olimpinių žaidynių pasakoja Indrė Anskaitytė.
Pirmosiose olimpinėse žaidynėse debiutuosiantis Aurimas Didžbalis teigia siekiantis garsinti ne tik savo sporto šaką, bet ir šalį. Sunkiaatletis užtikrintai gerina fizinę formą ir juda aukščiausių apdovanojimų link. Koks yra aukštų rezultatų siekiančio sportininko sėkmės receptas, ir kokį svorį per treniruotę išstums Aurimas Vitos Ličytės pasakojime.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013009351.m4aSun, 14 Aug 2016 09:31:45 +0000LRTAntrasis radijo dokumentikos pasakojimų ciklo apie Lietuvos olimpiečius savaitgaliais. Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7...Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.
Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadienį debiutuos olimpiadoje su daug ką gąsdinančia maratono rungtimi. Vos prieš kelerius metus įveikusį pirmąjį maratoną, balandį Vaida užsitikrino vietą olimpinėje rinktinėje. Apie lengvaatletės kelią link maratono ir Rio olimpinių žaidynių pasakoja Indrė Anskaitytė.
Pirmosiose olimpinėse žaidynėse debiutuosiantis Aurimas Didžbalis teigia siekiantis garsinti ne tik savo sporto šaką, bet ir šalį. Sunkiaatletis užtikrintai gerina fizinę formą ir juda aukščiausių apdovanojimų link. Koks yra aukštų rezultatų siekiančio sportininko sėkmės receptas, ir kokį svorį per treniruotę išstums Aurimas Vitos Ličytės pasakojime.]]>3088falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-06-05-11-05--16786970Tačiau lygiaverčių partnerių sunkiai randančios pasakoja ir jaunos, išsilavinusios, gražios ir sėkmingos moterys miestuose.
Kas lemia, kad šeima Lietuvoje dažnai ir – tiesiog vieniša moteris? Kokių iššūkių dėl to patiria visuomenė, ir ar reikia ką nors dėl to daryti?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012878293.m4aSun, 05 Jun 2016 12:06:24 +0000LRTDemografai sako, kad nesam įsisąmoninę dar vienos problemos: Lietuvoje vyrų ir moterų skaičius dramatiškai skiriasi, o akivaizdžiausiai tai matyti iš kaimuose gyvenančių „moterų našlių armijų“. Tačiau lygiaverčių partnerių sunkiai randančios pasakoja...Tačiau lygiaverčių partnerių sunkiai randančios pasakoja ir jaunos, išsilavinusios, gražios ir sėkmingos moterys miestuose.
Kas lemia, kad šeima Lietuvoje dažnai ir – tiesiog vieniša moteris? Kokių iššūkių dėl to patiria visuomenė, ir ar reikia ką nors dėl to daryti?]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-05-29-11-05--16786968Pirmoji istorija apie šeimą, kurioje be keturių savų auga dar 5 globojami vaikai. Visada didžiulę šeimą svajojusi turėti Andželika sako, kad globėjui svarbiausia turėti kantrybės, nes tik laikas gali padėti globotiniams įsilieti į naują šeimą ir įveikti baimes, kurias jie įgijo gyvendami nesaugioje aplinkoje.
Antroji istorija apie penkiametę Upę, kuri nuo pat gimimo turi judėjimo negalią. Mergaitės mama Rūta pasakoja, kad iki šiandien gatvėje Upę nulydi praeivių žvilgsniai, tačiau šeima pasirinko nesislėpti, bet kaip įmanoma labiau integruoti mergaitę į visuomenę.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012878022.m4aSun, 29 May 2016 12:09:48 +0000LRTTrečiojoje radijo dokumentikos ciklo apie šeimą dalyje – istorijos apie šeimas, kurių nariai priklauso pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Pirmoji istorija apie šeimą, kurioje be keturių savų auga dar 5 globojami vaikai. Visada didžiulę šeimą svajojusi...Pirmoji istorija apie šeimą, kurioje be keturių savų auga dar 5 globojami vaikai. Visada didžiulę šeimą svajojusi turėti Andželika sako, kad globėjui svarbiausia turėti kantrybės, nes tik laikas gali padėti globotiniams įsilieti į naują šeimą ir įveikti baimes, kurias jie įgijo gyvendami nesaugioje aplinkoje.
Antroji istorija apie penkiametę Upę, kuri nuo pat gimimo turi judėjimo negalią. Mergaitės mama Rūta pasakoja, kad iki šiandien gatvėje Upę nulydi praeivių žvilgsniai, tačiau šeima pasirinko nesislėpti, bet kaip įmanoma labiau integruoti mergaitę į visuomenę.]]>1907falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-05-22-11-05--16786976http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012877880.m4aSun, 22 May 2016 12:08:04 +0000LRTPirmoji istorija apie šeimą, kuriai išsiskyrus vaikai daugiausia laiko praleido pas tėvą. Du sūnus jau suaugę ir kuria savo šeimas. Tuo metu pasakojimo herojus Virginijus dalijasi patarimais, kaip užauginti laisvus ir savimi pasitikinčius žmones....2485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-05-15-11-05--16786982Lietuvoje ir kitose šalyse vis dažniau tenka išgirsti klausimą: kas yra normali šeima? Tyrimai rodo, kad politikų ir visuomenės šeimos suvokimas labai skiriasi. Mes į tai žiūrime vis lanksčiau, o Seime siūloma pataisa siekiant šeimą susieti su vyro ir moters santuoka. Apie 80 proc. porų Lietuvoje bendrą gyvenimą pradeda nesituokę. Tačiau septynios iš 10-ies tai padaro vėliau. Visgi skyrybų skaičiumi Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje – išyra beveik kas antra santuoka.
Ar įmanoma ir reikia reguliuoti tai, kas yra šeima? Kaip atsiranda vadinamosios „tradicinės“ šeimos suvokimas? Kaip gyvena šeimos, kurioms klijuojama etiketė „netradicinė“? Su kokiais iššūkiais susiduria socialiai pažeidžiamos šeimos? Ką apie visa tai galvoja vienišiai?
Kviečiame klausyti pirmosios ciklo dalies, kurią parengė Indrė Urbaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012845157.m4aSun, 15 May 2016 15:08:07 +0000LRTLietuvos radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie šeimą. Lietuvoje ir kitose šalyse vis dažniau tenka išgirsti klausimą: kas yra normali šeima? Tyrimai rodo, kad politikų ir visuomenės šeimos suvokimas labai skiriasi. Mes į tai žiūrime vis...Lietuvoje ir kitose šalyse vis dažniau tenka išgirsti klausimą: kas yra normali šeima? Tyrimai rodo, kad politikų ir visuomenės šeimos suvokimas labai skiriasi. Mes į tai žiūrime vis lanksčiau, o Seime siūloma pataisa siekiant šeimą susieti su vyro ir moters santuoka. Apie 80 proc. porų Lietuvoje bendrą gyvenimą pradeda nesituokę. Tačiau septynios iš 10-ies tai padaro vėliau. Visgi skyrybų skaičiumi Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje – išyra beveik kas antra santuoka.
Ar įmanoma ir reikia reguliuoti tai, kas yra šeima? Kaip atsiranda vadinamosios „tradicinės“ šeimos suvokimas? Kaip gyvena šeimos, kurioms klijuojama etiketė „netradicinė“? Su kokiais iššūkiais susiduria socialiai pažeidžiamos šeimos? Ką apie visa tai galvoja vienišiai?
Kviečiame klausyti pirmosios ciklo dalies, kurią parengė Indrė Urbaitė.]]>1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-05-01-11-05--16786981Oficialiai skelbta, kad dėl katastrofos žuvo apie 50 žmonių. Tačiau įvairiais duomenimis skaičiuojama, kad avarija paveikė apie 7 milijonus gyventojų, o radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta 17 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Kaip šiandien gyvena tie, kurie pirmieji stojo į kovą su nematomu priešu? Daugiau kaip pusė milijono žmonių iš tuometinės Sovietų sąjungos buvo pasiųsti likviduoti Černobylio avarijos padarinių ir susidūrė su mirtinu radiacijos pavojumi. Avarijos likvidavime dalyvavimo apie 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ką Černobylis reiškia tiems, kurie sprogusį reaktorių matė iš arti? Ką jie išgyveno tokios avarijos akivaizdoje?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012746967.m4aSun, 01 May 2016 07:33:01 +0000LRTPraėjus 30 metų nuo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimo, išlieka daugybė neatsakytų klausimų. Iki šiandien medikai nesutaria, kokį poveikį sveikatai padarė pasklidusi radiacija. Oficialiai skelbta, kad dėl katastrofos žuvo apie...Oficialiai skelbta, kad dėl katastrofos žuvo apie 50 žmonių. Tačiau įvairiais duomenimis skaičiuojama, kad avarija paveikė apie 7 milijonus gyventojų, o radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta 17 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Kaip šiandien gyvena tie, kurie pirmieji stojo į kovą su nematomu priešu? Daugiau kaip pusė milijono žmonių iš tuometinės Sovietų sąjungos buvo pasiųsti likviduoti Černobylio avarijos padarinių ir susidūrė su mirtinu radiacijos pavojumi. Avarijos likvidavime dalyvavimo apie 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ką Černobylis reiškia tiems, kurie sprogusį reaktorių matė iš arti? Ką jie išgyveno tokios avarijos akivaizdoje?]]>2465falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-04-24-11-05--15370244http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714294.m4aSun, 24 Apr 2016 09:17:10 +0000LRTSukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios...3007falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-04-24-11-05--16786988http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/04/1012714232.m4aSat, 23 Apr 2016 23:20:49 +0000LRTSukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios...3010falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-04-17-11-05--15370253Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į kasdienį mokytojo darbą, rutina tapusius iššūkius, tvarkaraštį ir laisvalaikį iš arti. Pasakojimas truks tiek, kiek trunka pamoka – 45 minutes. Per jas taip pat girdėsite ir svarstymų apie švietimo sistemą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714118.m4aSun, 17 Apr 2016 15:28:30 +0000LRTNeseniai vykę mokytojų streikai sukėlė diskusijų bangą dėl mokytojo darbo principų, užimtumo, atlyginimo ir daugybės kitų dalykų. Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į kasdienį mokytojo darbą, rutina tapusius iššūkius, tvarkaraštį ir laisvalaikį iš arti....Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į kasdienį mokytojo darbą, rutina tapusius iššūkius, tvarkaraštį ir laisvalaikį iš arti. Pasakojimas truks tiek, kiek trunka pamoka – 45 minutes. Per jas taip pat girdėsite ir svarstymų apie švietimo sistemą.]]>2629falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2016-01-03-11-05--16786992
Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaitytė domėjosi, kodėl pagal migrantų integracijos politikos indeksą mūsų šalis užima vieną žemiausių vietų.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/01/1012386524.m4aSun, 03 Jan 2016 00:59:22 +0000LRTPaskutinis pasakojimas iš LRT radijo dokumentinių laidų ciklo apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Gruodžio mėnesį žurnalistai analizavo migracijos krizės priežastis ir pasakojo Italijoje ir Vokietijoje sutiktų pabėgėlių istorijas. Taip pat kalbino...
Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaitytė domėjosi, kodėl pagal migrantų integracijos politikos indeksą mūsų šalis užima vieną žemiausių vietų.]]>2489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-12-27-11-05--16786995
Lietuva jau šį mėnesį sulaukė pirmųjų perkeltų asmenų. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Ko reikia, kad pabėgėliai Lietuvoje pradėtų gyvenimą iš naujo?

Ketvirtojoje ciklo dalyje Adomas Šimkus domisi, kaip gyvena tie, kuriems prieglobstis Lietuvoje jau ankščiau buvo suteiktas. Tai žmonių istorijos apie juos pačius: kas ir iš kur jie, kokie jų džiaugsmai ir vargai bei galiausia – ko jie tikisi ateityje?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012386387.m4aSun, 27 Dec 2015 13:48:09 +0000LRTLRT radijas tęsia dokumentikos ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Baiminamasi, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu dar nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip...
Lietuva jau šį mėnesį sulaukė pirmųjų perkeltų asmenų. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Ko reikia, kad pabėgėliai Lietuvoje pradėtų gyvenimą iš naujo?

Ketvirtojoje ciklo dalyje Adomas Šimkus domisi, kaip gyvena tie, kuriems prieglobstis Lietuvoje jau ankščiau buvo suteiktas. Tai žmonių istorijos apie juos pačius: kas ir iš kur jie, kokie jų džiaugsmai ir vargai bei galiausia – ko jie tikisi ateityje?]]>1320falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-12-20-11-05--16787000http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012353942.m4aSun, 20 Dec 2015 10:13:25 +0000LRTLRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją – „Sienos ir žmonės“. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad – Vyriausybė ketina...1728falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-12-13-11-05--16787001Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012353741.m4aSun, 13 Dec 2015 05:33:04 +0000LRTLRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš...Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?]]>1508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-12-06-11-05--16787005Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.
Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo?
Tai – pirmoji ciklo dalis. Lukas Kivita domėjosi, kas sukėlė migrantų krizę, kuri vadinama didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012353780.m4aSun, 06 Dec 2015 08:31:54 +0000LRTLRT radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos...Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.
Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo?
Tai – pirmoji ciklo dalis. Lukas Kivita domėjosi, kas sukėlė migrantų krizę, kuri vadinama didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.]]>1803falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-05-31-11-05--16787017http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011698196.m4aSun, 31 May 2015 01:43:12 +0000LRTSenėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti,...1918falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-05-24-11-05--16787020
Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. Giedrė Trapikaitė domisi veikla, kuri padeda išvengti ne senatvės, o vienatvės.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011698197.m4aSun, 24 May 2015 08:09:25 +0000LRTSenėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti,...
Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. Giedrė Trapikaitė domisi veikla, kuri padeda išvengti ne senatvės, o vienatvės.]]>1545falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-05-17-01-00--16787026
„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.

Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011698195.m4aSun, 17 May 2015 06:10:13 +0000LRTPsichinė vyresnių kaip 65 metų žmonių sveikata Lietuvoje nėra pati geriausia, kaip ir fizinė: sergančiųjų kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, – itin daug. Taip tvirtina Vilniaus universiteto (VU) profesorius geriatras...
„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.

Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.]]>1539falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-05-10-11-05--16787029„65+“.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011632893.m4aSun, 10 May 2015 05:37:22 +0000LRTEuropa sparčiai sensta. Prognozuojama, kad po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Senėjimas vadinamas vienu didžiausių mūsų visuomenės...„65+“.]]>1609falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-03-29-11-05--15370256„Tai atspindi Europos Sąjungos požiūrį į sirus, kuriems sunku patekti čia ir pradėti prieglobsčio procedūras“, – pastebi Gintarė Guzevičiūtė iš pabėgėlių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Sirai yra didžiausia pabėgėlių grupė Europos Sąjungoje. Prieglobsčio prašytojų skaičius pernai išaugo daugiau kaip dvigubai. Daugiausia jų priima Švedija ir Vokietija. Tarp prieglobsčio prašytojų Lietuvoje sirai sudaro labai mažą dalį. Tačiau Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius mano, jog Lietuva apskritai nėra pasiruošusi priimti pabėgėlių. „Ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai“, – teigia jis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502347.m4aSun, 29 Mar 2015 10:59:19 +0000LRT„Visi žino, kad mums blogai. Bet protingas žmogus nesėdi ir neverkia. Mes ieškome išeities, norime gyventi kaip visi“, – sako laikiną prieglobstį Lietuvoje gavęs siras, su žmona ir vaikais atvykęs čia prieš dvejus su puse metų. Kaip ir tūkstančiai...„Tai atspindi Europos Sąjungos požiūrį į sirus, kuriems sunku patekti čia ir pradėti prieglobsčio procedūras“, – pastebi Gintarė Guzevičiūtė iš pabėgėlių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Sirai yra didžiausia pabėgėlių grupė Europos Sąjungoje. Prieglobsčio prašytojų skaičius pernai išaugo daugiau kaip dvigubai. Daugiausia jų priima Švedija ir Vokietija. Tarp prieglobsčio prašytojų Lietuvoje sirai sudaro labai mažą dalį. Tačiau Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius mano, jog Lietuva apskritai nėra pasiruošusi priimti pabėgėlių. „Ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai“, – teigia jis.]]>1886falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-03-22-11-05--16787038
Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.

Turkijoje Sirijos pabėgėlių yra daugiau nei milijonas. Tarp jų – Yazanas, Hatemas, Muhanadas ir Mahmoudas. Visi iš skirtingų Sirijos vietų, įvairaus išsilavinimo ir dėl įvairių priežasčių nusprendę palikti namus. Klausytojai išgirs istoriją apie tai, kaip atskirai ir kartu jie bandė iš Turkijos pakliūti į Europos Sąjungą.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011502115.m4aSun, 22 Mar 2015 09:05:00 +0000LRTLRT RADIJAS tęsia Švedijos radijo tiriamosios dokumentikos ciklą apie Sirijos pabėgėlius „Europos tvirtovė“. Šio radijo žurnalistai bendradarbiaudami su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais 2014 m. stebėjo daugiau kaip 70-ties Sirijos...
Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.

Turkijoje Sirijos pabėgėlių yra daugiau nei milijonas. Tarp jų – Yazanas, Hatemas, Muhanadas ir Mahmoudas. Visi iš skirtingų Sirijos vietų, įvairaus išsilavinimo ir dėl įvairių priežasčių nusprendę palikti namus. Klausytojai išgirs istoriją apie tai, kaip atskirai ir kartu jie bandė iš Turkijos pakliūti į Europos Sąjungą.]]>2182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-03-15-11-05--15370267
„Daugybė žmonių bėga iš ketvirtus metus ginkluoto konflikto kamuojamos Sirijos. Tarp jų yra bankininkų, inžinierių, žurnalistų, gydytojų, studentų, ūkininkų, prekeivių ir pramonės darbininkų. Daugelis jų svajoja rasti saugų prieglobstį Europoje – be karo, priespaudos ir persekiojimo, tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta“, – pažymi radijo pasakojimų ciklo autoriai.
Jungtinių tautų Pabėgėlių agentūra nenutrūkstamą vyrų, moterų ir vaikų pabėgėlių bangą vadina didžiausia priverstine migracija po Antrojo pasaulinio karo. Sirijos pabėgėlių jau yra beveik 4 milijonai, dauguma jų glaudžiasi Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte. Iš čia jie ieško būdų patekti į Europą, ypač Švediją, kuri yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, suteikianti galimybę prieglobsčio prašantiems Sirijos piliečiams gauti nuolatinius leidimus gyventi šalyje.

Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.

Sekmadienį, kovo 15 d., 11.05 val. LRT RADIJO o eteryje klausytojai išgirs istoriją apie sirų šeimą, kuri sumokėjo pabėgėlių gabentojui už kelionę iš Sirijos į Švediją, bet pakeliui buvo palikti likimo valiai be dokumentų ir su trim mažais vaikais įstrigo Lenkijoje. Jų atvejis parodo, kaip skiriasi požiūris į Sirijos pabėgėlius įvairiose Europos šalyse.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501856.m4aSun, 15 Mar 2015 18:51:00 +0000LRTLRT RADIJAS tęsia Švedijos radijo tiriamosios dokumentikos ciklą apie Sirijos pabėgėlius „Europos tvirtovė“. Šio radijo žurnalistai bendradarbiaudami su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais 2014 m. stebėjo daugiau kaip 70-ties Sirijos...
„Daugybė žmonių bėga iš ketvirtus metus ginkluoto konflikto kamuojamos Sirijos. Tarp jų yra bankininkų, inžinierių, žurnalistų, gydytojų, studentų, ūkininkų, prekeivių ir pramonės darbininkų. Daugelis jų svajoja rasti saugų prieglobstį Europoje – be karo, priespaudos ir persekiojimo, tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta“, – pažymi radijo pasakojimų ciklo autoriai.
Jungtinių tautų Pabėgėlių agentūra nenutrūkstamą vyrų, moterų ir vaikų pabėgėlių bangą vadina didžiausia priverstine migracija po Antrojo pasaulinio karo. Sirijos pabėgėlių jau yra beveik 4 milijonai, dauguma jų glaudžiasi Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte. Iš čia jie ieško būdų patekti į Europą, ypač Švediją, kuri yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, suteikianti galimybę prieglobsčio prašantiems Sirijos piliečiams gauti nuolatinius leidimus gyventi šalyje.

Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.

Sekmadienį, kovo 15 d., 11.05 val. LRT RADIJO o eteryje klausytojai išgirs istoriją apie sirų šeimą, kuri sumokėjo pabėgėlių gabentojui už kelionę iš Sirijos į Švediją, bet pakeliui buvo palikti likimo valiai be dokumentų ir su trim mažais vaikais įstrigo Lenkijoje. Jų atvejis parodo, kaip skiriasi požiūris į Sirijos pabėgėlius įvairiose Europos šalyse.]]>1330falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-03-11-09-05--16787049Ieškodama ryškiausių kasdienos pokyčių, Ž. Kropaitė apsilankė įstaigose, kurių nebuvo sovietmečiu – butike, kavinėje-knygyne, šiuolaikiniame bare, stand-up humoro šou, paslaugų centre, įdarbinusiame per 1000 žmonių, kur aukščiausio lygio Lietuvos specialistai darbe vartoja tik anglų kalbą. „Stengiausi visose tose moderniose vietose apsilankyti su žmonėmis, kurie panašiose įstaigose dirbo sovietmečiu ar ankstyvais Nepriklausomybės laikais. Pavyzdžiui, į kavinę-knygyną ėjau su legendinės kavinės „Vilija“ buvusia vedėja“, – pasakoja Ž. Kropaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011501656.m4aWed, 11 Mar 2015 02:21:42 +0000LRTKaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė tai, kaip atrodome, ką valgome, kaip mąstome, kur dirbame ir kaip pramogaujame? Apie kasdienos pokyčius per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus papasakos speciali Kovo 11-osios 25-mečiui skirta LRT radijo...Ieškodama ryškiausių kasdienos pokyčių, Ž. Kropaitė apsilankė įstaigose, kurių nebuvo sovietmečiu – butike, kavinėje-knygyne, šiuolaikiniame bare, stand-up humoro šou, paslaugų centre, įdarbinusiame per 1000 žmonių, kur aukščiausio lygio Lietuvos specialistai darbe vartoja tik anglų kalbą. „Stengiausi visose tose moderniose vietose apsilankyti su žmonėmis, kurie panašiose įstaigose dirbo sovietmečiu ar ankstyvais Nepriklausomybės laikais. Pavyzdžiui, į kavinę-knygyną ėjau su legendinės kavinės „Vilija“ buvusia vedėja“, – pasakoja Ž. Kropaitė.]]>3062falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-03-08-11-05--15370279„Daugybė žmonių bėga iš ketvirtus metus ginkluoto konflikto kamuojamos Sirijos. Tarp jų yra bankininkų, inžinierių, žurnalistų, gydytojų, studentų, ūkininkų, prekeivių ir pramonės darbininkų. Daugelis jų svajoja rasti saugų prieglobstį Europoje – be karo, priespaudos ir persekiojimo, tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta“, – pažymi radijo pasakojimų ciklo autoriai.
Jungtinių tautų Pabėgėlių agentūra nenutrūkstamą vyrų, moterų ir vaikų pabėgėlių bangą vadina didžiausia priverstine migracija po Antrojo pasaulinio karo. Sirijos pabėgėlių jau yra beveik 4 milijonai, dauguma jų glaudžiasi Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte. Iš čia jie ieško būdų patekti į Europą, ypač Švediją, kuri yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, suteikianti galimybę prieglobsčio prašantiems Sirijos piliečiams gauti nuolatinius leidimus gyventi šalyje.
Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.
Šioje laidoje klausytojai išgirs du ciklo pasakojimus. „Susitikimas su gabentoju“ suteikia klausytojams galimybę pažvelgti į pogrindinį pabėgėlių gabentojų tinklo pasaulį, o pasakojimas „Dingęs gydytojas“ supažindina su karo lauko ligoninės daktaru, kurio niekas nematė nuo 2014-ųjų pavasario.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501577.m4aSun, 08 Mar 2015 19:28:33 +0000LRTPradedamas transliuoti Švedijos radijo tiriamosios dokumentikos ciklas apie Sirijos pabėgėlius „Europos tvirtovė“. Šio radijo žurnalistai bendradarbiaudami su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais 2014 m. stebėjo daugiau kaip 70-ties Sirijos...„Daugybė žmonių bėga iš ketvirtus metus ginkluoto konflikto kamuojamos Sirijos. Tarp jų yra bankininkų, inžinierių, žurnalistų, gydytojų, studentų, ūkininkų, prekeivių ir pramonės darbininkų. Daugelis jų svajoja rasti saugų prieglobstį Europoje – be karo, priespaudos ir persekiojimo, tačiau tik nedaugeliui tai pavyksta“, – pažymi radijo pasakojimų ciklo autoriai.
Jungtinių tautų Pabėgėlių agentūra nenutrūkstamą vyrų, moterų ir vaikų pabėgėlių bangą vadina didžiausia priverstine migracija po Antrojo pasaulinio karo. Sirijos pabėgėlių jau yra beveik 4 milijonai, dauguma jų glaudžiasi Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte. Iš čia jie ieško būdų patekti į Europą, ypač Švediją, kuri yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, suteikianti galimybę prieglobsčio prašantiems Sirijos piliečiams gauti nuolatinius leidimus gyventi šalyje.
Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies.
Šioje laidoje klausytojai išgirs du ciklo pasakojimus. „Susitikimas su gabentoju“ suteikia klausytojams galimybę pažvelgti į pogrindinį pabėgėlių gabentojų tinklo pasaulį, o pasakojimas „Dingęs gydytojas“ supažindina su karo lauko ligoninės daktaru, kurio niekas nematė nuo 2014-ųjų pavasario.]]>1482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-01-04-11-03--16787054http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/01/1011338100.m4aSun, 04 Jan 2015 09:03:00 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1851falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2015-01-04-11-03--16787059http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/01/54abc7ec506e3.m4aSun, 04 Jan 2015 00:20:07 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1852falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-28-11-03--16787064Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/1011338099.m4aSun, 28 Dec 2014 09:03:00 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.]]>1848falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-28-11-03--16787076Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/54abc7ea7dd00.m4aSun, 28 Dec 2014 06:05:19 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.]]>1849falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-21-11-03--16787072http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/1011338098.m4aSun, 21 Dec 2014 09:03:00 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-21-11-03--16787082http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/54abbf209d22a.m4aSun, 21 Dec 2014 07:17:39 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-14-11-03--16787083http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/1011338097.m4aSun, 14 Dec 2014 09:03:00 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...2105falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-14-11-03--16787089http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/54abbf1ec21f7.m4aSun, 14 Dec 2014 09:00:40 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...2106falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-07-11-03--16787097http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/54abbf193ebe7.m4aSun, 07 Dec 2014 12:13:02 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1661falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-12-07-11-03--16787099http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/12/1011338095.m4aSun, 07 Dec 2014 09:03:00 +0000LRTPasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai...1660falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-11-30-13-00--16787104
Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis, kad I Pasaulinis karas normali žmogaus būsena, gal visada teks kariauti. Akivaizdu, kad kelio atgal nėra, ir jeigu karas baigsis, pasaulis bus visiškai kitoks. Artėjantys 1915-ieji – svarbūs metai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojams – teritoriją okupuoja vokiečių kariuomenė, garsėjanti ne tik tvarka, bet ir žiaurumu. Būtent karo metai į šį kraštą atveda nemažai talentingų meno, kultūros žmonių, kurie tarnauja kaizerio armijoje. Kaip jaučiasi karys svetimame mieste, koks jo santykis su vietos gyventojais – kokia karo kasdienybė slepiasi už didžiųjų kovų?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/11/547d86ed55e09.m4aSun, 30 Nov 2014 10:28:06 +0000LRT„Karas sukūrė kažką ypatingo – sąvoką tarp tėvynės bei svetimos žemės. Jei karys, mėnesius praleidžiantis miške, apsidairytų – proskynos jam pasirodytų tokios pat artimos, kaip ir gimtojo miesto gatvės bei aikštės“, – vokiečių kariams skirtame...
Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis, kad I Pasaulinis karas normali žmogaus būsena, gal visada teks kariauti. Akivaizdu, kad kelio atgal nėra, ir jeigu karas baigsis, pasaulis bus visiškai kitoks. Artėjantys 1915-ieji – svarbūs metai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojams – teritoriją okupuoja vokiečių kariuomenė, garsėjanti ne tik tvarka, bet ir žiaurumu. Būtent karo metai į šį kraštą atveda nemažai talentingų meno, kultūros žmonių, kurie tarnauja kaizerio armijoje. Kaip jaučiasi karys svetimame mieste, koks jo santykis su vietos gyventojais – kokia karo kasdienybė slepiasi už didžiųjų kovų?]]>2984falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-06-29-13-03--16787109
Nuotraukoje – Vokietijos armijos karininkai ir kareiviai su Vilniaus krašto gyventojais (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/06/140413091533119.m4aSun, 29 Jun 2014 15:40:31 +0000LRTApie I Pasaulinį karą buvo sakoma, kad juo pagaliau baigsis visi karai. Tačiau visuotiniu karu prieš šimtą metų tik prasidėjo karinių konfliktų ir masinių žudynių pilnas XX amžius, kai kurių istorikų siūlomas vadinti Tragiškuoju. I Pasauliniame kare...
Nuotraukoje – Vokietijos armijos karininkai ir kareiviai su Vilniaus krašto gyventojais (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)]]>3080falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-06-01-11-03--16787114http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/06/1011338111.m4aSun, 01 Jun 2014 08:03:00 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.1981falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-06-01-11-03--16787120http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/06/54abebdaa2a93.m4aSun, 01 Jun 2014 00:43:56 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.1982falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-05-25-11-03--16787123http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/05/54abebd8a78f7.m4aSun, 25 May 2014 13:39:40 +0000LRTTęsiame pasakojimų ciklą „Kodas: Europos sąjunga“. Ankstesniuose reportažuose apžvelgėme Europos sąjungos paramą Lietuvai, tačiau nepaisant milijardinių fondų lėšų, išaugusios ekonomikos ir saugumo garantijų, per dešimt narystės metų euroskeptikų...1807falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-05-18-11-03--16787126http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/05/1011338106.m4aSun, 18 May 2014 08:03:00 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys...1566falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-05-18-11-03--16787131http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/05/54abd5732e97b.m4aSun, 18 May 2014 06:43:20 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys...1567falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-05-11-11-03--16787133http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/05/54abcf2999d7b.m4aSun, 11 May 2014 16:37:36 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys...1592falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-05-11-11-03--16787136http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/05/1011338102.m4aSun, 11 May 2014 08:03:00 +0000LRTKodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys...1592falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2014-03-16-11-03--16787142http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2014/03/140430280969724.m4aSun, 16 Mar 2014 01:37:52 +0000LRTLietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų...1839falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-12-15-11-03--16787149http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/12/140430280615718.m4aSun, 15 Dec 2013 12:53:38 +0000LRTIeškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio...1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-11-03-11-03--16787151
Į diskusijas, koks mitybos būdas – kelias į sveikatą, šiandien vis labiau įsitraukia mokslas, pramonė, politikai ir visuomenė. Jeigu „maistas yra vaistas“, ar yra panacėja nuo visų ligų – dažnai keliamas klausimas. Vieni sako, – „mėsa būtina“, kiti siūlo „valgyti augalus“. Ar viena mitybos teorija gali tikti visiems? Kokias bendras tiesas galima rasti įvairiuose siūlymuose, ką ir kaip valgyti?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/11/140430280527270.m4aSun, 03 Nov 2013 07:31:36 +0000LRTSveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tokį klausimą šiandien keliame paskutinėje laidų ciklo apie maistą ir...
Į diskusijas, koks mitybos būdas – kelias į sveikatą, šiandien vis labiau įsitraukia mokslas, pramonė, politikai ir visuomenė. Jeigu „maistas yra vaistas“, ar yra panacėja nuo visų ligų – dažnai keliamas klausimas. Vieni sako, – „mėsa būtina“, kiti siūlo „valgyti augalus“. Ar viena mitybos teorija gali tikti visiems? Kokias bendras tiesas galima rasti įvairiuose siūlymuose, ką ir kaip valgyti?]]>1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-10-27-11-03--16787153
Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/10/140430373993793.m4aSun, 27 Oct 2013 02:58:51 +0000LRTMitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant...
Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-10-20-11-03--16787155
Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau atsiranda tokių, kurie lėtai renkasi produktus, domisi, ką valgo. Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai, tačiau kuo labiau pasitikima ir kodėl?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/10/140430373714612.m4aSun, 20 Oct 2013 11:23:56 +0000LRTSveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Tačiau, kas yra sveika? Tęsiame praėjusią savaitę „Radijo dokumentikoje“ pradėtą diskusiją. Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau...
Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau atsiranda tokių, kurie lėtai renkasi produktus, domisi, ką valgo. Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai, tačiau kuo labiau pasitikima ir kodėl?]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-10-13-11-03--16787164
Kad maistas gali būti vaistas šiandien sutariama, tačiau, koks maistas gydo? Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tačiau net ir žinant, kad kelias į sveikatą kiekvienam gali būti skirtingas, retas ryžtasi jo ieškoti – dauguma valgo per riebiai, per sūriai ir per saldžiai, o kas antras gyventojas Lietuvoje dėl to sveria per daug – ir tai tik labiausiai matoma šiandienos mitybos įpročių pasekmė – konstatuoja mitybos specialistai.

Apie tai kalbėsime keturis sekmadienius iš eilės. Pirmoji laida skirta maisto pramonei. Kodėl ji kritikuojama? Ar mokslininkų kuriami sveiko maisto receptai pasiekia parduotuves, ar lieka tik laboratorijose?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/10/140430373388145.m4aSun, 13 Oct 2013 00:24:20 +0000LRTSveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Su mityba siejamos tokios ligos kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, antsvorio bei kitos sveikatos problemos. Tačiau, kas yra sveika mityba?...
Kad maistas gali būti vaistas šiandien sutariama, tačiau, koks maistas gydo? Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tačiau net ir žinant, kad kelias į sveikatą kiekvienam gali būti skirtingas, retas ryžtasi jo ieškoti – dauguma valgo per riebiai, per sūriai ir per saldžiai, o kas antras gyventojas Lietuvoje dėl to sveria per daug – ir tai tik labiausiai matoma šiandienos mitybos įpročių pasekmė – konstatuoja mitybos specialistai.

Apie tai kalbėsime keturis sekmadienius iš eilės. Pirmoji laida skirta maisto pramonei. Kodėl ji kritikuojama? Ar mokslininkų kuriami sveiko maisto receptai pasiekia parduotuves, ar lieka tik laboratorijose?]]>1360falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-09-22-11-00--16787171http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/09/1007733323.m4aSun, 22 Sep 2013 18:35:04 +0000LRTVilniaus getas.1827falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-09-15-11-00--16787170http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/09/1007733250.m4aSun, 15 Sep 2013 05:57:34 +0000LRTŠiaulių ir Kauno getai.1795falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-09-08-11-00--16787169http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/09/1007537001.m4aSun, 08 Sep 2013 02:36:42 +0000LRTŽydų istorija.1824falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-07-19-15-05--16787177http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/07/1007471376.m4aFri, 19 Jul 2013 02:36:32 +0000LRTPrieš 80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotas skrydis išlieka vieną ryškiausių Lietuvos istorijos legendų.1947falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-07-11-15-30--16787179
Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Šį kartą „Radijo dokumentikoje“ sėdame prie stalo ne valgyti, o mėginti suprasti savo mitybos įpročius ir jų įtaką tam, kaip jaučiamės.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/07/140430642880994.m4aThu, 11 Jul 2013 12:18:24 +0000LRTŠiandien kas antras žmogus Lietuvoje, pasak specialistų, sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu atspindžiu to, ką kasdien suvalgome. Koks lėkštės turinys būtų...
Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Šį kartą „Radijo dokumentikoje“ sėdame prie stalo ne valgyti, o mėginti suprasti savo mitybos įpročius ir jų įtaką tam, kaip jaučiamės.]]>1441falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-05-16-15-30--16787189http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/05/140430640358880.m4aThu, 16 May 2013 00:24:04 +0000LRTEuropos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar...1351falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2013-04-25-15-30--16787195http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2013/04/107209002.m4aThu, 25 Apr 2013 13:24:01 +0000LRTNe pirmus metus žaliųjų organizacijos kelia klausimus ar nevertėtų ant mėsos, žuvies, pieno produktų ir kiaušinių uždėti ženklo – išauginta be genetiškai modifikuotų organizmų ir taip pat aiškiai atskirti, kuriuose ūkiuose tokie pašarai naudojami,...1355falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2012-11-16-11-05--16787198http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2012/11/106324327.m4aFri, 16 Nov 2012 12:00:14 +0000LRTLaidoje apie veiklą, kuri vadinama – viešinimu ir kuriai valstybė skiria 5 proc. savo išlaidų.1595falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-perkamo-viesumo-galia-2012-11-16--16787201
Daugiau išleidžiama tik statybos darbams, elektros energijai, kurui, transportui ir medicinai.

Kai kurių viešinimo paslaugų pirkimo konkursų vertės siekia milijonus litų – jie tapo arena, kurioje susitinka politikų, biurokratų, ryšių su visuomene ir reklamos agentūrų atstovų bei žiniasklaidos savininkų interesai.

Radjio dokumentiką parengė Inga Janiulytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2012/11/135357051499578.m4aFri, 16 Nov 2012 10:15:48 +0000LRTStatistika rodo, jog valdžios institucijos apie 5 proc. savo išlaidų skiria viešinimo paslaugoms pirkti – reklamos, straipsnių, laidų, reportažų kūrybai ir skelbimui žiniasklaidoje, mokymų ir renginių organizavimui, informacijos ir viešinimo...
Daugiau išleidžiama tik statybos darbams, elektros energijai, kurui, transportui ir medicinai.

Kai kurių viešinimo paslaugų pirkimo konkursų vertės siekia milijonus litų – jie tapo arena, kurioje susitinka politikų, biurokratų, ryšių su visuomene ir reklamos agentūrų atstovų bei žiniasklaidos savininkų interesai.

Radjio dokumentiką parengė Inga Janiulytė.]]>1595falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2012-08-19-09-07--16787212Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2012/08/104882458.m4aSun, 19 Aug 2012 06:07:00 +0000LRTApie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės. Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus...Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.]]>2406falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2012-08-19-09-07--16787213Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2012/08/134631184483641.m4aSat, 18 Aug 2012 23:30:33 +0000LRTApie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės. Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus...Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.]]>2405falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/radijo-dokumentika-2010-05-30-13-03--16787238Kokius mąstymo pokyčius atspindi mūsų kalba? Ar tiesa, kad kalbėti tarmiškai gali būti madinga ir ar prie kalbos spėja prisitaikyti kompiuterus?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2010/05/1011312412.m4aSun, 30 May 2010 19:43:49 +0000LRT„20 atkurtos nepriklausomybės metų su LRT“. Kokius mąstymo pokyčius atspindi mūsų kalba? Ar tiesa, kad kalbėti tarmiškai gali būti madinga ir ar prie kalbos spėja prisitaikyti kompiuterus?Kokius mąstymo pokyčius atspindi mūsų kalba? Ar tiesa, kad kalbėti tarmiškai gali būti madinga ir ar prie kalbos spėja prisitaikyti kompiuterus?]]>2358falsefull