https://www.spreaker.com/show/literaturos-akiraciailtSociety & CultureCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/2a829975e93cf02fed0ae81aac55e4bd.jpghttps://www.spreaker.com/show/literaturos-akiraciaiTue, 18 Feb 2025 10:06:55 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltMeninio žodžio mėgėjų laidoje – pokalbiai su rašytojais, jų kūrybos aptarimai ir kūriniai, taip pat įvairių literatūros apraiškų svarstymai. Sekmadieniais 16.03 val. per LRT RADIJĄ.falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-maironio-premijos-laureatas-alis-balbierius--40239293Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/40239293Sun, 09 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTAlis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais....Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1345falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-vaiku-literaturos-pasaulis--39790925https://api.spreaker.com/episode/39790925Sun, 26 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTVaikų literatūros yra daug ir įvairios, tad rasti gerą, vertingą knygą tikrai sudėtinga – juo labiau, kad jaunųjų skaitytojų nuomonė ne visada sutampa su garbių ekspertų. Šioje laidoje apžvelgiame šiuolaikinės vaikų literatūros aktualijas – mūsų...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-rasytojai-miesto-erdvese--39790932https://api.spreaker.com/episode/39790932Sun, 19 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTVis daugiau dėmesio skiriama miesto erdvių filosofijai, regis, mėginame suprasti, ką mūsų miestai pasako apie mus pačius. Šioje laidoje su menotyrininke, studijos „Menas ir politika“ autore Rasa Antanavičiūte ir literatūrologe Jūrate Čerškute kalbamės...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-ved-dovile-kuzminskaite--39789327Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą.]]>https://api.spreaker.com/episode/39789327Sun, 12 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTLiteratūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą.Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-ved-dovile-kuzminskaite--39790944Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos.]]>https://api.spreaker.com/episode/39790944Sun, 05 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTLiteratūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos.Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos.]]>1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-matildos-olkinaites-poezijos-paukste--39791019https://api.spreaker.com/episode/39791019Sun, 28 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTMatilda Olkinaitė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi žydų kilmės poetė, savo kūryboje derinusi skirtingų kultūrų balsus. Deja, rašytojos talentas nespėjo kaip reikiant išsiskleisti – būdama vos devyniolikos ji buvo sušaudyta. Matildos kūryba skaitytojus...309falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-ved-dovile-kuzminskaite--32272423Naujas Jurgos Tumasonytės romanas „Remontas“.]]>https://api.spreaker.com/episode/32272423Sun, 21 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTLiteratūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Naujas Jurgos Tumasonytės romanas „Remontas“.Naujas Jurgos Tumasonytės romanas „Remontas“.]]>1509falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-poezija-ir-knygos-menas--31045095https://api.spreaker.com/episode/31045095Sun, 14 Jun 2020 13:28:00 +0000LRTDainius Dirgėla – poetas, žaidžiantis vaidmenimis ir kaukėmis. Jo eilėraščiai lietuvių poezijos kontekste išsiskiria ironišku, žaismingu žvilgsniu į save ir aplinką. Neseniai pasirodžiusiame rinkinyje „2D ir kiti formatai“ poetas sakosi apmąstąs,...1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-ved-dovile-kuzminskaite--31045089Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene.]]>https://api.spreaker.com/episode/31045089Sun, 07 Jun 2020 13:26:00 +0000LRTLiteratūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene.Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene.]]>1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-nemoteriska-moteru-literatura--31045078https://api.spreaker.com/episode/31045078Sun, 31 May 2020 13:30:00 +0000LRT„Pragarą mes susikuriam patys“, sakoma Margaret Atwood romane „Tarnaitės pasakojimas“. Šis distopinis kūrinys apie kone perversišką moterų ir vyrų ryšį naujoje itin religingoje visuomenėje buvo išleistas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Vis...1510falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literatura-ir-karantinas-pokalbis-su-knygu-apzvalgininku-literaturos-zinovu-audriumi-ozalu--28273756Ved. Dovilė Kuzminskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/28273756Sun, 24 May 2020 13:30:00 +0000LRTCoivid-19 pandemijos metu daugiau laiko leidžiame namuose, bet ar iš tiesų skiriame daugiau laiko knygoms? Kokiomis temomis labiausiai domisi skaitytojai ir ar iš tiesų leidėjams sekasi taip prastai, kaip buvo prognozuota? Ar galime pagaliau tikėtis...Ved. Dovilė Kuzminskaitė]]>1508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-estu-literaturos-klasika--28273771https://api.spreaker.com/episode/28273771Sun, 17 May 2020 13:30:00 +0000LRTJaanas Krossas – vienas svarbiausių XX a. estų rašytojų, Nobelio premijos nominantas, romane „Lyno akrobatas“ pasakoja Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją ir, kalbėdamas apie žmonių likimus, piešia vaizdingą XVI a. istorijos...1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-ernesto-noreikos-poezija--28273799https://api.spreaker.com/episode/28273799Sun, 10 May 2020 13:30:00 +0000LRTErnestas Noreika – vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos poetų. 2019 m. Rašytojų sąjungos leidyklos išleista trečioji autoriaus poezijos knyga „Apollo“ apima tekstus, kuriuose dera nerimas ir lyrika, plačios erdvės ir kalbėtojo savistabos...1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-begaline-siuolaikines-japonu-literaturos-lygtis--26139250Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/26139250Sun, 26 Apr 2020 14:30:00 +0000LRTYoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1475falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-rimvydo-stankeviciaus-poezija--25791428https://api.spreaker.com/episode/25791428Sun, 19 Apr 2020 14:30:00 +0000LRT„Man įdomu kurti ne eilėraščius, o eilėraščiais“, sako vienas žymiausių Lietuvos poetų Rimvydas Stankevičius. Naująjį eilėraščių rinkinį „Kiaurai kūnus“ rašytojas drąsiai apibūdina kaip geriausią savo kūrinį. Šioje laidoje telefonu kalbamės apie...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-110-henrikui-radauskui--25399908Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25399908Sun, 12 Apr 2020 14:30:00 +0000LRTHenrikas Radauskas – vienas iškiliausių Lietuvos poetų. Jo eilėraščiuose dera žaismė, dinamika ir lyrinės natos, rašytojas kuria savitą poetinį pasaulį, kuriame persipina pasakos ir realybės elementai. Šioje laidoje apie Henriką Radauską telefonu...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1376falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-indres-valantinaites-poezija--24876733Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24876733Sun, 05 Apr 2020 14:30:00 +0000LRTŠiemet pasirodė naujas, jau ketvirtasis, poetės Indrės Valantinaitės eilėraščių rinkinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Rašytojų sąjungos leidykla) – pasak rašytojo Donaldo Kajoko, „dabar, ko gero, ji rašo brandžiausius, paprasčiausius ir...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1346falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-fernando-pessoa-nerimo-knyga--24618160https://api.spreaker.com/episode/24618160Sun, 29 Mar 2020 14:30:00 +0000LRT„Nėra nieko realaus gyvenime, išskyrus tai, kas gerai aprašyta“, sakoma Fernando Pessoa „Nerimo knygoje“. Šiame kūrinyje svarstoma apie vienatvę, meną, laimės potyrį – temas, išliekančias aktualiomis nepaisant šalies, epochos ar aplinkybių. Pessoa...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-kraupus-stefano-ahnhemo-detektyvai--24201014Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24201014Sun, 22 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTStefanas Ahnhemas – detektyvų rašytojas iš Švedijos. Jo kūriniuose veikia jokių ypatingų gebėjimų neturintis melomanas policininkas Fabianas Riskas, susiduriantis su genialiais šaltakraujais žudikais maniakais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-roberto-bolano-proza--23926038Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23926038Sun, 15 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTIš Čilės kilęs, ilgai Meksikoje ir Ispanijoje gyvenęs rašytojas Roberto Bolaño – neabejotinai vienas labiausiai pripažintų ispanakalbių rašytojų, per trumpą savo gyvenimą spėjęs suformuoti netgi savitą mokyklą. Lietuviškai neseniai pasirodė ketvirtoji...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-nematomos-kinijos-moterys--23668273https://api.spreaker.com/episode/23668273Sun, 08 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTRašytojos iš Kinijos Lijios Zhang romane „Lotosas“ telpa daug svarbių temų, apie kurias oficialiai šalyje kalbama mažai – skurdas, socialinė atskirtis, vyrų ir moterų nelygybė, kaimo ir miesto priešprieša, prostitucija. Šią knygą rašytoja išleido...1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-kitas-jav-veidas--23380021Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23380021Sun, 01 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTAmerikiečių rašytojos Lucios Berlin apsakymų rinkinyje „Namų tvarkytojos vadovas“ atskleidžiama kita, ne tokia blizgi ir viltinga, gyvenimo JAV pusė. Šiuose autobiografiniuose kūriniuose kalbama apie alkoholizmą, narkotikus, skurdą ir netektis, o...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-in-memoriam-kestuciui-navakui--23126037Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23126037Sun, 23 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTAvantiūristas, estetas, dendis, poezijos samurajus - tik keli epitetai, tinkantys apibūdinti rašytoją Kęstutį Navaką, per gyvenimą ir literatūrą, pasak poeto Juliaus Kelero, plaukusį kaip Titanikas. Kęstutis Navakas išėjo vasario 16 dieną – apie jo...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-pasiutusi-gintaro-beresneviciaus-paruzija--22863682Pats autorius 2005 m. „Kultūros savaitėje“ kalbėdamasis su Jolanta Kryževičiene yra sakęs: „jeigu pastebėjote, aš pasistengiau, kad ta provokacija būtų įdomi ir ne be tam tikro skaitymo malonumo. Jeigu šita knyga perskaitoma nuo pradžios iki galo, aš tikrai garantuoju kiekvienam skaitytojui efektą“.
Šiandien su literatūrologu Rimantu Kmita grįšime prie „Paruzijos“ ir pakalbėsime apie dievoiešką, žaidimą ir galimus romano efektus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22863682Sun, 16 Feb 2020 14:30:00 +0000LRT2005 m. pirmą sykį pasirodęs Gintaro Beresnevičiaus romanas „Paruzija“ buvo sutiktas prieštaringai – vieni jį perskaitė kaip siautulingą groteską, kur laksto peraugę kiškiai, o zombiams krentančios galūnės prilipinamos lipnia juosta, kiti rūstavo dėl...Pats autorius 2005 m. „Kultūros savaitėje“ kalbėdamasis su Jolanta Kryževičiene yra sakęs: „jeigu pastebėjote, aš pasistengiau, kad ta provokacija būtų įdomi ir ne be tam tikro skaitymo malonumo. Jeigu šita knyga perskaitoma nuo pradžios iki galo, aš tikrai garantuoju kiekvienam skaitytojui efektą“.
Šiandien su literatūrologu Rimantu Kmita grįšime prie „Paruzijos“ ir pakalbėsime apie dievoiešką, žaidimą ir galimus romano efektus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-acteku-inku-ir-maju-literaturos-pasaulis--22608025https://api.spreaker.com/episode/22608025Sun, 09 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTPrieš tai, kai Lotynų Amerikoje pasirodė užkariautojai ispanai, ten jau virė įdomus politinis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Kas buvo svarbu inkams, majams ir actekams, apie ką ją mąstė ir kūrė? Ar šis kultūrinis paveldas justi šiuolaikinėje...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-walto-whitmano-poezija--22360720Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22360720Sun, 02 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTWaltas Whitmanas laikomas moderniosios amerikiečių poezijos tėvu, savo laisvais, nekonformistiniais eilėraščiais padariusiu didžiulę įtaką ne vienam pasaulio rašytojui. Pirmą sykį lietuviškai šio poeto kūryba publikuota išversta Antano Miškinio, o...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-keistas-samantos-scweblin-apsakymu-pasaulis--22115315Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22115315Sun, 26 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTSamanta Scweblin – iš Argentinos kilusi rašytoja, gyvenanti Berlyne, laikoma viena ryškiausių ispanakalbių prozos autorių. Lietuviškai išleisti du šios autorės kūriniai – romanas „Prieraišumo laisvė“ ir apsakymų rinkinys „Pilna burna paukščių“...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-annos-burns-pienininkas-keistas-romanas-apie-siaures-airija--21872947Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21872947Sun, 19 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTAnnos Burns romanas „Pienininkas“ už unikalų pasakojimo būdą ir aktualią temą buvo apdovanotas Man Booker premija. Tai – unikalus pasakojimas apie Šiaurės Airijos pilietinį karą, parašytas sudėtingu stiliumi. Šiame kūrinyje pinasi siaubas, ironija,...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-lietuvos-vizionieres-10-ispudziografiju--21632883https://api.spreaker.com/episode/21632883Sun, 12 Jan 2020 14:30:00 +0000LRT„Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“ – pirmoji debiutuojančios rašytojos Elenos Gasiulytės knyga. Į ją sugulė 10 labai subjektyviai parašytų istorijų apie išskirtines moteris, susijusias su Lietuva. Elena Gasiulytė tokiu būdu rašo savitą...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-seimos-dramos-ingmaro-bergmano-kuryboje--21396018Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21396018Sun, 05 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTIngmaras Bergmanas – vienas svarbiausių Švedijos kino ir teatro režisierių, scenaristas, prozininkas. Lietuviškai neseniai pasirodė trys jo kūriniai – „Žemuogių pievelėje“, „Sekmadienio vaikas“ ir „Rudens sonata“, sudėti į vieną knygą, išleistą...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1443falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-aido-marceno-poezija--21182912Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21182912Sun, 29 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTMetams perkopus į antrąją pusę Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė naujoji Aido Marčėno poezijos knyga trumpučiu pavadinimu „Ir“. Šiandien su poetu kalbamės apie jungtukus, poezijos reikšmę, nuolatinį mokymąsi kalbėti ir tai, kuo...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kalediniai-romanai--20995619Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20995619Sun, 22 Dec 2019 14:30:00 +0000LRT„Nereiktų to, kas yra populiaru ir priimtina daugeliui, vadinti blogiu“, sako Jurgita Ludavičienė. Kalėdos leidybos pasaulyje neatsiejamos nuo vadinamųjų „kalėdinių romanų“, kurie dažnai literatūros gurmanų sutinkami su atlaidžia šypsena. Tačiau ar...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-rasytojos-nancy-huston-kuryba--20785366https://api.spreaker.com/episode/20785366Sun, 15 Dec 2019 13:05:00 +0000LRTRašytoja Nancy Huston įdomi ne tik tuo, kad pati verčia savo knygas – ši autorė puikiai išmano semiotiką ir struktūralizmą, kritiškai vertina literatūros teorijos reikšmę ir feminizmą. Šiandienos laidoje su rašytoja kalbamės apie jos kūrybos...1427falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kimo-leines-romanas-amzinybes-fjordo-pranasai--20420301https://api.spreaker.com/episode/20420301Sun, 01 Dec 2019 13:30:00 +0000LRTKimo Leinės romanas „Amžinybės fjordo pranašai” – istorija apie laisvę, pasirinkimus, viltį, nusivylimą, moralę ir Dievą. Ši knyga klampi ir daugiasluoksnė, pilna ne tik įtaigių gamtos aprašymų, bet ir kokčių smulkmenų. Su romano vertėja Ieva...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-lietuviu-literaturos-verteja-i-ispanu-kalba-carmen-caro-dugo--20306635Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20306635Sun, 24 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTCarmen Caro Dugo lietuviškai jau yra prakalbinusi Birutę Jonuškaitę, Vandą Juknaitę, Bitę Vilimaitę, Kristijoną Donelaitį, Antaną Baranauską ir kitus Lietuvos rašytojus. Šiemet išleistas naujausias vertėjos darbas – XX amžiaus lietuvių poezijos...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-su-ruta-elijosaityte-kaikare-apie-frankfurto-knygu-muge--20090996https://api.spreaker.com/episode/20090996Sun, 17 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTFrankfurto knygų mugė – viena didžiausių pasaulyje. Į ją suguža ir literatūros profesionalai, ir knygų mylėtojai. Su neseniai iš mugės grįžusia Rūta Elijošaityte – Kaikare kalbėjomės apie šių metų renginio specifiką – įdomiausias temas, išskirtinius...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kaip-nuzudyti-traveloga--19967714https://api.spreaker.com/episode/19967714Sun, 10 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTDebiutinis Nariaus Kairio romanas „Toliau nei vandenynas“ – kontempliatyvus pasakojimas apie jauno žmogaus tapsmą, kur piligriminį kelią einąs herojus susiduria su pakeleiviais, sunkumais, o labiausiai – su pačiu savimi. Mes skaitome jo dienoraštį,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-vilniaus-lapai-alternatyvus-literaturos-festivalis--19844748https://api.spreaker.com/episode/19844748Sun, 03 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTLapkričio 7-10 dienomis vyksiantis literatūros festivalis „Vilniaus lapai” ir vėl gali pasigirti įdomia programa – jame ir skaitytojų pamėgti lietuvių rašytojai, ir saviti užsienio autoriai, o renginių spektras įvairus – nuo susitikimų su kūrėjais iki...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-humanitariniu-mokslu-daktare-elena-baliutyte-riliskiene-apie-eduardo-miezelaicio-kuryba-ir-biografija--19726893https://api.spreaker.com/episode/19726893Sun, 27 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTMonografijos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ autorė Elena Baliutytė-Riliškienė pabrėžia, kad Eduardas Mieželaitis buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė, o mąstant apie jo...1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kolumbijos-literatura--19606663https://api.spreaker.com/episode/19606663Sun, 20 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTApie Kolumbiją esame susidarę nuomonę iš filmų ir serialų, tačiau jos literatūra Lietuvoje menkai žinoma. Ši „Literatūros akiračių“ laida skirta aptarti šiuolaikinę Kolumbijos literatūrą – Bogotoje susitikome su poetu Federico Díaz Granados ir...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-metu-knygos-rinkimai--19495268https://api.spreaker.com/episode/19495268Sun, 13 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTŠių metų „Metų knygos” rinkimų pradžią supo įvairios diskusijos. Nepaisant jų, tiek poezijos, tiek prozos suaugusiems penketukuose esama išties dėmesio vertų kūrinių – apie juos kalbamės su literatūrologe Neringa Butnoriūte, aptariame įdomiausias...1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-kritika--19387699https://api.spreaker.com/episode/19387699Sun, 06 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTLiteratūros kritikos padėtis Lietuvoje buvo kvestionuojama dėl daugybės skirtingų priežasčių: nepakankamo aktyvumo, nuosaikumo, perdėto kandumo, neseniai pradėta svarstyti ir apie knygų apžvalgininkų socialiniuose tinkluose įtaką. Su vertėja,...1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-margaret-randall-poezija--19290089https://api.spreaker.com/episode/19290089Sun, 29 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTSu poete iš JAV Margaret Randall susitikome rugsėjo pradžioje, Bogotoje. Šiandienos laidoje išskirtinės biografijos rašytoja, Beat generation atstovė, žymi feministė, pasakoja apie metus, praleistus Meksikoje, Kuboje, Nikaragvoje ir Ispanijoje,...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-agnes-zagrakalytes-poezija--19193583https://api.spreaker.com/episode/19193583Sun, 22 Sep 2019 13:30:00 +0000LRT„Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos? Reikia. Siužetų turime visą pasaulį”, sakoma ant Agnės Žagrakalytės poezijos rinkinio „Bu bu buitis” viršelio. Su autore susitikome paskaityti tekstų ir pasikalbėti apie...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-suomiu-literatura--19044510https://api.spreaker.com/episode/19044510Sun, 08 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTNaujausias vertėjos iš suomių kalbos Urtės Liepuoniūtės darbas – maginės fantastikos žanrą atstovaujančios rašytojos Siiri Enoranta romano jaunimui „Graudaragio užkalbėjimas“ vertimas. Su Urte aptariame šį įtraukiantį pasakojimą apie mistines būtybes,...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-mokykline-literaturos-programa--18977858https://api.spreaker.com/episode/18977858Sun, 01 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTApie literatūros dėstymą mokykloje diskutuojama kone kasmet: vis kyla klausimų, ką ir kodėl reikėtų skaityti, kaip mokiniams pristatyti kūrinius, koks mokymo procese yra mokytojo, ir koks – mokinio vaidmuo. O ką mano patys vaikai? Šiandienos laidoje...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-jurgos-tumasonytes-apsakymu-rinkinys-undines--18917338Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18917338Sun, 25 Aug 2019 13:30:00 +0000LRT„Undinės“ – antrasis rašytojos Jurgos Tumasonytės apsakymų rinkinys. Jame gausu įvairiausių personažų – karalių, undinių, vaikiną praradusių merginų, antrininkių, o kiekvienas jų pasakoja unikalią istoriją, kurioje tikrovė pinasi su magija. Į tai, kas...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-rasytoju-vaidmuo-valstybes-gyvenime--18853463https://api.spreaker.com/episode/18853463Sun, 18 Aug 2019 13:30:00 +0000LRT„Mes mokame pasakyti, kur yra problema, bet niekada nepasakome, ką daryti“, teigia rašytojas Andrius Jakučiūnas. Šiandienos laidoje aptariame jo mintis apie Lietuvos kultūros žmonių pasyvumą ir nenorą dalyvauti valstybės gyvenime, išsakytas...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-lutz-zeiler-kruzas--18794893https://api.spreaker.com/episode/18794893Sun, 11 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTVertėja Zita Baranauskaitė – Danielienė apibūdina Lutzo Zeilerio romaną „Kruzas“ kaip kūrinį apie tapimą žmogumi. Šiame romane vokiečių poetas ir prozininkas pasakoja apie Hidenzės salą, į kurią suplūsta nepritapėliai iš Rytų Vokietijos. Veiksmas...1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-olga-tokarczuk-begunai--18724972„Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu „Kojaniskatsi” (Koyaanisqatsi – gyvenimas be pusiausvyros, Arizonos indėnų hopių kalba). Keliauti, genamam nuolatinės nerimasties, dėsnio, verčiančio kiekvieną visatos kūną grįžti į pusiausvyros būseną. Tas grįžimas trunka be paliovos, nė akimirkai nesustodamas, nesąmoningai, paradoksaliai priešindamasis pats sau...” Šiandienos laidoje su Vyturiu aptariame „Bėgūnų” struktūrą, pagrindines temas, ir, žinoma, įdomiausius vertimo aspektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18724972Sun, 04 Aug 2019 13:30:00 +0000LRTOlgos Tokarczuk romano „Bėgūnai” vertėjas Vyturys Jarutis sako: „Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu...„Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu „Kojaniskatsi” (Koyaanisqatsi – gyvenimas be pusiausvyros, Arizonos indėnų hopių kalba). Keliauti, genamam nuolatinės nerimasties, dėsnio, verčiančio kiekvieną visatos kūną grįžti į pusiausvyros būseną. Tas grįžimas trunka be paliovos, nė akimirkai nesustodamas, nesąmoningai, paradoksaliai priešindamasis pats sau...” Šiandienos laidoje su Vyturiu aptariame „Bėgūnų” struktūrą, pagrindines temas, ir, žinoma, įdomiausius vertimo aspektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-siuolaikine-amerikieciu-poezija--18608139
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18608139Sun, 21 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTJAV literatūros pasaulis didžiulis, todėl nelengva jame pasimesti. Šiandienos laidoje mėginame žvilgtelėti į šiuolaikinę amerikiečių poeziją, o mūsų akiračius plečia lietuvių kilmės Amerikoje gimęs ir augęs vertėjas, poetas, Vilniaus Universiteto...
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-alfonsui-nykai-niliunui-atminti--18551174
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18551174Sun, 14 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTLiepos 15 dieną Alfonsas Nyka – Niliūnas būtų sulaukęs 100 metų, todėl šiandienos laida skirta jam, vienam svarbiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos poetų. Niliūno poezija – daugialypė, gili, aprėpti ją visą vieno pokalbiu metu neįmanoma, todėl...
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1601falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-juozo-baltusio-dienorasciai--18486796Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18486796Sun, 07 Jul 2019 13:30:00 +0000LRTJuozas Baltušis, galbūt nujausdamas, kad jo asmenybė bus prieštaringai vertinama, leido peržiūrėti asmeninį savo archyvą tik praėjus 25 metams po mirties. Šiandien skaitytojams jau prieinamas vienas iš rašytojo paliktų dokumentų – 1970 – 1975 m....Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-jurgitos-jasponytes-poezija--18429253https://api.spreaker.com/episode/18429253Sun, 30 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTŠiemet pasirodė nauja poetės Jurgitos Jasponytės poezijos knyga „Vartai auštrieji“. Šioje eilėraščių rinktinėje dera folkloriniai motyvai ir miesto poetika, rašytojai svarbios gimtosios vietos ir Vilnius – tiek pačios išvaikščiotas, tiek istorinis....1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-knygu-apzvalgos-socialiniuose-tinkluose--18383045Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18383045Sun, 23 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTInstagrame galima rasti visko – nuo katinėlių iki žinių apie kosmosą, o knygų apžvalgos irgi ne išimtis. Šiuo metu Lietuvoje matyti auganti vadinamųjų „bookstagramerių“ bendruomenė, kurios nariai ne tik dalinasi estetiškomis skaitomų knygų...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-laidos-viesnia-vaiva-grainyte--18292801https://api.spreaker.com/episode/18292801Sun, 16 Jun 2019 13:30:00 +0000LRT„Akiračiuose“ gorilos, asmeninė archeologija ir audiopoezija. Ir, mano galva, viena savičiausių šių metų lietuvių poezijos knygų. Šiandienos viešnia - Vaiva Grainytė, rašytoja pasakoja apie šiemet pasirodžiusią eilėraščių rinktinę „Gorilos archyvai“....1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-vilniaus-istorijos--18224257Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18224257Sun, 09 Jun 2019 13:30:00 +0000LRTSavo knygą „Vilniaus istorijos: gidas po XVIII a. miestą“ ekskursijų vadovė, istorikė Sonata Šulcė pristato kaip gidą ne tik po Lietuvos sostinę, bet ir po visą XVIII a. epochą. Šioje knygoje, lydimas garsesnių ir mažai kam girdėtų personažų,...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-manto-tolockos-poezija--18155543Manto Toločkos poezijoje kalba ir rašymas tampa savita pasaulio metafora, o pats rašytojas įvardija šį eilėraščių rinkinį kaip „minties knygą“. Šiandienos laidoje poetas pasakoja apie „Popierinės“ konceptą, kūrybinius užmojus, alternatyvų leidybos finansavimą ir savo asmeninį literatūros kanoną.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18155543Sun, 02 Jun 2019 13:30:00 +0000LRT„Poezija man prasideda ir baigiasi su kalba“, teigia debiutinę poezijos rinktinę „Popierinė“ išleidęs poetas Mantas Toločka. Manto Toločkos poezijoje kalba ir rašymas tampa savita pasaulio metafora, o pats rašytojas įvardija šį eilėraščių rinkinį...Manto Toločkos poezijoje kalba ir rašymas tampa savita pasaulio metafora, o pats rašytojas įvardija šį eilėraščių rinkinį kaip „minties knygą“. Šiandienos laidoje poetas pasakoja apie „Popierinės“ konceptą, kūrybinius užmojus, alternatyvų leidybos finansavimą ir savo asmeninį literatūros kanoną.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-2019-05-26-16-30--18084876Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18084876Sun, 26 May 2019 13:30:00 +0000LRT„Skaityti yra pats mieliausias užsiėmimas“, sako poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas. Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus...Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-2019-05-19-16-30--18020477Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18020477Sun, 19 May 2019 13:30:00 +0000LRTŠiuolaikinis skaitytojas vis dažniau kreipia žvilgsnį į negrožinės literatūros lentynas – Yuval Harari jau kurį laiką puikuojasi populiariausių autorių sąrašuose, vis dažniau ir daugiau leidžiama įvairių mokslo populiarinimo knygų, kokybiškų...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-2019-05-12-16-30--17911644Šioje laidoje kalbamės apie poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius iš užsienio – šiemet Lietuvoje viešės 8 poetai iš skirtingų pasaulio šalių (Latvijos, Airijos, Rumunijos, Čilės/Vokietijos, Indijos, Graikijos, Nyderlandų, Suomijos ir Čekijos). Su Vytautu Dekšniu aptariame skirtingas poetines tradicijas ir pagrindinius organizacinius darbus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17911644Sun, 12 May 2019 13:30:00 +0000LRT„Jau nebe tie laikai, kai lietuviui reikėjo parodyti gyvą japoną ar gyvą afrikietį, dabar reikia gyvos poezijos ir įvairių tradicijų“, sako poetas, vertėjas, vienas iš „Poezijos pavasario“ organizatorių Vytautas Dekšnys. Šioje laidoje kalbamės apie...Šioje laidoje kalbamės apie poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius iš užsienio – šiemet Lietuvoje viešės 8 poetai iš skirtingų pasaulio šalių (Latvijos, Airijos, Rumunijos, Čilės/Vokietijos, Indijos, Graikijos, Nyderlandų, Suomijos ir Čekijos). Su Vytautu Dekšniu aptariame skirtingas poetines tradicijas ir pagrindinius organizacinius darbus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1509falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-2019-05-05-16-30--17845556Romaną išleido Alma littera leidykla, vertė Aira Nekrašaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17845556Sun, 05 May 2019 13:30:00 +0000LRT„Norėjau atsakyti į konkrečius klausimus. Kaip asmeniškai išgyvenama nelaimė, per išpuolį netekus tėvo, vyro, brolio? Kaip po ETA išpuolio toliau gyvena našlė, našlaitis, suluošintasis“, Fernando Aramburu romane „Patria“ sako vienas personažų....Romaną išleido Alma littera leidykla, vertė Aira Nekrašaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-literaturos-akiraciai-2019-04-28-16-30--17815090Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17815090Sun, 28 Apr 2019 13:30:00 +0000LRT„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė. Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių...Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-robert-menasse-romanas-sostine--17750905https://api.spreaker.com/episode/17750905Sun, 21 Apr 2019 13:30:00 +0000LRT„Galime rinktis – arba spręsti problemas drauge, arba mirti pavieniui“, sako rašytojas iš Vienos, atsisakantis vadinti save austru, Robertas Menasse. Šis prozininkas, aktyviai pasisakantis už vieningos Europos Sąjungos idėją, yra pirmasis rašytojas,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kino-pavasario-filmai-apie-rasytojus--17750901https://api.spreaker.com/episode/17750901Sun, 14 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTKaip visada gausybę įdomių filmų žiūrovams pasiūliusio kino festivalio „Kino pavasaris“ repertuare šiemet būta ir juostų apie rašytojus ir literatūrą. „Laukinė kriaušė“ pasakoja apie Sinaną, taip trokštantį išleisti pirmąją knygą, kad netgi ryžtasi...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-dainos-opolskaites-dienu-piramides--17580793https://api.spreaker.com/episode/17580793Sun, 07 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTDaina Opolskaitė sako: „Man labai svarbu, kad žmogus pats prieš save būtų atviras, teisingas, toks, koks yra, nes jeigu žmogus pradeda slėptis pats nuo savęs – tada kažkas labai baisaus nutinka“. Šioje „Literatūros akiračių“ laidoje Daina Opolskaitė...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-kas-vyksta-norvegu-literaturos-padangeje-ka-galime-paskaityti-lietuviskai--17498347https://api.spreaker.com/episode/17498347Sun, 31 Mar 2019 13:30:00 +0000LRTLietuviams gerai pažįstama norvegų kriminalinės literatūros žvaigždė Jo Nesbo, atradęs vietą ne vieno skaitytojo širdyje, ar bent jau kelionkrepšyje. Tačiau tiesa ta, kad ne vien detektyvai populiarina norvegų literatūrą pasaulyje – svarbūs ir tokie...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-greta-ambrazaite-ir-kornelijus-platelis-pasakoja-apie-tai-kas-svarbu-ju-poezijai--17498334https://api.spreaker.com/episode/17498334Sun, 24 Mar 2019 14:30:00 +0000LRTKaip įprasta, knygų mugės metu paskelbti svarbūs literatūros apdovanojimai, skirti įsimintiniausioms praėjusių metų knygoms ir skaitytojų mylimiausiems autoriaus. Poetams atiteko du apdovanojai – premiją už kūrybiškiausią metų poezijos knygą pelnė...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-03-17-16-30--17363025https://api.spreaker.com/episode/17363025Sun, 17 Mar 2019 20:22:00 +0000LRT1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-03-10-16-30--17363021https://api.spreaker.com/episode/17363021Sun, 10 Mar 2019 20:21:00 +0000LRT1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-03-03-16-30--172164302019 m. nutarta daugiau dėmesio skirti čekų literatūros vertimų į lietuvių kalbą skatinimui. Apie svarbiausius šiuolaikinės čekų literatūros kūrinius pasakoja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vitas Korseltas, iš čekų kalbos verčianti Laura Vancevičienė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/03/1017039680.m4aSun, 03 Mar 2019 14:30:00 +0000LRTKur dingsta viena kojinė iš poros? Kaip jaučiasi kosmonautas iš Bohemijos? Atsakymus į šiuos klausimus jau yra parengę Čekijos rašytojai. 2019 m. nutarta daugiau dėmesio skirti čekų literatūros vertimų į lietuvių kalbą skatinimui. Apie svarbiausius...2019 m. nutarta daugiau dėmesio skirti čekų literatūros vertimų į lietuvių kalbą skatinimui. Apie svarbiausius šiuolaikinės čekų literatūros kūrinius pasakoja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vitas Korseltas, iš čekų kalbos verčianti Laura Vancevičienė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-02-24-16-30--171396582018 m. gruodį pasirodė vizualiosios poezijos lietuvių kalba rinktinė „Raidžių paveikslai“, išleista „NoRoutine Books“. Apie tai, kaip buvo rengiamas šis leidinys ir kaip į vizualiąją poeziją reaguoja Lietuvos skaitytojai ir rašytojai, kalbamės su knygos sudarytojais: poetu Benediktu Januševičiumi ir leidėju, dailininku Gyčiu Skudžinsku.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072533.m4aSun, 24 Feb 2019 14:30:00 +0000LRT„Eksperimentinė poezija nėra šėtono apsėdimas“, – sako Benediktas Januševičius. 2018 m. gruodį pasirodė vizualiosios poezijos lietuvių kalba rinktinė „Raidžių paveikslai“, išleista „NoRoutine Books“. Apie tai, kaip buvo rengiamas šis leidinys ir kaip...2018 m. gruodį pasirodė vizualiosios poezijos lietuvių kalba rinktinė „Raidžių paveikslai“, išleista „NoRoutine Books“. Apie tai, kaip buvo rengiamas šis leidinys ir kaip į vizualiąją poeziją reaguoja Lietuvos skaitytojai ir rašytojai, kalbamės su knygos sudarytojais: poetu Benediktu Januševičiumi ir leidėju, dailininku Gyčiu Skudžinsku.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-02-17-16-30--17072435Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039626.m4aSun, 17 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTPastaraisiais metais vis dažniau girdėti diskusijų apie būtinybę į kultūrinį diskursą vienodai įtraukti tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, paprastai dėmesį telkiame į šiuolaikines asmenybes. O ką žinome apie pirmąsias Lietuvos moteris rašytojas?...Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-02-10-16-30--17008834Šiuos metus pradėjome niūria žinia – sausio 23 dieną Niujorke mirė Jonas Mekas. Nors geriau pasauliui žinomi kinematografiniai Jono Meko kūriniai, tačiau jo būta ir poeto, prozininko. Apie tai, kaip Jonas Mekas fiksuodavo kasdienybės virpesius literatūroje, šiandien pasakoja rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039385.m4aSun, 10 Feb 2019 14:30:00 +0000LRT„Jam poezija buvo visa kas“, – pastebi Vytautas V. Landsbergis. Šiuos metus pradėjome niūria žinia – sausio 23 dieną Niujorke mirė Jonas Mekas. Nors geriau pasauliui žinomi kinematografiniai Jono Meko kūriniai, tačiau jo būta ir poeto, prozininko....Šiuos metus pradėjome niūria žinia – sausio 23 dieną Niujorke mirė Jonas Mekas. Nors geriau pasauliui žinomi kinematografiniai Jono Meko kūriniai, tačiau jo būta ir poeto, prozininko. Apie tai, kaip Jonas Mekas fiksuodavo kasdienybės virpesius literatūroje, šiandien pasakoja rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-02-03-16-30--16943754Savo straipsniuose Donatas Petrošius šmaikščiai nagrinėja įvairiausias temas, susijusias su Lietuvos kultūriniu gyvenimu: nuo to, kokias šiukšles galima rūšiuoti Lietuvos bibliotekose, iki skaitymo skatinimo programos siaubų. Už indėlį į publicistiką poetas, eseistas 2018 m. gruodį buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno tarybos premija. Su Donatu kalbamės apie anoniminius komentatorius, matematines straipsnio rašymo formules ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017006814.m4aSun, 03 Feb 2019 14:30:00 +0000LRT„Turtingoj šaly gyvenam, visko turim, bet sugebam susidėliot sau gyvenimą taip, kad atrodytume visiški vargšai.“ Savo straipsniuose Donatas Petrošius šmaikščiai nagrinėja įvairiausias temas, susijusias su Lietuvos kultūriniu gyvenimu: nuo to, kokias...Savo straipsniuose Donatas Petrošius šmaikščiai nagrinėja įvairiausias temas, susijusias su Lietuvos kultūriniu gyvenimu: nuo to, kokias šiukšles galima rūšiuoti Lietuvos bibliotekose, iki skaitymo skatinimo programos siaubų. Už indėlį į publicistiką poetas, eseistas 2018 m. gruodį buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno tarybos premija. Su Donatu kalbamės apie anoniminius komentatorius, matematines straipsnio rašymo formules ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1433falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-01-27-16-30--16861695Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių autorių – Giorgo Seferio, Giannio Ritso, Odisėjo Elyčio ir Niko Gatso – eilėraščiai, iš graikų kalbos išversti Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės ir Kristinos Svarevičiūtės. Knygos skaitytojas kviečiamas pasinerti į svaigų Graikijos kraštovaizdį, pilną įtaigiai aprašytų vaizdų, jausmingą kasdienio gyvenimo žaismę. Tiesa, čia pat yra nardinamas ir į pokario slogutį bei skausmo išsekinto žmogaus sąmyšį. Apie graikų poeziją „Literatūros akiračiuose“ pasakoja Kristina Svarevičiūtė ir Rūta Burbaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974264.m4aSun, 27 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTKą be antikos ir Konstantino Kavafio žinome apie graikų poeziją? Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių...Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių autorių – Giorgo Seferio, Giannio Ritso, Odisėjo Elyčio ir Niko Gatso – eilėraščiai, iš graikų kalbos išversti Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės ir Kristinos Svarevičiūtės. Knygos skaitytojas kviečiamas pasinerti į svaigų Graikijos kraštovaizdį, pilną įtaigiai aprašytų vaizdų, jausmingą kasdienio gyvenimo žaismę. Tiesa, čia pat yra nardinamas ir į pokario slogutį bei skausmo išsekinto žmogaus sąmyšį. Apie graikų poeziją „Literatūros akiračiuose“ pasakoja Kristina Svarevičiūtė ir Rūta Burbaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-01-20-16-30--16777391Lietuvių rašytojai yra gana įdėmiai perskaitę magiškojo realizmo pradininką Gabrielį Garcią Marquezą, ispanų poetą Federico Garcią Lorcą, nenuilstantį prozos žaidimų žaidėją Julio Cortazarą ir intelektualių žabangų spendėją Jorge Luisą Borgesą. O ar pažįstame kitus Ispanijos ir Lotynų Amerikos autorius? Ar jie pažįsta mus? Kaip ir ko mokomės iš ispanakalbės literatūros? Aptarsime, kokie ryšiai sieja lietuvių ir ispanakalbę literatūras, mėginsime įvardyti tai, kas mus sieja, ir kas skiria.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016973982.m4aSun, 20 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTApsakyme gana keistu pavadinimu „Literatūra+liga=literatūra“ Čilės rašytojas Roberto Bolaño sako: „Akivaizdu, kad rašyti – tai tas pats, kas skaityti, o kartkartėmis netgi panašu į keliavimą.“ Apie tai, kaip viena po kitą keliauja lietuvių, ispanų ir...Lietuvių rašytojai yra gana įdėmiai perskaitę magiškojo realizmo pradininką Gabrielį Garcią Marquezą, ispanų poetą Federico Garcią Lorcą, nenuilstantį prozos žaidimų žaidėją Julio Cortazarą ir intelektualių žabangų spendėją Jorge Luisą Borgesą. O ar pažįstame kitus Ispanijos ir Lotynų Amerikos autorius? Ar jie pažįsta mus? Kaip ir ko mokomės iš ispanakalbės literatūros? Aptarsime, kokie ryšiai sieja lietuvių ir ispanakalbę literatūras, mėginsime įvardyti tai, kas mus sieja, ir kas skiria.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.]]>1482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-01-13-16-30--16717995Vaikystė ir jaunystė griežtoje Jugoslavijos komunistų šeimoje, išsiveržimas į Vakarų Europą, tarptautinė karjera, dvasingumo paieškos, meilė, išsiskyrimai, nuolatinis bandymas peržengti ribas gyvenime ir kūryboje. Tai – keletas knygoje nagrinėjamų temų, kurias laidoje aptarsime su meno kritike Aiste Paulina Virbickaite, literatūrologe Virginija Cibarauske ir poete Aušra Kaziliūnaite.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941502.m4aSun, 13 Jan 2019 14:30:00 +0000LRT„Tai knyga ne tik besidomintiems menu. Tai labai įvairiapusė, daugiaplanė ir įtaigiai papasakota moters gyvenimo istorija“, – apie vienos ryškiausių mūsų dienų menininkių Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“ pastebi literatūrologė Virginija...Vaikystė ir jaunystė griežtoje Jugoslavijos komunistų šeimoje, išsiveržimas į Vakarų Europą, tarptautinė karjera, dvasingumo paieškos, meilė, išsiskyrimai, nuolatinis bandymas peržengti ribas gyvenime ir kūryboje. Tai – keletas knygoje nagrinėjamų temų, kurias laidoje aptarsime su meno kritike Aiste Paulina Virbickaite, literatūrologe Virginija Cibarauske ir poete Aušra Kaziliūnaite.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2019-01-06-16-30--16646475Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pačioje senųjų metų pabaigoje išleido naują poezijos rinkinį. Paskutiniame viršelyje netikėtai randame pavadinimą – „Bendratis. Vieno eilėraščio istorija“. O pirmajame viršelyje, net nenuplėšę eilėraščius knygoje laikančios lipnios raudonos juostos, galime perskaityti tą vieną eilėraštį.
Nedidelis poezijos rinkinys – jau trečioji Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščių knyga. Iš Jaunojo jotvingio premija apdovanoto rinkinio „Mo“ čia ateina mažos bendruomenės kasdienybė, praeities prisiminimai, santykiai su tėvu ir atsiranda naujas jausmas – kaip būti tėvu savo sūnui. Statydamas ir griaudamas sienas poetas leidžiasi į savo poezijos paieškas. Į šią kelionę leidžiamės ir mes – skaitytojai ir klausytojai.
Ved. Jolanta Kryževičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941122.m4aSun, 06 Jan 2019 14:30:00 +0000LRT„Ar nėra taip, kad visa poezija yra pastanga parašyti tą vieną savo eilėraštį?“ Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pačioje senųjų metų pabaigoje išleido naują poezijos rinkinį. Paskutiniame viršelyje netikėtai randame pavadinimą – „Bendratis....Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pačioje senųjų metų pabaigoje išleido naują poezijos rinkinį. Paskutiniame viršelyje netikėtai randame pavadinimą – „Bendratis. Vieno eilėraščio istorija“. O pirmajame viršelyje, net nenuplėšę eilėraščius knygoje laikančios lipnios raudonos juostos, galime perskaityti tą vieną eilėraštį.
Nedidelis poezijos rinkinys – jau trečioji Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščių knyga. Iš Jaunojo jotvingio premija apdovanoto rinkinio „Mo“ čia ateina mažos bendruomenės kasdienybė, praeities prisiminimai, santykiai su tėvu ir atsiranda naujas jausmas – kaip būti tėvu savo sūnui. Statydamas ir griaudamas sienas poetas leidžiasi į savo poezijos paieškas. Į šią kelionę leidžiamės ir mes – skaitytojai ir klausytojai.
Ved. Jolanta Kryževičienė.]]>1514falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-12-30-16-30--16598090Proza šiais metais pralaimėjo poezijai, tačiau labai stiprėja dokumentiniai žanrai. Netikėkime knygų dešimtukais ar kitais topais, skaitykime, kas mums patinka, tačiau atkreipkime dėmesį į premijuotus kūrinius, gal jie padės orientuotis naujų knygų gausybėje.
Tokios ir panašios apibendrinančios metų tezės, patarimai ir palinkėjimai nuskambės paskutinėje metų laidoje „Literatūros akiračiai“, kurioje savo įžvalgomis dalijasi trys literatūros kritikai – Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Ramūnas Čičelis.
Sėkmingų metų, brangūs klausytojai, knygų pasaulio gyventojai!
Ved. Jolanta Kryževičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908412.m4aSun, 30 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTBaigiasi dar vieneri metai. Kokie jie buvo literatūros pasaulyje? Kokių naujų reiškinių, intriguojančių kūrinių, naujų autorių sulaukėme? Trys literatūros kritikai žvelgia į besibaigiančius literatūros metus. Proza šiais metais pralaimėjo poezijai,...Proza šiais metais pralaimėjo poezijai, tačiau labai stiprėja dokumentiniai žanrai. Netikėkime knygų dešimtukais ar kitais topais, skaitykime, kas mums patinka, tačiau atkreipkime dėmesį į premijuotus kūrinius, gal jie padės orientuotis naujų knygų gausybėje.
Tokios ir panašios apibendrinančios metų tezės, patarimai ir palinkėjimai nuskambės paskutinėje metų laidoje „Literatūros akiračiai“, kurioje savo įžvalgomis dalijasi trys literatūros kritikai – Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Ramūnas Čičelis.
Sėkmingų metų, brangūs klausytojai, knygų pasaulio gyventojai!
Ved. Jolanta Kryževičienė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-12-23-16-30--16574160Skambės fragmentai iš literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“ vykusio dviejų puikių literatų susitikimo. Poetą Antaną A. Jonyną kalbina rašytojas Rolandas Rastauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875685.m4aSun, 23 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTKaip susikuria poezijos prasmė? Kaip keičiasi poezija šiandien ir kas išlieka svarbiausia kūryboje? Skambės fragmentai iš literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“ vykusio dviejų puikių literatų susitikimo. Poetą Antaną A. Jonyną kalbina rašytojas...Skambės fragmentai iš literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“ vykusio dviejų puikių literatų susitikimo. Poetą Antaną A. Jonyną kalbina rašytojas Rolandas Rastauskas.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-12-16-16-30--16493397„Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ – tokį pranešimą vaikų ir paauglių tyrinėtoja D. Šakavičiūtė skaitys tradiciniuose Prano Mašioto skaitymuose.
Kasmet P. Mašioto gimtadienio proga susirenkantys literatūros tyrinėtojai, autoriai, bibliotekininkai ir skaitytojai aptaria vaikų ir paauglių literatūros naujienas, tendencijas ir kitus įdomius klausimus.
Tad apie vaikų ir paauglių literatūrą ir autoritetus joje mašiotinių išvakarėse kalbėsimės su literatūrologe D. Šakavičiūte.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875623.m4aSun, 16 Dec 2018 14:30:00 +0000LRT„Pasigendu gyvybės. Literatūra neturi būti trafaretų, teisingų personažų rinkinys, bet turi padėti vaikams ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus“, – pastebi literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė. „Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ –...„Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ – tokį pranešimą vaikų ir paauglių tyrinėtoja D. Šakavičiūtė skaitys tradiciniuose Prano Mašioto skaitymuose.
Kasmet P. Mašioto gimtadienio proga susirenkantys literatūros tyrinėtojai, autoriai, bibliotekininkai ir skaitytojai aptaria vaikų ir paauglių literatūros naujienas, tendencijas ir kitus įdomius klausimus.
Tad apie vaikų ir paauglių literatūrą ir autoritetus joje mašiotinių išvakarėse kalbėsimės su literatūrologe D. Šakavičiūte.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-12-09-16-30--16429045Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016842920.m4aSun, 09 Dec 2018 14:30:00 +0000LRT„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina. Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės...Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-12-02-16-30--16370080„Šokoladas“, ko gero, geriausiai žinomas rašytojos romanas, virtęs ir kino filmu. Autorės kūryba išleista penkiasdešimtyje šalių, o Lietuvoje J. Harris viešėjo literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Ją kalbino literatūrologė Eglė Kačkutė. Laidoje klausysimės šio susitikimo fragmentų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016842786.m4aSun, 02 Dec 2018 14:03:00 +0000LRT„Visą laiką grįžtu prie tos pačios temos. Kad ir kur nukeltų veiksmas, man visada svarbi maža bendruomenė ir joje vykstanti drama. Visose kultūrose bendruomenės labai panašios. Jose gali įžvelgti panašias struktūras, vaidmenis, spaudimą“, – pastebi...„Šokoladas“, ko gero, geriausiai žinomas rašytojos romanas, virtęs ir kino filmu. Autorės kūryba išleista penkiasdešimtyje šalių, o Lietuvoje J. Harris viešėjo literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Ją kalbino literatūrologė Eglė Kačkutė. Laidoje klausysimės šio susitikimo fragmentų.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-11-25-16-30--16310854Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. Šių metų festivalio moto – „Autografai“ – simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Apie šiuos santykius, apie nepriklausomo rašytojo situaciją šiandieninėje visuomenėje, apie poeziją ir prozą Menų spaustuvės scenoje ir vyko dviejų kūrėjų dialogas, kurio fragmentų siūlome pasiklausyti laidoje.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810098.m4aSun, 25 Nov 2018 14:30:00 +0000LRT„Aš rašau ne dėl to, kad kuo nors būčiau. Rašau, kad būčiau apskritai“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurį festivalyje „Vilniaus lapai“ kalbino poetas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius. Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio...Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. Šių metų festivalio moto – „Autografai“ – simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Apie šiuos santykius, apie nepriklausomo rašytojo situaciją šiandieninėje visuomenėje, apie poeziją ir prozą Menų spaustuvės scenoje ir vyko dviejų kūrėjų dialogas, kurio fragmentų siūlome pasiklausyti laidoje.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1517falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-11-18-16-30--16257024Su rašytoja G. Kazlauskaite vartysime naujausią jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“. Poetės kūrybos gerbėjai šiame rinkinyje atpažins autorei būdingą asmenišką, labai atvirą, skaudų kalbėjimą. „Gintaro kambaryje“ atsiveria ir naujos temos – istorija, gimtos vietos, šeimos linija. Visa tai aptarsime su autore.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777496.m4aSun, 18 Nov 2018 14:30:00 +0000LRT„Kai rašiau šią knygą, susitaikiau su mintimi, kad mano santykis su pasauliu depresyvus. Gyvenu vartotojiškoje visuomenėje ir jos pakeisti negaliu. Vienintelis mano būdas kovoti su situacija – daryti tai, kas neapsimoka, reikalinga nedideliam ratui...Su rašytoja G. Kazlauskaite vartysime naujausią jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“. Poetės kūrybos gerbėjai šiame rinkinyje atpažins autorei būdingą asmenišką, labai atvirą, skaudų kalbėjimą. „Gintaro kambaryje“ atsiveria ir naujos temos – istorija, gimtos vietos, šeimos linija. Visa tai aptarsime su autore.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-11-11-16-30--16195765Neseniai kiek pataisytas „Fausto“ vertimas buvo išleistas dar kartą. Tad tai proga atsiversti nesenstančią klasiką ir prisiminti, kaip A. A. Jonynas ėmėsi šio didžiulio darbo – prakalbinti „Faustą“ lietuviškai.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744986.m4aSun, 11 Nov 2018 14:30:00 +0000LRT„Vos pabaigęs versti, vėl gali pradėti iš naujo. Ir sugrįžęs atrasi naujų dalykų. Ten slypi tiek prasmių, idėjų ir kartu tai – poezijos enciklopedija“, – sako poetas Antanas A. Jonynas, į lietuvių kalbą išvertęs Johanno Wolfgango Goethe‘s „Faustą“....Neseniai kiek pataisytas „Fausto“ vertimas buvo išleistas dar kartą. Tad tai proga atsiversti nesenstančią klasiką ir prisiminti, kaip A. A. Jonynas ėmėsi šio didžiulio darbo – prakalbinti „Faustą“ lietuviškai.
Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-11-04-16-30--16138001http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744744.m4aSun, 04 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTVienas žymiausių Lietuvos menininkų Leonardas Gutauskas lapkričio 6 dieną minės gražų gyvenimo jubiliejų. Baigęs scenografijos studijas Dailės institute, debiutavo eilėraščių knyga „Ištrūko mano žirgai“. Pirmasis romanas „Vilko dantų karoliai“...1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-10-28-16-30--16081790Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ išsiskiria ilgais proziškais eilėraščiais, pasakojančiais istorijas. Šiuose eilėraščiuose daug rudens, daug atminties, išėjusių artimų žmonių, rašytojų vardų, kurie pasirodo tarsi literatūriniai globėjai.
Ši Gintaro Bleizgio knyga įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką. Naujoji knyga yra jau dvyliktoji. Dvylika knygų ir nemažai svarbių premijų. Bet rašytojas buvo padaręs ir pauzę, pasukęs į verslui, o ne poezijai artimesnes teritorijas. Su Gintaru Bleizgiu kalbėsime apie šią pauzę ir grįžimą į poeziją, apie poezijos galią ir skirtingą požiūrį į rašytojus provincijos bibliotekose ir didmiesčių verslininkų ratuose, bet labiausiai apie žmones kaip žiedus. Apie žiedus pievose, kraujyje, atmintyje.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711834.m4aSun, 28 Oct 2018 14:30:00 +0000LRT„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys. Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga...Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ išsiskiria ilgais proziškais eilėraščiais, pasakojančiais istorijas. Šiuose eilėraščiuose daug rudens, daug atminties, išėjusių artimų žmonių, rašytojų vardų, kurie pasirodo tarsi literatūriniai globėjai.
Ši Gintaro Bleizgio knyga įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką. Naujoji knyga yra jau dvyliktoji. Dvylika knygų ir nemažai svarbių premijų. Bet rašytojas buvo padaręs ir pauzę, pasukęs į verslui, o ne poezijai artimesnes teritorijas. Su Gintaru Bleizgiu kalbėsime apie šią pauzę ir grįžimą į poeziją, apie poezijos galią ir skirtingą požiūrį į rašytojus provincijos bibliotekose ir didmiesčių verslininkų ratuose, bet labiausiai apie žmones kaip žiedus. Apie žiedus pievose, kraujyje, atmintyje.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-10-21-16-30--16020134Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.
Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.
Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.
Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.
Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711704.m4aSun, 21 Oct 2018 13:30:00 +0000LRT„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis. Nauja Kornelijaus Platelio...Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.
Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.
Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.
Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.
Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1606falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-10-14-16-30--15963913Apie sudėtingą asmeninį poetės Janinos Degutytės gyvenimą skaitytojai sužinojo iš jos knygos „Atsakymai“, pasirodžiusios 1996 metais. Šioje laidoje poetės gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja Giedrė Šmitienė pasakos apie Janinos Degutytės ir jos motinos ryšį detaliau, remadamasi platesniais šaltiniais, taip pat ir laiškais bei eilėraščiais.
Kaip Janina Degutytė bandė papasakoti sudėtingus savo išgyvenimus vaikystėje?
Kaip net vaikams skirtame žurnale Janina Degutytė pasakojo apie motinos alkoholizmą ir depresiją?
Kaip skyrėsi Janinos Degutytės laiškai, rašyti motinai ir draugėms?
Kaip poetė atsisveikino su motina eilėraščiuose po jos mirties?
Šios poetės gyvenimo detalės neabejotinai paskatina kiek kitaip perskaityti ir visą Janinos Degutytės poeziją.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646570.m4aSun, 14 Oct 2018 13:30:00 +0000LRT„Kai tari žodį „namai“, kitas žodis ateina „motina“. Motina – man sunkiausia apie ją kalbėti “, – apie savo santykius su motina rašė poetė Janina Degutytė. Apie sudėtingą asmeninį poetės Janinos Degutytės gyvenimą skaitytojai sužinojo iš jos knygos...Apie sudėtingą asmeninį poetės Janinos Degutytės gyvenimą skaitytojai sužinojo iš jos knygos „Atsakymai“, pasirodžiusios 1996 metais. Šioje laidoje poetės gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja Giedrė Šmitienė pasakos apie Janinos Degutytės ir jos motinos ryšį detaliau, remadamasi platesniais šaltiniais, taip pat ir laiškais bei eilėraščiais.
Kaip Janina Degutytė bandė papasakoti sudėtingus savo išgyvenimus vaikystėje?
Kaip net vaikams skirtame žurnale Janina Degutytė pasakojo apie motinos alkoholizmą ir depresiją?
Kaip skyrėsi Janinos Degutytės laiškai, rašyti motinai ir draugėms?
Kaip poetė atsisveikino su motina eilėraščiuose po jos mirties?
Šios poetės gyvenimo detalės neabejotinai paskatina kiek kitaip perskaityti ir visą Janinos Degutytės poeziją.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-09-30-16-30--15848856Taigi ką rodo šis sąrašas? Kokie prancūzakalbiai tekstai turėjo didžiausią įtaką mūsų kultūrai? Apie tai pokalbis su prancūzų literatūros specialistu, vertėju prof. Vytautu Bikulčiumi, filosofu ir vertėju Viktoru Bachmetjevu ir projekto koordinatoriumi, vertėju Pauliumi Garbačiausku. Ved. Raminta Jonykaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016646272.m4aSun, 30 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTJau tradicija tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skelbiami vienos ar kitos literatūros metai. 2018-ieji skirti prancūzų kalba kuriamai literatūrai. Atrinkus geriausių grožinių kūrinių 100-uką, ekspertai pastebėjo, kad labai daug reikšmingų...Taigi ką rodo šis sąrašas? Kokie prancūzakalbiai tekstai turėjo didžiausią įtaką mūsų kultūrai? Apie tai pokalbis su prancūzų literatūros specialistu, vertėju prof. Vytautu Bikulčiumi, filosofu ir vertėju Viktoru Bachmetjevu ir projekto koordinatoriumi, vertėju Pauliumi Garbačiausku. Ved. Raminta Jonykaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-09-23-16-30--15792738Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės autentiškų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio kasdienybės detalių nuaustas Kęstučio Šapokos apysakų romanas „Pušis, kuri juokėsi“ jau sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kalbos, ir formos dalykų.
Kęstutis Šapoka rašė knygą apie savo kartą ir savo Vilnių, kurio nerado kitų lietuvių autorių knygose. Autorius savotiškai perinterpretuoja Justino Marcinkevičiaus apysaką tuo pačiu pavadinimu. Matomiausia šiuos du kūrinius siejanti gija – miestiečių jaunuolių ieškojimai, tas amžiaus etapas, kai gyvenimas dar neįsispraudė į aiškius ir prognozuojamus siužetus. Tik Kęstučio Šapokos jaunuoliai iš kito socialinio sluoksnio, balansuojantys ant asocialumo ribos, besiverčiantys trumpalaikiais darbais, įsiveliantys į kiemų ir rajonų reikalus. O pats Vilnius ne Katedros aikštė ir Gedimino prospektas, ne turistiniais maršrutai, o atokesni ir niūresni rajonai.
Knygos veiksmas vyksta pirmoje dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje, prisimename kai kuriuos visuomeninius to meto įvykius, bet daug didesnę dalį užima to meto buities, ekonomikos, gyvensenos detalių rekonstravimas.
Laidoje su autoriumi kalbėsimės apie tai, kodėl dabar dešimtasis dešimtmetis mums tapo toks svarbus ir įdomus, kodėl jis dažnai atrodo juokingas, kas per tuos metus pasikeitė, o kas išliko nepakitę mūsų visuomenėje. Kuo autoriui patrauklus amerikietiškas „purvinasis realizmas“ ir rusiška „černucha“? Kodėl tas laikas atrodo „tikresnis“, negu šiandiena?
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016580864.m4aSun, 23 Sep 2018 13:30:00 +0000LRT„Iš tų laikų, ko gero, labiausiai prisimena nuoga tikrovė. Jokios vertikalės, vien horizontalė. Labai keistas laikotarpis“, – sako knygą apie paskutinį XX amžiaus dešimtmetį išleidęs Kęstutis Šapoka. Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės...Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės autentiškų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio kasdienybės detalių nuaustas Kęstučio Šapokos apysakų romanas „Pušis, kuri juokėsi“ jau sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kalbos, ir formos dalykų.
Kęstutis Šapoka rašė knygą apie savo kartą ir savo Vilnių, kurio nerado kitų lietuvių autorių knygose. Autorius savotiškai perinterpretuoja Justino Marcinkevičiaus apysaką tuo pačiu pavadinimu. Matomiausia šiuos du kūrinius siejanti gija – miestiečių jaunuolių ieškojimai, tas amžiaus etapas, kai gyvenimas dar neįsispraudė į aiškius ir prognozuojamus siužetus. Tik Kęstučio Šapokos jaunuoliai iš kito socialinio sluoksnio, balansuojantys ant asocialumo ribos, besiverčiantys trumpalaikiais darbais, įsiveliantys į kiemų ir rajonų reikalus. O pats Vilnius ne Katedros aikštė ir Gedimino prospektas, ne turistiniais maršrutai, o atokesni ir niūresni rajonai.
Knygos veiksmas vyksta pirmoje dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje, prisimename kai kuriuos visuomeninius to meto įvykius, bet daug didesnę dalį užima to meto buities, ekonomikos, gyvensenos detalių rekonstravimas.
Laidoje su autoriumi kalbėsimės apie tai, kodėl dabar dešimtasis dešimtmetis mums tapo toks svarbus ir įdomus, kodėl jis dažnai atrodo juokingas, kas per tuos metus pasikeitė, o kas išliko nepakitę mūsų visuomenėje. Kuo autoriui patrauklus amerikietiškas „purvinasis realizmas“ ir rusiška „černucha“? Kodėl tas laikas atrodo „tikresnis“, negu šiandiena?
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-09-16-16-30--15735037Kas ieško naujų vardų, kam kyla klausimai, o kas naujo lietuvių literatūroje, kur ieškoti naujų talentų, turėtų atkreipti dėmesį į „Pirmosios knygos“ seriją. Iš gana didelio būrio jaunųjų autorių patyrę rašytojai atrenka du geriausius poezijos ir prozos rankraščius. Šioje laidoje susipažinsime su poezijos konkurso nugalėtoja Greta Ambrazaite.
Greta Ambrazaitė yra baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, rašo ne tik poeziją, bet ir kuria muziką, kuria viešina „kog leval“ slapyvardžiu. Su Greta ir kalbėsimės apie poezijos ir muzikos santykius, apie vaikystės kraštovaizdžius, poezijos ir prozos skirtumus, apie poetinės kalbos magiją. Taip pat girdėsite ir autorės kuriamos muzikos fragmentus.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016547906.m4aSun, 16 Sep 2018 13:30:00 +0000LRT„Poezija reikalinga tam, kad kartais galėtum nusisukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į plyšius, kurie ne visada pastebimi“, – sako pirmąją poezijos knygą išleidusi Greta Ambrazaitė. Kas ieško naujų vardų, kam kyla klausimai, o kas naujo lietuvių...Kas ieško naujų vardų, kam kyla klausimai, o kas naujo lietuvių literatūroje, kur ieškoti naujų talentų, turėtų atkreipti dėmesį į „Pirmosios knygos“ seriją. Iš gana didelio būrio jaunųjų autorių patyrę rašytojai atrenka du geriausius poezijos ir prozos rankraščius. Šioje laidoje susipažinsime su poezijos konkurso nugalėtoja Greta Ambrazaite.
Greta Ambrazaitė yra baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, rašo ne tik poeziją, bet ir kuria muziką, kuria viešina „kog leval“ slapyvardžiu. Su Greta ir kalbėsimės apie poezijos ir muzikos santykius, apie vaikystės kraštovaizdžius, poezijos ir prozos skirtumus, apie poetinės kalbos magiją. Taip pat girdėsite ir autorės kuriamos muzikos fragmentus.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-09-09-16-30--15681240Atviras, radikaliai autobiografiškas ir vienas labiausiai skaitomų šiuolaikinių literatūros autorių Karlas Ovė Knausgaardas šešis romanų tomus „Mano kova“ publikavo 2009–2011 metais. Vien Norvegijoje, turinčioje apie penkis milijonus gyventojų, romanų parduota apie pusę milijono egzempliorių. Atviri Knausgardo tekstai apie jo vedybas, tėvo alkoholizmą, žmonos bipolinį sutrikimą, sudėtingas tėvystės patirtis ir kitus kasdienio gyvenimo iššūkius šokiravo norvegų visuomenę. Norvegijoje užvirė diskusijos: ar Knausgardas drąsus, ar begėdis? Ar rašytojas pasielgė etiškai, be skrupulų pavaizduodamas artimų žmonių bei draugų privatų gyvenimą?
Bet knyga sudomino ir užsienio skaitytojus ir kritikus. Jis tapo vienu iš svarbiausių šiuolaikinių rašytojų pasaulyje.
Lietuviškai pasirodė pirmasis „Mano kovos“ tomas. Apie šią knygą kalbėsimės su jos vertėja iš norvegų kalbos, skandinaviste Juste Nepaite. Ar tai norvegiška knyga, kur yra autobiografijos ir fikcijos ribos, kodėl autoriui grasinta teismais, kaip vertimas parodo, kokie tabu yra mūsų, lietuvių visuomenėje.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016449649.m4aSun, 09 Sep 2018 13:30:00 +0000LRT„Tėvas mirė, o aš mąstau apie pinigus, kuriuos gausiu po jo mirties“, – savo vardu norvegų rašytojas Karlas Ovė Knausgaardas provokatyviai atvirai rašė pasaulinio garso sulaukusiame kūrinyje „Mano kova“. Atviras, radikaliai autobiografiškas ir vienas...Atviras, radikaliai autobiografiškas ir vienas labiausiai skaitomų šiuolaikinių literatūros autorių Karlas Ovė Knausgaardas šešis romanų tomus „Mano kova“ publikavo 2009–2011 metais. Vien Norvegijoje, turinčioje apie penkis milijonus gyventojų, romanų parduota apie pusę milijono egzempliorių. Atviri Knausgardo tekstai apie jo vedybas, tėvo alkoholizmą, žmonos bipolinį sutrikimą, sudėtingas tėvystės patirtis ir kitus kasdienio gyvenimo iššūkius šokiravo norvegų visuomenę. Norvegijoje užvirė diskusijos: ar Knausgardas drąsus, ar begėdis? Ar rašytojas pasielgė etiškai, be skrupulų pavaizduodamas artimų žmonių bei draugų privatų gyvenimą?
Bet knyga sudomino ir užsienio skaitytojus ir kritikus. Jis tapo vienu iš svarbiausių šiuolaikinių rašytojų pasaulyje.
Lietuviškai pasirodė pirmasis „Mano kovos“ tomas. Apie šią knygą kalbėsimės su jos vertėja iš norvegų kalbos, skandinaviste Juste Nepaite. Ar tai norvegiška knyga, kur yra autobiografijos ir fikcijos ribos, kodėl autoriui grasinta teismais, kaip vertimas parodo, kokie tabu yra mūsų, lietuvių visuomenėje.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-09-02-16-03--15630764Trečioji laida iš ciklo apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos.

Skirtingai negu Bernardo Brazdžionio vizitai, Alfonso Nyko-Niliūno buvo plačiai neviešinami. Susitikimai su skaitytojais vyko nedidelėse auditorijose. Šioje laidoje girdėsime įrašo fragmentus iš susitikimo Lietuvos rašytojų sąjungos salėje. Renginį veda literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Tai buvo vienintelis poeto vizitas į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą. Alfonsas Nyka-Niliūnas vienas iš svarbiausių lietuvių poezijos autorių, bet taip pat ir vienas iš uždariausių, vengęs viešumos, todėl šis įrašas gali vadintis retenybe.
Atvykęs po daugybės metų Alfonsas Nyka-Niliūnas Vilniuje pažino ne tik gatves, fasadus, bet ir interjerus, ir namuose tvyrantį šaltį. Įraše girdėsime poeto mintis apie savo kūrybą, apie savo santykį su lietuvių literatūra, taip pat ir klausimus iš salės, kuriuos uždavinėja ir žinomi lietuvių rašytojai.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016285706.m4aSun, 02 Sep 2018 13:03:00 +0000LRT„Aš niekad nesijaučiau gyvenąs Amerikoj, aš jaučiausi gyvenąs Utenoj arba Nemeikščiuose“, – kalbėjo į Lietuvą 1998 metais grįžęs Alfonsas Nyka-Niliūnas. Trečioji laida iš ciklo apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės...Trečioji laida iš ciklo apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos.

Skirtingai negu Bernardo Brazdžionio vizitai, Alfonso Nyko-Niliūno buvo plačiai neviešinami. Susitikimai su skaitytojais vyko nedidelėse auditorijose. Šioje laidoje girdėsime įrašo fragmentus iš susitikimo Lietuvos rašytojų sąjungos salėje. Renginį veda literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Tai buvo vienintelis poeto vizitas į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą. Alfonsas Nyka-Niliūnas vienas iš svarbiausių lietuvių poezijos autorių, bet taip pat ir vienas iš uždariausių, vengęs viešumos, todėl šis įrašas gali vadintis retenybe.
Atvykęs po daugybės metų Alfonsas Nyka-Niliūnas Vilniuje pažino ne tik gatves, fasadus, bet ir interjerus, ir namuose tvyrantį šaltį. Įraše girdėsime poeto mintis apie savo kūrybą, apie savo santykį su lietuvių literatūra, taip pat ir klausimus iš salės, kuriuos uždavinėja ir žinomi lietuvių rašytojai.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-08-26-16-03--15579437Tęsiame laidų ciklą apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos. Šioje laidoje girdėsime įrašą iš 1991 metais Šiaulių „Nuklono“ gamykloje vykusio susitikimo su poetu Bernardu Brazdžioniu. Nors Bernardo Brazdžionio grįžimas į Lietuvą netelpa į jokius literatūrinio renginio formatus. Pirmą kartą Bernardas Brazdžionis į Lietuvą grįžo dar 1989 metais. Vilniaus oro uoste skambėjo Lietuvos himnas. Euforiška minia iš pradžių apsupo poetą, o vėliau iškėlė ant rankų. Ir visi renginiai su Bernardu Brazdžioniu priminė tautinius mitingus.
Laidoje girdėsime, kaip Bernardas Brazdžionis skaito ir komentuoja savo eilėraščius, atsako į publikos klausimus apie aktualijas ir kultūrą.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016285707.m4aSun, 26 Aug 2018 13:03:00 +0000LRT„Rašau norėdamas dar kartą paliudyti Jūsų populiarumą, Jūsų gyvybę ar gyvastingumą Jūsų poezijos. Koks tai mūsų dvasinis lobis, ir ne abstraktus, o gyvas“, – laiške Bernardui Brazdžioniui su jo atvykimo į Lietuvą viltimi rašė Laimonas Noreika 1988...Tęsiame laidų ciklą apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos. Šioje laidoje girdėsime įrašą iš 1991 metais Šiaulių „Nuklono“ gamykloje vykusio susitikimo su poetu Bernardu Brazdžioniu. Nors Bernardo Brazdžionio grįžimas į Lietuvą netelpa į jokius literatūrinio renginio formatus. Pirmą kartą Bernardas Brazdžionis į Lietuvą grįžo dar 1989 metais. Vilniaus oro uoste skambėjo Lietuvos himnas. Euforiška minia iš pradžių apsupo poetą, o vėliau iškėlė ant rankų. Ir visi renginiai su Bernardu Brazdžioniu priminė tautinius mitingus.
Laidoje girdėsime, kaip Bernardas Brazdžionis skaito ir komentuoja savo eilėraščius, atsako į publikos klausimus apie aktualijas ir kultūrą.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-08-19-16-03--15578950Literatūrinio gyvenimo įvykiai nėra vien tik knygų pasirodymai, apdovanojimai, mugės. Literatūriniai renginiai taip pat gali tapti įvykiais. Dar sovietmečiu per literatūrinius renginius dažniausiai salės lūždavo. Priežasčių tam būta daug, bet svarbiausia buvo tai, kad literatūriniai renginiai sukurdavo erdvę improvizacijoms. Čia autorius galėjo paskaityti ir tai, kas neperėjo per cenzūros sietą, galėdavo atviriau pasakyti savo nuomonę, nors tai irgi buvo rizikinga.
Kaip keitėsi literatūrinių renginių formatai, kaip renginyje atsiskleidžia rašytojų temperamentai? Šiai temai bus skirtas nedidelis laidų ciklas.
Pirmojoje čio ciklo laidoje kviečiame pasiklausyti LRT archyve esančio įrašo fragmentų. Įrašas iš renginio, vykusio Panevėžio rajone 1978 metais. Girdėsite ne tik skaitomus P. Širvio eilėraščius, L. Noreikos moderavimą, bet ir bendravimą su publika.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016285705.m4aSun, 19 Aug 2018 13:03:00 +0000LRTGirdėsime įrašą iš literatūrinio vakaro, kuriame dalyvavo dvi legendos, sutraukdavusios pilnutėles sales, atpažįstamos ir visuomet laukiamos – Laimonas Noreika ir Paulius Širvys. Literatūrinio gyvenimo įvykiai nėra vien tik knygų pasirodymai,...Literatūrinio gyvenimo įvykiai nėra vien tik knygų pasirodymai, apdovanojimai, mugės. Literatūriniai renginiai taip pat gali tapti įvykiais. Dar sovietmečiu per literatūrinius renginius dažniausiai salės lūždavo. Priežasčių tam būta daug, bet svarbiausia buvo tai, kad literatūriniai renginiai sukurdavo erdvę improvizacijoms. Čia autorius galėjo paskaityti ir tai, kas neperėjo per cenzūros sietą, galėdavo atviriau pasakyti savo nuomonę, nors tai irgi buvo rizikinga.
Kaip keitėsi literatūrinių renginių formatai, kaip renginyje atsiskleidžia rašytojų temperamentai? Šiai temai bus skirtas nedidelis laidų ciklas.
Pirmojoje čio ciklo laidoje kviečiame pasiklausyti LRT archyve esančio įrašo fragmentų. Įrašas iš renginio, vykusio Panevėžio rajone 1978 metais. Girdėsite ne tik skaitomus P. Širvio eilėraščius, L. Noreikos moderavimą, bet ir bendravimą su publika.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-07-29-16-03--15364011Pasaulis mini rašytojos Emilijos Brontės 200 metų sukaktį. Apie trijų seserų rašytojų šeimą, apie tai, ką „Vėtrų kalne“ užgožia suromantina siužeto linija, kodėl ši gotikinė knyga nukeliauja į laisvalaikio skaitinių lentyną kalbėsimės su VDU dėstytoja Kristina Aurylaite.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016253155.m4aSun, 29 Jul 2018 13:03:00 +0000LRT„Skaitytojai ir filmų ekranizacijos bando ištrinti sudėngesnius dalykus, kuriuos Emilija Bronte yra įrašiusi, ir matyti romantinę meilės istoriją be komplikacijų“, – apie „Vėtrų kalną“ pasakoja Kristina Aurylaitė. Pasaulis mini rašytojos Emilijos...Pasaulis mini rašytojos Emilijos Brontės 200 metų sukaktį. Apie trijų seserų rašytojų šeimą, apie tai, ką „Vėtrų kalne“ užgožia suromantina siužeto linija, kodėl ši gotikinė knyga nukeliauja į laisvalaikio skaitinių lentyną kalbėsimės su VDU dėstytoja Kristina Aurylaite.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-07-22-16-03--15364010Šiemet Londono knygų mugėje Baltijos šalys savo literatūrą pristatė kartu. Tačiau iš tiesų bendra Baltijos šalių kultūrinė erdvė vargu ar egzistuoja. Estų intelektualas Reinas Raudas Londono knygų mugės proga su apgailestavimu rašė, kad Baltijos šalių literatūros yra skirtingos kaip ir pačios valstybės, ir šios trys šalys mažai viena kitą pažįsta, labiau domisi tuo, kas vyksta pasaulio kultūros centruose, o ne už kaimyninių durų.
Šioje laidoje pristysime Danutės Sirijos Giraitės išverstą Ilmaro Taskos romaną „Pobeda 1946“. Romanas pasakoja apie mūsų bendrą likimą – Sovietų sąjungos okupaciją ir skirtingus žmonių likimus atsiradus geležinei uždangai. Sudėtinga pokario istorija pasakojama iš skirtingų perspektyvų: KGB agento, mažo berniuko, jo mamos, kitoje geležinės sienos pusėje atsidūrusio radijo diktoriaus ir kitais balsais.
Apie estų pasakojimo tradiciją, apie jų santykį su sovietine praeitimi, ar estų literatūroje yra įprasta apie sovietmetį kalbėti su humoru ir ironija kalbėsimės su romano „Pobeda 1946“ autoriumi Ilmaru Taska.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220396.m4aSun, 22 Jul 2018 13:03:00 +0000LRT„Komerciškumas ar lenguvumas nekliudo pasakoti apie rimtus dalykus, tačiau leidžia viską daryti greičiau“, – teigia scenaristo patirties Holivude turintis estų rašytojas Ilmaras Taska, kurio romanas apie pokario metus pasirodė ir lietuviškai. Šiemet...Šiemet Londono knygų mugėje Baltijos šalys savo literatūrą pristatė kartu. Tačiau iš tiesų bendra Baltijos šalių kultūrinė erdvė vargu ar egzistuoja. Estų intelektualas Reinas Raudas Londono knygų mugės proga su apgailestavimu rašė, kad Baltijos šalių literatūros yra skirtingos kaip ir pačios valstybės, ir šios trys šalys mažai viena kitą pažįsta, labiau domisi tuo, kas vyksta pasaulio kultūros centruose, o ne už kaimyninių durų.
Šioje laidoje pristysime Danutės Sirijos Giraitės išverstą Ilmaro Taskos romaną „Pobeda 1946“. Romanas pasakoja apie mūsų bendrą likimą – Sovietų sąjungos okupaciją ir skirtingus žmonių likimus atsiradus geležinei uždangai. Sudėtinga pokario istorija pasakojama iš skirtingų perspektyvų: KGB agento, mažo berniuko, jo mamos, kitoje geležinės sienos pusėje atsidūrusio radijo diktoriaus ir kitais balsais.
Apie estų pasakojimo tradiciją, apie jų santykį su sovietine praeitimi, ar estų literatūroje yra įprasta apie sovietmetį kalbėti su humoru ir ironija kalbėsimės su romano „Pobeda 1946“ autoriumi Ilmaru Taska.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-07-15-16-03--15364012Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo naujausia eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ parašyta santūria, taupia, lakoniška, bet neišdistiliuota poetine kalba. Marius Burokas yra vilnietis ir tai vis labiau jaučiama jo poezijoje. Gavęs Vilniaus savivaldybės premiją už poeziją apie Vilnių, jis toliau verčia miestą metaforomis, fiksuoja tai, kas nematoma, kas už miesto fasado.
Koks tas Mariaus Buroko Vilnius? Kaip jis keičiasi poeto gyvenime ir eilėraščiuose? Kokie miesto kraštovaizdžiai įsirėžė į sąmonę?
Kokie Vilniaus pokyčiai labiausiai džiugina?
Kodėl viešajame transporte poetas važinėja be ausinių?
Kaip santykį su miestu keičia augančios dukros?
Kokiame kitame mieste galėtų ar norėtų gyventi vilnietis Marius Burokas?
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016023657.m4aSun, 15 Jul 2018 13:03:00 +0000LRT„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia, kaip aplinka jį suryja“, – apie savo eilėraščius pasakoja Marius Burokas savo eilėraščių. Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo...Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo naujausia eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ parašyta santūria, taupia, lakoniška, bet neišdistiliuota poetine kalba. Marius Burokas yra vilnietis ir tai vis labiau jaučiama jo poezijoje. Gavęs Vilniaus savivaldybės premiją už poeziją apie Vilnių, jis toliau verčia miestą metaforomis, fiksuoja tai, kas nematoma, kas už miesto fasado.
Koks tas Mariaus Buroko Vilnius? Kaip jis keičiasi poeto gyvenime ir eilėraščiuose? Kokie miesto kraštovaizdžiai įsirėžė į sąmonę?
Kokie Vilniaus pokyčiai labiausiai džiugina?
Kodėl viešajame transporte poetas važinėja be ausinių?
Kaip santykį su miestu keičia augančios dukros?
Kokiame kitame mieste galėtų ar norėtų gyventi vilnietis Marius Burokas?
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-07-08-16-05--15364015Janina Degutytė – sunkaus likimo, didžiulio populiarumo ir sunkiau paaiškinamos užmaršties šiais laikais ištikta kūrėja. Janinos Degutytės vardą atpažintų ne vienas, su juos susiję ir nemažai instinktyvių reakcijų: gamtos lyrika, romantinė poezija ir panašios. Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, Janinos Degutytės kūrybos tyrinėtoja Jurgita Žana Raškevičiūte kalbėsimės, kaip perskaityti Janiną Degutytę iš naujo, kokias mokyklines tezes vis kartojame, o ko vis dar nematome, kodėl Janina Degutytė tapo tokia klasike, kurią žinome, bet kuri mums mažai rūpi – mes apie jos kūryba beveik nekalbame. Skambės fragmentai iš LRT RADIJO archyvų.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187603.m4aSun, 08 Jul 2018 13:05:00 +0000LRT„Sakydami, kad gamta Janinos Degutytės poezijoje kyla iš romantinės poezijos, mes „sutradiciname“ jos poeziją“, – teigia lieteratūros tyrinėtoja Jurgita Žana Raškevičiūtė. Janina Degutytė – sunkaus likimo, didžiulio populiarumo ir sunkiau paaiškinamos...Janina Degutytė – sunkaus likimo, didžiulio populiarumo ir sunkiau paaiškinamos užmaršties šiais laikais ištikta kūrėja. Janinos Degutytės vardą atpažintų ne vienas, su juos susiję ir nemažai instinktyvių reakcijų: gamtos lyrika, romantinė poezija ir panašios. Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, Janinos Degutytės kūrybos tyrinėtoja Jurgita Žana Raškevičiūte kalbėsimės, kaip perskaityti Janiną Degutytę iš naujo, kokias mokyklines tezes vis kartojame, o ko vis dar nematome, kodėl Janina Degutytė tapo tokia klasike, kurią žinome, bet kuri mums mažai rūpi – mes apie jos kūryba beveik nekalbame. Skambės fragmentai iš LRT RADIJO archyvų.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-07-01-16-05--15364016Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.
Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?
Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016023656.m4aSun, 01 Jul 2018 13:05:00 +0000LRT„Nostalgija viešojo kultūros lauko monolitiškumui, skepsis Vakarų atžvilgiu – tai yra iki šiol išlikę cenzūros liekamieji reiškiniai mūsų visuomenėje“, – teigia istorikas Arūnas Streikus. Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums...Turbūt vienas pagrindinių vaizdinių, su kuriuo mums asocijuojasi sovietiniai laikai, yra cenzūra. Minties raiškos laisvė, įsitikinimų laisvė ir daugelis kitų laisvių buvo ta priežastis, dėl ko gyvenimas ikupuotoje šalyje buvo nepakeliamas. Tačiau turėjo praeiti net trisdešimt metų nuo cenzūros panaikinimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kad sulauktume išsamios studijos apie tai, kaip cenzūra veikė Lietuvoje. Istorikas Arūnas Streikus parašė ir visuomenei pristatė monografiją „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“. Iki šiol turėjome nemažai prisiminimų, liudijimų ar straipsnių atskirais klausimais, o Arūno Streikaus knygoje remiantis dokumentais, jų lyginimu pirmą kartą pateiktas gana išsamus cenzūros veikimo vaizdas.
Istorikas Arūnas Streikus pasakos, kiek iš tiesų galime suprasti cenzūros sprendimų priežastis ir pasekmes, kaip jis sprendė istorijos lygtis, kuriose tiek daug nežinomojųjų, asmeniniai ryšiai persipynę su partijos politika, kūrybiniai užmojai su buitininėmis problemomis, kokie buvo cenzoriams „problematiškiausi“ rašytojai, kokius cenzūros padarinius galime jausti iki šios dienos?
Savo įžvalgomis apie šį Arūno Streikaus darbą dalinsis kolegos istorikai Saulius Grybkauskas ir Nerija Putinaitė.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-06-24-16-03--15364019Laidoje prisiminsime nuošaliai ir tyliai gyvenusį poetą Stasį Jonauską (1948-2018). Jo poezija lygintina su konceptaliais socarto menininkais, su Steve’o Reicho muzika. Poetas neabejotinai sukūrė savo unikalų poezijos pasaulį, kai kuriais savo eilėraščiais pralenkė poezijos madas ir tendencijas. Gal todėl, kad su jomis ir nelenktyniavo.
Iš LRT archyvų girdėsite Stasio Jonausko mintis apie kūrybą ir gyvenimą, jo skaitomus eilėraščius.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016121895.m4aSun, 24 Jun 2018 13:03:00 +0000LRT„Gražus gyvenimas. Koks bebuvęs gyvenimas visada yra gražus“, – kalbėjo unikalus poetas Stasys Jonauskas, savo gyvenimą nugyvenęs gimtajame Gėsalų kaime Skuodo rajone. Laidoje prisiminsime nuošaliai ir tyliai gyvenusį poetą Stasį Jonauską...Laidoje prisiminsime nuošaliai ir tyliai gyvenusį poetą Stasį Jonauską (1948-2018). Jo poezija lygintina su konceptaliais socarto menininkais, su Steve’o Reicho muzika. Poetas neabejotinai sukūrė savo unikalų poezijos pasaulį, kai kuriais savo eilėraščiais pralenkė poezijos madas ir tendencijas. Gal todėl, kad su jomis ir nelenktyniavo.
Iš LRT archyvų girdėsite Stasio Jonausko mintis apie kūrybą ir gyvenimą, jo skaitomus eilėraščius.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-06-17-16-05--15364021„Ilzė Butkutė ir kitos būtybės“ – naujausia Ilzės Butkutės poezijos knyga. Ankstesni eilėraščių rinkiniai „Karavanų lopšinės“ ir „Karnavalų mėnuo“ pelnė pripažinimą. Debiutinė knyga pelnė Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus premiją, eilėraščiai versti į ne vieną užsienio kalbą, Ilzės poezija įtraukiama į šiuolaikinę lietuvių poeziją pristatančius leidinius. Jos eilėraščiai išsiskiria polinkiu į klasikinę eilėdarą, įvairiomis rimavimo technikomis ir pasakišku, šiek tiek bauginančiu, bet kartu magnetiškai traukiančiu pasauliu.
Ilzė Butkutė yra ne tik poetė, bet ir gerokai sunkiau nusakoma būtybė. Studijavusi fotografiją, dirbusi reklamos srityje, parašė knygą „Atleisk savo šefą“ ir su trenksmu išėjo į jokio darbdavio nevaržomą ir sunkiai nusakomą seminarų, mokymų sritį. Ko Ilzė Butkutė moko žmones, kaip tai siejasi jos kūryba, kuo skiriasi reklamos ir literatūros kalba, ir, žinoma, apie naujausią eilėraščių knygą pokalbis su autore.
Ved. Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016023655.m4aSun, 17 Jun 2018 13:05:00 +0000LRT„Galime išmokti mechaniškai rašyti, bet visų pirma turime jausti“, – sako poetė, įvairių kūrybinių kursų vedėja Ilzė Butkutė. „Ilzė Butkutė ir kitos būtybės“ – naujausia Ilzės Butkutės poezijos knyga. Ankstesni eilėraščių rinkiniai „Karavanų lopšinės“...„Ilzė Butkutė ir kitos būtybės“ – naujausia Ilzės Butkutės poezijos knyga. Ankstesni eilėraščių rinkiniai „Karavanų lopšinės“ ir „Karnavalų mėnuo“ pelnė pripažinimą. Debiutinė knyga pelnė Zigmo Gėlės Gaidamavičiaus premiją, eilėraščiai versti į ne vieną užsienio kalbą, Ilzės poezija įtraukiama į šiuolaikinę lietuvių poeziją pristatančius leidinius. Jos eilėraščiai išsiskiria polinkiu į klasikinę eilėdarą, įvairiomis rimavimo technikomis ir pasakišku, šiek tiek bauginančiu, bet kartu magnetiškai traukiančiu pasauliu.
Ilzė Butkutė yra ne tik poetė, bet ir gerokai sunkiau nusakoma būtybė. Studijavusi fotografiją, dirbusi reklamos srityje, parašė knygą „Atleisk savo šefą“ ir su trenksmu išėjo į jokio darbdavio nevaržomą ir sunkiai nusakomą seminarų, mokymų sritį. Ko Ilzė Butkutė moko žmones, kaip tai siejasi jos kūryba, kuo skiriasi reklamos ir literatūros kalba, ir, žinoma, apie naujausią eilėraščių knygą pokalbis su autore.
Ved. Rimantas Kmita.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-06-10-16-03--15364026Philipas Rothas prisijungė prie puikių rašytojų klubo, negavusių literatūrinės Nobelio premijos: Antonas Čechovas, Augustas Strindbergas, Henrikas Ibsenas, Marcelis Proust, Virginija Woolf, James Joyce, Jorge Louis Borges, John Updike ir kiti. Bet P. Rothas yra tokio masto rašytojas, apie kurio reikšmę kalbant premijos nebėra tas matas, kuriuo ji įrodinėjama.
Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Sudie, Kolumbai“ pasirodė 1959-aisiais, o tikrai garsus tapo po romano „Portnojaus skundas“, pasirodžiusio 1969 metais.
Dėl ko šis rašytojas tapo toks svarbus amerikiečių literatūrai? Dėl ko daugelis jo knygų sukeldavo pasipiktinimą ir skandalus? Kaip Rotho knygos atkeliavo pas lietuvių skaitytojus, kodėl jis nebuvo taip pamėgtas, kaip kai kurie kiti amerikiečių rašytojai?
Apie tai ir dar daugiau kalbėsimės su Philipo Rotho vertėjais į lietuvių kalbą Rasa Drazdauskiene ir Mariumi Buroku bei šio rašytojo kūrybą lietuvių studentams dėstančiu poetu, vertėju Rimu Užgiriu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015925392.m4aSun, 10 Jun 2018 13:03:00 +0000LRT„Tai vienos amerikiečių literatūros pabaiga“, – taip apie amerikiečių rašytojo Philipo Rotho mirtį kalbėjo ne vienas literatūros apžvalgininkas. Philipas Rothas prisijungė prie puikių rašytojų klubo, negavusių literatūrinės Nobelio premijos: Antonas...Philipas Rothas prisijungė prie puikių rašytojų klubo, negavusių literatūrinės Nobelio premijos: Antonas Čechovas, Augustas Strindbergas, Henrikas Ibsenas, Marcelis Proust, Virginija Woolf, James Joyce, Jorge Louis Borges, John Updike ir kiti. Bet P. Rothas yra tokio masto rašytojas, apie kurio reikšmę kalbant premijos nebėra tas matas, kuriuo ji įrodinėjama.
Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Sudie, Kolumbai“ pasirodė 1959-aisiais, o tikrai garsus tapo po romano „Portnojaus skundas“, pasirodžiusio 1969 metais.
Dėl ko šis rašytojas tapo toks svarbus amerikiečių literatūrai? Dėl ko daugelis jo knygų sukeldavo pasipiktinimą ir skandalus? Kaip Rotho knygos atkeliavo pas lietuvių skaitytojus, kodėl jis nebuvo taip pamėgtas, kaip kai kurie kiti amerikiečių rašytojai?
Apie tai ir dar daugiau kalbėsimės su Philipo Rotho vertėjais į lietuvių kalbą Rasa Drazdauskiene ir Mariumi Buroku bei šio rašytojo kūrybą lietuvių studentams dėstančiu poetu, vertėju Rimu Užgiriu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-06-03-16-03--15364024Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Taigi kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015794803.m4aSun, 03 Jun 2018 13:03:00 +0000LRT„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina. Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės...Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Taigi kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-05-27-16-03--15364025Pirmoji Almio Grybausko knyga „Spalvoti nuotaikų žibintai“ pasirodė 1976 metais ir nuo to laiko maždaug dvylika metų poetas intensyviai reiškėsi poezijoje. Pikti, ironiški, godžiai skaitantys Vakarų literatūrą prieinamomis kalbomis kartu su Gintaru Patacku, Antanu A. Jonynu, Gražina Cieškaite, Romu Daugirdu jie kūrė to meto naująją lietuvių poetinę kalbą sąstingio metais. Šiais metais naujausia Almio Grybausko knyga „Toli blizga“ pelnė poetui „Poezijos pavasario“ Maironio premiją.
Su Almiu Grybausku kalbėsimės apie žlugusias „sociaimu su žmogišku veidu“ iliuzijas ir apie sunkiai pakeliamus sąstingio metus, apie režimo gundymus, apie pastarąją knygą. Kas sąstingio metais maištavusiam poetui poezijoje rūpi dabar?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794802.m4aSun, 27 May 2018 13:03:00 +0000LRT„Poezija nėra religija, nėra išpažintis. Poezija yra kalbos alchemija. Bandau surasti struktūrą žodžiais prasivežiančiam impulsui“, – sako šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Pirmoji Almio Grybausko knyga...Pirmoji Almio Grybausko knyga „Spalvoti nuotaikų žibintai“ pasirodė 1976 metais ir nuo to laiko maždaug dvylika metų poetas intensyviai reiškėsi poezijoje. Pikti, ironiški, godžiai skaitantys Vakarų literatūrą prieinamomis kalbomis kartu su Gintaru Patacku, Antanu A. Jonynu, Gražina Cieškaite, Romu Daugirdu jie kūrė to meto naująją lietuvių poetinę kalbą sąstingio metais. Šiais metais naujausia Almio Grybausko knyga „Toli blizga“ pelnė poetui „Poezijos pavasario“ Maironio premiją.
Su Almiu Grybausku kalbėsimės apie žlugusias „sociaimu su žmogišku veidu“ iliuzijas ir apie sunkiai pakeliamus sąstingio metus, apie režimo gundymus, apie pastarąją knygą. Kas sąstingio metais maištavusiam poetui poezijoje rūpi dabar?]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-05-20-16-03--15364023Jau tradicija tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skelbiami vienos ar kitos literatūros metai. Ši organizacija rengė lenkų, ukrainiečių, vengrų, italų, Azijos ir kitų kraštų literatūros metus. Per šias iniciatyvas lietuvių vertėjai ne tik atkreipia dėmesį į vienos ar kitos šalies literatūrą, bet ir aptaria tos šalies vertimo situaciją, rengia vertimo dirbtuves jauniesiems vertėjams. Tokiomis progomis galime gerai pamatyti, kokie ir kaip Lietuvos ryšiai mezgasi su kitų tautų literatūromis.
2018-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė prancūzų literatūros metais. Be kitų šią proga organizuojamų renginių, vertėjai apžvelgė visus grožinės literatūros vertimus iš prancūzų kalbos ir išrinko šimtą vertingiausių knygų, paskelbė penkiolikos geriausių prancūzų autorių ir atkreipė dėmesį į svarbiausius vaikų literatūros vertimus.
Apie tai kokie tikslai ir lūkesčiai buvo renkant šį šimtuką, ir ką jis sako apie lietuvių frankofilijos istoriją kalbėsimės su „Literatūros akiračių“ svečiais Vytautu Bikulčiumi, Genovaite Dručkute ir Pauliumi Garbačiausku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794375.m4aSun, 20 May 2018 13:03:00 +0000LRT„Jau tarpukario vertėjai neblogai orientavosi prancūzų literatūroje“, – apie lietuvių frankofilijos istoriją pasakoja vertėjas Vytautas Bikulčius. Jau tradicija tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skelbiami vienos ar kitos literatūros metai. Ši...Jau tradicija tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skelbiami vienos ar kitos literatūros metai. Ši organizacija rengė lenkų, ukrainiečių, vengrų, italų, Azijos ir kitų kraštų literatūros metus. Per šias iniciatyvas lietuvių vertėjai ne tik atkreipia dėmesį į vienos ar kitos šalies literatūrą, bet ir aptaria tos šalies vertimo situaciją, rengia vertimo dirbtuves jauniesiems vertėjams. Tokiomis progomis galime gerai pamatyti, kokie ir kaip Lietuvos ryšiai mezgasi su kitų tautų literatūromis.
2018-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė prancūzų literatūros metais. Be kitų šią proga organizuojamų renginių, vertėjai apžvelgė visus grožinės literatūros vertimus iš prancūzų kalbos ir išrinko šimtą vertingiausių knygų, paskelbė penkiolikos geriausių prancūzų autorių ir atkreipė dėmesį į svarbiausius vaikų literatūros vertimus.
Apie tai kokie tikslai ir lūkesčiai buvo renkant šį šimtuką, ir ką jis sako apie lietuvių frankofilijos istoriją kalbėsimės su „Literatūros akiračių“ svečiais Vytautu Bikulčiumi, Genovaite Dručkute ir Pauliumi Garbačiausku.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-05-13-16-03--15364029Fantastikos ir siaubo literatūros legenda H. P. Lovecraftas (1890-1937) prabyla lietuviškai. Nepripažintas tuo metu, kai rašė, gyvas būdamas neišleido nė vienos knygos, vėliau tapo ne tik amerikiečių literatūros kanono dalimi, susilaukė daugybės fanų ėmė daryti įtaką tiek tokiems autoriams kaip Stevenas Kingas ar Williamas S. Burroughsas, tiek paveikė ir visą popkultūrą, pagal jo kūrinius sukurta daug filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų, komiksų.
Lovecrafto literatūra – tamsi, niūri, šiurpą kelianti mistika, provokuojanti kasdienio mąstymo ribas, o kartu ir senamadiškas, patrauklus pasakojimas. Fantazija ir vaizduotė čia jungiasi su naujausiais mokslo atradimais. Šio autoriaus kūryba nuolat kelia ginčus, ar tai nėra grafomanija, įtampas tarp tarp elitinės ir žanrinės literatūros.
Kviečiame klausytis pokalbio su Lovecrafto vertėjais į lietuvių kalbą Mariumi Buroku ir Pauliumi Jevsejevu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015761764.m4aSun, 13 May 2018 13:03:00 +0000LRT„Skaitydamas Lovecraftą pajunti savo vaizduotės ribas, kiek gali aprėpti ir ką gali suvokti“, – sako vertėjas Paulius Jevsejevas. Fantastikos ir siaubo literatūros legenda H. P. Lovecraftas (1890-1937) prabyla lietuviškai. Nepripažintas tuo metu, kai...Fantastikos ir siaubo literatūros legenda H. P. Lovecraftas (1890-1937) prabyla lietuviškai. Nepripažintas tuo metu, kai rašė, gyvas būdamas neišleido nė vienos knygos, vėliau tapo ne tik amerikiečių literatūros kanono dalimi, susilaukė daugybės fanų ėmė daryti įtaką tiek tokiems autoriams kaip Stevenas Kingas ar Williamas S. Burroughsas, tiek paveikė ir visą popkultūrą, pagal jo kūrinius sukurta daug filmų, spektaklių, kompiuterinių žaidimų, komiksų.
Lovecrafto literatūra – tamsi, niūri, šiurpą kelianti mistika, provokuojanti kasdienio mąstymo ribas, o kartu ir senamadiškas, patrauklus pasakojimas. Fantazija ir vaizduotė čia jungiasi su naujausiais mokslo atradimais. Šio autoriaus kūryba nuolat kelia ginčus, ar tai nėra grafomanija, įtampas tarp tarp elitinės ir žanrinės literatūros.
Kviečiame klausytis pokalbio su Lovecrafto vertėjais į lietuvių kalbą Mariumi Buroku ir Pauliumi Jevsejevu.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-05-06-16-03--15364030„Dabar jau visos dienos yra motinos dienos“, – sutaria poetės Jurgita Jasponytė ir Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Motinos dienai skirtuose „Literatūros akiračiuose“ apie motinystę ir kūrybą, apie kasdienius rūpesčius, vaikus ir laiką kūrybai, apie įvairias motinystės spalvas pasakos ir eilėraščiais dalinsis poetės Jurgita Jasponytė ir Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Šių poečių kūryboje motinos tema skamba tikrai nebanaliai. Jurgita Jasponytė nemažai remiasi mitologiniais šaltiniais, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė gana provokuojančiai kalba apie moters ir motinos kūniškumą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015630716.m4aSun, 06 May 2018 13:03:00 +0000LRT„Literatūros akiračiai“: motinystė ir poezija. „Dabar jau visos dienos yra motinos dienos“, – sutaria poetės Jurgita Jasponytė ir Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Motinos dienai skirtuose „Literatūros akiračiuose“ apie motinystę ir kūrybą, apie...„Dabar jau visos dienos yra motinos dienos“, – sutaria poetės Jurgita Jasponytė ir Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Motinos dienai skirtuose „Literatūros akiračiuose“ apie motinystę ir kūrybą, apie kasdienius rūpesčius, vaikus ir laiką kūrybai, apie įvairias motinystės spalvas pasakos ir eilėraščiais dalinsis poetės Jurgita Jasponytė ir Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. Šių poečių kūryboje motinos tema skamba tikrai nebanaliai. Jurgita Jasponytė nemažai remiasi mitologiniais šaltiniais, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė gana provokuojančiai kalba apie moters ir motinos kūniškumą.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-04-29-16-03--15364033Du jauni poetai, du kasdienybės stebėtojai, verčiantys iš pirmo žvilgsnio įprastus ir neypatingus reiškinius, objektus ar situacijas – poezija. Laidoje klausysimės Dovydo Grajausko ir Tomo Petrulio balsų ir kalbėsimės su jais apie tai, ko reikia, kad kasdienybė taptų eilėraščiu, apie muzikos ir poezijos ryšį, apie filosofines inspiracijas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015630494.m4aSun, 29 Apr 2018 13:03:00 +0000LRT„Nutinka akimirkos, kai intensyviai išgyveni tikrovę“, – apie poetines epifanijas sako debiutuojantis autorius Tomas Petrulis. Du jauni poetai, du kasdienybės stebėtojai, verčiantys iš pirmo žvilgsnio įprastus ir neypatingus reiškinius, objektus ar...Du jauni poetai, du kasdienybės stebėtojai, verčiantys iš pirmo žvilgsnio įprastus ir neypatingus reiškinius, objektus ar situacijas – poezija. Laidoje klausysimės Dovydo Grajausko ir Tomo Petrulio balsų ir kalbėsimės su jais apie tai, ko reikia, kad kasdienybė taptų eilėraščiu, apie muzikos ir poezijos ryšį, apie filosofines inspiracijas.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-04-22-16-03--15364032„Per daug sėdime“, – sako Marius Povilas Elijas Martynenko, šiemet išleidęs pirmąją savo knygą „Be penkių pasaulio pradžia“. Todėl pokalbiui susitinkame pasivaikščioti ir pasikalbėti apie šią knygą ir literatūrą. Susitinkame gatvėje, arčiau gyvenimo. Mariaus Povilo Elijo tekstai pilni gyvenimo, pilni gyvybės, egzistenciškai aštrūs. Bet Marius Povilas Elijas sako, kad ne tik gyvenimas tampa literatūra, bet ir literatūra tampa gyvenimu. Kalbamės.
Kaip jaunas rašytojas apgavo Oskarą Koršunovą stodamas pas jį studijuoti vaidybos?
Kodėl Marius Povilas Elijas nusivylė poetų skaitymu?
Kaip tekstai susiję su autoriaus balsu?
Dėl ko šios knygos vieni nekenčia, o kitiems ji padeda pasveikti?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466557.m4aSun, 22 Apr 2018 13:03:00 +0000LRT„Apie daugelį dalykų mes nekalbame savo kasdieniame gyvenime. Literatūra padeda apie juos kalbėti“, – dalijasi savo įžvalgomis debiutuojantis autorius Marius Povilas Elijas Martynenko. „Per daug sėdime“, – sako Marius Povilas Elijas Martynenko, šiemet...„Per daug sėdime“, – sako Marius Povilas Elijas Martynenko, šiemet išleidęs pirmąją savo knygą „Be penkių pasaulio pradžia“. Todėl pokalbiui susitinkame pasivaikščioti ir pasikalbėti apie šią knygą ir literatūrą. Susitinkame gatvėje, arčiau gyvenimo. Mariaus Povilo Elijo tekstai pilni gyvenimo, pilni gyvybės, egzistenciškai aštrūs. Bet Marius Povilas Elijas sako, kad ne tik gyvenimas tampa literatūra, bet ir literatūra tampa gyvenimu. Kalbamės.
Kaip jaunas rašytojas apgavo Oskarą Koršunovą stodamas pas jį studijuoti vaidybos?
Kodėl Marius Povilas Elijas nusivylė poetų skaitymu?
Kaip tekstai susiję su autoriaus balsu?
Dėl ko šios knygos vieni nekenčia, o kitiems ji padeda pasveikti?]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-04-15-16-03--15364035Verstinių grožinės literatūros knygų panorama turbūt sunkiai aprėpiama. Net ir sekantiems literatūros procesus ne taip lengva viską pastebėti, o dažniausiai prasprūsta tyliai pasirodančios klasikos knygos, kurių leidyklos ypatingai nereklamuoja. Tačiau Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau keletą metų be geriausių verstinių knygų sąrašo skelbia ir klasikos sąrašą. Ir šis sąrašas taip pat sulaukia mažiau dėmesio, nors ten randame kultūros paminklus iš persų, islandų ar prancūzų kalbų, o taip pat ir šiuolaikinio literatūros kanono dalimi tapusių tokių autorių kaip Svetlanos Aleksijevič, Danilo Kišo ar Charleso Bukowskio knygas.
Apie tai, kaip buvo nutarta selbti tokį klasikos sąrašą, kokie atrankos kriterijai ir kokios knygos šiemet į jį pateko kalbamės su komisijos darbe dalyvavusiais eskpertais Elžbieta Banyte, Mariumi Buroku ir Jurga Katkuviene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466565.m4aSun, 15 Apr 2018 13:03:00 +0000LRT„Mūsų vertimo mokykla gana stipri, mes nemažai kalbame apie vertimus“, – sako vertėja Elžbieta Banytė pristatinėdama geriausių klasikos vertimų sąrašą. Verstinių grožinės literatūros knygų panorama turbūt sunkiai aprėpiama. Net ir sekantiems...Verstinių grožinės literatūros knygų panorama turbūt sunkiai aprėpiama. Net ir sekantiems literatūros procesus ne taip lengva viską pastebėti, o dažniausiai prasprūsta tyliai pasirodančios klasikos knygos, kurių leidyklos ypatingai nereklamuoja. Tačiau Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau keletą metų be geriausių verstinių knygų sąrašo skelbia ir klasikos sąrašą. Ir šis sąrašas taip pat sulaukia mažiau dėmesio, nors ten randame kultūros paminklus iš persų, islandų ar prancūzų kalbų, o taip pat ir šiuolaikinio literatūros kanono dalimi tapusių tokių autorių kaip Svetlanos Aleksijevič, Danilo Kišo ar Charleso Bukowskio knygas.
Apie tai, kaip buvo nutarta selbti tokį klasikos sąrašą, kokie atrankos kriterijai ir kokios knygos šiemet į jį pateko kalbamės su komisijos darbe dalyvavusiais eskpertais Elžbieta Banyte, Mariumi Buroku ir Jurga Katkuviene.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-04-08-16-03--15364036Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas.
Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?
Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus.
Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466556.m4aSun, 08 Apr 2018 13:03:00 +0000LRT„Rusijos agresija mus grąžino į gynybinę poziciją, kuri gimdo naivų patriotizmą“, – sako Marius Ivaškevičius, kurio skandalingasis romanas „Žali“ perleistas dar kartą. Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie...Literatūros kūriniai, kurie sukelia visuomenėje tikrą, gyvą rezonansą nėra tokie dažni. Viena paskutinių tokių visuomenines diskusijas sukėlusių knygų – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“, pasirodęs 2002 metais. Postmoderniame romane kuriama viena eilinė vėlyvojo partizaninio karo diena - 1950 m. rugpjūčio 21-oji. Romano epicentre - partizaninio pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis. Dėl neįprasto partizanų temos traktavimo kilo didžiulis skandalas.
Kiek pasikeitė mūsų požiūris į mūsų istornį naratyvą per pastaruosius 15 metų?
Neseniai leidykla Tyto alba romaną perleido ir tai yra proga dar kartą pagalvoti, apie ką šis romanas ir kokio istorinio naratyvo literatūroje mums reikia, kas yra patriotizmas mene ir kitus klausimus.
Kviečiame klausytis pokalbio su rašytoju Mariumi Ivaškevičiumi.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-03-25-16-03--15364034Už Witoldo Gobrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ vertimą Irena Aleksaitė pelnė Metų vertėjo krėslo apdovanojimą – vieną svarbiausių vertėjų apdovanojimų Lietuvoje. Pirmoji šios vertėjos publikacija pasirodė 1981 metais. Ji studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute, dirbo redaktore ir vetėja „Vyturio“ leidykloje. Didžiulę patirtį turinti vertėja dirba su rusų ir lenkų kalbomis.
Su vertėja Irena Aleksaite kalbėsimės apie vertėjų paruošimą, požiūrį į šią profesiją sovietmečiu ir dabar, apie cenzūrą sovietmečiu ir apie kalbos politiką šiais laikais.
Kiek ideologizuotas buvo vertėjo darbas sovietmečiu darbas?
Kaip skyrėsi leidyklų požiūris į teksto paruošimą, jo redagavimą skirtingais laikotarpiais?
Kodėl Karlas Majus Sovietų sąjungoje buvo uždraustas autorius?
Kokios lietuvių kalbos stilistikos yra išpuoselėtos, o kokio žodyno mūsų kalbai trūksta?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368759.m4aSun, 25 Mar 2018 13:03:00 +0000LRT„Žodynai turi fiksuoti šios dienos kalbos situaciją, bet kalbininkai ten sudeda žodžius, kuriuos jie mano esant reikalinga“, – vertėja Irena Aleksaitė. Už Witoldo Gobrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ vertimą Irena Aleksaitė pelnė Metų vertėjo krėslo...Už Witoldo Gobrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ vertimą Irena Aleksaitė pelnė Metų vertėjo krėslo apdovanojimą – vieną svarbiausių vertėjų apdovanojimų Lietuvoje. Pirmoji šios vertėjos publikacija pasirodė 1981 metais. Ji studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute, dirbo redaktore ir vetėja „Vyturio“ leidykloje. Didžiulę patirtį turinti vertėja dirba su rusų ir lenkų kalbomis.
Su vertėja Irena Aleksaite kalbėsimės apie vertėjų paruošimą, požiūrį į šią profesiją sovietmečiu ir dabar, apie cenzūrą sovietmečiu ir apie kalbos politiką šiais laikais.
Kiek ideologizuotas buvo vertėjo darbas sovietmečiu darbas?
Kaip skyrėsi leidyklų požiūris į teksto paruošimą, jo redagavimą skirtingais laikotarpiais?
Kodėl Karlas Majus Sovietų sąjungoje buvo uždraustas autorius?
Kokios lietuvių kalbos stilistikos yra išpuoselėtos, o kokio žodyno mūsų kalbai trūksta?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-03-18-16-03--15364039Viena įdomiausių pastarųjų metų verstinių knygų – lietuvių kilmės ir lenkų literatūros klasiko Witoldo Gombrowicziaus autobiografinis kūrinys „Lenkiški prisiminimai“. Nors knyga yra rašyta kaip komentarai „Laisvosios Europos radijui“ XX a. šeštajame dešimtmetyje, iki šiol ji aktuali, drąsi ir įžūli. Witoldo Gombrowicziaus knyga moko mus atvirumo, radikalaus nuoširdumo, kritiškumo sau.
Kviečiame pasiklausyti, kaip šios knygos aktualumą supranta publicistas Rimvydas Valatka, vertėja Irena Aleksaitė, rašytojas Valdas Papievis, literatūros istorikas Darius Kuolys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368583.m4aSun, 18 Mar 2018 14:03:00 +0000LRT„Dabar Lietuvoje per daug paviršutiniško šurmulio, mums trūksta intelektualinio gebėjimo analizuoti praeitį, dabartį ir vizionieriško žvilgsnio į ateitį, kokį turėjo W. Gombrowiczius“, – sako rašytojas Valdas Papievis. Viena įdomiausių pastarųjų metų...Viena įdomiausių pastarųjų metų verstinių knygų – lietuvių kilmės ir lenkų literatūros klasiko Witoldo Gombrowicziaus autobiografinis kūrinys „Lenkiški prisiminimai“. Nors knyga yra rašyta kaip komentarai „Laisvosios Europos radijui“ XX a. šeštajame dešimtmetyje, iki šiol ji aktuali, drąsi ir įžūli. Witoldo Gombrowicziaus knyga moko mus atvirumo, radikalaus nuoširdumo, kritiškumo sau.
Kviečiame pasiklausyti, kaip šios knygos aktualumą supranta publicistas Rimvydas Valatka, vertėja Irena Aleksaitė, rašytojas Valdas Papievis, literatūros istorikas Darius Kuolys.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-03-11-16-03--15364037Giedra Radvilavičiūtė nuosekliau literatūroje matoma maždaug dvidešimt pastarųjų metų, kada savo esė pradėjo publikuoti kultūros savaitraštyje „Šiaurės atėnai“. Nuo to laiko rašytoja išleido dvi knygas, todėl kiekviena jos knyga yra literatūros įvykis. Rašyti mažai yra Giedros Radvilavičiūtės principas. Tekstai turi būti užgyvenami, o ne kuriami tik dėlto, kad būtų sukurti.
Kviečiame pasiklausyti šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vykusio pokalbio tarp Giedros Radvilavičiūtės ir poeto Gyčio Norvilo naujos autorės knygos pasirodymo proga „Tekstų persekiojimas“.
Kaip Giedra Radvilavičiūtė atskiria, kas yra tikras rašytojas?
Ar rašytojai yra žmonės?
Ką mūsų vis labiau biurokratėjančioje visuomenėje veikia humoras?
Ir kodėl Giedros Radvilavičiūtės nėra socialiniuose tinkluose?
Į šiuos ir kitus klausimus Giedra Radvilavičiūtė atsakinės ne sausai samprotaudama, o pasakodama tragikomiškas istorijas iš literatūros ir gyvenimo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303370.m4aSun, 11 Mar 2018 14:03:00 +0000LRT„Vadyba dabar tvarko viską. Vadyba ėmė literatūroje steigti turinį. Šito būti negali, nes to būti negali“, – negaili kritikos literatūros procesams rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Giedra Radvilavičiūtė nuosekliau literatūroje matoma maždaug dvidešimt...Giedra Radvilavičiūtė nuosekliau literatūroje matoma maždaug dvidešimt pastarųjų metų, kada savo esė pradėjo publikuoti kultūros savaitraštyje „Šiaurės atėnai“. Nuo to laiko rašytoja išleido dvi knygas, todėl kiekviena jos knyga yra literatūros įvykis. Rašyti mažai yra Giedros Radvilavičiūtės principas. Tekstai turi būti užgyvenami, o ne kuriami tik dėlto, kad būtų sukurti.
Kviečiame pasiklausyti šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vykusio pokalbio tarp Giedros Radvilavičiūtės ir poeto Gyčio Norvilo naujos autorės knygos pasirodymo proga „Tekstų persekiojimas“.
Kaip Giedra Radvilavičiūtė atskiria, kas yra tikras rašytojas?
Ar rašytojai yra žmonės?
Ką mūsų vis labiau biurokratėjančioje visuomenėje veikia humoras?
Ir kodėl Giedros Radvilavičiūtės nėra socialiniuose tinkluose?
Į šiuos ir kitus klausimus Giedra Radvilavičiūtė atsakinės ne sausai samprotaudama, o pasakodama tragikomiškas istorijas iš literatūros ir gyvenimo.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-03-04-16-03--15364038Didžiausias literatūros renginys – Vilniaus knygų mugė – baigėsi, o po jos dažnai pasigirsta įvairių klausimų:
Ar mugėje komercija neužgožia kultūros?
Ar knygų mugė yra uždaras, nors ir viešas vakarėlis
Kiek išliekamosios kultūrinės vertės turi kultūrinė programa?
Ar mugės renginiai netampa šou, kur pasirodo įžymybės, pritraukiančios daug publikos, tačiau neturinčios nieko bendro su literatūra?
Laidoje girdėsime kultūros žurnalistės Jogintės Bučinskaitės įžvalgas, rašytojų Antanos Šileikos ir Renatos Šerelytės komentarus, britų žurnalistės Rosie Goldsmith įspūdžius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303083.m4aSun, 04 Mar 2018 14:03:00 +0000LRT„Literatūra yra rinkos dalis ir neapsimeskim, kad kultūra neteikia ekonomikos naudos. Kultūra sukuria daugiau negu žemės ūkis“, – teigia rašytoja Renata Šerelytė. Didžiausias literatūros renginys – Vilniaus knygų mugė – baigėsi, o po jos dažnai...Didžiausias literatūros renginys – Vilniaus knygų mugė – baigėsi, o po jos dažnai pasigirsta įvairių klausimų:
Ar mugėje komercija neužgožia kultūros?
Ar knygų mugė yra uždaras, nors ir viešas vakarėlis
Kiek išliekamosios kultūrinės vertės turi kultūrinė programa?
Ar mugės renginiai netampa šou, kur pasirodo įžymybės, pritraukiančios daug publikos, tačiau neturinčios nieko bendro su literatūra?
Laidoje girdėsime kultūros žurnalistės Jogintės Bučinskaitės įžvalgas, rašytojų Antanos Šileikos ir Renatos Šerelytės komentarus, britų žurnalistės Rosie Goldsmith įspūdžius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-02-25-16-03--15364041Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.
Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo?
Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015269894.m4aSun, 25 Feb 2018 14:03:00 +0000LRT„Jūs neįsivaizduojate, kokia buvo svajonė, aistra surinkti pirmą šimtą knygų, o paskui staiga bjauri mintis – o gal tūkstantį?“, – apie savo aistros gimimą pasakoja Vytautas Toleikis. Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir...Vytautas Toleikis buvo bibliofilas ir bibliomanas. Taip pat ir mokytojas. O dabar jis pats parašė knygą. Apie skaitymą ir knygų rinkimą, apie gimtąjį Barvų kaimą, apie sovietmečio epochos vidurį, apie kolchozus ir to meto žmonių pasaulį. Apie elgsenas, gestus, papročius, kurie jau beveik išnykę. Ir apie aistras, kurios amžinos.
Vytauto Toleikio prisiminimų knyga „Pasakojimai prabudus“ parašyta kaip gera proza – su iškalbingomis detalėmis, ryškiais charakteriais, laiką liudijančia potekste. Literatūros kritikai pastebi, kad pastaruoju metu memuarai ir kita panaši lietuvių literatūra tampa įdomesnė negu tikroji grožinė literatūra. Kaip ten bebūtų Vytauto Toleikio knyga tokią tendenciją tikrai patvirtintų. Su autoriumi be kita ko kalbėsimės, kaip Barvų kaime gimė aistringas skaitytojas ir kodėl kaimo elektrikas skaitė Platonas, ką Antikos filosofas jam pasakojo?
Vytautas Toleikis kalba trimis kalbomis, kurios formuoja ir jo knygos stilių. Kokios tos kalbos?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-02-18-16-03--15364042http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015138868.m4aSun, 18 Feb 2018 14:03:00 +0000LRTMinint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį paskelbti geriausių lietuvių rašytojų knygų šimtukai. Vaikų literatūros šimto knygų sąrašą paskelbė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-02-11-16-03--15364040Meilės arba nuotykinių istorinių romanų lietuvių literatūroje tikrai rastume, o štai siaubo romanai yra kur kas retesnis reiškinys, nors turime kvapą gniaužiančių šiurpių.

Šioje laidoje kalbėsimės su Giedriumi Vilpišausku, kuris pastaruoju metu buvo žinomas kaip kulinarinės knygos autorius, o ne taip seniai antrą kartą perleistas jo siaubo romanas „Vėjas nuo jūros“.

Su autoriumi kalbėsimės apie tai, kam žmogui reikalinga siaubo literatūra, kokios idėjos slypi už paviršinio siužeto, kokie teologiniai ir filosofiniai siaubo romano aspektai ir kaip pavyko parašyti romaną, kurį drąsiai gali vadinti geriausiu lietuvišku siaubo romanų. Taip pat Giedrius Vilpišauskas rekomenduos keletą britų siaubo romanų autorių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942326.m4aSun, 11 Feb 2018 14:03:00 +0000LRT„Čia kaip amerikietiški kalniukai – visada žinai, kad ten saugu, bet vis tiek baisu“, – apie siaubo romanų skaitymą ir rašymo prasmę samprotauja Giedrius Vilpišauskas. Meilės arba nuotykinių istorinių romanų lietuvių literatūroje tikrai rastume, o...Meilės arba nuotykinių istorinių romanų lietuvių literatūroje tikrai rastume, o štai siaubo romanai yra kur kas retesnis reiškinys, nors turime kvapą gniaužiančių šiurpių.

Šioje laidoje kalbėsimės su Giedriumi Vilpišausku, kuris pastaruoju metu buvo žinomas kaip kulinarinės knygos autorius, o ne taip seniai antrą kartą perleistas jo siaubo romanas „Vėjas nuo jūros“.

Su autoriumi kalbėsimės apie tai, kam žmogui reikalinga siaubo literatūra, kokios idėjos slypi už paviršinio siužeto, kokie teologiniai ir filosofiniai siaubo romano aspektai ir kaip pavyko parašyti romaną, kurį drąsiai gali vadinti geriausiu lietuvišku siaubo romanų. Taip pat Giedrius Vilpišauskas rekomenduos keletą britų siaubo romanų autorių.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-02-04-16-03--15364043Mes esame pripratę prie aštrios, kritiškos, piktos, deperesyvios ar desperatiškos poezijos, o džiugi, džiūgaujanti dažniausiai asocijuojasi su grafomanija ar rožiniais akiniais. Indrės Valantinaitės poezija tokį stereotipą sėkmingai paneigia. Autorė, nemėgstanti pristatinėti poete, nedaug rašanti, esanti šiek tiek nuošaliau nuo aktyvaus poetinio gyvenimo, pasakos apie trečią savo eilėraščių rinkinį „Trumpametražiai“.
Kodėl skausmas Indrės Valantinaitės poezijoje yra gražus?
Kaip pats intymiausias jausmas – meilė – perkuriamas į universalią poezijos kalbą?
Ar džiugi poezija, šlovinantys gyvenimą eilėraščiai nėra naivūs ir trumparegiški?
Su kokia poetine tradicija mezga dialogą paprasta, bet kontrastus rodanti Indrės Valantinaitės poezija?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014909749.m4aSun, 04 Feb 2018 14:03:00 +0000LRT„Aš esu estetė ir man gražu, kai yra gražu“, – sako poetė Indrė Valantinaitė. Mes esame pripratę prie aštrios, kritiškos, piktos, deperesyvios ar desperatiškos poezijos, o džiugi, džiūgaujanti dažniausiai asocijuojasi su grafomanija ar rožiniais...Mes esame pripratę prie aštrios, kritiškos, piktos, deperesyvios ar desperatiškos poezijos, o džiugi, džiūgaujanti dažniausiai asocijuojasi su grafomanija ar rožiniais akiniais. Indrės Valantinaitės poezija tokį stereotipą sėkmingai paneigia. Autorė, nemėgstanti pristatinėti poete, nedaug rašanti, esanti šiek tiek nuošaliau nuo aktyvaus poetinio gyvenimo, pasakos apie trečią savo eilėraščių rinkinį „Trumpametražiai“.
Kodėl skausmas Indrės Valantinaitės poezijoje yra gražus?
Kaip pats intymiausias jausmas – meilė – perkuriamas į universalią poezijos kalbą?
Ar džiugi poezija, šlovinantys gyvenimą eilėraščiai nėra naivūs ir trumparegiški?
Su kokia poetine tradicija mezga dialogą paprasta, bet kontrastus rodanti Indrės Valantinaitės poezija?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-01-28-16-03--15364044Nors šiandien daugybė žaislų ar filmų vaikus gąsdina, bet atrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje iš tiesų dominuoja noras apsaugoti vaikus nuo baimių. Todėl filmus žiūrėti leidžiama, o apie baimes tėvai su vaikais nesikalba, baisių senų pasakų nebeskaito. Nemažai psichologų perspėja, kad tai vaikams gali būti žalinga.

Poetė Daiva Čepauskaitė vaikams išleido knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“, kurioje ir bando suderinti baimės ir jaukumo dėmenis. Su autore ir pakalbėsime apie naująją knygą vaikams, apie siaubo estetiką, ar rašymas vaikams skiriasi nuo kūrybos suaugusiesiems, ar ir juos rašant reikalinga mūza ir kiti romantiniai atributai? Kaip vaikai skaito ir klausosi eilėraščių? Ir ar yra skirtumas tarp poezijos suaugusiems ir vaikams?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014909748.m4aSun, 28 Jan 2018 14:03:00 +0000LRT„Iškalbėtos baimės yra nukenksminamos“, – apie prasmę su vaikais kalbėtis apie jų slapčiausias baimes sako poetė Daiva Čepauskaitė. Nors šiandien daugybė žaislų ar filmų vaikus gąsdina, bet atrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje iš tiesų dominuoja...Nors šiandien daugybė žaislų ar filmų vaikus gąsdina, bet atrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje iš tiesų dominuoja noras apsaugoti vaikus nuo baimių. Todėl filmus žiūrėti leidžiama, o apie baimes tėvai su vaikais nesikalba, baisių senų pasakų nebeskaito. Nemažai psichologų perspėja, kad tai vaikams gali būti žalinga.

Poetė Daiva Čepauskaitė vaikams išleido knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“, kurioje ir bando suderinti baimės ir jaukumo dėmenis. Su autore ir pakalbėsime apie naująją knygą vaikams, apie siaubo estetiką, ar rašymas vaikams skiriasi nuo kūrybos suaugusiesiems, ar ir juos rašant reikalinga mūza ir kiti romantiniai atributai? Kaip vaikai skaito ir klausosi eilėraščių? Ir ar yra skirtumas tarp poezijos suaugusiems ir vaikams?]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-01-14-16-03--15364046Kodėl fikciniai grožinės literatūros mums tokie svarbūs? Juk yra tokių personažų, apie kuriuos rašomos knygos, kuriems statomi paminklai ir kuriami muziejai. Jie tampa epochos metaforomis ar tautos ambasadoriais. Kas tai bebūtų – Frankenšteinas ar Don Kichotas. Jie ne tik ima gyventi už knygos ribų, jie patys tampa vertybėmis ar bent jau prekių ženklais, pavyzdžiui, Hello Kitty, Angry Birds, Tintinas, Supermenas arba Kakė Makė.
Šioje laidoje paminėsime vieno iš tokių gimtadienį. Tai brito sero Arturo Konan Doilio sukurtas Šerlokas Holmsas – racionalaus, kritiško mąstymo įkūnijimas. Daugiau filmų pastatyta tik su Drakulos personažu, nors be abejo rasite ir teiginių, kad Šerlokas – dažniausiai kino ekranuose pasirodantis literatūros personažas. Šiemet jo gerbėjai skaičiuoja 164 metus. Ne tik skaičiuoja, bet visokiais būdais tęsia personažo gyvenimą.
Kokia yra Šerloko Holmso fanų kultūra?
Kodėl Šerloko Holmso kaip personažo trūkumai virsta privalumais?
Kokie Šerloko tyrimo tapo policijos darbo metodais?
Kokie galimi legendinio detektyvo prototipai?
Kodėl tiek daug Šerloko Holmso pastišų ir kokia jų prasmė?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014778599.m4aSun, 14 Jan 2018 14:03:00 +0000LRT„Man atrodo, kad tai yra sveikas santykis su literatūra, kai skaitai ne tik dėl snobiškų paskatų, bet dėl to, kad ji intriguoja ir yra tavo gyenimo dalis“, – apie Šerloko Holmso gerbėjų fenomeną pasakoja redaktorė Rima Bertaševičiūtė. Kodėl fikciniai...Kodėl fikciniai grožinės literatūros mums tokie svarbūs? Juk yra tokių personažų, apie kuriuos rašomos knygos, kuriems statomi paminklai ir kuriami muziejai. Jie tampa epochos metaforomis ar tautos ambasadoriais. Kas tai bebūtų – Frankenšteinas ar Don Kichotas. Jie ne tik ima gyventi už knygos ribų, jie patys tampa vertybėmis ar bent jau prekių ženklais, pavyzdžiui, Hello Kitty, Angry Birds, Tintinas, Supermenas arba Kakė Makė.
Šioje laidoje paminėsime vieno iš tokių gimtadienį. Tai brito sero Arturo Konan Doilio sukurtas Šerlokas Holmsas – racionalaus, kritiško mąstymo įkūnijimas. Daugiau filmų pastatyta tik su Drakulos personažu, nors be abejo rasite ir teiginių, kad Šerlokas – dažniausiai kino ekranuose pasirodantis literatūros personažas. Šiemet jo gerbėjai skaičiuoja 164 metus. Ne tik skaičiuoja, bet visokiais būdais tęsia personažo gyvenimą.
Kokia yra Šerloko Holmso fanų kultūra?
Kodėl Šerloko Holmso kaip personažo trūkumai virsta privalumais?
Kokie Šerloko tyrimo tapo policijos darbo metodais?
Kokie galimi legendinio detektyvo prototipai?
Kodėl tiek daug Šerloko Holmso pastišų ir kokia jų prasmė?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2018-01-07-16-03--15364047O jeigu iš tiesų demonas ir jo kūrėjas būtų viena būtybė, kuris iš jų būtų tamsioji, o kuris – šviesioji pusė?
Iš kur kilo toks, regis, prieštaringas romano pavadinimas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“?
Kaip su „Frankenšteino“ atsiradimu susijęs ugnikalnio išsiveržimas Ramiajame vandenyne?
Kokios autorės gyvenimo aplinkybės padeda aiškinti klasikinį siaubo romaną?
Kokios idėjos suteikia romanui amžinybę pasaulinės literatūros kanone?
Kokios įdomiausios romano ekranizacijos?
Apie romano frankenšteiniškumą laidoje pasakos Vilniaus universiteto dėstytoja Irina Melnikova.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014746023.m4aSun, 07 Jan 2018 14:03:00 +0000LRTŠių metų sausio pirmą dieną sukako lygiai 200 metų kai pirmą kartą buvo anonimiškai publikuotas romanas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“. Šis romanas yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat ir vienu pirmųjų...O jeigu iš tiesų demonas ir jo kūrėjas būtų viena būtybė, kuris iš jų būtų tamsioji, o kuris – šviesioji pusė?
Iš kur kilo toks, regis, prieštaringas romano pavadinimas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“?
Kaip su „Frankenšteino“ atsiradimu susijęs ugnikalnio išsiveržimas Ramiajame vandenyne?
Kokios autorės gyvenimo aplinkybės padeda aiškinti klasikinį siaubo romaną?
Kokios idėjos suteikia romanui amžinybę pasaulinės literatūros kanone?
Kokios įdomiausios romano ekranizacijos?
Apie romano frankenšteiniškumą laidoje pasakos Vilniaus universiteto dėstytoja Irina Melnikova.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-12-31-16-03--15364045Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.
O ko neperskaitėme mes, lietuviai?
„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė.
Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014647530.m4aSun, 31 Dec 2017 14:03:00 +0000LRT„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius...Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.
O ko neperskaitėme mes, lietuviai?
„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė.
Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-12-17-16-03--15364050Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra – anglų, amerikiečių, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų. Mažesnės literatūros daug dėmesio nesisulaukia, nors turi turtingą istoriją ir talentingų autorių. Svetimos literatūros leidžia geriau suprasti mūsų pačių kultūrą, o Europos literatūrų pažinimas kuria supratimą, kas yra mūsų europietiška tapatybė.
Šįkart laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos doktorantė, literatūros kritikė ir vertėja Elžbieta Banytė pasakos apie graikų literatūros ir kultūros istoriją.
Kaip poetai dalyvavo formuojant graikų kalbą?
Kodėl graikų surrealistams svarbus Herakleitas?
Ir kodėl Graikijoje ant sunkvežimių galite perskaityti Μεταφορά („metafora“)?
Laidoje skambės ir Niko Gatso (1911-1992) poemos „Amorgas“ vertimo fragmentai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615250.m4aSun, 17 Dec 2017 14:03:00 +0000LRT„Graikų rašytojų indėlis į demoktratijos sklaidą – subtilus darbas su liaudies kalba“, – pasakoja vertėja ir literatūrologė Elžbieta Banytė. Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra...Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra – anglų, amerikiečių, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų. Mažesnės literatūros daug dėmesio nesisulaukia, nors turi turtingą istoriją ir talentingų autorių. Svetimos literatūros leidžia geriau suprasti mūsų pačių kultūrą, o Europos literatūrų pažinimas kuria supratimą, kas yra mūsų europietiška tapatybė.
Šįkart laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos doktorantė, literatūros kritikė ir vertėja Elžbieta Banytė pasakos apie graikų literatūros ir kultūros istoriją.
Kaip poetai dalyvavo formuojant graikų kalbą?
Kodėl graikų surrealistams svarbus Herakleitas?
Ir kodėl Graikijoje ant sunkvežimių galite perskaityti Μεταφορά („metafora“)?
Laidoje skambės ir Niko Gatso (1911-1992) poemos „Amorgas“ vertimo fragmentai.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-12-03-16-03--15364048Kokios stipriosios ir silpnosios romano apie kartą, kuri pasaulį mato per „Instagramo“ filtrus, pusės?
Gabijos Grušaitės naujasis romanas – viena labiausiai aptarinėjamų literatūros naujienų. Romanas apie trisdešimtmečių auksinio jaunimo kartą, kosmopolitišką, keliaujančią po pasaulį, realizuojančią save ten, kur jai patogiau, ir, žinoma, tokio klaidžiojimo nevadinančios emigracija. Romanas „Stasys Šaltoka“ parašytas šios kartos kalba, persmelkta anglicizmų ir atspindinčia nemažos dalies jaunimo pasaulėjautą. Pagrindinis veikėjas Stasys Šaltoka gimė iš autorės tinklaraščio, taigi, jau patikrintas viešumos ir subrandintas ne vienų metų darbo – kaip ir pats romano tekstas.
O romano brandą laidoje įvertins literatūros kritikės Jūratė Čerškutė ir Jurgita Žana Raškevičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014582097.m4aSun, 03 Dec 2017 14:03:00 +0000LRT„Yra vietų, kur Grušaitė nusileidžia Granauskui, ir kur Granauskas – Grušaitei“, – apie romaną „Stasys Šaltoka“ sako literatūros kritikė Jurgita Žana Raškevičiūtė. Kokios stipriosios ir silpnosios romano apie kartą, kuri pasaulį mato per „Instagramo“...Kokios stipriosios ir silpnosios romano apie kartą, kuri pasaulį mato per „Instagramo“ filtrus, pusės?
Gabijos Grušaitės naujasis romanas – viena labiausiai aptarinėjamų literatūros naujienų. Romanas apie trisdešimtmečių auksinio jaunimo kartą, kosmopolitišką, keliaujančią po pasaulį, realizuojančią save ten, kur jai patogiau, ir, žinoma, tokio klaidžiojimo nevadinančios emigracija. Romanas „Stasys Šaltoka“ parašytas šios kartos kalba, persmelkta anglicizmų ir atspindinčia nemažos dalies jaunimo pasaulėjautą. Pagrindinis veikėjas Stasys Šaltoka gimė iš autorės tinklaraščio, taigi, jau patikrintas viešumos ir subrandintas ne vienų metų darbo – kaip ir pats romano tekstas.
O romano brandą laidoje įvertins literatūros kritikės Jūratė Čerškutė ir Jurgita Žana Raškevičiūtė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-11-26-16-03--15364051Lapkričio 30 dieną pasaulis minės Jonathano Swifto 350 metų sukaktį.
Jonathanas Swiftas pasaulyje labiausiai žinomas dėl satyros „Guliverio kelionės“. Pirminis autoriaus sumanymas buvo išjuokti tuo metu labai populiarius kelionių aprašymus. Tačiau kaip ir Servanteso „Don Kichoto“ atveju, parodija virtu kūriniu, kuriame keliamos labai rimtos to meto Airijos problemos ir žmogaus prigimties klausimai.
Ne tik „Guliverio kelionės“ pasiekė mūsų dienas ir kai kurios scenos ir personažai tapo savotiškais Vakarų kultūros archetipais. Bet ir mūsų kasdienėje kalboje netrūksta Swifto sukurtų žodžių: „liliputai“, „modernizmas“, o Swifto žodžiu „Yahoo“ dabar pasivadinusi pasaulinė paieškos sistema ir elektroninio pašto tarnyba.
Didžiausias Swifto palikimas mums yra jo kūriniai, beje, nepasirašyti savo vardu, o apie jo gyvenimą žinoma gana mažai. Bet mokslininkai yra surankioję po kruopelę ir sudėlioję savotišką mozaiką. Apie ją ir apie kūrybą šiuose „Literatūros akiračiuose“ kalbėsimės su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Linara Bartkuviene.
Kaip „Guliverio kelionės“ tapo vaikų literatūra?
Kodėl Swiftas siūlė airiams parduoti savo kūdikius anglams?
Kodėl Swiftas, buvęs ypatingai taupus ir linkęs kaupti knygas, labai jautrus švarai (netgi nešiodavosi indą vandens, kad galėtų nusiplauti kojas), taip dažnai savo kūryboje rėmėsi skataloginiais motyvais? O kas yra skatalogija – „Literatūros akiračiuose“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014582096.m4aSun, 26 Nov 2017 14:03:00 +0000LRT„Tuo metu kelionių aprašymai siekė patenkinti kultūrinį alkį ir sykiu kėlė klausimą, kas yra tam tikros gyvenimo normos, kurių mes laikomės, ir kokių gyvenimo normų laikosi kitos kultūros“, – pasakoja literatūrologė Linara Bartkuvienė. Lapkričio 30...Lapkričio 30 dieną pasaulis minės Jonathano Swifto 350 metų sukaktį.
Jonathanas Swiftas pasaulyje labiausiai žinomas dėl satyros „Guliverio kelionės“. Pirminis autoriaus sumanymas buvo išjuokti tuo metu labai populiarius kelionių aprašymus. Tačiau kaip ir Servanteso „Don Kichoto“ atveju, parodija virtu kūriniu, kuriame keliamos labai rimtos to meto Airijos problemos ir žmogaus prigimties klausimai.
Ne tik „Guliverio kelionės“ pasiekė mūsų dienas ir kai kurios scenos ir personažai tapo savotiškais Vakarų kultūros archetipais. Bet ir mūsų kasdienėje kalboje netrūksta Swifto sukurtų žodžių: „liliputai“, „modernizmas“, o Swifto žodžiu „Yahoo“ dabar pasivadinusi pasaulinė paieškos sistema ir elektroninio pašto tarnyba.
Didžiausias Swifto palikimas mums yra jo kūriniai, beje, nepasirašyti savo vardu, o apie jo gyvenimą žinoma gana mažai. Bet mokslininkai yra surankioję po kruopelę ir sudėlioję savotišką mozaiką. Apie ją ir apie kūrybą šiuose „Literatūros akiračiuose“ kalbėsimės su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Linara Bartkuviene.
Kaip „Guliverio kelionės“ tapo vaikų literatūra?
Kodėl Swiftas siūlė airiams parduoti savo kūdikius anglams?
Kodėl Swiftas, buvęs ypatingai taupus ir linkęs kaupti knygas, labai jautrus švarai (netgi nešiodavosi indą vandens, kad galėtų nusiplauti kojas), taip dažnai savo kūryboje rėmėsi skataloginiais motyvais? O kas yra skatalogija – „Literatūros akiračiuose“.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-11-19-16-03--15364054Laidoje Ričardą Šileiką kalbinsime naujos knygelės „Nuogirdos“ pasirodymo proga.
Kaip nuogirdos atsiranda?
Kaip reaguoja bičiuliai, kai yra užrašomi? Ir kodėl nuogirdos išsprūsta dažniausiai iš bičiulių lūpų, o ne nepažįstamų troleibusų keleivių?
Ar nuogirdoms galioja autorinės teisės?
Taip pat laidoje kalbėsimės su „Nuogirdas“ išleidusios leidyklos „No routine Books“ atstovu Gyčiu Skudžinsku apie riboto tiražo leidinių tradicijas ir R. Šileikos knygelę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014450782.m4aSun, 19 Nov 2017 14:03:00 +0000LRTRičardas Šileika nėra tiesiog poetas, o daro visokius dalykėlius: siunčia atvirlaiškius ir SMS, pilsto smėlį ir pjuvenas į maišelius, degtukų dėžutėse įrengia galerijas ir dalija dalija dalija visa tai bičiuliams, praeiviams ir geriems žmonėms....Laidoje Ričardą Šileiką kalbinsime naujos knygelės „Nuogirdos“ pasirodymo proga.
Kaip nuogirdos atsiranda?
Kaip reaguoja bičiuliai, kai yra užrašomi? Ir kodėl nuogirdos išsprūsta dažniausiai iš bičiulių lūpų, o ne nepažįstamų troleibusų keleivių?
Ar nuogirdoms galioja autorinės teisės?
Taip pat laidoje kalbėsimės su „Nuogirdas“ išleidusios leidyklos „No routine Books“ atstovu Gyčiu Skudžinsku apie riboto tiražo leidinių tradicijas ir R. Šileikos knygelę.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-11-12-16-03--15364052Romanas, kurio pavadinimas viena vienintelė raidė – Q. Romanas sukurtas autorių kolektyvo, pasivadinusio gana nevykusio futbolininko vardu – Luther Blisset. Žiniasklaida neturi jokių autorių nuotraukų ir negali pasakoti autorių asmeninio gyvenimo istorijų.
Gana keistas ir painokas romano pasakojimas apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Visa tai netrukdo romanui Q tapti viena didžiausių literatūros senasacijų.
Kaip didžiulis romanas apie reformacijos kovas tampa neįtikėtinu beseleriu? Kodėl knyga, kurią galima parsisiųsti nemokamai, parduodama trečdalio milijono tiražu?
„Literatūros akiračiuose“ kalbėsime apie maištininkus, atsisakančius žaisti pagal literatūros rinkos ir žiniasklaidos taisykles, kritikuojančius kapitalistinę visuomenės santvarką, apie kairiuosius rašytojus iš Bolonijos, dabar besivadinančius Wu Ming, o pasirodžius 1999 metais Italijoje romanui Q, jie vadinosi Luther Blisset. Apie šią knygą ir paslaptingus autorius kalbėsimės su romano vertėja Toma Gudelyte, skambės Wu Ming Project muzika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014385159.m4aSun, 12 Nov 2017 14:03:00 +0000LRT„Mūsų pasakojimai visada suvokiami kaip alegorijos, kiekvienas skaitytojas atranda juose dabarties elementų ar įžvelgia kažką, ką teko patirti pačiam“, – sako bestselerio apie reformacijos kovas Vokietijoje autoriai. Romanas, kurio pavadinimas viena...Romanas, kurio pavadinimas viena vienintelė raidė – Q. Romanas sukurtas autorių kolektyvo, pasivadinusio gana nevykusio futbolininko vardu – Luther Blisset. Žiniasklaida neturi jokių autorių nuotraukų ir negali pasakoti autorių asmeninio gyvenimo istorijų.
Gana keistas ir painokas romano pasakojimas apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Visa tai netrukdo romanui Q tapti viena didžiausių literatūros senasacijų.
Kaip didžiulis romanas apie reformacijos kovas tampa neįtikėtinu beseleriu? Kodėl knyga, kurią galima parsisiųsti nemokamai, parduodama trečdalio milijono tiražu?
„Literatūros akiračiuose“ kalbėsime apie maištininkus, atsisakančius žaisti pagal literatūros rinkos ir žiniasklaidos taisykles, kritikuojančius kapitalistinę visuomenės santvarką, apie kairiuosius rašytojus iš Bolonijos, dabar besivadinančius Wu Ming, o pasirodžius 1999 metais Italijoje romanui Q, jie vadinosi Luther Blisset. Apie šią knygą ir paslaptingus autorius kalbėsimės su romano vertėja Toma Gudelyte, skambės Wu Ming Project muzika.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-11-05-16-03--15364055Šiais metais festivalio lankytojų laukia daug malonių staigmenų, susitikimų tiek su literatūros įžymybėmis, tiek ir pažintis su jaunaisiais autoriais. Apie festivalio programą pasakos pagrindinė jo organizatorė Rūta Kačkutė.
Be to šioje laidoje pristatysime „Vilniaus lapų“ svečią, pasaulinio lygio Izraelio rašytoją Amosą Ozą, kurio šeimos šaknys siekia Lietuvą. Kaip Amoso Ozo kūryboje knygose pinasi Lietuvos, litvakų kultūros istorijos gijos? Kuo mums gali būti aktualios Amoso Ozo dekokratijos pamokos ir fundamentalizmo analizė? Apie visa tai pasakos literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014418094.m4aSun, 05 Nov 2017 14:03:00 +0000LRTVilniuje jau antrą kartą vyks literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Naujos literatūrinių renginių erdvės, preciziškai paruošti renginiai, naujų literatūrinių vakarų formatų paieškos – tai ir kiti dalykai išskiria jį iš kitų literatūros festivalių....Šiais metais festivalio lankytojų laukia daug malonių staigmenų, susitikimų tiek su literatūros įžymybėmis, tiek ir pažintis su jaunaisiais autoriais. Apie festivalio programą pasakos pagrindinė jo organizatorė Rūta Kačkutė.
Be to šioje laidoje pristatysime „Vilniaus lapų“ svečią, pasaulinio lygio Izraelio rašytoją Amosą Ozą, kurio šeimos šaknys siekia Lietuvą. Kaip Amoso Ozo kūryboje knygose pinasi Lietuvos, litvakų kultūros istorijos gijos? Kuo mums gali būti aktualios Amoso Ozo dekokratijos pamokos ir fundamentalizmo analizė? Apie visa tai pasakos literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-10-29-16-03--15364053Prasidėjus neramumas Katalonijoje į šį regioną nukrypo viso pasaulio akys. Nemažai girdime apie politines aktualijas. O ką žinome apie katalonų literatūrą? Kokių kontekstų veikiama ji formavosi? Kokios intelektualinės ir literatūrinės tradicijos svarbiausios? Kokius katalonų literatūros vertimus galime skaityti lietuviškai? Kokie katalonų ir ispanų literatūros santykiai? Kuriai literatūrai priskirtini ispaniškai rašantys Katalonijos autoriai?
Apie katalonų literatūrą „Literatūros akiračiams“ papasakos iš Valencijos kilusi Maria Maria Sebastia Saez – klasikinės literatūros tyrėja, besidominti ir komparatyvistika, lyginanti italų, ispanų, prancūzų, anglų ir kitas literatūras. Maria taip pat yra tyrinėjusi graikų romėnų mitologiją šiuolaikinėje literatūroje. O sykiu Maria yra ispanų kalbos dėstytoja, baigusi ir ispanų kaip užsienio kalbos dėstymo specialybę. Šiuo metu ji Vilniaus universitete dėsto ispanų kalbą ir kultūrą. Su Maria bendrauti padės Aistė Kučinskienė - vertėja iš ispanų kalbos ir Vilniaus universiteto dėstytoja.
Laidoje girdėsime katalonų bardų atliekamų dainų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014385170.m4aSun, 29 Oct 2017 14:03:00 +0000LRT„Literatūros istorijoje matyti, kad katalonų literatūra anksčiau pasiekia savo aukso amžių negu Ispanijos. Ir ispanai iš katalonų skolinosi ir leksiką, ir literatūros raiškos dalykus“, – pasakoja literatūros tyrinėtoja Maria Sebastia Saez. Prasidėjus...Prasidėjus neramumas Katalonijoje į šį regioną nukrypo viso pasaulio akys. Nemažai girdime apie politines aktualijas. O ką žinome apie katalonų literatūrą? Kokių kontekstų veikiama ji formavosi? Kokios intelektualinės ir literatūrinės tradicijos svarbiausios? Kokius katalonų literatūros vertimus galime skaityti lietuviškai? Kokie katalonų ir ispanų literatūros santykiai? Kuriai literatūrai priskirtini ispaniškai rašantys Katalonijos autoriai?
Apie katalonų literatūrą „Literatūros akiračiams“ papasakos iš Valencijos kilusi Maria Maria Sebastia Saez – klasikinės literatūros tyrėja, besidominti ir komparatyvistika, lyginanti italų, ispanų, prancūzų, anglų ir kitas literatūras. Maria taip pat yra tyrinėjusi graikų romėnų mitologiją šiuolaikinėje literatūroje. O sykiu Maria yra ispanų kalbos dėstytoja, baigusi ir ispanų kaip užsienio kalbos dėstymo specialybę. Šiuo metu ji Vilniaus universitete dėsto ispanų kalbą ir kultūrą. Su Maria bendrauti padės Aistė Kučinskienė - vertėja iš ispanų kalbos ir Vilniaus universiteto dėstytoja.
Laidoje girdėsime katalonų bardų atliekamų dainų.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-10-22-16-03--15364056Literatūros kritikas Joshua Rothmanas prisiminęs Georgo Steinerio esė apie Tolstojų ir Dostojevskį teigė, kad šiandien literatūroje tokie du titanai yra Elena Ferrante ir Karl Ove Knausgaardas. Ir tai, žinoma, ne atsitiktinis ir ne vieno asmens vertinimas. Elena Ferrante su savo keturių dalių „Neapolietiška saga“ yra tapusi viena skaitomiausių šiuolaikinės literatūros autorių.
Kas įvyko su Elenos Ferrantės knygomis Italijoje ir pasaulyje?
Kaip reaguota į Elenos Ferrantės taptybės atsklaidimą kriminalinės policijos metodais?
Kodėl tai neeilinės draugystės istorija?
Kur slypi Elenos Ferrantės Neapolio sagos paslaptis?
Ar Neapolio saga yra eilinis bestseleris, pagardintas autorės anonimiškumu, ar tai ir literatūros įvykis?
Ir kodėl apie Neapolį autorė nerašo tarmiškai?
Apie tai kalbėsimės su Elenos Ferrantės vertėja į lietuvių kalbą Ieva Mažeikaite-Frigerio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320148.m4aSun, 22 Oct 2017 13:03:00 +0000LRT„Žiaurumas yra Neapolio tikrovės dalis, tai labai autentiška romano linija“, – apie Neapolį vaizduojančią Elenos Ferrantės sagą pasakoja vertėja Ieva Mažeikaitė-Frigerio. Literatūros kritikas Joshua Rothmanas prisiminęs Georgo Steinerio esė apie...Literatūros kritikas Joshua Rothmanas prisiminęs Georgo Steinerio esė apie Tolstojų ir Dostojevskį teigė, kad šiandien literatūroje tokie du titanai yra Elena Ferrante ir Karl Ove Knausgaardas. Ir tai, žinoma, ne atsitiktinis ir ne vieno asmens vertinimas. Elena Ferrante su savo keturių dalių „Neapolietiška saga“ yra tapusi viena skaitomiausių šiuolaikinės literatūros autorių.
Kas įvyko su Elenos Ferrantės knygomis Italijoje ir pasaulyje?
Kaip reaguota į Elenos Ferrantės taptybės atsklaidimą kriminalinės policijos metodais?
Kodėl tai neeilinės draugystės istorija?
Kur slypi Elenos Ferrantės Neapolio sagos paslaptis?
Ar Neapolio saga yra eilinis bestseleris, pagardintas autorės anonimiškumu, ar tai ir literatūros įvykis?
Ir kodėl apie Neapolį autorė nerašo tarmiškai?
Apie tai kalbėsimės su Elenos Ferrantės vertėja į lietuvių kalbą Ieva Mažeikaite-Frigerio.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-10-15-16-03--15364057Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319955.m4aSun, 15 Oct 2017 13:03:00 +0000LRT„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke. Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis...Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-10-01-16-05--15364060Vos keturios Algimanto Mackaus poezijos knygos nesutrukdė poetui tapti vienu ryškiausių išeivijos literatūros balsų, kurį iki šiol atpažįsta net ir jauniausieji poezijos skaitytojai, į jį reaguoja ir šiuolaikiniai poetai.
Šiais metais tragiškai žuvęs poetas būtų šventęs 85 metų jubiliejų.
Ar maištingas poetas gali tapti klasiku?
Dėl ko Algimantui Mackui priekaištauja kritikai?
Ką Mackus atvėrė lietuvių kalboje ir ko joks poetas iki šiol nepkartojo?
Kaip ankstyva ir tragiška Mackaus mirtis prisideda prie jo legendos ir tekstų vertinimo?
Ką suprastume apie lietuvių literatūrą, jeigu perskaitytume išeivijos literatūrą XX a. Vakarų kultūros kontekstste? Ar tai nepadėtų mums kovoti su lietuvių literatūros provincialumo stereotipu?
Apie visą tai kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja, ne vieną darbą Algimanto Mackaus ir išeivių literatūrai skyrusia Dalia Satkauskyte.
Laidoje girdėsite ir Algimanto Mackaus skaitomą poeziją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014286857.m4aSun, 01 Oct 2017 13:05:00 +0000LRT„Algimantas Mackus būdamas lietuviškas savo poetika kartu yra labai transnacionalus, jo poezija yra reakcija į pokarinės kartos uždarumą“, – sako Dalia Satkauskytė. Vos keturios Algimanto Mackaus poezijos knygos nesutrukdė poetui tapti vienu...Vos keturios Algimanto Mackaus poezijos knygos nesutrukdė poetui tapti vienu ryškiausių išeivijos literatūros balsų, kurį iki šiol atpažįsta net ir jauniausieji poezijos skaitytojai, į jį reaguoja ir šiuolaikiniai poetai.
Šiais metais tragiškai žuvęs poetas būtų šventęs 85 metų jubiliejų.
Ar maištingas poetas gali tapti klasiku?
Dėl ko Algimantui Mackui priekaištauja kritikai?
Ką Mackus atvėrė lietuvių kalboje ir ko joks poetas iki šiol nepkartojo?
Kaip ankstyva ir tragiška Mackaus mirtis prisideda prie jo legendos ir tekstų vertinimo?
Ką suprastume apie lietuvių literatūrą, jeigu perskaitytume išeivijos literatūrą XX a. Vakarų kultūros kontekstste? Ar tai nepadėtų mums kovoti su lietuvių literatūros provincialumo stereotipu?
Apie visą tai kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja, ne vieną darbą Algimanto Mackaus ir išeivių literatūrai skyrusia Dalia Satkauskyte.
Laidoje girdėsite ir Algimanto Mackaus skaitomą poeziją.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-09-24-16-03--15364058Lietuvoje rengiami įvairūs menininkai – tapytojai, režisieriai, muzikantai, aktoriai, skulptoriai, fotografai ir daug kitų, bet rašytojai nėra ruošiami. Kodėl taip yra? Negi rašytojai yra kitokie, negi jiems nereikia mokytis, studijuoti? Ar tai reiškia, kad mes įsitikinę, jog rašytojo darbas skiriasi nuo kitų, jo neįmanoma išmokti, o reikia gimti rašytoju? Žinoma, iš dalies rašytojai mokosi filologijos studijose, kur susipažįsta su literatūros teorija ir istorija, bet filologijos studijos visų pirma moko skaityti. O gal skaitymas ir yra geriausia rašymo mokykla?
Kaip tokia situacija atrodo menininkams? Laidoje savo patirtimi dalinsis Laisvydė Šalčiūtė, kuri šiuo metu baigia Meno doktorantūros studijas. Kam jai, jau pripažintai menininkei, prireikė teorinių studijų?
Kita pašnekovė – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, dėstanti kūrybinį rašymą ir universitete, ir turinti kursus už akademijos ribų. Kaip jai atrodo, kodėl rašytojai dažniausiai skeptiškai žiūri kūrybinio rašymo kursus? Ką apie mūsų literatūrą sako tai, kad kūrybinio rašymo kursai ima populiarėti tik pastaraisiais metais?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255318.m4aSun, 24 Sep 2017 13:03:00 +0000LRT„Mitologizuodami kūrybą, rašytojai nepaverčia to profesija. Jeigu kūryba priklauso nuo įkvėpimo, vadinasi, tai negali būti profesija, o jei tai nėra profesija, už tai nereikia mokėti ir atlygio“, – teigia dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Lietuvoje...Lietuvoje rengiami įvairūs menininkai – tapytojai, režisieriai, muzikantai, aktoriai, skulptoriai, fotografai ir daug kitų, bet rašytojai nėra ruošiami. Kodėl taip yra? Negi rašytojai yra kitokie, negi jiems nereikia mokytis, studijuoti? Ar tai reiškia, kad mes įsitikinę, jog rašytojo darbas skiriasi nuo kitų, jo neįmanoma išmokti, o reikia gimti rašytoju? Žinoma, iš dalies rašytojai mokosi filologijos studijose, kur susipažįsta su literatūros teorija ir istorija, bet filologijos studijos visų pirma moko skaityti. O gal skaitymas ir yra geriausia rašymo mokykla?
Kaip tokia situacija atrodo menininkams? Laidoje savo patirtimi dalinsis Laisvydė Šalčiūtė, kuri šiuo metu baigia Meno doktorantūros studijas. Kam jai, jau pripažintai menininkei, prireikė teorinių studijų?
Kita pašnekovė – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, dėstanti kūrybinį rašymą ir universitete, ir turinti kursus už akademijos ribų. Kaip jai atrodo, kodėl rašytojai dažniausiai skeptiškai žiūri kūrybinio rašymo kursus? Ką apie mūsų literatūrą sako tai, kad kūrybinio rašymo kursai ima populiarėti tik pastaraisiais metais?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-09-17-16-03--15364059Lėtas gyvenimo būdas šiais laikais yra madingas. Rankų darbo daiktai, savo pačių užaugintos daržovės, iš senų medžiagų perdirbti pagaminti daiktai. O kaip gyvuoja rankų darbo knygų amatas - knygrišystė? Šiuo metu Lietuvoje leidėjai daug dėmesio skiria knygos išvaizdai, rengiami meniškiausių knygų konkursai, tačiau apie tikrai išskirtines knygas į pasaulį išleidžiančius knygrišius ir jų kultūrą kalbama kur kas mažiau.
2003 metais atkurta Vilniaus knygrišių gildija. Ji tęsia Vilniaus knygrišių cecho tradicijas, kurios savo ištakomis siekia net XVI amžių.
Apie knygrišio darbą kalbėsimės su Vilniaus knygrišių gildijos nare, menotyrininke Rūta Taukinaityte-Narbutiene ir Paryžiuje gyvenančia Rima Puniškaite, kuriai knygrišystė yra gyvenimo būdas ir net savotiška silpnybė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254755.m4aSun, 17 Sep 2017 13:03:00 +0000LRT„Tai lėtų žmonių pasaulis, nes nėra dėl ko skubėti“, – apie knygrišystę sako Paryžiuje gyvenanti knygrišė Rima Puniškaitė, įsimylėjusi knygryšio amatą, grąžinanti knygas naujam gyvenimui, kurianti vienetinius naujų knygų egzempliorius. Lėtas gyvenimo...Lėtas gyvenimo būdas šiais laikais yra madingas. Rankų darbo daiktai, savo pačių užaugintos daržovės, iš senų medžiagų perdirbti pagaminti daiktai. O kaip gyvuoja rankų darbo knygų amatas - knygrišystė? Šiuo metu Lietuvoje leidėjai daug dėmesio skiria knygos išvaizdai, rengiami meniškiausių knygų konkursai, tačiau apie tikrai išskirtines knygas į pasaulį išleidžiančius knygrišius ir jų kultūrą kalbama kur kas mažiau.
2003 metais atkurta Vilniaus knygrišių gildija. Ji tęsia Vilniaus knygrišių cecho tradicijas, kurios savo ištakomis siekia net XVI amžių.
Apie knygrišio darbą kalbėsimės su Vilniaus knygrišių gildijos nare, menotyrininke Rūta Taukinaityte-Narbutiene ir Paryžiuje gyvenančia Rima Puniškaite, kuriai knygrišystė yra gyvenimo būdas ir net savotiška silpnybė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-09-10-16-03--15364061Statistika ir kiti socialiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad moterų ir vyrų galimybės ir teisės vis dar nėra lygios. Tačiau moterų literatūra, be abejo, niekuo nenusileidžia vyrų kuriamiems tekstams. Bet kodėl apskritai prasminga skirstyti literatūrą į vyrų ir moterų? Kodėl reikia atskirai tyrinėti moterų literatūrą? Kas yra moterų literatūra, moteriškas rašymas? Kaip keičiasi jos samprata nuo feministinių tyrimų pradžios, kokias problemas tyrinėja šiuolaikinis feminizmas? Apie tai kalbėsimės su humanitarinių mokslų daktare Egle Kačkute. 2012 metais mokslininkė išleido monografiją „Savos ir svetimos“, kurioje tyrinėja prancūzakalbių ir bričių rašytojų kūrybą. Šiuo metu Eglė Kačkutė savo tyrimus motinystės ir migracijos tema atlieka Meinuto universitete Airijoje.

Apie pirmą lesbietiškos motinystės liudijimą lietuvių literatūroje ir kuo skiriasi lietuvių ir užsienio motinystės patirtys literatūroje?

Kas vyksta šiuolaikinėje moterų literatūroje?

Kuo ypatingas šiuolaikinis moterų rašymas?

Iš ko kyla mėgavimasi motinystė lietuvių rašytojų knygose?

Ir kaip Donaldo Trumpo atėjimas susijęs su šia tema?

Apie visa tai pasakos tyrinėtoja Eglė Kačkutė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222454.m4aSun, 10 Sep 2017 13:03:00 +0000LRT„Moterų literatūra vis dar laužo konvencijas ir stengiasi išlaisvinti žodį“, – teigia literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Statistika ir kiti socialiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad moterų ir vyrų galimybės ir teisės vis dar nėra lygios. Tačiau...Statistika ir kiti socialiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad moterų ir vyrų galimybės ir teisės vis dar nėra lygios. Tačiau moterų literatūra, be abejo, niekuo nenusileidžia vyrų kuriamiems tekstams. Bet kodėl apskritai prasminga skirstyti literatūrą į vyrų ir moterų? Kodėl reikia atskirai tyrinėti moterų literatūrą? Kas yra moterų literatūra, moteriškas rašymas? Kaip keičiasi jos samprata nuo feministinių tyrimų pradžios, kokias problemas tyrinėja šiuolaikinis feminizmas? Apie tai kalbėsimės su humanitarinių mokslų daktare Egle Kačkute. 2012 metais mokslininkė išleido monografiją „Savos ir svetimos“, kurioje tyrinėja prancūzakalbių ir bričių rašytojų kūrybą. Šiuo metu Eglė Kačkutė savo tyrimus motinystės ir migracijos tema atlieka Meinuto universitete Airijoje.

Apie pirmą lesbietiškos motinystės liudijimą lietuvių literatūroje ir kuo skiriasi lietuvių ir užsienio motinystės patirtys literatūroje?

Kas vyksta šiuolaikinėje moterų literatūroje?

Kuo ypatingas šiuolaikinis moterų rašymas?

Iš ko kyla mėgavimasi motinystė lietuvių rašytojų knygose?

Ir kaip Donaldo Trumpo atėjimas susijęs su šia tema?

Apie visa tai pasakos tyrinėtoja Eglė Kačkutė.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-09-03-16-03--15364063Apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą svetur, svetimų kalbų ir kultūrų apsuptyje, apie besikeičiančią išvykimo, emigracijos, migracijos suvokimą buvo kalbama rugpjūčio mėnsį Biržuose vykusiame forume „Šiaurės vasara“. Šiame forume dalyvavo ir rašytoja Dalia Staponkutė, jau daug metų gyvenanti Kipre. Į lietuvių kalbą yra išvertusi Niko Kazanzakio, Konstantino Kavafio, Kipro bei graikų poetų kūrybos. Rašytoja yra išleidusi ir dvi esė knygas „Lietumi prieš saulę“, „Iš dviejų renkuosi trečią“, susilaukusias daug dėmesio ir įvertinimų.
Su Dalia Staponkute kalbėsimės apie Lietuvą, gyvenančią monokultūrinėje situacijoje, apie tai, kaip keičiasi gyvenimo svetur pojūtis per daug metų, kas rašytojai yra atspirties vieta ir kodėl Graikijoje nėra žodžio „emigrantas“? Taip pat ir apie gimtuosius Šiaulius – kodėl iš jų taip norėjosi išvykti, ir ką dabar ši vieta reiškia rašytojai Daliai Staponkutei.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222449.m4aSun, 03 Sep 2017 13:03:00 +0000LRT„Mes apsiribojame patriotiškumo, tautiškumo, valstybingumo temomis, bet socialinių klausimų, susijusių su emigracija, lietuvių literatūroje dar labai mažai“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą svetur, svetimų kalbų ir...Apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą svetur, svetimų kalbų ir kultūrų apsuptyje, apie besikeičiančią išvykimo, emigracijos, migracijos suvokimą buvo kalbama rugpjūčio mėnsį Biržuose vykusiame forume „Šiaurės vasara“. Šiame forume dalyvavo ir rašytoja Dalia Staponkutė, jau daug metų gyvenanti Kipre. Į lietuvių kalbą yra išvertusi Niko Kazanzakio, Konstantino Kavafio, Kipro bei graikų poetų kūrybos. Rašytoja yra išleidusi ir dvi esė knygas „Lietumi prieš saulę“, „Iš dviejų renkuosi trečią“, susilaukusias daug dėmesio ir įvertinimų.
Su Dalia Staponkute kalbėsimės apie Lietuvą, gyvenančią monokultūrinėje situacijoje, apie tai, kaip keičiasi gyvenimo svetur pojūtis per daug metų, kas rašytojai yra atspirties vieta ir kodėl Graikijoje nėra žodžio „emigrantas“? Taip pat ir apie gimtuosius Šiaulius – kodėl iš jų taip norėjosi išvykti, ir ką dabar ši vieta reiškia rašytojai Daliai Staponkutei.]]>1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-08-27-16-03--15364062„Literatūros akiračiai“ svečiuojasi literatų forume „Šiaurės vasara“, kuriame diskutuojama tema „Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“.
Kiek rašytojo kūrinys priklauso nuo jo gyvenamosios aplinkos? Ar lengva jį perkelti į kitą kalbą ir geografiją?
Ką reiškia gyventi ir kurti užsienyje, kai mus jungia socialiniai tinklai ir pigių skrydžių bendrovės? Ar apskritai galime kalbėti apie emigraciją? Gal šiandien turime tiesiog mobilų intelektualą, kuriam nėra skirtumo kur ir kokia kalba kurti? Atrodo, kad ši tema darosi vis svarbesnė.
Kaip vertėjui, gyvenančiam ilgą laiką kitos kalbos apsuptyje, sekasi dirbti su kalba, kurią didžiąją laiko dalį girdi tik per radiją, televiziją ar internetą, pasakos lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Markus Roduner.
Vilniuje gimusi ir Niujorke gyvenanti poetė Anna Halberstadt įsitikinusi, kad kultūra yra tarptautinė, o emigracijos patirtis praturtina.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221938.m4aSun, 27 Aug 2017 13:03:00 +0000LRT„Išvykus svetur reikia rasti temas, persvarstyti savo kalbą, rasti santykius su žmonėmis“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. „Literatūros akiračiai“ svečiuojasi literatų forume „Šiaurės vasara“, kuriame diskutuojama tema „Rašytojas svetur, jo...„Literatūros akiračiai“ svečiuojasi literatų forume „Šiaurės vasara“, kuriame diskutuojama tema „Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“.
Kiek rašytojo kūrinys priklauso nuo jo gyvenamosios aplinkos? Ar lengva jį perkelti į kitą kalbą ir geografiją?
Ką reiškia gyventi ir kurti užsienyje, kai mus jungia socialiniai tinklai ir pigių skrydžių bendrovės? Ar apskritai galime kalbėti apie emigraciją? Gal šiandien turime tiesiog mobilų intelektualą, kuriam nėra skirtumo kur ir kokia kalba kurti? Atrodo, kad ši tema darosi vis svarbesnė.
Kaip vertėjui, gyvenančiam ilgą laiką kitos kalbos apsuptyje, sekasi dirbti su kalba, kurią didžiąją laiko dalį girdi tik per radiją, televiziją ar internetą, pasakos lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Markus Roduner.
Vilniuje gimusi ir Niujorke gyvenanti poetė Anna Halberstadt įsitikinusi, kad kultūra yra tarptautinė, o emigracijos patirtis praturtina.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-08-20-16-03--15364064Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.
Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.
Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą.
Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221652.m4aSun, 20 Aug 2017 13:03:00 +0000LRT„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis. Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo...Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.
Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.
Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą.
Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-08-13-16-03--15364066Vilniuje beveik nebeliko tokių kavinių, kur rinktųsi rašytojai, kur užėjęs visada galėtum rasti vieną ar kitą veidą, kur virtų diskusijos apie apie kultūrą, filosofiją ir literatūrinio gyvenimo aktualijas. Žinome tokius pasakojimus apie Vilniuje veikusią Literatų svetainę, „Neringos“ restoraną, anuometinės Gorkio gatvės kavines.
Kodėl dingo tokios rašytojų susibūrimo vietos? Gal pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bendravimo įpročiai. Ar tokios vietos svarbios miesto aurai? Ką tai sako apie menininkų vietą visuomenėje? Apie tai kalbėsimės su poetu Antanu A. Jonynu.
O kaip yra Prahoje? Ar legendinės kavinės ir aludės virto muziejais turistams? Kur renkasi bendrauti šiuolaikiniai čekų rašytojai? Apie tai pasakos čekų poetas Jaromiras Typltas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1013500477.m4aSun, 13 Aug 2017 13:03:00 +0000LRT„Manau, kad socialiniai tinklai smarkiai pakeitė mūsų bendravimo būdą“, – sako poetas Antanas A. Jonynas prisimindamas ankstesnį rašytojų bendravimą kavinėse. Vilniuje beveik nebeliko tokių kavinių, kur rinktųsi rašytojai, kur užėjęs visada galėtum...Vilniuje beveik nebeliko tokių kavinių, kur rinktųsi rašytojai, kur užėjęs visada galėtum rasti vieną ar kitą veidą, kur virtų diskusijos apie apie kultūrą, filosofiją ir literatūrinio gyvenimo aktualijas. Žinome tokius pasakojimus apie Vilniuje veikusią Literatų svetainę, „Neringos“ restoraną, anuometinės Gorkio gatvės kavines.
Kodėl dingo tokios rašytojų susibūrimo vietos? Gal pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bendravimo įpročiai. Ar tokios vietos svarbios miesto aurai? Ką tai sako apie menininkų vietą visuomenėje? Apie tai kalbėsimės su poetu Antanu A. Jonynu.
O kaip yra Prahoje? Ar legendinės kavinės ir aludės virto muziejais turistams? Kur renkasi bendrauti šiuolaikiniai čekų rašytojai? Apie tai pasakos čekų poetas Jaromiras Typltas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-08-06-16-03--15364065Su Monika Šaltyte ir Gintu Gascevičiumi pokalbiui apie grupės kūrybą, poezijos ir garso dermes, poezijos skaitymo prasmę susitikome remontuojamame Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, bet kalbėjomės pusiau valstybine, pusiau šiaulietiška šneka. Pokalbis vyko panašiai kaip ir pasirodymas scenoje – rimtai ir nelabai, improvizuojant ir čia pat kuriant vizijas.
Laidoje girdėsite fragmentus iš 2016 m.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014189758.m4aSun, 06 Aug 2017 13:03:00 +0000LRTTęsiame pokalbius apie poezijos skaitymą, atlikimą scenoje, dialogą su muzika. Poezijos skaitymas su akustinės gitaros akomponementu yra toks įprastas ir stereotipinis tarsi antikinės poezijos siejimas su lyra. Bet poezija puikiai dera ir su kitais...Su Monika Šaltyte ir Gintu Gascevičiumi pokalbiui apie grupės kūrybą, poezijos ir garso dermes, poezijos skaitymo prasmę susitikome remontuojamame Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, bet kalbėjomės pusiau valstybine, pusiau šiaulietiška šneka. Pokalbis vyko panašiai kaip ir pasirodymas scenoje – rimtai ir nelabai, improvizuojant ir čia pat kuriant vizijas.
Laidoje girdėsite fragmentus iš 2016 m.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-07-30-16-03--15364069Nors Pulgio Andriušio knygos šiandien leidžiamos, tačiau prisimename šį kalbos meistrą gerokai rečiau negu jis to vertas. Tyliai praėjo jo 110 metų sukaktis. Literatūros kritikai sutartinai teigia, kad literatūrinis rašytojo talentas suklestėjo egzode. Kaip rašė Jonas Aistis: „Tremtis Pulgį Andriušį kardinališkai pakeitė: iš laikraštininko padarė rašytoją.“
Iš pirmo žvilgsnio, Pulgio Andriušio proza tradicinė, lyrinė Aukštaitijos gamtos meditacija. Tačiau Andriušio požiūris į rašymą buvo profesionalus, daug skaityta ir mokytasi iš užsienio autorių. Todėl Pulgis Andriušis sugeba apie gamtą papasakoti su įtampa, intriga, su humoru ar lengva šypsena. Alfonsas Nyka-Niliūnas Andriušio prozą mato greta pagrindinių mūsų modernistų – Jurgio Savickio, Petro Tarulio ir Antano Vaičiulaičio.
Šioje iš radijo archyvų parengtoje laidoje girdėsite sūnėno Jono Andriusevičiaus prisiminimus, rašytojo Antano Vaičiulaičio komentarus ir paties autoriaus skatomą kūrybą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189683.m4aSun, 30 Jul 2017 08:54:00 +0000LRT„Reikalingas ne toks abstraktus intelektas, bet truputį žėrintis, kad išgautų spalvą ir tokį truputį atitrauktą grožį“, – apie rašytoją Pulgį Andriušį sako Antanas Vaičiulaitis. Nors Pulgio Andriušio knygos šiandien leidžiamos, tačiau prisimename šį...Nors Pulgio Andriušio knygos šiandien leidžiamos, tačiau prisimename šį kalbos meistrą gerokai rečiau negu jis to vertas. Tyliai praėjo jo 110 metų sukaktis. Literatūros kritikai sutartinai teigia, kad literatūrinis rašytojo talentas suklestėjo egzode. Kaip rašė Jonas Aistis: „Tremtis Pulgį Andriušį kardinališkai pakeitė: iš laikraštininko padarė rašytoją.“
Iš pirmo žvilgsnio, Pulgio Andriušio proza tradicinė, lyrinė Aukštaitijos gamtos meditacija. Tačiau Andriušio požiūris į rašymą buvo profesionalus, daug skaityta ir mokytasi iš užsienio autorių. Todėl Pulgis Andriušis sugeba apie gamtą papasakoti su įtampa, intriga, su humoru ar lengva šypsena. Alfonsas Nyka-Niliūnas Andriušio prozą mato greta pagrindinių mūsų modernistų – Jurgio Savickio, Petro Tarulio ir Antano Vaičiulaičio.
Šioje iš radijo archyvų parengtoje laidoje girdėsite sūnėno Jono Andriusevičiaus prisiminimus, rašytojo Antano Vaičiulaičio komentarus ir paties autoriaus skatomą kūrybą.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-07-16-16-03--15364070Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną.
Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.
Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014188777.m4aSun, 16 Jul 2017 13:03:00 +0000LRTJudita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja. Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80...Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną.
Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.
Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-07-09-16-03--153640672017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“
Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1013992918.m4aSun, 09 Jul 2017 13:03:00 +0000LRT„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas. 2017 metus...2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“
Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-07-02-16-03--15364073Deja, prieš metus Henrikas Algis Čigriejus paliko mus Vilniuje, Žirmūnuose. Poetas debiutavo 1971-aisiais, jau priartėjęs prie keturiasdešimties. Tačiau vėlyvas debiutas leido išvengti daugybės kompromisų, būtinų ankstesniais metais. Atrodo, H. A. Čigriejus ir liko rašytoju, kuris sovietmečiu publikavosi, tačiau taip ir neparašė nė vienos „raudonos“ eilutės. Juokaudamas viename pokalbyje jis yra pasakojęs, kad sykį bandęs tokių eilėraščių pasiūlyti žurnalui „Jaunimo gretos“, bet redakcija atmetė.

Įdomu ir tai, kad gavęs nemažai premijų, taip pat ir svarbiausių – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, Čigriejus lieka gana santūriai vertiniamas ir į aukščiausias lietuvių literatūros kanono vietas tarsi ir nepretenduoja. Ir priežastis čia gali būti jo paties santūri, nuosaiki laikysena. Laimingo poeto laikysena, kaip kažkada pastebėjo literatūros kritika Valdemaras Kukulas.
Laidoje klausysimės giedro Henriko Algio Čigriejaus eilėraščių skaitymo, fragmentų iš pokalbių su kraštiečiu, literatūros kritiku Kęstučiu Nastopka ir buvusiu „Literatūros akiračių“ vedėjų Virginijumi Gasiliūnu – apie skaitymo pradžią, pradžios mokyklą, apie rašymą sovietmečiu, apie pokario refleksiją šiais laikais ir skirtingus skirtignų kartų požiūrius į šią temą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1013993128.m4aSun, 02 Jul 2017 13:03:00 +0000LRT„Man atrodo, kad mano saulėlydis bus Biržų žemėj. Vilniuj man ir po šiai dienai saulė teka ir leidžiasi ne taip kaip mano krašte“, – taip pokalbyje su Kęstučiu Nastopka kažkada kalbėjo poetas Henrikas Algis Čigriejus. Deja, prieš metus Henrikas Algis...Deja, prieš metus Henrikas Algis Čigriejus paliko mus Vilniuje, Žirmūnuose. Poetas debiutavo 1971-aisiais, jau priartėjęs prie keturiasdešimties. Tačiau vėlyvas debiutas leido išvengti daugybės kompromisų, būtinų ankstesniais metais. Atrodo, H. A. Čigriejus ir liko rašytoju, kuris sovietmečiu publikavosi, tačiau taip ir neparašė nė vienos „raudonos“ eilutės. Juokaudamas viename pokalbyje jis yra pasakojęs, kad sykį bandęs tokių eilėraščių pasiūlyti žurnalui „Jaunimo gretos“, bet redakcija atmetė.

Įdomu ir tai, kad gavęs nemažai premijų, taip pat ir svarbiausių – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, Čigriejus lieka gana santūriai vertiniamas ir į aukščiausias lietuvių literatūros kanono vietas tarsi ir nepretenduoja. Ir priežastis čia gali būti jo paties santūri, nuosaiki laikysena. Laimingo poeto laikysena, kaip kažkada pastebėjo literatūros kritika Valdemaras Kukulas.
Laidoje klausysimės giedro Henriko Algio Čigriejaus eilėraščių skaitymo, fragmentų iš pokalbių su kraštiečiu, literatūros kritiku Kęstučiu Nastopka ir buvusiu „Literatūros akiračių“ vedėjų Virginijumi Gasiliūnu – apie skaitymo pradžią, pradžios mokyklą, apie rašymą sovietmečiu, apie pokario refleksiją šiais laikais ir skirtingus skirtignų kartų požiūrius į šią temą.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-06-25-16-03--15364072Lietuvių literatūrinė scena įvairėja, kad iš jos sklinda muzika, ritmas ir energija. Tęsiame pokalbius apie poezijos skaitymą, eilėraščio atlikimą scenoje, apie aktorių ir pačių autorių skaitymo ypatumus. Šį sykį su poetu, eseistu Rolandu Rastausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu kalbėsime ir apie poezijos atlikimą scenoje, apie autorinio ir aktorinio skaitymo tradicijas ir tendencijas, ir apie Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių skaitymą. Šie du menininkai jau daug metų pasirodo kartu ir kuria bendrą sceninį vyksmą. Jų klausime, kas vyksta rečituojant eilėraščius ir vystant dialogą su muzika, kaip, atrodo, filosofinis ir tik tyliam skaitymui skirti eilėraščiai pasiduoda atlikimui scenoje, ir kodėl perkusininkui sunkiau kurti su lietuvių kalba negu su anglų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992916.m4aSun, 25 Jun 2017 13:03:00 +0000LRT„Skaityti Niliūną – tai lipti į kalną. Tarp autorinio ir aktorinio skaitymo reikia atrasti aukso vidurį“, – sako poetas ir performeris Rolandas Rastauskas. Lietuvių literatūrinė scena įvairėja, kad iš jos sklinda muzika, ritmas ir energija. Tęsiame...Lietuvių literatūrinė scena įvairėja, kad iš jos sklinda muzika, ritmas ir energija. Tęsiame pokalbius apie poezijos skaitymą, eilėraščio atlikimą scenoje, apie aktorių ir pačių autorių skaitymo ypatumus. Šį sykį su poetu, eseistu Rolandu Rastausku ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu kalbėsime ir apie poezijos atlikimą scenoje, apie autorinio ir aktorinio skaitymo tradicijas ir tendencijas, ir apie Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių skaitymą. Šie du menininkai jau daug metų pasirodo kartu ir kuria bendrą sceninį vyksmą. Jų klausime, kas vyksta rečituojant eilėraščius ir vystant dialogą su muzika, kaip, atrodo, filosofinis ir tik tyliam skaitymui skirti eilėraščiai pasiduoda atlikimui scenoje, ir kodėl perkusininkui sunkiau kurti su lietuvių kalba negu su anglų.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-06-18-16-03--15364074http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992917.m4aSun, 18 Jun 2017 13:03:00 +0000LRTSu ketvirtą eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ išleidusiu poetu Gyčiu Norvilu laidoje kalbėsimės apie tai, kokia prasmė kalbėti apie civilizacijos nuosmūkį ir apokalipsę, apie tai kokia prasmė rašyti eilėraščius, ar jie išsklaido iliuzijas ar jas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-06-11-16-03--15364071http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992915.m4aSun, 11 Jun 2017 13:03:00 +0000LRT„Svarbių klausimų nėra daug. Kai po gero dykinėjimo išmeti tuos pseudoklausimus, gyventi yra paprasčiau“, – sako poetas Donaldas Kajokas. Solidi eilėraščių rinktinė „Poezija, o gal ne ji“ yra gera proga atsigręžti į vieno populiariausių šiuolaikinių...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-06-04-16-03--15364076Baigėsi 53-asis tradicinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Svarstymai, ar ar turėtų ir kaip turėtų keisti šis festivalis irgi jau yra tapę tradiciniais. Šį kartą pažvelgsime į šį renginį kartu su su literatūros kritikėmis, vienomis iš „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojų Elžbieta Banyte ir Virginija Cibarauske, vertinančiomis šį tradicinį renginį ir leidinį iš jaunosios kartos perspektyvos.
Ar tai yra ritualas ar tiesiog kultūrinio gyvenimo rutina? Ar festivalis ir almanachas parodo šiuolaikinės poezijos įvairovę?
Pokalbis apie almanacho sudarymo principus sunkumus ir rezultatus, apie gausybę festivalio metu išdalijamų premijų ir prizų, apie tai, kodėl sunku į Poezijos pavasario almanachą surinkti geriausią metų poeziją, ir kodėl „normalus žmogus“ negali perskaityti visos per metus publikuojamos poezijos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992755.m4aSun, 04 Jun 2017 13:03:00 +0000LRT„Mes burbame, kad visi renginiai vienodi, bet visi paskui viską darome labai panašiai, nes labai sunku išklysti iš tos tradicijos“, – sako literatūros kritikė Elžbieta Banytė. Baigėsi 53-asis tradicinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Svarstymai, ar...Baigėsi 53-asis tradicinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Svarstymai, ar ar turėtų ir kaip turėtų keisti šis festivalis irgi jau yra tapę tradiciniais. Šį kartą pažvelgsime į šį renginį kartu su su literatūros kritikėmis, vienomis iš „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojų Elžbieta Banyte ir Virginija Cibarauske, vertinančiomis šį tradicinį renginį ir leidinį iš jaunosios kartos perspektyvos.
Ar tai yra ritualas ar tiesiog kultūrinio gyvenimo rutina? Ar festivalis ir almanachas parodo šiuolaikinės poezijos įvairovę?
Pokalbis apie almanacho sudarymo principus sunkumus ir rezultatus, apie gausybę festivalio metu išdalijamų premijų ir prizų, apie tai, kodėl sunku į Poezijos pavasario almanachą surinkti geriausią metų poeziją, ir kodėl „normalus žmogus“ negali perskaityti visos per metus publikuojamos poezijos?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-05-28-16-03--15364077Poezija, lyrika nuo seniausių laikų buvo susijusi su balsiu skaitymu, poetinės kalbos ritmas ir sąskambiai (nesvarbu, ar tai klasikinė eilėdara, ar avangardiniai žaidimai garsais) yra skirti skambėti garsiai, ir jie yra pačios lyrikos kodas, įrašytas šio žanro pradžių pradžioje – lyrika yra tekstai, neatsiejami nuo grojimo lyra ir rečitavimo. Tylaus poezijos skaitymo fenomenas gana nesenas. Nors tylus skaitymas paliudytas jau nuo Euripido ir Aristofano, lyrikos tyrinėtojai sako, kad iki XVIII amžiaus pabaigos skaitymo aktas glaudžiai susijęs su vokalizacija. Bet visais laikais poetiniai tekstai buvo vienaip ar kitaip atliekami balsu.
Laidoje apie poezijos skaitymą, atlikimą kalbėmės su Vilniaus Mažojo teatro poezijos spektaklio „Pasikalbėk su manimi eilėmis“ kūrybine grupe: aktoriais Virginija Kochanskyte, Valda Bičkute, Jokūbu Bareikiu ir poetu Mindaugu Valiuku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013992369.m4aSun, 28 May 2017 13:03:00 +0000LRTAr eilėraščiai skirti tyliai? Ar aktoriai neiškreipia autoriaus minties? Kodėl egzistuoja įtampa tarp autorinio ir aktorinio skaitymo? Kur ir kodėl dingo kadaise minias klausytojų sutraukę poezijos skaitymai? Poezija, lyrika nuo seniausių laikų buvo...Poezija, lyrika nuo seniausių laikų buvo susijusi su balsiu skaitymu, poetinės kalbos ritmas ir sąskambiai (nesvarbu, ar tai klasikinė eilėdara, ar avangardiniai žaidimai garsais) yra skirti skambėti garsiai, ir jie yra pačios lyrikos kodas, įrašytas šio žanro pradžių pradžioje – lyrika yra tekstai, neatsiejami nuo grojimo lyra ir rečitavimo. Tylaus poezijos skaitymo fenomenas gana nesenas. Nors tylus skaitymas paliudytas jau nuo Euripido ir Aristofano, lyrikos tyrinėtojai sako, kad iki XVIII amžiaus pabaigos skaitymo aktas glaudžiai susijęs su vokalizacija. Bet visais laikais poetiniai tekstai buvo vienaip ar kitaip atliekami balsu.
Laidoje apie poezijos skaitymą, atlikimą kalbėmės su Vilniaus Mažojo teatro poezijos spektaklio „Pasikalbėk su manimi eilėmis“ kūrybine grupe: aktoriais Virginija Kochanskyte, Valda Bičkute, Jokūbu Bareikiu ir poetu Mindaugu Valiuku.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-05-21-16-03--15364080Agnė Žagrakalytė – įdomi, nemėgstanti pasikartojimo, visada nustebinanti rašytoja. Pirmoji jos eilėraščių knyga „Išteku“ (2003) į skaitytojus kreipiasi provokuodama pirmuoju asmeniu, o antrasis poezijos rinkinys – „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008) kalba keliais balsais, čia sutinkame skirtingus personažus ir kaukes. Solidžios apimties romanas „Eigulio duktė. Byla F-117“ pasakoja giminės istoriją ir remiasi archyvine medžiaga, o plonutė prozos knyga „Klara“ – savotiškas komiksas su išgalvotais personažais.
Su Agne Žagrakalyte kalbėsimės apie naujausią jos eilėraščių rinkinį „Štai“: apie netyčia atsiradusią knygą, apie poeziją, kur tėra kaukės ir svetimi balsai, apie tai, kaip išaiškinti eilėraščius mokiniams, apie jaudulį ir apie tai, kaip tyliai nužudyti priešą. Geriausia, žinoma, žvilgsniu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960506.m4aSun, 21 May 2017 13:03:00 +0000LRT„Čia visi eilėraščiai yra apie meilę. Ir visi eilėraščiai – ne apie mane“, – sako poetė Agnė Žagrakalytė. Agnė Žagrakalytė – įdomi, nemėgstanti pasikartojimo, visada nustebinanti rašytoja. Pirmoji jos eilėraščių knyga „Išteku“ (2003) į skaitytojus...Agnė Žagrakalytė – įdomi, nemėgstanti pasikartojimo, visada nustebinanti rašytoja. Pirmoji jos eilėraščių knyga „Išteku“ (2003) į skaitytojus kreipiasi provokuodama pirmuoju asmeniu, o antrasis poezijos rinkinys – „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008) kalba keliais balsais, čia sutinkame skirtingus personažus ir kaukes. Solidžios apimties romanas „Eigulio duktė. Byla F-117“ pasakoja giminės istoriją ir remiasi archyvine medžiaga, o plonutė prozos knyga „Klara“ – savotiškas komiksas su išgalvotais personažais.
Su Agne Žagrakalyte kalbėsimės apie naujausią jos eilėraščių rinkinį „Štai“: apie netyčia atsiradusią knygą, apie poeziją, kur tėra kaukės ir svetimi balsai, apie tai, kaip išaiškinti eilėraščius mokiniams, apie jaudulį ir apie tai, kaip tyliai nužudyti priešą. Geriausia, žinoma, žvilgsniu.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-05-14-16-03--15364081Provokacijų, atradimų, gerų klasikinių grožinės literatūros ir filosofijos tekstų, naujauių šiuolaikinės užsienio literatūros vardų rasite naujame Lietuvos vertėjų sąjungos leidžiamame žurnale „Hieronymus“, kurį pristatysime laidoje.

Verstinės literatūros Lietuvoje yra daug ir pačios įvairiausios. Bet iki šiol savo atskiro žurnalo vertėjai neturėjo. Vertimų žurnalai – sena tradicija, ją turi ir kaimyninės šalys – Lenkija, Rusija. Jų „Literatura na świecie“ ar „Innostranaja literatura“ visuomet pristato įdomiausius šiuolaikinės literatūros vardus, kurių dar nesiryžta imtis leidyklos, arba vis dar neišverstus, pražiūrėtus klasikų kūrinius. Beje šie žurnalai ir Lietuvoje ilgus metus buvo vienas svarbiausių orientyrų tiems skaitytojams, kurie norėdavo sekti užsienio literatūros naujienas.
Apie naują lietuviškai leidžiamą vertimų žurnalą kalbėsimės su jo iniciatoriais ir rengėjais: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Rasa Matulevičiene, Austėja Merkevičiūte ir žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Gediminu Puloku.
Kaip kilo idėja ir iš kur kyla vertimų žurnalo poreikis? Kaip dirbama su tolimų šalių literatūromis ir kokie netikėčiausi atradimai?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959947.m4aSun, 14 May 2017 13:03:00 +0000LRT„Kodėl man nepatinka grynoji poezija? Kodėl? Ar dėl tos pačios priežasties, dėl kurios man neskanus grynas cukrus?“, – provokuoja lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius. Provokacijų, atradimų, gerų klasikinių grožinės literatūros ir filosofijos...Provokacijų, atradimų, gerų klasikinių grožinės literatūros ir filosofijos tekstų, naujauių šiuolaikinės užsienio literatūros vardų rasite naujame Lietuvos vertėjų sąjungos leidžiamame žurnale „Hieronymus“, kurį pristatysime laidoje.

Verstinės literatūros Lietuvoje yra daug ir pačios įvairiausios. Bet iki šiol savo atskiro žurnalo vertėjai neturėjo. Vertimų žurnalai – sena tradicija, ją turi ir kaimyninės šalys – Lenkija, Rusija. Jų „Literatura na świecie“ ar „Innostranaja literatura“ visuomet pristato įdomiausius šiuolaikinės literatūros vardus, kurių dar nesiryžta imtis leidyklos, arba vis dar neišverstus, pražiūrėtus klasikų kūrinius. Beje šie žurnalai ir Lietuvoje ilgus metus buvo vienas svarbiausių orientyrų tiems skaitytojams, kurie norėdavo sekti užsienio literatūros naujienas.
Apie naują lietuviškai leidžiamą vertimų žurnalą kalbėsimės su jo iniciatoriais ir rengėjais: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Rasa Matulevičiene, Austėja Merkevičiūte ir žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Gediminu Puloku.
Kaip kilo idėja ir iš kur kyla vertimų žurnalo poreikis? Kaip dirbama su tolimų šalių literatūromis ir kokie netikėčiausi atradimai?]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-05-07-16-03--15364075Ar iš tiesų poetas yra išskirtinis, ypatingas žmogus, kitoks negu šaltkalvis ar programuotojas? Tarpninkas tarp skirtingų pasaulių?
Rimvydas Stankevičius kiekvieną knygą gana sąmoningai planuoja kaip kitokią, kaip papildančią jo kuriamą poetinį pasaulį. Pelnęs daugelį svarbiausių literatūros ir kultūros premijų poetas mėgsta kalbėti ciklais, knygomis, pastaraisiais metais kalbančiomis apie lietuvių kultūros, literatūros branduolius, kuriančiomis poetinį autoriaus kanoną, kalbantį apie santykį su autoritetais, su sava tradicija. Naujausia poeto knyga „Šermuonėlių mantija“ šiek tiek kitokia. Iš jos autorius ir skaitys eilėraščius, pasakos apie jos rašymą.
Ar poetas eilėraščius rašo sąmoningai, ar paklusdamas sunkiai paaiškinamo diktato?
Kas yra šermuonėlių mantija ir kas ja mus apgaubia?
Kaip poetas, jaučiantis mirties, metafizikos artumą, dorojasi su kasdienybe, su vystančių gėlių krintančiais žiedlapiais?
Ir dėl ko poetui pakyla kraujo spaudimas iki neleistinos ribos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959252.m4aSun, 07 May 2017 13:03:00 +0000LRT„Aš tarnauju raudų pasienyje – /Atokiausioj tikrovės užkardoj“, – rašo poetas Rimvydas Stankevičius eilėraštyje „Kurjeris“. Ar iš tiesų poetas yra išskirtinis, ypatingas žmogus, kitoks negu šaltkalvis ar programuotojas? Tarpninkas tarp skirtingų...Ar iš tiesų poetas yra išskirtinis, ypatingas žmogus, kitoks negu šaltkalvis ar programuotojas? Tarpninkas tarp skirtingų pasaulių?
Rimvydas Stankevičius kiekvieną knygą gana sąmoningai planuoja kaip kitokią, kaip papildančią jo kuriamą poetinį pasaulį. Pelnęs daugelį svarbiausių literatūros ir kultūros premijų poetas mėgsta kalbėti ciklais, knygomis, pastaraisiais metais kalbančiomis apie lietuvių kultūros, literatūros branduolius, kuriančiomis poetinį autoriaus kanoną, kalbantį apie santykį su autoritetais, su sava tradicija. Naujausia poeto knyga „Šermuonėlių mantija“ šiek tiek kitokia. Iš jos autorius ir skaitys eilėraščius, pasakos apie jos rašymą.
Ar poetas eilėraščius rašo sąmoningai, ar paklusdamas sunkiai paaiškinamo diktato?
Kas yra šermuonėlių mantija ir kas ja mus apgaubia?
Kaip poetas, jaučiantis mirties, metafizikos artumą, dorojasi su kasdienybe, su vystančių gėlių krintančiais žiedlapiais?
Ir dėl ko poetui pakyla kraujo spaudimas iki neleistinos ribos?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-04-30-16-03--15364082Skaitytojams „Stiliaus knyga“ teikia ne tik skaitymo malonumą, bet ugdo ir atidų skaitymą, moko jausti skirtingas teksto spalvas, jausti pasakojimo perspektyvą. O rašančius knyga gali įkvėpti daugiau eksperimentuoti ir ieškoti, daugiau dirbti su kalba ir stiliumi.
Toks žaidimas atskleidžia begalines kalbos galimybes, bet yra ir tikras iššūkis vertėjui. Apie tai, kaip sekėsi dorotis su išmoningais Raymondo Queneau stiliais, ar stilius nėra kaukė, už kurios nieko nėra, kodėl pagal J. S. Bacho variacijas kurtas literatūros tekstas yra ne iškilmingas, rimtas, o šmaikštus, juokingas ir žaismingas?
Laidoje apie šią knygą pasakos jos vertėja Akvilė Melkūnaitė, knygos fragmentus skaitys poetai ir vertėjai Dainius Gintakas, Vytautas Stankus, Karolis Lyvens.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013894474.m4aSun, 30 Apr 2017 13:03:00 +0000LRTJeigu nežinote, kad yra patafizika, jeigu negirdėjote apie prancūzų rašytoją Raymondą Queneau, jūsų laukia smagus atradimas. Pirmą kartą 1947 metais pasirodžiusi šio autoriaus knyga „Stiliaus pratimai“ yra eksperimentas, kai skirtingais stiliais...Skaitytojams „Stiliaus knyga“ teikia ne tik skaitymo malonumą, bet ugdo ir atidų skaitymą, moko jausti skirtingas teksto spalvas, jausti pasakojimo perspektyvą. O rašančius knyga gali įkvėpti daugiau eksperimentuoti ir ieškoti, daugiau dirbti su kalba ir stiliumi.
Toks žaidimas atskleidžia begalines kalbos galimybes, bet yra ir tikras iššūkis vertėjui. Apie tai, kaip sekėsi dorotis su išmoningais Raymondo Queneau stiliais, ar stilius nėra kaukė, už kurios nieko nėra, kodėl pagal J. S. Bacho variacijas kurtas literatūros tekstas yra ne iškilmingas, rimtas, o šmaikštus, juokingas ir žaismingas?
Laidoje apie šią knygą pasakos jos vertėja Akvilė Melkūnaitė, knygos fragmentus skaitys poetai ir vertėjai Dainius Gintakas, Vytautas Stankus, Karolis Lyvens.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-04-23-16-03--15364078Literatūra gali perspėti, gali ištraukti žmonių likimus iš karo mėsmalės ir šaltos statistikos ir vaizdžiai juos parodyti, literatūra gali priartinti svetimus dramatiškus gyvenimus. Literatūra gali būti ir ginklas. O kokia šiandien yra literatūra Ukrainoje?

Ukrainos literatūra dabar išgyvena ypatingą laiką. Vyksta literatūros atsinaujinimas, savo tapatybės permąstymas, persiformuoja leidybos laukas, intensyviai bendraujama su užsienio autoriais ir leidėjais.

Kaip karas Ukrainoje keičia literatūrą, literatūrinį gyvenimą, gal randasi naujos kalbėjimo formos? Kaip keičiasi rašytojų bendruomenė karo akivaizdoje? Apie tai kalbėsimės su leidykos „Brait Star“ vadovu Dmytro Kyryčenko, žurnaliste ir rašytoja Veronika Mironova ir lietuvių dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013893760.m4aSun, 23 Apr 2017 13:03:00 +0000LRT„Aš pats ilgą laiką maniau, kad karas ir menas tarpusavyje neturi nieko bendro“, – sako Marius Ivaškevičius, atidžiai stebintis ir kūryboje permąstantis įvykius Ukrainoje. Literatūra gali perspėti, gali ištraukti žmonių likimus iš karo mėsmalės ir...Literatūra gali perspėti, gali ištraukti žmonių likimus iš karo mėsmalės ir šaltos statistikos ir vaizdžiai juos parodyti, literatūra gali priartinti svetimus dramatiškus gyvenimus. Literatūra gali būti ir ginklas. O kokia šiandien yra literatūra Ukrainoje?

Ukrainos literatūra dabar išgyvena ypatingą laiką. Vyksta literatūros atsinaujinimas, savo tapatybės permąstymas, persiformuoja leidybos laukas, intensyviai bendraujama su užsienio autoriais ir leidėjais.

Kaip karas Ukrainoje keičia literatūrą, literatūrinį gyvenimą, gal randasi naujos kalbėjimo formos? Kaip keičiasi rašytojų bendruomenė karo akivaizdoje? Apie tai kalbėsimės su leidykos „Brait Star“ vadovu Dmytro Kyryčenko, žurnaliste ir rašytoja Veronika Mironova ir lietuvių dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-04-16-16-03--15364079Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.
Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861787.m4aSun, 16 Apr 2017 13:03:00 +0000LRTMargučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą. Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai...Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.
Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-04-09-16-03--15364083Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas.
Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?
Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?
Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861678.m4aSun, 09 Apr 2017 13:03:00 +0000LRT„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės...Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas.
Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?
Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?
Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-04-02-16-03--15364084Viduriniosios kartos rašytojas Andrius Jakučiūnas išleido knygą „Utopijos“, kurioje ir savotiškai dekonstruoja nerealias visuomenines fantazijas, tiesa, dažnai skambančias gana racionaliai, jeigu neįsiklausytume atidžiau. Autorius „Utopijose“ iki absurdo priveda daug Lietuvos viešojo gyvenimo projektų ir lietuvių kompleksų. Žinoma, nemažai intelektualų viešai reiškia kritiką, tačiau turbūt tik vienintelis Andrius Jakučiūnas tai daro su humoru ir žaidybiškumu, priveriančiu rimtai susimąstyti apie tai, kas yra transliuojama viešojoje erdvėje kaip universalus ir visų siektinas gėris.
Su autoriumi laidoje kalbėsimės, kodėl lietuviai taip mėgsta stabus, ar nesityčiojama knygoje iš lietuviams šventų dalykų, kodėl Lietuvą taip dažnai lanko ufonautai ir kas jie tokie yra?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861015.m4aSun, 02 Apr 2017 13:03:00 +0000LRTKai prasideda vadinamoji diskusija, prarandama galimybė aiškiai pavadinti absurdą absurdu. O žaidimas tai padaryti mums leidžia“, – sako rašytojas Andrius Jakučiūnas. Viduriniosios kartos rašytojas Andrius Jakučiūnas išleido knygą „Utopijos“, kurioje...Viduriniosios kartos rašytojas Andrius Jakučiūnas išleido knygą „Utopijos“, kurioje ir savotiškai dekonstruoja nerealias visuomenines fantazijas, tiesa, dažnai skambančias gana racionaliai, jeigu neįsiklausytume atidžiau. Autorius „Utopijose“ iki absurdo priveda daug Lietuvos viešojo gyvenimo projektų ir lietuvių kompleksų. Žinoma, nemažai intelektualų viešai reiškia kritiką, tačiau turbūt tik vienintelis Andrius Jakučiūnas tai daro su humoru ir žaidybiškumu, priveriančiu rimtai susimąstyti apie tai, kas yra transliuojama viešojoje erdvėje kaip universalus ir visų siektinas gėris.
Su autoriumi laidoje kalbėsimės, kodėl lietuviai taip mėgsta stabus, ar nesityčiojama knygoje iš lietuviams šventų dalykų, kodėl Lietuvą taip dažnai lanko ufonautai ir kas jie tokie yra?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-03-26-16-03--15364085Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“
Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.
Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795435.m4aSun, 26 Mar 2017 13:03:00 +0000LRT„Laikausi tos absoliučiai nemodernios ir nepostmodernios minties, kad yra žodžio ir tikrovės ryšys“, – apie neplanuotus nušvitimus rašant esė pasakoja Mindaugas Kvietkauskas. Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto...Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“
Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.
Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-03-19-16-03--15364086Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.
Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013729895.m4aSun, 19 Mar 2017 14:03:00 +0000LRT„Tikėkimės, kad mūsų lituanistai kalbės ne vien tik apie dvasingus ir metafizinius dalykus“, – sako Tomas Venclova komentuodamas savo darbą su eilėdara. Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių...Pernai pasirodė lietuvių poezijos klasiko Tomo Venclovos eilėraščių ir vertimų knyga „Eumenidžių giraitė“, o šiemet ir publicistikos rinktinė „Prarasto orumo beieškant“. Tomas Venclova turbūt yra žinomiausias lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantis vardas, dažnai kalbinamas ir prašomas komentuoti kultūros ir politikos kontekstus. O šioje laidoje su poetu kalbėsimės apie pačią poeziją, apie amžinuosius jambus, chorėjus ir amfibrachius, apie biblinius eilėraščius.
Taip pat girdėsite ir skaitomus bei komentuojamus poeto eilėraščius.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-03-12-16-03--15364087Gausiai lankoma Vilniaus knygų mugė kuria įspūdį, kad knygų prekyba klesti. Tačiau lietuvių autoriai dažnai viešai kalba, kad honorai už knygas visiškai neatitinka joms parašyti būtino darbo. Ar iš grožinės literatūros rašymo įmanoma pragyventi? Kokie autoriai gauna didžiausius honorarus? Kodėl tiek daug nepasitenkinimo rašytojo darbo atlygiu ir ką šioje situacijoje būtų galima keisti?
Laidoje kalbės didžiausios Lietuvoje leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė, jauna rašytoja Unė Kaunaitė, savilaidos sėkmės sulaukusi Ilzė Butkutė ir bestselerių autorius Andrius Tapinas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013697106.m4aSun, 12 Mar 2017 14:03:00 +0000LRT„Aš supratau, kad tuo labai stipriai manipuliuojama. Tau apskritai didelė garbė, kad mes į tave atreipėme dėmesį“, – komentuoja leidėjų požiūrį į autorių Ilzė Butkutė. Gausiai lankoma Vilniaus knygų mugė kuria įspūdį, kad knygų prekyba klesti. Tačiau...Gausiai lankoma Vilniaus knygų mugė kuria įspūdį, kad knygų prekyba klesti. Tačiau lietuvių autoriai dažnai viešai kalba, kad honorai už knygas visiškai neatitinka joms parašyti būtino darbo. Ar iš grožinės literatūros rašymo įmanoma pragyventi? Kokie autoriai gauna didžiausius honorarus? Kodėl tiek daug nepasitenkinimo rašytojo darbo atlygiu ir ką šioje situacijoje būtų galima keisti?
Laidoje kalbės didžiausios Lietuvoje leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė, jauna rašytoja Unė Kaunaitė, savilaidos sėkmės sulaukusi Ilzė Butkutė ir bestselerių autorius Andrius Tapinas.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-03-05-16-03--15364089Laidoje atsigręšime į praėjusią Vilniaus knygų mugę. Ar mugės komercinis triukšmas neužgožia asmeniško santykio su literatūra? Ar įvairių premijų, geriausių knygų rinkimai atspindi rinkėjų skonį, ar leidžia susiorientuoti skaitytojui, ieškančiam geros originalios literatūros? Ar tokiuose rinkimuose apdovanojamos knygos? O gal abejonių nekeliantys literatūros vardai? Kaip apibrėžiame, kas yra gera ar kūrybiška knyga?
Ir kokie galėtų būti alternatyvūs rinkimai? Kokios knygos galėtų varžytis dėl geriausių metų kostiumo, ką nominuotume geriausiam pagrindiniam vyro ir moters personažo prizui, ką skelbtume metų dokumentika, metų nusivylimu?
Apie visa tai rimtai, bet be įtampos kalbėsis Rima ir Virga – literatūros kritikės, tyrėjos, tačiau laidoje jos svarsto kaip dvi suinteresuotos skaitytojos ir stebėtojos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013632296.m4aSun, 05 Mar 2017 14:03:00 +0000LRTVilniaus knygų mugėje paskelbiamos įvairiausių metų knygų rinkimų, konkursų, premijų laimėtojos. Kokios tokių rinkimų tendencijos? Kokias aistras kelia nominuotos ir apdovanotos knygos? Laidoje atsigręšime į praėjusią Vilniaus knygų mugę. Ar mugės...Laidoje atsigręšime į praėjusią Vilniaus knygų mugę. Ar mugės komercinis triukšmas neužgožia asmeniško santykio su literatūra? Ar įvairių premijų, geriausių knygų rinkimai atspindi rinkėjų skonį, ar leidžia susiorientuoti skaitytojui, ieškančiam geros originalios literatūros? Ar tokiuose rinkimuose apdovanojamos knygos? O gal abejonių nekeliantys literatūros vardai? Kaip apibrėžiame, kas yra gera ar kūrybiška knyga?
Ir kokie galėtų būti alternatyvūs rinkimai? Kokios knygos galėtų varžytis dėl geriausių metų kostiumo, ką nominuotume geriausiam pagrindiniam vyro ir moters personažo prizui, ką skelbtume metų dokumentika, metų nusivylimu?
Apie visa tai rimtai, bet be įtampos kalbėsis Rima ir Virga – literatūros kritikės, tyrėjos, tačiau laidoje jos svarsto kaip dvi suinteresuotos skaitytojos ir stebėtojos.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-02-26-16-03--15364090Atidžiau vartysime Juano Garbielio Vasquezo noir stilistikos romaną „Taip skamba krintantys“. Kokie stereotipai valdo požiūrį į Kolumbijos literatūrą ir kaip su jais kovoja Vasquezas savo romane? Kodėl pagal statistiką Kolumbijoje gyvena laimingiausi žmonės, o romane tokio nė vieno nėra? Kaip narkotikų prekyba veikė Kolumbijos istoriją, žmonių likimus ir šios šalies literatūrą – apie tai ir dar daugiau kalbėsimės su romano vertėja Aiste Kučinskiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013631980.m4aSun, 26 Feb 2017 14:03:00 +0000LRTKą žinome apie šiuolaikinę Kolumbijos literatūrą? Kaip Kolumbijos rašytojai laisvinasi iš Gabrielio Garcia Marquezo įtakos? Kokie nauji žanrai pasirodo šios šalies literatūroje? Atidžiau vartysime Juano Garbielio Vasquezo noir stilistikos romaną...Atidžiau vartysime Juano Garbielio Vasquezo noir stilistikos romaną „Taip skamba krintantys“. Kokie stereotipai valdo požiūrį į Kolumbijos literatūrą ir kaip su jais kovoja Vasquezas savo romane? Kodėl pagal statistiką Kolumbijoje gyvena laimingiausi žmonės, o romane tokio nė vieno nėra? Kaip narkotikų prekyba veikė Kolumbijos istoriją, žmonių likimus ir šios šalies literatūrą – apie tai ir dar daugiau kalbėsimės su romano vertėja Aiste Kučinskiene.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-02-19-16-03--15364092Šioje laidoje kaip tik ir kviečiame pasiklausyti dviejų skaitytojų ginčo dėl Eugenijaus Ališankos ir Regimanto Tamošaičio eseistikos knygų.
Ginčas apie skirtingą asmeniškumo raišką, apie skirtingus savo patirties pasakojimo būdus, apie gražų gelmės nebuvimą ir apie esė žanro atsinaujinimą. Ir kas daro didesnį įspūdį – teksto intelektualumas ar tiesioginės patirties refleksija?
Dvi skaitytojos, dvi nuomonės ir nė viena nelinkusi lengvai nusileisti, priešingai, siekia apginti savo geros literatūros supratimą.
Pokalbis apie knygas be pakelto balso, be dirbtinių apibendrinimų, be specialių klausimų - tik tai, kas svarbiausia.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013631601.m4aSun, 19 Feb 2017 11:34:27 +0000LRTAr mėgstate aptarinėti perskaitytas knygas su bičiuliais ar kolegomis? Ar klausiate kitų nuomonės apie skaitytas knygas, ieškote atsiliepmų, tikrinate savo įspūdžius ir bent jau mintyse ginčijatės dėl vertinimų? Šioje laidoje kaip tik ir kviečiame...Šioje laidoje kaip tik ir kviečiame pasiklausyti dviejų skaitytojų ginčo dėl Eugenijaus Ališankos ir Regimanto Tamošaičio eseistikos knygų.
Ginčas apie skirtingą asmeniškumo raišką, apie skirtingus savo patirties pasakojimo būdus, apie gražų gelmės nebuvimą ir apie esė žanro atsinaujinimą. Ir kas daro didesnį įspūdį – teksto intelektualumas ar tiesioginės patirties refleksija?
Dvi skaitytojos, dvi nuomonės ir nė viena nelinkusi lengvai nusileisti, priešingai, siekia apginti savo geros literatūros supratimą.
Pokalbis apie knygas be pakelto balso, be dirbtinių apibendrinimų, be specialių klausimų - tik tai, kas svarbiausia.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-02-12-16-03--15364091Kaip atrodytų išeivijos literatūra be Kazio Bradūno kultūros organizacinio darbo? Kokia Bradūno kūrybos įtaka visai lietuvių poezijai? Kokias Bradūno pamokas turime išmokti šiandien?
Apie Kazio Bradūno talentą telkti žmones kultūriniam darbui, apie jo poezijos lietuvišką misticizmą ir atvirumą mirčiai laidoje kalbės kultūros istorikas Darius Kuolys. Kazio Bradūno dukterys Elena ir Lionė pasidalys prisiminimais apie tėvą kasdieniškose situacijose. Taip pat girdėsite Kazio Bradūno skaitomus eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599418.m4aSun, 12 Feb 2017 10:35:12 +0000LRTVargiai mes rasime kitą taip atvirai kalbantį poetą apie savo tautinės bendruomenės būties trapumą“, – sako kultūros istorikas Darius Kuolys. Kaip atrodytų išeivijos literatūra be Kazio Bradūno kultūros organizacinio darbo? Kokia Bradūno kūrybos įtaka...Kaip atrodytų išeivijos literatūra be Kazio Bradūno kultūros organizacinio darbo? Kokia Bradūno kūrybos įtaka visai lietuvių poezijai? Kokias Bradūno pamokas turime išmokti šiandien?
Apie Kazio Bradūno talentą telkti žmones kultūriniam darbui, apie jo poezijos lietuvišką misticizmą ir atvirumą mirčiai laidoje kalbės kultūros istorikas Darius Kuolys. Kazio Bradūno dukterys Elena ir Lionė pasidalys prisiminimais apie tėvą kasdieniškose situacijose. Taip pat girdėsite Kazio Bradūno skaitomus eilėraščius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-02-05-16-03--15364093Neseniai pasirodė dvi knygos apie šv. Brunono misiją į baltų kraštus, Lietuvos krikštą ir misionierių mirtį. Sutapimas tai ar mums iš tiesų vis labiau svarbi tampa šv. Brunono figūra? Ar ji padeda kurti lietuvių tapatybę? Koks Brunono įvaizdis šiuolaikinėje visuomenėje? Apie tai kalbėsime su istorike Inga Leonavičiūte, išleidusia monografiją „Tūkstantmečio detektyvas. Šventasis Brunonas ir 1009-ieji“.
Rašytojas Saulius Šaltenis romane „Basas ir laimingas“ Brunono istoriją pasakoja ne kaip istorikas, o tarsi Brunono bendrakeleivis. Faktai Sauliui Šalteniui tėra orientyrai kurti jautrią, tarsi asmeniškai patiriamą istoriją. Su autoriumi kalbėsimės, kaip kūrė prieš tūkstantmetį vykusią istoriją, ar toks romanas apskritai gali būti vadinamas istoriniu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599122.m4aSun, 05 Feb 2017 10:12:35 +0000LRT„Aš keliavau su Brunonu, visos detalės man žinomos, galiu nupaišyti maršrutą, kartu su jais valgiau ir miegojau“, – sako rašytojas Saulius Šaltenis. Neseniai pasirodė dvi knygos apie šv. Brunono misiją į baltų kraštus, Lietuvos krikštą ir misionierių...Neseniai pasirodė dvi knygos apie šv. Brunono misiją į baltų kraštus, Lietuvos krikštą ir misionierių mirtį. Sutapimas tai ar mums iš tiesų vis labiau svarbi tampa šv. Brunono figūra? Ar ji padeda kurti lietuvių tapatybę? Koks Brunono įvaizdis šiuolaikinėje visuomenėje? Apie tai kalbėsime su istorike Inga Leonavičiūte, išleidusia monografiją „Tūkstantmečio detektyvas. Šventasis Brunonas ir 1009-ieji“.
Rašytojas Saulius Šaltenis romane „Basas ir laimingas“ Brunono istoriją pasakoja ne kaip istorikas, o tarsi Brunono bendrakeleivis. Faktai Sauliui Šalteniui tėra orientyrai kurti jautrią, tarsi asmeniškai patiriamą istoriją. Su autoriumi kalbėsimės, kaip kūrė prieš tūkstantmetį vykusią istoriją, ar toks romanas apskritai gali būti vadinamas istoriniu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-01-29-16-03--15364094Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, moterų literatūros specialiste Solveiga Daugirdaite kalbėsimės apie tai, kuo šiandien mums gali būti aktuali Ievos Simonaitytės kūryba, kokiais rakursais ją perskaityti iš naujo. Taip pat klausysimės fragmentų iš Ievos Simonaitytės laiško jaunajai literatei ir pamatysime, ar klasikės patarimai nepaseno.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013598775.m4aSun, 29 Jan 2017 10:11:52 +0000LRTŠiais metais lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei sukanka 120 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Tai gera proga prisiminti, kiek mums svarbi Ievos Simonaitytės kūryba, kuri po beveik 20 metų...Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, moterų literatūros specialiste Solveiga Daugirdaite kalbėsimės apie tai, kuo šiandien mums gali būti aktuali Ievos Simonaitytės kūryba, kokiais rakursais ją perskaityti iš naujo. Taip pat klausysimės fragmentų iš Ievos Simonaitytės laiško jaunajai literatei ir pamatysime, ar klasikės patarimai nepaseno.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-01-22-16-03--15364095Günterio Grasso memuarinė knyga „Svogūno lupimas“ pasirodžiusi Vokietijoje sukėlė didžiulę diskusijų bangą dėl rašytojo tarnybos SS pajėgose paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais. Šis faktas užgožė visus kitus knygos aspektus. Šioje laidoje ne tik kalbėsime apie šio skandalo priežastis, bet aiškinsimės ir knygos meninę kalbą.
Tai netipiška autobiografija, kelianti sudėtingus prisiminimo, atminties, pasakojimo apie save klausimus. Sykiu ir jaunuolio brendimo istorija - Grasas pasakoja apie savo gyvenimą, ieškojimus, meilę iki to momento, kai tapo garsus rašytojas ir išleido „Skardinį būgnelį“. Autorius yra sakęs, kad sunkiausia buvo rasti formą, kaip kurti memuaristinį pasakojimą ir galiausiai rado svogūno vaizdinį. Svogūnas - daugiasluosknės atminties metafora, atminties, kuri nepasiduoda paprastam, lengvam atpaskaojimui. Prisiminti reiškia gana sunku ir ne visada malonų darbą.
Apie atmintį ir jos pasakojimo būdus, apie tai, kas sujaudino ir papiktino vokiečių visuomenę pasirodžius šiai Giunterio Grasso knygai laidoje kalbėsimės su vertėju Teodoru Četrausku, knygą komentuos ir Giunterio Grasso namų Liubeke vadovas Jörgas-Philippas Thomsa.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566274.m4aSat, 21 Jan 2017 22:41:20 +0000LRT„Be priklausymo SS pajėgoms Günterio Grasso kūryba ir politinė veikla būtų neįsivaizduojama“, – sako Jörgas-Philippas Thomsa. Günterio Grasso memuarinė knyga „Svogūno lupimas“ pasirodžiusi Vokietijoje sukėlė didžiulę diskusijų bangą dėl rašytojo...Günterio Grasso memuarinė knyga „Svogūno lupimas“ pasirodžiusi Vokietijoje sukėlė didžiulę diskusijų bangą dėl rašytojo tarnybos SS pajėgose paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais. Šis faktas užgožė visus kitus knygos aspektus. Šioje laidoje ne tik kalbėsime apie šio skandalo priežastis, bet aiškinsimės ir knygos meninę kalbą.
Tai netipiška autobiografija, kelianti sudėtingus prisiminimo, atminties, pasakojimo apie save klausimus. Sykiu ir jaunuolio brendimo istorija - Grasas pasakoja apie savo gyvenimą, ieškojimus, meilę iki to momento, kai tapo garsus rašytojas ir išleido „Skardinį būgnelį“. Autorius yra sakęs, kad sunkiausia buvo rasti formą, kaip kurti memuaristinį pasakojimą ir galiausiai rado svogūno vaizdinį. Svogūnas - daugiasluosknės atminties metafora, atminties, kuri nepasiduoda paprastam, lengvam atpaskaojimui. Prisiminti reiškia gana sunku ir ne visada malonų darbą.
Apie atmintį ir jos pasakojimo būdus, apie tai, kas sujaudino ir papiktino vokiečių visuomenę pasirodžius šiai Giunterio Grasso knygai laidoje kalbėsimės su vertėju Teodoru Četrausku, knygą komentuos ir Giunterio Grasso namų Liubeke vadovas Jörgas-Philippas Thomsa.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-01-15-16-03--15364096Istorija, taip pat ir senoji literatūra yra tradicija, kuri net jeigu ir nesąmoningai, perduoda tam tikras kultūros formas, kuriose mes gyvename ir pamažu jas keičiame. Ir jeigu mums įdomu, kas mes esame, kaip susikūrė vieni ar kiti mūsų kultūriniai įpročiai, bet atsigręžimo į istoriją niekaip tokių klausimų neatsakysime.
Kaip priartinti nutolusią kultūros istoriją prie mūsų dienų?
Kaip Žanas Žakas Ruso susijęs su Lietuva?
Kokie nauji požiūriai į bendrą kultūros istoriją pasirodo Lenkijoje?
Apie visa tai ir dar daugiau kalbėsimės su mokslininke Brigita Speičtyte, kuri pristatys įdomiausius praėjusių metų XIX amžiaus literatūros tyrinėjimus ir atradimus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533552.m4aSun, 15 Jan 2017 05:56:49 +0000LRTKada paskutinį kartą skaitėte XIX amžiaus lietuvių ar Lietuvoje kūrusio autoriaus kūrybą? Ar pagrįstai šio laikotarpio literatūra lieka tik mokyklos programoje arba domina siaurą specialistų ratelį, o platesnio skaitytojų rato nepasiekia? Istorija,...Istorija, taip pat ir senoji literatūra yra tradicija, kuri net jeigu ir nesąmoningai, perduoda tam tikras kultūros formas, kuriose mes gyvename ir pamažu jas keičiame. Ir jeigu mums įdomu, kas mes esame, kaip susikūrė vieni ar kiti mūsų kultūriniai įpročiai, bet atsigręžimo į istoriją niekaip tokių klausimų neatsakysime.
Kaip priartinti nutolusią kultūros istoriją prie mūsų dienų?
Kaip Žanas Žakas Ruso susijęs su Lietuva?
Kokie nauji požiūriai į bendrą kultūros istoriją pasirodo Lenkijoje?
Apie visa tai ir dar daugiau kalbėsimės su mokslininke Brigita Speičtyte, kuri pristatys įdomiausius praėjusių metų XIX amžiaus literatūros tyrinėjimus ir atradimus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2017-01-08-16-03--15364099Saros Poisson naujausioje esė knygoje susiduriame su nuolat patiriamomis, išgyvenamomis neapibrėžtumo, neaiškumo situacijomis, tarpinėmis būsenomis, su nevienareikšmiu požiūriu į daugelį dalykų, taip pat ir į grožį.
Kodėl apie Vilnių kalbama be jokių svarbių kultūrinių kontekstų, be istorijos?
Ar reikia drąsos rekonstruoti vaikystės ir paauglystės laikų literatūros skaitymą, kuris buvo ne protingas, o instinktyvus, emocionalus, veikiamas visai kitokių impulsų negu suaugusiųjų skaitymas ir rašymas?
Ir kodėl autorei patinka skaityti tekstus, kuriuose rašytojai kalba apie vaikystę?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533191.m4aSun, 08 Jan 2017 04:41:05 +0000LRT„Iš tiesų neturiu šaknų – kaip daugelis šio pasaulio gyvių ir negyvų daiktų, įskaitant ir paukščius ir akmenis“, – rašo Sara Poisson savo naujausioje esė knygoje „Grožio mašina“. Saros Poisson naujausioje esė knygoje susiduriame su nuolat...Saros Poisson naujausioje esė knygoje susiduriame su nuolat patiriamomis, išgyvenamomis neapibrėžtumo, neaiškumo situacijomis, tarpinėmis būsenomis, su nevienareikšmiu požiūriu į daugelį dalykų, taip pat ir į grožį.
Kodėl apie Vilnių kalbama be jokių svarbių kultūrinių kontekstų, be istorijos?
Ar reikia drąsos rekonstruoti vaikystės ir paauglystės laikų literatūros skaitymą, kuris buvo ne protingas, o instinktyvus, emocionalus, veikiamas visai kitokių impulsų negu suaugusiųjų skaitymas ir rašymas?
Ir kodėl autorei patinka skaityti tekstus, kuriuose rašytojai kalba apie vaikystę?]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-12-18-16-03--15364101Kalbėsime apie išskirtinę knygą. Jos autorius - pasaulyje žinomas dailininkas Stasys Eidrigevičius. „Giedanti gaidžia galva“ - savotiška giesmė, poema apie dingusį pasaulį, dingusį mikrokosmosą – apie Lepšių kaimą, kuriame Stasys užaugo, apie gimines, artimus žmones, artimus daiktus, apie to buvusio pasaulio kvapus, spalvas, darbus ir grožį. Visa tai atkuriama gimtąja pietų panevėžiškių tarme, ir kartu perkuriama šalia teksto publikuojant autoriaus piešinius, fotografijas, rankraščius. Autoriaus žodžiais sakant, „Lika apdegus skryn(i) / Etažėrk, suols, taburėtes, / Lov(a), kumod(a)… / Šaukštэ, šakutes, sudūžė lėkštes / Atrode kэp šiuolaikynia mena parod…“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467649.m4aSun, 18 Dec 2016 12:17:41 +0000LRT„Tuos garsus aš tartum girdžiu matydamas savo tėvus ir seseris fotografijoje. Kai kurios eilutės paimtos kaip fragmentai iš fotografijos“, – pasakoja Stasys Eidrigevičius apie savo sukurtą himną vaikystės metams. Kalbėsime apie išskirtinę knygą. Jos...Kalbėsime apie išskirtinę knygą. Jos autorius - pasaulyje žinomas dailininkas Stasys Eidrigevičius. „Giedanti gaidžia galva“ - savotiška giesmė, poema apie dingusį pasaulį, dingusį mikrokosmosą – apie Lepšių kaimą, kuriame Stasys užaugo, apie gimines, artimus žmones, artimus daiktus, apie to buvusio pasaulio kvapus, spalvas, darbus ir grožį. Visa tai atkuriama gimtąja pietų panevėžiškių tarme, ir kartu perkuriama šalia teksto publikuojant autoriaus piešinius, fotografijas, rankraščius. Autoriaus žodžiais sakant, „Lika apdegus skryn(i) / Etažėrk, suols, taburėtes, / Lov(a), kumod(a)… / Šaukštэ, šakutes, sudūžė lėkštes / Atrode kэp šiuolaikynia mena parod…“]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-12-11-16-03--15364098Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du dienoraščių tomai - „Žydinčių bulvių sapnai“ ir „Pražilę varnėnai“. Kaip dienoraščiai rengiami spaudai? Ko tikimės iš dienoraščių ir ko galime tikėtis iš Sigito Gedos dienoraščių? Kokį tėvą dienoraščiuose mato jo dukra Uršulė Gedaitė? Kiek savęs ji randa svetimuose tekstuose?
Ir kokie tekstai buvo tapę Sigito Gedos savastimi, formavo jo asmenybę? Apie tai kalbėsimės su jo jaunystės bičuliu, bedražygiu Alfonsu Andriuškevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013336595.m4aSun, 11 Dec 2016 11:00:05 +0000LRT„Aš esu nusistatęs prieš žmogaus susakralinimą, aš esu už tai, kad žmonių, ypač kūrėjų, būtų parodomos visos pusės“, – sako Alfonsas Andriuškevičius. Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du...Pastaruoju metu pasirodė trys naujos Sigito Gedos knygos – eilėraščių rinktinė „Ovalas“ ir du dienoraščių tomai - „Žydinčių bulvių sapnai“ ir „Pražilę varnėnai“. Kaip dienoraščiai rengiami spaudai? Ko tikimės iš dienoraščių ir ko galime tikėtis iš Sigito Gedos dienoraščių? Kokį tėvą dienoraščiuose mato jo dukra Uršulė Gedaitė? Kiek savęs ji randa svetimuose tekstuose?
Ir kokie tekstai buvo tapę Sigito Gedos savastimi, formavo jo asmenybę? Apie tai kalbėsimės su jo jaunystės bičuliu, bedražygiu Alfonsu Andriuškevičiumi.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-12-04-16-03--15364100Grafiniai romanai Lietuvoje vis dažniau sulaukia skaitytojų dėmesio bei kritikos pripažinimo, bet vis dar lydi stereotipai, o pačias knygas dažnai galime rasti vaikų literatūros skyriuose. Laidoje kalbėsime apie grafinius romanus - kaip juos skaityti, kuo jie skiriasi nuo įprastos literatūros, ar jie yra tokie patys rimti ir gilūs meno kūriniai, kaip ir literatūra, kinas, fotografija? Taip pat pristatysime Gerdos Jord kūrinį Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis ir unikalią Lietuvoje jo leidybos istoriją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013271051.m4aSun, 04 Dec 2016 02:01:38 +0000LRT„Mes tarsi turime tam tikrą komiskų kultūros idealą. Bet gal jis nelabai reikalingas. Juk mes turime teorinius komiksus ir tai toli gražu nėra privaloma bet kurios komiksų kultūros dalis“, – sako Natalija Arlauskaitė. Grafiniai romanai Lietuvoje vis...Grafiniai romanai Lietuvoje vis dažniau sulaukia skaitytojų dėmesio bei kritikos pripažinimo, bet vis dar lydi stereotipai, o pačias knygas dažnai galime rasti vaikų literatūros skyriuose. Laidoje kalbėsime apie grafinius romanus - kaip juos skaityti, kuo jie skiriasi nuo įprastos literatūros, ar jie yra tokie patys rimti ir gilūs meno kūriniai, kaip ir literatūra, kinas, fotografija? Taip pat pristatysime Gerdos Jord kūrinį Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis ir unikalią Lietuvoje jo leidybos istoriją.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-20-16-03--15364107Tai bando įsivaizduoti Kanados rašytoja Emily St. John Mandel romane „Vienuolikta stotis“. Apie šį romaną laidoje kalbėsimės su angliakalbės literatūros specialiste Rūta Šlapkauskaite.
Kokia prasmė vaizduoti ateities pasaulį po pasaulio pabaigos? Kas nutinka pasauliui be kultūrinės atminties?
Ar įtikina tezė, kad kultūra gali išgelbėti pasaulį po katastrofos?
Ir ar didelės leidyklos tampa knygos sėkmės garantu?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206431.m4aSun, 20 Nov 2016 12:12:30 +0000LRTKas atsitiktų, jeigu pasaulis, kuriame gyvename, pasibaigtų? Jeigu dingtų elektra, o su ja ir internetas, dingtų visos institucijos ir visos mūsų bendro gyvenimo formos? Dingtų religijos. Jeigu išgyventų tik saujelė, o gimę po pasaulio pabaigos beveik...Tai bando įsivaizduoti Kanados rašytoja Emily St. John Mandel romane „Vienuolikta stotis“. Apie šį romaną laidoje kalbėsimės su angliakalbės literatūros specialiste Rūta Šlapkauskaite.
Kokia prasmė vaizduoti ateities pasaulį po pasaulio pabaigos? Kas nutinka pasauliui be kultūrinės atminties?
Ar įtikina tezė, kad kultūra gali išgelbėti pasaulį po katastrofos?
Ir ar didelės leidyklos tampa knygos sėkmės garantu?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-13-16-03--15364108Šiais metais pasirodė dvi naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – jo eilėraščių rinktinė „Sutartinė“ ir „Marcelijus. Atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį“. Apie šių dviejų knygų rengimą, apie M. Martinaičio portretą ir mitus jaunųjų akyse kalbamės su šių dviejų knygų rengėjais Fausta Radzevičiūte, Giedriumi Geniu, Akvile Rėklaityte.
Koks M. Martinaičio portretas formuojasi iš jį prisimenančių žmonių tekstų? Ar M. Martinaičio kūryba jaunajai kartai kalba ką kita negu kad iki šiol yra perskaityta? Ką sako Martinaičio eilėraščių skaitymo maniera?
Laidoje taip pat skambės Marcelijaus Martinaičio skaitomi eilėraščiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206146.m4aSun, 13 Nov 2016 17:28:17 +0000LRT„Jaunoji karta mato Martinaitį kaip Lietuvos poezijos roko scenos žvaigždę“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Rėklaitytė. Šiais metais pasirodė dvi naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – jo eilėraščių rinktinė...Šiais metais pasirodė dvi naujos Marcelijaus Martinaičio knygos – jo eilėraščių rinktinė „Sutartinė“ ir „Marcelijus. Atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį“. Apie šių dviejų knygų rengimą, apie M. Martinaičio portretą ir mitus jaunųjų akyse kalbamės su šių dviejų knygų rengėjais Fausta Radzevičiūte, Giedriumi Geniu, Akvile Rėklaityte.
Koks M. Martinaičio portretas formuojasi iš jį prisimenančių žmonių tekstų? Ar M. Martinaičio kūryba jaunajai kartai kalba ką kita negu kad iki šiol yra perskaityta? Ką sako Martinaičio eilėraščių skaitymo maniera?
Laidoje taip pat skambės Marcelijaus Martinaičio skaitomi eilėraščiai.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-02-16-03--15364102
Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“.

Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas?

Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140006.m4aSun, 02 Oct 2016 12:11:09 +0000LRTPokalbis apie paprastus ir kartu keistus dalykus su Alvydu Šlepiku. Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį...
Alvydas Šlepikas nėra produktyviausias rašytojas, tačiau kiekviena jo knyga susilaukia dėmesio ir įvertinimų. Laidoje kalbėsime ir apie lietuvių literatūrą užsienyje reprezentuojantį autoriaus romaną „Mano vardas – Marytė“, ir apie naujausią jo knygą – apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“.

Ar tikrai galime vadinti autoriaus prozą realistine, tęsiančia kaimietiškos literatūros vagą? O gal teisūs tie, kurie kalba apie poetines autoriaus kūrybos ištakas?

Kas atsitinka su tikrove, kai apie ją pasakojama iš vaiko perspektyvos? Ar tikrai lietuvių literatūrai toks svarbus yra miškas ir kuo jis toks ypatingas? Ir kodėl atsiranda novelės, kuriose viskas vyksta visiškoje tamsoje, anapus gėrio ir blogio?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-09-25-16-03--15364104
Šiemet į IBBY organizuojamą pasaulinį kongresą Naujoje Zelandijoje iš Lietuvos vyko gausi delegacija. Po kongreso Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius sukvietė besidominčius vaikų literatūros naujienomis į konferenciją, kur ir pasidalino savo įžvalgomis, naujienomis bei įspūdiais iš šio renginio.

Laidoje glaustai pakalbėsime apie šiuolaikines vaikų literatūros pasaulines tendencijas, Naujosios Zelandijos bibliotekas ir ką pasauliui pranešė lietuviai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107564.m4aSun, 25 Sep 2016 03:25:50 +0000LRTKas naujo pasaulinėje vaikų literatūroje? Šiemet į IBBY organizuojamą pasaulinį kongresą Naujoje Zelandijoje iš Lietuvos vyko gausi delegacija. Po kongreso Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos...
Šiemet į IBBY organizuojamą pasaulinį kongresą Naujoje Zelandijoje iš Lietuvos vyko gausi delegacija. Po kongreso Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius sukvietė besidominčius vaikų literatūros naujienomis į konferenciją, kur ir pasidalino savo įžvalgomis, naujienomis bei įspūdiais iš šio renginio.

Laidoje glaustai pakalbėsime apie šiuolaikines vaikų literatūros pasaulines tendencijas, Naujosios Zelandijos bibliotekas ir ką pasauliui pranešė lietuviai.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-09-18-17-03--15364103
Trys jauni poetai, bičiuliai Mantas Balakauskas, Nerijus Cibulskas ir Ernestas Noreika neseniai išleido naujas savo eilėraščių knygas. Joms pristatyti pasirinkome ne pokalbį, o poezokoncertą. Tokį koncertą tarpukariu yra atlikę keturvėjininkai, sieję su radiju daug vilčių.

Poetai mielai sutiko paimprovizuoti poezokoncerto žanre, į draugiją pasikvietė muzikantus Martyną Senūtą ir Haroldą Parulį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107240.m4aSat, 17 Sep 2016 23:12:01 +0000LRTPoezokoncertas su naujas knygas išleidusiais Mantu Balakausku, Nerijumi Cibulsku ir Ernestu Noreika. Trys jauni poetai, bičiuliai Mantas Balakauskas, Nerijus Cibulskas ir Ernestas Noreika neseniai išleido naujas savo eilėraščių knygas. Joms...
Trys jauni poetai, bičiuliai Mantas Balakauskas, Nerijus Cibulskas ir Ernestas Noreika neseniai išleido naujas savo eilėraščių knygas. Joms pristatyti pasirinkome ne pokalbį, o poezokoncertą. Tokį koncertą tarpukariu yra atlikę keturvėjininkai, sieję su radiju daug vilčių.

Poetai mielai sutiko paimprovizuoti poezokoncerto žanre, į draugiją pasikvietė muzikantus Martyną Senūtą ir Haroldą Parulį.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-09-11-17-03--15364106
„Labai baisu suvokti, kad tos istorijos pamokos nuėjo visiškai veltui. Ir čia yra tragedija. Man atrodė, kad būtent todėl apie tai reikia kalbėti,“ – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kuri 2012 m. už pjesę apie holokaustą Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ buvo paskelbta metų Tolerancijos žmogumi.

Nauja Daivos Čepauskaitės knyga „Aš tave užmiršau“ – pretekstas pakalbėti ir apie pjesių leidybą, ir apie tai, ką mes esame linkę užmiršti: savo artimą, mums nepatogius žmones ir mums nepatogią istoriją. Kodėl pjesių knygos susilaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio negu prozos ar net poezijos rinkiniai?

Kaip papasakoti scenoje apie holokausto žiaurumus? Kodėl taip sunku suprasti, kad holokausto istorija yra bendra visų Lietuvos piliečių istorija?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074706.m4aSat, 10 Sep 2016 23:08:22 +0000LRTDramaturgė Daiva Čepauskaitė. „Labai baisu suvokti, kad tos istorijos pamokos nuėjo visiškai veltui. Ir čia yra tragedija. Man atrodė, kad būtent todėl apie tai reikia kalbėti,“ – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kuri 2012 m. už pjesę apie...
„Labai baisu suvokti, kad tos istorijos pamokos nuėjo visiškai veltui. Ir čia yra tragedija. Man atrodė, kad būtent todėl apie tai reikia kalbėti,“ – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kuri 2012 m. už pjesę apie holokaustą Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ buvo paskelbta metų Tolerancijos žmogumi.

Nauja Daivos Čepauskaitės knyga „Aš tave užmiršau“ – pretekstas pakalbėti ir apie pjesių leidybą, ir apie tai, ką mes esame linkę užmiršti: savo artimą, mums nepatogius žmones ir mums nepatogią istoriją. Kodėl pjesių knygos susilaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio negu prozos ar net poezijos rinkiniai?

Kaip papasakoti scenoje apie holokausto žiaurumus? Kodėl taip sunku suprasti, kad holokausto istorija yra bendra visų Lietuvos piliečių istorija?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-09-04-17-03--15364105
Ar knygų reklama yra tokia galinga, kad gali įpiršti ir prastą knygą? Ar gyvename laikais, kai sėkmingai parduodamos knygos tampa vertingų knygų sinonimu?

„Knygą, kaip ir kitas prekes, žmonės pasirenka dėl įvairių priežasčių. Vieni – dėl to, kad ją rekomendavo pažįstamas, kiti – pamatę knygyne išsiskiriantį viršelį ar padėtą ją skaitomiausių lentynoje, treti – dėl to, kad apie knygą intriguojančiai kalbėjo autorius. Dar kitus skaitytojus sugundo anotacija užpakaliniame viršelyje. Be tarpininkų tekstas skaitytoją pasiekia retai“, – taip literatūros forumo „Šiaurės vasara“ diskusijų temą pristatė rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.

Ar gali literatūros kritika rimčiau veikti parduodamų knygų skaičius? Ar gali rašytojas socialiniame tinkle Facebook sukelti susidomėjimo bangą knyga?

Apie tai kalbėsimės su forumo „Šiaurės vasara“ organizatore G. Radvilavičiūte ir kitais forumo dalyviais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074436.m4aSun, 04 Sep 2016 19:05:47 +0000LRTApie literatūros vertę ir reklamą Ar knygų reklama yra tokia galinga, kad gali įpiršti ir prastą knygą? Ar gyvename laikais, kai sėkmingai parduodamos knygos tampa vertingų knygų sinonimu? „Knygą, kaip ir kitas prekes, žmonės pasirenka dėl...
Ar knygų reklama yra tokia galinga, kad gali įpiršti ir prastą knygą? Ar gyvename laikais, kai sėkmingai parduodamos knygos tampa vertingų knygų sinonimu?

„Knygą, kaip ir kitas prekes, žmonės pasirenka dėl įvairių priežasčių. Vieni – dėl to, kad ją rekomendavo pažįstamas, kiti – pamatę knygyne išsiskiriantį viršelį ar padėtą ją skaitomiausių lentynoje, treti – dėl to, kad apie knygą intriguojančiai kalbėjo autorius. Dar kitus skaitytojus sugundo anotacija užpakaliniame viršelyje. Be tarpininkų tekstas skaitytoją pasiekia retai“, – taip literatūros forumo „Šiaurės vasara“ diskusijų temą pristatė rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.

Ar gali literatūros kritika rimčiau veikti parduodamų knygų skaičius? Ar gali rašytojas socialiniame tinkle Facebook sukelti susidomėjimo bangą knyga?

Apie tai kalbėsimės su forumo „Šiaurės vasara“ organizatore G. Radvilavičiūte ir kitais forumo dalyviais.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-08-28-17-03--15364109
„Ona Šimaitė visur lieka užribyje. Kaip papasakoti jos istoriją, kai ji pati laiškuose, dienoraščiuose renkasi beveik nekalbėti apie karo patirtis, Vilniaus geto išgyvenimus?“ – apie Pasaulio Tautų Teisuolę, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusią Vilniaus geto žydus, Vilniaus universiteto bibliotekininkę O. Šimaitę pastebi knygą „Epistofilija“ apie ją parašiusi Julija Šukys.

Ką Lietuvoje žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą, pagalbą kitiems?

Kanados lietuvės, rašytojos, dėstytojos J. Šukys knygą „Epistofilija“ į lietuvių kalbą vertęs Marius Burokas pastebi, kad „knyga atskleidžia, primena ir kitų mūsų kultūros žmonių sudėtingus likimus. Ką žinome apie rašytoją Kazį Borutą ar vertėją Kazį Jakubėną?“

Pokalbis apie sudėtingą, menkai žinomą, neįvertintą mūsų istoriją ir bandymus aprašyti ją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013041832.m4aSun, 28 Aug 2016 13:42:14 +0000LRTKaip papasakoti menkai žinomą Pasaulio Tautų Teisuolės O. Šimaitės istoriją? „Ona Šimaitė visur lieka užribyje. Kaip papasakoti jos istoriją, kai ji pati laiškuose, dienoraščiuose renkasi beveik nekalbėti apie karo patirtis, Vilniaus geto...
„Ona Šimaitė visur lieka užribyje. Kaip papasakoti jos istoriją, kai ji pati laiškuose, dienoraščiuose renkasi beveik nekalbėti apie karo patirtis, Vilniaus geto išgyvenimus?“ – apie Pasaulio Tautų Teisuolę, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusią Vilniaus geto žydus, Vilniaus universiteto bibliotekininkę O. Šimaitę pastebi knygą „Epistofilija“ apie ją parašiusi Julija Šukys.

Ką Lietuvoje žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą, pagalbą kitiems?

Kanados lietuvės, rašytojos, dėstytojos J. Šukys knygą „Epistofilija“ į lietuvių kalbą vertęs Marius Burokas pastebi, kad „knyga atskleidžia, primena ir kitų mūsų kultūros žmonių sudėtingus likimus. Ką žinome apie rašytoją Kazį Borutą ar vertėją Kazį Jakubėną?“

Pokalbis apie sudėtingą, menkai žinomą, neįvertintą mūsų istoriją ir bandymus aprašyti ją.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-08-21-17-03--15364110
Neseniai pasirodė rašytojos, psichologiją, antropologiją ir švietimą studijavusios U. Kaunaitės trečioji knyga „Laiškai Elzei“, kurioje autorė kalba apie patyčias tiek realybėje, tiek virtualiame pasaulyje, vienišumą, emigraciją.

Apie šiuos klausimus, kaip apie juos kalbėti literatūroje, kaip parašyti knygą, kuri būtų įdomi jaunam žmogui, kalbėsimės su U. Kaunaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009774.m4aSun, 21 Aug 2016 12:43:38 +0000LRT„Noriu, kad skaitytojas galėtų susitapatinti su kuriuo nors personažu, o kiti veikėjai leistų suprasti kitokius žmones. Man atrodo, kad paauglystėje tiek susikoncentruojame į save, kad nebesugebame įsijausti, suprasti kito. Literatūra gali padėti tai...
Neseniai pasirodė rašytojos, psichologiją, antropologiją ir švietimą studijavusios U. Kaunaitės trečioji knyga „Laiškai Elzei“, kurioje autorė kalba apie patyčias tiek realybėje, tiek virtualiame pasaulyje, vienišumą, emigraciją.

Apie šiuos klausimus, kaip apie juos kalbėti literatūroje, kaip parašyti knygą, kuri būtų įdomi jaunam žmogui, kalbėsimės su U. Kaunaite.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-08-14-17-03--15364111
„Romanas „Kelias į niekur“ – turbūt geriausias paliudijimas, kas nutinka su žmonėmis, kai juos užgriūva totalitariniai režimai. Ne su tais, kurie žūva, kurie išvežami, bet su tais, kurie lieka. Sunyksta ryšiai, pasitikėjimas, visuomenė“, – J. Mackiewicziaus kūrybą apibūdina istorikas doc. Nerijus Šepetys.

Apie nepasenusią J. Mackiewicziaus publicistiką, grožinę kūrybą, tolerantišką ir įžvalgų žvilgsnį į skirtingas tautas, skaudžius istorijos įvykius taip pat kalbėsimės su literatūros tyrinėtoju prof. Algiu Kalėda.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009531.m4aSun, 14 Aug 2016 01:21:35 +0000LRTSusipažinsime su įdomiu, tačiau menkai žinomu Vilniuje gyvenusiu rašytoju, žurnalistu Józefu Mackiewicziumi (1902–1985). Romanuose ir publicistikoje jis aprašo mums gana menkai pažįstamas Rytų Lietuvos gyventojų patirtis Antrojo pasaulinio karo...
„Romanas „Kelias į niekur“ – turbūt geriausias paliudijimas, kas nutinka su žmonėmis, kai juos užgriūva totalitariniai režimai. Ne su tais, kurie žūva, kurie išvežami, bet su tais, kurie lieka. Sunyksta ryšiai, pasitikėjimas, visuomenė“, – J. Mackiewicziaus kūrybą apibūdina istorikas doc. Nerijus Šepetys.

Apie nepasenusią J. Mackiewicziaus publicistiką, grožinę kūrybą, tolerantišką ir įžvalgų žvilgsnį į skirtingas tautas, skaudžius istorijos įvykius taip pat kalbėsimės su literatūros tyrinėtoju prof. Algiu Kalėda.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-31-17-03--15364112
„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas.
D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.
Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976389.m4aSun, 31 Jul 2016 16:44:18 +0000LRTKnygų redaktorė Donata Linčiuvienė „Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata...
„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas.
D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.
Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.]]>1514falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-24-17-03--15364113
„Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė.

Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976401.m4aSun, 24 Jul 2016 01:59:36 +0000LRTPoetė Giedrė Kazlauskaitė „Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar...
„Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė.

Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-17-17-03--15364119
„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose.

Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.

„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976308.m4aSun, 17 Jul 2016 12:51:51 +0000LRTLietuviškos ir verstinės jaunimo literatūros skirtumai. „Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto...
„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose.

Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.

„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.]]>1523falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-10-17-03--15364117
„Tibetiečių kalba labai labai lakoniška. Lakoniškumas joje svarbiausia. Todėl reikia labai atidžiai sekti kontekstą. Jeigu nesuprasi to konteksto, niekas neišeis“, – pastebi tibetiečių tekstus į lietuvių kalbą verčiantis Algirdas Kugevičius.

Kodėl prieš beveik keturis dešimtmečius jis išvažiavo už tūkstančių kilometrų į Buriatiją pažinti budizmo? Kodėl iki šiol dar neaplankė Tibeto ir nenori ten vykti? Koks tibetiečių tekstas, A. Kugevičiaus nuomone, šiandien būtų labai reikalingas Lietuvoje?

A. Kugevičių kalbina Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Vytis Silius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976199.m4aSun, 10 Jul 2016 19:08:51 +0000LRTTibetiečių tekstų vertėjas Algirdas Kugevičius „Tibetiečių kalba labai labai lakoniška. Lakoniškumas joje svarbiausia. Todėl reikia labai atidžiai sekti kontekstą. Jeigu nesuprasi to konteksto, niekas neišeis“, – pastebi tibetiečių tekstus į...
„Tibetiečių kalba labai labai lakoniška. Lakoniškumas joje svarbiausia. Todėl reikia labai atidžiai sekti kontekstą. Jeigu nesuprasi to konteksto, niekas neišeis“, – pastebi tibetiečių tekstus į lietuvių kalbą verčiantis Algirdas Kugevičius.

Kodėl prieš beveik keturis dešimtmečius jis išvažiavo už tūkstančių kilometrų į Buriatiją pažinti budizmo? Kodėl iki šiol dar neaplankė Tibeto ir nenori ten vykti? Koks tibetiečių tekstas, A. Kugevičiaus nuomone, šiandien būtų labai reikalingas Lietuvoje?

A. Kugevičių kalbina Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Vytis Silius.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-03-17-03--15364115http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012943685.m4aSun, 03 Jul 2016 09:08:24 +0000LRTIn memoriam rašytojui Henrikui Algiui Čigriejui. 2011 metais įrašytas pokalbis, pasirodžius novelių knygai „Ir parnešė apynio kvapą“.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-07-03-17-03--15364114
„Smulkios formos, bet stambios prasmės autorius, kurį lengva ir malonu šnekint, o klausytis dar maloniau“, – taip šviesaus atminimo rašytoją J. Aputį apibūdino literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas, „Literatūros akiračių“ rengėjas Virginijus Gasiliūnas. Tai frazė iš 2005 metų laidos. Tąkart jie kalbėjosi pasirodžius novelių knygai „Vieškelyje džipai“.

Šį birželį J. Apučiui būtų sukakę 80, tad laidoje jį prisiminsime klausydamiesi įrašo iš archyvų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012943648.m4aSun, 03 Jul 2016 02:21:47 +0000LRTŠviesaus atminimo prozininkas Juozas Aputis. „Smulkios formos, bet stambios prasmės autorius, kurį lengva ir malonu šnekint, o klausytis dar maloniau“, – taip šviesaus atminimo rašytoją J. Aputį apibūdino literatūros tyrinėtojas, Lietuvių...
„Smulkios formos, bet stambios prasmės autorius, kurį lengva ir malonu šnekint, o klausytis dar maloniau“, – taip šviesaus atminimo rašytoją J. Aputį apibūdino literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas, „Literatūros akiračių“ rengėjas Virginijus Gasiliūnas. Tai frazė iš 2005 metų laidos. Tąkart jie kalbėjosi pasirodžius novelių knygai „Vieškelyje džipai“.

Šį birželį J. Apučiui būtų sukakę 80, tad laidoje jį prisiminsime klausydamiesi įrašo iš archyvų.]]>1435falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-06-26-17-03--15364116
„Ne tik šie, bet ir ankstesni metai vertimams neblogi. Gana laiku išleidžiamos svarbesnių užsienio autorių knygos, leidyklos ieško įvairesnės literatūros. Iš dalies tai, ką uždirba iš popliteratūros, tą pelną panaudoja nekomercinių autorių leidybai“, – optimistiškai į vertimus Lietuvoje žvelgia vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.

Su M. Buroku ir literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaite aptarsime 2015 m. vertingiausių verstinių knygų penketuką. Geriausios verstinės knygos renkamos Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos iniciatyva.

Ką galime perskaityti lietuvių kalba, o kokios literatūros labai trūksta? Ar, skaitydami į lietuvių kalbą išverstus kūrinius, galime suprasti, kas vyksta literatūros pasaulyje?

Jeigu ieškote, ką perskaityti per atostogas, galbūt R. Šlapkauskaitės ir M. Buroko patarimai bus naudingi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943408.m4aSat, 25 Jun 2016 21:06:27 +0000LRTGeriausios verstinės knygos. „Ne tik šie, bet ir ankstesni metai vertimams neblogi. Gana laiku išleidžiamos svarbesnių užsienio autorių knygos, leidyklos ieško įvairesnės literatūros. Iš dalies tai, ką uždirba iš popliteratūros, tą pelną panaudoja...
„Ne tik šie, bet ir ankstesni metai vertimams neblogi. Gana laiku išleidžiamos svarbesnių užsienio autorių knygos, leidyklos ieško įvairesnės literatūros. Iš dalies tai, ką uždirba iš popliteratūros, tą pelną panaudoja nekomercinių autorių leidybai“, – optimistiškai į vertimus Lietuvoje žvelgia vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.

Su M. Buroku ir literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaite aptarsime 2015 m. vertingiausių verstinių knygų penketuką. Geriausios verstinės knygos renkamos Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos iniciatyva.

Ką galime perskaityti lietuvių kalba, o kokios literatūros labai trūksta? Ar, skaitydami į lietuvių kalbą išverstus kūrinius, galime suprasti, kas vyksta literatūros pasaulyje?

Jeigu ieškote, ką perskaityti per atostogas, galbūt R. Šlapkauskaitės ir M. Buroko patarimai bus naudingi.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-06-19-17-03--15364125
„Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.

„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.

Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012911053.m4aSun, 19 Jun 2016 10:17:11 +0000LRTŠiemet sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Minint šią skaudžią datą laidoje vartysime dar vieną tremties dokumentą. Rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido rašytojo Jono Mačiulio (1919-1992) laiškus savo žmonai...
„Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.

„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.

Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-06-05-17-03--15364118
„Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas.


2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.

„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.

Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878312.m4aSun, 05 Jun 2016 20:41:59 +0000LRTPokalbis su buvusiu laidos vedėju Virginijumi Gasiliūnu. „Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas....
„Darbas radijuje man teikė labai daug džiaugsmo. Ačiū radijui“, – sako literatūros tyrinėtojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas.


2001–2006 m. LRT RADIJUJE jis rengė ir vedė laidą „Literatūros akiračiai“. Archyvuose iš to laiko yra išlikę nemažai įrašų, kuriuose užfiksuoti susitikimai su rašytojais, pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą, reportažai iš įvairiausių renginių. Ypač daug Virginijus yra pakalbinęs vyresniosios kartos literatų, kai kurie iš jų jau palikę šį pasaulį.

„Kalbinau ir jaunus, bet vyresnius – daug įdomiau. Tiesiog jie turi daugiau patirties. Vyresnioji karta turėjo tą ypatingą charizmą, kurią norėjosi bent jau balsu užfiksuoti. Jauti, kad kažkas žmoguje jau yra, jau jis gali šį tą papasakoti. O radijui reikia, kad būtų papasakota. Radijui reikia istorijų. Norėjau prakalbinti žmones, atskleisti jų įdomiąsias puses. Vien kūrybos neužtenka, ieškojau kasdienybės detalių, išskirtinių patirčių, požiūrių, iš kurių dėliojosi spalvinga rašytojo asmenybės mozaika“, – savo radijo žurnalistiką šiandien prisimena buvęs „Literatūros akiračių“ vedėjas.

Lietuvos radijo 90-mečio išvakarėse drauge su V. Gasiliūnu ir prisiminsime keletą laidos istorijos puslapių, įdomiausius pašnekovus, kalbėsime apie radiją, darbą prie mikrofono ir jo ypatumus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-05-29-17-03--15364126
Poetė Judita Vaičiūnaitė pasakoja apie mylimo Vilniaus ženklus, Jonas Strielkūnas – apie sapnuojamą tėviškę ir per kelias minutes atsirandančius eilėraščius, o Nijolė Miliauskaitė juokauja, kad poeziją pasirinko gal ir iš kvailumo. Tai mintys iš radijo archyvuose saugomų šių šviesaus atminimo poetų interviu.

Radijo archyvuose galima surasti daug įdomių pokalbių, tad šįkart klausysimės ryškių mūsų literatūros žmonių, kurie ne taip jau dažnai duodavo interviu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012878037.m4aSun, 29 May 2016 09:59:48 +0000LRTUnikalūs archyviniai įrašai Poetė Judita Vaičiūnaitė pasakoja apie mylimo Vilniaus ženklus, Jonas Strielkūnas – apie sapnuojamą tėviškę ir per kelias minutes atsirandančius eilėraščius, o Nijolė Miliauskaitė juokauja, kad poeziją pasirinko gal ir...
Poetė Judita Vaičiūnaitė pasakoja apie mylimo Vilniaus ženklus, Jonas Strielkūnas – apie sapnuojamą tėviškę ir per kelias minutes atsirandančius eilėraščius, o Nijolė Miliauskaitė juokauja, kad poeziją pasirinko gal ir iš kvailumo. Tai mintys iš radijo archyvuose saugomų šių šviesaus atminimo poetų interviu.

Radijo archyvuose galima surasti daug įdomių pokalbių, tad šįkart klausysimės ryškių mūsų literatūros žmonių, kurie ne taip jau dažnai duodavo interviu.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-05-24-23-03--15364120
„Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė.

Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845365.m4aTue, 24 May 2016 13:57:52 +0000LRT„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių,...
„Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė.

Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-05-15-17-03--15364121
Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų.

Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845133.m4aSun, 15 May 2016 04:05:01 +0000LRTPuikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai. Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų....
Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų.

Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-05-08-17-03--15364122
Šiemet poetui ir rašytojui būtų suėję 50 metų. Ta proga pasirodė Tomo Arūno Rudoko ankstyvosios prozos rinktinė „Nors kelio nėra“. Ją sudarė Darius Pocevičius, išleido leidykla „Kitos knygos“.

„Jis nevyniojo savo kalbos į auksinius saldainių popierėlius. Kaip gyveno, taip rašė. Tai yra brutali, bet drąsi kūryba“, – sako buvusi Rudoko kaimynė Vilniaus hipė Daiva Grigelytė.

„Rudokas yra dokumentalistas. Literatūros kritikams jo, kaip ir Ivanauskaitės, kūryba neįtiko, nes buvo per daug atviro kodo“, – dėsto literatūrologas, poetas ir eseistas Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012746995.m4aSun, 08 May 2016 08:37:39 +0000LRTTomas Arūnas Rudokas ir jo atminimas. Šiemet poetui ir rašytojui būtų suėję 50 metų. Ta proga pasirodė Tomo Arūno Rudoko ankstyvosios prozos rinktinė „Nors kelio nėra“. Ją sudarė Darius Pocevičius, išleido leidykla „Kitos knygos“. „Jis nevyniojo...
Šiemet poetui ir rašytojui būtų suėję 50 metų. Ta proga pasirodė Tomo Arūno Rudoko ankstyvosios prozos rinktinė „Nors kelio nėra“. Ją sudarė Darius Pocevičius, išleido leidykla „Kitos knygos“.

„Jis nevyniojo savo kalbos į auksinius saldainių popierėlius. Kaip gyveno, taip rašė. Tai yra brutali, bet drąsi kūryba“, – sako buvusi Rudoko kaimynė Vilniaus hipė Daiva Grigelytė.

„Rudokas yra dokumentalistas. Literatūros kritikams jo, kaip ir Ivanauskaitės, kūryba neįtiko, nes buvo per daug atviro kodo“, – dėsto literatūrologas, poetas ir eseistas Rimantas Kmita.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-05-01-17-03--15364127
„Gyventi ne ryškiai, bet įkvėptai“, – tokios idėjos romane „Stouneris“ laikosi pagrindinis personažas universiteto dėstytojas Viljamas Stouneris. Prieš kelerius metus užsienyje dėl šio amerikiečių rašytojo Johno Williamso romano kilęs rezonansas pasiekė ir Lietuvą. Kodėl ši knyga tapo tokia populiari praėjus daugiau nei 50 metų po jos parašymo? Kuo Stounerio gyvenimo istorija traukia skaitytojus šiandien? Kaip apie ją atsiliepia kritikai?

„Stouneris“ sugriauna mitą, kad šiandien skaitytojui reikia tik išskirtinių siužetų ir neįtikėtinas patirtis išgyvenančių personažų. Epochoje, kai kiekvienas turi teisę į 5 minučių šlovę, taip gerai, kai knygos personažas vidutinybė. Tokia, kaip ir daugelis mūsų“, – apie romaną sako istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta.

Knygą vertusiai Violetai Tauragienei tai gražiausia ir liūdniausia knyga. Tačiau kodėl tas liūdesys neatstumia, o traukia?

Romaną „Stouneris“ atsiversime su vertėja V. Tauragiene, literatūros mokslininke Rūta Šlapkauskaite ir istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012714442.m4aSun, 01 May 2016 11:15:09 +0000LRTKodėl „Stouneris“ savo skaitytojus atrado po pusšimčio metų? „Gyventi ne ryškiai, bet įkvėptai“, – tokios idėjos romane „Stouneris“ laikosi pagrindinis personažas universiteto dėstytojas Viljamas Stouneris. Prieš kelerius metus užsienyje dėl šio...
„Gyventi ne ryškiai, bet įkvėptai“, – tokios idėjos romane „Stouneris“ laikosi pagrindinis personažas universiteto dėstytojas Viljamas Stouneris. Prieš kelerius metus užsienyje dėl šio amerikiečių rašytojo Johno Williamso romano kilęs rezonansas pasiekė ir Lietuvą. Kodėl ši knyga tapo tokia populiari praėjus daugiau nei 50 metų po jos parašymo? Kuo Stounerio gyvenimo istorija traukia skaitytojus šiandien? Kaip apie ją atsiliepia kritikai?

„Stouneris“ sugriauna mitą, kad šiandien skaitytojui reikia tik išskirtinių siužetų ir neįtikėtinas patirtis išgyvenančių personažų. Epochoje, kai kiekvienas turi teisę į 5 minučių šlovę, taip gerai, kai knygos personažas vidutinybė. Tokia, kaip ir daugelis mūsų“, – apie romaną sako istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta.

Knygą vertusiai Violetai Tauragienei tai gražiausia ir liūdniausia knyga. Tačiau kodėl tas liūdesys neatstumia, o traukia?

Romaną „Stouneris“ atsiversime su vertėja V. Tauragiene, literatūros mokslininke Rūta Šlapkauskaite ir istoriku, rašytoju Tomu Vaiseta.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-04-24-17-03--15364124
„Pradžioje atradau patį žmogų, tik po to knygas. Pirmas pokalbis su P. Dirgėla buvo keistas, nagrinėjome istorinius, politinius klausimus. Jo mintys suskambėjo mano galvoje, norėjau, kad jos liktų jaunesniems žmonėms, kurie turi jau visai kitokį santykį su valstybe“, – sako filosofas Vilius Bartninkas, parengęs pokalbių su P. Dirgėla knygą „Apie Karalystę“.

P. Dirgėla – įdomus, tačiau gana menkai žinomas lietuvių autorius, kurio vienas didžiausių kūrinių „Karalystės ciklas“, sudarytas net iš 14 knygų ciklo. P. Dirgėla tekstuose detaliai apmąsto valstybės sampratą, tačiau daugybė įvykių, simbolių, metaforų, veikėjų lemia, kad jo kūrinius skaityti sudėtinga. Tad ar pasirinkdamas tokią formą autorius „nepasmerkė“ savo kūrybos būti literatūros paraštėse? Kas dėjosi P. Dirgėlos galvoje?

Jeigu autoriaus knygos tokios sudėtingos ir reikalauja daug skaitytojo darbo, kuo vis dėlto jos gali būti įdomios ir naudingos šiandien? Apie tai kalbėsime su Kembridžo universitete disertaciją rašančiu V. Bartninku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714227.m4aSat, 23 Apr 2016 22:01:58 +0000LRTKuo šiandien gali būti įdomios Petro Dirgėlos idėjos? „Pradžioje atradau patį žmogų, tik po to knygas. Pirmas pokalbis su P. Dirgėla buvo keistas, nagrinėjome istorinius, politinius klausimus. Jo mintys suskambėjo mano galvoje, norėjau, kad jos...
„Pradžioje atradau patį žmogų, tik po to knygas. Pirmas pokalbis su P. Dirgėla buvo keistas, nagrinėjome istorinius, politinius klausimus. Jo mintys suskambėjo mano galvoje, norėjau, kad jos liktų jaunesniems žmonėms, kurie turi jau visai kitokį santykį su valstybe“, – sako filosofas Vilius Bartninkas, parengęs pokalbių su P. Dirgėla knygą „Apie Karalystę“.

P. Dirgėla – įdomus, tačiau gana menkai žinomas lietuvių autorius, kurio vienas didžiausių kūrinių „Karalystės ciklas“, sudarytas net iš 14 knygų ciklo. P. Dirgėla tekstuose detaliai apmąsto valstybės sampratą, tačiau daugybė įvykių, simbolių, metaforų, veikėjų lemia, kad jo kūrinius skaityti sudėtinga. Tad ar pasirinkdamas tokią formą autorius „nepasmerkė“ savo kūrybos būti literatūros paraštėse? Kas dėjosi P. Dirgėlos galvoje?

Jeigu autoriaus knygos tokios sudėtingos ir reikalauja daug skaitytojo darbo, kuo vis dėlto jos gali būti įdomios ir naudingos šiandien? Apie tai kalbėsime su Kembridžo universitete disertaciją rašančiu V. Bartninku.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-04-17-17-03--15364128
A.Kairienė redaktore dirba R. Paknio leidykloje, taip pat redaguoja ir kitų Lietuvos leidyklų knygas. Įvairių pasiūlymų ateina daug, mat, redaktorė garsėja atidumu tiek tekstui ir kalbai, tiek žmogui, jo sumanymui, nesvarbu, kas jis bebūtų – vertėjas, rašytojas, dailės albumo ar prisiminimų autorius.

„Vis dažniau dirbame bendraudami kompiuteriu, bet tai ne visada mane tenkina. Aš vertinu gyvus susitikimus su žmonėmis. Mat juose dažniausiai paaiškėja, kodėl autorius vienaip ar kitaip rašo – tada lengviau jį priimti ir suprasti, kada taisyti tų savitumų nereikia, gal net atvirkščiai – paryškinti“, – sako A. Kairienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714028.m4aSun, 17 Apr 2016 10:43:45 +0000LRTKnygų redaktorė Audra Kairienė. A.Kairienė redaktore dirba R. Paknio leidykloje, taip pat redaguoja ir kitų Lietuvos leidyklų knygas. Įvairių pasiūlymų ateina daug, mat, redaktorė garsėja atidumu tiek tekstui ir kalbai, tiek žmogui, jo sumanymui,...
A.Kairienė redaktore dirba R. Paknio leidykloje, taip pat redaguoja ir kitų Lietuvos leidyklų knygas. Įvairių pasiūlymų ateina daug, mat, redaktorė garsėja atidumu tiek tekstui ir kalbai, tiek žmogui, jo sumanymui, nesvarbu, kas jis bebūtų – vertėjas, rašytojas, dailės albumo ar prisiminimų autorius.

„Vis dažniau dirbame bendraudami kompiuteriu, bet tai ne visada mane tenkina. Aš vertinu gyvus susitikimus su žmonėmis. Mat juose dažniausiai paaiškėja, kodėl autorius vienaip ar kitaip rašo – tada lengviau jį priimti ir suprasti, kada taisyti tų savitumų nereikia, gal net atvirkščiai – paryškinti“, – sako A. Kairienė.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-04-10-17-03--15364129
Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir skaitote, be jų? Kaip vertėjai perteikia kultūrų skirtumus, su kokiais netikėtumais susiduria? Kokios Azijos šalies literatūra mums pažįstama geriausiai?

2016-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė Azijos šalių literatūros metais. Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms, o kaip yra šiandien – ar pakanka vertėjų iš įvairių Azijos kalbų? Ar tokie metai gali paskatinti daugiau vertimų, suaktyvinti leidybą ir padaryti literatūrą labiau prieinamą?

Apibūdinimas „Azijos literatūra“ labai platus, tačiau į įdomiausius skirtingų tautų literatūros bruožus, vertimų istorijas pabandysime pažvelgti su Azijos literatūros metų koordinatore vertėja Austėja Merkevičiūte, vertėja iš japonų kalbos Jurgita Ignotiene ir vertėja iš turkų kalbos Justina Pilkauskaite-Kariniauskiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012681492.m4aSat, 09 Apr 2016 22:25:47 +0000LRTKą žinome apie Azijos literatūrą? Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir...
Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir skaitote, be jų? Kaip vertėjai perteikia kultūrų skirtumus, su kokiais netikėtumais susiduria? Kokios Azijos šalies literatūra mums pažįstama geriausiai?

2016-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė Azijos šalių literatūros metais. Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms, o kaip yra šiandien – ar pakanka vertėjų iš įvairių Azijos kalbų? Ar tokie metai gali paskatinti daugiau vertimų, suaktyvinti leidybą ir padaryti literatūrą labiau prieinamą?

Apibūdinimas „Azijos literatūra“ labai platus, tačiau į įdomiausius skirtingų tautų literatūros bruožus, vertimų istorijas pabandysime pažvelgti su Azijos literatūros metų koordinatore vertėja Austėja Merkevičiūte, vertėja iš japonų kalbos Jurgita Ignotiene ir vertėja iš turkų kalbos Justina Pilkauskaite-Kariniauskiene.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-04-03-17-03--15364123
„Rašytojų veikla ir literatūra – svarbus „langas“ į sovietmečiu vykusius nacionalinius procesus ir centro – periferijos santykius, tačiau nereikėtų visko dažyti vien balta ir juoda spalvomis, tie dešimtmečiai turi daug briaunų“, – teigia istorikas, knygos „Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai „tautų draugystės“ imperijoje“ autorius Vilius Ivanauskas.

Apie tas briaunas, komplikuotus santykius, laikysenas kalbėsimės su istorikais V. Ivanausku ir Valdemaru Klumbiu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012649013.m4aSun, 03 Apr 2016 08:03:30 +0000LRTPastaruoju metu vėl aštriai diskutuojama apie sovietmečio literatūrą ir rašytojus. Kodėl būtent literatūra, o ne, pavyzdžiui, sovietmečio kinas ar skulptūra kelia tiek diskusijų ir prieštaringų nuomonių? Ar šiandien įmanoma konstruktyvi diskusija ir...
„Rašytojų veikla ir literatūra – svarbus „langas“ į sovietmečiu vykusius nacionalinius procesus ir centro – periferijos santykius, tačiau nereikėtų visko dažyti vien balta ir juoda spalvomis, tie dešimtmečiai turi daug briaunų“, – teigia istorikas, knygos „Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai „tautų draugystės“ imperijoje“ autorius Vilius Ivanauskas.

Apie tas briaunas, komplikuotus santykius, laikysenas kalbėsimės su istorikais V. Ivanausku ir Valdemaru Klumbiu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-03-27-17-03--15364130
„Tikiu, kad, jei mąstai ir aprašai kokį objektą, jis įgauna naują kvėpavimą. Norėjau aprašyti ne tik ypatingus istorinius statinius, bet pirmiausia – sparčiai nykstančius ar greitai besikeičiančius dalykus. Tarkim, senamiesčio duris, langus ar gėlių darželius“, – knygą „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ apibūdina jos autorius menotyrininkas Vidas Poškus.

Pirmoje knygoje autorius publikuoja trumpus eseistinius tekstus, kuriuose aprašo įvairius Vilniaus objektus, pateikia asmeninį santykį su miestu.

Tad kokie miesto objektai, detalės patenka į V. Poškaus akiratį? Kodėl pastaruoju metu tekstai apie Vilnių tokie populiarūs ir kaip tuomet surasti autentišką kalbėseną?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648840.m4aSun, 27 Mar 2016 07:40:00 +0000LRTAkupunktūrinis menotyrininko Vido Poškaus žvilgsnis į Vilnių. „Tikiu, kad, jei mąstai ir aprašai kokį objektą, jis įgauna naują kvėpavimą. Norėjau aprašyti ne tik ypatingus istorinius statinius, bet pirmiausia – sparčiai nykstančius ar greitai...
„Tikiu, kad, jei mąstai ir aprašai kokį objektą, jis įgauna naują kvėpavimą. Norėjau aprašyti ne tik ypatingus istorinius statinius, bet pirmiausia – sparčiai nykstančius ar greitai besikeičiančius dalykus. Tarkim, senamiesčio duris, langus ar gėlių darželius“, – knygą „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ apibūdina jos autorius menotyrininkas Vidas Poškus.

Pirmoje knygoje autorius publikuoja trumpus eseistinius tekstus, kuriuose aprašo įvairius Vilniaus objektus, pateikia asmeninį santykį su miestu.

Tad kokie miesto objektai, detalės patenka į V. Poškaus akiratį? Kodėl pastaruoju metu tekstai apie Vilnių tokie populiarūs ir kaip tuomet surasti autentišką kalbėseną?]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-03-20-17-03--15364132
„Tai savotiškas pareiškimas, kad ir popierinė knyga gali būti interaktyvi“, – ką tik pasirodžiusią pirmąją savo knygą apibūdina poetas, performanso menininkas Žygimantas Kudirka, dar žinomas kaip muzikos atlikėjas MC Mesijus.

Knygoje „XXI a. Kudirka“ sudėti per 7 metus sukurti tekstai. Jie vedžioja skaitytoją autoriaus pramintais žodinės kūrybos takais per repą, slemą, audiovizualinę poeziją, reklaminius šūkius.

„Nesiekiu kurti Lietuvos mito. Tai jau būtų Vinco darbas. Man norėjosi pavaizduoti modernų pasaulį ir modernią Lietuvą“, – sako kūrėjas, knygoje pateikiantis ir šiek tiek atnaujintą Lietuvos himno versiją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648548.m4aSun, 20 Mar 2016 17:26:30 +0000LRTPokalbis su poetu, performanso menininku Žygimantu Kudirka. „Tai savotiškas pareiškimas, kad ir popierinė knyga gali būti interaktyvi“, – ką tik pasirodžiusią pirmąją savo knygą apibūdina poetas, performanso menininkas Žygimantas Kudirka, dar...
„Tai savotiškas pareiškimas, kad ir popierinė knyga gali būti interaktyvi“, – ką tik pasirodžiusią pirmąją savo knygą apibūdina poetas, performanso menininkas Žygimantas Kudirka, dar žinomas kaip muzikos atlikėjas MC Mesijus.

Knygoje „XXI a. Kudirka“ sudėti per 7 metus sukurti tekstai. Jie vedžioja skaitytoją autoriaus pramintais žodinės kūrybos takais per repą, slemą, audiovizualinę poeziją, reklaminius šūkius.

„Nesiekiu kurti Lietuvos mito. Tai jau būtų Vinco darbas. Man norėjosi pavaizduoti modernų pasaulį ir modernią Lietuvą“, – sako kūrėjas, knygoje pateikiantis ir šiek tiek atnaujintą Lietuvos himno versiją.]]>1480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-03-13-17-03--15364131
Ištraukti iš vėsių, kruopščiai prižiūrimų saugojimo kamerų plačiajai visuomenei dabar pasiekiami Charleso Darwino rankraščiai ir eskizai, Isaaco Newtono „Principia Mathematica“ kopija su jo paties komentarais, 9-ojo amžiaus ranka rašytas Koranas bei, galima sakyti, dvi vienos brangiausių knygų pasaulyje – Gutenbergo biblija ir ankstyviausias Williamo Shakespeare‘o pjesių rinkinys.
Šešių šimtų metų įkūrimo sukaktį mininti Kembridžo universiteto biblioteka su plačiąja visuomene dalijasi savo vertingiausiais saugomais eksponatais ir tikisi lankytojus taip pat įkvėpti dideliems darbams.

Vilniaus universiteto biblioteka saugo ne mažiau svarbias mūsų istorijai knygas. 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, kalbamės apie Kembridžo bibliotekos ir seniausios Lietuvos bibliotekos istorinius turtus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615978.m4aSun, 13 Mar 2016 02:50:43 +0000LRTKembridžo ir Vilniaus universitetų bibliotekų lobiai. Ištraukti iš vėsių, kruopščiai prižiūrimų saugojimo kamerų plačiajai visuomenei dabar pasiekiami Charleso Darwino rankraščiai ir eskizai, Isaaco Newtono „Principia Mathematica“ kopija su jo paties...
Ištraukti iš vėsių, kruopščiai prižiūrimų saugojimo kamerų plačiajai visuomenei dabar pasiekiami Charleso Darwino rankraščiai ir eskizai, Isaaco Newtono „Principia Mathematica“ kopija su jo paties komentarais, 9-ojo amžiaus ranka rašytas Koranas bei, galima sakyti, dvi vienos brangiausių knygų pasaulyje – Gutenbergo biblija ir ankstyviausias Williamo Shakespeare‘o pjesių rinkinys.
Šešių šimtų metų įkūrimo sukaktį mininti Kembridžo universiteto biblioteka su plačiąja visuomene dalijasi savo vertingiausiais saugomais eksponatais ir tikisi lankytojus taip pat įkvėpti dideliems darbams.

Vilniaus universiteto biblioteka saugo ne mažiau svarbias mūsų istorijai knygas. 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, kalbamės apie Kembridžo bibliotekos ir seniausios Lietuvos bibliotekos istorinius turtus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-03-06-17-03--15364133
„Dabar, kai kalbame apie sovietmetį, dažnai viską bandome paaiškinti sakydami, kad tai buvo baisi epocha, bet ir tuo laiku daug kas priklausė nuo žmogaus supratimo ir gebėjimo dorotis su situacija. Liobytė – pavyzdinis atvejis, kaip žmogus baisiu laiku geba dorotis maksimaliai sąžiningai. Charakteris lėmė, kad bjaurias istorijas ji sugebėjo ne taip skaudžiai pakelti“, – redaktorės, rašytojos A. Liobytės laiką apibūdina literatūros tyrinėtoja Solveiga Daugirdaitė.

„Iš tetos Aldonos sklido nuolatinis kultūrinio gyvenimo pulsas ir pateiktas ne bet kaip, o labai žaismingai ir šmaikščiai. Tas laikas buvo labai sunkus, bet per tetos Aldonos pasakojimą jį prisimenu kaip labai įdomų, pilną puikių žmonių“, – A. Liobytę prisimena kultūros istorikė Ingė Lukšaitė.

A. Liobytės 100-osioms gimimo metinėms pasirodė jos dukters Gintarės Paškevičiūtės-Breivienės ir dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga „Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai“, kurioje publikuojami susirašinėjimai su įvairiomis kultūros ir meno asmenybėmis.

A. Liobytė aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, tad jos gyvenimas puikiai byloja ir apie tą laiką, žmones. Ją ir tą laiką prisiminsime su kultūros istorike I. Lukšaite, dailininku Mikalojumi Vilučiu. Taip pat apie A. Liobytę kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja S. Daugirdaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615798.m4aSun, 06 Mar 2016 17:31:58 +0000LRTSudėtingas, bet įdomus Aldonos Liobytės laikas. „Dabar, kai kalbame apie sovietmetį, dažnai viską bandome paaiškinti sakydami, kad tai buvo baisi epocha, bet ir tuo laiku daug kas priklausė nuo žmogaus supratimo ir gebėjimo dorotis su situacija....
„Dabar, kai kalbame apie sovietmetį, dažnai viską bandome paaiškinti sakydami, kad tai buvo baisi epocha, bet ir tuo laiku daug kas priklausė nuo žmogaus supratimo ir gebėjimo dorotis su situacija. Liobytė – pavyzdinis atvejis, kaip žmogus baisiu laiku geba dorotis maksimaliai sąžiningai. Charakteris lėmė, kad bjaurias istorijas ji sugebėjo ne taip skaudžiai pakelti“, – redaktorės, rašytojos A. Liobytės laiką apibūdina literatūros tyrinėtoja Solveiga Daugirdaitė.

„Iš tetos Aldonos sklido nuolatinis kultūrinio gyvenimo pulsas ir pateiktas ne bet kaip, o labai žaismingai ir šmaikščiai. Tas laikas buvo labai sunkus, bet per tetos Aldonos pasakojimą jį prisimenu kaip labai įdomų, pilną puikių žmonių“, – A. Liobytę prisimena kultūros istorikė Ingė Lukšaitė.

A. Liobytės 100-osioms gimimo metinėms pasirodė jos dukters Gintarės Paškevičiūtės-Breivienės ir dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga „Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai“, kurioje publikuojami susirašinėjimai su įvairiomis kultūros ir meno asmenybėmis.

A. Liobytė aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, tad jos gyvenimas puikiai byloja ir apie tą laiką, žmones. Ją ir tą laiką prisiminsime su kultūros istorike I. Lukšaite, dailininku Mikalojumi Vilučiu. Taip pat apie A. Liobytę kalbėsimės su literatūros tyrinėtoja S. Daugirdaite.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-02-28-17-03--15364134
„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė.

B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.

Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012583103.m4aSun, 28 Feb 2016 14:11:02 +0000LRTPokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene. „Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė....
„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė.

B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.

Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“]]>1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-02-26-17-03--15364140
„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė.

B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.

Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012583114.m4aFri, 26 Feb 2016 10:11:17 +0000LRTPokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene. „Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė....
„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė.

B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.

Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“]]>1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-02-21-17-03--15364136
Praėjusių metų pabaigoje rašytojas pasitiko 70-tąjį savo gimtadienį, o leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“. Laidoje pokalbis apie naują knygą, kūrybą, literatūrą, gyvenimo patirtis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550293.m4aSun, 21 Feb 2016 11:23:08 +0000LRT„Man patinka asketizmas – kai skaitytojas skaito ir pamiršta žodžius. Jie pradingsta, išnyra vaizdai, ir pajunti nuostabą. Kaip kad vaikas nustemba pirmąkart išvydęs saulę. Norėčiau, kad mano knygos būtų kaip vienas didelis vaikiškas nustebimas“, –...
Praėjusių metų pabaigoje rašytojas pasitiko 70-tąjį savo gimtadienį, o leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“. Laidoje pokalbis apie naują knygą, kūrybą, literatūrą, gyvenimo patirtis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-02-14-17-03--15364141
„Blogų vertimų reikėjo, nes dėl jų kilo ginčų, kita pusė ėmė reikalauti perteikti originalaus teksto ypatybes“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantė Erika Malažinskaitė, kuri tarpukaryje ieškojo lietuviškos vertimo mokyklos užuomazgų.

Nors kalbininkai visų pirma manė, jog literatūros vertimai turi auklėti, o rašytojai – atverti kitą kultūrą, ką ir kaip versti dar priklausė ir nuo rinkos dėsnių. „Ir tuomet mažai kas skaitė „Iliadą“. Buvo daug popso – meilės romanų, detektyvų, fantastikos“, – tarpukario ir šiandienos leidybos situaciją lygina Vilniaus universiteto leidybos profesorius Remigijus Misiūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550475.m4aSun, 14 Feb 2016 16:33:05 +0000LRTAr žinojote, kad tarpukario Lietuvos pradžioje gausiausias užsienio literatūros vertėjų gretas sudarė kalbininkai? Jonas Jablonskis kartu su savo mokiniais versdamas kūrė žodžius bendrinei lietuvių kalbai, Juozas Balčikonis sakė verčiąs taip, kad būtų...
„Blogų vertimų reikėjo, nes dėl jų kilo ginčų, kita pusė ėmė reikalauti perteikti originalaus teksto ypatybes“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantė Erika Malažinskaitė, kuri tarpukaryje ieškojo lietuviškos vertimo mokyklos užuomazgų.

Nors kalbininkai visų pirma manė, jog literatūros vertimai turi auklėti, o rašytojai – atverti kitą kultūrą, ką ir kaip versti dar priklausė ir nuo rinkos dėsnių. „Ir tuomet mažai kas skaitė „Iliadą“. Buvo daug popso – meilės romanų, detektyvų, fantastikos“, – tarpukario ir šiandienos leidybos situaciją lygina Vilniaus universiteto leidybos profesorius Remigijus Misiūnas.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-02-07-17-03--15364135
„Dar tik pradedu darbą ir atidžiai stebiu, nes noriu išleisti tokį žurnalą, kuris „užkabintų“. Taip, reikia ir daugiau aktualių temų, tarptautinio konteksto ir kartu noriu sujungti kuo daugiau kartų, kad žurnalas būtų platforma kalbėtis“, – leidybinę viziją apibūdina naujasis „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.

„Norėtųsi, kad metai nepamirštų ir platesnio skaitytojų rato, kad pasižvalgytų po kitus žurnalus. Lietuvoje kažkaip siekiama nepaprastai, įmantriai kalbėti, o užsienio žurnaluose klausimai dažnai būna, atrodytų, paprasti, bet esmingi, įdomūs“, – pastebi „Metų“ redakcijos kolegijos narė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūros mokslininkė Violeta Kelertienė. Kokie tie įdomūs ir svarbūs klausimai?

Literatūros mėnraštis „Metai“ švenčia 25-metį, tad apie žurnalą kalbėsimės su vyr. redaktoriumi A. Šimkumi ir redakcijos kolegijos nariais: V. Kelertiene, literatūrologe Jūrate Sprindyte, literatūros kritiku Mariumi Buroku ir rašytoju Herkumi Kunčiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517593.m4aSun, 07 Feb 2016 00:35:41 +0000LRTAr literatūros žurnalas „Metai“ užčiuopia svarbiausius, įdomiausius literatūros ženklus? Ar literatūros žurnalas gali būti įdomus platesnei auditorijai? Ko trūksta „Metams“? „Dar tik pradedu darbą ir atidžiai stebiu, nes noriu išleisti tokį žurnalą,...
„Dar tik pradedu darbą ir atidžiai stebiu, nes noriu išleisti tokį žurnalą, kuris „užkabintų“. Taip, reikia ir daugiau aktualių temų, tarptautinio konteksto ir kartu noriu sujungti kuo daugiau kartų, kad žurnalas būtų platforma kalbėtis“, – leidybinę viziją apibūdina naujasis „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.

„Norėtųsi, kad metai nepamirštų ir platesnio skaitytojų rato, kad pasižvalgytų po kitus žurnalus. Lietuvoje kažkaip siekiama nepaprastai, įmantriai kalbėti, o užsienio žurnaluose klausimai dažnai būna, atrodytų, paprasti, bet esmingi, įdomūs“, – pastebi „Metų“ redakcijos kolegijos narė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūros mokslininkė Violeta Kelertienė. Kokie tie įdomūs ir svarbūs klausimai?

Literatūros mėnraštis „Metai“ švenčia 25-metį, tad apie žurnalą kalbėsimės su vyr. redaktoriumi A. Šimkumi ir redakcijos kolegijos nariais: V. Kelertiene, literatūrologe Jūrate Sprindyte, literatūros kritiku Mariumi Buroku ir rašytoju Herkumi Kunčiumi.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-01-31-17-03--15364138
„Romane bandžiau užčiuopti tą bejėgiškumo jausmą, kuris kyla dėl to, kad kažko nežinai ar žinai nepakankamai“, – sako Europos Sąjungos literatūros prizu apdovanoto romano autorė Sara Mannheimer.

„Verčiant romaną pagrindinis uždavinys ir nuogąstavimas buvo, ar pavyks lietuviškai perteikti labai niuansuotą autorės slystelėjimą iš rimtumo, patetikos į komiškumą, ironiją, šaipymąsi iš savęs“, – pasakoja romano vertimą maloniu iššūkiu vadinanti Vilniaus universiteto švedų kalbos dėstytoja, teatrologė Alma Braškytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012484816.m4aSun, 31 Jan 2016 05:33:12 +0000LRTĮ lietuvių kalbą išverstas švedų rašytojos Saros Mannheimer romanas „Veiksmas“, kuriame su humoru pasakojama istorija moters, siekiančios per skaitymą prisišlieti prieš išrinktųjų, išsilavinusiųjų pasaulio, apsėstos neurotiško noro kontroliuoti...
„Romane bandžiau užčiuopti tą bejėgiškumo jausmą, kuris kyla dėl to, kad kažko nežinai ar žinai nepakankamai“, – sako Europos Sąjungos literatūros prizu apdovanoto romano autorė Sara Mannheimer.

„Verčiant romaną pagrindinis uždavinys ir nuogąstavimas buvo, ar pavyks lietuviškai perteikti labai niuansuotą autorės slystelėjimą iš rimtumo, patetikos į komiškumą, ironiją, šaipymąsi iš savęs“, – pasakoja romano vertimą maloniu iššūkiu vadinanti Vilniaus universiteto švedų kalbos dėstytoja, teatrologė Alma Braškytė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-01-17-17-03--15364142
„Į klausimą, ar jis islamofobas, M. Houellebecqas atsako: tikriausiai, bet žodis „fobija“ reiškia veikiau baimę, o ne neapykantą. Terorizmo baimę“, – apie vieną populiariausių šių dienų prancūzų rašytojų ir daugybę diskusijų sukėlusį naujausią jo romaną „Pasidavimas“ pasakoja Prancūzijoje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis.

Prieš dešimtmetį kontroversiškai apie islamą pasisakęs ir daugybės reakcijų sulaukęs M. Houellebecqas, naujoje antiutopijoje siūlo pažvelgti į 2022-uosius, kai Prancūzijos prezidento rinkimus laimi Musulmonų brolijos atstovas. Kas tada nutinka Prancūzijai, o kartu ir Vakarų pasauliui?

Pasirodžius romanui nemažai diskutuota, ar jis nėra islamofobiškas. Pasak prancūzų literatūros specialisto Vytauto Bikulčiaus, „egzistuoja keletas romano perskaitymo kelių. Galimas ir toks, bet labai įdomu, ką autorius pastebi apie europiečius ir su kokia literatūrine meistryste jis tai daro“.

Ar gali sugyventi skirtingos kultūros? Koks religijos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje?

Kontroversišką ir didžiulio populiarumo sulaukusį romaną „Pasidavimas“ atsiversime su V. Papieviu ir V. Bikulčiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012451965.m4aSun, 17 Jan 2016 20:27:32 +0000LRTRytų ir Vakarų pasaulio susidūrimas Michelio Houellebecqo romane „Pasidavimas“. „Į klausimą, ar jis islamofobas, M. Houellebecqas atsako: tikriausiai, bet žodis „fobija“ reiškia veikiau baimę, o ne neapykantą. Terorizmo baimę“, – apie vieną...
„Į klausimą, ar jis islamofobas, M. Houellebecqas atsako: tikriausiai, bet žodis „fobija“ reiškia veikiau baimę, o ne neapykantą. Terorizmo baimę“, – apie vieną populiariausių šių dienų prancūzų rašytojų ir daugybę diskusijų sukėlusį naujausią jo romaną „Pasidavimas“ pasakoja Prancūzijoje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis.

Prieš dešimtmetį kontroversiškai apie islamą pasisakęs ir daugybės reakcijų sulaukęs M. Houellebecqas, naujoje antiutopijoje siūlo pažvelgti į 2022-uosius, kai Prancūzijos prezidento rinkimus laimi Musulmonų brolijos atstovas. Kas tada nutinka Prancūzijai, o kartu ir Vakarų pasauliui?

Pasirodžius romanui nemažai diskutuota, ar jis nėra islamofobiškas. Pasak prancūzų literatūros specialisto Vytauto Bikulčiaus, „egzistuoja keletas romano perskaitymo kelių. Galimas ir toks, bet labai įdomu, ką autorius pastebi apie europiečius ir su kokia literatūrine meistryste jis tai daro“.

Ar gali sugyventi skirtingos kultūros? Koks religijos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje?

Kontroversišką ir didžiulio populiarumo sulaukusį romaną „Pasidavimas“ atsiversime su V. Papieviu ir V. Bikulčiumi.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-01-10-17-03--15364137
„Galima pastebėti tam tikras memuarinės literatūros bangas Lietuvoje. Nepriklausomybės pradžioje buvo labai svarbu iškalbėti užgniaužtas patirtis, vėliau kalbėti apie istorinį, politinį kontekstą, o dabar randasi knygų, kuriose koncentruojamasi į labai intymius, asmeninius dalykus, pavyzdžiui, ligų ar seksualines patirtis“, – pasakoja memuarinę literatūrą tyrinėjanti ir neseniai disertaciją apgynusi literatūrologė Vilma Popovienė.

Memuarinė literatūra – bandymas prisiminti ar sukonstruoti praeitį? Kas yra pasiteisinimo memuarai? Ką reikia turėti galvoje skaitant tokią literatūrą?

Apie tai pasikalbėsime su mokslininke V. Popoviene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012419137.m4aSun, 10 Jan 2016 13:58:12 +0000LRTMemuarinė literatūra – bandymas prisiminti ar sukonstruoti praeitį? „Galima pastebėti tam tikras memuarinės literatūros bangas Lietuvoje. Nepriklausomybės pradžioje buvo labai svarbu iškalbėti užgniaužtas patirtis, vėliau kalbėti apie istorinį,...
„Galima pastebėti tam tikras memuarinės literatūros bangas Lietuvoje. Nepriklausomybės pradžioje buvo labai svarbu iškalbėti užgniaužtas patirtis, vėliau kalbėti apie istorinį, politinį kontekstą, o dabar randasi knygų, kuriose koncentruojamasi į labai intymius, asmeninius dalykus, pavyzdžiui, ligų ar seksualines patirtis“, – pasakoja memuarinę literatūrą tyrinėjanti ir neseniai disertaciją apgynusi literatūrologė Vilma Popovienė.

Memuarinė literatūra – bandymas prisiminti ar sukonstruoti praeitį? Kas yra pasiteisinimo memuarai? Ką reikia turėti galvoje skaitant tokią literatūrą?

Apie tai pasikalbėsime su mokslininke V. Popoviene.]]>1482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-01-03-17-03--15364139
„Literatūroje sunkiau, nes žodis iškart išduoda. Nepasislėpsi už teksto, jei tau trūksta logikos, proto, o instaliaciją sukurti gali pasisekti. Aišku, patirties reikia visur, bet dailėje daug labiau veikia intuicija“, – sako Rašytojų sąjungos leidyklos Pirmosios prozos knygos konkursą laimėjęs ir debiutinę knygą „Grubiai“ išleidęs Mykolas Sauka.

Kodėl skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs M. Sauka ėmėsi literatūros? Kokios temos svarbios autoriui? Kas lengviau pasiduoda jaunam menininkui – žodis ar vaizdas?

Apsakymų rinkinį „Grubiai“ vartysime su autoriumi M. Sauka.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386558.m4aSun, 03 Jan 2016 14:13:58 +0000LRTMykolo Saukos literatūrinis debiutas „Literatūroje sunkiau, nes žodis iškart išduoda. Nepasislėpsi už teksto, jei tau trūksta logikos, proto, o instaliaciją sukurti gali pasisekti. Aišku, patirties reikia visur, bet dailėje daug labiau veikia...
„Literatūroje sunkiau, nes žodis iškart išduoda. Nepasislėpsi už teksto, jei tau trūksta logikos, proto, o instaliaciją sukurti gali pasisekti. Aišku, patirties reikia visur, bet dailėje daug labiau veikia intuicija“, – sako Rašytojų sąjungos leidyklos Pirmosios prozos knygos konkursą laimėjęs ir debiutinę knygą „Grubiai“ išleidęs Mykolas Sauka.

Kodėl skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs M. Sauka ėmėsi literatūros? Kokios temos svarbios autoriui? Kas lengviau pasiduoda jaunam menininkui – žodis ar vaizdas?

Apsakymų rinkinį „Grubiai“ vartysime su autoriumi M. Sauka.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-12-27-17-03--15364143
„Prisiekiau sau – jokių vilkų, jokių žvėrelių! Man rūpėjo nauji įvaizdžiai, miesto atributika, personažai, kurių mūsų vaikų literatūroje nebuvo. Norėjosi rašyti kitaip“, – sako poetė, dramaturgė, scenaristė ir vertėja Violeta Palčinskaitė, su kurios kūryba užaugo ne viena skaitytojų karta.

Pretekstas susitikti – neseniai pasirodžiusi V. Palčinskaitės prisiminimų knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“.

Su rašytoja atsiversime knygą ir kalbėsimės apie kūrybą vaikams, kuriai autorė skyrė daugiausia dėmesio, sudėtingą istorinį laiką ir namų idilę bei sutiktas ryškiausias mūsų kultūros asmenybes.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386348.m4aSat, 26 Dec 2015 23:21:12 +0000LRTPokalbis su rašytoja Violeta Palčinskaitė „Prisiekiau sau – jokių vilkų, jokių žvėrelių! Man rūpėjo nauji įvaizdžiai, miesto atributika, personažai, kurių mūsų vaikų literatūroje nebuvo. Norėjosi rašyti kitaip“, – sako poetė, dramaturgė, scenaristė...
„Prisiekiau sau – jokių vilkų, jokių žvėrelių! Man rūpėjo nauji įvaizdžiai, miesto atributika, personažai, kurių mūsų vaikų literatūroje nebuvo. Norėjosi rašyti kitaip“, – sako poetė, dramaturgė, scenaristė ir vertėja Violeta Palčinskaitė, su kurios kūryba užaugo ne viena skaitytojų karta.

Pretekstas susitikti – neseniai pasirodžiusi V. Palčinskaitės prisiminimų knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“.

Su rašytoja atsiversime knygą ir kalbėsimės apie kūrybą vaikams, kuriai autorė skyrė daugiausia dėmesio, sudėtingą istorinį laiką ir namų idilę bei sutiktas ryškiausias mūsų kultūros asmenybes.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-12-20-17-03--15364144
Šia proga su autoriumi pasikalbėjome beveik apie viską – įkvėpimus, kūrybos prasmę, jaunystę ir senatvę. Beveik viskas – šypsantis, mokant subtiliai pasijuokti. Iš savęs – pirmiausiai.

Laidoje išgirsite pokalbį su A. Andriuškevičiumi ir jo skaitomus „Beveik visus eilėraščius“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012354121.m4aSat, 19 Dec 2015 23:44:43 +0000LRT„Beveik visi eilėraščiai“. Taip savo poezijos rinktinę pavadino žinomas poetas, eseistas, vertėjas, dailėtyrininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Alfonsas Andriuškevičius. Šia proga su autoriumi pasikalbėjome beveik apie viską –...
Šia proga su autoriumi pasikalbėjome beveik apie viską – įkvėpimus, kūrybos prasmę, jaunystę ir senatvę. Beveik viskas – šypsantis, mokant subtiliai pasijuokti. Iš savęs – pirmiausiai.

Laidoje išgirsite pokalbį su A. Andriuškevičiumi ir jo skaitomus „Beveik visus eilėraščius“.]]>1452falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-12-13-17-03--15364145
„U. Eco šiame romane atrodo labiau angažuotas autorius, nes imasi Italijoje labai jautriai išgyvenamų klausimų“, – pastebi italų literatūros ir istorijos specialistas doc. Dainius Būrė.

Svarbiausias romane nagrinėjamas temas, keliamus klausimus aptarsime su U. Eco kūrybą išmanančiais I. Tuliševskaite ir D. Būre.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353753.m4aSun, 13 Dec 2015 21:46:59 +0000LRTVienas žymiausių šiuolaikinių rašytojų, semiotikas Umberto Eco naujausioje knygoje „Nr.0“ pasakoja apie laikraštį, kuris yra šantažo, manipuliacijos ir tikrovės iškreipimo įrankis. „Tai satyra, bet ji labai tikroviška“, – romaną „Nr. 0“ apibūdina...
„U. Eco šiame romane atrodo labiau angažuotas autorius, nes imasi Italijoje labai jautriai išgyvenamų klausimų“, – pastebi italų literatūros ir istorijos specialistas doc. Dainius Būrė.

Svarbiausias romane nagrinėjamas temas, keliamus klausimus aptarsime su U. Eco kūrybą išmanančiais I. Tuliševskaite ir D. Būre.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-12-06-17-03--15364148
„Kiekvienas rašytojas nori, kad jį suprastų. Bet jeigu visą kūrinį rašai orientuodamasis į publiką, o ne iš vidinės būtinybės – tai vadinu projektine literatūra“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.

Kas yra projektinė literatūra? Kaip keičiasi literatūra, kai knyga tampa paprasčiausia preke? Kada rinkos dėsniai iškreipia natūralų kūrybos procesą ir santykius su skaitytojais?

Apie tai diskutuos rašytoja G. Radvilavičiūtė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė ir poetas, vertėjas Marius Burokas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321496.m4aSun, 06 Dec 2015 05:43:07 +0000LRTKada knyga tampa projektu? „Kiekvienas rašytojas nori, kad jį suprastų. Bet jeigu visą kūrinį rašai orientuodamasis į publiką, o ne iš vidinės būtinybės – tai vadinu projektine literatūra“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Kas yra...
„Kiekvienas rašytojas nori, kad jį suprastų. Bet jeigu visą kūrinį rašai orientuodamasis į publiką, o ne iš vidinės būtinybės – tai vadinu projektine literatūra“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.

Kas yra projektinė literatūra? Kaip keičiasi literatūra, kai knyga tampa paprasčiausia preke? Kada rinkos dėsniai iškreipia natūralų kūrybos procesą ir santykius su skaitytojais?

Apie tai diskutuos rašytoja G. Radvilavičiūtė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė ir poetas, vertėjas Marius Burokas.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-11-29-17-03--15364146
Kuo D. Kalinauskaitei įdomus magiškasis realizmas? Kaip autorei pavyksta trinti ribas tarp realybės ir vaizduotės? Kodėl rašytoja tiek dėmesio skiria kalbai, išraiškingų žodžių paieška? Kaip neperlenkti lazdos?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012321284.m4aSun, 29 Nov 2015 07:26:51 +0000LRTPokalbis su prozininke Danute Kalinauskaite apie naujausią jos novelių knygą „Skersvėjų namai“. Kuo D. Kalinauskaitei įdomus magiškasis realizmas? Kaip autorei pavyksta trinti ribas tarp realybės ir vaizduotės? Kodėl rašytoja tiek dėmesio skiria...
Kuo D. Kalinauskaitei įdomus magiškasis realizmas? Kaip autorei pavyksta trinti ribas tarp realybės ir vaizduotės? Kodėl rašytoja tiek dėmesio skiria kalbai, išraiškingų žodžių paieška? Kaip neperlenkti lazdos?]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-11-22-17-03--15364150
Gyvenimo ir darbo maršrutuose – Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Italija, Iranas, Irakas, Egiptas, Argentina. Idealistinės kairės pažiūros, lėmusios, kad J. Kėkštas buvo nepatogus ir Nepriklausomoje Lietuvoje, ir sovietų okupacijos metais. Tačiau kodėl J. Kėkšto, pirmo autoriaus „Žemės“ antologijoje, kūryba menkiausiai pažįstama?

Šio poeto istorija – proga pažvelgti į literatūrą. Kas lemia, kad vieni autoriai tampa kanoniniais, o kiti atsiduria paribiuose? Ar visada centre atsiranda patys vertingiausi autoriai, o gal čia veikia ir subjektyvūs faktoriai?

Apie tai – pokalbis su literatūrologe D. Satkauskyte.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320979.m4aSun, 22 Nov 2015 10:11:35 +0000LRTIntriguojanti biografija ir dėmesio verta kūryba – taip išeivijos poetą J. Kėkštą, gimusį prieš 100-etį, apibūdina literatūrologė Dalia Satkauskytė. Gyvenimo ir darbo maršrutuose – Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Italija, Iranas, Irakas, Egiptas,...
Gyvenimo ir darbo maršrutuose – Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Italija, Iranas, Irakas, Egiptas, Argentina. Idealistinės kairės pažiūros, lėmusios, kad J. Kėkštas buvo nepatogus ir Nepriklausomoje Lietuvoje, ir sovietų okupacijos metais. Tačiau kodėl J. Kėkšto, pirmo autoriaus „Žemės“ antologijoje, kūryba menkiausiai pažįstama?

Šio poeto istorija – proga pažvelgti į literatūrą. Kas lemia, kad vieni autoriai tampa kanoniniais, o kiti atsiduria paribiuose? Ar visada centre atsiranda patys vertingiausi autoriai, o gal čia veikia ir subjektyvūs faktoriai?

Apie tai – pokalbis su literatūrologe D. Satkauskyte.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-11-15-17-03--15364151
Kuo skiriasi vienumas ir vienatvė? Vienybė ir vienovė? Laidoje išgirsite pokalbį su A. Marčėnu ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Viename“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320845.m4aSun, 15 Nov 2015 20:04:20 +0000LRTPokalbis apie poeto Aido Marčėno naujausią rinkinį „Viename“. Kuo skiriasi vienumas ir vienatvė? Vienybė ir vienovė? Laidoje išgirsite pokalbį su A. Marčėnu ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Viename“.
Kuo skiriasi vienumas ir vienatvė? Vienybė ir vienovė? Laidoje išgirsite pokalbį su A. Marčėnu ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Viename“.]]>1442falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-11-08-17-03--15364149http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288230.m4aSun, 08 Nov 2015 21:20:43 +0000LRTKokie autoriai, kūriniai galėtų būti įdomūs skaitytojams už Lietuvos ribų? Jeigu teigiama, kad mūsų literatūros laukiama, kodėl iki šiol ji taip menkai pažįstama Lenkijoje? Ar festivaliai, prisistatymo renginiai gali atkreipti ilgalaikį dėmesį? Apie...1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-10-25-17-03--15364147
Su mokslininku kalbėsime, kodėl lietuviai istorinių temų imasi nedrąsiai. Taip pat aptarsime ir keletą istorinių romanų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026369.m4aSun, 25 Oct 2015 13:13:26 +0000LRT„Didžiausias rašytojo turtas – fantazija, kuri leidžia pažvelgti kitaip. Jis gali sukurti pasaulį ir iškelti klausimus, kurių istorikas neturi teisės kelti, nes neturi šaltinių jiems pagrįsti. Ir kartais rašytojas būna teisesnis“, – istoriją...
Su mokslininku kalbėsime, kodėl lietuviai istorinių temų imasi nedrąsiai. Taip pat aptarsime ir keletą istorinių romanų.]]>1212falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-10-18-17-03--15364154
Kaip skelbiama oficialioje formuluotėje baltarusių rašytoja Nobelio literatūros premija įvertinta už „polifoninius kūrinius, kančios ir drąsos monumentą“.

Kuo vertinga daugybės žmonių balsus įamžinusi S. Aleksijevič kūryba? Kuo baltarusių rašytojos knygos apie sudėtingiausias praėjusio amžiaus patirtis Sovietų Sąjungoje ir trauminę patirtį svarbios mums?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026094.m4aSun, 18 Oct 2015 19:09:32 +0000LRT„Ir iš savo studentų matau, kad sovietmetis jiems atrodo išspręsta problema, telieka sudėlioti, kas buvo herojai ir kas priešai. O tokios knygos, įvairiausios istorijos leidžia suprasti, kaip viskas komplikuota ir kad tas komplikuotumas visai šalia“,...
Kaip skelbiama oficialioje formuluotėje baltarusių rašytoja Nobelio literatūros premija įvertinta už „polifoninius kūrinius, kančios ir drąsos monumentą“.

Kuo vertinga daugybės žmonių balsus įamžinusi S. Aleksijevič kūryba? Kuo baltarusių rašytojos knygos apie sudėtingiausias praėjusio amžiaus patirtis Sovietų Sąjungoje ir trauminę patirtį svarbios mums?]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-10-11-17-03--15364158
Jaunystės metais kūręs teatrui, Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2010 m.) pelnęs už eseistiką, ne vienerius metus šis autorius buvo pasitraukęs iš poezijos kasdienybės.

Dabar – rinktinė, daugybė prisiminimų ir svarus kolegų įvertinimas. Ką poetui tai reiškia ir į kokius kontekstus jį sugrąžina?

Laidoje išgirsite pokalbį su R. Rastausku ir jo paties skaitomus eilėraščius iš poezijos rinktinės „Vienišos vėliavos“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993339.m4aSat, 10 Oct 2015 22:54:22 +0000LRT„Literatūros akiračiuose“ – XXVI-ojo poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ laureatu paskelbtas rašytojas Rolandas Rastauskas. Tradicinę Jotvingių premiją jis pelnė už 2014 metais išleistą eilėraščių rinktinę „Vienišos vėliavos“. Jaunystės...
Jaunystės metais kūręs teatrui, Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2010 m.) pelnęs už eseistiką, ne vienerius metus šis autorius buvo pasitraukęs iš poezijos kasdienybės.

Dabar – rinktinė, daugybė prisiminimų ir svarus kolegų įvertinimas. Ką poetui tai reiškia ir į kokius kontekstus jį sugrąžina?

Laidoje išgirsite pokalbį su R. Rastausku ir jo paties skaitomus eilėraščius iš poezijos rinktinės „Vienišos vėliavos“.]]>1412falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-10-04-17-03--15364155http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993113.m4aSun, 04 Oct 2015 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime ne apie knygos tekstus, o jos išvaizdą, apie tai kiek darbo įdeda knygos dailininkas, kad leidinį būtų patrauklu ir patogu skaityti. Knygos dailininko darbas tai tarsi dalis bendro knygos kūrinio. Tad šiandien su knygos...1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-09-27-17-03--15364152
„Apie vandenis, medžius ir vėjus“ - taip – paprastai ir konkrečiai – naujausią savo poezijos knygą pavadino vienas įdomiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas.

Knygoje – ir medžiai, ir vandenys, ir vėjai. Bet dar daugiau oro, erdvės ir laisvės.

Pačiam autoriui mėginant paaiškinti, kodėl bėgant metams jo poezija trumpėja, tarsi išsivalo nuo visko, ko jai nebereikia, literatūros kritikai stebisi D. Kajoko talentu išlaikyti savitą poetiką, tačiau tuo pat metu sugebėti atsinaujinti.

Laidoje išgirsite pokalbį su Donaldu Kajoku ir naujos jo knygos eilėraščių. Taip pat ir literatūros kritikų Viktorijos Daujotytės bei Arno Ališausko nuomones apie šio poeto kūrybą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011993114.m4aSun, 27 Sep 2015 10:02:03 +0000LRTPokalbis su poetu Donaldu Kajoku. „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ - taip – paprastai ir konkrečiai – naujausią savo poezijos knygą pavadino vienas įdomiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas....
„Apie vandenis, medžius ir vėjus“ - taip – paprastai ir konkrečiai – naujausią savo poezijos knygą pavadino vienas įdomiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas.

Knygoje – ir medžiai, ir vandenys, ir vėjai. Bet dar daugiau oro, erdvės ir laisvės.

Pačiam autoriui mėginant paaiškinti, kodėl bėgant metams jo poezija trumpėja, tarsi išsivalo nuo visko, ko jai nebereikia, literatūros kritikai stebisi D. Kajoko talentu išlaikyti savitą poetiką, tačiau tuo pat metu sugebėti atsinaujinti.

Laidoje išgirsite pokalbį su Donaldu Kajoku ir naujos jo knygos eilėraščių. Taip pat ir literatūros kritikų Viktorijos Daujotytės bei Arno Ališausko nuomones apie šio poeto kūrybą.]]>1211falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-09-20-17-03--15364160
„Nebuvo lengva atkreipti vokiečių leidėjų dėmesį. Visi sakydavo, taip, labai unikalu, bet tai ne mūsų tema, o šiandien Dalia Grinkevičiūtė pamažu atsiduria pasakojime apie Rytų bloką greta Aleksandro Solženicyno ir Varlamo Šalamovo“, – pasakoja D. Grinkevičiūtės prisiminimus į vokiečių kalbą išvertusi Vytenė Saunoriūtė–Muschick. Ji ne tik išvertė knygą, bet ir toliau rūpinasi, kad knyga būtų pastebėta, rengia skaitymus, susitikimus.

Prieš pusantrų metų šie D. Grinkevičiūtės tremties prisiminimai pasirodė vokiečių kalba, dabar knyga pavadinimu „Bet dangus ten didingas“ perleidžiama trečią kartą. Ar iš tiesų ši istorija universali?

Su vertėja prisiminsime unikalią D. Grinkevičiūtės prisiminimų istoriją ir kalbėsime, kas šioje istorijoje domina vokiečius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927896.m4aSat, 19 Sep 2015 22:39:54 +0000LRTPokalbis apie Dalios Grinkevičiūtės tremties prisiminimų vertimą į vokiečių kalbą. „Nebuvo lengva atkreipti vokiečių leidėjų dėmesį. Visi sakydavo, taip, labai unikalu, bet tai ne mūsų tema, o šiandien Dalia Grinkevičiūtė pamažu atsiduria pasakojime...
„Nebuvo lengva atkreipti vokiečių leidėjų dėmesį. Visi sakydavo, taip, labai unikalu, bet tai ne mūsų tema, o šiandien Dalia Grinkevičiūtė pamažu atsiduria pasakojime apie Rytų bloką greta Aleksandro Solženicyno ir Varlamo Šalamovo“, – pasakoja D. Grinkevičiūtės prisiminimus į vokiečių kalbą išvertusi Vytenė Saunoriūtė–Muschick. Ji ne tik išvertė knygą, bet ir toliau rūpinasi, kad knyga būtų pastebėta, rengia skaitymus, susitikimus.

Prieš pusantrų metų šie D. Grinkevičiūtės tremties prisiminimai pasirodė vokiečių kalba, dabar knyga pavadinimu „Bet dangus ten didingas“ perleidžiama trečią kartą. Ar iš tiesų ši istorija universali?

Su vertėja prisiminsime unikalią D. Grinkevičiūtės prisiminimų istoriją ir kalbėsime, kas šioje istorijoje domina vokiečius.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-09-13-17-03--15364159
„Išorinis siužetas – ne mano arkliukas. Patys savaime faktai, kad ir kokie jie būtų netikėti, manęs nedomina. Daug svarbiau, kaip žmogus juos išgyvena. Klausiu savęs, ar nėra taip, kad patys svarbiausi dalykai nutinka tuomet, kai niekas nevyksta, kai niekas nenutinka“, – apie savo rašymo stilistiką sako Valdas Papievis.

Kodėl rašytojui svarbu kalbėti apie laiko baigtinumą ir žmogui skirtą laiką? Ar įmanoma V. Papievio kūrybą apibūdinti kaip labiau lietuvišką ar prancūzišką? Ir kaip pats autorius reaguoja į tokias kategorijas?

Su Prancūzijoje gyvenančiu rašytoju kalbėsime apie naujausią jo romaną „Odilė arba oro uostų vienatvė“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927748.m4aSun, 13 Sep 2015 01:08:31 +0000LRTNaujausias rašytojo Valdo Papievio romanas. „Išorinis siužetas – ne mano arkliukas. Patys savaime faktai, kad ir kokie jie būtų netikėti, manęs nedomina. Daug svarbiau, kaip žmogus juos išgyvena. Klausiu savęs, ar nėra taip, kad patys svarbiausi...
„Išorinis siužetas – ne mano arkliukas. Patys savaime faktai, kad ir kokie jie būtų netikėti, manęs nedomina. Daug svarbiau, kaip žmogus juos išgyvena. Klausiu savęs, ar nėra taip, kad patys svarbiausi dalykai nutinka tuomet, kai niekas nevyksta, kai niekas nenutinka“, – apie savo rašymo stilistiką sako Valdas Papievis.

Kodėl rašytojui svarbu kalbėti apie laiko baigtinumą ir žmogui skirtą laiką? Ar įmanoma V. Papievio kūrybą apibūdinti kaip labiau lietuvišką ar prancūzišką? Ir kaip pats autorius reaguoja į tokias kategorijas?

Su Prancūzijoje gyvenančiu rašytoju kalbėsime apie naujausią jo romaną „Odilė arba oro uostų vienatvė“.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-09-06-17-03--15364162
Vasaros pabaigoje J. Andruchovyčius viešėjo Lietuvoje. Biržuose vykusiame tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ jį kalbino poetas ir eseistas Eugenijus Ališanka. Laidoje girdėsite šio pokalbio fragmentus, taip pat skambės poeto eilėraščiai, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė A. A. Jonynas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927606.m4aSun, 06 Sep 2015 09:59:40 +0000LRTŠiuo metu bene plačiausiai pasaulyje žinomas viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius yra parašęs penkis romanus, keletą esė ir poezijos rinkinių. Nemažai jo kūrybos išversta į užsienio kalbas, lietuviškai yra išleistas...
Vasaros pabaigoje J. Andruchovyčius viešėjo Lietuvoje. Biržuose vykusiame tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ jį kalbino poetas ir eseistas Eugenijus Ališanka. Laidoje girdėsite šio pokalbio fragmentus, taip pat skambės poeto eilėraščiai, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė A. A. Jonynas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-08-30-17-03--15364161
„Lietuvių miesto literatūros pradžia sietina su Kaunu. Iki to urbanistinės literatūros tebuvo trupiniai, o po Nepriklausomybės paskelbimo atsiranda visa banga: apsakymai, poemos, Kauno romanas. Apkritai su Nepriklausomybės paskelbimu suintensyvėja visas literatūros procesas“, – apie labai jauną lietuvių miesto literatūrą pasakoja monografiją „Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ išleidusi literatūrologė Viktorija Šeina.

Keliausime į Kauną ir kalbėsime apie svarbų ir intensyvų lietuvių literatūros laiką.

Kokie laikinosios sostinės ženklai, vietos svarbiausi to meto rašytojams? Kaip atrodo literatūrinis tarpukario Kaunas? Kaip literatūrinis pasakojimas perkuria, keičia skaitytojo susikurtą miesto vaizdą?

Miesto literatūrą tyrinėjanti mokslininkė V. Šeina atskleis skirtingus literatūrinius žvilgsnius į laikinąją sostinę: kritišką, organiškai netikėtą ir idealizuotą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895373.m4aSun, 30 Aug 2015 02:32:25 +0000LRTKelionė į literatūrinį tarpukario Kauną. „Lietuvių miesto literatūros pradžia sietina su Kaunu. Iki to urbanistinės literatūros tebuvo trupiniai, o po Nepriklausomybės paskelbimo atsiranda visa banga: apsakymai, poemos, Kauno romanas. Apkritai su...
„Lietuvių miesto literatūros pradžia sietina su Kaunu. Iki to urbanistinės literatūros tebuvo trupiniai, o po Nepriklausomybės paskelbimo atsiranda visa banga: apsakymai, poemos, Kauno romanas. Apkritai su Nepriklausomybės paskelbimu suintensyvėja visas literatūros procesas“, – apie labai jauną lietuvių miesto literatūrą pasakoja monografiją „Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ išleidusi literatūrologė Viktorija Šeina.

Keliausime į Kauną ir kalbėsime apie svarbų ir intensyvų lietuvių literatūros laiką.

Kokie laikinosios sostinės ženklai, vietos svarbiausi to meto rašytojams? Kaip atrodo literatūrinis tarpukario Kaunas? Kaip literatūrinis pasakojimas perkuria, keičia skaitytojo susikurtą miesto vaizdą?

Miesto literatūrą tyrinėjanti mokslininkė V. Šeina atskleis skirtingus literatūrinius žvilgsnius į laikinąją sostinę: kritišką, organiškai netikėtą ir idealizuotą.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-08-23-17-03--15364167http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895147.m4aSun, 23 Aug 2015 14:03:00 +0000LRTArtimiausią pusvalandį susitiksime, savo kūryba ir laikysena viešumoje intriguojančia rašytoja Undine Radzevičiūte. O pretekstas susitikti, neseniai „Baltų lankų” išleistas romanas „180”. Kaip ir skelbia skaičius, pavadinime knygoje pasakojama apie...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-08-16-17-03--15364164
Debiutuojantis rašytojas Regimantas Dima, iki šiol girdėtas kaip žurnalo „Verslo klasė“ autorius, nepabūgo paklaidžioti po sudėtingus istorijos puslapius.

Ar ne per didelė ambicija pradėti nuo istorinio romano, apimančio ne vieną dešimtmetį, ne vieną valstybę ir daugybė veikėjų?

Laidoje – pokalbis su Regimantu Dima apie pirmąjį jo romaną „Vilniaus plovas“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895042.m4aSun, 16 Aug 2015 13:10:29 +0000LRTXIX amžiaus Lietuva. Žemaitis bajoras Jonas Vitkevičius. Poetai Tomas Zanas ir Adomas Mickevičius. Filomatai, filaretai ir kitos slaptos studentų organizacijos. Debiutuojantis rašytojas Regimantas Dima, iki šiol girdėtas kaip žurnalo „Verslo klasė“...
Debiutuojantis rašytojas Regimantas Dima, iki šiol girdėtas kaip žurnalo „Verslo klasė“ autorius, nepabūgo paklaidžioti po sudėtingus istorijos puslapius.

Ar ne per didelė ambicija pradėti nuo istorinio romano, apimančio ne vieną dešimtmetį, ne vieną valstybę ir daugybė veikėjų?

Laidoje – pokalbis su Regimantu Dima apie pirmąjį jo romaną „Vilniaus plovas“.]]>1409falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-08-09-17-03--15364165
Apie tai kalbėsimės su prancūzų literatūrą į lietuvių kalbą verčiančia J. Ramunyte.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894883.m4aSun, 09 Aug 2015 03:22:01 +0000LRTKodėl sakoma, kad užsienio literatūrą kuria vertėjai? Kur yra riba tarp kūrinio originalo ir vertėjo laisvės? Ar pakanka lietuvių kalbos perteikti prancūzų tekstus? Kodėl praėjusių metų Nobelio literatūros laureato Patricko Modiano kūrinius versti...
Apie tai kalbėsimės su prancūzų literatūrą į lietuvių kalbą verčiančia J. Ramunyte.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-08-02-17-03--15364166
Lietuvių PEN centras neseniai surengė dešimties dešimtmečio (2005–2014) knygų rinkimus. Literatūrologai ir literatūros apžvalgininkai siūlė, balsavo ir išrinko du dešimtukus – poezijos ir prozos.

Būta ir nepasitenkinimo, ir diskusijų apie tai, kodėl tas pateko, o anas nepateko, tačiau, galiausiai, atrodo, prieita vieningos nuomonės – išrinktos knygos tikrai vertos skaitytojų dėmesio.

Bedėme pirštu į žemėlapį. Šalčininkai! Taigi, ką apie šias knygas galvoja skaitytojai? Ar yra bent vieną jų yra skaitę? Ką jie apskritai galvoja apie lietuvių literatūrą?

Laidoje – reportažas iš Šalčininkų ir pokalbis apie literatūrą su vietos gyventojais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011862475.m4aSun, 02 Aug 2015 01:09:48 +0000LRTApie geriausias dešimtmečio knygas – su šalčininkiečiais. Lietuvių PEN centras neseniai surengė dešimties dešimtmečio (2005–2014) knygų rinkimus. Literatūrologai ir literatūros apžvalgininkai siūlė, balsavo ir išrinko du dešimtukus – poezijos ir...
Lietuvių PEN centras neseniai surengė dešimties dešimtmečio (2005–2014) knygų rinkimus. Literatūrologai ir literatūros apžvalgininkai siūlė, balsavo ir išrinko du dešimtukus – poezijos ir prozos.

Būta ir nepasitenkinimo, ir diskusijų apie tai, kodėl tas pateko, o anas nepateko, tačiau, galiausiai, atrodo, prieita vieningos nuomonės – išrinktos knygos tikrai vertos skaitytojų dėmesio.

Bedėme pirštu į žemėlapį. Šalčininkai! Taigi, ką apie šias knygas galvoja skaitytojai? Ar yra bent vieną jų yra skaitę? Ką jie apskritai galvoja apie lietuvių literatūrą?

Laidoje – reportažas iš Šalčininkų ir pokalbis apie literatūrą su vietos gyventojais.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-07-26-17-03--15364168http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011763923.m4aSun, 26 Jul 2015 14:03:00 +0000LRTKą reiškia gyventi svetur ir nuolat jausti namų ilgesį? Kas bendra tarp mažų šalių istorijos? Artimiausią pusvalandį kviečiu pasikalbėti apie tai ir atsiversti Kipre gyvenančios rašytojos, vertėjos, dėstytojos, humanitarinių mokslų daktarės, Dalios...1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-06-28-17-03--15364170http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763924.m4aSun, 28 Jun 2015 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie literatūrą, kurioje nagrinėjamos svetur gyvenančių žmonių patirtys. Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas”, Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys” ko gero ryškiausi pastarųjų metų tokios literatūros pavyzdžiai. Tačiau,...1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-06-21-17-03--15364171
Kuo skiriasi knygos dizainas skirtingose šalyse? Kas svarbu gerai knygai? Į ką šiandien knygos dailininkai kreipia didžiausią dėmesį?

Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionyte – Paliuke, VDA lektore, knygos dailininke Agne Dautartaite – Krutule ir knygos dailininku T. Mrazausku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763930.m4aSat, 20 Jun 2015 22:46:13 +0000LRT„Lietuviškos knygos išsiskiria masišku, nubloškiančiu vizualumu, noru parodyti kiekvieną investuotą centą. Man atrodo, kad tai susiję gal ir su nesąmoningu, mūsų kultūrai būdingu noru pasirodyti“, – apie knygos dizainą pasakoja Vokietijoje gyvenantis...
Kuo skiriasi knygos dizainas skirtingose šalyse? Kas svarbu gerai knygai? Į ką šiandien knygos dailininkai kreipia didžiausią dėmesį?

Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėja Marija Marcelionyte – Paliuke, VDA lektore, knygos dailininke Agne Dautartaite – Krutule ir knygos dailininku T. Mrazausku.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-06-14-17-03--15364169Koks yra tas kertinis skiemuo, kurį poetas ištaria, įvardija šioje knygoje? Kodėl apskritai jam rūpi rašyti apie savo tautą, jos kultūrą ir kalbą?

Pokalbis su R. Stankevičiumi ir eilėraščiai iš knygos „Kertinis skiemuo“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764213.m4aSun, 14 Jun 2015 10:51:21 +0000LRTVienas produktyviausių šiuolaikinių Lietuvos poetų Rimvydas Stankevičius, ankstesnėse eilėraščių knygose mėginęs gvildenti žmogaus prigimties, nekasdienės tikrovės ir anapusybės temas, šįkart pasineria į kultūrą ir jos prigimtį. Koks yra tas kertinis...Koks yra tas kertinis skiemuo, kurį poetas ištaria, įvardija šioje knygoje? Kodėl apskritai jam rūpi rašyti apie savo tautą, jos kultūrą ir kalbą?

Pokalbis su R. Stankevičiumi ir eilėraščiai iš knygos „Kertinis skiemuo“.]]>1440falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-06-07-17-03--15364172
Kodėl šis kūrėjas ne taip dažnai matomas viešumoje? Kodėl prozininkas žengė į poezijos erdvę? Ko joje daugiau – šviesos ir tamsos?

Laidoje – pokalbis su Vidu Morkūnu ir eilėraščiai iš knygos „Nekropolių šviesos“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763732.m4aSat, 06 Jun 2015 21:47:13 +0000LRTKelių prozos knygų autorius Vidas Morkūnas, skaitytojų ir kritikų atpažįstamas bei vertinamas dėl savito stiliaus, išleido ir poezijos knygą. Vėlgi – išsiskiriančią, įtraukiančią. Kodėl šis kūrėjas ne taip dažnai matomas viešumoje? Kodėl prozininkas...
Kodėl šis kūrėjas ne taip dažnai matomas viešumoje? Kodėl prozininkas žengė į poezijos erdvę? Ko joje daugiau – šviesos ir tamsos?

Laidoje – pokalbis su Vidu Morkūnu ir eilėraščiai iš knygos „Nekropolių šviesos“.]]>1462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-05-31-17-03--15364173
Vertėja Irena Aleksaitė su „Poezijos pavasario“ svečiu, vienu autoritetingiausių Ukrainos valstybę palaikančių rusakalbių autorių, kalbasi apie Ukrainos literatūrą, vertimus ir kultūros bei politikos ryšius šiandieninėje Ukrainoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011698306.m4aSun, 31 May 2015 17:01:38 +0000LRT„Kai Ukraina tapo nepriklausoma, rusakalbiai rašytojai dar ilgai orientavosi į Maskvą, Sankt Peterburgą. Laikėme save didelės rusų literatūros dalimi, o kita rašytojų dalis sakė: jeigu rašote rusiškai, tai ir turėkite reikalų su Rusija. Taip buvo iš...
Vertėja Irena Aleksaitė su „Poezijos pavasario“ svečiu, vienu autoritetingiausių Ukrainos valstybę palaikančių rusakalbių autorių, kalbasi apie Ukrainos literatūrą, vertimus ir kultūros bei politikos ryšius šiandieninėje Ukrainoje.]]>1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-05-24-17-03--15364174
Taip pat laidoje – poeto skaitomi naujos knygos eilėraščiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011698182.m4aSun, 24 May 2015 09:26:05 +0000LRTPokalbis su 51-uoju „Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, poetu Vladu Braziūnu. Jis įvertintas už eilėraščių knygą „Stalo kalnas“. Taip pat laidoje – poeto skaitomi naujos knygos eilėraščiai.
Taip pat laidoje – poeto skaitomi naujos knygos eilėraščiai.]]>1411falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-05-10-17-03--15364175
A. Rybelis papasakos ir kaip sovietmečiu su kolegomis ėmė leisti svarbiausius filosofijos veikalus, kaip reikėjo atrasti tokiems tekstams reikalingą terminiją ir kodėl kai kurie į lietuvių kalbą išversti filosofiniai tekstai sunkiai paskaitomi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632786.m4aSun, 10 May 2015 14:27:13 +0000LRTSpaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga su talentingu redaktoriumi A. Rybeliu kalbėsimės apie labai svarbų darbą prieš pasirodant knygai – redagavimą. A. Rybelis papasakos ir kaip sovietmečiu su kolegomis ėmė leisti svarbiausius filosofijos...
A. Rybelis papasakos ir kaip sovietmečiu su kolegomis ėmė leisti svarbiausius filosofijos veikalus, kaip reikėjo atrasti tokiems tekstams reikalingą terminiją ir kodėl kai kurie į lietuvių kalbą išversti filosofiniai tekstai sunkiai paskaitomi.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-05-03-17-03--15364176
Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.

Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?

Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011600300.m4aSat, 02 May 2015 21:02:04 +0000LRT„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra,...
Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.

Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?

Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-04-26-17-03--15364179
Pats autorius sako nemėgstantis kalbėti apie savo rašymo principus, stilistiką ir mieliau pasakoja užfiksuotas unikalias pokario istorijas. Tuo tarpu, pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, miniatiūrų knygoje autorius lakonišku pasakojimu tragiškus, kartais ir žiaurius dalykus išreiškia profesionaliai ir įtaigiai.

Kodėl šią knygą kai kurie literatūros kritikai vadina vienu įdomiausių žvilgsnių į pokarį?

Pokalbis apie talpią, nesentimentalią stilistiką ir gausybę surinktų istorijų su Marijampolėje gyvenančiu rašytoju J. Sajausku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011600112.m4aSun, 26 Apr 2015 06:16:03 +0000LRT„Stengiausi išklausyti kuo daugiau žmonių, užfiksuoti ir knygoje kuo įvairiapusiškiau pateikti pokario kovų panoramą. Nenorėjau rašyti sentimentaliai, galia slypi faktuose“, – knygą „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ apibūdina autorius Justinas...
Pats autorius sako nemėgstantis kalbėti apie savo rašymo principus, stilistiką ir mieliau pasakoja užfiksuotas unikalias pokario istorijas. Tuo tarpu, pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, miniatiūrų knygoje autorius lakonišku pasakojimu tragiškus, kartais ir žiaurius dalykus išreiškia profesionaliai ir įtaigiai.

Kodėl šią knygą kai kurie literatūros kritikai vadina vienu įdomiausių žvilgsnių į pokarį?

Pokalbis apie talpią, nesentimentalią stilistiką ir gausybę surinktų istorijų su Marijampolėje gyvenančiu rašytoju J. Sajausku.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-04-19-17-03--15364177http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011599947.m4aSun, 19 Apr 2015 13:26:01 +0000LRT„Laikas išeina pats“. Taip naują poezijos knygą pavadino žinomas poetas, „Poezijos pavasario“ laureatas Stasys Jonauskas. Po ilgos tylos pasirodęs rinkinys nustebino ir skaitytojus, ir literatūros kritikus. Apie laiką ir jo ėjimą su poetu susitikome...1349falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-04-12-17-03--15364180
Apie naujausią romaną „180“, autoriaus poziciją viešumoje, santykį su skaitytojais ir leidėjais, literatūrą ir rinkodarą – pokalbis su rašytoja U. Radzevičiūte.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567242.m4aSun, 12 Apr 2015 00:13:35 +0000LRT„Tie, kurie bando apibrėžti mano, kaip autoriaus poziciją viešumoje, kad esu išdidi, atsiskyrusi, greičiausiai bando sukurti tą įvaizdį neturėdami pakankamai informacijos ir vadovaudamiesi gandais“, – apie save su(si)kurtus įvaizdžius ir apibūdinimus...
Apie naujausią romaną „180“, autoriaus poziciją viešumoje, santykį su skaitytojais ir leidėjais, literatūrą ir rinkodarą – pokalbis su rašytoja U. Radzevičiūte.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-04-05-17-03--15364178http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011534384.m4aSun, 05 Apr 2015 15:27:45 +0000LRTVelykų pokalbis su rašytoja Vanda Juknaite apie prisikėlimą, apie drąsą gyventi, apie įvairiausias mintis, kurios ateina, kai visą dieną būni viena ir turi puikią galimybę pasižiūrėti į debesis.1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-03-29-17-03--15364181
Kuri tauta, lietuviai ar latviai, gausiau aprašo migracijos patirtis? Ar mūsų patirtys panašios? Koks šiuolaikinio migranto tipas, stereotipai atsiranda tokioje literatūroje? Kokių temų imasi autoriai?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502271.m4aSun, 29 Mar 2015 13:12:59 +0000LRTApie įdomiausius lietuvių ir latvių migracijos literatūros reiškinius bei figūras pokalbis su literatūrologe dr. Laura Laurušaitė. Kuri tauta, lietuviai ar latviai, gausiau aprašo migracijos patirtis? Ar mūsų patirtys panašios? Koks šiuolaikinio...
Kuri tauta, lietuviai ar latviai, gausiau aprašo migracijos patirtis? Ar mūsų patirtys panašios? Koks šiuolaikinio migranto tipas, stereotipai atsiranda tokioje literatūroje? Kokių temų imasi autoriai?]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-03-22-17-03--15364182
Kokiems literatūros vėjams toliau priešinasi šis autorius ir ką reiškia poezijoje eiti prieš vėją ir pavėjui?

Laidoje išgirsite pokalbį su V. Baku ir eilėraščius iš naujos jo knygos „Kas vėjo – vėjui“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502079.m4aSun, 22 Mar 2015 09:47:19 +0000LRT„Kas vėjo – vėjui“. Taip trečiąją savo poezijos knygą pavadino jaunosios kartos poetas Vainius Bakas, iš savo kartos išsiskiriantis santūria laikysena ir ištikimybe klasikinėms poezijos formoms. Kokiems literatūros vėjams toliau priešinasi šis...
Kokiems literatūros vėjams toliau priešinasi šis autorius ir ką reiškia poezijoje eiti prieš vėją ir pavėjui?

Laidoje išgirsite pokalbį su V. Baku ir eilėraščius iš naujos jo knygos „Kas vėjo – vėjui“.]]>1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-03-08-17-03--15364186http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501709.m4aSun, 08 Mar 2015 05:34:18 +0000LRTPokalbis su Kipre gyvenančia rašytoja Dalia Staponkute apie gyvenimo užsienyje patirtis, kalbą, tapatumą. Naujausią rašytojos esė romaną „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“. literatūros mokslininkai išrinko kūrybiškiausia praėjusių metų...1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-03-01-17-03--15364185
Monografija „Miloszas. Biografija“ rašyta dešimtmetį ir pradėta, kai Cz. Miloszas dar buvo gyvas. Tad kodėl bendravimą su poetu knygos autorius vadina didžiausiu egzaminu?

Knygos apimtis solidi – beveik 1000 puslapių, tad kaip išdrįsti paimti tokią knygą? Vis dėlto autorius meistriškai pasakoja apie vieno talentingiausių lenkų rašytojo gyvenimą, kūrybą ir išlaiko pasakojimo intrigą.

Laidoje pokalbis su Vilniaus knygų mugėje viešėjusiu knygos autoriumi A. Franaszeku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011469392.m4aSun, 01 Mar 2015 03:53:57 +0000LRT„Miloszo kūryba išnagrinėta išsamiai, parašyta daugybė darbų, tačiau jo gyvenimas, jeigu lyginsime su kūryba, buvo menkai nagrinėtas. Norėjau papasakoti ne tik jo gyvenimo istoriją, bet kartu atskleisti ir tragiškojo XX amžiaus kontekstą“, – apie iki...
Monografija „Miloszas. Biografija“ rašyta dešimtmetį ir pradėta, kai Cz. Miloszas dar buvo gyvas. Tad kodėl bendravimą su poetu knygos autorius vadina didžiausiu egzaminu?

Knygos apimtis solidi – beveik 1000 puslapių, tad kaip išdrįsti paimti tokią knygą? Vis dėlto autorius meistriškai pasakoja apie vieno talentingiausių lenkų rašytojo gyvenimą, kūrybą ir išlaiko pasakojimo intrigą.

Laidoje pokalbis su Vilniaus knygų mugėje viešėjusiu knygos autoriumi A. Franaszeku.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-02-22-17-03--15364188
Į aplinką žvelgdamas ironiškai, autorius išties moka šypsotis prie savo susikurto netobulo pasaulio paveikslo, o sukrečiančiose istorijose nėra nei liūdesio, nei graudulio – tekstų įtampai autorius sumaniai randa žaibolaidį.

Laidoje išgirsite pokalbį su Donatu Petrošiumi ir kelias ištraukas iš jo eseistikos knygos „Kaip negalima gyventi“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469169.m4aSun, 22 Feb 2015 11:59:08 +0000LRTDonato Petrošiaus esė rinkinyje „Kaip negalima gyventi“ – nuo 2001 metų rašyti tekstai. Komiški, paradoksalūs, komplikuoti, pripildyti egzistencinio krūvio. Knygoje – ir gimtoji Žemaitija, ten sutikti žmonės, ir, žinoma, Vilnius, jo savitos vietos,...
Į aplinką žvelgdamas ironiškai, autorius išties moka šypsotis prie savo susikurto netobulo pasaulio paveikslo, o sukrečiančiose istorijose nėra nei liūdesio, nei graudulio – tekstų įtampai autorius sumaniai randa žaibolaidį.

Laidoje išgirsite pokalbį su Donatu Petrošiumi ir kelias ištraukas iš jo eseistikos knygos „Kaip negalima gyventi“.]]>1556falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-02-15-17-03--15364183
„Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011468972.m4aSun, 15 Feb 2015 19:49:56 +0000LRTLiteratūrinė kelionė po Vilnių su literatūriniais miesto žemėlapiais. „Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja...
„Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?]]>1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-02-15-17-03--15364184http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011468941.m4aSun, 15 Feb 2015 15:03:00 +0000LRTŠį kartą kviečiu pasivaikščioti po Vilnių. Skirtingų laikotarpių, įvairių tautybių rašytojų kūrinius, kurių erdvė Vilnius, kartografuoti, tai yra kūriniuose minimas erdves perkelti į realius žemėlapius, nusprendė literatūros mokslininkai. Jie...1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-02-08-17-03--15364189
Literatūros kritikas ir šios knygos redaktorius Arnas Ališauskas klausia ir atsako: „Ar tik nebus dar vienas jaunuolis iš tų šiandieninių – skubančiųjų gyventi, skubančiųjų rašyti, spausdinti, skelbti ir leisti? Skubančių ateiti į literatūrą ir nuskubėti toliau? Nebus. Nėra“.

Laidoje išgirsite pokalbį su P. Norvila ir eilėraščius iš naujos jo knygos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011436043.m4aSun, 08 Feb 2015 19:06:39 +0000LRT„Buitinė“ – trečioji jaunosios kartos poeto Pauliaus Norvilos eilėraščių knyga, kurioje naujomis prasmėmis nušvinta visuotinai pažįstami, bet asmeniškai suvokti garsai ir vaizdai, emocijos ir būsenos, kadaise išgyventa situacija ir dabarties akimirka....
Literatūros kritikas ir šios knygos redaktorius Arnas Ališauskas klausia ir atsako: „Ar tik nebus dar vienas jaunuolis iš tų šiandieninių – skubančiųjų gyventi, skubančiųjų rašyti, spausdinti, skelbti ir leisti? Skubančių ateiti į literatūrą ir nuskubėti toliau? Nebus. Nėra“.

Laidoje išgirsite pokalbį su P. Norvila ir eilėraščius iš naujos jo knygos.]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-02-01-17-03--15364187http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011371147.m4aSun, 01 Feb 2015 13:51:13 +0000LRTPokalbis su Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo Pirmosios knygos konkurso laimėtoja Jurgita Jasponyte, išleidusia poezijos knygą „Šaltupė“. Ką reiškia išleisti pirmąją knygą? Ar buitis gali trukdyti kūrybai? Kada asmeninė patirtis virsta kūryba?...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-01-25-17-03--15364191http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54c649cc1e927.m4aSun, 25 Jan 2015 08:13:47 +0000LRTPrisimindami šviesaus atminimo rašytoją Alfonsą Nyką-Niliūną klausysimės archyvinio įrašo iš susitikimo su skaitytojais 1998 m. Rašytojų klube, Vilniuje. Pokalbį moderavo literatūros kritikas, redaktorius Valentinas Sventickas. Taip pat laidoje skamba...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-01-18-17-03--15364190http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54c6497f87aa7.m4aSun, 18 Jan 2015 11:52:36 +0000LRTPokalbis su poetu Artūru Valioniu apie naujausią knygą „Daugiau šviesos į mūsų vartus“.1523falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-01-11-17-03--15364192
„Aiškėja nuotaikos, kad skaitytojai pavargo nuo reliatyvumo. Nemažai rašytojų, ir ne tik Šiaurės Amerikoje, vis dažniau atsigręžia į pamatinius pasakojimus, bet ne tam, kad jais suabejotų, o tam, kad atrastų atramas. Suvokiama, kad gyvenimas, kuris nekuria pasitikėjimo pasauliu, savimi, tik viskuo abejoja, ilgainiui save pasmerkia. Šiuose romanuose abu autoriai svarsto, ar menas dar gali sugrąžinti tas atramas“, – apie minėtas knygas kalba Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaitė.

Pažintis su premijomis įvertintais autoriais ir jų romanais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54b3aed3f2bcd.m4aSun, 11 Jan 2015 11:00:37 +0000LRTLaidoje vartome praėjusiais metais prestižinėmis literatūros premijomis įvertintus romanus: Bukerio premijos laureato australų rašytojo Richardo Flanagano romaną „Siauras kelias į gilią Šiaurę“ ir Pulicerio premiją pelniusį amerikiečių autorės Donnos...
„Aiškėja nuotaikos, kad skaitytojai pavargo nuo reliatyvumo. Nemažai rašytojų, ir ne tik Šiaurės Amerikoje, vis dažniau atsigręžia į pamatinius pasakojimus, bet ne tam, kad jais suabejotų, o tam, kad atrastų atramas. Suvokiama, kad gyvenimas, kuris nekuria pasitikėjimo pasauliu, savimi, tik viskuo abejoja, ilgainiui save pasmerkia. Šiuose romanuose abu autoriai svarsto, ar menas dar gali sugrąžinti tas atramas“, – apie minėtas knygas kalba Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaitė.

Pažintis su premijomis įvertintais autoriais ir jų romanais.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2015-01-04-17-03--15364194http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54aa664f2eaf1.m4aSun, 04 Jan 2015 13:34:01 +0000LRTPraėję metai rašytojui Herkui Kunčiui buvo itin sėkmingi: pasirodė trys naujos knygos – romanas „Dervišas iš Kauno“, kelionių esė knyga „Trys mylimos“ ir nuotaikinga literatūrinė fantazija „Kartą operoje“. Keli romanai išversti į kitas kalbas, o...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-12-28-17-03--15364193
Apie tai pasakos penkerius metus bibliotekoje dirbantis, tačiau jau spėjęs suformuoti dvi Vilniaus universiteto skaityklas bibliotekininkas Tomas Lučiūnas, su kuriuo taip pat kalbėsimės apie literatūros pasirinkimus, skonį ir patarimus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a127ca42750.m4aSun, 28 Dec 2014 08:53:39 +0000LRTAr kada dairydamiesi tarp bibliotekos knygų pagalvojote, kaip formuojamos, pildomos lentynos? Kas peržvelgia ir atrenka tūkstančius knygų? Apie tai pasakos penkerius metus bibliotekoje dirbantis, tačiau jau spėjęs suformuoti dvi Vilniaus universiteto...
Apie tai pasakos penkerius metus bibliotekoje dirbantis, tačiau jau spėjęs suformuoti dvi Vilniaus universiteto skaityklas bibliotekininkas Tomas Lučiūnas, su kuriuo taip pat kalbėsimės apie literatūros pasirinkimus, skonį ir patarimus.]]>1363falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-12-21-17-03--15364196
Poeto R. Stankevičiaus parašyta, o dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustruota eiluota pasaka „Pūgos durys“ kviečia pasinerti į mitologijos ir stebuklų pasaulį. Ar ši pasaka skirta tik vaikams? Kodėl poetas sukėlė šią pūgą ir ką joje pamatė?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a127c8c442a.m4aSun, 21 Dec 2014 05:33:21 +0000LRTPokalbis su poetu Rimvydu Stankevičiumi apie naujausią jo knygą „Pūgos durys“. Poeto R. Stankevičiaus parašyta, o dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustruota eiluota pasaka „Pūgos durys“ kviečia pasinerti į mitologijos ir stebuklų pasaulį. Ar ši...
Poeto R. Stankevičiaus parašyta, o dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustruota eiluota pasaka „Pūgos durys“ kviečia pasinerti į mitologijos ir stebuklų pasaulį. Ar ši pasaka skirta tik vaikams? Kodėl poetas sukėlė šią pūgą ir ką joje pamatė?]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-12-14-17-03--15364195
Laidoje klausysimės fragmentų iš archyvinės laidos, taip pat kalbėsimės su R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja mokslų daktare J. Čerškute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a127a263b60.m4aSun, 14 Dec 2014 12:43:06 +0000LRTPraėjus 25-eriems metams nuo pirmojo leidimo, neseniai pasirodė naujas romano „Jauno žmogaus memuarai“ leidimas, vis perleidžiamos ir kitos Ričardo Gavelio knygos, nemažiau traukia ir rašytojo asmenybė, apie jį sukurti mitai. Pasak literatūrologės...
Laidoje klausysimės fragmentų iš archyvinės laidos, taip pat kalbėsimės su R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja mokslų daktare J. Čerškute.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-12-07-17-03--15364197
Kodėl 2002-aisiais pasirodęs romanas „Sniegas“ tapo įvairių politinių sluoksnių puolimo taikiniu Turkijoje, o O. Pamukas nepageidautina figūra? Kai kurie turkų kritikai tokį rašytojo kalbėjimą vadino savo lizdo teršimu, o pats autorius sakė norintis kalbėti apie turkų identiteto krizę. Kaip knygą sutiko Vakarai?

Laidoje – prieš beveik dešimtmetį apie romaną „Sniegas“ įrašytos O. Pamuko mintys ir pokalbis su romano vertėja į lietuvių kalbą Justina Pilkauskaite-Kariniauskiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/548ec4982d14f.m4aSun, 07 Dec 2014 02:43:47 +0000LRT„Sniegas“ iš tiesų yra politinis romanas, kuriame slypi politinė žinia apie mano pasaulio dalį, Turkiją, kur vyrauja paviršutiniškas politikų požiūris į giluminę šalies dvasią“, – prieš beveik dešimtmetį sakė vienas žymiausių šių dienų turkų rašytojas...
Kodėl 2002-aisiais pasirodęs romanas „Sniegas“ tapo įvairių politinių sluoksnių puolimo taikiniu Turkijoje, o O. Pamukas nepageidautina figūra? Kai kurie turkų kritikai tokį rašytojo kalbėjimą vadino savo lizdo teršimu, o pats autorius sakė norintis kalbėti apie turkų identiteto krizę. Kaip knygą sutiko Vakarai?

Laidoje – prieš beveik dešimtmetį apie romaną „Sniegas“ įrašytos O. Pamuko mintys ir pokalbis su romano vertėja į lietuvių kalbą Justina Pilkauskaite-Kariniauskiene.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-11-30-17-03--15364198
Pirmojoje „Svetimų“ antologijoje, pasirodžiusioje 1994-aisiais, šios grupės nariai savotiškame manifeste „Svetimumo kvintesencija“ teigė, kad kuo svetimesnis tekstas bus autoriui, tuo savesnis jis taps skaitytojui.

Kas pasikeitė per 20 metų? Ar šiuos poetus vis dar sieja svetimumas kaip įvaizdis-metafora?

Laidoje išgirsite pokalbį su „Svetimais“ ir jų skaitomus eilėraščius iš naujos antologijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/547c837976e7b.m4aSun, 30 Nov 2014 13:45:12 +0000LRTPo 20-ties metų sugrįžę „Svetimi“. Poetų grupė „Svetimi“ sugrįžta su nauja poezijos antologija „Svetimi po 20“. Joje publikuojami penkių poetų – Dainiaus Dirgėlos, Evaldo Ignatavičiaus, Liutauro Leščinsko, Alvydo Šlepiko ir Donato Valančiausko –...
Pirmojoje „Svetimų“ antologijoje, pasirodžiusioje 1994-aisiais, šios grupės nariai savotiškame manifeste „Svetimumo kvintesencija“ teigė, kad kuo svetimesnis tekstas bus autoriui, tuo savesnis jis taps skaitytojui.

Kas pasikeitė per 20 metų? Ar šiuos poetus vis dar sieja svetimumas kaip įvaizdis-metafora?

Laidoje išgirsite pokalbį su „Svetimais“ ir jų skaitomus eilėraščius iš naujos antologijos.]]>1209falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-11-23-17-03--15364199
Kodėl ši knyga tapo tokia populiari Šveicarijoje, kad pagal ją statomi teatro spektakliai, kino filmas? Ar visada grožinės literatūros kalba turi būti griežtai „iššukuota“? Ką kūriniui duoda šnekamoji kalba?

Apie tai – knygą „Čia aš varatarius“ į šiauliečių tarmę sumanęs išversti Markus Roduneris ir šio darbo ėmęsis literatūrologas Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/547c7aa3d2ed7.m4aSun, 23 Nov 2014 17:06:43 +0000LRT„Grožinė literatūra neturi atsiriboti nuo kalbos, kurią vartojame kasdien, čia galimybės dar neišnaudotos. Versdamas, dirbdamas su savo tarme pajutau, kaip su kalba sugrįžta daug dalykų, kurie atrodė pamiršti. Daug lengviau mąstyti ir mintis reikšti...
Kodėl ši knyga tapo tokia populiari Šveicarijoje, kad pagal ją statomi teatro spektakliai, kino filmas? Ar visada grožinės literatūros kalba turi būti griežtai „iššukuota“? Ką kūriniui duoda šnekamoji kalba?

Apie tai – knygą „Čia aš varatarius“ į šiauliečių tarmę sumanęs išversti Markus Roduneris ir šio darbo ėmęsis literatūrologas Rimantas Kmita.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-11-16-17-03--15364200
1987 metais Vilniuje gimusi autorė, anot leidėjų, ir šioje knygoje „lieka ištikima savo vertybėms“. Kokios tos vertybės? Kaip jos veikia autorės estetiką ir santykį su kūryba?

Laidoje – pokalbis su poete A. Kaziliūnaite ir jos skaitomi eilėraščiai iš knygos „Mėnulis yra tabletė“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/546a0f075ae64.m4aSun, 16 Nov 2014 10:15:40 +0000LRT„Mėnulis yra tabletė“. Taip trečiąją poezijos knygą pavadino viena ryškiausių ir savičiausių jaunosios kartos poečių Aušra Kaziliūnaitė. 1987 metais Vilniuje gimusi autorė, anot leidėjų, ir šioje knygoje „lieka ištikima savo vertybėms“. Kokios tos...
1987 metais Vilniuje gimusi autorė, anot leidėjų, ir šioje knygoje „lieka ištikima savo vertybėms“. Kokios tos vertybės? Kaip jos veikia autorės estetiką ir santykį su kūryba?

Laidoje – pokalbis su poete A. Kaziliūnaite ir jos skaitomi eilėraščiai iš knygos „Mėnulis yra tabletė“.]]>1558falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-11-09-17-03--15364202
Taip 1913-uosius romane „1913. Šimtmečio vasara“ aprašo vokiečių žurnalistas, menotyrininkas Florianas Illiesas.
Kuo lietuvių kalba pasirodęs, apie gyvenimą karo išvakarėse pasakojantis romanas patraukia skaitytojus? Ar gausybę meno, kultūros istorijų pateikiantis romanas nėra eklektiškas faktų kratinys? Apie tai pokalbis su knygos vertėja Kristina Sprindžiūnaite ir literatūrologe Jūrate Čerškute.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5464e723b7053.m4aSun, 09 Nov 2014 12:41:27 +0000LRT1913-ieji Europos kultūros, meno ir mokslo pasaulio pakilimo metai, kai klesti Viena, Miunchenas, Berlynas ir Paryžius, meno istorijoje išlikusius darbus kuria Thomas Mannas, Raineris Maria Rilke, Pablas Picaso ir daugybė kitų, svarbius tyrinėjimus...
Taip 1913-uosius romane „1913. Šimtmečio vasara“ aprašo vokiečių žurnalistas, menotyrininkas Florianas Illiesas.
Kuo lietuvių kalba pasirodęs, apie gyvenimą karo išvakarėse pasakojantis romanas patraukia skaitytojus? Ar gausybę meno, kultūros istorijų pateikiantis romanas nėra eklektiškas faktų kratinys? Apie tai pokalbis su knygos vertėja Kristina Sprindžiūnaite ir literatūrologe Jūrate Čerškute.]]>1431falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-11-02-17-03--15364201http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/54578fe1c5e90.m4aSun, 02 Nov 2014 21:32:27 +0000LRTŠviesaus atminimo rašytoją Romualdą Granauską prisimename su skaitytojais – paprastais kaimo žmonėmis, dažniausiai ir tapusiais R. Granausko knygų veikėjais.1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-10-26-17-03--15364203http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/1011175762.m4aSun, 26 Oct 2014 09:01:15 +0000LRTPokalbis su Tomu Vaiseta, laimėjusiu „Pirmosios knygos“ konkursą ir išleidusiu debiutinę prozos knygą „Paukščių miegas“.1413falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-10-19-17-03--15364204http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/54490b0764566.m4aSun, 19 Oct 2014 14:15:17 +0000LRTPokalbis apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą - prancūzų rašytoją Patricką Modiano. Apie laureatą pasakoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas doc. Vytautas Bikulčius.1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-10-12-17-03--15364205http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/54490acbe87ef.m4aSun, 12 Oct 2014 05:25:40 +0000LRTPokalbis su jaunosios kartos poetu Aivaru Veikniu. Iš Elektrėnų kilęs 31-erių Aivaras Veiknys – vienas įdomiausių jaunesniosios kartos poetų. Prieš kelerius metus palikęs Vilnių, jis išvyko su šeima gyventi į Vandžiogalą – miestelį Kauno rajone....1554falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-10-05-17-03--15364211http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/544909ab078a6.m4aSun, 05 Oct 2014 12:17:19 +0000LRTPokalbis su 2014-ų metų Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premijos lauretu poetu Gintaru Bleizgiu, išleidusiu knygą "Kai sėlinsi manęs".1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-09-28-17-03--15364206http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/544909a6b9e59.m4aSun, 28 Sep 2014 18:13:15 +0000LRTRomain Gary 100-ečiui skirta laida. Pokalbis apie jo kūrybos fenomeną su literatūros tyrinėtojais iš Prancūzijos ir Lietuvos. Taip pat pasakojimas apie Centriniame valstybiniame archyve saugomus su R. Gary biografija susijusius dokumentus.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-09-21-17-03--15364210
Šiuos ir kitus aktualiausius su literatūros vertimais susijusius klausimus aptariame su vertėjais Daiva Daugirdiene ir Pauliumi Garbačiausku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141146295536530.m4aSun, 21 Sep 2014 07:10:57 +0000LRTLietuvos literatūros vertėjų sąjunga pastebi, kad kokybiškos verstos knygos kelias iki skaitytojo tampa vis sudėtingesnis. Kas šiandien svarbiau – vertimų kokybė ar kuo mažesnė kaina? Ar leidyklos gerbia intelektinę nuosavybę, vertėjų darbą ir deramai...
Šiuos ir kitus aktualiausius su literatūros vertimais susijusius klausimus aptariame su vertėjais Daiva Daugirdiene ir Pauliumi Garbačiausku.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-09-14-17-03--15364208http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/544908f5ca44d.m4aSun, 14 Sep 2014 02:59:36 +0000LRTLaida, skirta argentiniečių rašytojo Chulijo Kortasaro 100-osioms gimimo metinėms. Jį prisimena gyvenimo draugė, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO, rašytoja ir vertėja šviesaus atminimo Ugnė Karvelis. Taip pat pasakoja ispanų kalba kuriamos literatūros...1444falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-08-31-17-03--15364212
Knygoje spausdinami 18 pokalbių, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais į JAV pasitraukę lietuviai dalijasi savo istorijomis. Kaip veikia atmintis? Ką laikas nugludina, o ką išryškina? Kuo įdomus ir vertingas sakytinės istorijos žanras?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/54490816075fd.m4aSat, 30 Aug 2014 23:39:27 +0000LRTPokalbis apie knygą „Manėm, kad greit grįšim“, kurioje spausdinama 18 lietuvių, 1940-1944 metais, artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, besitraukusių iš Lietuvos ir dabar gyvenančių JAV. Pašnekovė - viena iš knygos sudarytojų Dalia Cidzikaitė....
Knygoje spausdinami 18 pokalbių, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais į JAV pasitraukę lietuviai dalijasi savo istorijomis. Kaip veikia atmintis? Ką laikas nugludina, o ką išryškina? Kuo įdomus ir vertingas sakytinės istorijos žanras?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-08-24-17-03--15364213http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/54490713c550f.m4aSun, 24 Aug 2014 12:43:17 +0000LRTPokalbis su dailės istorike, rašytoja Kristina Sabaliauskaite. Pasirodžius trečiai „Silva rerum“ knygai - pokalbis apie šią knygą.1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-08-17-17-03--15364216http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/544906d28092a.m4aSun, 17 Aug 2014 14:02:48 +0000LRTPokalbis su rašytoja, literatūros kritike Giedre Kazlauskaite, neseniai išleidusia poezijos knygą „Meninos“.1551falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-08-10-17-03--15364218http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/1010878996.m4aSun, 10 Aug 2014 14:03:00 +0000LRTŠį kartą Literatūros akiračiuose kviečiu susitikti su rašytoju ir dailininku Leonardu Gutausku. Neseniai pasirodė jo trumposios prozos knyga „Fragmentai”, kurią autorius dedikavo kolegai, šviesaus atminimo rašytojui, Juozui Apučiui. Tad kokie...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-08-03-17-03--15364214
Laidoje pažvelgsime į A. Munro kūrybą ir biografiją. Kodėl ji vadinama kanadiečių Antonu Čechovu? Kodėl rašytoja priima tik literatūrinius apdovanojimus ir nemėgsta, kai jos literatūra laikoma feministine? Pokalbis su Vakarų literatūros specialiste Rūta Šlapkauskaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/54490685518fb.m4aSun, 03 Aug 2014 14:44:54 +0000LRTPokalbis apie Nobelio premijos laureatę Alice Munro, kurios apsakymų knyga „Brangus gyvenime“ pasirodė lietuvių kalba. Laidoje pažvelgsime į A. Munro kūrybą ir biografiją. Kodėl ji vadinama kanadiečių Antonu Čechovu? Kodėl rašytoja priima tik...
Laidoje pažvelgsime į A. Munro kūrybą ir biografiją. Kodėl ji vadinama kanadiečių Antonu Čechovu? Kodėl rašytoja priima tik literatūrinius apdovanojimus ir nemėgsta, kai jos literatūra laikoma feministine? Pokalbis su Vakarų literatūros specialiste Rūta Šlapkauskaite.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-07-27-17-03--15364217http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/544905e2db926.m4aSun, 27 Jul 2014 01:50:11 +0000LRTPokalbis su poetu Gintaru Bleizgiu ir jo skaitomi eilėraščiai iš naujausios knygos „Kai sėlinsi manęs“.1556falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-07-20-17-03--15364219
Laidoje – reportažas iš sostinės Kalvarijų turgaus, kuriame aiškinomės literatūros subtilybes ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140655386432504.m4aSun, 20 Jul 2014 11:23:44 +0000LRTTurguje nusprendėme paieškoti knygų. Nustebome, kiek daug ir kokių retų knygų galima įsigyti būtent turguje. Laidoje – reportažas iš sostinės Kalvarijų turgaus, kuriame aiškinomės literatūros subtilybes ir derėjomės dėl knygų kainų.
Laidoje – reportažas iš sostinės Kalvarijų turgaus, kuriame aiškinomės literatūros subtilybes ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>1338falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-07-13-17-03--15364215Ką apie sudėtingą istorinį laiką atskleidžia romanas? Kaip romane žvelgiama į Salomėjos Nėries likimą? Apie tai – pokalbis su autoriumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/544904e259f35.m4aSun, 13 Jul 2014 03:06:27 +0000LRTPokalbis su prozininku, dramaturgu, kino scenaristu Sauliumi Šalteniu. Po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos pasirodė jo romanas „Demonų amžius“, kurio centre – tarpukario ir pirmieji okupacijos metai, kontroversiškai vertinamų istorinių asmenybių...Ką apie sudėtingą istorinį laiką atskleidžia romanas? Kaip romane žvelgiama į Salomėjos Nėries likimą? Apie tai – pokalbis su autoriumi.]]>1227falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-07-06-17-03--15364220http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140594824286731.m4aSun, 06 Jul 2014 17:55:07 +0000LRTKas trukdo skaitytojams pasiekti gerą knygą? Kaip keičiasi knygyno samprata, juose esančių knygų asortimentas? Kaip formuojami bibliotekų fondai? Ar racionaliai panaudojamos bibliotekoms skirtos lėšos? Leidėjų, bibliotekininkų, vertėjų ir autorių...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-29-17-03--15364222
2009-aisiais pasirodęs pirmasis V. Stankaus eilėraščių rinkinys „Vaikščiojimas kita ledo puse“ buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą.

Autorius toliau kūrybingai žvelgė į tikrovės ir vaizduotės atspindžius, atrado savitas kompozicijos formos ir dabar skaitytojams siūlo pasivaikščioti ne ledu, o kreivais ir ištiesintais veidrodžiais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/544904df99c98.m4aSun, 29 Jun 2014 01:05:30 +0000LRTPokalbis su jaunosios kartos poetu Vytautu Stankumi, išleidusiu antrąją poezijos knygą „Iš veidrodžio, už“. 2009-aisiais pasirodęs pirmasis V. Stankaus eilėraščių rinkinys „Vaikščiojimas kita ledo puse“ buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už...
2009-aisiais pasirodęs pirmasis V. Stankaus eilėraščių rinkinys „Vaikščiojimas kita ledo puse“ buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą.

Autorius toliau kūrybingai žvelgė į tikrovės ir vaizduotės atspindžius, atrado savitas kompozicijos formos ir dabar skaitytojams siūlo pasivaikščioti ne ledu, o kreivais ir ištiesintais veidrodžiais.]]>1354falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-22-17-03--15364224
Kodėl būtent svetimas miestas, svetima kultūra paskatino rašyti tekstus? Kodėl Sarajevas autorei toks panašus į gimtuosius Šiaulius? Kaip sudėtinga istorinė Balkanų patirtis veikia šiandienos Sarajevo gyvenimą?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/5449044716830.m4aSun, 22 Jun 2014 10:06:35 +0000LRTPokalbis su Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamo Pirmosios knygos konkurso 2013 metų laureate, vertėja Kristina Tamulevičiūte. Ji laimėjo prozos sekcijoje ir išleido esė knygą „Pasakojimas apie vieną miestą“, kurioje aprašo potyrius...
Kodėl būtent svetimas miestas, svetima kultūra paskatino rašyti tekstus? Kodėl Sarajevas autorei toks panašus į gimtuosius Šiaulius? Kaip sudėtinga istorinė Balkanų patirtis veikia šiandienos Sarajevo gyvenimą?]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-15-17-03--15364225
„Visą gyvenimą rašiau vieną knygą – apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją“, – sako vienas žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijus Kanovičius, neseniai apdovanotas Liudo Dovydėno premija, skiriama už geriausią praėjusiais metais pasirodžiusį romaną. Rašytojas įvertintas už romaną „Miestelio romansas“. Per penkis kūrybinio kelio dešimtmečius rašytojas sukūrė 11 romanų, parašė apsakymų, kino scenarijų, neseniai lietuvių ir rusų kalbomis pasirodė rašytojo rinktiniai raštai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/5449041c5fe4a.m4aSun, 15 Jun 2014 15:20:58 +0000LRTJolantos Kryževičienės pokalbis su Izraelyje gyvenančiu rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi, pasitikusiu 85-ąjį jubiliejų. „Visą gyvenimą rašiau vieną knygą – apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją“, – sako vienas žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijus...
„Visą gyvenimą rašiau vieną knygą – apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją“, – sako vienas žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijus Kanovičius, neseniai apdovanotas Liudo Dovydėno premija, skiriama už geriausią praėjusiais metais pasirodžiusį romaną. Rašytojas įvertintas už romaną „Miestelio romansas“. Per penkis kūrybinio kelio dešimtmečius rašytojas sukūrė 11 romanų, parašė apsakymų, kino scenarijų, neseniai lietuvių ir rusų kalbomis pasirodė rašytojo rinktiniai raštai.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-08-17-03--15364227http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/1010617148.m4aSun, 08 Jun 2014 14:03:00 +0000LRTŠį kartą „Literatūros akiračiai” pasižvalgys po Kauną. Čia, praėjusią savaitę, iškilmingai vainikuotas penkiasdešimtasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris” laureatas. Juo tapo kaunietis poetas Kęstutis Navakas už pernai išleistas...1396falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-08-17-03--15364223http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/54490371347bc.m4aSun, 08 Jun 2014 12:41:01 +0000LRTPokalbis su 50-ojo „Poezijos pavasario“ laureatu, poetu Kęstučiu Navaku. Taip pat jo paties skaitomi eilėračiai.1392falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-06-01-17-03--15364228http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/14016963039807.m4aSat, 31 May 2014 22:04:31 +0000LRTBaigiantis 50–ajam „Poezijos pavasariui“ klausysimės minčių iš konferencijos „Poezija ir festivalis“. Ką festivalis ir poezija duoda žmonėms? O ką autoriui? Ar „Poezijos pavasaris“ atliepia kuriančiųjų ir auditorijos lūkesčius? Kaip festivaliui...1430falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-05-25-17-03--15364229http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140111622592033.m4aSun, 25 May 2014 02:29:53 +0000LRTLaida, skirta 50-ajam „Poezijos pavasariui“. Apie „Poezijos pavasario“ ištakas, jo kaitą pasakoja visus „Poezijos pavasarius“ prisimenantis poetas, 2–ojo „Poezijos pavasario“ laureatas Algimantas Baltakis, taip pat skambės prieš dešimtmetį įrašyti...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-05-18-17-03--15364230
Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas bei svetimumą, kuris atsiranda net tarp artimiausių žmonių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/54490283b4324.m4aSun, 18 May 2014 16:23:23 +0000LRTPokalbis su Londone gyvenančia rašytoja, šiuolaikinio meno kūrėja Paulina Egle Pukyte. Neseniai pasirodė jos knyga „Bedalis ir labdarys“, įtraukta į kūrybiškiausių 2013-ų metų knygų dvyliktuką. Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas bei...
Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas bei svetimumą, kuris atsiranda net tarp artimiausių žmonių.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-05-11-17-03--15364232http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/5449027eb4c29.m4aSun, 11 May 2014 10:26:32 +0000LRTPokalbis su poetu Jonu Kalinausku. „Mano sodo vagis“ – tryliktoji poeto, „Poezijos pavasario“ laureato Jono Kalinausko eilėraščių knyga. Rudenį už ją autorius apdovanotas Jotvingių premija.1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-05-04-17-03--15364233http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/544900e339cbc.m4aSun, 04 May 2014 07:07:19 +0000LRTPokalbis su satyrike, vaikų rašytoja Vytaute Žilinskaite. Ką autorė laiko svarbiausia savo kūrybos dalimi? Koks humoristinės kūrybos likimas šiandien? Ar mokame pasijuokti iš savęs? Pokalbyje aptariamas ir neseniai pasirodęs jos romanas suaugusiems...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-04-27-17-03--15364235Minėdami 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines daug kalbame apie šį autorių, svarbiausią jo kūrinį „Metus“, o kaip šią poemą mato kitų tautų žmonės? Ar „Metai“ yra lokalus kūrinys, ar gali sudominti ir platesnę auditoriją? Ką „Metai“ pasako apie mus?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/140110903980739.m4aSun, 27 Apr 2014 00:43:52 +0000LRTApie Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į ispanų kalbą pokalbis su vertėja, Vilniaus universiteto dėstytoja Carmen Caro. Minėdami 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines daug kalbame apie šį autorių, svarbiausią jo kūrinį „Metus“, o kaip šią...Minėdami 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines daug kalbame apie šį autorių, svarbiausią jo kūrinį „Metus“, o kaip šią poemą mato kitų tautų žmonės? Ar „Metai“ yra lokalus kūrinys, ar gali sudominti ir platesnę auditoriją? Ką „Metai“ pasako apie mus?]]>1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-04-20-17-03--15364231http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/140111622147586.m4aSun, 20 Apr 2014 10:28:54 +0000LRTVienas populiariausių Lietuvos rašytojų Romualdas Granauskas balandžio 18-ąją švenčia 75 metų jubiliejų. „Literatūros akiračiuose“ kalbamės ne su rašytoju, o su jo knygų skaitytojais – paprastais kaimo žmonėmis, dažniausiai ir tampančiais R. Granausko...1360falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-04-13-17-03--15364236http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/544900e63e982.m4aSun, 13 Apr 2014 00:56:22 +0000LRTPokalbis su Vilniaus knygų mugėje viešėjusiu švedų rašytoju Ulfu Peteriu Hallbergu apie lietuvių kalba pasirodžiusį jo romaną „Europos šlamštas: šešiolika būdų prisiminti tėtį“.1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-04-06-17-03--15364234
„Po pirmos knygos turbūt kiekvienam rašančiam kyla klausimas, ką daryti toliau. Ir ta nuvalkiota frazė – jeigu gali nerašyti, nerašyk. Aš tai galiu nerašyti... Ypač kai kas nors nepavyksta, pasižiūriu į knygų lentyną, kurioje, tarkime, Beketas ar Dostojevskis, ir galvoju, kam dar didinti prastos ar vidutinės poezijos kiekį? Bet jeigu antra knyga guli ant stalo, vadinasi, pasiteisinimą randu...“, – sako poetas Mindaugas Nastaravičius, išleidęs eilėraščių rinkinį „Mo“. Koks tas pasiteisinimas?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/5448fed6bcd9d.m4aSun, 06 Apr 2014 16:27:25 +0000LRTŠįkart „Literatūros akiračių“ autorius, poetas ir dramaturgas M. Nastaravičius atsidurs atsakinėtojo pozicijoje. Pokalbis apie šiandien jam svarbias kūrybos sritis – literatūrą ir teatrą. „Po pirmos knygos turbūt kiekvienam rašančiam kyla klausimas,...
„Po pirmos knygos turbūt kiekvienam rašančiam kyla klausimas, ką daryti toliau. Ir ta nuvalkiota frazė – jeigu gali nerašyti, nerašyk. Aš tai galiu nerašyti... Ypač kai kas nors nepavyksta, pasižiūriu į knygų lentyną, kurioje, tarkime, Beketas ar Dostojevskis, ir galvoju, kam dar didinti prastos ar vidutinės poezijos kiekį? Bet jeigu antra knyga guli ant stalo, vadinasi, pasiteisinimą randu...“, – sako poetas Mindaugas Nastaravičius, išleidęs eilėraščių rinkinį „Mo“. Koks tas pasiteisinimas?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-03-30-17-03--15364237
31-erių Aivaras Veiknys – vienas įdomiausių jaunesniosios kartos poetų. Prieš kelerius metus palikęs Vilnių, jis išvyko su šeima gyventi į Vandžiogalą – miestelį Kauno rajone. Čia Aivaras įsidarbino lentpjūvėje, greitai mokėsi ir šiandien yra vienas svarbiausių lentpjūvės darbuotojų, kuriuo pasitikima ir kuris siunčiamas praktikuotis į užsienį.

O kaip su poezija? Jos Aivaro gyvenime tik daugėja. Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš būsimųjų knygų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/5448fe6eb8101.m4aSun, 30 Mar 2014 04:28:56 +0000LRTPokalbis su poetu Aivaru Veikniu apie kūrybą ir darbą lentpjūvėje. 31-erių Aivaras Veiknys – vienas įdomiausių jaunesniosios kartos poetų. Prieš kelerius metus palikęs Vilnių, jis išvyko su šeima gyventi į Vandžiogalą – miestelį Kauno rajone. Čia...
31-erių Aivaras Veiknys – vienas įdomiausių jaunesniosios kartos poetų. Prieš kelerius metus palikęs Vilnių, jis išvyko su šeima gyventi į Vandžiogalą – miestelį Kauno rajone. Čia Aivaras įsidarbino lentpjūvėje, greitai mokėsi ir šiandien yra vienas svarbiausių lentpjūvės darbuotojų, kuriuo pasitikima ir kuris siunčiamas praktikuotis į užsienį.

O kaip su poezija? Jos Aivaro gyvenime tik daugėja. Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš būsimųjų knygų.]]>1546falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-03-23-17-03--15364240
Pokalbis apie literatūros ir dailės darną – kaip pavyksta pasiekti ją?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/5448fdc32f662.m4aSat, 22 Mar 2014 23:06:31 +0000LRTPokalbis su rašytoju ir dailininku, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Leonardu Gutausku. Pokalbis apie literatūros ir dailės darną – kaip pavyksta pasiekti ją?
Pokalbis apie literatūros ir dailės darną – kaip pavyksta pasiekti ją?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-03-16-17-03--15364239http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/5448fd77aa7ce.m4aSun, 16 Mar 2014 04:09:27 +0000LRTPrisimenant po sunkios ligos mirusį prozininką, scenaristą Icchoką Merą laidoje 1992-ųjų „Literatūros akiračių“ įrašas. Rašytoją kalbina literatūros kritikas Algimantas Bučys.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-03-09-17-03--15364243
Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos „Šulinys“, pasirodžiusios 1988-aisiais? Ar autoriui vis dar svarbu nustebinti save ir skaitytoją naujais poetiniais atradimais?

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš naujosios knygos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/5448f92034411.m4aSun, 09 Mar 2014 06:06:25 +0000LRTPokalbis su poetu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Aidu Marčėnu apie naujausią, vienuoliktą jo poezijos knygą „Tuščia jo“. Už šią knygą autoriui įteikta Rašytojų sąjungos premija. Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos...
Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos „Šulinys“, pasirodžiusios 1988-aisiais? Ar autoriui vis dar svarbu nustebinti save ir skaitytoją naujais poetiniais atradimais?

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš naujosios knygos.]]>1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-03-02-17-03--15364238
Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas bei svetimumą, kuris atsiranda net tarp artimiausių žmonių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/5448f8e062b6a.m4aSun, 02 Mar 2014 02:04:05 +0000LRTPokalbis su Londone gyvenančia vizualiųjų menų kūrėja, rašytoja Paulina Egle Pukyte, neseniai išleidusia trečiąją knygą „Bedalis ir labdarys“. Knyga įtraukta į kūrybiškiausių 2013 metų knygų dvyliktuką. Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas...
Pokalbis apie šiuolaikines iliadas ir odisėdas bei svetimumą, kuris atsiranda net tarp artimiausių žmonių.]]>1227falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-02-23-17-03--15364241
Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.

Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/5448f3bc665e5.m4aSat, 22 Feb 2014 22:07:51 +0000LRTVilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva? Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas,...
Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.

Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.]]>1490falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-02-16-17-03--15364250
Kokie Vilniaus ženklai svarbūs knygos autorei? Kodėl ji oponuoja daugiakultūrio Vilniaus suvokimui ir stengiasi, kaip pati sako, reanimuoti lietuviškąjį Vilnių? Kokį Vilnių mato šiandien?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/5448f317d5485.m4aSun, 16 Feb 2014 04:28:52 +0000LRTPokalbis su teatrologe, dramaturge Gražina Mareckaite, išleidusia knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, apie gimtąjį Vilnių. Kokie Vilniaus ženklai svarbūs knygos autorei? Kodėl ji oponuoja daugiakultūrio Vilniaus suvokimui ir stengiasi, kaip...
Kokie Vilniaus ženklai svarbūs knygos autorei? Kodėl ji oponuoja daugiakultūrio Vilniaus suvokimui ir stengiasi, kaip pati sako, reanimuoti lietuviškąjį Vilnių? Kokį Vilnių mato šiandien?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-02-09-17-03--15364245http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/5448f18df050f.m4aSun, 09 Feb 2014 19:26:19 +0000LRTPokalbis su prozininku, kino filmų scenarijų autoriumi Rimantu Šaveliu apie literatūrą, kiną ir naujausią knygą „Šiek tiek mėnesienos“. Kodėl išleisti šiai knygai prireikė trijų dešimtmečių? Kokią įtaką kinas daro menininko tekstams?1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-02-02-17-03--15364247http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/5448f13d26fdc.m4aSun, 02 Feb 2014 15:24:09 +0000LRTPokalbis su poetu Jonu Kalinausku, išleidusiu tryliktąją poezijos knygą „Mano sodo vagis“. Rudenį už ją autorius apdovanotas Jotvingių premija. Knyga dalyvauja ir „Metų knygos“ rinkimuose.1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-01-26-17-03--15364244
Pokalbis apie šnekamąją kalbą literatūroje ir Šveicarijoje itin populiarią Berno vokiečių tarme parašytą Pedro Lenz knygą „Čia aš varatarius“, išverstą į šiauliečių kalbėseną.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139081234544475.m4aSun, 26 Jan 2014 12:56:18 +0000LRTKą laimi autoriai, pasirinkę rašyti šnekamąja kalba? Ką kūriniui duoda šnekamoji kalba? Ar visada grožinės literatūros kalba turi būti griežtai „iššukuota“? Pokalbis apie šnekamąją kalbą literatūroje ir Šveicarijoje itin populiarią Berno vokiečių...
Pokalbis apie šnekamąją kalbą literatūroje ir Šveicarijoje itin populiarią Berno vokiečių tarme parašytą Pedro Lenz knygą „Čia aš varatarius“, išverstą į šiauliečių kalbėseną.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-01-19-17-03--15364252
Į lietuvių kalbą Vlado Braziūno išverstas L. Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ išrinktas geriausia 2012-ųjų verstine knyga.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/5448eed5dad77.m4aSun, 19 Jan 2014 21:12:53 +0000LRTPokalbis su prozininke Lena Eltang apie buvimą tarp dviejų – lietuviškos ir rusiškos – kultūrų, poezijos ir prozos santykį bei ilgą darbą su tekstu ir savimi. Į lietuvių kalbą Vlado Braziūno išverstas L. Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ išrinktas...
Į lietuvių kalbą Vlado Braziūno išverstas L. Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ išrinktas geriausia 2012-ųjų verstine knyga.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-01-12-17-03--15364251
Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos „Šulinys“, pasirodžiusios 1988-aisiais? Ar autoriui vis dar svarbu nustebinti save ir skaitytoją naujais poetiniais atradimais?

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš naujosios knygos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/5448edcbc415b.m4aSun, 12 Jan 2014 20:50:17 +0000LRT„Tuščia jo“ – vienuolikta žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno eilėraščių knyga. Sausio 6-ąją už šią knygą autoriui įteikta Rašytojų sąjungos premija. Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos...
Kaip kito Aido Marčėno poezija nuo pirmosios knygos „Šulinys“, pasirodžiusios 1988-aisiais? Ar autoriui vis dar svarbu nustebinti save ir skaitytoją naujais poetiniais atradimais?

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo skaitomus eilėraščius iš naujosios knygos.]]>1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2014-01-05-17-03--15364248http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138962557973667.m4aSun, 05 Jan 2014 21:32:00 +0000LRTPokalbis apie tai, kuo šiandien gyvena kultūrinė spauda ir ko jai trūksta. Ar kultūrinė spauda atspindi svarbiausius kultūros procesus? Ar mažėjantys tiražai rodo, kad kultūrinė spauda nebeaktuali?1327falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-12-29-17-03--15364246http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/5448eca190f15.m4aSun, 29 Dec 2013 13:18:54 +0000LRTLietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės 2014-aisiais turbūt bus paminėtos daugiau nei 300 kartų. Ką apie Kristijoną Donelaitį žino ir kaip jo kūrybą geba perskaityti bei suprasti gatvėje sutikti praeiviai?1214falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-12-22-17-03--15364253http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/5448ebbbd300f.m4aSun, 22 Dec 2013 08:37:10 +0000LRTPokalbis su poetu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Vladu Braziūnu.1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-12-15-17-03--15364254http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138736816439943.m4aSun, 15 Dec 2013 18:19:39 +0000LRTReportažas iš sostinės senamiestyje įsikūrusio knygyno „Mint Vinetu“. Tai ne tik skaitytų knygų namai, bet ir kūrybinga erdvė įvairiems renginiams. Šį knygyną pamėgo sunkiai gaunamų ir pigių knygų ieškantys skaitytojai.1401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-12-08-17-03--15364259http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/5448eb51d3f7d.m4aSun, 08 Dec 2013 12:25:03 +0000LRTPokalbis su rašytoju Kaziu Saja apie tai, kas padeda išvengti nuobodybės: truputis humoro ir filosofijos bei literatūra.1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-12-01-00-00--15364255
Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį į iškalbingą detalę – debiutantas vengia žodžio „mirtis“: „Tai įdomu, netikėta, poetams – ypač jaunystėje – nebūdinga.“

Galbūt vietoj „mirties“ autorius renkasi „nusitrinti“, „nutrinti“? Kas šiandien jam yra svarbiausia ir kas svarbu bus rytoj?

Laidoje išgirsite pokalbį su jaunuoju poetu ir jo paties skaitomus pirmosios knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/5448eb4e96773.m4aSat, 30 Nov 2013 23:58:43 +0000LRTPokalbis su Rašytojų sąjungos skelbiamą „Pirmosios knygos“ konkursą lamėjusiu poetu Nerijumi Cibulsku, išleidusiu eilėraščių knygą „Nutrinami“. Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį į iškalbingą detalę – debiutantas vengia žodžio...
Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį į iškalbingą detalę – debiutantas vengia žodžio „mirtis“: „Tai įdomu, netikėta, poetams – ypač jaunystėje – nebūdinga.“

Galbūt vietoj „mirties“ autorius renkasi „nusitrinti“, „nutrinti“? Kas šiandien jam yra svarbiausia ir kas svarbu bus rytoj?

Laidoje išgirsite pokalbį su jaunuoju poetu ir jo paties skaitomus pirmosios knygos eilėraščius.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-11-24-17-03--15364256
„Alice Munro rašo apie paprasto žmogaus kasdienybę – žmonos ir vyro, motinos ir dukros santykius. Jos tekstuose pamatai kiek iš tiesų klodų, peripetijų egzistuoja mažame, ramiame miestelyje. Man atrodo, kad dėl tokio žvilgsnio į nedidelės vietos gyventojų likimus A. Munro kūryba gali būti įdomi ir Lietuvoje“, – sako kanadiečių literatūros specialistė Rūta Šlapkauskaitė.

Kodėl A. Munro vadinama kanadiečių Antonu Čechovu? Kodėl rašytoja priima tik literatūrinius apdovanojimus ir nemėgsta, kai jos literatūra laikoma feministine?

Pokalbis apie įdomius A. Munro gyvenimo ir kūrybos taškus – su literatūrologe R. Šlapkauskaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/5448e994ee817.m4aSun, 24 Nov 2013 20:12:49 +0000LRTPokalbis apie Nobelio literatūros premijos laureatės kanadiečių rašytojos Alice Munro kūrybą. „Alice Munro rašo apie paprasto žmogaus kasdienybę – žmonos ir vyro, motinos ir dukros santykius. Jos tekstuose pamatai kiek iš tiesų klodų, peripetijų...
„Alice Munro rašo apie paprasto žmogaus kasdienybę – žmonos ir vyro, motinos ir dukros santykius. Jos tekstuose pamatai kiek iš tiesų klodų, peripetijų egzistuoja mažame, ramiame miestelyje. Man atrodo, kad dėl tokio žvilgsnio į nedidelės vietos gyventojų likimus A. Munro kūryba gali būti įdomi ir Lietuvoje“, – sako kanadiečių literatūros specialistė Rūta Šlapkauskaitė.

Kodėl A. Munro vadinama kanadiečių Antonu Čechovu? Kodėl rašytoja priima tik literatūrinius apdovanojimus ir nemėgsta, kai jos literatūra laikoma feministine?

Pokalbis apie įdomius A. Munro gyvenimo ir kūrybos taškus – su literatūrologe R. Šlapkauskaite.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-11-17-17-03--15364263http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/5448e8d97b82d.m4aSun, 17 Nov 2013 00:05:50 +0000LRTPokalbis apie rašymą kaip provokaciją, beviltiškas pastangas suvokti aplinką ir patirtis lietuvių bendruomenėje su JAV gyvenančiu lietuvių kilmės rašytoju, dėstytoju Karoliu Gintaru Žukausku.1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-11-10-17-03--15364258
Kodėl autorei tokia svarbi Antikos poetė Sapfo? Ir kodėl skaitykla yra skaistykla?

Laidoje išgirsite pokalbį su knygos autore ir jos pačios skaitomų eilėraščių iš „Sapfo skai(s)tyklos“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/5448e85d9aa10.m4aSun, 10 Nov 2013 19:40:37 +0000LRT„Sapfo skai(s)tykla“ – pirmoji žinomos menotyrininkės Laimos Kreivytės poezijos knyga, sudaryta iš du dešimtmečius – nuo studijų metų iki dabar – rašytų eilėraščių. Kodėl autorei tokia svarbi Antikos poetė Sapfo? Ir kodėl skaitykla yra skaistykla?...
Kodėl autorei tokia svarbi Antikos poetė Sapfo? Ir kodėl skaitykla yra skaistykla?

Laidoje išgirsite pokalbį su knygos autore ir jos pačios skaitomų eilėraščių iš „Sapfo skai(s)tyklos“.]]>1405falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-11-03-00-00--15364261
2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas tikslesnio gyvenimo rimo, intensyvesnio ritmo ir subtilesnės distancijos tarp savęs ir kūrybos.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomų naujos knygos eilėraščių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/5448e81c64248.m4aSun, 03 Nov 2013 19:50:40 +0000LRT„Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“. Taip antrąją eilėraščių knygą pavadino jaunesniosios kartos poetas Paulius Norvila. 2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas...
2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas tikslesnio gyvenimo rimo, intensyvesnio ritmo ir subtilesnės distancijos tarp savęs ir kūrybos.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomų naujos knygos eilėraščių.]]>1527falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-10-27-17-03--15364257
Į lietuvių kalbą Vlado Braziūno išverstas L. Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ išrinktas geriausia praėjusių metų verstine knyga.

Pokalbis apie buvimą tarp dviejų – lietuviškos ir rusiškos – kultūrų, poezijos ir prozos santykį bei ilgą darbą su tekstu ir savimi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138294857987395.m4aSun, 27 Oct 2013 09:03:24 +0000LRT„Vilnius – mano namai. Daug keliauju po pasaulį rinkdama medžiagą knygoms, tačiau rašyti visada sugrįžtu čia. Jaučiuosi laisva – nepriklausau nei lietuvių, nei rusų literatūros laukui. Esu viena kaip tas vilkas“, – sako daugiau nei du dešimtmečius...
Į lietuvių kalbą Vlado Braziūno išverstas L. Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ išrinktas geriausia praėjusių metų verstine knyga.

Pokalbis apie buvimą tarp dviejų – lietuviškos ir rusiškos – kultūrų, poezijos ir prozos santykį bei ilgą darbą su tekstu ir savimi.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-10-20-01-00--15364265
Apie literatūrinius skaitymus savo nuomone dalinasi rašytojai Antanas A Jonynas, Vainius Bakas, Benediktas Januševičius ir literatūros kritikas Petras Bražėnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138278194665791.m4aSun, 20 Oct 2013 18:52:21 +0000LRT„Anksčiau į literatūros vakarus ateidavo apie 400 žmonių. Tada atrodė, kad literatūra gali pasakyti kažką arčiau tiesos. Dabar pasikeitė publikos santykis su rašytoju, dėmesį sumažino įvairūs šou renginiai ir lengva literatūra“, – sako literatūros...
Apie literatūrinius skaitymus savo nuomone dalinasi rašytojai Antanas A Jonynas, Vainius Bakas, Benediktas Januševičius ir literatūros kritikas Petras Bražėnas.]]>1415falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-10-13-17-03--15364264http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138242766628485.m4aSun, 13 Oct 2013 09:57:30 +0000LRTKaip eilėraščius interpretuoja praeiviai gatvėje? Lietuvių poetų eilėraščius interpretuoja praeiviai.1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-10-06-17-03--15364270
Kuo poezija gali būti įdomi ir aktuali ne tik siauram ratui skaitytojų?

Laidoje klausysimės autorės minčių apie kūrybą ir skaitomų eilėraščių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/5448d4731e898.m4aSun, 06 Oct 2013 03:08:39 +0000LRT„Knyga turi simbolinę reikšmę. Įeini į knygyną ir matai lentynoje savo knygą. Kartu norėjosi pagaliau „palikti“ tuos tekstus. Knygoje sudėti per aštuonerius metus sukurti tekstai, nuo kai kurių jų esu toli, tad knyga padėjo užverti tą praeities...
Kuo poezija gali būti įdomi ir aktuali ne tik siauram ratui skaitytojų?

Laidoje klausysimės autorės minčių apie kūrybą ir skaitomų eilėraščių.]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-09-29-17-03--15364266
„Kalbama, kad gerų knygų nėra. Jos leidžiamos, tik, deja, sunkiai patenka į knygynų lentynas. Užėjęs į knygyną dažnai matai, kad jame dominuoja dvi, trys leidyklos. Jei Vilniuje dar gali rinktis, tolstant nuo didžiųjų miestų, probleminė situacija aštrėja“, – leidybos situaciją apibūdina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Remigijus Misiūnas.

Leidyba Lietuvoje – tik verslas ar ir kultūros dalis? Kas svarbiau – vertinga knyga ar pelnas? Kaip leidybos situacija keičia skaitytojų galimybę rinktis?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138053370295386.m4aSun, 29 Sep 2013 17:26:23 +0000LRTKnygų leidyba Lietuvoje – kas svarbiau: vertinga literatūra ar pelnas? „Kalbama, kad gerų knygų nėra. Jos leidžiamos, tik, deja, sunkiai patenka į knygynų lentynas. Užėjęs į knygyną dažnai matai, kad jame dominuoja dvi, trys leidyklos. Jei Vilniuje...
„Kalbama, kad gerų knygų nėra. Jos leidžiamos, tik, deja, sunkiai patenka į knygynų lentynas. Užėjęs į knygyną dažnai matai, kad jame dominuoja dvi, trys leidyklos. Jei Vilniuje dar gali rinktis, tolstant nuo didžiųjų miestų, probleminė situacija aštrėja“, – leidybos situaciją apibūdina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Remigijus Misiūnas.

Leidyba Lietuvoje – tik verslas ar ir kultūros dalis? Kas svarbiau – vertinga knyga ar pelnas? Kaip leidybos situacija keičia skaitytojų galimybę rinktis?]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-09-22-17-03--15364267
Kodėl naujausiam romanui „Šiek tiek mėnesienos“ prireikė trijų dešimtmečių? Kokią įtaką kinas daro menininko tekstams?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/5448d3567c06e.m4aSun, 22 Sep 2013 00:25:01 +0000LRT„Bičiulis ir bendrakursis Bronius Radzevičius sakydavo, kad kinas suvalgo mano laiką, skirtą literatūrai. Nežinau, tuo metu tiek vienoje, tiek kitoje srityje jaučiau, kad darau tai, kas įdomu, ką moku. Kinas literatūroje paliko žymę. Ir apie naujausią...
Kodėl naujausiam romanui „Šiek tiek mėnesienos“ prireikė trijų dešimtmečių? Kokią įtaką kinas daro menininko tekstams?]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-09-15-17-03--15364271
Kaip svarbios, kontroversiškos istorinės temos, siužetai gali būti aktualizuojami literatūroje? Ar lietuvių autoriai apmąsto istorinę patirtį? Kaip literatūra gali veikti suvokimą apie istoriją?

Apie tai kalbėsimės su literatūrologe Reda Pabarčiene ir istorikais Rūta Šermukšnyte bei Aurimu Švedu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138001479880832.m4aSun, 15 Sep 2013 09:51:42 +0000LRT„Literatūra padeda tautai save apibūdinti. Rašantysis gali pažvelgti kitaip, sugriauti didžiuosius pasakojimus. Tuo tarpu istorikams kartais nepavyksta to padaryti, pritrūksta drąsos, kurios turi meno sferoje dirbantys žmonės. Iš kitos pusės,...
Kaip svarbios, kontroversiškos istorinės temos, siužetai gali būti aktualizuojami literatūroje? Ar lietuvių autoriai apmąsto istorinę patirtį? Kaip literatūra gali veikti suvokimą apie istoriją?

Apie tai kalbėsimės su literatūrologe Reda Pabarčiene ir istorikais Rūta Šermukšnyte bei Aurimu Švedu.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-09-08-17-03--15364272
„Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną“, – knygoje atvirai ir drąsiai rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį su Aidu Marčėnu ir kelias ištraukas iš naujos jo knygos „Sakiniai“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/5448d2cbd1e28.m4aSun, 08 Sep 2013 07:48:23 +0000LRTNauja poeto Aido Marčėno knyga „Sakiniai“ – eseistinis dienoraštis, kuriame autorius fiksuoja 2010–2012 metų įvykius, patirtis, mintis apie kultūros žmones, artimuosius, gyvus ir mirusius. „Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia –...
„Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną“, – knygoje atvirai ir drąsiai rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį su Aidu Marčėnu ir kelias ištraukas iš naujos jo knygos „Sakiniai“.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-09-01-17-30--15364268
Laidoje – reportažas iš sostinės turgaviečių, kuriose ir aiškinomės literatūros subtilybes, ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137847810925585.m4aSat, 31 Aug 2013 21:51:51 +0000LRTĮ turgų einame pirkti daržovių, žuvies, mėsos bei kitų šioje erdvėje įprastų produktų ir prekių. O mes turguje nusprendėme paieškoti knygų. Nustebome, kiek daug ir kokių retų knygų galima įsigyti būtent turguje. Laidoje – reportažas iš sostinės...
Laidoje – reportažas iš sostinės turgaviečių, kuriose ir aiškinomės literatūros subtilybes, ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>1338falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-08-25-17-30--15364275
Laidoje skambės fragmentai iš 2003-aisiais vykusio S. Gedos jubiliejinio vakaro. M. Martinaičio barzdočių trijule įvardyti bičiuliai prisimins kelionę po Lietuvą, kokių nuotykių teko patirti dėl S. Gedos ūmaus būdo ir kodėl jis ieškojo už save ramesnių draugų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/5448d24734ebb.m4aSun, 25 Aug 2013 07:52:36 +0000LRT„Buvimas trise mums – svarbi egzistavimo sąlyga. Turbūt tai gelbėjo ir cenzūros metais. O Sigitas buvo tam tikras vertės matas: rašydamas ar kalbėdamas pagalvodavai, ką jis pasakytų apie tai“, – bičiulystę su Sigitu Geda ir Juozu Apučiu yra apibūdinęs...
Laidoje skambės fragmentai iš 2003-aisiais vykusio S. Gedos jubiliejinio vakaro. M. Martinaičio barzdočių trijule įvardyti bičiuliai prisimins kelionę po Lietuvą, kokių nuotykių teko patirti dėl S. Gedos ūmaus būdo ir kodėl jis ieškojo už save ramesnių draugų.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-08-18-17-30--15364273
Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl bibliotekų sistemos pertvarkos, baiminamasi dėl kaimuose ar nedideliuose miesteliuose esančių bibliotekų ateities. Nors kultūros ministras tikina, kad bibliotekos nebus uždaromos, Vilniuje iki rudens nebeliks keturių bibliotekų.

Laidoje apie bibliotekas, skaitymo įpročius pasikalbėsime su skaitytojais. Į kokią biblioteką jie nori ateiti? Ar tikrai geriau moderni, bet toliau esanti biblioteka? Kas svarbu skaitytojams? Ko jie pasigenda? Ką renkasi ir kokių knygų gali tekti laukti ne vieną mėnesį?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137726321197145.m4aSun, 18 Aug 2013 20:42:47 +0000LRT„Literatūros akiračiuose” – reportažas iš sostinės bibliotekų Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl bibliotekų sistemos pertvarkos, baiminamasi dėl kaimuose ar nedideliuose miesteliuose esančių bibliotekų ateities. Nors kultūros ministras tikina,...
Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl bibliotekų sistemos pertvarkos, baiminamasi dėl kaimuose ar nedideliuose miesteliuose esančių bibliotekų ateities. Nors kultūros ministras tikina, kad bibliotekos nebus uždaromos, Vilniuje iki rudens nebeliks keturių bibliotekų.

Laidoje apie bibliotekas, skaitymo įpročius pasikalbėsime su skaitytojais. Į kokią biblioteką jie nori ateiti? Ar tikrai geriau moderni, bet toliau esanti biblioteka? Kas svarbu skaitytojams? Ko jie pasigenda? Ką renkasi ir kokių knygų gali tekti laukti ne vieną mėnesį?]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-08-11-17-30--15364274
Tik Maironis ir Salomėja Nėris? Ne.

Laidoje – reportažas iš sostinės gatvių ir patys įvairiausi eilėraščiai, eilutės bei pastangos jas prisiminti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137632340554436.m4aSun, 11 Aug 2013 11:56:20 +0000LRTKokius eilėraščius mokame mintinai? Tik Maironis ir Salomėja Nėris? Ne. Laidoje – reportažas iš sostinės gatvių ir patys įvairiausi eilėraščiai, eilutės bei pastangos jas prisiminti.
Tik Maironis ir Salomėja Nėris? Ne.

Laidoje – reportažas iš sostinės gatvių ir patys įvairiausi eilėraščiai, eilutės bei pastangos jas prisiminti.]]>1343falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-08-04-17-03--15364276
Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų gimė geriausiu vadinamas J. Kunčino kūrinys.

Šiemet knygynus pasiekė trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos premiją, antrasis buvo išleistas 2007 m.

Šio sekmadienio laidoje išgirsite pokalbį su Jurgio Kunčino bičiuliu vertėju Teodoru Četrausku, kuris sutiko apie „Tūlą“ pasikalbėti vaikštant romane aprašytomis vietomis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/5448d1e68ebc4.m4aSun, 04 Aug 2013 04:12:55 +0000LRTRašytojo Jurgio Kunčino (1947–2002) romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio...
Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų gimė geriausiu vadinamas J. Kunčino kūrinys.

Šiemet knygynus pasiekė trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos premiją, antrasis buvo išleistas 2007 m.

Šio sekmadienio laidoje išgirsite pokalbį su Jurgio Kunčino bičiuliu vertėju Teodoru Četrausku, kuris sutiko apie „Tūlą“ pasikalbėti vaikštant romane aprašytomis vietomis.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-07-28-17-03--15364278
Pokalbis apie rašymą kaip provokaciją, beviltiškas pastangas suvokti aplinką ir patirtis lietuvių bendruomenėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/5448d1984f344.m4aSun, 28 Jul 2013 06:40:15 +0000LRT„Kodėl rašytojas leidžia knygą? Jis bando provokuoti, išsakyti kritiką. Amerikiečiai pripratę prie kritikos, o Lietuvoje žmonės kur kas jautresni. Ypač kai paliečiami istoriniai, tautiniai klausimai. Žmonės į tai žiūri labai asmeniškai: jeigu...
Pokalbis apie rašymą kaip provokaciją, beviltiškas pastangas suvokti aplinką ir patirtis lietuvių bendruomenėje.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-07-21-17-03--15364277
Pokalbis apie interneto dienraščio Bernardinai.lt išleistą knygą „Pasaulis yra gražus“ su jos sudarytoju G. Kajėnu ir rašytoja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Vanda Juknaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137451009239898.m4aSun, 21 Jul 2013 20:42:48 +0000LRT„Pokalbis – tai atsigręžimas į žmogų. Gyvename technologijų klestėjimo laiku, suteikiančiu mums galimybę bendrauti įvairiomis formomis, tačiau nėra paprasta susišnekėti tarpusavyje. Pokalbio forma – esminė knygos „Pasaulis yra gražus“ ašis, per kurią...
Pokalbis apie interneto dienraščio Bernardinai.lt išleistą knygą „Pasaulis yra gražus“ su jos sudarytoju G. Kajėnu ir rašytoja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Vanda Juknaite.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-07-14-17-03--15364283
Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/5448d125d8a88.m4aSun, 14 Jul 2013 10:35:54 +0000LRT„Šiandien lietuvių literatūros negalime įsivaizduoti be nelietuviškai rašiusių Adomo Mickevičiaus ar Czesławo Miłoszo. Čia turėtume pridėti dar vieną pavardę: manau, kad Abraomas Suckeveris yra vienas didžiausių mūsų poetų“, – apie šį Vilniuje...
Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.]]>1498falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-07-07-17-30--15364279
Artimiausiomis dienomis duris atversiančiame knygyne susitikome su jo įkūrėjais, gręžiančiais sienas ir kabinančiais užuolaidas. Žinoma, knygos jau lentynose.

Laidoje išgirsite pokalbį apie pirmuosius knygyno „Jauku“ žingsnius. Pasikalbėsime, kur veda tie žingsniai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137368200530937.m4aSun, 07 Jul 2013 06:06:39 +0000LRTŠio sekmadienio „Literatūros akiračiuose“ – reportažas iš netrukus Vilniuje pradėsiančio veikti knygyno „Jauku“. Artimiausiomis dienomis duris atversiančiame knygyne susitikome su jo įkūrėjais, gręžiančiais sienas ir kabinančiais užuolaidas. Žinoma,...
Artimiausiomis dienomis duris atversiančiame knygyne susitikome su jo įkūrėjais, gręžiančiais sienas ir kabinančiais užuolaidas. Žinoma, knygos jau lentynose.

Laidoje išgirsite pokalbį apie pirmuosius knygyno „Jauku“ žingsnius. Pasikalbėsime, kur veda tie žingsniai.]]>1515falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-06-30-17-03--15364282
„Į gyvenimą žiūriu kaip dramaturgas. Paskutinė pjesės dalis negali būti nuobodi, tad ir gyvenimo pjesės paskutiniame veiksme – pats įdomumas“, – sako dramaturgas, prozininkas Kazys Saja. Kuo šiandien gyvena rašytojas?

Pokalbis apie tai, kas padeda išvengti nuobodybės: truputis humoro ir filosofijos bei literatūra.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/5448d0a4c6e37.m4aSat, 29 Jun 2013 23:21:57 +0000LRTPokalbis su dramaturgu, prozininku, Nepriklausomybės Atkūrimo akto siknataru, visuomenės veikėju Kaziu Saja. „Į gyvenimą žiūriu kaip dramaturgas. Paskutinė pjesės dalis negali būti nuobodi, tad ir gyvenimo pjesės paskutiniame veiksme – pats...
„Į gyvenimą žiūriu kaip dramaturgas. Paskutinė pjesės dalis negali būti nuobodi, tad ir gyvenimo pjesės paskutiniame veiksme – pats įdomumas“, – sako dramaturgas, prozininkas Kazys Saja. Kuo šiandien gyvena rašytojas?

Pokalbis apie tai, kas padeda išvengti nuobodybės: truputis humoro ir filosofijos bei literatūra.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-06-23-17-03--15364280
Į turgų einame pirkti daržovių, žuvies, mėsos bei kitų šioje erdvėje įprastų produktų ir prekių. O mes turguje nusprendėme paieškoti knygų. Nustebome, kiek daug ir kokių retų knygų galima įsigyti būtent turguje.
Laidoje – reportažas iš sostinės turgaviečių, kuriose ir aiškinomės literatūros subtilybes, ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137292414093941.m4aSun, 23 Jun 2013 10:23:59 +0000LRTKokių knygų galima nusipirkti turguje? Į turgų einame pirkti daržovių, žuvies, mėsos bei kitų šioje erdvėje įprastų produktų ir prekių. O mes turguje nusprendėme paieškoti knygų. Nustebome, kiek daug ir kokių retų knygų galima įsigyti būtent turguje....
Į turgų einame pirkti daržovių, žuvies, mėsos bei kitų šioje erdvėje įprastų produktų ir prekių. O mes turguje nusprendėme paieškoti knygų. Nustebome, kiek daug ir kokių retų knygų galima įsigyti būtent turguje.
Laidoje – reportažas iš sostinės turgaviečių, kuriose ir aiškinomės literatūros subtilybes, ir derėjomės dėl knygų kainų.]]>1338falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-06-16-17-03--15364287
Ar įmanoma pabėgti nuo kultūros, kitų, savęs? Ar įmanoma susikalbėti skirtingoms kultūroms? Pabėgimas, rašymas, kinų kultūra ir jėzuitai – keletas naujausio romano „Žuvys ir drakonai“ motyvų, kuriuos atsargiai atskleidžia autorė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/5448d04e560bb.m4aSun, 16 Jun 2013 10:54:12 +0000LRT„Gyvenime žmonių neapgaudinėju, tačiau knygose... Prisipažįstu. Stengiuosi suvilioti ir paklaidinti skaitytojus, kad jie jaustų malonumą. Romane rašau apie kinų sodą, kur už kampo netikėtai gali atsiverti įstabus vaizdas. Taip ir tekste noriu, kad...
Ar įmanoma pabėgti nuo kultūros, kitų, savęs? Ar įmanoma susikalbėti skirtingoms kultūroms? Pabėgimas, rašymas, kinų kultūra ir jėzuitai – keletas naujausio romano „Žuvys ir drakonai“ motyvų, kuriuos atsargiai atskleidžia autorė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-06-09-17-03--15364288
Naujame poezijos rinkinyje „Siaubingai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.

Laidoje išgirsite pokalbį su autoriumi ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Siaubingai herojiškai“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/5448d0487517f.m4aSun, 09 Jun 2013 05:56:21 +0000LRTPoetas, prozininkas Arūnas Spraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis...
Naujame poezijos rinkinyje „Siaubingai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.

Laidoje išgirsite pokalbį su autoriumi ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Siaubingai herojiškai“.]]>1441falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-06-02-17-03--15364284
Lietuvių kalba pasirodė naujausias italų rašytojo romanas „Prahos kapinės“, kuriame plėtojamos sąmokslo, klastotės temos. Pats autorius sako, kad „kuriant šį romaną teko dirbti su tokia atgrasia medžiaga, kad pats jausdavausi sutrikęs. Turėjau sukurti koktų, atstumiantį personažą, o tai rimtas iššūkis kiekvienam rašytojui“.

Apie vienos ryškiausių šių dienų kultūros asmenybių U. Eco sau išsikeltus iššūkius, pokalbis su rašytojo romanų vertėja į lietuvių kalbą Inga Tuliševskaite, semiotiku, prof. Kęstučiu Nastopka ir italų literatūros specialistu Dainiumi Būre.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/5448e218a2cd1.m4aSun, 02 Jun 2013 17:11:57 +0000LRT„Abejingų jam nėra. Skaitytojai jį vadina vienu talentingiausių šių dienų mąstytojų, rašytojų. Yra ir kita nuomonė, kad jis gudriai sugeba žaisti tuo, kas jau sukurta“, – apie vieną populiariausių šių dienų rašytoją Umberto Eco sako italų literatūros...
Lietuvių kalba pasirodė naujausias italų rašytojo romanas „Prahos kapinės“, kuriame plėtojamos sąmokslo, klastotės temos. Pats autorius sako, kad „kuriant šį romaną teko dirbti su tokia atgrasia medžiaga, kad pats jausdavausi sutrikęs. Turėjau sukurti koktų, atstumiantį personažą, o tai rimtas iššūkis kiekvienam rašytojui“.

Apie vienos ryškiausių šių dienų kultūros asmenybių U. Eco sau išsikeltus iššūkius, pokalbis su rašytojo romanų vertėja į lietuvių kalbą Inga Tuliševskaite, semiotiku, prof. Kęstučiu Nastopka ir italų literatūros specialistu Dainiumi Būre.]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-05-26-17-03--15364289
„Man poetinė būsena prilygsta jausenai, tarytum tituluota nuotaka rinktųsi sau jaunikį. Tai šokinėjimas nuo vieno išgyvenimo prie kito, nuo vaizduotės šėlsmo sąmoningo rašymo link. Jeigu pavyksta išsirinkti vykusį jaunikį, tai eilėraštis būna gražus. Bent jau kitiems. O sau... Pabūsiu kuklesnė, nesakysiu, koks jis būna man“, – apie kūrybines jausenas sako poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Poezijos pavasario“ laurais įvertinta už rinkinį „Greitaeigis Laiko liftas“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/5448e212b1d5f.m4aSun, 26 May 2013 08:34:06 +0000LRTTęsiantis 49-ajam „Poezijos pavasariui“ klausysimės poetės minčių apie kūrybą ir eilėraščių iš apdovanotojo rinkinio. „Man poetinė būsena prilygsta jausenai, tarytum tituluota nuotaka rinktųsi sau jaunikį. Tai šokinėjimas nuo vieno išgyvenimo prie...
„Man poetinė būsena prilygsta jausenai, tarytum tituluota nuotaka rinktųsi sau jaunikį. Tai šokinėjimas nuo vieno išgyvenimo prie kito, nuo vaizduotės šėlsmo sąmoningo rašymo link. Jeigu pavyksta išsirinkti vykusį jaunikį, tai eilėraštis būna gražus. Bent jau kitiems. O sau... Pabūsiu kuklesnė, nesakysiu, koks jis būna man“, – apie kūrybines jausenas sako poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Poezijos pavasario“ laurais įvertinta už rinkinį „Greitaeigis Laiko liftas“.]]>1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-05-19-17-03--15364285
Festivalio rengėjai šiemet žada šiokių tokių netikėtumų. Galbūt „poezija“ atsiskirs nuo „pavasario“? Juk kam tas pavasaris, kai yra poezija.

Laidoje išgirsite pokalbį su „Poezijos pavasario“ organizatoriais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136924672579192.m4aSun, 19 May 2013 02:45:48 +0000LRTGegužės 19 dieną prasidedantis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“ – 49-ajį kartą. Kaip ir kasmet jame – susitikimai su žinomais ir debiutuojančiais poetais, gausus būrys svečių iš užsienio, poezijos vakarai, diskusijos, koncertai ir...
Festivalio rengėjai šiemet žada šiokių tokių netikėtumų. Galbūt „poezija“ atsiskirs nuo „pavasario“? Juk kam tas pavasaris, kai yra poezija.

Laidoje išgirsite pokalbį su „Poezijos pavasario“ organizatoriais.]]>1341falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-05-12-17-03--15364286
Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų gimė geriausiu vadinamas J. Kunčino kūrinys.

Šiemet knygynus pasiekė trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos premiją, antrasis buvo išleistas 2007 m.

Šio sekmadienio laidoje išgirsite pokalbį su Jurgio Kunčino bičiuliu vertėju Teodoru Četrausku, kuris sutiko apie „Tūlą“ pasikalbėti vaikštant romane aprašytomis vietomis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/5448e18d26be8.m4aSun, 12 May 2013 17:38:32 +0000LRTRašytojo Jurgio Kunčino (1947–2002) romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio...
Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų gimė geriausiu vadinamas J. Kunčino kūrinys.

Šiemet knygynus pasiekė trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos premiją, antrasis buvo išleistas 2007 m.

Šio sekmadienio laidoje išgirsite pokalbį su Jurgio Kunčino bičiuliu vertėju Teodoru Četrausku, kuris sutiko apie „Tūlą“ pasikalbėti vaikštant romane aprašytomis vietomis.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-05-05-17-03--15364291http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136783441269958.m4aSun, 05 May 2013 19:37:20 +0000LRTAr skaitydami knygą atkreipiate dėmesį į autorių? O gal vertingas kūrinys geras pats savaime? Kodėl moterys dažniau skaito moterų parašytas knygas, o vyrai – vyrų autorių kūrinius? Apie mūsų pasirinkimus ir moteris literatūroje kalbėsimės su rašytoja...1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-04-28-17-03--15364290
„Knygyną sukūrėme tikėdami, kad nuostabiais dalykais turi būti dalijamasi ir jie gali kainuoti sąlyginai nebrangiai“, – sako knygyno žmonės.

Laidoje išgirsite reportažą iš „Mint Vinetu“ ir pokalbį su jo įkūrėjais ir kūrėjais – knygų skaitytojais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136730750135422.m4aSun, 28 Apr 2013 02:04:14 +0000LRTSostinės senamiestyje įsikūręs knygynas „Mint Vinetu“ – ne tik skaitytų knygų namai, bet ir kūrybinga erdvė įvairiems renginiams. Šį knygyną pamėgo sunkiai gaunamų ir pigių knygų ieškantys skaitytojai. „Knygyną sukūrėme tikėdami, kad nuostabiais...
„Knygyną sukūrėme tikėdami, kad nuostabiais dalykais turi būti dalijamasi ir jie gali kainuoti sąlyginai nebrangiai“, – sako knygyno žmonės.

Laidoje išgirsite reportažą iš „Mint Vinetu“ ir pokalbį su jo įkūrėjais ir kūrėjais – knygų skaitytojais.]]>1401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-04-21-17-03--15364292
„Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas“, – knygoje rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį apie tai, kas ir kodėl trupa. Žinoma, ir paties poeto skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/5448e183798b4.m4aSun, 21 Apr 2013 08:21:18 +0000LRT„Ištrupėjusios erdvės“. Taip pavadinta nauja žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno eilėraščių knyga, kurią sudaro tankos. Kas tos tankos? Japonų poezijos forma, iš kurios ištrupėjo haiku. „Haiku yra aukščiausio...
„Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas“, – knygoje rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį apie tai, kas ir kodėl trupa. Žinoma, ir paties poeto skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-04-14-17-03--15364293
„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/5448e17cf3bb2.m4aSun, 14 Apr 2013 01:53:27 +0000LRTPrisimenant šviesaus atminimo poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą (1962 - 2013), laidoje skamba poeto mintys apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentai. „Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto,...
„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-04-07-17-03--15364296
„Gyvendamas naudojiesi gyvenimu – ir tuo, ką jis teikia, ir tuo, ko neskiria tau, ką turi susikurti pats. Visa tai sugrąžini per kūrybą. Sugrąžini, ką paėmei iš žmonių, iš aplinkos, istorijos, kultūros“, – kūrėjo padėtį apibūdino poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis (1936 – 2013).]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136540428050072.m4aSun, 07 Apr 2013 12:22:13 +0000LRTPrisimindami penktadienio vakarą mirusį poetą, eseistą, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą M. Martinaitį klausysimės jo minčių ir paties skaitomos kūrybos. „Gyvendamas naudojiesi gyvenimu – ir tuo, ką jis teikia, ir tuo, ko...
„Gyvendamas naudojiesi gyvenimu – ir tuo, ką jis teikia, ir tuo, ko neskiria tau, ką turi susikurti pats. Visa tai sugrąžini per kūrybą. Sugrąžini, ką paėmei iš žmonių, iš aplinkos, istorijos, kultūros“, – kūrėjo padėtį apibūdino poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis (1936 – 2013).]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-04-07-17-03--15364297
„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/138540051597982.m4aSun, 07 Apr 2013 08:14:06 +0000LRTPrisimindami kovo 29-ąją po sunkios ligos mirusį poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą klausysimės poeto minčių apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentų. „Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto,...
„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-03-31-00-00--15364295
Naujame poezijos rinkinyje „Siaubingai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/5448e0dc02d76.m4aSun, 31 Mar 2013 10:26:02 +0000LRTPoetas, prozininkas Arūnas Sraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis...
Naujame poezijos rinkinyje „Siaubingai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.]]>1441falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-03-24-17-03--15364298
Ar jiems svarbi autoriaus pavardė? Kokią įtaką apsisprendžiant turi knygos reklama? Ar tikime tuo, kas rašoma ketvirtajame knygos viršelyje? Galbūt pasitikime tik pažįstamų rekomendacijomis?

Laidoje išgirsite pokalbius su skaitytojais, atėjusiais pasižvalgyti į knygyną. Jie papasakos, ką ir kodėl perka, skaito, rekomenduoja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136420545723017.m4aSun, 24 Mar 2013 11:02:08 +0000LRT„Literatūros akiračiai“ trumpam persikels į kelis knygynus. Domėsimės, kaip skaitytojai išsirenka, kokią knygą pirkti. Ar jiems svarbi autoriaus pavardė? Kokią įtaką apsisprendžiant turi knygos reklama? Ar tikime tuo, kas rašoma ketvirtajame knygos...
Ar jiems svarbi autoriaus pavardė? Kokią įtaką apsisprendžiant turi knygos reklama? Ar tikime tuo, kas rašoma ketvirtajame knygos viršelyje? Galbūt pasitikime tik pažįstamų rekomendacijomis?

Laidoje išgirsite pokalbius su skaitytojais, atėjusiais pasižvalgyti į knygyną. Jie papasakos, ką ir kodėl perka, skaito, rekomenduoja.]]>1450falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-03-17-17-03--15364299
Debiutuojančio poeto eilėraščiuose yra nemažai mistikos ir pasaulio stebėjimo per siurrealistinę prizmę. Taip pat daug siekio perprasti įvairiausias liūdesio apraiškas, – kaip jos atsispindi lyrinio subjekto kuriamame pasaulyje. Nemažai dėmesio skiriama metafiziniams apmąstymams, kurie persipina su sapno erdve ir realybės transformacija.

„1989 metų liepa buvo karšta, antrą jos dieną, skalpeliui bešokant Cezario šokį, gimiau aš. Laikui bėgant teko pradėti mokytis – baigiau Rumšiškių Antano Baranausko vidurinę mokyklą, paskui Lietuvos edukologijos universitetą, kuriame įgijau lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro laipsnį“, – palydėdamas knygą skaitytojui rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį su Ernestu Noreika ir jo skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/5448e09dd2b2e.m4aSat, 16 Mar 2013 23:30:43 +0000LRT„Povų ežeras“ – debiutinė jauno poeto Ernesto Noreikos eilėraščių knyga, panardinanti skaitytoją į gilų metaforų ežerą. Debiutuojančio poeto eilėraščiuose yra nemažai mistikos ir pasaulio stebėjimo per siurrealistinę prizmę. Taip pat daug siekio...
Debiutuojančio poeto eilėraščiuose yra nemažai mistikos ir pasaulio stebėjimo per siurrealistinę prizmę. Taip pat daug siekio perprasti įvairiausias liūdesio apraiškas, – kaip jos atsispindi lyrinio subjekto kuriamame pasaulyje. Nemažai dėmesio skiriama metafiziniams apmąstymams, kurie persipina su sapno erdve ir realybės transformacija.

„1989 metų liepa buvo karšta, antrą jos dieną, skalpeliui bešokant Cezario šokį, gimiau aš. Laikui bėgant teko pradėti mokytis – baigiau Rumšiškių Antano Baranausko vidurinę mokyklą, paskui Lietuvos edukologijos universitetą, kuriame įgijau lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro laipsnį“, – palydėdamas knygą skaitytojui rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį su Ernestu Noreika ir jo skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>1558falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-03-10-17-03--15364302Būtent bendravimas su Lietuva subrandino vieną didžiųjų Josifo Brodskio temų – poeto ir imperijos, laisvės ir priklausomybės.

Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?

Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.

Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/5448e09562a3d.m4aSun, 10 Mar 2013 20:20:55 +0000LRTNobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Būtent bendravimas su Lietuva subrandino vieną didžiųjų Josifo Brodskio temų – poeto ir imperijos, laisvės ir priklausomybės. Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas...Būtent bendravimas su Lietuva subrandino vieną didžiųjų Josifo Brodskio temų – poeto ir imperijos, laisvės ir priklausomybės.

Vilnius, Kaunas, Palanga, Vytis, Vytautas, Jūratė ir Kastytis – keletas lietuviškų įvaizdžių, atgyjančių Nobelio premijos laureato J. Brodskio kūryboje. Kuo poetui buvo svarbi Lietuva?

Viskas prasideda tuomet, kai 1966-aisiais tremties išvargintas, nusivylęs ir draugų paragintas J. Brodskis jau kitą dieną atvyksta į Vilnių ir apsistoja menkai pažįstamų miestiečių namuose. Vėliau Vilnius poeto maršrutuose atsiduria dar ne kartą, o čia sutikti draugai, susirašinėjimai su jais lydi visą gyvenimą.

Laidoje Nobelio premijos laureatą J. Brodskį prisimena bičiulis Ramūnas Katilius.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-03-03-17-03--15364303
Anglų kalba rašantis autorius, kaip pats sako, į praėjusį šimtmetį žvelgia Lietuvos akimis. Kaip rašytojas pasitelkia kontroversiškas mūsų istorijos temas? Kuo jos gali būti aktualios už Lietuvos ribų? Apie istorijos ir literatūros ryšius, skirtingas literatūros tradicijas – pokalbis su prozininku Antanu Šileika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/5448e08fdf240.m4aSun, 03 Mar 2013 02:46:41 +0000LRT„Vakarų ir Rytų visuomenės skirtingai suvokia istoriją. Vakariečiai sako, kad patys yra savo likimo kūrėjai, tačiau Rytų patirtis parodo, kad ne viskas žmogaus valioje, istorija gali pakišti koją, nušluoti gyvenimus. Aš jaučiuosi tarsi tarpininkas ir...
Anglų kalba rašantis autorius, kaip pats sako, į praėjusį šimtmetį žvelgia Lietuvos akimis. Kaip rašytojas pasitelkia kontroversiškas mūsų istorijos temas? Kuo jos gali būti aktualios už Lietuvos ribų? Apie istorijos ir literatūros ryšius, skirtingas literatūros tradicijas – pokalbis su prozininku Antanu Šileika.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-02-24-17-03--15364301
„Įvykių stebėtojas nieko negali pakeisti. Galbūt ir nenori pakeisti. Jis neturi tiek valios, arba baimės turi daugiau nei stiprybės. Manau, kad tokių žmonių buvo daug. Jie suvokė, kad visa tai – nelabai gerai, tačiau nieko nedarė“, – kalbėdamas apie knygą teigia Sigitas Parulskis.

„Tamsa ir partneriai“ – penktasis žinomo poeto ir rašytojo, Nacionalinės premijos laureato romanas.

Laidoje išgirsite knygos autorių ir keturis romano skaitytojus: istorikus Alfredą Bumblauską ir Tomą Vaisetą bei literatūros kritikus Laimantą Jonušį ir Marių Buroką.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/5448e0591edf6.m4aSat, 23 Feb 2013 23:31:46 +0000LRTAntrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje masiškai žudomi žydai. Į nacių organizuojamą Holokaustą įsijungia ir lietuviai. Fotografas Vincentas tampa šių įvykių liudytoju, o asmeninė jo drama – tragiškam istorijos laikotarpiui skirto kūrinio ašimi....
„Įvykių stebėtojas nieko negali pakeisti. Galbūt ir nenori pakeisti. Jis neturi tiek valios, arba baimės turi daugiau nei stiprybės. Manau, kad tokių žmonių buvo daug. Jie suvokė, kad visa tai – nelabai gerai, tačiau nieko nedarė“, – kalbėdamas apie knygą teigia Sigitas Parulskis.

„Tamsa ir partneriai“ – penktasis žinomo poeto ir rašytojo, Nacionalinės premijos laureato romanas.

Laidoje išgirsite knygos autorių ir keturis romano skaitytojus: istorikus Alfredą Bumblauską ir Tomą Vaisetą bei literatūros kritikus Laimantą Jonušį ir Marių Buroką.]]>1354falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-02-17-17-03--15364304
„Iš to srauto lietuvių autorių knygų, kurios pasirodo kasmet, tikrai vertingų, deja, yra nedaug. Dvyliktukas yra bendras sutarimas, todėl jis toks truputį nei karštas, nei šaltas – truputį drungnas“, – pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką sakė drauge su kolegomis šį sąrašą sudariusi literatūrologė Solveiga Daugirdaitė.

Tuo tarpu literatūros kritikė, vertėja Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „tai turbūt pats solidžiausias literatūros įvertinimas, tačiau kliūva pagrindinis kriterijus – kūrybiškumas. Tai tiek daug reiškiantis burtažodis, kad jo reikšmė tampa nebeaiški“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/5448e04da229a.m4aSun, 17 Feb 2013 21:21:14 +0000LRTKokias praėjusiais metais pasirodžiusias knygas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pripažintas kūrybiškiausiomis? Ką galime vadinti kūrybiška knyga? Kokie buvo praėję metai lietuvių literatūroje? Apie tai pokalbis su literatūros...
„Iš to srauto lietuvių autorių knygų, kurios pasirodo kasmet, tikrai vertingų, deja, yra nedaug. Dvyliktukas yra bendras sutarimas, todėl jis toks truputį nei karštas, nei šaltas – truputį drungnas“, – pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką sakė drauge su kolegomis šį sąrašą sudariusi literatūrologė Solveiga Daugirdaitė.

Tuo tarpu literatūros kritikė, vertėja Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „tai turbūt pats solidžiausias literatūros įvertinimas, tačiau kliūva pagrindinis kriterijus – kūrybiškumas. Tai tiek daug reiškiantis burtažodis, kad jo reikšmė tampa nebeaiški“.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-02-10-17-03--15364307
2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas tikslesnio gyvenimo rimo, intensyvesnio ritmo ir subtilesnės distancijos tarp savęs ir kūrybos.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomų naujos knygos eilėraščių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136057540897532.m4aSun, 10 Feb 2013 12:13:19 +0000LRT„Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“. Taip antrąją eilėraščių knygą pavadino 27-erių poetas Paulius Norvila. 2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas tikslesnio gyvenimo...
2006-aisiais debiutavęs rinkiniu „Septyni metų laikai“, autorius tęsia savojo poetinio pasaulio kūrimą, ieškodamas tikslesnio gyvenimo rimo, intensyvesnio ritmo ir subtilesnės distancijos tarp savęs ir kūrybos.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomų naujos knygos eilėraščių.]]>1527falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-02-03-17-03--15364306
„Literatūra padeda tautai save apibūdinti. Rašantysis gali pažvelgti kitaip, sugriauti didžiuosius pasakojimus. Tuo tarpu istorikams kartais nepavyksta to padaryti, pritrūksta drąsos, kurios turi meno sferoje dirbantys žmonės. Iš kitos pusės, krapštyti didžiuosius tautos mitus pavojinga, nes įsijungia tam tikri mūsų savigynos mechanizmai“, – literatūros ir istorijos santykį apibūdina istorikas Aurimas Švedas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/135996580928176.m4aSun, 03 Feb 2013 10:12:07 +0000LRTKaip svarbios istorinės temos gali būti aktualizuojamos literatūroje? Ar lietuvių autoriai apmąsto istorinę patirtį? Kaip literatūra veikia suvokimą apie istoriją? Kokius istorinius stereotipus kursto mūsų literatūra? „Literatūra padeda tautai save...
„Literatūra padeda tautai save apibūdinti. Rašantysis gali pažvelgti kitaip, sugriauti didžiuosius pasakojimus. Tuo tarpu istorikams kartais nepavyksta to padaryti, pritrūksta drąsos, kurios turi meno sferoje dirbantys žmonės. Iš kitos pusės, krapštyti didžiuosius tautos mitus pavojinga, nes įsijungia tam tikri mūsų savigynos mechanizmai“, – literatūros ir istorijos santykį apibūdina istorikas Aurimas Švedas.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-01-27-17-03--15364305
Skaitant šią knygą apie trečią valandą nakties, darosi šiek tiek nejauku, kad, štai, dabar trečia valanda nakties, o tu, skaitytojau, garsiai juokiesi dėl viso to „tradicinio postmodernizmo“. Šypsaisi šią knygą skaitydamas ir trečią valandą dienos. Na, nebūtinai trečią – apytiksliai trečią.

Pavyzdžiui, vienas šios knygos eilėraščių, pavadintas „Teliuko dainelė“: aš turiu teliką:/ valgau prie teliko/ miegu prie teliko/ myliuosi prie teliko/ o kas man teliko?

Su Artūru Valioniu rimtai ir nelabai rimtai pasikalbėsime apie tai, kas būna prieš eilėraštį ir kas lieka po jo. Ir dar apie tai, ar eilėraštyje lieki vienas, ar mūsų du – tu ir skaitytojas, ar, visgi, yra dar kažkas ir trečias. Apytiksliai trečias.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/5448dfb264a8b.m4aSun, 27 Jan 2013 09:02:21 +0000LRTSkaitytojams pristatydamas antrą savo eilėraščių knygą „Apytiksliai trys“, poetas Artūras Valionis jos turinį apibūdiną taip: „Tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota),...
Skaitant šią knygą apie trečią valandą nakties, darosi šiek tiek nejauku, kad, štai, dabar trečia valanda nakties, o tu, skaitytojau, garsiai juokiesi dėl viso to „tradicinio postmodernizmo“. Šypsaisi šią knygą skaitydamas ir trečią valandą dienos. Na, nebūtinai trečią – apytiksliai trečią.

Pavyzdžiui, vienas šios knygos eilėraščių, pavadintas „Teliuko dainelė“: aš turiu teliką:/ valgau prie teliko/ miegu prie teliko/ myliuosi prie teliko/ o kas man teliko?

Su Artūru Valioniu rimtai ir nelabai rimtai pasikalbėsime apie tai, kas būna prieš eilėraštį ir kas lieka po jo. Ir dar apie tai, ar eilėraštyje lieki vienas, ar mūsų du – tu ir skaitytojas, ar, visgi, yra dar kažkas ir trečias. Apytiksliai trečias.]]>1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-01-20-17-03--15364300
Pokalbis apie vienos ryškiausių šių dienų kultūros asmenybių U. Eco sau išsikeltus iššūkius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/5448df9a833f7.m4aSun, 20 Jan 2013 03:11:12 +0000LRTLietuvių kalba pasirodė naujausias U. Eco romanas „Prahos kapinės“, kuriame plėtojamos sąmokslo, klastotės temos. Pats autorius sako, kad „kuriant šį romaną teko dirbti su tokia atgrasia medžiaga, kad pats jausdavausi sutrikęs. Turėjau sukurti koktų,...
Pokalbis apie vienos ryškiausių šių dienų kultūros asmenybių U. Eco sau išsikeltus iššūkius.]]>1022falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-01-13--15364310
„Šiandien vyraujančią redagavimo politiką pavadinčiau chaosu. Kas kaip nori, tas taip elgiasi. Redaktorius leidžia sau kištis į svetimus tekstus kiek tik nori, o autorius pareiškia, kad tai jo knyga ir leidžia ją su visomis klaidomis“, – taip knygos autoriaus ir redaktoriaus santykius yra apibūdinęs filosofas Romualdas Ozolas.

Pokalbis su rašančiais ir redaguojančiais tekstus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/13583250676154.m4aSun, 13 Jan 2013 10:58:39 +0000LRTSkaitytojui pateikiama knyga – ne tik autoriaus, bet ir redaktoriaus darbas. Tad koks turėtų būti santykis tarp jų? Kiek redaktorius gali koreguoti svetimą tekstą? Ar visada būtina griežtai laikytis taisyklių? Ar iš tiesų šiandien pasirodančių knygų...
„Šiandien vyraujančią redagavimo politiką pavadinčiau chaosu. Kas kaip nori, tas taip elgiasi. Redaktorius leidžia sau kištis į svetimus tekstus kiek tik nori, o autorius pareiškia, kad tai jo knyga ir leidžia ją su visomis klaidomis“, – taip knygos autoriaus ir redaktoriaus santykius yra apibūdinęs filosofas Romualdas Ozolas.

Pokalbis su rašančiais ir redaguojančiais tekstus.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2013-01-06--15364308
„Rašymas yra sunkus darbas. Bet tai yra darbas, be kurio aš negaliu gyventi. Man tai yra priklausomybė“, – sako viena žymiausių nūdienos suomių rašytojų Kaari Utrio.

K. Utrio pasaulyje žinoma ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip mokslininkė, istorikė, filosofė, feministė, aktyvi visuomenės veikėja, daugybės mokslinių studijų autorė. Nuo 1968 m. rašytoja išleido per 50 knygų, daugiausia istorinių romanų. Pagrindinė kūrybos tema – moters, šeimos gyvenimas viduramžiais. Lietuvių kalba išleisti du K. Utrio romanai – „Ievos dukterys“ (1998 m.) ir „Varinis paukštis“ (2011 m.). Abi knygas išleido leidykla „Tyto alba“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/5448df5a22d33.m4aSun, 06 Jan 2013 18:36:51 +0000LRTSusitikimas su garsia suomių rašytoja, filosofe, mokslininke Kaari Utrio. „Rašymas yra sunkus darbas. Bet tai yra darbas, be kurio aš negaliu gyventi. Man tai yra priklausomybė“, – sako viena žymiausių nūdienos suomių rašytojų Kaari Utrio. K. Utrio...
„Rašymas yra sunkus darbas. Bet tai yra darbas, be kurio aš negaliu gyventi. Man tai yra priklausomybė“, – sako viena žymiausių nūdienos suomių rašytojų Kaari Utrio.

K. Utrio pasaulyje žinoma ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip mokslininkė, istorikė, filosofė, feministė, aktyvi visuomenės veikėja, daugybės mokslinių studijų autorė. Nuo 1968 m. rašytoja išleido per 50 knygų, daugiausia istorinių romanų. Pagrindinė kūrybos tema – moters, šeimos gyvenimas viduramžiais. Lietuvių kalba išleisti du K. Utrio romanai – „Ievos dukterys“ (1998 m.) ir „Varinis paukštis“ (2011 m.). Abi knygas išleido leidykla „Tyto alba“.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-12-30--15364309
Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet.

Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135705217249191.m4aSun, 30 Dec 2012 08:36:49 +0000LRT„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas...
Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet.

Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.]]>1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-12-23--15364313
Pokalbis su poetu ne tik apie Kukučio fenomeną, bet taip pat apie švenčių prasmę ir laukimą, kuriuo pripildyti poeto namai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/5448df5755e91.m4aSun, 23 Dec 2012 03:56:57 +0000LRT„Simboliška, kad „Kukučio baladės“ vėl pasirodė prieš pat Kalėdas. Šiuo laiku laukiame geros žinios, o Kukutis man irgi yra žinios nešėjas“, – apie trečią kartą išleistas „Kukučio balades“ sako Marcelijus Martinaitis. Pokalbis su poetu ne tik apie...
Pokalbis su poetu ne tik apie Kukučio fenomeną, bet taip pat apie švenčių prasmę ir laukimą, kuriuo pripildyti poeto namai.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-12-16--15364311http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/5448df2d05a52.m4aSun, 16 Dec 2012 04:29:07 +0000LRTLeidykla „Tyto alba“ išleido vieno įdomiausių čekų rašytojų Otos Pavelo (1930–1973) apsakymų rinktinę „Puikiųjų stirninų mirtis. Kaip aš sutikau žuvis“. Pokalbis su knygos vertėju, poetu Vytautu Dekšniu.1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-12-09--15364312http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/5448df2bcbe7d.m4aSat, 08 Dec 2012 23:33:26 +0000LRTPokalbis su poetu Artūru Valioniu, pristatančiu antrąją eilėraščių knygą „Apytiksliai trys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-12-02--15364314http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135590976654264.m4aSun, 02 Dec 2012 16:21:07 +0000LRTPokalbis su poetu Ernestu Noreika apie pirmąją poezijos knygą „Povų ežeras“.1558falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-11-25--15364317
Kūryboje apie XX a. Kinijos provinciją kalbantis rašytojas, pasak literatūros tyrinėtojų, į literatūrinę autoritarinės Kinijos tradiciją įvedė ir išplėtojo magiškojo realizmo stilių.

Susipažinti su šio autoriaus kūryba lietuvių kalba kol kas negalime. „Literatūros akiračiuose“ į Mo Yano kūrybinę biografiją žvilgtelėsime su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Barbora Drąsutyte.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/5448df2750db9.m4aSun, 25 Nov 2012 06:20:17 +0000LRTŠiemet Nobelio literatūros premija pirmą kartą skirta Kinijos piliečiui – Mo Yanui. Palankiai kinų valdžios vertinamo rašytojo apdovanojimas sulaukė kontroversiškų atsiliepimų. Nemažai jų susiję su politika, žmogaus teisėmis. Kūryboje apie XX a....
Kūryboje apie XX a. Kinijos provinciją kalbantis rašytojas, pasak literatūros tyrinėtojų, į literatūrinę autoritarinės Kinijos tradiciją įvedė ir išplėtojo magiškojo realizmo stilių.

Susipažinti su šio autoriaus kūryba lietuvių kalba kol kas negalime. „Literatūros akiračiuose“ į Mo Yano kūrybinę biografiją žvilgtelėsime su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Barbora Drąsutyte.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-11-18--15364315http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/5448df2a4a8c3.m4aSun, 18 Nov 2012 09:04:59 +0000LRTPokalbis su poetu, publicistu, fotografu, gamtininku Aliumi Balbieriumi apie poetinių esė ir prozai artimų miniatiūrų knygą „Vaivorykštė ir neandertalietis“.1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-11-11--15364320
Pokalbis su poete Aušra Kaziliūnaite, literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu ir leidybos specialistu Remigijumi Misiūnu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/5448dedbe02fc.m4aSun, 11 Nov 2012 09:44:00 +0000LRTKinų rašytojui Mo Yanui įteikta Nobelio literatūros premija vėl pakurstė garsesnes diskusijas apie meno apdovanojimus. Ar meno laukui gali būti pritaikyti varžybų kriterijai? Kaip premijos formuoja literatūros lauką? Ar apdovanojimai padeda pastebėti...
Pokalbis su poete Aušra Kaziliūnaite, literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu ir leidybos specialistu Remigijumi Misiūnu.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-11-04--15364318
Šiuolaikinėje lietuvių poezijoje senokai nebūta tokio kūrybinio intensyvumo. „Sodą“, kaip ir prieš dvejus metus išleistą „Joną Krikštytoją“, poetas parašė per labai trumpą laiką. Atrodo, kad parašė greičiau nei gyveno. Atrodo, kad „Sode“ gyvenimas ir kūryba yra vienas ir tas pats kelias.

„Ekspresionistiniuose eilėraščiuose egzistencinis nerimas sumišęs su metafiziniu ilgesiu. Sumišęs čia – šakninis žodis. Sumišęs iki pamišimo“, – rašo knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas.

Pokalbis su Gintaru Bleizgiu apie sumišimą iki pamišimo. Apie rašymą kaip galimybę išvaduoti save arba sutramdyti. Apie rašymą kaip kelią, kuris „Sode“ eina ne tik „manim“, bet ir „many“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/5448ded202694.m4aSun, 04 Nov 2012 06:36:16 +0000LRTPoezijos knyga „Sodas“ – šeštasis Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkinys, patvirtinantis ankstesnės jo knygos „Jonas Krikštytojas“ eilutes „kelias / dabar / eina manim“. Šiuolaikinėje lietuvių poezijoje senokai nebūta tokio kūrybinio intensyvumo....
Šiuolaikinėje lietuvių poezijoje senokai nebūta tokio kūrybinio intensyvumo. „Sodą“, kaip ir prieš dvejus metus išleistą „Joną Krikštytoją“, poetas parašė per labai trumpą laiką. Atrodo, kad parašė greičiau nei gyveno. Atrodo, kad „Sode“ gyvenimas ir kūryba yra vienas ir tas pats kelias.

„Ekspresionistiniuose eilėraščiuose egzistencinis nerimas sumišęs su metafiziniu ilgesiu. Sumišęs čia – šakninis žodis. Sumišęs iki pamišimo“, – rašo knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas.

Pokalbis su Gintaru Bleizgiu apie sumišimą iki pamišimo. Apie rašymą kaip galimybę išvaduoti save arba sutramdyti. Apie rašymą kaip kelią, kuris „Sode“ eina ne tik „manim“, bet ir „many“.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-10-28--15364319
Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį į iškalbingą detalę – debiutantas vengia žodžio „mirtis“: „Tai įdomu, netikėta, poetams – ypač jaunystėje – nebūdinga.“

Galbūt vietoj „mirties“ autorius renkasi „nusitrinti“, „nutrinti“? Kas šiandien jam yra svarbiausia ir kas svarbu bus rytoj?

Laidoje išgirsite pokalbį su jaunuoju poetu ir jo paties skaitomus pirmosios knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/5448dee1112b7.m4aSun, 28 Oct 2012 18:59:47 +0000LRTLaimėjęs Rašytojų sąjungos skelbiamą „Pirmosios knygos“ konkursą, 1987-aisiais Kaišiadoryse gimęs poetas Nerijus Cibulskas neseniai į rankas paėmė debiutinę savo eilėraščių knygą „Nutrinami“. Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį...
Knygos redaktorius poetas Aidas Marčėnas atkreipia dėmesį į iškalbingą detalę – debiutantas vengia žodžio „mirtis“: „Tai įdomu, netikėta, poetams – ypač jaunystėje – nebūdinga.“

Galbūt vietoj „mirties“ autorius renkasi „nusitrinti“, „nutrinti“? Kas šiandien jam yra svarbiausia ir kas svarbu bus rytoj?

Laidoje išgirsite pokalbį su jaunuoju poetu ir jo paties skaitomus pirmosios knygos eilėraščius.]]>1460falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-10-21--15364321
Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/5448ded6479bb.m4aSun, 21 Oct 2012 17:35:57 +0000LRT„Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad. Šiandien jau visiškai aišku, jog Maironis priklauso prie antrosios poetų rūšies – prie tų poetų, kurie gyvena amžinai“, – apie Jono...
Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-10-14--15364322
Visų R. Stankevičiaus eilėraščių knygų redaktorius poetas Aidas Marčėnas rašo: „Laužiu antspaudą“, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, „Ryšys su vadaviete“. Tautinė Dieviškoji komedija? Velniškoji tragedija? Nieko labai neįprasto, tiesiog dar viena bręstanti, besivystanti, pagreitį įgaunanti tikrą poeziją visada lydinti Žmogiškoji drama.“

Neseniai vykusiame festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo" už eilėraščių rinktinę „Ryšys su vadaviete" poetas R.Stankevičius pelnė prestižinę šių metų Jotvingio premiją, taip pat ši knyga įtraukta į 2012-ųjų „Metų poezijos knygos“ rinkimų sąrašą.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/5448df5d8b61d.m4aSun, 14 Oct 2012 07:13:20 +0000LRT„Ryšys su vadaviete“ – šeštoji vieno produktyviausių ir populiariausių šiandienos poetų Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knyga. Ja autorius užsklendžia vientisą kūrybos ciklą, pradėtą rinkiniu „Laužiu antspaudą“ (2008 m.) ir pratęstą knyga „Patys...
Visų R. Stankevičiaus eilėraščių knygų redaktorius poetas Aidas Marčėnas rašo: „Laužiu antspaudą“, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, „Ryšys su vadaviete“. Tautinė Dieviškoji komedija? Velniškoji tragedija? Nieko labai neįprasto, tiesiog dar viena bręstanti, besivystanti, pagreitį įgaunanti tikrą poeziją visada lydinti Žmogiškoji drama.“

Neseniai vykusiame festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo" už eilėraščių rinktinę „Ryšys su vadaviete" poetas R.Stankevičius pelnė prestižinę šių metų Jotvingio premiją, taip pat ši knyga įtraukta į 2012-ųjų „Metų poezijos knygos“ rinkimų sąrašą.

Laidoje išgirsite pokalbį su poetu ir jo paties skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-10-07--15364323
Lietuvos literatūros vertėjų Šv. Jeronimo premija apdovanotas G. Jefremovas į rusų kalbą yra išvertęs daugiau nei 50 lietuvių autorių eilėraščių. Ar įdomi lietuvių literatūra rusakalbiams skaitytojams?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/5448decfabc94.m4aSun, 07 Oct 2012 05:48:20 +0000LRT„Jei būčiau vaikęsis honoraro prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų, tai vargu ar Rusijoje žmonės žinotų, kad Lietuvoje, be Eduardo Mieželaičio ir Vytauto Montvilos, dar yra poetų. Tada visiems reikėjo aiškinti, kad yra, pavyzdžiui, toks Marcelijus...
Lietuvos literatūros vertėjų Šv. Jeronimo premija apdovanotas G. Jefremovas į rusų kalbą yra išvertęs daugiau nei 50 lietuvių autorių eilėraščių. Ar įdomi lietuvių literatūra rusakalbiams skaitytojams?]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-09-30-ir-10-03--15364324http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135832778979963.m4aSat, 29 Sep 2012 22:57:52 +0000LRTPoeziją skaito ir interpretuoja Mindaugo Nastaravičiaus gatvėje užkalbinti žmonės.1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-09-23-17-03--15364326
Poeto santykis su šiuo miestu atskleidžiamas Margaritos Matulytės sudarytoje knygoje „Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos“. Greta pirmąkart lietuvių skaitytojui pateikiamo Cz. Miłoszo „Vilniaus gatvių žodyno“ ir „Dialogo apie Vilnių“ – Cz. Miłoszo ir T. Venclovos susirašinėjimo – knygoje atskleidžiamas skirtingų epochų fotografų įamžintas Vilnius.

Pokalbis apie Cz. Miłoszo Vilnių su knygos sudarytoja M. Matulyte, Vilnių fiksuojančiu fotografu Algimantu Kunčiumi ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/5448decda6486.m4aSun, 23 Sep 2012 05:36:48 +0000LRT„Vienas mano draugų paklausė, kodėl taip atkakliai atmintyje grįžtu į Vilnių, į Lietuvą, – tai matyti mano eilėraščiuose ir prozos raštuose. Man rodos, tai nebus emigranto sentimentalumas, nes nenorėčiau ten nuvažiuoti. Čia veikia ieškojimas...
Poeto santykis su šiuo miestu atskleidžiamas Margaritos Matulytės sudarytoje knygoje „Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos“. Greta pirmąkart lietuvių skaitytojui pateikiamo Cz. Miłoszo „Vilniaus gatvių žodyno“ ir „Dialogo apie Vilnių“ – Cz. Miłoszo ir T. Venclovos susirašinėjimo – knygoje atskleidžiamas skirtingų epochų fotografų įamžintas Vilnius.

Pokalbis apie Cz. Miłoszo Vilnių su knygos sudarytoja M. Matulyte, Vilnių fiksuojančiu fotografu Algimantu Kunčiumi ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-09-18-23-03--15364325
Knygynų lentynose, perkamiausių knygų sąrašuose rikiuojasi pramogų pasaulio, politikos, kultūros žmonių biografijos, prisiminimų knygos. Kodėl tiek daug dėmesio skiriame asmenybių istorijoms? Kaip žmonės knygose pateikia savo istorijas? Apie atmintį literatūroje kalbėsimės su literatūrologe Solveiga Daugirdaite ir kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/5448ded401944.m4aTue, 18 Sep 2012 20:05:22 +0000LRT„Biografinės, memuarinės literatūros gausa susijusi su populiariąja kultūra, kuri pagrįsta žvaigždžių kultu. Autobiografinės, prisiminimų ar net virtuvės receptų knygos yra ne bet kieno, o žvaigždžių. Kodėl negalėtų pasirodyti eilinio žmogaus...
Knygynų lentynose, perkamiausių knygų sąrašuose rikiuojasi pramogų pasaulio, politikos, kultūros žmonių biografijos, prisiminimų knygos. Kodėl tiek daug dėmesio skiriame asmenybių istorijoms? Kaip žmonės knygose pateikia savo istorijas? Apie atmintį literatūroje kalbėsimės su literatūrologe Solveiga Daugirdaite ir kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.]]>1470falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-09-09-17-03--15364327
Laidoje rašytojas taip pat dalinasi prisiminimais, pasakoja apie žmones, dariusius jam didžiausią įtaką, prisimena savo gyvenimo bei kūrybinio kelio vingius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/136602254883096.m4aSun, 09 Sep 2012 20:53:12 +0000LRT„Šiuo metu nerašau romano, nuo prozos mane atplėšė prisiminimai, noras pakalbėti apie tai, kas mano akyse dėjosi. Sulaukęs tokio amželio galvoji, kad gal niekas apie tai ir neparašys. Norėjosi prisiminti konkrečius žmones, kokie jie buvo, ką aš...
Laidoje rašytojas taip pat dalinasi prisiminimais, pasakoja apie žmones, dariusius jam didžiausią įtaką, prisimena savo gyvenimo bei kūrybinio kelio vingius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-08-19-17-03--15364329Plačiau apie rašytoją ir jo kūrybą laidoje pasakoja knygos vertėjas Vytautas Dekšnys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/137053124174272.m4aSun, 19 Aug 2012 03:34:46 +0000LRTŠįkart laidoje kalbėsime apie vieną įdomiausių XX a. čekų rašytojų Otą Pavelą ir neseniai lietuviškai pasirodžiusią jo apsakymų knygą dvigubu pavadinimu: "Puikiųjų stirninų mirtis. Kaip aš sutikau žuvis". Šia rinktine Ota Pavelas lietuvių skaitytojui...Plačiau apie rašytoją ir jo kūrybą laidoje pasakoja knygos vertėjas Vytautas Dekšnys.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-08-05-17-03--15364328Kokia mūsų dramaturgija šiandien? Ar ji įdomi teatrui?
Laidos pašnekovai - kūrėjai dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė, Marius Ivaškevičius bei literatūros ir teatro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė doc. Aušra Martišiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/137156044760372.m4aSun, 05 Aug 2012 03:09:48 +0000LRTŠį pusvalandį kalbėsime apie teatrą ir dramaturgiją, o tiksliau - šiuolaikinę lietuvių dramaturgiją teatre. Pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę sukurtas "Išvarymas" buvo pripažintas geriausiu praėjusio teatro sezonų nacionalinės dramaturgijos pastatymu....Kokia mūsų dramaturgija šiandien? Ar ji įdomi teatrui?
Laidos pašnekovai - kūrėjai dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė, Marius Ivaškevičius bei literatūros ir teatro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė doc. Aušra Martišiūtė.]]>1396falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-07-01-17-03--15364332http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/07/137053124696529.m4aSat, 30 Jun 2012 22:18:35 +0000LRTŠįkart pasivaikščiosime po Vilniaus miestą ir jo daržą, o tai padaryti mums padės naujausias rašytojo Herkaus Kunčiaus romanas "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-06-03-17-03--15364334http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/13706065255288.m4aSun, 03 Jun 2012 09:43:18 +0000LRTŠįkart "Literatūros akiračiuose" - pažintis su suomių rašytoja Kaari Utrio. Rašytoja, istorikė, filosofė, feministė, daugybės romanų ir mokslinių studijų autorė Kaari Utrio drauge su savo vyru, taip pat rašytoju, šį pavasarį lankėsi Vilniuje. Vizito...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-05-27-17-03--15364331
„Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas“, – knygoje rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį apie tai, kas ir kodėl trupa. Žinoma, ir paties poeto skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/5448e18018fd5.m4aSun, 27 May 2012 13:17:35 +0000LRT„Ištrupėjusios erdvės“. Taip pavadinta nauja žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno eilėraščių knyga, kurią sudaro tankos. Kas tos tankos? Japonų poezijos forma, iš kurios ištrupėjo haiku. „Haiku yra aukščiausio...
„Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas“, – knygoje rašo poetas.

Laidoje išgirsite pokalbį apie tai, kas ir kodėl trupa. Žinoma, ir paties poeto skaitomus naujos knygos eilėraščius.]]>1512falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-05-27-17-03--15364330http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/137224442121136.m4aSun, 27 May 2012 02:56:58 +0000LRTGegužės 24-ąją Rašytojų sąjungoje įvyko tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija, kurios temai buvo pasirinkta poeto Aido Marčėno eilutė: "Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius". Šiuos žodžius šių metų Poezijos pavasario...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-05-13-17-03--15364335Taip pat laidoje - šių metų Poezijos pavasario laureato Eugenijaus Ališankos skaitomos eilės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/13722516791263.m4aSun, 13 May 2012 04:35:55 +0000LRTTradicinis "Poezijos pavasario" festivalis žada daugybę įdomių renginių, tradicinių susitikimų ir vakarų, tačiau nemažai bus ir naujovių. Laidoje domėsimės, ką įdomaus žada 48-asis poezijos festivalis. Pasakoja festivalio direktorė Janina...Taip pat laidoje - šių metų Poezijos pavasario laureato Eugenijaus Ališankos skaitomos eilės.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-05-06-17-03--15364333http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/137053124228097.m4aSun, 06 May 2012 08:56:49 +0000LRTLaidoje šįkart pavartysime rašytojos Birutės Jonuškaitės novelių rinkinį "Užsagstyk mane". Ši knyga - tai naujausias prozininkės ir poetės kūrinys, kurį neseniai išleido rašytojų sąjungos leidykla.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-04-29-17-03--15364336http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/137053124582637.m4aSun, 29 Apr 2012 10:34:16 +0000LRTPoetas Rimvydas Stankevičius išleido naują eilėraščių rinkinį "Ryšys su vadaviete", užbaigiantį poeto kūrybos ciklą pradėta knyga "Laužiu antspaudą". Kaip šį ciklą apibūdina pats autorius? Kur nueita ir kur eiti dabar? Pokalbis su poetu Rimvydu...1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-04-15-17-03--15364340http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/137061018731607.m4aSun, 15 Apr 2012 04:50:53 +0000LRTŠįkart laidos akiratyje - žurnalistės ir rašytojos Audronės Urbonaitės naujas romanas "Cukruota žuvis", kurį išleido leidykla Alma Litera. Kaip ir pirmoji novelių knyga "Posukyje neišnyk", šis romanas provokuoja skaitytoją ne tik intriguojančios...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-04-08-17-03--15364338http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/13722444208955.m4aSat, 07 Apr 2012 23:14:58 +0000LRTŠioje laidoje - apie poeto Marcelijaus Martinaičio kūrinį, originalų albumą "Marcelijaus margučiai". Knygoje, kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, sudėtos poeto meistriškai išskutinėtų margučių nuotraukos. Jų autoriai - fotografai Vytautas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-03-25-17-03--15364339http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/137225283449572.m4aSun, 25 Mar 2012 10:53:45 +0000LRTLaidoje - pokalbis su poetu Gyčiu Norvilu apie jo poezijos knygą "Išlydžių zonos", kurią išleido leidykla "Kitos knygos".1398falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-03-18-17-03--15364347http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/137225283551351.m4aSat, 17 Mar 2012 22:24:59 +0000LRTKovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse istoriniuose Vileišių rūmuose Lietuvos literatūros ir tautosakos institute tradiciškai buvo pagerbtas kūrybiškiausios pernai metų knygos autorius, kuriuo šiemet tapo rašytojas Donaldas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-03-11-17-03--15364343http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/137061018477955.m4aSun, 11 Mar 2012 05:54:50 +0000LRTLaidos akiratyje - lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos dukters Dalios Sruogaitės prisiminimų knyga "Atminties archeologija". Skaitytojams knyga buvo pristatyta neseniai vykusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Pasakoja literatūrologė,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-03-04-17-03--15364346http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/03/137053124334630.m4aSun, 04 Mar 2012 17:26:59 +0000LRTŠįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatės Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną "Medaus mėnuo". Rašytojai premija buvo įteikta Vilniaus knygų mugėje.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-02-26-17-03--15364341http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/13705312449122.m4aSun, 26 Feb 2012 02:35:22 +0000LRTPernai laimėjusi rašytojų sąjungos skelbiamą pirmosios knygos konkursą, lietuvių filologijos studijas baigusi 23-ejų metų Jurga Tumasonytė literatūroje debiutavo trumposios prozos knyga "Dirbtinė muselė". Pokalbis su knygos autore.1383falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-02-19-17-03--15364342http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/137061018561713.m4aSun, 19 Feb 2012 10:46:09 +0000LRTŠįkart laidoje kalbėsime apie lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių 2011 metų lietuvių autorių knygų 12-uką. Tokie rinkimai jau tampa tradicija - šiemet 9-tą kartą instituto mokslininkai iš didžiulio šūsnio pernai...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-02-12-17-03--15364344http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/02/137224442371122.m4aSun, 12 Feb 2012 13:09:46 +0000LRTŠįkart laidoje pristatysime naujausią rašytojo Sigito Parulskio knygą "Prieš mirtį norisi švelnaus", kurią išleido leidykla Alma Litera. Ši knyga dalyvauja metų knygos rinkimuose. Jūsų dėmėsiui - pokalbis su rašytoju Sigitu Parulskiu.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-01-29-17-03--15364348http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/13717368874457.m4aSun, 29 Jan 2012 03:54:36 +0000LRTKviečiame į Rašytojų sąjungos klube įvykusį, kuriame kaip reta mūsų nūdienos pilkoje kasdienybėje skambėjo nepaprastai daug juoko, ore tvyrojo džiugesio atmosfera, o po to dar ilgokai niekam nesinorėjo traukti namo - vėl į pilką kasdienybę. Džiugesio...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-01-15-17-03--15364349http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/137224442257823.m4aSun, 15 Jan 2012 17:55:50 +0000LRTŠįkart laidoje drauge su poete Ramute Skučaite vartysime naujausią jos poezijos knygą "Ant skilusio akmens". Į poezijos rinktinę sudėti eilėraščiai, parašyti nuo 1965 metų iki pat šių dienų. Po eilėraščiais nėra datų - jų ir nereikia, - sako poetė...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-01-15-17-03--15364351http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/106357113.m4aSun, 15 Jan 2012 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Mano vardas – Marytė”.1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-01-08-17-03--15364350http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/137233823016540.m4aSun, 08 Jan 2012 21:02:32 +0000LRT1976 m. gimęs rašytojas Andrius Jakučiūnas Vilniaus universitete baigė klasikines filologijos studijas. Laimėjęs pirmosios knygos konkursą, literatūroje debiutavo 1990-aisiais pasirodžiusiu novelių rinkiniu "Sokrato gyvenimas arba mirtis". Praėjusių...1369falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2012-01-01-17-03--15364356http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/01/137173688619997.m4aSun, 01 Jan 2012 10:50:10 +0000LRT"Pavėsinėje su Richardu Vagneriu. Neišgalvotos muzikos istorijos" - taip naujausią savo knygą pavadino žinomas muzikologas Viktoras Gerulaitis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, iškalbusis Lietuvos radijo ir televizijos laidų vedėjas,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-12-25-17-03--15364352http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/13723382338804.m4aSun, 25 Dec 2011 10:48:11 +0000LRTŠi laida skiriama pokalbiams su knygų skaitytojais. Laidos vedėjas Mindaugas Nastaravičius vaikšto po Vilniaus gatves ir knygynus bei kalbasi apie tai, kas šiemet skaityta ir perskaityta, o kas užversta vos pradėjus.1419falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-12-18-17-03--15364354http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/137233823595009.m4aSat, 17 Dec 2011 22:30:41 +0000LRTŠią Literatūros akiračių laidą skiriame šių metų literatūros Novelio laureatui, vienam žymiausių XX a. Švedijos ir pasaulio poetui Tomui Transtriomeriui. Stokholme gyvenantis 80-metis rašytojas įvertintas už kūrybą, kuri, kaip teigia karališkosios...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-12-11-17-03--15364353http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/137292408960541.m4aSun, 11 Dec 2011 07:37:19 +0000LRT"Magnus Ducatus Poezis" - Didžioji Poezijos Kunigaikštystė. Taip vadinasi daugiatautis menininkų sambūris, jau ne pirmi metai vystantis veiklą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – istorinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Sambūryje dalyvauja...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-12-04-17-03--15364357http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/12/137173441823543.m4aSun, 04 Dec 2011 10:34:22 +0000LRTNaujoje rašytojos Vandos Junkaitės knygoje "Ponios Alisos gimtadienis", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-aisiais parašytą pjesę "Formulė" apie...1466falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-11-27-17-03--15364358http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/137233927865846.m4aSun, 27 Nov 2011 14:09:35 +0000LRTŠį kartą laidoje - apie rašytoją Vytautą Martinkų ir naująją jo knygą "Dvylika lieptų". "Dvylika lieptų" - tai dvylika skirtingais metais sukurtų novelių, kurias autorius vadina kalendorinėmis. Knygoje rasime ir 1971-aisiais, ir 2009-aisiais rašytas...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-11-20-17-03--15364355http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/137294288320331.m4aSun, 20 Nov 2011 11:02:49 +0000LRTŠį lapkritį rašytojas Ričardas Gavelis būtų minėjęs 61-ąjį gimtadienį. Ta proga lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko improvizuotas pokalbis - "Ričardas Gavelis: Didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda". Susitikimas buvo...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-11-13-17-03--15364359Kviečiame klausytis interviu su rašytoja įrašo, kurią kalbino maestro Vytautas Kernagis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/11/137294400987840.m4aSun, 13 Nov 2011 08:18:49 +0000LRTŠįkart "Literatūros akiračius" skiriame prieš ketverius metus mus palikusiai menininkei, rašytojai, dailininkei, visuomenės veikėjai Jurgai Ivanauskaitei. Šių metų lapkričio 14-ąją jai būtų sukakę 50 metų. Per savo trumpą gyvenimą rašytoja buvo labai...Kviečiame klausytis interviu su rašytoja įrašo, kurią kalbino maestro Vytautas Kernagis.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-10-16-17-03--15364360http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/137292408449776.m4aSun, 16 Oct 2011 04:25:47 +0000LRTLaidoje, pasitelkę naują leidinį, dar kartą prisiminsime vieną iškiliausių XX a. Lietuvos ir pasaulio kultūros asmenybių, poeatą, rašytoją ir mąstytoją, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. Poeto šimtosioms gimimo metinėms lietuvių literatūros ir...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-10-09-17-03--15364362http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/105308788.m4aSun, 09 Oct 2011 07:15:27 +0000LRTLaidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-10-09-17-03--15364363http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/13729475663820.m4aSat, 08 Oct 2011 22:49:00 +0000LRTLaidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-10-02-17-03--15364365http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/10/105308767.m4aSun, 02 Oct 2011 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidos akiratyje vieno įdomiausių nūdienos lenkų rašytojo Bogdano Slavinskio romanas „Tiramisu karalienė” kurį išleido „Baltų lankų” leidykla, o į lietuvių kalbą išvertė Birutė Jonuškaitė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-09-25-17-03--15364361http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137294756585197.m4aSun, 25 Sep 2011 02:01:43 +0000LRTŠį kartą pakviesime apsilankyti neseniai vykusiame Romualdo Granausko kūrybos vakare, kuriame buvo pristatyta nauja jo knyga "Trys vienatvės". Dešimtyje autobiografiškų novelių atsiveria dešimt skirtingų pasakotojo gyvenimo tarpsnių, sulimpančių į...1390falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-09-18-17-03--15364364http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137233822775008.m4aSun, 18 Sep 2011 20:19:54 +0000LRTKviečiame pakeliauti po "Tūkstančio ir vienos nakties šalį". Būtent taip vadinasi antroji Tahiro Shaho knyga, kurią išleido leidykla "Tyto Alba". Puspenkto šimto puslapių pasakojimas pakeri ne tik savo pažintiniu turiniu, Maroko tradicijų aprašymais,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-09-11-17-03--15364371http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137466752191179.m4aSun, 11 Sep 2011 06:12:50 +0000LRTLaidoje - apie Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą šios leidyklos vyr. redaktoriaus, literatūros kritiko ir tyrėjo Valentino Sventicko knygą "Apie Justiną Marcinkevičių". Tai pirmoji knyga, pasirodžiusi jau po poeto mirties.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-09-04-17-03--15364368http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/09/137466752556482.m4aSun, 04 Sep 2011 03:15:09 +0000LRTRašytojas Stasys Lipskis 70-ąjį jubiliejų pasitiko su meninių apybraižų knyga "Asmenybių gyvenimo perlai". Tai tarsi rinktinė, joje - 10 pasakojimų apie iškilius lietuvių bei pasaulio menininkus. Anot Rimvydo Stankevičiaus, knyga neeilinė, puiki tiek...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-08-28-17-03--15364366http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/105309456.m4aSun, 28 Aug 2011 14:03:00 +0000LRTLeidykla „Tyto alba” knygas tradiciškai skaičiuoja rudenį. Jau tapo įprasti susitikimai su rašytojais, kurių knygas leidykla žada išleisti naujame rudens, žiemos sezone. Šiandien Literatūros akiračiuose ir pamėginsime fragmentiškai peržvelgti 12...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-08-28-17-03--15364367http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/137233927755593.m4aSun, 28 Aug 2011 03:35:18 +0000LRTLeidykla "Tyto Alba" knygas tradiciškai skaičiuoja rudenį. Jau tapo įprasti susitikimai su rašytojais, kurių knygas leidykla žada išleisti naujame rudens-žiemos sezone. Šioje laidoje pamėginsime fragmentiškai peržvelgti dvylikos lietuvių autorių knygų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-08-21-17-03--15364369http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/137294288755041.m4aSun, 21 Aug 2011 00:43:56 +0000LRTŠįkart "Literatūros akiračiuose" kalbėsime apie žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Tomo Venclovos knygą "Vilnius: asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui.1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-08-14-17-03--15364372http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/08/137292408346465.m4aSun, 14 Aug 2011 09:05:43 +0000LRTPasivaikščiojimas po Vilniaus miestą su naujausiu rašytojo Herkaus Kunčiaus romanu "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-07-24-17-03--15364374http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/137294289054873.m4aSat, 23 Jul 2011 21:39:55 +0000LRTŠioje laidoje - apie poeto ir prozininko, talentingo pasakotojo, šmaikščių dialogų meistro ir nepralenkiamo Aukštaitijos pasaulėvaizdžio kūrėjo Henriko Algio Čigriejaus istorijas. Kviečiame drauge su rašytoju pavartyti naujausią jo novelių knygą "Ir...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-07-17-17-03--15364373http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/137292408862549.m4aSun, 17 Jul 2011 04:17:07 +0000LRT"Literatūros akiračių" pašnekovas - poetas Eugenijus Ališanka su naujausia savo poezijos knyga "Jeigu".1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-07-10-17-03--15364376http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/137292408617475.m4aSun, 10 Jul 2011 12:45:04 +0000LRTLaidoje pristatysime naują knygų seriją, kuri, tikimės, sudomins visus gerų tekstų medžiotojus, pačius įnoringiausius literatūros gurmanus.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-07-03-17-03--15364370http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/07/137294288632122.m4aSun, 03 Jul 2011 04:12:33 +0000LRTŠįkart laidoje nusprendėme pasikalbėti ne su tais, kurie rašo, o su tais, kurie skaito. Tad šį pusvalandį kviečiame kartu pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis ir pasikalbėti su knygų skaitytojais.1229falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-06-30-17-03--15364375http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/105308962.m4aThu, 30 Jun 2011 14:03:00 +0000LRTŠie metai yra paskelbti rašytojo, Nobelio premijos laureato, Česlovo Milošo metais. 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių gimęs poetas, mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, Vilniuje. Baigė teisės studijas Vilniaus Stepono Batoro universitete....1480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-06-19-17-03--15364378http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/137466752367061.m4aSun, 19 Jun 2011 11:13:43 +0000LRTLaidos akiratyje - vieno garsiausių šių dienų kino rašytojo, Nobelio premijos laureato Gao Xingjiano romanas "Dvasios kalnas". Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Pokalbis su knygos vertėja, poete Agne Biliūnaite.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-06-12-17-03--15364379http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/137466752493415.m4aSun, 12 Jun 2011 16:42:02 +0000LRTŠįkart laidos tema - pasaulinio garso vokiečių rašytojos 2009-ųjų metų Nobelio premijos laurealės Hertos Muller romanas "Amo sūpuoklės". Šį pavasarį Gėtės intituto kvietimu rašytoja lankėsi Vilniuje, pristatė dvi lietuvių kalba išleistas knygas - "Amo...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-06-05-17-03--15364377http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/06/137294288549277.m4aSun, 05 Jun 2011 14:15:08 +0000LRT"Literatūros akiračių" pašnekovas - rašytojas, o pastaruoju metu bene tvirčiausiai lietuvių teatre įsitvirtinęs dramaturgas Marius Ivaškevičius.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-05-29-17-03--15364382http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137292408583060.m4aSun, 29 May 2011 09:18:46 +0000LRTPaskutinįjį pavasario sekmadienį iš Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelio tradiciškai išskrenda "Poezijos pavasario" paukštė. Šiemet didžiausias literatūrinis festivalis vyko jau 47-ąjį kartą. Literatūros akiračiai kviečia pabūti drauge ant jau...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-05-22-17-03--15364381http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137294288451679.m4aSun, 22 May 2011 09:34:21 +0000LRT"Literatūros akiračiuose" kviečiame pavartyti tik ką pasirodžiusį šių metų "Poezijos pavasario" almanachą.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-05-15-17-03--15364384http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137466752277676.m4aSun, 15 May 2011 15:51:33 +0000LRTŠį kartą laidoje susitinkame su poetu, vertėju, dramaturgu ir fotografu Juliumi Keleru, šiemet išleidusiu 7-tą savo eilėraščių knygą, pavadintą "Tai tu". Leidyklos "Kitos knygos" išleistas lyrikos rinkinys skaitytoją nukelia į poeto kuriamą fantazijų,...1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-05-01-17-03--15364387http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/05/137294288831242.m4aSun, 01 May 2011 01:07:35 +0000LRT"Literatūros akiračiuose" - solidi mokslininkų grupės išleista knyga, skirta šviesaus atiminimo poetui Sigitui Gedai. Lietuvos kultūros tyrimų institutas išleido mokslinių publikacijų rinkinį "Sigitas Geda: Pasaulio kultūros lietuvinimas", kurioje...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-04-24-17-03--15364383Laidoje dalyvauja filosofas-teologas Mindaugas Kubilius ir leidyklos "Katalikų pasaulio leidiniai" atstovas Julius Žėkas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137294289163844.m4aSun, 24 Apr 2011 20:19:53 +0000LRTŠioje laidoje drauge su laidos pašnekovais vartysime neseniai leidyklos "Katalikų pasaulio leidiniai" išleistą vokiečių žurnalisto Peterio Seewaldo pokalbių su popiežiumi Benediktu XVI-uoju knygą "Pasaulio šviesa. Popiežius, bažnyčia ir laiko...Laidoje dalyvauja filosofas-teologas Mindaugas Kubilius ir leidyklos "Katalikų pasaulio leidiniai" atstovas Julius Žėkas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-04-17-17-03--15364380Kviečiami klausytis ištraukų iš pokalbio su poetu ir paties jo skaitomų eilėraščių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137294288990323.m4aSun, 17 Apr 2011 20:12:36 +0000LRT34-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis Marius Burokas - ne tik žinomas jaunosios kartos poetas, debiutavęs 1999-aisiais išleista knyga "Ideogramos", o po šešerių metų išleidęs antrąją eilėraščių knygą "Būsenos" - jis vadinamas ir vienu geriausiu...Kviečiami klausytis ištraukų iš pokalbio su poetu ir paties jo skaitomų eilėraščių.]]>1168falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-04-10-17-03--15364385http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137458805898301.m4aSat, 09 Apr 2011 23:54:47 +0000LRTŠioje laidoje pristatysime knygą, kuri jau kelis mėnesius nesitraukia iš perkamiausių knygų dešimtuko. Dar praėjusių metų pabaigoje pasirodė teatrologės Daivos Šabasevičienės pokalbių knygą "Valentinas Masalskis: ieškant teatro", kurią išleido...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-04-03-17-03--15364386http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/04/137458805787948.m4aSun, 03 Apr 2011 14:50:09 +0000LRTŠį kartą laidoje - pažintis su lietuvių literatūroje debiutuojančia prozininke Gabija Grušaite. Leidykla "Baltos lankos" išleido jaunos menininkės romaną "Neišsipildymas", kurį kritikai jau suskubo priskirti iki šiol lietuvių literatūroje nešvystytam...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-03-27-17-03--15364388Kviečiame klausytis ištraukų iš pokalbio su autore ir pačios Ilzės Butkutės skaitomų eilėraščių iš pirmosios jos knygos "Karavano lopšinės".]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137466752937124.m4aSun, 27 Mar 2011 05:27:38 +0000LRTPoetė Ilzė Butkutė debiutavo su knyga "Karavano lopšinės", kurią išleido leidykla "Tyto Alba". Fotografijos studijas baigusios 27-erių autorės poetinis debiutas vadinamas vienu raiškiausiu per pastarąjį dešimtmetį. Kviečiame klausytis ištraukų iš...Kviečiame klausytis ištraukų iš pokalbio su autore ir pačios Ilzės Butkutės skaitomų eilėraščių iš pirmosios jos knygos "Karavano lopšinės".]]>1337falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-03-20-17-03--15364390http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137458567837400.m4aSun, 20 Mar 2011 10:24:27 +0000LRTNeseniai pasirodė knyga "Juozas Domarkas. Orkestro byla". Muzikologo Viktoro Gerulaičio monografiją, skirtą šiai iškiliai Lietuvos muzikos pasaulio asmenybei ir jos kūriniui, jau 71 metus gyvuojančiam Lietuvos nacionaliniui simfoniniui orkestrui,...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-03-13-17-03--15364389http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137458567626336.m4aSun, 13 Mar 2011 10:41:45 +0000LRTŠį kartą "Literatūros akiračių" laida vėl pakvies sugrįžti į neseniai praūžusią Vilniaus knygų mugę. Čia leidykla "Baltos lankos" buvo surengusi diskusiją "Naujosios emigracijos reikšmė lietuvių literatūroje". Diskusijoje dalyvavo keli rašytojai,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-03-06-17-03--15364391http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/105309282.m4aSun, 06 Mar 2011 15:03:00 +0000LRTVilniaus knygų mugėje viešėjo, Paryžiuje gyvenantis britas, rašytojas ir žurnalistas Stivenas Klarkas. Jis pristatė daugelyje šalių populiarius savo romanus – „Vieneri metai mėšle”, „Tikras mėšlas”, „Įklimpęs į mėšlą” ir „Įklimpus į mėšlą skambinti...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-03-06-17-03--15364393http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/03/137847079396720.m4aSat, 05 Mar 2011 23:09:04 +0000LRTŠioje "Literatūros akiračių" laidoje pristatysime žinomo poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Heilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knygą "Vilnius. Asmeninė istorija". Tai jau trečioji autoriaus knyga, dedikuota Vilniui. Visas...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2011-02-13-17-03--15364392http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2011/02/105308446.m4aSun, 13 Feb 2011 15:03:00 +0000LRTNaujoje Vandos Juknaitės knygoje „Ponios Alisos gimtadienis”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-ais parašytą pjesę „Formulė”. Apie Marijos...1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-04-25-17-03--15364394http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/04/137466751564735.m4aSun, 25 Apr 2010 16:39:26 +0000LRTŠį kartą laidoje - pokalbis apie poetą Henriką Radauską. Mintimis apie rašytoją ir jo kūrybą dalijasi literatūrologas dr. Giedrius Viliūnas, poetai Julija Švabaitė ir Jonas Juškaitis, aktorius Sigitas Kubilius.1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-04-18-17-03--15364401Rašytojo eiles skaito aktorius Henrikas Kurauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/04/137467086784761.m4aSun, 18 Apr 2010 06:11:19 +0000LRTLaida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui paminėti. Rašytojo eiles skaito aktorius Henrikas Kurauskas.Rašytojo eiles skaito aktorius Henrikas Kurauskas.]]>1758falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-03-14-17-03--15364398http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/03/105310120.m4aSun, 14 Mar 2010 15:03:00 +0000LRTLaida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 80-čiui.1758falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-03-07-17-03--15364397http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/03/137475128674315.m4aSat, 06 Mar 2010 22:29:58 +0000LRTLaida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui. Ištraukas iš rašytojo kūrybos skaito aktorius Henrikas Kurauskas.1758falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-02-21-17-03--15364395http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/02/137475128588504.m4aSun, 21 Feb 2010 19:40:01 +0000LRTVilniaus knygų mugėje buvo išrinktos geriausios 2009 metų knygos. Suaugusiųjų kategorijoje metų knygos titulą laimėjo Kristinos Sabaliauskaitės romanas "Silva rerum", išleistas "Baltų lankų" leidyklos. Tai intriguojanti į LDK XVII a. vidurio bajorišką...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2010-01-17-17-03--15364399http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2010/01/137475728040734.m4aSun, 17 Jan 2010 03:28:30 +0000LRTLaida skirta skaidriems Ramutės Skučaitės posmams. Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą Ramutė Skučaitė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetė yra sakiusi: "rašydama suaugusiems rašau tarsi pati sau, o štai...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-12-27-17-03--15364396http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/12/137475727937889.m4aSun, 27 Dec 2009 10:04:12 +0000LRTŠiemet pasirodė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista Henriko Algio Čigriejaus eilėraščių knyga "Žiemių pusėje giedra", apie kurią kalbėsime šioje laidoje. Pokalbis su rašytoju Henriku Algiu Čigriejumi.1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-12-20-17-03--15364402http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/12/137475727740576.m4aSat, 19 Dec 2009 23:58:01 +0000LRTVienintelis ir nepakartojamas maestro Vytautas Kernagis mus paliko 2008 metų kovo 15 dieną. Jam buvo 56-eri. Šį rudenį leidykla "Tyto Alba" išleido Rūtos Aginskaitės knygą "Nes nežinojau, kad tu nežinai", kuriame pateikiamas išsamus artisto kūrybos ir...1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-11-15-17-03--15364400http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/11/137527576130533.m4aSun, 15 Nov 2009 18:04:52 +0000LRTŠįkart laidoje pasikalbėsime apie du leidyklos "Kitos knygos" išleistus veikalus, ko gero, itin aktualius finansinės ir ekonominės krizės surakintai Lietuvai. Tai Kanados žurnalistės ir politikos apžvalgininkės Naomi Klein "Šoko doktrina. Katastrofų...1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-10-25-17-03--15364403http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/10/137544140019328.m4aSun, 25 Oct 2009 09:01:00 +0000LRTPasirodo, neprilygstamasis, didybės manijos apsėstas paranoikas Josefas Stalinas ne tik žudė, trėmė, plėšė, kankino ir prievartavo, bet jaunystėje net rašė eiles, kurios buvo plačiai skaitomos ir tapo beveik gruzinų literatūros klasika. Taip teigia...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-10-18-17-03--15364405http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/10/137535250517906.m4aSun, 18 Oct 2009 07:57:13 +0000LRTLaidoje - apie Valdo Daškevičiaus poezijos knygą "Netiesioginiai įrodymai", kurią išleido leidykla "Homo Liber" . Tai jau trečioji šio poeto knyga.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-10-11-17-03--15364406http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/10/137570534528321.m4aSun, 11 Oct 2009 11:44:14 +0000LRTGrupė "Avaspo" - pakankamai naujas ir neįprastas reiškinys mūsų kultūrinėje padangėje, susiformavęs aplink poetę Gabrielę Labanauskaitę ir natūraliai išaugęs iš jos organizuojamo kol kas vienintelio tarptautinio audiovizualinės ir eksperimentinės...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-10-04-17-03--15364407http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/10/13757043881472.m4aSun, 04 Oct 2009 09:09:43 +0000LRTŠiemet pasirodė trečioji Antano A. Jonyno poezijos rinktinė "Sentimentalus romansas", kurią įspūdingai išleido leidykla "Tyto Alba". Šios knygos dailininkė Sigutė Chlevinskaitė ryžosi iš pirmo žvilgsnio netikėtam ir rizikingam sprendimui - sukryžminti...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-09-27-17-03--15364408http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/09/137587822811281.m4aSun, 27 Sep 2009 07:22:42 +0000LRTŠių metų rugpjūčio 22-ąją Alfonsui Maldoniui būtų sukakę 80 metų. Nors jau porą metų jo tarp mūsų nebėra, kūryba gyvena savą gyvenimą ir Alfonso Maldonio knygos leidžiamos toliau. Praėjusiais metais leidykloje "Homo liber" pasirodė paskutinis jo...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-09-20-17-03--15364410http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/09/137588530983055.m4aSat, 19 Sep 2009 23:53:36 +0000LRTŠioje laidoje - apie poeto Romo Daugirdo poezijos rinktinę "Tatuiruotės ant veidrodžių", kurią išleido "Naujoji Romuva". Rinktinėn sugulė Romo Daugirdo eilėraščiai iš aštuonių beveik per 30 metų išleistų poezijos knygų - pradedant 1981-aisiais...1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-09-06-17-03--15364409http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/09/137588053687986.m4aSun, 06 Sep 2009 00:37:43 +0000LRTPoetė Agne Biliūnaitė debiutavo su poezijos knyga "Miegantys sufleriai", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Apie šią knygą laidoje ir pasikalbėsime. Laidos pašnekovė - rašytoja Agnė Biliūnaitė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-08-16-17-03--15364411http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/08/137588772051800.m4aSun, 16 Aug 2009 14:45:07 +0000LRTKaip mažą Norvegijos miestelį paveikė keistuolio Juhano Nilsono Nagelio viešnagė, sužinosite perskaitę modernų, psichologinio realizmo ir sąmonės srauto technikomis perpintą ir kiek daugiau nei prieš šimtą metų parašytą norvegų literatūros klasiko...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-08-09-17-03--15364412http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/08/13759744397656.m4aSun, 09 Aug 2009 08:29:17 +0000LRTVasara - ne tik atostogų, bet ir knygų skaitymo metas. Šį kartą laidos akiratyje - trys radikalios kontrkultūrinės ir netradicinės literatūros leidyklos "Kitos knygos" leidiniai.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-08-02-17-03--15364413http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/08/137597443781269.m4aSun, 02 Aug 2009 12:48:54 +0000LRTŠioje laidoje - apie naują Herkaus Kunčiaus romaną "Pijoko chrestomatija", kurią išleido leidykla "Versus Aureus". "Pijoko chrestomatija" - tai įstabi kelionė po paslaptingą svaigiųjų gėrimų pasaulį. Laidoje - pokalbis su knygos autoriumi.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-07-12-17-03--15364414http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/07/137605454467555.m4aSun, 12 Jul 2009 06:17:12 +0000LRTLaidoje - apie poetą, fotografą, vertėją Julių Kelerą, nepabūgusį atsistoti prie veidrodžio ir atsakyti į sau iškeltą hamletišką klausimą teigiamai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido jo pjesių knygą "58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės".1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-07-05-17-03--15364417http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/07/137665844838507.m4aSun, 05 Jul 2009 19:36:34 +0000LRTLaidoje - apie prozininkės, dramaturgės, kritikės, vertėjos Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės autobiografinių novelių, prisiminimų fragmentų, menininkų portretų, esė, miniatiūrų, poetinės prozos tekstų knygą "Egziliantės užrašai", kurią išleido...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-06-21-17-03--15364419http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/06/137665844731665.m4aSun, 21 Jun 2009 17:39:13 +0000LRTLiteratūros akiračių laidoje - apie žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygą "Politikos ringe", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga įdomi tuo, jog joje kompetetingai, atvirai ir drąsiai nepabūgta pasvarstyti apie dar gyvus ir iki...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-06-14-17-03--15364418http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/06/137691407258223.m4aSat, 13 Jun 2009 22:58:43 +0000LRTLaidoje - apie keistą, tačiau žavaus literatūrinio dizaino rašytojos Paulinos Pūkytės knygą "Netikras zuikis", kurią išleido "Apostrofos" leidykla. Knyga - pilna smagių, linksmų, aštrių, ironiškų, nostalgiškų esė, publikuotų savaitraštyje "7 meno...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-06-07-17-03--15364421http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/06/137691407126301.m4aSun, 07 Jun 2009 12:09:23 +0000LRTŠioje Literatūros akiračių laidoje - apie kompaktinę plokštelę "Poezija ir balsas", kurią parengė tekstologas ir literatūros kritikas Virginijus Gasiliūnas. Pirmoji "Poezijos ir balso" plokštelė pasirodė kartu su praėjusių metų "Poezijos pavasario"...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-05-24-17-03--15364420http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/05/137691406985573.m4aSun, 24 May 2009 12:14:38 +0000LRTLaidoje - apie dailininkės Eglės Vertelkaitės sumanymą papuošti Vilnių atidengdama memorialinę restauruotą ir pertinkuotą Literatų gatvės sieną, į kurią šiemet bus įmontuota daugiau kaip 100 keramikos, metalo, medžio, stiklo objektų, skirtų gyviems...1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-05-17-17-03--15364423http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/05/137700766789031.m4aSun, 17 May 2009 08:10:15 +0000LRTŠioje laidoje - apie vertėją ir redaktorę Sigitą Papečkienę, kuri šiemet buvo apdovanota leidyklos "Vaga" ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta "Auksinės lupos" premija, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui už visą...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-05-10-17-03--15364422http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/05/137700766530546.m4aSun, 10 May 2009 05:14:16 +0000LRTLaidoje - pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, dailininku Mikalojumi Vilučiu, leidykloje "Tyto Alba" išleidusiu tekstų ir piešinių knygą "Tortas".1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-05-03-17-03--15364425Antroje laidos dalyje - pokalbis su J. Ivanauskaitės seserimi, humanitarinių mokslų daktare, etnologe Radvile Racėnaite.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/05/137750809324346.m4aSun, 03 May 2009 07:26:07 +0000LRTLiteratūros akiračių laidoje - apie anapilin iškeliavusią rašytoją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Jurgą Ivanauskaitę ir jos atsiminimų, pokalbių, laiškų knygą "Jurga". Knygos pratarmėje rašoma, kad šiuo leidiniu siekta rekonstruoti...Antroje laidos dalyje - pokalbis su J. Ivanauskaitės seserimi, humanitarinių mokslų daktare, etnologe Radvile Racėnaite.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-04-26-17-03--15364424http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/04/137751175367772.m4aSun, 26 Apr 2009 07:26:17 +0000LRTKas gi tie naujieji leidėjai, žadantys išauginti savo skaitytojus, teisingai suorientuoti viduriniąją klasę, išauklėti rašytojus, sumažinti knygų kainas, įkurti skaitančiųjų valstybes, trumpai drūtai tariant - apvalyti ir išvaduoti gimtąjį kraštą nuo...1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-04-19-17-03--15364426http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/04/137784889193503.m4aSun, 19 Apr 2009 07:24:09 +0000LRTŠioje laidoje - apie poetę Giedrę Kazlauskaitę ir jos knygą "Heterų dainos". Į knygą sugulė dešimtmečio senumo studijų metų eilėraščiai. Giedrė Kazlauskaitė šios knygos išleidimą lygina su biologine reprodukcija - kai žmogus turi du vaikus, tai jam...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-04-05-17-03--15364427Apie šį ir kitus autoriaus kūrinius - pokalbis su Benediktu Januševičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/04/137787675720772.m4aSat, 04 Apr 2009 22:38:12 +0000LRTLiteratūros akiračiuose - apie poeto Benedikto Januševičiaus eilėraščių rinkinį "Kiškis kiškiškai kiškena", kurį išleido leidykla "Kitos knygos". Ši knyga išleista su kompaktine plokštele, kurioje įrašyta daugelis rinkinyje skelbiamų tekstų....Apie šį ir kitus autoriaus kūrinius - pokalbis su Benediktu Januševičiumi.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-03-29-17-03--15364429Kita Jeroslavo Melniko knyga, apie kurią kalbėsime laidoje - fantastinis, alegorinis romanas "Tolima erdvė", taip pat išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Romane vaizduojama šiuolaikinių ultramodernių technologijų prifarširuoto pasaulio krachas.
Pokalbis su Jeroslavu Melniku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/03/137787675651225.m4aSun, 29 Mar 2009 10:49:37 +0000LRTLaidoje - apie Jeroslavo Melniko knygą "Labai keistas namas" išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Ši knyga, kurios žanrinė paantraštė ne mažiau keista, iš pirmo žvilgsnio Jeroslavo Melniko kūrybos kontekste kiek netikėta, tačiau pats...Kita Jeroslavo Melniko knyga, apie kurią kalbėsime laidoje - fantastinis, alegorinis romanas "Tolima erdvė", taip pat išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Romane vaizduojama šiuolaikinių ultramodernių technologijų prifarširuoto pasaulio krachas.
Pokalbis su Jeroslavu Melniku.]]>1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-03-22-17-03--15364428Laidoje - interviu su poetu Jonu Strielkūnu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/03/137847079244852.m4aSat, 21 Mar 2009 23:08:48 +0000LRTLiteratūros akiračiuose - apie poetą Joną Strielkūną, šią savaitę atšventusį garbingą 70 metų jubiliejų, jo kūrybą, eilėraščius ir išleistas knygas. Laidoje - interviu su poetu Jonu Strielkūnu.Laidoje - interviu su poetu Jonu Strielkūnu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-03-15-17-03--15364437Eteryje - pokalbis su eseistu, prozininku, kinotyrininku Laimonu Tapinu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/03/137847078920637.m4aSun, 15 Mar 2009 00:19:30 +0000LRTLiteratūros akiračiuose - apie Laimono Tapino dokumentinės prozos knygą "Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje", skirtą vienam ryškiausių lietuvių kino menininkų Vytauto Žalakevičiaus gyvenimo ir kūrybos slenksčiams. Eteryje - pokalbis su eseistu,...Eteryje - pokalbis su eseistu, prozininku, kinotyrininku Laimonu Tapinu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-03-08-17-03--15364430http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/03/102691163.m4aSun, 08 Mar 2009 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Rimvydo Stankevičiaus esė apie taiklumą iš Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistos jo eseistikos knygos „Diktantai sielai”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-01-25-17-03--15364436http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/01/102690982.m4aSun, 25 Jan 2009 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie poetą Rimą Buroką ir jo knygą „(Ne)gyvenimo fragmentai”: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai. Išleistą leidyklos „Kitos knygos”.1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-01-18-17-03--15364431http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/01/102690981.m4aSun, 18 Jan 2009 15:03:00 +0000LRTŠiandieninės dienos akiratyje kelionių literatūra ir istorinė nuotykinė proza. O pretekstas tam, dvi Kazio Almeno knygos „Motociklu per Afriką” išleista leidyklos „Versus aureus” ir „Pjūties metas” pasirodžiusi leidykloje „Alma litera”.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-01-11-17-03--15364438http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/01/102690980.m4aSun, 11 Jan 2009 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Mykolą Karčiauską ir jo poezijos knygą „Žemaičiuos” išleistą leidyklos „Versus aureus”.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2009-01-04-17-03--15364435http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2009/01/102690979.m4aSun, 04 Jan 2009 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie poetę Laimą Vincę ir jos knygą „Lenino galva ant padėklo”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjunga. Be šios knygos šiandieninės mūsų laidos akiratyje ir kiti, nemažiau įdomūs, ir vertingi Lietuvos rašytojų sąjungos...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-12-28-17-03--15364441http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/12/102690978.m4aSun, 28 Dec 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsimės su žmonėmis, kurie skaito, myli, godoja, vertina, globoja knygas ir gali šį bei tą protingo pasakyti apie jų kokybę. Pasikalbėsime apie tai ką jie skaitė 2008-ais, ką ir kodėl prisimena, ką dėl vienokių ar kitokių...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-12-21-17-03--15364439http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/12/102690977.m4aSun, 21 Dec 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Vytautą Bložę ir jo knygą „Tu palikai mane užmigusį”, kurią išleido leidykla „Kitos knygos”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-12-07-17-03--15364442http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/12/102690965.m4aSun, 07 Dec 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie literatūros bedugnes, virš kurios tvyro nematerialūs, praktiniam ir teoriniam protui nepažinus, dažniausiai tik šeštuoju pojūčiu nuspėjami meninių tikrovių pavidalai. O pretekstas tam, dvi pamečiui pasirodžiusios...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-11-30-17-03--15364443http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/11/102690938.m4aSun, 30 Nov 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Evaldą Ignatavičių ir jo poezijos knygą „Laikinųjų reikalų patikėtinis”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-11-23-17-03--15364446http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/11/102690842.m4aSun, 23 Nov 2008 15:03:00 +0000LRTO praėjo nei daug, nei mažai – 70 metų. Tokią sukaktį lapkričio 21-ąją atšventė prozininkas, publicistas, eseistas, poetas Romas Sadauskas, jubiliejų pasitikęs net su trimis naujomis knygomis. Eseistine kūrinių rinktine „Gyventi” leidykla „Žuvėdra”,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-11-16-17-03--15364444http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/11/102690771.m4aSun, 16 Nov 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje su leidyklos „Kitos knygos” vadovu Gediminu Baranausku, leidyklos bendradarbiais, vertėjais, pabandysime pasikalbėti apie tai ar tikrai leidykloms leisti knygas minkštais viršeliais Lietuvoje neapsimoka dėl pernelyg mažos skaitančiųjų...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-11-09-17-03--15364449http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/11/102690737.m4aSun, 09 Nov 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie šviesios atminties prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus „Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija” su dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis, pakartotinai išleistą leidyklos „Tyto Alba”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-10-26-17-03--15364451http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/10/102690702.m4aSun, 26 Oct 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Arno Ališausko eilėraščių knygą „Rentgeno nuotraukų albumas” išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-10-12-17-03--15364447http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/10/102690591.m4aSun, 12 Oct 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie vertėją, Ramutę Ramunienę apie vertėjų misiją, vertėjų šventę, Šv. Jeronimo premiją, kuria Ramutė Ramunienė buvo apdovanota už iškilius prancūzų klasikos vertimus į lietuvių kalbą, ir vertėjų ugdymą.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-10-05-17-03--15364448http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/10/102690587.m4aSun, 05 Oct 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Aidą Marčėną ir jo naują eilėraščių knygą „Šokiai”, apie jo kūrybinį kelią, ir apie premiją „Jotvingiai”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-09-28-17-03--15364450http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/09/102690590.m4aSun, 28 Sep 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie prozininką, dramaturgą, poetą, vertėją Grigorijų Kanovičių ir jo knygą „Šėtono apžavai”. Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-09-21-17-03--15364452http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/09/102690489.m4aSun, 21 Sep 2008 14:03:00 +0000LRTLaidą pradėsime nuo dar vieno pasibaigusio literatūrinio forumo, o būtent tarptautinio literatūros festivalio „Vilenica”, vykstančio nuo 1988-ųjų, kuriame šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas lietuvių literatūrai. Į Slovėniją pasižmonėti,...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-09-14-17-03--15364456http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/09/102690460.m4aSun, 14 Sep 2008 14:03:00 +0000LRTNeseniai knygynų lentynose pasirodė dvi literatūros kritiko, Valentino Sventicko knygos. Tai monografinė studija apie poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, Aidą Marčėną „Šitas Aidas, šitas Marčėnas”, kurią išleido Lietuvos rašytojų...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-09-07-17-03--15364454http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/09/102690422.m4aSun, 07 Sep 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Audronę Girdzijauskaitę ir jos knygą „Atminties salos”. Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-08-17-17-03--15364453http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/08/102690301.m4aSun, 17 Aug 2008 14:03:00 +0000LRTSkamba garso takelis iš pirmojo Lietuvoje eksperimentinės audio, video, poezijos DVD „Sintezija”, o konkrečiau muzika iš audiovizualinės poezijos filmo „Demonai”, sukurto pagal Antano Šimkaus eiles. Kompozitorius Albertas Navickas, video menininkas...1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-08-10-17-03--15364455http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/08/102690272.m4aSun, 10 Aug 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie žinomo literatūros tyrinėtojo, kritiko, poeto, prozininko, Algimanto Bučio knygą „Barbarai vice versa klasikai. „Centras ir „periferija” rašytojų strategijose”. Knyga išleista Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-07-16-17-03--15364458http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/07/102689457.m4aWed, 16 Jul 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie poetą Algimantą Baltakį ir jo dienoraščio knygą „Gimiau pačiu laiku” išleistą leidyklos Tyta alba.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-07-13-17-03--15364459http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/07/102690149.m4aSun, 13 Jul 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandieninės laidos centre leidyklos „Versus Aureus” debiutų serija ir joje pasirodęs Anetos Anra romanas „Katinas Temzėje”. Aneta Anra slapyvardis, romano autorė Aneta Raževaitė.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-07-06-17-03--15364457http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/07/102690093.m4aSun, 06 Jul 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje pasikalbėsime apie Tomo Staniulio knygą „Diena, kurią verkiau visą”. Leidėjas: „Versus Aureus“.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-06-29-17-03--15364460http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/06/102690055.m4aSun, 29 Jun 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Giedrės Kazlauskaitės esė „Rašytojas ir kritikas”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-06-22-17-03--15364464http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/06/102690041.m4aSun, 22 Jun 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Justino Marcinkevičiaus eilėraščių knygą „Naktį užkluptas žaibo ”. Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-06-15-17-03--15364463http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/06/102690040.m4aSun, 15 Jun 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygą „Laužiu antspaudą”, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-06-08-17-03--15364465http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/06/102689930.m4aSun, 08 Jun 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Tomo Taškausko išleistą eilėraščių knygą „Audrapaukščio monologas”. Knyga išleista „Versus aureus” leidyklos.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-06-01-17-03--15364467http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/06/102690271.m4aSun, 01 Jun 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandieninėje laidoje pasikalbėsime apie naują istoriko, profesoriaus, diplomato, Lietuvos respublikos ambasadoriaus Norvegijos karalystėje, Alfonso Eidinto romaną „Erelio sparnų dvelksmas” išleistą leidyklos „Versus Aureus”. Istorinio romano „Ieškok...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-05-11-17-03--15364466http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/05/102689779.m4aSun, 11 May 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandieninėje laidoje kalbėsimės su žinomu dailininku, originalios manieros ir stilistikos menininku leidykloje Tyto albo išleidusiu eilėraščių knygą „Mėlyna žalia”. Kurią pats autorius apibūdina kaip žodžių rinkinius be pavadinimų ir skyrybos ženklų.1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-04-20-17-03--15364468http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/04/102689653.m4aSun, 20 Apr 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Jono Kalinausko išleistas tris knygas: „Ir nėra svarbu”, „Sapnų liudininkas” ir „Miego meistras”. Visas tris knygas išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-04-13-17-03--15364469http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/04/102689611.m4aSun, 13 Apr 2008 14:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje apie kitokias, kitų knygų knygas, o būtent apie moderniąją Amerikiečių literatūros klasiką, kalbėsime su leidyklos „Kitos knygos” bendradarbiais, vertėjais, bei leidyklos vadovu.1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-03-30-17-03--15364470http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/102689546.m4aSun, 30 Mar 2008 14:03:00 +0000LRTPraėjusių metų pabaigoje, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, išleido Regimanto Tamošaičio eseistikos knygą „Vitaminų pardavėjas”, kurį Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, šiuolaikinės literatūros skyriaus rengiamuose Kūrybiškiausio...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-03-09-17-03--15364472http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/03/102689418.m4aSun, 09 Mar 2008 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie eseistę Dalią Staponkutę ir jos knygą „Lietumi prieš saulę”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2008-02-24-17-03--15364473http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2008/02/102689327.m4aSun, 24 Feb 2008 15:03:00 +0000LRTLietuvos literatūros vertėjų sąjunga praėjusiais metais įsteigė Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus. Šiandien laidoje ir kalbėsime apie Antipremijas ir jų laureatus.1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2007-12-09-17-03--15364471http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/12/102688905.m4aSun, 09 Dec 2007 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą naują Andriaus Jakučiūno knygą „Tėvynė”.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2007-11-02-17-03--15364474http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/11/102690703.m4aFri, 02 Nov 2007 15:03:00 +0000LRTŠiandien laidoje kalbėsime apie Danutės Kalinauskaitės prozos knygą „Niekados nežinai”, kurią išleido „Baltos lankos”. Ši knyga pateko į geriausių knygų penketuką.1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2007-09-02-17-05--15364475http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/09/102688354.m4aSun, 02 Sep 2007 12:20:18 +0000LRT1905 m. parašytas E. Sinklerio romanas apie lietuvių emigrantų darbą Čikagos skerdyklose tapo Ilinojaus universitete dirbančio prof. G. Subačiaus tyrinėjimų objektu. Mokslininkas paskoja romano rašymo aplinkybes, kas Sinkleriui padėjo užrašyti...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2007-01-28-17-03--15364476http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/01/102687775.m4aSun, 28 Jan 2007 15:03:00 +0000LRTŠiandieninėje laidoje apie Lietuvos rašytojų sąjungos kasdienybę bei apie tai kas nuveikta per ataskaitinį laikotarpį, kalbės dabartinis Rašytojų sąjungos pirmininkas, o po to keliausime į praeitį.1506falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2007-01-14-17-03--15364477http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2007/01/102687774.m4aSun, 14 Jan 2007 15:03:00 +0000LRTŠiandieninėje laidoje prisiminsime Ramūną Klimą, pasikalbėsime apie Lietuvos rašytojų sąjungos premiją pelniusį, paskutinį jo romaną „ Maskvos laikas”.1502falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-16-16-03--1677903927-ojo tarptautinio festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema „Poezija: lokalūs ir globalūs kontekstai“ tapo pretekstu laidoje pakalbėti apie lietuvių poezijos vietą Europos kontekste ir pasaulio poezijos kontekstus lietuvių poezijoje.
Ar lietuvių poezija išsiskiria Europos literatūros kontekste? Kokie užsienio kontekstai labiausiai matomi lietuvių eilėraščiuose? Ar galima suprasti kontekstus per vertimus? To klausime tiek lietuvių poetų, tiek lietuvių poezijos vertėjų, kurie gali apie tai svarstyti žvelgdami iš šalies.
Skirtingi pašnekovai kalbėjo apie panašius poezijos reiškinius - šiuolaikinės lietuvių poezijos atvirumą įvairiausiems kontekstams, šiuolaikinių albanų ir ukrainiečių poezijų gyvybingumą. Todėl tikimės, kad laidoje išgirsite tai, kas iš tiesų įdomaus šiandien vyksta lietuvių ir Europos poezijoje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172967.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Nuoseklesnis santykis su tradicija negu vokiečių poezijoje, užsienio kalbų pasitelkimas, glaudesnis santykis su folkloru – dėl šių priežasčių jūsų poezijos lygis gana aukštas“, – kalbėjo lietuvių poezijos vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig....27-ojo tarptautinio festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema „Poezija: lokalūs ir globalūs kontekstai“ tapo pretekstu laidoje pakalbėti apie lietuvių poezijos vietą Europos kontekste ir pasaulio poezijos kontekstus lietuvių poezijoje.
Ar lietuvių poezija išsiskiria Europos literatūros kontekste? Kokie užsienio kontekstai labiausiai matomi lietuvių eilėraščiuose? Ar galima suprasti kontekstus per vertimus? To klausime tiek lietuvių poetų, tiek lietuvių poezijos vertėjų, kurie gali apie tai svarstyti žvelgdami iš šalies.
Skirtingi pašnekovai kalbėjo apie panašius poezijos reiškinius - šiuolaikinės lietuvių poezijos atvirumą įvairiausiems kontekstams, šiuolaikinių albanų ir ukrainiečių poezijų gyvybingumą. Todėl tikimės, kad laidoje išgirsite tai, kas iš tiesų įdomaus šiandien vyksta lietuvių ir Europos poezijoje.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-30-16-03--16779028Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?
Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje.
Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173403.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis. Tad kokia yra lietuvių...Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?
Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje.
Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-09-16-03--16779027Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją, postmodernią poeziją ir kalbėsimės su Eugenijumi Ališanka, klausysimės jo skaitomų eilėraščių.
Ar tikrai šiuolaikinė lietuvių poezija yra viena stipriausių Europos poezijos kontekste? Ar dar įmanoma šiandien eilėraštyje kalbėti nuoširdžiai, be kontekstų, intertekstų, citatų ir aliuzijų apsidraudimo? Ar poezija turi ieškoti skaitytojo, ar skaitytojas poezijos? Kas apskritai yra poezija?
Na, ir Eugenijaus Ališankos svarstymas, kas yra pragaras.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140409.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Kai sužinojau, kad gaunu šitą premiją, buvo diena, kai pjoviau ir skaldžiau malkas“, – sako šiųmetis Jotvingių premijos laureatas Eugenijus Ališanka. Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją,...Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją, postmodernią poeziją ir kalbėsimės su Eugenijumi Ališanka, klausysimės jo skaitomų eilėraščių.
Ar tikrai šiuolaikinė lietuvių poezija yra viena stipriausių Europos poezijos kontekste? Ar dar įmanoma šiandien eilėraštyje kalbėti nuoširdžiai, be kontekstų, intertekstų, citatų ir aliuzijų apsidraudimo? Ar poezija turi ieškoti skaitytojo, ar skaitytojas poezijos? Kas apskritai yra poezija?
Na, ir Eugenijaus Ališankos svarstymas, kas yra pragaras.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-06-16-03--16779026Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma.
Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?
Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?
Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013205639.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Rašau taip, kaip noriu. Ir rašysiu, kaip noriu. Kad ir kas būtų“, – sako poetas, rašytojas Sigitas Parulskis, šių metų Baltijos asamblėjos premijos laureatas. Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą...Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma.
Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?
Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?
Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-23-16-03--16779020Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia galimybę dar paprasčiau negu iki šiol gauti ir klausytis įskaitytas knygas. O šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai ir tepalieka laiko bei energijos knygą perklausyti kelionėje, sporto klube ar namų ruošos metu. Nenuostabu, kad jau daugelį metų kalbama apie spartų garsinių knygų rinkos pasaulyje augimą.
Tačiau Lietuvoje legaliai įsigyti lietuviškai įgarsintą knygą nėra taip paprasta, nes pasiūla gana ribota. Lietuvos aklųjų biblioteka savo fonduose turi sukaupusi kelių tūkstančių garsinių knygų fondą, tačiau teisės aktai tik regėjimo sutrikimų turintiems skaitytojams leidžia jomis naudotis. Todėl regėjimo sutrikimų neturinčiam klausytojui didžiausią lietuviškų garsinių knygų pasirinkimą siūlo… piratinės svetainės internete.
Kodėl Lietuvoje legalių garsinių knygų pasiūla tokia maža? Ką daryti tokias knygas klausytis mėgstančiam skaitytojui? Kodėl leidėjai ir autoriai įtariai žiūri į šį formatą? Apie tai laidoje kalbėsimės su garsinių knygų entuziastais, tradicinių knygų leidėjais, autoriais, nutarusiais įgarsinti savo knygas ir suteikti galimybę legaliai jų klausytis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173119.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Žmonės dar nežino, ar audioknygos yra „cool“ dalykas, jie dar nenori apie jas kalbėti kitiems“, - sako Aurimas Mikalauskas, lietuviškų garsinių knygų leidėjas. Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia...Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia galimybę dar paprasčiau negu iki šiol gauti ir klausytis įskaitytas knygas. O šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai ir tepalieka laiko bei energijos knygą perklausyti kelionėje, sporto klube ar namų ruošos metu. Nenuostabu, kad jau daugelį metų kalbama apie spartų garsinių knygų rinkos pasaulyje augimą.
Tačiau Lietuvoje legaliai įsigyti lietuviškai įgarsintą knygą nėra taip paprasta, nes pasiūla gana ribota. Lietuvos aklųjų biblioteka savo fonduose turi sukaupusi kelių tūkstančių garsinių knygų fondą, tačiau teisės aktai tik regėjimo sutrikimų turintiems skaitytojams leidžia jomis naudotis. Todėl regėjimo sutrikimų neturinčiam klausytojui didžiausią lietuviškų garsinių knygų pasirinkimą siūlo… piratinės svetainės internete.
Kodėl Lietuvoje legalių garsinių knygų pasiūla tokia maža? Ką daryti tokias knygas klausytis mėgstančiam skaitytojui? Kodėl leidėjai ir autoriai įtariai žiūri į šį formatą? Apie tai laidoje kalbėsimės su garsinių knygų entuziastais, tradicinių knygų leidėjais, autoriais, nutarusiais įgarsinti savo knygas ir suteikti galimybę legaliai jų klausytis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-27-16-03--16779018Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“.
Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.
Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013238375.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Kai kurie mūsų archaiški kūriniai – sutartinės ar mįsles – iš tikrųjų yra labai avangardiškos savo skambesiu arba dėl to, kad tos žodžių reikšmės jau pamirštos“, – sako poetas Benediktas Januševičius. Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo...Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“.
Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.
Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-16-16-03--1536448427-ojo tarptautinio festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema „Poezija: lokalūs ir globalūs kontekstai“ tapo pretekstu laidoje pakalbėti apie lietuvių poezijos vietą Europos kontekste ir pasaulio poezijos kontekstus lietuvių poezijoje.
Ar lietuvių poezija išsiskiria Europos literatūros kontekste? Kokie užsienio kontekstai labiausiai matomi lietuvių eilėraščiuose? Ar galima suprasti kontekstus per vertimus? To klausime tiek lietuvių poetų, tiek lietuvių poezijos vertėjų, kurie gali apie tai svarstyti žvelgdami iš šalies.
Skirtingi pašnekovai kalbėjo apie panašius poezijos reiškinius - šiuolaikinės lietuvių poezijos atvirumą įvairiausiems kontekstams, šiuolaikinių albanų ir ukrainiečių poezijų gyvybingumą. Todėl tikimės, kad laidoje išgirsite tai, kas iš tiesų įdomaus šiandien vyksta lietuvių ir Europos poezijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172967.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Nuoseklesnis santykis su tradicija negu vokiečių poezijoje, užsienio kalbų pasitelkimas, glaudesnis santykis su folkloru – dėl šių priežasčių jūsų poezijos lygis gana aukštas“, – kalbėjo lietuvių poezijos vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig....27-ojo tarptautinio festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema „Poezija: lokalūs ir globalūs kontekstai“ tapo pretekstu laidoje pakalbėti apie lietuvių poezijos vietą Europos kontekste ir pasaulio poezijos kontekstus lietuvių poezijoje.
Ar lietuvių poezija išsiskiria Europos literatūros kontekste? Kokie užsienio kontekstai labiausiai matomi lietuvių eilėraščiuose? Ar galima suprasti kontekstus per vertimus? To klausime tiek lietuvių poetų, tiek lietuvių poezijos vertėjų, kurie gali apie tai svarstyti žvelgdami iš šalies.
Skirtingi pašnekovai kalbėjo apie panašius poezijos reiškinius - šiuolaikinės lietuvių poezijos atvirumą įvairiausiems kontekstams, šiuolaikinių albanų ir ukrainiečių poezijų gyvybingumą. Todėl tikimės, kad laidoje išgirsite tai, kas iš tiesų įdomaus šiandien vyksta lietuvių ir Europos poezijoje.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-09-16-03--15364482Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją, postmodernią poeziją ir kalbėsimės su Eugenijumi Ališanka, klausysimės jo skaitomų eilėraščių.
Ar tikrai šiuolaikinė lietuvių poezija yra viena stipriausių Europos poezijos kontekste? Ar dar įmanoma šiandien eilėraštyje kalbėti nuoširdžiai, be kontekstų, intertekstų, citatų ir aliuzijų apsidraudimo? Ar poezija turi ieškoti skaitytojo, ar skaitytojas poezijos? Kas apskritai yra poezija?
Na, ir Eugenijaus Ališankos svarstymas, kas yra pragaras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140409.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Kai sužinojau, kad gaunu šitą premiją, buvo diena, kai pjoviau ir skaldžiau malkas“, – sako šiųmetis Jotvingių premijos laureatas Eugenijus Ališanka. Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją,...Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją, postmodernią poeziją ir kalbėsimės su Eugenijumi Ališanka, klausysimės jo skaitomų eilėraščių.
Ar tikrai šiuolaikinė lietuvių poezija yra viena stipriausių Europos poezijos kontekste? Ar dar įmanoma šiandien eilėraštyje kalbėti nuoširdžiai, be kontekstų, intertekstų, citatų ir aliuzijų apsidraudimo? Ar poezija turi ieškoti skaitytojo, ar skaitytojas poezijos? Kas apskritai yra poezija?
Na, ir Eugenijaus Ališankos svarstymas, kas yra pragaras.]]>1496falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-06-16-03--15364481Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma.
Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?
Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?
Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013205639.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Rašau taip, kaip noriu. Ir rašysiu, kaip noriu. Kad ir kas būtų“, – sako poetas, rašytojas Sigitas Parulskis, šių metų Baltijos asamblėjos premijos laureatas. Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą...Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma.
Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?
Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?
Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-30-16-03--15364480Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?
Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje.
Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173403.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis. Tad kokia yra lietuvių...Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?
Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje.
Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-10-23-16-03--15364479Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia galimybę dar paprasčiau negu iki šiol gauti ir klausytis įskaitytas knygas. O šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai ir tepalieka laiko bei energijos knygą perklausyti kelionėje, sporto klube ar namų ruošos metu. Nenuostabu, kad jau daugelį metų kalbama apie spartų garsinių knygų rinkos pasaulyje augimą.
Tačiau Lietuvoje legaliai įsigyti lietuviškai įgarsintą knygą nėra taip paprasta, nes pasiūla gana ribota. Lietuvos aklųjų biblioteka savo fonduose turi sukaupusi kelių tūkstančių garsinių knygų fondą, tačiau teisės aktai tik regėjimo sutrikimų turintiems skaitytojams leidžia jomis naudotis. Todėl regėjimo sutrikimų neturinčiam klausytojui didžiausią lietuviškų garsinių knygų pasirinkimą siūlo… piratinės svetainės internete.
Kodėl Lietuvoje legalių garsinių knygų pasiūla tokia maža? Ką daryti tokias knygas klausytis mėgstančiam skaitytojui? Kodėl leidėjai ir autoriai įtariai žiūri į šį formatą? Apie tai laidoje kalbėsimės su garsinių knygų entuziastais, tradicinių knygų leidėjais, autoriais, nutarusiais įgarsinti savo knygas ir suteikti galimybę legaliai jų klausytis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173119.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Žmonės dar nežino, ar audioknygos yra „cool“ dalykas, jie dar nenori apie jas kalbėti kitiems“, - sako Aurimas Mikalauskas, lietuviškų garsinių knygų leidėjas. Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia...Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia galimybę dar paprasčiau negu iki šiol gauti ir klausytis įskaitytas knygas. O šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai ir tepalieka laiko bei energijos knygą perklausyti kelionėje, sporto klube ar namų ruošos metu. Nenuostabu, kad jau daugelį metų kalbama apie spartų garsinių knygų rinkos pasaulyje augimą.
Tačiau Lietuvoje legaliai įsigyti lietuviškai įgarsintą knygą nėra taip paprasta, nes pasiūla gana ribota. Lietuvos aklųjų biblioteka savo fonduose turi sukaupusi kelių tūkstančių garsinių knygų fondą, tačiau teisės aktai tik regėjimo sutrikimų turintiems skaitytojams leidžia jomis naudotis. Todėl regėjimo sutrikimų neturinčiam klausytojui didžiausią lietuviškų garsinių knygų pasirinkimą siūlo… piratinės svetainės internete.
Kodėl Lietuvoje legalių garsinių knygų pasiūla tokia maža? Ką daryti tokias knygas klausytis mėgstančiam skaitytojui? Kodėl leidėjai ir autoriai įtariai žiūri į šį formatą? Apie tai laidoje kalbėsimės su garsinių knygų entuziastais, tradicinių knygų leidėjais, autoriais, nutarusiais įgarsinti savo knygas ir suteikti galimybę legaliai jų klausytis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/literaturos-akiraciai-2016-11-27-16-03--15364478Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“.
Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.
Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238375.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Kai kurie mūsų archaiški kūriniai – sutartinės ar mįsles – iš tikrųjų yra labai avangardiškos savo skambesiu arba dėl to, kad tos žodžių reikšmės jau pamirštos“, – sako poetas Benediktas Januševičius. Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo...Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“.
Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.
Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.]]>1504falsefull