<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss xmlns:itunes="http://www.itunes.com/dtds/podcast-1.0.dtd" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:podcast="https://podcastindex.org/namespace/1.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" version="2.0"><channel><title>Gimtoji žemė</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/gimtoji-zeme--3085655</link><description><![CDATA[Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><atom:link href="https://www.spreaker.com/show/3085655/episodes/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/><language>lt</language><category>News</category><copyright>Copyright LRT</copyright><image><url>https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg</url><title>Gimtoji žemė</title><link>https://www.spreaker.com/podcast/gimtoji-zeme--3085655</link></image><lastBuildDate>Thu, 23 Jul 2026 07:43:42 +0000</lastBuildDate><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:owner><itunes:name>LRT</itunes:name><itunes:email>podcasts@lrt.lt</itunes:email></itunes:owner><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:subtitle>Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:category text="News"/><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:type>episodic</itunes:type><item><title>Jauniausias Lietuvos balandininkas: „Iš pradžių netikėjo net tėvai“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jauniausias-lietuvos-balandininkas-is-pradziu-netikejo-net-tevai--73121108</link><description><![CDATA[Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.<br /><br />Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.<br /><br />Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73121108</guid><pubDate>Thu, 23 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73121108/2026_07_23_3116_1_20260723063357216.mp3" length="21233969" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.<br /><br />Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.<br /><br />Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šilauogių augintojai sezoną pasitinka be šypsenos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/silauogiu-augintojai-sezona-pasitinka-be-sypsenos--73101387</link><description><![CDATA[Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.<br /><br />Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.<br /><br />Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73101387</guid><pubDate>Wed, 22 Jul 2026 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73101387/2026_07_22_3116_1_20260722063348061.mp3" length="20854462" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.

Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.<br /><br />Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.<br /><br />Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Į pagalbą Lietuvos ūkiams - darbuotojai iš užsienio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/i-pagalba-lietuvos-ukiams-darbuotojai-is-uzsienio--73101388</link><description><![CDATA[Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.<br /><br />Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone visos šeimos svajonių išsipildymu. Visus metus čia laukia edukacijos, senovinių daiktų ekspozicijos, o rugpjūtį viskas paskęs saulėgrąžų žieduose. Sodybos savininkė Elžbieta Karaliūtė sako, kad šiemet turėtų sužydėti daugiau nei 100 veislių.<br /><br />Sosnovskio barščiai ir jų plitimas:„Apleidus - suvaldyti beveik neįmanoma“, – sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73101388</guid><pubDate>Tue, 21 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73101388/2026_07_21_3116_1_20260721063405152.mp3" length="22024748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.

Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.<br /><br />Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone visos šeimos svajonių išsipildymu. Visus metus čia laukia edukacijos, senovinių daiktų ekspozicijos, o rugpjūtį viskas paskęs saulėgrąžų žieduose. Sodybos savininkė Elžbieta Karaliūtė sako, kad šiemet turėtų sužydėti daugiau nei 100 veislių.<br /><br />Sosnovskio barščiai ir jų plitimas:„Apleidus - suvaldyti beveik neįmanoma“, – sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1377</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nauji naujo Žemės ūkio ministro užmojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauji-naujo-zemes-ukio-ministro-uzmojai--73101389</link><description><![CDATA[Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.<br /><br />Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė, prisidedanti ir prie vietos identiteto kūrimo. Pokalbis su ūkininku Rolandu Andruliu ir pagardų kūrėja Justina Kočetova.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73101389</guid><pubDate>Mon, 20 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73101389/2026_07_20_3116_1_20260720063355094.mp3" length="21119866" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.

Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.<br /><br />Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė, prisidedanti ir prie vietos identiteto kūrimo. Pokalbis su ūkininku Rolandu Andruliu ir pagardų kūrėja Justina Kočetova.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Braškių derlius buvo geras, o šilauogių bus tik trečdalis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/braskiu-derlius-buvo-geras-o-silauogiu-bus-tik-trecdalis--73022623</link><description><![CDATA[Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.<br />Vilkaviškio rajone Kiršų kaime iš molio ir šiaudų namą pasistatęs Andrius Milinkevičius kūrėsi iš senelių paveldėtoje žemėje. Etninės kultūros specialistas, 15 ha ūkininkas, dalį žemės skyrė pelkei atkurti. Pustrečio hektaro plote tyvuliuoja švendrais apaugęs prūdas, kuriame gausu žuvų, sugrįžę bebrai, ūdros, daug vandens paukščių, gausu vandens lelijų. Kaip pelkėje per pastarąjį dešimtmetį keičiasi bioįvairovė?<br />Ignalinos rajono Mielagėnų Špitolėje kartais renkasi, repetuoja ir koncertuoja „Dainoriai“. Tai - vietos senjorų dainų ir muzikos mėgėjų kolektyvas. Su seniūnu Adu Trakymu aplankyta „Dainorių“ repeticija parodė kokia svarbi vietos gyventojams saviveikla, ką reiškia buvimas kartu. Kalbėję, groję ir dainave Ona, Stasė, Aldona, Alvydas, Mindaugas ir Romutis įsitikinę, kad tai padeda gyventi.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73022623</guid><pubDate>Fri, 17 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73022623/2026_07_17_3116_1_20260717063325363.mp3" length="21023318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.<br />Vilkaviškio rajone Kiršų kaime iš molio ir šiaudų namą pasistatęs Andrius Milinkevičius kūrėsi iš senelių paveldėtoje žemėje. Etninės kultūros specialistas, 15 ha ūkininkas, dalį žemės skyrė pelkei atkurti. Pustrečio hektaro plote tyvuliuoja švendrais apaugęs prūdas, kuriame gausu žuvų, sugrįžę bebrai, ūdros, daug vandens paukščių, gausu vandens lelijų. Kaip pelkėje per pastarąjį dešimtmetį keičiasi bioįvairovė?<br />Ignalinos rajono Mielagėnų Špitolėje kartais renkasi, repetuoja ir koncertuoja „Dainoriai“. Tai - vietos senjorų dainų ir muzikos mėgėjų kolektyvas. Su seniūnu Adu Trakymu aplankyta „Dainorių“ repeticija parodė kokia svarbi vietos gyventojams saviveikla, ką reiškia buvimas kartu. Kalbėję, groję ir dainave Ona, Stasė, Aldona, Alvydas, Mindaugas ir Romutis įsitikinę, kad tai padeda gyventi.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vėluojanti javapjūtė ūkininkus gali nuvilti ir derliumi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/veluojanti-javapjute-ukininkus-gali-nuvilti-ir-derliumi--73008807</link><description><![CDATA[Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.<br />Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.<br />Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/73008807</guid><pubDate>Thu, 16 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/73008807/2026_07_16_3116_1_20260716063344847.mp3" length="22083262" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.<br />Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.<br />Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dažna ministrų kaita kenkia ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dazna-ministru-kaita-kenkia-ukininkams--72992802</link><description><![CDATA[Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.<br />Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.<br />Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72992802</guid><pubDate>Wed, 15 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72992802/2026_07_15_3116_1_20260715063335511.mp3" length="21235223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.<br />Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.<br />Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekoūkių plėtra – manipuliacijos skaičiais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekoukiu-pletra-manipuliacijos-skaiciais--72992803</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.<br />Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.<br />Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72992803</guid><pubDate>Tue, 14 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72992803/2026_07_14_3116_1_20260714063355048.mp3" length="21321322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.<br />Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.<br />Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunimą kaime sulaiko giminės tradicijų tęstinumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunima-kaime-sulaiko-gimines-tradiciju-testinumas--72950139</link><description><![CDATA[Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsakomybės jausmas, neleidžiantis griauti tai, ką kūrė seneliai ir tėvai.<br />Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad cukraus kilogramas vartotojams per trejus metus atpigo beveik perpus. Tai – gera žinia pirkėjams, tačiau ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius, žinia bloga. Fabrikas numato mažinti cukraus gamybą 50 %, ūkininkai mažina pasėlių plotus, bet tikisi išsaugoti sektorių. Derybose tariamasi dėl strateginių sprendimų. Ar susitarta kas nors? Komentuoja ŽŪK "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" vadovas Mindaugas Garuckas ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.<br />Kelias dešimtis medinių kaladžių, sutvirtintų moliu ir šiaudais į pusantro metro aukščio ir tiek pat pločio sieną, Andrius Milinkevičius vadina vabzdžių viešbučiu. Tokį statitinį surentęs Vilkaviškio rajone Kiršų kaime gyvenantis nedidelio ūkio šeimininkas, etnokukltūros specialistas džiaugiasi atkurta bioįvairove. Kuo dar ypatinga vabzdžių ir roplių buveinė, kaip ją galima pasistatyti savo sodyboje?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72950139</guid><pubDate>Mon, 13 Jul 2026 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72950139/0982b92b_a2b5_44f9_b11c_f20dc409e09e.mp3" length="21428738" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsakomybės jausmas, neleidžiantis griauti tai, ką kūrė seneliai ir tėvai.<br />Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad cukraus kilogramas vartotojams per trejus metus atpigo beveik perpus. Tai – gera žinia pirkėjams, tačiau ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius, žinia bloga. Fabrikas numato mažinti cukraus gamybą 50 %, ūkininkai mažina pasėlių plotus, bet tikisi išsaugoti sektorių. Derybose tariamasi dėl strateginių sprendimų. Ar susitarta kas nors? Komentuoja ŽŪK "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" vadovas Mindaugas Garuckas ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.<br />Kelias dešimtis medinių kaladžių, sutvirtintų moliu ir šiaudais į pusantro metro aukščio ir tiek pat pločio sieną, Andrius Milinkevičius vadina vabzdžių viešbučiu. Tokį statitinį surentęs Vilkaviškio rajone Kiršų kaime gyvenantis nedidelio ūkio šeimininkas, etnokukltūros specialistas džiaugiasi atkurta bioįvairove. Kuo dar ypatinga vabzdžių ir roplių buveinė, kaip ją galima pasistatyti savo sodyboje?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Turizmo ateitis kaime: autentiškos patirtys ir gamtos nuotykiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/turizmo-ateitis-kaime-autentiskos-patirtys-ir-gamtos-nuotykiai--72950138</link><description><![CDATA[<br />Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.<br />Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.<br />Dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo atsakymus į įvairiausius klausimus, tačiau ar jis gali pakeisti žemės ūkio konsultantus? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis įsitikinęs, kad praktinė patirtis, gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją ir sukauptos žinios išlieka didžiausiu konsultantų pranašumu.<br />Renkantis šunį svarbu ne tik veislė, bet ir veisėjas. Veisėja ir šunų dresūros mokyklos įkūrėja Skaistė Skibiniauskaitė laidoje pasakoja, kaip atpažinti atsakingą veisėją ir kokį šunį verta rinktis gyvenantiems kaime ar vienkiemyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72950138</guid><pubDate>Fri, 10 Jul 2026 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72950138/f436856c_df1f_450c_8d61_39a7d182e8ed.mp3" length="20203700" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.
Laidoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.<br />Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.<br />Dirbtinis intelektas vis dažniau siūlo atsakymus į įvairiausius klausimus, tačiau ar jis gali pakeisti žemės ūkio konsultantus? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis įsitikinęs, kad praktinė patirtis, gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją ir sukauptos žinios išlieka didžiausiu konsultantų pranašumu.<br />Renkantis šunį svarbu ne tik veislė, bet ir veisėjas. Veisėja ir šunų dresūros mokyklos įkūrėja Skaistė Skibiniauskaitė laidoje pasakoja, kaip atpažinti atsakingą veisėją ir kokį šunį verta rinktis gyvenantiems kaime ar vienkiemyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1263</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvūnų kančios nesibaigia: žiauraus elgesio atvejų Lietuvoje nemažėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvunu-kancios-nesibaigia-ziauraus-elgesio-atveju-lietuvoje-nemazeja--72950137</link><description><![CDATA[Lietuvoje ir toliau fiksuojami gyvūnų nepriežiūros bei žiauraus elgesio atvejai. Vienas naujausių – iš ūkininko konfiskuota nualinta ir serganti kumelė, kuriai nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Siekdama užkirsti kelią gyvūnų kančioms, VMVT ragina žmones nelikti abejingus pastebėjus galimus pažeidimus. Svarbu nepraleisti progos padėti laiku – pranešti reikia ne tada, kai situacija tampa kritinė, o vos pastebėjus pirmuosius gyvūno nepriežiūros ar kančios ženklus.<br />VšĮ „Arklių slėnis“ vadovė Olga Choroškova sako, kad iš šiuo metu organizacijos globojamų 49 gyvūnų tik vienas yra darbinis ūkio arklys. Dažniausiai čia patenka konfiskuoti poniai, jojimo žirgai ir asilai. Pasak jos, tai yra žmonių požiūrio į gyvūną kaip į daiktą pasekmė – gyvūnui neretai nesuteikiama tinkama priežiūra, o susirgęs, pasenęs ar tapęs nebereikalingas jis paliekamas likimo valiai.<br />Prancūzijos ūkininkų patirtis rodo, kad stipriausia jų jėga – vienybė. Į asociacijas susibūrę žemdirbiai aktyviai gina savo interesus ir daro įtaką žemės ūkio politikos sprendimams. Pasak Alexandre'o Chedeville'io, tik veikdami kartu ūkininkai gali būti išgirsti ir veiksmingai atstovauti savo sektoriui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72950137</guid><pubDate>Thu, 09 Jul 2026 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72950137/2a7ee883_2b28_4fe0_934b_efa10a0a1b01.mp3" length="21203040" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje ir toliau fiksuojami gyvūnų nepriežiūros bei žiauraus elgesio atvejai. Vienas naujausių – iš ūkininko konfiskuota nualinta ir serganti kumelė, kuriai nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Siekdama užkirsti kelią gyvūnų kančioms, VMVT...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje ir toliau fiksuojami gyvūnų nepriežiūros bei žiauraus elgesio atvejai. Vienas naujausių – iš ūkininko konfiskuota nualinta ir serganti kumelė, kuriai nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Siekdama užkirsti kelią gyvūnų kančioms, VMVT ragina žmones nelikti abejingus pastebėjus galimus pažeidimus. Svarbu nepraleisti progos padėti laiku – pranešti reikia ne tada, kai situacija tampa kritinė, o vos pastebėjus pirmuosius gyvūno nepriežiūros ar kančios ženklus.<br />VšĮ „Arklių slėnis“ vadovė Olga Choroškova sako, kad iš šiuo metu organizacijos globojamų 49 gyvūnų tik vienas yra darbinis ūkio arklys. Dažniausiai čia patenka konfiskuoti poniai, jojimo žirgai ir asilai. Pasak jos, tai yra žmonių požiūrio į gyvūną kaip į daiktą pasekmė – gyvūnui neretai nesuteikiama tinkama priežiūra, o susirgęs, pasenęs ar tapęs nebereikalingas jis paliekamas likimo valiai.<br />Prancūzijos ūkininkų patirtis rodo, kad stipriausia jų jėga – vienybė. Į asociacijas susibūrę žemdirbiai aktyviai gina savo interesus ir daro įtaką žemės ūkio politikos sprendimams. Pasak Alexandre'o Chedeville'io, tik veikdami kartu ūkininkai gali būti išgirsti ir veiksmingai atstovauti savo sektoriui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Be perpardavinėtojų: ūkininkų ir pirkėjų pasirinkimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/be-perpardavinetoju-ukininku-ir-pirkeju-pasirinkimas--72863488</link><description><![CDATA[Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad prekiauti kviečiami tik augintojai ir gamintojai, todėl netenka konkuruoti su perpardavinėtojais. Tiesioginis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Naugarduko gatvės turgus išaugo į populiarią sekmadienio prekybos ir susitikimų vietą.<br />Sodininkų bendrijose vis dar yra šimtai apleistų ir neprivatizuotų žemės sklypų, kurių statusas neišspręstas jau ne vieną dešimtmetį. Aplinkos ministerija siūlo pokyčius, kurie leistų tokius sklypus efektyviau panaudoti, o gyventojams suteiktų paskutinę galimybę susitvarkyti nuosavybės dokumentus.<br />Marius Navickas iš Dubingių sėkmingai derina ūkininkavimą ir turizmą. Perėmęs šeimos ūkį iš tėčio Algirdo, jis plukdo turistus laivu „Laumaris“ po Asvejos ežerą. Marius sako, kad pavargęs ūkininkauti tampa kapitonu, o pavargęs būti kapitonu grįžta prie ūkio darbų. Prie laivo vairo stoja ir jo tėtis, todėl šeimoje yra ir vyriausiasis, ir jaunesnysis kapitonai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72863488</guid><pubDate>Wed, 08 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72863488/2026_07_08_3116_1_20260708063449907.mp3" length="21657780" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad prekiauti kviečiami tik augintojai ir gamintojai, todėl netenka konkuruoti su perpardavinėtojais. Tiesioginis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Naugarduko gatvės turgus išaugo į populiarią sekmadienio prekybos ir susitikimų vietą.<br />Sodininkų bendrijose vis dar yra šimtai apleistų ir neprivatizuotų žemės sklypų, kurių statusas neišspręstas jau ne vieną dešimtmetį. Aplinkos ministerija siūlo pokyčius, kurie leistų tokius sklypus efektyviau panaudoti, o gyventojams suteiktų paskutinę galimybę susitvarkyti nuosavybės dokumentus.<br />Marius Navickas iš Dubingių sėkmingai derina ūkininkavimą ir turizmą. Perėmęs šeimos ūkį iš tėčio Algirdo, jis plukdo turistus laivu „Laumaris“ po Asvejos ežerą. Marius sako, kad pavargęs ūkininkauti tampa kapitonu, o pavargęs būti kapitonu grįžta prie ūkio darbų. Prie laivo vairo stoja ir jo tėtis, todėl šeimoje yra ir vyriausiasis, ir jaunesnysis kapitonai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1354</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai svarbiausia ne bažnyčios fasadas, o žmogus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-svarbiausia-ne-baznycios-fasadas-o-zmogus--72851394</link><description><![CDATA[Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.<br />„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72851394</guid><pubDate>Tue, 07 Jul 2026 08:50:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72851394/2026_07_07_5b27c920_3116_f_20260707113920468.mp3" length="4139424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.
„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.<br />„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko svajonė – 3 milijonai jautienos ekspertų Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-svajone-3-milijonai-jautienos-ekspertu-lietuvoje--72849542</link><description><![CDATA[Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpažinti kokybišką jos skonį. Kol kas statistika kukli – per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja vos 6 kilogramus jautienos, kai kiaulienos suvalgoma 52, o paukštienos – 37 kilogramai.<br />Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė mėgėja Vaiva Narušienė fiksuoja žmones, kuriuos buria bažnyčia. Jos darbuose atsiskleidžia bendruomeniškumas, tarpusavio santykiai ir gyvas tikėjimas.<br />Mėtų rūšių gausu, o vasara – geriausias metas mėgautis jų šviežia arbata, sako vaistinių augalų augintoja, agronomijos mokslų daktarė ir ūkininkė Ingrida Virbilienė. Ji pasakoja apie vasarą augančių vaistinių augalų naudą žmogaus sveikatai ir pataria, kuo verta papildyti kasdienį valgiaraštį.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72849542</guid><pubDate>Tue, 07 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72849542/2026_07_07_3116_1_20260707063411845.mp3" length="20402648" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpažinti kokybišką jos skonį. Kol kas statistika kukli – per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja vos 6 kilogramus jautienos, kai kiaulienos suvalgoma 52, o paukštienos – 37 kilogramai.<br />Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė mėgėja Vaiva Narušienė fiksuoja žmones, kuriuos buria bažnyčia. Jos darbuose atsiskleidžia bendruomeniškumas, tarpusavio santykiai ir gyvas tikėjimas.<br />Mėtų rūšių gausu, o vasara – geriausias metas mėgautis jų šviežia arbata, sako vaistinių augalų augintoja, agronomijos mokslų daktarė ir ūkininkė Ingrida Virbilienė. Ji pasakoja apie vasarą augančių vaistinių augalų naudą žmogaus sveikatai ir pataria, kuo verta papildyti kasdienį valgiaraštį.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų atkaklumas sektorių išaugino, tačiau vien jo nebeužtenka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-atkaklumas-sektoriu-isaugino-taciau-vien-jo-nebeuztenka--72836056</link><description><![CDATA[Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.<br />Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.<br />Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72836056</guid><pubDate>Mon, 06 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72836056/2026_07_06_3116_1_20260706063133510.mp3" length="22078247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.
Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.<br />Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.<br />Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų mokymus nuo šiol tikrins viena institucija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-mokymus-nuo-siol-tikrins-viena-institucija--72800617</link><description><![CDATA[Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.<br /><br />Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.<br /><br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.<br /><br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72800617</guid><pubDate>Fri, 03 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72800617/2026_07_03_3116_1_20260703063305094.mp3" length="2876824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.<br /><br />Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.<br /><br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.<br /><br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>180</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Funkcinio maisto ateitis: nuo emocijų iki vertės organizmui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/funkcinio-maisto-ateitis-nuo-emociju-iki-vertes-organizmui--72786532</link><description><![CDATA[Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?<br />Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72786532</guid><pubDate>Thu, 02 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72786532/2026_07_02_3116_1_20260702063523990.mp3" length="21525287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?<br />Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Numatoma paprastesnė ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/numatoma-paprastesne-ukiniu-gyvunu-deklaravimo-tvarka--72767540</link><description><![CDATA[Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.<br />„Žydinčiame lauke“ Kupiškio rajone liepos 1 dieną vyks jau ketvirtoji Levandų žydėjimo šventė. Kaip pavyksta užauginti tokias levandas, kurios traukia ne tik bites, bet ir norinčius pasigrožėti žmones, papasakos Jolita Janušonienė.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip, nestokodama kūrybiškumo, Jurgita Marazienė pasitelkia gamtos turtus – vaistažoles, prieskoninius augalus, bičių produktus – ir kuria įvairiausius gaminius. Nuo arbatų, prieskonių iki smilkalų ar brandinto muilo.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72767540</guid><pubDate>Wed, 01 Jul 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72767540/2026_07_01_3116_1_20260701063344418.mp3" length="20276842" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.<br />„Žydinčiame lauke“ Kupiškio rajone liepos 1 dieną vyks jau ketvirtoji Levandų žydėjimo šventė. Kaip pavyksta užauginti tokias levandas, kurios traukia ne tik bites, bet ir norinčius pasigrožėti žmones, papasakos Jolita Janušonienė.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip, nestokodama kūrybiškumo, Jurgita Marazienė pasitelkia gamtos turtus – vaistažoles, prieskoninius augalus, bičių produktus – ir kuria įvairiausius gaminius. Nuo arbatų, prieskonių iki smilkalų ar brandinto muilo.]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karščio poveikis galvijams: pasekmės, išliekančios savaites ar mėnesius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karscio-poveikis-galvijams-pasekmes-isliekancios-savaites-ar-menesius--72751674</link><description><![CDATA[Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.<br /><br />Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda edukacijas mugėse.<br /><br />Stumbrai ir jų įpročiai – juos pristato Krekenavos girininkijos stumbrininkas Eugenijus Družas ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72751674</guid><pubDate>Tue, 30 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72751674/2026_06_30_3116_1_20260630063534813.mp3" length="22039794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.

Pieno ūkį Biržų rajone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.<br /><br />Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda edukacijas mugėse.<br /><br />Stumbrai ir jų įpročiai – juos pristato Krekenavos girininkijos stumbrininkas Eugenijus Družas ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1378</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Beprecedentė žiema pasiglemžė vaismedžius – sodams atsigauti prireiks ne vienų metų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/beprecedente-ziema-pasiglemze-vaismedzius-sodams-atsigauti-prireiks-ne-vienu-metu--72752323</link><description><![CDATA[Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.<br /><br />Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72752323</guid><pubDate>Mon, 29 Jun 2026 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72752323/2026_06_29_3116_1_20260629063401759.mp3" length="21534482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.<br /><br />Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pelningesnių augalų paieškos ne visada sėkmingos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pelningesniu-augalu-paieskos-ne-visada-sekmingos--72701724</link><description><![CDATA[Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?<br />Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui.Tikimasi sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kaip?- aiškina ministerijos kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė. Žemdirbių nuomonės skiriasi: asociacijos Kooperacijos kelias vadovas Jonas Kuzminskas mano, kad numatyti tik kosmetiniai pakeitimai, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pataisos palegvins kooperatyvų veiklą ir gal paskatins plėtrą.<br />Tauragės rajone esantis ūkis „Kanapės galia“ savo išskirtinumu žinomas ne tik rajone. Jo šeimininkas Gintautas Žebelys ekologiškai jau aštuonerius metus augina pluoštines kanapes ir gamina natūralius sertifikuotus ekologiškus produktus: arbatas, baltymus, spaudžia aliejų. Kaip tvarkosi neįprasto ekologinio ūkio šeimininkas ir kam jam Perkūno, Žemynos ir Medeinos medinės skulptūros?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, birželio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72701724</guid><pubDate>Fri, 26 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72701724/2026_06_26_3116_1_20260626063329086.mp3" length="21687455" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?<br />Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui.Tikimasi sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kaip?- aiškina ministerijos kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė. Žemdirbių nuomonės skiriasi: asociacijos Kooperacijos kelias vadovas Jonas Kuzminskas mano, kad numatyti tik kosmetiniai pakeitimai, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pataisos palegvins kooperatyvų veiklą ir gal paskatins plėtrą.<br />Tauragės rajone esantis ūkis „Kanapės galia“ savo išskirtinumu žinomas ne tik rajone. Jo šeimininkas Gintautas Žebelys ekologiškai jau aštuonerius metus augina pluoštines kanapes ir gamina natūralius sertifikuotus ekologiškus produktus: arbatas, baltymus, spaudžia aliejų. Kaip tvarkosi neįprasto ekologinio ūkio šeimininkas ir kam jam Perkūno, Žemynos ir Medeinos medinės skulptūros?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, birželio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbių kooperatyvas gamina aukštos pridėtinės vertės produktus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiu-kooperatyvas-gamina-aukstos-pridetines-vertes-produktus--72683845</link><description><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią produkciją, kurios 95% eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Anot kooperatyvo direktoriaus Ričardo Barakūno, galimybių eksportui dabar bus daugiau, nes Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiandžios gaminti ir eksportuoti produktus pagal tų šalių reikalavimus. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė patvirtinta, kad po 8 mėnesių nesutarimų pavyko rasti bendrą sprendimą ir įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1d.<br />Valstybei priklausančios bendrovės “Genetiniai ištekliai” Šeduvos avininkystės padalinyje laikomos Lietuvos juodgalvių avių geno fondas ir vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinis branduolys. Iš bendrovės fermų įsigytos avys, tarsi, garantuoja ir ūkininkų, ir pavienių augintojų sėkmę. Tačiau, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys akcentuoja, kad patys augintojai turi rūpintis avių vakcinacija ir primena, kad vakcinų įsigijimas kompensuojamas.<br />Birželio mėnesį dvi dešimtys Kupiškio rajono ūkininkų keturias dienas lankėsi Danijoje. Aplankytas žemės ūkio kooperatyvas, ūkininkų ūkiai ir daugelis dalykų kupiškėnus nustebino. Danijos ūkininkai žemės paveldėti negali, neturi žemės ūkio ministerijos. Kas dar stebino? Pasakoja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72683845</guid><pubDate>Thu, 25 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72683845/2026_06_25_3116_1_20260625063420522.mp3" length="21155393" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią produkciją, kurios 95% eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Anot kooperatyvo direktoriaus Ričardo Barakūno, galimybių eksportui dabar bus daugiau, nes Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiandžios gaminti ir eksportuoti produktus pagal tų šalių reikalavimus. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė patvirtinta, kad po 8 mėnesių nesutarimų pavyko rasti bendrą sprendimą ir įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1d.<br />Valstybei priklausančios bendrovės “Genetiniai ištekliai” Šeduvos avininkystės padalinyje laikomos Lietuvos juodgalvių avių geno fondas ir vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinis branduolys. Iš bendrovės fermų įsigytos avys, tarsi, garantuoja ir ūkininkų, ir pavienių augintojų sėkmę. Tačiau, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys akcentuoja, kad patys augintojai turi rūpintis avių vakcinacija ir primena, kad vakcinų įsigijimas kompensuojamas.<br />Birželio mėnesį dvi dešimtys Kupiškio rajono ūkininkų keturias dienas lankėsi Danijoje. Aplankytas žemės ūkio kooperatyvas, ūkininkų ūkiai ir daugelis dalykų kupiškėnus nustebino. Danijos ūkininkai žemės paveldėti negali, neturi žemės ūkio ministerijos. Kas dar stebino? Pasakoja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lomiu-bendruomeneje-gyvos-senosios-joniniu-tradicijos--72683853</link><description><![CDATA[Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ramanauskienė, vietos gyventojas Jonas Elickas, ūkininkas Vaidotas Valinčius ir ilgametė bendruomenės pirmininkė, dabar muziejaus vadovė Elena Bazinienė.<br />Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas Jonas Čapaitis – ketvirta žemdirbių karta giminėje. Pradžią padarė prosenelis, prieš šimtmetį važiavęs užsidirbti į Ameriką ir grįžęs pirko 35 ha žemės. Iki dabar ūkininkauja dėdės, pusbrolis, tėtis ir brolis, bet Jono vardas – vienintelis. Kaip jis švenčia vardadienį, ar netenka kartais ir padirbėti, kaip jis įsivaizduoja paparčio žiedą ir kodėl šį kartą švęs pajūryje su draugais iš Latvijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72683853</guid><pubDate>Wed, 24 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72683853/2026_06_24_3116_1_20260624063141071.mp3" length="21122792" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ramanauskienė, vietos gyventojas Jonas Elickas, ūkininkas Vaidotas Valinčius ir ilgametė bendruomenės pirmininkė, dabar muziejaus vadovė Elena Bazinienė.<br />Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas Jonas Čapaitis – ketvirta žemdirbių karta giminėje. Pradžią padarė prosenelis, prieš šimtmetį važiavęs užsidirbti į Ameriką ir grįžęs pirko 35 ha žemės. Iki dabar ūkininkauja dėdės, pusbrolis, tėtis ir brolis, bet Jono vardas – vienintelis. Kaip jis švenčia vardadienį, ar netenka kartais ir padirbėti, kaip jis įsivaizduoja paparčio žiedą ir kodėl šį kartą švęs pajūryje su draugais iš Latvijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vaikystės pasakomis tapo senelio istorijos apie žirgus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vaikystes-pasakomis-tapo-senelio-istorijos-apie-zirgus--72643701</link><description><![CDATA[Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yra svarbiausia sąlyga. Žirgų mylėtoja pripažįsta, kad ūkyje netrūksta ir nuotykių, kartais užsisvajojusius eržilus sunku motyvuoti ko nors naujo mokytis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72643701</guid><pubDate>Tue, 23 Jun 2026 05:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72643701/2026_06_22_46f0fc2b_3116_f_20260622190930490.mp3" length="14756546" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yra svarbiausia sąlyga. Žirgų mylėtoja pripažįsta, kad ūkyje netrūksta ir nuotykių, kartais užsisvajojusius eržilus sunku motyvuoti ko nors naujo mokytis.]]></itunes:summary><itunes:duration>923</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimines-saknys-tvirtos-ir-po-pusantro-simto-metu--72643779</link><description><![CDATA[Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha. kuria harmoniją tarp žemės, augalų ir žmogaus. Raseinių rajone šalia Butkiškės kaimo Dubysos slėnyje laiko gyvulių, turi sodą, augina daržoves, prižiūri mišką ir teikia baidarių nuomos paslaugas turistams. Dalį derliaus perdirba ir rūpinasi, kad vartotojas atvyktų į ūkį, o ne produktus reikėtų pristatyti vartotojui.<br />Šiomis birželio dienomis gamtoje tikras rojus: žaliuoja, žydi, kvepia, čiulba, o pavaikščioti po mišką ypatingu Akmenų rūžos pažintiniu taku dar ir naudinga. Mat gali pamatyti ir ledynmečio laikotarpio riedulius, sužinoti daugiau apie geomorfologiją, tyrinėti meniškus darbus iš akmenų. Išsamiau apie pažintinį taką pasakoja Vytautas Stonys, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Tytuvėnų regioninio parko patarėjas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72643779</guid><pubDate>Tue, 23 Jun 2026 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72643779/2026_06_23_3116_1_20260623063259093.mp3" length="20752898" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha. kuria harmoniją tarp žemės, augalų ir žmogaus. Raseinių rajone šalia Butkiškės kaimo Dubysos slėnyje laiko gyvulių, turi sodą, augina daržoves, prižiūri mišką ir teikia baidarių nuomos paslaugas turistams. Dalį derliaus perdirba ir rūpinasi, kad vartotojas atvyktų į ūkį, o ne produktus reikėtų pristatyti vartotojui.<br />Šiomis birželio dienomis gamtoje tikras rojus: žaliuoja, žydi, kvepia, čiulba, o pavaikščioti po mišką ypatingu Akmenų rūžos pažintiniu taku dar ir naudinga. Mat gali pamatyti ir ledynmečio laikotarpio riedulius, sužinoti daugiau apie geomorfologiją, tyrinėti meniškus darbus iš akmenų. Išsamiau apie pažintinį taką pasakoja Vytautas Stonys, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Tytuvėnų regioninio parko patarėjas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasėlių deklaravimo ypatumai ir staigmena vėluojantiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paseliu-deklaravimo-ypatumai-ir-staigmena-veluojantiems--72625818</link><description><![CDATA[Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.<br /><br />Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?<br /><br />Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72625818</guid><pubDate>Mon, 22 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72625818/2026_06_22_3116_1_20260622063317921.mp3" length="20672232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.<br /><br />Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?<br /><br />Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Strateginio plano pakeitimai – akivaizdi nauda ūkininkams ir gamtai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/strateginio-plano-pakeitimai-akivaizdi-nauda-ukininkams-ir-gamtai--72596116</link><description><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis. Plačiau pakeitimus vertins ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis ir LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Vasariška įdomybė. Žemės ūkio duomenų centro teigimu, lyginant gegužės mėnesius, šį sezoną šaltibarščiai buvo pigiausi. Jeigu namuose dubenėlis šaltibarščių tekainuos 1,46 centus, tai kavinėje galite sumokėti 7 ar 8 eurus.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“. Išskirtinė pažintis su tautodailininku, drožėju Olegu Ribikausku iš Zarasų rajono. Vyras kuria autentiškas interjero lėles. Pats drožia, pats siuva rūbus ar net damoms nagu palakuoja. Interjero lėlės ne tik fiktyvūs herojai, bet ir gerai pažįstami žmonės: kaimynai, giminės.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72596116</guid><pubDate>Fri, 19 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72596116/2026_06_19_3116_1_20260619063345179.mp3" length="19938296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis. Plačiau pakeitimus vertins ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis ir LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Vasariška įdomybė. Žemės ūkio duomenų centro teigimu, lyginant gegužės mėnesius, šį sezoną šaltibarščiai buvo pigiausi. Jeigu namuose dubenėlis šaltibarščių tekainuos 1,46 centus, tai kavinėje galite sumokėti 7 ar 8 eurus.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“. Išskirtinė pažintis su tautodailininku, drožėju Olegu Ribikausku iš Zarasų rajono. Vyras kuria autentiškas interjero lėles. Pats drožia, pats siuva rūbus ar net damoms nagu palakuoja. Interjero lėlės ne tik fiktyvūs herojai, bet ir gerai pažįstami žmonės: kaimynai, giminės.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1247</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Robotizuotoje pieno fermoje šeimininkauja architektas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/robotizuotoje-pieno-fermoje-seimininkauja-architektas--72574028</link><description><![CDATA[Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra robotizuoti procesai. Nors pienininkystės šaka ir patiria sunkumų, stipriau jaustis leidžia kooperacija.<br />Kraštovaizdžio dizaino studijos domina žmones dėl įvairialypių galimybių. Neretai studentai mokydamiesi jau gauna ir darbo pasiūlymus. Yra galimybių semtis patirties ir užsienyje. Apie šią sritį plačiau pakomentuos Vilniaus kolegijos kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros docentė Inga Jančauskienė.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Žemės ūkio ministerijoje birželio pradžioje lankėsi EK vandenynų ir žuvininkystės komisaras Costas Kadis. Po vizito yra gerų žinių šalies žuvininkystės sektoriui. Plačiau pakomentuos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Vilda Griūnienė.<br /><br />Gimtoji žemė. Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72574028</guid><pubDate>Thu, 18 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72574028/2026_06_18_3116_1_20260618063410033.mp3" length="21044633" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra robotizuoti procesai. Nors pienininkystės šaka ir patiria sunkumų, stipriau jaustis leidžia kooperacija.<br />Kraštovaizdžio dizaino studijos domina žmones dėl įvairialypių galimybių. Neretai studentai mokydamiesi jau gauna ir darbo pasiūlymus. Yra galimybių semtis patirties ir užsienyje. Apie šią sritį plačiau pakomentuos Vilniaus kolegijos kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros docentė Inga Jančauskienė.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Žemės ūkio ministerijoje birželio pradžioje lankėsi EK vandenynų ir žuvininkystės komisaras Costas Kadis. Po vizito yra gerų žinių šalies žuvininkystės sektoriui. Plačiau pakomentuos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Vilda Griūnienė.<br /><br />Gimtoji žemė. Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/baigesi-gincai-del-meslo-tvarkymo-ministrai-pasirase-bendra-susitarima--72558866</link><description><![CDATA[Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimą<br />Po ilgų ieškojimų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai –suderinti. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. ŽŪM duomenimis, tręšiant mėšlu ir neviršijant numatytos normos 170 kilogramų azoto vienam hektarui – tręšimo planų nereikės. LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad ūkininkų lūkesčiai buvo atliepti.<br />Kone 5 dešimtmečius gėlių ūkį Prienų rajone plėtoja Laimutė ir Levutis Barkauskai. Didžiulė ir įvairi gėlių pasiūla leidžia džiuginti ne tik vietinius gyventojus, gėlės parduodamos ir Kaune. Šeima taip pat puošia miestelius įvairių švenčių metu. Laimutė dalijasi patarimais, kokios kompozicijos atlaikys visus vasariškų orų išbandymus.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Kauno rajone puoselėjamą sodybą „Zvimbianti ranča“. Nors sodyboje laikomos bitės ir patys šeimininkai sukasi kaip bitės, nes teritorija didžiulė, gausu gyvūnų. Pakalbinta Jurgita Marazienė sako, kad didžiulė atgaiva jai – levandų laukas ir šimtamečiai medžiai.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72558866</guid><pubDate>Wed, 17 Jun 2026 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72558866/2026_06_17_3116_1_20260617063355632.mp3" length="20324908" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimą
Po ilgų ieškojimų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai –suderinti. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimą<br />Po ilgų ieškojimų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai –suderinti. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. ŽŪM duomenimis, tręšiant mėšlu ir neviršijant numatytos normos 170 kilogramų azoto vienam hektarui – tręšimo planų nereikės. LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad ūkininkų lūkesčiai buvo atliepti.<br />Kone 5 dešimtmečius gėlių ūkį Prienų rajone plėtoja Laimutė ir Levutis Barkauskai. Didžiulė ir įvairi gėlių pasiūla leidžia džiuginti ne tik vietinius gyventojus, gėlės parduodamos ir Kaune. Šeima taip pat puošia miestelius įvairių švenčių metu. Laimutė dalijasi patarimais, kokios kompozicijos atlaikys visus vasariškų orų išbandymus.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Kauno rajone puoselėjamą sodybą „Zvimbianti ranča“. Nors sodyboje laikomos bitės ir patys šeimininkai sukasi kaip bitės, nes teritorija didžiulė, gausu gyvūnų. Pakalbinta Jurgita Marazienė sako, kad didžiulė atgaiva jai – levandų laukas ir šimtamečiai medžiai.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavėlavusiems deklaruoti pasėlius – jokių sankcijų!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavelavusiems-deklaruoti-paselius-jokiu-sankciju--72544112</link><description><![CDATA[Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių stambėjimą, nes plotas išlieka panašus – apie 2,9 milijono hektarų, o pareiškėjų skaičius mažėja.<br /><br />Prienų rajone, Skriaudžiuose, esančiame žirgyne „Jojimo versija“ išskirtinis požiūris į santykį su žirgais. Didžiausias pasiekimas – pasitikėjimas, o tai lemia, kad ūkyje nėra jokios skubos, tik įsiklausymas į žirgus. Žirgyno savininkė Rima Plepienė – lyg ramybės šaltinis.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Gamta jums padėkos, jeigu lubinai žydės vazose, o ne pievose. Kuo lubinai kenkia vietinei augalijai, vabzdžiams – papasakos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Dagmara Žebrauskienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72544112</guid><pubDate>Tue, 16 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72544112/2026_06_16_3116_1_20260616063344300.mp3" length="21173365" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių stambėjimą, nes plotas išlieka panašus – apie 2,9 milijono hektarų, o pareiškėjų skaičius mažėja.<br /><br />Prienų rajone, Skriaudžiuose, esančiame žirgyne „Jojimo versija“ išskirtinis požiūris į santykį su žirgais. Didžiausias pasiekimas – pasitikėjimas, o tai lemia, kad ūkyje nėra jokios skubos, tik įsiklausymas į žirgus. Žirgyno savininkė Rima Plepienė – lyg ramybės šaltinis.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Gamta jums padėkos, jeigu lubinai žydės vazose, o ne pievose. Kuo lubinai kenkia vietinei augalijai, vabzdžiams – papasakos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Dagmara Žebrauskienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sodų saugumo garantas – atsparios lietuviškos veislės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sodu-saugumo-garantas-atsparios-lietuviskos-veisles--72530093</link><description><![CDATA[Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.<br /><br />Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.<br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72530093</guid><pubDate>Mon, 15 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72530093/2026_06_15_3116_1_20260615063407380.mp3" length="22085770" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.<br /><br />Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.<br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Radijo dėdė“ Petras Babickas - prieš šimtmetį prasidėjusios istorijos pradininkas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijo-dede-petras-babickas-pries-simtmeti-prasidejusios-istorijos-pradininkas--72493272</link><description><![CDATA[Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.<br /><br />Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72493272</guid><pubDate>Fri, 12 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72493272/2026_06_12_3116_1_20260612063158524.mp3" length="20475791" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.<br /><br />Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiemet ankstyvo medaus derlius – kuklesnis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siemet-ankstyvo-medaus-derlius-kuklesnis--72476496</link><description><![CDATA[Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.<br /><br />Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV Kongresas planuoja nutraukti. Reportažas apie JAV ūkininkų baimes ir laukiančius pokyčius.<br /><br />Kelmės rajone, Kurtuvėnų regioninio parko širdyje, miškų apsuptyje įsikūrusi Jautmalkės gamtos mokykla. Apie čia laukiančias veiklas, gamtos pažinimo galimybes ir čia gyvenančias vištas pasakoja mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72476496</guid><pubDate>Thu, 11 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72476496/2026_06_11_3116_1_20260611063322229.mp3" length="20777558" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.<br /><br />Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV Kongresas planuoja nutraukti. Reportažas apie JAV ūkininkų baimes ir laukiančius pokyčius.<br /><br />Kelmės rajone, Kurtuvėnų regioninio parko širdyje, miškų apsuptyje įsikūrusi Jautmalkės gamtos mokykla. Apie čia laukiančias veiklas, gamtos pažinimo galimybes ir čia gyvenančias vištas pasakoja mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunų ūkininkų įsikūrimas: rūpesčiai pateikus paraišką nesibaigia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunu-ukininku-isikurimas-rupesciai-pateikus-paraiska-nesibaigia--72451102</link><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72451102</guid><pubDate>Wed, 10 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72451102/2026_06_10_3116_1_20260610063309493.mp3" length="20703997" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunuoliai žinių apie žemdirbystę vasarą semiasi ūkiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunuoliai-ziniu-apie-zemdirbyste-vasara-semiasi-ukiuose--72429895</link><description><![CDATA[Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.<br /><br />Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.<br /><br />Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72429895</guid><pubDate>Tue, 09 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72429895/2026_06_09_3116_1_20260609063328104.mp3" length="21035020" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.<br /><br />Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.<br /><br />Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Perpildyta rinka bulvių augintojų neišgąsdino</title><link>https://www.spreaker.com/episode/perpildyta-rinka-bulviu-augintoju-neisgasdino--72411136</link><description><![CDATA[Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.<br /><br />Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.<br /><br />Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72411136</guid><pubDate>Mon, 08 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72411136/2026_06_08_3116_1_20260608063349886.mp3" length="20619987" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.<br /><br />Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.<br /><br />Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Istorija, kodėl Kauno radiofonas kartojo dainą „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istorija-kodel-kauno-radiofonas-kartojo-daina-tykiai-tykiai-nemunelis-teka--72362071</link><description><![CDATA[Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.<br />Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72362071</guid><pubDate>Fri, 05 Jun 2026 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72362071/2026_06_05_3116_1_20260605063250057.mp3" length="20560219" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.<br />Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Už medžius ganyklose – be išmokų ir su „apleistos žemės“ etikete</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uz-medzius-ganyklose-be-ismoku-ir-su-apleistos-zemes-etikete--72337257</link><description><![CDATA[Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.<br />Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.<br />Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72337257</guid><pubDate>Thu, 04 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72337257/2026_06_04_3116_1_20260604063346374.mp3" length="20463670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.<br />Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.<br />Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lėtos sraigės – greiti pinigai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/letos-sraiges-greiti-pinigai--72318813</link><description><![CDATA[„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.<br />Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.<br />Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.<br /><br />Vedėja – Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72318813</guid><pubDate>Wed, 03 Jun 2026 10:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72318813/2026_06_03_06d755ea_3116_f_20260603132200366.mp3" length="2903102" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.
Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.<br />Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.<br />Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.<br /><br />Vedėja – Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>182</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai kritikuoja žemės aukcionus: „gerai veikianti sistema“ – melas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-kritikuoja-zemes-aukcionus-gerai-veikianti-sistema-melas--72312873</link><description><![CDATA[Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.<br />Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.<br />Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72312873</guid><pubDate>Wed, 03 Jun 2026 04:31:30 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72312873/2026_06_03_3116_1_20260603063329550.mp3" length="20772124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.<br />Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.<br />Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš šiukšlyno – į galeriją: Stimpanko dirbtuvių istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-siukslyno-i-galerija-stimpanko-dirbtuviu-istorija--72298726</link><description><![CDATA[Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72298726</guid><pubDate>Tue, 02 Jun 2026 14:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72298726/2026_06_02_881c5885_3116_f_20260602165003741.mp3" length="6565261" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>411</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Braškės lentynose visus metus, bet skonis ateina su vasara</title><link>https://www.spreaker.com/episode/braskes-lentynose-visus-metus-bet-skonis-ateina-su-vasara--72290245</link><description><![CDATA[Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.<br />Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.<br />„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72290245</guid><pubDate>Tue, 02 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72290245/2026_06_02_3116_1_20260602063352309.mp3" length="20093358" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.<br />Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.<br />„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.]]></itunes:summary><itunes:duration>1256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuris įvertinimas teisingas: „Metų ūkis“ ar „Siaubo ferma“?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuris-ivertinimas-teisingas-metu-ukis-ar-siaubo-ferma--72275681</link><description><![CDATA[Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72275681</guid><pubDate>Mon, 01 Jun 2026 10:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72275681/2026_06_01_45ba4e27_3116_f_20260601133636902.mp3" length="7999684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>500</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>100 metų žemdirbių savivaldai – svarbi vertybė Lietuvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/100-metu-zemdirbiu-savivaldai-svarbi-vertybe-lietuvai--72269889</link><description><![CDATA[„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.<br />Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.<br />Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.<br />Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72269889</guid><pubDate>Mon, 01 Jun 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72269889/2026_06_01_3116_1_20260601063314320.mp3" length="20484568" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.
Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.<br />Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.<br />Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.<br />Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radijas buvo stebuklas, kainavęs 6 bekonus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radijas-buvo-stebuklas-kainaves-6-bekonus--72221393</link><description><![CDATA[Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.<br />Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72221393</guid><pubDate>Fri, 29 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72221393/2026_05_29_3116_1_20260529063341718.mp3" length="20499197" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.<br />Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bendrosios žemės ūkio politikos Europos Sąjungoje neliks</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bendrosios-zemes-ukio-politikos-europos-sajungoje-neliks--72201017</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?<br />Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.<br />Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72201017</guid><pubDate>Thu, 28 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72201017/2026_05_28_3116_1_20260528063401215.mp3" length="21298753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?<br />Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.<br />Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunojo ūkininko tėvadienis per darbymetį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunojo-ukininko-tevadienis-per-darbymeti--72179046</link><description><![CDATA[170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.<br />Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.<br />Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72179046</guid><pubDate>Wed, 27 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72179046/2026_05_27_3116_1_20260527063349955.mp3" length="20517587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.<br />Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.<br />Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Fermoje dirba robotai ir dirbtinis intelektas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/fermoje-dirba-robotai-ir-dirbtinis-intelektas--72167617</link><description><![CDATA[Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.<br />Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.<br />Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72167617</guid><pubDate>Tue, 26 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72167617/2026_05_26_3116_1_20260526063344856.mp3" length="20630436" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.<br />Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.<br />Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos ūkininkų sąjungos vairą perima jaunimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-ukininku-sajungos-vaira-perima-jaunimas--72152310</link><description><![CDATA[Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.<br />Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72152310</guid><pubDate>Mon, 25 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72152310/2026_05_25_3116_1_20260525063328560.mp3" length="20563562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.<br />Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai: dabar gelbsti lengvatinės paskolos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-dabar-gelbsti-lengvatines-paskolos--72113077</link><description><![CDATA[Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir investicijų svarbą į aukštesnę pridėtinę vertę. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad susidomėjimas lengvatinėmis paskolomis – rekordinis.<br /><br />Užmegzti ryšį su žirgu ne taip paprasta. Kaip sako Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, esančio žirgyno „Gintarinė pasaga“ vadovė, veterinarė Digna Petkinytė, svarbu ne tik žirgo emocinė, fizinė būklė, bet ir žmogaus pasiruošimas.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vaiva Narušienė visada turėjo dvi svajones – gyventi arčiau gamtos ir įkurti baleto studiją. Abi jos išsipildė. Iš Kauno ji persikraustė į Kaišiadorių rajoną, o Rumšiškėse atidarė baleto mokyklą. Tiesa, Vaiva pripažįsta, kad pasirinkusi tautinių šokių kryptį sulauktų daugiau norinčiųjų ir pritariančiųjų jos veiklai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72113077</guid><pubDate>Fri, 22 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72113077/2026_05_22_3116_1_20260522063429024.mp3" length="20153544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir investicijų svarbą į aukštesnę pridėtinę vertę. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad susidomėjimas lengvatinėmis paskolomis – rekordinis.<br /><br />Užmegzti ryšį su žirgu ne taip paprasta. Kaip sako Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, esančio žirgyno „Gintarinė pasaga“ vadovė, veterinarė Digna Petkinytė, svarbu ne tik žirgo emocinė, fizinė būklė, bet ir žmogaus pasiruošimas.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vaiva Narušienė visada turėjo dvi svajones – gyventi arčiau gamtos ir įkurti baleto studiją. Abi jos išsipildė. Iš Kauno ji persikraustė į Kaišiadorių rajoną, o Rumšiškėse atidarė baleto mokyklą. Tiesa, Vaiva pripažįsta, kad pasirinkusi tautinių šokių kryptį sulauktų daugiau norinčiųjų ir pritariančiųjų jos veiklai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atsižvelgta į jaunųjų ūkininkų pastangas – sulauks daugiau pagalbos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atsizvelgta-i-jaunuju-ukininku-pastangas-sulauks-daugiau-pagalbos--72092872</link><description><![CDATA[Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla būtų sėkminga, reikalingos ir mentorystės programos, pasitikėjimas valdžios institucijomis. Siekdami vieni kitus suprasti geriau, šią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais.<br />Kelis dešimtmečius sėkmingai gėlininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja Goštautų šeima. Daugiau nei 40 arų šiltnamyje šį pavasarį tyvuliuoja tikra margaspalvių žiedų jūra. Goštautai džiaugiasi, kad jų gėles vertina ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, pirkėjų netrūksta ir iš Latvijos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72092872</guid><pubDate>Thu, 21 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72092872/2026_05_21_3116_1_20260521063447824.mp3" length="20165247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA)...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla būtų sėkminga, reikalingos ir mentorystės programos, pasitikėjimas valdžios institucijomis. Siekdami vieni kitus suprasti geriau, šią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais.<br />Kelis dešimtmečius sėkmingai gėlininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja Goštautų šeima. Daugiau nei 40 arų šiltnamyje šį pavasarį tyvuliuoja tikra margaspalvių žiedų jūra. Goštautai džiaugiasi, kad jų gėles vertina ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, pirkėjų netrūksta ir iš Latvijos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įveisiant miškus populiarėja beržai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/iveisiant-miskus-populiareja-berzai--72078658</link><description><![CDATA[Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.<br />Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72078658</guid><pubDate>Wed, 20 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72078658/2026_05_20_3116_1_20260520063406374.mp3" length="21265734" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.<br />Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kartais ekologams tenka pagrįsti didelį derliaus kiekį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kartais-ekologams-tenka-pagristi-dideli-derliaus-kieki--72064627</link><description><![CDATA[<br />Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.<br />15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojanti Gagų šeima džiaugiasi radusi, kur realizuoti smidrus. Bendradarbiauja su žemės ūkio kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“, taip smidrai atsiduria prekybos tinkluose.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kodėl gamtosaugai šalia Merkinės Pastraujo saloje pasitelkti herefordų veislės galvijai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72064627</guid><pubDate>Tue, 19 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72064627/2026_05_19_3116_1_20260519063357783.mp3" length="20645064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.<br />15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojanti Gagų šeima džiaugiasi radusi, kur realizuoti smidrus. Bendradarbiauja su žemės ūkio kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“, taip smidrai atsiduria prekybos tinkluose.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kodėl gamtosaugai šalia Merkinės Pastraujo saloje pasitelkti herefordų veislės galvijai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų mokymai atskleidė spragas institucijose: pasitikėjimą keis griežta kontrolė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-mokymai-atskleide-spragas-institucijose-pasitikejima-keis-griezta-kontrole--72050460</link><description><![CDATA[Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.<br />Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72050460</guid><pubDate>Mon, 18 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72050460/2026_05_18_3116_1_20260518063445258.mp3" length="20994478" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.<br />Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Patirtys, kurios gimsta Amatų kalnelyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/patirtys-kurios-gimsta-amatu-kalnelyje--72024221</link><description><![CDATA[Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72024221</guid><pubDate>Sat, 16 May 2026 06:00:04 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72024221/2026_05_15_8f4b1279_3116_f_20260515195340450.mp3" length="8706934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>545</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kultūra ant stalo: Šilinės bistro istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kultura-ant-stalo-silines-bistro-istorijos--72019427</link><description><![CDATA[Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.<br />Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72019427</guid><pubDate>Fri, 15 May 2026 12:22:32 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72019427/2026_05_15_ea5f312e_3116_f_20260515152059593.mp3" length="10487127" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.<br />Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>656</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ministerijos mėšlu apkratytos nebuvo, mat suskubo patenkinti ūkininkų reikalavimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ministerijos-meslu-apkratytos-nebuvo-mat-suskubo-patenkinti-ukininku-reikalavima--72015428</link><description><![CDATA[Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atidedamas. Atšauktas bus tik tada, kai ministerijos pasirašys susitarimą, mat dėl jo ūkininkams teko ministerijų slenksčius minti net dvejus metus.<br />„Šilinės keltininkas“ – Iveta ir Dariaus Balserių puoselėjamas bistro, gimęs iš noro atgaivinti tarpukario Lietuvos buitį, skonį ir šeimos tradicijas. Čia svečius pasitinka autentiški to laikmečio patiekalai, istorijos ir šiluma, o ore tvyro duonkepėje kepamo kugelio kvapas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72015428</guid><pubDate>Fri, 15 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72015428/2026_05_15_3116_1_20260515063443049.mp3" length="20300248" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atidedamas. Atšauktas bus tik tada, kai ministerijos pasirašys susitarimą, mat dėl jo ūkininkams teko ministerijų slenksčius minti net dvejus metus.<br />„Šilinės keltininkas“ – Iveta ir Dariaus Balserių puoselėjamas bistro, gimęs iš noro atgaivinti tarpukario Lietuvos buitį, skonį ir šeimos tradicijas. Čia svečius pasitinka autentiški to laikmečio patiekalai, istorijos ir šiluma, o ore tvyro duonkepėje kepamo kugelio kvapas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvoje elninių gyvūnų augintojai išgyvena nuosmukį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvoje-elniniu-gyvunu-augintojai-isgyvena-nuosmuki--72000538</link><description><![CDATA[Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.<br />Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.<br />Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/72000538</guid><pubDate>Thu, 14 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/72000538/2026_05_14_3116_1_20260514063307080.mp3" length="20469522" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.<br />Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.<br />Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirkėjai nusiteikę pieno produktus pirkti tiesiai iš ūkininkų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirkejai-nusiteike-pieno-produktus-pirkti-tiesiai-is-ukininku--71987478</link><description><![CDATA[Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.<br />Dronai skraido ir Lietuvoje. Valstybinei darbo inspekcijai dronai tapo tikrais pagalbininkai stebint ūkininkų laukuose vykstančius darbus. Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis<br />darbo inspektorius Aidas Šiurkus teigia, kad pasitelkiant dronus pavyksta užkardyti darbo saugos, sveikatos pažeidimus ir kovoti su nelegaliu darbu žemės ūkyje.<br />Šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugą atlieka tik viena įmonė Lietuvoje, Rietavo savivaldybėje įsikūrusi „Biovast“. Įmonei teko tvarkytis ir su pastaraisiais metais kilusio kiaulių maro, ir paukščių gripo gaišenomis bei utilizuoti likviduotus gyvūnus.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71987478</guid><pubDate>Wed, 13 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71987478/2026_05_13_3116_1_20260513063324690.mp3" length="20319056" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.<br />Dronai skraido ir Lietuvoje. Valstybinei darbo inspekcijai dronai tapo tikrais pagalbininkai stebint ūkininkų laukuose vykstančius darbus. Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis<br />darbo inspektorius Aidas Šiurkus teigia, kad pasitelkiant dronus pavyksta užkardyti darbo saugos, sveikatos pažeidimus ir kovoti su nelegaliu darbu žemės ūkyje.<br />Šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugą atlieka tik viena įmonė Lietuvoje, Rietavo savivaldybėje įsikūrusi „Biovast“. Įmonei teko tvarkytis ir su pastaraisiais metais kilusio kiaulių maro, ir paukščių gripo gaišenomis bei utilizuoti likviduotus gyvūnus.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunų šeimų bendruomenė tapo paskata grįžti į gimtinę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunu-seimu-bendruomene-tapo-paskata-grizti-i-gimtine--71969219</link><description><![CDATA[Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.<br />Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.<br />Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71969219</guid><pubDate>Tue, 12 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71969219/2026_05_12_3116_1_20260512063342240.mp3" length="21283706" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.<br />Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.<br />Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio išgyvenimo strategija: visada būti pasiruošus krizei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-isgyvenimo-strategija-visada-buti-pasiruosus-krizei--71954489</link><description><![CDATA[Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.<br />Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.<br />Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71954489</guid><pubDate>Mon, 11 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71954489/2026_05_11_3116_1_20260511080638787.mp3" length="20122226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.<br />Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.<br />Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laukuose ir soduose karaliauja tulpės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laukuose-ir-soduose-karaliauja-tulpes--71937195</link><description><![CDATA[Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.<br /><br />Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.<br /><br />Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71937195</guid><pubDate>Fri, 08 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71937195/2026_05_08_3116_1_20260508063333392.mp3" length="20272245" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.<br /><br />Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.<br /><br />Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkams – daugiau galimybių diegti trumpąsias grandines</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkams-daugiau-galimybiu-diegti-trumpasias-grandines--71903162</link><description><![CDATA[Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina mažųjų gamintojų priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, numatytos tikslinės investicijos, apie kurias pasakoja Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.<br /><br />Avių vilna ir įvairus jos panaudojimas – nuo jaukių suvenyrų iki patogių šlepečių. Kristina Milišiūnienė, ūkininkaujanti Biržų rajone, stengiasi priminti žmonėms apie avių vilnos teikiamą naudą ir labai įvairius panaudojimo būdus.<br /><br />Tailande vienas svarbiausių užauginamų žemės ūkio produktų – ryžiai. Įprastai per metus nuimami du derliai. Po jų likusios ražienos neretai padegamos, o tai sukelia daug nemalonumų ne tik vietos kaimų, bet ir miestų gyventojams. Siekiant mažinti pavasarinį smogą Tailande, ūkininkai raginami naudoti mikrobiologinius produktus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71903162</guid><pubDate>Thu, 07 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71903162/2026_05_07_3116_1_20260507063322341.mp3" length="20498779" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina mažųjų gamintojų priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina mažųjų gamintojų priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, numatytos tikslinės investicijos, apie kurias pasakoja Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.<br /><br />Avių vilna ir įvairus jos panaudojimas – nuo jaukių suvenyrų iki patogių šlepečių. Kristina Milišiūnienė, ūkininkaujanti Biržų rajone, stengiasi priminti žmonėms apie avių vilnos teikiamą naudą ir labai įvairius panaudojimo būdus.<br /><br />Tailande vienas svarbiausių užauginamų žemės ūkio produktų – ryžiai. Įprastai per metus nuimami du derliai. Po jų likusios ražienos neretai padegamos, o tai sukelia daug nemalonumų ne tik vietos kaimų, bet ir miestų gyventojams. Siekiant mažinti pavasarinį smogą Tailande, ūkininkai raginami naudoti mikrobiologinius produktus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grybų dvaro arklidėse - tik laimingi žirgai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grybu-dvaro-arklidese-tik-laimingi-zirgai--71885274</link><description><![CDATA[Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.<br /><br />Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.<br /><br />Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71885274</guid><pubDate>Wed, 06 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71885274/2026_05_06_3116_1_20260506063312139.mp3" length="21973339" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.<br /><br />Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.<br /><br />Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1374</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme--71870387</link><description><![CDATA[Gimtoji žemė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71870387</guid><pubDate>Tue, 05 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71870387/2026_05_05_3116_1_20260505063334477.mp3" length="20419784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gimtoji žemė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gimtoji žemė]]></itunes:summary><itunes:duration>1277</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai grūdas pasakoja savą istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-grudas-pasakoja-sava-istorija--71848643</link><description><![CDATA[„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.<br /><br />Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.<br /><br />Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71848643</guid><pubDate>Mon, 04 May 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71848643/2026_05_04_3116_1_20260504063355888.mp3" length="20177786" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.<br /><br />Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.<br /><br />Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1262</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tradicinis šeimos ūkio pamatas tvirtas ir po šimtmečio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tradicinis-seimos-ukio-pamatas-tvirtas-ir-po-simtmecio--71813581</link><description><![CDATA[Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga vieno hektaro braškyną, kuris ir išlaiko šeimą, Darbo daug, nuo pavasario iki rudens be laisvadienių, bet tvirtai ir su humoru, kuris nedingsta ir per darbymečius. Pokalbis su Lina ir Gintautu Druskiniais renkant akmenis nuo lauko, kur bus sodinami braškių daigai.<br />Lietuvos dailininkų sąjungos narys, architektas, skulptorius, karikatūristas, poetas, pasakotojas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, gyvenantis Vilniuje, bet puošiantis uošviją. Mielagėnuose mediniai drožiniai puošia ne tik erdves prie bažnyčios. Miestelio seniūnas Adas Trakymas ir skulptorius pasakoja apie sumanymus ir jų svarbą vietos gyventojams.<br />Kaišiadorių rajono savivaldybė už drąsią metų naujieną – „Siaubo mokyklą“ apdovanojo Daną Davidavičių ir Tautvydą Levicką, kurie jau neveikiančioje Zubiškių kaimo mokykloje įkūrė unikalią pramogų vietą. Kelionė po kūrybingai įrengtas erdvės nustebina net visko mačiusius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71813581</guid><pubDate>Fri, 01 May 2026 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71813581/2026_05_01_3116_1_20260430171903531.mp3" length="24002968" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga vieno hektaro braškyną, kuris ir išlaiko šeimą, Darbo daug, nuo pavasario iki rudens be laisvadienių, bet tvirtai ir su humoru, kuris nedingsta ir per darbymečius. Pokalbis su Lina ir Gintautu Druskiniais renkant akmenis nuo lauko, kur bus sodinami braškių daigai.<br />Lietuvos dailininkų sąjungos narys, architektas, skulptorius, karikatūristas, poetas, pasakotojas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, gyvenantis Vilniuje, bet puošiantis uošviją. Mielagėnuose mediniai drožiniai puošia ne tik erdves prie bažnyčios. Miestelio seniūnas Adas Trakymas ir skulptorius pasakoja apie sumanymus ir jų svarbą vietos gyventojams.<br />Kaišiadorių rajono savivaldybė už drąsią metų naujieną – „Siaubo mokyklą“ apdovanojo Daną Davidavičių ir Tautvydą Levicką, kurie jau neveikiančioje Zubiškių kaimo mokykloje įkūrė unikalią pramogų vietą. Kelionė po kūrybingai įrengtas erdvės nustebina net visko mačiusius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1501</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lengvatinių paskolų žemės ūkiui teikimo sąlygas taisė ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lengvatiniu-paskolu-zemes-ukiui-teikimo-salygas-taise-ukininkai--71771810</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių, numatyta mažai lėšų, o svarbiausia vėluoja pusmetį. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad sąlygose padaryti pakeitimai ir dabar turėtų atitikti žemdirbių lūkesčius.<br />Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Ramūnas Jurkus laiko 90 melžiamų karvių ir per dieną primelžia apie 2 tonas pieno. Tačiau galą su galu vos suduria dėl nuolat didėjančių gamybos sąnaudų. Piktinasi netolygiu naudos iš pieno pasidalinimu tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Nors pats tęsia tėčio ūkyje pradėtus darbus, bet savo vaikams nelinki perimti pieno ūkį.<br />Danijoje šiemet pradeda galioti Žalioji Trišalė sutartis, kuria siekiama beveik 400 tūkst. ha. paimti iš ūkininkų ir paversti miškais ar pievomis. Tam sukurta speciali nepriklausoma ministerija. Kodėl nesipiktina ūkininkai? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71771810</guid><pubDate>Thu, 30 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71771810/2026_04_30_3116_1_20260430063319937.mp3" length="20061593" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių, numatyta mažai lėšų, o svarbiausia vėluoja pusmetį. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad sąlygose padaryti pakeitimai ir dabar turėtų atitikti žemdirbių lūkesčius.<br />Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Ramūnas Jurkus laiko 90 melžiamų karvių ir per dieną primelžia apie 2 tonas pieno. Tačiau galą su galu vos suduria dėl nuolat didėjančių gamybos sąnaudų. Piktinasi netolygiu naudos iš pieno pasidalinimu tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Nors pats tęsia tėčio ūkyje pradėtus darbus, bet savo vaikams nelinki perimti pieno ūkį.<br />Danijoje šiemet pradeda galioti Žalioji Trišalė sutartis, kuria siekiama beveik 400 tūkst. ha. paimti iš ūkininkų ir paversti miškais ar pievomis. Tam sukurta speciali nepriklausoma ministerija. Kodėl nesipiktina ūkininkai? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1254</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prancūzas pataria lietuviams kaip išsaugoti kooperatyvus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prancuzas-pataria-lietuviams-kaip-issaugoti-kooperatyvus--71731312</link><description><![CDATA[<br />Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas mano, kad perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus. Kodėl susibūrusiems žemdirbiams pieno sektoriuje svarbu išlikti, kodėl Prancūzams kooperacija įaugusi į kraują ir ko iš jų gali pasimokyti lietuviai?<br />Vilniečių šeima populiarina atokų Adutiškio miestelį. Švenčionių rajono pakraštyje esančiame miestelyje jau lankėsi žmonės iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio, su kokybiškais patogumais, jaukioje sodyboje ant Kamajos kranto. Čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai, prieš keletą metų įsigiję buvusį, tris dešimtmečius nenaudojamą viešosios pirties pastatą, pertvarkė jį iš esmės. Dabar tai sodyba “Gluosnių pirtis”. Kuo ji ypatinga?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71731312</guid><pubDate>Wed, 29 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71731312/2026_04_29_3116_1_20260429063509289.mp3" length="20550606" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas mano, kad perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus. Kodėl susibūrusiems žemdirbiams pieno sektoriuje svarbu išlikti, kodėl Prancūzams kooperacija įaugusi į kraują ir ko iš jų gali pasimokyti lietuviai?<br />Vilniečių šeima populiarina atokų Adutiškio miestelį. Švenčionių rajono pakraštyje esančiame miestelyje jau lankėsi žmonės iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio, su kokybiškais patogumais, jaukioje sodyboje ant Kamajos kranto. Čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai, prieš keletą metų įsigiję buvusį, tris dešimtmečius nenaudojamą viešosios pirties pastatą, pertvarkė jį iš esmės. Dabar tai sodyba “Gluosnių pirtis”. Kuo ji ypatinga?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai turi svertų Briuselio politikams paspausti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-turi-svertu-briuselio-politikams-paspausti--71702730</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nepasitenkinimas ir siūlymai politikams išdėstyti trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių visuomeninių organizacijų deklaracijoje. Europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad deklaracija – lengva spaudimo priemonė, nes žemdirbiai moka protestuoti su traktoriais, gerokai patriukšmauti Briuselio centre. Anot politiko, būna atvejų, kai EK pareigūnai ir politikai po protestų kooreguoja savo siūlymus.<br />Gyvulininkystė dabar išgyvena sunkmetį. Drastiškai mažėja pieno ūkių, net ir mėsinių galvijų augintojai sunkiai verčiasi. Plungės rajone Lazdenių kaime 150 limuzinų auginantis Rimvydas Šimkus rado sprendimą kaip išgyventi ir plėsti bandą. Jis šviežią mėsą parduoda tiesiai vartotojams, todėl pridėtinė vertė lieka ūkininkui.<br />Gyvendamas unikaliame gamtos kampelyje bitininkas, inžinierius hidrotechnikas Albinas Maslauskas daug dėmesio skiria ir paukščiams. Jo padarytuose inkiluose senoje sodyboje peri varnėnai, kikiliai, liepsnelės ir net pelėdos su šikšnosparniais. Kaip dar jis rūpinasi gamta?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71702730</guid><pubDate>Tue, 28 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71702730/2026_04_28_3116_1_20260428063331316.mp3" length="21125718" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nepasitenkinimas ir siūlymai politikams išdėstyti trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių visuomeninių organizacijų deklaracijoje. Europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad deklaracija – lengva spaudimo priemonė, nes žemdirbiai moka protestuoti su traktoriais, gerokai patriukšmauti Briuselio centre. Anot politiko, būna atvejų, kai EK pareigūnai ir politikai po protestų kooreguoja savo siūlymus.<br />Gyvulininkystė dabar išgyvena sunkmetį. Drastiškai mažėja pieno ūkių, net ir mėsinių galvijų augintojai sunkiai verčiasi. Plungės rajone Lazdenių kaime 150 limuzinų auginantis Rimvydas Šimkus rado sprendimą kaip išgyventi ir plėsti bandą. Jis šviežią mėsą parduoda tiesiai vartotojams, todėl pridėtinė vertė lieka ūkininkui.<br />Gyvendamas unikaliame gamtos kampelyje bitininkas, inžinierius hidrotechnikas Albinas Maslauskas daug dėmesio skiria ir paukščiams. Jo padarytuose inkiluose senoje sodyboje peri varnėnai, kikiliai, liepsnelės ir net pelėdos su šikšnosparniais. Kaip dar jis rūpinasi gamta?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įstatymas priimtas prieš pusmetį, bet kol kas negalioja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/istatymas-priimtas-pries-pusmeti-bet-kol-kas-negalioja--71663659</link><description><![CDATA[Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas jau antrą kartą, atlikdamas parlamentinę kontrolę, ragina departamentą klausytis Seimo teisininkų aiškinimo, bet padėtis nesikeičia. Anot komiteto pirmininko Bronio Ropės, reikia iš naujo taisyti įstatymą arba perdirbėjai turi kreiptis į teismą. Nesutarimas aptartas ir Vyriausybės valandoje Seime, informuota premjerė, bet departamento skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis nuomonės nekeičia.<br />Švenčionių rajone Medinos kaime gyvenantis miškininkas Eimutis Valiukas domisi krašto istorija, rengia ekskursijas po apylinkes, kur vyko pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Turi nemažą žemėje rastų įvairių karą primenančių daiktų kolekciją ir pats rekonstruoja, siekda-mas išlaikyti autentiškumą, šimtametį namą. Turėti savo namą miške – jo vaikystės svajonė.<br />Didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Tveruose. Verta daugiau žinoti apie unikalų Rietavo savivaldybės miestelyje išsaugotą pastatą, jame esančius vargonus ir retą instrumentą kleketą. Išsamiai pasakoja vietos gyventojas, miestelio gidas Kazys Praeras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71663659</guid><pubDate>Mon, 27 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71663659/2026_04_27_3116_1_20260427063351414.mp3" length="20543500" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas jau antrą kartą, atlikdamas parlamentinę kontrolę, ragina departamentą klausytis Seimo teisininkų aiškinimo, bet padėtis nesikeičia. Anot komiteto pirmininko Bronio Ropės, reikia iš naujo taisyti įstatymą arba perdirbėjai turi kreiptis į teismą. Nesutarimas aptartas ir Vyriausybės valandoje Seime, informuota premjerė, bet departamento skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis nuomonės nekeičia.<br />Švenčionių rajone Medinos kaime gyvenantis miškininkas Eimutis Valiukas domisi krašto istorija, rengia ekskursijas po apylinkes, kur vyko pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Turi nemažą žemėje rastų įvairių karą primenančių daiktų kolekciją ir pats rekonstruoja, siekda-mas išlaikyti autentiškumą, šimtametį namą. Turėti savo namą miške – jo vaikystės svajonė.<br />Didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Tveruose. Verta daugiau žinoti apie unikalų Rietavo savivaldybės miestelyje išsaugotą pastatą, jame esančius vargonus ir retą instrumentą kleketą. Išsamiai pasakoja vietos gyventojas, miestelio gidas Kazys Praeras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>92 metų Zofijos gyvenimas: nuo mokytojavimo iki ūkininkavimo, bet visuomet su radiju</title><link>https://www.spreaker.com/episode/92-metu-zofijos-gyvenimas-nuo-mokytojavimo-iki-ukininkavimo-bet-visuomet-su-radiju--71605042</link><description><![CDATA[Balandžio 24-osios penktadienio laidoje girdėsite pasakojimą, skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti. Mažeikių rajone, Židikų kaime, gyvenanti 92 metų Zofija Žypraitė-Šličienė atsimena, kad pirmasis radijo aparatas namuose atsirado, kai jai buvo ketveri. Jis buvo nupirktas už grūdus, įsigyjant antrą teko ir kiaulę parduoti. Chemijos ir biologijos mokytoja dirbusi Zofija dėl netinkamų darbo sąlygų prarado balsą, todėl mokytojauti nebegalėjo, tad ėmėsi ūkio darbų. Daug visko gyvenime matyta, nelengvų sprendimų būta, bet dabar ilgaamžė pašnekovė Zofija gyvena apsupta vaikų, anūkų ir net 12 proanūkių, pasakoja jiems savo atsiminimus. Kaip radijo svarbą skirtingais dešimtmečiais vertina Zofija ir koks trijų skirtingų kartų požiūris į radiją, išgirsite penktadienio „Gimtojoje žemėje“.<br /><br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71605042</guid><pubDate>Fri, 24 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71605042/2026_04_24_3116_1_20260424063254912.mp3" length="20212895" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 24-osios penktadienio laidoje girdėsite pasakojimą, skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti. Mažeikių rajone, Židikų kaime, gyvenanti 92 metų Zofija Žypraitė-Šličienė atsimena, kad pirmasis radijo aparatas namuose atsirado, kai jai buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 24-osios penktadienio laidoje girdėsite pasakojimą, skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti. Mažeikių rajone, Židikų kaime, gyvenanti 92 metų Zofija Žypraitė-Šličienė atsimena, kad pirmasis radijo aparatas namuose atsirado, kai jai buvo ketveri. Jis buvo nupirktas už grūdus, įsigyjant antrą teko ir kiaulę parduoti. Chemijos ir biologijos mokytoja dirbusi Zofija dėl netinkamų darbo sąlygų prarado balsą, todėl mokytojauti nebegalėjo, tad ėmėsi ūkio darbų. Daug visko gyvenime matyta, nelengvų sprendimų būta, bet dabar ilgaamžė pašnekovė Zofija gyvena apsupta vaikų, anūkų ir net 12 proanūkių, pasakoja jiems savo atsiminimus. Kaip radijo svarbą skirtingais dešimtmečiais vertina Zofija ir koks trijų skirtingų kartų požiūris į radiją, išgirsite penktadienio „Gimtojoje žemėje“.<br /><br /><br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išardytas jaunųjų ūkininkų veiklą imitavusių asmenų tinklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/isardytas-jaunuju-ukininku-veikla-imitavusiu-asmenu-tinklas--71581489</link><description><![CDATA[Po kiek daugiau nei dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo užkardyta Lietuvoje veikusi ir Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių jaunųjų ūkininkų grupė, kuri, klastodama dokumentus, apgaule padarė turtinę žalą, siekiančią daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad dėl to nereikia griežtinti reikalavimų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžia šios situacijos moralinę žalą jaunųjų ūkininkų bendruomenei.<br /><br />Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Dažniausiai produkciją pristato savo ūkyje per edukacijas.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Lietuvos mėsos ir kiaušinių produktų eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Singapūro rinka – baigiamos derinti paskutinės būsimos prekybos detalės. Ypatingas dėmesys išskirtinės kokybės produkcijai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71581489</guid><pubDate>Thu, 23 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71581489/2026_04_23_3116_1_20260423063248104.mp3" length="20162322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po kiek daugiau nei dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo užkardyta Lietuvoje veikusi ir Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių jaunųjų ūkininkų grupė, kuri, klastodama dokumentus, apgaule padarė turtinę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po kiek daugiau nei dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo užkardyta Lietuvoje veikusi ir Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių jaunųjų ūkininkų grupė, kuri, klastodama dokumentus, apgaule padarė turtinę žalą, siekiančią daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad dėl to nereikia griežtinti reikalavimų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžia šios situacijos moralinę žalą jaunųjų ūkininkų bendruomenei.<br /><br />Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Dažniausiai produkciją pristato savo ūkyje per edukacijas.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Lietuvos mėsos ir kiaušinių produktų eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Singapūro rinka – baigiamos derinti paskutinės būsimos prekybos detalės. Ypatingas dėmesys išskirtinės kokybės produkcijai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Motinos Žemės diena: ūkininkas ramus dėl savo veiklos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/motinos-zemes-diena-ukininkas-ramus-del-savo-veiklos--71542947</link><description><![CDATA[Balandžio 22-ąją minima tarptautinė Motinos Žemės diena. Šią dieną žmonės kviečiami išreikšti rūpestį dėl mūsų visų namų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vieno iš skyrių vedėja Gražina Kadžienė mini, kad Žemė yra nepakeičiama ir nuo jos būklės priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas sako esąs ramus dėl savo ūkininkavimo pėdsakų.<br />Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas pasakoja, kad žmonės ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.<br />Kybartuose, Vilkaviškio rajone, jau 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu „Gardulis“. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas – lyg pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71542947</guid><pubDate>Wed, 22 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71542947/2026_04_22_3116_1_20260422063336077.mp3" length="20324908" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 22-ąją minima tarptautinė Motinos Žemės diena. Šią dieną žmonės kviečiami išreikšti rūpestį dėl mūsų visų namų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vieno iš skyrių vedėja Gražina Kadžienė mini, kad Žemė yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 22-ąją minima tarptautinė Motinos Žemės diena. Šią dieną žmonės kviečiami išreikšti rūpestį dėl mūsų visų namų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vieno iš skyrių vedėja Gražina Kadžienė mini, kad Žemė yra nepakeičiama ir nuo jos būklės priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas sako esąs ramus dėl savo ūkininkavimo pėdsakų.<br />Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas pasakoja, kad žmonės ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.<br />Kybartuose, Vilkaviškio rajone, jau 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu „Gardulis“. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas – lyg pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nors pieno supirkimo kaina žemumose, šeima neketina pasiduoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nors-pieno-supirkimo-kaina-zemumose-seima-neketina-pasiduoti--71510431</link><description><![CDATA[Mažeikių rajone ūkininkaujantys ir 160 melžiamų karvių turintys Jūratė ir Ramūnas Šiaudvyčiai supranta, kad kitos išeities, kaip tik plėsti ūkį, nėra. Tiesa, kol kas plėtros galimybės miglotos, nes pieno supirkimo kainos žemumose, trąšos brangios, o statyboms ūkyje trūksta lėšų. Gelbėja tik tai, kad patys pasiruošia pašarus.<br /><br />Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis jau 7 metus auginantis braškes. Pirkėjų ratas jau suburtas, o uogas auginti padeda ir modernūs technologiniai sprendimai.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie ilgametes tradicijas turinčią Žibučių žydėjimo šventę Renavo dvare Mažeikių rajone.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71510431</guid><pubDate>Tue, 21 Apr 2026 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71510431/2026_04_21_3116_1_20260421063357815.mp3" length="21285378" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažeikių rajone ūkininkaujantys ir 160 melžiamų karvių turintys Jūratė ir Ramūnas Šiaudvyčiai supranta, kad kitos išeities, kaip tik plėsti ūkį, nėra. Tiesa, kol kas plėtros galimybės miglotos, nes pieno supirkimo kainos žemumose, trąšos brangios, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažeikių rajone ūkininkaujantys ir 160 melžiamų karvių turintys Jūratė ir Ramūnas Šiaudvyčiai supranta, kad kitos išeities, kaip tik plėsti ūkį, nėra. Tiesa, kol kas plėtros galimybės miglotos, nes pieno supirkimo kainos žemumose, trąšos brangios, o statyboms ūkyje trūksta lėšų. Gelbėja tik tai, kad patys pasiruošia pašarus.<br /><br />Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis jau 7 metus auginantis braškes. Pirkėjų ratas jau suburtas, o uogas auginti padeda ir modernūs technologiniai sprendimai.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie ilgametes tradicijas turinčią Žibučių žydėjimo šventę Renavo dvare Mažeikių rajone.]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pašaukimą dirbti su ūkio gyvūnais Viltei įskiepijo močiutė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasaukima-dirbti-su-ukio-gyvunais-viltei-iskiepijo-mociute--71480169</link><description><![CDATA[Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė vienetinis atvejis iš jaunų žmonių, kurie studijuojantys veterinariją visgi pasirenka dirbti ne didžiuosiuose miestuose su smulkiais gyvūnais, o išbando savo jėgas ūkiuose su stambiais gyvūnais. Viltė sako, kad darbe reikia ir jėgos, ir atidumo.<br />Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinio kiaulių maro grėsmė ūkiams sparčiai didėja. Šiais metais liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. Didžiausias viruso plitimas nustatomas Panevėžio rajone, jau užregistruota net 616 atvejų. Itin svarbu VMVT pranešti apie pastebėtas šernų gaišenas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie augalų fenotipavimą – auginimą ne dirvožemyje, bet substrate, sukuriant visas reikiamas sąlygas. Kokias galimybes tai atveria, papasakos VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė, daktarė Viktorija Vaštakaitė - Kairienė.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71480169</guid><pubDate>Mon, 20 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71480169/2026_04_20_3116_1_20260420063317980.mp3" length="20161904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė vienetinis atvejis iš jaunų žmonių, kurie studijuojantys veterinariją visgi pasirenka dirbti ne didžiuosiuose miestuose su smulkiais gyvūnais, o išbando savo jėgas ūkiuose su stambiais gyvūnais. Viltė sako,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė vienetinis atvejis iš jaunų žmonių, kurie studijuojantys veterinariją visgi pasirenka dirbti ne didžiuosiuose miestuose su smulkiais gyvūnais, o išbando savo jėgas ūkiuose su stambiais gyvūnais. Viltė sako, kad darbe reikia ir jėgos, ir atidumo.<br />Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinio kiaulių maro grėsmė ūkiams sparčiai didėja. Šiais metais liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. Didžiausias viruso plitimas nustatomas Panevėžio rajone, jau užregistruota net 616 atvejų. Itin svarbu VMVT pranešti apie pastebėtas šernų gaišenas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie augalų fenotipavimą – auginimą ne dirvožemyje, bet substrate, sukuriant visas reikiamas sąlygas. Kokias galimybes tai atveria, papasakos VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė, daktarė Viktorija Vaštakaitė - Kairienė.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-perdirbejams-mazuju-pieno-ukiu-nebereikia--71395114</link><description><![CDATA[Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus – nuo 16 tūkstančių 2021 metais iki 9,5 tūkstančio šiemet. Vien per šiuos metus iš pienininkystės pasitraukė apie 2 tūkstančius ūkių. Tuo pat metu karvių skaičius sumažėjo gerokai lėčiau – nuo 205 tūkstančių iki 188 tūkstančių. Tai rodo, kad pieno gamyba koncentruojasi stambesniuose ūkiuose – jie plečiasi ir perima rinką.<br />Kaip batsiuvys be batų - dažnai palydime posakiu, kai žmogui nelieka pačiam laiko pasirūpinti savimi. Elektrėnų savivaldybėje šeimos įkurtame Obenių medelyne rožėmis besirūpinanti Jūratė Kriaučiūnienė yra išimtis. Ji puoselėja ir puikų rožyną savo sodyboje.<br />Lietuvos etnografijos muziejaus paveldo specialistė, architektė dr. Rasa Bertašiūtė sako, kad šiuolaikinėje kaimo ir miestelio architektūroje įsivyravo egoizmas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71395114</guid><pubDate>Fri, 17 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71395114/2026_04_17_3116_1_20260417063419424.mp3" length="21282034" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus – nuo 16 tūkstančių 2021 metais iki 9,5 tūkstančio šiemet. Vien per šiuos metus iš pienininkystės pasitraukė apie 2 tūkstančius ūkių. Tuo pat metu karvių skaičius sumažėjo gerokai lėčiau – nuo 205 tūkstančių iki 188 tūkstančių. Tai rodo, kad pieno gamyba koncentruojasi stambesniuose ūkiuose – jie plečiasi ir perima rinką.<br />Kaip batsiuvys be batų - dažnai palydime posakiu, kai žmogui nelieka pačiam laiko pasirūpinti savimi. Elektrėnų savivaldybėje šeimos įkurtame Obenių medelyne rožėmis besirūpinanti Jūratė Kriaučiūnienė yra išimtis. Ji puoselėja ir puikų rožyną savo sodyboje.<br />Lietuvos etnografijos muziejaus paveldo specialistė, architektė dr. Rasa Bertašiūtė sako, kad šiuolaikinėje kaimo ir miestelio architektūroje įsivyravo egoizmas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karvė kaime: tradicija, kuri baigia išnykti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karve-kaime-tradicija-kuri-baigia-isnykti--71359844</link><description><![CDATA[Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar neseniai toks gyvenimo būdas kaime buvo savaime suprantamas. Šiandien situacija pasikeitė – karvė maitintoja pamažu virsta egzotika Lietuvos kaime.<br />Daktarė Jurgita Autukaitė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, yra vienintelė veterinarijos gydytoja, kuri Lietuvoje specializavosi gydyti alpakas. Jų augintojų daugėja, bet retas kuris supranta, kaip teks rūpintis šiais mielais gyvūnais.<br />Europiečių atostogų poreikiai sparčiai keičiasi. Perkaitę ir pervargę žmonės ieško atgaivos gamtoje ir svajoja apie atostogas kaime pas močiutę - su knyga rankose, natūralų maistą ir ramybę, pasivaikščiojimus po miškus. Europos kaimo turizmo federacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Lietuvos kaimo turizmas puikiai gali atliepti perkaitusio ir pervargusio europiečio poreikius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71359844</guid><pubDate>Thu, 16 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71359844/2026_04_16_3116_1_20260416063341936.mp3" length="20671396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar neseniai toks gyvenimo būdas kaime buvo savaime suprantamas. Šiandien situacija pasikeitė – karvė maitintoja pamažu virsta egzotika Lietuvos kaime.<br />Daktarė Jurgita Autukaitė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, yra vienintelė veterinarijos gydytoja, kuri Lietuvoje specializavosi gydyti alpakas. Jų augintojų daugėja, bet retas kuris supranta, kaip teks rūpintis šiais mielais gyvūnais.<br />Europiečių atostogų poreikiai sparčiai keičiasi. Perkaitę ir pervargę žmonės ieško atgaivos gamtoje ir svajoja apie atostogas kaime pas močiutę - su knyga rankose, natūralų maistą ir ramybę, pasivaikščiojimus po miškus. Europos kaimo turizmo federacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Lietuvos kaimo turizmas puikiai gali atliepti perkaitusio ir pervargusio europiečio poreikius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ožkų ir avių pieno ūkio šeimininkų svajonė – ilgesnės miego valandos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ozku-ir-aviu-pieno-ukio-seimininku-svajone-ilgesnes-miego-valandos--71336445</link><description><![CDATA[Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.<br />Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.<br />Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71336445</guid><pubDate>Wed, 15 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71336445/2026_04_15_3116_1_20260415063330676.mp3" length="21024153" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.<br />Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.<br />Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>VMVT sulaukia pranešimų apie galimai užterštus grūdus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vmvt-sulaukia-pranesimu-apie-galimai-uzterstus-grudus--71306702</link><description><![CDATA[Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus užterštus grūdus. Ar pasitvirtino tokie faktai, atsakys šios tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.<br />Šiemet vėliau pavasario sezonas prasideda ir medelynuose. Po šios žiemos tenka skaičiuoti ir nuostolius. Labai nukentėjo spygliuočiai, o kodėl taip nutiko, pasakoja dešimt metų Elektrėnų savivaldybėje veikiančio „Obenių medelyno“ vadovė Ieva Kriaučiūnaitė.<br />„Prilėtink. Kelyje varlės“. Šį ženklą Kaišiadorių rajono Guronių kaime pastatė Vaiva Naruševičienė, jau aštuonerius metus išdrįsusi gelbėti varliagyvius nuo žūties ant kelio. Orams šylant netrukus prasidės varliagyvių migracija ir reikės savanorių, pasiryžusių rupūžes perkelti iš vienos kelio pusės į kitą, pagalbos. Tikimasi vėl išgelbėti kelis tūkstančius rupūžių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71306702</guid><pubDate>Tue, 14 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71306702/2026_04_14_3116_1_20260414063321482.mp3" length="21474296" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus užterštus grūdus. Ar pasitvirtino tokie faktai, atsakys šios tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.<br />Šiemet vėliau pavasario sezonas prasideda ir medelynuose. Po šios žiemos tenka skaičiuoti ir nuostolius. Labai nukentėjo spygliuočiai, o kodėl taip nutiko, pasakoja dešimt metų Elektrėnų savivaldybėje veikiančio „Obenių medelyno“ vadovė Ieva Kriaučiūnaitė.<br />„Prilėtink. Kelyje varlės“. Šį ženklą Kaišiadorių rajono Guronių kaime pastatė Vaiva Naruševičienė, jau aštuonerius metus išdrįsusi gelbėti varliagyvius nuo žūties ant kelio. Orams šylant netrukus prasidės varliagyvių migracija ir reikės savanorių, pasiryžusių rupūžes perkelti iš vienos kelio pusės į kitą, pagalbos. Tikimasi vėl išgelbėti kelis tūkstančius rupūžių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siekia ankstinti pirmąjį daržovių ir uogų derlių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siekia-ankstinti-pirmaji-darzoviu-ir-uogu-derliu--71282258</link><description><![CDATA[Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau skinantis užaugintus šparagus Simonas Klimavičius ketina imtis eksperimentuoti ir juos auginti šiltnamyje, o pirmuosius rinkti dar mėnesiu anksčiau.<br />Balandžio 13-ąją prasidėjęs žemės ūkio naudmenų deklaravimas turėtų vykti skandžiai, įsitikinusi Žemės ūkio ministerijos atstovė Jolanta Ašmonienė. Finansinis laikotarpis persiritęs į antra pusę, programos ūkininkams žinomos, naujovių nėra daug, o ir jos susijusios su palengvinimais. Kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengiamos ir nuotolinės konsultacijos.<br />Žaliuojantis ir uogas nokinantis stogas, kuris vasarą veikia kaip natūralus kondicionierius, o žiemą kaip patalai, vis dar apipintas nepagrįstomis baimėmis dėl drėgmės. Kokia tokių stogų nauda, pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doc. dr. Ričardas Skorupskas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71282258</guid><pubDate>Mon, 13 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71282258/2026_04_13_3116_1_20260413063343625.mp3" length="19799115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau skinantis užaugintus šparagus Simonas Klimavičius ketina imtis eksperimentuoti ir juos auginti šiltnamyje, o pirmuosius rinkti dar mėnesiu anksčiau.<br />Balandžio 13-ąją prasidėjęs žemės ūkio naudmenų deklaravimas turėtų vykti skandžiai, įsitikinusi Žemės ūkio ministerijos atstovė Jolanta Ašmonienė. Finansinis laikotarpis persiritęs į antra pusę, programos ūkininkams žinomos, naujovių nėra daug, o ir jos susijusios su palengvinimais. Kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengiamos ir nuotolinės konsultacijos.<br />Žaliuojantis ir uogas nokinantis stogas, kuris vasarą veikia kaip natūralus kondicionierius, o žiemą kaip patalai, vis dar apipintas nepagrįstomis baimėmis dėl drėgmės. Kokia tokių stogų nauda, pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doc. dr. Ričardas Skorupskas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1238</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Proteste - pieno purslai ir politikų pažadai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/proteste-pieno-purslai-ir-politiku-pazadai--71224580</link><description><![CDATA[Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes supirkimo kaina du ar tris kartus mažesnė nei savikaina. Politikai protestuojančius ramino greitų sprendimų pažadais.<br /><br />Feta - sūris, naudojamas salotose, kepiniuose ir net desertiniuose užkandžiuose. Plačiai naudojamas tradicinėje graikų virtuvėje, jau spėjo išplisti ir kitos valstybėse. Deja, dėl nemalonumų žemės ūkyje šiemet graikijos sūrininkai, manoma, pagains gerokai mažiau šio produkto.<br /><br />Praėjusią savaitę Panevėžyje buvo minimas publicistės, rašytojos, visuomenės bei politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo jubiliejus. Puziniškio dvaras - vieta, kurioje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį. Dabar čia veikia muziejus, kuriame susipina istorija ir edukacinė veikla.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71224580</guid><pubDate>Fri, 10 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71224580/2026_04_10_3116_1_20260410063318465.mp3" length="21051321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes supirkimo kaina du ar tris kartus mažesnė nei savikaina. Politikai protestuojančius ramino greitų sprendimų pažadais.<br /><br />Feta - sūris, naudojamas salotose, kepiniuose ir net desertiniuose užkandžiuose. Plačiai naudojamas tradicinėje graikų virtuvėje, jau spėjo išplisti ir kitos valstybėse. Deja, dėl nemalonumų žemės ūkyje šiemet graikijos sūrininkai, manoma, pagains gerokai mažiau šio produkto.<br /><br />Praėjusią savaitę Panevėžyje buvo minimas publicistės, rašytojos, visuomenės bei politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo jubiliejus. Puziniškio dvaras - vieta, kurioje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį. Dabar čia veikia muziejus, kuriame susipina istorija ir edukacinė veikla.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kernza perspektyvos: iš bandymų laukų ant kepinių stalo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kernza-perspektyvos-is-bandymu-lauku-ant-kepiniu-stalo--71203149</link><description><![CDATA[Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo į Lietuvos bandymų laukus. Ši vasara bus ketvirta, kai stebimas šio daugiamečio augalo augimas. Apie tai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslo darbuotojos Z. Kriaučiūnienė, R. Čepulienė, N. Vaitkevičienė.<br /><br />Ketvirtadienio dieną ūkininkai planuoja praeiviams išdalinti 50 tūkst. litrų pieno. Taip siekiama parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot kooperatyvo „Pieno puta“ direktorės Jūratės Dovydėnienės, taip norima paspartinti sprendimų priėmimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į kilusias problemas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Aurimas Gelbūda sako, kad labiausiai gąsdina nežinomybė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71203149</guid><pubDate>Thu, 09 Apr 2026 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71203149/2026_04_09_3116_1_20260409063309654.mp3" length="21095624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo į Lietuvos bandymų laukus. Ši vasara bus ketvirta, kai stebimas šio daugiamečio augalo augimas. Apie tai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslo darbuotojos Z. Kriaučiūnienė, R. Čepulienė, N. Vaitkevičienė.<br /><br />Ketvirtadienio dieną ūkininkai planuoja praeiviams išdalinti 50 tūkst. litrų pieno. Taip siekiama parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot kooperatyvo „Pieno puta“ direktorės Jūratės Dovydėnienės, taip norima paspartinti sprendimų priėmimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į kilusias problemas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Aurimas Gelbūda sako, kad labiausiai gąsdina nežinomybė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Nuo ūkio iki stalo“: nauji sprendimai smulkiems ūkiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-ukio-iki-stalo-nauji-sprendimai-smulkiems-ukiams--71173629</link><description><![CDATA[Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o neseniai susikūręs internetinis turgelis „ŪkisGO“ smulkiems ūkininkams padeda rasti savą pirkėją interneto platybėse.<br /><br />Jurio ir Kristinos Milišiūnų ūkis kurtis ėmė kartu laisva Lietuva. Per daugiau nei tris dešimtmečius jų avių banda išsiplėtė nuo keturių iki kelių šimtų. Iš mažai kur dabar naudojamos vilnos pora ėmė statyti jurtas, kurių dabar sodybos kieme – šešios.<br /><br />Panevėžio rajone, Ramygaloje Laima Kiškienė greta keramikos studijos „Savos erdvės“ įkūrė ir desertinę. Pokalbis apie naują veiklos kryptį, įkvėpimus ir bandymus įtikti vietos pirkėjams.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71173629</guid><pubDate>Wed, 08 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71173629/2026_04_08_3116_1_20260408063331701.mp3" length="20948921" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o neseniai susikūręs internetinis turgelis „ŪkisGO“ smulkiems ūkininkams padeda rasti savą pirkėją interneto platybėse.<br /><br />Jurio ir Kristinos Milišiūnų ūkis kurtis ėmė kartu laisva Lietuva. Per daugiau nei tris dešimtmečius jų avių banda išsiplėtė nuo keturių iki kelių šimtų. Iš mažai kur dabar naudojamos vilnos pora ėmė statyti jurtas, kurių dabar sodybos kieme – šešios.<br /><br />Panevėžio rajone, Ramygaloje Laima Kiškienė greta keramikos studijos „Savos erdvės“ įkūrė ir desertinę. Pokalbis apie naują veiklos kryptį, įkvėpimus ir bandymus įtikti vietos pirkėjams.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Regeneracinės žemdirbystės ateičiai puoselėti - naujas klubas „AgroRegen“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/regeneracines-zemdirbystes-ateiciai-puoseleti-naujas-klubas-agroregen--71151576</link><description><![CDATA[Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.<br /><br />Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį šviežių daržovių metas. Apie raugiamas egzotines ir įprastas daržoves pasakoja ūkio „Raugiam viską“ kūrėja Dalia Abukauskienė. Ji atskleidžia ir kokias daržoves šiais metais planuoja auginti.<br /><br />Įsibėgėja sodo darbai. Nuo ko pradėti ir kaip neužbėgti darbams už akių pasakoja medelyno „MamaFlora“ apželdinimo specialistė Alina Rokienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71151576</guid><pubDate>Tue, 07 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71151576/2026_04_07_3116_1_20260407063326064.mp3" length="21549528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.

Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.<br /><br />Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį šviežių daržovių metas. Apie raugiamas egzotines ir įprastas daržoves pasakoja ūkio „Raugiam viską“ kūrėja Dalia Abukauskienė. Ji atskleidžia ir kokias daržoves šiais metais planuoja auginti.<br /><br />Įsibėgėja sodo darbai. Nuo ko pradėti ir kaip neužbėgti darbams už akių pasakoja medelyno „MamaFlora“ apželdinimo specialistė Alina Rokienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Velykiniai perkančiųjų pasirinkimai ir iš kartos į kartą perduodamos tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/velykiniai-perkanciuju-pasirinkimai-ir-is-kartos-i-karta-perduodamos-tradicijos--71131181</link><description><![CDATA[Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.<br /><br />Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie margučių marginimą vašku. Ko nespėjo sužinoti, vėliau mokėsi pati ir dabar jau du dešimtmečius kuria spalvingus, gamtos ir baltiškais raštais puoštus margučius. Savas žinias jau spėjo perduoti ir dviem sūnums.<br /><br />Nykštukiniai triušiai – kuo jie skiriasi nuo įprastų triušių pasakoja Greta Avižinaitė-Lubienė. Jos Vilniaus rajone auginami triušiai yra atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų Lietuvos veisėjų.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71131181</guid><pubDate>Mon, 06 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71131181/2026_04_06_3116_1_20260406063147938.mp3" length="22085352" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.

Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.<br /><br />Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie margučių marginimą vašku. Ko nespėjo sužinoti, vėliau mokėsi pati ir dabar jau du dešimtmečius kuria spalvingus, gamtos ir baltiškais raštais puoštus margučius. Savas žinias jau spėjo perduoti ir dviem sūnums.<br /><br />Nykštukiniai triušiai – kuo jie skiriasi nuo įprastų triušių pasakoja Greta Avižinaitė-Lubienė. Jos Vilniaus rajone auginami triušiai yra atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų Lietuvos veisėjų.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko pomėgiui drožinėti pritaria ir uošvienė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-pomegiui-drozineti-pritaria-ir-uosviene--71080942</link><description><![CDATA[Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus sumeistruoti garažiukai mašinoms ir smulkiai ūkio technikai laikyti, o žąsims laikyti – užtvarai, dar keli hektarai pievų ir dirbamos žemės atokiau nuo sodybos. O prie įvažiavimo į namus medinis katinukas, sraigė ir daugybė ruošinių kitiems drožiniams.<br />Jau penkiolika metų Saulius surado savo pomėgį, savarankiškai mokydamasis drožybos. Drožyba neabejotinai patinka ir namiškiams. Keletą didesnių sodybą puošiančių medinių skulptūrų mūsų klausytojai gali pamatyti laidos feisbuke.<br />Ved. Arvydas Urba.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71080942</guid><pubDate>Fri, 03 Apr 2026 08:55:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71080942/2026_04_03_c3abe89a_3116_f_20260403114114214.mp3" length="6496038" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus sumeistruoti garažiukai mašinoms ir smulkiai ūkio technikai laikyti, o žąsims laikyti – užtvarai, dar keli hektarai pievų ir dirbamos žemės atokiau nuo sodybos. O prie įvažiavimo į namus medinis katinukas, sraigė ir daugybė ruošinių kitiems drožiniams.<br />Jau penkiolika metų Saulius surado savo pomėgį, savarankiškai mokydamasis drožybos. Drožyba neabejotinai patinka ir namiškiams. Keletą didesnių sodybą puošiančių medinių skulptūrų mūsų klausytojai gali pamatyti laidos feisbuke.<br />Ved. Arvydas Urba.]]></itunes:summary><itunes:duration>406</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bitininkų šeima iš Adutiškio žinoma visame pasaulyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bitininku-seima-is-adutiskio-zinoma-visame-pasaulyje--71080951</link><description><![CDATA[Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų. Kanada, Meksika, Argentina, Vietnamas ir daugelis Europos šalių veža medų į Pupkevičių ūkį, o po homogenizavimo, jis eksportuojamas į dar daugiau šalių. Apie tarptautinės veiklos ypatumus ir šių metų bičių aktyvumą pasakoja ūkio šeimininkas Aleksandras Pupkevičius.<br />Humoras padeda gyventi, taip sako Stasys Judka iš Kaišiadorių rajono Dainavos kaimo. Pats pasistatęs ir įsirengęs remonto dirbtuves, sukonstravęs ne vieną traktorių, stebina kaimynus. O klausiantiems kas padėjo statybose, ar prie technikos, jis sumanė atsakyti pajuokaudamas. Ant dirbtuvių pastato pritvirtino iškabą firma “Tep Lep”, kurios viršininkas Stasys.<br />Molėtų rajone Laičių kaime gyvenanti Vida Plieskienė užaugino 8 vaikus: 6 dukras ir du sūnus. Sugebėjo baigti mokslus Vilniaus kooperatiniame technikume, dar kolūkių laikais su vyru Vytautu turėjo savo ūkelį ir daug dirbo, gyveno kukliame bute. Dabar jau, įsukūriusi erdviame name, vyras deja, iškeliavęs anapilin, dalis vaikų gyvena užsienyje, bet lanko kartu su anūkais, o dukra Vilma su šeima pasistatė namus tame pačiame kaime. Pokalbis su mama ir dukra apie gyvenimiškos energijos paprastas paslaptis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71080951</guid><pubDate>Fri, 03 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71080951/2026_04_03_3116_1_20260403063348575.mp3" length="20375063" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų. Kanada, Meksika, Argentina, Vietnamas ir daugelis Europos šalių veža medų į Pupkevičių ūkį, o po homogenizavimo, jis eksportuojamas į dar daugiau šalių. Apie tarptautinės veiklos ypatumus ir šių metų bičių aktyvumą pasakoja ūkio šeimininkas Aleksandras Pupkevičius.<br />Humoras padeda gyventi, taip sako Stasys Judka iš Kaišiadorių rajono Dainavos kaimo. Pats pasistatęs ir įsirengęs remonto dirbtuves, sukonstravęs ne vieną traktorių, stebina kaimynus. O klausiantiems kas padėjo statybose, ar prie technikos, jis sumanė atsakyti pajuokaudamas. Ant dirbtuvių pastato pritvirtino iškabą firma “Tep Lep”, kurios viršininkas Stasys.<br />Molėtų rajone Laičių kaime gyvenanti Vida Plieskienė užaugino 8 vaikus: 6 dukras ir du sūnus. Sugebėjo baigti mokslus Vilniaus kooperatiniame technikume, dar kolūkių laikais su vyru Vytautu turėjo savo ūkelį ir daug dirbo, gyveno kukliame bute. Dabar jau, įsukūriusi erdviame name, vyras deja, iškeliavęs anapilin, dalis vaikų gyvena užsienyje, bet lanko kartu su anūkais, o dukra Vilma su šeima pasistatė namus tame pačiame kaime. Pokalbis su mama ir dukra apie gyvenimiškos energijos paprastas paslaptis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Keičiasi reikalavimai gerai agrarinei būklei palaikyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keiciasi-reikalavimai-gerai-agrarinei-buklei-palaikyti--71056583</link><description><![CDATA[Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai? Aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistas Gediminas Dūdėnas. Vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir Sauliaus sumeistruotų pastatų. Beveik kiekvienas papuoštas įvairiais drožiniais. Saulius pats išmoko drožti ir dabar laisvesniu nuo ūkiškų darbų laiku drožia ne tik savo malonumui, bet turi ir užsakymų.<br /><br />Šią savaitę Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisija sulaukė daug pastabų. Akcentuota, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms ir biurokratija neturi branginti maisto produktų. Ministrai atkreipė dėmesį, kad šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad galiojančiame dokumente yra painiavos, nes anglis prilyginta anglies dioksidui.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71056583</guid><pubDate>Thu, 02 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71056583/2026_04_02_3116_1_20260402063312391.mp3" length="20624167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai? Aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistas Gediminas Dūdėnas. Vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir Sauliaus sumeistruotų pastatų. Beveik kiekvienas papuoštas įvairiais drožiniais. Saulius pats išmoko drožti ir dabar laisvesniu nuo ūkiškų darbų laiku drožia ne tik savo malonumui, bet turi ir užsakymų.<br /><br />Šią savaitę Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisija sulaukė daug pastabų. Akcentuota, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms ir biurokratija neturi branginti maisto produktų. Ministrai atkreipė dėmesį, kad šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad galiojančiame dokumente yra painiavos, nes anglis prilyginta anglies dioksidui.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Živilė mokytojavimą derina su aliejaus spaudimu kaime: ne, jauniems į miestą nesinori</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zivile-mokytojavima-derina-su-aliejaus-spaudimu-kaime-ne-jauniems-i-miesta-nesinori--71040120</link><description><![CDATA[Vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje, Širvintų rajone, su šeima gyvenanti Živilė Verikienė sako, kad išsipildė svajonė gyventi arčiau gamtos. Moteris mokytojavimą derina su šeimos verslu – aliejaus spaudykla. Kaip sako Živilė, pirkėjus pasiekia tik šviežiausias aliejus, nes jis yra šalto spaudimo, nefiltruotas. Živilės vyras Liudvikas ūkininkauja, augina įvairias kultūras. Aliejus yra spaudžiamas tiek iš savų, tiek iš kituose ūkiuose auginamų sėklų. Ieškant naujų skonių ir kvapų, versle nuolatos vyksta ir eksperimentai. Šalia aliejaus spaudimo šeima dar gamina ir hidrolatus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71040120</guid><pubDate>Wed, 01 Apr 2026 06:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71040120/2026_04_01_468d41ec_3116_f_20260401092107859.mp3" length="6978360" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje, Širvintų rajone, su šeima gyvenanti Živilė Verikienė sako, kad išsipildė svajonė gyventi arčiau gamtos. Moteris mokytojavimą derina su šeimos verslu – aliejaus spaudykla. Kaip sako Živilė, pirkėjus pasiekia tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje, Širvintų rajone, su šeima gyvenanti Živilė Verikienė sako, kad išsipildė svajonė gyventi arčiau gamtos. Moteris mokytojavimą derina su šeimos verslu – aliejaus spaudykla. Kaip sako Živilė, pirkėjus pasiekia tik šviežiausias aliejus, nes jis yra šalto spaudimo, nefiltruotas. Živilės vyras Liudvikas ūkininkauja, augina įvairias kultūras. Aliejus yra spaudžiamas tiek iš savų, tiek iš kituose ūkiuose auginamų sėklų. Ieškant naujų skonių ir kvapų, versle nuolatos vyksta ir eksperimentai. Šalia aliejaus spaudimo šeima dar gamina ir hidrolatus.]]></itunes:summary><itunes:duration>437</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paskolų reikia pavasarį, bet bus tik vasarą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paskolu-reikia-pavasari-bet-bus-tik-vasara--71035793</link><description><![CDATA[Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros pradžioje. Lėtą biurokratų darbą kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Regina Mininienė aiškina kokios paskolos bus teikiamos ir kodėl pasirengimas užtruko.<br />VDU žemės ūkio akademijos studijų programa Tvarioji inžinerija - vienintelė Lietuvoje. Pirmoji laida bus tik kitais metais, bet studentai jau dabar turi galimybę įsidarbinti, o baigus mokslus jų pageidauja daugelis agroverslo įmonių. Trečiakursio studento Arno Katiliaus patirtis ir bendrovės „Dojus agro“ direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės komentarai.<br />„Laimybė“ – Aistės ir Edmundo Leonaičių šeimos ūkis, kuriame veikla orientuota ne į kiekybę, o į kokybę ir į naujų receptų ir neįprastų produktų gamybą. Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusi šeima šiemet pristato beržų sulos sirupą ir su jalapenu daromus įvairius pagardus.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71035793</guid><pubDate>Wed, 01 Apr 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71035793/2026_04_01_3116_1_20260401063301936.mp3" length="20498779" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros pradžioje. Lėtą biurokratų darbą kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Regina Mininienė aiškina kokios paskolos bus teikiamos ir kodėl pasirengimas užtruko.<br />VDU žemės ūkio akademijos studijų programa Tvarioji inžinerija - vienintelė Lietuvoje. Pirmoji laida bus tik kitais metais, bet studentai jau dabar turi galimybę įsidarbinti, o baigus mokslus jų pageidauja daugelis agroverslo įmonių. Trečiakursio studento Arno Katiliaus patirtis ir bendrovės „Dojus agro“ direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės komentarai.<br />„Laimybė“ – Aistės ir Edmundo Leonaičių šeimos ūkis, kuriame veikla orientuota ne į kiekybę, o į kokybę ir į naujų receptų ir neįprastų produktų gamybą. Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusi šeima šiemet pristato beržų sulos sirupą ir su jalapenu daromus įvairius pagardus.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoje sodyboje ekoūkis ir jaunimo stovyklos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoje-sodyboje-ekoukis-ir-jaunimo-stovyklos--71013134</link><description><![CDATA[Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.<br /><br />Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?<br /><br />Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/71013134</guid><pubDate>Tue, 31 Mar 2026 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/71013134/2026_03_31_3116_1_20260331063222694.mp3" length="20822697" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.<br /><br />Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?<br /><br />Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paroda užaugino naują ūkininkų kartą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paroda-uzaugino-nauja-ukininku-karta--70987206</link><description><![CDATA[Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.<br /><br />Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70987206</guid><pubDate>Mon, 30 Mar 2026 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70987206/2026_03_30_3116_1_20260330063317683.mp3" length="20517587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.<br /><br />Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bibliobuso svarba regiono žmonėms: ne tik knygos, bet ir bendravimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bibliobuso-svarba-regiono-zmonems-ne-tik-knygos-bet-ir-bendravimas--70973415</link><description><![CDATA[Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to, bibliobusas yra pritaikytas negalią turintiems asmenims. Įvairių veiklų numatyta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Plačiau apie viską, pirmiausia, pasakojo bibliobuso projekto vadovė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70973415</guid><pubDate>Fri, 27 Mar 2026 10:40:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70973415/2026_03_27_e32beec9_3116_f_20260327122715849.mp3" length="8248433" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to, bibliobusas yra pritaikytas negalią turintiems asmenims. Įvairių veiklų numatyta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Plačiau apie viską, pirmiausia, pasakojo bibliobuso projekto vadovė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>516</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paroda „Ką pasėsi...2026“ – apie tradicijų ir inovacijų jungtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paroda-ka-pasesi-2026-apie-tradiciju-ir-inovaciju-jungtis--70913455</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.<br /><br />Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70913455</guid><pubDate>Fri, 27 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70913455/2026_03_27_3116_1_20260327063348646.mp3" length="20245078" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.<br /><br />Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ministerija imasi kovoti su fiktyvia daržininkyste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ministerija-imasi-kovoti-su-fiktyvia-darzininkyste--70888297</link><description><![CDATA[Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad pokyčiai teigiami, tik nežinia, ar jų pakaks, jei norima galutinai užkirsti kelią fiktyviems augintojams. Reikia skirti dėmesį pajamoms, gautoms iš parduotos produkcijos.<br /><br />Pasvalio rajone su žmona ūkininkaujantis Regimantas Krikščiūnas sako, kad žemės ūkio darbai jam pažįstami nuo pat mažens. Atspirties tašku kurti ūkį tapo galimybė pasinaudoti jaunojo ūkininko parama, o dabar vyras su šeima dirba apie 400 hektarų žemės.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Ukrainoje šiemet gali brangti grikiai, nes ūkininkai jų pasėjo gerokai mažiau nei pernai. Per pastaruosius metus grikių derlius smarkiai sumažėjo ir dabar nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Skaičiuojama, kad rinkoje trūksta apie 30–35 tūkst. tonų grikių, todėl tikėtina, kad grikių kainos kils.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70888297</guid><pubDate>Thu, 26 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70888297/2026_03_26_3116_1_20260326063307133.mp3" length="20261378" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad pokyčiai teigiami, tik nežinia, ar jų pakaks, jei norima galutinai užkirsti kelią fiktyviems augintojams. Reikia skirti dėmesį pajamoms, gautoms iš parduotos produkcijos.<br /><br />Pasvalio rajone su žmona ūkininkaujantis Regimantas Krikščiūnas sako, kad žemės ūkio darbai jam pažįstami nuo pat mažens. Atspirties tašku kurti ūkį tapo galimybė pasinaudoti jaunojo ūkininko parama, o dabar vyras su šeima dirba apie 400 hektarų žemės.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Ukrainoje šiemet gali brangti grikiai, nes ūkininkai jų pasėjo gerokai mažiau nei pernai. Per pastaruosius metus grikių derlius smarkiai sumažėjo ir dabar nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Skaičiuojama, kad rinkoje trūksta apie 30–35 tūkst. tonų grikių, todėl tikėtina, kad grikių kainos kils.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kooperacijos pridėtinė vertė – grūdų kokybės valdymas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kooperacijos-pridetine-verte-grudu-kokybes-valdymas--70866190</link><description><![CDATA[Nors kuriant kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ pirminis siekis buvo strategija nuo lauko iki stalo, visgi grūdų perdirbimas vis dar yra siekiamybė. Kaip sako kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, įsilieti į globalią rinką nėra taip paprasta, bet pabrėžia, kad kooperacijos nauda ūkininkui reikšminga dėl kokybės valdymo. Būtent nestabili grūdų supirkimo rinka paskatino jauną ūkininką Mindaugą Rapkevičių tapti kooperatyvo nariu, kuriam dabar ir pirmininkauja.<br />Vilniuje gyvenusi Živilė Verikienė visuomet svajojo gyventi kaime. Svajonė išsipildė sukūrus šeimą. Dabar Živilė ir Liudvikas Verikai gyvena nuostabioje sodyboje Širvintų rajone ir turi šalto spaudimo aliejaus spaudyklą ir dar gamina hidrolatus.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip Kipre pamatytos jurtos virto Simonos Vasiliauskaitės šeimos verslo idėja „Vasarojus“ vaizdingose Birštono apylinkėse. Lankytojai kviečiami apsigyventi jurtose ar kupoluose su visai patogumais, o svarbiausia – gamtos ramybėje.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70866190</guid><pubDate>Wed, 25 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70866190/2026_03_25_3116_1_20260325063327202.mp3" length="21228953" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors kuriant kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ pirminis siekis buvo strategija nuo lauko iki stalo, visgi grūdų perdirbimas vis dar yra siekiamybė. Kaip sako kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, įsilieti į globalią rinką nėra taip paprasta, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors kuriant kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ pirminis siekis buvo strategija nuo lauko iki stalo, visgi grūdų perdirbimas vis dar yra siekiamybė. Kaip sako kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, įsilieti į globalią rinką nėra taip paprasta, bet pabrėžia, kad kooperacijos nauda ūkininkui reikšminga dėl kokybės valdymo. Būtent nestabili grūdų supirkimo rinka paskatino jauną ūkininką Mindaugą Rapkevičių tapti kooperatyvo nariu, kuriam dabar ir pirmininkauja.<br />Vilniuje gyvenusi Živilė Verikienė visuomet svajojo gyventi kaime. Svajonė išsipildė sukūrus šeimą. Dabar Živilė ir Liudvikas Verikai gyvena nuostabioje sodyboje Širvintų rajone ir turi šalto spaudimo aliejaus spaudyklą ir dar gamina hidrolatus.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip Kipre pamatytos jurtos virto Simonos Vasiliauskaitės šeimos verslo idėja „Vasarojus“ vaizdingose Birštono apylinkėse. Lankytojai kviečiami apsigyventi jurtose ar kupoluose su visai patogumais, o svarbiausia – gamtos ramybėje.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Milijoninės biometano gamyklos veikimo sąlyga – karvių mėšlas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/milijonines-biometano-gamyklos-veikimo-salyga-karviu-meslas--70866189</link><description><![CDATA[Didžiausia pieno gamintoja Lietuvoje laikoma žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ glaudžiai susijusi ir su biometano dujų gamykla, kuriai vadovauja Darius Linkevičius. Kaip sako ŽŪB „Vaškai“ direktorius Gintaras Linkevičius, mintis statyti biometano dujų gamyklą augo palaipsniui ir artimiausiu metu planuojama paleisti penktąjį reaktorių. Verslininkas sako, kad milijoninės investicijos atsiperka jau dabar.<br />Kaune gyvenusi Giedrė Kasparevičiūtė pasakoja, kad visuomet mylėjo gyvūnus, bet gal būtų sunkiai patikėjusi, kad kada turės mini zoologijos sodą. Visgi svajonei buvo lemta išsipildyti. Dabar Giedrė su šeima puoselėja sodybą „Deer house“ Širvintų rajone ir turi mini zoologijos sodą. Kaip pati juokauja, trūksta tik liūto.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie mikrobiologijos svarbą ir kokie naujausi atradimai leis ateityje žmonėms valgyti sveiką maistą. Plačiau apie tai papasakos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarė Neringa Rasiukevičiūtė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70866189</guid><pubDate>Tue, 24 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70866189/2026_03_24_3116_1_20260324063349626.mp3" length="20640049" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiausia pieno gamintoja Lietuvoje laikoma žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ glaudžiai susijusi ir su biometano dujų gamykla, kuriai vadovauja Darius Linkevičius. Kaip sako ŽŪB „Vaškai“ direktorius Gintaras Linkevičius, mintis statyti biometano dujų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiausia pieno gamintoja Lietuvoje laikoma žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ glaudžiai susijusi ir su biometano dujų gamykla, kuriai vadovauja Darius Linkevičius. Kaip sako ŽŪB „Vaškai“ direktorius Gintaras Linkevičius, mintis statyti biometano dujų gamyklą augo palaipsniui ir artimiausiu metu planuojama paleisti penktąjį reaktorių. Verslininkas sako, kad milijoninės investicijos atsiperka jau dabar.<br />Kaune gyvenusi Giedrė Kasparevičiūtė pasakoja, kad visuomet mylėjo gyvūnus, bet gal būtų sunkiai patikėjusi, kad kada turės mini zoologijos sodą. Visgi svajonei buvo lemta išsipildyti. Dabar Giedrė su šeima puoselėja sodybą „Deer house“ Širvintų rajone ir turi mini zoologijos sodą. Kaip pati juokauja, trūksta tik liūto.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie mikrobiologijos svarbą ir kokie naujausi atradimai leis ateityje žmonėms valgyti sveiką maistą. Plačiau apie tai papasakos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarė Neringa Rasiukevičiūtė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Braškių auginimą apsunkina būtinybė atstatyti šiltnamius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/braskiu-auginima-apsunkina-butinybe-atstatyti-siltnamius--70822927</link><description><![CDATA[Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.<br /><br />Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70822927</guid><pubDate>Mon, 23 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70822927/2026_03_23_3116_1_20260323080923556.mp3" length="20162115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.<br /><br />Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Netikėtas Švėkšnos ikonos Zofijos atgimimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/netiketas-sveksnos-ikonos-zofijos-atgimimas--70778430</link><description><![CDATA[Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožio<br />moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių<br />rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70778430</guid><pubDate>Sat, 21 Mar 2026 06:30:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70778430/2026_03_20_f09553f4_3116_f_20260320143626926.mp3" length="11108946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožio
moteris, daugelio vyrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožio<br />moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių<br />rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>695</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionė į Pamario kraštą atnešė didžiules permainas gyvenime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kelione-i-pamario-krasta-atnese-didziules-permainas-gyvenime--70778356</link><description><![CDATA[Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70778356</guid><pubDate>Fri, 20 Mar 2026 12:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70778356/2026_03_20_943c5a2c_3116_f_20260320140825482.mp3" length="11801086" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.]]></itunes:summary><itunes:duration>738</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkis siekia pasiūlyti įžuvinimui kuo daugiau žuvų rūšių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukis-siekia-pasiulyti-izuvinimui-kuo-daugiau-zuvu-rusiu--70773072</link><description><![CDATA[Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.<br /><br />Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.<br /><br />Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70773072</guid><pubDate>Fri, 20 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70773072/2026_03_20_3116_1_20260320063305314.mp3" length="20298158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.<br /><br />Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.<br /><br />Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paramos reikalavimai svarbiau už realybę, pasipylė sankcijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paramos-reikalavimai-svarbiau-uz-realybe-pasipyle-sankcijos--70732064</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.<br /><br />Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.<br /><br />Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.<br /><br />Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.<br /><br />Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70732064</guid><pubDate>Thu, 19 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70732064/2026_03_19_3116_1_20260319063327441.mp3" length="21244836" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.<br /><br />Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.<br /><br />Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.<br /><br />Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.<br /><br />Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pamokančios pasakos iš Žemaitijos senąja lietuvininkų kalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pamokancios-pasakos-is-zemaitijos-senaja-lietuvininku-kalba--70720132</link><description><![CDATA[Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70720132</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2026 10:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70720132/2026_03_18_954bd149_3116_f_20260318121739345.mp3" length="7513661" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>470</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo vieno išgelbėto žirgo – iki žirgyno su misija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-vieno-isgelbeto-zirgo-iki-zirgyno-su-misija--70720139</link><description><![CDATA[Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.<br />Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.<br />Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70720139</guid><pubDate>Wed, 18 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70720139/2026_03_18_3116_1_20260318063349530.mp3" length="20889989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.<br />Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.<br />Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žvejo žinia iš pamario: stintų šiemet nebus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zvejo-zinia-is-pamario-stintu-siemet-nebus--70680998</link><description><![CDATA[Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70680998</guid><pubDate>Tue, 17 Mar 2026 09:10:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70680998/2026_03_17_c6973076_3116_f_20260317105645477.mp3" length="7737269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>484</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kooperatyvų derybinė galia nepasiteisino: pieno kainas diktuoja perdirbėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kooperatyvu-derybine-galia-nepasiteisino-pieno-kainas-diktuoja-perdirbejai--70681024</link><description><![CDATA[Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.<br />Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.<br />Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70681024</guid><pubDate>Tue, 17 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70681024/2026_03_17_3116_1_20260317063241414.mp3" length="21181724" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.<br />Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.<br />Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Minijos senbuvis nerizikavo – buvo pasiruošęs atremti didelį potvynį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/minijos-senbuvis-nerizikavo-buvo-pasiruoses-atremti-dideli-potvyni--70654306</link><description><![CDATA[„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.<br /><br />Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.<br /><br />Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.<br /><br />Ved. Kristina Toliekienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70654306</guid><pubDate>Mon, 16 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70654306/2026_03_16_3116_1_20260316063332153.mp3" length="20951011" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.<br /><br />Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.<br /><br />Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.<br /><br />Ved. Kristina Toliekienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaime pasitinkanti laisvė gyventi ir kurti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaime-pasitinkanti-laisve-gyventi-ir-kurti--70617844</link><description><![CDATA[Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.<br /><br />Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“<br /><br />Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70617844</guid><pubDate>Fri, 13 Mar 2026 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70617844/2026_03_13_3116_1_20260313063338061.mp3" length="20159814" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.<br /><br />Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“<br /><br />Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujos galimybės ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujos-galimybes-ketinantiems-atsisakyti-ukininkavimo--70604817</link><description><![CDATA[Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės ūkio ministerija parengė siūlymą leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.<br /><br />Pakruojo rajone įsikūręs žirgynas „Margas ponis“ – užuovėja ir žirgams, ir juos prižiūrintiems. Ir nors žirgynas vadinasi „Margas ponis“ - atvykstančius pasitiks ir žąsys, ir ožkos, ir vištos, ir katinai. Apie spalvingą „Margo ponio“ gyvenimą pasakoja žirgyno įkūrėja Apolonija Vaitkevičienė.<br /><br />Sraigės – ir delikatesas, ir pašarai gyvuliams, ir grožio paslaptis. Dramblio Kaulo Krante sraigių auginimo paslapčių vieni ūkininkai moko kitus ir tai populiarėjanti ūkininkavimo atšaka.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70604817</guid><pubDate>Thu, 12 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70604817/2026_03_12_3116_1_20260312063356940.mp3" length="20569832" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės ūkio ministerija parengė siūlymą leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.<br /><br />Pakruojo rajone įsikūręs žirgynas „Margas ponis“ – užuovėja ir žirgams, ir juos prižiūrintiems. Ir nors žirgynas vadinasi „Margas ponis“ - atvykstančius pasitiks ir žąsys, ir ožkos, ir vištos, ir katinai. Apie spalvingą „Margo ponio“ gyvenimą pasakoja žirgyno įkūrėja Apolonija Vaitkevičienė.<br /><br />Sraigės – ir delikatesas, ir pašarai gyvuliams, ir grožio paslaptis. Dramblio Kaulo Krante sraigių auginimo paslapčių vieni ūkininkai moko kitus ir tai populiarėjanti ūkininkavimo atšaka.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvirtos Lietuvos pamatas - bendrystė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvirtos-lietuvos-pamatas-bendryste--70604816</link><description><![CDATA[Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.<br /><br />Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.<br /><br />Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70604816</guid><pubDate>Wed, 11 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70604816/2026_03_11_3116_1_20260311063122261.mp3" length="20833982" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.<br /><br />Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.<br /><br />Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pelnas pieno ūkiuose – vis dar tolimas miražas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pelnas-pieno-ukiuose-vis-dar-tolimas-mirazas--70604818</link><description><![CDATA[Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai rengtas Pieno įstatymas, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.<br /><br />Dažnas kaimo bibliotekininkas knygas žmonėms pristato į namus. O štai Kražių seniūnijoje Kelmės rajone Renata Norvaišienė, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja, dar prižiūri ir atokesnėse gyvenvietėse veikiančias knygų skryneles.<br /><br />Šiaulių mieste antrą pavasarį iš eilės išsirito trys didieji apuokai. Mažylius ir jų tėvus stebi Ekosistemų apsaugos centras.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70604818</guid><pubDate>Tue, 10 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70604818/2026_03_10_3116_1_20260310063310912.mp3" length="20690204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai rengtas Pieno įstatymas, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.<br /><br />Dažnas kaimo bibliotekininkas knygas žmonėms pristato į namus. O štai Kražių seniūnijoje Kelmės rajone Renata Norvaišienė, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja, dar prižiūri ir atokesnėse gyvenvietėse veikiančias knygų skryneles.<br /><br />Šiaulių mieste antrą pavasarį iš eilės išsirito trys didieji apuokai. Mažylius ir jų tėvus stebi Ekosistemų apsaugos centras.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tradicinė sostinės Kaziuko mugė – (ne)įperkama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tradicine-sostines-kaziuko-muge-ne-iperkama--70544717</link><description><![CDATA[Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.<br /><br />Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo tulpių svogūnėlių kainos – pasakoja ūkininkė Aurelija Vaičaitienė, Radviliškio raj.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70544717</guid><pubDate>Mon, 09 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70544717/2026_03_09_3116_1_20260309063335624.mp3" length="20355837" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.

Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.<br /><br />Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo tulpių svogūnėlių kainos – pasakoja ūkininkė Aurelija Vaičaitienė, Radviliškio raj.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunimas drąsiai imasi gyvulininkystės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunimas-drasiai-imasi-gyvulininkystes--70502855</link><description><![CDATA[Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves ir spėja visur: vaikus auginti, pakeliauti, kultūrinius renginius aplankyti. Kas labiausia lemia jų pasirinkimą užsiimti gyvulininkyste?<br />Daugėja ūkiškų veiklų, kur žmogų ir įprastą techniką gali pakeisti dronai. Bendrovės Agrodronas, vienos pirmųjų Baltijos regione pradėjusios tiekti žemdirbiams dronus, vadovas Mindaugas Dorelis įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo naudotojo fantazijos. Biržų rajono ūkininkas Žilvinas Jasinevičius tai tik patvirtina, nes prižiūrėti 400 ha uogyną dabar lengviau. Ne tik ūkininkai galės geriau įvaldyti dronus, kai Kauno technologijų mokymo centre pradėjo veikti uždara dronų skraidymo praktinio mokymo bazė. Jos direktorius Paulius Čepas pristato mokymų ypatumus.<br />Molėtų rajone Duobinių kaime vietos gyventojas Dalius Kontrimavičius prieš metus įrengė šaudyklą. Joje lankosi ne tik profesionalai iš krašto apsaugos, medžiotojai, bet ir visi, norintys išmokti valdyti ginklą. Kaip kilo toks neįprastas sumanymas, kuriam gauta ES parama alternatyviai veiklai kaime kurti?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70502855</guid><pubDate>Fri, 06 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70502855/2026_03_06_3116_1_20260306063341972.mp3" length="20385094" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves ir spėja visur: vaikus auginti, pakeliauti, kultūrinius renginius aplankyti. Kas labiausia lemia jų pasirinkimą užsiimti gyvulininkyste?<br />Daugėja ūkiškų veiklų, kur žmogų ir įprastą techniką gali pakeisti dronai. Bendrovės Agrodronas, vienos pirmųjų Baltijos regione pradėjusios tiekti žemdirbiams dronus, vadovas Mindaugas Dorelis įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo naudotojo fantazijos. Biržų rajono ūkininkas Žilvinas Jasinevičius tai tik patvirtina, nes prižiūrėti 400 ha uogyną dabar lengviau. Ne tik ūkininkai galės geriau įvaldyti dronus, kai Kauno technologijų mokymo centre pradėjo veikti uždara dronų skraidymo praktinio mokymo bazė. Jos direktorius Paulius Čepas pristato mokymų ypatumus.<br />Molėtų rajone Duobinių kaime vietos gyventojas Dalius Kontrimavičius prieš metus įrengė šaudyklą. Joje lankosi ne tik profesionalai iš krašto apsaugos, medžiotojai, bet ir visi, norintys išmokti valdyti ginklą. Kaip kilo toks neįprastas sumanymas, kuriam gauta ES parama alternatyviai veiklai kaime kurti?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atkuriama pelkė kelia abejonių ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atkuriama-pelke-kelia-abejoniu-ukininkams--70472545</link><description><![CDATA[Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas pelkę prižiūrės pasibaigus projektui. Taip kyla abejonės dėl ūkio išlikimo, sūnaus- jaunojo ūkininko perspektyvos. Padėtį komentuoja projekto vykdytojai – Valstybinės miškų urėdijos specialistė Ugnė Užtupienė ir Všį Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.<br />Tvari tekstilė iš pluoštinių kanapių pramoninių atliekų. Jos kūrimu užsiima tarptautinė Švedijos, Lenkijos ir Letuvos, mokslininkų komanda. Joje ir KTU profesorė Daiva Mikučionienė, teigianti, kad sumažinus atliekas, atsiras galimybė daugiau auginti pluoštinių kanapių, o tekstilės, kuri pakeis sintetines medžiagas, galima tikėtis jau greitai.<br />Ispanijos ūkininkai jau ima pirmąjį derlių, džiaugiasi dėl gausaus lietaus žiemą, bet Andalūzijos regione dėl stipraus vėjo ir liūčių citrusinių vaisių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Kuo dar ypatingas šis pavasaris ispanams? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70472545</guid><pubDate>Thu, 05 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70472545/2026_03_05_3116_1_20260305063301211.mp3" length="20621241" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas pelkę prižiūrės pasibaigus projektui. Taip kyla abejonės dėl ūkio išlikimo, sūnaus- jaunojo ūkininko perspektyvos. Padėtį komentuoja projekto vykdytojai – Valstybinės miškų urėdijos specialistė Ugnė Užtupienė ir Všį Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.<br />Tvari tekstilė iš pluoštinių kanapių pramoninių atliekų. Jos kūrimu užsiima tarptautinė Švedijos, Lenkijos ir Letuvos, mokslininkų komanda. Joje ir KTU profesorė Daiva Mikučionienė, teigianti, kad sumažinus atliekas, atsiras galimybė daugiau auginti pluoštinių kanapių, o tekstilės, kuri pakeis sintetines medžiagas, galima tikėtis jau greitai.<br />Ispanijos ūkininkai jau ima pirmąjį derlių, džiaugiasi dėl gausaus lietaus žiemą, bet Andalūzijos regione dėl stipraus vėjo ir liūčių citrusinių vaisių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Kuo dar ypatingas šis pavasaris ispanams? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Briuselio sumanyta klimato politikos priemonė – politinė beprotybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/briuselio-sumanyta-klimato-politikos-priemone-politine-beprotybe--70435896</link><description><![CDATA[Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.<br />VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70435896</guid><pubDate>Wed, 04 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70435896/2026_03_04_3116_1_20260304063123310.mp3" length="20696891" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.<br />VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biurokratai ignoruoja Seimo priimtą Pluoštinių kanapių įstatymą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biurokratai-ignoruoja-seimo-priimta-pluostiniu-kanapiu-istatyma--70402502</link><description><![CDATA[Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis pirmas jo praktikoje. Departamento atstovas aiškina, kad jie turi turi savo atskirą nuomonę ir įstatymą laiko taisytinu. O pluoštinių kanapių perdirbėjai, dar rudenį sulaukę įstatymo leidžiančio produkcijos eksportą, negali įvykdyti susitarimo su užsakovais iš Japonijos ir Australijos.<br /><br />Molėtų rajone Laičių kaime jau dešimtmetį stovi moliniai, apskritos formos su šiaudiniais stogais keli namukai. Juose įsikūręs ir erdves renginiams įrengęs Liudas Vasiliauskas prisistato saviugdos treneriu, padedančiu atkurti žmogiškus resursus. Patirties įgavęs Pietų Amerikoje jis organizuoja ir tarptautinius seminarus.<br /><br />Ledonešio belaukiant įtampa atslūgo. Kaišiadorių rajone Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas 20 metų gyvena ant Neries kranto, senelių žemėje, kur išlikusi ir šimtametė pirtelė. Šiemet prognozių būta baisių, bet ledai tirpsta lėtai, ledonešis tikimasi bus įprastas, nors nuostolių ūkiui bus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70402502</guid><pubDate>Tue, 03 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70402502/2026_03_03_3116_1_20260303063343294.mp3" length="21250269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis pirmas jo praktikoje. Departamento atstovas aiškina, kad jie turi turi savo atskirą nuomonę ir įstatymą laiko taisytinu. O pluoštinių kanapių perdirbėjai, dar rudenį sulaukę įstatymo leidžiančio produkcijos eksportą, negali įvykdyti susitarimo su užsakovais iš Japonijos ir Australijos.<br /><br />Molėtų rajone Laičių kaime jau dešimtmetį stovi moliniai, apskritos formos su šiaudiniais stogais keli namukai. Juose įsikūręs ir erdves renginiams įrengęs Liudas Vasiliauskas prisistato saviugdos treneriu, padedančiu atkurti žmogiškus resursus. Patirties įgavęs Pietų Amerikoje jis organizuoja ir tarptautinius seminarus.<br /><br />Ledonešio belaukiant įtampa atslūgo. Kaišiadorių rajone Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas 20 metų gyvena ant Neries kranto, senelių žemėje, kur išlikusi ir šimtametė pirtelė. Šiemet prognozių būta baisių, bet ledai tirpsta lėtai, ledonešis tikimasi bus įprastas, nors nuostolių ūkiui bus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viena šeima – du ūkiai, bet ne konkurentai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viena-seima-du-ukiai-bet-ne-konkurentai--70402503</link><description><![CDATA[Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių sprendimų, bendrų pirkimų ir efektyvesnio technikos panaudojimo. Prisipažįsta, kad net ir mąsto panašiai, o tai užtikrina šeimos ūkio ateitį.<br /><br />Molėtų rajono Dapkūniškių kaimo bendruomenė jau 15 metų rėmėjų pagalba kartą per mėnesį organizuoja nemokamus pietus sunkiau gyvenantiems apylinkių senjorams. Jau tradicija tapo po pietų susitikimai su įdomiais kraštiečiais, vietos politikais ir ūkininkais. Apie renginio naudą bendruomenei ir senjorams pasakoja pietų organizatorės Valė ir Vida, vertina senjorė Stasė, o apibendrina bendruomenės pirmininkė Marija Ažubaliene.<br /><br />Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis sukrusti turėtų sodininkai, mat dėl užsitęsusios žiemos ir gausaus sniego soduose smarkiai pasidarbavo kiškiai ir stirtos. Kaip dar apsaugoti nepagraužtus vaismedžius, ko neskubėti daryti ir kodėl dar kartą reikia balinti medelius pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, privataus medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70402503</guid><pubDate>Mon, 02 Mar 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70402503/2026_03_02_3116_1_20260302063302588.mp3" length="20453221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių sprendimų, bendrų pirkimų ir efektyvesnio technikos panaudojimo. Prisipažįsta, kad net ir mąsto panašiai, o tai užtikrina šeimos ūkio ateitį.<br /><br />Molėtų rajono Dapkūniškių kaimo bendruomenė jau 15 metų rėmėjų pagalba kartą per mėnesį organizuoja nemokamus pietus sunkiau gyvenantiems apylinkių senjorams. Jau tradicija tapo po pietų susitikimai su įdomiais kraštiečiais, vietos politikais ir ūkininkais. Apie renginio naudą bendruomenei ir senjorams pasakoja pietų organizatorės Valė ir Vida, vertina senjorė Stasė, o apibendrina bendruomenės pirmininkė Marija Ažubaliene.<br /><br />Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis sukrusti turėtų sodininkai, mat dėl užsitęsusios žiemos ir gausaus sniego soduose smarkiai pasidarbavo kiškiai ir stirtos. Kaip dar apsaugoti nepagraužtus vaismedžius, ko neskubėti daryti ir kodėl dar kartą reikia balinti medelius pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, privataus medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmininkavimas Žemės ūkio rūmams pirmą kartą patikėtas moteriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmininkavimas-zemes-ukio-rumams-pirma-karta-patiketas-moteriai--70321007</link><description><![CDATA[Pirmininkavimas Žemės ūkio rūmams pirmą kartą patikėtas moteriai<br />Minint Žemės ūkio rūmų veiklos šimtmetį ir Tarptautinius ūkininkių metus, priimtas ryškus pokytis. Nuo šiol Žemės ūkio rūmams pirmininkaus įvairialypę darbinę patirtį sukaupusi Algimanta Pabedinskienė. Veiklos prioritetai atskleisti ir formuojant naują komandą. Esminis dėmesys numatomas atstovavimui jaunimui ir regioniniam balansui organizacijoje. Pirmas darbas – susitikti su bendruomene ir išsiaiškinti lūkesčius.<br />Priimtiniausia ūkio šaka ilgametis Širvintų rajono ūkininkas Virginijus Kiecorius laiko augalininkystę. Jei gamta neiškrečia pokštų, galima ir uždirbti, tačiau šiemet ūkį gelbėjo tai, kad pasėliai buvo apdrausti.<br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vaikystėje ūkininkavimas kėlė blogas emocijas, bet dabar Irmos Astramskienės šeimai tai svajonės išsipildymas. Šeima Varėnos rajone rado išskirtinę sodybą, nusprendė kurti „Merkio ūkį“, augina įvairias daržoves, laiko vištas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70321007</guid><pubDate>Fri, 27 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70321007/2026_02_27_3116_1_20260227063337590.mp3" length="20917156" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmininkavimas Žemės ūkio rūmams pirmą kartą patikėtas moteriai
Minint Žemės ūkio rūmų veiklos šimtmetį ir Tarptautinius ūkininkių metus, priimtas ryškus pokytis. Nuo šiol Žemės ūkio rūmams pirmininkaus įvairialypę darbinę patirtį sukaupusi Algimanta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmininkavimas Žemės ūkio rūmams pirmą kartą patikėtas moteriai<br />Minint Žemės ūkio rūmų veiklos šimtmetį ir Tarptautinius ūkininkių metus, priimtas ryškus pokytis. Nuo šiol Žemės ūkio rūmams pirmininkaus įvairialypę darbinę patirtį sukaupusi Algimanta Pabedinskienė. Veiklos prioritetai atskleisti ir formuojant naują komandą. Esminis dėmesys numatomas atstovavimui jaunimui ir regioniniam balansui organizacijoje. Pirmas darbas – susitikti su bendruomene ir išsiaiškinti lūkesčius.<br />Priimtiniausia ūkio šaka ilgametis Širvintų rajono ūkininkas Virginijus Kiecorius laiko augalininkystę. Jei gamta neiškrečia pokštų, galima ir uždirbti, tačiau šiemet ūkį gelbėjo tai, kad pasėliai buvo apdrausti.<br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vaikystėje ūkininkavimas kėlė blogas emocijas, bet dabar Irmos Astramskienės šeimai tai svajonės išsipildymas. Šeima Varėnos rajone rado išskirtinę sodybą, nusprendė kurti „Merkio ūkį“, augina įvairias daržoves, laiko vištas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Specialistai perspėja potvyniui ruoštis iš anksto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/specialistai-perspeja-potvyniui-ruostis-is-anksto--70293793</link><description><![CDATA[Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ankstesniais laikais potvyniai būdavo įprasta situacija artėjant pavasariui. Visgi, šią žiemą gausiai prisnigus, potvynis gali būti didesnis, todėl svarbu jam pasiruošti iš anksto. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai įvardija, kad dažniausia klaida potvynio metu – likimo valiai palikti gyvūnai.<br /><br />Širvintų rajone 500 ha augalininkystės ūkį puoselėjantis ūkininkas Donatas Ručinskas tikina, kad dirba ne dėl apdovanojimų ar įvertinimų, didžiausia motyvacija dabar yra bankiniai įsipareigojimai. Ateityje vyras ketina mažinti ūkį.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Domėsimės, kokios ekologiškų produktų naujovės buvo pristatytos parodoje BIOFACH 2026, vykusioje Vokietijoje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70293793</guid><pubDate>Thu, 26 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70293793/2026_02_26_3116_1_20260226063329168.mp3" length="20612882" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ankstesniais laikais potvyniai būdavo įprasta situacija artėjant pavasariui. Visgi, šią žiemą gausiai prisnigus, potvynis gali būti didesnis, todėl svarbu jam pasiruošti iš anksto. Valstybinės maisto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ankstesniais laikais potvyniai būdavo įprasta situacija artėjant pavasariui. Visgi, šią žiemą gausiai prisnigus, potvynis gali būti didesnis, todėl svarbu jam pasiruošti iš anksto. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai įvardija, kad dažniausia klaida potvynio metu – likimo valiai palikti gyvūnai.<br /><br />Širvintų rajone 500 ha augalininkystės ūkį puoselėjantis ūkininkas Donatas Ručinskas tikina, kad dirba ne dėl apdovanojimų ar įvertinimų, didžiausia motyvacija dabar yra bankiniai įsipareigojimai. Ateityje vyras ketina mažinti ūkį.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Domėsimės, kokios ekologiškų produktų naujovės buvo pristatytos parodoje BIOFACH 2026, vykusioje Vokietijoje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai pasigenda valstybės užnugario</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-pasigenda-valstybes-uznugario--70261551</link><description><![CDATA[Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.<br /><br />Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261551</guid><pubDate>Wed, 25 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261551/2026_02_25_3116_1_20260225063323702.mp3" length="20869091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.<br /><br />Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Veterinarijos studentai regionuose dirbti nenori, nors poreikis didelis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/veterinarijos-studentai-regionuose-dirbti-nenori-nors-poreikis-didelis--70261553</link><description><![CDATA[Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.<br /><br />Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261553</guid><pubDate>Tue, 24 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261553/2026_02_24_3116_1_20260224063312925.mp3" length="21236895" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.<br /><br />Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Per šalčius ūkininkai į turgų ne tik su produkcija, bet ir šildytuvu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/per-salcius-ukininkai-i-turgu-ne-tik-su-produkcija-bet-ir-sildytuvu--70261552</link><description><![CDATA[Itin šalta žiema privertė ūkininkus ieškoti būdų, kaip prekiauti produkcija net ir per didžiausius šalčius. Vieni ieškojo kūrybiškų sprendimų, o kiti nusprendė neprekiauti. Išgirsite, kokia situacija buvo didžiuosiuose sostinės turguose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė pabrėžė, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, maisto saugos reikalavimų laikytis būtina.<br />Išmani vištidė leidžia miestiečiams derinti skirtingas veiklas: pagrindinius darbus, ūkininkavimą ir aktyvų sportą. Ūkio „Skonio spalvos“ įkūrėja Neringa Žemaitytė su šeima augina naminius paukščius, augina daržoves. Naujausiu ūkio iššūkiu taps braškių auginimas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Viduržemio jūros klimato žydinčius augalus. Daugiau dėmesio skirsime citrinmedžiams, kaip juos galima užsiauginti namuose ir kuo jie naudingi. Sužinosite, kuo citrinos skiriasi nuo citronų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261552</guid><pubDate>Mon, 23 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261552/2026_02_23_3116_1_20260223063304005.mp3" length="20597417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Itin šalta žiema privertė ūkininkus ieškoti būdų, kaip prekiauti produkcija net ir per didžiausius šalčius. Vieni ieškojo kūrybiškų sprendimų, o kiti nusprendė neprekiauti. Išgirsite, kokia situacija buvo didžiuosiuose sostinės turguose. Valstybinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Itin šalta žiema privertė ūkininkus ieškoti būdų, kaip prekiauti produkcija net ir per didžiausius šalčius. Vieni ieškojo kūrybiškų sprendimų, o kiti nusprendė neprekiauti. Išgirsite, kokia situacija buvo didžiuosiuose sostinės turguose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė pabrėžė, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, maisto saugos reikalavimų laikytis būtina.<br />Išmani vištidė leidžia miestiečiams derinti skirtingas veiklas: pagrindinius darbus, ūkininkavimą ir aktyvų sportą. Ūkio „Skonio spalvos“ įkūrėja Neringa Žemaitytė su šeima augina naminius paukščius, augina daržoves. Naujausiu ūkio iššūkiu taps braškių auginimas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Viduržemio jūros klimato žydinčius augalus. Daugiau dėmesio skirsime citrinmedžiams, kaip juos galima užsiauginti namuose ir kuo jie naudingi. Sužinosite, kuo citrinos skiriasi nuo citronų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Valstybinės žemės pardavimas: ūkininkas mano, kad valstybė diria jiems kailį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/valstybines-zemes-pardavimas-ukininkas-mano-kad-valstybe-diria-jiems-kaili--70261554</link><description><![CDATA[Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik du. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad iki šios dienos yra gavusi 2 273 prašymus iš 839 asmenų iš viso įsigyti 1,46 tūkst. ha žemės ūkio paskirties sklypų, bet atmesta net trečdalis pateiktų prašymų. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas sako, kad sulaukia ūkininkų nusiskundimų ir dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų valstybinės žemės įsigijimo procese ir mato taisytinų dalykų.<br />Bitininkams – daugiau nei milijonas eurų paramos! Paraiškas jau galima teikti, o šių metų naujovė, sutrumpintas projektų kontrolės laikotarpis, turėtų pritraukti daugiau dalyvių. Tačiau sektoriaus atstovai pripažįsta, jog be valstybės pagalbos šiandien sudėtinga, o bitininkystės situacija Lietuvoje niūri.<br />Ožkų pieno ūkio „Auksaragė“ savininkė Lina Palšytė sako, kad šią žiemą pirmą kartą per 16 ūkininkavimo metų ožkoms tvarte įjungė šildytuvus. O atsivestus mažylius saugant nuo šalčio tenka paimti nuo mamų ir apgyvendinti atskirai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70261554</guid><pubDate>Fri, 20 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70261554/2026_02_20_3116_1_20260220063336060.mp3" length="20397633" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik du. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad iki šios dienos yra gavusi 2 273 prašymus iš 839 asmenų iš viso įsigyti 1,46 tūkst. ha žemės ūkio paskirties sklypų, bet atmesta net trečdalis pateiktų prašymų. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas sako, kad sulaukia ūkininkų nusiskundimų ir dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų valstybinės žemės įsigijimo procese ir mato taisytinų dalykų.<br />Bitininkams – daugiau nei milijonas eurų paramos! Paraiškas jau galima teikti, o šių metų naujovė, sutrumpintas projektų kontrolės laikotarpis, turėtų pritraukti daugiau dalyvių. Tačiau sektoriaus atstovai pripažįsta, jog be valstybės pagalbos šiandien sudėtinga, o bitininkystės situacija Lietuvoje niūri.<br />Ožkų pieno ūkio „Auksaragė“ savininkė Lina Palšytė sako, kad šią žiemą pirmą kartą per 16 ūkininkavimo metų ožkoms tvarte įjungė šildytuvus. O atsivestus mažylius saugant nuo šalčio tenka paimti nuo mamų ir apgyvendinti atskirai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šaltis pražudo ganyklose atsivedamus veršelius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/saltis-prazudo-ganyklose-atsivedamus-verselius--70143211</link><description><![CDATA[Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).<br />Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.<br />Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70143211</guid><pubDate>Thu, 19 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70143211/2026_02_19_3116_1_60e54325_f3f4_4e58_8fd4_219ad984312f.mp3" length="21095790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).<br />Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.<br />Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paliko medžius ganykloje – prarado išmokas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paliko-medzius-ganykloje-prarado-ismokas--70145202</link><description><![CDATA[Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos išmokos – tai skaudžiai atsiliepė ekologiniam ūkiui. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kiti ūkininkai, kurie medžius ganyklose paliko kaip natūralų prieglobstį gyvuliams nuo saulės ar vėjo. „Ganyklos, apaugusios medžiais, – tai agromiškininkystė“, – sako Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapėnas. Pasak jo, ši praktika Lietuvoje primiršta, tačiau turėtų būti sugrąžinta ir remiama.<br />Prieš imdamiesi ūkininkavimo, Aurelijus ir Aistė Kaškevičiai vertėsi automobilių salonų valymu, tačiau, Aurelijaus mamai padovanojus 13 mėsinių mišrūnių karvių, šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau kone dešimtmetį Utenos rajone ekologinį pieno ūkį puoselėjantys Kaškevičiai pripažįsta, kad pieno savikaina ne visuomet atsiperka, o krentančias pieno supirkimo kainas apibūdina paprastai: „Vargas dėl vargo.“<br />VERSLAS. Lietuvos miesteliuose tradicines lietuviškų patiekalų kavines keičia greito maisto kioskai. Dotnuvoje (Kėdainių r.) priešais bažnyčią kebabų kioską atidariusi Neringa Vyšniauskienė sako, kad matydama augančią paklausą, ji jau planuoja dar vieną tokią maitinimo įstaigą ir kitame miestelyje.<br />Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70145202</guid><pubDate>Wed, 18 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70145202/2026_02_18_3116_1_0e1e2769_0da3_485a_865d_00b9793e1d29.mp3" length="21196519" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos išmokos – tai skaudžiai atsiliepė ekologiniam ūkiui. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kiti ūkininkai, kurie medžius ganyklose paliko kaip natūralų prieglobstį gyvuliams nuo saulės ar vėjo. „Ganyklos, apaugusios medžiais, – tai agromiškininkystė“, – sako Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapėnas. Pasak jo, ši praktika Lietuvoje primiršta, tačiau turėtų būti sugrąžinta ir remiama.<br />Prieš imdamiesi ūkininkavimo, Aurelijus ir Aistė Kaškevičiai vertėsi automobilių salonų valymu, tačiau, Aurelijaus mamai padovanojus 13 mėsinių mišrūnių karvių, šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau kone dešimtmetį Utenos rajone ekologinį pieno ūkį puoselėjantys Kaškevičiai pripažįsta, kad pieno savikaina ne visuomet atsiperka, o krentančias pieno supirkimo kainas apibūdina paprastai: „Vargas dėl vargo.“<br />VERSLAS. Lietuvos miesteliuose tradicines lietuviškų patiekalų kavines keičia greito maisto kioskai. Dotnuvoje (Kėdainių r.) priešais bažnyčią kebabų kioską atidariusi Neringa Vyšniauskienė sako, kad matydama augančią paklausą, ji jau planuoja dar vieną tokią maitinimo įstaigą ir kitame miestelyje.<br />Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasitraukė iš kailinių žvėrelių verslo ir atidarė kepyklą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasitrauke-is-kailiniu-zvereliu-verslo-ir-atidare-kepykla--70145225</link><description><![CDATA[Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.<br />Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?<br />Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70145225</guid><pubDate>Tue, 17 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70145225/2026_02_17_3116_1_6cf61248_4059_4416_b06f_fbdb65a32a95.mp3" length="22086354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.<br />Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?<br />Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimas susigrąžintoje žemėje: ūkis, turizmas ir putinų plantacija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimas-susigrazintoje-zemeje-ukis-turizmas-ir-putinu-plantacija--70092734</link><description><![CDATA[Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai mėgaujasi net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Išsaugotas šeimos putinų sirupo receptas – kitą šeimos kartą atvedė į naujas veiklas.<br />1918‑ųjų valstybės atkūrimas vargu ar būtų buvęs 5<br />įmanomas be tuometės susipratusios valstietijos – kaimo žmonių, kurie suvokė valstybės reikšmę. Profesorius Liudas Mažylis, atradęs Vasario 16‑osios Akto originalą, pažymi, kad teigti, jog pats Aktas atspindi valstietišką pasaulėžiūrą, būtų neteisinga. Tai universalus dokumentas apie vertybes - laisvę, demokratiją ir orumą, kurios suformavo šiandienos lietuvį, kad ir kur jis gyventų ar kuo verstųsi.<br />Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – istorinė moteris, liudijusi Lietuvos valstybės virsmą. Jos atminimas ir palikimas puoselėjamas Panevėžio rajone, jos gimtoje sodyboje Puziniškyje įkurtame muziejuje. Iki ten vis dar reikia dardėti<br />žvyrkeliu, telefono ryšį pasiglemžia gamta, o dvarelio prieigose puoselėjami senieji amatai. Apie visa tai pasakoja muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70092734</guid><pubDate>Mon, 16 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70092734/2026_02_16_3116_1_8f3985ee_f913_4f15_abe1_ffc0a7fffc40.mp3" length="21265900" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai mėgaujasi net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Išsaugotas šeimos putinų sirupo receptas – kitą šeimos kartą atvedė į naujas veiklas.<br />1918‑ųjų valstybės atkūrimas vargu ar būtų buvęs 5<br />įmanomas be tuometės susipratusios valstietijos – kaimo žmonių, kurie suvokė valstybės reikšmę. Profesorius Liudas Mažylis, atradęs Vasario 16‑osios Akto originalą, pažymi, kad teigti, jog pats Aktas atspindi valstietišką pasaulėžiūrą, būtų neteisinga. Tai universalus dokumentas apie vertybes - laisvę, demokratiją ir orumą, kurios suformavo šiandienos lietuvį, kad ir kur jis gyventų ar kuo verstųsi.<br />Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – istorinė moteris, liudijusi Lietuvos valstybės virsmą. Jos atminimas ir palikimas puoselėjamas Panevėžio rajone, jos gimtoje sodyboje Puziniškyje įkurtame muziejuje. Iki ten vis dar reikia dardėti<br />žvyrkeliu, telefono ryšį pasiglemžia gamta, o dvarelio prieigose puoselėjami senieji amatai. Apie visa tai pasakoja muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koncertas Pumpėnuose - Lietuvos laisvei ir Ukrainos kovai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koncertas-pumpenuose-lietuvos-laisvei-ir-ukrainos-kovai--70061256</link><description><![CDATA[Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061256</guid><pubDate>Fri, 13 Feb 2026 13:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061256/2026_02_13_b3a775a9_3116_f_63e794d3_9859_4819_b862_081f229c2148.mp3" length="5169874" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kai linas neberengia, bet alkanus pamaitina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kai-linas-neberengia-bet-alkanus-pamaitina--70061533</link><description><![CDATA[Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.<br /><br />Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.<br /><br />Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70061533</guid><pubDate>Fri, 13 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70061533/2026_02_13_3116_1_8a4c95a1_01ef_4f57_852a_10416f537430.mp3" length="20595911" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.

Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.<br /><br />Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.<br /><br />Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų susitikimas su premjere: diskusija jau ne apie problemas, o apie sprendimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-susitikimas-su-premjere-diskusija-jau-ne-apie-problemas-o-apie-sprendimus--70017632</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos. Apie Žemės ūkio ministrui skirtus namų darbus, viltingą pokalbį ir lūkesčius valdžiai - kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.<br /><br />Vis dažniau girdime istorijas, kaip ilgai gyvenę mieste žmonės išsikelia į kaimą. Taip nutiko ir Dainai Sadauskienei. Iš pradžių šimto hektarų sklypas Rokiškio rajone jai ir šeimai buvo savaitgalių rūpestis, pastaruosius penkerius metus - šią vietą ji vadina namais. Ūkyje auginami elniai bei galvijai, apie kuriuos dabar šeima veda ir edukacijas.<br /><br />Prancūzijos ūkiuose gausėja vilkų išpuolių. Pernai metais Aukštutinės Marnos regione buvo užfiksuota beveik du šimtai vilkų išpuolių, per kuriuos žuvo daugiau nei 800 gyvūnų. Prieš metus išpuolių buvo - 22-du ir 60 aukų. Ūkininkai viliasi, kad vyriausybė didins medžiojamų vilkų kvotas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70017632</guid><pubDate>Thu, 12 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70017632/2026_02_12_3116_1_ea0cdbb9_6a44_4f9f_966b_45426d8d8f41.mp3" length="21306860" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos. Apie Žemės ūkio ministrui skirtus namų darbus, viltingą pokalbį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai trečiadienį susitiko su premjere Inga Ruginiene aptarti žemės ūkio klausimų, tarp kurių vienas svarbiausių – pieno gamintojų ir kooperatyvų problemos. Apie Žemės ūkio ministrui skirtus namų darbus, viltingą pokalbį ir lūkesčius valdžiai - kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.<br /><br />Vis dažniau girdime istorijas, kaip ilgai gyvenę mieste žmonės išsikelia į kaimą. Taip nutiko ir Dainai Sadauskienei. Iš pradžių šimto hektarų sklypas Rokiškio rajone jai ir šeimai buvo savaitgalių rūpestis, pastaruosius penkerius metus - šią vietą ji vadina namais. Ūkyje auginami elniai bei galvijai, apie kuriuos dabar šeima veda ir edukacijas.<br /><br />Prancūzijos ūkiuose gausėja vilkų išpuolių. Pernai metais Aukštutinės Marnos regione buvo užfiksuota beveik du šimtai vilkų išpuolių, per kuriuos žuvo daugiau nei 800 gyvūnų. Prieš metus išpuolių buvo - 22-du ir 60 aukų. Ūkininkai viliasi, kad vyriausybė didins medžiojamų vilkų kvotas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atkuriamoji žemdirbystė: nauju žvilgsniu į ūkininkavimo ištakas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atkuriamoji-zemdirbyste-nauju-zvilgsniu-i-ukininkavimo-istakas--70017634</link><description><![CDATA[Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.<br /><br />Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.<br /><br />Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70017634</guid><pubDate>Wed, 11 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70017634/2026_02_11_3116_1_ba11ff71_075d_4e3a_9a50_9c5f2d60b374.mp3" length="20903111" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.<br /><br />Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.<br /><br />Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos ūkininkų sąjungoje - pokyčių vėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-ukininku-sajungoje-pokyciu-vejai--70017633</link><description><![CDATA[Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.<br /><br />Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.<br /><br />Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/70017633</guid><pubDate>Tue, 10 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/70017633/2026_02_10_3116_1_18ddc592_690c_45a7_9e51_9911065949ec.mp3" length="21361612" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.<br /><br />Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.<br /><br />Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriausi šalyje - šeimų puoselėjami ūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriausi-salyje-seimu-puoselejami-ukiai--69885941</link><description><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjunga išdalijo prestižinius apdovanojimus „Metų ūkis 2025“. Apdovanoti ir pagerbti 107 konkurso laimėtojai iš 36 savivaldybių. Laimėtojų įžvalgos ir emocijos iš Kėdainių arenoje vykusios šventės.<br /><br />Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš tradicinių kvietinių miltų gaminama ir verdama pieniška sriuba – zacirka. Įstricos kaimo bendruomenė gamina, verda, vaišina ir taip garsina ne tik kulinarinį paveldą, bet ir Panevėžio kraštą. Apie tai pasakoja Įstricos bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas ir jo žmona Nijolė.<br /><br />Žoliauti galima ir žiemą, sako žolininkė, natūralios kosmetikos gamintoja Kristina Šilinskienė-Naktižiedė. Ji ragina atkreipti dėmesį į baltoje sniego paklotėje styrančias šakeles, medžių pumpurus, pušų spyglius.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69885941</guid><pubDate>Mon, 09 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69885941/2026_02_09_3116_1_a8e5f8ee_98bd_41ea_b2c7_6360603437ed.mp3" length="20726732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos ūkininkų sąjunga išdalijo prestižinius apdovanojimus „Metų ūkis 2025“. Apdovanoti ir pagerbti 107 konkurso laimėtojai iš 36 savivaldybių. Laimėtojų įžvalgos ir emocijos iš Kėdainių arenoje vykusios šventės.

Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjunga išdalijo prestižinius apdovanojimus „Metų ūkis 2025“. Apdovanoti ir pagerbti 107 konkurso laimėtojai iš 36 savivaldybių. Laimėtojų įžvalgos ir emocijos iš Kėdainių arenoje vykusios šventės.<br /><br />Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš tradicinių kvietinių miltų gaminama ir verdama pieniška sriuba – zacirka. Įstricos kaimo bendruomenė gamina, verda, vaišina ir taip garsina ne tik kulinarinį paveldą, bet ir Panevėžio kraštą. Apie tai pasakoja Įstricos bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas ir jo žmona Nijolė.<br /><br />Žoliauti galima ir žiemą, sako žolininkė, natūralios kosmetikos gamintoja Kristina Šilinskienė-Naktižiedė. Ji ragina atkreipti dėmesį į baltoje sniego paklotėje styrančias šakeles, medžių pumpurus, pušų spyglius.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo retų veislių avių iki vilnonių drabužių ir papuošalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-retu-veisliu-aviu-iki-vilnoniu-drabuziu-ir-papuosalu--69840618</link><description><![CDATA[Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.<br /><br />Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69840618</guid><pubDate>Fri, 06 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69840618/2026_02_06_3116_1_0e4c2d1c_4ca8_44a5_8ea6_4973c66bb7ee.mp3" length="20526530" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.<br /><br />Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apkaišyti melžimo robotai ir kiti šalčio išbandymai ūkiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apkaisyti-melzimo-robotai-ir-kiti-salcio-isbandymai-ukiuose--69814403</link><description><![CDATA[Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių girdyklos ir srutų šalinimo vamzdžiai, padvigubėjo biokuro naudojimas šiltnamiuose. Grūdų saugyklose pavojaus nėra, net tikimasi naudos, nes šaltis naikina patogenus grūduose. Apie ypatingas sąlygas pasakoja Radviliškio rajono ūkininkai: agurkų augintojas Andrius Kavaliauskas, veterinarijos gydytoja Rasa Bitainienė ir Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiūšė.<br />Vaida Jateikė ir Gediminas Jateika įsikūrę Molėtų rajone Perkalių kaime, už 10 kilometrų turi 50 melžiamų karvių fermą, o gyvena vienkiemyje ant ežero kranto. Šeima į kaimą atsikraustė prieš 14 metų, ragavę gyvenimo ir darbų patirties Airijoje ir Anglijoje, gal todėl randa laiko savo pomėgiams, neužleidžia ūkio ir moka džiaugtis kasdiena. Kodėl Vaidai patinka forografija, o Gediminas negali be pirties malonumų?<br />ES pasirašius prekybos sutartį su MERCOSUR- pietų Amerikos 5 šalių muitų sąjunga, didžiausias nepritarimas kilo iš Europos žemės ūkio sektoriaus. Lenkijos ūkininkai, bene, labiausia prieštarauja, jiems pritaria ir vietos politikai, lenkų europarlamentarai. Kodėl lenkai nepatenkinti ir ką ketina daryti? Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69814403</guid><pubDate>Thu, 05 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69814403/2026_02_05_3116_1_69bb55fe_74e4_403d_adeb_48694ba46067.mp3" length="20280352" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių girdyklos ir srutų šalinimo vamzdžiai, padvigubėjo biokuro naudojimas šiltnamiuose. Grūdų saugyklose pavojaus nėra, net tikimasi naudos, nes šaltis naikina patogenus grūduose. Apie ypatingas sąlygas pasakoja Radviliškio rajono ūkininkai: agurkų augintojas Andrius Kavaliauskas, veterinarijos gydytoja Rasa Bitainienė ir Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiūšė.<br />Vaida Jateikė ir Gediminas Jateika įsikūrę Molėtų rajone Perkalių kaime, už 10 kilometrų turi 50 melžiamų karvių fermą, o gyvena vienkiemyje ant ežero kranto. Šeima į kaimą atsikraustė prieš 14 metų, ragavę gyvenimo ir darbų patirties Airijoje ir Anglijoje, gal todėl randa laiko savo pomėgiams, neužleidžia ūkio ir moka džiaugtis kasdiena. Kodėl Vaidai patinka forografija, o Gediminas negali be pirties malonumų?<br />ES pasirašius prekybos sutartį su MERCOSUR- pietų Amerikos 5 šalių muitų sąjunga, didžiausias nepritarimas kilo iš Europos žemės ūkio sektoriaus. Lenkijos ūkininkai, bene, labiausia prieštarauja, jiems pritaria ir vietos politikai, lenkų europarlamentarai. Kodėl lenkai nepatenkinti ir ką ketina daryti? Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunojo ūkininko dilema: parduoti karves ar statyti modernią fermą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunojo-ukininko-dilema-parduoti-karves-ar-statyti-modernia-ferma--69780029</link><description><![CDATA[Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja?<br />Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas?<br />Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69780029</guid><pubDate>Wed, 04 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69780029/2026_02_04_3116_1_89bd0120_2510_49e9_810f_deb3c7a42540.mp3" length="20718791" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja?<br />Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas?<br />Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neariminio žemės dirbimo šalininkų gretos retėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neariminio-zemes-dirbimo-salininku-gretos-reteja--69754956</link><description><![CDATA[Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų.<br />Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų.<br />Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69754956</guid><pubDate>Tue, 03 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69754956/2026_02_03_3116_1_1b5c3512_fc48_49e1_b020_634e62dd1f0d.mp3" length="20598419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų.<br />Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų.<br />Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas penktas ūkininkas neužsiima žemės ūkio gamyba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-penktas-ukininkas-neuzsiima-zemes-ukio-gamyba--69734959</link><description><![CDATA[Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius.<br />Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės.<br />Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69734959</guid><pubDate>Mon, 02 Feb 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69734959/2026_02_02_3116_1_33dcfae4_f8a6_4f7a_8152_7849ae4dae3e.mp3" length="21001332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius.<br />Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės.<br />Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Artėjantys šalčiai taps išbandymu ūkininkams – svarbu pasirūpinti gyvūnais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/artejantys-salciai-taps-isbandymu-ukininkams-svarbu-pasirupinti-gyvunais--69680515</link><description><![CDATA[Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais.<br />Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva.<br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69680515</guid><pubDate>Fri, 30 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69680515/2026_01_30_3116_1_dba2d5ba_a1fd_45e0_a4cb_7768caa49928.mp3" length="21086177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais.<br />Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva.<br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žiema ūkyje „Debesų ganykla“ kupina gyvybės ir nuotykių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ziema-ukyje-debesu-ganykla-kupina-gyvybes-ir-nuotykiu--69663211</link><description><![CDATA[Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69663211</guid><pubDate>Thu, 29 Jan 2026 08:50:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69663211/2026_01_29_6a2f32e8_3116_f_1bc3a6c4_dfd9_4715_819f_9b0111ff4546.mp3" length="11461831" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.]]></itunes:summary><itunes:duration>717</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rekordiškai išaugo ekologinės gamybos plotai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rekordiskai-isaugo-ekologines-gamybos-plotai--69662352</link><description><![CDATA[Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ekologinės gamybos plotai išaugo beveik septynis kartus. 2025-ieji išsiskiria kaip vienas ryškiausių augimo šuolių per visą laikotarpį. Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė kone 10 proc. nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Kas lėmė tokį augimą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė, savo įžvalgomis dalinsis ir ūkininkai.<br /><br />Pagrindinius darbus Laimutės ir Mindaugo Jakaičių šeima derina su ūkininkavimu. Elektrėnų savivaldybėje esančiame ūkyje šeima laiko bites, augina moliūgus ir šitaki grybus. Produkciją realizuoja ir savitarnos kioskelyje. Džiaugiasi, kad didžioji dalis žmonių – sąžiningi.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors klimato pokyčiai kelia savų iššūkių, dėl kurių apelsinų derlius šiemet kiek menkesnis, Pakistano ūkininkai ieško naujų būdų kaip pasiekti kitus pirkėjus. Apelsinų augintojas Sabir Shah ėmė kurti trumpus vaizdo įrašus apie jo ūkyje augančius vaisius. Klientai dabar plūsta ir iš užsienio.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69662352</guid><pubDate>Thu, 29 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69662352/2026_01_29_3116_1_44fa5307_f2fe_4370_b735_b8f1f4d70da8.mp3" length="20789844" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ekologinės gamybos plotai išaugo beveik septynis kartus. 2025-ieji išsiskiria kaip vienas ryškiausių augimo šuolių per visą laikotarpį. Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė kone 10 proc. nuo deklaruoto žemės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ekologinės gamybos plotai išaugo beveik septynis kartus. 2025-ieji išsiskiria kaip vienas ryškiausių augimo šuolių per visą laikotarpį. Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė kone 10 proc. nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Kas lėmė tokį augimą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė, savo įžvalgomis dalinsis ir ūkininkai.<br /><br />Pagrindinius darbus Laimutės ir Mindaugo Jakaičių šeima derina su ūkininkavimu. Elektrėnų savivaldybėje esančiame ūkyje šeima laiko bites, augina moliūgus ir šitaki grybus. Produkciją realizuoja ir savitarnos kioskelyje. Džiaugiasi, kad didžioji dalis žmonių – sąžiningi.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors klimato pokyčiai kelia savų iššūkių, dėl kurių apelsinų derlius šiemet kiek menkesnis, Pakistano ūkininkai ieško naujų būdų kaip pasiekti kitus pirkėjus. Apelsinų augintojas Sabir Shah ėmė kurti trumpus vaizdo įrašus apie jo ūkyje augančius vaisius. Klientai dabar plūsta ir iš užsienio.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pripažintiems kooperatyvams numatoma daugiau galimybių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pripazintiems-kooperatyvams-numatoma-daugiau-galimybiu--69641150</link><description><![CDATA[Numatant ateityje mažėsiantį paramos krepšelį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerija vis didesnį dėmesį skiria kooperacijai. Išskirtinis dėmesys – pripažintiems kooperatyvams, tokių Lietuvoje yra 56, dominuoja augalininkystė. Kokią pripažinto kooperatyvo naudą mato, kalbės ir „Neries vingio ūkis“ kooperatyvo atstovai, ūkininkai Jolita ir Mindaugas Gumbiai.<br /><br />Šeimos verslu gali tapti ir „Debesų ganykla“. Evelina Danauskė papasakos, kaip jos edukaciniame ūkyje sugyvena žirgai, triušiai ir ožkytės. Žiema tikrai atšiauri, tad „Debesų ganyklos“ augintiniams reikia daugiau dėmesio. Ožkytės turi ir rūbelius, kad nesušaltų.<br /><br />Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais. Vilija Rutkauskienė sudomina ne tik išskirtiniais pasakojimais, bet ir vietiniu maistu iš molinės krosnies.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69641150</guid><pubDate>Wed, 28 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69641150/2026_01_28_3116_1_af764de3_5556_401f_ba70_13c93790e365.mp3" length="21589818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Numatant ateityje mažėsiantį paramos krepšelį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerija vis didesnį dėmesį skiria kooperacijai. Išskirtinis dėmesys – pripažintiems kooperatyvams, tokių Lietuvoje yra 56, dominuoja augalininkystė. Kokią pripažinto kooperatyvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Numatant ateityje mažėsiantį paramos krepšelį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerija vis didesnį dėmesį skiria kooperacijai. Išskirtinis dėmesys – pripažintiems kooperatyvams, tokių Lietuvoje yra 56, dominuoja augalininkystė. Kokią pripažinto kooperatyvo naudą mato, kalbės ir „Neries vingio ūkis“ kooperatyvo atstovai, ūkininkai Jolita ir Mindaugas Gumbiai.<br /><br />Šeimos verslu gali tapti ir „Debesų ganykla“. Evelina Danauskė papasakos, kaip jos edukaciniame ūkyje sugyvena žirgai, triušiai ir ožkytės. Žiema tikrai atšiauri, tad „Debesų ganyklos“ augintiniams reikia daugiau dėmesio. Ožkytės turi ir rūbelius, kad nesušaltų.<br /><br />Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais. Vilija Rutkauskienė sudomina ne tik išskirtiniais pasakojimais, bet ir vietiniu maistu iš molinės krosnies.]]></itunes:summary><itunes:duration>1350</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paramos galimybės neskatina ūkininkų kurti savitarpio pagalbos fondus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paramos-galimybes-neskatina-ukininku-kurti-savitarpio-pagalbos-fondus--69620289</link><description><![CDATA[Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono eurų. Kol kas nuo paraiškų teikimo pradžios negauta nei viena paraiška. Kodėl paramos priemonė nepopuliari?<br /><br />„Sofos ūkininkai“ – toks yra ūkininkės, ekonomistės Eglės Mikolaitytės šeimos ūkio pavadinimas. Nuo sofos pakilusi šeima nusprendė ūkininkauti. Veikla išsiskiria produkcijos įvairove – nuo cukinijų žiedų iki rožinių pupelių ar spalvotų morkų.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kaip žvarbią žiemą pasirūpinti paklydusiais augintiniais.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69620289</guid><pubDate>Tue, 27 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69620289/2026_01_27_3116_1_1873bd66_cf78_470c_87a0_66ae3cc7c3f6.mp3" length="20934040" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono eurų. Kol kas nuo paraiškų teikimo pradžios negauta nei viena paraiška. Kodėl paramos priemonė nepopuliari?<br /><br />„Sofos ūkininkai“ – toks yra ūkininkės, ekonomistės Eglės Mikolaitytės šeimos ūkio pavadinimas. Nuo sofos pakilusi šeima nusprendė ūkininkauti. Veikla išsiskiria produkcijos įvairove – nuo cukinijų žiedų iki rožinių pupelių ar spalvotų morkų.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kaip žvarbią žiemą pasirūpinti paklydusiais augintiniais.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>2026- ieji Tarptautiniai ūkininkių metai, bet lygių galimybių stinga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/2026-ieji-tarptautiniai-ukininkiu-metai-bet-lygiu-galimybiu-stinga--69587032</link><description><![CDATA[2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako, kad didžiausias iššūkis prikviesti jaunosios kartos ūkininkes. Apie pasaulines tendencijas ir moterų svarbą žemės ūkio sektoriuje kalba ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja Vida Mieliauskaitė- Dabkienė.<br /><br />Drąsus moters ūkininkės pavyzdys yra Roberta Ruffino. Gyvenusi įvairiose pasaulio šalyse moteris visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti čia šeimos ūkį. Elektrėnų savivaldybėje įkurtame „Strėvos ūkyje“ moteris su šeima augina bulves, uogas ir naminius paukščius.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ aktuali informacija apie tai, kaip galima gauti paramą, norint sumažinti invazinių rūšių populiaciją savo gyvenamoje vietovėje.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587032</guid><pubDate>Mon, 26 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587032/2026_01_26_3116_1_2424f22d_d320_4cd6_b6e1_515023862685.mp3" length="21571846" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako, kad didžiausias iššūkis prikviesti jaunosios kartos ūkininkes. Apie pasaulines tendencijas ir moterų svarbą žemės ūkio sektoriuje kalba ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja Vida Mieliauskaitė- Dabkienė.<br /><br />Drąsus moters ūkininkės pavyzdys yra Roberta Ruffino. Gyvenusi įvairiose pasaulio šalyse moteris visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti čia šeimos ūkį. Elektrėnų savivaldybėje įkurtame „Strėvos ūkyje“ moteris su šeima augina bulves, uogas ir naminius paukščius.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ aktuali informacija apie tai, kaip galima gauti paramą, norint sumažinti invazinių rūšių populiaciją savo gyvenamoje vietovėje.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1349</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų entuziazmas auginti grybus mažėja, daugumai per sunku</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-entuziazmas-auginti-grybus-mazeja-daugumai-per-sunku--69587033</link><description><![CDATA[Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo atsisako - ši ūkio šaka pasirodo kur kas sudėtingesnė, nei atrodo pradžioje.<br />Kavarskas (Anykščių r.) turi miesto statusą ir bendruomenė deda pastangas išlaikyti kuo daugiau viešųjų paslaugų. Vis dar veikia pašto skyrius, kuris itin svarbus vyresnio amžiaus gyventojams. Veikia ir vaikų darželis, tačiau kasmet registruojami tik keli naujagimiai. Tokia situacija - ryškus demografinės krizės Lietuvoje atspindys.<br />Ligita Eitkevičienė niekada neplanavo emigracijos. Tačiau viename savo ankstesnių eilėraščių apie emigrantą Romoje, nerandantį rūgštynių, ji tarsi išpranašavo savo pačios likimą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587033</guid><pubDate>Fri, 23 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587033/2026_01_23_3116_1_406c5b47_1f3f_4d7b_84e1_665fc2a28780.mp3" length="20583790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo atsisako - ši ūkio šaka pasirodo kur kas sudėtingesnė, nei atrodo pradžioje.<br />Kavarskas (Anykščių r.) turi miesto statusą ir bendruomenė deda pastangas išlaikyti kuo daugiau viešųjų paslaugų. Vis dar veikia pašto skyrius, kuris itin svarbus vyresnio amžiaus gyventojams. Veikia ir vaikų darželis, tačiau kasmet registruojami tik keli naujagimiai. Tokia situacija - ryškus demografinės krizės Lietuvoje atspindys.<br />Ligita Eitkevičienė niekada neplanavo emigracijos. Tačiau viename savo ankstesnių eilėraščių apie emigrantą Romoje, nerandantį rūgštynių, ji tarsi išpranašavo savo pačios likimą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Angusų veislė – apgalvotas ir įgyvendintas ūkio sprendimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/angusu-veisle-apgalvotas-ir-igyvendintas-ukio-sprendimas--69587034</link><description><![CDATA[Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą.<br />Bloga melioruotos žemės būklė – mažesnis derlius, didesni nuostoliai. Žemės ūkio duomenų centras išbandė naujausią metodą melioruotos žemės būklei vertinti. Bandomajam projektui pasirinktas Raseinių rajonas, kuriame dirbamos žemės našumo balai vieni aukščiausių Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad šiame rajone blogos būklės plotai didesni, nei buvo nustačiusi pati savivaldybė.<br />Berlyne vykstanti „Žalioji savaitė“ šiemet – 100-oji. Parodoje apsilankę ūkininkai iš Kupiškio rajono džiaugiasi galėję susitikti su žemės ūkio ministru ir aptarti aktualius klausimus, pasivaišinti didžiausiu išvirtu cepelinu. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais, kaip sako ūkininkas Z. Aleksandravičius, tvyrojo didelis susirūpinimas, kad jų interesai bus paaukoti dėl MERCOSUR susitarimų ir ūkininkai praras savo ūkius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587034</guid><pubDate>Thu, 22 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587034/2026_01_22_3116_1_2c02dc11_796e_468c_bda5_3f707ca1d5a9.mp3" length="20688280" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą.
Bloga melioruotos žemės būklė –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą.<br />Bloga melioruotos žemės būklė – mažesnis derlius, didesni nuostoliai. Žemės ūkio duomenų centras išbandė naujausią metodą melioruotos žemės būklei vertinti. Bandomajam projektui pasirinktas Raseinių rajonas, kuriame dirbamos žemės našumo balai vieni aukščiausių Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad šiame rajone blogos būklės plotai didesni, nei buvo nustačiusi pati savivaldybė.<br />Berlyne vykstanti „Žalioji savaitė“ šiemet – 100-oji. Parodoje apsilankę ūkininkai iš Kupiškio rajono džiaugiasi galėję susitikti su žemės ūkio ministru ir aptarti aktualius klausimus, pasivaišinti didžiausiu išvirtu cepelinu. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais, kaip sako ūkininkas Z. Aleksandravičius, tvyrojo didelis susirūpinimas, kad jų interesai bus paaukoti dėl MERCOSUR susitarimų ir ūkininkai praras savo ūkius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio ateities paieškos: skirtingi sprendimai vienoje šeimoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-ateities-paieskos-skirtingi-sprendimai-vienoje-seimoje--69587035</link><description><![CDATA[Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.<br />Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.<br />COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69587035</guid><pubDate>Wed, 21 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69587035/2026_01_21_3116_1_5fd122b0_0172_4fdf_ae90_a7ed15ab9049.mp3" length="20615973" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.
Kiekviena...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.<br />Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.<br />COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų stiprybė – vienybėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-stiprybe-vienybeje--69517054</link><description><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, tariantis, diskutuojant, įsiklausant į daugelio narių nuomonę randami geriausi sprendimai. Jai pritaria kooperatyvo veikloje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų dalyvaujanti ūkininkė Dangira Jakubkienė. O darbų ir rūpesčių kooperatyve nestinga ištisus metus.<br />Advokatas Mindaugas Civilka, vertindamas „siaubo fermos“ istoriją, sako, kad negalima peržengti ribos ir savo iniciatyva daryti pažeidimo ar nusikaltimo tyrimo ir juo labiau paskelbti, kad asmuo yra kaltas ar ne. Tai jau linčo teismas.<br />Sniegu apkloti sodai atrodo panirę į ramų žiemos poilsį, tačiau manyti, kad šiuo metu jiems nereikia jokio dėmesio – klaidinga. Metas pasitikrinti, ar sodui nekenkia graužikai – ragina Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69517054</guid><pubDate>Tue, 20 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69517054/2026_01_20_3116_1_aea8c62c_1f5e_4fc6_b5f9_4fa66c8d9da7.mp3" length="20805727" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, tariantis, diskutuojant, įsiklausant į daugelio narių nuomonę randami geriausi sprendimai. Jai pritaria kooperatyvo veikloje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų dalyvaujanti ūkininkė Dangira Jakubkienė. O darbų ir rūpesčių kooperatyve nestinga ištisus metus.<br />Advokatas Mindaugas Civilka, vertindamas „siaubo fermos“ istoriją, sako, kad negalima peržengti ribos ir savo iniciatyva daryti pažeidimo ar nusikaltimo tyrimo ir juo labiau paskelbti, kad asmuo yra kaltas ar ne. Tai jau linčo teismas.<br />Sniegu apkloti sodai atrodo panirę į ramų žiemos poilsį, tačiau manyti, kad šiuo metu jiems nereikia jokio dėmesio – klaidinga. Metas pasitikrinti, ar sodui nekenkia graužikai – ragina Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarp emocijų ir faktų: tariamos „Siaubo fermos“ istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarp-emociju-ir-faktu-tariamos-siaubo-fermos-istorija--69506625</link><description><![CDATA[Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu.<br />Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių.<br />Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69506625</guid><pubDate>Mon, 19 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69506625/2026_01_19_3116_1_0925a446_418a_4ebc_93c4_15f441a1acfc.mp3" length="21104150" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu.<br />Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių.<br />Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lūšys kaimyninėje Lenkijoje: grėsmė – nebūtinai plėšrūnai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lusys-kaimynineje-lenkijoje-gresme-nebutinai-plesrunai--69484361</link><description><![CDATA[Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu.<br /><br />„Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė karto nepasigailėjo. Pokalbis apie kaimo darbus ir kaip jie suderinami su atsakomybėmis mieste.<br /><br />Karpinių meistrė Joana Imbrasienė - apie savus vienumos atradimus, karpinius ir antram gyenimui keliamą Giedraičių dvaro, molėtų rajone, pastatą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69484361</guid><pubDate>Fri, 16 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69484361/2026_01_16_3116_1_a8db497c_d88b_450d_8047_0e6fb9dd9278.mp3" length="20525276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu.

„Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu.<br /><br />„Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė karto nepasigailėjo. Pokalbis apie kaimo darbus ir kaip jie suderinami su atsakomybėmis mieste.<br /><br />Karpinių meistrė Joana Imbrasienė - apie savus vienumos atradimus, karpinius ir antram gyenimui keliamą Giedraičių dvaro, molėtų rajone, pastatą.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Radviliškio rajone kuliamas pirmas šiųmetis derlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/radviliskio-rajone-kuliamas-pirmas-siumetis-derlius--69451266</link><description><![CDATA[Radviliškio rajone šiomis dienomis Žydrūno Lauručio laukuose darbuojasi kombainai - kuliamas rudenį nenuimtas kukurūzų derlius: „Tikriausiai esame pirmi šiais metais pradėję imti derlių“.<br /><br />Ūkininkai Prancūzijoje nepaliauja protestuoti. Naujienos iš šios šalies ir Dainiaus Arlausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario, dalyvavusio proteste gruodžio viduryje įžvalgos: “Iš prancūzų galime pasimokyti, kaip protestuoti ir protestus organizuoti”.<br /><br />Šokolado kainos – mažiausios per pastaruosius trejus metus. Tai lėmė gausus kakavos pupelių derlius Afrikos žemyne. Tačiau kakavmedžių plantacijos mažėja, senesnius medžius pasiglemžia ligos. Spėjama, kad ilgainiui šokoladas taps prabangos preke.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69451266</guid><pubDate>Thu, 15 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69451266/2026_01_15_3116_1_75ac44b9_5e4b_43cc_9686_3694fecaafca.mp3" length="20855046" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radviliškio rajone šiomis dienomis Žydrūno Lauručio laukuose darbuojasi kombainai - kuliamas rudenį nenuimtas kukurūzų derlius: „Tikriausiai esame pirmi šiais metais pradėję imti derlių“.

Ūkininkai Prancūzijoje nepaliauja protestuoti. Naujienos iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radviliškio rajone šiomis dienomis Žydrūno Lauručio laukuose darbuojasi kombainai - kuliamas rudenį nenuimtas kukurūzų derlius: „Tikriausiai esame pirmi šiais metais pradėję imti derlių“.<br /><br />Ūkininkai Prancūzijoje nepaliauja protestuoti. Naujienos iš šios šalies ir Dainiaus Arlausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario, dalyvavusio proteste gruodžio viduryje įžvalgos: “Iš prancūzų galime pasimokyti, kaip protestuoti ir protestus organizuoti”.<br /><br />Šokolado kainos – mažiausios per pastaruosius trejus metus. Tai lėmė gausus kakavos pupelių derlius Afrikos žemyne. Tačiau kakavmedžių plantacijos mažėja, senesnius medžius pasiglemžia ligos. Spėjama, kad ilgainiui šokoladas taps prabangos preke.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ganymas – teritorijos priežiūros įrankis, naudingas pačiai gamtai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ganymas-teritorijos-prieziuros-irankis-naudingas-paciai-gamtai--69432319</link><description><![CDATA[Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.<br /><br />Taujėnų dvare - karaliauja povai. Net ir šaltuoju sezonu, jei tik patys nori, yra išleidžiami pasivaikščioti po erdvų kiemą. Apie šiuos paukščius, jų plunksnų panaudojimą pasakoja Monika Stackevičienė.<br /><br />Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė prieš trejus metus Diliauskų kaime įkūrė skalbyklą. Greta bendruomenės namų, moduliniame namelyje nepaliaujamai sukasi skalbyklių būgnai, o klientai - ne tik pavieniai kaimo gyvenotjai, bet ir miesto įmonės. Pasakoja Atžalyno bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69432319</guid><pubDate>Wed, 14 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69432319/2026_01_14_3116_1_90c93773_d5ed_4bf6_81ad_d40af462169d.mp3" length="20765185" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.

Taujėnų dvare...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.<br /><br />Taujėnų dvare - karaliauja povai. Net ir šaltuoju sezonu, jei tik patys nori, yra išleidžiami pasivaikščioti po erdvų kiemą. Apie šiuos paukščius, jų plunksnų panaudojimą pasakoja Monika Stackevičienė.<br /><br />Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė prieš trejus metus Diliauskų kaime įkūrė skalbyklą. Greta bendruomenės namų, moduliniame namelyje nepaliaujamai sukasi skalbyklių būgnai, o klientai - ne tik pavieniai kaimo gyvenotjai, bet ir miesto įmonės. Pasakoja Atžalyno bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Laisvė, tausojama savoje žemėje ir perduodama kitoms kartoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/laisve-tausojama-savoje-zemeje-ir-perduodama-kitoms-kartoms--69432318</link><description><![CDATA[Praėjo 35-eri metai nuo žvarbaus sausio įvykių prie Lietuvos televizijos bokšto, Seimo, LRT pastatų. Tą naktį žmonės telkėsi ne tik sostinėje, bet ir prie regionuose svarbių komunikacijos taškų. Apie 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Panevėžio centrinio pašto ir mokinių paliktus archyvus Sausio 13-osios progimnazijoje Vilniuje.<br /><br />Mindaugas Korsakas su šeima Širvintų rajone prieš 15 metų įkūrė Vikingų kaimą. Čia atvykusius suaugusius ir moksleivius supažindina su baltišku gyvenimo būdu, tradicijomis, papročiais, patiekalais. Pokalbis apie jaunajai kartai perduodamas žinias ir netikusias „žoliapjoves“ - škudes.<br /><br />Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakoja apie Nuodingus augalus: difenbachiją ir raibąjį krotoną.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69432318</guid><pubDate>Tue, 13 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69432318/2026_01_13_3116_1_09aa5d16_90a7_4ce8_80f8_1069f5e8260d.mp3" length="21425978" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjo 35-eri metai nuo žvarbaus sausio įvykių prie Lietuvos televizijos bokšto, Seimo, LRT pastatų. Tą naktį žmonės telkėsi ne tik sostinėje, bet ir prie regionuose svarbių komunikacijos taškų. Apie 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Panevėžio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjo 35-eri metai nuo žvarbaus sausio įvykių prie Lietuvos televizijos bokšto, Seimo, LRT pastatų. Tą naktį žmonės telkėsi ne tik sostinėje, bet ir prie regionuose svarbių komunikacijos taškų. Apie 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Panevėžio centrinio pašto ir mokinių paliktus archyvus Sausio 13-osios progimnazijoje Vilniuje.<br /><br />Mindaugas Korsakas su šeima Širvintų rajone prieš 15 metų įkūrė Vikingų kaimą. Čia atvykusius suaugusius ir moksleivius supažindina su baltišku gyvenimo būdu, tradicijomis, papročiais, patiekalais. Pokalbis apie jaunajai kartai perduodamas žinias ir netikusias „žoliapjoves“ - škudes.<br /><br />Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakoja apie Nuodingus augalus: difenbachiją ir raibąjį krotoną.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agrarinės aplinkosaugos spartuolės: seniūnijos, rodančios pavyzdį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agrarines-aplinkosaugos-spartuoles-seniunijos-rodancios-pavyzdi--69397445</link><description><![CDATA[Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos. Apie ūkininkų pasirinkimus ūkininkauti ekologiškai ir užkrečiantį pavyzdį – pokalbis su seniūnijų atstovais.<br /><br />Audronė Loreta Kazlauskienė iš Ukmergės rajono baltą sūrį vadina „sūrių mama“. Anot jos, turėdamas tokį sūrį niekada neliksi alkanas. Moteris dalijasi savo ūkininkavimo istorija bei gardžiausiais receptais.<br /><br />Pasvalio rajone gaivinamas pramoninis paveldas. Net keli objektai šiuo metu keliami antram gyvenimui, o sunykę – atkuriami pasitelkiant naujas technologijas. Pasakoja istorikas, kultūros paveldo specialistas Gražvydas Balčiūnaitis ir Pasvalio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Jolita Šležaitė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69397445</guid><pubDate>Mon, 12 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69397445/2026_01_12_3116_1_d216f152_35b4_420f_bfb7_5992d3e9674d.mp3" length="20977508" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos. Apie ūkininkų pasirinkimus ūkininkauti ekologiškai ir užkrečiantį pavyzdį – pokalbis su seniūnijų atstovais.<br /><br />Audronė Loreta Kazlauskienė iš Ukmergės rajono baltą sūrį vadina „sūrių mama“. Anot jos, turėdamas tokį sūrį niekada neliksi alkanas. Moteris dalijasi savo ūkininkavimo istorija bei gardžiausiais receptais.<br /><br />Pasvalio rajone gaivinamas pramoninis paveldas. Net keli objektai šiuo metu keliami antram gyvenimui, o sunykę – atkuriami pasitelkiant naujas technologijas. Pasakoja istorikas, kultūros paveldo specialistas Gražvydas Balčiūnaitis ir Pasvalio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Jolita Šležaitė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas ne iš pašaukimo dirba ir mieste</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-ne-is-pasaukimo-dirba-ir-mieste--69367601</link><description><![CDATA[Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?<br />Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.<br />Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69367601</guid><pubDate>Fri, 09 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69367601/2026_01_09_3116_1_8d9cad64_a84e_4449_968f_1605a97b68d1.mp3" length="21011781" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?<br />Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.<br />Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokyčiai šeimos ūkyje nuo 2 hektarų iki 600!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokyciai-seimos-ukyje-nuo-2-hektaru-iki-600--69350670</link><description><![CDATA[Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų augalininkystės ūkį, dirba 600 hektarų. Šeimoje – trys dukros: jauniausiai Rugilei vos pustrečių metukų, o dvidešimtmetės Gabija ir Ausmėja - jau tikros pagalbininkės prie darbų. Kaip ir mama vairuoja traktorius, gali savarankiškai valdyti modernią grūdų saugyklą. Kuo užsiėmę ūkininkai žiemą, kaip skirstosi darbus, kad liktų laiko ir šeimai?<br />Tautodailininkas sukūrė pragaro mašiną. Antanas Česnulis, vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, Naujasodės kaime įkūręs unikalų medinių skulptrūrų parką, praėjusią vasarą iš įvairių nereikalingų metalinių daiktų ir net mechanizmų sukonstravo įrengimą, pavadinęs jį pragaro mašina. Kam menininkui toks kūrinys, ar velniai dar neprašė atiduoti mašiną?<br />Šią savaitę Trys Karaliai, tarsi, uždarė šventinį laikotarpį. Turėtų būti nupuoštos eglutės, uždarytos mugės, bet Austrijoje šventiniai renginiai, kurie šiemet buvo naudingi ir vietos ūkininkams, dar tęsiasi. Apie panašias ir kitokias tradicijas iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69350670</guid><pubDate>Thu, 08 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69350670/2026_01_08_3116_1_fbbf4194_e003_435b_9922_e29cff5f7361.mp3" length="20903111" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų augalininkystės ūkį, dirba 600 hektarų. Šeimoje – trys dukros: jauniausiai Rugilei vos pustrečių metukų, o dvidešimtmetės Gabija ir Ausmėja - jau tikros pagalbininkės prie darbų. Kaip ir mama vairuoja traktorius, gali savarankiškai valdyti modernią grūdų saugyklą. Kuo užsiėmę ūkininkai žiemą, kaip skirstosi darbus, kad liktų laiko ir šeimai?<br />Tautodailininkas sukūrė pragaro mašiną. Antanas Česnulis, vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, Naujasodės kaime įkūręs unikalų medinių skulptrūrų parką, praėjusią vasarą iš įvairių nereikalingų metalinių daiktų ir net mechanizmų sukonstravo įrengimą, pavadinęs jį pragaro mašina. Kam menininkui toks kūrinys, ar velniai dar neprašė atiduoti mašiną?<br />Šią savaitę Trys Karaliai, tarsi, uždarė šventinį laikotarpį. Turėtų būti nupuoštos eglutės, uždarytos mugės, bet Austrijoje šventiniai renginiai, kurie šiemet buvo naudingi ir vietos ūkininkams, dar tęsiasi. Apie panašias ir kitokias tradicijas iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš sniego gniaužtų ūkininkai vaduojasi patys ir padeda kitiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-sniego-gniauztu-ukininkai-vaduojasi-patys-ir-padeda-kitiems--69336442</link><description><![CDATA[Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego nepamena, tačiau veiklos pieno ūkyje sniegas netrikdo. Galinga technika leidžia susitvarkyti patiems ir padėti kaimynams. Apie iššūkius, susijusius pieno išvežimu iš ūkių Žemaitijos regione, pasakoja ŽŪK „Pienas LT“ logistikos vadovė Jovita Daugalaitė.<br />Tik baigęs mokyklą ūkininkauti pradėjo Lazdijų rajono Avižienių kaime gyvenantis Justinas Dzemyda. Pradžioje tėvai jį bandė atkalbėti, bet praėjus 8 metams to jau nedaro, nes mato rezultatus. Vaikinas augina 50 mėsinių galvijų, dirba 100 hektarų, pats įrenginėja šalto tipo tvartą galvijams. Ar nesumažėjo entuziazmo po sudėtingų žemdirbiams metų, kuo užsiima gyvulininkystės ūkio šeimininkas žiemos metą?<br />Šakių rajono savivaldybės iniciatyva Lukšių seniūnijoje pernai pradėti ir šiemet iki birželio pradžios turi būti baigti tiesti dviračių takai. Jie bus sujungti su jau padarytais ir tiks prie numatomo visų takų – kelių dešimčių kilometrų tinklo Šakių rajone Lukšių - Gelgaudiškio apylinkėse, Panemunių regioniniame parke. Apie jau padarytus ir dar numatomus darbus pasakoja rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69336442</guid><pubDate>Wed, 07 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69336442/2026_01_07_3116_1_8e547cb1_6bed_4018_b1f2_30c6c9f50fe4.mp3" length="20862151" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego nepamena, tačiau veiklos pieno ūkyje sniegas netrikdo. Galinga technika leidžia susitvarkyti patiems ir padėti kaimynams. Apie iššūkius, susijusius pieno išvežimu iš ūkių Žemaitijos regione, pasakoja ŽŪK „Pienas LT“ logistikos vadovė Jovita Daugalaitė.<br />Tik baigęs mokyklą ūkininkauti pradėjo Lazdijų rajono Avižienių kaime gyvenantis Justinas Dzemyda. Pradžioje tėvai jį bandė atkalbėti, bet praėjus 8 metams to jau nedaro, nes mato rezultatus. Vaikinas augina 50 mėsinių galvijų, dirba 100 hektarų, pats įrenginėja šalto tipo tvartą galvijams. Ar nesumažėjo entuziazmo po sudėtingų žemdirbiams metų, kuo užsiima gyvulininkystės ūkio šeimininkas žiemos metą?<br />Šakių rajono savivaldybės iniciatyva Lukšių seniūnijoje pernai pradėti ir šiemet iki birželio pradžios turi būti baigti tiesti dviračių takai. Jie bus sujungti su jau padarytais ir tiks prie numatomo visų takų – kelių dešimčių kilometrų tinklo Šakių rajone Lukšių - Gelgaudiškio apylinkėse, Panemunių regioniniame parke. Apie jau padarytus ir dar numatomus darbus pasakoja rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš Skandinavijos į Žemaičių Kalvariją: namai ten, kur širdis, o širdis Lietuvoj</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-skandinavijos-i-zemaiciu-kalvarija-namai-ten-kur-sirdis-o-sirdis-lietuvoj--69350666</link><description><![CDATA[Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių. Šią veiklą šeima derina ir su pagrindiniais darbais, Dovilė yra Žemaičių Kalvarijos seniūnė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69350666</guid><pubDate>Tue, 06 Jan 2026 06:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69350666/2026_01_05_175849d6_3116_f_2deed394_c920_4337_bf68_1fb9168a3be5.mp3" length="7389655" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dešimt metų Skandinavijoje išdirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą, Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių. Šią veiklą šeima derina ir su pagrindiniais darbais, Dovilė yra Žemaičių Kalvarijos seniūnė.]]></itunes:summary><itunes:duration>462</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Politikai nenusiteikę mažinti paramą sofos ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/politikai-nenusiteike-mazinti-parama-sofos-ukininkams--69336443</link><description><![CDATA[Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo apie 16 000 ir jiems kasmet atitenka kelios dešimtys milijonų eurų. Ar ketina imtis veiksmų mūsų politikai? Pokalbis su Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku valstiečiu Broniu Rope, jo pavaduotoju socialdemokratu Matu Skamaraku ir konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.<br />Šakių rajono Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo bendruomenė atgaivino senas tradicijas ir kuria naujas, padedančias tvirčiau jaustis dabar gyvenantiems kaime. Kaimelio šimtmečio proga gyventojai parkelyje pastatė kaimo ribą žymintį akmenį, kiekviena šeima pasodino po ąžuoliuką, talkomis suformuotas lašo formos pylimas, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Nemuno slėnį. Kažkada buvusi bendrai ganomų karvių atvedimo ir pasiėmimo vieta dabar tapo visų mėgstama laisvalaikio ir šventėms paminėti vieta. Apie istoriją ir dabartį pasakoja bendruomenės aktyvas Darius Ufartas, jo mama Džiuljeta Ufartienė, seniūnaitis Leonidas Mazuras ir Vidmantas Juškevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69336443</guid><pubDate>Tue, 06 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69336443/2026_01_06_3116_1_4fe9b68c_484b_4719_a130_a9f2fd3d7a61.mp3" length="20982524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo apie 16 000 ir jiems kasmet atitenka kelios dešimtys milijonų eurų. Ar ketina imtis veiksmų mūsų politikai? Pokalbis su Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku valstiečiu Broniu Rope, jo pavaduotoju socialdemokratu Matu Skamaraku ir konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.<br />Šakių rajono Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo bendruomenė atgaivino senas tradicijas ir kuria naujas, padedančias tvirčiau jaustis dabar gyvenantiems kaime. Kaimelio šimtmečio proga gyventojai parkelyje pastatė kaimo ribą žymintį akmenį, kiekviena šeima pasodino po ąžuoliuką, talkomis suformuotas lašo formos pylimas, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Nemuno slėnį. Kažkada buvusi bendrai ganomų karvių atvedimo ir pasiėmimo vieta dabar tapo visų mėgstama laisvalaikio ir šventėms paminėti vieta. Apie istoriją ir dabartį pasakoja bendruomenės aktyvas Darius Ufartas, jo mama Džiuljeta Ufartienė, seniūnaitis Leonidas Mazuras ir Vidmantas Juškevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkis ir ypatingas suolas visai giminei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukis-ir-ypatingas-suolas-visai-giminei--69303668</link><description><![CDATA[Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.<br />Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?<br />Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69303668</guid><pubDate>Mon, 05 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69303668/2026_01_05_3116_1_c0a0f6e0_a338_4ad0_863a_fddfada43e49.mp3" length="22086354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.<br />Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?<br />Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sumažėjęs finansavimas žemės ūkiui ministro negąsdina: išeičių yra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sumazejes-finansavimas-zemes-ukiui-ministro-negasdina-iseiciu-yra--69277308</link><description><![CDATA[Naujųjų metų pradžioje įprasta kartu su žemės ūkio ministru apžvelgti, kokie buvo praėję metai ir kas laukia naujais, 2026- ais metais. Kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarėme svarbiausias temas: vėluojantį paramos lėšų išmokėjimą, žemdirbių protestus, Mercosur susitarimą, žemės ūkiui skirtą finansavimą bei kitus klausimus. Žemės ūkio ministras tikina, kad žymus lėšų mažėjimas žemės ūkiui neturės didelės neigiamos įtakos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69277308</guid><pubDate>Fri, 02 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69277308/2026_01_02_3116_1_2281a844_f491_4a97_b507_6dff42ec37b4.mp3" length="21366210" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujųjų metų pradžioje įprasta kartu su žemės ūkio ministru apžvelgti, kokie buvo praėję metai ir kas laukia naujais, 2026- ais metais. Kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarėme svarbiausias temas: vėluojantį paramos lėšų išmokėjimą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujųjų metų pradžioje įprasta kartu su žemės ūkio ministru apžvelgti, kokie buvo praėję metai ir kas laukia naujais, 2026- ais metais. Kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarėme svarbiausias temas: vėluojantį paramos lėšų išmokėjimą, žemdirbių protestus, Mercosur susitarimą, žemės ūkiui skirtą finansavimą bei kitus klausimus. Žemės ūkio ministras tikina, kad žymus lėšų mažėjimas žemės ūkiui neturės didelės neigiamos įtakos.]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kelionės po Lietuvą, tūkstančiai įveiktų kilometrų ir nepamirštamos istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/keliones-po-lietuva-tukstanciai-iveiktu-kilometru-ir-nepamirstamos-istorijos--69277473</link><description><![CDATA[Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias vietoves. Kalbamės su žmonėmis apie jų problemas, džiaugsmus, darbus ir kūrybą. Keliaujant nutinka įvairiausių dalykų, tad sausio 1 d. (ketvirtadienio) laidoje kviečiame klausytojus susipažinti su mūsų darbo užkulisiais. Pasidalysime įsimintiniausiais praėjusių metų pasakojimais, taip pat išgirsite, kokie pokyčiai laukia „Gimtosios žemės“ komandos.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69277473</guid><pubDate>Thu, 01 Jan 2026 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69277473/2026_01_01_3116_1_d27f74bc_048a_439d_97b1_d1f59ab4b071.mp3" length="26882853" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Maždaug 7–8 tūkstančiai kilometrų – tiek kasmet nuvažiuoja kone kiekvienas LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ rengėjas. Nesvarbu, žiema ar vasara, žurnalistų komanda keliauja po visą Lietuvą, lanko ir labiausiai nuo didžiųjų miestų centrų nutolusias vietoves. Kalbamės su žmonėmis apie jų problemas, džiaugsmus, darbus ir kūrybą. Keliaujant nutinka įvairiausių dalykų, tad sausio 1 d. (ketvirtadienio) laidoje kviečiame klausytojus susipažinti su mūsų darbo užkulisiais. Pasidalysime įsimintiniausiais praėjusių metų pasakojimais, taip pat išgirsite, kokie pokyčiai laukia „Gimtosios žemės“ komandos.]]></itunes:summary><itunes:duration>1681</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinis galvijų auginimas – daugiau hobis nei išgyvenimo šaltinis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinis-galviju-auginimas-daugiau-hobis-nei-isgyvenimo-saltinis--69258522</link><description><![CDATA[Ekologinio ūkininkavimo tradicijos Kupčinskų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Ekologiškai galvijus auginantys ir į užsienį parduodantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad iš šios veiklos išgyventi nepavyksta, reikia papildomų darbų. Ateityje dėl biurokratizmo ketinama atsisakyti ekologinio ūkininkavimo sertifikato. Ūkininkas juokauja, kad laikyti gyvulius bus tik pomėgis.<br /><br />Senus pastatus prikelti antram gyvenimui – ne pigus sumanymas, bet tuo susidomėjo Lina Noreikaitė-Rimkienė su šeima. Radviliškio rajone Panekelpių vienkiemyje sena troba virto jaukiais namais, kur ne tik gali svečiuotis žmonės, bet ir vyksta edukacijos. Sodybos šeimininkė turi kuo nustebinti svečius. Vizitine Panekelpių sodybos kortele tapo šeivamedis. Kuo jis ypatingas?<br /><br />Dešimtmetis Skandinavijoje galiausiai jauną šeimą (Dovilę Brasaitę ir Mindaugą Leliūgą) grąžino namo. Plungės rajone Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusi šeima šalia pagrindinių darbų dar augina braškes ir jas liofilizuoja. Moters teigimu, liofilizuoti galima beveik viską.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69258522</guid><pubDate>Wed, 31 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69258522/2025_12_31_3116_1_00eec328_acd9_4033_afae_7c4426042429.mp3" length="22086354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinio ūkininkavimo tradicijos Kupčinskų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Ekologiškai galvijus auginantys ir į užsienį parduodantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad iš šios veiklos išgyventi nepavyksta, reikia papildomų darbų. Ateityje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinio ūkininkavimo tradicijos Kupčinskų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Ekologiškai galvijus auginantys ir į užsienį parduodantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad iš šios veiklos išgyventi nepavyksta, reikia papildomų darbų. Ateityje dėl biurokratizmo ketinama atsisakyti ekologinio ūkininkavimo sertifikato. Ūkininkas juokauja, kad laikyti gyvulius bus tik pomėgis.<br /><br />Senus pastatus prikelti antram gyvenimui – ne pigus sumanymas, bet tuo susidomėjo Lina Noreikaitė-Rimkienė su šeima. Radviliškio rajone Panekelpių vienkiemyje sena troba virto jaukiais namais, kur ne tik gali svečiuotis žmonės, bet ir vyksta edukacijos. Sodybos šeimininkė turi kuo nustebinti svečius. Vizitine Panekelpių sodybos kortele tapo šeivamedis. Kuo jis ypatingas?<br /><br />Dešimtmetis Skandinavijoje galiausiai jauną šeimą (Dovilę Brasaitę ir Mindaugą Leliūgą) grąžino namo. Plungės rajone Žemaičių Kalvarijoje įsikūrusi šeima šalia pagrindinių darbų dar augina braškes ir jas liofilizuoja. Moters teigimu, liofilizuoti galima beveik viską.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po VMVT patikrinimų stabdoma kone dešimtmetį puoselėta veikla</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-vmvt-patikrinimu-stabdoma-kone-desimtmeti-puoseleta-veikla--69247485</link><description><![CDATA[Įmonės „Žali žali“ direktorius Vincas Benevičius kone dešimtmetį su šeima augino daigus, žalumynus ir kūrė ir kitus sveikus produktus. Augintojas priklauso ir Europos daigintojų asociacijai. Tiesa, metų pabaiga pateikė sunkių išbandymų. Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų fiksuota šiurkščių veiklos pažeidimų ir dėl to veikla laikinai sustabdyta. Kai kuriuos veiklos trūkumus verslininkas pašalino, tačiau pilnai įgyvendinti reikalavimų nepavyksta, nes sustabdžius veiklą nebegaunamos pajamos. Vyras nusprendė nebetęsti šios veiklos, nes supranta, kad teisinis kelias pareikalaus ne tik didelių finansinių, bet ir emocinių resursų. Apie fiksuotus pažeidimus plačiau komentuos tarnybos atstovė Danguolė Grigalevičienė. Situacijos vertinimą pateiks ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis.<br /><br />Kita tema apie naujai įsikūrusį verslą Kaišiadorių rajone. Jauna šeima, Ineta ir Mindaugas Šatkauskai, pirmus metus puoselėja svečių apgyvendinimo verslą „Vilkiškių karpis“. Verslo administratorė Kamilė Butrimavičienė džiaugiasi, kad sodybos užimtumas yra labai didelis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69247485</guid><pubDate>Tue, 30 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69247485/2025_12_30_3116_1_d066cce7_005b_403c_9a6e_3b53d2621244.mp3" length="22087190" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įmonės „Žali žali“ direktorius Vincas Benevičius kone dešimtmetį su šeima augino daigus, žalumynus ir kūrė ir kitus sveikus produktus. Augintojas priklauso ir Europos daigintojų asociacijai. Tiesa, metų pabaiga pateikė sunkių išbandymų. Po Valstybinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įmonės „Žali žali“ direktorius Vincas Benevičius kone dešimtmetį su šeima augino daigus, žalumynus ir kūrė ir kitus sveikus produktus. Augintojas priklauso ir Europos daigintojų asociacijai. Tiesa, metų pabaiga pateikė sunkių išbandymų. Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų fiksuota šiurkščių veiklos pažeidimų ir dėl to veikla laikinai sustabdyta. Kai kuriuos veiklos trūkumus verslininkas pašalino, tačiau pilnai įgyvendinti reikalavimų nepavyksta, nes sustabdžius veiklą nebegaunamos pajamos. Vyras nusprendė nebetęsti šios veiklos, nes supranta, kad teisinis kelias pareikalaus ne tik didelių finansinių, bet ir emocinių resursų. Apie fiksuotus pažeidimus plačiau komentuos tarnybos atstovė Danguolė Grigalevičienė. Situacijos vertinimą pateiks ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis.<br /><br />Kita tema apie naujai įsikūrusį verslą Kaišiadorių rajone. Jauna šeima, Ineta ir Mindaugas Šatkauskai, pirmus metus puoselėja svečių apgyvendinimo verslą „Vilkiškių karpis“. Verslo administratorė Kamilė Butrimavičienė džiaugiasi, kad sodybos užimtumas yra labai didelis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos kaimų bendruomenės – verslios, ambicingos ir puoselėjančios tradicijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-kaimu-bendruomenes-verslios-ambicingos-ir-puoselejancios-tradicijas--69236153</link><description><![CDATA[Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.<br /><br />Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja apie bendruomenės ir socialinio verslo jubiliejus bei veikiančią bendruomenės kavinę.<br /><br />Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės tarybos pirmininkė Gražina Paliulienė pristato įgyvendintus projektus ir išpopuliarėjusias maisto edukacijas.<br /><br />Kupiškio rajono Skapiškio miestelio istorijomis ir paslaptimis dalijasi Skapiškio bibliotekininkė, gidė Roma Bugailiškienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69236153</guid><pubDate>Mon, 29 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69236153/2025_12_29_3116_1_410909e1_07c5_4a2d_a2fa_cce226af87f0.mp3" length="21471536" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.

Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.<br /><br />Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja apie bendruomenės ir socialinio verslo jubiliejus bei veikiančią bendruomenės kavinę.<br /><br />Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės tarybos pirmininkė Gražina Paliulienė pristato įgyvendintus projektus ir išpopuliarėjusias maisto edukacijas.<br /><br />Kupiškio rajono Skapiškio miestelio istorijomis ir paslaptimis dalijasi Skapiškio bibliotekininkė, gidė Roma Bugailiškienė.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kainos kilo, bet tradiciniai produktai liko ant stalo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kainos-kilo-bet-tradiciniai-produktai-liko-ant-stalo--69227647</link><description><![CDATA[Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.<br />Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.<br />Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.<br />Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227647</guid><pubDate>Fri, 26 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227647/2025_12_26_3116_1_07783a06_5558_4462_bfdb_75401c5ce73d.mp3" length="21005929" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.<br />Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.<br />Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.<br />Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Elnių ūkyje - Kalėdų šventės ir gamtos terapija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/elniu-ukyje-kaledu-sventes-ir-gamtos-terapija--69227648</link><description><![CDATA[Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir vaikų lauks. Ypač tų, kurie jau netiki Kalėdų seneliu. Po susitikimo su juo tikėjimą Kalėdų seneliu susigrąžina ir suaugusieji. Po Perlinių Danielių ūkį, esantį Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje, lydėjo ir jo įkūrimo istoriją bei apie gamtos ir gyvūnų terapiją pasakojo kininkas Karolis Kanapeckas. <br />Kalėdų meduoliai, kvepiantys medumi, imbieru, kardamonu, cinamonu. Šiuos nuostabius kvapus geriausia patirti juos kepant, tad meduolių kepimo edukacijos tampa vis populiaresnės.<br />Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvenanti Šiauliuose, kuria ir atlieka dainas žemaitiškai. Nors ne visi supranta jos dainų žodžius, priedainį<br />apie „žiauriai gražią žiemą“ išmoko dainuoti visa Lietuva. Ji puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227648</guid><pubDate>Thu, 25 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227648/2025_12_25_3116_1_02221321_8b00_4872_bb35_8d8d7fe4c575.mp3" length="21128809" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Koks sunkus ūkininkavimas, geriausiai žino gyvulius auginantys ūkininkai. Ir šventinėmis dienomis turi rūpintis gyvuliais. Kalėdų senelis taip pat ūkininkauja, laiko net 150-ies  danielių bandą. Ryte rūpinsis ne tik savo globotiniais, bet ūkyje ir vaikų lauks. Ypač tų, kurie jau netiki Kalėdų seneliu. Po susitikimo su juo tikėjimą Kalėdų seneliu susigrąžina ir suaugusieji. Po Perlinių Danielių ūkį, esantį Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkoje, lydėjo ir jo įkūrimo istoriją bei apie gamtos ir gyvūnų terapiją pasakojo kininkas Karolis Kanapeckas. <br />Kalėdų meduoliai, kvepiantys medumi, imbieru, kardamonu, cinamonu. Šiuos nuostabius kvapus geriausia patirti juos kepant, tad meduolių kepimo edukacijos tampa vis populiaresnės.<br />Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvenanti Šiauliuose, kuria ir atlieka dainas žemaitiškai. Nors ne visi supranta jos dainų žodžius, priedainį<br />apie „žiauriai gražią žiemą“ išmoko dainuoti visa Lietuva. Ji puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kučių vakaras – šimtmečių tradicija, lietuviams svarbesnė net už Kalėdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuciu-vakaras-simtmeciu-tradicija-lietuviams-svarbesne-net-uz-kaledas--69227649</link><description><![CDATA[Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.<br />Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.<br />Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.<br />Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69227649</guid><pubDate>Wed, 24 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69227649/2025_12_24_3116_1_2e46025e_9a20_451d_8c24_317cf0b679e5.mp3" length="20166249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.
Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.<br />Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.<br />Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.<br />Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkus apėmusi neviltis, grasina streikais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkus-apemusi-neviltis-grasina-streikais--69179014</link><description><![CDATA[Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.<br />Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis turgelis kvietė ne tik pasigrožėti, bet ir pasiruošti šventėms. Prekystaliai lūžo nuo silkės, meduolių, rūkytos žuvies ir lašinių – visko, kas būtina Kūčių ir Kalėdų stalui. Senoviniai kostiumai, muzika ir jauki atmosfera priminė, kad tradicijos gyvos ir šiandien.<br />Iš svetur atkeliavęs aguonos grūdas prisijaukino lietuvius, tapo svarbiausių metų švenčių apeiginiu augalu, turinčiu gilią simbolinę prasmę.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69179014</guid><pubDate>Tue, 23 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69179014/2025_12_23_3116_1_8364d073_3b63_4da7_96fc_09a096fc6c03.mp3" length="20694968" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasitinkant Kalėdas ūkininkų nuotaikos niūrios. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, kad ūkininkai ruošiasi naujiems streikams.<br />Praėjusį savaitgalį Lietuvos etnografiniame miestelyje atgijo tarpukario Lietuva – adventinis turgelis kvietė ne tik pasigrožėti, bet ir pasiruošti šventėms. Prekystaliai lūžo nuo silkės, meduolių, rūkytos žuvies ir lašinių – visko, kas būtina Kūčių ir Kalėdų stalui. Senoviniai kostiumai, muzika ir jauki atmosfera priminė, kad tradicijos gyvos ir šiandien.<br />Iš svetur atkeliavęs aguonos grūdas prisijaukino lietuvius, tapo svarbiausių metų švenčių apeiginiu augalu, turinčiu gilią simbolinę prasmę.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ant turgaus prekystalių – žuvis, spanguolės ir po švenčių brangsiantis medus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ant-turgaus-prekystaliu-zuvis-spanguoles-ir-po-svenciu-brangsiantis-medus--69163716</link><description><![CDATA[Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.<br /><br />Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.<br /><br />Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163716</guid><pubDate>Mon, 22 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163716/2025_12_22_3116_1_5a52e2cb_b5b6_44ad_8c8f_f2003bc0a462.mp3" length="21356179" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.

Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.<br /><br />Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.<br /><br />Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1335</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai prieš ES politiką: kova dėl išlikimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-pries-es-politika-kova-del-islikimo--69163715</link><description><![CDATA[Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų konkurencingumui ir išlikimui. Proteste Briuselyje dalyvavo apie 70 ūkininkų iš Lietuvos, jų palaikyti susirinko ir ūkininkai Vilniuje.<br />Kiekviena kaimo bendruomenė įdomi darbais ir siekiais. Pavyzdžiui, Prienų rajono Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, gyvuojantis per 20 metų, įgyvendino daug projektų. Pagal vienus įsigytos įvairios siuvimo, mezgimo mašinos, kuriomis dabar laisvalaikiu darbuojasi centro moterys. Kiti orientuoti į kultūrinius projektus, net miuziklą pastatė, kuriame buvo užimta 100 žmonių.<br />Nedidelė, šiuolaikiška, šeimos duonkepių tradicijas puoselėjanti kepykla „Joniškio duona“ jau 60 metų žmones traukia duonos, pyragų, plokštainių, sausainių ir kitų gaminių skoniais. Tai Čalnarų šeimos verslas. Pasak architektūrą į kepyklą iškeitusio dabartinio vadovo Simono Čalnaro, pradžią šiam verslui davė, jį plėtojo mama. Ir dabar ji nuolatinė patarėja, siūlanti naujas idėjas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163715</guid><pubDate>Fri, 19 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163715/2025_12_19_3116_1_887011ca_5a1b_4be5_b8a4_6fd6741e14df.mp3" length="20889319" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar Briuselyje vyko 27 Europos šalių ūkininkų protestas. Ūkininkai protestavo prieš ES prekybos susitarimą su „Mercosur“, planuojamą žemės ūkio finansavimo mažinimą ir perteklinę reguliavimo bei biurokratijos naštą, kuri kelia grėsmę jų konkurencingumui ir išlikimui. Proteste Briuselyje dalyvavo apie 70 ūkininkų iš Lietuvos, jų palaikyti susirinko ir ūkininkai Vilniuje.<br />Kiekviena kaimo bendruomenė įdomi darbais ir siekiais. Pavyzdžiui, Prienų rajono Veiverių seniūnijos bendruomenės centras, gyvuojantis per 20 metų, įgyvendino daug projektų. Pagal vienus įsigytos įvairios siuvimo, mezgimo mašinos, kuriomis dabar laisvalaikiu darbuojasi centro moterys. Kiti orientuoti į kultūrinius projektus, net miuziklą pastatė, kuriame buvo užimta 100 žmonių.<br />Nedidelė, šiuolaikiška, šeimos duonkepių tradicijas puoselėjanti kepykla „Joniškio duona“ jau 60 metų žmones traukia duonos, pyragų, plokštainių, sausainių ir kitų gaminių skoniais. Tai Čalnarų šeimos verslas. Pasak architektūrą į kepyklą iškeitusio dabartinio vadovo Simono Čalnaro, pradžią šiam verslui davė, jį plėtojo mama. Ir dabar ji nuolatinė patarėja, siūlanti naujas idėjas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Modernizavę gamybą – tvariau ūkininkauja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/modernizave-gamyba-tvariau-ukininkauja--69163713</link><description><![CDATA[Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.<br />Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.<br />Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163713</guid><pubDate>Thu, 18 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163713/2025_12_18_3116_1_cfed2e5e_16c5_4d31_b2b4_5fd45479c8d2.mp3" length="20799457" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.<br />Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.<br />Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimo kaime samprata keičiasi: anksčiau reiškė darbą, o dabar poilsį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimo-kaime-samprata-keiciasi-anksciau-reiske-darba-o-dabar-poilsi--69163738</link><description><![CDATA[Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163738</guid><pubDate>Wed, 17 Dec 2025 08:25:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163738/2025_12_17_cdbb42a2_3116_f_3c82a5ab_4384_4f18_b8ea_29174c73dc37.mp3" length="5760032" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.]]></itunes:summary><itunes:duration>360</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno verslą stabdo ne tik darbuotojų stygius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-versla-stabdo-ne-tik-darbuotoju-stygius--69163714</link><description><![CDATA[Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.<br />Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.<br />Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163714</guid><pubDate>Wed, 17 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163714/2025_12_17_3116_1_cad22302_16b6_42cf_a591_4faae55df490.mp3" length="21189831" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugelį metų Prienų rajono Padrečių kaime ūkininko Jurgio Pažėros ūkyje buvo auginamos karvės, o iš jų pieno gaminami įvairūs pieno produktai. Juos kiekvieną dieną vežė į Kauną. Būtų ir toliau gaminę, bet pamažu kaime nebeliko žmonių darbams fermoje ir ūkio ceche.<br />Klaipėdos rajone „Gerų minčių ūkyje“ auginamos avietės ir valgomieji sausmedžiai. Iš jų uogų gaminami pagardai, uogienės, džemai, padažai ir kt. Vaidos ir Manto Svidrų pagamintas avietinis pagardas su baziliku pripažintas nugalėtoju pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų, sertifikuotų ženklu „Kokybė“, grupėje.<br />Įspūdingi šviestuvai, baldai, papuošalai iš elnio, briedžio, stirnino ragų puošia ne vienus namus. Jie gaminami bendrovėje „Medragė“, o kuria juos telšiškis Vygandas Šiuša. Ragus superka iš juos renkančių žmonių Lietuvoje ir Latvijoje.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bendroves-siekia-ne-tik-pelningai-bet-ir-tvariai-ukininkauti--69163712</link><description><![CDATA[Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti.<br />Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovės ceche „Žagarės pieninė“ visas 900 karvių pienas perdirbamas į įvairius maisto produktus. Tai leidžia gauti už pieną gerokai didesnę kainą, negu pardavus jį perdirbėjams. Bendrovės vadovas Arvydas Noreika teigia, kad ypač rūpinamasi gamybos tvarumu. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento Petro Puskunigio, tvarumas aktualus ir kitoms pažangiai organizuojančioms gamybą.<br />Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad vienatvė yra tapusi pasauline problema. Ypač ji opi senstančiose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose su vienatve susiduria iki 40 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje padėtis dar prastesnė – tokio amžiaus vienišų žmonių yra maždaug pusė. Kas padėtų keisti situaciją? Tarptautinės socialinės akademijos direktorės Angelės Bajorienės pastabos.<br />Gamta. Neįprasta žiemos pradžia trikdo ir žmones, ir gyvūnus. Kokias permainas augalijos ir gyvūnijos pasaulyje šiuo metu pastebi Panevėžio rajono gyventojas, fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69163712</guid><pubDate>Tue, 16 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69163712/2025_12_16_3116_1_b2fd4efd_5d21_4140_9c50_7da73bb2bed6.mp3" length="20869675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti.
Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovės ceche „Žagarės pieninė“ visas 900 karvių pienas perdirbamas į įvairius maisto produktus. Tai leidžia gauti už pieną gerokai didesnę kainą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bendrovės siekia ne tik pelningai, bet ir tvariai ūkininkauti.<br />Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovės ceche „Žagarės pieninė“ visas 900 karvių pienas perdirbamas į įvairius maisto produktus. Tai leidžia gauti už pieną gerokai didesnę kainą, negu pardavus jį perdirbėjams. Bendrovės vadovas Arvydas Noreika teigia, kad ypač rūpinamasi gamybos tvarumu. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidento Petro Puskunigio, tvarumas aktualus ir kitoms pažangiai organizuojančioms gamybą.<br />Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad vienatvė yra tapusi pasauline problema. Ypač ji opi senstančiose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose su vienatve susiduria iki 40 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje padėtis dar prastesnė – tokio amžiaus vienišų žmonių yra maždaug pusė. Kas padėtų keisti situaciją? Tarptautinės socialinės akademijos direktorės Angelės Bajorienės pastabos.<br />Gamta. Neįprasta žiemos pradžia trikdo ir žmones, ir gyvūnus. Kokias permainas augalijos ir gyvūnijos pasaulyje šiuo metu pastebi Panevėžio rajono gyventojas, fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar iškilo grėsmė unikaliam Skinderiškio dendrologiniam parkui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-iskilo-gresme-unikaliam-skinderiskio-dendrologiniam-parkui--69052554</link><description><![CDATA[Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos arboretumo vadovas Juozas Girinas tvirtina, kad panašu į ugdomuosius kirtimus įprastame miške, o ne profesionalų darbą dendrologiniame parke. Valstybinės miškų urėdijos skyriaus vadovas aiškina, kad viskas vyksta pagal paruoštą gamtvarkos planą ir parkas bus dar gražesnis.<br /><br />Valstybinę žėmės ūkio paskirties žemę nuomojantys žmonės gali ją ir įsigyti. Kaip sudaroma galinčių pirkti eilė, kas joje turi pirmenybę, ir kada nuomojama žemė susigrąžinama iš nuomininko pasakoja Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja.<br /><br />Paskatinta vyro Eglė Galiauskaitė po 15 metų pertraukos grįžo gyventi į Lietuvą. Nė nemačiusi šeima nusipirko vienkiemį Panevėžio rajone ir dabar savomis rankomis sodybą renovuoja, o ši įkvėpė naują veiklos idėją - Popiečio arbatėles.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69052554</guid><pubDate>Mon, 15 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69052554/2025_12_15_3116_1_d5d4eaaa_b172_4563_8728_973e7e812797.mp3" length="21407170" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos arboretumo vadovas Juozas Girinas tvirtina, kad panašu į ugdomuosius kirtimus įprastame miške, o ne profesionalų darbą dendrologiniame parke. Valstybinės miškų urėdijos skyriaus vadovas aiškina, kad viskas vyksta pagal paruoštą gamtvarkos planą ir parkas bus dar gražesnis.<br /><br />Valstybinę žėmės ūkio paskirties žemę nuomojantys žmonės gali ją ir įsigyti. Kaip sudaroma galinčių pirkti eilė, kas joje turi pirmenybę, ir kada nuomojama žemė susigrąžinama iš nuomininko pasakoja Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja.<br /><br />Paskatinta vyro Eglė Galiauskaitė po 15 metų pertraukos grįžo gyventi į Lietuvą. Nė nemačiusi šeima nusipirko vienkiemį Panevėžio rajone ir dabar savomis rankomis sodybą renovuoja, o ši įkvėpė naują veiklos idėją - Popiečio arbatėles.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šalto spaudimo aliejus į mitybos racioną įtraukia vis daugiau žmonių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/salto-spaudimo-aliejus-i-mitybos-raciona-itraukia-vis-daugiau-zmoniu--69052610</link><description><![CDATA[Kone 5 metus įvairių sėklų aliejų spaudžia ūkininkė Modesta Dijokienė iš Radviliškio rajono, Daugėlaičių kaimo. Didžioji dalis sėklų yra užauginama šeimos ūkyje. Permainingi šio sezono orai turėjo įtakos ir aliejaus kiekiui. Moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, rapsų, garstyčių aliejų spaudžianti Modesta sako, kad visgi populiariausias išlieka linų sėmenų aliejus.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69052610</guid><pubDate>Fri, 12 Dec 2025 05:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69052610/2025_12_11_a409fe74_3116_f_7f8b1f0b_b17e_4aaf_8037_1629e4e094a0.mp3" length="7441482" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone 5 metus įvairių sėklų aliejų spaudžia ūkininkė Modesta Dijokienė iš Radviliškio rajono, Daugėlaičių kaimo. Didžioji dalis sėklų yra užauginama šeimos ūkyje. Permainingi šio sezono orai turėjo įtakos ir aliejaus kiekiui. Moliūgų, saulėgrąžų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone 5 metus įvairių sėklų aliejų spaudžia ūkininkė Modesta Dijokienė iš Radviliškio rajono, Daugėlaičių kaimo. Didžioji dalis sėklų yra užauginama šeimos ūkyje. Permainingi šio sezono orai turėjo įtakos ir aliejaus kiekiui. Moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, rapsų, garstyčių aliejų spaudžianti Modesta sako, kad visgi populiariausias išlieka linų sėmenų aliejus.]]></itunes:summary><itunes:duration>466</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moderni žemės ūkio technika – investicija į aplinkosaugą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moderni-zemes-ukio-technika-investicija-i-aplinkosauga--69052555</link><description><![CDATA[Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.<br />Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.<br />Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69052555</guid><pubDate>Fri, 12 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69052555/2025_12_12_3116_1_298d8edf_4a2c_4523_adfa_f8212bf7cf0c.mp3" length="20913560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.<br />Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.<br />Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkio tęstinumo tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukio-testinumo-tradicijos--68987234</link><description><![CDATA[Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.<br /><br />Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.<br /><br />Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68987234</guid><pubDate>Thu, 11 Dec 2025 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68987234/2025_12_11_3116_1_3303de6c_3f10_4ab7_b2bc_37846eaec6c9.mp3" length="21169769" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.<br /><br />Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.<br /><br />Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rizikingas pieno ūkių išlikimo planas kol kas pasiteisina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rizikingas-pieno-ukiu-islikimo-planas-kol-kas-pasiteisina--68971095</link><description><![CDATA[Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.<br /><br />Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.<br /><br />Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68971095</guid><pubDate>Wed, 10 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68971095/2025_12_10_3116_1_27c13517_dcc3_4fb0_83b2_0dd394e0f401.mp3" length="20727986" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.<br /><br />Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.<br /><br />Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai tapo prekinių kreditų įkaitais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-tapo-prekiniu-kreditu-ikaitais--68971098</link><description><![CDATA[Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“ užskaito. Tuomet nereikia kreiptis į banką, kuris be užstato paskolų neteikia, nėra biurokratinių rūpesčių, tačiau kelis kartus brangiau nei paskolą duotų bankas. Pastaraisiais metais atpigus grūdams, pabrangus energetikai ir trąšoms, daugėja atvejų, kai ūkininkams derliaus neužtenka, tada jiems gręsia bankrotai. Ar yra kokia išeitis? Aptaria žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, Nacionalinio plėtros banko specialistė Giedrė Gečiauskienė ir ūkininkas Karolis.<br /><br />Gyvenantys kaime dabar dažnai dirba mieste. Kodėl jauni žmonės renkasi važinėti į miestą, kaip tokį jų pasirinkimą vertina artimieji? Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės Būdviečių kaime gyvenančia šeima Airidu, Giedre ir Irena.<br /><br />Baliniai vėžliai - reta, nykstanti ir saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje didžiausia jų populiacija yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Kuo ypatingi baliniai vėžliai ir ką jie dabar veikia? Aiškina parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68971098</guid><pubDate>Tue, 09 Dec 2025 04:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68971098/2025_12_09_3116_1_7593411a_dfc3_4847_87bf_9733321969da.mp3" length="20580029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“ užskaito. Tuomet nereikia kreiptis į banką, kuris be užstato paskolų neteikia, nėra biurokratinių rūpesčių, tačiau kelis kartus brangiau nei paskolą duotų bankas. Pastaraisiais metais atpigus grūdams, pabrangus energetikai ir trąšoms, daugėja atvejų, kai ūkininkams derliaus neužtenka, tada jiems gręsia bankrotai. Ar yra kokia išeitis? Aptaria žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, Nacionalinio plėtros banko specialistė Giedrė Gečiauskienė ir ūkininkas Karolis.<br /><br />Gyvenantys kaime dabar dažnai dirba mieste. Kodėl jauni žmonės renkasi važinėti į miestą, kaip tokį jų pasirinkimą vertina artimieji? Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės Būdviečių kaime gyvenančia šeima Airidu, Giedre ir Irena.<br /><br />Baliniai vėžliai - reta, nykstanti ir saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje didžiausia jų populiacija yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Kuo ypatingi baliniai vėžliai ir ką jie dabar veikia? Aiškina parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geras ūkininkas – pirmiausia sąžiningas sau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geras-ukininkas-pirmiausia-saziningas-sau--68939809</link><description><![CDATA[Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.<br /><br />28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir „Off-road Club Pasvalys“ komanda. Gruodžio 12 ir 13 dienomis iš kaimo į kaimą važiuos dešimt lemputėmis papuoštų visureigių, vieno jų traukiamos milžiniškos rogės, o visus pasitiks kalėdiškai nusiteikusios vietos bendruomenės.<br /><br />Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė – apie namuose gaminamą arbatą ir su sodininkyste susijusius netolimos ateities planus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68939809</guid><pubDate>Mon, 08 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68939809/2025_12_08_3116_1_4d99b802_0ab6_4933_a54b_ab77b792ec87.mp3" length="20845433" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.

28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.<br /><br />28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir „Off-road Club Pasvalys“ komanda. Gruodžio 12 ir 13 dienomis iš kaimo į kaimą važiuos dešimt lemputėmis papuoštų visureigių, vieno jų traukiamos milžiniškos rogės, o visus pasitiks kalėdiškai nusiteikusios vietos bendruomenės.<br /><br />Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė – apie namuose gaminamą arbatą ir su sodininkyste susijusius netolimos ateities planus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Studentai domisi agroverslų kūrimu – dominuoja sveiko maisto siekis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/studentai-domisi-agroverslu-kurimu-dominuoja-sveiko-maisto-siekis--69228470</link><description><![CDATA[Agroverslas – verslo šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą. Būtent šia sritimi aktyviai domisi jauni žmonės. Kaip teigia Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė, studentai drąsiai kuria savo verslus: steigia ūkius, atidaro kepyklas. Tiesa, didžioji dauguma idėjų yra apie siekį gaminti sveiką, subalansuotą maistą.<br /><br />Šis sezonas aliejaus spaudimui nebuvo palankus. Nerafinuotą, šalto spaudimo aliejų spaudžianti Modesta Dijokienė sako, kad permainingi vasaros orai turėjo įtakos aliejaus kiekiui. Didžioji dalis sėklų, iš kurių yra spaudžiamas aliejus, yra užauginamos šeimos ūkyje Radviliškio rajone. Populiariausiu aliejumi išlieka linų semenų aliejus.<br /><br />Rūta ir Artūras Kabašinskai miestiečiai savo gyvenimo svajonę išpildę kaime, Kauno rajone. Šeima puoselėja ūkį „Šiaudinė ožka“. Laiko pienines avis ir ožkas, gamina pačius įvairiausius sūrius. Ūkininkai sutinka, kad, pažiūrėjus iš šalies, jų gyvenimas kaime gali atrodyti idiliškas, tačiau realybė kitokia – jokių atostogų, vien darbai ūkyje. Nepaisant to, šeima nesigaili pasirinkusi ši kelią.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/69228470</guid><pubDate>Fri, 05 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/69228470/2025_12_05_3116_1_b7bede4c_990a_4640_b024_9e5e4f476ab9.mp3" length="20710014" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agroverslas – verslo šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą. Būtent šia sritimi aktyviai domisi jauni žmonės. Kaip teigia Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė, studentai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agroverslas – verslo šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą. Būtent šia sritimi aktyviai domisi jauni žmonės. Kaip teigia Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė, studentai drąsiai kuria savo verslus: steigia ūkius, atidaro kepyklas. Tiesa, didžioji dauguma idėjų yra apie siekį gaminti sveiką, subalansuotą maistą.<br /><br />Šis sezonas aliejaus spaudimui nebuvo palankus. Nerafinuotą, šalto spaudimo aliejų spaudžianti Modesta Dijokienė sako, kad permainingi vasaros orai turėjo įtakos aliejaus kiekiui. Didžioji dalis sėklų, iš kurių yra spaudžiamas aliejus, yra užauginamos šeimos ūkyje Radviliškio rajone. Populiariausiu aliejumi išlieka linų semenų aliejus.<br /><br />Rūta ir Artūras Kabašinskai miestiečiai savo gyvenimo svajonę išpildę kaime, Kauno rajone. Šeima puoselėja ūkį „Šiaudinė ožka“. Laiko pienines avis ir ožkas, gamina pačius įvairiausius sūrius. Ūkininkai sutinka, kad, pažiūrėjus iš šalies, jų gyvenimas kaime gali atrodyti idiliškas, tačiau realybė kitokia – jokių atostogų, vien darbai ūkyje. Nepaisant to, šeima nesigaili pasirinkusi ši kelią.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grynaveislių galvijų rinka yra: kaina aukštesnė, bet pirkėjų netrūksta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grynaveisliu-galviju-rinka-yra-kaina-aukstesne-bet-pirkeju-netruksta--68875504</link><description><![CDATA[Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės sugrįžta į ūkį nusipirkti daugiau gyvulių. Nors grynaveisliai galvijai brangesni, pirkėjų netrūksta.<br />Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė, „Slow food“ judėjimo Lietuvoje skatintoja, ūkininkė Henrieta Miliauskienė Kauno rajone, Kuro kaime, gyvena pagal senąsias kaimo tradicijas. Moteris sako, kad šiais laikais požiūris į kaimą yra pakitęs. Anksčiau kaimas reiškė darbą, o dabar pramogas.<br />Kolumbijoje ūkininkai retai kada ryžtasi auginti bulves, mat jų derlių smarkiai veikia sausros bei gausūs lietūs. Vietos mokslininkai ėmė kurti naujas veisles, pasitelkdami senąjį genofondą. Tikimasi taip sukurti be tik klimato pokyčiams atsparias, bet ir išvaizdžias bulves.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68875504</guid><pubDate>Thu, 04 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68875504/2025_12_04_3116_1_af4402e2_3fc2_4a7e_997c_8ec2491d1ac0.mp3" length="20229361" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės sugrįžta į ūkį nusipirkti daugiau gyvulių. Nors grynaveisliai galvijai brangesni, pirkėjų netrūksta.<br />Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė, „Slow food“ judėjimo Lietuvoje skatintoja, ūkininkė Henrieta Miliauskienė Kauno rajone, Kuro kaime, gyvena pagal senąsias kaimo tradicijas. Moteris sako, kad šiais laikais požiūris į kaimą yra pakitęs. Anksčiau kaimas reiškė darbą, o dabar pramogas.<br />Kolumbijoje ūkininkai retai kada ryžtasi auginti bulves, mat jų derlių smarkiai veikia sausros bei gausūs lietūs. Vietos mokslininkai ėmė kurti naujas veisles, pasitelkdami senąjį genofondą. Tikimasi taip sukurti be tik klimato pokyčiams atsparias, bet ir išvaizdžias bulves.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Borderkoliai puikūs pagalbininkai ganant avis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/borderkoliai-puikus-pagalbininkai-ganant-avis--68845595</link><description><![CDATA[Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68845595</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2025 08:55:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68845595/2025_12_03_0e5c4118_3116_f_b07f5b00_7bb5_489a_a1f5_909db38415d1.mp3" length="9184372" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.]]></itunes:summary><itunes:duration>574</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aštriausias čili pipiras pasaulyje „Carolina Reaper“ auga ir ūkyje Lazduonių kaime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/astriausias-cili-pipiras-pasaulyje-carolina-reaper-auga-ir-ukyje-lazduoniu-kaime--68845594</link><description><![CDATA[Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68845594</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2025 08:15:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68845594/2025_12_03_50cffca2_3116_f_3d3fc737_acae_4d6f_96ee_48b096ae7b18.mp3" length="11407915" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>713</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Melioracijos įrenginiams rekonstruoti numatyta daugiau nei milijonas eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/melioracijos-irenginiams-rekonstruoti-numatyta-daugiau-nei-milijonas-euru--68845577</link><description><![CDATA[Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.<br /><br />Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.<br /><br />Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68845577</guid><pubDate>Wed, 03 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68845577/2025_12_03_3116_1_fbb5e460_955e_4e81_903e_406e6479c6c1.mp3" length="20534053" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.<br /><br />Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.<br /><br />Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Priimta dirvožemio stebėsenos direktyva atvers galimybes ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/priimta-dirvozemio-stebesenos-direktyva-atvers-galimybes-ukininkams--68828718</link><description><![CDATA[Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.<br />Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68828718</guid><pubDate>Tue, 02 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68828718/2025_12_02_3116_1_518b3889_d0c5_4a14_9f24_9e4b326e609c.mp3" length="20646066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.<br />Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darnoje-su-gamta-ne-visos-pastangos-atsiperka--68817974</link><description><![CDATA[Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.<br /><br />Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.<br /><br />Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68817974</guid><pubDate>Mon, 01 Dec 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68817974/2025_12_01_3116_1_ea392c15_f5aa_428c_ba9b_9819649aee7a.mp3" length="21096208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.<br /><br />Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.<br /><br />Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apie darbą tėvų ūkyje: esu samdoma ūkio merga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apie-darba-tevu-ukyje-esu-samdoma-ukio-merga--68784579</link><description><![CDATA[Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi poilsiavietę, bityną, lipdo<br />molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus, bei rengia pirties seansus moterims, mat yra ir pirtininkė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68784579</guid><pubDate>Fri, 28 Nov 2025 10:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68784579/2025_11_28_424fd6cd_3116_f_a32d6ead_c36d_45af_9860_91dae9f905d0.mp3" length="9504946" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi poilsiavietę, bityną, lipdo<br />molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus, bei rengia pirties seansus moterims, mat yra ir pirtininkė.]]></itunes:summary><itunes:duration>594</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nori aiškumo, kaip apskaičiuojami rinkliavos mokesčiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nori-aiskumo-kaip-apskaiciuojami-rinkliavos-mokesciai--68782325</link><description><![CDATA[2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje savivaldybių fiksuota rinkliavos dalis ir toliau skaičiuojama gamybinėms patalpoms. Kiaulininkystės kompleksus valdančios įmonės „Vyturys“ direktoriaus pavaduotoja Raimonda Skaburskienė sako, kad Klaipėdos rajone už komunalinių atliekų išvežimą įmonė moka 300 eurų, o Raseiniuose - net 4 tūkst. eurų. Šią situaciją Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas vadina pasipinigavimu ir naštos perkėlimu ant verslo pečių.<br />Jausdama didėjantį poreikį natūraliems produktams įmonė „Aromama“ ėmėsi ruošti natūralias žolelių arbatas nuo peršalimo ar nemigos. Viena jų naujausia - nuo kosulio, pavadinta „Krankliu“.  Sulaukė ir įvertinimo.<br />Esu ūkio merga, - taip apie save sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone. Darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi bityną, lipdo molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus bei rengia pirties seansus moterims, mat išmoko ir pirtininkės amato.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68782325</guid><pubDate>Fri, 28 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68782325/2025_11_28_3116_1_30764bfb_e802_4be7_9c91_cf019b68b59d.mp3" length="22034945" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje savivaldybių fiksuota rinkliavos dalis ir toliau skaičiuojama gamybinėms patalpoms. Kiaulininkystės kompleksus valdančios įmonės „Vyturys“ direktoriaus pavaduotoja Raimonda Skaburskienė sako, kad Klaipėdos rajone už komunalinių atliekų išvežimą įmonė moka 300 eurų, o Raseiniuose - net 4 tūkst. eurų. Šią situaciją Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas vadina pasipinigavimu ir naštos perkėlimu ant verslo pečių.<br />Jausdama didėjantį poreikį natūraliems produktams įmonė „Aromama“ ėmėsi ruošti natūralias žolelių arbatas nuo peršalimo ar nemigos. Viena jų naujausia - nuo kosulio, pavadinta „Krankliu“.  Sulaukė ir įvertinimo.<br />Esu ūkio merga, - taip apie save sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone. Darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi bityną, lipdo molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus bei rengia pirties seansus moterims, mat išmoko ir pirtininkės amato.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1378</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tarvydavičienė: mano alpakos gražiausios žiemą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tarvydaviciene-mano-alpakos-graziausios-ziema--68767780</link><description><![CDATA[Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku<br />užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68767780</guid><pubDate>Thu, 27 Nov 2025 08:50:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68767780/2025_11_27_eddd4823_3116_f_5eefdb1b_e2d0_45a8_8c10_a4db58fc8aab.mp3" length="9912457" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku<br />užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.]]></itunes:summary><itunes:duration>620</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siūloma gelbėti biudžetą parduodant valstybinę žemę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siuloma-gelbeti-biudzeta-parduodant-valstybine-zeme--68767351</link><description><![CDATA[Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.<br />Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.<br />Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68767351</guid><pubDate>Thu, 27 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68767351/2025_11_27_3116_1_56148204_0185_4c11_a6d7_5f59e8f87d25.mp3" length="21073221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimas grąžino Vyriausybei kitų metų biudžeto projektą. Kaimo reikalų komiteto nariai bendru susitarimu pateikė net 12 siūlymų, kurioms programoms turėtų būti numatyta daugiau lėšų: kooperacijai, investiciniams projektams, gyvulininkystei, perdirbimui skatinti. Nepakanka lėšų svarbioms progoms vykdyti - melioracijos įrenginių priežiūra, dirvų kalkinimui, gaišenų utilizavimui. Svarbiausiu siūlymu komiteto nariai nurodo finansavimo šaltinį - laisvos žemės pardavimą. 80 procentų gautų pajamų turėtų atitekti gynybos, 20 procentų žemės ūkio programoms vystyti. Gynybos biudžetas neturėtų didėti, tad dabar jam numatytos lėšos galėtų būti paskirstytos ir kitiems sektoriams. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą, žemės pardavimas turėtų užlopyti ne tik kitų, bet ir 2027 bei 2028 metų biudžetų skyles.<br />Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.<br />Pastaraisiais dešimtmečiais avių vilna nesukuria pridėtinės vertės, ji tapo problema: niekam nereikalinga, sunkiai utilizuojama. Kroatijoje viena moteris ėmėsi iniciatyvos ją perdirbti ir gaminti trąšas ūkiams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nykštukinis, bet labai sėkmingas ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nykstukinis-bet-labai-sekmingas-ukis--68751615</link><description><![CDATA[Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo turizmo veiklos. Planus pakeitė viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten paragavusi jautienos, persigalvojo ir ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veiklą. Nors mėsinių galvijų auginimo šaka - viena jauniausių Lietuvos žemės ūkyje, anot ūkininkės, jau galima džiaugtis gerais pasiekimais.<br />Jei turite žemės plotą, kuris nėra tinkamas ūkininkauti, verta apsvarstyti: gal imtis agro miškininkytės veiklos. Ilzenbergo dvare, prasto dirvožemio plote, nuspręsta pasodinti tuopų plantaciją ir taip sugeneruoti ūkiui pajamas iš biomasės auginimo. Įgyvendinti ir dar du įdomūs agro miškininkytės sprendiniai. Visų jų esmė, kad būtų generuojama nauda gamtai ir ūkiui.<br />Juodupės kaimelyje, Rokiškio rajone , Laimutės Sadauskienės kepykla šį mėnesį pažymėjo 30 metų veiklos sukaktį. Kepama duona, sausainiai, bandelės, bet labiausiai kepyklą garsina šakočiai. Ne kartą parodų medaliais įvertintas tradicinis ant atviros ugnies kepamas šakotis, bet didėjant konkurencijai ir pirkėjų įnoriams, tenka suktis, kaip tradicinį skanumyną padaryti išskirtiniu. Iš skirtingų miltų keptų šakočių rinkinys sužavėjo ir pirkėjus, ir sulaukė apdovanojimo parodoje "Rinkis prekę lietuvišką".<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68751615</guid><pubDate>Wed, 26 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68751615/2025_11_26_3116_1_72c1e54e_991e_4679_8e23_23dea9085674.mp3" length="20961208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Derlingose Nemuno užliejamose pievose gananti savo veislinių šarolė gyvulių bandą ūkininkė Laura Mišeikie nė savo ūkį vadina nykštukiniu. Nausėdų kaime, Pagėgių savivaldybėje, buvusioje senoje raudonplytėje mokykloje ji iš pradžių planavo imtis kaimo turizmo veiklos. Planus pakeitė viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten paragavusi jautienos, persigalvojo ir ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veiklą. Nors mėsinių galvijų auginimo šaka - viena jauniausių Lietuvos žemės ūkyje, anot ūkininkės, jau galima džiaugtis gerais pasiekimais.<br />Jei turite žemės plotą, kuris nėra tinkamas ūkininkauti, verta apsvarstyti: gal imtis agro miškininkytės veiklos. Ilzenbergo dvare, prasto dirvožemio plote, nuspręsta pasodinti tuopų plantaciją ir taip sugeneruoti ūkiui pajamas iš biomasės auginimo. Įgyvendinti ir dar du įdomūs agro miškininkytės sprendiniai. Visų jų esmė, kad būtų generuojama nauda gamtai ir ūkiui.<br />Juodupės kaimelyje, Rokiškio rajone , Laimutės Sadauskienės kepykla šį mėnesį pažymėjo 30 metų veiklos sukaktį. Kepama duona, sausainiai, bandelės, bet labiausiai kepyklą garsina šakočiai. Ne kartą parodų medaliais įvertintas tradicinis ant atviros ugnies kepamas šakotis, bet didėjant konkurencijai ir pirkėjų įnoriams, tenka suktis, kaip tradicinį skanumyną padaryti išskirtiniu. Iš skirtingų miltų keptų šakočių rinkinys sužavėjo ir pirkėjus, ir sulaukė apdovanojimo parodoje "Rinkis prekę lietuvišką".<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Karpiai Kalėdoms jau užauginti, bet jie vis rečiau puošia švenčių stalą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/karpiai-kaledoms-jau-uzauginti-bet-jie-vis-reciau-puosia-svenciu-stala--68736249</link><description><![CDATA[Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet ir<br />kitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti įvairius žuvies gaminius. <br />Bendro matymo nėra, kiekvienas už save. Taip būtų galima įvertinti Žemės ūkio ministerijos skelbtų viešųjų konsultacijų dėl sutartinių santykių tobulinimo pieno sektoriuje rezultatus. Smulkieji ir vidutiniai pieno<br />gamintojai nori pieno gamybos kaštus atitinkančių kainų, o perdirbėjai siūlo kainų kritimo nuostolius valdyti per rizikos fondą. Nors interesai ir labai skiriasi, bet susitarimą tikimasi pasiekti per ateinančius metus.<br />Naujausios ataskaitos rodo Lietuvoje gerokai pablogėjusią natūralių buveinių būklę. Vertinimai vykdomi kas šešerius metus. Iš 54 saugomų buveinių palankios būklės liko vos 4, o buvo 12. Blogos būklės dabar yra net 32, kai buvo 21 natūrali buveinė. Kas lemia tokius neigiamus pokyčius?<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68736249</guid><pubDate>Tue, 25 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68736249/2025_11_25_3116_1_dac46725_1356_4dd4_8dba_7662d76a9d4d.mp3" length="20318386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet ir
kitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei 30 metų karpius auginančios bendrovės „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas sako, kad žuvies prekybos bumo prieš Kalėdas įmonė jau nepatiria. Norint išgyventi tenka auginti ne tik karpius, bet ir<br />kitų rūšių žuvies ir pirkėjams siūlyti įvairius žuvies gaminius. <br />Bendro matymo nėra, kiekvienas už save. Taip būtų galima įvertinti Žemės ūkio ministerijos skelbtų viešųjų konsultacijų dėl sutartinių santykių tobulinimo pieno sektoriuje rezultatus. Smulkieji ir vidutiniai pieno<br />gamintojai nori pieno gamybos kaštus atitinkančių kainų, o perdirbėjai siūlo kainų kritimo nuostolius valdyti per rizikos fondą. Nors interesai ir labai skiriasi, bet susitarimą tikimasi pasiekti per ateinančius metus.<br />Naujausios ataskaitos rodo Lietuvoje gerokai pablogėjusią natūralių buveinių būklę. Vertinimai vykdomi kas šešerius metus. Iš 54 saugomų buveinių palankios būklės liko vos 4, o buvo 12. Blogos būklės dabar yra net 32, kai buvo 21 natūrali buveinė. Kas lemia tokius neigiamus pokyčius?<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai kultūros proteste: „Nekultūringi ūkininkai - tik Orvelo Gyvulių ūkyje“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-kulturos-proteste-nekulturingi-ukininkai-tik-orvelo-gyvuliu-ukyje--68716445</link><description><![CDATA[Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.<br /><br />Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius Lietuvoje rastus tauro ragus ir puoselėti gimtąjį kraštą ėmėsi vietos kultūros įstaigos vadovė Vilma Tumonienė, Skapiškio bibliotekininkė Roma Bugailiškienė ir kiti neabejingi žmonės.<br /><br />Metas kasti krienus: jų auginimo paslaptys ir gardžiausi paruošimo receptai.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68716445</guid><pubDate>Mon, 24 Nov 2025 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68716445/2025_11_24_3116_1_f8ef1752_9ede_48bc_8407_236d47d4f855.mp3" length="20593404" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.

Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penktadienį vykusiame kultūros proteste dalyvavo ir ūkininkai. Jie, kaip piliečiai, sako palaikantys protestuojančius prieš nelogiškus, be diskusijų priimtus sprendimus.<br /><br />Kupiškio rajone, Skapiškyje atgimė Tauro legenda. Prisiminti seniausius Lietuvoje rastus tauro ragus ir puoselėti gimtąjį kraštą ėmėsi vietos kultūros įstaigos vadovė Vilma Tumonienė, Skapiškio bibliotekininkė Roma Bugailiškienė ir kiti neabejingi žmonės.<br /><br />Metas kasti krienus: jų auginimo paslaptys ir gardžiausi paruošimo receptai.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ministerijos-specialistu-dialogas-su-zemdirbiais-dave-rezultatu--68702863</link><description><![CDATA[Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatų<br />Šią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusios su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. Atsižvelgusi į tai, Žemės ūkio ministerija inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus. Išsamiau – žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.<br />Pašarai – ne tik kupranugariams. Joniškyje įsikūrusi bendrovė „Golden fields factory LT“ gamina pašarus kupranugariams, karvėms, ožkoms, avims, žirgams. Kokybiški pašarai eksportuojami į Jordaniją, Saudo Arabiją, Kuveitą, Katarą, Japoniją, tariamasi dėl eksporto į Pietų Korėją. Paklausa kitose rinkose skatina plėsti gamybą. Išsamiau – bendrovės generalinis direktorius Modestas Paliulis.<br />Skeptikams, teigiantiems, kad miestiečiai kaime negali užsiimti žemės ūkiu ir mažame plote auginti produkciją, ją perdirbti ir patys parduoti, atsako konkretūs pavyzdžiai. Netikintys gali patys apsilankyti Kaišiadorių rajono ūkyje, pavadintame „Uogelė“. Būtent uogininkystės verslu 1,3 hektarų plote užsiima buvę kauniečiai Daiva ir Arūnas Kuliešiai ir noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68702863</guid><pubDate>Fri, 21 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68702863/2025_11_21_3116_1_2a17c8f4_b0b2_42fb_885d_d16afef2d42c.mp3" length="21163082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatų
Šią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ministerijos specialistų dialogas su žemdirbiais davė rezultatų<br />Šią savaitę vykusiame Žemės ūkio ministerijos specialistų susitikime su ūkininkais buvo išsakytos rizikos dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol bus keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusios su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais. Atsižvelgusi į tai, Žemės ūkio ministerija inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus. Išsamiau – žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.<br />Pašarai – ne tik kupranugariams. Joniškyje įsikūrusi bendrovė „Golden fields factory LT“ gamina pašarus kupranugariams, karvėms, ožkoms, avims, žirgams. Kokybiški pašarai eksportuojami į Jordaniją, Saudo Arabiją, Kuveitą, Katarą, Japoniją, tariamasi dėl eksporto į Pietų Korėją. Paklausa kitose rinkose skatina plėsti gamybą. Išsamiau – bendrovės generalinis direktorius Modestas Paliulis.<br />Skeptikams, teigiantiems, kad miestiečiai kaime negali užsiimti žemės ūkiu ir mažame plote auginti produkciją, ją perdirbti ir patys parduoti, atsako konkretūs pavyzdžiai. Netikintys gali patys apsilankyti Kaišiadorių rajono ūkyje, pavadintame „Uogelė“. Būtent uogininkystės verslu 1,3 hektarų plote užsiima buvę kauniečiai Daiva ir Arūnas Kuliešiai ir noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pusė hektaro desertinių vynuogių auginama... šiltnamiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/puse-hektaro-desertiniu-vynuogiu-auginama-siltnamiuose--68650331</link><description><![CDATA[Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.<br />Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.<br />Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68650331</guid><pubDate>Thu, 20 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68650331/2025_11_20_3116_1_28b68221_1140_421a_a1d6_f50b1219f2ec.mp3" length="21122958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.<br />Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.<br />Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko užmojis – sukurti naują avių veislę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-uzmojis-sukurti-nauja-aviu-veisle--68639160</link><description><![CDATA[Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.<br />Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.<br />Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68639160</guid><pubDate>Wed, 19 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68639160/2025_11_19_3116_1_72690656_96c3_4972_a635_b71ce65517db.mp3" length="20913560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.<br />Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.<br />Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biurokratinės naštos mažinimas primena kovą su vėjo malūnais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biurokratines-nastos-mazinimas-primena-kova-su-vejo-malunais--68639161</link><description><![CDATA[<br />Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.<br />Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.<br />Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68639161</guid><pubDate>Tue, 18 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68639161/2025_11_18_3116_1_903d8cd2_04c6_4c71_bcd0_c7ba1815eed8.mp3" length="21898272" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.<br />Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.<br />Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1369</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų kova su vilkais: kai edukacija ir reguliavimas tampa išlikimo sąlyga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-kova-su-vilkais-kai-edukacija-ir-reguliavimas-tampa-islikimo-salyga--68639159</link><description><![CDATA[Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.<br /><br />Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.<br /><br />Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68639159</guid><pubDate>Mon, 17 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68639159/2025_11_17_3116_1_6d10f2c3_a3e8_4cf6_8964_cb38c87d0e57.mp3" length="20471777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.<br /><br />Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.<br /><br />Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Miežių mutantų nauda mokslui ir ūkiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mieziu-mutantu-nauda-mokslui-ir-ukiui--68565623</link><description><![CDATA[Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.<br /><br />Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?<br /><br />Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68565623</guid><pubDate>Fri, 14 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68565623/2025_11_14_3116_1_633a26ad_4cff_4d71_988b_3e4b90e1f5ab.mp3" length="20331761" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.<br /><br />Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?<br /><br />Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai talkina Krašto apsaugos savanoriams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-talkina-krasto-apsaugos-savanoriams--68550285</link><description><![CDATA[Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.<br /><br />Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.<br /><br />Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68550285</guid><pubDate>Thu, 13 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68550285/2025_11_13_3116_1_d39b9752_7b7f_40f4_a16d_f77c313ea397.mp3" length="20725897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.<br /><br />Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.<br /><br />Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pildosi miestiečių svajonė – mėšlas tampa bekvapiu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pildosi-miestieciu-svajone-meslas-tampa-bekvapiu--68532940</link><description><![CDATA[Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.<br /><br />Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?<br /><br />Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68532940</guid><pubDate>Wed, 12 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68532940/2025_11_12_3116_1_d22d4c7f_06dc_4ad8_b11c_92dde63c8d57.mp3" length="20959954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.<br /><br />Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?<br /><br />Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl paukščių nusiaubtų pasėlių kalti patys ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-pauksciu-nusiaubtu-paseliu-kalti-patys-ukininkai--68532938</link><description><![CDATA[Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis Mažeika<br /><br />Šilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68532938</guid><pubDate>Tue, 11 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68532938/2025_11_11_3116_1_e520510b_2cd1_4d6b_bd0d_ca635b510c17.mp3" length="20801547" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis Mažeika<br /><br />Šilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išbandymų metas paukščių augintojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/isbandymu-metas-pauksciu-augintojams--68532939</link><description><![CDATA[Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.<br /><br />Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.<br /><br />Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68532939</guid><pubDate>Mon, 10 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68532939/2025_11_10_3116_1_6782abd6_3a11_4e22_af93_6d1e37cb8720.mp3" length="20782739" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.

Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.<br /><br />Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.<br /><br />Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Luksnėnų soduose“ kone milijoną siekiantys nuostoliai dėl šalnų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/luksnenu-soduose-kone-milijona-siekiantys-nuostoliai-del-salnu--68471793</link><description><![CDATA[Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.<br />„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68471793</guid><pubDate>Fri, 07 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68471793/2025_11_07_3116_1_93336b7a_6e9d_4d58_a429_31b7f2a7b54a.mp3" length="20517753" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas didžiausių ekologinių sodų „Luksnėnų sodai“ Lietuvoje dėl pavasarinių šalnų padarytos žalos susiduria su šimtatūkstantiniais nuostoliais, sandėliai pustuščiai. Anot bendrovės atstovų, prarasta 90 procentų derliaus ir dabar pagrindinis tikslas – gauti paskolą siekiant išlaikyti veiklą ir išsaugoti darbo vietas. Kaip tikina Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kompensacija dėl šalnų padarytos žalos turėtų pasiekti dar šiemet.<br />„Miestietis kaime“. Plungės rajone gyvenanti žolininkė Ligita Urbonė sako, kad per vasarą surinktos gėrybės iš gamtos yra labai naudingos šaltuoju metų laiku. Mieste gyvenusi moteris išpildė savo svajonę – ne tik apsigyveno vienkiemyje, bet ir sodybos apylinkės turtingos retais augalais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, lapkričio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išsigelbėjimo šiaudu pieno ūkiui tapo įstojimas į kooperatyvą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/issigelbejimo-siaudu-pieno-ukiui-tapo-istojimas-i-kooperatyva--68442354</link><description><![CDATA[Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.<br /><br />Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.<br /><br />Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68442354</guid><pubDate>Thu, 06 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68442354/2025_11_06_3116_1_51b3b04e_a7f1_46ba_8736_f49c46ea0b5f.mp3" length="21178964" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors Kaišiadorių rajone dominuoja daugiau augalininkystės ūkiai, tačiau jauna šeima, Asta ir Saugirdas Liupševičiai, nepasiduoda ir siekia tęsti pieninkystės ūkio tradicijas. Šeima laiko 25 melžiamas karves ir planuoja didinti fermą, įsirengti melžimo aikštelę. Šių investicinių planų dabar nebūtų, jeigu ne įstojimas į kooperatyvą „Pienas LT“, suteikęs drąsos ir užtikrintumo.<br /><br />Vieną rytą nubudusi Giedrė Grigaitytė Indrašienė sužinojo, kad yra didelio bityno šeimininkė. Tėčio vardu pavadintą Gintauto Grigaičio bityną Giedrė puoselėja su savo šeima ir seserimis. Džiugina į edukacijas atvykstantys žmonės, netruksta turistų ir iš kruizinių laivų.<br /><br />Prancūzijoje daugiau kaip pusė iš kalėjimo išėjusių žmonių per penkerius metus vėl nusikalsta. Dažnai dėl to, kad neturi kur sugrįžti, nepavyksta rasti darbo ar bendruomenės, į kurią jie galėtų atsiremti. Ekologinis Ker Madeleine ūkis šią realybę keičia. Čia buvę kaliniai ar socialinių krizių patyrę žmonės gauna antrą šansą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo nežinojimo iki sėkmingų verslo planų iš kartos į kartą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-nezinojimo-iki-sekmingu-verslo-planu-is-kartos-i-karta--68427431</link><description><![CDATA[Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.<br /><br />Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68427431</guid><pubDate>Wed, 05 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68427431/2025_11_05_3116_1_f1fb73b0_f3cd_4d58_acfc_1ee700079e58.mp3" length="21251689" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.<br /><br />Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Europos Komisija siekia padvigubinti jaunųjų ūkininkų gretas: ar įmanoma?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/europos-komisija-siekia-padvigubinti-jaunuju-ukininku-gretas-ar-imanoma--68408651</link><description><![CDATA[Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.<br />Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68408651</guid><pubDate>Tue, 04 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68408651/2025_11_04_3116_1_3a42f7b0_a372_48ec_a711_aa7588babae4.mp3" length="22085936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija turi ambicingą planą iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europoje. ŽŪM viceministras R. Krugelis sako, kad svarbu ne tik parama, bet ir palankios socialinės sąlygos. Su ES jaunaisiais ūkininkais bendradarbiaujantis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, Vytenis Grigas tiki, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti naują EK strategiją.<br />Viržiai vis labiau dominuoja dekoratyvinių augalų rinkoje. Yra naujos veislės, kurios dekoratyvios išlieka iki pat pavasario. Gėlių ūkio „Žiedų spalvos“ puoselėja Sigita Kairienė sako, kad chrizantemų paklausa mažėja, o viržių auga.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kodėl į krūvą sugrėbti rudeniniai labai ne tik būstas gyvūnijai, bet ir naudinga trąša. Plačiau apie tai papasakos gamtininkas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tiesioginės sėjos entuziastų kantrybės išbandymu tapo šliužai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tiesiogines-sejos-entuziastu-kantrybes-isbandymu-tapo-sliuzai--68393741</link><description><![CDATA[Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.<br />Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68393741</guid><pubDate>Mon, 03 Nov 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68393741/2025_11_03_3116_1_c7b90a22_c34a_487b_bb8c_94fed875887e.mp3" length="21455653" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radviliškio rajone, Šeduvoje, vykusioje lauko dienoje ūkininkas Gytis Narbutas pristatė tiesioginės sėjos svarbą dirvožemio gerinimui ir pasidalijo patirtimi, kas kelia daugiausia rūpesčių, o tai, be abejonės, derlių naikinantys šliužai. Kaip kovoti natūraliomis priemonėmis, pasakos mokslininkė. Taip pat bus aptartos paramos tiesioginių sėjamųjų įsigijimui galimybės. Bus ir įspūdžių iš lauko dienos.<br />Jaunoji ūkininkė Klaudija Grigaliūnaitė šalia projektų administravimo ir mokytojavimo dar puoselėja ir avietyną Kaišiadorių rajone. Ūkyje vyksta ne tik uogų auginimas ir pardavimas, bet ir sodinukų prekyba. Didžiausias džiaugsmas – edukacijos su vaikais ir senjorais.<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite apie Gabrielos Zagorskos egzotinių augalų kolekciją. Moteris domisi alokazijų ir anturių auginimu.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, lapkričio 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gera žinia lietuviškų riešutų mėgėjams – derlius puikus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gera-zinia-lietuvisku-riesutu-megejams-derlius-puikus--68369837</link><description><![CDATA[Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.<br />Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  <br />Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68369837</guid><pubDate>Fri, 31 Oct 2025 04:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68369837/2025_10_31_3116_1_8cc8bb0f_85b5_49a1_bfa9_cf7419e46ea9.mp3" length="20156636" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.<br />Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  <br />Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agrarinė miškininkystė - galimybė kurti geresnes ūkininkavimo sąlygas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agrarine-miskininkyste-galimybe-kurti-geresnes-ukininkavimo-salygas--68347042</link><description><![CDATA[Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br />Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.<br />UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68347042</guid><pubDate>Thu, 30 Oct 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68347042/2025_10_30_3116_1_b247e03b_ef13_4463_ab7c_01b96e775e8d.mp3" length="20162906" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br />Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.<br />UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gera žinia uogininkams ir sodininkams: Europa ir Vyriausybė padės išgyventi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gera-zinia-uogininkams-ir-sodininkams-europa-ir-vyriausybe-pades-isgyventi--68324797</link><description><![CDATA[Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.<br />„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. <br />VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. <br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68324797</guid><pubDate>Wed, 29 Oct 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68324797/2025_10_29_3116_1_24dfb220_48db_4b09_a631_5875490464f9.mp3" length="20171683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.<br />„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. <br />VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. <br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mažiau pinigų ir žemės ūkiui: valstybės biudžeto realybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/maziau-pinigu-ir-zemes-ukiui-valstybes-biudzeto-realybe--68324798</link><description><![CDATA[2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.<br />Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. <br />Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68324798</guid><pubDate>Tue, 28 Oct 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68324798/2025_10_28_3116_1_e1ebefb8_f14e_4fae_8fdf_c8823b197a98.mp3" length="21144274" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2026 metais žemės ūkio sektoriui lėšų bus skiriama net 11,6 proc. mažiau. Mažinimas tęsis ir 2027, ir 2028 metais. Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius sako, kad pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą žemės ūkui lėšos mažinamos, o ne didinamos. Tai smarkiai paveiks žemės ūkio vystymąsi. Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus Jukna sako, kad kai pinigų mažiau, svarbu, kad jos būtų naudojami kuo tikslingiau ir išskiria, jog prioritetu turi būti kooperacijos ir perdirbimo skatinimas.<br />Akcinė bendrovė „Maisto arsenalas“ veiklą pradėjo kaip konservų gamybos paslaugų teikėja medžiotojams ir ūkininkams. Po to sukūrė ir gaminių liniją aukštos kokybės produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Norint didinti pirkėjų ratą, tenka juos įtikinti, kad konservai valgomi ne tik iš bėdos, bet tai gali būti ir itin kokybiško maisto gaminys. Apie tai pasakoja bendrovės vadovė Ieva Šipelienė. <br />Lietuvos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas Žemaitijoje. Dar neseniai ąžuolas buvo pamirštas pačios bendruomenės, o dabar gausiai lankomas. Skuodo r. Rūkų bendruomenės seniūnaitė Egida Skurdauskienė sako, jog jau turi planų, kaip ąžuolą reprezentuos visai Europai. „Lietuvos medžio“ konkurso vienas iš organizatorių Algis Davenis sako neabejojantis, kad žemaičiai sugebės įkvėpti visus žmones aktyviai dalyvauti Europos medžio rinkime ir balsuoti už Laukių ąžuolą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didesne kliūtimi tampa ne gamta, o biurokratija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didesne-kliutimi-tampa-ne-gamta-o-biurokratija--68324799</link><description><![CDATA[„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė šiemet skęsta. Kukurūzų derlius nuimamas tiesiog vandenyje. Norint įveikti gamtos iššūkius ūkininkui reikia galingesnės technikos, tačiau tokią techniką įsigyti paramos lėšomis vidutiniam ūkiui neįmanoma. Stambaus pieno ūkio savininkui Tomui Kazlauskui iš Šilutės rajono pavyko gauti paramą įsigyti našesnės technikos, bet įrodinėti, kodėl jam reikia tokios technikos, paramos skirstytojams teko labai ilgai. Ir turint techniką šių metų iššūkius įveikti sunku. Šienaujant užliejamose vietose teko gelbėti visą techniką ir darbus nutraukti. Dabar baiminamasi tokios pat situacijos permirkusiuose kukurūzų laukuose. <br /><br />30 metų kepa daugiau nei 100 skirtingų gardumynų, bet tik šiemet ryžosi dalyvauti Lietuvos gamintojus pristatančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ir parodos medalių konkurse. Tradicinis „Lapė kepė“ šimtalapis su aguonomis buvo įvertintas auksiniu medaliu. Apie tai pasakoja šeimos verslą puoselėjantys Renata ir Artūras Venckai iš Alytaus.<br /><br />„Verta žinoti“. Jei jūsų žemės ūkio paskirties sklype, kur nors pamiškėje, buvusioje ganykloje ar dirvonuojančioje žemėje, pridygo savaiminių berželių, ąžuoliukų, klevų, galite gauti paramą ir imtis auginti mišką.  Iki kitų metų kovo mėnesio Aplinkos projektų valdymo agentūra renka paraiškas ir moka dotacijas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68324799</guid><pubDate>Mon, 27 Oct 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68324799/2025_10_27_3116_1_16d2eb31_7a94_4c23_bd49_064e88543026.mp3" length="21114599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Su gamta nepakovosi, gali tik prisitaikyti“, – sako Nemuno žemupyje, Pagėgių savivaldybėje, ūkininkaujantis Tomas Ambroza, valdantis vidutinį pieno ūkį. Iš 400 hektarų turimos žemės,  pusė jų – užliejamos pievos. Tiek šios pievos, tiek dirbama žemė šiemet skęsta. Kukurūzų derlius nuimamas tiesiog vandenyje. Norint įveikti gamtos iššūkius ūkininkui reikia galingesnės technikos, tačiau tokią techniką įsigyti paramos lėšomis vidutiniam ūkiui neįmanoma. Stambaus pieno ūkio savininkui Tomui Kazlauskui iš Šilutės rajono pavyko gauti paramą įsigyti našesnės technikos, bet įrodinėti, kodėl jam reikia tokios technikos, paramos skirstytojams teko labai ilgai. Ir turint techniką šių metų iššūkius įveikti sunku. Šienaujant užliejamose vietose teko gelbėti visą techniką ir darbus nutraukti. Dabar baiminamasi tokios pat situacijos permirkusiuose kukurūzų laukuose. <br /><br />30 metų kepa daugiau nei 100 skirtingų gardumynų, bet tik šiemet ryžosi dalyvauti Lietuvos gamintojus pristatančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ir parodos medalių konkurse. Tradicinis „Lapė kepė“ šimtalapis su aguonomis buvo įvertintas auksiniu medaliu. Apie tai pasakoja šeimos verslą puoselėjantys Renata ir Artūras Venckai iš Alytaus.<br /><br />„Verta žinoti“. Jei jūsų žemės ūkio paskirties sklype, kur nors pamiškėje, buvusioje ganykloje ar dirvonuojančioje žemėje, pridygo savaiminių berželių, ąžuoliukų, klevų, galite gauti paramą ir imtis auginti mišką.  Iki kitų metų kovo mėnesio Aplinkos projektų valdymo agentūra renka paraiškas ir moka dotacijas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sunkiu-darbu-nasta-jauno-zmogaus-nesugniuzde--68264230</link><description><![CDATA[Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždė<br />Jaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.<br />Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.<br />Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68264230</guid><pubDate>Fri, 24 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68264230/2025_10_24_3116_1_2031c279_bf0a_4e24_a871_dc25c20707d3.mp3" length="20916486" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždė
Jaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždė<br />Jaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.<br />Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.<br />Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiškas pienas – ne tik džiaugsmas ūkininkui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiskas-pienas-ne-tik-dziaugsmas-ukininkui--68248797</link><description><![CDATA[Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .<br />Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.<br />Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68248797</guid><pubDate>Thu, 23 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68248797/2025_10_23_3116_1_53af1540_2c07_4d02_b7a2_b8020ed65ec9.mp3" length="20410755" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinį mišrų ūkį Šilalės rajone turintis ūkininkas Algirdas Taroza mato ne tik šio ūkininkavimo privalumus. Dideli reikalavimai pieno ūkiams, ribotas šėrimas neleidžia naudoti pašarų kaip įprastuose ūkiuose. Dėl to nukenčia karvių produktyvumas. Patyręs ekologinio ūkio šeimininkas svarsto, kad kaina už ekologišką pieną taip pat turėtų būti didesnė. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Petkevičiaus komentaras apie ekologinių pieno ūkių situaciją šalyje .<br />Senąsias duonos kepimo tradicijas saugo ir populiarina Kretingos rajono Darbėnų kaimo gyventoja Vida Viskontienė. Jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną. Moteris turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Dabar Vida Viskontienė darbo subtilybėmis ir sukaupta giminės bei kitų Žemaitijos moterų patirtimi per edukacijas dalijasi su kitais.<br />Užsienis. Keičiantis klimatui šyla Juodosios jūros vanduo. Tai tampa rimtu išbandymu Bulgarijos midijų augintojams, norintiems prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų. Kokius sprendimus jiems tenka priimti?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Lietuvos sunkiuosius arklius matysime tik nuotraukose?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-lietuvos-sunkiuosius-arklius-matysime-tik-nuotraukose--68235946</link><description><![CDATA[Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.<br />Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.<br />Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68235946</guid><pubDate>Wed, 22 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68235946/2025_10_22_3116_1_3d314b3a_8d0d_4327_a719_34e20753282e.mp3" length="21232463" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.<br />Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.<br />Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užsienyje uždirbti pinigai padėjo sukurti Stanių šeimos verslą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzsienyje-uzdirbti-pinigai-padejo-sukurti-staniu-seimos-versla--68224709</link><description><![CDATA[Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.<br />Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.<br />Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68224709</guid><pubDate>Tue, 21 Oct 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68224709/2025_10_21_3116_1_51aa1b99_f0c2_41d4_b050_2560d639dde7.mp3" length="21092029" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradžia buvo nelengva – septynerius metus šeimos galva Albinas dirbo Airijoje, o sūnus Žilvinas – Švedijoje. Grįžę į Lietuvą ir sudėję uždirbtus pinigus, kūrė savo verslą. Dabar Telšių rajone, Upynos kaime, tai sparčiai auganti mėsinė, prekiaujanti įvairiais mėsos gaminiais, įdarbinusi 12 žmonių. Galbūt sekasi todėl, kad kiaulių mėsą perdirbimui perka tik iš vietos įmonių, o gaminius noriai įsigyja vietos ir aplinkinių rajonų gyventojai.<br />Vos 60 hektarų javų ir rapsų, dar avių būrelis – taip šiandien atrodo mišrus Prienų rajono Skriaudžių kaimo ūkininko Eimanto Kazakevičiaus ūkis. Darbšti ūkininko šeima išgyvena, bet didesnei plėtrai pinigų nepakanka. Tuo labiau, kad šiemet gamtos stichija niokojo rapsų laukus, gavo tik trečdalį planuoto derliaus. Nuo nepalankių sąlygų pasėliai ne kartą nukentėjo. Tad pasvarstę nusprendė ir kaimo turizmu užsiimti – vis papildomos pajamos.<br />Prasidėjęs miškasodis – rūpestis ir Valstybinių miškų urėdijos miškininkams, ir privačių miškų savininkams. Šeši milijonai medelių bus pasodinta valstybiniuose, o pusantro milijono – privačiuose miškuose. Išsamiau apie šiemetį miškasodį Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zuvininkystes-uki-gelbsti-perdirbimas--68208646</link><description><![CDATA[Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimas<br />Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.<br />Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.<br />Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68208646</guid><pubDate>Mon, 20 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68208646/2025_10_20_3116_1_59a6fc59_c0f4_4d88_8f26_2c6295e2a205.mp3" length="21135079" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimas
Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žuvininkystės ūkį gelbsti perdirbimas<br />Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkis išgyveno ir lengvesnius, ir sunkesnius laikus. Ypač kai buvo uždrausta prekybos centruose pardavinėti gyvus karpius, kurių ūkyje daugiausia užauginama. Tad dabar ne tik augina įvairias žuvis, bet gamina šviežius žuvų produktus, kuriuos daugiausia parduoda savo parduotuvėje Išlauže, galvoja įkurti žuvies patiekalų restoraną. Išsamiau – AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.<br />Prieš 12 metų daigų auginimo idėja susižavėjusi JAV, Lietuvoje Indrė Benevičienė ją pavertė verslu „Žali žali“. Jos ūkyje Kauno rajone jau auginami saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, česnakų ir kitų augalų daigai, o sukauptomis žiniomis moteris noriai dalijasi su aplinkiniais.<br />Dabar Kretingos žiemos sode pražydusią rausvąją jakubiniją Europoje pradėta auginti karalienės Viktorijos oranžerijoje, vėliau išplito kituose kraštuose. Šią gėlę, jos priežiūros ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkio tęstinumo paslaptis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukio-testinumo-paslaptis--68174656</link><description><![CDATA[Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.<br /><br />Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?<br /><br />Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68174656</guid><pubDate>Fri, 17 Oct 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68174656/2025_10_17_3116_1_ee134b77_d824_431c_9aeb_ec0b2df914f8.mp3" length="20856718" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.<br /><br />Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?<br /><br />Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip gerinant dirvožemį trečdaliu padidinti derlingumą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-gerinant-dirvozemi-trecdaliu-padidinti-derlinguma--68164997</link><description><![CDATA[Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.<br /><br />Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.<br /><br />Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68164997</guid><pubDate>Thu, 16 Oct 2025 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68164997/2025_10_16_3116_1_0a979f56_35de_4d06_8c5d_a1fbf40828e8.mp3" length="21123794" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.<br /><br />Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.<br /><br />Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkis stabdo arklius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukis-stabdo-arklius--68144469</link><description><![CDATA[Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?<br /><br />ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.<br /><br />Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68144469</guid><pubDate>Wed, 15 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68144469/2025_10_15_3116_1_55c9baba_cd9e_4672_800d_34fcf08046ea.mp3" length="20960372" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?<br /><br />ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.<br /><br />Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimato kaitai atsparios augalų veislės ir genų inžinerija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimato-kaitai-atsparios-augalu-veisles-ir-genu-inzinerija--68128665</link><description><![CDATA[Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?<br /><br />Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?<br /><br />Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68128665</guid><pubDate>Tue, 14 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68128665/2025_10_14_3116_1_473a5cda_13a9_4384_a46c_9475e4919c02.mp3" length="20159144" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?<br /><br />Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?<br /><br />Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaip karvės gelbsti mišrų šeimos ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaip-karves-gelbsti-misru-seimos-uki--68114386</link><description><![CDATA[Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.<br />Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.<br /><br />Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.<br /><br />Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68114386</guid><pubDate>Mon, 13 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68114386/2025_10_13_3116_1_cf818a04_e25b_43f9_8f6e_3cb078fe2444.mp3" length="20414935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.
Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.<br />Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.<br /><br />Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.<br /><br />Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biosaugos nepaisiusiems ūkiams - nurodymas išskersti kiaules</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biosaugos-nepaisiusiems-ukiams-nurodymas-isskersti-kiaules--68086897</link><description><![CDATA[Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi karantino apribojimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užkardyti ligos plitimą, pirmą kartą kiaulių augintojams, nepaisiusiems biosaugos reikalavimų, davė nurodymą išskersti laikomas kiaules. Dėl karantino apribojimo didžiausius nuostolius patiria didieji kiaulių augintojai. Kasmet išmokama kompensacijų apie 1 milijonas eurų. Šiemet vienas kompleksas karantino apribojimus patyrė tris kartus, kitas - du. Tai nutiko pirmą kartą. Žemės ūkio ministerija teigia situaciją valdanti ir tikina nepritrūksianti lėšų kompensacijoms. Limitą gali didinti iki 1,8 milijono eurų.<br />„Jie nebūčiau ūkininkė, būčiau žurnaliste“, – sako 8 hektarų daržovių ūkio savininkė Daina Janušaitienė. Šakių rajone ūkininkaujančiai ir Zanavykų turguje prekiaujančiai Dainai ne kartą teko atremti pirkėjų nepasitikėjimą, kad ji perpardavinėtoja, o ne ūkininkė. Tad Daina ryžosi savo facebook‘e talpinti trumpus pasakojimus, ką ir kaip ji augina ir kokius darbus dirba ūkyje. Po pasakojimo apie gerai užderėjusius česnakus ūkį aplankė vagys ir nurinko jų derlių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68086897</guid><pubDate>Fri, 10 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68086897/2025_10_10_3116_1_8733ebe2_b319_4ded_ad6a_685cb4a8cc0b.mp3" length="20705835" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau siaučia dešimtmetį. Šiemet nustatyti  6 ligos židiniai ir visi jie kilo ne komerciniuose ūkiuose. Šiaulių apskrities Kelmės rajone ligos atvejai fiksuoti tris kartus, vienas paskui kitą, nors  buvo taikomi karantino apribojimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama užkardyti ligos plitimą, pirmą kartą kiaulių augintojams, nepaisiusiems biosaugos reikalavimų, davė nurodymą išskersti laikomas kiaules. Dėl karantino apribojimo didžiausius nuostolius patiria didieji kiaulių augintojai. Kasmet išmokama kompensacijų apie 1 milijonas eurų. Šiemet vienas kompleksas karantino apribojimus patyrė tris kartus, kitas - du. Tai nutiko pirmą kartą. Žemės ūkio ministerija teigia situaciją valdanti ir tikina nepritrūksianti lėšų kompensacijoms. Limitą gali didinti iki 1,8 milijono eurų.<br />„Jie nebūčiau ūkininkė, būčiau žurnaliste“, – sako 8 hektarų daržovių ūkio savininkė Daina Janušaitienė. Šakių rajone ūkininkaujančiai ir Zanavykų turguje prekiaujančiai Dainai ne kartą teko atremti pirkėjų nepasitikėjimą, kad ji perpardavinėtoja, o ne ūkininkė. Tad Daina ryžosi savo facebook‘e talpinti trumpus pasakojimus, ką ir kaip ji augina ir kokius darbus dirba ūkyje. Po pasakojimo apie gerai užderėjusius česnakus ūkį aplankė vagys ir nurinko jų derlių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš ūkininkės į verslininkes - tik per storą skolų kuprą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-ukininkes-i-verslininkes-tik-per-stora-skolu-kupra--68072251</link><description><![CDATA[Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų prireikė dar didesnių. Gauti paskolą buvo sudėtinga, teko užstatyti namus, o ją gavus, gražinti reikia greičiau, nei pavyksta uždirbti.<br />Rytoj Kaune jau 17 kartą vyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodoje pristatomi Lietuvoje pagaminti produktai, tai yra svarbiausias parodos akcentas, pelnęs lankytojų simpatijas ir pasitikėjimą. Parodos aukso ir sidabro medaliams buvo pristatyta 70 gaminių. Komisijos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagošinskas sako, kad yra tokių gamintojų, kurie konkursui pristatė po tris gaminius ir visi gaminiai buvo įvertinti auksu.<br />Lietuvė Ligita Eitkevičienė, jau metus gyvenimą kurianti Italijoje, Toskanoje. Viena giliausių Italijos tradicijų - vynuogių auginimas ir vyno gamyba. Su šia kultūra ji siekia supažindinti ir lietuvius, bet renkasi juos lydėti tik į vynuogynus, kurių savininkais vis dar yra patys italai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68072251</guid><pubDate>Thu, 09 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68072251/2025_10_09_3116_1_8e2b222d_0883_47ab_b8b0_c910bdfbf66f.mp3" length="21038530" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lilija Liutkevičienė iš Piliamonto kaimo, Kėdainių rajone, sūrius gaminti išmoko pati. Daug metų juos gamino iš savo laikomų karvių pieno, bet įsirengusi sūrių gamybos cechą nusprendė pirkti pieną iš kitų ūkininkų. Reikalavimų padvigubėjo, investicijų prireikė dar didesnių. Gauti paskolą buvo sudėtinga, teko užstatyti namus, o ją gavus, gražinti reikia greičiau, nei pavyksta uždirbti.<br />Rytoj Kaune jau 17 kartą vyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodoje pristatomi Lietuvoje pagaminti produktai, tai yra svarbiausias parodos akcentas, pelnęs lankytojų simpatijas ir pasitikėjimą. Parodos aukso ir sidabro medaliams buvo pristatyta 70 gaminių. Komisijos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagošinskas sako, kad yra tokių gamintojų, kurie konkursui pristatė po tris gaminius ir visi gaminiai buvo įvertinti auksu.<br />Lietuvė Ligita Eitkevičienė, jau metus gyvenimą kurianti Italijoje, Toskanoje. Viena giliausių Italijos tradicijų - vynuogių auginimas ir vyno gamyba. Su šia kultūra ji siekia supažindinti ir lietuvius, bet renkasi juos lydėti tik į vynuogynus, kurių savininkais vis dar yra patys italai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grūdų augintojų kooperatyvams raginimas: vienykitės!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grudu-augintoju-kooperatyvams-raginimas-vienykites--68060575</link><description><![CDATA[Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. <br />Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. <br />Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68060575</guid><pubDate>Wed, 08 Oct 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68060575/2025_10_08_3116_1_c4c3128f_4b5f_4906_bfde_be3a25de9153.mp3" length="20738435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. <br />Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. <br />Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Runkelių augintojai dėl kainų derasi surėmę pečius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/runkeliu-augintojai-del-kainu-derasi-sureme-pecius--68064345</link><description><![CDATA[Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.<br />Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.<br />GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68064345</guid><pubDate>Tue, 07 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68064345/2025_10_07_3116_1_6670ba83_5b4b_4b03_a4b6_2a58440185f7.mp3" length="21258795" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.<br />Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.<br />GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rudens lietuje skęstantys ūkininkų lūkesčiai ir vėluojanti sėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rudens-lietuje-skestantys-ukininku-lukesciai-ir-veluojanti-seja--68026211</link><description><![CDATA[Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar pasėliai sėkmingai peržiemos.<br /><br />Veislinių gyvūnų parodos ir jų užkulisiai. Juos šiek tiek praskleisti sutiko Veislinių gyvūnų klubo atstovė Vilma Vilienė.<br /><br />Arūnas Ignatavičius prieš septynis metus Panevėžio rajone įkūrė danielių ūkį. Jį sužavėjo patys gyvūnai, lengva jų priežiūra ir galimybė įprasminti miško sodybos teritoriją.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/68026211</guid><pubDate>Mon, 06 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/68026211/2025_10_06_3116_1_c9caa69f_c63d_4857_bcb9_16148964578a.mp3" length="21025573" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sėja vėluoja daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau prasčiausia situacija Žemaitijoje, Vakarų Lietuvoje. Tai kelia riziką derliui, ypač jei ruduo bus trumpas ir šaltas. Tačiau net jei laukus ir pavyks apsėti šiomis dienomis, ūkininkai nėra tikri ar pasėliai sėkmingai peržiemos.<br /><br />Veislinių gyvūnų parodos ir jų užkulisiai. Juos šiek tiek praskleisti sutiko Veislinių gyvūnų klubo atstovė Vilma Vilienė.<br /><br />Arūnas Ignatavičius prieš septynis metus Panevėžio rajone įkūrė danielių ūkį. Jį sužavėjo patys gyvūnai, lengva jų priežiūra ir galimybė įprasminti miško sodybos teritoriją.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekonomistas: finansavimo sumažėjimas – rimtas signalas žemės ūkiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekonomistas-finansavimo-sumazejimas-rimtas-signalas-zemes-ukiui--67995871</link><description><![CDATA[Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia procentų mažesnė suma, nei skirta dabartiniam septynių metų laikotarpiui. Buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas Ignas Hofmanas sako, kad tai neraminanti žinia ir tikina, kad yra neatsižvelgta į ES žemės ūkio ministrų prašymą, kad BŽŪP išliktų su savo atskiru finansavimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas antrina, kad situacija yra bloga ir akcentuoja derybų svarbą. Be to, iškeliama mintis apie ūkininkavimą be finansavimo.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Kaune gyvenanti kraštovaizdžio architektė Vilma Vebeliūnienė Kupiškio rajone, iš mamos paveldėtoje žemėje, puoselėja sodybą „Saulėtos lankos“. Lankytojams tai kaip aromaterapijos kelionė, nes kiekvieną augalą Vilma kviečia užuosti. Sodyboje daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių ir tikrai tikra poilsio oazė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67995871</guid><pubDate>Fri, 03 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67995871/2025_10_03_3116_1_d0302e83_1e0e_411e_90b4_d935c4d8092d.mp3" length="21574354" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia procentų mažesnė suma, nei skirta dabartiniam septynių metų laikotarpiui. Buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas Ignas Hofmanas sako, kad tai neraminanti žinia ir tikina, kad yra neatsižvelgta į ES žemės ūkio ministrų prašymą, kad BŽŪP išliktų su savo atskiru finansavimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas antrina, kad situacija yra bloga ir akcentuoja derybų svarbą. Be to, iškeliama mintis apie ūkininkavimą be finansavimo.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Kaune gyvenanti kraštovaizdžio architektė Vilma Vebeliūnienė Kupiškio rajone, iš mamos paveldėtoje žemėje, puoselėja sodybą „Saulėtos lankos“. Lankytojams tai kaip aromaterapijos kelionė, nes kiekvieną augalą Vilma kviečia užuosti. Sodyboje daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių ir tikrai tikra poilsio oazė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1349</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Derlingose žemėse dygsta prieštaringai vertinami mega saulės parkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/derlingose-zemese-dygsta-priestaringai-vertinami-mega-saules-parkai--67982092</link><description><![CDATA[Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė tikina, kad dėl saulės parkų nukentėjo ne tik žmonių gyvenimo kokybė, bet ir gyvūnai, blaškydamiesi saulės kolektorių labirintuose. Šią situaciją kaip grėsmingą mato ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Savo argumentus pateikia ir Energetikos ministerijos atstovai.<br />Eksperimentinio daržo kūrėja, keramikė Audronė Dačkutė iš Vilniaus domisi egzotinių augalų auginimu. Taip į jos kolekciją pateko ir vijoklinis augalas akebija, subrandinanti saldžius vaisius.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Bitininkai ir mokslininkai iš Lietuvos 2025 m. rugsėjo 22–27 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese „Apimondia” Kopenhagoje. Tai didžiausias pasaulinis bitininkystės renginys, kas dvejus metus suburiantis tūkstančius bitininkų, mokslininkų ir prekybininkų iš įvairių šalių. Kongrese akcentuota ir medaus klastojimo problema.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67982092</guid><pubDate>Thu, 02 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67982092/2025_10_02_3116_1_6c784254_e826_46aa_8b27_ee12bceeb4d7.mp3" length="21173531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė tikina, kad dėl saulės parkų nukentėjo ne tik žmonių gyvenimo kokybė, bet ir gyvūnai, blaškydamiesi saulės kolektorių labirintuose. Šią situaciją kaip grėsmingą mato ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Savo argumentus pateikia ir Energetikos ministerijos atstovai.<br />Eksperimentinio daržo kūrėja, keramikė Audronė Dačkutė iš Vilniaus domisi egzotinių augalų auginimu. Taip į jos kolekciją pateko ir vijoklinis augalas akebija, subrandinanti saldžius vaisius.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Bitininkai ir mokslininkai iš Lietuvos 2025 m. rugsėjo 22–27 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese „Apimondia” Kopenhagoje. Tai didžiausias pasaulinis bitininkystės renginys, kas dvejus metus suburiantis tūkstančius bitininkų, mokslininkų ir prekybininkų iš įvairių šalių. Kongrese akcentuota ir medaus klastojimo problema.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kolekciniame vynuogyne daugiau nei 100 desertinių veislių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kolekciniame-vynuogyne-daugiau-nei-100-desertiniu-veisliu--67965761</link><description><![CDATA[Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.<br /><br />Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67965761</guid><pubDate>Wed, 01 Oct 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67965761/2025_10_01_3116_1_2c7d9cfc_e7bc_4be7_bffd_48244a1baf4d.mp3" length="20449208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.<br /><br />Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įtariami penki mėlynojo liežuvio ligos atvejai Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/itariami-penki-melynojo-liezuvio-ligos-atvejai-lietuvoje--67982287</link><description><![CDATA[Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.<br />Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67982287</guid><pubDate>Tue, 30 Sep 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67982287/2025_09_30_3116_1_a8bb37cc_0806_4efd_b8cc_eb79cd9f14cc.mp3" length="20997570" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.<br />Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parodoje „Gyvulininkystė 2025“ – ir ekspertai, ir darželinukai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parodoje-gyvulininkyste-2025-ir-ekspertai-ir-darzelinukai--67936889</link><description><![CDATA[Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.<br /><br />Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus. Ūkininkauja jis bene visą gyvenimą, net dirbdamas seniūnu veiklos neatsisakė. Nenuleidžia rankų ir dabar: ūkyje – 7 galvijai, o rudenį vartus atveria Moliūgų kiemas.<br /><br />Prasidėjo gervių rudeninės migracijos laikas. Neretai jos pasistiprinti, pernakvoti sustoja Kelmės rajone plytinčiuose durpynuose. Apie gervių įpročius, jų stebėjimą ir sugyvenimą su ūkininkais – pokalbis su Tytuvėnų regioninio parko ekologe Deima Pranckūniene.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67936889</guid><pubDate>Mon, 29 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67936889/2025_09_29_3116_1_47bb2c7d_2059_404a_8398_e4fd9c207a56.mp3" length="20072626" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.

Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.<br /><br />Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus. Ūkininkauja jis bene visą gyvenimą, net dirbdamas seniūnu veiklos neatsisakė. Nenuleidžia rankų ir dabar: ūkyje – 7 galvijai, o rudenį vartus atveria Moliūgų kiemas.<br /><br />Prasidėjo gervių rudeninės migracijos laikas. Neretai jos pasistiprinti, pernakvoti sustoja Kelmės rajone plytinčiuose durpynuose. Apie gervių įpročius, jų stebėjimą ir sugyvenimą su ūkininkais – pokalbis su Tytuvėnų regioninio parko ekologe Deima Pranckūniene.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1255</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuriamas naujas Pieno įstatymas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuriamas-naujas-pieno-istatymas--67908235</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.<br /><br />Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.<br /><br />Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė<br /><br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67908235</guid><pubDate>Fri, 26 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67908235/2025_09_26_3116_1_ca5d98cc_6fef_47b6_bbc7_843b57928a79.mp3" length="20160816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.

Įkūrusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.<br /><br />Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.<br /><br />Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė<br /><br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvulininkystės parodoje pasigesime galvijų, ožkų ir avių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvulininkystes-parodoje-pasigesime-galviju-ozku-ir-aviu--67887814</link><description><![CDATA[Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.<br />Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.<br />Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67887814</guid><pubDate>Thu, 25 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67887814/2025_09_25_3116_1_c4f1d59c_0ed0_4329_85a9_9fee9c113f29.mp3" length="20487660" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.<br />Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.<br />Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržovių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukyje-derliaus-dorojimas-ir-nerimas-del-puvanciu-darzoviu--67873703</link><description><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržovių<br />Kelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).<br />Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.<br />Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.<br /><br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67873703</guid><pubDate>Wed, 24 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67873703/2025_09_24_3116_1_bf62f628_2e17_4409_9b24_1091ace3cff6.mp3" length="21094119" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržovių
Kelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržovių<br />Kelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).<br />Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.<br />Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.<br /><br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/patyres-sodininkas-isitikines-gamtos-nepergudrausi--67861555</link><description><![CDATA[Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“<br />Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės. Tačiau ūkininkas toliau planuoja darbus, tvarkosi sode.<br />Nedidelė įmonė Prienų rajone, Pakuonyje, išbandė įvairias (tarp jų ir su žemės ūkiu susijusias) veiklas. Pagaliau rado ypač pasiteisinusią – gaminti fermentuotą gėrimą „Gėris“. Anot bendrovės „Salyklas“ vadovo Liudviko Milkinto, šis gėrimas pamažu įsitvirtina Lietuvos ir ypač užsienio rinkose. Pripažinimą jau pelnė Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse.<br />Rugsėjo orai ir džiugina, ir stebina permainomis. Saulėtus orus staiga keičia lietūs ar net liūtys. Ir žmonės, ir gamta į tai reaguoja nevienodai. Gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža rugsėjo pabaigos permainomis augalijoje ir gyvūnijoje domėjosi Krekenavos apylinkėse.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67861555</guid><pubDate>Tue, 23 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67861555/2025_09_23_3116_1_cdc02c35_02ed_43f7_9da8_9908cdbd66b8.mp3" length="20169593" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“
Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“<br />Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės. Tačiau ūkininkas toliau planuoja darbus, tvarkosi sode.<br />Nedidelė įmonė Prienų rajone, Pakuonyje, išbandė įvairias (tarp jų ir su žemės ūkiu susijusias) veiklas. Pagaliau rado ypač pasiteisinusią – gaminti fermentuotą gėrimą „Gėris“. Anot bendrovės „Salyklas“ vadovo Liudviko Milkinto, šis gėrimas pamažu įsitvirtina Lietuvos ir ypač užsienio rinkose. Pripažinimą jau pelnė Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse.<br />Rugsėjo orai ir džiugina, ir stebina permainomis. Saulėtus orus staiga keičia lietūs ar net liūtys. Ir žmonės, ir gamta į tai reaguoja nevienodai. Gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža rugsėjo pabaigos permainomis augalijoje ir gyvūnijoje domėjosi Krekenavos apylinkėse.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gardaus sūrio paslaptis - sveikos ir laimingos karvės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gardaus-surio-paslaptis-sveikos-ir-laimingos-karves--67847557</link><description><![CDATA[Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po vieną kiekvienam mėnesiui, kaip pašnekovė juokauja.<br /><br />Radviliškio rajone lankytojų ir piligrimų laukianti sodyba „Molinė saulėgrąža“ garsėja ne tik išpuoselėtais gėlynais, žydinčiomis saulėgrąžomis, bet ir senovinių daiktų kolekcija. Dalis jos - senovinės molinės puodynės, apie kurias pasakoja sodybos savininkė Jūratė Karalienė.<br /><br />Uogos ir jų nauda organizmui. Apie tai pokalbis su Molėtų rajono ūkininku Gediminu Cijūnaičiu.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67847557</guid><pubDate>Mon, 22 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67847557/2025_09_22_3116_1_dee4fb5d_32d9_4a2b_8f1a_21eca95e8932.mp3" length="20691624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po vieną kiekvienam mėnesiui, kaip pašnekovė juokauja.<br /><br />Radviliškio rajone lankytojų ir piligrimų laukianti sodyba „Molinė saulėgrąža“ garsėja ne tik išpuoselėtais gėlynais, žydinčiomis saulėgrąžomis, bet ir senovinių daiktų kolekcija. Dalis jos - senovinės molinės puodynės, apie kurias pasakoja sodybos savininkė Jūratė Karalienė.<br /><br />Uogos ir jų nauda organizmui. Apie tai pokalbis su Molėtų rajono ūkininku Gediminu Cijūnaičiu.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Profesionalo patarimai mėgėjams, renkantis sodinukus mugėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/profesionalo-patarimai-megejams-renkantis-sodinukus-mugese--67818572</link><description><![CDATA[Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis pristato ir į tradicinę respublikinę mugę „Lietuvos žiedai“ ir turi patarimų mėgėjams kaip geriau pasirinkti. Apie šių metų mugės ypatumus pasakoja organizatorė – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė Regina Juodkaitė.<br /><br />Sumanūs inžinieriai atgaivino unikalią techniką. 1925 metais pagamintas traktorius Fordson dabar gali vėl važiuoti. Išsaugota daug orginalių dalių, pritaikytos naujos ar rekonstruotos senos. Tuo labiausia pasirūpino du inžinieriai – Žemės ūkio akademijos auklėtiniai Kazimieras Čiurila ir Vygantas Stankevičius.<br /><br />Jauni ūkininkai Austėja Vaičiulytė ir Tomas Buividas, gyvenantys Pakruojo rajone Šukionyse, prieš trejus metus pradėjo auginti dekoratyvius moliūgus. Šiemet augino net 120 veislių, vienas už kitą gražesni: beveik juodas ir visiškai baltas, garbanoti, margi, įvairiausių dydžių. Kas labiausiai „veža“ auginat moliūgus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67818572</guid><pubDate>Fri, 19 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67818572/2025_09_19_3116_1_73b0c246_e21d_4d09_aff8_1f385943a42c.mp3" length="20167503" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis pristato ir į tradicinę respublikinę mugę „Lietuvos žiedai“ ir turi patarimų mėgėjams kaip geriau pasirinkti. Apie šių metų mugės ypatumus pasakoja organizatorė – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė Regina Juodkaitė.<br /><br />Sumanūs inžinieriai atgaivino unikalią techniką. 1925 metais pagamintas traktorius Fordson dabar gali vėl važiuoti. Išsaugota daug orginalių dalių, pritaikytos naujos ar rekonstruotos senos. Tuo labiausia pasirūpino du inžinieriai – Žemės ūkio akademijos auklėtiniai Kazimieras Čiurila ir Vygantas Stankevičius.<br /><br />Jauni ūkininkai Austėja Vaičiulytė ir Tomas Buividas, gyvenantys Pakruojo rajone Šukionyse, prieš trejus metus pradėjo auginti dekoratyvius moliūgus. Šiemet augino net 120 veislių, vienas už kitą gražesni: beveik juodas ir visiškai baltas, garbanoti, margi, įvairiausių dydžių. Kas labiausiai „veža“ auginat moliūgus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Penktadalį pasodintų bulvių ūkininkai nekas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/penktadali-pasodintu-bulviu-ukininkai-nekas--67810357</link><description><![CDATA[Joniškio rajone Zakų šeimos ūkyje šiemet buvo pasodinta apie 100 ha bulvių, pusė viso daržininkystei skirto ploto. Lauke, dirbant bulvių kombainui, ir, sandėlyje ruošiant prekybai bulves, kalbinti Kęstutis Zakas ir jo sūnus Saulius teigia, kad apie 15 ha bulvių supuvo, o dar keli hektarai nuo drėgmės pažaliavo, tai irgi liks laukuose. Per du dešimtmečius šeimos ūkio patirties tokių nepalankių metų bulvėms nebuvo.<br /><br />Meilė augalams – pasiųsta iš aukščiau. Taip mano, Jonavos rajone Panoteriuose gyvenanti Aldona Rimdeikienė. Baldų gamybos specialistė, būdama užtarnautame poilsyje, pamėgo įvairius augalus: hortenzijas, svogūnus, česnakus, obelis, slyvas ir kriaušes. Moteris sako pailsinti dirbdama 20 arų sklypelyje ir dar spėja į Panoterių vokalinio ansamblio "Vosilkėliai" repeticijas.<br /><br />Lenkijos ūkininkai tarptautinės politikos pinklėse. Labiausia lenkams nepatinka ES ir MERCOSUR ( Pietu Amerikos valstybių prekybos sąjunga) pasirašyta sutartis, dėl kurios gali nukentėti jautieną ir paukštieną auginantys ūkininkai. Kitas iššūkis – Kinija žada leisti importuoti Lenkijoje užaugintą paukštieną. Ką lenkai ketina daryti? LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67810357</guid><pubDate>Thu, 18 Sep 2025 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67810357/2025_09_18_3116_1_2c81f61b_149f_4782_8578_22884a3963c2.mp3" length="20120692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Joniškio rajone Zakų šeimos ūkyje šiemet buvo pasodinta apie 100 ha bulvių, pusė viso daržininkystei skirto ploto. Lauke, dirbant bulvių kombainui, ir, sandėlyje ruošiant prekybai bulves, kalbinti Kęstutis Zakas ir jo sūnus Saulius teigia, kad apie 15...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Joniškio rajone Zakų šeimos ūkyje šiemet buvo pasodinta apie 100 ha bulvių, pusė viso daržininkystei skirto ploto. Lauke, dirbant bulvių kombainui, ir, sandėlyje ruošiant prekybai bulves, kalbinti Kęstutis Zakas ir jo sūnus Saulius teigia, kad apie 15 ha bulvių supuvo, o dar keli hektarai nuo drėgmės pažaliavo, tai irgi liks laukuose. Per du dešimtmečius šeimos ūkio patirties tokių nepalankių metų bulvėms nebuvo.<br /><br />Meilė augalams – pasiųsta iš aukščiau. Taip mano, Jonavos rajone Panoteriuose gyvenanti Aldona Rimdeikienė. Baldų gamybos specialistė, būdama užtarnautame poilsyje, pamėgo įvairius augalus: hortenzijas, svogūnus, česnakus, obelis, slyvas ir kriaušes. Moteris sako pailsinti dirbdama 20 arų sklypelyje ir dar spėja į Panoterių vokalinio ansamblio "Vosilkėliai" repeticijas.<br /><br />Lenkijos ūkininkai tarptautinės politikos pinklėse. Labiausia lenkams nepatinka ES ir MERCOSUR ( Pietu Amerikos valstybių prekybos sąjunga) pasirašyta sutartis, dėl kurios gali nukentėti jautieną ir paukštieną auginantys ūkininkai. Kitas iššūkis – Kinija žada leisti importuoti Lenkijoje užaugintą paukštieną. Ką lenkai ketina daryti? LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Soja, šukuotuvė ir kiti priverstiniai eksperimentai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/soja-sukuotuve-ir-kiti-priverstiniai-eksperimentai--67789808</link><description><![CDATA[Įprastai tik grūdines kultūras ir rapsus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas šiemet pirmą kartą sėjo ir sojų pupeles. Eksperimentuoti 12 ha lauke jis ryžosi šiltėjant vasaroms ir dėl kenkėjų pasunkėjus auginti kitas ankštines kultūras. Jis džiaugiasi gera soju pasėlių būkle ir tikisi gero derliaus, kurįam jau turi pirkėjų.<br /><br />Joniškio rajone esančio didelio augalininkystės ūkio šeimininkas Alvydas Samaitis – “Notil”, neariminės žemdirbystės gerbėjas ir šiemet, tobulindamas technologiją, įsigijo javų grūdų šukuotuvę. Eksperimentas jau pasiteisino, nes derlius sudorotas greičiau, reikėjo mažiau kuro.<br /><br />Apie sojų auginimą pasakojęs Donatas Tumas, gretimai esančiame sėklinių žolių lauke atlieka dar vieną eksperimentą. Mat šiemet, nuėmus miglių sėklų derlių, gausiai atžėlė atolas. Ūkininkas, internete radęs įrengimą žolei pjauti ir į priekabą surinkti, techniką išsinuomojo ir tikisi tikamai nupjauti žolę, kad kitais metais miglė vėl gerai augtų sėklai.<br /><br />Norvegijoje sukaupta patirtis bus naudinga gimtinėje Pakruojo rajone. Saulius Lekas prieš keletą metų savo gimtuose Klovainiuse nusipirko apleistus buvusio vaikų darželio ( beje, kurį lankė vaikystėje pats) pastatus ir rekonstravęs pritaikė karkasinių namų gamybai. Pats darėsi įrangą, tvarkė aplinką, žolei „šienauti“ įsigijo keletą avių. Nors gamyba prasidės tik kitais metais, bet Saulius jau dabar džiaugiasi namuose susikūręs darbo vietą sau, sūnui, jei reikės priims ir daugiau žmonių.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67789808</guid><pubDate>Wed, 17 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67789808/2025_09_17_3116_1_89909c80_675d_4357_9832_ce0efe8815c8.mp3" length="20159980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įprastai tik grūdines kultūras ir rapsus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas šiemet pirmą kartą sėjo ir sojų pupeles. Eksperimentuoti 12 ha lauke jis ryžosi šiltėjant vasaroms ir dėl kenkėjų pasunkėjus auginti kitas ankštines kultūras....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įprastai tik grūdines kultūras ir rapsus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas šiemet pirmą kartą sėjo ir sojų pupeles. Eksperimentuoti 12 ha lauke jis ryžosi šiltėjant vasaroms ir dėl kenkėjų pasunkėjus auginti kitas ankštines kultūras. Jis džiaugiasi gera soju pasėlių būkle ir tikisi gero derliaus, kurįam jau turi pirkėjų.<br /><br />Joniškio rajone esančio didelio augalininkystės ūkio šeimininkas Alvydas Samaitis – “Notil”, neariminės žemdirbystės gerbėjas ir šiemet, tobulindamas technologiją, įsigijo javų grūdų šukuotuvę. Eksperimentas jau pasiteisino, nes derlius sudorotas greičiau, reikėjo mažiau kuro.<br /><br />Apie sojų auginimą pasakojęs Donatas Tumas, gretimai esančiame sėklinių žolių lauke atlieka dar vieną eksperimentą. Mat šiemet, nuėmus miglių sėklų derlių, gausiai atžėlė atolas. Ūkininkas, internete radęs įrengimą žolei pjauti ir į priekabą surinkti, techniką išsinuomojo ir tikisi tikamai nupjauti žolę, kad kitais metais miglė vėl gerai augtų sėklai.<br /><br />Norvegijoje sukaupta patirtis bus naudinga gimtinėje Pakruojo rajone. Saulius Lekas prieš keletą metų savo gimtuose Klovainiuse nusipirko apleistus buvusio vaikų darželio ( beje, kurį lankė vaikystėje pats) pastatus ir rekonstravęs pritaikė karkasinių namų gamybai. Pats darėsi įrangą, tvarkė aplinką, žolei „šienauti“ įsigijo keletą avių. Nors gamyba prasidės tik kitais metais, bet Saulius jau dabar džiaugiasi namuose susikūręs darbo vietą sau, sūnui, jei reikės priims ir daugiau žmonių.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Javajūtės pamokos: grūdų augintojų mažės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/javajutes-pamokos-grudu-augintoju-mazes--67778308</link><description><![CDATA[Mažos grūdų supirkimo kainos ir brangios elevatorių paslaugos džiovinant grūdus, mažesniems ūkiams gali baigtis tragiškai. Taip mano Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė įsitikinusi, kad taip nebus, nes supirkėjai tariasi su žemdirbiais. O vienos grūdų supirkimo įmonės liepos mėnesio vidutinį atlyginimą 17440 eurų, aiškina, kad ji neturi elevatoriaus ir pati perka paslaugas.<br /><br />Vyresnio amžiaus gyventojams kaime dejuoti nereikia – įsitikinusi Širvintų rajono Vindeikių kaimo, kuriame geras pusšimtis gyventojų, seniūnaitė Viktorija Šuškienė ir jos kaimynė Galina Čeburienė. Kas lemia gerą nuotaiką, moterys pasakoja sodybos terasoje, prie rytinės arbatos.<br /><br />Ar gali būti avis sveika ir vilkas sotus? Paprastai atsakymo į retorinį klausimą nereikia, bet įdomu apie tai pasvarstyti su medžiotojais, artėjant vilkų medžioklės sezonui, žinant apie vilkų daromą žalą gyvulių augintojams. Kalba Pakruojo rajono Žeimelio medžiotojų klubo Glebava vadovas, ūkininkas Ričardas Bulis ir klubo narys, miškininkas Marius Slišajevas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67778308</guid><pubDate>Tue, 16 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67778308/2025_09_16_3116_1_c3d4765b_f22b_4170_86ed_65f5f6b559ac.mp3" length="20517335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažos grūdų supirkimo kainos ir brangios elevatorių paslaugos džiovinant grūdus, mažesniems ūkiams gali baigtis tragiškai. Taip mano Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažos grūdų supirkimo kainos ir brangios elevatorių paslaugos džiovinant grūdus, mažesniems ūkiams gali baigtis tragiškai. Taip mano Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė įsitikinusi, kad taip nebus, nes supirkėjai tariasi su žemdirbiais. O vienos grūdų supirkimo įmonės liepos mėnesio vidutinį atlyginimą 17440 eurų, aiškina, kad ji neturi elevatoriaus ir pati perka paslaugas.<br /><br />Vyresnio amžiaus gyventojams kaime dejuoti nereikia – įsitikinusi Širvintų rajono Vindeikių kaimo, kuriame geras pusšimtis gyventojų, seniūnaitė Viktorija Šuškienė ir jos kaimynė Galina Čeburienė. Kas lemia gerą nuotaiką, moterys pasakoja sodybos terasoje, prie rytinės arbatos.<br /><br />Ar gali būti avis sveika ir vilkas sotus? Paprastai atsakymo į retorinį klausimą nereikia, bet įdomu apie tai pasvarstyti su medžiotojais, artėjant vilkų medžioklės sezonui, žinant apie vilkų daromą žalą gyvulių augintojams. Kalba Pakruojo rajono Žeimelio medžiotojų klubo Glebava vadovas, ūkininkas Ričardas Bulis ir klubo narys, miškininkas Marius Slišajevas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Camino Lituano“: įveiklintos kaimų bibliotekos ir verslaujančios bendruomenės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/camino-lituano-iveiklintos-kaimu-bibliotekos-ir-verslaujancios-bendruomenes--67759669</link><description><![CDATA[„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo kasmet leidžiasi šimtai žmonių. Telšių rajone, Varnių apylinkėse besidriekiančioje atkarpoje nutarta įveiklinti kaimo vietovėse esančias bibliotekas. Apie tai - pokalbis su buvusiu Ožtakių bendruomenės pirmininku, Varnių regioninio parko patarėju Andriumi Bajorūnu.<br /><br />Panevėžio rajone, Bernatoniuose vyko 24-oji „Sūrio šventė“. Jam, iš vietos bendrovės parūpinto pieno, sūrius spaudžia vietos moterys. Kiek litrų pieno sunaudota šiais metais - pasakoja Bernatonių bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė ir kultūros įstaigos vadovė Giedrė Rameikienė.<br /><br />Tykiai pūpsantys namukai, paslaptingos langinės bei durelės, spalvingi takeliai ir vėjyje besisūpuojančios fėjos - pasaulis, kurį galima aptikti Radviliškio rajone, Beinoravos kaimo pašonėje. Šis pasakiškas pasaulis įkurdintas menininkės Monikos Blinkevičiūtės rūpesčiu, kelių berželių paunksmėje.<br /><br />Vilkaviškio rajone esantis Vištyčio ežeras - apipintas legendomis. Apie Vištyčio apylinkėms būdingus padavimus, krašto įdomybes pasakoja Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67759669</guid><pubDate>Mon, 15 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67759669/2025_09_15_3116_1_1e2a3c41_1295_48d2_88d2_f3e9119508ee.mp3" length="20541159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo kasmet leidžiasi šimtai žmonių. Telšių rajone, Varnių apylinkėse besidriekiančioje atkarpoje nutarta įveiklinti kaimo vietovėse esančias bibliotekas. Apie tai - pokalbis su buvusiu Ožtakių bendruomenės pirmininku, Varnių regioninio parko patarėju Andriumi Bajorūnu.<br /><br />Panevėžio rajone, Bernatoniuose vyko 24-oji „Sūrio šventė“. Jam, iš vietos bendrovės parūpinto pieno, sūrius spaudžia vietos moterys. Kiek litrų pieno sunaudota šiais metais - pasakoja Bernatonių bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė ir kultūros įstaigos vadovė Giedrė Rameikienė.<br /><br />Tykiai pūpsantys namukai, paslaptingos langinės bei durelės, spalvingi takeliai ir vėjyje besisūpuojančios fėjos - pasaulis, kurį galima aptikti Radviliškio rajone, Beinoravos kaimo pašonėje. Šis pasakiškas pasaulis įkurdintas menininkės Monikos Blinkevičiūtės rūpesčiu, kelių berželių paunksmėje.<br /><br />Vilkaviškio rajone esantis Vištyčio ežeras - apipintas legendomis. Apie Vištyčio apylinkėms būdingus padavimus, krašto įdomybes pasakoja Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Veislinių pomidorų kolekcininkė Daiva pomėgį vadina pomidorlige</title><link>https://www.spreaker.com/episode/veisliniu-pomidoru-kolekcininke-daiva-pomegi-vadina-pomidorlige--67731218</link><description><![CDATA[Užmiestyje, Šilalės rajone, gyvenanti Daiva Rameikienė turi aistrą pomidorų auginimui. Moteris turi tūkstančio pomidorų sėklų kolekciją, o šiemet augino 130 veislinių pomidorų. Labiausiai Daiva mėgsta tamsius, daug antocianino turinčius pomidorus ir savo hobį jau vadina pomidorlige. Tiesa, šį sezoną neaplenkė ir tikros ligos – pomidorų maras.<br />Kaprizinga javapjūtė šį sezoną pareikalavo neeilinių pastangų. Kupiškio rajono ūkininkui Almantui Bartaševičiui teko galvoti ne tik, kaip nuimti derlių, bet ir kaip į durpingą žemę įklimpusį kombainą ištraukti. Vyras pripažįsta, kad ūkininkavimas rizikinga veikla, bet per savo ūkininkavimo praktiką matė jau visko.<br />Rubrikoje „Tarp miesto ir kaimo“ pokalbis su architekte Greta Trapikiene Vilniaus teritorijoje, šeimos sode puoselėjančia micro gėlių ūkį pavadinimu „Urban bloom“. Gėles moteris realizuoja tiesiogiai pirkėjams, puošia renginius.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731218</guid><pubDate>Fri, 12 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731218/2025_09_12_3116_1_2c6ceb8c_b65f_4781_860a_32f885d9a9a9.mp3" length="20166249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Užmiestyje, Šilalės rajone, gyvenanti Daiva Rameikienė turi aistrą pomidorų auginimui. Moteris turi tūkstančio pomidorų sėklų kolekciją, o šiemet augino 130 veislinių pomidorų. Labiausiai Daiva mėgsta tamsius, daug antocianino turinčius pomidorus ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Užmiestyje, Šilalės rajone, gyvenanti Daiva Rameikienė turi aistrą pomidorų auginimui. Moteris turi tūkstančio pomidorų sėklų kolekciją, o šiemet augino 130 veislinių pomidorų. Labiausiai Daiva mėgsta tamsius, daug antocianino turinčius pomidorus ir savo hobį jau vadina pomidorlige. Tiesa, šį sezoną neaplenkė ir tikros ligos – pomidorų maras.<br />Kaprizinga javapjūtė šį sezoną pareikalavo neeilinių pastangų. Kupiškio rajono ūkininkui Almantui Bartaševičiui teko galvoti ne tik, kaip nuimti derlių, bet ir kaip į durpingą žemę įklimpusį kombainą ištraukti. Vyras pripažįsta, kad ūkininkavimas rizikinga veikla, bet per savo ūkininkavimo praktiką matė jau visko.<br />Rubrikoje „Tarp miesto ir kaimo“ pokalbis su architekte Greta Trapikiene Vilniaus teritorijoje, šeimos sode puoselėjančia micro gėlių ūkį pavadinimu „Urban bloom“. Gėles moteris realizuoja tiesiogiai pirkėjams, puošia renginius.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Javapjūtės sezonas įrodė: būtina investuoti į grūdų džiovinimo bokštus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/javapjutes-sezonas-irode-butina-investuoti-i-grudu-dziovinimo-bokstus--67731220</link><description><![CDATA[Nuo plyno lauko ūkininkauti pradėjęs Bronislavas Mataitis iš Radviliškio rajono sako, kad teko išbandyti įvairias ūkio šakas, trūko informacijos, bet dabar viskas kitaip. Vyras su sūnumi valdo augalininkystės ūkį, jau 4 metus taiko neariminę technologiją bei pabrėžia investicijų į ūkio svarbą. Vien šie metai parodė, kaip ūkininkams svarbu turėti savo džiovyklas, grūdų sandėliavimo bokštus.<br />Gindvilių kaime Kupiškio rajone nėra tvorų ir karvių nelikę, nei arklio nesurasi, bet užtat gausu aktyvių žmonių, norinčių burtis į bendruomenę. Gidviliečiams svarbu ne tik šventes bendrai paminėti, bet ir rūpintis kaimo žmonių gerove. Bendruomenė pasistatė ir namuką su pavėsine, kur visuomet yra šurmulio – nuo jauniausių iki vyriausių.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Dronai naudojami ne tik ūkiams prižiūrėti, bet ir miškams atsėti: vietose, kurios sunkiai pasiekiamos, jais barstomos jau sudygusios augalų sėklos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 11 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731220</guid><pubDate>Thu, 11 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731220/2025_09_11_3116_1_20e7c96a_90c6_4045_85d4_900ebe3c7619.mp3" length="20454223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo plyno lauko ūkininkauti pradėjęs Bronislavas Mataitis iš Radviliškio rajono sako, kad teko išbandyti įvairias ūkio šakas, trūko informacijos, bet dabar viskas kitaip. Vyras su sūnumi valdo augalininkystės ūkį, jau 4 metus taiko neariminę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo plyno lauko ūkininkauti pradėjęs Bronislavas Mataitis iš Radviliškio rajono sako, kad teko išbandyti įvairias ūkio šakas, trūko informacijos, bet dabar viskas kitaip. Vyras su sūnumi valdo augalininkystės ūkį, jau 4 metus taiko neariminę technologiją bei pabrėžia investicijų į ūkio svarbą. Vien šie metai parodė, kaip ūkininkams svarbu turėti savo džiovyklas, grūdų sandėliavimo bokštus.<br />Gindvilių kaime Kupiškio rajone nėra tvorų ir karvių nelikę, nei arklio nesurasi, bet užtat gausu aktyvių žmonių, norinčių burtis į bendruomenę. Gidviliečiams svarbu ne tik šventes bendrai paminėti, bet ir rūpintis kaimo žmonių gerove. Bendruomenė pasistatė ir namuką su pavėsine, kur visuomet yra šurmulio – nuo jauniausių iki vyriausių.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Dronai naudojami ne tik ūkiams prižiūrėti, bet ir miškams atsėti: vietose, kurios sunkiai pasiekiamos, jais barstomos jau sudygusios augalų sėklos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 11 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Susitikimai su viceministrais suteikia daugiau aiškumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/susitikimai-su-viceministrais-suteikia-daugiau-aiskumo--67731219</link><description><![CDATA[Rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje viceministrai susitiko su interesantais. Probleminius klausimus kėlė ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir žemės ūkio sektoriaus įmonių atstovai. Anot viceministro Andriaus Palionio, susitikimai naudingi, nes suteikia daugiau aiškumo nei bendraujant laiškais. Vieni konsultuojasi dėl paramos sąlygų, kiti sprendžia ūkių išlikimo klausimus.<br />Siekdama kuo ilgiau džiaugtis gamtos grožiu, keramikė, sodininkė Diana Grochovska atrado savitą būdą. Moteris augalus merkia į porcelianą, tada juos išdega ir taip sukuriami išskirtiniai dirbiniai. Kaip sako menininkė, prireikė nemažai laiko atrasti, kokie augalai tam tinkamiausi.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ žydinti Jolitos Janušonienės istorija. Buvusioje tėvų ūkio teritorijoje moteris įkūrė Žydintį lauką. Jame šiuo metu kariauja levandos, hortenzijos, kinrožės. Moteris sako vis dar negalinti atsigrožėti tuo, kas sukurta.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731219</guid><pubDate>Wed, 10 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731219/2025_09_10_3116_1_0d91dbd2_c46c_40e8_a219_87c6b8614ed2.mp3" length="20773126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje viceministrai susitiko su interesantais. Probleminius klausimus kėlė ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir žemės ūkio sektoriaus įmonių atstovai. Anot viceministro Andriaus Palionio, susitikimai naudingi, nes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje viceministrai susitiko su interesantais. Probleminius klausimus kėlė ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir žemės ūkio sektoriaus įmonių atstovai. Anot viceministro Andriaus Palionio, susitikimai naudingi, nes suteikia daugiau aiškumo nei bendraujant laiškais. Vieni konsultuojasi dėl paramos sąlygų, kiti sprendžia ūkių išlikimo klausimus.<br />Siekdama kuo ilgiau džiaugtis gamtos grožiu, keramikė, sodininkė Diana Grochovska atrado savitą būdą. Moteris augalus merkia į porcelianą, tada juos išdega ir taip sukuriami išskirtiniai dirbiniai. Kaip sako menininkė, prireikė nemažai laiko atrasti, kokie augalai tam tinkamiausi.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ žydinti Jolitos Janušonienės istorija. Buvusioje tėvų ūkio teritorijoje moteris įkūrė Žydintį lauką. Jame šiuo metu kariauja levandos, hortenzijos, kinrožės. Moteris sako vis dar negalinti atsigrožėti tuo, kas sukurta.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moderniame šilauogyne laistymas įjungiamas telefonu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moderniame-silauogyne-laistymas-ijungiamas-telefonu--67731221</link><description><![CDATA[<br />Jau aštuonerius metus Vilniaus rajone šilauoges augina jauna šeima, Ieva Gintautaitė ir Saulius Girniukaitis. Ūkį „Šilauoga“ jie puoselėja kartu su profesionalų pagalba ir siekia įdiegti kuo daugiau darbą palengvinančių ir laiką taupančių technologijų. Viena jų – ūkyje laistymą galima paleisti tiesiog mobilia programėle.<br />Įvairiausias kultūras: kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas auginantis Kupiškio rajono ūkininkas Bronius Kaladė sako, kad javapjūtė buvo neeilinė, bet dar nebuvo tokių metų, kad nepavyktų iš laukų nuimti derliaus. Nedideliame šeimos ūkyje talkina žmona Asta ir sūnus Jonas.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Draudimas gaudyti lašišas ir šlakius galioja nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 dienos. Sugautas žuvis privaloma paleisti.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731221</guid><pubDate>Tue, 09 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731221/2025_09_09_3116_1_d80d9c55_fc7f_4a20_a266_d6d99a5166d8.mp3" length="20160816" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau aštuonerius metus Vilniaus rajone šilauoges augina jauna šeima, Ieva Gintautaitė ir Saulius Girniukaitis. Ūkį „Šilauoga“ jie puoselėja kartu su profesionalų pagalba ir siekia įdiegti kuo daugiau darbą palengvinančių ir laiką taupančių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Jau aštuonerius metus Vilniaus rajone šilauoges augina jauna šeima, Ieva Gintautaitė ir Saulius Girniukaitis. Ūkį „Šilauoga“ jie puoselėja kartu su profesionalų pagalba ir siekia įdiegti kuo daugiau darbą palengvinančių ir laiką taupančių technologijų. Viena jų – ūkyje laistymą galima paleisti tiesiog mobilia programėle.<br />Įvairiausias kultūras: kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas auginantis Kupiškio rajono ūkininkas Bronius Kaladė sako, kad javapjūtė buvo neeilinė, bet dar nebuvo tokių metų, kad nepavyktų iš laukų nuimti derliaus. Nedideliame šeimos ūkyje talkina žmona Asta ir sūnus Jonas.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Draudimas gaudyti lašišas ir šlakius galioja nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 dienos. Sugautas žuvis privaloma paleisti.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įkūrus bendruomeninį verslą, miestelyje neliko bedarbių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ikurus-bendruomenini-versla-miestelyje-neliko-bedarbiu--67731222</link><description><![CDATA[„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie socialinių tinklų naudą šiuolaikiniams ūkininkams.<br /><br />Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ įkurti Socialinės globos namai pasitiko 5 metų jubiliejų. Šiuo metu čia gyvena 30 senolių, tačiau norinčiųjų įsilieti į jų gretas - rikiuojasi eilės. Pasakojimas apie bendruomeninio verslo sėkmę, naudą Pagramnčio gyventojams ir senolių kasdienį gyvenimą.<br /><br />Geltonžiedė sedula - itin sparčiai populiarėjanti uoga Lietuvoje, apie kurios naudingąsias savybes pasakoja ūkininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67731222</guid><pubDate>Mon, 08 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67731222/2025_09_08_3116_1_cdbf5469_dda6_4b91_8ecb_0592e560a546.mp3" length="21154723" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie socialinių tinklų naudą šiuolaikiniams ūkininkams.<br /><br />Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ įkurti Socialinės globos namai pasitiko 5 metų jubiliejų. Šiuo metu čia gyvena 30 senolių, tačiau norinčiųjų įsilieti į jų gretas - rikiuojasi eilės. Pasakojimas apie bendruomeninio verslo sėkmę, naudą Pagramnčio gyventojams ir senolių kasdienį gyvenimą.<br /><br />Geltonžiedė sedula - itin sparčiai populiarėjanti uoga Lietuvoje, apie kurios naudingąsias savybes pasakoja ūkininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiaulių maro protrūkiai kartojosi net karantino zonoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kiauliu-maro-protrukiai-kartojosi-net-karantino-zonoje--67640666</link><description><![CDATA[Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne komerciniai, ūkiai, bet apribojimus patiria ir stambieji ūkiai, per metus užauginantys keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Šiuo metu du ūkiai Kelmės ir Radviliškio rajonuose iš ūkio gyvų kiaulių išvežti į skerdyklas negali jau 55 dienas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad ūkiams reikia ne užuojautos, o greitų sprendimų. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM aptarta priemonė - maro zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę. Tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neranda bendrų sprendimų ir kaltina viena kitą neveiklumu.<br /><br />Buvusi klaipėdietė Violeta Athorn dabar gyvena Drūkių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r., ir mėgaujasi gausybės gyvūnų draugija. Pradžioje jai kompaniją palaikė avys, po to apsigyveno ir poniai, karališki balandžiai, bet kai prieš dvejus metus įsigijo triušius, šie tapo numylėtiniais. Tuomet ji nusprendė ir savo ūkį atverti šeimoms su vaikais. Taip ūkis gavo pavadinimą „Triušių namai“. O jame jau apsigyveno ir antys, vištos, gyvens ir žąsys.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67640666</guid><pubDate>Fri, 05 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67640666/2025_09_05_3116_1_bb0d0ecd_140a_4d5b_9c69_d91f4ae43baf.mp3" length="19869498" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne komerciniai, ūkiai, bet apribojimus patiria ir stambieji ūkiai, per metus užauginantys keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Šiuo metu du ūkiai Kelmės ir Radviliškio rajonuose iš ūkio gyvų kiaulių išvežti į skerdyklas negali jau 55 dienas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad ūkiams reikia ne užuojautos, o greitų sprendimų. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM aptarta priemonė - maro zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę. Tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neranda bendrų sprendimų ir kaltina viena kitą neveiklumu.<br /><br />Buvusi klaipėdietė Violeta Athorn dabar gyvena Drūkių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r., ir mėgaujasi gausybės gyvūnų draugija. Pradžioje jai kompaniją palaikė avys, po to apsigyveno ir poniai, karališki balandžiai, bet kai prieš dvejus metus įsigijo triušius, šie tapo numylėtiniais. Tuomet ji nusprendė ir savo ūkį atverti šeimoms su vaikais. Taip ūkis gavo pavadinimą „Triušių namai“. O jame jau apsigyveno ir antys, vištos, gyvens ir žąsys.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1242</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Fiziką į gėles ir ūkį iškeitusi Gintarė: viską dariau pamažu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/fizika-i-geles-ir-uki-iskeitusi-gintare-viska-dariau-pamazu--67640674</link><description><![CDATA[Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. <br /><br />Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio kooperatyvo „Vfarm agro", įsikūrusioje Drevernoje (Klaipėdos r.), stiprybė - šeimos ūkiai, įmonės, leidžiančios diversifikuoti veiklą, išskaidyti rizikas ir nuosekliai siekti tikslo - pasiūlyti aukščiausios kokybės bulvių sodinukų. Naujausias iššūkis - bulvių veislės, tinkamos ekologiniam ūkininkavimui. <br /><br />Prancūzijoje, Bretanėje, veterinarai pradėjo masinę galvijų vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes šis regionas bene labiausiai paveiktas. „Verčiau skiepyčiau, nei rizikuočiau prarasti gyvūnus“, – sako avių augintoja Chrystelle Quointeau. <br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67640674</guid><pubDate>Thu, 04 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67640674/2025_09_04_3116_1_3fb26ee4_7496_488d_84c7_181889c23309.mp3" length="20395709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. 

Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. <br /><br />Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio kooperatyvo „Vfarm agro", įsikūrusioje Drevernoje (Klaipėdos r.), stiprybė - šeimos ūkiai, įmonės, leidžiančios diversifikuoti veiklą, išskaidyti rizikas ir nuosekliai siekti tikslo - pasiūlyti aukščiausios kokybės bulvių sodinukų. Naujausias iššūkis - bulvių veislės, tinkamos ekologiniam ūkininkavimui. <br /><br />Prancūzijoje, Bretanėje, veterinarai pradėjo masinę galvijų vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes šis regionas bene labiausiai paveiktas. „Verčiau skiepyčiau, nei rizikuočiau prarasti gyvūnus“, – sako avių augintoja Chrystelle Quointeau. <br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ne kiekvienas ūkininkas - geras pardavėjas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ne-kiekvienas-ukininkas-geras-pardavejas--67608240</link><description><![CDATA[Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta išsiderėti geresnes kainas ir sėkmingiau parduoti ūkininkų galvijus. Dabar mažieji ūkiai už parduodamą galviją gauna tą pačią kainą, kaip ir stambieji.<br />Laukuose ne tik derliaus nuėmimas, bet ir naujo derliaus sėja. Atlikti bandymai patvirtino, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, derlius didėja taip, kad investicijos atsiperka, bet ūkininkai sėjai naudoja nemažai ir ūkinės sėklos.<br />Nuo nelegalaus žuvų turgaus istorijos iki modernios akvakultūros. Tokią verslo koncepciją pasirinko dvejus metus Drevernoje (Klaipėdos r.) veikianti žuvų auginimo įmonė „Strykis“. Ji Lietuvoje vienintelė, auginanti žuvį Alpinį šalvį. Svarbiausia ūkio, kaip verslo, koncepcija - užauginti tik tiek žuvies, kiek pavyksta parduoti. Ūkyje žuvis ir perdirbama, gaminami produktai, teikiamos maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos. Iš čia ir smagios pamario gyvenimą lydėjusios istorijos - apie nelegalų žuvų turgų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67608240</guid><pubDate>Wed, 03 Sep 2025 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67608240/2025_09_03_3116_1_7d5be0b7_4a5c_4d85_bfa2_47cce6a08b71.mp3" length="20596747" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta išsiderėti geresnes kainas ir sėkmingiau parduoti ūkininkų galvijus. Dabar mažieji ūkiai už parduodamą galviją gauna tą pačią kainą, kaip ir stambieji.<br />Laukuose ne tik derliaus nuėmimas, bet ir naujo derliaus sėja. Atlikti bandymai patvirtino, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, derlius didėja taip, kad investicijos atsiperka, bet ūkininkai sėjai naudoja nemažai ir ūkinės sėklos.<br />Nuo nelegalaus žuvų turgaus istorijos iki modernios akvakultūros. Tokią verslo koncepciją pasirinko dvejus metus Drevernoje (Klaipėdos r.) veikianti žuvų auginimo įmonė „Strykis“. Ji Lietuvoje vienintelė, auginanti žuvį Alpinį šalvį. Svarbiausia ūkio, kaip verslo, koncepcija - užauginti tik tiek žuvies, kiek pavyksta parduoti. Ūkyje žuvis ir perdirbama, gaminami produktai, teikiamos maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos. Iš čia ir smagios pamario gyvenimą lydėjusios istorijos - apie nelegalų žuvų turgų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno ūkio plėtrą bei modernizavimą lėmė ir gaisras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-ukio-pletra-bei-modernizavima-leme-ir-gaisras--67598601</link><description><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus užsidegė daržinė, prikrauta paruoštų pašarų, tad nuspręsta jau naują daržinę statyti kuo toliau nuo tvartų, o atsilaisvinusioje daržinės vietoje statyti naują tvartą. „Lumpėnų Rambynas“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Įmonė iki šių metų pabaigos padvigubins perdirbamo pieno kiekius. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės plėtrai užtikrinti reikia, kad ir kooperatyvo nariai tiektų daugiau žaliavinio pieno. Projektui įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos parama.<br /><br />Jau antrus metus Antakalnio daržininkų (Vilniaus miestas) bendruomenė atvėrė savo gėlyną aplink gyvenantiems žmonėms bei pakvietė nusiskinti gėlių ir patiems sukurti mokytojai puokštę ar vasarinėmis gėlėmis papuošti savo namus, susipažinti su daržininkyste, augalais.<br /><br />Ventės rago ornitologijos stotyje laukiama svarbaus įvykio. Šiomis dienomis stoties vedėjas Vytautas Jusys uždės ant paukštelio kojos milijoninį žiedelį. Prie įspūdingo skaičiaus buvo priartėta greičiau nei tikėtasi. Į gaudyklių tinklus rudenį emigruoti turintys paukščiai ėmė įkliūti dar liepos pabaigoje, stebino ir jų gausa.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67598601</guid><pubDate>Tue, 02 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67598601/2025_09_02_3116_1_27756721_3c41_426c_80c7_b39e3b70702b.mp3" length="20166667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus užsidegė daržinė, prikrauta paruoštų pašarų, tad nuspręsta jau naują daržinę statyti kuo toliau nuo tvartų, o atsilaisvinusioje daržinės vietoje statyti naują tvartą. „Lumpėnų Rambynas“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Įmonė iki šių metų pabaigos padvigubins perdirbamo pieno kiekius. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės plėtrai užtikrinti reikia, kad ir kooperatyvo nariai tiektų daugiau žaliavinio pieno. Projektui įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos parama.<br /><br />Jau antrus metus Antakalnio daržininkų (Vilniaus miestas) bendruomenė atvėrė savo gėlyną aplink gyvenantiems žmonėms bei pakvietė nusiskinti gėlių ir patiems sukurti mokytojai puokštę ar vasarinėmis gėlėmis papuošti savo namus, susipažinti su daržininkyste, augalais.<br /><br />Ventės rago ornitologijos stotyje laukiama svarbaus įvykio. Šiomis dienomis stoties vedėjas Vytautas Jusys uždės ant paukštelio kojos milijoninį žiedelį. Prie įspūdingo skaičiaus buvo priartėta greičiau nei tikėtasi. Į gaudyklių tinklus rudenį emigruoti turintys paukščiai ėmė įkliūti dar liepos pabaigoje, stebino ir jų gausa.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rugsėjo 1-oji - naujų galimybių metas ne tik mokiniams, bet ir ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rugsejo-1-oji-nauju-galimybiu-metas-ne-tik-mokiniams-bet-ir-ukininkams--67577149</link><description><![CDATA[Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.<br /><br />Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.<br /><br />Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67577149</guid><pubDate>Mon, 01 Sep 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67577149/2025_09_01_3116_1_2cabbacf_aa8e_49f4_bd9b_a280149ba68e.mp3" length="20554533" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.<br /><br />Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.<br /><br />Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemės ūkio ministerijoje bus permainų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemes-ukio-ministerijoje-bus-permainu--67550518</link><description><![CDATA[Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas kandidatas į ministrus, Ignas Hofmanas giria ministru siūlomą Andrių Palionį, bet savęs naujoje komandoje nemato.<br />Vaikų dienos centras Širvintų rajone Vileikiškių kaime veikia jau 15 metų ir išlieka populiarus. Kasmet jį lanko dvi dešimtys vietos moksleivių, ateina ir jau mokyklą baigusių vaikai. Kuo patraukli centro veikla? Reportaže kalba patys vaikai, bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis ir dienos centro vadovė Irena Saulevičienė.<br />Keramikos edukacijos - ne tik regionuose sparčiai pastaraisiais metais populiarėjanti veikla. Profesionalai teigia, kad molis sugeria neigiamas emocijas, skatina vaizduotę ir sustabdo laiką. Kodėl tai yra pasakoja Mažeikių krašte žinomas keramikas, Viekšnių meno mokyklos mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67550518</guid><pubDate>Fri, 29 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67550518/2025_08_29_3116_1_060c4bb0_786b_4b80_bb24_e4099f299384.mp3" length="20182550" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas, pajutęs politikų norą jį pakeisti, nemato galimybių dirbti toliau šiuo politiniu laikotarpiu ir žada grįžti į savo ūkį. Interviu po to, kai Prezidentūroje apsilankė politikų siūlomas kitas kandidatas į ministrus, Ignas Hofmanas giria ministru siūlomą Andrių Palionį, bet savęs naujoje komandoje nemato.<br />Vaikų dienos centras Širvintų rajone Vileikiškių kaime veikia jau 15 metų ir išlieka populiarus. Kasmet jį lanko dvi dešimtys vietos moksleivių, ateina ir jau mokyklą baigusių vaikai. Kuo patraukli centro veikla? Reportaže kalba patys vaikai, bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis ir dienos centro vadovė Irena Saulevičienė.<br />Keramikos edukacijos - ne tik regionuose sparčiai pastaraisiais metais populiarėjanti veikla. Profesionalai teigia, kad molis sugeria neigiamas emocijas, skatina vaizduotę ir sustabdo laiką. Kodėl tai yra pasakoja Mažeikių krašte žinomas keramikas, Viekšnių meno mokyklos mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1262</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vikšriniai kombainai javus kirto ir balose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viksriniai-kombainai-javus-kirto-ir-balose--67538701</link><description><![CDATA[Ilgalaikiai lietūs per javapjūtę daug kur skandino grūdinių kultūrų pasėlius. Tačiau ūkininkus gelbėjo javų kombainai su vikšrine važiuokle, kurie neklimpo ir nupjovė net balose mirkstančius javus. Tokios technikos ekspoatacija brangesnė, bet šiemet jie pasiteisino. Tai patvirtina Kauno rajono ūkininkai Romas Majauskas ir Leonas Rudinskas, laiku baigę javapjūtę ir dabar talkinantys kaimynams.<br /><br />Vaikystės svajonė skraidyti tapo realybe. Ūkininkas Virginijus Kazlauskas su šeima gyvenantis gimtinėje Žibikų kaime Mažeikių rajone, prieš porą metų igijo piloto licenziją, o pernai nusipirko ir nedidelį lėktuvėlį. Pievoje, šalia dirbamų laukų, netoli namų pastatė jam specialų angarą, o skraido dažniausia vakarais po darbų ir kai nurimsta vėjas.<br /><br />Lietuvos kaime pagaminta žemės ūkio technika užkariauja Europą ir ruošiasi į Aziją. Prancūzija, Vokietija, Italija, Slovakija, Portugalija, Olandija – šalys, kuriose jau dirbo arba dar dirbs pluoštinių kanapių pjaunamoji. Ją suprojektavo, pagamino ir kelionę, pagal užsienių šalių ūkininkų poreikius organizavo Kėdainių rajone įsikūrusi bendrovė „Laumetris“. Jos eksporto vadovas Taurius Putna pasakoja apie neįprastas technikos keliones ir pasirengimą pjaunamąją siųsti į Pakistaną.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67538701</guid><pubDate>Thu, 28 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67538701/2025_08_28_3116_1_45e24575_6098_45bc_968f_46955809e61b.mp3" length="21375405" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgalaikiai lietūs per javapjūtę daug kur skandino grūdinių kultūrų pasėlius. Tačiau ūkininkus gelbėjo javų kombainai su vikšrine važiuokle, kurie neklimpo ir nupjovė net balose mirkstančius javus. Tokios technikos ekspoatacija brangesnė, bet šiemet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgalaikiai lietūs per javapjūtę daug kur skandino grūdinių kultūrų pasėlius. Tačiau ūkininkus gelbėjo javų kombainai su vikšrine važiuokle, kurie neklimpo ir nupjovė net balose mirkstančius javus. Tokios technikos ekspoatacija brangesnė, bet šiemet jie pasiteisino. Tai patvirtina Kauno rajono ūkininkai Romas Majauskas ir Leonas Rudinskas, laiku baigę javapjūtę ir dabar talkinantys kaimynams.<br /><br />Vaikystės svajonė skraidyti tapo realybe. Ūkininkas Virginijus Kazlauskas su šeima gyvenantis gimtinėje Žibikų kaime Mažeikių rajone, prieš porą metų igijo piloto licenziją, o pernai nusipirko ir nedidelį lėktuvėlį. Pievoje, šalia dirbamų laukų, netoli namų pastatė jam specialų angarą, o skraido dažniausia vakarais po darbų ir kai nurimsta vėjas.<br /><br />Lietuvos kaime pagaminta žemės ūkio technika užkariauja Europą ir ruošiasi į Aziją. Prancūzija, Vokietija, Italija, Slovakija, Portugalija, Olandija – šalys, kuriose jau dirbo arba dar dirbs pluoštinių kanapių pjaunamoji. Ją suprojektavo, pagamino ir kelionę, pagal užsienių šalių ūkininkų poreikius organizavo Kėdainių rajone įsikūrusi bendrovė „Laumetris“. Jos eksporto vadovas Taurius Putna pasakoja apie neįprastas technikos keliones ir pasirengimą pjaunamąją siųsti į Pakistaną.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Javapjūtė, kokios dar nebuvo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/javapjute-kokios-dar-nebuvo--67528628</link><description><![CDATA[Pusšimtį metų agronominio darbo patirtį turintis Širvintų rajono ūkininkas Liubomiras Vošteris neatmena tokios lietingos vasaros ir iki rugsėjo užsitęsiančios javapjūtės. Lauke dar likę kvietrugių, išguldyti linai, vėluos žiemkenčių sėja. Tačiau ūkininkas tikisi, kad vienų kultūrų menkesnį derlių kompensuos kitos, mat jis dar augina rapsų, spelta kviečių, žirnių, kmynų, judrų, belukščių avižų ir dalį derliau perdirba ūkyje. Racionaliai išnaudoja ir seną, malkomis kūrenamą grūdų džiovyklą – valomąją.<br /><br />Bendruomenės iniciatyva socialinės paslaugos senjorams teikiamos į namus. Jonavos rajono Panoterių apylinkių vyresnio amžiaus žmones namuose lanko socialinių paslaugų specialistės. Jos padeda tvarkytis, atveža maisto produktų, jei reikia lydi pas gydytojus, net į bažnyčią kartais nuveža. Bendruomenės pirmininkė Audronė Guobienė ir specialistės Livija Mačiuliene su Diana Kasparavičiene pasakoja apie veiklos ypatumus ir svarbą.<br /><br />Buvęs hobis tapo verslu. Taip nutiko Vilmai Žimailienei, profesionaliai žaidusiai krepšinį, gyvenančiai Raseiniuose. Nuo vaikystės mėgusi augalus dabar ji Žemygalos kaime, 50 arų plote augina pušų bonsus. Kuo ypatinga žemaūgių pušų priežiūra, kas augintojai labiausia teikia malonumą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67528628</guid><pubDate>Wed, 27 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67528628/2025_08_27_3116_1_e71bf7e2_de9a_4dc5_afcb_118f0cd47e9d.mp3" length="20472195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pusšimtį metų agronominio darbo patirtį turintis Širvintų rajono ūkininkas Liubomiras Vošteris neatmena tokios lietingos vasaros ir iki rugsėjo užsitęsiančios javapjūtės. Lauke dar likę kvietrugių, išguldyti linai, vėluos žiemkenčių sėja. Tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pusšimtį metų agronominio darbo patirtį turintis Širvintų rajono ūkininkas Liubomiras Vošteris neatmena tokios lietingos vasaros ir iki rugsėjo užsitęsiančios javapjūtės. Lauke dar likę kvietrugių, išguldyti linai, vėluos žiemkenčių sėja. Tačiau ūkininkas tikisi, kad vienų kultūrų menkesnį derlių kompensuos kitos, mat jis dar augina rapsų, spelta kviečių, žirnių, kmynų, judrų, belukščių avižų ir dalį derliau perdirba ūkyje. Racionaliai išnaudoja ir seną, malkomis kūrenamą grūdų džiovyklą – valomąją.<br /><br />Bendruomenės iniciatyva socialinės paslaugos senjorams teikiamos į namus. Jonavos rajono Panoterių apylinkių vyresnio amžiaus žmones namuose lanko socialinių paslaugų specialistės. Jos padeda tvarkytis, atveža maisto produktų, jei reikia lydi pas gydytojus, net į bažnyčią kartais nuveža. Bendruomenės pirmininkė Audronė Guobienė ir specialistės Livija Mačiuliene su Diana Kasparavičiene pasakoja apie veiklos ypatumus ir svarbą.<br /><br />Buvęs hobis tapo verslu. Taip nutiko Vilmai Žimailienei, profesionaliai žaidusiai krepšinį, gyvenančiai Raseiniuose. Nuo vaikystės mėgusi augalus dabar ji Žemygalos kaime, 50 arų plote augina pušų bonsus. Kuo ypatinga žemaūgių pušų priežiūra, kas augintojai labiausia teikia malonumą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grūdai jau aruode ir ekstra klasės. Kas padėjo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grudai-jau-aruode-ir-ekstra-klases-kas-padejo--67528631</link><description><![CDATA[Nepaisant labai lietingos vasaros, Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas su sūnūmis dirbdami 1000 ha ūkyje, jau rugpjūčio viduryje baigė javapjūtę. Džiaugiasi geru derliumi ir ekstra klasės kviečiais, kuriuos laiku leido nukirsti tvarkinga melioracija. Ūkyje įrengta išmanioji melioracija, tobulinamos rinktuvų sistemos. Ūkininkas sako – atsiperka.<br /><br />Nedidelio ūkio šeimininkas Arūnas Balčius nuolatos dirba mechanizatoriumi žemės ūkio bendrovėje, o kartais tapo akvarele. Tapybos niekur nesimokė, bet įtaką turėjo piešimo pamokos vidurinėje mokykloje. „Pakabinti teptuką“ pavyksta ne visada, bet jo peizažai mėgstami vietinių, eksponuojami Jurbarko rajono Raudonės pilyje.<br /><br />Lašiniams sūdyti – šaltinio mineralinis vanduo. Tokią gamtos dovaną Ukmergės rajono Juozapavos gyventojai turėjo prieš šimtmetį. Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis pasakoja, kad druska anuomet buvo brangi, o šaltinio vanduo buvo labai druskingas. Dabar gamta pasikeitusi, bet dalis apylinkių šaltinių prižiūrimi ir prieinami visiems.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67528631</guid><pubDate>Tue, 26 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67528631/2025_08_26_3116_1_c2166f87_d392_4dfd_b22d_89155f572d90.mp3" length="20244826" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepaisant labai lietingos vasaros, Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas su sūnūmis dirbdami 1000 ha ūkyje, jau rugpjūčio viduryje baigė javapjūtę. Džiaugiasi geru derliumi ir ekstra klasės kviečiais, kuriuos laiku leido nukirsti tvarkinga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepaisant labai lietingos vasaros, Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas su sūnūmis dirbdami 1000 ha ūkyje, jau rugpjūčio viduryje baigė javapjūtę. Džiaugiasi geru derliumi ir ekstra klasės kviečiais, kuriuos laiku leido nukirsti tvarkinga melioracija. Ūkyje įrengta išmanioji melioracija, tobulinamos rinktuvų sistemos. Ūkininkas sako – atsiperka.<br /><br />Nedidelio ūkio šeimininkas Arūnas Balčius nuolatos dirba mechanizatoriumi žemės ūkio bendrovėje, o kartais tapo akvarele. Tapybos niekur nesimokė, bet įtaką turėjo piešimo pamokos vidurinėje mokykloje. „Pakabinti teptuką“ pavyksta ne visada, bet jo peizažai mėgstami vietinių, eksponuojami Jurbarko rajono Raudonės pilyje.<br /><br />Lašiniams sūdyti – šaltinio mineralinis vanduo. Tokią gamtos dovaną Ukmergės rajono Juozapavos gyventojai turėjo prieš šimtmetį. Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis pasakoja, kad druska anuomet buvo brangi, o šaltinio vanduo buvo labai druskingas. Dabar gamta pasikeitusi, bet dalis apylinkių šaltinių prižiūrimi ir prieinami visiems.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įkurti žirgyną padėjo suburta bendruomenė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ikurti-zirgyna-padejo-suburta-bendruomene--67528630</link><description><![CDATA[Vilniaus rajone, netoli Mickūnų kaimo prieš porą metų pradėtas kurti žirgynas. Gamtos prieglobstyje, vietoje plyno lauko dabar stūgso ir arklidės, treniruočių aikštė, hipodromas. Viskas apgalvota iki smulkmenų, tačiau jei tektų antrą kartą pereiti visą įveiktą kelią, nuo nulio kurti žirgyną - Lina Zapolska abejoja ar ryžtųsi.<br /><br />Sodų sklypai - puiki galimybė jauniems žmonėms pradėti ūkinikauti, tačiau sąlygos tam šiuo metu nepalankios. Apie tai - pokalbis su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininku Vytautu Buivydu.<br /><br /><br />Kauno rajonas, Babtai - čia savo sodybos vartus atvykstantiems plačiai atveria, savomis žiniomis apie sodo augalus ir jų priežiūrą dalijasi patyrusi sodininkė Danutė Manarkienė. Pokalbis - apie tai kaip galima pergudrauti gamtą, kai planuojame būsimą vaisių derlių.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67528630</guid><pubDate>Mon, 25 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67528630/2025_08_25_3116_1_ab2038e3_a723_4c73_bc19_3dc0760a6876.mp3" length="20717119" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus rajone, netoli Mickūnų kaimo prieš porą metų pradėtas kurti žirgynas. Gamtos prieglobstyje, vietoje plyno lauko dabar stūgso ir arklidės, treniruočių aikštė, hipodromas. Viskas apgalvota iki smulkmenų, tačiau jei tektų antrą kartą pereiti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus rajone, netoli Mickūnų kaimo prieš porą metų pradėtas kurti žirgynas. Gamtos prieglobstyje, vietoje plyno lauko dabar stūgso ir arklidės, treniruočių aikštė, hipodromas. Viskas apgalvota iki smulkmenų, tačiau jei tektų antrą kartą pereiti visą įveiktą kelią, nuo nulio kurti žirgyną - Lina Zapolska abejoja ar ryžtųsi.<br /><br />Sodų sklypai - puiki galimybė jauniems žmonėms pradėti ūkinikauti, tačiau sąlygos tam šiuo metu nepalankios. Apie tai - pokalbis su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininku Vytautu Buivydu.<br /><br /><br />Kauno rajonas, Babtai - čia savo sodybos vartus atvykstantiems plačiai atveria, savomis žiniomis apie sodo augalus ir jų priežiūrą dalijasi patyrusi sodininkė Danutė Manarkienė. Pokalbis - apie tai kaip galima pergudrauti gamtą, kai planuojame būsimą vaisių derlių.]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirkėjai sunkiu ūkininkų darbu nesidomi, nori tik produktų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirkejai-sunkiu-ukininku-darbu-nesidomi-nori-tik-produktu--67486410</link><description><![CDATA[Viskas tik dėl pirkėjų, kad būtų šviežia, kokybiška. Iš skirtingų Lietuvos regionų į sostinės Tymo turgų atvykstantys ūkininkai ir gamintojai neriasi iš kailio. Jų kelionė į Vilnių prasideda dar naktį, ūkio laukuose ar šiltnamiuose, uogynuose renkant derlių. Po to kelionė, prekyvietės įsiruošimas. Po prekybos turgaus tenka susikrauti, grįžti namo ir vėl kibti į ūkio darbus. O derlių auginti šiemet iššūkių netrūko.<br /><br />Jei kurtis kaime, tai tik moliniame name ir su augalais apželdintu stogu. Apie draugišką aplinkai ir šeimos biudžetui namo statybą pasakoja Vilniaus universiteto docentas Ričardas Skorupskas.<br /><br />Gandrų išlydėjimo šventė tik rytoj, bet jų jau nėra Lietuvoje. Jaunikliai į kelionę susiruošė prieš kelias savaites. 38-erius metus išlydėjusi gandrus Šlėnavos (Kauno r.) gyventoja Genovaitė Simonavičienė sako, kad jie tapo jų šeimos nariais, jie padeda gandrų šeimynai maitinti jauniklius. Kitaip jie neišgyventų. Suskaičiavus gandrus, skaičiai liūdina – gandrų Lietuvoje mažėja.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67486410</guid><pubDate>Fri, 22 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67486410/2025_08_22_3116_1_2bd99ed5_b382_4b07_a81d_f36cfdb4b8fa.mp3" length="21131735" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viskas tik dėl pirkėjų, kad būtų šviežia, kokybiška. Iš skirtingų Lietuvos regionų į sostinės Tymo turgų atvykstantys ūkininkai ir gamintojai neriasi iš kailio. Jų kelionė į Vilnių prasideda dar naktį, ūkio laukuose ar šiltnamiuose, uogynuose renkant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viskas tik dėl pirkėjų, kad būtų šviežia, kokybiška. Iš skirtingų Lietuvos regionų į sostinės Tymo turgų atvykstantys ūkininkai ir gamintojai neriasi iš kailio. Jų kelionė į Vilnių prasideda dar naktį, ūkio laukuose ar šiltnamiuose, uogynuose renkant derlių. Po to kelionė, prekyvietės įsiruošimas. Po prekybos turgaus tenka susikrauti, grįžti namo ir vėl kibti į ūkio darbus. O derlių auginti šiemet iššūkių netrūko.<br /><br />Jei kurtis kaime, tai tik moliniame name ir su augalais apželdintu stogu. Apie draugišką aplinkai ir šeimos biudžetui namo statybą pasakoja Vilniaus universiteto docentas Ričardas Skorupskas.<br /><br />Gandrų išlydėjimo šventė tik rytoj, bet jų jau nėra Lietuvoje. Jaunikliai į kelionę susiruošė prieš kelias savaites. 38-erius metus išlydėjusi gandrus Šlėnavos (Kauno r.) gyventoja Genovaitė Simonavičienė sako, kad jie tapo jų šeimos nariais, jie padeda gandrų šeimynai maitinti jauniklius. Kitaip jie neišgyventų. Suskaičiavus gandrus, skaičiai liūdina – gandrų Lietuvoje mažėja.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Net tada, kai niekas juo netikėjo, žinojo – turės ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/net-tada-kai-niekas-juo-netikejo-zinojo-tures-uki--67464215</link><description><![CDATA[Simas Bielinis net tada, kai niekas juo netikėjo, žinojo – turės ūkį. Nusipirkęs lopinėlį žemės Vilniaus rajone, iš draugų dovanų gavo septynias avis, kurios tapo ūkio pavadinimo įkvėpimu – „Sapnuok avį“. Dabar čia ne tik avys, bet ir galvijai, banguoja javai, o arklidėse nenustygsta 30 žirgų. Čia Kornelijos Bielinės iniciatyva organizuojamos ir vaikų stovyklos, keramikos dirbtuvės, vasaros šventės.<br /><br />Išsakoma daug kritikos dėl žemdirbiams siūlomų mokymų ir konsultacijų. Konsultacijos neprieinamos, abejojama dėl jų kokybės, o mokymai neatitinka ūkininkų lūkesčių, neatsižvelgiama į tikruosius ūkininkų poreikius. Apie tai kalba kooperatyvo „Pienas Lt“ vadovas Petras Viršilas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius, o į kritiką ir planuojamus pakeitimus atsako ŽUM atstovė Virginija Žostautienė.<br /><br />Prancūzijoje alinanti karščio banga kėsinasi į nokti baigiantį derlių. Skubama skinti uogas, riešutus, kad šie nesudžiūtų, kukurūzus stengiamasi drėkinti specialiomis sistemomis.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67464215</guid><pubDate>Thu, 21 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67464215/2025_08_21_3116_1_5495e0bd_944a_4fc5_899e_f9b6be924ddf.mp3" length="21203206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Simas Bielinis net tada, kai niekas juo netikėjo, žinojo – turės ūkį. Nusipirkęs lopinėlį žemės Vilniaus rajone, iš draugų dovanų gavo septynias avis, kurios tapo ūkio pavadinimo įkvėpimu – „Sapnuok avį“. Dabar čia ne tik avys, bet ir galvijai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Simas Bielinis net tada, kai niekas juo netikėjo, žinojo – turės ūkį. Nusipirkęs lopinėlį žemės Vilniaus rajone, iš draugų dovanų gavo septynias avis, kurios tapo ūkio pavadinimo įkvėpimu – „Sapnuok avį“. Dabar čia ne tik avys, bet ir galvijai, banguoja javai, o arklidėse nenustygsta 30 žirgų. Čia Kornelijos Bielinės iniciatyva organizuojamos ir vaikų stovyklos, keramikos dirbtuvės, vasaros šventės.<br /><br />Išsakoma daug kritikos dėl žemdirbiams siūlomų mokymų ir konsultacijų. Konsultacijos neprieinamos, abejojama dėl jų kokybės, o mokymai neatitinka ūkininkų lūkesčių, neatsižvelgiama į tikruosius ūkininkų poreikius. Apie tai kalba kooperatyvo „Pienas Lt“ vadovas Petras Viršilas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius, o į kritiką ir planuojamus pakeitimus atsako ŽUM atstovė Virginija Žostautienė.<br /><br />Prancūzijoje alinanti karščio banga kėsinasi į nokti baigiantį derlių. Skubama skinti uogas, riešutus, kad šie nesudžiūtų, kukurūzus stengiamasi drėkinti specialiomis sistemomis.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geriau užkas neparduotą derlių, nei atiduos labdarai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geriau-uzkas-neparduota-derliu-nei-atiduos-labdarai--67450633</link><description><![CDATA[„Maisto bankui“ ūkininkai paaukoja apie 700 tonų produktų. Per trejus metus aukojamų daržovių kiekis didėjo 2,5 karto, bet vis dar daug neparduotų ar prekybos centrams netinkamos prekinės išvaizdos daržovių pūdoma komposto duobėse, bet neaukojama. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, jog tai lemia, kad ūkininkai nežino, kaip gali aukoti stokojantiems, kiti – bijo, kad teks mokėti didesnius mokesčius, nors tai netiesa.<br />Grybavimas – vieniems tai poilsio forma būnant miške, kitiems – galimybė apsirūpinti maistu, o gal siekis pasididžiuoti prieš kaimynus surastu itin dideliu ar retu grybu. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius sako, kad net ir miške derėtų laikytis tvarumo principų, tikrai nebūtina surinkti visus matomus grybus. Be to, tai daryti reikia atsakingai, žmonės neretai suklysta dėl renkamų grybų, o programėlės, leidžiančios atpažinti, ne visuomet pateikia tikslius rezultatus.<br /><br />Obenių medelyne Elektrėnų savivaldybėje darbuojasi visa Kriaučiūnų šeima. Medelyno įkūrėjai Jūratė ir Regimantas pasinėrę į rūpinimąsi mėgstamais augalais. Jūratės karalystė – rožynas, Regimanto – spygliuočiai. Dukrai Ievai atitenka visi medelyno komerciniai reikalai. Medelyno išskirtinumas – atsivežti ir išbandyti auginti vis įdomesnius ir egzotiškesnius augalus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67450633</guid><pubDate>Wed, 20 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67450633/2025_08_20_3116_1_9001b010_3837_4e93_b9c9_c426e538e60d.mp3" length="20926935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Maisto bankui“ ūkininkai paaukoja apie 700 tonų produktų. Per trejus metus aukojamų daržovių kiekis didėjo 2,5 karto, bet vis dar daug neparduotų ar prekybos centrams netinkamos prekinės išvaizdos daržovių pūdoma komposto duobėse, bet neaukojama....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Maisto bankui“ ūkininkai paaukoja apie 700 tonų produktų. Per trejus metus aukojamų daržovių kiekis didėjo 2,5 karto, bet vis dar daug neparduotų ar prekybos centrams netinkamos prekinės išvaizdos daržovių pūdoma komposto duobėse, bet neaukojama. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, jog tai lemia, kad ūkininkai nežino, kaip gali aukoti stokojantiems, kiti – bijo, kad teks mokėti didesnius mokesčius, nors tai netiesa.<br />Grybavimas – vieniems tai poilsio forma būnant miške, kitiems – galimybė apsirūpinti maistu, o gal siekis pasididžiuoti prieš kaimynus surastu itin dideliu ar retu grybu. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius sako, kad net ir miške derėtų laikytis tvarumo principų, tikrai nebūtina surinkti visus matomus grybus. Be to, tai daryti reikia atsakingai, žmonės neretai suklysta dėl renkamų grybų, o programėlės, leidžiančios atpažinti, ne visuomet pateikia tikslius rezultatus.<br /><br />Obenių medelyne Elektrėnų savivaldybėje darbuojasi visa Kriaučiūnų šeima. Medelyno įkūrėjai Jūratė ir Regimantas pasinėrę į rūpinimąsi mėgstamais augalais. Jūratės karalystė – rožynas, Regimanto – spygliuočiai. Dukrai Ievai atitenka visi medelyno komerciniai reikalai. Medelyno išskirtinumas – atsivežti ir išbandyti auginti vis įdomesnius ir egzotiškesnius augalus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio misija – išmokyti lietuvius valgyti sraiges</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-misija-ismokyti-lietuvius-valgyti-sraiges--67429771</link><description><![CDATA[<br />Lietuvoje sraigės ne tik renkamos ir eksportuojamos kaip žaliava, bet viename ūkyje ir sėkmingai auginamos bei perdirbamos ir patiekiamos vietos rinkai. Desertines „Aspersos“ veislės sraiges auginantis ūkis įsikūręs Pavuolio kaime, Kaišiadorių rajone. Sraigių derlius bus renkamas rugsėjo mėnesį, bet ūkyje daugiausia lankytojų vasarą. Čia smalsuolius traukia ūkininko Ernesto Vaičiūno rengiamos degustacijos – sraigių valgytojų ratas Lietuvoje plečiasi.<br /><br />Brožių kaime, Klaipėdos rajone, bendruomenės valgykloje ir daržovių perdirbimo ceche įdarbinta 16 žmonių. Su bendruomeniniu verslu sėkmingai bendradarbiauja vietos ūkininkai. Jie džiaugiasi galėdami už gerą kainą produkciją parduoti vietoje ir tuo, kad jų užaugintu derliumi aprūpinami senelių namai, mokykla, vaikų darželis ir net ligoninė. Už šį projektą Brožių bendruomenė įtraukta į išmaniųjų Europos kaimų žemėlapį, nes gerąja patirtimi jiems tenka dalytis ir su užsienio šalių bendruomenėmis.<br /><br />Lietuvoje įvyko skaniausio šių metų medaus rinkimai. Nugalėtojo laurai atiteko medui, kuriame dominavo rugiagėlės, antra vieta – medui, kuriame jautėsi poliflorinių pievų skonis, o trečioji vieta – medui, nustebinusiam Sosnovskio barščių žiedų skoniu. Publika skaniausiu medumi išrinko liepų žiedų medų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67429771</guid><pubDate>Tue, 19 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67429771/2025_08_19_3116_1_0c9d9938_e6d9_468d_9481_a24bf0e5535b.mp3" length="21298501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje sraigės ne tik renkamos ir eksportuojamos kaip žaliava, bet viename ūkyje ir sėkmingai auginamos bei perdirbamos ir patiekiamos vietos rinkai. Desertines „Aspersos“ veislės sraiges auginantis ūkis įsikūręs Pavuolio kaime, Kaišiadorių rajone....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Lietuvoje sraigės ne tik renkamos ir eksportuojamos kaip žaliava, bet viename ūkyje ir sėkmingai auginamos bei perdirbamos ir patiekiamos vietos rinkai. Desertines „Aspersos“ veislės sraiges auginantis ūkis įsikūręs Pavuolio kaime, Kaišiadorių rajone. Sraigių derlius bus renkamas rugsėjo mėnesį, bet ūkyje daugiausia lankytojų vasarą. Čia smalsuolius traukia ūkininko Ernesto Vaičiūno rengiamos degustacijos – sraigių valgytojų ratas Lietuvoje plečiasi.<br /><br />Brožių kaime, Klaipėdos rajone, bendruomenės valgykloje ir daržovių perdirbimo ceche įdarbinta 16 žmonių. Su bendruomeniniu verslu sėkmingai bendradarbiauja vietos ūkininkai. Jie džiaugiasi galėdami už gerą kainą produkciją parduoti vietoje ir tuo, kad jų užaugintu derliumi aprūpinami senelių namai, mokykla, vaikų darželis ir net ligoninė. Už šį projektą Brožių bendruomenė įtraukta į išmaniųjų Europos kaimų žemėlapį, nes gerąja patirtimi jiems tenka dalytis ir su užsienio šalių bendruomenėmis.<br /><br />Lietuvoje įvyko skaniausio šių metų medaus rinkimai. Nugalėtojo laurai atiteko medui, kuriame dominavo rugiagėlės, antra vieta – medui, kuriame jautėsi poliflorinių pievų skonis, o trečioji vieta – medui, nustebinusiam Sosnovskio barščių žiedų skoniu. Publika skaniausiu medumi išrinko liepų žiedų medų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Puoselėjamos sodybos – atviros lankytojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/puoselejamos-sodybos-atviros-lankytojams--67412938</link><description><![CDATA[„Molinės Saulėgrąžos“ sodybos durys šiuo metu atviros ir per Lietuvą keliaujantiems piligrimams, ir smalsaujantiems lankytojams. Anot sodybos įkūrėjos, keramikės Jūratės Karalienės šiais metais viskas vėluoja dvi savaites: ir galvas jau sverenčios saulėgrąžos, kurių čia pusantro šimto skirtingų veislių, ir naujai pasodintos hortenzijos.<br /><br />Ukmergės rajone fotografas, menininkas Albinas Kuliešis savoje gimtinėje, prie Siesikų ežero įkūrė „Baltojo paukščio“ galeriją. Šeštadienį duris atvėrusioje naujoje lankytinoje vietoje pristatyta pirmoji ekspozicija „Šventės prie Siesikų ežero”. Pokalbis apie tėviškės gaivinimą, greta plytintį obelų sodą ir įamžintas buities akimirkas.<br /><br />Ieškoma būdų mažinti išlaidas augalininkystei, tad dažniau taikomas ekstensyvus dirvos dirbimas. Siekiant sumažinti energetikos ir darbo sąnaudas, mažinamas dirvos arimo gylis, arimas keičiamas purenimu arba visiškai atsisakoma pagrindinio žemės dirbimo, sėjama tiesiog į ražienas, o dabar pats metas sėti tarpinius pasėlius. Apie jų naudą dirvai, besiplečiantį pasirinkimų spektrą bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus pokalbis su dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja Dr. Gražina Kadžiene.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67412938</guid><pubDate>Mon, 18 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67412938/2025_08_18_3116_1_2002b9cd_d2b1_4523_8af0_1db168021839.mp3" length="21105821" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Molinės Saulėgrąžos“ sodybos durys šiuo metu atviros ir per Lietuvą keliaujantiems piligrimams, ir smalsaujantiems lankytojams. Anot sodybos įkūrėjos, keramikės Jūratės Karalienės šiais metais viskas vėluoja dvi savaites: ir galvas jau sverenčios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Molinės Saulėgrąžos“ sodybos durys šiuo metu atviros ir per Lietuvą keliaujantiems piligrimams, ir smalsaujantiems lankytojams. Anot sodybos įkūrėjos, keramikės Jūratės Karalienės šiais metais viskas vėluoja dvi savaites: ir galvas jau sverenčios saulėgrąžos, kurių čia pusantro šimto skirtingų veislių, ir naujai pasodintos hortenzijos.<br /><br />Ukmergės rajone fotografas, menininkas Albinas Kuliešis savoje gimtinėje, prie Siesikų ežero įkūrė „Baltojo paukščio“ galeriją. Šeštadienį duris atvėrusioje naujoje lankytinoje vietoje pristatyta pirmoji ekspozicija „Šventės prie Siesikų ežero”. Pokalbis apie tėviškės gaivinimą, greta plytintį obelų sodą ir įamžintas buities akimirkas.<br /><br />Ieškoma būdų mažinti išlaidas augalininkystei, tad dažniau taikomas ekstensyvus dirvos dirbimas. Siekiant sumažinti energetikos ir darbo sąnaudas, mažinamas dirvos arimo gylis, arimas keičiamas purenimu arba visiškai atsisakoma pagrindinio žemės dirbimo, sėjama tiesiog į ražienas, o dabar pats metas sėti tarpinius pasėlius. Apie jų naudą dirvai, besiplečiantį pasirinkimų spektrą bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus pokalbis su dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja Dr. Gražina Kadžiene.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žolinė – metas susiburti, dalytis žiniomis ir atrasti ryšį su gamta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zoline-metas-susiburti-dalytis-ziniomis-ir-atrasti-rysi-su-gamta--67387186</link><description><![CDATA[Rugpjūčio 15-ąją minime Žolinės šventę. Kviečiu ir jus šiandien skirti daugiau laiko gamtai ir naujiems patyrimams. Tikiuosi, kad visa ko įdomaus atrasite ir penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.<br />Domėsimės VU Botanikos sodo Kairėnuose siūlomomis veiklomis per Žolinę. Renginyje „Žolinėk`25“ sukaupta išmintimi dalysis net 40 žolininkų iš visos Lietuvos. Atrasti gamtos lobynus kviečiami visi, net ir patys mažiausi.<br />Taip pakeliausime ir po valdovišką Bonos Sforcos sodelį Vilniuje. Sužinosite, kokie augalai būtinai turėdavo derėti kilmingame sode.<br />O apie tai, kaip edukacijos gali padėti pažinti gamtą, papasakos šilauogių ir levandų ūkį su šeima Trakų rajone puoselėjanti Kristina Żukowski.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67387186</guid><pubDate>Fri, 15 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67387186/2025_08_15_3116_1_46eac5a6_6f97_483d_a22d_586266ddc3b1.mp3" length="20706670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugpjūčio 15-ąją minime Žolinės šventę. Kviečiu ir jus šiandien skirti daugiau laiko gamtai ir naujiems patyrimams. Tikiuosi, kad visa ko įdomaus atrasite ir penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.
Domėsimės VU Botanikos sodo Kairėnuose siūlomomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugpjūčio 15-ąją minime Žolinės šventę. Kviečiu ir jus šiandien skirti daugiau laiko gamtai ir naujiems patyrimams. Tikiuosi, kad visa ko įdomaus atrasite ir penktadienio laidoje „Gimtoji žemė“.<br />Domėsimės VU Botanikos sodo Kairėnuose siūlomomis veiklomis per Žolinę. Renginyje „Žolinėk`25“ sukaupta išmintimi dalysis net 40 žolininkų iš visos Lietuvos. Atrasti gamtos lobynus kviečiami visi, net ir patys mažiausi.<br />Taip pakeliausime ir po valdovišką Bonos Sforcos sodelį Vilniuje. Sužinosite, kokie augalai būtinai turėdavo derėti kilmingame sode.<br />O apie tai, kaip edukacijos gali padėti pažinti gamtą, papasakos šilauogių ir levandų ūkį su šeima Trakų rajone puoselėjanti Kristina Żukowski.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po studijų Niujorke Laurynas nusprendė kurti ūkį Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-studiju-niujorke-laurynas-nusprende-kurti-uki-lietuvoje--67387253</link><description><![CDATA[Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Šilutės rajoną ir puoselėja avininkystės ūkį. Pats su broliu pastatė modernią fermą, kurioje dabar gyvena apie 200 avių. Šiuo skaičiumi Laurynas neapsiriboja ir sako, kad yra siekis plėsti ūkį. Šalia ūkininkavimo jaunas žmogus dar randa laiko ir verslo srityje darbuotis. Kaip juokauja vyras, ko gero, yra darbo fanatikas, sėdėti be darbų tiesiog neįdomu.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67387253</guid><pubDate>Thu, 14 Aug 2025 13:00:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67387253/2025_08_14_26bcbe07_3116_f_db2ecd06_6645_4416_ad32_acfc00fc4959.mp3" length="14213675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Šilutės rajoną ir puoselėja avininkystės ūkį. Pats su broliu pastatė modernią fermą, kurioje dabar gyvena apie 200 avių. Šiuo skaičiumi Laurynas neapsiriboja ir sako, kad yra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Šilutės rajoną ir puoselėja avininkystės ūkį. Pats su broliu pastatė modernią fermą, kurioje dabar gyvena apie 200 avių. Šiuo skaičiumi Laurynas neapsiriboja ir sako, kad yra siekis plėsti ūkį. Šalia ūkininkavimo jaunas žmogus dar randa laiko ir verslo srityje darbuotis. Kaip juokauja vyras, ko gero, yra darbo fanatikas, sėdėti be darbų tiesiog neįdomu.]]></itunes:summary><itunes:duration>889</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Liūčių padariniai skandina ūkininkų viltis nuimti derlių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/liuciu-padariniai-skandina-ukininku-viltis-nuimti-derliu--67364435</link><description><![CDATA[Dėl didelių liūčių Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų. Už ūkininkų patirtą žalą bus skiriama parama iš valstybės rezervo. Kaip sako Šiaulių rajono ūkininkė Giedrė Lunskytė, teko kulti ir sudygusį rapsą, bet svarbiausia šį sezoną pabaigti bent be skolų. Kalbės ir kiti ūkininkai bei ŽŪM viceministras Andrius Palionis.<br />Iš Niujorko į Šilutės rajoną Šyšgirių kaime – toks jauno žmogaus pasirinkimas. Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Lietuvą kurti avininkystės ūkio ir turi ambicingų tikslų.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Ūkininkams darbymetis ir Lietuvoje, ir karo alinamose valstybėse. Ukrainos Rytuose fronto linija pasiglemžia jau subręsti spėjusius javus, o Gazoje ūkininkavimas - bene vienintelis būdas išgyventi.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67364435</guid><pubDate>Thu, 14 Aug 2025 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67364435/2025_08_14_3116_1_97f1c5ce_4f82_4f27_a761_78a63bdcc7c7.mp3" length="20690370" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl didelių liūčių Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl didelių liūčių Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų. Už ūkininkų patirtą žalą bus skiriama parama iš valstybės rezervo. Kaip sako Šiaulių rajono ūkininkė Giedrė Lunskytė, teko kulti ir sudygusį rapsą, bet svarbiausia šį sezoną pabaigti bent be skolų. Kalbės ir kiti ūkininkai bei ŽŪM viceministras Andrius Palionis.<br />Iš Niujorko į Šilutės rajoną Šyšgirių kaime – toks jauno žmogaus pasirinkimas. Po architektūros inžinerijos studijų Niujorke Laurynas Stonkus grįžo į Lietuvą kurti avininkystės ūkio ir turi ambicingų tikslų.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Ūkininkams darbymetis ir Lietuvoje, ir karo alinamose valstybėse. Ukrainos Rytuose fronto linija pasiglemžia jau subręsti spėjusius javus, o Gazoje ūkininkavimas - bene vienintelis būdas išgyventi.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kukurūzų kaimo labirinte šiemet žvaigždynų paieškos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kukuruzu-kaimo-labirinte-siemet-zvaigzdynu-paieskos--67432069</link><description><![CDATA[18 metų Kukurūzų kaimą šalia Vilniaus puoselėjantis Saulius Kaminskas sako, kad tai daugiau amatas nei verslas. Kone 2 hektarų plote vyras augina kukurūzus, vieni jų skirti valgymui, kiti pašariniai. Kukurūzų kaimo išskirtinumas jame esantis kukurūzų labirintas, kuris kasmet turi savo temą. 2025-ųjų tema – žvaigždynai, kodėl jie ir kaip pavyksta sukurti kukurūzų labirintą, apie visa tai plačiau papasakojo įkūrėjas Saulius Kaminskas ir Kukurūzų kaime besidarbuojanti Roma.<br />Pasakoja Rūta Simanavičienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67432069</guid><pubDate>Wed, 13 Aug 2025 09:35:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67432069/2025_08_13_8c597912_3116_f_d79707cf_689e_4cec_9ccb_49f39756cdc3.mp3" length="13944091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>18 metų Kukurūzų kaimą šalia Vilniaus puoselėjantis Saulius Kaminskas sako, kad tai daugiau amatas nei verslas. Kone 2 hektarų plote vyras augina kukurūzus, vieni jų skirti valgymui, kiti pašariniai. Kukurūzų kaimo išskirtinumas jame esantis kukurūzų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[18 metų Kukurūzų kaimą šalia Vilniaus puoselėjantis Saulius Kaminskas sako, kad tai daugiau amatas nei verslas. Kone 2 hektarų plote vyras augina kukurūzus, vieni jų skirti valgymui, kiti pašariniai. Kukurūzų kaimo išskirtinumas jame esantis kukurūzų labirintas, kuris kasmet turi savo temą. 2025-ųjų tema – žvaigždynai, kodėl jie ir kaip pavyksta sukurti kukurūzų labirintą, apie visa tai plačiau papasakojo įkūrėjas Saulius Kaminskas ir Kukurūzų kaime besidarbuojanti Roma.<br />Pasakoja Rūta Simanavičienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>872</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skirtingų kartų įgūdžiai – mišraus ūkio stiprybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skirtingu-kartu-igudziai-misraus-ukio-stiprybe--67364434</link><description><![CDATA[Radviliškio rajone Baltrūnų šeima puoselėja mišrų ūkį. Ūkio įkūrėja Virginija Baltrūnienė su vyru Mečislovu tęsia pienininkystės ūkio darbus, o sūnus Darius su žmona puoselėja augalininkystės ūkį. Skirtingų kartų įgūdžiai labai praverčia stiprinant ūkį. Vieni stebi gamtos debesis, kiti valdo debesis internetinėje sistemoje. Taip ir dera laiko patikrinta praktika ir naujausių technologijų taikymas.<br />Pusšimčio hektarų salotų ūkyje daugiausia auginama aisberg, romaninių, lolo biondo ir roso salotų, taip pat salierų stiebų. Per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų, nuimami trys derliai ir per savaitę realizuojama apie 50 t žalumynų. Raseinių rajono Plikių kaime esančio Vaido Nagreckio ūkis dar ypatingas ir tuo, kad jame dirba salotų daigų priežiūros robotas, pavaduojantis dvi dešimtys žmonių.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pasakojimas iš Kukurūzų kaimo esančio prie pat Vilniaus. Jį jau 18 metų puoselėja Saulius Kaminskas. Žmonės kviečiami pasivaikščioti ir po kukurūzų labirintą, kurio tema šiemet - žvaigždynai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67364434</guid><pubDate>Wed, 13 Aug 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67364434/2025_08_13_3116_1_3e7546cf_975d_409b_bcf6_fa7fc8968c7f.mp3" length="21071549" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radviliškio rajone Baltrūnų šeima puoselėja mišrų ūkį. Ūkio įkūrėja Virginija Baltrūnienė su vyru Mečislovu tęsia pienininkystės ūkio darbus, o sūnus Darius su žmona puoselėja augalininkystės ūkį. Skirtingų kartų įgūdžiai labai praverčia stiprinant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radviliškio rajone Baltrūnų šeima puoselėja mišrų ūkį. Ūkio įkūrėja Virginija Baltrūnienė su vyru Mečislovu tęsia pienininkystės ūkio darbus, o sūnus Darius su žmona puoselėja augalininkystės ūkį. Skirtingų kartų įgūdžiai labai praverčia stiprinant ūkį. Vieni stebi gamtos debesis, kiti valdo debesis internetinėje sistemoje. Taip ir dera laiko patikrinta praktika ir naujausių technologijų taikymas.<br />Pusšimčio hektarų salotų ūkyje daugiausia auginama aisberg, romaninių, lolo biondo ir roso salotų, taip pat salierų stiebų. Per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų, nuimami trys derliai ir per savaitę realizuojama apie 50 t žalumynų. Raseinių rajono Plikių kaime esančio Vaido Nagreckio ūkis dar ypatingas ir tuo, kad jame dirba salotų daigų priežiūros robotas, pavaduojantis dvi dešimtys žmonių.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pasakojimas iš Kukurūzų kaimo esančio prie pat Vilniaus. Jį jau 18 metų puoselėja Saulius Kaminskas. Žmonės kviečiami pasivaikščioti ir po kukurūzų labirintą, kurio tema šiemet - žvaigždynai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai nori auginti soją, tačiau mažai kas superka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-nori-auginti-soja-taciau-mazai-kas-superka--67341428</link><description><![CDATA[Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė teigia, kad ūkininkų iniciatyva auginti skatina sudaryti sąlygas ir naujoms kultūroms supirkti. Jeigu bus derliaus, šiemet pirmą kartą planuojama supirkti soją.<br />„Palaimos ūkį“ Trakų rajone puoselėjantys Elena ir Igoris Rancevai savo šio sezono derlių jau pardavė. Šeima augina braškes, bulves, šitakio grybus, turi bičių. Ūkininkavimą su kitais darbais derinanti šeima sako, kad jų tikslas yra auginti ankstyvas kultūras ir jas iškart realizuoti, nes kol kas dar nėra sandėliavimo galimybių.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ girdėsite apie išskirtinį „Sengirės fondo“ projektą „Senamiškio rezidencijos“. Rugpjūčio mėnesį vyksiančios kampanijos tikslas – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose augs būsimos sengirės.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67341428</guid><pubDate>Tue, 12 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67341428/2025_08_12_3116_1_ef768449_9ca5_46b3_90e3_5eaedc6f2b6b.mp3" length="20162488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė teigia, kad ūkininkų iniciatyva auginti skatina sudaryti sąlygas ir naujoms kultūroms supirkti. Jeigu bus derliaus, šiemet pirmą kartą planuojama supirkti soją.<br />„Palaimos ūkį“ Trakų rajone puoselėjantys Elena ir Igoris Rancevai savo šio sezono derlių jau pardavė. Šeima augina braškes, bulves, šitakio grybus, turi bičių. Ūkininkavimą su kitais darbais derinanti šeima sako, kad jų tikslas yra auginti ankstyvas kultūras ir jas iškart realizuoti, nes kol kas dar nėra sandėliavimo galimybių.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ girdėsite apie išskirtinį „Sengirės fondo“ projektą „Senamiškio rezidencijos“. Rugpjūčio mėnesį vyksiančios kampanijos tikslas – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose augs būsimos sengirės.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio tikslas - terapija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-tikslas-terapija--67329203</link><description><![CDATA[Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne įprastą, o alpakų.<br /><br />Pušalote pernai įkurta pirmoji Pasvalio rajone muzikos mokykla. Populiarumas buvo toks didelis, kad šiais metais nuspręsta paslaugų spektrą plėsti dar labiau ir įkurti dailės mokyklą. Tai proga žinias gilinti ir savą laiką įprasminti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie tai pokalbis su Pušaloto seniūnijos seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske.<br /><br />Žolininkei Giedrei Radzevičiūtei vasara - pats darbymetis, tačiau greta įprastų darbų, ji jau ruošiasi ir rudens iššūkiams - išleisti savą knygą. Pokalbis apie būsimą kūrinį, pokyčius žolynų laukuose bei vaistažolių darželiuose ir Ukmergės rajono žolynų ypatybes.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67329203</guid><pubDate>Mon, 11 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67329203/2025_08_11_3116_1_54234817_5ebc_4009_b181_faf09d16c904.mp3" length="20822027" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne įprastą, o alpakų.<br /><br />Pušalote pernai įkurta pirmoji Pasvalio rajone muzikos mokykla. Populiarumas buvo toks didelis, kad šiais metais nuspręsta paslaugų spektrą plėsti dar labiau ir įkurti dailės mokyklą. Tai proga žinias gilinti ir savą laiką įprasminti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie tai pokalbis su Pušaloto seniūnijos seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske.<br /><br />Žolininkei Giedrei Radzevičiūtei vasara - pats darbymetis, tačiau greta įprastų darbų, ji jau ruošiasi ir rudens iššūkiams - išleisti savą knygą. Pokalbis apie būsimą kūrinį, pokyčius žolynų laukuose bei vaistažolių darželiuose ir Ukmergės rajono žolynų ypatybes.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Realybė lenkia net blogiausias prognozes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/realybe-lenkia-net-blogiausias-prognozes--67329202</link><description><![CDATA[Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.<br /><br />Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.<br /><br />Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67329202</guid><pubDate>Fri, 08 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67329202/2025_08_08_3116_1_be03c32a_3013_4f8d_a93d_b5da764bb351.mp3" length="21321906" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.<br /><br />Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.<br /><br />Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Liks kaime, nes nori turėti žirgyną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/liks-kaime-nes-nori-tureti-zirgyna--67281040</link><description><![CDATA[Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla „Pagrynių ranča“. Žirgyne jau gyvena per 30 ponių ir žirgų, o norinčiųjų pramokti joti tik daugėja.<br /><br />Apželdindami savo sodybas lietuviai ne tik labai santūriai renkasi augalus, bet ir skiria jiems vietą. „Virblės“ medelyne pirkėjus konsultuojanti kraštovaizdžio dizainerė Daiva Radvilė sako, kad dažniausias pirkėjai nori įsigyti tik visžalių augalų patvoriams apželdinti.<br /><br />Užsienis. Šveicarijoje būtent mažųjų miestelių gyventojai yra pagrindiniai pirkėjai iš vietos ūkių. Apie tai pasakoja Ingrida Juodzevičienė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Šveicarijoje. Ji įkūrė ir gamtinį ūkį Lietuvoje, Zarasų rajone, prie Žiego ežero, nes tiki, kad ir Lietuvoje visuomene ims vis labiau vertinti ūkininkų darbą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67281040</guid><pubDate>Thu, 07 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67281040/2025_08_07_3116_1_fb2747f0_13f9_419e_a865_69fe8a35c7e1.mp3" length="20596747" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla „Pagrynių ranča“. Žirgyne jau gyvena per 30 ponių ir žirgų, o norinčiųjų pramokti joti tik daugėja.<br /><br />Apželdindami savo sodybas lietuviai ne tik labai santūriai renkasi augalus, bet ir skiria jiems vietą. „Virblės“ medelyne pirkėjus konsultuojanti kraštovaizdžio dizainerė Daiva Radvilė sako, kad dažniausias pirkėjai nori įsigyti tik visžalių augalų patvoriams apželdinti.<br /><br />Užsienis. Šveicarijoje būtent mažųjų miestelių gyventojai yra pagrindiniai pirkėjai iš vietos ūkių. Apie tai pasakoja Ingrida Juodzevičienė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Šveicarijoje. Ji įkūrė ir gamtinį ūkį Lietuvoje, Zarasų rajone, prie Žiego ežero, nes tiki, kad ir Lietuvoje visuomene ims vis labiau vertinti ūkininkų darbą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trumpiausias ūkininkui kelias iki vartotojo – stalelis pakelėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trumpiausias-ukininkui-kelias-iki-vartotojo-stalelis-pakeleje--67265700</link><description><![CDATA[Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.<br /><br />Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.<br /><br />Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67265700</guid><pubDate>Wed, 06 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67265700/2025_08_06_3116_1_ba2c304e_30c3_4d58_baba_d5ee4c6d3697.mp3" length="22026586" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.<br /><br />Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.<br /><br />Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1377</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai – orų ir būsimos vyriausybės įkaitai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-oru-ir-busimos-vyriausybes-ikaitai--67255499</link><description><![CDATA[Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali situacija dėl pavasario šalnų pridarytų nuostolių. Atsistatydinusios vyriausybės žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina žemdirbius, kad už prarastą derlių kompensacijų sulauks.<br /><br />Ūkio „Avietinė“ įkūrėjai Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime Marius ir Giedrė Mažonai iš pradžių augino tik avietes, bet suprato, kad klientams būtina pasiūlyti kuo įvairesnių uogų. Pasodino sausmedžių, šilauogių, gervuogių, braškių. Ryžosi išbandyti ir retesnių uogų auginimą. Ūkyje dera desertiniai šermukšniai, aronijos. Būtent įvairovė ir lemia tai, kad pritrūksta ne klientų, o pačių uogų. Bet yra ir kita medalio pusė. Auginant įvairiais rūšis – įvairūs ir iššūkiai.<br /><br />GAMTA. Ūkio „Gamtos svečiai“ įkūrėja Jolita Beliak sako nieko neauginanti, nes augina pati gamta. Iš gamtoje surinktų gėrybių ji kuria produktus, kurie ženklinami Saugomų teritorijų produkto ženklu. Atkuria labai seną sodybą. Joje rado vokiškai rašytą laišką ir susisiekė su Vokietijos ambasada Lietuvoje, nes sužinojo istoriją apie kaime žuvusį vokiečių kareivį.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67255499</guid><pubDate>Tue, 05 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67255499/2025_08_05_3116_1_82e98780_9fd0_453e_b0f2_e2fbd93db26e.mp3" length="22045394" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali situacija dėl pavasario šalnų pridarytų nuostolių. Atsistatydinusios vyriausybės žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina žemdirbius, kad už prarastą derlių kompensacijų sulauks.<br /><br />Ūkio „Avietinė“ įkūrėjai Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime Marius ir Giedrė Mažonai iš pradžių augino tik avietes, bet suprato, kad klientams būtina pasiūlyti kuo įvairesnių uogų. Pasodino sausmedžių, šilauogių, gervuogių, braškių. Ryžosi išbandyti ir retesnių uogų auginimą. Ūkyje dera desertiniai šermukšniai, aronijos. Būtent įvairovė ir lemia tai, kad pritrūksta ne klientų, o pačių uogų. Bet yra ir kita medalio pusė. Auginant įvairiais rūšis – įvairūs ir iššūkiai.<br /><br />GAMTA. Ūkio „Gamtos svečiai“ įkūrėja Jolita Beliak sako nieko neauginanti, nes augina pati gamta. Iš gamtoje surinktų gėrybių ji kuria produktus, kurie ženklinami Saugomų teritorijų produkto ženklu. Atkuria labai seną sodybą. Joje rado vokiškai rašytą laišką ir susisiekė su Vokietijos ambasada Lietuvoje, nes sužinojo istoriją apie kaime žuvusį vokiečių kareivį.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1378</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasaulinė grūdų rinkos dinamika: konkurencija Europoje auga ir dėl JAV įtakos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pasauline-grudu-rinkos-dinamika-konkurencija-europoje-auga-ir-del-jav-itakos--67241657</link><description><![CDATA[Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.<br /><br />Tauragės rajone, Gaurės kaime šalia Dargaičių tvenkinio esančioje sodyboje ūkininkė Dalia augina 12 karvių. Iš jų pieno gamina sūrius, grietinę, varškę. Ūkyje darbuojasi viena pati, tad rūpesčių tiek, kad ir bumbėjimui laiko nelieka.<br /><br />Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas – baliniai vėžliai. Į Raudonąją knygą įrašyta gyvūnų populiacija – atsigauna. Anot Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorės Miglės Kašelionytės, prie gamtos kismo prisideda ir ūkinė žmonių veikla.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67241657</guid><pubDate>Mon, 04 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67241657/2025_08_04_3116_1_440e9a33_dab1_45ee_aad1_d97fa0cfb5dd.mp3" length="21286798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.<br /><br />Tauragės rajone, Gaurės kaime šalia Dargaičių tvenkinio esančioje sodyboje ūkininkė Dalia augina 12 karvių. Iš jų pieno gamina sūrius, grietinę, varškę. Ūkyje darbuojasi viena pati, tad rūpesčių tiek, kad ir bumbėjimui laiko nelieka.<br /><br />Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas – baliniai vėžliai. Į Raudonąją knygą įrašyta gyvūnų populiacija – atsigauna. Anot Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorės Miglės Kašelionytės, prie gamtos kismo prisideda ir ūkinė žmonių veikla.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mėsa ir jos produktai – tiesiai iš ūkininkų rankų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mesa-ir-jos-produktai-tiesiai-is-ukininku-ranku--67235456</link><description><![CDATA[Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.<br />Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?<br />Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67235456</guid><pubDate>Fri, 01 Aug 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67235456/2025_08_01_3116_1_36f24381_5db8_4970_9a7e_cbf69a30b899.mp3" length="21429322" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.<br />Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?<br />Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Robotizuotas pieno ūkis didins bandą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/robotizuotas-pieno-ukis-didins-banda--67235473</link><description><![CDATA[Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda bus didinama iki 140 iš ūkyje užaugintų telyčių. Įžvalgomis apie permainas pieno ūkyje dalijasi Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.<br />Labai reta, įspūdinga dydžiu ir grožiu medžioklės trofėjų kolekcija yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Julijos ir Juozo Dainelių sodyboje. Anot šeimininko medžiotojo Juozo, žvėris įvairiose šalyse sumedžiojo jis pats, iš jų pagamintos iškamšos, išdirbti kailiai, surinkta daugybė įvairių žvėrių ragų. Tarp įspūdingiausių – didžiulių meškų, snieginių avinų, krokodilų, elnių iškamšos.<br />Užsienis. Pasifloros, gvajavos, kertuočiai ar kiviai – klimato kaita skatina Albanijos ūkininkus pradėti auginti egzotinius vaisius ir parduoti juos čia pat, Europoje. Nors kylanti temperatūra ir darbuotojų trūkumas pakenkė šios šalies žemės ūkiui, žemdirbiai ieško būdų prisitaikyti, spręsti kylančias problemas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67235473</guid><pubDate>Thu, 31 Jul 2025 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67235473/2025_07_31_3116_1_1d237918_840c_4ca6_a070_7afbd034ab33.mp3" length="21382510" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda bus didinama iki 140 iš ūkyje užaugintų telyčių. Įžvalgomis apie permainas pieno ūkyje dalijasi Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.<br />Labai reta, įspūdinga dydžiu ir grožiu medžioklės trofėjų kolekcija yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Julijos ir Juozo Dainelių sodyboje. Anot šeimininko medžiotojo Juozo, žvėris įvairiose šalyse sumedžiojo jis pats, iš jų pagamintos iškamšos, išdirbti kailiai, surinkta daugybė įvairių žvėrių ragų. Tarp įspūdingiausių – didžiulių meškų, snieginių avinų, krokodilų, elnių iškamšos.<br />Užsienis. Pasifloros, gvajavos, kertuočiai ar kiviai – klimato kaita skatina Albanijos ūkininkus pradėti auginti egzotinius vaisius ir parduoti juos čia pat, Europoje. Nors kylanti temperatūra ir darbuotojų trūkumas pakenkė šios šalies žemės ūkiui, žemdirbiai ieško būdų prisitaikyti, spręsti kylančias problemas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkauji ekologiškai – rodyk sertifikatą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkauji-ekologiskai-rodyk-sertifikata--67185742</link><description><![CDATA[Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti tikrai augina švariai, bet bijo biurokratinių iššūkių siekiant sertifikato. Tokiems ūkininkams jie pasiruošę teikti konsultacijas ir pasidalyti savo patirtimi. O pirkėjus ragina nesikuklinti ir paprašyti parodyti sertifikatą.<br />Uždvario kaime Klaipėdos rajone įsikūrę buvę miestiečiai Milda ir Marius Mockai, auginantys keturis vaikus, pasirinko skirtingas veiklas. Milda turi šunų veislyną, o Marius užsiima bitininkyste. Kaip istorikas, Marius kaupia literatūrą apie bitininkavimą Lietuvoje nuo senų laikų, o savo sukauptomis žiniomis dalijasi su kitais vietos bendruomenės žmonėmis, net svajoja ateityje įkurti muziejų.<br />Šeimos verslas – šakočių kepimas. Jis pradėtas visai neseniai šalia Prienų, soduose. Pasak šakočius kepančios Birutės Damynienės, šio užsiėmimo paslapčių mokėsi iš uošvio, kuris visą gyvenimą kepė šakočius. O jų trijų asmenų šeima kūrėsi, namus ir kepyklą su nauja, modernia įranga statė plynoje vietoje.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 30 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67185742</guid><pubDate>Wed, 30 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67185742/2025_07_30_3116_1_2e9c73aa_82de_488a_908c_5b7f47c5b856.mp3" length="21524199" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti tikrai augina švariai, bet bijo biurokratinių iššūkių siekiant sertifikato. Tokiems ūkininkams jie pasiruošę teikti konsultacijas ir pasidalyti savo patirtimi. O pirkėjus ragina nesikuklinti ir paprašyti parodyti sertifikatą.<br />Uždvario kaime Klaipėdos rajone įsikūrę buvę miestiečiai Milda ir Marius Mockai, auginantys keturis vaikus, pasirinko skirtingas veiklas. Milda turi šunų veislyną, o Marius užsiima bitininkyste. Kaip istorikas, Marius kaupia literatūrą apie bitininkavimą Lietuvoje nuo senų laikų, o savo sukauptomis žiniomis dalijasi su kitais vietos bendruomenės žmonėmis, net svajoja ateityje įkurti muziejų.<br />Šeimos verslas – šakočių kepimas. Jis pradėtas visai neseniai šalia Prienų, soduose. Pasak šakočius kepančios Birutės Damynienės, šio užsiėmimo paslapčių mokėsi iš uošvio, kuris visą gyvenimą kepė šakočius. O jų trijų asmenų šeima kūrėsi, namus ir kepyklą su nauja, modernia įranga statė plynoje vietoje.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 30 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai patys galės fiksuoti grūdų supirkimo kainas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-patys-gales-fiksuoti-grudu-supirkimo-kainas--67168676</link><description><![CDATA[Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas.<br />Pieno ūkį vadina hobiu, bet liko jam ištikimi. Prieš 35 metus nuo dviejų karvių savo pieno ūkį pradėjo Zarasų rajono Antažiegės kaimo ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos. Per tuos metus visaip buvo: didėjo ir traukėsi karvių skaičius, bet visai atsisakyti neketino. Ir dabar, nors amžius ir sveikata jau ragintų pailsėti, jie taip nemano.<br />Gamta. Molinių namų savininkai raginami priglausti bites vienišes ir sukurti ekologinę nišą, mat ši vabzdžių rūšis labai svarbi aplinkai. Pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67168676</guid><pubDate>Tue, 29 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67168676/2025_07_29_3116_1_e69bcbc2_dce8_4031_8823_2bf80702aa8f.mp3" length="21250435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas.<br />Pieno ūkį vadina hobiu, bet liko jam ištikimi. Prieš 35 metus nuo dviejų karvių savo pieno ūkį pradėjo Zarasų rajono Antažiegės kaimo ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos. Per tuos metus visaip buvo: didėjo ir traukėsi karvių skaičius, bet visai atsisakyti neketino. Ir dabar, nors amžius ir sveikata jau ragintų pailsėti, jie taip nemano.<br />Gamta. Molinių namų savininkai raginami priglausti bites vienišes ir sukurti ekologinę nišą, mat ši vabzdžių rūšis labai svarbi aplinkai. Pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas dr. Ričardas Skorupskas.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žinios iš miško: uogas pasiglemžusios šalnos, grybų derliaus nepaveikė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zinios-is-misko-uogas-pasiglemzusios-salnos-grybu-derliaus-nepaveike--67148969</link><description><![CDATA[Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.<br /><br />Piktžolės ne visada priešės. Jas pažinodamas gali teisingai pasirinkti sklypą soodui, daržui ar uogynui sodinti. Jos geros indikatorės apie dirvos būklę ir drėgnumą.<br /><br />Šienaujamos pelkės - komposto ištekliai. Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinami projektai, kai pelkių augalai verčiami kompostu. Apie tai - pokalbis su kompostavimo specialistu Andriumi Juknevičiumi.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67148969</guid><pubDate>Mon, 28 Jul 2025 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67148969/2025_07_28_3116_1_656d2225_b62c_462c_9d00_72d0292cff01.mp3" length="20722553" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.

Piktžolės ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.<br /><br />Piktžolės ne visada priešės. Jas pažinodamas gali teisingai pasirinkti sklypą soodui, daržui ar uogynui sodinti. Jos geros indikatorės apie dirvos būklę ir drėgnumą.<br /><br />Šienaujamos pelkės - komposto ištekliai. Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinami projektai, kai pelkių augalai verčiami kompostu. Apie tai - pokalbis su kompostavimo specialistu Andriumi Juknevičiumi.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išmanusis miestietis išbandė darbą karvių fermoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ismanusis-miestietis-isbande-darba-karviu-fermoje--67108640</link><description><![CDATA[<br />Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė ir idėja sukurti programėlę, kurioje miestiečiai galėtų užsisakyti produktų tiesiai iš ūkininkų.<br /><br />Glifosatą naudoti augalų naikinimui leidžiama, informacija, kad jis Europos Sąjungoje bus uždraustas nuo 2029 metų, nėra teisinga. Tačiau ar jo daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra teisingai įvertintas diskusijoje, atsakys skirtingų sričių ekspertai.<br /><br />Vasarojančiose pievose - augalų žydėjimas, žolynų vešėjimas. Floristė Asta Piliutikienė, kurianti lauko gėlių puokštes, sako, kad geriausia floristė - pati gamta. Tereikia eiti į pievą ir susiskinti puokštę.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67108640</guid><pubDate>Fri, 25 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67108640/2025_07_25_3116_1_9bcbe0aa_9e50_42d2_bfaf_34099d385e52.mp3" length="20992555" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė ir idėja sukurti programėlę, kurioje miestiečiai galėtų užsisakyti produktų tiesiai iš ūkininkų.<br /><br />Glifosatą naudoti augalų naikinimui leidžiama, informacija, kad jis Europos Sąjungoje bus uždraustas nuo 2029 metų, nėra teisinga. Tačiau ar jo daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra teisingai įvertintas diskusijoje, atsakys skirtingų sričių ekspertai.<br /><br />Vasarojančiose pievose - augalų žydėjimas, žolynų vešėjimas. Floristė Asta Piliutikienė, kurianti lauko gėlių puokštes, sako, kad geriausia floristė - pati gamta. Tereikia eiti į pievą ir susiskinti puokštę.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Proteste suprato, kad ūkininkams būtina atsiverti visuomenei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/proteste-suprato-kad-ukininkams-butina-atsiverti-visuomenei--67096069</link><description><![CDATA[Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.<br /><br />Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.<br /><br />Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67096069</guid><pubDate>Thu, 24 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67096069/2025_07_24_3116_1_d67cbeb0_9353_4dbc_973c_9cb29365e5ca.mp3" length="20818684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.<br /><br />Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.<br /><br />Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai nesutinka su trečdaliu mažesniu jiems skirtu kąsniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-nesutinka-su-trecdaliu-mazesniu-jiems-skirtu-kasniu--67100906</link><description><![CDATA[Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai Europos žemdirbiai atsakė protestu. Briuselyje protestavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas tvirtina, kad žemdirbiai nesutiks su tokiu biudžetu, gins savo ir visų europiečių interesus. Apsirūpinimas maistu yra Europos autonomiškumo ir saugumo garantas.<br /><br />Kiek kainuoja įkurti naują ūkį? Tautvydas ir Jurgita Grikavičiai paskaičiavo, kad ekologiniam mišriam uogų ir daržovių ūkiui kurti Širvintų rajone jiems reikės ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų. Ūkininkai pasinaudojo ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, bet norint įkurti ūkį neturint žemės, paramos lėšų suma labai menka. Jie liks dirbti ir samdomus darbus, planuoja, kad tik po 10 metų šeima galės išgyventi iš ūkyje uždirbamų pajamų.<br /><br />„Virblės medelyno“ Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, įkūrėja Jolanta Paliliūnienė džiaugiasi, kad jos pomėgis tapo šeimos verslu. Savaitgalį medelynas surengė Žinių dieną apie žolynus ir želdynus Klaipėdos krašte, kad atkreiptų dėmesį į krašto savitumą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67100906</guid><pubDate>Wed, 23 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67100906/2025_07_23_3116_1_87971080_70b1_4c70_a799_a77a29738b37.mp3" length="20643559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai Europos žemdirbiai atsakė protestu. Briuselyje protestavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas tvirtina, kad žemdirbiai nesutiks su tokiu biudžetu, gins savo ir visų europiečių interesus. Apsirūpinimas maistu yra Europos autonomiškumo ir saugumo garantas.<br /><br />Kiek kainuoja įkurti naują ūkį? Tautvydas ir Jurgita Grikavičiai paskaičiavo, kad ekologiniam mišriam uogų ir daržovių ūkiui kurti Širvintų rajone jiems reikės ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų. Ūkininkai pasinaudojo ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, bet norint įkurti ūkį neturint žemės, paramos lėšų suma labai menka. Jie liks dirbti ir samdomus darbus, planuoja, kad tik po 10 metų šeima galės išgyventi iš ūkyje uždirbamų pajamų.<br /><br />„Virblės medelyno“ Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, įkūrėja Jolanta Paliliūnienė džiaugiasi, kad jos pomėgis tapo šeimos verslu. Savaitgalį medelynas surengė Žinių dieną apie žolynus ir želdynus Klaipėdos krašte, kad atkreiptų dėmesį į krašto savitumą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Susirūpinta, kad krizės atveju šalies gyventojai nebadautų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/susirupinta-kad-krizes-atveju-salies-gyventojai-nebadautu--67067170</link><description><![CDATA[<br />Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario uoga. Sezoninio ūkio įkūrėjus džiugina, kad sausmedžių uogos tampa vis populiaresnės, bet vargina tai, jog derlių nuo 6 krūmelių tenka rinkti rankomis.<br /><br />Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako, kad patirtis po pandemijos, Rusijai užpuolus Ukrainą, parodė, jog nesame saugūs maisto apsirūpino klausimu. Trūktų būtiniausių maisto produktų, tad žemdirbiai pateikė pasiūlymą žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbia sritimi valstybės nacionaliniam saugumui.<br /><br />Vyriausybė pripažino, Seimas rudenį svarstys Vyriausybės pateiktą projektą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka ir kurti šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Krizės atveju turi būti užtikrinamas maisto įperkamumas visiems šalies gyventojams.<br /><br />Pievų priežiūrai ir atkūrimui Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras ir ūkininkas Ričardas Skorupskas siūlo pasitelkti Škudes. Jo ūkyje darbuojasi 25 avys, dar viena atokia banda teikia paslaugą Neries regioniniame parke. Nušienauja piliakalnius ir atkuria pievas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67067170</guid><pubDate>Tue, 22 Jul 2025 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67067170/2025_07_22_3116_1_c1eddc23_f00c_4956_bd0c_2a0bc3ae3c74.mp3" length="21304770" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario uoga. Sezoninio ūkio įkūrėjus džiugina, kad sausmedžių uogos tampa vis populiaresnės, bet vargina tai, jog derlių nuo 6 krūmelių tenka rinkti rankomis.<br /><br />Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako, kad patirtis po pandemijos, Rusijai užpuolus Ukrainą, parodė, jog nesame saugūs maisto apsirūpino klausimu. Trūktų būtiniausių maisto produktų, tad žemdirbiai pateikė pasiūlymą žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbia sritimi valstybės nacionaliniam saugumui.<br /><br />Vyriausybė pripažino, Seimas rudenį svarstys Vyriausybės pateiktą projektą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka ir kurti šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Krizės atveju turi būti užtikrinamas maisto įperkamumas visiems šalies gyventojams.<br /><br />Pievų priežiūrai ir atkūrimui Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras ir ūkininkas Ričardas Skorupskas siūlo pasitelkti Škudes. Jo ūkyje darbuojasi 25 avys, dar viena atokia banda teikia paslaugą Neries regioniniame parke. Nušienauja piliakalnius ir atkuria pievas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Poilsis nuo ūkio - Prancūzijos vynuogyno plantacijose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/poilsis-nuo-ukio-prancuzijos-vynuogyno-plantacijose--67051630</link><description><![CDATA[Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos augalus, prieš kelis metus su dukra atostogoms vyko į Prancūziją, dirbti vynuogyne.<br /><br />Glifosatai, šnekamojoje kalboje daug kam geriau žinomi roundapų pavadinimu, skirti naudoti daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui. Genovaitė Sakalauskienė Ukmergės rajone nuo pat veiklos pradžios ūkininkauja ekologiškai, tačiau jai teko susipažinti ir perprasti šio herbicido veikimą, naudojimo pasekmes.<br /><br />Smegduobės būdingos tik vienam šiaurės Lietuvos regionui, tačiau net ir čia žmonės su jomis gali elgtis skirtingai: vienose vietose jos turi būti paliktos tokios, kokios yra, o kitur - gali būti užverstos žemėmis. Šį kartą apie šiuos skirtumus ir pačių smegduobių susidarymo priežastis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67051630</guid><pubDate>Mon, 21 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67051630/2025_07_21_3116_1_f4b3f155_7543_425e_b991_e4520700ab76.mp3" length="21087013" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos augalus, prieš kelis metus su dukra atostogoms vyko į Prancūziją, dirbti vynuogyne.<br /><br />Glifosatai, šnekamojoje kalboje daug kam geriau žinomi roundapų pavadinimu, skirti naudoti daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui. Genovaitė Sakalauskienė Ukmergės rajone nuo pat veiklos pradžios ūkininkauja ekologiškai, tačiau jai teko susipažinti ir perprasti šio herbicido veikimą, naudojimo pasekmes.<br /><br />Smegduobės būdingos tik vienam šiaurės Lietuvos regionui, tačiau net ir čia žmonės su jomis gali elgtis skirtingai: vienose vietose jos turi būti paliktos tokios, kokios yra, o kitur - gali būti užverstos žemėmis. Šį kartą apie šiuos skirtumus ir pačių smegduobių susidarymo priežastis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sūnaus Roko dėka pieno ūkis – išsaugotas ir investuota į sūrinę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sunaus-roko-deka-pieno-ukis-issaugotas-ir-investuota-i-surine--67023618</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį padėjo sūnaus pasiryžimas ūkininkauti. Taip nuspręsta ir investuoti – statyti sūrinę. Sūriai parduodami iškart.<br />Ukmergės rajono Medinių kaime, Tuomų ūkyje, gyvena avys, alpakos, triušiai, poniai ir ožkos. Ūkis atviras šeimoms su vaikais, norintiems pažinti ūkio gyvūnus. Lankytojų ypač padaugėja, kai ūkyje sulaukiama mažylių. Ūkio šeimininkai prašo pagalbos sugalvojant vardą ypatingai ožkytei.<br />Rubrika „Miestietis kaime“. „Veterinaro kabinete višta tampa egzotiniu paukščiu“, – sako Živilė Sakalė, naminius paukščius auginanti Vilniaus rajone, o patirtimi ir įžvalgomis besidalijanti socialiniuose tinkluose. Iš miesto į sodybą rajone persikėlusi gyventi jos šeima kiemo neįsivaizdavo be vištų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67023618</guid><pubDate>Fri, 18 Jul 2025 03:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67023618/2025_07_18_3116_1_a2daf73b_e261_41cc_b81f_7f6a462bb083.mp3" length="21077818" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį padėjo sūnaus pasiryžimas ūkininkauti. Taip nuspręsta ir investuoti – statyti sūrinę. Sūriai parduodami iškart.<br />Ukmergės rajono Medinių kaime, Tuomų ūkyje, gyvena avys, alpakos, triušiai, poniai ir ožkos. Ūkis atviras šeimoms su vaikais, norintiems pažinti ūkio gyvūnus. Lankytojų ypač padaugėja, kai ūkyje sulaukiama mažylių. Ūkio šeimininkai prašo pagalbos sugalvojant vardą ypatingai ožkytei.<br />Rubrika „Miestietis kaime“. „Veterinaro kabinete višta tampa egzotiniu paukščiu“, – sako Živilė Sakalė, naminius paukščius auginanti Vilniaus rajone, o patirtimi ir įžvalgomis besidalijanti socialiniuose tinkluose. Iš miesto į sodybą rajone persikėlusi gyventi jos šeima kiemo neįsivaizdavo be vištų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiškas mikrožalumynų auginimas išmokė nebijoti, o priimti iššūkius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiskas-mikrozalumynu-auginimas-ismoke-nebijoti-o-priimti-issukius--67023619</link><description><![CDATA[Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad mikrožalumynų auginimas yra daugiau nei tik verlsas, tai savotiškas hobis, kur nuolat gimsta idėjos.<br />Pirminiai pasėlių deklaravimo rezultatai nuteikia viltingai. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad, nors bendras pareiškėjų skaičius toliau mažėja, tačiau deklaruotas žemės plotas išlieka stabilus ir net nežymiai didėja, o ypač džiugina spartus ekologinio ūkininkavimo ir tvarių agrarinės aplinkosaugos praktikų augimas. Tiesa, netrūksta kritikos dėl ekologinių ūkių rėmimo, apie tai pasisakys Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.<br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Dekoratyvinių paršelių mada virto rimta ekologine ir gyvūnų gerovės problema. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač Australijoje, susižavi idėja auginti „miniatiūrinius“ arba „dekoratyvinius“ paršelius kaip naminius gyvūnus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/67023619</guid><pubDate>Thu, 17 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/67023619/2025_07_17_3116_1_63f70f55_e92c_4543_956b_57979efbb0cd.mp3" length="21285962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad mikrožalumynų auginimas yra daugiau nei tik verlsas, tai savotiškas hobis, kur nuolat gimsta idėjos.<br />Pirminiai pasėlių deklaravimo rezultatai nuteikia viltingai. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad, nors bendras pareiškėjų skaičius toliau mažėja, tačiau deklaruotas žemės plotas išlieka stabilus ir net nežymiai didėja, o ypač džiugina spartus ekologinio ūkininkavimo ir tvarių agrarinės aplinkosaugos praktikų augimas. Tiesa, netrūksta kritikos dėl ekologinių ūkių rėmimo, apie tai pasisakys Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.<br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Dekoratyvinių paršelių mada virto rimta ekologine ir gyvūnų gerovės problema. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač Australijoje, susižavi idėja auginti „miniatiūrinius“ arba „dekoratyvinius“ paršelius kaip naminius gyvūnus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įsikūrimo parama patraukli, bet dažnai jaunieji ūkininkai pervertina savo jėgas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/isikurimo-parama-patraukli-bet-daznai-jaunieji-ukininkai-pervertina-savo-jegas--66992555</link><description><![CDATA[Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.<br />Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66992555</guid><pubDate>Wed, 16 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66992555/2025_07_16_3116_1_d039eb59_1400_4998_bd59_ee79c72ebb0d.mp3" length="21249599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.<br />Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinių ūkių plėtojimo prasme, Lietuva – vidutiniokė, ko stinga?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiniu-ukiu-pletojimo-prasme-lietuva-vidutinioke-ko-stinga--66981841</link><description><![CDATA[Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.<br /><br /><br />Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66981841</guid><pubDate>Tue, 15 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66981841/2025_07_15_3116_1_a991fcb7_8c46_46fe_9fd1_668cf81bb93c.mp3" length="20166249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.<br /><br /><br />Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trečias Maisto tarybos susirinkimas: nebrango tik bulvės ir arbata</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trecias-maisto-tarybos-susirinkimas-nebrango-tik-bulves-ir-arbata--66970449</link><description><![CDATA[Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.<br /><br />Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.<br /><br />Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66970449</guid><pubDate>Mon, 14 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66970449/2025_07_14_3116_1_8b8f6140_e78d_455c_adbe_35d68531b9c3.mp3" length="21276767" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.<br /><br />Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.<br /><br />Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.<br /><br />Ved. Arneta Spaičė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didės išmokos už nykstančių gyvulių veislių išsaugojimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dides-ismokos-uz-nykstanciu-gyvuliu-veisliu-issaugojima--66941923</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau – Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.<br />Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje populiarios ir paklausios magistrantūros studijų programos atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes absolventams. Kuo gali sudominti Agroekosistemų ir Žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos?<br />Ar sulaukus 95 metų amžiaus galima pirmą kartą leistis parašiutu ir planuoti naujus šuolius? Pasirodo galima ir tai įrodė VDU ŽŪA profesorius emeritas Vladas Vilimas, dar ir dabar užsiimantis moksliniu darbu. Kartu ruošiasi naujiems šuoliams.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66941923</guid><pubDate>Fri, 11 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66941923/2025_07_11_3116_1_a2e1f07f_f2bf_4790_aa1b_898efbbf6218.mp3" length="21328594" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau – Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.<br />Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje populiarios ir paklausios magistrantūros studijų programos atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes absolventams. Kuo gali sudominti Agroekosistemų ir Žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos?<br />Ar sulaukus 95 metų amžiaus galima pirmą kartą leistis parašiutu ir planuoti naujus šuolius? Pasirodo galima ir tai įrodė VDU ŽŪA profesorius emeritas Vladas Vilimas, dar ir dabar užsiimantis moksliniu darbu. Kartu ruošiasi naujiems šuoliams.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai įveikia ne tik gamtos keliamus iššūkius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-iveikia-ne-tik-gamtos-keliamus-issukius--66929977</link><description><![CDATA[Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.<br />Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.<br />Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66929977</guid><pubDate>Thu, 10 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66929977/2025_07_10_3116_1_9494956d_8341_47dc_9b4a_eee280b9cbb5.mp3" length="21048979" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.<br />Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.<br />Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimato-kaita-ir-kintantys-vartotoju-poreikiai-skatina-kurti-naujas-augalu-veisles--66929978</link><description><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus<br />Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas agrobiotechnologijoms plėtoti. Klimato kaitos procesai, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir kitos problemos skatina remiantis agrotechnologijomis kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus, taikyti bioekonomikos naujoves. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.<br />Dabar, kai dejuoja, savo bėdomis skundžiasi didesnių ūkių šeimininkai, įdomu išklausyti smulkaus pieno ūkio savininką, nesiskundžiantį gyvenimu. O paslaptis paprasta – Zarasų rajono Šaulių kaimo ūkininkų Lenos ir Pavelo Kolesnikovų šeima visą ūkyje primelžtą pieną parduoda tiesiogiai miestiečiams.<br />Tarp miškų, Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šešis vaikus auginanti Tatjanos ir Gintaro Kniežų šeima. Įsikūrę jie pačių rankomis nulipdytų plytų name. Tik apsigyvenę miškuose, šalia pagrindinės veiklos, nusprendė sudaryti sąlygas pramogoms ne tik savo vaikams – kad jie turėtų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Tad dabar kelią į Krūminius randa ir vaikų grupės, ir šeimos su vaikais.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 9 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66929978</guid><pubDate>Wed, 09 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66929978/2025_07_09_3116_1_18af55d3_5368_4f9d_8ea0_a9b7ca3fafe3.mp3" length="21389198" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus<br />Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas agrobiotechnologijoms plėtoti. Klimato kaitos procesai, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir kitos problemos skatina remiantis agrotechnologijomis kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus, taikyti bioekonomikos naujoves. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.<br />Dabar, kai dejuoja, savo bėdomis skundžiasi didesnių ūkių šeimininkai, įdomu išklausyti smulkaus pieno ūkio savininką, nesiskundžiantį gyvenimu. O paslaptis paprasta – Zarasų rajono Šaulių kaimo ūkininkų Lenos ir Pavelo Kolesnikovų šeima visą ūkyje primelžtą pieną parduoda tiesiogiai miestiečiams.<br />Tarp miškų, Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šešis vaikus auginanti Tatjanos ir Gintaro Kniežų šeima. Įsikūrę jie pačių rankomis nulipdytų plytų name. Tik apsigyvenę miškuose, šalia pagrindinės veiklos, nusprendė sudaryti sąlygas pramogoms ne tik savo vaikams – kad jie turėtų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Tad dabar kelią į Krūminius randa ir vaikų grupės, ir šeimos su vaikais.<br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 9 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo idėjos iki ūkininkų kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-idejos-iki-ukininku-kooperatyvo-sartu-lanku-jautiena--66929980</link><description><![CDATA[Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją, iššūkius bei ateities viziją vadybininkas Remigijus Nauji-kas.<br />Molėtų rajone dviejų hektarų sodininkystės – uogininkystės ūkį įkūręs Tadas Sugintas tvirtina, tokio kiekio šeimai pakanka. Čia augina 5 skirtingų veislių obelis, šilauoges, vyšnias, trešnes, slyvas, vynuoges. „Obuolyne“ pavadintame ūkyje organizuotas vaisių, uogų perdirbimas. Pasibaigus obuolių perdirbimo sezonui, imasi liofilizuoti įvairią savo ir kitų ūkininkų produkciją.<br />Gamtininkas. Kokios permainos pastebimos beveik vidurvasario gamtos auga-lijoje ir gyvūnijoje? Pasakoja Panevėžio rajono Krekenavos apylinkių miškuo-se ir pievose besižvalgantis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66929980</guid><pubDate>Tue, 08 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66929980/2025_07_08_3116_1_5c312700_ca05_42d4_8afb_114f057859ee.mp3" length="21466938" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją, iššūkius bei ateities viziją vadybininkas Remigijus Nauji-kas.<br />Molėtų rajone dviejų hektarų sodininkystės – uogininkystės ūkį įkūręs Tadas Sugintas tvirtina, tokio kiekio šeimai pakanka. Čia augina 5 skirtingų veislių obelis, šilauoges, vyšnias, trešnes, slyvas, vynuoges. „Obuolyne“ pavadintame ūkyje organizuotas vaisių, uogų perdirbimas. Pasibaigus obuolių perdirbimo sezonui, imasi liofilizuoti įvairią savo ir kitų ūkininkų produkciją.<br />Gamtininkas. Kokios permainos pastebimos beveik vidurvasario gamtos auga-lijoje ir gyvūnijoje? Pasakoja Panevėžio rajono Krekenavos apylinkių miškuo-se ir pievose besižvalgantis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Panevėžio rajone atidengtas paminklas „Lietuvos žemdirbiams“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/panevezio-rajone-atidengtas-paminklas-lietuvos-zemdirbiams--66929979</link><description><![CDATA[Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas – tradicinis žemdirbių kraštas, pernai čia buvo deklaruotas didžiausias šalyje žemės ūkio naudmenų plotas.<br /><br />Atsisakiusi galvijų, ėmė auginti vištas. Jolanta Pazniokaitė iš Ragelių kaimo Rokiškio rajone, sako, kad dabar vyras vos spėja kieme statyti namelius, o kieme laksto 15 skirtingų veislių vištų.<br /><br />Bebrusų bendruomenė Molėtų rajone ruošiasi tradiciniam keramikos simpoziumui “Jungtys”. Pokalbis apie atgyjantį kaimą, telkiančią kūrybą ir bendruomeninę veiklą su Meniško kaimo bendruomenės pirmininke Lina Dienine.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66929979</guid><pubDate>Mon, 07 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66929979/2025_07_07_3116_1_fed27b89_8ccd_4660_a042_086b57d99fdb.mp3" length="21304770" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas – tradicinis žemdirbių kraštas, pernai čia buvo deklaruotas didžiausias šalyje žemės ūkio naudmenų plotas.<br /><br />Atsisakiusi galvijų, ėmė auginti vištas. Jolanta Pazniokaitė iš Ragelių kaimo Rokiškio rajone, sako, kad dabar vyras vos spėja kieme statyti namelius, o kieme laksto 15 skirtingų veislių vištų.<br /><br />Bebrusų bendruomenė Molėtų rajone ruošiasi tradiciniam keramikos simpoziumui “Jungtys”. Pokalbis apie atgyjantį kaimą, telkiančią kūrybą ir bendruomeninę veiklą su Meniško kaimo bendruomenės pirmininke Lina Dienine.]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Smegduobės ne laukuose, o valdininkų popieriuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/smegduobes-ne-laukuose-o-valdininku-popieriuose--66866089</link><description><![CDATA[Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės vadovas Zenonas Zimkus ryžosi išsiaiškinti situaciją. Baigėsi tuo, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir nuo liepos 1 dienos apribojimai mažinami. Karstinių įgriovų zonose derlių auginantiems leista tręšti skystomis trąšomis.<br /><br />Lietuvoje atkuriamos 18 rūšių žuvų populiacijos. Viena iš jų, dar menanti dinozaurų laikus, - aštriašnipis eršketas. Signalas, kad mokslininkų stebima žuvis atplaukė į Lietuvos vandenis, deja, atvedė į buvusio žvejo sodybą.<br /><br />Prieš šimtametį įkurta ūkininko sodyba Pagėgių savivaldybėje mena daug Mažosios Lietuvos istorijų. Čia atvykusieji pasirenka pono, valdininko ar būro pietus ir klausosi istorijų, kurias pasakoja Mociškių palivarko sodybos šeimininkas Sigitas Stonys.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66866089</guid><pubDate>Fri, 04 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66866089/2025_07_04_3116_1_8bf0fd64_0321_4de4_b468_01adbab47b16.mp3" length="20517335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės vadovas Zenonas Zimkus ryžosi išsiaiškinti situaciją. Baigėsi tuo, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir nuo liepos 1 dienos apribojimai mažinami. Karstinių įgriovų zonose derlių auginantiems leista tręšti skystomis trąšomis.<br /><br />Lietuvoje atkuriamos 18 rūšių žuvų populiacijos. Viena iš jų, dar menanti dinozaurų laikus, - aštriašnipis eršketas. Signalas, kad mokslininkų stebima žuvis atplaukė į Lietuvos vandenis, deja, atvedė į buvusio žvejo sodybą.<br /><br />Prieš šimtametį įkurta ūkininko sodyba Pagėgių savivaldybėje mena daug Mažosios Lietuvos istorijų. Čia atvykusieji pasirenka pono, valdininko ar būro pietus ir klausosi istorijų, kurias pasakoja Mociškių palivarko sodybos šeimininkas Sigitas Stonys.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuriasi nauja jaunųjų ūkininkų organizacija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuriasi-nauja-jaunuju-ukininku-organizacija--66949695</link><description><![CDATA[Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos - vadovė Rūta Jurgaitė nesiima vertinti naujos organizacijos, kol nėra nuveiktas nė vienas darbas. Patirtis rodo, kad susidūrus su realybe, pažadus gali būti sunku įgyvendinti. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jeigu iniciatyva kyla iš pačių ūkininkų, tai signalizuoja, kad veikiančios organizacijos neatliepia dalies ūkininkų interesų.<br /><br />Vykstančioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje ieškoma sprendimų, kaip pasauliui apsirūpinti maistu, kai patiriamos klimato kaitos pasekmės. Konferencijoje Lietuva pristato savo patirtį apie išmaniųjų technologijų naudojimą ūkiuose.<br /><br />Didžiosios Britanijos galvijų ūkis pasirinko unikalią veiklos kryptį – pardavus pienines karves, lankytojams dabar siūloma tik paglostyti šiuos gyvūnus. Surinkti pinigai skiriami ne tik ūkiui išlaikyti, bet ir gamtosaugos projektams remti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66949695</guid><pubDate>Thu, 03 Jul 2025 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66949695/2025_07_03_3116_1_903402bd_1a8c_4aa1_ba10_944e8cca5a92.mp3" length="21137168" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos - vadovė Rūta Jurgaitė nesiima vertinti naujos organizacijos, kol nėra nuveiktas nė vienas darbas. Patirtis rodo, kad susidūrus su realybe, pažadus gali būti sunku įgyvendinti. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jeigu iniciatyva kyla iš pačių ūkininkų, tai signalizuoja, kad veikiančios organizacijos neatliepia dalies ūkininkų interesų.<br /><br />Vykstančioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje ieškoma sprendimų, kaip pasauliui apsirūpinti maistu, kai patiriamos klimato kaitos pasekmės. Konferencijoje Lietuva pristato savo patirtį apie išmaniųjų technologijų naudojimą ūkiuose.<br /><br />Didžiosios Britanijos galvijų ūkis pasirinko unikalią veiklos kryptį – pardavus pienines karves, lankytojams dabar siūloma tik paglostyti šiuos gyvūnus. Surinkti pinigai skiriami ne tik ūkiui išlaikyti, bet ir gamtosaugos projektams remti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šių metų braškių derlius: paklausa didesnė už pasiūlą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siu-metu-braskiu-derlius-paklausa-didesne-uz-pasiula--66831527</link><description><![CDATA[Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.<br /><br />Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.<br /><br />Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66831527</guid><pubDate>Wed, 02 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66831527/2025_07_02_3116_1_51d57f1a_2489_4233_ac80_c8005f0f331c.mp3" length="21090775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.

Dažnas ūkininkaujantis užsiima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.<br /><br />Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.<br /><br />Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai nesitiki kompensacijų už šlapynėse dingusius gyvulius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-nesitiki-kompensaciju-uz-slapynese-dingusius-gyvulius--66831526</link><description><![CDATA[Išginę gyvulius į vasaros ganyklas ūkininkai rizikuoja gyvulius prarasti ne tik užpuolus vilkams, bet ir jiems prasmegus šlapynėse. Pavojingas pelkių vietas bandoma atitverti nuo gyvulių, bet nelaimių išvengti nepavyksta. Už dingusius be žinios gyvulius ūkininkė iš Kalvarijos savivaldybės Eglė Markevičiūtė kompensacijos nesitiki. Ūkininkams gauti išmoką už patirtus nuostolius Lietuvoje - labai sunku. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipia dėmesį, kad šlapynių priežiūra ūkininkams labai sudėtinga, reikalavimai pernelyg griežti, nėra atsižvelgiama į gamtines sąlygas ir kylančias rizikas.<br /><br />Henrikas Braškys yra nusipelnęs agronomas, per 30 metų vadovavęs Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovei, o dabar jos vairą patikėjęs sūnui. Tačiau iki šiol kiekvieną rytą jį galima pamatyti tarp rikiuojančių dienos darbus ir bendrovės laukuose, besidominčiu augalų būkle. Šiemet jis pastebi pokyčius, mažinsiančius javų ir ypač rapsų derlių.<br /><br />Pajūrio kopų augalai, saugoti kaip reti, taip įsigalėjo, kad dabar jau kelia rimtų gamtosaugos iššūkių ir glemžiasi vis didesnes teritorijas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66831526</guid><pubDate>Tue, 01 Jul 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66831526/2025_07_01_3116_1_38800782_b38a_4a54_9ff6_fe4191dca161.mp3" length="21685949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išginę gyvulius į vasaros ganyklas ūkininkai rizikuoja gyvulius prarasti ne tik užpuolus vilkams, bet ir jiems prasmegus šlapynėse. Pavojingas pelkių vietas bandoma atitverti nuo gyvulių, bet nelaimių išvengti nepavyksta. Už dingusius be žinios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išginę gyvulius į vasaros ganyklas ūkininkai rizikuoja gyvulius prarasti ne tik užpuolus vilkams, bet ir jiems prasmegus šlapynėse. Pavojingas pelkių vietas bandoma atitverti nuo gyvulių, bet nelaimių išvengti nepavyksta. Už dingusius be žinios gyvulius ūkininkė iš Kalvarijos savivaldybės Eglė Markevičiūtė kompensacijos nesitiki. Ūkininkams gauti išmoką už patirtus nuostolius Lietuvoje - labai sunku. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipia dėmesį, kad šlapynių priežiūra ūkininkams labai sudėtinga, reikalavimai pernelyg griežti, nėra atsižvelgiama į gamtines sąlygas ir kylančias rizikas.<br /><br />Henrikas Braškys yra nusipelnęs agronomas, per 30 metų vadovavęs Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovei, o dabar jos vairą patikėjęs sūnui. Tačiau iki šiol kiekvieną rytą jį galima pamatyti tarp rikiuojančių dienos darbus ir bendrovės laukuose, besidominčiu augalų būkle. Šiemet jis pastebi pokyčius, mažinsiančius javų ir ypač rapsų derlių.<br /><br />Pajūrio kopų augalai, saugoti kaip reti, taip įsigalėjo, kad dabar jau kelia rimtų gamtosaugos iššūkių ir glemžiasi vis didesnes teritorijas.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujovė ūkyje - joga su alpakomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujove-ukyje-joga-su-alpakomis--66796348</link><description><![CDATA[Daržovių, sodinukų, daigų augintojai vis dažniau kuria nuosavas internetines parduotuves, tačiau ne visos prekės spėja pasiekti skaitmeninę erdvę. Apie internetinių parduotuvių naudą bei kylančius papildomus iššūkius pasakoja ūkininkė iš Ukmergės rajono Janina Stancikaitė-Strikienė, medelyno „Sodo bitės “ įkūrėja Lina Bukauskienė.<br /><br />Panevėžio rajone esantis Alpakų ūkis ėmėsi unikalios veiklos - lankytojus kviečia į jogą su alpakomis. Idėja kilo ūkio įkūrėjai Renatai Meleškienei, tačiau įgyvendinti idėją prireikė 5 metų.<br /><br />Trakų rajone, Aukštadvario pašonėje šiuo metu žydi lietuviškos orchidėjos. Apie rūšį, kuri manyta buvo išnykusi, pasakoja Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66796348</guid><pubDate>Mon, 30 Jun 2025 03:05:07 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66796348/2025_06_30_3116_1_59d373e8_b545_4242_8981_aa17a5800121.mp3" length="20414935" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daržovių, sodinukų, daigų augintojai vis dažniau kuria nuosavas internetines parduotuves, tačiau ne visos prekės spėja pasiekti skaitmeninę erdvę. Apie internetinių parduotuvių naudą bei kylančius papildomus iššūkius pasakoja ūkininkė iš Ukmergės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daržovių, sodinukų, daigų augintojai vis dažniau kuria nuosavas internetines parduotuves, tačiau ne visos prekės spėja pasiekti skaitmeninę erdvę. Apie internetinių parduotuvių naudą bei kylančius papildomus iššūkius pasakoja ūkininkė iš Ukmergės rajono Janina Stancikaitė-Strikienė, medelyno „Sodo bitės “ įkūrėja Lina Bukauskienė.<br /><br />Panevėžio rajone esantis Alpakų ūkis ėmėsi unikalios veiklos - lankytojus kviečia į jogą su alpakomis. Idėja kilo ūkio įkūrėjai Renatai Meleškienei, tačiau įgyvendinti idėją prireikė 5 metų.<br /><br />Trakų rajone, Aukštadvario pašonėje šiuo metu žydi lietuviškos orchidėjos. Apie rūšį, kuri manyta buvo išnykusi, pasakoja Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbių protestas pakoregavo mokesčių reformą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiu-protestas-pakoregavo-mokesciu-reforma--66785058</link><description><![CDATA[Žemdirbių protestas Vilniuje prie parlamento, kai politikai balsavo dėl mokesčių reformos, buvo paveikus. Parlamentarai persigalvojo ir priėmė sprendimą sumažinti GPM žemdirbiams.<br />Pasiektas kompromisas, ne viskas ko norėjo ūkininkai, bet dabar situacija tenkina – sako plenarinį posėdį stebėjęs, protesto organizatorius Audrius Vanagas. Kokios protesto dalyvių iš Telšių ir Prienų nuotaikos, ką mano kalbinti parlamentarai Kazys Starkevičius ir Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir keli vilniečiai?<br /><br />Kiekvieno šeimos ūkio kūrimosi istorija savita, bet Akmenės rajone Gumbakių kaime gyvenančių Šiurkų – ypatinga. Andrius ir Mindaugas dabar valdo 800 ha ūkį, kaime į kurį prieš pusšimtį metų atsikraustė medicinos felčere dirbti jų mama Vitalija. Jau miręs Viktoras tėtis, dėjo pagrindus šeimos ūkiui, senelis tarnavo dragūnų pulke, išvadavusiam Vilnių, didelę įtaką būti ūkininku Andriui turėjo ir jo kriškto mama. Išlikę pastatai, istorinės nuotraukos ir daug prasmingų prisiminimų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66785058</guid><pubDate>Fri, 27 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66785058/2025_06_27_3116_1_0f9cfc9e_2841_4925_a949_66077c6d87ec.mp3" length="20773962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemdirbių protestas Vilniuje prie parlamento, kai politikai balsavo dėl mokesčių reformos, buvo paveikus. Parlamentarai persigalvojo ir priėmė sprendimą sumažinti GPM žemdirbiams.
Pasiektas kompromisas, ne viskas ko norėjo ūkininkai, bet dabar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemdirbių protestas Vilniuje prie parlamento, kai politikai balsavo dėl mokesčių reformos, buvo paveikus. Parlamentarai persigalvojo ir priėmė sprendimą sumažinti GPM žemdirbiams.<br />Pasiektas kompromisas, ne viskas ko norėjo ūkininkai, bet dabar situacija tenkina – sako plenarinį posėdį stebėjęs, protesto organizatorius Audrius Vanagas. Kokios protesto dalyvių iš Telšių ir Prienų nuotaikos, ką mano kalbinti parlamentarai Kazys Starkevičius ir Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir keli vilniečiai?<br /><br />Kiekvieno šeimos ūkio kūrimosi istorija savita, bet Akmenės rajone Gumbakių kaime gyvenančių Šiurkų – ypatinga. Andrius ir Mindaugas dabar valdo 800 ha ūkį, kaime į kurį prieš pusšimtį metų atsikraustė medicinos felčere dirbti jų mama Vitalija. Jau miręs Viktoras tėtis, dėjo pagrindus šeimos ūkiui, senelis tarnavo dragūnų pulke, išvadavusiam Vilnių, didelę įtaką būti ūkininku Andriui turėjo ir jo kriškto mama. Išlikę pastatai, istorinės nuotraukos ir daug prasmingų prisiminimų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Klimato pokyčius junta ir modernus salotų auginimo ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/klimato-pokycius-junta-ir-modernus-salotu-auginimo-ukis--66752776</link><description><![CDATA[Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?<br />Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.<br />Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66752776</guid><pubDate>Thu, 26 Jun 2025 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66752776/2025_06_26_3116_1_c4d156dd_8dc4_42db_b3ed_ad1179bbb350.mp3" length="20899350" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?<br />Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.<br />Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų vasaros sąskrydyje ir pasaulio čempionas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-vasaros-saskrydyje-ir-pasaulio-cempionas--66735185</link><description><![CDATA[Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O kerzasvydžio varžyboms teisėjavo pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, nugalėtojams atvežęs savo ūkyje užaugintų braškių. Būta ir rimtų kalbų, aptarta ūkininkų vienybės svarba.<br />Dirbtinis intektas pradedamas naudoti grūdų kokybei nustatyti. Jis leis automatizuoti grūdų priemaišų nustatymą iki šiol atliekamą rankiniu būdu. Kuo tai bus naudinga grūdų sektoriui? Technologijų įmonės specialistas Lukas Vaznelis ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė.<br />Meninės kalvystės meistras Česlovas Pečetauskas – gerai žinomas ne tik Mažeikių rajono Viekšnių apylinkėse, Jis – tautodailės parodos Aukso vainiko laureatas, už kalviškąją kryždirbystę karūnuotas Lietuvos kalvių kalviu. Jo darbais papuošti Viekšniai, įvairūs kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje. Ketvirtos kartos giminėje kalvis, kaldamas pasagą, pasakoja, kodėl pradedant naują darbą visada, tarsi, mokosi amato iš naujo.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66735185</guid><pubDate>Wed, 25 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66735185/2025_06_25_3116_1_fd2ad7b4_ba51_424a_98da_30a95bd9e7ea.mp3" length="21332355" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno rajono ūkininkai moka ne tik gerai dirbti, bet ir sumaniai linksmintis. Į tradicinį vasaros sąskrydį, gražiame Dubysos slėnyje Baravų kaime, ūkininkai rinkosi su šeimomis. Visą pusdienį skambėjo muzika, buvo pramogų ir vaikams, ir suaugusiems. O kerzasvydžio varžyboms teisėjavo pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius, nugalėtojams atvežęs savo ūkyje užaugintų braškių. Būta ir rimtų kalbų, aptarta ūkininkų vienybės svarba.<br />Dirbtinis intektas pradedamas naudoti grūdų kokybei nustatyti. Jis leis automatizuoti grūdų priemaišų nustatymą iki šiol atliekamą rankiniu būdu. Kuo tai bus naudinga grūdų sektoriui? Technologijų įmonės specialistas Lukas Vaznelis ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Rusčiauskienė.<br />Meninės kalvystės meistras Česlovas Pečetauskas – gerai žinomas ne tik Mažeikių rajono Viekšnių apylinkėse, Jis – tautodailės parodos Aukso vainiko laureatas, už kalviškąją kryždirbystę karūnuotas Lietuvos kalvių kalviu. Jo darbais papuošti Viekšniai, įvairūs kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje. Ketvirtos kartos giminėje kalvis, kaldamas pasagą, pasakoja, kodėl pradedant naują darbą visada, tarsi, mokosi amato iš naujo.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Joninės, Jonas ir ūkio perdavimas anūkui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jonines-jonas-ir-ukio-perdavimas-anukui--66727781</link><description><![CDATA[Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą dieną labiau mėgsta pakeliauti. Tačiau abu labai didžiuojasi, kad anūkas Arnoldas perima ūkį ir per Jonines seneliui visada atveža dovaną – ąžuolo vainiką.<br /><br />Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė siekia rekordo – ilgiausio Joninių vainiko Lietuvoje. Aktyviausi vietos gyventojai plušėjo visą savaitgalį ir pirmadienį, į vientisą ilgesnį nei 700 metrų kūrinį, sujungę tūkstančius laukų gėlių žiedų ir medžių šakelių. Kas paskatino Pumpėnų seniūnijos bendruomenių žmones siekti rekordo, kuo ypatingas buvo darbas?<br /><br />Fiksuoti gamtos grožį ir jos ypatumus patogiausia – fotografams. Akmenės ir Mažeikių krašto fotografų klubo „Lokys”, vienijančio tris dešimtis entuziastų, klubo pirmininkas Sigitas Kazlauskas pasakoja kodėl traukia apylinkių gamta, kaip surandami įdomiausi vaizdai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66727781</guid><pubDate>Tue, 24 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66727781/2025_06_24_3116_1_634db6cd_1eb6_48fe_961d_68bab73b5ae8.mp3" length="22085936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą dieną labiau mėgsta pakeliauti. Tačiau abu labai didžiuojasi, kad anūkas Arnoldas perima ūkį ir per Jonines seneliui visada atveža dovaną – ąžuolo vainiką.<br /><br />Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė siekia rekordo – ilgiausio Joninių vainiko Lietuvoje. Aktyviausi vietos gyventojai plušėjo visą savaitgalį ir pirmadienį, į vientisą ilgesnį nei 700 metrų kūrinį, sujungę tūkstančius laukų gėlių žiedų ir medžių šakelių. Kas paskatino Pumpėnų seniūnijos bendruomenių žmones siekti rekordo, kuo ypatingas buvo darbas?<br /><br />Fiksuoti gamtos grožį ir jos ypatumus patogiausia – fotografams. Akmenės ir Mažeikių krašto fotografų klubo „Lokys”, vienijančio tris dešimtis entuziastų, klubo pirmininkas Sigitas Kazlauskas pasakoja kodėl traukia apylinkių gamta, kaip surandami įdomiausi vaizdai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žolynų paslaptys ir birželio išdaigos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zolynu-paslaptys-ir-birzelio-isdaigos--66705721</link><description><![CDATA[Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su žolininkėmis Janina Danyliene iš Vilniaus, Giedre Radzevičiūte iš Ukmergės rajono, Brigita Rušėnaite iš Utenos rajono.<br /><br />Vida Žilinskienė - kilusi, augusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Salake, Zarasų rajone. Šiais metais moteris pasitiks 99 gimtadienį, bet vis dar veda ekskursijas savo įkurtame Jūrų muziejuje, o save pristato kaip kraštotyrininkę. Pokalbis apie Salako miestelio kismą ir gyvenimą miestelio centre be kaimynų.<br /><br />Tradicija Pasvalio rajone - bent kartą rudenį padirbėtiskinant obuolius. Apie sugyvenimą su gamta ir sezono diktuojamą darbuotojų skaičių Aukštikalnių soduose pasakoja Arvydas Paškevičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66705721</guid><pubDate>Mon, 23 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66705721/2025_06_23_3116_1_2d4cdc5a_1b70_4d70_9226_f8fe604c420e.mp3" length="21064026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su žolininkėmis Janina Danyliene iš Vilniaus, Giedre Radzevičiūte iš Ukmergės rajono, Brigita Rušėnaite iš Utenos rajono.<br /><br />Vida Žilinskienė - kilusi, augusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Salake, Zarasų rajone. Šiais metais moteris pasitiks 99 gimtadienį, bet vis dar veda ekskursijas savo įkurtame Jūrų muziejuje, o save pristato kaip kraštotyrininkę. Pokalbis apie Salako miestelio kismą ir gyvenimą miestelio centre be kaimynų.<br /><br />Tradicija Pasvalio rajone - bent kartą rudenį padirbėtiskinant obuolius. Apie sugyvenimą su gamta ir sezono diktuojamą darbuotojų skaičių Aukštikalnių soduose pasakoja Arvydas Paškevičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai veltui traktorių į sostinę nevaro: pasisako prieš neproporcingus mokesčius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-veltui-traktoriu-i-sostine-nevaro-pasisako-pries-neproporcingus-mokescius--66705724</link><description><![CDATA[Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo vyko žemdirbių protestas. Protestą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai. Kritiškiausiai buvo pasisakoma dėl gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo. Ūkininkų atstovai sako, kad mokesčių pakeitimai bus žalingi ne tik ūkininkams, bet ir pačiai valstybei. Proteste savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Andrius Vanagas, poziciją išsakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, artimiausius darbinius tikslus dėl mokesčių aptarė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Kodėl mato reikšmę dalyvauti proteste, dalijosi Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė Imhof.<br /><br /><br />Kita tema taip pat apie mokesčius ir jų pakeitimo poveikį smulkiems šeimos ūkiams bei jauniesiems ūkininkams. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos šeimos ūkių sąjunga nesusijusios su ketvirtadienį Vilniuje vykusiu protestu. Sąjungų atstovai kritikuoja, kad proteste dalyvavo tik stambieji ūkininkai. Smulkūs šeimos ūkininkai sako, kad mokesčių pakeitimai turėtų didelės žalos, ir tikisi dėmesingesnių valdžios sprendimų.<br /><br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66705724</guid><pubDate>Fri, 20 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66705724/2025_06_20_3116_1_807b86f1_a080_4ee5_9570_a26e85430a14.mp3" length="21401737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo vyko žemdirbių protestas. Protestą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai. Kritiškiausiai buvo pasisakoma dėl gyventojų pajamų mokesčio ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo vyko žemdirbių protestas. Protestą organizavo Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai. Kritiškiausiai buvo pasisakoma dėl gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo. Ūkininkų atstovai sako, kad mokesčių pakeitimai bus žalingi ne tik ūkininkams, bet ir pačiai valstybei. Proteste savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Andrius Vanagas, poziciją išsakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, artimiausius darbinius tikslus dėl mokesčių aptarė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Kodėl mato reikšmę dalyvauti proteste, dalijosi Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė Imhof.<br /><br /><br />Kita tema taip pat apie mokesčius ir jų pakeitimo poveikį smulkiems šeimos ūkiams bei jauniesiems ūkininkams. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos šeimos ūkių sąjunga nesusijusios su ketvirtadienį Vilniuje vykusiu protestu. Sąjungų atstovai kritikuoja, kad proteste dalyvavo tik stambieji ūkininkai. Smulkūs šeimos ūkininkai sako, kad mokesčių pakeitimai turėtų didelės žalos, ir tikisi dėmesingesnių valdžios sprendimų.<br /><br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skintu-geliu-ukyje-ir-retos-geliu-veisles-kainuojancios-simtus-euru--66705723</link><description><![CDATA[Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurų<br /><br />Skintų gėlių ūkį Šakių rajone puoselėja odontologas Remigijus Laurinčikas. Meilė gėlėms užgimė dar vaikystėje, o štai dabar vyras augina retų veislių jurginus, bijūnus ir kitas gėles. Kai kurių gėlių veislės kainuoja ir šimtus eurų, o, norint jas gauti, tenka vykti ir parodas užsienyje.<br /><br />Sodus ir uogininkystės ūkius plėtojantiems ūkininkams šis pavasaris buvo negailestingas. Šalnos pasiglemžė didelį dalį galimo derliaus. Radviliškio rajono ūkininkas atvirauja, kad uogininkyste užsiimti sunku ne tik dėl orų sąlygų, bet ir dėl klientų įnorių. Avietes realizuoti pastaraisiais metais sunku. Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad avietės išlieka populiariausių uogų trejetuke.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Tunise įrengtas pirmasis kupranugarių pieno pasterizavimo aparatas. Tikimasi, kad nauja veiklos kryptis ir produktų gamyba prisidės prie šalies ekonomikos augimo.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66705723</guid><pubDate>Thu, 19 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66705723/2025_06_19_3116_1_9b751e67_b76e_498e_af25_2c51f03b3080.mp3" length="20671562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurų

Skintų gėlių ūkį Šakių rajone puoselėja odontologas Remigijus Laurinčikas. Meilė gėlėms užgimė dar vaikystėje, o štai dabar vyras augina retų veislių jurginus, bijūnus ir kitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skintų gėlių ūkyje ir retos gėlių veislės, kainuojančios šimtus eurų<br /><br />Skintų gėlių ūkį Šakių rajone puoselėja odontologas Remigijus Laurinčikas. Meilė gėlėms užgimė dar vaikystėje, o štai dabar vyras augina retų veislių jurginus, bijūnus ir kitas gėles. Kai kurių gėlių veislės kainuoja ir šimtus eurų, o, norint jas gauti, tenka vykti ir parodas užsienyje.<br /><br />Sodus ir uogininkystės ūkius plėtojantiems ūkininkams šis pavasaris buvo negailestingas. Šalnos pasiglemžė didelį dalį galimo derliaus. Radviliškio rajono ūkininkas atvirauja, kad uogininkyste užsiimti sunku ne tik dėl orų sąlygų, bet ir dėl klientų įnorių. Avietes realizuoti pastaraisiais metais sunku. Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad avietės išlieka populiariausių uogų trejetuke.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Tunise įrengtas pirmasis kupranugarių pieno pasterizavimo aparatas. Tikimasi, kad nauja veiklos kryptis ir produktų gamyba prisidės prie šalies ekonomikos augimo.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/raktas-i-ukio-sekme-kuo-ivairesni-paseliai--66705722</link><description><![CDATA[Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliai<br /><br />Radviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir turi teigiamą poveikį dirvožemiui. Ūkininkas sako, kad „No-till“ taikymas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Nors pats yra išbandęs kone 30 skirtingų kultūrų, rūpinasi mikroorganizmų gausa dirvožemyje, palaikančių valdžios sprendimų visgi pasigenda.<br /><br />Kelias ūkininkavimo kryptis derina Šakių rajono ūkininkas Paulius Merčaitis, su šeima puoselėjantis augalininkystės ūkį ir papildomai auginantis svogūnus. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo auginami svogūnai rado savo rinką, jie išvežami į šiltnamius, kur vėliau auginami laiškai.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su išskirtinių sūrių gamintoju iš Šiaulių rajono, Gruzdžių kaimo. Sūrinės „Mercio sūriai“ direktorius Vaidotas Vičas pasirinko gaminti gurmaniškus rankų darbo sūrius iš nepasterizuoto pieno. Tokių sūrių gamybai svarbus ne tik kokybiškas pienas, bet ir gaminimo laikas, derinamas su metų laikais ar net mėnulio fazėmis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66705722</guid><pubDate>Wed, 18 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66705722/2025_06_18_3116_1_86e9bf92_1ab7_4acc_8f02_230a7732a710.mp3" length="21940904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliai

Radviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliai<br /><br />Radviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir turi teigiamą poveikį dirvožemiui. Ūkininkas sako, kad „No-till“ taikymas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Nors pats yra išbandęs kone 30 skirtingų kultūrų, rūpinasi mikroorganizmų gausa dirvožemyje, palaikančių valdžios sprendimų visgi pasigenda.<br /><br />Kelias ūkininkavimo kryptis derina Šakių rajono ūkininkas Paulius Merčaitis, su šeima puoselėjantis augalininkystės ūkį ir papildomai auginantis svogūnus. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo auginami svogūnai rado savo rinką, jie išvežami į šiltnamius, kur vėliau auginami laiškai.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su išskirtinių sūrių gamintoju iš Šiaulių rajono, Gruzdžių kaimo. Sūrinės „Mercio sūriai“ direktorius Vaidotas Vičas pasirinko gaminti gurmaniškus rankų darbo sūrius iš nepasterizuoto pieno. Tokių sūrių gamybai svarbus ne tik kokybiškas pienas, bet ir gaminimo laikas, derinamas su metų laikais ar net mėnulio fazėmis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1372</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvariosios inžinerijos studijų perspektyvos – įsidarbinimas garantuotas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvariosios-inzinerijos-studiju-perspektyvos-isidarbinimas-garantuotas--66587815</link><description><![CDATA[Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kone visi įstoję į tvariąją inžineriją įsidarbina pagal specialybę. Tvariąją inžineriją pasirinkęs Arnas Katilius džiaugiasi savo pasirinkimu ir vienu spėja ne tik studijuoti, dirbti žemės ūkio verslo įmonėje, bet ir laisvalaikiu didžėjauja.<br />Danguolė ir Saulius Naujokaičiai Šakių rajone puoselėja kone vieną didžiausių braškių ūkių. Atvirame grunte ir tuneliniuose šiltnamiuose augindami braške susiduria su aibe gamtos iššūkių, bet džiaugiasi galėdami gana anksti pirkėjus lepinti saldžiomis uogomis<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ gamtininkas Andrejus Gaidamavičius papasakos apie laumžirgių svarbą mūsų ekosistemoje ir kaip juos pritraukti į savo sodybas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66587815</guid><pubDate>Tue, 17 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66587815/2025_06_17_3116_1_8efcf07c_f25e_46e3_99c5_0b1166a95529.mp3" length="20093524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kone visi įstoję į tvariąją inžineriją įsidarbina pagal specialybę. Tvariąją inžineriją pasirinkęs Arnas Katilius džiaugiasi savo pasirinkimu ir vienu spėja ne tik studijuoti, dirbti žemės ūkio verslo įmonėje, bet ir laisvalaikiu didžėjauja.<br />Danguolė ir Saulius Naujokaičiai Šakių rajone puoselėja kone vieną didžiausių braškių ūkių. Atvirame grunte ir tuneliniuose šiltnamiuose augindami braške susiduria su aibe gamtos iššūkių, bet džiaugiasi galėdami gana anksti pirkėjus lepinti saldžiomis uogomis<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ gamtininkas Andrejus Gaidamavičius papasakos apie laumžirgių svarbą mūsų ekosistemoje ir kaip juos pritraukti į savo sodybas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vežimais per Lietuvą: iš kaimo į kaimą keliaujančios istorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vezimais-per-lietuva-is-kaimo-i-kaima-keliaujancios-istorijos--66577180</link><description><![CDATA[Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.<br /><br />Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.<br /><br />Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66577180</guid><pubDate>Mon, 16 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66577180/2025_06_16_3116_1_3093e873_2311_42c3_ad9c_6d9b5d250dfa.mp3" length="20954938" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.<br /><br />Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.<br /><br />Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkei skaudu dėl gamtos padarytų nuostolių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkei-skaudu-del-gamtos-padarytu-nuostoliu--66542955</link><description><![CDATA[Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę jų lapai rodo, kad savų vaisių ir riešutų šiemet nevalgys.<br /><br />Populiarios antrosios pakopos studijų programos VDU Žemės ūkio akademijoje absoventams atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes. Išsamiau – Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Anželika Dautartė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Jurgita Zaleckienė.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Buvę miestiečiai Ingrida ir Robertas Dabužinskai nusprendė įsikurti Molėtų rajone, Juškelių kaime, Ingridos senelių sodyboje. Užuot turėję sodybą savaitgalio poilsiui, pamažu nusprendė įsikurti visam laikui. Taip iškilo gyvenamasis namas, sutvarkyti seni ūkiniai pastatai. Jie labai pravertė įkurdinant pirmuosius paukščius, avytes ir ožiukus. O dabar čia daugybė paukščių, triušių, avyčių, ožkelių, ponių, kitų gyvūnų. Visus juos pavadino „Mažųjų draugų“ ūkiu.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66542955</guid><pubDate>Fri, 13 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66542955/2025_06_13_3116_1_d6c8b383_953b_408f_b82f_0898c52c99e7.mp3" length="21257123" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilauoges ir braškes auginanti Molėtų rajono Gečionių kaimo ūkininkė Olė Petrėnienė jau dabar mato, kad įprasto jų derliaus šiemet nebus. Pasikartojančios šalnos visiškai nušaldė net plėvele apdengtas aktinidijas ir graikinius riešutmedžius. Pajuodavę jų lapai rodo, kad savų vaisių ir riešutų šiemet nevalgys.<br /><br />Populiarios antrosios pakopos studijų programos VDU Žemės ūkio akademijoje absoventams atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes. Išsamiau – Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Anželika Dautartė ir Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos komiteto pirmininkė, dr. Jurgita Zaleckienė.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Buvę miestiečiai Ingrida ir Robertas Dabužinskai nusprendė įsikurti Molėtų rajone, Juškelių kaime, Ingridos senelių sodyboje. Užuot turėję sodybą savaitgalio poilsiui, pamažu nusprendė įsikurti visam laikui. Taip iškilo gyvenamasis namas, sutvarkyti seni ūkiniai pastatai. Jie labai pravertė įkurdinant pirmuosius paukščius, avytes ir ožiukus. O dabar čia daugybė paukščių, triušių, avyčių, ožkelių, ponių, kitų gyvūnų. Visus juos pavadino „Mažųjų draugų“ ūkiu.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sankcijų netaikys vėluojantiems deklaruoti pasėlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sankciju-netaikys-veluojantiems-deklaruoti-paselius--66524761</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma būtų mažinama 1 procentu. Išsamiau apie tokio sprendimo motyvus – Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Sprendimą vertina Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.<br /><br />Didelis, labai įvairus, nuo produkcijos auginimo, perdirbimo iki pardavimo vartotojams Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio ūkis įgyvendintais užmojais stebina ne tik kaimynus. Ir kas kartą šalia įprastų veiklų aptiksi kai ką naujo: tai pasodintą ir plečiamą sodą, pradėtą vaisių perdirbimą, įveistą dekoratyvinių paukščių, triušių fermą. Į klausimą, ar nepavargsta nuo tokios įvairovės, gal jau žada kai ko atsisakyti, ūkininkas nedvejodamas atsakė, kad nieko nekeis.<br /><br />Vertinga prancūzų patirtis veislininkystėje sudomino lietuvius. Neseniai grupė veislininkystės ir gyvulininkystės specialistų dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje, visą savaitę lankė fermerių ūkius, domėjosi jų patirtimi daugiausia veislininkystėje, sprendė, ką vertėtų pritaikyti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose. Išsamiau – išvykoje dalyvavęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66524761</guid><pubDate>Thu, 12 Jun 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66524761/2025_06_12_3116_1_36d9c388_fa66_41d4_b241_af45e8885513.mp3" length="21059010" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo pareiškėjams, kurie pavėluotai – nuo birželio 14 iki 23 dienos pateiks paraiškas. Pagal ankstesnę tvarką tuo laikotarpiu pateikusiems paraiškas už kiekvieną pavėluotą dieną išmokos suma būtų mažinama 1 procentu. Išsamiau apie tokio sprendimo motyvus – Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė. Sprendimą vertina Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė.<br /><br />Didelis, labai įvairus, nuo produkcijos auginimo, perdirbimo iki pardavimo vartotojams Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio ūkis įgyvendintais užmojais stebina ne tik kaimynus. Ir kas kartą šalia įprastų veiklų aptiksi kai ką naujo: tai pasodintą ir plečiamą sodą, pradėtą vaisių perdirbimą, įveistą dekoratyvinių paukščių, triušių fermą. Į klausimą, ar nepavargsta nuo tokios įvairovės, gal jau žada kai ko atsisakyti, ūkininkas nedvejodamas atsakė, kad nieko nekeis.<br /><br />Vertinga prancūzų patirtis veislininkystėje sudomino lietuvius. Neseniai grupė veislininkystės ir gyvulininkystės specialistų dalyvavo konferencijoje Prancūzijoje, visą savaitę lankė fermerių ūkius, domėjosi jų patirtimi daugiausia veislininkystėje, sprendė, ką vertėtų pritaikyti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose. Išsamiau – išvykoje dalyvavęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ketvirtį amžiaus gyvuojantis kooperatyvas pagaliau pripažintas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ketvirti-amziaus-gyvuojantis-kooperatyvas-pagaliau-pripazintas--66753288</link><description><![CDATA[Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tvirtina, kad jų asociacijoje yra tik pripažinti kooperatyvai. To siekiant reikia atitikti būtinus reikalavimus.<br /><br />Kudirkos Naumiestyje gyvenantis Jonas Valaitis įkūręs garsųjį Bulvės muziejų, kuriame nestinga lankytojų visus metus. Jis 30 metų paskyręs bulvininkystei. Ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, savo sklype išbando 30 bulvių veislių. Sumanus ūkininkavimas leido šį sudėtingą pavasarį jas apsaugoti nuo šalnų ir jau gegužės pabaigoje kasti, ragauti pirmąsias bulves.<br /><br />Šimtametės plytų gamybos tradicijos Krūminių kaime. Jas Varėnos rajono miškuose puoselėja buvęs vilnietis, režisierius, o dabar nagingas amatininkas Gintaras Knieža. Jis lietuvišką molį ir senovės amatininkų patirtį taiko įvairių amžių produktams kurti. Taip įgyvendintos idėjos tapo verslu.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66753288</guid><pubDate>Wed, 11 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66753288/2025_06_11_3116_1_2a937f32_dad2_424f_8c6e_03567567deae.mp3" length="21419709" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tvirtina, kad jų asociacijoje yra tik pripažinti kooperatyvai. To siekiant reikia atitikti būtinus reikalavimus.<br /><br />Kudirkos Naumiestyje gyvenantis Jonas Valaitis įkūręs garsųjį Bulvės muziejų, kuriame nestinga lankytojų visus metus. Jis 30 metų paskyręs bulvininkystei. Ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, savo sklype išbando 30 bulvių veislių. Sumanus ūkininkavimas leido šį sudėtingą pavasarį jas apsaugoti nuo šalnų ir jau gegužės pabaigoje kasti, ragauti pirmąsias bulves.<br /><br />Šimtametės plytų gamybos tradicijos Krūminių kaime. Jas Varėnos rajono miškuose puoselėja buvęs vilnietis, režisierius, o dabar nagingas amatininkas Gintaras Knieža. Jis lietuvišką molį ir senovės amatininkų patirtį taiko įvairių amžių produktams kurti. Taip įgyvendintos idėjos tapo verslu.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirma žolė jau šienainio talpose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirma-zole-jau-sienainio-talpose--66489586</link><description><![CDATA[Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje šiemet anksti pavyko nupjauti žolę ir paruošti kokybišką šienainį būsimam gyvulių žiemojimui. Pasak technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, jei orai nesutrukdys, šį sezoną bendrovės žemdirbiai dar tikisi nuimti keturis žolės derlius.<br />Miškų ir upių apsuptyje penkių kaimų gyventojus vienija Valkininkų kaimo bendruomenė. Iki šiol rekonstruoti, įrengti bendruomenės pastatai, tvarkyta ir skulptūromis puošta aplinka. O kur dar šventės, išsaugotos kaimų istorijos ir kita. Visu tuo rūpinasi kitus naujoms veikloms burianti, energinga bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė.<br />Gamtininkas. Į viešąją įstaigą „Gerumo ąžuolas“ susibūrę įvairių profesijų žmonės. Jos viceprezidentas, Šakių rajono gyventojas Juozas Dainelis į įvairiomis progomis rengiamas ąžuolų sodinimo šventes sukviečia ir valdžios atstovus, ir šeimas su vaikais. Taip skirtingose vietovėse pasodinta per 20 tūkstančių ąžuolų, švarintos Ūlos, Merkio ir kitų upių pakrantės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66489586</guid><pubDate>Tue, 10 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66489586/2025_06_10_3116_1_8b6d8cc0_2194_4fb5_8cb4_7c492d60e17b.mp3" length="20284950" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje šiemet anksti pavyko nupjauti žolę ir paruošti kokybišką šienainį būsimam gyvulių žiemojimui. Pasak technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, jei orai nesutrukdys, šį sezoną bendrovės žemdirbiai dar tikisi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje šiemet anksti pavyko nupjauti žolę ir paruošti kokybišką šienainį būsimam gyvulių žiemojimui. Pasak technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, jei orai nesutrukdys, šį sezoną bendrovės žemdirbiai dar tikisi nuimti keturis žolės derlius.<br />Miškų ir upių apsuptyje penkių kaimų gyventojus vienija Valkininkų kaimo bendruomenė. Iki šiol rekonstruoti, įrengti bendruomenės pastatai, tvarkyta ir skulptūromis puošta aplinka. O kur dar šventės, išsaugotos kaimų istorijos ir kita. Visu tuo rūpinasi kitus naujoms veikloms burianti, energinga bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė.<br />Gamtininkas. Į viešąją įstaigą „Gerumo ąžuolas“ susibūrę įvairių profesijų žmonės. Jos viceprezidentas, Šakių rajono gyventojas Juozas Dainelis į įvairiomis progomis rengiamas ąžuolų sodinimo šventes sukviečia ir valdžios atstovus, ir šeimas su vaikais. Taip skirtingose vietovėse pasodinta per 20 tūkstančių ąžuolų, švarintos Ūlos, Merkio ir kitų upių pakrantės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Globalus žvilgsnis į žemės ūkį ir tarptautinės biržos įtaka grūdų kainai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/globalus-zvilgsnis-i-zemes-uki-ir-tarptautines-birzos-itaka-grudu-kainai--66468557</link><description><![CDATA[Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas veja darbą, lengvesnių metų jis nesitiki: grūdų kaina tarptautinėse biržose tokia pati kaip 2005 metais.<br /><br />Anykščių rajone Arklio muziejuje vyko šventė „Bėk bėk, Žirgelį“. Tradiciškai, renginio ašimi tapo žirgas ir jo santykis su žmogumi. Apie tradicijas bei žirgą dabartinio gyvenimo ritmo kontekste kalbėjomės su Arklio muziejaus vadovu Mindaugu Karčemarsku.<br /><br />Rokiškio rajone, Laibgaliuose vyko vištų bėgimo varžybos, parodoje pristatytos įvairios naminių paukščių veislės. Pakalbinti organizatoriai ir varžybų laimėtojai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66468557</guid><pubDate>Mon, 09 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66468557/2025_06_09_3116_1_ff1288ac_34a6_494c_af73_e6e1405f4e15.mp3" length="21397139" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas veja darbą, lengvesnių metų jis nesitiki: grūdų kaina tarptautinėse biržose tokia pati kaip 2005 metais.<br /><br />Anykščių rajone Arklio muziejuje vyko šventė „Bėk bėk, Žirgelį“. Tradiciškai, renginio ašimi tapo žirgas ir jo santykis su žmogumi. Apie tradicijas bei žirgą dabartinio gyvenimo ritmo kontekste kalbėjomės su Arklio muziejaus vadovu Mindaugu Karčemarsku.<br /><br />Rokiškio rajone, Laibgaliuose vyko vištų bėgimo varžybos, parodoje pristatytos įvairios naminių paukščių veislės. Pakalbinti organizatoriai ir varžybų laimėtojai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vietoj karvių – taurieji elniai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vietoj-karviu-taurieji-elniai--66416708</link><description><![CDATA[Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos ūkyje turėti. Dabar 6 ha voljeruose ganosi arti šimto tauriųjų elnių ir muflonų. Andrius įsitikinęs, kad tradicinis žemės ūkis keičiasi, nes jau yra ūkininkų, laikančių tūkstančius elnių ar stirnų.<br /><br />VDU žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Viskas tik prasideda“. Jo esmė – skatinamosios stipendijos būsimiems studentams. Anot akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, visa parama studentui per mėnesį gali siekti 1000 eurų. Apie birželio pradžioje pasibaigusio pirmojo etapo rezultatus ir projekto svarbą kalba ir UAB „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė.<br /><br />Gražus bendruomenės ir ūkininko bendradarbiavimo pavyzdys. Kėdainių rajone Ažytėnuose į miestelio kapinaites per Ažytės upelį buvo pastatytas naujas, meniškai apipavidalintas ir gyvenimo ratu pavadintas tiltas. Apie statybas ir naudą visiems pasakoja bendruomenės pirmininkė, dienos centro socialinė pedagogė Daiva Sondienė ir ūkininkas Šarūnas Šiūšė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66416708</guid><pubDate>Fri, 06 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66416708/2025_06_06_3116_1_cdd52827_1a41_40bd_93ca_d6e85f2adeac.mp3" length="21079072" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos ūkyje turėti. Dabar 6 ha voljeruose ganosi arti šimto tauriųjų elnių ir muflonų. Andrius įsitikinęs, kad tradicinis žemės ūkis keičiasi, nes jau yra ūkininkų, laikančių tūkstančius elnių ar stirnų.<br /><br />VDU žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Viskas tik prasideda“. Jo esmė – skatinamosios stipendijos būsimiems studentams. Anot akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, visa parama studentui per mėnesį gali siekti 1000 eurų. Apie birželio pradžioje pasibaigusio pirmojo etapo rezultatus ir projekto svarbą kalba ir UAB „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė.<br /><br />Gražus bendruomenės ir ūkininko bendradarbiavimo pavyzdys. Kėdainių rajone Ažytėnuose į miestelio kapinaites per Ažytės upelį buvo pastatytas naujas, meniškai apipavidalintas ir gyvenimo ratu pavadintas tiltas. Apie statybas ir naudą visiems pasakoja bendruomenės pirmininkė, dienos centro socialinė pedagogė Daiva Sondienė ir ūkininkas Šarūnas Šiūšė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkio vairą perima sūnus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukio-vaira-perima-sunus--66404942</link><description><![CDATA[Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas ūkininkas jau “iškeptas”, o kitas dar mokosi ūkininkavimo. Apie šeimos ūkį, prioritetus ir ryžtą likti kaime kalba ir šeimos ūkio vairą perimantis, agronomijos mokslus baigęs “iškeptas” ūkininkas Mantas.<br /><br />Dryžius ir Tigris- asilas ir žemaitukų veislės arklys gražiai sutaria, būdami voljere, ūkininko Antano Bezaro sodyboje. Šiaulių rajone netoli Kuršėnų įsikūrusio ūkininko biografija ypatinga: gimęs tremtyje, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, ūkininkavo ir politiku gerą dešimtmetį buvo. Ta proga draugai jam ir asilą padovanojo. Kam jam asilas dabar, kaip atrodo žemės ūkis, pasitraukus iš aktyvios politikos?<br /><br />Lenkijos ūkininkų gyvulius irgi puola vilkai. Kaip sako LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas, pernai fiksuota 2000 atvejų. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti, nes vyriausybės politika ne mažinti vilkų populiaciją, o mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66404942</guid><pubDate>Thu, 05 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66404942/2025_06_05_3116_1_f7cc99c4_4901_49b3_a8f9_7df2e678664d.mp3" length="21560979" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas ūkininkas jau “iškeptas”, o kitas dar mokosi ūkininkavimo. Apie šeimos ūkį, prioritetus ir ryžtą likti kaime kalba ir šeimos ūkio vairą perimantis, agronomijos mokslus baigęs “iškeptas” ūkininkas Mantas.<br /><br />Dryžius ir Tigris- asilas ir žemaitukų veislės arklys gražiai sutaria, būdami voljere, ūkininko Antano Bezaro sodyboje. Šiaulių rajone netoli Kuršėnų įsikūrusio ūkininko biografija ypatinga: gimęs tremtyje, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, ūkininkavo ir politiku gerą dešimtmetį buvo. Ta proga draugai jam ir asilą padovanojo. Kam jam asilas dabar, kaip atrodo žemės ūkis, pasitraukus iš aktyvios politikos?<br /><br />Lenkijos ūkininkų gyvulius irgi puola vilkai. Kaip sako LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas, pernai fiksuota 2000 atvejų. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti, nes vyriausybės politika ne mažinti vilkų populiaciją, o mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1348</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos žemdirbiai Europos Parlamente. Kokia vizito nauda?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-zemdirbiai-europos-parlamente-kokia-vizito-nauda--66393644</link><description><![CDATA[Birželio 4-5 dienomis Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai lankosi Europos Parlamente. Jau buvo susitikę su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadove, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomiką ir našumą. Kuo naudingi tokie susitikimai, kokią svarbi žinia šalies žemės ūkiui? Iš Briuselio pasakoja Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Radviliškio rajone Mandeikių kaime gyvenanti Birutė Slažinskienė kartu su vyru užsiima uogų auginimu. Laiko ir dekoratyvinių paukščių: dengtame voljere gerai jaučiasi antys bėgikės, stručiai, povai, fazanai, balandžiai. Kam uogų augintojams išskirtiniai paukščiai?<br /><br />Daugiau kaip 30 metų Levutė ir Vilmantas Navickai turi nedidelę ūkinių – buities prekių parduotuvę Tryškių miestelio centre. Abu save laiko labiau ūkininkais, nei prekybininkai, mat turi ir kelis hektarųs žemės. Kuo ypatinga šeimos parduotuvė, kaip keičiasi prekybos mažuose miesteliuose tradicijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66393644</guid><pubDate>Wed, 04 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66393644/2025_06_04_3116_1_2dd651ee_94fd_436c_b726_4015034ecf79.mp3" length="20964133" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 4-5 dienomis Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai lankosi Europos Parlamente. Jau buvo susitikę su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadove, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomiką ir našumą. Kuo naudingi tokie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 4-5 dienomis Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai lankosi Europos Parlamente. Jau buvo susitikę su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadove, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomiką ir našumą. Kuo naudingi tokie susitikimai, kokią svarbi žinia šalies žemės ūkiui? Iš Briuselio pasakoja Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Radviliškio rajone Mandeikių kaime gyvenanti Birutė Slažinskienė kartu su vyru užsiima uogų auginimu. Laiko ir dekoratyvinių paukščių: dengtame voljere gerai jaučiasi antys bėgikės, stručiai, povai, fazanai, balandžiai. Kam uogų augintojams išskirtiniai paukščiai?<br /><br />Daugiau kaip 30 metų Levutė ir Vilmantas Navickai turi nedidelę ūkinių – buities prekių parduotuvę Tryškių miestelio centre. Abu save laiko labiau ūkininkais, nei prekybininkai, mat turi ir kelis hektarųs žemės. Kuo ypatinga šeimos parduotuvė, kaip keičiasi prekybos mažuose miesteliuose tradicijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslo ištakos - bendruomenėse užgimusios idėjos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/verslo-istakos-bendruomenese-uzgimusios-idejos--66366130</link><description><![CDATA[Apie tai, kaip bendruomeniškumas virsta verslu, pasakoja Pačeriaukštės kaimo ir Bernatonių bendruomenių atstovės. Vilita Vasiliauskienė ir Stasė Jodinskienė atskleidžia, kaip kūrybiškos idėjos bei ryžtas padeda kurti sėkmingą veiklą net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.<br /><br />Panevėžio rajone restauruotas Jansonų šeimos vėjo malūnas saugo praeities istorijas. Stasė Jansonaitė-Miškinienė dalijasi prisiminimais apie statinį, kuris tapo ne tik šeimos, bet ir krašto simboliu.<br /><br />Ramus kelionės vingis palei Šventosios upę, lydimas Gražutės regioninio parko grupės patarėjo Leonas Sadausko pasakojimo. Jo dėka atsiskleidžia ne tik gamtos grožis, bet ir dar ne visiems žinomos Aukštaitijos paslaptys.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66366130</guid><pubDate>Mon, 02 Jun 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66366130/2025_06_02_3116_1_121a54c7_7047_49ce_9bc5_d7e6878a77da.mp3" length="20811996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie tai, kaip bendruomeniškumas virsta verslu, pasakoja Pačeriaukštės kaimo ir Bernatonių bendruomenių atstovės. Vilita Vasiliauskienė ir Stasė Jodinskienė atskleidžia, kaip kūrybiškos idėjos bei ryžtas padeda kurti sėkmingą veiklą net atokiausiuose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie tai, kaip bendruomeniškumas virsta verslu, pasakoja Pačeriaukštės kaimo ir Bernatonių bendruomenių atstovės. Vilita Vasiliauskienė ir Stasė Jodinskienė atskleidžia, kaip kūrybiškos idėjos bei ryžtas padeda kurti sėkmingą veiklą net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.<br /><br />Panevėžio rajone restauruotas Jansonų šeimos vėjo malūnas saugo praeities istorijas. Stasė Jansonaitė-Miškinienė dalijasi prisiminimais apie statinį, kuris tapo ne tik šeimos, bet ir krašto simboliu.<br /><br />Ramus kelionės vingis palei Šventosios upę, lydimas Gražutės regioninio parko grupės patarėjo Leonas Sadausko pasakojimo. Jo dėka atsiskleidžia ne tik gamtos grožis, bet ir dar ne visiems žinomos Aukštaitijos paslaptys.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Milijonines ūkininkų investicijas stabdo biurokratizmas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/milijonines-ukininku-investicijas-stabdo-biurokratizmas--66335726</link><description><![CDATA[Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.<br /><br />Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66335726</guid><pubDate>Fri, 30 May 2025 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66335726/2025_05_30_3116_1_f72981e6_fefd_4f95_85af_fad327091dac.mp3" length="22166184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.<br /><br />Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilkai nepaliauja puotauti ūkininkų valdose: nuostoliai ne tik finansiniai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilkai-nepaliauja-puotauti-ukininku-valdose-nuostoliai-ne-tik-finansiniai--66322975</link><description><![CDATA[Jaunojo ūkininko Laimono Zaveckio planus plėtoti avininkystės ūkį Plungės rajone žlugdo vilkų atakos. Šį sezoną ūkininkas neteko daugiau nei 30 avių, dalis jų buvo ėriukai. Ūkininkas sako, kad trūkta galimybių gauti paramą. Plungės r. sav. atstovė tikina, kad paramai trūksta lėšų, o Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad yra galimybių išspręsti problemą.<br />Žemės ūkio ministerija siūlo dėl šalnų skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Šilutės rajone ūkininkaujantys, Albina ir Romas Undžiai, taip pat patyrė nuostolius dėl šalnų. Vaismedžius, uogas, daržoves auginantys ūkininkai sako, kad labiausiai nukentėjo kriaušių vaismedžiai.<br />Apleistose dirbamose žemėse Italijos Lampedūzos saloje tikimasi atkurti anksčiau derėjusius pasėlius. Būrys savanorių sėja, sodina daržoves, tikėdamiesi, kad šios ne tik pridygs, bet prisidės prie vietinių veislių išsaugojimo, bendruomenės telkimo.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66322975</guid><pubDate>Thu, 29 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66322975/2025_05_29_3116_1_8fff7a39_5b84_4960_9467_5e46e694e239.mp3" length="22192933" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunojo ūkininko Laimono Zaveckio planus plėtoti avininkystės ūkį Plungės rajone žlugdo vilkų atakos. Šį sezoną ūkininkas neteko daugiau nei 30 avių, dalis jų buvo ėriukai. Ūkininkas sako, kad trūkta galimybių gauti paramą. Plungės r. sav. atstovė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunojo ūkininko Laimono Zaveckio planus plėtoti avininkystės ūkį Plungės rajone žlugdo vilkų atakos. Šį sezoną ūkininkas neteko daugiau nei 30 avių, dalis jų buvo ėriukai. Ūkininkas sako, kad trūkta galimybių gauti paramą. Plungės r. sav. atstovė tikina, kad paramai trūksta lėšų, o Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad yra galimybių išspręsti problemą.<br />Žemės ūkio ministerija siūlo dėl šalnų skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Šilutės rajone ūkininkaujantys, Albina ir Romas Undžiai, taip pat patyrė nuostolius dėl šalnų. Vaismedžius, uogas, daržoves auginantys ūkininkai sako, kad labiausiai nukentėjo kriaušių vaismedžiai.<br />Apleistose dirbamose žemėse Italijos Lampedūzos saloje tikimasi atkurti anksčiau derėjusius pasėlius. Būrys savanorių sėja, sodina daržoves, tikėdamiesi, kad šios ne tik pridygs, bet prisidės prie vietinių veislių išsaugojimo, bendruomenės telkimo.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme--66313089</link><description><![CDATA[Gimtoji žemė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66313089</guid><pubDate>Wed, 28 May 2025 13:37:49 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66313089/2025_05_28_3116_1_bbb02ede_4381_4edc_8f01_6b5eb49827f7.mp3" length="22160750" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gimtoji žemė</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gimtoji žemė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šyšos polderyje ūkininkaujama ekstremaliomis sąlygomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sysos-polderyje-ukininkaujama-ekstremaliomis-salygomis--66289457</link><description><![CDATA[Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik su<br />gamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.<br />Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būti<br />vanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,<br />nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.<br /><br />Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant su<br />gamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajone<br />ūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?<br /><br />Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijoje<br />mokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomis<br />sąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66289457</guid><pubDate>Tue, 27 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66289457/2025_05_27_3116_1_3c96cb82_64b6_4750_810f_81f2c9963373.mp3" length="21335281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik su
gamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.
Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik su<br />gamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.<br />Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būti<br />vanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,<br />nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.<br /><br />Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant su<br />gamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajone<br />ūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?<br /><br />Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijoje<br />mokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomis<br />sąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemėje be duonos - saulės elektrinių parkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemeje-be-duonos-saules-elektriniu-parkai--66277959</link><description><![CDATA[Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančių energetikos išteklių projektams remti. Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad bus ieškoma konsensuso.<br /><br />Šis pavasaris ūkininkams pateikė gausybę iššūkių. Ūkininkų Gvozdovič šeimai Vilniaus rajone teko atsėti visą lauką pupų, mat jas nulesė žąsys, o rapsus nukando šalnos. Po dešimtmečio darbo, šeima vis dar tikisi metų, kurie nenustebintų.<br /><br />Nemuno salos ir krantai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar peri, gyvena Mažosios žuvėdros. Apie jas pasakoja Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66277959</guid><pubDate>Mon, 26 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66277959/2025_05_26_3116_1_cb4951bd_c13f_4fd0_abe0_caa28cd5434f.mp3" length="20290383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančių energetikos išteklių projektams remti. Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad bus ieškoma konsensuso.<br /><br />Šis pavasaris ūkininkams pateikė gausybę iššūkių. Ūkininkų Gvozdovič šeimai Vilniaus rajone teko atsėti visą lauką pupų, mat jas nulesė žąsys, o rapsus nukando šalnos. Po dešimtmečio darbo, šeima vis dar tikisi metų, kurie nenustebintų.<br /><br />Nemuno salos ir krantai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar peri, gyvena Mažosios žuvėdros. Apie jas pasakoja Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pertekliniai reikalavimai: kenčia ūkininkai ir vartotojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pertekliniai-reikalavimai-kencia-ukininkai-ir-vartotojai--66225014</link><description><![CDATA[Tik dvi Europos Sąjungos valstybės Lietuva ir Danija yra įsivedusios Nacionalinius<br />reikalavimus augintojams, kurie stipriai apriboja augalų apsaugos priemonių<br />naudojimą. Šiais reikalavimais Lietuva siekia saugoti gruntinius vandenis. Lietuvos<br />daržovių augintojų asociacija teigia, jog nėra įrodymų, kad gruntinio vandens kokybė<br />gerėtų, nes vandens būklė nėra stebima. Ūkininkė Sandra Rimdeikienė sako, kad toks<br />perteklinis ribojimas atsisuka ne tik prieš ūkininkus, bet ir visus Lietuvos žmones.<br />Ūkininkams nepavyksta suvaldyti plintančių pasėlių ligų, puolančių kenkėjų,<br />užauginti daržovių, uogų ar vaisių derliaus. Tad į prekybos lentynas atkeliauja<br />produktai iš kaimyninių šalių, kuriuose augalų apsaugos priemonių naudojama kur<br />kas daugiau.<br /><br />Į Martinaičių ūkį atvykusiųjų akį traukia atkurtas kelių šimtų metų senumo medinis<br />dvaras. Retai kas atkreipia dėmesį į kuklesnį rąstinuką - buvusį kalvio namą. Pastatas<br />ne tik unikalus, bet galintis papasakoti kaimo kalvių gyvenimo ypatumus.<br /><br />Į gimtąjį Šilutės kraštą Agnė Višinskaitė sugrįžo iš Londono atsisakiusi labai<br />perspektyvios karjeros. Vandens, žuvų ir paukščių apsuptyje moteris ėmėsi vadovauti<br />maitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų kompleksui „Mėlynasis karpis“, siekia kurti<br />unikalią patirtį atvykstantiems į pamario kraštą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66225014</guid><pubDate>Fri, 23 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66225014/2025_05_23_3116_1_5f2043a1_35ca_405f_b046_7e3550bba52c.mp3" length="21336535" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tik dvi Europos Sąjungos valstybės Lietuva ir Danija yra įsivedusios Nacionalinius
reikalavimus augintojams, kurie stipriai apriboja augalų apsaugos priemonių
naudojimą. Šiais reikalavimais Lietuva siekia saugoti gruntinius vandenis. Lietuvos
daržovių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tik dvi Europos Sąjungos valstybės Lietuva ir Danija yra įsivedusios Nacionalinius<br />reikalavimus augintojams, kurie stipriai apriboja augalų apsaugos priemonių<br />naudojimą. Šiais reikalavimais Lietuva siekia saugoti gruntinius vandenis. Lietuvos<br />daržovių augintojų asociacija teigia, jog nėra įrodymų, kad gruntinio vandens kokybė<br />gerėtų, nes vandens būklė nėra stebima. Ūkininkė Sandra Rimdeikienė sako, kad toks<br />perteklinis ribojimas atsisuka ne tik prieš ūkininkus, bet ir visus Lietuvos žmones.<br />Ūkininkams nepavyksta suvaldyti plintančių pasėlių ligų, puolančių kenkėjų,<br />užauginti daržovių, uogų ar vaisių derliaus. Tad į prekybos lentynas atkeliauja<br />produktai iš kaimyninių šalių, kuriuose augalų apsaugos priemonių naudojama kur<br />kas daugiau.<br /><br />Į Martinaičių ūkį atvykusiųjų akį traukia atkurtas kelių šimtų metų senumo medinis<br />dvaras. Retai kas atkreipia dėmesį į kuklesnį rąstinuką - buvusį kalvio namą. Pastatas<br />ne tik unikalus, bet galintis papasakoti kaimo kalvių gyvenimo ypatumus.<br /><br />Į gimtąjį Šilutės kraštą Agnė Višinskaitė sugrįžo iš Londono atsisakiusi labai<br />perspektyvios karjeros. Vandens, žuvų ir paukščių apsuptyje moteris ėmėsi vadovauti<br />maitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų kompleksui „Mėlynasis karpis“, siekia kurti<br />unikalią patirtį atvykstantiems į pamario kraštą.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nemuno žemupyje pylimai palikti likimo valiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nemuno-zemupyje-pylimai-palikti-likimo-valiai--66203138</link><description><![CDATA[Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.<br />Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.<br /><br />Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66203138</guid><pubDate>Thu, 22 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66203138/2025_05_22_3116_1_4878357e_30ae_4c0e_b2bb_f5163b165e30.mp3" length="21008019" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.<br />Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.<br /><br />Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkams jų ateitis ne vis tiek – rinkosi į akciją „ES kortų namas“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkams-ju-ateitis-ne-vis-tiek-rinkosi-i-akcija-es-kortu-namas--66188328</link><description><![CDATA[Briuselyje antradienį prie ES Komisijos pastato vyko žemdirbių akcija. Kaip ir kitose ES šalyje, žemdirbių akcija vyko ir Vilniuje. Prie Vilniaus centre esančios EK atstovybės rinkosi ir ūkininkai iš labiausiai nuo Vilniaus nutolusių regionų. Didžiulį nerimą žemdirbių bendruomenei kelia siekis BŽŪP fondą sulieti į vieną nacionalinį fondą. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad tai ūkininkams sukeltų daug sunkumų, o EK atstovybės Vilniuje vadovas Marius Vaščega tikina, kad ūkininkų nerimas nėra pagrįstas, bet suprantamas.<br /><br />Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, keturiose Šakių rajono seniūnijose paskelbta stichinė sausra. Pasak ūkininkų, pastebima, kad lėčiau auga daržovės, uogos, tenka intensyviai laistyti, o tai turės įtakos ir produkcijos kainų augimui.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – apie jaunos šeimos siekį įveiklinti nenaudojamą žemės plotą. Net neragavę pasodino smidrus ir dabar džiaugiasi šiuo sprendimu. Šilutės rajono ūkininkė Jolita Pužienė sako, kad yra siekis smidrus auginti ekologiškai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66188328</guid><pubDate>Wed, 21 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66188328/2025_05_21_3116_1_d7f030fb_c4cd_49af_b1f1_2296c0ff0e33.mp3" length="20614719" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Briuselyje antradienį prie ES Komisijos pastato vyko žemdirbių akcija. Kaip ir kitose ES šalyje, žemdirbių akcija vyko ir Vilniuje. Prie Vilniaus centre esančios EK atstovybės rinkosi ir ūkininkai iš labiausiai nuo Vilniaus nutolusių regionų. Didžiulį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Briuselyje antradienį prie ES Komisijos pastato vyko žemdirbių akcija. Kaip ir kitose ES šalyje, žemdirbių akcija vyko ir Vilniuje. Prie Vilniaus centre esančios EK atstovybės rinkosi ir ūkininkai iš labiausiai nuo Vilniaus nutolusių regionų. Didžiulį nerimą žemdirbių bendruomenei kelia siekis BŽŪP fondą sulieti į vieną nacionalinį fondą. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad tai ūkininkams sukeltų daug sunkumų, o EK atstovybės Vilniuje vadovas Marius Vaščega tikina, kad ūkininkų nerimas nėra pagrįstas, bet suprantamas.<br /><br />Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, keturiose Šakių rajono seniūnijose paskelbta stichinė sausra. Pasak ūkininkų, pastebima, kad lėčiau auga daržovės, uogos, tenka intensyviai laistyti, o tai turės įtakos ir produkcijos kainų augimui.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – apie jaunos šeimos siekį įveiklinti nenaudojamą žemės plotą. Net neragavę pasodino smidrus ir dabar džiaugiasi šiuo sprendimu. Šilutės rajono ūkininkė Jolita Pužienė sako, kad yra siekis smidrus auginti ekologiškai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rabarbarų renesansas virtuvėje: nuo kompoto ir virtuvės šefų kuriamų patiekalų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rabarbaru-renesansas-virtuveje-nuo-kompoto-ir-virtuves-sefu-kuriamu-patiekalu--66164850</link><description><![CDATA[Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66164850</guid><pubDate>Tue, 20 May 2025 04:45:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66164850/2025_05_19_9423460f_3116_f_f36d598e_4258_4f8d_a96c_eb1e12ef9cf2.mp3" length="8285759" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.]]></itunes:summary><itunes:duration>518</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šilutės rajone auginami rabarbarai keliauja į šalies restoranus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/silutes-rajone-auginami-rabarbarai-keliauja-i-salies-restoranus--66164906</link><description><![CDATA[Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.<br />Šakių rajono Kidulių kaimo bibliotekininkė Marija Mikutaitė tikras pavyzdys to, kaip žmogus, atradęs savo pašaukimą, gali nuveikti labai daug. Moteris buria bendruomenę, praėjusiais metais Kidulių bibliotekoje atidaryta ir jaunimo erdvė, kurioje vaikai randa nuoširdų bendravimą. Vyresnio amžiaus žmonės domisi detektyvais ir kaip apsisaugoti nuo sukčių.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ minėsime Pasaulinę bičių dieną. Kaip galime padėti bitėms papasakos Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66164906</guid><pubDate>Tue, 20 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66164906/2025_05_20_3116_1_62d0584e_ca7b_42df_b19e_d0b34405f4cb.mp3" length="21214073" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors neretam rabarbarai dar asocijuojasi su saldžiu kompotu ar dažymu cukruje, pasaulinės tendencijos brėžia visai naujas galimybes rabarbarams. Šilutės rajone su šeima ūkį „Pilnas laukas rabarbarų“ puoselėjanti Edita Norkienė sako vis dar negalinti patikėti, kad užauginti rabarbarai keliauja į geriausius šalies restoranus. Tai stipri motyvacija plėsti ūkį.<br />Šakių rajono Kidulių kaimo bibliotekininkė Marija Mikutaitė tikras pavyzdys to, kaip žmogus, atradęs savo pašaukimą, gali nuveikti labai daug. Moteris buria bendruomenę, praėjusiais metais Kidulių bibliotekoje atidaryta ir jaunimo erdvė, kurioje vaikai randa nuoširdų bendravimą. Vyresnio amžiaus žmonės domisi detektyvais ir kaip apsisaugoti nuo sukčių.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ minėsime Pasaulinę bičių dieną. Kaip galime padėti bitėms papasakos Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų suvažiavime dėmesys neišariamai biurokratijos dirvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-suvaziavime-demesys-neisariamai-biurokratijos-dirvai--66188500</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę Kauno rajone įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime aptartos svarbiausios žemdirbių problemos – mokesčių pakeitimai, žvėrių daroma žala, energetikos projektai bei biurokratijos našta. Diskusijose dalyvavo ir Žemės ūkio ministras, o svarbiausios išvados nugulė į rengiamą rezoliuciją.<br />Buvęs treneris ir sporto pedagogas Paulius Baltrėnas niekada neieškojo greitų rezultatų – tiek sporte, tiek gyvenime tikėjo nuoseklaus darbo galia. Dar dirbdamas mokykloje, jis laisvalaikiu ėmėsi daiginti pomidorų, agurkų ir paprikų daigelius savo sodyboje Panevėžio rajone – iš pradžių smalsumo vedinas, o vėliau – su aiškesne vizija.<br /><br />Verta žinoti. Nors orchidėjos dažnai siejamos su egzotiniais kraštais ir šiltnamiais, gamtos gidas Saulius Pupininkas primena – jų galima išvysti ir Lietuvoje, visai šalia sostinės. Jau birželio mėnesį Vilniaus rajone, Neries regioninio parko teritorijoje, žydėti pradeda keletas natūraliai mūsų krašte augančių orchidėjų rūšių.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66188500</guid><pubDate>Mon, 19 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66188500/2025_05_19_3116_1_4bb6b654_49a9_4a4b_a162_78774a8e7d31.mp3" length="20306266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę Kauno rajone įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime aptartos svarbiausios žemdirbių problemos – mokesčių pakeitimai, žvėrių daroma žala, energetikos projektai bei biurokratijos našta. Diskusijose dalyvavo ir Žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę Kauno rajone įvykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime aptartos svarbiausios žemdirbių problemos – mokesčių pakeitimai, žvėrių daroma žala, energetikos projektai bei biurokratijos našta. Diskusijose dalyvavo ir Žemės ūkio ministras, o svarbiausios išvados nugulė į rengiamą rezoliuciją.<br />Buvęs treneris ir sporto pedagogas Paulius Baltrėnas niekada neieškojo greitų rezultatų – tiek sporte, tiek gyvenime tikėjo nuoseklaus darbo galia. Dar dirbdamas mokykloje, jis laisvalaikiu ėmėsi daiginti pomidorų, agurkų ir paprikų daigelius savo sodyboje Panevėžio rajone – iš pradžių smalsumo vedinas, o vėliau – su aiškesne vizija.<br /><br />Verta žinoti. Nors orchidėjos dažnai siejamos su egzotiniais kraštais ir šiltnamiais, gamtos gidas Saulius Pupininkas primena – jų galima išvysti ir Lietuvoje, visai šalia sostinės. Jau birželio mėnesį Vilniaus rajone, Neries regioninio parko teritorijoje, žydėti pradeda keletas natūraliai mūsų krašte augančių orchidėjų rūšių.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nori laistyti laukus – skaičiuok upės tėkmės greitį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nori-laistyti-laukus-skaiciuok-upes-tekmes-greiti--66114865</link><description><![CDATA[Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.<br /><br />„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66114865</guid><pubDate>Fri, 16 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66114865/2025_05_16_3116_1_044ffb24_989a_4d7c_b4b3_f92ea526e10c.mp3" length="21377077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaraisiais metais sausra dirvose – įprastas reiškinys. Auginantys uogas ar daržoves ūkininkai turi laistyti laukus, kitaip – derliaus nebus. Naudojantys paviršinį vandenį turi išsiimti leidimą. Sunaudojantys daugiau nei 50 kubų per parą, privalo atlikti ir poveikio gamtai vertinimą. Ūkininkas iš Šiaulių rajono Julius Šateika sako, kad tai perteklinis reikalavimas. Jam tenka samdyti įmonę, kuri skaičiuoja net upės tėkmės greitį ir sumokėti už paslaugas tūkstančius eurų.<br /><br />„Paulikų levandų idilė“ – taip pavadintą kaimo turizmo sodybą prieš trejus metus įkūrė Živilė Dyglienė su draugu Stasiu Šilalės rajone Šakėnų kaime. Šiame kaime anksčiau gyveno jos tėtis. Teko iš pagrindų tvarkyti dar praėjusiame šimtmetyje statytą rastinį namą, planuoti kitus trobesius. Dirbami plotai buvo apsodinti, šiltuoju metų laiku čia mėlynuoja levandos, katžolės, juozažolės. Kiekvieną sodybos svečią pasitinka garsūs paukščių ir kitų gyvūnų balsai.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Eglė Makselytė prieš 20 metų iš sostinės persikėlė į nuošalų Kazimieravo kaimą Varėnos rajone. Apleistoje sodyboje, kurioje keletą dešimtmečių niekas negyveno, buvo daug darbo tvarkant šabakštynus. Vis dėlto, reikėjo nepakenkti aplinkai, atverti jos privalumus ir atskleisti gydomąjį poveikį žmogui. Pamažu planuota vasaros stovykla peraugo į pavyzdinę sodybą, pavadintą „Eglės holosodai“, kurioje taikaus sugyvenimo su gamta mokosi kiti žmonės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šalnos įveikia net pažangią šparagų auginimo technologiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/salnos-iveikia-net-pazangia-sparagu-auginimo-technologija--66103826</link><description><![CDATA[Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.<br /><br />Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?<br /><br />Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66103826</guid><pubDate>Thu, 15 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66103826/2025_05_15_3116_1_8d4da256_7e39_4ed3_bb44_7c92365ac575.mp3" length="21090357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieni pirmųjų šalyje prieš 11 metų Molėtų r. Kreiviškių kaimo ūkininkai Lalita ir Simonas Klinavičiai ėmėsi auginti šparagus. Dabar jų plotas siekia 7 hektarus. Taiko įvairias auginimo technologijas: dengia plėvele dalį plotų, net augina mini tuneliuose. Taip ne tik mėnesiu anksčiau negu iš laukų gali pateikti produkciją prekybos tinklams bei restoranams, bet ir apsaugo nuo pavasarinių šalnų. Deja, šiemet stiprios šalnos šparagams pakenkė net po dangomis.<br /><br />Kai tik orų sąlygos leidžia, žiemą minios žmonių suplaukia į Dusetas pasigrožėti gražiais žirgais ir šauniais jų vadeliotojais. Pastaraisiais metais nemažai žiūrovų susirenka stebėti varžybų pagal visus reikalavimus įrengtame Širvintų hipodrome. Tad kodėl sunkios mintys vargina žirginio sporto entuziastą, žymų Lietuvos vadeliotoją, daugkartinį varžybų nugalėtoją varėniškį Stasį Kėrį?<br /><br />Vištų nuoma JAV – populiarėjanti paslauga, suteikianti galimybę kiaušinius rinkti savo namų kieme. Nuomos laikotarpis trunka 5–6 mėnesius, o klientai gali rinktis 2 arba 4 dedančias vištas. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, galima vištas grąžinti arba jas įsigyti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šalnos sužlugdė uogų augintojų viltis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/salnos-suzlugde-uogu-augintoju-viltis--66081560</link><description><![CDATA[Pavasarinės šalnos, o kai kur ir kruša, niokojo uogynus. Kur jų poveikis buvo didžiausias, šiemetinis uogų derlius bus žymiai mažesnis arba visai pražudytas. Išsamiau – Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas ir Alytaus rajono ūkininkė Vaiva Sakalauskienė.<br /><br />Asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, iki gegužės 23 dienos gali kreiptis paramos jiems populiarinti ir realizuoti. Žemės ūkio ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei skyrė 136 500 eurų. Išsamiau apie paramą – Žemės ūkio ministerijos pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Aurika Banienė ir Utenos rajono ūkininkas Mindaugas Kinderis.<br /><br />Kaimo turizmo sodybą lotynišku pavadinimu „Casa de Campo“ jaunasis ūkininkas Paulius Lukošius su šeima įkūrė Šilalės rajone, Pakarčemio kaime. Čia stovi trys įspūdingos palapinės, gyvenamasis namas, vištidė, o darže ekologiškai auginamos daržovės. Baldus gamino pats šeimininkas, o sodybai puošti idėjas rinkosi patys sendaikčių krautuvėlėse, taip pat parsivežė iš darbų Portugalijoje. Anot Pauliaus, svarbu nesustoti ir kaskart atvažiavus ką nors naudingo nuveikti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66081560</guid><pubDate>Wed, 14 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66081560/2025_05_14_3116_1_4c74b36d_04ba_41cd_9405_9830b1ea302b.mp3" length="21525035" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasarinės šalnos, o kai kur ir kruša, niokojo uogynus. Kur jų poveikis buvo didžiausias, šiemetinis uogų derlius bus žymiai mažesnis arba visai pražudytas. Išsamiau – Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasarinės šalnos, o kai kur ir kruša, niokojo uogynus. Kur jų poveikis buvo didžiausias, šiemetinis uogų derlius bus žymiai mažesnis arba visai pražudytas. Išsamiau – Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas ir Alytaus rajono ūkininkė Vaiva Sakalauskienė.<br /><br />Asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvai, gaminantys, perdirbantys ar parduodantys savus kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, iki gegužės 23 dienos gali kreiptis paramos jiems populiarinti ir realizuoti. Žemės ūkio ministerija, siekdama didinti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis, šiai priemonei skyrė 136 500 eurų. Išsamiau apie paramą – Žemės ūkio ministerijos pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Aurika Banienė ir Utenos rajono ūkininkas Mindaugas Kinderis.<br /><br />Kaimo turizmo sodybą lotynišku pavadinimu „Casa de Campo“ jaunasis ūkininkas Paulius Lukošius su šeima įkūrė Šilalės rajone, Pakarčemio kaime. Čia stovi trys įspūdingos palapinės, gyvenamasis namas, vištidė, o darže ekologiškai auginamos daržovės. Baldus gamino pats šeimininkas, o sodybai puošti idėjas rinkosi patys sendaikčių krautuvėlėse, taip pat parsivežė iš darbų Portugalijoje. Anot Pauliaus, svarbu nesustoti ir kaskart atvažiavus ką nors naudingo nuveikti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biodinaminis ūkis prasidėjo nuo filosofijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biodinaminis-ukis-prasidejo-nuo-filosofijos--66068666</link><description><![CDATA[Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir biodinaminio ūkio link. Mišriame ūkyje dabar auginami mėsiniai limuzinų veislės galvijai ir grūdai. Biodinaminių ūkių plėtros galimybes aptaria Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.<br /><br />Per 20 metų Vilniaus rajone, Nemenčinėje, gyvuoja dienos užimtumo centras. Jį lanko asmenys su negalia. Čia 38 nuolatinius lankytojus rūpinamasi užimti įvairiomis naudingomis veiklomis. Išsamiau apie jas – šio centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ivona Urbanovič ir trys jį lankančios moterys.<br /><br />„Gamtininkas“. Miškuose ir laukuose daugėja žvėrių ir paukščių jauniklių, bet dėl pavasarinių šalnų šiemet ne tik gandrų palikuonių gali būti mažiau. Išsamiau – gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66068666</guid><pubDate>Tue, 13 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66068666/2025_05_13_3116_1_4c791f9d_848e_4380_a301_370cfeaa4de7.mp3" length="20280352" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir biodinaminio ūkio link. Mišriame ūkyje dabar auginami mėsiniai limuzinų veislės galvijai ir grūdai. Biodinaminių ūkių plėtros galimybes aptaria Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.<br /><br />Per 20 metų Vilniaus rajone, Nemenčinėje, gyvuoja dienos užimtumo centras. Jį lanko asmenys su negalia. Čia 38 nuolatinius lankytojus rūpinamasi užimti įvairiomis naudingomis veiklomis. Išsamiau apie jas – šio centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ivona Urbanovič ir trys jį lankančios moterys.<br /><br />„Gamtininkas“. Miškuose ir laukuose daugėja žvėrių ir paukščių jauniklių, bet dėl pavasarinių šalnų šiemet ne tik gandrų palikuonių gali būti mažiau. Išsamiau – gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Degučiuose ir vėl gaminamas degutas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/deguciuose-ir-vel-gaminamas-degutas--66049567</link><description><![CDATA[Kada ir kas gali deklaruoti valstybinę žemę? Įpusėjus pasėlių deklaravimui - pateikti reikiamus dokumentus dar nėra vėlu: kokių jų reikia ir į kokias institucijas kreiptis primena Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyr. specialistas Skirmantas Ramoška.<br />Adomaičių šeimos istorija giliai šaknijasi Šilutės rajono žemėje, pasakoja Justė. Jos brolis Eimantas jų prosenelei priklausiusiame sklype, gal įkvėptas ir mamos, įkūrė medelyną. Šis išaugo į verslą, kuriame vos spėjama suktis, bet visus medelyno augalus Eimantas prižiūri pats ir net randa laiko eksperimentas.<br />Verta žinoti. Degučių kaimo, Zarasų rajone pavadinimas, manoma, kilo nuo žodžio degutas. Gal kitados jis ir virtas, bet pastaruoju metu šis amatas buvo pamirštas. Jį gaivinti ėmėsi tautodailininkas Gediminas Kairys. Jis ir pasakoja, kaip iš beržo tošies išgaunama klampi, tamsi masė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66049567</guid><pubDate>Mon, 12 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66049567/2025_05_12_3116_1_2c95974c_9fec_4c77_b3c7_eb429de22427.mp3" length="21147617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kada ir kas gali deklaruoti valstybinę žemę? Įpusėjus pasėlių deklaravimui - pateikti reikiamus dokumentus dar nėra vėlu: kokių jų reikia ir į kokias institucijas kreiptis primena Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kada ir kas gali deklaruoti valstybinę žemę? Įpusėjus pasėlių deklaravimui - pateikti reikiamus dokumentus dar nėra vėlu: kokių jų reikia ir į kokias institucijas kreiptis primena Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyr. specialistas Skirmantas Ramoška.<br />Adomaičių šeimos istorija giliai šaknijasi Šilutės rajono žemėje, pasakoja Justė. Jos brolis Eimantas jų prosenelei priklausiusiame sklype, gal įkvėptas ir mamos, įkūrė medelyną. Šis išaugo į verslą, kuriame vos spėjama suktis, bet visus medelyno augalus Eimantas prižiūri pats ir net randa laiko eksperimentas.<br />Verta žinoti. Degučių kaimo, Zarasų rajone pavadinimas, manoma, kilo nuo žodžio degutas. Gal kitados jis ir virtas, bet pastaruoju metu šis amatas buvo pamirštas. Jį gaivinti ėmėsi tautodailininkas Gediminas Kairys. Jis ir pasakoja, kaip iš beržo tošies išgaunama klampi, tamsi masė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bites lengviau ganyti negu karves</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bites-lengviau-ganyti-negu-karves--66025797</link><description><![CDATA[Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė. Kas privertė darbščius ūkininkus parduoti karves ir kodėl jie, rimtai pradėję bitininkauti, mano, kad bites ganyti lengviau nei karves.<br />Danijoje ir Švedijoje padirbėjęs Dainius Mikalaičiūnas dabar – šeimos 600 ha augalininkystės ūkio šeimininkas gimtinėje, Rokiškio rajone Vaitkūnų kaime. Jaunas vyras įsitikinęs, kad dideli grūdų ūkiai gamtosaugininkų peikiami be reikalo, dažniausia patarimų turi toli nuo realaus gyvenimo kaime esantys valdininkai. Neatsitiktinai dabar padaugėjo atsisakančių ūkininkauti.<br />Ūkininkas Stanislovas Marcinkus – gerai žinomas Jurbarko rajone, o ypatingai Juodaičių krašte, savo gimtinėje. Ir ne dėl to, kad jis šalies artojų varžybų daugkartinis dalyvis ir čempionas, Lietuvai atstovavęs pasaulio ir europos čempionatuose Kenijoje ir Vokietijoje. Stanislovas jau 40 metų Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje eina zakristijono pareigas. Kam to reikia ir kodėl jis tarnystės bažnyčioje išmokė keturis savo vaikus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66025797</guid><pubDate>Fri, 09 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66025797/2025_05_09_3116_1_647bae92_5e1c_44f5_9c13_42db23edfcfe.mp3" length="20506886" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė. Kas privertė darbščius ūkininkus parduoti karves ir kodėl jie, rimtai pradėję bitininkauti, mano, kad bites ganyti lengviau nei karves.<br />Danijoje ir Švedijoje padirbėjęs Dainius Mikalaičiūnas dabar – šeimos 600 ha augalininkystės ūkio šeimininkas gimtinėje, Rokiškio rajone Vaitkūnų kaime. Jaunas vyras įsitikinęs, kad dideli grūdų ūkiai gamtosaugininkų peikiami be reikalo, dažniausia patarimų turi toli nuo realaus gyvenimo kaime esantys valdininkai. Neatsitiktinai dabar padaugėjo atsisakančių ūkininkauti.<br />Ūkininkas Stanislovas Marcinkus – gerai žinomas Jurbarko rajone, o ypatingai Juodaičių krašte, savo gimtinėje. Ir ne dėl to, kad jis šalies artojų varžybų daugkartinis dalyvis ir čempionas, Lietuvai atstovavęs pasaulio ir europos čempionatuose Kenijoje ir Vokietijoje. Stanislovas jau 40 metų Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje eina zakristijono pareigas. Kam to reikia ir kodėl jis tarnystės bažnyčioje išmokė keturis savo vaikus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Taryba tariasi, bet sutarimo nėra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/taryba-tariasi-bet-sutarimo-nera--66025803</link><description><![CDATA[Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.<br />Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?<br />Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66025803</guid><pubDate>Thu, 08 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66025803/2025_05_08_3116_1_02de921b_45eb_4a8f_bdfc_392bf8264cc8.mp3" length="20551608" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.<br />Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?<br />Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kukurūzai tampa pelninga kultūra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kukuruzai-tampa-pelninga-kultura--66025804</link><description><![CDATA[Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.<br />Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.<br />Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/66025804</guid><pubDate>Wed, 07 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/66025804/2025_05_07_3116_1_64e1077c_aaa1_4056_8925_240167a9cf17.mp3" length="20933204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.<br />Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.<br />Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tiesioginei sėjai populiarinti trūksta politikų supratimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tiesioginei-sejai-populiarinti-truksta-politiku-supratimo--65937346</link><description><![CDATA[Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.<br />Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.<br />Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65937346</guid><pubDate>Tue, 06 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65937346/2025_05_06_3116_1_c7e735e4_cdfc_405e_93ad_50574a17d3b4.mp3" length="20961208" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.<br />Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.<br />Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Guoda Burokienė: Ne visur kaimo plėtros iniciatyvų idėja savaime suprantama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/guoda-burokiene-ne-visur-kaimo-pletros-iniciatyvu-ideja-savaime-suprantama--65923694</link><description><![CDATA[Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios organizacijos veikimo jau nejaučia.<br /><br />Paulius Bružas ūkininkauja ir Panevėžio, ir Telšių rajonuose. Augina bulves, laukia braškių derliaus ir dar rūpinasi visus metus veikiančiu medelynu. Pokalbis apie regionų skirtumus, derantį derlių ir įkvėpimą ūkininkauti perimtą iš krikštatėvio dr. Algirdo Amšiejaus.<br /><br />Verta žinoti. Kodėl Nemuno Deltos apylinkės taip mėgstamos vandens paukščių ir kodėl pelkėse taip noriai kūrėsi žmonės? Atsakymus pateikia Nemuno Deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65923694</guid><pubDate>Mon, 05 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65923694/2025_05_05_3116_1_5c1837a0_c654_4852_9de3_3514dd559139.mp3" length="21536737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios organizacijos veikimo jau nejaučia.<br /><br />Paulius Bružas ūkininkauja ir Panevėžio, ir Telšių rajonuose. Augina bulves, laukia braškių derliaus ir dar rūpinasi visus metus veikiančiu medelynu. Pokalbis apie regionų skirtumus, derantį derlių ir įkvėpimą ūkininkauti perimtą iš krikštatėvio dr. Algirdo Amšiejaus.<br /><br />Verta žinoti. Kodėl Nemuno Deltos apylinkės taip mėgstamos vandens paukščių ir kodėl pelkėse taip noriai kūrėsi žmonės? Atsakymus pateikia Nemuno Deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Augintojai ragina miestuose atidaryti daugiau ūkininkų turgelių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/augintojai-ragina-miestuose-atidaryti-daugiau-ukininku-turgeliu--65846402</link><description><![CDATA[Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.<br />Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.<br />Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.<br />Vedėja Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65846402</guid><pubDate>Fri, 02 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65846402/2025_05_02_3116_1_8130c29d_d304_45d7_81c8_bcfc6f81f0ab.mp3" length="21904124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.<br />Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.<br />Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.<br />Vedėja Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1369</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sėkmingai ūkininkauti užliejamose lankose gali tik mišrus ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sekmingai-ukininkauti-uzliejamose-lankose-gali-tik-misrus-ukis--65820670</link><description><![CDATA[Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.<br />Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.<br />Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesinių<br />sąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.<br />Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65820670</guid><pubDate>Thu, 01 May 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65820670/2025_05_01_3116_1_5dba4cbb_ae69_4bc0_bc74_e3a857de071c.mp3" length="21483239" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.<br />Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.<br />Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesinių<br />sąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.<br />Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pasėlių deklaravimas įsibėgėja lėtai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paseliu-deklaravimas-isibegeja-letai--65801429</link><description><![CDATA[Balandžio viduryje prasidėjęs pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas įsibėgėja lėtai. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje per pirmas dvi savaites dokumentus pateikė tik 20 ūkininkų iš 350 deklaravusiųjų pernai. Seniūnijos specialistė Vida Venslovienė mano, kad ūkininkai suskubs įprastai gegužės pabaigoje, kai baigs sėją ir bus aiškūs pasėlių plotai. Tačiau šiemet savaite sutrumpintą deklaracijų teikimo laikotarpį<br />reikėtų pakoreguoti.<br />Alvydas Čižius vaikystės vasaras leisdavo pas senelį kaime ir labai mėgo senelio keptą ruginę duoną. Dabar pats kepa rupią ruginę duoną ir parduoda ją sostinės turguose. Duona tapo tikra jų šeimos maitintoja, mat abu atsisakė samdomų darbų ir ėmėsi nedidelio duonkepių verslo Elektrėnuose.<br />Verslo planas Gamtiniam ūkiui. Ryžtis rinktis gamtinį ūkininkavimą gali tik patys ištvermingiausi. Įkurti ūkį reikės daugiau investicijų, ūkininkauti teks be paramos, teks susidurti su gamtos nenuspėjamumu, susitaikyti, kad dalį derliaus teks atiduoti kenkėjams, o sunkiausia užduotis - rasti pirkėjų. Lietuvoje norinčių mokėti didesnę kainą už daržoves nėra daug.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65801429</guid><pubDate>Wed, 30 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65801429/2025_04_30_3116_1_a7df2f44_7804_4e1c_b44e_b4b914a30c47.mp3" length="20981688" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio viduryje prasidėjęs pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas įsibėgėja lėtai. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje per pirmas dvi savaites dokumentus pateikė tik 20 ūkininkų iš 350 deklaravusiųjų pernai. Seniūnijos specialistė Vida...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio viduryje prasidėjęs pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas įsibėgėja lėtai. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje per pirmas dvi savaites dokumentus pateikė tik 20 ūkininkų iš 350 deklaravusiųjų pernai. Seniūnijos specialistė Vida Venslovienė mano, kad ūkininkai suskubs įprastai gegužės pabaigoje, kai baigs sėją ir bus aiškūs pasėlių plotai. Tačiau šiemet savaite sutrumpintą deklaracijų teikimo laikotarpį<br />reikėtų pakoreguoti.<br />Alvydas Čižius vaikystės vasaras leisdavo pas senelį kaime ir labai mėgo senelio keptą ruginę duoną. Dabar pats kepa rupią ruginę duoną ir parduoda ją sostinės turguose. Duona tapo tikra jų šeimos maitintoja, mat abu atsisakė samdomų darbų ir ėmėsi nedidelio duonkepių verslo Elektrėnuose.<br />Verslo planas Gamtiniam ūkiui. Ryžtis rinktis gamtinį ūkininkavimą gali tik patys ištvermingiausi. Įkurti ūkį reikės daugiau investicijų, ūkininkauti teks be paramos, teks susidurti su gamtos nenuspėjamumu, susitaikyti, kad dalį derliaus teks atiduoti kenkėjams, o sunkiausia užduotis - rasti pirkėjų. Lietuvoje norinčių mokėti didesnę kainą už daržoves nėra daug.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lengvatinė kvitų žemės ūkiui sistema - skurdo spąstai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lengvatine-kvitu-zemes-ukiui-sistema-skurdo-spastai--65788238</link><description><![CDATA[Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.<br />Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.<br />Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.<br />Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.<br />Ved. Kriistina Toleikienė<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65788238</guid><pubDate>Tue, 29 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65788238/2025_04_29_3116_1_5509aac9_aa44_4372_b2ae_3bdb7f6aceae.mp3" length="20852538" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 12 metų numatyta lengvata sodininkams ir daržininkams skubiems, oro ar kitų situacijų nenumatytiems darbams samdyti padienius darbininkus be darbo sutarčių, virto lengvata kone visame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog asociacija siekia atstatyti teisybę, kad kvitų sistema naudotųsi tik sodininkai ir daržininkai, bet nori dar didesnės lengvatos. kad padieniai darbininkai ūkių daržuose ar soduose gali dirbti daugiau dienų, o dabar leidžiama dirbti tik 60 dienų.<br />Žemės ūkio ministerija primena, kad tai lengvata ūkiams, nes už paslaugas teikiančius žmones ūkiai nemoka socialinių įmokų, todėl nukenčia padienius darbus dirbančiųjų interesai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pasisako už šio sistemos peržiūrėjimą, nes dabartinė kvitų sistema veikia kaip skurdo spąstai.<br />Ūkininkė Marijona Lukoševičienė 20 metų ji puoselėjo ekologinį ūkį, bet teko įsiklausyti į ūkio perėmėjo sūnaus norus, kad dirbti reikia ne tik iš idėjos, bet ir ūkininkauti ekonomiškiau. Per 20 metų ekologiškai užaugintoms daržovėms ir rugiams rinkos neatsirado. Dirbančiuosius iš pašaukimo keičia karta, kuri į ūkį žiūri lyg į verslą - turi būti ir ekonominė nauda.<br />Gamta. Lietuvos gamtai labai reikia pievų. Tad Baltijos aplinkos forumas kviečia žemės savininkus, kurie turi sunkiai prieinamų ir nenaudojamų pievų, ar ūkininkus, kurie norėtų atkurti jau suartas pievas, dalyvauti projekte ir atkurti Europos svarbos pievų buveines kartu su gamtosaugininkų pagalba. Gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo projektą pristato Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos specialistas Domas Uogintas.<br />Ved. Kriistina Toleikienė<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunam žmogui įsikurti regione – iššūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunam-zmogui-isikurti-regione-issukis--65774874</link><description><![CDATA[<br />Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.<br /><br />Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.<br /><br />Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65774874</guid><pubDate>Mon, 28 Apr 2025 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65774874/2025_04_28_3116_1_16af8acb_75e6_4bba_b56a_68589d702f4b.mp3" length="20908963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.<br /><br />Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.<br /><br />Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse.]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimo-nariai-siulo-naikinti-zemes-ukio-rumu-istatyma--65719277</link><description><![CDATA[Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.<br /><br />Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65719277</guid><pubDate>Fri, 25 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65719277/2025_04_25_3116_1_e6b06920_f7f8_4d3a_be9a_33d23ae5c2ae.mp3" length="21414693" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.<br /><br />Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Elektroninė daigų parduotuvė – sėkmingas ūkininko sumanymas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/elektronine-daigu-parduotuve-sekmingas-ukininko-sumanymas--65710754</link><description><![CDATA[Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.<br /><br />Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65710754</guid><pubDate>Thu, 24 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65710754/2025_04_24_3116_1_cda1f5b4_b78b_4335_b868_c4da886d0d69.mp3" length="21846863" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.<br /><br />Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1366</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eurokomisaras: žemės ūkis – ne aplinkosaugos problemų priežastis, o sprendimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/eurokomisaras-zemes-ukis-ne-aplinkosaugos-problemu-priezastis-o-sprendimas--65675266</link><description><![CDATA[Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.<br />Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65675266</guid><pubDate>Wed, 23 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65675266/2025_04_23_3116_1_37e73a35_3a2d_4967_a83f_11e0f3ccd066.mp3" length="20982524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.<br />Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daržininkystės ūkio proveržis: nuo darbo su arkliu iki roboto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darzininkystes-ukio-proverzis-nuo-darbo-su-arkliu-iki-roboto--65660371</link><description><![CDATA[Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.<br />10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65660371</guid><pubDate>Tue, 22 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65660371/2025_04_22_3116_1_4b055ccf_fd3d_4022_8675_95c799fbf9d5.mp3" length="21363702" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.<br />10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.<br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Savas kraštas – savos tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/savas-krastas-savos-tradicijos--65650528</link><description><![CDATA[Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.<br /><br />Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras Raimundas Stanionis ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.<br /><br />Apie atsinaujinančias, naujam gyvenimui keliamas atokesniuose regionuose esančias, kiek pamirštas vietas. Šį kartą - apie Švenčionėlių geležinkelio stotį ir ten neseniai duris atvėrusią kavinę. Kas ten buvę anksčiau ir ko tikimasi dabar - prisimena vietos gyventoja Teresė Tumalovičiūtė-Giles bei dalinasi kavinės savininkas Nerijus Budraitis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65650528</guid><pubDate>Mon, 21 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65650528/2025_04_21_3116_1_c57e8b15_b827_4bf8_b711_833dacf03d71.mp3" length="22175797" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.

Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.<br /><br />Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras Raimundas Stanionis ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.<br /><br />Apie atsinaujinančias, naujam gyvenimui keliamas atokesniuose regionuose esančias, kiek pamirštas vietas. Šį kartą - apie Švenčionėlių geležinkelio stotį ir ten neseniai duris atvėrusią kavinę. Kas ten buvę anksčiau ir ko tikimasi dabar - prisimena vietos gyventoja Teresė Tumalovičiūtė-Giles bei dalinasi kavinės savininkas Nerijus Budraitis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šviežios braškės Gaurėje – nuo pavasario iki rudens</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sviezios-braskes-gaureje-nuo-pavasario-iki-rudens--65642620</link><description><![CDATA[Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.<br /><br />Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.<br /><br />Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642620</guid><pubDate>Fri, 18 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642620/2025_04_18_3116_1_f15e05b1_3e3a_447d_94de_b1c2cfe5b380.mp3" length="21594834" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.<br /><br />Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.<br /><br />Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1350</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geras šeimininkas investuoja ne į kaliošus, o į gyvulio gerovę.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/geras-seimininkas-investuoja-ne-i-kaliosus-o-i-gyvulio-gerove--65602400</link><description><![CDATA[Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.<br /><br />Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.<br /><br />Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65602400</guid><pubDate>Thu, 17 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65602400/2025_04_17_3116_1_2c2faa6b_7940_4495_9769_55e6b5be392d.mp3" length="20848359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.<br /><br />Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.<br /><br />Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeštos kartos ūkininkas protėvių žemėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sestos-kartos-ukininkas-proteviu-zemeje--65642621</link><description><![CDATA[Jaunasis Klaipėdos rajono Peskojų kaimo ūkininkas Algirdas Skroblys didžiuojasi, kad ūkininkauja žemėse, kurias iki jo arė, gyvulius ganė penkių giminės kartų žemdirbiai. Jaunas žmogus ūkininkauja nuo 18 metų, baigė Veterinarijos akademiją, dabar vienas prižiūri 165 galvijus. Jie daugiausia mišrūnai, bet yra ir dalis grynaveislių limuzinų. Ateityje žada auginti tik limuzinų veislės galvijus. Ūkininkui apmaudu, kad dėl galvijų supirkimo kainų skirtumo tenka užaugintus parduoti lenkams, o kokybiška mėsa nepatenka ant lietuvių stalo.<br /><br />Esame visokių, net egzotiškų uogų ragavę ir Lietuvoje bandome auginti. Tačiau apie mūsų krašte auginamus ir derančius amelankius dar mažai kas girdėję ar jų uogų ragavę. Tuo tarpu Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas pats juos augina, populiarina, net vadinamas amelankių ambasadoriumi. Tad kuo ypatingos šios uogos, ar sunku jas užauginti?<br /><br />Senojoje Varėnoje pirčių gamybą įmonėje „Edjusta“ prieš 15 metų organizavo buvę bendramoksliai, o dabar bendrasavininkiai Edvinas Zelionka ir Justas Sinkevičius. Dviese pradėjo, o dabar pirtis, kubilus ir kitą produkciją gamina 35 darbuotojai. Ir apie plėtrą galvoja. Jos labai įvairios, – pagal pirčių mėgėjų poreikius. Ir jų dizainas skiriasi. Dėl kokybės ir kainos labai pirtis pamėgo užsieniečiai. Dabar net 90 procentų pirčių parduoda į Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją, net Japoniją ir kitas šalis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65642621</guid><pubDate>Wed, 16 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65642621/2025_04_16_3116_1_8e154550_260a_4c65_b6bc_8c3f57e1b4d4.mp3" length="22164930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis Klaipėdos rajono Peskojų kaimo ūkininkas Algirdas Skroblys didžiuojasi, kad ūkininkauja žemėse, kurias iki jo arė, gyvulius ganė penkių giminės kartų žemdirbiai. Jaunas žmogus ūkininkauja nuo 18 metų, baigė Veterinarijos akademiją, dabar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis Klaipėdos rajono Peskojų kaimo ūkininkas Algirdas Skroblys didžiuojasi, kad ūkininkauja žemėse, kurias iki jo arė, gyvulius ganė penkių giminės kartų žemdirbiai. Jaunas žmogus ūkininkauja nuo 18 metų, baigė Veterinarijos akademiją, dabar vienas prižiūri 165 galvijus. Jie daugiausia mišrūnai, bet yra ir dalis grynaveislių limuzinų. Ateityje žada auginti tik limuzinų veislės galvijus. Ūkininkui apmaudu, kad dėl galvijų supirkimo kainų skirtumo tenka užaugintus parduoti lenkams, o kokybiška mėsa nepatenka ant lietuvių stalo.<br /><br />Esame visokių, net egzotiškų uogų ragavę ir Lietuvoje bandome auginti. Tačiau apie mūsų krašte auginamus ir derančius amelankius dar mažai kas girdėję ar jų uogų ragavę. Tuo tarpu Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas pats juos augina, populiarina, net vadinamas amelankių ambasadoriumi. Tad kuo ypatingos šios uogos, ar sunku jas užauginti?<br /><br />Senojoje Varėnoje pirčių gamybą įmonėje „Edjusta“ prieš 15 metų organizavo buvę bendramoksliai, o dabar bendrasavininkiai Edvinas Zelionka ir Justas Sinkevičius. Dviese pradėjo, o dabar pirtis, kubilus ir kitą produkciją gamina 35 darbuotojai. Ir apie plėtrą galvoja. Jos labai įvairios, – pagal pirčių mėgėjų poreikius. Ir jų dizainas skiriasi. Dėl kokybės ir kainos labai pirtis pamėgo užsieniečiai. Dabar net 90 procentų pirčių parduoda į Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją, net Japoniją ir kitas šalis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sunkios žemdirbių mintys ruošiantis sėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sunkios-zemdirbiu-mintys-ruosiantis-sejai--65578180</link><description><![CDATA[Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.<br /><br />Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.<br /><br />Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65578180</guid><pubDate>Tue, 15 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65578180/2025_04_15_3116_1_47df12c7_7b30_4f43_934d_5f5a34cc06df.mp3" length="21549694" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.<br /><br />Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.<br /><br />Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio pašonėje – Žemdirbio muziejus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-pasoneje-zemdirbio-muziejus--65563197</link><description><![CDATA[Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.<br /><br />Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.<br /><br />Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65563197</guid><pubDate>Mon, 14 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65563197/2025_04_14_3116_1_eab75583_089d_46cd_a7dd_30fb5f55d6d6.mp3" length="20371467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.

Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.<br /><br />Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.<br /><br />Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neįprastas žemdirbių suvažiavimas Žemės ūkio akademijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neiprastas-zemdirbiu-suvaziavimas-zemes-ukio-akademijoje--65540977</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.<br />Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.<br />Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65540977</guid><pubDate>Fri, 11 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65540977/2025_04_11_3116_1_8d518e90_2866_4823_9d4c_c152dd94722b.mp3" length="21061936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.<br />Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.<br />Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar tikrai grūdų auginimas kenkia aplinkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-grudu-auginimas-kenkia-aplinkai--65512218</link><description><![CDATA[Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.<br />Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.<br />Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65512218</guid><pubDate>Thu, 10 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65512218/2025_04_10_3116_1_f2182751_b0c1_42fe_8ebc_b1e6216b17e2.mp3" length="20487242" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.<br />Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.<br />Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įgyvendinta milijono verta svajonė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/igyvendinta-milijono-verta-svajone--65450455</link><description><![CDATA[Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.<br />Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.<br />Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65450455</guid><pubDate>Wed, 09 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65450455/2025_04_09_3116_1_c9f97268_28fe_43ff_beeb_e33afdde9c8f.mp3" length="20719627" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.<br />Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.<br />Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko patirtis: išliks tik didieji pieno ūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-patirtis-isliks-tik-didieji-pieno-ukiai--65443239</link><description><![CDATA[Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.<br />Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.<br />Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65443239</guid><pubDate>Tue, 08 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65443239/2025_04_08_3116_1_c03d719b_feab_4795_9873_b64408e8bea6.mp3" length="20984613" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.<br />Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.<br />Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Netolima perspektyva – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/netolima-perspektyva-atsinaujinanciu-istekliu-energijos-bendrijos--65391080</link><description><![CDATA[Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.<br /><br />Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.<br /><br />Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65391080</guid><pubDate>Mon, 07 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65391080/2025_04_07_3116_1_bbc55196_6007_4077_838c_a475d6891dc5.mp3" length="20296652" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.

Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.<br /><br />Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.<br /><br />Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiniame ūkyje – vištos ne kiaušiniams dėti, bet įdirbti žemę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiniame-ukyje-vistos-ne-kiausiniams-deti-bet-idirbti-zeme--65345292</link><description><![CDATA[Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.<br />Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.<br />„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65345292</guid><pubDate>Fri, 04 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65345292/2025_04_04_3116_1_39b84a29_e4a4_4dfc_8c82_5576a7305d69.mp3" length="20791934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.<br />Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.<br />„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nepanaudotas lėšas ministerija skaičiuoja milijonais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nepanaudotas-lesas-ministerija-skaiciuoja-milijonais--65331976</link><description><![CDATA[Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkų<br />šalyje yra daug.<br />Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.<br />Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektare<br />užrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.<br />Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65331976</guid><pubDate>Thu, 03 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65331976/2025_04_03_3116_1_c7629aae_0e13_4607_81ca_1e6d3d8619dd.mp3" length="20252767" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkų<br />šalyje yra daug.<br />Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.<br />Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektare<br />užrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.<br />Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šlapynėse skęsta ūkininkų gyvuliai, technika ir gauta parama investicijoms Žemės ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/slapynese-skesta-ukininku-gyvuliai-technika-ir-gauta-parama-investicijoms-zemes-ukis--65331995</link><description><![CDATA[Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas, biomasės išvežimas kelia didelę riziką darbus vykdantiems ūkininkams. Skęsta technika, o pelkėse ganomi gyvuliai dingsta. Ūkininkai prašo atsižvelgti į klimato kaitos sukeltus pokyčius gamtoje ir peržiūrėti reikalavimus. Nesutvarkę šlapynių  ūkininkai rizikuoja netekti ne tik išmokų, bet ir gautos paramos į investicinius projektus, tai veda juos prie žlugimo. Apie tai kalba ūkininkas iš Rietavo Jonas Kuzminskas. <br /><br />Ministras I. Hofmanas sakė, kad didžiausias pasiekimas, jog per 100 dienų jis naujų problemų nesukūrė. Aktualiausi klausimai - tai įsisenėjusios problemos, kurios skęsta biurokratijoje. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad Žemės ūkio ministerijos pristatyta strategija kelia abejonių dėl numatytų investicijų, kurių didžioji dalis atiteks grūdininkams ir jų perdirbėjams. Ūkininkų organizacija pasisako, kad labiau būtų remiami šeimos ūkiai ir maži perdirbėjai. <br /><br />Verslo rubrikoje  - amatininkystė. Ūkininkė Alė Vansienė iš Biliūnų kaimo, Panevėžio rajone, derina ūkininkavimą ir amatininkystę. Žiemą, kai ūkio laukuose darbai sustoja, ji pina pintines. Jos neįprastų formų ir atpažįstamos iš įdomių rankenų. Kita amatininkė iš Marijampolės savivaldybės Neringa Sondorienė sako, kad molinių indų gamyba - tai nedidelis šeimos verslas. Didžiausias proveržis įvyko pandemijos metu. Jai pavyko išgauti ypatingos žalios spalvos glazūrą ir indai tapo išskirtiniai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65331995</guid><pubDate>Wed, 02 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65331995/2025_04_02_3116_1_3df78edd_ca90_43a2_8eda_5d579dd920a1.mp3" length="21455653" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas, biomasės išvežimas kelia didelę riziką darbus vykdantiems ūkininkams. Skęsta technika, o pelkėse ganomi gyvuliai dingsta. Ūkininkai prašo atsižvelgti į klimato kaitos sukeltus pokyčius gamtoje ir peržiūrėti reikalavimus. Nesutvarkę šlapynių  ūkininkai rizikuoja netekti ne tik išmokų, bet ir gautos paramos į investicinius projektus, tai veda juos prie žlugimo. Apie tai kalba ūkininkas iš Rietavo Jonas Kuzminskas. <br /><br />Ministras I. Hofmanas sakė, kad didžiausias pasiekimas, jog per 100 dienų jis naujų problemų nesukūrė. Aktualiausi klausimai - tai įsisenėjusios problemos, kurios skęsta biurokratijoje. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad Žemės ūkio ministerijos pristatyta strategija kelia abejonių dėl numatytų investicijų, kurių didžioji dalis atiteks grūdininkams ir jų perdirbėjams. Ūkininkų organizacija pasisako, kad labiau būtų remiami šeimos ūkiai ir maži perdirbėjai. <br /><br />Verslo rubrikoje  - amatininkystė. Ūkininkė Alė Vansienė iš Biliūnų kaimo, Panevėžio rajone, derina ūkininkavimą ir amatininkystę. Žiemą, kai ūkio laukuose darbai sustoja, ji pina pintines. Jos neįprastų formų ir atpažįstamos iš įdomių rankenų. Kita amatininkė iš Marijampolės savivaldybės Neringa Sondorienė sako, kad molinių indų gamyba - tai nedidelis šeimos verslas. Didžiausias proveržis įvyko pandemijos metu. Jai pavyko išgauti ypatingos žalios spalvos glazūrą ir indai tapo išskirtiniai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Privatizavus valstybinę veislininkytės įmonę – puokštė iššūkių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/privatizavus-valstybine-veislininkytes-imone-puokste-issukiu--65331996</link><description><![CDATA[AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės veikla bus sužlugdyta. Įmonę įsigiję ūkininkai Alma ir Tomas Kazlauskai iš Šilutės rajono, atvirkščiai, turi planų tęsti veiklą, bet tokių iššūkių nesitikėjo. Privatizacijos metu numatytą nuomoti žemę veislininkystės veiklai užtikrinti, valstybė užsimojo perleisti kitiems investuotojams. Įmonė negali vykdyti ir svarbiausios veiklos – bulių-reproduktorių vertinimo pagal palikuonių ir penėjimosi bei mėsines savybes. Veikla stringa dėl Europoje kilusių galvijų infekcinių ligų.<br />Pociūnėlių miestelio (Radviliškio r.) gyventoja Sigita Malinauskienė sako, kad burokėlis nepelnytai nuvertinta daržovė, tad jo reabilitacijai įkūrė Burokėlių rojų. Idėja kilo, kai užaugintų burokėlių nebuvo kur dėti. Kaimo moterys ėmė kurti įvairius produktus, kuriuose būtinai turėjo būti naudojamas burokėlis. Itin populiarios sausos burokėlių sriubos, arbatos, sirupai, skanumynai.<br />Į Pagėgių savivaldybę jau grįžo Bitėnų gandrų kolonija. Čia paukščiai gyvena vienas greta kito, lizdus susukę pušų viršūnėse. Apie tai, kaip ir kada gandrai ėmė kurtis Bitėnuose, pasakoja iš šio kaimo kilusi Lina Krūminienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65331996</guid><pubDate>Tue, 01 Apr 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65331996/2025_04_01_3116_1_4de52e8d_6dc2_441d_9fcb_c688e8a850ad.mp3" length="21544679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės veikla bus sužlugdyta. Įmonę įsigiję ūkininkai Alma ir Tomas Kazlauskai iš Šilutės rajono, atvirkščiai, turi planų tęsti veiklą, bet tokių iššūkių nesitikėjo. Privatizacijos metu numatytą nuomoti žemę veislininkystės veiklai užtikrinti, valstybė užsimojo perleisti kitiems investuotojams. Įmonė negali vykdyti ir svarbiausios veiklos – bulių-reproduktorių vertinimo pagal palikuonių ir penėjimosi bei mėsines savybes. Veikla stringa dėl Europoje kilusių galvijų infekcinių ligų.<br />Pociūnėlių miestelio (Radviliškio r.) gyventoja Sigita Malinauskienė sako, kad burokėlis nepelnytai nuvertinta daržovė, tad jo reabilitacijai įkūrė Burokėlių rojų. Idėja kilo, kai užaugintų burokėlių nebuvo kur dėti. Kaimo moterys ėmė kurti įvairius produktus, kuriuose būtinai turėjo būti naudojamas burokėlis. Itin populiarios sausos burokėlių sriubos, arbatos, sirupai, skanumynai.<br />Į Pagėgių savivaldybę jau grįžo Bitėnų gandrų kolonija. Čia paukščiai gyvena vienas greta kito, lizdus susukę pušų viršūnėse. Apie tai, kaip ir kada gandrai ėmė kurtis Bitėnuose, pasakoja iš šio kaimo kilusi Lina Krūminienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parodoje „Ką pasėsi 2025“ – tradicijų ir naujų technologijų akistata</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parodoje-ka-pasesi-2025-tradiciju-ir-nauju-technologiju-akistata--65245899</link><description><![CDATA[<br />Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.<br /><br />Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.<br /><br />Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65245899</guid><pubDate>Mon, 31 Mar 2025 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65245899/2025_03_31_3116_1_23f6f208_950f_4198_9423_cba665e4ce71.mp3" length="21346984" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.<br /><br />Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.<br /><br />Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1335</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas jautieną perka, o limuzinus augina veislei</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-jautiena-perka-o-limuzinus-augina-veislei--65212191</link><description><![CDATA[Lazdijų rajone ūkininkaujantis Nerijus Sukackas augina avis ir mėsinius galvijus. Jie – kilmingi ir limuzinų veislės, ūkininkas juos parduoda veislei. Ūkininko fermoje įdiegta ir išmani bandos reprodukcijos stebėjimo ir valdymo sistema, leidžianti valdyti sėklinimo procesus.<br /><br />Seimas supaprastino pluoštinių kanapių produktų importą. Sudarytos palankesnės sąlygos iš kitų Europos Sąjungos valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas pokyčius vertina teigiamai.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ – Loretos Malyginienės istorija. Persikelti iš miesto į kaimą paskatino vaikų liga. Gydytojai pasakė, kad palengvinti ligos simptomus gali padėti kumelės ar ožkų pienas, tad nuspręsta keisti gyvenimo būdą ir įkurti ūkį „Ožka malė“. Dabar Loreta ne tik veda edukacijas, bet ir gamina ožkų pieno sūrius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65212191</guid><pubDate>Fri, 28 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65212191/2025_03_28_3116_1_00727a23_6b33_41eb_b1df_c6a49a2231d3.mp3" length="21687203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lazdijų rajone ūkininkaujantis Nerijus Sukackas augina avis ir mėsinius galvijus. Jie – kilmingi ir limuzinų veislės, ūkininkas juos parduoda veislei. Ūkininko fermoje įdiegta ir išmani bandos reprodukcijos stebėjimo ir valdymo sistema, leidžianti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lazdijų rajone ūkininkaujantis Nerijus Sukackas augina avis ir mėsinius galvijus. Jie – kilmingi ir limuzinų veislės, ūkininkas juos parduoda veislei. Ūkininko fermoje įdiegta ir išmani bandos reprodukcijos stebėjimo ir valdymo sistema, leidžianti valdyti sėklinimo procesus.<br /><br />Seimas supaprastino pluoštinių kanapių produktų importą. Sudarytos palankesnės sąlygos iš kitų Europos Sąjungos valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas pokyčius vertina teigiamai.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ – Loretos Malyginienės istorija. Persikelti iš miesto į kaimą paskatino vaikų liga. Gydytojai pasakė, kad palengvinti ligos simptomus gali padėti kumelės ar ožkų pienas, tad nuspręsta keisti gyvenimo būdą ir įkurti ūkį „Ožka malė“. Dabar Loreta ne tik veda edukacijas, bet ir gamina ožkų pieno sūrius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų naudai pakeista nuostolių kompensavimo tvarka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-naudai-pakeista-nuostoliu-kompensavimo-tvarka--65163060</link><description><![CDATA[Dažnam avių augintojui kyla rūpesčių dėl vilkų daromos žalos. Štai Lazdijų rajone avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas sako, kad net ir apsisaugojimo priemonės yra įveikiamos probleminiams vilkams. Nepaisant to, ūkininkas nenuleidžia rankų ir ketina toliau auginti ir saugoti savo avis. Apie naują nuostolių nustatymo metodiką dėl vilkų daromos žalos kalbės vieno Žemės ūkio ministerijos skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.<br /><br />Šiandien VDU ŽŪA prasidės tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Po kelerių metų pertraukos į parodą kaip dalyvis sugrįžta ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Ūkininkų bendruomenė nustebins savo sumanymu pristatyti LŪS narių puoselėjamus 18 senovinių, bet vis dar dirbančių ir pačių ūkininkų rankomis sukonstruotų traktorių.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ – mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atsparių klimato kaitai, tačiau neišvaizdžių bulvių pirkėjai nesirenka, tad ūkininkai – neaugina. Baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65163060</guid><pubDate>Thu, 27 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65163060/2025_03_27_3116_1_57dae35d_b815_40fa_abb6_3a37f1884543.mp3" length="21478223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dažnam avių augintojui kyla rūpesčių dėl vilkų daromos žalos. Štai Lazdijų rajone avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas sako, kad net ir apsisaugojimo priemonės yra įveikiamos probleminiams vilkams. Nepaisant to, ūkininkas nenuleidžia rankų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dažnam avių augintojui kyla rūpesčių dėl vilkų daromos žalos. Štai Lazdijų rajone avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas sako, kad net ir apsisaugojimo priemonės yra įveikiamos probleminiams vilkams. Nepaisant to, ūkininkas nenuleidžia rankų ir ketina toliau auginti ir saugoti savo avis. Apie naują nuostolių nustatymo metodiką dėl vilkų daromos žalos kalbės vieno Žemės ūkio ministerijos skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.<br /><br />Šiandien VDU ŽŪA prasidės tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Po kelerių metų pertraukos į parodą kaip dalyvis sugrįžta ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Ūkininkų bendruomenė nustebins savo sumanymu pristatyti LŪS narių puoselėjamus 18 senovinių, bet vis dar dirbančių ir pačių ūkininkų rankomis sukonstruotų traktorių.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ – mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atsparių klimato kaitai, tačiau neišvaizdžių bulvių pirkėjai nesirenka, tad ūkininkai – neaugina. Baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apsirūpinimas natūraliu lietuvišku maistu kol kas dar siekiamybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apsirupinimas-naturaliu-lietuvisku-maistu-kol-kas-dar-siekiamybe--65125947</link><description><![CDATA[Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.<br /><br />Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65125947</guid><pubDate>Wed, 26 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65125947/2025_03_26_3116_1_513fbf7a_27c8_45c9_b660_c2c5e93d1b83.mp3" length="21222850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.<br /><br />Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/plintancios-gyvunu-ligos-keicia-edukaciniu-ukiu-planus--65104135</link><description><![CDATA[Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus<br />Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą stabdo, o kiti, laikydamiesi griežčiausių reikalavimų, veiklą tęsia. Patirtimi dalinsis ūkininkai: Eglė Jurkšienė ir Linas Indriliūnas. Valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas atkreips dėmesį, ką svarbu žinoti vedantiems edukacijas.<br />Ūkininkei Aušrai Ratkevičienei pieno ūkį Biržų rajone plėtoti padeda visa šeima. Ir nors dukra Deimantė Jasevičienė pasirinko savo profesinį kelią, niekuomet neatsisako padėti tėvams ūkyje realizuoti pagamintus pieno produktus. Pieno produktais Deimantė prekiavo ir Kaziuko mugėje.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ dėmesys gandrams, nes šiandien, kovo 25 dieną, minima Gandrų diena. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrai nesilaiko kalendoriaus grafiko, parskrenda tada, kai tam būna tinkamos oro sąlygos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65104135</guid><pubDate>Tue, 25 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65104135/2025_03_25_3116_1_b745b4be_839f_496c_b8bb_30e7ee8bf2fe.mp3" length="21456071" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus
Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus<br />Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą stabdo, o kiti, laikydamiesi griežčiausių reikalavimų, veiklą tęsia. Patirtimi dalinsis ūkininkai: Eglė Jurkšienė ir Linas Indriliūnas. Valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas atkreips dėmesį, ką svarbu žinoti vedantiems edukacijas.<br />Ūkininkei Aušrai Ratkevičienei pieno ūkį Biržų rajone plėtoti padeda visa šeima. Ir nors dukra Deimantė Jasevičienė pasirinko savo profesinį kelią, niekuomet neatsisako padėti tėvams ūkyje realizuoti pagamintus pieno produktus. Pieno produktais Deimantė prekiavo ir Kaziuko mugėje.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ dėmesys gandrams, nes šiandien, kovo 25 dieną, minima Gandrų diena. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrai nesilaiko kalendoriaus grafiko, parskrenda tada, kai tam būna tinkamos oro sąlygos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ant-prekystalio-svieziai-kastos-morkos--65064845</link><description><![CDATA[Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.<br /><br />Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.<br /><br />Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65064845</guid><pubDate>Mon, 24 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65064845/2025_03_24_3116_1_e04ce145_4561_45ab_ae67_7e50f5206dc5.mp3" length="20289547" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.

Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.<br /><br />Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.<br /><br />Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jauni žmonės įrodė skeptikams, kad jais vertėjo pasitikėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jauni-zmones-irode-skeptikams-kad-jais-vertejo-pasitiketi--65047535</link><description><![CDATA[Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.<br /><br />Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.<br /><br />Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65047535</guid><pubDate>Fri, 21 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65047535/2025_03_21_3116_1_f354e26e_6ff3_43e6_9084_c06704f9140c.mp3" length="21682605" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.<br /><br />Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.<br /><br />Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiniams produktams Lietuvoje nėra rinkos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiniams-produktams-lietuvoje-nera-rinkos--65047536</link><description><![CDATA[Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.<br /><br />Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.<br /><br />Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/65047536</guid><pubDate>Thu, 20 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/65047536/2025_03_20_3116_1_9e795a47_1004_4644_97de_b3458428a0ef.mp3" length="21516257" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.<br /><br />Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.<br /><br />Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1345</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavojingos-ligos-graso-didziuliais-nuostoliais-gyvuliu-augintojams--64968494</link><description><![CDATA[Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams<br /><br />Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.<br /><br />Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.<br /><br />Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64968494</guid><pubDate>Wed, 19 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64968494/2025_03_19_3116_1_b4356896_163b_4f56_b798_260d98530a0a.mp3" length="21746971" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams

Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams<br /><br />Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.<br /><br />Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.<br /><br />Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1360</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinio pieno ūkio šeimininkai nelinkę pasiduoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinio-pieno-ukio-seimininkai-nelinke-pasiduoti--64968495</link><description><![CDATA[Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.<br /><br />Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.<br /><br />Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64968495</guid><pubDate>Tue, 18 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64968495/2025_03_18_3116_1_d31cc268_f966_47c1_90f1_e0597983112c.mp3" length="21685949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.<br /><br />Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.<br /><br />Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkų organizacijos stokoja dialogo, kuriant naują Regionų ministeriją: turi savų idėjų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininku-organizacijos-stokoja-dialogo-kuriant-nauja-regionu-ministerija-turi-savu-ideju--64968496</link><description><![CDATA[Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.<br /><br />Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.<br /><br />Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64968496</guid><pubDate>Mon, 17 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64968496/2025_03_17_3116_1_d5296672_a1be_4cc9_ae85_b30951e54c42.mp3" length="20853374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.<br /><br />Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.<br /><br />Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Miestiečių nuotykis kaime arba kaip baigėsi sodybos poilsiui paieška</title><link>https://www.spreaker.com/episode/miestieciu-nuotykis-kaime-arba-kaip-baigesi-sodybos-poilsiui-paieska--64897667</link><description><![CDATA[Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.<br />Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64897667</guid><pubDate>Fri, 14 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64897667/2025_03_14_3116_1_74ac9a71_8585_44c4_abe2_0facab5690d0.mp3" length="21400483" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.<br />Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvulininkystės išlikimo sąlyga – produkcija tiesiai vartotojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvulininkystes-islikimo-salyga-produkcija-tiesiai-vartotojams--64857638</link><description><![CDATA[Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.<br />Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.<br />Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64857638</guid><pubDate>Thu, 13 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64857638/2025_03_13_3116_1_3e0f65ca_62f6_4115_a9ef_a108687b6127.mp3" length="21039366" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.<br />Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.<br />Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkiai rūpinasi veiklos tęstinumu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukiai-rupinasi-veiklos-testinumu--64857637</link><description><![CDATA[Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.<br />Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?<br />Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64857637</guid><pubDate>Wed, 12 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64857637/2025_03_12_3116_1_13239cb8_16f2_46e6_85e3_09b793c3468f.mp3" length="22192933" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.<br />Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?<br />Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pokyčiai gimtinėje ryškūs, bet ne visi į gera</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pokyciai-gimtineje-ryskus-bet-ne-visi-i-gera--64805680</link><description><![CDATA[Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.<br />Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.<br />Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64805680</guid><pubDate>Tue, 11 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64805680/2025_03_11_3116_1_044cce03_cf23_47c9_a8a9_46f44577747f.mp3" length="20284532" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.<br />Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.<br />Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniaus Kaziuko mugė: „Jei neapsimokėtų, niekas čia nestovėtų“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilniaus-kaziuko-muge-jei-neapsimoketu-niekas-cia-nestovetu--64783742</link><description><![CDATA[Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.<br /><br />Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.<br /><br />Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64783742</guid><pubDate>Mon, 10 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64783742/2025_03_10_3116_1_dd77092f_1756_486d_92f6_21d28cbe67bb.mp3" length="20162488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.<br /><br />Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.<br /><br />Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/misraus-ukio-bedos-dvigubos-prastos-grudu-ir-mesos-supirkimo-kainos--64742337</link><description><![CDATA[Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos<br />Šimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.<br />Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.<br />„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64742337</guid><pubDate>Fri, 07 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64742337/2025_03_07_3116_1_650bae76_b617_41f9_a9ad_3a4aa827ea00.mp3" length="21374151" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos
Šimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos<br />Šimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.<br />Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.<br />„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daržovių derlių iš laukų rinko iki vasario vidurio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/darzoviu-derliu-is-lauku-rinko-iki-vasario-vidurio--64725882</link><description><![CDATA[Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinės<br />kokybės maisto produktais. <br />Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apie<br />naują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64725882</guid><pubDate>Thu, 06 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64725882/2025_03_06_3116_1_ac28970b_ad1f_4532_8ca0_f6a57a4bd925.mp3" length="21522109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinės<br />kokybės maisto produktais. <br />Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apie<br />naują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinio pieno ūkio gyvybingumas priklauso nuo modernumo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinio-pieno-ukio-gyvybingumas-priklauso-nuo-modernumo--64706372</link><description><![CDATA[Ekologinio pieno ūkio savininkas Zigmantas Kajėnas iš Ignalinos rajono, Ceikinių kaimo, sako, kad jei ne robotai, tai melžiamų karvių būtų atsisakęs ir pasirinkęs kitą ūkio šaką. 150 karvių bandai pašarus ūkininkas ruošia pats, tam turi įsigijęs technikos, pasistatęs angarus, statosi ir trečią silosinę, ūkis turi savo saulės elektrinę. Ūkio gyvybingumas priklauso nuo modernumo, bet ekologiniam ūkiui iš savo lėšų nuolat atsinaujinti - iššūkis, be paramos neišsiversi. Ne kartą ją gavo, bet jos skirstymu ūkininkas labai nepatenkintas. Ypač tuo, kaip buvo skirstomi praėjusiais metais papildomi 40 mln. eurų investicijoms į žemės ūkio valdas. Mat pakeitus paramos sąlygas - pinigus susirinko didieji ūkiai, mažuosius palikdami be nieko.<br />Žemės ūkio ministerijos atstovė M. Jusienė sako, kad keisti sąlygas ir didinti projekto vertę nuo 300 tūkst. iki 1,5 mln. eurų ministerija ėmėsi įsiklausiusi į socialinių partnerių išsakytus lūkesčius. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nuo tokio sprendimo autorystės atsižada. Pasak jo, LŪS dalyvavo diskusijoje, bet tokios valios negalėjo pareikšti, nes ir patiems sąjungoje nėra lengva susitarti dėl paramos lėšų skirstymo. Labai skirtingi ūkininkų lūkesčiai, o lėšų nepakanka, tad intrigų daug.<br />„Verslas kaime“. „Varėna Tree House“ – tai miškuose įkurti šeši nameliai medžiuose. Visi jie išdėstyti atokiau vienas nuo kito ir skirti porų poilsiui. Kiekvienas jų turi atskirą dizainą, primena namelius iš pasakos. Terasoje įkomponuoti medžiai sustiprina buvimo gamtoje įspūdį. Pasak sodybos šeimininko Antano Mačionio, idėja gimė dar vaikystėje, kai kartu su broliu sumeistravo namelį medyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64706372</guid><pubDate>Wed, 05 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64706372/2025_03_05_3116_1_44d7020c_99b6_4fcc_9868_8709dc6c625e.mp3" length="20885975" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinio pieno ūkio savininkas Zigmantas Kajėnas iš Ignalinos rajono, Ceikinių kaimo, sako, kad jei ne robotai, tai melžiamų karvių būtų atsisakęs ir pasirinkęs kitą ūkio šaką. 150 karvių bandai pašarus ūkininkas ruošia pats, tam turi įsigijęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinio pieno ūkio savininkas Zigmantas Kajėnas iš Ignalinos rajono, Ceikinių kaimo, sako, kad jei ne robotai, tai melžiamų karvių būtų atsisakęs ir pasirinkęs kitą ūkio šaką. 150 karvių bandai pašarus ūkininkas ruošia pats, tam turi įsigijęs technikos, pasistatęs angarus, statosi ir trečią silosinę, ūkis turi savo saulės elektrinę. Ūkio gyvybingumas priklauso nuo modernumo, bet ekologiniam ūkiui iš savo lėšų nuolat atsinaujinti - iššūkis, be paramos neišsiversi. Ne kartą ją gavo, bet jos skirstymu ūkininkas labai nepatenkintas. Ypač tuo, kaip buvo skirstomi praėjusiais metais papildomi 40 mln. eurų investicijoms į žemės ūkio valdas. Mat pakeitus paramos sąlygas - pinigus susirinko didieji ūkiai, mažuosius palikdami be nieko.<br />Žemės ūkio ministerijos atstovė M. Jusienė sako, kad keisti sąlygas ir didinti projekto vertę nuo 300 tūkst. iki 1,5 mln. eurų ministerija ėmėsi įsiklausiusi į socialinių partnerių išsakytus lūkesčius. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nuo tokio sprendimo autorystės atsižada. Pasak jo, LŪS dalyvavo diskusijoje, bet tokios valios negalėjo pareikšti, nes ir patiems sąjungoje nėra lengva susitarti dėl paramos lėšų skirstymo. Labai skirtingi ūkininkų lūkesčiai, o lėšų nepakanka, tad intrigų daug.<br />„Verslas kaime“. „Varėna Tree House“ – tai miškuose įkurti šeši nameliai medžiuose. Visi jie išdėstyti atokiau vienas nuo kito ir skirti porų poilsiui. Kiekvienas jų turi atskirą dizainą, primena namelius iš pasakos. Terasoje įkomponuoti medžiai sustiprina buvimo gamtoje įspūdį. Pasak sodybos šeimininko Antano Mačionio, idėja gimė dar vaikystėje, kai kartu su broliu sumeistravo namelį medyje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaimo bendruomenės imasi iniciatyvos įsirengti priedangas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaimo-bendruomenes-imasi-iniciatyvos-isirengti-priedangas--64686290</link><description><![CDATA[Geopolitinė situacija paveikė ir Lietuvos kaimo bendruomenių poreikius. Bendruomenės vietoj numatytų estradų, poilsio zonų, kūrimo ar lėšų renginiams, dabar vis dažniau paramos prašo priedangų įkūrimui, tokių patalpų remontui ir sutvirtinimui, generatorių pirkimui. Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė, sako, kad ruošti žmones ekstremalioms situacijos būtina įtraukus bendruomenės lyderius, nes jais labiausiai pasitiki vietos žmonės. Scenarijus, kad kas ateis gelbėti iš Vilniaus, žmonių neįtikina.<br />Ūkininkai Arūnas ir Kristina Martinėliai pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti Hailendų veisles galvijus įkūrė ir jų veislyną. Ispudingais ragais, ilgu kailiu bet neįtikėtina romumu pasižyminčius galvijus auginti renkasi kaimo turizmo sodybų šeimininkai norintys papuošti savo valdas, bet daugėja ir ūkininkų kurie šiuos galvijus renkasi auginti vietoj avių. Ypač pamiškėse kur nepavyksta avių išsaugoti nuo vilkų.<br />Šiandien vysime žiemą iš kiemo, nors apsidairius jos kaip ir nebematyti. Pavasario šaukliai paukščiai irgi grįžta sukti lizdų. Tad norintys paukščių kaimynystės savo sodyboje turi suskubti, paukščiai jau ieško kur įsikurti. Kuo naudingi paukščiai mūsų sodybose pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64686290</guid><pubDate>Tue, 04 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64686290/2025_03_04_3116_1_b22a685f_4e64_4984_92d8_fc6c87b29897.mp3" length="21059428" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geopolitinė situacija paveikė ir Lietuvos kaimo bendruomenių poreikius. Bendruomenės vietoj numatytų estradų, poilsio zonų, kūrimo ar lėšų renginiams, dabar vis dažniau paramos prašo priedangų įkūrimui, tokių patalpų remontui ir sutvirtinimui,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geopolitinė situacija paveikė ir Lietuvos kaimo bendruomenių poreikius. Bendruomenės vietoj numatytų estradų, poilsio zonų, kūrimo ar lėšų renginiams, dabar vis dažniau paramos prašo priedangų įkūrimui, tokių patalpų remontui ir sutvirtinimui, generatorių pirkimui. Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė, sako, kad ruošti žmones ekstremalioms situacijos būtina įtraukus bendruomenės lyderius, nes jais labiausiai pasitiki vietos žmonės. Scenarijus, kad kas ateis gelbėti iš Vilniaus, žmonių neįtikina.<br />Ūkininkai Arūnas ir Kristina Martinėliai pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti Hailendų veisles galvijus įkūrė ir jų veislyną. Ispudingais ragais, ilgu kailiu bet neįtikėtina romumu pasižyminčius galvijus auginti renkasi kaimo turizmo sodybų šeimininkai norintys papuošti savo valdas, bet daugėja ir ūkininkų kurie šiuos galvijus renkasi auginti vietoj avių. Ypač pamiškėse kur nepavyksta avių išsaugoti nuo vilkų.<br />Šiandien vysime žiemą iš kiemo, nors apsidairius jos kaip ir nebematyti. Pavasario šaukliai paukščiai irgi grįžta sukti lizdų. Tad norintys paukščių kaimynystės savo sodyboje turi suskubti, paukščiai jau ieško kur įsikurti. Kuo naudingi paukščiai mūsų sodybose pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nusprendusiems veiklą baigti bitininkams – parduoti avilių neapsimoka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nusprendusiems-veikla-baigti-bitininkams-parduoti-aviliu-neapsimoka--64667922</link><description><![CDATA[Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau daugiau nei du dešimtmečius laiko ir prižiūri bites, suka medų. Vyras apgailestauja, kad šios jo veiklos sūnus neplanuoja perimti, o jei norėtų baigti bitininkauti, parduoti avilius – nuostolinga.<br />Mečislovas Ežerskis iš Kelmės rajone surinktų šakų savomis rankomis gamina unikalias lazdas. Jų sakosi pridrožęs jau daugiau nei šešis tūkstančius. Nesustoja kurti ir laukdamas 85-o jubiliejaus, o visus smalsaujančius pasitinka savo namuose įkurtame Lazdų muziejuje.<br />Pavasaris - tvarkymosi metas. Verta žinoti rubrikoje - priminimas apie tai, kokios atliekos surenkamos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bei kaip daiktams galima padovanoti antrą gyvenimą. Pokalbis su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadove Aušra Kričeniene.<br /><br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64667922</guid><pubDate>Mon, 03 Mar 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64667922/2025_03_03_3116_1_91413297_2ee5_4b91_b98a_f70854fa6e20.mp3" length="20317132" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau daugiau nei du dešimtmečius laiko ir prižiūri bites, suka medų. Vyras apgailestauja, kad šios jo veiklos sūnus neplanuoja perimti, o jei norėtų baigti bitininkauti, parduoti avilius – nuostolinga....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau daugiau nei du dešimtmečius laiko ir prižiūri bites, suka medų. Vyras apgailestauja, kad šios jo veiklos sūnus neplanuoja perimti, o jei norėtų baigti bitininkauti, parduoti avilius – nuostolinga.<br />Mečislovas Ežerskis iš Kelmės rajone surinktų šakų savomis rankomis gamina unikalias lazdas. Jų sakosi pridrožęs jau daugiau nei šešis tūkstančius. Nesustoja kurti ir laukdamas 85-o jubiliejaus, o visus smalsaujančius pasitinka savo namuose įkurtame Lazdų muziejuje.<br />Pavasaris - tvarkymosi metas. Verta žinoti rubrikoje - priminimas apie tai, kokios atliekos surenkamos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bei kaip daiktams galima padovanoti antrą gyvenimą. Pokalbis su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadove Aušra Kričeniene.<br /><br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didžiausias kepyklos turtas – specialiai technologų sukurtas raugas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didziausias-kepyklos-turtas-specialiai-technologu-sukurtas-raugas--64661027</link><description><![CDATA[Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.<br /><br />Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64661027</guid><pubDate>Fri, 28 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64661027/2025_02_28_3116_1_a27fcee1_a754_4a85_98bd_aae914423bb8.mp3" length="21286798" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.<br /><br />Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tręšimo plano pakeitimus ūkininkai vadina nelogiškais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tresimo-plano-pakeitimus-ukininkai-vadina-nelogiskais--64598508</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas. Tręšimo planas nuo šiol bus būtinas tręšiant kompleksiškai, kuomet šalia mėšlo ar srutų atsiras ir azoto turinčios trąšos. Tokius valdymo reikalavimų pakeitimus kritiškai vertina Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.<br />Lazdijų rajono ūkininkas Raimundas Svipas prieš kiek daugiau nei 3 metus priėmė drąsų sprendimą – investuoti į fermos robotizavimą. Dabar fermoje šimtas melžiamų karvių, o visi darbai tenka šeimai ir keliems samdomiems darbuotojams. Vyras pripažįsta, kad darbus gerokai palengvina technologijos.<br />Kipro alyvmedžių ūkiuose - eksperimentai su vištomis. Čia auginamos net ir kiaušinių dėti jau negalinčios vištos, kurios padeda gerinti derlių bei dirvožemį. Jų dėka ūkiuose nebereikia naudoti pesticidų.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64598508</guid><pubDate>Thu, 27 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64598508/2025_02_27_3116_1_935bd40a_b9cf_4abf_95fc_862a00d9279f.mp3" length="20790680" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas. Tręšimo planas nuo šiol bus būtinas tręšiant kompleksiškai, kuomet šalia mėšlo ar srutų atsiras ir azoto turinčios trąšos. Tokius valdymo reikalavimų pakeitimus kritiškai vertina Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.<br />Lazdijų rajono ūkininkas Raimundas Svipas prieš kiek daugiau nei 3 metus priėmė drąsų sprendimą – investuoti į fermos robotizavimą. Dabar fermoje šimtas melžiamų karvių, o visi darbai tenka šeimai ir keliems samdomiems darbuotojams. Vyras pripažįsta, kad darbus gerokai palengvina technologijos.<br />Kipro alyvmedžių ūkiuose - eksperimentai su vištomis. Čia auginamos net ir kiaušinių dėti jau negalinčios vištos, kurios padeda gerinti derlių bei dirvožemį. Jų dėka ūkiuose nebereikia naudoti pesticidų.]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Koks prezidento A. Stulginskio indėlis buriant šalies žemdirbius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/koks-prezidento-a-stulginskio-indelis-buriant-salies-zemdirbius--64598507</link><description><![CDATA[Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Siekiant pagerbti A. Stulginskio indėlį į valstybės kūrimą, šalies žemės ūkio politiką ir mūsų organizacijos raidą, Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet iškilmingai mini 140-ąsias jo gimimo metines. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad pirmininkaujant A. Stulginskiui Ūkininkų sąjunga buvo stipri politinė jėga, o štai prezidento asmenybe plačiau domisi jaunas ūkininkas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.<br />Ūkininkė Vaida Tulabaitė, kitaip dar gerai atpažįstama kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėja, tikina, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip patiems užsiauginti maisto. Vaida su komanda puoselėja gamtinės žemdirbystės 10 hektarų ūkį ir pristato produktų krepšelius miestų gyventojams, be to, veda mokymus, kaip užsiauginti sveiko maisto.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Rasos ir Tomo Urbonų kelionę atkuriant sodybą, kurioje patys yra penkta karta. Žmonėms, norintiems pailsėti nuo miesto, Urbonai Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatė modernią klėtį ir savo veiklą pavadino „Alnus kiemas“.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64598507</guid><pubDate>Wed, 26 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64598507/2025_02_26_3116_1_7b1e1c28_42d8_4951_8b0e_6c5bc2d6181d.mp3" length="21767033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Siekiant pagerbti A. Stulginskio indėlį į valstybės kūrimą, šalies žemės ūkio politiką ir mūsų organizacijos raidą, Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Siekiant pagerbti A. Stulginskio indėlį į valstybės kūrimą, šalies žemės ūkio politiką ir mūsų organizacijos raidą, Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet iškilmingai mini 140-ąsias jo gimimo metines. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad pirmininkaujant A. Stulginskiui Ūkininkų sąjunga buvo stipri politinė jėga, o štai prezidento asmenybe plačiau domisi jaunas ūkininkas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.<br />Ūkininkė Vaida Tulabaitė, kitaip dar gerai atpažįstama kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėja, tikina, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip patiems užsiauginti maisto. Vaida su komanda puoselėja gamtinės žemdirbystės 10 hektarų ūkį ir pristato produktų krepšelius miestų gyventojams, be to, veda mokymus, kaip užsiauginti sveiko maisto.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Rasos ir Tomo Urbonų kelionę atkuriant sodybą, kurioje patys yra penkta karta. Žmonėms, norintiems pailsėti nuo miesto, Urbonai Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatė modernią klėtį ir savo veiklą pavadino „Alnus kiemas“.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1361</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno krizės metu rastas sprendimas tapo šeimos pieno ūkio ateitimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-krizes-metu-rastas-sprendimas-tapo-seimos-pieno-ukio-ateitimi--64556328</link><description><![CDATA[Paulina ir Aivaras Jonučiai, jauna šeima, verslo perspektyvas pamačiusi būtent pieno ūkyje. Dabar Jonučiai turi 45 melžiamas karves ir patys parduoda žaliavinį pieną ir iš jo gaminamus produktus: varškę, grietinę, grietinėlę, jogurtus, sūrius. Perdirbti pieną paskatino buvusi pieno krizė, bet štai dabar Jonučių ūkio produkcijos didžiuosiuose miestuose laukia eilės žmonių.<br />Siekis mažinti biurokratinę naštą ūkininkams tapo populiariu pasakymu – ar veikia realybėje? Ūkininkai išskiria konkrečias situacijas, kur biurokratija vis dar dominuoja, pavyzdžiui, siekiant gauti lengvatines paskolas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sako, kad lengvatinė paskola – reikalinga, tačiau norint ją gauti, reikalavimai yra pertekliniai, o ir atsakymo laukti tektų ilgai, todėl ūkininkas ketina paskolos verčiau kreiptis į kredito uniją. Situaciją komentuos ir Žemės ūkio ministerijos atstovė.<br />,,Gamtininko komentare“ jūsų lauks pasakojimas iš Lazdijų rajono, Metelių regioninio parko. Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys papasakos, kodėl Dusios ežeras vadinamas dzūkų jūra ir kokie paukščiai parko apylinkėse žiemoja.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64556328</guid><pubDate>Tue, 25 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64556328/2025_02_25_3116_1_1029d03c_4af2_4aa0_8fa6_cbd8335ae464.mp3" length="21798380" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paulina ir Aivaras Jonučiai, jauna šeima, verslo perspektyvas pamačiusi būtent pieno ūkyje. Dabar Jonučiai turi 45 melžiamas karves ir patys parduoda žaliavinį pieną ir iš jo gaminamus produktus: varškę, grietinę, grietinėlę, jogurtus, sūrius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paulina ir Aivaras Jonučiai, jauna šeima, verslo perspektyvas pamačiusi būtent pieno ūkyje. Dabar Jonučiai turi 45 melžiamas karves ir patys parduoda žaliavinį pieną ir iš jo gaminamus produktus: varškę, grietinę, grietinėlę, jogurtus, sūrius. Perdirbti pieną paskatino buvusi pieno krizė, bet štai dabar Jonučių ūkio produkcijos didžiuosiuose miestuose laukia eilės žmonių.<br />Siekis mažinti biurokratinę naštą ūkininkams tapo populiariu pasakymu – ar veikia realybėje? Ūkininkai išskiria konkrečias situacijas, kur biurokratija vis dar dominuoja, pavyzdžiui, siekiant gauti lengvatines paskolas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sako, kad lengvatinė paskola – reikalinga, tačiau norint ją gauti, reikalavimai yra pertekliniai, o ir atsakymo laukti tektų ilgai, todėl ūkininkas ketina paskolos verčiau kreiptis į kredito uniją. Situaciją komentuos ir Žemės ūkio ministerijos atstovė.<br />,,Gamtininko komentare“ jūsų lauks pasakojimas iš Lazdijų rajono, Metelių regioninio parko. Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys papasakos, kodėl Dusios ežeras vadinamas dzūkų jūra ir kokie paukščiai parko apylinkėse žiemoja.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1363</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svalbarde bus saugomos ir lietuviškos pašarinės žolės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svalbarde-bus-saugomos-ir-lietuviskos-pasarines-zoles--64536699</link><description><![CDATA[Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šveistytė.<br /><br />Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, šalia Baltarusijos sienos, ūkininkų laukus ir miškus niokoja sulaukėjusių galvijų banda, su jais kartu klajoja ir maždaug 50 sulaukėjusių avių. Šalčininkų rajono viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislav Voicechovskij sako, kad problemos atsirado, kai gyventojai pradėjo skųstis, jog gyvūnai ateina į kaimą, trypia sodus.<br /><br />Audronė Naruševičė ūkininkauja jau 12 metų. Visai neseniai atsisakė sūrių gaminimo verslo ir susitelkė į kitą, širdžiai artimą veiklą – Birštono apylinkėse veda avių ganymo su borderkoliais edukacijas. Jos veisiami borderkoliai klusniai vykdo duodamas komandas, o geriausias atpildas už darbą šiems šunims – pats ganymas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64536699</guid><pubDate>Mon, 24 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64536699/2025_02_24_3116_1_9a5fc249_a2bb_4221_8dc6_e01a5d645a57.mp3" length="20095196" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šveistytė.<br /><br />Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, šalia Baltarusijos sienos, ūkininkų laukus ir miškus niokoja sulaukėjusių galvijų banda, su jais kartu klajoja ir maždaug 50 sulaukėjusių avių. Šalčininkų rajono viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislav Voicechovskij sako, kad problemos atsirado, kai gyventojai pradėjo skųstis, jog gyvūnai ateina į kaimą, trypia sodus.<br /><br />Audronė Naruševičė ūkininkauja jau 12 metų. Visai neseniai atsisakė sūrių gaminimo verslo ir susitelkė į kitą, širdžiai artimą veiklą – Birštono apylinkėse veda avių ganymo su borderkoliais edukacijas. Jos veisiami borderkoliai klusniai vykdo duodamas komandas, o geriausias atpildas už darbą šiems šunims – pats ganymas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>12 tūkstančių kilogramų pieno iš karvės – ne riba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/12-tukstanciu-kilogramu-pieno-is-karves-ne-riba--64491004</link><description><![CDATA[Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.<br /><br />Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.<br /><br />Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64491004</guid><pubDate>Fri, 21 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64491004/2025_02_21_3116_1_63d2dd87_f0e4_4173_9784_b91618b6bdd9.mp3" length="21429740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.<br /><br />Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.<br /><br />Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Susitikimas su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių nenuvylė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/susitikimas-su-aplinkos-ministerijos-vadovais-zemdirbiu-nenuvyle--64469846</link><description><![CDATA[Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?<br /><br />300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.<br /><br />Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64469846</guid><pubDate>Thu, 20 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64469846/2025_02_20_3116_1_5127d855_ae76_427d_ae65_064177c1cd8d.mp3" length="21366210" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?<br /><br />300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.<br /><br />Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Smulkus daržininkystės ūkis tikisi svaresnės ES paramos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/smulkus-darzininkystes-ukis-tikisi-svaresnes-es-paramos--64446772</link><description><![CDATA[Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.<br /><br />Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.<br /><br />„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64446772</guid><pubDate>Wed, 19 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64446772/2025_02_19_3116_1_319f006c_4c14_4d86_a9d9_a6af183dac91.mp3" length="21475297" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.<br /><br />Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.<br /><br />„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paukščių gripo grėsmės akivaizdoje – sustiprinta paukštynų apsauga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pauksciu-gripo-gresmes-akivaizdoje-sustiprinta-paukstynu-apsauga--64446775</link><description><![CDATA[<br /><br />Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.<br /><br />Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.<br /><br />Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64446775</guid><pubDate>Tue, 18 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64446775/2025_02_18_3116_1_d0a6d52f_81a2_4b43_a2c9_d70f794b7e1d.mp3" length="21774138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br /><br />Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.<br /><br />Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.<br /><br />Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1361</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Hipodromas tuščias, bet Sartų šventės tradicija gyva</title><link>https://www.spreaker.com/episode/hipodromas-tuscias-bet-sartu-sventes-tradicija-gyva--64446773</link><description><![CDATA[Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis įžvalgomis dalijasi „Arklių taksi“ vadeliotojai Robertas iš Prienų rajono ir Ramūnas iš Alytaus rajono.<br /><br />Lietuvoje dar nematytos gyvulių ligos grėsmė – vis didesnė. Lenkijoje užfiksuoti pirmieji Mėlynojo liežuvio bei Snukio ir nagų ligos atvejai. Apie reikalavimus avių, ožkų ir galvijų priežiūrai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.<br /><br />Meškų Lietuvoje pastebima vis dažniau. Apie jų gyvenimo ypatumus, žiemos iššūkius gyvūnams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64446773</guid><pubDate>Mon, 17 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64446773/2025_02_17_3116_1_a51ce025_03a7_4ded_b8d2_724775e4275b.mp3" length="20712522" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis įžvalgomis dalijasi „Arklių taksi“ vadeliotojai Robertas iš Prienų rajono ir Ramūnas iš Alytaus rajono.<br /><br />Lietuvoje dar nematytos gyvulių ligos grėsmė – vis didesnė. Lenkijoje užfiksuoti pirmieji Mėlynojo liežuvio bei Snukio ir nagų ligos atvejai. Apie reikalavimus avių, ožkų ir galvijų priežiūrai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.<br /><br />Meškų Lietuvoje pastebima vis dažniau. Apie jų gyvenimo ypatumus, žiemos iššūkius gyvūnams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkyje – svarbu veiklos tęstinumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukyje-svarbu-veiklos-testinumas--64372246</link><description><![CDATA[Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.<br />Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?<br />Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64372246</guid><pubDate>Fri, 14 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64372246/2025_02_14_3116_1_c2583ad1_9d49_465d_aa55_4e059b9303de.mp3" length="20576685" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.<br />Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?<br />Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkiui išgyventi padeda veiklų įvairovė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukiui-isgyventi-padeda-veiklu-ivairove--64352054</link><description><![CDATA[Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi padeda įvairios veiklos ir pardavimai tiesiai vartotojams. Sumanūs ūkininkai ir toliau įvairina veiklas: pradeda statyti šiltnamius jau įsigijo mėsinių galvijų.<br />Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ir miško ūkiui. Tokia tema praėjusį antradienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko mokslinė konferencijja. Apie įdomiausius, ne tik agrariniam sektoriui, bet ir visuomenei svarbius mokslininkų tyrimus pasakoja centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.<br />Biurokratija apraizgiusi ne tik Lietuvos žemės ūkio sektorių, bet nuo biurokratų kenčia ir vokiečių ūkininkai. Kas juos labiausia erzina ir kada tikimasi pokyčių? Pasakoja LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64352054</guid><pubDate>Thu, 13 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64352054/2025_02_13_3116_1_25a7e38d_f4f1_4565_8a22_1640ab17caff.mp3" length="20748884" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi padeda įvairios veiklos ir pardavimai tiesiai vartotojams. Sumanūs ūkininkai ir toliau įvairina veiklas: pradeda statyti šiltnamius jau įsigijo mėsinių galvijų.<br />Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ir miško ūkiui. Tokia tema praėjusį antradienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko mokslinė konferencijja. Apie įdomiausius, ne tik agrariniam sektoriui, bet ir visuomenei svarbius mokslininkų tyrimus pasakoja centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.<br />Biurokratija apraizgiusi ne tik Lietuvos žemės ūkio sektorių, bet nuo biurokratų kenčia ir vokiečių ūkininkai. Kas juos labiausia erzina ir kada tikimasi pokyčių? Pasakoja LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vyriausybėje žemdirbių desantas. O ar bus naudos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vyriausybeje-zemdirbiu-desantas-o-ar-bus-naudos--64344417</link><description><![CDATA[Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine ūkio šaka, kaip rašoma vyriausybės programoje. Susitikimą vertina ŽŪR ir ŽŪT vadovai Arūnas Svitojus ir Jonas Vilionis ir premjero patarėjas Vigilijus Jukna.<br />Raseinių rajono ūkininkas Antanas Račas iš bioatliekų pats gamina trąšas. Jau šešerius metus ūkininkas rūpinasi, kad visos augalininkystės ūkio atliekos, susidarančios valant grūdus ir tvarkant šiaudus, iš ūkio neišvažiuotų, o sukompostavus galulaukėse su mėšlu, taptų gera trąša 800 ha augalininkystės ūkyje.<br />Medienos cechas Varėnos rajone Vydenių kaime veikia jau dešimtmetį. Vienas iš jos savininkų Justas Sinkevičius pasakoja apie darbo vietas vietos gyventojams ir gamybos ypatumus. Kodėl pušies ir eglės ruošiniai atvežami iš Suomijos, o maumedis iš Kanados?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64344417</guid><pubDate>Wed, 12 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64344417/2025_02_12_3116_1_82be76bb_ccf4_4adc_ad85_caadb82cda05.mp3" length="20683265" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine ūkio šaka, kaip rašoma vyriausybės programoje. Susitikimą vertina ŽŪR ir ŽŪT vadovai Arūnas Svitojus ir Jonas Vilionis ir premjero patarėjas Vigilijus Jukna.<br />Raseinių rajono ūkininkas Antanas Račas iš bioatliekų pats gamina trąšas. Jau šešerius metus ūkininkas rūpinasi, kad visos augalininkystės ūkio atliekos, susidarančios valant grūdus ir tvarkant šiaudus, iš ūkio neišvažiuotų, o sukompostavus galulaukėse su mėšlu, taptų gera trąša 800 ha augalininkystės ūkyje.<br />Medienos cechas Varėnos rajone Vydenių kaime veikia jau dešimtmetį. Vienas iš jos savininkų Justas Sinkevičius pasakoja apie darbo vietas vietos gyventojams ir gamybos ypatumus. Kodėl pušies ir eglės ruošiniai atvežami iš Suomijos, o maumedis iš Kanados?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno, mėsos ir kiaušinių „parduotuvė“ ūkininkų sodyboje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-mesos-ir-kiausiniu-parduotuve-ukininku-sodyboje--64314978</link><description><![CDATA[Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai pavadavo susirgusią ūkelio šeimininkę Janiną, kuri džiaugėsi, kad ir vyras, ir sūnus tęsia giminės tradiciją savo šeimas aprūpinti kokybišku maistu, kurio užtenka penkiems vaikams, marčioms, žentui ir keturiems anūkams.<br />Jaunasis Šalčininkų raj.ūkininkas Aidin Zulfijev šeimos ūkyje atsakingas už mėsinių galvijų bandą, kurioje dabar 120 angusų. Abejonių ar likti ūkyje nebuvo, nors be paramos galvijus auginti neapsimoka ir dabar jau veiklos nepradėtų. Labai trukdo perdėti, nelogiški biurokratiniai reikalavimai, bet vaikinas dar nepraranda optimizmo, nes darbas jam patinka.<br />Vasario pradžioje lizdus pradėjo krauti jūriniai ereliai, įsikūrę Raseinių raj. Blinstrubiškių miške, iš dviejų pusių apsuptame Paupio tvenkinių. Kuo ypatingi erelių lizdai ir patys paukščiai pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos specialistas Vaidas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64314978</guid><pubDate>Tue, 11 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64314978/2025_02_11_3116_1_d46c7ef2_fd10_4d25_a67b_a61ddda8ae89.mp3" length="20516081" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai pavadavo susirgusią ūkelio šeimininkę Janiną, kuri džiaugėsi, kad ir vyras, ir sūnus tęsia giminės tradiciją savo šeimas aprūpinti kokybišku maistu, kurio užtenka penkiems vaikams, marčioms, žentui ir keturiems anūkams.<br />Jaunasis Šalčininkų raj.ūkininkas Aidin Zulfijev šeimos ūkyje atsakingas už mėsinių galvijų bandą, kurioje dabar 120 angusų. Abejonių ar likti ūkyje nebuvo, nors be paramos galvijus auginti neapsimoka ir dabar jau veiklos nepradėtų. Labai trukdo perdėti, nelogiški biurokratiniai reikalavimai, bet vaikinas dar nepraranda optimizmo, nes darbas jam patinka.<br />Vasario pradžioje lizdus pradėjo krauti jūriniai ereliai, įsikūrę Raseinių raj. Blinstrubiškių miške, iš dviejų pusių apsuptame Paupio tvenkinių. Kuo ypatingi erelių lizdai ir patys paukščiai pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos specialistas Vaidas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Metų ūkis 2024“ apdovanojimų priešakyje – šeiminiai ūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/metu-ukis-2024-apdovanojimu-priesakyje-seiminiai-ukiai--64295051</link><description><![CDATA[Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.<br /><br />Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64295051</guid><pubDate>Mon, 10 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64295051/2025_02_10_3116_1_0233edef_610b_4341_9313_e4304ce726a8.mp3" length="21199862" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.<br /><br />Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Stokoja iniciatyvos pirkti iš ūkininkų produktus ir darželinukus maitinti sveikiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/stokoja-iniciatyvos-pirkti-is-ukininku-produktus-ir-darzelinukus-maitinti-sveikiau--64241370</link><description><![CDATA[Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.<br />Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.<br />Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64241370</guid><pubDate>Fri, 07 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64241370/2025_02_07_3116_1_05c25ada_0489_44eb_8be5_bd3d73093d49.mp3" length="20894334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.<br />Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.<br />Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Turint nedidelį pieno ūkį, reikia turėti didelę kantrybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/turint-nedideli-pieno-uki-reikia-tureti-didele-kantrybe--64232509</link><description><![CDATA[Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.<br />Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.<br />Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64232509</guid><pubDate>Thu, 06 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64232509/2025_02_06_3116_1_7edc6b1a_cb95_4ccb_8bfe_dc24e789b944.mp3" length="20610540" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.<br />Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.<br />Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Už nelegalų darbą ūkiuose - dvigubos sankcijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uz-nelegalu-darba-ukiuose-dvigubos-sankcijos--64210887</link><description><![CDATA[Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.<br />Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.<br />„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64210887</guid><pubDate>Wed, 05 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64210887/2025_02_05_3116_1_12cd639c_8aca_41c9_aa3c_3f350870aa55.mp3" length="21142602" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.<br />Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.<br />„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkams duris atvers naujas logistikos centras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkams-duris-atvers-naujas-logistikos-centras--64182652</link><description><![CDATA[Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.<br />Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.<br />Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64182652</guid><pubDate>Tue, 04 Feb 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64182652/2025_02_04_3116_1_9ba730d7_d92d_45b0_926e_8da761089aa6.mp3" length="20582537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainiuose  statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.<br />Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.<br />Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kiršino paupyje – romi Angoros ožkų ūkio kasdienybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kirsino-paupyje-romi-angoros-ozku-ukio-kasdienybe--64155920</link><description><![CDATA[Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo rankomis kuria rankdarbius. Anot jų, vis daugiau žmonių domisi Angoros ožkų vilna - mohera ir galimybe daiktus kurti savomis rankomis.<br /><br />Šilutės rajone aptiktas ir likviduojamas paukščių gripo atvejis – signalas kitiems ūkininkams. Iš šiltų kraštų jau grįžtantys paukščiai bėdų gali parskraidinti ir nedideliems ūkiams, ir komerciniams paukštynams. Apie reikalavimus vištų priežiūrai, prevenciją ir ekonomines grėsmes – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.<br /><br />Kurtuvėnų regioniniame parke veikia gamtos mokykla. Ji apsupta miškų ir veikia pagal senąsias žemaičių tradicijas pastatytoje sodyboje. Čia vyksta etnokultūros renginiai, organizuojamos edukacinės programos, stovyklos, gyvena kelios vištelės. Apie visa tai pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64155920</guid><pubDate>Mon, 03 Feb 2025 04:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64155920/2025_02_03_3116_1_825140c7_f834_46a3_84fa_df9706a55575.mp3" length="20482226" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo rankomis kuria rankdarbius. Anot jų, vis daugiau žmonių domisi Angoros ožkų vilna - mohera ir galimybe daiktus kurti savomis rankomis.<br /><br />Šilutės rajone aptiktas ir likviduojamas paukščių gripo atvejis – signalas kitiems ūkininkams. Iš šiltų kraštų jau grįžtantys paukščiai bėdų gali parskraidinti ir nedideliems ūkiams, ir komerciniams paukštynams. Apie reikalavimus vištų priežiūrai, prevenciją ir ekonomines grėsmes – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.<br /><br />Kurtuvėnų regioniniame parke veikia gamtos mokykla. Ji apsupta miškų ir veikia pagal senąsias žemaičių tradicijas pastatytoje sodyboje. Čia vyksta etnokultūros renginiai, organizuojamos edukacinės programos, stovyklos, gyvena kelios vištelės. Apie visa tai pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Visi reikalavimus atitikę smulkieji ūkiai gaus paramą plėtrai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/visi-reikalavimus-atitike-smulkieji-ukiai-gaus-parama-pletrai--64116764</link><description><![CDATA[Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.<br /><br />Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64116764</guid><pubDate>Fri, 31 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64116764/2025_01_31_3116_1_59b5acb9_ac2f_442a_889d_6124a0437f47.mp3" length="20549936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.<br /><br />Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko motyvacija – technologijomis besidomintys sūnūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-motyvacija-technologijomis-besidomintys-sunus--64033301</link><description><![CDATA[Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.<br /><br />Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/64033301</guid><pubDate>Thu, 30 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/64033301/2025_01_30_3116_1_54e4ae76_19ab_43c6_8bf6_772bea4c760c.mp3" length="20727150" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.<br /><br />Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai svarsto, ar užteks lėšų įgyvendinti stiprią Vyriausybės programą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-svarsto-ar-uzteks-lesu-igyvendinti-stipria-vyriausybes-programa--63987106</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.<br />Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63987106</guid><pubDate>Wed, 29 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63987106/2025_01_29_3116_1_9fc54c77_404d_4416_8f70_86ef03cfdcc2.mp3" length="21651676" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.<br />Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1354</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siekis mažinti biurokratiją įtikina ne visus ūkininkus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siekis-mazinti-biurokratija-itikina-ne-visus-ukininkus--63958132</link><description><![CDATA[Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.<br />Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63958132</guid><pubDate>Tue, 28 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63958132/2025_01_28_3116_1_c8a2dec4_fa19_4b64_b053_b716d58838c0.mp3" length="21361195" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.<br />Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Anykščiuose jau skinamas pirmas pomidorų derlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/anyksciuose-jau-skinamas-pirmas-pomidoru-derlius--63926921</link><description><![CDATA[UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.<br /><br />Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.<br /><br />Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63926921</guid><pubDate>Mon, 27 Jan 2025 08:09:06 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63926921/2025_01_27_3116_1_de6808c5_9eda_42b8_af7b_2fa46a5a3ed5.mp3" length="21209057" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.<br /><br />Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.<br /><br />Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parodoje „Žalioji savaitė“ – reginių, kvapų, spalvų ir skonių įvairovė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parodoje-zalioji-savaite-reginiu-kvapu-spalvu-ir-skoniu-ivairove--63880933</link><description><![CDATA[Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso ekspozicijomis, kuriose kvapai ir subtilūs meistrų darbai žavi. Stebina ir šiauriečiai norvegai, tautiniais rūbais pasipuošę ir net originalų būstą pasistatę. Šįkart laidoje – pažintis su keletu dalyvių.<br />Be duonos neapsieina nė vienos šeimos kasdienis ir šventinis stalas. Dažnas ypač vertina namuose keptą kvietinę ar ruginę duoną. Tad dabar ne tik kaime, bet ir mieste moterys mėgina kepti ir mėgaujasi pačių iškepta duona. Tuo metu Kretingos r. Darbėnuose gyvenanti Vida Viskontienė ne tik kepa duoną, bet turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Mat jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną, viena kitai perduodančios savo patirtį.<br />Ne vienas pavydėtų Šilalės r. Požerės kaimo ūkininko Stasio Eitučio gyvenimo įvairovės. Čia mišriame ūkyje 100 hektarų auginami javai, lubinai, dar turi 200 avių, 150 elnių. Uždarose patalpose vandenyje šokinėja šamai, karpiai, kitos žuvys – tvenkiniuose. Pasak Eitučio, pats gamtininkas, daugiau linkęs savo gyvenimą sieti su aplinka, gamta, ir taip su malonumu darbuojantis viskas eina į priekį.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63880933</guid><pubDate>Fri, 24 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63880933/2025_01_24_3116_1_62f45ee2_f8f5_4476_8d71_919a6c0c36bc.mp3" length="21761599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso ekspozicijomis, kuriose kvapai ir subtilūs meistrų darbai žavi. Stebina ir šiauriečiai norvegai, tautiniais rūbais pasipuošę ir net originalų būstą pasistatę. Šįkart laidoje – pažintis su keletu dalyvių.<br />Be duonos neapsieina nė vienos šeimos kasdienis ir šventinis stalas. Dažnas ypač vertina namuose keptą kvietinę ar ruginę duoną. Tad dabar ne tik kaime, bet ir mieste moterys mėgina kepti ir mėgaujasi pačių iškepta duona. Tuo metu Kretingos r. Darbėnuose gyvenanti Vida Viskontienė ne tik kepa duoną, bet turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Mat jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną, viena kitai perduodančios savo patirtį.<br />Ne vienas pavydėtų Šilalės r. Požerės kaimo ūkininko Stasio Eitučio gyvenimo įvairovės. Čia mišriame ūkyje 100 hektarų auginami javai, lubinai, dar turi 200 avių, 150 elnių. Uždarose patalpose vandenyje šokinėja šamai, karpiai, kitos žuvys – tvenkiniuose. Pasak Eitučio, pats gamtininkas, daugiau linkęs savo gyvenimą sieti su aplinka, gamta, ir taip su malonumu darbuojantis viskas eina į priekį.]]></itunes:summary><itunes:duration>1361</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kooperatyvas – gelbėjimo ratas smulkiesiems pieno gamintojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kooperatyvas-gelbejimo-ratas-smulkiesiems-pieno-gamintojams--63837585</link><description><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ nariai yra vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Dabar jų yra apie 500. Įprasta manyti, kad susikooperavę žemdirbiai daug geriau gyvena: gauna didesnes pajamas, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Ar iš tiesų kooperatyvo nariai geriau gyvena? Paaiškina Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė ir kooperatyvo narė, ūkininkė Jūratė Anikevičė.<br />Ūkiuose darbuotojai vis dar patiria išnaudojimą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės dirba už maistą ir galimybę gyventi tvarte kartu su gyvuliais. Iš tokių vergovės sąlygų praėjusiais metais teko vaduoti žmogų, į Europos Sąjungą atvykusį iš Afrikos. Išsamiau – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius ir Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Čiučkienė.<br />Prancūzijoje, mokslininkų padedami, ūkininkai ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės, paukštininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63837585</guid><pubDate>Thu, 23 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63837585/2025_01_23_3116_1_51fe152f_0b0c_4b9c_ae85_fc89a9675104.mp3" length="21009691" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ nariai yra vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Dabar jų yra apie 500. Įprasta manyti, kad susikooperavę žemdirbiai daug geriau gyvena: gauna didesnes pajamas, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Ar iš tiesų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ nariai yra vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Dabar jų yra apie 500. Įprasta manyti, kad susikooperavę žemdirbiai daug geriau gyvena: gauna didesnes pajamas, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Ar iš tiesų kooperatyvo nariai geriau gyvena? Paaiškina Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė ir kooperatyvo narė, ūkininkė Jūratė Anikevičė.<br />Ūkiuose darbuotojai vis dar patiria išnaudojimą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės dirba už maistą ir galimybę gyventi tvarte kartu su gyvuliais. Iš tokių vergovės sąlygų praėjusiais metais teko vaduoti žmogų, į Europos Sąjungą atvykusį iš Afrikos. Išsamiau – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius ir Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Čiučkienė.<br />Prancūzijoje, mokslininkų padedami, ūkininkai ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės, paukštininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Žaliojoje savaitėje“ – dėmesys lietuviškiems produktams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zaliojoje-savaiteje-demesys-lietuviskiems-produktams--63797651</link><description><![CDATA[Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?<br /><br />Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.<br /><br />Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63797651</guid><pubDate>Wed, 22 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63797651/2025_01_22_3116_1_f0f8e897_e4ff_4ad7_a278_257506a28c34.mp3" length="22196277" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?<br /><br />Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.<br /><br />Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar pavyks sukurti stiprų pieno sektorių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-pavyks-sukurti-stipru-pieno-sektoriu--63797735</link><description><![CDATA[Nykstantys pieno ūkiai, nestabilios pieno supirkimo kainos, nepakankama parama smulkiems pieno ūkiams ir jauniems ūkininkams, ketinantiems užsiimti pienininkyste, veislininkystės bėdos, verčia ieškoti kelių šioms problemoms spręsti. Kaip situaciją vertina, kokias išeitis siūlo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika?<br /><br />Ūkininkai – labai užimti žmonės. Ypač auginantys gyvulius mažai turi laisvo laiko. Dažnas sako, kad visuomenine veikla jie negali užsiimti. Tačiau yra entuziastų, kurie visur suspėja. Vienas jų yra Plungės rajono Lygiųjų kaimo ūkininkas Marijus Kaktys. Jis yra ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir jau antrą dešimtmetį vadovauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriui. Pasak jo, problemų nestinga, tad patys ūkininkai pirmiausia turi būti suinteresuoti jas spręsti.<br /><br />Gamtininkas. Permainingi šios žiemos orai keičia augalų ir gyvūnų gyvenimą. Šaltis sukaustė netikėtai pražydusius miško ir pievų augalus, net išdygusius grybus. Keičia ir gyvūnų gyvenimą. Permainas augalijos ir gyvūnijos būtyje stebėjo gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63797735</guid><pubDate>Tue, 21 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63797735/2025_01_21_3116_1_1ace7ad4_0caa_4fd1_b6c4_649eabead4df.mp3" length="20272411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nykstantys pieno ūkiai, nestabilios pieno supirkimo kainos, nepakankama parama smulkiems pieno ūkiams ir jauniems ūkininkams, ketinantiems užsiimti pienininkyste, veislininkystės bėdos, verčia ieškoti kelių šioms problemoms spręsti. Kaip situaciją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nykstantys pieno ūkiai, nestabilios pieno supirkimo kainos, nepakankama parama smulkiems pieno ūkiams ir jauniems ūkininkams, ketinantiems užsiimti pienininkyste, veislininkystės bėdos, verčia ieškoti kelių šioms problemoms spręsti. Kaip situaciją vertina, kokias išeitis siūlo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika?<br /><br />Ūkininkai – labai užimti žmonės. Ypač auginantys gyvulius mažai turi laisvo laiko. Dažnas sako, kad visuomenine veikla jie negali užsiimti. Tačiau yra entuziastų, kurie visur suspėja. Vienas jų yra Plungės rajono Lygiųjų kaimo ūkininkas Marijus Kaktys. Jis yra ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir jau antrą dešimtmetį vadovauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriui. Pasak jo, problemų nestinga, tad patys ūkininkai pirmiausia turi būti suinteresuoti jas spręsti.<br /><br />Gamtininkas. Permainingi šios žiemos orai keičia augalų ir gyvūnų gyvenimą. Šaltis sukaustė netikėtai pražydusius miško ir pievų augalus, net išdygusius grybus. Keičia ir gyvūnų gyvenimą. Permainas augalijos ir gyvūnijos būtyje stebėjo gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Užmojis steigti Maisto tarybą – duoklė ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/uzmojis-steigti-maisto-taryba-duokle-ukininkams--63758236</link><description><![CDATA[Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?<br /><br />Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.<br /><br />Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63758236</guid><pubDate>Mon, 20 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63758236/2025_01_20_3116_1_a07b9a28_9d0e_48fb_b574_483b70b71aa6.mp3" length="20314207" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?<br /><br />Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.<br /><br />Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ruginė naminė duona – Lietuvos vizitinė kortelė tarptautinėje parodoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rugine-namine-duona-lietuvos-vizitine-kortele-tarptautineje-parodoje--63724349</link><description><![CDATA[Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.<br />Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.<br />Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.<br />Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63724349</guid><pubDate>Fri, 17 Jan 2025 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63724349/2025_01_17_3116_1_97645370_ebcf_400d_8648_6b1024c213ef.mp3" length="20536979" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.<br />Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.<br />Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.<br />Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas atsisakė 1,5 mln. eurų europinės paramos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-atsisake-1-5-mln-euru-europines-paramos--63711027</link><description><![CDATA[Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus metus nespės įgyvendinti projekto, paramos atsisakė. Kaip investicines sąlygas ūkininkams gerins Žemės ūkio ministerija? Komentuoja ES reikalų ir paramos politikos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė.<br />Vienkiemyje gyvenanti Ryta Jaruševičienė pusšimtį metų renka sendaikčius ir dabar jų turi kelis tūkstančius. Baldai, buities rakandai, paveikslai, drabužiai, ūkinis inventorius – daugybė įvairiausių daiktų vos telpa į specialiai vyro pastatytą dviejų aukštų muziejų, sodybos viduryje Tumagalio kaime. Muziejų mėgsta lankyti ne tik Panevėžio rajono moksleiviai, o jo šeimininkei kiekvienas daiktais – šeimos ir giminės istorija, gražūs prisiminimai.<br />Tarptautinį Talyšų paramos fondą įkūrė Lietuvos ūkininkas. Kemal Zulfijev – talyšas, prieš beveik 40 metų iš Azerbaidžiano atvyko į Lietuvą, gyvena ir ūkininkauja Šalčininkų rajone. Tarp ūkio darbų jis randa laiko ir savo gimtinei remti: rengia TV laidas talyšų kalba, prisideda prie knygų leidybos, kultūrinių renginių ir kitaip rūpinasi etninės grupės, gyvenančios Azerbaidžiano pietryčiuose ir Irano šiaurėje, atgimimu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63711027</guid><pubDate>Thu, 16 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63711027/2025_01_16_3116_1_92f5e805_a5a5_409a_b981_5654bc3fc920.mp3" length="21215745" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus metus nespės įgyvendinti projekto, paramos atsisakė. Kaip investicines sąlygas ūkininkams gerins Žemės ūkio ministerija? Komentuoja ES reikalų ir paramos politikos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė.<br />Vienkiemyje gyvenanti Ryta Jaruševičienė pusšimtį metų renka sendaikčius ir dabar jų turi kelis tūkstančius. Baldai, buities rakandai, paveikslai, drabužiai, ūkinis inventorius – daugybė įvairiausių daiktų vos telpa į specialiai vyro pastatytą dviejų aukštų muziejų, sodybos viduryje Tumagalio kaime. Muziejų mėgsta lankyti ne tik Panevėžio rajono moksleiviai, o jo šeimininkei kiekvienas daiktais – šeimos ir giminės istorija, gražūs prisiminimai.<br />Tarptautinį Talyšų paramos fondą įkūrė Lietuvos ūkininkas. Kemal Zulfijev – talyšas, prieš beveik 40 metų iš Azerbaidžiano atvyko į Lietuvą, gyvena ir ūkininkauja Šalčininkų rajone. Tarp ūkio darbų jis randa laiko ir savo gimtinei remti: rengia TV laidas talyšų kalba, prisideda prie knygų leidybos, kultūrinių renginių ir kitaip rūpinasi etninės grupės, gyvenančios Azerbaidžiano pietryčiuose ir Irano šiaurėje, atgimimu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Briuselis derins ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove</title><link>https://www.spreaker.com/episode/briuselis-derins-ukininku-socialine-ekonomine-gerove-su-gamtos-gerove--63701073</link><description><![CDATA[Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.<br />Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.<br />Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63701073</guid><pubDate>Wed, 15 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63701073/2025_01_15_3116_1_5421f6f5_c94b_40b9_bf8f_a548cf1b46b1.mp3" length="20958700" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.<br />Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.<br />Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno ūkių mažėjimo priežastys arba kodėl jų šeimininkai negali sirgti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-ukiu-mazejimo-priezastys-arba-kodel-ju-seimininkai-negali-sirgti--63682770</link><description><![CDATA[Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.<br />Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.<br />Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63682770</guid><pubDate>Tue, 14 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63682770/2025_01_14_3116_1_b845407c_35b9_49b5_a39f_68d5fa5ba400.mp3" length="22197113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.<br />Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.<br />Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Apginta laisvė dovanojo galimybę ateičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/apginta-laisve-dovanojo-galimybe-ateiciai--63671638</link><description><![CDATA[Atsiminimais įžiebiama pergalės šviesa: ūkininko iš Panevėžio rajono Kazio Matuzevičiaus atsiminimai apie 1991 metų sausio įvykius.<br /><br />Regionuose populiarėja bendruomenių verslai: Kelmės rajone Žanas Talandis gamina produktus iš pieno, Tauragės rajone Pagramančio bendruomenė bendradarbiauja su regioniniu parku, Šakviečio bendruomenė įkūrė reklamos agentūrą.<br /><br />Medžio meistras Vydas Vareika į Vabalninką, Biržų rajone, kviečia apžiūrėti ne tik savo kurtų medinių šaukštų, Užgavėnių kaukių ir skulptūrų ekspoziciją. Prieš daugiau nei dešimtmetį istoriniame pastate su kitais bendraminčiais įkūrė Vabalninko bendruomenės namus, kuriuose dabar netrūksta nei edukacijų, nei idėjų, nei energijos naujiems užmojams įgyvendinti.<br /><br />Verta žinoti. Kauno marių regioninio parko patarėja Nijolė Eidukaitienė pasakoja, kad užtvenkiant Nemuną, dabartinių Kauno marių dugne buvo nugriauta 700-ai sodybų. Šiuo metu išlikę vos trys perkelti pastatai, tačiau dugniečių istorija puoslėjama dainomis ir išlikusiomis legendomis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63671638</guid><pubDate>Mon, 13 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63671638/2025_01_13_3116_1_ad6e36cb_0122_43df_8ab6_173ce92156b9.mp3" length="20641051" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atsiminimais įžiebiama pergalės šviesa: ūkininko iš Panevėžio rajono Kazio Matuzevičiaus atsiminimai apie 1991 metų sausio įvykius.

Regionuose populiarėja bendruomenių verslai: Kelmės rajone Žanas Talandis gamina produktus iš pieno, Tauragės rajone...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atsiminimais įžiebiama pergalės šviesa: ūkininko iš Panevėžio rajono Kazio Matuzevičiaus atsiminimai apie 1991 metų sausio įvykius.<br /><br />Regionuose populiarėja bendruomenių verslai: Kelmės rajone Žanas Talandis gamina produktus iš pieno, Tauragės rajone Pagramančio bendruomenė bendradarbiauja su regioniniu parku, Šakviečio bendruomenė įkūrė reklamos agentūrą.<br /><br />Medžio meistras Vydas Vareika į Vabalninką, Biržų rajone, kviečia apžiūrėti ne tik savo kurtų medinių šaukštų, Užgavėnių kaukių ir skulptūrų ekspoziciją. Prieš daugiau nei dešimtmetį istoriniame pastate su kitais bendraminčiais įkūrė Vabalninko bendruomenės namus, kuriuose dabar netrūksta nei edukacijų, nei idėjų, nei energijos naujiems užmojams įgyvendinti.<br /><br />Verta žinoti. Kauno marių regioninio parko patarėja Nijolė Eidukaitienė pasakoja, kad užtvenkiant Nemuną, dabartinių Kauno marių dugne buvo nugriauta 700-ai sodybų. Šiuo metu išlikę vos trys perkelti pastatai, tačiau dugniečių istorija puoslėjama dainomis ir išlikusiomis legendomis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biodinaminio ūkio principas ne tik auginti, bet ir gaminti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biodinaminio-ukio-principas-ne-tik-auginti-bet-ir-gaminti--63652653</link><description><![CDATA[Augustinas Martinėlis ūkininkauja su tėvais ir broliu Širvintų rajone. Ūkiai atskiri, bet darbus dažnai dirba visi kartu. Augustinas sako, kad kai tėvai pasuko nuo tradicinio ūkininkavimo į ekologinį ir pradėjo domėtis biodinaminio ūkininkavimo principais, jis vyko semtis žinių į tokį ūkį Vokietijoje. Ūkyje turi būti laikomi gyvuliai, gaminamos organinės trąšos ir kiek paėmei iš dirvos resursų augindamas augalus, tiek jų ir privalai sugrąžinti žemei.<br />Lietuvių kalbos institutas jau skaitmenizuoja tarpukario mokytojų ir girininkų<br />užpildytas anketas apie kiekvieną kaimą. Surinkti vietovardžių pavadinimai yra didžiulis lietuvių kalbos palikimas. Apie tai pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbininkas dr. Laimutis Bilkis.<br />Miestietės kaime istorija apie Jolantą Vizbaras, po daugiau nei dvidešimties metų iš saulėtosios Kalifornijos sugrįžusią gyventi į Lietuvą, į vienkiemį, ir naują jos veiklą - įkurtus duonos ir amatų namus, pavadintus „Bartininkų sopukas“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63652653</guid><pubDate>Fri, 10 Jan 2025 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63652653/2025_01_10_3116_1_516586f3_901a_4e47_907e_f29027fdf80a.mp3" length="21408842" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Augustinas Martinėlis ūkininkauja su tėvais ir broliu Širvintų rajone. Ūkiai atskiri, bet darbus dažnai dirba visi kartu. Augustinas sako, kad kai tėvai pasuko nuo tradicinio ūkininkavimo į ekologinį ir pradėjo domėtis biodinaminio ūkininkavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Augustinas Martinėlis ūkininkauja su tėvais ir broliu Širvintų rajone. Ūkiai atskiri, bet darbus dažnai dirba visi kartu. Augustinas sako, kad kai tėvai pasuko nuo tradicinio ūkininkavimo į ekologinį ir pradėjo domėtis biodinaminio ūkininkavimo principais, jis vyko semtis žinių į tokį ūkį Vokietijoje. Ūkyje turi būti laikomi gyvuliai, gaminamos organinės trąšos ir kiek paėmei iš dirvos resursų augindamas augalus, tiek jų ir privalai sugrąžinti žemei.<br />Lietuvių kalbos institutas jau skaitmenizuoja tarpukario mokytojų ir girininkų<br />užpildytas anketas apie kiekvieną kaimą. Surinkti vietovardžių pavadinimai yra didžiulis lietuvių kalbos palikimas. Apie tai pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbininkas dr. Laimutis Bilkis.<br />Miestietės kaime istorija apie Jolantą Vizbaras, po daugiau nei dvidešimties metų iš saulėtosios Kalifornijos sugrįžusią gyventi į Lietuvą, į vienkiemį, ir naują jos veiklą - įkurtus duonos ir amatų namus, pavadintus „Bartininkų sopukas“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai, šiltnamiuose auginantys daržoves, ir vėl gaus sumažintas išmokas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-siltnamiuose-auginantys-darzoves-ir-vel-gaus-sumazintas-ismokas--63622135</link><description><![CDATA[Ūkininkams, auginantiems daržoves žieminiuose šiltnamiuose, vėl bus išmokėtos kelis kartus mažesnės susietosios išmokos. Iki 2023 metų. už 1 kv. metrą ūkininkai gaudavo daugiau nei 2 eurus, o dabar numatyta mokėti mažiau nei 90 centų. Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sako, jog sektorius jau kuris laikas susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo galima numatyti, pvz., pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, energetikos kainų krizė, tad mažesnės išmokos dar blogins ūkių situaciją.<br />Gintaras Steponėnas iš Švenčionių rajono derina ūkininkavimą ir verslą. Sariuose turi karčiamą, o Bajorų kaime - ekologinį ūkį, kuriame auginamos ir bulvės karčiamoje kepamiems bulviniams blynams. Pasiilgę tradicinių lietuviškos virtuvės patiekalų savaitgaliais pietauti į Sarių karčiamą atvyksta ir didmiesčio gyventojai.<br />Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą neramina vietos ūkininkus, mat vienas pagrindinių jo tikslų - iš šalies deportuoti imigrantus. Žemdirbiai nesutaria: vieni sako, kad nebus kam dirbti laukų, todėl gerokai pakils maisto produktų kainos, kiti pabrėžia - laikas ūkius modernizuoti ir pereiti prie naujosios technologijos sprendimų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63622135</guid><pubDate>Thu, 09 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63622135/2025_01_09_3116_1_f8d9c182_22e3_4e00_9aa9_8f08bc411a44.mp3" length="20338448" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkams, auginantiems daržoves žieminiuose šiltnamiuose, vėl bus išmokėtos kelis kartus mažesnės susietosios išmokos. Iki 2023 metų. už 1 kv. metrą ūkininkai gaudavo daugiau nei 2 eurus, o dabar numatyta mokėti mažiau nei 90 centų. Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkams, auginantiems daržoves žieminiuose šiltnamiuose, vėl bus išmokėtos kelis kartus mažesnės susietosios išmokos. Iki 2023 metų. už 1 kv. metrą ūkininkai gaudavo daugiau nei 2 eurus, o dabar numatyta mokėti mažiau nei 90 centų. Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sako, jog sektorius jau kuris laikas susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo galima numatyti, pvz., pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, energetikos kainų krizė, tad mažesnės išmokos dar blogins ūkių situaciją.<br />Gintaras Steponėnas iš Švenčionių rajono derina ūkininkavimą ir verslą. Sariuose turi karčiamą, o Bajorų kaime - ekologinį ūkį, kuriame auginamos ir bulvės karčiamoje kepamiems bulviniams blynams. Pasiilgę tradicinių lietuviškos virtuvės patiekalų savaitgaliais pietauti į Sarių karčiamą atvyksta ir didmiesčio gyventojai.<br />Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą neramina vietos ūkininkus, mat vienas pagrindinių jo tikslų - iš šalies deportuoti imigrantus. Žemdirbiai nesutaria: vieni sako, kad nebus kam dirbti laukų, todėl gerokai pakils maisto produktų kainos, kiti pabrėžia - laikas ūkius modernizuoti ir pereiti prie naujosios technologijos sprendimų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1272</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nustatyti nauji plotai, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nustatyti-nauji-plotai-kuriems-taikomos-specialiosios-zemes-naudojimo-salygos--63749267</link><description><![CDATA[Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praėjusiais metais du kartus atnaujino saugomų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Pirmame pakeitimų pakete buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos, o antrame, atsižvelgiant į ekspertų pranešimus ir planuojant didinti bendrijos Saugomų teritorijų<br />tinklo plėtrą, išskirtos didesnės teritorijos. Jose bus taikomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Tarnybos atstovas Raimondas Čiuplys sako, kad palyginus 2023 ir 2024 metų gruodžio mėnesio žemėlapius, saugomų teritorijų plotai nedidėjo, mat daliai žemės sklypų buvo panaikinti apribojimai. Tarnyba tenkino pusę žemės sklypų savininkų prašymų, kurie pagrįstai įrodė, kad, pavyzdžiui, ganykla jau seniai nenaudojama ir ji apaugusi mišku arba sklype pieva ar ganykla jau seniai yra virtusi dirbama žeme.<br />Įvairias daržoves auginantys Plungės rajono Vieštovėnų kaimo ūkininkai Valentina ir Liudas Domarkai įsirengė daržovių apdorojimo cechą. Dabar jame raugia kopūstus, burokėlius, agurkus. Ypač populiarūs pagal ypatingą Liudo Domarko receptą raugiami kopūstai. Šią ir kitą produkciją turguje parduoda tiesiogiai vartotojams. Ateityje ketina ir marinuoti daržoves.<br />„Verslas kaime“. Verda tokią sriubą, kad išvalgyti vos vieną lėkštę tampa iššūkiu ir vyrams. Žagarės miestelio centre, Joniškio rajone, įkurtas restoranas „Švedlaukis“ gyvuoja jau kelis dešimtmečius, o čia darbuojasi jau antra karta. Vaida Eitavičienė sako nenorėjusi perimti tėvų sukurto verslo, bet dabar jaučiasi atradusi save maitinimo paslaugų versle.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63749267</guid><pubDate>Wed, 08 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63749267/2025_01_08_3116_1_d783316b_6ac3_4bd4_a42a_e96620f6dac5.mp3" length="21517511" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praėjusiais metais du kartus atnaujino saugomų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Pirmame pakeitimų pakete buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos, o antrame, atsižvelgiant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praėjusiais metais du kartus atnaujino saugomų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Pirmame pakeitimų pakete buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos, o antrame, atsižvelgiant į ekspertų pranešimus ir planuojant didinti bendrijos Saugomų teritorijų<br />tinklo plėtrą, išskirtos didesnės teritorijos. Jose bus taikomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Tarnybos atstovas Raimondas Čiuplys sako, kad palyginus 2023 ir 2024 metų gruodžio mėnesio žemėlapius, saugomų teritorijų plotai nedidėjo, mat daliai žemės sklypų buvo panaikinti apribojimai. Tarnyba tenkino pusę žemės sklypų savininkų prašymų, kurie pagrįstai įrodė, kad, pavyzdžiui, ganykla jau seniai nenaudojama ir ji apaugusi mišku arba sklype pieva ar ganykla jau seniai yra virtusi dirbama žeme.<br />Įvairias daržoves auginantys Plungės rajono Vieštovėnų kaimo ūkininkai Valentina ir Liudas Domarkai įsirengė daržovių apdorojimo cechą. Dabar jame raugia kopūstus, burokėlius, agurkus. Ypač populiarūs pagal ypatingą Liudo Domarko receptą raugiami kopūstai. Šią ir kitą produkciją turguje parduoda tiesiogiai vartotojams. Ateityje ketina ir marinuoti daržoves.<br />„Verslas kaime“. Verda tokią sriubą, kad išvalgyti vos vieną lėkštę tampa iššūkiu ir vyrams. Žagarės miestelio centre, Joniškio rajone, įkurtas restoranas „Švedlaukis“ gyvuoja jau kelis dešimtmečius, o čia darbuojasi jau antra karta. Vaida Eitavičienė sako nenorėjusi perimti tėvų sukurto verslo, bet dabar jaučiasi atradusi save maitinimo paslaugų versle.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1345</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Arklių Lietuvos ūkiams nebereikia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arkliu-lietuvos-ukiams-nebereikia--63598012</link><description><![CDATA[Arklininkystė Lietuvoje pelno neneša, tad Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių seniūnijos (Pagėgių sav.) mėsinius galvijus laiko tam, kad galėtų auginti veislinius Lietuvos sunkiuosius arklius. Jau surinkęs ir visą ekspoziciją įvairiausių padargų, kuriais su arkliais žmonės įdirbdavo žemę, kad primintų jog buvo laikas, kai arklys buvo nepamainomas ūkio darbininkas. Dabar ūkininkams arklių nebereikia, tad net ir veislinius arklius tenka parduoti skerdykloms.<br />Mekių kaimo bendruomenė (Joniškio r.) - vienintelė bendruomenė rajone, įsteigusi Vaiko dienos centrą. Jame mokymosi, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos teikiamos Mekių bei aplinkinių kaimų moksleiviams. Bendruomenės vadovas Gediminas Jankauskas sako, kad Vaiko dienos centro veiklos dėka pavyko išsaugoti buvusį darželio pastatą, jį suremontuoti, įrengti erdves ir bendruomenės susitikimams.<br />Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiuose fortuose žiemoja šikšnosparniai, kurie nuo sklandaus ekosistemos veikimo – neatsiejami. Jei saugosime šikšnosparnių žiemojimo vietas, saugosime ir save, - sako Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63598012</guid><pubDate>Tue, 07 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63598012/2025_01_07_3116_1_1222e587_96ff_4555_99d3_8cd3fe6e9aaf.mp3" length="20496855" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Arklininkystė Lietuvoje pelno neneša, tad Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių seniūnijos (Pagėgių sav.) mėsinius galvijus laiko tam, kad galėtų auginti veislinius Lietuvos sunkiuosius arklius. Jau surinkęs ir visą ekspoziciją įvairiausių padargų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Arklininkystė Lietuvoje pelno neneša, tad Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių seniūnijos (Pagėgių sav.) mėsinius galvijus laiko tam, kad galėtų auginti veislinius Lietuvos sunkiuosius arklius. Jau surinkęs ir visą ekspoziciją įvairiausių padargų, kuriais su arkliais žmonės įdirbdavo žemę, kad primintų jog buvo laikas, kai arklys buvo nepamainomas ūkio darbininkas. Dabar ūkininkams arklių nebereikia, tad net ir veislinius arklius tenka parduoti skerdykloms.<br />Mekių kaimo bendruomenė (Joniškio r.) - vienintelė bendruomenė rajone, įsteigusi Vaiko dienos centrą. Jame mokymosi, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos teikiamos Mekių bei aplinkinių kaimų moksleiviams. Bendruomenės vadovas Gediminas Jankauskas sako, kad Vaiko dienos centro veiklos dėka pavyko išsaugoti buvusį darželio pastatą, jį suremontuoti, įrengti erdves ir bendruomenės susitikimams.<br />Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiuose fortuose žiemoja šikšnosparniai, kurie nuo sklandaus ekosistemos veikimo – neatsiejami. Jei saugosime šikšnosparnių žiemojimo vietas, saugosime ir save, - sako Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išsiliejančios upės - įsisenėjusios problemos rezultatas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/issiliejancios-upes-isisenejusios-problemos-rezultatas--63587395</link><description><![CDATA[Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.<br />Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus vadovas Rimantas Paulikas pastebi, kad pagalba teikiama tik netoli išsiliejusių upių įsikūrusiems gyventojams, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Anot jo, planuojant ir tariantis - potvynių būtų galima išvengti.<br /><br />2024-ieji tapo šilčiausiais metais per orų stebėjimų istoriją, aplenkę 2023-iuosius. Viesulai, liūtys, rudenį užsitęsusi vasara ir tik dabar pasirodžiusi žiema. Klimato pokyčius ir jų daromą įtaką gamtai komentuoja VU klimatologas prof. Egidijus Rimkus, Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika ir etnologas dr. Libertas Klimka.<br /><br />Kauno rajone biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas nuo 2011 metų puoselėja savą medelyną, nors patirties sodininkystėje turi jau daugiau nei 25-erius metus. Nors šiemet žiema gyvūnų negąsdina, kai kuriuos sodinukus tenka gelbėti nuo maisto ieškančių pelių, stirnų ir kiškių. Eksperto patarimai sodo priežiūrai žiemą.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63587395</guid><pubDate>Mon, 06 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63587395/2025_01_06_3116_1_931f6968_00e1_4b13_99b4_ec306e24d2ca.mp3" length="20511901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.<br />Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus vadovas Rimantas Paulikas pastebi, kad pagalba teikiama tik netoli išsiliejusių upių įsikūrusiems gyventojams, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Anot jo, planuojant ir tariantis - potvynių būtų galima išvengti.<br /><br />2024-ieji tapo šilčiausiais metais per orų stebėjimų istoriją, aplenkę 2023-iuosius. Viesulai, liūtys, rudenį užsitęsusi vasara ir tik dabar pasirodžiusi žiema. Klimato pokyčius ir jų daromą įtaką gamtai komentuoja VU klimatologas prof. Egidijus Rimkus, Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika ir etnologas dr. Libertas Klimka.<br /><br />Kauno rajone biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas nuo 2011 metų puoselėja savą medelyną, nors patirties sodininkystėje turi jau daugiau nei 25-erius metus. Nors šiemet žiema gyvūnų negąsdina, kai kuriuos sodinukus tenka gelbėti nuo maisto ieškančių pelių, stirnų ir kiškių. Eksperto patarimai sodo priežiūrai žiemą.]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paramos galimybę sustabdė biurokratų perdėtas nepasitikėjimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paramos-galimybe-sustabde-biurokratu-perdetas-nepasitikejimas--63558543</link><description><![CDATA[Mišrų ekologinį ūkį Švenčionių rajone puoselėja Živilė ir Antanas Trapikai kartu su sūnumi Mantu. Nors plėtojant ekologinį ūkį reikalavimų nestinga, tačiau šeima susiduria ir su kitais iššūkiais. Siekis gauti paramą ūkį padėjo lyg po didinamuoju stiklu, tikrintojai prašė įvairių dokumentų, dvejojo, ar moteris gali vairuoti traktorių ar sunkvežimį, siūlė netgi imti paskolą vietoj paramos. Nepaisant to, šeima nepasiduoda ir toliau planuoja ūkio darbus.<br /><br />Tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ kūrybingus žmones buria jau beveik 30 metų. Kaip sako centro pirmininkė, keramikė Lina Dieninė, kiekvienas žmogus čia atranda sau mylimą veiklą. O štai Linos aistra yra keramika.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Iš Kauno į gimtąjį Rokiškio kraštą su šeima grįžusi Irma Rutkauskienė įkūrė socialinių paslaugų įstaigą „Jautri širdis“. Moteris sako, kad žmonės vis dar gėdijasi kreiptis pagalbos, dėl to vėliau pagalbos reikia jau ne vienam šeimos nariui, o keliems.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63558543</guid><pubDate>Fri, 03 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63558543/2025_01_03_3116_1_377f642e_6de9_405f_b277_ce053236f45f.mp3" length="21316055" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mišrų ekologinį ūkį Švenčionių rajone puoselėja Živilė ir Antanas Trapikai kartu su sūnumi Mantu. Nors plėtojant ekologinį ūkį reikalavimų nestinga, tačiau šeima susiduria ir su kitais iššūkiais. Siekis gauti paramą ūkį padėjo lyg po didinamuoju...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mišrų ekologinį ūkį Švenčionių rajone puoselėja Živilė ir Antanas Trapikai kartu su sūnumi Mantu. Nors plėtojant ekologinį ūkį reikalavimų nestinga, tačiau šeima susiduria ir su kitais iššūkiais. Siekis gauti paramą ūkį padėjo lyg po didinamuoju stiklu, tikrintojai prašė įvairių dokumentų, dvejojo, ar moteris gali vairuoti traktorių ar sunkvežimį, siūlė netgi imti paskolą vietoj paramos. Nepaisant to, šeima nepasiduoda ir toliau planuoja ūkio darbus.<br /><br />Tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ kūrybingus žmones buria jau beveik 30 metų. Kaip sako centro pirmininkė, keramikė Lina Dieninė, kiekvienas žmogus čia atranda sau mylimą veiklą. O štai Linos aistra yra keramika.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Iš Kauno į gimtąjį Rokiškio kraštą su šeima grįžusi Irma Rutkauskienė įkūrė socialinių paslaugų įstaigą „Jautri širdis“. Moteris sako, kad žmonės vis dar gėdijasi kreiptis pagalbos, dėl to vėliau pagalbos reikia jau ne vienam šeimos nariui, o keliems.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nerimą keliantys „Sodros“ pranešimai ūkininkams – gali netekti metų stažo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nerima-keliantys-sodros-pranesimai-ukininkams-gali-netekti-metu-stazo--63541542</link><description><![CDATA[Šventinis laikotarpis neapsiėjo be staigmenų ūkininkams. Metų gale ūkininkai gavo pranešimus iš „Sodros“, kad jeigu nepasiekė 12 minimalių atlyginimų, reikia tikslinti deklaracijas. Ūkininkams nesutikus tikslinti duomenų, „Sodra“ pati ėmėsi priemonių ir tas deklaracijas anuliavo. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo ,,Joniškio aruodas“ vyr. buhalterė Audronė Šimkuvienė, problema aktuali ir dideliems ūkiams.<br />Ekologinio pieno ūkio plėtra – nuo robotų diegimo turimame ūkyje iki naujo komplekso įsigijimo. Ambicingi jauno žmogaus, ūkininko Aivaro Valainio tikslai. Dabar ūkyje Rokiškio rajone virš 100 galvijų, su nauju ūkiu bus dirbama 450 hektarų žemės.<br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Brangiausias pasaulyje sūris gaminamas iš asilių pieno. Gerosios savybės pastebėtos dar senovės Egipto laikais, tačiau jo populiarumas šoktelėjo tik po COVID-19 pandemijos. Albanijoje vis daugiau ūkių pradeda auginti asilus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63541542</guid><pubDate>Thu, 02 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63541542/2025_01_02_3116_1_3cc28a8b_c6ba_442e_a47b_4a3292aaab3a.mp3" length="21078236" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šventinis laikotarpis neapsiėjo be staigmenų ūkininkams. Metų gale ūkininkai gavo pranešimus iš „Sodros“, kad jeigu nepasiekė 12 minimalių atlyginimų, reikia tikslinti deklaracijas. Ūkininkams nesutikus tikslinti duomenų, „Sodra“ pati ėmėsi priemonių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šventinis laikotarpis neapsiėjo be staigmenų ūkininkams. Metų gale ūkininkai gavo pranešimus iš „Sodros“, kad jeigu nepasiekė 12 minimalių atlyginimų, reikia tikslinti deklaracijas. Ūkininkams nesutikus tikslinti duomenų, „Sodra“ pati ėmėsi priemonių ir tas deklaracijas anuliavo. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo ,,Joniškio aruodas“ vyr. buhalterė Audronė Šimkuvienė, problema aktuali ir dideliems ūkiams.<br />Ekologinio pieno ūkio plėtra – nuo robotų diegimo turimame ūkyje iki naujo komplekso įsigijimo. Ambicingi jauno žmogaus, ūkininko Aivaro Valainio tikslai. Dabar ūkyje Rokiškio rajone virš 100 galvijų, su nauju ūkiu bus dirbama 450 hektarų žemės.<br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Brangiausias pasaulyje sūris gaminamas iš asilių pieno. Gerosios savybės pastebėtos dar senovės Egipto laikais, tačiau jo populiarumas šoktelėjo tik po COVID-19 pandemijos. Albanijoje vis daugiau ūkių pradeda auginti asilus.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Produktai iš Lietuvoje užaugintų pluoštinių kanapių paklausūs ir užsienyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/produktai-is-lietuvoje-uzaugintu-pluostiniu-kanapiu-paklausus-ir-uzsienyje--63534572</link><description><![CDATA[Pluoštinių kanapių perdirbimo galimybės labai plačios – nuo pluošto namų statybai, supermaisto kūrimo iki panaudojimo kuriant vaistus. Kaip sako įmonės ,,Biosyd“ direktorė Vida Audra Budrienė, daugybė žmonių nežino, kokia pluoštinių kanapių nauda, tad visuomenę vis dar reikia šviesti. Iš pluoštinių kanapių ir moliūgų sėklų produktus kuriančios įmonės „Jorus“ bendrakūrėjė Ieva Balevičienė sako, kad siekiama panaudoti visą augalą. Regiono mokykla – traukos centras, suburiantis bendruomenę. Kaip sako Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė, kaimo mokykla skirta vertinantiems bendruomeniškumą.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis Ritos Kulešovaitės pavyzdys, kaip išmaišius kone visą pasaulį suprantama, kad geriausia vieta kurti šeimos verslą – gimtasis kraštas. „Forestic Lietuva“ verslą su vyru Mantu puoselėjanti Rita sako, kad nameliai miško glūdumoje leidžia pailsėti nuo technologijų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63534572</guid><pubDate>Wed, 01 Jan 2025 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63534572/2025_01_01_3116_1_ae52983e_a1d1_459e_8552_07df2abcc91f.mp3" length="21290977" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pluoštinių kanapių perdirbimo galimybės labai plačios – nuo pluošto namų statybai, supermaisto kūrimo iki panaudojimo kuriant vaistus. Kaip sako įmonės ,,Biosyd“ direktorė Vida Audra Budrienė, daugybė žmonių nežino, kokia pluoštinių kanapių nauda, tad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pluoštinių kanapių perdirbimo galimybės labai plačios – nuo pluošto namų statybai, supermaisto kūrimo iki panaudojimo kuriant vaistus. Kaip sako įmonės ,,Biosyd“ direktorė Vida Audra Budrienė, daugybė žmonių nežino, kokia pluoštinių kanapių nauda, tad visuomenę vis dar reikia šviesti. Iš pluoštinių kanapių ir moliūgų sėklų produktus kuriančios įmonės „Jorus“ bendrakūrėjė Ieva Balevičienė sako, kad siekiama panaudoti visą augalą. Regiono mokykla – traukos centras, suburiantis bendruomenę. Kaip sako Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė, kaimo mokykla skirta vertinantiems bendruomeniškumą.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis Ritos Kulešovaitės pavyzdys, kaip išmaišius kone visą pasaulį suprantama, kad geriausia vieta kurti šeimos verslą – gimtasis kraštas. „Forestic Lietuva“ verslą su vyru Mantu puoselėjanti Rita sako, kad nameliai miško glūdumoje leidžia pailsėti nuo technologijų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Senelio apdovanojimą atsiėmė trys anūkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/senelio-apdovanojima-atsieme-trys-anukai--63526085</link><description><![CDATA[Paskutinėje 2024-ųjų metų ,,Gimtosios žemės” laidoje jūsų lauks pasakojimai parengti iš Gero ūkininko čempionato apdovanojimų, vykusių Vilniuje, o taip keliausime į Lietuvos pasienyje esantį Ilzenbergo dvarą. Gero ūkininko čempionato tikslais pasidalins organizatorius, ūkininkas Žymantas Morkvėnas, kodėl verta rinktis šalies ūkininkų užaugintą produkciją, kalbės TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, ką reiškia būti geru ūkininku, atskleis ekologinio Edmundo Henriko Jastramsko ūkio atstovai, anūkai: Justina Kreizaitė, Agnė Juknevičienė ir Linas Kreiza.<br /><br />O laidos pabaigoje domėsimės, kokios ūkio šakos dominuoja Ilzenbergo dvare ir kaip pavyksta suvaldyti gamybos ir realizacijos procesus. Plačiau apie visa tai kalbės Ilzenbergo Dvaro ir ūkio direktorė Diana Jokimčienė ir dvaro žemės ūkio šakų kuratorius Martynas Laukevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 31 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63526085</guid><pubDate>Tue, 31 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63526085/2024_12_31_3116_1_66d37c80_dd4d_4817_a65d_f29ba5ab528c.mp3" length="21086177" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paskutinėje 2024-ųjų metų ,,Gimtosios žemės” laidoje jūsų lauks pasakojimai parengti iš Gero ūkininko čempionato apdovanojimų, vykusių Vilniuje, o taip keliausime į Lietuvos pasienyje esantį Ilzenbergo dvarą. Gero ūkininko čempionato tikslais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paskutinėje 2024-ųjų metų ,,Gimtosios žemės” laidoje jūsų lauks pasakojimai parengti iš Gero ūkininko čempionato apdovanojimų, vykusių Vilniuje, o taip keliausime į Lietuvos pasienyje esantį Ilzenbergo dvarą. Gero ūkininko čempionato tikslais pasidalins organizatorius, ūkininkas Žymantas Morkvėnas, kodėl verta rinktis šalies ūkininkų užaugintą produkciją, kalbės TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, ką reiškia būti geru ūkininku, atskleis ekologinio Edmundo Henriko Jastramsko ūkio atstovai, anūkai: Justina Kreizaitė, Agnė Juknevičienė ir Linas Kreiza.<br /><br />O laidos pabaigoje domėsimės, kokios ūkio šakos dominuoja Ilzenbergo dvare ir kaip pavyksta suvaldyti gamybos ir realizacijos procesus. Plačiau apie visa tai kalbės Ilzenbergo Dvaro ir ūkio direktorė Diana Jokimčienė ir dvaro žemės ūkio šakų kuratorius Martynas Laukevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 31 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Sukamu kastiniu Aukštaitijoje puoselėjamos žemaitiškos tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sukamu-kastiniu-aukstaitijoje-puoselejamos-zemaitiskos-tradicijos--63512923</link><description><![CDATA[Petras Bieliauskas Jonavos rajone, kaip pats sako, yra Žemaitijos ambasadorius Aukštaitijoje. Jo dienos ritmą diktuoja ne tik susitikimai su į edukacijas atvykusiais žmonėmis, bet ir paties prižiūrimos, melžiamos penkios karvės. Jų pieno pakanka Petro kastiniui sukti, sūrius gaminti. Pokalbis - apie visatai ir kiek daugiau.<br /><br />Šventinę savaitę, beruošdami vaišių stalą, dauguma lietuvių apsipirkinėjo ūkininkų turguose. Kaune kalbinti pirkėjai sako, kad norisi lietuviškų maisto produktų ir vaišių stalui stengėsi netaupyti. Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pastebi - žmonės perka viską, o šventiniam laikui ūkininkai pradeda ruoštis anksti.<br /><br />Verta žinoti. Po švenčių tenka atsisveikinti su gyvomis Kalėdinėmis eglutėmis. Kada jų šakos dar tinka sode panaudoti, kada jomis dar galima maitinti žirgus, o kada dera tik kompostuoti? Agronomo Tautvydo Gursko komentaras.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63512923</guid><pubDate>Mon, 30 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63512923/2024_12_30_3116_1_c9445a09_e4ae_4b92_8eef_74168a7359ca.mp3" length="21340297" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Petras Bieliauskas Jonavos rajone, kaip pats sako, yra Žemaitijos ambasadorius Aukštaitijoje. Jo dienos ritmą diktuoja ne tik susitikimai su į edukacijas atvykusiais žmonėmis, bet ir paties prižiūrimos, melžiamos penkios karvės. Jų pieno pakanka Petro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Petras Bieliauskas Jonavos rajone, kaip pats sako, yra Žemaitijos ambasadorius Aukštaitijoje. Jo dienos ritmą diktuoja ne tik susitikimai su į edukacijas atvykusiais žmonėmis, bet ir paties prižiūrimos, melžiamos penkios karvės. Jų pieno pakanka Petro kastiniui sukti, sūrius gaminti. Pokalbis - apie visatai ir kiek daugiau.<br /><br />Šventinę savaitę, beruošdami vaišių stalą, dauguma lietuvių apsipirkinėjo ūkininkų turguose. Kaune kalbinti pirkėjai sako, kad norisi lietuviškų maisto produktų ir vaišių stalui stengėsi netaupyti. Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pastebi - žmonės perka viską, o šventiniam laikui ūkininkai pradeda ruoštis anksti.<br /><br />Verta žinoti. Po švenčių tenka atsisveikinti su gyvomis Kalėdinėmis eglutėmis. Kada jų šakos dar tinka sode panaudoti, kada jomis dar galima maitinti žirgus, o kada dera tik kompostuoti? Agronomo Tautvydo Gursko komentaras.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas Vilmantas Navickas: sūrio skonis priklauso net nuo gaminančiojo nuotaikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-vilmantas-navickas-surio-skonis-priklauso-net-nuo-gaminanciojo-nuotaikos--63496456</link><description><![CDATA[Vilmantas Navickas Vilkaviškio rajone, Mažųjų Šelvių kaime ūkininkauti pradėjo prieš daugiau nei 12 metų. Tąkart parduoti karvių nesiryžo, tad ėmė pats gaminti fermentinius sūrius. Eksperimentuodamas receptus kuria pats, vesti edukacijas padeda šeima, o prekyba mugėse – jau praeitas etapas. Pokalbis apie dabartinius iššūkius ir Norvegijoje įgytą patirtį.<br /><br />Joniškio rajone, Žagarėje tautodailininkė Aušra Petrauskienė užeiti kviečia ne tik į jaukius Lėlių namus, bet ir prieš 3 metus įkurtą Angelų kambarį. Moteris pasakoja, kad jį įrengti įkvėpė prieššventinis laikotarpis, vietos istorija ir nenumaldomas noras lėlėininkystės amato mokyti kitus.<br /><br />Žvilgsnis į netolimą ateitį - 2027-us metus. Savo įžvalgomis apie artėjantį naują etapą žemės ūkio sektoriuje pasidalijo buvęs Europos sąjungos komisaras žemės ūkio klausimais Janusz Wojciechowskis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63496456</guid><pubDate>Fri, 27 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63496456/2024_12_27_3116_1_a73593de_eb63_4032_9850_903c1f7aa164.mp3" length="20742615" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilmantas Navickas Vilkaviškio rajone, Mažųjų Šelvių kaime ūkininkauti pradėjo prieš daugiau nei 12 metų. Tąkart parduoti karvių nesiryžo, tad ėmė pats gaminti fermentinius sūrius. Eksperimentuodamas receptus kuria pats, vesti edukacijas padeda šeima,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilmantas Navickas Vilkaviškio rajone, Mažųjų Šelvių kaime ūkininkauti pradėjo prieš daugiau nei 12 metų. Tąkart parduoti karvių nesiryžo, tad ėmė pats gaminti fermentinius sūrius. Eksperimentuodamas receptus kuria pats, vesti edukacijas padeda šeima, o prekyba mugėse – jau praeitas etapas. Pokalbis apie dabartinius iššūkius ir Norvegijoje įgytą patirtį.<br /><br />Joniškio rajone, Žagarėje tautodailininkė Aušra Petrauskienė užeiti kviečia ne tik į jaukius Lėlių namus, bet ir prieš 3 metus įkurtą Angelų kambarį. Moteris pasakoja, kad jį įrengti įkvėpė prieššventinis laikotarpis, vietos istorija ir nenumaldomas noras lėlėininkystės amato mokyti kitus.<br /><br />Žvilgsnis į netolimą ateitį - 2027-us metus. Savo įžvalgomis apie artėjantį naują etapą žemės ūkio sektoriuje pasidalijo buvęs Europos sąjungos komisaras žemės ūkio klausimais Janusz Wojciechowskis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno ūkyje ir per Kalėdas darbai nesustoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-ukyje-ir-per-kaledas-darbai-nesustoja--63476686</link><description><![CDATA[Jau trylika metų ekologinį pieno ūkį Šilalės r. Laukuvos seniūnijoje puoselėja Daiva ir Ernestas Kairiai. Nuo pat pradžios stengėsi ir gamybos modernizavimu rūpintis, ir fermų bei namų aplinką tvarkyti. Taip fermose buvo įdarbinti robotai, automatizuotas gyvulių šėrimas. Rūpestingi šeimininkai dėl darbų fermose specifikos net ir švenčių dienomis toli nuo ūkio nepasitraukia, daugiausia su artimiausiais giminaičiais namuose švenčia.<br /><br />Kalėdų metą svarbu atsigręžti į tuos mūsų visuomenės narius, kuriems pagalbos reikia visus metus. Kaip tai daro Vilniaus rajone įsikūrusi „Arkos“ bendruomenė, kuri jau 20 metų globoja žmones su intelekto negalia. Anot „Arkos“ bendruomenės vadovės Solveigos Ratkevičiūtės, ši bendruomenė priklauso tarptautinei „Arkos“ organizacijai, vienijančiai 160 valstybių bendruomenes. Vilniaus rajone žmonių su intelekto negalia užimtumui plėtoti įkurtos Lobių dirbtuvės, kuriose šių namų gyventojai dirba su medžiu.<br /><br />Neramumų kamuojama Sirija yra palanki šalis brangiausiam pasaulyje prieskoniui – šafranui – auginti. Ūkininkas Osama Sallatas tikisi, kad ši nauja Sirijoje žemės ūkio šaka padidins vietinių gyventojų pajamas ir sustiprins besiformuojančią valstybę.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63476686</guid><pubDate>Thu, 26 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63476686/2024_12_26_3116_1_ff69f9de_31ec_426c_9ff2_0976ca2ad2e6.mp3" length="23163435" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau trylika metų ekologinį pieno ūkį Šilalės r. Laukuvos seniūnijoje puoselėja Daiva ir Ernestas Kairiai. Nuo pat pradžios stengėsi ir gamybos modernizavimu rūpintis, ir fermų bei namų aplinką tvarkyti. Taip fermose buvo įdarbinti robotai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau trylika metų ekologinį pieno ūkį Šilalės r. Laukuvos seniūnijoje puoselėja Daiva ir Ernestas Kairiai. Nuo pat pradžios stengėsi ir gamybos modernizavimu rūpintis, ir fermų bei namų aplinką tvarkyti. Taip fermose buvo įdarbinti robotai, automatizuotas gyvulių šėrimas. Rūpestingi šeimininkai dėl darbų fermose specifikos net ir švenčių dienomis toli nuo ūkio nepasitraukia, daugiausia su artimiausiais giminaičiais namuose švenčia.<br /><br />Kalėdų metą svarbu atsigręžti į tuos mūsų visuomenės narius, kuriems pagalbos reikia visus metus. Kaip tai daro Vilniaus rajone įsikūrusi „Arkos“ bendruomenė, kuri jau 20 metų globoja žmones su intelekto negalia. Anot „Arkos“ bendruomenės vadovės Solveigos Ratkevičiūtės, ši bendruomenė priklauso tarptautinei „Arkos“ organizacijai, vienijančiai 160 valstybių bendruomenes. Vilniaus rajone žmonių su intelekto negalia užimtumui plėtoti įkurtos Lobių dirbtuvės, kuriose šių namų gyventojai dirba su medžiu.<br /><br />Neramumų kamuojama Sirija yra palanki šalis brangiausiam pasaulyje prieskoniui – šafranui – auginti. Ūkininkas Osama Sallatas tikisi, kad ši nauja Sirijoje žemės ūkio šaka padidins vietinių gyventojų pajamas ir sustiprins besiformuojančią valstybę.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1448</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kalėdų stebuklai lietuviškame ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaledu-stebuklai-lietuviskame-ukyje--63476684</link><description><![CDATA[Gražiosios Kalėdos lietuviškame kaime. Tokią pasaką sukūrė Eglė Jurkšienė Ąžuolų Būdos kaimo ūkyje, kurį puoselėja kartu su vyru Juliumi. Ūkyje gyvena išgelbėta Pekino antis, karvutė Laumė, mielosios avelės, pikčiurnos ožkos Rūpkė ir Zaraza, triušis Krekeris, mažoji telyčaitė Luokė, ančių ir žąsų pulkeliai, kelios vištos ir gaidys Rolandas, poniai ir arkliai, kalakutės. Gyvūnų ir žmonių susitikimai – išpuoštame eglutėmis ir girliandomis tvartelyje. Čia vyksta ir didysis stebuklas.<br /><br />Kiekvienas turi prisiminimų, kai vaikystėje, jaunystėje ar brandaus amžiaus švęsdavo Kūčias, Kalėdas. Patirtimi sutiko pasidalyti Alytaus rajono gyventoja Meilutė Germanienė. Anot jos, vaikystės prisiminimai ypač ryškūs ir džiuginantys, nors maisto ant stalo nebuvo gausu, o po egle keturiems šeimos vaikams žaislų nedėdavo, bet jų ir nepasigesdavo.<br /><br />Lietuvoje vis labiau populiarėja obuolių sūriai. Juos gamina šeimininkės ir mieste, ir kaime. Pavyzdžiui, Utenos rajone, Kuktiškėse, brandintų obuolių sūrių gamybos verslą sukūrė Vaida ir Gvidas Pauliai. Juos gamina su įvairiais priedais, labai tinkančiais Kūčių, Kalėdų stalui. Išsamiau – Vaida Paulė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63476684</guid><pubDate>Wed, 25 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63476684/2024_12_25_3116_1_d1af6fe8_262a_408a_8dd8_699d15dbe03c.mp3" length="20272411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gražiosios Kalėdos lietuviškame kaime. Tokią pasaką sukūrė Eglė Jurkšienė Ąžuolų Būdos kaimo ūkyje, kurį puoselėja kartu su vyru Juliumi. Ūkyje gyvena išgelbėta Pekino antis, karvutė Laumė, mielosios avelės, pikčiurnos ožkos Rūpkė ir Zaraza, triušis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gražiosios Kalėdos lietuviškame kaime. Tokią pasaką sukūrė Eglė Jurkšienė Ąžuolų Būdos kaimo ūkyje, kurį puoselėja kartu su vyru Juliumi. Ūkyje gyvena išgelbėta Pekino antis, karvutė Laumė, mielosios avelės, pikčiurnos ožkos Rūpkė ir Zaraza, triušis Krekeris, mažoji telyčaitė Luokė, ančių ir žąsų pulkeliai, kelios vištos ir gaidys Rolandas, poniai ir arkliai, kalakutės. Gyvūnų ir žmonių susitikimai – išpuoštame eglutėmis ir girliandomis tvartelyje. Čia vyksta ir didysis stebuklas.<br /><br />Kiekvienas turi prisiminimų, kai vaikystėje, jaunystėje ar brandaus amžiaus švęsdavo Kūčias, Kalėdas. Patirtimi sutiko pasidalyti Alytaus rajono gyventoja Meilutė Germanienė. Anot jos, vaikystės prisiminimai ypač ryškūs ir džiuginantys, nors maisto ant stalo nebuvo gausu, o po egle keturiems šeimos vaikams žaislų nedėdavo, bet jų ir nepasigesdavo.<br /><br />Lietuvoje vis labiau populiarėja obuolių sūriai. Juos gamina šeimininkės ir mieste, ir kaime. Pavyzdžiui, Utenos rajone, Kuktiškėse, brandintų obuolių sūrių gamybos verslą sukūrė Vaida ir Gvidas Pauliai. Juos gamina su įvairiais priedais, labai tinkančiais Kūčių, Kalėdų stalui. Išsamiau – Vaida Paulė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kūčių vakaras – Laukuvos kultūros namuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuciu-vakaras-laukuvos-kulturos-namuose--63476685</link><description><![CDATA[Jau 25-erius metus Šilalės rajone, Laukuvoje, švenčiama didžiulė šventė Ka-lėdų išvakarėse, vadinama „Pasidalinkim užgimimo džiaugsmu“. Ji sutelkia miestelio ir aplinkinių kaimų žmones būti drauge bei bendrauti Kūčių vaka-rą iki Kristaus gimimo šventės. Išsamiau – daugelį metų Laukuvos kultūros namuose direktore dirbusi Virginija Mikutavičienė ir miestelio gyventoja Daiva Kairienė.<br /><br />Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų tradicijų. Nebent 12 pa-tiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenan-čios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti dar anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai. Jais Angelė Liuolienė su-tiko pasidalyti su „Gimtosios žemės“ laidos klausytojais.<br /><br />Pirmą kartą Lietuvoje išrinkta įspūdingiausia saugoma eglė, auganti Lietu-vos miškuose. Dėl šio titulo varžėsi penkios žaliaskarės: Noriūnų miško, Peršokšnos piramidė, eglės Sesės, Renavo eglė ir eglė Boba. Įspūdingiausia saugoma Lietuvoje išrinkta Renavo eglė, kuri yra storiausia Lietuvoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63476685</guid><pubDate>Tue, 24 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63476685/2024_12_24_3116_1_d25904b9_c6e7_42a4_9cc7_9adc1957fafd.mp3" length="23155911" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau 25-erius metus Šilalės rajone, Laukuvoje, švenčiama didžiulė šventė Ka-lėdų išvakarėse, vadinama „Pasidalinkim užgimimo džiaugsmu“. Ji sutelkia miestelio ir aplinkinių kaimų žmones būti drauge bei bendrauti Kūčių vaka-rą iki Kristaus gimimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau 25-erius metus Šilalės rajone, Laukuvoje, švenčiama didžiulė šventė Ka-lėdų išvakarėse, vadinama „Pasidalinkim užgimimo džiaugsmu“. Ji sutelkia miestelio ir aplinkinių kaimų žmones būti drauge bei bendrauti Kūčių vaka-rą iki Kristaus gimimo šventės. Išsamiau – daugelį metų Laukuvos kultūros namuose direktore dirbusi Virginija Mikutavičienė ir miestelio gyventoja Daiva Kairienė.<br /><br />Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų tradicijų. Nebent 12 pa-tiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenan-čios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti dar anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai. Jais Angelė Liuolienė su-tiko pasidalyti su „Gimtosios žemės“ laidos klausytojais.<br /><br />Pirmą kartą Lietuvoje išrinkta įspūdingiausia saugoma eglė, auganti Lietu-vos miškuose. Dėl šio titulo varžėsi penkios žaliaskarės: Noriūnų miško, Peršokšnos piramidė, eglės Sesės, Renavo eglė ir eglė Boba. Įspūdingiausia saugoma Lietuvoje išrinkta Renavo eglė, kuri yra storiausia Lietuvoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1448</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kalėdinis laikotarpis – palankiausias metas prekybai bičių produktais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaledinis-laikotarpis-palankiausias-metas-prekybai-biciu-produktais--63445561</link><description><![CDATA[Raseinių rajone, Girkalnyje, bityne „Šerkšno medus“ dabar tvarkosi Viktorijos ir Dainiaus Šerkšnų šeima. Šio bityno pradininkai buvo Dainiaus tėvai. Dabar šeima, tėvai, kiti giminaičiai, samdyti darbuotojai talkina 600 bičių šeimų turinčiame bityne. Daugiausia darbo rankų reikia įvairiems bičių produktams paruošti, medui perdirbti, vaško žvakėms gaminti, dovanoms pakuoti ir kitiems darbams. Bitininkai stengiasi ne supirkėjams pigiai parduoti medų, bet jį įvairiai paruošus, papildžius uogų, riešutų, žolelių, patiems pasiūlyti valgytojams.<br /><br />Didžiosioms metų šventėms ruošiamasi ne tik namuose puošiant eglutes ir gaminant gardžius patiekalus. Spalvingai ir nuotaikingai šventes pasitinka ir šalies ūkiai. Vienas jų – Trakų rajone esantis ,,Laimos žirgynas“. Žirgyno įkūrėja, koučerė Laima Martinavičienė sako, kad šventiniu metu žmonės mėgsta atvykti į kalėdines fotosesijas su žirgais, o taip pat atveža žirgams dovanų.<br /><br />Įdomu žinoti. Net 21 rūšies aliejus spaudžia Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenantys Asta ir Ramūnas Katinai. Prieš 20 metų pradėję nuo linų aliejaus spaudimo, dabar jau gerokai išplėtojo savo verslą. Aliejų spaudžia iš graikinių, lazdyno riešutų, sezamų ir linų sėklų, kitų aliejingų kultūrų. Kokio aliejaus reikia, kad silkė būtų ypač skani kasdieniam ir švenčių stalui?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63445561</guid><pubDate>Mon, 23 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63445561/2024_12_23_3116_1_22231e74_adf7_442f_bdc7_a9f5269cf380.mp3" length="20276172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raseinių rajone, Girkalnyje, bityne „Šerkšno medus“ dabar tvarkosi Viktorijos ir Dainiaus Šerkšnų šeima. Šio bityno pradininkai buvo Dainiaus tėvai. Dabar šeima, tėvai, kiti giminaičiai, samdyti darbuotojai talkina 600 bičių šeimų turinčiame bityne....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raseinių rajone, Girkalnyje, bityne „Šerkšno medus“ dabar tvarkosi Viktorijos ir Dainiaus Šerkšnų šeima. Šio bityno pradininkai buvo Dainiaus tėvai. Dabar šeima, tėvai, kiti giminaičiai, samdyti darbuotojai talkina 600 bičių šeimų turinčiame bityne. Daugiausia darbo rankų reikia įvairiems bičių produktams paruošti, medui perdirbti, vaško žvakėms gaminti, dovanoms pakuoti ir kitiems darbams. Bitininkai stengiasi ne supirkėjams pigiai parduoti medų, bet jį įvairiai paruošus, papildžius uogų, riešutų, žolelių, patiems pasiūlyti valgytojams.<br /><br />Didžiosioms metų šventėms ruošiamasi ne tik namuose puošiant eglutes ir gaminant gardžius patiekalus. Spalvingai ir nuotaikingai šventes pasitinka ir šalies ūkiai. Vienas jų – Trakų rajone esantis ,,Laimos žirgynas“. Žirgyno įkūrėja, koučerė Laima Martinavičienė sako, kad šventiniu metu žmonės mėgsta atvykti į kalėdines fotosesijas su žirgais, o taip pat atveža žirgams dovanų.<br /><br />Įdomu žinoti. Net 21 rūšies aliejus spaudžia Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenantys Asta ir Ramūnas Katinai. Prieš 20 metų pradėję nuo linų aliejaus spaudimo, dabar jau gerokai išplėtojo savo verslą. Aliejų spaudžia iš graikinių, lazdyno riešutų, sezamų ir linų sėklų, kitų aliejingų kultūrų. Kokio aliejaus reikia, kad silkė būtų ypač skani kasdieniam ir švenčių stalui?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Senelių sodyboje – anūkės vaistažolių ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seneliu-sodyboje-anukes-vaistazoliu-ukis--63439054</link><description><![CDATA[Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.<br />Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?<br />Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63439054</guid><pubDate>Fri, 20 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63439054/2024_12_20_3116_1_43d6e41a_d893_46fd_be5f_f4c950096fdd.mp3" length="21110419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.<br />Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?<br />Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ryžtingas sprendimas: neapsimoka ir neauginam</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ryztingas-sprendimas-neapsimoka-ir-neauginam--63387364</link><description><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?<br />Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.<br />Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63387364</guid><pubDate>Thu, 19 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63387364/2024_12_19_3116_1_b9480772_50f5_442a_a780_19bec7d0b4a0.mp3" length="20875108" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?<br />Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.<br />Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinis ūkis padeda atkurti šimtametes tradicijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinis-ukis-padeda-atkurti-simtametes-tradicijas--63369873</link><description><![CDATA[Leonpolio dvaras siejamas su Radvilomis, o tarpukariu jame veikė pavyzdinis ūkis su garine pienine. Dabar restauruotuose dvaro pastatuose šeimininkauja bendrovė “Leonpolio dvaro kooperatyvas”, turintis 50 ha ekologinį ūkį. Jame auginama apie 80 rūšių žalumynų, vaisių, uogų, šakniavaisių. Derlius laikomas ir perdirbamas senuose pastatuose su modernia įranga ir tiekiamas tiesiai vartotojams. Bendrovės projektų vadovas Mindaugas Stragis, pasakoja apie veiklos ypatumus ir siekį atgaivinti senas dvaro ūkinės – kultūrinės veiklos tradicijas.<br />Kritinei padėčiai pieno ūkiuose aptarti susirinkusi Lietuvos pieno gamintojų asociacija teikia siūlymus naujajai valdžiai ir tikisi palankių sprendimų mažinant biurokratiją, labiau remiant jaunuosius ūkininkus, didinant pieno ūkių konkurencingumą. Argumentus kodėl tai reiktų daryti išsako asociacijos vadovas Jonas Vilionis ir kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Petras Viršilas.<br />Lietuviški rugiai „Duoniai“ – labai tinka naminei duonai kepti. Marijampolės rajono ūkininkas Sigutis Jundulas hektarą lietuviškų rugių augina jau daugelį metų, o jo žmona Onutė kepa duoną, kuri jau tapo šeimos tradicija. Kodėl „Duoniai“ populiarėja ir kuo ypatinga Jundulų duona?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 18 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63369873</guid><pubDate>Wed, 18 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63369873/2024_12_18_3116_1_401c696e_fb9e_449e_987f_7822c417b7e9.mp3" length="20678249" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Leonpolio dvaras siejamas su Radvilomis, o tarpukariu jame veikė pavyzdinis ūkis su garine pienine. Dabar restauruotuose dvaro pastatuose šeimininkauja bendrovė “Leonpolio dvaro kooperatyvas”, turintis 50 ha ekologinį ūkį. Jame auginama apie 80 rūšių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Leonpolio dvaras siejamas su Radvilomis, o tarpukariu jame veikė pavyzdinis ūkis su garine pienine. Dabar restauruotuose dvaro pastatuose šeimininkauja bendrovė “Leonpolio dvaro kooperatyvas”, turintis 50 ha ekologinį ūkį. Jame auginama apie 80 rūšių žalumynų, vaisių, uogų, šakniavaisių. Derlius laikomas ir perdirbamas senuose pastatuose su modernia įranga ir tiekiamas tiesiai vartotojams. Bendrovės projektų vadovas Mindaugas Stragis, pasakoja apie veiklos ypatumus ir siekį atgaivinti senas dvaro ūkinės – kultūrinės veiklos tradicijas.<br />Kritinei padėčiai pieno ūkiuose aptarti susirinkusi Lietuvos pieno gamintojų asociacija teikia siūlymus naujajai valdžiai ir tikisi palankių sprendimų mažinant biurokratiją, labiau remiant jaunuosius ūkininkus, didinant pieno ūkių konkurencingumą. Argumentus kodėl tai reiktų daryti išsako asociacijos vadovas Jonas Vilionis ir kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Petras Viršilas.<br />Lietuviški rugiai „Duoniai“ – labai tinka naminei duonai kepti. Marijampolės rajono ūkininkas Sigutis Jundulas hektarą lietuviškų rugių augina jau daugelį metų, o jo žmona Onutė kepa duoną, kuri jau tapo šeimos tradicija. Kodėl „Duoniai“ populiarėja ir kuo ypatinga Jundulų duona?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 18 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas su ministro portfeliu ir didele atsakomybe</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-su-ministro-portfeliu-ir-didele-atsakomybe--63350657</link><description><![CDATA[Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.<br />Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.<br />Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63350657</guid><pubDate>Tue, 17 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63350657/2024_12_17_3116_1_04b2089c_847c_4e9b_ad92_e77f4ac9ac53.mp3" length="21032679" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.<br />Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.<br />Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eglučių ūkiams darbymetis – ne prieš Kalėdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/egluciu-ukiams-darbymetis-ne-pries-kaledas--63339046</link><description><![CDATA[Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų įpročiai – populiarėja eglučių nuomos paslauga. Tokia iniciatyva jau ne pirmus metus vykdoma Klaipėdos universiteto botanikos sode, o Vilniuje, vienoje mugėje, nupirktos Molėtų rajono ūkininko eglaitės laukiamos sugrįžtančios, kad pavasarį būtų pasodintos parke.<br /><br />Ukmergės rajone jau 25-erius metus veiklą sėkmingai vykdo P.R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis. Modernūs sprendimai lengvina kasdienybę, o gruodžio pradžioje iš šio ūkio į prekybos vietas iškeliavo tūkstančiai puansetijų. Tai vienintelis ūkis Lietuvoje dar auginantis šias kambarines gėles. Apie Kalėdinių žvaigždžių auginimą ir priežiūrą jas įsigijus, pokalbis su P.R. Olisevičiaus ūkio gamybos vadove Virginija Čirbiene.<br /><br />Keičiantis orams, šąlant, iškrintant sniegui dera rūpintis ne tik naminiai gyvuliais, bet ir augintiniais – katėmis, šunimis. Patarimais, kaip šaltuoju metų laiku palengvinti būtį smulkiesiems gyvūnams dalijasi naminių gyvūnų priežiūros ekspertė Karina Sekmokienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63339046</guid><pubDate>Mon, 16 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63339046/2024_12_16_3116_1_62038a8f_f6a3_473f_afef_f17210d0e726.mp3" length="20726732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų įpročiai – populiarėja eglučių nuomos paslauga. Tokia iniciatyva jau ne pirmus metus vykdoma Klaipėdos universiteto botanikos sode, o Vilniuje, vienoje mugėje, nupirktos Molėtų rajono ūkininko eglaitės laukiamos sugrįžtančios, kad pavasarį būtų pasodintos parke.<br /><br />Ukmergės rajone jau 25-erius metus veiklą sėkmingai vykdo P.R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis. Modernūs sprendimai lengvina kasdienybę, o gruodžio pradžioje iš šio ūkio į prekybos vietas iškeliavo tūkstančiai puansetijų. Tai vienintelis ūkis Lietuvoje dar auginantis šias kambarines gėles. Apie Kalėdinių žvaigždžių auginimą ir priežiūrą jas įsigijus, pokalbis su P.R. Olisevičiaus ūkio gamybos vadove Virginija Čirbiene.<br /><br />Keičiantis orams, šąlant, iškrintant sniegui dera rūpintis ne tik naminiai gyvuliais, bet ir augintiniais – katėmis, šunimis. Patarimais, kaip šaltuoju metų laiku palengvinti būtį smulkiesiems gyvūnams dalijasi naminių gyvūnų priežiūros ekspertė Karina Sekmokienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gražuolės Kalėdų eglutės auga ne miške, o plantacijose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grazuoles-kaledu-eglutes-auga-ne-miske-o-plantacijose--63316353</link><description><![CDATA[Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodinta eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20 metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje. Dabar ūkyje auga per 600 tūkstančių medžių, dauguma jų išvežama į kitas šalis, o kitos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus. Pastarieji penkeri metai eglių augintojams Europoje buvo labai sunkūs. Po Brexit‘o užsidarė Jungtinės Karalystės rinka, o po Rusijos pradėto karo – ir Rusijos rinka.<br />Lietuvininkai nesilaikė pasninko, tikėjo, kad kuo riebiau valgys, tuo geresni bus kiti metai. Kūčioms valgė mėsą, o Kalėdoms stalus nuklodavo pyragais. Apie Kalėdų laukimą ir švento vakaro papročius pasakoja Pagėgių savivaldybės kultūros centro etnografinio ansamblio „Kamana“ vadovė Aksavera Mikšienė.<br />Halina Pauliukėnienė gyvenanti Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, būdama jauna išgyveno, kad nėra grynakraujė lietuvė. Lenkiškos ar gudiškos šaknys atrodė tolimos ir svetimos, visiems pasakodavo apie močiutę lietuviška pavarde. Ir tik kai nusprendė rasti savo rojaus kampelį, ją širdis atvedė į prosenelių lenkų išnykusį Ašvaraiščio kaimą. Likusioje vienoje vienintelėje senoje sodyboje ji priima svečius ir moko senųjų kaimo amatų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63316353</guid><pubDate>Fri, 13 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63316353/2024_12_13_3116_1_c5d1230f_e3f0_4d56_bfe9_c3055c5b7e37.mp3" length="21629106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodinta eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20 metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodinta eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20 metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje. Dabar ūkyje auga per 600 tūkstančių medžių, dauguma jų išvežama į kitas šalis, o kitos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus. Pastarieji penkeri metai eglių augintojams Europoje buvo labai sunkūs. Po Brexit‘o užsidarė Jungtinės Karalystės rinka, o po Rusijos pradėto karo – ir Rusijos rinka.<br />Lietuvininkai nesilaikė pasninko, tikėjo, kad kuo riebiau valgys, tuo geresni bus kiti metai. Kūčioms valgė mėsą, o Kalėdoms stalus nuklodavo pyragais. Apie Kalėdų laukimą ir švento vakaro papročius pasakoja Pagėgių savivaldybės kultūros centro etnografinio ansamblio „Kamana“ vadovė Aksavera Mikšienė.<br />Halina Pauliukėnienė gyvenanti Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, būdama jauna išgyveno, kad nėra grynakraujė lietuvė. Lenkiškos ar gudiškos šaknys atrodė tolimos ir svetimos, visiems pasakodavo apie močiutę lietuviška pavarde. Ir tik kai nusprendė rasti savo rojaus kampelį, ją širdis atvedė į prosenelių lenkų išnykusį Ašvaraiščio kaimą. Likusioje vienoje vienintelėje senoje sodyboje ji priima svečius ir moko senųjų kaimo amatų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nedvejotų dėl fermos modernizavimo, jei ne biurokratinės kliūtys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nedvejotu-del-fermos-modernizavimo-jei-ne-biurokratines-kliutys--63287434</link><description><![CDATA[Brolis ir sesuo Valdas ir Aida Žigai ūkį Joniškio rajone paveldėjo iš tėvų, kurių ūkininkavimo pradžia buvo viena karvė. Dabar savo ūkyje melžia 100 karvių. Ūkininkai supranta, kad reikia ūkį modernizuoti, didinti bandą ir statyti naują fermą, bet nesiryžta to daryti. Viena priežasčių – didelė biurokratinė našta derinant fermos statybos projektus, o kita – nestabilios pieno supirkimo kainos.<br />Keitėsi pagrindiniai tręšimo srutomis reikalavimai. Šaltuoju laikotarpiu – nuo lapkričio 15-osios iki kovo 20 dienos – ši veikla draudžiama, tad kaip tinkamai sandėliuoti natūralias trąšas ir nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyr.specialistu Andriumi Jankausku.<br />Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas ūkis Anglijoje ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63287434</guid><pubDate>Thu, 12 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63287434/2024_12_12_3116_1_f240d573_2fc4_44a4_a2a1_abb4bdbdc9f5.mp3" length="20605524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Brolis ir sesuo Valdas ir Aida Žigai ūkį Joniškio rajone paveldėjo iš tėvų, kurių ūkininkavimo pradžia buvo viena karvė. Dabar savo ūkyje melžia 100 karvių. Ūkininkai supranta, kad reikia ūkį modernizuoti, didinti bandą ir statyti naują fermą, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Brolis ir sesuo Valdas ir Aida Žigai ūkį Joniškio rajone paveldėjo iš tėvų, kurių ūkininkavimo pradžia buvo viena karvė. Dabar savo ūkyje melžia 100 karvių. Ūkininkai supranta, kad reikia ūkį modernizuoti, didinti bandą ir statyti naują fermą, bet nesiryžta to daryti. Viena priežasčių – didelė biurokratinė našta derinant fermos statybos projektus, o kita – nestabilios pieno supirkimo kainos.<br />Keitėsi pagrindiniai tręšimo srutomis reikalavimai. Šaltuoju laikotarpiu – nuo lapkričio 15-osios iki kovo 20 dienos – ši veikla draudžiama, tad kaip tinkamai sandėliuoti natūralias trąšas ir nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyr.specialistu Andriumi Jankausku.<br />Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas ūkis Anglijoje ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pirmus ūkininkavimo metus paženklino audra: išguldė javus ir nugriovė šiltnamius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pirmus-ukininkavimo-metus-pazenklino-audra-isgulde-javus-ir-nugriove-siltnamius--63270605</link><description><![CDATA[Sonata ir Dovydas Degimai, ūkininkaujantys Skaistgirio seniūnijoje, Joniškio rajone, jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patyrė didžiulius nuostolius. Audra išguldė javus, nugriovė ką tik naujai pastatytus šiltnamius. Trauktis nebuvo kur, mat jie buvo statyti už paramos lėšas. Jei ne projektas, jaunieji ūkininkai mano, kad pirmieji patirti nuostoliai būtų juos atgrasę nuo noro tęsti ūkininkavimą, o dabar jaučiasi jau užgrūdinti. Ūkyje plečia uogynus ir ėmėsi Šitaki grybų auginimo.<br />Lėto maisto judėjimas, skatinantis atkreipti dėmesį į maisto kokybę, jo auginimą, sezoniškumą ir tradicijas, gyvuoja jau 40 metų. Lietuvoje pirmiesiems lėto maisto projektą nebuvo lemta išgyventi, bet panašu, kad šiais metais ši idėja mūsų šalyje pradeda naują kvėpavimą. Iš Italijos dvi bendruomenes pasiekė įvertinimai, kad jos priimtos į pasaulio lėto maisto bendruomenės organizaciją. Pokytį daro ne tik pasikeitęs pačių maisto augintojų ar gamintojų požiūris, bet ir vartotojų. Vis daugiau žmonių nori įsigyti maisto iš pačių augintojų ar gamintojų, be tarpininkų. Apie maisto gamintojų įvertinimo svarbą pasakoja Lietuvos lėto turizmo asociacijos vadovė Henrieta Miliauskienė.<br />Gero maisto patirtys Kazlų Rūdoje - viena iš lėto maisto kultūros ambasadų Lietuvoje. Projekte susibūrė penkios ūkininkų ar maisto gamintojų šeimos iš Kazlų Rūdos, kurie rengia savo auginto ir gaminto maisto degustacijas. Naujos bendruomenės atsiradimas yra labai svarbus žingsnis Kazlų Rūdos savivaldybei, siekiančiai tapti lėto gyvenimo būdo, tvarumo ir bendruomeniškumo pirmuoju miestu Lietuvoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63270605</guid><pubDate>Wed, 11 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63270605/2024_12_11_3116_1_cb7652f8_4e8e_4f1a_b2f0_0eb65241b47c.mp3" length="21115017" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sonata ir Dovydas Degimai, ūkininkaujantys Skaistgirio seniūnijoje, Joniškio rajone, jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patyrė didžiulius nuostolius. Audra išguldė javus, nugriovė ką tik naujai pastatytus šiltnamius. Trauktis nebuvo kur, mat jie buvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sonata ir Dovydas Degimai, ūkininkaujantys Skaistgirio seniūnijoje, Joniškio rajone, jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patyrė didžiulius nuostolius. Audra išguldė javus, nugriovė ką tik naujai pastatytus šiltnamius. Trauktis nebuvo kur, mat jie buvo statyti už paramos lėšas. Jei ne projektas, jaunieji ūkininkai mano, kad pirmieji patirti nuostoliai būtų juos atgrasę nuo noro tęsti ūkininkavimą, o dabar jaučiasi jau užgrūdinti. Ūkyje plečia uogynus ir ėmėsi Šitaki grybų auginimo.<br />Lėto maisto judėjimas, skatinantis atkreipti dėmesį į maisto kokybę, jo auginimą, sezoniškumą ir tradicijas, gyvuoja jau 40 metų. Lietuvoje pirmiesiems lėto maisto projektą nebuvo lemta išgyventi, bet panašu, kad šiais metais ši idėja mūsų šalyje pradeda naują kvėpavimą. Iš Italijos dvi bendruomenes pasiekė įvertinimai, kad jos priimtos į pasaulio lėto maisto bendruomenės organizaciją. Pokytį daro ne tik pasikeitęs pačių maisto augintojų ar gamintojų požiūris, bet ir vartotojų. Vis daugiau žmonių nori įsigyti maisto iš pačių augintojų ar gamintojų, be tarpininkų. Apie maisto gamintojų įvertinimo svarbą pasakoja Lietuvos lėto turizmo asociacijos vadovė Henrieta Miliauskienė.<br />Gero maisto patirtys Kazlų Rūdoje - viena iš lėto maisto kultūros ambasadų Lietuvoje. Projekte susibūrė penkios ūkininkų ar maisto gamintojų šeimos iš Kazlų Rūdos, kurie rengia savo auginto ir gaminto maisto degustacijas. Naujos bendruomenės atsiradimas yra labai svarbus žingsnis Kazlų Rūdos savivaldybei, siekiančiai tapti lėto gyvenimo būdo, tvarumo ir bendruomeniškumo pirmuoju miestu Lietuvoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiniame ūkyje auginamos avižos ir puoselėjama žirgininkystė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiniame-ukyje-auginamos-avizos-ir-puoselejama-zirgininkyste--63249875</link><description><![CDATA[Virginijus Ramanauskas iš Žagarės, Joniškio rajone, 200 hektarų plote augina ekologiškas avižas. Grūdus ūkininkas parduoda kaimynams latviams, mat avižų perdirbimu Lietuvoje niekas neužsiima. Ūkyje auginami ir žirgai, kurių sportiniais bei veislininkystės pasiekimais tikrai galima didžiuotis. Žirgininkas atkreipia dėmesį, kad sportinė ar veislinė žirgininkystė Lietuvoje nesulaukia valstybės paramos. Ji egzistuoja tik didelio privačių žirgininkų entuziazmo dėka, kuris dažnai atveda ir prie ūkių bankrotų.<br />Savaitgalį Mažojoje Lietuvoje vyks tradicinis, bet vienintelis šalyje Žąsų turgus. Turgaus metu pristatomas krašto etninis tapatumas ir tarpukario tradicijos. Viena - jų Prezidento Smetonos išleistas įsakymas, kad kiekvienas valdininkas privalo pirkti žąsį. Ar paiso šio reikalavimo valdininkai dabar, pasakoja Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, o kaip gerai nupenėti žąsį - ūkininkė Lina Grublienė.<br />„Gamtos“ rubrikoje apie tai, kad artėjant Kalėdoms kviečiame išrinkti įdomiausią saugomą eglę. Lietuvoje saugoma daugiau kaip 500 medžių, tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti. Konkursui pristatytos 5 žaliaskarės.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63249875</guid><pubDate>Tue, 10 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63249875/2024_12_10_3116_1_1b866619_75cb_4ddd_99ae_f35d0ed4b3ef.mp3" length="20911470" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Virginijus Ramanauskas iš Žagarės, Joniškio rajone, 200 hektarų plote augina ekologiškas avižas. Grūdus ūkininkas parduoda kaimynams latviams, mat avižų perdirbimu Lietuvoje niekas neužsiima. Ūkyje auginami ir žirgai, kurių sportiniais bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Virginijus Ramanauskas iš Žagarės, Joniškio rajone, 200 hektarų plote augina ekologiškas avižas. Grūdus ūkininkas parduoda kaimynams latviams, mat avižų perdirbimu Lietuvoje niekas neužsiima. Ūkyje auginami ir žirgai, kurių sportiniais bei veislininkystės pasiekimais tikrai galima didžiuotis. Žirgininkas atkreipia dėmesį, kad sportinė ar veislinė žirgininkystė Lietuvoje nesulaukia valstybės paramos. Ji egzistuoja tik didelio privačių žirgininkų entuziazmo dėka, kuris dažnai atveda ir prie ūkių bankrotų.<br />Savaitgalį Mažojoje Lietuvoje vyks tradicinis, bet vienintelis šalyje Žąsų turgus. Turgaus metu pristatomas krašto etninis tapatumas ir tarpukario tradicijos. Viena - jų Prezidento Smetonos išleistas įsakymas, kad kiekvienas valdininkas privalo pirkti žąsį. Ar paiso šio reikalavimo valdininkai dabar, pasakoja Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, o kaip gerai nupenėti žąsį - ūkininkė Lina Grublienė.<br />„Gamtos“ rubrikoje apie tai, kad artėjant Kalėdoms kviečiame išrinkti įdomiausią saugomą eglę. Lietuvoje saugoma daugiau kaip 500 medžių, tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti. Konkursui pristatytos 5 žaliaskarės.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nenuspėjami orai Europoje atneša pokyčių ir į pasėlių draudimo sektorių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nenuspejami-orai-europoje-atnesa-pokyciu-ir-i-paseliu-draudimo-sektoriu--63249876</link><description><![CDATA[Pastarieji metai ir ekstremalėjantys orai iššūkius kelia ne tik ūkininkams, bet draudimo įmonėms. Apie pasėlių draudimo situaciją ir ateities tendencijas – pokalbis su Martynu Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovu ir dr. Philipp Schonbach , „Vereinigte Hagel“ valdybos nariu iš Vokietijos.<br /><br />Bibliotekos ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesnėse vietovėse tapusios susitelkimo, kultūros ir net pagalbos žmonėms vietomis. Išsaugoti ir išlaikyti kultūros židinius kaimuose stengiamasi įvairias būdais. Panevėžio rajone, Berniūnų kaime, kilus grėsmei, kad bibliotekos veikla bus nutraukta, žmones susivienijo, rinko parašus, pagalbos prašė savivaldybės ir rado būdą, kaip ją išsaugoti net ir neturint tam tinkamų patalpų.<br /><br />„Verta žinoti“ rubrikoje apie tai, kad gyvenvietės, kaimai, miesteliai ar miestai turi ne pavadinimus, o vardus? O kurie iš jų yra paminėti anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose ir kodėl? Pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbininkas dr. Laimutis Bilkis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63249876</guid><pubDate>Mon, 09 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63249876/2024_12_09_3116_1_65545cf2_2987_45a6_b252_99b786bd749d.mp3" length="20811996" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastarieji metai ir ekstremalėjantys orai iššūkius kelia ne tik ūkininkams, bet draudimo įmonėms. Apie pasėlių draudimo situaciją ir ateities tendencijas – pokalbis su Martynu Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovu ir dr. Philipp...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastarieji metai ir ekstremalėjantys orai iššūkius kelia ne tik ūkininkams, bet draudimo įmonėms. Apie pasėlių draudimo situaciją ir ateities tendencijas – pokalbis su Martynu Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovu ir dr. Philipp Schonbach , „Vereinigte Hagel“ valdybos nariu iš Vokietijos.<br /><br />Bibliotekos ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesnėse vietovėse tapusios susitelkimo, kultūros ir net pagalbos žmonėms vietomis. Išsaugoti ir išlaikyti kultūros židinius kaimuose stengiamasi įvairias būdais. Panevėžio rajone, Berniūnų kaime, kilus grėsmei, kad bibliotekos veikla bus nutraukta, žmones susivienijo, rinko parašus, pagalbos prašė savivaldybės ir rado būdą, kaip ją išsaugoti net ir neturint tam tinkamų patalpų.<br /><br />„Verta žinoti“ rubrikoje apie tai, kad gyvenvietės, kaimai, miesteliai ar miestai turi ne pavadinimus, o vardus? O kurie iš jų yra paminėti anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose ir kodėl? Pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbininkas dr. Laimutis Bilkis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moterys žemės ūkio versle: balansavimas tarp šeimos ir verslo poreikių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moterys-zemes-ukio-versle-balansavimas-tarp-seimos-ir-verslo-poreikiu--63203917</link><description><![CDATA[Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja moterys iš 9 šalių, o Lietuvoje į komandą yra susibūrusios 8 moterys, siekiančios pokyčių, augimo. Vienas didžiausių iššūkių, kaip suderinti šeimos poreikius su verslo plėtojimu. Kalbės projekto ,,GrassCeiling” lyderė Vida Dabkienė ir ūkininkės: Justė Jankauskaitė, Rasa Prusakova ir Lina Vyšniauskaitė.<br />Laukiant didžiųjų metų švenčių, prasminga yra susikurti jaukią aplinką, ypač jeigu tai yra daroma pačių sukurtais gaminiais. Kaip patiems susikurti Advento vainiką, papasakos gėlių ūkio ,,Sophia gardens“ įkūrėja Daina Mackonė.<br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ ūkininko Vaido Virkščio patirtis, kaip po ilgų metų pragyventų užsienyje jis visgi grįžo į Pakruojo rajoną ir įkūrė šakočių kepimo verslą.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63203917</guid><pubDate>Fri, 06 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63203917/2024_12_06_3116_1_7f0585a2_31f8_4661_bffc_a66ba02225c0.mp3" length="21302680" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja moterys iš 9 šalių, o Lietuvoje į komandą yra susibūrusios 8 moterys, siekiančios pokyčių, augimo. Vienas didžiausių iššūkių, kaip suderinti šeimos poreikius su verslo plėtojimu. Kalbės projekto ,,GrassCeiling” lyderė Vida Dabkienė ir ūkininkės: Justė Jankauskaitė, Rasa Prusakova ir Lina Vyšniauskaitė.<br />Laukiant didžiųjų metų švenčių, prasminga yra susikurti jaukią aplinką, ypač jeigu tai yra daroma pačių sukurtais gaminiais. Kaip patiems susikurti Advento vainiką, papasakos gėlių ūkio ,,Sophia gardens“ įkūrėja Daina Mackonė.<br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ ūkininko Vaido Virkščio patirtis, kaip po ilgų metų pragyventų užsienyje jis visgi grįžo į Pakruojo rajoną ir įkūrė šakočių kepimo verslą.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1332</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Galimybės ar rizika: ūkininkai nepalaiko „Mercosur“ susitarimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/galimybes-ar-rizika-ukininkai-nepalaiko-mercosur-susitarimo--63203918</link><description><![CDATA[Laisvosios rinkos susitarimas ,,Mercosur“ kelia susirūpinimą žemdirbiams. Baiminamasi, kad dėl pigesnės įvežamos produkcijos iš Pietų Amerikos šalių kris ūkių konkurencingumas. Įspėja ir vartotojus, nebūtinai įvežta produkcija bus aukštos kokybės. Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytenis Tomkus akcentuoja ,,Mercosur“ galimybes, o Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sako, kad susitarimo pasirašymas lemtų ūkių uždarymus.<br /><br />Ūkininkai, amatininkai, paslaugų teikėjai, gyvenantys ir veikiantys saugomose teritorijose, savo kuriamiems produktams priskiria svarbiausią vertybę – natūralumą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centre vykusioje konferencijoje turintieji Saugomų teritorijų produktų ženklo sertifikatus aptarė, kaip būtų galima geriau pristatyti šiuos produktus visuomenėje. Po konferencijos lankytojų centre vyko ir šurmulinga Kalėdų mugė.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos” apie tarptautinės specializuotos profesionalios gyvulininkystės parodos „EuroTier“ esminėmis įžvalgomis pasidalins Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63203918</guid><pubDate>Thu, 05 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63203918/2024_12_05_3116_1_67c1fc03_a64b_4cef_8cf3_9554cec666d5.mp3" length="20706670" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laisvosios rinkos susitarimas ,,Mercosur“ kelia susirūpinimą žemdirbiams. Baiminamasi, kad dėl pigesnės įvežamos produkcijos iš Pietų Amerikos šalių kris ūkių konkurencingumas. Įspėja ir vartotojus, nebūtinai įvežta produkcija bus aukštos kokybės....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laisvosios rinkos susitarimas ,,Mercosur“ kelia susirūpinimą žemdirbiams. Baiminamasi, kad dėl pigesnės įvežamos produkcijos iš Pietų Amerikos šalių kris ūkių konkurencingumas. Įspėja ir vartotojus, nebūtinai įvežta produkcija bus aukštos kokybės. Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytenis Tomkus akcentuoja ,,Mercosur“ galimybes, o Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sako, kad susitarimo pasirašymas lemtų ūkių uždarymus.<br /><br />Ūkininkai, amatininkai, paslaugų teikėjai, gyvenantys ir veikiantys saugomose teritorijose, savo kuriamiems produktams priskiria svarbiausią vertybę – natūralumą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centre vykusioje konferencijoje turintieji Saugomų teritorijų produktų ženklo sertifikatus aptarė, kaip būtų galima geriau pristatyti šiuos produktus visuomenėje. Po konferencijos lankytojų centre vyko ir šurmulinga Kalėdų mugė.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos” apie tarptautinės specializuotos profesionalios gyvulininkystės parodos „EuroTier“ esminėmis įžvalgomis pasidalins Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siekiant įkurti ūkį, teko ir su skolinta technika dirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siekiant-ikurti-uki-teko-ir-su-skolinta-technika-dirbti--63203921</link><description><![CDATA[Dėdei ūkyje nuo mažų dienos padėjęs Tomas Marmokas visada svajojo turėti ir savo ūkį. Ta svajonė išsipildė 2014 m. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje darbus tekdavo atlikti ir skolinta technika. Dabar situacija ūkyje jau visai kitokia. Tomas Rokiškio rajone plečia 200 hektarų augalininkystės ūkį ir dar turi papildomą veiklą – gamina biokurą.<br />Vilniuje lapkričio pabaigoje lankęsis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Januszas Wojciechowskis jau baigė savo komisaro kadenciją, tačiau jo bendradarbiavimas su Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovais buvo reikšmingas priimant sprendimus dėl probleminių klausimų, tokių kaip reikalavimo atkurti daugiametes pievas ar paramos sunkumų ištiktam pieno sektoriui. Plačiau apie tai buvusio žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio ir žemdirbių savivaldos atstovų įžvalgos.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ broliai bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai papasakos, kaip sukasi darbų sūkuryje artėjant didžiosioms metų šventėms. Abu brolius vienoje vietoje sutikti nelengva, bet už darbštų darbą į Vilnių atvykusius atsiimti apdovanojimo pavyko pakalbinti. Labiausiai bityno ,,Brolių medus“ įkūrėjai džiaugiasi sezono naujienomis – kokios jos?<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63203921</guid><pubDate>Wed, 04 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63203921/2024_12_04_3116_1_a8700cbc_f89a_4294_8311_04c17732e369.mp3" length="21501629" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėdei ūkyje nuo mažų dienos padėjęs Tomas Marmokas visada svajojo turėti ir savo ūkį. Ta svajonė išsipildė 2014 m. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje darbus tekdavo atlikti ir skolinta technika. Dabar situacija ūkyje jau visai kitokia. Tomas Rokiškio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėdei ūkyje nuo mažų dienos padėjęs Tomas Marmokas visada svajojo turėti ir savo ūkį. Ta svajonė išsipildė 2014 m. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje darbus tekdavo atlikti ir skolinta technika. Dabar situacija ūkyje jau visai kitokia. Tomas Rokiškio rajone plečia 200 hektarų augalininkystės ūkį ir dar turi papildomą veiklą – gamina biokurą.<br />Vilniuje lapkričio pabaigoje lankęsis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Januszas Wojciechowskis jau baigė savo komisaro kadenciją, tačiau jo bendradarbiavimas su Lietuvos žemdirbių savivaldos atstovais buvo reikšmingas priimant sprendimus dėl probleminių klausimų, tokių kaip reikalavimo atkurti daugiametes pievas ar paramos sunkumų ištiktam pieno sektoriui. Plačiau apie tai buvusio žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio ir žemdirbių savivaldos atstovų įžvalgos.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ broliai bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai papasakos, kaip sukasi darbų sūkuryje artėjant didžiosioms metų šventėms. Abu brolius vienoje vietoje sutikti nelengva, bet už darbštų darbą į Vilnių atvykusius atsiimti apdovanojimo pavyko pakalbinti. Labiausiai bityno ,,Brolių medus“ įkūrėjai džiaugiasi sezono naujienomis – kokios jos?<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1344</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pieno ūkio planas B – ledų gamyba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pieno-ukio-planas-b-ledu-gamyba--63203919</link><description><![CDATA[Trisdešimtmetį pieno ūkį Rokiškio rajone puoselėjantys Alė ir Donatas Kučinskai mato prasmę tęsti veiklą. Tam įtakos turi ir kooperacija, kuri leidžia užtikrinti didesnę kainą už pieną. 80 melžiamų karvių turintiems Kučinskams ūkyje talkina ir vaikai. Nors pieno ūkis auga, tačiau Alė galvoja į ateitį, 1 hektarą šilauogių vadina – pesijiniu fondu ir dar planuoja gaminti ledus.<br />Raseinių rajone sausmedžio uogas auginanti Agnė Vaitiekūnaitė rado savitą uogų realizacijos būdą. Iš uogų gamina ne tik uogienes, bet sveikuoliškus užkandžius gėrimo forma, guminukus. Ūkininkė sako, kad sveikatai vertinga produkcija iš uogų subalansuota skubančiam žmogui.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialiste Gabija Tamulaityte apie tai, kokios svarbiausios klimato kaitos konferencijos COP29 įžvalgos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63203919</guid><pubDate>Tue, 03 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63203919/2024_12_03_3116_1_6676d631_247b_484b_af0b_ea8b068ab2f1.mp3" length="21285962" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trisdešimtmetį pieno ūkį Rokiškio rajone puoselėjantys Alė ir Donatas Kučinskai mato prasmę tęsti veiklą. Tam įtakos turi ir kooperacija, kuri leidžia užtikrinti didesnę kainą už pieną. 80 melžiamų karvių turintiems Kučinskams ūkyje talkina ir vaikai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trisdešimtmetį pieno ūkį Rokiškio rajone puoselėjantys Alė ir Donatas Kučinskai mato prasmę tęsti veiklą. Tam įtakos turi ir kooperacija, kuri leidžia užtikrinti didesnę kainą už pieną. 80 melžiamų karvių turintiems Kučinskams ūkyje talkina ir vaikai. Nors pieno ūkis auga, tačiau Alė galvoja į ateitį, 1 hektarą šilauogių vadina – pesijiniu fondu ir dar planuoja gaminti ledus.<br />Raseinių rajone sausmedžio uogas auginanti Agnė Vaitiekūnaitė rado savitą uogų realizacijos būdą. Iš uogų gamina ne tik uogienes, bet sveikuoliškus užkandžius gėrimo forma, guminukus. Ūkininkė sako, kad sveikatai vertinga produkcija iš uogų subalansuota skubančiam žmogui.<br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialiste Gabija Tamulaityte apie tai, kokios svarbiausios klimato kaitos konferencijos COP29 įžvalgos.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Seime – siūlymas kailinės žvėrininkystės verslo draudimą atidėti 6 metams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seime-siulymas-kailines-zverininkystes-verslo-draudima-atideti-6-metams--63203920</link><description><![CDATA[Buvęs Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą vėlinti 6 metais – nuo 2033-iųjų. Kailinių žvėrelių augintojai sako, kad toks sprendimas labai reikalingas. Dabartinis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigia, kad diskusija ir dėl datos nukėlimo, ir dėl kompensacijų galima.<br /><br />Dubingių miestelio istorija atgimsta ant pastatų fasadų. Senoji kaimo mokykla, diplomų įteikimas, sporto varžybos, prie pieninės eilėje laukiančios moterys - tai ir daugiau galima išvysti tiesiog vaikštant po šią Molėtų savivaldybės gyvenvietę ir stabtelint prie fotografijų. Kadaise veikusios ir svarbią reikšmę miesteliui turėjusios įstaigos dabar vėl sulaukia lankytojų. Ant pastatų eksponuojamos fotografijų parodos, atspindinčios anuometinį ir dabartinį miestelio gyvenimą. Apie tai pasakoja Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas bei vietos gyventojai.<br /><br />Verta žinoti. Advento metas įprastai prasideda po šv. Andrėjaus, lapkričio 30 dienos. Anuomet ties šia diena jau turėjo būti nudirbti visi lauko darbai, o rūpesčiai persikeldavo į trobų vidų: moterys ausdavo, verpdavo, megzdavo, vyrai - vydavo juostas, virves, pindavo krepšius. Žmonės telkdavosi draugėn tamsiais vakarais darbuotis ir dainuoti. Apie Advento laikui būdingus papročius ir skambėjusias dainas - pokalbis su folkloriste Jogaile Jurkute.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63203920</guid><pubDate>Mon, 02 Dec 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63203920/2024_12_02_3116_1_0a79ae3e_694d_4615_93bc_5e1aa58eba02.mp3" length="19890396" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą vėlinti 6 metais – nuo 2033-iųjų. Kailinių žvėrelių augintojai sako, kad toks sprendimas labai reikalingas. Dabartinis Kaimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis registravo siūlymą kailinės žvėrininkystės verslo draudimą vėlinti 6 metais – nuo 2033-iųjų. Kailinių žvėrelių augintojai sako, kad toks sprendimas labai reikalingas. Dabartinis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigia, kad diskusija ir dėl datos nukėlimo, ir dėl kompensacijų galima.<br /><br />Dubingių miestelio istorija atgimsta ant pastatų fasadų. Senoji kaimo mokykla, diplomų įteikimas, sporto varžybos, prie pieninės eilėje laukiančios moterys - tai ir daugiau galima išvysti tiesiog vaikštant po šią Molėtų savivaldybės gyvenvietę ir stabtelint prie fotografijų. Kadaise veikusios ir svarbią reikšmę miesteliui turėjusios įstaigos dabar vėl sulaukia lankytojų. Ant pastatų eksponuojamos fotografijų parodos, atspindinčios anuometinį ir dabartinį miestelio gyvenimą. Apie tai pasakoja Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas bei vietos gyventojai.<br /><br />Verta žinoti. Advento metas įprastai prasideda po šv. Andrėjaus, lapkričio 30 dienos. Anuomet ties šia diena jau turėjo būti nudirbti visi lauko darbai, o rūpesčiai persikeldavo į trobų vidų: moterys ausdavo, verpdavo, megzdavo, vyrai - vydavo juostas, virves, pindavo krepšius. Žmonės telkdavosi draugėn tamsiais vakarais darbuotis ir dainuoti. Apie Advento laikui būdingus papročius ir skambėjusias dainas - pokalbis su folkloriste Jogaile Jurkute.]]></itunes:summary><itunes:duration>1244</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žinios ir kryptingas darbas sukūrė stiprų pieno ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zinios-ir-kryptingas-darbas-sukure-stipru-pieno-uki--63055978</link><description><![CDATA[Modernus, aprūpintas melžimo ir šėrimo robotais ūkis sukurtas Plungės rajone, Lygiųjų kaime. Du veterinarijos specialistai Aniceta ir Marijus Kakčiai prieš 30 metų pradėjo ūkininkauti ir dabar gali didžiuotis rezultatais. Čia 130 produktyvių karvių, sumaniai planuojami augalininkystės darbai, sukurtos 7 darbo vietos kaimo žmonėms. Ne tik gamyba rūpinasi šeimininkai – skoningai tvarkoma ir sodyba. Tėvų džiaugsmui, sūnus ir dukra pasirinko savarankiškai ūkininkauti.<br /><br />Naujose fermose bus geriau gyvuliams ir patogiau, saugiau dirbti žmonėms – įsitikinęs Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis. Jau iškilo fermų pastatai, o iki pavasario tikimasi jas įrengti ir suvaryti gyvulius. Karvių čia bus žymiai daugiau – 660, o per kelerius metus 45 proc. padidės primelžiamo pieno kiekis.<br /><br />Vilnių į Utenos rajono Kuktiškių kaimą iškeitę Vaida ir Gvidas Pauliai iš pradžių ketino kurti kaimo turizmo verslą. Vėliau juos sudomino galimybė imtis obuolių sūrių gamybos. Ne iš karto pavyko, tačiau vėliau brandinti obuolių sūriai dėl savo skonio tapo populiarūs. O prieš dešimtmetį gavo tautinio paveldo produkto sertifikatą. Pagal originalų receptą Lietuvoje jie gaminami jau 100 metų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63055978</guid><pubDate>Fri, 29 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63055978/2024_11_29_3116_1_8739c712_b91e_4b44_9eef_2dc3daf84d13.mp3" length="21864417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Modernus, aprūpintas melžimo ir šėrimo robotais ūkis sukurtas Plungės rajone, Lygiųjų kaime. Du veterinarijos specialistai Aniceta ir Marijus Kakčiai prieš 30 metų pradėjo ūkininkauti ir dabar gali didžiuotis rezultatais. Čia 130 produktyvių karvių,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Modernus, aprūpintas melžimo ir šėrimo robotais ūkis sukurtas Plungės rajone, Lygiųjų kaime. Du veterinarijos specialistai Aniceta ir Marijus Kakčiai prieš 30 metų pradėjo ūkininkauti ir dabar gali didžiuotis rezultatais. Čia 130 produktyvių karvių, sumaniai planuojami augalininkystės darbai, sukurtos 7 darbo vietos kaimo žmonėms. Ne tik gamyba rūpinasi šeimininkai – skoningai tvarkoma ir sodyba. Tėvų džiaugsmui, sūnus ir dukra pasirinko savarankiškai ūkininkauti.<br /><br />Naujose fermose bus geriau gyvuliams ir patogiau, saugiau dirbti žmonėms – įsitikinęs Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis. Jau iškilo fermų pastatai, o iki pavasario tikimasi jas įrengti ir suvaryti gyvulius. Karvių čia bus žymiai daugiau – 660, o per kelerius metus 45 proc. padidės primelžiamo pieno kiekis.<br /><br />Vilnių į Utenos rajono Kuktiškių kaimą iškeitę Vaida ir Gvidas Pauliai iš pradžių ketino kurti kaimo turizmo verslą. Vėliau juos sudomino galimybė imtis obuolių sūrių gamybos. Ne iš karto pavyko, tačiau vėliau brandinti obuolių sūriai dėl savo skonio tapo populiarūs. O prieš dešimtmetį gavo tautinio paveldo produkto sertifikatą. Pagal originalų receptą Lietuvoje jie gaminami jau 100 metų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1367</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeima įgyvendino svajonę: gamina kreminį medų, liofilizuoja vaisius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seima-igyvendino-svajone-gamina-kremini-medu-liofilizuoja-vaisius--63040333</link><description><![CDATA[Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su liofilizuotais vaisiais. Taip pat gamina liofilizuotus prieskonius, česnakus, uogas, 5 rūšių arbatas, vaisius. Tai šeimos ūkis, į kurio veiklą įsitraukia visi: žmona, vyras bei vaikai. Jie dirba ir mėgaujasi savo veikla.<br /><br />Europos Vadovų Tarybos susitikime Budapešte priimta deklaracija. Joje tarp kitų sričių numatyti ir iššūkiai žemės ūkiui. ES įsipareigojusi užtikrinti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių. Kaip to bus siekiama? Išsamiau – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi nesąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63040333</guid><pubDate>Thu, 28 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63040333/2024_11_28_3116_1_efe6a999_78c6_400c_9b3b_51dd39bf9ae9.mp3" length="21267990" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su liofilizuotais vaisiais. Taip pat gamina liofilizuotus prieskonius, česnakus, uogas, 5 rūšių arbatas, vaisius. Tai šeimos ūkis, į kurio veiklą įsitraukia visi: žmona, vyras bei vaikai. Jie dirba ir mėgaujasi savo veikla.<br /><br />Europos Vadovų Tarybos susitikime Budapešte priimta deklaracija. Joje tarp kitų sričių numatyti ir iššūkiai žemės ūkiui. ES įsipareigojusi užtikrinti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių. Kaip to bus siekiama? Išsamiau – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi nesąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar išsaugosime nykstančias šiurkščiavilnes avis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-issaugosime-nykstancias-siurksciavilnes-avis--63023099</link><description><![CDATA[Nykstančių gyvūnų išsaugojimu rūpinasi mokslininkai ir dalis ūkininkų. Tarp pastarųjų – Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė. Dalyvaudama nykstančių ūkinių gyvūnų išsaugojimo programoje, ji augina Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis. Apmaudu, kad jas išsaugoti ryžtasi nedaug ūkininkų. Pasak Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, avių bandas mažina ne tik vilkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos sprendimai, neskatinantys kurtis perspektyviems avininkystės ūkiams.<br /><br />Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkės Ritos Dirvinienės pieno ūkis garsėja ne čia auginamomis 40 karvių, o savame ceche gaminamais sūriais. Jų čia 16 rūšių ir bus dar daugiau. Pasak ūkininkės, turinčios technologės diplomą, taip stengiamasi įtikti įvairiems valgytojų skoniams. Dar ruošiamasi įrengti degustacijų salę, kur miesto žmonės pamatytų, kaip gaminami sūriai, paragautų įvairių jų skonių.<br /><br />Opoka – itin retas mineralas, o Lietuvoje tėra vienintelis jo telkinys, glūdintis<br />Mažaičių kaime, Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Kurį laiką opoka buvo iškasama dėl cemento gamybos, bet neseniai pastebėta ir dar viena teigiama jos savybė – gerai šalina įvairius nešvarumus. Buvusiame karjere įsikūrė kosmetikos iš opokos gamybos cechas „Natula“, kuris ir bando rasti nišą natūralių produktų gamyboje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63023099</guid><pubDate>Wed, 27 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63023099/2024_11_27_3116_1_6a96583a_bc0d_45db_a97d_b33806342092.mp3" length="21549694" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nykstančių gyvūnų išsaugojimu rūpinasi mokslininkai ir dalis ūkininkų. Tarp pastarųjų – Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė. Dalyvaudama nykstančių ūkinių gyvūnų išsaugojimo programoje, ji augina Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis. Apmaudu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nykstančių gyvūnų išsaugojimu rūpinasi mokslininkai ir dalis ūkininkų. Tarp pastarųjų – Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė. Dalyvaudama nykstančių ūkinių gyvūnų išsaugojimo programoje, ji augina Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis. Apmaudu, kad jas išsaugoti ryžtasi nedaug ūkininkų. Pasak Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, avių bandas mažina ne tik vilkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos sprendimai, neskatinantys kurtis perspektyviems avininkystės ūkiams.<br /><br />Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkės Ritos Dirvinienės pieno ūkis garsėja ne čia auginamomis 40 karvių, o savame ceche gaminamais sūriais. Jų čia 16 rūšių ir bus dar daugiau. Pasak ūkininkės, turinčios technologės diplomą, taip stengiamasi įtikti įvairiems valgytojų skoniams. Dar ruošiamasi įrengti degustacijų salę, kur miesto žmonės pamatytų, kaip gaminami sūriai, paragautų įvairių jų skonių.<br /><br />Opoka – itin retas mineralas, o Lietuvoje tėra vienintelis jo telkinys, glūdintis<br />Mažaičių kaime, Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Kurį laiką opoka buvo iškasama dėl cemento gamybos, bet neseniai pastebėta ir dar viena teigiama jos savybė – gerai šalina įvairius nešvarumus. Buvusiame karjere įsikūrė kosmetikos iš opokos gamybos cechas „Natula“, kuris ir bando rasti nišą natūralių produktų gamyboje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiški mėsiniai galvijai – Šveicarijos ir Lietuvos rinkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiski-mesiniai-galvijai-sveicarijos-ir-lietuvos-rinkai--63016817</link><description><![CDATA[Dviejų veislių mėsinius galvijus augina Šilalės r. Kantautalių kaimo ūkininkai Alma ir Rimantas Rimkai. Bandoje yra apie 600 limuzinų ir aubrakų veislės galvijų, o juos prižiūri penki samdomi darbuotojai. Ūkio šeimininkui labiau patinka aubrakų veislės galvijai dėl romaus būdo ir grožio. Dabar ūkyje jau atsisakyta kažkada buvusio galvijų mėsos perdirbimo, o ekologiškai užauginti mėsiniai galvijai parduodami šveicarams ir vietos rinkoje.<br /><br />„Riešutas ir uoga“ – taip pavadintą ūkį ryžosi sukurti trys jauni žmonės: Živilė Jonikaitė, Sandra ir Marius Žėkai. Taip Alytaus rajone, Verebiejuose, per kelerius metus buvo pasodintas 35 hektarų lazdynų riešutų ir 15 hektarų trešnių sodas. Pradžia nebuvo lengva – teko mokytis ir iš savų, ir iš svetimų klaidų. Riešutų derliui nuimti ieškota specialios technikos, tenka taikytis prie gamtos sąlygų. Iki šiol pavyksta užauginti ir nuimti derlių. Nors rinkoje tenka konkuruoti su lenkiškais ir vietinių užaugintais riešutais, savus kokybiškai užaugintus ir nuimtus riešutus pavyksta parduoti.<br /><br />Gamtininkas. Toli gražu ne visi paukščiai išskridę į šiltuosius kraštus. Laukuose dar pamatysime pempių, gulbių, varnėnų. Bet ir jie tuoj kels sparnus skrydžiui, – sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, jau dabar reikia pasirūpinti palesinti žiemojančius paukščius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/63016817</guid><pubDate>Tue, 26 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/63016817/2024_11_26_3116_1_de7c3af7_174d_4b45_81dd_6904ef5eb511.mp3" length="20491004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dviejų veislių mėsinius galvijus augina Šilalės r. Kantautalių kaimo ūkininkai Alma ir Rimantas Rimkai. Bandoje yra apie 600 limuzinų ir aubrakų veislės galvijų, o juos prižiūri penki samdomi darbuotojai. Ūkio šeimininkui labiau patinka aubrakų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dviejų veislių mėsinius galvijus augina Šilalės r. Kantautalių kaimo ūkininkai Alma ir Rimantas Rimkai. Bandoje yra apie 600 limuzinų ir aubrakų veislės galvijų, o juos prižiūri penki samdomi darbuotojai. Ūkio šeimininkui labiau patinka aubrakų veislės galvijai dėl romaus būdo ir grožio. Dabar ūkyje jau atsisakyta kažkada buvusio galvijų mėsos perdirbimo, o ekologiškai užauginti mėsiniai galvijai parduodami šveicarams ir vietos rinkoje.<br /><br />„Riešutas ir uoga“ – taip pavadintą ūkį ryžosi sukurti trys jauni žmonės: Živilė Jonikaitė, Sandra ir Marius Žėkai. Taip Alytaus rajone, Verebiejuose, per kelerius metus buvo pasodintas 35 hektarų lazdynų riešutų ir 15 hektarų trešnių sodas. Pradžia nebuvo lengva – teko mokytis ir iš savų, ir iš svetimų klaidų. Riešutų derliui nuimti ieškota specialios technikos, tenka taikytis prie gamtos sąlygų. Iki šiol pavyksta užauginti ir nuimti derlių. Nors rinkoje tenka konkuruoti su lenkiškais ir vietinių užaugintais riešutais, savus kokybiškai užaugintus ir nuimtus riešutus pavyksta parduoti.<br /><br />Gamtininkas. Toli gražu ne visi paukščiai išskridę į šiltuosius kraštus. Laukuose dar pamatysime pempių, gulbių, varnėnų. Bet ir jie tuoj kels sparnus skrydžiui, – sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, jau dabar reikia pasirūpinti palesinti žiemojančius paukščius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Europos komisaras J. Wojciechowskis: smulkūs ūkiai gyvybiškai svarbūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/europos-komisaras-j-wojciechowskis-smulkus-ukiai-gyvybiskai-svarbus--62999562</link><description><![CDATA[Žaliasis kursas ir pastangos supaprastinti jo reikalavimus rūpi visų Europos šalių žemdirbiams. Apie žaliąjį ES kursą ir Lietuvos poziciją jame interviu su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu. Anot jo, Europos Sąjungos stiprybė yra jos žemės ūkio politikos lankstumas, svarbu ne žlugdyti, o pagelbėti ir taip išsaugoti smulkius ūkius.<br /><br />Dviejų kooperatyvų: „Pasaulio sėklos “ ir „Radviliškio aruodas“ narys, Mažaičių kaimo ūkininkas, agrarinių mokslų daktaras Jonas Ruškys įsitikinęs, kad tik kooperacija padės ūkininkams jaustis stipriems. Jo augalininkystės ūkyje auginami javai ir sėklinės žolės. Anot patyrusio ūkininko, žemdirbiai neturi apsiriboti vien javais, o auginti įvairesnes kultūras, galvoti apie jų perdirbimą. Tik taip galės ateityje išgyventi.<br /><br />Įdomu žinoti. Nedidelius, nereiklius žaliuojančius augalus aspidistras, lapkričio pabaigoje ir gruodį žydinčias violetiniais, tiesiog ant žemės išsiskleidusiais žiedeliais, apdulkina... sraigės. Apie šių augalų, augančių Kretingos muziejaus Žiemos sode ypatumus pasakoja Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62999562</guid><pubDate>Mon, 25 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62999562/2024_11_25_3116_1_6463afd3_d17f_4155_a6d7_e3d9e3470cd7.mp3" length="21231627" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žaliasis kursas ir pastangos supaprastinti jo reikalavimus rūpi visų Europos šalių žemdirbiams. Apie žaliąjį ES kursą ir Lietuvos poziciją jame interviu su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu. Anot jo, Europos Sąjungos stiprybė yra jos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žaliasis kursas ir pastangos supaprastinti jo reikalavimus rūpi visų Europos šalių žemdirbiams. Apie žaliąjį ES kursą ir Lietuvos poziciją jame interviu su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu. Anot jo, Europos Sąjungos stiprybė yra jos žemės ūkio politikos lankstumas, svarbu ne žlugdyti, o pagelbėti ir taip išsaugoti smulkius ūkius.<br /><br />Dviejų kooperatyvų: „Pasaulio sėklos “ ir „Radviliškio aruodas“ narys, Mažaičių kaimo ūkininkas, agrarinių mokslų daktaras Jonas Ruškys įsitikinęs, kad tik kooperacija padės ūkininkams jaustis stipriems. Jo augalininkystės ūkyje auginami javai ir sėklinės žolės. Anot patyrusio ūkininko, žemdirbiai neturi apsiriboti vien javais, o auginti įvairesnes kultūras, galvoti apie jų perdirbimą. Tik taip galės ateityje išgyventi.<br /><br />Įdomu žinoti. Nedidelius, nereiklius žaliuojančius augalus aspidistras, lapkričio pabaigoje ir gruodį žydinčias violetiniais, tiesiog ant žemės išsiskleidusiais žiedeliais, apdulkina... sraigės. Apie šių augalų, augančių Kretingos muziejaus Žiemos sode ypatumus pasakoja Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Biurokratai nepripažįsta savo klaidų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/biurokratai-nepripazista-savo-klaidu--62984971</link><description><![CDATA[Trejus metus tęsiasi jaunojo ūkininko Andriaus Mickevičiaus ginčas su NMA, kuri, Aukščausiojo administracinio teismo sprendimu, nepagrįstai neskyrė paramos investiciniam projektui. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad biurokratai negali atleisti ir nepripažįsta savo klaidų. Tokių atvejų būta ne vieno, bet šis turėtų būti paskutinis. Jaunojo ūkininko tėtis Romas, ūkininkaujantis savo senelio, savanorio žemėje, mano, kad su jaunimu kaime taip susidorojama. Kaip žada keistis NMA veikla aiškina direktorius Fortunatas Dirginčius.<br />Panevėžio kraštą garsina rauguoliai – duonskryliai, kuriuos iš naminės duonos tešlos moka daryti duonos kepėjų būrelis, susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje. Unikalus patiekalas gamintas ir pristatytas keliose Lietuvos Dainų šventėse Vilniuje, kepėjų būrelis dažnai<br />lankosi ne tik rajone su edukacine programa. Tumagalio kaime esančiuose Rytos Jaruševičienės namuose būrelio aktyvas gamino rauguolius, pasakojo apie juos, virė ir su spirgais pateikė ragauti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62984971</guid><pubDate>Fri, 22 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62984971/2024_11_22_3116_1_0c05312c_ca7b_4d3e_9f7d_41980ca25a7a.mp3" length="21061100" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trejus metus tęsiasi jaunojo ūkininko Andriaus Mickevičiaus ginčas su NMA, kuri, Aukščausiojo administracinio teismo sprendimu, nepagrįstai neskyrė paramos investiciniam projektui. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad biurokratai negali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trejus metus tęsiasi jaunojo ūkininko Andriaus Mickevičiaus ginčas su NMA, kuri, Aukščausiojo administracinio teismo sprendimu, nepagrįstai neskyrė paramos investiciniam projektui. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad biurokratai negali atleisti ir nepripažįsta savo klaidų. Tokių atvejų būta ne vieno, bet šis turėtų būti paskutinis. Jaunojo ūkininko tėtis Romas, ūkininkaujantis savo senelio, savanorio žemėje, mano, kad su jaunimu kaime taip susidorojama. Kaip žada keistis NMA veikla aiškina direktorius Fortunatas Dirginčius.<br />Panevėžio kraštą garsina rauguoliai – duonskryliai, kuriuos iš naminės duonos tešlos moka daryti duonos kepėjų būrelis, susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje. Unikalus patiekalas gamintas ir pristatytas keliose Lietuvos Dainų šventėse Vilniuje, kepėjų būrelis dažnai<br />lankosi ne tik rajone su edukacine programa. Tumagalio kaime esančiuose Rytos Jaruševičienės namuose būrelio aktyvas gamino rauguolius, pasakojo apie juos, virė ir su spirgais pateikė ragauti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai rado bendrą kalbą su kelininkais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-rado-bendra-kalba-su-kelininkais--62940313</link><description><![CDATA[Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.<br />Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.<br />Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62940313</guid><pubDate>Thu, 21 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62940313/2024_11_21_3116_1_51bfae09_9092_48e2_95cd_fe55edacc1e7.mp3" length="20720881" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.<br />Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.<br />Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Artėja rapsų auginimo sėkmingos eros pabaiga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/arteja-rapsu-auginimo-sekmingos-eros-pabaiga--62940315</link><description><![CDATA[Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.<br />Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.<br />Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62940315</guid><pubDate>Wed, 20 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62940315/2024_11_20_3116_1_ea85e4e9_97d0_4d21_86cd_17a6763a38cb.mp3" length="20737599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.<br />Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.<br />Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos ūkininkių draugija vienija drąsias ir išradingas moteris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-ukininkiu-draugija-vienija-drasias-ir-isradingas-moteris--62940314</link><description><![CDATA[Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos, Kauno, Radviliškio rajonų moterys ryžtingai nusiteikusios pažadinti kaimo žmones aktyviau gyventi.<br />Linas Laurus - pauglystėje pamėgęs žirgus viltietis, gyvenęs Palangoje, o dabar – Kupiškio rajono ūkininkas, senelių žemėje turintis savo žirgyną. Kol kas nedidelį – 18 arklių, su 40 ha pievų, jodinėjimo aikštelėmis. Vaikinas vos 18 m apsigyveno kaime, o po 4 metų džiaugiasi savo veiklos rezultatais ir tiki ūkio plėtra.<br />Suvalkijos kultūros centre – muziejuje dirbantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius yra ir ūkininkas. Jis eksperimentuoja, užsiimdamas tvaria žemdirbyste, įveisė mišką, atgaivino pelkę ir stebisi aplinkosaugininkų draudimu kirsti invazinius augalus, kurie gožia Širvėnos upę ir neleidžia joje rastis gyvybei.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62940314</guid><pubDate>Tue, 19 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62940314/2024_11_19_3116_1_8ea12b15_5de5_429b_a57b_c3cd9f662e80.mp3" length="20254021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos, Kauno, Radviliškio rajonų moterys ryžtingai nusiteikusios pažadinti kaimo žmones aktyviau gyventi.<br />Linas Laurus - pauglystėje pamėgęs žirgus viltietis, gyvenęs Palangoje, o dabar – Kupiškio rajono ūkininkas, senelių žemėje turintis savo žirgyną. Kol kas nedidelį – 18 arklių, su 40 ha pievų, jodinėjimo aikštelėmis. Vaikinas vos 18 m apsigyveno kaime, o po 4 metų džiaugiasi savo veiklos rezultatais ir tiki ūkio plėtra.<br />Suvalkijos kultūros centre – muziejuje dirbantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius yra ir ūkininkas. Jis eksperimentuoja, užsiimdamas tvaria žemdirbyste, įveisė mišką, atgaivino pelkę ir stebisi aplinkosaugininkų draudimu kirsti invazinius augalus, kurie gožia Širvėnos upę ir neleidžia joje rastis gyvybei.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Patirtis užsienio ūkiuose praverčia savame</title><link>https://www.spreaker.com/episode/patirtis-uzsienio-ukiuose-pravercia-savame--62784035</link><description><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.<br />Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?<br />Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62784035</guid><pubDate>Mon, 18 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62784035/2024_11_18_3116_1_dcab5072_f07c_4d63_9a18_87071d768eb1.mp3" length="20929025" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika:...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.<br />Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?<br />Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkė – šeimos, sodybos ir gražiosios Lietuvos kūrėja prieš 85 metus ir dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininke-seimos-sodybos-ir-graziosios-lietuvos-kureja-pries-85-metus-ir-dabar--62769282</link><description><![CDATA[Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100 draugijos skyrių visoje Lietuvoje. Jubiliejiniais metais – nauji iššūkiai jau naujai Lietuvos moterų, gyvenančių kaime, kartai. Ar bus pratęsta draugijos veikla, kuri kaimo moterį matė kaip šeimos, sodybos ir gražios Lietuvos kūrėją. Apie istoriją ir ateities iššūkius pasakoja penktoji atkurtos Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.<br />Namai iš kanapių spalių – Lietuvoje vis dar naujovė ir jų galėtume rasti tik vienetus.Tokių namų statyba susidomėjo viešosios įstaigos ,,Širdies sala“ bendruomenė.Anot įsteigėjo Gintaro Rūkštelės, kanapiniai namai turi daug privalumų – yra draugiški tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nes yra kvėpuojantys, ekologiški.Tiesa, tokių namų statybos proveržį vis dar stabdo įvairūs reikalavimai. JAV kanapinių namų būtų galima rasti žymiai daugiau.<br />„Aš išsaugojau jums tėviškę“ – taip sakydavo ūkininko Mindaugo Karklelio močiutė Lėnė Grygolaitytė, pasitikdama į Bitėnus užsukusius svečius iš Vokietijos, kažkada gyvenusius šiame krašte. Jie save laiko rytprūsiečiais. Neįtikėtina šeimos istorija ir kaip pavyko išgyventi tremtį, per teismą susigrąžinti sovietmečiu nusavintus namus, sugulė į knygą „Rojaus kelias“, kuri išversta į 17 pasaulio kalbų. Mindaugas<br />didžiuojasi, kad jis jau penktoji ūkininkaujanti karta Bitėnuose, o ūkininkauti ruošiasi ir sūnus – šeštoji karta. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi robotizuoti pieno fermą, dabar dar modernesnę, jau keturių robotų valdomą fermą statys kartu su sūnumi.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62769282</guid><pubDate>Fri, 15 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62769282/2024_11_15_3116_1_fa7ba567_9c2e_4011_bb0f_b7a9a5f38f4d.mp3" length="21050651" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100 draugijos skyrių visoje Lietuvoje. Jubiliejiniais metais – nauji iššūkiai jau naujai Lietuvos moterų, gyvenančių kaime, kartai. Ar bus pratęsta draugijos veikla, kuri kaimo moterį matė kaip šeimos, sodybos ir gražios Lietuvos kūrėją. Apie istoriją ir ateities iššūkius pasakoja penktoji atkurtos Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.<br />Namai iš kanapių spalių – Lietuvoje vis dar naujovė ir jų galėtume rasti tik vienetus.Tokių namų statyba susidomėjo viešosios įstaigos ,,Širdies sala“ bendruomenė.Anot įsteigėjo Gintaro Rūkštelės, kanapiniai namai turi daug privalumų – yra draugiški tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nes yra kvėpuojantys, ekologiški.Tiesa, tokių namų statybos proveržį vis dar stabdo įvairūs reikalavimai. JAV kanapinių namų būtų galima rasti žymiai daugiau.<br />„Aš išsaugojau jums tėviškę“ – taip sakydavo ūkininko Mindaugo Karklelio močiutė Lėnė Grygolaitytė, pasitikdama į Bitėnus užsukusius svečius iš Vokietijos, kažkada gyvenusius šiame krašte. Jie save laiko rytprūsiečiais. Neįtikėtina šeimos istorija ir kaip pavyko išgyventi tremtį, per teismą susigrąžinti sovietmečiu nusavintus namus, sugulė į knygą „Rojaus kelias“, kuri išversta į 17 pasaulio kalbų. Mindaugas<br />didžiuojasi, kad jis jau penktoji ūkininkaujanti karta Bitėnuose, o ūkininkauti ruošiasi ir sūnus – šeštoji karta. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi robotizuoti pieno fermą, dabar dar modernesnę, jau keturių robotų valdomą fermą statys kartu su sūnumi.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Siekia būti pavyzdžiu kitiems ūkiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siekia-buti-pavyzdziu-kitiems-ukiams--62732629</link><description><![CDATA[Nielso Peterio Pretzmano įkurtas ūkis Radiškio kaime, Ukmergės rajone, siekia būti ūkiu pavyzdžiu ūkininkaujantiems ekologiškai. Ūkyje auginamos žuvys, mėsiniai „Angus“ veislės jautukai, daržovės, gaminami aukštos kokybės maisto produktai. Naujausi ūkio projektai – skerdykla ir suplanuotas pastatyti logistikos centras su sandėliu. Ūkis kviečia kitus ūkius bendradarbiauti - naudotis daržovių sandėliavimo, skerdyklos ar perdirbimo paslaugomis.<br />Pagėgių savivaldybės Rukų kaime gyvenanti Lina Grublienė gailisi gaminti pieno produktus nepradėjo anksčiau. Kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkė pasijuto įvaryta į kampą. Pieno parduoti tiesiog neapsimokėjo. Iš pieno pagamino sūrį, varškę, sviestą, - tokius pat, kaip gamindavo šeimai, susikrovė į krepšelį ir išvažiavo į turgų. Viską pavyko parduoti labai greitai.<br />Iš Tarptautinės pieno organizacijos konferencijos sugrįžusi ūkininkė Jolita Gabrinovičiūtė iš Sarių seniūnijos, Švenčionių rajone, sako, kad Lietuvos pieno sektorius - tik lašas pieno didžiulėje pasaulinėje pieno industrijoje. Lyderiai - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Indija, nors šioje šalyje vyrauja nedideli vos 2-5 karvių pieno ūkiai, kuriuos valdo moterys.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62732629</guid><pubDate>Thu, 14 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62732629/2024_11_14_3116_1_2e4b0b70_06a2_4e3a_aeb1_a1de395a0eb3.mp3" length="20852538" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nielso Peterio Pretzmano įkurtas ūkis Radiškio kaime, Ukmergės rajone, siekia būti ūkiu pavyzdžiu ūkininkaujantiems ekologiškai. Ūkyje auginamos žuvys, mėsiniai „Angus“ veislės jautukai, daržovės, gaminami aukštos kokybės maisto produktai. Naujausi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nielso Peterio Pretzmano įkurtas ūkis Radiškio kaime, Ukmergės rajone, siekia būti ūkiu pavyzdžiu ūkininkaujantiems ekologiškai. Ūkyje auginamos žuvys, mėsiniai „Angus“ veislės jautukai, daržovės, gaminami aukštos kokybės maisto produktai. Naujausi ūkio projektai – skerdykla ir suplanuotas pastatyti logistikos centras su sandėliu. Ūkis kviečia kitus ūkius bendradarbiauti - naudotis daržovių sandėliavimo, skerdyklos ar perdirbimo paslaugomis.<br />Pagėgių savivaldybės Rukų kaime gyvenanti Lina Grublienė gailisi gaminti pieno produktus nepradėjo anksčiau. Kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkė pasijuto įvaryta į kampą. Pieno parduoti tiesiog neapsimokėjo. Iš pieno pagamino sūrį, varškę, sviestą, - tokius pat, kaip gamindavo šeimai, susikrovė į krepšelį ir išvažiavo į turgų. Viską pavyko parduoti labai greitai.<br />Iš Tarptautinės pieno organizacijos konferencijos sugrįžusi ūkininkė Jolita Gabrinovičiūtė iš Sarių seniūnijos, Švenčionių rajone, sako, kad Lietuvos pieno sektorius - tik lašas pieno didžiulėje pasaulinėje pieno industrijoje. Lyderiai - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Indija, nors šioje šalyje vyrauja nedideli vos 2-5 karvių pieno ūkiai, kuriuos valdo moterys.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nauda ūkininkui, o ne tarpininkui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauda-ukininkui-o-ne-tarpininkui--62715034</link><description><![CDATA[Tiesioginis ryšys tarp tiekėjų ir vartotojų išvengiant tarpininkų - toks trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo tikslas. Ūkininkai, kooperatinės bendrovės, kaimo bendruomenės, siekiančios savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus realizuoti vietos rinkoje, iki šių metų pabaigos gali pateikti paraiškas ir gauti paramą įsirengti prekybos vietas ar plėtoti rinkodarą. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų.<br />Viena sėkmingų pavyzdžių - žemės ūkio kooperatyvo „Bio Leua“ istorija. Jos direktorius ir pats ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas pasakoja, kad kooperatyvas plečia veiklą tiekdamas kooperatyvo narių užaugintus produktus viešojo maitinimo sektoriui: darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms.<br />Vilkyškių miestelio centre (Pagėgių sav.) lankytojų laukia Istorijos inkubatorius. Jis įkurtas kelių šimtų metų senumo dvarui priklausiusiose arklidėse. Išsaugotas ne tik unikalus statinys, bet ir įrengtos įdomios interaktyvios ekspozicijos, edukacijos, leidžiančios susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.<br />„Verslo rubrikoje“ - kaip mažiems mamutams sunku užaugti dideliems. Viliaus Tamošaičio sukurti gurmaniški pagardai Metų gaminio medaliais įvertinti ir Lietuvoje, ir Baltijos šalių maisto vertinimo ekspertų. Bet verslą iš nuosavos virtuvės norint perkelti į gamybos cechą, teko nueiti iššūkių kupiną kelią. Jei ne žemaitiškas užsispyrimas ir ne kitas sėkmingai veikiantis verslas, idėjos gaminti gurmaniškus pagardus būtų tekę atsisakyti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62715034</guid><pubDate>Wed, 13 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62715034/2024_11_13_3116_1_e81c6974_a246_4415_8284_46cda68799bd.mp3" length="21190667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiesioginis ryšys tarp tiekėjų ir vartotojų išvengiant tarpininkų - toks trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo tikslas. Ūkininkai, kooperatinės bendrovės, kaimo bendruomenės, siekiančios savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiesioginis ryšys tarp tiekėjų ir vartotojų išvengiant tarpininkų - toks trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo tikslas. Ūkininkai, kooperatinės bendrovės, kaimo bendruomenės, siekiančios savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus realizuoti vietos rinkoje, iki šių metų pabaigos gali pateikti paraiškas ir gauti paramą įsirengti prekybos vietas ar plėtoti rinkodarą. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų.<br />Viena sėkmingų pavyzdžių - žemės ūkio kooperatyvo „Bio Leua“ istorija. Jos direktorius ir pats ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas pasakoja, kad kooperatyvas plečia veiklą tiekdamas kooperatyvo narių užaugintus produktus viešojo maitinimo sektoriui: darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms.<br />Vilkyškių miestelio centre (Pagėgių sav.) lankytojų laukia Istorijos inkubatorius. Jis įkurtas kelių šimtų metų senumo dvarui priklausiusiose arklidėse. Išsaugotas ne tik unikalus statinys, bet ir įrengtos įdomios interaktyvios ekspozicijos, edukacijos, leidžiančios susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.<br />„Verslo rubrikoje“ - kaip mažiems mamutams sunku užaugti dideliems. Viliaus Tamošaičio sukurti gurmaniški pagardai Metų gaminio medaliais įvertinti ir Lietuvoje, ir Baltijos šalių maisto vertinimo ekspertų. Bet verslą iš nuosavos virtuvės norint perkelti į gamybos cechą, teko nueiti iššūkių kupiną kelią. Jei ne žemaitiškas užsispyrimas ir ne kitas sėkmingai veikiantis verslas, idėjos gaminti gurmaniškus pagardus būtų tekę atsisakyti.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nyksta svarbus Trakėnų žirgų istorijai dvaras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nyksta-svarbus-trakenu-zirgu-istorijai-dvaras--62714900</link><description><![CDATA[Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.<br />Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.<br />„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62714900</guid><pubDate>Tue, 12 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62714900/2024_11_12_3116_1_124914fc_0f21_44dd_88ad_d9c99fc34359.mp3" length="21144692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.<br />Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.<br />„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kovoje už išlikimą ūkyje praverčia trijų kartų patirtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kovoje-uz-islikima-ukyje-pravercia-triju-kartu-patirtis--62715061</link><description><![CDATA[Ūkininkų Jolitos ir Vienanto Gabrinovičių pieno ūkiai Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, atskiri, bet brolis ir sesuo ūkininkauja surėmę pečius. Iš tėvų perėmę ūkį jį išplėtė iki 600 galvijų, bandą gano ir pašarus ruošia 700 hektarų žemės plote, kurių daugiau nei 70 procentų - pievos. Nepaisant pastaruosius kelerius metus pieno ūkius smukdžiusio sunkmečio, jie planuoja tęsti robotizuotos fermos statybų projektą.Iššūkiai dideli, bet tik taip jie mato pieno ūkio ateitį ir galimybę ūkį perduoti jaunajai kartai.<br />Tiek mišraus, tiek specializuoto, pavyzdžiui, augalininkystės ūkio, šeimininkai turi savo argumentų, įrodančių jų pasirinkimo teisumą. Mišraus ūkio šeimininkas iš Kauno rajono Margininkų kaimo Audrius Banionis sako, kad labai gerai, kai viena šaka papildo, o kartais ir gelbsti kitą.<br />„Verta žinoti.“ „Žiūrėkite, ką valgote?“. Lietuvos ir Latvijos paukštienos augintojai subūrė jėgas bendram vartotojų edukacijos projektui ir mokys pirkėjus žiūrėti ne į kainą, o į kokybę, padės suprasti, kodėl verta rinktis aukštesnės kokybės produktus, tokius kaip pažymėtus ženklu „Užauginta be antibiotikų“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62715061</guid><pubDate>Mon, 11 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62715061/2024_11_11_3116_1_449afedf_d106_4bda_99cc_81c976c2e85f.mp3" length="21190667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkų Jolitos ir Vienanto Gabrinovičių pieno ūkiai Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, atskiri, bet brolis ir sesuo ūkininkauja surėmę pečius. Iš tėvų perėmę ūkį jį išplėtė iki 600 galvijų, bandą gano ir pašarus ruošia 700 hektarų žemės plote,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkų Jolitos ir Vienanto Gabrinovičių pieno ūkiai Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, atskiri, bet brolis ir sesuo ūkininkauja surėmę pečius. Iš tėvų perėmę ūkį jį išplėtė iki 600 galvijų, bandą gano ir pašarus ruošia 700 hektarų žemės plote, kurių daugiau nei 70 procentų - pievos. Nepaisant pastaruosius kelerius metus pieno ūkius smukdžiusio sunkmečio, jie planuoja tęsti robotizuotos fermos statybų projektą.Iššūkiai dideli, bet tik taip jie mato pieno ūkio ateitį ir galimybę ūkį perduoti jaunajai kartai.<br />Tiek mišraus, tiek specializuoto, pavyzdžiui, augalininkystės ūkio, šeimininkai turi savo argumentų, įrodančių jų pasirinkimo teisumą. Mišraus ūkio šeimininkas iš Kauno rajono Margininkų kaimo Audrius Banionis sako, kad labai gerai, kai viena šaka papildo, o kartais ir gelbsti kitą.<br />„Verta žinoti.“ „Žiūrėkite, ką valgote?“. Lietuvos ir Latvijos paukštienos augintojai subūrė jėgas bendram vartotojų edukacijos projektui ir mokys pirkėjus žiūrėti ne į kainą, o į kokybę, padės suprasti, kodėl verta rinktis aukštesnės kokybės produktus, tokius kaip pažymėtus ženklu „Užauginta be antibiotikų“.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Universalus pluoštinės kanapės perdirbimas: nuo trąšų iki vaistų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/universalus-pluostines-kanapes-perdirbimas-nuo-trasu-iki-vaistu--62662217</link><description><![CDATA[Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidės tarptautinė kanapių verslo konferencija-paroda „Cannabis Hub.LT 2024“. Jau ir dabar šalies pluoštinių kanapių ūkiuose matomas didelis potencialas, ūkininkai plačiai perdirba augalą, tačiau Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas sako, kad šiais laikais su mokslo pagalba iš pluoštinių kanapių galima pagaminti net 150 tūkstančių galutinių produktų.<br /><br />Kone tūkstančio hektarų augalininkystės ūkį Pakruojo rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Petras ir Vaidas Virkščiai. Ūkyje nemažai naujų planų, siekiant pagerinti tiek darbo našumą, tiek dirvožemio būklę. Planuojama įvesti naują kultūrą – salyklinius miežius ir statyti naujus grūdų saugojimo bokštus.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininke Ina Grecka, kuri su vyru kuriasi Vilniaus rajone ir palengva puoselėja ūkį ,,Geltoni botai“. Dabar šeima augina įvairias uogas ir daug dėmesio skiria vynuogyno puoselėjimui.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62662217</guid><pubDate>Fri, 08 Nov 2024 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62662217/2024_11_08_3116_1_42cddcc0_200e_478b_829d_de9d088f7aa1.mp3" length="21046889" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidės tarptautinė kanapių verslo konferencija-paroda „Cannabis Hub.LT 2024“. Jau ir dabar šalies pluoštinių kanapių ūkiuose matomas didelis potencialas, ūkininkai plačiai perdirba...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidės tarptautinė kanapių verslo konferencija-paroda „Cannabis Hub.LT 2024“. Jau ir dabar šalies pluoštinių kanapių ūkiuose matomas didelis potencialas, ūkininkai plačiai perdirba augalą, tačiau Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas sako, kad šiais laikais su mokslo pagalba iš pluoštinių kanapių galima pagaminti net 150 tūkstančių galutinių produktų.<br /><br />Kone tūkstančio hektarų augalininkystės ūkį Pakruojo rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Petras ir Vaidas Virkščiai. Ūkyje nemažai naujų planų, siekiant pagerinti tiek darbo našumą, tiek dirvožemio būklę. Planuojama įvesti naują kultūrą – salyklinius miežius ir statyti naujus grūdų saugojimo bokštus.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininke Ina Grecka, kuri su vyru kuriasi Vilniaus rajone ir palengva puoselėja ūkį ,,Geltoni botai“. Dabar šeima augina įvairias uogas ir daug dėmesio skiria vynuogyno puoselėjimui.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Autoparduotuvė atspindi gyvenimo kaime realybę: žmonių mažėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/autoparduotuve-atspindi-gyvenimo-kaime-realybe-zmoniu-mazeja--62641791</link><description><![CDATA[Autoparduotuvės verslą prieš kone 30 metų Molėtų rajone pradėjo Alvidas Bielinis. Jau 15 metų vyro pradėtą verslą tęsia Aleksandra Bielinienė ir sako, kad žmonių kaime mažėja, žmonės taupūs, kartais iki pensijos maisto produktus ir skolinasi. Klientų amžius apie 80 metų, bet Aleksandra nepraranda vilties, į kaimus atsikelia ir jaunų žmonių. Populiariausios prekės yra bandelės ir saldainiai, o mėsa tik retsykiais, nes kainos per aukštos.<br />Ūkininkas Dainius Benaitis iš Pakruojo rajono atsimena ūkininkavimo pradžią, kai prieš 30 metų dar teko žemę ir su arkliu dirbti, o štai dabar darbo sąlygos visai kitos. 40 -ies hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantis Dainius sako, kad reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais ir mažiau skųstis.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip vienas įsigytas laivas tapo Deimanto Vainos vers-lo idėja. Vyras su šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą ,,Juodojo perlo sala“ ir plukdo žmones laivais, siūlo ir kitas veiklas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62641791</guid><pubDate>Wed, 06 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62641791/2024_11_06_3116_1_c71e4592_ba80_4dfe_9dbc_d7a76439dc16.mp3" length="20918994" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Autoparduotuvės verslą prieš kone 30 metų Molėtų rajone pradėjo Alvidas Bielinis. Jau 15 metų vyro pradėtą verslą tęsia Aleksandra Bielinienė ir sako, kad žmonių kaime mažėja, žmonės taupūs, kartais iki pensijos maisto produktus ir skolinasi. Klientų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Autoparduotuvės verslą prieš kone 30 metų Molėtų rajone pradėjo Alvidas Bielinis. Jau 15 metų vyro pradėtą verslą tęsia Aleksandra Bielinienė ir sako, kad žmonių kaime mažėja, žmonės taupūs, kartais iki pensijos maisto produktus ir skolinasi. Klientų amžius apie 80 metų, bet Aleksandra nepraranda vilties, į kaimus atsikelia ir jaunų žmonių. Populiariausios prekės yra bandelės ir saldainiai, o mėsa tik retsykiais, nes kainos per aukštos.<br />Ūkininkas Dainius Benaitis iš Pakruojo rajono atsimena ūkininkavimo pradžią, kai prieš 30 metų dar teko žemę ir su arkliu dirbti, o štai dabar darbo sąlygos visai kitos. 40 -ies hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantis Dainius sako, kad reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais ir mažiau skųstis.<br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip vienas įsigytas laivas tapo Deimanto Vainos vers-lo idėja. Vyras su šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą ,,Juodojo perlo sala“ ir plukdo žmones laivais, siūlo ir kitas veiklas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tobulėjant technologijoms, ir ūkininkams reikia įgyti specifinių žinių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tobulejant-technologijoms-ir-ukininkams-reikia-igyti-specifiniu-ziniu--62620133</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui nebeužtenka išmanyti žemės ūkį, reikia jau ir specifinių informacinių technologijų, duomenų valdymo žinių. Norint valdyti išmanius traktorius, kombainus, dronus ar robotus, reikia kelti kvalifikaciją.<br /><br />Menininkė Gintarė Navickaitė Petrauskienė iš šamoto kuria keramikos dirbinius. Dažniausiai tai įvairūs augalai, gėlės, pritaikomos sodybose ar mažuose sklypeliuose, norint pratęsti spalvingąjį žydėjimo sezoną ištisus metus. Moteris sako, kad sode pritaikius tam tikrą dekoraciją, jis turi lyg menininko parašą.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Gamtos tyrimų centro atliktą projektą, kuomet iš Lietuvos vandens telkinių buvo surinkta daugiau nei 95 tonos makrodumbių ir jie perdirbti į bioproduktus, tokius kaip: trąšos, biodujos, kosmetika ar net plastikas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62620133</guid><pubDate>Tue, 05 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62620133/2024_11_05_3116_1_b10064b4_8623_4b85_8f43_6c584ee796a7.mp3" length="20726315" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pastebi, kad tobulėjant technologijoms, kinta ir ūkininko veiklos specifika. Anot akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos skyriaus asistento, daktaro Dainiaus Savickio, ūkininkui nebeužtenka išmanyti žemės ūkį, reikia jau ir specifinių informacinių technologijų, duomenų valdymo žinių. Norint valdyti išmanius traktorius, kombainus, dronus ar robotus, reikia kelti kvalifikaciją.<br /><br />Menininkė Gintarė Navickaitė Petrauskienė iš šamoto kuria keramikos dirbinius. Dažniausiai tai įvairūs augalai, gėlės, pritaikomos sodybose ar mažuose sklypeliuose, norint pratęsti spalvingąjį žydėjimo sezoną ištisus metus. Moteris sako, kad sode pritaikius tam tikrą dekoraciją, jis turi lyg menininko parašą.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Gamtos tyrimų centro atliktą projektą, kuomet iš Lietuvos vandens telkinių buvo surinkta daugiau nei 95 tonos makrodumbių ir jie perdirbti į bioproduktus, tokius kaip: trąšos, biodujos, kosmetika ar net plastikas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kintančios pieno supirkimo kainos neleidžia drąsiai investuoti į ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kintancios-pieno-supirkimo-kainos-neleidzia-drasiai-investuoti-i-uki--62601629</link><description><![CDATA[Pakruojo rajone jau ilgiau nei trisdešimtmetį pieno ūkį plėtoja Inga Bužavienė su šeima. Tėvo įkurtame ūkyje darbuojasi Inga ir jos sesuo su šeima. Kaip svarsto ūkininkė, galbūt ta vienybė ir leido šeimai atlaikyti ne vieną krizę pieno ūkyje. Šeima mato poreikį ir naujų investicijų ūkyje, tačiau nuolat kintančios pieno supirkimo kainos neleidžia priimti ryžtingų sprendimų.<br />Lietuvos sunkiuosius arklius auginantis Alvidas Juška atvirauja, kad visa tai daugiau dėl grožio nei praktinės paskirties. Nors už šios veislės arklių išsaugojimą yra mokama išmoka, tačiau ji labai menka, atsižvelgiant į šių arklių išlaikymo sąnaudas. Mažeikių rajono ūkininkas Alvidas džiaugiasi savo arklių aukšta genetine linija.<br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė papasakos, kada ir kaip dengti rožes prieš žiemą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62601629</guid><pubDate>Mon, 04 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62601629/2024_11_04_3116_1_17fb6022_3257_4ddf_93ce_540511db5423.mp3" length="20266977" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo rajone jau ilgiau nei trisdešimtmetį pieno ūkį plėtoja Inga Bužavienė su šeima. Tėvo įkurtame ūkyje darbuojasi Inga ir jos sesuo su šeima. Kaip svarsto ūkininkė, galbūt ta vienybė ir leido šeimai atlaikyti ne vieną krizę pieno ūkyje. Šeima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo rajone jau ilgiau nei trisdešimtmetį pieno ūkį plėtoja Inga Bužavienė su šeima. Tėvo įkurtame ūkyje darbuojasi Inga ir jos sesuo su šeima. Kaip svarsto ūkininkė, galbūt ta vienybė ir leido šeimai atlaikyti ne vieną krizę pieno ūkyje. Šeima mato poreikį ir naujų investicijų ūkyje, tačiau nuolat kintančios pieno supirkimo kainos neleidžia priimti ryžtingų sprendimų.<br />Lietuvos sunkiuosius arklius auginantis Alvidas Juška atvirauja, kad visa tai daugiau dėl grožio nei praktinės paskirties. Nors už šios veislės arklių išsaugojimą yra mokama išmoka, tačiau ji labai menka, atsižvelgiant į šių arklių išlaikymo sąnaudas. Mažeikių rajono ūkininkas Alvidas džiaugiasi savo arklių aukšta genetine linija.<br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė papasakos, kada ir kaip dengti rožes prieš žiemą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pagarba mirusiems – ne tik pirmomis lapkričio dienomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pagarba-mirusiems-ne-tik-pirmomis-lapkricio-dienomis--62595055</link><description><![CDATA[Lapkričio pirmoji, Vėlinės nuteikia daugelį rimčiai, gilesniems apmąstymams, dažniau skatina prisiminti ir pagerbti išėjusius amžinybėn artimuosius, draugus, kaimynus. Ne visų kapus tomis dienomis suspėsime aplankyti, uždegti žvakelę, maldą sukalbėti. Bet mintimis dažniau būsime su jais. Taip man sakė kapus lankanti, su grauduliu balse išėjusius artimuosius prisimenanti Alytaus rajono Verebiejų gyventoja Meilutė Germanienė. Vis dar guvi, nors netrukus pati minės savo 80-metį.<br /><br />Nuo seno Lietuvoje įprasta gražiai tvarkyti, prižiūrėti mirusiųjų kapus – taip parodyti pagarbą, meilę išėjusiems. Visų Šventųjų dieną, per Vėlines didelėse miestų ir kukliose kaimų kapinėse mirguliuos žvakių liepsnelės, kapus puoš gyvos ir dirbtinės gėlės. Kaip tvarkomasi Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos kapinėse, pasakoja Šėtos bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.<br /><br />Išėjusius anapilin artimuosius prisimenantys, bet neturintys laiko, jėgų ar neįveikiantys didelių atstumų žmonės ieško, kas galėtų prižiūrėti jiems brangių artimųjų amžinojo poilsio vietas. Viena jų – tokias paslaugas jau trečius metus teikianti kapų tvarkymo įmonė „Eram servis“. Jos savininkė Rūta Matulienė su dešimčia padėjėjų tvarko, puošia gyvomis gėlėmis ir pagal pageidavimą visus metus prižiūri kapavietes. Pasak Rūtos Matulienės, įkurti tokią įmonę ją paskatino sava patirtis, kai reikėjo, bet nerado žmonių, galinčių teikti tokią paslaugą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62595055</guid><pubDate>Fri, 01 Nov 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62595055/2024_11_01_3116_1_08b98d69_131c_40e1_a114_8ac526cbb683.mp3" length="23025926" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lapkričio pirmoji, Vėlinės nuteikia daugelį rimčiai, gilesniems apmąstymams, dažniau skatina prisiminti ir pagerbti išėjusius amžinybėn artimuosius, draugus, kaimynus. Ne visų kapus tomis dienomis suspėsime aplankyti, uždegti žvakelę, maldą sukalbėti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lapkričio pirmoji, Vėlinės nuteikia daugelį rimčiai, gilesniems apmąstymams, dažniau skatina prisiminti ir pagerbti išėjusius amžinybėn artimuosius, draugus, kaimynus. Ne visų kapus tomis dienomis suspėsime aplankyti, uždegti žvakelę, maldą sukalbėti. Bet mintimis dažniau būsime su jais. Taip man sakė kapus lankanti, su grauduliu balse išėjusius artimuosius prisimenanti Alytaus rajono Verebiejų gyventoja Meilutė Germanienė. Vis dar guvi, nors netrukus pati minės savo 80-metį.<br /><br />Nuo seno Lietuvoje įprasta gražiai tvarkyti, prižiūrėti mirusiųjų kapus – taip parodyti pagarbą, meilę išėjusiems. Visų Šventųjų dieną, per Vėlines didelėse miestų ir kukliose kaimų kapinėse mirguliuos žvakių liepsnelės, kapus puoš gyvos ir dirbtinės gėlės. Kaip tvarkomasi Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos kapinėse, pasakoja Šėtos bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.<br /><br />Išėjusius anapilin artimuosius prisimenantys, bet neturintys laiko, jėgų ar neįveikiantys didelių atstumų žmonės ieško, kas galėtų prižiūrėti jiems brangių artimųjų amžinojo poilsio vietas. Viena jų – tokias paslaugas jau trečius metus teikianti kapų tvarkymo įmonė „Eram servis“. Jos savininkė Rūta Matulienė su dešimčia padėjėjų tvarko, puošia gyvomis gėlėmis ir pagal pageidavimą visus metus prižiūri kapavietes. Pasak Rūtos Matulienės, įkurti tokią įmonę ją paskatino sava patirtis, kai reikėjo, bet nerado žmonių, galinčių teikti tokią paslaugą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1440</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Po Europos ūkininkų kongreso liko neatsakytų klausimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/po-europos-ukininku-kongreso-liko-neatsakytu-klausimu--62571139</link><description><![CDATA[„Europos ūkininkų kongresas 2024“ buvo 11-ą kartą „Copa–Cogeka“ sukviestas Europos ūkininkų forumas. Rumunijos sostinėje Bukarešte į jį susirinko per 400 žemdirbių atstovų, pranešėjų ir svečių. Pagrindinė tema, į kurią atsakymo ieškota kongreso metu – žemės ūkio šakos konkurencingumo, produktyvumo stiprinimas naujojo politinio ciklo laikotarpiu. Ar rastas atsakymas į šį ir kitus žemdirbiams opius klausimus? Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Anksčiau gyvenę Kretingoje ir vertęsi augalininkyste, Monika ir Raimondas Pareigiai prieš 8 metus kėlėsi į Genčų Medsėdžių kaimą. Jie pasirinko auginti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Tad dabar ūkyje 120 grynaveislių ir mišrūnų galvijų. Dalį jų nuolat skersdami, kokybišką mėsą sugeba greitai parduoti, kartais susidaro kelių mėnesių pirkėjų eilė. Gyvulių šeima laiko tiek, kiek pati sugeba užauginti ir tinkamai prižiūrėti.<br /><br />Didelėje mišrų ūkį turinčioje Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje darbų ratas nesustoja visus metus. Pasibaigus didiesiems laukų darbams, dar ne visa technika po stogu. Visus metus juda galvijų fermas aptarnaujanti technika. Pasak bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, laisvesnis metas dabar išnaudojamas remonto dirbtuvėms pertvarkyti, darbo ir poilsio sąlygoms mechanizatoriams gerinti.<br /><br />Vokietijoje plintant mėlynojo liežuvio ligai, avių augintojai jaučiasi apleisti valdžios.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62571139</guid><pubDate>Thu, 31 Oct 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62571139/2024_10_31_3116_1_9c170137_1d92_4a48_8dc1_e2ab2148073b.mp3" length="21280110" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Europos ūkininkų kongresas 2024“ buvo 11-ą kartą „Copa–Cogeka“ sukviestas Europos ūkininkų forumas. Rumunijos sostinėje Bukarešte į jį susirinko per 400 žemdirbių atstovų, pranešėjų ir svečių. Pagrindinė tema, į kurią atsakymo ieškota kongreso metu –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Europos ūkininkų kongresas 2024“ buvo 11-ą kartą „Copa–Cogeka“ sukviestas Europos ūkininkų forumas. Rumunijos sostinėje Bukarešte į jį susirinko per 400 žemdirbių atstovų, pranešėjų ir svečių. Pagrindinė tema, į kurią atsakymo ieškota kongreso metu – žemės ūkio šakos konkurencingumo, produktyvumo stiprinimas naujojo politinio ciklo laikotarpiu. Ar rastas atsakymas į šį ir kitus žemdirbiams opius klausimus? Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Anksčiau gyvenę Kretingoje ir vertęsi augalininkyste, Monika ir Raimondas Pareigiai prieš 8 metus kėlėsi į Genčų Medsėdžių kaimą. Jie pasirinko auginti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Tad dabar ūkyje 120 grynaveislių ir mišrūnų galvijų. Dalį jų nuolat skersdami, kokybišką mėsą sugeba greitai parduoti, kartais susidaro kelių mėnesių pirkėjų eilė. Gyvulių šeima laiko tiek, kiek pati sugeba užauginti ir tinkamai prižiūrėti.<br /><br />Didelėje mišrų ūkį turinčioje Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje darbų ratas nesustoja visus metus. Pasibaigus didiesiems laukų darbams, dar ne visa technika po stogu. Visus metus juda galvijų fermas aptarnaujanti technika. Pasak bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, laisvesnis metas dabar išnaudojamas remonto dirbtuvėms pertvarkyti, darbo ir poilsio sąlygoms mechanizatoriams gerinti.<br /><br />Vokietijoje plintant mėlynojo liežuvio ligai, avių augintojai jaučiasi apleisti valdžios.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Obuolių derlius džiugina Luksnėnų sodų šeimininkus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/obuoliu-derlius-dziugina-luksnenu-sodu-seimininkus--62571141</link><description><![CDATA[Luksnėnų soduose skinami ir renkami paskutiniai šiemetinio derliaus obuoliai. Jis gausesnis, obuoliai gražesni negu pernai. Dėl krituolių varžosi Lietuvos ir Lenkijos perdirbėjai. Pasak bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorės Gitanos Jonuškaitės, perdirbti skirtų obuolių kaina dukart aukštesnė už pernykštę. Šiuo metu bendrovės saugyklų šaldytuvuose iki pat viršaus prikrauta didžiulių dėžių su parduoti skirtais obuoliais.<br /><br />Šilauogių ir aviečių auginimo ūkis Plungės rajone, Kadaičių kaime, žavi savo priežiūra. Lygiomis eilėmis pasodinti, tvarkingais, nušienautais tarpueiliais išrikiuoti šilauogių sodinukai duoda gerą derlių. Šilauogės užima 2 hektarus, o mažesniame plote auginamos avietės. Ūkio šeimininkai Giedrė ir Tomas Sabaliauskai sako, kad tokio ploto pakanka prižiūrėti šeimai, daugiau prižiūrėti būtų per sunku.<br /><br />„Bobutės Jolės“ kepykla yra mažas namudinis verslas, užgimęs pandemijos įkarštyje. Jolanta Jurkuvėnienė niekada nemėgo sukiotis virtuvėje, bet pandemijos pasėta nežinomybė privertė ieškoti naujų užsiėmimų. O kepyklėlės verslas ėmė ir prigijo. Dabar artėjant savaitgaliui pagal užsakymus kepa sviestines bandeles su karamele, uogiene, obuoliene.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62571141</guid><pubDate>Wed, 30 Oct 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62571141/2024_10_30_3116_1_0a210bc9_d986_4dfa_afe1_7c8e02bdcc9e.mp3" length="20576685" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Luksnėnų soduose skinami ir renkami paskutiniai šiemetinio derliaus obuoliai. Jis gausesnis, obuoliai gražesni negu pernai. Dėl krituolių varžosi Lietuvos ir Lenkijos perdirbėjai. Pasak bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorės Gitanos Jonuškaitės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Luksnėnų soduose skinami ir renkami paskutiniai šiemetinio derliaus obuoliai. Jis gausesnis, obuoliai gražesni negu pernai. Dėl krituolių varžosi Lietuvos ir Lenkijos perdirbėjai. Pasak bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorės Gitanos Jonuškaitės, perdirbti skirtų obuolių kaina dukart aukštesnė už pernykštę. Šiuo metu bendrovės saugyklų šaldytuvuose iki pat viršaus prikrauta didžiulių dėžių su parduoti skirtais obuoliais.<br /><br />Šilauogių ir aviečių auginimo ūkis Plungės rajone, Kadaičių kaime, žavi savo priežiūra. Lygiomis eilėmis pasodinti, tvarkingais, nušienautais tarpueiliais išrikiuoti šilauogių sodinukai duoda gerą derlių. Šilauogės užima 2 hektarus, o mažesniame plote auginamos avietės. Ūkio šeimininkai Giedrė ir Tomas Sabaliauskai sako, kad tokio ploto pakanka prižiūrėti šeimai, daugiau prižiūrėti būtų per sunku.<br /><br />„Bobutės Jolės“ kepykla yra mažas namudinis verslas, užgimęs pandemijos įkarštyje. Jolanta Jurkuvėnienė niekada nemėgo sukiotis virtuvėje, bet pandemijos pasėta nežinomybė privertė ieškoti naujų užsiėmimų. O kepyklėlės verslas ėmė ir prigijo. Dabar artėjant savaitgaliui pagal užsakymus kepa sviestines bandeles su karamele, uogiene, obuoliene.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įvertinti už tvarumą, pažangą ekologiniuose ūkiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ivertinti-uz-tvaruma-pazanga-ekologiniuose-ukiuose--62542076</link><description><![CDATA[Kasmet viešoji įstaiga „Tatulos programa“ kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoja konkursą geriausiems ekologinės gamybos ūkiams išaiškinti. Šiemet komisija išrinko 20 pažangiausiai ekologiškai ūkininkaujančiųjų. Pasak „Tatulos programos“ direktorės Valerijos Gražinienės, visi ekologinių ūkių šeimininkai nusipelno padėkų už sunkų darbą, kurį pradėjo ir tęsia idėjos vedami. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius sako, kad ateityje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas ekologiškai produkcijai realizuoti, ypač vaikų maitinimo įstaigoms.<br /><br />Sakoma, viščiukus skaičiuoja rudenį. Augalininkystės rezultatus dabar žemdirbiai irgi jau gali įvertinti. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vyriausiasis agronomas Aloyzas Jonikaitis šiuo metu, kai javų, rapsų derlius aruoduose ir tik dešimtadalis jo parduota, jau gali įvertinti rezultatus. Šiemet kviečių, rapsų derliai džiugina, geresni negu pernai. Liūdina tik cukrinių runkelių, kurių dalis dar kaupuose, supirkimo kaina.<br /><br />Grybavimo sezonas tęsiasi. Anot Lietuvos grybautojų asociacijos prezidento Vytenio Daugudžio, miškuose dar gausu įvairiausių grybų. Praėjusios šalnos kiek pristabdė jų dygimą, o dabar toliau sparčiai dygsta baravykai, šilbaravykiai, žaliuokės, gudukai ir kiti grybai. Šiemet dėl ūkinės veiklos mažiau grybų aptinkama Dzūkijos pušynuose, o gerokai daugiau pajūrio ir Vidurio Lietuvos mišriuose miškuose.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62542076</guid><pubDate>Tue, 29 Oct 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62542076/2024_10_29_3116_1_d42f9891_5abc_471b_aab7_5aaa2bc7cb46.mp3" length="21445204" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet viešoji įstaiga „Tatulos programa“ kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoja konkursą geriausiems ekologinės gamybos ūkiams išaiškinti. Šiemet komisija išrinko 20 pažangiausiai ekologiškai ūkininkaujančiųjų. Pasak „Tatulos programos“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet viešoji įstaiga „Tatulos programa“ kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoja konkursą geriausiems ekologinės gamybos ūkiams išaiškinti. Šiemet komisija išrinko 20 pažangiausiai ekologiškai ūkininkaujančiųjų. Pasak „Tatulos programos“ direktorės Valerijos Gražinienės, visi ekologinių ūkių šeimininkai nusipelno padėkų už sunkų darbą, kurį pradėjo ir tęsia idėjos vedami. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius sako, kad ateityje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas ekologiškai produkcijai realizuoti, ypač vaikų maitinimo įstaigoms.<br /><br />Sakoma, viščiukus skaičiuoja rudenį. Augalininkystės rezultatus dabar žemdirbiai irgi jau gali įvertinti. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vyriausiasis agronomas Aloyzas Jonikaitis šiuo metu, kai javų, rapsų derlius aruoduose ir tik dešimtadalis jo parduota, jau gali įvertinti rezultatus. Šiemet kviečių, rapsų derliai džiugina, geresni negu pernai. Liūdina tik cukrinių runkelių, kurių dalis dar kaupuose, supirkimo kaina.<br /><br />Grybavimo sezonas tęsiasi. Anot Lietuvos grybautojų asociacijos prezidento Vytenio Daugudžio, miškuose dar gausu įvairiausių grybų. Praėjusios šalnos kiek pristabdė jų dygimą, o dabar toliau sparčiai dygsta baravykai, šilbaravykiai, žaliuokės, gudukai ir kiti grybai. Šiemet dėl ūkinės veiklos mažiau grybų aptinkama Dzūkijos pušynuose, o gerokai daugiau pajūrio ir Vidurio Lietuvos mišriuose miškuose.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kodėl verta saugoti nykstančias senąsias gyvūnų veisles?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kodel-verta-saugoti-nykstancias-senasias-gyvunu-veisles--62525936</link><description><![CDATA[Kodėl verta saugoti nykstančias senąsias gyvūnų veisles?<br />Genetinės įvairovės praradimą skatina intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, produktyviausių gyvūnų veislių pasirinkimas. Tai neigiamai veikia maisto sistemų tvarumą. Klimato kaita, kiti ekstremalūs reiškiniai mažina produktyvių gyvūnų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Tad žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimas ateityje apsaugos žemės ūkio gamybos sistemas nuo galimų rimtų sukrėtimų. Tuo dabar susirūpinę visų ES šalių mokslininkai, specialistai. Išsamiau – Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, ŽŪM skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė.<br /><br />Dažnai pasitaiko, kai ūkininkai, atitrūkę nuo įprastų darbų, laisvalaikį ar atostogas skiria patinkančiam užsiėmimui. Kas renkasi slidinėti kalnuose, kas keliauja su kuprine, aplanko įvairius kraštus. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono Valakėlių kaimo ūkininko Ryčio Rutkausko hobis – automobilių sportas. Jam atsidavęs entuziastas varžybose dažnai pelno prizines vietas. Šį jo širdžiai mielą, nors ir brangiai kainuojantį užsiėmimą palaiko šeima ir draugai, šiai sporto šakai neabejingi rėmėjai.<br /><br />Rudenį dar kai kur geltonuojančiuose svarainių krūmuose pamatysime svarainių vaisių, dar vadinamų lietuviškomis citrinomis. Dažna šeimininkė sutiks, kad juos nuskinti ir paruošti žiemai – nelengvas užsiėmimas. O štai klaipėdiškių šeimos įmonėje „Bravo idėja“ gaminama svarainių uogienė, ruošiama pagal tradicinę technologiją ir originalų šeimoje saugomą receptą. Šis gaminys yra pelnęs Kulinarijos paveldo fondo sertifikatą. Išsamiau – įmonės direktorė Eugenija Keršienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62525936</guid><pubDate>Mon, 28 Oct 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62525936/2024_10_28_3116_1_b341842f_da79_41cb_8168_bcdc0354906d.mp3" length="20879706" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kodėl verta saugoti nykstančias senąsias gyvūnų veisles?
Genetinės įvairovės praradimą skatina intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, produktyviausių gyvūnų veislių pasirinkimas. Tai neigiamai veikia maisto sistemų tvarumą. Klimato kaita, kiti ekstremalūs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kodėl verta saugoti nykstančias senąsias gyvūnų veisles?<br />Genetinės įvairovės praradimą skatina intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, produktyviausių gyvūnų veislių pasirinkimas. Tai neigiamai veikia maisto sistemų tvarumą. Klimato kaita, kiti ekstremalūs reiškiniai mažina produktyvių gyvūnų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Tad žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimas ateityje apsaugos žemės ūkio gamybos sistemas nuo galimų rimtų sukrėtimų. Tuo dabar susirūpinę visų ES šalių mokslininkai, specialistai. Išsamiau – Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, ŽŪM skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė.<br /><br />Dažnai pasitaiko, kai ūkininkai, atitrūkę nuo įprastų darbų, laisvalaikį ar atostogas skiria patinkančiam užsiėmimui. Kas renkasi slidinėti kalnuose, kas keliauja su kuprine, aplanko įvairius kraštus. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono Valakėlių kaimo ūkininko Ryčio Rutkausko hobis – automobilių sportas. Jam atsidavęs entuziastas varžybose dažnai pelno prizines vietas. Šį jo širdžiai mielą, nors ir brangiai kainuojantį užsiėmimą palaiko šeima ir draugai, šiai sporto šakai neabejingi rėmėjai.<br /><br />Rudenį dar kai kur geltonuojančiuose svarainių krūmuose pamatysime svarainių vaisių, dar vadinamų lietuviškomis citrinomis. Dažna šeimininkė sutiks, kad juos nuskinti ir paruošti žiemai – nelengvas užsiėmimas. O štai klaipėdiškių šeimos įmonėje „Bravo idėja“ gaminama svarainių uogienė, ruošiama pagal tradicinę technologiją ir originalų šeimoje saugomą receptą. Šis gaminys yra pelnęs Kulinarijos paveldo fondo sertifikatą. Išsamiau – įmonės direktorė Eugenija Keršienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilniečiai kaime drąsiai kuria išskirtinį ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilnieciai-kaime-drasiai-kuria-isskirtini-uki--62497825</link><description><![CDATA[Jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius gyvenimą Vilniuje iškeitė į ūkininkavimą Anykščių rajone. Maisto gamybos technologai jau treti metai kuria ūkį, kuriame išaugintos daržovės, vaisiai, uogos bus perdirbamos ar pristatomos į restoranus. Pirmasis burokėlių, kopūstų, česnakų, agurkų derlius – labai populiarus, siunčiamas užsakovams internetu. Vos 5 ha ūkyje padeda tvarkytis Gintarės tėtis Vygantas, bet ir patys imasi visokiausių veiklų, pažįsta žemę, augalus ir tvirtai įsitikinę ūkio gera perspektyva.<br />Panevėžio rajone Pašilių kaime gyvenantys Rūta ir Vilius Pilkauskai susipažino Danijoje, dešimtmetį dirbdami pas ūkininkus. Jie ir paskatino pačius gimtinėje imtis žemdirbystės. Dabar šeima turi 200 ha ūkį, augina 4 vaikus, kurie jau dideli pagalbininkai prie darbų. Iš danų ūkininkų parsivežta patirtis leido greičiau modernizuoti savo ūkį ir pajusti kooperacijos svarbą. Prieš tris dešimtmečius danai buvę pavyzdžiu, dabar prisipažįsta lygiaverčiais partneriais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62497825</guid><pubDate>Fri, 25 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62497825/2024_10_25_3116_1_fa55a1f9_00e0_42e6_a33e_60f45175bb24.mp3" length="20691624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius gyvenimą Vilniuje iškeitė į ūkininkavimą Anykščių rajone. Maisto gamybos technologai jau treti metai kuria ūkį, kuriame išaugintos daržovės, vaisiai, uogos bus perdirbamos ar pristatomos į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius gyvenimą Vilniuje iškeitė į ūkininkavimą Anykščių rajone. Maisto gamybos technologai jau treti metai kuria ūkį, kuriame išaugintos daržovės, vaisiai, uogos bus perdirbamos ar pristatomos į restoranus. Pirmasis burokėlių, kopūstų, česnakų, agurkų derlius – labai populiarus, siunčiamas užsakovams internetu. Vos 5 ha ūkyje padeda tvarkytis Gintarės tėtis Vygantas, bet ir patys imasi visokiausių veiklų, pažįsta žemę, augalus ir tvirtai įsitikinę ūkio gera perspektyva.<br />Panevėžio rajone Pašilių kaime gyvenantys Rūta ir Vilius Pilkauskai susipažino Danijoje, dešimtmetį dirbdami pas ūkininkus. Jie ir paskatino pačius gimtinėje imtis žemdirbystės. Dabar šeima turi 200 ha ūkį, augina 4 vaikus, kurie jau dideli pagalbininkai prie darbų. Iš danų ūkininkų parsivežta patirtis leido greičiau modernizuoti savo ūkį ir pajusti kooperacijos svarbą. Prieš tris dešimtmečius danai buvę pavyzdžiu, dabar prisipažįsta lygiaverčiais partneriais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Upelių renatūralizavimas: rūpestis gamta ar kenkimas žemdirbiams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/upeliu-renaturalizavimas-rupestis-gamta-ar-kenkimas-zemdirbiams--62487696</link><description><![CDATA[Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.<br />Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?<br />Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62487696</guid><pubDate>Thu, 24 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62487696/2024_10_24_3116_1_6202c56a_4f1b_4ba7_b7f7_a572fde5fe31.mp3" length="21057338" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.<br />Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?<br />Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tiesioginių išmokų avanso sulaukia ne visi. Kodėl?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tiesioginiu-ismoku-avanso-sulaukia-ne-visi-kodel--62470062</link><description><![CDATA[Prieš savaitę pradėjus mokėti tiesioginės paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus avansus jau išmokėta beveik 300 mln eurų. Tačiau keli tūkstančiai žemdirbių išmokų negavo. Kodėl ir ką jiems reikėtų daryti? Aiškina Nacionalinės mokėjimo agentūros skyriaus vedėjas Povilas Stelmokaitis. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sutinka, kad žemdirbiai padarė klaidų, bet mano, kad joms greičiau taisyti trūksta informacijos iš agentūros – tikslių pranešimų apie klaidas deklaracijose.<br />Skuodo rajone Visgaudžių kaime prosenelių sodyboje, mamos gimtinėje gyvenantis septyniasdešimtmetis ūkininkas Algerdas Rozga – išskirtinės giminės atstovas. Penkios kartos gyvena ir ūkininkauja tose pačiose žemėse. Neatsitiktinai jam ariama žemė kvepia senelių ir prosenelių prakaitu, primena sunkų pokarį, tremtį ir sudėtingą ūkio atkūrimą. Apie pagarbą senoliams, meilę žemei jis kalba su žmona Asta, užauginę tris vaikus, kurių du pasirinko žemdirbio profesijas, o neseniai gimęs anūkas, tikimasi bus šešta žemdirbių karta giminėje.<br />5 ha žemės, dvi melžiamos karvės, vištų pulkas ir trys šuniukai – toks tautodailininko Augustino Zaleckio ūkis Kretingos rajone Imbarės kaime. Medžio drožėjas mėgsta ūkinius darbus: pats aria ir sėja, traktorių remontuoja, bet daug laiko skiria ir drožybai. Pokalbis apie jo sukurtą kompoziciją “Žemaičių krikštas”, sumanytus mitinius herojus ir smagiausią jo užsiėmimą – restauruoti senus buities rakandus ir medinius mechanizmus.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62470062</guid><pubDate>Wed, 23 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62470062/2024_10_23_3116_1_27dbd08f_9472_4c72_9c21_e6587d9d93de.mp3" length="20476375" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš savaitę pradėjus mokėti tiesioginės paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus avansus jau išmokėta beveik 300 mln eurų. Tačiau keli tūkstančiai žemdirbių išmokų negavo. Kodėl ir ką jiems reikėtų daryti? Aiškina Nacionalinės mokėjimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš savaitę pradėjus mokėti tiesioginės paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus avansus jau išmokėta beveik 300 mln eurų. Tačiau keli tūkstančiai žemdirbių išmokų negavo. Kodėl ir ką jiems reikėtų daryti? Aiškina Nacionalinės mokėjimo agentūros skyriaus vedėjas Povilas Stelmokaitis. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sutinka, kad žemdirbiai padarė klaidų, bet mano, kad joms greičiau taisyti trūksta informacijos iš agentūros – tikslių pranešimų apie klaidas deklaracijose.<br />Skuodo rajone Visgaudžių kaime prosenelių sodyboje, mamos gimtinėje gyvenantis septyniasdešimtmetis ūkininkas Algerdas Rozga – išskirtinės giminės atstovas. Penkios kartos gyvena ir ūkininkauja tose pačiose žemėse. Neatsitiktinai jam ariama žemė kvepia senelių ir prosenelių prakaitu, primena sunkų pokarį, tremtį ir sudėtingą ūkio atkūrimą. Apie pagarbą senoliams, meilę žemei jis kalba su žmona Asta, užauginę tris vaikus, kurių du pasirinko žemdirbio profesijas, o neseniai gimęs anūkas, tikimasi bus šešta žemdirbių karta giminėje.<br />5 ha žemės, dvi melžiamos karvės, vištų pulkas ir trys šuniukai – toks tautodailininko Augustino Zaleckio ūkis Kretingos rajone Imbarės kaime. Medžio drožėjas mėgsta ūkinius darbus: pats aria ir sėja, traktorių remontuoja, bet daug laiko skiria ir drožybai. Pokalbis apie jo sukurtą kompoziciją “Žemaičių krikštas”, sumanytus mitinius herojus ir smagiausią jo užsiėmimą – restauruoti senus buities rakandus ir medinius mechanizmus.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tėvas ir sūnus ūkyje suvienijo patirtį ir naują požiūrį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tevas-ir-sunus-ukyje-suvienijo-patirti-ir-nauja-poziuri--62470058</link><description><![CDATA[Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.<br />Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.<br />Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62470058</guid><pubDate>Tue, 22 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62470058/2024_10_22_3116_1_31ec6af5_f0e5_435d_9e3a_8f72b3b73298.mp3" length="20077224" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.<br />Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.<br />Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1255</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininko planus statyti modernią fermą prarijo biurokratija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininko-planus-statyti-modernia-ferma-prarijo-biurokratija--62433917</link><description><![CDATA[Pieno ūkio savininkas Arūnas Kudrevičius iš Vaitkūnų kaimo Utenos rajone, ėmęsis modernios karvių fermos statybos, rizikuoja netekti ūkio. 2021 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino paramos skyrimo projektą, bankas suteikė paskolą. Ūkininkas kibo į pirmojo projekto etapo darbus, investavo į gyvūnų gerovės srities<br />tvarkymo įrangą, įsigijo technikos. Ėmėsi ir svarbiausio darbo - didinti bandą nuo 120 iki 300 karvių. Darbų nuveikta nemažai, bet fermos nėra. Trejus metus užtruko projektavimo ir derinimo su institucijomis darbai. Fermos statybos kaina per tą laiką gerokai išaugo, bankas didesnę paskolą suteikti atsisakė.<br /><br />Jei Švenčionių rajono Vidutinės kaimo gyventojų paklausite, kaip sekasi, išgirsite linksmą atsakymą: „Mes gyvename viducinej". Kas vidutiniškai tame Vidutinės kaime, o kas gražaus, bei apie kasmetes kraštiečių sueigas pasakoja kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurkuvienė.<br /><br />Šiemet soduose sunoko labai geras obuolių derlius, ir jei obuoliais nusprendėte lepinti gyvulius, turite žinoti, kad jiems sukeliate ir didelį pavojų patirti ne tik virškinimo bėdas, bet netgi žūtį.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62433917</guid><pubDate>Mon, 21 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62433917/2024_10_21_3116_1_37b4feb5_87ee_44ee_a83d_d42645065a7c.mp3" length="20327164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno ūkio savininkas Arūnas Kudrevičius iš Vaitkūnų kaimo Utenos rajone, ėmęsis modernios karvių fermos statybos, rizikuoja netekti ūkio. 2021 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino paramos skyrimo projektą, bankas suteikė paskolą. Ūkininkas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno ūkio savininkas Arūnas Kudrevičius iš Vaitkūnų kaimo Utenos rajone, ėmęsis modernios karvių fermos statybos, rizikuoja netekti ūkio. 2021 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino paramos skyrimo projektą, bankas suteikė paskolą. Ūkininkas kibo į pirmojo projekto etapo darbus, investavo į gyvūnų gerovės srities<br />tvarkymo įrangą, įsigijo technikos. Ėmėsi ir svarbiausio darbo - didinti bandą nuo 120 iki 300 karvių. Darbų nuveikta nemažai, bet fermos nėra. Trejus metus užtruko projektavimo ir derinimo su institucijomis darbai. Fermos statybos kaina per tą laiką gerokai išaugo, bankas didesnę paskolą suteikti atsisakė.<br /><br />Jei Švenčionių rajono Vidutinės kaimo gyventojų paklausite, kaip sekasi, išgirsite linksmą atsakymą: „Mes gyvename viducinej". Kas vidutiniškai tame Vidutinės kaime, o kas gražaus, bei apie kasmetes kraštiečių sueigas pasakoja kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurkuvienė.<br /><br />Šiemet soduose sunoko labai geras obuolių derlius, ir jei obuoliais nusprendėte lepinti gyvulius, turite žinoti, kad jiems sukeliate ir didelį pavojų patirti ne tik virškinimo bėdas, bet netgi žūtį.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grįžo į Lietuvą sodinti riešutyno ir imtis ūkininkavimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grizo-i-lietuva-sodinti-riesutyno-ir-imtis-ukininkavimo--62407095</link><description><![CDATA[Laimis Simukaitis po 20-ies pragyventų metų JAV prieš trejus metus grįžo į Lietuvą. Šakių rajone, žemėje, kurią jo senelis gavo 1919 metais kaip nepriklausomos Lietuvos savanoris, jis sodina riešutyną, kurio vaisius skins ir ateities kartos. Dabar jis mano, kad ne JAV, o Lietuva yra naujų galimybių šalis.<br />Ilgiau nei kelis dešimtmečius gėlininkystės ūkį Panevėžio rajone (Smilgių kaime) puoselėja Ligita Lamauskienė su šeima. Kaip sako moteris, dabar dominuoja viržių ir chrizantemų pardavimas. Žmonės žavisi jų užaugintomis karališkomis chrizantemomis, o ir viržius galima rinktis iš 15 skirtingų rūšių.<br />Kavos gėrimas – socialinis reiškinys. Yra ir šio reiškinio lietuviškas palikimas – tarpukario Lietuvoje gertos vietinės, lietuviškos gilių, kiaulpienių šaknų ar cikorijos kavos. Istorikė Viktorija Gorbotenko kviečia bent vieną tradicinės kavos puodelį keisti į lietuviškos kavos gėrimus. Tai ne tik istorinis palikimas, bet ir tvarus sprendimas.Gimtoji žemė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62407095</guid><pubDate>Fri, 18 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62407095/2024_10_18_3116_1_8eb458c5_8948_4b43_8c07_f44b1f96c67a.mp3" length="20867167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laimis Simukaitis po 20-ies pragyventų metų JAV prieš trejus metus grįžo į Lietuvą. Šakių rajone, žemėje, kurią jo senelis gavo 1919 metais kaip nepriklausomos Lietuvos savanoris, jis sodina riešutyną, kurio vaisius skins ir ateities kartos. Dabar jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laimis Simukaitis po 20-ies pragyventų metų JAV prieš trejus metus grįžo į Lietuvą. Šakių rajone, žemėje, kurią jo senelis gavo 1919 metais kaip nepriklausomos Lietuvos savanoris, jis sodina riešutyną, kurio vaisius skins ir ateities kartos. Dabar jis mano, kad ne JAV, o Lietuva yra naujų galimybių šalis.<br />Ilgiau nei kelis dešimtmečius gėlininkystės ūkį Panevėžio rajone (Smilgių kaime) puoselėja Ligita Lamauskienė su šeima. Kaip sako moteris, dabar dominuoja viržių ir chrizantemų pardavimas. Žmonės žavisi jų užaugintomis karališkomis chrizantemomis, o ir viržius galima rinktis iš 15 skirtingų rūšių.<br />Kavos gėrimas – socialinis reiškinys. Yra ir šio reiškinio lietuviškas palikimas – tarpukario Lietuvoje gertos vietinės, lietuviškos gilių, kiaulpienių šaknų ar cikorijos kavos. Istorikė Viktorija Gorbotenko kviečia bent vieną tradicinės kavos puodelį keisti į lietuviškos kavos gėrimus. Tai ne tik istorinis palikimas, bet ir tvarus sprendimas.Gimtoji žemė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvaraus ūkininkavimo metodas - biodinaminis ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvaraus-ukininkavimo-metodas-biodinaminis-ukis--62392692</link><description><![CDATA[Ūkininkai tėvas Arūnas, sūnūs Augustinas ir Julius Martinėliai iš Zibalų seniūnijos Širvintų rajone, praėjusiais metais tapo ne tik Ekologinio ūkininkavimo ambasadoriais, bet jų ūkiai pasuko dar tvaresnio ūkininkavimo keliu, pasirinko biodinaminį ūkininkavimą, kuris įmanomas tik užsiimant galvijininkyste.Apie ūkininkų puoselėjamas vertybes ir daromus pasirinkimus liudija tai, kad ūkininkams pavyko išsaugoti ir restauruoti kelių šimtų metų medinį Levandiškio dvaro gyvenamajį namą.<br />„Ūkininkė, ūkininko žmona, ūkininko mama“, – taip save pristato Audronė Kazlauskienė iš Petronių kaimo Ukmergės rajone. Buvusi kaunietė į uošvių namus kraustėsi Lietuvai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį. Buvo sunkmetis, reikėjo išmaitinti vaikus. Iš kitų kaimo moterų išmoko gaminti varškę, sviestą, grietinę, tad ryžosi su vyru imtis ūkininkavimo. Po trisdešimties metų patirčių puoselėjant pieno ūkį, sako, kad jos ūkiui - aukso mažius.<br />Portugalijoje nėra augančių, niekam nepriklausančių kamštinių ąžuolų, kiekvienas priskirtas ūkininkui arba valstybei. Kamštinius ąžuolus draudžiama kirsti, nes jie – nacionalinė vertybė. Kirtimui reikia gauti leidimą iš Žemės ūkio ministerijos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62392692</guid><pubDate>Thu, 17 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62392692/2024_10_17_3116_1_3fb3f4b2_8ea3_472d_8f30_4d5972588801.mp3" length="20892244" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai tėvas Arūnas, sūnūs Augustinas ir Julius Martinėliai iš Zibalų seniūnijos Širvintų rajone, praėjusiais metais tapo ne tik Ekologinio ūkininkavimo ambasadoriais, bet jų ūkiai pasuko dar tvaresnio ūkininkavimo keliu, pasirinko biodinaminį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai tėvas Arūnas, sūnūs Augustinas ir Julius Martinėliai iš Zibalų seniūnijos Širvintų rajone, praėjusiais metais tapo ne tik Ekologinio ūkininkavimo ambasadoriais, bet jų ūkiai pasuko dar tvaresnio ūkininkavimo keliu, pasirinko biodinaminį ūkininkavimą, kuris įmanomas tik užsiimant galvijininkyste.Apie ūkininkų puoselėjamas vertybes ir daromus pasirinkimus liudija tai, kad ūkininkams pavyko išsaugoti ir restauruoti kelių šimtų metų medinį Levandiškio dvaro gyvenamajį namą.<br />„Ūkininkė, ūkininko žmona, ūkininko mama“, – taip save pristato Audronė Kazlauskienė iš Petronių kaimo Ukmergės rajone. Buvusi kaunietė į uošvių namus kraustėsi Lietuvai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį. Buvo sunkmetis, reikėjo išmaitinti vaikus. Iš kitų kaimo moterų išmoko gaminti varškę, sviestą, grietinę, tad ryžosi su vyru imtis ūkininkavimo. Po trisdešimties metų patirčių puoselėjant pieno ūkį, sako, kad jos ūkiui - aukso mažius.<br />Portugalijoje nėra augančių, niekam nepriklausančių kamštinių ąžuolų, kiekvienas priskirtas ūkininkui arba valstybei. Kamštinius ąžuolus draudžiama kirsti, nes jie – nacionalinė vertybė. Kirtimui reikia gauti leidimą iš Žemės ūkio ministerijos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pienininkystėje lieka tik kantriausieji</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pienininkysteje-lieka-tik-kantriausieji--62381924</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkis laikosi ant kantriausių ir darbščiausių ūkininkų -įsitikinęs ūkininkas Kęstutis Gylys iš Paneveržio kaimo, Kuktiškų seniūnijoje, Utenos rajone, turintis 35 melžiamų karvių ūkį. Anot jo, mažesnieji pieno ūkiai kenčia nuo nesąžiningai mokamų kainų už pieną ir skirstomos paramos. Plėsti ūkį ar pereiti prie pieno produktų gamybos – ūkininkas neplanuoja, nemato perspektyvų.<br />Ar valgė Lietuvos bajorai - lašinius? Čekiškės ūkio direktorė Brigita Bingelytė (Kauno r. Čekiškės sen. Purvaičių k.) parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ Metų gaminio konkursui pristatė sūdytų lašinių užtepėję, kurią gamino ir valgė jos seneliai - bajorai. Lašinių užtepėlė įvertinta sidabro medaliu, o švelniai rūkyta nugarinė - net aukso.<br />„Verslas“. Netoli Kernavės (Širvintų r.) ėmus statytis šeimos namą, pokyčiai buvo net tik persikraustymas į naują gyvenamąją vietą, bet ir naujos veiklos pradžia. Iš Žemaitijos kilęs Darius Venckus iki namo statybos pradžios medžio darbų nebuvo išbandęs, bet šie taip užkabino, jog jis ėmėsi jų mokytis savarankiškai. Prieš ketverius metus atidarė ir medžio gaminių dirbtuves. Dabar čia triūsia 5 žmonių kolektyvas, dirbinius gaminantis pačiomis moderniausiomis medžio apdirbimo staklėmis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62381924</guid><pubDate>Wed, 16 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62381924/2024_10_16_3116_1_7496f01c_78bf_4cd2_b0d5_34ab848b9bc4.mp3" length="20807817" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkis laikosi ant kantriausių ir darbščiausių ūkininkų -įsitikinęs ūkininkas Kęstutis Gylys iš Paneveržio kaimo, Kuktiškų seniūnijoje, Utenos rajone, turintis 35 melžiamų karvių ūkį. Anot jo, mažesnieji pieno ūkiai kenčia nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkis laikosi ant kantriausių ir darbščiausių ūkininkų -įsitikinęs ūkininkas Kęstutis Gylys iš Paneveržio kaimo, Kuktiškų seniūnijoje, Utenos rajone, turintis 35 melžiamų karvių ūkį. Anot jo, mažesnieji pieno ūkiai kenčia nuo nesąžiningai mokamų kainų už pieną ir skirstomos paramos. Plėsti ūkį ar pereiti prie pieno produktų gamybos – ūkininkas neplanuoja, nemato perspektyvų.<br />Ar valgė Lietuvos bajorai - lašinius? Čekiškės ūkio direktorė Brigita Bingelytė (Kauno r. Čekiškės sen. Purvaičių k.) parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ Metų gaminio konkursui pristatė sūdytų lašinių užtepėję, kurią gamino ir valgė jos seneliai - bajorai. Lašinių užtepėlė įvertinta sidabro medaliu, o švelniai rūkyta nugarinė - net aukso.<br />„Verslas“. Netoli Kernavės (Širvintų r.) ėmus statytis šeimos namą, pokyčiai buvo net tik persikraustymas į naują gyvenamąją vietą, bet ir naujos veiklos pradžia. Iš Žemaitijos kilęs Darius Venckus iki namo statybos pradžios medžio darbų nebuvo išbandęs, bet šie taip užkabino, jog jis ėmėsi jų mokytis savarankiškai. Prieš ketverius metus atidarė ir medžio gaminių dirbtuves. Dabar čia triūsia 5 žmonių kolektyvas, dirbinius gaminantis pačiomis moderniausiomis medžio apdirbimo staklėmis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Akademijos šimtmetis: tada ir dabar</title><link>https://www.spreaker.com/episode/akademijos-simtmetis-tada-ir-dabar--62369906</link><description><![CDATA[1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų aukštosios mokyklos atidarymo šventė. Radijo pasakojimas nukelia į atidarymo šventę, įgarsina kalbėtojus, pateikia prezidento Antano Smetonos mintis apie žemės ūkį tarpukariu, akademijos auklėtinių, tapusių profesoriais ir akademikais prisiminimus. Kalba ir Akademijos muziejininkė, jaunąsis mokslininkas, dabartinė Akademijos kanclerė. Ūkininkų rengimo „kalvės“ įvairiapusiškumą paliudija ir šimtametę tradiciją turintis Akademijos choras „Daina“, kurio atliekama daina Maironio žodžiais taip pat skamba radijo pasakojime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, spalio 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62369906</guid><pubDate>Tue, 15 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62369906/2024_10_15_3116_1_1762aba9_96f4_436e_bef0_e94a7f9a201a.mp3" length="22197113" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų aukštosios mokyklos atidarymo šventė. Radijo pasakojimas nukelia į atidarymo šventę, įgarsina kalbėtojus, pateikia prezidento Antano Smetonos mintis apie žemės ūkį tarpukariu, akademijos auklėtinių, tapusių profesoriais ir akademikais prisiminimus. Kalba ir Akademijos muziejininkė, jaunąsis mokslininkas, dabartinė Akademijos kanclerė. Ūkininkų rengimo „kalvės“ įvairiapusiškumą paliudija ir šimtametę tradiciją turintis Akademijos choras „Daina“, kurio atliekama daina Maironio žodžiais taip pat skamba radijo pasakojime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, spalio 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rinkis prekę lietuvišką medaliai už nišinius produktus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rinkis-preke-lietuviska-medaliai-uz-nisinius-produktus--62355382</link><description><![CDATA[Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metų gaminio konkurse sėkmė lydėjo ūkininkus ir sveikatai palankesnių produktų gamintojus. Visi apdovanotieji – išskirtinių produktų, kurių nėra prekybos centrų lentynose, gamintojai, savo produkciją parduodantys tik ūkiuose ar internetu. Kuo ypatingi produktai ir kodėl už lietuviškumą teks mokėti daugiau?<br />Šeimos ūkio tęstinumą garantuoja bendra profesija ir susiklausymas. Skuodo rajono Margininkų kaimo ūkininkai tėtis ir sūnus Gintautas ir Rapolas Odinai – agronomai, sutartinai tvarkosi šeimos ūkyje, kuriame 300 ha dirbamos žemės ir pievų 100 mėsinių galvijų. Kaip derinama patirtis ir naujovės, kodėl pasirinktas ekologinis ūkininkavimas?<br />Istoriniai šaltiniai byloja, kad ruginė duona lietuviams nuo seno buvo įprastas valgis. Dabar naminė duona daug kur kepama, dažnai parduodama ir prekybos centruose ir turgeliuose. O kaip atpažinti tikrą naminę, be priedų duoną? Pataria Panevėžio rajone žinoma duonos<br />kepėja Stasė Eigirdienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62355382</guid><pubDate>Mon, 14 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62355382/2024_10_14_3116_1_470e0e77_e030_417a_adff_241d844dcad5.mp3" length="20141590" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metų gaminio konkurse sėkmė lydėjo ūkininkus ir sveikatai palankesnių produktų gamintojus. Visi apdovanotieji – išskirtinių produktų, kurių nėra prekybos centrų lentynose, gamintojai, savo produkciją parduodantys tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metų gaminio konkurse sėkmė lydėjo ūkininkus ir sveikatai palankesnių produktų gamintojus. Visi apdovanotieji – išskirtinių produktų, kurių nėra prekybos centrų lentynose, gamintojai, savo produkciją parduodantys tik ūkiuose ar internetu. Kuo ypatingi produktai ir kodėl už lietuviškumą teks mokėti daugiau?<br />Šeimos ūkio tęstinumą garantuoja bendra profesija ir susiklausymas. Skuodo rajono Margininkų kaimo ūkininkai tėtis ir sūnus Gintautas ir Rapolas Odinai – agronomai, sutartinai tvarkosi šeimos ūkyje, kuriame 300 ha dirbamos žemės ir pievų 100 mėsinių galvijų. Kaip derinama patirtis ir naujovės, kodėl pasirinktas ekologinis ūkininkavimas?<br />Istoriniai šaltiniai byloja, kad ruginė duona lietuviams nuo seno buvo įprastas valgis. Dabar naminė duona daug kur kepama, dažnai parduodama ir prekybos centruose ir turgeliuose. O kaip atpažinti tikrą naminę, be priedų duoną? Pataria Panevėžio rajone žinoma duonos<br />kepėja Stasė Eigirdienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dėl darbuotojų stygiaus mažėja avių bandos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/del-darbuotoju-stygiaus-mazeja-aviu-bandos--62330849</link><description><![CDATA[Avininkystės ūkių plėtrą stabdo darbuotojų, kurie užsiimtų avių priežiūra, trūkumas. Kaip vieną pagrindinių šią priežastį nurodo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Tačiau Kėdainių rajono Augio Rimkevičiaus avių ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė sako, kad pirmiausia prie avių norintys dirbti žmonės turėtų mylėti šiuos gyvulius. Ji pati ir kitas jų ūkio darbuotojas savo darbo nekeistų į kitą.<br /><br />Sakoma, kad pavydas – negeras jausmas. Tačiau daugelis šalies miestelių kultūros centrų tikrai turi pagrindo, kaip sakoma, baltai pavydėti Vilniaus rajono Nemenčinės kultūros centrui sudarytų sąlygų, veiklos įvairumo, kvalifikuotų specialistų būrio. Jau nekalbant apie pastato grožį, o jo viduje (erdvioje koncertų salėje ir kitose patalpose) sumontuotą modernią techniką. Išsamiau – kultūros centro direktorius Germanas Komarovskis.<br /><br />Prieš 22 metus prancūzas Pierre Costa ėmėsi kurti ūkį Plungės rajone Mižuikų kaime. Pamilo šį kraštą, jo gamtą ir žmones, išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą ir dabar su 3 pagalbininkais sėkmingai tvarkosi augalininkystės ūkyje. Ypač sekasi auginti kviečius, kuriuos laiko pelningiausia ūkio kultūra. Darbai jam įprasti, panašiai ūkininkavo ir Prancūzijoje. Darbštus žmogus net keliauti su šeima retai išsiruošia, tėvą gimtinėje 2 kartus per metus teaplanko. Anot jo, nėra kada – vos baigiasi vieni darbai, jau tenka planuoti kitus. O kur dar nepabaigiamos statybos... Taip ir sukasi darbų ratas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62330849</guid><pubDate>Fri, 11 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62330849/2024_10_11_3116_1_a4982dba_df31_4983_b9e2_b6d77f1a509a.mp3" length="20287457" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Avininkystės ūkių plėtrą stabdo darbuotojų, kurie užsiimtų avių priežiūra, trūkumas. Kaip vieną pagrindinių šią priežastį nurodo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Tačiau Kėdainių rajono Augio Rimkevičiaus avių ūkio vedėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Avininkystės ūkių plėtrą stabdo darbuotojų, kurie užsiimtų avių priežiūra, trūkumas. Kaip vieną pagrindinių šią priežastį nurodo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Tačiau Kėdainių rajono Augio Rimkevičiaus avių ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė sako, kad pirmiausia prie avių norintys dirbti žmonės turėtų mylėti šiuos gyvulius. Ji pati ir kitas jų ūkio darbuotojas savo darbo nekeistų į kitą.<br /><br />Sakoma, kad pavydas – negeras jausmas. Tačiau daugelis šalies miestelių kultūros centrų tikrai turi pagrindo, kaip sakoma, baltai pavydėti Vilniaus rajono Nemenčinės kultūros centrui sudarytų sąlygų, veiklos įvairumo, kvalifikuotų specialistų būrio. Jau nekalbant apie pastato grožį, o jo viduje (erdvioje koncertų salėje ir kitose patalpose) sumontuotą modernią techniką. Išsamiau – kultūros centro direktorius Germanas Komarovskis.<br /><br />Prieš 22 metus prancūzas Pierre Costa ėmėsi kurti ūkį Plungės rajone Mižuikų kaime. Pamilo šį kraštą, jo gamtą ir žmones, išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą ir dabar su 3 pagalbininkais sėkmingai tvarkosi augalininkystės ūkyje. Ypač sekasi auginti kviečius, kuriuos laiko pelningiausia ūkio kultūra. Darbai jam įprasti, panašiai ūkininkavo ir Prancūzijoje. Darbštus žmogus net keliauti su šeima retai išsiruošia, tėvą gimtinėje 2 kartus per metus teaplanko. Anot jo, nėra kada – vos baigiasi vieni darbai, jau tenka planuoti kitus. O kur dar nepabaigiamos statybos... Taip ir sukasi darbų ratas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiltnamiuose dera... vynuogės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siltnamiuose-dera-vynuoges--62309613</link><description><![CDATA[Vynuogyno Plungės rajono Vydeikių kaime savininkai Andrius Rupeika ir Violeta Tautvydaitė šiemet keturiuose šiltnamiuose skina jau gausesnį vynuogių derlių. Saulės apšviestuose šiltnamiuose įspūdingai atrodo didžiulės kekės stambiomis uogomis akį traukiančios mėlynos, violetinės, rausvos ir žalios vynuogės. Ne tik dėl jų grožio, bet ir skonio valgytojai ūkį patys suranda. Šeimininkai sako, kad pajamos už vynuoges svaresnės bus kitais ir vėlesniais metais. O kol kas pelnas didesnis būna iš šiltnamiuose auginamų braškių, taip pat lazdynų sodinukų.<br /><br />Gausi Biržų rajono Pabiržės kaimo bendruomenė vienija per 120 kaimo žmonių. Didesnė jų pusė, ypač vyrai, labai aktyvūs, nuolat siūlo ir įgyvendina naujas idėjas. Taip sutelktomis pastangomis išvalyti tvenkiniai, išrauti krūmai, sutvarkytas parkas. Poilsiui sukalti suoleliai, sodinami medžiai, ruošiamas didžiulis krepšys gėlėms auginti. „Žmonės nori gyventi gražioje aplinkoje, tad negaili savo laiko ir jėgų“, – sako bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus.<br /><br />Pasaulyje žinoma daugiau nei 40 tūkstančių skirtingų orchidėjų rūšių. Dauguma kilusios iš atogrąžų miškų. Dėl masiško miškų kirtimo kai kurioms gresia pavojus išnykti. Tačiau yra žmonių, paskyrusių gyvenimą joms išsaugoti. Vienas jų – kolumbietis Danielis Padraita.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62309613</guid><pubDate>Thu, 10 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62309613/2024_10_10_3116_1_ca621040_fe30_4327_8e4f_b537ef132d17.mp3" length="20276172" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vynuogyno Plungės rajono Vydeikių kaime savininkai Andrius Rupeika ir Violeta Tautvydaitė šiemet keturiuose šiltnamiuose skina jau gausesnį vynuogių derlių. Saulės apšviestuose šiltnamiuose įspūdingai atrodo didžiulės kekės stambiomis uogomis akį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vynuogyno Plungės rajono Vydeikių kaime savininkai Andrius Rupeika ir Violeta Tautvydaitė šiemet keturiuose šiltnamiuose skina jau gausesnį vynuogių derlių. Saulės apšviestuose šiltnamiuose įspūdingai atrodo didžiulės kekės stambiomis uogomis akį traukiančios mėlynos, violetinės, rausvos ir žalios vynuogės. Ne tik dėl jų grožio, bet ir skonio valgytojai ūkį patys suranda. Šeimininkai sako, kad pajamos už vynuoges svaresnės bus kitais ir vėlesniais metais. O kol kas pelnas didesnis būna iš šiltnamiuose auginamų braškių, taip pat lazdynų sodinukų.<br /><br />Gausi Biržų rajono Pabiržės kaimo bendruomenė vienija per 120 kaimo žmonių. Didesnė jų pusė, ypač vyrai, labai aktyvūs, nuolat siūlo ir įgyvendina naujas idėjas. Taip sutelktomis pastangomis išvalyti tvenkiniai, išrauti krūmai, sutvarkytas parkas. Poilsiui sukalti suoleliai, sodinami medžiai, ruošiamas didžiulis krepšys gėlėms auginti. „Žmonės nori gyventi gražioje aplinkoje, tad negaili savo laiko ir jėgų“, – sako bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus.<br /><br />Pasaulyje žinoma daugiau nei 40 tūkstančių skirtingų orchidėjų rūšių. Dauguma kilusios iš atogrąžų miškų. Dėl masiško miškų kirtimo kai kurioms gresia pavojus išnykti. Tačiau yra žmonių, paskyrusių gyvenimą joms išsaugoti. Vienas jų – kolumbietis Danielis Padraita.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Griežtino sąlygas dėl fiktyvių ūkininkų, bet kentės ir sąžiningi.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grieztino-salygas-del-fiktyviu-ukininku-bet-kentes-ir-saziningi--62295699</link><description><![CDATA[Geros Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos sąlygos pritraukia ne tik norinčius ūkininkauti, bet ir tik siekiančius pasinaudoti parama. Žemės ūkio ministerija, matydama didėjančią riziką, sugriežtino paramos projektų kontrolę. Lietuvos ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė įsitikinusi, kad didžiausia rizika, jog teks paramą grąžinti ir sąžiningiems ūkininkams. Nuo nulio pradedantiesiems ūkininkauti tiesiog trūksta informacijos, sunku išvengti biurokratinių klaidų, o už jas taip pat gali būti taikoma sankcija – grąžinti gautą paramą. Tą patvirtina ir ūkininkai, kurių ūkiuose jau dera derliai, bet jų ūkių likimas kybo ant plauko. Mat nepavyko išvengti klaidų pildant projekto ataskaitas.<br /><br />Savo 100-čio minėjimui besiruošianti VDU Žemės ūkio akademija gyvena didelių ambicijų mokslinėje veikloje ir naujų studijų metodų, naujų studijų programų rengimo ir įgyvendinimo lūkesčiais. Tai skatina ir pasaulyje besikeičianti situacija ir dėl klimato kaitos, ir dėl geopolitinių sąlygų. Išsamiau – ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.<br /><br />Verslas kaime. Atrodytų, ko jau ko, o desertų kavinėse, restoranuose ar parduotuvėse išties gausu. Tik pirk ir mėgaukis. Tačiau jauni žmonės Justina ir Marjušas Januškevičiai nepabūgo ir per pačią pandemiją Vilniaus rajone Nemenčinėje atidarė desertinę, pavadintą „Toti“. Atsižvelgdami į vietos gyventojų mokumą, ir kainas mažesnes nei Vilniuje nustatė. Konkurencijos jie nebijo ir apie plėtrą galvoja... Anot Marjušo, laimi tie, kurie labiausiai atsižvelgia į valgytojų poreikius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62295699</guid><pubDate>Wed, 09 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62295699/2024_10_09_3116_1_443a8eb4_c8bc_4e68_8678_a2886c3d7019.mp3" length="20271993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geros Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos sąlygos pritraukia ne tik norinčius ūkininkauti, bet ir tik siekiančius pasinaudoti parama. Žemės ūkio ministerija, matydama didėjančią riziką, sugriežtino paramos projektų kontrolę. Lietuvos ūkininkų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geros Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos sąlygos pritraukia ne tik norinčius ūkininkauti, bet ir tik siekiančius pasinaudoti parama. Žemės ūkio ministerija, matydama didėjančią riziką, sugriežtino paramos projektų kontrolę. Lietuvos ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė įsitikinusi, kad didžiausia rizika, jog teks paramą grąžinti ir sąžiningiems ūkininkams. Nuo nulio pradedantiesiems ūkininkauti tiesiog trūksta informacijos, sunku išvengti biurokratinių klaidų, o už jas taip pat gali būti taikoma sankcija – grąžinti gautą paramą. Tą patvirtina ir ūkininkai, kurių ūkiuose jau dera derliai, bet jų ūkių likimas kybo ant plauko. Mat nepavyko išvengti klaidų pildant projekto ataskaitas.<br /><br />Savo 100-čio minėjimui besiruošianti VDU Žemės ūkio akademija gyvena didelių ambicijų mokslinėje veikloje ir naujų studijų metodų, naujų studijų programų rengimo ir įgyvendinimo lūkesčiais. Tai skatina ir pasaulyje besikeičianti situacija ir dėl klimato kaitos, ir dėl geopolitinių sąlygų. Išsamiau – ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.<br /><br />Verslas kaime. Atrodytų, ko jau ko, o desertų kavinėse, restoranuose ar parduotuvėse išties gausu. Tik pirk ir mėgaukis. Tačiau jauni žmonės Justina ir Marjušas Januškevičiai nepabūgo ir per pačią pandemiją Vilniaus rajone Nemenčinėje atidarė desertinę, pavadintą „Toti“. Atsižvelgdami į vietos gyventojų mokumą, ir kainas mažesnes nei Vilniuje nustatė. Konkurencijos jie nebijo ir apie plėtrą galvoja... Anot Marjušo, laimi tie, kurie labiausiai atsižvelgia į valgytojų poreikius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio sėkmė – viena produktyviausių šalyje karvių bandų.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-sekme-viena-produktyviausiu-salyje-karviu-bandu--62281248</link><description><![CDATA[Du specialistai, abu zooinžinieriai, Daina ir Julius Martišiai kurti pieno ūkį Plungės rajone Vieštovėnų kaime ėmėsi tik baigę Veterinarijos akademiją. Jauni žmonės pradėjo nuo kelių ne pačių geriausių karvių, o vėliau, patys užsiauginę telyčias, suformavo vieną produktyviausių šalyje karvių bandų. Vidutinis metinis primilžis iš karvės siekė iki 12 tūkst. kilogramų pieno. Pastaraisiais metais iškilo nauja karvių ferma, kurioje darbuojasi robotai.<br /><br />Mažinama administracinė našta ūkininkams. Nuo šiol produktyvumo tyrimų vykdytojams ir tiriamųjų gyvūnų šeimininkams, atliekantiems produktyvumo tyrimus B, C metodais, nebereikės Žemės ūkio agentūrai kas mėnesį teikti informaciją apie ateinančio mėnesio kontrolinių melžimų datą ir laiką. Supaprastintas pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų taisykles aptaria ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė ir Kelmės rajono ūkininkas Albertas Brazas.<br /><br />Surviliškio seniūnija – viena iš mažesnių Kėdainių rajone. Anot seniūnės Redos Lukošienės, labai įdomi geografinė seniūnijos padėtis – ji yra ištęstos formos, o visų jos kaimų žemes skalauja Nevėžis. Kaimo žmonių patogumui yra mokykla, biblioteka, medicinos punktas. Seniūnija gražiai draugauja su vietos bendruomenėmis, kartu rūpinasi spręsti kaimo žmonėms opias problemas, tvirtina Surviliškio bendruomenės pirmininkas Albinas Počiulpas.<br /><br />Gamtininkas. Neįprastai šilti vasaros pabaigos ir rudens pradžios orai sujaukė protus ir augalams, ir žvėrims, ir paukščiams. Kai kurie paukščiai antrą kartą sudėjo kiaušinius ir, jų neišperinę, paliko lizdus. Antrą kartą, o kai kur ir trečią pražydo miško ir pievų augalai, pastebi gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62281248</guid><pubDate>Tue, 08 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62281248/2024_10_08_3116_1_9387d6ca_672d_4a45_ae22_c3e253b6f07a.mp3" length="20580447" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du specialistai, abu zooinžinieriai, Daina ir Julius Martišiai kurti pieno ūkį Plungės rajone Vieštovėnų kaime ėmėsi tik baigę Veterinarijos akademiją. Jauni žmonės pradėjo nuo kelių ne pačių geriausių karvių, o vėliau, patys užsiauginę telyčias,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du specialistai, abu zooinžinieriai, Daina ir Julius Martišiai kurti pieno ūkį Plungės rajone Vieštovėnų kaime ėmėsi tik baigę Veterinarijos akademiją. Jauni žmonės pradėjo nuo kelių ne pačių geriausių karvių, o vėliau, patys užsiauginę telyčias, suformavo vieną produktyviausių šalyje karvių bandų. Vidutinis metinis primilžis iš karvės siekė iki 12 tūkst. kilogramų pieno. Pastaraisiais metais iškilo nauja karvių ferma, kurioje darbuojasi robotai.<br /><br />Mažinama administracinė našta ūkininkams. Nuo šiol produktyvumo tyrimų vykdytojams ir tiriamųjų gyvūnų šeimininkams, atliekantiems produktyvumo tyrimus B, C metodais, nebereikės Žemės ūkio agentūrai kas mėnesį teikti informaciją apie ateinančio mėnesio kontrolinių melžimų datą ir laiką. Supaprastintas pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų taisykles aptaria ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė ir Kelmės rajono ūkininkas Albertas Brazas.<br /><br />Surviliškio seniūnija – viena iš mažesnių Kėdainių rajone. Anot seniūnės Redos Lukošienės, labai įdomi geografinė seniūnijos padėtis – ji yra ištęstos formos, o visų jos kaimų žemes skalauja Nevėžis. Kaimo žmonių patogumui yra mokykla, biblioteka, medicinos punktas. Seniūnija gražiai draugauja su vietos bendruomenėmis, kartu rūpinasi spręsti kaimo žmonėms opias problemas, tvirtina Surviliškio bendruomenės pirmininkas Albinas Počiulpas.<br /><br />Gamtininkas. Neįprastai šilti vasaros pabaigos ir rudens pradžios orai sujaukė protus ir augalams, ir žvėrims, ir paukščiams. Kai kurie paukščiai antrą kartą sudėjo kiaušinius ir, jų neišperinę, paliko lizdus. Antrą kartą, o kai kur ir trečią pražydo miško ir pievų augalai, pastebi gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šakių žemdirbiai kelius gelbėja ir savomis lėšomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sakiu-zemdirbiai-kelius-gelbeja-ir-savomis-lesomis--62266346</link><description><![CDATA[Per 1 000 kilometrų vietinės reikšmės kelių – Šakių rajono savivaldybėje. Didžioji dalis jų – žvyrkeliai. Jau senokai ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai skundžiasi, kad važiuojant jais (ypač pavasarį ir rudenį) laužomos mašinos, sunku pasiekti kitas vietoves. Atsižvelgusi į tai, Šakių rajono savivaldybė šiemet ėmėsi ryžtingiau tuos kelius tvarkyti. Savo lėšomis prisidėjo ir žemdirbiai. Išsamiau – Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis.<br /><br />Šalies pieno sektoriui toliau patiriant sunkumų, o perdirbėjams ir prekybininkams neatsižvelgiant į žemdirbių reikalavimus, ir ūkininkai, ir bendrovių specialistai ieško būdų išgyventi. Nedidelį pieno perdirbimo cechą turinčio Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio teigimu, kokybiški ūkio gaminiai turi paklausą. Dabar planuoja statyti didelį cechą, kuriame perdirbtų visą 400 karvių pieną ir gatavą įvairią produkciją tiektų tiesiai valgytojams.<br /><br />Pavojingas invazinis augalas Sosnovskio barštis toliau plinta pievose, pamiškėse, pagrioviuose ir kitose vietose. Iki šiol taikytos naikinimo priemonės didesnių rezultatų nedavė. Išsamiau apie Sosnovskio barščio paplitimą, priemones jam įveikti ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė, dr. Darija Jodaugienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62266346</guid><pubDate>Mon, 07 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62266346/2024_10_07_3116_1_a775791d_a075_4446_a863_514c2910efe7.mp3" length="20374811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per 1 000 kilometrų vietinės reikšmės kelių – Šakių rajono savivaldybėje. Didžioji dalis jų – žvyrkeliai. Jau senokai ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai skundžiasi, kad važiuojant jais (ypač pavasarį ir rudenį) laužomos mašinos, sunku pasiekti kitas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per 1 000 kilometrų vietinės reikšmės kelių – Šakių rajono savivaldybėje. Didžioji dalis jų – žvyrkeliai. Jau senokai ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai skundžiasi, kad važiuojant jais (ypač pavasarį ir rudenį) laužomos mašinos, sunku pasiekti kitas vietoves. Atsižvelgusi į tai, Šakių rajono savivaldybė šiemet ėmėsi ryžtingiau tuos kelius tvarkyti. Savo lėšomis prisidėjo ir žemdirbiai. Išsamiau – Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis.<br /><br />Šalies pieno sektoriui toliau patiriant sunkumų, o perdirbėjams ir prekybininkams neatsižvelgiant į žemdirbių reikalavimus, ir ūkininkai, ir bendrovių specialistai ieško būdų išgyventi. Nedidelį pieno perdirbimo cechą turinčio Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio teigimu, kokybiški ūkio gaminiai turi paklausą. Dabar planuoja statyti didelį cechą, kuriame perdirbtų visą 400 karvių pieną ir gatavą įvairią produkciją tiektų tiesiai valgytojams.<br /><br />Pavojingas invazinis augalas Sosnovskio barštis toliau plinta pievose, pamiškėse, pagrioviuose ir kitose vietose. Iki šiol taikytos naikinimo priemonės didesnių rezultatų nedavė. Išsamiau apie Sosnovskio barščio paplitimą, priemones jam įveikti ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė, dr. Darija Jodaugienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gamtosauginiai reikalavimai: būtinybė ar perdėti biurokratiniai reikalavimai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gamtosauginiai-reikalavimai-butinybe-ar-perdeti-biurokratiniai-reikalavimai--62220791</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginio plano priemones, kuriose, anot Baltijos aplinkos forumo, atsiranda ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, paprastinti sėjomainos procesus, mažinti išmokas ūkininkams už palankų ūkininkavimą. Su šiais teiginiais nesutinka žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, teigdamas, kad yra atžvelgiama į teigiamas kitų šalių patirtis. Šia tema pasisakys ir Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Nerijus Sukackas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Žiedūnė ir Renatas Strumskiai – drąsūs, jauni žmonės pasiryžę savo gyvenimo pasaką kurti kaime. Dabar šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą, kurioje gera būti ne tik patiems, bet ir atvykstantiems į svečius, į edukacijas. Inžinieriaus profesiją turintis ir pagal ją dirbantis Renatas pats miegamajame sukonstravo stiklinį avilį ir gali stebėti bičių gyvenimą, o bitės bet kada panorėjusios gali išskristi į augalų kupiną sodą kuriuo rūpinasi apželdinimo studijas baigusi Žiedūnė. Šeima turi bičių apiterapijos namelį ir kelias alpakas, tikslas yra išplėsti alpakų ūkį.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62220791</guid><pubDate>Fri, 04 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62220791/2024_10_04_3116_1_3e821845_1f30_4331_8d2e_e7a446d93f8b.mp3" length="20346390" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginio plano priemones, kuriose, anot Baltijos aplinkos forumo, atsiranda ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginio plano priemones, kuriose, anot Baltijos aplinkos forumo, atsiranda ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, paprastinti sėjomainos procesus, mažinti išmokas ūkininkams už palankų ūkininkavimą. Su šiais teiginiais nesutinka žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, teigdamas, kad yra atžvelgiama į teigiamas kitų šalių patirtis. Šia tema pasisakys ir Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Nerijus Sukackas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Žiedūnė ir Renatas Strumskiai – drąsūs, jauni žmonės pasiryžę savo gyvenimo pasaką kurti kaime. Dabar šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą, kurioje gera būti ne tik patiems, bet ir atvykstantiems į svečius, į edukacijas. Inžinieriaus profesiją turintis ir pagal ją dirbantis Renatas pats miegamajame sukonstravo stiklinį avilį ir gali stebėti bičių gyvenimą, o bitės bet kada panorėjusios gali išskristi į augalų kupiną sodą kuriuo rūpinasi apželdinimo studijas baigusi Žiedūnė. Šeima turi bičių apiterapijos namelį ir kelias alpakas, tikslas yra išplėsti alpakų ūkį.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1272</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Daugėja norinčiųjų kurti skintų gėlių ūkius, bet svarbu apgalvoti realizaciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/daugeja-norinciuju-kurti-skintu-geliu-ukius-bet-svarbu-apgalvoti-realizacija--62205677</link><description><![CDATA[Vilniaus rajone skinamų gėlių ūkį turinti Evelina Persijanova sako, kad norinčiųjų auginti daug, bet svarbu apgalvoti, kaip tas gėles realizuoti. Bijūnus, jurginus, kosmėjas, kardelius, cinijas, flioksus ir kitas gėles auginanti Evelina sako, kad savo veiklos nišą jau rado. Šalia gėlių pardavimo, moteris užsiima visiškai nauja veikla Lietuvoje, tai bijūnų dirbtuvės, kuriose mokoma kaip auginti, iškasti, padauginti ir atskirti ligas. Augant susidomėjimui, planuojama plėsti šią veiklą.<br /><br />Tęsiama vaisių, daržovių, pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo programa. Ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai bei pradinių klasių mokiniai ir toliau gaus ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų (pagamintų) produktų. Kiek vaikų šalyje gauna sveikesnį maistą?<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ pažintis su Simona Ševčenkaite ir Pauliumi Briedžiu, kurie ne vienus metus keliauja į Prancūziją skinti vynuogių. Dėl gausaus lietaus šį sezoną vynuogių derlius prastesnis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62205677</guid><pubDate>Thu, 03 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62205677/2024_10_03_3116_1_49b0d09a_de1f_4a2e_954b_d389dcc8ba6b.mp3" length="20355167" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus rajone skinamų gėlių ūkį turinti Evelina Persijanova sako, kad norinčiųjų auginti daug, bet svarbu apgalvoti, kaip tas gėles realizuoti. Bijūnus, jurginus, kosmėjas, kardelius, cinijas, flioksus ir kitas gėles auginanti Evelina sako, kad savo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus rajone skinamų gėlių ūkį turinti Evelina Persijanova sako, kad norinčiųjų auginti daug, bet svarbu apgalvoti, kaip tas gėles realizuoti. Bijūnus, jurginus, kosmėjas, kardelius, cinijas, flioksus ir kitas gėles auginanti Evelina sako, kad savo veiklos nišą jau rado. Šalia gėlių pardavimo, moteris užsiima visiškai nauja veikla Lietuvoje, tai bijūnų dirbtuvės, kuriose mokoma kaip auginti, iškasti, padauginti ir atskirti ligas. Augant susidomėjimui, planuojama plėsti šią veiklą.<br /><br />Tęsiama vaisių, daržovių, pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo programa. Ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai bei pradinių klasių mokiniai ir toliau gaus ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų (pagamintų) produktų. Kiek vaikų šalyje gauna sveikesnį maistą?<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ pažintis su Simona Ševčenkaite ir Pauliumi Briedžiu, kurie ne vienus metus keliauja į Prancūziją skinti vynuogių. Dėl gausaus lietaus šį sezoną vynuogių derlius prastesnis.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Skiepytos pušys leidžia išvengti nenuspėjamumo, nes būna identiškos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/skiepytos-pusys-leidzia-isvengti-nenuspejamumo-nes-buna-identiskos--62205676</link><description><![CDATA[Vieną didžiausių skiepytų pušų medelyną Lietuvoje turintys Ilona ir Darius Stučkai iš Alytaus rajono auginti ir skiepyti pušis išmokė ir vaikus. Urtė Stučkaitė su broliu Viliumi Vilniaus rajone puoselėja medelyną ir sako: didžiausias tikslas, kad žmonės lygiai taip pat mylėtų pušis, kaip myli jie. Skiepytos pušys nuo rūšinių skiriasi tuo, kad yra identiškos, o tai turi įtakos ir apželdinant aplinką.<br />Jaunųjų ūkininkų iki 41 metų šalyje tėra tik apie 17 proc. Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Rutkauskaitė sako, kad jei nebūtų pasikeitusios jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos sąlygos, situacija būtų blogesnė. Tiesa, po truputį persilaužiama. Pastaraisiais metais daugėja ne tik norinčių perimti tėvų ar senelių ūkius, bet ir imtis ūkininkavimo nuo nulio. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė sako, kad naujai besikuriantys ūkininkai kuria didesnę pridėtinę vertę. Ekonomistas Marius Dubnikovas vertina, kad parama ne tik skatina perimti tėvų ūkius, bet vis daugiau žmonių mano galintys realizuoti save žemės ūkio veikloje, kurti nišinius ar ekologinius ūkius.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie ilgiau nei dešimtmetį puoselėjamą Tado Suginto sulčių spaudimo verslą. Per dieną sezono metu spaudykloje išspaudžiama iki pusantros tonos sulčių, taip pat teikiama ir uogų liofilizavimo paslauga. Tado teigimu, obuolių sultimis piktnaudžiauti nereikia.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62205676</guid><pubDate>Wed, 02 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62205676/2024_10_02_3116_1_d0320cb3_f35c_4aa5_b65f_fafa94308918.mp3" length="20373975" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieną didžiausių skiepytų pušų medelyną Lietuvoje turintys Ilona ir Darius Stučkai iš Alytaus rajono auginti ir skiepyti pušis išmokė ir vaikus. Urtė Stučkaitė su broliu Viliumi Vilniaus rajone puoselėja medelyną ir sako: didžiausias tikslas, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieną didžiausių skiepytų pušų medelyną Lietuvoje turintys Ilona ir Darius Stučkai iš Alytaus rajono auginti ir skiepyti pušis išmokė ir vaikus. Urtė Stučkaitė su broliu Viliumi Vilniaus rajone puoselėja medelyną ir sako: didžiausias tikslas, kad žmonės lygiai taip pat mylėtų pušis, kaip myli jie. Skiepytos pušys nuo rūšinių skiriasi tuo, kad yra identiškos, o tai turi įtakos ir apželdinant aplinką.<br />Jaunųjų ūkininkų iki 41 metų šalyje tėra tik apie 17 proc. Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Rutkauskaitė sako, kad jei nebūtų pasikeitusios jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos sąlygos, situacija būtų blogesnė. Tiesa, po truputį persilaužiama. Pastaraisiais metais daugėja ne tik norinčių perimti tėvų ar senelių ūkius, bet ir imtis ūkininkavimo nuo nulio. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė sako, kad naujai besikuriantys ūkininkai kuria didesnę pridėtinę vertę. Ekonomistas Marius Dubnikovas vertina, kad parama ne tik skatina perimti tėvų ūkius, bet vis daugiau žmonių mano galintys realizuoti save žemės ūkio veikloje, kurti nišinius ar ekologinius ūkius.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie ilgiau nei dešimtmetį puoselėjamą Tado Suginto sulčių spaudimo verslą. Per dieną sezono metu spaudykloje išspaudžiama iki pusantros tonos sulčių, taip pat teikiama ir uogų liofilizavimo paslauga. Tado teigimu, obuolių sultimis piktnaudžiauti nereikia.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologiškų daržovių ūkiai šalyje – retenybė, o vartotojus augintojai žino mintinai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologisku-darzoviu-ukiai-salyje-retenybe-o-vartotojus-augintojai-zino-mintinai--62174916</link><description><![CDATA[Pasirinkę auginti ekologišką maistą Rasa ir Andrius Prusakovai iš Kaišiadorių rajono tikina, kad jų negąsdina nei biurokratiniai reikalavai, nei didelės investicijos ūkyje. Jų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ekologišką maistą. Mišrų ekologinį ūkį puoselėjantys Prusakovai savo klientus žino mintinai. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sako, kad ekologinės daržovės – išskirtinė produkcija, o ekologiniai daržovių ūkiai nesudaro nei 1 procento, lyginant su kitais sektoriais. Kodėl?<br /><br />Ar atsiminimų, nostalgijos vedami, ar tiesiog išsiilgę gamtos, sveikesnio maisto, jauni žmonės vis labiau pratinasi sodus už miesto. Štai fotografė Jurgita Venckienė iš Kauno šiltuoju metų sezonu daug laiko praleidžia savo nuostabiai išpuoselėtoje sodyboje.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Vėstant orams, žmonės ieško šiltesnių apdarų, o štai ropliai ar varliagyviai migruoja į sodybas ieškodami jaukaus prieglobsčio. Ką daryti, jeigu roplių ar varliagyvių kaimynystė jus ne itin džiugina, ir kaip pasirūpinti gyvūnais, jeigu norite jiems padėti išgyventi šaltąjį periodą? Į šiuos klausimus atsakys Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62174916</guid><pubDate>Tue, 01 Oct 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62174916/2024_10_01_3116_1_b7287351_f17d_43fa_a911_441d9b9423d3.mp3" length="20112332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasirinkę auginti ekologišką maistą Rasa ir Andrius Prusakovai iš Kaišiadorių rajono tikina, kad jų negąsdina nei biurokratiniai reikalavai, nei didelės investicijos ūkyje. Jų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ekologišką maistą. Mišrų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasirinkę auginti ekologišką maistą Rasa ir Andrius Prusakovai iš Kaišiadorių rajono tikina, kad jų negąsdina nei biurokratiniai reikalavai, nei didelės investicijos ūkyje. Jų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ekologišką maistą. Mišrų ekologinį ūkį puoselėjantys Prusakovai savo klientus žino mintinai. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sako, kad ekologinės daržovės – išskirtinė produkcija, o ekologiniai daržovių ūkiai nesudaro nei 1 procento, lyginant su kitais sektoriais. Kodėl?<br /><br />Ar atsiminimų, nostalgijos vedami, ar tiesiog išsiilgę gamtos, sveikesnio maisto, jauni žmonės vis labiau pratinasi sodus už miesto. Štai fotografė Jurgita Venckienė iš Kauno šiltuoju metų sezonu daug laiko praleidžia savo nuostabiai išpuoselėtoje sodyboje.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Vėstant orams, žmonės ieško šiltesnių apdarų, o štai ropliai ar varliagyviai migruoja į sodybas ieškodami jaukaus prieglobsčio. Ką daryti, jeigu roplių ar varliagyvių kaimynystė jus ne itin džiugina, ir kaip pasirūpinti gyvūnais, jeigu norite jiems padėti išgyventi šaltąjį periodą? Į šiuos klausimus atsakys Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Indiškų daržovių ūkis klesti Kaišiadorių rajone: žmonės mėgsta, o kenkėjai dar neįkanda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/indisku-darzoviu-ukis-klesti-kaisiadoriu-rajone-zmones-megsta-o-kenkejai-dar-neikanda--62174918</link><description><![CDATA[,,Bedrock“ ūkį Kaišiadorių rajone puoselėja lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima, auginanti indiškas daržoves ir kreivabudes. Nors daržovių auginimas sezoniška veikla, grybus šeima gali auginti ištisus metus, bet tai jau priklauso nuo temperatūros, šildant sąnaudos išauga. Kristinos ir Kannan auginamos daržovės ir grybai rado rinką Lietuvoje. Neaplenkia ūkio ir turistai.<br /><br />Ruduo – metas sodinti. Pastaruoju metu šalyje vyksta daug sodinukų mugių, o kaip nepasiklysti pardavėjų gausoje, į ką atkreipti dėmesį perkant sodinuką ir ko verčiau dar nesodinti? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškosime su skirtingų ūkių šeimininkais, kurie lankėsi Vilniuje vykusioje mugėje.<br /><br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite apie tai, kad Vytauto Didžio universiteto botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius mini veiklos 100 – metį. Kuo tai reikšminga Lietuvai, pasakos vaistininkė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, VDU botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62174918</guid><pubDate>Mon, 30 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62174918/2024_09_30_3116_1_504246a0_c28f_4fa6_ac25_12cdeb9c5a01.mp3" length="20053400" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>,,Bedrock“ ūkį Kaišiadorių rajone puoselėja lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima, auginanti indiškas daržoves ir kreivabudes. Nors daržovių auginimas sezoniška veikla, grybus šeima gali auginti ištisus metus, bet tai jau priklauso nuo temperatūros,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[,,Bedrock“ ūkį Kaišiadorių rajone puoselėja lietuvės Kristinos ir indo Kannan šeima, auginanti indiškas daržoves ir kreivabudes. Nors daržovių auginimas sezoniška veikla, grybus šeima gali auginti ištisus metus, bet tai jau priklauso nuo temperatūros, šildant sąnaudos išauga. Kristinos ir Kannan auginamos daržovės ir grybai rado rinką Lietuvoje. Neaplenkia ūkio ir turistai.<br /><br />Ruduo – metas sodinti. Pastaruoju metu šalyje vyksta daug sodinukų mugių, o kaip nepasiklysti pardavėjų gausoje, į ką atkreipti dėmesį perkant sodinuką ir ko verčiau dar nesodinti? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškosime su skirtingų ūkių šeimininkais, kurie lankėsi Vilniuje vykusioje mugėje.<br /><br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite apie tai, kad Vytauto Didžio universiteto botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius mini veiklos 100 – metį. Kuo tai reikšminga Lietuvai, pasakos vaistininkė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, VDU botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1254</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prieš šimtmetį bočiaus įkurtą ūkį tobulina anūkas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pries-simtmeti-bociaus-ikurta-uki-tobulina-anukas--62144131</link><description><![CDATA[Skuodo rajone Veitelių kaime gyvenančių Savickų šeimos ūkis – išskirtinis. 1913 m. avis auginti pradėjęs bočius, tarsi, perleido darbus anūkui. Petras Savickas dabar laiko 300 avių, dalį jų parduoda olandams ir ispanams, o prieš keletą metų sodyboje įsirengė mėsos paruošimo prekybai cechą. Dabar gali pats tiesiai vartotojams parduoti vakumuotą avieną.<br />Savo gimtinėje – Plungės rajone Dyburių kaime baidarių nuomos verslą sumanęs Vaidas Navardauskas baigia jau dešimtą sezoną. Vaikystėje pamėgęs gamtą, dabar kitiems sudaro sąlygas džiaugtis gražiais Minijos vingiais, pažinti kraštą.<br />Liudas Augaitis dabar gyvena Kretingos rajone Klausgalvų kaime. Kilęs iš Šilalės rajono, Vilniuje mokėsi muzikos, bet tapo ūkininku ir laiko 60 žirgų kaimenę. Moko vaikus jodinėti, rūpintis žirgais, subūrė skautų raitiją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62144131</guid><pubDate>Fri, 27 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62144131/2024_09_27_3116_1_93747d18_b9a7_4b36_a9da_89d38e0ec4ce.mp3" length="20274501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skuodo rajone Veitelių kaime gyvenančių Savickų šeimos ūkis – išskirtinis. 1913 m. avis auginti pradėjęs bočius, tarsi, perleido darbus anūkui. Petras Savickas dabar laiko 300 avių, dalį jų parduoda olandams ir ispanams, o prieš keletą metų sodyboje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skuodo rajone Veitelių kaime gyvenančių Savickų šeimos ūkis – išskirtinis. 1913 m. avis auginti pradėjęs bočius, tarsi, perleido darbus anūkui. Petras Savickas dabar laiko 300 avių, dalį jų parduoda olandams ir ispanams, o prieš keletą metų sodyboje įsirengė mėsos paruošimo prekybai cechą. Dabar gali pats tiesiai vartotojams parduoti vakumuotą avieną.<br />Savo gimtinėje – Plungės rajone Dyburių kaime baidarių nuomos verslą sumanęs Vaidas Navardauskas baigia jau dešimtą sezoną. Vaikystėje pamėgęs gamtą, dabar kitiems sudaro sąlygas džiaugtis gražiais Minijos vingiais, pažinti kraštą.<br />Liudas Augaitis dabar gyvena Kretingos rajone Klausgalvų kaime. Kilęs iš Šilalės rajono, Vilniuje mokėsi muzikos, bet tapo ūkininku ir laiko 60 žirgų kaimenę. Moko vaikus jodinėti, rūpintis žirgais, subūrė skautų raitiją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išskirtiniai galvijai – akademijos parodų centre</title><link>https://www.spreaker.com/episode/isskirtiniai-galvijai-akademijos-parodu-centre--62112429</link><description><![CDATA[Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių. Augintojams bus pristatyta įranga ir technika fermoms, parodoje dalyvaus perdirbimo pramonės atstovai. Anot akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės, renginys bus įdomus ir miestiečiams, kuriems skirta įvairi edukacinė programa, veiks amatų ir sodinukų mugė, vyks degustacijos.<br />Kretingos rajono Kūlupėnų kaime gyvenantis Tomas Klapatauskas – jaunasis ūkininkas, tęsiantis tėčio pradėtus darbus. Prieš 30 metų įkurtas ūkis modernėja naudojant neariminės sėjos technologiją, nuolatos ieškant naujų sprendimų. Reportažas iš pasėlių priežiūros darbų laukuose, kur ūkininkas buvo pasikvietęs konsultantus.<br />Helsinkio „Silkių turgus“ turi senas tradicijas. Suomių žvejai nuo 1743 m atplukdo žuvis į sostinę ir kartą per metus pardavinėja pačių paruoštas, naudojant senovinius receptus silkes. Bet pastaraisiais metais prie silkių miestiečiai gali nusipirkti ir naminės duonos, bulvių, obuolių, uogų ir uogienių iš žemdirbių. Apie seną ir naują tradiciją pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62112429</guid><pubDate>Thu, 26 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62112429/2024_09_26_3116_1_f20c67da_9ff8_4ca9_9135_6cd9d39e5004.mp3" length="20271575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių. Augintojams bus pristatyta įranga ir technika fermoms, parodoje dalyvaus perdirbimo pramonės atstovai. Anot akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės, renginys bus įdomus ir miestiečiams, kuriems skirta įvairi edukacinė programa, veiks amatų ir sodinukų mugė, vyks degustacijos.<br />Kretingos rajono Kūlupėnų kaime gyvenantis Tomas Klapatauskas – jaunasis ūkininkas, tęsiantis tėčio pradėtus darbus. Prieš 30 metų įkurtas ūkis modernėja naudojant neariminės sėjos technologiją, nuolatos ieškant naujų sprendimų. Reportažas iš pasėlių priežiūros darbų laukuose, kur ūkininkas buvo pasikvietęs konsultantus.<br />Helsinkio „Silkių turgus“ turi senas tradicijas. Suomių žvejai nuo 1743 m atplukdo žuvis į sostinę ir kartą per metus pardavinėja pačių paruoštas, naudojant senovinius receptus silkes. Bet pastaraisiais metais prie silkių miestiečiai gali nusipirkti ir naminės duonos, bulvių, obuolių, uogų ir uogienių iš žemdirbių. Apie seną ir naują tradiciją pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>LRT paskambinęs ūkininkas: ekoūkis diskriminuojamas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lrt-paskambines-ukininkas-ekoukis-diskriminuojamas--62099063</link><description><![CDATA[Tauragės raj. ekologinio ūkio šeimininkas Mantas Jankauskas dirba 40 ha, laiko melžiamų karvių, turi sodą. Į LRT paskambinęs ūkininkas įsitikinęs, kad nedideli ūkiai diskriminuo-jami, o ekologiniams – mažinama parama. Su tuo nesutinka Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė, aiškindama, kad parama didinama ir jokios diskrimina-cijos nėra. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius teigia, kad problemų sektoriuje yra, jaučiama ir diskriminacija. Spręstini klausimai jau pateikti ministerijai, o reakcijos žemdirbiai dabar laukia.<br />Skuodo raj. Baltrimų kaimo jaunoji ūkininkė Gintarė Griciūtė savo ūkį registravo sulaukusi vos dvidešimties, prieš ketverius metus. Ūkininkavimu užsikrėtusi nuo tėvų, dabar ji melžia 30 karvių, mėgsta vairuoti traktorių, moka arti, sėti ir dar spėja iš dalies primelžto pieno pagaminti sūrių, varškės, sviesto. Padeda vyras Gedas Jančiauskas, šalia kelių metukų dukra Gustė ir visi, su jaunatvišku entuziazmu, žemaitišku užsispyrimu, įtemptai dirbdami sugeba džiaugtis gyvenimu kaime.<br />Kupiškio raj. Vėžionių kaime senoje sodyboje įsikūrę Agnė Švagždytė iš Anykščių ir Tony Howard iš Anglijos jau metus užsiima neįprasta veikla. Jauna šeima, savo ūkyje „Du hektarai“ augina tropinių kraštų grybus. Gurmanų mėgstami liūto karčiai ir rožinės kreivabūdės reikalauja sumanumo ir kantrybės, bet pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62099063</guid><pubDate>Wed, 25 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62099063/2024_09_25_3116_1_42621f07_d180_4c44_8908_dea28eda97dd.mp3" length="20279516" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tauragės raj. ekologinio ūkio šeimininkas Mantas Jankauskas dirba 40 ha, laiko melžiamų karvių, turi sodą. Į LRT paskambinęs ūkininkas įsitikinęs, kad nedideli ūkiai diskriminuo-jami, o ekologiniams – mažinama parama. Su tuo nesutinka Žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tauragės raj. ekologinio ūkio šeimininkas Mantas Jankauskas dirba 40 ha, laiko melžiamų karvių, turi sodą. Į LRT paskambinęs ūkininkas įsitikinęs, kad nedideli ūkiai diskriminuo-jami, o ekologiniams – mažinama parama. Su tuo nesutinka Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė, aiškindama, kad parama didinama ir jokios diskrimina-cijos nėra. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius teigia, kad problemų sektoriuje yra, jaučiama ir diskriminacija. Spręstini klausimai jau pateikti ministerijai, o reakcijos žemdirbiai dabar laukia.<br />Skuodo raj. Baltrimų kaimo jaunoji ūkininkė Gintarė Griciūtė savo ūkį registravo sulaukusi vos dvidešimties, prieš ketverius metus. Ūkininkavimu užsikrėtusi nuo tėvų, dabar ji melžia 30 karvių, mėgsta vairuoti traktorių, moka arti, sėti ir dar spėja iš dalies primelžto pieno pagaminti sūrių, varškės, sviesto. Padeda vyras Gedas Jančiauskas, šalia kelių metukų dukra Gustė ir visi, su jaunatvišku entuziazmu, žemaitišku užsispyrimu, įtemptai dirbdami sugeba džiaugtis gyvenimu kaime.<br />Kupiškio raj. Vėžionių kaime senoje sodyboje įsikūrę Agnė Švagždytė iš Anykščių ir Tony Howard iš Anglijos jau metus užsiima neįprasta veikla. Jauna šeima, savo ūkyje „Du hektarai“ augina tropinių kraštų grybus. Gurmanų mėgstami liūto karčiai ir rožinės kreivabūdės reikalauja sumanumo ir kantrybės, bet pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jauna šeima: nekūrėme stebuklo, įvyko gyvenimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jauna-seima-nekureme-stebuklo-ivyko-gyvenimas--62086890</link><description><![CDATA[Prieš 8 metus Živilės ir Andriaus Narmontų šeima glaudėsi mažame namelyje – pritaikytoje gyventi buvusio durpyno kontoroje, tik buvo pradėję kurti savo ūkį ir turėjo daug planų. Dabar jie realizuoti ir prilygsta mažam stebuklui: modernus žolių sėklininkystės ūkis, stilingas pačių statytas namas, trys vaikai, o Andrius šiemet tapo ir LŪS Skuodo rajono pirmininku. Abu prisipažįsta: lėmė kantrus darbas, susiklausymas šeimoje, buvo ir sėkmės.<br />Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad fiziniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę bus žymiai lengviau, nes panaikintas Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymas, reikalavęs minimalių aplinkosaugos normų atitikimo. Kaip konkrečiai lengviau abi ministerijos pakomentuoti nepanoro, o Kupiškio rajono ūkininkas Dalius Jankauskas sako, kad jokio palengvinimo nėra.<br />Paskutinio ledynmečio palikimą galima pamatyti Kretingos rajone. Nuo Kalnalio kaime esančio apžvalgos bokšto atsiveria unikalus Salanto slėnis, kurį ir formavo pasitraukiantys ledynai. Išsamiau apie jų palikimą pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Salantų regioninio parko lankytojų centro administratorė Karolina Daukantaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62086890</guid><pubDate>Tue, 24 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62086890/2024_09_24_3116_1_e4bf8cf3_4a8b_4abe_95c0_7b1e622dee55.mp3" length="20234377" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 8 metus Živilės ir Andriaus Narmontų šeima glaudėsi mažame namelyje – pritaikytoje gyventi buvusio durpyno kontoroje, tik buvo pradėję kurti savo ūkį ir turėjo daug planų. Dabar jie realizuoti ir prilygsta mažam stebuklui: modernus žolių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 8 metus Živilės ir Andriaus Narmontų šeima glaudėsi mažame namelyje – pritaikytoje gyventi buvusio durpyno kontoroje, tik buvo pradėję kurti savo ūkį ir turėjo daug planų. Dabar jie realizuoti ir prilygsta mažam stebuklui: modernus žolių sėklininkystės ūkis, stilingas pačių statytas namas, trys vaikai, o Andrius šiemet tapo ir LŪS Skuodo rajono pirmininku. Abu prisipažįsta: lėmė kantrus darbas, susiklausymas šeimoje, buvo ir sėkmės.<br />Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad fiziniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę bus žymiai lengviau, nes panaikintas Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymas, reikalavęs minimalių aplinkosaugos normų atitikimo. Kaip konkrečiai lengviau abi ministerijos pakomentuoti nepanoro, o Kupiškio rajono ūkininkas Dalius Jankauskas sako, kad jokio palengvinimo nėra.<br />Paskutinio ledynmečio palikimą galima pamatyti Kretingos rajone. Nuo Kalnalio kaime esančio apžvalgos bokšto atsiveria unikalus Salanto slėnis, kurį ir formavo pasitraukiantys ledynai. Išsamiau apie jų palikimą pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Salantų regioninio parko lankytojų centro administratorė Karolina Daukantaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vieni dejuoja, kiti investuoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vieni-dejuoja-kiti-investuoja--62073144</link><description><![CDATA[Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir pašarų ruošimo – dalinimo robotas. Į naujausią technologiją investavusi šeima ilgai svarstė ir nutarė rizikuoti, bet veiklos nekeisti.<br />Mokslininkai įgyvendina inovatyvų projektą ir konsultuoja ūkininkus. Joniškėlio bandymų stotis atlieka bandymus ūkininkų laukuose, tirdami juostinį žieminių kviečių ir žieminių rapsų sėjos būdą. Kur pasiteisina minimalus žemės dirbimas, o kur ne? Bandymų stoties direktorius Vidas<br />Damanauskas ir Vilkaviškio raj. ūkininkas Tomas Rudzevičius<br />Krašto istorijos įdomybės. M.Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo muziejus jo gimtinėje įkurtas 1969m. Kuo ypatingas užrašas ant iki šiol išlikusio, prie muziejaus esančio akmens? Pasakoja Kretingos raj. Nasrėnų kaimo gyventojas, muziejaus darbuotojas Arvydas Zaleckis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62073144</guid><pubDate>Mon, 23 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62073144/2024_09_23_3116_1_726e67fb_b64e_41af_844e_7d26dd229646.mp3" length="20210135" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir pašarų ruošimo – dalinimo robotas. Į naujausią technologiją investavusi šeima ilgai svarstė ir nutarė rizikuoti, bet veiklos nekeisti.<br />Mokslininkai įgyvendina inovatyvų projektą ir konsultuoja ūkininkus. Joniškėlio bandymų stotis atlieka bandymus ūkininkų laukuose, tirdami juostinį žieminių kviečių ir žieminių rapsų sėjos būdą. Kur pasiteisina minimalus žemės dirbimas, o kur ne? Bandymų stoties direktorius Vidas<br />Damanauskas ir Vilkaviškio raj. ūkininkas Tomas Rudzevičius<br />Krašto istorijos įdomybės. M.Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo muziejus jo gimtinėje įkurtas 1969m. Kuo ypatingas užrašas ant iki šiol išlikusio, prie muziejaus esančio akmens? Pasakoja Kretingos raj. Nasrėnų kaimo gyventojas, muziejaus darbuotojas Arvydas Zaleckis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkyje ganomi ne tik gyvūnai, bet ir debesys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukyje-ganomi-ne-tik-gyvunai-bet-ir-debesys--62038982</link><description><![CDATA[„Miestiečiai kaime“ rubrikoje - apie vilniečių porą Eveliną ir Liną Danauskus, dar tebegyvenančius nuomojame bute Vilniuje, bet jau netoli nuo sostinės puoselėjančius ūkį, pavadintą „Debesų ganyklos“. Sklypą, plytintį tarp dviejų kaimų - Dasionių ir Barlikių, pora įsigijo nuo kalvos atsivėrus nuostabiam raštovaizdžiui ir išvysti debesys. Ūkis atviras jaunoms šeimos, kurios nori pamatyti besiganančius gyvulius, paganyti akis į debesis ir leisti pasiganyti savo mintims.<br />Sezoninė maisto prekyba populiarėja, bet pažeidimai prekiaujant jais kartojasi. Valstybinės veterinarijos tarnybos informacija apie fiksuojamus pažeidimus ir kaip jų išvengti, net tiems kurie nori parduoti tik savo sodo ar daržo derliaus perteklių.<br />Pasitinkant baltų vienybės dieną su filosofiju dr. Ingu Šatkausku - apie tai, kiek baltiškasis mąstymas dar gyvas mumyse ir ar jį dar atpažįstame.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62038982</guid><pubDate>Fri, 20 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62038982/2024_09_20_3116_1_f0ac2560_9d8e_4fbc_92c4_6bb76c4adc6a.mp3" length="20655261" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Miestiečiai kaime“ rubrikoje - apie vilniečių porą Eveliną ir Liną Danauskus, dar tebegyvenančius nuomojame bute Vilniuje, bet jau netoli nuo sostinės puoselėjančius ūkį, pavadintą „Debesų ganyklos“. Sklypą, plytintį tarp dviejų kaimų - Dasionių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Miestiečiai kaime“ rubrikoje - apie vilniečių porą Eveliną ir Liną Danauskus, dar tebegyvenančius nuomojame bute Vilniuje, bet jau netoli nuo sostinės puoselėjančius ūkį, pavadintą „Debesų ganyklos“. Sklypą, plytintį tarp dviejų kaimų - Dasionių ir Barlikių, pora įsigijo nuo kalvos atsivėrus nuostabiam raštovaizdžiui ir išvysti debesys. Ūkis atviras jaunoms šeimos, kurios nori pamatyti besiganančius gyvulius, paganyti akis į debesis ir leisti pasiganyti savo mintims.<br />Sezoninė maisto prekyba populiarėja, bet pažeidimai prekiaujant jais kartojasi. Valstybinės veterinarijos tarnybos informacija apie fiksuojamus pažeidimus ir kaip jų išvengti, net tiems kurie nori parduoti tik savo sodo ar daržo derliaus perteklių.<br />Pasitinkant baltų vienybės dieną su filosofiju dr. Ingu Šatkausku - apie tai, kiek baltiškasis mąstymas dar gyvas mumyse ir ar jį dar atpažįstame.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Plyname lauke iškilo moderni upėtakių auginimo ferma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/plyname-lauke-iskilo-moderni-upetakiu-auginimo-ferma--62020939</link><description><![CDATA[Mažame ūkyje išbandę auginti skirtingų rūšių žuvis, ryžosi įkurti didžiausią ir moderniausią žuvininkystės ūkį Lietuvoje. Per metus UAB „Fish net“ (Trakų rj.) recirkuliacinėje sistemoje užauginama ir paruošiama prekybai apie 500 tonų vaivorykštinių upėtakių. Įmonės vadovas Vaidotas Juodis sako, jog didžiausiais privalumas, kad žuvis ant pirkėjų stalo patenka itin šviežia.<br />Didiesiems darbams laukuose pasibaigus, rūpestingi šeimininkai stengiasi tvarkyti sezoną atidirbusią techniką, skirti laiko kitiems per darbymečius atidėtiems darbams. Pasak Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, dabar užsiimama senokai tvarkytų dirbtuvių rekonstrukcija, geresnių darbo ir poilsio sąlygų sudarymu ten dirbantiems mechanizatoriams.<br />Užsienio naujienos. Permainų siekiančioms valstybėms Ukrainai, Moldovai, Armėnijai Lietuva siūlo savo patirtį žemės ūkyje. Lietuvoje viešėjo Armėnijos ekonomikos ministras ir verslo delegacija, vizitui į Moldovą ruošiasi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Apie numatomą bendradarbiavimą ir projektus dvynius pasakoja žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62020939</guid><pubDate>Thu, 19 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62020939/2024_09_19_3116_1_d2a06d10_019c_48c9_8233_2bb06ec039cb.mp3" length="20949505" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažame ūkyje išbandę auginti skirtingų rūšių žuvis, ryžosi įkurti didžiausią ir moderniausią žuvininkystės ūkį Lietuvoje. Per metus UAB „Fish net“ (Trakų rj.) recirkuliacinėje sistemoje užauginama ir paruošiama prekybai apie 500 tonų vaivorykštinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažame ūkyje išbandę auginti skirtingų rūšių žuvis, ryžosi įkurti didžiausią ir moderniausią žuvininkystės ūkį Lietuvoje. Per metus UAB „Fish net“ (Trakų rj.) recirkuliacinėje sistemoje užauginama ir paruošiama prekybai apie 500 tonų vaivorykštinių upėtakių. Įmonės vadovas Vaidotas Juodis sako, jog didžiausiais privalumas, kad žuvis ant pirkėjų stalo patenka itin šviežia.<br />Didiesiems darbams laukuose pasibaigus, rūpestingi šeimininkai stengiasi tvarkyti sezoną atidirbusią techniką, skirti laiko kitiems per darbymečius atidėtiems darbams. Pasak Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, dabar užsiimama senokai tvarkytų dirbtuvių rekonstrukcija, geresnių darbo ir poilsio sąlygų sudarymu ten dirbantiems mechanizatoriams.<br />Užsienio naujienos. Permainų siekiančioms valstybėms Ukrainai, Moldovai, Armėnijai Lietuva siūlo savo patirtį žemės ūkyje. Lietuvoje viešėjo Armėnijos ekonomikos ministras ir verslo delegacija, vizitui į Moldovą ruošiasi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Apie numatomą bendradarbiavimą ir projektus dvynius pasakoja žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kaimo krautuvėlėje - gausi vietos gamintojų produkcija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kaimo-krautuveleje-gausi-vietos-gamintoju-produkcija--62005722</link><description><![CDATA[Musninkuose (Širvintų r.) atkurtas istorinis namas ne tik papuošė šį miestelį, bet ir tapo nauju traukos centru. Jame duris atvėrusioje parduotuvėlėje prekiaujama vietos ūkininkų užaugintu derliumi, produkcija, įvairiai gaminiais. Musės krautuvėlės įkūrėjai Gintarė ir Rygaudas Guogiai sako, jog dar patys sunkiai galintys patikėti, kad aplinkui miestelį tiek daug auginama ir gaminama, tai stebina ir miestelio gyventojus, ir užsukusius svečius.<br />Europos Komisija pateikė vertinimą ir siūlo griežtinti reikalavimus užtikrinant gabenamų gyvūnų gerovę. Tai tiesiogiai paveiks gyvulių augintojus, gali atsiliepti ir vartotojams. Žemės ūkio ministerija sukūrė specialistų ir socialinių partnerių darbo grupę ir sieks išsiderėti palankesnių sąlygų bei rasti sprendimus, kaip atliepti visuomenės poreikį rūpintis gyvūnų gerove, bet neužkraunant visos naštos ūkininkams.<br />Kiekviena kaimo bendruomenė, nesvarbu, didelė ar maža, siekia tikslų ir pagal juos rašo projektus, planuoja būsimus darbus. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono Sužionių kaimo bendruomenė prieš gerą dešimtmetį ėmėsi įgyvendinti projektą, kurį tęsia iki šiol. Šis projektas, pavadintas „Magiškos Kalėdos kaimo vaikams“, netgi apdovanotas rajone. Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislavas Maliukas džiaugiasi aktyviausiais jos nariais, drauge nuveiktais darbais. Liūdina tik tai, kad metams bėgant kaime mažėja jaunų žmonių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62005722</guid><pubDate>Wed, 18 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62005722/2024_09_18_3116_1_344ed804_fe6b_446a_9b2c_97e7d44c16c2.mp3" length="19897501" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Musninkuose (Širvintų r.) atkurtas istorinis namas ne tik papuošė šį miestelį, bet ir tapo nauju traukos centru. Jame duris atvėrusioje parduotuvėlėje prekiaujama vietos ūkininkų užaugintu derliumi, produkcija, įvairiai gaminiais. Musės krautuvėlės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Musninkuose (Širvintų r.) atkurtas istorinis namas ne tik papuošė šį miestelį, bet ir tapo nauju traukos centru. Jame duris atvėrusioje parduotuvėlėje prekiaujama vietos ūkininkų užaugintu derliumi, produkcija, įvairiai gaminiais. Musės krautuvėlės įkūrėjai Gintarė ir Rygaudas Guogiai sako, jog dar patys sunkiai galintys patikėti, kad aplinkui miestelį tiek daug auginama ir gaminama, tai stebina ir miestelio gyventojus, ir užsukusius svečius.<br />Europos Komisija pateikė vertinimą ir siūlo griežtinti reikalavimus užtikrinant gabenamų gyvūnų gerovę. Tai tiesiogiai paveiks gyvulių augintojus, gali atsiliepti ir vartotojams. Žemės ūkio ministerija sukūrė specialistų ir socialinių partnerių darbo grupę ir sieks išsiderėti palankesnių sąlygų bei rasti sprendimus, kaip atliepti visuomenės poreikį rūpintis gyvūnų gerove, bet neužkraunant visos naštos ūkininkams.<br />Kiekviena kaimo bendruomenė, nesvarbu, didelė ar maža, siekia tikslų ir pagal juos rašo projektus, planuoja būsimus darbus. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono Sužionių kaimo bendruomenė prieš gerą dešimtmetį ėmėsi įgyvendinti projektą, kurį tęsia iki šiol. Šis projektas, pavadintas „Magiškos Kalėdos kaimo vaikams“, netgi apdovanotas rajone. Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislavas Maliukas džiaugiasi aktyviausiais jos nariais, drauge nuveiktais darbais. Liūdina tik tai, kad metams bėgant kaime mažėja jaunų žmonių.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1244</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tobulo švelnumo sūris - ūkio išgyvenimo garantas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tobulo-svelnumo-suris-ukio-isgyvenimo-garantas--62005727</link><description><![CDATA[Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė vienas sūrio gabalėlis negrįžo atgal pas jo gamintojus.<br />Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad Lietuvos dirvožemio kokybės būklė nėra gera. Dirvoje mažėja organinių medžiagų, dirvožemį naikina erozija, dėl suspaudimo dirvų paviršiuje kaupiasi vanduo. Europos Sąjunga rengia naują direktyvą ir turi ambicingą planą, kad 2050 metais bendrijos teritorijos dirvožemiai būtų 100 proc. sveiki. Mokslininkas turi vilčių, kad bus atsižvelgta į kiekvienos šalies specifiką, taip pat - ir Lietuvos.<br />Gamta. Drugeliai ne tik gražūs, bet juos galima ir pažinti. Biologas Giedrius Švitra pristato 6 autorių išleistą naujausią knygą apie Lietuvos drugius ir pasakoja, kad ši vasara drugių gyvenime išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip tik šiuo metu stebima ir ypač didelė migrantų banga. Nepažįstantys drugių juos net painioja su paukšteliais kolibriais.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/62005727</guid><pubDate>Tue, 17 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/62005727/2024_09_17_3116_1_dfa0352e_75ac_4993_a107_07d53f8383ae.mp3" length="20241064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lilijos ir Stasio Rizgelių pieno ūkyje Trakų rajone, Paluknio seniūnijos Paežerėlių kaime, tėra vos 6 karvutės. Iš jų pieno gaminamas vienos rūšies sūris buvo pavadintas „Tobulas švelnumas“. Šio sūrio nuperkama tiek, kiek pagaminama, dar nė karto nė vienas sūrio gabalėlis negrįžo atgal pas jo gamintojus.<br />Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza sako, kad Lietuvos dirvožemio kokybės būklė nėra gera. Dirvoje mažėja organinių medžiagų, dirvožemį naikina erozija, dėl suspaudimo dirvų paviršiuje kaupiasi vanduo. Europos Sąjunga rengia naują direktyvą ir turi ambicingą planą, kad 2050 metais bendrijos teritorijos dirvožemiai būtų 100 proc. sveiki. Mokslininkas turi vilčių, kad bus atsižvelgta į kiekvienos šalies specifiką, taip pat - ir Lietuvos.<br />Gamta. Drugeliai ne tik gražūs, bet juos galima ir pažinti. Biologas Giedrius Švitra pristato 6 autorių išleistą naujausią knygą apie Lietuvos drugius ir pasakoja, kad ši vasara drugių gyvenime išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip tik šiuo metu stebima ir ypač didelė migrantų banga. Nepažįstantys drugių juos net painioja su paukšteliais kolibriais.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nauji ministerijos nutarimai dėl žurnalų pildymo leis išvengti klaidų ir taupyti laiką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauji-ministerijos-nutarimai-del-zurnalu-pildymo-leis-isvengti-klaidu-ir-taupyti-laika--61799329</link><description><![CDATA[Rugsėjo pradžioje vyko pasitarimai su pavaldžių įstaigų atstovais ir socialiniais partneriais dėl ūkio veiklos žurnalų pildymo. Po žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodinio paskelbimo, kad ūkininkams laikinai nereikia pildyti ūkio veiklos žurnalų, optimizmo žemdirbiams buvo daug, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai trukdys sėkmingam tiesioginių išmokų išmokėjimui. Kokias išeitis, siekiant mažinti biurokratinę naštą, pavyko rasti?<br />Šilauogių derlius užderėjo geras, bet tik dalis jo pasiekė pirkėjus. Dalį nukūlė audra, o dar didesniu iššūkiu tapo tai, kad trūko uogų skynėjų. Apie tai, kad jų teko ieškoti net Ukrainoje, pasakoja biologas ir ūkininkas Petras Basalykas, šilaaugių derlių renkantis jau dvidešimt metų.<br />„Verta žinoti“: Amerikietiškieji Pekanai puikiai dera ir Lietuvoje. Ruduo - riešutų metas. Metas sodinti ir naujus riešutynus. Klimatui šylant jau galima auginti ir įvairesnių rūšių riešutus. Jonas Matelis, puoselėjantis retų augalų ūkį Kauno rajone, jau kurį laiką specializuojasi auginti riešutmedžius. Jis pasakoja, kad Lietuvoje puikiai auga ir derlių veda net Pekano riešutmedis ir, anot jo, jau verta planuoti sodinti jų plantacijas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61799329</guid><pubDate>Mon, 16 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61799329/2024_09_16_3116_1_fea43525_e7be_4477_94f4_5333d507ad78.mp3" length="20586298" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugsėjo pradžioje vyko pasitarimai su pavaldžių įstaigų atstovais ir socialiniais partneriais dėl ūkio veiklos žurnalų pildymo. Po žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodinio paskelbimo, kad ūkininkams laikinai nereikia pildyti ūkio veiklos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugsėjo pradžioje vyko pasitarimai su pavaldžių įstaigų atstovais ir socialiniais partneriais dėl ūkio veiklos žurnalų pildymo. Po žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodinio paskelbimo, kad ūkininkams laikinai nereikia pildyti ūkio veiklos žurnalų, optimizmo žemdirbiams buvo daug, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai trukdys sėkmingam tiesioginių išmokų išmokėjimui. Kokias išeitis, siekiant mažinti biurokratinę naštą, pavyko rasti?<br />Šilauogių derlius užderėjo geras, bet tik dalis jo pasiekė pirkėjus. Dalį nukūlė audra, o dar didesniu iššūkiu tapo tai, kad trūko uogų skynėjų. Apie tai, kad jų teko ieškoti net Ukrainoje, pasakoja biologas ir ūkininkas Petras Basalykas, šilaaugių derlių renkantis jau dvidešimt metų.<br />„Verta žinoti“: Amerikietiškieji Pekanai puikiai dera ir Lietuvoje. Ruduo - riešutų metas. Metas sodinti ir naujus riešutynus. Klimatui šylant jau galima auginti ir įvairesnių rūšių riešutus. Jonas Matelis, puoselėjantis retų augalų ūkį Kauno rajone, jau kurį laiką specializuojasi auginti riešutmedžius. Jis pasakoja, kad Lietuvoje puikiai auga ir derlių veda net Pekano riešutmedis ir, anot jo, jau verta planuoti sodinti jų plantacijas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Verslą gelbsti įgyvendinta idėja – nuo lauko iki stalo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/versla-gelbsti-igyvendinta-ideja-nuo-lauko-iki-stalo--61477102</link><description><![CDATA[Daugiašakio ūkio šeimininkas, kiaules ir grūdus auginantis Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis įsitikinęs, kad išsilaikyti šiame daug kam nepasisekusiame versle padėjo laiku padarytos investicijos į gamybą bei tvarumą. Vienas pirmųjų šalyje ne tik organizavo mėsos perdirbimą, bet ir pateikimą tiesiogiai vartotojams. Pasak Audriaus Banionio, tik tuo keliu einant, investuojant į gamybą ir tvarumą, keičiant požiūrį į kiaulių auginimą ir ten dirbančius žmones galima išsaugoti šį verslą.<br /><br />Lietuvoje neužauginama nė pusės vietos rinkai reikalingo kiaulių kiekio. Jų auginimo ūkius žlugdo supirkimo kainos ir afrikinis kiaulių maras. Toliau nyksta nedideli kiaulių ūkiai, sunkumų turi ir jų kompleksai. Ar neatsitiks taip, kad ateityje Lietuvoje liks vos keli kiaulių kompleksai? Situaciją komentuoja Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Iš Kauno į apleistą sodybą be elektros Prienų rajone Nibrių kaime atsikraustę Raminta ir Kęstutis Zaicevičiai prikėlė ją antram gyvenimui. Du vaikus auginanti jauna šeima įkūrė Nibrių žirgynėlį. Dabar čia rengia stovyklas, edukacijas, veisia žirgus, augina šunis haskius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61477102</guid><pubDate>Fri, 13 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61477102/2024_09_13_3116_1_90c46688_d781_4d3b_a01c_de9ba8abe4bd.mp3" length="21604447" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiašakio ūkio šeimininkas, kiaules ir grūdus auginantis Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis įsitikinęs, kad išsilaikyti šiame daug kam nepasisekusiame versle padėjo laiku padarytos investicijos į gamybą bei tvarumą. Vienas pirmųjų šalyje ne tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiašakio ūkio šeimininkas, kiaules ir grūdus auginantis Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis įsitikinęs, kad išsilaikyti šiame daug kam nepasisekusiame versle padėjo laiku padarytos investicijos į gamybą bei tvarumą. Vienas pirmųjų šalyje ne tik organizavo mėsos perdirbimą, bet ir pateikimą tiesiogiai vartotojams. Pasak Audriaus Banionio, tik tuo keliu einant, investuojant į gamybą ir tvarumą, keičiant požiūrį į kiaulių auginimą ir ten dirbančius žmones galima išsaugoti šį verslą.<br /><br />Lietuvoje neužauginama nė pusės vietos rinkai reikalingo kiaulių kiekio. Jų auginimo ūkius žlugdo supirkimo kainos ir afrikinis kiaulių maras. Toliau nyksta nedideli kiaulių ūkiai, sunkumų turi ir jų kompleksai. Ar neatsitiks taip, kad ateityje Lietuvoje liks vos keli kiaulių kompleksai? Situaciją komentuoja Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Iš Kauno į apleistą sodybą be elektros Prienų rajone Nibrių kaime atsikraustę Raminta ir Kęstutis Zaicevičiai prikėlė ją antram gyvenimui. Du vaikus auginanti jauna šeima įkūrė Nibrių žirgynėlį. Dabar čia rengia stovyklas, edukacijas, veisia žirgus, augina šunis haskius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Susivieniję daržovių augintojai pajuto savo jėgą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/susivienije-darzoviu-augintojai-pajuto-savo-jega--61373950</link><description><![CDATA[Lietuvos daržovių augintojų asociacija vienija atskirus daržovių augintojus ir keturių kooperatyvų narius. Tarp kooperatyvų išsiskiria Šakių rajone Jokūbonių kaime įsikūręs kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“. Prieš 11 metų įkurtas kooperatyvas dabar turi devynis narius. Jų užaugintų daržovių kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Kooperatyvas skatina spartesnį inovacijų diegimą narių ūkiuose. Apie jų specializaciją, pasirinkimą auginti keturių rūšių daržoves, kalba žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.<br /><br />Beveik pustrečio hektaro braškių šiltnamiuose ir laukuose Biržų rajone, Juodžionių kaime, augina ūkininkas Andrius Ragaišis. Sukaupęs 17 metų patirtį, bendraudamas su kolegomis vokiečiais, jis savo žiniomis noriai dalijasi su kitais braškių augintojais ar pradedančiais šį verslą. Iki šiol savame ūkyje jis išbandė 17 veislių braškes, kol pasirinko tinkamiausias.<br /><br />Užsienis. Kodėl Lenkijos žemdirbių šiemet nedžiugina nei javų, nei obuolių derlius? Išsamiau pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61373950</guid><pubDate>Thu, 12 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61373950/2024_09_12_3116_1_16699dee_a3bd_4567_9ef4_c6d86b2abf9e.mp3" length="20434161" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos daržovių augintojų asociacija vienija atskirus daržovių augintojus ir keturių kooperatyvų narius. Tarp kooperatyvų išsiskiria Šakių rajone Jokūbonių kaime įsikūręs kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“. Prieš 11 metų įkurtas kooperatyvas dabar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos daržovių augintojų asociacija vienija atskirus daržovių augintojus ir keturių kooperatyvų narius. Tarp kooperatyvų išsiskiria Šakių rajone Jokūbonių kaime įsikūręs kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“. Prieš 11 metų įkurtas kooperatyvas dabar turi devynis narius. Jų užaugintų daržovių kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Kooperatyvas skatina spartesnį inovacijų diegimą narių ūkiuose. Apie jų specializaciją, pasirinkimą auginti keturių rūšių daržoves, kalba žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.<br /><br />Beveik pustrečio hektaro braškių šiltnamiuose ir laukuose Biržų rajone, Juodžionių kaime, augina ūkininkas Andrius Ragaišis. Sukaupęs 17 metų patirtį, bendraudamas su kolegomis vokiečiais, jis savo žiniomis noriai dalijasi su kitais braškių augintojais ar pradedančiais šį verslą. Iki šiol savame ūkyje jis išbandė 17 veislių braškes, kol pasirinko tinkamiausias.<br /><br />Užsienis. Kodėl Lenkijos žemdirbių šiemet nedžiugina nei javų, nei obuolių derlius? Išsamiau pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didžiulė bendrovės karvių banda rado šeimininkus Lenkijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didziule-bendroves-karviu-banda-rado-seimininkus-lenkijoje--61334555</link><description><![CDATA[Ferma, kurioje stovėjo 330 Kauno rajono Juragių žemės ūkio bendrovės karvių, jau tuščia. Paskutinės karvės pastarosiomis dienomis išvežtos į Lenkiją. Apmaudą dėl prarastos produktyvios karvių bandos lieja, priežastis vardija bendrovės vadovas Antanas Maknevičius. Prastėjančią situaciją pieno sektoriuje komentuoja Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Savo svajonės link eita dešimt metų. Tiek metų Vilniaus rajono Melkio kaimo gyventoja Meda Maželienė svajojo, kad jų sodyboje atsirastų alpakos. Ir pagaliau išsipildė – po aptvarą išdidžiai vaikšto keturios alpakos, laukiama šios nedidelės bandos prieaugio. O jomis grožisi, jas maitina ir maži, ir dideli sodybos svečiai. Išsamiau apie jų charakterį, laikymą ir maitinimą sodybos šeimininkė Meda Maželienė.<br /><br />Beveik tris dešimtmečius sodybą-kavinę Kėdainių rajone, Šėtoje, puoselėja bei sunkumus įveikia jos savininkės Eleonoros Ramonienės šeima. Jauki kavinė „Medėja“, puikiai prižiūrėta sodybos aplinka, atrodo, tik laukia svečių. Deja, anot šeimininkės, valgytojų daugiau tik vasarą, o pastaruoju metu verslo plėtrą stabdo darbuotojų stygius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61334555</guid><pubDate>Wed, 11 Sep 2024 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61334555/2024_09_11_3116_1_4aef149b_e0b6_4118_93be_ba047169df1c.mp3" length="21232045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ferma, kurioje stovėjo 330 Kauno rajono Juragių žemės ūkio bendrovės karvių, jau tuščia. Paskutinės karvės pastarosiomis dienomis išvežtos į Lenkiją. Apmaudą dėl prarastos produktyvios karvių bandos lieja, priežastis vardija bendrovės vadovas Antanas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ferma, kurioje stovėjo 330 Kauno rajono Juragių žemės ūkio bendrovės karvių, jau tuščia. Paskutinės karvės pastarosiomis dienomis išvežtos į Lenkiją. Apmaudą dėl prarastos produktyvios karvių bandos lieja, priežastis vardija bendrovės vadovas Antanas Maknevičius. Prastėjančią situaciją pieno sektoriuje komentuoja Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Savo svajonės link eita dešimt metų. Tiek metų Vilniaus rajono Melkio kaimo gyventoja Meda Maželienė svajojo, kad jų sodyboje atsirastų alpakos. Ir pagaliau išsipildė – po aptvarą išdidžiai vaikšto keturios alpakos, laukiama šios nedidelės bandos prieaugio. O jomis grožisi, jas maitina ir maži, ir dideli sodybos svečiai. Išsamiau apie jų charakterį, laikymą ir maitinimą sodybos šeimininkė Meda Maželienė.<br /><br />Beveik tris dešimtmečius sodybą-kavinę Kėdainių rajone, Šėtoje, puoselėja bei sunkumus įveikia jos savininkės Eleonoros Ramonienės šeima. Jauki kavinė „Medėja“, puikiai prižiūrėta sodybos aplinka, atrodo, tik laukia svečių. Deja, anot šeimininkės, valgytojų daugiau tik vasarą, o pastaruoju metu verslo plėtrą stabdo darbuotojų stygius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar plūgą mesime į patvorį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-pluga-mesime-i-patvori--61318395</link><description><![CDATA[Netyla diskusijos apie dirvų dirbimo būdus – kurį geriau pasirinkti? Neariminės žemdirbystės šalininkai išsako savo argumentus, o žemę ariantieji vardija šio būdo privalumus. O ką sako mokslas? Išsamiau – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto daktarė Gražina Kadžienė. Savo patirtimi dalijasi Šakių rajono žemdirbiai.<br /><br />Zarasų rajono Vajasiškio kaimo bendruomenė garsi tuo, kad čia susibūrę vietos žmonės visas šventes – ir linksmas, ir liūdnas – mini suėję kartu. Prieš 12 metų pradėjo įgyvendinti edukacinę programą: pagal jų krašto tradicijas įkūrė Senolių kaimą. Įrengę viešbutį, organizavę svečių maitinimą su išskirtinai šio krašto patiekalais, užsidirba pinigų šventėms organizuoti ir kitoms vietos žmonių reikmėms. Pasakoja bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina.<br /><br />Gamtininkas. Atkuriamose Baltosios Vokės šlapžemėse aptikta gausi retos orchidėjos – dvilapio purvuolio – augavietė. Apleistame durpyne teritorija buvo apaugusi krūmais ir nendrėmis. Prieš metus pradėjus juos šalinti, atsigavo žemaūgė šlapynių augalija. Taip buvo atrasta daugybė retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Šis retas augalas priskirtas prie nykstančių rūšių, tad saugomas Lietuvoje ir kitose šalyse. Išsamiau – Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos ekspertas Domas Uogintas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61318395</guid><pubDate>Tue, 10 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61318395/2024_09_10_3116_1_bfb8ab88_7e6e_4408_80b7_09f259d2a27b.mp3" length="20697475" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Netyla diskusijos apie dirvų dirbimo būdus – kurį geriau pasirinkti? Neariminės žemdirbystės šalininkai išsako savo argumentus, o žemę ariantieji vardija šio būdo privalumus. O ką sako mokslas? Išsamiau – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Netyla diskusijos apie dirvų dirbimo būdus – kurį geriau pasirinkti? Neariminės žemdirbystės šalininkai išsako savo argumentus, o žemę ariantieji vardija šio būdo privalumus. O ką sako mokslas? Išsamiau – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto daktarė Gražina Kadžienė. Savo patirtimi dalijasi Šakių rajono žemdirbiai.<br /><br />Zarasų rajono Vajasiškio kaimo bendruomenė garsi tuo, kad čia susibūrę vietos žmonės visas šventes – ir linksmas, ir liūdnas – mini suėję kartu. Prieš 12 metų pradėjo įgyvendinti edukacinę programą: pagal jų krašto tradicijas įkūrė Senolių kaimą. Įrengę viešbutį, organizavę svečių maitinimą su išskirtinai šio krašto patiekalais, užsidirba pinigų šventėms organizuoti ir kitoms vietos žmonių reikmėms. Pasakoja bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina.<br /><br />Gamtininkas. Atkuriamose Baltosios Vokės šlapžemėse aptikta gausi retos orchidėjos – dvilapio purvuolio – augavietė. Apleistame durpyne teritorija buvo apaugusi krūmais ir nendrėmis. Prieš metus pradėjus juos šalinti, atsigavo žemaūgė šlapynių augalija. Taip buvo atrasta daugybė retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Šis retas augalas priskirtas prie nykstančių rūšių, tad saugomas Lietuvoje ir kitose šalyse. Išsamiau – Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos ekspertas Domas Uogintas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Robotai fermoje ne tik palengvino darbą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/robotai-fermoje-ne-tik-palengvino-darba--61310994</link><description><![CDATA[Ne visada sklandžiai klostėsi pieno fermos reikalai Kėdainių r. Surviliškio kaimo ūkininkų Erlandos ir Laimučio Turskių ūkyje. Tačiau metams bėgant sutelktas šeimos ir samdomų žmonių darbas davė gerų rezultatų. Dabar ūkyje 150 karvių, o primilžis iš karvės per metus viršija 9 000 kg pieno. „Ir tai ne riba“, – tvirtina ūkio šeimininkė Erlanda Turskienė, ypač vertinanti kooperatyvo „Pienas LT“ paramą.<br /><br />Utenos rajono Pačkėnų krašto bendruomenė turi kuo didžiuotis. Pirmiausia, gausėjančiu gyventojų skaičiumi – net 60 vaikų papildė bendruomenę. Jos pirmininkė Diana Žygienė džiaugiasi, kad žmonės čia labai aktyvūs, sumąsto įvairių veiklų, siūlo, kaip panaudoti, prikelti naujam gyvenimui atsilaisvinusius pastatus, Taip juose įkūrė bendruomenės namus, vaikų dienos centrą, o buvusiuose kultūros namuose – raganų muziejų, kuris dabar traukia lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.<br /><br />Verta žinoti. Bijūnai – nuo seno lietuviškuose darželiuose paplitusios, mėgstamos ir auginamos gėlės. Sodybose dažniausiai jie žydi baltais, rožiniais ir raudonais žiedais. Mažai kas žino, kad pasaulyje yra apie 200 veislių bijūnų, žydinčių įvairiausiais žiedais. Ne ką mažiau savo sodyboje Vilniaus rajone jų turi gėlininkė Eglė Gintauskienė, gerai pažįstanti bijūnų auginimo ypatumus.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61310994</guid><pubDate>Mon, 09 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61310994/2024_09_09_3116_1_beefca8c_71f8_4b36_92c3_cf33d3157c17.mp3" length="21543007" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ne visada sklandžiai klostėsi pieno fermos reikalai Kėdainių r. Surviliškio kaimo ūkininkų Erlandos ir Laimučio Turskių ūkyje. Tačiau metams bėgant sutelktas šeimos ir samdomų žmonių darbas davė gerų rezultatų. Dabar ūkyje 150 karvių, o primilžis iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ne visada sklandžiai klostėsi pieno fermos reikalai Kėdainių r. Surviliškio kaimo ūkininkų Erlandos ir Laimučio Turskių ūkyje. Tačiau metams bėgant sutelktas šeimos ir samdomų žmonių darbas davė gerų rezultatų. Dabar ūkyje 150 karvių, o primilžis iš karvės per metus viršija 9 000 kg pieno. „Ir tai ne riba“, – tvirtina ūkio šeimininkė Erlanda Turskienė, ypač vertinanti kooperatyvo „Pienas LT“ paramą.<br /><br />Utenos rajono Pačkėnų krašto bendruomenė turi kuo didžiuotis. Pirmiausia, gausėjančiu gyventojų skaičiumi – net 60 vaikų papildė bendruomenę. Jos pirmininkė Diana Žygienė džiaugiasi, kad žmonės čia labai aktyvūs, sumąsto įvairių veiklų, siūlo, kaip panaudoti, prikelti naujam gyvenimui atsilaisvinusius pastatus, Taip juose įkūrė bendruomenės namus, vaikų dienos centrą, o buvusiuose kultūros namuose – raganų muziejų, kuris dabar traukia lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.<br /><br />Verta žinoti. Bijūnai – nuo seno lietuviškuose darželiuose paplitusios, mėgstamos ir auginamos gėlės. Sodybose dažniausiai jie žydi baltais, rožiniais ir raudonais žiedais. Mažai kas žino, kad pasaulyje yra apie 200 veislių bijūnų, žydinčių įvairiausiais žiedais. Ne ką mažiau savo sodyboje Vilniaus rajone jų turi gėlininkė Eglė Gintauskienė, gerai pažįstanti bijūnų auginimo ypatumus.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kasmet užauginti daržoves dėl neprognozuojamų orų sąlygų vis sunkiau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kasmet-uzauginti-darzoves-del-neprognozuojamu-oru-salygu-vis-sunkiau--61280645</link><description><![CDATA[Dėl besikartojančių neprognozuojamų oro sąlygų, daržovių augintojams vis sunkiau užauginti produkciją. Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė, šį sezoną daržininkystės ūkiuose labiausiai nukentėjo bulvės, morkos. Vien vieno ūkio pavyzdys, kuomet prarasta 20 hektarų bulvių derliaus, gali turėti įtakos šalies rinkos procesuose.<br /><br />Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą. Švelniai džiaugiasi turintys mišrų ūkį, tai leidžia išvengti nuostolių, kai viena kuri nors ūkio šaka patiria sunkumų.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Justina ir Linu Indriliūnais, kurie Širvintų rajone įkūrė ,,Laimė dabar ūkis“. Toks sprendimas buvo karantino rezultatas ir šeima džiaugiasi, kad tai leido išsilaisvinti iš miesto gyvenimo rutinos, kai daug laiko būdavo praleidžiama tiesiog prie telefonų, o dabar visas gyvenimas verda gamtoje. Šeima laiko lietuviškus gyvūnus ir daro edukacijas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61280645</guid><pubDate>Fri, 06 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61280645/2024_09_06_3116_1_4d894106_cba2_4092_9272_873637a11249.mp3" length="20279098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl besikartojančių neprognozuojamų oro sąlygų, daržovių augintojams vis sunkiau užauginti produkciją. Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė, šį sezoną daržininkystės ūkiuose labiausiai nukentėjo bulvės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl besikartojančių neprognozuojamų oro sąlygų, daržovių augintojams vis sunkiau užauginti produkciją. Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė, šį sezoną daržininkystės ūkiuose labiausiai nukentėjo bulvės, morkos. Vien vieno ūkio pavyzdys, kuomet prarasta 20 hektarų bulvių derliaus, gali turėti įtakos šalies rinkos procesuose.<br /><br />Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą. Švelniai džiaugiasi turintys mišrų ūkį, tai leidžia išvengti nuostolių, kai viena kuri nors ūkio šaka patiria sunkumų.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Justina ir Linu Indriliūnais, kurie Širvintų rajone įkūrė ,,Laimė dabar ūkis“. Toks sprendimas buvo karantino rezultatas ir šeima džiaugiasi, kad tai leido išsilaisvinti iš miesto gyvenimo rutinos, kai daug laiko būdavo praleidžiama tiesiog prie telefonų, o dabar visas gyvenimas verda gamtoje. Šeima laiko lietuviškus gyvūnus ir daro edukacijas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš sostinės į vienkiemį puoselėti pieno ūkio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-sostines-i-vienkiemi-puoseleti-pieno-ukio--61275246</link><description><![CDATA[Teisės srityje Vilniuje dirbusi ir iš Mažeikių rajono kilusi Jūratė Šiaudvytienė jau kone metus darbuojasi ne kur kitur, o pieno ūkyje. Po daugiau nei dešimtmečio, pragyvento sostinėje, Jūratė ir Ramūnas nusprendė keltis gyventi į kaimą. Dabar šeima turi apie 400 galvijų, pusė jų yra melžiamos karvės. Šeima supranta, kad vienintelė pieno ūkio išlikimo sąlyga yra plėtra, bandos didinimas.<br /><br />Nuo rugsėjo pirmos dienos bičių laikytojai yra kviečiami teikti paraiškas dėl paramos papildomam bičių maitinimui gauti. Bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į paramą pretenduoti negali. Kaip sako Kaišiadorių rajono bitininkas Renatas Strumskis, tai reikalinga parama, dėl kurios kreipiasi kasmet.<br /><br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“ Prancūzijos mokslininkai drauge su ūkininkais ieško būdų, kaip kiaules ir vištas užauginti darant kuo mažesnę įtaką aplinkai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61275246</guid><pubDate>Thu, 05 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61275246/2024_09_05_3116_1_2213d003_2ae2_4640_a0a1_c3c11a263a45.mp3" length="20277008" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Teisės srityje Vilniuje dirbusi ir iš Mažeikių rajono kilusi Jūratė Šiaudvytienė jau kone metus darbuojasi ne kur kitur, o pieno ūkyje. Po daugiau nei dešimtmečio, pragyvento sostinėje, Jūratė ir Ramūnas nusprendė keltis gyventi į kaimą. Dabar šeima...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Teisės srityje Vilniuje dirbusi ir iš Mažeikių rajono kilusi Jūratė Šiaudvytienė jau kone metus darbuojasi ne kur kitur, o pieno ūkyje. Po daugiau nei dešimtmečio, pragyvento sostinėje, Jūratė ir Ramūnas nusprendė keltis gyventi į kaimą. Dabar šeima turi apie 400 galvijų, pusė jų yra melžiamos karvės. Šeima supranta, kad vienintelė pieno ūkio išlikimo sąlyga yra plėtra, bandos didinimas.<br /><br />Nuo rugsėjo pirmos dienos bičių laikytojai yra kviečiami teikti paraiškas dėl paramos papildomam bičių maitinimui gauti. Bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į paramą pretenduoti negali. Kaip sako Kaišiadorių rajono bitininkas Renatas Strumskis, tai reikalinga parama, dėl kurios kreipiasi kasmet.<br /><br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“ Prancūzijos mokslininkai drauge su ūkininkais ieško būdų, kaip kiaules ir vištas užauginti darant kuo mažesnę įtaką aplinkai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Trys broliai už šaltalankių ūkio vairo: kaip sukurti 8 produktus iš vienos uogos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/trys-broliai-uz-saltalankiu-ukio-vairo-kaip-sukurti-8-produktus-is-vienos-uogos--61259391</link><description><![CDATA[Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.<br /><br />Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.<br /><br />Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61259391</guid><pubDate>Wed, 04 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61259391/2024_09_04_3116_1_7486fac8_bc0b_49c9_8b87_8fb2ea32bf50.mp3" length="20677413" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.<br /><br />Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.<br /><br />Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gyvenimo vienkiemyje realybė ir bičių įgėlimai jaunos šeimos negąsdina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gyvenimo-vienkiemyje-realybe-ir-biciu-igelimai-jaunos-seimos-negasdina--61254407</link><description><![CDATA[Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą tenka grįžti į Ukmergę. Kaip juokauja Greta, jau priprato išvažiuodami pasiimti vištas ir šunį su išrinktu aptvaru ir tai ryžto kurtis kaime nesumažino.<br /><br />Jau retai kur Lietuvoje galime pastebėti puoselėjamą tošininkystės amatą, o štai Mažeikių rajone tautodailininkai, Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, yra gerai perpratę tošies paslaptis. Raimonda sako, kad neretai tinkamos tošies paieškos užtrunka.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene apie tai, kodėl Vakarinė medunešė bitė buvo įrašyta į saugomų rūšių sąrašą ir kaip kiekvienas galime prisidėti išsaugant šią bitę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61254407</guid><pubDate>Tue, 03 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61254407/2024_09_03_3116_1_c886876d_bf0d_4d2b_95c3_1218cec53337.mp3" length="20713358" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą tenka grįžti į Ukmergę. Kaip juokauja Greta, jau priprato išvažiuodami pasiimti vištas ir šunį su išrinktu aptvaru ir tai ryžto kurtis kaime nesumažino.<br /><br />Jau retai kur Lietuvoje galime pastebėti puoselėjamą tošininkystės amatą, o štai Mažeikių rajone tautodailininkai, Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, yra gerai perpratę tošies paslaptis. Raimonda sako, kad neretai tinkamos tošies paieškos užtrunka.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene apie tai, kodėl Vakarinė medunešė bitė buvo įrašyta į saugomų rūšių sąrašą ir kaip kiekvienas galime prisidėti išsaugant šią bitę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemės tyrimai, laukų kalkinimas – nemaža dalis augalininkystės ūkio sėkmės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemes-tyrimai-lauku-kalkinimas-nemaza-dalis-augalininkystes-ukio-sekmes--61235648</link><description><![CDATA[Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta. Siekiant didesnių derlių, padėjo ir laukų kalkinimas. Sūnus Raimundas sako, kad derlius šį sezoną geras, bet apmaudu dėl labai žemų supirkimo kainų.<br /><br />Alytaus rajone gyvenanti Agnietė Vaitulionienė dabar yra motinystės atostogose, bet būtent šis laikas leido atrasti mėgstamą veiklą – mazgų rišimo macrame techniką. Moteris gamina įvairius padėkliukus, pakabukus, rankines, o išskirtinis užsakymas buvo padaryti trispalves karūnas.<br /><br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite pokalbį su bitininko profesiją turinčiu Vaidu Milikausku. Nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti, Vaidas dabar rūpinasi laukinėmis bitėmis ir kitais vabzdžiais kurdamas jiems namus. Veiklos ,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas sako, kad, jeigu rūpinamės paukščiais, tai galime pasirūpinti ir vabzdžiais.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61235648</guid><pubDate>Mon, 02 Sep 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61235648/2024_09_02_3116_1_679631b5_d321_4342_953b_1756bf256203.mp3" length="20187983" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta. Siekiant didesnių derlių, padėjo ir laukų kalkinimas. Sūnus Raimundas sako, kad derlius šį sezoną geras, bet apmaudu dėl labai žemų supirkimo kainų.<br /><br />Alytaus rajone gyvenanti Agnietė Vaitulionienė dabar yra motinystės atostogose, bet būtent šis laikas leido atrasti mėgstamą veiklą – mazgų rišimo macrame techniką. Moteris gamina įvairius padėkliukus, pakabukus, rankines, o išskirtinis užsakymas buvo padaryti trispalves karūnas.<br /><br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite pokalbį su bitininko profesiją turinčiu Vaidu Milikausku. Nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti, Vaidas dabar rūpinasi laukinėmis bitėmis ir kitais vabzdžiais kurdamas jiems namus. Veiklos ,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas sako, kad, jeigu rūpinamės paukščiais, tai galime pasirūpinti ir vabzdžiais.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1262</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agroinovacijų centro veikla domisi olandai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agroinovaciju-centro-veikla-domisi-olandai--61207579</link><description><![CDATA[Rugpjūčio mėnesį VDU ŽŪA Agroinovacijų centre lankėsi dviejų Europoje gerai žinomų Olandijos klasterių atstovai. Jie domėjosi augalinių žaliavų biofermentacijos ir pasterizacijos laboratorijų veikla, maisto gamybos metu atsirandančių šalutinių produktų panaudojimu, Lietuvoje užauginta biodinamine ir ekologine žaliava. Apie mokslininkų darbus ir galimą bendradarbiavimą su olandais pasakoja centro laboratorijų koordinatorė prof. dr. Elvyra Jariene.<br />Kupiškio rajono Kandrėnų kaime esantis Kazlauskų šeimos ūkis – iškirtinis. Kristina, Stepas ir Ignas tvarkosi 800 ha ekologiniame ūkyje: javai, pluoštinės kanapės, dobilai, mėsiniai galvijai, vištos kiaušiniams ir mėsai, įrengta skerdykla. Įvairinti veiklą paskatino žaliasis kursas. Kristina dalinasi patirtimi kuo ypatingos paieškos ir kas joms trukdo.<br />Kaišiadorių raj. Darsūniškio parapijos klebonas Petras Linkevičius dažnai kviečiamas į krišktynas, šeimos šventes, laidotuvių metinėms paminėti. Klebonas turi ir muzikinį išsilavinimą, o su savimi atsitempia muzikinę priekabą ir džiugina visus savo muzikinėmis improvizacijomis. Kuo ypatingas jo bendravimas su ūkininkais?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61207579</guid><pubDate>Fri, 30 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61207579/2024_08_30_3116_1_00468f5c_bea7_4d24_a259_4b603e083461.mp3" length="20477211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugpjūčio mėnesį VDU ŽŪA Agroinovacijų centre lankėsi dviejų Europoje gerai žinomų Olandijos klasterių atstovai. Jie domėjosi augalinių žaliavų biofermentacijos ir pasterizacijos laboratorijų veikla, maisto gamybos metu atsirandančių šalutinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugpjūčio mėnesį VDU ŽŪA Agroinovacijų centre lankėsi dviejų Europoje gerai žinomų Olandijos klasterių atstovai. Jie domėjosi augalinių žaliavų biofermentacijos ir pasterizacijos laboratorijų veikla, maisto gamybos metu atsirandančių šalutinių produktų panaudojimu, Lietuvoje užauginta biodinamine ir ekologine žaliava. Apie mokslininkų darbus ir galimą bendradarbiavimą su olandais pasakoja centro laboratorijų koordinatorė prof. dr. Elvyra Jariene.<br />Kupiškio rajono Kandrėnų kaime esantis Kazlauskų šeimos ūkis – iškirtinis. Kristina, Stepas ir Ignas tvarkosi 800 ha ekologiniame ūkyje: javai, pluoštinės kanapės, dobilai, mėsiniai galvijai, vištos kiaušiniams ir mėsai, įrengta skerdykla. Įvairinti veiklą paskatino žaliasis kursas. Kristina dalinasi patirtimi kuo ypatingos paieškos ir kas joms trukdo.<br />Kaišiadorių raj. Darsūniškio parapijos klebonas Petras Linkevičius dažnai kviečiamas į krišktynas, šeimos šventes, laidotuvių metinėms paminėti. Klebonas turi ir muzikinį išsilavinimą, o su savimi atsitempia muzikinę priekabą ir džiugina visus savo muzikinėmis improvizacijomis. Kuo ypatingas jo bendravimas su ūkininkais?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Mažai laiko turintis ministras imasi konkrečių veiksmų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mazai-laiko-turintis-ministras-imasi-konkreciu-veiksmu--61194319</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?<br />Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.<br />Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61194319</guid><pubDate>Thu, 29 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61194319/2024_08_29_3116_1_36404d16_874c_408a_bfd3_ddc5053b4035.mp3" length="21089939" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?<br />Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.<br />Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Niekada nesakyk: į kaimą negrįšiu!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/niekada-nesakyk-i-kaima-negrisiu--61180929</link><description><![CDATA[Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir dirbamos žemės. Abu ne žemės ūkio specialistai, bet mokydamiesi kuria šeimos ūkį, prie veiklos pratina vaikus ir linksmai prisimena jaunystės pažadus negyventi kaime.<br />Ne tik Kupiškio rajone žinomas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius mėgsta eksperimentuoti, bandymams augalininkystės ūkyje kviečiasi mokslininkus, diegia naujausias technologijas. Šiemet įsigijo patį moderniausią javų kombainą, kainavusį apie milijoną ir juokauja, kad palūkanas bankui gali tekti mokėti ir anūkams. Koks šiemet javų derlius šeimos ūkyje ir kodėl ūkininkas nemėgsta apie jį kalbėti?<br />Pomėgis gali tapti ir verslu. Taip nutiko Linai Giriūnaitei, kuri pabandžiusi tortais ir keksiukais pavaišinti šeimos narius ir draugus, sulaukė pasiūlymo ne tik dalinti saldumynus, bet ir parduoti. Jau antri metai „Linos gardėsiai“ žinomi ne tik Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, bet užsakymų sulaukia ir iš didmiesčių, nes visi gaminiai iš natūralių produktų, išaugintų ar perdirbų šeimos ūkyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61180929</guid><pubDate>Wed, 28 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61180929/2024_08_28_3116_1_63c06e6a_2ace_441b_bc70_5a6e643525d3.mp3" length="21139676" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir dirbamos žemės. Abu ne žemės ūkio specialistai, bet mokydamiesi kuria šeimos ūkį, prie veiklos pratina vaikus ir linksmai prisimena jaunystės pažadus negyventi kaime.<br />Ne tik Kupiškio rajone žinomas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius mėgsta eksperimentuoti, bandymams augalininkystės ūkyje kviečiasi mokslininkus, diegia naujausias technologijas. Šiemet įsigijo patį moderniausią javų kombainą, kainavusį apie milijoną ir juokauja, kad palūkanas bankui gali tekti mokėti ir anūkams. Koks šiemet javų derlius šeimos ūkyje ir kodėl ūkininkas nemėgsta apie jį kalbėti?<br />Pomėgis gali tapti ir verslu. Taip nutiko Linai Giriūnaitei, kuri pabandžiusi tortais ir keksiukais pavaišinti šeimos narius ir draugus, sulaukė pasiūlymo ne tik dalinti saldumynus, bet ir parduoti. Jau antri metai „Linos gardėsiai“ žinomi ne tik Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, bet užsakymų sulaukia ir iš didmiesčių, nes visi gaminiai iš natūralių produktų, išaugintų ar perdirbų šeimos ūkyje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vienas pelkes naikinam, kitas atkuriam. Ar racionalu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vienas-pelkes-naikinam-kitas-atkuriam-ar-racionalu--61180939</link><description><![CDATA[Vandentvarkos projektas pelkei nusausinti Kupiškio rajone Kandrėnų kaime bus baigtas šį rudenį. Sugrąžinant žemėnaudai nuo kolūkių laikų apleistus ir užpelkėjusius plotus – 150 ha bus išleista 400 000 eurų. Vieni džiaugiasi melioracijos nauda, o apylinkių ūkininkai abejoja durpingos žemės naudingumu ūkinei veiklai ir primena 16 mln eurų paramą pelkėms atkurti.<br />Rokiškio rajone Raikėnuose gyvenantis Darius Inčiūra, ūkininkauti pradėjo tėčio iniciatyva, kuris dar prieš tris dešimtmečius atsiėmė savo 18 ha žemės. Dabar sūnus turi 330 ha augalininkystės ūkį, ne kartą pasinaudojo europine parama investicijoms į gamybą, pasistatė grūdų saugyklą, arkinius sandėlius. Šeimos ūkyje padeda žmona, sūnus ir brolis.<br />Lazdijų rajono Krosnos miestelio bendruomenės vaikų dienos centras “Naminukai” veikia jau 16 metų. Dabar jame lankosi dvi dešimtys apylinkių vaikų, kurie randa įvairios veiklos: žaidžia, vasarą keliauja, prasidėjus mokslo metams daro pamokas, įgija socialinių įgūdžių. Jiems padeda socialinio darbuotojo padėjėja Regina Kairienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61180939</guid><pubDate>Tue, 27 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61180939/2024_08_27_3116_1_1d3eb35e_ff80_4003_a3b8_848f7d6616e3.mp3" length="20232705" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vandentvarkos projektas pelkei nusausinti Kupiškio rajone Kandrėnų kaime bus baigtas šį rudenį. Sugrąžinant žemėnaudai nuo kolūkių laikų apleistus ir užpelkėjusius plotus – 150 ha bus išleista 400 000 eurų. Vieni džiaugiasi melioracijos nauda, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vandentvarkos projektas pelkei nusausinti Kupiškio rajone Kandrėnų kaime bus baigtas šį rudenį. Sugrąžinant žemėnaudai nuo kolūkių laikų apleistus ir užpelkėjusius plotus – 150 ha bus išleista 400 000 eurų. Vieni džiaugiasi melioracijos nauda, o apylinkių ūkininkai abejoja durpingos žemės naudingumu ūkinei veiklai ir primena 16 mln eurų paramą pelkėms atkurti.<br />Rokiškio rajone Raikėnuose gyvenantis Darius Inčiūra, ūkininkauti pradėjo tėčio iniciatyva, kuris dar prieš tris dešimtmečius atsiėmė savo 18 ha žemės. Dabar sūnus turi 330 ha augalininkystės ūkį, ne kartą pasinaudojo europine parama investicijoms į gamybą, pasistatė grūdų saugyklą, arkinius sandėlius. Šeimos ūkyje padeda žmona, sūnus ir brolis.<br />Lazdijų rajono Krosnos miestelio bendruomenės vaikų dienos centras “Naminukai” veikia jau 16 metų. Dabar jame lankosi dvi dešimtys apylinkių vaikų, kurie randa įvairios veiklos: žaidžia, vasarą keliauja, prasidėjus mokslo metams daro pamokas, įgija socialinių įgūdžių. Jiems padeda socialinio darbuotojo padėjėja Regina Kairienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Orų prognozė privertė ūkininkus nemiegoti 29 valandas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/oru-prognoze-priverte-ukininkus-nemiegoti-29-valandas--61153712</link><description><![CDATA[Paklausę sinoptikų prognozės apie artėjančią liūtį, ūkininkai tėvas ir sūnus Vygandas ir Linas Giedriai, skubėjo sėti žieminius rapsus. Kupiškio rajono ūkininkai, be poilsio dirbę visą dieną ir naktį apsėjo 30 ha lauką. Ar dažnai žemdirbiams tenka taip dirbti, kas tai lemia ir kodėl ūkininkai šiemet nelabai patenkinti derliumi?<br />VDU ŽŪA jau ketvirtą rudenį į parengiamąsias studijas kviečia motyvuotus moksleivius, kuriems nedaug pritrūko iki stojamojo balo. Prašymai dar priimami visą šią savaitę. Išsamiau apie išskirtinę parengiamųjų studijų programą ir kelių metų patirtį pasakoja akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.<br />Prasideda tinkamiausias metas dekoratyviniams augalams sodinti. Kas lemia sodinimo ypatumus ir kokie 5 dekoratyviniai augalai šiemet populiariausi? Aiškina agronomė Janina Strikienė, Ukmergės rajone Baublių kaime savo medelyne auginanti daugiau kaip 500 įvairiausių rūšių dekoratyvių augalų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61153712</guid><pubDate>Mon, 26 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61153712/2024_08_26_3116_1_39515397_5fc5_43d3_9c90_eadceeedaea4.mp3" length="21156812" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paklausę sinoptikų prognozės apie artėjančią liūtį, ūkininkai tėvas ir sūnus Vygandas ir Linas Giedriai, skubėjo sėti žieminius rapsus. Kupiškio rajono ūkininkai, be poilsio dirbę visą dieną ir naktį apsėjo 30 ha lauką. Ar dažnai žemdirbiams tenka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paklausę sinoptikų prognozės apie artėjančią liūtį, ūkininkai tėvas ir sūnus Vygandas ir Linas Giedriai, skubėjo sėti žieminius rapsus. Kupiškio rajono ūkininkai, be poilsio dirbę visą dieną ir naktį apsėjo 30 ha lauką. Ar dažnai žemdirbiams tenka taip dirbti, kas tai lemia ir kodėl ūkininkai šiemet nelabai patenkinti derliumi?<br />VDU ŽŪA jau ketvirtą rudenį į parengiamąsias studijas kviečia motyvuotus moksleivius, kuriems nedaug pritrūko iki stojamojo balo. Prašymai dar priimami visą šią savaitę. Išsamiau apie išskirtinę parengiamųjų studijų programą ir kelių metų patirtį pasakoja akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.<br />Prasideda tinkamiausias metas dekoratyviniams augalams sodinti. Kas lemia sodinimo ypatumus ir kokie 5 dekoratyviniai augalai šiemet populiariausi? Aiškina agronomė Janina Strikienė, Ukmergės rajone Baublių kaime savo medelyne auginanti daugiau kaip 500 įvairiausių rūšių dekoratyvių augalų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Papildomos paramos banga: 40 mln. Eur žemės ūkiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/papildomos-paramos-banga-40-mln-eur-zemes-ukiui--61121918</link><description><![CDATA[Papildomai surengtam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija skyrė 40 mln. Eur paramos lėšų. Bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. Paraiškų surinkimas prasidės rugsėjo 16-ąją.<br />„Ūkio fėja“, – taip savo eglučių auginimo ūkį pavadinusi Valdonė Gudauskienė iš Ringaudų, Kauno rajone, šiemet pardavimui užaugino ir didelį arbūzų derlių. Jos ūkyje sunoko 14-os skirtingų veislių arbūzai.<br />„Miestiečiai kaime“. Šumsko Laukininkų dvaras  (Šalčininkų r.) atgimsta kultūrinei veiklai, mat jį pagauti emocijos įsigijo vilniečių pora režisierė Inesa Kurklietytė ir aktorius Ramūnas Abukevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61121918</guid><pubDate>Fri, 23 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61121918/2024_08_23_3116_1_e2d41337_b391_4799_b44d_1b5fdc910b09.mp3" length="20805727" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Papildomai surengtam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija skyrė 40 mln. Eur paramos lėšų. Bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. Paraiškų surinkimas prasidės rugsėjo 16-ąją.
„Ūkio fėja“, – taip savo eglučių auginimo ūkį pavadinusi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Papildomai surengtam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija skyrė 40 mln. Eur paramos lėšų. Bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. Paraiškų surinkimas prasidės rugsėjo 16-ąją.<br />„Ūkio fėja“, – taip savo eglučių auginimo ūkį pavadinusi Valdonė Gudauskienė iš Ringaudų, Kauno rajone, šiemet pardavimui užaugino ir didelį arbūzų derlių. Jos ūkyje sunoko 14-os skirtingų veislių arbūzai.<br />„Miestiečiai kaime“. Šumsko Laukininkų dvaras  (Šalčininkų r.) atgimsta kultūrinei veiklai, mat jį pagauti emocijos įsigijo vilniečių pora režisierė Inesa Kurklietytė ir aktorius Ramūnas Abukevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Akvakultūros ūkio proveržis - rinkai tiekiama ne žuvis, o gaminiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/akvakulturos-ukio-proverzis-rinkai-tiekiama-ne-zuvis-o-gaminiai--61110944</link><description><![CDATA[Akvakultūros ūkis „Akvopona“ Skaisterių kaime, Vilniaus rajone, augina žuvis, taikydamas modernią technologiją, jas perdirba ir rinkai siūlo išskirtinius produktus: žuvies kotletus ir faršą. Įmonės vadovas Vladas Vickūnas sako, kad perdirbimas būtinas, mat šviežios ir tik skrostos žuvies perkama vis mažiau.<br />2024 metų pasėlių deklaravimo rezultatai atskleidžia, kad vis daugiau ūkininkų renkasi ekologiškus ūkininkavimo principus. Kaip ir 2023 m. populiariausios išliko kompleksinės ekologinės veiklos. Daugiau nei 25 proc. deklaruoti didesni plotai pagal veiklą „Augalų kaita“, net 36 proc. daugiau - „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. „Kraštovaizdžio elementų priežiūros“ šiemet deklaruotas plotas 47 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Pagal „Tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą“ 2024 m. deklaruotas plotas padidėjo net 2,5 karto.<br />Vakarų Graikijoje, skalaujamoje Jonijos jūros, ūkininkai ryžtasi eksperimentams: su sausra bus kovojama auginant iš tropinių klimato juostų kilusias vaisių ir daržovių veisles.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61110944</guid><pubDate>Thu, 22 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61110944/2024_08_22_3116_1_e128c33d_c796_46a5_805a_4b46d904e933.mp3" length="21005929" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akvakultūros ūkis „Akvopona“ Skaisterių kaime, Vilniaus rajone, augina žuvis, taikydamas modernią technologiją, jas perdirba ir rinkai siūlo išskirtinius produktus: žuvies kotletus ir faršą. Įmonės vadovas Vladas Vickūnas sako, kad perdirbimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Akvakultūros ūkis „Akvopona“ Skaisterių kaime, Vilniaus rajone, augina žuvis, taikydamas modernią technologiją, jas perdirba ir rinkai siūlo išskirtinius produktus: žuvies kotletus ir faršą. Įmonės vadovas Vladas Vickūnas sako, kad perdirbimas būtinas, mat šviežios ir tik skrostos žuvies perkama vis mažiau.<br />2024 metų pasėlių deklaravimo rezultatai atskleidžia, kad vis daugiau ūkininkų renkasi ekologiškus ūkininkavimo principus. Kaip ir 2023 m. populiariausios išliko kompleksinės ekologinės veiklos. Daugiau nei 25 proc. deklaruoti didesni plotai pagal veiklą „Augalų kaita“, net 36 proc. daugiau - „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. „Kraštovaizdžio elementų priežiūros“ šiemet deklaruotas plotas 47 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Pagal „Tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą“ 2024 m. deklaruotas plotas padidėjo net 2,5 karto.<br />Vakarų Graikijoje, skalaujamoje Jonijos jūros, ūkininkai ryžtasi eksperimentams: su sausra bus kovojama auginant iš tropinių klimato juostų kilusias vaisių ir daržovių veisles.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Seimo kaimo reikalų komitete - žalos ūkininkams atlyginimo klausimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimo-kaimo-reikalu-komitete-zalos-ukininkams-atlyginimo-klausimas--61100366</link><description><![CDATA[Baigiantis javapjūtei ūkininkai skaičiuoja ne tik derlių, bet ir patirtus nuostolius. Per liepą siautusias audras ir liūtis labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva. Dalis ūkininkų nebegalėję nukulti javų, derlių turėjo palikti laukuose. Apie tai pasakoja ūkininkų sąjungos viceprezidentas Gedas Špakauskas. Klausimas dėl kompensacijų buvo svarstomas ir Seimo Kaimo reikalų komitete.<br /><br />Panevėžio rajone, Kakūnuose yra įsikūręs vienintelis toks šalyje – hortenzijų parkas. 4 hektarų plote žydi per penkiasdešimt skirtingų veislių šių augalų. Parko įkūrėjai sako, hortenzijos taip išpopuliarėjo, kad dabar jų galima pamatyti kone kiekvienoje sodyboje. Apie parką, jo veiklą ir šiemet anksčiau žiedais pradėjusias džiuginti hortenzijas pasakoja Rūta Čepukonytė<br /><br />Pasvalio rajone, Ustukių kaimo pašonėje, per seneliams priklausančio lauko žvyrkelį neretai galima pamatyti skriejantį, dulkes keliantį sportinį automobilį. Už jo vairo - dvylikametis Antanas Liubinas, kurį vairuoti paskatino, o dabar ir varžybose palaiko visa šeima - mama Deimantė, sesuo Gerda ir tėtis Antanas. Apie sūnaus kelionę sportinių aukštumų link, pasikalbėjome ir su vyresniuoju Antanu Liubinu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61100366</guid><pubDate>Wed, 21 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61100366/2024_08_21_3116_1_2dbaee18_0f04_410e_823d_68fdb49e9eaf.mp3" length="21494106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baigiantis javapjūtei ūkininkai skaičiuoja ne tik derlių, bet ir patirtus nuostolius. Per liepą siautusias audras ir liūtis labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva. Dalis ūkininkų nebegalėję nukulti javų, derlių turėjo palikti laukuose. Apie tai pasakoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baigiantis javapjūtei ūkininkai skaičiuoja ne tik derlių, bet ir patirtus nuostolius. Per liepą siautusias audras ir liūtis labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva. Dalis ūkininkų nebegalėję nukulti javų, derlių turėjo palikti laukuose. Apie tai pasakoja ūkininkų sąjungos viceprezidentas Gedas Špakauskas. Klausimas dėl kompensacijų buvo svarstomas ir Seimo Kaimo reikalų komitete.<br /><br />Panevėžio rajone, Kakūnuose yra įsikūręs vienintelis toks šalyje – hortenzijų parkas. 4 hektarų plote žydi per penkiasdešimt skirtingų veislių šių augalų. Parko įkūrėjai sako, hortenzijos taip išpopuliarėjo, kad dabar jų galima pamatyti kone kiekvienoje sodyboje. Apie parką, jo veiklą ir šiemet anksčiau žiedais pradėjusias džiuginti hortenzijas pasakoja Rūta Čepukonytė<br /><br />Pasvalio rajone, Ustukių kaimo pašonėje, per seneliams priklausančio lauko žvyrkelį neretai galima pamatyti skriejantį, dulkes keliantį sportinį automobilį. Už jo vairo - dvylikametis Antanas Liubinas, kurį vairuoti paskatino, o dabar ir varžybose palaiko visa šeima - mama Deimantė, sesuo Gerda ir tėtis Antanas. Apie sūnaus kelionę sportinių aukštumų link, pasikalbėjome ir su vyresniuoju Antanu Liubinu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1344</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Atminties, istorijos ir naujų iniciatyvų keliu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/atminties-istorijos-ir-nauju-iniciatyvu-keliu--61091988</link><description><![CDATA[Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Rugpj82io 20 d. Estijoje, Taline prasideda šiai sukakčiai paminėti skirta iniciatyva – senovinės technikos žygis. Iš Telšių rajono, Vygantiškių kaimo į šią išvyką leidosi ir senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Albinas Montsavičius.<br /><br />Kernavės prieigose savą ūkį, tiksliau ELNIŲ SPA puoselėja Rima Janužytė su šeima. Jie čia ne tik leidžia paglostyti, pamaitinti gyvunus, bet ir veda eudkacijas.<br /><br />Vėlyvą naktį pakėlę akis į dangų galite išvysti raibuliuojančią šiaurės pašvaistę. Kaip ją užfiksuoti atvirauja Tadas Janušonis, mėgėjas fotografas, dangaus stebėjimo entuziastas, o kaip susidaro - paskoja dr. Vidas Dobrovolskas, Vilniaus universiteto astrofizikas.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61091988</guid><pubDate>Tue, 20 Aug 2024 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61091988/2024_08_20_3116_1_d4dfebc5_646e_4951_8e33_f188e715822e.mp3" length="20767692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Rugpj82io 20 d. Estijoje, Taline prasideda šiai sukakčiai paminėti skirta iniciatyva – senovinės technikos žygis. Iš Telšių rajono, Vygantiškių kaimo į šią išvyką leidosi ir senovinių automobilių klubo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Rugpj82io 20 d. Estijoje, Taline prasideda šiai sukakčiai paminėti skirta iniciatyva – senovinės technikos žygis. Iš Telšių rajono, Vygantiškių kaimo į šią išvyką leidosi ir senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Albinas Montsavičius.<br /><br />Kernavės prieigose savą ūkį, tiksliau ELNIŲ SPA puoselėja Rima Janužytė su šeima. Jie čia ne tik leidžia paglostyti, pamaitinti gyvunus, bet ir veda eudkacijas.<br /><br />Vėlyvą naktį pakėlę akis į dangų galite išvysti raibuliuojančią šiaurės pašvaistę. Kaip ją užfiksuoti atvirauja Tadas Janušonis, mėgėjas fotografas, dangaus stebėjimo entuziastas, o kaip susidaro - paskoja dr. Vidas Dobrovolskas, Vilniaus universiteto astrofizikas.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeima Biržų rajone gaivina šimtametę istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seima-birzu-rajone-gaivina-simtamete-istorija--61082728</link><description><![CDATA[Ant plyno lauko, daugiau nei 30 hektarų plote išdygusi Sodeliškių dvaro sodyba Biržų rajone vilioja ne vieną poilsiautoją. Lankytinos vietos ištakos – šeimos ūkis, pasakoja jo savininkė Neringa Linkevičienė. O pasididžiavimas – praėjusią savaitę 100-metį pasitikęs, vis dar miltus malantis vėjo malūnas.<br /><br />Kasdienis darbas tapo įkvėpimu naujai idėjai. Rokiškio rajone organizuotos pirmosios Lietuvoje Žoliapjovių lenktynės. „RC Rokiškis“ įkūrėjas ir Žoliapjovių lenktynių organizatorius Audrius Vaitiekūnas sako, dalyvių sulaukta iš įvairių šalies vietovių.<br /><br />Grybavimas miške – įkvėpimas kūrybai. Jaunuolių pora prieš ketverius metus ėmė gaminti stilingas lempas iš grybienos ir medžio drožlių. Detalėms sujungti nereikia klijų, tai padaro studijoje auginamas grybas, o panaudotas daiktas – grąžintas į gamtą – gali tapti trąšomis. Apie tai ir pasakoja Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis, „NUNOKO“ studijos įkūrėjai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61082728</guid><pubDate>Mon, 19 Aug 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61082728/2024_08_19_3116_1_eecf0c27_e7ba_4049_a8cb_663fb5a238bb.mp3" length="21474044" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ant plyno lauko, daugiau nei 30 hektarų plote išdygusi Sodeliškių dvaro sodyba Biržų rajone vilioja ne vieną poilsiautoją. Lankytinos vietos ištakos – šeimos ūkis, pasakoja jo savininkė Neringa Linkevičienė. O pasididžiavimas – praėjusią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ant plyno lauko, daugiau nei 30 hektarų plote išdygusi Sodeliškių dvaro sodyba Biržų rajone vilioja ne vieną poilsiautoją. Lankytinos vietos ištakos – šeimos ūkis, pasakoja jo savininkė Neringa Linkevičienė. O pasididžiavimas – praėjusią savaitę 100-metį pasitikęs, vis dar miltus malantis vėjo malūnas.<br /><br />Kasdienis darbas tapo įkvėpimu naujai idėjai. Rokiškio rajone organizuotos pirmosios Lietuvoje Žoliapjovių lenktynės. „RC Rokiškis“ įkūrėjas ir Žoliapjovių lenktynių organizatorius Audrius Vaitiekūnas sako, dalyvių sulaukta iš įvairių šalies vietovių.<br /><br />Grybavimas miške – įkvėpimas kūrybai. Jaunuolių pora prieš ketverius metus ėmė gaminti stilingas lempas iš grybienos ir medžio drožlių. Detalėms sujungti nereikia klijų, tai padaro studijoje auginamas grybas, o panaudotas daiktas – grąžintas į gamtą – gali tapti trąšomis. Apie tai ir pasakoja Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis, „NUNOKO“ studijos įkūrėjai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ožkų ir avių ūkį buvę miestiečiai vadina pramogų arena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ozku-ir-aviu-uki-buve-miestieciai-vadina-pramogu-arena--61050855</link><description><![CDATA[Kai prieš penketą metų buvę miestiečiai Rasa ir Gediminas Vitkauskai įsigijo sodybą Vilniaus rajone, Naružlionių kaime, galvojo verstis lengviau – uogų auginimu. Bet po poros metų gana netikėtai ūkyje atsirado avys ir ožkos. Kasmet jų daugėjo, ėmėsi iš jų pieno gaminti įvairius produktus. Dabar nėra laiko rūpintis gyvenamųjų namų remontu, pirmiausia reikia pastatų savo augintiniams, technikos ir įrengimų ūkio plėtrai.<br /><br />Važiuodama į Meškalaukio kaime, Pasvalio rajone, ūkininkaujančio Kasparo Mulevičiaus ūkį, jau iš toli matai tvarkingo, gerai suplanuoto ūkio vaizdą. Šio augalininkystės ūkio plotas 700 ha. Auginamos labai įvairios kultūros. Agronomo diplomą turintis jaunasis ūkininkas Kasparas Mulevičius ateityje žada auginti dar įvairesnių kultūrų, toliau modernizuoti ūkį.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61050855</guid><pubDate>Fri, 16 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61050855/2024_08_16_3116_1_70157427_65b5_42a9_abe7_190719ab4fc4.mp3" length="21023901" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai prieš penketą metų buvę miestiečiai Rasa ir Gediminas Vitkauskai įsigijo sodybą Vilniaus rajone, Naružlionių kaime, galvojo verstis lengviau – uogų auginimu. Bet po poros metų gana netikėtai ūkyje atsirado avys ir ožkos. Kasmet jų daugėjo, ėmėsi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai prieš penketą metų buvę miestiečiai Rasa ir Gediminas Vitkauskai įsigijo sodybą Vilniaus rajone, Naružlionių kaime, galvojo verstis lengviau – uogų auginimu. Bet po poros metų gana netikėtai ūkyje atsirado avys ir ožkos. Kasmet jų daugėjo, ėmėsi iš jų pieno gaminti įvairius produktus. Dabar nėra laiko rūpintis gyvenamųjų namų remontu, pirmiausia reikia pastatų savo augintiniams, technikos ir įrengimų ūkio plėtrai.<br /><br />Važiuodama į Meškalaukio kaime, Pasvalio rajone, ūkininkaujančio Kasparo Mulevičiaus ūkį, jau iš toli matai tvarkingo, gerai suplanuoto ūkio vaizdą. Šio augalininkystės ūkio plotas 700 ha. Auginamos labai įvairios kultūros. Agronomo diplomą turintis jaunasis ūkininkas Kasparas Mulevičius ateityje žada auginti dar įvairesnių kultūrų, toliau modernizuoti ūkį.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kuo ypatingas Žolinės metas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kuo-ypatingas-zolines-metas--61033601</link><description><![CDATA[Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.<br /><br />Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.<br /><br />Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.<br /><br />Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.<br /><br />Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61033601</guid><pubDate>Thu, 15 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61033601/2024_08_15_3116_1_66c20bde_d58a_4b81_b11b_320f5cf31953.mp3" length="26670530" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.<br /><br />Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.<br /><br />Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.<br /><br />Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.<br /><br />Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1667</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Rekordiškai žemos šilauogių kainos nedžiugina augintojų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/rekordiskai-zemos-silauogiu-kainos-nedziugina-augintoju--61024719</link><description><![CDATA[Šilauogių augintojų šalyje daugėja, tačiau nemaža dalis jų susiduria su realizacijos sunkumais. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad sezoną augintojams apsunkino ir tai, kad užderėjusios uogos šiemet mažesnės, todėl skynėjų surasti vis sunkiau. Širvintų rajone ūkį „Po uoga“ puoselėjantis Augustinas Pocevičius tikina, kad geriausia realizacija – galimybė pirkėjams skintis uogas patiems.<br /><br />Daugelis vyresnio amžiaus žmonių svajoja apie ramią, jaukią ir laimingą senatvę. Ne visi turi galimybę taip jaustis savo namuose artimųjų apsupti. Todėl ilgėja eilės laukiančiųjų patekti į globos ar senelių namus. Nemažai norinčiųjų apsigyventi Zarasų rajono Salako socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 30 gyventojų. Pasak šių globos namų direktorės Vilmos Zarakauskienės, tai yra globos namai, kuriuose gyvena viena didelė šeima.<br /><br />Ant Nemuno kranto Alytaus rajone, Nemunaičio miestelyje, įsikūrusi „Nemuno kranto užeiga“. Čia, be maitinimo paslaugų, galima užsisakyti pirtį ir baidares pasiplaukioti Nemunu. Šeimos netradicinė virtuvė siūlo uzbekiškame kazane pagamintą šventinį plovą net iki 500 porcijų, o jo gamyba trunka iki 8 valandų. Anot šefo Dariaus Glušausko, ateityje, taikydamiesi prie valgytojų skonio, ruoš ir daugiau patiekalų, dažniau vyks į jų darbo ar švenčių vietas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61024719</guid><pubDate>Wed, 14 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61024719/2024_08_14_3116_1_aa40c4e6_4b7e_4160_b0a3_d48df97ea929.mp3" length="21781661" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilauogių augintojų šalyje daugėja, tačiau nemaža dalis jų susiduria su realizacijos sunkumais. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad sezoną augintojams apsunkino ir tai, kad užderėjusios uogos šiemet mažesnės, todėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilauogių augintojų šalyje daugėja, tačiau nemaža dalis jų susiduria su realizacijos sunkumais. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad sezoną augintojams apsunkino ir tai, kad užderėjusios uogos šiemet mažesnės, todėl skynėjų surasti vis sunkiau. Širvintų rajone ūkį „Po uoga“ puoselėjantis Augustinas Pocevičius tikina, kad geriausia realizacija – galimybė pirkėjams skintis uogas patiems.<br /><br />Daugelis vyresnio amžiaus žmonių svajoja apie ramią, jaukią ir laimingą senatvę. Ne visi turi galimybę taip jaustis savo namuose artimųjų apsupti. Todėl ilgėja eilės laukiančiųjų patekti į globos ar senelių namus. Nemažai norinčiųjų apsigyventi Zarasų rajono Salako socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 30 gyventojų. Pasak šių globos namų direktorės Vilmos Zarakauskienės, tai yra globos namai, kuriuose gyvena viena didelė šeima.<br /><br />Ant Nemuno kranto Alytaus rajone, Nemunaičio miestelyje, įsikūrusi „Nemuno kranto užeiga“. Čia, be maitinimo paslaugų, galima užsisakyti pirtį ir baidares pasiplaukioti Nemunu. Šeimos netradicinė virtuvė siūlo uzbekiškame kazane pagamintą šventinį plovą net iki 500 porcijų, o jo gamyba trunka iki 8 valandų. Anot šefo Dariaus Glušausko, ateityje, taikydamiesi prie valgytojų skonio, ruoš ir daugiau patiekalų, dažniau vyks į jų darbo ar švenčių vietas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1362</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kliuviniai pieno ūkių plėtros kelyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kliuviniai-pieno-ukiu-pletros-kelyje--61009445</link><description><![CDATA[Ekonomiškai stipri Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė augina sėklinius bei maistinius javus ir turi nedidelę 330 karvių bandą. Tad gali kilti klausimas, ar modernias technologijas įvaldžiusi žemės ūkio bendrovė nepasuks tik augalininkystės kryptimi. Svarsto bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė. Komentuoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.<br /><br />Jei šį vasaros metą lankysitės Vilniaus rajone Melkio apylinkėse, tikriausiai sutiksite žirgo traukiamą karietaitę, o žirgą vadelios jauna mergina, Melkio bendruomenės narė Aušra Vaitkevičiūtė. Karietoje būtinai sėdės vaikai ir juos lydintys suaugusieji. Iš tolo girdėsis smagus klegesys, skambės žirgo žvangučiai. Anot žirgų mylėtojos Aušros, šis transportas pats ekologiškiausias, o karštą vasaros dieną ir maloniausias.<br /><br />Gamtininkas. Laukuose, miškuose pritilęs paukščių čiulbėjimas primena jau nuo vasaros vidurio prasidėjusią kai kurių rūšių paukščių migraciją. Šiuo metu mus palieka čiurliai, išskristi ruošiasi gandrai. Išsamiau – Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61009445</guid><pubDate>Tue, 13 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61009445/2024_08_13_3116_1_74886888_85bf_4d1b_9da3_98470b09e4a6.mp3" length="21410096" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekonomiškai stipri Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė augina sėklinius bei maistinius javus ir turi nedidelę 330 karvių bandą. Tad gali kilti klausimas, ar modernias technologijas įvaldžiusi žemės ūkio bendrovė nepasuks tik augalininkystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekonomiškai stipri Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė augina sėklinius bei maistinius javus ir turi nedidelę 330 karvių bandą. Tad gali kilti klausimas, ar modernias technologijas įvaldžiusi žemės ūkio bendrovė nepasuks tik augalininkystės kryptimi. Svarsto bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė. Komentuoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.<br /><br />Jei šį vasaros metą lankysitės Vilniaus rajone Melkio apylinkėse, tikriausiai sutiksite žirgo traukiamą karietaitę, o žirgą vadelios jauna mergina, Melkio bendruomenės narė Aušra Vaitkevičiūtė. Karietoje būtinai sėdės vaikai ir juos lydintys suaugusieji. Iš tolo girdėsis smagus klegesys, skambės žirgo žvangučiai. Anot žirgų mylėtojos Aušros, šis transportas pats ekologiškiausias, o karštą vasaros dieną ir maloniausias.<br /><br />Gamtininkas. Laukuose, miškuose pritilęs paukščių čiulbėjimas primena jau nuo vasaros vidurio prasidėjusią kai kurių rūšių paukščių migraciją. Šiuo metu mus palieka čiurliai, išskristi ruošiasi gandrai. Išsamiau – Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunas žmogus siekia ūkininkauti moderniau negu tėvai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunas-zmogus-siekia-ukininkauti-moderniau-negu-tevai--61009446</link><description><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Aurimas Lapinskas iš Prienų rajono Žuvintos kaimo turi augalininkystės ūkį. Įkūrė jį šalia tėvų, bet ūkininkauja ne taip kaip jie. Gyvulių auginimas jam nepatinka, o savo augalininkystės ūkį stengiasi kuo labiau modernizuoti. Planuose – pradėti auginti liucerną, gaminti iš jos granules ir jas parduoti. Turi ūkininkas ir kitų planų, bet linkęs viską nuodugniai pasverti, įvertinti finansines galimybes ir tik tada imtis įgyvendinti.<br /><br />Šalyje kasmet didėja pupų plotai. Dabar jų pasėliai užima beveik 70 tūkst. hektarų. Tačiau dažnai pasėlius niokoja krušos. Beje, krušos nevienodai pažeidžia skirtingų veislių pupas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro eksperimentiniuose laukuose neseniai pradėti pupų veislių tyrimai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Ona Auškalnienė aptaria, kaip Lietuvos klimatinėmis sąlygomis pupos regeneruoja po krušos pažeidimų skirtingose pupų išsivystymo stadijose.<br /><br />Įdomu žinoti. Dažnas pagalvojame: gerai būtų, kad galėtume apsieiti be brangių vaistų ir su vaistažolėmis sustiprintume sveikatą. „Matyt, vaistų atsisakyti nepavyks, vis dėlto su žolynais galime sau padėti“, – tvirtina Biržų rajone gyvenanti žolininkė Almida Rumbavičienė. Ji pirmiausia įsitikina vaistažolių poveikiu ir tik tada pataria kitiems.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/61009446</guid><pubDate>Mon, 12 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/61009446/2024_08_12_3116_1_d02a5cdd_6d9f_41fd_b8fb_b5b52afb6762.mp3" length="21855222" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis ūkininkas Aurimas Lapinskas iš Prienų rajono Žuvintos kaimo turi augalininkystės ūkį. Įkūrė jį šalia tėvų, bet ūkininkauja ne taip kaip jie. Gyvulių auginimas jam nepatinka, o savo augalininkystės ūkį stengiasi kuo labiau modernizuoti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Aurimas Lapinskas iš Prienų rajono Žuvintos kaimo turi augalininkystės ūkį. Įkūrė jį šalia tėvų, bet ūkininkauja ne taip kaip jie. Gyvulių auginimas jam nepatinka, o savo augalininkystės ūkį stengiasi kuo labiau modernizuoti. Planuose – pradėti auginti liucerną, gaminti iš jos granules ir jas parduoti. Turi ūkininkas ir kitų planų, bet linkęs viską nuodugniai pasverti, įvertinti finansines galimybes ir tik tada imtis įgyvendinti.<br /><br />Šalyje kasmet didėja pupų plotai. Dabar jų pasėliai užima beveik 70 tūkst. hektarų. Tačiau dažnai pasėlius niokoja krušos. Beje, krušos nevienodai pažeidžia skirtingų veislių pupas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro eksperimentiniuose laukuose neseniai pradėti pupų veislių tyrimai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Ona Auškalnienė aptaria, kaip Lietuvos klimatinėmis sąlygomis pupos regeneruoja po krušos pažeidimų skirtingose pupų išsivystymo stadijose.<br /><br />Įdomu žinoti. Dažnas pagalvojame: gerai būtų, kad galėtume apsieiti be brangių vaistų ir su vaistažolėmis sustiprintume sveikatą. „Matyt, vaistų atsisakyti nepavyks, vis dėlto su žolynais galime sau padėti“, – tvirtina Biržų rajone gyvenanti žolininkė Almida Rumbavičienė. Ji pirmiausia įsitikina vaistažolių poveikiu ir tik tada pataria kitiems.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1366</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šilauogių auginimas ekologiškai – tik kantriausiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/silauogiu-auginimas-ekologiskai-tik-kantriausiems--60972692</link><description><![CDATA[Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.<br /><br />Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.<br /><br />Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60972692</guid><pubDate>Fri, 09 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60972692/2024_08_09_3116_1_421547db_a097_4e7a_aa2a_feeab2e2e08f.mp3" length="22199203" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.<br /><br />Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.<br /><br />Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1388</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujasis žemės ūkio ministras atskleidžia savo komandos sudėtį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujasis-zemes-ukio-ministras-atskleidzia-savo-komandos-sudeti--60956061</link><description><![CDATA[Naujuoju žemės ūkio ministru tapęs Kazys Starkevičius sako, kad pirmiausia sieks užmegzti prarastą ryšį su ūkininkais. Daug dėmesio bus skiriama darbui su insititucijomis, mažinant biurokratinę naštą. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atskleidžia su kokia komanda dirbs ministerijoje ir kaip sieks pokyčių. Jau nuo kitos savaitės planuoja susitikimus su ūkininkais.<br /><br />Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarėja. Patyrę sodininkai medžiagos sodams rišti pasiruošė jau liepos pradžioje, tačiau nespėjusiems prisipjauti javų šiaudų, jie pataria nenusiminti ir siūlo alternatyvą. Plačiau apie tai pasakos tautodailininkė Marija Liugienė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60956061</guid><pubDate>Thu, 08 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60956061/2024_08_08_3116_1_f5828cd5_f123_4811_957f_15f141bcb408.mp3" length="21222432" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Naujuoju žemės ūkio ministru tapęs Kazys Starkevičius sako, kad pirmiausia sieks užmegzti prarastą ryšį su ūkininkais. Daug dėmesio bus skiriama darbui su insititucijomis, mažinant biurokratinę naštą. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Naujuoju žemės ūkio ministru tapęs Kazys Starkevičius sako, kad pirmiausia sieks užmegzti prarastą ryšį su ūkininkais. Daug dėmesio bus skiriama darbui su insititucijomis, mažinant biurokratinę naštą. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atskleidžia su kokia komanda dirbs ministerijoje ir kaip sieks pokyčių. Jau nuo kitos savaitės planuoja susitikimus su ūkininkais.<br /><br />Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarėja. Patyrę sodininkai medžiagos sodams rišti pasiruošė jau liepos pradžioje, tačiau nespėjusiems prisipjauti javų šiaudų, jie pataria nenusiminti ir siūlo alternatyvą. Plačiau apie tai pasakos tautodailininkė Marija Liugienė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Populiarią lietuvišką daržovę, agurkus, augina moderniuose šiltnamiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/populiaria-lietuviska-darzove-agurkus-augina-moderniuose-siltnamiuose--60949913</link><description><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Sėkminga produkcijos realizacija leidžia plėsti ūkį, statomas naujas šiltnamis<br /><br />Nors audros pasekmės, elektros netekimas pridarė nemažai rūpesčių Vidmanto Vyšniausko šiltnamių ūkyje Širvintų rajone, vyras nenusimena ir darbus planuoja toliau. Pusantro hektaro moderniuose šiltnamiuose šeima augina agurkus, o realizuoja per kooperatyvą, kuris produkciją išveža į prekybos centrus. Artimiausi ūkio planai – plėtra. Statomas dar vienas kone hektaro dydžio šiltnamis.<br /><br />Alė ir Kęstutis Deksniai Rokiškio krašte puoselėja amatą, kurį perėmė iš savų senelių. Vyras ir žmona velia veltinius, kurie iš kitų išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis ir spalvomis.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pasakojimą iš Alytuje esančio ūkio „Didelės žuvys“. Kaip sako kone dvidešimtmetį pramoginės žvejybos verslą puoselėjantis Kęstutis Arbačiauskas, socialinių tinklų amžiuje aktualu žuvį ne suvalgyti, o su ja nusifotografuoti ir paleisti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugpjūčio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60949913</guid><pubDate>Wed, 07 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60949913/2024_08_07_3116_1_c8f0367c_9161_4603_b5a2_c0cebd71a58d.mp3" length="21462341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gimtoji žemė“. Sėkminga produkcijos realizacija leidžia plėsti ūkį, statomas naujas šiltnamis

Nors audros pasekmės, elektros netekimas pridarė nemažai rūpesčių Vidmanto Vyšniausko šiltnamių ūkyje Širvintų rajone, vyras nenusimena ir darbus planuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Sėkminga produkcijos realizacija leidžia plėsti ūkį, statomas naujas šiltnamis<br /><br />Nors audros pasekmės, elektros netekimas pridarė nemažai rūpesčių Vidmanto Vyšniausko šiltnamių ūkyje Širvintų rajone, vyras nenusimena ir darbus planuoja toliau. Pusantro hektaro moderniuose šiltnamiuose šeima augina agurkus, o realizuoja per kooperatyvą, kuris produkciją išveža į prekybos centrus. Artimiausi ūkio planai – plėtra. Statomas dar vienas kone hektaro dydžio šiltnamis.<br /><br />Alė ir Kęstutis Deksniai Rokiškio krašte puoselėja amatą, kurį perėmė iš savų senelių. Vyras ir žmona velia veltinius, kurie iš kitų išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis ir spalvomis.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pasakojimą iš Alytuje esančio ūkio „Didelės žuvys“. Kaip sako kone dvidešimtmetį pramoginės žvejybos verslą puoselėjantis Kęstutis Arbačiauskas, socialinių tinklų amžiuje aktualu žuvį ne suvalgyti, o su ja nusifotografuoti ir paleisti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugpjūčio 7 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svarstant dėl naujo žemės ūkio ministro, ūkininkų lūkesčiai yra būti išgirstiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svarstant-del-naujo-zemes-ukio-ministro-ukininku-lukesciai-yra-buti-isgirstiems--60933540</link><description><![CDATA[Pirmadienį vyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su nauju kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi, šiuo metu vadovaujančiu Seimo Ekonomikos komitetui. Premjerė Ingrida Šimonytė šį kandidatą prezidentui pasiūlė vietoj Žemės ūkio ministerijai vadovaujančio Kęstučio Navicko. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, iš dabartinio ministro Kęstučio Navicko stigo susikalbėjimo su žemdirbių bendruomene, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, pirmiausia naujam ministrui reikėtų imtis biurokratijos naštos mažinimo.<br />Zarasų rajono ūkininkė Jūratė Kuzmienė ūkininkauti pradėjo nuo 4 mamos augintų karvių. Tada ir pieno supirkimo kainos buvo didesnės, ir entuziazmo netrūko. Metams bėgant ir ES parama padėjo – iki 50 išaugo karvių banda. O pastaraisiais metais ūpo nebeliko: didėjant gamybos kaštams, mažėjo pieno supirkimo kaina. Negelbsti ir kooperatyvas „Pieno puta“, į kurį įstojo vildamasi geriau gyventi.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ su ornitologu Gediminu Petkumi kalbėsimės apie tai, kodėl laukuose ar sodybose galime pasistebėti gausiai besibūriuojančius gandrus. Anot ornitologo gandriukai yra apmokomi savarankiško gyvenimo ypatumų ir jau galima pastebėti pirmuosius migracijos požymius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60933540</guid><pubDate>Tue, 06 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60933540/2024_08_06_3116_1_74f2ff63_eed5_406f_bb2d_be95ffa23b0c.mp3" length="20272829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmadienį vyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su nauju kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi, šiuo metu vadovaujančiu Seimo Ekonomikos komitetui. Premjerė Ingrida Šimonytė šį kandidatą prezidentui pasiūlė vietoj Žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmadienį vyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su nauju kandidatu į žemės ūkio ministrus Kaziu Starkevičiumi, šiuo metu vadovaujančiu Seimo Ekonomikos komitetui. Premjerė Ingrida Šimonytė šį kandidatą prezidentui pasiūlė vietoj Žemės ūkio ministerijai vadovaujančio Kęstučio Navicko. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, iš dabartinio ministro Kęstučio Navicko stigo susikalbėjimo su žemdirbių bendruomene, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, pirmiausia naujam ministrui reikėtų imtis biurokratijos naštos mažinimo.<br />Zarasų rajono ūkininkė Jūratė Kuzmienė ūkininkauti pradėjo nuo 4 mamos augintų karvių. Tada ir pieno supirkimo kainos buvo didesnės, ir entuziazmo netrūko. Metams bėgant ir ES parama padėjo – iki 50 išaugo karvių banda. O pastaraisiais metais ūpo nebeliko: didėjant gamybos kaštams, mažėjo pieno supirkimo kaina. Negelbsti ir kooperatyvas „Pieno puta“, į kurį įstojo vildamasi geriau gyventi.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ su ornitologu Gediminu Petkumi kalbėsimės apie tai, kodėl laukuose ar sodybose galime pasistebėti gausiai besibūriuojančius gandrus. Anot ornitologo gandriukai yra apmokomi savarankiško gyvenimo ypatumų ir jau galima pastebėti pirmuosius migracijos požymius.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ieškojo veiklos, suburiančios visą šeimą, ir įsigijo šilauogių ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ieskojo-veiklos-suburiancios-visa-seima-ir-isigijo-silauogiu-uki--60924964</link><description><![CDATA[Lauros ir Mindaugo Baltušnikų šeima šilauogių ūkį pradėjo kurti ne nulio, įsigijo jį iš kitų šeimininkų ir, kaip sako Laura, tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir puoselėti toliau modernų, tvarų ūkį. Klaipėdos rajone esančiame 2,5 hektaro šilauogyne siekiama atliepti pirkėjų poreikius bei išskirtinis dėmesys pagarbiam, motyvuojančiam požiūriui į darbuotojus.<br /><br />Liepos 28 ir 29 dienomis Lietuvą siaubęs lietus pasiekė katasfrofinio lietaus lygį net penkiose teritorijose. Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šis reiškinys įeis į Lietuvos istoriją.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, ką svarbu žinoti tvarkant po audrų nulaužtus medžius, pasakos Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Arnas Švelnikas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60924964</guid><pubDate>Mon, 05 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60924964/2024_08_05_3116_1_901f31a2_3eac_40af_87c7_9802ee31f75a.mp3" length="20279098" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lauros ir Mindaugo Baltušnikų šeima šilauogių ūkį pradėjo kurti ne nulio, įsigijo jį iš kitų šeimininkų ir, kaip sako Laura, tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir puoselėti toliau modernų, tvarų ūkį. Klaipėdos rajone esančiame 2,5 hektaro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lauros ir Mindaugo Baltušnikų šeima šilauogių ūkį pradėjo kurti ne nulio, įsigijo jį iš kitų šeimininkų ir, kaip sako Laura, tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir puoselėti toliau modernų, tvarų ūkį. Klaipėdos rajone esančiame 2,5 hektaro šilauogyne siekiama atliepti pirkėjų poreikius bei išskirtinis dėmesys pagarbiam, motyvuojančiam požiūriui į darbuotojus.<br /><br />Liepos 28 ir 29 dienomis Lietuvą siaubęs lietus pasiekė katasfrofinio lietaus lygį net penkiose teritorijose. Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimo skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šis reiškinys įeis į Lietuvos istoriją.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, ką svarbu žinoti tvarkant po audrų nulaužtus medžius, pasakos Lietuvos arboristų asociacijos vadovas Arnas Švelnikas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moterų rankdarbyje – atminimas nykstantiems kaimams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moteru-rankdarbyje-atminimas-nykstantiems-kaimams--60917750</link><description><![CDATA[14-ika moterų skiautinyje įamžino 76 Šiaulėnų seniūnijos Radviliškio rajone vietovardžius. Dalis jų išnykę kaimai, kiti - dar tik nykstantys. Prie tų, kurie jau išnykę – prisiūtas tik tai liudijantis medinis užrašas. Moterys jo įsiuvinėti nedrįso, su viltimi, kad gal kurie atsikurs. Nepaisant liūdesio, kad kaimai nyksta, kūrėjos - Birutė Arbušauskienė, Vida Sakalauskienė, Almutė Petrylienė, Aurelija Kudulytė - dalijasi įspūdžiais ir sentimentais, kurie užplūdo darbuojantis.<br /><br />Šiais metais Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu pasidabinęs Onuškio miestelis Trakų rajone vietos gyventojus bei atvykstančius svečius tikisi nudžiuginti naujomis iniciatyvomis, taip pat ilgalaikiais profesionalaus meno projektais. Rudenį duris atvers nauja galerija, o neseniai buvo pristatyta didelio formato dailės darbų lauko ekspozicija. Apie iniciatyvas ir kasdienius darbus pasakoja Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė ir Onuškio bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Liuda Korsanovienė.<br /><br />Senas ar naujas motociklas – transporto priemonių entuziastui Tadui Šablinskui visai nė motais. Jis Panevėžio rajone esančiose dirbtuvėse prie bet kurio gali prikabinti lopšį, atnaujinti dizainą ir įprastą motociklą paversti unikaliu, niekur nematytu.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60917750</guid><pubDate>Fri, 02 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60917750/2024_08_02_3116_1_e7184064_fdf2_42e6_8cd9_d242a41e5c6f.mp3" length="20593821" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>14-ika moterų skiautinyje įamžino 76 Šiaulėnų seniūnijos Radviliškio rajone vietovardžius. Dalis jų išnykę kaimai, kiti - dar tik nykstantys. Prie tų, kurie jau išnykę – prisiūtas tik tai liudijantis medinis užrašas. Moterys jo įsiuvinėti nedrįso, su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[14-ika moterų skiautinyje įamžino 76 Šiaulėnų seniūnijos Radviliškio rajone vietovardžius. Dalis jų išnykę kaimai, kiti - dar tik nykstantys. Prie tų, kurie jau išnykę – prisiūtas tik tai liudijantis medinis užrašas. Moterys jo įsiuvinėti nedrįso, su viltimi, kad gal kurie atsikurs. Nepaisant liūdesio, kad kaimai nyksta, kūrėjos - Birutė Arbušauskienė, Vida Sakalauskienė, Almutė Petrylienė, Aurelija Kudulytė - dalijasi įspūdžiais ir sentimentais, kurie užplūdo darbuojantis.<br /><br />Šiais metais Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu pasidabinęs Onuškio miestelis Trakų rajone vietos gyventojus bei atvykstančius svečius tikisi nudžiuginti naujomis iniciatyvomis, taip pat ilgalaikiais profesionalaus meno projektais. Rudenį duris atvers nauja galerija, o neseniai buvo pristatyta didelio formato dailės darbų lauko ekspozicija. Apie iniciatyvas ir kasdienius darbus pasakoja Onuškio seniūnijos seniūnė Zita Aniulienė ir Onuškio bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Liuda Korsanovienė.<br /><br />Senas ar naujas motociklas – transporto priemonių entuziastui Tadui Šablinskui visai nė motais. Jis Panevėžio rajone esančiose dirbtuvėse prie bet kurio gali prikabinti lopšį, atnaujinti dizainą ir įprastą motociklą paversti unikaliu, niekur nematytu.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svaiginantys kvapai padiktavo naują veiklos kryptį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svaiginantys-kvapai-padiktavo-nauja-veiklos-krypti--60881635</link><description><![CDATA[Biržuose ilgiau nei dešimtmetį veikiantis Levandų ūkis šiais metais savą veiklą praplėtė – čia imta auginti ir vaistažolinius augalus, kuriuos lankytojai kviečiami paliesti, užuosti. Apie šių augalų naudą, kilusios idėjos ištakas ir ūkio plėtrą pasakoja jo įkūrėja Giedrė Jankūnienė.<br /><br />Dėl šią savaitę per visą Lietuvą praūžusios audros nuostolių Akmenėje, Joniškyje, Vilniaus rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kai kuriuose regionuose elektros tiekimas vis dar neatkurtas, tad su kasdienės buities iššūkiais susiduria ne tik pavieniai gyventojai, bet ir verslai, ūkiai. Didžioji dalis gyventojų jau ėmė skaičiuoti nuostolius, juos fiksuoja draudikai, kurie pabrėžia, kad tai atsieis milijonus. Ar yra alternatyvių sprendimų elektros tiekimui užtikrinti? - atsakymą pateikia laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.<br /><br />Centriniame Gazos ruože Muhammad Riad kartu su dar 5 ūkininkais augina baklažanus, agurkus ir kitas daržoves. „Šiandien stokojame vandens. Dabar jo labiausiai trūksta“, – sako jis, tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti karo siaubiamos teritorijos ūkininkams.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60881635</guid><pubDate>Thu, 01 Aug 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60881635/2024_08_01_3116_1_bbdb8ea9_138e_463e_a874_4934dff26a68.mp3" length="20546592" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biržuose ilgiau nei dešimtmetį veikiantis Levandų ūkis šiais metais savą veiklą praplėtė – čia imta auginti ir vaistažolinius augalus, kuriuos lankytojai kviečiami paliesti, užuosti. Apie šių augalų naudą, kilusios idėjos ištakas ir ūkio plėtrą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biržuose ilgiau nei dešimtmetį veikiantis Levandų ūkis šiais metais savą veiklą praplėtė – čia imta auginti ir vaistažolinius augalus, kuriuos lankytojai kviečiami paliesti, užuosti. Apie šių augalų naudą, kilusios idėjos ištakas ir ūkio plėtrą pasakoja jo įkūrėja Giedrė Jankūnienė.<br /><br />Dėl šią savaitę per visą Lietuvą praūžusios audros nuostolių Akmenėje, Joniškyje, Vilniaus rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kai kuriuose regionuose elektros tiekimas vis dar neatkurtas, tad su kasdienės buities iššūkiais susiduria ne tik pavieniai gyventojai, bet ir verslai, ūkiai. Didžioji dalis gyventojų jau ėmė skaičiuoti nuostolius, juos fiksuoja draudikai, kurie pabrėžia, kad tai atsieis milijonus. Ar yra alternatyvių sprendimų elektros tiekimui užtikrinti? - atsakymą pateikia laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.<br /><br />Centriniame Gazos ruože Muhammad Riad kartu su dar 5 ūkininkais augina baklažanus, agurkus ir kitas daržoves. „Šiandien stokojame vandens. Dabar jo labiausiai trūksta“, – sako jis, tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo tenka susidurti karo siaubiamos teritorijos ūkininkams.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viso sezono augalininkų įdėtas pastangas sulaukti derliaus „išskalbė“ audra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viso-sezono-augalininku-idetas-pastangas-sulaukti-derliaus-isskalbe-audra--60881643</link><description><![CDATA[Praūžusios audros nuostolius skaičiuosime dar ilgai. Kaip sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, fiksuojama, kad audros yra paveikti kone 500 tūkstančių hektarų ir nuostoliai gali siekti iki 200 milijonų eurų.<br /><br /><br />Akmenės rajono ūkininkas Justinas Statkus teigia, kad ne viską pavyko nukulti iki audros ir pusė žieminių kviečių dabar tyvuliuoja vandenyje.<br />Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dėl audros, kaip ir ankstesniais metais, veiks force majeure aplinkybė ir ūkininkai gali kreiptis dėl nuostolių.<br /><br /><br />„Verslas kaime“. Pieno ūkis „Auksaragė“ iš ūkyje laikomų ožkų ir karvių pieno gamina sūrius. Brandintus ir šviežios varškės sūrius pagal savo receptūras gamina sūrininkė Lina Ulrikiene, o gyvulių priežiūra, pašarų ruoša patikėta Tadui Pociui. Jis nuo ūkio darbų atsikvepia turguje. Ūkio veiklą ūkininkai prilygina verslui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60881643</guid><pubDate>Wed, 31 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60881643/2024_07_31_3116_1_44c9ae27_78e4_4370_bcc6_ee8f005b41b5.mp3" length="21283872" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praūžusios audros nuostolius skaičiuosime dar ilgai. Kaip sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, fiksuojama, kad audros yra paveikti kone 500 tūkstančių hektarų ir nuostoliai gali siekti iki 200 milijonų eurų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praūžusios audros nuostolius skaičiuosime dar ilgai. Kaip sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, fiksuojama, kad audros yra paveikti kone 500 tūkstančių hektarų ir nuostoliai gali siekti iki 200 milijonų eurų.<br /><br /><br />Akmenės rajono ūkininkas Justinas Statkus teigia, kad ne viską pavyko nukulti iki audros ir pusė žieminių kviečių dabar tyvuliuoja vandenyje.<br />Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dėl audros, kaip ir ankstesniais metais, veiks force majeure aplinkybė ir ūkininkai gali kreiptis dėl nuostolių.<br /><br /><br />„Verslas kaime“. Pieno ūkis „Auksaragė“ iš ūkyje laikomų ožkų ir karvių pieno gamina sūrius. Brandintus ir šviežios varškės sūrius pagal savo receptūras gamina sūrininkė Lina Ulrikiene, o gyvulių priežiūra, pašarų ruoša patikėta Tadui Pociui. Jis nuo ūkio darbų atsikvepia turguje. Ūkio veiklą ūkininkai prilygina verslui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šiltnamyje – ateities ūkio laboratorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/siltnamyje-ateities-ukio-laboratorija--60881644</link><description><![CDATA[Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.<br />Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.<br />„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.<br />Ved. Kristina toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60881644</guid><pubDate>Tue, 30 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60881644/2024_07_30_3116_1_2734023f_2b66_4d35_a464_d1ad4bd6204d.mp3" length="21437263" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Akvoponikos pionieriai Lietuvoje siekia, kad pagal šią technologiją būtų užauginama maisto ne tik šeimai, bet ūkyje sveikų maisto produktų užaugintų tiek, kiek ir tradiciniai ūkiai. Ką pavyko nuveikti kuriant ateities ūkį, pasakoja Akvilė Burneikienė, „Ateities lysvės“ ūkio įkūrėja iš Molėtų rajono Žaugėdų kaimo.<br />Meilė paukščiams išaugo į įdomią veiklą. Auginamas pelėdas panoro pamatyti vis daugiau žmonių, tad Slavomiras ir Mažena Taberos iš Rudaminos, Vilniaus rajone, įkūrė Pelėdų parką. Tai ne zoologijos sodas, į jį atvykti gali tik norintys dalyvauti edukacijose.<br />„Gamta“. Liepos 16-ąją prasidėjo vėžiavimo sezonas, jis tęsis iki spalio vidurio. Lietuvoje gyvena vos 4 vėžių rūšys. Dvi lietuviškos, bei dvi invazinės. Pastarąsias netgi skatinama gaudyti. Mat siaučia vėžių maras. Apie vėžiavimo ypatumus pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Eligijus Urbonas.<br />Ved. Kristina toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkyje „Gėlių upė“ paskandinti gali ne gėlės, o gausybė darbų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukyje-geliu-upe-paskandinti-gali-ne-geles-o-gausybe-darbu--60842356</link><description><![CDATA[Sezoninių skinamų gėlių ūkio „Gėlių upė“ (Musninkai, Širvintų r.) siekiamybė - kasmet pasiūlyti vis įdomesnių augalų bei atliepti maujausias pasaulio floristikos tendencijas. Ūkio įkūrėja Angelina Kurauskienė sako, kad tai pavyksta tik teisingai planuojant ūkio darbus.<br />Naujųjų Valkininkų buvę vaikų sanatorijos pastatai galėjo virsti vaiduokliais, bet dabar juose veikia meno galerija „Menų skalbykla“. Čia rengiamos įdomios parodos, o jos įkūrėjas Vytautas Česnys tapo ir puikiu gidu įspūdingam šios gyvenvietės kultūriniam paveldui pristatyti čia atvykstantiems svečiams.<br />„Verta žinoti“. Esame stebimi, kai to net neįtariame. Graži pažintis su<br />paslaptingomis pelėdomis ir mitais, kuriais vis dar tikime apie šiuos paukščius.Pasakoja biologė, biofizikos doktorantė Kotryna Jakūba.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60842356</guid><pubDate>Mon, 29 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60842356/2024_07_29_3116_1_dbbc0980_04c9_4c03_b959_5fb7a935724c.mp3" length="21528378" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sezoninių skinamų gėlių ūkio „Gėlių upė“ (Musninkai, Širvintų r.) siekiamybė - kasmet pasiūlyti vis įdomesnių augalų bei atliepti maujausias pasaulio floristikos tendencijas. Ūkio įkūrėja Angelina Kurauskienė sako, kad tai pavyksta tik teisingai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sezoninių skinamų gėlių ūkio „Gėlių upė“ (Musninkai, Širvintų r.) siekiamybė - kasmet pasiūlyti vis įdomesnių augalų bei atliepti maujausias pasaulio floristikos tendencijas. Ūkio įkūrėja Angelina Kurauskienė sako, kad tai pavyksta tik teisingai planuojant ūkio darbus.<br />Naujųjų Valkininkų buvę vaikų sanatorijos pastatai galėjo virsti vaiduokliais, bet dabar juose veikia meno galerija „Menų skalbykla“. Čia rengiamos įdomios parodos, o jos įkūrėjas Vytautas Česnys tapo ir puikiu gidu įspūdingam šios gyvenvietės kultūriniam paveldui pristatyti čia atvykstantiems svečiams.<br />„Verta žinoti“. Esame stebimi, kai to net neįtariame. Graži pažintis su<br />paslaptingomis pelėdomis ir mitais, kuriais vis dar tikime apie šiuos paukščius.Pasakoja biologė, biofizikos doktorantė Kotryna Jakūba.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1346</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Noras patiems valgyti ir kitus maitinti sveikai išliko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/noras-patiems-valgyti-ir-kitus-maitinti-sveikai-isliko--60817481</link><description><![CDATA[Ketvirtį amžiaus Biržų rajono Būginių kaimo ūkininkų Validos ir Stasio bei dukros Veronikos Styrų šeima augina daržoves. Pradėjo laukuose, o vėliau iškilo šeši šiltnamiai. Šeima neapsiriboja vien auginimu – vėlų rudenį, žiemą užsiima daržovių perdirbimu: raugia, gamina salotas, įvairius troškinius. Pradžioje pabandę ekologiškai ūkininkauti, ateityje žada vėl sertifikuoti ūkį ir dabar laikosi ekologinio ūkininkavimo principų.<br /><br />Utenos rajone, Leliūnuose, prieš 24 metus įkurtas Vytauto Valiušio keramikos muziejus yra didžiausias keramikos muziejus Lietuvoje. Trečios kartos keramiko ir Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamo Vytauto Valiušio muziejuje sukaupta 5 000 eksponatų. Pats keramikas dažnai muziejų lankančioms delegacijoms vaizdingai pasakoja apie savo kūrybą, demonstruoja daugybę ąsočių, puodų, puodynių, vazų, dubenų, žvakidžių ir kitų darbų. Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistras, senojo puodžiaus amato puoselėtojas Vytautas Valiušis galvoja apie būsimus darbus.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Atokioje, miškingoje Papiškių kaimo vietovėje kurti bendrovę, pavadintą „Šamo guolis“, ūkininkas Algirdas Rimavičius pradėjo prieš 12 metų. Pamažu buvo iškasti tvenkiniai žuvims auginti, kilo pastatai, sodinti reti medžiai, net Sibiro kedrai, ir krūmai. Taip Molėtų rajone atsirado dar viena, savita kaimo turizmo sodyba, įdomi tuo, kad jos tvenkiniuose įveistą žuvį pagavęs žvejys privalo paleisti atgal į vandenį. Poilsiaujantiems tiek vaikams, tiek suaugusiems nestinga ir kitų pramogų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60817481</guid><pubDate>Fri, 26 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60817481/2024_07_26_3116_1_d009a916_2374_42c2_ba65_ba66b43f51c4.mp3" length="21405080" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketvirtį amžiaus Biržų rajono Būginių kaimo ūkininkų Validos ir Stasio bei dukros Veronikos Styrų šeima augina daržoves. Pradėjo laukuose, o vėliau iškilo šeši šiltnamiai. Šeima neapsiriboja vien auginimu – vėlų rudenį, žiemą užsiima daržovių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketvirtį amžiaus Biržų rajono Būginių kaimo ūkininkų Validos ir Stasio bei dukros Veronikos Styrų šeima augina daržoves. Pradėjo laukuose, o vėliau iškilo šeši šiltnamiai. Šeima neapsiriboja vien auginimu – vėlų rudenį, žiemą užsiima daržovių perdirbimu: raugia, gamina salotas, įvairius troškinius. Pradžioje pabandę ekologiškai ūkininkauti, ateityje žada vėl sertifikuoti ūkį ir dabar laikosi ekologinio ūkininkavimo principų.<br /><br />Utenos rajone, Leliūnuose, prieš 24 metus įkurtas Vytauto Valiušio keramikos muziejus yra didžiausias keramikos muziejus Lietuvoje. Trečios kartos keramiko ir Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamo Vytauto Valiušio muziejuje sukaupta 5 000 eksponatų. Pats keramikas dažnai muziejų lankančioms delegacijoms vaizdingai pasakoja apie savo kūrybą, demonstruoja daugybę ąsočių, puodų, puodynių, vazų, dubenų, žvakidžių ir kitų darbų. Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistras, senojo puodžiaus amato puoselėtojas Vytautas Valiušis galvoja apie būsimus darbus.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Atokioje, miškingoje Papiškių kaimo vietovėje kurti bendrovę, pavadintą „Šamo guolis“, ūkininkas Algirdas Rimavičius pradėjo prieš 12 metų. Pamažu buvo iškasti tvenkiniai žuvims auginti, kilo pastatai, sodinti reti medžiai, net Sibiro kedrai, ir krūmai. Taip Molėtų rajone atsirado dar viena, savita kaimo turizmo sodyba, įdomi tuo, kad jos tvenkiniuose įveistą žuvį pagavęs žvejys privalo paleisti atgal į vandenį. Poilsiaujantiems tiek vaikams, tiek suaugusiems nestinga ir kitų pramogų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunasis pieno ūkio šeimininkas optimizmu netrykšta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunasis-pieno-ukio-seimininkas-optimizmu-netryksta--60799166</link><description><![CDATA[Nepabūgęs pieno ūkio sunkumų, Biržų rajono Zizonių kaimo jaunasis ūkininkas Justas Plerpa ryžosi 2015 metais perimti iš rankų į rankas ėjusią pieno fermą. Dabar joje 50 karvių, iš viso per 100 galvijų. Tik, bėda, savos žemės vos 7 ha. Gerai, kad fermoje tvarkytis dar tėvai padeda. Turi minčių pertvarkyti karvių laikymą, iki rudens bandą padidinti iki 70 karvių. Tik pieno supirkimo kaina nedžiugina – perdirbėjai, kaip susitarę, vos 1 centu daugiau siūlo.<br /><br />Dzūkijos pušynuose Maksimonių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Šilas“. Čia kuplių medžių paunksmėje jaukūs dzūkiškos architektūros pastatai, mediniai baldai ir menininkų darbais: šiaudiniais sodais, karpiniais, paveikslais, verbomis puoštas pastatų vidus. Kurti šią originalią sodybą prieš 20 metų pradėjo Laima ir Nikolajus Saviščevai. Tad vyras trobesius rentė, o žmona juos puošė meniniais darbais. Abu yra agronomai, tad nenuostabu, kad iš kelionių dzūkiškame pušyne atsirado ir neįprastų šiuose kraštuose medžių.<br /><br />Nyderlandų ūkininkai savo verslus, pavyzdžiui paukščių auginimą, perkelia į kitas šalis. Kokios aplinkybės tai lemia, kur randama lėšų? Išsamiau – Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60799166</guid><pubDate>Thu, 25 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60799166/2024_07_25_3116_1_f122ba18_702e_4576_ade6_10d3bc827caf.mp3" length="22105998" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepabūgęs pieno ūkio sunkumų, Biržų rajono Zizonių kaimo jaunasis ūkininkas Justas Plerpa ryžosi 2015 metais perimti iš rankų į rankas ėjusią pieno fermą. Dabar joje 50 karvių, iš viso per 100 galvijų. Tik, bėda, savos žemės vos 7 ha. Gerai, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepabūgęs pieno ūkio sunkumų, Biržų rajono Zizonių kaimo jaunasis ūkininkas Justas Plerpa ryžosi 2015 metais perimti iš rankų į rankas ėjusią pieno fermą. Dabar joje 50 karvių, iš viso per 100 galvijų. Tik, bėda, savos žemės vos 7 ha. Gerai, kad fermoje tvarkytis dar tėvai padeda. Turi minčių pertvarkyti karvių laikymą, iki rudens bandą padidinti iki 70 karvių. Tik pieno supirkimo kaina nedžiugina – perdirbėjai, kaip susitarę, vos 1 centu daugiau siūlo.<br /><br />Dzūkijos pušynuose Maksimonių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Šilas“. Čia kuplių medžių paunksmėje jaukūs dzūkiškos architektūros pastatai, mediniai baldai ir menininkų darbais: šiaudiniais sodais, karpiniais, paveikslais, verbomis puoštas pastatų vidus. Kurti šią originalią sodybą prieš 20 metų pradėjo Laima ir Nikolajus Saviščevai. Tad vyras trobesius rentė, o žmona juos puošė meniniais darbais. Abu yra agronomai, tad nenuostabu, kad iš kelionių dzūkiškame pušyne atsirado ir neįprastų šiuose kraštuose medžių.<br /><br />Nyderlandų ūkininkai savo verslus, pavyzdžiui paukščių auginimą, perkelia į kitas šalis. Kokios aplinkybės tai lemia, kur randama lėšų? Išsamiau – Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1382</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Stumbrai siaubia Kauno rajono ūkininkų pasėlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/stumbrai-siaubia-kauno-rajono-ukininku-paselius--60785912</link><description><![CDATA[Jau pustrečio mėnesio stumbrų banda niokoja Kauno r. ūkininkų javų ir kitų kultūrų laukus. Juos aptinka kviečių, rapsų, žirnių, cukrinių runkelių pasėliuose. Radę maisto, jie ne kartą grįžta į tą pačią vietą. Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius nuostolius skaičiuoja hektarais. Ūkininkas nežino, ar bus kompensuoti žvėrių padaryti nuostoliai. Situaciją komentuoja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.<br /><br />Šiemet, padedant savivaldybei, naujose patalpose atidarytoje Odetos Bražėnienės galerijoje Utenos rajone, Vaikutėnų kaime, eksponuojama įspūdinga margučių kolekcija, reto grožio karpiniai, paveikslai. Galerijos savininkė čia rengia edukacijas įvairaus amžiaus lankytojams, įdomiai pasakoja apie ypatingus paprotinio meno kūrinius. Su šia kolekcija ir paskaitomis Odeta Bražėnienė lanko kitas pasaulio šalis, pristato jose išskirtinius tautinio meno darbus.<br /><br />Per karantiną Krakių miestelio viduryje atidaryta kavinė „Puodynė“. Čia lankytojams siūlomi tik lietuviški patiekalai. Valgančių joje gausu ne tik per pietus. Jie sako, kad ir kainos patrauklios, ir porcijos didelės. Anot kavinės savininkės Eglės Skirkės, prieš 4 m. pradėtas verslas atsiperka, netrukus baigs mokėti paskolą. Maitina ne tik pačioje kavinėje, būna ir banketai, pagal užsakymus kavinė maistu aprūpina kaimo turizmo sodybas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60785912</guid><pubDate>Wed, 24 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60785912/2024_07_24_3116_1_15a46453_8994_4eff_8f35_fada2d223f35.mp3" length="22163258" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau pustrečio mėnesio stumbrų banda niokoja Kauno r. ūkininkų javų ir kitų kultūrų laukus. Juos aptinka kviečių, rapsų, žirnių, cukrinių runkelių pasėliuose. Radę maisto, jie ne kartą grįžta į tą pačią vietą. Kauno r. ūkininkas Vytautas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau pustrečio mėnesio stumbrų banda niokoja Kauno r. ūkininkų javų ir kitų kultūrų laukus. Juos aptinka kviečių, rapsų, žirnių, cukrinių runkelių pasėliuose. Radę maisto, jie ne kartą grįžta į tą pačią vietą. Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius nuostolius skaičiuoja hektarais. Ūkininkas nežino, ar bus kompensuoti žvėrių padaryti nuostoliai. Situaciją komentuoja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.<br /><br />Šiemet, padedant savivaldybei, naujose patalpose atidarytoje Odetos Bražėnienės galerijoje Utenos rajone, Vaikutėnų kaime, eksponuojama įspūdinga margučių kolekcija, reto grožio karpiniai, paveikslai. Galerijos savininkė čia rengia edukacijas įvairaus amžiaus lankytojams, įdomiai pasakoja apie ypatingus paprotinio meno kūrinius. Su šia kolekcija ir paskaitomis Odeta Bražėnienė lanko kitas pasaulio šalis, pristato jose išskirtinius tautinio meno darbus.<br /><br />Per karantiną Krakių miestelio viduryje atidaryta kavinė „Puodynė“. Čia lankytojams siūlomi tik lietuviški patiekalai. Valgančių joje gausu ne tik per pietus. Jie sako, kad ir kainos patrauklios, ir porcijos didelės. Anot kavinės savininkės Eglės Skirkės, prieš 4 m. pradėtas verslas atsiperka, netrukus baigs mokėti paskolą. Maitina ne tik pačioje kavinėje, būna ir banketai, pagal užsakymus kavinė maistu aprūpina kaimo turizmo sodybas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebino</title><link>https://www.spreaker.com/episode/neiprastai-anksti-prasidejusi-javapjute-ukininku-nenustebino--60773780</link><description><![CDATA[Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebino<br /><br />Anot javus ir sėklines žoles šiemet auginusio Prienų rajono Meškinės kaimo ūkininko Rolando Aleksandravičiaus, kaip ir kiekvienam darbui, taip ir javapjūtei jo bei žmonos Auksės ūkyje iš anksto ruošiamasi. Visuose darbuose didžiausias pagalbininkas moksleivis sūnus Rojus, kuris ne tik traktorių, kombainą vairuoja, bet pats vienas ūkio šiltnamiu nuo ankstyvo pavasario rūpinasi. Rolando hobis – tauriųjų elnių auginimas – dabar visų džiaugsmas ir nemažas rūpestis.<br /><br />„Sūrininkai Dargužiuose“ – taip vadinasi Verbickų šeimos verslas Varėnos rajone, Dargužiuose. Sūrininkų namų šeimininkė Roberta Verbickienė telkia Dzūkijos sūrių gamintojus. Dabar jų yra septyni, kurių gaminius parduoda sūrių krautuvėlėje. Šeima turi sumanymų plėtoti verslą.<br /><br />Gamtininkas. Kalendorinė vasara jau persirito į antrą pusę. Karščius keičiančios liūtys, net audros ir potvyniai keičia ir žmonių, ir gyvūnų gyvenimą. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, kasdien stebintis žvėris ir paukščius Krekenavos apylinkėse, įvertinantis jų skaičių ir elgesį, juos fiksuojantis nuotraukose, turi ką papasakoti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60773780</guid><pubDate>Tue, 23 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60773780/2024_07_23_3116_1_1e09b29a_56e8_4a15_8ae2_1d028932740f.mp3" length="22162840" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebino

Anot javus ir sėklines žoles šiemet auginusio Prienų rajono Meškinės kaimo ūkininko Rolando Aleksandravičiaus, kaip ir kiekvienam darbui, taip ir javapjūtei jo bei žmonos Auksės ūkyje iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neįprastai anksti prasidėjusi javapjūtė ūkininkų nenustebino<br /><br />Anot javus ir sėklines žoles šiemet auginusio Prienų rajono Meškinės kaimo ūkininko Rolando Aleksandravičiaus, kaip ir kiekvienam darbui, taip ir javapjūtei jo bei žmonos Auksės ūkyje iš anksto ruošiamasi. Visuose darbuose didžiausias pagalbininkas moksleivis sūnus Rojus, kuris ne tik traktorių, kombainą vairuoja, bet pats vienas ūkio šiltnamiu nuo ankstyvo pavasario rūpinasi. Rolando hobis – tauriųjų elnių auginimas – dabar visų džiaugsmas ir nemažas rūpestis.<br /><br />„Sūrininkai Dargužiuose“ – taip vadinasi Verbickų šeimos verslas Varėnos rajone, Dargužiuose. Sūrininkų namų šeimininkė Roberta Verbickienė telkia Dzūkijos sūrių gamintojus. Dabar jų yra septyni, kurių gaminius parduoda sūrių krautuvėlėje. Šeima turi sumanymų plėtoti verslą.<br /><br />Gamtininkas. Kalendorinė vasara jau persirito į antrą pusę. Karščius keičiančios liūtys, net audros ir potvyniai keičia ir žmonių, ir gyvūnų gyvenimą. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, kasdien stebintis žvėris ir paukščius Krekenavos apylinkėse, įvertinantis jų skaičių ir elgesį, juos fiksuojantis nuotraukose, turi ką papasakoti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Būsimam derliui ir galimoms negandoms ūkininkas ruošiasi iš anksto</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-busimam-derliui-ir-galimoms-negandoms-ukininkas-ruosiasi-is-anksto--60763384</link><description><![CDATA[Kai stebi Kėdainių rajono ūkininko Dainiaus Venckaus laukus, matai, kad kviečiai, rapsai ir cukriniai runkeliai šiemet žada gerą derlių. Ir ne tik šios kultūros. Juk ūkyje 1500 ha žemės, dirbama 26 metus. Dabar ūkyje – paskutiniai pasiruošimo javapjūtei darbai, grūdams priimti pastatytas dar vienas sandėlis. Prieš 10-metį dėl iššalusių pasėlių patyręs didžiulių nuostolių, pastaraisiais metais draudžia pasėlius, taip apsisaugodamas nuo galimų rizikų.<br /><br />Šalies pieno sektoriaus problemos gilėja. Kas sustabdytų jo nykimą, paskatintų jaunus žmones imtis pieno verslo? Juk dabar maždaug pusė pieno ūkių šeimininkų yra daugiau kaip 60 metų. Kokią išeitį mato Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis?<br /><br />Įdomu žinoti. Sodybų gėlynuose dabar pats rožių žydėjimas. Kaip jas tinkamai prižiūrėti, kad jos iki vėlyvo rudens gausiai žydėtų, pataria VU botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60763384</guid><pubDate>Mon, 22 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60763384/2024_07_22_3116_1_304c99eb_ac3e_4a1e_8c6b_4b1b2e629590.mp3" length="21830981" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai stebi Kėdainių rajono ūkininko Dainiaus Venckaus laukus, matai, kad kviečiai, rapsai ir cukriniai runkeliai šiemet žada gerą derlių. Ir ne tik šios kultūros. Juk ūkyje 1500 ha žemės, dirbama 26 metus. Dabar ūkyje – paskutiniai pasiruošimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai stebi Kėdainių rajono ūkininko Dainiaus Venckaus laukus, matai, kad kviečiai, rapsai ir cukriniai runkeliai šiemet žada gerą derlių. Ir ne tik šios kultūros. Juk ūkyje 1500 ha žemės, dirbama 26 metus. Dabar ūkyje – paskutiniai pasiruošimo javapjūtei darbai, grūdams priimti pastatytas dar vienas sandėlis. Prieš 10-metį dėl iššalusių pasėlių patyręs didžiulių nuostolių, pastaraisiais metais draudžia pasėlius, taip apsisaugodamas nuo galimų rizikų.<br /><br />Šalies pieno sektoriaus problemos gilėja. Kas sustabdytų jo nykimą, paskatintų jaunus žmones imtis pieno verslo? Juk dabar maždaug pusė pieno ūkių šeimininkų yra daugiau kaip 60 metų. Kokią išeitį mato Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis?<br /><br />Įdomu žinoti. Sodybų gėlynuose dabar pats rožių žydėjimas. Kaip jas tinkamai prižiūrėti, kad jos iki vėlyvo rudens gausiai žydėtų, pataria VU botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1365</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prosenelių žemė stiprybės teikia jau ketvirtai kartai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/proseneliu-zeme-stiprybes-teikia-jau-ketvirtai-kartai--60740819</link><description><![CDATA[Julija ir Vladas Janulioniai, gyvenantys Lazdijų raj. Pošnios km., jau ketvirta giminės karta, įsikūrusi sodyboje, kurioje dar likę šimtamečiai pastatai, sena klevų alėja, senas, bet dar derantis sodas. Tęsdama ūkininkavimo tradiciją, šeima turi nedidelį ūkį, 20 melžiamų karvių. Abu nuveikia visus darbus, gražiai tvarko sodybą ir tikisi, kad kažkuris iš 6 vaikų grįž, gal ne ūkininkauti, bet į prosenelių namus tikrai, nes čia – giminės šaknys.<br />Vienas didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ didina perdirbimo gamyklos pajėgumus ir į moderniząvimą investuoja 50 mln.eurų. Kooperatyvo pranešime teigiama, kad baigus projektą, gamybos pajėgumai didės dvigubai – iki 1300 tonų per parą ir bus sukurta 150 naujų darbo vietų. Išsamiau apie investicijos riziką ir būtinumą pasakoja kooperatyvo valdybos pirmininkas, Telšių rajono ūkininkas Petras Viršilas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60740819</guid><pubDate>Fri, 19 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60740819/2024_07_19_3116_1_12589e08_aa5f_47ca_8549_139c10d2275d.mp3" length="21382092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Julija ir Vladas Janulioniai, gyvenantys Lazdijų raj. Pošnios km., jau ketvirta giminės karta, įsikūrusi sodyboje, kurioje dar likę šimtamečiai pastatai, sena klevų alėja, senas, bet dar derantis sodas. Tęsdama ūkininkavimo tradiciją, šeima turi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Julija ir Vladas Janulioniai, gyvenantys Lazdijų raj. Pošnios km., jau ketvirta giminės karta, įsikūrusi sodyboje, kurioje dar likę šimtamečiai pastatai, sena klevų alėja, senas, bet dar derantis sodas. Tęsdama ūkininkavimo tradiciją, šeima turi nedidelį ūkį, 20 melžiamų karvių. Abu nuveikia visus darbus, gražiai tvarko sodybą ir tikisi, kad kažkuris iš 6 vaikų grįž, gal ne ūkininkauti, bet į prosenelių namus tikrai, nes čia – giminės šaknys.<br />Vienas didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ didina perdirbimo gamyklos pajėgumus ir į moderniząvimą investuoja 50 mln.eurų. Kooperatyvo pranešime teigiama, kad baigus projektą, gamybos pajėgumai didės dvigubai – iki 1300 tonų per parą ir bus sukurta 150 naujų darbo vietų. Išsamiau apie investicijos riziką ir būtinumą pasakoja kooperatyvo valdybos pirmininkas, Telšių rajono ūkininkas Petras Viršilas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agronomai augina sportinius žirgus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agronomai-augina-sportinius-zirgus--60726319</link><description><![CDATA[Daugiau kaip 30 metų nedidelį ūkį turintys Violeta ir Virginijus Pliuskiai – diplomuoti agronomai, išbandę įvairias veiklas: augino javus, galvijus, kiaules, laikė ir melžiamas karves, bet dabar augina tik sportinius žirgus. Kas lėmė tokį pasirinkimą ir kaip žirgai, gyvenimas Lazdijų rajone Tūriškių kaime prosenelių sodyboje padeda auklėti ir lavinti savo vaikus?<br />Liepą pasibaigusio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai kelia įtampą tarp žemdirbių. Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai teigia, kad tiesioginių išmokų daugiausia atiteks negamybiniams plotams. Žemės ūkio viceministras nesutinka, o LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas ragina peržiūrėti ES Bendrąją žemės ūkio politiką, kuri orientuota gamybai remti.<br />Lenkiškų šilauogių kilogramas Vroclave kainuoja 4 – 5 eurus, o atvežtos į Lietuvą kainuoja beveik dvigubai daugiau. LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas pasakoja, kad šiemet lenkų ūkininkai žada priskinti 70 tūkst. tonų šilauogių. Mažesnis bus aviečių derlius. Trečdalį Europos obuolių užauginantys lenkai šiemet tikisi 5 mln. tonų derliaus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60726319</guid><pubDate>Thu, 18 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60726319/2024_07_18_3116_1_88f1c3d7_4352_40c0_9790_5019f73311ea.mp3" length="21866089" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau kaip 30 metų nedidelį ūkį turintys Violeta ir Virginijus Pliuskiai – diplomuoti agronomai, išbandę įvairias veiklas: augino javus, galvijus, kiaules, laikė ir melžiamas karves, bet dabar augina tik sportinius žirgus. Kas lėmė tokį pasirinkimą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau kaip 30 metų nedidelį ūkį turintys Violeta ir Virginijus Pliuskiai – diplomuoti agronomai, išbandę įvairias veiklas: augino javus, galvijus, kiaules, laikė ir melžiamas karves, bet dabar augina tik sportinius žirgus. Kas lėmė tokį pasirinkimą ir kaip žirgai, gyvenimas Lazdijų rajone Tūriškių kaime prosenelių sodyboje padeda auklėti ir lavinti savo vaikus?<br />Liepą pasibaigusio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai kelia įtampą tarp žemdirbių. Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai teigia, kad tiesioginių išmokų daugiausia atiteks negamybiniams plotams. Žemės ūkio viceministras nesutinka, o LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas ragina peržiūrėti ES Bendrąją žemės ūkio politiką, kuri orientuota gamybai remti.<br />Lenkiškų šilauogių kilogramas Vroclave kainuoja 4 – 5 eurus, o atvežtos į Lietuvą kainuoja beveik dvigubai daugiau. LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas pasakoja, kad šiemet lenkų ūkininkai žada priskinti 70 tūkst. tonų šilauogių. Mažesnis bus aviečių derlius. Trečdalį Europos obuolių užauginantys lenkai šiemet tikisi 5 mln. tonų derliaus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1367</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Kas gali sugadinti gerą obuolių derlių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/kas-gali-sugadinti-gera-obuoliu-derliu--60719170</link><description><![CDATA[Ilgametes obuolių auginimo tradicijas turintys “Luksnėnų sodai” – žinomi ne tik Alytaus rajone. Dabar deklaruoja apie 200 ha verslinių sodų, kuriuose beveik pusšimtis obuolių veislių. Bendrovės direktorė Gitana Jonuškaitė pasakoja apie sodų būklę, vaismedžių priežiūrą ir laukiamą gerą derlių, kurį dar gali sugadinti smarkūs vėjai, kruša ar lietūs.<br />Daugiatikslis miškų ūkio modelis. Kuo jis ypatingas ir kaip galėtų sumažinti įtarimus visuomenėje, kad kertame per daug? Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys.<br />Dzūkų jūra neoficialiai vadinamas Dusios ežeras traukia ne tik paprastus gamtos mylėtojus, bet ir verslininkus, kurti kaimo turizmo sodybas. Lazdijiškis Arūnas Noselis liepos mėnesį baigia ketvirtus metus įgyvendinamą projektą, modernizuojant jau buvusią sodybą. Kuo ypatinga bus nauja ir kodėl verslininkas nepasirinko auginti mėsinius galvijus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60719170</guid><pubDate>Wed, 17 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60719170/2024_07_17_3116_1_21ce5e85_9c7c_4f08_aa20_ef9307e41284.mp3" length="21379585" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgametes obuolių auginimo tradicijas turintys “Luksnėnų sodai” – žinomi ne tik Alytaus rajone. Dabar deklaruoja apie 200 ha verslinių sodų, kuriuose beveik pusšimtis obuolių veislių. Bendrovės direktorė Gitana Jonuškaitė pasakoja apie sodų būklę,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgametes obuolių auginimo tradicijas turintys “Luksnėnų sodai” – žinomi ne tik Alytaus rajone. Dabar deklaruoja apie 200 ha verslinių sodų, kuriuose beveik pusšimtis obuolių veislių. Bendrovės direktorė Gitana Jonuškaitė pasakoja apie sodų būklę, vaismedžių priežiūrą ir laukiamą gerą derlių, kurį dar gali sugadinti smarkūs vėjai, kruša ar lietūs.<br />Daugiatikslis miškų ūkio modelis. Kuo jis ypatingas ir kaip galėtų sumažinti įtarimus visuomenėje, kad kertame per daug? Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas Remigijus Bakys.<br />Dzūkų jūra neoficialiai vadinamas Dusios ežeras traukia ne tik paprastus gamtos mylėtojus, bet ir verslininkus, kurti kaimo turizmo sodybas. Lazdijiškis Arūnas Noselis liepos mėnesį baigia ketvirtus metus įgyvendinamą projektą, modernizuojant jau buvusią sodybą. Kuo ypatinga bus nauja ir kodėl verslininkas nepasirinko auginti mėsinius galvijus?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Javams auginti gali prireikti laistymo sistemų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/javams-auginti-gali-prireikti-laistymo-sistemu--60705366</link><description><![CDATA[Alytaus rajono ūkininkas Bronius Guževičius, javus auginantis 1500 ha plote, jau pradėjo rapsų pjūtį, bet žieminiams kviečiams reikės nokti dar savaitę. Nors ūkininkas tikisi daugiamečio derliaus vidurkio – 6 tonų iš hektaro, bet dėl lietaus trūkumo javai dygo lėtai, dalis nunyko, todėl mano, kad artimiausiais metais javams auginti gali prireikti laistymo sistemų.<br />Lietuvoje iš tropinių plokščiamusių lervų, mintančių nekondicinėmis maisto atliekomis, jau išgaunami pašarai gyvūnams ir vertingos organinės trąšos dirvožemiui. VDU ŽŪA docento Juozo Pekarsko sukurtos inovacijos, kartu su verslo patrneriais, jau yra pelniusios ne vieną apdovanojimą, o granulinė zookomposto forma – pirmoji pasaulyje.<br />Žuvinto biosferos rezervate viduryje vasaros daug ramiau. Anot rezervato ekologo Arūno Pranaičio, vidurdieniais beveik tylu, tik anksti rytais ir vėliau vakare girdisi krakšlės, meldinės nendrinukės, baltasparnės žuvėdros, gervės. Šios vasaros ypatumas – Žuvinte pirmą kartą pastebėtas ibiškasis garnys, atskridęs į Lietuvą iš Afrikos.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60705366</guid><pubDate>Tue, 16 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60705366/2024_07_16_3116_1_d5219aaa_bb71_4532_88bb_f4258f02a660.mp3" length="22162422" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Alytaus rajono ūkininkas Bronius Guževičius, javus auginantis 1500 ha plote, jau pradėjo rapsų pjūtį, bet žieminiams kviečiams reikės nokti dar savaitę. Nors ūkininkas tikisi daugiamečio derliaus vidurkio – 6 tonų iš hektaro, bet dėl lietaus trūkumo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Alytaus rajono ūkininkas Bronius Guževičius, javus auginantis 1500 ha plote, jau pradėjo rapsų pjūtį, bet žieminiams kviečiams reikės nokti dar savaitę. Nors ūkininkas tikisi daugiamečio derliaus vidurkio – 6 tonų iš hektaro, bet dėl lietaus trūkumo javai dygo lėtai, dalis nunyko, todėl mano, kad artimiausiais metais javams auginti gali prireikti laistymo sistemų.<br />Lietuvoje iš tropinių plokščiamusių lervų, mintančių nekondicinėmis maisto atliekomis, jau išgaunami pašarai gyvūnams ir vertingos organinės trąšos dirvožemiui. VDU ŽŪA docento Juozo Pekarsko sukurtos inovacijos, kartu su verslo patrneriais, jau yra pelniusios ne vieną apdovanojimą, o granulinė zookomposto forma – pirmoji pasaulyje.<br />Žuvinto biosferos rezervate viduryje vasaros daug ramiau. Anot rezervato ekologo Arūno Pranaičio, vidurdieniais beveik tylu, tik anksti rytais ir vėliau vakare girdisi krakšlės, meldinės nendrinukės, baltasparnės žuvėdros, gervės. Šios vasaros ypatumas – Žuvinte pirmą kartą pastebėtas ibiškasis garnys, atskridęs į Lietuvą iš Afrikos.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Iš Dainų šventės Vilniuje į šienapjūtę ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/is-dainu-sventes-vilniuje-i-sienapjute-ukyje--60693562</link><description><![CDATA[Lazdijų rajono jaunasis ūkininkas Vaidas Babarskas su Teizų kaimo tautinių šokių kolektyvu „Trepsiukas“ dalyvavo Lietuvos dainų šventėje. Kelias dienas praleido sostinėje, o grįžęs į ekologinį pieno ūkį iš karto kibo į darbus. Pjaudamas atolą jis prisiminė šventę, pasakojo apie kasdienius darbus ūkyje ir siekį jaunam žmogui būti aktyviu.<br />Ekonomistai teigia, kad pastaraisiais metais į didesnes korporacijas jungiasi ne tik garsios pasaulyje bendrovės, bet ir Lietuvos agrosektorių aptarnaujančios įmonės. Taip siekiama efektyviau dirbti, gerinti paslaugų kokybę ir labiau įtakoti kainų tendencijas. Anot ŽŪK „Lietuviški javai“ direktoriaus Manto Buto, tokios tendencijos skatina aktyviau jungtis ir ūkininkus.<br />12 arų plote apie 500 jurginų rūšių, o sodmenų iš viso apie 3000. Tokią išskirtinę jurginų kolekciją galima pamatyti Alytaus rajone Vaikantonių kaime, nedideliame Onutės ir Virgio Krukonių ūkyje. Kuo išskirtiniai jurginai, kaip prižiūrėti juos prasidedant žydėjimui?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693562</guid><pubDate>Mon, 15 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693562/2024_07_15_3116_1_6ad8cb31_0659_400d_bc01_66491f2e3339.mp3" length="21629524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lazdijų rajono jaunasis ūkininkas Vaidas Babarskas su Teizų kaimo tautinių šokių kolektyvu „Trepsiukas“ dalyvavo Lietuvos dainų šventėje. Kelias dienas praleido sostinėje, o grįžęs į ekologinį pieno ūkį iš karto kibo į darbus. Pjaudamas atolą jis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lazdijų rajono jaunasis ūkininkas Vaidas Babarskas su Teizų kaimo tautinių šokių kolektyvu „Trepsiukas“ dalyvavo Lietuvos dainų šventėje. Kelias dienas praleido sostinėje, o grįžęs į ekologinį pieno ūkį iš karto kibo į darbus. Pjaudamas atolą jis prisiminė šventę, pasakojo apie kasdienius darbus ūkyje ir siekį jaunam žmogui būti aktyviu.<br />Ekonomistai teigia, kad pastaraisiais metais į didesnes korporacijas jungiasi ne tik garsios pasaulyje bendrovės, bet ir Lietuvos agrosektorių aptarnaujančios įmonės. Taip siekiama efektyviau dirbti, gerinti paslaugų kokybę ir labiau įtakoti kainų tendencijas. Anot ŽŪK „Lietuviški javai“ direktoriaus Manto Buto, tokios tendencijos skatina aktyviau jungtis ir ūkininkus.<br />12 arų plote apie 500 jurginų rūšių, o sodmenų iš viso apie 3000. Tokią išskirtinę jurginų kolekciją galima pamatyti Alytaus rajone Vaikantonių kaime, nedideliame Onutės ir Virgio Krukonių ūkyje. Kuo išskirtiniai jurginai, kaip prižiūrėti juos prasidedant žydėjimui?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Plėsti uogų ūkį paskatino paklausa: auginama 20 skirtingų rūšių uogų, vaisių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/plesti-uogu-uki-paskatino-paklausa-auginama-20-skirtingu-rusiu-uogu-vaisiu--60693563</link><description><![CDATA[Išskirtine uogų įvairove pasižymi Deivydo Rumbučio ūkis. Klaipėdos rajone esančiame ūkyje “Slėnio uoga” auginama kone 20 skirtingų rūšių uogų ir vaisių. Kaip sako sūnui padedanti ūkininkauti mama Snieguolė Rumbutienė, plėsti ūkį paskatino uogų paklausa. Tiesa, ši sezoną uogas kaip niekad tenka saugoti nuo ligų ir kenkėjų.<br />Nacionalinė mokėjimo agentūra mažina patikrų mastą - nebeatliks planinių patikrų mažesniuose nei 10 hektarų ūkiuose. Ką svarbu žinoti komentuos agentūros Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Asta Kelevišienė.<br />Rubrikoje “Miestietis kaime” išgirsite, kodėl jauna šeima nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir kultūrinis.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60693563</guid><pubDate>Fri, 12 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60693563/2024_07_12_3116_1_e74e79ce_2d6b_46fc_bfa0_c28a6c2b38f3.mp3" length="21195683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išskirtine uogų įvairove pasižymi Deivydo Rumbučio ūkis. Klaipėdos rajone esančiame ūkyje “Slėnio uoga” auginama kone 20 skirtingų rūšių uogų ir vaisių. Kaip sako sūnui padedanti ūkininkauti mama Snieguolė Rumbutienė, plėsti ūkį paskatino uogų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išskirtine uogų įvairove pasižymi Deivydo Rumbučio ūkis. Klaipėdos rajone esančiame ūkyje “Slėnio uoga” auginama kone 20 skirtingų rūšių uogų ir vaisių. Kaip sako sūnui padedanti ūkininkauti mama Snieguolė Rumbutienė, plėsti ūkį paskatino uogų paklausa. Tiesa, ši sezoną uogas kaip niekad tenka saugoti nuo ligų ir kenkėjų.<br />Nacionalinė mokėjimo agentūra mažina patikrų mastą - nebeatliks planinių patikrų mažesniuose nei 10 hektarų ūkiuose. Ką svarbu žinoti komentuos agentūros Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Asta Kelevišienė.<br />Rubrikoje “Miestietis kaime” išgirsite, kodėl jauna šeima nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir kultūrinis.]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkininkavimo tradicijos išsaugotos ir papildytos nauju požiūriu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukininkavimo-tradicijos-issaugotos-ir-papildytos-nauju-poziuriu--60660585</link><description><![CDATA[Ūkininkas Paulius Preibys iš Klaipėdos rajono yra trečios kartos ūkininkas. Jis matė kaip dirbo seneliai, tėvai, o ir dabar su mama Laima puoselėja ūkį – augina įvairiausias uogas, daržoves, o mamos širdį labiausiai džiugina auginamos gėlės. Kaip sako Paulius, didelė paspirtis ūkio augimui buvo investicinė parama. Be to prie kelio į Palangą esančiame ūkyje – produkcija įvairi, kodėl?<br /><br />Iš Londono į vienkiemį Alytaus rajone. Jauna šeima per karantiną įsigijo sodybą, kurią matė tik iš nuotraukų. Atvažiavę suprato, kad pievas laikyti beprasmiška, todėl nutarė įkurti ūkį ir dabar augina lazdynu, svarainius ir šitaki grybus.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors Brazilija neretai tapatinama su planetos plaučiais vadinamomis Aamazonės džiunglėmis, daliai šios valstybės teritorijos gresia dykumėjimas. Iniciatyvos kovoti su šiais klimato kaitos padariniais imasi vietos ūkininkai ėmę auginti specialią kaktusų rūšį.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60660585</guid><pubDate>Thu, 11 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60660585/2024_07_11_3116_1_4bf05f07_7d0f_44a6_a62b_1e642f255e7c.mp3" length="20275337" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Paulius Preibys iš Klaipėdos rajono yra trečios kartos ūkininkas. Jis matė kaip dirbo seneliai, tėvai, o ir dabar su mama Laima puoselėja ūkį – augina įvairiausias uogas, daržoves, o mamos širdį labiausiai džiugina auginamos gėlės. Kaip sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Paulius Preibys iš Klaipėdos rajono yra trečios kartos ūkininkas. Jis matė kaip dirbo seneliai, tėvai, o ir dabar su mama Laima puoselėja ūkį – augina įvairiausias uogas, daržoves, o mamos širdį labiausiai džiugina auginamos gėlės. Kaip sako Paulius, didelė paspirtis ūkio augimui buvo investicinė parama. Be to prie kelio į Palangą esančiame ūkyje – produkcija įvairi, kodėl?<br /><br />Iš Londono į vienkiemį Alytaus rajone. Jauna šeima per karantiną įsigijo sodybą, kurią matė tik iš nuotraukų. Atvažiavę suprato, kad pievas laikyti beprasmiška, todėl nutarė įkurti ūkį ir dabar augina lazdynu, svarainius ir šitaki grybus.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors Brazilija neretai tapatinama su planetos plaučiais vadinamomis Aamazonės džiunglėmis, daliai šios valstybės teritorijos gresia dykumėjimas. Iniciatyvos kovoti su šiais klimato kaitos padariniais imasi vietos ūkininkai ėmę auginti specialią kaktusų rūšį.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nors javapjūtė prasidėjo anksti, ūkininkai derliaus prognozes palieka ateičiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nors-javapjute-prasidejo-anksti-ukininkai-derliaus-prognozes-palieka-ateiciai--60649299</link><description><![CDATA[Karšta vasara ankstina derliaus nuėmimo darbus. Kaip tikina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, įprasta būdavo javapjūtę pradėti liepos 10 dieną, o štai jau ir birželio pabaigoje kai kuriuose Lietuvos regionuose laukuose darbavosi kombainai. Kaip sako modernaus augalininkystės ūkio šeimininkas Tomas Balčėnas, nėra prasmės iš anksto prognozuoti koks bus derlius. Vyras džiaugiasi galėdamas grūdus realizuoti uoste, kur mokama didesnė kaina.<br /><br />Žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė sako, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti vietiniams, o ne atvežtiniams augalams. Kaip ypač vertingus išskiria vaistinį gelsvį ir šalaviją.<br /><br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite kaip jauna šeima, Roberta Bulotaitė ir Mindaugas Ambrazevičius nusprendė įsikurti vienkiemyje tarp miškų, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Šeima puoselėja sodybą ,,Samanojus“ ir kviečia lietuviškos pirties mylėtojus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60649299</guid><pubDate>Wed, 10 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60649299/2024_07_10_3116_1_324ff7a9_72d6_4cdd_a02b_bf0965fdfdb8.mp3" length="21109165" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karšta vasara ankstina derliaus nuėmimo darbus. Kaip tikina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, įprasta būdavo javapjūtę pradėti liepos 10 dieną, o štai jau ir birželio pabaigoje kai kuriuose Lietuvos regionuose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karšta vasara ankstina derliaus nuėmimo darbus. Kaip tikina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, įprasta būdavo javapjūtę pradėti liepos 10 dieną, o štai jau ir birželio pabaigoje kai kuriuose Lietuvos regionuose laukuose darbavosi kombainai. Kaip sako modernaus augalininkystės ūkio šeimininkas Tomas Balčėnas, nėra prasmės iš anksto prognozuoti koks bus derlius. Vyras džiaugiasi galėdamas grūdus realizuoti uoste, kur mokama didesnė kaina.<br /><br />Žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė sako, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti vietiniams, o ne atvežtiniams augalams. Kaip ypač vertingus išskiria vaistinį gelsvį ir šalaviją.<br /><br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite kaip jauna šeima, Roberta Bulotaitė ir Mindaugas Ambrazevičius nusprendė įsikurti vienkiemyje tarp miškų, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Šeima puoselėja sodybą ,,Samanojus“ ir kviečia lietuviškos pirties mylėtojus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar dronai ateityje taps neatsiejama žemės ūkio dalimi?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-dronai-ateityje-taps-neatsiejama-zemes-ukio-dalimi--60629788</link><description><![CDATA[Šilalės rajono ekologinio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Andrius Baublys sako, kad jau dabar neįsivaizduoja ūkininkavimo be dronų. Pastarieji leidžia ne tik taupyti tokius išteklius kaip kurą, vandenį, bet ir sutaupo ūkininko laiką, mažina nuovargį įprastai dirbant žemės ūkio darbus. Dronų gamintojas Mindaugas Dorelis tikina, kad dronų galimybės žemės ūkyje yra labai plačios, nuo monitoringo iki tiesioginių darbų ir yra pritaikomos įvairiuose ūkiuose.<br />Klaudija Grigaliūnaitė su šeima yra naujokai aviečių auginime. Pirmieji metai pažėrė nelengvų pamokų, tačiau ryžtas, sulaukti vis didesnio derliaus, pašaukimo ūkininkauti nesumažino. Avietyną šeima puoselėja Kaišiadorių rajone. Prie kelio esantis ūkis traukia smalsuolius, uogų mėgėjus.<br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ apie dažniausias pomidorų ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti, papasakos VDU Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, liepos 8 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60629788</guid><pubDate>Mon, 08 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60629788/2024_07_08_3116_1_5c77b527_2502_4a8c_9e47_27bc0d75da6e.mp3" length="20271993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilalės rajono ekologinio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Andrius Baublys sako, kad jau dabar neįsivaizduoja ūkininkavimo be dronų. Pastarieji leidžia ne tik taupyti tokius išteklius kaip kurą, vandenį, bet ir sutaupo ūkininko laiką, mažina nuovargį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilalės rajono ekologinio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Andrius Baublys sako, kad jau dabar neįsivaizduoja ūkininkavimo be dronų. Pastarieji leidžia ne tik taupyti tokius išteklius kaip kurą, vandenį, bet ir sutaupo ūkininko laiką, mažina nuovargį įprastai dirbant žemės ūkio darbus. Dronų gamintojas Mindaugas Dorelis tikina, kad dronų galimybės žemės ūkyje yra labai plačios, nuo monitoringo iki tiesioginių darbų ir yra pritaikomos įvairiuose ūkiuose.<br />Klaudija Grigaliūnaitė su šeima yra naujokai aviečių auginime. Pirmieji metai pažėrė nelengvų pamokų, tačiau ryžtas, sulaukti vis didesnio derliaus, pašaukimo ūkininkauti nesumažino. Avietyną šeima puoselėja Kaišiadorių rajone. Prie kelio esantis ūkis traukia smalsuolius, uogų mėgėjus.<br />Rubrikoje ,,Verta žinoti“ apie dažniausias pomidorų ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti, papasakos VDU Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, liepos 8 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1267</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vasarą galvijams ūkiuose gresia ne tik šilumos smūgis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vasara-galvijams-ukiuose-gresia-ne-tik-silumos-smugis--60597136</link><description><![CDATA[Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.<br /><br />Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.<br /><br />Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60597136</guid><pubDate>Thu, 04 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60597136/2024_07_04_3116_1_90408b70_83b1_4e02_9c27_3e80905e1b5c.mp3" length="21137586" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.<br /><br />Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.<br /><br />Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Agurkų auginimas – jau 20 metų pasiteisinanti ūkio šaka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/agurku-auginimas-jau-20-metu-pasiteisinanti-ukio-saka--60585519</link><description><![CDATA[Dvidešimtmetį Alytaus rajone agurkus auginantys Irma ir Kęstutis Arbačiauskai sako, kad šis sezonas gana geras. Šeima priklauso kooperatyvui, tad jų ūkio produkcija tiekiama centralizuotai į prekybos centrus. Sezono metu Arbačiauskai ūkyje įdarbina 10 žmonių ir tikina, kad ieškant pagalbininkų nėra problemų. Tiesa, siekiant dar geresnių rezultatų, planuojami ir modernizavimo darbai.<br />Pareiškėjų sumažėjo, bet deklaruota 10 tūkstančių hektarų daugiau pasėlių nei pernai. Buvo numatyta, kad deklaravimas baigsis birželio 21 dieną, o vėluojantys galės paraiškas pateikti iki liepos 1 dienos. Teikusiems po birželio 21 dienos vėlavimo sankcijos šiemet nebus taikomos, atsižvelgta, kad vėluota pasirašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir į deklaravimo metu vykusius techninius deklaravimo sistemos nesklandumus. Apie situaciją kalba Žemės ūkio duomenų centro Geografinių ir informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskė.<br />„Verslas kaime“. Restauruotame traukinių stoties vandens bokšte Valkininkuose (Varėnos r.) prieš metus duris atvėrė kavinė, siūlanti tokius patiekalus, kokių kitur neparagausite. Šalia esančiuose pastatuose bei kieme sukurta išskirtinė meno ir paslaugų erdvė šventėms, renginiams bei norintiems pakeisti aplinką ir darbadieniais. Laukiami kolektyvai, pavieniai asmenys ir tėvai su vaikais. Iš Vilniaus čia patogu atvykti traukiniu. Apie tai, kuo nudžiugins svečius, pasakoja projekto „Bokšto klubas“ vadovė Ramona Šilerytė-Cvirkienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60585519</guid><pubDate>Wed, 03 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60585519/2024_07_03_3116_1_be03bd88_b15f_41b9_a9e5_0ad3eb81944b.mp3" length="21194429" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvidešimtmetį Alytaus rajone agurkus auginantys Irma ir Kęstutis Arbačiauskai sako, kad šis sezonas gana geras. Šeima priklauso kooperatyvui, tad jų ūkio produkcija tiekiama centralizuotai į prekybos centrus. Sezono metu Arbačiauskai ūkyje įdarbina 10...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvidešimtmetį Alytaus rajone agurkus auginantys Irma ir Kęstutis Arbačiauskai sako, kad šis sezonas gana geras. Šeima priklauso kooperatyvui, tad jų ūkio produkcija tiekiama centralizuotai į prekybos centrus. Sezono metu Arbačiauskai ūkyje įdarbina 10 žmonių ir tikina, kad ieškant pagalbininkų nėra problemų. Tiesa, siekiant dar geresnių rezultatų, planuojami ir modernizavimo darbai.<br />Pareiškėjų sumažėjo, bet deklaruota 10 tūkstančių hektarų daugiau pasėlių nei pernai. Buvo numatyta, kad deklaravimas baigsis birželio 21 dieną, o vėluojantys galės paraiškas pateikti iki liepos 1 dienos. Teikusiems po birželio 21 dienos vėlavimo sankcijos šiemet nebus taikomos, atsižvelgta, kad vėluota pasirašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir į deklaravimo metu vykusius techninius deklaravimo sistemos nesklandumus. Apie situaciją kalba Žemės ūkio duomenų centro Geografinių ir informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskė.<br />„Verslas kaime“. Restauruotame traukinių stoties vandens bokšte Valkininkuose (Varėnos r.) prieš metus duris atvėrė kavinė, siūlanti tokius patiekalus, kokių kitur neparagausite. Šalia esančiuose pastatuose bei kieme sukurta išskirtinė meno ir paslaugų erdvė šventėms, renginiams bei norintiems pakeisti aplinką ir darbadieniais. Laukiami kolektyvai, pavieniai asmenys ir tėvai su vaikais. Iš Vilniaus čia patogu atvykti traukiniu. Apie tai, kuo nudžiugins svečius, pasakoja projekto „Bokšto klubas“ vadovė Ramona Šilerytė-Cvirkienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>7 šeimos nariai rado užsiėmimų viename ekologiniame ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/7-seimos-nariai-rado-uzsiemimu-viename-ekologiniame-ukyje--60575168</link><description><![CDATA[Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.<br />Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.<br />GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60575168</guid><pubDate>Tue, 02 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60575168/2024_07_02_3116_1_0dca84ce_35bc_473e_b1e2_b427263c2443.mp3" length="22160332" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.<br />Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.<br />GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1385</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Močiutės žemėse šeima pasodino įspūdingą trešnių sodą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/mociutes-zemese-seima-pasodino-ispudinga-tresniu-soda--60562974</link><description><![CDATA[Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, jau dešimtmetį Vilniuje gyvenanti ir mokytojaujanti Jolita Kuzmenkovaitė žinojo, kad niekada jos nenorės parduoti. Sutelkusi visą šeimą įkūrė ūkį, pavadino Pakalnės ūkiu. Ūkiui dar tik keleri metai, bet jame auginami grybai, bitės neša medų, o šią vasarą skinamas ir pirmasis trešnių derlius.<br />Rimanto Bartninko ūkyje Balninkų kaime, Alytaus rajone, dirbamos žemės - 200 hektarų. Ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, rapsus, žirnius.  Pastaruosius dvejus metus kultūras sėjo bandydamas neariminę technologiją. Pirmus metus abejonių dar turėjo, antraisiais - jau įžvelgė daug privalumą. Visą žemės ūkio darbams reikalingą techniką įsigijo savo lėšomis, apie Europos Sąjungos paramą net nesvarsto.<br />„Verta žinoti“. Ąžuolinė kepenė, korališkasis trapadyglis, skėtinė  žvynabūdė, liūto karčiai, kopūstgalvis - grybų pavadinimai. Lietuviai mėgsta grybus, bet didžioji dauguma jų valgo vovereites ir baravykus. Gamtos tyrimų centro doktorantas Mantas Gavenauskas sako, kad valgyti grybus sveika, jie nekaloringi, turi daug vertingų maistinių medžiagų. Jis pasakoja kuo dar gali būti naudingi grybai žmogaus organizmui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60562974</guid><pubDate>Mon, 01 Jul 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60562974/2024_07_01_3116_1_0e1b78f9_4157_4954_a45c_d6931fb36cfc.mp3" length="21670066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, jau dešimtmetį Vilniuje gyvenanti ir mokytojaujanti Jolita Kuzmenkovaitė žinojo, kad niekada jos nenorės parduoti. Sutelkusi visą šeimą įkūrė ūkį, pavadino...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gavusi iš močiutės dovaną - 4 hektarus žemės Pakalniškų kaime, Elektrėnų savivaldybėje, jau dešimtmetį Vilniuje gyvenanti ir mokytojaujanti Jolita Kuzmenkovaitė žinojo, kad niekada jos nenorės parduoti. Sutelkusi visą šeimą įkūrė ūkį, pavadino Pakalnės ūkiu. Ūkiui dar tik keleri metai, bet jame auginami grybai, bitės neša medų, o šią vasarą skinamas ir pirmasis trešnių derlius.<br />Rimanto Bartninko ūkyje Balninkų kaime, Alytaus rajone, dirbamos žemės - 200 hektarų. Ūkininkas augina kviečius, kvietrugius, rapsus, žirnius.  Pastaruosius dvejus metus kultūras sėjo bandydamas neariminę technologiją. Pirmus metus abejonių dar turėjo, antraisiais - jau įžvelgė daug privalumą. Visą žemės ūkio darbams reikalingą techniką įsigijo savo lėšomis, apie Europos Sąjungos paramą net nesvarsto.<br />„Verta žinoti“. Ąžuolinė kepenė, korališkasis trapadyglis, skėtinė  žvynabūdė, liūto karčiai, kopūstgalvis - grybų pavadinimai. Lietuviai mėgsta grybus, bet didžioji dauguma jų valgo vovereites ir baravykus. Gamtos tyrimų centro doktorantas Mantas Gavenauskas sako, kad valgyti grybus sveika, jie nekaloringi, turi daug vertingų maistinių medžiagų. Jis pasakoja kuo dar gali būti naudingi grybai žmogaus organizmui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1355</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žaliąjį kursą pakeis tvarus ūkininkavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zaliaji-kursa-pakeis-tvarus-ukininkavimas--60548581</link><description><![CDATA[LRS kaimo reikalų komiteto surengtoje diskusijoje aptarta tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka. Lietuvos agronomų sąjungos narys Arnas Radzevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas, išmaniosios technologijos padės ūkininkams išlikti, labiau sutarti su gamta ir aprūpinti žmoniją maistu. Parlamentaras Viktoras Pranckietis teigia, kad žaliojo kurso laukia esminės permainos, nes jis buvo pagrįstas populizmu.<br />Šiomis dienomis Švedijoje, netoli Malmės vykstančioje žemės ūkio technikos parodoje dalyvauja ir lietuviškos technikos- priekabų, žemės dirbimo padargų, sėjamųjų, gamintojai. Ko jie tikisi? Laumetrio bendrovės vadybininkas Tarius Putna.<br />Ne tik miesto jaunimas, bet ir senjorai kraustosi gyventi į savo senelių ar tėvų sodybas. Margarita Pusčienė su vyru Gyčiu, įsikūrę senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime, džiaugiasi kasdiena, krapštosi darže, grybauja, žvejoja ir dažnai prisimena savo giminės šaknis. Sako tai suteikia tvirtybės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60548581</guid><pubDate>Fri, 28 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60548581/2024_06_28_3116_1_3e5c959c_e60d_4bfc_be7b_acbafacdced2.mp3" length="21090775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LRS kaimo reikalų komiteto surengtoje diskusijoje aptarta tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka. Lietuvos agronomų sąjungos narys Arnas Radzevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas, išmaniosios technologijos padės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LRS kaimo reikalų komiteto surengtoje diskusijoje aptarta tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka. Lietuvos agronomų sąjungos narys Arnas Radzevičius įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas, išmaniosios technologijos padės ūkininkams išlikti, labiau sutarti su gamta ir aprūpinti žmoniją maistu. Parlamentaras Viktoras Pranckietis teigia, kad žaliojo kurso laukia esminės permainos, nes jis buvo pagrįstas populizmu.<br />Šiomis dienomis Švedijoje, netoli Malmės vykstančioje žemės ūkio technikos parodoje dalyvauja ir lietuviškos technikos- priekabų, žemės dirbimo padargų, sėjamųjų, gamintojai. Ko jie tikisi? Laumetrio bendrovės vadybininkas Tarius Putna.<br />Ne tik miesto jaunimas, bet ir senjorai kraustosi gyventi į savo senelių ar tėvų sodybas. Margarita Pusčienė su vyru Gyčiu, įsikūrę senelių žemėje Telšių rajone Karštenių kaime, džiaugiasi kasdiena, krapštosi darže, grybauja, žvejoja ir dažnai prisimena savo giminės šaknis. Sako tai suteikia tvirtybės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas ir aplinkosaugininkas: kaip ir kokias pievas saugosime?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-ir-aplinkosaugininkas-kaip-ir-kokias-pievas-saugosime--60524849</link><description><![CDATA[Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalvota per daug ir pamiršta, kad be ūkininkų pievų išsaugoti nepavyks.<br />JAV ūkininkai nėra girdėję apie žaliąjį kursą, o renkasi tvarų ūkininkavimą. Apie kitokį amerikiečių požiūrį į aplinkosaugą pasakoja Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikęs ne tik su ūkininkais, bet ir žemės ūkio institucijų, universitetų atstovais.<br />Ukmergės rajono Veprių miestelis šį savaitgalį minės 640 metų sukaktį. Įkurtas unikalioje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse meteorito krateryje, miestelis turi turtingą istorinę praeitį, o vietos gyventojai, dirbdami žemę, iki šiol aptinka vertingų archeologinių radinių Apie juos ir apie naujas tradicijas pasakoja skulptorius, muziejininkas Viktoras Žentelis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60524849</guid><pubDate>Thu, 27 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60524849/2024_06_27_3116_1_6a25183c_655c_4f0e_a282_04aae69be50a.mp3" length="20775216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalvota per daug ir pamiršta, kad be ūkininkų pievų išsaugoti nepavyks.<br />JAV ūkininkai nėra girdėję apie žaliąjį kursą, o renkasi tvarų ūkininkavimą. Apie kitokį amerikiečių požiūrį į aplinkosaugą pasakoja Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikęs ne tik su ūkininkais, bet ir žemės ūkio institucijų, universitetų atstovais.<br />Ukmergės rajono Veprių miestelis šį savaitgalį minės 640 metų sukaktį. Įkurtas unikalioje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse meteorito krateryje, miestelis turi turtingą istorinę praeitį, o vietos gyventojai, dirbdami žemę, iki šiol aptinka vertingų archeologinių radinių Apie juos ir apie naujas tradicijas pasakoja skulptorius, muziejininkas Viktoras Žentelis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Eksperimentinė žieminių rapsų sėja pasiteisino</title><link>https://www.spreaker.com/episode/eksperimentine-zieminiu-rapsu-seja-pasiteisino--60524850</link><description><![CDATA[Kėdainių raj. ūkininkas Ramūnas Špokas – nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas, pernai rudenį ryžosi pakeisti įprastą rapsų sėjos technologiją. Sėjo į ražieną, vagutėse ir dabar džiaugiasi savo eksperimento rezultatais. Rapsai užaugo gerai, o svarbiausia, kad reikėjo mažiau kuro ir sėklų. Šiemet ūkininkas jau neabejodamas sės rapsus į ražieną.<br />VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė jau ketvirtus metus tiria kaip intensyvus ūkininkavimas dera su biologine įvairove. Kupiškio raj. ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus 130 ha pasėliuose buvo įrengtos žydinčių augalų juostos, kraštovaizdžio elementai. Anot mokslininkės, rezultatai nustebino, nes padaugėjo paukščių perimviečių, randama į Europos raudonąją knygą įrašytų retų vabzdžių.<br />Iš ąžuolo dažniausia daromos statinės, duonkubiliai prieš 20 metų labai populiarūs. Kaišiadorių raj. Rūčkakiemio kaime gyvenantis Arvydas Kundrotas, amato išmokęs iš tėčio, padarė apie 2000 statinių, bet dabar retai kas užsako. Kodėl ir kuo ypatinga medinių statinių gamyba?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60524850</guid><pubDate>Wed, 26 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60524850/2024_06_26_3116_1_92559714_4520_4470_bb1b_d4032e003e74.mp3" length="20766021" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių raj. ūkininkas Ramūnas Špokas – nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas, pernai rudenį ryžosi pakeisti įprastą rapsų sėjos technologiją. Sėjo į ražieną, vagutėse ir dabar džiaugiasi savo eksperimento rezultatais. Rapsai užaugo gerai, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių raj. ūkininkas Ramūnas Špokas – nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas, pernai rudenį ryžosi pakeisti įprastą rapsų sėjos technologiją. Sėjo į ražieną, vagutėse ir dabar džiaugiasi savo eksperimento rezultatais. Rapsai užaugo gerai, o svarbiausia, kad reikėjo mažiau kuro ir sėklų. Šiemet ūkininkas jau neabejodamas sės rapsus į ražieną.<br />VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė jau ketvirtus metus tiria kaip intensyvus ūkininkavimas dera su biologine įvairove. Kupiškio raj. ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus 130 ha pasėliuose buvo įrengtos žydinčių augalų juostos, kraštovaizdžio elementai. Anot mokslininkės, rezultatai nustebino, nes padaugėjo paukščių perimviečių, randama į Europos raudonąją knygą įrašytų retų vabzdžių.<br />Iš ąžuolo dažniausia daromos statinės, duonkubiliai prieš 20 metų labai populiarūs. Kaišiadorių raj. Rūčkakiemio kaime gyvenantis Arvydas Kundrotas, amato išmokęs iš tėčio, padarė apie 2000 statinių, bet dabar retai kas užsako. Kodėl ir kuo ypatinga medinių statinių gamyba?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žalio kurso kainą reiktų žinoti visiems</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zalio-kurso-kaina-reiktu-zinoti-visiems--60500288</link><description><![CDATA[Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras, aplinkosaugos ekspertas.<br />Skinderiškio dendrologinis parkas – Lietuvoje vienintelis, kuris turi geografines dalis: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų. Jose auga tų geografinių regionų medžiai ir krūmai. Kuo ypatinga 60 rūšių klevų kolekcija? Pasakoja Kėdainių rajono Josvainių girininkijos darbuotojas Juozas Masionis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60500288</guid><pubDate>Tue, 25 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60500288/2024_06_25_3116_1_0fa4fd4c_19a0_4a96_8683_41f835eb78f0.mp3" length="21226612" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras, aplinkosaugos ekspertas.<br />Skinderiškio dendrologinis parkas – Lietuvoje vienintelis, kuris turi geografines dalis: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų. Jose auga tų geografinių regionų medžiai ir krūmai. Kuo ypatinga 60 rūšių klevų kolekcija? Pasakoja Kėdainių rajono Josvainių girininkijos darbuotojas Juozas Masionis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žoliauti geriausia Joninių rytą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zoliauti-geriausia-joniniu-ryta--60486540</link><description><![CDATA[Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.<br />Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.<br />Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60486540</guid><pubDate>Mon, 24 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60486540/2024_06_24_3116_1_1b9ae578_f4d6_4515_81b3_5d3a050ab79b.mp3" length="24115128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.<br />Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.<br />Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1508</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkės patarimas mažiems šeimos pieno ūkiams: gaminkite sūrius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkes-patarimas-maziems-seimos-pieno-ukiams-gaminkite-surius--60460762</link><description><![CDATA[Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.<br />Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.<br />Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60460762</guid><pubDate>Fri, 21 Jun 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60460762/2024_06_21_3116_1_2c96b800_7d6e_4dea_898c_2ac772e58322.mp3" length="21646243" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.<br />Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.<br />Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1353</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pesticidai - būtinybė žemės ūkyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pesticidai-butinybe-zemes-ukyje--60445987</link><description><![CDATA[Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Roma Semaškiene ir augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoju, profesoriumi dr. Antanu Svirskiu.<br /><br />Įprastomis darbo dienomis Laima Dabregaitė - aplinkosaugos specialistė, tačiau šiltuoju metų laiku ji naudojasi galimybe dirbti nuotoliu, tiksliau - Rokiškio rajone, Greviškių kaime. Čia ji prieš gerą dešimtmetį įsigytoje sodyboje leidžia karaliauti bitėms, o pravažiuojančius primygtinai ragina nepraleisti progos važiuojant kaimo keliukais sustoti prie užrašo „Parduodamas medus“, anot jos - „Tai niekada nebus produktas iš Kinijos“.<br /><br />Užsienio naujienose - moterų iniciatyvos prisidedant prie žemės ūkio. Ukrainoje moterys jungiasi prie išminuotojų grupių, kurios valo kaimus bei laukus nuo minų, o Sirijoje moterys ginklais nuo padegėjų saugo bręstančių kviečių laukus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60445987</guid><pubDate>Thu, 20 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60445987/2024_06_20_3116_1_b947da3d_4b24_4295_a5ab_d02b2d0e2b97.mp3" length="21363284" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Roma Semaškiene ir augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoju, profesoriumi dr. Antanu Svirskiu.<br /><br />Įprastomis darbo dienomis Laima Dabregaitė - aplinkosaugos specialistė, tačiau šiltuoju metų laiku ji naudojasi galimybe dirbti nuotoliu, tiksliau - Rokiškio rajone, Greviškių kaime. Čia ji prieš gerą dešimtmetį įsigytoje sodyboje leidžia karaliauti bitėms, o pravažiuojančius primygtinai ragina nepraleisti progos važiuojant kaimo keliukais sustoti prie užrašo „Parduodamas medus“, anot jos - „Tai niekada nebus produktas iš Kinijos“.<br /><br />Užsienio naujienose - moterų iniciatyvos prisidedant prie žemės ūkio. Ukrainoje moterys jungiasi prie išminuotojų grupių, kurios valo kaimus bei laukus nuo minų, o Sirijoje moterys ginklais nuo padegėjų saugo bręstančių kviečių laukus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Didėjantys reikalavimai nepakeliami ir klestinčiam šeimos ūkiui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/didejantys-reikalavimai-nepakeliami-ir-klestinciam-seimos-ukiui--60433390</link><description><![CDATA[„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, nes turi per mažai žemės, o ir ši nėra derlinga.<br />Gražios sodybos traukia žvilgsnį. Aplinkos grožio ir augalų puoselėjimui tenka skirti labai daug laiko. Alytaus rajono Balninkų kaime gyvenanti Jurgita Bartnikienė sodo, daržo ir gėlynų puoselėjimo darbuose atranda geriausią vasaros poilsį.<br />„Verslas kaime“. Rūta Jasiūnaitė gimusi Šiauliuose. Šiandien ji kartu su mama Trakų rajono Drabužininkų kaime turi pieno ūkį, gamina sūrius. Ūkyje darbo netrūksta, bet gyvenimas padiktuoja ir naujų verslo idėjų. Rūta ryžosi sukurti tarptautinį verslą - prekybos sportiniais žirgais platformą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60433390</guid><pubDate>Wed, 19 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60433390/2024_06_19_3116_1_582f4d80_120f_41b8_8f62_8843981fc516.mp3" length="21675082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, nes turi per mažai žemės, o ir ši nėra derlinga.<br />Gražios sodybos traukia žvilgsnį. Aplinkos grožio ir augalų puoselėjimui tenka skirti labai daug laiko. Alytaus rajono Balninkų kaime gyvenanti Jurgita Bartnikienė sodo, daržo ir gėlynų puoselėjimo darbuose atranda geriausią vasaros poilsį.<br />„Verslas kaime“. Rūta Jasiūnaitė gimusi Šiauliuose. Šiandien ji kartu su mama Trakų rajono Drabužininkų kaime turi pieno ūkį, gamina sūrius. Ūkyje darbo netrūksta, bet gyvenimas padiktuoja ir naujų verslo idėjų. Rūta ryžosi sukurti tarptautinį verslą - prekybos sportiniais žirgais platformą.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1355</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Strateginių valstybės tikslų siekti padeda gyventojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/strateginiu-valstybes-tikslu-siekti-padeda-gyventojai--60433391</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus.<br /><br />Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į turistinius maršrutus Kupiškio krašte. Čia istorija persipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, bendruomenės renginiais ir žmonių gyvenimu. Apie patį dvarą, Adomynės kaimą Kupiškio rajone ir kasdienius rūpesčius pasakoja Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.<br /><br />Jau kurį laiką įvairiose Lietuvos vietose, kurios įtrauktos į NATURA 2000 tinklą, vykdomi pelkių tvarkymo, kai kur - atkūrimo projektai. Apie jų reikšmę ir naudą gamtai - pokalbis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės skyriaus specialistu Sauliumi Skuja.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60433391</guid><pubDate>Tue, 18 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60433391/2024_06_18_3116_1_a07d50e7_af50_4f4f_ae6c_d27344f1fefa.mp3" length="20549518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus.<br /><br />Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į turistinius maršrutus Kupiškio krašte. Čia istorija persipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, bendruomenės renginiais ir žmonių gyvenimu. Apie patį dvarą, Adomynės kaimą Kupiškio rajone ir kasdienius rūpesčius pasakoja Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.<br /><br />Jau kurį laiką įvairiose Lietuvos vietose, kurios įtrauktos į NATURA 2000 tinklą, vykdomi pelkių tvarkymo, kai kur - atkūrimo projektai. Apie jų reikšmę ir naudą gamtai - pokalbis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės skyriaus specialistu Sauliumi Skuja.]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavojingas grožis – invaziniai lubinai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavojingas-grozis-invaziniai-lubinai--60408772</link><description><![CDATA[<br />Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.<br /><br />Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.<br /><br /><br />Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60408772</guid><pubDate>Mon, 17 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60408772/2024_06_17_3116_1_1ee051e4_76ea_4a88_81ec_63f8d56e2053.mp3" length="21270915" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.<br /><br />Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.<br /><br /><br />Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Patobulintas pieno įstatymo projektas pirmą kartą pateisina tikslą: gina smulkius ir vidut</title><link>https://www.spreaker.com/episode/patobulintas-pieno-istatymo-projektas-pirma-karta-pateisina-tiksla-gina-smulkius-ir-vidut--60384033</link><description><![CDATA[Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apribojimai priedų mokėjimo.<br /><br />Kone dešimtmetį ūkininkaujantis Alvydas Paliukėnas iš Alytaus rajono gamina brandintus ožkų ir karvės pieno sūrius. Dabar jo asortimente net 70 skirtingų rūšių sūrių. Kaip tikina ūkininkas, populiariausias sūris yra pavadinimu ,,Faraonas“.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Renata Fediakiniene, kuri su šeima iš gamtoje surinktų gėrybių gamina actus, įvairius sirupus, žolelių arbatas. Renata sako, kad fermentavimas yra sudėtingas procesas, bet gautas rezultatas pateisina įdėtas pastangas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60384033</guid><pubDate>Fri, 14 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60384033/2024_06_14_3116_1_e3cdacb7_44f6_4196_aabb_766465f63057.mp3" length="20656097" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apribojimai priedų mokėjimo.<br /><br />Kone dešimtmetį ūkininkaujantis Alvydas Paliukėnas iš Alytaus rajono gamina brandintus ožkų ir karvės pieno sūrius. Dabar jo asortimente net 70 skirtingų rūšių sūrių. Kaip tikina ūkininkas, populiariausias sūris yra pavadinimu ,,Faraonas“.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Renata Fediakiniene, kuri su šeima iš gamtoje surinktų gėrybių gamina actus, įvairius sirupus, žolelių arbatas. Renata sako, kad fermentavimas yra sudėtingas procesas, bet gautas rezultatas pateisina įdėtas pastangas.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nuo ūkininkavimo iki teisminių procesų: kaip ūkininkai tampa pažeidėjais?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nuo-ukininkavimo-iki-teisminiu-procesu-kaip-ukininkai-tampa-pazeidejais--60384034</link><description><![CDATA[Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, rizikingiausia priemonė, kur yra fiksuojama daugiausia pažeidėjų yra jaunųjų ūkininkų paramos priemonė. NMA duomenimis, visoje Europoje fiktyvių ūkininkų daugėjimas yra didžiulė problema, o tai turi neigiamos įtakos ir sąžiningai ūkininkaujantiems, nes griežtėja patikros ir reikalavimai. Plačiau apie tai, kokį poveikį suaktyvėjusios patikros turi jauniesiems ūkininkams, komentuos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai. Taip pat savo situacija pasidalins ir riešutmedžių augintojas Ignas Saldys, kurio ūkininkavimo atvejui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Europos prokuratūroje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60384034</guid><pubDate>Thu, 13 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60384034/2024_06_13_3116_1_1a61cbab_1435_43d6_ad89_bfcad86d648d.mp3" length="21235389" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, rizikingiausia priemonė, kur yra fiksuojama daugiausia pažeidėjų yra jaunųjų ūkininkų paramos priemonė. NMA duomenimis, visoje Europoje fiktyvių ūkininkų daugėjimas yra didžiulė problema, o tai turi neigiamos įtakos ir sąžiningai ūkininkaujantiems, nes griežtėja patikros ir reikalavimai. Plačiau apie tai, kokį poveikį suaktyvėjusios patikros turi jauniesiems ūkininkams, komentuos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai. Taip pat savo situacija pasidalins ir riešutmedžių augintojas Ignas Saldys, kurio ūkininkavimo atvejui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Europos prokuratūroje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Retų veislių paukščių auginimas brangus hobis: ir višta gali kainuoti šimtą eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/retu-veisliu-pauksciu-auginimas-brangus-hobis-ir-vista-gali-kainuoti-simta-euru--60357457</link><description><![CDATA[Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.<br /><br />Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60357457</guid><pubDate>Wed, 12 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60357457/2024_06_12_3116_1_e2d6d9be_43f5_4dd3_846a_72e3315d9709.mp3" length="21199862" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.<br /><br />Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.<br /><br />Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkio darbai vaikystėje nežavėjo, tačiau ūkininkavimo tradicijas nusprendė tęsti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukio-darbai-vaikysteje-nezavejo-taciau-ukininkavimo-tradicijas-nusprende-testi--60346631</link><description><![CDATA[Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.<br />Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60346631</guid><pubDate>Tue, 11 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60346631/2024_06_11_3116_1_ae63b39d_e496_41b5_ad75_d2b771976a16.mp3" length="20660695" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.<br />Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavasarinių šalnų spąstai ir kaip įgyvendinti paramos reikalavimus neturint derliaus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavasariniu-salnu-spastai-ir-kaip-igyvendinti-paramos-reikalavimus-neturint-derliaus--60337221</link><description><![CDATA[Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo šalnų, kalbės savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.<br /><br />Dar visai naujai susibūrusi Kupiškio rajono Laičių kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad gretos auga. Vienas didesnių bendruomenės tikslų yra turėti vietą, kur susirinkti. Kaip sako bendruomenės pirmininkas Laimis Puciata, dabar kartais tenka rinktis net garaže.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais Aiste Balčiūnaitiene ir Jonu Viškeliu kalbėsimės apie tai, kuo žmogaus sveikatai yra naudingas arbatos grybas kombučia ir kaip jį auginti namuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60337221</guid><pubDate>Mon, 10 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60337221/2024_06_10_3116_1_77128a79_b214_4a35_bbf1_a82d53aa0f1c.mp3" length="20838746" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo šalnų, kalbės savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.<br /><br />Dar visai naujai susibūrusi Kupiškio rajono Laičių kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad gretos auga. Vienas didesnių bendruomenės tikslų yra turėti vietą, kur susirinkti. Kaip sako bendruomenės pirmininkas Laimis Puciata, dabar kartais tenka rinktis net garaže.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais Aiste Balčiūnaitiene ir Jonu Viškeliu kalbėsimės apie tai, kuo žmogaus sveikatai yra naudingas arbatos grybas kombučia ir kaip jį auginti namuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įgyvendina svajonę – Zarasuose įkurti ūkininkų produktų parduotuvę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/igyvendina-svajone-zarasuose-ikurti-ukininku-produktu-parduotuve--60320305</link><description><![CDATA[Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.<br /><br />Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.<br /><br />Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60320305</guid><pubDate>Fri, 07 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60320305/2024_06_07_3116_1_f0d27517_302c_4c27_828c_2a38df9d461f.mp3" length="21075310" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.<br /><br />Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.<br /><br />Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Brandinta ekologiška galvijų mėsa – tiesiai į namus valgytojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/brandinta-ekologiska-galviju-mesa-tiesiai-i-namus-valgytojams--60296588</link><description><![CDATA[Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.<br /><br />Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.<br /><br />Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60296588</guid><pubDate>Thu, 06 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60296588/2024_06_06_3116_1_a2403236_631c_4b67_bdbb_3ddc639ab96e.mp3" length="21654184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.<br /><br />Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.<br /><br />Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1354</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nepaisydamas sunkumų, jaunas žmogus modernizuos pieno ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nepaisydamas-sunkumu-jaunas-zmogus-modernizuos-pieno-uki--60283618</link><description><![CDATA[Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės.<br /><br />Varėnos rajone, Dargužiuose, įsikūrusio amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, plėtoti kultūrinę ir edukacinę veiklą, saugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Čia buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami tapybos, drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo, bitininkystės amatus. Svečiai taip pat supažindinami su žolelėmis, jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai krosnyje kepa dzūkų tradicinius patiekalus.<br /><br />Automobilių sporto aistruolių džiaugsmui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Živilės ir Vidmanto Perminų šeima prieš 16 metų įkūrė „Auto Moto Parką“. Buvusio ūkio vietoje, 24 hektarų plote, iškilo pastatai, supirkta įvairi technika, įrengta trasa. Dabar čia aktyvų poilsį, ypač vaikų džiaugsmui, renkasi ir iš toliau atvykusios šeimos. Visą šį parką aptarnauja 5 žmonės: Živilė su Vidmantu, jų vaikai Aistė ir Lukas bei marti Kamilė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60283618</guid><pubDate>Wed, 05 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60283618/2024_06_05_3116_1_ab1b2286_7b97_4007_adda_65a0d2bf1e59.mp3" length="21602357" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės.<br /><br />Varėnos rajone, Dargužiuose, įsikūrusio amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, plėtoti kultūrinę ir edukacinę veiklą, saugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Čia buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami tapybos, drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo, bitininkystės amatus. Svečiai taip pat supažindinami su žolelėmis, jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai krosnyje kepa dzūkų tradicinius patiekalus.<br /><br />Automobilių sporto aistruolių džiaugsmui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Živilės ir Vidmanto Perminų šeima prieš 16 metų įkūrė „Auto Moto Parką“. Buvusio ūkio vietoje, 24 hektarų plote, iškilo pastatai, supirkta įvairi technika, įrengta trasa. Dabar čia aktyvų poilsį, ypač vaikų džiaugsmui, renkasi ir iš toliau atvykusios šeimos. Visą šį parką aptarnauja 5 žmonės: Živilė su Vidmantu, jų vaikai Aistė ir Lukas bei marti Kamilė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Serbentų augintojų gretas retina šalnos ir kainos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/serbentu-augintoju-gretas-retina-salnos-ir-kainos--60275509</link><description><![CDATA[Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas Jasinevičius ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius.<br /><br />Jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas dabar yra didžiausio ūkio šeimininkas Molėtų rajone. Ūkis mišrus, turi 900 hektarų žemės, augina 350 mėsinių ir mišrūnų galvijų. Ūkininkavimo pradmenų mokėsi iš tėvų, tik pieno ūkio atsisakė. Anot ūkininko, sunku ir visai neliktų laiko poilsiui. O dabar toliau modernizuoja savo ūkį, rengiasi statyti modernią fermą, kurioje tilps visi ūkio gyvuliai, įdarbins du robotus.<br /><br />Gamtininkas. Prasidėjo birželis – kalendorinės vasaros pradžia. Kiekvienas metų laikas daro įtaką augmenijos ir gyvūnijos gyvenimui. Atidūs gamtos stebėtojai mato ryškias, ypač gyvūnijos, elgesio permainas. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, vos ne kasdien užsukantis į mišką, turi ką papasakoti apie pasikeitimus, ne visada ramų žvėrių ir paukščių gyvenimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60275509</guid><pubDate>Tue, 04 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60275509/2024_06_04_3116_1_58215397_c80a_424b_bbb6_2a628fa5e4b5.mp3" length="21266318" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas Jasinevičius ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius.<br /><br />Jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas dabar yra didžiausio ūkio šeimininkas Molėtų rajone. Ūkis mišrus, turi 900 hektarų žemės, augina 350 mėsinių ir mišrūnų galvijų. Ūkininkavimo pradmenų mokėsi iš tėvų, tik pieno ūkio atsisakė. Anot ūkininko, sunku ir visai neliktų laiko poilsiui. O dabar toliau modernizuoja savo ūkį, rengiasi statyti modernią fermą, kurioje tilps visi ūkio gyvuliai, įdarbins du robotus.<br /><br />Gamtininkas. Prasidėjo birželis – kalendorinės vasaros pradžia. Kiekvienas metų laikas daro įtaką augmenijos ir gyvūnijos gyvenimui. Atidūs gamtos stebėtojai mato ryškias, ypač gyvūnijos, elgesio permainas. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, vos ne kasdien užsukantis į mišką, turi ką papasakoti apie pasikeitimus, ne visada ramų žvėrių ir paukščių gyvenimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinių ūkių plėtrą stabdo valdžios sprendimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologiniu-ukiu-pletra-stabdo-valdzios-sprendimai--60260296</link><description><![CDATA[Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.<br /><br />Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br /><br />Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60260296</guid><pubDate>Mon, 03 Jun 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60260296/2024_06_03_3116_1_394f0192_8227_4770_b0e2_65cccd21c2a0.mp3" length="20731748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.<br /><br />Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br /><br />Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvarumo ataskaitos – perkūnas iš giedro dangaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvarumo-ataskaitos-perkunas-is-giedro-dangaus--60241346</link><description><![CDATA[Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius.Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br />Šiauliečiai Aušra ir Marius Staneliai jau trečius metus gyvena Telšių rajone Jonikaičių kaime, o prieš dvejus metus tapo ūkininkais. Turi pievų, krūmynų ir 8 hailendus – mėsinius galvijus. Šeima džiaugiasi įprastais darbais kaime, ramybe ir jaučiasi įgyvendinę savo svajonę.<br />Keli bendraminčiai prieš 9 d., pasikinkę žemaitukus į senovinius vežimus su mediniais tekiniais, iš Laukuvos išvadeliojo į „Bėk, bėk žirgeli“ šventę Anykščiuose. Apie kelionės tikslus ir pasiruošimą jai pasakojama reportaže iš žemaitukų ganyklos, kurioje darbavosi ūkininkas, su žemaitukais buvęs prie Juodosios jūros ir Krokuvoje, apkeliavęs aplink Baltijos jūrą, šilališkis Vaidas Digaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60241346</guid><pubDate>Fri, 31 May 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60241346/2024_05_31_3116_1_41d0d223_6522_41e7_bbf6_8453939b4d60.mp3" length="20475539" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius.Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br />Šiauliečiai Aušra ir Marius Staneliai jau trečius metus gyvena Telšių rajone Jonikaičių kaime, o prieš dvejus metus tapo ūkininkais. Turi pievų, krūmynų ir 8 hailendus – mėsinius galvijus. Šeima džiaugiasi įprastais darbais kaime, ramybe ir jaučiasi įgyvendinę savo svajonę.<br />Keli bendraminčiai prieš 9 d., pasikinkę žemaitukus į senovinius vežimus su mediniais tekiniais, iš Laukuvos išvadeliojo į „Bėk, bėk žirgeli“ šventę Anykščiuose. Apie kelionės tikslus ir pasiruošimą jai pasakojama reportaže iš žemaitukų ganyklos, kurioje darbavosi ūkininkas, su žemaitukais buvęs prie Juodosios jūros ir Krokuvoje, apkeliavęs aplink Baltijos jūrą, šilališkis Vaidas Digaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šis pavasaris ūkininkui buvo apgaulingas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/sis-pavasaris-ukininkui-buvo-apgaulingas--60222782</link><description><![CDATA[Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir pagriovių priežiūra, reikalavimas tvarkinguose laukuose turėti krūmų, akmenų, medžių. Tačiau ūkininkas nedejuoja ir įsitikinęs, kad pradėtus darbus reikia tęsti.<br />Keičiasi požiūris į žemės ūkio techniką. Anot mokslininkų, įvairios žemės ūkio mašinos, padargai, inventorius dar visai neseniai buvo konstruojami, gaminami ir parduodami, kaip priemonės ar įrankiai atskiriems darbams atlikti. VDU ŽŪA inžinerijos fakulteto dėstytojas Dainius Šišlavas aiškina, kad dabar technika pradėta vertinti kaip ekosistemos dalis.<br />Portugalijoje šį mėnesį vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Kelmės rajono ūkininkė – mokslininkė, vaisių ir uogų augintoja Audronė Ispiryjan. Ji taip pat asociacijos „Užvenčio sveikatos centras“ pirmininkė, į Portugaliją keliavusi pristatyti savo unikalų produktą – aviečių sėklyčių aliejų. Koks buvo susidomėjimas, ką naudingo konferencijoje sužinojo mūsų šalies ūkininkai?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60222782</guid><pubDate>Thu, 30 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60222782/2024_05_30_3116_1_2d5139aa_2635_4802_b41a_b8fb41cef61e.mp3" length="20608868" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Telšių rajone mišrų ūkį turinčiam jaunajam ūkininkui Martynui Užkurui besibaigiantis pavasaris buvo apgaulingas. Traktoriai klimpo ten, kur paprastai būdavo sausa, šalnos sulėtino žolės augimą, tik gegužės antroje pusėje baigta sėja. Veiklą sunkino ir pagriovių priežiūra, reikalavimas tvarkinguose laukuose turėti krūmų, akmenų, medžių. Tačiau ūkininkas nedejuoja ir įsitikinęs, kad pradėtus darbus reikia tęsti.<br />Keičiasi požiūris į žemės ūkio techniką. Anot mokslininkų, įvairios žemės ūkio mašinos, padargai, inventorius dar visai neseniai buvo konstruojami, gaminami ir parduodami, kaip priemonės ar įrankiai atskiriems darbams atlikti. VDU ŽŪA inžinerijos fakulteto dėstytojas Dainius Šišlavas aiškina, kad dabar technika pradėta vertinti kaip ekosistemos dalis.<br />Portugalijoje šį mėnesį vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Kelmės rajono ūkininkė – mokslininkė, vaisių ir uogų augintoja Audronė Ispiryjan. Ji taip pat asociacijos „Užvenčio sveikatos centras“ pirmininkė, į Portugaliją keliavusi pristatyti savo unikalų produktą – aviečių sėklyčių aliejų. Koks buvo susidomėjimas, ką naudingo konferencijoje sužinojo mūsų šalies ūkininkai?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas įvykdė atšauktus reikalavimus ir atkūrė pievas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-ivykde-atsauktus-reikalavimus-ir-atkure-pievas--60212136</link><description><![CDATA[Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio šeimininkas Aurelijus Remeikis pasėjo 20 ha pievų, nenorėdamas dar kartą sulaukti „perkūno iš giedro dangaus“. Kokių argumentų turi jaunasis ūkininkas ir kodėl jis nepatenkintas dabartine pievų priežiūros tvarka?<br />Šilalės rajone Apvaršuvos kaime, į kurį reikia važiuoti kelis kilometrus žvyrkeliu, stovi tvarkingas daugiabutis. Naujas stogas, gėlynai, takeliai, poilsio zona sulaukia pagyrimų ir iš aplinkinių sodybų šeimininkų. Daugiabutyje jau keturis dešimtmečius gyvenanti Stefanija Platakienė ir jos draugė iš gretimos sodybos Stefa Bitarienė pasakoja apie kasdienį gyvenimą daugiabutyje ir nuotaikas atokiame kaime.<br />Vaikų dienos centras, vietos bendruomenės įkurtas prieš penkerius metus, veikia Kaišiadorių rajono Anglininkų kaime. Bendruomenės pirmininkas Linas Babenskas, prisimena, kad nebuvo viskas paprasta, rengtasi metus, svarbu buvo atsižvelgti į vaikų norus. Dabar centre lankosi dvi dešimtys vaikų, kurie po mokyklos čia žaidžia, padeda ruošti pietus, ilsisi, daro pamokas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60212136</guid><pubDate>Wed, 29 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60212136/2024_05_29_3116_1_85049236_d320_44c7_abdf_8fbdbf88b1d4.mp3" length="20883885" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Metų pradžioje žemdirbių bendruomenę sudrebinęs reikalavimas atkurti pievas atidėtas metams. Kas ketvirtas šalies ūkininkas būtų turėjęs pertvarkyti savo žemėnaudą arba sulaukti sankcijų. Nors įsakymas atšauktas, bet Kelmės rajono mišraus ūkio šeimininkas Aurelijus Remeikis pasėjo 20 ha pievų, nenorėdamas dar kartą sulaukti „perkūno iš giedro dangaus“. Kokių argumentų turi jaunasis ūkininkas ir kodėl jis nepatenkintas dabartine pievų priežiūros tvarka?<br />Šilalės rajone Apvaršuvos kaime, į kurį reikia važiuoti kelis kilometrus žvyrkeliu, stovi tvarkingas daugiabutis. Naujas stogas, gėlynai, takeliai, poilsio zona sulaukia pagyrimų ir iš aplinkinių sodybų šeimininkų. Daugiabutyje jau keturis dešimtmečius gyvenanti Stefanija Platakienė ir jos draugė iš gretimos sodybos Stefa Bitarienė pasakoja apie kasdienį gyvenimą daugiabutyje ir nuotaikas atokiame kaime.<br />Vaikų dienos centras, vietos bendruomenės įkurtas prieš penkerius metus, veikia Kaišiadorių rajono Anglininkų kaime. Bendruomenės pirmininkas Linas Babenskas, prisimena, kad nebuvo viskas paprasta, rengtasi metus, svarbu buvo atsižvelgti į vaikų norus. Dabar centre lankosi dvi dešimtys vaikų, kurie po mokyklos čia žaidžia, padeda ruošti pietus, ilsisi, daro pamokas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar Lietuvos dirvožemis gali būti tiriamas tik užsienyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-lietuvos-dirvozemis-gali-buti-tiriamas-tik-uzsienyje--60198552</link><description><![CDATA[Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, todėl gali būti, kad tyrimus teks atlikti kitose Europos šalyse.<br />Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet įteikė vienkartinę skatinamąją stipendiją. Ją gavo naujausios VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas“ studentė Gabija Rumeikaitė. Sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius akcentuoja bendrą rūpestį rengian aukštos kvalifikacijos specialistus ir žada kasmet skatinti studentus.<br />Varnių regioniniame parke esančiame Biržulio ežere susiformavo plaukiojančios salos. Šiemet jos ėmė aktyviau migruoti ir kelia rūpesčių aplinkosaugininkams. Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regoninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60198552</guid><pubDate>Tue, 28 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60198552/2024_05_28_3116_1_c5f74b1e_5bf5_4575_81e9_51116515ce76.mp3" length="20343464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, todėl gali būti, kad tyrimus teks atlikti kitose Europos šalyse.<br />Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet įteikė vienkartinę skatinamąją stipendiją. Ją gavo naujausios VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas“ studentė Gabija Rumeikaitė. Sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius akcentuoja bendrą rūpestį rengian aukštos kvalifikacijos specialistus ir žada kasmet skatinti studentus.<br />Varnių regioniniame parke esančiame Biržulio ežere susiformavo plaukiojančios salos. Šiemet jos ėmė aktyviau migruoti ir kelia rūpesčių aplinkosaugininkams. Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regoninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1272</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Geležinės klumpės deklaruojantiems pagriovius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gelezines-klumpes-deklaruojantiems-pagriovius--60183661</link><description><![CDATA[Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Dronų panaudojimas iš esmės keičia įprastus darbus augalininkystės ūkiuose. O autonominė dronų aptarnavimo stotelė leis tai padaryti efektyviau. Dronas savarankiškai išskrenda ir sugrįžta, pats pasikeičia bateriją, perduoda laukų skanavimo ar fotografavimo duomenis tiesiai į išmaniuosius tręštuvius ar purkštuvus. Apie modernią technologiją pasakoja, stotelę padariusios bendrovės „IT Logika“ dirbtinių sistemų tyrėjas Lukas Ališauskas.<br />Gegužės pabaigoje, praėjus šalnų pavojui, lauke sodinami vasarinių gėlių daigai. O kaip yra dabar, kai orai permainingi? Kokios vasarinės gėlės šiemet populiariausios? Interviu su Vilniaus rajono ūkininke gėlininke Jaune Monkevičiene.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60183661</guid><pubDate>Mon, 27 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60183661/2024_05_27_3116_1_4029753e_4df6_4fcf_a35c_012d7c256c81.mp3" length="20896424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Dronų panaudojimas iš esmės keičia įprastus darbus augalininkystės ūkiuose. O autonominė dronų aptarnavimo stotelė leis tai padaryti efektyviau. Dronas savarankiškai išskrenda ir sugrįžta, pats pasikeičia bateriją, perduoda laukų skanavimo ar fotografavimo duomenis tiesiai į išmaniuosius tręštuvius ar purkštuvus. Apie modernią technologiją pasakoja, stotelę padariusios bendrovės „IT Logika“ dirbtinių sistemų tyrėjas Lukas Ališauskas.<br />Gegužės pabaigoje, praėjus šalnų pavojui, lauke sodinami vasarinių gėlių daigai. O kaip yra dabar, kai orai permainingi? Kokios vasarinės gėlės šiemet populiariausios? Interviu su Vilniaus rajono ūkininke gėlininke Jaune Monkevičiene.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujovė Lietuvoje – daržovių daigų realizacija internetu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujove-lietuvoje-darzoviu-daigu-realizacija-internetu--60159747</link><description><![CDATA[Jauna šeima, Odeta ir Gediminas Rimkevičiai, pomidorų ir kitų daržovių, uogų, prieskoninių žolelių daigus realizuoja internetu. Tai leidžia žmogui apgalvotai pasirinkti tai, ko reikia, o taip pat pasiūla didesnė nei perkant turguje. Rimkevičiai turguje jau neprekiauja, viską parduoda internetu. O žmonės į ūkį Kauno rajone nusipirkti daigų atvyksta iš visos Lietuvos.<br /><br />Lėtasis turizmas – tokia keliavimo filosofija, kuri priimtina dar ne visiems. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų suprasti, kad tokio turizmo tikslas – ne pramogauti, o praplėsti akiratį. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė tikina, kad asociacijos nariais tampa charizmatiškos asmenybės, turinčios ką išskirtinio parodyti žmonėms.<br /><br />„Miško briedžio ūkyje“ Širvintų rajone šeimininkauja Akvilė Girdzijauskaitė ir Mindaugas Kazlauskas, laikantys alpakas, lamas, 3 kates, šunį ir papūgą. Tokioje draugijoje netrūksta nei darbų, nei nuotykių. Šeima sako, kad priprato prie to, kad pro langus juos stebi laisvai po sodybą vaikščiojančios alpakos. Ryšius su miestu besistengianti nutraukti Akvilės ir Mindaugo šeima turi daug planų kaime. Nuo terapinio alpakų ūkio kūrimo iki lauko mokyklos įsteigimo.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60159747</guid><pubDate>Fri, 24 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60159747/2024_05_24_3116_1_d88b3f9e_6fec_473b_a892_367fdd1f9b10.mp3" length="21678426" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jauna šeima, Odeta ir Gediminas Rimkevičiai, pomidorų ir kitų daržovių, uogų, prieskoninių žolelių daigus realizuoja internetu. Tai leidžia žmogui apgalvotai pasirinkti tai, ko reikia, o taip pat pasiūla didesnė nei perkant turguje. Rimkevičiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jauna šeima, Odeta ir Gediminas Rimkevičiai, pomidorų ir kitų daržovių, uogų, prieskoninių žolelių daigus realizuoja internetu. Tai leidžia žmogui apgalvotai pasirinkti tai, ko reikia, o taip pat pasiūla didesnė nei perkant turguje. Rimkevičiai turguje jau neprekiauja, viską parduoda internetu. O žmonės į ūkį Kauno rajone nusipirkti daigų atvyksta iš visos Lietuvos.<br /><br />Lėtasis turizmas – tokia keliavimo filosofija, kuri priimtina dar ne visiems. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų suprasti, kad tokio turizmo tikslas – ne pramogauti, o praplėsti akiratį. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė tikina, kad asociacijos nariais tampa charizmatiškos asmenybės, turinčios ką išskirtinio parodyti žmonėms.<br /><br />„Miško briedžio ūkyje“ Širvintų rajone šeimininkauja Akvilė Girdzijauskaitė ir Mindaugas Kazlauskas, laikantys alpakas, lamas, 3 kates, šunį ir papūgą. Tokioje draugijoje netrūksta nei darbų, nei nuotykių. Šeima sako, kad priprato prie to, kad pro langus juos stebi laisvai po sodybą vaikščiojančios alpakos. Ryšius su miestu besistengianti nutraukti Akvilės ir Mindaugo šeima turi daug planų kaime. Nuo terapinio alpakų ūkio kūrimo iki lauko mokyklos įsteigimo.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1355</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Išsaugoti daugiametes pievas skatins išmokomis – ūkininkai tai vertina atsargiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/issaugoti-daugiametes-pievas-skatins-ismokomis-ukininkai-tai-vertina-atsargiai--60146548</link><description><![CDATA[Siekiant, kad daugiamečių pievų plotai nesumažėtų, Žemės ūkio ministerija pristato ūkininkams naują ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Egidijaus Giedraičio, šiai priemonei per ketverius metus numatyta skirti 50 milijonų eurų. Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas tokį daugiamečių pievų problemos sprendimo būdą vadina trumparegišku. Anot jo, sprendimas yra gyvulininkystės ūkių išlikimo skatinimas.<br />Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriuje moterų ratelio ,,Ką akys pamatys, tą rankos padarys‘‘ narės jaukinosi sodų rišimo amatą. Anot kultūros centro renginių organizatorės, sodų rišimas raminanti veikla. Vienas iš sodų taip pat atrinktas ir keliaus į Dainų šventę Vilniuje.<br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos‘‘ girdėsite apie tai, kad Prancūzijos ūkininkai su nerimu pasitinka vasaros sezoną, mat šiuo laiku gyvuliai išgenami ganytis į laukus, o apsaugoti juos nuo medžiojančių vilkų sudėtinga. Sumedžiojamų plėšrūnų skaičių riboja vyriausybės sprendimai, kurį palaiko aplinkosaugos aktyvistai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60146548</guid><pubDate>Thu, 23 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60146548/2024_05_23_3116_1_df3b01b4_a8d0_43db_a5a8_9a39499ad83c.mp3" length="21064861" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant, kad daugiamečių pievų plotai nesumažėtų, Žemės ūkio ministerija pristato ūkininkams naują ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Egidijaus Giedraičio,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant, kad daugiamečių pievų plotai nesumažėtų, Žemės ūkio ministerija pristato ūkininkams naują ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Egidijaus Giedraičio, šiai priemonei per ketverius metus numatyta skirti 50 milijonų eurų. Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas tokį daugiamečių pievų problemos sprendimo būdą vadina trumparegišku. Anot jo, sprendimas yra gyvulininkystės ūkių išlikimo skatinimas.<br />Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriuje moterų ratelio ,,Ką akys pamatys, tą rankos padarys‘‘ narės jaukinosi sodų rišimo amatą. Anot kultūros centro renginių organizatorės, sodų rišimas raminanti veikla. Vienas iš sodų taip pat atrinktas ir keliaus į Dainų šventę Vilniuje.<br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos‘‘ girdėsite apie tai, kad Prancūzijos ūkininkai su nerimu pasitinka vasaros sezoną, mat šiuo laiku gyvuliai išgenami ganytis į laukus, o apsaugoti juos nuo medžiojančių vilkų sudėtinga. Sumedžiojamų plėšrūnų skaičių riboja vyriausybės sprendimai, kurį palaiko aplinkosaugos aktyvistai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nacionalinė skalikų veislė – ilgametė pieno ūkio šeimininko aistra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nacionaline-skaliku-veisle-ilgamete-pieno-ukio-seimininko-aistra--60126349</link><description><![CDATA[Kupiškio rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis 18 metų plėtoja ekologinį pieno ūkį. Vyras sako, kad kainos sparčiai mažėja net ir parduodant pieną kooperatyvui, tad pieno ūkiui metų liko nedaug, tačiau yra veikla, kuri ūkininką, iš tiesų, džiugina – tai Lietuvių skalikų veislės šunys apie kuriuos Ričardas yra surinkęs daug informacijos. Sodyboje netgi atskiras namelis, kuriame daugybė taurių iš konkursų.<br /><br />Bendruomenių kūrimąsis kaime svarbus kaip gyvybingumo išlaikymo šaltinis. Kaip sako Lietuvos bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė, per 20 metų, esant Europos Sąjungoje, kaimo bendruomenės įgijo vis daugiau galimybių atliepti savo poreikius bei daug laisviau įgyvendinti savo idėjas. Tiesa, daliai bendruomenių vis dar sunku pakelti per didelę biurokratinę naštą. Lietuvos Junior achievment mokomųjų mokinių bendrovių programos AcceleratorX vadovė Rasa Valaitytė tikina, kad ir jaunimas regionuose atranda įvairių galimybių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pokalbis su Juodonių žemės ūkio bendrovės vadovėmis, seserimis Evelina Kašėtiene ir Solveiga Grigalevičiūte, kurios iš ūkyje auginamų uogų, vaisių, prieskoninių augalų gamina lietuviškus ledus ir juos parduoda Kauno senamiestyje įkurtoje Ledainėje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60126349</guid><pubDate>Wed, 22 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60126349/2024_05_22_3116_1_c97a5487_ac3f_48da_8a41_d0793c3daaf2.mp3" length="22166184" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kupiškio rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis 18 metų plėtoja ekologinį pieno ūkį. Vyras sako, kad kainos sparčiai mažėja net ir parduodant pieną kooperatyvui, tad pieno ūkiui metų liko nedaug, tačiau yra veikla, kuri ūkininką, iš tiesų, džiugina – tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kupiškio rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis 18 metų plėtoja ekologinį pieno ūkį. Vyras sako, kad kainos sparčiai mažėja net ir parduodant pieną kooperatyvui, tad pieno ūkiui metų liko nedaug, tačiau yra veikla, kuri ūkininką, iš tiesų, džiugina – tai Lietuvių skalikų veislės šunys apie kuriuos Ričardas yra surinkęs daug informacijos. Sodyboje netgi atskiras namelis, kuriame daugybė taurių iš konkursų.<br /><br />Bendruomenių kūrimąsis kaime svarbus kaip gyvybingumo išlaikymo šaltinis. Kaip sako Lietuvos bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė, per 20 metų, esant Europos Sąjungoje, kaimo bendruomenės įgijo vis daugiau galimybių atliepti savo poreikius bei daug laisviau įgyvendinti savo idėjas. Tiesa, daliai bendruomenių vis dar sunku pakelti per didelę biurokratinę naštą. Lietuvos Junior achievment mokomųjų mokinių bendrovių programos AcceleratorX vadovė Rasa Valaitytė tikina, kad ir jaunimas regionuose atranda įvairių galimybių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pokalbis su Juodonių žemės ūkio bendrovės vadovėmis, seserimis Evelina Kašėtiene ir Solveiga Grigalevičiūte, kurios iš ūkyje auginamų uogų, vaisių, prieskoninių augalų gamina lietuviškus ledus ir juos parduoda Kauno senamiestyje įkurtoje Ledainėje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimos ūkyje naujausias technologijas it riešutus gliaudo sūnus Teodoras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimos-ukyje-naujausias-technologijas-it-riesutus-gliaudo-sunus-teodoras--60108860</link><description><![CDATA[Kone 1000 hektarų ūkį Ukmergės rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Saulius ir Teodoras Galvonai. Tausojančios žemdirbystės principus ūkyje taikantys Galvonai investuoja į modernią techniką, kuri ne tik leidžia optimizuoti darbus, bet sumažina poveikį dirvožemiui, leidžia žymiai sumažinti trąšų kiekius. Ūkininkas Saulius didžiuojasi devyniolikmečio sūnaus indėliu ūkyje.<br /><br />Agronomas Audrius Jurevičius jau septynerius metus Kauno rajone augina braškes. Dalį parduoda turguje, o taip pat žmonės atvyksta išsiskinti į ūkį. Atvirame grunte auginamų braškių derliaus šį sezoną tenka laukti ilgiau dėl pavasarinių šalnų. Skynimo sezoną vyras ketina atidaryti gegužės pabaigoje.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Vištyčio regioniniame parke atrastą naują saugomą rūšį – Melsvajį gencijoną, kuris, anot parko ekologo Vaido Leonavičiaus, svarbus drugio Gencioninio melsvio išlikimui.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60108860</guid><pubDate>Tue, 21 May 2024 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60108860/2024_05_21_3116_1_e434ef7d_be56_4b26_aeb4_42891c77c98e.mp3" length="20278680" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone 1000 hektarų ūkį Ukmergės rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Saulius ir Teodoras Galvonai. Tausojančios žemdirbystės principus ūkyje taikantys Galvonai investuoja į modernią techniką, kuri ne tik leidžia optimizuoti darbus, bet sumažina poveikį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone 1000 hektarų ūkį Ukmergės rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Saulius ir Teodoras Galvonai. Tausojančios žemdirbystės principus ūkyje taikantys Galvonai investuoja į modernią techniką, kuri ne tik leidžia optimizuoti darbus, bet sumažina poveikį dirvožemiui, leidžia žymiai sumažinti trąšų kiekius. Ūkininkas Saulius didžiuojasi devyniolikmečio sūnaus indėliu ūkyje.<br /><br />Agronomas Audrius Jurevičius jau septynerius metus Kauno rajone augina braškes. Dalį parduoda turguje, o taip pat žmonės atvyksta išsiskinti į ūkį. Atvirame grunte auginamų braškių derliaus šį sezoną tenka laukti ilgiau dėl pavasarinių šalnų. Skynimo sezoną vyras ketina atidaryti gegužės pabaigoje.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie Vištyčio regioniniame parke atrastą naują saugomą rūšį – Melsvajį gencijoną, kuris, anot parko ekologo Vaido Leonavičiaus, svarbus drugio Gencioninio melsvio išlikimui.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nauja galimybė gyvulininkystės ūkių šeimininkams – pavadavimo paslauga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nauja-galimybe-gyvulininkystes-ukiu-seimininkams-pavadavimo-paslauga--60094841</link><description><![CDATA[Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K. Navickas. Ar tokia galimybė aktuali ūkininkams, komentuoja pieno ūkį Ukmergės rajone ilgus metus su šeima plėtojantis Regimantas Minkštimas.<br /><br />„Daržo bitės“ - taip savo ūkį pavadino Viktorija ir Vytautas Dūdoniai iš Kazlų Rūdos sav. Nors bičių jauna šeima nelaiko, užtat patys sukasi kaip bitės, nes laiko avis, vištas, augina moliūgus, grybus, česnakus ir kita. Šeima džiaugiasi, kad su produkcijos realizacija problemų nėra.<br /><br />Verta žinoti. Kodėl taip gražiai atrodančios pakalnutės, pamerktos vazoje, gali ne tik džiuginti, bet ir pakenkti sveikatai, kalba ekologas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad pakalnutė yra vienas iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvoje aptinkamų augalų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60094841</guid><pubDate>Mon, 20 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60094841/2024_05_20_3116_1_e52bda90_0558_425f_88ee_3211d3f39912.mp3" length="20678667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkų pavadavimo paslauga gyvulininkystės ūkiuose bus taikoma ir Lietuvoje. Šiai priemonei Žemės ūkio ministerija numato skirti kone 1 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur. Plačiau apie naujovę kalba ministras K. Navickas. Ar tokia galimybė aktuali ūkininkams, komentuoja pieno ūkį Ukmergės rajone ilgus metus su šeima plėtojantis Regimantas Minkštimas.<br /><br />„Daržo bitės“ - taip savo ūkį pavadino Viktorija ir Vytautas Dūdoniai iš Kazlų Rūdos sav. Nors bičių jauna šeima nelaiko, užtat patys sukasi kaip bitės, nes laiko avis, vištas, augina moliūgus, grybus, česnakus ir kita. Šeima džiaugiasi, kad su produkcijos realizacija problemų nėra.<br /><br />Verta žinoti. Kodėl taip gražiai atrodančios pakalnutės, pamerktos vazoje, gali ne tik džiuginti, bet ir pakenkti sveikatai, kalba ekologas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad pakalnutė yra vienas iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvoje aptinkamų augalų.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai klausia: kas turi gyventi rezervate - stumbrai ar jie?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-klausia-kas-turi-gyventi-rezervate-stumbrai-ar-jie--60067619</link><description><![CDATA[Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?<br />Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.<br />Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60067619</guid><pubDate>Fri, 17 May 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60067619/2024_05_17_3116_1_0fec029e_1af3_496b_acf2_d782a8dad029.mp3" length="22169110" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?<br />Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.<br />Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1386</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Grybų auginimas: nuo žemės ūkio iki biotechnologijų laboratorijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/grybu-auginimas-nuo-zemes-ukio-iki-biotechnologiju-laboratorijos--60055950</link><description><![CDATA[Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.<br /><br />Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.<br /><br />„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60055950</guid><pubDate>Thu, 16 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60055950/2024_05_16_3116_1_6d26c83c_7bb3_4375_9022_c343a224af6c.mp3" length="21407170" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.<br /><br />Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.<br /><br />„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ant prekystalių keliauja pirmosios lietuviškos braškės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ant-prekystaliu-keliauja-pirmosios-lietuviskos-braskes--60043491</link><description><![CDATA[Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime, Pakruojo rajone savininku Edvinu Vainausku ir „Karsakiškio ūkio“ savininke Panevėžio rajone Vilma Samiene.<br /><br />Panevėžio rajone, protėvių žemėje, trijų kartų moterys įkūrė šilauogių ūkį. Jame pirmiausia buvo puoselėjama keliolika rūšių uogų, o prieš ketverius metus pradėtas ir šilauogių auginimo verslas. Apie ūkio virsmą pasakoja Erika Kurlenskienė ir Danielė Kurlenskaitė.<br /><br />„Verslas kaime“ – duoklė nuo ežeringų kraštų neatsijamai veiklai – žvejybai. Puoselėjant šį pragivenimo šaltinį, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos regionams būdingas žvejybos tradicijas Molėtų rajone, Mindūnuose buvo įkurtas „Ežerų žvejybos muziejus“. Apie jį pasakoja muziejaus kūrėja ir vadovė Alfreda Petrauskienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60043491</guid><pubDate>Wed, 15 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60043491/2024_05_15_3116_1_e43ea95f_8f8b_4322_8c04_9cad319eb208.mp3" length="21542589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime, Pakruojo rajone savininku Edvinu Vainausku ir „Karsakiškio ūkio“ savininke Panevėžio rajone Vilma Samiene.<br /><br />Panevėžio rajone, protėvių žemėje, trijų kartų moterys įkūrė šilauogių ūkį. Jame pirmiausia buvo puoselėjama keliolika rūšių uogų, o prieš ketverius metus pradėtas ir šilauogių auginimo verslas. Apie ūkio virsmą pasakoja Erika Kurlenskienė ir Danielė Kurlenskaitė.<br /><br />„Verslas kaime“ – duoklė nuo ežeringų kraštų neatsijamai veiklai – žvejybai. Puoselėjant šį pragivenimo šaltinį, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos regionams būdingas žvejybos tradicijas Molėtų rajone, Mindūnuose buvo įkurtas „Ežerų žvejybos muziejus“. Apie jį pasakoja muziejaus kūrėja ir vadovė Alfreda Petrauskienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavėlavus – ekologinio ūkio sertifikavimą gali tekti atidėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavelavus-ekologinio-ukio-sertifikavima-gali-tekti-atideti--60020198</link><description><![CDATA[Norintys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, pirmiausia turi deklaruoti ir sertifikuoti savo turimus žemės plotus. Patarimais ir įžvalgomis apie dažniausiai daromas klaidas dalijasi „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė ir „Ekoagros“ ūkių sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė.<br /><br />Merkio aukštupio krašto bendruomenė Šalčininkų rajone vienija ne vieno kaimo, o kelių skirtingų vietovių gyventojus. Apie bendruomenės veiklai kylančius iššūkius, tradicines ir naujas iniciatyvas pokalbis su viena bendruomenės narių, uogų ūkio „Buba Berries“ įkūrėja Julija Lobaškina.<br /><br />Gamtos rubrikoje - apie savoje vagoje po gausesnio lietaus neįsitenkantį Nevėžį. Apie jo senvages bei slėnius pasakoja Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60020198</guid><pubDate>Tue, 14 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60020198/2024_05_14_3116_1_d2e6f8d7_e385_487c_a4f9_a2f6ab697275.mp3" length="20857554" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Norintys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, pirmiausia turi deklaruoti ir sertifikuoti savo turimus žemės plotus. Patarimais ir įžvalgomis apie dažniausiai daromas klaidas dalijasi „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė ir „Ekoagros“ ūkių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Norintys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą, pirmiausia turi deklaruoti ir sertifikuoti savo turimus žemės plotus. Patarimais ir įžvalgomis apie dažniausiai daromas klaidas dalijasi „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė ir „Ekoagros“ ūkių sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė.<br /><br />Merkio aukštupio krašto bendruomenė Šalčininkų rajone vienija ne vieno kaimo, o kelių skirtingų vietovių gyventojus. Apie bendruomenės veiklai kylančius iššūkius, tradicines ir naujas iniciatyvas pokalbis su viena bendruomenės narių, uogų ūkio „Buba Berries“ įkūrėja Julija Lobaškina.<br /><br />Gamtos rubrikoje - apie savoje vagoje po gausesnio lietaus neįsitenkantį Nevėžį. Apie jo senvages bei slėnius pasakoja Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Smulkieji ūkiai – lietuviško kaimo DNR</title><link>https://www.spreaker.com/episode/smulkieji-ukiai-lietuvisko-kaimo-dnr--60005976</link><description><![CDATA[Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje (Pagynės kaimas Kauno rajone) dirbamos žemės – vos 2 ha, bet jos užtenka užauginti 50 skirtingų rūšių daržovių. Didžiąją dalį užsiaugintų daržovių ūkininkai raugia ir pagaminta produkcija turgavietėse prekiauja ištisus metus. Toks ūkis - tvaraus ūkininkavimo pavyzdys.<br />Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad ūkiai, auginantys vietos rinkai, yra lietuviško kaimo DNR. Tokių ūkių Lietuvoje reikia kur kas daugiau ir jie turėtų kurtis aplink sostinę – Vilnių.<br />VERTA ŽINOTI. Šį pavasarį Lietuvoje alyvos sužydo ypatingai gausiai ir anksti. Ką žinome apie šiuos mūsų kiemus, sodybas, miesto erdves puošiančius kvapniuosius krūmus? Alyvų istoriją pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Marius Rimkevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/60005976</guid><pubDate>Mon, 13 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/60005976/2024_05_13_3116_1_946eea89_9ff7_464c_8321_0ee09dd06dbc.mp3" length="20511066" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje (Pagynės kaimas Kauno rajone) dirbamos žemės – vos 2 ha, bet jos užtenka užauginti 50 skirtingų rūšių daržovių. Didžiąją dalį užsiaugintų daržovių ūkininkai raugia ir pagaminta produkcija turgavietėse prekiauja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje (Pagynės kaimas Kauno rajone) dirbamos žemės – vos 2 ha, bet jos užtenka užauginti 50 skirtingų rūšių daržovių. Didžiąją dalį užsiaugintų daržovių ūkininkai raugia ir pagaminta produkcija turgavietėse prekiauja ištisus metus. Toks ūkis - tvaraus ūkininkavimo pavyzdys.<br />Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad ūkiai, auginantys vietos rinkai, yra lietuviško kaimo DNR. Tokių ūkių Lietuvoje reikia kur kas daugiau ir jie turėtų kurtis aplink sostinę – Vilnių.<br />VERTA ŽINOTI. Šį pavasarį Lietuvoje alyvos sužydo ypatingai gausiai ir anksti. Ką žinome apie šiuos mūsų kiemus, sodybas, miesto erdves puošiančius kvapniuosius krūmus? Alyvų istoriją pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Marius Rimkevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Svari kredito unijų parama jauniesiems ūkininkams.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/svari-kredito-uniju-parama-jauniesiems-ukininkams--59960554</link><description><![CDATA[Valstybės įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašė sutartį su Lietuvos kredito unijų grupe, į kurią jau galima kreiptis dėl paskolų su nulinėmis palūkanomis pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kokios paskolos gavimo sąlygos, kam ją galima būtų panaudoti, – įmonės komunikacijos projektų vadovė Jurgita Brazauskaitė-Incienė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir Telšių kredito unijos „Germanto lobis “ administracijos vadovė Inga Navikienė.<br /><br />Prieš dešimtmetį iš Panevėžio į Zarasų rajoną, Petraučiškių kaimą, kėlėsi gyventi Jolanta ir Robertas Navickai. Pasirinko auginti šiltnamines ir lauko daržoves. Dabar šiltnamiuose rūpinasi įvairių daržovių daigais, o lauke augins įvairius kopūstus, bulves, burokėlius ir morkas. Vėliau į dirvą sodins moliūgų, aguročių bei cukinijų daigus. Plotai nėra dideli – apie 10 a šiltnamiuose ir 2 ha laukuose. Pasistatę daržovių perdirbimo cechą, raugia kopūstus, agurkus. Šviežias ir raugintas daržoves parduoda turgeliuose. Anot ūkio šeimininkų, iš tokiame plote užaugintų daržovių šeima gali visai neblogai pragyventi.<br /><br />Kuria šventę kitiems. Iš Akmenės kilęs jaunasis verslininkas Elijas Palionis Kairiškių kaime plėtoja veiklą. Baigęs rinkodaros ir pardavimų vadybos mokslus, dabar organizuoja šventes įvairaus amžiaus ir skirtingų skonių žmonėms. Pradėti šį verslą jam padėjo tėtis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59960554</guid><pubDate>Fri, 10 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59960554/2024_05_10_3116_1_97b1ab2e_20c7_4c5f_98ac_39ac3338ba8f.mp3" length="21097462" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybės įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašė sutartį su Lietuvos kredito unijų grupe, į kurią jau galima kreiptis dėl paskolų su nulinėmis palūkanomis pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kokios paskolos gavimo sąlygos, kam ją...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybės įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ pasirašė sutartį su Lietuvos kredito unijų grupe, į kurią jau galima kreiptis dėl paskolų su nulinėmis palūkanomis pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kokios paskolos gavimo sąlygos, kam ją galima būtų panaudoti, – įmonės komunikacijos projektų vadovė Jurgita Brazauskaitė-Incienė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir Telšių kredito unijos „Germanto lobis “ administracijos vadovė Inga Navikienė.<br /><br />Prieš dešimtmetį iš Panevėžio į Zarasų rajoną, Petraučiškių kaimą, kėlėsi gyventi Jolanta ir Robertas Navickai. Pasirinko auginti šiltnamines ir lauko daržoves. Dabar šiltnamiuose rūpinasi įvairių daržovių daigais, o lauke augins įvairius kopūstus, bulves, burokėlius ir morkas. Vėliau į dirvą sodins moliūgų, aguročių bei cukinijų daigus. Plotai nėra dideli – apie 10 a šiltnamiuose ir 2 ha laukuose. Pasistatę daržovių perdirbimo cechą, raugia kopūstus, agurkus. Šviežias ir raugintas daržoves parduoda turgeliuose. Anot ūkio šeimininkų, iš tokiame plote užaugintų daržovių šeima gali visai neblogai pragyventi.<br /><br />Kuria šventę kitiems. Iš Akmenės kilęs jaunasis verslininkas Elijas Palionis Kairiškių kaime plėtoja veiklą. Baigęs rinkodaros ir pardavimų vadybos mokslus, dabar organizuoja šventes įvairaus amžiaus ir skirtingų skonių žmonėms. Pradėti šį verslą jam padėjo tėtis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar kirsime iš peties ir naikinsime akredituotą Agrocheminių tyrimų laboratoriją?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-kirsime-is-peties-ir-naikinsime-akredituota-agrocheminiu-tyrimu-laboratorija--59960552</link><description><![CDATA[Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami moksliniai tyrimai. Tačiau dabar užsimota ją sunaikinti. Kodėl, kokios gali būti pasekmės? Aptaria LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Agrocheminių tyrimo laboratorijos laikinoji vadovė Lina Žičkienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.<br /><br />Meilė žirgams, noras juos prižiūrėti, potraukis jodinėti vienus aplanko dar vaikystėje, o kitus – kur kas vėliau. Pavyzdžiui, Akmenės rajono Daubiškių kaimo gyventoja Rasa Girdenienė apsisprendė sulaukusi trisdešimties ir tik išmokusi joti. Šiuo metu jos sodyboje trys žirgai, o renkasi juos pagal žirgo charakterį, kad ir prižiūrėti, ir jodinėti būtų saugu.<br /><br />Užsienis. Klimato kaita ir dėl „Brexit“ griežtinama sienų kontrolė įvežant augalus į Didžiąją Britaniją, o tai koreguoja Nyderlanduose tulpes auginančių ūkių veiklą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59960552</guid><pubDate>Thu, 09 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59960552/2024_05_09_3116_1_9b051da2_cd2e_41ec_ab9e_e454caccc71c.mp3" length="20657769" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekamais dirvožemio, durpių, vandens ir nuotekų, maisto, pašarų, pesticidų bei trąšų tyrimais, sudaromais tręšimo, kalkinimo planais ir kt. iki šiol naudojosi ne viena ne tik žemdirbių karta, čia atliekami moksliniai tyrimai. Tačiau dabar užsimota ją sunaikinti. Kodėl, kokios gali būti pasekmės? Aptaria LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Agrocheminių tyrimo laboratorijos laikinoji vadovė Lina Žičkienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.<br /><br />Meilė žirgams, noras juos prižiūrėti, potraukis jodinėti vienus aplanko dar vaikystėje, o kitus – kur kas vėliau. Pavyzdžiui, Akmenės rajono Daubiškių kaimo gyventoja Rasa Girdenienė apsisprendė sulaukusi trisdešimties ir tik išmokusi joti. Šiuo metu jos sodyboje trys žirgai, o renkasi juos pagal žirgo charakterį, kad ir prižiūrėti, ir jodinėti būtų saugu.<br /><br />Užsienis. Klimato kaita ir dėl „Brexit“ griežtinama sienų kontrolė įvežant augalus į Didžiąją Britaniją, o tai koreguoja Nyderlanduose tulpes auginančių ūkių veiklą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Investicijos į paukštynų pertvarkymą atsipirks negreitai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/investicijos-i-paukstynu-pertvarkyma-atsipirks-negreitai--59960553</link><description><![CDATA[Zarasų rajone, Liaudiškių kaime, pušų apsupta gyvuoja bendrovė „Sparnai“. Per metus jos paukštyne užauginama per 80 tūkst. paukščių, surenkama apie 20 mln. kiaušinių. Dalis jų perdirbama vietoje: gaminami šakočiai, makaronai. Po numatytos rekonstrukcijos čia daugės paukščių, gerės jų laikymo sąlygos, bus surenkama 35 mln. kiaušinių. Apie planuojamas investicijas į šio bei kitų paukštynų pertvarkymą pasakoja gamybos vadovė Ilona Pratkelienė ir Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.<br /><br />Tradiciniai namų buities ir darbo įrankiai, Aukštadvario miestelio ir mokyklos istorija, pinigų, ženklelių kolekcijos, senovinė literatūra ir prieškario mokykliniai vadovėliai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos per ilgus dešimtmečius surinko kraštotyros muziejų įsteigęs Aukštadvario gimnazijos matematikos mokytojas metodininkas Kazys Venckus. Dviejuose mokyklos kambarėliuose dabar vos telpa visi eksponatai, kurie ypač stebina jaunimą, o vyresniems primena jų pačių ir tėvų jaunystę.<br /><br />Specialių mokslų nebaigęs, bet dėl savo talento originaliais, įspūdingais darbais ne tik Tauragę puošiantis kalvis Kęstutis Plyskaitis seka savo prosenelio, garsaus kalvio Stanislovo Albrechto pėdomis. Beje, kalvystė – daugelio giminės vyrų užsiėmimas. Kęstučio senelis, tėtis, dėdė buvo kalviai, o dabar ir brolis verčiasi šiuo amatu. Norkaičių kaime erdviose dirbtuvėse besidarbuojančio kalvio Kęstučio Plyskaičio darbai puošia Tauragę.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59960553</guid><pubDate>Wed, 08 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59960553/2024_05_08_3116_1_08310c23_98d6_444b_ade1_be068650e2b3.mp3" length="21015124" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Zarasų rajone, Liaudiškių kaime, pušų apsupta gyvuoja bendrovė „Sparnai“. Per metus jos paukštyne užauginama per 80 tūkst. paukščių, surenkama apie 20 mln. kiaušinių. Dalis jų perdirbama vietoje: gaminami šakočiai, makaronai. Po numatytos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Zarasų rajone, Liaudiškių kaime, pušų apsupta gyvuoja bendrovė „Sparnai“. Per metus jos paukštyne užauginama per 80 tūkst. paukščių, surenkama apie 20 mln. kiaušinių. Dalis jų perdirbama vietoje: gaminami šakočiai, makaronai. Po numatytos rekonstrukcijos čia daugės paukščių, gerės jų laikymo sąlygos, bus surenkama 35 mln. kiaušinių. Apie planuojamas investicijas į šio bei kitų paukštynų pertvarkymą pasakoja gamybos vadovė Ilona Pratkelienė ir Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.<br /><br />Tradiciniai namų buities ir darbo įrankiai, Aukštadvario miestelio ir mokyklos istorija, pinigų, ženklelių kolekcijos, senovinė literatūra ir prieškario mokykliniai vadovėliai – tai tik dalis eksponatų, kuriuos per ilgus dešimtmečius surinko kraštotyros muziejų įsteigęs Aukštadvario gimnazijos matematikos mokytojas metodininkas Kazys Venckus. Dviejuose mokyklos kambarėliuose dabar vos telpa visi eksponatai, kurie ypač stebina jaunimą, o vyresniems primena jų pačių ir tėvų jaunystę.<br /><br />Specialių mokslų nebaigęs, bet dėl savo talento originaliais, įspūdingais darbais ne tik Tauragę puošiantis kalvis Kęstutis Plyskaitis seka savo prosenelio, garsaus kalvio Stanislovo Albrechto pėdomis. Beje, kalvystė – daugelio giminės vyrų užsiėmimas. Kęstučio senelis, tėtis, dėdė buvo kalviai, o dabar ir brolis verčiasi šiuo amatu. Norkaičių kaime erdviose dirbtuvėse besidarbuojančio kalvio Kęstučio Plyskaičio darbai puošia Tauragę.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tvarumo vadybininkas – nauja paklausi specialybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tvarumo-vadybininkas-nauja-paklausi-specialybe--59893095</link><description><![CDATA[Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.<br /><br />Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.<br /><br />Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59893095</guid><pubDate>Tue, 07 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59893095/2024_05_07_3116_1_ea2cb739_020d_4b90_8f60_aa3e3b0e97e7.mp3" length="21558471" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.<br /><br />Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.<br /><br />Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1348</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Jaunieji ūkininkai mėsą tiekia tiesiai valgytojams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/jaunieji-ukininkai-mesa-tiekia-tiesiai-valgytojams--59879949</link><description><![CDATA[Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato tiesiai į namus valgytojams. Tėvų pradėtą ūkį išplėtoję, pasirinkę auginti galvijus ir avis, jauni žmonės dabar svarsto apie savo verslo plėtrą.<br /><br />Tauragės rajone penkioliktus metus gyvuoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centras. Šalia kitų gerų darbų kaimo žmonių labui, prieš pusantrų metų pradėjo bendruomeninį verslą, sukūrė dvi darbo vietas. Pasakoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė ir Šakviečio seniūnaitė Dorota Ivanauskienė.<br /><br />Įdomu žinoti. Gegužę vis daugiau vaistinių augalų pražysta pievose ir miškuose. Tik svarbu juos pažinti, tinkamai paruošti ir gerti sveikatai naudingas arbatas. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59879949</guid><pubDate>Mon, 06 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59879949/2024_05_06_3116_1_25340eae_88ec_4d56_8dff_f7c29e7b7417.mp3" length="21155559" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato tiesiai į namus valgytojams. Tėvų pradėtą ūkį išplėtoję, pasirinkę auginti galvijus ir avis, jauni žmonės dabar svarsto apie savo verslo plėtrą.<br /><br />Tauragės rajone penkioliktus metus gyvuoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centras. Šalia kitų gerų darbų kaimo žmonių labui, prieš pusantrų metų pradėjo bendruomeninį verslą, sukūrė dvi darbo vietas. Pasakoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė ir Šakviečio seniūnaitė Dorota Ivanauskienė.<br /><br />Įdomu žinoti. Gegužę vis daugiau vaistinių augalų pražysta pievose ir miškuose. Tik svarbu juos pažinti, tinkamai paruošti ir gerti sveikatai naudingas arbatas. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Patikslintos augalų purškimo taisyklės kelia sumaištį. Ar nenukentės bitės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/patikslintos-augalu-purskimo-taisykles-kelia-sumaisti-ar-nenukentes-bites--59879950</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijai, patikslinus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus, bitininkai teigia, kad svarbiausia laikytis susitarimų. Ūkinininkai sako, kad dabar visus augalų apsaugos darbus privalės atlikti tik naktimis, o viceministras aiškina, kad sumaištį kelia patys ūkininkai, nes nauja tik numatytas laikotarpis spalio-kovo mėnesiai kada apie purškimus bitininkų informuoti nereikia.<br />Lietuvos inžinierių – konstruktorių ir gamintojų sprendimai palengvins darbus grūdų augintojams. Šio pavasario parodoje „Ką pasėsi“ dėmesio sulaukė ir medalius pelnė specialios, šalyje dar nematytos daugiafunkcės grūdų perkrovimo ir transportavimo priekabos. Jas sumanė, sukonstravo ir pagamino Kėdainių rajone Keleriškių kaime įsikūrusios Laumetrio bendrovės specialistai.<br />Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantys Margarita ir Petras Baršauskai gerai žinomi ne tik apylinkėse. Ir ne dėl to, kad abu puikūs pedagogai – lituanistė ir fizikas iki šiol dar turi pamokų Seredžiaus mokykloje. Pedagogus labiausia garsina jų dėmesys ir konkretūs darbai tradicijoms ir papročiams išsaugoti, etnokoltūrai puoselėti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59879950</guid><pubDate>Fri, 03 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59879950/2024_05_03_3116_1_6f339054_7299_44cf_a107_917bace08500.mp3" length="21122958" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijai, patikslinus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus, bitininkai teigia, kad svarbiausia laikytis susitarimų. Ūkinininkai sako, kad dabar visus augalų apsaugos darbus privalės atlikti tik...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijai, patikslinus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus, bitininkai teigia, kad svarbiausia laikytis susitarimų. Ūkinininkai sako, kad dabar visus augalų apsaugos darbus privalės atlikti tik naktimis, o viceministras aiškina, kad sumaištį kelia patys ūkininkai, nes nauja tik numatytas laikotarpis spalio-kovo mėnesiai kada apie purškimus bitininkų informuoti nereikia.<br />Lietuvos inžinierių – konstruktorių ir gamintojų sprendimai palengvins darbus grūdų augintojams. Šio pavasario parodoje „Ką pasėsi“ dėmesio sulaukė ir medalius pelnė specialios, šalyje dar nematytos daugiafunkcės grūdų perkrovimo ir transportavimo priekabos. Jas sumanė, sukonstravo ir pagamino Kėdainių rajone Keleriškių kaime įsikūrusios Laumetrio bendrovės specialistai.<br />Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantys Margarita ir Petras Baršauskai gerai žinomi ne tik apylinkėse. Ir ne dėl to, kad abu puikūs pedagogai – lituanistė ir fizikas iki šiol dar turi pamokų Seredžiaus mokykloje. Pedagogus labiausia garsina jų dėmesys ir konkretūs darbai tradicijoms ir papročiams išsaugoti, etnokoltūrai puoselėti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Prasideda tikrasis pasėlių deklaravimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/prasideda-tikrasis-paseliu-deklaravimas--59879951</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos sprendimu šiemet pasėlių deklaravimo pradžia skelbta balandžio 15d. Tačiau tik po dviejų savaičių, kai EK pritarė Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pakeitimams, nuo gegužės 2d. galima tvirtinti deklaracijas ir prašymus tiesioginėms išmokoms gauti. Kaip deklaravimui rengtasi Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir ką mano ūkininkai?<br />VDU ŽŪA ir Belgijos Gento universiteto mokslininkai trejus metus tyrė rapsų ir kviečių sėjos kintamu gyliu ir kintama norma galimybes. Anot akademijos inžinerijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus Egidijaus Šarauskio, rezultatai nudžiugino, nes su mažiau resursų gauti didesni derliai, tausota aplinka. Ko reikia, kad inovatyvus sėjos būdas būtų taikomas ūkiuose?<br />Kauniečiai Kristina ir Jonas Slizevičiai prieš penkerius metus persikraustė gyventi į kaimą. Jie kuriasi Jurbarko rajono Armeniškių kaime ir jau turi ūkinės veiklos. Kristina rūpinasi stručių auginimu, o Jonas gamina medinius namelius, dažniausia voljerus šunims, taip pat vištoms, triušiams laikyti. Abiem patinka gyvenimas kaime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59879951</guid><pubDate>Thu, 02 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59879951/2024_05_02_3116_1_92ca1d7a_77b5_45bd_a5a3_9a1262a25d2c.mp3" length="21188159" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijos sprendimu šiemet pasėlių deklaravimo pradžia skelbta balandžio 15d. Tačiau tik po dviejų savaičių, kai EK pritarė Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pakeitimams, nuo gegužės 2d. galima tvirtinti deklaracijas ir prašymus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos sprendimu šiemet pasėlių deklaravimo pradžia skelbta balandžio 15d. Tačiau tik po dviejų savaičių, kai EK pritarė Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pakeitimams, nuo gegužės 2d. galima tvirtinti deklaracijas ir prašymus tiesioginėms išmokoms gauti. Kaip deklaravimui rengtasi Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir ką mano ūkininkai?<br />VDU ŽŪA ir Belgijos Gento universiteto mokslininkai trejus metus tyrė rapsų ir kviečių sėjos kintamu gyliu ir kintama norma galimybes. Anot akademijos inžinerijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus Egidijaus Šarauskio, rezultatai nudžiugino, nes su mažiau resursų gauti didesni derliai, tausota aplinka. Ko reikia, kad inovatyvus sėjos būdas būtų taikomas ūkiuose?<br />Kauniečiai Kristina ir Jonas Slizevičiai prieš penkerius metus persikraustė gyventi į kaimą. Jie kuriasi Jurbarko rajono Armeniškių kaime ir jau turi ūkinės veiklos. Kristina rūpinasi stručių auginimu, o Jonas gamina medinius namelius, dažniausia voljerus šunims, taip pat vištoms, triušiams laikyti. Abiem patinka gyvenimas kaime.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moderniam ūkiui pamatas padėtas prieš 20 metų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moderniam-ukiui-pamatas-padetas-pries-20-metu--59747745</link><description><![CDATA[Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.<br />Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.<br />LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59747745</guid><pubDate>Wed, 01 May 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59747745/2024_05_01_3116_1_f3127460_f508_43f4_b176_0b0889c21f45.mp3" length="21129645" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.<br />Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.<br />LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Parama padidinta, bet kol kas norinčių mažai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/parama-padidinta-bet-kol-kas-norinciu-mazai--59725279</link><description><![CDATA[Smulkūs ūkininkai du pastaruosius mėnesiu galėjo teikti paraiškas paramai gauti. ŽŪM pratęsė paraiškų priėmimą iki gegužės 15d ir padidino paramai skirtas lėšas iki 25 mln. eurų. Tačiau žemdirbiai kol kas paprašė tik 6 mln. Kaip paramos naudą vertina anksčiau ja pasinaudoję ūkininkai Arūnas Urbonas ir Jurgita Baravykienė, kodėl jie dabar nesikreipia ir kaip padėtį vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis?<br />Motorine skraidykle ūkininkas Jonas Greičius gali pakilti į 4 km aukštį. Iš savo gimtos sodybos Raseinių rajone Medekšinės kaime jau skrido į Kauną, Palangą. Dažniausia pakyla savo ūkio laukų apžiūrėti, draugus ir šeimos narius paskraidinti. Nuo vaikystės norėjęs pasėdėti ant debesies, jis įgyvendino savo svajonę.<br />Netoli Kaišiadorių esančiame Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą miegapelę. Apie unikalų gyvūnėlį ir šiemet savaite anksčiau pražydusias ievas pasakoja Žiežmarių girininkas Pranas Vainoris.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59725279</guid><pubDate>Tue, 30 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59725279/2024_04_30_3116_1_faaa9b8a_7af7_4efc_9181_eb7278f7937d.mp3" length="20249005" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Smulkūs ūkininkai du pastaruosius mėnesiu galėjo teikti paraiškas paramai gauti. ŽŪM pratęsė paraiškų priėmimą iki gegužės 15d ir padidino paramai skirtas lėšas iki 25 mln. eurų. Tačiau žemdirbiai kol kas paprašė tik 6 mln. Kaip paramos naudą vertina...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Smulkūs ūkininkai du pastaruosius mėnesiu galėjo teikti paraiškas paramai gauti. ŽŪM pratęsė paraiškų priėmimą iki gegužės 15d ir padidino paramai skirtas lėšas iki 25 mln. eurų. Tačiau žemdirbiai kol kas paprašė tik 6 mln. Kaip paramos naudą vertina anksčiau ja pasinaudoję ūkininkai Arūnas Urbonas ir Jurgita Baravykienė, kodėl jie dabar nesikreipia ir kaip padėtį vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis?<br />Motorine skraidykle ūkininkas Jonas Greičius gali pakilti į 4 km aukštį. Iš savo gimtos sodybos Raseinių rajone Medekšinės kaime jau skrido į Kauną, Palangą. Dažniausia pakyla savo ūkio laukų apžiūrėti, draugus ir šeimos narius paskraidinti. Nuo vaikystės norėjęs pasėdėti ant debesies, jis įgyvendino savo svajonę.<br />Netoli Kaišiadorių esančiame Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą miegapelę. Apie unikalų gyvūnėlį ir šiemet savaite anksčiau pražydusias ievas pasakoja Žiežmarių girininkas Pranas Vainoris.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lėtas paraiškų administravimas trukdo ūkininkui planuoti veiklą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/letas-paraisku-administravimas-trukdo-ukininkui-planuoti-veikla--59693074</link><description><![CDATA[Kaišiadorių rajono ūkininkas Eugenijus Cikanavičius, pernai deklaravęs ekoschemas, iki šiol nežino ar gaus 40 000 eurų išmokų. Administravimo sistema rodo, kad jis gali sulaukti sankcijų, bet nepaaiškina kodėl. Beveik metus pralaukęs gamybinei veiklai numatytos paramos, ūkininkas galvoja apie galvijų bandos mažinimą. Kaip padėti komentuoja NMA ?<br />Žemės ūkyje sparčiai populiarėjant modernioms technologijoms, kai jau pasitelkiamas dirbtinis intelektas, dronai, traktoriai – robotai, išmanieji tręštuvai, mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemio būklę. VDU ŽŪA agronomijos fakulteto dėstytojas, docentas Vytautas Liakas vis tiktai akcentuoja agronomo intuicijos svarbą ir rūpestį dirvožemiui išsaugoti. Verta daugiau žinoti apie krašto istoriją. Jurbarko rajono gyventojas Arvydas Sviderskis- didelis krašto istorijos ir Baltų mitologijos žinovas. Jis įdomiai pasakoja apie skydą nuo kryžiuočių Pieštvės pilį, Palemono kalną, Lazduonos piliakalnį ir įsitikinęs, kad Seredžius, o ne Kernavė buvo pirmoji Lietuvos sostinė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59693074</guid><pubDate>Mon, 29 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59693074/2024_04_29_3116_1_dcdc2bd8_1331_4d74_9025_1963c1f90654.mp3" length="21183980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaišiadorių rajono ūkininkas Eugenijus Cikanavičius, pernai deklaravęs ekoschemas, iki šiol nežino ar gaus 40 000 eurų išmokų. Administravimo sistema rodo, kad jis gali sulaukti sankcijų, bet nepaaiškina kodėl. Beveik metus pralaukęs gamybinei veiklai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaišiadorių rajono ūkininkas Eugenijus Cikanavičius, pernai deklaravęs ekoschemas, iki šiol nežino ar gaus 40 000 eurų išmokų. Administravimo sistema rodo, kad jis gali sulaukti sankcijų, bet nepaaiškina kodėl. Beveik metus pralaukęs gamybinei veiklai numatytos paramos, ūkininkas galvoja apie galvijų bandos mažinimą. Kaip padėti komentuoja NMA ?<br />Žemės ūkyje sparčiai populiarėjant modernioms technologijoms, kai jau pasitelkiamas dirbtinis intelektas, dronai, traktoriai – robotai, išmanieji tręštuvai, mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemio būklę. VDU ŽŪA agronomijos fakulteto dėstytojas, docentas Vytautas Liakas vis tiktai akcentuoja agronomo intuicijos svarbą ir rūpestį dirvožemiui išsaugoti. Verta daugiau žinoti apie krašto istoriją. Jurbarko rajono gyventojas Arvydas Sviderskis- didelis krašto istorijos ir Baltų mitologijos žinovas. Jis įdomiai pasakoja apie skydą nuo kryžiuočių Pieštvės pilį, Palemono kalną, Lazduonos piliakalnį ir įsitikinęs, kad Seredžius, o ne Kernavė buvo pirmoji Lietuvos sostinė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkai nerimauja, kad bus piktnaudžiaujama jų pinigais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkai-nerimauja-kad-bus-piktnaudziaujama-ju-pinigais--59693075</link><description><![CDATA[Melioracijos įrenginių nusidėvėjimas Lietuvoje siekia 75 procentus, o Vyriausybė neturi lėšų jų renovacijai ir priežiūrai. Žemės ūkio ministerija, siekdama spręsti ypač sudėtingą situaciją Lietuvoje, pasiūlė steigti Melioracijos fondą. Prasidėjo fondo įstatymo projekto svarstymas. Numatyta, kad įmokas į fondą privalės mokėti visi melioruotos žemės naudotojai. Valstybė tik bendrai finansuos fondo veiklą. Ūkininkai baiminasi, kad mokesčius surinks, bet melioracijos problemos nebus sprendžiamos. Ar pagrįsti šie nuogąstavimai?<br /><br />Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslų daktarė Aistė Balčiūnaitienė kartu su komanda pristatė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą įvairiausiems augalams auginti. Šis substratas skirtas hidroponikos būdu auginamoms kultūroms ir, kaip sako Aistė, produkto paklausa pasaulyje – labai didelė.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pažintis su Irena ir Rolandu Šimkais, kurie ilgus metus gyveno Vilniuje, vadovavo kompanijoms, o dabar dėmesį skiria šilauogynui Kauno rajone. Kaip sako Rolandas, dabar nebėra kam vadovauti, pasižiūri į veidrodį ir supranti, kad reikia eiti dirbti, bet buvimas gamtoje suteikia daug vidinės laisvės, ramybės ir sveikatos.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, balandžio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59693075</guid><pubDate>Fri, 26 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59693075/2024_04_26_3116_1_2e13fac4_767f_426a_afbe_edee133c4dde.mp3" length="20971239" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Melioracijos įrenginių nusidėvėjimas Lietuvoje siekia 75 procentus, o Vyriausybė neturi lėšų jų renovacijai ir priežiūrai. Žemės ūkio ministerija, siekdama spręsti ypač sudėtingą situaciją Lietuvoje, pasiūlė steigti Melioracijos fondą. Prasidėjo fondo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Melioracijos įrenginių nusidėvėjimas Lietuvoje siekia 75 procentus, o Vyriausybė neturi lėšų jų renovacijai ir priežiūrai. Žemės ūkio ministerija, siekdama spręsti ypač sudėtingą situaciją Lietuvoje, pasiūlė steigti Melioracijos fondą. Prasidėjo fondo įstatymo projekto svarstymas. Numatyta, kad įmokas į fondą privalės mokėti visi melioruotos žemės naudotojai. Valstybė tik bendrai finansuos fondo veiklą. Ūkininkai baiminasi, kad mokesčius surinks, bet melioracijos problemos nebus sprendžiamos. Ar pagrįsti šie nuogąstavimai?<br /><br />Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslų daktarė Aistė Balčiūnaitienė kartu su komanda pristatė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą įvairiausiems augalams auginti. Šis substratas skirtas hidroponikos būdu auginamoms kultūroms ir, kaip sako Aistė, produkto paklausa pasaulyje – labai didelė.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pažintis su Irena ir Rolandu Šimkais, kurie ilgus metus gyveno Vilniuje, vadovavo kompanijoms, o dabar dėmesį skiria šilauogynui Kauno rajone. Kaip sako Rolandas, dabar nebėra kam vadovauti, pasižiūri į veidrodį ir supranti, kad reikia eiti dirbti, bet buvimas gamtoje suteikia daug vidinės laisvės, ramybės ir sveikatos.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, balandžio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Asociacija „Inoagro“ siekia atstovauti netradicines kultūras auginančių ūkininkų interesams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/asociacija-inoagro-siekia-atstovauti-netradicines-kulturas-auginanciu-ukininku-interesams--59648611</link><description><![CDATA[Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.<br /><br />Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59648611</guid><pubDate>Thu, 25 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59648611/2024_04_25_3116_1_bdf51c06_b05d_42d0_8567_e082dae74f6f.mp3" length="21025991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.<br /><br />Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai.]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Naujos duomenų bazės ekologams – atvertos ir tarptautinės rinkos paieškos galimybės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/naujos-duomenu-bazes-ekologams-atvertos-ir-tarptautines-rinkos-paieskos-galimybes--59648612</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, naujų duomenų bazių pokyčiai ekologinių ūkių šeimininkams buvo neatidėliotinai svarbūs. Lietuviška sėklų duomenų bazė neatitiko ES teisės aktų reikalavimų, o ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių bazės apskritai nebuvo. Rokiškio rajono ūkininkė Ernesta Bružienė sako, kad nedelsdama pereis prie naujų duomenų bazių, nes jos patogesnės, atveria galimybes paieškai tarptautinėje rinkoje.<br /><br />Gėlininkystės ūkio tradicijos Bajorinų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Kauno rajone, šiltnamiuose, Darius Bajorinas su šeima augina daugiau nei 100 skirtingų gėlių rūšių ir sako, kad nėra taip paprasta užauginti gėles, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.<br /><br />Rubrika ‚,Verslas kaime“. Jūsų laukia pažintis su 22 m. jaunuoliu Linu Laurumi, kuris jau dabar turi žirgyną ir jame laiko net 11 žirgų. Linas dalyvauja ne tik konkūruose, bet ir moko kitus joti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59648612</guid><pubDate>Wed, 24 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59648612/2024_04_24_3116_1_ffe3aeb5_fb1c_4256_8713_7330466590c7.mp3" length="21239150" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijos duomenimis, naujų duomenų bazių pokyčiai ekologinių ūkių šeimininkams buvo neatidėliotinai svarbūs. Lietuviška sėklų duomenų bazė neatitiko ES teisės aktų reikalavimų, o ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, naujų duomenų bazių pokyčiai ekologinių ūkių šeimininkams buvo neatidėliotinai svarbūs. Lietuviška sėklų duomenų bazė neatitiko ES teisės aktų reikalavimų, o ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių bazės apskritai nebuvo. Rokiškio rajono ūkininkė Ernesta Bružienė sako, kad nedelsdama pereis prie naujų duomenų bazių, nes jos patogesnės, atveria galimybes paieškai tarptautinėje rinkoje.<br /><br />Gėlininkystės ūkio tradicijos Bajorinų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Kauno rajone, šiltnamiuose, Darius Bajorinas su šeima augina daugiau nei 100 skirtingų gėlių rūšių ir sako, kad nėra taip paprasta užauginti gėles, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.<br /><br />Rubrika ‚,Verslas kaime“. Jūsų laukia pažintis su 22 m. jaunuoliu Linu Laurumi, kuris jau dabar turi žirgyną ir jame laiko net 11 žirgų. Linas dalyvauja ne tik konkūruose, bet ir moko kitus joti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Pavasariškus orus keičia žiemiški – praradimus patirs tiek ūkininkai, tiek gamta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/pavasariskus-orus-keicia-ziemiski-praradimus-patirs-tiek-ukininkai-tiek-gamta--59612985</link><description><![CDATA[Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.<br /><br />Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59612985</guid><pubDate>Tue, 23 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59612985/2024_04_23_3116_1_cbe8a5b3_b24b_48e9_b962_cd38f02687b7.mp3" length="20707924" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.<br /><br />Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Nestabili pieno sektoriaus strategija veikia ir kooperatyvų veiklą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/nestabili-pieno-sektoriaus-strategija-veikia-ir-kooperatyvu-veikla--59588151</link><description><![CDATA[Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į kooperatyvų veiklą. Ilgametis kooperatyvo narys Tomas Četvergas visgi sako, kad nestabilumas kainų atžvilgiu neleido išplėsti ūkio, o nepilnus kelerius metus kooperatyve esantis Marius Drutys, dar tiki, kad pavyks išplėsti pieno ūkį.<br /><br />Vardinius indus su užrašais iš molio kurianti Simona Maračinskienė sako, kad keramika moko kantrybės. Lipdant iš molio galima užsimiršti ir pasinerti į kūrybinius procesus. Simona savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadino „Nepjauk šakos“ ir turi svajonę iš molio kurti ir šviestuvus.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ su Gamtos tyrimų centro mokslininke Birute Karpavičiene kalbėsimės apie saikingą Meškinio česnako rinkimą natūralioje gamtoje. Moteris sako, kad taip internete reklamuojamą Meškinio česnako pestą galima gaminti ir iš dilgėlių, kurios ne ką mažiau sveikos.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59588151</guid><pubDate>Mon, 22 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59588151/2024_04_22_3116_1_66cfba1d_3ae2_481e_87a2_91521d1953d8.mp3" length="20755572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į kooperatyvų veiklą. Ilgametis kooperatyvo narys Tomas Četvergas visgi sako, kad nestabilumas kainų atžvilgiu neleido išplėsti ūkio, o nepilnus kelerius metus kooperatyve esantis Marius Drutys, dar tiki, kad pavyks išplėsti pieno ūkį.<br /><br />Vardinius indus su užrašais iš molio kurianti Simona Maračinskienė sako, kad keramika moko kantrybės. Lipdant iš molio galima užsimiršti ir pasinerti į kūrybinius procesus. Simona savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadino „Nepjauk šakos“ ir turi svajonę iš molio kurti ir šviestuvus.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ su Gamtos tyrimų centro mokslininke Birute Karpavičiene kalbėsimės apie saikingą Meškinio česnako rinkimą natūralioje gamtoje. Moteris sako, kad taip internete reklamuojamą Meškinio česnako pestą galima gaminti ir iš dilgėlių, kurios ne ką mažiau sveikos.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Viliojo šilti kraštai, bet laimę rado Lietuvos vienkiemyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/viliojo-silti-krastai-bet-laime-rado-lietuvos-vienkiemyje--59564120</link><description><![CDATA[Gabija Šitkauskaitė ir Motiejus Mazys šią vasarą sumainys aukso žiedus. Kuriant bendro gyvenimo planus, juos paviliojo šilti kraštai, bet laimė laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos ir gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone. Prisijaukino ir žiemą, maudynes lediniame ežero vandenyje, o ryte ir keli saulės spinduliai pakrauna energijos visai dienai.<br />Lomeikiškių kaime, Kėdainių rajone, vos penkios sodybos, bet norinčių čia atvykti daugėja. Aušra Kuliešienė įkūrė ūkį „Gėlių slėnis“, o čia atvykusieji gali patys skinti gėles, augalus ir sukurti puokštes savo namams ar asmeninėms šventėms. Tikroji Aušros profesija - pradinių klasių mokytoja, gėlių auginimą moteris vadina hobiu ir atgaiva.<br />Lietuviai mėgsta česnakus, bet pažintį su juoduoju česnaku daugelis tik pradeda. Apie tai, kaip lietuviškas baltasis česnakas virsta juoduoju korėjietišku ir kaip įgauna dar daugiau žmogaus organizmui naudingų savybių, laidoje pasakoja Dovilė Ilevičienė iš Ringaudų Kauno rajone, įvaldžiusi fermentavimo technologiją.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59564120</guid><pubDate>Fri, 19 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59564120/2024_04_19_3116_1_35b4c84a_6b2e_42d1_811a_bc516f6778f3.mp3" length="20374811" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gabija Šitkauskaitė ir Motiejus Mazys šią vasarą sumainys aukso žiedus. Kuriant bendro gyvenimo planus, juos paviliojo šilti kraštai, bet laimė laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gabija Šitkauskaitė ir Motiejus Mazys šią vasarą sumainys aukso žiedus. Kuriant bendro gyvenimo planus, juos paviliojo šilti kraštai, bet laimė laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos ir gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone. Prisijaukino ir žiemą, maudynes lediniame ežero vandenyje, o ryte ir keli saulės spinduliai pakrauna energijos visai dienai.<br />Lomeikiškių kaime, Kėdainių rajone, vos penkios sodybos, bet norinčių čia atvykti daugėja. Aušra Kuliešienė įkūrė ūkį „Gėlių slėnis“, o čia atvykusieji gali patys skinti gėles, augalus ir sukurti puokštes savo namams ar asmeninėms šventėms. Tikroji Aušros profesija - pradinių klasių mokytoja, gėlių auginimą moteris vadina hobiu ir atgaiva.<br />Lietuviai mėgsta česnakus, bet pažintį su juoduoju česnaku daugelis tik pradeda. Apie tai, kaip lietuviškas baltasis česnakas virsta juoduoju korėjietišku ir kaip įgauna dar daugiau žmogaus organizmui naudingų savybių, laidoje pasakoja Dovilė Ilevičienė iš Ringaudų Kauno rajone, įvaldžiusi fermentavimo technologiją.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vieno augalo ūkis – karaliauja bazilikas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vieno-augalo-ukis-karaliauja-bazilikas--59527310</link><description><![CDATA[Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.<br />Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.<br />Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuo<br />mažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59527310</guid><pubDate>Thu, 18 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59527310/2024_04_18_3116_1_cf04a276_c215_4ed8_9d79_482aa2ccc4f7.mp3" length="20365198" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.<br />Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.<br />Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuo<br />mažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Tikslas - atvesti madą į sodą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/tikslas-atvesti-mada-i-soda--59513479</link><description><![CDATA[Jauna agronomė iš Plungės Meda Mačiuitytė įkūrė prekinį ženklą „Garden mood“, su vizija apjungti mados ir sodo pasaulius. Kol kas ji tam skiria tik laisvą nuo darbų laiką, kuria kokybiškus, funkcinius rūbus į sodą ar daržą. Pokalbis apie sodo ir daržo drabužių kūrimą, idėjos ištakas ir verso regione puoselėjimą.<br /><br />Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pabrėžia, kad surinkta informacija laisvai prieinama ir gali padėti ūkininkams tikslingiau, ekonomiškiau planuoti darbus.<br /><br />Po to kai buvo restauruotas Jašiūnų dvaras tapo vartais į turistinį maršrutą po Šalčininkų rajoną. Čia veikia muziejus, rengiamos ekskursijos ir edukacijos, vyksta klasikinės muzikos koncertai,o puošnios sienos saugo šimtametę istoriją. Kaip tai puoselėja kasdienį rajono gyvenimą pasakoja Jašiūnų dvaro sodybos rūmų vedėjas Kazimiež Karpič.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59513479</guid><pubDate>Wed, 17 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59513479/2024_04_17_3116_1_96faca30_26ce_4e4b_8bee_be1a98612a33.mp3" length="21626599" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jauna agronomė iš Plungės Meda Mačiuitytė įkūrė prekinį ženklą „Garden mood“, su vizija apjungti mados ir sodo pasaulius. Kol kas ji tam skiria tik laisvą nuo darbų laiką, kuria kokybiškus, funkcinius rūbus į sodą ar daržą. Pokalbis apie sodo ir daržo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jauna agronomė iš Plungės Meda Mačiuitytė įkūrė prekinį ženklą „Garden mood“, su vizija apjungti mados ir sodo pasaulius. Kol kas ji tam skiria tik laisvą nuo darbų laiką, kuria kokybiškus, funkcinius rūbus į sodą ar daržą. Pokalbis apie sodo ir daržo drabužių kūrimą, idėjos ištakas ir verso regione puoselėjimą.<br /><br />Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pabrėžia, kad surinkta informacija laisvai prieinama ir gali padėti ūkininkams tikslingiau, ekonomiškiau planuoti darbus.<br /><br />Po to kai buvo restauruotas Jašiūnų dvaras tapo vartais į turistinį maršrutą po Šalčininkų rajoną. Čia veikia muziejus, rengiamos ekskursijos ir edukacijos, vyksta klasikinės muzikos koncertai,o puošnios sienos saugo šimtametę istoriją. Kaip tai puoselėja kasdienį rajono gyvenimą pasakoja Jašiūnų dvaro sodybos rūmų vedėjas Kazimiež Karpič.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Įvežamos rusiškos daržovės - europinė problema</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ivezamos-rusiskos-darzoves-europine-problema--59485793</link><description><![CDATA[Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.<br /><br />Rūta Stonkienė iš Pasvalio rajono - bene vienintelė senovinių skrynių kūrėja Lietuvoje. Ji savo rankomis kuparus kuria nuo pradžios iki pabaigos: nuo medinių lentų supjovimo, iki skrynios išmarginimo tradiciniais raštais.<br /><br />Keliaujant po egzotines šalis atsispirti spalvingiems žiedams, kvapams, lapų formoms - beveik neįmanoma, gali kilti noras vieną kitą sėklą parsivežti namo. Deja, Vilniaus universiteto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė pabrėžia, toks sprendimas gali sukelti nemalonumų. Kaip jų išvengti?<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59485793</guid><pubDate>Tue, 16 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59485793/2024_04_16_3116_1_0c7904fe_6582_457c_b6f3_23baa1d1a4d0.mp3" length="20839164" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.<br /><br />Rūta Stonkienė iš Pasvalio rajono - bene vienintelė senovinių skrynių kūrėja Lietuvoje. Ji savo rankomis kuparus kuria nuo pradžios iki pabaigos: nuo medinių lentų supjovimo, iki skrynios išmarginimo tradiciniais raštais.<br /><br />Keliaujant po egzotines šalis atsispirti spalvingiems žiedams, kvapams, lapų formoms - beveik neįmanoma, gali kilti noras vieną kitą sėklą parsivežti namo. Deja, Vilniaus universiteto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė pabrėžia, toks sprendimas gali sukelti nemalonumų. Kaip jų išvengti?<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gyvenimo pamokos – šeimos ūkio braškių lysvėse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gyvenimo-pamokos-seimos-ukio-braskiu-lysvese--59464996</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Iveta Sipavičiūtė primena kokie pakeitimai padaryti, į ką atkreipti dėmesį ūkininkams ruošiantis deklaruoti pasėlius.<br /><br />„BubaBerries“ šeimos ūkio įkūrėja Julija Lobaškina juokaudama sako: „Per sezoną su žoliapjove ir iki Kauno nueiname“. Jų ūkis įkurtas Šalčininkų rajone, kur vasarą skinti braškių bei šilauogių laukiami ne tik klientai, bet ir darbo nebijantys draugai. Pokalbis apie ūkio įkūrimą, pavasarinius iššūkius ir jaunajai kartai jau perduodamas žinias.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ patarimai, kaip teisingai įrengti kompostines ir apgyvendinti sliekus, kurie gamintų biohumusą. „Padarius klaidų sliekai jūsų kompostinėje gali paskęsti, iškepti, pabėgti, būti suvalgyti kurmių ar pelių. Dar didesnis pavojus slypi ir jums patiems, jei į kompostines dėsite tokias atliekas, kurių jokiu būdu dėti negalima“, - patarimais dalijasi ūkio „Sliekinė“ įkūrėja Dovilė Padūmienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59464996</guid><pubDate>Mon, 15 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59464996/2024_04_15_3116_1_71be8cf1_f8ad_413e_a121_3cf716977c96.mp3" length="21178128" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Iveta Sipavičiūtė primena kokie pakeitimai padaryti, į ką atkreipti dėmesį ūkininkams ruošiantis deklaruoti pasėlius.<br /><br />„BubaBerries“ šeimos ūkio įkūrėja Julija Lobaškina juokaudama sako: „Per sezoną su žoliapjove ir iki Kauno nueiname“. Jų ūkis įkurtas Šalčininkų rajone, kur vasarą skinti braškių bei šilauogių laukiami ne tik klientai, bet ir darbo nebijantys draugai. Pokalbis apie ūkio įkūrimą, pavasarinius iššūkius ir jaunajai kartai jau perduodamas žinias.<br /><br />Rubrikoje „Verta žinoti“ patarimai, kaip teisingai įrengti kompostines ir apgyvendinti sliekus, kurie gamintų biohumusą. „Padarius klaidų sliekai jūsų kompostinėje gali paskęsti, iškepti, pabėgti, būti suvalgyti kurmių ar pelių. Dar didesnis pavojus slypi ir jums patiems, jei į kompostines dėsite tokias atliekas, kurių jokiu būdu dėti negalima“, - patarimais dalijasi ūkio „Sliekinė“ įkūrėja Dovilė Padūmienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1324</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ekologinis pieno ūkis – patikimose jaunose rankose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ekologinis-pieno-ukis-patikimose-jaunose-rankose--59438810</link><description><![CDATA[Lietuvoje rasti ekologinį pieno ūkį ir dar kuriam vadovautų jaunas žmogus yra didelė retenybė. Toks išskirtinis ūkis yra Tauragės rajone, Ruikių kaime. Diplomuoto veterinarijos specialisto, jaunojo ūkininko Pauliaus Maco ekologiniame pieno ūkyje 150 karvių, joms užaugina ir paruošia pakankamai ekologiškų pašarų. Fermoje karves melžia du robotai, o ateityje ūkininkas galvoja dar palengvinti darbus fermoje.<br /><br />Aktyvumu išsiskirianti Trakų r. Aukštadvario bendruomenė į įvairius renginius sutelkia ir jaunus, ir vyresnius miestelio bei apylinkių žmones. Čia puoselėjamos senosios tradicijos, kuriamos naujos. Pavyzdžiui, ruošiantis Velykoms, moterys susirenka draugėn ir įvairiais raštais margina kiaušinius, moko šio meno vaikus ir jaunimą. Ypač linksmos būna gegužinės, įtraukiančios visus, ypač jaunus žmones. Pavasarį bus kita tradicinė, tik Aukštadvariui būdinga, jį garsinanti šventė – mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Aukštadvario padalinio kultūros renginių organizatorė Miglė Dalgėdaitė.<br /><br />Šakių r. Matjošiškės kaime įkurto bitininkystės ūkio „Saldūs ūsai“ šeimininkai Ernesta ir Kęstutis Ūsai turi 150 bičių šeimų. Iš miesto į kaimą persikraustę abu inžinieriai, pradžioje gavę senelio dovaną du bičių avilius, matyt ir patys netikėjo, jog ateityje turės didelį bitininkystės ūkį ir sugebės iš šio verslo pragyventi. Produktų paruošia iš tiesų daug: medus su uogomis, kreminis medus, žvakės, vaško drobelės, medaus dovanos ir kiti. Populiarios jų rengiamos edukacijos „Paslaptingas bičių pasaulis“.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59438810</guid><pubDate>Fri, 12 Apr 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59438810/2024_04_12_3116_1_20240412063306389.mp3" length="20979014" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje rasti ekologinį pieno ūkį ir dar kuriam vadovautų jaunas žmogus yra didelė retenybė. Toks išskirtinis ūkis yra Tauragės rajone, Ruikių kaime. Diplomuoto veterinarijos specialisto, jaunojo ūkininko Pauliaus Maco ekologiniame pieno ūkyje 150...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje rasti ekologinį pieno ūkį ir dar kuriam vadovautų jaunas žmogus yra didelė retenybė. Toks išskirtinis ūkis yra Tauragės rajone, Ruikių kaime. Diplomuoto veterinarijos specialisto, jaunojo ūkininko Pauliaus Maco ekologiniame pieno ūkyje 150 karvių, joms užaugina ir paruošia pakankamai ekologiškų pašarų. Fermoje karves melžia du robotai, o ateityje ūkininkas galvoja dar palengvinti darbus fermoje.<br /><br />Aktyvumu išsiskirianti Trakų r. Aukštadvario bendruomenė į įvairius renginius sutelkia ir jaunus, ir vyresnius miestelio bei apylinkių žmones. Čia puoselėjamos senosios tradicijos, kuriamos naujos. Pavyzdžiui, ruošiantis Velykoms, moterys susirenka draugėn ir įvairiais raštais margina kiaušinius, moko šio meno vaikus ir jaunimą. Ypač linksmos būna gegužinės, įtraukiančios visus, ypač jaunus žmones. Pavasarį bus kita tradicinė, tik Aukštadvariui būdinga, jį garsinanti šventė – mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Aukštadvario padalinio kultūros renginių organizatorė Miglė Dalgėdaitė.<br /><br />Šakių r. Matjošiškės kaime įkurto bitininkystės ūkio „Saldūs ūsai“ šeimininkai Ernesta ir Kęstutis Ūsai turi 150 bičių šeimų. Iš miesto į kaimą persikraustę abu inžinieriai, pradžioje gavę senelio dovaną du bičių avilius, matyt ir patys netikėjo, jog ateityje turės didelį bitininkystės ūkį ir sugebės iš šio verslo pragyventi. Produktų paruošia iš tiesų daug: medus su uogomis, kreminis medus, žvakės, vaško drobelės, medaus dovanos ir kiti. Populiarios jų rengiamos edukacijos „Paslaptingas bičių pasaulis“.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Žemdirbiai laukia atsakymų į opiausius klausimus.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/zemdirbiai-laukia-atsakymu-i-opiausius-klausimus--59416245</link><description><![CDATA[Per žemdirbių protestą iškelti šeši reikalavimai. Kaip jie įgyvendinami? Aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.<br />Po žiemos suvargusiems pievų, ganyklų žolynams ir vejoms galima padėti teisingai juos prižiūrint. Priemones aptaria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas daktaras Evaldas Klimas.<br />Šokolado produktai neilgai trukus gali tapti tikra prabanga: Dramblio Kaulo Krante kakavos pupelių kainos išaugo 50 proc. Ten šiuo metu užauginama daugiausia kakavos pupelių pasaulyje.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59416245</guid><pubDate>Thu, 11 Apr 2024 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59416245/2024_04_11_3116_1_20240411094536814.mp3" length="22069887" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Per žemdirbių protestą iškelti šeši reikalavimai. Kaip jie įgyvendinami? Aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Po žiemos suvargusiems pievų, ganyklų žolynams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Per žemdirbių protestą iškelti šeši reikalavimai. Kaip jie įgyvendinami? Aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.<br />Po žiemos suvargusiems pievų, ganyklų žolynams ir vejoms galima padėti teisingai juos prižiūrint. Priemones aptaria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas daktaras Evaldas Klimas.<br />Šokolado produktai neilgai trukus gali tapti tikra prabanga: Dramblio Kaulo Krante kakavos pupelių kainos išaugo 50 proc. Ten šiuo metu užauginama daugiausia kakavos pupelių pasaulyje.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar vėluojanti deklaravimo pradžia apsunkins ūkininkų darbų planavimą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-veluojanti-deklaravimo-pradzia-apsunkins-ukininku-darbu-planavima--59416251</link><description><![CDATA[Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžia šiemet prasidės dviem savaitėmis vėliau – gegužės 2 d. Kodėl taip padaryta, – aiškins žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, o pasekmes ūkininkams įvertins Anykščių r. ūkininkas Vytautas Šeštokas.<br /><br />Daubiškių gyvenvietė yra apie 40 km nutolusi nuo rajono centro. Maždaug 20 metų gyvuojanti Daubiškių bendruomenė tik neseniai įsikūrė jaukiuose bendruomenės namuose. Pasak jos pirmininkės Jūratės Garolienės, iki tol įvairius renginius, šventes organizuodavo atvirose aikštelėse, prie upės. Tik žiemą būdavo kebloka. Išsamiau – Jūratė Garolienė.<br /><br />Augalininkystės ūkio Šakių rajone, Sintautuose, šeimininkai Dainora ir Valdas Piečaičiai save vadina nedidelio 150 ha ūkio šeimininkais. Anot jų, norėjosi ką nors papildomai veikti, pavyzdžiui, išaugintą produkciją perdirbti vietoje ir jau gatavus produktus nedelsiant pateikti vartotojams. Taip ūkyje buvo įrengta aliejinė, kurioje gaminamas keturių rūšių šalto spaudimo aliejus. Visas aliejus spaudžiamas iš savame ūkyje išaugintų linų sėmenų, rapsų, margainio bei kanapių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59416251</guid><pubDate>Wed, 10 Apr 2024 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59416251/2024_04_10_3116_1_20240410063320352.mp3" length="22051497" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžia šiemet prasidės dviem savaitėmis vėliau – gegužės 2 d. Kodėl taip padaryta, – aiškins žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, o pasekmes ūkininkams įvertins Anykščių r. ūkininkas Vytautas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžia šiemet prasidės dviem savaitėmis vėliau – gegužės 2 d. Kodėl taip padaryta, – aiškins žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, o pasekmes ūkininkams įvertins Anykščių r. ūkininkas Vytautas Šeštokas.<br /><br />Daubiškių gyvenvietė yra apie 40 km nutolusi nuo rajono centro. Maždaug 20 metų gyvuojanti Daubiškių bendruomenė tik neseniai įsikūrė jaukiuose bendruomenės namuose. Pasak jos pirmininkės Jūratės Garolienės, iki tol įvairius renginius, šventes organizuodavo atvirose aikštelėse, prie upės. Tik žiemą būdavo kebloka. Išsamiau – Jūratė Garolienė.<br /><br />Augalininkystės ūkio Šakių rajone, Sintautuose, šeimininkai Dainora ir Valdas Piečaičiai save vadina nedidelio 150 ha ūkio šeimininkais. Anot jų, norėjosi ką nors papildomai veikti, pavyzdžiui, išaugintą produkciją perdirbti vietoje ir jau gatavus produktus nedelsiant pateikti vartotojams. Taip ūkyje buvo įrengta aliejinė, kurioje gaminamas keturių rūšių šalto spaudimo aliejus. Visas aliejus spaudžiamas iš savame ūkyje išaugintų linų sėmenų, rapsų, margainio bei kanapių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1379</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Draudikai tikisi apdrausti pusę milijono hektarų pasėlių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/draudikai-tikisi-apdrausti-puse-milijono-hektaru-paseliu--59361705</link><description><![CDATA[Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.<br /><br />Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.<br /><br />Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59361705</guid><pubDate>Tue, 09 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59361705/2024_04_09_3116_1_20240409063249126.mp3" length="20164829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.<br /><br />Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.<br /><br />Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Bioekonomikos tyrimų centras Kaune sieks tapti stipriausiu Baltijos šalyse</title><link>https://www.spreaker.com/episode/bioekonomikos-tyrimu-centras-kaune-sieks-tapti-stipriausiu-baltijos-salyse--59340168</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.<br />Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.<br />Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59340168</guid><pubDate>Mon, 08 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59340168/2024_04_08_3116_1_20240408063319784.mp3" length="20852790" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.<br />Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.<br />Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Vilko medžioklė ugdo žvėries atsargumą ir keičia jo elgesį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/vilko-medziokle-ugdo-zveries-atsarguma-ir-keicia-jo-elgesi--59320536</link><description><![CDATA[Pavasarį keičiasi vilkų gyvenimo tvarka, nors racione gausu ir kitokio maisto – ant žemės rastų ančių kiaušinių, net varlių, be stambesnio grobio jie negyvena - žvalgosi po ganyklas, nes ant pirmosios žolės išgenamos avys, karvės su veršiukais, o jie vilkams – kaip tik.<br /><br />Aplinkos Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kodėl kasmet didinami medžiojamų vilkų limitai ir aiškina, kad būtent vilko medžioklė ugdo žvėries atsargumą ir keičia vilko elgesį, o Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kad ne kiekvienam medžiotojui gyvenime yra pavykę sumedžioti vilką.<br /><br />Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59320536</guid><pubDate>Sat, 06 Apr 2024 03:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59320536/2024_04_06_3126_1_20240406070251634.mp3" length="28716692" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasarį keičiasi vilkų gyvenimo tvarka, nors racione gausu ir kitokio maisto – ant žemės rastų ančių kiaušinių, net varlių, be stambesnio grobio jie negyvena - žvalgosi po ganyklas, nes ant pirmosios žolės išgenamos avys, karvės su veršiukais, o jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasarį keičiasi vilkų gyvenimo tvarka, nors racione gausu ir kitokio maisto – ant žemės rastų ančių kiaušinių, net varlių, be stambesnio grobio jie negyvena - žvalgosi po ganyklas, nes ant pirmosios žolės išgenamos avys, karvės su veršiukais, o jie vilkams – kaip tik.<br /><br />Aplinkos Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kodėl kasmet didinami medžiojamų vilkų limitai ir aiškina, kad būtent vilko medžioklė ugdo žvėries atsargumą ir keičia vilko elgesį, o Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kad ne kiekvienam medžiotojui gyvenime yra pavykę sumedžioti vilką.<br /><br />Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1795</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ministerijos siekiu būti atviresne žemdirbiai netiki</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ministerijos-siekiu-buti-atviresne-zemdirbiai-netiki--59303879</link><description><![CDATA[Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.<br />Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.<br />Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59303879</guid><pubDate>Fri, 05 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59303879/2024_04_05_3116_1_20240405063219246_1.mp3" length="20869509" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.<br />Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.<br />Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ūkininkas – biofizikas žiemkenčių lauke jaučiasi gerai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ukininkas-biofizikas-ziemkenciu-lauke-jauciasi-gerai--59294732</link><description><![CDATA[Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus, sėti javus. Dabar jis turi 200 ha žemės, 40 galvijų ir jaučiasi laimingas, pasirinkęs ūkininkavimą. Pernykštis cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo rekordinis. Bet tūkstančiai tonų runkelių liko pūti laukuose. Lėmė ne tik šalčiai, bet ir į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvežti perdirbti 30 000 tonų švedų ūkininkų cukrinių runkelių. Klaidų padarė ir lietuvių ūkininkai, ir "Nordic Sugar Kėdainiai" fabrikas. Ką žada naujasis sezonas?<br />Paprastai ramūs Suomijos ūkininkai taip pat surengė nedidelį protestą. Bet jo priežastys kitokios nei Lietuvos žemdirbių. Išsamiau apie jas iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kažkelevičienė.<br /><br /><br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59294732</guid><pubDate>Thu, 04 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59294732/2024_04_04_3116_1_20240404063249593.mp3" length="20627092" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus, sėti javus. Dabar jis turi 200 ha žemės, 40 galvijų ir jaučiasi laimingas, pasirinkęs ūkininkavimą. Pernykštis cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo rekordinis. Bet tūkstančiai tonų runkelių liko pūti laukuose. Lėmė ne tik šalčiai, bet ir į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvežti perdirbti 30 000 tonų švedų ūkininkų cukrinių runkelių. Klaidų padarė ir lietuvių ūkininkai, ir "Nordic Sugar Kėdainiai" fabrikas. Ką žada naujasis sezonas?<br />Paprastai ramūs Suomijos ūkininkai taip pat surengė nedidelį protestą. Bet jo priežastys kitokios nei Lietuvos žemdirbių. Išsamiau apie jas iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kažkelevičienė.<br /><br /><br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Moksleiviai atidžiai matuojasi inžinieriaus profesiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/moksleiviai-atidziai-matuojasi-inzinieriaus-profesija--59277538</link><description><![CDATA[Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti pažintinių paskaitų inžinerijos fakultete, jau rinkosi projektinių darbų temas. Pasvalio ir Plungės rajonų moksleivių ir mokytojų vertinimai, projektą kuruojančio doc. Jono Čėsnos komentaras.<br />Raseinių raj. Blinstrubiškių kaime senelių žemėje gyvenantis Ildefonsas Garbaliauskas – išskirtinis ūkininkas: kovą jam sukako 90 m., šeima patyrė tremtį, susigrąžino žemes ir atstatė sodybą, o atkurtą ir modernizuotą ūkį jau perdavė anūkui Martynui. Jaunasis ūkininkas tęsia giminės tradicijas ir savo, ką tik gimusiam sūnui davė Adomo vardą, abiejų proprosenelių, ūkininkų ir taip pat Adomų garbei.<br />Daugiau kaip 20 m medienos apdirbimu Jurbarko raj. Motiškių kaime užsiimantis Arvydas Sviderskis jau mažina apsukas. Anuomet komandą turėjęs, dabar viską daro pats: pjauna iš rastų lentas ar brūselius, gamina nesudėtingus baldus, tekina, virina metalą. Patirties daug, bet sveikatos sumažėjo, o svarbiausia gaminti ką nors neapsimoka, geriau pirkti – parduoti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59277538</guid><pubDate>Wed, 03 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59277538/2024_04_03_3116_1_20240403063249697.mp3" length="21314635" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti pažintinių paskaitų inžinerijos fakultete, jau rinkosi projektinių darbų temas. Pasvalio ir Plungės rajonų moksleivių ir mokytojų vertinimai, projektą kuruojančio doc. Jono Čėsnos komentaras.<br />Raseinių raj. Blinstrubiškių kaime senelių žemėje gyvenantis Ildefonsas Garbaliauskas – išskirtinis ūkininkas: kovą jam sukako 90 m., šeima patyrė tremtį, susigrąžino žemes ir atstatė sodybą, o atkurtą ir modernizuotą ūkį jau perdavė anūkui Martynui. Jaunasis ūkininkas tęsia giminės tradicijas ir savo, ką tik gimusiam sūnui davė Adomo vardą, abiejų proprosenelių, ūkininkų ir taip pat Adomų garbei.<br />Daugiau kaip 20 m medienos apdirbimu Jurbarko raj. Motiškių kaime užsiimantis Arvydas Sviderskis jau mažina apsukas. Anuomet komandą turėjęs, dabar viską daro pats: pjauna iš rastų lentas ar brūselius, gamina nesudėtingus baldus, tekina, virina metalą. Patirties daug, bet sveikatos sumažėjo, o svarbiausia gaminti ką nors neapsimoka, geriau pirkti – parduoti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Deklaruoti pasėlius pasirengta geriau, bet aiškios informacijos trūksta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/deklaruoti-paselius-pasirengta-geriau-bet-aiskios-informacijos-truksta--59257500</link><description><![CDATA[Pernai pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tarp ūkininkų kėlė sumaištį: taisyklės vėlavo, buvo daug naujovių, mažai paisyta žemdirbių interesų. Šiemet taisyklės jau parengtos, nors iki deklaravimo dar dvi savaitės. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiemet naujovės, tai – palegvinimai.LŪS atstovas Gedas Špakauskas pritaria, kad pasiruošta geriau, bet pasigenda aiškios, nuosekliai aprašytos deklaravimo tvarkos.<br />Tauragės raj. Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas nuo vaikystės užsiima įvairiais amatais. Profesinėje mokykloje mokėsi tapybos ir meninio dažymo, pats išmoko drožybos, baldų gamybos, akmens apdirbimo. Dabar liaudies meno puoselėtojas unikaliais darbais puošia Skaudvilės kraštą.<br />Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius – bitininkas, ūkininkas, turintis 30 ha dirbamos žemės. Didžiausią plotą užima pievos, bet augina ir javų. Ekologo nuomone būtina derinti ūkinę ir aplinkosauginę veiklą, o svarbiausia mylėti žemę. Tuomet ir pyktis su aplinka nereikės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59257500</guid><pubDate>Tue, 02 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59257500/2024_04_02_3116_1_20240402063320155.mp3" length="20979850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pernai pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tarp ūkininkų kėlė sumaištį: taisyklės vėlavo, buvo daug naujovių, mažai paisyta žemdirbių interesų. Šiemet taisyklės jau parengtos, nors iki deklaravimo dar dvi savaitės. ŽŪM viceministras Egidijus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pernai pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tarp ūkininkų kėlė sumaištį: taisyklės vėlavo, buvo daug naujovių, mažai paisyta žemdirbių interesų. Šiemet taisyklės jau parengtos, nors iki deklaravimo dar dvi savaitės. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiemet naujovės, tai – palegvinimai.LŪS atstovas Gedas Špakauskas pritaria, kad pasiruošta geriau, bet pasigenda aiškios, nuosekliai aprašytos deklaravimo tvarkos.<br />Tauragės raj. Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas nuo vaikystės užsiima įvairiais amatais. Profesinėje mokykloje mokėsi tapybos ir meninio dažymo, pats išmoko drožybos, baldų gamybos, akmens apdirbimo. Dabar liaudies meno puoselėtojas unikaliais darbais puošia Skaudvilės kraštą.<br />Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius – bitininkas, ūkininkas, turintis 30 ha dirbamos žemės. Didžiausią plotą užima pievos, bet augina ir javų. Ekologo nuomone būtina derinti ūkinę ir aplinkosauginę veiklą, o svarbiausia mylėti žemę. Tuomet ir pyktis su aplinka nereikės.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Šeimose Velykų tradicijos dar gyvos, bet kaime jau nyksta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/seimose-velyku-tradicijos-dar-gyvos-bet-kaime-jau-nyksta--59257977</link><description><![CDATA[Jurbarko rajone Pavambalių vienkiemyje pokariu augusi Marijona Ramanauskienė dar gerai prisimena savo tėvelio pasakojimus apie Velykų tradicijas tarpukario Lietuvos kaime. Būdynės, plakimas verba, kiaušinių ridenimas įsiminė nuo vaikystės. Bet dabar, gyvendama Klausučiuose, stebi, kad tradicijos gyvos tik šeimose. Sūnus Vytautas, kultūros renginių organizatorius, sako, kad nelieka kaime senųjų tradicijų puoselėtojų.<br />„Darbščiųjų rankų“ būrelis – dešimtmetį gyvuojanti moterų draugija Raseinių raj. Sujainių gyvenvietėje. Vyresnio amžiaus, dažnai vienišos jos kartą per savaitę renkasi bendruomenės namuose ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Kartais organizuoja parodas, dalina savo gaminius ir tuo pačiu gerumą kitiems.<br />Šilauogės – žinomos jau visiems, bet šiemet galime įsigyti ir pačių naujausių veislių. Augalai atsparesni, uogos didesnės ir geriau laikosi. Kokias veisles rinktis ir kaip jau dabar pasirūpinti jų sodinimo vietą pataria Molėtų rajono ūkininkas, sodininkas Gediminas Cijūnaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59257977</guid><pubDate>Mon, 01 Apr 2024 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59257977/2024_04_01_3116_1_20240401063121202.mp3" length="20787589" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurbarko rajone Pavambalių vienkiemyje pokariu augusi Marijona Ramanauskienė dar gerai prisimena savo tėvelio pasakojimus apie Velykų tradicijas tarpukario Lietuvos kaime. Būdynės, plakimas verba, kiaušinių ridenimas įsiminė nuo vaikystės. Bet dabar,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurbarko rajone Pavambalių vienkiemyje pokariu augusi Marijona Ramanauskienė dar gerai prisimena savo tėvelio pasakojimus apie Velykų tradicijas tarpukario Lietuvos kaime. Būdynės, plakimas verba, kiaušinių ridenimas įsiminė nuo vaikystės. Bet dabar, gyvendama Klausučiuose, stebi, kad tradicijos gyvos tik šeimose. Sūnus Vytautas, kultūros renginių organizatorius, sako, kad nelieka kaime senųjų tradicijų puoselėtojų.<br />„Darbščiųjų rankų“ būrelis – dešimtmetį gyvuojanti moterų draugija Raseinių raj. Sujainių gyvenvietėje. Vyresnio amžiaus, dažnai vienišos jos kartą per savaitę renkasi bendruomenės namuose ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Kartais organizuoja parodas, dalina savo gaminius ir tuo pačiu gerumą kitiems.<br />Šilauogės – žinomos jau visiems, bet šiemet galime įsigyti ir pačių naujausių veislių. Augalai atsparesni, uogos didesnės ir geriau laikosi. Kokias veisles rinktis ir kaip jau dabar pasirūpinti jų sodinimo vietą pataria Molėtų rajono ūkininkas, sodininkas Gediminas Cijūnaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nuo pavasarinės šilumos iki šalnų: ko tikėtis ūkininkams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nuo-pavasarines-silumos-iki-salnu-ko-tiketis-ukininkams--59215680</link><description><![CDATA[Sinoptikams pranešant apie vis labiau šylančius orus, ūkininkai šią žinią vertina atsargiai, nes ne sykį yra praradę derlių dėl šalnų. Kaip sako Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas, nepaisant šilumos, ūkininkai turi ruoštis ir šalnoms, o būdų apsisaugoti tikrai yra. Tuo tarpu Kauno rajono ūkininkas, auginantis lazdynų riešutus, pavasario orus vertina teigiamai ir sako, jeigu nebus tokių šalnų kaip pernai, derlius bus geras.<br /><br />Prieš 18 metų susibūrusi Dacijonų kaimo bendruomenė buvo viena pirmųjų Tauragės rajone. Šalia kitų veiklų, neseniai ji pradėjo teikti aplinkos priežiūros ir pavėžėjimo paslaugas. Išsamiau – Dacijonų bendruomenės pirmininkas Mindaugas Piečia.<br /><br />Varėnos rajone Mindaugas Lučka puoselėja bityną, augina vaistinius augalus ir renka gėrybes iš gamtos. Kaip sako „Tauraus ūkio“ šeimininkas, gamtoje yra daugybė vertingų augalų, tačiau juos reikia mokėti surinkti. Mindaugas iš surinktų augalų daro įvairias aliejines ištraukas, gilina ir hidrolatų gamybos žinias.<br /><br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59215680</guid><pubDate>Fri, 29 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59215680/2024_03_29_3116_1_20240329063251673.mp3" length="20623749" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sinoptikams pranešant apie vis labiau šylančius orus, ūkininkai šią žinią vertina atsargiai, nes ne sykį yra praradę derlių dėl šalnų. Kaip sako Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas, nepaisant šilumos, ūkininkai turi ruoštis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sinoptikams pranešant apie vis labiau šylančius orus, ūkininkai šią žinią vertina atsargiai, nes ne sykį yra praradę derlių dėl šalnų. Kaip sako Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas, nepaisant šilumos, ūkininkai turi ruoštis ir šalnoms, o būdų apsisaugoti tikrai yra. Tuo tarpu Kauno rajono ūkininkas, auginantis lazdynų riešutus, pavasario orus vertina teigiamai ir sako, jeigu nebus tokių šalnų kaip pernai, derlius bus geras.<br /><br />Prieš 18 metų susibūrusi Dacijonų kaimo bendruomenė buvo viena pirmųjų Tauragės rajone. Šalia kitų veiklų, neseniai ji pradėjo teikti aplinkos priežiūros ir pavėžėjimo paslaugas. Išsamiau – Dacijonų bendruomenės pirmininkas Mindaugas Piečia.<br /><br />Varėnos rajone Mindaugas Lučka puoselėja bityną, augina vaistinius augalus ir renka gėrybes iš gamtos. Kaip sako „Tauraus ūkio“ šeimininkas, gamtoje yra daugybė vertingų augalų, tačiau juos reikia mokėti surinkti. Mindaugas iš surinktų augalų daro įvairias aliejines ištraukas, gilina ir hidrolatų gamybos žinias.<br /><br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vaikų sugrįžimas į kaimą paskatino modernizuoti pieno ūkį, įsigyti melžimo robotus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vaiku-sugrizimas-i-kaima-paskatino-modernizuoti-pieno-uki-isigyti-melzimo-robotus--59204561</link><description><![CDATA[Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus. Jau ilgiau kaip pusmetį karves melžia robotai, o Regina Bernatonienė džiaugiasi, kad nebereikia taip anksti keltis, galima daugiau laiko skirti šeimai.<br /><br />Penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą. Prašyta užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad šis apribojimas būtų efektyviai įgyvendintas visose ES šalyse. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimai vogtiems grūdams iš Ukrainos patekti į ES rinką. Šie klausimai buvo svarstyti kovo 26 d. vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje. Ar pasiektas sutarimas?<br /><br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Ūkininkai, reikšdami nepasitenkinimą Europos Sąjungos aplinkosaugos taisyklėmis bei, jų teigimu, nesąžininga konkurencija su pigesne Ukrainos produkcija, toliau protestuoja Briuselio centre. Šią savaitę jie miesto gatves užpylė žemėmis, mėšlu, eismą blokuoja traktoriais bei sunkiąja technika. Ar šią savaitę vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime priimti sprendimai nuramins protestuojančius ūkininkus?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59204561</guid><pubDate>Thu, 28 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59204561/2024_03_28_3116_1_20240328063322325.mp3" length="20078312" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus. Jau ilgiau kaip pusmetį karves melžia robotai, o Regina Bernatonienė džiaugiasi, kad nebereikia taip anksti keltis, galima daugiau laiko skirti šeimai.<br /><br />Penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą. Prašyta užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad šis apribojimas būtų efektyviai įgyvendintas visose ES šalyse. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimai vogtiems grūdams iš Ukrainos patekti į ES rinką. Šie klausimai buvo svarstyti kovo 26 d. vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje. Ar pasiektas sutarimas?<br /><br />Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Ūkininkai, reikšdami nepasitenkinimą Europos Sąjungos aplinkosaugos taisyklėmis bei, jų teigimu, nesąžininga konkurencija su pigesne Ukrainos produkcija, toliau protestuoja Briuselio centre. Šią savaitę jie miesto gatves užpylė žemėmis, mėšlu, eismą blokuoja traktoriais bei sunkiąja technika. Ar šią savaitę vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime priimti sprendimai nuramins protestuojančius ūkininkus?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1255</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Turgavietėse daugėja platinamų nelegalių augalų apsaugos produktų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-turgavietese-daugeja-platinamu-nelegaliu-augalu-apsaugos-produktu--59191612</link><description><![CDATA[Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į rinką, daugiausia jų aptinkama turgavietėse. Ko apsipirkdami turgavietėse turėtumėte reikalauti iš pardavėjų, kad neįsigytumėte nelegalių produktų? Plačiau situaciją komentuos asociacijos „Crop Life Lietuva“, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Savo nuomonę pateiks ir vienos iš turgaviečių darbuotojas.<br /><br />Rubrika „Verslas kaime“. Joje pasakojimas iš Ukmergės rajone esančios Mariaus Dubininko kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“. Sodybą įsigijęs jaunas žmogus gavo įpareigojimą – išlaikyti sodybos autentiškumą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59191612</guid><pubDate>Wed, 27 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59191612/2024_03_27_3116_1_20240327063252946.mp3" length="20410171" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į rinką, daugiausia jų aptinkama turgavietėse. Ko apsipirkdami turgavietėse turėtumėte reikalauti iš pardavėjų, kad neįsigytumėte nelegalių produktų? Plačiau situaciją komentuos asociacijos „Crop Life Lietuva“, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Savo nuomonę pateiks ir vienos iš turgaviečių darbuotojas.<br /><br />Rubrika „Verslas kaime“. Joje pasakojimas iš Ukmergės rajone esančios Mariaus Dubininko kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“. Sodybą įsigijęs jaunas žmogus gavo įpareigojimą – išlaikyti sodybos autentiškumą.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mokslininkų teigimu, ūkininkavimas kelia stiprią emocinę įtampą ir turi pasekmes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mokslininku-teigimu-ukininkavimas-kelia-stipria-emocine-itampa-ir-turi-pasekmes--59204586</link><description><![CDATA[Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.<br /><br />Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59204586</guid><pubDate>Tue, 26 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59204586/2024_03_26_3116_1_20240326063223695.mp3" length="21475549" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.<br /><br />Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Bioekonomikos verslai: nuo liofilizuotų šaltibarščių iki biometanu varomo traktoriaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-bioekonomikos-verslai-nuo-liofilizuotu-saltibarsciu-iki-biometanu-varomo-traktoriaus--59160518</link><description><![CDATA[Bioekonomikos verslai: nuo liofilizuotų šaltibarščių iki biometanu varomo traktoriaus<br />Bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. Tam, kad vis daugiau žmonių suprastų apie ką tai ir kurtų bioekonomikos verslus, svarbus švietimas jau nuo mokyklos suolo. Kaip sako organizacijos „Lietuvos Junior achievent“ direktorė Andželika Rusteikienė, net ir moksleiviai jau turi žinių bioekonomikos verslo kūrimo srityje ir tai realiai įgyvendina. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia, kad jaunimas vis labiau domisi bioekonomika, kuria perspektyvius verslus.<br />Iš emigracijos grįžusi jauna šeima Aida ir Darius Sekleckai Ukmergės rajone, Paškonių kaime, puoselėja smidrų ūkį. Per sezoną šeimai pavyksta nuimti daugiau nei tonos derlių. 4 metus ūkininkaujantys Sekleckai ketina plėsti dabar turimą 2 ha smidrų ūkį.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ kalbėsime apie tai, kad vienas svarbiausių darbų pavasarį, planuojant sodinimo darbus, – pasirinkti gerus sodinukus. Ilgametę patirtį turintis Baptų medelyno vadovas Darius Pažėra pasidalins naudingais patarimais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59160518</guid><pubDate>Mon, 25 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59160518/2024_03_25_3116_1_20240325063253564.mp3" length="20772960" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bioekonomikos verslai: nuo liofilizuotų šaltibarščių iki biometanu varomo traktoriaus
Bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. Tam, kad vis daugiau žmonių suprastų apie ką tai ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bioekonomikos verslai: nuo liofilizuotų šaltibarščių iki biometanu varomo traktoriaus<br />Bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. Tam, kad vis daugiau žmonių suprastų apie ką tai ir kurtų bioekonomikos verslus, svarbus švietimas jau nuo mokyklos suolo. Kaip sako organizacijos „Lietuvos Junior achievent“ direktorė Andželika Rusteikienė, net ir moksleiviai jau turi žinių bioekonomikos verslo kūrimo srityje ir tai realiai įgyvendina. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia, kad jaunimas vis labiau domisi bioekonomika, kuria perspektyvius verslus.<br />Iš emigracijos grįžusi jauna šeima Aida ir Darius Sekleckai Ukmergės rajone, Paškonių kaime, puoselėja smidrų ūkį. Per sezoną šeimai pavyksta nuimti daugiau nei tonos derlių. 4 metus ūkininkaujantys Sekleckai ketina plėsti dabar turimą 2 ha smidrų ūkį.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ kalbėsime apie tai, kad vienas svarbiausių darbų pavasarį, planuojant sodinimo darbus, – pasirinkti gerus sodinukus. Ilgametę patirtį turintis Baptų medelyno vadovas Darius Pažėra pasidalins naudingais patarimais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Paroda „Ką pasėsi... 2004“ – žemės ūkio mokslo ir verslo atspindys</title><link>https://www.spreaker.com/episode/paroda-ka-pasesi-2004-zemes-ukio-mokslo-ir-verslo-atspindys--59135102</link><description><![CDATA[Vakar, kovo 21 d., Kaune prasidėjo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2024“. Ji vyksta šiemet šimto metų sukaktį švenčiančioje Žemės ūkio akademijoje. Paroda išsiskiria ir pristatomos žemės ūkio technikos gausa, ir naujienomis. Galingas ir našus ratinis traktorius po parodos Vokietijoje iškart pristatomas ir Lietuvos žemdirbiams. Kita bendrovė žada, kad jų pristatoma juostinė sėjamoji padarys perversmą augalininkystės ūkiuose.<br />Parodai jaukumo suteikia ir maisto produktų gamintojai, sugūžėję iš visos Lietuvos, šurmuliuoja gausios sodinukų augintojų ir išradingų tautodailininkų mugės.<br />Ūkininkų dukra, veterinarijos gydytoja ir jaunoji ūkininkė – šiandien taip prisistato Kamilė Turskytė. Ji matė, kaip tėvai kūrė ūkį nuo nulio, jų patirtis, sunkumus ir turėjo daug abejonių, ar norės ūkininkauti. Bet kai tėvai nusprendė ryžtis pieno ūkį robotizuoti, merginai neliko abejonių, kad ji grįš ir ūkininkaus kartu su tėvais Kėdainių rajone.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59135102</guid><pubDate>Fri, 22 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59135102/2024_03_22_3116_1_20240322063254719.mp3" length="20940980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar, kovo 21 d., Kaune prasidėjo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2024“. Ji vyksta šiemet šimto metų sukaktį švenčiančioje Žemės ūkio akademijoje. Paroda išsiskiria ir pristatomos žemės ūkio technikos gausa, ir naujienomis. Galingas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar, kovo 21 d., Kaune prasidėjo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2024“. Ji vyksta šiemet šimto metų sukaktį švenčiančioje Žemės ūkio akademijoje. Paroda išsiskiria ir pristatomos žemės ūkio technikos gausa, ir naujienomis. Galingas ir našus ratinis traktorius po parodos Vokietijoje iškart pristatomas ir Lietuvos žemdirbiams. Kita bendrovė žada, kad jų pristatoma juostinė sėjamoji padarys perversmą augalininkystės ūkiuose.<br />Parodai jaukumo suteikia ir maisto produktų gamintojai, sugūžėję iš visos Lietuvos, šurmuliuoja gausios sodinukų augintojų ir išradingų tautodailininkų mugės.<br />Ūkininkų dukra, veterinarijos gydytoja ir jaunoji ūkininkė – šiandien taip prisistato Kamilė Turskytė. Ji matė, kaip tėvai kūrė ūkį nuo nulio, jų patirtis, sunkumus ir turėjo daug abejonių, ar norės ūkininkauti. Bet kai tėvai nusprendė ryžtis pieno ūkį robotizuoti, merginai neliko abejonių, kad ji grįš ir ūkininkaus kartu su tėvais Kėdainių rajone.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieno ūkiams - nei pažadų, nei sprendimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieno-ukiams-nei-pazadu-nei-sprendimu--59147958</link><description><![CDATA[Po susitikimo su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte žemdirbių nuotaikos buvo dviprasmiškos. Protesto metu išsakyti reikalavimai išgirsti ir klausimai sprendžiami, tačiau pieno sektoriaus problemos - ne. Susitikimo išvakarėse žemdirbiai įtraukė ir klausimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos. Jos neaptartos – pritrūko laiko.<br />Kėdainių rajono „Metų ūkio“ konkurse Aušros Uksienės kailinių žvėrelių ūkis, įsikūręs Paliediškių kaime, įvertintas antrąja vieta. Nuo 2027 m. Lietuvoje bus draudžiamos kailinių žvėrelių fermos. Žadėtos kompensacijos uždraustiems ūkiams mažos, tad imtis kitos ūkinės veiklos šie ūkininkai galimybių neturi. <br />Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis sako, kad A. Uksienės ūkio apdovanojimas yra ir ūkininkų palaikymo tokiems ūkiams išraiška.<br />Prancūzijoje ūkininkaujančios moterys su valstybės parama gali rasti ir keliems mėnesiams vietoje savęs įdarbinti kitą asmenį. „Idėja gera tik popieriuje“, - sako ožkų augintoja Clara Gassser. Pasakojimas apie iššūkius ūkininkavimą derinant su motinyste.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59147958</guid><pubDate>Thu, 21 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59147958/2024_03_21_3116_1_20240321063255335.mp3" length="20956026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po susitikimo su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte žemdirbių nuotaikos buvo dviprasmiškos. Protesto metu išsakyti reikalavimai išgirsti ir klausimai sprendžiami, tačiau pieno sektoriaus problemos - ne. Susitikimo išvakarėse žemdirbiai įtraukė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po susitikimo su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte žemdirbių nuotaikos buvo dviprasmiškos. Protesto metu išsakyti reikalavimai išgirsti ir klausimai sprendžiami, tačiau pieno sektoriaus problemos - ne. Susitikimo išvakarėse žemdirbiai įtraukė ir klausimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos. Jos neaptartos – pritrūko laiko.<br />Kėdainių rajono „Metų ūkio“ konkurse Aušros Uksienės kailinių žvėrelių ūkis, įsikūręs Paliediškių kaime, įvertintas antrąja vieta. Nuo 2027 m. Lietuvoje bus draudžiamos kailinių žvėrelių fermos. Žadėtos kompensacijos uždraustiems ūkiams mažos, tad imtis kitos ūkinės veiklos šie ūkininkai galimybių neturi. <br />Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis sako, kad A. Uksienės ūkio apdovanojimas yra ir ūkininkų palaikymo tokiems ūkiams išraiška.<br />Prancūzijoje ūkininkaujančios moterys su valstybės parama gali rasti ir keliems mėnesiams vietoje savęs įdarbinti kitą asmenį. „Idėja gera tik popieriuje“, - sako ožkų augintoja Clara Gassser. Pasakojimas apie iššūkius ūkininkavimą derinant su motinyste.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Griežtinama įvežamų grūdų kontrolė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-grieztinama-ivezamu-grudu-kontrole--59109784</link><description><![CDATA[Pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų didesnės rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė. Nuo šio pirmadienio stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai. Netrukus bus pradėti tikrinti ir maistiniai. Mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės, sako Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad neilgai trukus bus bus pradėti tikrinti ir visi tranzitu per Lietuvą gabenami grūdai.<br /><br />Karpinių meistrė Virginija Jurevičienė ir Kupiškio kai kuriuos savo dirbinius perkelianti ir ant margučių, sako, kad jos ruošimasis Velykoms prasideda iškart po naujųjų ir baigiasi gegužės mėnesį. Kaiušinius ji margina natūraliais dažais, o puošia dar ir skutinėdama.<br /><br />Unikalaus verslo kaime istorija dalijasi menininkė Žiedūnė Aleknaitė: mintis apie apvalų šiltnamį išaugo į apvalaus namo idėją. Dabar tai unikali erdvė, esanti ant Nevėžio upės kranto, į kurią moteris noriai įsileidžia ir aplinkinius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59109784</guid><pubDate>Wed, 20 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59109784/2024_03_20_3116_1_20240320063325843.mp3" length="21144526" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų didesnės rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė. Nuo šio pirmadienio stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai. Netrukus bus pradėti tikrinti ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų didesnės rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė. Nuo šio pirmadienio stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai. Netrukus bus pradėti tikrinti ir maistiniai. Mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės, sako Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad neilgai trukus bus bus pradėti tikrinti ir visi tranzitu per Lietuvą gabenami grūdai.<br /><br />Karpinių meistrė Virginija Jurevičienė ir Kupiškio kai kuriuos savo dirbinius perkelianti ir ant margučių, sako, kad jos ruošimasis Velykoms prasideda iškart po naujųjų ir baigiasi gegužės mėnesį. Kaiušinius ji margina natūraliais dažais, o puošia dar ir skutinėdama.<br /><br />Unikalaus verslo kaime istorija dalijasi menininkė Žiedūnė Aleknaitė: mintis apie apvalų šiltnamį išaugo į apvalaus namo idėją. Dabar tai unikali erdvė, esanti ant Nevėžio upės kranto, į kurią moteris noriai įsileidžia ir aplinkinius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Briuselis ūkininkams siūlo pakeitimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-briuselis-ukininkams-siulo-pakeitimus--59101046</link><description><![CDATA[Europos Komisija siūlo bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, kurie atitiktų žemdirbių lūkesčius ir mažintų įtampą dėl žaliojo kurso. Pirminius siūlymus, kurie dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento ir Europos Vadovų tarybos, pristato žemės ūkio eurokomisaras Janušas Voicekovskis.<br /><br />Pristatytas „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris skirtas žemės ūkio veikla užsiimančiųjų poreikiams atliepti. Jis publikuotas internetinėje erdvėje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje. O kiokią informaciją jame galima aptikti? Pasakoja klimatologai, leidinio sudarytojai dr. Donatas Valiukas ir dr. Viktorija Mačiulytė.<br /><br />Apleistos arba suartos nyksta vienos gražiausių pievų Lietuvoje. Pievose dominuoja įdomus augalas – briedgaurė. Maži ir šiurkštūs krūmeliai primena briedžio gaurus. Tarp kupstelių tarpsta daugybė kitų ypatingai spalvingai žydinčių augalų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, norėdama atkreipti dėmesį briedgaurynus, paskelbė juos 2024 metų buveine. Lietuvoje saugomos 54 skirtingos buveinės, viena jų – karstinės įgriuvos – unikalios ir Europos Sąjungos mastu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101046</guid><pubDate>Tue, 19 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101046/2024_03_19_3116_1_20240319063255202.mp3" length="20243824" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija siūlo bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, kurie atitiktų žemdirbių lūkesčius ir mažintų įtampą dėl žaliojo kurso. Pirminius siūlymus, kurie dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento ir Europos Vadovų tarybos, pristato...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija siūlo bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, kurie atitiktų žemdirbių lūkesčius ir mažintų įtampą dėl žaliojo kurso. Pirminius siūlymus, kurie dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento ir Europos Vadovų tarybos, pristato žemės ūkio eurokomisaras Janušas Voicekovskis.<br /><br />Pristatytas „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris skirtas žemės ūkio veikla užsiimančiųjų poreikiams atliepti. Jis publikuotas internetinėje erdvėje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje. O kiokią informaciją jame galima aptikti? Pasakoja klimatologai, leidinio sudarytojai dr. Donatas Valiukas ir dr. Viktorija Mačiulytė.<br /><br />Apleistos arba suartos nyksta vienos gražiausių pievų Lietuvoje. Pievose dominuoja įdomus augalas – briedgaurė. Maži ir šiurkštūs krūmeliai primena briedžio gaurus. Tarp kupstelių tarpsta daugybė kitų ypatingai spalvingai žydinčių augalų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, norėdama atkreipti dėmesį briedgaurynus, paskelbė juos 2024 metų buveine. Lietuvoje saugomos 54 skirtingos buveinės, viena jų – karstinės įgriuvos – unikalios ir Europos Sąjungos mastu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Netikėti jaunųjų ūkininkų rūpesčiai turguje su pirkėjais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-netiketi-jaunuju-ukininku-rupesciai-turguje-su-pirkejais--59101806</link><description><![CDATA[Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta, nederliaus metai, bet ir lietuviškų braškių mėgėjai. Yra netikinčių, kad jie parduoda savo užaugintas uogas, mat per jauni ir per gražūs būti ūkininkais.<br />Dovilės Padūmienės iš Stankūnų kaimo, Kauno rajono, fermoje daugiau nei 6 milijonai augintinių. 13 metų Kalifornijos sliekus auginanti ir biohumusą gaminanti ūkininkė užsiima švietėjiška veikla, ir džiaugiasi, kad sliekų auginimo ir biohumuso pasigaminimo savo reikmėms ryžtasi vis daugiau sodininkų, daržininkų.<br />„Verta žinoti“ rubrikoje gamtos apsaugos specialistė Kristina Jankauskaitė įspėja apie dar vieno pavojingo invazinio augalo plitimą Lietuvoje. Vijoklinis augalas gavo Smaugiko vardą. Jis kelia pavojų medžiams, mat juos apraizgo taip, kad šie nebegauna vandens ir žūsta.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59101806</guid><pubDate>Mon, 18 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59101806/2024_03_18_3116_1_20240318063325786.mp3" length="21413273" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta, nederliaus metai, bet ir lietuviškų braškių mėgėjai. Yra netikinčių, kad jie parduoda savo užaugintas uogas, mat per jauni ir per gražūs būti ūkininkais.<br />Dovilės Padūmienės iš Stankūnų kaimo, Kauno rajono, fermoje daugiau nei 6 milijonai augintinių. 13 metų Kalifornijos sliekus auginanti ir biohumusą gaminanti ūkininkė užsiima švietėjiška veikla, ir džiaugiasi, kad sliekų auginimo ir biohumuso pasigaminimo savo reikmėms ryžtasi vis daugiau sodininkų, daržininkų.<br />„Verta žinoti“ rubrikoje gamtos apsaugos specialistė Kristina Jankauskaitė įspėja apie dar vieno pavojingo invazinio augalo plitimą Lietuvoje. Vijoklinis augalas gavo Smaugiko vardą. Jis kelia pavojų medžiams, mat juos apraizgo taip, kad šie nebegauna vandens ir žūsta.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Paukštininkus žlugdo nelygi konkurencija.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paukstininkus-zlugdo-nelygi-konkurencija--59055779</link><description><![CDATA[Iš Ukrainos į ES rinką įvežami kiaušinių ir paukštienos kiekiai yra padidėję, palyginti su laiku iki karo Ukrainoje, tad ES rinkoje šių produktų pasiūla išaugo, o vartojimas išliko to paties lygio. Kaip tai paveikė Lietuvos paukštininkystės sektorių? Išsamiau Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.<br /><br />Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą. Ūkininkams kyla klausimas, kodėl 2022 metais didžiojoje dalyje sektorių emisijos mažėjo, o žemės ūkio sektoriuje fiksuojamos didesnės emisijos, nors išbrangus trąšoms jų buvo sunaudota mažiau. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad ŠESD statistika dar bus tikslinama.<br /><br />Palikę sostinę, į Šakių r. Gustainiškių kaimą kraustėsi ir ūkininkavimu ketino užsiimti du menininkai Gabrielė ir Augustas Masevičiai. Taip iš meno pasaulio atėjusi pora rimtai kibo ūkininkauti, o vėliau įkūrė aliejaus spaudyklą. Kino pasaulyje besisukanti Gabrielė ūkyje daugiau gilinosi į kanapių aliejaus spaudimo subtilybes, o muzikantas Augustas tapo agronomu. 500 ha ūkyje net ir talkinant tėvams yra daug veiklos, jauni žmonės rūpinosi, kad būtų pasitelktas mokslas ir žinios.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59055779</guid><pubDate>Fri, 15 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59055779/2024_03_15_3116_1_20240315063256834.mp3" length="21335115" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš Ukrainos į ES rinką įvežami kiaušinių ir paukštienos kiekiai yra padidėję, palyginti su laiku iki karo Ukrainoje, tad ES rinkoje šių produktų pasiūla išaugo, o vartojimas išliko to paties lygio. Kaip tai paveikė Lietuvos paukštininkystės sektorių?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš Ukrainos į ES rinką įvežami kiaušinių ir paukštienos kiekiai yra padidėję, palyginti su laiku iki karo Ukrainoje, tad ES rinkoje šių produktų pasiūla išaugo, o vartojimas išliko to paties lygio. Kaip tai paveikė Lietuvos paukštininkystės sektorių? Išsamiau Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.<br /><br />Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą. Ūkininkams kyla klausimas, kodėl 2022 metais didžiojoje dalyje sektorių emisijos mažėjo, o žemės ūkio sektoriuje fiksuojamos didesnės emisijos, nors išbrangus trąšoms jų buvo sunaudota mažiau. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad ŠESD statistika dar bus tikslinama.<br /><br />Palikę sostinę, į Šakių r. Gustainiškių kaimą kraustėsi ir ūkininkavimu ketino užsiimti du menininkai Gabrielė ir Augustas Masevičiai. Taip iš meno pasaulio atėjusi pora rimtai kibo ūkininkauti, o vėliau įkūrė aliejaus spaudyklą. Kino pasaulyje besisukanti Gabrielė ūkyje daugiau gilinosi į kanapių aliejaus spaudimo subtilybes, o muzikantas Augustas tapo agronomu. 500 ha ūkyje net ir talkinant tėvams yra daug veiklos, jauni žmonės rūpinosi, kad būtų pasitelktas mokslas ir žinios.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ožka – prasigyvenant, ožka – nusigyvenant.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ozka-prasigyvenant-ozka-nusigyvenant--59041333</link><description><![CDATA[Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?<br /><br />Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.<br /><br />Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59041333</guid><pubDate>Thu, 14 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59041333/2024_03_14_3116_1_20240314063057840_1.mp3" length="21649002" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?<br /><br />Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.<br /><br />Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1354</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kaip atkursime eglynus, kitus nukentėjusius miškų plotus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaip-atkursime-eglynus-kitus-nukentejusius-misku-plotus--59031362</link><description><![CDATA[Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Panevėžio regioninio padalinio miško auginimo specialistas Valdas Juozaitis ir Medelynų padalinio laikinasis vadovas Egidijus Kaluina.<br /><br />Šiemet tarp penkių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių yra ir Onuškio miestelis. Nuo šiol aktyviau bus siekiama stiprinti vietos kultūrinę tapatybę, organizuoti prasmingas pramogas, ugdyti ir skatinti kūrybinių bei meninių raiškų įvairovę. Taip pat bus skatinama kurti išliekamąją meninę vertę turinčius kūrinius. Tai atvers platesnius kelius Onuškio krašto žinomumui, skatins vietos žmonių norą keistis, tobulėti. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Onuškio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Liuda Korsanovienė.<br /><br />Moters hobis tapo verslu. Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Inga Rutkauskienė nuo vaikystės mėgo gaminti. Tačiau tik pastaraisiais metais, ūgtelėjus vaikams, nusprendė pomėgį paversti verslu. Vyro padedama, įkūrė kepyklėlę „IR saldėsiai“. Kepa tortus, pyragėlius, sausainius. Jos gaminiai turi paklausą, užsakymų nestinga. Ateityje svajoja išmokti kepti šakočius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59031362</guid><pubDate>Wed, 13 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59031362/2024_03_13_3116_1_20240313063055471.mp3" length="21080578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Panevėžio regioninio padalinio miško auginimo specialistas Valdas Juozaitis ir Medelynų padalinio laikinasis vadovas Egidijus Kaluina.<br /><br />Šiemet tarp penkių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių yra ir Onuškio miestelis. Nuo šiol aktyviau bus siekiama stiprinti vietos kultūrinę tapatybę, organizuoti prasmingas pramogas, ugdyti ir skatinti kūrybinių bei meninių raiškų įvairovę. Taip pat bus skatinama kurti išliekamąją meninę vertę turinčius kūrinius. Tai atvers platesnius kelius Onuškio krašto žinomumui, skatins vietos žmonių norą keistis, tobulėti. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Onuškio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Liuda Korsanovienė.<br /><br />Moters hobis tapo verslu. Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Inga Rutkauskienė nuo vaikystės mėgo gaminti. Tačiau tik pastaraisiais metais, ūgtelėjus vaikams, nusprendė pomėgį paversti verslu. Vyro padedama, įkūrė kepyklėlę „IR saldėsiai“. Kepa tortus, pyragėlius, sausainius. Jos gaminiai turi paklausą, užsakymų nestinga. Ateityje svajoja išmokti kepti šakočius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kodėl nedidėja verslinių sodų plotai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kodel-nedideja-versliniu-sodu-plotai--59012419</link><description><![CDATA[Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl gamtos išdaigų ne visada gaunamas geras. Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, pernai dėl pavasarinių šalnų tesurinko 27 proc. įprasto obuolių derliaus. Ne tik nederlingi metai trukdo plėsti sodų plotus. Išsamiau – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.<br /><br />Akmenės rajono ūkininkas Viktoras Gedaminskis – darbštus žmogus. Ir nevengė imtis nelengvų verslų. Pradžioje patraukė šiltnaminė daržininkystė, tačiau dėl išaugusios konkurencijos ir smukusių supirkimo kainų teko jos atsisakyti. Pradėtą veislinių kiaulių verslą nukonkuravo šalia įsikūręs kompleksas. Tad kiaules ūkyje keitė karvės. Kaip su jomis pasisekė?<br /><br />Bundanti gamta, kasdien vis skaisčiau nušvintanti saulė kviečia į miškus bei laukus pasigrožėti juose vykstančiomis permainomis. Anot gamtininkų, jos jau prasidėjo vasario pabaigoje. Išsamiau apie gamtoje vykstančius pokyčius – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/59012419</guid><pubDate>Tue, 12 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/59012419/2024_03_12_3116_1_20240312063126110.mp3" length="21157064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl gamtos išdaigų ne visada gaunamas geras. Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, pernai dėl pavasarinių šalnų tesurinko 27 proc. įprasto obuolių derliaus. Ne tik nederlingi metai trukdo plėsti sodų plotus. Išsamiau – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.<br /><br />Akmenės rajono ūkininkas Viktoras Gedaminskis – darbštus žmogus. Ir nevengė imtis nelengvų verslų. Pradžioje patraukė šiltnaminė daržininkystė, tačiau dėl išaugusios konkurencijos ir smukusių supirkimo kainų teko jos atsisakyti. Pradėtą veislinių kiaulių verslą nukonkuravo šalia įsikūręs kompleksas. Tad kiaules ūkyje keitė karvės. Kaip su jomis pasisekė?<br /><br />Bundanti gamta, kasdien vis skaisčiau nušvintanti saulė kviečia į miškus bei laukus pasigrožėti juose vykstančiomis permainomis. Anot gamtininkų, jos jau prasidėjo vasario pabaigoje. Išsamiau apie gamtoje vykstančius pokyčius – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kovo 11-oji primena: jau 34 metai esame laisvi.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kovo-11-oji-primena-jau-34-metai-esame-laisvi--58998363</link><description><![CDATA[Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, keitėsi daugelio žmonių gyvenimai, skatinę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tikrais savo žemės šeimininkais pasijuto kaimo žmonės. Ne visiems, anuomet pradėjusiems ūkininkauti, pasisekė. Laimėjo tie, kurie nepristigo ryžto, sumanumo ir atkaklumo įveikti sunkumus. Tarp jų LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė su šeima.<br /><br />Kiekvieną naują darbo savaitę Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenė pradeda sugiedodama himną ir iškeldama trispalvę. Patriotiškumo vertybės yra vienos svarbiausių mokykloje, ateityje siekiama turėti kadetų mokyklos statusą. Anot mokyklos direktoriaus, Lietuvos kariuomenės rinktinės nario, orientacininko Regimanto Kavaliausko bei direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Gramalienės, skautiška veikla ir pilietinio pasipriešinimo žinios yra svarbios kiekvienam žmogui.<br /><br />Įdomu žinoti. Dabar pats laikas pasirūpinti kambarinių augalų priežiūra. Juos persodinti į tinkamai parinktus vazonus ir gerą žemę, patręšti. Kai kuriuos pavasarį galima padauginti. Kaip tai tinkamai padaryti, pataria Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58998363</guid><pubDate>Mon, 11 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58998363/2024_03_11_3116_1_20240311063124774.mp3" length="21329264" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, keitėsi daugelio žmonių gyvenimai, skatinę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tikrais savo žemės šeimininkais pasijuto kaimo žmonės. Ne visiems, anuomet pradėjusiems ūkininkauti, pasisekė. Laimėjo tie,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, keitėsi daugelio žmonių gyvenimai, skatinę pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tikrais savo žemės šeimininkais pasijuto kaimo žmonės. Ne visiems, anuomet pradėjusiems ūkininkauti, pasisekė. Laimėjo tie, kurie nepristigo ryžto, sumanumo ir atkaklumo įveikti sunkumus. Tarp jų LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė su šeima.<br /><br />Kiekvieną naują darbo savaitę Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenė pradeda sugiedodama himną ir iškeldama trispalvę. Patriotiškumo vertybės yra vienos svarbiausių mokykloje, ateityje siekiama turėti kadetų mokyklos statusą. Anot mokyklos direktoriaus, Lietuvos kariuomenės rinktinės nario, orientacininko Regimanto Kavaliausko bei direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Gramalienės, skautiška veikla ir pilietinio pasipriešinimo žinios yra svarbios kiekvienam žmogui.<br /><br />Įdomu žinoti. Dabar pats laikas pasirūpinti kambarinių augalų priežiūra. Juos persodinti į tinkamai parinktus vazonus ir gerą žemę, patręšti. Kai kuriuos pavasarį galima padauginti. Kaip tai tinkamai padaryti, pataria Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gamta – visų namai. Daugelis paukščių žūsta dėl elektros linijų stulpų konstrukcijų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gamta-visu-namai-daugelis-pauksciu-zusta-del-elektros-liniju-stulpu-konstrukciju--58979203</link><description><![CDATA[Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?<br /><br />Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..<br /><br />Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58979203</guid><pubDate>Sat, 09 Mar 2024 04:30:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58979203/2024_03_09_3126_1_20240309070227746.mp3" length="26905675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?<br /><br />Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..<br /><br />Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė]]></itunes:summary><itunes:duration>1682</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Saugome daugiametes pievas. O ar žinome kokių reikia?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-saugome-daugiametes-pievas-o-ar-zinome-kokiu-reikia--58967626</link><description><![CDATA[Daug triukšmo ne tik žemdirbių visuomenėje sukėlė reikalavimas atsėti daugiametes pievas. Bet pasirodo nelabai žinoma kokios pievos labiausiai tinka biologinei įvairovei. O keisčiausia, kai valdininkai pripažįsta, kad „tų pievų niekam nereikia, nebent komisijai“. Tikimasi, kad šiemet pievų atsėti nereikės, bet tai trumpalaikis sprendimas. Kaip visiems laikams išspręsti problemą pasiūlymą turi Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas. Siūlymą vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Europos Parlamentas, priėmęs Gamtos atkūrimo reglamentą, vėl numatė daug įpareigojimų žemės ūkio sektoriui. Tarp ambicingų tikslų – pievų drugių indeksas, didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai, paukščių populiacijos indeksas, nusausintų šlapynių atkūrimas. Nors dar prieš mėnesį Europos Komisija, įvertinusi geopolitinę padėtį, maisto gamybos svarbą, žadėjo švelninti žaliojo kurso reikalavimus, mažinti biurokratiją. Kaip padėtį aiškina skirtingai balsavę europarlamentarai Juozas Olekas ir Bronis Ropė? Savo ekspertinį vertinimą pateikia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58967626</guid><pubDate>Fri, 08 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58967626/2024_03_08_3116_1_20240308063057301.mp3" length="20971909" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daug triukšmo ne tik žemdirbių visuomenėje sukėlė reikalavimas atsėti daugiametes pievas. Bet pasirodo nelabai žinoma kokios pievos labiausiai tinka biologinei įvairovei. O keisčiausia, kai valdininkai pripažįsta, kad „tų pievų niekam nereikia, nebent...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daug triukšmo ne tik žemdirbių visuomenėje sukėlė reikalavimas atsėti daugiametes pievas. Bet pasirodo nelabai žinoma kokios pievos labiausiai tinka biologinei įvairovei. O keisčiausia, kai valdininkai pripažįsta, kad „tų pievų niekam nereikia, nebent komisijai“. Tikimasi, kad šiemet pievų atsėti nereikės, bet tai trumpalaikis sprendimas. Kaip visiems laikams išspręsti problemą pasiūlymą turi Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas. Siūlymą vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Europos Parlamentas, priėmęs Gamtos atkūrimo reglamentą, vėl numatė daug įpareigojimų žemės ūkio sektoriui. Tarp ambicingų tikslų – pievų drugių indeksas, didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai, paukščių populiacijos indeksas, nusausintų šlapynių atkūrimas. Nors dar prieš mėnesį Europos Komisija, įvertinusi geopolitinę padėtį, maisto gamybos svarbą, žadėjo švelninti žaliojo kurso reikalavimus, mažinti biurokratiją. Kaip padėtį aiškina skirtingai balsavę europarlamentarai Juozas Olekas ir Bronis Ropė? Savo ekspertinį vertinimą pateikia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mėnuo po protesto. Ar neatvažiuos vėl žemdirbiai į Vilnių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-menuo-po-protesto-ar-neatvaziuos-vel-zemdirbiai-i-vilniu--58954870</link><description><![CDATA[Vakar Seimo kaimo reikalų komitete buvo aiškinamasi kaip įgyvendinami prieš mėnesį Vilniuje vykusio žemdirbių protesto reikalavimai. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad du reikalavimai iš šešių jau patenkinti, deramasi ir dėl kitų, bet pasigendama Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyvos. Vienas iš protesto organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pastebi pažangą, bet dėl įstrigusių sprendimų ir įstatymų projektų, neatmeta galimybės pakartoti protestą.<br />Raseinių rajono ūkininkas Ričardas Bentnorius vis dar turi 120 melžiamų karvių ūkį. Jis įsitikinęs, kad jei žemės ūkyje nebus stabilių sprendimų, galimybės savo veiklą planuoti bent 5 metus, perspektyvos nebus ir modernizuotam ūkiui. Artimiausiu laiku ūkininkas apsispręs ką daryti su melžiamų karvių banda.<br />LRT radijo bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė pasakoja apie vietos ūkininkų didžiausią rūpestį – padažnėjusį dirbamos žemės užstatymą pastatais. Paprastai gyvenamaisiais namais, prekybos centrais, kurių statyba labai apsimoka žemių valdytojams. Bet austrų ūkininkai neprotestuoja. Kodėl?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58954870</guid><pubDate>Thu, 07 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58954870/2024_03_07_3116_1_20240307063127204.mp3" length="20758331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar Seimo kaimo reikalų komitete buvo aiškinamasi kaip įgyvendinami prieš mėnesį Vilniuje vykusio žemdirbių protesto reikalavimai. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad du reikalavimai iš šešių jau patenkinti, deramasi ir dėl kitų, bet...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar Seimo kaimo reikalų komitete buvo aiškinamasi kaip įgyvendinami prieš mėnesį Vilniuje vykusio žemdirbių protesto reikalavimai. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad du reikalavimai iš šešių jau patenkinti, deramasi ir dėl kitų, bet pasigendama Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyvos. Vienas iš protesto organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pastebi pažangą, bet dėl įstrigusių sprendimų ir įstatymų projektų, neatmeta galimybės pakartoti protestą.<br />Raseinių rajono ūkininkas Ričardas Bentnorius vis dar turi 120 melžiamų karvių ūkį. Jis įsitikinęs, kad jei žemės ūkyje nebus stabilių sprendimų, galimybės savo veiklą planuoti bent 5 metus, perspektyvos nebus ir modernizuotam ūkiui. Artimiausiu laiku ūkininkas apsispręs ką daryti su melžiamų karvių banda.<br />LRT radijo bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė pasakoja apie vietos ūkininkų didžiausią rūpestį – padažnėjusį dirbamos žemės užstatymą pastatais. Paprastai gyvenamaisiais namais, prekybos centrais, kurių statyba labai apsimoka žemių valdytojams. Bet austrų ūkininkai neprotestuoja. Kodėl?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1298</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Derėtis su ministerija šiemet žemdirbiams lengviau</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-deretis-su-ministerija-siemet-zemdirbiams-lengviau--58949269</link><description><![CDATA[Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.<br /><br />Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?<br /><br />Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58949269</guid><pubDate>Wed, 06 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58949269/2024_03_06_3116_1_20240306063056693.mp3" length="20867419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.<br /><br />Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?<br /><br />Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mėsinių galvijų augintojas: gyvulininkams perspektyva nėra gera</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mesiniu-galviju-augintojas-gyvulininkams-perspektyva-nera-gera--58928890</link><description><![CDATA[Vienas pirmųjų Lietuvoje mėsinius galvijus pradėjęs auginti Albertas Šiurna teigia, kad dabar gyvulininkams perspektyva nėra gera. Tauragės rajone Kirklių kaime laikantis apie 200 aubrakų ir limuzinų veislės galvijų, ūkininkas įsitikinęs, kad dėl netinkamos žemės ūkio politikos ir žmonių kaime mažėjimo sparčiai menksta ir susidomėjimas perspektyviu laikytu verslu.<br />Pakeitus Žemės įstatymą, šiemet pasikeitė ir valstybinės žemės nuomos sutartys. Dabar galimos tik ilgalaikės – 25 metų sutartys, iš valstybės nuomojantiems žemės ūkio paskirties žemę. Kam to reikėjo, kodėl pokyčiai nenaudingi mažesniems ūkiams? Pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Mocevičiumi ir Kupiškio raj. ūkininke, seniūnijos žemėtvarkininke Aiste Petruliene.<br />Širvintų rajono Šešuolių seniūnijoje Girelės miško pakraštyje, vienkiemyje gyvenantis Petras Šimonis – miškininkas ir kalvis. Dabar jis jau užtarnautam poilsyje, bet visą gyvenimą praleidęs gamtos apsuptyje, daug bendraudamas su aplinkiniais, sukaupė įdomią patirtį. Kiek kaimuose liko gyventojų, kaip šernai sumažino antžeminių paukščių populiaciją, kokios atšiaurios būdavo žiemos ir kodėl vienkiemyje miške gyventi ramu?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58928890</guid><pubDate>Tue, 05 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58928890/2024_03_05_3116_1_20240305063057099.mp3" length="20490420" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vienas pirmųjų Lietuvoje mėsinius galvijus pradėjęs auginti Albertas Šiurna teigia, kad dabar gyvulininkams perspektyva nėra gera. Tauragės rajone Kirklių kaime laikantis apie 200 aubrakų ir limuzinų veislės galvijų, ūkininkas įsitikinęs, kad dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vienas pirmųjų Lietuvoje mėsinius galvijus pradėjęs auginti Albertas Šiurna teigia, kad dabar gyvulininkams perspektyva nėra gera. Tauragės rajone Kirklių kaime laikantis apie 200 aubrakų ir limuzinų veislės galvijų, ūkininkas įsitikinęs, kad dėl netinkamos žemės ūkio politikos ir žmonių kaime mažėjimo sparčiai menksta ir susidomėjimas perspektyviu laikytu verslu.<br />Pakeitus Žemės įstatymą, šiemet pasikeitė ir valstybinės žemės nuomos sutartys. Dabar galimos tik ilgalaikės – 25 metų sutartys, iš valstybės nuomojantiems žemės ūkio paskirties žemę. Kam to reikėjo, kodėl pokyčiai nenaudingi mažesniems ūkiams? Pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Mocevičiumi ir Kupiškio raj. ūkininke, seniūnijos žemėtvarkininke Aiste Petruliene.<br />Širvintų rajono Šešuolių seniūnijoje Girelės miško pakraštyje, vienkiemyje gyvenantis Petras Šimonis – miškininkas ir kalvis. Dabar jis jau užtarnautam poilsyje, bet visą gyvenimą praleidęs gamtos apsuptyje, daug bendraudamas su aplinkiniais, sukaupė įdomią patirtį. Kiek kaimuose liko gyventojų, kaip šernai sumažino antžeminių paukščių populiaciją, kokios atšiaurios būdavo žiemos ir kodėl vienkiemyje miške gyventi ramu?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kalakutai auginti Lietuvos rinkai dabar eksportuojami</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kalakutai-auginti-lietuvos-rinkai-dabar-eksportuojami--58930178</link><description><![CDATA[Širvintų rajono ūkininkas Leonas Rutkauskas du dešimtmečius augina kalakutus. Natūraliais pašarais, „kaimiškai“ auginami paukščiai dabar eksportuojami į Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Prancūziją, nors pradžioje verslo labiau orientuotasi į vietos rinką. Kas atsitiko? Reportažas iš 800 kalakutų, kurių kiekvienas sveria apie 20 kg, fermos.<br />Nuo kovo 4 d. gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti investicijoms į biosaugą. Tam numatoma panaudoti daugiau kaip milijoną eurų iš strateginio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano. Kodėl vieniems parama naudinga, o kitiems visai nerūpi? Aptaria ŽŪM atstovė, paukščių, kiaulių ir pieninių karvių augintojai.<br />Kaip pavasario pradžioje kvepia žemė, kokie jau dygstantys grybai yra pavasario pranašai? Išsamiai paaiškina ir apie pirmuosius parskridusius paukščius pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas, ekologas Vaidas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58930178</guid><pubDate>Mon, 04 Mar 2024 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58930178/2024_03_04_3116_1_20240304063057984.mp3" length="20953936" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Širvintų rajono ūkininkas Leonas Rutkauskas du dešimtmečius augina kalakutus. Natūraliais pašarais, „kaimiškai“ auginami paukščiai dabar eksportuojami į Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Prancūziją, nors pradžioje verslo labiau orientuotasi į vietos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Širvintų rajono ūkininkas Leonas Rutkauskas du dešimtmečius augina kalakutus. Natūraliais pašarais, „kaimiškai“ auginami paukščiai dabar eksportuojami į Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Prancūziją, nors pradžioje verslo labiau orientuotasi į vietos rinką. Kas atsitiko? Reportažas iš 800 kalakutų, kurių kiekvienas sveria apie 20 kg, fermos.<br />Nuo kovo 4 d. gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti investicijoms į biosaugą. Tam numatoma panaudoti daugiau kaip milijoną eurų iš strateginio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano. Kodėl vieniems parama naudinga, o kitiems visai nerūpi? Aptaria ŽŪM atstovė, paukščių, kiaulių ir pieninių karvių augintojai.<br />Kaip pavasario pradžioje kvepia žemė, kokie jau dygstantys grybai yra pavasario pranašai? Išsamiai paaiškina ir apie pirmuosius parskridusius paukščius pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas, ekologas Vaidas Greičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Norintiems auginti šitakių, metas įsigyti rąstelius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-norintiems-auginti-sitakiu-metas-isigyti-rastelius--58888295</link><description><![CDATA[Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.<br /><br />Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58888295</guid><pubDate>Fri, 01 Mar 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58888295/2024_03_01_3116_1_20240301063058690.mp3" length="20881211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.<br /><br />Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.<br /><br />Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Valdžios sprendimų našta neaplenkė ir nuosekliai modernizuoto ūkio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-valdzios-sprendimu-nasta-neaplenke-ir-nuosekliai-modernizuoto-ukio--58873330</link><description><![CDATA[Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai stabdo bet kokias mintis apie ūkio modernizavimą. Kartu su 3 sūnumis ūkininkas dirba 900 hektarų žemės.<br /><br />Siekiant išsaugoti gyvybingumą kaime, didelis vaidmuo tenka ir veikiančioms ugdymo įstaigoms. Deja, kaip tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė, situacija regionuose nėra gera. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai neskatina jaunų žmonių rinktis gyvenimo kaimiškose vietovėse, tačiau yra išimčių, kai jauni žmonės patys turi resursų ir ambicijų organizuoti ugdymą.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ ūkininkų protestus ir jų priežastis Lenkijoje apžvelgė Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58873330</guid><pubDate>Thu, 29 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58873330/2024_02_29_3116_1_20240229063127808.mp3" length="20165665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai stabdo bet kokias mintis apie ūkio modernizavimą. Kartu su 3 sūnumis ūkininkas dirba 900 hektarų žemės.<br /><br />Siekiant išsaugoti gyvybingumą kaime, didelis vaidmuo tenka ir veikiančioms ugdymo įstaigoms. Deja, kaip tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė, situacija regionuose nėra gera. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai neskatina jaunų žmonių rinktis gyvenimo kaimiškose vietovėse, tačiau yra išimčių, kai jauni žmonės patys turi resursų ir ambicijų organizuoti ugdymą.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ ūkininkų protestus ir jų priežastis Lenkijoje apžvelgė Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Griežtinama kontrolė iš Rusijos atvežtiems grūdams: bus siekiama nustatyti ir grūdų kilmės šalį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-grieztinama-kontrole-is-rusijos-atveztiems-grudams-bus-siekiama-nustatyti-ir-grudu-kilmes-sali--58861157</link><description><![CDATA[Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai. Kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bus tikrinama ne tik kokybė, bet ir nustatoma grūdų kilmės šalis. Nauja tvarka leis konfiskuoti produkciją, jeigu paaiškės, jog ji vogta.<br /><br />Varėnos rajone mėsinius galvijus auginantis Valentas Streikus gyvulius parduoda lenkams ir gauna 15 procentų didesnę kainą nei Lietuvoje. Ateityje vyras ketina plėsti ūkį ir turi siekį sertifikuoti kaip ekologišką. Valentas sako besigailintis tik vieno, kad anksčiau nepradėjo laikyti gyvulių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su istorike Viktorija Gorbotenko, kuri Ukmergės rajone, Sližių dvaro sodyboje įkūrė netradicinį verslą – „Dvaro kavos“, kurios yra gaminamos iš augalų šaknų ir sėklų. Kaip sako moteris, lietuviams vis dar didelius sentimentus kelia gilių kava.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58861157</guid><pubDate>Wed, 28 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58861157/2024_02_28_3116_1_20240228063058725.mp3" length="20810158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai. Kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bus tikrinama ne tik kokybė, bet ir nustatoma grūdų kilmės šalis. Nauja tvarka leis konfiskuoti produkciją, jeigu paaiškės, jog ji vogta.<br /><br />Varėnos rajone mėsinius galvijus auginantis Valentas Streikus gyvulius parduoda lenkams ir gauna 15 procentų didesnę kainą nei Lietuvoje. Ateityje vyras ketina plėsti ūkį ir turi siekį sertifikuoti kaip ekologišką. Valentas sako besigailintis tik vieno, kad anksčiau nepradėjo laikyti gyvulių.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su istorike Viktorija Gorbotenko, kuri Ukmergės rajone, Sližių dvaro sodyboje įkūrė netradicinį verslą – „Dvaro kavos“, kurios yra gaminamos iš augalų šaknų ir sėklų. Kaip sako moteris, lietuviams vis dar didelius sentimentus kelia gilių kava.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Daržovių krepšelius parduodantys ūkininkai ketina plėstis, nes paklausa auga</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-darzoviu-krepselius-parduodantys-ukininkai-ketina-plestis-nes-paklausa-auga--58847053</link><description><![CDATA[Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad produkcijos paklausa yra labai didelė, ne visiems norintiems užtenka „Mėnulės ūkyje“ užaugintų daržovių. Ateityje ūkyje planuojamas ir perdirbimas.<br /><br />Iki šiol Nacionalinės kokybės produktus sertifikuodavo dvi įmonės. Nuo šių metų sertifikavo teisę įgijo ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Kaip sako skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus, gamintojai nuo šiol turės didesnę galimybę rinktis, o vartotojas galės plačiau atrasti išskirtinės kokybės produktus. Lazdijų r. ūkininko Ginto Cimakausko ūkiui, Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas leido įsilieti į naują rinką, tiekiant produkciją ugdymo įstaigoms.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie daržininkų dilemą pavasarį, tai sėti jau ar dar ne? Atsakymų ieškosime su VDU ŽŪA profesoriumi, daktaru Vytautu Liaku.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58847053</guid><pubDate>Tue, 27 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58847053/2024_02_27_3116_1_20240227063059987.mp3" length="21653182" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad produkcijos paklausa yra labai didelė, ne visiems norintiems užtenka „Mėnulės ūkyje“ užaugintų daržovių. Ateityje ūkyje planuojamas ir perdirbimas.<br /><br />Iki šiol Nacionalinės kokybės produktus sertifikuodavo dvi įmonės. Nuo šių metų sertifikavo teisę įgijo ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Kaip sako skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus, gamintojai nuo šiol turės didesnę galimybę rinktis, o vartotojas galės plačiau atrasti išskirtinės kokybės produktus. Lazdijų r. ūkininko Ginto Cimakausko ūkiui, Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas leido įsilieti į naują rinką, tiekiant produkciją ugdymo įstaigoms.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie daržininkų dilemą pavasarį, tai sėti jau ar dar ne? Atsakymų ieškosime su VDU ŽŪA profesoriumi, daktaru Vytautu Liaku.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1354</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Užtikrinta gyvūnų gerovė lemia mažesnį antibiotikų naudojimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-uztikrinta-gyvunu-gerove-lemia-mazesni-antibiotiku-naudojima--58821731</link><description><![CDATA[Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo dešimčia procentų. Tai lemia užtikrinta gyvūnų gerovė, biologinių apsaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose. Anot Telšių rajono ūkininko Dainiaus Dargio, antibiotikų naudojimą ekologiniame pieno ūkyje leidžia sumažinti subalansuotas pašaras.<br />Senovinis verpimo ratelis, mezgimas, tautinio paveldo duonos kepimas – visi šie amatai labai artimi Daivai Petruškevičienei iš Varėnos rajono. Moteris tikina, kad visuose darbuose klauso širdies balso. Užuot dariusi puošnias staltiesėles, užuolaidėles, moteris pastaraisiais metais mezga specialias kojines ukrainiečių kariams.<br />,,Verta žinoti“. Lietuviams puikiai pažįstamas medis – Mažalapė liepa gavo šių metų vaistinio augalo titulą. Tokį konkursą jau daugybę metų rengia VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Viena iš konkurso narių, mokslininkė profesorė habil. Dr. Ona Ragažinskienė pastebi, kad Mažalapės liepos panaudojimas labai platus: nuo farmacijos iki kosmetologijos ar žemės ūkio.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58821731</guid><pubDate>Mon, 26 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58821731/2024_02_26_3116_1_20240226063100769.mp3" length="21205548" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo dešimčia procentų. Tai lemia užtikrinta gyvūnų gerovė, biologinių apsaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose. Anot Telšių rajono ūkininko Dainiaus Dargio, antibiotikų naudojimą ekologiniame pieno ūkyje leidžia sumažinti subalansuotas pašaras.<br />Senovinis verpimo ratelis, mezgimas, tautinio paveldo duonos kepimas – visi šie amatai labai artimi Daivai Petruškevičienei iš Varėnos rajono. Moteris tikina, kad visuose darbuose klauso širdies balso. Užuot dariusi puošnias staltiesėles, užuolaidėles, moteris pastaraisiais metais mezga specialias kojines ukrainiečių kariams.<br />,,Verta žinoti“. Lietuviams puikiai pažįstamas medis – Mažalapė liepa gavo šių metų vaistinio augalo titulą. Tokį konkursą jau daugybę metų rengia VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Viena iš konkurso narių, mokslininkė profesorė habil. Dr. Ona Ragažinskienė pastebi, kad Mažalapės liepos panaudojimas labai platus: nuo farmacijos iki kosmetologijos ar žemės ūkio.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkei jos mini pieno ūkio likvidavimas skaudi, bet vis patrauklesnė mintis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkei-jos-mini-pieno-ukio-likvidavimas-skaudi-bet-vis-patrauklesne-mintis--58794191</link><description><![CDATA[Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime,<br />Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė, sūreliai, jogurtai, sūriai ir desertai, grietinė ir sviestas. Tokį savo svajonių ūkį Jolanta įsidrąsino įkurti po skaudžios verslininkės patirties. Šiauliuose turėtas nedideles maisto parduotuves teko uždaryti, kai tokias parduotuves šluote nušlavė didžiųjų prekybos centrų plėtra. Dabar Jolanta sako išgyvenanti tą patį. Mažieji ūkiai, jos įsitikinimu, išgyventi nebeturi galimybių.<br />Tikimasi, kad jau po mėnesio Žemės ūkio ministerija Vyriausybei teiks Melioracijos fondo įstatymo projektą. Melioracijos įrenginių būklė Lietuvoje kritiška, nusidėvėjimas siekia 75 proc. Žemės savininkai palaikė tokio fondo steigimo planą, bet turėjo pastabų. Ar rasti kompromisai? Kalba Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė.<br />Dar viena gera žinia ūkininkams iš Europos Komisijos. Valstybės suteikiama teisė 2024 metais taikyti išimtines geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 reikalavimo sąlygas. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių narių, palaikė tokią Europos Komisijos iniciatyvą, kuri suteiks daugiau lankstumo, siekiant geriau atsižvelgti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58794191</guid><pubDate>Fri, 23 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58794191/2024_02_23_3116_1_20240223063101318.mp3" length="21185068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime,
Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime,<br />Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė, sūreliai, jogurtai, sūriai ir desertai, grietinė ir sviestas. Tokį savo svajonių ūkį Jolanta įsidrąsino įkurti po skaudžios verslininkės patirties. Šiauliuose turėtas nedideles maisto parduotuves teko uždaryti, kai tokias parduotuves šluote nušlavė didžiųjų prekybos centrų plėtra. Dabar Jolanta sako išgyvenanti tą patį. Mažieji ūkiai, jos įsitikinimu, išgyventi nebeturi galimybių.<br />Tikimasi, kad jau po mėnesio Žemės ūkio ministerija Vyriausybei teiks Melioracijos fondo įstatymo projektą. Melioracijos įrenginių būklė Lietuvoje kritiška, nusidėvėjimas siekia 75 proc. Žemės savininkai palaikė tokio fondo steigimo planą, bet turėjo pastabų. Ar rasti kompromisai? Kalba Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė.<br />Dar viena gera žinia ūkininkams iš Europos Komisijos. Valstybės suteikiama teisė 2024 metais taikyti išimtines geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 reikalavimo sąlygas. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių narių, palaikė tokią Europos Komisijos iniciatyvą, kuri suteiks daugiau lankstumo, siekiant geriau atsižvelgti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ne visos žirgininkystės perspektyvos Lietuvoje išnaudojamos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ne-visos-zirgininkystes-perspektyvos-lietuvoje-isnaudojamos--58774313</link><description><![CDATA[Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus darbas, o norinčių lankyti terapinius užsiėmimus - eilės ilgos. Pasakojimas iš Kurtuvėnų žirgyno „Girniukas“.<br /><br />„Turto banko“ aukcione buvo parduota valstybinė, Žemės ūkio ministerijai priklausiusi įmonė „Šilutės veislininkystė“. Apie šį įvykį bei kodėl valstybinės įmonės parduodamos retai - pokalbis su lietuvos valstybės įmonės „Turto bankas” Valstybinių kompetencijų departamento vadovu Algirdu Stumbriu.<br /><br />Peru atgaivintas senovinis žemės dirbimo metodas, padedantis įveikti besikeičiančio klimato keliamas problemas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58774313</guid><pubDate>Thu, 22 Feb 2024 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58774313/2024_02_22_3116_1_20240222063131955.mp3" length="20692712" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus darbas, o norinčių lankyti terapinius užsiėmimus - eilės ilgos. Pasakojimas iš Kurtuvėnų žirgyno „Girniukas“.<br /><br />„Turto banko“ aukcione buvo parduota valstybinė, Žemės ūkio ministerijai priklausiusi įmonė „Šilutės veislininkystė“. Apie šį įvykį bei kodėl valstybinės įmonės parduodamos retai - pokalbis su lietuvos valstybės įmonės „Turto bankas” Valstybinių kompetencijų departamento vadovu Algirdu Stumbriu.<br /><br />Peru atgaivintas senovinis žemės dirbimo metodas, padedantis įveikti besikeičiančio klimato keliamas problemas.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Gimtoji žemė“. Šeimos ūkio neapleidžia, bet ieško ir savojo pašaukimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimos-ukio-neapleidzia-bet-iesko-ir-savojo-pasaukimo--58760672</link><description><![CDATA[Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.<br /><br />Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis.<br /><br />„Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58760672</guid><pubDate>Wed, 21 Feb 2024 04:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58760672/2024_02_21_3116_1_20240221063132153.mp3" length="21812842" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.

Anykštėnė sodyboje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.<br /><br />Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis.<br /><br />„Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka.<br /><br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1364</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Stebinti nepaliaujantis gyvenimas gamtos ritmu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-stebinti-nepaliaujantis-gyvenimas-gamtos-ritmu--58760675</link><description><![CDATA[Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis arba vienišas vilkas, ieškantis lengvo grobio: „Problemos sprendimas vienas – vilką reikia sumedžioti.“<br /><br />Stintų žvejyba bobomis ant ledo – į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą įtraukta vertybė, kuri vis dar puoselėjama Molėtų bei Ignalinos rajonuose. Apie žvejybą bobomis ir kaip ši tradicija puoselėjama šiomis dienomis – pasakoja Ežerų žvejybos muziejaus muziejininkė Alfreda Petrauskienė, Molėtų r.<br /><br />Sausio mėnesį vyko Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas bei apskaita. Stebėtojus registravo ir jų surinktus duomenis rinkęs apibendrino Lietuvos ornitologų draugijos apskaitų koordinatorius Laimonas Šniaukšta, kuris apžvelgė, kaip keičiasi Lietuvoje žiemojančių paukščių tendencijos.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58760675</guid><pubDate>Tue, 20 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58760675/2024_02_20_3116_1_20240220063102893.mp3" length="20438175" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis arba vienišas vilkas, ieškantis lengvo grobio: „Problemos sprendimas vienas – vilką reikia sumedžioti.“<br /><br />Stintų žvejyba bobomis ant ledo – į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą įtraukta vertybė, kuri vis dar puoselėjama Molėtų bei Ignalinos rajonuose. Apie žvejybą bobomis ir kaip ši tradicija puoselėjama šiomis dienomis – pasakoja Ežerų žvejybos muziejaus muziejininkė Alfreda Petrauskienė, Molėtų r.<br /><br />Sausio mėnesį vyko Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas bei apskaita. Stebėtojus registravo ir jų surinktus duomenis rinkęs apibendrino Lietuvos ornitologų draugijos apskaitų koordinatorius Laimonas Šniaukšta, kuris apžvelgė, kaip keičiasi Lietuvoje žiemojančių paukščių tendencijos.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Europos Sąjunga imasi priemonių prieš netikrą medų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-europos-sajunga-imasi-priemoniu-pries-netikra-medu--58733968</link><description><![CDATA[Nuo kitų metų pradžios bus kontroliuojama į Europos Sąjungą įvežamo medaus kokybė ir nustatytos naujos jo ženklinimo taisyklės. Vienas iš naujo reglamentavimo iniciatorius europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad išsiaiškinta, kad net pusė ES realizuojamo medaus buvo padirbiniai, o medaus pirkėjai etiketėse nebuvo tinkamai informuojami, apie medaus sudėtį ir kilmę. Nauju reglamentavimu siekiama pažaboti šias problemas.<br />Bitininkas Vaidas Arbutavičius sveikina naująją tvarką ir sako, jog ir Lietuvoje parduotuvėse jau dominuoja neaiškios kilmės medaus mišiniai, lietuviško medaus parduodama nedaug.<br />Nuo dovanotų putpelių pulkelio iki rimto ūkio. Per 27-erius metus nueitas<br />ilgas kelias, įveikta ne viena krizė, bet šiandien ūkininkė Daiva<br />Urbonavičiūtė gali pagrįstai didžiuotis ypač moderniu putpelių ūkiu, įkurtu<br />Matukiškių kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Tiesa, lietuvius vis dar tenka edukuoti, kuo naudingi putpelių kiaušiniai, skatinti valgyti ir putpelieną. Mat ji vis dar lietuviams - ponų maistas, o putpelių kiaušiniai – Velykų stalo puošmena.<br />„Verta žinoti“. Kovo mėnesį į Lietuvą, į savo lizdus, grįš gandrai.<br />Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, kad norint perkelti gandralizdį būtina<br />gauti leidimą ir tai leidžiama padaryti iki kovo 31 dienos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58733968</guid><pubDate>Mon, 19 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58733968/2024_02_19_3116_1_20240219063103000.mp3" length="20840669" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo kitų metų pradžios bus kontroliuojama į Europos Sąjungą įvežamo medaus kokybė ir nustatytos naujos jo ženklinimo taisyklės. Vienas iš naujo reglamentavimo iniciatorius europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad išsiaiškinta, kad net pusė ES...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo kitų metų pradžios bus kontroliuojama į Europos Sąjungą įvežamo medaus kokybė ir nustatytos naujos jo ženklinimo taisyklės. Vienas iš naujo reglamentavimo iniciatorius europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad išsiaiškinta, kad net pusė ES realizuojamo medaus buvo padirbiniai, o medaus pirkėjai etiketėse nebuvo tinkamai informuojami, apie medaus sudėtį ir kilmę. Nauju reglamentavimu siekiama pažaboti šias problemas.<br />Bitininkas Vaidas Arbutavičius sveikina naująją tvarką ir sako, jog ir Lietuvoje parduotuvėse jau dominuoja neaiškios kilmės medaus mišiniai, lietuviško medaus parduodama nedaug.<br />Nuo dovanotų putpelių pulkelio iki rimto ūkio. Per 27-erius metus nueitas<br />ilgas kelias, įveikta ne viena krizė, bet šiandien ūkininkė Daiva<br />Urbonavičiūtė gali pagrįstai didžiuotis ypač moderniu putpelių ūkiu, įkurtu<br />Matukiškių kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Tiesa, lietuvius vis dar tenka edukuoti, kuo naudingi putpelių kiaušiniai, skatinti valgyti ir putpelieną. Mat ji vis dar lietuviams - ponų maistas, o putpelių kiaušiniai – Velykų stalo puošmena.<br />„Verta žinoti“. Kovo mėnesį į Lietuvą, į savo lizdus, grįš gandrai.<br />Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, kad norint perkelti gandralizdį būtina<br />gauti leidimą ir tai leidžiama padaryti iki kovo 31 dienos.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šalies istorija įamžinta gimtinėse.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-salies-istorija-iamzinta-gimtinese--58704125</link><description><![CDATA[Šalies istorija įamžinta gimtinėse.<br /><br />1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis.<br /><br />Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė.<br /><br />Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58704125</guid><pubDate>Fri, 16 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58704125/2024_02_16_3116_1_20240216063332138.mp3" length="23013221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalies istorija įamžinta gimtinėse.

1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalies istorija įamžinta gimtinėse.<br /><br />1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis.<br /><br />Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė.<br /><br />Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1439</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologiškų produktų gamybai išlikti padėjo lankstumas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologisku-produktu-gamybai-islikti-padejo-lankstumas--58692321</link><description><![CDATA[Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams.<br /><br />Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas.<br /><br />Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58692321</guid><pubDate>Thu, 15 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58692321/2024_02_15_3116_1_20240215063101108.mp3" length="21358103" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams.<br /><br />Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas.<br /><br />Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1335</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkui skaudžiausi nepagrįsti kaltinimai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkui-skaudziausi-nepagristi-kaltinimai--58680727</link><description><![CDATA[Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų.<br /><br />Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis.<br /><br />Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58680727</guid><pubDate>Wed, 14 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58680727/2024_02_14_3116_1_20240214063127205.mp3" length="21445456" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų.<br /><br />Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis.<br /><br />Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkų protestai parlamentarus subūrė neeilinei sesijai.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininku-protestai-parlamentarus-subure-neeilinei-sesijai--58669873</link><description><![CDATA[Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė protestavę, sprendimų laukiantys ūkininkai. Laidoje „Gimtoji žemė“ – Seimo narių įžvalgos ir sprendimų argumentai.<br /><br />Šiandien – Užgavėnės, diena kai laikas vyti žiemą iš kiemo ir kviesti pavasarį. Paskutinę žiemos dieną būtina daug ir sočiai prisivalgyti. Danguolė Kemerienė iš Stoniškių seniūnijos, Pagėgių savivaldybės, pasidalys tradicinio šiupinio virimo receptu.<br /><br />Gamtininkas. Kiekvienas šalies regioninis parkas turi ypatingų, tik jam būdingų vietų, žavinčių jų lankytojus bet kuriuo metų laiku. Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas didžiuojasi išskirtiniu kraštovaizdžiu: velniabalėmis, šaltiniais, ežerais, upėmis, piliakalniais ir miškais. Pasakoja Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro administratorė Ema Staniulionienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58669873</guid><pubDate>Tue, 13 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58669873/2024_02_13_3116_1_20240213063057688.mp3" length="20231285" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė protestavę, sprendimų laukiantys ūkininkai. Laidoje „Gimtoji žemė“ – Seimo narių įžvalgos ir sprendimų argumentai.<br /><br />Šiandien – Užgavėnės, diena kai laikas vyti žiemą iš kiemo ir kviesti pavasarį. Paskutinę žiemos dieną būtina daug ir sočiai prisivalgyti. Danguolė Kemerienė iš Stoniškių seniūnijos, Pagėgių savivaldybės, pasidalys tradicinio šiupinio virimo receptu.<br /><br />Gamtininkas. Kiekvienas šalies regioninis parkas turi ypatingų, tik jam būdingų vietų, žavinčių jų lankytojus bet kuriuo metų laiku. Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas didžiuojasi išskirtiniu kraštovaizdžiu: velniabalėmis, šaltiniais, ežerais, upėmis, piliakalniais ir miškais. Pasakoja Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro administratorė Ema Staniulionienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1265</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Į žemdirbių problemas gilintasi Prezidentūroje.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-i-zemdirbiu-problemas-gilintasi-prezidenturoje--58653060</link><description><![CDATA[Žemės ūkio tarybos nariai penktadienį buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šiame susitikime buvo aptartii per neseniai vykusią žemdirbių protesto akciją kelti reikalavimai, galimybės juos įgyvendinti. Išsamiau Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir tarybos narys, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.<br /><br />Potvynio semiami keliai ir pievos - kasmetis reiškinys Pagėgių savivaldybės<br />Stoniškių seniūnijos gyventojams. Užsemiama daugiau nei 60 procentų kelių.<br />Šį pavasarį didžiausią pavojų patiria Kucų kaimo gyventojai.<br />Pieno ūkio savininkei Irenai Valiukonytei kasryt rūpi, ar pavyks traktoriumi nuvežti pieną supirkėjams. Rudenį naujai sutvarkytą ir asfaltuotą kelią Plaškiai - Panemunė jau sugriovė potvynio vanduo.<br /><br />Žiemos mėnesiai – laisvesnis metas augalininkystės ūkių šeimininkams. Šiuo metu ne tik įvertina praėjusių metų rezultatus, bet ir apgalvoja, kaip produktyviau dirbs nuo ateinančio pavasario. Pasak Akmenės r., Ventos kaimo, ūkininko Stanislovo Bačiulio, valdančio 800 ha žemės, dėl darbų patyrusiam agronomui problemų nekyla. Net nepalankiais metais gauna gerus derlius, tačiau dažnai nuvilia valdžios sprendimai. Kokie?<br /><br />Įdomu žinoti. Lietuvoje nuo seno buvo auginamas medėjantis storalapis, dar vadinamas pinigų medžiu. Tik jo nereikėtų painioti su panašiu, tik prieš porą dešimtmečių Lietuvoje atsiradusiu kambariniu augalu. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58653060</guid><pubDate>Mon, 12 Feb 2024 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58653060/2024_02_12_3116_1_20240212063126011.mp3" length="21465100" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio tarybos nariai penktadienį buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šiame susitikime buvo aptartii per neseniai vykusią žemdirbių protesto akciją kelti reikalavimai, galimybės juos įgyvendinti. Išsamiau Žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio tarybos nariai penktadienį buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šiame susitikime buvo aptartii per neseniai vykusią žemdirbių protesto akciją kelti reikalavimai, galimybės juos įgyvendinti. Išsamiau Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir tarybos narys, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.<br /><br />Potvynio semiami keliai ir pievos - kasmetis reiškinys Pagėgių savivaldybės<br />Stoniškių seniūnijos gyventojams. Užsemiama daugiau nei 60 procentų kelių.<br />Šį pavasarį didžiausią pavojų patiria Kucų kaimo gyventojai.<br />Pieno ūkio savininkei Irenai Valiukonytei kasryt rūpi, ar pavyks traktoriumi nuvežti pieną supirkėjams. Rudenį naujai sutvarkytą ir asfaltuotą kelią Plaškiai - Panemunė jau sugriovė potvynio vanduo.<br /><br />Žiemos mėnesiai – laisvesnis metas augalininkystės ūkių šeimininkams. Šiuo metu ne tik įvertina praėjusių metų rezultatus, bet ir apgalvoja, kaip produktyviau dirbs nuo ateinančio pavasario. Pasak Akmenės r., Ventos kaimo, ūkininko Stanislovo Bačiulio, valdančio 800 ha žemės, dėl darbų patyrusiam agronomui problemų nekyla. Net nepalankiais metais gauna gerus derlius, tačiau dažnai nuvilia valdžios sprendimai. Kokie?<br /><br />Įdomu žinoti. Lietuvoje nuo seno buvo auginamas medėjantis storalapis, dar vadinamas pinigų medžiu. Tik jo nereikėtų painioti su panašiu, tik prieš porą dešimtmečių Lietuvoje atsiradusiu kambariniu augalu. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Parlamentarų žinia ūkininkams iš Briuselio: šiemet pievų atsėti nereikės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-parlamentaru-zinia-ukininkams-is-briuselio-siemet-pievu-atseti-nereikes--58632814</link><description><![CDATA[Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo, pasiektas susitarimas reikalavimą metams atidėti. Išsamiau apie posėdį interviu su kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.<br />Diplomuotas agronomas Liubomiras Vošteris žinomas ir kaip sveikos mitybos šalininkas, savo ūkyje auginantis linus sėmenims, speltą, belukštes avižas, grikius, judras, kmynus. Kartu su žmona Janina sveikatingą produkciją ruošia relizacijai, spaudžia linų sėmenų aliejų, mala miltus. Abu daug žino apie sveiką mitybą ir prisipažįsta, kad labiausia patinka linai, kuriems jiedu skyrė visa gyvenimą.<br />Retai dabar mažuose miesteliuose rasi veikiančią biblioteką. Ukmergės rajone Šešuoliuose – graži išimtis. Po metų pertraukos biblioteka atsidarė, kai atsirado darbuotoja. Jūratė Salickienė dar yra ir seniūnaitė, ir bendruomenės pirmininkė, todėl žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58632814</guid><pubDate>Fri, 09 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58632814/2024_02_09_3116_1_20240209063056254.mp3" length="20202446" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo, pasiektas susitarimas reikalavimą metams atidėti. Išsamiau apie posėdį interviu su kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.<br />Diplomuotas agronomas Liubomiras Vošteris žinomas ir kaip sveikos mitybos šalininkas, savo ūkyje auginantis linus sėmenims, speltą, belukštes avižas, grikius, judras, kmynus. Kartu su žmona Janina sveikatingą produkciją ruošia relizacijai, spaudžia linų sėmenų aliejų, mala miltus. Abu daug žino apie sveiką mitybą ir prisipažįsta, kad labiausia patinka linai, kuriems jiedu skyrė visa gyvenimą.<br />Retai dabar mažuose miesteliuose rasi veikiančią biblioteką. Ukmergės rajone Šešuoliuose – graži išimtis. Po metų pertraukos biblioteka atsidarė, kai atsirado darbuotoja. Jūratė Salickienė dar yra ir seniūnaitė, ir bendruomenės pirmininkė, todėl žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1263</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Išsimokslinę, inovatyvūs, pilietiški – nauja Lietuvos ūkininkų karta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-issimoksline-inovatyvus-pilietiski-nauja-lietuvos-ukininku-karta--58606986</link><description><![CDATA[Dominykas Kisielius baigė agronomijos studijas ŽŪA, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, turi 130 ha ūkį ir jam tik 26 m. Vaikinas ne tik pats ruošėsi savarankiškai ūkininkauti, bet turi ir tvirtą emocinį pamatą – tėvų ir senelių tradicijas. Neatsitiktinai veiklą pradėjo Širvintų raj. Limonių km., šalia močiutės sodybos, kur dabar laiko traktorius, įsirengė grūdų saugyklą. Pirmą kartą istorijoje Seimo kaimo reikalų komitetas posėdį rengia Briuselyje. Šeši iš septynių komiteto narių aptars svarbiausius Lietuvos žemės ūkiui klausimus, susijusius su BŽŪP, susitiks su EK nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušu Wojciechowskiu, kitais komisijos pareigūnais. Ko parlamentarai tikisi?<br />Vokietijos ūkininkų protestai labai pakeitė miesto gyventojų požiūrį į ūkininkus ir jų veiklą. Kaip ir kodėl? Interviu su LŪS vicepirmininku Zigmu Aleksandravičiumi, kuris Berlyne buvo susitikęs su Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58606986</guid><pubDate>Thu, 08 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58606986/2024_02_08_3116_1_20240208063126309.mp3" length="20747047" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dominykas Kisielius baigė agronomijos studijas ŽŪA, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, turi 130 ha ūkį ir jam tik 26 m. Vaikinas ne tik pats ruošėsi savarankiškai ūkininkauti, bet turi ir tvirtą emocinį pamatą – tėvų ir senelių tradicijas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dominykas Kisielius baigė agronomijos studijas ŽŪA, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, turi 130 ha ūkį ir jam tik 26 m. Vaikinas ne tik pats ruošėsi savarankiškai ūkininkauti, bet turi ir tvirtą emocinį pamatą – tėvų ir senelių tradicijas. Neatsitiktinai veiklą pradėjo Širvintų raj. Limonių km., šalia močiutės sodybos, kur dabar laiko traktorius, įsirengė grūdų saugyklą. Pirmą kartą istorijoje Seimo kaimo reikalų komitetas posėdį rengia Briuselyje. Šeši iš septynių komiteto narių aptars svarbiausius Lietuvos žemės ūkiui klausimus, susijusius su BŽŪP, susitiks su EK nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušu Wojciechowskiu, kitais komisijos pareigūnais. Ko parlamentarai tikisi?<br />Vokietijos ūkininkų protestai labai pakeitė miesto gyventojų požiūrį į ūkininkus ir jų veiklą. Kaip ir kodėl? Interviu su LŪS vicepirmininku Zigmu Aleksandravičiumi, kuris Berlyne buvo susitikęs su Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dėl šeimos ir ūkio ateities iš dviejų blogybių ūkininkas renkasi mažesnę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-del-seimos-ir-ukio-ateities-is-dvieju-blogybiu-ukininkas-renkasi-mazesne--58594459</link><description><![CDATA[Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.<br />Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58594459</guid><pubDate>Wed, 07 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58594459/2024_02_07_3116_1_20240207063056942.mp3" length="21065531" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.<br />Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pirmiau didesnis derlius ar investicija į ūkį?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pirmiau-didesnis-derlius-ar-investicija-i-uki--58582650</link><description><![CDATA[Ekologinių ūkių šeimininkai pasigenda didesnio dėmesio. Šiemet, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, mažiems ūkininkams pasidarė papraščiau parduoti įvairius produktus tiesiai iš ūkių. Tačiau ekologinių ūkių atstovai teigia, kad jie priversti konkuruoti su mažiau chemizuotais produktais, o politikai nenori skirti prioritetą ekoproduktams, sakydami, kad jų nėra pakankamai. Žemdirbių ir politikų argumentai.<br />VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas tęsia profesinio orientavimo programą, kuri leido jau 10 rajonų įkurti sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet fakultete jau lankėsi moksleiviai iš Skuodo rajono, o dėstytojai buvo nuvažiavę į Plungę. Apie rezultatus ir šių metų planus pasakoja fakulteto dekanas Rolandas Domeika.<br />Gamtą saugoti gali padėti mėsiniai galvijai. Širvintų rajono Martinėlių šeimos ūkyje 300 galvijų ir 700 ha žemės. Hailandai ir aubrakai- ekologai ir dirvožemio puosėletojai, svarbi biodinaminio ūkio dalis. Kaip galvijai prisideda kuriant tvarų ūkį? Patirtimi dalinasi ūkio sumanytojas ir kūrėjas Arūnas Martinėlis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58582650</guid><pubDate>Tue, 06 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58582650/2024_02_06_3116_1_20240206063055288.mp3" length="20719043" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinių ūkių šeimininkai pasigenda didesnio dėmesio. Šiemet, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, mažiems ūkininkams pasidarė papraščiau parduoti įvairius produktus tiesiai iš ūkių. Tačiau ekologinių ūkių atstovai teigia, kad jie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinių ūkių šeimininkai pasigenda didesnio dėmesio. Šiemet, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, mažiems ūkininkams pasidarė papraščiau parduoti įvairius produktus tiesiai iš ūkių. Tačiau ekologinių ūkių atstovai teigia, kad jie priversti konkuruoti su mažiau chemizuotais produktais, o politikai nenori skirti prioritetą ekoproduktams, sakydami, kad jų nėra pakankamai. Žemdirbių ir politikų argumentai.<br />VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas tęsia profesinio orientavimo programą, kuri leido jau 10 rajonų įkurti sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet fakultete jau lankėsi moksleiviai iš Skuodo rajono, o dėstytojai buvo nuvažiavę į Plungę. Apie rezultatus ir šių metų planus pasakoja fakulteto dekanas Rolandas Domeika.<br />Gamtą saugoti gali padėti mėsiniai galvijai. Širvintų rajono Martinėlių šeimos ūkyje 300 galvijų ir 700 ha žemės. Hailandai ir aubrakai- ekologai ir dirvožemio puosėletojai, svarbi biodinaminio ūkio dalis. Kaip galvijai prisideda kuriant tvarų ūkį? Patirtimi dalinasi ūkio sumanytojas ir kūrėjas Arūnas Martinėlis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jaunasis ūkininkas netiki politikų pažadais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jaunasis-ukininkas-netiki-politiku-pazadais--58571737</link><description><![CDATA[Dar būdamas studentas ukmergiškis Povilas Dilys iš senelio gavo dovaną- 7 ha žemės Mišniūnų kaime. Tapęs jaunuoju ūkininku, per 12 metų šalia senelių sodybos jis sukūrė 400 ha modernų augalininkystės ūkį. Daug dirbo pats, technikai pirkti nesinaudojo ES parama ir nepasitiki šalies politikais, kurie nesupranta gyvenimo kaime realijų.<br />Vasario 3d. Dusetose vyko žirgų lenktynės „Sartai 2024“. Šimtmečio tradicijas turinti ristūnų žirgų sporto šventė apipinta tautodailės muge, aukštaitišką kultūrą puoselėjančiais pasirodymais, kultūrinio paveldo skanėstais. Kuo išskirtinė šiemet buvo šventė?<br />Tailandietiška citrinžolė vis labiau populiarėja Lietuvoje, nes labai tinka arbatoms ir prieskoniams gaminti. Egzotinį augalą galima užsiauginti ir patiems. Jau vasario pradžioje reikia sėti ant palangių laikomuose indeliuose. O kaip prižiūrėti patars daržininkė, Panevėžio rajono ūkininkė Salvinija Kievinienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58571737</guid><pubDate>Mon, 05 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58571737/2024_02_05_3116_1_20240205063124829.mp3" length="20592820" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar būdamas studentas ukmergiškis Povilas Dilys iš senelio gavo dovaną- 7 ha žemės Mišniūnų kaime. Tapęs jaunuoju ūkininku, per 12 metų šalia senelių sodybos jis sukūrė 400 ha modernų augalininkystės ūkį. Daug dirbo pats, technikai pirkti nesinaudojo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar būdamas studentas ukmergiškis Povilas Dilys iš senelio gavo dovaną- 7 ha žemės Mišniūnų kaime. Tapęs jaunuoju ūkininku, per 12 metų šalia senelių sodybos jis sukūrė 400 ha modernų augalininkystės ūkį. Daug dirbo pats, technikai pirkti nesinaudojo ES parama ir nepasitiki šalies politikais, kurie nesupranta gyvenimo kaime realijų.<br />Vasario 3d. Dusetose vyko žirgų lenktynės „Sartai 2024“. Šimtmečio tradicijas turinti ristūnų žirgų sporto šventė apipinta tautodailės muge, aukštaitišką kultūrą puoselėjančiais pasirodymais, kultūrinio paveldo skanėstais. Kuo išskirtinė šiemet buvo šventė?<br />Tailandietiška citrinžolė vis labiau populiarėja Lietuvoje, nes labai tinka arbatoms ir prieskoniams gaminti. Egzotinį augalą galima užsiauginti ir patiems. Jau vasario pradžioje reikia sėti ant palangių laikomuose indeliuose. O kaip prižiūrėti patars daržininkė, Panevėžio rajono ūkininkė Salvinija Kievinienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1287</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Grįžę iš emigracijos įkūrė daržininkystės ūkį ir kol kas vieninteliai Lietuvoje gamina džiovintas sriubas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-grize-is-emigracijos-ikure-darzininkystes-uki-ir-kol-kas-vieninteliai-lietuvoje-gamina-dziovintas-sriubas--58548117</link><description><![CDATA[Močiutės dovanota žemė jaunai šeimai tapo paskata grįžti iš užsienio ir įkurti ūkį. Zarasų rajone Roberta ir Egidijus Kardonai augina įvairiausias daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas. Toks produktas dar daug kam kelia nuostabą, tačiau Roberta sako, kad jis visiškai natūralus, o verdant jau pagamintą džiovintą sriubą sutaupoma laiko. Šeima norėtų plėsti ūkį, įsigyti daugiau žemės, bet reikalavimas atkurti daugiametes pievas stabdo šiuos planus.<br /><br />Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Daugiau nei 700 vištų laikantys Mazūrai sako, kad išsaugoti vištas padeda ne tik tvora, bet ir specialus šuo, atsivežtas iš Italijos. Didžiulį dėmesį šeima ūkyje skiria, kad vištos ganytųsi laisvai, ir taip sukuria didesnę mitybos raciono įvairovę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58548117</guid><pubDate>Fri, 02 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58548117/2024_02_02_3116_1_20240202063124913.mp3" length="20917156" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Močiutės dovanota žemė jaunai šeimai tapo paskata grįžti iš užsienio ir įkurti ūkį. Zarasų rajone Roberta ir Egidijus Kardonai augina įvairiausias daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas. Toks produktas dar daug kam kelia nuostabą, tačiau Roberta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Močiutės dovanota žemė jaunai šeimai tapo paskata grįžti iš užsienio ir įkurti ūkį. Zarasų rajone Roberta ir Egidijus Kardonai augina įvairiausias daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas. Toks produktas dar daug kam kelia nuostabą, tačiau Roberta sako, kad jis visiškai natūralus, o verdant jau pagamintą džiovintą sriubą sutaupoma laiko. Šeima norėtų plėsti ūkį, įsigyti daugiau žemės, bet reikalavimas atkurti daugiametes pievas stabdo šiuos planus.<br /><br />Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Daugiau nei 700 vištų laikantys Mazūrai sako, kad išsaugoti vištas padeda ne tik tvora, bet ir specialus šuo, atsivežtas iš Italijos. Didžiulį dėmesį šeima ūkyje skiria, kad vištos ganytųsi laisvai, ir taip sukuria didesnę mitybos raciono įvairovę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Biurokratų surašytos taisyklės prasilenkia su kaimo gyvenimo realijomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-biurokratu-surasytos-taisykles-prasilenkia-su-kaimo-gyvenimo-realijomis--58529125</link><description><![CDATA[Žiemą kaimo kelių valymas gula ant ūkininkų pečių. Vieni ryžtasi teikti sniego valymo paslaugas sudarydami sutartis su seniūnijomis, kiti paskaičiuoja, jog dėl labai mažų įkainių verčiau tai daryti nemokamai. Abiem atvejais ūkininkai rizikuoja, jei sniegą valo traktoriais, įsigytais už paramos lėšas, nes sniego valymas nėra žemės ūkio veikla. Rokiškio rajone užsnigtus kaimynų kiemus 15 metų valantis Petras Šiaučiūnas sako, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip ūkininkams keliami reikalavimai prasilenkia su kaimo gyvenimo realybe.<br /><br />Iš paskutiniųjų pieno ūkį laikyti bando Stasys Broga ūkininkaujantis Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje. Kaip sako 40 melžiamų karvių laikantis Stasys, vienintelė išlikimo sąlyga dabar yra darbuotojai.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ išgirsite, kodėl protestuojantys Prancūzijos ūkininkai apsupo Paryžių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58529125</guid><pubDate>Thu, 01 Feb 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58529125/2024_02_01_3116_1_20240201063122968.mp3" length="20160232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žiemą kaimo kelių valymas gula ant ūkininkų pečių. Vieni ryžtasi teikti sniego valymo paslaugas sudarydami sutartis su seniūnijomis, kiti paskaičiuoja, jog dėl labai mažų įkainių verčiau tai daryti nemokamai. Abiem atvejais ūkininkai rizikuoja, jei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žiemą kaimo kelių valymas gula ant ūkininkų pečių. Vieni ryžtasi teikti sniego valymo paslaugas sudarydami sutartis su seniūnijomis, kiti paskaičiuoja, jog dėl labai mažų įkainių verčiau tai daryti nemokamai. Abiem atvejais ūkininkai rizikuoja, jei sniegą valo traktoriais, įsigytais už paramos lėšas, nes sniego valymas nėra žemės ūkio veikla. Rokiškio rajone užsnigtus kaimynų kiemus 15 metų valantis Petras Šiaučiūnas sako, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip ūkininkams keliami reikalavimai prasilenkia su kaimo gyvenimo realybe.<br /><br />Iš paskutiniųjų pieno ūkį laikyti bando Stasys Broga ūkininkaujantis Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje. Kaip sako 40 melžiamų karvių laikantis Stasys, vienintelė išlikimo sąlyga dabar yra darbuotojai.<br /><br />Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ išgirsite, kodėl protestuojantys Prancūzijos ūkininkai apsupo Paryžių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sociologė: žemdirbių protestas ir elgesys jo metu leido visuomenei susiformuoti ūkininko įvaizdį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sociologe-zemdirbiu-protestas-ir-elgesys-jo-metu-leido-visuomenei-susiformuoti-ukininko-ivaizdi--58511202</link><description><![CDATA[Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų išsakymas, mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja. Ar pavyko ūkininkams atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti esamas problemas, išgirsite iš gatvėje kalbintų žmonių pasakojimų.<br /><br />Kaune rajone įkurtas ir sausio mėnesį atidarytas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Jame bus suteikta visa reikiama pagalba sužeistiems ar netinkamose sąlygose laikomiems laukiniams gyvūnams. Kaip sako veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, dažnai gyvūnai į centrą patenka po susidūrimo su automobiliais.<br /><br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip iš miesto į kaimą persikėlusi šeima įkūrė ir savo verslą. Urtė Jakubonienė dabar yra šunų ir kačių kirpyklos Vasaknų kaime įkūrėja. Jau kelerius metus veikia kirpykla ,,Pas Pūkį“. Kaip sako Urtė, šiame darbe romantikos nėra, prarastas budrumas dirbant gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58511202</guid><pubDate>Wed, 31 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58511202/2024_01_31_3116_1_20240131063051795.mp3" length="20418949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų išsakymas, mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja. Ar pavyko ūkininkams atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti esamas problemas, išgirsite iš gatvėje kalbintų žmonių pasakojimų.<br /><br />Kaune rajone įkurtas ir sausio mėnesį atidarytas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Jame bus suteikta visa reikiama pagalba sužeistiems ar netinkamose sąlygose laikomiems laukiniams gyvūnams. Kaip sako veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, dažnai gyvūnai į centrą patenka po susidūrimo su automobiliais.<br /><br />Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip iš miesto į kaimą persikėlusi šeima įkūrė ir savo verslą. Urtė Jakubonienė dabar yra šunų ir kačių kirpyklos Vasaknų kaime įkūrėja. Jau kelerius metus veikia kirpykla ,,Pas Pūkį“. Kaip sako Urtė, šiame darbe romantikos nėra, prarastas budrumas dirbant gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1277</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Išaugusios palūkanos, žemos grūdų supirkimo kainos lėtina ūkių modernizavimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-isaugusios-palukanos-zemos-grudu-supirkimo-kainos-letina-ukiu-modernizavima--58485635</link><description><![CDATA[Po statybos inžinerijos studijų Vilniuje Povilas Petruškevičius grįžo ūkininkauti į kaimą. Kartu su tėčiu Česlovu dirba apie 400 ha žemės, didelį dėmesį skiria dirvožemio būklės gerinimui. Kaip sako Povilas, pasirinkti ūkininkavimą paskatino ir galimybė dirbti su modernia technika. Tiesa, Petruškevičiai pripažįsta, kad dabar ūkio modernizavimas įstrigęs nepalankių politinių sprendimų gniaužtuose.<br />Gyvulininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja jauna šeima, Rūta ir Gvidas Kanapeckai. Gyvenimu kaime džiaugiasi ir tuo dalijasi su savo veiklos sekėjais socialiniuose tinkluose. Tiesa, šalia to yra ir nelengva ūkininkų realybė, produkcijos realizavimo klausimai. Kaip sako Rūta, jauniems žmonėms kaime kurtis nėra lengva.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite visa ko įdomaus apie orchidėjas. Kaip jas prižiūrėti auginant namuose ir kaip šiukštu nesielgti pamačius orchidėją laukinėje gamtoje. Plačiau apie papasakos VU Botanikos sodo kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė, kviečianti orchidėjomis grožėtis botanikos sode.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58485635</guid><pubDate>Mon, 29 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58485635/2024_01_29_3116_1_20240129063119515_1.mp3" length="20820607" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Po statybos inžinerijos studijų Vilniuje Povilas Petruškevičius grįžo ūkininkauti į kaimą. Kartu su tėčiu Česlovu dirba apie 400 ha žemės, didelį dėmesį skiria dirvožemio būklės gerinimui. Kaip sako Povilas, pasirinkti ūkininkavimą paskatino ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Po statybos inžinerijos studijų Vilniuje Povilas Petruškevičius grįžo ūkininkauti į kaimą. Kartu su tėčiu Česlovu dirba apie 400 ha žemės, didelį dėmesį skiria dirvožemio būklės gerinimui. Kaip sako Povilas, pasirinkti ūkininkavimą paskatino ir galimybė dirbti su modernia technika. Tiesa, Petruškevičiai pripažįsta, kad dabar ūkio modernizavimas įstrigęs nepalankių politinių sprendimų gniaužtuose.<br />Gyvulininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja jauna šeima, Rūta ir Gvidas Kanapeckai. Gyvenimu kaime džiaugiasi ir tuo dalijasi su savo veiklos sekėjais socialiniuose tinkluose. Tiesa, šalia to yra ir nelengva ūkininkų realybė, produkcijos realizavimo klausimai. Kaip sako Rūta, jauniems žmonėms kaime kurtis nėra lengva.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite visa ko įdomaus apie orchidėjas. Kaip jas prižiūrėti auginant namuose ir kaip šiukštu nesielgti pamačius orchidėją laukinėje gamtoje. Plačiau apie papasakos VU Botanikos sodo kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė, kviečianti orchidėjomis grožėtis botanikos sode.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1302</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbių protesto atgarsiai: premjerės pažadas spręsti daugiamečių pievų klausimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiu-protesto-atgarsiai-premjeres-pazadas-spresti-daugiameciu-pievu-klausima--58458461</link><description><![CDATA[Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų ieškota, dalis jų rasta. Plačiau apie juos komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kokių sprendimų tikėjosi, dalijosi Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovas Edikas Drupas. Komentarus pateikė premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidento patarėjas Jarek Niewierowicz. Rūtos Simanavičienės repotažas.<br />Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - Dariaus Lapkos sugrįžimo į gimtinę, o vilnietės Jolantos Čekauskaitės kaimo gyvenimo pažinimo istorija. Šią porą įkurti edukacinį ūkį “Žinutės pievų ūkis” Ukmergės rajone įkvėpė noras išsaugoti senelių žemę kaip palikimą savo vaikams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58458461</guid><pubDate>Fri, 26 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58458461/2024_01_26_3116_1_20240126063119071.mp3" length="20563980" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų ieškota, dalis jų rasta. Plačiau apie juos komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kokių sprendimų tikėjosi, dalijosi Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovas Edikas Drupas. Komentarus pateikė premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidento patarėjas Jarek Niewierowicz. Rūtos Simanavičienės repotažas.<br />Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - Dariaus Lapkos sugrįžimo į gimtinę, o vilnietės Jolantos Čekauskaitės kaimo gyvenimo pažinimo istorija. Šią porą įkurti edukacinį ūkį “Žinutės pievų ūkis” Ukmergės rajone įkvėpė noras išsaugoti senelių žemę kaip palikimą savo vaikams.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jei nebus išgirsti, ūkininkai žada protestus kartoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jei-nebus-isgirsti-ukininkai-zada-protestus-kartoti--58441877</link><description><![CDATA[Vilniaus centre vykstančiame proteste trečiadienį vykusios diskusijos, anot ūkininkų, apčiuopiamos naudos nedavė. Kalbinti protestuojantys žemdirbiai vilties turi mažai, tačiau protesto baigti anksčiau neplanuoja. Anot renginį vedančio Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, žemdirbiai pavargo būti ignoruojami, tad jei reikės, bus organizuojama ir daugiau protesto akcijų.<br /><br />Protestuoti vakar rinkosi ir aplinkos apsaugos aktyvistai. Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto vadovas, pabrėžia, kad jie pasisako ne prieš ūkininkus - jų siekis atkreipti valdžios dėmesį, kad kompromisų nebūtų ieškoma gamtos sąskaita.<br /><br />Šią savaitę Berlyne vyksta tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2024“. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva čia įrengtas stendas, kuriame lietuviškomis prekėmis prekiauja įvairios įmonės. Laimutės Sadauskienė iš Rokiškio rajono, kuri kepa šakočius, gamina tinginius ir kitus gardumynus, sako, kad šiemet vokiečiai perka vangiau. Vidmantas Kisielis, „Radviliškių kaimo kepyklos“ komercijos direktorius, pasakoja, kad lietuviška duona išlieka populiari, kaip ir ūkininkės Daivos Kvederaitės iš Alytaus rajono šaltalankių produkcija.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58441877</guid><pubDate>Thu, 25 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58441877/2024_01_25_3116_1_20240125063117518.mp3" length="20414769" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniaus centre vykstančiame proteste trečiadienį vykusios diskusijos, anot ūkininkų, apčiuopiamos naudos nedavė. Kalbinti protestuojantys žemdirbiai vilties turi mažai, tačiau protesto baigti anksčiau neplanuoja. Anot renginį vedančio Kelmės rajono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniaus centre vykstančiame proteste trečiadienį vykusios diskusijos, anot ūkininkų, apčiuopiamos naudos nedavė. Kalbinti protestuojantys žemdirbiai vilties turi mažai, tačiau protesto baigti anksčiau neplanuoja. Anot renginį vedančio Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, žemdirbiai pavargo būti ignoruojami, tad jei reikės, bus organizuojama ir daugiau protesto akcijų.<br /><br />Protestuoti vakar rinkosi ir aplinkos apsaugos aktyvistai. Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto vadovas, pabrėžia, kad jie pasisako ne prieš ūkininkus - jų siekis atkreipti valdžios dėmesį, kad kompromisų nebūtų ieškoma gamtos sąskaita.<br /><br />Šią savaitę Berlyne vyksta tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2024“. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva čia įrengtas stendas, kuriame lietuviškomis prekėmis prekiauja įvairios įmonės. Laimutės Sadauskienė iš Rokiškio rajono, kuri kepa šakočius, gamina tinginius ir kitus gardumynus, sako, kad šiemet vokiečiai perka vangiau. Vidmantas Kisielis, „Radviliškių kaimo kepyklos“ komercijos direktorius, pasakoja, kad lietuviška duona išlieka populiari, kaip ir ūkininkės Daivos Kvederaitės iš Alytaus rajono šaltalankių produkcija.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Valstybė iš savininkų išperka didžiausią gamtinę vertę turinčius miškus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-valstybe-is-savininku-isperka-didziausia-gamtine-verte-turincius-miskus--58425937</link><description><![CDATA[Praėjusiais metais už beveik 1 milijoną eurų valstybė iš miškų savininkų įsigijo 16 sklypų. Šiemet planuoja įsigyti dar dešimt - turinčių didžiausią ekologinę vertę. Toks sklypų pirkimas - tai būdas saugoti gamtą, bet nepažeisti ir savininkų interesų Apie tai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Danilovaitė.<br />Ilgas, bet sąžiningas procesas - taip sandorį su valstybe įvertino Labanoro regioniniame parke turėtus žemės sklypus valstybei pardavusi Edita Meškunecaitė.<br />Regionų gyventojai naudojasi parama ir kuria savo išsvajotus verslus. 20 metų namuose kepusi Zanavykų skanėstus Loreta Adomaitienė ryžosi atidaryti kepyklėlę. Valdas Morkevičius su partnerius pastatus šiltina su moderniausia pastatų šiltinimo poliuretano putomis įranga. Lina Kareivienė šalia ūkinių prekių parduotuvės atidarė ir greito maisto užkandinę.<br />Įkurti verslus ir įdarbinti žmones pašnekovams pavyko pasinaudojus Šakių krašto vietos veiklos grupės parama.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58425937</guid><pubDate>Wed, 24 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58425937/2024_01_24_3116_1_20240124063215822.mp3" length="20362942" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusiais metais už beveik 1 milijoną eurų valstybė iš miškų savininkų įsigijo 16 sklypų. Šiemet planuoja įsigyti dar dešimt - turinčių didžiausią ekologinę vertę. Toks sklypų pirkimas - tai būdas saugoti gamtą, bet nepažeisti ir savininkų interesų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusiais metais už beveik 1 milijoną eurų valstybė iš miškų savininkų įsigijo 16 sklypų. Šiemet planuoja įsigyti dar dešimt - turinčių didžiausią ekologinę vertę. Toks sklypų pirkimas - tai būdas saugoti gamtą, bet nepažeisti ir savininkų interesų Apie tai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Danilovaitė.<br />Ilgas, bet sąžiningas procesas - taip sandorį su valstybe įvertino Labanoro regioniniame parke turėtus žemės sklypus valstybei pardavusi Edita Meškunecaitė.<br />Regionų gyventojai naudojasi parama ir kuria savo išsvajotus verslus. 20 metų namuose kepusi Zanavykų skanėstus Loreta Adomaitienė ryžosi atidaryti kepyklėlę. Valdas Morkevičius su partnerius pastatus šiltina su moderniausia pastatų šiltinimo poliuretano putomis įranga. Lina Kareivienė šalia ūkinių prekių parduotuvės atidarė ir greito maisto užkandinę.<br />Įkurti verslus ir įdarbinti žmones pašnekovams pavyko pasinaudojus Šakių krašto vietos veiklos grupės parama.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sostinės link rieda protestuojančių ūkininkų traktoriai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sostines-link-rieda-protestuojanciu-ukininku-traktoriai--58413985</link><description><![CDATA[Šiandien sostinės gatves užplūs traktoriais į protesto akciją keliaujantys ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiuo protestu siekiama atkreipti ne tik vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, bet ir visuomenės dėmesį į įsisenėjusias ir nesprendžiamas problemas. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė patikslina, kad ūkininkai prie protesto gali jungtis net ir šiam įpusėjus.<br /><br />Po ketverių metų pertraukos Zarasų rajone vyks Sartų lenktynės. Prasidėjusius pasiruošimo darbus apžvelgia Zarasų rajono Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Dusetų seniūnas Darius Steponavičius.<br /><br />Tirpstantis sniegas – nauda augalams, jų šaknims. Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodakitė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58413985</guid><pubDate>Tue, 23 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58413985/2024_01_23_3116_1_20240123063111027.mp3" length="20842341" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien sostinės gatves užplūs traktoriais į protesto akciją keliaujantys ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiuo protestu siekiama atkreipti ne tik vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, bet ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien sostinės gatves užplūs traktoriais į protesto akciją keliaujantys ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiuo protestu siekiama atkreipti ne tik vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, bet ir visuomenės dėmesį į įsisenėjusias ir nesprendžiamas problemas. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė patikslina, kad ūkininkai prie protesto gali jungtis net ir šiam įpusėjus.<br /><br />Po ketverių metų pertraukos Zarasų rajone vyks Sartų lenktynės. Prasidėjusius pasiruošimo darbus apžvelgia Zarasų rajono Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Dusetų seniūnas Darius Steponavičius.<br /><br />Tirpstantis sniegas – nauda augalams, jų šaknims. Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodakitė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vištas dedekles ant kraiko perkėlę ūkininkai - griebiasi už galvos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vistas-dedekles-ant-kraiko-perkele-ukininkai-griebiasi-uz-galvos--58399738</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus ūkininkė Grita Balašaitienė iš Šakių r. ryžosi statytis modernias fermas ir laikyti vištas dedekles ant kraiko. Nuo 2025-ųjų Lietuvoje neturėtų būti prekiaujama vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais. Modernizuoti ūkiai kitų metų gali ir nesulaukti. Mat ant kraikų ar laisvai laikomų vištų kiaušinius nukonkuruoja pigūs iš trečiųjų šalių įvežami kiaušiniai.<br />Kęstutis Vaicekauskas, bendrovės „Girelės paukštynas“ valdybos pirmininkas teigia, kad gamintojai, kalbėdami apie įvežamą produkciją iš Ukrainos nesiekia susipriešinimo, bet nori atkreipti dėmesį, jog situacija alina Lietuvos ūkininkus ir gamintojus.<br />Iš 100 tūkstančių savininkų, gavusių informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos, šaltinynai, šlapynės, tik 1 procentas atsiliepė radę klaidų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė sako, kad kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58399738</guid><pubDate>Mon, 22 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58399738/2024_01_22_3116_1_20240122063109954.mp3" length="20487494" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus ūkininkė Grita Balašaitienė iš Šakių r. ryžosi statytis modernias fermas ir laikyti vištas dedekles ant kraiko. Nuo 2025-ųjų Lietuvoje neturėtų būti prekiaujama vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais. Modernizuoti ūkiai kitų metų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus ūkininkė Grita Balašaitienė iš Šakių r. ryžosi statytis modernias fermas ir laikyti vištas dedekles ant kraiko. Nuo 2025-ųjų Lietuvoje neturėtų būti prekiaujama vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais. Modernizuoti ūkiai kitų metų gali ir nesulaukti. Mat ant kraikų ar laisvai laikomų vištų kiaušinius nukonkuruoja pigūs iš trečiųjų šalių įvežami kiaušiniai.<br />Kęstutis Vaicekauskas, bendrovės „Girelės paukštynas“ valdybos pirmininkas teigia, kad gamintojai, kalbėdami apie įvežamą produkciją iš Ukrainos nesiekia susipriešinimo, bet nori atkreipti dėmesį, jog situacija alina Lietuvos ūkininkus ir gamintojus.<br />Iš 100 tūkstančių savininkų, gavusių informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos, šaltinynai, šlapynės, tik 1 procentas atsiliepė radę klaidų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė sako, kad kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sunkmetis neužgesino noro statyti modernią karvių fermą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sunkmetis-neuzgesino-noro-statyti-modernia-karviu-ferma--58364649</link><description><![CDATA[Sunkmetis neužgesino noro statyti modernią karvių fermą.<br /><br />Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ yra didžiausia šalyje veislinių žalųjų karvių banda – 600 karvių. Dar prieš porą metų bendrovės vadovas ir specialistai svarstė, gal apskritai atsisakyti pienininkystės, bus mažiau vargo ir sumažės nuostolių. Tačiau dabar situacija stabili, net kyla naujos fermos pastatas. Išsamiau – bendrovės vadovas Arūnas Grubliauskis. LŽŪB asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio komentaras.<br /><br />Renavo dvaro darbuotojai globoja... šikšnosparnius. Apie Mažeikių r. kultūros paveldo objekto – Renavo dvaro – renovuotame rūsyje įkurtą šikšnosparnių buveinę pasakoja Vilma Vžesniauskienė.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Prieš 9 metus iš Kauno į Akmenės rajono Ventos kaimą, baigęs mokslus ir padirbėjęs Kaune, kėlėsi gyventi Gitanas Bačiulis su šeima. Tapo jaunuoju ūkininku ir dabar tvarkosi ūkyje, kurio pagrindinė šaka – augalininkystė. Dar augina angusų veislės galvijus, žmona darbuojasi gėlių versle.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58364649</guid><pubDate>Fri, 19 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58364649/2024_01_19_3116_1_20240119063045119_1.mp3" length="21478057" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sunkmetis neužgesino noro statyti modernią karvių fermą.

Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ yra didžiausia šalyje veislinių žalųjų karvių banda – 600 karvių. Dar prieš porą metų bendrovės vadovas ir specialistai svarstė, gal...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sunkmetis neužgesino noro statyti modernią karvių fermą.<br /><br />Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ yra didžiausia šalyje veislinių žalųjų karvių banda – 600 karvių. Dar prieš porą metų bendrovės vadovas ir specialistai svarstė, gal apskritai atsisakyti pienininkystės, bus mažiau vargo ir sumažės nuostolių. Tačiau dabar situacija stabili, net kyla naujos fermos pastatas. Išsamiau – bendrovės vadovas Arūnas Grubliauskis. LŽŪB asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio komentaras.<br /><br />Renavo dvaro darbuotojai globoja... šikšnosparnius. Apie Mažeikių r. kultūros paveldo objekto – Renavo dvaro – renovuotame rūsyje įkurtą šikšnosparnių buveinę pasakoja Vilma Vžesniauskienė.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Prieš 9 metus iš Kauno į Akmenės rajono Ventos kaimą, baigęs mokslus ir padirbėjęs Kaune, kėlėsi gyventi Gitanas Bačiulis su šeima. Tapo jaunuoju ūkininku ir dabar tvarkosi ūkyje, kurio pagrindinė šaka – augalininkystė. Dar augina angusų veislės galvijus, žmona darbuojasi gėlių versle.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Su žemdirbiais protestuos ir miško savininkai.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-su-zemdirbiais-protestuos-ir-misko-savininkai--58341423</link><description><![CDATA[Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, taip pat reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miškų ūkio veikloje. Apie protesto tikslus ir ūkininkų palaikymą pasakoja Privačių miškų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė.<br /><br />Nugyventi ir apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla, duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos pasitelkiant sensorius. Socialinių paslaugų centras įkurtas priešais parką, kuriame stovi paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.<br /><br />Lietingas praėjusių metų ruduo ypač Žemaitijos ūkininkams sukliudė nustatytais terminais išvežti į laukus organines trąšas. O kaip tvarkosi fermų šeimininkai Nyderlanduose – domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58341423</guid><pubDate>Thu, 18 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58341423/2024_01_18_3116_1_20240118063116566.mp3" length="20533469" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, taip pat reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miškų ūkio veikloje. Apie protesto tikslus ir ūkininkų palaikymą pasakoja Privačių miškų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė.<br /><br />Nugyventi ir apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla, duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos pasitelkiant sensorius. Socialinių paslaugų centras įkurtas priešais parką, kuriame stovi paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.<br /><br />Lietingas praėjusių metų ruduo ypač Žemaitijos ūkininkams sukliudė nustatytais terminais išvežti į laukus organines trąšas. O kaip tvarkosi fermų šeimininkai Nyderlanduose – domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Greta ūkininkaujantys tėvas ir sūnus – puikus tandemas.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-greta-ukininkaujantys-tevas-ir-sunus-puikus-tandemas--58327254</link><description><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Gintas Gedaminskis iš Akmenės r. Dabikinės kaimo save vadina antros kartos ūkininku. Savo mokytoju, paskatinusiu likti kaime ir ūkininkauti, vadina tėtį Viktorą. Dabar, vienas kitam padėdami, tvarkosi skirtinguose ūkiuose. Viktoras Gedaminskis, didžiuodamasis sūnumi, sako, kad tokios modernios technikos, kuria dirba sūnus, valdyti nesugebėtų.<br /><br />Ornitologai skambina pavojaus varpais dėl pastaraisiais metais mažėjančios kraštovaizdžio paukščių populiacijos. Paukščių nykimo problema aktuali visoms ES šalims. Per 40 metų Europoje išnyko apie 60 proc. atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologų duomenimis, nuo 2000 m. Lietuvoje išnyko maždaug pusė atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologai kaltina žemdirbius, bet ar visi jie nesirūpina paukščių išsaugojimu?<br /><br />Kai šalies mėsos produktų rinkoje tokia gausa, atrodo, kuo čia nustebinsi ir patrauksi valgytojus. Giedriaus Ralio teigimu, visgi galima. Prisiminęs verslo pradžią, sako, kad nedaug kas taip sunkiai pradėjo. O kūrėsi Šakių r., Baltrušių kaime, buvusiame vaikų darželyje. Savų lėšų trūko būtiniausioms gamybos išlaidoms, elektrai. Bet abu su žmona, iki tol dirbę mėsos perdirbimo įmonėse, kantriai darbavosi, įveikdami sunkumus. Dabar jau bendrovėje „Bomesa“ septyniese pluša, o vartotojus Lietuvoje ir užsienyje patraukia produktų kokybe.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58327254</guid><pubDate>Wed, 17 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58327254/2024_01_17_3116_1_20240117063117450.mp3" length="21260300" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis ūkininkas Gintas Gedaminskis iš Akmenės r. Dabikinės kaimo save vadina antros kartos ūkininku. Savo mokytoju, paskatinusiu likti kaime ir ūkininkauti, vadina tėtį Viktorą. Dabar, vienas kitam padėdami, tvarkosi skirtinguose ūkiuose. Viktoras...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Gintas Gedaminskis iš Akmenės r. Dabikinės kaimo save vadina antros kartos ūkininku. Savo mokytoju, paskatinusiu likti kaime ir ūkininkauti, vadina tėtį Viktorą. Dabar, vienas kitam padėdami, tvarkosi skirtinguose ūkiuose. Viktoras Gedaminskis, didžiuodamasis sūnumi, sako, kad tokios modernios technikos, kuria dirba sūnus, valdyti nesugebėtų.<br /><br />Ornitologai skambina pavojaus varpais dėl pastaraisiais metais mažėjančios kraštovaizdžio paukščių populiacijos. Paukščių nykimo problema aktuali visoms ES šalims. Per 40 metų Europoje išnyko apie 60 proc. atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologų duomenimis, nuo 2000 m. Lietuvoje išnyko maždaug pusė atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologai kaltina žemdirbius, bet ar visi jie nesirūpina paukščių išsaugojimu?<br /><br />Kai šalies mėsos produktų rinkoje tokia gausa, atrodo, kuo čia nustebinsi ir patrauksi valgytojus. Giedriaus Ralio teigimu, visgi galima. Prisiminęs verslo pradžią, sako, kad nedaug kas taip sunkiai pradėjo. O kūrėsi Šakių r., Baltrušių kaime, buvusiame vaikų darželyje. Savų lėšų trūko būtiniausioms gamybos išlaidoms, elektrai. Bet abu su žmona, iki tol dirbę mėsos perdirbimo įmonėse, kantriai darbavosi, įveikdami sunkumus. Dabar jau bendrovėje „Bomesa“ septyniese pluša, o vartotojus Lietuvoje ir užsienyje patraukia produktų kokybe.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1329</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. ES iniciatyva LEADER skatina Lietuvos kaimų augimą.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-es-iniciatyva-leader-skatina-lietuvos-kaimu-augima--58317161</link><description><![CDATA[Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms – spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Kalba Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Bendrosios žemės ūkio politikos Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė, Širvintų vietos veiklos grupės narė Edita Gilė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.<br /><br />Dažnas kaimo seniūnas pasakys, kad didžiausia problema yra kaimo keliai, jų priežiūra. Ir ne tik žiemą. Pavyzdžiui, Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje yra 200 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 170 km yra žvyrkeliai. Anot Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, kelių priežiūra, jų tvarkymas yra seniūno galvos skausmas.<br /><br />Šią permainingą žiemą vargsta ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo pastariesiems per didesnius šalčius galima padėti? Išsamiau – panevėžietis gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58317161</guid><pubDate>Tue, 16 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58317161/2024_01_16_3116_1_20240116063112276.mp3" length="21093953" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms – spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Kalba Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Bendrosios žemės ūkio politikos Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė, Širvintų vietos veiklos grupės narė Edita Gilė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.<br /><br />Dažnas kaimo seniūnas pasakys, kad didžiausia problema yra kaimo keliai, jų priežiūra. Ir ne tik žiemą. Pavyzdžiui, Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje yra 200 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 170 km yra žvyrkeliai. Anot Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, kelių priežiūra, jų tvarkymas yra seniūno galvos skausmas.<br /><br />Šią permainingą žiemą vargsta ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo pastariesiems per didesnius šalčius galima padėti? Išsamiau – panevėžietis gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nesuprasti vietos valdininkų, žemdirbiai vyko į Briuselį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nesuprasti-vietos-valdininku-zemdirbiai-vyko-i-briuseli--58302774</link><description><![CDATA[Žemės ūkio tarybos suburti žemdirbiai sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir kitų atsakymų ieškojo Briuselyje, susitikdami su eurokomisarais, kitais valdininkais. Ar rado? Aptaria Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas ir Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.<br /><br />Žemės ūkio verslo vadybos mokslus baigęs Akmenės rajono Gaudžiočių kaimo jaunasis ūkininkas Jonas Balčiūnas dabar gautas žinias sumaniai pritaiko augalininkystės ūkyje.<br /><br />Įdomu žinoti. Be įprastų, paplitusių vaistinių ir prieskoninių augalų, žinoma žolininkė Viliūtė Garbenčienė Lazdijų rajone savo ūkyje, pavadintame „Viliūtės žolynai“, augina retesnius, sudėtingiau prižiūrimus augalus. Kuo jie ypatingi?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58302774</guid><pubDate>Mon, 15 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58302774/2024_01_15_3116_1_20240115063041384.mp3" length="20128467" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio tarybos suburti žemdirbiai sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir kitų atsakymų ieškojo Briuselyje, susitikdami su eurokomisarais, kitais valdininkais. Ar rado? Aptaria Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, Anykščių r....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio tarybos suburti žemdirbiai sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir kitų atsakymų ieškojo Briuselyje, susitikdami su eurokomisarais, kitais valdininkais. Ar rado? Aptaria Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas ir Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.<br /><br />Žemės ūkio verslo vadybos mokslus baigęs Akmenės rajono Gaudžiočių kaimo jaunasis ūkininkas Jonas Balčiūnas dabar gautas žinias sumaniai pritaiko augalininkystės ūkyje.<br /><br />Įdomu žinoti. Be įprastų, paplitusių vaistinių ir prieskoninių augalų, žinoma žolininkė Viliūtė Garbenčienė Lazdijų rajone savo ūkyje, pavadintame „Viliūtės žolynai“, augina retesnius, sudėtingiau prižiūrimus augalus. Kuo jie ypatingi?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Po tėčio mirties sūnus tęsia giminės tradiciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-po-tecio-mirties-sunus-tesia-gimines-tradicija--58272332</link><description><![CDATA[Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.<br />Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.<br />Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58272332</guid><pubDate>Fri, 12 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58272332/2024_01_12_3116_1_20240112063112558.mp3" length="20564398" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.<br />Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.<br />Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbių traktoriai važiuos į Vilnių!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiu-traktoriai-vaziuos-i-vilniu--58261979</link><description><![CDATA[Vakar žemdirbiai nusprendė tęsti protestą ir dabar su traktoriais važiuoti į Vilnių ir kitus miestus. Anot organizatorių – ŽŪT pranešimo, politikai, po pirmadienio laužų deginimo akcijos ir pokalbio vyriausybėje, vėl apdalino pažadais, panašiais kaip po mitingo pavasarį prie LRS. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas akcentuoja, kad žemdirbiai neprašo nė cento, o tik nori ūkiškai nuoseklių, sektoriaus nežlugdančių sprendimų.<br />Jau dešimtmetį formuojasi keista nuostata: dalis politikų nemėgsta, o visuomenė nelabai supranta didelių ūkių, paprastai našiai ir moderniai dirbančių, šeimininkų. 1000 ha kooperatyvo ir 2000 ha žemės ūkio bendrovės vadovai Alfredas Bardauskas ir Petras Puskunigis kalba apie priežastis ir galimybę, kad požiūris pasikeistų, o visuomenė nebūtų klaidinama.<br />Vokietijos ūkininkai, surengę didelę protesto akciją su kelių blokadomis ir mėšlo vežimu į miestus, privertė vyriausybę atsitraukti. LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas pasakoja apie protesto priežastis, pasiekimus ir visuomenės reakciją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58261979</guid><pubDate>Thu, 11 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58261979/2024_01_11_3116_1_20240111063111795.mp3" length="21266570" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar žemdirbiai nusprendė tęsti protestą ir dabar su traktoriais važiuoti į Vilnių ir kitus miestus. Anot organizatorių – ŽŪT pranešimo, politikai, po pirmadienio laužų deginimo akcijos ir pokalbio vyriausybėje, vėl apdalino pažadais, panašiais kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar žemdirbiai nusprendė tęsti protestą ir dabar su traktoriais važiuoti į Vilnių ir kitus miestus. Anot organizatorių – ŽŪT pranešimo, politikai, po pirmadienio laužų deginimo akcijos ir pokalbio vyriausybėje, vėl apdalino pažadais, panašiais kaip po mitingo pavasarį prie LRS. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas akcentuoja, kad žemdirbiai neprašo nė cento, o tik nori ūkiškai nuoseklių, sektoriaus nežlugdančių sprendimų.<br />Jau dešimtmetį formuojasi keista nuostata: dalis politikų nemėgsta, o visuomenė nelabai supranta didelių ūkių, paprastai našiai ir moderniai dirbančių, šeimininkų. 1000 ha kooperatyvo ir 2000 ha žemės ūkio bendrovės vadovai Alfredas Bardauskas ir Petras Puskunigis kalba apie priežastis ir galimybę, kad požiūris pasikeistų, o visuomenė nebūtų klaidinama.<br />Vokietijos ūkininkai, surengę didelę protesto akciją su kelių blokadomis ir mėšlo vežimu į miestus, privertė vyriausybę atsitraukti. LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas pasakoja apie protesto priežastis, pasiekimus ir visuomenės reakciją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ateities žemės ūkio technika jau testuojama Lietuvos ūkiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ateities-zemes-ukio-technika-jau-testuojama-lietuvos-ukiuose--58249727</link><description><![CDATA[Ekspertai prognozuoja, kad Žemės ūkio ateitis tai – autonominės mašinos, bepiločiai orlaiviai su automatiniais valdymo centrais ir mokslu paremti sprendimai. Vieni pirmųjų šalyje ateities techniką testuoti gamyboje pradėjo Agrokoncerno tiksliųjų technologijų centro specialistai. Apie naujausių bandymų rezultatus, pasaulines žemės ūkio technikos- technologijų tendencijas pasakoja Arnas Radzevičius.<br />Kupiškio rajone Šimonyse gyvenantis Darius Vilnonis prieš 30 metų ėmėsi siūlų verslo. Pradžioje buvo tik prekyba, vėliau pradėtos teikti siūlų apdirbimo paslaugos, įsteigtos 4 parduotuvės miestuose. Šeimos verslas plėtėsi, įsigytos verpimo ir karšimo staklės, sukurta darbo vietų ir kitiems, prekiaujama ir užsienio partnerių siūlais iš viso 100 pavadinimų, o 40 iš jų savo bendrovės “Midara” pavadinimu. Dabar siūlų verslas turi 170 partnerių Lietuvoje ir 50 visame pasaulyje. Reportažas iš verpimo cecho apie kasdienius darbus ir sunkmetį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58249727</guid><pubDate>Wed, 10 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58249727/2024_01_10_3116_1_20240110063115532.mp3" length="21093535" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekspertai prognozuoja, kad Žemės ūkio ateitis tai – autonominės mašinos, bepiločiai orlaiviai su automatiniais valdymo centrais ir mokslu paremti sprendimai. Vieni pirmųjų šalyje ateities techniką testuoti gamyboje pradėjo Agrokoncerno tiksliųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekspertai prognozuoja, kad Žemės ūkio ateitis tai – autonominės mašinos, bepiločiai orlaiviai su automatiniais valdymo centrais ir mokslu paremti sprendimai. Vieni pirmųjų šalyje ateities techniką testuoti gamyboje pradėjo Agrokoncerno tiksliųjų technologijų centro specialistai. Apie naujausių bandymų rezultatus, pasaulines žemės ūkio technikos- technologijų tendencijas pasakoja Arnas Radzevičius.<br />Kupiškio rajone Šimonyse gyvenantis Darius Vilnonis prieš 30 metų ėmėsi siūlų verslo. Pradžioje buvo tik prekyba, vėliau pradėtos teikti siūlų apdirbimo paslaugos, įsteigtos 4 parduotuvės miestuose. Šeimos verslas plėtėsi, įsigytos verpimo ir karšimo staklės, sukurta darbo vietų ir kitiems, prekiaujama ir užsienio partnerių siūlais iš viso 100 pavadinimų, o 40 iš jų savo bendrovės “Midara” pavadinimu. Dabar siūlų verslas turi 170 partnerių Lietuvoje ir 50 visame pasaulyje. Reportažas iš verpimo cecho apie kasdienius darbus ir sunkmetį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vyriausybėje ūkininkai gavo pažadų, bet svarstys ar tęsti protestą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vyriausybeje-ukininkai-gavo-pazadu-bet-svarstys-ar-testi-protesta--58237826</link><description><![CDATA[Pirmadienį Lietuvoje prie pagrindinių kelių liepsnojo ūkininkų užkurti laužai, siuntę žinią visuomenei ir politikams. Tuo pat metu vyriausybėje lankėsi žemdirbių atstovai, su premjere aptarti aštriausius klausimus žemės ūkio sektoriuje. Gavę pažadų žemdirbiai svarstys ar tęsti protesto akciją.<br />Laužų deginimo akcijos dalyviai, susirinkę Zarasų rajone prie Degučių, neišsigando šaltuko ir, pasirūpinę malkų atsargomis, svarstė apie būtinumą aktyviau ginti savo poziciją. Kalbinti ūkininkai teigia, kad politikai privalo labiau įsiklausyti į kaime gyvenančių nuomonę, o neradus bendros kalbos, žemdirbiai su traktoriais pasiryžę važiuoti į Vilnių.<br />Šimonių giria − miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, įdomi visais metų laikais savo unikalia gamta. Šimonių girininkijos specialistas Eugenijus Šukys daugiausia žino apie pažintinį taką, pelkę, patį reliktinį mišką ir kitus girios ypatumus. Kuo lankytojus giria traukia žiemą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58237826</guid><pubDate>Tue, 09 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58237826/2024_01_09_3116_1_20240109063144274.mp3" length="20938472" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmadienį Lietuvoje prie pagrindinių kelių liepsnojo ūkininkų užkurti laužai, siuntę žinią visuomenei ir politikams. Tuo pat metu vyriausybėje lankėsi žemdirbių atstovai, su premjere aptarti aštriausius klausimus žemės ūkio sektoriuje. Gavę pažadų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmadienį Lietuvoje prie pagrindinių kelių liepsnojo ūkininkų užkurti laužai, siuntę žinią visuomenei ir politikams. Tuo pat metu vyriausybėje lankėsi žemdirbių atstovai, su premjere aptarti aštriausius klausimus žemės ūkio sektoriuje. Gavę pažadų žemdirbiai svarstys ar tęsti protesto akciją.<br />Laužų deginimo akcijos dalyviai, susirinkę Zarasų rajone prie Degučių, neišsigando šaltuko ir, pasirūpinę malkų atsargomis, svarstė apie būtinumą aktyviau ginti savo poziciją. Kalbinti ūkininkai teigia, kad politikai privalo labiau įsiklausyti į kaime gyvenančių nuomonę, o neradus bendros kalbos, žemdirbiai su traktoriais pasiryžę važiuoti į Vilnių.<br />Šimonių giria − miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, įdomi visais metų laikais savo unikalia gamta. Šimonių girininkijos specialistas Eugenijus Šukys daugiausia žino apie pažintinį taką, pelkę, patį reliktinį mišką ir kitus girios ypatumus. Kuo lankytojus giria traukia žiemą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbių laužai siunčia žinią visuomenei ir politikams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiu-lauzai-siuncia-zinia-visuomenei-ir-politikams--58230292</link><description><![CDATA[Lietuvos žemdirbiai rengia protesto akciją, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą padėtį kaime ir paraginti politikus tartis su ūkininkais, o ne vienašališkai priiminėti kaimo žmonių likimą lemiančius sprendimus. Sausio 8d. 14 val. visuose rajonuose prie pagrindinių kelių bus uždegti laužai, tuo pat metu žemdirbių atstovai susitiks su premjere. Ko siekia ūkininkai, kaip organizuojamas laužų deginimas ir kas bus toliau?<br />Kėdainių raj. esantys Okainiai – išskirtiniai, nes kažkada turėjo karališkojo kaimo statusą. Gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių, nereikėjo eiti baudžiavos. Istoriją žino ir dabar gyvenantys jau devintą dešimtį įpusėję Stasė ir Antanas Šukevičiai, menantys kelias savo giminių kartas. Įsikūrę prosenelių sodyboje džiaugiasi prisiminimais, ramiu gyvenimu ir proanūkiais.<br />Pasibaigus švenčių laikotarpiui, daugelis žino kur dėti nupuoštas natūralias eglutes ar kenius, kirstus medelius ar vazonuose augintus. Tačiau, kas turėjo iš plastiko pagamintas žaliaskarių kopijas ir jau šiemet nutarė išmesti, susidurs su problema kur dėti. Jų negalima mesti į konteinerius skirtus plastikui, negalima deginti. Ką daryti patars AM Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58230292</guid><pubDate>Mon, 08 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58230292/2024_01_08_3116_1_20240108063111942_1.mp3" length="20435667" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemdirbiai rengia protesto akciją, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą padėtį kaime ir paraginti politikus tartis su ūkininkais, o ne vienašališkai priiminėti kaimo žmonių likimą lemiančius sprendimus. Sausio 8d. 14 val....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemdirbiai rengia protesto akciją, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą padėtį kaime ir paraginti politikus tartis su ūkininkais, o ne vienašališkai priiminėti kaimo žmonių likimą lemiančius sprendimus. Sausio 8d. 14 val. visuose rajonuose prie pagrindinių kelių bus uždegti laužai, tuo pat metu žemdirbių atstovai susitiks su premjere. Ko siekia ūkininkai, kaip organizuojamas laužų deginimas ir kas bus toliau?<br />Kėdainių raj. esantys Okainiai – išskirtiniai, nes kažkada turėjo karališkojo kaimo statusą. Gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių, nereikėjo eiti baudžiavos. Istoriją žino ir dabar gyvenantys jau devintą dešimtį įpusėję Stasė ir Antanas Šukevičiai, menantys kelias savo giminių kartas. Įsikūrę prosenelių sodyboje džiaugiasi prisiminimais, ramiu gyvenimu ir proanūkiais.<br />Pasibaigus švenčių laikotarpiui, daugelis žino kur dėti nupuoštas natūralias eglutes ar kenius, kirstus medelius ar vazonuose augintus. Tačiau, kas turėjo iš plastiko pagamintas žaliaskarių kopijas ir jau šiemet nutarė išmesti, susidurs su problema kur dėti. Jų negalima mesti į konteinerius skirtus plastikui, negalima deginti. Ką daryti patars AM Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dar būdamas emigracijoje nusprendė kurti gyvulininkystės ūkį Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-dar-budamas-emigracijoje-nusprende-kurti-gyvulininkystes-uki-lietuvoje--58204251</link><description><![CDATA[Humoro nestokojantis jaunasis ūkininkas Tadas Petkevičius iš Kelmės rajono sako, kad grįžęs iš užsienio parsivežė daugybę idėjų, kurias norėjo įgyvendinti savo ūkyje. Tiesa, realybė yra kitokia, nes trūksta palaikančių valdžios sprendimų, teigiamo visuomenės požiūrio į ūkininką. Nors entuziazmas senka, tačiau Tadas rankų nenuleidžia. Dirba pats vienas, ieško taupių sprendimų ūkyje.<br /><br />Nuo sausio 3 – osios ūkininkai, taikantys neariminę žemės dirbimo technologiją, yra kviečiami teikti paraiškas tiesioginės sėjos sėjamosios įsigyti. Gera žinia tai, kad sėjamosios įsigijimui kone perpus yra didinama paramos kompensacinė suma ir siekia 80 tūkstančių eurų. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sako, kad šie pokyčiai paskatins ūkininkus investuoti, o ŽŪM viceministras pakomentuos, ką svarbu žinoti, norint paramą gauti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58204251</guid><pubDate>Fri, 05 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58204251/2024_01_05_3116_1_20240105063111304.mp3" length="22066544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Humoro nestokojantis jaunasis ūkininkas Tadas Petkevičius iš Kelmės rajono sako, kad grįžęs iš užsienio parsivežė daugybę idėjų, kurias norėjo įgyvendinti savo ūkyje. Tiesa, realybė yra kitokia, nes trūksta palaikančių valdžios sprendimų, teigiamo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Humoro nestokojantis jaunasis ūkininkas Tadas Petkevičius iš Kelmės rajono sako, kad grįžęs iš užsienio parsivežė daugybę idėjų, kurias norėjo įgyvendinti savo ūkyje. Tiesa, realybė yra kitokia, nes trūksta palaikančių valdžios sprendimų, teigiamo visuomenės požiūrio į ūkininką. Nors entuziazmas senka, tačiau Tadas rankų nenuleidžia. Dirba pats vienas, ieško taupių sprendimų ūkyje.<br /><br />Nuo sausio 3 – osios ūkininkai, taikantys neariminę žemės dirbimo technologiją, yra kviečiami teikti paraiškas tiesioginės sėjos sėjamosios įsigyti. Gera žinia tai, kad sėjamosios įsigijimui kone perpus yra didinama paramos kompensacinė suma ir siekia 80 tūkstančių eurų. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sako, kad šie pokyčiai paskatins ūkininkus investuoti, o ŽŪM viceministras pakomentuos, ką svarbu žinoti, norint paramą gauti.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nesutinkantiems su daugiamečių pievų atkūrimo prievole – išeitis viena</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nesutinkantiems-su-daugiameciu-pievu-atkurimo-prievole-iseitis-viena--58194962</link><description><![CDATA[Ūkininkas Donatas Vaičikauskas Kelmės rajone valdo kelis šimtus hektarų. Iš mišraus ūkio pereina į augalininkystę, o prieš pat Kalėdas sužinojo, kad dalyje dirbamų žemių teks atkurti daugiametes pievas. Lietuvos ūkininkų sąjunga dėl daugiamečių pievų konsultacijos kreipėsi į advokatą dr. Algimantą Šindeikį, kuris pakomentavo susidariusią situaciją bei pasidalijo patarimais ūkininkams.<br />Plungės rajone, Alsėdžiuose, kartu su vietos veiklos grupe ir savivaldybe įgyvendintas projektas – atidaryta nauja valgykla, skirta ne tik mokiniams, bet ir bendruomenės poreikiams. Kaip sako mokyklos direktorius Regimantas Kavaliauskas, siekiama ne uždirbti kažkokį tai pelną, bet išlaikyti 2 darbo vietas ir maitinti žmones nebrangiu maistu. Be to, maitinant žmones, didelis dėmesys skiriamas ir ekologiškiems produktams.<br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ išgirsite pokalbį su Serbijos ūkininke, kaimo turizmo sodybos šeimininke Ivana Miškovič, kuri tikina, kad pagrindinis veiklos principas – tvarumas. Siekiama perdirbti viską, ką įmanoma, paliekant kuo mažiau nereikalingų atliekų.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 4 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58194962</guid><pubDate>Thu, 04 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58194962/2024_01_04_3116_1_20240104063039529.mp3" length="21117775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Donatas Vaičikauskas Kelmės rajone valdo kelis šimtus hektarų. Iš mišraus ūkio pereina į augalininkystę, o prieš pat Kalėdas sužinojo, kad dalyje dirbamų žemių teks atkurti daugiametes pievas. Lietuvos ūkininkų sąjunga dėl daugiamečių pievų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Donatas Vaičikauskas Kelmės rajone valdo kelis šimtus hektarų. Iš mišraus ūkio pereina į augalininkystę, o prieš pat Kalėdas sužinojo, kad dalyje dirbamų žemių teks atkurti daugiametes pievas. Lietuvos ūkininkų sąjunga dėl daugiamečių pievų konsultacijos kreipėsi į advokatą dr. Algimantą Šindeikį, kuris pakomentavo susidariusią situaciją bei pasidalijo patarimais ūkininkams.<br />Plungės rajone, Alsėdžiuose, kartu su vietos veiklos grupe ir savivaldybe įgyvendintas projektas – atidaryta nauja valgykla, skirta ne tik mokiniams, bet ir bendruomenės poreikiams. Kaip sako mokyklos direktorius Regimantas Kavaliauskas, siekiama ne uždirbti kažkokį tai pelną, bet išlaikyti 2 darbo vietas ir maitinti žmones nebrangiu maistu. Be to, maitinant žmones, didelis dėmesys skiriamas ir ekologiškiems produktams.<br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ išgirsite pokalbį su Serbijos ūkininke, kaimo turizmo sodybos šeimininke Ivana Miškovič, kuri tikina, kad pagrindinis veiklos principas – tvarumas. Siekiama perdirbti viską, ką įmanoma, paliekant kuo mažiau nereikalingų atliekų.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 4 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Profesionalus karys rado pašaukimą ūkininkauti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-profesionalus-karys-rado-pasaukima-ukininkauti--58181754</link><description><![CDATA[Proprosenelių žemėje, Telšių rajone, gyvulininkystės ūkį puoselėja jaunas žmogus Dovidas Barauskas. Nemažai dalykų Dovido gyvenime susiję su meile žemei, jis siekia ne tik auginti maistą, bet ir ginti šalį, kadangi dar yra ir profesionalus karys. Dabar ūkininkavimą Dovidas vadina hobiu, tačiau tikisi, kad ateityje tai taps verslu.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip ne vieną dešimtmetį mokytojavę, ūkininkavę Vilma ir Gintaras Baškiai visgi savo pašaukimą rado maitinimo paslaugų versle. Kelmės rajone gyvenantys Baškiai sako, būtų žinoję, jog taip gerai seksis verslauti, kitur nebūtų eikvoję savo laiko. Dabar šeima gamina maistą įvairiausioms šventėms, minėjimams ar tiesiog jaukiems šeimos pietums. Užsakymų sulaukia ir iš kaimyninių rajonų, mat Užvenčio apylinkėse tai vienintelė maitinimo paslaugas teikianti įmonė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58181754</guid><pubDate>Wed, 03 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58181754/2024_01_03_3116_1_20240103063107232.mp3" length="21335114" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Proprosenelių žemėje, Telšių rajone, gyvulininkystės ūkį puoselėja jaunas žmogus Dovidas Barauskas. Nemažai dalykų Dovido gyvenime susiję su meile žemei, jis siekia ne tik auginti maistą, bet ir ginti šalį, kadangi dar yra ir profesionalus karys....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Proprosenelių žemėje, Telšių rajone, gyvulininkystės ūkį puoselėja jaunas žmogus Dovidas Barauskas. Nemažai dalykų Dovido gyvenime susiję su meile žemei, jis siekia ne tik auginti maistą, bet ir ginti šalį, kadangi dar yra ir profesionalus karys. Dabar ūkininkavimą Dovidas vadina hobiu, tačiau tikisi, kad ateityje tai taps verslu.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip ne vieną dešimtmetį mokytojavę, ūkininkavę Vilma ir Gintaras Baškiai visgi savo pašaukimą rado maitinimo paslaugų versle. Kelmės rajone gyvenantys Baškiai sako, būtų žinoję, jog taip gerai seksis verslauti, kitur nebūtų eikvoję savo laiko. Dabar šeima gamina maistą įvairiausioms šventėms, minėjimams ar tiesiog jaukiems šeimos pietums. Užsakymų sulaukia ir iš kaimyninių rajonų, mat Užvenčio apylinkėse tai vienintelė maitinimo paslaugas teikianti įmonė.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kone perpus kritusios pieno supirkimo kainos paskatino produkcijos perdirbimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kone-perpus-kritusios-pieno-supirkimo-kainos-paskatino-produkcijos-perdirbima--58169311</link><description><![CDATA[Tulčių šeimos ūkyje Telšių rajone laikoma apie 500 galvijų, daugiau nei pusantro šimto jų yra melžiamos karvės. Kardinaliai kritus pieno supirkimo kainoms šeima nepasidavė ir ieškojo būdų kaip išlikti. Dabar dalį pieno šeima perdirba ir ateityje neketina to atsisakyti, nes prie namų įsirengė ir produkcijos perdirbimo patalpą.<br /><br />Nuo sausio 2 dienos šalies bitininkai galės teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Tam numatyta skirti daugiau nei 1 milijoną eurų. Kaip tikina ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Marius Tendzegolskis, šiemet paankstintas paraiškų rinkimo terminas. Paraiškas bus galima teikti iki sausio 31 dienos.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras‘‘ Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė pakomentuos, kaip elgtis, jeigu šaltą žiemą į sodybą atklysta laukiniai gyvūnai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58169311</guid><pubDate>Tue, 02 Jan 2024 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58169311/2024_01_02_3116_1_20240102063106056.mp3" length="20159813" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tulčių šeimos ūkyje Telšių rajone laikoma apie 500 galvijų, daugiau nei pusantro šimto jų yra melžiamos karvės. Kardinaliai kritus pieno supirkimo kainoms šeima nepasidavė ir ieškojo būdų kaip išlikti. Dabar dalį pieno šeima perdirba ir ateityje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tulčių šeimos ūkyje Telšių rajone laikoma apie 500 galvijų, daugiau nei pusantro šimto jų yra melžiamos karvės. Kardinaliai kritus pieno supirkimo kainoms šeima nepasidavė ir ieškojo būdų kaip išlikti. Dabar dalį pieno šeima perdirba ir ateityje neketina to atsisakyti, nes prie namų įsirengė ir produkcijos perdirbimo patalpą.<br /><br />Nuo sausio 2 dienos šalies bitininkai galės teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Tam numatyta skirti daugiau nei 1 milijoną eurų. Kaip tikina ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Marius Tendzegolskis, šiemet paankstintas paraiškų rinkimo terminas. Paraiškas bus galima teikti iki sausio 31 dienos.<br /><br />Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras‘‘ Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė pakomentuos, kaip elgtis, jeigu šaltą žiemą į sodybą atklysta laukiniai gyvūnai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Genealoginių tyrinėjimų rezultatas – galimybė plačiau pažinti skirtingas kartas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-genealoginiu-tyrinejimu-rezultatas-galimybe-placiau-pazinti-skirtingas-kartas--58164499</link><description><![CDATA[Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius medžius. Kartu su Alvydu gyvena pagalbininkas Vygintas, kuris judėjimo negalią turinčiam Alvydui padeda kasdieniuose darbuose. Apie siekį paskatinti vyžuoniškius domėtis genealogija, papasakos Alvydas Malinauskas. Savo patirtimis dalinsis ir žmonės, kuriems Alvydo tyrinėjimai leido plačiau pažinti savo giminę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58164499</guid><pubDate>Mon, 01 Jan 2024 04:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58164499/2024_01_01_3116_1_20240101063106795.mp3" length="22010954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius medžius. Kartu su Alvydu gyvena pagalbininkas Vygintas, kuris judėjimo negalią turinčiam Alvydui padeda kasdieniuose darbuose. Apie siekį paskatinti vyžuoniškius domėtis genealogija, papasakos Alvydas Malinauskas. Savo patirtimis dalinsis ir žmonės, kuriems Alvydo tyrinėjimai leido plačiau pažinti savo giminę.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1376</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvoje kaime gera pramogauti, o ūkininkauti tenka sukandus dantis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvoje-kaime-gera-pramogauti-o-ukininkauti-tenka-sukandus-dantis--58144064</link><description><![CDATA[Pavydas, išgyventas vaikystėje klasės draugams, kad šie turi senelius kaime, vilnietę Danutą Aleksiejūnę įkvėpė įkurti ūkį atvirą šeimoms. Vaikai ir suaugusieji gali leisti laiką: su ūkyje priglaustais gyvūnais, juos maitinti, glostyti, kalbinti. „Myliu kaime“ gyvūnų apsuptyje dabar ilsisi ir Kalėdų senelis. Jis sako, kad su kiekvienomis Kalėdomis Lietuva vis gražesnė ir gražesnė.<br />Gražiame Lietuvos kaime ne tik gražus gyvenimas. Ūkininkų organizacijų vadovai stebisi, kad žmonėms dar užtenka kantrybės ūkininkauti.<br />Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad šie metai buvo ekstremalūs, lyg kelionė amerikietiškais kalneliais, tik važiuoti žemyn teko dažniau, nei kilti į viršų.<br />Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė taip pat kalba apie labai sunkius metus. Ūkininkai susidūrė ir su gamtos iššūkiais, bet dar didesnė problema – valdžios požiūris į ūkininkus.<br />Gero derliaus nepavyko užauginti ir daržovių augintojams. Apie didėjančius klimato kaitos iššūkius pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis.<br />„Vis dar sapnuojasi platūs kolūkių laukai“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ir ragina valdžią skubiai atsigręžti į šeimos ūkius.<br />Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas linki gero pavasario, tuomet bus ir geras derlius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58144064</guid><pubDate>Fri, 29 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58144064/2023_12_29_3116_1_20231229063105410.mp3" length="21338458" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavydas, išgyventas vaikystėje klasės draugams, kad šie turi senelius kaime, vilnietę Danutą Aleksiejūnę įkvėpė įkurti ūkį atvirą šeimoms. Vaikai ir suaugusieji gali leisti laiką: su ūkyje priglaustais gyvūnais, juos maitinti, glostyti, kalbinti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavydas, išgyventas vaikystėje klasės draugams, kad šie turi senelius kaime, vilnietę Danutą Aleksiejūnę įkvėpė įkurti ūkį atvirą šeimoms. Vaikai ir suaugusieji gali leisti laiką: su ūkyje priglaustais gyvūnais, juos maitinti, glostyti, kalbinti. „Myliu kaime“ gyvūnų apsuptyje dabar ilsisi ir Kalėdų senelis. Jis sako, kad su kiekvienomis Kalėdomis Lietuva vis gražesnė ir gražesnė.<br />Gražiame Lietuvos kaime ne tik gražus gyvenimas. Ūkininkų organizacijų vadovai stebisi, kad žmonėms dar užtenka kantrybės ūkininkauti.<br />Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad šie metai buvo ekstremalūs, lyg kelionė amerikietiškais kalneliais, tik važiuoti žemyn teko dažniau, nei kilti į viršų.<br />Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė taip pat kalba apie labai sunkius metus. Ūkininkai susidūrė ir su gamtos iššūkiais, bet dar didesnė problema – valdžios požiūris į ūkininkus.<br />Gero derliaus nepavyko užauginti ir daržovių augintojams. Apie didėjančius klimato kaitos iššūkius pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis.<br />„Vis dar sapnuojasi platūs kolūkių laukai“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ir ragina valdžią skubiai atsigręžti į šeimos ūkius.<br />Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas linki gero pavasario, tuomet bus ir geras derlius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininko pajamos investicijų neaplenkė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininko-pajamos-investiciju-neaplenke--58137379</link><description><![CDATA[Kelmės rajono ūkininkas Laimonas Šiušė šeimininkauja augalininkystės ūkyje. Didelį dėmesį skiria naujausių technologijų taikymui ir sako, kad tai leidžia sutaupyti tiek laiko, tiek išlaidų sąnaudas, taip pat – tausoti dirvožemį. Nepaisant į ūkį sudėtų investicijų, grąža šiais metais nedžiugina, nes trąšos pirktos labai brangiai, o grūdų supirkimo kainos žemos.<br /><br />Panevėžio rajone užauginti keturi nepaprstai dideli sodai. Kūrybinei interpretacijai visą bendruomenę subūrė Ėriškių kultūros centras, taip tikėdamasis puoselėti tradicijas, naujais būdais jas perduoti iš kartos į kartą. Apie tai pokalbis su Ėriškių kultūros centro direktore Juste Gusevaite-Griže ir kultūrinės veiklos koordinatoriumi Valdemaru Liudvinavičiumi.<br /><br />Karo pašonėje – derliaus nuėmimo metas. Izraelio ūkiuose nuimant daržovių derlių gelbsti savanoriai, tačiau darbo rankų vis tiek trūksta.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58137379</guid><pubDate>Thu, 28 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58137379/2023_12_28_3116_1_20231228063134110.mp3" length="22069468" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės rajono ūkininkas Laimonas Šiušė šeimininkauja augalininkystės ūkyje. Didelį dėmesį skiria naujausių technologijų taikymui ir sako, kad tai leidžia sutaupyti tiek laiko, tiek išlaidų sąnaudas, taip pat – tausoti dirvožemį. Nepaisant į ūkį sudėtų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės rajono ūkininkas Laimonas Šiušė šeimininkauja augalininkystės ūkyje. Didelį dėmesį skiria naujausių technologijų taikymui ir sako, kad tai leidžia sutaupyti tiek laiko, tiek išlaidų sąnaudas, taip pat – tausoti dirvožemį. Nepaisant į ūkį sudėtų investicijų, grąža šiais metais nedžiugina, nes trąšos pirktos labai brangiai, o grūdų supirkimo kainos žemos.<br /><br />Panevėžio rajone užauginti keturi nepaprstai dideli sodai. Kūrybinei interpretacijai visą bendruomenę subūrė Ėriškių kultūros centras, taip tikėdamasis puoselėti tradicijas, naujais būdais jas perduoti iš kartos į kartą. Apie tai pokalbis su Ėriškių kultūros centro direktore Juste Gusevaite-Griže ir kultūrinės veiklos koordinatoriumi Valdemaru Liudvinavičiumi.<br /><br />Karo pašonėje – derliaus nuėmimo metas. Izraelio ūkiuose nuimant daržovių derlių gelbsti savanoriai, tačiau darbo rankų vis tiek trūksta.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Besikeičiantis klimatas – galimybės ir iššūkiai ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-besikeiciantis-klimatas-galimybes-ir-issukiai-ukininkams--58128460</link><description><![CDATA[STEAM – giliojo mokymosi programa vaikams. Ji suteikia galimybę pasaulį pažinti ne tik teoriškai, bet ir fiziškai – išbandant. Šį mokymo metodą imta taikyti ir perduodant žinias apie ūkininkavimą, augalų, daržovių auginimą, jų tyrimą. Apie tai pasakoja Lina Jaunušauskienė, Panevėžio STEAM centro chemijos biologijos laboratorijos vedėja.<br /><br />Orai žemdirbiams – neatsiejamas darbo elementas. Baigiantis metams, galima apibendrinti, ar orai ūkininkus lepino, o gal kaip tik kišo koją. Stebint šiuos rodiklius, palyginti su praėjusių metų duomenimis, galima prognozuoti ir ateities klimato tendencijas. Apie tai pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėju dr. Donatu Valiuku.<br /><br />Tautodailininkė Birutė Arbušauskienė iš Šiaulėnų (Radviliškio rajono) pina ne tik juostas, karpo karpinius, bet ir iš medžių lapų gamina išskirtinius kūrinius. Jie trapūs, gležni, nėra ilgaamžiai, bet keri detalumu ir skirtingų spalvų gausa. „Nepaliaujanti stebinti kūrėja – gamta“, – sako moteris.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58128460</guid><pubDate>Wed, 27 Dec 2023 04:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58128460/2023_12_27_3116_1_20231227063103015.mp3" length="20722386" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>STEAM – giliojo mokymosi programa vaikams. Ji suteikia galimybę pasaulį pažinti ne tik teoriškai, bet ir fiziškai – išbandant. Šį mokymo metodą imta taikyti ir perduodant žinias apie ūkininkavimą, augalų, daržovių auginimą, jų tyrimą. Apie tai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[STEAM – giliojo mokymosi programa vaikams. Ji suteikia galimybę pasaulį pažinti ne tik teoriškai, bet ir fiziškai – išbandant. Šį mokymo metodą imta taikyti ir perduodant žinias apie ūkininkavimą, augalų, daržovių auginimą, jų tyrimą. Apie tai pasakoja Lina Jaunušauskienė, Panevėžio STEAM centro chemijos biologijos laboratorijos vedėja.<br /><br />Orai žemdirbiams – neatsiejamas darbo elementas. Baigiantis metams, galima apibendrinti, ar orai ūkininkus lepino, o gal kaip tik kišo koją. Stebint šiuos rodiklius, palyginti su praėjusių metų duomenimis, galima prognozuoti ir ateities klimato tendencijas. Apie tai pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėju dr. Donatu Valiuku.<br /><br />Tautodailininkė Birutė Arbušauskienė iš Šiaulėnų (Radviliškio rajono) pina ne tik juostas, karpo karpinius, bet ir iš medžių lapų gamina išskirtinius kūrinius. Jie trapūs, gležni, nėra ilgaamžiai, bet keri detalumu ir skirtingų spalvų gausa. „Nepaliaujanti stebinti kūrėja – gamta“, – sako moteris.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kalėdos pasitinkamos šimtametėmis tradicijomis ir naujomis iniciatyvomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaledos-pasitinkamos-simtametemis-tradicijomis-ir-naujomis-iniciatyvomis--58124437</link><description><![CDATA[Rokiškio rajone šešių metrų eglutę savo rankomis iš nėrinių sukūrė būrelis moterų ir vienas vyras. Tam prireikė beveik metų. Eglė Bajorų kaimą puošia ne tik didžiųjų metų švenčių proga, bet ir minint klubo „Vidudienio damos” 20 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pasakoja klubo narė, režisierė, iniciatyvi moteris Nijolė Čirūnienė bei „Lėlių namų“ įkūrėja Dalia Ziemelienė.<br /><br />Šiaudiniai žaisliukai Lietuvoje – vieni seniausių eglutės papuošimų, kurie šiuo metu išgyvena Renesansą. Tautodailininkė Jorė Jurgita Treinytė iš Kaišiadorių rajono ne tik veda šių žaisliukų gaminimo edukacijas, bet ir pristato jų atsiradimo bei raidos istoriją. Taip pat Kaišiadorių kraštas ruošiasi iš Tauragės perimti Lietuvos kultūros sostinės titulą, tad aptarti ir pasiruošimo iššūkių kupiniems metams procesai.<br /><br />Panevėžio rajone, Miežiškių miestelyje, jau dešimtmetį veikia kalėdinių žaisliukų muziejus. Ekspozicijoje – ne tik įvairius laikmečius atspindintys žaisliukai, bet dar jau ir atvirukai. Ar per pastarąjį šimtmetį keitėsi sveikinimai ir palinkėjimai, pasakoja muziejininkė Violeta Karklytė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58124437</guid><pubDate>Tue, 26 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58124437/2023_12_26_3116_1_20231226063003394.mp3" length="20642138" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rokiškio rajone šešių metrų eglutę savo rankomis iš nėrinių sukūrė būrelis moterų ir vienas vyras. Tam prireikė beveik metų. Eglė Bajorų kaimą puošia ne tik didžiųjų metų švenčių proga, bet ir minint klubo „Vidudienio damos” 20 metų sukaktį. Apie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rokiškio rajone šešių metrų eglutę savo rankomis iš nėrinių sukūrė būrelis moterų ir vienas vyras. Tam prireikė beveik metų. Eglė Bajorų kaimą puošia ne tik didžiųjų metų švenčių proga, bet ir minint klubo „Vidudienio damos” 20 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pasakoja klubo narė, režisierė, iniciatyvi moteris Nijolė Čirūnienė bei „Lėlių namų“ įkūrėja Dalia Ziemelienė.<br /><br />Šiaudiniai žaisliukai Lietuvoje – vieni seniausių eglutės papuošimų, kurie šiuo metu išgyvena Renesansą. Tautodailininkė Jorė Jurgita Treinytė iš Kaišiadorių rajono ne tik veda šių žaisliukų gaminimo edukacijas, bet ir pristato jų atsiradimo bei raidos istoriją. Taip pat Kaišiadorių kraštas ruošiasi iš Tauragės perimti Lietuvos kultūros sostinės titulą, tad aptarti ir pasiruošimo iššūkių kupiniems metams procesai.<br /><br />Panevėžio rajone, Miežiškių miestelyje, jau dešimtmetį veikia kalėdinių žaisliukų muziejus. Ekspozicijoje – ne tik įvairius laikmečius atspindintys žaisliukai, bet dar jau ir atvirukai. Ar per pastarąjį šimtmetį keitėsi sveikinimai ir palinkėjimai, pasakoja muziejininkė Violeta Karklytė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kalėdų tracijos: Saldaturgis bagotas - Kalėdos pilvotos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaledu-tracijos-saldaturgis-bagotas-kaledos-pilvotos--58117491</link><description><![CDATA[„Riebi silkė – žandus vilgė“ – jei tokią pavyko nusipirkti ir skanauti per Kūčias, vadinasi, jūsų šventės dar labai ir labai tradicinės. Prieš Kalėdas visi pėsčiomis, vežimais ar rogėmis Kalėdų gardumynų vykdavo į Saldaturgį. Toks tradicinis, siekiantis šimtametes tradicijas, turgus veikė Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškių miestelyje. Čia buvo galima įsigyti gardumynų Kalėdų stalui: cukrinių avinėlių, spanguolių, džiovintų obuolių, silkės, riešutų, grybų,aguonų žvakių, prieksonių, ir, žinoma, meduolių. Jei jų nėra ant jūsų stalo – klaida. Kalėdiniiai meduoliai - vienas tradiciškiauisų Kalėdinių saldumynų.<br />Jei Kalėdų naktį nebūrėte, tai Kalėdų rytą pabandykite spėti, kokie orai bus ateinančiais metais ir kokio derliaus laukti.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58117491</guid><pubDate>Mon, 25 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58117491/2023_12_25_3116_1_20231225063104386.mp3" length="21600100" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Riebi silkė – žandus vilgė“ – jei tokią pavyko nusipirkti ir skanauti per Kūčias, vadinasi, jūsų šventės dar labai ir labai tradicinės. Prieš Kalėdas visi pėsčiomis, vežimais ar rogėmis Kalėdų gardumynų vykdavo į Saldaturgį. Toks tradicinis,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Riebi silkė – žandus vilgė“ – jei tokią pavyko nusipirkti ir skanauti per Kūčias, vadinasi, jūsų šventės dar labai ir labai tradicinės. Prieš Kalėdas visi pėsčiomis, vežimais ar rogėmis Kalėdų gardumynų vykdavo į Saldaturgį. Toks tradicinis, siekiantis šimtametes tradicijas, turgus veikė Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškių miestelyje. Čia buvo galima įsigyti gardumynų Kalėdų stalui: cukrinių avinėlių, spanguolių, džiovintų obuolių, silkės, riešutų, grybų,aguonų žvakių, prieksonių, ir, žinoma, meduolių. Jei jų nėra ant jūsų stalo – klaida. Kalėdiniiai meduoliai - vienas tradiciškiauisų Kalėdinių saldumynų.<br />Jei Kalėdų naktį nebūrėte, tai Kalėdų rytą pabandykite spėti, kokie orai bus ateinančiais metais ir kokio derliaus laukti.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1350</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Naujuosius žemdirbiai pradės protestais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-naujuosius-zemdirbiai-prades-protestais--58093526</link><description><![CDATA[Ketvirtadienį LŽŪT, vienijanti didžiausias šalies žemdirbių visuomenines organizacijas, paskelbė apie planuojamus protestus sausio pradžioje. Anot tarybos pranešimo, pieno krizė, reikalavimai atkurti daugiametes pievas, aplinkosaugos priemonių našta aukštesnių nei numatyta ES teisėje lygiu grasina ūkių išlikimui. Problemos nesprendžiamos ir įsisenėjo. Kodėl prieš Kalėdas skelbiama apie protestus? Aiškina tarybos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas.<br />LAMMC mokslininkai, agronomai Dalia ir Virginijus Feizai pelnė Lietuvos mokslo premiją. Mokslininkai pagerbti už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemiui tvariai valdyti. Pokalbis apie jų bendrą 40 metų trunkančią mokslinę veiklą, jos naudą žemdirbiams, panašų profesijos pasirinkimą,vienodus pomėgius ir apie politikų požiūrį į mokslą, parengtas Žemdirbystės institute, kur 1924 m įkurta Žemės ūkio akademija, pradėti sistemingi moksliniai tyrimai.<br />Pakruojo raj. Dvariškių kaime orginalioje sodyboje gyvena ir savo dirbtuves turi tautodailininkas Pranciškus Miežis. Drožiniais papuoštas senovinis gyvenamasis namas, medinė pavėsinė apgyventinta senovės Baltų dievais, yra speciali patalpa mistiniams gamtos ir drožėjo rankų sukurtoms būtybėms. Pokalbis ir apie šiemet sukurtą orginalią prakartėlę.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58093526</guid><pubDate>Fri, 22 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58093526/2023_12_22_3116_1_20231222080700379.mp3" length="20684352" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ketvirtadienį LŽŪT, vienijanti didžiausias šalies žemdirbių visuomenines organizacijas, paskelbė apie planuojamus protestus sausio pradžioje. Anot tarybos pranešimo, pieno krizė, reikalavimai atkurti daugiametes pievas, aplinkosaugos priemonių našta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ketvirtadienį LŽŪT, vienijanti didžiausias šalies žemdirbių visuomenines organizacijas, paskelbė apie planuojamus protestus sausio pradžioje. Anot tarybos pranešimo, pieno krizė, reikalavimai atkurti daugiametes pievas, aplinkosaugos priemonių našta aukštesnių nei numatyta ES teisėje lygiu grasina ūkių išlikimui. Problemos nesprendžiamos ir įsisenėjo. Kodėl prieš Kalėdas skelbiama apie protestus? Aiškina tarybos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas.<br />LAMMC mokslininkai, agronomai Dalia ir Virginijus Feizai pelnė Lietuvos mokslo premiją. Mokslininkai pagerbti už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemiui tvariai valdyti. Pokalbis apie jų bendrą 40 metų trunkančią mokslinę veiklą, jos naudą žemdirbiams, panašų profesijos pasirinkimą,vienodus pomėgius ir apie politikų požiūrį į mokslą, parengtas Žemdirbystės institute, kur 1924 m įkurta Žemės ūkio akademija, pradėti sistemingi moksliniai tyrimai.<br />Pakruojo raj. Dvariškių kaime orginalioje sodyboje gyvena ir savo dirbtuves turi tautodailininkas Pranciškus Miežis. Drožiniais papuoštas senovinis gyvenamasis namas, medinė pavėsinė apgyventinta senovės Baltų dievais, yra speciali patalpa mistiniams gamtos ir drožėjo rankų sukurtoms būtybėms. Pokalbis ir apie šiemet sukurtą orginalią prakartėlę.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Bitininkai Pupkevičiai – žinomi ne tik Europoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-bitininkai-pupkeviciai-zinomi-ne-tik-europoje--58082137</link><description><![CDATA[Aleksandras Pupkevičius su žmona Maryte, pradėję bitininkauti nuo kelių avilių, dabar turi modernų medaus ūkį, žinomą toli už Lietuvos ribų. Labiausia dėl medaus homogenizavimo įrangos, kuria per mėnesį galima paruošti 600 t medaus tarptautinei prekybai. Tuo naudojasi daug Europos šalių, bitininkus iš Švenčionių raj. Adutiškio, surado ir meksikiečiai. Šeimos ūkyje ir prie bityno, ir prie vaško plokščių gamybos darbuojasi 3 sūnūs, veiklos rado ir iš emigracijos sugrįžęs sūnėnas. Pokalbis su šeima apie darbus, pasiekimus ir šventes.<br />Ukrainoje dabar auginama tik 3000 ha pluoštinių kanapių. Anot Sumuose esančio Aliejinių kultūrų instituto kanapių selekcininkės Irinos Laiko, plotai sumažėjo 6 kartus dėl karo, griežtų reikalavimų augintojams ir trūkstant pluoštinių kanapių giluminio perdirbimo. Mokslininikė tikisi, kad bendradarbiaujant su lietuviais, turinčiais daugiau patirties, pavyks greičiau įsisavinti perdirbimo technologijas ir prisidėti prie šalies atstatymo po karo.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58082137</guid><pubDate>Thu, 21 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58082137/2023_12_21_3116_1_20231221063102430.mp3" length="21321321" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aleksandras Pupkevičius su žmona Maryte, pradėję bitininkauti nuo kelių avilių, dabar turi modernų medaus ūkį, žinomą toli už Lietuvos ribų. Labiausia dėl medaus homogenizavimo įrangos, kuria per mėnesį galima paruošti 600 t medaus tarptautinei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aleksandras Pupkevičius su žmona Maryte, pradėję bitininkauti nuo kelių avilių, dabar turi modernų medaus ūkį, žinomą toli už Lietuvos ribų. Labiausia dėl medaus homogenizavimo įrangos, kuria per mėnesį galima paruošti 600 t medaus tarptautinei prekybai. Tuo naudojasi daug Europos šalių, bitininkus iš Švenčionių raj. Adutiškio, surado ir meksikiečiai. Šeimos ūkyje ir prie bityno, ir prie vaško plokščių gamybos darbuojasi 3 sūnūs, veiklos rado ir iš emigracijos sugrįžęs sūnėnas. Pokalbis su šeima apie darbus, pasiekimus ir šventes.<br />Ukrainoje dabar auginama tik 3000 ha pluoštinių kanapių. Anot Sumuose esančio Aliejinių kultūrų instituto kanapių selekcininkės Irinos Laiko, plotai sumažėjo 6 kartus dėl karo, griežtų reikalavimų augintojams ir trūkstant pluoštinių kanapių giluminio perdirbimo. Mokslininikė tikisi, kad bendradarbiaujant su lietuviais, turinčiais daugiau patirties, pavyks greičiau įsisavinti perdirbimo technologijas ir prisidėti prie šalies atstatymo po karo.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Agrodronai iš esmės keičia tradicinį augalinininkystės ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-agrodronai-is-esmes-keicia-tradicini-augalinininkystes-uki--58069202</link><description><![CDATA[Kėdainių rajono ūkininkas Mantas Kiškis šį pavasarį pirko iki 60 kg pakeliantį droną ir dar šiemet spėjo juos padirbėti 1600 ha plote. Tręšė ir sėjo savam ūkyje, bet daugiausia padėjo ūkininkams kituose rajonuose. Visų darbų kokybe ir sparta abejojančių nebuvo. Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad dronai iš esmės pakeis sėjos ir pasėlių priežiūros darbus.<br />Iš pluoštinių kanapių spalių padarytas biokompozitas – tvirta ekologiška ir ilgaamžė termoizoliacinė mežiaga vis dažniau naudojama gyvenamųjų namų statybose. Patirtimi dalinasi bendrovės “Eko hempBalt” specialistai Karolis Stanislovaitis ir Juozas Jankauskas. Jie mano, kad tik laiko klausimas kada tvari medžiaga bus masiškai naudojama statybose.<br />Kupiškio rajono Valakų kaime Rima ir Kęstutis Paliuliai prieš ketverius metus įsirengė kepyklėlę ir pradęėjo kepti duoną. Daugiausia įtakos verslui pradėti turėjo iš protėvių ir tėvų atėjusi didžiulė meilė ir pagarba duonai. Pirmąjį raugą duonai Rima gavo iš mamos. Dabar mažos kepyklėlės duona ir įvairūs saldumynai gerai žinomi ne tik rajone.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58069202</guid><pubDate>Wed, 20 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58069202/2023_12_20_3116_1_20231220063101027.mp3" length="20467013" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių rajono ūkininkas Mantas Kiškis šį pavasarį pirko iki 60 kg pakeliantį droną ir dar šiemet spėjo juos padirbėti 1600 ha plote. Tręšė ir sėjo savam ūkyje, bet daugiausia padėjo ūkininkams kituose rajonuose. Visų darbų kokybe ir sparta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių rajono ūkininkas Mantas Kiškis šį pavasarį pirko iki 60 kg pakeliantį droną ir dar šiemet spėjo juos padirbėti 1600 ha plote. Tręšė ir sėjo savam ūkyje, bet daugiausia padėjo ūkininkams kituose rajonuose. Visų darbų kokybe ir sparta abejojančių nebuvo. Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad dronai iš esmės pakeis sėjos ir pasėlių priežiūros darbus.<br />Iš pluoštinių kanapių spalių padarytas biokompozitas – tvirta ekologiška ir ilgaamžė termoizoliacinė mežiaga vis dažniau naudojama gyvenamųjų namų statybose. Patirtimi dalinasi bendrovės “Eko hempBalt” specialistai Karolis Stanislovaitis ir Juozas Jankauskas. Jie mano, kad tik laiko klausimas kada tvari medžiaga bus masiškai naudojama statybose.<br />Kupiškio rajono Valakų kaime Rima ir Kęstutis Paliuliai prieš ketverius metus įsirengė kepyklėlę ir pradęėjo kepti duoną. Daugiausia įtakos verslui pradėti turėjo iš protėvių ir tėvų atėjusi didžiulė meilė ir pagarba duonai. Pirmąjį raugą duonai Rima gavo iš mamos. Dabar mažos kepyklėlės duona ir įvairūs saldumynai gerai žinomi ne tik rajone.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Naujas tiltas kaime ne tik pagerino susisiekimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-naujas-tiltas-kaime-ne-tik-pagerino-susisiekima--58055184</link><description><![CDATA[Šviesos spinduliu, kuris teikia vilčių sulaukti kaime ir daugiau investicijų, vadina ūkininkai, dalyvavę tilto per Juodupės upelį atidarymą. Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo pakraštyje gruodžio mėnesį atidarytas tiltas savivaldybei kainavo apie 200 000 eurų, bet nauda apylinkių gyventojams neabejoja rajono meras, statybininkai, kaimo bendruomenė.<br /><br />Metai didelei daliai šalies ūkininkų baigiasi laukiant blogos žinios apie natūralių pievų atkūrimą. Anykščių rajone gerai žinomas ūkininkas, visuomenininkas Romas Kubaitis, su sūnūmis turintis 600 ha augalininkystės ūkį, irgi tikisi sulaukti prievolės. Jis svarsto, kad padaryti galimą viską, tik reiktų labiau apgalvoti ir nepjauti šakos, ant kurios visi sėdime.<br /><br />Švenčionių rajone esantis Sirvėtos regioninis parkas išsiskiria ne tik ypatinga gamta, bet ir mitologiniu taku. Jame galima rasti Javinę, Krematą, Aušlavį – iš viso 17 Baltų dievų skulptūrų. Kodėl parke verta lankytis ir žiemą, kuo ypatinga gamtos mokyklėlė pasakoja parko specialistė Jolita Garbulienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58055184</guid><pubDate>Tue, 19 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58055184/2023_12_19_3116_1_20231219063059121.mp3" length="20377152" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šviesos spinduliu, kuris teikia vilčių sulaukti kaime ir daugiau investicijų, vadina ūkininkai, dalyvavę tilto per Juodupės upelį atidarymą. Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo pakraštyje gruodžio mėnesį atidarytas tiltas savivaldybei kainavo apie 200 000...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šviesos spinduliu, kuris teikia vilčių sulaukti kaime ir daugiau investicijų, vadina ūkininkai, dalyvavę tilto per Juodupės upelį atidarymą. Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo pakraštyje gruodžio mėnesį atidarytas tiltas savivaldybei kainavo apie 200 000 eurų, bet nauda apylinkių gyventojams neabejoja rajono meras, statybininkai, kaimo bendruomenė.<br /><br />Metai didelei daliai šalies ūkininkų baigiasi laukiant blogos žinios apie natūralių pievų atkūrimą. Anykščių rajone gerai žinomas ūkininkas, visuomenininkas Romas Kubaitis, su sūnūmis turintis 600 ha augalininkystės ūkį, irgi tikisi sulaukti prievolės. Jis svarsto, kad padaryti galimą viską, tik reiktų labiau apgalvoti ir nepjauti šakos, ant kurios visi sėdime.<br /><br />Švenčionių rajone esantis Sirvėtos regioninis parkas išsiskiria ne tik ypatinga gamta, bet ir mitologiniu taku. Jame galima rasti Javinę, Krematą, Aušlavį – iš viso 17 Baltų dievų skulptūrų. Kodėl parke verta lankytis ir žiemą, kuo ypatinga gamtos mokyklėlė pasakoja parko specialistė Jolita Garbulienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tradiciniam šeimos ūkiui išlikti grasina draudimas arti pievas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tradiciniam-seimos-ukiui-islikti-grasina-draudimas-arti-pievas--58043300</link><description><![CDATA[Kupiškio raj. Muraškų šeimos ūkis, kurtas prieš tris dešimtmečius nuo kelių karvučių, dabar turi 250 ha iš kurių 60 ha pievos ir ganyklos. Algimantas dar tebelaiko 30 karvių, bet jau galvoja apie pensiją, bet sūnus Raimondas nenori laikyti gyvulių ir užsiima tik augalininkyste. Šeima svarsto ką daryti toliau, nes 60 ha arti draudžiama, o turėti pievų, kai nebeliks gyvulių, ūkiui nuostolinga.<br />Prasidėjusi paskutinė savaitė prieš Kalėdas – gera proga prisiminti Advento tradicijas. Švenčionių raj. Lasiškės kaime gyvenanti Aldona Burokaitė gerai prisimena tėčio, tarpukario Lietuvos pavyzdinio ūkio kūrėjo, puoselėtas Adventinio vakarojimo tradicijas. Prie tradicijų gaivinimo daug prisidėjo ir garsaus Lazdinių- Adutiškio etnografinio ansambio veikla, kurioje Aldona dalyvauja jau kelis dešimtmečius.<br />Aguonpienis – įprastas ir populiarus Kalėdų meto gėrimas. Jaunasis Molėtų raj. ūkininkas Andrius Šironas vietoj aguonų pieno siūlo pluoštinių kanapių sėklų pieną. Jį pasidaryti paprasta, o gėrimas turtingas baltymais ir labai tinkamas desertui per šventes.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58043300</guid><pubDate>Mon, 18 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58043300/2023_12_18_3116_1_20231218063058009.mp3" length="20917991" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kupiškio raj. Muraškų šeimos ūkis, kurtas prieš tris dešimtmečius nuo kelių karvučių, dabar turi 250 ha iš kurių 60 ha pievos ir ganyklos. Algimantas dar tebelaiko 30 karvių, bet jau galvoja apie pensiją, bet sūnus Raimondas nenori laikyti gyvulių ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kupiškio raj. Muraškų šeimos ūkis, kurtas prieš tris dešimtmečius nuo kelių karvučių, dabar turi 250 ha iš kurių 60 ha pievos ir ganyklos. Algimantas dar tebelaiko 30 karvių, bet jau galvoja apie pensiją, bet sūnus Raimondas nenori laikyti gyvulių ir užsiima tik augalininkyste. Šeima svarsto ką daryti toliau, nes 60 ha arti draudžiama, o turėti pievų, kai nebeliks gyvulių, ūkiui nuostolinga.<br />Prasidėjusi paskutinė savaitė prieš Kalėdas – gera proga prisiminti Advento tradicijas. Švenčionių raj. Lasiškės kaime gyvenanti Aldona Burokaitė gerai prisimena tėčio, tarpukario Lietuvos pavyzdinio ūkio kūrėjo, puoselėtas Adventinio vakarojimo tradicijas. Prie tradicijų gaivinimo daug prisidėjo ir garsaus Lazdinių- Adutiškio etnografinio ansambio veikla, kurioje Aldona dalyvauja jau kelis dešimtmečius.<br />Aguonpienis – įprastas ir populiarus Kalėdų meto gėrimas. Jaunasis Molėtų raj. ūkininkas Andrius Šironas vietoj aguonų pieno siūlo pluoštinių kanapių sėklų pieną. Jį pasidaryti paprasta, o gėrimas turtingas baltymais ir labai tinkamas desertui per šventes.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Grūdų importas iš Rusijos kelia nerimą Lietuvos augintojams.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-grudu-importas-is-rusijos-kelia-nerima-lietuvos-augintojams--58017561</link><description><![CDATA[Europos Sąjunga iš Rusijos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernai, importavo trečdaliu daugiau kviečių ir kukurūzų. Grūdų prekybos tarpininkai sako, kad tai mažina ir Lietuvoje superkamų grūdų kainas, mat viena pagrindinių rusiškų grūdų importuotojų – kaimynė Latvija.<br /><br />Radviliškio rajono bendruomenė „Pakalniškių ūkis“ – viena iš dviejų šalies kaimo bendruomenių, įkūrusi perspektyvų verslą. Tai vaisių, daržovių, arbatžolių ir kitų liofilizavimas, dar vadinamas džiovinimu šalčiu. Gavę paramą nedelsė – rado ir remontavo patalpas, pirko įrangą, įdarbino dvi moteris. Dabar liofilizuoja įvairiausius mūsų šalyje išaugintus, taip pat iš kitų šalių atvežtus vaisius ir daržoves, o jas perdirbę rūpinasi realizavimu. Išsamiau bendruomenės „Pakalniškių ūkis“ pirmininkas ir cecho gamybos vadovas Milvydas Pečiukas.<br /><br />Miškingose apylinkėse – Elektrėnų savivaldybėje Stančikų kaime – kaunietis Mindaugas Černius turi 85 bičių avilius. Visi jie pagaminti bitininko rankomis, o bitininkauja jau 10 metų. Sodyba – močiutės palikimas, vaikystėje čia jis praleido visas vasaras. Ateityje svajoja su šeima persikelti čia gyventi.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58017561</guid><pubDate>Fri, 15 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58017561/2023_12_15_3116_1_20231215063054161.mp3" length="20639212" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjunga iš Rusijos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernai, importavo trečdaliu daugiau kviečių ir kukurūzų. Grūdų prekybos tarpininkai sako, kad tai mažina ir Lietuvoje superkamų grūdų kainas, mat viena pagrindinių rusiškų grūdų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjunga iš Rusijos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su pernai, importavo trečdaliu daugiau kviečių ir kukurūzų. Grūdų prekybos tarpininkai sako, kad tai mažina ir Lietuvoje superkamų grūdų kainas, mat viena pagrindinių rusiškų grūdų importuotojų – kaimynė Latvija.<br /><br />Radviliškio rajono bendruomenė „Pakalniškių ūkis“ – viena iš dviejų šalies kaimo bendruomenių, įkūrusi perspektyvų verslą. Tai vaisių, daržovių, arbatžolių ir kitų liofilizavimas, dar vadinamas džiovinimu šalčiu. Gavę paramą nedelsė – rado ir remontavo patalpas, pirko įrangą, įdarbino dvi moteris. Dabar liofilizuoja įvairiausius mūsų šalyje išaugintus, taip pat iš kitų šalių atvežtus vaisius ir daržoves, o jas perdirbę rūpinasi realizavimu. Išsamiau bendruomenės „Pakalniškių ūkis“ pirmininkas ir cecho gamybos vadovas Milvydas Pečiukas.<br /><br />Miškingose apylinkėse – Elektrėnų savivaldybėje Stančikų kaime – kaunietis Mindaugas Černius turi 85 bičių avilius. Visi jie pagaminti bitininko rankomis, o bitininkauja jau 10 metų. Sodyba – močiutės palikimas, vaikystėje čia jis praleido visas vasaras. Ateityje svajoja su šeima persikelti čia gyventi.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkyje skersti galvijus trukdo biurokratiniai barjerai.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukyje-skersti-galvijus-trukdo-biurokratiniai-barjerai--58017703</link><description><![CDATA[Prieš dešimtmetį jaunoji ūkininkė Kristina Janickienė Gabriliavos kaime Elektrėnų savivaldybėje įkūrė mišrų ūkį. Dabar jame 100 limuzinų veislės mišrūnų galvijų ir 200 Lietuvos juodgalvių avių. Ūkininkė paskaičiavo, kad tik pati užauginusi gyvulius, juos paskerdusi savoje skerdykloje ir mėsą pateikusi tiesiai valgytojams galėtų rentabiliai ūkininkauti. Tad kodėl be darbo stovi ūkyje pastatyta skerdykla? Galimybes ūkiuose įsirengti skerdyklas aptaria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.<br /><br />Mėšlo išvežimo rudenį į laukus nustatytas terminas – iki lapkričio 15 dienos, – kelia rūpesčių daugeliui gyvulių augintojų. Dėl gausaus lietaus negalėdami įvažiuoti į laukus, telšiškiai žemdirbiai netgi buvo surengę akciją „Mėšlo iššūkis“, srutovežiais važiavo į Telšius. Tačiau tai situacijos nepakeitė, mėšlo išvežimo terminas nebuvo pratęstas. Anot Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės, susidarė kritinė situacija. Ją vertina, išeitį siūlo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.<br /><br />Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas Anglijos ūkis ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/58017703</guid><pubDate>Thu, 14 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/58017703/2023_12_14_3116_1_20231213184434439.mp3" length="21037554" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš dešimtmetį jaunoji ūkininkė Kristina Janickienė Gabriliavos kaime Elektrėnų savivaldybėje įkūrė mišrų ūkį. Dabar jame 100 limuzinų veislės mišrūnų galvijų ir 200 Lietuvos juodgalvių avių. Ūkininkė paskaičiavo, kad tik pati užauginusi gyvulius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš dešimtmetį jaunoji ūkininkė Kristina Janickienė Gabriliavos kaime Elektrėnų savivaldybėje įkūrė mišrų ūkį. Dabar jame 100 limuzinų veislės mišrūnų galvijų ir 200 Lietuvos juodgalvių avių. Ūkininkė paskaičiavo, kad tik pati užauginusi gyvulius, juos paskerdusi savoje skerdykloje ir mėsą pateikusi tiesiai valgytojams galėtų rentabiliai ūkininkauti. Tad kodėl be darbo stovi ūkyje pastatyta skerdykla? Galimybes ūkiuose įsirengti skerdyklas aptaria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.<br /><br />Mėšlo išvežimo rudenį į laukus nustatytas terminas – iki lapkričio 15 dienos, – kelia rūpesčių daugeliui gyvulių augintojų. Dėl gausaus lietaus negalėdami įvažiuoti į laukus, telšiškiai žemdirbiai netgi buvo surengę akciją „Mėšlo iššūkis“, srutovežiais važiavo į Telšius. Tačiau tai situacijos nepakeitė, mėšlo išvežimo terminas nebuvo pratęstas. Anot Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės, susidarė kritinė situacija. Ją vertina, išeitį siūlo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.<br /><br />Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas Anglijos ūkis ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininką nuvylė NMA ir ŽŪM biurokratai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininka-nuvyle-nma-ir-zum-biurokratai--57993467</link><description><![CDATA[Elektrėnų sav. Daugirdiškių kaimo ūkininko Jono Keršio šeima valdo 500 hektarų žemės. Joje šeimininkauti ekologiškai pradėjo prieš 34 metus ir savo pasirinkimo nekeitė. Ūkininko nepiktina kasmet besikeičiančios produkcijos supirkimo kainos. Anot jo, kainas diktuoja rinka ir reikia prie to prisitaikyti. Žymiai pikčiau, kai pasikeičia pasėlių deklaravimo tvarka ir dėl to ūkininkas praranda išmokas. Situaciją vertina ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.<br /><br />Lietuvių advento tradicijos savitos. Trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nebuvo valgoma mėsos. Sekmadieniais auštant kerdžius trimitu sukviesdavo kaimynus giedoti rožinio. Vengta triukšmingų pasilinksminimų, nekelta vestuvių, nešvęsta švenčių. O kaip yra dabar? Panevėžio rajono Upytės tradicinių amatų centro vadovės Aušros Sidorovienės pasakojimas.<br /><br />Atokiame Akmenės r. Viliošių kaime perėmę tėvų sukurtą maitinimo, apgyvendinimo verslą, jaunieji verslininkai Roberta ir Dovydas Gerdauskiai jį plečia, įgyvendina naujas idėjas, turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „Viliošiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, populiarios ir apgyvendinimo paslaugos.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57993467</guid><pubDate>Wed, 13 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57993467/2023_12_13_3116_1_20231213063140897.mp3" length="20929276" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Elektrėnų sav. Daugirdiškių kaimo ūkininko Jono Keršio šeima valdo 500 hektarų žemės. Joje šeimininkauti ekologiškai pradėjo prieš 34 metus ir savo pasirinkimo nekeitė. Ūkininko nepiktina kasmet besikeičiančios produkcijos supirkimo kainos. Anot jo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Elektrėnų sav. Daugirdiškių kaimo ūkininko Jono Keršio šeima valdo 500 hektarų žemės. Joje šeimininkauti ekologiškai pradėjo prieš 34 metus ir savo pasirinkimo nekeitė. Ūkininko nepiktina kasmet besikeičiančios produkcijos supirkimo kainos. Anot jo, kainas diktuoja rinka ir reikia prie to prisitaikyti. Žymiai pikčiau, kai pasikeičia pasėlių deklaravimo tvarka ir dėl to ūkininkas praranda išmokas. Situaciją vertina ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.<br /><br />Lietuvių advento tradicijos savitos. Trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nebuvo valgoma mėsos. Sekmadieniais auštant kerdžius trimitu sukviesdavo kaimynus giedoti rožinio. Vengta triukšmingų pasilinksminimų, nekelta vestuvių, nešvęsta švenčių. O kaip yra dabar? Panevėžio rajono Upytės tradicinių amatų centro vadovės Aušros Sidorovienės pasakojimas.<br /><br />Atokiame Akmenės r. Viliošių kaime perėmę tėvų sukurtą maitinimo, apgyvendinimo verslą, jaunieji verslininkai Roberta ir Dovydas Gerdauskiai jį plečia, įgyvendina naujas idėjas, turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „Viliošiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, populiarios ir apgyvendinimo paslaugos.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. „Kietaviškių gausa“ į šiltnamius investuos 13 mln. eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kietaviskiu-gausa-i-siltnamius-investuos-13-mln-euru--57983479</link><description><![CDATA[Bendruomenė įkūrėDaržovių auginimo procesai didžiausiuose Baltijos šalyse „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose – kompiuterizuoti, įdiegta moderni šviesa, 1 000 vatų galios lempos šviečia iki 19 val. per parą. Šiltnamiai modernizuojami trimis etapais – kasmet po vieną dalį. Šiemet baigiamas pirmasis etapas. Moderniuose šiltnamiuose bus išauginama gerokai daugiau pomidorų ir triskart daugiau agurkų nei senuosiuose šiltnamiuose.<br />Radviliškio r. Minaičių kaimo bendruomenė gyvuoja jau 16 metų ir per tuos metus įgyvendinta nemažai įdomių projektų. O svarbiausias jų – buvusioje mokykloje įkurtas Pilietinio ugdymo centras. Pastatui tvarkyti buvo surengta ir sėkmingai įgyvendinta akcija „Padovanok buvusiai mokyklai langą“. Įsiklausant į kaimo žmonių norus, įrengtas sporto aikštynas, basų kojų takas, dažasvydis, vasarą organizuojamos ekskursijos baidarėmis. Dabar rengia naujus projektus gyvenimui kaime gerinti.<br /><br />Gyvenimas sniegu užklotame miške nesustoja, šiomis dienomis stumbrynas pasipildė trimis stumbriukais. Miške girdėti žiemojančių paukščių balsai. Pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57983479</guid><pubDate>Tue, 12 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57983479/2023_12_12_3116_1_20231212063110409.mp3" length="20687695" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bendruomenė įkūrėDaržovių auginimo procesai didžiausiuose Baltijos šalyse „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose – kompiuterizuoti, įdiegta moderni šviesa, 1 000 vatų galios lempos šviečia iki 19 val. per parą. Šiltnamiai modernizuojami trimis etapais –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bendruomenė įkūrėDaržovių auginimo procesai didžiausiuose Baltijos šalyse „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose – kompiuterizuoti, įdiegta moderni šviesa, 1 000 vatų galios lempos šviečia iki 19 val. per parą. Šiltnamiai modernizuojami trimis etapais – kasmet po vieną dalį. Šiemet baigiamas pirmasis etapas. Moderniuose šiltnamiuose bus išauginama gerokai daugiau pomidorų ir triskart daugiau agurkų nei senuosiuose šiltnamiuose.<br />Radviliškio r. Minaičių kaimo bendruomenė gyvuoja jau 16 metų ir per tuos metus įgyvendinta nemažai įdomių projektų. O svarbiausias jų – buvusioje mokykloje įkurtas Pilietinio ugdymo centras. Pastatui tvarkyti buvo surengta ir sėkmingai įgyvendinta akcija „Padovanok buvusiai mokyklai langą“. Įsiklausant į kaimo žmonių norus, įrengtas sporto aikštynas, basų kojų takas, dažasvydis, vasarą organizuojamos ekskursijos baidarėmis. Dabar rengia naujus projektus gyvenimui kaime gerinti.<br /><br />Gyvenimas sniegu užklotame miške nesustoja, šiomis dienomis stumbrynas pasipildė trimis stumbriukais. Miške girdėti žiemojančių paukščių balsai. Pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kuo naudinga LŽŪB asociacija eiliniam nariui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kuo-naudinga-lzub-asociacija-eiliniam-nariui--57972954</link><description><![CDATA[Dvi dienas Vilniuje į konferenciją susirinkę šalies žemės ūkio bendrovių vadovai, finansininkai, specialistai klausėsi pranešimų, diskutavo, ieškojo atsakymų į kasdieniame darbe iškylančius klausimus. Daugeliui rūpėjo, kaip ateityje reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, augančių mokesčių, kaip sumažinti biurokratinę naštą, kokia galimybė gauti paskolas ir kita. Viltis siejo su Žemės ūkio bendrovių asociacijos veikla. Kaip ji padeda žemdirbiams?<br />Lietuvoje – regiono įmonė, o pasaulyje – Europos trapiųjų duonelių gamintojai ir eksportuotojai. Bet įmonei labai svarbu rasti kelią į Lietuvos pirkėjų širdis, tad specialiai namų rinkai sukūrė duoneles, gardintas burokėliais ir sėklomis. Ar įtiks pirkėjams, laikas parodys, bet „Metų gaminio“ konkurse lydėjo sėkmė – gaminys įvertintas aukso medaliu.<br />Įdomu žinoti. Per Kalėdas be mums jau įprastos Kalėdų žvaigžde vadinamos puansetijos, puošniausiosios karpažolės, stalą galės papuošti ir gausiais žiedais džiuginantis vadinamasis kalėdinis kaktusas. Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, mokslinis jo pavadinimas yra tikrasis plokštenis, tik turi kaktusams būdingų savybių. Kokių?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57972954</guid><pubDate>Mon, 11 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57972954/2023_12_11_3116_1_20231211063107054.mp3" length="21025406" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dvi dienas Vilniuje į konferenciją susirinkę šalies žemės ūkio bendrovių vadovai, finansininkai, specialistai klausėsi pranešimų, diskutavo, ieškojo atsakymų į kasdieniame darbe iškylančius klausimus. Daugeliui rūpėjo, kaip ateityje reikės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dvi dienas Vilniuje į konferenciją susirinkę šalies žemės ūkio bendrovių vadovai, finansininkai, specialistai klausėsi pranešimų, diskutavo, ieškojo atsakymų į kasdieniame darbe iškylančius klausimus. Daugeliui rūpėjo, kaip ateityje reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, augančių mokesčių, kaip sumažinti biurokratinę naštą, kokia galimybė gauti paskolas ir kita. Viltis siejo su Žemės ūkio bendrovių asociacijos veikla. Kaip ji padeda žemdirbiams?<br />Lietuvoje – regiono įmonė, o pasaulyje – Europos trapiųjų duonelių gamintojai ir eksportuotojai. Bet įmonei labai svarbu rasti kelią į Lietuvos pirkėjų širdis, tad specialiai namų rinkai sukūrė duoneles, gardintas burokėliais ir sėklomis. Ar įtiks pirkėjams, laikas parodys, bet „Metų gaminio“ konkurse lydėjo sėkmė – gaminys įvertintas aukso medaliu.<br />Įdomu žinoti. Per Kalėdas be mums jau įprastos Kalėdų žvaigžde vadinamos puansetijos, puošniausiosios karpažolės, stalą galės papuošti ir gausiais žiedais džiuginantis vadinamasis kalėdinis kaktusas. Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, mokslinis jo pavadinimas yra tikrasis plokštenis, tik turi kaktusams būdingų savybių. Kokių?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Daugiamečių pievų atkūrimo voratiklyje – įsprausti jaunieji ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-daugiameciu-pievu-atkurimo-voratiklyje-isprausti-jaunieji-ukininkai--57948496</link><description><![CDATA[Gruožio mėnesį ūkininkai gaus pranešimus apie tai, kokius suartus daugiamečių pievų plotus turės atkurti. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų tai gali tapti nepakeliama našta. Kupiškio rajono ūkininkas Nerijus Indilas sako, kad iš tėvų, atsisakiusių pieninkystės, periimti žemės plotai buvo suarti ir tai reiškia, kad daugiau nei 100 ha gali tekti atkurti. Anykščių r. ūkininkas Donatas Valionis supratęs galimus sunkumus dėl pievų atkūrimo laiku sustabdė investicinius projektus. Tokia situacija netenkina žemdirbių, todėl jaunieji ūkininkai Dainius Arlauskas ir Darius Ufartas vyko į Briuselį ir ten Europos Komisijos nariams išdėstė Lietuvos ūkininkų problemas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis prieštaringai vertina tokius žemdirbių vizitus į Briuselį.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie drąsius jaunus žmones, Eglę ir Liudviką Granickus iš Plungės rajono, kurie svajoja savo šeimos gyvenimą sieti su gamta. Platelių apylinkėse, kone miško tankmėje, šeima kuria savo svajonių sodybą, vykdo pirties namo statybos darbus, kuria gėlių ūkį. Vasaromis šeimai sodyboje tenka nakvoti palapinėje ir kaip sako Eglė, gamta dovanoja labai daug pojūčių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57948496</guid><pubDate>Fri, 08 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57948496/2023_12_08_3116_1_20231208063107073.mp3" length="20797201" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gruožio mėnesį ūkininkai gaus pranešimus apie tai, kokius suartus daugiamečių pievų plotus turės atkurti. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų tai gali tapti nepakeliama našta. Kupiškio rajono ūkininkas Nerijus Indilas sako, kad iš tėvų, atsisakiusių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gruožio mėnesį ūkininkai gaus pranešimus apie tai, kokius suartus daugiamečių pievų plotus turės atkurti. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų tai gali tapti nepakeliama našta. Kupiškio rajono ūkininkas Nerijus Indilas sako, kad iš tėvų, atsisakiusių pieninkystės, periimti žemės plotai buvo suarti ir tai reiškia, kad daugiau nei 100 ha gali tekti atkurti. Anykščių r. ūkininkas Donatas Valionis supratęs galimus sunkumus dėl pievų atkūrimo laiku sustabdė investicinius projektus. Tokia situacija netenkina žemdirbių, todėl jaunieji ūkininkai Dainius Arlauskas ir Darius Ufartas vyko į Briuselį ir ten Europos Komisijos nariams išdėstė Lietuvos ūkininkų problemas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis prieštaringai vertina tokius žemdirbių vizitus į Briuselį.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie drąsius jaunus žmones, Eglę ir Liudviką Granickus iš Plungės rajono, kurie svajoja savo šeimos gyvenimą sieti su gamta. Platelių apylinkėse, kone miško tankmėje, šeima kuria savo svajonių sodybą, vykdo pirties namo statybos darbus, kuria gėlių ūkį. Vasaromis šeimai sodyboje tenka nakvoti palapinėje ir kaip sako Eglė, gamta dovanoja labai daug pojūčių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Įvertinę dabartį, numatys žemės ūkio ateities viziją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ivertine-dabarti-numatys-zemes-ukio-ateities-vizija--57936423</link><description><![CDATA[Tvari žemės ūkio gamyba, valstybės parama žemės ūkiui, finansinė apskaita žemės ūkio sektoriuje, klimato kaitos padariniai. Tai tik dalis žemdirbiams opių klausimų, kurie gruodžio 7–8 dienomis bus aptarti Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Žemės ūkio ateities vizija“. Į ją iš visos Lietuvos susirinkę bendrovių vadovai, finansininkai ir specialistai klausys pranešimų, diskutuos, ieškos sprendimų. Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Masiulių šeima savame ūkyje, Žilionių kaime užaugintas daržoves bei vaisius prieš kelerius metus nusprendė pardavinėti tiesiogiai: šalia judraus kelio Šeduva–Kėdainiai pastatė erdvę priekabą, kurioje ir tik pro šalį keliaujantys, ir nuolatiniai klientai randa įvairiausių gėrybių. Rinktis gali ne tik iš maisto produktų, bet ir vietos kūrėjų rankdarbių.<br /><br />Įdomus, savitas, aukštaitiškas, miškų apsuptas Molėtų krašto muziejaus padalinys Kulionių kaime. Be vaizdingų apylinkių, daugybės eksponatų muziejuje, lankytojus traukia duonos kepimo, aukštaitiškų valgių gaminimo edukacijos, įvairūs renginiai. Išsamiau – Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė ir muziejininkė Vaidotė Reventienė.<br /><br />Dramblio Kaulo Krante daugėja sraiges auginančių ūkių: taip saugoma vietinė, dėl miškų kirtimo baigianti išnykti rūšis, o gyventojams kuriamas naujas pragyvenimo šaltinis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57936423</guid><pubDate>Thu, 07 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57936423/2023_12_07_3116_1_20231207063134270.mp3" length="21373148" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tvari žemės ūkio gamyba, valstybės parama žemės ūkiui, finansinė apskaita žemės ūkio sektoriuje, klimato kaitos padariniai. Tai tik dalis žemdirbiams opių klausimų, kurie gruodžio 7–8 dienomis bus aptarti Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Žemės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tvari žemės ūkio gamyba, valstybės parama žemės ūkiui, finansinė apskaita žemės ūkio sektoriuje, klimato kaitos padariniai. Tai tik dalis žemdirbiams opių klausimų, kurie gruodžio 7–8 dienomis bus aptarti Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Žemės ūkio ateities vizija“. Į ją iš visos Lietuvos susirinkę bendrovių vadovai, finansininkai ir specialistai klausys pranešimų, diskutuos, ieškos sprendimų. Išsamiau – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Masiulių šeima savame ūkyje, Žilionių kaime užaugintas daržoves bei vaisius prieš kelerius metus nusprendė pardavinėti tiesiogiai: šalia judraus kelio Šeduva–Kėdainiai pastatė erdvę priekabą, kurioje ir tik pro šalį keliaujantys, ir nuolatiniai klientai randa įvairiausių gėrybių. Rinktis gali ne tik iš maisto produktų, bet ir vietos kūrėjų rankdarbių.<br /><br />Įdomus, savitas, aukštaitiškas, miškų apsuptas Molėtų krašto muziejaus padalinys Kulionių kaime. Be vaizdingų apylinkių, daugybės eksponatų muziejuje, lankytojus traukia duonos kepimo, aukštaitiškų valgių gaminimo edukacijos, įvairūs renginiai. Išsamiau – Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė ir muziejininkė Vaidotė Reventienė.<br /><br />Dramblio Kaulo Krante daugėja sraiges auginančių ūkių: taip saugoma vietinė, dėl miškų kirtimo baigianti išnykti rūšis, o gyventojams kuriamas naujas pragyvenimo šaltinis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Siekis sumažinti pesticidų naudojimą perpus – svarstymų lauke</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-siekis-sumazinti-pesticidu-naudojima-perpus-svarstymu-lauke--57925263</link><description><![CDATA[Europos Sąjungos įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, numatytas pesticidų mažinimo procentas stokojo pagrįstumo, todėl gerai, kad rekomendacija atmesta, neprieita iki galutinio patvirtinimo. „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė tikina, kad Lietuva jau ir dabar yra priėmusi daug griežtesnius reikalavimus dėl pesticidų mažinimo negu bandoma svarstyti ES lygmeniu.<br /><br />Pasaulines pieninkystės sektoriaus aktualijas ir kas gali padėti išsilaikyti šiame sektoriuje aptarsime su Donaldu Mooru, Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomuoju direktoriumi.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip yra tveriami būgnai. Plungės rajone įsikūrę Neringa Jackienė ir Tadas Kazlauskas savo veiklą vadina „Sielų pieva“ ir sako, kad neretai žmonės klausydami būgnų skambesio tiesiog miega. Kaip tai įmanoma?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57925263</guid><pubDate>Wed, 06 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57925263/2023_12_06_3116_1_20231206063102881.mp3" length="20333684" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjungos įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, numatytas pesticidų mažinimo procentas stokojo pagrįstumo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjungos įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, numatytas pesticidų mažinimo procentas stokojo pagrįstumo, todėl gerai, kad rekomendacija atmesta, neprieita iki galutinio patvirtinimo. „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė tikina, kad Lietuva jau ir dabar yra priėmusi daug griežtesnius reikalavimus dėl pesticidų mažinimo negu bandoma svarstyti ES lygmeniu.<br /><br />Pasaulines pieninkystės sektoriaus aktualijas ir kas gali padėti išsilaikyti šiame sektoriuje aptarsime su Donaldu Mooru, Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomuoju direktoriumi.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip yra tveriami būgnai. Plungės rajone įsikūrę Neringa Jackienė ir Tadas Kazlauskas savo veiklą vadina „Sielų pieva“ ir sako, kad neretai žmonės klausydami būgnų skambesio tiesiog miega. Kaip tai įmanoma?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Plėsti gyvulininkystės ūkį skatina jautienos paklausa</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-plesti-gyvulininkystes-uki-skatina-jautienos-paklausa--57915460</link><description><![CDATA[Jaunas žmogus Paulius Bartkevičius pasirinko plėtoti gyvulininkystės ūkį. Artimiausiu metu yra siekiama išgryninti bandą ir laikyti vien limuzinų veislės galvijus. Dabar vienas didžiausių ūkininko rūpesčių – naujos fermos statybos, kurios vykdomos savo lėšomis. Plėsti ūkį skatina jautienos paklausa. Į didžiuosius miestus produkciją vežantis ūkininkas sako, kad žmonės produkciją rezervuojasi iš anksto.<br /><br />Vis daugiau žmonių atranda raugtų ir fermentuotų gėrimų naudą. „Avizo“ raugti ir fermentuoti gėrimai – inovatyvūs ir sertifikuoti kaip ekologiški ir sveikatai palankūs produktai, o metų gaminio konkurse buvo įvertinti aukso medaliais. Apie inovatyvių gėrimų naudą pasakos bendrovės „Kseda“gamybos vadovė Dalia Stabingienė.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite pokalbį su „LifeTerra Foundation“ įkūrėju ir sektoriumi, kuris tikina, kad medžių sodinimas visoje Europoje yra labai svarbus, todėl, kad medžiai reprezentuoja bene viską, ką turime: deguonį, maistą, gyvūnų buveines, jie saugo vandenį ir saugo mus nuo vandens, reguliuoja klimatą. Jie nepaprastai svarbūs, o jų nukertama daugiau nei pasodinama.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57915460</guid><pubDate>Tue, 05 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57915460/2023_12_05_3116_1_20231205063102090.mp3" length="20161485" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunas žmogus Paulius Bartkevičius pasirinko plėtoti gyvulininkystės ūkį. Artimiausiu metu yra siekiama išgryninti bandą ir laikyti vien limuzinų veislės galvijus. Dabar vienas didžiausių ūkininko rūpesčių – naujos fermos statybos, kurios vykdomos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunas žmogus Paulius Bartkevičius pasirinko plėtoti gyvulininkystės ūkį. Artimiausiu metu yra siekiama išgryninti bandą ir laikyti vien limuzinų veislės galvijus. Dabar vienas didžiausių ūkininko rūpesčių – naujos fermos statybos, kurios vykdomos savo lėšomis. Plėsti ūkį skatina jautienos paklausa. Į didžiuosius miestus produkciją vežantis ūkininkas sako, kad žmonės produkciją rezervuojasi iš anksto.<br /><br />Vis daugiau žmonių atranda raugtų ir fermentuotų gėrimų naudą. „Avizo“ raugti ir fermentuoti gėrimai – inovatyvūs ir sertifikuoti kaip ekologiški ir sveikatai palankūs produktai, o metų gaminio konkurse buvo įvertinti aukso medaliais. Apie inovatyvių gėrimų naudą pasakos bendrovės „Kseda“gamybos vadovė Dalia Stabingienė.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite pokalbį su „LifeTerra Foundation“ įkūrėju ir sektoriumi, kuris tikina, kad medžių sodinimas visoje Europoje yra labai svarbus, todėl, kad medžiai reprezentuoja bene viską, ką turime: deguonį, maistą, gyvūnų buveines, jie saugo vandenį ir saugo mus nuo vandens, reguliuoja klimatą. Jie nepaprastai svarbūs, o jų nukertama daugiau nei pasodinama.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Moterys vis drąsiau atranda galimybes žemės ūkio sektoriuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-moterys-vis-drasiau-atranda-galimybes-zemes-ukio-sektoriuje--57901300</link><description><![CDATA[Siekiant atsparumo ir tvarumo agromaisto sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas lyčių balansui. Kaip tikina „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė, svarbu kalbėti, kad reikia ne daugiau vyrų ar moterų, o kaip juos apjungti bendradarbiavimui. Naują produktą iš liofilizuotų uogų, daržovių sukūrusi verslininkė Paulina Gruodienė sako, kad reikėjo daug drąsos patikėti savo idėja ir pristatyti ją kitiems. Pirmoji Lietuvoje medaus someljė Rasa Nabažaitė pastebi, jog žmonėms priimtiniau skamba tai, kad ji mokslininkė, o ne bitininkė. Mokslininkė Aušra Baradokė atkreipia dėmesį į didelius atlyginimų skirtumus tarp lyčių Lietuvoje.<br /><br />Vaclovovas Armalis iš Plungės rajono paukščių auginimą derina su darbu rajono savivaldybėje. Autentiškoje sodyboje gyvenantis vyras nestokoja gero nusiteikimo ir sako, kad paukščių pauklausa gerokai išauga prieš didžiąsias metų šventes.<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip natūraliosios mėtos ar cinamono eteriniai aliejai gali apsaugoti mėsą nuo bakterinio užterštumo. Tyrimų rezultatus pristatys Gamtos tyrimų centro mokslininkė Iglė Vepštaitė - Monstavičė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57901300</guid><pubDate>Mon, 04 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57901300/2023_12_04_3116_1_20231204063101714.mp3" length="20770033" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant atsparumo ir tvarumo agromaisto sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas lyčių balansui. Kaip tikina „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė, svarbu kalbėti, kad reikia ne daugiau vyrų ar moterų, o kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant atsparumo ir tvarumo agromaisto sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas lyčių balansui. Kaip tikina „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė, svarbu kalbėti, kad reikia ne daugiau vyrų ar moterų, o kaip juos apjungti bendradarbiavimui. Naują produktą iš liofilizuotų uogų, daržovių sukūrusi verslininkė Paulina Gruodienė sako, kad reikėjo daug drąsos patikėti savo idėja ir pristatyti ją kitiems. Pirmoji Lietuvoje medaus someljė Rasa Nabažaitė pastebi, jog žmonėms priimtiniau skamba tai, kad ji mokslininkė, o ne bitininkė. Mokslininkė Aušra Baradokė atkreipia dėmesį į didelius atlyginimų skirtumus tarp lyčių Lietuvoje.<br /><br />Vaclovovas Armalis iš Plungės rajono paukščių auginimą derina su darbu rajono savivaldybėje. Autentiškoje sodyboje gyvenantis vyras nestokoja gero nusiteikimo ir sako, kad paukščių pauklausa gerokai išauga prieš didžiąsias metų šventes.<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip natūraliosios mėtos ar cinamono eteriniai aliejai gali apsaugoti mėsą nuo bakterinio užterštumo. Tyrimų rezultatus pristatys Gamtos tyrimų centro mokslininkė Iglė Vepštaitė - Monstavičė.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Savininkams - pranešimai, kad jų žemėje valstybė saugos gamtą. Kas toliau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-savininkams-pranesimai-kad-ju-zemeje-valstybe-saugos-gamta-kas-toliau--57891438</link><description><![CDATA[Aplinkos ministras pažadėjo, bet taip ir nesusitiko su žemės savininkais bei ūkininkais aptarti, kaip bus įgyvendinama saugomų teritorijų plėtra. 100 tūkstančių savininkų jau gavo informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos, šaltinynai, šlapynės.<br />Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Ignas Hofmanas sako, kad tai kėsinimasis į privačią nuosavybę. Karti patirtis rodo, kad saugomose teritorijoje veikla - ribojama, o kaip bus mokamos kompensacijos - nėra informacijos.<br />Tą patvirtina ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, buvo sutarta, kad informaciniai laiškai nebus siunčiami tol, kol nebus paaiškinta žemių savininkams, kodėl jų nuosavybė turi būti naudojama visuomenės interesams tenkinti.<br />„Miestiečiai kaime“. Rusijai užpuolus Ukrainą, Dainiaus ir Daivos Venckūnų šeima priėmė lemiamą sprendimą. Butą užleidžia pabėgėliams, o patys kraustosi į paveldėtą sodybą Lekėčiuose (Šakių r.). Šeima ėmėsi poilsio ir sveikatingumo paslaugų verslo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57891438</guid><pubDate>Fri, 01 Dec 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57891438/2023_12_01_3116_1_20231201063101593.mp3" length="20701488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplinkos ministras pažadėjo, bet taip ir nesusitiko su žemės savininkais bei ūkininkais aptarti, kaip bus įgyvendinama saugomų teritorijų plėtra. 100 tūkstančių savininkų jau gavo informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplinkos ministras pažadėjo, bet taip ir nesusitiko su žemės savininkais bei ūkininkais aptarti, kaip bus įgyvendinama saugomų teritorijų plėtra. 100 tūkstančių savininkų jau gavo informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos, šaltinynai, šlapynės.<br />Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Ignas Hofmanas sako, kad tai kėsinimasis į privačią nuosavybę. Karti patirtis rodo, kad saugomose teritorijoje veikla - ribojama, o kaip bus mokamos kompensacijos - nėra informacijos.<br />Tą patvirtina ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, buvo sutarta, kad informaciniai laiškai nebus siunčiami tol, kol nebus paaiškinta žemių savininkams, kodėl jų nuosavybė turi būti naudojama visuomenės interesams tenkinti.<br />„Miestiečiai kaime“. Rusijai užpuolus Ukrainą, Dainiaus ir Daivos Venckūnų šeima priėmė lemiamą sprendimą. Butą užleidžia pabėgėliams, o patys kraustosi į paveldėtą sodybą Lekėčiuose (Šakių r.). Šeima ėmėsi poilsio ir sveikatingumo paslaugų verslo.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dėl išaugusio žemės mokesčio gali augti produktų kainos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-del-isaugusio-zemes-mokescio-gali-augti-produktu-kainos--57864041</link><description><![CDATA[Kai kam šiais metais žemės mokestis augo dvigubai ar net trigubai. Žemdirbiai sako, kad tokia našta sunkiai pakeliama, nes derliaus būta prasto, todėl neslepia – tikėtina, kad augs kai kurių produktų kainos. Prienų rajono ūkininko Martyno Butkevičiaus ir Grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko komentarai.<br /><br />Radviliškio rajone, Šiaulėnų kaimelio bibliotekoje prieš kelis metus darbą pradėjusi bibliotekininkė Almutė Petrylienė įstaigą apgobė rūpesčiu, sukūrė namus primenančią atmosferą, kurioje noriai laiką leidžia ir vaikai, ir suaugę. Šį rudenį veiklą čia pradėjo ir rankdarbių klubas, kurio sumanytoja tautodailininkė Birutė Arbušauskienė dalinasi ne tik svomis žiniomis, ir pati mokosi iš bendraminčių.<br /><br />Pagal naująjį įstatymą, nuo naujų metų Prancūzijos regionų savivaldybės gyventojams turės pasiūlyti maisto atliektų tvarkymo sprendimus. Ne visose savivladybėse ši praktika taikyta, tad imta ieškoti idėjų bei gerosios patirties. Jau dešimtmetį sėkmingai biologines atliekas tvarko Prancūzijos Bretanės regionas. Nuo šių procesų neatsiejami ir ūkininkai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57864041</guid><pubDate>Thu, 30 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57864041/2023_11_30_3116_1_20231130063132899.mp3" length="20840250" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kai kam šiais metais žemės mokestis augo dvigubai ar net trigubai. Žemdirbiai sako, kad tokia našta sunkiai pakeliama, nes derliaus būta prasto, todėl neslepia – tikėtina, kad augs kai kurių produktų kainos. Prienų rajono ūkininko Martyno Butkevičiaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kai kam šiais metais žemės mokestis augo dvigubai ar net trigubai. Žemdirbiai sako, kad tokia našta sunkiai pakeliama, nes derliaus būta prasto, todėl neslepia – tikėtina, kad augs kai kurių produktų kainos. Prienų rajono ūkininko Martyno Butkevičiaus ir Grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko komentarai.<br /><br />Radviliškio rajone, Šiaulėnų kaimelio bibliotekoje prieš kelis metus darbą pradėjusi bibliotekininkė Almutė Petrylienė įstaigą apgobė rūpesčiu, sukūrė namus primenančią atmosferą, kurioje noriai laiką leidžia ir vaikai, ir suaugę. Šį rudenį veiklą čia pradėjo ir rankdarbių klubas, kurio sumanytoja tautodailininkė Birutė Arbušauskienė dalinasi ne tik svomis žiniomis, ir pati mokosi iš bendraminčių.<br /><br />Pagal naująjį įstatymą, nuo naujų metų Prancūzijos regionų savivaldybės gyventojams turės pasiūlyti maisto atliektų tvarkymo sprendimus. Ne visose savivladybėse ši praktika taikyta, tad imta ieškoti idėjų bei gerosios patirties. Jau dešimtmetį sėkmingai biologines atliekas tvarko Prancūzijos Bretanės regionas. Nuo šių procesų neatsiejami ir ūkininkai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Avių augintojai įsitikinę - agresyvių vilkų problema nėra tinkamai sprendžiama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-aviu-augintojai-isitikine-agresyviu-vilku-problema-nera-tinkamai-sprendziama--57844676</link><description><![CDATA[„Esame Europoje lyderiai pagal vilkų padarytą žalą“, - teigia Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Pagrindinė priežastis, kad dar vis nesprendžiama probleminių vilkų problema, tokių, kurie įgudę medžioti ūkinius gyvulius. Savo patirtimi apie susidūrimą su vilkais pasakoja avių augintojas iš Plungės rajono Laimonas Zavedskis.<br />Neseniai Sirvėtos regioniniam parke atvertas Kačėniškės piliakalnis paliudijo kitokią piliakalnių istoriją nei mokėmės mokykloje, istorijos pamokose. Ant piliakalnių gyventa daug seniau ir taikiai. Pasakoja Marius Semaška.<br />„Verslo“ rubrikoje apie šeimos vystomą verslą Kelmės rajone - vieno kąsnio rutuliukus, padedančius pajusti sotumą, - „Sotukus“. Juos sukūrusi Snieguolė Zavadskienė pradžioje turėjo tik vieną tikslą - pasirūpinti šeimos narių sveikata, bet šeimai taip patiko, kad tai tapo šeimos verslu, gavusiu Žemaitijos startuolio pavadinimą.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57844676</guid><pubDate>Wed, 29 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57844676/2023_11_29_3116_1_20231129063135896.mp3" length="20612045" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Esame Europoje lyderiai pagal vilkų padarytą žalą“, - teigia Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Pagrindinė priežastis, kad dar vis nesprendžiama probleminių vilkų problema, tokių, kurie įgudę medžioti ūkinius gyvulius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Esame Europoje lyderiai pagal vilkų padarytą žalą“, - teigia Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Pagrindinė priežastis, kad dar vis nesprendžiama probleminių vilkų problema, tokių, kurie įgudę medžioti ūkinius gyvulius. Savo patirtimi apie susidūrimą su vilkais pasakoja avių augintojas iš Plungės rajono Laimonas Zavedskis.<br />Neseniai Sirvėtos regioniniam parke atvertas Kačėniškės piliakalnis paliudijo kitokią piliakalnių istoriją nei mokėmės mokykloje, istorijos pamokose. Ant piliakalnių gyventa daug seniau ir taikiai. Pasakoja Marius Semaška.<br />„Verslo“ rubrikoje apie šeimos vystomą verslą Kelmės rajone - vieno kąsnio rutuliukus, padedančius pajusti sotumą, - „Sotukus“. Juos sukūrusi Snieguolė Zavadskienė pradžioje turėjo tik vieną tikslą - pasirūpinti šeimos narių sveikata, bet šeimai taip patiko, kad tai tapo šeimos verslu, gavusiu Žemaitijos startuolio pavadinimą.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Draugija savo gretose laukia jaunųjų ūkininkių, gebėsiančių kurti išmanųjį kaimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-draugija-savo-gretose-laukia-jaunuju-ukininkiu-gebesianciu-kurti-ismanuji-kaima--57828450</link><description><![CDATA[Savaitgalį Kaune, Žemės ūkio rūmuose, Lietuvos ūkininkių draugija aptarė galimybes ir iššūkius naujajame Kaimo plėtros laikotarpyje. Draugijos vadovė Algimanta Pabedinskienė vertina, kad galimybių ir iššūkių santykis - vienodas. Aktualiausia tai, kad draugijos gretas papildytų jaunesnės kartos ūkininkės, mat kaimo plėtrai būtina kurti išmaniuosius kaimus.<br /><br /><br />Eglė ir Mantas Jašinai, abu kilę iš ūkininkų šeimų, nusprendė ūkininkauti ir patys. Šaltuoju metų sezonu gyvena Utenoje, o vasaras leidžia Rokiškio rajone, Gučiūnų kaime esančioje sodyboje, kur augina arbūzus. Pasirinko auginti vieną, labiausiai jiems patikusią veislę – „Producer“. Ateityje šeima ketina plėtoti ir uogininkystės ūkį.<br /><br /><br />GAMTA. Žiema - puikus metas pažinti ledynmečio palikimą. Kauno marių regioninio parko Žiegždrių geologiniame take tarsi desertas atsivėrę Kalniškio konglomeratų sluoksniai, o varvinių molių atodangoje galite net paragauti ledynmečio šokolado.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57828450</guid><pubDate>Tue, 28 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57828450/2023_11_28_3116_1_20231128063108055.mp3" length="21204711" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savaitgalį Kaune, Žemės ūkio rūmuose, Lietuvos ūkininkių draugija aptarė galimybes ir iššūkius naujajame Kaimo plėtros laikotarpyje. Draugijos vadovė Algimanta Pabedinskienė vertina, kad galimybių ir iššūkių santykis - vienodas. Aktualiausia tai, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savaitgalį Kaune, Žemės ūkio rūmuose, Lietuvos ūkininkių draugija aptarė galimybes ir iššūkius naujajame Kaimo plėtros laikotarpyje. Draugijos vadovė Algimanta Pabedinskienė vertina, kad galimybių ir iššūkių santykis - vienodas. Aktualiausia tai, kad draugijos gretas papildytų jaunesnės kartos ūkininkės, mat kaimo plėtrai būtina kurti išmaniuosius kaimus.<br /><br /><br />Eglė ir Mantas Jašinai, abu kilę iš ūkininkų šeimų, nusprendė ūkininkauti ir patys. Šaltuoju metų sezonu gyvena Utenoje, o vasaras leidžia Rokiškio rajone, Gučiūnų kaime esančioje sodyboje, kur augina arbūzus. Pasirinko auginti vieną, labiausiai jiems patikusią veislę – „Producer“. Ateityje šeima ketina plėtoti ir uogininkystės ūkį.<br /><br /><br />GAMTA. Žiema - puikus metas pažinti ledynmečio palikimą. Kauno marių regioninio parko Žiegždrių geologiniame take tarsi desertas atsivėrę Kalniškio konglomeratų sluoksniai, o varvinių molių atodangoje galite net paragauti ledynmečio šokolado.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Krušos padarytiems nuostoliams mažinti – paskolų palūkanų kompensavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-krusos-padarytiems-nuostoliams-mazinti-paskolu-palukanu-kompensavimas--57818412</link><description><![CDATA[Rugpjūčio 7 - ąją buvusi kruša sugadino stogus, negrįžtamai pakenkė pasėliams. Bendrovės Invega Žemės ūkio paskolų garantijų fondo padalinio vadovo Aurimo Brazausko teigimu, nuostolius patyrė kone 700 ūkių. Ūkininkai, kreipęsi dėl paskolų, siekiant sumažinti krušos padarinius, iki kitų metų sausio 31 dienos gali teikti paraiškas dėl paskolų palūkanų kompensavimo. Pakruojo rajono ūkininkas Simonas Butkus sako, kad didžiausia žala dėl krušos jo ūkyje padaryta pasėliams. Pakruojo rajono žemės ūkio specialistės Rimos Mikalainienės teigimu, jau daugiau nei pusantro šimto kreipimųsi yra dėl sugadintų stogų.<br />Plungės rajone šeimos ūkį puoselėjanti Rūta Endrijauskienė šį sezoną produkciją realizavo tiesiog iš sodybos. Moteris sako, kad tai pasiteisino, nes vis daugiau žmonių ieško natūralaus kaimiško maisto – paklausa didesnė negu įmanoma pasiūla. Ūkio vizitinė kortelė – marinuotos kopūstų salotos.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie VU Botanikos sode pražydusį Kilnųjį jurginą, tiesa, taip jis vadinamas tik liaudiškai, moksliškai turi kitą vardą. Anot Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų kuratorės Lidijos Radevičiūtės, jurgino aukštis siekia 6 metrus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57818412</guid><pubDate>Mon, 27 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57818412/2023_11_27_3116_1_20231127063110932.mp3" length="21269077" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rugpjūčio 7 - ąją buvusi kruša sugadino stogus, negrįžtamai pakenkė pasėliams. Bendrovės Invega Žemės ūkio paskolų garantijų fondo padalinio vadovo Aurimo Brazausko teigimu, nuostolius patyrė kone 700 ūkių. Ūkininkai, kreipęsi dėl paskolų, siekiant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rugpjūčio 7 - ąją buvusi kruša sugadino stogus, negrįžtamai pakenkė pasėliams. Bendrovės Invega Žemės ūkio paskolų garantijų fondo padalinio vadovo Aurimo Brazausko teigimu, nuostolius patyrė kone 700 ūkių. Ūkininkai, kreipęsi dėl paskolų, siekiant sumažinti krušos padarinius, iki kitų metų sausio 31 dienos gali teikti paraiškas dėl paskolų palūkanų kompensavimo. Pakruojo rajono ūkininkas Simonas Butkus sako, kad didžiausia žala dėl krušos jo ūkyje padaryta pasėliams. Pakruojo rajono žemės ūkio specialistės Rimos Mikalainienės teigimu, jau daugiau nei pusantro šimto kreipimųsi yra dėl sugadintų stogų.<br />Plungės rajone šeimos ūkį puoselėjanti Rūta Endrijauskienė šį sezoną produkciją realizavo tiesiog iš sodybos. Moteris sako, kad tai pasiteisino, nes vis daugiau žmonių ieško natūralaus kaimiško maisto – paklausa didesnė negu įmanoma pasiūla. Ūkio vizitinė kortelė – marinuotos kopūstų salotos.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie VU Botanikos sode pražydusį Kilnųjį jurginą, tiesa, taip jis vadinamas tik liaudiškai, moksliškai turi kitą vardą. Anot Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų kuratorės Lidijos Radevičiūtės, jurgino aukštis siekia 6 metrus.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Būsimieji inžinieriai dairosi patirties</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-busimieji-inzinieriai-dairosi-patirties--57793424</link><description><![CDATA[VDU ŽŪA šiemet pirmi metai suformuota tvarios inžinerijos studentų grupė. Visi inžinerijos fakulteto pirmakursiai jau kaupia ir praktinę patirtį. Rengiamos specialios išvykos į modernias įmones, prekiaujančias žemės ūkio technika, gaminančias inventorių žemdirbiams. Kokia nauda? Reportaže kalba patys studentai, prof. Vytenis Jankauskas.<br />Perspektyvios laikytos pluoštinės kanapės darosi nepopuliarios. Jų plotai nuo 2019 m sumažėjo 4 kartus. Perdirbimo įmonės žaliavą importuoja iš Estijos ir Kanados. Kodėl susiformavo tokia padėtis? Aptaria Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas, įmonės „Oliv Europe“ ir ŽŪM atstovai.<br />Ukmergės raj. Leonpolyje gyvenantis Vincentas Stragis vienas pirmųjų Lietuvoje susidomėjo ekologine žemdirbyste. Devintą dešimtį įpusėjusio ekologo pėdomis seka dukra Ieva ir žentas Tomas. Dar ir pats ūkio įkūrėjas nuveikia daug darbų, bet labai stebisi keistais reikalavimais: “nejaugi mes ūkininkai nemokam nei karvės pamelžt, nei sviesto sumušt”.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57793424</guid><pubDate>Fri, 24 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57793424/2023_11_24_3116_1_20231124063122755.mp3" length="21079741" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU ŽŪA šiemet pirmi metai suformuota tvarios inžinerijos studentų grupė. Visi inžinerijos fakulteto pirmakursiai jau kaupia ir praktinę patirtį. Rengiamos specialios išvykos į modernias įmones, prekiaujančias žemės ūkio technika, gaminančias...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU ŽŪA šiemet pirmi metai suformuota tvarios inžinerijos studentų grupė. Visi inžinerijos fakulteto pirmakursiai jau kaupia ir praktinę patirtį. Rengiamos specialios išvykos į modernias įmones, prekiaujančias žemės ūkio technika, gaminančias inventorių žemdirbiams. Kokia nauda? Reportaže kalba patys studentai, prof. Vytenis Jankauskas.<br />Perspektyvios laikytos pluoštinės kanapės darosi nepopuliarios. Jų plotai nuo 2019 m sumažėjo 4 kartus. Perdirbimo įmonės žaliavą importuoja iš Estijos ir Kanados. Kodėl susiformavo tokia padėtis? Aptaria Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas, įmonės „Oliv Europe“ ir ŽŪM atstovai.<br />Ukmergės raj. Leonpolyje gyvenantis Vincentas Stragis vienas pirmųjų Lietuvoje susidomėjo ekologine žemdirbyste. Devintą dešimtį įpusėjusio ekologo pėdomis seka dukra Ieva ir žentas Tomas. Dar ir pats ūkio įkūrėjas nuveikia daug darbų, bet labai stebisi keistais reikalavimais: “nejaugi mes ūkininkai nemokam nei karvės pamelžt, nei sviesto sumušt”.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologinių ūkių gelbėjimas – jų pačių reikalas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologiniu-ukiu-gelbejimas-ju-paciu-reikalas--57782466</link><description><![CDATA[Ekologinių ūkių plotai šiemet sumažėjo 30 000 ha. Ilgametis ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigia, kad labiausia lėmė Žemės ūkio ministerijos nekompetencija. Anot ūkininko ir dabar ministerija nesiima priemonių, o tik žada. Kitaip mano viceministras Eugenijus Giedraitis, sakydamas, kad išmokos bus didinamos, bet keistis turi ir patys ekologiniai ūkiai.<br />Du pirmieji šių metų rudens mėnesiai buvo šilti, todėl ūkininkų žiemkenčiai smarkiai paaugo ir gražiai žaliuoja. Prasidėjus šalčiams, pasnigus kyla grėsmė visiems žieminiams pasėliams. Išeitį rado Kėdainių rajono Karūnavos kaimo ūkininkas Ramūnas Špokas. Žieminius rapsus ir kviečius jis pasėjo į vagutes.<br />Alyvuogių aliejus Ispanijoje pabrango dvigubai ir dabar litras kainuoja 10 eurų. LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė sako, kad svarbiausia priežastis - sausra. Ispanai didžiausi aliejaus eksportuotojai Europoje, ar tai reiškia, kad alyvuogių aliejus brangs ir Lietuvoje?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57782466</guid><pubDate>Thu, 23 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57782466/2023_11_23_3116_1_20231123090918532.mp3" length="20795548" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinių ūkių plotai šiemet sumažėjo 30 000 ha. Ilgametis ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigia, kad labiausia lėmė Žemės ūkio ministerijos nekompetencija. Anot ūkininko ir dabar ministerija nesiima priemonių, o tik žada. Kitaip mano...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinių ūkių plotai šiemet sumažėjo 30 000 ha. Ilgametis ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigia, kad labiausia lėmė Žemės ūkio ministerijos nekompetencija. Anot ūkininko ir dabar ministerija nesiima priemonių, o tik žada. Kitaip mano viceministras Eugenijus Giedraitis, sakydamas, kad išmokos bus didinamos, bet keistis turi ir patys ekologiniai ūkiai.<br />Du pirmieji šių metų rudens mėnesiai buvo šilti, todėl ūkininkų žiemkenčiai smarkiai paaugo ir gražiai žaliuoja. Prasidėjus šalčiams, pasnigus kyla grėsmė visiems žieminiams pasėliams. Išeitį rado Kėdainių rajono Karūnavos kaimo ūkininkas Ramūnas Špokas. Žieminius rapsus ir kviečius jis pasėjo į vagutes.<br />Alyvuogių aliejus Ispanijoje pabrango dvigubai ir dabar litras kainuoja 10 eurų. LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė sako, kad svarbiausia priežastis - sausra. Ispanai didžiausi aliejaus eksportuotojai Europoje, ar tai reiškia, kad alyvuogių aliejus brangs ir Lietuvoje?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Roboto darbu cukraus fabrike patenkinti ir ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-roboto-darbu-cukraus-fabrike-patenkinti-ir-ukininkai--57761280</link><description><![CDATA[Robotas atlieka trijų žmonių darbą, greičiau ir tiksliau nustato cukrinių runkelių kokybę. Šį sezoną cukraus gamybos fabrikas “Nordic sugar Kėdainiai” ketina priimti apie 1 mln tonų runkelių. Veiklai be trikdžių labai padeda robotizuota derliaus priėmimo ir kokybės nustatymo sistema. Apie ją išsamiau kalba fabriko vyr. agronomas Algirdas Kasparas ir ŽŪK “Kėdainių krašto cukriniai runkeliai” pirmininkas Mindaugas Garuckas.<br />Šylantis klimatas ir gamtos stichijos vis labiau daro įtaką žemės ūkiui. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. Vytautas Liakas teigia, kad pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas. Todėl prisitaikyti ūkininkams sudėtinga, o padėti galėtų dirvožemio išsaugojimas. Tai priklauso ne tik nuo ūkininkų, bet ir nuo politikų.<br />Abejones dėl rekomendacijų išsklaido arba patvirtina mokslininkų tyrimai. Dėl žalinimui skirtų augalų ilgokai ginčitąsi, vieningo sutarimo ir nėra. LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyr. mokslo darbuotoja daktarė Aušra Arlauskienė tyrė tarpinius pasėlius. Ką vertėtų žinoti ne tik ūkininkams?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57761280</guid><pubDate>Wed, 22 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57761280/2023_11_22_3116_1_20231122063125956.mp3" length="20128466" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Robotas atlieka trijų žmonių darbą, greičiau ir tiksliau nustato cukrinių runkelių kokybę. Šį sezoną cukraus gamybos fabrikas “Nordic sugar Kėdainiai” ketina priimti apie 1 mln tonų runkelių. Veiklai be trikdžių labai padeda robotizuota derliaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Robotas atlieka trijų žmonių darbą, greičiau ir tiksliau nustato cukrinių runkelių kokybę. Šį sezoną cukraus gamybos fabrikas “Nordic sugar Kėdainiai” ketina priimti apie 1 mln tonų runkelių. Veiklai be trikdžių labai padeda robotizuota derliaus priėmimo ir kokybės nustatymo sistema. Apie ją išsamiau kalba fabriko vyr. agronomas Algirdas Kasparas ir ŽŪK “Kėdainių krašto cukriniai runkeliai” pirmininkas Mindaugas Garuckas.<br />Šylantis klimatas ir gamtos stichijos vis labiau daro įtaką žemės ūkiui. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. Vytautas Liakas teigia, kad pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas. Todėl prisitaikyti ūkininkams sudėtinga, o padėti galėtų dirvožemio išsaugojimas. Tai priklauso ne tik nuo ūkininkų, bet ir nuo politikų.<br />Abejones dėl rekomendacijų išsklaido arba patvirtina mokslininkų tyrimai. Dėl žalinimui skirtų augalų ilgokai ginčitąsi, vieningo sutarimo ir nėra. LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyr. mokslo darbuotoja daktarė Aušra Arlauskienė tyrė tarpinius pasėlius. Ką vertėtų žinoti ne tik ūkininkams?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkis – retas pasaulyje ir vienintelis Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukis-retas-pasaulyje-ir-vienintelis-lietuvoje--57745530</link><description><![CDATA[Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.<br />Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.<br />Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,<br />. Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57745530</guid><pubDate>Tue, 21 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57745530/2023_11_21_3116_1_20231121063058279.mp3" length="20245495" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.<br />Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.<br />Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,<br />. Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sumaniai parinkta technika leidžia sparčiau ir tvariau dirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sumaniai-parinkta-technika-leidzia-sparciau-ir-tvariau-dirbti--57722318</link><description><![CDATA[Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir užsienietiška technika, leidžianti laiku viską padaryti, net kai trūksta ir darbuotojų.<br />Praėjusį penktadienį Kaune rinkosi Lietuvos agroparlamento iniciatyvinė grupė, sukvietusi pakalbėti ne tik žemdirbius, bet ir juos aptarnaujančių organizacijų, perdirbėjų atstovus - visus, kam rūpi kaimo ateitis. Kuo ypatingas agroparlamentas, kas jame jau aptarta? Pokalbis su vienu iš trijų steigėjų Raimundu Juknevičiumi.<br />Kauno ir Varšuvos medikai, žemės ūkio akademijos mokslininkai 3 m augino ir tyrė gaurometį – daugiametį žolinį augalą iš kurio lapų verdama arbata. Bendrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad gaurometis stabdo vėžinių lastelių dauginimąsi. Išsamiau pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesore Elvyra Jariene.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57722318</guid><pubDate>Mon, 20 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57722318/2023_11_20_3116_1_20231120063100307_1.mp3" length="20777557" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir užsienietiška technika, leidžianti laiku viską padaryti, net kai trūksta ir darbuotojų.<br />Praėjusį penktadienį Kaune rinkosi Lietuvos agroparlamento iniciatyvinė grupė, sukvietusi pakalbėti ne tik žemdirbius, bet ir juos aptarnaujančių organizacijų, perdirbėjų atstovus - visus, kam rūpi kaimo ateitis. Kuo ypatingas agroparlamentas, kas jame jau aptarta? Pokalbis su vienu iš trijų steigėjų Raimundu Juknevičiumi.<br />Kauno ir Varšuvos medikai, žemės ūkio akademijos mokslininkai 3 m augino ir tyrė gaurometį – daugiametį žolinį augalą iš kurio lapų verdama arbata. Bendrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad gaurometis stabdo vėžinių lastelių dauginimąsi. Išsamiau pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesore Elvyra Jariene.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai sūrių gamybą vadina kūryba.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-suriu-gamyba-vadina-kuryba--57675068</link><description><![CDATA[Penkta giminės ūkininkų karta save vadina Radviliškio rajone, Puipių kaime, mažąją bendriją „Suris suri“ įkūrę motina ir sūnus Inga ir Tadas Juodžiai. Dabar gaminantys 15 rūšių sūrius ir vis kūrybiškai eksperimentuodami pagal savus ir valgytojų pasiūlytus receptus kartais darbe užtrunka po 14 valandų. Čia pat ūkyje rengia degustacijas sodybos svečiams, norėdami išgirsti jų nuomonę apie naujus gaminius.<br /><br />Biblioteka kaime yra jaukus kultūros židinys. Į ją kaimo žmonės užsuka ne tik knygos išsirinkti, žurnalo ar laikraščio paskaityti, bet ir susitikti, pabendrauti, pasidalyti geromis ar liūdnomis naujienomis. Kartais ir renginyje dalyvauti, ir parodą apžiūrėti. Tokia yra Biržų r. sav. J. Bielinio viešosios bibliotekos Kratiškių struktūrinio padalinio biblioteka, traukianti užsukti ir jauną, ir pagyvenusį žmogų. Ypač ją pamėgę šalia įsikūrusios mokyklos moksleiviai.<br /><br />„Metelių žuvys“ – taip pavadintą verslą prieš 15 m. sukūrė Neringa ir Ramūnas Radžiukynai Lazdijų rajone, Metelių kaime. Iki tol gyvenę ir dirbę Alytuje, nusprendė patraukti į Ramūno gimtinę ir atgaivinti jo senelių dar ano šimtmečio pradžioje sugalvotą šviežių žuvų rūkymo tradiciją. Ir jiems sekasi. Valgytojai ypač pamėgo ežerų žuvį – seliavą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57675068</guid><pubDate>Fri, 17 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57675068/2023_11_17_3116_1_20231117063101955.mp3" length="20106732" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penkta giminės ūkininkų karta save vadina Radviliškio rajone, Puipių kaime, mažąją bendriją „Suris suri“ įkūrę motina ir sūnus Inga ir Tadas Juodžiai. Dabar gaminantys 15 rūšių sūrius ir vis kūrybiškai eksperimentuodami pagal savus ir valgytojų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penkta giminės ūkininkų karta save vadina Radviliškio rajone, Puipių kaime, mažąją bendriją „Suris suri“ įkūrę motina ir sūnus Inga ir Tadas Juodžiai. Dabar gaminantys 15 rūšių sūrius ir vis kūrybiškai eksperimentuodami pagal savus ir valgytojų pasiūlytus receptus kartais darbe užtrunka po 14 valandų. Čia pat ūkyje rengia degustacijas sodybos svečiams, norėdami išgirsti jų nuomonę apie naujus gaminius.<br /><br />Biblioteka kaime yra jaukus kultūros židinys. Į ją kaimo žmonės užsuka ne tik knygos išsirinkti, žurnalo ar laikraščio paskaityti, bet ir susitikti, pabendrauti, pasidalyti geromis ar liūdnomis naujienomis. Kartais ir renginyje dalyvauti, ir parodą apžiūrėti. Tokia yra Biržų r. sav. J. Bielinio viešosios bibliotekos Kratiškių struktūrinio padalinio biblioteka, traukianti užsukti ir jauną, ir pagyvenusį žmogų. Ypač ją pamėgę šalia įsikūrusios mokyklos moksleiviai.<br /><br />„Metelių žuvys“ – taip pavadintą verslą prieš 15 m. sukūrė Neringa ir Ramūnas Radžiukynai Lazdijų rajone, Metelių kaime. Iki tol gyvenę ir dirbę Alytuje, nusprendė patraukti į Ramūno gimtinę ir atgaivinti jo senelių dar ano šimtmečio pradžioje sugalvotą šviežių žuvų rūkymo tradiciją. Ir jiems sekasi. Valgytojai ypač pamėgo ežerų žuvį – seliavą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kuo naudingas pažangių technologijų taikymas mėsinėje galvijininkystėje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kuo-naudingas-pazangiu-technologiju-taikymas-mesineje-galvijininkysteje--57657459</link><description><![CDATA[Šalies mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad didesnis dėmesys skiriamas, pažangios technologijos taikomos pieninių karvių bandoms. Tuo tarpu mėsinių galvijų veislininkystei dėmesio stokojama. Ar problemą mato, ką siūlo mokslininkai, ūkininkai? Išsamiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorius Artūras Šiukščius ir Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kinderis.<br /><br />Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“, nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Ši entuziastų šeima rengia ekspoziciją, kurioje šimtai austinių juostų ir rankšluosčių. Rinkti tautinį paveldą – juostas, rankšluosčius, net klumpes, audimo stakles ir verpimo ratelius – ėmė visa šeima. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos.<br /><br />Naujoji Zelandija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. Viena pagrindinių ūkio šakų – avininkystė, kurios tradicijos pastaraisiais metais ėmė kisti. Greitą, stresą gyvūnams keliantį kirpimą keičia lėtas kirpimas. Taip užtikrinama geresnė vilnos kokybė bei etiškas ūkininkavimas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57657459</guid><pubDate>Thu, 16 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57657459/2023_11_16_3116_1_20231116063123802.mp3" length="20996985" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalies mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad didesnis dėmesys skiriamas, pažangios technologijos taikomos pieninių karvių bandoms. Tuo tarpu mėsinių galvijų veislininkystei dėmesio stokojama. Ar problemą mato, ką siūlo mokslininkai, ūkininkai?...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalies mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad didesnis dėmesys skiriamas, pažangios technologijos taikomos pieninių karvių bandoms. Tuo tarpu mėsinių galvijų veislininkystei dėmesio stokojama. Ar problemą mato, ką siūlo mokslininkai, ūkininkai? Išsamiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorius Artūras Šiukščius ir Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kinderis.<br /><br />Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“, nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Ši entuziastų šeima rengia ekspoziciją, kurioje šimtai austinių juostų ir rankšluosčių. Rinkti tautinį paveldą – juostas, rankšluosčius, net klumpes, audimo stakles ir verpimo ratelius – ėmė visa šeima. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos.<br /><br />Naujoji Zelandija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. Viena pagrindinių ūkio šakų – avininkystė, kurios tradicijos pastaraisiais metais ėmė kisti. Greitą, stresą gyvūnams keliantį kirpimą keičia lėtas kirpimas. Taip užtikrinama geresnė vilnos kokybė bei etiškas ūkininkavimas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šalys skirtingos, bet pieno gamintojų bėdos panašios</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-salys-skirtingos-bet-pieno-gamintoju-bedos-panasios--57639796</link><description><![CDATA[Pieno gamintojai renkasi į šiandien Vilniuje vyksiančią Europos pieno tarybos generalinę asamblėją. Europos pieno taryba vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių, atstovauja Europos pieno gamintojų interesams nuo 2006 metų. Ji siekia, kad pieno gamyba būtų perspektyvi ir tvari kiekviename Europos regione, o ūkininkai galėtų padoriai uždirbti iš savo veiklos. Būtina sąlyga, kad tai įvyktų, – gamybos savikainą padengianti kaina už pieną. Dabar situacija itin sudėtinga: nuo metų pradžios pieno kaina toliau krenta. Išsamiau organizatoriai – Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai.<br /><br />Elektrėnų savivaldybėje, šalia Vievio, Šadubalio kaime, įsikūrusi moderni sulčių spaudykla, pavadinta „Obuolių metai“. Šeimos verslą čia sukūrę Gediminas ir Kristina Jachimavičiai. Ir vėlų rudenį šeimininkai darbo turi apsčiai. Anot jų, tik savaitgaliais reikia sparčiau suktis, o darbo dienomis be skubos suspėja. Obuolius žmonės veža iš Vilniaus ir dar atokesnių rajonų. Nenuostabu – pačioje spaudykloje stebėtina tvarka ir švara. Gedimino nuomone, tokioje aplinkoje patiems dirbti maloniau ir lankytojai labiau pasitiki, daugelis kasmet sugrįžta.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57639796</guid><pubDate>Wed, 15 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57639796/2023_11_15_3116_1_20231115063054970.mp3" length="19899006" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno gamintojai renkasi į šiandien Vilniuje vyksiančią Europos pieno tarybos generalinę asamblėją. Europos pieno taryba vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių, atstovauja Europos pieno gamintojų interesams nuo 2006 metų. Ji siekia, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno gamintojai renkasi į šiandien Vilniuje vyksiančią Europos pieno tarybos generalinę asamblėją. Europos pieno taryba vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių, atstovauja Europos pieno gamintojų interesams nuo 2006 metų. Ji siekia, kad pieno gamyba būtų perspektyvi ir tvari kiekviename Europos regione, o ūkininkai galėtų padoriai uždirbti iš savo veiklos. Būtina sąlyga, kad tai įvyktų, – gamybos savikainą padengianti kaina už pieną. Dabar situacija itin sudėtinga: nuo metų pradžios pieno kaina toliau krenta. Išsamiau organizatoriai – Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai.<br /><br />Elektrėnų savivaldybėje, šalia Vievio, Šadubalio kaime, įsikūrusi moderni sulčių spaudykla, pavadinta „Obuolių metai“. Šeimos verslą čia sukūrę Gediminas ir Kristina Jachimavičiai. Ir vėlų rudenį šeimininkai darbo turi apsčiai. Anot jų, tik savaitgaliais reikia sparčiau suktis, o darbo dienomis be skubos suspėja. Obuolius žmonės veža iš Vilniaus ir dar atokesnių rajonų. Nenuostabu – pačioje spaudykloje stebėtina tvarka ir švara. Gedimino nuomone, tokioje aplinkoje patiems dirbti maloniau ir lankytojai labiau pasitiki, daugelis kasmet sugrįžta.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1244</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar galima naikinti piktžoles nekenkiant žmogui ir aplinkai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-galima-naikinti-piktzoles-nekenkiant-zmogui-ir-aplinkai--57626573</link><description><![CDATA[Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams dėl galimo glifosatų pavojaus žmonėms ir aplinkai Briuselyje sprendžiamas klausimas dėl jų naudojimo ateityje. Dabar glifosatų naudojimas Europos Sąjungoje patvirtintas iki šių metų gruodžio 15 dienos. Kokia ekspertų, mokslininkų nuomonė?<br /><br />Darbėnai – nemažas miestelis Kretingos rajone. Seniūnijos ir aktyvių bendruomenės narių pastangomis jis nuolat tvarkomas, stengiamasi, kad gyvenantieji – ir maži, ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus – jaustųsi jaukiai, patogiai. Gerai, kad aktyvūs bendruomenės žmonės rašo projektus ir gauna lėšų, prisideda įgyvendindami sumanymus. Išsamiau – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.<br /><br />Ką žvirbliai pasakoja apie žemės ūkio politiką? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad žvirbliai buvo viena gausiausių Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių. Jie kaip indikatoriai, galintys atvaizduoti ūkininkavimą darnoje su gamta ar ne. Žinia prasta – jų populiacija gąsdinančiai mažėja ir netrukus gali būti, kad ir juos teks įrašyti į Raudonąją knygą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57626573</guid><pubDate>Tue, 14 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57626573/2023_11_14_3116_1_20231114063117913.mp3" length="21121537" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams dėl galimo glifosatų pavojaus žmonėms ir aplinkai Briuselyje sprendžiamas klausimas dėl jų naudojimo ateityje. Dabar glifosatų naudojimas Europos Sąjungoje patvirtintas iki šių metų gruodžio 15 dienos. Kokia ekspertų, mokslininkų nuomonė?<br /><br />Darbėnai – nemažas miestelis Kretingos rajone. Seniūnijos ir aktyvių bendruomenės narių pastangomis jis nuolat tvarkomas, stengiamasi, kad gyvenantieji – ir maži, ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus – jaustųsi jaukiai, patogiai. Gerai, kad aktyvūs bendruomenės žmonės rašo projektus ir gauna lėšų, prisideda įgyvendindami sumanymus. Išsamiau – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.<br /><br />Ką žvirbliai pasakoja apie žemės ūkio politiką? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad žvirbliai buvo viena gausiausių Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių. Jie kaip indikatoriai, galintys atvaizduoti ūkininkavimą darnoje su gamta ar ne. Žinia prasta – jų populiacija gąsdinančiai mažėja ir netrukus gali būti, kad ir juos teks įrašyti į Raudonąją knygą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar išsaugosime Lietuvos retųjų veislių avis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-issaugosime-lietuvos-retuju-veisliu-avis--57612105</link><description><![CDATA[Šalies rinkoje yra 158 tūkst. avių. Iš 37 Lietuvoje esančių avių veislių tik 10 mėsinės, duodančios ūkinę naudą. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ Šeduvoje augina genofondines Lietuvos šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis. Iš viso 2 tūkst. avių. Reformų įkarštyje mažėjant avių skaičiui ar pavyks išsaugoti lietuviškas retų veislių avis? Išsamiau – Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.<br /><br />2 000 ha augalininkystės ūkį turintis Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkas Laurynas Krikščiūnas yra individualios įmonės „EKO kuras“ savininkas. Įmonėje perdirbami kviečių, rapsų šiaudai ir gaminamos granulės kurui bei kraikui. Kraiką perka žirgynai, paukštynai, yra skirto katėms, triušiams ir kitiems gyvūnėliams. Didelė dalis granulių išvežama į užsienį. Pasak ūkininko, nors granulių kainos svyruoja, apskritai pajamos už kraiką sudaro 10 proc. ūkio pajamų.<br /><br />Įdomu žinoti. Paparčiai – vieni seniausių augalų žemėje. Išskirtinis jų bruožas – augti mėgsta tamsesnėse vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57612105</guid><pubDate>Mon, 13 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57612105/2023_11_13_3116_1_20231113063209731.mp3" length="21009106" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalies rinkoje yra 158 tūkst. avių. Iš 37 Lietuvoje esančių avių veislių tik 10 mėsinės, duodančios ūkinę naudą. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ Šeduvoje augina genofondines Lietuvos šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis. Iš viso 2 tūkst. avių....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalies rinkoje yra 158 tūkst. avių. Iš 37 Lietuvoje esančių avių veislių tik 10 mėsinės, duodančios ūkinę naudą. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ Šeduvoje augina genofondines Lietuvos šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis. Iš viso 2 tūkst. avių. Reformų įkarštyje mažėjant avių skaičiui ar pavyks išsaugoti lietuviškas retų veislių avis? Išsamiau – Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.<br /><br />2 000 ha augalininkystės ūkį turintis Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkas Laurynas Krikščiūnas yra individualios įmonės „EKO kuras“ savininkas. Įmonėje perdirbami kviečių, rapsų šiaudai ir gaminamos granulės kurui bei kraikui. Kraiką perka žirgynai, paukštynai, yra skirto katėms, triušiams ir kitiems gyvūnėliams. Didelė dalis granulių išvežama į užsienį. Pasak ūkininko, nors granulių kainos svyruoja, apskritai pajamos už kraiką sudaro 10 proc. ūkio pajamų.<br /><br />Įdomu žinoti. Paparčiai – vieni seniausių augalų žemėje. Išskirtinis jų bruožas – augti mėgsta tamsesnėse vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vietos veiklos grupėms nauja kryptis – Sumanių kaimų kūrimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vietos-veiklos-grupems-nauja-kryptis-sumaniu-kaimu-kurimas--57586867</link><description><![CDATA[Sumanių kaimo kūrimui nuo kitų metų pavasario numatyta skirti 15 milijonų eurų paramą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pažangių sprendimų pasirinkimui ir jų pritaikymui kaimo gyvenamojoje teritorijoje. Įgyvendinimo procesas priklausys ir nuo vietos veiklos grupių iniciatyvumo. Apie numatytą paramą ir tai, ar šioje priemonėje atsiras papildomų galimybių ir ūkininkams, komentuos Žemės ūkio ministerijos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.<br /><br />Rokiškio rajone, pasienyje esanti Obelių mokykla yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir socialinių įgūdžių namai, kultūrinių ir meninių veiklų erdvė. Kaip sako Rokiškio rajono Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė, mokyklos veiklos specifiką lemia socialinis, ekonominis regiono kontekstas. Net 60-imčiai procentų vaikų reikia teikti nemokamą maitinimą.<br /><br />Metelių regioninio parko ribose, šalia Obelijos ežero, sodybą, pavadintą „Milkės Karibais“, įkūrė buvusi miestietė Živilė Milkė. Anot šeimininkės, sodyba ir skirta ramiam poilsiui, norintiems pasimėgauti gamtos grožiu. Čia vyksta ir fotosesijos specialiai tam pasėtų saulėgrąžų ir kanapių laukuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57586867</guid><pubDate>Fri, 10 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57586867/2023_11_10_3116_1_20231110063117779.mp3" length="20645481" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sumanių kaimo kūrimui nuo kitų metų pavasario numatyta skirti 15 milijonų eurų paramą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pažangių sprendimų pasirinkimui ir jų pritaikymui kaimo gyvenamojoje teritorijoje. Įgyvendinimo procesas priklausys ir nuo vietos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sumanių kaimo kūrimui nuo kitų metų pavasario numatyta skirti 15 milijonų eurų paramą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pažangių sprendimų pasirinkimui ir jų pritaikymui kaimo gyvenamojoje teritorijoje. Įgyvendinimo procesas priklausys ir nuo vietos veiklos grupių iniciatyvumo. Apie numatytą paramą ir tai, ar šioje priemonėje atsiras papildomų galimybių ir ūkininkams, komentuos Žemės ūkio ministerijos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.<br /><br />Rokiškio rajone, pasienyje esanti Obelių mokykla yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir socialinių įgūdžių namai, kultūrinių ir meninių veiklų erdvė. Kaip sako Rokiškio rajono Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė, mokyklos veiklos specifiką lemia socialinis, ekonominis regiono kontekstas. Net 60-imčiai procentų vaikų reikia teikti nemokamą maitinimą.<br /><br />Metelių regioninio parko ribose, šalia Obelijos ežero, sodybą, pavadintą „Milkės Karibais“, įkūrė buvusi miestietė Živilė Milkė. Anot šeimininkės, sodyba ir skirta ramiam poilsiui, norintiems pasimėgauti gamtos grožiu. Čia vyksta ir fotosesijos specialiai tam pasėtų saulėgrąžų ir kanapių laukuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Padidintas žemės mokestis – vieniems ūkininkams įveikiama kartelė, kitiems nepakeliama našta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-padidintas-zemes-mokestis-vieniems-ukininkams-iveikiama-kartele-kitiems-nepakeliama-nasta--57574031</link><description><![CDATA[Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.<br />Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.<br />Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57574031</guid><pubDate>Thu, 09 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57574031/2023_11_09_3116_1_20231109063111385.mp3" length="20660528" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.<br />Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.<br />Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. 25 tonos moliūgų – ne tik didelės sodybos puošmena, bet ir finansinė nauda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-25-tonos-moliugu-ne-tik-dideles-sodybos-puosmena-bet-ir-finansine-nauda--57556233</link><description><![CDATA[Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį sezoną iš 1ha moliūgų pavyko uždirbti daugiau nei iš hektaro javų. Bružai džiaugiasi, kad Moliūgų dvarą žmonės lankė iš visos Lietuvos.<br /><br />Didelį dėmesį dirvožemio gyvybingumui išsaugoti skiriantis Šiaulių rajono ūkininkas Kęstutis Vaitiekaitis sako, kad ūkio stiprybė yra kooperacija. Ūkininkas yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos narys ir tikina, kad buvimas kooperatyve leidžia optimizuoti darbus.<br /><br />Jaunos šeimos hobis gaminti desertus tapo verslu. Rūta ir Karolis Steponavičiai Kauno rajone, Ringauduose, įkūrė šeimos desertinę, kurioje galima rasti pačių įvairiaųsių desertų. Kaip sako Rūta, labiausiai versle žavi ryšys su klientu, ko nebūtų pramoninėje gamyboje.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57556233</guid><pubDate>Wed, 08 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57556233/2023_11_08_3116_1_20231108063104039.mp3" length="21243999" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį sezoną iš 1ha moliūgų pavyko uždirbti daugiau nei iš hektaro javų. Bružai džiaugiasi, kad Moliūgų dvarą žmonės lankė iš visos Lietuvos.<br /><br />Didelį dėmesį dirvožemio gyvybingumui išsaugoti skiriantis Šiaulių rajono ūkininkas Kęstutis Vaitiekaitis sako, kad ūkio stiprybė yra kooperacija. Ūkininkas yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos narys ir tikina, kad buvimas kooperatyve leidžia optimizuoti darbus.<br /><br />Jaunos šeimos hobis gaminti desertus tapo verslu. Rūta ir Karolis Steponavičiai Kauno rajone, Ringauduose, įkūrė šeimos desertinę, kurioje galima rasti pačių įvairiaųsių desertų. Kaip sako Rūta, labiausiai versle žavi ryšys su klientu, ko nebūtų pramoninėje gamyboje.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Teisininko profesiją turintis ūkininkas galvijus eksportuoja į Šveicariją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-teisininko-profesija-turintis-ukininkas-galvijus-eksportuoja-i-sveicarija--57542659</link><description><![CDATA[Rokiškio rajone mėsinius angusų veilės galvijus laikantis Modestas Vanagas juos parduoda šveicarams, kurie už produkciją moka 10-20 procentų didesnę sumą. Kaip tikina ūkininkas, šveicarai superka tik pačią geriausią mėsą, todėl reikia įdėti nemažai pastangų siekiant užauginti gerus gyvulius. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jautienos eksportas auga, kas kartą atsiveria ir naujos rinkos. ŽŪM viceministras Vytenis Tomkus, kalbėdamas apie eksportą į Šveicariją sako, kad tai sudaro nedidelę dalį, lyginant su eksportu į ES šalis.<br /><br />Šiemet minimos 150 – osios žymaus kompozitoriaus, vargonininko, chorų ir orkestrų dirigento, pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio ir savanorio Juozo Gudavičiaus gimimo metinės. Žymaus kraštiečio atminimui Paįstrio kultūros centras organizuoja VII –tąjį Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkursą „Kur giria žaliuoja“, kurio atidarymas įvyko pastarąjį savaitgalį. Apie vargonų muziką bei maetro palikimą pasakoja vargonininkės Aušra Pinkevičienė ir Dalia Garbačiauskienė.<br /><br />Gamtininko komentaras. Mažoji žąsis - rečiausia žąsis Europje. Šių žąsų populiacija tėra vos 100 paukščių. Lietuvoje aptinkama vos 30 šių paukščių, kai kitų rūšių suskaičiuojama net keli milijonai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57542659</guid><pubDate>Tue, 07 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57542659/2023_11_07_3116_1_20231107063058218.mp3" length="20165664" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rokiškio rajone mėsinius angusų veilės galvijus laikantis Modestas Vanagas juos parduoda šveicarams, kurie už produkciją moka 10-20 procentų didesnę sumą. Kaip tikina ūkininkas, šveicarai superka tik pačią geriausią mėsą, todėl reikia įdėti nemažai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rokiškio rajone mėsinius angusų veilės galvijus laikantis Modestas Vanagas juos parduoda šveicarams, kurie už produkciją moka 10-20 procentų didesnę sumą. Kaip tikina ūkininkas, šveicarai superka tik pačią geriausią mėsą, todėl reikia įdėti nemažai pastangų siekiant užauginti gerus gyvulius. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jautienos eksportas auga, kas kartą atsiveria ir naujos rinkos. ŽŪM viceministras Vytenis Tomkus, kalbėdamas apie eksportą į Šveicariją sako, kad tai sudaro nedidelę dalį, lyginant su eksportu į ES šalis.<br /><br />Šiemet minimos 150 – osios žymaus kompozitoriaus, vargonininko, chorų ir orkestrų dirigento, pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio ir savanorio Juozo Gudavičiaus gimimo metinės. Žymaus kraštiečio atminimui Paįstrio kultūros centras organizuoja VII –tąjį Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkursą „Kur giria žaliuoja“, kurio atidarymas įvyko pastarąjį savaitgalį. Apie vargonų muziką bei maetro palikimą pasakoja vargonininkės Aušra Pinkevičienė ir Dalia Garbačiauskienė.<br /><br />Gamtininko komentaras. Mažoji žąsis - rečiausia žąsis Europje. Šių žąsų populiacija tėra vos 100 paukščių. Lietuvoje aptinkama vos 30 šių paukščių, kai kitų rūšių suskaičiuojama net keli milijonai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Rokiškio krašto ūkininkų kooperacijos rezultatas – švieži produktai ugdymo įstaigoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-rokiskio-krasto-ukininku-kooperacijos-rezultatas-sviezi-produktai-ugdymo-istaigoms--57528619</link><description><![CDATA[Siekiant trumpinti maisto tiekimo grandines, Rokiškio rajone vykdomas pilotinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę. Projektu siekiama, kad žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms vietoje pagamintą produkciją. Anot Žemės ūkio rūmų skyriaus vedėjos Inos Kalėdienės, Rokiškio rajonas pasirinktas dėl ūkinės produkcijos įvairovės. Projektą kuruojanti ūkininkė Laura Kubiliūtė tikina, kad produkcijos tiekimas per kooperatyvą „Ūkio ratas“ yra didelis palengvinimas ūkininkams.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie permakultūrinį ūkininkavimą ir tai, kaip jo principai veikia Norvegijos ūkiuose. Apie gerąsias praktikas, pamatytas užsienyje ir taikomas savame ūkyje Trakų rajone, papasakos Kristina Žukovska su šeima auginanti šilauoges, levandas bei vedanti edukacijas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57528619</guid><pubDate>Mon, 06 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57528619/2023_11_06_3116_1_20231106063052472.mp3" length="20008094" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant trumpinti maisto tiekimo grandines, Rokiškio rajone vykdomas pilotinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę. Projektu siekiama, kad žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms vietoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant trumpinti maisto tiekimo grandines, Rokiškio rajone vykdomas pilotinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę. Projektu siekiama, kad žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms vietoje pagamintą produkciją. Anot Žemės ūkio rūmų skyriaus vedėjos Inos Kalėdienės, Rokiškio rajonas pasirinktas dėl ūkinės produkcijos įvairovės. Projektą kuruojanti ūkininkė Laura Kubiliūtė tikina, kad produkcijos tiekimas per kooperatyvą „Ūkio ratas“ yra didelis palengvinimas ūkininkams.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie permakultūrinį ūkininkavimą ir tai, kaip jo principai veikia Norvegijos ūkiuose. Apie gerąsias praktikas, pamatytas užsienyje ir taikomas savame ūkyje Trakų rajone, papasakos Kristina Žukovska su šeima auginanti šilauoges, levandas bei vedanti edukacijas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1251</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieninių ožkų asociacija: „Pagrindinis iššūkis - išlikti“</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieniniu-ozku-asociacija-pagrindinis-issukis-islikti--57492851</link><description><![CDATA[Auginančių pienines ožkas gretos Lietuvoje traukiasi. Didelių ūkių – vos vienas kitas, o pienines ožkas vis dažniau renkasi auginti maži šeimų ūkiai. Apie šią tendenciją ir jos priežastis - pokalbis su Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininke Andžela Dalia Ėmužyte.<br /><br />Triušiai auginami ne tik dėl grožio. Triušių augintojas iš Šiaulių rajono Kęstutis Ozolas sako, kad tai jo jaunystės paslaptis, o Artūras Stimbirys iš Kauno vardina skirtingas veisles, jų savybes bei panaudojimo galimybes.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57492851</guid><pubDate>Fri, 03 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57492851/2023_11_03_3116_1_20231103063103715.mp3" length="20314458" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Auginančių pienines ožkas gretos Lietuvoje traukiasi. Didelių ūkių – vos vienas kitas, o pienines ožkas vis dažniau renkasi auginti maži šeimų ūkiai. Apie šią tendenciją ir jos priežastis - pokalbis su Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Auginančių pienines ožkas gretos Lietuvoje traukiasi. Didelių ūkių – vos vienas kitas, o pienines ožkas vis dažniau renkasi auginti maži šeimų ūkiai. Apie šią tendenciją ir jos priežastis - pokalbis su Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininke Andžela Dalia Ėmužyte.<br /><br />Triušiai auginami ne tik dėl grožio. Triušių augintojas iš Šiaulių rajono Kęstutis Ozolas sako, kad tai jo jaunystės paslaptis, o Artūras Stimbirys iš Kauno vardina skirtingas veisles, jų savybes bei panaudojimo galimybes.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Senosios tradicijos gyvuoja naujomis formomis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-senosios-tradicijos-gyvuoja-naujomis-formomis--57493656</link><description><![CDATA[Ilgiausiai Vėlinių (Ilginių) šventimas pagal pagoniškus papročius išliko Dzūkijoje. Buvo tikima, kad šią dieną gyvuosius aplanko mirusieji. Gyvieji protėvius pasitikdavo uždegtais laužais,, maldomis ir vaišėmis. Kepdavo arba virdavo apeiginį patiekalą – šaltanosius.<br /><br />Daugiabalsės lietuviškos dainos - sutartinės įtrauktos ir į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje jos būdingos tik vienam regionui. Kuriam? Pasakoja etnologė Lina Vilienė.<br /><br />Ar žinojote, kad ruošiantis šunį ar katę vesti pas veterinarą dera atitinkamai pasiruošti ne tik pačiam, bet paruošti ir augintinį? Apie tai pasakoja Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytoja-terapeutė, Veterinarinės medicinos simuliacijos centro vadovė Karolina Jankauskaitė.<br /><br />Užsienio naujienos: Prancūzijoje ūkininkai drauge su mokslininkais ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57493656</guid><pubDate>Thu, 02 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57493656/2023_11_02_3116_1_20231102063057699.mp3" length="21140763" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgiausiai Vėlinių (Ilginių) šventimas pagal pagoniškus papročius išliko Dzūkijoje. Buvo tikima, kad šią dieną gyvuosius aplanko mirusieji. Gyvieji protėvius pasitikdavo uždegtais laužais,, maldomis ir vaišėmis. Kepdavo arba virdavo apeiginį patiekalą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgiausiai Vėlinių (Ilginių) šventimas pagal pagoniškus papročius išliko Dzūkijoje. Buvo tikima, kad šią dieną gyvuosius aplanko mirusieji. Gyvieji protėvius pasitikdavo uždegtais laužais,, maldomis ir vaišėmis. Kepdavo arba virdavo apeiginį patiekalą – šaltanosius.<br /><br />Daugiabalsės lietuviškos dainos - sutartinės įtrauktos ir į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje jos būdingos tik vienam regionui. Kuriam? Pasakoja etnologė Lina Vilienė.<br /><br />Ar žinojote, kad ruošiantis šunį ar katę vesti pas veterinarą dera atitinkamai pasiruošti ne tik pačiam, bet paruošti ir augintinį? Apie tai pasakoja Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytoja-terapeutė, Veterinarinės medicinos simuliacijos centro vadovė Karolina Jankauskaitė.<br /><br />Užsienio naujienos: Prancūzijoje ūkininkai drauge su mokslininkais ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pagerbiant išėjusius – proga pažinti save</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pagerbiant-isejusius-proga-pazinti-save--57469451</link><description><![CDATA[Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia „Vėlinių kiemelis“. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, terapeutė Monika Polchovaitė.<br /><br />Ekonomiškai stiprus ūkininkas – tai garantas veislininkystės darbo tobulėjimui ir pažangai. Kaip veislininkystė puoselėjama Lietuvoje? Kokie sprendimai lemia geresnes karvių genetines savybes? Pokalbis su Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininku Virgilijumi Urbonavičiumi.<br /><br />Šiltoms kojinėms ar šalikams megzti tinkama ne tik avies, bet ir triušio vilna. Apie jos ypatybes bei pritaikymą pasakoja triušių augintoja, siūlų verpėja ir edukacijų organizatorė Žydrė Bušmienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57469451</guid><pubDate>Wed, 01 Nov 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57469451/2023_11_01_3116_1_20231101063051937.mp3" length="20962295" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia „Vėlinių kiemelis“. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia „Vėlinių kiemelis“. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, terapeutė Monika Polchovaitė.<br /><br />Ekonomiškai stiprus ūkininkas – tai garantas veislininkystės darbo tobulėjimui ir pažangai. Kaip veislininkystė puoselėjama Lietuvoje? Kokie sprendimai lemia geresnes karvių genetines savybes? Pokalbis su Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininku Virgilijumi Urbonavičiumi.<br /><br />Šiltoms kojinėms ar šalikams megzti tinkama ne tik avies, bet ir triušio vilna. Apie jos ypatybes bei pritaikymą pasakoja triušių augintoja, siūlų verpėja ir edukacijų organizatorė Žydrė Bušmienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kapines ūkininkai gavo kaip dirbamą žemę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kapines-ukininkai-gavo-kaip-dirbama-zeme--57452971</link><description><![CDATA[Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.<br /><br />Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.<br /><br />Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.<br /><br />GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadina<br />marsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. pasakoja Marius Januška iš Sirvėtos regioninio parko.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57452971</guid><pubDate>Tue, 31 Oct 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57452971/2023_10_31_3116_1_20231031063116048.mp3" length="21460502" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.<br /><br />Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.<br /><br />Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.<br /><br />GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadina<br />marsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. pasakoja Marius Januška iš Sirvėtos regioninio parko.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nedideli šeimos ūkiai - išskirtinių produktų gamintojai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nedideli-seimos-ukiai-isskirtiniu-produktu-gamintojai--57437609</link><description><![CDATA[Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“ buvo įvertintas aukso medaliu. Tai sveikatai palankesnis produktas, galintis vaikams pakeisti saldainius.<br />Tris dešimtmečius Ramūno ir Astos Katinų šeimos aliejaus ūkis (Utenos r.) spaudžia bent 15 skirtingų rūšių aliejų iš linų sėmėnų, kanapių, juodgrūdės, moliūgų, margainio ir kitų sėklų. Šiais metais aukso medaliu įvertinti už skrudintų lazdyno riešutų aliejų. Ūkininkai sako, kad Lietuvoje gaminamo aliejaus paklausa auga – žmonės jau supranta, kad aliejaus kokybę lemia ir jo šviežumas.<br />Mokslininkai įvertino migruojančių žąsų daromą žalą - sulesa 10 procentų kviečių derliaus ir 15 procentų daugiamečių pievų augmenijos. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tyręs situaciją sako, kad žąsims reikia leisti maitintis, o ūkininkams kompensuoti žalą.<br />VERTA ŽINOTI. Lietuva apsisprendė - 2023 metų savo šalies medžiu išrinko Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje (Vilkaviškio r. Ožkabalių k.) Basanavičynėje augantį kaštoną. Tikima, kad iš jo stiprybės sėmėsi pats patriarchas Jonas Basanavičius. Medis pergyveno sodybos sunaikinimo ir atkūrimo istoriją. Tituluotas medis kitais metais rungsis Europos žemyno medžių konkurse. Apie tai pasakoja konkurso organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57437609</guid><pubDate>Mon, 30 Oct 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57437609/2023_10_30_3116_1_20231030063039471.mp3" length="20316130" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“ buvo įvertintas aukso medaliu. Tai sveikatai palankesnis produktas, galintis vaikams pakeisti saldainius.<br />Tris dešimtmečius Ramūno ir Astos Katinų šeimos aliejaus ūkis (Utenos r.) spaudžia bent 15 skirtingų rūšių aliejų iš linų sėmėnų, kanapių, juodgrūdės, moliūgų, margainio ir kitų sėklų. Šiais metais aukso medaliu įvertinti už skrudintų lazdyno riešutų aliejų. Ūkininkai sako, kad Lietuvoje gaminamo aliejaus paklausa auga – žmonės jau supranta, kad aliejaus kokybę lemia ir jo šviežumas.<br />Mokslininkai įvertino migruojančių žąsų daromą žalą - sulesa 10 procentų kviečių derliaus ir 15 procentų daugiamečių pievų augmenijos. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tyręs situaciją sako, kad žąsims reikia leisti maitintis, o ūkininkams kompensuoti žalą.<br />VERTA ŽINOTI. Lietuva apsisprendė - 2023 metų savo šalies medžiu išrinko Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje (Vilkaviškio r. Ožkabalių k.) Basanavičynėje augantį kaštoną. Tikima, kad iš jo stiprybės sėmėsi pats patriarchas Jonas Basanavičius. Medis pergyveno sodybos sunaikinimo ir atkūrimo istoriją. Tituluotas medis kitais metais rungsis Europos žemyno medžių konkurse. Apie tai pasakoja konkurso organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme--57403725</link><description><![CDATA[Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos smulkiems ir vidutiniams šalies ūkiams. Paramai pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ numatyta 9 mln. eurų. Galimybes ją gauti vertina Švenčionių r. ūkininkas Kazimieras Pranskus, Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė ir Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis.<br /><br />Belgų mėlynieji yra mėsinių galvijų veislė. Baltos ar juodos spalvos įspūdingi raumeningi galvijai į Lietuvą įvežti dar 2005 metais, bet iki šiol nepaplito. Kodėl? Išsamiau – gyvulininkystės specialistas, LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Buvę kauniečiai Ramunė Tarandė ir Laimutis Genys, įsigiję sodybą Lazdijų rajone, šalia Krikštonių, iš pradžių ten lankėsi tik savaitgaliais, kol pagaliau nutarė apsigyventi. Tolimi nuo ūkio darbų renginių organizatorė ir žurnalistas gyvenimo ir darbo džiaugsmą rado Dzūkijos kaime. Šalia savo tiesioginių darbų Druskininkuose, ėmėsi auginti smidrus ir gervuoges.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57403725</guid><pubDate>Fri, 27 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57403725/2023_10_27_3116_1_20231027063121570.mp3" length="21074726" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos smulkiems ir vidutiniams šalies ūkiams. Paramai pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos smulkiems ir vidutiniams šalies ūkiams. Paramai pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ numatyta 9 mln. eurų. Galimybes ją gauti vertina Švenčionių r. ūkininkas Kazimieras Pranskus, Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė ir Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis.<br /><br />Belgų mėlynieji yra mėsinių galvijų veislė. Baltos ar juodos spalvos įspūdingi raumeningi galvijai į Lietuvą įvežti dar 2005 metais, bet iki šiol nepaplito. Kodėl? Išsamiau – gyvulininkystės specialistas, LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Iš miesto į kaimą. Buvę kauniečiai Ramunė Tarandė ir Laimutis Genys, įsigiję sodybą Lazdijų rajone, šalia Krikštonių, iš pradžių ten lankėsi tik savaitgaliais, kol pagaliau nutarė apsigyventi. Tolimi nuo ūkio darbų renginių organizatorė ir žurnalistas gyvenimo ir darbo džiaugsmą rado Dzūkijos kaime. Šalia savo tiesioginių darbų Druskininkuose, ėmėsi auginti smidrus ir gervuoges.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šaltalankių ūkį gelbėjo uogų perdirbimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-saltalankiu-uki-gelbejo-uogu-perdirbimas--57390910</link><description><![CDATA[Vilniuje baigę statybų inžinerijos mokslus, jauni žmonės Vaidas ir Šarūnė Viederiai ilgokai svarstė, kur pritaikyti žinias. Nugalėjo gimtinės trauka ir išsikėlė gyventi į Biržus. Šalia savo pagrindinių veiklų nusprendė ir ūkininkauti. Ir ne bet kaip – ėmėsi auginti šaltalankius. Dabar jų plotas išaugęs iki 10 ha, o iš nuskintų uogų gamina įvairius, ypač rudenį ir žiemą paklausius produktus.<br /><br />Varėnos rajono gyventoja jau kelerius metus mina savivaldybės slenksčius dėl nuosavos žemės klausimo. Gražvydos Makaravičiūtės ir bendrasavininkių turimoje žemėje stovi kito savininko pastatas, kuris yra kritinės būklės. Moteris reikalauja griuvėsius iš žemės ūkio paskirties žemės šalinti, savininkas griauti neketina, o savivaldybės atstovas tikina, kad griauti teisinio nėra pagrindo. Visgi, savivaldybės architekto Kęstučio Narvičiaus teigimu, atsakomybė už neprižiūrimą pastatą jau yra numatyta.<br /><br />Izraelis dėl suintensyvėjusio karinio konflikto ir grupuotės „Hezbollah“ raketų atakų evakuoja šiaurinėje šalies dalyje, netoli sienos su Libanu gyvenančius žmones. Tačiau ne visi sutinka palikti namus. Didžioji dalis – ūkininkai, nerimaujantys dėl auginamų galvijų bei būsimo derliaus.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57390910</guid><pubDate>Thu, 26 Oct 2023 06:52:51 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57390910/2023_10_26_3116_1_20231026063146680.mp3" length="20963130" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje baigę statybų inžinerijos mokslus, jauni žmonės Vaidas ir Šarūnė Viederiai ilgokai svarstė, kur pritaikyti žinias. Nugalėjo gimtinės trauka ir išsikėlė gyventi į Biržus. Šalia savo pagrindinių veiklų nusprendė ir ūkininkauti. Ir ne bet kaip –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje baigę statybų inžinerijos mokslus, jauni žmonės Vaidas ir Šarūnė Viederiai ilgokai svarstė, kur pritaikyti žinias. Nugalėjo gimtinės trauka ir išsikėlė gyventi į Biržus. Šalia savo pagrindinių veiklų nusprendė ir ūkininkauti. Ir ne bet kaip – ėmėsi auginti šaltalankius. Dabar jų plotas išaugęs iki 10 ha, o iš nuskintų uogų gamina įvairius, ypač rudenį ir žiemą paklausius produktus.<br /><br />Varėnos rajono gyventoja jau kelerius metus mina savivaldybės slenksčius dėl nuosavos žemės klausimo. Gražvydos Makaravičiūtės ir bendrasavininkių turimoje žemėje stovi kito savininko pastatas, kuris yra kritinės būklės. Moteris reikalauja griuvėsius iš žemės ūkio paskirties žemės šalinti, savininkas griauti neketina, o savivaldybės atstovas tikina, kad griauti teisinio nėra pagrindo. Visgi, savivaldybės architekto Kęstučio Narvičiaus teigimu, atsakomybė už neprižiūrimą pastatą jau yra numatyta.<br /><br />Izraelis dėl suintensyvėjusio karinio konflikto ir grupuotės „Hezbollah“ raketų atakų evakuoja šiaurinėje šalies dalyje, netoli sienos su Libanu gyvenančius žmones. Tačiau ne visi sutinka palikti namus. Didžioji dalis – ūkininkai, nerimaujantys dėl auginamų galvijų bei būsimo derliaus.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kas jaunajai ūkininkei užkirto kelią paramai gauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kas-jaunajai-ukininkei-uzkirto-kelia-paramai-gauti--57393520</link><description><![CDATA[Dėl apmaudžios NMA stringančios sistemos klaidos jaunajai ūkininkei Anai Šmidt-Žilinskienei nepavyko pernai pateikti paraiškos paramai gauti. Kitą paraišką rengę specialistai neatsižvelgė į besikeičiančias taisykles – ir vėl ūkininkės nusivylimas bei didelės išlaidos. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad tokių atvejų nemažai pasitaiko, mėgins ieškoti sprendimų su NMA ir ŽŪM specialistais.<br /><br />Ar galima Lietuvoje gardumynų mėgėjus nustebinti šakočiu? Galima. Naujas vardas šakočių rinkoje – „Miltuoto katino“ šakočiai – pirkėjams siūlo spalvotus šakočius. Geltoni – tradiciniai, žali – obuolių skonio, raudoni – miško uogų. Supakuoti kartu į dėžutę, jie gali būti puikiomis lauktuvėmis iš Lietuvos.<br /><br />Jauni žmonės Milda ir Gaudas Giedraičiai, dar gyvendami užsienyje, vis galvojo apie nuosavą verslą. Ilgai svarstė įvairius variantus ir tik grįžę į Lietuvą Gaudo gimtinę Jurbarko rajone, galutinai apsisprendė gaminti avižų gėrimą. Iki tol reikėjo sutvarkyti išnuomotas apleistas buvusios mokyklos patalpas, perprasti sudėtingą gamybos technologiją. O pradėjus gaminti – sudominti pirkėjus neįprastu produktu. Kaip jiems pavyko?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57393520</guid><pubDate>Wed, 25 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57393520/2023_10_25_3116_1_20231025063112933.mp3" length="21675751" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dėl apmaudžios NMA stringančios sistemos klaidos jaunajai ūkininkei Anai Šmidt-Žilinskienei nepavyko pernai pateikti paraiškos paramai gauti. Kitą paraišką rengę specialistai neatsižvelgė į besikeičiančias taisykles – ir vėl ūkininkės nusivylimas bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dėl apmaudžios NMA stringančios sistemos klaidos jaunajai ūkininkei Anai Šmidt-Žilinskienei nepavyko pernai pateikti paraiškos paramai gauti. Kitą paraišką rengę specialistai neatsižvelgė į besikeičiančias taisykles – ir vėl ūkininkės nusivylimas bei didelės išlaidos. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad tokių atvejų nemažai pasitaiko, mėgins ieškoti sprendimų su NMA ir ŽŪM specialistais.<br /><br />Ar galima Lietuvoje gardumynų mėgėjus nustebinti šakočiu? Galima. Naujas vardas šakočių rinkoje – „Miltuoto katino“ šakočiai – pirkėjams siūlo spalvotus šakočius. Geltoni – tradiciniai, žali – obuolių skonio, raudoni – miško uogų. Supakuoti kartu į dėžutę, jie gali būti puikiomis lauktuvėmis iš Lietuvos.<br /><br />Jauni žmonės Milda ir Gaudas Giedraičiai, dar gyvendami užsienyje, vis galvojo apie nuosavą verslą. Ilgai svarstė įvairius variantus ir tik grįžę į Lietuvą Gaudo gimtinę Jurbarko rajone, galutinai apsisprendė gaminti avižų gėrimą. Iki tol reikėjo sutvarkyti išnuomotas apleistas buvusios mokyklos patalpas, perprasti sudėtingą gamybos technologiją. O pradėjus gaminti – sudominti pirkėjus neįprastu produktu. Kaip jiems pavyko?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1355</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gero ūkininko čempionatas skatina tvariai, darnoje su gamta ūkininkauti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gero-ukininko-cempionatas-skatina-tvariai-darnoje-su-gamta-ukininkauti--57363020</link><description><![CDATA[Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.<br /><br />Prieš dešimtmetį, susižavėjusi prancūzų patirtimi, Aida Klepeckienė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti levandas. Dabar ūkio laukuose jau 2,5 tūkstančio levandų krūmelių. Jau keletas metų iš jų gamina hidrolatus, žaislus, net paveikslus, riša puokštes, ieško naujų levandų panaudojimo būdų.<br /><br />Kiekvienas metų laikas savaip gražus. Vėlyvas ruduo keičia ne tik medžių spalvas, bet ir visą augmenijos bei gyvūnijos gyvenimą. Pastebėjimais dalijasi panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57363020</guid><pubDate>Tue, 24 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57363020/2023_10_24_3116_1_20231024063104593.mp3" length="21091026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Prieš dešimtmetį,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.<br /><br />Prieš dešimtmetį, susižavėjusi prancūzų patirtimi, Aida Klepeckienė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti levandas. Dabar ūkio laukuose jau 2,5 tūkstančio levandų krūmelių. Jau keletas metų iš jų gamina hidrolatus, žaislus, net paveikslus, riša puokštes, ieško naujų levandų panaudojimo būdų.<br /><br />Kiekvienas metų laikas savaip gražus. Vėlyvas ruduo keičia ne tik medžių spalvas, bet ir visą augmenijos bei gyvūnijos gyvenimą. Pastebėjimais dalijasi panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kaimo sueigoje žemdirbiai vieningi – politikai turi įsiklausyti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaimo-sueigoje-zemdirbiai-vieningi-politikai-turi-isiklausyti--57350227</link><description><![CDATA[Penktadienį Seime vyko Kaimo reikalų komiteto iniciatyva surengta Lietuvos kaimo sueiga, skirta šalies kaimo ir žemės ūkio perspektyvoms aptarti. Šalia parlamento buvo pristatyta ekspozicija „Žemės ūkio diena mieste“. Joje žemdirbius vienijančios asociacijos miestiečiams demonstravo šiuolaikinį žemės ūkį: techniką, įrenginius, gyvūnus ir kita. Seime diskutavę sueigos dalyviai, organizatoriai siūlė, kaip turėtų būti sprendžiamos kaimo ir žemės ūkio problemos.<br /><br />Įdomu žinoti. Rožių augintojai jau pradeda ruošti rožių krūmelius žiemai. Pasak VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresniosios augalų kuratorės Zitos Braškienės, laikas, kada uždengti rožes, ir priemonės priklauso nuo jų veislės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57350227</guid><pubDate>Mon, 23 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57350227/2023_10_23_3116_1_20231023063058687.mp3" length="21602190" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penktadienį Seime vyko Kaimo reikalų komiteto iniciatyva surengta Lietuvos kaimo sueiga, skirta šalies kaimo ir žemės ūkio perspektyvoms aptarti. Šalia parlamento buvo pristatyta ekspozicija „Žemės ūkio diena mieste“. Joje žemdirbius vienijančios...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penktadienį Seime vyko Kaimo reikalų komiteto iniciatyva surengta Lietuvos kaimo sueiga, skirta šalies kaimo ir žemės ūkio perspektyvoms aptarti. Šalia parlamento buvo pristatyta ekspozicija „Žemės ūkio diena mieste“. Joje žemdirbius vienijančios asociacijos miestiečiams demonstravo šiuolaikinį žemės ūkį: techniką, įrenginius, gyvūnus ir kita. Seime diskutavę sueigos dalyviai, organizatoriai siūlė, kaip turėtų būti sprendžiamos kaimo ir žemės ūkio problemos.<br /><br />Įdomu žinoti. Rožių augintojai jau pradeda ruošti rožių krūmelius žiemai. Pasak VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresniosios augalų kuratorės Zitos Braškienės, laikas, kada uždengti rožes, ir priemonės priklauso nuo jų veislės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvos kaimo sueiga: žemdirbiai diktuos sąlygas politikams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvos-kaimo-sueiga-zemdirbiai-diktuos-salygas-politikams--57314317</link><description><![CDATA[Šiandien Vilniuje rinksis žemdirbiai iš visos Lietuvos, pasirengę aptarti kaimo ir žemės ūkio perspektyvas po kitų metų Prezidento ir Seimo rinkimų. Pakviesti visų partijų vadovai, bus pranešimai ir diskusijos, po kurių numatoma skelbti programinį dokumentą politinėms partijoms. Tuo pačiu metu prie LRS vyks „Žemės ūkio diena mieste“.<br />Kaimas gyvas, kol bendruomenė aktyvi. Šilalės rajono Žvingių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Žymančienė, jos studentė dukra Gabija, iš Šilutės atvažiavusi draugė Regina pasakos, kas dar laiko kaime žmones, kai kaimas nyksta.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57314317</guid><pubDate>Fri, 20 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57314317/2023_10_20_3116_1_20231020063110667.mp3" length="21102311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiandien Vilniuje rinksis žemdirbiai iš visos Lietuvos, pasirengę aptarti kaimo ir žemės ūkio perspektyvas po kitų metų Prezidento ir Seimo rinkimų. Pakviesti visų partijų vadovai, bus pranešimai ir diskusijos, po kurių numatoma skelbti programinį...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiandien Vilniuje rinksis žemdirbiai iš visos Lietuvos, pasirengę aptarti kaimo ir žemės ūkio perspektyvas po kitų metų Prezidento ir Seimo rinkimų. Pakviesti visų partijų vadovai, bus pranešimai ir diskusijos, po kurių numatoma skelbti programinį dokumentą politinėms partijoms. Tuo pačiu metu prie LRS vyks „Žemės ūkio diena mieste“.<br />Kaimas gyvas, kol bendruomenė aktyvi. Šilalės rajono Žvingių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Žymančienė, jos studentė dukra Gabija, iš Šilutės atvažiavusi draugė Regina pasakos, kas dar laiko kaime žmones, kai kaimas nyksta.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kruša „pasėjo“ kviečius 20 kartų didesne norma. Kokios pamokos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-krusa-pasejo-kviecius-20-kartu-didesne-norma-kokios-pamokos--57302535</link><description><![CDATA[Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų. Nedrausti pasėliai – ne vienintelė pamoka. Bėda padės geriau pasirinkti partnerius, kurie ne visi geranoriškai perkelia įsipareigojimus, patikrins draugus. NMA žada netaikyti sankcijų, jei laiku gaus informaciją apie krušos padarytą žalą.<br />Prieš 4 metus Pasvalio raj. Pušalote įsikūrė viešoji įstaiga “Savi žmonės”, veikia Maltiečių ir Raudonojo kryžiaus grupės, kurių pagrindinis rūpestis padėti sunkiau gyvenantiems. Per metus išdalinama apie 10 tonų maisto produktų. Kuo ypatinga labdaros organizacijų veikla? Pasakoja savanorės Roma Matuzienė, Gitana Pranckūnienė ir Emilija Judinskiene.<br />Spalio pradžioje JAV Medisone vyko kasmetė pienininkystės paroda. Genetikos mokslas, ypatingų veislių gyvuliai, moderniausios gyvulininkystės technologijos vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Per dieną parodą aplanko apie 10 tūkst. specialistų, tarp jų šiemet buvo ir Lietuvos atstovai. Apie renginio išskirtinumus pasakoja Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57302535</guid><pubDate>Thu, 19 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57302535/2023_10_19_3116_1_20231019063104522.mp3" length="21484743" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų. Nedrausti pasėliai – ne vienintelė pamoka. Bėda padės geriau pasirinkti partnerius, kurie ne visi geranoriškai perkelia įsipareigojimus, patikrins draugus. NMA žada netaikyti sankcijų, jei laiku gaus informaciją apie krušos padarytą žalą.<br />Prieš 4 metus Pasvalio raj. Pušalote įsikūrė viešoji įstaiga “Savi žmonės”, veikia Maltiečių ir Raudonojo kryžiaus grupės, kurių pagrindinis rūpestis padėti sunkiau gyvenantiems. Per metus išdalinama apie 10 tonų maisto produktų. Kuo ypatinga labdaros organizacijų veikla? Pasakoja savanorės Roma Matuzienė, Gitana Pranckūnienė ir Emilija Judinskiene.<br />Spalio pradžioje JAV Medisone vyko kasmetė pienininkystės paroda. Genetikos mokslas, ypatingų veislių gyvuliai, moderniausios gyvulininkystės technologijos vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Per dieną parodą aplanko apie 10 tūkst. specialistų, tarp jų šiemet buvo ir Lietuvos atstovai. Apie renginio išskirtinumus pasakoja Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Modernizavimo fondo lėšų naudojimą žemdirbiams sunkina valdininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-modernizavimo-fondo-lesu-naudojima-zemdirbiams-sunkina-valdininkai--57287192</link><description><![CDATA[Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.<br />Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57287192</guid><pubDate>Wed, 18 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57287192/2023_10_18_3116_1_20231018063058591.mp3" length="20487075" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.<br />Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1281</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai nenori painiavos naujose deklaravimo taisyklėse. Ar pavyks?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-nenori-painiavos-naujose-deklaravimo-taisyklese-ar-pavyks--57265996</link><description><![CDATA[ŽŪM su ūkininkų atstovais dabar diskutuoja dėl deklaravimo taisyklių pakeitimų, kurie susiję ir su Lietuvos kaimo ir žemės ūkio strateginiu planu. LŪS Pakruojo rajono vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ministerija, pateikusi taisyklių griaučius, nelabai įsiklauso į žemdirbių siūlymus, bet dar tikisi tartis ir išvengti painiavos. Viceministras Egidijus Giedraitis tvirtina, kad reikia skubėti, nes dar laukia derybos su EK, o nespėjus, taisyklių keisti nebus galima.<br />Vilkaviškio rajone vienkiemyje, šalia apleistos kolūkių laikų fermos, apleistoje žemėje nedidelį ūkį įkūręs Alvydas Viltrakis po 30 m džiaugiasi rezultatais. Įsiklausęs į gamtos poreikius dabar turi švarų sodą, daržą, bičių, avių, o paties sodintas miškelis teikia ir naudą ir malonumą. Čia su šeima gyvena ir dukra Julija, sekdama tėčio pėdomis ji sako, kad „žemė –ne žmonių, o žmonės yra žemės“.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57265996</guid><pubDate>Tue, 17 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57265996/2023_10_17_3116_1_20231017063052418.mp3" length="21372730" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>ŽŪM su ūkininkų atstovais dabar diskutuoja dėl deklaravimo taisyklių pakeitimų, kurie susiję ir su Lietuvos kaimo ir žemės ūkio strateginiu planu. LŪS Pakruojo rajono vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ministerija, pateikusi taisyklių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[ŽŪM su ūkininkų atstovais dabar diskutuoja dėl deklaravimo taisyklių pakeitimų, kurie susiję ir su Lietuvos kaimo ir žemės ūkio strateginiu planu. LŪS Pakruojo rajono vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ministerija, pateikusi taisyklių griaučius, nelabai įsiklauso į žemdirbių siūlymus, bet dar tikisi tartis ir išvengti painiavos. Viceministras Egidijus Giedraitis tvirtina, kad reikia skubėti, nes dar laukia derybos su EK, o nespėjus, taisyklių keisti nebus galima.<br />Vilkaviškio rajone vienkiemyje, šalia apleistos kolūkių laikų fermos, apleistoje žemėje nedidelį ūkį įkūręs Alvydas Viltrakis po 30 m džiaugiasi rezultatais. Įsiklausęs į gamtos poreikius dabar turi švarų sodą, daržą, bičių, avių, o paties sodintas miškelis teikia ir naudą ir malonumą. Čia su šeima gyvena ir dukra Julija, sekdama tėčio pėdomis ji sako, kad „žemė –ne žmonių, o žmonės yra žemės“.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininko darbus koreguoja mokslinis tyrimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininko-darbus-koreguoja-mokslinis-tyrimas--57249517</link><description><![CDATA[Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą. Anot mokslininko, 100 ha lauke susidaro apie 50 km technologinių vėžių, o jų nepurenant derlius mažėja 15 %. Ūkininkas įvertino tyrimo naudą ir koreguoja darbus laukuose.<br />Loreta Zakarauskienė – Šakių raj. Barzdų gyvenvietėje vadinama daktaryte. Ji beveik 40 m dirbo medicinos punkte, kuris šiemet uždarytas, o ji perkelta į už 9 km esančią Griškabūdžio ambulatoriją. Kaip keičiasi kaimo žmonių medicininis aptarnavimas ir jų pačių požiūris į sveikatą?<br />Pakruojo raj. Stačiūnuose išlikęs vėjo malūnas – unikalus. Jis vienintelis Lietuvoje, turintis vidinį kepurės pasukimo mechanizmą. Mediniai dantračiai, skriemuliai, pasukimo įrenginys restauruoti, nors neveikia, bet atrodo panašiai, kai malūnas buvo pastatytas 1890m. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, surinkusi daug istorinės informacijos, priima ekskursijas ir pasakoja apie malūno išskirtinumus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57249517</guid><pubDate>Mon, 16 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57249517/2023_10_16_3116_1_20231016063045192.mp3" length="21056335" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą. Anot mokslininko, 100 ha lauke susidaro apie 50 km technologinių vėžių, o jų nepurenant derlius mažėja 15 %. Ūkininkas įvertino tyrimo naudą ir koreguoja darbus laukuose.<br />Loreta Zakarauskienė – Šakių raj. Barzdų gyvenvietėje vadinama daktaryte. Ji beveik 40 m dirbo medicinos punkte, kuris šiemet uždarytas, o ji perkelta į už 9 km esančią Griškabūdžio ambulatoriją. Kaip keičiasi kaimo žmonių medicininis aptarnavimas ir jų pačių požiūris į sveikatą?<br />Pakruojo raj. Stačiūnuose išlikęs vėjo malūnas – unikalus. Jis vienintelis Lietuvoje, turintis vidinį kepurės pasukimo mechanizmą. Mediniai dantračiai, skriemuliai, pasukimo įrenginys restauruoti, nors neveikia, bet atrodo panašiai, kai malūnas buvo pastatytas 1890m. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, surinkusi daug istorinės informacijos, priima ekskursijas ir pasakoja apie malūno išskirtinumus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Svarbios ne tik savo ūkio aktualijos, bet ir rajono žemdirbių reikalai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-svarbios-ne-tik-savo-ukio-aktualijos-bet-ir-rajono-zemdirbiu-reikalai--57219054</link><description><![CDATA[Agronomiją baigusi Audronė Kerienė augalininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėja su vyru Mindaugu. Moteris ne tik realiai dirba žemės ūkio darbus, bet dar ir spėja atstovauti Šiaulių krašto ūkininkų interesus. Kaip juokauja Audronė, neretai vairuodama traktorių studijuoja reglamentus ar svarsto, kaip padėti rajono žemdirbiams. O ir savame ūkyje iššūkių nestinga.<br />Šį sezoną lietuviškų produktų gamintojai parodoje "Rinkis prekę lietuvišką" stebino išradingumu. Nuo šaltalankių su čili pipiru iki burokėlių padažo. Vartotojai reiklūs ir išskirtinai vertina natūralumą.<br />Iš Amerikos parsivežta verslo idėja rado nišą Lietuvoje. Indrė ir Vincas Benevičiai Kauno rajone įkūrė bendrovę "žali žali". Benevičiai ištisus metus augina įvairių sėklų daigus. Kaip sako Indrė, populiariausi yra saulėgrąžų daigai. Iš viso auginama net 15 skirtingų rūšių daigų.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, spalio 13 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57219054</guid><pubDate>Fri, 13 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57219054/2023_10_13_3116_1_20231013063058240.mp3" length="21122373" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Agronomiją baigusi Audronė Kerienė augalininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėja su vyru Mindaugu. Moteris ne tik realiai dirba žemės ūkio darbus, bet dar ir spėja atstovauti Šiaulių krašto ūkininkų interesus. Kaip juokauja Audronė, neretai vairuodama...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Agronomiją baigusi Audronė Kerienė augalininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėja su vyru Mindaugu. Moteris ne tik realiai dirba žemės ūkio darbus, bet dar ir spėja atstovauti Šiaulių krašto ūkininkų interesus. Kaip juokauja Audronė, neretai vairuodama traktorių studijuoja reglamentus ar svarsto, kaip padėti rajono žemdirbiams. O ir savame ūkyje iššūkių nestinga.<br />Šį sezoną lietuviškų produktų gamintojai parodoje "Rinkis prekę lietuvišką" stebino išradingumu. Nuo šaltalankių su čili pipiru iki burokėlių padažo. Vartotojai reiklūs ir išskirtinai vertina natūralumą.<br />Iš Amerikos parsivežta verslo idėja rado nišą Lietuvoje. Indrė ir Vincas Benevičiai Kauno rajone įkūrė bendrovę "žali žali". Benevičiai ištisus metus augina įvairių sėklų daigus. Kaip sako Indrė, populiariausi yra saulėgrąžų daigai. Iš viso auginama net 15 skirtingų rūšių daigų.<br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, spalio 13 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai pasigenda valstybės rėmimo, auginant aukštos genetinės vertės galvijus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-pasigenda-valstybes-remimo-auginant-aukstos-genetines-vertes-galvijus--57204853</link><description><![CDATA[Paulius Rimeikis – jaunas, veržlus žmogus pasiryžęs Šiaulių rajone auginti limuzinų veislės galvijus. Jeigu pradėjus galvijus laikyti dar buvo valstybės parama, tai dabar jos ūkininkas pasigenda ir sako, kad neaišku, ar gyvulininkystės ūkiui pavyks tapti konkurencingu. Stiprinti ūkį pavyksta tik augalininkystės ūkyje uždirbtų pinigų dėka. Ar Lietuvai reikia veislinių galvijų, komentuos ŽŪM viceministras Vytautas Abukauskas.<br /><br />Survilų šeimos sodyboje Jonavos rajone jau 2 dešimtmečius netrūksta turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Prosenelių sodyboje turizmo verslą plėtojantis Tadas Survila tikina, kad ne visi palaikė jo sprendimą kurti turizmo sodybą, bet užsispyrimas, kantrus darbas pasiteisino.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Gamtos stichijos pasiglemžia ne tik derlių, bet ir infrastruktūrą, reikalingą vaisius ar daržoves tiekiant pirkėjams. Po praėjusį mėnesį praūžusios audros Danielis, kai kurie Graikijos ūkininkai negali pasiekti savo sodų. Skaičiuojama, kad šioje šalyje šiemet obuolių derlius bus tris kartus mažesnis, tad kils ir vaisių kaina.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 12 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57204853</guid><pubDate>Thu, 12 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57204853/2023_10_12_3116_1_20231012062952456.mp3" length="814223" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Paulius Rimeikis – jaunas, veržlus žmogus pasiryžęs Šiaulių rajone auginti limuzinų veislės galvijus. Jeigu pradėjus galvijus laikyti dar buvo valstybės parama, tai dabar jos ūkininkas pasigenda ir sako, kad neaišku, ar gyvulininkystės ūkiui pavyks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Paulius Rimeikis – jaunas, veržlus žmogus pasiryžęs Šiaulių rajone auginti limuzinų veislės galvijus. Jeigu pradėjus galvijus laikyti dar buvo valstybės parama, tai dabar jos ūkininkas pasigenda ir sako, kad neaišku, ar gyvulininkystės ūkiui pavyks tapti konkurencingu. Stiprinti ūkį pavyksta tik augalininkystės ūkyje uždirbtų pinigų dėka. Ar Lietuvai reikia veislinių galvijų, komentuos ŽŪM viceministras Vytautas Abukauskas.<br /><br />Survilų šeimos sodyboje Jonavos rajone jau 2 dešimtmečius netrūksta turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Prosenelių sodyboje turizmo verslą plėtojantis Tadas Survila tikina, kad ne visi palaikė jo sprendimą kurti turizmo sodybą, bet užsispyrimas, kantrus darbas pasiteisino.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Gamtos stichijos pasiglemžia ne tik derlių, bet ir infrastruktūrą, reikalingą vaisius ar daržoves tiekiant pirkėjams. Po praėjusį mėnesį praūžusios audros Danielis, kai kurie Graikijos ūkininkai negali pasiekti savo sodų. Skaičiuojama, kad šioje šalyje šiemet obuolių derlius bus tris kartus mažesnis, tad kils ir vaisių kaina.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 12 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>52</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kieme kone 1000 moliūgų – ne tik džiugina akį, bet ir leidžia papildomai užsidirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kieme-kone-1000-moliugu-ne-tik-dziugina-aki-bet-ir-leidzia-papildomai-uzsidirbti--57190599</link><description><![CDATA[Raseiniškiai ūkininkai šį sezoną stebina savo kūrybiškumu. Įvažiavimai prie sodybų nukloti gražiausiais moliūgais, cukinijomis, obuoliais. Jų nusipirkti užsuka ne tik lietuviai, bet ir pro šalį važiuojantys užsieniečiai. Savo ūkio produkcija prie sodybų prekiauja kaiminystėje, Paraseinio kaime, gyvenančios dvi šeimos – Jadvyga ir Povilas Girniai bei Ona ir Vytautas Kaspučiai.<br />Kaip tampama veislininkystės specialistu? „Dažniausiai būna smalsu, o vėliau pagauna azartas“, – sako LSMU profesorius dr. Artūras Stimbirys, kuris laisvalaikiu rūpinasi dešimtimis savo auginamų veislinių triušių. Jo aptvare – ir išskirtinė kailinių triušių veislė „Reksai“, kurie itin mėgstami dėl savo išvaizdos.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie naujai atidarytą sulčių spaudyklą Šiaulių rajone Lukšiuose. Ten kruopščiai darbuojasi sodininkystės ūkio šeimininkas Dainius Serva, išvien ir sūnus Raigardas. Šeima džiaugiasi, kad sultis dabar gali išspausti kone iš visko. Parduotuvėlėje galima įsigyti ir tam tikros veislės obuolių sulčių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57190599</guid><pubDate>Wed, 11 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57190599/2023_10_11_3116_1_20231011063115490.mp3" length="20976087" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Raseiniškiai ūkininkai šį sezoną stebina savo kūrybiškumu. Įvažiavimai prie sodybų nukloti gražiausiais moliūgais, cukinijomis, obuoliais. Jų nusipirkti užsuka ne tik lietuviai, bet ir pro šalį važiuojantys užsieniečiai. Savo ūkio produkcija prie...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Raseiniškiai ūkininkai šį sezoną stebina savo kūrybiškumu. Įvažiavimai prie sodybų nukloti gražiausiais moliūgais, cukinijomis, obuoliais. Jų nusipirkti užsuka ne tik lietuviai, bet ir pro šalį važiuojantys užsieniečiai. Savo ūkio produkcija prie sodybų prekiauja kaiminystėje, Paraseinio kaime, gyvenančios dvi šeimos – Jadvyga ir Povilas Girniai bei Ona ir Vytautas Kaspučiai.<br />Kaip tampama veislininkystės specialistu? „Dažniausiai būna smalsu, o vėliau pagauna azartas“, – sako LSMU profesorius dr. Artūras Stimbirys, kuris laisvalaikiu rūpinasi dešimtimis savo auginamų veislinių triušių. Jo aptvare – ir išskirtinė kailinių triušių veislė „Reksai“, kurie itin mėgstami dėl savo išvaizdos.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie naujai atidarytą sulčių spaudyklą Šiaulių rajone Lukšiuose. Ten kruopščiai darbuojasi sodininkystės ūkio šeimininkas Dainius Serva, išvien ir sūnus Raigardas. Šeima džiaugiasi, kad sultis dabar gali išspausti kone iš visko. Parduotuvėlėje galima įsigyti ir tam tikros veislės obuolių sulčių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ sėkmė lydėjo naujokus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-parodoje-rinkis-preke-lietuviska-2023-sekme-lydejo-naujokus--57177614</link><description><![CDATA[Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dėl geriausiųjų vardo ir parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ aukso medalio 6-iose kategorijose varžėsi daugiau nei 100 Lietuvoje sukurtų gaminių, puse jų – maisto produktai. Sėkmė šiemet lydėjo naujokus. MB „Maži mamutai“ iš parodos grįžo net su 4 medaliais, abejingų nepaliko ir Eglė Ostvalds sūris su dilgėlėmis.<br />Ilgiau nei kelis dešimtmečius su šeima gėlininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėjanti Irena Kievišienė sako, kad šį sezoną pirkėjai iš ūkio neišvažiuoja be viržių, jie nukonkuravo visas kitas gėles. Taip pat ūkyje auginami ir dekoratyviai kopūstai, su kuriais daromos įvairių gėlių kompozicijos.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus vaizdžiai dalinsis patarimais, kaip paruošti sodą žiemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57177614</guid><pubDate>Tue, 10 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57177614/2023_10_10_3116_1_20231010063109864.mp3" length="20886644" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dėl geriausiųjų vardo ir parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ aukso medalio 6-iose kategorijose varžėsi daugiau nei 100 Lietuvoje sukurtų gaminių, puse jų – maisto produktai. Sėkmė šiemet lydėjo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dėl geriausiųjų vardo ir parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ aukso medalio 6-iose kategorijose varžėsi daugiau nei 100 Lietuvoje sukurtų gaminių, puse jų – maisto produktai. Sėkmė šiemet lydėjo naujokus. MB „Maži mamutai“ iš parodos grįžo net su 4 medaliais, abejingų nepaliko ir Eglė Ostvalds sūris su dilgėlėmis.<br />Ilgiau nei kelis dešimtmečius su šeima gėlininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėjanti Irena Kievišienė sako, kad šį sezoną pirkėjai iš ūkio neišvažiuoja be viržių, jie nukonkuravo visas kitas gėles. Taip pat ūkyje auginami ir dekoratyviai kopūstai, su kuriais daromos įvairių gėlių kompozicijos.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus vaizdžiai dalinsis patarimais, kaip paruošti sodą žiemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyva – ambicinga, bet ar įgyvendinama?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-dirvozemio-stebesenos-ir-atsparumo-direktyva-ambicinga-bet-ar-igyvendinama--57170187</link><description><![CDATA[Iki lapkričio 6 d. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Kaip sako ŽŪM ministro patarėja Kristina Simonaitytė, svarbu, kad direktyvoje būtų išsikelti ambicingi tikslai, bet, tuo pačiu, kad jie būtų įgyvendinami ūkininkams. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslų centro mokslininkas Gediminas Staugaitis teigia, kad, formuojant direktyvą, yra svarbu atlikti dirvožemio tyrimai, tačiau jų vis dar stinga. Šia tema taip pat diskutuos Šakių r. ūkininkas Augustas Masevičius, VDU ŽŪA mokslininkas Vaclovas Bogužas ir agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininkas Augustas Alešiūnas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Tado Ivanausko sodybą „Obelynė“ Kauno rajone. Sužinosite, kodėl šis sodas yra unikalus iš visų 25 ištyrinėtų paveldo sodų Lietuvoje bei kokia obelis šį sezoną dosniausia derliumi. Papasakos Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57170187</guid><pubDate>Mon, 09 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57170187/2023_10_09_3116_1_20231009111731170.mp3" length="20475624" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iki lapkričio 6 d. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Kaip sako ŽŪM ministro patarėja Kristina Simonaitytė, svarbu, kad direktyvoje būtų išsikelti ambicingi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki lapkričio 6 d. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Kaip sako ŽŪM ministro patarėja Kristina Simonaitytė, svarbu, kad direktyvoje būtų išsikelti ambicingi tikslai, bet, tuo pačiu, kad jie būtų įgyvendinami ūkininkams. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslų centro mokslininkas Gediminas Staugaitis teigia, kad, formuojant direktyvą, yra svarbu atlikti dirvožemio tyrimai, tačiau jų vis dar stinga. Šia tema taip pat diskutuos Šakių r. ūkininkas Augustas Masevičius, VDU ŽŪA mokslininkas Vaclovas Bogužas ir agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininkas Augustas Alešiūnas.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Tado Ivanausko sodybą „Obelynė“ Kauno rajone. Sužinosite, kodėl šis sodas yra unikalus iš visų 25 ištyrinėtų paveldo sodų Lietuvoje bei kokia obelis šį sezoną dosniausia derliumi. Papasakos Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Auganti ekologiškų pieno produktų paklausa ūkininkams šviesesnio rytojaus negarantuoja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-auganti-ekologisku-pieno-produktu-paklausa-ukininkams-sviesesnio-rytojaus-negarantuoja--57107542</link><description><![CDATA[Ekologiško pieno pardavimai per 7 šių metų mėnesius augo 3,3 proc. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius tai sieja ir su pradėta ekologinių produktų vartojimo kampanija: „Patys ir dirbame, kad taip atsitiktų, perdirbėjai turės atsigręžti į ekologinius pieno ūkius ir mokėti didesnę kainą“. Ekologinio pieno ūkio savininkė iš Rokiškio r. Dalia Lūžienė-Malijonienė patvirtina, jog šiuo metu jai perdirbėjai už ekologiško pieno litrą moka vos vienu euro centu daugiau nei už įprastą pieną. Anot Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, gamintojai pasiruošę didinti šių produktų asortimentą, tačiau ne visos pieno perdirbimo įmonės ryžtasi investuoti į naujas gamybos linijas ir produktų sertifikavimą. Ūkininkai tikisi sąžiningumo: kad ir jiems už ekologišką pieną būtų mokama aukštesnė kaina.<br /><br />Karvių bandos sveikatingumo tyrimai gali padėti išspręsti ne tik jau ūkyje kilusias problemas, bet išvengti galimų. Apie tokių tyrimų įtaką ūkio veiklų organizavimui pasakojo Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro farmacijos vadovas Domantas Jatautas.<br /><br />Panevėžiečių pora prieš dešimtmetį įsigijo sodybą Medikonių kaime, kur dabar augina alpakas ir lamas. Šių gyvūnų vilną naudoja suvenyrams bei jaukiems drabužiams gaminti, o dabar ėmėsi naujos iniciatyvos – populiarinti terapinius pasivaikščiojimus su alpakomis. Apie tai pokalbis su ūkininke Renata Meleškiene.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57107542</guid><pubDate>Fri, 06 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57107542/2023_10_06_3116_1_20231006063114328.mp3" length="20968146" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologiško pieno pardavimai per 7 šių metų mėnesius augo 3,3 proc. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius tai sieja ir su pradėta ekologinių produktų vartojimo kampanija: „Patys ir dirbame, kad taip atsitiktų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologiško pieno pardavimai per 7 šių metų mėnesius augo 3,3 proc. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius tai sieja ir su pradėta ekologinių produktų vartojimo kampanija: „Patys ir dirbame, kad taip atsitiktų, perdirbėjai turės atsigręžti į ekologinius pieno ūkius ir mokėti didesnę kainą“. Ekologinio pieno ūkio savininkė iš Rokiškio r. Dalia Lūžienė-Malijonienė patvirtina, jog šiuo metu jai perdirbėjai už ekologiško pieno litrą moka vos vienu euro centu daugiau nei už įprastą pieną. Anot Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, gamintojai pasiruošę didinti šių produktų asortimentą, tačiau ne visos pieno perdirbimo įmonės ryžtasi investuoti į naujas gamybos linijas ir produktų sertifikavimą. Ūkininkai tikisi sąžiningumo: kad ir jiems už ekologišką pieną būtų mokama aukštesnė kaina.<br /><br />Karvių bandos sveikatingumo tyrimai gali padėti išspręsti ne tik jau ūkyje kilusias problemas, bet išvengti galimų. Apie tokių tyrimų įtaką ūkio veiklų organizavimui pasakojo Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro farmacijos vadovas Domantas Jatautas.<br /><br />Panevėžiečių pora prieš dešimtmetį įsigijo sodybą Medikonių kaime, kur dabar augina alpakas ir lamas. Šių gyvūnų vilną naudoja suvenyrams bei jaukiems drabužiams gaminti, o dabar ėmėsi naujos iniciatyvos – populiarinti terapinius pasivaikščiojimus su alpakomis. Apie tai pokalbis su ūkininke Renata Meleškiene.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Mokytojos pastangas namuose turėti tualetą ir dušą žlugdo biurokratai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mokytojos-pastangas-namuose-tureti-tualeta-ir-dusa-zlugdo-biurokratai--57075011</link><description><![CDATA[Aplinkos ministerija ėmėsi mažinti biurokratinę naštą norintiems įsirengti vietos valymo įrenginius ir tvarkyti nuotekas neteršiant aplinkos. Kokia ta našta gali būti absurdiška, mokytojos Jūratės Karpauskienės iš Stankiškės kaimo (Kintų sen., Šilutės r.) patirtis. Noras tvarkingai tvarkyti nuotekas, turėti tualetą virto nesibaigiančia Statybų inspekcijos, aplinkosaugininkų, žemėtvarkininkų, baudų ir teismų karusele. Mat leidimas įsirengti valymo įrenginius svarbiau už aplinkos švarą ir žmogaus orumą. <br />Medžiais, augančiais prie sodybų, nesirūpinama, taip sako arboristas, ekologas Sigitas Algis Davenis. Šimtamečiai medžiai paliekami likimo valiai, negenėjami, nepašalinamos nudžiūvusios šakos, nesurišami. Tad po stipraus vėjo, sunkios sniego dangos dažni atvejai, kai griūdami medžiai ar nulaužtos jų šakos pridaro žalos ne tik pastatams ar automobiliams, bet kelia pavojų ir pačių žmonių gyvybei. <br />UŽSIENIS. Klimato kaita diktuoja naujas ūkininkavimo tendencijas: egzotiniai vaisiai auginami jau ir kiek labiau į šiaurę nuo pusiaujo nutolusiose šalyse.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57075011</guid><pubDate>Thu, 05 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57075011/2023_10_05_3116_1_20231005063107977.mp3" length="20728655" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplinkos ministerija ėmėsi mažinti biurokratinę naštą norintiems įsirengti vietos valymo įrenginius ir tvarkyti nuotekas neteršiant aplinkos. Kokia ta našta gali būti absurdiška, mokytojos Jūratės Karpauskienės iš Stankiškės kaimo (Kintų sen., Šilutės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplinkos ministerija ėmėsi mažinti biurokratinę naštą norintiems įsirengti vietos valymo įrenginius ir tvarkyti nuotekas neteršiant aplinkos. Kokia ta našta gali būti absurdiška, mokytojos Jūratės Karpauskienės iš Stankiškės kaimo (Kintų sen., Šilutės r.) patirtis. Noras tvarkingai tvarkyti nuotekas, turėti tualetą virto nesibaigiančia Statybų inspekcijos, aplinkosaugininkų, žemėtvarkininkų, baudų ir teismų karusele. Mat leidimas įsirengti valymo įrenginius svarbiau už aplinkos švarą ir žmogaus orumą. <br />Medžiais, augančiais prie sodybų, nesirūpinama, taip sako arboristas, ekologas Sigitas Algis Davenis. Šimtamečiai medžiai paliekami likimo valiai, negenėjami, nepašalinamos nudžiūvusios šakos, nesurišami. Tad po stipraus vėjo, sunkios sniego dangos dažni atvejai, kai griūdami medžiai ar nulaužtos jų šakos pridaro žalos ne tik pastatams ar automobiliams, bet kelia pavojų ir pačių žmonių gyvybei. <br />UŽSIENIS. Klimato kaita diktuoja naujas ūkininkavimo tendencijas: egzotiniai vaisiai auginami jau ir kiek labiau į šiaurę nuo pusiaujo nutolusiose šalyse.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Uogynus verta sodinti tik tiems, kurie turi nuosavos žemės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-uogynus-verta-sodinti-tik-tiems-kurie-turi-nuosavos-zemes--57054336</link><description><![CDATA[Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti Simona Sinicienė derliaus nuėmimo sezoną pradeda dar pavasarį - pjauna šparagus, o vasarą skina uogas. Uogyną ūkininkė pataria sodinti tik nuosavoje žemėje, mat reikia didelių investicijų, o šios atsiperka negreitai. Didžiausios išlaidos – įsirengti laistymo sistemą, bet ji būtina, mat pavasarį gelbėja nuo šalnų, vasarą nuo sausros. Laistyti uogakrūmius jau tenka ir rudenį. <br />Dieveniškės – lietuviško kaimo paveldo sala. Vien jau vardinant jų pavadinimus širdis sala nuo lietuviškų žodžių grožio. Apie saugomus rėžinius kaimus ir jų paveldo istoriją pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė. <br />Henriko Cyrulio šeimos Kintų miestelyje (Šilutės r.) kepykla „Smagurinė“ jau žinoma visoje Lietuvoje. Čia kepami pyragai ir kiti kepiniai, tokie, kurių tikrai kitur neparagausi. Tačiau Henrikas – ir ūkininkas. Ūkininkauti ir verslo išmoko tik per praktiką, klysdamas ir už tas pamokas mokėdamas patirtais nuostoliais.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57054336</guid><pubDate>Wed, 04 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57054336/2023_10_04_3116_1_20231004063101895.mp3" length="21336368" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti Simona Sinicienė derliaus nuėmimo sezoną pradeda dar pavasarį - pjauna šparagus, o vasarą skina uogas. Uogyną ūkininkė pataria sodinti tik nuosavoje žemėje, mat reikia didelių investicijų, o šios atsiperka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti Simona Sinicienė derliaus nuėmimo sezoną pradeda dar pavasarį - pjauna šparagus, o vasarą skina uogas. Uogyną ūkininkė pataria sodinti tik nuosavoje žemėje, mat reikia didelių investicijų, o šios atsiperka negreitai. Didžiausios išlaidos – įsirengti laistymo sistemą, bet ji būtina, mat pavasarį gelbėja nuo šalnų, vasarą nuo sausros. Laistyti uogakrūmius jau tenka ir rudenį. <br />Dieveniškės – lietuviško kaimo paveldo sala. Vien jau vardinant jų pavadinimus širdis sala nuo lietuviškų žodžių grožio. Apie saugomus rėžinius kaimus ir jų paveldo istoriją pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė. <br />Henriko Cyrulio šeimos Kintų miestelyje (Šilutės r.) kepykla „Smagurinė“ jau žinoma visoje Lietuvoje. Čia kepami pyragai ir kiti kepiniai, tokie, kurių tikrai kitur neparagausi. Tačiau Henrikas – ir ūkininkas. Ūkininkauti ir verslo išmoko tik per praktiką, klysdamas ir už tas pamokas mokėdamas patirtais nuostoliais.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Ekologinio ūkio įkūrėjas pasigenda valstybės paramos realizuojant produkciją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologinio-ukio-ikurejas-pasigenda-valstybes-paramos-realizuojant-produkcija--57042887</link><description><![CDATA[Mindaugas Gumbis ryžosi ūkininkauti prieš 8 metus po to, kai iš senelio paveldėjo žemes, plytinčias Neries regioniniame parke. Įkūrė ekologinį galvijininkystės ūkį. 40 laisvai besiganančių Angus ir Simentalių veislės mišrūnų banda kartu teikia ir gamtosaugines paslaugas regioniniam parkui. Norinčių kokybiškos mėsos pirkėjų ratas didėja, tad kartu su žmona imsis perdirbimo verslo - Zabarijos kaime (Elektrėnų sav.) stato mėsos gaminių cechą. Anot ūkininko, tokie ūkiai gali išlikti tik galėdami perdirbti ir realizuoji produkciją patys, bet pasigenda valstybės skatinimo vartoti ekologiškai užaugintus produktus ir paramos juos realizuoti.<br />Pažintis su nykstančiais lietuviškais ūkiniais gyvūnais - virtualioje realybėje. Apie naujų technologijų teikiamas galimybes pasakoja Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė. <br /><br />Rubrikoje GAMTA: Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pirmą kartą įsteigtas draustinis – Juodymų telmologinis draustinis. Siekiant išsaugoti vertingą pelkės ekosistemą aplinkosaugininkams teko net bylinėtis, mat viena bendrovė jau buvo numačiusi pelkėje kasti durpes. Verslininkai patys atsiėmė ieškinį po to, kai kartu su mokslininkais apsilankė pelkyne ir išvydo saugotinas rūšis, gyvenančias čia nuo paskutinio ledynmečio. Pasakoja gamtosaugos ekspertė, botanikė Dalytė Matulevičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57042887</guid><pubDate>Tue, 03 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57042887/2023_10_03_3116_1_20231003063055162.mp3" length="20160231" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mindaugas Gumbis ryžosi ūkininkauti prieš 8 metus po to, kai iš senelio paveldėjo žemes, plytinčias Neries regioniniame parke. Įkūrė ekologinį galvijininkystės ūkį. 40 laisvai besiganančių Angus ir Simentalių veislės mišrūnų banda kartu teikia ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mindaugas Gumbis ryžosi ūkininkauti prieš 8 metus po to, kai iš senelio paveldėjo žemes, plytinčias Neries regioniniame parke. Įkūrė ekologinį galvijininkystės ūkį. 40 laisvai besiganančių Angus ir Simentalių veislės mišrūnų banda kartu teikia ir gamtosaugines paslaugas regioniniam parkui. Norinčių kokybiškos mėsos pirkėjų ratas didėja, tad kartu su žmona imsis perdirbimo verslo - Zabarijos kaime (Elektrėnų sav.) stato mėsos gaminių cechą. Anot ūkininko, tokie ūkiai gali išlikti tik galėdami perdirbti ir realizuoji produkciją patys, bet pasigenda valstybės skatinimo vartoti ekologiškai užaugintus produktus ir paramos juos realizuoti.<br />Pažintis su nykstančiais lietuviškais ūkiniais gyvūnais - virtualioje realybėje. Apie naujų technologijų teikiamas galimybes pasakoja Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė. <br /><br />Rubrikoje GAMTA: Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pirmą kartą įsteigtas draustinis – Juodymų telmologinis draustinis. Siekiant išsaugoti vertingą pelkės ekosistemą aplinkosaugininkams teko net bylinėtis, mat viena bendrovė jau buvo numačiusi pelkėje kasti durpes. Verslininkai patys atsiėmė ieškinį po to, kai kartu su mokslininkais apsilankė pelkyne ir išvydo saugotinas rūšis, gyvenančias čia nuo paskutinio ledynmečio. Pasakoja gamtosaugos ekspertė, botanikė Dalytė Matulevičiūtė.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kainoms koją kiša ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kainoms-koja-kisa-ukrainietisku-grudu-gausa-lietuvos-rinkoje--57042490</link><description><![CDATA[Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.<br />Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.<br />Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.<br />Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse, po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57042490</guid><pubDate>Tue, 03 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57042490/2023_09_05_3116_1_20230905063059120.mp3" length="21025407" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.<br />Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.<br />Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.<br />Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse, po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gyvulininkystės parodoje - dėmesys naujausioms technologijoms</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gyvulininkystes-parodoje-demesys-naujausioms-technologijoms--57023302</link><description><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei diskusijose. Daug dėmesio telkta į naujausius pasiekimus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.<br />Apie tai pokalbbis su Inga Kalesnikove, įmonės „Timac Agro“ vadove, Karolina Januškiene, „Timac Agro“ regiono vadove, ir Arvydu Pilipausku, UAB „Žemtiekimas“ gyvulininkystės projektų vadovu.<br /><br />Viename iš „Gyvulininkystės parodos“ paviljonų veikė ir veislinių paukščių paroda. Tomas Skrodenis iš Kaišiadorių rajono Paparčių kaimo pirmą kartą dalyvavo veislinių paukščių vertinime. Tik pavasarį pradėjęs auginti povus, veislines vištas bei gaidžius, po renginio vyras pripažino, kad dar yra ko mokytis.<br /><br />Apie iniciatyvą „Saugom lašišą“ ir visuomenės įsitraukimo svarbą pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/57023302</guid><pubDate>Mon, 02 Oct 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/57023302/2023_10_02_3116_1_20231002063118412.mp3" length="20609956" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei diskusijose. Daug dėmesio telkta į naujausius pasiekimus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.<br />Apie tai pokalbbis su Inga Kalesnikove, įmonės „Timac Agro“ vadove, Karolina Januškiene, „Timac Agro“ regiono vadove, ir Arvydu Pilipausku, UAB „Žemtiekimas“ gyvulininkystės projektų vadovu.<br /><br />Viename iš „Gyvulininkystės parodos“ paviljonų veikė ir veislinių paukščių paroda. Tomas Skrodenis iš Kaišiadorių rajono Paparčių kaimo pirmą kartą dalyvavo veislinių paukščių vertinime. Tik pavasarį pradėjęs auginti povus, veislines vištas bei gaidžius, po renginio vyras pripažino, kad dar yra ko mokytis.<br /><br />Apie iniciatyvą „Saugom lašišą“ ir visuomenės įsitraukimo svarbą pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Moderni trąšų įterpimo technologija tausoja dirvą ir aplinką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-moderni-trasu-iterpimo-technologija-tausoja-dirva-ir-aplinka--56995616</link><description><![CDATA[Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus. Apie perkamos technikos ypatumus ir naudą ūkiui pasakoja bendrovės inžinierius Tomas Puskunigis ir agronomas Viktoras Šnipas.<br />Neariminėms sėjamosioms pirkti pernai buvo skirta 8 mln eurų, tačiau iki šiol išmokėta tik 1,3 mln. Žemdirbių nuomone dėl nepalankių paramos teikimo sąlygų, mažai kas domisi ir geriau kreipiasi į bankus paskolos. Patirtimi dalinasi Vilkaviškio raj. ūkininkas Marius Janušauskas. Apie galimus pokyčius kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistas Rimvydas Šinkūnas.<br />Šilalės raj. Pajūrio miestelyje gyvenanti Irena Paulienė turi 45m pedagoginio darbo stažą. Pradinių klasių mokytojos svajonė buvo studijuoti dailę. Nors mokytis neteko, tačiau šiemet ji pradėjo tapyti ir gana sėkmingai. Vietos bendruomenėje buvo paroda, o darbai labai populiarūs.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56995616</guid><pubDate>Fri, 29 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56995616/2023_09_29_3116_1_20230929063058801.mp3" length="21085176" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus. Apie perkamos technikos ypatumus ir naudą ūkiui pasakoja bendrovės inžinierius Tomas Puskunigis ir agronomas Viktoras Šnipas.<br />Neariminėms sėjamosioms pirkti pernai buvo skirta 8 mln eurų, tačiau iki šiol išmokėta tik 1,3 mln. Žemdirbių nuomone dėl nepalankių paramos teikimo sąlygų, mažai kas domisi ir geriau kreipiasi į bankus paskolos. Patirtimi dalinasi Vilkaviškio raj. ūkininkas Marius Janušauskas. Apie galimus pokyčius kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistas Rimvydas Šinkūnas.<br />Šilalės raj. Pajūrio miestelyje gyvenanti Irena Paulienė turi 45m pedagoginio darbo stažą. Pradinių klasių mokytojos svajonė buvo studijuoti dailę. Nors mokytis neteko, tačiau šiemet ji pradėjo tapyti ir gana sėkmingai. Vietos bendruomenėje buvo paroda, o darbai labai populiarūs.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Moliūgų augintojai neteko paramos: kam tai naudinga, o kam ne?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-moliugu-augintojai-neteko-paramos-kam-tai-naudinga-o-kam-ne--56972326</link><description><![CDATA[Šiemet už moliūgų auginimą nebus skirta susietoji parama. Taip nuspręsta dėl 10 kartų per pastaruosius 5 m padidėjus deklaruojamam moliūgų plotui, bet nedidėjant prekinei produkcijai. Drausminami fiktyvūs augintojai, bet ribojamos ir investicijos į moliūgų perdirbimą. Reportažas iš moliūgų augintojų ir perdirbėjų ūkio Šakių rajone, daržovių augintojų asociacijos ir žemės ūkio ministerijos komentarai.<br />Ukrainos žemdirbiams šis ruduo ypatingas. Mažiau pavojaus užvažiuoti ant minų dirbamuose laukuose, dėl mobilizacijos trūksta darbuotojų ir visa užauginta produkcija bus parduodama 50 eurų ( tiek kainuoja pristatymas į Rumunijos ar Lenkijos uostus) pigiau savikainos. Išsamiau pasakoja Aivaras Abromavičius, Ukrainos politinis – visuomeninis veikėjas, greta Kyjivo esančiose srityse dabar valdantis 40 000 ha augalininkystės ūkį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56972326</guid><pubDate>Thu, 28 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56972326/2023_09_28_3116_1_20230928063122812.mp3" length="20428562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiemet už moliūgų auginimą nebus skirta susietoji parama. Taip nuspręsta dėl 10 kartų per pastaruosius 5 m padidėjus deklaruojamam moliūgų plotui, bet nedidėjant prekinei produkcijai. Drausminami fiktyvūs augintojai, bet ribojamos ir investicijos į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiemet už moliūgų auginimą nebus skirta susietoji parama. Taip nuspręsta dėl 10 kartų per pastaruosius 5 m padidėjus deklaruojamam moliūgų plotui, bet nedidėjant prekinei produkcijai. Drausminami fiktyvūs augintojai, bet ribojamos ir investicijos į moliūgų perdirbimą. Reportažas iš moliūgų augintojų ir perdirbėjų ūkio Šakių rajone, daržovių augintojų asociacijos ir žemės ūkio ministerijos komentarai.<br />Ukrainos žemdirbiams šis ruduo ypatingas. Mažiau pavojaus užvažiuoti ant minų dirbamuose laukuose, dėl mobilizacijos trūksta darbuotojų ir visa užauginta produkcija bus parduodama 50 eurų ( tiek kainuoja pristatymas į Rumunijos ar Lenkijos uostus) pigiau savikainos. Išsamiau pasakoja Aivaras Abromavičius, Ukrainos politinis – visuomeninis veikėjas, greta Kyjivo esančiose srityse dabar valdantis 40 000 ha augalininkystės ūkį.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1277</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žiemkenčių sėją trukdo mintys apie teismą dėl paramos atšaukimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ziemkenciu-seja-trukdo-mintys-apie-teisma-del-paramos-atsaukimo--56951686</link><description><![CDATA[Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų žodžiais remti jaunimą liekantį kaime. Agentūros teisininkė Austėja Riškuvienė akcentuoja būtinybę užtikrinti ES ir šalies biudžeto pinigų teisėtą ir teisingą paskirstymą.<br />90 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laiko mišraus ūkio Pajūrio seniūnijoje Šilalės raj. šeimininkas Algirdas Taroza. Jam patinka arkliai, veislės išsaugojimas remiamas, o yra ir netikėta nauda. Mėsinių galvijų jauniklių niekada nepuola vilkai, nes kartu ganosi arkliai.<br />Šakių raj. Barzdų agroserviso šiaudų granulių gamybos cechas šiemet nedirbs. Dešimtmetį veikęs, per sezoną pagamindavęs 3000 t granulių, veždavo jas į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, veiklą nutraukia, dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ir politikų netesėtų pažadų. Tačiau, kaip sako agroserviso vadovas Almantas Pališkis, įrangos neišardo ir gali bet kada atnaujinti veiklą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56951686</guid><pubDate>Wed, 27 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56951686/2023_09_27_3116_1_20230927063115903.mp3" length="20394707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų žodžiais remti jaunimą liekantį kaime. Agentūros teisininkė Austėja Riškuvienė akcentuoja būtinybę užtikrinti ES ir šalies biudžeto pinigų teisėtą ir teisingą paskirstymą.<br />90 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laiko mišraus ūkio Pajūrio seniūnijoje Šilalės raj. šeimininkas Algirdas Taroza. Jam patinka arkliai, veislės išsaugojimas remiamas, o yra ir netikėta nauda. Mėsinių galvijų jauniklių niekada nepuola vilkai, nes kartu ganosi arkliai.<br />Šakių raj. Barzdų agroserviso šiaudų granulių gamybos cechas šiemet nedirbs. Dešimtmetį veikęs, per sezoną pagamindavęs 3000 t granulių, veždavo jas į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, veiklą nutraukia, dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ir politikų netesėtų pažadų. Tačiau, kaip sako agroserviso vadovas Almantas Pališkis, įrangos neišardo ir gali bet kada atnaujinti veiklą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kodėl klesti mažas pieno ūkis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kodel-klesti-mazas-pieno-ukis--56937096</link><description><![CDATA[500 kilogramų fermentinio sūrio per mėnesį pagamina Kelmės rajono Kalniškių kaime gyvenantys Oresta ir Aldas Petrulaičiai. Perdirbdami beveik visą 10 karvių pieną, pirkėjams dar pasiūlo varškės, sviesto, grietinės ir prisipažįsta, kad gyvena labai gerai. Nors sudėtinga buvo išmokti gaminti sūrius ir sunku kasdien melžti karves.<br />Mažeikių rajone Plinkšės gyvenvietės pakraštyje esantis Rasos Nabažaitės ir jos tėčio Alvydo bitynas ir visa veikla labai išskirtinė. Rasa kuria prie interjero derančius, stilingus įvairius gaminius iš vaško, mokosi medaus somelje amato Italijoje, o Alvydo ilgametė bitininko patirtis padeda iš pusšimčio avilių per sezoną prisukti apie toną medaus.<br />Joniškio rajone Žagarės regioniniame parke prieš pusantro mėnesio stichijos išvartyti medžiai tvarkomi iki dabar. Bet parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad stichija padarė ir gerų darbų: nulaužtuose medžiuose padaugės išskirtinių buveinių, pagausėjo smalsių lankytojų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56937096</guid><pubDate>Tue, 26 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56937096/2023_09_26_3116_1_20230926063109455_1.mp3" length="20992807" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>500 kilogramų fermentinio sūrio per mėnesį pagamina Kelmės rajono Kalniškių kaime gyvenantys Oresta ir Aldas Petrulaičiai. Perdirbdami beveik visą 10 karvių pieną, pirkėjams dar pasiūlo varškės, sviesto, grietinės ir prisipažįsta, kad gyvena labai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[500 kilogramų fermentinio sūrio per mėnesį pagamina Kelmės rajono Kalniškių kaime gyvenantys Oresta ir Aldas Petrulaičiai. Perdirbdami beveik visą 10 karvių pieną, pirkėjams dar pasiūlo varškės, sviesto, grietinės ir prisipažįsta, kad gyvena labai gerai. Nors sudėtinga buvo išmokti gaminti sūrius ir sunku kasdien melžti karves.<br />Mažeikių rajone Plinkšės gyvenvietės pakraštyje esantis Rasos Nabažaitės ir jos tėčio Alvydo bitynas ir visa veikla labai išskirtinė. Rasa kuria prie interjero derančius, stilingus įvairius gaminius iš vaško, mokosi medaus somelje amato Italijoje, o Alvydo ilgametė bitininko patirtis padeda iš pusšimčio avilių per sezoną prisukti apie toną medaus.<br />Joniškio rajone Žagarės regioniniame parke prieš pusantro mėnesio stichijos išvartyti medžiai tvarkomi iki dabar. Bet parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad stichija padarė ir gerų darbų: nulaužtuose medžiuose padaugės išskirtinių buveinių, pagausėjo smalsių lankytojų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pienos ūkis gyvas žemaitiško atkaklumo dėka</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pienos-ukis-gyvas-zemaitisko-atkaklumo-deka--56923111</link><description><![CDATA[Jonas ir Gediminas Vėlavičiai – Šilalės raj. Pakalniškių km. ūkininkai. Tėtis ir sūnus turi atskirus ūkius, viename 60, kitame 120 karvių. Jonas ryžtingai baigia ūkininkauti, o Gediminas atkakliai kabinasi į veiklą, nors ir nusivylęs žemės ūkio politika.<br />Didelio augalininkystės ūkio Šakių raj. Barzdų apylinkėse šeimininkai Grita ir Audrius Balašaičiai pasistatė ir vištų dedeklių fermą. Joje moderniai laikoma 20 000 vištų, kurios per parą sudeda apie 17 000 kiaušinių. Ūkininkų siekis – rinkai tiekti ne žaliavą, o galutinį produktą ir dar prie fermos pasistatyti bioelektrinę.<br />Šiemet braškės vėliau formuoja daigus ir rudens sodinimui tinkamų “ūselių” nebus. Ką daryti augintojams mėgėjams, kodėl dabar negalima tręšti? Pataria Vilkaviškio raj. ūkininkė Vilija Rastauskienė, 20 m auginanti braškes, turėjusi 13 ha, o dabar auginanti 15 arų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, rugsėjo 25 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56923111</guid><pubDate>Mon, 25 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56923111/2023_09_25_3116_1_20230925063103989.mp3" length="20468686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jonas ir Gediminas Vėlavičiai – Šilalės raj. Pakalniškių km. ūkininkai. Tėtis ir sūnus turi atskirus ūkius, viename 60, kitame 120 karvių. Jonas ryžtingai baigia ūkininkauti, o Gediminas atkakliai kabinasi į veiklą, nors ir nusivylęs žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jonas ir Gediminas Vėlavičiai – Šilalės raj. Pakalniškių km. ūkininkai. Tėtis ir sūnus turi atskirus ūkius, viename 60, kitame 120 karvių. Jonas ryžtingai baigia ūkininkauti, o Gediminas atkakliai kabinasi į veiklą, nors ir nusivylęs žemės ūkio politika.<br />Didelio augalininkystės ūkio Šakių raj. Barzdų apylinkėse šeimininkai Grita ir Audrius Balašaičiai pasistatė ir vištų dedeklių fermą. Joje moderniai laikoma 20 000 vištų, kurios per parą sudeda apie 17 000 kiaušinių. Ūkininkų siekis – rinkai tiekti ne žaliavą, o galutinį produktą ir dar prie fermos pasistatyti bioelektrinę.<br />Šiemet braškės vėliau formuoja daigus ir rudens sodinimui tinkamų “ūselių” nebus. Ką daryti augintojams mėgėjams, kodėl dabar negalima tręšti? Pataria Vilkaviškio raj. ūkininkė Vilija Rastauskienė, 20 m auginanti braškes, turėjusi 13 ha, o dabar auginanti 15 arų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, rugsėjo 25 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Emigracijoje uždirbti pinigai investuoti kuriantis kaime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-emigracijoje-uzdirbti-pinigai-investuoti-kuriantis-kaime--56892061</link><description><![CDATA[Asta Lasytė ir Dainius Kasiulis užsienyje praleido nemažai laiko, tačiau tai, kad sensta jų seneliai ir jiems reikia pagalbos, paskatino grįžti į Lietuvą bei imtis žemės ūkio darbų. Dabar Panevėžio r. gyvenantys Asta ir Dainius puoselėja daržininkystės ūkį – augina bulves ir česnakus. Kaip sako Asta, derlius – labai geras. Jau ir pirkėjai spėjo pamėgti ‘Melody’ veislės bulves.<br />Rugsėjo 23 d. bus minima ES ekologijos diena. Šia proga „Ekoagros“ kviečia dalyvauti iniciatyvoje ir šeštadienį nusipirkti nors vieną ekologišką prekę sau ar savo draugams, artimiesiems. Kuo tokios iniciatyvos svarbios ir kaip žmonėms atskirti ekologinę produkciją, kalbės „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.<br />Kaip save apibūdina Jevgenijus Gintovas, jis yra tiltų inžinierius, leitenantas, rezervo būrio vadas, laisvalaikiu dar mėgstantis auginti arbūzus. O pasididžiuoti tikrai yra kuo – vyrui pavyko užauginti ir arbūzų, sveriančių beveik 20 kg. Anot pašnekovo, norint užauginti kokybiškų arbūzų, reikia turėti žinių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56892061</guid><pubDate>Fri, 22 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56892061/2023_09_22_3116_1_20230922063115003.mp3" length="20646736" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Asta Lasytė ir Dainius Kasiulis užsienyje praleido nemažai laiko, tačiau tai, kad sensta jų seneliai ir jiems reikia pagalbos, paskatino grįžti į Lietuvą bei imtis žemės ūkio darbų. Dabar Panevėžio r. gyvenantys Asta ir Dainius puoselėja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Asta Lasytė ir Dainius Kasiulis užsienyje praleido nemažai laiko, tačiau tai, kad sensta jų seneliai ir jiems reikia pagalbos, paskatino grįžti į Lietuvą bei imtis žemės ūkio darbų. Dabar Panevėžio r. gyvenantys Asta ir Dainius puoselėja daržininkystės ūkį – augina bulves ir česnakus. Kaip sako Asta, derlius – labai geras. Jau ir pirkėjai spėjo pamėgti ‘Melody’ veislės bulves.<br />Rugsėjo 23 d. bus minima ES ekologijos diena. Šia proga „Ekoagros“ kviečia dalyvauti iniciatyvoje ir šeštadienį nusipirkti nors vieną ekologišką prekę sau ar savo draugams, artimiesiems. Kuo tokios iniciatyvos svarbios ir kaip žmonėms atskirti ekologinę produkciją, kalbės „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.<br />Kaip save apibūdina Jevgenijus Gintovas, jis yra tiltų inžinierius, leitenantas, rezervo būrio vadas, laisvalaikiu dar mėgstantis auginti arbūzus. O pasididžiuoti tikrai yra kuo – vyrui pavyko užauginti ir arbūzų, sveriančių beveik 20 kg. Anot pašnekovo, norint užauginti kokybiškų arbūzų, reikia turėti žinių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai nori aiškumo, kaip planuojama didinti saugomų teritorijų plotus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-nori-aiskumo-kaip-planuojama-didinti-saugomu-teritoriju-plotus--56877612</link><description><![CDATA[Lietuvoje didės saugomų teritorijų plotai. Dabar jie sudaro apie 18 procentų, ateityje numatomas saugomas plotas – apie 30 procentų. Šalies Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išreiškia susirūpinimą dėl situacijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė teigia, kad planuojama išsaugoti nedidelius, bet gamtiniu požiūriu vertingus plotus ir kviečia bendradarbiauti planuojant, ką įtraukti į saugomas teritorijas.<br />Griūnant seniems mediniams šiltnamiams, jaunasis ūkininkas Martynas Nenortas iš Jonavos rajono turėjo apsispręsti, ką daryti – baigti ūkininkauti ar investuoti ir atsinaujinti. Vyras priėmė ambicingą iššūkį ir iš savų lėšų ūkyje jau kyla nauji šiltnamiai. Juose bus auginamos vienmetės gėlės, agurkai ir pomidorai.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Prancūzijoje žmonės piktinasi „privatizuojamu vandeniu“. Valstybės finansuojami ir statomi megabaseinai, kuriuose surenkamas lietaus bei gruntinis vanduo, padeda drėkinti stambesnių ūkių auginamų daržovių laukus, tačiau dėl to kenčia smulkesnieji ūkininkai. Baiminamasi, kad tokie sprendimai įtakos gali turėti ir gamtos ekosistemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56877612</guid><pubDate>Thu, 21 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56877612/2023_09_21_3116_1_20230921063108120.mp3" length="20639213" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje didės saugomų teritorijų plotai. Dabar jie sudaro apie 18 procentų, ateityje numatomas saugomas plotas – apie 30 procentų. Šalies Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išreiškia susirūpinimą dėl situacijos. Valstybinės saugomų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje didės saugomų teritorijų plotai. Dabar jie sudaro apie 18 procentų, ateityje numatomas saugomas plotas – apie 30 procentų. Šalies Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išreiškia susirūpinimą dėl situacijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė teigia, kad planuojama išsaugoti nedidelius, bet gamtiniu požiūriu vertingus plotus ir kviečia bendradarbiauti planuojant, ką įtraukti į saugomas teritorijas.<br />Griūnant seniems mediniams šiltnamiams, jaunasis ūkininkas Martynas Nenortas iš Jonavos rajono turėjo apsispręsti, ką daryti – baigti ūkininkauti ar investuoti ir atsinaujinti. Vyras priėmė ambicingą iššūkį ir iš savų lėšų ūkyje jau kyla nauji šiltnamiai. Juose bus auginamos vienmetės gėlės, agurkai ir pomidorai.<br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Prancūzijoje žmonės piktinasi „privatizuojamu vandeniu“. Valstybės finansuojami ir statomi megabaseinai, kuriuose surenkamas lietaus bei gruntinis vanduo, padeda drėkinti stambesnių ūkių auginamų daržovių laukus, tačiau dėl to kenčia smulkesnieji ūkininkai. Baiminamasi, kad tokie sprendimai įtakos gali turėti ir gamtos ekosistemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lengvatinė paskola broilerius auginančiai įmonei leido įveikti krizę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lengvatine-paskola-broilerius-auginanciai-imonei-leido-iveikti-krize--56864965</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija kviečia sunkumų dėl karo Ukrainoje patiriančius ūkius pasinaudoti lengvatinio finansavimo galimybe. Per praėjusius ir šiuos metus iki birželio pabaigos ūkininkams skirta daugiau nei 60 mln. eurų lengvatinių paskolų. Šia galimybe pasinaudojo ir Kaišiadorių r. įmonės „Petkus“, kurioje auginami mėsiniai viščiukai, savininkas S. Petkevičius, apyvartinėms lėšoms gavęs kone 400 tūkst. eurų paskolą.<br />Nomeda ir Valdas Martinaičiai Tauragės r. ūkininkauja jau 8 m. Kaip juokauja, viskas prasidėjo nuo savo daržo ir išaugo iki to, kad užauginamų bulvių, kopūstų dabar pirkėjai laukia net Kelmės, Plungės, Telšių, Šilalės, Rietavo apylinkėse.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Ežerėlio bendruomenės centro įgyvendintą socialinį projektą. Įkurtas neįgaliųjų socialinės reabilitacijos centras, kuriame nemokamas paslaugas gauna 30 negalią turinčių žmonių. Už simbolinį mokestį centro paslaugomis gali naudotis visi Ežerėlio kaimo gyventojai. Plačiau apie tai papasakojo centro vadovė Jolanta Marija Malinauskaitė.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56864965</guid><pubDate>Wed, 20 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56864965/2023_09_20_3116_1_20230920063102539.mp3" length="21331353" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija kviečia sunkumų dėl karo Ukrainoje patiriančius ūkius pasinaudoti lengvatinio finansavimo galimybe. Per praėjusius ir šiuos metus iki birželio pabaigos ūkininkams skirta daugiau nei 60 mln. eurų lengvatinių paskolų. Šia galimybe...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija kviečia sunkumų dėl karo Ukrainoje patiriančius ūkius pasinaudoti lengvatinio finansavimo galimybe. Per praėjusius ir šiuos metus iki birželio pabaigos ūkininkams skirta daugiau nei 60 mln. eurų lengvatinių paskolų. Šia galimybe pasinaudojo ir Kaišiadorių r. įmonės „Petkus“, kurioje auginami mėsiniai viščiukai, savininkas S. Petkevičius, apyvartinėms lėšoms gavęs kone 400 tūkst. eurų paskolą.<br />Nomeda ir Valdas Martinaičiai Tauragės r. ūkininkauja jau 8 m. Kaip juokauja, viskas prasidėjo nuo savo daržo ir išaugo iki to, kad užauginamų bulvių, kopūstų dabar pirkėjai laukia net Kelmės, Plungės, Telšių, Šilalės, Rietavo apylinkėse.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Ežerėlio bendruomenės centro įgyvendintą socialinį projektą. Įkurtas neįgaliųjų socialinės reabilitacijos centras, kuriame nemokamas paslaugas gauna 30 negalią turinčių žmonių. Už simbolinį mokestį centro paslaugomis gali naudotis visi Ežerėlio kaimo gyventojai. Plačiau apie tai papasakojo centro vadovė Jolanta Marija Malinauskaitė.<br />Ved. R. Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1334</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Padėti pieno ūkiams išlikti – Vyriausybei iššūkis per didelis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-padeti-pieno-ukiams-islikti-vyriausybei-issukis-per-didelis--56850427</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmadienį numatyta pradėti pieno gamintojams skirti EK numatytą daugiau nei 10 milijonų eurų paramą. Ją turėtų gauti daugiau nei 11 tūkstančių pieno gamintojų, tačiau paramos skirstymo tvarka kelia diskusijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija tikina, kad paramos skyrimo tvarka yra diskriminuojanti, todėl kreiptasi į šalies vyriausiąjį administracinį teismą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat išsako kritiką paramos skyrimo tvarkai ir tikina, kad šalies Vyriausybė visgi nutarė neprisidėti kofinansuojant EK skirtą paramą Lietuvos pieno gamintojams.<br />Vieniems pieno ūkis – nepakeliama našta, o kitiems – pragyvenimo šaltinis. Kaip 11 melžiamų karvių leidžia pragyventi Ritos ir Algimanto Lėgėtavičų šeimai ir kas yra didžiausia motyvacija toliau ūkininkauti?<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ charizmos nestokojantis bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus papasakos, kaip bitės gyvena rudenį ir kaip jis padeda joms ruoštis žiemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56850427</guid><pubDate>Tue, 19 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56850427/2023_09_19_3116_1_20230919063056258.mp3" length="21104402" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmadienį numatyta pradėti pieno gamintojams skirti EK numatytą daugiau nei 10 milijonų eurų paramą. Ją turėtų gauti daugiau nei 11 tūkstančių pieno gamintojų, tačiau paramos skirstymo tvarka kelia diskusijas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmadienį numatyta pradėti pieno gamintojams skirti EK numatytą daugiau nei 10 milijonų eurų paramą. Ją turėtų gauti daugiau nei 11 tūkstančių pieno gamintojų, tačiau paramos skirstymo tvarka kelia diskusijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija tikina, kad paramos skyrimo tvarka yra diskriminuojanti, todėl kreiptasi į šalies vyriausiąjį administracinį teismą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat išsako kritiką paramos skyrimo tvarkai ir tikina, kad šalies Vyriausybė visgi nutarė neprisidėti kofinansuojant EK skirtą paramą Lietuvos pieno gamintojams.<br />Vieniems pieno ūkis – nepakeliama našta, o kitiems – pragyvenimo šaltinis. Kaip 11 melžiamų karvių leidžia pragyventi Ritos ir Algimanto Lėgėtavičų šeimai ir kas yra didžiausia motyvacija toliau ūkininkauti?<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ charizmos nestokojantis bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus papasakos, kaip bitės gyvena rudenį ir kaip jis padeda joms ruoštis žiemai.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vynuogininkų derlius šį sezoną geras, bet jį savinosi širšės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vynuogininku-derlius-si-sezona-geras-bet-ji-savinosi-sirses--56839833</link><description><![CDATA[Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, šį sezoną užderėjo gausus derlius, deja, jį savinosi širšės. Kone pusės hektaro vynuogyną turintys Olga ir Vytautas Vilkeliai teigia, kad išbandė ne vieną būdą, siekdami apsaugoti vynuoges, tačiau praradimų nepavyko išvengti. Vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis sako, kad derlių galima išsaugoti skinant uogas jau dabar.<br />Tauragės rajone mišrų ūkį kuria jauna šeima, Lina ir Tomas Budrikai. Šeima augina javus, laiko karves, mėsinius galvijus, o ūkio puošmena – alpakos. Iš jų vilnos suverpiami siūlai – parduodami.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kuo žmogui naudingas fermentuotas juodasis česnakas. Net 5 skirtingus produktus su juoduoju česnaku gaminanti Dovilė Ilevičienė iš Kauno rajono sako, kad svarbu ilgas fermentacijos procesas per kurį česnakas įgauna daugiau bioaktyvių savybių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56839833</guid><pubDate>Mon, 18 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56839833/2023_09_18_3116_1_20230918063120327.mp3" length="20165247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, šį sezoną užderėjo gausus derlius, deja, jį savinosi širšės. Kone pusės hektaro vynuogyną turintys Olga ir Vytautas Vilkeliai teigia, kad išbandė ne vieną būdą, siekdami apsaugoti vynuoges, tačiau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, šį sezoną užderėjo gausus derlius, deja, jį savinosi širšės. Kone pusės hektaro vynuogyną turintys Olga ir Vytautas Vilkeliai teigia, kad išbandė ne vieną būdą, siekdami apsaugoti vynuoges, tačiau praradimų nepavyko išvengti. Vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis sako, kad derlių galima išsaugoti skinant uogas jau dabar.<br />Tauragės rajone mišrų ūkį kuria jauna šeima, Lina ir Tomas Budrikai. Šeima augina javus, laiko karves, mėsinius galvijus, o ūkio puošmena – alpakos. Iš jų vilnos suverpiami siūlai – parduodami.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kuo žmogui naudingas fermentuotas juodasis česnakas. Net 5 skirtingus produktus su juoduoju česnaku gaminanti Dovilė Ilevičienė iš Kauno rajono sako, kad svarbu ilgas fermentacijos procesas per kurį česnakas įgauna daugiau bioaktyvių savybių.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Aukcione – Žemės ūkio ministerijos įmonės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-aukcione-zemes-ukio-ministerijos-imones--56808368</link><description><![CDATA[Iš ministerijos valdytų penkių veislininkystės įmonių dvi jau bankrutavo, o dvi numatyta privatizuoti. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ramina, kad jokio pavojaus veislininkystės sričiai ši situacija nekelia. Šios įmonės esą nevykdė veislininkystės veiklos. Žodis veislininkystė buvo tik jų pavadinime, o įmonės vykdė komercinę veiklą. Privatizuojama ir įmonė „Šilutės polderiai“. Polderių įrenginiai lieka valstybės nuosavybė, privatizuojama tik komercines paslaugas teikianti įmonė.<br /><br />Kretingos rajone, Darbėnuose, esančios kavinės „Spilgutė“ šeimininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai kviečia aplankyti pirmame aukšte įkurtą senovinių daiktų, susijusių su tekstile, muziejų. Jame galima pamatyti 500 avinukų skulptūrėlių kolekciją, apie 100 siuvimo mašinų, daugiau kaip 1 000 antpirščių, taip pat lygintuvų, muilų ir kitokių daiktų kolekciją.<br /><br />Atidaryti kepyklą gimtojoje Dzūkijoje – ši svajonė lydėjo virtuvės šefą Vilniuje per visus kulinarinės karjeros metus. Pagaliau prieš 12 m. Valius ir Jūratė Čepanoniai Lazdijų r., Laibagalių kaime, įkūrė kepyklą, pavadintą „Dzūkų Magyru“. Joje kepa įvairiausius skanėstus ir tautinio paveldo sertifikatą pelniusius duoną bei šakočius. Įtemptas darbas prie karščiu alsuojančios krosnies ir kokybiški kepiniai pelnė vartotojų pripažinimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56808368</guid><pubDate>Fri, 15 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56808368/2023_09_15_3116_1_20230915063131689.mp3" length="21461339" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iš ministerijos valdytų penkių veislininkystės įmonių dvi jau bankrutavo, o dvi numatyta privatizuoti. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ramina, kad jokio pavojaus veislininkystės sričiai ši situacija nekelia. Šios įmonės esą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iš ministerijos valdytų penkių veislininkystės įmonių dvi jau bankrutavo, o dvi numatyta privatizuoti. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ramina, kad jokio pavojaus veislininkystės sričiai ši situacija nekelia. Šios įmonės esą nevykdė veislininkystės veiklos. Žodis veislininkystė buvo tik jų pavadinime, o įmonės vykdė komercinę veiklą. Privatizuojama ir įmonė „Šilutės polderiai“. Polderių įrenginiai lieka valstybės nuosavybė, privatizuojama tik komercines paslaugas teikianti įmonė.<br /><br />Kretingos rajone, Darbėnuose, esančios kavinės „Spilgutė“ šeimininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai kviečia aplankyti pirmame aukšte įkurtą senovinių daiktų, susijusių su tekstile, muziejų. Jame galima pamatyti 500 avinukų skulptūrėlių kolekciją, apie 100 siuvimo mašinų, daugiau kaip 1 000 antpirščių, taip pat lygintuvų, muilų ir kitokių daiktų kolekciją.<br /><br />Atidaryti kepyklą gimtojoje Dzūkijoje – ši svajonė lydėjo virtuvės šefą Vilniuje per visus kulinarinės karjeros metus. Pagaliau prieš 12 m. Valius ir Jūratė Čepanoniai Lazdijų r., Laibagalių kaime, įkūrė kepyklą, pavadintą „Dzūkų Magyru“. Joje kepa įvairiausius skanėstus ir tautinio paveldo sertifikatą pelniusius duoną bei šakočius. Įtemptas darbas prie karščiu alsuojančios krosnies ir kokybiški kepiniai pelnė vartotojų pripažinimą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šalia senelio – dukros ir trijų anūkų ūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-salia-senelio-dukros-ir-triju-anuku-ukiai--56797311</link><description><![CDATA[Lazdijų r. Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastramsko ūkis unikalus tuo, kad vienas pirmųjų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti ir toliau ekologijos neišsižada. O svarbiausia – šalia padėjo įsikurti keturiems giminės ekologiniams ūkiams. Jų produkcija ne tik užauginama, bet ir vietoje perdirbama, o pagaminti produktai parduodami visoje Lietuvoje.<br /><br />Dvidešimtmetį šiemet švenčianti Biržų rajono Kratiškių kaimo bendruomenė turi kuo pasidžiaugti. Aktyvūs jauni ir vyresni kaimo žmonės ne tik šventėms susiburia, bet ir bendrų darbų nevengia. O sąlygos čia yra ir jaunoms šeimoms kurtis, ir vaikus auginti, ir vyresni gali turiningai gyventi. Kaime yra darželis, mokykla, sporto aikštynas, kultūros namai, biblioteka, net nemokamas prekių mainų turgelis.<br /><br />Šveicarijoje įkurta savanoriška organizacija, kurios tikslas apsaugoti ne tik Alpių kalnuose besiganančias avis, bet ir į jas besikėsinančius vilkus. Prieš du dešimtmečius šie plėšrūnai Šveicarijoje buvo beveik išnykę. Siekiant, kad istorija nepasikartotų, naktimis budi ne tik piemenys, bet ir savanoriaujantys žmonės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56797311</guid><pubDate>Thu, 14 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56797311/2023_09_14_3116_1_20230914063125056.mp3" length="21510240" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lazdijų r. Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastramsko ūkis unikalus tuo, kad vienas pirmųjų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti ir toliau ekologijos neišsižada. O svarbiausia – šalia padėjo įsikurti keturiems giminės ekologiniams ūkiams. Jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lazdijų r. Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastramsko ūkis unikalus tuo, kad vienas pirmųjų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti ir toliau ekologijos neišsižada. O svarbiausia – šalia padėjo įsikurti keturiems giminės ekologiniams ūkiams. Jų produkcija ne tik užauginama, bet ir vietoje perdirbama, o pagaminti produktai parduodami visoje Lietuvoje.<br /><br />Dvidešimtmetį šiemet švenčianti Biržų rajono Kratiškių kaimo bendruomenė turi kuo pasidžiaugti. Aktyvūs jauni ir vyresni kaimo žmonės ne tik šventėms susiburia, bet ir bendrų darbų nevengia. O sąlygos čia yra ir jaunoms šeimoms kurtis, ir vaikus auginti, ir vyresni gali turiningai gyventi. Kaime yra darželis, mokykla, sporto aikštynas, kultūros namai, biblioteka, net nemokamas prekių mainų turgelis.<br /><br />Šveicarijoje įkurta savanoriška organizacija, kurios tikslas apsaugoti ne tik Alpių kalnuose besiganančias avis, bet ir į jas besikėsinančius vilkus. Prieš du dešimtmečius šie plėšrūnai Šveicarijoje buvo beveik išnykę. Siekiant, kad istorija nepasikartotų, naktimis budi ne tik piemenys, bet ir savanoriaujantys žmonės.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1345</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar ukrainietiški grūdai žlugdys Lietuvos javų augintojus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-ukrainietiski-grudai-zlugdys-lietuvos-javu-augintojus--56785254</link><description><![CDATA[Ūkininkai tvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu įvežami ukrainietiški grūdai gali iškreipti rinką, žlugdyti šalies javų augintojus. Baiminamasi, kad ateityje, ukrainietiškus grūdus gabenant į Klaipėdos uostą, dar daugiau jų „nusės“ Lietuvoje. Valdžios atstovai tai neigia. Nuomonėmis dalijasi Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, ŽŪB asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.<br /><br />Ekologiškai ūkininkaujantys A. ir A. Juknevičiai įgyvendino idėją „nuo lauko iki stalo“. Lazdijų r., Šventežerio kaime, jie ne tik augina javus, bet ir sumala grūdus bei pateikia įvairių rūšių miltų, sėlenų, dribsnių. Ateityje žada pradėti kepti picas.<br /><br />Prieš 15 m. Jurbarko r. danų įkurtoje bendrovėje „Eglėšakis“ gaminami dekoratyviniai karklo medeliai, adventinės, kalėdinės dekoracijos, paveikslai, skulptūrėlės. Viskas ruošiama tik iš natūralių medžiagų: medžio, vytelių, samanų, džiovintų gėlių ir kitų. Gaminius pamėgusiems užsieniečiams (japonams, prancūzams, vokiečiams, anglams bei kitiems) vos spėja gaminti 75 nuolatiniai darbuotojai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56785254</guid><pubDate>Wed, 13 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56785254/2023_09_13_3116_1_20230913063047929.mp3" length="20944323" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai tvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu įvežami ukrainietiški grūdai gali iškreipti rinką, žlugdyti šalies javų augintojus. Baiminamasi, kad ateityje, ukrainietiškus grūdus gabenant į Klaipėdos uostą, dar daugiau jų „nusės“ Lietuvoje....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai tvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu įvežami ukrainietiški grūdai gali iškreipti rinką, žlugdyti šalies javų augintojus. Baiminamasi, kad ateityje, ukrainietiškus grūdus gabenant į Klaipėdos uostą, dar daugiau jų „nusės“ Lietuvoje. Valdžios atstovai tai neigia. Nuomonėmis dalijasi Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, ŽŪB asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.<br /><br />Ekologiškai ūkininkaujantys A. ir A. Juknevičiai įgyvendino idėją „nuo lauko iki stalo“. Lazdijų r., Šventežerio kaime, jie ne tik augina javus, bet ir sumala grūdus bei pateikia įvairių rūšių miltų, sėlenų, dribsnių. Ateityje žada pradėti kepti picas.<br /><br />Prieš 15 m. Jurbarko r. danų įkurtoje bendrovėje „Eglėšakis“ gaminami dekoratyviniai karklo medeliai, adventinės, kalėdinės dekoracijos, paveikslai, skulptūrėlės. Viskas ruošiama tik iš natūralių medžiagų: medžio, vytelių, samanų, džiovintų gėlių ir kitų. Gaminius pamėgusiems užsieniečiams (japonams, prancūzams, vokiečiams, anglams bei kitiems) vos spėja gaminti 75 nuolatiniai darbuotojai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Valdžios abejingumo rezultatas – nykstantys pieno ūkiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-valdzios-abejingumo-rezultatas-nykstantys-pieno-ukiai--56772706</link><description><![CDATA[Beveik pusšimtį metų karves auginusi Kupiškio r. ūkininkė G. Žilinskienė buvo priversta apie 80 karvių išvežti į mėsos kombinatą. Ji vardija priežastis: sausra, nuo pavasario mažėjančios pieno supirkimo kainos, valdžios nenoras ar nesugebėjimas spręsti pribrendusių problemų. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento J. Vilionio, to rezultatas – nuo metų pradžios veiklą nutraukė 70 pieno ūkių.<br /><br />Šiemet Biržuose atidarytas parkas „Šiaurinė ranča“. Tai čia gimusio ir augusio parko šeimininko D. Semėno dovana savo krašto žmonėms, pirmiausia, vaikams. Jis įsitikinęs, kad čia sukaupta paukščių ir gyvulių kolekcija, įtaigiai pristatoma vaikams, ugdys jų supratimą apie gyvūnus, juos mokys pažinti ir pamilti. Didžiulė teritorija skirta lankytis ir bendrauti šeimoms. Čia ir vaikai, ir suaugusieji randa kuo užsiimti.<br /><br />Rugsėjo ir spalio mėnesiais – pats paukščių migracijos į šiltuosius kraštus pikas. Šiais mėnesiais danguje galima pamatyti įvairius mūsų krašto ir praskrendančius paukščius. Ypač įdomi ir daugeliui nežinoma plėšriųjų paukščių migracija. Išsamiau – ornitologas M. Karlonas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56772706</guid><pubDate>Tue, 12 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56772706/2023_09_12_3116_1_20230912063111891.mp3" length="21359775" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Beveik pusšimtį metų karves auginusi Kupiškio r. ūkininkė G. Žilinskienė buvo priversta apie 80 karvių išvežti į mėsos kombinatą. Ji vardija priežastis: sausra, nuo pavasario mažėjančios pieno supirkimo kainos, valdžios nenoras ar nesugebėjimas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Beveik pusšimtį metų karves auginusi Kupiškio r. ūkininkė G. Žilinskienė buvo priversta apie 80 karvių išvežti į mėsos kombinatą. Ji vardija priežastis: sausra, nuo pavasario mažėjančios pieno supirkimo kainos, valdžios nenoras ar nesugebėjimas spręsti pribrendusių problemų. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento J. Vilionio, to rezultatas – nuo metų pradžios veiklą nutraukė 70 pieno ūkių.<br /><br />Šiemet Biržuose atidarytas parkas „Šiaurinė ranča“. Tai čia gimusio ir augusio parko šeimininko D. Semėno dovana savo krašto žmonėms, pirmiausia, vaikams. Jis įsitikinęs, kad čia sukaupta paukščių ir gyvulių kolekcija, įtaigiai pristatoma vaikams, ugdys jų supratimą apie gyvūnus, juos mokys pažinti ir pamilti. Didžiulė teritorija skirta lankytis ir bendrauti šeimoms. Čia ir vaikai, ir suaugusieji randa kuo užsiimti.<br /><br />Rugsėjo ir spalio mėnesiais – pats paukščių migracijos į šiltuosius kraštus pikas. Šiais mėnesiais danguje galima pamatyti įvairius mūsų krašto ir praskrendančius paukščius. Ypač įdomi ir daugeliui nežinoma plėšriųjų paukščių migracija. Išsamiau – ornitologas M. Karlonas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1335</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Krušos padarytų nuostolių kaina – 10 mln. eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-krusos-padarytu-nuostoliu-kaina-10-mln-euru--56758667</link><description><![CDATA[Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Anot jo vadovo Martyno Rusteikos, dalis žemdirbių dėl krušos neteko visų metų darbo rezultato. Labiausiai nukentėjo javų ir rapsų laukai – per 28 tūkst. ha.<br /><br />Jauni žmonės Justina ir Vygantas Januševičiai savo ūkį pavadinę „Liofilizuotais česnakais“. Nors tai pagrindinė jų ūkyje, Biržų r., Gilučių kaime, užauginta ir perdirbta produkcija, liofilizuoja ir pačių užaugintas braškes, sodo vaisius ir uogas, paruošia jų mišinius. Tik šiemet dėl sausros 40 proc. derlius mažesnis ir patys česnakai smulkesni.<br /><br />Įdomu žinoti. Lazdijų r., Viliūtės Garbenčienės ūkyje, auginama daug vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų. Pagrindinis ir populiariausias ūkio augalas – žiomenė. Ji mėgstama ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir aromato kvapnioms arbatoms ruošti. Išsamiau – Viliūtė Garbenčienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56758667</guid><pubDate>Mon, 11 Sep 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56758667/2023_09_11_3116_1_20230911063105880.mp3" length="21443784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Anot jo vadovo Martyno Rusteikos, dalis žemdirbių dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Anot jo vadovo Martyno Rusteikos, dalis žemdirbių dėl krušos neteko visų metų darbo rezultato. Labiausiai nukentėjo javų ir rapsų laukai – per 28 tūkst. ha.<br /><br />Jauni žmonės Justina ir Vygantas Januševičiai savo ūkį pavadinę „Liofilizuotais česnakais“. Nors tai pagrindinė jų ūkyje, Biržų r., Gilučių kaime, užauginta ir perdirbta produkcija, liofilizuoja ir pačių užaugintas braškes, sodo vaisius ir uogas, paruošia jų mišinius. Tik šiemet dėl sausros 40 proc. derlius mažesnis ir patys česnakai smulkesni.<br /><br />Įdomu žinoti. Lazdijų r., Viliūtės Garbenčienės ūkyje, auginama daug vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų. Pagrindinis ir populiariausias ūkio augalas – žiomenė. Ji mėgstama ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir aromato kvapnioms arbatoms ruošti. Išsamiau – Viliūtė Garbenčienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Permainingos vasaros palikimas – iššūkiai avininkystės sektoriui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-permainingos-vasaros-palikimas-issukiai-avininkystes-sektoriui--56732083</link><description><![CDATA[Sausra vasaros pradžioje, vėliau užklupę lietūs apsunkino galimybę avių augintojams sukaupti pakankamai šieno žiemos pašarams. Dauguma mūsų šalyje užauginamų avių eksportuojama, tačiau pastiruoju metu krito pardavimų kainos, pasakoja Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Rimantas Kairys. Šį savaitgalį Radviliškio rajone, Pavaryčių kaime vyks specializuota avininkystės paroda „Avis aprengs ir pamaitins 2023“, kur avių augintojai turės galimybę aptarti šias ir kitas kylančias problemas.<br /><br />Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Tereza Šakienė pasakoja, kad Cesarkos vandens malūnas Molėtų rajone pastatytas prieš daugiau kaip 100 metų. Deja, dabar jis apleistas, o jo likimas - neaiškus.<br /><br />„Pavasario žiedas“ – pavadinimas, po kuriuo slypi iš kartos į kartą prduota tulpių ir kitų svogūninių gėlių auginimo patirtis. Vasara Radviliškio rajone, Sidabrave beveik tiesiai iš gėlių lauko prekiaujama narcizų ir tulpių žiedais, rudenį – gėlių svogūnėliais. Šią veiklą Aurelija Vaičaitienė derina su buhalterės darbu, o tulpėmis, narcizais, hiacintais, margutėmis, žydrėmis, krokais gausaus gėlyno prižiūrėti keliauja iš Kauno.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56732083</guid><pubDate>Fri, 08 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56732083/2023_09_08_3116_1_20230908063118361.mp3" length="20446952" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sausra vasaros pradžioje, vėliau užklupę lietūs apsunkino galimybę avių augintojams sukaupti pakankamai šieno žiemos pašarams. Dauguma mūsų šalyje užauginamų avių eksportuojama, tačiau pastiruoju metu krito pardavimų kainos, pasakoja Lietuvos avių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sausra vasaros pradžioje, vėliau užklupę lietūs apsunkino galimybę avių augintojams sukaupti pakankamai šieno žiemos pašarams. Dauguma mūsų šalyje užauginamų avių eksportuojama, tačiau pastiruoju metu krito pardavimų kainos, pasakoja Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Rimantas Kairys. Šį savaitgalį Radviliškio rajone, Pavaryčių kaime vyks specializuota avininkystės paroda „Avis aprengs ir pamaitins 2023“, kur avių augintojai turės galimybę aptarti šias ir kitas kylančias problemas.<br /><br />Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Tereza Šakienė pasakoja, kad Cesarkos vandens malūnas Molėtų rajone pastatytas prieš daugiau kaip 100 metų. Deja, dabar jis apleistas, o jo likimas - neaiškus.<br /><br />„Pavasario žiedas“ – pavadinimas, po kuriuo slypi iš kartos į kartą prduota tulpių ir kitų svogūninių gėlių auginimo patirtis. Vasara Radviliškio rajone, Sidabrave beveik tiesiai iš gėlių lauko prekiaujama narcizų ir tulpių žiedais, rudenį – gėlių svogūnėliais. Šią veiklą Aurelija Vaičaitienė derina su buhalterės darbu, o tulpėmis, narcizais, hiacintais, margutėmis, žydrėmis, krokais gausaus gėlyno prižiūrėti keliauja iš Kauno.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Rail Baltica vėžė keičia ne tik perspektyvas, bet ir likimus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-rail-baltica-veze-keicia-ne-tik-perspektyvas-bet-ir-likimus--56721458</link><description><![CDATA[Tiesiant Rail Baltica geležinkelio vėžę Panevėžio rajone ir siekiant įkurti naują laisvąją ekonominę zoną dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – nutarė pasirašyti beprecedentę sutartį. Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių planuojamo drauge vykdyti projekto tikslas – palankesnėmis finansinėmis sąlygomis išvystyti naujoms investicijoms pritraukti skirtą teritoriją, kuriančią pridėtinę vertę Panevėžio regionui. Pokalbis su savivaldybių merais ir Panevėžio rajono gyventojais apie lūkesčius galimiems pokyčiams.<br /><br />Širvintų rajone šiais metais pradėtas vykdyti mobilus darbas su jaunimu. Kiekvieną savaitę Širvintų atviro jaunimo centro darbuotojų ir savanorių komanda vyksta į Musninkų ir Gelvonų gyvenvietes, kur ne tik įprasminamas jaunuolių laisvalaikis bet ir sprendžiamos psichologinės problemos.<br /><br />Venesuelos laboratorijose veisiama nauja, ekologiška bulvių rūšis. Tikimasi, kad jos sukūrimas prisidės ir prie šalies ekonomikos gaivinimo.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56721458</guid><pubDate>Thu, 07 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56721458/2023_09_07_3116_1_20230907063111298.mp3" length="21159572" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiesiant Rail Baltica geležinkelio vėžę Panevėžio rajone ir siekiant įkurti naują laisvąją ekonominę zoną dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – nutarė pasirašyti beprecedentę sutartį. Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiesiant Rail Baltica geležinkelio vėžę Panevėžio rajone ir siekiant įkurti naują laisvąją ekonominę zoną dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – nutarė pasirašyti beprecedentę sutartį. Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių planuojamo drauge vykdyti projekto tikslas – palankesnėmis finansinėmis sąlygomis išvystyti naujoms investicijoms pritraukti skirtą teritoriją, kuriančią pridėtinę vertę Panevėžio regionui. Pokalbis su savivaldybių merais ir Panevėžio rajono gyventojais apie lūkesčius galimiems pokyčiams.<br /><br />Širvintų rajone šiais metais pradėtas vykdyti mobilus darbas su jaunimu. Kiekvieną savaitę Širvintų atviro jaunimo centro darbuotojų ir savanorių komanda vyksta į Musninkų ir Gelvonų gyvenvietes, kur ne tik įprasminamas jaunuolių laisvalaikis bet ir sprendžiamos psichologinės problemos.<br /><br />Venesuelos laboratorijose veisiama nauja, ekologiška bulvių rūšis. Tikimasi, kad jos sukūrimas prisidės ir prie šalies ekonomikos gaivinimo.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1323</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Paukščius išgelbėjo, bet ar nepamiršo ūkininkų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paukscius-isgelbejo-bet-ar-nepamirso-ukininku--56708178</link><description><![CDATA[Rečiausias Europoje paukštis – nendrinė meldinukė – Lietuvoje išsaugota. Tam Nemuno deltoje esančiose Šyšos polderio pievose ūkininkai turėjo atsisakyti šienapjūtės įprastu metu. Jiems buvo pažadėta, kad iš vasaros pabaigoje nupjautos žolės galės gaminti šieno miltus, žolės granules. Ar pažadai buvo ištęsėti?<br /><br />Netoli Ukmergės, Rečionyse, nuostabią gėlių ir meno oazę „Jurginkiemį“ puoselėja šachmatininkė, šachmatų mokytoja Virginija Savickienė. Jos prižiūrimoje sodyboje – daugiau nei 400 skirtingų jurginų veislių, o tarp jų pūpso ir įkomponuotos daržovės – kopūstai, burokai, linai. Moteris sako, kad gėlės – jos hobis, padedantis atsipalaiduoti nuo rugsėjį intensivėjančių darbų, šachmatų treniruočių.<br /><br />Vienintelė tokia Lietuvoje, Panevėžio rajone, Stanionių kaime įsikūrusi „Porceliano galerija“ senose patalpose neįsiteko. Dėl lankytojų ir eksponatų gausos teko praplėsti galerijos erdves. Apie muziejaus veiklą, jo plėtrą ir dirbamų laukų apsuptyje įgyvendintą svajonę pasakoja „Porceliano galerijos“ įkūrėja Irena Puidokienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56708178</guid><pubDate>Wed, 06 Sep 2023 03:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56708178/2023_09_06_3116_1_20230906063105892.mp3" length="21392793" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rečiausias Europoje paukštis – nendrinė meldinukė – Lietuvoje išsaugota. Tam Nemuno deltoje esančiose Šyšos polderio pievose ūkininkai turėjo atsisakyti šienapjūtės įprastu metu. Jiems buvo pažadėta, kad iš vasaros pabaigoje nupjautos žolės galės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rečiausias Europoje paukštis – nendrinė meldinukė – Lietuvoje išsaugota. Tam Nemuno deltoje esančiose Šyšos polderio pievose ūkininkai turėjo atsisakyti šienapjūtės įprastu metu. Jiems buvo pažadėta, kad iš vasaros pabaigoje nupjautos žolės galės gaminti šieno miltus, žolės granules. Ar pažadai buvo ištęsėti?<br /><br />Netoli Ukmergės, Rečionyse, nuostabią gėlių ir meno oazę „Jurginkiemį“ puoselėja šachmatininkė, šachmatų mokytoja Virginija Savickienė. Jos prižiūrimoje sodyboje – daugiau nei 400 skirtingų jurginų veislių, o tarp jų pūpso ir įkomponuotos daržovės – kopūstai, burokai, linai. Moteris sako, kad gėlės – jos hobis, padedantis atsipalaiduoti nuo rugsėjį intensivėjančių darbų, šachmatų treniruočių.<br /><br />Vienintelė tokia Lietuvoje, Panevėžio rajone, Stanionių kaime įsikūrusi „Porceliano galerija“ senose patalpose neįsiteko. Dėl lankytojų ir eksponatų gausos teko praplėsti galerijos erdves. Apie muziejaus veiklą, jo plėtrą ir dirbamų laukų apsuptyje įgyvendintą svajonę pasakoja „Porceliano galerijos“ įkūrėja Irena Puidokienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė.Kainoms koją kiša ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kainoms-koja-kisa-ukrainietisku-grudu-gausa-lietuvos-rinkoje--56694915</link><description><![CDATA[Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.<br />Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.<br />Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.<br />Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.<br />Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse,<br />po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko<br />grupės patarėja Irutė Eidukienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56694915</guid><pubDate>Tue, 05 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56694915/2023_09_05_3116_1_20230905063059120.mp3" length="21025407" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.<br />Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.<br />Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.<br />Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.<br />Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse,<br />po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko<br />grupės patarėja Irutė Eidukienė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Karti ekologinio ūkio savininkų realybė: sumažintos išmokos ir nelaukiami ūkininkų turguose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-karti-ekologinio-ukio-savininku-realybe-sumazintos-ismokos-ir-nelaukiami-ukininku-turguose--56682848</link><description><![CDATA[Ūkininkai Rasa ir Andrius Prūsakovai rinkosi ekologinį ūkininkavimą, mat tikėjo, jog tokie ūkiai reikalingi Lietuvai. Dabar susiduria su realybe: tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams sumažintos. Dar labiau juos stebina tai, kaip sunku gauti vietą ūkininkų ekologiškų produktų prekyvietėse, kur nauji ūkiai - nepageidaujami.<br />Vilniečių pora Elena ir Andrius Virzinkevičiai tėvukų sodyboje vis priglausdavo kokį nors kaimo buities rakandą, o dabar šimto trisdešimties metų rastinėje autentiškoje pirkioje jiedu įkūrė ir muziejų. Norintiems ne tik pažinti, bet ir pajausti senolių buitį siūlo apsistoti naujoje tokio pat dydžio ir suplanavimo pirkioje Poros sodyba pripažinta ne tik Dieveniškių istorinio regioninio parko produktu, bet ir Kaimo turizmo etnokultūros sodybos konkurse praėjusiais metais laimėjo 1-ąją vietą.<br />„Verta žinoti“ rubrikoje pasitikrinkite, ar žinote apie Lietuvoje ir Europoje vykstantį medžių konkursą. Spalio 20 dieną - Medžio teisės dieną - bus paskelbtas medis, išrinktas Lietuvos medžiu. Apie konkursą ir savo išskirtinėmis gamtinėmis bei kultūrinėmis savybėmis įdomius medžius pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Andrius Davenis. Lietuvos medį išrenka publika, balsuodama www.arboristai.lt svetainėje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56682848</guid><pubDate>Mon, 04 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56682848/2023_09_04_3116_1_20230904063122581.mp3" length="22076575" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai Rasa ir Andrius Prūsakovai rinkosi ekologinį ūkininkavimą, mat tikėjo, jog tokie ūkiai reikalingi Lietuvai. Dabar susiduria su realybe: tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams sumažintos. Dar labiau juos stebina tai, kaip sunku gauti vietą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai Rasa ir Andrius Prūsakovai rinkosi ekologinį ūkininkavimą, mat tikėjo, jog tokie ūkiai reikalingi Lietuvai. Dabar susiduria su realybe: tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams sumažintos. Dar labiau juos stebina tai, kaip sunku gauti vietą ūkininkų ekologiškų produktų prekyvietėse, kur nauji ūkiai - nepageidaujami.<br />Vilniečių pora Elena ir Andrius Virzinkevičiai tėvukų sodyboje vis priglausdavo kokį nors kaimo buities rakandą, o dabar šimto trisdešimties metų rastinėje autentiškoje pirkioje jiedu įkūrė ir muziejų. Norintiems ne tik pažinti, bet ir pajausti senolių buitį siūlo apsistoti naujoje tokio pat dydžio ir suplanavimo pirkioje Poros sodyba pripažinta ne tik Dieveniškių istorinio regioninio parko produktu, bet ir Kaimo turizmo etnokultūros sodybos konkurse praėjusiais metais laimėjo 1-ąją vietą.<br />„Verta žinoti“ rubrikoje pasitikrinkite, ar žinote apie Lietuvoje ir Europoje vykstantį medžių konkursą. Spalio 20 dieną - Medžio teisės dieną - bus paskelbtas medis, išrinktas Lietuvos medžiu. Apie konkursą ir savo išskirtinėmis gamtinėmis bei kultūrinėmis savybėmis įdomius medžius pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Andrius Davenis. Lietuvos medį išrenka publika, balsuodama www.arboristai.lt svetainėje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kelininkai, kodėl nesaugote medžių ir skriaudžiate ūkininkus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kelininkai-kodel-nesaugote-medziu-ir-skriaudziate-ukininkus--56657882</link><description><![CDATA[Skuodo rajone asfaltuojant vieškelį iškirsta 80 brandžių medžių. Labiausia nukentėjo ūkininkas Mykolas Varapnickas, prie kurio sodybos iškirsta pusšimtis eglių, klevų, liepų. Be to ūkininkas negali patekti į dirbamus laukus, nes kelininkai, formuodami kelio sankasą, panaikino nuvažiavimus į pievą ir javų pasėlius. Viskas daroma pagal projektą, kurio rengimo taisyklių Susisiekimo ministerija nežada koreguoti. Aplinkos ministerijos specialistas teigia, kad projektas derinamas su aplinkosaugininkais, bet paskutinį žodį taria kelių tvarkytojai. Nevyriausybinės organizacijos gamtos ekspertas ragina neaukoti medžių dėl eismo saugumo, o ieškoti sprendimų naudingų gamtai ir vietos gyventojams.<br /><br />Rugsėjo pirmoji Šilalės rajone Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Anksčiau kaimiškoje seniūnijoje buvo penkios mokyklos, dabar likusi tik viena. Apie pasikeitusį mokymo procesą, mokslų metų pradžios tradicijas ir nuotaikas pasakoja Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė ir gimnazijos direktorius Juozas Žymančius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56657882</guid><pubDate>Fri, 01 Sep 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56657882/2023_09_01_3116_1_20230901063103490.mp3" length="21405750" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skuodo rajone asfaltuojant vieškelį iškirsta 80 brandžių medžių. Labiausia nukentėjo ūkininkas Mykolas Varapnickas, prie kurio sodybos iškirsta pusšimtis eglių, klevų, liepų. Be to ūkininkas negali patekti į dirbamus laukus, nes kelininkai, formuodami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skuodo rajone asfaltuojant vieškelį iškirsta 80 brandžių medžių. Labiausia nukentėjo ūkininkas Mykolas Varapnickas, prie kurio sodybos iškirsta pusšimtis eglių, klevų, liepų. Be to ūkininkas negali patekti į dirbamus laukus, nes kelininkai, formuodami kelio sankasą, panaikino nuvažiavimus į pievą ir javų pasėlius. Viskas daroma pagal projektą, kurio rengimo taisyklių Susisiekimo ministerija nežada koreguoti. Aplinkos ministerijos specialistas teigia, kad projektas derinamas su aplinkosaugininkais, bet paskutinį žodį taria kelių tvarkytojai. Nevyriausybinės organizacijos gamtos ekspertas ragina neaukoti medžių dėl eismo saugumo, o ieškoti sprendimų naudingų gamtai ir vietos gyventojams.<br /><br />Rugsėjo pirmoji Šilalės rajone Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Anksčiau kaimiškoje seniūnijoje buvo penkios mokyklos, dabar likusi tik viena. Apie pasikeitusį mokymo procesą, mokslų metų pradžios tradicijas ir nuotaikas pasakoja Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė ir gimnazijos direktorius Juozas Žymančius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkas laimėjo ginčą prieš ministeriją, bet ši nežada teigiamo sprendimo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkas-laimejo-ginca-pries-ministerija-bet-si-nezada-teigiamo-sprendimo--56644880</link><description><![CDATA[Šilalės rajone Kusių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Robertas Rudžiai, pavasarį pateikę paraišką ūkiui modernizuoti sulaukė neigiamo ŽŪM atsakymo, nes norėjo įsigyti agrodroną. Po Administracinių ginčų komisijos sprendimo ministerija įpareigota peržiūrėti paraišką, bet viceministras Egidijus Giedraitis nežada paramos. Parlamentaras Jonas Gudauskas mano, kad įvyko nesusipratimas, kurį ministerija turėtų ištaisyti.<br />Gėlės – visuomet gražu ir dar padeda bendrauti. Tuo įsitikinusi Šilalės rajono Pajūrio gyventoja Vida Irena Šimkienė, kurios 20 arų sklype beveik pusę ploto užima gėlynai. Ji pati mėgsta būti tarp žiedų ir kitiems dovanoja skintas gėles.<br />Pernai į JAV buvo eksportuota maisto produktų už 90 mln eurų. Anot Lietuvos žemės ūkio ir komercijos atašė diplomatinėje atstovybėje JAV Karolio Anužio, šiemet tikimasi pasiekti 100 mln eurų ribą. Labiausia amerikiečiai vertina ekologiškus produktus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56644880</guid><pubDate>Thu, 31 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56644880/2023_08_31_3116_1_20230831063057243.mp3" length="20309025" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilalės rajone Kusių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Robertas Rudžiai, pavasarį pateikę paraišką ūkiui modernizuoti sulaukė neigiamo ŽŪM atsakymo, nes norėjo įsigyti agrodroną. Po Administracinių ginčų komisijos sprendimo ministerija įpareigota...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilalės rajone Kusių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Robertas Rudžiai, pavasarį pateikę paraišką ūkiui modernizuoti sulaukė neigiamo ŽŪM atsakymo, nes norėjo įsigyti agrodroną. Po Administracinių ginčų komisijos sprendimo ministerija įpareigota peržiūrėti paraišką, bet viceministras Egidijus Giedraitis nežada paramos. Parlamentaras Jonas Gudauskas mano, kad įvyko nesusipratimas, kurį ministerija turėtų ištaisyti.<br />Gėlės – visuomet gražu ir dar padeda bendrauti. Tuo įsitikinusi Šilalės rajono Pajūrio gyventoja Vida Irena Šimkienė, kurios 20 arų sklype beveik pusę ploto užima gėlynai. Ji pati mėgsta būti tarp žiedų ir kitiems dovanoja skintas gėles.<br />Pernai į JAV buvo eksportuota maisto produktų už 90 mln eurų. Anot Lietuvos žemės ūkio ir komercijos atašė diplomatinėje atstovybėje JAV Karolio Anužio, šiemet tikimasi pasiekti 100 mln eurų ribą. Labiausia amerikiečiai vertina ekologiškus produktus.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Patyrusį ūkininką įveikė biurokratai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-patyrusi-ukininka-iveike-biurokratai--56634021</link><description><![CDATA[Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas ekologiškai dirbo 20 metų. Dabar jis turi 500 ha, 1000 galvijų iš kurių pusė melžiamos karvės, bet šiemet jau atsisakė ekologinio ūkininkavimo. Pagrindinė priežastis – neūkiški ir nelogiški biurokratiniai reikalavimai. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis aiškina, kad nacionalinių reikalavimų mažėja, bet padaugėjo europinių reglamentų.<br />Bręsta konfliktas tarp ūkininkų ir medžiotojų. Taip mano Skuodo rajono ūkininkas Adomas Statkus. Anot jo, privačių žemių šeimininkai, pastaraisiais metais, atsidūrė beteisių vietoje, nes medžiotojai neatsižvelgia į jų poreikius. Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad dabartinė tvarka reguliuoja faunos medžiojimą, o ne padeda savininkams saugoti jų plotus.<br />“Žiogės keramika” – ne tik dirbtuvės, bet ir edukacinė erdvė. Jos įkūrėja Ilona Jonušienė, 20 metų gyvenanti Mažeikių rajone Žiogaičių kaime, sako, kad keramikams dabar sunkmetis. Pandemija daug ką pakeitė. Edukacijos nevyksta, o ji gamina puodelius eksportui į Airiją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56634021</guid><pubDate>Wed, 30 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56634021/2023_08_30_3116_1_20230830063051033.mp3" length="20355419" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas ekologiškai dirbo 20 metų. Dabar jis turi 500 ha, 1000 galvijų iš kurių pusė melžiamos karvės, bet šiemet jau atsisakė ekologinio ūkininkavimo. Pagrindinė priežastis – neūkiški ir nelogiški biurokratiniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas ekologiškai dirbo 20 metų. Dabar jis turi 500 ha, 1000 galvijų iš kurių pusė melžiamos karvės, bet šiemet jau atsisakė ekologinio ūkininkavimo. Pagrindinė priežastis – neūkiški ir nelogiški biurokratiniai reikalavimai. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis aiškina, kad nacionalinių reikalavimų mažėja, bet padaugėjo europinių reglamentų.<br />Bręsta konfliktas tarp ūkininkų ir medžiotojų. Taip mano Skuodo rajono ūkininkas Adomas Statkus. Anot jo, privačių žemių šeimininkai, pastaraisiais metais, atsidūrė beteisių vietoje, nes medžiotojai neatsižvelgia į jų poreikius. Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad dabartinė tvarka reguliuoja faunos medžiojimą, o ne padeda savininkams saugoti jų plotus.<br />“Žiogės keramika” – ne tik dirbtuvės, bet ir edukacinė erdvė. Jos įkūrėja Ilona Jonušienė, 20 metų gyvenanti Mažeikių rajone Žiogaičių kaime, sako, kad keramikams dabar sunkmetis. Pandemija daug ką pakeitė. Edukacijos nevyksta, o ji gamina puodelius eksportui į Airiją.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Eurokomisaras: Lietuvos ekologinius ūkius varžo biurokratai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-eurokomisaras-lietuvos-ekologinius-ukius-varzo-biurokratai--56622695</link><description><![CDATA[Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius lankė ekologinius ūkius Ukmergės rajone. Anot komisaro, negalima ūkininkus versti pildyti popierius, o numačius plėtrą, skirti ir finansavimą. Ekoūkininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir žemdirbiams, ir Briuselio pareigūnams.<br />Kalvis, unikalaus žemdirbio muziejaus įkūrėjas Skuodo rajone Truikinų kaime Virginijus Mitkus ėmėsi auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, sportinius žirgus ir mėsinius galvijus. Kodėl ir kaip jo augintiniai išplečia muziejaus edukacinę veiklą?<br />Augalų įvairovė, vabzdžių viešbutis nustebino ir pačius kaimo gyventojus. Skuodo rajone Ukrinuose jau antrus metus 2 arų sklypelyje įrengtas pojūčių skverelis. Apie jį pasakoja seniūnaitė Ligita Urbonienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 29 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56622695</guid><pubDate>Tue, 29 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56622695/2023_08_29_3116_1_20230829063045145.mp3" length="20368793" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius lankė ekologinius ūkius Ukmergės rajone. Anot komisaro, negalima ūkininkus versti pildyti popierius, o numačius plėtrą, skirti ir finansavimą....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius lankė ekologinius ūkius Ukmergės rajone. Anot komisaro, negalima ūkininkus versti pildyti popierius, o numačius plėtrą, skirti ir finansavimą. Ekoūkininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir žemdirbiams, ir Briuselio pareigūnams.<br />Kalvis, unikalaus žemdirbio muziejaus įkūrėjas Skuodo rajone Truikinų kaime Virginijus Mitkus ėmėsi auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, sportinius žirgus ir mėsinius galvijus. Kodėl ir kaip jo augintiniai išplečia muziejaus edukacinę veiklą?<br />Augalų įvairovė, vabzdžių viešbutis nustebino ir pačius kaimo gyventojus. Skuodo rajone Ukrinuose jau antrus metus 2 arų sklypelyje įrengtas pojūčių skverelis. Apie jį pasakoja seniūnaitė Ligita Urbonienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 29 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sausra privertė pašarams ruošti ir šiaudus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sausra-priverte-pasarams-ruosti-ir-siaudus--56610343</link><description><![CDATA[Šiaudai papildys pašarų galvijams atsargas. Kelmės raj. ūkininkas Benas Širiakov paprašė kolegos, kad, nukūlęs kviečius, šiaudus paliktų lauke. Sugrėbęs ir supresavęs ūkininkas jais šers 60 galvijų bandą. Tai bus papildomas pašaras žiemos metui, nes sausra neleido paruošti daug gerų pašarų. Kas dar trukdo jaunam ūkininkui tvirčiau jaustis kaime?<br />EK pateikė poziciją dėl Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pirmojo keitimo. Žemdirbiai teigia, kad jei būtų įsiklausyta jų nuomonės rengiant planą, pakeitimų būtų mažai. Ministerija aiškina, kad kur galima įsiklausoma į socialinių partnerių siūlymus. Kaip padėtį vertina Seimo kaimo reikalų komitetas?<br />Apuolė – dabar nedidelė gyvenvietė Skuodo raj., šiemet mini 1170 metus. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje tai – anksčiausia rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė. Savo gimtinei įamžinti mūrinę varpinę pastatė Kazimieras Jucevičius. Kuo ji ypatinga?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56610343</guid><pubDate>Mon, 28 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56610343/2023_08_28_3116_1_20230828063108600.mp3" length="21057590" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiaudai papildys pašarų galvijams atsargas. Kelmės raj. ūkininkas Benas Širiakov paprašė kolegos, kad, nukūlęs kviečius, šiaudus paliktų lauke. Sugrėbęs ir supresavęs ūkininkas jais šers 60 galvijų bandą. Tai bus papildomas pašaras žiemos metui, nes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiaudai papildys pašarų galvijams atsargas. Kelmės raj. ūkininkas Benas Širiakov paprašė kolegos, kad, nukūlęs kviečius, šiaudus paliktų lauke. Sugrėbęs ir supresavęs ūkininkas jais šers 60 galvijų bandą. Tai bus papildomas pašaras žiemos metui, nes sausra neleido paruošti daug gerų pašarų. Kas dar trukdo jaunam ūkininkui tvirčiau jaustis kaime?<br />EK pateikė poziciją dėl Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pirmojo keitimo. Žemdirbiai teigia, kad jei būtų įsiklausyta jų nuomonės rengiant planą, pakeitimų būtų mažai. Ministerija aiškina, kad kur galima įsiklausoma į socialinių partnerių siūlymus. Kaip padėtį vertina Seimo kaimo reikalų komitetas?<br />Apuolė – dabar nedidelė gyvenvietė Skuodo raj., šiemet mini 1170 metus. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje tai – anksčiausia rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė. Savo gimtinei įamžinti mūrinę varpinę pastatė Kazimieras Jucevičius. Kuo ji ypatinga?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Abromų šeimai ūkininkavimas ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-abromu-seimai-ukininkavimas-ne-tik-darbas-bet-ir-gyvenimo-budas--56586721</link><description><![CDATA[Redos ir Jono Abromų šeimos ūkyje Tauragės rajone Aukštupiuose vargiai surasi plotelį, kur niekas neauga. Gyvenvietėje stokoję žemės ploto, Abromai plėtė ūkį ir jame dabar gausu visko – įvairiausių daržovių, gėlių. Šalia to dar laikomi mėsiniai galvijai, vištos ir viena karvė. Ūkyje užaugintą produkciją šeima realizuoja Šilutės turguje. Kaip sako Jonas, dabar išlikimo versle sąlyga – produkcijos įvairovė.<br /><br />Daugiau nei 20 metų draudimo brokeriu Vilniuje dirbęs Ričardas Šakickas dabar yra mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Kupiškio rajone. Vyras pasirinko auginti ne pačią populiariausią veislę – galovėjus, tačiau šis pasirinkimas jam pasiteisina. Galvijų mėsą pagal užsakymus realizuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56586721</guid><pubDate>Fri, 25 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56586721/2023_08_25_3116_1_20230825063119506.mp3" length="20164411" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Redos ir Jono Abromų šeimos ūkyje Tauragės rajone Aukštupiuose vargiai surasi plotelį, kur niekas neauga. Gyvenvietėje stokoję žemės ploto, Abromai plėtė ūkį ir jame dabar gausu visko – įvairiausių daržovių, gėlių. Šalia to dar laikomi mėsiniai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Redos ir Jono Abromų šeimos ūkyje Tauragės rajone Aukštupiuose vargiai surasi plotelį, kur niekas neauga. Gyvenvietėje stokoję žemės ploto, Abromai plėtė ūkį ir jame dabar gausu visko – įvairiausių daržovių, gėlių. Šalia to dar laikomi mėsiniai galvijai, vištos ir viena karvė. Ūkyje užaugintą produkciją šeima realizuoja Šilutės turguje. Kaip sako Jonas, dabar išlikimo versle sąlyga – produkcijos įvairovė.<br /><br />Daugiau nei 20 metų draudimo brokeriu Vilniuje dirbęs Ričardas Šakickas dabar yra mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Kupiškio rajone. Vyras pasirinko auginti ne pačią populiariausią veislę – galovėjus, tačiau šis pasirinkimas jam pasiteisina. Galvijų mėsą pagal užsakymus realizuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pakilusios kainos vartotojus paskatino pirkti taupiau – tik tiek, kiek reikia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pakilusios-kainos-vartotojus-paskatino-pirkti-taupiau-tik-tiek-kiek-reikia--56574428</link><description><![CDATA[Ilgiau nei dvidešimtmetį Tauragės rajone daržoves auginantys Ingrida ir Saulius Šetkai tikina, kad stengiasi atliepti pirkėjų poreikius. Kasmet ūkio plotas kinta atsižvelgiant į tai, kaip sekasi realizuoti vienokią ar kitokią produkciją. Užaugintas bulves, morkas, svogūnus, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves šeima parduoda ūkininkų turguje. Šetkai pastebėjo, kad, išaugus kainoms, žmonės perka taupiau, tik tiek, kiek gali suvalgyti, kad nesugestų.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ girdėsite apie tai, kad bandymai dykumoje šiltnamiuose auginti daržoves iki šiol patirdavo nesėkmes, bet vienam projektui, prie kurio vystymo prisidėjo Amerikos lietuvis Robertas Kupstas, įgauna pagreitį. Prieš 5 metus Persų įlankos dykumoje startavęs kaip pilotinis projektas dabar ūkis visus metus kas savaitę rinkai gali tiekti apie 500- 600 tonų daržovių ir vaisių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56574428</guid><pubDate>Thu, 24 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56574428/2023_08_24_3116_1_20230824063043047.mp3" length="20089597" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgiau nei dvidešimtmetį Tauragės rajone daržoves auginantys Ingrida ir Saulius Šetkai tikina, kad stengiasi atliepti pirkėjų poreikius. Kasmet ūkio plotas kinta atsižvelgiant į tai, kaip sekasi realizuoti vienokią ar kitokią produkciją. Užaugintas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgiau nei dvidešimtmetį Tauragės rajone daržoves auginantys Ingrida ir Saulius Šetkai tikina, kad stengiasi atliepti pirkėjų poreikius. Kasmet ūkio plotas kinta atsižvelgiant į tai, kaip sekasi realizuoti vienokią ar kitokią produkciją. Užaugintas bulves, morkas, svogūnus, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves šeima parduoda ūkininkų turguje. Šetkai pastebėjo, kad, išaugus kainoms, žmonės perka taupiau, tik tiek, kiek gali suvalgyti, kad nesugestų.<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ girdėsite apie tai, kad bandymai dykumoje šiltnamiuose auginti daržoves iki šiol patirdavo nesėkmes, bet vienam projektui, prie kurio vystymo prisidėjo Amerikos lietuvis Robertas Kupstas, įgauna pagreitį. Prieš 5 metus Persų įlankos dykumoje startavęs kaip pilotinis projektas dabar ūkis visus metus kas savaitę rinkai gali tiekti apie 500- 600 tonų daržovių ir vaisių.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nuo ekologinio grūdo iki bemielės duonos kepimo, makaronų gamybos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nuo-ekologinio-grudo-iki-bemieles-duonos-kepimo-makaronu-gamybos--56576671</link><description><![CDATA[Nuo lauko iki stalo strategiją kartu šeima puoselėja Jokūbas Račkauskas iš Tauragės rajono. Iš ekologiškai auginamų kviečių kepama bemielė duona, gaminami pilno grūdo makaronai. Grūdai malami iš Austrijos atsivežtame sertifikuotame mediniame malūne. Bemielė duona ir miltai turi sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimą.<br />Asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakytas tyrimas rodo, kaip Lietuvos gyventojai vertina šalies ūkininkus. Tendencijos ir džiugios – vis daugiau žmonių žemdirbius vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas ir ūkininkaujančius tvariai.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ girdėsite apie Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūno Rimanto Lekecko puoselėjamą fazanyną. Jame net 18 skirtingų rūšių fazanų ir kitų paukščių, gyvūnų. Ūkyje vyras veda ir išskirtines silkių kasimo edukacijas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56576671</guid><pubDate>Wed, 23 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56576671/2023_08_23_3116_1_20230823063106823.mp3" length="21477221" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo lauko iki stalo strategiją kartu šeima puoselėja Jokūbas Račkauskas iš Tauragės rajono. Iš ekologiškai auginamų kviečių kepama bemielė duona, gaminami pilno grūdo makaronai. Grūdai malami iš Austrijos atsivežtame sertifikuotame mediniame malūne....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo lauko iki stalo strategiją kartu šeima puoselėja Jokūbas Račkauskas iš Tauragės rajono. Iš ekologiškai auginamų kviečių kepama bemielė duona, gaminami pilno grūdo makaronai. Grūdai malami iš Austrijos atsivežtame sertifikuotame mediniame malūne. Bemielė duona ir miltai turi sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimą.<br />Asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakytas tyrimas rodo, kaip Lietuvos gyventojai vertina šalies ūkininkus. Tendencijos ir džiugios – vis daugiau žmonių žemdirbius vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas ir ūkininkaujančius tvariai.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ girdėsite apie Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūno Rimanto Lekecko puoselėjamą fazanyną. Jame net 18 skirtingų rūšių fazanų ir kitų paukščių, gyvūnų. Ūkyje vyras veda ir išskirtines silkių kasimo edukacijas.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologiškai maitinti vaikus vis dar labiau renkasi privatūs darželiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologiskai-maitinti-vaikus-vis-dar-labiau-renkasi-privatus-darzeliai--56576792</link><description><![CDATA[Lietuvoje išduotas pirmas „auksinis“ ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas. Jį gavo privatus darželis „Vila Vilaitė“. Direktorė Rasa Tamašauskaitė tikina, kad didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Kuomet Lietuvoje nebepavyksta gauti reikiamos produkcijos, ją tenka pirkti brangiau iš užsienio. Ekologinę produkciją darželiui tiekia ir Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas. Ekologas džiaugiasi, kad gali ne tik sveikai maitinti vaikus, bet ir parodyti, kaip produkcija yra auginama. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiais metais išduoti 5 ekologinio viešojo maitinimo sertifikatai.<br />Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantys Viktorija ir Simonas Paliokai laisvu nuo darbo metu gamina vienetinius rankų darbo vazonus. Tauragės rajone Sartininkų kaime gyvenanti šeima pirkėjų sulaukia ir iš labai nutolusių Lietuvos vietovių.<br />„Gamtininko komentaras“. Rugpjūtį turime ypatingą galimybę didžiuotis magišku augalu - lietuvine naktižiede. Ji ryškiai purpurinius žiedus skleidžia Dzūkijos šiluose, smėlėtose vietose. Saulėje žiedeliai bala, o stiebelis iš žalio tampa melsvu. Įdomus augalas, pavadintas Lietuvos<br />vardu (Silene lituanica), atrastas ir aprašytas lenkų gamtininko 1911 metais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56576792</guid><pubDate>Tue, 22 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56576792/2023_08_22_3116_1_20230822063130653.mp3" length="21472206" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje išduotas pirmas „auksinis“ ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas. Jį gavo privatus darželis „Vila Vilaitė“. Direktorė Rasa Tamašauskaitė tikina, kad didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Kuomet Lietuvoje nebepavyksta gauti reikiamos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje išduotas pirmas „auksinis“ ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas. Jį gavo privatus darželis „Vila Vilaitė“. Direktorė Rasa Tamašauskaitė tikina, kad didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Kuomet Lietuvoje nebepavyksta gauti reikiamos produkcijos, ją tenka pirkti brangiau iš užsienio. Ekologinę produkciją darželiui tiekia ir Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas. Ekologas džiaugiasi, kad gali ne tik sveikai maitinti vaikus, bet ir parodyti, kaip produkcija yra auginama. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiais metais išduoti 5 ekologinio viešojo maitinimo sertifikatai.<br />Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantys Viktorija ir Simonas Paliokai laisvu nuo darbo metu gamina vienetinius rankų darbo vazonus. Tauragės rajone Sartininkų kaime gyvenanti šeima pirkėjų sulaukia ir iš labai nutolusių Lietuvos vietovių.<br />„Gamtininko komentaras“. Rugpjūtį turime ypatingą galimybę didžiuotis magišku augalu - lietuvine naktižiede. Ji ryškiai purpurinius žiedus skleidžia Dzūkijos šiluose, smėlėtose vietose. Saulėje žiedeliai bala, o stiebelis iš žalio tampa melsvu. Įdomus augalas, pavadintas Lietuvos<br />vardu (Silene lituanica), atrastas ir aprašytas lenkų gamtininko 1911 metais.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkų atstovai teigiamai vertina naują siūlymą dėl paramos pienininkams skirstymo</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininku-atstovai-teigiamai-vertina-nauja-siulyma-del-paramos-pienininkams-skirstymo--56541657</link><description><![CDATA[Lietuvos pieno gamintojams skirta daugiau nei 10 milijonų eurų ES parama kėlė daug diskusijų – kaip ją paskirstyti, kad gautų tie, kam labiausiai reikia. Iš pradžių buvo siūlyta paramą skirti tiems, kas už pieną gaudavo ne daugiau kaip 35 centus už kilogramą. Dabar riba pakelta iki 40 centų už kilogramą pieno. Ūkininkų atstovai džiaugiasi, kad buvo atsižvelgta į pastabas.<br />Mikas Bigneris Tauragėje sultis spaudė kone 40 metų. Dabar devyniasdešimtmečio pėdomis seka anūkas Artūras Šimkus, iš pamatų atnaujinęs sulčių spaudyklą. Tiesa, tai sezoninis verslas. Kai nespaudžia sulčių, Artūras vyksta dirbti į Vokietiją, bet tikisi, kad ateis laikas, kai galės visam laikui likti Lietuvoje.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ sodininkavimą ir ūkio darbus laikanti pomėgiu Rasa Butvilienė papasakos, kaip augina persiko medį, kad jo šakos būtų aplipusios persikais. Moteris sako, kad šiemet paprastai suvalgyti jau nepavyks, teks virti ir persikienę.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56541657</guid><pubDate>Mon, 21 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56541657/2023_08_21_3116_1_20230821063054051.mp3" length="21629776" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos pieno gamintojams skirta daugiau nei 10 milijonų eurų ES parama kėlė daug diskusijų – kaip ją paskirstyti, kad gautų tie, kam labiausiai reikia. Iš pradžių buvo siūlyta paramą skirti tiems, kas už pieną gaudavo ne daugiau kaip 35 centus už...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos pieno gamintojams skirta daugiau nei 10 milijonų eurų ES parama kėlė daug diskusijų – kaip ją paskirstyti, kad gautų tie, kam labiausiai reikia. Iš pradžių buvo siūlyta paramą skirti tiems, kas už pieną gaudavo ne daugiau kaip 35 centus už kilogramą. Dabar riba pakelta iki 40 centų už kilogramą pieno. Ūkininkų atstovai džiaugiasi, kad buvo atsižvelgta į pastabas.<br />Mikas Bigneris Tauragėje sultis spaudė kone 40 metų. Dabar devyniasdešimtmečio pėdomis seka anūkas Artūras Šimkus, iš pamatų atnaujinęs sulčių spaudyklą. Tiesa, tai sezoninis verslas. Kai nespaudžia sulčių, Artūras vyksta dirbti į Vokietiją, bet tikisi, kad ateis laikas, kai galės visam laikui likti Lietuvoje.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ sodininkavimą ir ūkio darbus laikanti pomėgiu Rasa Butvilienė papasakos, kaip augina persiko medį, kad jo šakos būtų aplipusios persikais. Moteris sako, kad šiemet paprastai suvalgyti jau nepavyks, teks virti ir persikienę.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Didžiausią šalyje ekologinį bityną puoselėja trečios kartos bitininkas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-didziausia-salyje-ekologini-bityna-puoseleja-trecios-kartos-bitininkas--56509980</link><description><![CDATA[Zarasų rajone Antazavės kaime, kur aplinkui nėra chemizuotų ūkių, tikrą rojų bitėms sukūrė Laimonas Galvonas. 200 bičių šeimų, įkurdintos šiame ir aplinkiniuose kaimuose švarioje gamtoje, laukuose ir miškuose, renka tik ekologišką medų. Paklausus ne tik Lietuvoje, juo mėgaujasi vokiečiai ir net japonai. Trečios kartos bitininkas Laimonas Galvonas prisipažįsta, kad bitėmis susidomėjo ir paslapčių sužinojo dar vaikystėje iš senelio.<br /><br />Agronomijos mokslus baigęs, o praktikos mokęsis iš tėčio, Panevėžio rajono Maženių kaimo jaunasis ūkininkas Karolis Klikūnas įgytas žinias dabar pritaiko savame ūkyje. O jis nemažas – 600 ha augalininkystės ūkis. Jame augina labai įvairias kultūras, kurias renkasi pagal dirvožemio derlingumą.<br /><br />Rokiškietės Jūratė Deksienė ir Miglanda Aleksejienė poilsį nuo pedagoginio darbo randa rankdarbiuose: velia vilną, dažo šilką. O vasarą tautodailininkės leidžia sodyboje Utenos r. ir gamina hidrolatus, domisi liaudies medicina.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56509980</guid><pubDate>Fri, 18 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56509980/2023_08_18_3116_1_20230818092932813.mp3" length="21001270" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Zarasų rajone Antazavės kaime, kur aplinkui nėra chemizuotų ūkių, tikrą rojų bitėms sukūrė Laimonas Galvonas. 200 bičių šeimų, įkurdintos šiame ir aplinkiniuose kaimuose švarioje gamtoje, laukuose ir miškuose, renka tik ekologišką medų. Paklausus ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Zarasų rajone Antazavės kaime, kur aplinkui nėra chemizuotų ūkių, tikrą rojų bitėms sukūrė Laimonas Galvonas. 200 bičių šeimų, įkurdintos šiame ir aplinkiniuose kaimuose švarioje gamtoje, laukuose ir miškuose, renka tik ekologišką medų. Paklausus ne tik Lietuvoje, juo mėgaujasi vokiečiai ir net japonai. Trečios kartos bitininkas Laimonas Galvonas prisipažįsta, kad bitėmis susidomėjo ir paslapčių sužinojo dar vaikystėje iš senelio.<br /><br />Agronomijos mokslus baigęs, o praktikos mokęsis iš tėčio, Panevėžio rajono Maženių kaimo jaunasis ūkininkas Karolis Klikūnas įgytas žinias dabar pritaiko savame ūkyje. O jis nemažas – 600 ha augalininkystės ūkis. Jame augina labai įvairias kultūras, kurias renkasi pagal dirvožemio derlingumą.<br /><br />Rokiškietės Jūratė Deksienė ir Miglanda Aleksejienė poilsį nuo pedagoginio darbo randa rankdarbiuose: velia vilną, dažo šilką. O vasarą tautodailininkės leidžia sodyboje Utenos r. ir gamina hidrolatus, domisi liaudies medicina.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šalia gyvena vilkas, bet gyvuliai bus saugūs. Kodėl?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-salia-gyvena-vilkas-bet-gyvuliai-bus-saugus-kodel--56498892</link><description><![CDATA[Bus stiprinama ūkinių gyvūnų apsauga nuo plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki rugsėjo 22 d. priima paraiškas paramai elektriniams aptvarams įsirengti ir aviganiams pirkti. Tam numatyta beveik 640 tūkst. eurų. Pirmiausia paramos gali tikėtis pareiškėjai iš tų savivaldybių, kur žalos atvejų fiksuota daugiausia per pastaruosius 5 metus. Kaip šią paramą vertina ūkininkai ir vilkų gynėjai?<br /><br />Kupiškio rajone, Jasiškio kaime, ūkininkas Dalius Jankauskas turi augalininkystės ūkį. Tačiau dar gegužę čia augino ir karves. Dabar karvių jau nebeliko. Kodėl nusprendė jų atsisakyti?<br /><br />Prancūzijos aukcionuose, vertinant bulius, paprastai išvengiama apmaudžių klaidų. Lietuvoje to nepavyksta padaryti. Kodėl? Prancūzų ir lietuvių patirtį aptaria gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius iš Skuodo rajono.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56498892</guid><pubDate>Thu, 17 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56498892/2023_08_17_3116_1_20230817063129529.mp3" length="21418707" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bus stiprinama ūkinių gyvūnų apsauga nuo plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki rugsėjo 22 d. priima paraiškas paramai elektriniams aptvarams įsirengti ir aviganiams pirkti. Tam numatyta beveik 640 tūkst. eurų. Pirmiausia paramos gali tikėtis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bus stiprinama ūkinių gyvūnų apsauga nuo plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki rugsėjo 22 d. priima paraiškas paramai elektriniams aptvarams įsirengti ir aviganiams pirkti. Tam numatyta beveik 640 tūkst. eurų. Pirmiausia paramos gali tikėtis pareiškėjai iš tų savivaldybių, kur žalos atvejų fiksuota daugiausia per pastaruosius 5 metus. Kaip šią paramą vertina ūkininkai ir vilkų gynėjai?<br /><br />Kupiškio rajone, Jasiškio kaime, ūkininkas Dalius Jankauskas turi augalininkystės ūkį. Tačiau dar gegužę čia augino ir karves. Dabar karvių jau nebeliko. Kodėl nusprendė jų atsisakyti?<br /><br />Prancūzijos aukcionuose, vertinant bulius, paprastai išvengiama apmaudžių klaidų. Lietuvoje to nepavyksta padaryti. Kodėl? Prancūzų ir lietuvių patirtį aptaria gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius iš Skuodo rajono.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar pagrįstos baimės dėl lenkiškos paukštienos kokybės?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-pagristos-baimes-del-lenkiskos-paukstienos-kokybes--56484257</link><description><![CDATA[Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais metais beveik pusė mūsų šalyje suvartojamos paukštienos ir kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Ar ši produkcija konkuruoja su lietuviška tik kaina?<br /><br />Jauna mergina Asta Kavaliauskaitė, gyvenanti kaime šalia Birštono, žirgais jodinėja nuo 6 m. Užaugusi nusprendė ir kitiems padėti susidraugauti su žirgais. Taip atsirado karieta tiems, kurie nori važinėti ir pamėgusiems arklių jojimą. Mergina pripažįsta: kai kuriomis dienomis, organizuodama turus po Birštono apylinkes, pati žirgu įveikia iki 60 km.<br /><br />Iš Norvegijos į Lietuvą grįžęs jaunas žmogus Gintas Žiemelis su šeima sukūrė savo verslą gimtajame Kratiškių kaime Biržų rajone. Jo autoservisas dabar populiarus ne tik tarp vietinių – ir iš kitų rajonų automobilių savininkai atvažiuoja, net eilėse tenka palaukti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56484257</guid><pubDate>Wed, 16 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56484257/2023_08_16_3116_1_20230816063123228.mp3" length="22177303" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais metais beveik pusė mūsų šalyje suvartojamos paukštienos ir kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Ar ši produkcija konkuruoja su lietuviška tik kaina?<br /><br />Jauna mergina Asta Kavaliauskaitė, gyvenanti kaime šalia Birštono, žirgais jodinėja nuo 6 m. Užaugusi nusprendė ir kitiems padėti susidraugauti su žirgais. Taip atsirado karieta tiems, kurie nori važinėti ir pamėgusiems arklių jojimą. Mergina pripažįsta: kai kuriomis dienomis, organizuodama turus po Birštono apylinkes, pati žirgu įveikia iki 60 km.<br /><br />Iš Norvegijos į Lietuvą grįžęs jaunas žmogus Gintas Žiemelis su šeima sukūrė savo verslą gimtajame Kratiškių kaime Biržų rajone. Jo autoservisas dabar populiarus ne tik tarp vietinių – ir iš kitų rajonų automobilių savininkai atvažiuoja, net eilėse tenka palaukti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1387</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žolinės šventės papročiai Aukštaitijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zolines-sventes-paprociai-aukstaitijoje--56479762</link><description><![CDATA[Žolinių šventės papročiai Aukštaitijoje<br /><br />Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.<br /><br />Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56479762</guid><pubDate>Tue, 15 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56479762/2023_08_15_3116_1_20230815063047732.mp3" length="21122374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žolinių šventės papročiai Aukštaitijoje

Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žolinių šventės papročiai Aukštaitijoje<br /><br />Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.<br /><br />Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Patyrę agronomai įvertina ir gamtos, ir dirvožemio sąlygas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-patyre-agronomai-ivertina-ir-gamtos-ir-dirvozemio-salygas--56461095</link><description><![CDATA[Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.<br /><br />Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.<br /><br />Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56461095</guid><pubDate>Mon, 14 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56461095/2023_08_14_3116_1_20230814063111201.mp3" length="21115687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.<br /><br />Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.<br /><br />Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvoje ėmėsi pirmieji auginti „Wagyu“, kurių mėsa – brangiausia pasaulyje, ir neapsiriko</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvoje-emesi-pirmieji-auginti-wagyu-kuriu-mesa-brangiausia-pasaulyje-ir-neapsiriko--56436084</link><description><![CDATA[Ūkininkai Lina ir Mindaugas Balčiauskai iš Šilutės r. Juškaičių kaimo dabar džiaugiasi laiku priėmę gerus sprendimus. Atsisakė pienininkystės ir ėmėsi auginti mėsinius galvijus. Jų bandoje ir Angus bei Limuzinų veislės galvijai, kuriuos sėkmingai pavyksta parduoti kaip veislinius, o ne kaip mėsinius. Tai gelbėja nuo nuostolių, nes šiemet supirkėjai naudojasi sausros sukelta situacija ir smarkiai sumažino galvijų supirkimo kainas. Pasiekimai auginant veislinius gyvulius porą įkvėpė auginti ir „Wagyu“ veislės galvijus, kurių mėsa – brangiausia pasaulyje. Augintojai tikisi aukcione sėkmingai parduoti pirmąjį šios veislės bulių reproduktorių, telyčaitę ir veršelius.<br /><br />Rugpjūtis – Lietuvoje levandų žydėjimo metas. Senelių, tėvelių ir savo tėviškėje Živilė Dyglienė jau antrus metus sodina levandas ir kitus augalus, tokius kaip katžolės, levandinai, veronikos, jų žiedai nusispalvina šia nuostabia spalva. Patirti šios spalvos, kvapo ir išpuoselėtos aplinkos teikiamo idilės jausmo į ūkį Šilalės r. atvyksta vis daugiau svečių.<br /><br /><br />„Iš Miesto į kaimą“. Inga Skrudupienė iš panevėžio į Zarasų r. Stelmužės kaimą atsikraustė ne iš karto. Iš pradžių tik vasarodavo, ramybe mėgaudavosi laisvadieniais. Jau tuomet ją stebino kaimo žmonių bendrystė. Atvažiuoji, o tavo sodyboje jau krosnis iškūrenta, pyragas ant stalo padėtas. Netrukus Inga atrado ir veiklą, kuri paskatino atsisakyti darbo mieste. Ji verda gilių kavą, iš gilių miltų kepa įvairius kepinius, renka arbatžoles. Vasaros savaitgaliais ji įrengia nedidelę gilių kavos kavinukę prie Stelmužės ąžuolo. Ir dabar jau nežinia, ar ąžuolas populiaresnis, ar Ingos verdama ypač gardi gilių kava.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56436084</guid><pubDate>Fri, 11 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56436084/2023_08_11_3116_1_20230811063122717.mp3" length="21450054" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkai Lina ir Mindaugas Balčiauskai iš Šilutės r. Juškaičių kaimo dabar džiaugiasi laiku priėmę gerus sprendimus. Atsisakė pienininkystės ir ėmėsi auginti mėsinius galvijus. Jų bandoje ir Angus bei Limuzinų veislės galvijai, kuriuos sėkmingai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkai Lina ir Mindaugas Balčiauskai iš Šilutės r. Juškaičių kaimo dabar džiaugiasi laiku priėmę gerus sprendimus. Atsisakė pienininkystės ir ėmėsi auginti mėsinius galvijus. Jų bandoje ir Angus bei Limuzinų veislės galvijai, kuriuos sėkmingai pavyksta parduoti kaip veislinius, o ne kaip mėsinius. Tai gelbėja nuo nuostolių, nes šiemet supirkėjai naudojasi sausros sukelta situacija ir smarkiai sumažino galvijų supirkimo kainas. Pasiekimai auginant veislinius gyvulius porą įkvėpė auginti ir „Wagyu“ veislės galvijus, kurių mėsa – brangiausia pasaulyje. Augintojai tikisi aukcione sėkmingai parduoti pirmąjį šios veislės bulių reproduktorių, telyčaitę ir veršelius.<br /><br />Rugpjūtis – Lietuvoje levandų žydėjimo metas. Senelių, tėvelių ir savo tėviškėje Živilė Dyglienė jau antrus metus sodina levandas ir kitus augalus, tokius kaip katžolės, levandinai, veronikos, jų žiedai nusispalvina šia nuostabia spalva. Patirti šios spalvos, kvapo ir išpuoselėtos aplinkos teikiamo idilės jausmo į ūkį Šilalės r. atvyksta vis daugiau svečių.<br /><br /><br />„Iš Miesto į kaimą“. Inga Skrudupienė iš panevėžio į Zarasų r. Stelmužės kaimą atsikraustė ne iš karto. Iš pradžių tik vasarodavo, ramybe mėgaudavosi laisvadieniais. Jau tuomet ją stebino kaimo žmonių bendrystė. Atvažiuoji, o tavo sodyboje jau krosnis iškūrenta, pyragas ant stalo padėtas. Netrukus Inga atrado ir veiklą, kuri paskatino atsisakyti darbo mieste. Ji verda gilių kavą, iš gilių miltų kepa įvairius kepinius, renka arbatžoles. Vasaros savaitgaliais ji įrengia nedidelę gilių kavos kavinukę prie Stelmužės ąžuolo. Ir dabar jau nežinia, ar ąžuolas populiaresnis, ar Ingos verdama ypač gardi gilių kava.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Japonus domina grikiai, uogos, kiaušinių produktai ir rūkytos nėges</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-japonus-domina-grikiai-uogos-kiausiniu-produktai-ir-rukytos-neges--56420198</link><description><![CDATA[Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė, surengusi „Higashiman International Corporations“ verslo vizitą Lietuvoje, pasakoja, kad japonai mažina eksportą iš Kinijos ir ieško naujų tiekėjų. Lietuva turi puikią galimybę didinti eksporto apimtis į šią šalį. Juos domina grikiai, uogos, kiaušinių produktai, ieškojo ir rado išskirtinį produktą farmacijai - nėges.<br />5 metus kiaušinių produktus į Japoniją eksportuojanti „Groward group“ praėjusį mėnesį sulaukė net 3 naujų potencialių klientų. Jų gaminami kiaušinių miltai puikiai reprezentuoja lietuviškų produktų kokybę šioje šalyje ir skatina japonus atverti savo rinką ir kitiems Lietuvoje gaminamiems produktams.<br />Farmacijos kompanija atkreipė dėmesį į Lietuvoje sugaunamas žuvis - nėges. Žvejai verslininkai noriai imtųsi šio eksporto projekto su japonais, bet patiria biurokratines kliūtis. Kvotas žvejoti nėges turi, bet laukia nesulaukia žvejybos limito patvirtinimo.<br />Na, o kokybiškais produktais japonus stebinančioje Lietuvoje, kaime gyvenantys žmonės kartais nesulaukia net paprasto kokybiško geriamo vandens. Vasaknų kaimo (Zarasų r.) gyventojai susibūrė į bendruomenę ir ketina nenuolaidžiauti vietos valdžiai - pareikalauti ne pažadų, o realių darbų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56420198</guid><pubDate>Thu, 10 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56420198/2023_08_10_3116_1_20230810063116566.mp3" length="21071383" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė, surengusi „Higashiman International Corporations“ verslo vizitą Lietuvoje, pasakoja, kad japonai mažina eksportą iš Kinijos ir ieško naujų tiekėjų. Lietuva turi puikią galimybę didinti eksporto apimtis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė, surengusi „Higashiman International Corporations“ verslo vizitą Lietuvoje, pasakoja, kad japonai mažina eksportą iš Kinijos ir ieško naujų tiekėjų. Lietuva turi puikią galimybę didinti eksporto apimtis į šią šalį. Juos domina grikiai, uogos, kiaušinių produktai, ieškojo ir rado išskirtinį produktą farmacijai - nėges.<br />5 metus kiaušinių produktus į Japoniją eksportuojanti „Groward group“ praėjusį mėnesį sulaukė net 3 naujų potencialių klientų. Jų gaminami kiaušinių miltai puikiai reprezentuoja lietuviškų produktų kokybę šioje šalyje ir skatina japonus atverti savo rinką ir kitiems Lietuvoje gaminamiems produktams.<br />Farmacijos kompanija atkreipė dėmesį į Lietuvoje sugaunamas žuvis - nėges. Žvejai verslininkai noriai imtųsi šio eksporto projekto su japonais, bet patiria biurokratines kliūtis. Kvotas žvejoti nėges turi, bet laukia nesulaukia žvejybos limito patvirtinimo.<br />Na, o kokybiškais produktais japonus stebinančioje Lietuvoje, kaime gyvenantys žmonės kartais nesulaukia net paprasto kokybiško geriamo vandens. Vasaknų kaimo (Zarasų r.) gyventojai susibūrė į bendruomenę ir ketina nenuolaidžiauti vietos valdžiai - pareikalauti ne pažadų, o realių darbų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pirkdamas aukcione bulių ūkininkas tikėjosi garantijų, bet jų nėra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pirkdamas-aukcione-buliu-ukininkas-tikejosi-garantiju-bet-ju-nera--56411009</link><description><![CDATA[Henrikas Cyrulis, auginantis mėsinių galvijų bandą Minijos pievose, Šilutės rajone, nusprendė bandos nedidinti, bet gerinti jos kokybę. Patikėjo, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos rengiamame aukcione bus galima įsigyti bulius reproduktorius, kurių augimą stebėjo ir vertino Šilutės veislininkystės ūkio specialistai. Ūkininkas už bulių, įvertintą aukščiausiais balais, pasiryžo sumokėti beveik 5 tūkst. eurų. Tai buvo brangiausiai parduotas bulius reproduktorius augintas Lietuvoje. Naujasis asociacijos, rengusios aukcioną, vadovas sako, kad ūkininkas turėjo pats labiau įsigilinti į gyvulio kilmės dokumentus, o ne tikėti aukciono metu<br />pasakojamomis pasakomis.<br />Dėl šienpjovių čempionų vardų vyrai ir moterys varžėsi Nemuno deltos pievose.Dalyviai varžėsi pradedančiųjų varžybose „Dalgio debiutas“, dailioji šienavimo varžybose, komandinėse varžybose dėl nominacijų: greičiausia šienapjūtė „Skriejantys dalgiai“ ir „Kokybė garantuota“. Labiausiai laukiamos buvo individualios sparčiausių šienpjovių varžybos „Metų šienpjovio“ (-ės) čempionų<br />titulams laimėti. Ir išsiaiškinta, kas greitesnis - dalgis ar trimeris. Prieš trimerį stojo šių metų greičiausias šienpjovys Sigitas Kakta iš Grabupių seniūnijos Šilutės rajone, tačiau nutiko nenumatytas dalykas. Ir čempioną, ir trimerį aplenkė palaikymo komandos dalyvis, 70-metis Vilius Dapkus. Greičiausia šienpjove tapo jauna dviejų berniukų mama Dovilė Staponkienė.<br />„Verslas kaime“ - vilniečių Petro ir Gražinos Bakėjų istorija. Įsigijusi sodybą prie ežero Utenos rajone, pora netrukus ėmė joje ne tik ilsėtis, bet ten užgimė ir puiki verslo idėja.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56411009</guid><pubDate>Wed, 09 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56411009/2023_08_09_3116_1_20230809063140337.mp3" length="21785257" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Henrikas Cyrulis, auginantis mėsinių galvijų bandą Minijos pievose, Šilutės rajone, nusprendė bandos nedidinti, bet gerinti jos kokybę. Patikėjo, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos rengiamame aukcione bus galima įsigyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Henrikas Cyrulis, auginantis mėsinių galvijų bandą Minijos pievose, Šilutės rajone, nusprendė bandos nedidinti, bet gerinti jos kokybę. Patikėjo, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos rengiamame aukcione bus galima įsigyti bulius reproduktorius, kurių augimą stebėjo ir vertino Šilutės veislininkystės ūkio specialistai. Ūkininkas už bulių, įvertintą aukščiausiais balais, pasiryžo sumokėti beveik 5 tūkst. eurų. Tai buvo brangiausiai parduotas bulius reproduktorius augintas Lietuvoje. Naujasis asociacijos, rengusios aukcioną, vadovas sako, kad ūkininkas turėjo pats labiau įsigilinti į gyvulio kilmės dokumentus, o ne tikėti aukciono metu<br />pasakojamomis pasakomis.<br />Dėl šienpjovių čempionų vardų vyrai ir moterys varžėsi Nemuno deltos pievose.Dalyviai varžėsi pradedančiųjų varžybose „Dalgio debiutas“, dailioji šienavimo varžybose, komandinėse varžybose dėl nominacijų: greičiausia šienapjūtė „Skriejantys dalgiai“ ir „Kokybė garantuota“. Labiausiai laukiamos buvo individualios sparčiausių šienpjovių varžybos „Metų šienpjovio“ (-ės) čempionų<br />titulams laimėti. Ir išsiaiškinta, kas greitesnis - dalgis ar trimeris. Prieš trimerį stojo šių metų greičiausias šienpjovys Sigitas Kakta iš Grabupių seniūnijos Šilutės rajone, tačiau nutiko nenumatytas dalykas. Ir čempioną, ir trimerį aplenkė palaikymo komandos dalyvis, 70-metis Vilius Dapkus. Greičiausia šienpjove tapo jauna dviejų berniukų mama Dovilė Staponkienė.<br />„Verslas kaime“ - vilniečių Petro ir Gražinos Bakėjų istorija. Įsigijusi sodybą prie ežero Utenos rajone, pora netrukus ėmė joje ne tik ilsėtis, bet ten užgimė ir puiki verslo idėja.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1362</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kantriai augintą ūkininkų derlių nukūlė kruša</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kantriai-auginta-ukininku-derliu-nukule-krusa--56399630</link><description><![CDATA[Nors ir lokaliai, bet praūžusi kruša jau padarė didelės žalos tiek uogų, daržovių, javų augintojams bei sodams. Anot VH draudimo brokerės Aukštaitijos regione Oksanos Gelčienės, keista, jeigu ūkininkai vis dar nesidraudžia nuo krušos.<br />Ilona Čepononienė, nors pati ir neūkininkauja, bet prideda prie to, kad Marijampolės savivaldybės ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti mažoje krautuvėlėje.<br />Gamtininko komentaras. Paprastasis pušinis pjūklelis – kenkėjas mintantis pušų spygliais ir pridarantis pušims didelės žalos. Vienas iš paplitimo židinių dabar yra Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje. Kaip sako Valstybinės miškų urėdijos , Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, norint suvaldyti židinį tenka pasitelkti net aviaciją.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56399630</guid><pubDate>Tue, 08 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56399630/2023_08_08_3116_1_20230808063034552.mp3" length="20153544" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors ir lokaliai, bet praūžusi kruša jau padarė didelės žalos tiek uogų, daržovių, javų augintojams bei sodams. Anot VH draudimo brokerės Aukštaitijos regione Oksanos Gelčienės, keista, jeigu ūkininkai vis dar nesidraudžia nuo krušos.
Ilona...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors ir lokaliai, bet praūžusi kruša jau padarė didelės žalos tiek uogų, daržovių, javų augintojams bei sodams. Anot VH draudimo brokerės Aukštaitijos regione Oksanos Gelčienės, keista, jeigu ūkininkai vis dar nesidraudžia nuo krušos.<br />Ilona Čepononienė, nors pati ir neūkininkauja, bet prideda prie to, kad Marijampolės savivaldybės ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti mažoje krautuvėlėje.<br />Gamtininko komentaras. Paprastasis pušinis pjūklelis – kenkėjas mintantis pušų spygliais ir pridarantis pušims didelės žalos. Vienas iš paplitimo židinių dabar yra Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje. Kaip sako Valstybinės miškų urėdijos , Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, norint suvaldyti židinį tenka pasitelkti net aviaciją.]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Paraiškų teikimas paramai gauti sustabdytas – per dieną viršyta numatyta lėšų suma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paraisku-teikimas-paramai-gauti-sustabdytas-per-diena-virsyta-numatyta-lesu-suma--56389257</link><description><![CDATA[Priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sulaukė išskirtinai didelio žemdirbių susidomėjimo. Per pirmąją paraiškų teikimo dieną viršyta 10 mln. eurų suma, todėl paraiškų teikimas sustabdytas. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad tai galėjo lemti palankios paramos sąlygos, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad, užkertant kelią toliau teikti paraiškas, tikėtina, kad paramą gaus ne tie, kam jos labiausiai reikia.<br /><br />Mokytos ir miškininko profesiją turintys Inga ir Leonardas Kalinauskai nusprendė išbandyti kitą veiklą. Dabar šeima spaudžia naminį įvairių sėklų aliejų ir didžiulį dėmesį skiria kokybei, skatina domėtis plačiomis aliejaus panaudojimo galimybėmis. Naujausias gaminys – aguonų sėklų aliejus.<br /><br />„Verta žinoti“. VDU Botanikos sodo organizuotame tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“ išrinktas kvapniausias augalas. Juo tapo vokiečių veislės rožė – „La villa Cotta“. Kuo ši rožė užbūrė lankytojus?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56389257</guid><pubDate>Mon, 07 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56389257/2023_08_07_3116_1_20230807063059193.mp3" length="21682857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sulaukė išskirtinai didelio žemdirbių susidomėjimo. Per pirmąją paraiškų teikimo dieną viršyta 10 mln. eurų suma, todėl paraiškų teikimas sustabdytas. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sulaukė išskirtinai didelio žemdirbių susidomėjimo. Per pirmąją paraiškų teikimo dieną viršyta 10 mln. eurų suma, todėl paraiškų teikimas sustabdytas. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad tai galėjo lemti palankios paramos sąlygos, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad, užkertant kelią toliau teikti paraiškas, tikėtina, kad paramą gaus ne tie, kam jos labiausiai reikia.<br /><br />Mokytos ir miškininko profesiją turintys Inga ir Leonardas Kalinauskai nusprendė išbandyti kitą veiklą. Dabar šeima spaudžia naminį įvairių sėklų aliejų ir didžiulį dėmesį skiria kokybei, skatina domėtis plačiomis aliejaus panaudojimo galimybėmis. Naujausias gaminys – aguonų sėklų aliejus.<br /><br />„Verta žinoti“. VDU Botanikos sodo organizuotame tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“ išrinktas kvapniausias augalas. Juo tapo vokiečių veislės rožė – „La villa Cotta“. Kuo ši rožė užbūrė lankytojus?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1356</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mokslines žinias jauna šeima pritaiko mišriame ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mokslines-zinias-jauna-seima-pritaiko-misriame-ukyje--56365465</link><description><![CDATA[Sumanios gyvulininkystės bakalauro studijas baigę Ieva ir Kostas Knokneriai neketina sustoti. Gilina žinias magistro pakopoje, o Ieva jau įstojo ir į doktorantūrą. Šalia mokslų jauna šeima puoselėja mišrų ūkį – augina javus, daržoves, avis ir eksperimentuoja su šitaki grybų auginimu.<br /><br />Žemės ūkio ministerijos iniciatyva pratęsti kraštovaizdžio elementų priežiūros ir žaliojo pūdymo sutvarkymo terminai. Kodėl reikėjo šių pakeitimų, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko inicijuotus pakeitimus vertina ūkininkai, kalbės Skuodo r. ūkininkai: Donatas Valančiauskas ir Vidmantas Doniela.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56365465</guid><pubDate>Fri, 04 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56365465/2023_08_04_3116_1_20230804063111452.mp3" length="20165665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Sumanios gyvulininkystės bakalauro studijas baigę Ieva ir Kostas Knokneriai neketina sustoti. Gilina žinias magistro pakopoje, o Ieva jau įstojo ir į doktorantūrą. Šalia mokslų jauna šeima puoselėja mišrų ūkį – augina javus, daržoves, avis ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Sumanios gyvulininkystės bakalauro studijas baigę Ieva ir Kostas Knokneriai neketina sustoti. Gilina žinias magistro pakopoje, o Ieva jau įstojo ir į doktorantūrą. Šalia mokslų jauna šeima puoselėja mišrų ūkį – augina javus, daržoves, avis ir eksperimentuoja su šitaki grybų auginimu.<br /><br />Žemės ūkio ministerijos iniciatyva pratęsti kraštovaizdžio elementų priežiūros ir žaliojo pūdymo sutvarkymo terminai. Kodėl reikėjo šių pakeitimų, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko inicijuotus pakeitimus vertina ūkininkai, kalbės Skuodo r. ūkininkai: Donatas Valančiauskas ir Vidmantas Doniela.<br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Iš savų užaugintų rugių kepama duona – Žemaičių šeimos pasididžiavimas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-is-savu-uzaugintu-rugiu-kepama-duona-zemaiciu-seimos-pasididziavimas--56353269</link><description><![CDATA[Darniai su gamta gyvenantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai mišrų ūkį puoselėja Marijampolės sav. Dešimt metų ekologiškai ūkininkavusi šeima dėl popierizmo gausos sertifikuoti ūkį atsisakė, tačiau ūkininkavimo filosofija dėl to nepasikeitė. Žemaičiai augina javus, turi savo malūną, kepa ruginę duoną ir ja labai didžiuojasi. Taip pat augina įvairiausias daržoves, jas konservuoja, perdirba.<br /><br />Rugpjūčio 1-ąją šilauogėmis kupiškėnus pradėjo pradėjo džiuginti Diana Umbrienė. Iki šiol uogos buvo parduodamos pagal individualius užsakymus. Vieną didžiausių šilauogių ūkių Kupiškio rajone turinti Diana sako, kad šį sezoną buvusios šalnos gerokai sumažino derlių, tačiau per savaitę vis vien planuojama skinti 150 iki 250 kilogramų uogų.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Alinanti kaitra Irake paveikė ir bitininkystės sektorių. Problemų kelia ne tik stichinė sausra, bet ir mažėjantys ūkių plotai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56353269</guid><pubDate>Thu, 03 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56353269/2023_08_03_3116_1_20230803063105546.mp3" length="21076398" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Darniai su gamta gyvenantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai mišrų ūkį puoselėja Marijampolės sav. Dešimt metų ekologiškai ūkininkavusi šeima dėl popierizmo gausos sertifikuoti ūkį atsisakė, tačiau ūkininkavimo filosofija dėl to nepasikeitė. Žemaičiai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Darniai su gamta gyvenantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai mišrų ūkį puoselėja Marijampolės sav. Dešimt metų ekologiškai ūkininkavusi šeima dėl popierizmo gausos sertifikuoti ūkį atsisakė, tačiau ūkininkavimo filosofija dėl to nepasikeitė. Žemaičiai augina javus, turi savo malūną, kepa ruginę duoną ir ja labai didžiuojasi. Taip pat augina įvairiausias daržoves, jas konservuoja, perdirba.<br /><br />Rugpjūčio 1-ąją šilauogėmis kupiškėnus pradėjo pradėjo džiuginti Diana Umbrienė. Iki šiol uogos buvo parduodamos pagal individualius užsakymus. Vieną didžiausių šilauogių ūkių Kupiškio rajone turinti Diana sako, kad šį sezoną buvusios šalnos gerokai sumažino derlių, tačiau per savaitę vis vien planuojama skinti 150 iki 250 kilogramų uogų.<br /><br />„Užsienio naujienos“. Alinanti kaitra Irake paveikė ir bitininkystės sektorių. Problemų kelia ne tik stichinė sausra, bet ir mažėjantys ūkių plotai.<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šeimos ūkyje auginama 30 skirtingų veislių pomidorų – kiekvieno pirkėjo skoniui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimos-ukyje-auginama-30-skirtingu-veisliu-pomidoru-kiekvieno-pirkejo-skoniui--56343323</link><description><![CDATA[Baklažai, paprikos, žiediniai kopūstai, gausybė skirtingų veislių pomidorų – tai tik maža dalis Elvyros Katilienės ūkyje auginamos produkcijos. Ūkio kieme ir perdirbimo cechas – gaminamos mišrainės, baklažanų ikra, adžika. Šaltuoju metu sezonu parduodamos ir raugintos daržovės. Kaip sako moteris, tokį ūkį gali turėti kiekvienas, tik dirbti ne visi tiek nori. Patikimų darbuotojų surasti – sudėtinga.<br />Lietuvos energetikos agentūra kviečia teikti paraiškas saulės elektrinių ir vėjo jėgainių įsirengimui. Agentūros direktorė laikinai einanti pareigas Agnė Bagočiutė sako, kad sąlygos palankios piliečių energetikos bendrijoms, labai mažas ir mažas įmones turintiems bei ūkininkams. LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas sako, kad ūkininkams iš to naudos mažai.<br />Rubrika „Verslas kaime“. Darželio auklėtojos padėjėja dirbanti Renata Ražaitienė puoselėja ir savo grožio paslaugų verslą Stakliškėse, Prienų rajone. Kaip sekėsi kurti verslą regione?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56343323</guid><pubDate>Wed, 02 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56343323/2023_08_02_3116_1_20230802063128663.mp3" length="21605535" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baklažai, paprikos, žiediniai kopūstai, gausybė skirtingų veislių pomidorų – tai tik maža dalis Elvyros Katilienės ūkyje auginamos produkcijos. Ūkio kieme ir perdirbimo cechas – gaminamos mišrainės, baklažanų ikra, adžika. Šaltuoju metu sezonu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baklažai, paprikos, žiediniai kopūstai, gausybė skirtingų veislių pomidorų – tai tik maža dalis Elvyros Katilienės ūkyje auginamos produkcijos. Ūkio kieme ir perdirbimo cechas – gaminamos mišrainės, baklažanų ikra, adžika. Šaltuoju metu sezonu parduodamos ir raugintos daržovės. Kaip sako moteris, tokį ūkį gali turėti kiekvienas, tik dirbti ne visi tiek nori. Patikimų darbuotojų surasti – sudėtinga.<br />Lietuvos energetikos agentūra kviečia teikti paraiškas saulės elektrinių ir vėjo jėgainių įsirengimui. Agentūros direktorė laikinai einanti pareigas Agnė Bagočiutė sako, kad sąlygos palankios piliečių energetikos bendrijoms, labai mažas ir mažas įmones turintiems bei ūkininkams. LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas sako, kad ūkininkams iš to naudos mažai.<br />Rubrika „Verslas kaime“. Darželio auklėtojos padėjėja dirbanti Renata Ražaitienė puoselėja ir savo grožio paslaugų verslą Stakliškėse, Prienų rajone. Kaip sekėsi kurti verslą regione?<br /><br />Ved. Rūta Simanavičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologiniuose ūkiuose užauginta produkcija – užsienio perdirbėjams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologiniuose-ukiuose-uzauginta-produkcija-uzsienio-perdirbejams--56331400</link><description><![CDATA[Ekologinių ūkių produkcija užauginta Lietuvoje dažniau iškeliaują į užsienį, nei realizuojama vietoje. Kodėl? Pokalbis su Ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.<br /><br />Sagų namelis – Ramygaloje, Panevėžio rajone įgyvendindta idėja, kuri lankytojus traukia iš visos Lietuvos. Taip pat panaudotoms, vietos namuose neradusioms sagoms taip suteikiamas antras šansas. Apie sukurtą traukos objektą ir jo istoriją pasakoja Aušra Volkovienė.<br /><br />Miškinė dedešva – ne tik gražus, bet ir sveikatai naudingas žolinis augalas, apie kurį pasakoja Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56331400</guid><pubDate>Tue, 01 Aug 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56331400/2023_08_01_3116_1_20230801063121940.mp3" length="20645900" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekologinių ūkių produkcija užauginta Lietuvoje dažniau iškeliaują į užsienį, nei realizuojama vietoje. Kodėl? Pokalbis su Ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.

Sagų namelis – Ramygaloje, Panevėžio rajone įgyvendindta idėja,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekologinių ūkių produkcija užauginta Lietuvoje dažniau iškeliaują į užsienį, nei realizuojama vietoje. Kodėl? Pokalbis su Ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.<br /><br />Sagų namelis – Ramygaloje, Panevėžio rajone įgyvendindta idėja, kuri lankytojus traukia iš visos Lietuvos. Taip pat panaudotoms, vietos namuose neradusioms sagoms taip suteikiamas antras šansas. Apie sukurtą traukos objektą ir jo istoriją pasakoja Aušra Volkovienė.<br /><br />Miškinė dedešva – ne tik gražus, bet ir sveikatai naudingas žolinis augalas, apie kurį pasakoja Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Iš Lietuvos ūkių – į sodybas ir tarptautines parodas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-is-lietuvos-ukiu-i-sodybas-ir-tarptautines-parodas--56316826</link><description><![CDATA[Viena perspektyviausių žuvininkystės bendrovių Lietuvoje „Vasaknos“ veisia ir augina karpius, lydekas, baltuosius amūrus, upėtakius, eršketus ir gamina įvairius žuvies produktus. Svarbiausiu pasiekimu bendrovės vadovas Algirdas Šiukščius laiko tai, kad bendrovės inkubatoriuje inkubuojami karpių ir lydekų ikrai. Šių žuvų lervutėmis įžuvinami Lietuvos tvenkiniai.<br /><br />Povilas Grigalionis kolekcionuoja ir veisia balandžius. Su Pasvalio ir Panevėžio rajonuose auginamais paukščiais jis dalyvauja ir tarptautinėse parodose, kur neretai prizinės vietos tenka jo atgaivintai veislei – aukštaičių burbuliams. Karvelių auginimu susižavėjęs dar vaikystėje, šiuo pomėgiu Povilas užkrėtė ir du savo sūnus.<br /><br />Pirmasis rugpjūčio šeštadienis – bitininkų diena. Kaip ji pirmą kartą bus švenčiama? Pokalbis su Bitinkinkų asociacijos pirmininku Juozu Oleku.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56316826</guid><pubDate>Mon, 31 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56316826/2023_07_31_3116_1_20230731063146081.mp3" length="21240238" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Viena perspektyviausių žuvininkystės bendrovių Lietuvoje „Vasaknos“ veisia ir augina karpius, lydekas, baltuosius amūrus, upėtakius, eršketus ir gamina įvairius žuvies produktus. Svarbiausiu pasiekimu bendrovės vadovas Algirdas Šiukščius laiko tai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Viena perspektyviausių žuvininkystės bendrovių Lietuvoje „Vasaknos“ veisia ir augina karpius, lydekas, baltuosius amūrus, upėtakius, eršketus ir gamina įvairius žuvies produktus. Svarbiausiu pasiekimu bendrovės vadovas Algirdas Šiukščius laiko tai, kad bendrovės inkubatoriuje inkubuojami karpių ir lydekų ikrai. Šių žuvų lervutėmis įžuvinami Lietuvos tvenkiniai.<br /><br />Povilas Grigalionis kolekcionuoja ir veisia balandžius. Su Pasvalio ir Panevėžio rajonuose auginamais paukščiais jis dalyvauja ir tarptautinėse parodose, kur neretai prizinės vietos tenka jo atgaivintai veislei – aukštaičių burbuliams. Karvelių auginimu susižavėjęs dar vaikystėje, šiuo pomėgiu Povilas užkrėtė ir du savo sūnus.<br /><br />Pirmasis rugpjūčio šeštadienis – bitininkų diena. Kaip ji pirmą kartą bus švenčiama? Pokalbis su Bitinkinkų asociacijos pirmininku Juozu Oleku.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar sugebės šalies žemės ūkis prisitaikyti prie didėjančių aplinkosauginių reikalavimų?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-sugebes-salies-zemes-ukis-prisitaikyti-prie-didejanciu-aplinkosauginiu-reikalavimu--56261557</link><description><![CDATA[Nuo 2030 metų ketinama perpus sumažinti laukuose naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį. Ar nenukentės išaugintos produkcijos kiekis ir kokybė? Komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br />Lietuvos ūkininkų Briuselyje išderėta daugiau nei 10 mln. eurų parama pieno sektoriui neteikia daug vilties išlikti, nes Žemės ūkio ministerija nesusiderino su socialiniais partneriais ir nusprendė, kad paramos bus išmokėta kiek daugiau nei 8 mln. Kooperatyvo Pienas.lt valdybos pirmininkas sako, kad įtakos turi ne tik paramos dydis, bet ir skyrimo greitis. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė pabrėžia, kad ministerija ignoruoja ūkininkus, dėl to ketinama kreiptis į eurokomisarą Januszą Wojciechowskį.<br />Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigęs doktorantūros studijas ir dėstytojavęs Martynas Klepeckas su šeima kėlėsi gyventi į kaimą. Įregistravo ūkį Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti ankštines daržoves bei bites. Kaip jaunieji ūkininkai Kamilė ir Martynas Klepeckai įsitvirtina Pagavėnių kaime, įveikia naujus išbandymus?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56261557</guid><pubDate>Fri, 28 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56261557/2023_07_28_3116_1_20230728063128086.mp3" length="21052993" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nuo 2030 metų ketinama perpus sumažinti laukuose naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį. Ar nenukentės išaugintos produkcijos kiekis ir kokybė? Komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nuo 2030 metų ketinama perpus sumažinti laukuose naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį. Ar nenukentės išaugintos produkcijos kiekis ir kokybė? Komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br />Lietuvos ūkininkų Briuselyje išderėta daugiau nei 10 mln. eurų parama pieno sektoriui neteikia daug vilties išlikti, nes Žemės ūkio ministerija nesusiderino su socialiniais partneriais ir nusprendė, kad paramos bus išmokėta kiek daugiau nei 8 mln. Kooperatyvo Pienas.lt valdybos pirmininkas sako, kad įtakos turi ne tik paramos dydis, bet ir skyrimo greitis. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė pabrėžia, kad ministerija ignoruoja ūkininkus, dėl to ketinama kreiptis į eurokomisarą Januszą Wojciechowskį.<br />Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigęs doktorantūros studijas ir dėstytojavęs Martynas Klepeckas su šeima kėlėsi gyventi į kaimą. Įregistravo ūkį Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti ankštines daržoves bei bites. Kaip jaunieji ūkininkai Kamilė ir Martynas Klepeckai įsitvirtina Pagavėnių kaime, įveikia naujus išbandymus?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Draudimo išmokos nukentėjusiems nuo pavasarinių šalnų – 6 mln. eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-draudimo-ismokos-nukentejusiems-nuo-pavasariniu-salnu-6-mln-euru--56245221</link><description><![CDATA[Neįprastai ilgai – visą mėnesį užsitęsę šalnos pakenkė 35 tūkst. hektarų pasėlių. Toks reiškinys pirmą kartą fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Labiausiai šalnos sumažino derlių 10 rajonų žemdirbių laukuose. Ypač nukentėjo rapsai. Žalų vertinimo ekspertams baigus darbą paaiškėjo, kad draudimo išmokos sudarys 6 milijonus eurų.<br /><br />Jau trys dešimtmečiai prabėgo, kai anuomet Molėtų r. Šiupienių kaime Vida ir Danielius Gražiai, nebijodami sunkumų, ėmėsi kurti pieno ūkį. Metams bėgant, tobulino įrangą, diegė automatines sistemas. Lengvėjantis darbas fermose grąžino į kaimą mokslus Vilniuje baigusią dukrą Sandrą Gražytę-Vainorę. Drauge su vyru Mariumi jie perėmė ir gausina ūkį. Čia dabar 300 galvijų, iš jų 170 karvių, o darbus lengvina ne tik robotai.<br /><br />JAV gyvenanti amišų bendruomenė skiriasi nuo mūsų: jie atsisakė visų technologijų ir iki šiol darbui bei transportui naudoja arklius. Jų darbu bei gyvenimo sąlygomis domėjosi Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56245221</guid><pubDate>Thu, 27 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56245221/2023_07_27_3116_1_20230727063122712.mp3" length="21602609" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Neįprastai ilgai – visą mėnesį užsitęsę šalnos pakenkė 35 tūkst. hektarų pasėlių. Toks reiškinys pirmą kartą fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Labiausiai šalnos sumažino derlių 10 rajonų žemdirbių laukuose. Ypač nukentėjo rapsai. Žalų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Neįprastai ilgai – visą mėnesį užsitęsę šalnos pakenkė 35 tūkst. hektarų pasėlių. Toks reiškinys pirmą kartą fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Labiausiai šalnos sumažino derlių 10 rajonų žemdirbių laukuose. Ypač nukentėjo rapsai. Žalų vertinimo ekspertams baigus darbą paaiškėjo, kad draudimo išmokos sudarys 6 milijonus eurų.<br /><br />Jau trys dešimtmečiai prabėgo, kai anuomet Molėtų r. Šiupienių kaime Vida ir Danielius Gražiai, nebijodami sunkumų, ėmėsi kurti pieno ūkį. Metams bėgant, tobulino įrangą, diegė automatines sistemas. Lengvėjantis darbas fermose grąžino į kaimą mokslus Vilniuje baigusią dukrą Sandrą Gražytę-Vainorę. Drauge su vyru Mariumi jie perėmė ir gausina ūkį. Čia dabar 300 galvijų, iš jų 170 karvių, o darbus lengvina ne tik robotai.<br /><br />JAV gyvenanti amišų bendruomenė skiriasi nuo mūsų: jie atsisakė visų technologijų ir iki šiol darbui bei transportui naudoja arklius. Jų darbu bei gyvenimo sąlygomis domėjosi Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai neranda bendros kalbos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiai-ir-aplinkosaugininkai-neranda-bendros-kalbos--56207952</link><description><![CDATA[Jau nemažai metų kalbama apie melioracijos reikmių finansavimo fondo steigimą, bet jo vis dar nėra. Žemdirbių netenkina siūlomos šio fondo finansavimo sąlygos. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, melioracijos įrenginių būklei kenkia ir Aplinkos apsaugos agentūros vykdomi renatūralizavimo projektai, nesuderinti su žemės sklypų savininkais. Su tuo nesutinka agentūros specialistas Martynas Pankauskas.<br /><br />Prieš 7 m. Molėtų rajone, Balninkų miestelyje, įsikūrė universalus daugiafunkcis centras „Kaimynystės namai“. Čia rūpinamasi gyventojų švietimu, kultūrinių renginių organizavimu, muziejaus eksponatų gausinimu, įvairiomis socialinėmis veiklomis. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusiems seniūnijos žmonėms, kurie sudaro per 60 proc. gyventojų. Įkurtuose socialinės globos namuose jau gyvena 12 vyresnio amžiaus žmonių.<br /><br />Paukščių pasaulis labai įvairus – jie skiriasi ir dydžiu, ir spalvomis, ir elgesiu. Dažnai tai keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Ypač gerai jų gyvenimą pažįsta nuolat paukščius stebintys ornitologai. Išsamiau – ornitologas Marius Karlonas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56207952</guid><pubDate>Tue, 25 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56207952/2023_07_25_3116_1_20230725063039380.mp3" length="21060934" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau nemažai metų kalbama apie melioracijos reikmių finansavimo fondo steigimą, bet jo vis dar nėra. Žemdirbių netenkina siūlomos šio fondo finansavimo sąlygos. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau nemažai metų kalbama apie melioracijos reikmių finansavimo fondo steigimą, bet jo vis dar nėra. Žemdirbių netenkina siūlomos šio fondo finansavimo sąlygos. Pasak Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, melioracijos įrenginių būklei kenkia ir Aplinkos apsaugos agentūros vykdomi renatūralizavimo projektai, nesuderinti su žemės sklypų savininkais. Su tuo nesutinka agentūros specialistas Martynas Pankauskas.<br /><br />Prieš 7 m. Molėtų rajone, Balninkų miestelyje, įsikūrė universalus daugiafunkcis centras „Kaimynystės namai“. Čia rūpinamasi gyventojų švietimu, kultūrinių renginių organizavimu, muziejaus eksponatų gausinimu, įvairiomis socialinėmis veiklomis. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusiems seniūnijos žmonėms, kurie sudaro per 60 proc. gyventojų. Įkurtuose socialinės globos namuose jau gyvena 12 vyresnio amžiaus žmonių.<br /><br />Paukščių pasaulis labai įvairus – jie skiriasi ir dydžiu, ir spalvomis, ir elgesiu. Dažnai tai keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Ypač gerai jų gyvenimą pažįsta nuolat paukščius stebintys ornitologai. Išsamiau – ornitologas Marius Karlonas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sausra pasiglemžė 40 proc. ūkininko derliaus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sausra-pasiglemze-40-proc-ukininko-derliaus--56196322</link><description><![CDATA[Didelį augalininkystės ūkį valdantis Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis šiandien prastos nuotaikos. Jau dabar mato, kad neteks didžiulės dalies – iki 40 proc. – planuoto derliaus. Labiausiai nuo sausros nukentėjo kviečiai ir rapsai, o miežių apskritai nebus ko kulti. Per 30 m. ūkininkaujantį žemdirbį vargina ir sausra, ir nepamatuoti valdžios sprendimai.<br /><br />Du dešimtmečius ekologiškai dirbantys pieno ūkio šeimininkai Dalia ir Gintaras Stankevičiai prisipažįsta, kad kitaip dirbti ir nemokėtų, ir negalėtų. Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, 30 melžiamų karvių turinti šeima nesiskundžia mažomis supirkimo kainomis, nedejuoja dėl menkstančios paramos ekologiniams ūkiams, nes tokia veikla tapo jų gyvenimo būdu.<br /><br />Žaliais arba margais lapais, nespindintys grožiu ir daugelio net nepastebimi augalai chlorofitai iš tiesų yra labai naudingi žmonėms. Jie ne tik grynina kambario orą, bet ir išvalo jį nuo įvairių kenksmingų cheminių medžiagų. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56196322</guid><pubDate>Mon, 24 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56196322/2023_07_24_3116_1_20230724063132697.mp3" length="21585891" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didelį augalininkystės ūkį valdantis Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis šiandien prastos nuotaikos. Jau dabar mato, kad neteks didžiulės dalies – iki 40 proc. – planuoto derliaus. Labiausiai nuo sausros nukentėjo kviečiai ir rapsai, o miežių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didelį augalininkystės ūkį valdantis Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis šiandien prastos nuotaikos. Jau dabar mato, kad neteks didžiulės dalies – iki 40 proc. – planuoto derliaus. Labiausiai nuo sausros nukentėjo kviečiai ir rapsai, o miežių apskritai nebus ko kulti. Per 30 m. ūkininkaujantį žemdirbį vargina ir sausra, ir nepamatuoti valdžios sprendimai.<br /><br />Du dešimtmečius ekologiškai dirbantys pieno ūkio šeimininkai Dalia ir Gintaras Stankevičiai prisipažįsta, kad kitaip dirbti ir nemokėtų, ir negalėtų. Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, 30 melžiamų karvių turinti šeima nesiskundžia mažomis supirkimo kainomis, nedejuoja dėl menkstančios paramos ekologiniams ūkiams, nes tokia veikla tapo jų gyvenimo būdu.<br /><br />Žaliais arba margais lapais, nespindintys grožiu ir daugelio net nepastebimi augalai chlorofitai iš tiesų yra labai naudingi žmonėms. Jie ne tik grynina kambario orą, bet ir išvalo jį nuo įvairių kenksmingų cheminių medžiagų. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1350</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Norinčių tapti dvarininkais Lietuvoje – yra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-norinciu-tapti-dvarininkais-lietuvoje-yra--56174186</link><description><![CDATA[Vilniečiai verslininkai Mantė ir Marius Januškevičiai tapo Bikuškio dvaro prie Alaušo ežero savininkais. Dvarininkų kelią rinkosi sąmoningai, mat jiems dvaro priežiūra – atsakomybė ir įsipareigojimas visai Lietuvos visuomenei. Būtina ne tik saugoti dvarą kaip statinį, bet ir su juo susijusį tapybos paveldą, sukurtą šiame dvare, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tad tenka dar daugiau dirbti ir savo sukurtame versle, nes dvaro turėjimas – ir didelis finansinis įsipareigojimas.<br />Lietuvoje didelių problemų dėl pesticidų naudojimo nėra, – teigia Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus Fedotovas. Bėda ta, kad dar pasitaiko nelegalių ir toksiškų pesticidų naudojimo bei prekybos atvejų, nesustabdo net didelės piniginės baudos.<br />Dusetų miestelį (Zarasų r.) labai puošia privataus amatų centro pastatas. Jame tautodailininkas Erikas Čypas, įkūręs savo dirbtuves, drožybos moko tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.Tautodailininkas šiais metais ėmėsi naujo projekto – gavo finansinę paramą iš Kultūros ministerijos, kad atkurtų Aukštaitijos regionui būdinga ornamentika puoštų prieverpsčių kolekciją.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56174186</guid><pubDate>Fri, 21 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56174186/2023_07_21_3116_1_20230721063114504.mp3" length="22080336" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniečiai verslininkai Mantė ir Marius Januškevičiai tapo Bikuškio dvaro prie Alaušo ežero savininkais. Dvarininkų kelią rinkosi sąmoningai, mat jiems dvaro priežiūra – atsakomybė ir įsipareigojimas visai Lietuvos visuomenei. Būtina ne tik saugoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniečiai verslininkai Mantė ir Marius Januškevičiai tapo Bikuškio dvaro prie Alaušo ežero savininkais. Dvarininkų kelią rinkosi sąmoningai, mat jiems dvaro priežiūra – atsakomybė ir įsipareigojimas visai Lietuvos visuomenei. Būtina ne tik saugoti dvarą kaip statinį, bet ir su juo susijusį tapybos paveldą, sukurtą šiame dvare, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tad tenka dar daugiau dirbti ir savo sukurtame versle, nes dvaro turėjimas – ir didelis finansinis įsipareigojimas.<br />Lietuvoje didelių problemų dėl pesticidų naudojimo nėra, – teigia Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus Fedotovas. Bėda ta, kad dar pasitaiko nelegalių ir toksiškų pesticidų naudojimo bei prekybos atvejų, nesustabdo net didelės piniginės baudos.<br />Dusetų miestelį (Zarasų r.) labai puošia privataus amatų centro pastatas. Jame tautodailininkas Erikas Čypas, įkūręs savo dirbtuves, drožybos moko tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.Tautodailininkas šiais metais ėmėsi naujo projekto – gavo finansinę paramą iš Kultūros ministerijos, kad atkurtų Aukštaitijos regionui būdinga ornamentika puoštų prieverpsčių kolekciją.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pirmojo Safario parko Lietuvoje savininkus gąsdina žmonių elgesys su gyvūnais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pirmojo-safario-parko-lietuvoje-savininkus-gasdina-zmoniu-elgesys-su-gyvunais--56163710</link><description><![CDATA[Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.<br />Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.<br />Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56163710</guid><pubDate>Thu, 20 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56163710/2023_07_20_3116_1_20230720063109280_1.mp3" length="20593238" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.<br />Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.<br />Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šeimos ūkį gelbsti milijoninės investicijos į pieno fermą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimos-uki-gelbsti-milijonines-investicijos-i-pieno-ferma--56153621</link><description><![CDATA[Skuodo rajone, Ivoniškės kaime, jau antri metai veikia moderni melžiamų karvių ferma. Joje – du melžimo robotai, automatinis mėšlo šalinimas su robotu valytuvu, o trečias robotas pristumdo pašarus karvėms. Raimundas Kaniava su sūnumis Remigijumi ir Rindaugu investavo 1,4 mln. eurų. Iš esmės pasikeitė darbo sąlygos, pagerėjo gyvulių sveikatingumas. Šeima rizikuotų dar kartą, bet negirdi iš politikų aiškaus pasakymo, ar reikės pieno.<br />Tautvydas Gurskus ne tik augina uogas ir vadovauja Lietuvos uogų augintojų asociacijai. Prieš keletą metų ėmėsi ir kito iššūkio. Nemuno pakrantėje, ant buvusios vandens kėlimo stoties pastato liekanų, pastatė namą, o aplink statinį esančioje unikalioje gamtinėje teritorijoje ėmė kurti parką.<br />Marijai Kuzmaitei – vos per dvidešimt metų, o ji jau ėmėsi verslo savo gimtajame Dusetų miestelyje (Zarasų r.) ir atidarė restoraną „Serpent“. Marijai patinka eksperimentuoti su patiekalais, virtuvė įrengta itin moderniai, bet restorano sėkmės sąlyga provincijoje – mokėti išvirti labai gerus cepelinus. <br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56153621</guid><pubDate>Wed, 19 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56153621/2023_07_19_3116_1_20230719063103857.mp3" length="21770211" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Skuodo rajone, Ivoniškės kaime, jau antri metai veikia moderni melžiamų karvių ferma. Joje – du melžimo robotai, automatinis mėšlo šalinimas su robotu valytuvu, o trečias robotas pristumdo pašarus karvėms. Raimundas Kaniava su sūnumis Remigijumi ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Skuodo rajone, Ivoniškės kaime, jau antri metai veikia moderni melžiamų karvių ferma. Joje – du melžimo robotai, automatinis mėšlo šalinimas su robotu valytuvu, o trečias robotas pristumdo pašarus karvėms. Raimundas Kaniava su sūnumis Remigijumi ir Rindaugu investavo 1,4 mln. eurų. Iš esmės pasikeitė darbo sąlygos, pagerėjo gyvulių sveikatingumas. Šeima rizikuotų dar kartą, bet negirdi iš politikų aiškaus pasakymo, ar reikės pieno.<br />Tautvydas Gurskus ne tik augina uogas ir vadovauja Lietuvos uogų augintojų asociacijai. Prieš keletą metų ėmėsi ir kito iššūkio. Nemuno pakrantėje, ant buvusios vandens kėlimo stoties pastato liekanų, pastatė namą, o aplink statinį esančioje unikalioje gamtinėje teritorijoje ėmė kurti parką.<br />Marijai Kuzmaitei – vos per dvidešimt metų, o ji jau ėmėsi verslo savo gimtajame Dusetų miestelyje (Zarasų r.) ir atidarė restoraną „Serpent“. Marijai patinka eksperimentuoti su patiekalais, virtuvė įrengta itin moderniai, bet restorano sėkmės sąlyga provincijoje – mokėti išvirti labai gerus cepelinus. <br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1361</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. ŽŪM siekia skaidrumo ar nori tramdyti nepaklusniuosius?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zum-siekia-skaidrumo-ar-nori-tramdyti-nepaklusniuosius--56135794</link><description><![CDATA[Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovų elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pranešimą komisijai apie savo socialinio partnerio galimai padarytus pažeidimus įteikė Žemės ūkio ministerija. Asociacijos tarybos pirmininkas Algirdas Šiukščius sako, kad asociacija tokį ministerijos žingsnį vertina kaip spaudimą, nes nepritaria Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programoje planuojamam paramos dydžiui už gamtotvarkos darbus. ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovė Ieva Žundienė sako, kad ministerija į VTEK kreipėsi, nes ministerijos antikorupcijos skyrius atkreipė dėmesį į asociacijos teikiamų pasiūlymų intensyvumą ir jų rizikas. VTEK narė ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė sako, kad jei komisija pradėjo tyrimą, tai dar nereiškia, kad asociacija pažeidė įstatymo nuostatas. <br />Nerijus Lukošiūnas (Zarasų r.) sausmedžio uogas planavo skinti visą liepos mėnesį.Šie metai turėjo būti lengvesni – už paramos lėšas modernizavo ūkį ir įsigijo uogų skynimo kombainą, šaldytuvą. Tik viskas pasisuko kiek kitaip. Uogos šiemet ėmė sirpti kur kas anksčiau, o didžiąją jų dalį sulesė paukščiai, tad derlius baigėsi vos tik liepos mėnesiui prasidėjus. Ūkininkas tikisi, kad situaciją šiemet išgelbės jau nokstantis pirmasis užaugintų juodųjų gervuogių derlius.<br />Gamtinių edukacijų svarba ir apie tai, kad lankytojų laukia net 9 unikalios gamtos mokyklos gražiausiose Lietuvos vietose. Apie tai, ką jose galima pažinti, pasakoja Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro edukatorius Ignas Markevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56135794</guid><pubDate>Tue, 18 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56135794/2023_07_18_3116_1_20230718063058062.mp3" length="21541169" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovų elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pranešimą komisijai apie savo socialinio partnerio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovų elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pranešimą komisijai apie savo socialinio partnerio galimai padarytus pažeidimus įteikė Žemės ūkio ministerija. Asociacijos tarybos pirmininkas Algirdas Šiukščius sako, kad asociacija tokį ministerijos žingsnį vertina kaip spaudimą, nes nepritaria Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programoje planuojamam paramos dydžiui už gamtotvarkos darbus. ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovė Ieva Žundienė sako, kad ministerija į VTEK kreipėsi, nes ministerijos antikorupcijos skyrius atkreipė dėmesį į asociacijos teikiamų pasiūlymų intensyvumą ir jų rizikas. VTEK narė ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė sako, kad jei komisija pradėjo tyrimą, tai dar nereiškia, kad asociacija pažeidė įstatymo nuostatas. <br />Nerijus Lukošiūnas (Zarasų r.) sausmedžio uogas planavo skinti visą liepos mėnesį.Šie metai turėjo būti lengvesni – už paramos lėšas modernizavo ūkį ir įsigijo uogų skynimo kombainą, šaldytuvą. Tik viskas pasisuko kiek kitaip. Uogos šiemet ėmė sirpti kur kas anksčiau, o didžiąją jų dalį sulesė paukščiai, tad derlius baigėsi vos tik liepos mėnesiui prasidėjus. Ūkininkas tikisi, kad situaciją šiemet išgelbės jau nokstantis pirmasis užaugintų juodųjų gervuogių derlius.<br />Gamtinių edukacijų svarba ir apie tai, kad lankytojų laukia net 9 unikalios gamtos mokyklos gražiausiose Lietuvos vietose. Apie tai, ką jose galima pažinti, pasakoja Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro edukatorius Ignas Markevičius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1347</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai įsitikinę: skelbti ekstremalią situaciją dėl stichinės sausros - vėluojama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-isitikine-skelbti-ekstremalia-situacija-del-stichines-sausros-veluojama--56124441</link><description><![CDATA[Aurimo ir Sandros Kuzmų ūkiuose Dusetose (Zarasų r.) - auginama 300 galvijų. Ganyklose ir šienaujamose pievose - sausra. Gyvuliai nebeturi ko ėsti, pašarų suruošimui žiemai – žolės taip pat nėra. Nuo sausros žūsta ir javų derlius. Zarasų rajone ilgai vyravusi sausra pavojingos augalams stichinės sausros ribą peržengė dar liepos pradžioje, tačiau Zarasų savivaldybė tik liepos 14 dieną paskelbė ekstremalią situaciją, tad ūkininkai ilgai gyveno nerime, ar galės pasinaudoti nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygomis ir įrodyti NMA, kad vykdydami ūkio modernizavimo projektą negali pasiekti įsipareigotų rodiklių ne dėl savo kaltės.<br /><br /><br />Stichinės sausros apimtos teritorijos plečiasi. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, ūkininkaujantis Utenos rajone, taip pat jau pasiekusiame stichinės sausros rodiklius, pasigenda Žemės ūkio ministerijos pastangų koordinuoti situaciją. Jis sako, kad valdininkai neturėtų džiaugtis saulėtu oru Palangoje, o skubiai imtųsi rūpintis stichinės nelaimės padariniais.<br /><br />Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje darbymetis – pažymų apie ekstremalias gamtines sąlygas išdavimo metas. Daugiausia šiemet tenka pažymose nurodyti apie pavasarį augalus siaubusius ekstremalius šalčius, šalnas, stichinę sausrą ir žaibo išlydžius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56124441</guid><pubDate>Mon, 17 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56124441/2023_07_17_3116_1_20230717063051866.mp3" length="21401989" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aurimo ir Sandros Kuzmų ūkiuose Dusetose (Zarasų r.) - auginama 300 galvijų. Ganyklose ir šienaujamose pievose - sausra. Gyvuliai nebeturi ko ėsti, pašarų suruošimui žiemai – žolės taip pat nėra. Nuo sausros žūsta ir javų derlius. Zarasų rajone ilgai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aurimo ir Sandros Kuzmų ūkiuose Dusetose (Zarasų r.) - auginama 300 galvijų. Ganyklose ir šienaujamose pievose - sausra. Gyvuliai nebeturi ko ėsti, pašarų suruošimui žiemai – žolės taip pat nėra. Nuo sausros žūsta ir javų derlius. Zarasų rajone ilgai vyravusi sausra pavojingos augalams stichinės sausros ribą peržengė dar liepos pradžioje, tačiau Zarasų savivaldybė tik liepos 14 dieną paskelbė ekstremalią situaciją, tad ūkininkai ilgai gyveno nerime, ar galės pasinaudoti nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygomis ir įrodyti NMA, kad vykdydami ūkio modernizavimo projektą negali pasiekti įsipareigotų rodiklių ne dėl savo kaltės.<br /><br /><br />Stichinės sausros apimtos teritorijos plečiasi. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, ūkininkaujantis Utenos rajone, taip pat jau pasiekusiame stichinės sausros rodiklius, pasigenda Žemės ūkio ministerijos pastangų koordinuoti situaciją. Jis sako, kad valdininkai neturėtų džiaugtis saulėtu oru Palangoje, o skubiai imtųsi rūpintis stichinės nelaimės padariniais.<br /><br />Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje darbymetis – pažymų apie ekstremalias gamtines sąlygas išdavimo metas. Daugiausia šiemet tenka pažymose nurodyti apie pavasarį augalus siaubusius ekstremalius šalčius, šalnas, stichinę sausrą ir žaibo išlydžius.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Netikėti sprendimai kuria išskirtines patirtis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-netiketi-sprendimai-kuria-isskirtines-patirtis--56098595</link><description><![CDATA[Buvęs vestuvių muzikantas, šiandien braškių augintojas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono Bikūnų kaimo, savo ūkyje rengia ekskursijas ir braškių degustacijas. Tai ūkininkas daro tam, kad kuo daugiau žmonių pažintų tikrą braškių skonį ir pirkdami braškes mieste nebūtų apgaudinėjami nesąžiningų prekeivių.<br /><br />Kaimuose užsidarant mokykloms, mažėja ir bibiotekų. Graži išimtis – Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Daugėlų filialas. Jaukiose, šviesiose, erdviose patalpose kiekvieną lankytoją maloniai sutinka bibliotekininkė Audronė Siautilienė. Kaimo žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų ar laikraščių, bet ir apžiūrėti rengiamas parodas, pasinaudoti kompiuteriais.<br /><br />Pasvalio rajono Girsūdų bendruomenės pirmininkui – 22-eji. Ir nors Algirdas Strelčiūnas studijuoja Amerikoje, į gimtą kaimą grįžta ne tik pas tėvus, bet ir vietos gerove, renginiais, naujais projektais rūpintis. Pokalbis apie pokyčius vietos bendruomenėje ir išsikeltus naujus veiklos tikslus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56098595</guid><pubDate>Fri, 14 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56098595/2023_07_14_3116_1_20230714063102504.mp3" length="20603269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvęs vestuvių muzikantas, šiandien braškių augintojas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono Bikūnų kaimo, savo ūkyje rengia ekskursijas ir braškių degustacijas. Tai ūkininkas daro tam, kad kuo daugiau žmonių pažintų tikrą braškių skonį ir pirkdami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvęs vestuvių muzikantas, šiandien braškių augintojas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono Bikūnų kaimo, savo ūkyje rengia ekskursijas ir braškių degustacijas. Tai ūkininkas daro tam, kad kuo daugiau žmonių pažintų tikrą braškių skonį ir pirkdami braškes mieste nebūtų apgaudinėjami nesąžiningų prekeivių.<br /><br />Kaimuose užsidarant mokykloms, mažėja ir bibiotekų. Graži išimtis – Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Daugėlų filialas. Jaukiose, šviesiose, erdviose patalpose kiekvieną lankytoją maloniai sutinka bibliotekininkė Audronė Siautilienė. Kaimo žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų ar laikraščių, bet ir apžiūrėti rengiamas parodas, pasinaudoti kompiuteriais.<br /><br />Pasvalio rajono Girsūdų bendruomenės pirmininkui – 22-eji. Ir nors Algirdas Strelčiūnas studijuoja Amerikoje, į gimtą kaimą grįžta ne tik pas tėvus, bet ir vietos gerove, renginiais, naujais projektais rūpintis. Pokalbis apie pokyčius vietos bendruomenėje ir išsikeltus naujus veiklos tikslus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologinių ūkių perspektyva neatliepia užsibrėžtų Lietuvos tikslų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologiniu-ukiu-perspektyva-neatliepia-uzsibreztu-lietuvos-tikslu--56083714</link><description><![CDATA[Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Tačiau šiemet šis skaičius tesiekia 8 proc. Kodėl ekologinių ūkių skaičius mažėja? Pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.<br /><br />Keturiolikos žmonių komanda šią savaitę baidarėmis mėgina įveikti Šventosios upės atkarpą Anykščių rajone. Taip įgyvendinamas projektas „Oi tu“, suvienijęs Belgijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos menininkus bei džiuginantis Anykščių rajono gyventojus. Projekto kuratoriai Neringa Greičiutė ir Benoit Briand sako, kad jų į Andrioniškį ir Kavarską atgabenama idėja – šventė – kuriama kiekvieno renginyje dalyvaujančio: ir menininkų, ir žiūrovų.<br /><br />Guillaumeas Godardas savo veisykloje taiko naujausias technologijas, kad čia gyvenantys triušiai jaustųsi geriau, būtų paisoma jų gerovės. Pasakojimas iš Luros miesto Prancūzijoje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56083714</guid><pubDate>Thu, 13 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56083714/2023_07_13_3116_1_20230713063355252.mp3" length="22024748" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Tačiau šiemet šis skaičius tesiekia 8 proc. Kodėl ekologinių ūkių skaičius mažėja? Pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.<br /><br />Keturiolikos žmonių komanda šią savaitę baidarėmis mėgina įveikti Šventosios upės atkarpą Anykščių rajone. Taip įgyvendinamas projektas „Oi tu“, suvienijęs Belgijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos menininkus bei džiuginantis Anykščių rajono gyventojus. Projekto kuratoriai Neringa Greičiutė ir Benoit Briand sako, kad jų į Andrioniškį ir Kavarską atgabenama idėja – šventė – kuriama kiekvieno renginyje dalyvaujančio: ir menininkų, ir žiūrovų.<br /><br />Guillaumeas Godardas savo veisykloje taiko naujausias technologijas, kad čia gyvenantys triušiai jaustųsi geriau, būtų paisoma jų gerovės. Pasakojimas iš Luros miesto Prancūzijoje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1377</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Verslo kaime sėkmė – kantrybė ir įžvalgumas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-verslo-kaime-sekme-kantrybe-ir-izvalgumas--56069519</link><description><![CDATA[Prieš 12 metų Kristina ir Viktoras Kavaliauskai kėlėsi iš Klaipėdos į Šukės kaimą Kretingos rajone ir šalia savo įprastos veiklos nusprendė užsiimti žemės ūkio verslu. Iš pradžių pasirinko sraiges, bet jų auginimas nepasiteisino, nebuvo rinkos. Dabar ūkyje beveik 2 ha braškių, jų paklausa didesnė - parduoda tiesiog iš ūkio.<br /><br />Net išėjusi į pensiją Pasvalio rajono, Pušaloto gyventoja Virginija Trybienė neturi laiko atsipūsti. Po to, kai pasirūpina auginamomis vištomis bei karvėmis, ji sėda austi aukštaitiškų juostų bei juostelių. Pati jų nepardavinėja, tačiau vos spėja suktis, nes prašančių jų suvenyrams – itin gausu.<br /><br />Biržų rajono, Pačeriaukštės bendruomenė ėmėsi verslo – teikia mobilaus SPA paslaugas. Įgyvendinta idėja tokia sėkminga, kad jau svarstoma apie naujas verslo perspektyvas. Mažiau nei 300 gyventojų turintis kaimas šiemet ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Apie bendruomeninį verslą ir mažosios kultūros sostinės renginius Pačeriaukštėje pasakoja bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė, kuri pries aštuonis metus su vyru į Latvijos pasienį persikėlė gyventi iš Kauno.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56069519</guid><pubDate>Wed, 12 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56069519/2023_07_12_3116_1_20230712063320137.mp3" length="21613894" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 12 metų Kristina ir Viktoras Kavaliauskai kėlėsi iš Klaipėdos į Šukės kaimą Kretingos rajone ir šalia savo įprastos veiklos nusprendė užsiimti žemės ūkio verslu. Iš pradžių pasirinko sraiges, bet jų auginimas nepasiteisino, nebuvo rinkos. Dabar...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 12 metų Kristina ir Viktoras Kavaliauskai kėlėsi iš Klaipėdos į Šukės kaimą Kretingos rajone ir šalia savo įprastos veiklos nusprendė užsiimti žemės ūkio verslu. Iš pradžių pasirinko sraiges, bet jų auginimas nepasiteisino, nebuvo rinkos. Dabar ūkyje beveik 2 ha braškių, jų paklausa didesnė - parduoda tiesiog iš ūkio.<br /><br />Net išėjusi į pensiją Pasvalio rajono, Pušaloto gyventoja Virginija Trybienė neturi laiko atsipūsti. Po to, kai pasirūpina auginamomis vištomis bei karvėmis, ji sėda austi aukštaitiškų juostų bei juostelių. Pati jų nepardavinėja, tačiau vos spėja suktis, nes prašančių jų suvenyrams – itin gausu.<br /><br />Biržų rajono, Pačeriaukštės bendruomenė ėmėsi verslo – teikia mobilaus SPA paslaugas. Įgyvendinta idėja tokia sėkminga, kad jau svarstoma apie naujas verslo perspektyvas. Mažiau nei 300 gyventojų turintis kaimas šiemet ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Apie bendruomeninį verslą ir mažosios kultūros sostinės renginius Pačeriaukštėje pasakoja bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė, kuri pries aštuonis metus su vyru į Latvijos pasienį persikėlė gyventi iš Kauno.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1351</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Biometanas žemės ūkio technikai jau gryninamas ir Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-biometanas-zemes-ukio-technikai-jau-gryninamas-ir-lietuvoje--56058900</link><description><![CDATA[Biržų rajone išbandytas ir į laukus išriedėjo traktorius, kuris varomas jau ir Lietuvoje gaminamu biometanu. Jis išgaunamas iš žemės ūkio įmonės atliekų: mėšlo bei skerdienos. Tikimasi, kad neilgai trukus šią technologija ims naudoti daugiau ūkių, o tai prisidės prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, mažins šiltnamio dujų išmetimą.<br /><br />„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ atvyksta į mažų miestelių bendruomenes, kuriose bendram darbui ir kūrybai buriami vietos jaunuoliai bei vaikai. Projektas vykdomas jau 10-us metus, o šiemet bus aplankytos 7 skirtingos bendruomenės. Pokalbis apie vaikų idėjas, mažosios architektūros statinius ir naudą bendruomenėms.<br /><br />Prieskonių maistui galima aptikti ir Lietuvos laukuose. Reikia tik šiek tiek kantrybės bei žinių, kuriomis dalijasi žolininkė Vilija Kišonienė-Šaparnienė iš Panevėžio rajono.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56058900</guid><pubDate>Tue, 11 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56058900/2023_07_11_3116_1_20230711063315159.mp3" length="20738269" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biržų rajone išbandytas ir į laukus išriedėjo traktorius, kuris varomas jau ir Lietuvoje gaminamu biometanu. Jis išgaunamas iš žemės ūkio įmonės atliekų: mėšlo bei skerdienos. Tikimasi, kad neilgai trukus šią technologija ims naudoti daugiau ūkių, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biržų rajone išbandytas ir į laukus išriedėjo traktorius, kuris varomas jau ir Lietuvoje gaminamu biometanu. Jis išgaunamas iš žemės ūkio įmonės atliekų: mėšlo bei skerdienos. Tikimasi, kad neilgai trukus šią technologija ims naudoti daugiau ūkių, o tai prisidės prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, mažins šiltnamio dujų išmetimą.<br /><br />„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ atvyksta į mažų miestelių bendruomenes, kuriose bendram darbui ir kūrybai buriami vietos jaunuoliai bei vaikai. Projektas vykdomas jau 10-us metus, o šiemet bus aplankytos 7 skirtingos bendruomenės. Pokalbis apie vaikų idėjas, mažosios architektūros statinius ir naudą bendruomenėms.<br /><br />Prieskonių maistui galima aptikti ir Lietuvos laukuose. Reikia tik šiek tiek kantrybės bei žinių, kuriomis dalijasi žolininkė Vilija Kišonienė-Šaparnienė iš Panevėžio rajono.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ateities sprendimai dabarties ūkiuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ateities-sprendimai-dabarties-ukiuose--56046839</link><description><![CDATA[Kupiškio rajone ūkininkaujantys tėvas ir sūnus, Vygantas ir Linas Giedriai, yra vieni inovatyviausių rajono ūkininkų. Jų laukuose darbuojasi ne tik stambioji žemės ūkio technika, bet ir telefonu valdomi dronai. Vygantas tikina 60 ha rapsų pasėjęs būtent su dronu ir džiaugiasi rezultatais. Sėjant dronais pavyksta ne tik sumažinti išlaidas, neminama žemė, bet ir taupomas ūkininko laikas. Įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis džiaugiasi ūkininkų inovatyvumu ir sako, kad jų idėjos leidžia tobulinti technologiją.<br /><br />Pasvalio rajono bendruomenės minėdamos veiklos 20-metį ryžosi prasmingai iniciatyvai - molinei Pasvalio krašto žemėlapio dėlionei. Pokalbis apie idėją ir jos prasmę su Pasvalio bendruomenių sąjungos pirmininke Helena Naglaziene ir idėjos autore Gintare Gikiene.<br /><br />Lotyniškai žodis caudex reiškia medžio kamieną. Kaudeksiniais vadinami augalai, kurie kaupia maisto ir vandens atsargas sustorėjusiuose medėjančiuose stiebuose ar šakniagumbiuose. Vladimiras Eicher Lorka pasakoja apie Afrikai būdingas, bet ir lietuviškuose balkonuose augančias gėles, kurių šaknys atrodo kaip akmuo, dalijasi patarimais, kaip tokias gėles prižiūrėti.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56046839</guid><pubDate>Mon, 10 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56046839/2023_07_10_3116_1_20230710063308866.mp3" length="21004091" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kupiškio rajone ūkininkaujantys tėvas ir sūnus, Vygantas ir Linas Giedriai, yra vieni inovatyviausių rajono ūkininkų. Jų laukuose darbuojasi ne tik stambioji žemės ūkio technika, bet ir telefonu valdomi dronai. Vygantas tikina 60 ha rapsų pasėjęs...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kupiškio rajone ūkininkaujantys tėvas ir sūnus, Vygantas ir Linas Giedriai, yra vieni inovatyviausių rajono ūkininkų. Jų laukuose darbuojasi ne tik stambioji žemės ūkio technika, bet ir telefonu valdomi dronai. Vygantas tikina 60 ha rapsų pasėjęs būtent su dronu ir džiaugiasi rezultatais. Sėjant dronais pavyksta ne tik sumažinti išlaidas, neminama žemė, bet ir taupomas ūkininko laikas. Įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis džiaugiasi ūkininkų inovatyvumu ir sako, kad jų idėjos leidžia tobulinti technologiją.<br /><br />Pasvalio rajono bendruomenės minėdamos veiklos 20-metį ryžosi prasmingai iniciatyvai - molinei Pasvalio krašto žemėlapio dėlionei. Pokalbis apie idėją ir jos prasmę su Pasvalio bendruomenių sąjungos pirmininke Helena Naglaziene ir idėjos autore Gintare Gikiene.<br /><br />Lotyniškai žodis caudex reiškia medžio kamieną. Kaudeksiniais vadinami augalai, kurie kaupia maisto ir vandens atsargas sustorėjusiuose medėjančiuose stiebuose ar šakniagumbiuose. Vladimiras Eicher Lorka pasakoja apie Afrikai būdingas, bet ir lietuviškuose balkonuose augančias gėles, kurių šaknys atrodo kaip akmuo, dalijasi patarimais, kaip tokias gėles prižiūrėti.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Paminklas plūgui jau yra, o ar bus ir artojams?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paminklas-plugui-jau-yra-o-ar-bus-ir-artojams--56023015</link><description><![CDATA[Lietuvos artojų asociacijos susitikime su artojais, dalyvavusiais Europos ir Pasaulio čempionatuose, buvusiais rėmėjais ir mokslininkais buvo atidengtas paminklas plūgui. Pagerbtas tradicinis plūgas, prie kurio įrašytos kelios dešimtys šalių, kur artojai garsino Lietuvos vardą. Bet šiemet Latvijoje vyksiančiose Pasaulio artojų varžybose mūsų komandos nebus.<br />Profesionalus televizijos operatorius Mindaugas Gudelis iš Klaipėdos su šeima persikėlė į Mažeikių rajoną Balėnų kaimą ir per 5 m. tapo profesionaliu ūkininku. Pasirinkimą lėmė romantinis požiūris į kaimą. Vaikinas prisipažįsta, kad dabar sprendimas būtų kitoks, bet nesigaili pasirinkimo, nes tai gera gyvenimo pamoka.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56023015</guid><pubDate>Fri, 07 Jul 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56023015/2023_07_07_3116_1_20230707063222187.mp3" length="21454651" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos artojų asociacijos susitikime su artojais, dalyvavusiais Europos ir Pasaulio čempionatuose, buvusiais rėmėjais ir mokslininkais buvo atidengtas paminklas plūgui. Pagerbtas tradicinis plūgas, prie kurio įrašytos kelios dešimtys šalių, kur...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos artojų asociacijos susitikime su artojais, dalyvavusiais Europos ir Pasaulio čempionatuose, buvusiais rėmėjais ir mokslininkais buvo atidengtas paminklas plūgui. Pagerbtas tradicinis plūgas, prie kurio įrašytos kelios dešimtys šalių, kur artojai garsino Lietuvos vardą. Bet šiemet Latvijoje vyksiančiose Pasaulio artojų varžybose mūsų komandos nebus.<br />Profesionalus televizijos operatorius Mindaugas Gudelis iš Klaipėdos su šeima persikėlė į Mažeikių rajoną Balėnų kaimą ir per 5 m. tapo profesionaliu ūkininku. Pasirinkimą lėmė romantinis požiūris į kaimą. Vaikinas prisipažįsta, kad dabar sprendimas būtų kitoks, bet nesigaili pasirinkimo, nes tai gera gyvenimo pamoka.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kaime esantis „Širdies angelas“ sukuria istorinį atminties lauką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaime-esantis-sirdies-angelas-sukuria-istorini-atminties-lauka--56011794</link><description><![CDATA[Broliai Albinas ir Saulius Kuliešiai, prieš keletą metų kaimui įamžinti pastatę unikalų stogastulpį, sukūrė gimtinės istorinį atminties lauką. Jame ne tik širdį rankose laikantis angelas, bet ir kaimo žmonių, gyvenusių pastaruosius 200 m pavardės, medeliai, suoliukai – vieta susiburti dabartiniams Ukmergės rajono Toliūnų gyventojams. Jie čia renkasi ir įvairių švenčių proga.<br />Mažeikių rajono Pikelių gyvenvietėje išlikęs 1930 m statytas paminklas Vytautui Didžiajam. Prie jo renkasi bendruomenė ypatingų švenčių proga, taip pat ir liepos 6 d. Bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis su žmona Jadvyga pasakoja kokias tradicijas turi vietos gyventojai.<br />Skuodo rajono Ylakių miestelis – seniūnijos centras. Jame liepos 6 d. pradėta minėti dar anksčiau nei buvo paskelbta oficialia Valstybė diena. Prisiminimais ir emocijomis kuo svarbi tautiška giesmė kiekvienam, dalijasi termtinys ir ūkininkas Algirdas Rozga, buvusi mokytoja Irena Baušienė ir kultūrinio darbo organizatorė Jurgita Nikartienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56011794</guid><pubDate>Thu, 06 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56011794/2023_07_06_3116_1_20230706063115756.mp3" length="21380255" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Broliai Albinas ir Saulius Kuliešiai, prieš keletą metų kaimui įamžinti pastatę unikalų stogastulpį, sukūrė gimtinės istorinį atminties lauką. Jame ne tik širdį rankose laikantis angelas, bet ir kaimo žmonių, gyvenusių pastaruosius 200 m pavardės,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Broliai Albinas ir Saulius Kuliešiai, prieš keletą metų kaimui įamžinti pastatę unikalų stogastulpį, sukūrė gimtinės istorinį atminties lauką. Jame ne tik širdį rankose laikantis angelas, bet ir kaimo žmonių, gyvenusių pastaruosius 200 m pavardės, medeliai, suoliukai – vieta susiburti dabartiniams Ukmergės rajono Toliūnų gyventojams. Jie čia renkasi ir įvairių švenčių proga.<br />Mažeikių rajono Pikelių gyvenvietėje išlikęs 1930 m statytas paminklas Vytautui Didžiajam. Prie jo renkasi bendruomenė ypatingų švenčių proga, taip pat ir liepos 6 d. Bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis su žmona Jadvyga pasakoja kokias tradicijas turi vietos gyventojai.<br />Skuodo rajono Ylakių miestelis – seniūnijos centras. Jame liepos 6 d. pradėta minėti dar anksčiau nei buvo paskelbta oficialia Valstybė diena. Prisiminimais ir emocijomis kuo svarbi tautiška giesmė kiekvienam, dalijasi termtinys ir ūkininkas Algirdas Rozga, buvusi mokytoja Irena Baušienė ir kultūrinio darbo organizatorė Jurgita Nikartienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Augina grūdus, mala juos ir pats kepa duoną</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-augina-grudus-mala-juos-ir-pats-kepa-duona--56002102</link><description><![CDATA[Ukmergės rajone Mikėnų kaime ūkininkaujantis Nerijus Kriaučiūnas jau 20 metų kepa duoną. Dar vaikas būdamas matė, kaip naminę duoną kepė močiutė. Tapęs nedidelio ekologinio augalininkystės ūkio šeimininku, jis neabejojo, kad naudingiausia parduoti ne grūdus perdirbėjams, o galutinį produktą – duoną vartotojams. Tuo ragina užsiimti ir kitus.<br />Pasibaigęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas rodo, kad šiemet buvo pateikta 116 tūkst. paraiškų – 2 tūkst. mažiau nei pernai. Deklaruotas plotas beveik nepasikeitė ir siekia 2, 9 mln. ha. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad deklaravimas buvo sudėtingas, bet sėkmingas, o ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad, įsiklausius į ūkininkus, sunkumų ir klaidų būtų mažiau.<br />Andriejus Stančikas – buvęs ŽŪR ir LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas, dabar Plungės raj. ūkininkas teigia, kad žemdirbių savivaldoje vyksta peštynės tarp įvairių organizacijų lyderių, o ne ginami žemdirbių interesai. Tuo naudojasi politikai, o naujas lyderis jau turėjo užaugti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/56002102</guid><pubDate>Wed, 05 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/56002102/2023_07_05_3116_1_20230705063340169.mp3" length="20939726" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukmergės rajone Mikėnų kaime ūkininkaujantis Nerijus Kriaučiūnas jau 20 metų kepa duoną. Dar vaikas būdamas matė, kaip naminę duoną kepė močiutė. Tapęs nedidelio ekologinio augalininkystės ūkio šeimininku, jis neabejojo, kad naudingiausia parduoti ne...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukmergės rajone Mikėnų kaime ūkininkaujantis Nerijus Kriaučiūnas jau 20 metų kepa duoną. Dar vaikas būdamas matė, kaip naminę duoną kepė močiutė. Tapęs nedidelio ekologinio augalininkystės ūkio šeimininku, jis neabejojo, kad naudingiausia parduoti ne grūdus perdirbėjams, o galutinį produktą – duoną vartotojams. Tuo ragina užsiimti ir kitus.<br />Pasibaigęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas rodo, kad šiemet buvo pateikta 116 tūkst. paraiškų – 2 tūkst. mažiau nei pernai. Deklaruotas plotas beveik nepasikeitė ir siekia 2, 9 mln. ha. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad deklaravimas buvo sudėtingas, bet sėkmingas, o ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad, įsiklausius į ūkininkus, sunkumų ir klaidų būtų mažiau.<br />Andriejus Stančikas – buvęs ŽŪR ir LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas, dabar Plungės raj. ūkininkas teigia, kad žemdirbių savivaldoje vyksta peštynės tarp įvairių organizacijų lyderių, o ne ginami žemdirbių interesai. Tuo naudojasi politikai, o naujas lyderis jau turėjo užaugti.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1309</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai taiko tvarias technologijas, bet politikai to nepastebi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-taiko-tvarias-technologijas-bet-politikai-to-nepastebi--55989971</link><description><![CDATA[Mažeikių rajone ūkininkaujantis Audrius Vanagas turi 500 ha augalininkystės ūkį, kuriame taiko neariminę technologiją, laikosi sėjomainos, tausoja dirvožemį.Tačiau, anot jauno ūkininko, politikai to nepastebi ir nesupranta, kad žemdirbiai tampa išsilavinusia, atsakingai į ūkininkiavimą žiūrinčia bendruomėne.<br />Praėjusį sekmadienį Lietuvos uogų augintojai atvėrė duris visiems norintiems prisiskinti ir prisivalgyti įvairių uogų. Nacionalinės uogų dienos progra medlievos, braškių ir sausmedžio uogynų savininkai pasakoja kodėl vis daugiau žmonių atvyksta į ūkius ir nori būti tikri – valgo Lietuvoje užaugintas uogas.<br />Dėl pasikartojančių sausrų, tvyrančių karščių pelkės sparčiau sensta, keičiasi jose augalija ir gyvūnija ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato botanikės Sigitos Sprainaitytės komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55989971</guid><pubDate>Tue, 04 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55989971/2023_07_04_3116_1_20230704063334027.mp3" length="21024153" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažeikių rajone ūkininkaujantis Audrius Vanagas turi 500 ha augalininkystės ūkį, kuriame taiko neariminę technologiją, laikosi sėjomainos, tausoja dirvožemį.Tačiau, anot jauno ūkininko, politikai to nepastebi ir nesupranta, kad žemdirbiai tampa...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažeikių rajone ūkininkaujantis Audrius Vanagas turi 500 ha augalininkystės ūkį, kuriame taiko neariminę technologiją, laikosi sėjomainos, tausoja dirvožemį.Tačiau, anot jauno ūkininko, politikai to nepastebi ir nesupranta, kad žemdirbiai tampa išsilavinusia, atsakingai į ūkininkiavimą žiūrinčia bendruomėne.<br />Praėjusį sekmadienį Lietuvos uogų augintojai atvėrė duris visiems norintiems prisiskinti ir prisivalgyti įvairių uogų. Nacionalinės uogų dienos progra medlievos, braškių ir sausmedžio uogynų savininkai pasakoja kodėl vis daugiau žmonių atvyksta į ūkius ir nori būti tikri – valgo Lietuvoje užaugintas uogas.<br />Dėl pasikartojančių sausrų, tvyrančių karščių pelkės sparčiau sensta, keičiasi jose augalija ir gyvūnija ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato botanikės Sigitos Sprainaitytės komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1314</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sumaniai pertvarkęs tėvų ūkį, pasistatė ir savo namus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sumaniai-pertvarkes-tevu-uki-pasistate-ir-savo-namus--55844829</link><description><![CDATA[Ukmergiškiui Viliui Sorokinui teko perimti ūkį, kai netikėtai mirė tėtis. Tada mišriame ūkyje Šinkūnų kaime buvo 80 melžiamų karvių, 200 ha žemės. Dar studentas būdamas vaikinas ėmėsi modernizuoti ūkį, atsisakė gyvulių ir išplėtė javų plotus. Per dešimtmetį ūkis pasikeitė iš esmės, o Vilius gretimame Toliūnų kaime pasisatė namus ir savo šeimai.<br />Įsigaliojus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimams, ūkininkams galima įsigyti į jų sklypus įsiterpusius valstybinės žemės plotus iki 3ha. NŽT duomenimis tokių yra apie 40 000. Kas turi pirmumo teisę juos įsigyti ir kodėl jau dabar naudinga juos išsipirkti? Aiškina tarnybos specialistas Ruslanas Golubovas.<br />Plungės raj. Smilgių km. esančioje Australijos lietuvės, skautės Monikos Baltutienės tėviškėje įkurta speciali skautų mokykla. Pernai ją aplankė 1300 vaikų ne tik iš Lietuvos, bet iš Švedijos, Estijos, Latvijos. Plungės skautų vadovas Žydrūnas Pilitauskas papasakoja kokių įgūdžių vaikams trūksta labiausia ir ko jie išmoksta?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55844829</guid><pubDate>Mon, 03 Jul 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55844829/2023_07_03_3116_1_20230703063328032.mp3" length="20740359" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ukmergiškiui Viliui Sorokinui teko perimti ūkį, kai netikėtai mirė tėtis. Tada mišriame ūkyje Šinkūnų kaime buvo 80 melžiamų karvių, 200 ha žemės. Dar studentas būdamas vaikinas ėmėsi modernizuoti ūkį, atsisakė gyvulių ir išplėtė javų plotus. Per...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ukmergiškiui Viliui Sorokinui teko perimti ūkį, kai netikėtai mirė tėtis. Tada mišriame ūkyje Šinkūnų kaime buvo 80 melžiamų karvių, 200 ha žemės. Dar studentas būdamas vaikinas ėmėsi modernizuoti ūkį, atsisakė gyvulių ir išplėtė javų plotus. Per dešimtmetį ūkis pasikeitė iš esmės, o Vilius gretimame Toliūnų kaime pasisatė namus ir savo šeimai.<br />Įsigaliojus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimams, ūkininkams galima įsigyti į jų sklypus įsiterpusius valstybinės žemės plotus iki 3ha. NŽT duomenimis tokių yra apie 40 000. Kas turi pirmumo teisę juos įsigyti ir kodėl jau dabar naudinga juos išsipirkti? Aiškina tarnybos specialistas Ruslanas Golubovas.<br />Plungės raj. Smilgių km. esančioje Australijos lietuvės, skautės Monikos Baltutienės tėviškėje įkurta speciali skautų mokykla. Pernai ją aplankė 1300 vaikų ne tik iš Lietuvos, bet iš Švedijos, Estijos, Latvijos. Plungės skautų vadovas Žydrūnas Pilitauskas papasakoja kokių įgūdžių vaikams trūksta labiausia ir ko jie išmoksta?<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sodininkas renkasi ligoms atsparias obelų veisles.</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sodininkas-renkasi-ligoms-atsparias-obelu-veisles--55596806</link><description><![CDATA[Prieš tris dešimtmečius, dar gyvendamas Klaipėdoje, Adomas Poškys pasodino pirmąsias obelis. Dabar Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime, jau įveistas 4 ha sodas, kuriame auga 7 veislių obelys. Ūkininkas rinkosi atsparias ligoms, ypač rauplėms, veisles. Kaip tokį jo pasirinkimą vertina sodininkystės žinovas, mokslininkas Darius Kviklys?<br /><br />Garbaus amžiaus sulaukusi, Daugėduose, Rietavo savivaldybėje, gyvenanti buvusi mokytoja Genutė Mažeikienė visada linksma, gyvenimo džiaugsmu trykštanti, labai darbšti moteris. Ir dabar randa įvairios veiklos: piešia, rašo eilėraščius, audžia, siuvinėja, dainuoja moterų ansamblyje. Apie ją tik gražiai atsiliepia kaimynai, seniūnijos darbuotojai, seniūnė Asta Globienė.<br /><br />Buvusių kauniečių Renatos ir Eugenijaus Sipavičių šeima sėkmingai įsitvirtino Zarasų rajone Avilių kaime. Pradėję nuo kelių Lietuvos juodgalvių avių, dabar turi per 300. Per porą metų ūkininkai tikisi padvigubinti avių bandą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55596806</guid><pubDate>Fri, 30 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55596806/2023_06_30_3116_1_20230630063310302.mp3" length="21445456" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš tris dešimtmečius, dar gyvendamas Klaipėdoje, Adomas Poškys pasodino pirmąsias obelis. Dabar Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime, jau įveistas 4 ha sodas, kuriame auga 7 veislių obelys. Ūkininkas rinkosi atsparias ligoms, ypač...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš tris dešimtmečius, dar gyvendamas Klaipėdoje, Adomas Poškys pasodino pirmąsias obelis. Dabar Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime, jau įveistas 4 ha sodas, kuriame auga 7 veislių obelys. Ūkininkas rinkosi atsparias ligoms, ypač rauplėms, veisles. Kaip tokį jo pasirinkimą vertina sodininkystės žinovas, mokslininkas Darius Kviklys?<br /><br />Garbaus amžiaus sulaukusi, Daugėduose, Rietavo savivaldybėje, gyvenanti buvusi mokytoja Genutė Mažeikienė visada linksma, gyvenimo džiaugsmu trykštanti, labai darbšti moteris. Ir dabar randa įvairios veiklos: piešia, rašo eilėraščius, audžia, siuvinėja, dainuoja moterų ansamblyje. Apie ją tik gražiai atsiliepia kaimynai, seniūnijos darbuotojai, seniūnė Asta Globienė.<br /><br />Buvusių kauniečių Renatos ir Eugenijaus Sipavičių šeima sėkmingai įsitvirtino Zarasų rajone Avilių kaime. Pradėję nuo kelių Lietuvos juodgalvių avių, dabar turi per 300. Per porą metų ūkininkai tikisi padvigubinti avių bandą.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Optimizmo užtaisas – trys maži vaikai ir darbas ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-optimizmo-uztaisas-trys-mazi-vaikai-ir-darbas-ukyje--55471939</link><description><![CDATA[Prieš penkerius metus jauni žmonės Rūta ir Gvidas Kanapeckai Zarasų r., Zabičiūnų kaime dar tik pradėjo kurti savo ūkį įsigytame sename name ir šalia buvusiose žemėse. Pasirinko auginti mėsinius Angusų veislės galvijus, kurių banda jau išaugo iki 150. Pasak savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Linos Petrėnienės, džiugu, kad rajono kaimuose daugėja tokių jaunų ūkininkų.<br /><br />Kretingos rajone, Šukės kaime, 300 ha augalininkystės ūkyje labai pažangiai tvarkosi ūkininkas, LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Anot jo, žemdirbiai, įsigydami techniką, turi galvoti ne apie šiandienos, o apie ateities ūkio ribas. Galinga, naši technika, kaip ir neseniai įsigytas kol kas vienintelis šalyje modernus kalkių ir mėšlo barstytuvas, pagelbėja ir kitiems ūkininkams net nepalankiomis oro sąlygomis.<br /><br />Nepatekinti Europos Sąjungos siūlomu sprendimu uždrausti pesticidus, Kipro ūkininkai traktoriais išriedėjo į Nikosijos gatves. Jie prašo ne draudimų, o sprendimų, kaip tvariai apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Situaciją sunkina ir Kipro kaimynė – ES nepriklausanti Turkija.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55471939</guid><pubDate>Thu, 29 Jun 2023 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55471939/2023_06_29_3116_1_20230629063305044.mp3" length="20644647" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš penkerius metus jauni žmonės Rūta ir Gvidas Kanapeckai Zarasų r., Zabičiūnų kaime dar tik pradėjo kurti savo ūkį įsigytame sename name ir šalia buvusiose žemėse. Pasirinko auginti mėsinius Angusų veislės galvijus, kurių banda jau išaugo iki 150....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš penkerius metus jauni žmonės Rūta ir Gvidas Kanapeckai Zarasų r., Zabičiūnų kaime dar tik pradėjo kurti savo ūkį įsigytame sename name ir šalia buvusiose žemėse. Pasirinko auginti mėsinius Angusų veislės galvijus, kurių banda jau išaugo iki 150. Pasak savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Linos Petrėnienės, džiugu, kad rajono kaimuose daugėja tokių jaunų ūkininkų.<br /><br />Kretingos rajone, Šukės kaime, 300 ha augalininkystės ūkyje labai pažangiai tvarkosi ūkininkas, LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Anot jo, žemdirbiai, įsigydami techniką, turi galvoti ne apie šiandienos, o apie ateities ūkio ribas. Galinga, naši technika, kaip ir neseniai įsigytas kol kas vienintelis šalyje modernus kalkių ir mėšlo barstytuvas, pagelbėja ir kitiems ūkininkams net nepalankiomis oro sąlygomis.<br /><br />Nepatekinti Europos Sąjungos siūlomu sprendimu uždrausti pesticidus, Kipro ūkininkai traktoriais išriedėjo į Nikosijos gatves. Jie prašo ne draudimų, o sprendimų, kaip tvariai apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Situaciją sunkina ir Kipro kaimynė – ES nepriklausanti Turkija.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Europos Pieno taryboje – niūrios pieno gamintojų nuotaikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-europos-pieno-taryboje-niurios-pieno-gamintoju-nuotaikos--55349756</link><description><![CDATA[Į Briuselį iš įvairių ES valstybių bei Norvegijos ir Šveicarijos susirinkę pieno gamintojai išsakė nerimą dėl visose šalyse krintančių pieno supirkimo kainų, aptarė aštrias pieno sektoriaus problemas, siūlė sprendimus. Išsamiau – Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Dusetose išplėtotame gėlių versle darbuojasi visa Majos ir Daliaus Barzdų šeima. Šiuo metu 20 arų šiltnamiuose – didžiulė gėlių įvairovė, iš tolo masinanti kupliais įvairiaspalviais žiedais. Be gėlių ankstyvą pavasarį čia auginami agurkų, pomidorų daigai, už kuriuos gauti pinigai svariai papildo šeimos biudžetą. Juos pardavę, ištuštėjusiuose šiltnamiuose Barzdai augins agurkus rudeniniam derliui.<br /><br />Prieš 3 m. Balninkų miestelyje įsikūrė mažoji bendrija „Girios dovana“. Jos savininkai Asta ir Mantas Budrioniai dabar gamina išskirtinius natūralius koldūnus su stirnienos, elnienos, ėrienos bei grybų įdarais. Šeima ne iškart nusprendė iš Vilniaus keltis į Balninkus. Užsienyje dirbęs Mantas, gausėjant šeimai, ieškojo erdvės ir ramesnės aplinkos vaikams augti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, birželio 28 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55349756</guid><pubDate>Wed, 28 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55349756/2023_06_28_3116_1_20230628063328668.mp3" length="20166083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Į Briuselį iš įvairių ES valstybių bei Norvegijos ir Šveicarijos susirinkę pieno gamintojai išsakė nerimą dėl visose šalyse krintančių pieno supirkimo kainų, aptarė aštrias pieno sektoriaus problemas, siūlė sprendimus. Išsamiau – Pieno gamintojų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Į Briuselį iš įvairių ES valstybių bei Norvegijos ir Šveicarijos susirinkę pieno gamintojai išsakė nerimą dėl visose šalyse krintančių pieno supirkimo kainų, aptarė aštrias pieno sektoriaus problemas, siūlė sprendimus. Išsamiau – Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Dusetose išplėtotame gėlių versle darbuojasi visa Majos ir Daliaus Barzdų šeima. Šiuo metu 20 arų šiltnamiuose – didžiulė gėlių įvairovė, iš tolo masinanti kupliais įvairiaspalviais žiedais. Be gėlių ankstyvą pavasarį čia auginami agurkų, pomidorų daigai, už kuriuos gauti pinigai svariai papildo šeimos biudžetą. Juos pardavę, ištuštėjusiuose šiltnamiuose Barzdai augins agurkus rudeniniam derliui.<br /><br />Prieš 3 m. Balninkų miestelyje įsikūrė mažoji bendrija „Girios dovana“. Jos savininkai Asta ir Mantas Budrioniai dabar gamina išskirtinius natūralius koldūnus su stirnienos, elnienos, ėrienos bei grybų įdarais. Šeima ne iškart nusprendė iš Vilniaus keltis į Balninkus. Užsienyje dirbęs Mantas, gausėjant šeimai, ieškojo erdvės ir ramesnės aplinkos vaikams augti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, birželio 28 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gamta pateikė iššūkių jau deklaravusiems pasėlius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gamta-pateike-issukiu-jau-deklaravusiems-paselius--55216193</link><description><![CDATA[Pavasarinės šalnos ir užsitęsusi sausra pakenkė žalienoms, sužlugdė daugelio žemdirbių viltis pasiruošti pakankamai pašarų gyvuliams. Pasak Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, dabar gali tekti keisti deklaraciją ir net patirti nuostolių. Pasėlių deklaravimo pamokas aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Petkiškių kaime Laima ir Henrikas Minelgai sukūrę vieną moderniausių pieno fermų Kelmės rajone. Ne veltui prieš metus jie pelnė antrą vietą „Metų ūkio“ konkurse rajone. Dabar jų ūkyje 170 karvių, jas melžia du robotai ir galvojama apie tolesnę ūkio plėtrą.<br /><br />Dažnos orų permainos, sausros, o dabar lietūs ir net kruša turi įtakos gamtai – tiek augmenijai, tiek gyvūnijai. Tai ypač pastebi nuolat būnantys gamtoje, stebintys jos pokyčius. Išsamiau apie pastarojo meto permainas laukuose ir miškuose – gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55216193</guid><pubDate>Tue, 27 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55216193/2023_06_27_3116_1_20230627063221823.mp3" length="21007853" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavasarinės šalnos ir užsitęsusi sausra pakenkė žalienoms, sužlugdė daugelio žemdirbių viltis pasiruošti pakankamai pašarų gyvuliams. Pasak Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, dabar gali tekti keisti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavasarinės šalnos ir užsitęsusi sausra pakenkė žalienoms, sužlugdė daugelio žemdirbių viltis pasiruošti pakankamai pašarų gyvuliams. Pasak Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės technikos inžinieriaus Tomo Puskunigio, dabar gali tekti keisti deklaraciją ir net patirti nuostolių. Pasėlių deklaravimo pamokas aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.<br /><br />Petkiškių kaime Laima ir Henrikas Minelgai sukūrę vieną moderniausių pieno fermų Kelmės rajone. Ne veltui prieš metus jie pelnė antrą vietą „Metų ūkio“ konkurse rajone. Dabar jų ūkyje 170 karvių, jas melžia du robotai ir galvojama apie tolesnę ūkio plėtrą.<br /><br />Dažnos orų permainos, sausros, o dabar lietūs ir net kruša turi įtakos gamtai – tiek augmenijai, tiek gyvūnijai. Tai ypač pastebi nuolat būnantys gamtoje, stebintys jos pokyčius. Išsamiau apie pastarojo meto permainas laukuose ir miškuose – gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Latvijoje aptikti pavojingi kenkėjai graso bulvių pasėliams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-latvijoje-aptikti-pavojingi-kenkejai-graso-bulviu-paseliams--55043098</link><description><![CDATA[Latvijoje, Jelgavos savivaldybėje, besiribojančioje su Lietuva, aptikti vieni grėsmingiausių bulvių kenkėjų – blyškieji bulviniai nematodai. Jiems išplitus bulvių pasėliuose, būtų sunaikinta iki 80 proc. derliaus, apribotas šalyje išaugintų bulvių eksportas. Situaciją vertina Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė ir Joniškio r. ūkininkas Saulius Zakas.<br /><br />Juozapo Butkevičiaus vardu pavadintame pieno ūkyje, Kretingos r., Akmenalės kaime, jau tris dešimtmečius kartu su kitais šeimos nariais tvarkosi anūkas Aurimas Ransas. Ūkyje 50 karvių ir visas jų pienas perdirbamas ūkyje, gaminami 20 rūšių produktai. Ūkininkai norėtų laikyti iki 140 karvių ir statyti naujas fermas, tačiau plėtrą stabdo biurokratinės kliūtys.<br /><br />Viena išskirtinių augalų šeimų Lietuvoje yra gegužraibiniai. Jų pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje aptikta 30 rūšių, daugelis jų saugomos, įrašytos į Raudonąją knygą. Grožiu iš kitų išsiskiria įspūdingiausia lietuviška orchidėja, vadinama plačialape klumpaite. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/55043098</guid><pubDate>Mon, 26 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/55043098/2023_06_26_3116_1_20230626063246136.mp3" length="21491850" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Latvijoje, Jelgavos savivaldybėje, besiribojančioje su Lietuva, aptikti vieni grėsmingiausių bulvių kenkėjų – blyškieji bulviniai nematodai. Jiems išplitus bulvių pasėliuose, būtų sunaikinta iki 80 proc. derliaus, apribotas šalyje išaugintų bulvių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Latvijoje, Jelgavos savivaldybėje, besiribojančioje su Lietuva, aptikti vieni grėsmingiausių bulvių kenkėjų – blyškieji bulviniai nematodai. Jiems išplitus bulvių pasėliuose, būtų sunaikinta iki 80 proc. derliaus, apribotas šalyje išaugintų bulvių eksportas. Situaciją vertina Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė ir Joniškio r. ūkininkas Saulius Zakas.<br /><br />Juozapo Butkevičiaus vardu pavadintame pieno ūkyje, Kretingos r., Akmenalės kaime, jau tris dešimtmečius kartu su kitais šeimos nariais tvarkosi anūkas Aurimas Ransas. Ūkyje 50 karvių ir visas jų pienas perdirbamas ūkyje, gaminami 20 rūšių produktai. Ūkininkai norėtų laikyti iki 140 karvių ir statyti naujas fermas, tačiau plėtrą stabdo biurokratinės kliūtys.<br /><br />Viena išskirtinių augalų šeimų Lietuvoje yra gegužraibiniai. Jų pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje aptikta 30 rūšių, daugelis jų saugomos, įrašytos į Raudonąją knygą. Grožiu iš kitų išsiskiria įspūdingiausia lietuviška orchidėja, vadinama plačialape klumpaite. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1344</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuviai tikėjo, kad Joninių naktį reikia saugotis laumių ir velnių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuviai-tikejo-kad-joniniu-nakti-reikia-saugotis-laumiu-ir-velniu--54834309</link><description><![CDATA[Saulėgrįžos proga prisiminsime seniausius lietuvių ir lietuvininkų Joninių papročius. Trumpiausią naktį reikia saugotis laumių ir velnių, nuo jų lietuviai gindavosi dilgėlėmis, saugodavo gyvulius ir save. Joninių šventės ir burtų laikas. Lietuvininkės, kad gautų jaunikį, kurio trokšdavo, turėjo pavogti jo kelnes ir užsiimti burtais. O dzūkės susirinkdavo visus audinius iš lauko, mat jei ryte bus sutepti - esi griešna.<br /><br /><br />Skuodo rajone pagaliau galima įkopti į Paparčio kalno viršūnę ir išvysti ypatingus akmenis. Barstyčių kaimo bendruomenė atvėrė kalną ne tik sau, bet ir visai Lietuvai.<br /><br /><br />Penktadienio rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - apie porą iš Kauno, Aistę ir Edmundą Leonaičius, persikėlusius gyventi į sodybą Kaišiadorių r. ir sumaniusius auginti daržoves iš senovinių augalų sėklų, skaičiuojančių net tūkstančius metų, bei pažinusius senosios sodybos dvasias.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54834309</guid><pubDate>Fri, 23 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54834309/2023_06_23_3116_1_20230623063258646.mp3" length="20383004" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Saulėgrįžos proga prisiminsime seniausius lietuvių ir lietuvininkų Joninių papročius. Trumpiausią naktį reikia saugotis laumių ir velnių, nuo jų lietuviai gindavosi dilgėlėmis, saugodavo gyvulius ir save. Joninių šventės ir burtų laikas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Saulėgrįžos proga prisiminsime seniausius lietuvių ir lietuvininkų Joninių papročius. Trumpiausią naktį reikia saugotis laumių ir velnių, nuo jų lietuviai gindavosi dilgėlėmis, saugodavo gyvulius ir save. Joninių šventės ir burtų laikas. Lietuvininkės, kad gautų jaunikį, kurio trokšdavo, turėjo pavogti jo kelnes ir užsiimti burtais. O dzūkės susirinkdavo visus audinius iš lauko, mat jei ryte bus sutepti - esi griešna.<br /><br /><br />Skuodo rajone pagaliau galima įkopti į Paparčio kalno viršūnę ir išvysti ypatingus akmenis. Barstyčių kaimo bendruomenė atvėrė kalną ne tik sau, bet ir visai Lietuvai.<br /><br /><br />Penktadienio rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - apie porą iš Kauno, Aistę ir Edmundą Leonaičius, persikėlusius gyventi į sodybą Kaišiadorių r. ir sumaniusius auginti daržoves iš senovinių augalų sėklų, skaičiuojančių net tūkstančius metų, bei pažinusius senosios sodybos dvasias.<br /><br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1274</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvoje sparčiai nyksta augalų apdulkintojai: laukinės bitės ir vabzdžiai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvoje-sparciai-nyksta-augalu-apdulkintojai-laukines-bites-ir-vabzdziai--54758614</link><description><![CDATA[Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.<br />Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.<br />Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54758614</guid><pubDate>Thu, 22 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54758614/2023_06_22_3116_1_20230622063221897.mp3" length="21147869" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.<br />Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.<br />Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1322</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vėluojantys deklaruoti pasėlius nebus baudžiami</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-veluojantys-deklaruoti-paselius-nebus-baudziami--54566351</link><description><![CDATA[Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos, tai yra maždaug 90 procentų pernai patvirtintų paraiškų.<br /><br />Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė stebina savo žolelių arbata. Kiekvienas žiedelis surinktas ranka, pamiškėse, palei Kuršių marias. Darbo dienas ji leidžia laukuose rinkdama vaistažoles, o savaitgaliais keliauja po muges, pristato gausią – daugiau nei 160 pavadinimų turinčią augalų mišinių, arbatų kolekciją.<br /><br />Verslas kaime rubrikoje – Vladimiro Eicher Lorkos istorija, kaip jis žinias perėmęs iš savo tėvų įkūrė kraštovaizdžio dizaino įmonę „Floralita dizainas“. Bene kiekvieną augalą, įrankį vyras išbando Vilniaus rajone esančioje, 6 hektarų teritoriją aprėpiančioje savo sodyboje, o verslo puoselėjimu jau dalijasi ir su savais vaikais. „Augalų verslas – šeimos verslas“, - sako V. Eicher Lorka.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54566351</guid><pubDate>Wed, 21 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54566351/2023_06_21_3116_1_20230621063316202.mp3" length="20999076" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos, tai yra maždaug 90 procentų pernai patvirtintų paraiškų.<br /><br />Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė stebina savo žolelių arbata. Kiekvienas žiedelis surinktas ranka, pamiškėse, palei Kuršių marias. Darbo dienas ji leidžia laukuose rinkdama vaistažoles, o savaitgaliais keliauja po muges, pristato gausią – daugiau nei 160 pavadinimų turinčią augalų mišinių, arbatų kolekciją.<br /><br />Verslas kaime rubrikoje – Vladimiro Eicher Lorkos istorija, kaip jis žinias perėmęs iš savo tėvų įkūrė kraštovaizdžio dizaino įmonę „Floralita dizainas“. Bene kiekvieną augalą, įrankį vyras išbando Vilniaus rajone esančioje, 6 hektarų teritoriją aprėpiančioje savo sodyboje, o verslo puoselėjimu jau dalijasi ir su savais vaikais. „Augalų verslas – šeimos verslas“, - sako V. Eicher Lorka.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1313</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Europos parlamente patvirtina kaimo vizija - žingsnis patrauklaus kaimo link</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-europos-parlamente-patvirtina-kaimo-vizija-zingsnis-patrauklaus-kaimo-link--54542875</link><description><![CDATA[Europos parlamente patvirtinta ilgalaikė Kaimo vizija. Šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, subalansuoto teritorinio vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo. Pristatydamas jį, europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžia, kad tai būdas išsaugoti patrauklų kaimą, sudaryti salygas jauniems žmonėms pasilikti, atvykti, kurtis kaimiškose vietovėse ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.<br /><br />Įspūdis po įspūdžio - tokia patirtis ištinka lankantis keramikės Renatos Jankauskienės dirbtuvėse. Pirmas įspūdis pačios dirbtuvės, antras pasieniuose lentynose surikiuoti juodosios keramikos dirbiniai. Čia pat ir molis, ir žiedimo staklės, ir didelis stalas prie lango kurti, gerti arbatą ar žvelgti pro langą į keramikos degimo duobę. Ne veltui Renatos dirbtuvėse patirties semiasi kiti keramikai, atvyksta būriai žmonių norinčių pažinti seniausią indų gamybos techniką – juodąją keramiką.<br /><br />Lietuvoje kasmet supleška per 100 hektarų miškų. Dažniausia priežastis - žmonių aplaidumas ir net tyčiniai padegimai. Nuo žaibo ar stiklo šukės gaisrai kyla labai retai. Dažniausia priežastis - numesta neužgesinta nuorūka, deginama žolė, be priežiūros paliktos laužavietės ir net pakelėse uždegtos žvakutės žuvusiesiems. Šiemet Lietuvoje sudegė 39 hektarai miškų, daugiausiai gaisrų kilo birželio mėnesį.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, birželio 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54542875</guid><pubDate>Tue, 20 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54542875/2023_06_20_3116_1_20230620063240000.mp3" length="21131569" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos parlamente patvirtinta ilgalaikė Kaimo vizija. Šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, subalansuoto teritorinio vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo. Pristatydamas jį, europarlamentaras Juozas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos parlamente patvirtinta ilgalaikė Kaimo vizija. Šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, subalansuoto teritorinio vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo. Pristatydamas jį, europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžia, kad tai būdas išsaugoti patrauklų kaimą, sudaryti salygas jauniems žmonėms pasilikti, atvykti, kurtis kaimiškose vietovėse ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.<br /><br />Įspūdis po įspūdžio - tokia patirtis ištinka lankantis keramikės Renatos Jankauskienės dirbtuvėse. Pirmas įspūdis pačios dirbtuvės, antras pasieniuose lentynose surikiuoti juodosios keramikos dirbiniai. Čia pat ir molis, ir žiedimo staklės, ir didelis stalas prie lango kurti, gerti arbatą ar žvelgti pro langą į keramikos degimo duobę. Ne veltui Renatos dirbtuvėse patirties semiasi kiti keramikai, atvyksta būriai žmonių norinčių pažinti seniausią indų gamybos techniką – juodąją keramiką.<br /><br />Lietuvoje kasmet supleška per 100 hektarų miškų. Dažniausia priežastis - žmonių aplaidumas ir net tyčiniai padegimai. Nuo žaibo ar stiklo šukės gaisrai kyla labai retai. Dažniausia priežastis - numesta neužgesinta nuorūka, deginama žolė, be priežiūros paliktos laužavietės ir net pakelėse uždegtos žvakutės žuvusiesiems. Šiemet Lietuvoje sudegė 39 hektarai miškų, daugiausiai gaisrų kilo birželio mėnesį.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br />„Gimtoji žemė“ – antradienį, birželio 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Iškritęs lietus jau kilusių problemų ūkiuose nesprendžia</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-iskrites-lietus-jau-kilusiu-problemu-ukiuose-nesprendzia--54505452</link><description><![CDATA[Didžiąją Lietuvos dalį savaitgalį nuplovė lietūs, tačiau ūkiuose situacija dėl vandens stokos – mažiai pasikeitė. Nacionalinis krizių valdymo centras šią savaitę planuoja vėl vertinti situaciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebi, kad ūkiams ir galimam derliui žala jau padaryta.<br /><br />Samiros Virkutės sausmedžio uogų ūkyje iki pastarosios savaitės pradžios beveik neprireikė laistymo sistemos. Uogos mažai lepios, o derlius skinamas nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Apie Lietuvoje vėl populiarėjančias, itin maistingas uogas pokalbis su ūkio šeimininke.<br /><br />Belaukiant trumpiausios metų nakties, ilgiausias dienas galima išnaudoti renkant, ar bent apžiūrint kokie žolynai laukuose šiuo metu sužydę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono Trakiškio žolininkių kolektyvo vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54505452</guid><pubDate>Mon, 19 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54505452/2023_06_19_3116_1_20230619063404245.mp3" length="20980686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Didžiąją Lietuvos dalį savaitgalį nuplovė lietūs, tačiau ūkiuose situacija dėl vandens stokos – mažiai pasikeitė. Nacionalinis krizių valdymo centras šią savaitę planuoja vėl vertinti situaciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Lietuvos jaunųjų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Didžiąją Lietuvos dalį savaitgalį nuplovė lietūs, tačiau ūkiuose situacija dėl vandens stokos – mažiai pasikeitė. Nacionalinis krizių valdymo centras šią savaitę planuoja vėl vertinti situaciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebi, kad ūkiams ir galimam derliui žala jau padaryta.<br /><br />Samiros Virkutės sausmedžio uogų ūkyje iki pastarosios savaitės pradžios beveik neprireikė laistymo sistemos. Uogos mažai lepios, o derlius skinamas nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Apie Lietuvoje vėl populiarėjančias, itin maistingas uogas pokalbis su ūkio šeimininke.<br /><br />Belaukiant trumpiausios metų nakties, ilgiausias dienas galima išnaudoti renkant, ar bent apžiūrint kokie žolynai laukuose šiuo metu sužydę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono Trakiškio žolininkių kolektyvo vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1312</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pasėlių draudimu nuo sausros rūpinasi dar vis per mažai žemdirbių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paseliu-draudimu-nuo-sausros-rupinasi-dar-vis-per-mazai-zemdirbiu--54456805</link><description><![CDATA[Ekstremali situacija dėl sausros jau paskelbta 8 savivaldybėse. Ūkininkai baiminasi dėl derliaus praradimų, o savidraudos fondo VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika sako, kad vis dar per mažai žemdirbių draudžia savo pasėlius. Iš daugiau nei 1 mln. pasėlių ploto apdrausta tik apie 9 tūkst. hektarų. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, nepaisant ateisiančio lietaus, padariniai derliui jau neišvengiami.<br /><br />Gėlininkystės tradicijos Ritos ir Alfredo Juškėnų šeimoje tęsiamos iš kartos į kartą. Kaip juokauja vyras, gėlėmis susižavėjo būdamas penkerių. Moderniuose ūkio šiltnamiuose Kupiškio rajone auginama apie 100 skirtingų rūšių gėlių. Ūkyje darbo užtenka ne tik šeimai, darbuojasi dar ir 3 ukrainietės.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vilnietis Martynas Breikštas dabar su savo šeima gyvena Prienų rajone. Kaip sako vyras, važinėjimas iš miesto į kaimą, galiausiai, įgrįso, todėl buvo apsispręsta gyventi kaime. Ten yra ir vyro kalvė, kurioje daromos tautinio paveldo sertifikatą turinčios saulutės, kryžiai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54456805</guid><pubDate>Fri, 16 Jun 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54456805/2023_06_16_3116_1_20230616063315583.mp3" length="20956026" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ekstremali situacija dėl sausros jau paskelbta 8 savivaldybėse. Ūkininkai baiminasi dėl derliaus praradimų, o savidraudos fondo VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika sako, kad vis dar per mažai žemdirbių draudžia savo pasėlius. Iš daugiau nei 1 mln....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ekstremali situacija dėl sausros jau paskelbta 8 savivaldybėse. Ūkininkai baiminasi dėl derliaus praradimų, o savidraudos fondo VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika sako, kad vis dar per mažai žemdirbių draudžia savo pasėlius. Iš daugiau nei 1 mln. pasėlių ploto apdrausta tik apie 9 tūkst. hektarų. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, nepaisant ateisiančio lietaus, padariniai derliui jau neišvengiami.<br /><br />Gėlininkystės tradicijos Ritos ir Alfredo Juškėnų šeimoje tęsiamos iš kartos į kartą. Kaip juokauja vyras, gėlėmis susižavėjo būdamas penkerių. Moderniuose ūkio šiltnamiuose Kupiškio rajone auginama apie 100 skirtingų rūšių gėlių. Ūkyje darbo užtenka ne tik šeimai, darbuojasi dar ir 3 ukrainietės.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vilnietis Martynas Breikštas dabar su savo šeima gyvena Prienų rajone. Kaip sako vyras, važinėjimas iš miesto į kaimą, galiausiai, įgrįso, todėl buvo apsispręsta gyventi kaime. Ten yra ir vyro kalvė, kurioje daromos tautinio paveldo sertifikatą turinčios saulutės, kryžiai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl naujų Pieno įstatymo nuostatų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimas-turetu-galutinai-apsispresti-del-nauju-pieno-istatymo-nuostatu--54434074</link><description><![CDATA[Nauju Pieno įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamuosius veiksmus perkant ar parduodant pieną. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, naujomis nuostatomis siekiama ginti smulkiuosius pieno gamintojus ir pripažintus pieno kooperatyvus. Anot šalies vidutinių pieno ūkių asociacijos ir „Pieno centras“ atstovų, įstatymo pataisos ne tai, kad gina, bet sudaro dar didesnes problemas pieno gamintojams.<br /><br />Siekis išsaugoti šeimos žemę Prienų rajone ūkininką Ramūną Kapustinską skatina auginti veislines vištas ir žąsis. Kritikos politikams negailintis ūkininkas sako, kad jo zootechniko, genetiko žinios labiau vertinamos užsienyje nei Lietuvoje. Dėl tos priežasties ūkininkas vyksta padirbėti į Šveicariją.<br /><br />Užsienio naujienos. Po pasikartojančių sausrų Kanados ūkininkai turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Jau taikomos lietaus vandens bei sniego kaupimo rezervuaruose technologijos, sėjami karščiui atsparūs javai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54434074</guid><pubDate>Thu, 15 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54434074/2023_06_15_3116_1_20230615063308562.mp3" length="20555621" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nauju Pieno įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamuosius veiksmus perkant ar parduodant pieną. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, naujomis nuostatomis siekiama ginti smulkiuosius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nauju Pieno įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamuosius veiksmus perkant ar parduodant pieną. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, naujomis nuostatomis siekiama ginti smulkiuosius pieno gamintojus ir pripažintus pieno kooperatyvus. Anot šalies vidutinių pieno ūkių asociacijos ir „Pieno centras“ atstovų, įstatymo pataisos ne tai, kad gina, bet sudaro dar didesnes problemas pieno gamintojams.<br /><br />Siekis išsaugoti šeimos žemę Prienų rajone ūkininką Ramūną Kapustinską skatina auginti veislines vištas ir žąsis. Kritikos politikams negailintis ūkininkas sako, kad jo zootechniko, genetiko žinios labiau vertinamos užsienyje nei Lietuvoje. Dėl tos priežasties ūkininkas vyksta padirbėti į Šveicariją.<br /><br />Užsienio naujienos. Po pasikartojančių sausrų Kanados ūkininkai turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Jau taikomos lietaus vandens bei sniego kaupimo rezervuaruose technologijos, sėjami karščiui atsparūs javai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mokslininkai ir verslo atstovai ieško būdų, kaip sumažinti taršą žemės ūkyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mokslininkai-ir-verslo-atstovai-iesko-budu-kaip-sumazinti-tarsa-zemes-ukyje--54382381</link><description><![CDATA[Biotechnologijų įmonė „Nando“ ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką. Ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys sako, kad vėjo pernešamos cheminės medžiagos yra didelė problema. Biotechnologijų įmonės vadovas Jonas Ignatavičus teigia, kad su technologijų pagalba ateityje tokią riziką pavyks sumažinti.<br />Mėgstantiems keliauti po Lietuvą – gera žinia. Iniciatyvūs žmonės sukūrė iniciatyvą antram gyvenimui prikelti prastos būklės medinius namelius, kuriuose laikinai galėtų apsistoti keliautojai. Kiek tokių namelių jau yra šalyje ir kaip būtų galima prisidėti prie iniciatyvos, pasakos VšĮ „Keliautojų nameliai“ vienas iš steigėjų Jonas Vyšniauskas.<br />Verslas kaime. Gėlių auginimą Jolanta Kazlauskienė iškeitė į šakočių kepimą ir ši veikla šeimai jau ilgiau nei dvidešimtmetį leidžia pragyventi. Kuo ypatingi Prienų rajone, Stakliškėse kepami šakočiai?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54382381</guid><pubDate>Wed, 14 Jun 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54382381/2023_06_14_3116_1_20230614063302031.mp3" length="20563562" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biotechnologijų įmonė „Nando“ ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biotechnologijų įmonė „Nando“ ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką. Ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys sako, kad vėjo pernešamos cheminės medžiagos yra didelė problema. Biotechnologijų įmonės vadovas Jonas Ignatavičus teigia, kad su technologijų pagalba ateityje tokią riziką pavyks sumažinti.<br />Mėgstantiems keliauti po Lietuvą – gera žinia. Iniciatyvūs žmonės sukūrė iniciatyvą antram gyvenimui prikelti prastos būklės medinius namelius, kuriuose laikinai galėtų apsistoti keliautojai. Kiek tokių namelių jau yra šalyje ir kaip būtų galima prisidėti prie iniciatyvos, pasakos VšĮ „Keliautojų nameliai“ vienas iš steigėjų Jonas Vyšniauskas.<br />Verslas kaime. Gėlių auginimą Jolanta Kazlauskienė iškeitė į šakočių kepimą ir ši veikla šeimai jau ilgiau nei dvidešimtmetį leidžia pragyventi. Kuo ypatingi Prienų rajone, Stakliškėse kepami šakočiai?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Išlaikyti dešimtmečius kurtą pieno ūkį pavyksta tik su vaikų pagalba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-islaikyti-desimtmecius-kurta-pieno-uki-pavyksta-tik-su-vaiku-pagalba--54330270</link><description><![CDATA[Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas iš santaupų ir neaišku, kiek ilgai pavyks taip gyventi. Vienintelė šeimos viltis – vaikų pagalba. Tai jie žaliavinį pieną realizuoja didmiestyje.<br /><br />Kineziterapiją baigusi ir karate trenere dirbanti Lijana Ežerskytė Prienų rajone puoselėja žirgyną „Mes kitaip“. Žmonės atvyksta ne tik pabūti su žirgais, mokytis joti, bet ir sprendžia sveikatos problemas. Kaip ūkyje vyksta hipoterijos užsiėmimai?<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Metų paukščiu išrinktas Baltasis gandras šį sezoną nepuotauja. Gardaus kąsnelio tenka ilgai ieškoti, varlę surasti beveik prabanga. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrams sunkus metas, maisto rasti sunku, o reikia išmaitinti mažus gandriukus.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54330270</guid><pubDate>Tue, 13 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54330270/2023_06_13_3116_1_20230613063225537.mp3" length="21839174" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas iš santaupų ir neaišku, kiek ilgai pavyks taip gyventi. Vienintelė šeimos viltis – vaikų pagalba. Tai jie žaliavinį pieną realizuoja didmiestyje.<br /><br />Kineziterapiją baigusi ir karate trenere dirbanti Lijana Ežerskytė Prienų rajone puoselėja žirgyną „Mes kitaip“. Žmonės atvyksta ne tik pabūti su žirgais, mokytis joti, bet ir sprendžia sveikatos problemas. Kaip ūkyje vyksta hipoterijos užsiėmimai?<br /><br />Rubrika „Gamtininko komentaras“. Metų paukščiu išrinktas Baltasis gandras šį sezoną nepuotauja. Gardaus kąsnelio tenka ilgai ieškoti, varlę surasti beveik prabanga. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrams sunkus metas, maisto rasti sunku, o reikia išmaitinti mažus gandriukus.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1365</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Gimtoji žemė“. Vietoj poilsiui skirtos sodybos prie Kupiškio marių – kone hektaro braškynas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vietoj-poilsiui-skirtos-sodybos-prie-kupiskio-mariu-kone-hektaro-braskynas--54265491</link><description><![CDATA[Ilgiau nei kelis dešimtmečius sodyboje, esančioje prie Kupiškio marių, Virbališkių kaime, yra puoselėjamas Linos ir Rolando Bubulių šeimos braškynas. Daugiau nei 1 hektaro braškyną puoselėję Bubuliai dabar dalį žemės perleido sūnui Deividui ir visa šeima kantriai darbuojasi. Ūkyje jau prasidėjęs braškių ir agurkų sezonas. Kaip sako ūkininkė, sausra gerokai sumažins braškių derlių.<br /><br />Birželio 9-ąją Kaune vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Jo metu vyko diskusija „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Buvo<br />aptarti šiuo metu vykdomos politikos rezultatai, svarstomos narių keliamos problemos. Žemdirbių atstovai negailėjo ministerijai pastabų dėl deklaravimo proceso, ekologinių išmokų tvarkos ir jaunųjų ūkininkų rėmimo. Ministerija suvažiavimo metu gavo ne vieną dovaną iš žemdirbių, viena jų – gesintuvas.<br /><br />Rubrika „Verta žinoti“. Nuo birželio 12 dienos smulkūs kiaulių laikytojai galės teikti paraiškas dėl biologinio saugumo priemonių išlaidų kompensavimo. Ką svarbu žinoti?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54265491</guid><pubDate>Mon, 12 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54265491/2023_06_12_3116_1_20230612063219198.mp3" length="20701907" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ilgiau nei kelis dešimtmečius sodyboje, esančioje prie Kupiškio marių, Virbališkių kaime, yra puoselėjamas Linos ir Rolando Bubulių šeimos braškynas. Daugiau nei 1 hektaro braškyną puoselėję Bubuliai dabar dalį žemės perleido sūnui Deividui ir visa...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ilgiau nei kelis dešimtmečius sodyboje, esančioje prie Kupiškio marių, Virbališkių kaime, yra puoselėjamas Linos ir Rolando Bubulių šeimos braškynas. Daugiau nei 1 hektaro braškyną puoselėję Bubuliai dabar dalį žemės perleido sūnui Deividui ir visa šeima kantriai darbuojasi. Ūkyje jau prasidėjęs braškių ir agurkų sezonas. Kaip sako ūkininkė, sausra gerokai sumažins braškių derlių.<br /><br />Birželio 9-ąją Kaune vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Jo metu vyko diskusija „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Buvo<br />aptarti šiuo metu vykdomos politikos rezultatai, svarstomos narių keliamos problemos. Žemdirbių atstovai negailėjo ministerijai pastabų dėl deklaravimo proceso, ekologinių išmokų tvarkos ir jaunųjų ūkininkų rėmimo. Ministerija suvažiavimo metu gavo ne vieną dovaną iš žemdirbių, viena jų – gesintuvas.<br /><br />Rubrika „Verta žinoti“. Nuo birželio 12 dienos smulkūs kiaulių laikytojai galės teikti paraiškas dėl biologinio saugumo priemonių išlaidų kompensavimo. Ką svarbu žinoti?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvos ūkininkai kreipis į visuomenę ir politikus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvos-ukininkai-kreipis-i-visuomene-ir-politikus--54151735</link><description><![CDATA[Birželio 9 d. Kaune vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Žemdirbiai diskutuos apie aktualiausias kaime problemas, tarsis dėl jų sprendimo būdų ir teiks rezoliuciją politikams. Taip pat aiškins visuomenei kas atsitiko, kai žaliojo kurso strategai neskyrė finansavimo, bet ūkininkams numatė daugybę papildomų veiklų.<br />Menininkų ūkiškas namas, daržas ir kultūrinė veikla garsina ne tik Žemaitiją. Plungės rajone Kuliuose gyvenantys Raimonda ir Valentinas Masalskiai iš esmės pakeitė bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Aktorius ir režisierius, kultūrinių renginių organizatorė kasmet rengia tarptautinį „Sofijos“ festivalį, gavo Norvegijos finansavimą bendruomenės namams, organizuoja susitikimus ir ekskursijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54151735</guid><pubDate>Fri, 09 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54151735/2023_06_09_3116_1_20230609063259619.mp3" length="20390109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Birželio 9 d. Kaune vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Žemdirbiai diskutuos apie aktualiausias kaime problemas, tarsis dėl jų sprendimo būdų ir teiks rezoliuciją politikams. Taip pat aiškins visuomenei kas atsitiko, kai žaliojo kurso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Birželio 9 d. Kaune vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Žemdirbiai diskutuos apie aktualiausias kaime problemas, tarsis dėl jų sprendimo būdų ir teiks rezoliuciją politikams. Taip pat aiškins visuomenei kas atsitiko, kai žaliojo kurso strategai neskyrė finansavimo, bet ūkininkams numatė daugybę papildomų veiklų.<br />Menininkų ūkiškas namas, daržas ir kultūrinė veikla garsina ne tik Žemaitiją. Plungės rajone Kuliuose gyvenantys Raimonda ir Valentinas Masalskiai iš esmės pakeitė bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Aktorius ir režisierius, kultūrinių renginių organizatorė kasmet rengia tarptautinį „Sofijos“ festivalį, gavo Norvegijos finansavimą bendruomenės namams, organizuoja susitikimus ir ekskursijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologinis ūkis – ne verslas, o gyvenimo būdas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologinis-ukis-ne-verslas-o-gyvenimo-budas--54135979</link><description><![CDATA[Rimantas Valeika, beveik prieš 20 m pasirinko ūkininkauti ekologiškai. Lėmė noras dirbti tausojant aplinką, sveikai pačiam maitintis ir kitiems užauginti ekologiškų grūdų. Dabar jau 120 ha šeimos ūkį Ukmergės rajone Mikėnų kaime perima sunūs Gintaras, nesuabejojęs tėčio pasirinkimu, net ir tuomet, kai derliai mažesni, o dirbti tenka daugiau.<br />ŽŪM netikėtai pakeitė kompensacijų draudžiant augalus ir pasėlius, gavimo tvarką. Anot žemdirbių, tai dar vienas ūkininkų išbandymas biurokratija, nes iki šiol pasėlius draudžiant vasaros laikotarpiui, užtekdavo savivaldybėms pateikti su draudikais sudarytas sutartis. Ministerija aiškina, kad tvarka keičiasi, pasikeitus ES reglamentui.<br />Ispanijos spauda skelbia, kad praėjęs balandis buvo pats sausiausias per pastaruosius 50 metų. Visą pavasarį nelijo. Nors pastarosiomis dienomis lietaus sulaukta, bet pasėliai, vaisiai daržovės, net vynuogynai jau nukentėjo. Išsamiau apie sausros pasekmes, geriamo vandens ribojimą ir jau brangstančius vaisius pasakoja LRT radijo bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, birželio 8 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54135979</guid><pubDate>Thu, 08 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54135979/2023_06_08_3116_1_20230608063253347.mp3" length="21122374" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rimantas Valeika, beveik prieš 20 m pasirinko ūkininkauti ekologiškai. Lėmė noras dirbti tausojant aplinką, sveikai pačiam maitintis ir kitiems užauginti ekologiškų grūdų. Dabar jau 120 ha šeimos ūkį Ukmergės rajone Mikėnų kaime perima sunūs Gintaras,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rimantas Valeika, beveik prieš 20 m pasirinko ūkininkauti ekologiškai. Lėmė noras dirbti tausojant aplinką, sveikai pačiam maitintis ir kitiems užauginti ekologiškų grūdų. Dabar jau 120 ha šeimos ūkį Ukmergės rajone Mikėnų kaime perima sunūs Gintaras, nesuabejojęs tėčio pasirinkimu, net ir tuomet, kai derliai mažesni, o dirbti tenka daugiau.<br />ŽŪM netikėtai pakeitė kompensacijų draudžiant augalus ir pasėlius, gavimo tvarką. Anot žemdirbių, tai dar vienas ūkininkų išbandymas biurokratija, nes iki šiol pasėlius draudžiant vasaros laikotarpiui, užtekdavo savivaldybėms pateikti su draudikais sudarytas sutartis. Ministerija aiškina, kad tvarka keičiasi, pasikeitus ES reglamentui.<br />Ispanijos spauda skelbia, kad praėjęs balandis buvo pats sausiausias per pastaruosius 50 metų. Visą pavasarį nelijo. Nors pastarosiomis dienomis lietaus sulaukta, bet pasėliai, vaisiai daržovės, net vynuogynai jau nukentėjo. Išsamiau apie sausros pasekmes, geriamo vandens ribojimą ir jau brangstančius vaisius pasakoja LRT radijo bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, birželio 8 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1321</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Rūpestis vištų gerove – milijoninės investicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-rupestis-vistu-gerove-milijonines-investicijos--54124281</link><description><![CDATA[Prie Plungės esantis paukštynas “Litegg” – didžiausias šalyje, laikantis 800 000 vištų dedeklių. Įgyvendinat gyvūnų gerovės reikalavimus reikia pakeisti vištų laikymo sąlygas: iškelti iš narvelių ir laikyti laisvai. Įrangos pakeitimas vienoje fermoje kainuoja apie 3 mln eurų, o fermų iš viso 13. Ką jau nuveikė paukštininkai ir kodėl pertvarka gali įstrigti?<br />Rasa Bitaitienė – veterinarijos gydytoja, kaip sakoma, iš pašaukimo. Dabar ji kartu su dviem kolegom Radviliškio rajone turi bendrą ūkį, kuriame 400 galvijų iš jų 180 melžaimų karvių. Ūkininkės nuomone svarbu mylėti savo darbą ir gyvulius, tuomet ir sunkmečiu išgyventi lengiau.<br />Ukmergės rajone Vaitkuškio kaime veikianti bendrovė “Antvita” du dešimtmečius norvegams gamina ir stato namus iš rastų. Tačiau šiemet turi rimtų iššūkių, nes užsakymų sumažėjo 3 kartus. Kol kas bendrovė gamybos nemažina, nes namus užsisako lietuviai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54124281</guid><pubDate>Wed, 07 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54124281/2023_06_07_3116_1_20230607063316162.mp3" length="20575683" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prie Plungės esantis paukštynas “Litegg” – didžiausias šalyje, laikantis 800 000 vištų dedeklių. Įgyvendinat gyvūnų gerovės reikalavimus reikia pakeisti vištų laikymo sąlygas: iškelti iš narvelių ir laikyti laisvai. Įrangos pakeitimas vienoje fermoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prie Plungės esantis paukštynas “Litegg” – didžiausias šalyje, laikantis 800 000 vištų dedeklių. Įgyvendinat gyvūnų gerovės reikalavimus reikia pakeisti vištų laikymo sąlygas: iškelti iš narvelių ir laikyti laisvai. Įrangos pakeitimas vienoje fermoje kainuoja apie 3 mln eurų, o fermų iš viso 13. Ką jau nuveikė paukštininkai ir kodėl pertvarka gali įstrigti?<br />Rasa Bitaitienė – veterinarijos gydytoja, kaip sakoma, iš pašaukimo. Dabar ji kartu su dviem kolegom Radviliškio rajone turi bendrą ūkį, kuriame 400 galvijų iš jų 180 melžaimų karvių. Ūkininkės nuomone svarbu mylėti savo darbą ir gyvulius, tuomet ir sunkmečiu išgyventi lengiau.<br />Ukmergės rajone Vaitkuškio kaime veikianti bendrovė “Antvita” du dešimtmečius norvegams gamina ir stato namus iš rastų. Tačiau šiemet turi rimtų iššūkių, nes užsakymų sumažėjo 3 kartus. Kol kas bendrovė gamybos nemažina, nes namus užsisako lietuviai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininko kasdiena: pašarai karvėms, o betonas fermai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininko-kasdiena-pasarai-karvems-o-betonas-fermai--54113401</link><description><![CDATA[Plungės raj. ūkininkas Donatas Šleinius dabar rūpinasi ne tik pašarų gamyba karvėms, bet ir betonavimu. Savo jėgomis ir lėšomis statosi tvartą prieaugliui, nes dėl dvigubai pabrangusių statybininkų paslaugų ir krizės pieno sektoriuje teko atsisakyti investicinio projekto su europine parama.<br />Ekspertų skaičiavimais per metus ūkiuose susidaro apie 300 t plastiko atliekų – maždaug 1 mln pakuočių nuo augalų pasaugos produktų. Jų surinkimas ir grąžinimas perdirbti turėtų aplinkosauginį efektą, o žemdirbiams leistų sutaupyti iki 2 mln eurų. Kas daroma ir ko dar trūksta?<br />Ukmergės raj. prie Siesikų esantis 150 ha ežeras – tik likutis kažkada buvusio, net už 14 km Deltuvą siekusio ežero. Jo vandens lygis buvo beveik 3 m aukštesnis. Kaip tada atrodė apylinkės ir kas laukia dabartinio ežero? Aiškina Siesikų pilies administratorius Audrys Matulaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54113401</guid><pubDate>Tue, 06 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54113401/2023_06_06_3116_1_20230606063309491.mp3" length="20969819" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Plungės raj. ūkininkas Donatas Šleinius dabar rūpinasi ne tik pašarų gamyba karvėms, bet ir betonavimu. Savo jėgomis ir lėšomis statosi tvartą prieaugliui, nes dėl dvigubai pabrangusių statybininkų paslaugų ir krizės pieno sektoriuje teko atsisakyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Plungės raj. ūkininkas Donatas Šleinius dabar rūpinasi ne tik pašarų gamyba karvėms, bet ir betonavimu. Savo jėgomis ir lėšomis statosi tvartą prieaugliui, nes dėl dvigubai pabrangusių statybininkų paslaugų ir krizės pieno sektoriuje teko atsisakyti investicinio projekto su europine parama.<br />Ekspertų skaičiavimais per metus ūkiuose susidaro apie 300 t plastiko atliekų – maždaug 1 mln pakuočių nuo augalų pasaugos produktų. Jų surinkimas ir grąžinimas perdirbti turėtų aplinkosauginį efektą, o žemdirbiams leistų sutaupyti iki 2 mln eurų. Kas daroma ir ko dar trūksta?<br />Ukmergės raj. prie Siesikų esantis 150 ha ežeras – tik likutis kažkada buvusio, net už 14 km Deltuvą siekusio ežero. Jo vandens lygis buvo beveik 3 m aukštesnis. Kaip tada atrodė apylinkės ir kas laukia dabartinio ežero? Aiškina Siesikų pilies administratorius Audrys Matulaitis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vėlavusios deklaravimo taisyklės klaidino žemdirbius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-velavusios-deklaravimo-taisykles-klaidino-zemdirbius--54096693</link><description><![CDATA[Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus mažesnes išmokas. Tai patvirtina reportažas iš Siesikų seniūnijos. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministerija?<br />Dirbtinis intelektas padeda prižiūrėti pasėlius ir saugoti gamtą. Specialūs sensoriai ant purkštuvų atpažįsta piktžoles ir herbicidus leidžia naudoti labai tiksliai. Bendrovės „Luxera“ naujovė ir ūkininko Šarūno Šiūšės patirtis.<br />Melsvės – ypatingos gėlės. Jos kilusios iš rytų Azijos, savaime auga Kinijoje, Japonijoje, o Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Labai nereiklios, dekoratyviais lapais, kvepinčiais žiedais gali augti pavėsyje, pievose, miško tankmėje ir net ant medžių kamienų. VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos Reginos Juodkaitės komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54096693</guid><pubDate>Mon, 05 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54096693/2023_06_05_3116_1_20230605063233617.mp3" length="20949339" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu valdininkai koregavo taisykles. Todėl pradžioje buvo daug neaiškumų, o dabar, jau baigiantis deklaracijų teikimui, pasimato ir vėlavimo rezultatai. Laiku neinformuoti žemdirbiai klydo ir todėl gaus mažesnes išmokas. Tai patvirtina reportažas iš Siesikų seniūnijos. Kaip padėtį komentuoja žemės ūkio ministerija?<br />Dirbtinis intelektas padeda prižiūrėti pasėlius ir saugoti gamtą. Specialūs sensoriai ant purkštuvų atpažįsta piktžoles ir herbicidus leidžia naudoti labai tiksliai. Bendrovės „Luxera“ naujovė ir ūkininko Šarūno Šiūšės patirtis.<br />Melsvės – ypatingos gėlės. Jos kilusios iš rytų Azijos, savaime auga Kinijoje, Japonijoje, o Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Labai nereiklios, dekoratyviais lapais, kvepinčiais žiedais gali augti pavėsyje, pievose, miško tankmėje ir net ant medžių kamienų. VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėjos Reginos Juodkaitės komentaras.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1310</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pavojus, kad birželį Lietuvoje įsivyraus stichinė sausra</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pavojus-kad-birzeli-lietuvoje-isivyraus-stichine-sausra--54075770</link><description><![CDATA[Klimatologai prognozuoja, kad birželis bus šiltesnis ir sausesnis nei įprastai. Kritulių trūksta jau nuo balandžio mėnesio. Jei situacija išliks tokia pati, tai po kelių savaičių dar daugiau rajonų pasieks stichinės sausros rodiklius. Dabar nuo sausros jau kenčia dalis Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų teritorijų.<br />Iš Plungės pajudėjęs arklių traukiamų vežimų karavanas keliauja į savaitgalį Niūronyse, Anykščių rajone vyksiantį renginį „Bėk bėk, žirgeli“. Per savaitę aplankyta ne viena gyvenvietė, miestas, susipažinta ne tik su šalies bet ir vietos gyventojų istorijomis. Apie iniciatyvą paminėti žirgo metus bei puoselėti lietuviškų žemaitukų veislę, tradicijas pasakoja idėjos autorius Vaidotas Digaitis ir kelionę fiksuojantis Paulius Briedis.<br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pokalbis apie ūkininkavimą su Andriumi Prūsakovu niekada gyvenusiu kaime ir ūkininko patirties turinčio vos trečią sezoną. Ekologinį ūkį buvęs kaunietis kurti ėmėsi atisakęs verslo telekomunikacijų srityje, o dabar augina vištas, daržoves ir ypatingą jaučių veislę – jų mėsą valgo karaliai. parduoti produkcijos važiuoja į turgų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54075770</guid><pubDate>Fri, 02 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54075770/2023_06_02_3116_1_20230602063313369.mp3" length="20124287" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Klimatologai prognozuoja, kad birželis bus šiltesnis ir sausesnis nei įprastai. Kritulių trūksta jau nuo balandžio mėnesio. Jei situacija išliks tokia pati, tai po kelių savaičių dar daugiau rajonų pasieks stichinės sausros rodiklius. Dabar nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Klimatologai prognozuoja, kad birželis bus šiltesnis ir sausesnis nei įprastai. Kritulių trūksta jau nuo balandžio mėnesio. Jei situacija išliks tokia pati, tai po kelių savaičių dar daugiau rajonų pasieks stichinės sausros rodiklius. Dabar nuo sausros jau kenčia dalis Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų teritorijų.<br />Iš Plungės pajudėjęs arklių traukiamų vežimų karavanas keliauja į savaitgalį Niūronyse, Anykščių rajone vyksiantį renginį „Bėk bėk, žirgeli“. Per savaitę aplankyta ne viena gyvenvietė, miestas, susipažinta ne tik su šalies bet ir vietos gyventojų istorijomis. Apie iniciatyvą paminėti žirgo metus bei puoselėti lietuviškų žemaitukų veislę, tradicijas pasakoja idėjos autorius Vaidotas Digaitis ir kelionę fiksuojantis Paulius Briedis.<br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pokalbis apie ūkininkavimą su Andriumi Prūsakovu niekada gyvenusiu kaime ir ūkininko patirties turinčio vos trečią sezoną. Ekologinį ūkį buvęs kaunietis kurti ėmėsi atisakęs verslo telekomunikacijų srityje, o dabar augina vištas, daržoves ir ypatingą jaučių veislę – jų mėsą valgo karaliai. parduoti produkcijos važiuoja į turgų.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Gimtoji žemė“. Krakių bendruomeninio verslo idėją padiktavo krašto istorija</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-krakiu-bendruomeninio-verslo-ideja-padiktavo-krasto-istorija--54061903</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pasitinka 30-metį. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir įstaigos veiklos prioritetai, pobūdis, plečiasi teikiamų paslaugų spektras. Apie netolimos ateities planus – pokalbis su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Gintas Saulius Cironka.<br /><br />Kėdainių rajone, Krakėse bendruomenė įkūrė verslą: teikia edukacines programas apie žydų gyvenimą bei senąsias vestuvių tradicijas. Žmonės į šią vietą plūsta iš įvairių šalies kampelių. Idėjos istorija ir verslo sėkmės paslaptimis dalijasi Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubnikienė.<br /><br />Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54061903</guid><pubDate>Thu, 01 Jun 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54061903/2023_06_01_3116_1_20230601063307122.mp3" length="20927187" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pasitinka 30-metį. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir įstaigos veiklos prioritetai, pobūdis, plečiasi teikiamų paslaugų spektras. Apie netolimos ateities planus – pokalbis su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pasitinka 30-metį. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir įstaigos veiklos prioritetai, pobūdis, plečiasi teikiamų paslaugų spektras. Apie netolimos ateities planus – pokalbis su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Gintas Saulius Cironka.<br /><br />Kėdainių rajone, Krakėse bendruomenė įkūrė verslą: teikia edukacines programas apie žydų gyvenimą bei senąsias vestuvių tradicijas. Žmonės į šią vietą plūsta iš įvairių šalies kampelių. Idėjos istorija ir verslo sėkmės paslaptimis dalijasi Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubnikienė.<br /><br />Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mokslininkai tyrė invazinių rūšių paplitimą, yra blogiau nei tikėtasi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mokslininkai-tyre-invaziniu-rusiu-paplitima-yra-blogiau-nei-tiketasi--54049211</link><description><![CDATA[Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras trejus metus vykdė tyrimus apie invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad yra blogiau nei tikėtasi. Invaziniai augalai ir gyvūnai įsigali, užima vis didesnes teritorijas, daro didelę žalą ne tik gamtai, ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai. Kokių priemonių ketina imtis Aplinkos ministerija, pasakoja Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.<br />Nors siūti lėles – Sigitos Bilotės pomėgis, ji save drąsiai gali vadinti lėlininke.<br />Dešimtys kūrinių iš jos namų Klaipėdos rajone jau iškeliavo ne tik į įvairius Lietuvos kampelius, bet ir užsienio šalis. Savai kūrybai moteris naudoja širdžiai mielus bet vaikų jau išaugtus drabužius, jų detales pritaiko lėlėms, taip suteikdama antrą gyvenimą. O kasdienes emocijas ir patirtis perteikia gamindama interjerines lėles. „Kūrybos procesas – man, o rezultatas – lai džiugina žmones“, – sako Sigita.<br />Akmenoriai - taip vadinami Skuodo ir aplinkiniuose rajonuose pjaustantys riedulius ir iš jų paminklus gaminantys akmendirbiai. Tokių jų - net trys dešimtys, bet konkurencijos nėra, atvirkščiai - vieni kitus vadina bendraminčiais. Jų darbai iškeliauja į visas Lietuvos amžinojo poilsio vietas. Skulptorius Mindaugas Jankauskas pasakoja, kad paminklų gyvenimas - tai amatas, bet lieka laiko ir tikrai kūrybai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54049211</guid><pubDate>Wed, 31 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54049211/2023_05_31_3116_1_20230531063329830.mp3" length="21962054" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras trejus metus vykdė tyrimus apie invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad yra blogiau nei tikėtasi. Invaziniai augalai ir gyvūnai įsigali, užima vis didesnes teritorijas, daro...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplinkos ministerijos užsakymu Gamtos tyrimų centras trejus metus vykdė tyrimus apie invazinių rūšių paplitimą Lietuvoje. Tyrimai atskleidė, kad yra blogiau nei tikėtasi. Invaziniai augalai ir gyvūnai įsigali, užima vis didesnes teritorijas, daro didelę žalą ne tik gamtai, ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai. Kokių priemonių ketina imtis Aplinkos ministerija, pasakoja Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.<br />Nors siūti lėles – Sigitos Bilotės pomėgis, ji save drąsiai gali vadinti lėlininke.<br />Dešimtys kūrinių iš jos namų Klaipėdos rajone jau iškeliavo ne tik į įvairius Lietuvos kampelius, bet ir užsienio šalis. Savai kūrybai moteris naudoja širdžiai mielus bet vaikų jau išaugtus drabužius, jų detales pritaiko lėlėms, taip suteikdama antrą gyvenimą. O kasdienes emocijas ir patirtis perteikia gamindama interjerines lėles. „Kūrybos procesas – man, o rezultatas – lai džiugina žmones“, – sako Sigita.<br />Akmenoriai - taip vadinami Skuodo ir aplinkiniuose rajonuose pjaustantys riedulius ir iš jų paminklus gaminantys akmendirbiai. Tokių jų - net trys dešimtys, bet konkurencijos nėra, atvirkščiai - vieni kitus vadina bendraminčiais. Jų darbai iškeliauja į visas Lietuvos amžinojo poilsio vietas. Skulptorius Mindaugas Jankauskas pasakoja, kad paminklų gyvenimas - tai amatas, bet lieka laiko ir tikrai kūrybai.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1373</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. ŽŪM siūlo steigti melioracijos fondą ir įvesti fiksuotas įmokas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zum-siulo-steigti-melioracijos-fonda-ir-ivesti-fiksuotas-imokas--54040634</link><description><![CDATA[Lietuvoje melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. ir kasmet didėja. Paskaičiuota, kad tik blogos būklės statiniams rekonstruoti per 20 metų reikės 1 milijardo eurų, o priežiūrai - dar antrą tiek. Tokių lėšų valstybė neturi, tad ŽŪM specialistai siūlo steigti Melioracijos fondą, kuriame daugiau nei 50 proc. lėšų sudarytų pajamos įvedant fiksuotus įmokas visiems žemės savininkams. Fondo idėją pristato ŽŪM Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, o vertina Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.<br />Akmenės rajono Šauklių kaimo bendruomenės namuose veikia vaikų dienos centras, biblioteka, rengiami užsiėmimai senjorams, o neseniai atvėrė duris ir valgykla – mat bendruomenė ėmėsi maitinimo paslaugų verslo, ruošia dienos pietus kaimo gyventojams. Bendruomenės gyvenimu dalinasi pirmininkė Renata Jankauskienė.<br />„Miško dūzgės“ – miško terapija. Renginių organizatorė Irma Jurčiukonė, gelbėdama mišką nuo kirtimo, jį įsigijo ir dabar organizuoja įvairius poilsio renginius miške.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54040634</guid><pubDate>Tue, 30 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54040634/2023_05_30_3116_1_20230530063430128.mp3" length="21205966" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. ir kasmet didėja. Paskaičiuota, kad tik blogos būklės statiniams rekonstruoti per 20 metų reikės 1 milijardo eurų, o priežiūrai - dar antrą tiek. Tokių lėšų valstybė neturi,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekia 74,4 proc. ir kasmet didėja. Paskaičiuota, kad tik blogos būklės statiniams rekonstruoti per 20 metų reikės 1 milijardo eurų, o priežiūrai - dar antrą tiek. Tokių lėšų valstybė neturi, tad ŽŪM specialistai siūlo steigti Melioracijos fondą, kuriame daugiau nei 50 proc. lėšų sudarytų pajamos įvedant fiksuotus įmokas visiems žemės savininkams. Fondo idėją pristato ŽŪM Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, o vertina Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.<br />Akmenės rajono Šauklių kaimo bendruomenės namuose veikia vaikų dienos centras, biblioteka, rengiami užsiėmimai senjorams, o neseniai atvėrė duris ir valgykla – mat bendruomenė ėmėsi maitinimo paslaugų verslo, ruošia dienos pietus kaimo gyventojams. Bendruomenės gyvenimu dalinasi pirmininkė Renata Jankauskienė.<br />„Miško dūzgės“ – miško terapija. Renginių organizatorė Irma Jurčiukonė, gelbėdama mišką nuo kirtimo, jį įsigijo ir dabar organizuoja įvairius poilsio renginius miške.<br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>„Gimtoji žemė“. Bendruomenių veiklai puoselėti – daugiau nei 1 mln. eurų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-bendruomeniu-veiklai-puoseleti-daugiau-nei-1-mln-euru--54029099</link><description><![CDATA[Kaimo bendruomenių projektams finansuoti buvo numatytas kiek daugiau nei vienas milijonas eurų. NMA atstovė Genovaitė Beniulienė tikina, kad gautų paraiškų suma gerokai didesnė - 1 895 855,00 Eur. Iš pateiktų 542 projektų finansavimą gavo tik dalis: jų tarpe - Panevėžio rajono Bernatonių bendruomenė. Projektą rengusios Bernatonių bendruomenės tarybos narė Virginija Petrauskienė ir Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio vadovė Giedrė Rameikienė atskleidžia, kaip gautas finansavimas padeda puoselėti ilgametę tradiciją – unikalią „Sūrio šventę“.<br /><br />Kupiškio pašonėje, Paketuriuose plytėjusią pievą su šeimos pagalba Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė pavertė be pertraukos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydinčiu gėlynu. Šios vietos, sakosi, nenori savintis ir užsukant laukia visų mylinčių gėles bei besimėgaujančių gamtos grožiu.<br /><br />„Smidras ar šparagas?“ – į šį klausimą atsakymą žino jauna Ligitos ir Martyno Urbonų šeima, kuri šiais metais džiaugiasi pirmu gausiu smidrų derliumi. Šis pavasaris pirmas, kai jiedu derliumi ir prekiauja. Pokalbyje - patarimai kaip šias daržoves paruošti bei tinkamai auginti.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54029099</guid><pubDate>Mon, 29 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54029099/2023_05_29_3116_1_20230529063244981.mp3" length="20172771" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaimo bendruomenių projektams finansuoti buvo numatytas kiek daugiau nei vienas milijonas eurų. NMA atstovė Genovaitė Beniulienė tikina, kad gautų paraiškų suma gerokai didesnė - 1 895 855,00 Eur. Iš pateiktų 542 projektų finansavimą gavo tik dalis:...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaimo bendruomenių projektams finansuoti buvo numatytas kiek daugiau nei vienas milijonas eurų. NMA atstovė Genovaitė Beniulienė tikina, kad gautų paraiškų suma gerokai didesnė - 1 895 855,00 Eur. Iš pateiktų 542 projektų finansavimą gavo tik dalis: jų tarpe - Panevėžio rajono Bernatonių bendruomenė. Projektą rengusios Bernatonių bendruomenės tarybos narė Virginija Petrauskienė ir Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio vadovė Giedrė Rameikienė atskleidžia, kaip gautas finansavimas padeda puoselėti ilgametę tradiciją – unikalią „Sūrio šventę“.<br /><br />Kupiškio pašonėje, Paketuriuose plytėjusią pievą su šeimos pagalba Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė pavertė be pertraukos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydinčiu gėlynu. Šios vietos, sakosi, nenori savintis ir užsukant laukia visų mylinčių gėles bei besimėgaujančių gamtos grožiu.<br /><br />„Smidras ar šparagas?“ – į šį klausimą atsakymą žino jauna Ligitos ir Martyno Urbonų šeima, kuri šiais metais džiaugiasi pirmu gausiu smidrų derliumi. Šis pavasaris pirmas, kai jiedu derliumi ir prekiauja. Pokalbyje - patarimai kaip šias daržoves paruošti bei tinkamai auginti.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vertikaliame ūkyje Vilniuje užauginta produkcija leis sumažinti salotų ir žalumynų importą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vertikaliame-ukyje-vilniuje-uzauginta-produkcija-leis-sumazinti-salotu-ir-zalumynu-importa--54004249</link><description><![CDATA[Vilniuje atidarytas didžiausias Europoje vertikalus ūkis. Jame hidroponikos būdu, kuomet šaknys yra vandenyje, auginamos salotos ir žalumynai. „Leafood“ ūkio tikslas – sumažinti importuojamos produkcijos apimtis, kurios dabar siekia 70 procentų. Artimiausiu metu planuojama per dieną ūkyje užauginti 1000 kilogramų salotų.<br /><br />Kaišiadorių rajone, Darsūniškyje, buvusiose mokyklos patalpose, dabar veikia Darsūniškio bendruomenės namai. Čia pat sukurtas ir pirmasis rajone bendruomeninis verslas.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie Dainos Mackonės skintų gėlių ūkį „Sophia Gardens“ Vilniaus priemiestyje, Riešėje. Kaip tikina moteris, žmonės vis dažniau gėles perka ir be ypatingų progų.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/54004249</guid><pubDate>Fri, 26 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/54004249/2023_05_26_3116_1_20230526063255599.mp3" length="21449218" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje atidarytas didžiausias Europoje vertikalus ūkis. Jame hidroponikos būdu, kuomet šaknys yra vandenyje, auginamos salotos ir žalumynai. „Leafood“ ūkio tikslas – sumažinti importuojamos produkcijos apimtis, kurios dabar siekia 70 procentų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje atidarytas didžiausias Europoje vertikalus ūkis. Jame hidroponikos būdu, kuomet šaknys yra vandenyje, auginamos salotos ir žalumynai. „Leafood“ ūkio tikslas – sumažinti importuojamos produkcijos apimtis, kurios dabar siekia 70 procentų. Artimiausiu metu planuojama per dieną ūkyje užauginti 1000 kilogramų salotų.<br /><br />Kaišiadorių rajone, Darsūniškyje, buvusiose mokyklos patalpose, dabar veikia Darsūniškio bendruomenės namai. Čia pat sukurtas ir pirmasis rajone bendruomeninis verslas.<br /><br />Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie Dainos Mackonės skintų gėlių ūkį „Sophia Gardens“ Vilniaus priemiestyje, Riešėje. Kaip tikina moteris, žmonės vis dažniau gėles perka ir be ypatingų progų.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuviškų sūrių eksportas mažėja. Ar tai turės pasekmių pieno sektoriui?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvisku-suriu-eksportas-mazeja-ar-tai-tures-pasekmiu-pieno-sektoriui--53993613</link><description><![CDATA[Mažėja lietuviškų sūrių eksportas. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos biržinėje prekyboje. Kaip visa tai atsilieps pieno gamintojams ir kaip situaciją vertina Žemės ūkio ministerija?<br /><br />Agronomė Angelė Nevulienė iš Druskininkų sav. yra sukaupusi ne tik plačią ūkininkavimo patirtį, bet ir gali didžiuotis, kad šeimoje žemės dirbimo tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą. Moteris džiaugiasi, kad gali pažinti savo proanūkius, sukaupta patirtimi dalintis su vaikais ir anūkais.<br /><br />Užsienio naujienos. Briuselyje vykusiame taikiame žemdirbių prosteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai. Kokios problemos buvo keliamos?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53993613</guid><pubDate>Thu, 25 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53993613/2023_05_25_3116_1_20230525063249301.mp3" length="19896082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mažėja lietuviškų sūrių eksportas. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mažėja lietuviškų sūrių eksportas. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos biržinėje prekyboje. Kaip visa tai atsilieps pieno gamintojams ir kaip situaciją vertina Žemės ūkio ministerija?<br /><br />Agronomė Angelė Nevulienė iš Druskininkų sav. yra sukaupusi ne tik plačią ūkininkavimo patirtį, bet ir gali didžiuotis, kad šeimoje žemės dirbimo tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą. Moteris džiaugiasi, kad gali pažinti savo proanūkius, sukaupta patirtimi dalintis su vaikais ir anūkais.<br /><br />Užsienio naujienos. Briuselyje vykusiame taikiame žemdirbių prosteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai. Kokios problemos buvo keliamos?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1244</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dėl gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų laikymosi – pradėtos ūkių patikros</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-del-gyvunu-geroves-ir-kitu-reikalavimu-laikymosi-pradetos-ukiu-patikros--53981593</link><description><![CDATA[Gegužę prasidėjo ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros atrinktų ūkio subjektų patikros. Specialistai tikrins, kaip reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio, daugiausia pažeidimų dėl gyvūnų registracijos ženklinimo.<br /><br />Molėtų rajone, Inketrių kaime, ūkį „Molėtų žirgai“ turinti Liepa Miklovė augina 14 žirgų. Tiesa, ne visi yra jos pačios. Nemažai žmonių atveža Liepai savo žirgus, kuriais negali patys tinkamai pasirūpinti. Moteris džiaugiasi, kad žirgams gali sudaryti geriausias sąlygos, o ir užimtumo netrūksta.<br /><br />Rubrika „Verslas kaime“. Ūkininkas Tomas Raudonius iš Kauno rajono spėja ne tik augalininkystės ūkyje suktis, bet dar ir remontuoja žemės ūkio bei kitokią techniką. Kaip vyras sako, čia hobis, bet atneša jis ir naudos. Užsakymus įvykdyti padeda ir profesionalūs darbuotojai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53981593</guid><pubDate>Wed, 24 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53981593/2023_05_24_3116_1_20230524063311356.mp3" length="20165665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gegužę prasidėjo ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros atrinktų ūkio subjektų patikros. Specialistai tikrins, kaip reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai. Anot...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gegužę prasidėjo ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros atrinktų ūkio subjektų patikros. Specialistai tikrins, kaip reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio, daugiausia pažeidimų dėl gyvūnų registracijos ženklinimo.<br /><br />Molėtų rajone, Inketrių kaime, ūkį „Molėtų žirgai“ turinti Liepa Miklovė augina 14 žirgų. Tiesa, ne visi yra jos pačios. Nemažai žmonių atveža Liepai savo žirgus, kuriais negali patys tinkamai pasirūpinti. Moteris džiaugiasi, kad žirgams gali sudaryti geriausias sąlygos, o ir užimtumo netrūksta.<br /><br />Rubrika „Verslas kaime“. Ūkininkas Tomas Raudonius iš Kauno rajono spėja ne tik augalininkystės ūkyje suktis, bet dar ir remontuoja žemės ūkio bei kitokią techniką. Kaip vyras sako, čia hobis, bet atneša jis ir naudos. Užsakymus įvykdyti padeda ir profesionalūs darbuotojai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kooperatyvas „Pienas LT“ plečia narių gretas, kas galės įsijungti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kooperatyvas-pienas-lt-plecia-nariu-gretas-kas-gales-isijungti--53967516</link><description><![CDATA[Esant įtemptai situacijai pieno sektoriuje, kaip viena išeičių pieno gamintojams yra siūloma kooperacija. Nuo rudens žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ galės į savo gretas priimti naujus narius. Kaip tikina kooperatyvo valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, norą kooperuotis jau išreiškė kelios dešimtys pieno gamintojų. Vienas iš reikalavimų turėti pieno atšaldymo sistemą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad dabartinėje situacijoje tai puiki galimybė pieninių karvių laikytojams.<br />Rita ir Aurimas Plaščinskai Druskininkų savivaldybėje puoselėja gėlininkystės ūkį. Augina begonijas, sulfinijas, pelargonijas, našlaites ir kitas gėles bei foninius augalus. Kaip sako gėles auginanti Rita, klientų pasitikėjimą jau spėjo užsitarnauti.<br />Gamtininko komentaras. 15-metis Ignas Juozas Tubutis gamtoje gali praleisti ištisas valandas tam, kad nufotografuotų elnius, stirnas, briedžius ir kitus miško gyvūnus. Jauno vaikino talentą jau spėjo įvertinti ir kiti žmonės. Gamtos fotografija buvo publikuota ir leidinyje „National geographic“.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53967516</guid><pubDate>Tue, 23 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53967516/2023_05_23_3116_1_20230523063302853.mp3" length="22089949" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Esant įtemptai situacijai pieno sektoriuje, kaip viena išeičių pieno gamintojams yra siūloma kooperacija. Nuo rudens žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ galės į savo gretas priimti naujus narius. Kaip tikina kooperatyvo valdybos pirmininkas Tomas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Esant įtemptai situacijai pieno sektoriuje, kaip viena išeičių pieno gamintojams yra siūloma kooperacija. Nuo rudens žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ galės į savo gretas priimti naujus narius. Kaip tikina kooperatyvo valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, norą kooperuotis jau išreiškė kelios dešimtys pieno gamintojų. Vienas iš reikalavimų turėti pieno atšaldymo sistemą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad dabartinėje situacijoje tai puiki galimybė pieninių karvių laikytojams.<br />Rita ir Aurimas Plaščinskai Druskininkų savivaldybėje puoselėja gėlininkystės ūkį. Augina begonijas, sulfinijas, pelargonijas, našlaites ir kitas gėles bei foninius augalus. Kaip sako gėles auginanti Rita, klientų pasitikėjimą jau spėjo užsitarnauti.<br />Gamtininko komentaras. 15-metis Ignas Juozas Tubutis gamtoje gali praleisti ištisas valandas tam, kad nufotografuotų elnius, stirnas, briedžius ir kitus miško gyvūnus. Jauno vaikino talentą jau spėjo įvertinti ir kiti žmonės. Gamtos fotografija buvo publikuota ir leidinyje „National geographic“.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Į ką atkreipti dėmesį bitininkams, teikiantiems paraiškas dėl paramos gavimo?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-i-ka-atkreipti-demesi-bitininkams-teikiantiems-paraiskas-del-paramos-gavimo--53955093</link><description><![CDATA[Iki gegužės 30 dienos bitininkai dar gali teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Šiais metais numatyta paramos suma didesnė nei 1 milijonas eurų. Kaip sako NMA vieno iš departamentų direktorė Genovaitė Beniulienė, bitininkų laukia daug naujovių. Prienų r. bitininkas Gediminas Olsevičius sako, kad parama nėra didelė atsižvelgiant į kainų augimą, be to ir paraiškų teikimo laikas nepatogus, nes jau prasideda darbai bityne.<br />Šeimos paskatinta Ineta Miliūtė iš Druskininkų sav. nusprendė auginti šilauoges, vynuoges, aktinidijas. „Metų ūkio“ konkurse jau įvertinta Ineta sako, kad nebūtų patikėjusi, kad kada ūkininkaus, bet dabar savo sprendimo nesigaili.<br />Verta žinoti. Agronomas Tautvydas Gurskas dalinsis patarimais, ka svarbu žinoti, norint apželdinti sodybą. Specialistas akcentuoja, kad svarbu nepirkti atsitiktinių augalų, o susiplanuoti.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53955093</guid><pubDate>Mon, 22 May 2023 03:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53955093/2023_05_22_3116_1_20230522063253852.mp3" length="20155216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iki gegužės 30 dienos bitininkai dar gali teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Šiais metais numatyta paramos suma didesnė nei 1 milijonas eurų. Kaip sako NMA vieno iš departamentų direktorė Genovaitė Beniulienė, bitininkų laukia daug naujovių. Prienų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki gegužės 30 dienos bitininkai dar gali teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Šiais metais numatyta paramos suma didesnė nei 1 milijonas eurų. Kaip sako NMA vieno iš departamentų direktorė Genovaitė Beniulienė, bitininkų laukia daug naujovių. Prienų r. bitininkas Gediminas Olsevičius sako, kad parama nėra didelė atsižvelgiant į kainų augimą, be to ir paraiškų teikimo laikas nepatogus, nes jau prasideda darbai bityne.<br />Šeimos paskatinta Ineta Miliūtė iš Druskininkų sav. nusprendė auginti šilauoges, vynuoges, aktinidijas. „Metų ūkio“ konkurse jau įvertinta Ineta sako, kad nebūtų patikėjusi, kad kada ūkininkaus, bet dabar savo sprendimo nesigaili.<br />Verta žinoti. Agronomas Tautvydas Gurskas dalinsis patarimais, ka svarbu žinoti, norint apželdinti sodybą. Specialistas akcentuoja, kad svarbu nepirkti atsitiktinių augalų, o susiplanuoti.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. 3000 nuotraukų 20 ha lauke. Kam?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-3000-nuotrauku-20-ha-lauke-kam--53927163</link><description><![CDATA[Mindaugas Šemežys – 400 ha augalininkystės ūkio Kėdainių raj.šeimininkas šį pavasarį kuria technologiją, kuri leistų labai tiksliai naudoti trąšas ir augalų apsaugos priemones. Vienas iš etapų – modernaus purkštuvo programinei įrangai naudoti drono nuskenuotų augalų laukuose būklės informaciją.<br />Irena ir Algirdas Čižauskai gimtuose kraštuose Plungės raj. Karklėnų kaime įsikūrė išėję į pensiją. Bet ne ilsėtis prekybininkė ir gydytojas iš miesto atsikraustė, o aktyviai gyventi – savo malonumui darbuotis 0,5 ha braškyne.<br />Radviliškio raj. Pavartyčių kaime esančiame avių ūkyje – 900 Lietuvos juodgalvių ir 35 šiurkščiavilnės avys. Pavasarį banda padvigubėjo. Kuo ypatingas šių metų avių derlius, kas dabar aktualiausia avių augintojams? Pokalbis su UAB „Genetiniai ištekliai“ dir. pav. Rimantu Kairiu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53927163</guid><pubDate>Fri, 19 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53927163/2023_05_19_3116_1_20230519063226438.mp3" length="20623331" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mindaugas Šemežys – 400 ha augalininkystės ūkio Kėdainių raj.šeimininkas šį pavasarį kuria technologiją, kuri leistų labai tiksliai naudoti trąšas ir augalų apsaugos priemones. Vienas iš etapų – modernaus purkštuvo programinei įrangai naudoti drono...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mindaugas Šemežys – 400 ha augalininkystės ūkio Kėdainių raj.šeimininkas šį pavasarį kuria technologiją, kuri leistų labai tiksliai naudoti trąšas ir augalų apsaugos priemones. Vienas iš etapų – modernaus purkštuvo programinei įrangai naudoti drono nuskenuotų augalų laukuose būklės informaciją.<br />Irena ir Algirdas Čižauskai gimtuose kraštuose Plungės raj. Karklėnų kaime įsikūrė išėję į pensiją. Bet ne ilsėtis prekybininkė ir gydytojas iš miesto atsikraustė, o aktyviai gyventi – savo malonumui darbuotis 0,5 ha braškyne.<br />Radviliškio raj. Pavartyčių kaime esančiame avių ūkyje – 900 Lietuvos juodgalvių ir 35 šiurkščiavilnės avys. Pavasarį banda padvigubėjo. Kuo ypatingas šių metų avių derlius, kas dabar aktualiausia avių augintojams? Pokalbis su UAB „Genetiniai ištekliai“ dir. pav. Rimantu Kairiu.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbių laukuose technika tarsi iš fantastinių filmų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiu-laukuose-technika-tarsi-is-fantastiniu-filmu--53916505</link><description><![CDATA[Žemės ūkio technika jau panaši į matytą fantastiniuose filmuose – sako Gediminas Čiulada. 30 metų agronominio darbo patirtis, dabar „Ateities ūkio“ vadovo veikla rodo, kaip vyksta techninė revoliucija žemės ūkyje. Traktorius robotas, galintis atlikti įprastus darbus laukuose ir per naktį, tai tik patvirtina. Apie roboto technines galimybes, pirmuosius darbus laukuose pasakoja ir Agrokoncerno vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis.<br />Plungės raj. prie Varkalių vienkiemyje gyvenanti Rasa Žalūdienė dirba tik 15 arų, bet žinoma ne tik apylinkėse. Tautodailininkė garsi unikaliomis pintinėmis iš žolių ir net 80 rūšių žolelių arbatomis. Kuo ypatingas jos daržas pavasarį, kam sodyboje reikalingas ir akmenų labirintas?<br />Airijoje beveik kiekviename regione jau kelis dešimtmečius veikia gyvulių pardavimo aukcionai. Anot skuodiškio, gyvulininkstės specialisto Kazimiero Jucevičiaus, jie užtikrina sąžiningesnį verslą ūkininkams, mažina ir maisto produktų kainas parduotuvėse.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53916505</guid><pubDate>Thu, 18 May 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53916505/2023_05_18_3116_1_20230518063245922.mp3" length="20747464" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio technika jau panaši į matytą fantastiniuose filmuose – sako Gediminas Čiulada. 30 metų agronominio darbo patirtis, dabar „Ateities ūkio“ vadovo veikla rodo, kaip vyksta techninė revoliucija žemės ūkyje. Traktorius robotas, galintis atlikti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio technika jau panaši į matytą fantastiniuose filmuose – sako Gediminas Čiulada. 30 metų agronominio darbo patirtis, dabar „Ateities ūkio“ vadovo veikla rodo, kaip vyksta techninė revoliucija žemės ūkyje. Traktorius robotas, galintis atlikti įprastus darbus laukuose ir per naktį, tai tik patvirtina. Apie roboto technines galimybes, pirmuosius darbus laukuose pasakoja ir Agrokoncerno vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis.<br />Plungės raj. prie Varkalių vienkiemyje gyvenanti Rasa Žalūdienė dirba tik 15 arų, bet žinoma ne tik apylinkėse. Tautodailininkė garsi unikaliomis pintinėmis iš žolių ir net 80 rūšių žolelių arbatomis. Kuo ypatingas jos daržas pavasarį, kam sodyboje reikalingas ir akmenų labirintas?<br />Airijoje beveik kiekviename regione jau kelis dešimtmečius veikia gyvulių pardavimo aukcionai. Anot skuodiškio, gyvulininkstės specialisto Kazimiero Jucevičiaus, jie užtikrina sąžiningesnį verslą ūkininkams, mažina ir maisto produktų kainas parduotuvėse.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbystė – tvaresnė nei žemės ūkio politika</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbyste-tvaresne-nei-zemes-ukio-politika--53905337</link><description><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Žemdirbystė – tvaresnė nei žemės ūkio politika<br />Ignas Jankauskas, pusantrų metų dirbęs premjerės patarėju žemės ūkio klausimais, imasi rimtai ūkininkauti. Kartu su bendraminčiu Donatu Balsiu tvarkosi beveik 200 ha augalininkystės ūkyje Kėdainių rajone Skaistgirių kaimo apylinkėse. Kaip jiems sekasi, ar politikoje lengviau nei ūkyje ir kokie šiemet pasėliai?<br />Seimo kaimo reikalų komitetas imasi parlamentinės kontrolės dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo. Anot augintojų ir perdirbėjų, poįstatyminiai aktai pažeidžia įstatymą, trukdo verslui. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentuoja, kad jei valdininkai koreguoja įstatymą, jie viršija savo kompetenciją.<br />Alytaus rajone Varčios miške esanti Paparcynė – sveikos pirties pavyzdys. Jos šeimininkai Daiva ir Jonas Sakalauskai, ilgai gyvenę Alytuje, pardavė savo namus ir atsikraustė į gimtas apylinkes. Pradžioje ėmėsi auginti uogas, o nuo šių metų pradžios rengia sveikos pirties edukacijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53905337</guid><pubDate>Wed, 17 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53905337/2023_05_17_3116_1_20230517063306238.mp3" length="20876196" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Gimtoji žemė“. Žemdirbystė – tvaresnė nei žemės ūkio politika
Ignas Jankauskas, pusantrų metų dirbęs premjerės patarėju žemės ūkio klausimais, imasi rimtai ūkininkauti. Kartu su bendraminčiu Donatu Balsiu tvarkosi beveik 200 ha augalininkystės ūkyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Gimtoji žemė“. Žemdirbystė – tvaresnė nei žemės ūkio politika<br />Ignas Jankauskas, pusantrų metų dirbęs premjerės patarėju žemės ūkio klausimais, imasi rimtai ūkininkauti. Kartu su bendraminčiu Donatu Balsiu tvarkosi beveik 200 ha augalininkystės ūkyje Kėdainių rajone Skaistgirių kaimo apylinkėse. Kaip jiems sekasi, ar politikoje lengviau nei ūkyje ir kokie šiemet pasėliai?<br />Seimo kaimo reikalų komitetas imasi parlamentinės kontrolės dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo. Anot augintojų ir perdirbėjų, poįstatyminiai aktai pažeidžia įstatymą, trukdo verslui. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentuoja, kad jei valdininkai koreguoja įstatymą, jie viršija savo kompetenciją.<br />Alytaus rajone Varčios miške esanti Paparcynė – sveikos pirties pavyzdys. Jos šeimininkai Daiva ir Jonas Sakalauskai, ilgai gyvenę Alytuje, pardavė savo namus ir atsikraustė į gimtas apylinkes. Pradžioje ėmėsi auginti uogas, o nuo šių metų pradžios rengia sveikos pirties edukacijas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1305</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Speciali įranga traktoriuje tausoja dirvą, taupo trąšas ir sėklas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-speciali-iranga-traktoriuje-tausoja-dirva-taupo-trasas-ir-seklas--53884020</link><description><![CDATA[Kanadietišką cukrinių runkelių sėjos technologiją Lietuvoje naudoja Radviliškio rajone dirbantis Rimantas Garuckas. Pernai jis dar eksperimentavo, o šiemet jau visus 160 ha runkelių sėjo specialią įranga. Ji leidžia preciziškai įterpti trąšas, taupyti sėklas, saugoti dirvožemį, nes reikia 2 kartus mažiau važiavimų.<br />Draudikai jau suskaičiavo praėjusios žiemos padarytus nuostolius pasėliams. Didžiausios šalyje žemės ūkio sektoriuje veikiančios draudimo bendrovės VH Lietuva duomenimis pasėliai nukentėjo 25 000 ha plote, dėl žalos atlyginimo kreipėsi beveik 500 ūkininkų. Kokios naujos žalų formavimosi tecndencijos, ką apie draudimo paslaugas mano ūkininkai? Algimantas Zubavičius – vienas garsiausių šalies gamtininkų tyrinėjęs Afriką, Indiją, Tolimuosius rytus ir Centrinę Aziją. Apie ekspedicijas parašęs keletą knygų, už gamtos tyrinėjimus pelnęs Lietuvos, Italijos ir Austrijos apdovanojimais. Ką jis mano apie gamtą ir ūkininkavimą, ES paskelbtą žaliąjį kursą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53884020</guid><pubDate>Tue, 16 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53884020/2023_05_16_3116_1_20230516063256956.mp3" length="20719879" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kanadietišką cukrinių runkelių sėjos technologiją Lietuvoje naudoja Radviliškio rajone dirbantis Rimantas Garuckas. Pernai jis dar eksperimentavo, o šiemet jau visus 160 ha runkelių sėjo specialią įranga. Ji leidžia preciziškai įterpti trąšas, taupyti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kanadietišką cukrinių runkelių sėjos technologiją Lietuvoje naudoja Radviliškio rajone dirbantis Rimantas Garuckas. Pernai jis dar eksperimentavo, o šiemet jau visus 160 ha runkelių sėjo specialią įranga. Ji leidžia preciziškai įterpti trąšas, taupyti sėklas, saugoti dirvožemį, nes reikia 2 kartus mažiau važiavimų.<br />Draudikai jau suskaičiavo praėjusios žiemos padarytus nuostolius pasėliams. Didžiausios šalyje žemės ūkio sektoriuje veikiančios draudimo bendrovės VH Lietuva duomenimis pasėliai nukentėjo 25 000 ha plote, dėl žalos atlyginimo kreipėsi beveik 500 ūkininkų. Kokios naujos žalų formavimosi tecndencijos, ką apie draudimo paslaugas mano ūkininkai? Algimantas Zubavičius – vienas garsiausių šalies gamtininkų tyrinėjęs Afriką, Indiją, Tolimuosius rytus ir Centrinę Aziją. Apie ekspedicijas parašęs keletą knygų, už gamtos tyrinėjimus pelnęs Lietuvos, Italijos ir Austrijos apdovanojimais. Ką jis mano apie gamtą ir ūkininkavimą, ES paskelbtą žaliąjį kursą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Smulkiems ūkininkams mušti valdininkai rado dar vieną lazdą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-smulkiems-ukininkams-musti-valdininkai-rado-dar-viena-lazda--53866878</link><description><![CDATA[Nedidelius, senesnio modelio, bet techniškai tvarkingus sunkvežimius mažų ūkių šeimininkai dažniausia naudoja tik ūkio vidaus reikmėms. Tačiau valdininkai nutarė, kad ir tokiose mašinose privalomi tachografai – darbo ir poilsio rėžimui fiksuoti įranga. Kodėl pasipiktino ūkininkai, kaip padėtį aiškina Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai?<br />Plungės raj. Nausodžio seniūnijoje ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas užsirašę iš anksto. Stringant deklaravimo sistemai žemdirbiai neskubėjo, o dabar, padedami seniūnijos specialistės Daivos Kerpauskienės, aiškinasi naujoves ir tikisi dokumentus pateikti laiku.<br />Kiaulpienės lapai, garvša, baltoji notrelė, tramažolė, tamsioji plautė – tik keli vaistingi augalai, kuriuos jau dabar pataria rinkti žolininkė Rasa Žalūdienė. Ką dar svarbu žinoti apie naudingų augalų rinkimą ir džiovinimą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53866878</guid><pubDate>Mon, 15 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53866878/2023_05_15_3116_1_20230515063248146.mp3" length="20246749" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nedidelius, senesnio modelio, bet techniškai tvarkingus sunkvežimius mažų ūkių šeimininkai dažniausia naudoja tik ūkio vidaus reikmėms. Tačiau valdininkai nutarė, kad ir tokiose mašinose privalomi tachografai – darbo ir poilsio rėžimui fiksuoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nedidelius, senesnio modelio, bet techniškai tvarkingus sunkvežimius mažų ūkių šeimininkai dažniausia naudoja tik ūkio vidaus reikmėms. Tačiau valdininkai nutarė, kad ir tokiose mašinose privalomi tachografai – darbo ir poilsio rėžimui fiksuoti įranga. Kodėl pasipiktino ūkininkai, kaip padėtį aiškina Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai?<br />Plungės raj. Nausodžio seniūnijoje ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas užsirašę iš anksto. Stringant deklaravimo sistemai žemdirbiai neskubėjo, o dabar, padedami seniūnijos specialistės Daivos Kerpauskienės, aiškinasi naujoves ir tikisi dokumentus pateikti laiku.<br />Kiaulpienės lapai, garvša, baltoji notrelė, tramažolė, tamsioji plautė – tik keli vaistingi augalai, kuriuos jau dabar pataria rinkti žolininkė Rasa Žalūdienė. Ką dar svarbu žinoti apie naudingų augalų rinkimą ir džiovinimą?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Penkta ūkininkų Peteraičių karta prosenelių žemėje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-penkta-ukininku-peteraiciu-karta-proseneliu-zemeje--53829378</link><description><![CDATA[Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į gimtinę rinkosi ūkininkavimą, neieškojo lengvesnių kelių.<br /><br />Žydintiems sodams ir uogynams šią gegužę teko atlaikyti ne tik šalnas, bet ir tikrus šalčius. Pasakoja agronomas, sodininkas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.<br /><br />Kretingos r. Laukžemės kaime močiutės gimtinėje prieš šešerius metus broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai, grįžę iš Norvegijos, ėmėsi kurti prieskoninių augalų ūkį. Dabar jis išplėtotas, pastatytas didžiulis modernus šiltnamis. Ūkį pavadino „Prieskonių jūra“. Anot Vytauto Gedvilo, vien savomis lėšomis ir sutelktu šeimos darbu pavyko įgyvendinti iš Norvegijos parsivežtas idėjas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53829378</guid><pubDate>Fri, 12 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53829378/2023_05_12_3116_1_20230512063251920_1.mp3" length="21026661" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į gimtinę rinkosi ūkininkavimą, neieškojo lengvesnių kelių.<br /><br />Žydintiems sodams ir uogynams šią gegužę teko atlaikyti ne tik šalnas, bet ir tikrus šalčius. Pasakoja agronomas, sodininkas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.<br /><br />Kretingos r. Laukžemės kaime močiutės gimtinėje prieš šešerius metus broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai, grįžę iš Norvegijos, ėmėsi kurti prieskoninių augalų ūkį. Dabar jis išplėtotas, pastatytas didžiulis modernus šiltnamis. Ūkį pavadino „Prieskonių jūra“. Anot Vytauto Gedvilo, vien savomis lėšomis ir sutelktu šeimos darbu pavyko įgyvendinti iš Norvegijos parsivežtas idėjas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1315</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Krizę patiriantys pieno ūkiai pagalbos ieško Lietuvoje ir Briuselyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-krize-patiriantys-pieno-ukiai-pagalbos-iesko-lietuvoje-ir-briuselyje--53822337</link><description><![CDATA[Pieno produktų rinkos nesikeičia, situacija pieno sektoriuje išlieka dramatiška. Šalyje toliau mažėja pieno supirkimo kainos, o žadėtos paramos iš Briuselio nesulaukiama. Ką apie tai svarsto, kokius žygius daro europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat ekspertas Europos Pieno taryboje, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Ispanija – didžiausia Europos Sąjungos vaisių ir daržovių gamintoja, o beveik trečdalis jos eksportuojamos produkcijos užauginama Levanto regione, į kurį netrukus gali būti pradėtas riboti vandens tiekimas. Dėl klimato kaitos trys ketvirtadaliai Ispanijos netrukus gali virsti dykuma, tad vyriausybė nusprendė kontroliuoti mažėjančio Težo upės vandens tekėjimą. Kaip tai gali paveikti ne tik Ispanijos ūkius, bet ir Europos rinką?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53822337</guid><pubDate>Thu, 11 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53822337/2023_05_11_3116_1_20230511091752192.mp3" length="21363954" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno produktų rinkos nesikeičia, situacija pieno sektoriuje išlieka dramatiška. Šalyje toliau mažėja pieno supirkimo kainos, o žadėtos paramos iš Briuselio nesulaukiama. Ką apie tai svarsto, kokius žygius daro europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno produktų rinkos nesikeičia, situacija pieno sektoriuje išlieka dramatiška. Šalyje toliau mažėja pieno supirkimo kainos, o žadėtos paramos iš Briuselio nesulaukiama. Ką apie tai svarsto, kokius žygius daro europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat ekspertas Europos Pieno taryboje, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.<br /><br />Ispanija – didžiausia Europos Sąjungos vaisių ir daržovių gamintoja, o beveik trečdalis jos eksportuojamos produkcijos užauginama Levanto regione, į kurį netrukus gali būti pradėtas riboti vandens tiekimas. Dėl klimato kaitos trys ketvirtadaliai Ispanijos netrukus gali virsti dykuma, tad vyriausybė nusprendė kontroliuoti mažėjančio Težo upės vandens tekėjimą. Kaip tai gali paveikti ne tik Ispanijos ūkius, bet ir Europos rinką?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1336</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kalakutus auginti nelengva, bet perspektyvu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kalakutus-auginti-nelengva-bet-perspektyvu--53805534</link><description><![CDATA[Kalakutai – lepūs paukščiai, juos nelengva užauginti. Bet išmokus tinkamai prižiūrėti, šerti, o vėliau ir pateikti vartotojams – pastangos atsiperka. Kretingos r., Kalniškių kaime, angliškus baltuosius mėsinius kalakutus beveik 30 m. auginantis Vladas Baltuonis žino, ko reikia, kad būtų vertinga ir skani jų mėsa.<br /><br />Jurbarko r., Kalnėnų kaime, įsikūrusi bendrovė „Vers Deko“ gyvuoja jau 15 m. Verslą pradėjusi nuo kalėdinių vainikų pynimo, vėliau ėmė kurti įvairius medžio gaminius buičiai, kitiems verslams, net namelius paukščiams, ežiams, varlėms ir vabzdžiams. Pasak bendrovės vadovo Sauliaus Danisevičiaus, šie gaminiai paklausūs Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53805534</guid><pubDate>Wed, 10 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53805534/2023_05_10_3116_1_20230510063337418.mp3" length="21209309" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kalakutai – lepūs paukščiai, juos nelengva užauginti. Bet išmokus tinkamai prižiūrėti, šerti, o vėliau ir pateikti vartotojams – pastangos atsiperka. Kretingos r., Kalniškių kaime, angliškus baltuosius mėsinius kalakutus beveik 30 m. auginantis Vladas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kalakutai – lepūs paukščiai, juos nelengva užauginti. Bet išmokus tinkamai prižiūrėti, šerti, o vėliau ir pateikti vartotojams – pastangos atsiperka. Kretingos r., Kalniškių kaime, angliškus baltuosius mėsinius kalakutus beveik 30 m. auginantis Vladas Baltuonis žino, ko reikia, kad būtų vertinga ir skani jų mėsa.<br /><br />Jurbarko r., Kalnėnų kaime, įsikūrusi bendrovė „Vers Deko“ gyvuoja jau 15 m. Verslą pradėjusi nuo kalėdinių vainikų pynimo, vėliau ėmė kurti įvairius medžio gaminius buičiai, kitiems verslams, net namelius paukščiams, ežiams, varlėms ir vabzdžiams. Pasak bendrovės vadovo Sauliaus Danisevičiaus, šie gaminiai paklausūs Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1326</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pradžioje strigęs, naudmenų deklaravimas įsibėgėja</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pradzioje-striges-naudmenu-deklaravimas-isibegeja--53787945</link><description><![CDATA[Pirmosiomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo savaitėmis Kretingos r., Darbėnų seniūnijoje, procesas buvo sustojęs – dėl sistemos trikdžių nebuvo galima patvirtinti paraiškų. Pastarąją savaitę situacija jau pagerėjo, jau deklaruojama ir paraiškos paramai gauti tvirtinamos visose Kretingos r. seniūnijose. Tiesa, kol kas aktyviau į seniūnijas skuba mažų valdų savininkai.<br /><br />Sodų šeimininkai orientuojasi į naujas, produktyvesnes vaismedžių, vaiskrūmių veisles, bet atsigręžia ir į senąsias, laiko patikrintas. Tai daryti skatina ir valgytojai, pasigendantys rinkoje tarp kitų, pvz., antaninių obuolių veislės. Daugiau kaip tris dešimtmečius Molėtų r., Asvejos regioniniame parke, Orališkių viensėdyje, 2,5 ha sodų puoselėjantis Gediminas Cijūnaitis sako, kad tokioje švarioje aplinkoje svarbu užauginti kokybišką derlių ir toliau modernizuoti ūkį.<br /><br />Šiuo metu jau galime grožėtis žydinčiais sodų, parkų ar miško medžiais ir krūmais. Tiesa, dar ne visais. Kiti dar tik krauna pumpurus. Kada ir kaip žydi medžiai, pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53787945</guid><pubDate>Tue, 09 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53787945/2023_05_09_3116_1_20230509063300442.mp3" length="20961878" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pirmosiomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo savaitėmis Kretingos r., Darbėnų seniūnijoje, procesas buvo sustojęs – dėl sistemos trikdžių nebuvo galima patvirtinti paraiškų. Pastarąją savaitę situacija jau pagerėjo, jau deklaruojama ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pirmosiomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo savaitėmis Kretingos r., Darbėnų seniūnijoje, procesas buvo sustojęs – dėl sistemos trikdžių nebuvo galima patvirtinti paraiškų. Pastarąją savaitę situacija jau pagerėjo, jau deklaruojama ir paraiškos paramai gauti tvirtinamos visose Kretingos r. seniūnijose. Tiesa, kol kas aktyviau į seniūnijas skuba mažų valdų savininkai.<br /><br />Sodų šeimininkai orientuojasi į naujas, produktyvesnes vaismedžių, vaiskrūmių veisles, bet atsigręžia ir į senąsias, laiko patikrintas. Tai daryti skatina ir valgytojai, pasigendantys rinkoje tarp kitų, pvz., antaninių obuolių veislės. Daugiau kaip tris dešimtmečius Molėtų r., Asvejos regioniniame parke, Orališkių viensėdyje, 2,5 ha sodų puoselėjantis Gediminas Cijūnaitis sako, kad tokioje švarioje aplinkoje svarbu užauginti kokybišką derlių ir toliau modernizuoti ūkį.<br /><br />Šiuo metu jau galime grožėtis žydinčiais sodų, parkų ar miško medžiais ir krūmais. Tiesa, dar ne visais. Kiti dar tik krauna pumpurus. Kada ir kaip žydi medžiai, pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1311</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šilutiškiai tiki pieno ūkio ateitimi</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-silutiskiai-tiki-pieno-ukio-ateitimi--53773202</link><description><![CDATA[Rusnės saloje ūkininkaujančių Elenos ir Kęstučio Kleinauskų galvijų bandoje – per 240 galvijų, iš jų – 100 karvių. Pieno ūkių bėdos neaplenkė ir jų: teko atsisakyti vieno iš trijų darbuotojų, pamiršti statybas ir didesnes investicijas į ūkio modernizavimą. Tačiau atkaklūs, darbštūs ūkininkai net negalvoja apsisakyti karvių, ragina ir kitus palūkėti, skatinti valdžią ieškoti sprendimų.<br /><br />Prieš 17 m. Molėtų r., Videniškių seniūnijoje, Liesėnų kaime, Audronis Glumbakas pradėjo auginti ir veisti elnius. Dabar bandoje ganosi 250 elnių. Dalį jų iki šiol jau pardavė. Daugiausia tolesniam veisimui ar sodyboms papuošti. Elniams apsaugoti įsirengė patikimas tvoras. Vėliau atsirado poreikis ir kitiems tokiu būdu padėti apsaugoti elnius bei galvijus. Dabar ūkyje yra du tarpusavyje susiję verslai.<br /><br />Įvairiaspalviais žiedais, daugiausia tamsiai mėlynais žydinčios sanpaulijos dar vadinamos Afrikos žibutėmis. Pasaulyje yra per 7 tūkst. sanpaulijų veislių. Nemažai jų išvedė ir Lietuvos mokslininkai. Apie šias gėles, jų paplitimą pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53773202</guid><pubDate>Mon, 08 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53773202/2023_05_08_3116_1_20230508063253738.mp3" length="21054247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rusnės saloje ūkininkaujančių Elenos ir Kęstučio Kleinauskų galvijų bandoje – per 240 galvijų, iš jų – 100 karvių. Pieno ūkių bėdos neaplenkė ir jų: teko atsisakyti vieno iš trijų darbuotojų, pamiršti statybas ir didesnes investicijas į ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rusnės saloje ūkininkaujančių Elenos ir Kęstučio Kleinauskų galvijų bandoje – per 240 galvijų, iš jų – 100 karvių. Pieno ūkių bėdos neaplenkė ir jų: teko atsisakyti vieno iš trijų darbuotojų, pamiršti statybas ir didesnes investicijas į ūkio modernizavimą. Tačiau atkaklūs, darbštūs ūkininkai net negalvoja apsisakyti karvių, ragina ir kitus palūkėti, skatinti valdžią ieškoti sprendimų.<br /><br />Prieš 17 m. Molėtų r., Videniškių seniūnijoje, Liesėnų kaime, Audronis Glumbakas pradėjo auginti ir veisti elnius. Dabar bandoje ganosi 250 elnių. Dalį jų iki šiol jau pardavė. Daugiausia tolesniam veisimui ar sodyboms papuošti. Elniams apsaugoti įsirengė patikimas tvoras. Vėliau atsirado poreikis ir kitiems tokiu būdu padėti apsaugoti elnius bei galvijus. Dabar ūkyje yra du tarpusavyje susiję verslai.<br /><br />Įvairiaspalviais žiedais, daugiausia tamsiai mėlynais žydinčios sanpaulijos dar vadinamos Afrikos žibutėmis. Pasaulyje yra per 7 tūkst. sanpaulijų veislių. Nemažai jų išvedė ir Lietuvos mokslininkai. Apie šias gėles, jų paplitimą pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1316</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nori uždirbti ūkyje – turi ne tik auginti, bet ir perdirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nori-uzdirbti-ukyje-turi-ne-tik-auginti-bet-ir-perdirbti--53748304</link><description><![CDATA[Penkiolika metų ekologiniame augalininkystės ūkyje grūdines kultūras auginantys Daiva ir Valdas Domarkai iš Mockaičių kaimo Skuodo rajone šių metų derliaus kainų gerų nesitiki, bet nepanikuoja. Gavo paramą, investavo ir savas lėšas, kad įsigytų grūdų džiovyklą ir traiškytuvą. Planuoja užsiimti pašarų gamyba ir šalia ūkio sukurti šeimos verslą.<br />Į pirmą bagažinių turgų Kretingos rajone susirinko gausus būrys pardavėjų ir pirkėjų. Pirkėjus domino viskas - ir sendaikčiai, ir dėvėti rūbai, buities rakandai, indai. Akį traukė gausybė rankdarbių pardavėjų ir vaikų turgelis.<br />Miestiečiai kaime. Aušrinė ir Ramūnas Čepai į Lumpėnų kaimą (Pagėgių sav.) iš Panevėžio kraustėsi susižavėję Rytprūsių krašto istoriją. Įsigijo seną raudonplytį mokyklos pastatą Rambyno regioniniame parke ir ėmėi atkurti autentišką sodybą. Yra toks posakis: gerais norais ir pragaras grįstas.<br />Ved. Kristina Toleikienė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53748304</guid><pubDate>Fri, 05 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53748304/2023_05_05_3116_1_20230505063306569.mp3" length="21073055" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penkiolika metų ekologiniame augalininkystės ūkyje grūdines kultūras auginantys Daiva ir Valdas Domarkai iš Mockaičių kaimo Skuodo rajone šių metų derliaus kainų gerų nesitiki, bet nepanikuoja. Gavo paramą, investavo ir savas lėšas, kad įsigytų grūdų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penkiolika metų ekologiniame augalininkystės ūkyje grūdines kultūras auginantys Daiva ir Valdas Domarkai iš Mockaičių kaimo Skuodo rajone šių metų derliaus kainų gerų nesitiki, bet nepanikuoja. Gavo paramą, investavo ir savas lėšas, kad įsigytų grūdų džiovyklą ir traiškytuvą. Planuoja užsiimti pašarų gamyba ir šalia ūkio sukurti šeimos verslą.<br />Į pirmą bagažinių turgų Kretingos rajone susirinko gausus būrys pardavėjų ir pirkėjų. Pirkėjus domino viskas - ir sendaikčiai, ir dėvėti rūbai, buities rakandai, indai. Akį traukė gausybė rankdarbių pardavėjų ir vaikų turgelis.<br />Miestiečiai kaime. Aušrinė ir Ramūnas Čepai į Lumpėnų kaimą (Pagėgių sav.) iš Panevėžio kraustėsi susižavėję Rytprūsių krašto istoriją. Įsigijo seną raudonplytį mokyklos pastatą Rambyno regioniniame parke ir ėmėi atkurti autentišką sodybą. Yra toks posakis: gerais norais ir pragaras grįstas.<br />Ved. Kristina Toleikienė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1318</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tikimasi, kad Europos Komisija jau netrukus skirs paramą pieno ūkiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tikimasi-kad-europos-komisija-jau-netrukus-skirs-parama-pieno-ukiams--53737378</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministras žada, kad Europos Komisija jau netrukus skirs paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams. Kęstutis Navickas tokį pažadą teigia antradienį išgirdęs iš eurokomisaro Januszo Wojciechowskio, po to kai praėjusią savaitę su juo susitiko Lietuvos delegcija: kooperatyvo „EkoTikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius , Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Širvintų r. ūkininkė Kasia Jankun. Kol kas detalių apie finansavimo sąlygas nėra, tačiau galima tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.<br /><br />Šiliniai dzūkai ilgiausiai Lietuvoje išlaikė archajiškas audimo tradicijas. Sparčiai tuštėjant kaimams – jos nyksta, tad jaunuoliai ėmėsi iniciatyvos šimtmečius kauptas žinias įamžinti. Sukurta platforma „Parėdzymai“, kurioje dvi guvios senolės iš Varėnos rajono atsklaiedžia audimo paslaptis. Apie „Parėdzymų“ iniciatyvą pokalbis su tekstilės menininke ir dizainere Raminta Beržanskyte bei audėju Mindaugu Rasimavičiumi.<br /><br />Užsienio naujienos. Nuo antradienio vakaro įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintas draudimas iki birželio 5-osios importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos į penkias kaimynines jai Europos Sąjungos valstybes nares. Tranzitas per šias valstybes galimas. Beprecedenčiu susitarimu taip pat patvirtinta Europos Sąjungos 100 mln. eurų parama minėtų penkių šalių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pernelyg aktyvaus importo iš Ukrainos.<br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53737378</guid><pubDate>Thu, 04 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53737378/2023_05_04_3116_1_20230504063330858.mp3" length="20710266" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministras žada, kad Europos Komisija jau netrukus skirs paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams. Kęstutis Navickas tokį pažadą teigia antradienį išgirdęs iš eurokomisaro Januszo Wojciechowskio, po to kai praėjusią savaitę su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministras žada, kad Europos Komisija jau netrukus skirs paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams. Kęstutis Navickas tokį pažadą teigia antradienį išgirdęs iš eurokomisaro Januszo Wojciechowskio, po to kai praėjusią savaitę su juo susitiko Lietuvos delegcija: kooperatyvo „EkoTikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius , Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Širvintų r. ūkininkė Kasia Jankun. Kol kas detalių apie finansavimo sąlygas nėra, tačiau galima tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.<br /><br />Šiliniai dzūkai ilgiausiai Lietuvoje išlaikė archajiškas audimo tradicijas. Sparčiai tuštėjant kaimams – jos nyksta, tad jaunuoliai ėmėsi iniciatyvos šimtmečius kauptas žinias įamžinti. Sukurta platforma „Parėdzymai“, kurioje dvi guvios senolės iš Varėnos rajono atsklaiedžia audimo paslaptis. Apie „Parėdzymų“ iniciatyvą pokalbis su tekstilės menininke ir dizainere Raminta Beržanskyte bei audėju Mindaugu Rasimavičiumi.<br /><br />Užsienio naujienos. Nuo antradienio vakaro įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintas draudimas iki birželio 5-osios importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos į penkias kaimynines jai Europos Sąjungos valstybes nares. Tranzitas per šias valstybes galimas. Beprecedenčiu susitarimu taip pat patvirtinta Europos Sąjungos 100 mln. eurų parama minėtų penkių šalių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pernelyg aktyvaus importo iš Ukrainos.<br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Grįžę iš emigracijos ūkininkauti suprato - paramos nebus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-grize-is-emigracijos-ukininkauti-suprato-paramos-nebus--53725267</link><description><![CDATA[Rima ir Modestas Kavaliauskai iš Skuodo rajono atrado sėkmės receptą - augina broilerius ir savo skerdyklėlėje paruošia paukštieną pagal klientų pageidavimus. Šeima ūkininkauti pradėjo grįžusi iš emigracijos Airijoje ir nesitikėjo, kad pirmieji metai Lietuvoje bus tokie sunkūs.<br />Žemės ūkio ministerija netrukus teiks Pieno įstatymo naują redakciją svarstyti Vyriausybei. Ar pasieks Seimą įstatymas toks, kuris atitiktų ūkininkų lūkesčius?<br />Tautinio paveldo gaminių sertifikavimas – sprendimas tradicijų išsaugojimui ir galimybė verslo plėtrai. Šalies tendencijas aptaria Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER bei kaimo plėtros skyriaus specialistės Daiva Belevičienė ir Eglė Neniškienė.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53725267</guid><pubDate>Wed, 03 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53725267/2023_05_03_3116_1_20230503063325155.mp3" length="20416023" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rima ir Modestas Kavaliauskai iš Skuodo rajono atrado sėkmės receptą - augina broilerius ir savo skerdyklėlėje paruošia paukštieną pagal klientų pageidavimus. Šeima ūkininkauti pradėjo grįžusi iš emigracijos Airijoje ir nesitikėjo, kad pirmieji metai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rima ir Modestas Kavaliauskai iš Skuodo rajono atrado sėkmės receptą - augina broilerius ir savo skerdyklėlėje paruošia paukštieną pagal klientų pageidavimus. Šeima ūkininkauti pradėjo grįžusi iš emigracijos Airijoje ir nesitikėjo, kad pirmieji metai Lietuvoje bus tokie sunkūs.<br />Žemės ūkio ministerija netrukus teiks Pieno įstatymo naują redakciją svarstyti Vyriausybei. Ar pasieks Seimą įstatymas toks, kuris atitiktų ūkininkų lūkesčius?<br />Tautinio paveldo gaminių sertifikavimas – sprendimas tradicijų išsaugojimui ir galimybė verslo plėtrai. Šalies tendencijas aptaria Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER bei kaimo plėtros skyriaus specialistės Daiva Belevičienė ir Eglė Neniškienė.]]></itunes:summary><itunes:duration>1276</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Produkcijos realizavimo perspektyvas plečianti parama jauniesiems ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-produkcijos-realizavimo-perspektyvas-plecianti-parama-jauniesiems-ukininkams--53713142</link><description><![CDATA[Dar viena galimybė jauniesiems ūkininkams: nuo gegužės 2 dienos priimamos paraiškos gauti 60 tūkst. eurų dotaciją ar 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, norintiems savame ūkyje produkciją ne tik gaminti, bet ir perdirbti. Apie reikalavimus pareiškėjams ir paraiškų veritnimo kriterijus pasakoja ŽŪM atstovė Dalia Rutkauskaitė. Jaunasis ūkininkas Tautvydas Šimėnas, iš Kėdainių rajono, dalijasi įžvalgomis apie paramos suteikiamas perspektyvas ir kaip tai gali koreguoti tradicinius ūkininkavimo principus.<br /><br />Palmės – Lietuvoje populiarėjantis augalas. Apie šią tendenciją ir palmių priežiūrą - pokalbis su Kauno rajone besidarbuojančiu, jas į Lietuvą atvežančiu, auginančiu bei platinančiu Rimantu Petkūnu.<br /><br />Lietuvoje ruošiamasi steigti pirmąjį Naktinio dangaus rezervatą. Kodėl kai kurias teritorijas reikia saugoti nuo dirbtinės šviesos taršos pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė bei tarnybos kraštovaizdžio vyr. specialistas Danielius Jurčiukonis. Ką prarandame nematydami tamsaus dangaus atskleidžia fizikos ir matematikos mokytojas, fotografas Tadas Janušonis, vienintelis Lietuvoje užfiksavęs dangaus kaukus bei kitus įdomius dangaus reiškinius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53713142</guid><pubDate>Tue, 02 May 2023 03:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53713142/2023_05_02_3116_1_20230502063319122.mp3" length="20718625" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dar viena galimybė jauniesiems ūkininkams: nuo gegužės 2 dienos priimamos paraiškos gauti 60 tūkst. eurų dotaciją ar 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, norintiems savame ūkyje produkciją ne tik gaminti, bet ir perdirbti. Apie reikalavimus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dar viena galimybė jauniesiems ūkininkams: nuo gegužės 2 dienos priimamos paraiškos gauti 60 tūkst. eurų dotaciją ar 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, norintiems savame ūkyje produkciją ne tik gaminti, bet ir perdirbti. Apie reikalavimus pareiškėjams ir paraiškų veritnimo kriterijus pasakoja ŽŪM atstovė Dalia Rutkauskaitė. Jaunasis ūkininkas Tautvydas Šimėnas, iš Kėdainių rajono, dalijasi įžvalgomis apie paramos suteikiamas perspektyvas ir kaip tai gali koreguoti tradicinius ūkininkavimo principus.<br /><br />Palmės – Lietuvoje populiarėjantis augalas. Apie šią tendenciją ir palmių priežiūrą - pokalbis su Kauno rajone besidarbuojančiu, jas į Lietuvą atvežančiu, auginančiu bei platinančiu Rimantu Petkūnu.<br /><br />Lietuvoje ruošiamasi steigti pirmąjį Naktinio dangaus rezervatą. Kodėl kai kurias teritorijas reikia saugoti nuo dirbtinės šviesos taršos pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė bei tarnybos kraštovaizdžio vyr. specialistas Danielius Jurčiukonis. Ką prarandame nematydami tamsaus dangaus atskleidžia fizikos ir matematikos mokytojas, fotografas Tadas Janušonis, vienintelis Lietuvoje užfiksavęs dangaus kaukus bei kitus įdomius dangaus reiškinius.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Laiko ir gamtos sukurtas istorijas medžio meistras išsaugo savo darbuose</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-laiko-ir-gamtos-sukurtas-istorijas-medzio-meistras-issaugo-savo-darbuose--53702833</link><description><![CDATA[Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.<br /><br />„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.<br /><br />„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53702833</guid><pubDate>Mon, 01 May 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53702833/2023_05_01_3116_1_20230501063111406.mp3" length="21412438" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.<br /><br />„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.<br /><br />„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1339</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. 8 karvės veiklos sukuria visai šeimai, o turistai į ūkį atvyksta dviaukščiais autobusais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-8-karves-veiklos-sukuria-visai-seimai-o-turistai-i-uki-atvyksta-dviauksciais-autobusais--53674327</link><description><![CDATA[Pienines karves ir dar daug kitų gyvūnų su šeima laikanti Gražina Auguvienė tikina, kad smulkūs ūkiai yra priversti išnykti. Savo ūkį išlaikyti padeda tik fermentinių sūrių gamyba ir vedamos edukacijos. Jeigu ne tai, pieno ūkį senai būtų reikėję uždaryti, o dabar Gražinos ir Arvydo Augų ūkis yra lankytojų traukos centras. Atvykę žmonės dažniausiai nenori išvykti ir užsibūna ilgiau. Kodėl?<br />Rubrika „Miestietis kaime“. Jeigu savo idėjomis, energija ir darbštumu Aušra ir Vygintas Katkauskai galėtų generuoti šviesos energiją, jos užtektų ne tik Kaišiadorių kraštui, kur ir yra šeimos sodyba, bet ir dar plačiau. Užtat visas tas gėris dabar slypi sodyboje „Nonna Vila“, kur žmonės švenčia šeimos šventes, verslo įmonės stiprina tarpusavio ryšius, vaikai atvyksta į nuotykių kupinas stovyklas. Ir kam miestiečiams vargti su tiek darbų kaime?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53674327</guid><pubDate>Fri, 28 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53674327/2023_04_28_3116_1_20230428063321103.mp3" length="20885391" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pienines karves ir dar daug kitų gyvūnų su šeima laikanti Gražina Auguvienė tikina, kad smulkūs ūkiai yra priversti išnykti. Savo ūkį išlaikyti padeda tik fermentinių sūrių gamyba ir vedamos edukacijos. Jeigu ne tai, pieno ūkį senai būtų reikėję...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pienines karves ir dar daug kitų gyvūnų su šeima laikanti Gražina Auguvienė tikina, kad smulkūs ūkiai yra priversti išnykti. Savo ūkį išlaikyti padeda tik fermentinių sūrių gamyba ir vedamos edukacijos. Jeigu ne tai, pieno ūkį senai būtų reikėję uždaryti, o dabar Gražinos ir Arvydo Augų ūkis yra lankytojų traukos centras. Atvykę žmonės dažniausiai nenori išvykti ir užsibūna ilgiau. Kodėl?<br />Rubrika „Miestietis kaime“. Jeigu savo idėjomis, energija ir darbštumu Aušra ir Vygintas Katkauskai galėtų generuoti šviesos energiją, jos užtektų ne tik Kaišiadorių kraštui, kur ir yra šeimos sodyba, bet ir dar plačiau. Užtat visas tas gėris dabar slypi sodyboje „Nonna Vila“, kur žmonės švenčia šeimos šventes, verslo įmonės stiprina tarpusavio ryšius, vaikai atvyksta į nuotykių kupinas stovyklas. Ir kam miestiečiams vargti su tiek darbų kaime?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1306</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nepavykusios interpeliacijos ministrui Navickui ir kuo dar pasitiki žemdirbiai?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nepavykusios-interpeliacijos-ministrui-navickui-ir-kuo-dar-pasitiki-zemdirbiai--53664357</link><description><![CDATA[Nepavykus jau antrai šios kadencijos Seimo interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui žemdirbiai neslepia apmaudo. Tačiau šį kartą nuvylė ir premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad ūkininkai, esą, Navicką kritikuoja tik dėl ES nuleisto žaliojo kurso. Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, tai yra netiesa, nes žemdirbiai nėra nusiteikę prieš Žaliąjį kursą. Yra aibė kitų priežasčių dėl ko ministro darbas vertinamas kaip netinkamas.<br />Ūkininkų Nevulių šeima iš Druskininkų sav. tęsia gražią šeimos ūkininkavimo tradiciją ir neketina sustoti. Ūkyje kylančius vis naujus išbandymus sprendžia jau trečia karta. Naujų mokslo žinių į ūkį parvežantys vaikai darniai randa sutarimą su tėvais ir seneliais dėl bendros ūkininkavimo vizijos.<br />Užsienio naujienos. Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas Vietname ūkininkai raginami šiaudų, likusių nuėmus ryžių derlių, nedeginti. Alternatyva – jų panaudojimas organinėms trąšoms.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53664357</guid><pubDate>Thu, 27 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53664357/2023_04_27_3116_1_20230427063315134.mp3" length="20855298" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nepavykus jau antrai šios kadencijos Seimo interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui žemdirbiai neslepia apmaudo. Tačiau šį kartą nuvylė ir premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad ūkininkai, esą, Navicką kritikuoja tik dėl ES...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nepavykus jau antrai šios kadencijos Seimo interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui žemdirbiai neslepia apmaudo. Tačiau šį kartą nuvylė ir premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad ūkininkai, esą, Navicką kritikuoja tik dėl ES nuleisto žaliojo kurso. Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, tai yra netiesa, nes žemdirbiai nėra nusiteikę prieš Žaliąjį kursą. Yra aibė kitų priežasčių dėl ko ministro darbas vertinamas kaip netinkamas.<br />Ūkininkų Nevulių šeima iš Druskininkų sav. tęsia gražią šeimos ūkininkavimo tradiciją ir neketina sustoti. Ūkyje kylančius vis naujus išbandymus sprendžia jau trečia karta. Naujų mokslo žinių į ūkį parvežantys vaikai darniai randa sutarimą su tėvais ir seneliais dėl bendros ūkininkavimo vizijos.<br />Užsienio naujienos. Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas Vietname ūkininkai raginami šiaudų, likusių nuėmus ryžių derlių, nedeginti. Alternatyva – jų panaudojimas organinėms trąšoms.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pasėlių deklaravimas prasidėjo, bet tvirtinti paraiškas bus galima kitą savaitę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paseliu-deklaravimas-prasidejo-bet-tvirtinti-paraiskas-bus-galima-kita-savaite--53649979</link><description><![CDATA[Jau dvi savaites Lietuvoje ūkininkai deklaruoja pasėlius. Tiesa, pilnai užbaigti proceso dar negalima. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, deklaravimo sistema dar bandoma ir žemdirbiai dar galės tikslinti duomenis. Ar paprasta susigaudyti sistemoje komentuos Molėtų r. ūkininkas Andrius Šironas, deklaravimo ypatumus aptars ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Hidrologiją baigusi Dovilė Remeikienė visgi nusprendė su šeima kurti desertų gaminimo verslą. Su šeima į Druskininkų savivaldybę iš užsienio grįžusi Dovilė nėrė į verslo „Rupūs miltai“ kūrimą ir dabar vartotojams jau gali pasiūlyti pačių įvairiausių desertų, tortų. Kepyklėlėje dirba tik šeima.<br />Balandžio 26-ąją VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jau trečiasis „Regionų ateities forumas 2023“. Kokios temos bus nagrinėjamos siekiant pagerinti gyvenimą regionuose?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53649979</guid><pubDate>Wed, 26 Apr 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53649979/2023_04_26_3116_1_20230426101051967.mp3" length="21113365" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jau dvi savaites Lietuvoje ūkininkai deklaruoja pasėlius. Tiesa, pilnai užbaigti proceso dar negalima. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, deklaravimo sistema dar bandoma ir žemdirbiai dar galės tikslinti duomenis. Ar paprasta susigaudyti sistemoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jau dvi savaites Lietuvoje ūkininkai deklaruoja pasėlius. Tiesa, pilnai užbaigti proceso dar negalima. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, deklaravimo sistema dar bandoma ir žemdirbiai dar galės tikslinti duomenis. Ar paprasta susigaudyti sistemoje komentuos Molėtų r. ūkininkas Andrius Šironas, deklaravimo ypatumus aptars ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Hidrologiją baigusi Dovilė Remeikienė visgi nusprendė su šeima kurti desertų gaminimo verslą. Su šeima į Druskininkų savivaldybę iš užsienio grįžusi Dovilė nėrė į verslo „Rupūs miltai“ kūrimą ir dabar vartotojams jau gali pasiūlyti pačių įvairiausių desertų, tortų. Kepyklėlėje dirba tik šeima.<br />Balandžio 26-ąją VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jau trečiasis „Regionų ateities forumas 2023“. Kokios temos bus nagrinėjamos siekiant pagerinti gyvenimą regionuose?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kokias trąšas rinktis siekiant tausoti dirvožemį ir norint kokybiško maisto?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kokias-trasas-rinktis-siekiant-tausoti-dirvozemi-ir-norint-kokybisko-maisto--53638934</link><description><![CDATA[Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai subalansuoti. Organines trąšas gaminančios įmonės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas sako, kad prireikė dešimtmečio, kol ūkininkai įvertino organinių trąšų naudą.<br /><br />Ilgus metus mokytojavusi Vida Domarkienė dabar su šeima džiaugiasi ūkiu Molėtų rajone, kuriame auginamos įvairios daržovės, žalumynai, vaistažolės. Pirkėjams šeima siūlo įvairių daržovių krepšelius.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas papasakos, kokia galia slypi pavasarį gamtoje.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53638934</guid><pubDate>Tue, 25 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53638934/2023_04_25_3116_1_20230425063332246.mp3" length="20144349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiek Žaliojo kurso reikalavimai, noras valgyti sveiką maistą, saugoti dirvožemį nuo pažeidžiančių faktorių skatina ūkininkus rinktis saugesnes trąšas. Kaip sako docentė Irena Pranckietienė, svarbu pažinti tiek savo dirvožemį, trąšas ir jas tinkamai subalansuoti. Organines trąšas gaminančios įmonės „Biodinamika“ vadovas Artūras Vasiljevas sako, kad prireikė dešimtmečio, kol ūkininkai įvertino organinių trąšų naudą.<br /><br />Ilgus metus mokytojavusi Vida Domarkienė dabar su šeima džiaugiasi ūkiu Molėtų rajone, kuriame auginamos įvairios daržovės, žalumynai, vaistažolės. Pirkėjams šeima siūlo įvairių daržovių krepšelius.<br /><br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Etnoastronomas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas papasakos, kokia galia slypi pavasarį gamtoje.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Daugiametės pievos tampa tikru galvos skausmu ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-daugiametes-pievos-tampa-tikru-galvos-skausmu-ukininkams--53625964</link><description><![CDATA[Kritusios pieno supirkimo kainos nemažą dalį ūkininkų paskatino atsisakyti pienininkystės. Net ir nebelaikant gyvulių ir norint pereiti į augalininkystę ar išnuomoti žemę, susiduriama su problema kaip panaikinti daugiamečių pievų statusą. Deja, gerų žinių neturi ir Žemės ūkio ministerija, nes kiekvienas ūkininkas deklaruodamas žemę įsipareigojo artkurti suartas pievas, jeigu būtų peržengta leistina 5 proc. riba. Plačiau šia tema pasisakys: LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Rubrika „Įdomu žinoti“. Apie lietuvninkų papročius ir tai, kaip buvo švenčiamos pavasrio šventės tokios kaip Jurginės, Sekminės, papasakos lietuvininkų papročių žinovė, dreverniškė Virgina Asnauskienė.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53625964</guid><pubDate>Mon, 24 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53625964/2023_04_24_3116_1_20230424064055879.mp3" length="22053587" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kritusios pieno supirkimo kainos nemažą dalį ūkininkų paskatino atsisakyti pienininkystės. Net ir nebelaikant gyvulių ir norint pereiti į augalininkystę ar išnuomoti žemę, susiduriama su problema kaip panaikinti daugiamečių pievų statusą. Deja, gerų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kritusios pieno supirkimo kainos nemažą dalį ūkininkų paskatino atsisakyti pienininkystės. Net ir nebelaikant gyvulių ir norint pereiti į augalininkystę ar išnuomoti žemę, susiduriama su problema kaip panaikinti daugiamečių pievų statusą. Deja, gerų žinių neturi ir Žemės ūkio ministerija, nes kiekvienas ūkininkas deklaruodamas žemę įsipareigojo artkurti suartas pievas, jeigu būtų peržengta leistina 5 proc. riba. Plačiau šia tema pasisakys: LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.<br />Rubrika „Įdomu žinoti“. Apie lietuvninkų papročius ir tai, kaip buvo švenčiamos pavasrio šventės tokios kaip Jurginės, Sekminės, papasakos lietuvininkų papročių žinovė, dreverniškė Virgina Asnauskienė.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1379</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žmonos hobis tapo šeimos verslu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zmonos-hobis-tapo-seimos-verslu--53608784</link><description><![CDATA[Onutė Krukonienė nuo mažens domėjosi priekoniniais augalais ir arbatomis. Pernai su vyru Virginijumi, atsisakę gyvulių, pomėgį pavertė verslu. Įsikūrę tėviškėje, Alytaus rajone Vaikantonių kaime turi tik kelis hektarus, kuriuose augina 60 rūšių mėtų, daugybę retų prieskoninių augalų, daugiamečių žolių ir 500 rūšių jurginų.<br />Toliau tobulinamas pluoštinių kanapių įstatymas stabdo verslo plėtrą. Augintojų ir perdirbėjų asociacija mano, kad nuo balandžio pradžios įsigaliojęs Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų įsakymas, mažinantis TCH normą maisto produktuose, prieštarauja įstatymui. Ministerijų specialistai aiškina, kad ne. Kokie abiejų pusių argumentai?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53608784</guid><pubDate>Fri, 21 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53608784/2023_04_21_3116_1_20230421063236941.mp3" length="20386348" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Onutė Krukonienė nuo mažens domėjosi priekoniniais augalais ir arbatomis. Pernai su vyru Virginijumi, atsisakę gyvulių, pomėgį pavertė verslu. Įsikūrę tėviškėje, Alytaus rajone Vaikantonių kaime turi tik kelis hektarus, kuriuose augina 60 rūšių mėtų,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Onutė Krukonienė nuo mažens domėjosi priekoniniais augalais ir arbatomis. Pernai su vyru Virginijumi, atsisakę gyvulių, pomėgį pavertė verslu. Įsikūrę tėviškėje, Alytaus rajone Vaikantonių kaime turi tik kelis hektarus, kuriuose augina 60 rūšių mėtų, daugybę retų prieskoninių augalų, daugiamečių žolių ir 500 rūšių jurginų.<br />Toliau tobulinamas pluoštinių kanapių įstatymas stabdo verslo plėtrą. Augintojų ir perdirbėjų asociacija mano, kad nuo balandžio pradžios įsigaliojęs Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų įsakymas, mažinantis TCH normą maisto produktuose, prieštarauja įstatymui. Ministerijų specialistai aiškina, kad ne. Kokie abiejų pusių argumentai?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jaunimas matuojasi studijas žemės ūkio akademijoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jaunimas-matuojasi-studijas-zemes-ukio-akademijoje--53596805</link><description><![CDATA[Prieš metus VDU ŽŪA iniciatyva įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos” Rokiškio inžinerijos klasė populiarėja. Dabar prie rokiškėnų prisijungė dar 7 rajonai, profesinio orientavimo projekte dalyvauja 31 gimnazija. Ką apie studijas galvoja moksleiviai, kaip projektas tęsiams toliau?<br />Alytaus raj. Kalesninkų kaime ūkininkaujantis Alfonsas Peckus – fizikos mokslų daktaras, žemės ūkio veikla sudomino ir sūnų Martyną, taip pat fiziką. Kaip gamtos mokslai pritaikomi ūkyje ir kodėl abu fizikai – ūkininkai reiškia užuojautą, norintiems žemės ūkyje uždirbti milijoną?<br />Keukenhofas – didžiausias gėlių parkas pasaulyje atidaromas balandžio – gegužės mėnesiais. Olandijoje esančiame 32 ha parke dabar žydi įvairiaspalvės tulpės, jacintai, narcizai, orchidėjos, gvazdikai, irisai, lelijos. Spalvų ir kvapų spektaklį kasmet aplanko milijonas žmonių. Tarp jų ir skuodiškis Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53596805</guid><pubDate>Thu, 20 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53596805/2023_04_20_3116_1_20230420063330788.mp3" length="20785917" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš metus VDU ŽŪA iniciatyva įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos” Rokiškio inžinerijos klasė populiarėja. Dabar prie rokiškėnų prisijungė dar 7 rajonai, profesinio orientavimo projekte dalyvauja 31 gimnazija. Ką apie studijas galvoja moksleiviai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš metus VDU ŽŪA iniciatyva įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos” Rokiškio inžinerijos klasė populiarėja. Dabar prie rokiškėnų prisijungė dar 7 rajonai, profesinio orientavimo projekte dalyvauja 31 gimnazija. Ką apie studijas galvoja moksleiviai, kaip projektas tęsiams toliau?<br />Alytaus raj. Kalesninkų kaime ūkininkaujantis Alfonsas Peckus – fizikos mokslų daktaras, žemės ūkio veikla sudomino ir sūnų Martyną, taip pat fiziką. Kaip gamtos mokslai pritaikomi ūkyje ir kodėl abu fizikai – ūkininkai reiškia užuojautą, norintiems žemės ūkyje uždirbti milijoną?<br />Keukenhofas – didžiausias gėlių parkas pasaulyje atidaromas balandžio – gegužės mėnesiais. Olandijoje esančiame 32 ha parke dabar žydi įvairiaspalvės tulpės, jacintai, narcizai, orchidėjos, gvazdikai, irisai, lelijos. Spalvų ir kvapų spektaklį kasmet aplanko milijonas žmonių. Tarp jų ir skuodiškis Kazimieras Jucevičius.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Finansinę paramą atėmė, nes priklausė žemės ūkio kooperatyvui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-finansine-parama-ateme-nes-priklause-zemes-ukio-kooperatyvui--53579608</link><description><![CDATA[Du jauni ūkininkai iš Vilkaviškio ir Kauno raj. neteko jau skirtos investicinės ES paramos, nes jų kooperatyvas laiku negavo pripažinimo. Nukentėję dėl biurokratinių kliūčių Andrius Mickevičius ir Vaida Cvirkienė dabar vėl priklauso tam pačiam, jau pripažintam kooperatyvui, bet paramos neatgauna. Kaip padėtį vertina kooperatyvų asociacija, ką siūlo ŽŪM?<br />Raseinių raj. Berteškių kaimo bendruomenės sumanyta daiktų mainų stotelė veikia jau metus. Kultūros namų patalpose tvarkingai sudėlioti ir sukabinti drabužiai, avalynė, buities rakandai ir įranga, knygos, žaislai –, visa tai, kas vieniems jau pabodo, o kitiems dar geri daiktai praverčia.<br />Alytaus raj. Burbiškės kaime gyvenanti Ieva Marcinonienė prieš 3 m pradėjo gaminti veganiškus saldumynus tik šeimos poreikiams. Vėliau, gavo individualios veiklos pažymą, europinę paramą ir įsirengė atskirą virtuvę, specialią įrangą, pirko automobilį produkcijai vežioti. Dabar jos saldumynai “Skonių giraitė” žinomi ne tik rajone, bet ir Alytuje, Kaune, Vilniuje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53579608</guid><pubDate>Wed, 19 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53579608/2023_04_19_3116_1_20230419063223474.mp3" length="20431905" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du jauni ūkininkai iš Vilkaviškio ir Kauno raj. neteko jau skirtos investicinės ES paramos, nes jų kooperatyvas laiku negavo pripažinimo. Nukentėję dėl biurokratinių kliūčių Andrius Mickevičius ir Vaida Cvirkienė dabar vėl priklauso tam pačiam, jau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du jauni ūkininkai iš Vilkaviškio ir Kauno raj. neteko jau skirtos investicinės ES paramos, nes jų kooperatyvas laiku negavo pripažinimo. Nukentėję dėl biurokratinių kliūčių Andrius Mickevičius ir Vaida Cvirkienė dabar vėl priklauso tam pačiam, jau pripažintam kooperatyvui, bet paramos neatgauna. Kaip padėtį vertina kooperatyvų asociacija, ką siūlo ŽŪM?<br />Raseinių raj. Berteškių kaimo bendruomenės sumanyta daiktų mainų stotelė veikia jau metus. Kultūros namų patalpose tvarkingai sudėlioti ir sukabinti drabužiai, avalynė, buities rakandai ir įranga, knygos, žaislai –, visa tai, kas vieniems jau pabodo, o kitiems dar geri daiktai praverčia.<br />Alytaus raj. Burbiškės kaime gyvenanti Ieva Marcinonienė prieš 3 m pradėjo gaminti veganiškus saldumynus tik šeimos poreikiams. Vėliau, gavo individualios veiklos pažymą, europinę paramą ir įsirengė atskirą virtuvę, specialią įrangą, pirko automobilį produkcijai vežioti. Dabar jos saldumynai “Skonių giraitė” žinomi ne tik rajone, bet ir Alytuje, Kaune, Vilniuje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1277</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ministras ūkininkams žada mažinti popierių ir leisti dirbti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ministras-ukininkams-zada-mazinti-popieriu-ir-leisti-dirbti--53566704</link><description><![CDATA[Aplinkos ministerijoje vykusiame žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovų susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais aptarti aktualiausi, dabar įtampą sektoriuje keliantys klausimai. Ūkininkų atstovai patenkinti dalykiška diskusija, o ministras Simonas Gentvilas pažadėjo mažinti biurokratiją – “padėti nueiti ūkininkams nuo popierių ir grįžti prie žemės”.<br />Didžiausioje šalyje parodoje šiemet dalyvavo ir keli lietuviškos žemės ūkio technikos gamintojai. Tauragės raj. indvidualios įmonės savininkas Julius Ragelskis, „Pasvalio agrodilerio“ ir „Laumetrio“ bendrovės. Kuo ypatingi jų gaminiai, kodėl „Laumetrio" vandenvežė pelnė parodos medalį?<br />Pavasario viduryje atvėsę orai nekeičia paukščių gyvenimo Žuvinto biosferos rezervate, tačiau, anot vyriausiojo ekologo Arūno Pranaičio, vasaroti sugrįžo dar ne visi sparnuočiai. Kodėl?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53566704</guid><pubDate>Tue, 18 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53566704/2023_04_18_3116_1_20230418063245301.mp3" length="20359598" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplinkos ministerijoje vykusiame žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovų susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais aptarti aktualiausi, dabar įtampą sektoriuje keliantys klausimai. Ūkininkų atstovai patenkinti dalykiška diskusija, o...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplinkos ministerijoje vykusiame žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovų susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais aptarti aktualiausi, dabar įtampą sektoriuje keliantys klausimai. Ūkininkų atstovai patenkinti dalykiška diskusija, o ministras Simonas Gentvilas pažadėjo mažinti biurokratiją – “padėti nueiti ūkininkams nuo popierių ir grįžti prie žemės”.<br />Didžiausioje šalyje parodoje šiemet dalyvavo ir keli lietuviškos žemės ūkio technikos gamintojai. Tauragės raj. indvidualios įmonės savininkas Julius Ragelskis, „Pasvalio agrodilerio“ ir „Laumetrio“ bendrovės. Kuo ypatingi jų gaminiai, kodėl „Laumetrio" vandenvežė pelnė parodos medalį?<br />Pavasario viduryje atvėsę orai nekeičia paukščių gyvenimo Žuvinto biosferos rezervate, tačiau, anot vyriausiojo ekologo Arūno Pranaičio, vasaroti sugrįžo dar ne visi sparnuočiai. Kodėl?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pasėlių deklaravimas prasideda: žemdirbiai panikuoja, o ministerija ramina</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paseliu-deklaravimas-prasideda-zemdirbiai-panikuoja-o-ministerija-ramina--53555272</link><description><![CDATA[Balandžio 17d. prasidedantis, vienas svarbiausių šalies žemdirbiams darbų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kelia daug neaiškumų. Anot ūkininkų, dėl daugybės naujovių, painavos teisės aktuose, neveikiančios deklaravimo sistemos kyla sumaištis. Žemės ūkio ministerija ūkininkus ramina ir praneša apie naują konsultavimo sistemą.<br />Brangusi energetika, didėję kiti gamybos kaštai jau didina įvairių žemės ūkio kultūrų savikainą. Dar tik pavasaris, bet jau dabar Alytaus rajono „Luksnėnų sodų“ vadovai įsitikinę, kad naujojo derliaus obuoliai kainuos apie 2 eur už kilogramą. Kainą dar koreguos ir gamtinės sąlygos.<br />Raseinių raj. ūkininkas Gintaras Kniečiūnas, turintis 40 m medžiotojo stažą ir ūkį šalia Šiluvos miško, pastebi žvėrių populiacijos pokyčius, atsiradusius naujus pasėlių žaladarius – elnius ir supranta sutarimo su gamta svarbą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53555272</guid><pubDate>Mon, 17 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53555272/2023_04_17_3116_1_20230417063235736.mp3" length="19994720" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Balandžio 17d. prasidedantis, vienas svarbiausių šalies žemdirbiams darbų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kelia daug neaiškumų. Anot ūkininkų, dėl daugybės naujovių, painavos teisės aktuose, neveikiančios deklaravimo sistemos kyla...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Balandžio 17d. prasidedantis, vienas svarbiausių šalies žemdirbiams darbų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kelia daug neaiškumų. Anot ūkininkų, dėl daugybės naujovių, painavos teisės aktuose, neveikiančios deklaravimo sistemos kyla sumaištis. Žemės ūkio ministerija ūkininkus ramina ir praneša apie naują konsultavimo sistemą.<br />Brangusi energetika, didėję kiti gamybos kaštai jau didina įvairių žemės ūkio kultūrų savikainą. Dar tik pavasaris, bet jau dabar Alytaus rajono „Luksnėnų sodų“ vadovai įsitikinę, kad naujojo derliaus obuoliai kainuos apie 2 eur už kilogramą. Kainą dar koreguos ir gamtinės sąlygos.<br />Raseinių raj. ūkininkas Gintaras Kniečiūnas, turintis 40 m medžiotojo stažą ir ūkį šalia Šiluvos miško, pastebi žvėrių populiacijos pokyčius, atsiradusius naujus pasėlių žaladarius – elnius ir supranta sutarimo su gamta svarbą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1250</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Atnaujinti ūkio duomenis svarbu ne tik dėl statistikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-atnaujinti-ukio-duomenis-svarbu-ne-tik-del-statistikos--53532808</link><description><![CDATA[Siekiant surinkti tiksliausią informaciją apie ūkininko ūkį registravusius asmenis, žmonės yra kviečiami atnaujinti duomenis apie ūkio veikimą. Neatnaujinus duomenų, inicijuojamas ūkininko ūkio išregistravimas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet ūkio išregistravimas inicijuotas daugiau nei 7 tūkstančiams subjektų. Anot centro skyriaus vedėjos Ramunės Stelmokienės, atnaujinti duomenis nėra sudėtinga ir leidžia išvengti papildomų rūpesčių.<br /><br />Prieš 20 metų Audronė ir Vahagnas Ispryanas Kelmės rajone Ušnėnų kaime ėmėsi auginti avietes. Dabar čia jau 7 ha aviečių, o jas perdirba ir gamina išskirtinius produktus. Spaudžia sultis, šaldo uogas, net gamina sėklyčių aliejų. Subūrusi asociaciją „Užvenčio sveikatos centras“ ir jai vadovaujanti Audronė Ispryan per edukacijas moko vietos gyventojus ir iš toliau atvykstančius sveikos gyvensenos paslapčių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53532808</guid><pubDate>Fri, 14 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53532808/2023_04_14_3116_1_20230414063307273.mp3" length="20398469" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Siekiant surinkti tiksliausią informaciją apie ūkininko ūkį registravusius asmenis, žmonės yra kviečiami atnaujinti duomenis apie ūkio veikimą. Neatnaujinus duomenų, inicijuojamas ūkininko ūkio išregistravimas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Siekiant surinkti tiksliausią informaciją apie ūkininko ūkį registravusius asmenis, žmonės yra kviečiami atnaujinti duomenis apie ūkio veikimą. Neatnaujinus duomenų, inicijuojamas ūkininko ūkio išregistravimas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet ūkio išregistravimas inicijuotas daugiau nei 7 tūkstančiams subjektų. Anot centro skyriaus vedėjos Ramunės Stelmokienės, atnaujinti duomenis nėra sudėtinga ir leidžia išvengti papildomų rūpesčių.<br /><br />Prieš 20 metų Audronė ir Vahagnas Ispryanas Kelmės rajone Ušnėnų kaime ėmėsi auginti avietes. Dabar čia jau 7 ha aviečių, o jas perdirba ir gamina išskirtinius produktus. Spaudžia sultis, šaldo uogas, net gamina sėklyčių aliejų. Subūrusi asociaciją „Užvenčio sveikatos centras“ ir jai vadovaujanti Audronė Ispryan per edukacijas moko vietos gyventojus ir iš toliau atvykstančius sveikos gyvensenos paslapčių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologiniam ūkininkavimui pritarė visa šeima</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologiniam-ukininkavimui-pritare-visa-seima--53522510</link><description><![CDATA[Diplomuotas agronomas Petras Strolys, ilgus metus bendrovėse ir ūkininkaudamas, buvo įpratęs naudoti trąšas, chemines augalų apsaugos priemones. Tačiau prieš 18 m. nusprendė rinktis ekologinį ūkininkavimo kelią. Tam pritarė žmona Petrutė ir vaikai. Pasak Strolio, taip ūkyje tvarkytis sunkiau, daugiau rankų darbo, bet žymiai maloniau, nes nekenki sau ir produkcijos vartotojams.<br /><br />Lietuvoje driekiasi beveik tūkstantis kilometrų laivybos kelių, kurie dar tik pradedami tvarkyti. Neilgai trukus tikimasi ilgiausią šalies upę pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Teigiama, kad krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus, o patogiausia vandeniu gabenti būtent birius, žemės ūkio produktus. Išsamiau – Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.<br /><br />Jungtinėse Valstijose – nesutarimai dėl saulės energijos. Ūkininkai priešinasi įmonėms, kurios žemes superka saulės jėgainėms statyti. Vietos žmonės nerimauja dėl poveikio aplinkai ir mažėjančių žemdirbystės plotų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53522510</guid><pubDate>Thu, 13 Apr 2023 03:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53522510/2023_04_13_3116_1_20230413063257962.mp3" length="21444202" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Diplomuotas agronomas Petras Strolys, ilgus metus bendrovėse ir ūkininkaudamas, buvo įpratęs naudoti trąšas, chemines augalų apsaugos priemones. Tačiau prieš 18 m. nusprendė rinktis ekologinį ūkininkavimo kelią. Tam pritarė žmona Petrutė ir vaikai....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Diplomuotas agronomas Petras Strolys, ilgus metus bendrovėse ir ūkininkaudamas, buvo įpratęs naudoti trąšas, chemines augalų apsaugos priemones. Tačiau prieš 18 m. nusprendė rinktis ekologinį ūkininkavimo kelią. Tam pritarė žmona Petrutė ir vaikai. Pasak Strolio, taip ūkyje tvarkytis sunkiau, daugiau rankų darbo, bet žymiai maloniau, nes nekenki sau ir produkcijos vartotojams.<br /><br />Lietuvoje driekiasi beveik tūkstantis kilometrų laivybos kelių, kurie dar tik pradedami tvarkyti. Neilgai trukus tikimasi ilgiausią šalies upę pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Teigiama, kad krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus, o patogiausia vandeniu gabenti būtent birius, žemės ūkio produktus. Išsamiau – Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.<br /><br />Jungtinėse Valstijose – nesutarimai dėl saulės energijos. Ūkininkai priešinasi įmonėms, kurios žemes superka saulės jėgainėms statyti. Vietos žmonės nerimauja dėl poveikio aplinkai ir mažėjančių žemdirbystės plotų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1341</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dirvožemį tausojantys ūkininkai gaus nesumažintas išmokas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-dirvozemi-tausojantys-ukininkai-gaus-nesumazintas-ismokas--53510477</link><description><![CDATA[Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai privalomi visiems žemdirbiams, o už jų ignoravimą numatyta mažinti tiesiogines išmokas. Dirvožemio apsaugai ir būklei gerinti bus taikomas 5-asis GAAB standartas, numatantis žemės dirbimo valdymu mažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją. Kaip turi elgtis ūkininkai, siekiantys gauti nesumažintas išmokas?<br /><br />Buvęs ilgametis Šilutės sav. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas, buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda dabar ūkininkauja gimtinėje, Stubrių kaime. Ūkyje per 130 galvijų, iš kurių pusė – melžiamos karvės. Kaip per gyvenimą sukauptas teorines žinias pavyksta pritaikyti nelengvoje pieno ūkio šeimininko praktikoje?<br /><br />Inkilai paukščiams paklausūs ne tik pavasarį, – tvirtina Jurbarko rajone, Viešvilėje įsikūrusios bendrovės „Graneda“ direktorius Sigitas Gražulevičius. Inkilų fabriku vadinamoje įmonėje per dieną pagaminama iki 500 inkilų. O kur dar lesyklos, sodo dekoracijos... Tik maža dalis jų lieka Lietuvoje. Daugiausia išvežama į Olandiją, Angliją, Švediją bei Daniją. Sigito Gražulevičiaus svajonė per gyvenimą pagaminti milijoną inkilų. Jam talkina 13 darbuotojų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53510477</guid><pubDate>Wed, 12 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53510477/2023_04_12_3116_1_20230412063318584.mp3" length="20170681" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai privalomi visiems žemdirbiams, o už jų ignoravimą numatyta mažinti tiesiogines išmokas. Dirvožemio apsaugai ir būklei gerinti bus taikomas 5-asis GAAB standartas, numatantis žemės dirbimo valdymu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai privalomi visiems žemdirbiams, o už jų ignoravimą numatyta mažinti tiesiogines išmokas. Dirvožemio apsaugai ir būklei gerinti bus taikomas 5-asis GAAB standartas, numatantis žemės dirbimo valdymu mažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją. Kaip turi elgtis ūkininkai, siekiantys gauti nesumažintas išmokas?<br /><br />Buvęs ilgametis Šilutės sav. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas, buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda dabar ūkininkauja gimtinėje, Stubrių kaime. Ūkyje per 130 galvijų, iš kurių pusė – melžiamos karvės. Kaip per gyvenimą sukauptas teorines žinias pavyksta pritaikyti nelengvoje pieno ūkio šeimininko praktikoje?<br /><br />Inkilai paukščiams paklausūs ne tik pavasarį, – tvirtina Jurbarko rajone, Viešvilėje įsikūrusios bendrovės „Graneda“ direktorius Sigitas Gražulevičius. Inkilų fabriku vadinamoje įmonėje per dieną pagaminama iki 500 inkilų. O kur dar lesyklos, sodo dekoracijos... Tik maža dalis jų lieka Lietuvoje. Daugiausia išvežama į Olandiją, Angliją, Švediją bei Daniją. Sigito Gražulevičiaus svajonė per gyvenimą pagaminti milijoną inkilų. Jam talkina 13 darbuotojų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gamta ir valdžia kaip susimokę skriaudžia pieno gamintojus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gamta-ir-valdzia-kaip-susimoke-skriaudzia-pieno-gamintojus--53499656</link><description><![CDATA[Šilutės r. Kintų seniūnijos Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų ūkyje dabar yra 150 karvių. Drastiškai kritus pieno supirkimo kainoms, kol kas karvių jie atsisakyti nežada. Tačiau apmaudu, kad ūkininkauti metams bėgant vis sunkiau. Ne tik gamtos išdaigos – kelerius metus siautę uraganai griovė ūkinius pastatus, bet ir nepalankūs valdžios sprendimai prie to prisideda.<br /><br />Jolantos vardu vadintas medelynas šiandien turi kitą pavadinimą – „Virblės medelynas“. Prie Jolantos Paliliūnienės pradėto verslo prisijungė vyras Vytautas, o dabar ir dukra su vyru. Ūkyje auginama apie tūkstantį rūšių dekoratyvinių daugiamečių augalų apželdinimo projektams.<br /><br />Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 girių galiūnų – stumbrų. Neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke, prie Čepkelių, atidarytas jau trečias šalyje uždaras stumbrynas. Plačiau apie šiuos įspūdingus žvėris, kurių vieni bijo, kiti žavisi, o ūkininkai ir pakeiksnoja už niokojamus kultūrinius augalus, pasakoja patyręs fotografas, gamtos mylėtojas ir veterinarijos specialistas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53499656</guid><pubDate>Tue, 11 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53499656/2023_04_11_3116_1_20230411063239320.mp3" length="21396555" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilutės r. Kintų seniūnijos Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų ūkyje dabar yra 150 karvių. Drastiškai kritus pieno supirkimo kainoms, kol kas karvių jie atsisakyti nežada. Tačiau apmaudu, kad ūkininkauti metams bėgant vis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilutės r. Kintų seniūnijos Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų ūkyje dabar yra 150 karvių. Drastiškai kritus pieno supirkimo kainoms, kol kas karvių jie atsisakyti nežada. Tačiau apmaudu, kad ūkininkauti metams bėgant vis sunkiau. Ne tik gamtos išdaigos – kelerius metus siautę uraganai griovė ūkinius pastatus, bet ir nepalankūs valdžios sprendimai prie to prisideda.<br /><br />Jolantos vardu vadintas medelynas šiandien turi kitą pavadinimą – „Virblės medelynas“. Prie Jolantos Paliliūnienės pradėto verslo prisijungė vyras Vytautas, o dabar ir dukra su vyru. Ūkyje auginama apie tūkstantį rūšių dekoratyvinių daugiamečių augalų apželdinimo projektams.<br /><br />Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 girių galiūnų – stumbrų. Neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke, prie Čepkelių, atidarytas jau trečias šalyje uždaras stumbrynas. Plačiau apie šiuos įspūdingus žvėris, kurių vieni bijo, kiti žavisi, o ūkininkai ir pakeiksnoja už niokojamus kultūrinius augalus, pasakoja patyręs fotografas, gamtos mylėtojas ir veterinarijos specialistas Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1338</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jaunimas laluodavo garbiausiems kaimo gaspadoriams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jaunimas-laluodavo-garbiausiems-kaimo-gaspadoriams--53499783</link><description><![CDATA[Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami garbiausius kaimo gaspadorius ir laluodami. Gražus paprotys buvo pagerbti krikšto tėvus, nunešti jiems dovanų velykį, taip lietuvininkai vadindavo margutį.<br /><br />Marcinkonių seniūnijoje yra viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – Musteikos kaimas. Šiame etnografiniame kaime iki šių dienų išlaikyta kaimo savastis, tradicijos. Velykos – pati didžiausia šventė Musteikos kaime.<br /><br />Panevėžio rajone, Vadokliuose, šv. Velykų rytą vaikai bėga į kiemą paklausyti, ar nuo bažnyčios pusės aidi būgnų garsai. Senovinio būgno mušimas Velykų rytą – tradicija, be kurios į šį kraštą gražiausia pavasario šventė neateina. Apie į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktą tradiciją pasakoja Vadoklių kultūros centro renginių organizatorius Dovydas Butkus.<br /><br />Įdomu žinoti. Aukštoji araukarija panaši į eglę, tik švelniais spygliukais padengtomis šakomis. Šis šiltųjų kraštų augalas natūralioje gamtoje užauga iki 70 m. Lietuvoje auginamas tik oranžerijose arba namų sąlygomis. Ko reikia, kad šiuo augalu nenusiviltume ir jis ilgai puoštų namus? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53499783</guid><pubDate>Mon, 10 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53499783/2023_04_10_3116_1_20230410063059253.mp3" length="20166919" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami garbiausius kaimo gaspadorius ir laluodami. Gražus paprotys buvo pagerbti krikšto tėvus, nunešti jiems dovanų velykį, taip lietuvininkai vadindavo margutį.<br /><br />Marcinkonių seniūnijoje yra viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – Musteikos kaimas. Šiame etnografiniame kaime iki šių dienų išlaikyta kaimo savastis, tradicijos. Velykos – pati didžiausia šventė Musteikos kaime.<br /><br />Panevėžio rajone, Vadokliuose, šv. Velykų rytą vaikai bėga į kiemą paklausyti, ar nuo bažnyčios pusės aidi būgnų garsai. Senovinio būgno mušimas Velykų rytą – tradicija, be kurios į šį kraštą gražiausia pavasario šventė neateina. Apie į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktą tradiciją pasakoja Vadoklių kultūros centro renginių organizatorius Dovydas Butkus.<br /><br />Įdomu žinoti. Aukštoji araukarija panaši į eglę, tik švelniais spygliukais padengtomis šakomis. Šis šiltųjų kraštų augalas natūralioje gamtoje užauga iki 70 m. Lietuvoje auginamas tik oranžerijose arba namų sąlygomis. Ko reikia, kad šiuo augalu nenusiviltume ir jis ilgai puoštų namus? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Siūlo ūkiuose patirti gyvūnų ir paukščių terapiją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-siulo-ukiuose-patirti-gyvunu-ir-pauksciu-terapija--53469196</link><description><![CDATA[„Niekada nepjausiu ąžuolo, neginsiu iš lauko atklydusių stirnų, palieku plotus ir natūraliai augmenijai“, – sako ekonomiką Vilniaus universitete studijavęs, bet ūkininkavimą pasirinkęs jurbarkiškis Arnas Stasaitis. 300 ha dirbamos žemės plote grūdines kultūras auginantis jaunasis ūkininkas šiais metais tikisi didžiausių iššūkių. Pasėti žiemkenčius, rapsus sąnaudos buvo išaugusios kelis kartus, o kokios bus supirkimo kainos – nėra aišku.<br />Gyvuliai ir paukščiai ūkiuose gali būti ne tik ūkiniai, bet ir auginami terapijai, kad būtų galima pasimėgauti jų retumu, išvaizda bei charakteriu. Tokį dekoratyvinių paukščių ūkį įsiveisė ir Kauno r. gyventoja Genovaitė Petruškevičiūtė. Be to, ji sukūrė ir Facebook bei Instagram paskyras, kuriose pasakoja apie savo paukščių gyvenimą. Meilumu ir įdomumu ėmė varžytis ir šį pavasarį atsivestų 17-os ėriukų būrys.<br />Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ dar vienas pasakojimas apie terapinį ūkį. Tik šį kartą - apie alpakų ūkį „Čiobrelių rojus“, esantį Klaipėdos rajone. Reklamos agentūros savininkai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai pardavė namą, vyro svajonių garažą ir ryžosi avantiūrai - persikelti gyventi į mišką, mat Gintarė norėjo auginti bent vieną alpaką. Dabar jų ūkyje jų - 32, ir dar laukiama 13-os jauniklių. Visos jos turi vardus ir taip prijaukintos, kad mielai bendrauja su žmonėmis. Mat alpakos, kaip ir žirgai, šunys, delfinai, yra terapiniai gyvūnai.<br />Vedėja Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53469196</guid><pubDate>Fri, 07 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53469196/2023_04_07_3116_1_20230407063300356.mp3" length="21328428" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>„Niekada nepjausiu ąžuolo, neginsiu iš lauko atklydusių stirnų, palieku plotus ir natūraliai augmenijai“, – sako ekonomiką Vilniaus universitete studijavęs, bet ūkininkavimą pasirinkęs jurbarkiškis Arnas Stasaitis. 300 ha dirbamos žemės plote grūdines...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[„Niekada nepjausiu ąžuolo, neginsiu iš lauko atklydusių stirnų, palieku plotus ir natūraliai augmenijai“, – sako ekonomiką Vilniaus universitete studijavęs, bet ūkininkavimą pasirinkęs jurbarkiškis Arnas Stasaitis. 300 ha dirbamos žemės plote grūdines kultūras auginantis jaunasis ūkininkas šiais metais tikisi didžiausių iššūkių. Pasėti žiemkenčius, rapsus sąnaudos buvo išaugusios kelis kartus, o kokios bus supirkimo kainos – nėra aišku.<br />Gyvuliai ir paukščiai ūkiuose gali būti ne tik ūkiniai, bet ir auginami terapijai, kad būtų galima pasimėgauti jų retumu, išvaizda bei charakteriu. Tokį dekoratyvinių paukščių ūkį įsiveisė ir Kauno r. gyventoja Genovaitė Petruškevičiūtė. Be to, ji sukūrė ir Facebook bei Instagram paskyras, kuriose pasakoja apie savo paukščių gyvenimą. Meilumu ir įdomumu ėmė varžytis ir šį pavasarį atsivestų 17-os ėriukų būrys.<br />Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ dar vienas pasakojimas apie terapinį ūkį. Tik šį kartą - apie alpakų ūkį „Čiobrelių rojus“, esantį Klaipėdos rajone. Reklamos agentūros savininkai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai pardavė namą, vyro svajonių garažą ir ryžosi avantiūrai - persikelti gyventi į mišką, mat Gintarė norėjo auginti bent vieną alpaką. Dabar jų ūkyje jų - 32, ir dar laukiama 13-os jauniklių. Visos jos turi vardus ir taip prijaukintos, kad mielai bendrauja su žmonėmis. Mat alpakos, kaip ir žirgai, šunys, delfinai, yra terapiniai gyvūnai.<br />Vedėja Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kaliošų fenomenas Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaliosu-fenomenas-lietuvoje--53459017</link><description><![CDATA[2 milijonus porų guminų batų pagaminanti įmonė “Paliūtis” juos eksportuoja į visas pasaulio šalis, o jų užsakovai - net žymiausi mados namai. Britams botai ir darbo avalynė paženklinant, kad avalynė pagaminta Lietuvoje - simbolizuoja kokybę. O Lietuvoje pirkėjui pavyksta įsiteikti botus puošianti Vyčio, trispalvės ar užrašo “Lietuvaičiui” logotipais. Lengviausia rasti kelią į jų širdis – gaminant spalvotus kaliošus.<br />Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 16 mln. eurų vertės schemą šlapynių atkūrimui remti. Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė sako, kad investicinė pagalba bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų gamyba, valdančioms žemės plotus, kuriuose planuojama atkurti drėgmę. Parama dengs 100 proc. išlaidų, tačiau ne visiems ūkininkams toks Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos skirtų pinigų panaudojimas atrodo tikslingas.<br />Užsienio naujienos. Šiaurės Amerikoje uraganas nusiaubė apelsinų plantacijas, o Pietų Amerikoje citrusinių vaisių medžius alina ligos. Nerimaujama, kad dėl ūkininkų patirtų nuostolių gali brangti ir vaisiai, ir apelsinų sultys.<br />Ved. Kristina Toleikiene]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53459017</guid><pubDate>Thu, 06 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53459017/2023_04_06_3116_1_20230406093733723.mp3" length="20794724" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2 milijonus porų guminų batų pagaminanti įmonė “Paliūtis” juos eksportuoja į visas pasaulio šalis, o jų užsakovai - net žymiausi mados namai. Britams botai ir darbo avalynė paženklinant, kad avalynė pagaminta Lietuvoje - simbolizuoja kokybę. O...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2 milijonus porų guminų batų pagaminanti įmonė “Paliūtis” juos eksportuoja į visas pasaulio šalis, o jų užsakovai - net žymiausi mados namai. Britams botai ir darbo avalynė paženklinant, kad avalynė pagaminta Lietuvoje - simbolizuoja kokybę. O Lietuvoje pirkėjui pavyksta įsiteikti botus puošianti Vyčio, trispalvės ar užrašo “Lietuvaičiui” logotipais. Lengviausia rasti kelią į jų širdis – gaminant spalvotus kaliošus.<br />Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 16 mln. eurų vertės schemą šlapynių atkūrimui remti. Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė sako, kad investicinė pagalba bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų gamyba, valdančioms žemės plotus, kuriuose planuojama atkurti drėgmę. Parama dengs 100 proc. išlaidų, tačiau ne visiems ūkininkams toks Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos skirtų pinigų panaudojimas atrodo tikslingas.<br />Užsienio naujienos. Šiaurės Amerikoje uraganas nusiaubė apelsinų plantacijas, o Pietų Amerikoje citrusinių vaisių medžius alina ligos. Nerimaujama, kad dėl ūkininkų patirtų nuostolių gali brangti ir vaisiai, ir apelsinų sultys.<br />Ved. Kristina Toleikiene]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sertifikuotos sėklinės bulvės iš Drevernos ir Lietuvos, ir Europos ūkiams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sertifikuotos-seklines-bulves-is-drevernos-ir-lietuvos-ir-europos-ukiams--53447948</link><description><![CDATA[Aplink Drevernos kaimą Kuršių marių pakrantėje (Klaipėdos r.) derlingose juodžemio žemėse auginamos bulvės. Petro Vasiliausko įkurtas ūkis šiandien veikia kitu pavadinimu - Vfarm ūkis - ir valdo apie 1 000 ha žemės plotus. Ūkyje jau darbuojasi ir jaunesnioji šeimos karta - sūnus ir dukros su šeimomis. Vyrai ūkininkauja, o moterys valdo finansus, kontraktus ir tvarko teisinius verslo reikalus. Ūkis ir toliau neužleidžia lyderio pozicijų Lietuvoje dauginant sėklines bulves. Dreverniškių sudaigintas sėklines bulves perka ir vokiečiai, belgai. Apie šio ūkio sėkmę ir iššūkius pasakoja ūkininkų šeimos atstovė Rugilė Gikarė.<br />Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas bus taikomas žemdirbiams, teikiantiems paramos paraiškas šiais ir vėlesniais metais. Už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos. Trečiasis iš nustatytų devynių GAAB reikalavimų skirtas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Jis susijęs su draudimu deginti ražienas. Išsamiau Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.<br />Utenos rajone prie didelio ir labai vaizdingo Alaušo ežero įsikūrusioje poilsiavietėje „Alaušo slėnis“ dar tęsiasi tas sunkus žiemos periodas, kai reikia ieškoti, kuo prisivilioti poilsiautojus, nes orai nepadeda. Tad čia visus metus veikia jaukus restoranėlis su išskirtiniais patiekalais, ruošiamais iš elnienos - kaimynystėje auginamų elnių. Apie poilsiavietės verslo ypatumus pasakoja vadovė Gintarė Pelakauskienė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53447948</guid><pubDate>Wed, 05 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53447948/2023_04_05_3116_1_20230405063242234.mp3" length="21290393" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Aplink Drevernos kaimą Kuršių marių pakrantėje (Klaipėdos r.) derlingose juodžemio žemėse auginamos bulvės. Petro Vasiliausko įkurtas ūkis šiandien veikia kitu pavadinimu - Vfarm ūkis - ir valdo apie 1 000 ha žemės plotus. Ūkyje jau darbuojasi ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Aplink Drevernos kaimą Kuršių marių pakrantėje (Klaipėdos r.) derlingose juodžemio žemėse auginamos bulvės. Petro Vasiliausko įkurtas ūkis šiandien veikia kitu pavadinimu - Vfarm ūkis - ir valdo apie 1 000 ha žemės plotus. Ūkyje jau darbuojasi ir jaunesnioji šeimos karta - sūnus ir dukros su šeimomis. Vyrai ūkininkauja, o moterys valdo finansus, kontraktus ir tvarko teisinius verslo reikalus. Ūkis ir toliau neužleidžia lyderio pozicijų Lietuvoje dauginant sėklines bulves. Dreverniškių sudaigintas sėklines bulves perka ir vokiečiai, belgai. Apie šio ūkio sėkmę ir iššūkius pasakoja ūkininkų šeimos atstovė Rugilė Gikarė.<br />Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas bus taikomas žemdirbiams, teikiantiems paramos paraiškas šiais ir vėlesniais metais. Už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos. Trečiasis iš nustatytų devynių GAAB reikalavimų skirtas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Jis susijęs su draudimu deginti ražienas. Išsamiau Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.<br />Utenos rajone prie didelio ir labai vaizdingo Alaušo ežero įsikūrusioje poilsiavietėje „Alaušo slėnis“ dar tęsiasi tas sunkus žiemos periodas, kai reikia ieškoti, kuo prisivilioti poilsiautojus, nes orai nepadeda. Tad čia visus metus veikia jaukus restoranėlis su išskirtiniais patiekalais, ruošiamais iš elnienos - kaimynystėje auginamų elnių. Apie poilsiavietės verslo ypatumus pasakoja vadovė Gintarė Pelakauskienė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1331</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Atšiaurumo zonų pokyčiai Lietuvoje: galima sodinti ne tik vynuoges, bet ir palmes</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-atsiaurumo-zonu-pokyciai-lietuvoje-galima-sodinti-ne-tik-vynuoges-bet-ir-palmes--53436472</link><description><![CDATA[Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai po atliktų skaičiavimų skelbia, kad Lietuvoje vyravusios šaltesnio klimato zonos tapo ne tokios atšiaurios. Labiausiai atšilo pajūryje, čia įsivyravo 7 A pazonis. Teoriškai 7 zonoje galima sodinti šiltamėgius augalus, pvz., palmes - žiemą jos išgyventų. Klimato skirtumas tarp pajūrio ir Rytų Lietuvos žymus, svarbu žinoti, kad pajūryje augantys augalai Rytų Lietuvoje gali neprigyti, jie tapo mažiau atsparūs šalčiui, lepesni. O štai Rytų Lietuvoje auginti augalai pajūryje augs itin gerai.<br /><br />Dažnai ūkininkai kaltinami, kad nėra vieningi, kad stambesnių ūkių šeiminikų ir smulkių šeimos ūkininkų norai bei reikalavimai skiriasi. Tuo tarpu Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Kęstutis Andrijauskas tvirtina, kad jo rajono ūkinikai, ypač pieno gamintojai, dažnai tariasi ir randa bendrus sprendimus.<br /><br />Pavasaris – sodinimo metas. Mugėse populiariausias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles bei naujoves aptaria Vidas Vaitiekūnas iš Babtų, Kauno rajono, gėlių augintoja Jūratė Maldutienė iš Biržų rajono, Naciūnų, prekeivė Eglė iš Marijampolės, atstovaujanti Staselės Stanynienės braškių ūkį, patarimų negaili sodinukais prekiaujantis Kęstutis Gaižauskas iš Babtų, Kauno rajono.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436472</guid><pubDate>Tue, 04 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436472/2023_04_04_3116_1_20230404063202799.mp3" length="20475791" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai po atliktų skaičiavimų skelbia, kad Lietuvoje vyravusios šaltesnio klimato zonos tapo ne tokios atšiaurios. Labiausiai atšilo pajūryje, čia įsivyravo 7 A pazonis. Teoriškai 7 zonoje galima sodinti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai po atliktų skaičiavimų skelbia, kad Lietuvoje vyravusios šaltesnio klimato zonos tapo ne tokios atšiaurios. Labiausiai atšilo pajūryje, čia įsivyravo 7 A pazonis. Teoriškai 7 zonoje galima sodinti šiltamėgius augalus, pvz., palmes - žiemą jos išgyventų. Klimato skirtumas tarp pajūrio ir Rytų Lietuvos žymus, svarbu žinoti, kad pajūryje augantys augalai Rytų Lietuvoje gali neprigyti, jie tapo mažiau atsparūs šalčiui, lepesni. O štai Rytų Lietuvoje auginti augalai pajūryje augs itin gerai.<br /><br />Dažnai ūkininkai kaltinami, kad nėra vieningi, kad stambesnių ūkių šeiminikų ir smulkių šeimos ūkininkų norai bei reikalavimai skiriasi. Tuo tarpu Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Kęstutis Andrijauskas tvirtina, kad jo rajono ūkinikai, ypač pieno gamintojai, dažnai tariasi ir randa bendrus sprendimus.<br /><br />Pavasaris – sodinimo metas. Mugėse populiariausias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles bei naujoves aptaria Vidas Vaitiekūnas iš Babtų, Kauno rajono, gėlių augintoja Jūratė Maldutienė iš Biržų rajono, Naciūnų, prekeivė Eglė iš Marijampolės, atstovaujanti Staselės Stanynienės braškių ūkį, patarimų negaili sodinukais prekiaujantis Kęstutis Gaižauskas iš Babtų, Kauno rajono.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Paroda „Ką pasėsi... 2023“ – pavasario darbų pradžios ūkiuose atskaitos taškas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-paroda-ka-pasesi-2023-pavasario-darbu-pradzios-ukiuose-atskaitos-taskas--53436936</link><description><![CDATA[<br />Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko vienintelis Lietuvoje „Medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas“. Pakalbinti parodos lankytojai ir dalyviai pasidalijo sava nuomonę apie šiųmetį renginį.<br /><br />Šeštadienį Pasvalio rajone, Valakėliuose vyko muzikos festivalis „Bandūrėlis“. Apie puoselėjamą dambrelio muziką bei tradicijas – pokalbis su Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus meno vadovu, dambrelius gaminančiu Albertu Bartašiumi, o su istorinėmis instrumento ištakomis supažindina muzikantas Simas Janulis.<br /><br />Kartu su Verbų sekmadieniu prasideda ir didžioji savaitė. Apie paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolį ir Vilniaus krašto verbų išskirtinumą pasakoja Amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53436936</guid><pubDate>Mon, 03 Apr 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53436936/2023_04_03_3116_1_20230403063253768.mp3" length="20160232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[<br />Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko vienintelis Lietuvoje „Medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas“. Pakalbinti parodos lankytojai ir dalyviai pasidalijo sava nuomonę apie šiųmetį renginį.<br /><br />Šeštadienį Pasvalio rajone, Valakėliuose vyko muzikos festivalis „Bandūrėlis“. Apie puoselėjamą dambrelio muziką bei tradicijas – pokalbis su Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus meno vadovu, dambrelius gaminančiu Albertu Bartašiumi, o su istorinėmis instrumento ištakomis supažindina muzikantas Simas Janulis.<br /><br />Kartu su Verbų sekmadieniu prasideda ir didžioji savaitė. Apie paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolį ir Vilniaus krašto verbų išskirtinumą pasakoja Amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tėvų patirtis paskatino tęsti gėlininkystės ūkio tradicijas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tevu-patirtis-paskatino-testi-gelininkystes-ukio-tradicijas--53399567</link><description><![CDATA[Kaune rajone su šeima ūkininkaujanti Jonata Pauraitė Raudonė augina įvairias daržoves, javus ir gėles. Nors darbas nelengvas, tenka keltis ir 3 ryto, moteris džiaugiasi galėdama tęsti šeimos gėlininkystės tradicijas. Kodėl Kauno rajone užauginta produkcija parduodama Vilniuje?<br />Siekiant saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos, ūkininkai privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės 4- ojo reikalavimo. Ūkininkai nebegalės paskleisti ne tik mėšlo ir (ar) srutų, bet ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų. Apsauginėse juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas. Anot ŽŪM viceministro Egidijaus Giedraičio, iš šio reikalavimo, įdėjus papildomas pastangas, galima susikurti ir naudos.<br />Miestietis kaime. Iš Kelmės į Kupiškio rajoną su šeima persikėlusi Vilma Talačkienė dabar yra ir Gindvilių kaimo bendruomenės pirmininkė. Bendruomenė burtis pradėjo Talačkų šeimos sodyboje, tačiau, augant bendruomenės ratui, vietos pasidarė per mažai. ES projektų ir savivaldybės pagalbos dėka pavyko susikurti ir naują erdvę.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53399567</guid><pubDate>Fri, 31 Mar 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53399567/2023_03_31_3116_1_20230331063255702.mp3" length="20161904" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kaune rajone su šeima ūkininkaujanti Jonata Pauraitė Raudonė augina įvairias daržoves, javus ir gėles. Nors darbas nelengvas, tenka keltis ir 3 ryto, moteris džiaugiasi galėdama tęsti šeimos gėlininkystės tradicijas. Kodėl Kauno rajone užauginta...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kaune rajone su šeima ūkininkaujanti Jonata Pauraitė Raudonė augina įvairias daržoves, javus ir gėles. Nors darbas nelengvas, tenka keltis ir 3 ryto, moteris džiaugiasi galėdama tęsti šeimos gėlininkystės tradicijas. Kodėl Kauno rajone užauginta produkcija parduodama Vilniuje?<br />Siekiant saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos, ūkininkai privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės 4- ojo reikalavimo. Ūkininkai nebegalės paskleisti ne tik mėšlo ir (ar) srutų, bet ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų. Apsauginėse juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas. Anot ŽŪM viceministro Egidijaus Giedraičio, iš šio reikalavimo, įdėjus papildomas pastangas, galima susikurti ir naudos.<br />Miestietis kaime. Iš Kelmės į Kupiškio rajoną su šeima persikėlusi Vilma Talačkienė dabar yra ir Gindvilių kaimo bendruomenės pirmininkė. Bendruomenė burtis pradėjo Talačkų šeimos sodyboje, tačiau, augant bendruomenės ratui, vietos pasidarė per mažai. ES projektų ir savivaldybės pagalbos dėka pavyko susikurti ir naują erdvę.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kiekvieną dieną Europoje ūkininkauti atsisako šimtai žmonių, o kas toliau?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kiekviena-diena-europoje-ukininkauti-atsisako-simtai-zmoniu-o-kas-toliau--53387836</link><description><![CDATA[Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50 procentų ūkininkų. Kaip tokias tendencijas vertina mokslininkai, papasakos VDU ŽŪA profesorė, daktarė Vilma Atkočiūnienė. Sužinosite, kodėl 15 metų sūrius gaminę ir ožkas laikę, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas, visgi nusprendė atsisakyti veiklos. Ūkininkų rato mažėjimą Lietuvoje aptars ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.<br />Kovo 30-ąją Kauno rajone Akademijoje prasidės jau 27-oji tarptautinė paroda „Ką pasėsi“. Kaip teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, bus kuo nustebinti lankytojus. Daug dėmesio renginyje bus skiriama dirvožemio gerinimo aktualijoms aptarti.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53387836</guid><pubDate>Thu, 30 Mar 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53387836/2023_03_30_3116_1_20230330063146529.mp3" length="20805561" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50 procentų ūkininkų. Kaip tokias tendencijas vertina mokslininkai, papasakos VDU ŽŪA profesorė, daktarė Vilma Atkočiūnienė. Sužinosite, kodėl 15 metų sūrius gaminę ir ožkas laikę, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas, visgi nusprendė atsisakyti veiklos. Ūkininkų rato mažėjimą Lietuvoje aptars ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.<br />Kovo 30-ąją Kauno rajone Akademijoje prasidės jau 27-oji tarptautinė paroda „Ką pasėsi“. Kaip teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, bus kuo nustebinti lankytojus. Daug dėmesio renginyje bus skiriama dirvožemio gerinimo aktualijoms aptarti.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ekologinio mėsinių galvijų ūkio šeimininkas džiaugiasi atsisakęs pienininkystės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ekologinio-mesiniu-galviju-ukio-seimininkas-dziaugiasi-atsisakes-pienininkystes--53374653</link><description><![CDATA[Prieš 11 metų pieno ūkio atsisakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas. Stebėdamas pieno sektoriaus problemas, dabar gyvulininkas džiaugiasi savo sprendimu vietoj pieninių karvių auginti mėsinius galvijus. Ekologiniame Vito Kučiausko ūkyje užauginti gyvuliai parduodami užsienio rinkai.<br />Sodų rišimo tradicijas Panevėžio rajone puoselėja Vida Bukauskienė. Moteris pati augina rugius – ne grūdams, o šiaudams. Šiuo amatu ne tik pati džiaugiasi, bet ir moko kitus tuo užsiimti.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ Daiva Vaitkūnienė papasakos, kaip sekasi plėtoti savo siuvinių verslą. Moteris šiuolaikinių siuvimo mašinų pagalba ant įvairių daiktų siuvinėja vienetinius užrašus, taip pat daro ir kitus rankdarbius.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53374653</guid><pubDate>Wed, 29 Mar 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53374653/2023_03_29_3116_1_20230329063307173.mp3" length="20853626" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prieš 11 metų pieno ūkio atsisakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas. Stebėdamas pieno sektoriaus problemas, dabar gyvulininkas džiaugiasi savo sprendimu vietoj pieninių karvių auginti mėsinius galvijus. Ekologiniame Vito Kučiausko ūkyje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prieš 11 metų pieno ūkio atsisakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas. Stebėdamas pieno sektoriaus problemas, dabar gyvulininkas džiaugiasi savo sprendimu vietoj pieninių karvių auginti mėsinius galvijus. Ekologiniame Vito Kučiausko ūkyje užauginti gyvuliai parduodami užsienio rinkai.<br />Sodų rišimo tradicijas Panevėžio rajone puoselėja Vida Bukauskienė. Moteris pati augina rugius – ne grūdams, o šiaudams. Šiuo amatu ne tik pati džiaugiasi, bet ir moko kitus tuo užsiimti.<br /><br />Rubrikoje „Verslas kaime“ Daiva Vaitkūnienė papasakos, kaip sekasi plėtoti savo siuvinių verslą. Moteris šiuolaikinių siuvimo mašinų pagalba ant įvairių daiktų siuvinėja vienetinius užrašus, taip pat daro ir kitus rankdarbius.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1304</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemės ūkio ministerijos numatyta parama jau kiršina žemdirbius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemes-ukio-ministerijos-numatyta-parama-jau-kirsina-zemdirbius--53364270</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministerija tikslina anksčiau paskelbtą išmokų pieno gamintojams tvarką. Ministerijos sprendimu, pasikalbėjus su žemdirbiais numatyta paramą mokėti visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct./l pieno kainą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikina, kad išmokų skyrimo tvarka diskriminuojanti, o dalis ūkininkų mano, kad vienkartinės išmokos sektoriaus problemų neišspręs.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad Lietuvos ornitologų draugija 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą. Baltasis gandras nuo seno laikomas Lietuvos kaimo simboliu, gyvenantis greta žmogaus, todėl tiesiogiai susijęs su jo aplinka bei gyvenimo būdu.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53364270</guid><pubDate>Tue, 28 Mar 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53364270/2023_03_28_3116_1_20230328063257842.mp3" length="20329505" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministerija tikslina anksčiau paskelbtą išmokų pieno gamintojams tvarką. Ministerijos sprendimu, pasikalbėjus su žemdirbiais numatyta paramą mokėti visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct./l...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministerija tikslina anksčiau paskelbtą išmokų pieno gamintojams tvarką. Ministerijos sprendimu, pasikalbėjus su žemdirbiais numatyta paramą mokėti visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct./l pieno kainą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikina, kad išmokų skyrimo tvarka diskriminuojanti, o dalis ūkininkų mano, kad vienkartinės išmokos sektoriaus problemų neišspręs.<br />Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad Lietuvos ornitologų draugija 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą. Baltasis gandras nuo seno laikomas Lietuvos kaimo simboliu, gyvenantis greta žmogaus, todėl tiesiogiai susijęs su jo aplinka bei gyvenimo būdu.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1271</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Baiminantis dėl paukščių gripo, augintojai skatinami drausti gyvūnus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-baiminantis-del-pauksciu-gripo-augintojai-skatinami-drausti-gyvunus--53348883</link><description><![CDATA[Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus, bet ir pasidomėti draudimu nuo šios rizikos. Ką svarbu žinoti, norint drausti paukščius, komentuos Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Žoštautienė, plačiau paukščių gripo situaciją aptars VMVT atstovas Marius Masiulis.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ sužinosite apie vienas seniausių valgomų uogų, kurios vadinamos Amelankio uogomis. Kodėl būtent šia uoga susidomėjo, papasakos Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas tautvydas Gurskas.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53348883</guid><pubDate>Mon, 27 Mar 2023 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53348883/2023_03_27_3116_1_20230327063249690.mp3" length="20186981" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus, bet ir pasidomėti draudimu nuo šios rizikos. Ką svarbu žinoti, norint drausti paukščius, komentuos Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Žoštautienė, plačiau paukščių gripo situaciją aptars VMVT atstovas Marius Masiulis.<br />Rubrikoje „Verta žinoti“ sužinosite apie vienas seniausių valgomų uogų, kurios vadinamos Amelankio uogomis. Kodėl būtent šia uoga susidomėjo, papasakos Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas tautvydas Gurskas.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1262</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sumaniai ir taikiai protestavę žemdirbiai išgirsti. Bet ar suprasti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sumaniai-ir-taikiai-protestave-zemdirbiai-isgirsti-bet-ar-suprasti--53319490</link><description><![CDATA[Vilniuje vykusioje žemdirbių protesto akcijoje dėl prastos padėties visame sektoriuje ir ypatingai pienininkystėje per 5 val buvo daug kalbų iš tribūnos, išdalintos 4 t pieno, skambėjo liaudiška muzika. Žemdirbių atstovus priėmė seimo pirmininkė ir prezidentūra buvo išklausyti ir premjerės, kuri sakė per savaitę reaguos į žemdirbių prašymus, bet pinigų nežadėjo.<br />Tautinio paveldo sertifikatą turintys šiaudiniai sodai veriami iš šeimos ūkyje auginamų rugių šiaudų. Tautodailininkė Inija Ambrozienė dar neria riešines, vašku ypatingais raštais margina kiaušinius ir sakosi esanti laiminga, nes gyvena tėviškėje Bogušiškių kaime Raseinių rajone.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53319490</guid><pubDate>Fri, 24 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53319490/2023_03_24_3116_1_20230324063253771.mp3" length="20082491" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vilniuje vykusioje žemdirbių protesto akcijoje dėl prastos padėties visame sektoriuje ir ypatingai pienininkystėje per 5 val buvo daug kalbų iš tribūnos, išdalintos 4 t pieno, skambėjo liaudiška muzika. Žemdirbių atstovus priėmė seimo pirmininkė ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vilniuje vykusioje žemdirbių protesto akcijoje dėl prastos padėties visame sektoriuje ir ypatingai pienininkystėje per 5 val buvo daug kalbų iš tribūnos, išdalintos 4 t pieno, skambėjo liaudiška muzika. Žemdirbių atstovus priėmė seimo pirmininkė ir prezidentūra buvo išklausyti ir premjerės, kuri sakė per savaitę reaguos į žemdirbių prašymus, bet pinigų nežadėjo.<br />Tautinio paveldo sertifikatą turintys šiaudiniai sodai veriami iš šeimos ūkyje auginamų rugių šiaudų. Tautodailininkė Inija Ambrozienė dar neria riešines, vašku ypatingais raštais margina kiaušinius ir sakosi esanti laiminga, nes gyvena tėviškėje Bogušiškių kaime Raseinių rajone.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1256</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbiai: matome valdžios nenorą susitikti ir padėti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiai-matome-valdzios-nenora-susitikti-ir-padeti--53299271</link><description><![CDATA[Seime apsilankę ūkininkai tikėjosi išgirsti premjerės siūlymus kaip per krizę žadama padėti išgyventi pieno ūkiams. Tačiau, anot ūkininkų, nieko naujo nepasakyta. Ir toliau juntamas valdžios nenoras susitikti su ūkininkais ir padėti. Tai viena iš priežasčių kodėl reikalinga visos Lietuvos žemdirbių protesto akcija Vilniuje.<br />Jaunasis ūkininkas Robertas Rudys siekia modernizuoti savo ūkį ir pateikė paraišką investicijoms į žemės ūkio valdas. Tačiau jau 5 mėn. ŽŪM delsia atsakyti, mat ūkininkas norėtų pirkti ir žemės ūkiui pritaiktytą droną, o tam nėra taisyklių ir tvarkos. Nuo 2019 m , kai EK priėmė reglamentą leidžiantį naudoti bepiločius orlaivius, valdininkai nerado laiko taisyklėms sukurti.<br />Lenkijoje kilo skandalas, kai dalis ukrainietiškų grūdų, kurie pagal susitarimą tarp valstybių turėjo būti tranzitu gabenami į jūrų uostus ir eksportuoti, buvo parduoda vidaus rinkoje. Kritus grūdų supirkimo kainom protesto akcijas surengė ūkininkai, į kurių reikalavimus valdžia atsižvelgė, skirdama priemokas grūdų augintojams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53299271</guid><pubDate>Thu, 23 Mar 2023 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53299271/2023_03_23_3116_1_20230322174208743.mp3" length="20546445" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Seime apsilankę ūkininkai tikėjosi išgirsti premjerės siūlymus kaip per krizę žadama padėti išgyventi pieno ūkiams. Tačiau, anot ūkininkų, nieko naujo nepasakyta. Ir toliau juntamas valdžios nenoras susitikti su ūkininkais ir padėti. Tai viena iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Seime apsilankę ūkininkai tikėjosi išgirsti premjerės siūlymus kaip per krizę žadama padėti išgyventi pieno ūkiams. Tačiau, anot ūkininkų, nieko naujo nepasakyta. Ir toliau juntamas valdžios nenoras susitikti su ūkininkais ir padėti. Tai viena iš priežasčių kodėl reikalinga visos Lietuvos žemdirbių protesto akcija Vilniuje.<br />Jaunasis ūkininkas Robertas Rudys siekia modernizuoti savo ūkį ir pateikė paraišką investicijoms į žemės ūkio valdas. Tačiau jau 5 mėn. ŽŪM delsia atsakyti, mat ūkininkas norėtų pirkti ir žemės ūkiui pritaiktytą droną, o tam nėra taisyklių ir tvarkos. Nuo 2019 m , kai EK priėmė reglamentą leidžiantį naudoti bepiločius orlaivius, valdininkai nerado laiko taisyklėms sukurti.<br />Lenkijoje kilo skandalas, kai dalis ukrainietiškų grūdų, kurie pagal susitarimą tarp valstybių turėjo būti tranzitu gabenami į jūrų uostus ir eksportuoti, buvo parduoda vidaus rinkoje. Kritus grūdų supirkimo kainom protesto akcijas surengė ūkininkai, į kurių reikalavimus valdžia atsižvelgė, skirdama priemokas grūdų augintojams.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Draudžiama dar viena veikla kaime</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-draudziama-dar-viena-veikla-kaime--53293829</link><description><![CDATA[Alytaus raj. gyventojas Aidas Vilius – neįprasto ūkio šeimininkas, per sezoną užauginantis apie 1000 fazanų medžioklei. 10 m tokia veikla prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau kitą rudenį parduoti fazanus medžiotojams bus draudžiama. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis teigia, kad galvojama apie fazanus, medžioklės etiką, bet ne apie augintojus.<br />Durpynų ir šlapynių apsauga – naujas reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti (nearti) dirvožemį, kuriame gausu anglies ir taip mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas. Kuo reikalavimas ypatingas, kodėl žemdirbiai turi patys pasitikrinti ar jų laukuose nėra durpynų ir šlapynių? Aiškina Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės ekspertė Kristina Narvidienė. Raseinių raj. Katauskių km. 30 m veikia baldus gaminanti įmonė. Dabar joje dirba apie 80 žmonių, įdiegtos modernios technologijos, o vonios baldai pagaminti Lietuvos kaime populiarūs Baltijos šalyje, perkami Vokietijoje ir Anglijoje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53293829</guid><pubDate>Wed, 22 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53293829/2023_03_22_3116_1_20230322063303678.mp3" length="20148947" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Alytaus raj. gyventojas Aidas Vilius – neįprasto ūkio šeimininkas, per sezoną užauginantis apie 1000 fazanų medžioklei. 10 m tokia veikla prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau kitą rudenį parduoti fazanus medžiotojams bus draudžiama. Aplinkos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Alytaus raj. gyventojas Aidas Vilius – neįprasto ūkio šeimininkas, per sezoną užauginantis apie 1000 fazanų medžioklei. 10 m tokia veikla prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau kitą rudenį parduoti fazanus medžiotojams bus draudžiama. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis teigia, kad galvojama apie fazanus, medžioklės etiką, bet ne apie augintojus.<br />Durpynų ir šlapynių apsauga – naujas reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti (nearti) dirvožemį, kuriame gausu anglies ir taip mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas. Kuo reikalavimas ypatingas, kodėl žemdirbiai turi patys pasitikrinti ar jų laukuose nėra durpynų ir šlapynių? Aiškina Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės ekspertė Kristina Narvidienė. Raseinių raj. Katauskių km. 30 m veikia baldus gaminanti įmonė. Dabar joje dirba apie 80 žmonių, įdiegtos modernios technologijos, o vonios baldai pagaminti Lietuvos kaime populiarūs Baltijos šalyje, perkami Vokietijoje ir Anglijoje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mažus ūkius verčia bankrutuoti, o didesniems neleidžia investuoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mazus-ukius-vercia-bankrutuoti-o-didesniems-neleidzia-investuoti--53294298</link><description><![CDATA[Trečios ūkininkų kartos giminėje atstovas Lukas Marcinonis, dabar laikantis pusšimtį karvių, ketina atsisakyti karvių, jei padėtis pieno sektoriuje nesikeis. Kitą Alytaus rajono pieno ūkį – „Atžalyno“ bendrovę, kritusios pieno supirkimo kainos taip pat paveikė. 530 melžiamų karvių turinčioje bendrovėje stabdomi veiklos modernizavimo projektai.<br />Vakar Briuselyje rinkosi ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.Jos metu Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai susitiko su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir siekė įrodyt, kad pieno ūkiams ES parama būtina. Ar pavyko? Pasakoja Kęstutis Navickas.<br />Dubysos regioninio parko administracija, siekdama paminėti tradicinę 40 paukščių dieną, praėjusį šeštadienį surengė grįžtančių paukščių skaičiavimo dieną. Raseinių rajone, prie žuvininkystės tvenkinių Gapšių kaime susirinko per 100 gamtos mėgėjų, kurie suskaičiavo 32 sugrįžusių paukščių rūšis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53294298</guid><pubDate>Tue, 21 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53294298/2023_03_21_3116_1_20230321063253909.mp3" length="20510064" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Trečios ūkininkų kartos giminėje atstovas Lukas Marcinonis, dabar laikantis pusšimtį karvių, ketina atsisakyti karvių, jei padėtis pieno sektoriuje nesikeis. Kitą Alytaus rajono pieno ūkį – „Atžalyno“ bendrovę, kritusios pieno supirkimo kainos taip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Trečios ūkininkų kartos giminėje atstovas Lukas Marcinonis, dabar laikantis pusšimtį karvių, ketina atsisakyti karvių, jei padėtis pieno sektoriuje nesikeis. Kitą Alytaus rajono pieno ūkį – „Atžalyno“ bendrovę, kritusios pieno supirkimo kainos taip pat paveikė. 530 melžiamų karvių turinčioje bendrovėje stabdomi veiklos modernizavimo projektai.<br />Vakar Briuselyje rinkosi ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.Jos metu Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai susitiko su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir siekė įrodyt, kad pieno ūkiams ES parama būtina. Ar pavyko? Pasakoja Kęstutis Navickas.<br />Dubysos regioninio parko administracija, siekdama paminėti tradicinę 40 paukščių dieną, praėjusį šeštadienį surengė grįžtančių paukščių skaičiavimo dieną. Raseinių rajone, prie žuvininkystės tvenkinių Gapšių kaime susirinko per 100 gamtos mėgėjų, kurie suskaičiavo 32 sugrįžusių paukščių rūšis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Investuoti į pieno ūkį per krizę galima, bet trukdo ministerijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-investuoti-i-pieno-uki-per-krize-galima-bet-trukdo-ministerijos--53260566</link><description><![CDATA[Jurbarko raj. ūkininkas Žilvinas Oberauskas, turintis 60 melžiamų karvių, įsitikinęs, kad per krizę verta rizikuoti ir investuoti. Tačiau labiau nei sumažėjusios pieno supirkimo kainos, trukdo ministerijų nauji draudimai ir reglamentai, sukurti be ūkinės logikos, nesilankant kaime.<br />Europos Parlamentas pasiūlė 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje. Ūkininkai sako, kad reikalavimai pertekliniai, ekspertai pataria pokyčius žemės ūkyje skatinti diegiant inovatyvias technologijas, o ne draudžiant.<br />Taiga, Rembo ir Ada – trys lietuvių skalikai, kuriuos laiko ūkininkas ir medžiotojas iš Raseinių raj. Gintaras Kniečiūnas. Jis įmano, kad, ypatingų savybių turintys skalikai, nepamainomi medžioklėje ir geri namų sargai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53260566</guid><pubDate>Mon, 20 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53260566/2023_03_20_3116_1_20230320063243220.mp3" length="20846103" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jurbarko raj. ūkininkas Žilvinas Oberauskas, turintis 60 melžiamų karvių, įsitikinęs, kad per krizę verta rizikuoti ir investuoti. Tačiau labiau nei sumažėjusios pieno supirkimo kainos, trukdo ministerijų nauji draudimai ir reglamentai, sukurti be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jurbarko raj. ūkininkas Žilvinas Oberauskas, turintis 60 melžiamų karvių, įsitikinęs, kad per krizę verta rizikuoti ir investuoti. Tačiau labiau nei sumažėjusios pieno supirkimo kainos, trukdo ministerijų nauji draudimai ir reglamentai, sukurti be ūkinės logikos, nesilankant kaime.<br />Europos Parlamentas pasiūlė 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje. Ūkininkai sako, kad reikalavimai pertekliniai, ekspertai pataria pokyčius žemės ūkyje skatinti diegiant inovatyvias technologijas, o ne draudžiant.<br />Taiga, Rembo ir Ada – trys lietuvių skalikai, kuriuos laiko ūkininkas ir medžiotojas iš Raseinių raj. Gintaras Kniečiūnas. Jis įmano, kad, ypatingų savybių turintys skalikai, nepamainomi medžioklėje ir geri namų sargai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kailinių žvėrelių fermų likimas spręsis Seime ir Briuselyje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kailiniu-zvereliu-fermu-likimas-spresis-seime-ir-briuselyje--53232073</link><description><![CDATA[Vyriausybė atsidūrė gyvūnų gerovės organizacijų ir kailinių žvėrelių ūkių konfrontacijos epicentre. Organizacija „Tušti narvai“ reikalauja greitų sprendimų, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija siūlo palaukti ir kol kas neuždrausti kailinės žvėrininkystės Lietuvoje. Ar dar liko erdvės bei laiko diskusijoms ir kokie galimi tolesni veiksmai?<br /><br />Prieš 13 m. Varėnos r., Musteikos kaime, kūrėsi biologas, gamtosaugininkas Žymantas Morkvėnas. Buvęs vilnietis, pradėjęs auginti gyvulius, greitai vietinių buvo pripažintas šio kaimo gyventoju. Būtent gamta atokiame Dzūkijos kaime užburia žmogų. Kaip biologui, jam įdomu čia gyventi, stebėti augalus ir per 70 rūšių paukščių, gyvenančių čia pat miškuose, laukuose, pelkėse. O savo pastebėjimais noriai dalijasi su kolegomis užsienyje, net tolimoje Amerikoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53232073</guid><pubDate>Fri, 17 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53232073/2023_03_17_3116_1_20230317063244980.mp3" length="20165247" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vyriausybė atsidūrė gyvūnų gerovės organizacijų ir kailinių žvėrelių ūkių konfrontacijos epicentre. Organizacija „Tušti narvai“ reikalauja greitų sprendimų, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija siūlo palaukti ir kol kas neuždrausti kailinės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vyriausybė atsidūrė gyvūnų gerovės organizacijų ir kailinių žvėrelių ūkių konfrontacijos epicentre. Organizacija „Tušti narvai“ reikalauja greitų sprendimų, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija siūlo palaukti ir kol kas neuždrausti kailinės žvėrininkystės Lietuvoje. Ar dar liko erdvės bei laiko diskusijoms ir kokie galimi tolesni veiksmai?<br /><br />Prieš 13 m. Varėnos r., Musteikos kaime, kūrėsi biologas, gamtosaugininkas Žymantas Morkvėnas. Buvęs vilnietis, pradėjęs auginti gyvulius, greitai vietinių buvo pripažintas šio kaimo gyventoju. Būtent gamta atokiame Dzūkijos kaime užburia žmogų. Kaip biologui, jam įdomu čia gyventi, stebėti augalus ir per 70 rūšių paukščių, gyvenančių čia pat miškuose, laukuose, pelkėse. O savo pastebėjimais noriai dalijasi su kolegomis užsienyje, net tolimoje Amerikoje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tyliąja akcija pieno gamintojai siekė svaresnės vyriausybės pagalbos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tyliaja-akcija-pieno-gamintojai-sieke-svaresnes-vyriausybes-pagalbos--53219731</link><description><![CDATA[Vakar Vilniuje, prie Vyriausybės, susirinkę smulkių bei vidutinių pieno ūkių atstovai tikėjosi būti išklausyti vyriausybės narių, įvertino kaip nepakankamą žemės ūkio ministro pažadėtą 8 mln eurų paramą. Jų skaičiavimais, parama turėtų būti penkiskart didesnė.<br /><br />Jaunas žmogus Martynas Medonas, studijavęs tarptautinio verslo vadybą, dabar užsiima gėlininkyste Marijampolės savivaldybės Pašakališkių kaime. Anot jo, įgytas žinias ir šiame versle galima pritaikyti. Per metus užaugina daugiau kaip 50 rūšių šiltnaminių gėlių, stato modernesnius šiltnamius.<br /><br />Patarlės „Gerai ten, kur mūsų nėra“ teisingumu dar kartą įsitikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius, šiuo metu viešintis Olandijoje. Jis pastebi, kad ir ten ūkininkai kenčia dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų, priverstinai ketinamų uždaryti ūkių ir kitų bėdų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53219731</guid><pubDate>Thu, 16 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53219731/2023_03_16_3116_1_20230316063235396.mp3" length="20727402" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar Vilniuje, prie Vyriausybės, susirinkę smulkių bei vidutinių pieno ūkių atstovai tikėjosi būti išklausyti vyriausybės narių, įvertino kaip nepakankamą žemės ūkio ministro pažadėtą 8 mln eurų paramą. Jų skaičiavimais, parama turėtų būti penkiskart...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar Vilniuje, prie Vyriausybės, susirinkę smulkių bei vidutinių pieno ūkių atstovai tikėjosi būti išklausyti vyriausybės narių, įvertino kaip nepakankamą žemės ūkio ministro pažadėtą 8 mln eurų paramą. Jų skaičiavimais, parama turėtų būti penkiskart didesnė.<br /><br />Jaunas žmogus Martynas Medonas, studijavęs tarptautinio verslo vadybą, dabar užsiima gėlininkyste Marijampolės savivaldybės Pašakališkių kaime. Anot jo, įgytas žinias ir šiame versle galima pritaikyti. Per metus užaugina daugiau kaip 50 rūšių šiltnaminių gėlių, stato modernesnius šiltnamius.<br /><br />Patarlės „Gerai ten, kur mūsų nėra“ teisingumu dar kartą įsitikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius, šiuo metu viešintis Olandijoje. Jis pastebi, kad ir ten ūkininkai kenčia dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų, priverstinai ketinamų uždaryti ūkių ir kitų bėdų.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1296</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar išsaugosime daugiametes ganyklas ir pievas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-issaugosime-daugiametes-ganyklas-ir-pievas--53208867</link><description><![CDATA[Tyrimais įrodyta, kad daugiametės žalienos prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Europos Sąjungoje daugiamečių ganyklų ir pievų išsaugojimą numato visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai arba GAAB standartai. Daugiamečių ganyklų arba pievų plotų išlaikymui numatytus pagrindinius reikalavimus, jų įgyvendinimo galimybes aptaria žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir Šiaulių r. bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis.<br /><br />Panemunio sodyba Birštono savivaldybėje įsikūrusi nuostabioje vietoje – Nemuno kilpų regioniniame parke. Dar iki pandemijos kasmet ją rezervuodavo vokiečių turistai. Per pandemiją ir dabar dėl nestabilios padėties Europoje, vykstant karui Ukrainoje, vokiečių srautai nutrūko. Bet iki šiol čia lankosi gamtos grožio pakerėti skandinavų turistai ir lietuviai. Juos traukia dviračių sportas, plaukiojimas valtimis, baidarėmis, sporto aikštelės, pirtys ir čia rengiamos edukacijos.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53208867</guid><pubDate>Wed, 15 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53208867/2023_03_15_3116_1_20230315063255751.mp3" length="20532216" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tyrimais įrodyta, kad daugiametės žalienos prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Europos Sąjungoje daugiamečių ganyklų ir pievų išsaugojimą numato visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai arba GAAB...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tyrimais įrodyta, kad daugiametės žalienos prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Europos Sąjungoje daugiamečių ganyklų ir pievų išsaugojimą numato visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai arba GAAB standartai. Daugiamečių ganyklų arba pievų plotų išlaikymui numatytus pagrindinius reikalavimus, jų įgyvendinimo galimybes aptaria žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ir Šiaulių r. bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis.<br /><br />Panemunio sodyba Birštono savivaldybėje įsikūrusi nuostabioje vietoje – Nemuno kilpų regioniniame parke. Dar iki pandemijos kasmet ją rezervuodavo vokiečių turistai. Per pandemiją ir dabar dėl nestabilios padėties Europoje, vykstant karui Ukrainoje, vokiečių srautai nutrūko. Bet iki šiol čia lankosi gamtos grožio pakerėti skandinavų turistai ir lietuviai. Juos traukia dviračių sportas, plaukiojimas valtimis, baidarėmis, sporto aikštelės, pirtys ir čia rengiamos edukacijos.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1284</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pirmieji agurkai šokiruojančiai brangūs, bet paklausūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pirmieji-agurkai-sokiruojanciai-brangus-bet-paklausus--53190973</link><description><![CDATA[Prekybos centruose pasirodę pirmieji lietuviški šiltnamiuose užauginti agurkai ypač brangūs, bet labai paklausūs. Bendrovės „Kietaviškų gausa“ valdybos narys Karolis Montvila įspėja, kad pomidorai bus dar brangesni, jie prekybos centrus pasieks kitą savaitę. „Pricer Lietuva“ vadovas Arūnas Vizickas sako, kad daržoves brangina didelis prekybininkų antkainis ir pridėtinės vertės mokestis.<br /><br />Marijampolės sav. Gudiškių kaimo ūkininkai Jūratė Ir Kęstutis Mykolaičiai yra vieni ekologinio ūkininkavimo pradininkų šalyje ir toliau išlaiko pasirinktą kryptį, verčiasi sėklininkyste. Ūkis išaugo iki 200 ha, pradėta perdirbti produkciją. Kainų svyravimai, mažėjančios išmokos ūkininkų neatgrasė nuo pasirinktos krypties.<br /><br />Pamažu, nedrąsiai žengiantis pavasaris, vis dažniau nusišypsanti saulė žadina gyvąją gamtą. Jau sprogsta pirmieji medžių pumpurai, vis įvairesni ir garsesni paukščių balsai. Išsamiau apie pavasarines permainas laukuose ir miškuose – gamtos mylėtojas, fotografas, fiksuojantis gamtos reiškinius ir gyvūnijos gyvenimą, Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53190973</guid><pubDate>Tue, 14 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53190973/2023_03_14_3116_1_20230314063246118.mp3" length="21221430" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prekybos centruose pasirodę pirmieji lietuviški šiltnamiuose užauginti agurkai ypač brangūs, bet labai paklausūs. Bendrovės „Kietaviškų gausa“ valdybos narys Karolis Montvila įspėja, kad pomidorai bus dar brangesni, jie prekybos centrus pasieks kitą...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prekybos centruose pasirodę pirmieji lietuviški šiltnamiuose užauginti agurkai ypač brangūs, bet labai paklausūs. Bendrovės „Kietaviškų gausa“ valdybos narys Karolis Montvila įspėja, kad pomidorai bus dar brangesni, jie prekybos centrus pasieks kitą savaitę. „Pricer Lietuva“ vadovas Arūnas Vizickas sako, kad daržoves brangina didelis prekybininkų antkainis ir pridėtinės vertės mokestis.<br /><br />Marijampolės sav. Gudiškių kaimo ūkininkai Jūratė Ir Kęstutis Mykolaičiai yra vieni ekologinio ūkininkavimo pradininkų šalyje ir toliau išlaiko pasirinktą kryptį, verčiasi sėklininkyste. Ūkis išaugo iki 200 ha, pradėta perdirbti produkciją. Kainų svyravimai, mažėjančios išmokos ūkininkų neatgrasė nuo pasirinktos krypties.<br /><br />Pamažu, nedrąsiai žengiantis pavasaris, vis dažniau nusišypsanti saulė žadina gyvąją gamtą. Jau sprogsta pirmieji medžių pumpurai, vis įvairesni ir garsesni paukščių balsai. Išsamiau apie pavasarines permainas laukuose ir miškuose – gamtos mylėtojas, fotografas, fiksuojantis gamtos reiškinius ir gyvūnijos gyvenimą, Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1327</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nyksta daug metų puoselėtas pieno ūkis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nyksta-daug-metu-puoseletas-pieno-ukis--53178763</link><description><![CDATA[Daugiau kaip 20 metų Šilutės r. Užlieknių kaimo ūkininkas Algimantas Kliučinskas plėtojo pieno ūkį. Nuo pat pradžių jį tvarkydamas, modernizuodamas tardavosi su LŽŪKT Šilutės biuro konsultantais, gaudavo vertingų patarimų. Pamažu pieno ūkis užaugo iki 60 karvių. Tik pastaruoju metu pradėjo mažėti karvių, beliko 52. Planuojama, kad iki rudens jų visai neliks. Kodėl?<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ pasakojimas apie imbierą – ir prieskoninį, ir sveikatą stiprinantį augalą. Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, imbiero gali kiekvienas namuose išsiauginti, tik reikia žinoti kada ir kaip šį augalą sodinti bei puoselėti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53178763</guid><pubDate>Mon, 13 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53178763/2023_03_13_3116_1_20230313063306265.mp3" length="21195517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau kaip 20 metų Šilutės r. Užlieknių kaimo ūkininkas Algimantas Kliučinskas plėtojo pieno ūkį. Nuo pat pradžių jį tvarkydamas, modernizuodamas tardavosi su LŽŪKT Šilutės biuro konsultantais, gaudavo vertingų patarimų. Pamažu pieno ūkis užaugo iki...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau kaip 20 metų Šilutės r. Užlieknių kaimo ūkininkas Algimantas Kliučinskas plėtojo pieno ūkį. Nuo pat pradžių jį tvarkydamas, modernizuodamas tardavosi su LŽŪKT Šilutės biuro konsultantais, gaudavo vertingų patarimų. Pamažu pieno ūkis užaugo iki 60 karvių. Tik pastaruoju metu pradėjo mažėti karvių, beliko 52. Planuojama, kad iki rudens jų visai neliks. Kodėl?<br /><br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ pasakojimas apie imbierą – ir prieskoninį, ir sveikatą stiprinantį augalą. Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, imbiero gali kiekvienas namuose išsiauginti, tik reikia žinoti kada ir kaip šį augalą sodinti bei puoselėti.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gamtos dovanos įkvepia kasdienybę</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gamtos-dovanos-ikvepia-kasdienybe--53155468</link><description><![CDATA[Romas Kazlauskas kuria iš to ką duoda gamta: pasivaikščiojimai miškuose jam ne atokvėpio akimirka, o kūrybinio įkvėpimo aruodas. Vyras iš medžių šaknų, šakų kuria medines skulptūrėles, surenka jas tarsi iš lego detalių. Nė vienos nepadovanojo, nepardavė, tad didžioji dalis stovi namų letynose, kita dalis likusi Rokiškyje, mamos namuose, o dailiausi dirbiniai – eksponuojami parodoje. Pokalbis apie gamtą, įgyvendinamas idėjas bei aplinkos atspindžius kūriniuose su Romu Kazlausku.<br /><br />Rusnė salos gyventojų kasdienybė nuo ją supančio vandens – neatsiejama: ir žmonės, ir gyvūnai prisitaikę prie kasmet pakylančio vandens lygio, marių paviršiumi įsibėgėjančių vėjo gūsių. Rusnės salos gyvenimas dar kitaip matyti, kai stebi jį iš vandens, pastebi Kristijos Dirsė. Jis drauge su tėčiu vasarą turistus plukdo laivu, pasakoja apie vietos istoriją, vaišina žuviene. Žiemomis vaikinas išvyksta padirbėti į užsienį, bet kiekvieną vasarą grįžta – ir pats džiaugtis, ir kitus džiuginti Rusnės salos prieglobsčiu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53155468</guid><pubDate>Fri, 10 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53155468/2023_03_10_3116_1_20230310063237770.mp3" length="19777799" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Romas Kazlauskas kuria iš to ką duoda gamta: pasivaikščiojimai miškuose jam ne atokvėpio akimirka, o kūrybinio įkvėpimo aruodas. Vyras iš medžių šaknų, šakų kuria medines skulptūrėles, surenka jas tarsi iš lego detalių. Nė vienos nepadovanojo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Romas Kazlauskas kuria iš to ką duoda gamta: pasivaikščiojimai miškuose jam ne atokvėpio akimirka, o kūrybinio įkvėpimo aruodas. Vyras iš medžių šaknų, šakų kuria medines skulptūrėles, surenka jas tarsi iš lego detalių. Nė vienos nepadovanojo, nepardavė, tad didžioji dalis stovi namų letynose, kita dalis likusi Rokiškyje, mamos namuose, o dailiausi dirbiniai – eksponuojami parodoje. Pokalbis apie gamtą, įgyvendinamas idėjas bei aplinkos atspindžius kūriniuose su Romu Kazlausku.<br /><br />Rusnė salos gyventojų kasdienybė nuo ją supančio vandens – neatsiejama: ir žmonės, ir gyvūnai prisitaikę prie kasmet pakylančio vandens lygio, marių paviršiumi įsibėgėjančių vėjo gūsių. Rusnės salos gyvenimas dar kitaip matyti, kai stebi jį iš vandens, pastebi Kristijos Dirsė. Jis drauge su tėčiu vasarą turistus plukdo laivu, pasakoja apie vietos istoriją, vaišina žuviene. Žiemomis vaikinas išvyksta padirbėti į užsienį, bet kiekvieną vasarą grįžta – ir pats džiaugtis, ir kitus džiuginti Rusnės salos prieglobsčiu.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1237</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mažėja fosforo ištekliai. Mokslininkai ieško sprendimų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mazeja-fosforo-istekliai-mokslininkai-iesko-sprendimu--53146941</link><description><![CDATA[Prancūzijos Nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto doktorantė Josephine Demay išanalizavo, kiek fosforo 176 šalys panaudojo 1950–2017 m. ir kiek šis elementas prisidėjo prie dirvožemio derlingumo kiekvienoje iš jų. Apskaičiuota, kad fosforo naudojimo pikas bus pasiektas 2030-aisiais, o jo dar užteks ateinantiems 50–100 metų. Apie fosforo naudą dirvožemiui, naudojimą Lietuvoje bei jo išteklius – pokalbis su Vilniaus universiteto Chemijos instituto Organinės chemijos katedros docentu, chemijos mokslų daktaru Rimantu Vaitkumi.<br /><br />Šiaulėnuose, Radviliškio rajone tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas dirba muziejininku, tačiau savo laisvalakį įprasmina medžio drožiniais bei kolektyvo „Klumpė“ repeticijomis. Pasakojimas apie tuatodailininko kūtybinį kelią, atnaujinamą Šiaulėnų krašto muziejų ir tradicinius renginius.<br /><br />Neseniai Paryžiuje baigėsi Tarptautinė žemės ūkio paroda. Vienas didžiausių pasaulyje ūkio renginių vyko 59-ąjį kartą. Renginys sulaukė daugiau kaip 1000 dalyvių iš 22 pasaulio šalių. Bene daugiausia dėmesio skirta temoms bei diskusijoms apie kovą su sausra.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53146941</guid><pubDate>Thu, 09 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53146941/2023_03_09_3116_1_20230309063328117.mp3" length="20150619" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Prancūzijos Nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto doktorantė Josephine Demay išanalizavo, kiek fosforo 176 šalys panaudojo 1950–2017 m. ir kiek šis elementas prisidėjo prie dirvožemio derlingumo kiekvienoje iš jų. Apskaičiuota,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Prancūzijos Nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto doktorantė Josephine Demay išanalizavo, kiek fosforo 176 šalys panaudojo 1950–2017 m. ir kiek šis elementas prisidėjo prie dirvožemio derlingumo kiekvienoje iš jų. Apskaičiuota, kad fosforo naudojimo pikas bus pasiektas 2030-aisiais, o jo dar užteks ateinantiems 50–100 metų. Apie fosforo naudą dirvožemiui, naudojimą Lietuvoje bei jo išteklius – pokalbis su Vilniaus universiteto Chemijos instituto Organinės chemijos katedros docentu, chemijos mokslų daktaru Rimantu Vaitkumi.<br /><br />Šiaulėnuose, Radviliškio rajone tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas dirba muziejininku, tačiau savo laisvalakį įprasmina medžio drožiniais bei kolektyvo „Klumpė“ repeticijomis. Pasakojimas apie tuatodailininko kūtybinį kelią, atnaujinamą Šiaulėnų krašto muziejų ir tradicinius renginius.<br /><br />Neseniai Paryžiuje baigėsi Tarptautinė žemės ūkio paroda. Vienas didžiausių pasaulyje ūkio renginių vyko 59-ąjį kartą. Renginys sulaukė daugiau kaip 1000 dalyvių iš 22 pasaulio šalių. Bene daugiausia dėmesio skirta temoms bei diskusijoms apie kovą su sausra.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Patvirtinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai: privalomi visiems, bet yra išimčių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-patvirtinti-geros-agrarines-ir-aplinkosaugos-bukles-reikalavimai-privalomi-visiems-bet-yra-isimciu--53134275</link><description><![CDATA[Praėjusią savaitę patvirtinti visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Jų nesilaikant bus mažinamos tiesioginės išmokos. Žemės ūkio ministro patvirtintas aprašas bus taikomas ir teikiant paraiškas paramai gauti. Kokie GAAB reikalavimai taikomi biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniuoju patarėju Tadu Švilpausku.<br /><br />Družai, Širvintų rajone esantis kaimas, kuriame žmones vienija ne tik įvairūs kultūriniai susitikimai, bendruomenės šventės, bet ir edukacijos. Vieną jų neseniai vedė širvintiškė Birutė Pekarskienė. Pokalbis apie kūrybines dirbtuves ir per jas vienijamus žmones.<br /><br />Uraganininiai vėjai ir uraganai. Kaip jie susidaro, kodėl dažnesni Šiaurės Amerikoje ir kaip pasiekia mūsų šalį pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53134275</guid><pubDate>Tue, 07 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53134275/2023_03_07_3116_1_20230307063309276.mp3" length="20281858" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Praėjusią savaitę patvirtinti visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Jų nesilaikant bus mažinamos tiesioginės išmokos. Žemės ūkio ministro patvirtintas aprašas bus taikomas ir teikiant paraiškas paramai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Praėjusią savaitę patvirtinti visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Jų nesilaikant bus mažinamos tiesioginės išmokos. Žemės ūkio ministro patvirtintas aprašas bus taikomas ir teikiant paraiškas paramai gauti. Kokie GAAB reikalavimai taikomi biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniuoju patarėju Tadu Švilpausku.<br /><br />Družai, Širvintų rajone esantis kaimas, kuriame žmones vienija ne tik įvairūs kultūriniai susitikimai, bendruomenės šventės, bet ir edukacijos. Vieną jų neseniai vedė širvintiškė Birutė Pekarskienė. Pokalbis apie kūrybines dirbtuves ir per jas vienijamus žmones.<br /><br />Uraganininiai vėjai ir uraganai. Kaip jie susidaro, kodėl dažnesni Šiaurės Amerikoje ir kaip pasiekia mūsų šalį pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1268</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Didžiausia rizika žūti darbo metu – žemės ūkio sektoriuje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-didziausia-rizika-zuti-darbo-metu-zemes-ukio-sektoriuje--53106512</link><description><![CDATA[2021 metais net 20 kartų, o 2022-aisiais – 8 kartus dažniau nutikdavo nelaimingi mirtini atvejai darbo metu žemės ūkio sektoriuje nei kituose sektoriuose. Apie priežastis kalba Valstybinės darbo inspekcijos atstovai Saulius Balčiūnas ir Adas Baliukevičius.<br />Panevėžio rajono bitininkas Algimantas Antanaitis tikina, kad lietuviai medų vis dar vartoja tik artinantis ligoms, o medus turėtų būti kasdienis produktas, vietoje cukraus.<br />Didžiojoje Lietuvoje pusryčiams dar srėbė kopūstienę, o Mažojoje Lietuvoje jau valgė sumuštinius ir gėrė kavą. Šis gastronominis skirtumas tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos didmiesčių išsilygino tik tarpukariu. Klaipėdos krašto savitumą atskleidžia Vilniaus knygų mugėje pristatyta Šilutės H. Šojaus muziejininkų išleista knyga „Klaipėdos krašto konditerijos atradimai. Kepiniai“. Kuo ji unikali Lietuvos paveldui, pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, gastronomijos paveldo tyrinėtojas, istorikas dr. Rimvydas Laužikas ir Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53106512</guid><pubDate>Mon, 06 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53106512/2023_03_06_3116_1_20230306063359519.mp3" length="22082844" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>2021 metais net 20 kartų, o 2022-aisiais – 8 kartus dažniau nutikdavo nelaimingi mirtini atvejai darbo metu žemės ūkio sektoriuje nei kituose sektoriuose. Apie priežastis kalba Valstybinės darbo inspekcijos atstovai Saulius Balčiūnas ir Adas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[2021 metais net 20 kartų, o 2022-aisiais – 8 kartus dažniau nutikdavo nelaimingi mirtini atvejai darbo metu žemės ūkio sektoriuje nei kituose sektoriuose. Apie priežastis kalba Valstybinės darbo inspekcijos atstovai Saulius Balčiūnas ir Adas Baliukevičius.<br />Panevėžio rajono bitininkas Algimantas Antanaitis tikina, kad lietuviai medų vis dar vartoja tik artinantis ligoms, o medus turėtų būti kasdienis produktas, vietoje cukraus.<br />Didžiojoje Lietuvoje pusryčiams dar srėbė kopūstienę, o Mažojoje Lietuvoje jau valgė sumuštinius ir gėrė kavą. Šis gastronominis skirtumas tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos didmiesčių išsilygino tik tarpukariu. Klaipėdos krašto savitumą atskleidžia Vilniaus knygų mugėje pristatyta Šilutės H. Šojaus muziejininkų išleista knyga „Klaipėdos krašto konditerijos atradimai. Kepiniai“. Kuo ji unikali Lietuvos paveldui, pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, gastronomijos paveldo tyrinėtojas, istorikas dr. Rimvydas Laužikas ir Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1381</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sugedusią techniką broliai - ūkininkai prikelia antram gyvenimui</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sugedusia-technika-broliai-ukininkai-prikelia-antram-gyvenimui--53084911</link><description><![CDATA[Du broliai Saulius ir Aidas Bergeliai ūkininkauja surėmę pečius - dalinasi darbais, technika, tvartu, augina mėsinius galvijus, bet smagiausias vyrams laikas - žiema, kai daug laiko gali praleisti garaže remontuodami techniką.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vida Bukauskienė – vilnietė visada širdyje troškusi gyventi kur ramiau, arčiau gamtos. Jau 16 metų Bukauskų šeima gyvena Panevėžio rajone. Vida renka įvairiausias vaistažoles ir tikina, kad romantikos, kaip kad būtų galima įsivaizduoti, šiame darbe nėra, tačiau jai tai mielas ir prasmingas darbas. Taip pat moteris riša sodus, su jais atvyksta ir į Kaziuko mugę.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53084911</guid><pubDate>Fri, 03 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53084911/2023_03_03_3116_1_20230303063301564.mp3" length="19995974" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Du broliai Saulius ir Aidas Bergeliai ūkininkauja surėmę pečius - dalinasi darbais, technika, tvartu, augina mėsinius galvijus, bet smagiausias vyrams laikas - žiema, kai daug laiko gali praleisti garaže remontuodami techniką.

Rubrika „Miestietis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Du broliai Saulius ir Aidas Bergeliai ūkininkauja surėmę pečius - dalinasi darbais, technika, tvartu, augina mėsinius galvijus, bet smagiausias vyrams laikas - žiema, kai daug laiko gali praleisti garaže remontuodami techniką.<br /><br />Rubrika „Miestietis kaime“. Vida Bukauskienė – vilnietė visada širdyje troškusi gyventi kur ramiau, arčiau gamtos. Jau 16 metų Bukauskų šeima gyvena Panevėžio rajone. Vida renka įvairiausias vaistažoles ir tikina, kad romantikos, kaip kad būtų galima įsivaizduoti, šiame darbe nėra, tačiau jai tai mielas ir prasmingas darbas. Taip pat moteris riša sodus, su jais atvyksta ir į Kaziuko mugę.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1250</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieno sektoriaus krizė aptarta ir Prezidentūroje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieno-sektoriaus-krize-aptarta-ir-prezidenturoje--53069758</link><description><![CDATA[Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina pieninių galvijų augintojams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, numatyti kompensacijų mechanizmą, kuris įsijungtų, kai žaliavinio pieno rinkos supirkimo kaina krenta žemiau gamybos savikainos. Ar pagalbos priemonės spės padėti ūkininkams?<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ susipažinsite su Imtiaz Shams, kuris papasakos, kaip jo kompanijos sukurtas robotas lazerio šviesos pagalba brokolių, kalafiorų ir salotų laukuose padeda naikinti piktžoles. Ekologiniuose ūkiuose Jungtinėje Karalystėje ši technologija atstoja rankų darbą.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/53069758</guid><pubDate>Thu, 02 Mar 2023 04:01:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/53069758/2023_03_02_3116_1_20230302063322372.mp3" length="20320728" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina pieninių galvijų augintojams,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina pieninių galvijų augintojams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, numatyti kompensacijų mechanizmą, kuris įsijungtų, kai žaliavinio pieno rinkos supirkimo kaina krenta žemiau gamybos savikainos. Ar pagalbos priemonės spės padėti ūkininkams?<br /><br />Rubrikoje „Užsienio naujienos“ susipažinsite su Imtiaz Shams, kuris papasakos, kaip jo kompanijos sukurtas robotas lazerio šviesos pagalba brokolių, kalafiorų ir salotų laukuose padeda naikinti piktžoles. Ekologiniuose ūkiuose Jungtinėje Karalystėje ši technologija atstoja rankų darbą.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar pasinaudos pieno ūkių šeimininkai savivaldybės paramos priemone?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-pasinaudos-pieno-ukiu-seimininkai-savivaldybes-paramos-priemone--52885132</link><description><![CDATA[Daugiau nei 5 tūkstančius karvių laikantys Alytaus rajono ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti. Numatyta už vieną pieninę karvę skirti 30 eurų paramos. Šia priemone tikimasi sumažinti pieno ūkių šeimininkų patiriamus nuostolius. Kaip sako žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas, turėdamas 500 karvių, jis gali gauti 15 tūkstančių eurų paramos, jos užtektų vieno mėnesio elektros sąskaitai apmokėti.<br /><br />Pieno dalinimo akcijoje dalyvavusi, Kupiškio rajono žemdirbius kuravusi ir derybose ministerijoe dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė tikina, kad po derybų jausmas kaip einant į savo ūkio laidotuves. Nepaisant to, moteris skatina žemdirbius nepasiduoti.<br /><br />„Verslas kaime“. Jauni žmonės domisi verslų regione kūrimu. Martynai Martuzevičiūtei teko padirbėti ir užsienyje, tačiau dabar ji grožio studijos ir restoranėlio Krekenavoje savininkė. Anot moters, verlo stiprybė – šeimos bendradarbiavimas.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 1 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52885132</guid><pubDate>Wed, 01 Mar 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52885132/2023_03_01_3116_1_20230301063212733.mp3" length="21100640" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Daugiau nei 5 tūkstančius karvių laikantys Alytaus rajono ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti. Numatyta už vieną pieninę karvę skirti 30 eurų paramos. Šia priemone tikimasi sumažinti pieno ūkių šeimininkų patiriamus nuostolius. Kaip sako...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Daugiau nei 5 tūkstančius karvių laikantys Alytaus rajono ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti. Numatyta už vieną pieninę karvę skirti 30 eurų paramos. Šia priemone tikimasi sumažinti pieno ūkių šeimininkų patiriamus nuostolius. Kaip sako žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas, turėdamas 500 karvių, jis gali gauti 15 tūkstančių eurų paramos, jos užtektų vieno mėnesio elektros sąskaitai apmokėti.<br /><br />Pieno dalinimo akcijoje dalyvavusi, Kupiškio rajono žemdirbius kuravusi ir derybose ministerijoe dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė tikina, kad po derybų jausmas kaip einant į savo ūkio laidotuves. Nepaisant to, moteris skatina žemdirbius nepasiduoti.<br /><br />„Verslas kaime“. Jauni žmonės domisi verslų regione kūrimu. Martynai Martuzevičiūtei teko padirbėti ir užsienyje, tačiau dabar ji grožio studijos ir restoranėlio Krekenavoje savininkė. Anot moters, verlo stiprybė – šeimos bendradarbiavimas.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 1 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1319</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar išsaugosime senąsias lietuviškas gyvulių veisles?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-issaugosime-senasias-lietuviskas-gyvuliu-veisles--52873920</link><description><![CDATA[Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali atsisakyti juos auginti. Situaciją komentavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo ir koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.<br />Gamtininko komentaras. Lūšis – rečiausias plėšrusis gyvūnas Lietuvoje. Jį kameros užfiksavo Vijurkų geomorfologiniame draustinyje. Anot ekologo Vidmanto Lopetos, lūšis atlieka svarbią funkciją gamtoje, reguliuoja kiškių populiaciją, silpnus pašalina.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52873920</guid><pubDate>Tue, 28 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52873920/2023_02_28_3116_1_20230228063232493.mp3" length="20162740" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali atsisakyti juos auginti. Situaciją komentavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo ir koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.<br />Gamtininko komentaras. Lūšis – rečiausias plėšrusis gyvūnas Lietuvoje. Jį kameros užfiksavo Vijurkų geomorfologiniame draustinyje. Anot ekologo Vidmanto Lopetos, lūšis atlieka svarbią funkciją gamtoje, reguliuoja kiškių populiaciją, silpnus pašalina.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Po trijų savaičių protestų būdų, kaip išeiti iš pieninkystės sektoriaus krizės, nerasta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-po-triju-savaiciu-protestu-budu-kaip-iseiti-is-pieninkystes-sektoriaus-krizes-nerasta--52862407</link><description><![CDATA[Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš pieninkystės sektoriaus. Kaip tikina premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, yra ieškoma būdų kaip padėti žemdirbiams. Kaip trumpalaikė priemonė yra galimas subsidijų variantas, tačiau akcentuojama, kad reikia žvelgti į ilgalaikes priemones, kooperacijos skatinimą, spartesnį ūkių modernizavimą, konkurencingumo didinimą.<br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip ūkininkai ateityje iš savo ūkio nebereikalingų atliekų galės sukurti naujus produktus ir gauti papildomų pajamų. Apie tai papasako viešosios įstaigos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52862407</guid><pubDate>Mon, 27 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52862407/2023_02_27_3116_1_20230227063253596.mp3" length="20603687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš pieninkystės sektoriaus. Kaip tikina premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, yra ieškoma būdų kaip padėti žemdirbiams. Kaip trumpalaikė priemonė yra galimas subsidijų variantas, tačiau akcentuojama, kad reikia žvelgti į ilgalaikes priemones, kooperacijos skatinimą, spartesnį ūkių modernizavimą, konkurencingumo didinimą.<br />Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip ūkininkai ateityje iš savo ūkio nebereikalingų atliekų galės sukurti naujus produktus ir gauti papildomų pajamų. Apie tai papasako viešosios įstaigos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1288</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šeimos ūkį tvarkyti padeda ir planšetinis kompiuteris</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimos-uki-tvarkyti-padeda-ir-plansetinis-kompiuteris--52822605</link><description><![CDATA[Šeimos ūkį jurbarkiškis Vidutis Razma pradėjo kurti plyname lauke prieš 25 m. Dabar jame 900 ha, 800 galvijų, dirba visi trys vaikai su šeimomis, gamyboje įdiegta daug modernių technologijų, o visiems procesams stebėti, ūkio teritoriją matyti įrengtos vaizdo kameros. Ūkį prižiūrėti galima ir planšetinio kompiuterio pagalba.<br />Mitas, labiausiai klaidinantis pirkėjus apie vištų kiaušinius, kad tik kaimiški yra kokybiški, o didžiųjų paukštynų dedeklės deda prastesnius. „Vievio paukščiai“ – vienintelė įmonė šalyje, kurioje kiaušinių kokybę tikrina ypatinga mašina su lazerius. Prekybos tinklams kasdien pateikiama milijonas kiaušinių.<br />Tatjana Pastušenko – ukrainietė, pabėgusi nuo karo iš Chersono srities jau 10 mėnesių gyvena Raseinių rajone Žaiginio miestelyje. Buvusios mokyklos pritaikytose patalpose laikinai įsikūrė 20 karo pabėgelių. Kaip ukrainiečiams padeda vietos gyventoja Danguolė Tomak, kokį verslą pradėjo Tatjana?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52822605</guid><pubDate>Thu, 23 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52822605/2023_02_23_3116_1_20230223063248081.mp3" length="20562727" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šeimos ūkį jurbarkiškis Vidutis Razma pradėjo kurti plyname lauke prieš 25 m. Dabar jame 900 ha, 800 galvijų, dirba visi trys vaikai su šeimomis, gamyboje įdiegta daug modernių technologijų, o visiems procesams stebėti, ūkio teritoriją matyti įrengtos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šeimos ūkį jurbarkiškis Vidutis Razma pradėjo kurti plyname lauke prieš 25 m. Dabar jame 900 ha, 800 galvijų, dirba visi trys vaikai su šeimomis, gamyboje įdiegta daug modernių technologijų, o visiems procesams stebėti, ūkio teritoriją matyti įrengtos vaizdo kameros. Ūkį prižiūrėti galima ir planšetinio kompiuterio pagalba.<br />Mitas, labiausiai klaidinantis pirkėjus apie vištų kiaušinius, kad tik kaimiški yra kokybiški, o didžiųjų paukštynų dedeklės deda prastesnius. „Vievio paukščiai“ – vienintelė įmonė šalyje, kurioje kiaušinių kokybę tikrina ypatinga mašina su lazerius. Prekybos tinklams kasdien pateikiama milijonas kiaušinių.<br />Tatjana Pastušenko – ukrainietė, pabėgusi nuo karo iš Chersono srities jau 10 mėnesių gyvena Raseinių rajone Žaiginio miestelyje. Buvusios mokyklos pritaikytose patalpose laikinai įsikūrė 20 karo pabėgelių. Kaip ukrainiečiams padeda vietos gyventoja Danguolė Tomak, kokį verslą pradėjo Tatjana?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1286</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Inovacijų žemės ūkyje plėtrai telkiasi mokslas ir verslas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-inovaciju-zemes-ukyje-pletrai-telkiasi-mokslas-ir-verslas--52810031</link><description><![CDATA[VDU žemės ūkio akademija ir šalies agroverslo lyderiai įkūrė žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą. Devynios įmonės jau pervedė apie 200 000 eurų. Daugiausia dėmesio numatoma skirti akademijos parodų centro infrastruktūrai gerinti, moksliniams tyrimams, kuriant naujus produktus žemės ūkyje, maisto sektoriuje ir bioekonomikos verslų srityje.<br />Muzikantė, etnologė, baltų mitologijos specialistė mokslų daktarė Daiva Šeškauskaitė užaugo mieste, su šeima gyveno Vokietijoje, bet dabar jau 15 m įsikūrusi senelių, tarpukariu buvusių ūkininkų, sodyboje Raseinių raj. Kaip ji padeda vietiniams, ką siūlo pirmiausia keisti kalbant apie dabartinį kaimą?<br />Jurbarko krašte gerai žinomas tautodailininkas Juozas Videika iš medžio drožia šventuosius, stogastuplius, kryžius ir viską ko paprašo ūkininkai. Labiausia drožėjui patinka sudėtingos skulptūros. Vieną tokių jis padarė Eržvilko seniūnijos prašymu – eržilas vilko kailiu dabar puošia gyvenvietės centrą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52810031</guid><pubDate>Wed, 22 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52810031/2023_02_22_3116_1_20230222063208067.mp3" length="20789260" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU žemės ūkio akademija ir šalies agroverslo lyderiai įkūrė žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą. Devynios įmonės jau pervedė apie 200 000 eurų. Daugiausia dėmesio numatoma skirti akademijos parodų centro infrastruktūrai gerinti, moksliniams...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU žemės ūkio akademija ir šalies agroverslo lyderiai įkūrė žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą. Devynios įmonės jau pervedė apie 200 000 eurų. Daugiausia dėmesio numatoma skirti akademijos parodų centro infrastruktūrai gerinti, moksliniams tyrimams, kuriant naujus produktus žemės ūkyje, maisto sektoriuje ir bioekonomikos verslų srityje.<br />Muzikantė, etnologė, baltų mitologijos specialistė mokslų daktarė Daiva Šeškauskaitė užaugo mieste, su šeima gyveno Vokietijoje, bet dabar jau 15 m įsikūrusi senelių, tarpukariu buvusių ūkininkų, sodyboje Raseinių raj. Kaip ji padeda vietiniams, ką siūlo pirmiausia keisti kalbant apie dabartinį kaimą?<br />Jurbarko krašte gerai žinomas tautodailininkas Juozas Videika iš medžio drožia šventuosius, stogastuplius, kryžius ir viską ko paprašo ūkininkai. Labiausia drožėjui patinka sudėtingos skulptūros. Vieną tokių jis padarė Eržvilko seniūnijos prašymu – eržilas vilko kailiu dabar puošia gyvenvietės centrą.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Senelių žemėje kurtas pieno ūkis ties išnykimo riba</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seneliu-zemeje-kurtas-pieno-ukis-ties-isnykimo-riba--52797944</link><description><![CDATA[Stasys Kaušys įsikūręs Kalviškių kaime dar tarpukariu pradėjusių ūkininkauti senelių žemėje. Dabar ūkyje 100 melžiamų karvių, investuota modernizuojant fermą, bet krizė pieno sektoriuje verčia atsisakyti karvių. Sūnūs galėtų tęsti veiklą, bet nemato prasmės. Kitas Raseinių rajono ūkininks Linas Mockus aktyviai dalyvauja pieno dalinimo akcijose, tikisi visuomenės palaikymo ir sėkmingų derybų su perdirbėjais ir prekybininkais.<br />Šyvio šokdinimas – Užgavėnių meto šventė, šimtametė Gražiškių kaimo gyvoji tradicija. Apie retai kam girdėtą Šyvio šokdinimą ir šventės personažus pasakoja ūkininkas, etnologas iš Vilkaviškio rajono Sūduvos kultūros centro muziejaus Andrius Milinkevičius.<br />Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas, teigia, kad jau sugrįžo pirmieji vieversiai. Tarsi, pagal kalendorių, nes vasario 24d. – etnografinė Vieversio diena. Vieversiai yra ne tik pavasario šaukliai, bet ir tvaraus ūkininkavimo indikatoriai.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52797944</guid><pubDate>Tue, 21 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52797944/2023_02_21_3116_1_20230221063228000.mp3" length="21621417" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Stasys Kaušys įsikūręs Kalviškių kaime dar tarpukariu pradėjusių ūkininkauti senelių žemėje. Dabar ūkyje 100 melžiamų karvių, investuota modernizuojant fermą, bet krizė pieno sektoriuje verčia atsisakyti karvių. Sūnūs galėtų tęsti veiklą, bet nemato...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Stasys Kaušys įsikūręs Kalviškių kaime dar tarpukariu pradėjusių ūkininkauti senelių žemėje. Dabar ūkyje 100 melžiamų karvių, investuota modernizuojant fermą, bet krizė pieno sektoriuje verčia atsisakyti karvių. Sūnūs galėtų tęsti veiklą, bet nemato prasmės. Kitas Raseinių rajono ūkininks Linas Mockus aktyviai dalyvauja pieno dalinimo akcijose, tikisi visuomenės palaikymo ir sėkmingų derybų su perdirbėjais ir prekybininkais.<br />Šyvio šokdinimas – Užgavėnių meto šventė, šimtametė Gražiškių kaimo gyvoji tradicija. Apie retai kam girdėtą Šyvio šokdinimą ir šventės personažus pasakoja ūkininkas, etnologas iš Vilkaviškio rajono Sūduvos kultūros centro muziejaus Andrius Milinkevičius.<br />Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas, teigia, kad jau sugrįžo pirmieji vieversiai. Tarsi, pagal kalendorių, nes vasario 24d. – etnografinė Vieversio diena. Vieversiai yra ne tik pavasario šaukliai, bet ir tvaraus ūkininkavimo indikatoriai.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1352</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Traktorius – robotas jau Lietuvoje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-traktorius-robotas-jau-lietuvoje--52787376</link><description><![CDATA[Olandai pagamino 20 pasaulyje pirmųjų traktorių – robotų, kurių vienas jau Lietuvoje. 150 AG su vikšrine važiuokle, be įprastos kabinos vairuotojui, bet su daugybe kamerų ir jutiklių mašina, autonomiškai gali sėti, dirbti žemę ar prižiūrėti pasėlius. Gamintojai kuria ir išmaniuosius padargus, kurie taupys energetinius resursus ir preciziškai atliks visus darbus.<br />Lietuvos bankas išplatino informaciją, kurioje teigiama, kad labiausiai iš maisto brangimo išlošė ūkininkai, nes jų sąnaudos augo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos. Kokiais skaičiavimais pagrįsta tokia išvada ir kodėl ja nepatenkinti ūkininkai?<br />Kaip tinkamai dabar prižiūrėti vazonėliuose pražydusias svogūnines gėles, kokias gėles jau metas sėti vasarai? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52787376</guid><pubDate>Mon, 20 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52787376/2023_02_20_3116_1_20230220063248036.mp3" length="21513584" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Olandai pagamino 20 pasaulyje pirmųjų traktorių – robotų, kurių vienas jau Lietuvoje. 150 AG su vikšrine važiuokle, be įprastos kabinos vairuotojui, bet su daugybe kamerų ir jutiklių mašina, autonomiškai gali sėti, dirbti žemę ar prižiūrėti pasėlius....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Olandai pagamino 20 pasaulyje pirmųjų traktorių – robotų, kurių vienas jau Lietuvoje. 150 AG su vikšrine važiuokle, be įprastos kabinos vairuotojui, bet su daugybe kamerų ir jutiklių mašina, autonomiškai gali sėti, dirbti žemę ar prižiūrėti pasėlius. Gamintojai kuria ir išmaniuosius padargus, kurie taupys energetinius resursus ir preciziškai atliks visus darbus.<br />Lietuvos bankas išplatino informaciją, kurioje teigiama, kad labiausiai iš maisto brangimo išlošė ūkininkai, nes jų sąnaudos augo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos. Kokiais skaičiavimais pagrįsta tokia išvada ir kodėl ja nepatenkinti ūkininkai?<br />Kaip tinkamai dabar prižiūrėti vazonėliuose pražydusias svogūnines gėles, kokias gėles jau metas sėti vasarai? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1345</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Durpių gavyba šalyje mažėja. Kodėl?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-durpiu-gavyba-salyje-mazeja-kodel--52763942</link><description><![CDATA[Marijampolės sav. Palių durpynas pradėtas eksploatuoti prieš 57 metus. Iš pradžių durpės naudotos gyvulių kraikui, kuro briketams gaminti ir kitoms reikmėms. Šiuo metu iš durpių Šilutėje gaminamas substratas paklausus Olandijoje, Vokietijoje, kitose užsienio šalyse. Išsamiau apie durpių gavybą ir panaudojimą Palių durpyno padalinio vadovas Robertas Nikitinas ir Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Giedrius Giparas.<br /><br />Iš Telšių į Daugėdų kaimą Rietavo savivaldybėje kėlėsi gyventi vos 16 metų sulaukusi, dabar jau didelę šeimą turinti Jurgita Laucevičienė. Prieš metus ryžosi mėgstamą užsiėmimą kepti įvairius saldžius gaminius paversti mini konditerijos verslu. Jai sekasi – kartais vos spėja suktis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52763942</guid><pubDate>Fri, 17 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52763942/2023_02_17_3116_1_20230217063248976.mp3" length="20166083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marijampolės sav. Palių durpynas pradėtas eksploatuoti prieš 57 metus. Iš pradžių durpės naudotos gyvulių kraikui, kuro briketams gaminti ir kitoms reikmėms. Šiuo metu iš durpių Šilutėje gaminamas substratas paklausus Olandijoje, Vokietijoje, kitose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marijampolės sav. Palių durpynas pradėtas eksploatuoti prieš 57 metus. Iš pradžių durpės naudotos gyvulių kraikui, kuro briketams gaminti ir kitoms reikmėms. Šiuo metu iš durpių Šilutėje gaminamas substratas paklausus Olandijoje, Vokietijoje, kitose užsienio šalyse. Išsamiau apie durpių gavybą ir panaudojimą Palių durpyno padalinio vadovas Robertas Nikitinas ir Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Giedrius Giparas.<br /><br />Iš Telšių į Daugėdų kaimą Rietavo savivaldybėje kėlėsi gyventi vos 16 metų sulaukusi, dabar jau didelę šeimą turinti Jurgita Laucevičienė. Prieš metus ryžosi mėgstamą užsiėmimą kepti įvairius saldžius gaminius paversti mini konditerijos verslu. Jai sekasi – kartais vos spėja suktis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vasario 16-ąją švęs Stemplėse prie koplytstulpio</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vasario-16-aja-sves-stemplese-prie-koplytstulpio--52750905</link><description><![CDATA[Šilutės r. Švėkšnos bendruomenė, pažymėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pagerbia ir savo kraštietį, Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Į minėjimą susirenka gausus signataro giminaičių būrys. Apie gyvenimą šiame krašte nuo atmintinų 1918-ųjų iki šių dienų pasakoja signataro giminaičiai – mama ir sūnus Aldona ir Vytautas Alminiauskiai, ūkininkaujantys prelato gimtinėje Stemplių kaime.<br /><br />1918 m. vasario 16-oji svarbi kiekvienam lietuviui, gerbiančiam savo šalies praeitį. 20-ies Lietuvos Tarybos narių pasirašytas aktas visam laikui tapo tautos ir valstybės manifestu. „Ši žinia anuomet pasiekė atokiausius šalies kampelius, pradžiugino karo nuniokoto Rietavo krašto žmones, suteikė vilties“, – sakė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52750905</guid><pubDate>Thu, 16 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52750905/2023_02_16_3116_1_20230216063109448.mp3" length="21195517" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šilutės r. Švėkšnos bendruomenė, pažymėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pagerbia ir savo kraštietį, Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Į minėjimą susirenka gausus signataro giminaičių būrys. Apie gyvenimą šiame...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šilutės r. Švėkšnos bendruomenė, pažymėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pagerbia ir savo kraštietį, Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Į minėjimą susirenka gausus signataro giminaičių būrys. Apie gyvenimą šiame krašte nuo atmintinų 1918-ųjų iki šių dienų pasakoja signataro giminaičiai – mama ir sūnus Aldona ir Vytautas Alminiauskiai, ūkininkaujantys prelato gimtinėje Stemplių kaime.<br /><br />1918 m. vasario 16-oji svarbi kiekvienam lietuviui, gerbiančiam savo šalies praeitį. 20-ies Lietuvos Tarybos narių pasirašytas aktas visam laikui tapo tautos ir valstybės manifestu. „Ši žinia anuomet pasiekė atokiausius šalies kampelius, pradžiugino karo nuniokoto Rietavo krašto žmones, suteikė vilties“, – sakė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1325</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieno dalijimo akcija: protestas ir galimybė kurti naują ryšį su vartotoju</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieno-dalijimo-akcija-protestas-ir-galimybe-kurti-nauja-rysi-su-vartotoju--52739550</link><description><![CDATA[Diskriminuojantys kainų skirtumai pieno ūkių šeimininkams nepalieka kitos išeities – kaip tik protestuoti. Kupiškio rajone protesto akciją, dalijant pieną žmonėms, kuruoja Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Anot jos, ūkininkai nebeturi ko prarasti, todėl renkasi protestuoti. Subačiuje eilėje prie pieno laukiantys žmonės leido pasipiktinimo strėles į valdžios vartus ir palaikė ūkininkus, dėkojo jiems už pieną.<br /><br />Buvęs miestietis, teisininkas, sėkmingai dirbęs įvairius darbus sostinėje, ryžosi grįžti į gimtinę, Merkinėje kurti savo verslą ir burti miestelio bei jo apylinkių bendruomenę. Arūnui Glavickui svarbu kultūros, meno ir sporto puoselėjimas kaime, įvairių renginių organizavimas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52739550</guid><pubDate>Wed, 15 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52739550/2023_02_15_3116_1_20230215063228904.mp3" length="21805319" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Diskriminuojantys kainų skirtumai pieno ūkių šeimininkams nepalieka kitos išeities – kaip tik protestuoti. Kupiškio rajone protesto akciją, dalijant pieną žmonėms, kuruoja Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Anot jos,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Diskriminuojantys kainų skirtumai pieno ūkių šeimininkams nepalieka kitos išeities – kaip tik protestuoti. Kupiškio rajone protesto akciją, dalijant pieną žmonėms, kuruoja Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Anot jos, ūkininkai nebeturi ko prarasti, todėl renkasi protestuoti. Subačiuje eilėje prie pieno laukiantys žmonės leido pasipiktinimo strėles į valdžios vartus ir palaikė ūkininkus, dėkojo jiems už pieną.<br /><br />Buvęs miestietis, teisininkas, sėkmingai dirbęs įvairius darbus sostinėje, ryžosi grįžti į gimtinę, Merkinėje kurti savo verslą ir burti miestelio bei jo apylinkių bendruomenę. Arūnui Glavickui svarbu kultūros, meno ir sporto puoselėjimas kaime, įvairių renginių organizavimas.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1363</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jaunojo ūkininko fermoje – 10-ies veislių galvijai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jaunojo-ukininko-fermoje-10-ies-veisliu-galvijai--52725875</link><description><![CDATA[Pastaruoju metu retas jaunas žmogus imasi nelengvo gyvulininkystės verslo. O jaunasis ūkininkas Benas Šeriakovas, kartu su mama Regina gyvenantis Užventyje, tęsia tėvų pradėtą verslą – augina ne tik mėsinius, bet ir pieninius galvijus. Jų čia įvairu – net 10 veislių. Ateityje ūkį orientuos į pienininkystę, todėl ketina statyti naują fermą.<br /><br />Birštono vienkiemio bendruomenė garsi iki šiol įgyvendintais įdomiais projektais, keičiančiais, turtinančiais kaimo aplinką, įvairinančiais žmonių gyvenimą. Išskirtinis kas antrus metus Birštono vienkiemio bendruomenės organizuojamas renginys, vienijantis įvairių regionų teatrus – Klojimo teatrų festivalis. Išsamiau apie šį ir kitus bendruomenės nuveiktus darbus, renginius – jos narė Lina Kamarauskienė.<br /><br />Paukščius stebintys ornitologai pažymi neįprastą šiam metų laikui reiškinį: Lietuvoje žiemoja žąsys, pempės, gervės, varnėnai – paukščiai, anksčiau žiemodavę Vidurio ir Pietų Europoje. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, neįprastai šilti žiemos orai klaidina paukščius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52725875</guid><pubDate>Tue, 14 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52725875/2023_02_14_3116_1_20230214063219816.mp3" length="20164829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pastaruoju metu retas jaunas žmogus imasi nelengvo gyvulininkystės verslo. O jaunasis ūkininkas Benas Šeriakovas, kartu su mama Regina gyvenantis Užventyje, tęsia tėvų pradėtą verslą – augina ne tik mėsinius, bet ir pieninius galvijus. Jų čia įvairu –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pastaruoju metu retas jaunas žmogus imasi nelengvo gyvulininkystės verslo. O jaunasis ūkininkas Benas Šeriakovas, kartu su mama Regina gyvenantis Užventyje, tęsia tėvų pradėtą verslą – augina ne tik mėsinius, bet ir pieninius galvijus. Jų čia įvairu – net 10 veislių. Ateityje ūkį orientuos į pienininkystę, todėl ketina statyti naują fermą.<br /><br />Birštono vienkiemio bendruomenė garsi iki šiol įgyvendintais įdomiais projektais, keičiančiais, turtinančiais kaimo aplinką, įvairinančiais žmonių gyvenimą. Išskirtinis kas antrus metus Birštono vienkiemio bendruomenės organizuojamas renginys, vienijantis įvairių regionų teatrus – Klojimo teatrų festivalis. Išsamiau apie šį ir kitus bendruomenės nuveiktus darbus, renginius – jos narė Lina Kamarauskienė.<br /><br />Paukščius stebintys ornitologai pažymi neįprastą šiam metų laikui reiškinį: Lietuvoje žiemoja žąsys, pempės, gervės, varnėnai – paukščiai, anksčiau žiemodavę Vidurio ir Pietų Europoje. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, neįprastai šilti žiemos orai klaidina paukščius.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vienoje moderniausių šalies bendrovių pienas atpigo perpus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vienoje-moderniausiu-salies-bendroviu-pienas-atpigo-perpus--52713255</link><description><![CDATA[Marijampolės sav. Padovinio žemės ūkio bendrovė jau eilę metų pagal primelžto pieno kiekį, kokybę ir primilžius iš karvės yra tarp lyderių šalyje. Čia laikoma 1200 karvių, iš viso – 2700 galvijų. Tačiau ir jos specialistams tenka sukti galvas kaip išgyventi pabrangus kurui, elektrai, žaliavoms, kai perdirbėjai perpus sumažino pieno supirkimo kainą. Ji dabar mažesnė už savikainą.<br /><br />Skirtingi šalies regionai puoselėja savas tradicijas. Pavyzdžiui, Dzūkijoje, kurios nederlingose, smėlėtose žemėse gerai auga bulvės, nuo senų laikų išsaugota bulvinių bandų kepimo krosnyje ant džiovintų kopūstlapių tradicija. Pasak birštoniškės edukatorės Vilijos Rutkauskienės, kiekviena šeimininkė savaip pagardindavo šį patiekalą.<br /><br />Nelengva atspėti, kokį augalą Vokietijoje ir Anglijoje velnio arba uošvės liežuviu vadina. Tai sukulentas sansevjera, turintis ir daug naudingų savybių. Ji gerai išvalo orą – tinka auginti miegamuosiuose, o Indijoje iš jų pluošto gaminami šiurkštūs audiniai, virvės ir net lynai laivams. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52713255</guid><pubDate>Mon, 13 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52713255/2023_02_13_3116_1_20230213063240380.mp3" length="20166083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Marijampolės sav. Padovinio žemės ūkio bendrovė jau eilę metų pagal primelžto pieno kiekį, kokybę ir primilžius iš karvės yra tarp lyderių šalyje. Čia laikoma 1200 karvių, iš viso – 2700 galvijų. Tačiau ir jos specialistams tenka sukti galvas kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Marijampolės sav. Padovinio žemės ūkio bendrovė jau eilę metų pagal primelžto pieno kiekį, kokybę ir primilžius iš karvės yra tarp lyderių šalyje. Čia laikoma 1200 karvių, iš viso – 2700 galvijų. Tačiau ir jos specialistams tenka sukti galvas kaip išgyventi pabrangus kurui, elektrai, žaliavoms, kai perdirbėjai perpus sumažino pieno supirkimo kainą. Ji dabar mažesnė už savikainą.<br /><br />Skirtingi šalies regionai puoselėja savas tradicijas. Pavyzdžiui, Dzūkijoje, kurios nederlingose, smėlėtose žemėse gerai auga bulvės, nuo senų laikų išsaugota bulvinių bandų kepimo krosnyje ant džiovintų kopūstlapių tradicija. Pasak birštoniškės edukatorės Vilijos Rutkauskienės, kiekviena šeimininkė savaip pagardindavo šį patiekalą.<br /><br />Nelengva atspėti, kokį augalą Vokietijoje ir Anglijoje velnio arba uošvės liežuviu vadina. Tai sukulentas sansevjera, turintis ir daug naudingų savybių. Ji gerai išvalo orą – tinka auginti miegamuosiuose, o Indijoje iš jų pluošto gaminami šiurkštūs audiniai, virvės ir net lynai laivams. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pristatytas pirmasis lietuviškas hibridinis traktorius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pristatytas-pirmasis-lietuviskas-hibridinis-traktorius--52681160</link><description><![CDATA[Oficialiai pristatytas biodujomis bei elektra varomas, Lietuvoje sukurtas ir surinktas traktorius „AUGA M1“. Prototipo bandymų metu atlikti tyrimai rodo, kad vienas toks traktorius, palyginti su dyzelinu varomais analogais, sumažina anglies dvideginio emisijas iki 100 tonų per metus. Bandymų metu inžinieriams pavyko rasti būdų, kaip sumažinti patiriamus energijos nuostolius ir padidinti bendrą elektrinės pavaros efektyvumą. Taip pat, pavyko išlengvinti traktoriaus konstrukciją – tai leis patirti mažesnes energijos sąnaudas, o darbo metu bus mažiau slegiama dirva. „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius tikina, kad pirmosios gamybos partijos traktoriai jau šiemet pradės savo darbus ūkiuose.<br /><br />Uteniškė Adelė Gančierė sako, kad tradicinius amatus šiuolaikiniame pasaulyje pritaikyti galima į juos pažvelgus netikėtų kampu. Ji savo raižinius perkelia ant drobinių maišelių, marškinėlių ir taip senąjį amatą gaivina nūdienos kontekstuose.<br /><br />Pastarąjį savaitgalį Austrijoje vyko paroda „World Alpaca Expo“, kurioje dalyvavo Lietuvos alpakų augintojai. Apie renginį, alpakų auginimo tendencijas bei naujoves – pokalbis su „Panevėžio alpakų ūkio“ įkūrėja Renata Meleškiene bei „Nemuno alpakos“ ūkio Jurbarko rajone savininke Agniete Pranckūniene.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52681160</guid><pubDate>Thu, 09 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52681160/2023_02_09_3116_1_20230209085432664.mp3" length="20642557" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Oficialiai pristatytas biodujomis bei elektra varomas, Lietuvoje sukurtas ir surinktas traktorius „AUGA M1“. Prototipo bandymų metu atlikti tyrimai rodo, kad vienas toks traktorius, palyginti su dyzelinu varomais analogais, sumažina anglies dvideginio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Oficialiai pristatytas biodujomis bei elektra varomas, Lietuvoje sukurtas ir surinktas traktorius „AUGA M1“. Prototipo bandymų metu atlikti tyrimai rodo, kad vienas toks traktorius, palyginti su dyzelinu varomais analogais, sumažina anglies dvideginio emisijas iki 100 tonų per metus. Bandymų metu inžinieriams pavyko rasti būdų, kaip sumažinti patiriamus energijos nuostolius ir padidinti bendrą elektrinės pavaros efektyvumą. Taip pat, pavyko išlengvinti traktoriaus konstrukciją – tai leis patirti mažesnes energijos sąnaudas, o darbo metu bus mažiau slegiama dirva. „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius tikina, kad pirmosios gamybos partijos traktoriai jau šiemet pradės savo darbus ūkiuose.<br /><br />Uteniškė Adelė Gančierė sako, kad tradicinius amatus šiuolaikiniame pasaulyje pritaikyti galima į juos pažvelgus netikėtų kampu. Ji savo raižinius perkelia ant drobinių maišelių, marškinėlių ir taip senąjį amatą gaivina nūdienos kontekstuose.<br /><br />Pastarąjį savaitgalį Austrijoje vyko paroda „World Alpaca Expo“, kurioje dalyvavo Lietuvos alpakų augintojai. Apie renginį, alpakų auginimo tendencijas bei naujoves – pokalbis su „Panevėžio alpakų ūkio“ įkūrėja Renata Meleškiene bei „Nemuno alpakos“ ūkio Jurbarko rajone savininke Agniete Pranckūniene.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1291</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vilkų kampo kaime Jonas Oželis augina veislinius bulius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vilku-kampo-kaime-jonas-ozelis-augina-veislinius-bulius--52668033</link><description><![CDATA[Nors kaimas vadinasi Vilkų kampas (Šilutė r. Švėkšnos sen.), mat čia anksčiau gyventa vilkų, jame ūkininkauja jau ne viena Oželių karta. Jonas Oželis įkūrė veislininkystės ūkį. Sunkius darbus nudirba ir techniką valdo žentas Vidmantas Žąsytis, o ūkio verslo reikalais pasirūpina dukra Monika Žąsytienė. Tad veterinarijos gydytojas žinias ir laiką skiria bulių veisimui, auginimui ir siekia geriausių rezultatų.<br />„Iš apačios į viršų“ - naujajame 2023–2027 metų strateginiame plane, skirtingai nei ankstesniame, vietos veiklos grupėms rajonuose suteikta galimybė patiems identifikuoti kaimo vietovių gyventojų problemas ir poreikius. Vieni regionai - turistiniai, kiti - pasienio, treti jaučiasi pasmerkti išnykti, tad problemos ir skirtingos, ir panašios. Kaimo gyventojams reikia darbo, trūksta paslaugų ir nėra pramogų. Apie savo bendruomenių poreikius kalba vietos veiklos grupių atstovai iš Pagėgių, Skuodo ir Ignalinos. Naujuoju laikotarpiu VVG projektams numatyta 74,7 milijono eurų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikiėnė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52668033</guid><pubDate>Wed, 08 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52668033/2023_02_08_3116_1_20230208063238742.mp3" length="20833982" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors kaimas vadinasi Vilkų kampas (Šilutė r. Švėkšnos sen.), mat čia anksčiau gyventa vilkų, jame ūkininkauja jau ne viena Oželių karta. Jonas Oželis įkūrė veislininkystės ūkį. Sunkius darbus nudirba ir techniką valdo žentas Vidmantas Žąsytis, o ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors kaimas vadinasi Vilkų kampas (Šilutė r. Švėkšnos sen.), mat čia anksčiau gyventa vilkų, jame ūkininkauja jau ne viena Oželių karta. Jonas Oželis įkūrė veislininkystės ūkį. Sunkius darbus nudirba ir techniką valdo žentas Vidmantas Žąsytis, o ūkio verslo reikalais pasirūpina dukra Monika Žąsytienė. Tad veterinarijos gydytojas žinias ir laiką skiria bulių veisimui, auginimui ir siekia geriausių rezultatų.<br />„Iš apačios į viršų“ - naujajame 2023–2027 metų strateginiame plane, skirtingai nei ankstesniame, vietos veiklos grupėms rajonuose suteikta galimybė patiems identifikuoti kaimo vietovių gyventojų problemas ir poreikius. Vieni regionai - turistiniai, kiti - pasienio, treti jaučiasi pasmerkti išnykti, tad problemos ir skirtingos, ir panašios. Kaimo gyventojams reikia darbo, trūksta paslaugų ir nėra pramogų. Apie savo bendruomenių poreikius kalba vietos veiklos grupių atstovai iš Pagėgių, Skuodo ir Ignalinos. Naujuoju laikotarpiu VVG projektams numatyta 74,7 milijono eurų.<br /><br />Ved. Kristina Toleikiėnė]]></itunes:summary><itunes:duration>1303</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieno ūkiai: parduoti ar atiduoti – grąžos vertė panaši</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieno-ukiai-parduoti-ar-atiduoti-grazos-verte-panasi--52658126</link><description><![CDATA[Ženkliai kritusios pieno supirkimo kainos ūkininkus paskatino burtis protesto akcijai. Pirmadienį protesto akcijos „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“ metu pieno gamintojai buriavosi prie didžiųjų prekybos centrų tikėdamiesi dialogo su administracija bei praeiviams dalindami pieną nemokamai: parduoti, atiduoti ar išpilti – uždarbio vertė panaši. Reaguodamas į situaciją žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad problema dėl pieno supirkimo kainų bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.<br /><br />Šiais metais, sausio mėnesį, jau nustatyti net 55 šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru 17-oje Lietuvos rajonų. Praėjusiais metais 16 kartų užkratas pateko ir į kiaulių ūkius, tad teko nugaišinti daugiau nei 2 tūkstančius kiaulių. Pirmas užsikrėtimo atvejis Lietuvoje fiksuotas 2014 metais. Per tą laiką nugaišinta 78 tūkstančiai kiaulių. Kiaulininkystės sektorius ir valstybė patiria didžiulius ekonominius nuostolius.<br /><br />Elniai - grakštūs, stiprūs, protingi gyvūnai. Būtent juos medžiodami į Kernavės apylinkes atklydo pirmieji gyventojai. Širvintų rajone Rima Janužytė su šeima įkūrė edukacijų erdvę „Elnių SPA“. Per daugiau nei tris metus nemažai pati apie tauriuosius elnius sužinojusi, dabar ji veda edukacijas: pasakoja apie šių gyvūnų metų ciklą, įpročius, taisykles bandoje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52658126</guid><pubDate>Tue, 07 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52658126/2023_02_07_3116_1_20230207063301287.mp3" length="20160232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ženkliai kritusios pieno supirkimo kainos ūkininkus paskatino burtis protesto akcijai. Pirmadienį protesto akcijos „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“ metu pieno gamintojai buriavosi prie didžiųjų prekybos centrų tikėdamiesi dialogo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ženkliai kritusios pieno supirkimo kainos ūkininkus paskatino burtis protesto akcijai. Pirmadienį protesto akcijos „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“ metu pieno gamintojai buriavosi prie didžiųjų prekybos centrų tikėdamiesi dialogo su administracija bei praeiviams dalindami pieną nemokamai: parduoti, atiduoti ar išpilti – uždarbio vertė panaši. Reaguodamas į situaciją žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad problema dėl pieno supirkimo kainų bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.<br /><br />Šiais metais, sausio mėnesį, jau nustatyti net 55 šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru 17-oje Lietuvos rajonų. Praėjusiais metais 16 kartų užkratas pateko ir į kiaulių ūkius, tad teko nugaišinti daugiau nei 2 tūkstančius kiaulių. Pirmas užsikrėtimo atvejis Lietuvoje fiksuotas 2014 metais. Per tą laiką nugaišinta 78 tūkstančiai kiaulių. Kiaulininkystės sektorius ir valstybė patiria didžiulius ekonominius nuostolius.<br /><br />Elniai - grakštūs, stiprūs, protingi gyvūnai. Būtent juos medžiodami į Kernavės apylinkes atklydo pirmieji gyventojai. Širvintų rajone Rima Janužytė su šeima įkūrė edukacijų erdvę „Elnių SPA“. Per daugiau nei tris metus nemažai pati apie tauriuosius elnius sužinojusi, dabar ji veda edukacijas: pasakoja apie šių gyvūnų metų ciklą, įpročius, taisykles bandoje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. 2022–uosius ūkininkai prisimins kaip sunkmetį, tad „Metų ūkio“ apdovanojimai - laureatams dar reikšmingesni</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-2022-uosius-ukininkai-prisimins-kaip-sunkmeti-tad-metu-ukio-apdovanojimai-laureatams-dar-reiksmingesni--52647130</link><description><![CDATA[Apdovanoti ir pagerbti „Metų ūkis 2022“ laimėtojais tapę 99 ūkininkai. Juos išrinko 33 rajonuose vertinimus atlikusios komisijos, kurios geriausius atrinko iš 323 pretendentų. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad būtent apdovanoti žmonės taps šviesos žiburiu bei įkvėpimo šaltiniu šį sunkų, iššūkių kupiną laikmetį, kuris užklupo ūkininkaujančius.<br />Dėmesio! Reikia parafino! Švėkšnos (Šilutės r.) bendruomenė prašo pagalbos, nes negali gaminti šildančių žvakučių Ukrainos kariams – neranda, kas galėtų parduoti parafino. Apie situaciją pasakoja Ingrita Riterienė, asociacijos „Švėkšnos sambūris“ pirmininkė.<br /><br />Ved.Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52647130</guid><pubDate>Mon, 06 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52647130/2023_02_06_3116_1_20230206063223772.mp3" length="20796784" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Apdovanoti ir pagerbti „Metų ūkis 2022“ laimėtojais tapę 99 ūkininkai. Juos išrinko 33 rajonuose vertinimus atlikusios komisijos, kurios geriausius atrinko iš 323 pretendentų. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Apdovanoti ir pagerbti „Metų ūkis 2022“ laimėtojais tapę 99 ūkininkai. Juos išrinko 33 rajonuose vertinimus atlikusios komisijos, kurios geriausius atrinko iš 323 pretendentų. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad būtent apdovanoti žmonės taps šviesos žiburiu bei įkvėpimo šaltiniu šį sunkų, iššūkių kupiną laikmetį, kuris užklupo ūkininkaujančius.<br />Dėmesio! Reikia parafino! Švėkšnos (Šilutės r.) bendruomenė prašo pagalbos, nes negali gaminti šildančių žvakučių Ukrainos kariams – neranda, kas galėtų parduoti parafino. Apie situaciją pasakoja Ingrita Riterienė, asociacijos „Švėkšnos sambūris“ pirmininkė.<br /><br />Ved.Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1300</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kas gali padėti išvengti bankrotų žemės ūkio versle?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kas-gali-padeti-isvengti-bankrotu-zemes-ukio-versle--52618189</link><description><![CDATA[Išaugusios trąšų, elektros kainos, pakilusios palūkanos tapo nepakeliama našta nemažai daliai augalininkystės ir gyvulininkystės įmonių. „Creditinfo“ Lietuva duomenimis, pernai bankrutavo dvigubai daugiau žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių nei 2021-aisiais. Veiklą toliau dar tęsiantis augalininkystės ūkio šeimininkas ir grūdų valymo paslaugos teikėjas Evaldas Baldauskas sako, kad, kol praeis krizė, teks pagyventi sukandus dantis.<br />Kino režisierės Gabrielės Nazaraitės ir muzikanto Augusto Masevičių šeimos gyvenimas verda tarp sostinės ir nuosavo ūkio Šakių rajone. Augustas užsibrėžęs ūkininkauti kuo tvariau, o Gabrielė – gaminti tokį kanapių aliejų, kokio Lietuvoje dar niekas negamino.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52618189</guid><pubDate>Fri, 03 Feb 2023 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52618189/2023_02_03_3116_1_20230202200828444.mp3" length="19936488" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Išaugusios trąšų, elektros kainos, pakilusios palūkanos tapo nepakeliama našta nemažai daliai augalininkystės ir gyvulininkystės įmonių. „Creditinfo“ Lietuva duomenimis, pernai bankrutavo dvigubai daugiau žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Išaugusios trąšų, elektros kainos, pakilusios palūkanos tapo nepakeliama našta nemažai daliai augalininkystės ir gyvulininkystės įmonių. „Creditinfo“ Lietuva duomenimis, pernai bankrutavo dvigubai daugiau žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių nei 2021-aisiais. Veiklą toliau dar tęsiantis augalininkystės ūkio šeimininkas ir grūdų valymo paslaugos teikėjas Evaldas Baldauskas sako, kad, kol praeis krizė, teks pagyventi sukandus dantis.<br />Kino režisierės Gabrielės Nazaraitės ir muzikanto Augusto Masevičių šeimos gyvenimas verda tarp sostinės ir nuosavo ūkio Šakių rajone. Augustas užsibrėžęs ūkininkauti kuo tvariau, o Gabrielė – gaminti tokį kanapių aliejų, kokio Lietuvoje dar niekas negamino.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1246</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Iš pieninkystės trauktis galvoja ir jauni ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-is-pieninkystes-trauktis-galvoja-ir-jauni-ukininkai--52614409</link><description><![CDATA[Vakar Pieno taryba buvo šaukiama dėl padėties pieno sektoriuje ir mažėjančių supirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad situacija yra bloga ir reikia ieškoti sprendimų. Tuo tarpu ūkininkai jau dabar parduoda gyvulius, nes nebeišgali jų išlaikyti. Jūratė Antanavičienė šią savaitę pardavė 10 karvių, o 33 metų ūkininkas Kęstutis Balandis, turintis modernų pieno ūkį, dalyvaujantis kooperacijos veikloje, irgi svarsto ar neteks nutraukti veiklos.<br /><br />Radviliškio rajono ūkininkai, Renatas Rimavičius ir Vytas Masiliūnas, darbuojasi viename kieme ir tikina, kad tarpusavio bendradarbiavimas padeda įveikti kylančius iššūkius. Per derliaus nuėmimą, sugedus ūkininko technikai, kolegos susivienijo ir padėjo nuimti derlių.<br /><br />Užsienio naujienos. Pienininkystės sektoriaus iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvoje. Kylant pašarų kainoms, Tuniso, esančio Šiaurės Afrikoje, pieno rinka irgi traukiasi.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52614409</guid><pubDate>Thu, 02 Feb 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52614409/2023_02_02_3116_1_20230202063317574.mp3" length="22079500" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vakar Pieno taryba buvo šaukiama dėl padėties pieno sektoriuje ir mažėjančių supirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad situacija yra bloga ir reikia ieškoti sprendimų. Tuo tarpu ūkininkai jau dabar parduoda gyvulius, nes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vakar Pieno taryba buvo šaukiama dėl padėties pieno sektoriuje ir mažėjančių supirkimo kainų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad situacija yra bloga ir reikia ieškoti sprendimų. Tuo tarpu ūkininkai jau dabar parduoda gyvulius, nes nebeišgali jų išlaikyti. Jūratė Antanavičienė šią savaitę pardavė 10 karvių, o 33 metų ūkininkas Kęstutis Balandis, turintis modernų pieno ūkį, dalyvaujantis kooperacijos veikloje, irgi svarsto ar neteks nutraukti veiklos.<br /><br />Radviliškio rajono ūkininkai, Renatas Rimavičius ir Vytas Masiliūnas, darbuojasi viename kieme ir tikina, kad tarpusavio bendradarbiavimas padeda įveikti kylančius iššūkius. Per derliaus nuėmimą, sugedus ūkininko technikai, kolegos susivienijo ir padėjo nuimti derlių.<br /><br />Užsienio naujienos. Pienininkystės sektoriaus iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvoje. Kylant pašarų kainoms, Tuniso, esančio Šiaurės Afrikoje, pieno rinka irgi traukiasi.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Javų auginimą perpratęs ūkininkas renkasi auginti ir netradicines kultūras</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-javu-auginima-perprates-ukininkas-renkasi-auginti-ir-netradicines-kulturas--52596107</link><description><![CDATA[Kmynus ir kitas netradicines kultūras Radviliškio rajone auginantis Ignas Hofmanas tikina, kad, siekiant aukštos produkcijos kokybės, reikia investuoti į išmanius įrenginius. Vienas tokių, esančių ūkyje, optinė valomoji. Ūkininkas ne tik savo derlių išvalo, bet patalkina ir kitiems rajono žemdirbiams.<br />Nuo vasario 1 dienos galima teikti paraiškas dėl paramos smulkių ūkių bendradarbiavimui. Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistės Kristinos Žukienės, šiemet paramai iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto numatyta skirti beveik 7 milijonus eurų.<br />Verslas kaime. Grįžęs iš emigracijos Giedrius Lipinskas ėmėsi savo verslo kūrimo. Pasirinko gaminti neįprastą gėrimą– kombučią. Verslininkui svarbu perteikti ne tik skonį, bet ir gerą emociją.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52596107</guid><pubDate>Wed, 01 Feb 2023 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52596107/2023_02_01_3116_1_20230131182912571.mp3" length="21469039" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kmynus ir kitas netradicines kultūras Radviliškio rajone auginantis Ignas Hofmanas tikina, kad, siekiant aukštos produkcijos kokybės, reikia investuoti į išmanius įrenginius. Vienas tokių, esančių ūkyje, optinė valomoji. Ūkininkas ne tik savo derlių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kmynus ir kitas netradicines kultūras Radviliškio rajone auginantis Ignas Hofmanas tikina, kad, siekiant aukštos produkcijos kokybės, reikia investuoti į išmanius įrenginius. Vienas tokių, esančių ūkyje, optinė valomoji. Ūkininkas ne tik savo derlių išvalo, bet patalkina ir kitiems rajono žemdirbiams.<br />Nuo vasario 1 dienos galima teikti paraiškas dėl paramos smulkių ūkių bendradarbiavimui. Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistės Kristinos Žukienės, šiemet paramai iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto numatyta skirti beveik 7 milijonus eurų.<br />Verslas kaime. Grįžęs iš emigracijos Giedrius Lipinskas ėmėsi savo verslo kūrimo. Pasirinko gaminti neįprastą gėrimą– kombučią. Verslininkui svarbu perteikti ne tik skonį, bet ir gerą emociją.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1342</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Cukrinių runkelių augintojams savo teises teko ginti su advokatais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-cukriniu-runkeliu-augintojams-savo-teises-teko-ginti-su-advokatais--52591450</link><description><![CDATA[Kėdainių krašto cukrinių runkelių žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas tikina, kad augintojams rūpesčių netrūksta. Runkelių sėja buvo pradėta konsultuojantis su advokatais, nes cukraus fabrikas nesilaikė susitarimų dėl mokėjimų tvarkos. Valdybos pirmininkas sako nekaltinantis fabriko ir akcentuoja, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip tapti vertinamais verslo partneriais, o tai padaryti pasyviai dalyvaujant veikloje – neįmanoma.<br />Gamtininko komentaras. Rubrikoje išgirsite pasakojimą iš Panevėžio rajone įkurto dendrologinio parko, kuriame gausybė retų augalų iš įvairių Europos šalių. Šį parką savo lėšomis įkūrė profesorius Stasys Juknevičius. Parko šeimininkas džiaugiasi turėdamas gausią magnolijų kolekciją. Dendrologinį parką profesoriui padeda puoselėti sūnėnas Valerijus Juknevičius.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52591450</guid><pubDate>Tue, 31 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52591450/2023_01_31_3116_1_20230131063301640.mp3" length="20173189" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kėdainių krašto cukrinių runkelių žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas tikina, kad augintojams rūpesčių netrūksta. Runkelių sėja buvo pradėta konsultuojantis su advokatais, nes cukraus fabrikas nesilaikė susitarimų dėl...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kėdainių krašto cukrinių runkelių žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas tikina, kad augintojams rūpesčių netrūksta. Runkelių sėja buvo pradėta konsultuojantis su advokatais, nes cukraus fabrikas nesilaikė susitarimų dėl mokėjimų tvarkos. Valdybos pirmininkas sako nekaltinantis fabriko ir akcentuoja, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip tapti vertinamais verslo partneriais, o tai padaryti pasyviai dalyvaujant veikloje – neįmanoma.<br />Gamtininko komentaras. Rubrikoje išgirsite pasakojimą iš Panevėžio rajone įkurto dendrologinio parko, kuriame gausybė retų augalų iš įvairių Europos šalių. Šį parką savo lėšomis įkūrė profesorius Stasys Juknevičius. Parko šeimininkas džiaugiasi turėdamas gausią magnolijų kolekciją. Dendrologinį parką profesoriui padeda puoselėti sūnėnas Valerijus Juknevičius.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tinkamas derliaus saugojimas – daržininkystės ūkio sėkmė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tinkamas-derliaus-saugojimas-darzininkystes-ukio-sekme--52580509</link><description><![CDATA[Bulves ir svogūnus Panevėžio rajone auginantis Saulius Račkauskas tikina, kad daržininkystės ūkio sėkmė yra tinkamas produkcijos laikymas. Technologijų pagalba daržovės ilgai išlieka šviežios, todėl ūkininkas jomis gali prekiauti net 8 mėnesius, nuo derliaus iki derliaus. Bendradarbiavimo sąlygos leistų parduoti produkciją į užsienio šalis, tačiau ūkininkas prioritetą teikia Lietuvos gyventojams.<br />Šeimos ūkininkavimo tradicijas Kauno rajone nusprendė tęsti Danas Laurinavičius, auginantis javus. Su seserimi dirba apie 500 ha žemės ir tikina, kad stabiliai plėtoti ūkį leidžia dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ veikloje.<br />Įdomu žinoti. Lietuvoje populiarėjant jodinėjimui žirgais, auga ir kvalifikuotų žirgininkystės darbuotojų poreikis. Tam, kad rengiami specialistai atlieptų darbdavių poreikius, investuojama į naujausią praktinio mokymo įranga. Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre įsigytas jojimo simuliatorius leidžia išmokti taisyklingos laikysenos ant žirgo saugant save ir gyvūną.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, sausio 30 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52580509</guid><pubDate>Mon, 30 Jan 2023 04:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52580509/2023_01_30_3116_1_20230130063253038.mp3" length="20161068" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Bulves ir svogūnus Panevėžio rajone auginantis Saulius Račkauskas tikina, kad daržininkystės ūkio sėkmė yra tinkamas produkcijos laikymas. Technologijų pagalba daržovės ilgai išlieka šviežios, todėl ūkininkas jomis gali prekiauti net 8 mėnesius, nuo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Bulves ir svogūnus Panevėžio rajone auginantis Saulius Račkauskas tikina, kad daržininkystės ūkio sėkmė yra tinkamas produkcijos laikymas. Technologijų pagalba daržovės ilgai išlieka šviežios, todėl ūkininkas jomis gali prekiauti net 8 mėnesius, nuo derliaus iki derliaus. Bendradarbiavimo sąlygos leistų parduoti produkciją į užsienio šalis, tačiau ūkininkas prioritetą teikia Lietuvos gyventojams.<br />Šeimos ūkininkavimo tradicijas Kauno rajone nusprendė tęsti Danas Laurinavičius, auginantis javus. Su seserimi dirba apie 500 ha žemės ir tikina, kad stabiliai plėtoti ūkį leidžia dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ veikloje.<br />Įdomu žinoti. Lietuvoje populiarėjant jodinėjimui žirgais, auga ir kvalifikuotų žirgininkystės darbuotojų poreikis. Tam, kad rengiami specialistai atlieptų darbdavių poreikius, investuojama į naujausią praktinio mokymo įranga. Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre įsigytas jojimo simuliatorius leidžia išmokti taisyklingos laikysenos ant žirgo saugant save ir gyvūną.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, sausio 30 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Iš miesto į kaimą ūkininkauti ir galvą pravėdinti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-is-miesto-i-kaima-ukininkauti-ir-galva-pravedinti--52558492</link><description><![CDATA[Miestietiškas profesijas turintys, 10 m gyvenę Vilniuje Rūtenė ir Andrius Žemkauskai grįžo į gimtinę. Raseinių raj. Kalnujuose rekonstravo namą ir jau 5 m ūkininkauja. Turi 50 ha javų, augina smidrus, moliūgus ir vynuoges, baigia įsirengti vaisių – uogų perdirbimo cechelį. Abu sutaria, kad grįžimas – geriausias sprendimas gyvenime, nes laukuose gerai vėdinasi galva.<br />Trečiadienį Briuselyje buvo susirinkę ES žemdirbių visuomeninių organizacijų COPA ir COGECA nariai. Su EK atstovais buvo tariamasi dėl žemės ūkio perspektyvos. Renginyje dalyvavo ŽŪB prezidentas Eimantas Pranauskas. Kas svarbiausia Lietuvos žemdirbiams?<br />Jurbarko raj. Eržvilko seniūnijos centre įrengtas alpinariumas, pastatyta legendą primenanti eržilo vilko kailyje skulptūra, prie kurios pasodintas Stelmužės ąžuolo palikuonis. Apie veiklą visų labui kalba ūkininkai Jolanta ir Raimondas Pelcikiai ir seniūnas Gintaras Kasputis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52558492</guid><pubDate>Fri, 27 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52558492/2023_01_27_3116_1_20230127063259339.mp3" length="20141424" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Miestietiškas profesijas turintys, 10 m gyvenę Vilniuje Rūtenė ir Andrius Žemkauskai grįžo į gimtinę. Raseinių raj. Kalnujuose rekonstravo namą ir jau 5 m ūkininkauja. Turi 50 ha javų, augina smidrus, moliūgus ir vynuoges, baigia įsirengti vaisių –...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Miestietiškas profesijas turintys, 10 m gyvenę Vilniuje Rūtenė ir Andrius Žemkauskai grįžo į gimtinę. Raseinių raj. Kalnujuose rekonstravo namą ir jau 5 m ūkininkauja. Turi 50 ha javų, augina smidrus, moliūgus ir vynuoges, baigia įsirengti vaisių – uogų perdirbimo cechelį. Abu sutaria, kad grįžimas – geriausias sprendimas gyvenime, nes laukuose gerai vėdinasi galva.<br />Trečiadienį Briuselyje buvo susirinkę ES žemdirbių visuomeninių organizacijų COPA ir COGECA nariai. Su EK atstovais buvo tariamasi dėl žemės ūkio perspektyvos. Renginyje dalyvavo ŽŪB prezidentas Eimantas Pranauskas. Kas svarbiausia Lietuvos žemdirbiams?<br />Jurbarko raj. Eržvilko seniūnijos centre įrengtas alpinariumas, pastatyta legendą primenanti eržilo vilko kailyje skulptūra, prie kurios pasodintas Stelmužės ąžuolo palikuonis. Apie veiklą visų labui kalba ūkininkai Jolanta ir Raimondas Pelcikiai ir seniūnas Gintaras Kasputis.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tarp girnų papuolusiai augalininkystei išlikti padės inovacijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tarp-girnu-papuolusiai-augalininkystei-islikti-pades-inovacijos--52547555</link><description><![CDATA[ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai, atsparesnių veislių išvedimas. Tuo užsiims veiklą plečianti ir pavadinimą pakeitusi Augalų apsaugos asociacija. Pasakoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.<br />Duonzupės, Troškės, Bigozos ir kitokių Zanavykų krašto patiekalų, galima paragauti „Grafo virtuvėje ant ratų“. Autobusiukas važinėja po Šakių rajoną į įvairius renginius ir, kaip sako verslo sumanytojos Jolita Briedė ir Jurgita Ražinskienė, padaro šventę ir išvažiuoja.<br />Suomijoje šie metai vadinami morkų metais. Pernai buvo pomidorų, o kitais metais bus bazilikų. Kuo dar išskirtinis suomių dėmesys daržovėms ir kokios jų kainos Helsinkyje. Pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52547555</guid><pubDate>Thu, 26 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52547555/2023_01_26_3116_1_20230126063250068.mp3" length="20441518" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai, atsparesnių veislių išvedimas. Tuo užsiims veiklą plečianti ir pavadinimą pakeitusi Augalų apsaugos asociacija. Pasakoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.<br />Duonzupės, Troškės, Bigozos ir kitokių Zanavykų krašto patiekalų, galima paragauti „Grafo virtuvėje ant ratų“. Autobusiukas važinėja po Šakių rajoną į įvairius renginius ir, kaip sako verslo sumanytojos Jolita Briedė ir Jurgita Ražinskienė, padaro šventę ir išvažiuoja.<br />Suomijoje šie metai vadinami morkų metais. Pernai buvo pomidorų, o kitais metais bus bazilikų. Kuo dar išskirtinis suomių dėmesys daržovėms ir kokios jų kainos Helsinkyje. Pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1278</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Nestabili padėtis sektoriuje stabdo fermų modernizavimą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-nestabili-padetis-sektoriuje-stabdo-fermu-modernizavima--52537035</link><description><![CDATA[Nestabili padėtis pieno sektoriuje jau veikia ir didesnius ūkius. Raseinių rajono Kalnujų bendrovė, turinti 1000 galvijų iš kiurų 320 melžiamos karvės, parengė investicinį projektą fermoms rekonstruoti ir karuselinei melžimo aikštelei įrengti. Projektas patvirtintas, tačiau jo vykdymas atidėtas, o gal ir visai nebus pradėtas.<br />Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigia, kad pasėlių draudimo nauja tvarka bus palanki žemdirbiams, o Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad papildomi reikalavimai tvarkant dokumentus, tiksliai nežinomas kompensacijos dydis neskatins ūkininkų ir sudaro sunkumų paslaugos teikėjams.<br />Kaimo turizmo verslas jau trečius metus veikia sudėtingomis sąlygomis. Buvo pandemija, o dabar energetinių resursų ir maisto brangimo laikas. Ką rodo KTS „Medaus slėnis“ patirtis ir kaip situaciją vertina KTS asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52537035</guid><pubDate>Wed, 25 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52537035/2023_01_25_3116_1_20230125063211653.mp3" length="20920082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nestabili padėtis pieno sektoriuje jau veikia ir didesnius ūkius. Raseinių rajono Kalnujų bendrovė, turinti 1000 galvijų iš kiurų 320 melžiamos karvės, parengė investicinį projektą fermoms rekonstruoti ir karuselinei melžimo aikštelei įrengti....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nestabili padėtis pieno sektoriuje jau veikia ir didesnius ūkius. Raseinių rajono Kalnujų bendrovė, turinti 1000 galvijų iš kiurų 320 melžiamos karvės, parengė investicinį projektą fermoms rekonstruoti ir karuselinei melžimo aikštelei įrengti. Projektas patvirtintas, tačiau jo vykdymas atidėtas, o gal ir visai nebus pradėtas.<br />Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigia, kad pasėlių draudimo nauja tvarka bus palanki žemdirbiams, o Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad papildomi reikalavimai tvarkant dokumentus, tiksliai nežinomas kompensacijos dydis neskatins ūkininkų ir sudaro sunkumų paslaugos teikėjams.<br />Kaimo turizmo verslas jau trečius metus veikia sudėtingomis sąlygomis. Buvo pandemija, o dabar energetinių resursų ir maisto brangimo laikas. Ką rodo KTS „Medaus slėnis“ patirtis ir kaip situaciją vertina KTS asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1308</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Didėja moksleivių susidomėjimas inžinerijos mokslais</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-dideja-moksleiviu-susidomejimas-inzinerijos-mokslais--52525746</link><description><![CDATA[VDU žemės ūkio akademija prieš 2 m pradėjo unikalų edukacinį projektą, Rokiškyje įkūrus eksperimentinę inžinerijos klasę. Pernai prie 250 rokiškėnų prisijungė Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės raj. moksleiviai, o šiemet Kaišiadorių raj. Rumšiškių gimnazijoje išmaniosios inžinerijos pamokas pradėjo vesti akademijos dėstytojai.<br />Kėdainių raj. Ąžuolaičių kaime gyvenantis Petras Vaitelis – išskirtinis ūkininkas. Aštuntą dešimtį pradėjęs jis dar ūkininkauja, vienas pirmųjų susigrąžino žemę, dirbo ir priešgaisrinėje tarnyboje, buvo tituluotas “agurkų karaliumi” ir turi savo nuomonę, kodėl žemės ūkis dabar "aukštyn kojom".<br />Biržų raj. 15 m skersmens karstinė įgriova atsivėrė pasėlių lauke. Apylinkėse dirbantis ūkininkas Povilas Kruopis turi 30 metų darbo patirtį smegduobių regione. Yra įgriuvęs ir javų kombainas. Ką žemdirbiams ir gamtos įdomybių mėgėjams pataria geologas Šarūnas Kubilius?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52525746</guid><pubDate>Tue, 24 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52525746/2023_01_24_3116_1_20230124063303146.mp3" length="20158560" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>VDU žemės ūkio akademija prieš 2 m pradėjo unikalų edukacinį projektą, Rokiškyje įkūrus eksperimentinę inžinerijos klasę. Pernai prie 250 rokiškėnų prisijungė Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės raj. moksleiviai, o šiemet Kaišiadorių raj. Rumšiškių...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[VDU žemės ūkio akademija prieš 2 m pradėjo unikalų edukacinį projektą, Rokiškyje įkūrus eksperimentinę inžinerijos klasę. Pernai prie 250 rokiškėnų prisijungė Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės raj. moksleiviai, o šiemet Kaišiadorių raj. Rumšiškių gimnazijoje išmaniosios inžinerijos pamokas pradėjo vesti akademijos dėstytojai.<br />Kėdainių raj. Ąžuolaičių kaime gyvenantis Petras Vaitelis – išskirtinis ūkininkas. Aštuntą dešimtį pradėjęs jis dar ūkininkauja, vienas pirmųjų susigrąžino žemę, dirbo ir priešgaisrinėje tarnyboje, buvo tituluotas “agurkų karaliumi” ir turi savo nuomonę, kodėl žemės ūkis dabar "aukštyn kojom".<br />Biržų raj. 15 m skersmens karstinė įgriova atsivėrė pasėlių lauke. Apylinkėse dirbantis ūkininkas Povilas Kruopis turi 30 metų darbo patirtį smegduobių regione. Yra įgriuvęs ir javų kombainas. Ką žemdirbiams ir gamtos įdomybių mėgėjams pataria geologas Šarūnas Kubilius?<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Daiktų internetas ir dirbtinis intelektas jau paklūsta ūkininkams</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-daiktu-internetas-ir-dirbtinis-intelektas-jau-paklusta-ukininkams--52514524</link><description><![CDATA[Moderniausias pasaulyje agrodronas, pritaikytas pasėlių priežiūrai, sėjai jau yra ir Lietuvoje. 50kg galintis pakelti, autonomiškai dirbantis dronas valdomas mobiliajame telefone įdiegta programėle, labai palengvins žemdirbių, sodininkų ir miškininkų veiklą.<br />Lietuvos šeimos ūkių sąjungos atstovai, susirinkę Plungėje, aptarė svarbiausius smulkiems ir vidutiniams ūkiams klausimus. Klausėsi kviestinių svečių pranešimų, išsirinko naują sąjungos pirmininką. Priėmė rezoliuciją, kurioje politikai raginami daugaiu dėmėsio skirti kaimo gyvybingumui.<br />Rankomis sukamas akmenines girnas anksčiau namuose turėdavo dažnas ūkininkas. Dabar tokias girnas galima pamatyti istoriniame Ramygalos malūne. Kuo jos ypatingos pasakoja malūnininkas Jonas Plučys.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52514524</guid><pubDate>Mon, 23 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52514524/2023_01_23_3116_1_20230123063221743.mp3" length="20613300" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Moderniausias pasaulyje agrodronas, pritaikytas pasėlių priežiūrai, sėjai jau yra ir Lietuvoje. 50kg galintis pakelti, autonomiškai dirbantis dronas valdomas mobiliajame telefone įdiegta programėle, labai palengvins žemdirbių, sodininkų ir miškininkų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Moderniausias pasaulyje agrodronas, pritaikytas pasėlių priežiūrai, sėjai jau yra ir Lietuvoje. 50kg galintis pakelti, autonomiškai dirbantis dronas valdomas mobiliajame telefone įdiegta programėle, labai palengvins žemdirbių, sodininkų ir miškininkų veiklą.<br />Lietuvos šeimos ūkių sąjungos atstovai, susirinkę Plungėje, aptarė svarbiausius smulkiems ir vidutiniams ūkiams klausimus. Klausėsi kviestinių svečių pranešimų, išsirinko naują sąjungos pirmininką. Priėmė rezoliuciją, kurioje politikai raginami daugaiu dėmėsio skirti kaimo gyvybingumui.<br />Rankomis sukamas akmenines girnas anksčiau namuose turėdavo dažnas ūkininkas. Dabar tokias girnas galima pamatyti istoriniame Ramygalos malūne. Kuo jos ypatingos pasakoja malūnininkas Jonas Plučys.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1289</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar pakels gyvulininkystės ūkiai nustatytų sanitarinių zonų naštą?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-pakels-gyvulininkystes-ukiai-nustatytu-sanitariniu-zonu-nasta--52491894</link><description><![CDATA[Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į dalies gyventojų prašymus, patobulino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nuo šiol visi sanitarinių apsaugos zonų turėtojai – fermos ar įmonės, vykdančios taršią veiklą – privalės įregistruoti savo sanitarines apsaugos zonas. Jei to nepadarys iki 2025 metų, negalės toliau tęsti veiklos. Kaip šį sprendimą vertina žemdirbiai, ar Seime dar numatoma jį tobulinti?<br /><br />Kelmės r. Janaučių kaime ūkininkas Mindaugas Makauskas turi 500 ha ūkį, kuriame augina įvairias kultūras ir, anot jo, palyginti neblogai gyvena. Metams bėgant buvęs miestietis įvertino gyvenimo kaime privalumus. Stiprybės teikia per 16 m. sukaupta patirtis tvarkant iš tėvų perimtą ūkį ir dalyvavimas kooperatyvo veikloje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52491894</guid><pubDate>Fri, 20 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52491894/2023_01_20_3116_1_20230120063327765.mp3" length="20452803" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į dalies gyventojų prašymus, patobulino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nuo šiol visi sanitarinių apsaugos zonų turėtojai – fermos ar įmonės, vykdančios taršią veiklą – privalės įregistruoti...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į dalies gyventojų prašymus, patobulino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nuo šiol visi sanitarinių apsaugos zonų turėtojai – fermos ar įmonės, vykdančios taršią veiklą – privalės įregistruoti savo sanitarines apsaugos zonas. Jei to nepadarys iki 2025 metų, negalės toliau tęsti veiklos. Kaip šį sprendimą vertina žemdirbiai, ar Seime dar numatoma jį tobulinti?<br /><br />Kelmės r. Janaučių kaime ūkininkas Mindaugas Makauskas turi 500 ha ūkį, kuriame augina įvairias kultūras ir, anot jo, palyginti neblogai gyvena. Metams bėgant buvęs miestietis įvertino gyvenimo kaime privalumus. Stiprybės teikia per 16 m. sukaupta patirtis tvarkant iš tėvų perimtą ūkį ir dalyvavimas kooperatyvo veikloje.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Smulkius ūkius žlugdo ne tik supirkimo kainos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-smulkius-ukius-zlugdo-ne-tik-supirkimo-kainos--52481258</link><description><![CDATA[Nedidelį pieno ūkį turintis Rietavo sav. ūkininkas Petras Pocius toliau mažina bandą ir net galvoja ateityje atsisakyti karvių. Tai daryti verčia ne tik prastėjanti sveikata, bet pastaruoju metu mažėjančios pieno supirkimo kainos, brangstantis kuras, elektra, pašarų priedai. Skaudina valdžios nenoras iš tikrųjų, o ne vien žodžiais, padėti smulkiems ūkiams.<br /><br />Per 700 ha javų, kitų kultūrų auginantis Širvintų r. ūkininkas Virginijus Kiecorius žinomas ne tik kaip ypač rūpestingai prižiūrintis techniką, pavyzdingai tvarkantis ūkį. Iki šiol ūkio jėgomis tvarkęs, nuleidęs vandenį nuo užmirkusių laukų, dabar subūrė melioracijos įrenginių naudotojų asociaciją, kuri rūpinsis pašalinti didesnius melioracijos gedimus.<br /><br />Sena, gamtą tausojanti Graikijos ūkininkų tradicija – nuimtą derlių kelias valandas laikyti upės tėkmėje. Nuplaunamos daržovių šaknys, o stiebai ne taip greitai nuvysta.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52481258</guid><pubDate>Thu, 19 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52481258/2023_01_19_3116_1_20230119063319833.mp3" length="20455311" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nedidelį pieno ūkį turintis Rietavo sav. ūkininkas Petras Pocius toliau mažina bandą ir net galvoja ateityje atsisakyti karvių. Tai daryti verčia ne tik prastėjanti sveikata, bet pastaruoju metu mažėjančios pieno supirkimo kainos, brangstantis kuras,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nedidelį pieno ūkį turintis Rietavo sav. ūkininkas Petras Pocius toliau mažina bandą ir net galvoja ateityje atsisakyti karvių. Tai daryti verčia ne tik prastėjanti sveikata, bet pastaruoju metu mažėjančios pieno supirkimo kainos, brangstantis kuras, elektra, pašarų priedai. Skaudina valdžios nenoras iš tikrųjų, o ne vien žodžiais, padėti smulkiems ūkiams.<br /><br />Per 700 ha javų, kitų kultūrų auginantis Širvintų r. ūkininkas Virginijus Kiecorius žinomas ne tik kaip ypač rūpestingai prižiūrintis techniką, pavyzdingai tvarkantis ūkį. Iki šiol ūkio jėgomis tvarkęs, nuleidęs vandenį nuo užmirkusių laukų, dabar subūrė melioracijos įrenginių naudotojų asociaciją, kuri rūpinsis pašalinti didesnius melioracijos gedimus.<br /><br />Sena, gamtą tausojanti Graikijos ūkininkų tradicija – nuimtą derlių kelias valandas laikyti upės tėkmėje. Nuplaunamos daržovių šaknys, o stiebai ne taip greitai nuvysta.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1279</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Makniūnų sodžiaus bendruomenę išgarsino blusturgis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-makniunu-sodziaus-bendruomene-isgarsino-blusturgis--52470348</link><description><![CDATA[Makniūnų sodžiaus bendruomenei aktyvumo gali pavydėti bet kuri kita, ne tik Alytaus rajono bendruomenė. Jos iniciatyva organizuotas Makniūnų bagažinių turgelis, dar vadinamas blusturgiu. Tai sutelkia ne tik vietinius, bet ir iš toliau atvykstančius, taip pat šiame kaime apsigyvenusius buvusius miestiečius. Tarp jų – Danguolė Muzikevičienė, ir ūkio darbų nesibodinti, ir bendruomenės reikalais besirūpinanti.<br /><br />Įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miškų ūkio paskirties žemės privatiems asmenims kliudo prieš trejetą metų pakeisto Miškų įstatymo reikalavimai. Anuomet manyta, kad plotą apribojusios pataisos sumažins vietos žemvaldžių ir į miškus nusitaikiusių užsieniečių apetitą. Tačiau nukentėjo šalies gyventojai ir smulkūs verslininkai, norintys įsigyti miško žemės ir joje tvariai ūkininkauti. Anot ekspertų, tai įtvirtino nelygybę versle.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52470348</guid><pubDate>Wed, 18 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52470348/2023_01_18_3116_1_20230118063312567.mp3" length="20164829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Makniūnų sodžiaus bendruomenei aktyvumo gali pavydėti bet kuri kita, ne tik Alytaus rajono bendruomenė. Jos iniciatyva organizuotas Makniūnų bagažinių turgelis, dar vadinamas blusturgiu. Tai sutelkia ne tik vietinius, bet ir iš toliau atvykstančius,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Makniūnų sodžiaus bendruomenei aktyvumo gali pavydėti bet kuri kita, ne tik Alytaus rajono bendruomenė. Jos iniciatyva organizuotas Makniūnų bagažinių turgelis, dar vadinamas blusturgiu. Tai sutelkia ne tik vietinius, bet ir iš toliau atvykstančius, taip pat šiame kaime apsigyvenusius buvusius miestiečius. Tarp jų – Danguolė Muzikevičienė, ir ūkio darbų nesibodinti, ir bendruomenės reikalais besirūpinanti.<br /><br />Įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miškų ūkio paskirties žemės privatiems asmenims kliudo prieš trejetą metų pakeisto Miškų įstatymo reikalavimai. Anuomet manyta, kad plotą apribojusios pataisos sumažins vietos žemvaldžių ir į miškus nusitaikiusių užsieniečių apetitą. Tačiau nukentėjo šalies gyventojai ir smulkūs verslininkai, norintys įsigyti miško žemės ir joje tvariai ūkininkauti. Anot ekspertų, tai įtvirtino nelygybę versle.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar produktai iš svirplių ras vietą mūsų mitybos racione?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-produktai-is-svirpliu-ras-vieta-musu-mitybos-racione--52459387</link><description><![CDATA[Duona su svirplių miltais ar saldainiai, traškučiai iš šių vabzdžių dažnam dar gali kelti dviprasmiškus jausmus, tačiau šis gaminys tampa vis populiaresnis. Europos Komija jau penktai įmonei suteikė leidimą svirplių miltus eksportuoti į ES šalis. Svirplių produktų jau ne vienus metus galima rasti ir Lietuvoje. Kas dažniausiai perka produktus iš svirplių ir kaip juos vertina mitybos specialistai?<br /><br />Lino namus įkūręs širvintiškis ūkininkas Bronislovas Liubomiras Vošteris dažnai pristatomas kaip linų ambasadorius. Ir nenuostabu – visas jo gyvenimas susijęs su linų auginimu. Daugelį metų juos auginantis, linų sėmenų aliejų spaudžiantis ūkininkas žino ir visiems pasakoja daugybę linų produktų panaudojimo būdų.<br /><br />Ąžuolams orų permainos nebaisios. Ne veltui šie medžiai ilgaamžiai, žmogui stiprybės ir naudos duoda. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52459387</guid><pubDate>Tue, 17 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52459387/2023_01_17_3116_1_20230117063304612.mp3" length="20479135" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Duona su svirplių miltais ar saldainiai, traškučiai iš šių vabzdžių dažnam dar gali kelti dviprasmiškus jausmus, tačiau šis gaminys tampa vis populiaresnis. Europos Komija jau penktai įmonei suteikė leidimą svirplių miltus eksportuoti į ES šalis....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Duona su svirplių miltais ar saldainiai, traškučiai iš šių vabzdžių dažnam dar gali kelti dviprasmiškus jausmus, tačiau šis gaminys tampa vis populiaresnis. Europos Komija jau penktai įmonei suteikė leidimą svirplių miltus eksportuoti į ES šalis. Svirplių produktų jau ne vienus metus galima rasti ir Lietuvoje. Kas dažniausiai perka produktus iš svirplių ir kaip juos vertina mitybos specialistai?<br /><br />Lino namus įkūręs širvintiškis ūkininkas Bronislovas Liubomiras Vošteris dažnai pristatomas kaip linų ambasadorius. Ir nenuostabu – visas jo gyvenimas susijęs su linų auginimu. Daugelį metų juos auginantis, linų sėmenų aliejų spaudžiantis ūkininkas žino ir visiems pasakoja daugybę linų produktų panaudojimo būdų.<br /><br />Ąžuolams orų permainos nebaisios. Ne veltui šie medžiai ilgaamžiai, žmogui stiprybės ir naudos duoda. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Gyvulių veislininkyste pirmiausia turi pasirūpinti ūkininkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gyvuliu-veislininkyste-pirmiausia-turi-pasirupinti-ukininkai--52450317</link><description><![CDATA[Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.<br /><br />Aplinkosaugos čempionės titulą Gero ūkininko čempionate tarp seniūnijų praėjusiais metais pelnė Kelmės r. Kražių seniūnija. Tai lėmė ne tik gamtinės sąlygos, bet pačių ūkininkų, daugiausia smulkių ūkių atstovų, noras santarvėje su gamta ūkininkauti. Išsamiau – Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir žemės ūkio specialistė Jolanta Sebestijonė.<br /><br />Kokios kambarinės gėlės valo ir jonizuoja orą? Apie monsteras – į kalijas panašiais žiedais žydinčias gėles – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52450317</guid><pubDate>Mon, 16 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52450317/2023_01_16_3116_1_20230116063326575.mp3" length="20222926" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.<br /><br />Aplinkosaugos čempionės titulą Gero ūkininko čempionate tarp seniūnijų praėjusiais metais pelnė Kelmės r. Kražių seniūnija. Tai lėmė ne tik gamtinės sąlygos, bet pačių ūkininkų, daugiausia smulkių ūkių atstovų, noras santarvėje su gamta ūkininkauti. Išsamiau – Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir žemės ūkio specialistė Jolanta Sebestijonė.<br /><br />Kokios kambarinės gėlės valo ir jonizuoja orą? Apie monsteras – į kalijas panašiais žiedais žydinčias gėles – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1264</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Milijonai dedeklių dar narvuose, jų gerovei pinigų neturi nei augintojai, nei pirkėjai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-milijonai-dedekliu-dar-narvuose-ju-gerovei-pinigu-neturi-nei-augintojai-nei-pirkejai--52430035</link><description><![CDATA[Savo iniciatyva prekybos centrai nusprendė nuo 2025 metų nebepardavinėti vištų dedeklių laikomų narvuose kiaušinių. Anot Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovo Gyčio Kauzono paukštininkams vištų perkėlimo iš narvų ant kraiko kaštai nepakeliami. Jų skaičiavimu investicijos siektų apie 60 milijonų, o ūkiai susiduria su finansiniais sunkumais dėl besitęsiančio karo Ukrainoje. Lietuvoje vis dar 80 proc. parduodamų kiaušinių yra narvuose laikomų dedeklių, tad pirkėjų pozicija irgi aiški, renkasi pigesnius kiaušinius.<br />Didžiausio paukštyno Lietuvoje jungiančio Vievio paukščiai, Zujunų ir Vilkyčių paukštynus direktorius Mindaugas Antanaitis teigia, kad ateinantys dveji metai kiaušinių augintojams bus sunkiausi metai. Jei nebus paramos iš valstybės, ar prailgintas prekybos centrų nustatytas terminas – lietuviškų kiaušinių prekyboje mažės, jie bus brangesni.<br />Europos sąjunga per ateinančius metus skirs 12,3 milijonų eurų paramos paukščių gyvenimo sąlygoms gerinti Lietuvoje. Pagal ES direktyvas vištos nebeturėtų būti laikomos narvuose nuo 2027 m.<br />Aida ir Valdas Juškos iš Giedručių kaimo augina kopūstus ir agurkus, juos raugia. Produkcija populiari ne tik Šakių krašte, nusipirkti galima ir didžiausiose prekybos centruose visoje Lietuvoje. Tokią plėtrą pavyko įgyvendinti gavus paramą ir įsigijus įrangos pakeitusios daug darbų kuriuos iki tol atlikdavo rankiniu būdu.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52430035</guid><pubDate>Fri, 13 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52430035/2023_01_13_3116_1_20230113063330989.mp3" length="22139687" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Savo iniciatyva prekybos centrai nusprendė nuo 2025 metų nebepardavinėti vištų dedeklių laikomų narvuose kiaušinių. Anot Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovo Gyčio Kauzono paukštininkams vištų perkėlimo iš narvų ant kraiko kaštai nepakeliami. Jų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Savo iniciatyva prekybos centrai nusprendė nuo 2025 metų nebepardavinėti vištų dedeklių laikomų narvuose kiaušinių. Anot Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovo Gyčio Kauzono paukštininkams vištų perkėlimo iš narvų ant kraiko kaštai nepakeliami. Jų skaičiavimu investicijos siektų apie 60 milijonų, o ūkiai susiduria su finansiniais sunkumais dėl besitęsiančio karo Ukrainoje. Lietuvoje vis dar 80 proc. parduodamų kiaušinių yra narvuose laikomų dedeklių, tad pirkėjų pozicija irgi aiški, renkasi pigesnius kiaušinius.<br />Didžiausio paukštyno Lietuvoje jungiančio Vievio paukščiai, Zujunų ir Vilkyčių paukštynus direktorius Mindaugas Antanaitis teigia, kad ateinantys dveji metai kiaušinių augintojams bus sunkiausi metai. Jei nebus paramos iš valstybės, ar prailgintas prekybos centrų nustatytas terminas – lietuviškų kiaušinių prekyboje mažės, jie bus brangesni.<br />Europos sąjunga per ateinančius metus skirs 12,3 milijonų eurų paramos paukščių gyvenimo sąlygoms gerinti Lietuvoje. Pagal ES direktyvas vištos nebeturėtų būti laikomos narvuose nuo 2027 m.<br />Aida ir Valdas Juškos iš Giedručių kaimo augina kopūstus ir agurkus, juos raugia. Produkcija populiari ne tik Šakių krašte, nusipirkti galima ir didžiausiose prekybos centruose visoje Lietuvoje. Tokią plėtrą pavyko įgyvendinti gavus paramą ir įsigijus įrangos pakeitusios daug darbų kuriuos iki tol atlikdavo rankiniu būdu.<br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1384</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. ES sprendimas drausti miškų naikinimą skatinančių produktų importą koreguoja tarptautinę prekybą</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-es-sprendimas-drausti-misku-naikinima-skatinanciu-produktu-importa-koreguoja-tarptautine-prekyba--52419549</link><description><![CDATA[Europos Sąjunga pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių produktų importą į bendriją. Tai jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekės. Anot eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, šis sprendimas prisideda prie emisijų problemos sprendimo. Kodėl tokio įstatymo reikėjo ir kokią tai įtaką gali turėti Lietuvai – pokalbis su eurokomisaru Viriginijumi Sinkevičiumi.<br /><br />Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisos, kurios turėjo užkirsti kelią ūkio veiklą imituojantiems asmenims, vetuotos šalies prezidento Gitano Nausėdos. Šis sprendimas priimtas dėl to, kad pataisomis ne tik užkertamas kelias „sofos ūkininkams“, bet ir ribojamos galimybės sąžiningiems, realiai žemę norintiems dirbti asmenims. Koks tolesnis įstatymo pataisų kelias, kalbės Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.<br /><br />Prancūzijoje vis daugiau ūkininkų įsirengia nuosavas biodujų jėgaines, kurios kurenamos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių atliekomis. Per pastaruosius penkerius metus vidutinė biodujų jėgainės įrengimo kaina išaugo nuo 4,5 iki 6 milijonų eurų, o pasiėmę paskolas ūkininkai, šiuo metu jas turi grąžinti su didesnėmis palūkanomis. Prancūzijos ūkininkų patirtys ir patarimai ruošiantis statyti biodujų jėgainę.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52419549</guid><pubDate>Thu, 12 Jan 2023 04:03:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52419549/2023_01_12_3116_1_20230112063252710.mp3" length="20255944" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Sąjunga pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių produktų importą į bendriją. Tai jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekės. Anot eurokomisaro Virginijaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Sąjunga pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių produktų importą į bendriją. Tai jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekės. Anot eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, šis sprendimas prisideda prie emisijų problemos sprendimo. Kodėl tokio įstatymo reikėjo ir kokią tai įtaką gali turėti Lietuvai – pokalbis su eurokomisaru Viriginijumi Sinkevičiumi.<br /><br />Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisos, kurios turėjo užkirsti kelią ūkio veiklą imituojantiems asmenims, vetuotos šalies prezidento Gitano Nausėdos. Šis sprendimas priimtas dėl to, kad pataisomis ne tik užkertamas kelias „sofos ūkininkams“, bet ir ribojamos galimybės sąžiningiems, realiai žemę norintiems dirbti asmenims. Koks tolesnis įstatymo pataisų kelias, kalbės Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.<br /><br />Prancūzijoje vis daugiau ūkininkų įsirengia nuosavas biodujų jėgaines, kurios kurenamos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių atliekomis. Per pastaruosius penkerius metus vidutinė biodujų jėgainės įrengimo kaina išaugo nuo 4,5 iki 6 milijonų eurų, o pasiėmę paskolas ūkininkai, šiuo metu jas turi grąžinti su didesnėmis palūkanomis. Prancūzijos ūkininkų patirtys ir patarimai ruošiantis statyti biodujų jėgainę.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai baiminasi, kad nukentės jiems teikiamų paslaugų kokybė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-baiminasi-kad-nukentes-jiems-teikiamu-paslaugu-kokybe--52410409</link><description><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad sąjunga neprieštaravo, jog trys valstybinės įmonės būtų sujungtos į vieną. Ūkininkai tikėjosi atkreipti dėmesį, kad pasirinktas netinkamas laikas – šiuo metu valstybė patiria daug krizinių situacijų. Baiminamasi, kad pačiai įmonių pertvarkai reikalingi resursai, tad nukentės paslaugų žemdirbiams kokybė. Taip ne kartą jau yra nutikę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro vadovė Redvita Četkauskienė tikina, kad žemdirbių interesai nenukentės.<br /><br />Juodoji keramika, kaip sako menininkai, tai visos mums dabar pažįstamos keramikos ištakos, pradžių pradžia, kuri kūrėją priverčia kantriai laukti rezultato. Panevėžio rajone, Ramygaloje, įsikūrusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Savos erdvės“ įrengta juodosios keramikos krosnis, kurioje deginamų darbų laukti tenka savaitę. Apie šį kūrybos būdą ir progą menininkams susiburti pokalbis su menininke Laima Kiškiene.<br /><br />Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) jauni žmonės susibūrė į asociaciją „Išmanus jaunimas“ ir ėmėsi bendruomeninio verslo. Už projekto lėšas pasistatė dirbtuves ir įsigijo modernias frezavimo stakles. Jomis gali išpjaustyti įvairius ornamentus medžio, stiklo, aliuminio plokštėse. Tikisi sulaukti užsakymų iš baldų ar įvairių ažūrinių pertvarų gamintojų. Tikslas - kurti darbo vietas vietos gyventojams, o pelną skirti bendruomenės poreikiams.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52410409</guid><pubDate>Wed, 11 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52410409/2023_01_11_3116_1_20230111063314749.mp3" length="20635451" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad sąjunga neprieštaravo, jog trys valstybinės įmonės būtų sujungtos į vieną. Ūkininkai tikėjosi atkreipti dėmesį, kad pasirinktas netinkamas laikas – šiuo metu valstybė patiria daug...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad sąjunga neprieštaravo, jog trys valstybinės įmonės būtų sujungtos į vieną. Ūkininkai tikėjosi atkreipti dėmesį, kad pasirinktas netinkamas laikas – šiuo metu valstybė patiria daug krizinių situacijų. Baiminamasi, kad pačiai įmonių pertvarkai reikalingi resursai, tad nukentės paslaugų žemdirbiams kokybė. Taip ne kartą jau yra nutikę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro vadovė Redvita Četkauskienė tikina, kad žemdirbių interesai nenukentės.<br /><br />Juodoji keramika, kaip sako menininkai, tai visos mums dabar pažįstamos keramikos ištakos, pradžių pradžia, kuri kūrėją priverčia kantriai laukti rezultato. Panevėžio rajone, Ramygaloje, įsikūrusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Savos erdvės“ įrengta juodosios keramikos krosnis, kurioje deginamų darbų laukti tenka savaitę. Apie šį kūrybos būdą ir progą menininkams susiburti pokalbis su menininke Laima Kiškiene.<br /><br />Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) jauni žmonės susibūrė į asociaciją „Išmanus jaunimas“ ir ėmėsi bendruomeninio verslo. Už projekto lėšas pasistatė dirbtuves ir įsigijo modernias frezavimo stakles. Jomis gali išpjaustyti įvairius ornamentus medžio, stiklo, aliuminio plokštėse. Tikisi sulaukti užsakymų iš baldų ar įvairių ažūrinių pertvarų gamintojų. Tikslas - kurti darbo vietas vietos gyventojams, o pelną skirti bendruomenės poreikiams.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-permainos-nacionalineje-zemes-tarnyboje--52400030</link><description><![CDATA[Nacionalinę žemės tarnybą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Kaip keičiasi įstaigos struktūra bei funkcijos ž pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju Ruslanu Golubovu.<br /><br />Leičių kaime, Vilniaus rajone šeima įkūrė ūkį, kuriame augina bei platina tik tai, ką patys mėgsta. Laukiant, kol vėl prasidės vynuogių sezonas, ūkininkai rūpinasi shiitake grybų derliumi. Pokalbis apie ūkio įkūrimą ir shiitake grybų populiarumą Lietuvoje su „Geltonų botų“ ūkio įkūrėja Ina Grecka.<br /><br />Gamtininko rubrikoje – pasakojimas apie vadinamųjų „raganų šluotų“ susidarymą medžių viršūnėse. Įžvalgomis ir žiniomis dalijasi gamtininkas, dendrologas Kęstutis Aukselis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52400030</guid><pubDate>Tue, 10 Jan 2023 04:04:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52400030/2023_01_10_3116_1_20230113145305220.mp3" length="20504625" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nacionalinę žemės tarnybą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Kaip keičiasi įstaigos struktūra bei funkcijos ž pokalbis su Nacionalinės žemės...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nacionalinę žemės tarnybą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Kaip keičiasi įstaigos struktūra bei funkcijos ž pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju Ruslanu Golubovu.<br /><br />Leičių kaime, Vilniaus rajone šeima įkūrė ūkį, kuriame augina bei platina tik tai, ką patys mėgsta. Laukiant, kol vėl prasidės vynuogių sezonas, ūkininkai rūpinasi shiitake grybų derliumi. Pokalbis apie ūkio įkūrimą ir shiitake grybų populiarumą Lietuvoje su „Geltonų botų“ ūkio įkūrėja Ina Grecka.<br /><br />Gamtininko rubrikoje – pasakojimas apie vadinamųjų „raganų šluotų“ susidarymą medžių viršūnėse. Įžvalgomis ir žiniomis dalijasi gamtininkas, dendrologas Kęstutis Aukselis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1282</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>imtoji žemė. Sumanūs kaimai - netolima ateitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/imtoji-zeme-sumanus-kaimai-netolima-ateitis--52388748</link><description><![CDATA[Inovatyvumas ir iniciatyvumas - kaimiškų vietovių atnaujinimo pagrindas. Jau netrukus Žemės ūkio ministerija skelbs projektų konkursus, kuriais bus siekiama kurti sumanius kaimus. Ši priemonė turėtų prisidėti prie jau gyvuojančių kaimų gyvybingumo, patrauklumo didinimo. Apie tai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiaja specialiste Jelena Dokudovič.<br /><br />Kultūrinių renginių sugrįžimas po karantino į Valakėlius ir senosios Pasvalio krašto mezgimo tradicijos. Pokalbis su Pasvalio rajone kultūrą puoselėjančia Lina Bartašiene.<br /><br />Pasibaigus šventėms - metas atsisveikinti su eglutėmis. Gyvos kirstinės, tačiau nudžiūvusios jos – gardus kąsnelis žirgams, poniams ir net avims. Rubrikoje „Verta žinoti“ - keli patarimai ką daryti su nupuoštomis žaliaskarėmis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52388748</guid><pubDate>Mon, 09 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52388748/2023_01_09_3116_1_20230109063256631.mp3" length="20160232" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Inovatyvumas ir iniciatyvumas - kaimiškų vietovių atnaujinimo pagrindas. Jau netrukus Žemės ūkio ministerija skelbs projektų konkursus, kuriais bus siekiama kurti sumanius kaimus. Ši priemonė turėtų prisidėti prie jau gyvuojančių kaimų gyvybingumo,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Inovatyvumas ir iniciatyvumas - kaimiškų vietovių atnaujinimo pagrindas. Jau netrukus Žemės ūkio ministerija skelbs projektų konkursus, kuriais bus siekiama kurti sumanius kaimus. Ši priemonė turėtų prisidėti prie jau gyvuojančių kaimų gyvybingumo, patrauklumo didinimo. Apie tai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiaja specialiste Jelena Dokudovič.<br /><br />Kultūrinių renginių sugrįžimas po karantino į Valakėlius ir senosios Pasvalio krašto mezgimo tradicijos. Pokalbis su Pasvalio rajone kultūrą puoselėjančia Lina Bartašiene.<br /><br />Pasibaigus šventėms - metas atsisveikinti su eglutėmis. Gyvos kirstinės, tačiau nudžiūvusios jos – gardus kąsnelis žirgams, poniams ir net avims. Rubrikoje „Verta žinoti“ - keli patarimai ką daryti su nupuoštomis žaliaskarėmis.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Augalininkai randa papildomų veiklos galimybių – planuoja auginti moliūgus Danijos rinkai</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-augalininkai-randa-papildomu-veiklos-galimybiu-planuoja-auginti-moliugus-danijos-rinkai--52368003</link><description><![CDATA[Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.<br />Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52368003</guid><pubDate>Fri, 06 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52368003/2023_01_06_3116_1_20230106063306606.mp3" length="19812490" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.<br />Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1239</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pieno ūkio iššūkiai jaunam žmogui nebaisūs</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pieno-ukio-issukiai-jaunam-zmogui-nebaisus--52361670</link><description><![CDATA[Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio procesus, kaip kad trąšų pirkimą. Jungtis į kooperatyvą Nojus prikalbino ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantį tėtį Egidijų.<br />Alytaus rajone, Geistariškių kaime, esančią įmonę „Alytaus keramika“ iš bankroto antram gyvenimui prikėlė Raimonda Radvilavičienė, turėjusi jaunatviško maksimalizmo ir užsispyrimo. Veiklos kryptis nuo plytų gamybos pasikeitė iš esmės. Dabar įmonėje yra gaminamas molio tinkas. Kokios šios medžiagos galimybės?<br />Užsienio naujienos. Korsikos saloje pradėtas bandomasis galvijų žymėjimo projektas. Ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. mikroschemos bus privalomos visiems Korsikos saloje auginamiems galvijams.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 5 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.<br /><br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52361670</guid><pubDate>Thu, 05 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52361670/2023_01_05_3116_1_20230104172045032.mp3" length="20158421" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio procesus, kaip kad trąšų pirkimą. Jungtis į kooperatyvą Nojus prikalbino ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantį tėtį Egidijų.<br />Alytaus rajone, Geistariškių kaime, esančią įmonę „Alytaus keramika“ iš bankroto antram gyvenimui prikėlė Raimonda Radvilavičienė, turėjusi jaunatviško maksimalizmo ir užsispyrimo. Veiklos kryptis nuo plytų gamybos pasikeitė iš esmės. Dabar įmonėje yra gaminamas molio tinkas. Kokios šios medžiagos galimybės?<br />Užsienio naujienos. Korsikos saloje pradėtas bandomasis galvijų žymėjimo projektas. Ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. mikroschemos bus privalomos visiems Korsikos saloje auginamiems galvijams.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 5 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.<br /><br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai nebedvejoja – pasėlius vis dažniau draudžia nuo visų įmanomų rizikų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-nebedvejoja-paselius-vis-dazniau-draudzia-nuo-visu-imanomu-riziku--52349081</link><description><![CDATA[Lietuvoje apie puse milijono hektarų pasėlių yra draudžiami nuo įvairiausių rizikų, susijusių su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Kaip sako, savidraudos fondo VH Lietuva vadovas, praėjusiais metais daugiausia žalos pasėliams padarė kruša. Anot žemės ūkio bendrovės „Bučiūnai“ vadovo Gintaro Rudžio, kuomet ūkininkavimas 70 procentų priklausomas nuo oro sąlygų, drausti pasėlius yra būtina verslo išlikimo sąlyga. Zelbų šeimos ūkis taip pat jau eilę metų draudžia savo pasėlius.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ jauno žmogaus Gražvido Jokanto pavyzdys, kaip didžiulis noras padeda pasiekti tikslų. Savo verslui kurti vyras pinigų pasiskolino iš mamos. Vėliau išvyko į užsienį tam, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas ir dabar turi savo netradicinį verslą. Iš elnių, briedžių ragų kuria įvairius dirbinius – nuo pakabukų, kramtukų šunims iki įmantriausių paveikslų, juvelyrikos dirbinių.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52349081</guid><pubDate>Wed, 04 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52349081/2023_01_04_3116_1_20230104063252600.mp3" length="21386524" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvoje apie puse milijono hektarų pasėlių yra draudžiami nuo įvairiausių rizikų, susijusių su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Kaip sako, savidraudos fondo VH Lietuva vadovas, praėjusiais metais daugiausia žalos pasėliams padarė kruša. Anot žemės ūkio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvoje apie puse milijono hektarų pasėlių yra draudžiami nuo įvairiausių rizikų, susijusių su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Kaip sako, savidraudos fondo VH Lietuva vadovas, praėjusiais metais daugiausia žalos pasėliams padarė kruša. Anot žemės ūkio bendrovės „Bučiūnai“ vadovo Gintaro Rudžio, kuomet ūkininkavimas 70 procentų priklausomas nuo oro sąlygų, drausti pasėlius yra būtina verslo išlikimo sąlyga. Zelbų šeimos ūkis taip pat jau eilę metų draudžia savo pasėlius.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ jauno žmogaus Gražvido Jokanto pavyzdys, kaip didžiulis noras padeda pasiekti tikslų. Savo verslui kurti vyras pinigų pasiskolino iš mamos. Vėliau išvyko į užsienį tam, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas ir dabar turi savo netradicinį verslą. Iš elnių, briedžių ragų kuria įvairius dirbinius – nuo pakabukų, kramtukų šunims iki įmantriausių paveikslų, juvelyrikos dirbinių.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vertikaliame ūkyje užauginta produkcija pasiekia jau ir prekybos centrus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vertikaliame-ukyje-uzauginta-produkcija-pasiekia-jau-ir-prekybos-centrus--52342077</link><description><![CDATA[Nors vertikalusis ūkininkavimas yra dar nauja niša Lietuvoje, tuo domisi vis daugiau žmonių, norinčių technologijų pagalba derlių auginti uždarose patalpose. Jose augalams sukuriamos visos reikiamos sąlygas. Kaip sako Kauno rajone esančio vertikalaus ūkio „Daržulis“ šeimininkas Marius Krutulis, auginimas patalpoje leidžia išvengti daugybės rizikų, kurias įprastai patiria ūkininkai. Įvairius žalumynus auginantis Marius sako, populiariausia ūkio prekė žiemą – bazilikai.<br />Gamtininko komentaras. Didžiules sniego pusnis pakeitė balos, o stiprų šaltį lengva šiluma. Kaip prie permainingų orų sekasi prisitaikyti tiek Lietuvoje žiemojantiems, tiek migruojantiems paukščiams, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br /><br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52342077</guid><pubDate>Tue, 03 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52342077/2023_01_03_3116_1_20230103063315719.mp3" length="20186563" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Nors vertikalusis ūkininkavimas yra dar nauja niša Lietuvoje, tuo domisi vis daugiau žmonių, norinčių technologijų pagalba derlių auginti uždarose patalpose. Jose augalams sukuriamos visos reikiamos sąlygas. Kaip sako Kauno rajone esančio vertikalaus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Nors vertikalusis ūkininkavimas yra dar nauja niša Lietuvoje, tuo domisi vis daugiau žmonių, norinčių technologijų pagalba derlių auginti uždarose patalpose. Jose augalams sukuriamos visos reikiamos sąlygas. Kaip sako Kauno rajone esančio vertikalaus ūkio „Daržulis“ šeimininkas Marius Krutulis, auginimas patalpoje leidžia išvengti daugybės rizikų, kurias įprastai patiria ūkininkai. Įvairius žalumynus auginantis Marius sako, populiariausia ūkio prekė žiemą – bazilikai.<br />Gamtininko komentaras. Didžiules sniego pusnis pakeitė balos, o stiprų šaltį lengva šiluma. Kaip prie permainingų orų sekasi prisitaikyti tiek Lietuvoje žiemojantiems, tiek migruojantiems paukščiams, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.<br />Ved. Rūta Katkevičienė<br /><br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1262</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkų balsas išgirstas – prezidentas vetavo įstatymo pataisas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininku-balsas-isgirstas-prezidentas-vetavo-istatymo-pataisas--52330745</link><description><![CDATA[Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisomis Seimas siekia užkirsti kelią fiktyvių ūkininkų veiklai. Pataisose numatoma, kad statyti ūkinius ir gyvenamuosius pastatus galės tik tie, kurie turės 2 ha ploto sklypą ir jame trejus metus vykdys ūkinę veiklą, gaus iš jos 50 procentų pajamų. Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Prezidentūra sutinka, kad kovoti su „sofos ūkininkais“ reikia, bet ne tokia kaina, kuomet galimybės užkertamos sąžiningai ūkininkauti, kaime kurtis norintiems asmenims.<br />Raubonių vandens malūno, vilnų karšyklos-verpyklos pastatas pastatytas 19 a. pabaigoje, netoli plento Pasvalys–Biržai. Pastatas – valstybės saugomas istorijos, technikos ir architektūros paminklas, kurio svarbą supratusi Raubonių bendruomenė ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti. Ar pavyko?<br />Verta žinoti. Šį žiemos sezoną neretam žmogui planus sujaukė peršalimo, virusinės ligos. Jeigu ligų pavyko išvengti, žolininkas Marius Lasinskas patars, kaip stiprinti organizmą, o ir sergantiems turi keletą naudingų patarimų.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52330745</guid><pubDate>Mon, 02 Jan 2023 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52330745/2023_01_02_3116_1_20230102063239583.mp3" length="21273675" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisomis Seimas siekia užkirsti kelią fiktyvių ūkininkų veiklai. Pataisose numatoma, kad statyti ūkinius ir gyvenamuosius pastatus galės tik tie, kurie turės 2 ha ploto sklypą ir jame trejus metus vykdys ūkinę veiklą,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisomis Seimas siekia užkirsti kelią fiktyvių ūkininkų veiklai. Pataisose numatoma, kad statyti ūkinius ir gyvenamuosius pastatus galės tik tie, kurie turės 2 ha ploto sklypą ir jame trejus metus vykdys ūkinę veiklą, gaus iš jos 50 procentų pajamų. Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Prezidentūra sutinka, kad kovoti su „sofos ūkininkais“ reikia, bet ne tokia kaina, kuomet galimybės užkertamos sąžiningai ūkininkauti, kaime kurtis norintiems asmenims.<br />Raubonių vandens malūno, vilnų karšyklos-verpyklos pastatas pastatytas 19 a. pabaigoje, netoli plento Pasvalys–Biržai. Pastatas – valstybės saugomas istorijos, technikos ir architektūros paminklas, kurio svarbą supratusi Raubonių bendruomenė ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti. Ar pavyko?<br />Verta žinoti. Šį žiemos sezoną neretam žmogui planus sujaukė peršalimo, virusinės ligos. Jeigu ligų pavyko išvengti, žolininkas Marius Lasinskas patars, kaip stiprinti organizmą, o ir sergantiems turi keletą naudingų patarimų.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1330</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar neapsiniauks dangus virš šalies žemės ūkio?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-neapsiniauks-dangus-virs-salies-zemes-ukio--52312649</link><description><![CDATA[Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Strateginis žemės ūkio ir kaimo plėtros planas, pagal kurį Lietuvai atiteks daugiau kaip 4 mlrd eurų, yra palankus žemdirbiams. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad finansavimo taisyklės surašytos taip, kad žemdirbiams būtų sunkiau pasinaudoti parama. Ką dar politikai sako apie nuveiktus ir nespėtus padaryti darbus vardan kaimo ir žemdirbių?<br />Tautodailininkas, keramikas ir Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis, įkūręs unikalų muziejų Leliūnuose, mano, kad geriausia dovana iš molio turi būti sakrališka ir sentimentali. O nustebinti žmones dirbiniais iš molio sudėtinga, vienintelė galimybė – atvykti į muziejų Leliūnuose, esantį geriausių šimtuke Europoje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52312649</guid><pubDate>Fri, 30 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52312649/2022_12_30_3116_1_20221230063252162.mp3" length="20068281" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Strateginis žemės ūkio ir kaimo plėtros planas, pagal kurį Lietuvai atiteks daugiau kaip 4 mlrd eurų, yra palankus žemdirbiams. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Strateginis žemės ūkio ir kaimo plėtros planas, pagal kurį Lietuvai atiteks daugiau kaip 4 mlrd eurų, yra palankus žemdirbiams. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad finansavimo taisyklės surašytos taip, kad žemdirbiams būtų sunkiau pasinaudoti parama. Ką dar politikai sako apie nuveiktus ir nespėtus padaryti darbus vardan kaimo ir žemdirbių?<br />Tautodailininkas, keramikas ir Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis, įkūręs unikalų muziejų Leliūnuose, mano, kad geriausia dovana iš molio turi būti sakrališka ir sentimentali. O nustebinti žmones dirbiniais iš molio sudėtinga, vienintelė galimybė – atvykti į muziejų Leliūnuose, esantį geriausių šimtuke Europoje.<br /><br />Ved. Arvydas Urba<br /><br />]]></itunes:summary><itunes:duration>1255</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius: sveika žemė, sveikas augalas ir sveikas žmogus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-gero-ukininko-cempionato-ambasadorius-sveika-zeme-sveikas-augalas-ir-sveikas-zmogus--52303770</link><description><![CDATA[Joniškio rajono ūkininkas Vytautaus Miliškevičius – vienas iš penkių šių metų gero ūkininko čempionato ambasadorių. Jis išsiskiria sava filofosija ir praktine veikla taikant neariminę technologiją. 150 ha šeimos ūkyje ypatingas dėmesys gyventi darnoje su gamta. Ūkininką palaiko ir žmona Eugenija, o sūnus Egidijus pasiryžęs tęsti tėčio darbus.<br />Laikas iki Naujųjų dabar dažniausia visiems žemdirbiams – poilsio metas. O kaip šią savaitę gyvena kaimynai lenkai, kurie turi tradiciją antrą Kalėdų dieną šventinti avižas, aktyviai dalyvauti šventinėse mugėse. Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52303770</guid><pubDate>Thu, 29 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52303770/2022_12_29_3116_1_20221229063314728.mp3" length="20678083" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Joniškio rajono ūkininkas Vytautaus Miliškevičius – vienas iš penkių šių metų gero ūkininko čempionato ambasadorių. Jis išsiskiria sava filofosija ir praktine veikla taikant neariminę technologiją. 150 ha šeimos ūkyje ypatingas dėmesys gyventi darnoje...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Joniškio rajono ūkininkas Vytautaus Miliškevičius – vienas iš penkių šių metų gero ūkininko čempionato ambasadorių. Jis išsiskiria sava filofosija ir praktine veikla taikant neariminę technologiją. 150 ha šeimos ūkyje ypatingas dėmesys gyventi darnoje su gamta. Ūkininką palaiko ir žmona Eugenija, o sūnus Egidijus pasiryžęs tęsti tėčio darbus.<br />Laikas iki Naujųjų dabar dažniausia visiems žemdirbiams – poilsio metas. O kaip šią savaitę gyvena kaimynai lenkai, kurie turi tradiciją antrą Kalėdų dieną šventinti avižas, aktyviai dalyvauti šventinėse mugėse. Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1293</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvos obuolių augintojus jau pasiekė europinė parama</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvos-obuoliu-augintojus-jau-pasieke-europine-parama--52295562</link><description><![CDATA[Gruodžio viduryje EK patvirtino paramos Lietuvai schemą, skirtą obuolių augintojams. Jie tikisi sumažinti finansinius nuostolius dėl elektros energijos ir kitų išteklių brangimo, bet paraiškas paramai teikti galėjo ne visi. O jau išmokėta parama – 750 tūkst., nors EK skyrė 2 mln eurų.<br />Platelių apylinkėse esančio biodinaminio ūkio „Miško sodai“ ūkininkavimo esmė – žemę naudoti saikingai, jos nealinant. Vasarą ūkyje apstu įvairiausių vaistažolių, daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, o žiemą – edukacijų, kūrybinių iniciatyvų. Ūkio įkūrėjai Vaiva Jundulaitė-Kosienė ir Giedrius Kosa šiemt tapo gero ūkininko čempionato ambasadoriais.<br />Pociūnėlių bendruomenė, nedidelį verslą pradėjusi prieš dešimtmetį, keliasi į didesnes patalpas. Džiovinti vaisiai, uogos ir daržovės, prieskonių mišiniai, rinkiniai daržovių sriubai populiarūs ne tik Radviliškio rajone. Dovanas internetu užsisako visos Lietuvos gyventojai, kraštiečiai gyvenantys Anglijoje ir JAV.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52295562</guid><pubDate>Wed, 28 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52295562/2022_12_28_3116_1_20221228063309016.mp3" length="20911722" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Gruodžio viduryje EK patvirtino paramos Lietuvai schemą, skirtą obuolių augintojams. Jie tikisi sumažinti finansinius nuostolius dėl elektros energijos ir kitų išteklių brangimo, bet paraiškas paramai teikti galėjo ne visi. O jau išmokėta parama – 750...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Gruodžio viduryje EK patvirtino paramos Lietuvai schemą, skirtą obuolių augintojams. Jie tikisi sumažinti finansinius nuostolius dėl elektros energijos ir kitų išteklių brangimo, bet paraiškas paramai teikti galėjo ne visi. O jau išmokėta parama – 750 tūkst., nors EK skyrė 2 mln eurų.<br />Platelių apylinkėse esančio biodinaminio ūkio „Miško sodai“ ūkininkavimo esmė – žemę naudoti saikingai, jos nealinant. Vasarą ūkyje apstu įvairiausių vaistažolių, daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, o žiemą – edukacijų, kūrybinių iniciatyvų. Ūkio įkūrėjai Vaiva Jundulaitė-Kosienė ir Giedrius Kosa šiemt tapo gero ūkininko čempionato ambasadoriais.<br />Pociūnėlių bendruomenė, nedidelį verslą pradėjusi prieš dešimtmetį, keliasi į didesnes patalpas. Džiovinti vaisiai, uogos ir daržovės, prieskonių mišiniai, rinkiniai daržovių sriubai populiarūs ne tik Radviliškio rajone. Dovanas internetu užsisako visos Lietuvos gyventojai, kraštiečiai gyvenantys Anglijoje ir JAV.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1307</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Namui šildyti ūkininkas degina avižas</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-namui-sildyti-ukininkas-degina-avizas--52287207</link><description><![CDATA[Ūkininkas Petras Vaitelis savo namus Ąžuolaičių kaime Kėdainių raj. paprastai šildo degindamas piuvenų granules. Bet šiemet jis piuvenas maišo su avižomis, kurių tona jam kainuoja šešis kartus mažiau nei piuvenų. Sako, kad skauda širdį deginant grūdus, bet taupyti priverstas ne tik dėl pabrangusio kuro, bet ir dėl politikų sprendimų.<br />Klasikinė sėjomaina, minimalus žemės dirbimas – vienos svarbiausių dirvožemio tausojimo priemonės, dabar garsiai siejamos su žaliuoju kursu. O devintą dešimtį pradėjęs, agronomas Jonas Pakalnis galima sakyti jau pusšimtį metų dirba žaliai. Taip jis tvarkosi ir Kupiškio raj. Skapiškio apylinkėse savo 800 ha ūkyje, šalia sutvarkęs 3 ha Topolių parką.<br />Beveik mėnesį trukusius tikros žiemos orus – šaltuką ir gausų sniegą prieš Kalėdas pakeitė lietus ir šiluma. Kokią įtaką tokios orų permainos gali turėti gamtai? Pasakoja botanikas, ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko specialistas Mindaugas Lapelė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52287207</guid><pubDate>Tue, 27 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52287207/2022_12_27_3116_1_20221227063231376.mp3" length="20385930" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Ūkininkas Petras Vaitelis savo namus Ąžuolaičių kaime Kėdainių raj. paprastai šildo degindamas piuvenų granules. Bet šiemet jis piuvenas maišo su avižomis, kurių tona jam kainuoja šešis kartus mažiau nei piuvenų. Sako, kad skauda širdį deginant...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Ūkininkas Petras Vaitelis savo namus Ąžuolaičių kaime Kėdainių raj. paprastai šildo degindamas piuvenų granules. Bet šiemet jis piuvenas maišo su avižomis, kurių tona jam kainuoja šešis kartus mažiau nei piuvenų. Sako, kad skauda širdį deginant grūdus, bet taupyti priverstas ne tik dėl pabrangusio kuro, bet ir dėl politikų sprendimų.<br />Klasikinė sėjomaina, minimalus žemės dirbimas – vienos svarbiausių dirvožemio tausojimo priemonės, dabar garsiai siejamos su žaliuoju kursu. O devintą dešimtį pradėjęs, agronomas Jonas Pakalnis galima sakyti jau pusšimtį metų dirba žaliai. Taip jis tvarkosi ir Kupiškio raj. Skapiškio apylinkėse savo 800 ha ūkyje, šalia sutvarkęs 3 ha Topolių parką.<br />Beveik mėnesį trukusius tikros žiemos orus – šaltuką ir gausų sniegą prieš Kalėdas pakeitė lietus ir šiluma. Kokią įtaką tokios orų permainos gali turėti gamtai? Pasakoja botanikas, ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko specialistas Mindaugas Lapelė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1275</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Mažame ūkyje – dideli darbai ir Kalėdų nuotaikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-mazame-ukyje-dideli-darbai-ir-kaledu-nuotaikos--52280958</link><description><![CDATA[Eglė ir Julius Stašauskai savo ūkį Kėdainių raj. Saviečių kaime pavadino „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Reikia pamatyti, nes sunku patikėti kaip jauna šeima iš užsiaugintų daržovių, vaisių uogų, prieskoninių augalų, naudoja net rožių žiedlapius ir padaro 70 pavadinimų pagardų ir prieskonių mišinių. Dalis jų patenka ir ant tradicinio visos giminės Kalėdų stalo.<br />Radviliškio raj.Karčiamų kaimo bendruomenė prieš pusmetį pagal VVG projektą už 130 tūkst. eurų įsirengė modernią virtuvę ir pradėjo gaminti maistą visiems norintiems. Bendruomenės nariams už simbolinį mokestį pristato ir į namus, dažnai tiesiog išdalina maistą, o gruodžio 26d. bendruomenės namuose surengs padėkos vakarą.<br />Papuoštą Kalėdų eglutę su žaliais ir kvepiančiais spygliais namuose galima išlaikyti ilgiau. Dendrologas Arvydas Rutkauskas sako, kad tik sidabrinė eglė prisitaikiusi būti sausoje aplinkoje, o kenį ir paprastąją eglę, kurių turime daugiausia, būtina drėkinti – spyglius apipurkšti vandeniu.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52280958</guid><pubDate>Mon, 26 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52280958/2022_12_26_3116_1_20221226063152779.mp3" length="22079082" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Eglė ir Julius Stašauskai savo ūkį Kėdainių raj. Saviečių kaime pavadino „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Reikia pamatyti, nes sunku patikėti kaip jauna šeima iš užsiaugintų daržovių, vaisių uogų, prieskoninių augalų, naudoja net rožių žiedlapius ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Eglė ir Julius Stašauskai savo ūkį Kėdainių raj. Saviečių kaime pavadino „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“. Reikia pamatyti, nes sunku patikėti kaip jauna šeima iš užsiaugintų daržovių, vaisių uogų, prieskoninių augalų, naudoja net rožių žiedlapius ir padaro 70 pavadinimų pagardų ir prieskonių mišinių. Dalis jų patenka ir ant tradicinio visos giminės Kalėdų stalo.<br />Radviliškio raj.Karčiamų kaimo bendruomenė prieš pusmetį pagal VVG projektą už 130 tūkst. eurų įsirengė modernią virtuvę ir pradėjo gaminti maistą visiems norintiems. Bendruomenės nariams už simbolinį mokestį pristato ir į namus, dažnai tiesiog išdalina maistą, o gruodžio 26d. bendruomenės namuose surengs padėkos vakarą.<br />Papuoštą Kalėdų eglutę su žaliais ir kvepiančiais spygliais namuose galima išlaikyti ilgiau. Dendrologas Arvydas Rutkauskas sako, kad tik sidabrinė eglė prisitaikiusi būti sausoje aplinkoje, o kenį ir paprastąją eglę, kurių turime daugiausia, būtina drėkinti – spyglius apipurkšti vandeniu.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Dzūkų šeimoje gyvos senosios Kūčių, Kalėdų tradicijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-dzuku-seimoje-gyvos-senosios-kuciu-kaledu-tradicijos--52264173</link><description><![CDATA[Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų papročių, tradicijų. Nebent 12 patiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenančios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai.<br /><br />Gruodį prieš didžiąsias žiemos šventes jau keliolika metų rezidenciją Šiauliuose įsirengia Kalėdų Senelis. Kaip jis šiemet ketina priimti visus lankytojus, ko labiausiai linki ūkininkams?<br /><br />Buvę kauniečiai Gerda ir Dalius Kemežiai Prienų rajono Alksniakiemio kaime senelių sodyboje kūrėsi prieš 11 metų. Pasirinko miestiečiams nelengvą veiklą – auginti braškes. Naujakurių braškyną išbandė ir šalnos, ir sausros, ir lietūs. O kur dar skynėjų trūkumas. Pradžioje teko 3 val. naktį keltis ir braškes skinti. Patirties semtasi iš vietos augintojų ir vokiečių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52264173</guid><pubDate>Fri, 23 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52264173/2022_12_23_3116_1_20221223063330009.mp3" length="21072637" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų papročių, tradicijų. Nebent 12 patiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenančios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti anuomet ruoštų ypatingų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų papročių, tradicijų. Nebent 12 patiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenančios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai.<br /><br />Gruodį prieš didžiąsias žiemos šventes jau keliolika metų rezidenciją Šiauliuose įsirengia Kalėdų Senelis. Kaip jis šiemet ketina priimti visus lankytojus, ko labiausiai linki ūkininkams?<br /><br />Buvę kauniečiai Gerda ir Dalius Kemežiai Prienų rajono Alksniakiemio kaime senelių sodyboje kūrėsi prieš 11 metų. Pasirinko miestiečiams nelengvą veiklą – auginti braškes. Naujakurių braškyną išbandė ir šalnos, ir sausros, ir lietūs. O kur dar skynėjų trūkumas. Pradžioje teko 3 val. naktį keltis ir braškes skinti. Patirties semtasi iš vietos augintojų ir vokiečių.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1317</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Buvę vilniečiai įrodė, kad galima tvariai ūkininkauti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-buve-vilnieciai-irode-kad-galima-tvariai-ukininkauti--52254127</link><description><![CDATA[Buvę vilniečiai įrodė, kad galima tvariai ūkininkauti<br /><br />„Varinis puodas“– taip savo ūkį pavadinę Kabelių kaime karves auginantys ir išskirtinio skonio fermentinius sūrius gaminantys bei santarvėje su gamta ūkininkaujantys Audrius Jokubauskas ir Giedrius Tėvelis. Jie šiemet tapo Gero ūkininko čempionato ambasadoriais ir pelnė čempionato Publikos simpatijos titulą. Kaip buvę vilniečiai pasirinko tokį nelengvą, net retą kaimo žmogų suviliojantį verslą, ėmėsi tvariai, ekologiškai ūkininkauti?<br /><br />Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija didžiausia Akmenės rajone. Jos kaimai išsibarstę apie Naujosios Akmenės miestą. Tad seniūnui Zigmantui Stankui tokioje didžiulėje teritorijoje rūpesčių nestinga. Padedamas aktyvių bendruomenių narių, sunkumus įveikia ir daro gerus darbus kaimo žmonėms.<br /><br />Olandijos ūkininkai ėmė bendradarbiauti su kriptovaliutas išgaunančia kompanija: matematinius skaičiavimus atliekantys galingi kompiuteriai išskiriama energija apšildo tulpių šiltnamius. Gėlių augintojai sako, kad idėja atsiperka dvigubai: sutaupomos išlaidos gamtinėms dujoms ir parduodami išgaunami bitkoinai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52254127</guid><pubDate>Thu, 22 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52254127/2022_12_22_3116_1_20221221221816397.mp3" length="21488109" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Buvę vilniečiai įrodė, kad galima tvariai ūkininkauti

„Varinis puodas“– taip savo ūkį pavadinę Kabelių kaime karves auginantys ir išskirtinio skonio fermentinius sūrius gaminantys bei santarvėje su gamta ūkininkaujantys Audrius Jokubauskas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Buvę vilniečiai įrodė, kad galima tvariai ūkininkauti<br /><br />„Varinis puodas“– taip savo ūkį pavadinę Kabelių kaime karves auginantys ir išskirtinio skonio fermentinius sūrius gaminantys bei santarvėje su gamta ūkininkaujantys Audrius Jokubauskas ir Giedrius Tėvelis. Jie šiemet tapo Gero ūkininko čempionato ambasadoriais ir pelnė čempionato Publikos simpatijos titulą. Kaip buvę vilniečiai pasirinko tokį nelengvą, net retą kaimo žmogų suviliojantį verslą, ėmėsi tvariai, ekologiškai ūkininkauti?<br /><br />Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija didžiausia Akmenės rajone. Jos kaimai išsibarstę apie Naujosios Akmenės miestą. Tad seniūnui Zigmantui Stankui tokioje didžiulėje teritorijoje rūpesčių nestinga. Padedamas aktyvių bendruomenių narių, sunkumus įveikia ir daro gerus darbus kaimo žmonėms.<br /><br />Olandijos ūkininkai ėmė bendradarbiauti su kriptovaliutas išgaunančia kompanija: matematinius skaičiavimus atliekantys galingi kompiuteriai išskiriama energija apšildo tulpių šiltnamius. Gėlių augintojai sako, kad idėja atsiperka dvigubai: sutaupomos išlaidos gamtinėms dujoms ir parduodami išgaunami bitkoinai.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1343</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kodėl pieno ūkių šeimininkai nesiryžta prekiauti turguje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kodel-pieno-ukiu-seimininkai-nesiryzta-prekiauti-turguje--52243570</link><description><![CDATA[Dejuodami dėl už pieną iš perdirbėjų gaunamos mažos supirkimo kainos, tik retas smulkus ūkininkas pienu ir jo produktais prekiauja turguje. Alytaus turguje vos keletas savo pagamintus produktus parduoda miestiečiams. Kas atbaido juos nuo prekybos pienu ir jo produktais turguje?<br /><br />Verslą skambiu pavadinimu „Trys mėsininkai“ sukūrė muzikantas ir pedagogas Nerijus Bakula. Jo kioskelį ant ratų, prekiaujantį daugiausia mėsos produktais, žino Varėnos ir aplinkinių kaimų gyventojai. Ypač aktyviai mėsos gaminiais prekiaujama prieš didžiąsias metų šventes. O įsukti šį verslą N. Bakulą paskatino pandemija, kai buvo sustojusi koncertinė veikla.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52243570</guid><pubDate>Wed, 21 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52243570/2022_12_21_3116_1_20221220161531880.mp3" length="20163185" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dejuodami dėl už pieną iš perdirbėjų gaunamos mažos supirkimo kainos, tik retas smulkus ūkininkas pienu ir jo produktais prekiauja turguje. Alytaus turguje vos keletas savo pagamintus produktus parduoda miestiečiams. Kas atbaido juos nuo prekybos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dejuodami dėl už pieną iš perdirbėjų gaunamos mažos supirkimo kainos, tik retas smulkus ūkininkas pienu ir jo produktais prekiauja turguje. Alytaus turguje vos keletas savo pagamintus produktus parduoda miestiečiams. Kas atbaido juos nuo prekybos pienu ir jo produktais turguje?<br /><br />Verslą skambiu pavadinimu „Trys mėsininkai“ sukūrė muzikantas ir pedagogas Nerijus Bakula. Jo kioskelį ant ratų, prekiaujantį daugiausia mėsos produktais, žino Varėnos ir aplinkinių kaimų gyventojai. Ypač aktyviai mėsos gaminiais prekiaujama prieš didžiąsias metų šventes. O įsukti šį verslą N. Bakulą paskatino pandemija, kai buvo sustojusi koncertinė veikla.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pasirinktas kooperacijos kelias ūkininkų nenuvylė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pasirinktas-kooperacijos-kelias-ukininku-nenuvyle--52234990</link><description><![CDATA[Kelmės r. Maneikių kaimo ūkininkas Albertas Brazas buvo vienas pirmųjų, patikėjusių kooperacijos nauda ir stojusių į žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“. Vėlesni sunkumai, pieno perdirbėjų daromos kliūtys neišgąsdino ūkininko. Dalyvavimas kooperatyvo veikloje metams bėgant padėjo plėsti ir modernizuoti pieno ūkį.<br />Gyvenimas miške žiemą sulėtėja, bet nesustoja. Paukščiai, miško žvėrys užsiima jiems įprasta veikla, maisto paieškomis. Pasakoja gamtos mylėtojas, fotografas, fiksuojantis gamtos reiškinius ir gyvūnijos gyvenimą, Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52234990</guid><pubDate>Tue, 20 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52234990/2022_12_20_3116_1_20221219221225919.mp3" length="20801479" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės r. Maneikių kaimo ūkininkas Albertas Brazas buvo vienas pirmųjų, patikėjusių kooperacijos nauda ir stojusių į žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“. Vėlesni sunkumai, pieno perdirbėjų daromos kliūtys neišgąsdino ūkininko. Dalyvavimas kooperatyvo...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės r. Maneikių kaimo ūkininkas Albertas Brazas buvo vienas pirmųjų, patikėjusių kooperacijos nauda ir stojusių į žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“. Vėlesni sunkumai, pieno perdirbėjų daromos kliūtys neišgąsdino ūkininko. Dalyvavimas kooperatyvo veikloje metams bėgant padėjo plėsti ir modernizuoti pieno ūkį.<br />Gyvenimas miške žiemą sulėtėja, bet nesustoja. Paukščiai, miško žvėrys užsiima jiems įprasta veikla, maisto paieškomis. Pasakoja gamtos mylėtojas, fotografas, fiksuojantis gamtos reiškinius ir gyvūnijos gyvenimą, Algimantas Lūža.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar iki Kalėdų užpustytuose laukuose neliks cukrinių runkelių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-iki-kaledu-uzpustytuose-laukuose-neliks-cukriniu-runkeliu--52203750</link><description><![CDATA[Pagal iš anksto sudarytą grafiką laukuose likusių cukrinių runkelių pristatymo į Kėdainių cukraus fabriką galutinis terminas – iki Kalėdų. Tačiau laukuose į kaupus supiltų cukrinių runkelių dar tūkstančiai tonų. Vien Šiaulių r. bendrovės „Klauso ūkis“ laukuose likę 9 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų. Ar sniegas nesukliudys laiku išvežti, o fabrikas priimti cukrinių runkelių?<br /><br />Prieš 21-erius metus Prienų r. Gerulių kaime ūkį kūrė Gita ir Gediminas Astrauskai, atsikėlę iš miesto į kaimą. Pradėjo nuo 1 karvės, o dabar ūkyje jau 160 galvijų. Šeimos ūkyje darbuojasi tik sava šeima: tėvams talkina trys vaikai. Pasak Gitos Astrauskienės, gerai, kad visi sutartinai dirba: samdyti neišgalėtų. Vaikai nuo mažens pratę prie ūkio darbų ir dabar jais nesibodi. Reikalui esant, tėvus ūkyje pavaduoja.<br /><br />Advento metą miestuose ir miesteliuose, net kai kuriuose kaimuose šurmuliuoja įvairios mugės. Pasak Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos, etnologės Gražinos Kadžytės, ir tarpukario Lietuvoje per adventą buvo populiarūs turgūs, kiekvieną savaitę turėję vis kitokius pavadinimus. Kokius?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52203750</guid><pubDate>Mon, 19 Dec 2022 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52203750/2022_12_19_3116_1_20221216145751055.mp3" length="20162349" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pagal iš anksto sudarytą grafiką laukuose likusių cukrinių runkelių pristatymo į Kėdainių cukraus fabriką galutinis terminas – iki Kalėdų. Tačiau laukuose į kaupus supiltų cukrinių runkelių dar tūkstančiai tonų. Vien Šiaulių r. bendrovės „Klauso ūkis“...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pagal iš anksto sudarytą grafiką laukuose likusių cukrinių runkelių pristatymo į Kėdainių cukraus fabriką galutinis terminas – iki Kalėdų. Tačiau laukuose į kaupus supiltų cukrinių runkelių dar tūkstančiai tonų. Vien Šiaulių r. bendrovės „Klauso ūkis“ laukuose likę 9 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų. Ar sniegas nesukliudys laiku išvežti, o fabrikas priimti cukrinių runkelių?<br /><br />Prieš 21-erius metus Prienų r. Gerulių kaime ūkį kūrė Gita ir Gediminas Astrauskai, atsikėlę iš miesto į kaimą. Pradėjo nuo 1 karvės, o dabar ūkyje jau 160 galvijų. Šeimos ūkyje darbuojasi tik sava šeima: tėvams talkina trys vaikai. Pasak Gitos Astrauskienės, gerai, kad visi sutartinai dirba: samdyti neišgalėtų. Vaikai nuo mažens pratę prie ūkio darbų ir dabar jais nesibodi. Reikalui esant, tėvus ūkyje pavaduoja.<br /><br />Advento metą miestuose ir miesteliuose, net kai kuriuose kaimuose šurmuliuoja įvairios mugės. Pasak Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojos, etnologės Gražinos Kadžytės, ir tarpukario Lietuvoje per adventą buvo populiarūs turgūs, kiekvieną savaitę turėję vis kitokius pavadinimus. Kokius?<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Startuos mėsos ir paslaugų skaitmeninė prekybos platforma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-startuos-mesos-ir-paslaugu-skaitmenine-prekybos-platforma--52201671</link><description><![CDATA[Startuoja skaitmeninė platforma „Virtual meat“, apjungsianti mėsos augintojus, perdirbėjus, paslaugų teikėjus ir pirkėjus, pasiūlysianti naujų paslaugų rinkoje. Pirkėjai galės tiesiogiai iš gamintojų pirkti ar užsakyti mėsos gaminių, tikimasi, gerokai mažesnėmis kainomis. Startuolio idėjas pristato sumanytojas – Martinas Eimutis.<br /><br />Salako miestelyje (Zarasų r.) vienas įdomiausių lankytinų objektų – tašytų akmenų Skausmingosios Dievo motinos bažnyčia. Miestelio šviesuolė Vida Žilinskienė sako, kad bažnyčia unikali ne tik dėl pastato, bet dėl tuomet gyvenusių žmonių atkaklumo – pastatyti tokį bažnyčios pastatą, kurio neįveiktų nei gaisrai, nei karai.<br /><br />Per pandemiją miestiečiai išsigelbėjimo ieškojo kaime ir rado. Pažino gamtą, kaimo gyvenimo būdą ir sugalvojo įdomių veiklų. Vienas jų - ir vilnietis Arnoldas Balčiūnas, Pravieniškėse (Kauno r.) senoje sodyboje ne tik leidžia vasaras, bet ir įveisė grybų<br />auginimo ūkį.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52201671</guid><pubDate>Fri, 16 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52201671/2022_12_16_3116_1_20221215221309684.mp3" length="21500665" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Startuoja skaitmeninė platforma „Virtual meat“, apjungsianti mėsos augintojus, perdirbėjus, paslaugų teikėjus ir pirkėjus, pasiūlysianti naujų paslaugų rinkoje. Pirkėjai galės tiesiogiai iš gamintojų pirkti ar užsakyti mėsos gaminių, tikimasi, gerokai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Startuoja skaitmeninė platforma „Virtual meat“, apjungsianti mėsos augintojus, perdirbėjus, paslaugų teikėjus ir pirkėjus, pasiūlysianti naujų paslaugų rinkoje. Pirkėjai galės tiesiogiai iš gamintojų pirkti ar užsakyti mėsos gaminių, tikimasi, gerokai mažesnėmis kainomis. Startuolio idėjas pristato sumanytojas – Martinas Eimutis.<br /><br />Salako miestelyje (Zarasų r.) vienas įdomiausių lankytinų objektų – tašytų akmenų Skausmingosios Dievo motinos bažnyčia. Miestelio šviesuolė Vida Žilinskienė sako, kad bažnyčia unikali ne tik dėl pastato, bet dėl tuomet gyvenusių žmonių atkaklumo – pastatyti tokį bažnyčios pastatą, kurio neįveiktų nei gaisrai, nei karai.<br /><br />Per pandemiją miestiečiai išsigelbėjimo ieškojo kaime ir rado. Pažino gamtą, kaimo gyvenimo būdą ir sugalvojo įdomių veiklų. Vienas jų - ir vilnietis Arnoldas Balčiūnas, Pravieniškėse (Kauno r.) senoje sodyboje ne tik leidžia vasaras, bet ir įveisė grybų<br />auginimo ūkį.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1344</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Akvaponikos technologijos privalumas - tvariai užauginama daug žuvies ir daržovių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-akvaponikos-technologijos-privalumas-tvariai-uzauginama-daug-zuvies-ir-darzoviu--52192621</link><description><![CDATA[Vlado Vickuno ūkyje „Žuvies paštas“ (Vilniaus r.) žuvis veisiama ir auginama pasitelkus modernią technologiją – akvaponiką., kurios pagalba tvariai ir saugiai galima užauginti didelius kiekius žuvies ir daržovių. Šamai plėšikai auginami be antibiotikų, o daržovės - be trąšų. Prie ūkio sėkmės prisidėjo ir žmonos Svetlanos įžvalgumas, kokius produktus reikia pasiūlyti pirkėjams, kad šie pamėgtų žuvį. Šiemet ūkis tapo „Gero ūkininko čempionato“ ambasadoriumi.<br />Nedidelio Voniškių kaimo (Šakių r.) bendruomenės namai po truputį tampa jaukesni. Lėšų remontams bendruomenė užsidirba įkūrusi socialinį verslą. Bendruomenės pirmininkė Gitana Kuncaitienė pasakoja, kad sumanymas paprastas – gaminti maistą. Projektas pasiteisino. Žemės ūkio bendrovėse darbymečiu triūsiantys darbininkai sotūs, moterys trykšta entuziazmu, o per Jonines voniškiečiai susirinko naujai įrengtoje terasoje. Dabar tikslas - uždirbti lėšų bendruomenės salės remontui, kad ir Kalėdas švęsti būtų jauku ir šilta.<br />Mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atspariomis klimato kaitai, tačiau neišvaizdžiomis bulvėmis beveik nebeprekiaujama, tad baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52192621</guid><pubDate>Thu, 15 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52192621/2022_12_15_3116_1_20221214221748649.mp3" length="21105273" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vlado Vickuno ūkyje „Žuvies paštas“ (Vilniaus r.) žuvis veisiama ir auginama pasitelkus modernią technologiją – akvaponiką., kurios pagalba tvariai ir saugiai galima užauginti didelius kiekius žuvies ir daržovių. Šamai plėšikai auginami be...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vlado Vickuno ūkyje „Žuvies paštas“ (Vilniaus r.) žuvis veisiama ir auginama pasitelkus modernią technologiją – akvaponiką., kurios pagalba tvariai ir saugiai galima užauginti didelius kiekius žuvies ir daržovių. Šamai plėšikai auginami be antibiotikų, o daržovės - be trąšų. Prie ūkio sėkmės prisidėjo ir žmonos Svetlanos įžvalgumas, kokius produktus reikia pasiūlyti pirkėjams, kad šie pamėgtų žuvį. Šiemet ūkis tapo „Gero ūkininko čempionato“ ambasadoriumi.<br />Nedidelio Voniškių kaimo (Šakių r.) bendruomenės namai po truputį tampa jaukesni. Lėšų remontams bendruomenė užsidirba įkūrusi socialinį verslą. Bendruomenės pirmininkė Gitana Kuncaitienė pasakoja, kad sumanymas paprastas – gaminti maistą. Projektas pasiteisino. Žemės ūkio bendrovėse darbymečiu triūsiantys darbininkai sotūs, moterys trykšta entuziazmu, o per Jonines voniškiečiai susirinko naujai įrengtoje terasoje. Dabar tikslas - uždirbti lėšų bendruomenės salės remontui, kad ir Kalėdas švęsti būtų jauku ir šilta.<br />Mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atspariomis klimato kaitai, tačiau neišvaizdžiomis bulvėmis beveik nebeprekiaujama, tad baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1320</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Sniego gausa koreguoja ūkininkų darbus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-sniego-gausa-koreguoja-ukininku-darbus--52174509</link><description><![CDATA[Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi Kosa.<br /><br />Utenos rajone, Užpalių dvaro pastatų komplekse, buviame Radvilų žirgyne, žinoma žirgininkė Viktorija Jovarienė įgyvendina nuo vaikystės puoselėtą svajonę. Čia įprasminama pagarba jos numylėtam žirgui, kuriamas Arklio muziejus, gausu vietos bendruomeninėmes veikloms, o dalis pastato skirta jos per gyvenimą surinktų abrūsų ekspozicijai.<br /><br />Anykščiuose gyvenančios Danguolės Rimavičienės pomėgis – kurti personažus iš pasakų, atvirukų, pjesių. Šią veiklą moteris atrado neseniai, tačiau dešimtys jos kūrinių jau iškeliavo ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet ir užsienio valstybes.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52174509</guid><pubDate>Wed, 14 Dec 2022 04:05:02 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52174509/2022_12_14_3116_1_20221213150958453.mp3" length="20171932" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi Kosa.<br /><br />Utenos rajone, Užpalių dvaro pastatų komplekse, buviame Radvilų žirgyne, žinoma žirgininkė Viktorija Jovarienė įgyvendina nuo vaikystės puoselėtą svajonę. Čia įprasminama pagarba jos numylėtam žirgui, kuriamas Arklio muziejus, gausu vietos bendruomeninėmes veikloms, o dalis pastato skirta jos per gyvenimą surinktų abrūsų ekspozicijai.<br /><br />Anykščiuose gyvenančios Danguolės Rimavičienės pomėgis – kurti personažus iš pasakų, atvirukų, pjesių. Šią veiklą moteris atrado neseniai, tačiau dešimtys jos kūrinių jau iškeliavo ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet ir užsienio valstybes.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Rusijos agresija prieš Ukraina skatina ES šalis įvertinti ar žemės ūkis atsparus</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-rusijos-agresija-pries-ukraina-skatina-es-salis-ivertinti-ar-zemes-ukis-atsparus--52172669</link><description><![CDATA[Lietuvos strateginis planas – pamatas, ant kurio žemdirbiai turės toliau puoselėti jau sukurtus ir naujai kuriamus ūkius. Ar Lietuvos žemės ūkis atsparus įveikti dabartinio laiko iššūkius su naujuoju strateginiu planu prieaškyje? Įžvalgomis dalinasi Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Ukrainos žemdirbių situaciją, išvežant grūdus, aptarė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Didukh, o strateginio plano pamatus apžvelgė Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis.<br /><br />Papuošalai iš sėklų – taip surinktą vyro kolekciją įprasmina raguvietė Regina Slučkienė. Anot jos, gamta labai kūribinga – tokių spalvų, kokios persipina augalų sėklose, jokiame žmogaus piešinyje neišvystumei.<br /><br />Intensyvaus ūkininkavimo pasekmės Lietuvoje - perpus sumažėjusi paukščių populiacija. Ūkininkai gali sumažinti žalą gamtai didindami žydinčių augalų juostas. Apie mokslinius tyrimus pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkė dr. Grita Skujienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52172669</guid><pubDate>Tue, 13 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52172669/2022_12_13_3116_1_20221212215431299.mp3" length="20173812" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos strateginis planas – pamatas, ant kurio žemdirbiai turės toliau puoselėti jau sukurtus ir naujai kuriamus ūkius. Ar Lietuvos žemės ūkis atsparus įveikti dabartinio laiko iššūkius su naujuoju strateginiu planu prieaškyje? Įžvalgomis dalinasi...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos strateginis planas – pamatas, ant kurio žemdirbiai turės toliau puoselėti jau sukurtus ir naujai kuriamus ūkius. Ar Lietuvos žemės ūkis atsparus įveikti dabartinio laiko iššūkius su naujuoju strateginiu planu prieaškyje? Įžvalgomis dalinasi Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Ukrainos žemdirbių situaciją, išvežant grūdus, aptarė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Didukh, o strateginio plano pamatus apžvelgė Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis.<br /><br />Papuošalai iš sėklų – taip surinktą vyro kolekciją įprasmina raguvietė Regina Slučkienė. Anot jos, gamta labai kūribinga – tokių spalvų, kokios persipina augalų sėklose, jokiame žmogaus piešinyje neišvystumei.<br /><br />Intensyvaus ūkininkavimo pasekmės Lietuvoje - perpus sumažėjusi paukščių populiacija. Ūkininkai gali sumažinti žalą gamtai didindami žydinčių augalų juostas. Apie mokslinius tyrimus pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkė dr. Grita Skujienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kalėdinis siaurukas: kultūros vertybės puoselėjamos šventiniu prieskoniu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaledinis-siaurukas-kulturos-vertybes-puoselejamos-sventiniu-prieskoniu--52156039</link><description><![CDATA[Kelionė pas Kalėdų senelį Kalėdiniu siauruku – idėja, gaivinanti ne tik didžiausią Lietuvoje nekilnojamą kultūros vertybę, bet ir Troškūnų gyvenvietę, Anykščių ir Panevėžio miestus. Antrą šventinį sezoną pasitinkantis Kalėdinis siaurukas planuoja daugiau reisų, šventinių stotelių ir geros nuotaikos. Pokalbis apie Kalėdinį siauruką su „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ kelionių organizavimo ir projektų valdymo skyriaus vadove Rasa Povilavičiene.<br /><br />Anykščiuose, Dainuvos slėnyje festivalio metu įkurdintos skulptūros ne tik stebina, bet ir gąsdina praeivius. Festivalio orgnaizatoriai į idėją investavo nemenką sumą pinigų, prie jos prisidėjo ir pati savivaldybė. Pasakojimas apie galimą skeletus primenančių meno kūrinių lemtį.<br /><br />Verta žinoti. Ruoštis Kalėdoms galima dekoruojant ne tik žaliaskares, namų fasadus, bet ir atnaujinant senus indus. Kalėdinio lėkščių dekoro patarimais dalijasi mokytoja, edukatorė Vitalija Daugėlienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52156039</guid><pubDate>Mon, 12 Dec 2022 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52156039/2022_12_12_3116_1_20221211221159514.mp3" length="20046545" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelionė pas Kalėdų senelį Kalėdiniu siauruku – idėja, gaivinanti ne tik didžiausią Lietuvoje nekilnojamą kultūros vertybę, bet ir Troškūnų gyvenvietę, Anykščių ir Panevėžio miestus. Antrą šventinį sezoną pasitinkantis Kalėdinis siaurukas planuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelionė pas Kalėdų senelį Kalėdiniu siauruku – idėja, gaivinanti ne tik didžiausią Lietuvoje nekilnojamą kultūros vertybę, bet ir Troškūnų gyvenvietę, Anykščių ir Panevėžio miestus. Antrą šventinį sezoną pasitinkantis Kalėdinis siaurukas planuoja daugiau reisų, šventinių stotelių ir geros nuotaikos. Pokalbis apie Kalėdinį siauruką su „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ kelionių organizavimo ir projektų valdymo skyriaus vadove Rasa Povilavičiene.<br /><br />Anykščiuose, Dainuvos slėnyje festivalio metu įkurdintos skulptūros ne tik stebina, bet ir gąsdina praeivius. Festivalio orgnaizatoriai į idėją investavo nemenką sumą pinigų, prie jos prisidėjo ir pati savivaldybė. Pasakojimas apie galimą skeletus primenančių meno kūrinių lemtį.<br /><br />Verta žinoti. Ruoštis Kalėdoms galima dekoruojant ne tik žaliaskares, namų fasadus, bet ir atnaujinant senus indus. Kalėdinio lėkščių dekoro patarimais dalijasi mokytoja, edukatorė Vitalija Daugėlienė.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1253</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šimtametės šeimos ūkininkavimo tradicijos: nuo darbo su arkliais iki naujausios technikos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-simtametes-seimos-ukininkavimo-tradicijos-nuo-darbo-su-arkliais-iki-naujausios-technikos--52131876</link><description><![CDATA[Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas dirba pusdevinto šimto hektarų žemės. Dominuoja grūdinių kultūrų auginimas. Ūkininkavimas Gediminui turi ypatingą reikšmę, nes žemę prieš 100 metų dirbo ir jo senelis. Juokaudamas vyras pastebi, kaip stipriai pasikeitė ūkininkavimo samprata. Senelis dirbo su arkliais, o dabar ūkyje darbus atlieka išmani technika.<br />Tarpdisciplininio meno kūrėjai, Karina Kazlauskaitė ir jos gyvenimo partneris Klausas, pasirinko gyventi Rokiškio rajone, Bajorų kaime. Aukštaitijos apylinkės – nepažinta žemė iš Šilutės kilusiai Karinai ir iš Austrijos atvykusiam Klausui, tačiau kaime gyvendami jau 5 metus, spėjo prisiprasti, įsikurti ir augina savo kūrybines patirtis.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52131876</guid><pubDate>Fri, 09 Dec 2022 04:05:01 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52131876/2022_12_09_3116_1_20221208185801899.mp3" length="19587625" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas dirba pusdevinto šimto hektarų žemės. Dominuoja grūdinių kultūrų auginimas. Ūkininkavimas Gediminui turi ypatingą reikšmę, nes žemę prieš 100 metų dirbo ir jo senelis. Juokaudamas vyras pastebi, kaip...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas dirba pusdevinto šimto hektarų žemės. Dominuoja grūdinių kultūrų auginimas. Ūkininkavimas Gediminui turi ypatingą reikšmę, nes žemę prieš 100 metų dirbo ir jo senelis. Juokaudamas vyras pastebi, kaip stipriai pasikeitė ūkininkavimo samprata. Senelis dirbo su arkliais, o dabar ūkyje darbus atlieka išmani technika.<br />Tarpdisciplininio meno kūrėjai, Karina Kazlauskaitė ir jos gyvenimo partneris Klausas, pasirinko gyventi Rokiškio rajone, Bajorų kaime. Aukštaitijos apylinkės – nepažinta žemė iš Šilutės kilusiai Karinai ir iš Austrijos atvykusiam Klausui, tačiau kaime gyvendami jau 5 metus, spėjo prisiprasti, įsikurti ir augina savo kūrybines patirtis.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1225</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai skatinami investuoti į žaliąją energetiką: ar palankios paramos sąlygos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-skatinami-investuoti-i-zaliaja-energetika-ar-palankios-paramos-salygos--52128203</link><description><![CDATA[Iki šiol savo lėšomis investavę į saulės kolektorių ir vėjo jėgainių statymą ūkininkai artimiausiu metu jau galės kreiptis dėl paramos. Apie paramos sąlygas kalbės Energetikos ministerijos atstovė Violeta Greičiuvienė. Perspektyvas investuoti į atsinaujinančią energetiką aptars šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Galimybę praplėsti savo veiklos sritį įvertins ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.<br />Kuo specifiškas gyvenimas miškingose teritorijose ir kokios pagalbos prireikia vyresniems, vienišiems ar negalią turintiems žmonėms, papasakos Varėnos r. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.<br />„Užsienio naujienos“. Žvejai Kenijoje skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl Viktorijos ežere gaištančių žuvų. Kokios to priežastys?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52128203</guid><pubDate>Thu, 08 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52128203/2022_12_08_3116_1_20221207192211000.mp3" length="22052578" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Iki šiol savo lėšomis investavę į saulės kolektorių ir vėjo jėgainių statymą ūkininkai artimiausiu metu jau galės kreiptis dėl paramos. Apie paramos sąlygas kalbės Energetikos ministerijos atstovė Violeta Greičiuvienė. Perspektyvas investuoti į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Iki šiol savo lėšomis investavę į saulės kolektorių ir vėjo jėgainių statymą ūkininkai artimiausiu metu jau galės kreiptis dėl paramos. Apie paramos sąlygas kalbės Energetikos ministerijos atstovė Violeta Greičiuvienė. Perspektyvas investuoti į atsinaujinančią energetiką aptars šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Galimybę praplėsti savo veiklos sritį įvertins ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.<br />Kuo specifiškas gyvenimas miškingose teritorijose ir kokios pagalbos prireikia vyresniems, vienišiems ar negalią turintiems žmonėms, papasakos Varėnos r. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.<br />„Užsienio naujienos“. Žvejai Kenijoje skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl Viktorijos ežere gaištančių žuvų. Kokios to priežastys?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1379</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar įmanoma dabartinėmis sąlygomis siekti proveržio žemės ūkyje?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-imanoma-dabartinemis-salygomis-siekti-proverzio-zemes-ukyje--52118035</link><description><![CDATA[Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52118035</guid><pubDate>Wed, 07 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52118035/2022_12_07_3116_1_20221207063045193.mp3" length="19880617" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.<br />Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1243</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Plėtra ir investicijos į žaliąją energetiką – žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ ateitis</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pletra-ir-investicijos-i-zaliaja-energetika-zemes-ukio-bendroves-pelaniskiai-ateitis--52110097</link><description><![CDATA[Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu investuoti ir į žaliąją energetiką, todėl ūkyje planuojama statyti tiek saulės elektrines, tiek vėjo jėgaines, pasiruošimo darbai pradėti.<br />Savo šeimos verslą Kėdainių rajone, Šlapaberžėje Dalė Draudvilienė pradėjo nuo lauko virtuvės, o dabar tai visas cechas, esantis prie pat namų. „Šlapaberžės konditerijoje“ sukurta net dešimt darbo vietų. Didžiausias dėmesys skiriamas produkcijos įvairovei ir tradicijų išsaugojimui.<br />Gamtininko komentaras. Gruodžio 6-oji – Arklio diena. Šią dieną laukuose įprastai baigdavosi darbai, tad ūkininkų pagalbininkai žiemai būdavo suvedami į tvartus, pavaišinami gardesniu kąsniu. Užpaliuose, Utenos rajone, Arklio diena minima jaukiu renginiu: čia vyksta edukacijos, pasijodinėjimai, eilių skaitymai. Apie tai plačiau pasakoja viena iš renginio organizatorių, klubo „Ašvienių fanai“ narė, ūkininkė Eglė Jovaraitė.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52110097</guid><pubDate>Tue, 06 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52110097/2022_12_06_3116_1_20221206063107095.mp3" length="19957940" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu investuoti ir į žaliąją energetiką, todėl ūkyje planuojama statyti tiek saulės elektrines, tiek vėjo jėgaines, pasiruošimo darbai pradėti.<br />Savo šeimos verslą Kėdainių rajone, Šlapaberžėje Dalė Draudvilienė pradėjo nuo lauko virtuvės, o dabar tai visas cechas, esantis prie pat namų. „Šlapaberžės konditerijoje“ sukurta net dešimt darbo vietų. Didžiausias dėmesys skiriamas produkcijos įvairovei ir tradicijų išsaugojimui.<br />Gamtininko komentaras. Gruodžio 6-oji – Arklio diena. Šią dieną laukuose įprastai baigdavosi darbai, tad ūkininkų pagalbininkai žiemai būdavo suvedami į tvartus, pavaišinami gardesniu kąsniu. Užpaliuose, Utenos rajone, Arklio diena minima jaukiu renginiu: čia vyksta edukacijos, pasijodinėjimai, eilių skaitymai. Apie tai plačiau pasakoja viena iš renginio organizatorių, klubo „Ašvienių fanai“ narė, ūkininkė Eglė Jovaraitė.<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1248</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Leidimas neatkurti suartų pievų lyg dovana žemdirbiams, tik ar yra kuo džiaugtis?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-leidimas-neatkurti-suartu-pievu-lyg-dovana-zemdirbiams-tik-ar-yra-kuo-dziaugtis--52102387</link><description><![CDATA[Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.<br /><br />Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?<br /><br />Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52102387</guid><pubDate>Mon, 05 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52102387/2022_12_05_3116_1_20221205063128848.mp3" length="20714028" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.<br /><br />Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?<br /><br />Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1295</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Taisyklės paramai gauti darosi painesnės</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-taisykles-paramai-gauti-darosi-painesnes--52078229</link><description><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Briuselis jau patvirtino, bet žemdirbiai, aiškindamiesi paramos gavimo taisykles, pasigenda ūkinės veiklos logikos, nuoseklumo reikalavimuose, planą kūrusių valdininkų atsakingumo. Dokumentas beveik 1000 puslapių, o dar neparengtos jo įgyvendinimo taisyklės. Anot žemdirbių, dalis paramos bus nepasiekiama.<br />Skuodo rajone rekonstruojant vieškelį Ylakiai – Barstyčiai kelininkai ketino iškirsti 79 brandžius medžius. Leidimai kirsti buvo išduoti dar spalio pradžioje, tačiau paprieštaravus vietos gyventojams visi darbai įstrigo. Niekas nevyksta ir gruodžio pradžioje, nors kelininkai planų nekeičia.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52078229</guid><pubDate>Fri, 02 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52078229/2022_12_02_3116_1_20221202063132234.mp3" length="20365868" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Briuselis jau patvirtino, bet žemdirbiai, aiškindamiesi paramos gavimo taisykles, pasigenda ūkinės veiklos logikos, nuoseklumo reikalavimuose, planą kūrusių valdininkų atsakingumo. Dokumentas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Briuselis jau patvirtino, bet žemdirbiai, aiškindamiesi paramos gavimo taisykles, pasigenda ūkinės veiklos logikos, nuoseklumo reikalavimuose, planą kūrusių valdininkų atsakingumo. Dokumentas beveik 1000 puslapių, o dar neparengtos jo įgyvendinimo taisyklės. Anot žemdirbių, dalis paramos bus nepasiekiama.<br />Skuodo rajone rekonstruojant vieškelį Ylakiai – Barstyčiai kelininkai ketino iškirsti 79 brandžius medžius. Leidimai kirsti buvo išduoti dar spalio pradžioje, tačiau paprieštaravus vietos gyventojams visi darbai įstrigo. Niekas nevyksta ir gruodžio pradžioje, nors kelininkai planų nekeičia.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1273</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vietoj bankininko kostiumo pasirinkta ūkininko striukė</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vietoj-bankininko-kostiumo-pasirinkta-ukininko-striuke--52063642</link><description><![CDATA[Mindaugas Kinderis – VU absolventas su ekonomikos bakalauro diplomu ūkininkauja jau dešimtmetį. Utenos rajone prie Leliūnų turi 200 limuzinų ūkį, pats rašo projektus investicijoms į gamybą. Modernizavo fermas, įrengė trąšų gamybos cechą, netrukus pardavinės brandintą jautieną. Anuomet galvojęs tęsti studijas magistratūroje, dabar nesigaili tapęs ūkininku.<br />Nyderlandų tarptautinė bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonė “Rabobank” skelbia, kad didėjant pasaulyje pieno gamybai, tik laiko klausimas, kada perdirbėjai mažins iki šiol buvusias rekordines žaliavinio pieno supirkimo kainas. O kada mažės pieno produktų kainos? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.<br />Kalėdų stalui austrai iš ūkininkų jau užsisako žąsis, o miestuose ir gyvenvietėse juntamas advento ir Kalėdų mugių šurmylys, kvepia migdolais ir imbieru. Kuo dar išsiskiria šventinis laikotarpis? Iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52063642</guid><pubDate>Thu, 01 Dec 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52063642/2022_12_01_3116_1_20221201063123478.mp3" length="20315713" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Mindaugas Kinderis – VU absolventas su ekonomikos bakalauro diplomu ūkininkauja jau dešimtmetį. Utenos rajone prie Leliūnų turi 200 limuzinų ūkį, pats rašo projektus investicijoms į gamybą. Modernizavo fermas, įrengė trąšų gamybos cechą, netrukus...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Mindaugas Kinderis – VU absolventas su ekonomikos bakalauro diplomu ūkininkauja jau dešimtmetį. Utenos rajone prie Leliūnų turi 200 limuzinų ūkį, pats rašo projektus investicijoms į gamybą. Modernizavo fermas, įrengė trąšų gamybos cechą, netrukus pardavinės brandintą jautieną. Anuomet galvojęs tęsti studijas magistratūroje, dabar nesigaili tapęs ūkininku.<br />Nyderlandų tarptautinė bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonė “Rabobank” skelbia, kad didėjant pasaulyje pieno gamybai, tik laiko klausimas, kada perdirbėjai mažins iki šiol buvusias rekordines žaliavinio pieno supirkimo kainas. O kada mažės pieno produktų kainos? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.<br />Kalėdų stalui austrai iš ūkininkų jau užsisako žąsis, o miestuose ir gyvenvietėse juntamas advento ir Kalėdų mugių šurmylys, kvepia migdolais ir imbieru. Kuo dar išsiskiria šventinis laikotarpis? Iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1270</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė, Kai du pešasi, laimėti gali trečias!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kai-du-pesasi-laimeti-gali-trecias--52053219</link><description><![CDATA[Įsisavindami neariminės sėjos technoligiją, ūkininkai pradeda nesutarti dėl jos niuansų. Neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad sėjamosios gali būti su diskais ir su noragėliais, o Grūdų augintojų asociacijos įkurtos „Notill“ grupės vadovas Audrius Vanagas mano, kad geriau diskinės. Ar nepakenks toks ginčas moderniai technologijai populiarinti?<br />Žemės ūkio bendrovių asociacija šiandien pradeda tris dienas truksiančius mokymus, kuriuose ir kasdien žemdirbiams aktualios temos ir diskusijos, svarbios visam šalies žemės ūkio sektoriui.<br />Anykščių rajone dvi kaimo parduotuves turintis Aleksas Aleksiūnas teigia, kad mažų parduotuvių veikla dabar yra ne verslas, o socialinis darbas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52053219</guid><pubDate>Wed, 30 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52053219/2022_11_30_3116_1_20221130063115085.mp3" length="20242988" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Įsisavindami neariminės sėjos technoligiją, ūkininkai pradeda nesutarti dėl jos niuansų. Neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad sėjamosios gali būti su diskais ir su noragėliais, o Grūdų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Įsisavindami neariminės sėjos technoligiją, ūkininkai pradeda nesutarti dėl jos niuansų. Neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad sėjamosios gali būti su diskais ir su noragėliais, o Grūdų augintojų asociacijos įkurtos „Notill“ grupės vadovas Audrius Vanagas mano, kad geriau diskinės. Ar nepakenks toks ginčas moderniai technologijai populiarinti?<br />Žemės ūkio bendrovių asociacija šiandien pradeda tris dienas truksiančius mokymus, kuriuose ir kasdien žemdirbiams aktualios temos ir diskusijos, svarbios visam šalies žemės ūkio sektoriui.<br />Anykščių rajone dvi kaimo parduotuves turintis Aleksas Aleksiūnas teigia, kad mažų parduotuvių veikla dabar yra ne verslas, o socialinis darbas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1266</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Šeimos ūkį perima vaikai, o ar anūkai tęs darbus?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-seimos-uki-perima-vaikai-o-ar-anukai-tes-darbus--52043493</link><description><![CDATA[Kupiškio raj.Juodpėnuose dirbančios Blaževičių šeimos ūkyje dabar apie 400 ha. Robertas su Danguole ūkį kūrė nuo nulio, išbandė ir gyvulininkystę, bet dabar liko tik augalininkystė ir ūkio vairą perduoda sūnums. Domantas ir Ramūnas įsitikinę, kad šeimos tradiciją galėtų tęsti ir kažkuris iš 6 anūkų, bet Briuselio ir Vilniaus politika dabar labai nepalanki žemdirbiams.<br />Maisto gamyboje naudotą aliejų galima perdirbti ir pritaikyti įvairios technikos tepimo poreikiams. VDU ŽŪA profesorius Juozas Padgurskas teigia, kad atlikti tyrimai tai patvirtino. Reikia investicijų išsamesniems bandymams ir visuomenei daugiau informacijos apie tribulogiją – trinties, tepimo ir nusidėvėjimo mokslo naudą.<br />Prasidėjus prekybai kirstomis eglutėmis, miškininkai ragina Kalėdoms dažniau rinktis eglės šakas, kurios jau ne pirmi metai dalinamos nemokamai. Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas sako, kad tai labiausia gamtai draugiškas pasirinkimas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52043493</guid><pubDate>Tue, 29 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52043493/2022_11_29_3116_1_20221129063136096.mp3" length="20525110" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kupiškio raj.Juodpėnuose dirbančios Blaževičių šeimos ūkyje dabar apie 400 ha. Robertas su Danguole ūkį kūrė nuo nulio, išbandė ir gyvulininkystę, bet dabar liko tik augalininkystė ir ūkio vairą perduoda sūnums. Domantas ir Ramūnas įsitikinę, kad...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kupiškio raj.Juodpėnuose dirbančios Blaževičių šeimos ūkyje dabar apie 400 ha. Robertas su Danguole ūkį kūrė nuo nulio, išbandė ir gyvulininkystę, bet dabar liko tik augalininkystė ir ūkio vairą perduoda sūnums. Domantas ir Ramūnas įsitikinę, kad šeimos tradiciją galėtų tęsti ir kažkuris iš 6 anūkų, bet Briuselio ir Vilniaus politika dabar labai nepalanki žemdirbiams.<br />Maisto gamyboje naudotą aliejų galima perdirbti ir pritaikyti įvairios technikos tepimo poreikiams. VDU ŽŪA profesorius Juozas Padgurskas teigia, kad atlikti tyrimai tai patvirtino. Reikia investicijų išsamesniems bandymams ir visuomenei daugiau informacijos apie tribulogiją – trinties, tepimo ir nusidėvėjimo mokslo naudą.<br />Prasidėjus prekybai kirstomis eglutėmis, miškininkai ragina Kalėdoms dažniau rinktis eglės šakas, kurios jau ne pirmi metai dalinamos nemokamai. Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas sako, kad tai labiausia gamtai draugiškas pasirinkimas.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1283</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Pluoštinėse kanapėse didinama leistina psichotropinių medžiagų norma</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-pluostinese-kanapese-didinama-leistina-psichotropiniu-medziagu-norma--52030157</link><description><![CDATA[Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos svarstytos Seimo kaimo reikalų komitete ir nutarta padidinti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio leistiną normą nuo 0,2% iki 0,3%. Tai leis efektyviau panaudoti augalo savybes, bet ar nepavojinga? Pokalbis su augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriumi Rimantu Čiūtu ir pataisas rengusiu parlamentaru Jonu Gudausku.<br />Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys agrodronu pasėjo 60 ha žieminių rapsų ir 80 ha tarpinių augalų. Rapsai buvo barstomi į nepjautus kviečius, o, pravažiavus kombainu smulkinti šiaudai užklojo sėklas, sudarydami geras sąlygas rapsams augti. Tokia technologija kelis kartus pigesnė už įprastą, taupo ūkininkų laiką ir tausoja aplinką.<br /><br />Populiariausių kalėdų laikotarpio gėlių puansetijų ir plokštenių, nepavykus užsiauginti namie, galima nusipirkti. Kaip geriau pasirinkti, kad gėlės žydėtų ilgiau, kur jas tinkamai laikyti? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.<br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52030157</guid><pubDate>Mon, 28 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52030157/2022_11_28_3116_1_20221128063126872.mp3" length="20640049" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos svarstytos Seimo kaimo reikalų komitete ir nutarta padidinti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio leistiną normą nuo 0,2% iki 0,3%. Tai leis efektyviau panaudoti augalo savybes, bet ar nepavojinga? Pokalbis su...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos svarstytos Seimo kaimo reikalų komitete ir nutarta padidinti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio leistiną normą nuo 0,2% iki 0,3%. Tai leis efektyviau panaudoti augalo savybes, bet ar nepavojinga? Pokalbis su augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriumi Rimantu Čiūtu ir pataisas rengusiu parlamentaru Jonu Gudausku.<br />Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys agrodronu pasėjo 60 ha žieminių rapsų ir 80 ha tarpinių augalų. Rapsai buvo barstomi į nepjautus kviečius, o, pravažiavus kombainu smulkinti šiaudai užklojo sėklas, sudarydami geras sąlygas rapsams augti. Tokia technologija kelis kartus pigesnė už įprastą, taupo ūkininkų laiką ir tausoja aplinką.<br /><br />Populiariausių kalėdų laikotarpio gėlių puansetijų ir plokštenių, nepavykus užsiauginti namie, galima nusipirkti. Kaip geriau pasirinkti, kad gėlės žydėtų ilgiau, kur jas tinkamai laikyti? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.<br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1290</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kaip tvarkysime pavojingas plastiko atliekas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kaip-tvarkysime-pavojingas-plastiko-atliekas--52007953</link><description><![CDATA[Augalininkystės ūkiuose gausios plastiko atliekos ūkininkams kelia galvos skausmą. Ši problema jau galėjo būti išspręsta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pasiūlė surinkimo ir tvarkymo praktiką, tačiau dėl neaiškių motyvų Žemės ūkio ministerija nepritarė.<br /><br />Žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos pagrindine funkcija išlieka siekis atstovauti žemės ūkio bendrovių ir įmonių, taip pat jai priklausančių ūkininkų interesams. Ar pavyksta asociacijos narių norus ir pasiūlymus paversti realybe? Su kokiais iššūkiais susiduria?<br /><br />Iš miesto į kaimą. Prieš 7 metus buvę kauniečiai Evelina ir Darius Matuliai apsigyveno Anykščių rajone, Bebarzdžių kaime. Sukūrė jie ne bet kokį, bet ekologinį ūkį. Šiandien jame gyvulius, bites ir javus augina. Tvariai ūkininkauti jiems nesunku, nes kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo kaime.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/52007953</guid><pubDate>Fri, 25 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/52007953/2022_11_25_3116_1_20221125063301767.mp3" length="20781737" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Augalininkystės ūkiuose gausios plastiko atliekos ūkininkams kelia galvos skausmą. Ši problema jau galėjo būti išspręsta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pasiūlė surinkimo ir tvarkymo praktiką, tačiau dėl neaiškių motyvų Žemės ūkio ministerija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Augalininkystės ūkiuose gausios plastiko atliekos ūkininkams kelia galvos skausmą. Ši problema jau galėjo būti išspręsta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pasiūlė surinkimo ir tvarkymo praktiką, tačiau dėl neaiškių motyvų Žemės ūkio ministerija nepritarė.<br /><br />Žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos pagrindine funkcija išlieka siekis atstovauti žemės ūkio bendrovių ir įmonių, taip pat jai priklausančių ūkininkų interesams. Ar pavyksta asociacijos narių norus ir pasiūlymus paversti realybe? Su kokiais iššūkiais susiduria?<br /><br />Iš miesto į kaimą. Prieš 7 metus buvę kauniečiai Evelina ir Darius Matuliai apsigyveno Anykščių rajone, Bebarzdžių kaime. Sukūrė jie ne bet kokį, bet ekologinį ūkį. Šiandien jame gyvulius, bites ir javus augina. Tvariai ūkininkauti jiems nesunku, nes kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo kaime.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1299</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvos Strateginis planas patvirtintas: ar žemdirbiai pasiruošę jį įgyvendinti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvos-strateginis-planas-patvirtintas-ar-zemdirbiai-pasiruose-ji-igyvendinti--51998996</link><description><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.<br />Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.<br />Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51998996</guid><pubDate>Thu, 24 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51998996/2022_11_24_3116_1_20221124063152197.mp3" length="20163158" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.<br />Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.<br />Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Afrikinis kiaulių maras nutiko neįprastu metu</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-afrikinis-kiauliu-maras-nutiko-neiprastu-metu--51990753</link><description><![CDATA[Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams, neplinta. Kas daroma, kad ši liga nepatektų į kitas kiaulių fermas?<br /><br />Avis auginantys ūkininkai nežino, kur dėti nukirptą vilną, retas imasi ją apdirbti ir panaudoti įvairiems gaminiams. Išimtis – Anykščių r. Debeikių seniūnijos paštininkė Jūratė Zavišienė. Tik ji pradėjo ne nuo avių auginimo. Moteris taip įsitraukė į vilnos apdirbimo tradicijų gaivinimą, tapo tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčia vilnos verpėja, kad pati ryžosi auginti avis. Tai daryti vertė kokybiškos vilnos trūkumas. Dabar jos namuose gausu įvairiausių veltų, megztų gaminių iš vilnos.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51990753</guid><pubDate>Wed, 23 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51990753/2022_11_23_3116_1_20221123063142072.mp3" length="20168173" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams,...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams, neplinta. Kas daroma, kad ši liga nepatektų į kitas kiaulių fermas?<br /><br />Avis auginantys ūkininkai nežino, kur dėti nukirptą vilną, retas imasi ją apdirbti ir panaudoti įvairiems gaminiams. Išimtis – Anykščių r. Debeikių seniūnijos paštininkė Jūratė Zavišienė. Tik ji pradėjo ne nuo avių auginimo. Moteris taip įsitraukė į vilnos apdirbimo tradicijų gaivinimą, tapo tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčia vilnos verpėja, kad pati ryžosi auginti avis. Tai daryti vertė kokybiškos vilnos trūkumas. Dabar jos namuose gausu įvairiausių veltų, megztų gaminių iš vilnos.<br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemdirbiai skatinami ūkininkauti tvariai, darnoje su gamta</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemdirbiai-skatinami-ukininkauti-tvariai-darnoje-su-gamta--51978729</link><description><![CDATA[Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė antrąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti čempionato nugalėtojai. Tvarų ūkininkavimo kelią pasirinkusius čempionato ambasadorius pristato Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.<br /><br />Vieną didžiausių bitynų Širvintų rajone turinti Ruseckų šeima sunkaus darbo nebijo. 400 avilių bityne tvarkosi Loreta bei Antanas Ruseckai ir jų sūnus Ernestas. Nors bitininkams tenka patirti įvairių išbandymų, jie juos įveikia. Štai šiemet per liūtį 25 m. ant upelio kranto stovėjusį bityną pakilęs vanduo tiesiog nuplukdė, teko ir bitininkams išsimaudyti, bet bites išgelbėjo.<br /><br />Paukščių migracijai pasibaigus, jau metas pagalvoti, kaip lesinti likusius žiemoti paukščius. Ornitologas Marius Karlonas kviečia nedelsti ir jau pradėti, tik svarbu tinkamai pasirinkti kuo lesinti, kad nepakenktume paukščiams.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51978729</guid><pubDate>Tue, 22 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51978729/2022_11_22_3116_1_20221122063131978.mp3" length="20164829" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė antrąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti čempionato nugalėtojai. Tvarų ūkininkavimo kelią pasirinkusius čempionato ambasadorius pristato Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė antrąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti čempionato nugalėtojai. Tvarų ūkininkavimo kelią pasirinkusius čempionato ambasadorius pristato Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.<br /><br />Vieną didžiausių bitynų Širvintų rajone turinti Ruseckų šeima sunkaus darbo nebijo. 400 avilių bityne tvarkosi Loreta bei Antanas Ruseckai ir jų sūnus Ernestas. Nors bitininkams tenka patirti įvairių išbandymų, jie juos įveikia. Štai šiemet per liūtį 25 m. ant upelio kranto stovėjusį bityną pakilęs vanduo tiesiog nuplukdė, teko ir bitininkams išsimaudyti, bet bites išgelbėjo.<br /><br />Paukščių migracijai pasibaigus, jau metas pagalvoti, kaip lesinti likusius žiemoti paukščius. Ornitologas Marius Karlonas kviečia nedelsti ir jau pradėti, tik svarbu tinkamai pasirinkti kuo lesinti, kad nepakenktume paukščiams.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkas ne dėl amžiaus ar sunkaus darbo atsisakė karvių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkas-ne-del-amziaus-ar-sunkaus-darbo-atsisake-karviu--51965670</link><description><![CDATA[Kelmės r. ūkininkas Andrius Augustis modernizavo pieno ūkį ir jame sėkmingai tvarkėsi, tačiau pamatė, kad įdėtos lėšos ir sunkus darbas nepasiteisina. Pieno verslą žlugdo mažos pieno supirkimo kainos. Nesukaupiant lėšų tolesnei ūkio plėtrai, teko parduoti karves. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio, tokių ūkių šalyje daugėja.<br /><br />Stambialapis fikusas daugeliui pažįstamas. Bet apie jo savybes mažai kas žino. Įdomu tai, kad fikusas yra ir naudingas, ir nuodingas. Ir dar – kartais stambialapis fikusas dar vadinamas smaugiku. Kodėl? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51965670</guid><pubDate>Mon, 21 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51965670/2022_11_21_3116_1_20221121063051547.mp3" length="20168591" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės r. ūkininkas Andrius Augustis modernizavo pieno ūkį ir jame sėkmingai tvarkėsi, tačiau pamatė, kad įdėtos lėšos ir sunkus darbas nepasiteisina. Pieno verslą žlugdo mažos pieno supirkimo kainos. Nesukaupiant lėšų tolesnei ūkio plėtrai, teko...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės r. ūkininkas Andrius Augustis modernizavo pieno ūkį ir jame sėkmingai tvarkėsi, tačiau pamatė, kad įdėtos lėšos ir sunkus darbas nepasiteisina. Pieno verslą žlugdo mažos pieno supirkimo kainos. Nesukaupiant lėšų tolesnei ūkio plėtrai, teko parduoti karves. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio, tokių ūkių šalyje daugėja.<br /><br />Stambialapis fikusas daugeliui pažįstamas. Bet apie jo savybes mažai kas žino. Įdomu tai, kad fikusas yra ir naudingas, ir nuodingas. Ir dar – kartais stambialapis fikusas dar vadinamas smaugiku. Kodėl? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.<br /><br />Ved. Regina Montvilienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1261</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Dialogo pasigendantys ūkininkai pokyčių tikisi po protesto akcijos</title><link>https://www.spreaker.com/episode/dialogo-pasigendantys-ukininkai-pokyciu-tikisi-po-protesto-akcijos--51937867</link><description><![CDATA[Abejodami Žemės ūkio ministro gebėjimu formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką žemdirbiai vakar prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto akciją „Norim gyventi ir dirbti kaime, o ne pelkėse!”. Pasipiktinę nelogiškais politikų sprendimais, anot organizatorių, keliančiais grėsmę visai maisto grandinei, žemdirbių negirdinčiais valdininkais bei kaimo pavertimu pelkėmis, ūkininkai į sceną viešai diskusijai pakvietė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Ar vieši pasisakymai ir diskusija pakeis susiklosčiusią situaciją?<br /><br />Vyro idėja auginti alpakas virto Jurgitos Petrulionės hobiu ir laisvalaikio įprasminimu. Po darbų grįžusi į Vilniuje, nuosavų namų kvartale esančius namus skuba į aptvarą, kur jos laukia devynios alpakos. Iš jų vilnos siūlų moteris gamina įvairius rankdarbius, veda edukacijas.<br /><br />Šalia namų esančiose dirbtuvėse Egidijus Virbašius muzikos garsais prakalbina medį bei odą. Iš Vilniaus centro dirbtuves perkėlęs į Mozūriškes, dabar, sako, šio Neries regioninio parko prieglobsčio nekeistų į jokią kitą vietą.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51937867</guid><pubDate>Fri, 18 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51937867/2022_11_18_3116_1_20221118063223589.mp3" length="20139334" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Abejodami Žemės ūkio ministro gebėjimu formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką žemdirbiai vakar prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto akciją „Norim gyventi ir dirbti kaime, o ne pelkėse!”. Pasipiktinę nelogiškais politikų sprendimais, anot...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Abejodami Žemės ūkio ministro gebėjimu formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką žemdirbiai vakar prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto akciją „Norim gyventi ir dirbti kaime, o ne pelkėse!”. Pasipiktinę nelogiškais politikų sprendimais, anot organizatorių, keliančiais grėsmę visai maisto grandinei, žemdirbių negirdinčiais valdininkais bei kaimo pavertimu pelkėmis, ūkininkai į sceną viešai diskusijai pakvietė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Ar vieši pasisakymai ir diskusija pakeis susiklosčiusią situaciją?<br /><br />Vyro idėja auginti alpakas virto Jurgitos Petrulionės hobiu ir laisvalaikio įprasminimu. Po darbų grįžusi į Vilniuje, nuosavų namų kvartale esančius namus skuba į aptvarą, kur jos laukia devynios alpakos. Iš jų vilnos siūlų moteris gamina įvairius rankdarbius, veda edukacijas.<br /><br />Šalia namų esančiose dirbtuvėse Egidijus Virbašius muzikos garsais prakalbina medį bei odą. Iš Vilniaus centro dirbtuves perkėlęs į Mozūriškes, dabar, sako, šio Neries regioninio parko prieglobsčio nekeistų į jokią kitą vietą.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Lietuvos ekspertai: kaip ateityje apsirūpinsime maistu?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/lietuvos-ekspertai-kaip-ateityje-apsirupinsime-maistu--51925140</link><description><![CDATA[Pasaulio banko paskaičiavimais, maisto produktų brangimas vienu procentu į skurdo riziką stumia daugiau nei 10 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Apsirūpinimas maistu – prioritetinis klausimas, tačiau kaip tai padaryti – vis dar ieškoma sprendimų. Apie tai, kaip žmonėms užtikrinti sveiką ir įperkamą maistą, tarptautiniame agromaisto forume, kurio pagrindinė tema buvo „Taika maistui“, diskutavo ekspertai iš įvairių šalių – tai ir verslo, žemės ūkio srities atstovai, politikos formuotojai ir mokslininkai. Ar Lietuvoje daroma viskas, kad būtų pasiekta taika maistui?<br /><br />Liepų alėjos pašonėje įsikūrusi Panekelpių sodyba – Linos Nareikaitės svajonės išsipildymas. Atgaivinusi seną ūkininko sodybą dabar čia ji laukia ne tik ramaus poilsio išsiilgusių, vidurio Lietuvos gamtą norinčių pažinti, bet ir pirties, SPA malonumus mėgstančių žmonių.<br /><br />Škotijoje mėlynių augintojai nusprendė nenuimti derliaus, investicijos nebeatsiperka, tad jį aukoja labdarai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51925140</guid><pubDate>Thu, 17 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51925140/2022_11_17_3116_1_20221117063243509.mp3" length="20127213" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Pasaulio banko paskaičiavimais, maisto produktų brangimas vienu procentu į skurdo riziką stumia daugiau nei 10 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Apsirūpinimas maistu – prioritetinis klausimas, tačiau kaip tai padaryti – vis dar ieškoma sprendimų....</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Pasaulio banko paskaičiavimais, maisto produktų brangimas vienu procentu į skurdo riziką stumia daugiau nei 10 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Apsirūpinimas maistu – prioritetinis klausimas, tačiau kaip tai padaryti – vis dar ieškoma sprendimų. Apie tai, kaip žmonėms užtikrinti sveiką ir įperkamą maistą, tarptautiniame agromaisto forume, kurio pagrindinė tema buvo „Taika maistui“, diskutavo ekspertai iš įvairių šalių – tai ir verslo, žemės ūkio srities atstovai, politikos formuotojai ir mokslininkai. Ar Lietuvoje daroma viskas, kad būtų pasiekta taika maistui?<br /><br />Liepų alėjos pašonėje įsikūrusi Panekelpių sodyba – Linos Nareikaitės svajonės išsipildymas. Atgaivinusi seną ūkininko sodybą dabar čia ji laukia ne tik ramaus poilsio išsiilgusių, vidurio Lietuvos gamtą norinčių pažinti, bet ir pirties, SPA malonumus mėgstančių žmonių.<br /><br />Škotijoje mėlynių augintojai nusprendė nenuimti derliaus, investicijos nebeatsiperka, tad jį aukoja labdarai.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1258</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkai derlių skaičiuoja ne kada jį nuima, o kai parduoda</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininkai-derliu-skaiciuoja-ne-kada-ji-nuima-o-kai-parduoda--51909572</link><description><![CDATA[Šiais metais auginant derlių iššūkis buvo gamta. Sausrą keitė liūtys, po to kaitra, vėl lietus ir vėl sausra. „Kad galėtumėme nukasti gražias bulves, teko jas laistyti, nes po sausros dirva buvo kieta lyg betonas“, – sako 500 ha ūkio savininkas ir kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis iš Šakių rajono.<br /><br />Dabar kooperatyvo nariai sprendžia kitą dilemą - kada parduoti derlių. Rudenį ar pavasarį? Išaugus elektros kainoms, bulvių ir burokėlių saugojimas sandėliuose iki pavasario gali virsti nuostoliais.<br /><br />Žiedinės, tausojančios ekonomikos verslo pavyzdžiai. Socialinis verslas – žiedinės mados platforma „TexTil“ - tapo netikėta sinergija tarp didmiesčių ir regionų. Ir mažų miestelių bendruomenės prisijungė prie dalinimosi drabužiais idėjų.<br /><br />Laisvalaikio ir sportinių batelių atnaujino paslaugą pasiūliusiems jauniems verslininkams klientų laukti ilgai nereikėjo. Į avalynės restauravimo studiją „Sneaker spot“ avalynė siunčiama iš visos Lietuvos.<br /><br />Akademijos miestelyje, Kauno rajone, duris atvėrė parduotuvė „Lokali“. Joje prekiaujame gaminiais ir produktais, pagamintais aplink miestelį. Idėja greitai davė gerų rezultatų – produktai reprezentuoja vietovę, o vietovė - gamintojus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51909572</guid><pubDate>Wed, 16 Nov 2022 04:02:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51909572/2022_11_16_3116_1_20221116063303445.mp3" length="20290635" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Šiais metais auginant derlių iššūkis buvo gamta. Sausrą keitė liūtys, po to kaitra, vėl lietus ir vėl sausra. „Kad galėtumėme nukasti gražias bulves, teko jas laistyti, nes po sausros dirva buvo kieta lyg betonas“, – sako 500 ha ūkio savininkas ir...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Šiais metais auginant derlių iššūkis buvo gamta. Sausrą keitė liūtys, po to kaitra, vėl lietus ir vėl sausra. „Kad galėtumėme nukasti gražias bulves, teko jas laistyti, nes po sausros dirva buvo kieta lyg betonas“, – sako 500 ha ūkio savininkas ir kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis iš Šakių rajono.<br /><br />Dabar kooperatyvo nariai sprendžia kitą dilemą - kada parduoti derlių. Rudenį ar pavasarį? Išaugus elektros kainoms, bulvių ir burokėlių saugojimas sandėliuose iki pavasario gali virsti nuostoliais.<br /><br />Žiedinės, tausojančios ekonomikos verslo pavyzdžiai. Socialinis verslas – žiedinės mados platforma „TexTil“ - tapo netikėta sinergija tarp didmiesčių ir regionų. Ir mažų miestelių bendruomenės prisijungė prie dalinimosi drabužiais idėjų.<br /><br />Laisvalaikio ir sportinių batelių atnaujino paslaugą pasiūliusiems jauniems verslininkams klientų laukti ilgai nereikėjo. Į avalynės restauravimo studiją „Sneaker spot“ avalynė siunčiama iš visos Lietuvos.<br /><br />Akademijos miestelyje, Kauno rajone, duris atvėrė parduotuvė „Lokali“. Joje prekiaujame gaminiais ir produktais, pagamintais aplink miestelį. Idėja greitai davė gerų rezultatų – produktai reprezentuoja vietovę, o vietovė - gamintojus.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1269</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Laikas ŽŪM prisiminti pažadą - remti smulkiuosius ūkius</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-laikas-zum-prisiminti-pazada-remti-smulkiuosius-ukius--51896102</link><description><![CDATA[400 tūkst. broilerių be antibiotikų per metus užauginantis ūkininkas GiedriusBaranauskas (Jonavos r. Upninkų sen.) sako, kad taip užauginti paukščius įmanoma tik užtikrinant jiems komfortiškas sąlygas - šilumą ir drėgmę. Jo ūkiui elektros energija pabrango nuo 5 cnt iki 22 cnt už kilovatvalandę. Vyriausybės plane numatyta remti tik tuos, kurie suvartoja per mėnesį 1 Mkw. G. Baranausko ūkis sunaudoja apie 20 tūkst. kw, tad parama jo ūkiui nenumatyta.<br /><br />Kodėl paramos nėra? Premjerės I. Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas šias problemas adresuoja Žemės ūkio ministerijai.<br /><br />Dabartinė Saugomų teritorijų sistema atkartoja pirmąsias saugotų šventgirių, šventviečių teritorijas Pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio skyriaus vedėja Agne Jasinavičiūtė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51896102</guid><pubDate>Tue, 15 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51896102/2022_11_15_3116_1_20221115063322447.mp3" length="21323830" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>400 tūkst. broilerių be antibiotikų per metus užauginantis ūkininkas GiedriusBaranauskas (Jonavos r. Upninkų sen.) sako, kad taip užauginti paukščius įmanoma tik užtikrinant jiems komfortiškas sąlygas - šilumą ir drėgmę. Jo ūkiui elektros energija...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[400 tūkst. broilerių be antibiotikų per metus užauginantis ūkininkas GiedriusBaranauskas (Jonavos r. Upninkų sen.) sako, kad taip užauginti paukščius įmanoma tik užtikrinant jiems komfortiškas sąlygas - šilumą ir drėgmę. Jo ūkiui elektros energija pabrango nuo 5 cnt iki 22 cnt už kilovatvalandę. Vyriausybės plane numatyta remti tik tuos, kurie suvartoja per mėnesį 1 Mkw. G. Baranausko ūkis sunaudoja apie 20 tūkst. kw, tad parama jo ūkiui nenumatyta.<br /><br />Kodėl paramos nėra? Premjerės I. Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas šias problemas adresuoja Žemės ūkio ministerijai.<br /><br />Dabartinė Saugomų teritorijų sistema atkartoja pirmąsias saugotų šventgirių, šventviečių teritorijas Pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio skyriaus vedėja Agne Jasinavičiūtė.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1333</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ūkininkų klausimas Vyriausybei, Seimui, Prezidentui: ar visuomenės maitinimas yra strateginis reikalas, ar ne?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ukininku-klausimas-vyriausybei-seimui-prezidentui-ar-visuomenes-maitinimas-yra-strateginis-reikalas-ar-ne--51883287</link><description><![CDATA[Lietuviškų produktų gamyba traukiasi, tai atsiliepia maisto produktų kainoms, prisideda prie infliacijos augimo. To priežastimi ūkininkai įvardija dabartinę žemės ūkio politiką. Dar daugiau klausimų jiems kelia nuo kitų metų startuojanti Žaliojo kurso politika. Žemdirbiai nuogąstauja, jog Žemės ūkio ministerija situacijos nevaldo, o Vyriausybė ir Prezidentūra nemato problemų.Tad Lietuvos ūkininkų sąjunga imasi iniciatyvos ir skelbia visuotinį kaimo žmonių suvažiavimą dialogui su visuomene: reikia Lietuvai lietuviškų produktų, ar ne?Laidoje kalbės žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos lyderiai Raimundas Juknevičius bei Zigmantas Aleksandravičius.<br />„Ne jaučiai pikti, o telyčios“, - sako 200 galvijų bandą 500 hektarų ūkyje laikantis Šakių rajono Lekėčių kaimo ūkininkas Paulius Martinaitis. Jis jau neįsivaizduoja savo ūkio be aptvare besiganančios jaučių bandos.<br />Verta žinoti. Arbatininkų amatas sunkus, tenka daug darbų atlikti rankomis. Ne tik surinkti, iškasti, užauginti, bet ir pagaminti arbatų mišinius bei skrudinti, smulkinti įvairių augalų kavas. Arbatininkas Stanislovas Lotyš iš Anykščių patars, kurie augalai padės mums būti žvalesniais ir sveikesniais.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51883287</guid><pubDate>Mon, 14 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51883287/2022_11_14_3116_1_20221114063240873.mp3" length="21244836" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviškų produktų gamyba traukiasi, tai atsiliepia maisto produktų kainoms, prisideda prie infliacijos augimo. To priežastimi ūkininkai įvardija dabartinę žemės ūkio politiką. Dar daugiau klausimų jiems kelia nuo kitų metų startuojanti Žaliojo kurso...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviškų produktų gamyba traukiasi, tai atsiliepia maisto produktų kainoms, prisideda prie infliacijos augimo. To priežastimi ūkininkai įvardija dabartinę žemės ūkio politiką. Dar daugiau klausimų jiems kelia nuo kitų metų startuojanti Žaliojo kurso politika. Žemdirbiai nuogąstauja, jog Žemės ūkio ministerija situacijos nevaldo, o Vyriausybė ir Prezidentūra nemato problemų.Tad Lietuvos ūkininkų sąjunga imasi iniciatyvos ir skelbia visuotinį kaimo žmonių suvažiavimą dialogui su visuomene: reikia Lietuvai lietuviškų produktų, ar ne?Laidoje kalbės žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos lyderiai Raimundas Juknevičius bei Zigmantas Aleksandravičius.<br />„Ne jaučiai pikti, o telyčios“, - sako 200 galvijų bandą 500 hektarų ūkyje laikantis Šakių rajono Lekėčių kaimo ūkininkas Paulius Martinaitis. Jis jau neįsivaizduoja savo ūkio be aptvare besiganančios jaučių bandos.<br />Verta žinoti. Arbatininkų amatas sunkus, tenka daug darbų atlikti rankomis. Ne tik surinkti, iškasti, užauginti, bet ir pagaminti arbatų mišinius bei skrudinti, smulkinti įvairių augalų kavas. Arbatininkas Stanislovas Lotyš iš Anykščių patars, kurie augalai padės mums būti žvalesniais ir sveikesniais.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1328</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Jeigu jūsų žemėje sunkiai kas auga, gal metas užleisti ją vynuogėms?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-jeigu-jusu-zemeje-sunkiai-kas-auga-gal-metas-uzleisti-ja-vynuogems--51862827</link><description><![CDATA[Lietuva tapo oficialia vynuogių augintojų šalimi. Tai gera žinia augintojams, nes deklaravus plotus jau bus galima gauti ir paramą. Ką svarbu žinoti, norint gauti paramą, kalbės žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip paramos galimybes vertina ir kodėl verta auginti vynuoges, pasakos Lietuvos vynuogių augintojų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.<br /><br />Įvairių patirčių bagažą sukaupęs asociacijos „Sartai mano kraštas“ pirmininkas Edvinas Vavilovas su šeima dabar gyvena Rokiškio rajone esančiame vienkiemyje. Kartu su žmona Japonijos piliete Noe plėtoja verslus ir amatus. Noe gamina skulptūras ir vazas, Edvinas vadovauja kelioms įmonėms. Šeimos kuriami darbai iškeliauja po visą pasaulį. Anot Edvino, nėra nieko geriau, nei kurti savo pasaulį tokį, kokiame norisi gyventi.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51862827</guid><pubDate>Fri, 11 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51862827/2022_11_11_3116_1_20221111063307241.mp3" length="19559207" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuva tapo oficialia vynuogių augintojų šalimi. Tai gera žinia augintojams, nes deklaravus plotus jau bus galima gauti ir paramą. Ką svarbu žinoti, norint gauti paramą, kalbės žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip paramos galimybes...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuva tapo oficialia vynuogių augintojų šalimi. Tai gera žinia augintojams, nes deklaravus plotus jau bus galima gauti ir paramą. Ką svarbu žinoti, norint gauti paramą, kalbės žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Kaip paramos galimybes vertina ir kodėl verta auginti vynuoges, pasakos Lietuvos vynuogių augintojų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.<br /><br />Įvairių patirčių bagažą sukaupęs asociacijos „Sartai mano kraštas“ pirmininkas Edvinas Vavilovas su šeima dabar gyvena Rokiškio rajone esančiame vienkiemyje. Kartu su žmona Japonijos piliete Noe plėtoja verslus ir amatus. Noe gamina skulptūras ir vazas, Edvinas vadovauja kelioms įmonėms. Šeimos kuriami darbai iškeliauja po visą pasaulį. Anot Edvino, nėra nieko geriau, nei kurti savo pasaulį tokį, kokiame norisi gyventi.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1223</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Tam, kad įkurtų ūkį, teko emigruoti ir užsidirbti pinigų</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-tam-kad-ikurtu-uki-teko-emigruoti-ir-uzsidirbti-pinigu--51848007</link><description><![CDATA[Be tėvų, aplinkinių paramos, jaunoms šeimoms įkurti ūkius Lietuvoje – sudėtinga. Tą įrodo ir Jockų šeimos pavyzdys. Gitana ir Nerijus savo ūkininkavimo istoriją pradėjo nuo kiaulių laikymo, tačiau afrikinis kiaulių maras sugriovė planus. Norint toliau ūkininkauti, gyventi Lietuvoje ir išlaikyti šeimą, teko emigruoti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Dabar šeima augina braškes, javus ir mėsinius galvijus.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Jose žinios iš Indijoje, Delyje, vykusio pasaulinio pienininkystės kongreso. Jame dalyvavo ir Lietuvos atstovas Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas. Indijoje pagaminama 23 proc. pasaulio pieno. Įdomu ir tai, kad pieno ūkių šeimininkės Indijoje dažniausiai yra moterys, vidutiniškai ūkiuose laikoma po 4 karves. Kaip šaliai pavyko pasiekti tokį progresą?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51848007</guid><pubDate>Thu, 10 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51848007/2022_11_10_3116_1_20221110063327883.mp3" length="20104643" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Be tėvų, aplinkinių paramos, jaunoms šeimoms įkurti ūkius Lietuvoje – sudėtinga. Tą įrodo ir Jockų šeimos pavyzdys. Gitana ir Nerijus savo ūkininkavimo istoriją pradėjo nuo kiaulių laikymo, tačiau afrikinis kiaulių maras sugriovė planus. Norint toliau...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Be tėvų, aplinkinių paramos, jaunoms šeimoms įkurti ūkius Lietuvoje – sudėtinga. Tą įrodo ir Jockų šeimos pavyzdys. Gitana ir Nerijus savo ūkininkavimo istoriją pradėjo nuo kiaulių laikymo, tačiau afrikinis kiaulių maras sugriovė planus. Norint toliau ūkininkauti, gyventi Lietuvoje ir išlaikyti šeimą, teko emigruoti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Dabar šeima augina braškes, javus ir mėsinius galvijus.<br /><br />Rubrika „Užsienio naujienos“. Jose žinios iš Indijoje, Delyje, vykusio pasaulinio pienininkystės kongreso. Jame dalyvavo ir Lietuvos atstovas Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas. Indijoje pagaminama 23 proc. pasaulio pieno. Įdomu ir tai, kad pieno ūkių šeimininkės Indijoje dažniausiai yra moterys, vidutiniškai ūkiuose laikoma po 4 karves. Kaip šaliai pavyko pasiekti tokį progresą?<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Žemės ūkio komitetas pritarė dėl didesnės paramos žemdirbiams ar pavyks ją gauti?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-zemes-ukio-komitetas-pritare-del-didesnes-paramos-zemdirbiams-ar-pavyks-ja-gauti--51835502</link><description><![CDATA[Europos Parlamente diskutuota, kokių priemonių imtis tam, kad žemdirbiams būtų sumažintos pasekmės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Jeigu Biudžeto komitetas patvirtins, Lietuva gaus didesnę paramą. Plačiau apie naujas priemones komentuoja europarlamentaras Juozas Olekas. Viena iš jau veikiančių pagalbos priemonių žemdirbiams – lengvatinės paskolos. Anot Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, susidomėjimas paskolomis labai didelis, joms numatytas 31 mln. eurų.<br /><br />Paliesiaus dvaras, esantis Ignalinos rajone, nutolęs nuo didžiųjų miestų, tačiau į jį žmonės atvyksta iš visos Lietuvos. Vieni stiprina sveikatą, kiti plečia istorines žinias, muzikos mėgėjai turi galybę klausytis koncertų. Kaip pavyko lankytojus supažindinti su dvaru, pasakos dvaro atstovė Birutė Jaškūnienė.<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, lapkričio 9 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51835502</guid><pubDate>Wed, 09 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51835502/2022_11_09_3116_1_20221109063319046_1.mp3" length="20105897" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Parlamente diskutuota, kokių priemonių imtis tam, kad žemdirbiams būtų sumažintos pasekmės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Jeigu Biudžeto komitetas patvirtins, Lietuva gaus didesnę paramą. Plačiau apie naujas priemones komentuoja...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Parlamente diskutuota, kokių priemonių imtis tam, kad žemdirbiams būtų sumažintos pasekmės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Jeigu Biudžeto komitetas patvirtins, Lietuva gaus didesnę paramą. Plačiau apie naujas priemones komentuoja europarlamentaras Juozas Olekas. Viena iš jau veikiančių pagalbos priemonių žemdirbiams – lengvatinės paskolos. Anot Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, susidomėjimas paskolomis labai didelis, joms numatytas 31 mln. eurų.<br /><br />Paliesiaus dvaras, esantis Ignalinos rajone, nutolęs nuo didžiųjų miestų, tačiau į jį žmonės atvyksta iš visos Lietuvos. Vieni stiprina sveikatą, kiti plečia istorines žinias, muzikos mėgėjai turi galybę klausytis koncertų. Kaip pavyko lankytojus supažindinti su dvaru, pasakos dvaro atstovė Birutė Jaškūnienė.<br /><br />„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, lapkričio 9 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1257</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ką reiškia prie Žemės ūkio ministerijos paliktas žalias kryžius, akmenų ir kelmų krūva?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ka-reiskia-prie-zemes-ukio-ministerijos-paliktas-zalias-kryzius-akmenu-ir-kelmu-kruva--51821832</link><description><![CDATA[Žemdirbių kantrybė senka, nesulaukę aiškių atsakymų ir argumentų dėl Strateginio plano įgyvendinimo, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio ministerijos renatūralizacijos projektas“. Anot žemdirbių organizacinio štabo, esamų sprendimų pasekmės bus skaudžios: vėluojančios tiesioginės išmokos, kritęs konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu, importuojamų produktų augimas, augančios maisto kainos.<br />Eglė ir Vaidas Žvirbliai prosenelių sodyboje Alytaus rajone puoselėja ir tęsia gilias šeimos bitininkavimo tradicijas. Punios šile ir ne tik bičių renkamas medus keliauja ne į turgų, bet yra parduodamas kaip medaus dovana. Vaidas tikina, kad medaus perteklius privertė ieškoti naujų realizavimo galimybių.<br />Gamtininko komentaras. Paprastasis meškėnas – iš pažiūros visai mielas gyvūnėlis, tačiau vertėtų įsiminti, kad tai yra invazinė gyvūnų rūšis galinti sukelti daug nemalonumų žmonėms. Ne vienas jų pastebėtas ir Kuršių Nerijoje. Kaip invaziniai gyvūnai patenka į Lietuvą ir kaip elgtis tokį pamačius?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51821832</guid><pubDate>Tue, 08 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51821832/2022_11_08_3116_1_20221108063310782.mp3" length="21386942" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Žemdirbių kantrybė senka, nesulaukę aiškių atsakymų ir argumentų dėl Strateginio plano įgyvendinimo, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio ministerijos renatūralizacijos projektas“. Anot žemdirbių organizacinio štabo, esamų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Žemdirbių kantrybė senka, nesulaukę aiškių atsakymų ir argumentų dėl Strateginio plano įgyvendinimo, ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją „Žemės ūkio ministerijos renatūralizacijos projektas“. Anot žemdirbių organizacinio štabo, esamų sprendimų pasekmės bus skaudžios: vėluojančios tiesioginės išmokos, kritęs konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu, importuojamų produktų augimas, augančios maisto kainos.<br />Eglė ir Vaidas Žvirbliai prosenelių sodyboje Alytaus rajone puoselėja ir tęsia gilias šeimos bitininkavimo tradicijas. Punios šile ir ne tik bičių renkamas medus keliauja ne į turgų, bet yra parduodamas kaip medaus dovana. Vaidas tikina, kad medaus perteklius privertė ieškoti naujų realizavimo galimybių.<br />Gamtininko komentaras. Paprastasis meškėnas – iš pažiūros visai mielas gyvūnėlis, tačiau vertėtų įsiminti, kad tai yra invazinė gyvūnų rūšis galinti sukelti daug nemalonumų žmonėms. Ne vienas jų pastebėtas ir Kuršių Nerijoje. Kaip invaziniai gyvūnai patenka į Lietuvą ir kaip elgtis tokį pamačius?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1337</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar nauja paramos programa keis šalies žuvininkystės sektorių?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-nauja-paramos-programa-keis-salies-zuvininkystes-sektoriu--51808412</link><description><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Lietuvai skirtą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo programą. Jai numatyta skirti 87 mln. eurų. Šią programą kol kas yra patvirtinusios tik 7 Europos Sąjungos šalys, Lietuva viena iš jų. Kokius pokyčius žuvininkystės sektoriuje lems nauja paramos programa?<br /><br />Jaunas ūkininkas Mantas Rudinskas iš Rokiškio rajono tęsia šeimos ūkininkavimo tradicijas. Nors buvo įkalbinėjimų atsisakyti gyvulių, vyras nepasidavė ir dabar džiaugiasi puoselėdamas mėsinių galvijų ūkį.<br /><br />Verta žinoti. Didžioji dalis medžių lapus jau numetė, o žmonėms tenka nemažas rūpestis kaip juos tinkamai sutvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas Edgaras Skrebė pataria, kaip tvarkyti rudeninius lapus ir kada juos galima deginti.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51808412</guid><pubDate>Mon, 07 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51808412/2022_11_07_3116_1_20221107063232780.mp3" length="20158978" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Europos Komisija patvirtino Lietuvai skirtą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo programą. Jai numatyta skirti 87 mln. eurų. Šią programą kol kas yra patvirtinusios tik 7 Europos Sąjungos šalys, Lietuva viena iš jų. Kokius pokyčius...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Europos Komisija patvirtino Lietuvai skirtą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo programą. Jai numatyta skirti 87 mln. eurų. Šią programą kol kas yra patvirtinusios tik 7 Europos Sąjungos šalys, Lietuva viena iš jų. Kokius pokyčius žuvininkystės sektoriuje lems nauja paramos programa?<br /><br />Jaunas ūkininkas Mantas Rudinskas iš Rokiškio rajono tęsia šeimos ūkininkavimo tradicijas. Nors buvo įkalbinėjimų atsisakyti gyvulių, vyras nepasidavė ir dabar džiaugiasi puoselėdamas mėsinių galvijų ūkį.<br /><br />Verta žinoti. Didžioji dalis medžių lapus jau numetė, o žmonėms tenka nemažas rūpestis kaip juos tinkamai sutvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas Edgaras Skrebė pataria, kaip tvarkyti rudeninius lapus ir kada juos galima deginti.<br /><br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1260</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Parama technikai pirkti tapo parama gamtai saugoti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-parama-technikai-pirkti-tapo-parama-gamtai-saugoti--51784444</link><description><![CDATA[Tiesioginei sėjai skatinti skirta parama ūkininkai naudojasi nenoriai. Per 4 mėnesius iš 8 mln eurų specialioms sėjamosioms pirkti paprašyta vos penktadalis. Žemdirbiai teigia, kad lemia netinkamos paramos gavimo sąlygos, o ŽŪM ir paramos administratoriai sako, kad tai parama ne ūkiams modernizuoti, bet gamtai saugoti ir keisti tvarkos neketina.<br />Kėdainių rajone Labūnavoje laikomos karvės turi vandens lovas. Tai specialios dviejų kamerų guoliavietės, kuriose galvijai nesusižaloja, būna švaresni ir sveikesni. ŽŪB vadovas Simonas Greičius sako, kad investuoja į gyvūnų laikymo sąlygas ir robotizuoja fermas, nes, trūkstant dirbančiųjų, vystyti gamybą kito pasirinkimo nėra.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51784444</guid><pubDate>Fri, 04 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51784444/2022_11_04_3116_1_20221104063239212.mp3" length="20560219" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Tiesioginei sėjai skatinti skirta parama ūkininkai naudojasi nenoriai. Per 4 mėnesius iš 8 mln eurų specialioms sėjamosioms pirkti paprašyta vos penktadalis. Žemdirbiai teigia, kad lemia netinkamos paramos gavimo sąlygos, o ŽŪM ir paramos...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Tiesioginei sėjai skatinti skirta parama ūkininkai naudojasi nenoriai. Per 4 mėnesius iš 8 mln eurų specialioms sėjamosioms pirkti paprašyta vos penktadalis. Žemdirbiai teigia, kad lemia netinkamos paramos gavimo sąlygos, o ŽŪM ir paramos administratoriai sako, kad tai parama ne ūkiams modernizuoti, bet gamtai saugoti ir keisti tvarkos neketina.<br />Kėdainių rajone Labūnavoje laikomos karvės turi vandens lovas. Tai specialios dviejų kamerų guoliavietės, kuriose galvijai nesusižaloja, būna švaresni ir sveikesni. ŽŪB vadovas Simonas Greičius sako, kad investuoja į gyvūnų laikymo sąlygas ir robotizuoja fermas, nes, trūkstant dirbančiųjų, vystyti gamybą kito pasirinkimo nėra.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1285</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kodėl parduotuvėse nebūna karvienos?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kodel-parduotuvese-nebuna-karvienos--51772198</link><description><![CDATA[Kelmės raj. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Barkauskas sako, kad mėsos supirkėjai gudrauja, iš ūkininkų pirkdami pieninių veislių galvijus, dažniausia karves, bet pirkėjams visada siūlantys kaip jautieną. Tikroji jautiena – mėsinių galvijų mėsa skiriasi kokybe, bet vartotojams trūksta informacjos. Ko reiktų, kad visuomenė žinotų daugiau, kad mėsa nebūtų brangi? Kalba ir gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.<br />Lietuvoje yra apie 2000 apleistų sodininkų mėgėjų sklypų. ŽŪM parengė tvarką, pagal kurią apleisti sklypai turėjo būti parduoti aukcione. Tačiau tvarka nuo sausio pradžios neįsigalios. Kodėl? Aiškina ministerijos departamento direktorė Aura Šalugienė, o kodėl jos reikėtų – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.<br />Ko suomiai galėtų pasimokyti iš lietuvių? LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė pasakoja apie Helsinkio gyventojų norą daržoves, vaisius, uogas ir kitus ūkininkų išaugintus, perdirbtus ir paruoštus vartoti maisto produktus pirkti turgeliuose. Tačiau tokių turgelių Suomijoje nėra, o ypatingai miestiečiai labai pasigenda bendravimo su ūkininkais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51772198</guid><pubDate>Thu, 03 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51772198/2022_11_03_3116_1_20221103063331551.mp3" length="21424976" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Kelmės raj. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Barkauskas sako, kad mėsos supirkėjai gudrauja, iš ūkininkų pirkdami pieninių veislių galvijus, dažniausia karves, bet pirkėjams visada siūlantys kaip jautieną. Tikroji...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Kelmės raj. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Barkauskas sako, kad mėsos supirkėjai gudrauja, iš ūkininkų pirkdami pieninių veislių galvijus, dažniausia karves, bet pirkėjams visada siūlantys kaip jautieną. Tikroji jautiena – mėsinių galvijų mėsa skiriasi kokybe, bet vartotojams trūksta informacjos. Ko reiktų, kad visuomenė žinotų daugiau, kad mėsa nebūtų brangi? Kalba ir gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.<br />Lietuvoje yra apie 2000 apleistų sodininkų mėgėjų sklypų. ŽŪM parengė tvarką, pagal kurią apleisti sklypai turėjo būti parduoti aukcione. Tačiau tvarka nuo sausio pradžios neįsigalios. Kodėl? Aiškina ministerijos departamento direktorė Aura Šalugienė, o kodėl jos reikėtų – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.<br />Ko suomiai galėtų pasimokyti iš lietuvių? LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė pasakoja apie Helsinkio gyventojų norą daržoves, vaisius, uogas ir kitus ūkininkų išaugintus, perdirbtus ir paruoštus vartoti maisto produktus pirkti turgeliuose. Tačiau tokių turgelių Suomijoje nėra, o ypatingai miestiečiai labai pasigenda bendravimo su ūkininkais.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Kapų priežiūra padeda pažinti ir krašto istoriją</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-kapu-prieziura-padeda-pazinti-ir-krasto-istorija--51761460</link><description><![CDATA[Biržų raj. Vabalninko apylinkėse 6 katalikų koplyčios, Lebeniškių kaime išlikusi provoslavų cerkvė ir kapinaitės. Dar yra senosios žydų kapinės, laisvės kovotojų palaidojimo vieta. Visos vietos prižiūrimos ir lankomos ne tik per Vėlines. O krašto kultūros ir istorijos fondo pirmininkė Dalia Baltrušaitienė ir metraštininkas Algirdas Garbauskas įsitikinę, kad tai svarbi krašto istorijos dalis, kurią privalo žinoti visi.<br />VDU ŽŪA inžinerijos fakultetas tęsia unikalų edukacinį projektą, kurio metu įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos klasė”. Prie rokiškėnų jau jungiasi Joniškio ir Pasvalio rajonai, o projekto kordinatorius doc. Jonas Čėsna priėmė ir Vilniaus kolegijos studentus, panorusius daugiau sužinoti apie studijas akademijoje.<br />Artėjant šaltam metų laikui reikia žinoti, kaip geriau paruošti žiemojimui egzotinius sodų augalus; persikus, nektarinus, vynuoges, abrikosus, aktinidijas. Pataria medelyno savininkas, agronomas Kęstutis Malinauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51761460</guid><pubDate>Wed, 02 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51761460/2022_11_02_3116_1_20221102063124117.mp3" length="20740777" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Biržų raj. Vabalninko apylinkėse 6 katalikų koplyčios, Lebeniškių kaime išlikusi provoslavų cerkvė ir kapinaitės. Dar yra senosios žydų kapinės, laisvės kovotojų palaidojimo vieta. Visos vietos prižiūrimos ir lankomos ne tik per Vėlines. O krašto...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Biržų raj. Vabalninko apylinkėse 6 katalikų koplyčios, Lebeniškių kaime išlikusi provoslavų cerkvė ir kapinaitės. Dar yra senosios žydų kapinės, laisvės kovotojų palaidojimo vieta. Visos vietos prižiūrimos ir lankomos ne tik per Vėlines. O krašto kultūros ir istorijos fondo pirmininkė Dalia Baltrušaitienė ir metraštininkas Algirdas Garbauskas įsitikinę, kad tai svarbi krašto istorijos dalis, kurią privalo žinoti visi.<br />VDU ŽŪA inžinerijos fakultetas tęsia unikalų edukacinį projektą, kurio metu įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos klasė”. Prie rokiškėnų jau jungiasi Joniškio ir Pasvalio rajonai, o projekto kordinatorius doc. Jonas Čėsna priėmė ir Vilniaus kolegijos studentus, panorusius daugiau sužinoti apie studijas akademijoje.<br />Artėjant šaltam metų laikui reikia žinoti, kaip geriau paruošti žiemojimui egzotinius sodų augalus; persikus, nektarinus, vynuoges, abrikosus, aktinidijas. Pataria medelyno savininkas, agronomas Kęstutis Malinauskas.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1297</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Unikalus žemėlapis išnykusiems kaimams atminti</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-unikalus-zemelapis-isnykusiems-kaimams-atminti--51761590</link><description><![CDATA[Anykščių raj. Budrių km. bendruomenės iniciatyva sukurtas žemėlapis, kuriame be išlikusių sodybų pažymėtos ir buvusios. Tautodailininkė Stasė Rulevičienė, remdamasi savo patirtimi ir kitų vietinių pasakojimais, nupiešė apylinkes, kaip jos atrodė prieš 80 metų. Informaciją rinko Dalius Dapkus ir bendruomenės pirmininkas Valentinas Gudėnas.<br />Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. VDU ŽŪA prof. Laima Česonienė mano, jog mažinti taršą gali padėti ekologinis ūkininkavimas. O taip pat visi šalies gyventojai, ypatingai regionuose, kur prastai tvarkomos buitinės nuotekos.<br />Paukščių gausa lapkričio pradžioje Žuvinto biosferos rezervate liudija šiemet labai šiltą rudenį. Rezervato vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis teigia, kad šilti orai palankūs gervėms, kurios neskuba išskiristi, ypatingai daug ežere dabar įvairių rūšių žąsų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51761590</guid><pubDate>Tue, 01 Nov 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51761590/2022_11_01_3116_1_20221101063115834.mp3" length="20658857" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Anykščių raj. Budrių km. bendruomenės iniciatyva sukurtas žemėlapis, kuriame be išlikusių sodybų pažymėtos ir buvusios. Tautodailininkė Stasė Rulevičienė, remdamasi savo patirtimi ir kitų vietinių pasakojimais, nupiešė apylinkes, kaip jos atrodė prieš...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Anykščių raj. Budrių km. bendruomenės iniciatyva sukurtas žemėlapis, kuriame be išlikusių sodybų pažymėtos ir buvusios. Tautodailininkė Stasė Rulevičienė, remdamasi savo patirtimi ir kitų vietinių pasakojimais, nupiešė apylinkes, kaip jos atrodė prieš 80 metų. Informaciją rinko Dalius Dapkus ir bendruomenės pirmininkas Valentinas Gudėnas.<br />Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. VDU ŽŪA prof. Laima Česonienė mano, jog mažinti taršą gali padėti ekologinis ūkininkavimas. O taip pat visi šalies gyventojai, ypatingai regionuose, kur prastai tvarkomos buitinės nuotekos.<br />Paukščių gausa lapkričio pradžioje Žuvinto biosferos rezervate liudija šiemet labai šiltą rudenį. Rezervato vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis teigia, kad šilti orai palankūs gervėms, kurios neskuba išskiristi, ypatingai daug ežere dabar įvairių rūšių žąsų.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1292</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Ar popieriniai paslaugų kvitai efektyvi priemonė atsiskaitant už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-ar-popieriniai-paslaugu-kvitai-efektyvi-priemone-atsiskaitant-uz-zemes-ukio-ir-miskininkystes-paslaugas--51735750</link><description><![CDATA[Vis labiau tobulėjant technologijoms, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vis dar atsiskaitoma išrašant popierinius kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pildant popierinius kvitus fiksuojama nemažai pažeidimų. Skirtingų ūkio šakų atstovai ir miškininkai akcentuoja, kad popierinių kvitų sistema nėra efektyvi, reikia pokyčių.<br />Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė pelnė Europos metų klasterio koordinatorės 2022 apdovanojimą. Kokią įtaką Lietuvos agromaisto sektoriui turės šis pasiekimas?<br />Rubrika „Įdomu žinoti“. Lietuvoje gyvena vos keli prancūzų kilmės Poitou veislės asilai. Vienas jų, vardu Artas, gyvena Trakų rajone. VšĮ „Laimos žirgai“ direktorė, žirginio sporto trenerė Laima Martinavičienė tikina, kad apie asilus Lietuvoje dar žinoma mažai. Kuo įdomūs šie gyvūnai ir ko asilui Artui trūksta iki pilnos laimės?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51735750</guid><pubDate>Mon, 31 Oct 2022 04:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51735750/2022_10_31_3116_1_20221031063338028.mp3" length="21429992" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Vis labiau tobulėjant technologijoms, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vis dar atsiskaitoma išrašant popierinius kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pildant popierinius kvitus fiksuojama nemažai pažeidimų. Skirtingų ūkio šakų...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Vis labiau tobulėjant technologijoms, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vis dar atsiskaitoma išrašant popierinius kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pildant popierinius kvitus fiksuojama nemažai pažeidimų. Skirtingų ūkio šakų atstovai ir miškininkai akcentuoja, kad popierinių kvitų sistema nėra efektyvi, reikia pokyčių.<br />Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė pelnė Europos metų klasterio koordinatorės 2022 apdovanojimą. Kokią įtaką Lietuvos agromaisto sektoriui turės šis pasiekimas?<br />Rubrika „Įdomu žinoti“. Lietuvoje gyvena vos keli prancūzų kilmės Poitou veislės asilai. Vienas jų, vardu Artas, gyvena Trakų rajone. VšĮ „Laimos žirgai“ direktorė, žirginio sporto trenerė Laima Martinavičienė tikina, kad apie asilus Lietuvoje dar žinoma mažai. Kuo įdomūs šie gyvūnai ir ko asilui Artui trūksta iki pilnos laimės?<br />Ved. Rūta Katkevičienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1340</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Lietuvai gresia sankcijos, tik kažkodėl jas bandoma užversti ant ūkininkų pečių</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-lietuvai-gresia-sankcijos-tik-kazkodel-jas-bandoma-uzversti-ant-ukininku-peciu--51712942</link><description><![CDATA[Dirvonuojančią žemę valdininkai priskyrė prie daugiamečių pievų ir už tokių pievų saugojimą iš ES pasiprašė paramos. Ūkininkams ėmus arti tokias „pievas“ ministerija ūkininkus įspėjo: teks atkurti „pievas“ ir dar sulauks ekonominių sankcijų. Ūkininkai priešinasi, aria ir ars – juk tokia šios žemės paskirtis įteisinta Registre, o ministerijai grasina teismais.<br /><br />Šiais metais dėl „Metų gaminys“ auksinių medalių varžėsi rekordinis gamintojų skaičius. Norint gauti tokį apdovanojimą, produktui neužtenka tik gerų skoninių savybių. Kur kas svarbiau kokybė ir naudingumas žmogaus sveikatai. Vis aukščiau keliamą kokybės kartelę įveikia tik patys auginantys, perdirbantys ir produktu sukuriantys gamintojai. Apie tai pasakoja lietuviškų prekinių ženklų: „Jorus“, „Žali žali“ ir „Lašų duona“ puoselėtojai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51712942</guid><pubDate>Fri, 28 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51712942/2022_10_28_3116_1_20221028063313477.mp3" length="20698981" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Dirvonuojančią žemę valdininkai priskyrė prie daugiamečių pievų ir už tokių pievų saugojimą iš ES pasiprašė paramos. Ūkininkams ėmus arti tokias „pievas“ ministerija ūkininkus įspėjo: teks atkurti „pievas“ ir dar sulauks ekonominių sankcijų. Ūkininkai...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Dirvonuojančią žemę valdininkai priskyrė prie daugiamečių pievų ir už tokių pievų saugojimą iš ES pasiprašė paramos. Ūkininkams ėmus arti tokias „pievas“ ministerija ūkininkus įspėjo: teks atkurti „pievas“ ir dar sulauks ekonominių sankcijų. Ūkininkai priešinasi, aria ir ars – juk tokia šios žemės paskirtis įteisinta Registre, o ministerijai grasina teismais.<br /><br />Šiais metais dėl „Metų gaminys“ auksinių medalių varžėsi rekordinis gamintojų skaičius. Norint gauti tokį apdovanojimą, produktui neužtenka tik gerų skoninių savybių. Kur kas svarbiau kokybė ir naudingumas žmogaus sveikatai. Vis aukščiau keliamą kokybės kartelę įveikia tik patys auginantys, perdirbantys ir produktu sukuriantys gamintojai. Apie tai pasakoja lietuviškų prekinių ženklų: „Jorus“, „Žali žali“ ir „Lašų duona“ puoselėtojai.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1294</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Ar keliaus lietuviški grūdai į Meksiką?</title><link>https://www.spreaker.com/episode/ar-keliaus-lietuviski-grudai-i-meksika--51701622</link><description><![CDATA[Lietuviškiems kviečiams atsiveria Meksikos rinka. Gautas oficialus leidimas eksportuoti grūdus į šią šalį. Pokalbis apie naujas galimybes ir galimus iššūkius su Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktore Dalia Ruščiauskiene.<br /><br />Vazonuose įsigyti ir sodybos teritorijoje pasodinti medžiai ne visuomet prigyja. Apie dažniausiai daromas klaidas ir kaip jų išvengti sodinant lapuočius bei spygliuočius pasakos VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.<br /><br />Albinas Kuliešis atsikraustęs gyventi į Ukmergę, kaip pats sako, rado dykynę, kurioje dabar jau tris dešimtmečius puoselėja savo kūrybos oazę. O Ukmergės rajone esančią tėvų sodybą siekia paversti menininkams atvira, idėjoms įkvepiančia erdve.<br /><br />Naujojoje Zelandijoje svarstoma apmokestinti galvijų išmetamas, šiltnamio efektą skatinančias dujas. Vietos ūkininkai dėl naujų mokesčių piktinasi ir siūlo kitus galimus sprendimo būdus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51701622</guid><pubDate>Thu, 27 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51701622/2022_10_27_3116_1_20221027063335571.mp3" length="20132647" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuviškiems kviečiams atsiveria Meksikos rinka. Gautas oficialus leidimas eksportuoti grūdus į šią šalį. Pokalbis apie naujas galimybes ir galimus iššūkius su Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktore Dalia Ruščiauskiene.&#13;
&#13;
Vazonuose...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuviškiems kviečiams atsiveria Meksikos rinka. Gautas oficialus leidimas eksportuoti grūdus į šią šalį. Pokalbis apie naujas galimybes ir galimus iššūkius su Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktore Dalia Ruščiauskiene.<br /><br />Vazonuose įsigyti ir sodybos teritorijoje pasodinti medžiai ne visuomet prigyja. Apie dažniausiai daromas klaidas ir kaip jų išvengti sodinant lapuočius bei spygliuočius pasakos VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.<br /><br />Albinas Kuliešis atsikraustęs gyventi į Ukmergę, kaip pats sako, rado dykynę, kurioje dabar jau tris dešimtmečius puoselėja savo kūrybos oazę. O Ukmergės rajone esančią tėvų sodybą siekia paversti menininkams atvira, idėjoms įkvepiančia erdve.<br /><br />Naujojoje Zelandijoje svarstoma apmokestinti galvijų išmetamas, šiltnamio efektą skatinančias dujas. Vietos ūkininkai dėl naujų mokesčių piktinasi ir siūlo kitus galimus sprendimo būdus.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė<br />„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Laikyti gyvulius nebematė prasmės – koncentruojasi į augalininkystės ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-laikyti-gyvulius-nebemate-prasmes-koncentruojasi-i-augalininkystes-uki--51690527</link><description><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Laurynas Reketis iš Ignalinos rajono dabar puoselėja augalininkystės ūkį, nors pradėjo dirbti nuo mišraus ūkio, laikė mėsinius galvijus. Anot Lauryno, gyvulių auginimas nenešė norimos naudos, todėl nutarė koncentruotis į augalininkystę ir ten investuoti visą savo laiką ir finansus.<br /><br />Valdiškose įstaigose ugdyti ar bandyti perauklėti žmonės patiria socialinę atskirtį.Sugrąžinti juos į bendruomenę bando visuomenininkai. Antalieptėje (Zarasų r.) įkurtos VšĮ „Inovatorių slėnis“ virtuvės šefė Meilutė Danelienė ne tik gamina maistą, bet moko įvairių įgūdžių socialinę atskirtį patiariančius žmones.<br /><br />„Kaimas į namus“ - elektroninės prekybos platforma sukurta ūkininkams ir<br />smulkiajam verslui nemokamai prekiauti savo gaminama produkcija, o pirkėjams be prekybinio antkainio, tiesiai iš pardavėjų jų įsigyti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51690527</guid><pubDate>Wed, 26 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51690527/2022_10_26_3116_1_20221026063326405.mp3" length="20468686" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Jaunasis ūkininkas Laurynas Reketis iš Ignalinos rajono dabar puoselėja augalininkystės ūkį, nors pradėjo dirbti nuo mišraus ūkio, laikė mėsinius galvijus. Anot Lauryno, gyvulių auginimas nenešė norimos naudos, todėl nutarė koncentruotis į...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Jaunasis ūkininkas Laurynas Reketis iš Ignalinos rajono dabar puoselėja augalininkystės ūkį, nors pradėjo dirbti nuo mišraus ūkio, laikė mėsinius galvijus. Anot Lauryno, gyvulių auginimas nenešė norimos naudos, todėl nutarė koncentruotis į augalininkystę ir ten investuoti visą savo laiką ir finansus.<br /><br />Valdiškose įstaigose ugdyti ar bandyti perauklėti žmonės patiria socialinę atskirtį.Sugrąžinti juos į bendruomenę bando visuomenininkai. Antalieptėje (Zarasų r.) įkurtos VšĮ „Inovatorių slėnis“ virtuvės šefė Meilutė Danelienė ne tik gamina maistą, bet moko įvairių įgūdžių socialinę atskirtį patiariančius žmones.<br /><br />„Kaimas į namus“ - elektroninės prekybos platforma sukurta ūkininkams ir<br />smulkiajam verslui nemokamai prekiauti savo gaminama produkcija, o pirkėjams be prekybinio antkainio, tiesiai iš pardavėjų jų įsigyti.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1280</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Aplinką tausojantys technologiniai sprendimai – iš laboratorijos tiesiai į lauką</title><link>https://www.spreaker.com/episode/aplinka-tausojantys-technologiniai-sprendimai-is-laboratorijos-tiesiai-i-lauka--51679893</link><description><![CDATA[LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.<br /><br />Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.<br /><br />Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51679893</guid><pubDate>Tue, 25 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51679893/2022_10_25_3116_1_20221025063248670.mp3" length="20143096" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.<br /><br />Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.<br /><br />Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.<br /><br />Ved. Arneta Matuzevičiūtė]]></itunes:summary><itunes:duration>1259</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Vilniečių šeima užsispyrė ūkininkauti pagal NASA technologijas – įkūrė Akvaponikos ūkį</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-vilnieciu-seima-uzsispyre-ukininkauti-pagal-nasa-technologijas-ikure-akvaponikos-uki--51667886</link><description><![CDATA[Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks ūkininkavimas gerai pažįstamas Australijoje, Amerikoje, Japonijoje. Tokie ūkiai kuriami net didmiesčiuose, nes sakoma, kad jei turi auksinę žuvelę, tai gali turėti mini Akvoponikos ūkį.<br /><br />90 proc. gyvų gyvulių supirkėjų nesudaro rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, konstatavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood), vykdanti nesąžiningos prekybos praktikos priežiūrą ir įspėja, kad nuo lapkričio 1 d. pažeidusiems šį reikalavimą bus skiriamos baudos.<br /><br />Spalis – spalių arba spalinis – nurodo, kad vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Reportažas iš Lino darbų sutartinių vakaro ir pasakojimas, kuo svarbūs linai lietuvio gyvenime.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51667886</guid><pubDate>Mon, 24 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51667886/2022_10_24_3116_1_20221024063340341.mp3" length="20800963" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks ūkininkavimas gerai pažįstamas Australijoje, Amerikoje, Japonijoje. Tokie ūkiai kuriami net didmiesčiuose, nes sakoma, kad jei turi auksinę žuvelę, tai gali turėti mini Akvoponikos ūkį.<br /><br />90 proc. gyvų gyvulių supirkėjų nesudaro rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, konstatavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood), vykdanti nesąžiningos prekybos praktikos priežiūrą ir įspėja, kad nuo lapkričio 1 d. pažeidusiems šį reikalavimą bus skiriamos baudos.<br /><br />Spalis – spalių arba spalinis – nurodo, kad vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Reportažas iš Lino darbų sutartinių vakaro ir pasakojimas, kuo svarbūs linai lietuvio gyvenime.<br /><br />Ved. Kristina Toleikienė]]></itunes:summary><itunes:duration>1301</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item><item><title>Gimtoji žemė. Laidoms apie kaimą – 60 metų!</title><link>https://www.spreaker.com/episode/gimtoji-zeme-laidoms-apie-kaima-60-metu--51641061</link><description><![CDATA[Lietuvos radijas laidas žemdirbiams reguliariai pradėjo transliuoti 1962 m spalio 21 d. Gyvenimas kaime diktavo temas, radijo technikos tobulėjimas keitė įrašų ir transliacijų kokybę, o laikmečiai lėmė laidų pavadinimus. Dabartinis gyvuoja jau tris dešimtmečius.<br />Specialioje laidoje jubiliejui paminėti – pirmųjų laidų vedėjų prisiminimai, įrašai iš laidos archyvo, linksmasis kaleidoskopas, klausytojų vertinimai ir dabar rengiančių laidas įspūdžiai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></description><guid isPermaLink="false">https://api.spreaker.com/episode/51641061</guid><pubDate>Fri, 21 Oct 2022 03:05:00 +0000</pubDate><enclosure url="https://api.spreaker.com/download/episode/51641061/2022_10_21_3116_1_20221021063316555.mp3" length="22066126" type="audio/mpeg"/><itunes:author>LRT</itunes:author><itunes:subtitle>Lietuvos radijas laidas žemdirbiams reguliariai pradėjo transliuoti 1962 m spalio 21 d. Gyvenimas kaime diktavo temas, radijo technikos tobulėjimas keitė įrašų ir transliacijų kokybę, o laikmečiai lėmė laidų pavadinimus. Dabartinis gyvuoja jau tris...</itunes:subtitle><itunes:summary><![CDATA[Lietuvos radijas laidas žemdirbiams reguliariai pradėjo transliuoti 1962 m spalio 21 d. Gyvenimas kaime diktavo temas, radijo technikos tobulėjimas keitė įrašų ir transliacijų kokybę, o laikmečiai lėmė laidų pavadinimus. Dabartinis gyvuoja jau tris dešimtmečius.<br />Specialioje laidoje jubiliejui paminėti – pirmųjų laidų vedėjų prisiminimai, įrašai iš laidos archyvo, linksmasis kaleidoskopas, klausytojų vertinimai ir dabar rengiančių laidas įspūdžiai.<br /><br />Ved. Arvydas Urba]]></itunes:summary><itunes:duration>1380</itunes:duration><itunes:explicit>false</itunes:explicit><itunes:image href="https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d649c6deace13e070d22062f198fec82.jpg"/><itunes:episodeType>full</itunes:episodeType></item></channel></rss>
