https://www.spreaker.com/podcast/desimt-balu--3085648ltSociety & CultureCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/d93a7260b0826c5e7860a985daed4e48.jpghttps://www.spreaker.com/podcast/desimt-balu--3085648Fri, 24 Jul 2026 15:55:33 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltRadijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir...falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/keitesi-svietimo-ministrai-kure-darbo-grupes-kur-ju-zadetas-matematikos-proverzis--73150818Vis daugiau matematikos mokytojų atvirai dėsto, kad didžiausia šių metų bėda buvo pats VBE II – jis buvo gerokai sunkesnis nei pernai. Tad jei vienais metais egzaminas tampa gerokai sunkesniu nei kitais, ar dar galime sąžiningai lyginti skirtingų abiturientų laidų rezultatus?
Keisčiausia, kad tiek vienuoliktokų laikyta VBE I dalis, tiek dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), daugelio mokytojų, komentuojančių viešai, akimis, buvo sudėliotas kur kas nuosekliau ir logiškiau.
Kita vertus, nuo 2020 m. buvo kuriamos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti, o atnaujinus mokyklines programas, pačios valstybinių brandos egzaminų užduotys žadamos konstruoti tik iš to, ko mokoma vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse, skambiai kalbėta apie tuoj tuoj ištiksiantį matematikos proveržį ir geresnius visų mokinių matematikos pasiekimus. Tai kodėl matematikos rezultatai iš esmės nepagerėjo, nors darbo grupių ir reformų buvo daugiau nei pakankamai?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: buvęs matematikos mokytojas, dabar švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, VU docentas, matematikas dr. Dainius Dzindzalieta ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Nora Pileičikienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/73150818Thu, 23 Jul 2026 13:30:00 +0000LRTMatematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai toliau kaitina aistras. Šiemet antros dalies A lygio matematikos VBE neišlaikė 14,9 proc. abiturientų, o B lygio – net 22,9 proc. Bet ar tikrai kalti vien mokiniai? Vis daugiau matematikos...Vis daugiau matematikos mokytojų atvirai dėsto, kad didžiausia šių metų bėda buvo pats VBE II – jis buvo gerokai sunkesnis nei pernai. Tad jei vienais metais egzaminas tampa gerokai sunkesniu nei kitais, ar dar galime sąžiningai lyginti skirtingų abiturientų laidų rezultatus?
Keisčiausia, kad tiek vienuoliktokų laikyta VBE I dalis, tiek dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), daugelio mokytojų, komentuojančių viešai, akimis, buvo sudėliotas kur kas nuosekliau ir logiškiau.
Kita vertus, nuo 2020 m. buvo kuriamos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti, o atnaujinus mokyklines programas, pačios valstybinių brandos egzaminų užduotys žadamos konstruoti tik iš to, ko mokoma vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse, skambiai kalbėta apie tuoj tuoj ištiksiantį matematikos proveržį ir geresnius visų mokinių matematikos pasiekimus. Tai kodėl matematikos rezultatai iš esmės nepagerėjo, nors darbo grupių ir reformų buvo daugiau nei pakankamai?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: buvęs matematikos mokytojas, dabar švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, VU docentas, matematikas dr. Dainius Dzindzalieta ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Nora Pileičikienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/biologijos-ir-fizikos-egzaminu-rezultatai-tragiski-ar-vien-mokiniuose-problema--73015011Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre. Be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus.
Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare. O štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407.
NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai.
Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/73015011Thu, 16 Jul 2026 13:30:00 +0000LRTTokių prastų biologijos ir fizikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų dar nėra buvę per pastaruosius 11 metų. Štai savo noru pasirenkamo biologijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 14,5 proc. laikiusiųjų, o fizikos - 11,4 proc. Iki...Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre. Be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus.
Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare. O štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407.
NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai.
Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/rugsejis-prasideda-vasara-kaip-is-tikruju-paruosti-vaika-mokyklai--72995362Tačiau ar tikrai geriausia investicija į sėkmingus vaiko mokslo metus yra nauja kuprinė ir uniforma? O gal svarbiausia tai, ko nenusipirksi, – vaiko kalba, dėmesys, savarankiškumas, gebėjimas susikaupti ir bendrauti?
Ką dar per likusią vasaros dalį gali padaryti tėvai, kad vaikui būtų lengviau pradėti lankyti darželį, priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę? Ar verta vasarą skirti laiko pratyboms, o gal kur kas svarbiau skaityti, žaisti, kalbėtis ir kurti kasdienius įpročius?
LRT radijuje kalbame su klinikine logopede, ABA (taikomosios elgesio analizės) terapeute, edukologe, knygų logopedams ir specialiesiems pedagogams autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72995362Thu, 09 Jul 2026 13:30:00 +0000LRTLiepa. Vaikai džiaugiasi atostogomis, bet knygynai ir prekybos centrai jau primena, kad rugsėjis – ne už kalnų. Lentynose rikiuojamos spalvingos kuprinės, penalai, sąsiuviniai su piešinukais... Atrodo, pasiruošimas mokyklai jau prasidėjo. Tačiau ar...Tačiau ar tikrai geriausia investicija į sėkmingus vaiko mokslo metus yra nauja kuprinė ir uniforma? O gal svarbiausia tai, ko nenusipirksi, – vaiko kalba, dėmesys, savarankiškumas, gebėjimas susikaupti ir bendrauti?
Ką dar per likusią vasaros dalį gali padaryti tėvai, kad vaikui būtų lengviau pradėti lankyti darželį, priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę? Ar verta vasarą skirti laiko pratyboms, o gal kur kas svarbiau skaityti, žaisti, kalbėtis ir kurti kasdienius įpročius?
LRT radijuje kalbame su klinikine logopede, ABA (taikomosios elgesio analizės) terapeute, edukologe, knygų logopedams ir specialiesiems pedagogams autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1705falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-jaunieji-gydytojai-turi-moketi-uz-politiku-klaidas-regionuose--72800705Jaunųjų gydytojų organizacijos įspėja, kad toks modelis gali sumažinti savivaldybių motyvaciją konkuruoti dėl specialistų didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, kaip tai yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ar ir daugelyje kitų senos demokratijos Europos šalių.
Opozicija kelia ir lygiateisiškumo klausimą – kodėl tokie įsipareigojimai taikomi tik gydytojams. Bet jie netaikomi nei mokytojams, nei inžinieriams, nei teisininkams, nei vadybininkams, nei finansininkams, nors pastarųjų taip pat stinga regionuose.
Be kita ko, daugelyje ES šalių rezidentai pirmiausia yra gydytojai darbuotojai, o ne studentai. Tad dalis medikų bendruomenės įspėja, kad naujoji tvarka gali paskatinti daugiau jaunų gydytojų rezidentūrą rinktis užsienio šalyse. Tad ko iš tiesų tokiu įstatymu siekia valdančioji dauguma? Ar tai nebus jų dar vienas įsišovimas sau į koją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja medikas, naujosios tvarkos kritikas Marius Čiurlionis ir teisės profesorius dr. Dainius Žalimas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72800705Thu, 02 Jul 2026 13:30:00 +0000LRTKol dauguma Europos Sąjungos valstybių jaunus gydytojus į regionus vilioja didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, Lietuva renkasi kitą kelią. Seimas nusprendė steigti papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas, tačiau jas...Jaunųjų gydytojų organizacijos įspėja, kad toks modelis gali sumažinti savivaldybių motyvaciją konkuruoti dėl specialistų didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, kaip tai yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ar ir daugelyje kitų senos demokratijos Europos šalių.
Opozicija kelia ir lygiateisiškumo klausimą – kodėl tokie įsipareigojimai taikomi tik gydytojams. Bet jie netaikomi nei mokytojams, nei inžinieriams, nei teisininkams, nei vadybininkams, nei finansininkams, nors pastarųjų taip pat stinga regionuose.
Be kita ko, daugelyje ES šalių rezidentai pirmiausia yra gydytojai darbuotojai, o ne studentai. Tad dalis medikų bendruomenės įspėja, kad naujoji tvarka gali paskatinti daugiau jaunų gydytojų rezidentūrą rinktis užsienio šalyse. Tad ko iš tiesų tokiu įstatymu siekia valdančioji dauguma? Ar tai nebus jų dar vienas įsišovimas sau į koją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja medikas, naujosios tvarkos kritikas Marius Čiurlionis ir teisės profesorius dr. Dainius Žalimas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vasara-be-skubejimo-kaip-is-tiesu-pailseti-moksleiviams-ir-mokytojams--72688926Tačiau ar mokame iš tiesų pailsėti po intensyvių mokslo metų, o ne tik užpildyti laiką naujomis veiklomis? Kokie ženklai rodo, kad vaikas ar mokytojas yra pervargęs ir jam pirmiausia svarbu ne aplankyti keletą naujų šalių ir dešimtis muziejų ar patirti keletą naujų stovyklų, o atkurti vidinę pusiausvyrą.
Tad kiek poilsiui reikalinga struktūra, o kiek – spontaniškumas bei kas iš tiesų padeda kokybiškai vasarą pailsėti ir į naujus mokslo metus grįžti ne tik pailsėjus, bet ir sustiprėjus.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas bei mokytojas Eimintas Sakalauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/72688926Thu, 25 Jun 2026 13:30:00 +0000LRTAbiturientams bei vienuoliktokams šią savaitę prasidėjo ir iki liepos pirmosios pusės dar vyks vadinama pakartotinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Bet absoliuti dauguma visų kitų moksleivių bei jų mokytojų jau paniro į atostogas. Daugelis...Tačiau ar mokame iš tiesų pailsėti po intensyvių mokslo metų, o ne tik užpildyti laiką naujomis veiklomis? Kokie ženklai rodo, kad vaikas ar mokytojas yra pervargęs ir jam pirmiausia svarbu ne aplankyti keletą naujų šalių ir dešimtis muziejų ar patirti keletą naujų stovyklų, o atkurti vidinę pusiausvyrą.
Tad kiek poilsiui reikalinga struktūra, o kiek – spontaniškumas bei kas iš tiesų padeda kokybiškai vasarą pailsėti ir į naujus mokslo metus grįžti ne tik pailsėjus, bet ir sustiprėjus.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas bei mokytojas Eimintas Sakalauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vaiku-dienos-centrai-ties-islikimo-riba-ka-sako-ju-vadovai--72580607Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.
Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.
Kokios išeitys?
LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72580607Thu, 18 Jun 2026 13:30:00 +0000LRTVaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie...Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.
Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.
Kokios išeitys?
LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1641falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sprendimas-del-3-vbe-ir-pupp-karteles-privalomumo-seimo-rankose--72493320Vyriausybė, beje, jau pritarė siūlymui grąžinti šiuo metu galiojantį modelį, kad viduriniam išsilavinimui įgyti pakanka dviejų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinktino.
Be to, siūloma atsisakyti ir Švietimo įstatymo nuostatos, kad, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą ir tęsti mokymąsi gimnazijoje, yra būtina išlaikyti dešimtoje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP).
Toks barjeras, pereinant į vienuoliktą klasę, buvusios valdančiosios konservatorių ir liberalų daugumos sprendimu turėjo atsirasti šių metų rugsėjį.
Kaip šių siūlymų reikalingumą argumentuoja patys pataisų teikėjai? Bei kaip tai prisidės prie geresnės švietimo kokybės?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė bei vienas iš pataisų autorių, parlamentaras Darius Jakavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/72493320Thu, 11 Jun 2026 13:30:00 +0000LRTValdantieji socialdemokratai skuba dar šioje besibaigiančioje Seimo sesijoje atšaukti ankstesnės kadencijos Seimo sprendimą, kad viduriniam išsilavinimui įgyti yra reikalingi išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai. Tokia nuostata turėjo...Vyriausybė, beje, jau pritarė siūlymui grąžinti šiuo metu galiojantį modelį, kad viduriniam išsilavinimui įgyti pakanka dviejų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinktino.
Be to, siūloma atsisakyti ir Švietimo įstatymo nuostatos, kad, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą ir tęsti mokymąsi gimnazijoje, yra būtina išlaikyti dešimtoje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP).
Toks barjeras, pereinant į vienuoliktą klasę, buvusios valdančiosios konservatorių ir liberalų daugumos sprendimu turėjo atsirasti šių metų rugsėjį.
Kaip šių siūlymų reikalingumą argumentuoja patys pataisų teikėjai? Bei kaip tai prisidės prie geresnės švietimo kokybės?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė bei vienas iš pataisų autorių, parlamentaras Darius Jakavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-es-kalboms-nepavyksta-lietuvos-mokyklose-iveikti-rusu-kalbos-konkurencijos--72345169Tuo tarpu sudėjus visus besimokančius vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, anglų, lenkų bei kitų kalbų kaip antrųjų užsienio kalbų, šis skaičius nesiektų 70 tūkst.
O laikančiųjų valstybinius vokiečių ir prancūzų kalbų brandos egzaminus skaičius toks mažas, kad užtenka rankos pirštų suskaičiuoti.
Kodėl, nepaisant skambių politikų teiginių, mums nesiseka populiarinti ES kalbų Lietuvos mokyklose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, bei dr. Arūnas Šileris, filologas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72345169Thu, 04 Jun 2026 13:26:00 +0000LRTRusų kalba, kaip antroji užsienio kalba, vis dar dominuoja Lietuvos mokyklose. Daugiau nei 78 tūkst. visų klasių mokinių rusų kalbos mokosi kaip antrosios užsienio kalbos. Tuo tarpu sudėjus visus besimokančius vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, anglų,...Tuo tarpu sudėjus visus besimokančius vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, anglų, lenkų bei kitų kalbų kaip antrųjų užsienio kalbų, šis skaičius nesiektų 70 tūkst.
O laikančiųjų valstybinius vokiečių ir prancūzų kalbų brandos egzaminus skaičius toks mažas, kad užtenka rankos pirštų suskaičiuoti.
Kodėl, nepaisant skambių politikų teiginių, mums nesiseka populiarinti ES kalbų Lietuvos mokyklose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, bei dr. Arūnas Šileris, filologas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1614falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nebelieka-nei-vaiku-nei-mokyklu-regionuose-vyksta-tylioji-pertvarka--72221461Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.
Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.
Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.
Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?
LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72221461Thu, 28 May 2026 13:30:00 +0000LRTDalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose...Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.
Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.
Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.
Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?
LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1649falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ekranai-uzvaldo-vasaras-paaugliai-atsisako-stovyklu--72006144Šias tendencijas atskleidė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta moksleivių apklausa. Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai nebenori vasaros stovyklų, – ekranai. Paaugliai labiau nori žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus, naršyti socialiniuose tinkluose.
Prie ekranų įpratę jaunuoliai vis sunkiau ryžtasi vykti ten, kur tenka bendrauti gyvai, susipažinti su nepažįstamais žmonėmis ir išeiti iš savo komforto zonos. Daliai jų nerimą kelia vien pati mintis apie naują aplinką, nežinomus žmones ir baimę nepritapti.
O jaunuoliams, pasiryžusiems vykti į stovyklą, vienu didžiausių iššūkių tampa telefonų ribojimas – dalis paauglių pyksta, nuobodžiauja, nerimauja ar net užsisklendžia savyje.
Vis dėlto stovyklų organizatoriai pastebi, kad paauglius stipriai įtraukia tikros patirtys ir emocijos. Jaunimą ypač įtraukia banglenčių užsiėmimai, išvykos dviračiais, emociniai žaidimai, komandų prisistatymai bei naktiniai žygiai su nakvyne ant jūros kranto.
Bet vis dėlto kaip įkalbėti paauglius išbandyti kitokį vasaros laisvalaikį, nei sėdėjimas prie ekrano?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, stovyklų organizatorius Mantas Karanauskas, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus bei Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovo pavaduotoja Rasa Povilavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/72006144Thu, 14 May 2026 13:30:00 +0000LRTDu trečdaliai 14 metų ir vyresnių Lietuvos mokinių praėjusią vasarą nenorėjo vykti į jokias vasaros stovyklas; į kurias kadaise verždavosi jų tėvai, bet negavę kelialapių, likdavo leisti laiko kiemuose. Šias tendencijas atskleidė Lietuvos neformaliojo...Šias tendencijas atskleidė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta moksleivių apklausa. Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai nebenori vasaros stovyklų, – ekranai. Paaugliai labiau nori žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus, naršyti socialiniuose tinkluose.
Prie ekranų įpratę jaunuoliai vis sunkiau ryžtasi vykti ten, kur tenka bendrauti gyvai, susipažinti su nepažįstamais žmonėmis ir išeiti iš savo komforto zonos. Daliai jų nerimą kelia vien pati mintis apie naują aplinką, nežinomus žmones ir baimę nepritapti.
O jaunuoliams, pasiryžusiems vykti į stovyklą, vienu didžiausių iššūkių tampa telefonų ribojimas – dalis paauglių pyksta, nuobodžiauja, nerimauja ar net užsisklendžia savyje.
Vis dėlto stovyklų organizatoriai pastebi, kad paauglius stipriai įtraukia tikros patirtys ir emocijos. Jaunimą ypač įtraukia banglenčių užsiėmimai, išvykos dviračiais, emociniai žaidimai, komandų prisistatymai bei naktiniai žygiai su nakvyne ant jūros kranto.
Bet vis dėlto kaip įkalbėti paauglius išbandyti kitokį vasaros laisvalaikį, nei sėdėjimas prie ekrano?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, stovyklų organizatorius Mantas Karanauskas, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus bei Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovo pavaduotoja Rasa Povilavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/palaukite-baigsiu-zaidima-darbo-rinka-keiciancios-jaunimo-taisykles--71912655Iš tiesų šiandienos jaunimo požiūrį į darbą kardinaliai kitoks nei ankstesnių kartų. Ir tai darbdavius trikdo.
Vis dėlto bendras vaizdas nėra vienareikšmis...
Daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių jaunų žmonių neturi jokio profesinio pasirengimo.
Kartu pastebima, kad jaunimas dažnai keičia darbus, o net 76 proc. registruotų jaunuolių į Užimtumo tarnybą kreipiasi ne pirmą kartą. Tai rodo ne tik aktyvų darbo paieškos procesą, bet ir stabilumo stoką.
Galiausiai reikšmingai sumažėjo jaunuolių, siekiančių įgyti ar pakeisti kvalifikaciją, – jų skaičius per metus sumažėjo beveik per pusę.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedre Sinkevičė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/71912655Thu, 07 May 2026 13:30:00 +0000LRT„Padirbęs dvi dienas pareiškė, kad „nesuvaibino“ su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“, „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“. Tokias situacijas atskleidė Užimtumo tarnybos...Iš tiesų šiandienos jaunimo požiūrį į darbą kardinaliai kitoks nei ankstesnių kartų. Ir tai darbdavius trikdo.
Vis dėlto bendras vaizdas nėra vienareikšmis...
Daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių jaunų žmonių neturi jokio profesinio pasirengimo.
Kartu pastebima, kad jaunimas dažnai keičia darbus, o net 76 proc. registruotų jaunuolių į Užimtumo tarnybą kreipiasi ne pirmą kartą. Tai rodo ne tik aktyvų darbo paieškos procesą, bet ir stabilumo stoką.
Galiausiai reikšmingai sumažėjo jaunuolių, siekiančių įgyti ar pakeisti kvalifikaciją, – jų skaičius per metus sumažėjo beveik per pusę.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedre Sinkevičė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-mokykla-gali-padeti-mokiniams-nerti-i-rimtus-mokslo-vandenis--71814583Tai įkvepiantis atvejis. Bet čia kyla natūralus klausimas, ar gali Lietuvoje daugiau mokinių rimčiau prisiliesti prie mokslo, dalyvauti solidžiuose konkursuose? Ar mūsų šalyje galima būtų siekti ir pasiekti tokio tikslo, kad mokiniai prisiliestų prie rimtų mokslinių projektų? Ar Lietuvos mokyklos ir jų mokytojai pajėgūs padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis ir siekti mokslo aukštumų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Liepa Preidytė, Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vienuoliktokė, ir Emilija Kasparovičiūtė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos abiturientė, bei biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/71814583Thu, 30 Apr 2026 13:30:00 +0000LRTPirmadienį Vilniuje minint „DNR dienas Lietuvoje“ paskelbti ir apdovanoti XIX-ojo kasmetinio mokinių darbų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai. Nugalėtojomis tapo Emilija Kasparovičiūtė ir Liepa Preidytė. Viena jų vienoliktokė, kita - dvyliktokė....Tai įkvepiantis atvejis. Bet čia kyla natūralus klausimas, ar gali Lietuvoje daugiau mokinių rimčiau prisiliesti prie mokslo, dalyvauti solidžiuose konkursuose? Ar mūsų šalyje galima būtų siekti ir pasiekti tokio tikslo, kad mokiniai prisiliestų prie rimtų mokslinių projektų? Ar Lietuvos mokyklos ir jų mokytojai pajėgūs padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis ir siekti mokslo aukštumų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Liepa Preidytė, Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vienuoliktokė, ir Emilija Kasparovičiūtė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos abiturientė, bei biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/svietimo-reformu-dziazas-vercia-mokyklas-diegti-uzsienio-programas--71608119Kiekvienos naujos valdančiosios daugumos švietimo reformų „jam session“ – kai naujinama vos paleista atnaujinta bendrojo ugdymo programa, o ir kas kelerius metus kaitaliojama valstybinių brandos egzaminų tvarka, negebama parengti egzaminų užduočių be klaidų, pačios užduotys savo sudėtingumu yra nepalyginamos tarp skirtingų laidų abiturientų, veja mokyklas į tarptautinių programų „egzilį“.
Kasmet vis daugiau nebe tik privačių, o ir savivaldybių mokyklų pereina ir teikia paraiškas mokyti, pagal tarptautines Cambridge'o arba Tarptautinio bakalaureato (IB) programas. Jos siūlo tai, ko nepajėgia užtikrinti valstybinė programa – nuspėjamumą mažiausiai penkeriems metams į priekį. Be to, tarptautinių egzaminų užduotys yra parengiamos ir išbandomos likus apie dvejiems metams iki egzaminų, tad jose nėra klaidų, o vertinimas vyksta centralizuotai. Tad vis daugiau šeimų renkasi investuoti į aiškumą ir nuspėjamumą.
Kokie mokytojų (mokančių ir pagal nacionalinę, ir pagal tarptautinę programas) požiūriu yra tarptautinių programų pliusai? Ir ar tikrai nėra jokių minusų? O ir ar Lietuva tikrai yra tokia šalis, kuri negeba sukurti aiškios, stabilios mokyklinės programos bei egzaminų užduočių, kad nekiltų stresas nei mokiniams, nei mokytojams?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja nacionalines ir tarptautines bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokytojai: Asta Navickaitė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės pavaduotoja, biologijos mokytoja, Lina Labžentienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja, ir Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.



Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/71608119Thu, 23 Apr 2026 13:30:00 +0000LRTLietuvos nacionalinė švietimo sistema pasiekė kritinę (ne)pasitikėjimo ribą. Mokinių, besimokančių pagal tarptautines programas, skaičius per 5 metus išaugo daugiau nei 4 kartus – nuo 340 iki daugiau nei 1400. Kiekvienos naujos valdančiosios daugumos...Kiekvienos naujos valdančiosios daugumos švietimo reformų „jam session“ – kai naujinama vos paleista atnaujinta bendrojo ugdymo programa, o ir kas kelerius metus kaitaliojama valstybinių brandos egzaminų tvarka, negebama parengti egzaminų užduočių be klaidų, pačios užduotys savo sudėtingumu yra nepalyginamos tarp skirtingų laidų abiturientų, veja mokyklas į tarptautinių programų „egzilį“.
Kasmet vis daugiau nebe tik privačių, o ir savivaldybių mokyklų pereina ir teikia paraiškas mokyti, pagal tarptautines Cambridge'o arba Tarptautinio bakalaureato (IB) programas. Jos siūlo tai, ko nepajėgia užtikrinti valstybinė programa – nuspėjamumą mažiausiai penkeriems metams į priekį. Be to, tarptautinių egzaminų užduotys yra parengiamos ir išbandomos likus apie dvejiems metams iki egzaminų, tad jose nėra klaidų, o vertinimas vyksta centralizuotai. Tad vis daugiau šeimų renkasi investuoti į aiškumą ir nuspėjamumą.
Kokie mokytojų (mokančių ir pagal nacionalinę, ir pagal tarptautinę programas) požiūriu yra tarptautinių programų pliusai? Ir ar tikrai nėra jokių minusų? O ir ar Lietuva tikrai yra tokia šalis, kuri negeba sukurti aiškios, stabilios mokyklinės programos bei egzaminų užduočių, kad nekiltų stresas nei mokiniams, nei mokytojams?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja nacionalines ir tarptautines bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokytojai: Asta Navickaitė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės pavaduotoja, biologijos mokytoja, Lina Labžentienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja, ir Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.



Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1710falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kiek-kainuotu-prezidenturos-pasiulyta-nauja-egzaminu-reforma--71395692Vis dėlto mokytojai, mokyklų vadovai ir korepetitoriai įspėja, kad problema – ne egzaminų skaičius, o atnaujintų mokyklinių programų perkrova, egzaminų užduočių klaidos ir (ne)patikimumas, taip pat vertinimo logikos trūkumas. Kritikai pabrėžia, kad integruoti egzaminai nė vienos šių problemų neišspręstų, o tik dar padidintų kai kurias problemas.
Pirmiausia, daugeliui mokyklų stinga gamtos mokslų, ypač biologijos, chemijos, fizikos, taip pat IT mokytojų. Taigi, nesant jų, dar labiau ryškės abiturientų skirtingas pasirengimo egzaminui lygis, o ir plis korepetitoriavimo mastas bei socialinė nelygybė. Mat nesant mokytojo turtingieji tėvai samdys dar daugiau disciplinų korepetitorių.
Galiausiai, absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų mokytojų neturi integruoto dalyko dėstymo patirties. Mokiniai – taip pat. O ir abejojama, ar Lietuva turi pakankamai specialistų kokybiškoms tarpdisciplininėms egzaminų užduotims rengti.
Keliama ir specializacijos problema – esą vyresnėse klasėse mokiniai turėtų gilintis į pasirinktą kryptį, o ne būti vertinami pagal platų, visus dalykus apimantį egzaminą. O ir, ar tai reikštų, kad, pagal Prezidentūros siūlomą modelį, jau ir visi būsimi menininkai turės laikyti matematikos bei gamtos mokslų egzaminą?
Kritikuojamas ir privalomas brandos darbas, kuris, oponentų pastebėjimais, išsakytais socialiniuose tinkluose, gali tapti formalumu ir didinti nelygybę tarp mokinių. Mat vėlgi – tam, kad mokinys parengtų tokį darbą, o ne tik jį sugeneruotų su dirbtinio intelekto įrankiais, reikia, kad įsitrauktų ir mokytojai, kurie sunkiai susitvarko jau ir su dabartiniu krūviu.
Taigi, esą krūvis nei mokiniams, nei mokytojams egzaminų metu ne tik, kad nesumažėtų, o dargi padidėtų. Mat reikėtų dar daugiau iš esmės visų disciplinų vertintojų integruotam egzaminui vertinti.
O ir nesą aišku, kiek kainuotų tokia dar viena reforma.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/71395692Thu, 16 Apr 2026 13:30:00 +0000LRTPrezidentūros idėja keisti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemą sukėlė aštrias diskusijas švietimo bendruomenėje. Prezidentūra siūlo atsisakyti galimybės rinktis laikyti bet kurį iš net keliolikos egzaminų ir įvesti tris privalomus integruotus –...Vis dėlto mokytojai, mokyklų vadovai ir korepetitoriai įspėja, kad problema – ne egzaminų skaičius, o atnaujintų mokyklinių programų perkrova, egzaminų užduočių klaidos ir (ne)patikimumas, taip pat vertinimo logikos trūkumas. Kritikai pabrėžia, kad integruoti egzaminai nė vienos šių problemų neišspręstų, o tik dar padidintų kai kurias problemas.
Pirmiausia, daugeliui mokyklų stinga gamtos mokslų, ypač biologijos, chemijos, fizikos, taip pat IT mokytojų. Taigi, nesant jų, dar labiau ryškės abiturientų skirtingas pasirengimo egzaminui lygis, o ir plis korepetitoriavimo mastas bei socialinė nelygybė. Mat nesant mokytojo turtingieji tėvai samdys dar daugiau disciplinų korepetitorių.
Galiausiai, absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų mokytojų neturi integruoto dalyko dėstymo patirties. Mokiniai – taip pat. O ir abejojama, ar Lietuva turi pakankamai specialistų kokybiškoms tarpdisciplininėms egzaminų užduotims rengti.
Keliama ir specializacijos problema – esą vyresnėse klasėse mokiniai turėtų gilintis į pasirinktą kryptį, o ne būti vertinami pagal platų, visus dalykus apimantį egzaminą. O ir, ar tai reikštų, kad, pagal Prezidentūros siūlomą modelį, jau ir visi būsimi menininkai turės laikyti matematikos bei gamtos mokslų egzaminą?
Kritikuojamas ir privalomas brandos darbas, kuris, oponentų pastebėjimais, išsakytais socialiniuose tinkluose, gali tapti formalumu ir didinti nelygybę tarp mokinių. Mat vėlgi – tam, kad mokinys parengtų tokį darbą, o ne tik jį sugeneruotų su dirbtinio intelekto įrankiais, reikia, kad įsitrauktų ir mokytojai, kurie sunkiai susitvarko jau ir su dabartiniu krūviu.
Taigi, esą krūvis nei mokiniams, nei mokytojams egzaminų metu ne tik, kad nesumažėtų, o dargi padidėtų. Mat reikėtų dar daugiau iš esmės visų disciplinų vertintojų integruotam egzaminui vertinti.
O ir nesą aišku, kiek kainuotų tokia dar viena reforma.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-reikia-naujos-mokyklu-tinklo-pertvarkos--71225245Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.
Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis.
Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.
Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos?

LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/71225245Thu, 09 Apr 2026 13:30:00 +0000LRTTai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę...Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.
Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis.
Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.
Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos?

LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/11-oku-ir-12-oku-didzioji-savaite-tarp-egzaminu-ir-vienatves--71081024
Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta – kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu – nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos.

Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis – su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai – kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda.

Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita?

Ir svarbiausia – ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/71081024Thu, 02 Apr 2026 13:30:00 +0000LRTKai likus savaitei iki Šv. Velykų visas krikščioniškas pasaulis stabteli ir nurimsta, Lietuvos mokyklose tvyro priešinga atmosfera – jaudulys ir nerimas. Didžioji savaitė čia ne susikaupimo, o įtampos: vienuoliktokai ir dvyliktokai laiko lietuvių...
Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta – kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu – nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos.

Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis – su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai – kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda.

Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita?

Ir svarbiausia – ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1695falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/net-iki-trecdalio-pirmakursiu-meta-studijas--70898775Nors prašymų studijuoti registracija prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki liepos 23 d., o kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 29-ąją, karjeros specialistai pabrėžia: realus studijų pasirinkimas vyksta dabar.
O ir viena dažniausių klaidų – turėti tik vieną scenarijų. Mat nepavykus įstoti ten, kur nori, dažnas jaunuolis, neturintis varianto B, C ar D, renkasi bet kurią likusią valstybės finansuojamą studijų vietą bet kurioje programoje. Ir tai vėlgi gali tapti priežastimi nusivilti studijomis ir jas nutraukti.
Todėl žinovai rekomenduoja tiems, kas dar neturi atsarginio varianto, per likusius kelis mėnesius susidėlioti mažiausiai tris variantus – svajonių, realistinį ir saugų.
Artimiausi mėnesiai abiturientams yra kritiniai – tai laikas, kai dar galima išvengti nekokių sprendimų, dėl kurių vėliau tenka pradėti viską iš naujo.
Kokie tai žingsniai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė dr. Aušrinė Jurgelionytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/70898775Thu, 26 Mar 2026 14:30:00 +0000LRTKone kas antras, o kai kuriose studijų programose net ir kas trečias jaunuolis studijas nutraukia jau pirmaisiais metais. Paradoksalu, bet labai panaši dalis – apie 30 proc. stojančiųjų – prašymus studijuoti pateikia paskutinę dieną. Nors prašymų...Nors prašymų studijuoti registracija prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki liepos 23 d., o kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 29-ąją, karjeros specialistai pabrėžia: realus studijų pasirinkimas vyksta dabar.
O ir viena dažniausių klaidų – turėti tik vieną scenarijų. Mat nepavykus įstoti ten, kur nori, dažnas jaunuolis, neturintis varianto B, C ar D, renkasi bet kurią likusią valstybės finansuojamą studijų vietą bet kurioje programoje. Ir tai vėlgi gali tapti priežastimi nusivilti studijomis ir jas nutraukti.
Todėl žinovai rekomenduoja tiems, kas dar neturi atsarginio varianto, per likusius kelis mėnesius susidėlioti mažiausiai tris variantus – svajonių, realistinį ir saugų.
Artimiausi mėnesiai abiturientams yra kritiniai – tai laikas, kai dar galima išvengti nekokių sprendimų, dėl kurių vėliau tenka pradėti viską iš naujo.
Kokie tai žingsniai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė dr. Aušrinė Jurgelionytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1632falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/66-proc-mokyklu-virtuviu-pazeidimai-kodel-tokie-tiekejai-maitina-toliau--70748930
Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija.

Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų.

Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/70748930Thu, 19 Mar 2026 14:30:00 +0000LRTMėsos kotletas, kuriame beveik nėra mėsos, Lietuvos mokyklų valgyklose nebėra pavienis atvejis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, net apie 66 proc. patikrintų mokyklų virtuvių nustatoma pažeidimų. Dažniausiai fiksuojama...
Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija.

Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų.

Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-lietuva-tikrina-mokiniu-matematikos-zinias-ar-siekia-patikrinti-ko-sie-nemoka--70618027Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginimas tarp skirtingų laidų. O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/70618027Thu, 12 Mar 2026 14:30:00 +0000LRTAtnaujinant bendrojo ugdymo dalykų programas buvo žadama esą naujoji matematikos programa bei visi mokinių žinių patikrinimai būsiantys labiau orientuoti į mokinių mąstymą, taikymą, interpretaciją. Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias...Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginimas tarp skirtingų laidų. O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-lietuvos-mokyklos-jau-suvalde-patycias--70487560Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje.
O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/70487560Thu, 05 Mar 2026 14:30:00 +0000LRTPatyčių mastas Lietuvos mokyklose mąžta. Tai rodo tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys. Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta. Paskutinė – 40-ta yra mūsų kaimynė Latvija. Estija – 34-a. Ankstesniame tyrime...Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje.
O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-lietuvoje-gali-nelikti-valstybiniu-brandos-egzaminu--70301195Vis dėlto Tarybos nariai, atstovaujantys aukštosioms mokykloms, pastebi, kad VBE turi išlikti, nes gimnazijų mokytojų rašomų pažymių svoris nevienodas ir mažai koreliuoja su abiturientų gaunamais egzaminų įvertinimais.
Tiesa, jei VBE sistema būtų keičiama, tai įvyktų ne anksčiau nei 2029 m., kitaip sakant, pirmieji ją išmėgintų dabartiniai devintokai.
Šiuo metu baigiantieji gimnazijas, kurie stoja į aukštąsias mokyklas, privalo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus, stojantieji į menus) bei dar mažiausiai vieną pasirinktą egzaminą.
Kuris iš šešių pristatytų scenarijų realiausias? Ir ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/70301195Thu, 26 Feb 2026 14:30:00 +0000LRTAr jau esame pribrendę atsisakyti valstybinių brandos egzaminų (VBE) ir kliautis gimnazijų mokytojų rašomais pažymiais? O gal verta atskirti mokyklos baigimą nuo egzaminavimo ir stojančiųjų atrankas vėl grąžinti aukštosioms mokykloms? Tai tik du iš...Vis dėlto Tarybos nariai, atstovaujantys aukštosioms mokykloms, pastebi, kad VBE turi išlikti, nes gimnazijų mokytojų rašomų pažymių svoris nevienodas ir mažai koreliuoja su abiturientų gaunamais egzaminų įvertinimais.
Tiesa, jei VBE sistema būtų keičiama, tai įvyktų ne anksčiau nei 2029 m., kitaip sakant, pirmieji ją išmėgintų dabartiniai devintokai.
Šiuo metu baigiantieji gimnazijas, kurie stoja į aukštąsias mokyklas, privalo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus, stojantieji į menus) bei dar mažiausiai vieną pasirinktą egzaminą.
Kuris iš šešių pristatytų scenarijų realiausias? Ir ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-siemet-visi-vilnieciai-vaikai-gaus-vietas-savivaldybes-mokyklose--70154569
LRT radijo studijoje vieši Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą, Vytautas Mitalas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/70154569Thu, 19 Feb 2026 14:30:00 +0000LRTPo pastaruosius dvejus metus skandalu virtusio priėmimo į sostinės mokyklas, šiemet jis pradėtas visu mėnesiu anksčiau. Ar pavyks šiemet išvengti praėjusių dvejų metų scenarijų? LRT radijo studijoje vieši Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą,...
LRT radijo studijoje vieši Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą, Vytautas Mitalas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/moksleiviai-neturi-teises-sirgti-net-ir-sirgdami-turi-mokytis--70016256Formaliai sakoma, kad atsiskaitymai – tik žinių patikrinimas. Tačiau realybėje sergantis vaikas grįžta ne į „normalią“ mokymosi rutiną, o į skolų kalną: kelių dalykų temos, kontroliniai, testai, rašto darbai ir nauja medžiaga, kuri jau gena toliau. Liga virsta ne sveikimo laiku, o dviguba bausme, už kurią reikia „atidirbti“ trigubu krūviu.
Tokia sistema rodo, kad svarbiausia ne vaiko sveikata, ne supratimas ir ne mokymosi prasmė, o tik pažymiai ir tempas. Vaikas tampa ne žmogumi, o robotu, kuris privalo veikti be sustojimo. Jei sustoja, vadinasi, pats kaltas. Tačiau nei galva, nei nervų sistema nėra „guminės“: neįmanoma karščiuojant kokybiškai mokytis, o grįžus per kelias dienas pasivyti tai, kas buvo dėstoma savaitę ar ir daugiau.
Ar šiandieninis vaikas dar turi teisę sirgti? Ar šios teisės nusipelno tik suaugusieji? Ar yra kokie nors teisės aktai, kurie gina vaiko teisę ramiai išsveikti?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, ir Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/70016256Thu, 12 Feb 2026 14:30:00 +0000LRTNet siaučiant gripui, net turint 39 laipsnių temperatūros iš moksleivių tikimasi, kad jie atliks namų darbus, įkels juos į elektroninę sistemą, o grįžę į mokyklą iš karto atsiskaitys visus projektus, savarankiškus ir kontrolinius darbus... Priešingu...Formaliai sakoma, kad atsiskaitymai – tik žinių patikrinimas. Tačiau realybėje sergantis vaikas grįžta ne į „normalią“ mokymosi rutiną, o į skolų kalną: kelių dalykų temos, kontroliniai, testai, rašto darbai ir nauja medžiaga, kuri jau gena toliau. Liga virsta ne sveikimo laiku, o dviguba bausme, už kurią reikia „atidirbti“ trigubu krūviu.
Tokia sistema rodo, kad svarbiausia ne vaiko sveikata, ne supratimas ir ne mokymosi prasmė, o tik pažymiai ir tempas. Vaikas tampa ne žmogumi, o robotu, kuris privalo veikti be sustojimo. Jei sustoja, vadinasi, pats kaltas. Tačiau nei galva, nei nervų sistema nėra „guminės“: neįmanoma karščiuojant kokybiškai mokytis, o grįžus per kelias dienas pasivyti tai, kas buvo dėstoma savaitę ar ir daugiau.
Ar šiandieninis vaikas dar turi teisę sirgti? Ar šios teisės nusipelno tik suaugusieji? Ar yra kokie nors teisės aktai, kurie gina vaiko teisę ramiai išsveikti?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, ir Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/apsispresti-mokytis-profesineje-mokykloje-tik-viena-savaite--69813218Pasirodo, dalis jaunuolių ateina žiemą mokytis į profesines mokyklas po pirmosios neįveiktos sesijos aukštosiose mokyklose, kiti, dažnai grįžę iš emigracijos, ieškodami greitesnio kelio persikvalifikuoti ir įsidarbinti (mat mokantis profesinėse mokyklose pameistrystės būdu, dirbama realiose įmonėse, kurios moka dar ir atlyginimą mokiniui).
Kita vertus, ar stojantieji į profesines mokyklas žiemą spėja išanalizuoti darbo rinkos pokyčius? Mat nors, viena vertus, stambūs darbdaviai akcentuoja, kad jiems labiausiai stinga kokybiškai parengtų kvalifikuotų specialistų su profesiniu išsilavinimu, antra vertus, aiškiai matyti, kad keičiantis sąlygoms, pirmiausia atleidžiami žemiausios kvalifikacijos darbuotojai. Tai aiškiausiai rodo pokyčiai IT sektoriuje. Pastaraisiais mėnesiais dalyje IT sektoriaus įmonių prasidėjus programuotojų (kurių darbas vis dažniau patikimas dirbtiniam intelektui (DI) masiniams atleidimams, pirmiausia darbo netenka programuotojai, baigę tik profesines mokyklas.
Tad kaip saugiai pasirinkti mokymosi programą žiemos priėmime, kai siūloma rinktis tik dalį programų, o ne visą asortimentą? O ir ką profesinės mokyklos žiemą gali pasiūlyti devintokams-dešimtokams, kurie apsisprendė nebetęsti mokymosi gimnazijoje, taip pat vienuoliktokams-dvyliktokams?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos (LPMA) prezidentė, Vilniaus automobilių mechanikos ir verslo mokyklos direktorė, o nuotoliu – dr. Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius, bei dr. Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69813218Thu, 05 Feb 2026 14:30:00 +0000LRTPirmadienį prasidėjęs ir tik iki sekmadienio truksiantis žiemos priėmimas į profesines mokyklas vėl iškelia nepatogų klausimą: ar žiemos stojimas mokytis profesijos yra sąmoningas pasirinkimas, ar dažniau – tiesiog korekcija po nesėkmingų studijų...Pasirodo, dalis jaunuolių ateina žiemą mokytis į profesines mokyklas po pirmosios neįveiktos sesijos aukštosiose mokyklose, kiti, dažnai grįžę iš emigracijos, ieškodami greitesnio kelio persikvalifikuoti ir įsidarbinti (mat mokantis profesinėse mokyklose pameistrystės būdu, dirbama realiose įmonėse, kurios moka dar ir atlyginimą mokiniui).
Kita vertus, ar stojantieji į profesines mokyklas žiemą spėja išanalizuoti darbo rinkos pokyčius? Mat nors, viena vertus, stambūs darbdaviai akcentuoja, kad jiems labiausiai stinga kokybiškai parengtų kvalifikuotų specialistų su profesiniu išsilavinimu, antra vertus, aiškiai matyti, kad keičiantis sąlygoms, pirmiausia atleidžiami žemiausios kvalifikacijos darbuotojai. Tai aiškiausiai rodo pokyčiai IT sektoriuje. Pastaraisiais mėnesiais dalyje IT sektoriaus įmonių prasidėjus programuotojų (kurių darbas vis dažniau patikimas dirbtiniam intelektui (DI) masiniams atleidimams, pirmiausia darbo netenka programuotojai, baigę tik profesines mokyklas.
Tad kaip saugiai pasirinkti mokymosi programą žiemos priėmime, kai siūloma rinktis tik dalį programų, o ne visą asortimentą? O ir ką profesinės mokyklos žiemą gali pasiūlyti devintokams-dešimtokams, kurie apsisprendė nebetęsti mokymosi gimnazijoje, taip pat vienuoliktokams-dvyliktokams?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos (LPMA) prezidentė, Vilniaus automobilių mechanikos ir verslo mokyklos direktorė, o nuotoliu – dr. Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius, bei dr. Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pamokos-prasideda-kaip-pramones-revoliucijos-laikais-ar-vilnius-isgirs-neuromokslininkus--69712188
Naujausi neuromokslų tyrimai rodo, kad ankstyvos pamokos lemia paauglių miego trūkumą, mieguistumą ir prastą emocinę savijautą. Štai 2023 m. paskelbtas tyrimas Journal of Family Medicine and Primary Care rodo, kad paaugliai, kurių pamokos prasidėjo vėliau, miegojo ilgiau ir jautėsi žvalesni. Tai patvirtina ir 2023 m. Norvegijoje atlikta 4010 vyresniųjų klasių moksleivių apklausa - vėlesnė pamokų pradžia padeda geriau išsimiegoti ir sumažina dienos nuovargį. 2020 m. Mineapolio tyrimas (JAMA Pediatrics) rodo, kad pamokų pavėlinimas vidutiniškai padidino paauglių miego trukmę apie 40 min.
Meta analizės rodo, kad vėlesnė pamokų pradžia susijusi su ilgesniu miego laiku, geresne nuotaika ir geresniais akademiniais rezultatais, o ir patvirtina, kad paaugliams reikia 8–10 val. miego. Ir tai tik keletas iš daugybės naujų mokslinių tyrimų šia tema.
Tiesa, Lietuvoje pamokų vėlinimo tema ne nauja – dar 2006 m., taip pat 2013–2014 m. buvęs sostinės meras Artūras Zuokas siūlė pamokas bent jau gimnazijose pradėti 9 val. Bet tėvų pasipriešinimas dėl būrelių, o ir korepetitorių buvo toks didžiulis, kad ši idėja užgeso.
Šiandien, kai vėl sostinės vadovybė inicijuoja diskusiją dėl pamokų vėlinimo vardan vaikų sveikatos, daugybės tėvų, o ir mokytojų bei ypač korepetitorių argumentai panašūs. Tad kyla klausimas: ar dabartinei sostinės savivaldybės administracijai pavyks įveikti nuo pramonės revoliucijos laikų galiojantį pamokų pradžios laiką? Ar vis dėlto neuromokslininkų bei miego specialistų tyrimai apie vaikų ir paauglių sveikatą neįveiks merkantilinių argumentų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas ir sostinės Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/69712188Thu, 29 Jan 2026 14:30:00 +0000LRTVilniaus miesto savivaldybė, remdamasi neuromokslininkų ir miego tyrėjų išvadomis apie paauglių biologinį laikrodį, vėl kelia diskusiją dėl pamokų pradžios laiko vėlinimo. O tai iš karto sukėlė emocijų audrą. Naujausi neuromokslų tyrimai rodo, kad...
Naujausi neuromokslų tyrimai rodo, kad ankstyvos pamokos lemia paauglių miego trūkumą, mieguistumą ir prastą emocinę savijautą. Štai 2023 m. paskelbtas tyrimas Journal of Family Medicine and Primary Care rodo, kad paaugliai, kurių pamokos prasidėjo vėliau, miegojo ilgiau ir jautėsi žvalesni. Tai patvirtina ir 2023 m. Norvegijoje atlikta 4010 vyresniųjų klasių moksleivių apklausa - vėlesnė pamokų pradžia padeda geriau išsimiegoti ir sumažina dienos nuovargį. 2020 m. Mineapolio tyrimas (JAMA Pediatrics) rodo, kad pamokų pavėlinimas vidutiniškai padidino paauglių miego trukmę apie 40 min.
Meta analizės rodo, kad vėlesnė pamokų pradžia susijusi su ilgesniu miego laiku, geresne nuotaika ir geresniais akademiniais rezultatais, o ir patvirtina, kad paaugliams reikia 8–10 val. miego. Ir tai tik keletas iš daugybės naujų mokslinių tyrimų šia tema.
Tiesa, Lietuvoje pamokų vėlinimo tema ne nauja – dar 2006 m., taip pat 2013–2014 m. buvęs sostinės meras Artūras Zuokas siūlė pamokas bent jau gimnazijose pradėti 9 val. Bet tėvų pasipriešinimas dėl būrelių, o ir korepetitorių buvo toks didžiulis, kad ši idėja užgeso.
Šiandien, kai vėl sostinės vadovybė inicijuoja diskusiją dėl pamokų vėlinimo vardan vaikų sveikatos, daugybės tėvų, o ir mokytojų bei ypač korepetitorių argumentai panašūs. Tad kyla klausimas: ar dabartinei sostinės savivaldybės administracijai pavyks įveikti nuo pramonės revoliucijos laikų galiojantį pamokų pradžios laiką? Ar vis dėlto neuromokslininkų bei miego specialistų tyrimai apie vaikų ir paauglių sveikatą neįveiks merkantilinių argumentų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas ir sostinės Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/studijos-di-laikais-kaip-pasirinkti-kai-ateitis-tampa-vis-maziau-nuspejama--69587379Tiesa, pastaraisiais metais studijų muges rengia jau dauguma didmiesčių. Bet kuo daugiau informacijos ir kuo daugiau studijų pasirinkimų, tuo sunkiau išsirinkti.
Taigi, kaip nepralošti, renkantis studijas ir kaip planuoti karjerą dirbtinio intelekto laikais, kai dar prieš keletą metų (kuomet studijas rinkosi šiemet magistrantūrą ar bakalauro studijas baigsiantys absolventai) buvo akcentuojama, esą tam tikrų specialistų poreikis yra beribis; o štai šiandien jau girdime, kad nieko panašaus. Tuos, kurių dar neseniai labai reikėjo, jau keičia dirbtinio intelekto įrankiai, o darbdaviai jauniems specialistams įteikinėja atleidimo įspėjimus.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja universiteto VILNIUS TECH rektorius, dr. Romualdas Kliukas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius dr. Saulius Spurga ir Kauno technologijos universiteto prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69587379Thu, 22 Jan 2026 14:30:00 +0000LRTŠiandien ir rytoj Vilniuje vyksta studijų ir karjeros paroda. Tiesa, pastaraisiais metais studijų muges rengia jau dauguma didmiesčių. Bet kuo daugiau informacijos ir kuo daugiau studijų pasirinkimų, tuo sunkiau išsirinkti. Taigi, kaip nepralošti,...Tiesa, pastaraisiais metais studijų muges rengia jau dauguma didmiesčių. Bet kuo daugiau informacijos ir kuo daugiau studijų pasirinkimų, tuo sunkiau išsirinkti.
Taigi, kaip nepralošti, renkantis studijas ir kaip planuoti karjerą dirbtinio intelekto laikais, kai dar prieš keletą metų (kuomet studijas rinkosi šiemet magistrantūrą ar bakalauro studijas baigsiantys absolventai) buvo akcentuojama, esą tam tikrų specialistų poreikis yra beribis; o štai šiandien jau girdime, kad nieko panašaus. Tuos, kurių dar neseniai labai reikėjo, jau keičia dirbtinio intelekto įrankiai, o darbdaviai jauniems specialistams įteikinėja atleidimo įspėjimus.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja universiteto VILNIUS TECH rektorius, dr. Romualdas Kliukas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius dr. Saulius Spurga ir Kauno technologijos universiteto prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/45-neprilygstami-darbo-sritys-kuriose-25-pralaimi-zilam-plaukui--69484410O štai kiek anksčiau Belgijos mokslininkų atliktas Europos šalių dirbančiųjų tyrimas rodo, kad perdegimas darbe yra bene didžiausias tarp 45–55 metų amžiaus darbuotojų.
Dalis jų – patyrę teisininkai, medikai, finansininkai, ekonomistai, mokytojai, vadybininkai, pasiekę aukštus vadovaujamus postus, turintys „puikų CV“. Tik viena bėda – jie pavargo. Ir nori mesti visa, ko kelis dešimtmečius atkakliai siekė.
Bet, užuot stabtelėję, daugelis jų neria į sritis, kuriose nardo 25+ jaunimas ir kuriose reikia greičio. Tik čia jie pralaimi. Ne todėl, kad yra blogesni, o todėl, kad taisyklės sukurtos ne jiems.
Praėjusią savaitę pristatytas Užimtumo tarnybos tyrimas tai tik patvirtina: vyresnių nei 55 metų žmonių greitis krenta. Reakcija lėtėja. Konkurencija su jaunimu tampa nelygi. Ir vis dėlto viena kompetencija išlieka stipri – atidumas. Tikslumas. Gebėjimas dirbti nuosekliai, analitiškai, be triukšmo.
Taigi, kokios yra kryptys, kuriose 45+ ir 55+ darbuotojai gali ramiai, be triukų, nukonkuruoti 25+?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Irena Žemaitaitytė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69484410Thu, 15 Jan 2026 14:30:00 +0000LRTSkirtingų tyrimų duomenimis, kas trečias ar netgi kas antras dirbantysis jaučiasi perdegęs. Ir nors, kaip praėjusiais metais konstatavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai, apklausę 1000...O štai kiek anksčiau Belgijos mokslininkų atliktas Europos šalių dirbančiųjų tyrimas rodo, kad perdegimas darbe yra bene didžiausias tarp 45–55 metų amžiaus darbuotojų.
Dalis jų – patyrę teisininkai, medikai, finansininkai, ekonomistai, mokytojai, vadybininkai, pasiekę aukštus vadovaujamus postus, turintys „puikų CV“. Tik viena bėda – jie pavargo. Ir nori mesti visa, ko kelis dešimtmečius atkakliai siekė.
Bet, užuot stabtelėję, daugelis jų neria į sritis, kuriose nardo 25+ jaunimas ir kuriose reikia greičio. Tik čia jie pralaimi. Ne todėl, kad yra blogesni, o todėl, kad taisyklės sukurtos ne jiems.
Praėjusią savaitę pristatytas Užimtumo tarnybos tyrimas tai tik patvirtina: vyresnių nei 55 metų žmonių greitis krenta. Reakcija lėtėja. Konkurencija su jaunimu tampa nelygi. Ir vis dėlto viena kompetencija išlieka stipri – atidumas. Tikslumas. Gebėjimas dirbti nuosekliai, analitiškai, be triukšmo.
Taigi, kokios yra kryptys, kuriose 45+ ir 55+ darbuotojai gali ramiai, be triukų, nukonkuruoti 25+?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Irena Žemaitaitytė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1728falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/auditas-puse-uzsienieciu-vaiku-lietuvoje-nepasiekia-lietuviu-kalbos-minimumo--69368352Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą.
Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio.
Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.
Kaip išbristi iš šios pelkės?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/69368352Thu, 08 Jan 2026 14:29:00 +0000LRTLietuva deklaruoja užsieniečių integraciją, bet realybė rodo kitką: tik 44 proc. užsieniečių mokosi mūsų šalies mokyklose dėstomąja lietuvių kalba. O daugiau nei pusė - 56 proc. - ugdomi kitomis kalbomis, dažniausiai - rusų kalba. Kai kuriose...Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą.
Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio.
Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.
Kaip išbristi iš šios pelkės?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimtys-abiturientu-kaledas-sutiks-gatveje-susipyke-su-tevais-jie-tapo-benamiais--69228509Iki valstybinių brandos egzaminų telikę vos keli mėnesiai, bet jiems tenka egzaminams ruoštis gatvėje. Kasvakar jie turi galvoti, kur gauti šilto maisto, lovą ir kaip išgyventi iki ryto. Neretai dažnas jų į pamokas ateina tiesiai iš laiptinių, laikino prieglobsčio, pavyzdžiui, nakvynės namų, kuriuose naktis leidžia suaugę benamiai ar kitų svetimų namų – bendraklasių, „Carito“, vienuolynų.
Gimnazijų vadovai šią situaciją vadina tėvų ir vaikų santykių krize, kuri vis dažniau baigiasi kraštutiniu sprendimu – vaikas išmetamas iš namų. Tėvai tai aiškina pervargimu, negebėjimu susikalbėti, „nevaldomu paauglio elgesiu“.
Tiesa, Civilinis kodeksas aiškiai numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tačiau realybėje ši pareiga dažnai lieka tik teisiniu sakiniu. Jaunuoliai vengia bylinėtis su savo tėvais, net jei jiems advokatai siūlo nemokamas teisines paslaugas; mat jaunuoliai bijo galutinai nutraukti ryšius, jaučiasi kalti, pasimetę, neturintys jėgų kovoti.
Taigi, reali pagalba gula ant mokyklų administracijų pečių. Gimnazijų direktoriai ir pavaduotojai skambina, ieško, kur apgyvendinti jaunuolius. Didžiuosiuose miestuose dar pavyksta rasti laikiną stogą virš galvos. Provincijoje dažnai nėra jokio sprendimo.
Prieš šv. Kalėdas, kai kalbame apie šeimos vertybes, ši tyli problema tampa ypač aštri.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė ir Vilniaus „Carito“ Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui vadovas Donatas Nagumanovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69228509Thu, 18 Dec 2025 14:30:00 +0000LRTArtėjančios Kalėdos, kai šeimos susės prie bendro vakarienės stalo, daliai jaunuolių taps ne artumo ir susitaikymo laiku, o laiku, kai įsikniaubi į pagalvę ir tik jai vienai išsakai savo širdies gėlą. Kasmet daugėja jaunuolių, kurie vos sulaukę 18-os...Iki valstybinių brandos egzaminų telikę vos keli mėnesiai, bet jiems tenka egzaminams ruoštis gatvėje. Kasvakar jie turi galvoti, kur gauti šilto maisto, lovą ir kaip išgyventi iki ryto. Neretai dažnas jų į pamokas ateina tiesiai iš laiptinių, laikino prieglobsčio, pavyzdžiui, nakvynės namų, kuriuose naktis leidžia suaugę benamiai ar kitų svetimų namų – bendraklasių, „Carito“, vienuolynų.
Gimnazijų vadovai šią situaciją vadina tėvų ir vaikų santykių krize, kuri vis dažniau baigiasi kraštutiniu sprendimu – vaikas išmetamas iš namų. Tėvai tai aiškina pervargimu, negebėjimu susikalbėti, „nevaldomu paauglio elgesiu“.
Tiesa, Civilinis kodeksas aiškiai numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tačiau realybėje ši pareiga dažnai lieka tik teisiniu sakiniu. Jaunuoliai vengia bylinėtis su savo tėvais, net jei jiems advokatai siūlo nemokamas teisines paslaugas; mat jaunuoliai bijo galutinai nutraukti ryšius, jaučiasi kalti, pasimetę, neturintys jėgų kovoti.
Taigi, reali pagalba gula ant mokyklų administracijų pečių. Gimnazijų direktoriai ir pavaduotojai skambina, ieško, kur apgyvendinti jaunuolius. Didžiuosiuose miestuose dar pavyksta rasti laikiną stogą virš galvos. Provincijoje dažnai nėra jokio sprendimo.
Prieš šv. Kalėdas, kai kalbame apie šeimos vertybes, ši tyli problema tampa ypač aštri.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė ir Vilniaus „Carito“ Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui vadovas Donatas Nagumanovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/matematikos-spragos-zlugdo-abiturientu-svajone-tapti-inzinieriais--69228510Iš viso šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 507 jaunuoliai (pernai, 2024 m. – 1 358), kolegijose – 1 484 stojantieji (pernai, 2024 m. – 1 440).
Pernai konkursinis balas į inžineriją siekė 6,71, bet norinčių buvo irgi gerokai daugiau, nei valstybė skyrė vietų – per 200 pretendentų nepateko į inžineriją.
Tokio inžinerinių studijų populiarumo neprognozavo net Lietuvos bendrojo priėmimo specialistai, nors jaunuolių, besirenkančių inžinerinių krypčių studijas, skaičius pradėjo augti 2021 m., kai Vyriausybė įvardijo inžineriją kaip vieną strateginių studijų krypčių ir numatė tikslines 200 eurų stipendijas, be to, kasmėnesines 100-500 EUR stipendijas skyrė ir įvairių verslo bei pramonės šakų atstovai. Tad jau 2023 m. vykusio priėmimo metu buvo perskirstytos net valstybės finansuojamos studijų vietos, kad būtų priimti visi norintieji tapti inžinieriais.
Tiesa, dar prieš penketą metų – 2020 m. liko apie 950 nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų inžinerijos kryptyse vietų, o 2019 m. – 880. O ir didžiausias balas, stojant į inžineriją, tesiekė 5,6 universitetuose ir 3,38 – kolegijose.
Vis dėlto darbdaviai nėra tokie džiugūs.
Mat, pasirodo, ne į visas inžinerines kryptis yra toks konkursas: gamybos, saugos, kelių, tiltų, statybos bei kai kurios kitos inžinerijos kryptys ir toliau tesulaukia menko stojančiųjų skaičiaus.
Kas tai lemia: ar įsivaizdavimas, kad inžinerija yra „purvina“ ar menkai apmokama profesija? O galbūt norinčiuosis rinktis STEM studijas atbaido matematikos, fizikos, informatikos ir chemijos žinių spragos?

LRT radijuje dalyvauja Rokas Stankevičius, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ skyriaus vedėjas, buvęs Telšių atviros prieigos STEAM centro metodininkas ir robotikos mokytojas, Paulius Jakuitis, edukatorius ir karjeros konsultantas, bei Giedrė Žlibinienė, EnergySmartStart programos vadovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69228510Thu, 11 Dec 2025 14:30:00 +0000LRTMinimalus konkursinis balas į inžinerijos studijas universitetuose šiemet pirmą kartą perkopė 7 balus – pirmame etape siekė net 7,14, o antrame – 7,01. O daugiau nei 400 pretendentų į inžinierius liko už borto – pristigo valstybės finansuojamų studijų...Iš viso šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 507 jaunuoliai (pernai, 2024 m. – 1 358), kolegijose – 1 484 stojantieji (pernai, 2024 m. – 1 440).
Pernai konkursinis balas į inžineriją siekė 6,71, bet norinčių buvo irgi gerokai daugiau, nei valstybė skyrė vietų – per 200 pretendentų nepateko į inžineriją.
Tokio inžinerinių studijų populiarumo neprognozavo net Lietuvos bendrojo priėmimo specialistai, nors jaunuolių, besirenkančių inžinerinių krypčių studijas, skaičius pradėjo augti 2021 m., kai Vyriausybė įvardijo inžineriją kaip vieną strateginių studijų krypčių ir numatė tikslines 200 eurų stipendijas, be to, kasmėnesines 100-500 EUR stipendijas skyrė ir įvairių verslo bei pramonės šakų atstovai. Tad jau 2023 m. vykusio priėmimo metu buvo perskirstytos net valstybės finansuojamos studijų vietos, kad būtų priimti visi norintieji tapti inžinieriais.
Tiesa, dar prieš penketą metų – 2020 m. liko apie 950 nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų inžinerijos kryptyse vietų, o 2019 m. – 880. O ir didžiausias balas, stojant į inžineriją, tesiekė 5,6 universitetuose ir 3,38 – kolegijose.
Vis dėlto darbdaviai nėra tokie džiugūs.
Mat, pasirodo, ne į visas inžinerines kryptis yra toks konkursas: gamybos, saugos, kelių, tiltų, statybos bei kai kurios kitos inžinerijos kryptys ir toliau tesulaukia menko stojančiųjų skaičiaus.
Kas tai lemia: ar įsivaizdavimas, kad inžinerija yra „purvina“ ar menkai apmokama profesija? O galbūt norinčiuosis rinktis STEM studijas atbaido matematikos, fizikos, informatikos ir chemijos žinių spragos?

LRT radijuje dalyvauja Rokas Stankevičius, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ skyriaus vedėjas, buvęs Telšių atviros prieigos STEAM centro metodininkas ir robotikos mokytojas, Paulius Jakuitis, edukatorius ir karjeros konsultantas, bei Giedrė Žlibinienė, EnergySmartStart programos vadovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1667falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/startuoja-atnaujintu-mokykliniu-programu-naujinimas--69228511Ar iš tikrųjų atnaujintos programos tokios prastos, palyginti su buvusiomis, ar tas nepasitenkinimas girdimas tik todėl, kad šiandien visi turi galimybę nevaržomai rašyti ir išsakyti savo nuomonę socialiniuose tinkluose? O ir kodėl absoliuti dauguma edukologų, didaktų tyli?
Svarbu išsiaiškinti, ar specialistai, kūrę naująsias programas, tyrėjo kompetencijų ne tik savo dalyko, bet ir neuromokslo, mokinių amžiaus tarpsnių išmanymo? Pagaliau, jei programos išties prastos, kada realiai galima tikėtis pasikeitimų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja programų atnaujinime dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, Lietuvos istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos deleguota į Nacionalinės švietimo agentūros sudaromas Mokomojo dalyko tarybas, naujosioms programoms taisyti, Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/69228511Thu, 04 Dec 2025 14:30:00 +0000LRTNėra dienos, kad socialiniuose tinkluose nerastum naujų įrašų apie atnaujintų bendrojo ugdymo programų (BUP) broką - dalijasi tiek mokiniai, tiek jų tėvai, tiek mokytojai – nuo matematikų iki biologų. Ar iš tikrųjų atnaujintos programos tokios...Ar iš tikrųjų atnaujintos programos tokios prastos, palyginti su buvusiomis, ar tas nepasitenkinimas girdimas tik todėl, kad šiandien visi turi galimybę nevaržomai rašyti ir išsakyti savo nuomonę socialiniuose tinkluose? O ir kodėl absoliuti dauguma edukologų, didaktų tyli?
Svarbu išsiaiškinti, ar specialistai, kūrę naująsias programas, tyrėjo kompetencijų ne tik savo dalyko, bet ir neuromokslo, mokinių amžiaus tarpsnių išmanymo? Pagaliau, jei programos išties prastos, kada realiai galima tikėtis pasikeitimų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja programų atnaujinime dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, Lietuvos istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos deleguota į Nacionalinės švietimo agentūros sudaromas Mokomojo dalyko tarybas, naujosioms programoms taisyti, Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1651falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ministerija-neisgirdo-universitetu-ispejimo-nezeminti-egzaminu-karteles--68782425Ministerijos vadovybė pateikė oficialų tokio paaiškinimo sprendimą: kol tenka taisyti naująsias programas, o ir nėra dalies dalykų vadovėlių, tol negalime reikalauti iš abiturientų itin aukštų rezultatų.
Tiesa, dar spalį ŠMSM kreipėsi tiek į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK), tiek į Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją su klausimais dėl priėmimo 2026 m. sąlygų. Ir tiek vieno tipo, tiek kito tipo aukštosios mokyklos vienu balsu rekomendavo ministeriją neleisti egzaminų kartelės.
Be to, LURK pasiūlė ministerijai ankstinti tiek pagrindinę, tiek ir papildomą valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijas bei anksčiau skelbti VBE rezultatus. Pasirodo, rezultatai paprastai žinomi likus kone mėnesiui iki jų paviešinimo, bet vis tiek neskelbiami. Tuo tarpu aukštosios mokyklos dėl šios priežasties rugpjūčio mėnesį turi organizuoti bent du priėmimo etapus, pirmakursių stovyklas bei pasiruošimą naujiems mokslo metams, o ir negali išleisti dalies darbuotojų atostogų.
Kodėl universitetai siūlė išlaikyti 35 taškų VBE kartelę ir kokios galimos nuleistos kartelės pasekmės? Ar universitetai, būdami autonomiški, taikys papildomus priėmimo kriterijus? Kiek kainuos kitąmet studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje bei kodėl komercinė kaina vietos studentams šiemet kilo, o štai užsieniečiams - ne?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) Studijų komiteto pirmininkė, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/68782425Thu, 27 Nov 2025 14:30:00 +0000LRTSilpni abiturientai ir jų tėvai ploja katučių - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šių bei kitų metų abiturientams įteikė dovaną - gauti brandos atestatą ir neprarasti teisės stoti į aukštąsias mokyklas net ir gavus 25 taškus bet kuriame...Ministerijos vadovybė pateikė oficialų tokio paaiškinimo sprendimą: kol tenka taisyti naująsias programas, o ir nėra dalies dalykų vadovėlių, tol negalime reikalauti iš abiturientų itin aukštų rezultatų.
Tiesa, dar spalį ŠMSM kreipėsi tiek į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK), tiek į Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją su klausimais dėl priėmimo 2026 m. sąlygų. Ir tiek vieno tipo, tiek kito tipo aukštosios mokyklos vienu balsu rekomendavo ministeriją neleisti egzaminų kartelės.
Be to, LURK pasiūlė ministerijai ankstinti tiek pagrindinę, tiek ir papildomą valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijas bei anksčiau skelbti VBE rezultatus. Pasirodo, rezultatai paprastai žinomi likus kone mėnesiui iki jų paviešinimo, bet vis tiek neskelbiami. Tuo tarpu aukštosios mokyklos dėl šios priežasties rugpjūčio mėnesį turi organizuoti bent du priėmimo etapus, pirmakursių stovyklas bei pasiruošimą naujiems mokslo metams, o ir negali išleisti dalies darbuotojų atostogų.
Kodėl universitetai siūlė išlaikyti 35 taškų VBE kartelę ir kokios galimos nuleistos kartelės pasekmės? Ar universitetai, būdami autonomiški, taikys papildomus priėmimo kriterijus? Kiek kainuos kitąmet studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje bei kodėl komercinė kaina vietos studentams šiemet kilo, o štai užsieniečiams - ne?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) Studijų komiteto pirmininkė, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokiniai-ir-mokytojai-skaiciuoja-nauju-biologijos-vadoveliu-ir-mokymosi-priemoniu-klaidas--68702960Ar dar yra kas nors atsakingas?

LRT radijo laidoje dalyvauja abiturientė iš Kretingos Ula Virbalytė bei biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68702960Thu, 20 Nov 2025 14:30:00 +0000LRTDvejus metus mokiniai mokėsi pagal atnaujintas programas be vadovėlių. Šiais mokslo metais vadovėlių pasiūla pildosi, bet naująsias mokymosi priemones – vadovėlius ir vadinamus konspektus – atsivertę mokiniai ir mokytojai priversti taisyti autorių...Ar dar yra kas nors atsakingas?

LRT radijo laidoje dalyvauja abiturientė iš Kretingos Ula Virbalytė bei biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ministerijos-siulymas-nuleisti-matematikos-egzamino-kartele-supjude-matematiku-bendruomene--68702959Tie, kurie palaiko siūlymą leisti kartelę iki 25 taškų, argumentuoja, kad atnaujintos programos buvo pradėtos įgyvendinti be vadinamo pilotavimo, tai yra programų išbandymo, o pradėjus mokinius mokyti pagal jas, paaiškėjo, kad jos orientuotos visai ne į kompetencijų ugdymą, o į dar gilesnių ir platesnių žinių įsiminimą, be to, mokiniai jau trečius metus mokosi pagal naujas programas, bet vis dar be dalies vadovėlių. Ypač stinga matematikos vadovėlių. O dalis tų, kurie jau pasirodė, su rimtomis matematikos klaidomis. Galiausiai, kartelės nuleidimo palaikytojų vertinimu, tai buvusi Vyriausybė neproporcingai - daugiau nei du kartus, tai yra nuo 16 iki 35 taškų pakėlė matematikos egzamino išlaikymo kartelę. O kaip parodė šiemet vykę egzaminai - tai nepasiteisino. Net 7400 šių metų abiturientų nesurinko reikiamo minimumo - 35 taškų. Todėl valdžią perėmę kairieji paskubom sprendė, ką daryti, ir pridėjo po 10 taškų. Taip neišlaikiusiųjų matematikos VBE sumažėjo iki 4504.
Be to, palaikantieji siūlymą leisti kartelę primena, kad netgi kai matematikos VBE išlaikymo riba tesiekė 16 taškų iš 100-o, šio egzamino 2022 m. neišlaikė net 35,4 proc. visų laikiusiųjų, o 2020 m. - 32,39 proc. Tiesa, tada, priešingai nei nuo praėjusių metų, matematikos valstybinis brandos egzaminas dar nebuvo privalomas ketinantiems mokytis tiek aukštosiose mokyklose, tiek ir baigti profesinę mokyklą.
Negana to, kaip parodė Nacionalinės švietimo agentūros prognozės, 2026 m. matematikos VBE vėl gali neišlaikyti absoliuti dauguma B lygio abiturientų ir apie pusė besimokančių matematikos A lygiu.
Kita vertus, o ar tikrai nesame pajėgūs sukurti jaunuoliams, besimokantiems B lygiu tokių matematikos egzamino užduočių, kurias išpręstų net ir svajingai nusiteikę poetai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja, Rūta Jegnoraitė-Juškienė, Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja, ir Dangiras Kačinskas, Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/68702959Thu, 13 Nov 2025 14:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mažinti valstybinių brandos egzaminų žemiausią įvertį nuo 35 iki 25 taškų supriešino matematikos mokytojų bendruomenę. Matematikai, tarp kurių ir naujosios matematikos programos, taip pat vadovėlių ir...Tie, kurie palaiko siūlymą leisti kartelę iki 25 taškų, argumentuoja, kad atnaujintos programos buvo pradėtos įgyvendinti be vadinamo pilotavimo, tai yra programų išbandymo, o pradėjus mokinius mokyti pagal jas, paaiškėjo, kad jos orientuotos visai ne į kompetencijų ugdymą, o į dar gilesnių ir platesnių žinių įsiminimą, be to, mokiniai jau trečius metus mokosi pagal naujas programas, bet vis dar be dalies vadovėlių. Ypač stinga matematikos vadovėlių. O dalis tų, kurie jau pasirodė, su rimtomis matematikos klaidomis. Galiausiai, kartelės nuleidimo palaikytojų vertinimu, tai buvusi Vyriausybė neproporcingai - daugiau nei du kartus, tai yra nuo 16 iki 35 taškų pakėlė matematikos egzamino išlaikymo kartelę. O kaip parodė šiemet vykę egzaminai - tai nepasiteisino. Net 7400 šių metų abiturientų nesurinko reikiamo minimumo - 35 taškų. Todėl valdžią perėmę kairieji paskubom sprendė, ką daryti, ir pridėjo po 10 taškų. Taip neišlaikiusiųjų matematikos VBE sumažėjo iki 4504.
Be to, palaikantieji siūlymą leisti kartelę primena, kad netgi kai matematikos VBE išlaikymo riba tesiekė 16 taškų iš 100-o, šio egzamino 2022 m. neišlaikė net 35,4 proc. visų laikiusiųjų, o 2020 m. - 32,39 proc. Tiesa, tada, priešingai nei nuo praėjusių metų, matematikos valstybinis brandos egzaminas dar nebuvo privalomas ketinantiems mokytis tiek aukštosiose mokyklose, tiek ir baigti profesinę mokyklą.
Negana to, kaip parodė Nacionalinės švietimo agentūros prognozės, 2026 m. matematikos VBE vėl gali neišlaikyti absoliuti dauguma B lygio abiturientų ir apie pusė besimokančių matematikos A lygiu.
Kita vertus, o ar tikrai nesame pajėgūs sukurti jaunuoliams, besimokantiems B lygiu tokių matematikos egzamino užduočių, kurias išpręstų net ir svajingai nusiteikę poetai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja, Rūta Jegnoraitė-Juškienė, Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja, ir Dangiras Kačinskas, Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-beverta-siekti-mokslininko-karjeros-sparciais-dirbtinio-intelekto-vystymosi-laikais--68702961Beje, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, daugiausia jaunų tyrėjų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., yra verslo sektoriuje (38,9 proc.). Gi aukštojo mokslo sektoriuje ir valdžios institucijose dominuoja 35-44 m. amžiaus tyrėjai (27,6 proc.) bei 45-54 m. amžiaus (25,2 proc.) tyrėjai.
Kas traukia jaunus žmones į mokslą ir kas kliudo jiems tapti mokslininkais? Ar vystantis dirbtiniam intelektui dar verta siekti karjeros moksle? O ir kodėl daugelyje kitų sričių Lietuvos mokslininkams nepavyksta padaryti tarptautinio proveržio? Pagaliau, ar tikrai daugiau mokslo publikacijų rodo didesnę kuriamos mokslo produkcijos vertę? Kiek kuriamas mokslas reikalingas viešajam sektoriui, kiek mokslininkų prieitomis išvadomis remiasi politikai, priimdami sprendimus, o ir kiek verslui rūpi mūsų Lietuvos mokslo inovacijos?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ laimėtoja, bei Judita Švaikauskaitė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/68702961Thu, 06 Nov 2025 14:30:00 +0000LRTLazerių technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslai, informatikos ir duomenų mokslo sritys yra tos, kuriose Lietuvos mokslas yra tarptautinio lygio ar net ir „diktuoja madas“. Būtent lazerių, taip pat biotechnologijų, gyvybės mokslų srityse gimė...Beje, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, daugiausia jaunų tyrėjų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., yra verslo sektoriuje (38,9 proc.). Gi aukštojo mokslo sektoriuje ir valdžios institucijose dominuoja 35-44 m. amžiaus tyrėjai (27,6 proc.) bei 45-54 m. amžiaus (25,2 proc.) tyrėjai.
Kas traukia jaunus žmones į mokslą ir kas kliudo jiems tapti mokslininkais? Ar vystantis dirbtiniam intelektui dar verta siekti karjeros moksle? O ir kodėl daugelyje kitų sričių Lietuvos mokslininkams nepavyksta padaryti tarptautinio proveržio? Pagaliau, ar tikrai daugiau mokslo publikacijų rodo didesnę kuriamos mokslo produkcijos vertę? Kiek kuriamas mokslas reikalingas viešajam sektoriui, kiek mokslininkų prieitomis išvadomis remiasi politikai, priimdami sprendimus, o ir kiek verslui rūpi mūsų Lietuvos mokslo inovacijos?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ laimėtoja, bei Judita Švaikauskaitė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-kam-nors-rupi-kad-moksleiviu-savaitinis-mokymosi-kruvis-didesnis-nei-suaugusiuju--683525912022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.
Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.
O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.
Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68352591Thu, 30 Oct 2025 14:30:00 +0000LRTLietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet...2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.
Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.
O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.
Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kalimas-ar-kritinis-mastymas-kas-vyrauja-naujojoje-istorijos-programoje--68253835
Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.
Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68253835Thu, 23 Oct 2025 13:30:00 +0000LRTJau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai...
Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.
Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nauji-vadoveliai-su-klaidom--68165189Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?
Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.
Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.
Kokios išeitys?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68165189Thu, 16 Oct 2025 13:30:00 +0000LRTPo pustrečių metų mokyklas pasiekusių vadovėlių, parašytų pagal atnaujintas mokyklines programas, kokybė verčia griebtis už galvos ir dalį mokytojų, ir mokinių, ir jų tėvų. Mokytojai, tėvai ir net mokiniai skaičiuoja klaidingai suformuluotus...Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?
Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.
Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.
Kokios išeitys?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-is-tiesu-veda-klase-mokytojai-mokiniai-ar-dirbtinis-intelektas--68077438Mokiniai su technologijomis žongliruoja lyg su kamuoliukais – greitai, be pastangų, kartais net be supratimo, kur tie kamuoliukai nuskrenda. Jie prašo DI pagalbos ruošiantis pamokoms. Tiesa, ne tam, kad išmoktų, o kad „būtų greičiau“.

Mokytojai tuo metu žiūri į DI įrankius su atsarga – tarsi į naują kolegą, kuris dar neaišku, ar padės, ar sugriaus jų darbo ritmą. Jie suvokia, kad technologijos – ne tik darbą palengvinanti priemonė, o ir iššūkis.
Tad kyla klausimas – ar technologinis greitis prilygsta technologiniam brandumui? Ir kas švietime turėtų vesti į priekį - mokiniai, kurie eksperimentuoja, ar mokytojai, kurie atsakingai vertina pasekmes?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Miglė Glušauskaitė, Kauno Veršvų gimnazijos biologijos mokytoja, Gražina Korvel, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, ir Edvinas Šulcas, „Adform“ generatyvinio dirbtinio intelekto komandos techninis vadovas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/68077438Thu, 09 Oct 2025 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę pristatytas tarptautinis mokytojų tyrimas TALIS rodo, kad Lietuvos mokytojai itin pasitiki savo skaitmeninėmis kompetencijomis. Net 80 procentų (iš apklaustų daugiau nei 4 tūkst. šalies pedagogų bei dar apie 200 mokyklų vadovų) tvirtina...Mokiniai su technologijomis žongliruoja lyg su kamuoliukais – greitai, be pastangų, kartais net be supratimo, kur tie kamuoliukai nuskrenda. Jie prašo DI pagalbos ruošiantis pamokoms. Tiesa, ne tam, kad išmoktų, o kad „būtų greičiau“.

Mokytojai tuo metu žiūri į DI įrankius su atsarga – tarsi į naują kolegą, kuris dar neaišku, ar padės, ar sugriaus jų darbo ritmą. Jie suvokia, kad technologijos – ne tik darbą palengvinanti priemonė, o ir iššūkis.
Tad kyla klausimas – ar technologinis greitis prilygsta technologiniam brandumui? Ir kas švietime turėtų vesti į priekį - mokiniai, kurie eksperimentuoja, ar mokytojai, kurie atsakingai vertina pasekmes?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Miglė Glušauskaitė, Kauno Veršvų gimnazijos biologijos mokytoja, Gražina Korvel, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, ir Edvinas Šulcas, „Adform“ generatyvinio dirbtinio intelekto komandos techninis vadovas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokytojo-dienos-svente-karta-per-metus-issekimas-kasdien--67987181Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.
Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.
Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/67987181Thu, 02 Oct 2025 13:30:00 +0000LRTŠiandien ir rytoj mokyklose minima Tarptautinė mokytojo diena, kuri šiemet išpuolė sekmadienį. Lietuvoje ši šventė pasitinkama gėlėmis, poetiškais žodžiais ir… chronišku mokytojų pervargimu. Nors oficialiai skelbiama, kad mokytojo profesija yra...Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.
Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.
Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/deklaruojame-europos-kalbu-svarba-bet-mokiniams-nepakanka-pamoku-kalboms-ismokti--67900982
Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).

Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.

Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe’s instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67900982Thu, 25 Sep 2025 13:30:00 +0000LRTEuropos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio...
Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).

Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.

Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe’s instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-vaiku-interesai-svietime-prioritetas-vilniaus-klasiu-komplektavimas-rodo-ne--67809891Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.
Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.
Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.
Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.
Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.
Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, socialinė pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67809891Thu, 18 Sep 2025 13:30:00 +0000LRTŠiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės -...Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.
Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.
Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.
Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.
Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.
Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, socialinė pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/eina-treti-mokymosi-pagal-naujas-programas-metai-o-dalis-vadoveliu-dar-neparasyti--67731373Arba štai – vadovėlis jau išleistas, mokiniai ir tėvai jį mato pirkti knygynuose, tad kyla pretenzijos mokyklų administracijoms, kad šios nesirūpina reikiamų vadovėlių įsigijimu. Tačiau pasirodo, kad dalis prekyboje esančių vadovėlių dar yra nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovėlių duomenų bazėje. Tai reiškia, kad mokyklos, net ir turėdamos lėšų, negali pirkti nepatvirtintų vadovėlių.
Ypač trūksta vadovėlių aukštesnių gimnazinių klasių mokiniams. Jau antroji abiturientų laida veikiausiai baigs gimnazijas pagal atnaujintas programas, taip ir nepažinusi lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, ekonomikos vadovėlių. O ir neaišku, kada bus išleista matematikos vadovėlio antroji dalis.
Vienuoliktokai, kurie šiais mokslo metais laikys pirmąją valstybinio brandos egzamino (VBE) dalį, vis dar neturi biologijos, fizikos, taip pat lietuvių kalbos vadovėlių. Dar daugiau vadovėlių stinga dešimtokams: lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, fizikos išleista tik pirmoji vadovėlio dalis. O štai devintokai kol kas mokosi be chemijos ir fizikos naujų vadovėlių.
Apie tai, kad daugumai klasių nėra informatikos, ekonomikos, filosofijos, pilietiškumo pagrindų, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, dailės ar kūno kultūros vadovėlių, jau net nebešnekama, nes nesitikima, kad jie būtų artimiausiu metu parašyti, o mokyklos turėtų lėšų jiems įsigyti.
Net ir finansiškai geriausiai aprūpintų mokyklų vadovai pastebi, kad pilnai reikiamus vadovėlius jos turės tik po trejų–penkerių metų, kitaip sakant, kai nuo bendrojo ugdymo programų atnaujinimo bus praėję septyneri–aštuoneri metai. Tai reiškia, kad ateis laikas vėl naujinti programas.
Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę? Ir kiek dėl politikų skubinimo paleisti naujas programas į gyvenimą, jų neišbandžius ir nesant parašytų vadovėlių, papildomai kainuoja jėgų, darbo ir laiko pasiruošti pamokoms tiek mokytojams, tiek mokiniams?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė, Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, ir dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67731373Thu, 11 Sep 2025 13:30:00 +0000LRTLietuvos moksleiviai trečius metus mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet dalies reikiamų vadovėlių jie vis dar nesulauks net ir iki šių, 2025–2026 mokslo metų, galo. Mat trūksta ne tik apie 50 mln. eurų papildomų lėšų (neįskaitant...Arba štai – vadovėlis jau išleistas, mokiniai ir tėvai jį mato pirkti knygynuose, tad kyla pretenzijos mokyklų administracijoms, kad šios nesirūpina reikiamų vadovėlių įsigijimu. Tačiau pasirodo, kad dalis prekyboje esančių vadovėlių dar yra nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovėlių duomenų bazėje. Tai reiškia, kad mokyklos, net ir turėdamos lėšų, negali pirkti nepatvirtintų vadovėlių.
Ypač trūksta vadovėlių aukštesnių gimnazinių klasių mokiniams. Jau antroji abiturientų laida veikiausiai baigs gimnazijas pagal atnaujintas programas, taip ir nepažinusi lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, ekonomikos vadovėlių. O ir neaišku, kada bus išleista matematikos vadovėlio antroji dalis.
Vienuoliktokai, kurie šiais mokslo metais laikys pirmąją valstybinio brandos egzamino (VBE) dalį, vis dar neturi biologijos, fizikos, taip pat lietuvių kalbos vadovėlių. Dar daugiau vadovėlių stinga dešimtokams: lietuvių kalbos, istorijos, chemijos, fizikos išleista tik pirmoji vadovėlio dalis. O štai devintokai kol kas mokosi be chemijos ir fizikos naujų vadovėlių.
Apie tai, kad daugumai klasių nėra informatikos, ekonomikos, filosofijos, pilietiškumo pagrindų, technologijų, muzikos, tikybos, etikos, dailės ar kūno kultūros vadovėlių, jau net nebešnekama, nes nesitikima, kad jie būtų artimiausiu metu parašyti, o mokyklos turėtų lėšų jiems įsigyti.
Net ir finansiškai geriausiai aprūpintų mokyklų vadovai pastebi, kad pilnai reikiamus vadovėlius jos turės tik po trejų–penkerių metų, kitaip sakant, kai nuo bendrojo ugdymo programų atnaujinimo bus praėję septyneri–aštuoneri metai. Tai reiškia, kad ateis laikas vėl naujinti programas.
Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę? Ir kiek dėl politikų skubinimo paleisti naujas programas į gyvenimą, jų neišbandžius ir nesant parašytų vadovėlių, papildomai kainuoja jėgų, darbo ir laiko pasiruošti pamokoms tiek mokytojams, tiek mokiniams?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė, Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, ir dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-devinto-uzsieniecio-studiju-viza-panaikinama--67637023Kai kurių šalių, kaip antai Pakistano ar Bangladešo, studentų atvykimas į Lietuvą išaugo po to, kai Australija ir Naujoji Zelandija apribojo šių šalių piliečiams studijų vizų išdavimą.
Tarp kitų populiariausių kilmės šalių piliečių, kurie dominuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat yra Ukrainos studentai – 725, Bangladešo – 586, Maroko – 537, Izraelio – 405, Nigerijos – 355, Kamerūno – 339, Azerbaidžanas – 329.
Vis dėlto, kaip akcentuota šį trečiadienį Migracijos departamento organizuotoje konferencijoje, ne visi atvykėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių siekia studijų. Maždaug kas devintam - dešimtam jų leidimas gyventi ir studijuoti panaikinamas. Mat migracijos specialistai aptinka, kad tariamas studentas suklastojo asmens duomenis arba, nors atvyksta studijuoti į programą, dėstomą anglų kalba, nesupranta angliškai. Tuo tarpu kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos, ypač kurioms sunkiai sekasi pritraukti vietos jaunimą, priima studijuoti trečiųjų šalių piliečius net neatlikusios vadinamųjų atrankinių interviu, o ir nepasidomėjusios, ar tariamas studentas iš tiesų nori studijuoti, o ne atvyksta ekonominiais sumetimais, pagaliau, ar jis turės iš ko sumokėti už studijas ir pan.
Dėl šių priežasčių šiemet jau panaikinti 894 leidimai trečiųjų šalių piliečiams laikinai gyventi ir studijuoti Lietuvoje, dar 780 trečiųjų šalių studentų patys nutraukė studijas ir neteko leidimo, o 107 taip ir neatvyko į Lietuvą ir dėl to prarado teisę gyventi.
Bet dar viena bėda yra ta, kad, kai studentas (gavęs fizinę leidimo laikinai gyventi ir studijuoti kortelę) į Lietuvą net neatvyksta, bet pasinaudoja galimybe patekti į kitas Šengeno šalis, jis, jei nekerta Šengeno šalies sienos, ir toliau turi fizinę kortelę, o nors leidimas jam gyventi Lietuvoje ir yra panaikintas. O tai kelia rimtų migracinių rizikų.
Kaip tai užkardyti?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė, dr. Artūras Vasiliauskas, Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius, ir dr. Gediminas Sargūnas, Panevėžio kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67637023Thu, 04 Sep 2025 13:30:00 +0000LRTLietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 9 tūkst. trečiųjų šalių studentų. Daugiausia jų atvykę iš Indijos (1 465), Pakistano (1 045) ir Baltarusijos (924). Beje, per pastaruosius pustrečių metų studentų iš Indijos skaičius padidėjo 3 kartus,...Kai kurių šalių, kaip antai Pakistano ar Bangladešo, studentų atvykimas į Lietuvą išaugo po to, kai Australija ir Naujoji Zelandija apribojo šių šalių piliečiams studijų vizų išdavimą.
Tarp kitų populiariausių kilmės šalių piliečių, kurie dominuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat yra Ukrainos studentai – 725, Bangladešo – 586, Maroko – 537, Izraelio – 405, Nigerijos – 355, Kamerūno – 339, Azerbaidžanas – 329.
Vis dėlto, kaip akcentuota šį trečiadienį Migracijos departamento organizuotoje konferencijoje, ne visi atvykėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių siekia studijų. Maždaug kas devintam - dešimtam jų leidimas gyventi ir studijuoti panaikinamas. Mat migracijos specialistai aptinka, kad tariamas studentas suklastojo asmens duomenis arba, nors atvyksta studijuoti į programą, dėstomą anglų kalba, nesupranta angliškai. Tuo tarpu kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos, ypač kurioms sunkiai sekasi pritraukti vietos jaunimą, priima studijuoti trečiųjų šalių piliečius net neatlikusios vadinamųjų atrankinių interviu, o ir nepasidomėjusios, ar tariamas studentas iš tiesų nori studijuoti, o ne atvyksta ekonominiais sumetimais, pagaliau, ar jis turės iš ko sumokėti už studijas ir pan.
Dėl šių priežasčių šiemet jau panaikinti 894 leidimai trečiųjų šalių piliečiams laikinai gyventi ir studijuoti Lietuvoje, dar 780 trečiųjų šalių studentų patys nutraukė studijas ir neteko leidimo, o 107 taip ir neatvyko į Lietuvą ir dėl to prarado teisę gyventi.
Bet dar viena bėda yra ta, kad, kai studentas (gavęs fizinę leidimo laikinai gyventi ir studijuoti kortelę) į Lietuvą net neatvyksta, bet pasinaudoja galimybe patekti į kitas Šengeno šalis, jis, jei nekerta Šengeno šalies sienos, ir toliau turi fizinę kortelę, o nors leidimas jam gyventi Lietuvoje ir yra panaikintas. O tai kelia rimtų migracinių rizikų.
Kaip tai užkardyti?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė, dr. Artūras Vasiliauskas, Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius, ir dr. Gediminas Sargūnas, Panevėžio kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1648falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nauji-mokslo-metai-prasideda-namu-darbu-ir-telefonu-revoliucija--67541464Kitas posūkis – naujuose ugdymo planuose. Nuo rugsėjo nebebus galima skirstyti vaikų nebe tik į gabesniems vaikams skirtas matematines, tiksliųjų mokslų ar kitas klases, o ir laikinas, papildomas mokinių, pagal gebėjimus, mokymosi grupes. Nuo šiol visi mokiniai – ir greičiau žengiantys, ir besimokantys lėčiau – sėdės tose pačiose klasėse be galimybės mokytis papildomai su panašių gebėjimų bendramoksliais.
O kur dar – mobiliųjų telefonų iššūkis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vieningo sprendimo taip ir nepateikė, o pasiūlė mokyklų bendruomenėms pačioms priimti sprendimus. Vienur jie bus draudžiami, kitur leidžiami, dar kitur ribojami. Diskusijos jau kaista: tėvai, mokytojai ir vaikai ginčijasi, kur baigiasi laisvė ir prasideda drausmė.
Taigi, naujų mokslo metų startas žada būti dinamiškas, kupinas permainų ir diskusijų Apie tai LRT radijo laidoje diskutuoja Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė Daiva Briedienė ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67541464Thu, 28 Aug 2025 13:30:08 +0000LRTNaujieji 2025–2026 mokslo metai prasideda su galingu startu – ir su ne vienu iššūkiu, apie kurį jau kalba mokyklų bendruomenės. Pirmiausia – namų darbų revoliucija: pagaliau aiškiai įtvirtinta, kiek laiko mokiniai gali praleisti namuose prie užduočių....Kitas posūkis – naujuose ugdymo planuose. Nuo rugsėjo nebebus galima skirstyti vaikų nebe tik į gabesniems vaikams skirtas matematines, tiksliųjų mokslų ar kitas klases, o ir laikinas, papildomas mokinių, pagal gebėjimus, mokymosi grupes. Nuo šiol visi mokiniai – ir greičiau žengiantys, ir besimokantys lėčiau – sėdės tose pačiose klasėse be galimybės mokytis papildomai su panašių gebėjimų bendramoksliais.
O kur dar – mobiliųjų telefonų iššūkis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vieningo sprendimo taip ir nepateikė, o pasiūlė mokyklų bendruomenėms pačioms priimti sprendimus. Vienur jie bus draudžiami, kitur leidžiami, dar kitur ribojami. Diskusijos jau kaista: tėvai, mokytojai ir vaikai ginčijasi, kur baigiasi laisvė ir prasideda drausmė.
Taigi, naujų mokslo metų startas žada būti dinamiškas, kupinas permainų ir diskusijų Apie tai LRT radijo laidoje diskutuoja Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė Daiva Briedienė ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1591falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/egzaminu-apeliacijos-be-teises-zinoti-savo-padarytas-klaidas-skaidrumas-ar-iliuzija--67432123Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.
Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.
Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.
Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.
Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67432123Thu, 14 Aug 2025 13:30:00 +0000LRTNacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo. Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti...Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.
Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.
Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.
Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.
Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1718falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/rekordinis-stojimas-i-aukstasias-svietimo-sistemos-sekme-ar-pavojingas-eksperimentas--67434385Daugiau abiturientų renkasi ne tik universitetus, bet ir kolegijas. Ankstesniais metais vienas iš keturių jaunuolių rinkdavosi stoti į kolegiją, o trys - į universitetus, o šiemet - vienas į kolegiją ir du - į universitetus. Darbdaviai ir kolegijų atstovai džiaugiasi, kad vis daugiau jaunimo vertina praktinius įgūdžius ir greitą kelią į darbo rinką.
Tačiau šis šuolis kelia ir nerimą: ar visi įstojusieji pasirengę studijoms? Kolegijos pripažįsta – norint išlaikyti silpnesnius studentus, reikės papildomų resursų.
Ekspertai ragina ne tik džiaugtis statistika, bet ir kritiškai vertinti švietimo sprendimų ilgalaikį poveikį. Ar tai bus žingsnis link tvaresnės sistemos, ar tik laikinas išsigelbėjimas iš krizės, paaiškės jau rudenį.
Kokių priemonių galimoms krizėms suvaldyti imsis kolegijų atstovai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Vitalija Bartuševičienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė bei Lietuvos verslo kolegijos Strateginės plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovas Modestas Vaikšnoras.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67434385Thu, 07 Aug 2025 13:30:00 +0000LRTŠiemet po visų valstybinių brandos egzaminų balų korekcijų teisę stoti į aukštąsias mokyklas įgijo net 23,3 tūkst. asmenų – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Į valstybės finansuojamas vietas pretenduoja net 19 tūkst. jaunuolių, nors vietų –...Daugiau abiturientų renkasi ne tik universitetus, bet ir kolegijas. Ankstesniais metais vienas iš keturių jaunuolių rinkdavosi stoti į kolegiją, o trys - į universitetus, o šiemet - vienas į kolegiją ir du - į universitetus. Darbdaviai ir kolegijų atstovai džiaugiasi, kad vis daugiau jaunimo vertina praktinius įgūdžius ir greitą kelią į darbo rinką.
Tačiau šis šuolis kelia ir nerimą: ar visi įstojusieji pasirengę studijoms? Kolegijos pripažįsta – norint išlaikyti silpnesnius studentus, reikės papildomų resursų.
Ekspertai ragina ne tik džiaugtis statistika, bet ir kritiškai vertinti švietimo sprendimų ilgalaikį poveikį. Ar tai bus žingsnis link tvaresnės sistemos, ar tik laikinas išsigelbėjimas iš krizės, paaiškės jau rudenį.
Kokių priemonių galimoms krizėms suvaldyti imsis kolegijų atstovai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Vitalija Bartuševičienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė bei Lietuvos verslo kolegijos Strateginės plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovas Modestas Vaikšnoras.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1724falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-10-tasku-abiturientams-yra-pagalba-ar-neteisybes-receptas--67203529O ministerijos atstovų pateikti nauji siūlymai, kaip išnarplioti šią kebeknę, kelia dar ir aukštųjų mokyklų nepasitenkinimą.
Vakar ministerija sėdo prie bendro stalo su visomis interesų grupėmis. Bet ar pavyko rasti sprendimą, kuris tenkintų visus?
Ką išgirdo universitetų atstovai? Kur link krypsta švietimo politikos rodyklė? Ir kam šie papildomi taškai kainuos brangiausiai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, Kauno technologijos universiteto Studijų prorektorė doc. Kristina Ukvalbergienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67203529Thu, 31 Jul 2025 13:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas „įlieti“ po 10 taškų į visų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų rezultatus sukėlė tikrą audrą. Vieniems abiturientams – tai šansas išlipti iš neišlaikiusiųjų liūno....O ministerijos atstovų pateikti nauji siūlymai, kaip išnarplioti šią kebeknę, kelia dar ir aukštųjų mokyklų nepasitenkinimą.
Vakar ministerija sėdo prie bendro stalo su visomis interesų grupėmis. Bet ar pavyko rasti sprendimą, kuris tenkintų visus?
Ką išgirdo universitetų atstovai? Kur link krypsta švietimo politikos rodyklė? Ir kam šie papildomi taškai kainuos brangiausiai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, Kauno technologijos universiteto Studijų prorektorė doc. Kristina Ukvalbergienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mes-ne-paskutine-stotele-profesines-mokyklos-stoja-pries-savo-steigeja--67100399Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevykėlių rezervuaru“.
O štai pramonės atstovai perspėja apie tokio politikų kalbėjimo grėsmingas pasekmes. Skirtingų pramonės šakų atstovų žodžiais, kvalifikuotų darbininkų trūksta jau dabar ir būtent profesinis mokymas gali tapti sprendimu.
Ekonomistai perspėja – tokios aukščiausių šalies politikų kalbos devalvuoja švietimo standartus ir siunčia jaunimui klaidingą žinią: svarbu turėti diplomą, o ne kompetenciją.
Maža to, valdančiosios daugumos atstovų replikos apie profesinį sektorių kontrastuoja ir su jų pačių kartu su kitomis šalies politinėmis partijomis dar 2020 m. pasirašytu Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Šiame dokumente numatyta, kad iki 2027 metų 35 proc. vidurinį ugdymą baigusių mokinių turėtų rinktis profesinį kelią. Šiuo metu šis rodiklis siekia tik 26 proc. Tad kyla klausimas: ar valstybė iš tiesų siekia stiprinti profesinį mokymą, ar tik gražina statistiką.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už profesinį mokymą, Rolandas Zuoza, Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas bei Klaipėdos technologijų mokymo centro absolventė Gabija Urnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67100399Thu, 24 Jul 2025 13:30:00 +0000LRTŠvietimo ministrės retorika, neva abiturientai, neišlaikę matematikos egzamino, be papildomų 10 taškų „būtų palikti likimo valiai“ ir galėtų stoti tik į profesines mokyklas, bei premjero antrinimas, esą sprendimas pridėti taškus neleidžia visai kartai...Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevykėlių rezervuaru“.
O štai pramonės atstovai perspėja apie tokio politikų kalbėjimo grėsmingas pasekmes. Skirtingų pramonės šakų atstovų žodžiais, kvalifikuotų darbininkų trūksta jau dabar ir būtent profesinis mokymas gali tapti sprendimu.
Ekonomistai perspėja – tokios aukščiausių šalies politikų kalbos devalvuoja švietimo standartus ir siunčia jaunimui klaidingą žinią: svarbu turėti diplomą, o ne kompetenciją.
Maža to, valdančiosios daugumos atstovų replikos apie profesinį sektorių kontrastuoja ir su jų pačių kartu su kitomis šalies politinėmis partijomis dar 2020 m. pasirašytu Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Šiame dokumente numatyta, kad iki 2027 metų 35 proc. vidurinį ugdymą baigusių mokinių turėtų rinktis profesinį kelią. Šiuo metu šis rodiklis siekia tik 26 proc. Tad kyla klausimas: ar valstybė iš tiesų siekia stiprinti profesinį mokymą, ar tik gražina statistiką.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už profesinį mokymą, Rolandas Zuoza, Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas bei Klaipėdos technologijų mokymo centro absolventė Gabija Urnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kolegiju-reforma-isibegeja-ka-daryti-stojantiesiems--67023712Apie kolegijų vietą Lietuvos aukštajame moksle, jų kuriamą pridėtinę vertę, regionų poreikius, finansavimo netolygumus, darbdavių nuomonę ir būsimos reformos kryptis diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už aukštąjį mokslą, dr. Regina Valutytė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/67023712Thu, 17 Jul 2025 13:30:00 +0000LRTPo daugiau nei 25 metų stabilios veiklos kolegijoms Lietuvoje kyla egzistencinių klausimų – vis dažniau viešojoje erdvėje girdime svarstymus, ar tokio tipo aukštosios mokyklos dar reikalingos, ar jų misija aiški, o sukuriama vertė pakankama. Apie...Apie kolegijų vietą Lietuvos aukštajame moksle, jų kuriamą pridėtinę vertę, regionų poreikius, finansavimo netolygumus, darbdavių nuomonę ir būsimos reformos kryptis diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už aukštąjį mokslą, dr. Regina Valutytė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vbe-2025-matematikos-krize-sprendzia-10-balu-korekcija--66929699Tuo pat metu, paradoksas - daugiau nei 8 proc. arba 1017 visų laikiusiųjų matematikos egzaminą gavo šimtukus. Ir čia kyla klausimas – ar tai vis dar jų pasiekimas, ar jau korekcijų pasekmė?
Beje, ši balų „koregavimo“ praktika taikoma antrus metus iš eilės. Pernai buvusi valdančioji dauguma abiturientams už pirmąją valstybinio brandos egzamino dalį pridėjo po 5 balus.
Tokios praktikos nebūtų įmanomos jokiose senos demokratijos šalyje. Tačiau Lietuvoje tai tapo sprendimu sušvelninti statistiką. Ar tikrai nebuvo korektiškesnių išeičių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei Valstybinių brandos egzaminų Vertinimo komiteto pirmininkas Jonas Petkevičius ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66929699Thu, 10 Jul 2025 13:30:00 +0000LRTValstybinio matematikos B lygio, tai yra bendrojo kurso, egzamino neišlaikė beveik 43 proc. mokinių. Išplėstinio arba A lygio matematikos kurso neišlaikė dar 15,5 proc. abiturientų. Ir tai jau po vadinamo rezultatų indeksavimo, kai kiekvienam...Tuo pat metu, paradoksas - daugiau nei 8 proc. arba 1017 visų laikiusiųjų matematikos egzaminą gavo šimtukus. Ir čia kyla klausimas – ar tai vis dar jų pasiekimas, ar jau korekcijų pasekmė?
Beje, ši balų „koregavimo“ praktika taikoma antrus metus iš eilės. Pernai buvusi valdančioji dauguma abiturientams už pirmąją valstybinio brandos egzamino dalį pridėjo po 5 balus.
Tokios praktikos nebūtų įmanomos jokiose senos demokratijos šalyje. Tačiau Lietuvoje tai tapo sprendimu sušvelninti statistiką. Ar tikrai nebuvo korektiškesnių išeičių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei Valstybinių brandos egzaminų Vertinimo komiteto pirmininkas Jonas Petkevičius ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1704falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/slaugytoju-krize-vyriausybe-vilioja-jaunuolius-nemokamomis-studijomis--66929713Vyriausybė ėmėsi gelbėti situaciją – siūlo šių metų abiturientams nemokamas slaugos studijas, tūkstantines stipendijas ir garantuotą darbą.
Ar to pakaks, kad jauni žmonės grįžtų į profesiją, be kurios neveiktų nei poliklinikos, nei ligoninės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė, profesorė Jūratė Macijauskienė, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė docentė Danguolė Šakalytė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66929713Thu, 03 Jul 2025 13:30:00 +0000LRTSlaugos profesija, anksčiau buvusi viena populiariausių, šiandien jaunuolių beveik nebesirenkama. O ir tik 16 proc. patyrusių slaugytojų yra patenkinti savo darbu. Tad jau po penkerių metų Lietuva patirs ypač rimtą slaugytojų krizę - Vyriausybės...Vyriausybė ėmėsi gelbėti situaciją – siūlo šių metų abiturientams nemokamas slaugos studijas, tūkstantines stipendijas ir garantuotą darbą.
Ar to pakaks, kad jauni žmonės grįžtų į profesiją, be kurios neveiktų nei poliklinikos, nei ligoninės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė, profesorė Jūratė Macijauskienė, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė docentė Danguolė Šakalytė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimtoku-lietuviu-kalbos-gebejimai-smuko-tris-kartus-kas-nutiko--66785063Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų.
Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 proc. visų dešimtokų matematikos PUPP darbai įvertinti aukščiausiais pažymiais - 9-10-ukais.
Kas nutiko tik per vienus metus, kad taip suprastėjo dešimtokų valstybinės, dažnam gimtosios kalbos, pasiekimai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66785063Thu, 26 Jun 2025 13:30:00 +0000LRTŠiemet Lietuvoje tik 4,6 proc. visų šalies dešimtokų gavo 9-10 balų įvertinimą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP). Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau...Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų.
Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 proc. visų dešimtokų matematikos PUPP darbai įvertinti aukščiausiais pažymiais - 9-10-ukais.
Kas nutiko tik per vienus metus, kad taip suprastėjo dešimtokų valstybinės, dažnam gimtosios kalbos, pasiekimai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/seimas-trypcioja-lietuviu-kalbos-pamoku-mazumu-mokyklose-nedauges-bet-vilnius-nepaklus--66796710Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.
Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66796710Thu, 19 Jun 2025 13:26:00 +0000LRTSeimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti...Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.
Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1733falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-sutalpinti-7-tukstancius-vaiku-i-6691-vieta--66537039Bet keli šimtai šio amžiaus vaikų – jau kitą savaitę baigsiančių aštuntą klasę – liko už borto. Sostinės automatizuota mokyklų priėmimo sistema nepasiūlė jiems vietų į gimnaziją. Dar blogiau – jie nepatenka net į savo teritorines mokyklas, kurias pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskyrė pati savivaldybė.
Po nesėkmingo pirmojo priėmimo etapo praėjusią savaitę tėvai tikėjosi, kad birželio 12-ąją situacija pagerės. Tačiau paaiškėjo, kad daugybė šeimų vietų negavo ir po antrojo rato. Jos piktos ir pasimetusios – lauks iki rugpjūčio pabaigos, nežinodamos, kur mokysis jų vaikai. Gi būsimi devintokai negali nei įsigyti naujos mokyklos uniformų, nei susipažinti su būsimais klasės draugais, nei ramiai mėgautis beprasidedančiomis vasaros atostogomis.
Kas atsakingi už tai, kad 15 metų žinoma gimstamumo banga nevirto realiomis klasėmis? Kodėl planavimo klaidos vėl krenta ant tėvų pečių? Ar miesto valdžia braižydama mokyklų žemėlapius tikrai skaičiuoja realius vaikus? Kiek dar metų Vilnius gyvens pagal pasenusius skaičius ir nematys savo augančių vaikų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, vilnietė aštuntoko, kurios sūnus negavo mokyklos, mama Jūratė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66537039Thu, 12 Jun 2025 13:30:00 +0000LRT2010-aisiais – vadinamaisiais gimstamumo bumo metais – Vilniuje gimė 6681 vaikas. Panašiai tiek vietų devintokams šiemet ir suplanavo sostinės savivaldybės taryba – 6691. Bet realus būsimų devintokų skaičius keliais šimtais didesnis: pastaraisiais...Bet keli šimtai šio amžiaus vaikų – jau kitą savaitę baigsiančių aštuntą klasę – liko už borto. Sostinės automatizuota mokyklų priėmimo sistema nepasiūlė jiems vietų į gimnaziją. Dar blogiau – jie nepatenka net į savo teritorines mokyklas, kurias pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskyrė pati savivaldybė.
Po nesėkmingo pirmojo priėmimo etapo praėjusią savaitę tėvai tikėjosi, kad birželio 12-ąją situacija pagerės. Tačiau paaiškėjo, kad daugybė šeimų vietų negavo ir po antrojo rato. Jos piktos ir pasimetusios – lauks iki rugpjūčio pabaigos, nežinodamos, kur mokysis jų vaikai. Gi būsimi devintokai negali nei įsigyti naujos mokyklos uniformų, nei susipažinti su būsimais klasės draugais, nei ramiai mėgautis beprasidedančiomis vasaros atostogomis.
Kas atsakingi už tai, kad 15 metų žinoma gimstamumo banga nevirto realiomis klasėmis? Kodėl planavimo klaidos vėl krenta ant tėvų pečių? Ar miesto valdžia braižydama mokyklų žemėlapius tikrai skaičiuoja realius vaikus? Kiek dar metų Vilnius gyvens pagal pasenusius skaičius ir nematys savo augančių vaikų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, vilnietė aštuntoko, kurios sūnus negavo mokyklos, mama Jūratė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1750falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-verta-mokytis-jei-nusirasyti-net-per-egzaminus-tampa-norma--66409281Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat skaičiuotuvų, turinčių uždavinių sprendimo funkcijas, naudojimas kai kuriose šalies gimnazijose tapo kone norma.
O ir egzaminų vykdytojai – tie patys mokyklų mokytojai – kartais tiesiog žiūri pro pirštus ir neva nemato nusirašinėjimo. Jaunuoliai, stropiai mokęsi vienuolika metų, bet surinkę šiame egzamine mažiau taškų nei jų silpniau besimokantys, bet meistriškai nusirašinėjantys bendramoksliai, pasijuto nubausti.
Matematikams atvėrus VBE Pandoros skrynią – netrukus apie nelygiavertes sąlygas prabilo ir lituanistai. Mat pirmąją lietuvių kalbos VBE dalį, vadinamą kalbėjimą ir publicistinio teksto analizę, vertina savas, vienuoliktokui dėstęs mokytojas. O ir kadangi du mokiniai analizuoja tą patį tekstą, tai mokytojas gali ne tik pasakyti savo mokiniams, koks bus tekstas, o ir antrasis mokinys turi dvigubai daugiau laiko pasiruošti tokiai analizei. Pirmasis mokinys ruošiasi analizei 20 min., o antrasis - jau 40 min.
Tad ar tai vis dar galima vadinti egzaminu?
Kaip užkirsti kelią sistemingam sukčiavimui – tiek per savarankiškus ar kontrolinius darbus, tiek laikant vadinamus nacionalinius moksleivių pasiekimų patikrinimus (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) ar juolab per VBE? Ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už akademinį nesąžiningumą?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Elicėjaus turinio vadovė, matematikos mokytoja ekspertė dr. Vilija Dabrišienė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą, Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/66409281Thu, 05 Jun 2025 13:30:00 +0000LRTValstybiniai brandos egzaminai (VBE) virsta nusirašinėjimo čempionatu. Apie tai po šią savaitę vykusios pirmosios matematikos VBE dalies, kurią laikė vienuoliktokai, prakalbo elitinių šalies gimnazijų matematikos mokytojai. Vienuoliktokai atvirai...Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat skaičiuotuvų, turinčių uždavinių sprendimo funkcijas, naudojimas kai kuriose šalies gimnazijose tapo kone norma.
O ir egzaminų vykdytojai – tie patys mokyklų mokytojai – kartais tiesiog žiūri pro pirštus ir neva nemato nusirašinėjimo. Jaunuoliai, stropiai mokęsi vienuolika metų, bet surinkę šiame egzamine mažiau taškų nei jų silpniau besimokantys, bet meistriškai nusirašinėjantys bendramoksliai, pasijuto nubausti.
Matematikams atvėrus VBE Pandoros skrynią – netrukus apie nelygiavertes sąlygas prabilo ir lituanistai. Mat pirmąją lietuvių kalbos VBE dalį, vadinamą kalbėjimą ir publicistinio teksto analizę, vertina savas, vienuoliktokui dėstęs mokytojas. O ir kadangi du mokiniai analizuoja tą patį tekstą, tai mokytojas gali ne tik pasakyti savo mokiniams, koks bus tekstas, o ir antrasis mokinys turi dvigubai daugiau laiko pasiruošti tokiai analizei. Pirmasis mokinys ruošiasi analizei 20 min., o antrasis - jau 40 min.
Tad ar tai vis dar galima vadinti egzaminu?
Kaip užkirsti kelią sistemingam sukčiavimui – tiek per savarankiškus ar kontrolinius darbus, tiek laikant vadinamus nacionalinius moksleivių pasiekimų patikrinimus (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) ar juolab per VBE? Ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už akademinį nesąžiningumą?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Elicėjaus turinio vadovė, matematikos mokytoja ekspertė dr. Vilija Dabrišienė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą, Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1717falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-namu-darbai-dar-turi-prasme-dirbtinio-intelekto-amziuje--66329746Taigi, savarankiško žinių įtvirtinimo namuose logika nebeveikia - namų darbų pedagogika praranda prasmę, nes DI amžiuje namų darbai nei ugdo mokinių gebėjimų, nei padeda įtvirtinti žinių.
Tačiau ar tai reiškia, kad namų darbai turėtų visiškai išnykti? O gal turi keistis namų darbų forma? Kokia ji turi būti? Kiek mokytojų tam yra pasiruošę? O ir kaip turėtų keistis mokinio ugdymas mokykloje?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja mokytojas Mantas Karanauskas, Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, ir Adomas Rutkauskas, IT ekspertas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/66329746Thu, 29 May 2025 13:30:00 +0000LRTNamų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų...Taigi, savarankiško žinių įtvirtinimo namuose logika nebeveikia - namų darbų pedagogika praranda prasmę, nes DI amžiuje namų darbai nei ugdo mokinių gebėjimų, nei padeda įtvirtinti žinių.
Tačiau ar tai reiškia, kad namų darbai turėtų visiškai išnykti? O gal turi keistis namų darbų forma? Kokia ji turi būti? Kiek mokytojų tam yra pasiruošę? O ir kaip turėtų keistis mokinio ugdymas mokykloje?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja mokytojas Mantas Karanauskas, Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, ir Adomas Rutkauskas, IT ekspertas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokiniu-kalbu-pasirinkimai-keiciasi-kurios-uzsienio-kalbos-isgyvens-iki-2030--66202969Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.
Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.
Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?
Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.
Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.
Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.
Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/66202969Thu, 22 May 2025 13:27:00 +0000LRTTuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba...Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.
Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.
Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?
Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.
Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.
Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.
Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/jaunimo-mokykla-paskutine-stotele-ar-uzribis--66103382Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje vietoje neretai sukuria „probleminių komandą“, kuri iš naujo mokosi nusikalsti. Nors jaunimo mokyklose bandoma padėti – siūlomos alternatyvios pamokos, individualus dėmesys – daugumai mokinių tai tampa tik dar vienu atskirties ženklu.
Kai kurie tokių mokyklų mokiniai dalijasi, neva vietoje pagalbos jie šiose mokyklose dažniau patiria chaosą, abejingumą ar net smurtą. Neretai pamokų jie nelanko, trina laiką prekybos centruose arba įsivelia į neteisėtą veiklą. Jaunimo mokyklų pedagogai stengiasi, bet dažnai jų pastangų nepakanka prieš sisteminius iššūkius ir bendrą motyvacijos stoką.
Tad klausimas išlieka: ar jaunimo mokykla yra šansas pakeisti kryptį, ar tylus pripažinimas, kad sistema ne visus nori ar moka priimti? Ir ar tikrai jaunimo mokyklas reorganizavus į suaugusiųjų mokyklas (tokių šiuo metu Lietuvoje yra 12-a, o jose mokosi 3485 mokiniai nuo 7-erių iki 21-erių metų) padėtis kardinaliai pasikeistų? O gal tai nori tiesiog atsikratyti „nepatogiaisiais“?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė, laikinai einanti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas, Tomas Kurapkaitis, socialinis darbuotojas, dirbantis su gatvės vaikais, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ vadovė Dalia Beigienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/66103382Thu, 15 May 2025 13:30:00 +0000LRTKai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219...Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje vietoje neretai sukuria „probleminių komandą“, kuri iš naujo mokosi nusikalsti. Nors jaunimo mokyklose bandoma padėti – siūlomos alternatyvios pamokos, individualus dėmesys – daugumai mokinių tai tampa tik dar vienu atskirties ženklu.
Kai kurie tokių mokyklų mokiniai dalijasi, neva vietoje pagalbos jie šiose mokyklose dažniau patiria chaosą, abejingumą ar net smurtą. Neretai pamokų jie nelanko, trina laiką prekybos centruose arba įsivelia į neteisėtą veiklą. Jaunimo mokyklų pedagogai stengiasi, bet dažnai jų pastangų nepakanka prieš sisteminius iššūkius ir bendrą motyvacijos stoką.
Tad klausimas išlieka: ar jaunimo mokykla yra šansas pakeisti kryptį, ar tylus pripažinimas, kad sistema ne visus nori ar moka priimti? Ir ar tikrai jaunimo mokyklas reorganizavus į suaugusiųjų mokyklas (tokių šiuo metu Lietuvoje yra 12-a, o jose mokosi 3485 mokiniai nuo 7-erių iki 21-erių metų) padėtis kardinaliai pasikeistų? O gal tai nori tiesiog atsikratyti „nepatogiaisiais“?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė, laikinai einanti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas, Tomas Kurapkaitis, socialinis darbuotojas, dirbantis su gatvės vaikais, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ vadovė Dalia Beigienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/trumpesni-mokslo-metai-kodel-sprendimas-stringa--66026065Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, trunkanti iki liepos 11 d. Dėl to daugelyje mokyklų bus neįmanoma organizuoti įprastų pamokų, nes mokyklos bus užimtos egzaminais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai birželį beveik kasdien laikys svarbius egzaminus, o dalis mokytojų turės dalyvauti juos vykdant. Dėl to kiti mokiniai bus priversti mokytis nuotoliniu būdu arba išvis nevyks pamokos.
Bet kai kurie pedagogai pastebi, kad sutrumpėjus mokslo metams jiems taps dar sudėtingiau per trumpesnį laiką išdėstyti naują medžiagą. Mat atnaujinus bendrojo ugdymo programas, mokomasis turinys ne susiaurėjo, o buvo išplėstas.
O ir, pasirodo, sutrumpėjus mokslo metams, mažėtų ir mokytojų atlyginimas, nes mažėtų jų darbo krūvis.

LRT RADIJO švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais, ir Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/66026065Thu, 08 May 2025 13:30:00 +0000LRTKitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai...Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, trunkanti iki liepos 11 d. Dėl to daugelyje mokyklų bus neįmanoma organizuoti įprastų pamokų, nes mokyklos bus užimtos egzaminais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai birželį beveik kasdien laikys svarbius egzaminus, o dalis mokytojų turės dalyvauti juos vykdant. Dėl to kiti mokiniai bus priversti mokytis nuotoliniu būdu arba išvis nevyks pamokos.
Bet kai kurie pedagogai pastebi, kad sutrumpėjus mokslo metams jiems taps dar sudėtingiau per trumpesnį laiką išdėstyti naują medžiagą. Mat atnaujinus bendrojo ugdymo programas, mokomasis turinys ne susiaurėjo, o buvo išplėstas.
O ir, pasirodo, sutrumpėjus mokslo metams, mažėtų ir mokytojų atlyginimas, nes mažėtų jų darbo krūvis.

LRT RADIJO švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais, ir Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vaiku-ir-jaunimo-skurdas-riba-tarp-galimybiu-ir-neissipildziusiu-svajoniu--65825933Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.
Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.
LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65825933Thu, 01 May 2025 13:30:00 +0000LRTValstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas. Bet vaikų skurdas – tai ne tik...Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.
Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.
LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-pradangino-zadetus-kolegiju-milijonus-mokslo-veiklai-kurti--65709643Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.
O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.
Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?
LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65709643Thu, 24 Apr 2025 13:30:00 +0000LRTDešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto...Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.
O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.
Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?
LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-jaunam-zmogui-siandien-reikia-dievo-o-gal-labiau-zmogaus-kuris-isgirstu--65642660Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie artumą. Apie drąsą būti su kitu, prasmingus santykius ir jaunimo sielovadą su universitetų kapelionais.

LRT radijuje diskutuoja Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, misionierius redemptoristas, kunigas Rastislav Dluhy.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65642660Thu, 17 Apr 2025 13:30:00 +0000LRTDidysis ketvirtadienis – ta diena, kai Jėzus ne kalbėjo iš aukštai, o nusižemino ir plovė savo mokiniams kojas. Ką šiandien reiškia tarnauti vieni kitiems – ne tik bažnyčioje, bet ir gyvenime? Kaip tai išgyvena šiandien jauni žmonės – studentai,...Bet Didysis ketvirtadienis – tai ne tik apie tikėjimą, bet ir apie artumą. Apie drąsą būti su kitu, prasmingus santykius ir jaunimo sielovadą su universitetų kapelionais.

LRT radijuje diskutuoja Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas, misionierius redemptoristas, kunigas Rastislav Dluhy.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-tik-kiek-daugiau-nei-10-nuosimciu-studentu-gauna-stipendijas--65527035Stipendijų dydžiai svyruoja nuo 60 eurų iki kelių šimtų ar ne tūkstančio eurų (vardinės, vienkartinės ir kai kurios tikslinės). Vis dėlto didžiuma studentų gauna skatinamąsias stipendijas, kurių dydis skirtingose aukštosiose mokyklose ir net fakultetuose yra skirtingas, kaip, kad ir nelygu su kokiais akademiniais rezultatais tame pačiame universitete ar kolegijoje studentams mokamos šios stipendijos. Štai vienose studijų programose skatinamąsias stipendijas gali gauti visi, kas neturi akademinių skolų ir kieno vidurkis didesnis nei 7,5 balo, o kitose net ir mokydamasis devintukais ar turėdamas vidurkį, didesnį nei 9-i balai, gali net nesvajoti apie skatinamąją stipendiją.
Kiek studentų gaus skatinamąsias stipendijas, o ir koks bus jos dydis, didžia dalimi lemia patys studentai, tiksliau, jų atstovai aukštojoje mokykloje. Studentų atstovai pataria universitetų ir kolegijų administracijoms, ar geriau mokėti mažesnes stipendijas didesnei daliai studentų, ar mokėti didesnes stipendijas, bet mažesniam skaičiui studentų.
Tie, kas negauna stipendijų, ieškosi darbo. O tokiu atveju dažniausiai dar labiau nukenčia jų studijų rezultatai.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Klėja Merčaitytė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė, Nora Skaburskienė, Vilnius tech universiteto Studijų direkcijos direktorė, Dovilė Liubinienė, Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė, ir Mantas Simanavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų departamento vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65527035Thu, 10 Apr 2025 13:30:00 +0000LRTLietuvos universitetuose ir kolegijose stipendijas gauna tik nuo 10 iki 35 proc. visų studentų. Ir tai yra ne tik vadinamos skatinamosios stipendijos, mokamos už labai gerus ar puikus studijų rezultatus; o ir socialinės, į kurias gali pretenduoti...Stipendijų dydžiai svyruoja nuo 60 eurų iki kelių šimtų ar ne tūkstančio eurų (vardinės, vienkartinės ir kai kurios tikslinės). Vis dėlto didžiuma studentų gauna skatinamąsias stipendijas, kurių dydis skirtingose aukštosiose mokyklose ir net fakultetuose yra skirtingas, kaip, kad ir nelygu su kokiais akademiniais rezultatais tame pačiame universitete ar kolegijoje studentams mokamos šios stipendijos. Štai vienose studijų programose skatinamąsias stipendijas gali gauti visi, kas neturi akademinių skolų ir kieno vidurkis didesnis nei 7,5 balo, o kitose net ir mokydamasis devintukais ar turėdamas vidurkį, didesnį nei 9-i balai, gali net nesvajoti apie skatinamąją stipendiją.
Kiek studentų gaus skatinamąsias stipendijas, o ir koks bus jos dydis, didžia dalimi lemia patys studentai, tiksliau, jų atstovai aukštojoje mokykloje. Studentų atstovai pataria universitetų ir kolegijų administracijoms, ar geriau mokėti mažesnes stipendijas didesnei daliai studentų, ar mokėti didesnes stipendijas, bet mažesniam skaičiui studentų.
Tie, kas negauna stipendijų, ieškosi darbo. O tokiu atveju dažniausiai dar labiau nukenčia jų studijų rezultatai.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Klėja Merčaitytė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė, Nora Skaburskienė, Vilnius tech universiteto Studijų direkcijos direktorė, Dovilė Liubinienė, Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė, ir Mantas Simanavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų departamento vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/reformos-reforma-prasideda-ka-tik-atnaujintu-mokykliniu-programu-perrasymas--65335991Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių amžiaus tarpsnių. Be to, abiturientai neturi iš ko ruoštis įvestų naujų disciplinų, pvz., ekonomikos ir verslumo, taip pat filosofijos valstybiniams brandos egzaminams, o ir daugybės pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas, vadovėliai net nepradėti iki šiol rašyti. Mokytojams trūksta aiškių gairių, kaip įgyvendinti naujoves, o mokiniai išgyvena, kad dėl šio neapibrėžtumo sumenks jų ateities pasirinkimų galimybė.
Galiausiai, kadangi, anot daugybės mokytojų, atnaujinimai buvo daromi „iš viršaus“, be pakankamo dialogo su pedagogais ir bendruomene, tai nedavė tikros naudos, o tik sukėlė chaosą. Girdi, daugeliu atvejų kuriant atnaujintas programas aktyviai dalyvavo mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, įvairių kursų rengėjai ir švietimo entuziastai, kurie nėra dirbę ar jau seniai nebedirba mokykloje ir neturi supratimo nei apie vaikų ir jaunuolių amžiaus tarpsnius, nei apie tai, kuo skiriasi mokinio ir studento mokymas.
Tokius griežtus atgarsius susitikimuose su regionų pedagogais išgirdusi naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pareiškė pradedanti atnaujintų mokyklinių programų peržiūrą. Bet ar tai taps kūnu? Ar tai viso labo tebus „oro virpinimas“ nepatenkintų mokinių, jų tėvų ir mokytojų emocijoms išleisti?
LRT RADIJO laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Kauno „Saulės" gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė ir Panevėžio rajono, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65335991Thu, 03 Apr 2025 13:30:00 +0000LRTMokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo...Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių amžiaus tarpsnių. Be to, abiturientai neturi iš ko ruoštis įvestų naujų disciplinų, pvz., ekonomikos ir verslumo, taip pat filosofijos valstybiniams brandos egzaminams, o ir daugybės pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas, vadovėliai net nepradėti iki šiol rašyti. Mokytojams trūksta aiškių gairių, kaip įgyvendinti naujoves, o mokiniai išgyvena, kad dėl šio neapibrėžtumo sumenks jų ateities pasirinkimų galimybė.
Galiausiai, kadangi, anot daugybės mokytojų, atnaujinimai buvo daromi „iš viršaus“, be pakankamo dialogo su pedagogais ir bendruomene, tai nedavė tikros naudos, o tik sukėlė chaosą. Girdi, daugeliu atvejų kuriant atnaujintas programas aktyviai dalyvavo mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, įvairių kursų rengėjai ir švietimo entuziastai, kurie nėra dirbę ar jau seniai nebedirba mokykloje ir neturi supratimo nei apie vaikų ir jaunuolių amžiaus tarpsnius, nei apie tai, kuo skiriasi mokinio ir studento mokymas.
Tokius griežtus atgarsius susitikimuose su regionų pedagogais išgirdusi naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pareiškė pradedanti atnaujintų mokyklinių programų peržiūrą. Bet ar tai taps kūnu? Ar tai viso labo tebus „oro virpinimas“ nepatenkintų mokinių, jų tėvų ir mokytojų emocijoms išleisti?
LRT RADIJO laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Kauno „Saulės" gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė ir Panevėžio rajono, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1712falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/profesinis-mokymas-nuo-etiketes-nevykeliams-iki-sumanaus-pasirinkimo--65162120Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar vargsta su terminuotomis sutartimis? Tuo tarpu geras masažuotojas, grožio specialistas ar elektrikas, dažytojas darbo turi daugiau nei gali spėti atlikti.
Žinoma, profesinis mokymas dar turi savo „skeletų spintoje“ – ne visos mokymo programos atliepia ateities verslo ir pramonės poreikius. Bet tendencija rodo – profesinės mokyklos modernėja, bendradarbiauja su verslu, suteikia galimybes ne tik įgyti kvalifikaciją, o ir iškart pradėti dirbti.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Nora Pileičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, ir Jeronimas Mikiparavičius, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktorės pavaduotojas ugdymui.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65162120Thu, 27 Mar 2025 14:30:00 +0000LRTDar visai neseniai frazė „einu į profkę“ skambėjo kaip pripažinimas, kad mokslai nelimpa ir ateitis neaiški. Šiandien profesinės mokyklos nebėra užribis, o ir kai kurių kvalifikacijų profesinių mokyklų mokiniai įsidarbina dar mokymosi metu, kai tuo...Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar vargsta su terminuotomis sutartimis? Tuo tarpu geras masažuotojas, grožio specialistas ar elektrikas, dažytojas darbo turi daugiau nei gali spėti atlikti.
Žinoma, profesinis mokymas dar turi savo „skeletų spintoje“ – ne visos mokymo programos atliepia ateities verslo ir pramonės poreikius. Bet tendencija rodo – profesinės mokyklos modernėja, bendradarbiauja su verslu, suteikia galimybes ne tik įgyti kvalifikaciją, o ir iškart pradėti dirbti.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Nora Pileičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, ir Jeronimas Mikiparavičius, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktorės pavaduotojas ugdymui.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1728falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-tikrai-visi-siumeciai-desimtokai-vos-baige-gimnazija-bus-pasaukti-i-kariuomene--65047658Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš karto negalės stoti į universitetus bei kolegijas, kaip buvo iki šiol (ir tik baigę studijas atlikti pareigą tėvynei)? Svarbu ir tai ar išliks galimybė studentams atlikti privalomąją karo tarnybą (per keletą metų) savaitgaliais?
O ir kiek tiesos, kad kai kurių profesijų atstovai, kaip antai gydytojai, slaugytojai, akušeriai, avionikos ar aviacijos bei kiti trūkstamų kariuomenėje kvalifikacijų specialistai į privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami net iki 31-erių metų? Taip pat ar bus galima atlikti alternatyvią tarnybą?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa bei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/65047658Thu, 20 Mar 2025 14:30:00 +0000LRT2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti naujoji Karo prievolės įstatymo redakcija bei su ja įsigaliosianti šaukimo reforma kelia daugybę klausimų šiųmečių dešimtokų bei jaunesnių vaikinų tėvams. Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie...Ar tikrai šie jaunuoliai, vos tik jiems sukaks 18 metų ir jie baigs gimnazijas ar profesines mokyklas, bus pašaukti atlikti devynių mėnesių trukmės privalomosios karo tarnybos? Ar tikrai jie po gimnazijos iš karto negalės stoti į universitetus bei kolegijas, kaip buvo iki šiol (ir tik baigę studijas atlikti pareigą tėvynei)? Svarbu ir tai ar išliks galimybė studentams atlikti privalomąją karo tarnybą (per keletą metų) savaitgaliais?
O ir kiek tiesos, kad kai kurių profesijų atstovai, kaip antai gydytojai, slaugytojai, akušeriai, avionikos ar aviacijos bei kiti trūkstamų kariuomenėje kvalifikacijų specialistai į privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiami net iki 31-erių metų? Taip pat ar bus galima atlikti alternatyvią tarnybą?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa bei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/tarptautinis-bakalaureatas-lietuvoje-svietimo-proverzis-ar-elito-uzgaida--64897796Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, vertinimo neobjektyvumo, vadovėlių nebuvimo, valstybinių brandos egzaminų užduočių sunkumo ir nepalyginamumo, pagal metus, klaidų egzaminų užduotyse, apeliacijų atmetimo, tuo sparčiau plečiasi ratas tiek privačių, tiek savivaldybių mokyklų, norinčių pereiti į skaidrią, pasauliniu mastu pripažintą ir puikiai vertinamą TB programą.
Šiuo metu akreditacijos tapti tarptautinio bakalaureato mokyklomis siekia daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų. O TB programą jau vykdo tokie flagmanai kaip Vilniaus licėjus, Kauno Jėzuitų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Tauragės „Versmės", Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Kauno Jono Jablonskio, Klaipėdos licėjus, Vilniaus privati gimnazija bei net keletas tarptautinių mokyklų. Be to, TB diegia ir kai kurios progimnazijos ar net pradinės mokyklos. Ypač aktyvios sostinės ir Kauno mokyklos.
Tačiau ar tikrai tarptautinis bakalaureatas yra naujoji Lietuvos švietimo ateitis? Skeptikai muša pavojaus varpais, šią programą vadindami elitistine, socialiai neteisinga, prieinama tik privilegijuotų, turtingesnių šeimų atžaloms. Mat tam, kad galėtum mokytis, pagal TB programą net ir savivaldybės ar valstybinėje mokykloje, tavo tėvai turi pridėti nemenką sumą už egzaminus.
Finansavimas – viena opiausių TB mokyklų ir ar klasių temų. Mat nors kai kurios savivaldybės skiria lėšų TB diegimui, realybė tokia, kad daugeliui mokyklų trūksta pinigų tiek mokytojų kvalifikacijos kėlimui, tiek moderniai infrastruktūrai. Mokytojų, galinčių dėstyti pagal TB metodiką, taip pat trūksta – tai sudėtinga, specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujanti programa.
Ir vis dėlto – tarptautinis bakalaureatas populiarėja. Jo šalininkai pabrėžia, kad ši programa ruošia mokinius ne „egzaminų kalimui“, o kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir savarankiškam problemų sprendimui. Tai bilietas į geriausius pasaulio universitetus ir konkurencingą tarptautinę rinką. Bet ar tarptautinis bakalaureatas taps masiniu reiškiniu Lietuvoje, ar išliks nišiniu pasirinkimu akademiškai stipriausiems?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Lietuvos Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacijos bendraįkūrėjas, Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė, ir Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/64897796Thu, 13 Mar 2025 14:30:00 +0000LRTKovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo...Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, vertinimo neobjektyvumo, vadovėlių nebuvimo, valstybinių brandos egzaminų užduočių sunkumo ir nepalyginamumo, pagal metus, klaidų egzaminų užduotyse, apeliacijų atmetimo, tuo sparčiau plečiasi ratas tiek privačių, tiek savivaldybių mokyklų, norinčių pereiti į skaidrią, pasauliniu mastu pripažintą ir puikiai vertinamą TB programą.
Šiuo metu akreditacijos tapti tarptautinio bakalaureato mokyklomis siekia daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų. O TB programą jau vykdo tokie flagmanai kaip Vilniaus licėjus, Kauno Jėzuitų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Tauragės „Versmės", Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Kauno Jono Jablonskio, Klaipėdos licėjus, Vilniaus privati gimnazija bei net keletas tarptautinių mokyklų. Be to, TB diegia ir kai kurios progimnazijos ar net pradinės mokyklos. Ypač aktyvios sostinės ir Kauno mokyklos.
Tačiau ar tikrai tarptautinis bakalaureatas yra naujoji Lietuvos švietimo ateitis? Skeptikai muša pavojaus varpais, šią programą vadindami elitistine, socialiai neteisinga, prieinama tik privilegijuotų, turtingesnių šeimų atžaloms. Mat tam, kad galėtum mokytis, pagal TB programą net ir savivaldybės ar valstybinėje mokykloje, tavo tėvai turi pridėti nemenką sumą už egzaminus.
Finansavimas – viena opiausių TB mokyklų ir ar klasių temų. Mat nors kai kurios savivaldybės skiria lėšų TB diegimui, realybė tokia, kad daugeliui mokyklų trūksta pinigų tiek mokytojų kvalifikacijos kėlimui, tiek moderniai infrastruktūrai. Mokytojų, galinčių dėstyti pagal TB metodiką, taip pat trūksta – tai sudėtinga, specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujanti programa.
Ir vis dėlto – tarptautinis bakalaureatas populiarėja. Jo šalininkai pabrėžia, kad ši programa ruošia mokinius ne „egzaminų kalimui“, o kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir savarankiškam problemų sprendimui. Tai bilietas į geriausius pasaulio universitetus ir konkurencingą tarptautinę rinką. Bet ar tarptautinis bakalaureatas taps masiniu reiškiniu Lietuvoje, ar išliks nišiniu pasirinkimu akademiškai stipriausiems?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Lietuvos Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacijos bendraįkūrėjas, Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė, ir Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1646falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-paaugliai-maistauja--64731998Ir ar paauglių maištas visada reiškia prieštaravimą, ar tai tiesiog neišgirsto žmogaus balsas? Kaip mokytojai gali padėti mokiniams susidoroti su savo emocijomis? Ir ar literatūra gali būti pagalbos priemone, padedančia susivokti savyje?
Lietuvos radijo švietimo laidoje dalyvauja naujos knygos paaugliams „(Ne)kaltas" rašytojai: Aistė Šopa ir jos paauglys sūnus Leonardas Šopa, kuris yra knygos iliustruotojas ir paauglių kalbos redaktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64731998Thu, 06 Mar 2025 14:30:00 +0000LRTKaip paaugliams išgyventi kaltę ir neleisti jai tapti našta visam gyvenimui? Šis klausimas svarbus kiekvienam, kas augina paauglius, juos moko, ar pats yra paauglys. Ar kaltė gali tapti augimo dalimi, ar ji tik skaudina? Ką daryti, jei atrodo, kad...Ir ar paauglių maištas visada reiškia prieštaravimą, ar tai tiesiog neišgirsto žmogaus balsas? Kaip mokytojai gali padėti mokiniams susidoroti su savo emocijomis? Ir ar literatūra gali būti pagalbos priemone, padedančia susivokti savyje?
Lietuvos radijo švietimo laidoje dalyvauja naujos knygos paaugliams „(Ne)kaltas" rašytojai: Aistė Šopa ir jos paauglys sūnus Leonardas Šopa, kuris yra knygos iliustruotojas ir paauglių kalbos redaktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1694falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-astuntokai-iveike-matematikos-issuki--64605683Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui.
Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos?
Tiesa, nors NMPP rezultatai netraktuojami kaip egzamino, vis tiek kyla įtampa. Mat aštuntokams jau netrukus teks pereiti iš progimnazijų į gimnazijas. O dalis pastarųjų, jei yra didesnis norinčiųjų mokytis skaičius, kreipia dėmesį tiek į aštuntokų metinių trimestrų pažymius, tiek į NMPP įverčius.
Kaip šiemet vykusio matematikos NMPP naujoves vertina mokytojai? O ir kas, jų nuomonė, – NMPP rezultatas ar metinio trimestro pažymys labiau atspindi tikrąsias mokinio žinias ir gebėjimus?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Valdas Vanagas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64605683Thu, 27 Feb 2025 14:30:00 +0000LRTŠią savaitę visi šalies aštuntokai buvo išbandyti matematika – laikė matematikos Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP). Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui. Ar...Beje, šiemet pirmą kartą aštuntokai galėjo išbandyti NMPP užduotis, kad galėtų geriau pasiruošti šiam patikrinimui.
Ar šis pasibandymas iš tiesų padėjo aštuntokams, ar, priešingai, sukėlė tik daugiau streso ir nerimo, laukiant NMPP laikymo dienos?
Tiesa, nors NMPP rezultatai netraktuojami kaip egzamino, vis tiek kyla įtampa. Mat aštuntokams jau netrukus teks pereiti iš progimnazijų į gimnazijas. O dalis pastarųjų, jei yra didesnis norinčiųjų mokytis skaičius, kreipia dėmesį tiek į aštuntokų metinių trimestrų pažymius, tiek į NMPP įverčius.
Kaip šiemet vykusio matematikos NMPP naujoves vertina mokytojai? O ir kas, jų nuomonė, – NMPP rezultatas ar metinio trimestro pažymys labiau atspindi tikrąsias mokinio žinias ir gebėjimus?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio skyriaus specialistas Valdas Vanagas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vaiko-pazymiai-ar-smalsumas-kas-is-tikro-svarbiau--64475693Žinoma, išoriniai veiksniai, kaip paskatinimai ar pripažinimas, gali laikinai motyvuoti, bet be tikrojo susidomėjimo jie negali užtikrinti ilgalaikės motyvacijos. Tad gal verta dažniau klausti ne „ką išmokai?“, o „ką įdomaus sužinojai?“ Juk mokslas yra ne bausmė, o galimybė suprasti pasaulį!
Apie tai, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija bei kaip tinkamai motyvuoti vaikus, šiandien kalbame su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.


Ved. Jonė Kučisnakitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64475693Thu, 20 Feb 2025 14:30:00 +0000LRTAr kada susimąstėte, kodėl mažiems vaikams viskas įdomu? Jie nuolat klausinėja, tyrinėja, bando suprasti pasaulį. Bet kažkur mokyklos suole dalis šio smalsumo dingsta. Kodėl? Nes mokymasis dažnai tampa ne atradimu, o prievole. „Išmok, nes kitaip gausi...Žinoma, išoriniai veiksniai, kaip paskatinimai ar pripažinimas, gali laikinai motyvuoti, bet be tikrojo susidomėjimo jie negali užtikrinti ilgalaikės motyvacijos. Tad gal verta dažniau klausti ne „ką išmokai?“, o „ką įdomaus sužinojai?“ Juk mokslas yra ne bausmė, o galimybė suprasti pasaulį!
Apie tai, kas yra vidinė ir išorinė motyvacija bei kaip tinkamai motyvuoti vaikus, šiandien kalbame su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.


Ved. Jonė Kučisnakitė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-siandien-imanoma-ismokti-ir-islaikyti-egzaminus-be-korepetitoriu--64362950Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.
Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.
Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64362950Thu, 13 Feb 2025 14:30:00 +0000LRTAr šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi...Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.
Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.
Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1708falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/musio-laukas-studentai--64230846Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.
Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.
Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.
Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.

LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64230846Thu, 06 Feb 2025 14:30:00 +0000LRTLietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai...Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.
Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.
Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.
Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.

LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokytoju-darbo-kruvis-tik-dides--64043537Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmiesčių mokyklų minimalus mokytojų krūvis yra daugiau nei vienas etatas, pusantro etato ar netgi du etatai, tik skirtingose mokyklose.
Kaip atrodo mokytojo, dirbančio vienu etatu, darbo diena? Ar jis iš tiesų baigia darbą su paskutinės pamokos skambučiu? Kiek jam, profesionalui, užtrunka pasiruošti pamokai bei parengti mokiniams, kurie neturi vadovėlių, mokymosi medžiagą: skaidres, dalomąją medžiagą ir t. t. Kai kurie aktyvūs mokytojai tikina, kad jiems sumokama tik už 10 min. ruošiantis pamokai. Ar tikrai tik 10 min. skirta pasiruošti pamokai ir ar jų tikrai pakanka? Kiek mokytojai, priklausomai nuo dėstomo dalyko, skiria laiko savarankiškų, kontrolinių ar namų darbų taisymui? Ir ar jiems pakanka oficialiai šiam darbui skiriamų valandų?
O jei mokytojas dirba pusantro ar net dviems etatais skirtingose mokyklose, kaip tada atrodo jo darbo diena? Kiek ilgai galima dirbti tokiu krūviu nepervargstant? Ir kiek dirbant didesniu krūviu mokytojus motyvuoja didesnė alga? Bei kodėl vis daugiau mokytojų nori ne daugiau darbo valandų, o mažiau?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai: Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei Elektrėnų sav. ,,Ąžuolyno” progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus ir Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė dr. Natalija Kaunickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/64043537Thu, 30 Jan 2025 14:30:00 +0000LRT„Direktoriau, nieko nebenoriu: jokios auklėjamosios klasės, jokių būrelių, jokių pavadavimų, perdegiau dirbdama(-as) pusantro etato ir pereisiu į Jūsų mokyklą dirbti, tik jei galėsiu dirbti ne daugiau nei vienu etatu.“ Tokius mokytojų prašymus girdi...Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmiesčių mokyklų minimalus mokytojų krūvis yra daugiau nei vienas etatas, pusantro etato ar netgi du etatai, tik skirtingose mokyklose.
Kaip atrodo mokytojo, dirbančio vienu etatu, darbo diena? Ar jis iš tiesų baigia darbą su paskutinės pamokos skambučiu? Kiek jam, profesionalui, užtrunka pasiruošti pamokai bei parengti mokiniams, kurie neturi vadovėlių, mokymosi medžiagą: skaidres, dalomąją medžiagą ir t. t. Kai kurie aktyvūs mokytojai tikina, kad jiems sumokama tik už 10 min. ruošiantis pamokai. Ar tikrai tik 10 min. skirta pasiruošti pamokai ir ar jų tikrai pakanka? Kiek mokytojai, priklausomai nuo dėstomo dalyko, skiria laiko savarankiškų, kontrolinių ar namų darbų taisymui? Ir ar jiems pakanka oficialiai šiam darbui skiriamų valandų?
O jei mokytojas dirba pusantro ar net dviems etatais skirtingose mokyklose, kaip tada atrodo jo darbo diena? Kiek ilgai galima dirbti tokiu krūviu nepervargstant? Ir kiek dirbant didesniu krūviu mokytojus motyvuoja didesnė alga? Bei kodėl vis daugiau mokytojų nori ne daugiau darbo valandų, o mažiau?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai: Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei Elektrėnų sav. ,,Ąžuolyno” progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus ir Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė dr. Natalija Kaunickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-imanoma-isspresti-svietimo-problemas-ignoruojant-demografine-krize--63881666Štai 1991 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 51 tūkst. vaikų., 2015 m. - 31 tūkst., 2023 m. - vos 20 tūkst., o pernai, kaip rodo išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys, jau tik daugiau kaip 18 tūkst. vaikų. Jei gimstamumas ir toliau mažės tokiais tempais, tai dar po aštuoniolikos-dvidešimties metų kalbėsime nebe apie lietuviškų mokyklų uždarymą, o apie lietuvių išnykimą.
Demografai skaičiuoja, kad norint užtikrinti kartų kaitą, gimstamumo rodiklis turi būti bent 2,1. Lietuvoje šis rodiklis buvo beveik pasiektas 2015 m., bet tada kažkas sugriuvo – gimstamumas vėl ėmė mažėti, o mes likome su klausimu, ką praleidome.
Mažėjant mokinių, jau ir šiandien keičiasi pedagogų gyvenimas – jų darbo vietos tampa mažiau užtikrintos, o mažos klasės, kurios turėtų būti privalumas, dažnai praranda dinamiką. Konkurencijos trūkumas tarp mokinių ir ribotas socialinis bendravimas atsiliepia ugdymo kokybei. Tačiau tai tik dalis problemos – mažesnis mokinių skaičius reiškia ir regionų mokyklų uždarymą bei bendruomenių likimą be švietimo centrų.
Mažėjant gimnazijas baigiančių abiturientų, universitetai ir kolegijos taip pat susiduria su išlikimo iššūkiu.
Kaip subalansuoti mokyklų uždarymą su kokybės užtikrinimu? Kaip suderinti mokytojų poreikį su mažėjančiu mokinių skaičiumi? Kaip modernizuoti švietimą, išsaugant jo unikalumą?
Gimstamumo krizė – tai ne tik grėsmė, bet ir galimybė kurti naują švietimo sistemą, bet tam reikia pripažinti, kad gimstamumo problema ir švietimo ateitis – tai dvi neatskiriamos temos.
Kol mes ieškome atsakymų, tylus gimstamumo ritmas keičia švietimo melodiją. Ko mums reikia, kad sukurtume darnią simfoniją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, sociologė ir demografė Aušra Maslauskaitė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63881666Thu, 23 Jan 2025 14:30:00 +0000LRTLietuvoje gimstamumo krizė tyliai, bet užtikrintai perrašo švietimo tikrovę. Kai tuštėjančios mokyklų klasės ima atrodyti kaip įprastas vaizdas, o regionų mokyklos uždaromos viena po kitos, kyla klausimas – ar iš viso įmanoma spręsti švietimo...Štai 1991 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 51 tūkst. vaikų., 2015 m. - 31 tūkst., 2023 m. - vos 20 tūkst., o pernai, kaip rodo išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys, jau tik daugiau kaip 18 tūkst. vaikų. Jei gimstamumas ir toliau mažės tokiais tempais, tai dar po aštuoniolikos-dvidešimties metų kalbėsime nebe apie lietuviškų mokyklų uždarymą, o apie lietuvių išnykimą.
Demografai skaičiuoja, kad norint užtikrinti kartų kaitą, gimstamumo rodiklis turi būti bent 2,1. Lietuvoje šis rodiklis buvo beveik pasiektas 2015 m., bet tada kažkas sugriuvo – gimstamumas vėl ėmė mažėti, o mes likome su klausimu, ką praleidome.
Mažėjant mokinių, jau ir šiandien keičiasi pedagogų gyvenimas – jų darbo vietos tampa mažiau užtikrintos, o mažos klasės, kurios turėtų būti privalumas, dažnai praranda dinamiką. Konkurencijos trūkumas tarp mokinių ir ribotas socialinis bendravimas atsiliepia ugdymo kokybei. Tačiau tai tik dalis problemos – mažesnis mokinių skaičius reiškia ir regionų mokyklų uždarymą bei bendruomenių likimą be švietimo centrų.
Mažėjant gimnazijas baigiančių abiturientų, universitetai ir kolegijos taip pat susiduria su išlikimo iššūkiu.
Kaip subalansuoti mokyklų uždarymą su kokybės užtikrinimu? Kaip suderinti mokytojų poreikį su mažėjančiu mokinių skaičiumi? Kaip modernizuoti švietimą, išsaugant jo unikalumą?
Gimstamumo krizė – tai ne tik grėsmė, bet ir galimybė kurti naują švietimo sistemą, bet tam reikia pripažinti, kad gimstamumo problema ir švietimo ateitis – tai dvi neatskiriamos temos.
Kol mes ieškome atsakymų, tylus gimstamumo ritmas keičia švietimo melodiją. Ko mums reikia, kad sukurtume darnią simfoniją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, sociologė ir demografė Aušra Maslauskaitė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1744falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kiek-valandu-per-savaite-dirba-moksleiviai--63714174Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus metus moksleiviai mokosi be pagrindinių vadovėlių, tai tenka sugaišti daugybę laiko skaitant ir nagrinėjant interaktyvius mokslo šaltinius. Ir tam neužtenka 5 valandų per savaitę. Tiek, o kartais ir daugiau valandų jie mokosi namuose kasdien.
O kur dar dalies moksleivių laikas mokantis su korepetitoriais...
Taigi, vyresniųjų klasių moksleivių mokymosi savaitę sudaro apie 50-60 darbo valandų, o kai kurių progimnazistų - apie 40-50 darbo valandų. Tad moksleivių savaitinis darbo krūvis gerokai viršija oficialų kiekvieno suaugusiojo savaitinį darbo krūvį - 40 valandų.
Bet moksleiviams, priešingai nei suaugusiesiems, ne tik niekas nemoka už „viršvalandžius“, o ir niekas neskaičiuoja vadinamų nekontaktinių, tai yra mokymosi namuose valandų. Už nekontaktines valandas mokama tik pedagogams.
Tiesa, suaugusieji sako, kad jiems per ilga 5 dienų 40-ies valandų darbo savaitė. Jie per dviejų dienų savaitgalį nepailsi, o dėl to krintąs darbo našumas. Tad štai Islandija ir Ispanija jau ėmėsi trumpinti darbo savaitę, Jungtinė Karalystė testuoja trumpesnės darbo savaitės naudas, apie tai šneka ir kaimyninė Lenkija, o Belgijoje galima ir dabar dirbti keturias dienas, tiesa, savaitinis darbo valandų skaičius išlieka nepakitęs. Lietuvos politikai taip pat judina šitą klausimą. Bet jie kalba tik apie suaugusiuosius, o kas pamatys vaikus ir paauglius?

LRT radijuje diskutuoja šalčininkietė vienuoliktokė Oliwia Szarkowska, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63714174Thu, 16 Jan 2025 14:30:00 +0000LRTAr žinote, kiek trunka Jūsų vaiko ar anūko mokymosi savaitė? Oficialiai, kaip apibrėžia higienos normos, vyresniųjų klasių mokiniai negali turėti daugiau nei 35 pamokų. Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis...Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus metus moksleiviai mokosi be pagrindinių vadovėlių, tai tenka sugaišti daugybę laiko skaitant ir nagrinėjant interaktyvius mokslo šaltinius. Ir tam neužtenka 5 valandų per savaitę. Tiek, o kartais ir daugiau valandų jie mokosi namuose kasdien.
O kur dar dalies moksleivių laikas mokantis su korepetitoriais...
Taigi, vyresniųjų klasių moksleivių mokymosi savaitę sudaro apie 50-60 darbo valandų, o kai kurių progimnazistų - apie 40-50 darbo valandų. Tad moksleivių savaitinis darbo krūvis gerokai viršija oficialų kiekvieno suaugusiojo savaitinį darbo krūvį - 40 valandų.
Bet moksleiviams, priešingai nei suaugusiesiems, ne tik niekas nemoka už „viršvalandžius“, o ir niekas neskaičiuoja vadinamų nekontaktinių, tai yra mokymosi namuose valandų. Už nekontaktines valandas mokama tik pedagogams.
Tiesa, suaugusieji sako, kad jiems per ilga 5 dienų 40-ies valandų darbo savaitė. Jie per dviejų dienų savaitgalį nepailsi, o dėl to krintąs darbo našumas. Tad štai Islandija ir Ispanija jau ėmėsi trumpinti darbo savaitę, Jungtinė Karalystė testuoja trumpesnės darbo savaitės naudas, apie tai šneka ir kaimyninė Lenkija, o Belgijoje galima ir dabar dirbti keturias dienas, tiesa, savaitinis darbo valandų skaičius išlieka nepakitęs. Lietuvos politikai taip pat judina šitą klausimą. Bet jie kalba tik apie suaugusiuosius, o kas pamatys vaikus ir paauglius?

LRT radijuje diskutuoja šalčininkietė vienuoliktokė Oliwia Szarkowska, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1747falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-lemia-kad-apie-trecdalis-studentu-iskrenta-is-universitetu--63626888O ir stojamasis balas mažai turi įtakos pirmojo semestro rezultatams. Kaip, beje, ir studento kilmės vieta neturi įtakos studijų rezultatams ar iškritimui iš universiteto.
Tad kas vis dėlto lemia, kad net ir puikiai gimnazijoje mokęsi bei su aukštais balais į universitetus įstoję jaunuoliai iškrenta, o vidutiniokai sėkmingai baigia studijas?
Universiteto Vilnius tech duomenų analizės technologijų absolvento atlikta analizė rodo, kad kur kas reikšmingesnės įtakos studijų sėkmei nei iškritimui turi studento pirmojo semestro vidurkis, turimų skolų skaičius, taip pat kasdieniai įpročiai: įsitraukimas mokantis mokslo platformose bei atidumas auditorijoje.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja universiteto Vilnius tech studijų prorektorė dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir šio universiteto duomenų analizės technologijų absolventas Juras Lukaševičius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63626888Thu, 09 Jan 2025 14:30:00 +0000LRTKonkursinis balas, kurį studentas surinko stodamas į aukštąją mokyklą, veik neturi įtakos studento iškritimui. Tiesa, mokslo literatūroje paprastai yra itin akcentuojama stojamojo balo įtaka studijų sėkmei. O ir stojamasis balas mažai turi įtakos...O ir stojamasis balas mažai turi įtakos pirmojo semestro rezultatams. Kaip, beje, ir studento kilmės vieta neturi įtakos studijų rezultatams ar iškritimui iš universiteto.
Tad kas vis dėlto lemia, kad net ir puikiai gimnazijoje mokęsi bei su aukštais balais į universitetus įstoję jaunuoliai iškrenta, o vidutiniokai sėkmingai baigia studijas?
Universiteto Vilnius tech duomenų analizės technologijų absolvento atlikta analizė rodo, kad kur kas reikšmingesnės įtakos studijų sėkmei nei iškritimui turi studento pirmojo semestro vidurkis, turimų skolų skaičius, taip pat kasdieniai įpročiai: įsitraukimas mokantis mokslo platformose bei atidumas auditorijoje.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja universiteto Vilnius tech studijų prorektorė dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir šio universiteto duomenų analizės technologijų absolventas Juras Lukaševičius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1712falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/suaugusiuju-skaitymo-gebejimai-matematinis-rastingumas-ir-problemu-sprendimas-smigo-zemyn--63546886
Ir tai nėra paprasta statistika. Tai mūsų kasdienio gyvenimo istorija, kurioje atsiskleidžia, kaip Lietuvos gyventojai yra pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir ateities iššūkiams: 38 proc. mūsų suaugusiųjų pasiekė vos pirmąjį skaitymo lygmenį, tai yra gali suprasti tik trumpus tekstus; 32 proc. - geba atlikti tik paprastus matematinius skaičiavimus su sveikaisiais skaičiais ar pinigais, tačiau jiems gali būti sunku atlikti užduotis, reikalaujančias kelių žingsnių. O kai kalbama apie problemų sprendimą, net 46 proc. suaugusiųjų dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius dr. Tadas Tamošiūnas ir suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) kordinatorė Lietuvoje dr. Jolita Dūdaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63546886Thu, 02 Jan 2025 14:30:00 +0000LRTKas mes tokie? Ar išmanome skaičius, kaip jie kalba? Ar galime nerti į tekstų gelmes? O kaip mums sekasi spręsti gyvenimo galvosūkius? Atsakymus į šiuos klausimus atskleidė gruodžio 11-ąją pristatyto tarptautinio EBPO suaugusiųjų kompetencijų tyrimo...
Ir tai nėra paprasta statistika. Tai mūsų kasdienio gyvenimo istorija, kurioje atsiskleidžia, kaip Lietuvos gyventojai yra pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir ateities iššūkiams: 38 proc. mūsų suaugusiųjų pasiekė vos pirmąjį skaitymo lygmenį, tai yra gali suprasti tik trumpus tekstus; 32 proc. - geba atlikti tik paprastus matematinius skaičiavimus su sveikaisiais skaičiais ar pinigais, tačiau jiems gali būti sunku atlikti užduotis, reikalaujančias kelių žingsnių. O kai kalbama apie problemų sprendimą, net 46 proc. suaugusiųjų dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius dr. Tadas Tamošiūnas ir suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) kordinatorė Lietuvoje dr. Jolita Dūdaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/musu-penkiolikmeciai-pasaulyje-tarp-lyderiu-lietuvoje-atsilikeliai--63438558Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.
Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63438558Thu, 19 Dec 2024 14:30:00 +0000LRTKokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei...Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.
Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-dar-yra-vilties-issaugoti-musu-svietimo-sistema--63287409
Taryba taip pat atkreipia dėmesį į mokytojų rengimo sistemos spragas, įtraukiojo ugdymo iššūkius ir egzaminų reformų trūkumus. Dar viena opi problema – blogėjanti mokyklų psichologinė aplinka, vedanti mokytojus prie perdegimo. Bet pedagogų balsas lieka neišgirstas, o konstruktyvus dialogas su valdžios institucijomis – tik tolimas siekis?

Kreipimesi atsispindi ne pavienių mokytojų nusiskundimai, o sisteminis švietimo bendruomenės požiūris.
Tad kokios yra švietimo sistemos krizės priežastys ir ar dar yra vilties išsaugoti mūsų švietimo sistemą?

LRT radijuje diskutuoja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, mokytojas lituanistas Alius Avčininkas, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narė, matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė ir Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Lebednikaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63287409Thu, 12 Dec 2024 14:30:00 +0000LRTŠvietimo sistema atsidūrė ant griūties ribos? Lietuvos mokytojų asociacijų vadovų taryba paskelbė viešą kreipimąsi, kuriame atskleidžiamos giluminės švietimo problemos, su kuriomis šiandien susiduria mokytojai: mokytojo profesijos prestižo nuosmukis,...
Taryba taip pat atkreipia dėmesį į mokytojų rengimo sistemos spragas, įtraukiojo ugdymo iššūkius ir egzaminų reformų trūkumus. Dar viena opi problema – blogėjanti mokyklų psichologinė aplinka, vedanti mokytojus prie perdegimo. Bet pedagogų balsas lieka neišgirstas, o konstruktyvus dialogas su valdžios institucijomis – tik tolimas siekis?

Kreipimesi atsispindi ne pavienių mokytojų nusiskundimai, o sisteminis švietimo bendruomenės požiūris.
Tad kokios yra švietimo sistemos krizės priežastys ir ar dar yra vilties išsaugoti mūsų švietimo sistemą?

LRT radijuje diskutuoja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, mokytojas lituanistas Alius Avčininkas, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narė, matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė ir Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Lebednikaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-2025-metais-pasikeis-abiturientu-gyvenimas--63170007Ką darys universitetai, jei jų auditorijos dar labiau ištuštės? Ir kaip, tikėtina, pasikeis abiturientų, besimokiusių matematikos ar lietuvių kalbos B lygiu, ateitis?

LRT RADUJUJE diskutuoja Vilnius tech universiteto studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/63170007Thu, 05 Dec 2024 14:30:00 +0000LRTPo to, kai pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija oficialiai paskelbė, kaip kitąmet bus sudaroma stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinė eilė, Lietuvos universitetų rektoriai atvirai prakalbo, kad abiturientai, pasirinkę laikyti...Ką darys universitetai, jei jų auditorijos dar labiau ištuštės? Ir kaip, tikėtina, pasikeis abiturientų, besimokiusių matematikos ar lietuvių kalbos B lygiu, ateitis?

LRT RADUJUJE diskutuoja Vilnius tech universiteto studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-reikia-mokytojams-ir-tevams-kalbeti-su-vaikais-apie-ju-bendraamziu-savizudybe--62962303
Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui.
Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis.

LRT radijuje dalyvauja Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas ir vilnietė Jūratė Stankuvienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62962303Thu, 21 Nov 2024 14:30:00 +0000LRTPastaraisiais mėnesiais Lietuvą sukrėtė net keletas paauglių savižudybių. Ar šia tema reikia kalbėti? Kaip tėvams ir mokytojams tinkamai reaguoti? Kada pokalbis gali padėti, o kada pakenkti? Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus...
Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui.
Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis.

LRT radijuje dalyvauja Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas ir vilnietė Jūratė Stankuvienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1728falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-ruostis-artejanciai-mokytoju-krizei--62769371Taigi, artėja katastrofiška mokytojų krizė. Bet ar įmanoma jos išvengti? Ką daryti, kad mokytojo profesija vėl būtų „ant bangos “, o ne „atsarginiu“ karjeros variantu?
Kas iš tiesų motyvuoja žmones rinktis pedagogiką? Ir kodėl tik atlyginimo pakėlimas nesustabdys mokytojų, nusivylusių darbu ir perdegusių, pasitraukimo iš mokyklos bangos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, edukologė, mokymosi ekspertė dr. Vilija Stanišauskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62769371Thu, 14 Nov 2024 14:30:00 +0000LRTTik šešiose šalies savivaldybėse vidutinis mokytojų amžius yra nuo 45-erių iki 49-erių metų. Visose likusiose Lietuvos savivaldybėse mokytojų amžius yra seniai perkopęs 50-ies metų slenkstį. Apie 9 procentai visų mokyklose mokiniams dėstančių mokytojų...Taigi, artėja katastrofiška mokytojų krizė. Bet ar įmanoma jos išvengti? Ką daryti, kad mokytojo profesija vėl būtų „ant bangos “, o ne „atsarginiu“ karjeros variantu?
Kas iš tiesų motyvuoja žmones rinktis pedagogiką? Ir kodėl tik atlyginimo pakėlimas nesustabdys mokytojų, nusivylusių darbu ir perdegusių, pasitraukimo iš mokyklos bangos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, edukologė, mokymosi ekspertė dr. Vilija Stanišauskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kokiu-tikslu-lsmu-siulo-regionu-mokiniams-nuotolines-pamokas--62655583Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė virtualią mokyklą vyresniųjų klasių gimnazistams. Jie kviečiami nuotoliu mokytis biologijos, chemijos ir matematikos.
Kaip vyksta mokymasis? Ir kiek tai sudomino regionų mokinius? Bei ką tai reiškia šalies švietimui? Ar nuotolinės pamokos gali iš tiesų mažinti žinių atskirtį tarp miesto ir regionų moksleivių bei keisti ateitį?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys ir Pakruojo rajono meras Saulius Margis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62655583Thu, 07 Nov 2024 14:30:00 +0000LRTLietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiūlė regionų moksleiviams, ketinantiems studijuoti sveikatos ir gyvybės mokslus, ruoštis brandos egzaminams bei būsimoms studijoms nuotoliu. Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė...Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė virtualią mokyklą vyresniųjų klasių gimnazistams. Jie kviečiami nuotoliu mokytis biologijos, chemijos ir matematikos.
Kaip vyksta mokymasis? Ir kiek tai sudomino regionų mokinius? Bei ką tai reiškia šalies švietimui? Ar nuotolinės pamokos gali iš tiesų mažinti žinių atskirtį tarp miesto ir regionų moksleivių bei keisti ateitį?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys ir Pakruojo rajono meras Saulius Margis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vaiku-dienos-centrams-i-kuriuos-renkasi-skurstantys-vaikai-gresia-uzdarymas--62570939Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudžetui turėsiančius parlamentinių komitetų narius, taip pat ministerijų vadovus akcentuojama, kad vaikų dienos centrai – tai ypatingai svarbi socialinių paslaugų dalis, kurioje daugiau nei 13 tūkstančių vaikų ugdo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti su bendraamžiais, gauna kasdienę priežiūrą ir socialinę pagalbą. Dažname Vaikų dienos centre vaikai iš nepilnų, skurstančių šeimų gauna vienintelį kartą per dieną karšto maisto, atlieka namų darbus ir pramoksta patys pasigaminti valgyti iš to, ką randa namuose, bei nebealkti.
Dauguma šių centrų (kurių yra net 500) priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiuo metu susiduria su rimtais finansavimo iššūkiais, keliančiais grėsmę paslaugų kokybei ir centrų veiklos tęstinumui.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Eglė Vaitkevičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62570939Thu, 31 Oct 2024 14:30:00 +0000LRTNacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Finansų ir...Kreipimesi į kadenciją baigiančius, bet lemiamos įtakos kitų metų biudžetui turėsiančius parlamentinių komitetų narius, taip pat ministerijų vadovus akcentuojama, kad vaikų dienos centrai – tai ypatingai svarbi socialinių paslaugų dalis, kurioje daugiau nei 13 tūkstančių vaikų ugdo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti su bendraamžiais, gauna kasdienę priežiūrą ir socialinę pagalbą. Dažname Vaikų dienos centre vaikai iš nepilnų, skurstančių šeimų gauna vienintelį kartą per dieną karšto maisto, atlieka namų darbus ir pramoksta patys pasigaminti valgyti iš to, ką randa namuose, bei nebealkti.
Dauguma šių centrų (kurių yra net 500) priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kurios šiuo metu susiduria su rimtais finansavimo iššūkiais, keliančiais grėsmę paslaugų kokybei ir centrų veiklos tęstinumui.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Eglė Vaitkevičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ko-siekia-mokytojai-kad-mokinys-ismoktu-ar-kad-butu-nubaustas-prastu-pazymiu--62489528Be to, daugėja mokytojų, kurie neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų savarankiškų ar kontrolinių darbų. Esą užduotys - tai mokytojo „know how“, kitaip sakant, intelektinė (komercinė) paslaptis.
Remiantis kokiu teisės aktu mokytojai neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų kontrolinių darbų, rašo vienetus už tai, kad jie nedalyvavo pamokoje, ir neleidžia perrašyti kontrolinio, net jei šie gavo neigiamą pažymį? Koks iš tiesų mokytojų tikslas: išmokyti mokinį dalyko ar nubausti prastu pažymiu? Ar mokytojai, bausdami mokinį prastais pažymiais, iš tiesų motyvuoja ir įnorina jį daugiau ir labiau mokytis ar, priešingai, demotyvuoja ir atgraso nuo griežtojo mokytojo dėstomos disciplinos?
Kodėl tos pačios savivaldybės mokyklose galioja skirtingos tvarkos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Diana Petkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja, Vaida Venskutonytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bei Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62489528Thu, 24 Oct 2024 13:30:00 +0000LRTĮ mokyklas grįžta sovietinė tvarka: dalis sostinės mokyklų nuo šio rugsėjo apsisprendė nebeleisti mokiniams perrašyti kontrolinių; net jei šie gavo neigiamą kontrolinio darbo pažymį, taigi, nesuprato temos. O jei mokinys susirgo ar dėl kitų priežasčių...Be to, daugėja mokytojų, kurie neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų savarankiškų ar kontrolinių darbų. Esą užduotys - tai mokytojo „know how“, kitaip sakant, intelektinė (komercinė) paslaptis.
Remiantis kokiu teisės aktu mokytojai neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų kontrolinių darbų, rašo vienetus už tai, kad jie nedalyvavo pamokoje, ir neleidžia perrašyti kontrolinio, net jei šie gavo neigiamą pažymį? Koks iš tiesų mokytojų tikslas: išmokyti mokinį dalyko ar nubausti prastu pažymiu? Ar mokytojai, bausdami mokinį prastais pažymiais, iš tiesų motyvuoja ir įnorina jį daugiau ir labiau mokytis ar, priešingai, demotyvuoja ir atgraso nuo griežtojo mokytojo dėstomos disciplinos?
Kodėl tos pačios savivaldybės mokyklose galioja skirtingos tvarkos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Diana Petkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja, Vaida Venskutonytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bei Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1742falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/igudziu-medziokle-kaip-trumpi-kursai-pakeicia-karjera--62409780Kiek tai realu ir kiek tai veikia Lietuvos aukštosiose mokyklose? Ar įmanoma įgyti pakankamai kompetencijų trumpalaikiuose kursuose? Kiek kainuoja įgyti išsilavinimą per mikrokreditus? Kiek populiaru mūsų šalyje persikvalifikuoti? Kaip skiriasi jau turinčių vieną diplomą ir persikvalifikuojančių suaugusiųjų žinių poreikis ir požiūris į studijas nuo ką tik mokyklas baigusių abiturientų poreikių ir požiūrio į išsilavinimą? Kas yra vadinami mikrokreditai ir kodėl jie sparčiai populiarėja?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62409780Thu, 17 Oct 2024 13:30:00 +0000LRTBesikeičianti visuomenė keičia ir švietimą: laikai, kai išsilavinimas baigdavosi diplomo įteikimu, baigiasi. Šiandien išsilavinimas tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Vis labiau plinta vadinama mikrokreditų sistema, kai darbe prireikus naujų įgūdžių, jų...Kiek tai realu ir kiek tai veikia Lietuvos aukštosiose mokyklose? Ar įmanoma įgyti pakankamai kompetencijų trumpalaikiuose kursuose? Kiek kainuoja įgyti išsilavinimą per mikrokreditus? Kiek populiaru mūsų šalyje persikvalifikuoti? Kaip skiriasi jau turinčių vieną diplomą ir persikvalifikuojančių suaugusiųjų žinių poreikis ir požiūris į studijas nuo ką tik mokyklas baigusių abiturientų poreikių ir požiūrio į išsilavinimą? Kas yra vadinami mikrokreditai ir kodėl jie sparčiai populiarėja?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1720falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/isjunk-telefona-ijunk-smegenis--62314570Kai kurių mokyklų, kuriose neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, vadovai akcentuoja, kad net jei mokiniui baigėsi tądien pamokos ir mokinys lieka mokykloje laukti būrelio ar kol atvažiuos tėvai jo parsivežti, o kitoms klasės tebevyksta pamokos, telefonu naudotis yra negalima.
Tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, kuriose mobiliaisiais telefonais negalima naudotis, pastebi, kad uždraudus telefonus mokiniai ne tik daugiau bendrauja tarpusavyje ir mažiau tyčiojasi vieni iš kitų tiek gyvai, tiek ypač virtualiai (nes nebefotografuoja vieni kitų ar mokytojų bei nekelia iškraipytų jų nuotraukų į „Tik-to“ ar kitas platformas), o ir labiau susikaupia per pamokas ir ypač per kontrolinius. O tai prisideda tiek prie geresnės mokinių emocinės jausenos, tiek prie geresnių akademinių rezultatų.
Iki kol mokiniai laisvai naudodavosi mobiliaisiais telefonais, jie, net ir pasibaigus pertraukai bei prasidėjus pamokai, ypač kontroliniam, negebėdavo atsiriboti nuo ką tik žaisto interaktyvaus žaidimo. Kol jie susikaupdavo ir įsigilindavo į užduotį, jau įpusėdavo ar baigdavosi kontrolinio ar savarankiško darbo laikas; tad mokinys gaudavo prastesnį nei galėtų ar netgi neigiamą pažymį.
Tiesa, mokyklų, kuriose uždrausti telefonai, atstovai neslepia, kad sprendimas drausti telefonus nebuvęs lengvas: vienur tam priešinosi patys mokiniai, kitur - dar ir tėvai, o ir yra mokyklų, kur mokytojai nenori, kad ant jų pečių gultų dar ir telefonų rinkimo ir dalijimo darbas.
Vis dėlto mokyklų, kurios išdrįso priimti šį iššūkį, atstovai sako, kad tai pasiteisino ir kad neverta atsisakyti tokios praktikos, nors pradžioje būta įvairių įtampų.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Aušra Zebitienė, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė, Daiva Gricienė, Akmenės rajono Ventos gimnazijos direktorė, Jūratė Stankevičienė, Širvintų rajono Atžalyno progimnazijos direktorė, Audrius Driukas, Vilniaus Valdorfo mokyklos Ugdymo vadovas, chemijos mokytojas, Mantas Karanauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos bei Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62314570Thu, 10 Oct 2024 13:30:00 +0000LRTŠį rugsėjį ir spalį dar padaugėjo savivaldybių ir valstybinių mokyklų, kurios uždraudė savo mokiniams tiek pamokų, tiek pertraukų metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vienose mokyklose mokiniai turi palikti telefonus, vos tik įėję į mokyklą,...Kai kurių mokyklų, kuriose neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, vadovai akcentuoja, kad net jei mokiniui baigėsi tądien pamokos ir mokinys lieka mokykloje laukti būrelio ar kol atvažiuos tėvai jo parsivežti, o kitoms klasės tebevyksta pamokos, telefonu naudotis yra negalima.
Tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, kuriose mobiliaisiais telefonais negalima naudotis, pastebi, kad uždraudus telefonus mokiniai ne tik daugiau bendrauja tarpusavyje ir mažiau tyčiojasi vieni iš kitų tiek gyvai, tiek ypač virtualiai (nes nebefotografuoja vieni kitų ar mokytojų bei nekelia iškraipytų jų nuotraukų į „Tik-to“ ar kitas platformas), o ir labiau susikaupia per pamokas ir ypač per kontrolinius. O tai prisideda tiek prie geresnės mokinių emocinės jausenos, tiek prie geresnių akademinių rezultatų.
Iki kol mokiniai laisvai naudodavosi mobiliaisiais telefonais, jie, net ir pasibaigus pertraukai bei prasidėjus pamokai, ypač kontroliniam, negebėdavo atsiriboti nuo ką tik žaisto interaktyvaus žaidimo. Kol jie susikaupdavo ir įsigilindavo į užduotį, jau įpusėdavo ar baigdavosi kontrolinio ar savarankiško darbo laikas; tad mokinys gaudavo prastesnį nei galėtų ar netgi neigiamą pažymį.
Tiesa, mokyklų, kuriose uždrausti telefonai, atstovai neslepia, kad sprendimas drausti telefonus nebuvęs lengvas: vienur tam priešinosi patys mokiniai, kitur - dar ir tėvai, o ir yra mokyklų, kur mokytojai nenori, kad ant jų pečių gultų dar ir telefonų rinkimo ir dalijimo darbas.
Vis dėlto mokyklų, kurios išdrįso priimti šį iššūkį, atstovai sako, kad tai pasiteisino ir kad neverta atsisakyti tokios praktikos, nors pradžioje būta įvairių įtampų.

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Aušra Zebitienė, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė, Daiva Gricienė, Akmenės rajono Ventos gimnazijos direktorė, Jūratė Stankevičienė, Širvintų rajono Atžalyno progimnazijos direktorė, Audrius Driukas, Vilniaus Valdorfo mokyklos Ugdymo vadovas, chemijos mokytojas, Mantas Karanauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos bei Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-lietuvoje-mokytojo-profesija-per-penkerius-metus-taip-ir-netapo-prestizine--62220841
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62220841Thu, 03 Oct 2024 13:30:00 +0000LRTArtėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar...
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-jau-galime-rugseji-atsisakyti-tradiciniu-pamoku--62144206Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo sugriežtintas pamokų lankomumas. Mat Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra tarp bene didžiausių pamokų praleidinėtojų pasaulyje, o tai kenkia akademiniams rezultatams. Būtent dėl pamokų nelankymo mūsų moksleiviai savo akademiniais rezultatais atsilieka nuo kitų šalių moksleivių.
Kiek ir ko galima mokytis bei išmokti netradicinėse erdvėse? Kiek pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, kad jau ne tik pavasarį nuo gegužės iki birželio galime atsisakyti tradicinių pamokų ir pažymių, o ir rugsėjį?

Laidoje dalyvauja Irena Baranauskienė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ vadovas, Renata Lynugarienė, Klaipėdos licėjaus pavaduotoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62144206Thu, 26 Sep 2024 13:30:00 +0000LRTŠį rugsėjį kai kurios mokyklos pradėjo be tradicinių pamokų ir be pažymių. Be to, plinta naratyvas, kad mokytis ir išmokti galima taip pat mokantis ir ne mokykloje, o įvairiose kitose miesto erdvėse. Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo...Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo sugriežtintas pamokų lankomumas. Mat Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra tarp bene didžiausių pamokų praleidinėtojų pasaulyje, o tai kenkia akademiniams rezultatams. Būtent dėl pamokų nelankymo mūsų moksleiviai savo akademiniais rezultatais atsilieka nuo kitų šalių moksleivių.
Kiek ir ko galima mokytis bei išmokti netradicinėse erdvėse? Kiek pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, kad jau ne tik pavasarį nuo gegužės iki birželio galime atsisakyti tradicinių pamokų ir pažymių, o ir rugsėjį?

Laidoje dalyvauja Irena Baranauskienė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ vadovas, Renata Lynugarienė, Klaipėdos licėjaus pavaduotoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mokytoju-patarimai-kaip-nesusikirsti-per-matematikos-ir-lietuviu-kalbos-egzaminus--62029944
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/62029944Thu, 19 Sep 2024 13:30:00 +0000LRTNuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo...
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-informaciniu-technologiju-amziuje-dar-reikia-mokyti-vaikus-sudetingo-skaiciavimo--61475843Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/61475843Thu, 12 Sep 2024 13:30:00 +0000LRTPernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos. Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos,...Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-saugu-leisti-medicinos-studentams-po-trecio-kurso-dirbti-slaugytojais--61275109Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?
Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.
Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/61275109Thu, 05 Sep 2024 13:27:00 +0000LRTŠiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota...Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?
Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.
Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1646falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-vaiku-iki-5-eriu-metu-neverta-mokyti-skaiciuoti--61198852Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad vaikas, ateidamas į mokyklą, ne tik pažintų raideles, mokėtų skaityti, o ir pažintų skaičius bei skaičiuotų?
Bet ar tikrai tai verta ir naudinga pradėti mokyti vaiką šių įgūdžių dar darželyje, iki jam ateinant į pirmą klasę? Ar jam nebus nuobodu, jei jis daugelį dalykų jau mokės?


LRT RADIJUJE dalyvauja Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/61198852Thu, 29 Aug 2024 13:30:00 +0000LRTIki naujų mokslo metų pradžios liko vos trejetas dienų. Ir, nors kiekvienas moksleivis savitai laukia Rugsėjo 1-osios, vis dėlto, ko gero, didžiausią jaudulį patiria abiturientai bei būsimi pirmokai. Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad...Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad vaikas, ateidamas į mokyklą, ne tik pažintų raideles, mokėtų skaityti, o ir pažintų skaičius bei skaičiuotų?
Bet ar tikrai tai verta ir naudinga pradėti mokyti vaiką šių įgūdžių dar darželyje, iki jam ateinant į pirmą klasę? Ar jam nebus nuobodu, jei jis daugelį dalykų jau mokės?


LRT RADIJUJE dalyvauja Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/korepetitoriu-paklausa-pasieke-aukstumas-poreikis-isaugo-nuo-dvieju-iki-keturiu-kartu--61116692Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.
Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.
Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.
Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.
Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.

LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/61116692Thu, 22 Aug 2024 13:30:00 +0000LRTIki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių...Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.
Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.
Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.
Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.
Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.

LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-pasiruosti-mokslo-metams-be-streso-kad-per-anksti-nepalaidotume-vasaros--61051144Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/61051144Thu, 15 Aug 2024 13:30:00 +0000LRTIki naujų mokslo metų pradžios pustrečios savaitės, tačiau jau dvi savaites girdimos reklamos, skubinančios ruoštis naujiems mokslo metams. Girdi, jei nesuskubsi rugpjūčio pradžioje, nespėsi įsigyti geriausios kuprinės ir pigių sąsiuvinių... Kaip...Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1705falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/uzsienieciai-lietuvoje-renkasi-mokamas-inzinerijos-studijas-lietuviai-jas-ignoruoja--60972714Tuo tarpu Lietuvą savo studijų šalimi besirenkantys užsienio studentai čia atvyksta ne dėl socialinių, o būtent dėl inžinerinių ir technologinių mokslų studijų. Ir jie šių diplomų siekia savomis lėšomis.
Kodėl užsieniečiai vyksta į Lietuvą studijuoti dėl aukštos inžinerinių ir technologinių mokslų studijų kokybės, o vietos abiturientai skeptiškai žvelgia į šias studijas ir kasmet neužpildo šių krypčių studijų vietų?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Justė Rožėnė, Vilnius TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, Audronė Račkauskienė, Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių direktorė, ir Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60972714Thu, 08 Aug 2024 13:28:00 +0000LRTŠiandien baigėsi antrasis priėmimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose etapas. Netrukus bus paskelbti kvietimai į po pirmojo etapo likusias laisvas studijų vietas. Tačiau panašu, kad Lietuvos jaunuoliai ir vėl neužpildys valstybės finansuojamų...Tuo tarpu Lietuvą savo studijų šalimi besirenkantys užsienio studentai čia atvyksta ne dėl socialinių, o būtent dėl inžinerinių ir technologinių mokslų studijų. Ir jie šių diplomų siekia savomis lėšomis.
Kodėl užsieniečiai vyksta į Lietuvą studijuoti dėl aukštos inžinerinių ir technologinių mokslų studijų kokybės, o vietos abiturientai skeptiškai žvelgia į šias studijas ir kasmet neužpildo šių krypčių studijų vietų?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Justė Rožėnė, Vilnius TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, Audronė Račkauskienė, Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių direktorė, ir Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaip-reikalauti-is-desimtoku-islaikyti-testus-jei-jie-dvejus-metus-mokysis-be-vadoveliu--60918004PUPP turėjo tapti privalomu jau nuo 2024-2025 m. m. Bet ši riba, buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės siūlymu, pritarus parlamentui, buvo nukelta dvejiems metams.
Įprastai PUPP neišlaiko nuo 25 iki 30 proc. visų šalies dešimtokų.

Viena vertus, yra reikalinga nubrėžti ribą, kad gimnazijos yra skirtos motyvuotiems mokiniams, siekiantiems akademinių tikslų; kita vertus, ar turime teisę reikalauti iš dešimtokų būti išlaikius matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros lemtingus testus, jei neužtikriname ugdymo priemonių.
PUPP taps privalomi šiųmečiams aštuntokams, kurie antrus metus mokysis matematikos be vadovėlių. Pernai, būdami septintokais, jie matematikos pagal atnaujintas ugdymo programas taip pat mokėsi be vadovėlių. Lietuvių kalbos vadovėlio septintokai irgi neturėjo.

O ir daugybėje mokyklų stinga matematikos mokytojų, pasitaiko atvejų, kai matematiką progimnazistams dėsto laikinai - keliems mėnesiams pakviesti pavaduoti mokytojai, kurie dėsto matematiką ne pagal atnaujintas ugdymo programas, o taip, kaip išmano ar kaip yra įpratę. Ir, kadangi nėra vadovėlių, mokiniai negali grįžę į namus pasigilinti, ar teisingai suvokė teorinę medžiagą, o jei susirgo, nebuvo klasėje, lieka dar didesnių spragų.

Kaip, mokytojų nuomone, mokymasis dvejus metus be vadovėlių atsilieps mokinių dalykinėms žinioms? Ar ugdymas, vykstantis dvejus metus be vadovėlių, nepadidins socialinės mokinių atskirties? Kiek užtruks pedagogams užpildyti būsimų devintokų matematikos ir lietuvių kalbos spragas po mokymosi be vadovėlių metų? Ar valstybė, keldama reikalavimus mokiniams, privalo užtikrinti ugdymo priemones? Kas apie tai sakoma tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos yra pasirašiusi mūsų šalis? Ar atnaujintų programų patvirtinimas nesant vadovėlių nėra regresas, apie kurį kalbama tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60918004Thu, 01 Aug 2024 13:30:00 +0000LRTSeimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kad dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazinėse vienuoliktose-dvyliktose klasėse, yra privalu nuo 2026-2027 mokslo metų išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) mažiausiai...PUPP turėjo tapti privalomu jau nuo 2024-2025 m. m. Bet ši riba, buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės siūlymu, pritarus parlamentui, buvo nukelta dvejiems metams.
Įprastai PUPP neišlaiko nuo 25 iki 30 proc. visų šalies dešimtokų.

Viena vertus, yra reikalinga nubrėžti ribą, kad gimnazijos yra skirtos motyvuotiems mokiniams, siekiantiems akademinių tikslų; kita vertus, ar turime teisę reikalauti iš dešimtokų būti išlaikius matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros lemtingus testus, jei neužtikriname ugdymo priemonių.
PUPP taps privalomi šiųmečiams aštuntokams, kurie antrus metus mokysis matematikos be vadovėlių. Pernai, būdami septintokais, jie matematikos pagal atnaujintas ugdymo programas taip pat mokėsi be vadovėlių. Lietuvių kalbos vadovėlio septintokai irgi neturėjo.

O ir daugybėje mokyklų stinga matematikos mokytojų, pasitaiko atvejų, kai matematiką progimnazistams dėsto laikinai - keliems mėnesiams pakviesti pavaduoti mokytojai, kurie dėsto matematiką ne pagal atnaujintas ugdymo programas, o taip, kaip išmano ar kaip yra įpratę. Ir, kadangi nėra vadovėlių, mokiniai negali grįžę į namus pasigilinti, ar teisingai suvokė teorinę medžiagą, o jei susirgo, nebuvo klasėje, lieka dar didesnių spragų.

Kaip, mokytojų nuomone, mokymasis dvejus metus be vadovėlių atsilieps mokinių dalykinėms žinioms? Ar ugdymas, vykstantis dvejus metus be vadovėlių, nepadidins socialinės mokinių atskirties? Kiek užtruks pedagogams užpildyti būsimų devintokų matematikos ir lietuvių kalbos spragas po mokymosi be vadovėlių metų? Ar valstybė, keldama reikalavimus mokiniams, privalo užtikrinti ugdymo priemones? Kas apie tai sakoma tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos yra pasirašiusi mūsų šalis? Ar atnaujintų programų patvirtinimas nesant vadovėlių nėra regresas, apie kurį kalbama tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1737falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/chaosas-aukstojo-mokslo-rinkoje-kolegijos-stabdo-programas--60817308Mažesnės ir regionų kolegijos to šiemet kol kas nejaučia, nes jas dažniausiai (apie 70-80 proc.) renkasi ankstesnių metų abiturientai bei suaugusieji, keičiantys profesiją. Vis dėlto ilgainiui ši situacija atsilieps visoms kolegijoms. Mat jei kolegijos neužpildo joms skirtų studijų krepšelių, jie kitąmet atiduodami universitetams.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms, ir Gintautas Bražiūnas, aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Vilniaus kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60817308Thu, 25 Jul 2024 13:30:00 +0000LRTLengvesni nei kasmet valstybiniai brandos egzaminai išbalansavo aukštojo mokslo sektorių. Silpnesni abiturientai, pamatę, kad išlaikė valstybinius brandos egzaminus geriau, nei mokėsi gimnazijose ir tikėjosi išlaikyti, atsiėmė prašymus būti priimtiems...Mažesnės ir regionų kolegijos to šiemet kol kas nejaučia, nes jas dažniausiai (apie 70-80 proc.) renkasi ankstesnių metų abiturientai bei suaugusieji, keičiantys profesiją. Vis dėlto ilgainiui ši situacija atsilieps visoms kolegijoms. Mat jei kolegijos neužpildo joms skirtų studijų krepšelių, jie kitąmet atiduodami universitetams.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms, ir Gintautas Bražiūnas, aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Vilniaus kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ismokti-uzsienio-kalbos-trunka-tiek-kiek-ismokti-kepti-kibinus-ar-tikrai--60732120
Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.

Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.

Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.
Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60732120Thu, 18 Jul 2024 13:30:00 +0000LRTKibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų. Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos...
Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.

Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.

Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.
Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1729falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/siumeciai-abiturientai-tris-kartus-geriau-moka-matematika-uz-pirmtakus-bet-ar-tikrai--60694554O matematikos egzamino rezultatai - rekordiniai. Matematikos VBE neišlaikė tik 10,5 proc. laikiusiųjų. Panašūs rezultatai buvo tik prieš devynerius metus, kai neišlaikė 10,7 proc. laikiusiųjų. O prieš aštuonerius metus - vos 5,6 proc.
Vėliau mokinių matematikos dalyko žinios ir gebėjimai, matuojami valstybiniame brandos egzamine, tik prastėjo, kol 2020 m. pasiekė dugną, kai neišlaikė apie trečdalis - 32,4 proc., o 2022 m. - net 35,42 proc. Tad šių metų pasiekimai - stulbina.
Bet, ar galime lyginti šiuos mokinių pasiekimus pagal metus? Ar tikrai šiųmečiai abiturientai tris kartus geriau moka matematiką nei 2020 m. ar 2022 m. abiturientai? Ir ar tikrai šie akademiniai pasiekimai tvarūs?
Ką rodo mūsų mokinių matematikos pasiekimų lygis tarptautiniuose renginiuose, kuriuose varžosi geriausi moksleiviai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, rengiantis moksleivius tarptautinėms matematikos olimpiadoms, ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

]]>https://api.spreaker.com/episode/60694554Thu, 11 Jul 2024 13:30:00 +0000LRTNacionalinės švietimo agentūros paskelbti keturių valstybinių brandos egzaminų (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos rezultatai rodo įspūdingus mokinių akademinius pasiekimus. Visus šiuos egzaminus išlaikė nuo 90...O matematikos egzamino rezultatai - rekordiniai. Matematikos VBE neišlaikė tik 10,5 proc. laikiusiųjų. Panašūs rezultatai buvo tik prieš devynerius metus, kai neišlaikė 10,7 proc. laikiusiųjų. O prieš aštuonerius metus - vos 5,6 proc.
Vėliau mokinių matematikos dalyko žinios ir gebėjimai, matuojami valstybiniame brandos egzamine, tik prastėjo, kol 2020 m. pasiekė dugną, kai neišlaikė apie trečdalis - 32,4 proc., o 2022 m. - net 35,42 proc. Tad šių metų pasiekimai - stulbina.
Bet, ar galime lyginti šiuos mokinių pasiekimus pagal metus? Ar tikrai šiųmečiai abiturientai tris kartus geriau moka matematiką nei 2020 m. ar 2022 m. abiturientai? Ir ar tikrai šie akademiniai pasiekimai tvarūs?
Ką rodo mūsų mokinių matematikos pasiekimų lygis tarptautiniuose renginiuose, kuriuose varžosi geriausi moksleiviai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, rengiantis moksleivius tarptautinėms matematikos olimpiadoms, ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

]]>1737falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-pailginti-mokslo-metai-pagerino-mokyklos-lankomuma-ir-mokymosi-rezultatus--60618007Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.
O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.
Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?
Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.
Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60618007Thu, 04 Jul 2024 13:30:00 +0000LRTPirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos. Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė...Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.
O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.
Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?
Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.
Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1662falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/tyrimai-liudija-vaikai-kurie-tyciojasi-is-bendraamziu-veliau-tampa-nusikalteliais--60548454Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.
Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.
Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.
Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.
Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60548454Thu, 27 Jun 2024 13:26:00 +0000LRT90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia. Prieš tris savaites tragedija nutiko...Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.
Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.
Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.
Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.
Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1718falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/matematikos-mokytojai-sako-stop-svietimo-strategu-reformai--60460845Mat nors formaliai reformas vykdančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros valdininkija ir kviečia pedagogus teikti siūlymus, realiai, anot apklausą organizavusių matematikos mokytojų, jų siūlymai „atgula į stalčius“. Girdi, įsiklausoma tik į lojaliųjų balsą.
Nepriklausomi matematikos mokytojai išsakė savo reiklią nuomonę tiek dėl valstybinio brandos egzamino pertvarkos, tiek dėl paties matematikos dalyko turinio pakeitimų. Apibendrinę apklausos rezultatus, matematikos mokytojai teiks rezoliuciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Kuo ir kodėl susirūpinę matematikos pedagogai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja matematikos mokytojų apklausą inicijavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60460845Thu, 20 Jun 2024 13:30:00 +0000LRTDaugiau nei 300 šalies matematikos mokytojų sako „Ne“ valstybinio matematikos brandos egzamino reformai. Tai paaiškėjo iš šią savaitę organizuotos nepriklausomos matematikos mokytojų apklausos, kurią organizavo patys pedagogai. Mat nors formaliai...Mat nors formaliai reformas vykdančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros valdininkija ir kviečia pedagogus teikti siūlymus, realiai, anot apklausą organizavusių matematikos mokytojų, jų siūlymai „atgula į stalčius“. Girdi, įsiklausoma tik į lojaliųjų balsą.
Nepriklausomi matematikos mokytojai išsakė savo reiklią nuomonę tiek dėl valstybinio brandos egzamino pertvarkos, tiek dėl paties matematikos dalyko turinio pakeitimų. Apibendrinę apklausos rezultatus, matematikos mokytojai teiks rezoliuciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Kuo ir kodėl susirūpinę matematikos pedagogai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja matematikos mokytojų apklausą inicijavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ir Aušra Puskunigienė, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/devyni-su-puse-menesio-laukimo-kur-nauji-vadoveliai--60373673
Nuo rugsėjo pagal atnaujintas ugdymo programas pradės mokytis visi lyginių, tai yra: antrų, ketvirtų, šeštų, aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai, kurie šiemet mokėsi nelyginėse klasėse, be vadovėlių. Ar jie turės visus vadovėlius, ypač pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, ar ir toliau mokysis be vadovėlių, bet su švietimo strategų raminimu, esą mokytojams vadovėliai nereikalingi, nes jie ir taip kompetentingi išdėstyti temas, o tėvai neturėtų kištis į vaikų mokymą, net jei šie ir nesuprato kokios nors temos mokykloje.
O ir jei bus išleisti visi reikalingi vadovėliai, ar mokyklos juos įpirks? Kiek lėšų yra numatyta lyginių klasių mokinių vadovėliams pagal atnaujintas programas pirkti? Kiek jų bus panaudota nelyginių klasių vadovėliams įsigyti? Ir kiek ugdymo turinio kokybė prastėja bei pasiekimai smunka dė to, kad mokiniai mokosi be vadovėlių ir negali namuose pasikartoti ar pasiaiškinti teorinės medžiagos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, leidyklos „Baltos lankos Klett“ konsultantas Sigitas Besagirskas, vienuoliktokė moksleivė iš Trakų Smiltė Greimaitė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60373673Thu, 13 Jun 2024 13:30:00 +0000LRTPraėjo devyni su puse mėnesio nuo to laiko, kai tiek už vadovėlius atsakingos Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pavaduotoja, tiek iš pareigų pasitraukęs švietimo viceministras patikino, kad vadovėliai, pagal atnaujintas ugdymo programas „tuoj...
Nuo rugsėjo pagal atnaujintas ugdymo programas pradės mokytis visi lyginių, tai yra: antrų, ketvirtų, šeštų, aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai, kurie šiemet mokėsi nelyginėse klasėse, be vadovėlių. Ar jie turės visus vadovėlius, ypač pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, ar ir toliau mokysis be vadovėlių, bet su švietimo strategų raminimu, esą mokytojams vadovėliai nereikalingi, nes jie ir taip kompetentingi išdėstyti temas, o tėvai neturėtų kištis į vaikų mokymą, net jei šie ir nesuprato kokios nors temos mokykloje.
O ir jei bus išleisti visi reikalingi vadovėliai, ar mokyklos juos įpirks? Kiek lėšų yra numatyta lyginių klasių mokinių vadovėliams pagal atnaujintas programas pirkti? Kiek jų bus panaudota nelyginių klasių vadovėliams įsigyti? Ir kiek ugdymo turinio kokybė prastėja bei pasiekimai smunka dė to, kad mokiniai mokosi be vadovėlių ir negali namuose pasikartoti ar pasiaiškinti teorinės medžiagos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, leidyklos „Baltos lankos Klett“ konsultantas Sigitas Besagirskas, vienuoliktokė moksleivė iš Trakų Smiltė Greimaitė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-lietuvos-penkiolikmeciams-slaugytojo-profesija-nebepatraukli--60320324O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.
Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.
Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.
Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.
Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?

LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60320324Thu, 06 Jun 2024 13:30:00 +0000LRTSlaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra...O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.
Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.
Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.
Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.
Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?

LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-privaciose-mokyklose-ugdymo-kokybe-yra-aukstesne-nei-analogisko-dydzio-valstybinese--60222647
Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Bet, kaip pastebi auditoriai, dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Be to, šio įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, reaguodama į audito išvadas, pareiškė su jomis sutinkanti.
Kita vertus, ar tikrai visada ugdymo kokybė mažoje klasėje yra prasta ar prastesnė nei didelėje ar per didelėje klasėje? Kodėl privačiose mokyklose, kurios yra mažos - dažniausiai apie keliasdešimt ar vos keli šimtai vaikų, ugdymo kokybė yra aukštesnė nei analogiško dydžio savivaldybių ar valstybinėse mokyklose? Kokie yra pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys ugdymo kokybę? Kiek mokyklos direktorius (jo vadybiniai sprendimai) lemia kiekvieno mokinio pasiekimus / akademinę sėkmę bei ugdymo kokybę? Kiek mokytojų gaunamas atlyginimas lemia ugdymo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60222647Thu, 30 May 2024 13:30:00 +0000LRTValstybės kontrolė, įvertinusi, kaip panaudojami švietimui skirti asignavimai, akcentuoja, kad, nors visos 60 savivaldybių turi pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planus, bet realiai tinklas vis dar per didelis. Todėl sudėtinga užtikrinti...
Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Bet, kaip pastebi auditoriai, dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Be to, šio įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, reaguodama į audito išvadas, pareiškė su jomis sutinkanti.
Kita vertus, ar tikrai visada ugdymo kokybė mažoje klasėje yra prasta ar prastesnė nei didelėje ar per didelėje klasėje? Kodėl privačiose mokyklose, kurios yra mažos - dažniausiai apie keliasdešimt ar vos keli šimtai vaikų, ugdymo kokybė yra aukštesnė nei analogiško dydžio savivaldybių ar valstybinėse mokyklose? Kokie yra pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys ugdymo kokybę? Kiek mokyklos direktorius (jo vadybiniai sprendimai) lemia kiekvieno mokinio pasiekimus / akademinę sėkmę bei ugdymo kokybę? Kiek mokytojų gaunamas atlyginimas lemia ugdymo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė ir Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ko-is-tikruju-nori-vaikai--60150392Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?
LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60150392Thu, 23 May 2024 13:30:00 +0000LRTAr kada nors susimąstėte, kodėl vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali elgtis netinkamai? Kaip tėvams nepalūžti, kai vaikai priešgyniauja ir elgiasi netinkamai, bei kaip rasti pusiausvyrą tarp...Pagaliau kodėl vaiko mokymas gyventi ne mažiau svarbus ar net svarbesnis nei pareigos mokytis ar pasikloti lovą įdiegimas?
LRT radijo laidoje dalyvauja psichologė Eglė Ramanauskaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1633falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-pageres-desimtoku-neislaikiusiu-pasiekimu-patikrinimu-ir-perejusiu-i-profesines-mokyklas-akademinis-lygis--60061222Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.
Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.
Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/60061222Thu, 16 May 2024 13:30:00 +0000LRTJau kitąmet dešimtokų laikomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) taps privalomi. Jų neišlaikusieji negalės pereiti mokytis į vienuoliktą klasę. Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais...Tiesa, dešimtokai, susikirtę pasiekimų patikrinimuose, galės mėginti perlaikyti PUPP dar tais pačiais metais arba kartoti dešimtą klasę. Kita išeitis, ypač silpnesniems mokiniams, pereiti į profesinę mokyklą.
Bet retas dešimtokas žino, kad perėjus į profesinę, jis vis tiek turės kartoti dešimtos klasės kursą ir po metų perlaikyti PUPP. O kas, jei ir vėl nepavyks? Juk profesinėje mokykloje reikės mokytis ne tik bendrojo ugdymo dalykų, o ir profesijos.
Pagaliau ar profesinės mokyklos galės priimti apie 6 tūkst. dešimtokų, jei tiek jų ir kitąmet, kaip kad buvo pernai, neišlaikytų PUPP? Ar profesinės mokyklos turės, kas dėsto bendrojo ugdymo disciplinas? Ir kas nutiks su gimnazijų mokytojais, kurių dalies nebereikės, jei keli tūkstančiai dešimtokų iš gimnazijų išmigruos į profesines mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė, dr. Nora PiIeičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, ir Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-reikia-jaunuoliams-is-socialiai-jautriu-seimu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-kvotu--59964000Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59964000Thu, 09 May 2024 13:30:00 +0000LRT1300 – tiek valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet bus skirta jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų,...Į šią vadinamą „antrąją konkursinę eilę“ galės pretenduoti jaunuoliai iš itin menkas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintys 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį bei vadinamų trumpųjų studijų absolventai ir jaunuoliai, turintys bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Beje, praktine veikla vadinama ir karo tarnyba.
Tiesa, jaunuoliai, galintys pretenduoti į šias kvotas, kaip ir visi kiti stojantieji, privalės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojant į menus jo nereikia) ir stojančiojo laisvai pasirinktą.
Be to, jie, kaip ir visi kiti stojantieji, turės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią konkursinį balą. Dauguma universitetų jau paskelbė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas sieks 5, bet į kai kurias mažiau konkurencingas studijų programas būsiąs ir dar mažesnis. Tik Kauno technologijos universitetas laikysis ankstesniais metais galiojusios kartelės - 5,4.
Dauguma kolegijų taip pat priims su žemesniu konkursiniu balu nei pernai (kuomet siekė 4,3 balo).
Kaip šios priėmimo kvotos paveiks likusius stojančiuosius? Kiek pagrįsti vidutines pajamas gaunančių šeimų nuogąstavimai, esą tokios kvotos iškraipys studentų priėmimo rinką? Kokia dalis visų jaunuolių iš socialiai jautrios aplinkos bus pajėgūs įstoti ir sėkmingai studijuoti? Kokia tikimybė, kad jaunuoliai iš socialiai jautrios šeimos, gavę nemokamas vietas aukštosiose mokyklose, iškris ir nebaigs studijų, nes neturės lėšų pragyvenimui didmiestyje?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Pasvalio Jono Krikštytojo parapijos Carito vaikų dienos centro vadovė Jurgita Venskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ka-daryti-kad-neprarastume-savo-vaiku--59882527Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.
Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.
Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.
Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.
Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.
Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.
Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59882527Thu, 02 May 2024 13:30:00 +0000LRTDaugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar...Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.
Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.
Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.
Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.
Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.
Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.
Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-artes-liberales-studiju-modelis-per-35-erius-metus-neigavo-pagreicio-lietuvoje--59653993Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje?

LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59653993Thu, 25 Apr 2024 13:30:00 +0000LRTJungtinių Amerikos Valstijų universitetuose bei koledžuose įsitvirtinęs ir į kai kurių Europos šalių aukštąsias mokyklas sėkmingai atėjęs artes liberales studijų modelis Lietuvoje sunkiai randa vietą. Kodėl per 35-erius metus artes liberales vis dar...Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje?

LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vienuoliktokai-atsipalaidavo-svarsto-nebelaikyti-likusiu-tarpiniu-patikrinimu--59532606Priminsime, kad mažiau nei po mėnesio, gegužę, yra numatyti inžinerijos, istorijos ir chemijos tarpiniai žinių patikrinimai, sudarysiantys net 40 proc. viso valstybinio brandos egzamino (VBE) svorio.
Bet, kaip paaiškėjo prieš savaitę, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį VBE.
O ir tiek mokiniai, nedalyvavę šiemet vykusiame tarpiniame žinių patikrinime, tiek nepatenkintieji šiemet vykusių pusegzaminių rezultatais galės kitąmet laikyti VBE, sudarysiantį 100 proc. balų, kaip kad buvo iki šiol.
Bene daugiausia iečių šiemet buvo sulaužyta dėl pasirengimo istorijos tarpiniam žinių patikrinimui. Jo data buvo keičiama net keletą kartų, o prieš kiek mažiau nei mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, Istorijos mokytojų asociacijos prašymu, siaurinanti istorijos tarpinių patikrinimų apimtį. Tiesa, tiek dalis vienuoliktokų, tiek daugybė istorijos mokytojų vis viena tikina vargiai spėsiantys išmokti šių metų kursą, pateiksimą pusegzaminiuose. Tad daugėja vienuoliktokų, svarstančių neateiti į istorijos pusegzaminį.
Ką patys mokytojai mano apie dalies vienuoliktokų idėją nebedalyvauti šiemet vyksiančiuose likusiuose tarpiniuose žinių patikrinimuose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Trakų skyriaus pirmininkė, taip pat Kornelijus Šleževičius, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59532606Thu, 18 Apr 2024 13:30:00 +0000LRTPo to, kai praėjusią savaitę iš posto besitraukiantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, esą šių metų tarpiniai žinių patikrinimai buvo viso labo pilotiniai, daugėja vienuoliktokų, žadančių nedalyvauti šiemet prastai...Priminsime, kad mažiau nei po mėnesio, gegužę, yra numatyti inžinerijos, istorijos ir chemijos tarpiniai žinių patikrinimai, sudarysiantys net 40 proc. viso valstybinio brandos egzamino (VBE) svorio.
Bet, kaip paaiškėjo prieš savaitę, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį VBE.
O ir tiek mokiniai, nedalyvavę šiemet vykusiame tarpiniame žinių patikrinime, tiek nepatenkintieji šiemet vykusių pusegzaminių rezultatais galės kitąmet laikyti VBE, sudarysiantį 100 proc. balų, kaip kad buvo iki šiol.
Bene daugiausia iečių šiemet buvo sulaužyta dėl pasirengimo istorijos tarpiniam žinių patikrinimui. Jo data buvo keičiama net keletą kartų, o prieš kiek mažiau nei mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, Istorijos mokytojų asociacijos prašymu, siaurinanti istorijos tarpinių patikrinimų apimtį. Tiesa, tiek dalis vienuoliktokų, tiek daugybė istorijos mokytojų vis viena tikina vargiai spėsiantys išmokti šių metų kursą, pateiksimą pusegzaminiuose. Tad daugėja vienuoliktokų, svarstančių neateiti į istorijos pusegzaminį.
Ką patys mokytojai mano apie dalies vienuoliktokų idėją nebedalyvauti šiemet vyksiančiuose likusiuose tarpiniuose žinių patikrinimuose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Trakų skyriaus pirmininkė, taip pat Kornelijus Šleževičius, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-mokytis-profesineje-mokykloje-nebegeda--59418512Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59418512Thu, 11 Apr 2024 13:30:00 +0000LRTŠiandien atsivėrė visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jose nuo ryto iki darbo dienos pabaigos laukiami tiek jaunesni moksleiviai, progimnazistai, tiek gimnazistai. Jiems ir jų tėvams bus pristatytas kiekvienoje profesinėje mokykloje siūlomas mokymo...Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-matematikos-ir-fizikos-tarpiniu-patikrinimu-rezultatu-indeksavimas-del-uzduociu-sudarytoju-klaidu-nefalsifikuoja-vbe-rerzultatu--59293963Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.

Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?
Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59293963Thu, 04 Apr 2024 13:30:00 +0000LRTMatematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus...Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.

Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?
Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1676falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiu-issukiu-patiria-katalikiskos-mokyklos-bandydamos-prisitaikyti-prie-sekuliarejancios-visuomenes--59208723LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59208723Thu, 28 Mar 2024 14:30:00 +0000LRTŠiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose. LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės...LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1676falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-vienuoliktokai-verke-po-tarpiniu-tik-del-to-kad-jie-mamyciukai--59147682Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku.
Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos.
Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59147682Thu, 21 Mar 2024 14:30:00 +0000LRTAšaros, nemiga, stresas – taip vienuoliktokų tėvai apibūdina atžalų savijautą laikant tarpinius žinių patikrinimus, kurie jiems buvo žadėti būsią tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Įvedinėjant tarpinius žinių patikrinimus švietimo politikai tikino, esą...Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku.
Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos.
Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1719falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-svietimo-reformos-grimasos-siekiama-kokybes-bet-pagrindiniu-kriterijumi-iskeltas-gimnaziju-mokiniu-skaicius--59061371Viena vertus, iš tiesų nedaug mokinių turinčios gimnazijos ir klasės dažnai nesuteikia kokybiško vidurinio išsimokslinimo, tad tikrai reikalingos reformos. Kita vertus, reformatoriai, tikindami, kad jų tikslas, jog visi mokiniai gautų geresnį nei iki šiol išsilavinimą, realiai vadovaujasi ne kokybės, o kiekybės matu - mat neretu atveju mažesnės kokybiškos gimnazijos neteks šio statuso ir nebegalės mokyti gimnazistų ir šie jaunuoliai turės vykti „lavintis“ į už keliadešimties kilometrų esančias gerokai akademiškai silpnesnes ar netgi visiškai akademiškai suvargusias gimnazijas. Svarbu ne kaip jos moko ir išmoko, o kiek jų vienuoliktose - dvyliktose klasėse mokosi gimnazistų.
Ar tikrai mokinių kiekybė yra svarbiau už akademinę kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos Tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė bei Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/59061371Fri, 15 Mar 2024 14:30:00 +0000LRTNuo kito rugsėjo visos gimnazijos, kurios neturės 21-o mokinio, nebegalės formuoti vienuoliktų klasių. Visi jaunuoliai, ketinantys tęsti mokymąsi gimnazinėse klasėse, turės pasieškoti kitų gimnazijų. Tai ypač jautru ir aktualu nedidelių miestelių...Viena vertus, iš tiesų nedaug mokinių turinčios gimnazijos ir klasės dažnai nesuteikia kokybiško vidurinio išsimokslinimo, tad tikrai reikalingos reformos. Kita vertus, reformatoriai, tikindami, kad jų tikslas, jog visi mokiniai gautų geresnį nei iki šiol išsilavinimą, realiai vadovaujasi ne kokybės, o kiekybės matu - mat neretu atveju mažesnės kokybiškos gimnazijos neteks šio statuso ir nebegalės mokyti gimnazistų ir šie jaunuoliai turės vykti „lavintis“ į už keliadešimties kilometrų esančias gerokai akademiškai silpnesnes ar netgi visiškai akademiškai suvargusias gimnazijas. Svarbu ne kaip jos moko ir išmoko, o kiek jų vienuoliktose - dvyliktose klasėse mokosi gimnazistų.
Ar tikrai mokinių kiekybė yra svarbiau už akademinę kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos Tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė bei Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1719falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-bendraamziu-aiskinima-silpnesni-mokiniai-supranta-geriau-nei-mokytojo-naujos-temos-isdestyma--58962820Praktika, kai geriau besimokantieji padėdavo silpniau besimokantiems, buvo ypač paplitusi 5-ame - 8-ame dešimtmečiuose.
Bet pastaruoju metu buvo apmirusi. O štai turtingesnės šeimos vis dažniau ieško savo atžaloms korepetitorių. Tiesa, regionuose ir mažuose miesteliuose retas moksleivis turi korepetitorius.
Ar tikrai moksleivis, neturintis pedagogikos didaktikos žinių, gali paaiškinti sudėtingą temą kitam moksleiviui aiškiau nei mokytojas-praktikas? Kaip greitai mokytojai pastebi, kad kinta moksleivių, kuriems padeda stipresni bendramoksliai, akademiniai rodikliai? O ir kiek tiesos, kad kai mokai kitą, tai ir pats geriau įsisavini temą?

Laidoje dalyvauja Karolis Bacys, Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokas, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė bei Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Paškevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58962820Thu, 07 Mar 2024 15:40:00 +0000LRTVis dažniau gimnazijų administracijos drąsina akademiškai pažangiausius vyresniųjų klasių moksleivius pagelbėti silpniau besimokantiems ir kitokios pagalbos nesulaukiantiems bendramoksliams suprasti matematikos, fizikos, chemijos, IT bei kitų...Praktika, kai geriau besimokantieji padėdavo silpniau besimokantiems, buvo ypač paplitusi 5-ame - 8-ame dešimtmečiuose.
Bet pastaruoju metu buvo apmirusi. O štai turtingesnės šeimos vis dažniau ieško savo atžaloms korepetitorių. Tiesa, regionuose ir mažuose miesteliuose retas moksleivis turi korepetitorius.
Ar tikrai moksleivis, neturintis pedagogikos didaktikos žinių, gali paaiškinti sudėtingą temą kitam moksleiviui aiškiau nei mokytojas-praktikas? Kaip greitai mokytojai pastebi, kad kinta moksleivių, kuriems padeda stipresni bendramoksliai, akademiniai rodikliai? O ir kiek tiesos, kad kai mokai kitą, tai ir pats geriau įsisavini temą?

Laidoje dalyvauja Karolis Bacys, Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokas, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė bei Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Paškevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1751falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-brandos-egzaminu-pokytis-didina-susidomejima-studijomis-uzsienyje--58888392Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų konsultantų, kodėl jie nori išvykti studijuoti į užsienį, akcentuoja, kad taip apsisprendė, nes nėra tikri, ar pavyks išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo privalomas visiems stojantiems tiek į universitetų, tiek į kolegijų ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
Be to, anot studijų užsienyje konsultantų, ženkliai išaugo ir vienuoliktokų, besidominčių studijomis užsienyje, skaičius. Ši tendencija siejama su jau kitą savaitę prasidėsiančiais tarpiniais žinių patikrinimais, kurie sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58888392Thu, 29 Feb 2024 14:30:00 +0000LRT30 proc. išaugo jaunuolių, besikreipiančių padėti rasti vietą studijoms užsienyje skaičius. Tai pastebi studijų užsienyje konsultantai. Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų...Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų konsultantų, kodėl jie nori išvykti studijuoti į užsienį, akcentuoja, kad taip apsisprendė, nes nėra tikri, ar pavyks išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo privalomas visiems stojantiems tiek į universitetų, tiek į kolegijų ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
Be to, anot studijų užsienyje konsultantų, ženkliai išaugo ir vienuoliktokų, besidominčių studijomis užsienyje, skaičius. Ši tendencija siejama su jau kitą savaitę prasidėsiančiais tarpiniais žinių patikrinimais, kurie sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1694falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-labiausiai-stokoja-paaugliai--58795275„Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio skiriama procesui, bet ne vaikui ir jo poreikiams. Skirtingų sistemų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) paslaugoms trūksta nuoseklumo, procesai tarpusavyje nesuderinti, trūksta kompetencijų ir pačių paslaugų, kas tėvus, savarankiškai ieškančius pagalbos, verčia klaidžioti instituciniais labirintais. Tarpinstitucinio nebendradarbiavimo pasekmės labiausiai išryškėja paauglystėje probleminių situacijų metu, kurios parodo, kad vaikystėje nebuvo imamasi veiksmingų priemonių, apsaugant vaiką ir užbėgant galimoms problemoms už akių", - pabrėžiama studijoje.
Ekspertų požiūriu, nėra normalu, kad 12-13 metų vaikas turi kvaišalų problemų.
Bet paaiškėja, kad jis nuo 8 metų gyvena probleminėje aplinkoje ir niekas jam per 5-erius metus niekuo nepadėjo ir jo problemų nesprendė.
O juk, anot specialistų, būtų lengviau išspręsti tokias problemas jaunesniame amžiuje, o ne sulaukus paauglystės.
„Arba dažnai reikia skubaus reagavimo – pavyzdžiui paauglių suicido, kvaišalų, nusikaltimų ar smurto atvejais. Bet pavyzdžiui sveikatos sistemos specialistai nesidalina tokia informacija apie vaiką ir apie šeimą", - akcentuojame tyrime.
Kas labiausiai lemia studijoje akcentuojamą tarpinstitucinį nebendradarbiavimą?
Kiek švietimo sistema geba atpažinti ir reaguoti į paauglių iš socialinės rizikos šeimų poreikius, ypač susijusius su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nesimokymu, akademinėmis spragomis, mokyklos nelankymu?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilma Augienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, bei Gražvydas Pavalkis, Paauglystės instituto vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58795275Thu, 22 Feb 2024 14:30:00 +0000LRTSocialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė išsamią studiją apie vaikų priežiūros paslaugas Lietuvoje. Netikėta tai, kad joje nebijoma kritiškai pažvelgti į sistemą. „Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio...„Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio skiriama procesui, bet ne vaikui ir jo poreikiams. Skirtingų sistemų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) paslaugoms trūksta nuoseklumo, procesai tarpusavyje nesuderinti, trūksta kompetencijų ir pačių paslaugų, kas tėvus, savarankiškai ieškančius pagalbos, verčia klaidžioti instituciniais labirintais. Tarpinstitucinio nebendradarbiavimo pasekmės labiausiai išryškėja paauglystėje probleminių situacijų metu, kurios parodo, kad vaikystėje nebuvo imamasi veiksmingų priemonių, apsaugant vaiką ir užbėgant galimoms problemoms už akių", - pabrėžiama studijoje.
Ekspertų požiūriu, nėra normalu, kad 12-13 metų vaikas turi kvaišalų problemų.
Bet paaiškėja, kad jis nuo 8 metų gyvena probleminėje aplinkoje ir niekas jam per 5-erius metus niekuo nepadėjo ir jo problemų nesprendė.
O juk, anot specialistų, būtų lengviau išspręsti tokias problemas jaunesniame amžiuje, o ne sulaukus paauglystės.
„Arba dažnai reikia skubaus reagavimo – pavyzdžiui paauglių suicido, kvaišalų, nusikaltimų ar smurto atvejais. Bet pavyzdžiui sveikatos sistemos specialistai nesidalina tokia informacija apie vaiką ir apie šeimą", - akcentuojame tyrime.
Kas labiausiai lemia studijoje akcentuojamą tarpinstitucinį nebendradarbiavimą?
Kiek švietimo sistema geba atpažinti ir reaguoti į paauglių iš socialinės rizikos šeimų poreikius, ypač susijusius su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nesimokymu, akademinėmis spragomis, mokyklos nelankymu?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilma Augienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, bei Gražvydas Pavalkis, Paauglystės instituto vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1719falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-atnaujintu-programu-diegimas-apnuogino-mokytoju-perdegimo-drama--58704272Ką daryti? Kodėl perdegusių mokytojų šiandien yra kaip niekados daug? Ar perdega tik vyresnio amžiaus 45+ pedagogai, ar išsekę jaučiasi ir jauni, dar neseniai idealizmu spinduliavę mokytojai? Ko reikėtų mokytojams, kad jie jaustųsi kitaip?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja klaipėdiškė mokytoja Indrė Gudienė, Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58704272Thu, 15 Feb 2024 14:30:00 +0000LRTKiek tiksliai mokytojų yra perdegę ar pradeda jaustis perdegimo sindromus, niekas negali tiksliai suskaičiuoti. Tačiau iš mokytojų atvirų, neretai sarkastiškų pasisakymų tiek apie sistemą, tiek apie nuo šių mokslo metų pradėtas paskubom diegti...Ką daryti? Kodėl perdegusių mokytojų šiandien yra kaip niekados daug? Ar perdega tik vyresnio amžiaus 45+ pedagogai, ar išsekę jaučiasi ir jauni, dar neseniai idealizmu spinduliavę mokytojai? Ko reikėtų mokytojams, kad jie jaustųsi kitaip?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja klaipėdiškė mokytoja Indrė Gudienė, Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-mokytojai-kyla-i-kova-su-nsa-atsisakineja-vertinti-vienuoliktoku-pusegzaminius--58611651Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.
Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.
Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.
Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.
Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.
Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?

LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58611651Thu, 08 Feb 2024 14:30:00 +0000LRTDalis vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų vyks mokinių Šv. Velykų atostogų metu. Mat, kaip akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas. Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie...Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.
Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.
Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.
Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.
Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.
Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?

LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1756falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-mazosios-savivaldybes-uzdare-rusakalbes-mokyklas-o-didmiesciams-to-nepavyko-iki-siol--58462991Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.
Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.
Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.
Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.
Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.
Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.
Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.
Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.
O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.
Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58462991Thu, 25 Jan 2024 14:30:00 +0000LRTŠvietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek...Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.
Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.
Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.
Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.
Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.
Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.
Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.
Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.
O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.
Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1750falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiu-nuogastavimu-del-artejanciu-vienuoliktoku-tarpiniu-ziniu-patikrinimu-turi-mokytojai--58348345Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.
Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.
Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.
Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.
Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?

Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58348345Thu, 18 Jan 2024 14:30:00 +0000LRTŠį antradienį Lietuvos gimnazijose vyko moksleivių matematikos tarpinių žinių patikrinimas. Jis, tiesa, buvo skirtas labiau techniniams pasirengimo klausimams patikrinti nei pačiam užduočių sudėtingumo turiniui pasimatuoti. Žiniasklaidos kalbinti...Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.
Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.
Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.
Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.
Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?

Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-kolegijos-surinks-pakankamai-norinciu-studijuoti-jaunuoliu-jei-universitetai-nuleis-priemimo-kartele--58267198Bet, jei kolegijos norės išlikti, jos privalės žūtbūt turėti ne mažiau studentų nei 1200. Kaip elgsis kolegijos? Ar jos leis kartelę žemyn ir priims ir jaunuolius, kurie iki šiol dėl savo rezultatų galėjo svajoti tik apie profesinę mokyklą, ar jos išliks principingos? Kaip silpnesnių abiturientų priėmimas studijuoti aukštosiose mokyklose gali paveikti studijų kokybę? Kiek stojantiesiems į kolegijas yra svarbus kolegijų moksliškumas? O ir kas: stojantieji ar aukštosios mokyklos apmokės aukštosioms mokykloms nuo šių metų teksiančius papildomus abiturientų priėmimo kaštus?
Laidoje dalyvauja Aldis Fledžinskas, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius, ir Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58267198Thu, 11 Jan 2024 14:30:00 +0000LRTŠiais metais patekti į kai kurias universitetines studijų programas užteks 4,3 balo. Taip nutiko dėl Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje įtvirtintų nuostatų, kad nuo 2024 m. stojančiajam į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius 3 valstybinius...Bet, jei kolegijos norės išlikti, jos privalės žūtbūt turėti ne mažiau studentų nei 1200. Kaip elgsis kolegijos? Ar jos leis kartelę žemyn ir priims ir jaunuolius, kurie iki šiol dėl savo rezultatų galėjo svajoti tik apie profesinę mokyklą, ar jos išliks principingos? Kaip silpnesnių abiturientų priėmimas studijuoti aukštosiose mokyklose gali paveikti studijų kokybę? Kiek stojantiesiems į kolegijas yra svarbus kolegijų moksliškumas? O ir kas: stojantieji ar aukštosios mokyklos apmokės aukštosioms mokykloms nuo šių metų teksiančius papildomus abiturientų priėmimo kaštus?
Laidoje dalyvauja Aldis Fledžinskas, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius, ir Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1733falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-is-tiesu-kiekvienam-vaikui-yra-prieinamas-kokybiskas-svietimas--58198179O ir kaip derėtų modernizuoti švietimo sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinio mokinio poreikius ir skatintų kritinį mąstymą bei kūrybiškumą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja EDU Vilnius analitikas-tyrėjas dr. Pranas Gudynas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58198179Thu, 04 Jan 2024 14:30:00 +0000LRT2024-ieji švietimui bus įvairių pokyčių ir virsmų, inicijuotų dar prieš vienerius ar dvejus metus, laikas. Bet ar tikrai šie pokyčiai yra tie, kurių, remiantis švietimo tyrimais, norėtų mokiniai, jų tėvai ir pedagogai? Ką rodo įvairūs mokinių ir...O ir kaip derėtų modernizuoti švietimo sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinio mokinio poreikius ir skatintų kritinį mąstymą bei kūrybiškumą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja EDU Vilnius analitikas-tyrėjas dr. Pranas Gudynas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1737falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-lietuvos-universitetu-destytojai-iesko-budu-kaip-pazaboti-studentu-sukciavima-naudojantis-dirbtiniu-intelektu--58139913Lietuvos studentai, atlikdami atsiskaitomuosius darbus, dar plačiau ir rafinuočiau naudojasi įvairiomis dirbtinio intelekto programomis.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, daktaras Algis Gaižutis sako radęs priešnuodį nesąžiningiems atsiskaitymams, kuriuos atliko ne pats studentas, o dirbtinis intelektas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58139913Thu, 28 Dec 2023 14:28:00 +0000LRTDu iš trijų moksleivių namų darbams atlikti bei rašiniams rašyti naudoja dirbtinio intelekto programas. Tai parodė šiemet rugsėjį sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta 504 moksleivių iš 63 šalies gimnazijų apklausa. Lietuvos studentai,...Lietuvos studentai, atlikdami atsiskaitomuosius darbus, dar plačiau ir rafinuočiau naudojasi įvairiomis dirbtinio intelekto programomis.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, daktaras Algis Gaižutis sako radęs priešnuodį nesąžiningiems atsiskaitymams, kuriuos atliko ne pats studentas, o dirbtinis intelektas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-daugeja-netikinciu-seimu-norinciu-leisti-savo-vaikus-i-krikscioniskas-mokyklas--58086759Kodėl netikinčios šeimos nori atvesti mokytis savo vaikus į religines mokyklas? Ir kas geriau – atvirai pasakyti, kad nesi tikintis, bet nori, jog vaikas mokytųsi krikščioniškoje mokykloje, ar sukti uodegą ir dėtis labai religingu? O ir kaip jaučiasi vaikai, kurių tėvai nepraktikuoja krikščionybės, atvesti į šias mokyklas mokytis? Pagaliau kuo kitoks ugdymas krikščioniškose mokyklose?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos direktorė Jūratė Bernotienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė bei Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58086759Thu, 21 Dec 2023 14:30:00 +0000LRTKrikščioniškų mokyklų vadovai bei priėmimo komisijų nariai kasmet išgirsta anekdotiškų istorijų iš netikinčių šeimų, kaip šios, norėdamos, kad jų atžalos būtų priimtos į akademiškai bei emociškai saugias religines mokyklas, pasakoja apie tariamą savo...Kodėl netikinčios šeimos nori atvesti mokytis savo vaikus į religines mokyklas? Ir kas geriau – atvirai pasakyti, kad nesi tikintis, bet nori, jog vaikas mokytųsi krikščioniškoje mokykloje, ar sukti uodegą ir dėtis labai religingu? O ir kaip jaučiasi vaikai, kurių tėvai nepraktikuoja krikščionybės, atvesti į šias mokyklas mokytis? Pagaliau kuo kitoks ugdymas krikščioniškose mokyklose?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos direktorė Jūratė Bernotienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė bei Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-universitetu-priemimo-skyriai-jau-zino-kaip-kitamet-vyks-priemimas-i-aukstasias-mokyklas--58009170Tiesa, pagrindinius priėmimo principus apibrėžia jau sausį įsigaliosianti nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija.
Gimnazistai ir ypač jų tėvai taip pat neretai yra susipainioję, kuo kitoks bus 2024 m. vyksiantis abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas palyginti su 2025 m. vyksiančiu priėmimu.
Kada abiturientai ir jų tėvai galės išgirsti tikslesnes priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas sąlygas, tai yra, su kokiu balu kitąmet bus galima tapti studentu, kokios naujos priėmimo sąlygos galios jaunuoliams iš socialiai remtinų šeimų ir ar pavyks tapti aukštosios mokyklos studentu, jei nepavyks išlaikyti valstybinio matematikos brandos egzamino? Pagaliau kaip pasikeitė priėmimui reikalingų egzaminų skaičius bei dalykai.

Laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Justė Rožėnė,VILNIUS TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/58009170Thu, 14 Dec 2023 14:30:00 +0000LRTBesibaigiančių metų gruodžio vidurys. Iki būsimo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas liko vos pusmetis, bet aukštųjų mokyklų priėmimo skyrių atstovai vis dar gūžčioja pečiais, paklausti apie konkrečias priėmimo detales. Jos vis dar yra derinamos...Tiesa, pagrindinius priėmimo principus apibrėžia jau sausį įsigaliosianti nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija.
Gimnazistai ir ypač jų tėvai taip pat neretai yra susipainioję, kuo kitoks bus 2024 m. vyksiantis abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas palyginti su 2025 m. vyksiančiu priėmimu.
Kada abiturientai ir jų tėvai galės išgirsti tikslesnes priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas sąlygas, tai yra, su kokiu balu kitąmet bus galima tapti studentu, kokios naujos priėmimo sąlygos galios jaunuoliams iš socialiai remtinų šeimų ir ar pavyks tapti aukštosios mokyklos studentu, jei nepavyks išlaikyti valstybinio matematikos brandos egzamino? Pagaliau kaip pasikeitė priėmimui reikalingų egzaminų skaičius bei dalykai.

Laidoje dalyvauja Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas, ir Justė Rožėnė,VILNIUS TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1641falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-nuotaikos-lietuvoje-studijuojanciu-izraelieciu-ir-arabu-studentu-bendrabuciuose--57940015Kas pasikeitė per šiuos du mėnesius? Kaip sekasi universitetų administracijoms valdyti galimus konfliktus tarp studentų iš Izraelio bei arabų kraštų?

Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas dr. Alvidas Šarlauskas bei Vilnius tech universiteto tarptautinių studijų centro vyr. specialistė Lina Grigaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57940015Thu, 07 Dec 2023 14:30:00 +0000LRTGruodžio 7 d. sueina lygiai du mėnesiai, kai teroristinė grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį. Prasidėjus karui, tiek Lietuvos, tiek pasaulio visuomenė suskilo į dvi stovyklas: remiančius užpultus izraeliečius ir tuos, kurie remia Palestiną. Per šiuos du...Kas pasikeitė per šiuos du mėnesius? Kaip sekasi universitetų administracijoms valdyti galimus konfliktus tarp studentų iš Izraelio bei arabų kraštų?

Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas dr. Alvidas Šarlauskas bei Vilnius tech universiteto tarptautinių studijų centro vyr. specialistė Lina Grigaitienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-lemia-kad-is-kai-kuriu-studiju-nubyra-nuo-keliolikos-nuosimciu-iki-puses-studentu--57891466Kitos studijų kryptys, iš kurių per pirmuosius studijų metus nubyrėjo daugiausia studentų, tai: biotechnologijos (43 proc.) Vytauto Didžiojo universitete, politikos mokslai (37 proc.) Europos humanitariniame universitete, menotyra (35 proc.) Vilniaus dailės akademijoje, vertimas (33 proc.) Vilniaus universitete, transporto inžinerija (29 proc.) Kauno technologijos universitete, socialinis darbas (29 proc.) Klaipėdos universitete, genetika (27 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universitete, informacijos sistemos (25 proc.) Vilnius tech universitete.
Tiesa, vėlesniuose bakalauro studijų kursuose mažėja nubyrėjimas.
Vis dėlto antrojoje (magistrantūros) studijų pakopoje per pirmus studijų metus yra stebimas dar didesnis studentų iškritimas.
Kas lemia tokį didelį nubyrėjimą jau pirmaisiais studijų metais – dėstytojų reiklumas, principingumas ir net priekabumas ar pirmakursių nepasirengimas studijoms? O gal yra kitų nematomų veiksnių?

Diskutuoja Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė, bei Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57891466Thu, 30 Nov 2023 14:30:00 +0000LRTStudijų kokybės vertinimo centro studijų krypčių kokybės matavimo įrankis rodo, kad per pirmus studijų metus 2022-2023 m. m. iš kai kurių universitetinių studijų krypčių nubyrėjo daugiau nei pusė studentų. Bene daugiausiai - 59 proc. - iš vadybos...Kitos studijų kryptys, iš kurių per pirmuosius studijų metus nubyrėjo daugiausia studentų, tai: biotechnologijos (43 proc.) Vytauto Didžiojo universitete, politikos mokslai (37 proc.) Europos humanitariniame universitete, menotyra (35 proc.) Vilniaus dailės akademijoje, vertimas (33 proc.) Vilniaus universitete, transporto inžinerija (29 proc.) Kauno technologijos universitete, socialinis darbas (29 proc.) Klaipėdos universitete, genetika (27 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universitete, informacijos sistemos (25 proc.) Vilnius tech universitete.
Tiesa, vėlesniuose bakalauro studijų kursuose mažėja nubyrėjimas.
Vis dėlto antrojoje (magistrantūros) studijų pakopoje per pirmus studijų metus yra stebimas dar didesnis studentų iškritimas.
Kas lemia tokį didelį nubyrėjimą jau pirmaisiais studijų metais – dėstytojų reiklumas, principingumas ir net priekabumas ar pirmakursių nepasirengimas studijoms? O gal yra kitų nematomų veiksnių?

Diskutuoja Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė, bei Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-vienetai-ir-dvejetai-paskatina-mokinius-uoliau-mokytis--57786340Mokyklų psichologai dažnai girdi istorijų, kai aukštus akademinius standartus keliantys mokytojai pateikia suktus testus ar kontrolinių darbų užduotis, reikalaujančias olimpiadinio pasirengimo, ir mokiniams, kurie stengėsi ir ruošėsi atsiskaitomiesiems darbams, bet suklupo atlikdami painias užduotis, surašo neigiamus pažymius. Kai mokiniai teiraujasi, ar galima perrašyti tokius patikrinamuosius darbus, reiklieji mokytojai atsako neigiamai ir pabrėžia, esą reikia uoliau mokytis. Kai mokinys bando teisintis, kad jis iš tiesų mokėsi uoliai, bet ne išimčių, kurias pateikė mokytojas, o tai, ko reikalauja bendrasis kursas, mokytojo atsakymas būna standartinis: mokykis dar uoliau. Tad mokinys, supratęs, kad jam vis tiek nepavyks, liaujasi mokytis tokio požiūrio besilaikančio mokytojo disciplinos.
Taigi, kai kurių psichologų pastebėjimu, jei mokytojai liautųsi baudę mokinius prastais pažymiais ir rašytų aukštesnius įverčius, kur kas dažniau pasiektų tikslo paskatinti mokinį uoliau mokytis ir siekti daugiau.
Kaip veikia pažymys? Ir kodėl didžiuma mokytojų neatsisako vienetų bei dvejetų?
Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57786340Thu, 23 Nov 2023 14:30:00 +0000LRTVis dažniau mokyklų psichologai akcentuoja mokytojams nerašyti mokiniams prastų pažymių. Esą vienetas ar dvejetas ne paskatina mokinį uoliau mokytis, o priešingai - paskatina nebesimokyti ar net ignoruoti discipliną, kuri nesiseka. Mokyklų psichologai...Mokyklų psichologai dažnai girdi istorijų, kai aukštus akademinius standartus keliantys mokytojai pateikia suktus testus ar kontrolinių darbų užduotis, reikalaujančias olimpiadinio pasirengimo, ir mokiniams, kurie stengėsi ir ruošėsi atsiskaitomiesiems darbams, bet suklupo atlikdami painias užduotis, surašo neigiamus pažymius. Kai mokiniai teiraujasi, ar galima perrašyti tokius patikrinamuosius darbus, reiklieji mokytojai atsako neigiamai ir pabrėžia, esą reikia uoliau mokytis. Kai mokinys bando teisintis, kad jis iš tiesų mokėsi uoliai, bet ne išimčių, kurias pateikė mokytojas, o tai, ko reikalauja bendrasis kursas, mokytojo atsakymas būna standartinis: mokykis dar uoliau. Tad mokinys, supratęs, kad jam vis tiek nepavyks, liaujasi mokytis tokio požiūrio besilaikančio mokytojo disciplinos.
Taigi, kai kurių psichologų pastebėjimu, jei mokytojai liautųsi baudę mokinius prastais pažymiais ir rašytų aukštesnius įverčius, kur kas dažniau pasiektų tikslo paskatinti mokinį uoliau mokytis ir siekti daugiau.
Kaip veikia pažymys? Ir kodėl didžiuma mokytojų neatsisako vienetų bei dvejetų?
Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-verta-abiturientams-rinktis-studiju-kryptis-kuriu-mokslo-lygis-ivertintas-vienetu-arba-dvejetu--57666144Remiantis ekspertiniu universitetų ir mokslo tyrimų institutų mokslo kokybės vertinimu, net 7-ių institucijų mokslo veiklos kokybė vienoje ar daugiau mokslo krypčių yra aukščiausio arba arti aukščiausio tarptautinio lygio. Tai nustatė tarptautiniai mokslo ekspertai, vertinę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste.
Kita vertus, yra nemažai mokslo krypčių, kurių mokslas tesiekia vienetą ar dvejetą.
Nuo 2029 m. tų aukštųjų mokyklų mokslo krypčių, kurios nebus pasiekusios dvejeto, nebegalės būti rengiami nei bakalaurai, nei profesiniai bakalaurai, o jei mokslo kryptys nepasieks trejeto, tai universitetai nebegalės rengti tų krypčių ne tik doktorantų, o ir magistrantų.
Tiesa, yra įvairių išlygų. Universitetai dėl silpnų krypčių gali sudaryti konsorciumus su dar dviem kitais Lietuvos universitetais ar mokslo institutais ir, jei aritmetinis vidurkis pasieks reikiamą balą, jie ir toliau galės rengti tiek pirmos, tiek antros ar trečios pakopos studentus. Jei partneris yra užsienio šalies institucija, užteks vienos partnerystės sutarties.
O ką galvoti stojantiesiems? Kiek svarbu, renkantis bakalauro ar vientisąsias studijas, universiteto krypties mokslo lygis? O gal užtenka tik, kad universitetas turi konkrečios studijų krypties puikių dėstytojų teoretikų ar praktikų?

Laidoje dalyvauja dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas, dr. Eugenijus Stumbrys, Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus vedėjas, dr. Leonas Balaševičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57666144Thu, 16 Nov 2023 14:30:00 +0000LRTŠią savaitę Lietuvos mokslo taryba pristatė Lietuvos universitetų bei mokslo tyrimų institutų atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ekspertinį mokslo kokybės vertinimą, kiek anksčiau spalio gale buvo pristatytas ir vadinamas...Remiantis ekspertiniu universitetų ir mokslo tyrimų institutų mokslo kokybės vertinimu, net 7-ių institucijų mokslo veiklos kokybė vienoje ar daugiau mokslo krypčių yra aukščiausio arba arti aukščiausio tarptautinio lygio. Tai nustatė tarptautiniai mokslo ekspertai, vertinę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste.
Kita vertus, yra nemažai mokslo krypčių, kurių mokslas tesiekia vienetą ar dvejetą.
Nuo 2029 m. tų aukštųjų mokyklų mokslo krypčių, kurios nebus pasiekusios dvejeto, nebegalės būti rengiami nei bakalaurai, nei profesiniai bakalaurai, o jei mokslo kryptys nepasieks trejeto, tai universitetai nebegalės rengti tų krypčių ne tik doktorantų, o ir magistrantų.
Tiesa, yra įvairių išlygų. Universitetai dėl silpnų krypčių gali sudaryti konsorciumus su dar dviem kitais Lietuvos universitetais ar mokslo institutais ir, jei aritmetinis vidurkis pasieks reikiamą balą, jie ir toliau galės rengti tiek pirmos, tiek antros ar trečios pakopos studentus. Jei partneris yra užsienio šalies institucija, užteks vienos partnerystės sutarties.
O ką galvoti stojantiesiems? Kiek svarbu, renkantis bakalauro ar vientisąsias studijas, universiteto krypties mokslo lygis? O gal užtenka tik, kad universitetas turi konkrečios studijų krypties puikių dėstytojų teoretikų ar praktikų?

Laidoje dalyvauja dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas, dr. Eugenijus Stumbrys, Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus vedėjas, dr. Leonas Balaševičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-mokyklu-bendruomenes-bejeges-pries-kvaisalus--57580708Dar kitos privačios mokyklos perka specialius testus suolų bei kitiems paviršiams, ant kurių galima aptikti bet kokių svaigiųjų medžiagų pėdsakus.
Savivaldybių mokyklos, besirūpinančios mokiniais, priimdamos naujokus pasirašo sutartis, leidžiančias, esant įtarimui, patikrinti mokinio daiktus, organizuoja galybę policijos bei sveikatos biurų specialistų prevencinių paskaitų, taip pat demonstruoja specialius 3 D akinius, kurie sukuria kvaišalų vartojusio žmogaus būseną, kviečiasi policijos pareigūnus su specialiais šunimis, apmokytais ieškoti kvaišalų... Bet toks mokyklų administracijų rūpestis patinka ne visiems tėvams. Kai kurie jų piktinasi, girdi, šios priemonės kelia jų atžaloms baimę, jos esančios perteklinės. Dar aktyviau veikti prieš bet kokias psichoaktyviąsias medžiagas mokyklų administracijas žaboja ir tai, kad atliekant tokias prevencines akcijas sklinda gandai, girdi X mokykla - narkomanų irštva, tad ten ir ieškoma kvaišalų.
Kaip didinti vaikų ir paauglių atsparumą norui išmėginti tai, kas draudžiama? O jei vis dėlto nepavyksta apsaugoti, kaip efektyviai padėti besisvaiginančiam jaunam žmogui?

Laidoje diskutuoja Vidita Jonaitė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė, Irena Baranauskienė, privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė bei Nevalstybinių mokyklų asociacijos vadovė, Leonas Šidlauskas, Palangos Senosios gimnazijos direktorius, Virginijus Skroblas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius, ir Aušrinė Janovskienė, Širvintų rajono savivaldybės patarėja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57580708Thu, 09 Nov 2023 14:30:00 +0000LRTDešimt privačių Lietuvos mokyklų, siekdamos užkardyti elektroninių cigarečių rūkymą, ką tik įsidiegė buvusių Kauno technologijos universiteto mokslininkų sukurtą inovaciją - specialų įrenginį, vos per keletą sekundžių aptinkantį barbitalio,...Dar kitos privačios mokyklos perka specialius testus suolų bei kitiems paviršiams, ant kurių galima aptikti bet kokių svaigiųjų medžiagų pėdsakus.
Savivaldybių mokyklos, besirūpinančios mokiniais, priimdamos naujokus pasirašo sutartis, leidžiančias, esant įtarimui, patikrinti mokinio daiktus, organizuoja galybę policijos bei sveikatos biurų specialistų prevencinių paskaitų, taip pat demonstruoja specialius 3 D akinius, kurie sukuria kvaišalų vartojusio žmogaus būseną, kviečiasi policijos pareigūnus su specialiais šunimis, apmokytais ieškoti kvaišalų... Bet toks mokyklų administracijų rūpestis patinka ne visiems tėvams. Kai kurie jų piktinasi, girdi, šios priemonės kelia jų atžaloms baimę, jos esančios perteklinės. Dar aktyviau veikti prieš bet kokias psichoaktyviąsias medžiagas mokyklų administracijas žaboja ir tai, kad atliekant tokias prevencines akcijas sklinda gandai, girdi X mokykla - narkomanų irštva, tad ten ir ieškoma kvaišalų.
Kaip didinti vaikų ir paauglių atsparumą norui išmėginti tai, kas draudžiama? O jei vis dėlto nepavyksta apsaugoti, kaip efektyviai padėti besisvaiginančiam jaunam žmogui?

Laidoje diskutuoja Vidita Jonaitė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė, Irena Baranauskienė, privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė bei Nevalstybinių mokyklų asociacijos vadovė, Leonas Šidlauskas, Palangos Senosios gimnazijos direktorius, Virginijus Skroblas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius, ir Aušrinė Janovskienė, Širvintų rajono savivaldybės patarėja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-atskirti-kada-paauglys-liudi-o-kada-tai-jau-yra-depresija--57457722
Laidoje dalyvauja Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir leidėjas Alvydas Juravičius, inicijavęs nekomercinės knygos vaikams, paaugliams bei tėvams, ieškantiems atsakymų apie vaikų ir paauglių depresiją, leidybą.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57457722Thu, 02 Nov 2023 14:30:02 +0000LRTKaip tėvams ir mokytojams atpažinti, ar užsisklendęs arba maištaujantis paauglys taip elgiasi dėl savo amžiaus tarpsnio, elementaraus liūdesio, ar tai yra depresijos signalas, o jei tai depresija, kaip padėti vaikui? Laidoje dalyvauja Vilniaus...
Laidoje dalyvauja Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir leidėjas Alvydas Juravičius, inicijavęs nekomercinės knygos vaikams, paaugliams bei tėvams, ieškantiems atsakymų apie vaikų ir paauglių depresiją, leidybą.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1624falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lietuvoje-delsiama-itraukti-disleksija-i-sutrikimu-klasifikatoriu--57399465Bet Lietuvoje disleksija vis dar nėra įtraukta į sutrikimų klasifikatorių. Kodėl? Ar Lietuvoje šis sutrikimas nėra paplitęs? O gal mes nerenkame tokios statistikos? Ir ar tikrai disleksiją turintys Lietuvos vaikai yra ugdomi taip, kaip jų bendraamžiai disleksikai vaikai kitose ES šalyse?
Laidoje dalyvauja Jurgita Pocienė, specialioji pedagogė-logopedė, „Dyslexia“ centro įkūrėja ir vadovė, Ramunė Balčikonienė, disleksiją turinčio sūnaus mama, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Komunikacijos vadovė, Sandra Valantiejienė, Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė, Ignas Gaižiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimais.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57399465Thu, 26 Oct 2023 13:30:00 +0000LRTDisleksija pasaulyje yra diagnozuojama apie 10-12 proc. visos populiacijos. Bet Lietuvoje disleksija vis dar nėra įtraukta į sutrikimų klasifikatorių. Kodėl? Ar Lietuvoje šis sutrikimas nėra paplitęs? O gal mes nerenkame tokios statistikos? Ir ar...Bet Lietuvoje disleksija vis dar nėra įtraukta į sutrikimų klasifikatorių. Kodėl? Ar Lietuvoje šis sutrikimas nėra paplitęs? O gal mes nerenkame tokios statistikos? Ir ar tikrai disleksiją turintys Lietuvos vaikai yra ugdomi taip, kaip jų bendraamžiai disleksikai vaikai kitose ES šalyse?
Laidoje dalyvauja Jurgita Pocienė, specialioji pedagogė-logopedė, „Dyslexia“ centro įkūrėja ir vadovė, Ramunė Balčikonienė, disleksiją turinčio sūnaus mama, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Komunikacijos vadovė, Sandra Valantiejienė, Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė, Ignas Gaižiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimais.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-kitamet-bus-pinigu-vadoveliams-pagal-atnaujintas-bendrojo-ugdymo-programas-pirkti--57308388Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo prašiusi Finansų ministerijos padidinti mokinio krepšelyje esančių lėšų sumą vadovėliams pirkti iki 26 eurų.
Dėl šios situacijos visos pagrindinės šalies vadovėlių leidyklos šią savaitę išsiuntė raštą Seimo Švietimo ir mokslo, taip pat Seimo ir Biudžeto komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijoms.
Kiek šiems metams iš viso numatyta lėšų nelyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar jų pakaktų aprūpinti visus mokinius reikiamais visų dalykų vadovėliais, jei žinoma, jie būtų parašyti ir išleisti? Kiek kitiems metams prašoma iš Finansų ministerijos lėšų lyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar pavyks gauti prašomą sumą? Pagaliau ar ši suma yra tokia, kuri leistų visoms šalies mokykloms nupirkti visus reikiamus vadovėlius?
O ir kiek išeitimi iš situacijos galėtų būti skaitmeniniai vadovėliai?

Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas ir leidyklos „Didakta“ akcininkas Rytas Šalna bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57308388Thu, 19 Oct 2023 13:30:00 +0000LRTAiškėjant kitų metų biudžeto projekto apmatams, sunerimo dalis mokytojų dalykininkų, taip pat vadovėlių leidėjai. Juos pasiekė žinia, esą kitiems metams vieno vaiko vadovėliams pirkti bus skirta vos 21 euro suma. Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto...Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo prašiusi Finansų ministerijos padidinti mokinio krepšelyje esančių lėšų sumą vadovėliams pirkti iki 26 eurų.
Dėl šios situacijos visos pagrindinės šalies vadovėlių leidyklos šią savaitę išsiuntė raštą Seimo Švietimo ir mokslo, taip pat Seimo ir Biudžeto komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijoms.
Kiek šiems metams iš viso numatyta lėšų nelyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar jų pakaktų aprūpinti visus mokinius reikiamais visų dalykų vadovėliais, jei žinoma, jie būtų parašyti ir išleisti? Kiek kitiems metams prašoma iš Finansų ministerijos lėšų lyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar pavyks gauti prašomą sumą? Pagaliau ar ši suma yra tokia, kuri leistų visoms šalies mokykloms nupirkti visus reikiamus vadovėlius?
O ir kiek išeitimi iš situacijos galėtų būti skaitmeniniai vadovėliai?

Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas ir leidyklos „Didakta“ akcininkas Rytas Šalna bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-visi-tevai-ipirks-nuo-naujuju-pabrangsiancius-pietus-savo-mokyklinukams-ir-darzelinukams--57219435Priminsime, kad absoliutaus skurdo riba 2023 m. siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurus šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyveno absoliučiame skurde.
Tuo tarpu skurdo rizikoje, agentūros duomenimis, 2023 m. joje gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas, tai yra 568 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 19,9 proc. Įvertinta skurdo rizikos riba 2023 m. yra 566 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 17 proc.
Kiek šiandien kainuoja pietūs mokyklose mokyklinukams bei kiek kainuoja vieno darželinuko maitinimas? Kokiai daliai visų tėvų brangsiantis vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose taps nebeįperkamas? Ir kokios yra galimos išeitys, kad vaikai, kurių šeimos realiai skursta, nors oficialiai nepatenka tarp galinčių gauti įvairią valstybės paramą, galėtų bent jau mokykloje pavalgyti sočius ir šiltus pietus?
Laidoje dalyvauja kaunietė moksleivių mama Sandra Kapeliorienė, Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57219435Thu, 12 Oct 2023 13:30:00 +0000LRTNuo sausio nebelikus 9 proc. PVM lengvatos maitinimo paslaugoms, brangs ne tik maistas kavinėse ir restoranuose, o ir mokyklose bei darželiuose. Kai kurios tėvų organizacijos jau prakalbo apie ketinimą dar spalį organizuoti piketą prie Vyriausybės....Priminsime, kad absoliutaus skurdo riba 2023 m. siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurus šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyveno absoliučiame skurde.
Tuo tarpu skurdo rizikoje, agentūros duomenimis, 2023 m. joje gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas, tai yra 568 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 19,9 proc. Įvertinta skurdo rizikos riba 2023 m. yra 566 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. siekia 17 proc.
Kiek šiandien kainuoja pietūs mokyklose mokyklinukams bei kiek kainuoja vieno darželinuko maitinimas? Kokiai daliai visų tėvų brangsiantis vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose taps nebeįperkamas? Ir kokios yra galimos išeitys, kad vaikai, kurių šeimos realiai skursta, nors oficialiai nepatenka tarp galinčių gauti įvairią valstybės paramą, galėtų bent jau mokykloje pavalgyti sočius ir šiltus pietus?
Laidoje dalyvauja kaunietė moksleivių mama Sandra Kapeliorienė, Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-gali-mokytojas--57089190Kokios asmenybės dažniausiai renkasi pedagogikos studijas bei kodėl, nors yra daug skatinamųjų priemonių, menksta pedagogo profesijos patrauklumas?
Laidoje dalyvauja psichologė Jūratė Bortkevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/57089190Thu, 05 Oct 2023 13:30:00 +0000LRTKaip dirbtinio intelekto amžiuje keičiasi mokytojo profesija? Ar vis dar pirmojo mokytojo įtaka vaiko ateičiai yra tokia pat didelė, kokia buvo XX amžiuje ir ką rodė ankstesni mokslo tyrimai? Kokios asmenybės dažniausiai renkasi pedagogikos studijas...Kokios asmenybės dažniausiai renkasi pedagogikos studijas bei kodėl, nors yra daug skatinamųjų priemonių, menksta pedagogo profesijos patrauklumas?
Laidoje dalyvauja psichologė Jūratė Bortkevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1683falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-nezino-siumeciai-vienuoliktokai-apie-priemimo-i-universitetus-salygas--56978186Kiek šis galimas pokytis turėtų įtakos stojantiesiems bei kaip keisis kitos priėmimo į universitetus sąlygos tiek šiųmečiams dvyliktokams, tiek būsimiems abiturientams, šiųmečiams vienuoliktokams, pasirinkusiems laikyti A arba B lygio matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminus? Ar aukštoji mokykla bus „pasiekiama“ tiems, kas nebus išlaikę 3 brandos egzaminų? Koks gimnazijos baigimo atestatas jau po dvejų metų suteiks galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje, o koks - tik profesinėje? O ir kokie kiti nauji stojimo reikalavimai laukia būsimų abiturientų?

LRT radijuje diskutuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto vicerektorė dr. Regina Valutytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56978186Thu, 28 Sep 2023 13:30:00 +0000LRTŠį penktadienį pajūryje renkasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Posėdis žada būti itin karštas. Pagrindinis klausimas, ar sutikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu projektu - Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam...Kiek šis galimas pokytis turėtų įtakos stojantiesiems bei kaip keisis kitos priėmimo į universitetus sąlygos tiek šiųmečiams dvyliktokams, tiek būsimiems abiturientams, šiųmečiams vienuoliktokams, pasirinkusiems laikyti A arba B lygio matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminus? Ar aukštoji mokykla bus „pasiekiama“ tiems, kas nebus išlaikę 3 brandos egzaminų? Koks gimnazijos baigimo atestatas jau po dvejų metų suteiks galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje, o koks - tik profesinėje? O ir kokie kiti nauji stojimo reikalavimai laukia būsimų abiturientų?

LRT radijuje diskutuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto vicerektorė dr. Regina Valutytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kam-skirti-vadoveliai-mokytojui-ar-mokiniui--56887406Labiausiai nukentėję bus 7-okai ir 11-okai.
O kaip bus kitąmet – ar pagal atnaujintas programas pradėję mokytis mokiniai jau turės visus – tiek matematikos, tiek kitų dalykų vadovėlius ar ir toliau sakysime, kad mokytojai kūrybingi ir patys gali parengti kokybišką pamokos turinį bei mokyti mokinius be vadovėlių?
Diskutuoja Asta Ranonytė, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja, Sigitas Besagirskas, UAB „Baltų lankų“ vadovėliai direktorius, Elmundas Žalys, UAB „TEV“ valdybos pirmininkas, bei Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56887406Thu, 21 Sep 2023 13:30:00 +0000LRTLietuva skelbia stiprinanti matematikos, taip pat daugelio kitų dalykų ugdymą, todėl ir buvo atnaujintas mokymo turinys. Tačiau daliai klasių, pradėjusių mokytis pagal naujas ugdymo programas, šiemet nėra ir nebus išleistų nei matematikos, nei kitų...Labiausiai nukentėję bus 7-okai ir 11-okai.
O kaip bus kitąmet – ar pagal atnaujintas programas pradėję mokytis mokiniai jau turės visus – tiek matematikos, tiek kitų dalykų vadovėlius ar ir toliau sakysime, kad mokytojai kūrybingi ir patys gali parengti kokybišką pamokos turinį bei mokyti mokinius be vadovėlių?
Diskutuoja Asta Ranonytė, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja, Sigitas Besagirskas, UAB „Baltų lankų“ vadovėliai direktorius, Elmundas Žalys, UAB „TEV“ valdybos pirmininkas, bei Vaidas Bacys, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1659falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-jau-po-keliolikos-metu-gyvi-mokytojai-dirbs-tik-privaciose-mokyklose-o-valstybinese-pamokos-vyks-nuotoliu--56808384Kiek toks scenarijus yra realus? Kaip šiandien savivaldybių mokykloms sekasi samdyti mokytojus? Iš kiek pretendentų jie turi galimybę atsirinkti mokytoją? Ir ar dar sugrįš kada nors tie laikai, kai mokyklos atsirinkdavo mokytoją iš keliolikos kandidatų?
Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius, Šilutės Vainuto gimnazijos direktorės pavaduotoja Virginija Ryliškienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56808384Thu, 14 Sep 2023 13:30:00 +0000LRTStingant mokytojų, kai kurie futurologai prognozuoja scenarijų, esą po 15-20 metų gyvus mokytojus mokyklose keis nuotolinės pamokos arba mokytojai robotai. Girdi, tik į turtinguosius orientuotos privačios mokyklos įstengs mokėti mokytojams orius...Kiek toks scenarijus yra realus? Kaip šiandien savivaldybių mokykloms sekasi samdyti mokytojus? Iš kiek pretendentų jie turi galimybę atsirinkti mokytoją? Ir ar dar sugrįš kada nors tie laikai, kai mokyklos atsirinkdavo mokytoją iš keliolikos kandidatų?
Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius, Šilutės Vainuto gimnazijos direktorės pavaduotoja Virginija Ryliškienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ministras-dirba-vos-50-dienu-o-tarp-jo-ir-svietimo-profsajungu-jau-pakibo-nesantaikos-kirvis--56650272
Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56650272Thu, 31 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTŠvietimo bendruomenė kunkuliuoja. Kaip naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras ketina raminti ir spręsti daugybę iššūkių? Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas Ved. Jonė Kučinskaitė
Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-di-amziuje-astuntokai-mokysis-kalti-taburete-bet-nebesimokys-informatikos--56577961Kodėl aštuntokams nebebus dėstoma informatika?
Laidoje diskutuoja Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56577961Thu, 24 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTNuo naujų mokslo metų, tai yra Rugsėjo 1-osios, stiprinamas informacinių technologijų mokymas. Šios disciplinos bus mokomi jau visi pradinukai, be to, informacinių technologijų disciplina pervadinta į informatiką. Į informatikos mokymą nuo naujųjų...Kodėl aštuntokams nebebus dėstoma informatika?
Laidoje diskutuoja Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-be-streso-pasiruosti-naujiems-mokslo-metams--56501884Bet tėvai nerimauja, kad naujaisiais metais nelyginių klasių mokinimas pradėjus mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir dar nesant išleistų visų reikiamų vadovėlių, o ir mokykloms stingant lėšų nupirkti visus vadovėlius, nežinia, kiek bus kokybiškas ugdymas.
Kaip nepasiduoti nerimui ar net ir panikai bei kaip ramiai priimti ir išgyventi visus kitus prasidėjusių naujųjų mokslo metų iššūkius?
Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56501884Thu, 17 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTDaugelyje Europos šalių moksleiviai grįžta į mokyklas jau po Žolinės. Lietuvos moksleiviai dar turi dvi savaites vasaros atostogų. Tiesa, prekybos centrai jau pasirengę mokslo metams: organizuoja mokyklinių uniformų, sąsiuvinių, kuprinių ir kitų...Bet tėvai nerimauja, kad naujaisiais metais nelyginių klasių mokinimas pradėjus mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir dar nesant išleistų visų reikiamų vadovėlių, o ir mokykloms stingant lėšų nupirkti visus vadovėlius, nežinia, kiek bus kokybiškas ugdymas.
Kaip nepasiduoti nerimui ar net ir panikai bei kaip ramiai priimti ir išgyventi visus kitus prasidėjusių naujųjų mokslo metų iššūkius?
Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-jau-netrukus-neliks-galimybes-teikti-popieriniu-prasymu-i-mokyklas-ir-darzelius-kas-keisis--56436143Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėjo pradėti veikti prieš pusantrų metų 2022 m. sausio 1 d., bet grupė parlamentarų pateikė siūlymus atidėti naujos (darželinukų ir moksleivių registracijos į ugdymo įstaigas) tvarkos įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d.
Taigi, iki naujos tvarkos įsigaliojimo (kai tėveliai turės atžalas registruoti nebe į darželius ar mokyklas per savivaldybių centralizuotas sistemas arba tradiciniu būdu – teikdami popierinius prašymus darželiams, mokykloms ar vietos Švietimo skyriams), o teikti prašymus viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, liko tik apie penki mėnesiai.
Kaip iki šiol atrodė darželinukų ir moksleivių priėmimas į ugdymo įstaigas ir kaip veiks naujoji priėmimo sistema?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Aidas Aldakauskas, l. e. p. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, Alina Kowalewska, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, Jolita Sakaliūnienė, Kauno miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Violeta Kolesnikienė, Jonavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, Darius Rekis, Akmenės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56436143Thu, 10 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTDaugiau nei prieš trejus metus Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, numatančius centralizuotą visų šalies darželinukų bei moksleivių priėmimą į ugdymo įstaigas. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, naujajai viešajai...Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėjo pradėti veikti prieš pusantrų metų 2022 m. sausio 1 d., bet grupė parlamentarų pateikė siūlymus atidėti naujos (darželinukų ir moksleivių registracijos į ugdymo įstaigas) tvarkos įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d.
Taigi, iki naujos tvarkos įsigaliojimo (kai tėveliai turės atžalas registruoti nebe į darželius ar mokyklas per savivaldybių centralizuotas sistemas arba tradiciniu būdu – teikdami popierinius prašymus darželiams, mokykloms ar vietos Švietimo skyriams), o teikti prašymus viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, liko tik apie penki mėnesiai.
Kaip iki šiol atrodė darželinukų ir moksleivių priėmimas į ugdymo įstaigas ir kaip veiks naujoji priėmimo sistema?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Aidas Aldakauskas, l. e. p. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, Alina Kowalewska, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, Jolita Sakaliūnienė, Kauno miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Violeta Kolesnikienė, Jonavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, Darius Rekis, Akmenės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1726falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-besirenkantieji-studijas-girdi-analitiku-prognozes-kokiu-specialistu-reikes-rinkai-artimiausius-desimtmecius--56365507
Ir nors tradiciškai abiturientai, geriausiai baigę mokyklas, pirmu numeriu teikė prašymus būti priimtiems studijuoti medicinos, odontologijos, teisės, įvairių su kompiuterija susijusių studijų, kai kurios iki šiol lyderiavusios, pagal pretendentų skaičių programos, kaip antai politologija ar ir vadyba, šiemet sulaukė mažiau dėmesio. Šias studijų programas iš lyderių stumia su komunikacija susijusios studijos.

Kaip šiemet jaunuoliai rinkosi studijas, į kokias studijų programas buvo didžiausi konkursai? Kaip šios tendencijos atliepia Lietuvos ir Europos bei pasaulio ūkio poreikius? Ir, kaip Lietuvos jaunuolių preferencijos, ką studijuoti pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.

Diskutuoja: Sonata Mačiulskytė, Klaipėdos universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, Eugenijus Butkus, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56365507Thu, 03 Aug 2023 13:30:00 +0000LRTTrečiadienį buvo paskelbti stojimo į šalies universitetus ir kolegijas pirmojo etapo rezultatai ir aukštosios mokyklos pradėjo pasirašinėti priėmimo sutartis su pakviestaisiais studijuoti. Išankstiniais duomenimis, pirmajame stojimo rate pirmuoju...
Ir nors tradiciškai abiturientai, geriausiai baigę mokyklas, pirmu numeriu teikė prašymus būti priimtiems studijuoti medicinos, odontologijos, teisės, įvairių su kompiuterija susijusių studijų, kai kurios iki šiol lyderiavusios, pagal pretendentų skaičių programos, kaip antai politologija ar ir vadyba, šiemet sulaukė mažiau dėmesio. Šias studijų programas iš lyderių stumia su komunikacija susijusios studijos.

Kaip šiemet jaunuoliai rinkosi studijas, į kokias studijų programas buvo didžiausi konkursai? Kaip šios tendencijos atliepia Lietuvos ir Europos bei pasaulio ūkio poreikius? Ir, kaip Lietuvos jaunuolių preferencijos, ką studijuoti pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.

Diskutuoja: Sonata Mačiulskytė, Klaipėdos universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, Eugenijus Butkus, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pletojantis-dirbtiniam-intelektui-bei-daliai-profesiju-prarandant-perspektyvas-pasirinkti-ateities-specialybe--56261243
Tiek pasaulio, tiek Lietuvos aukštosios mokyklos, kaip atsvarą, siūlo jaunuoliams rinktis tarpsritines, tarpkryptines ir tarpdalykines studijų programas. Kokios tai specialybės ir ką galima veikti jas baigus? Kokių reikia gebėjimų ir žinių, kad galėtum studijuoti kelias sritis, dalykus ar kryptis apimančias studijų programas? Kiek studentų, nepajėgiančių dėl prasto pasirengimo studijuoti kelis dalykus apimančiose studijose, nubyra? Kokios atsirado pasaulyje naujos tarpsritinės ir tarpkryptinės studijų programos ir kokios jau netrukus atsiras naujos tarpkryptinės studijų programos ir Lietuvos universitetuose?

Diskutuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56261243Thu, 27 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTPrieš dešimtmetį futurologų ištarta tezė, kad per ateinančius 20 metų neatpažįstamai pasikeis ar netgi nebeliks nuo 40 proc. iki 80 proc. visų žinomų ar saugiomis laikytų profesijų, vis labiau įgyja pagreitį. Daugėja darbo vietų, kuriose žmogų pakeitė...
Tiek pasaulio, tiek Lietuvos aukštosios mokyklos, kaip atsvarą, siūlo jaunuoliams rinktis tarpsritines, tarpkryptines ir tarpdalykines studijų programas. Kokios tai specialybės ir ką galima veikti jas baigus? Kokių reikia gebėjimų ir žinių, kad galėtum studijuoti kelias sritis, dalykus ar kryptis apimančias studijų programas? Kiek studentų, nepajėgiančių dėl prasto pasirengimo studijuoti kelis dalykus apimančiose studijose, nubyra? Kokios atsirado pasaulyje naujos tarpsritinės ir tarpkryptinės studijų programos ir kokios jau netrukus atsiras naujos tarpkryptinės studijų programos ir Lietuvos universitetuose?

Diskutuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1720falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokias-klaidas-daro-stojantieji-pildantys-priemimo-i-universitetus-ir-kolegijas-dokumentus--56167330
Kaip teisingai, atsižvelgiant į išlaikytų valstybinių brandos egzamino rezultatus, susidėlioti stojimo eilę? Kaip veikia priėmimo į universitetus ir kolegijas sistema? Ką daryti, jei gavai pakvietimą studijuoti į valstybės nefinansuojamą, tai yra mokamą, studijų vietą? Kiek šansų, kad pavyks po kurio laiko iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą? Kokių studijų krypčių bei studijų programų studentams lengviausia rotuoti, tai yra iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos dėl gerų mokymosi pasiekimų patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą? Kaip nepadaryti klaidų pildant stojimo dokumentus?

Dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56167330Thu, 20 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTKitą savaitę baigsis priėmimas teikti dokumentus į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Ir jau rugpjūčio 2 d. stojantieji sužinos į kokias studijų programas bei kokiomis sąlygomis jie yra pakviesti studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Kaip...
Kaip teisingai, atsižvelgiant į išlaikytų valstybinių brandos egzamino rezultatus, susidėlioti stojimo eilę? Kaip veikia priėmimo į universitetus ir kolegijas sistema? Ką daryti, jei gavai pakvietimą studijuoti į valstybės nefinansuojamą, tai yra mokamą, studijų vietą? Kiek šansų, kad pavyks po kurio laiko iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą? Kokių studijų krypčių bei studijų programų studentams lengviausia rotuoti, tai yra iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos dėl gerų mokymosi pasiekimų patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą? Kaip nepadaryti klaidų pildant stojimo dokumentus?

Dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1687falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-vienais-metais-to-paties-dalyko-egzamino-neislaiko-35-proc-abiturientu-kitais-jau-tik-15-proc-ar-dar-maziau--56098635Tuo tarpu kritikai pastebi egzaminų užduočių netolygumą: vienais metais valstybinių brandos egzaminų užduotys esančios itin sudėtingos, kurioms išspręsti reikia jau universitetinių žinių, kitąmet – vidutinės ar net lengvos.

Kaip yra iš tikrųjų? Ir kodėl, jei egzaminų rezultatai taip ženkliai svyruoja, jokių priemonių situacijai keisti, nesiima patys moksleivių tėvai?

Dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus universiteto docentas, matematikas, dr. Dainius Dzindzalieta bei Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Laura Tarozienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56098635Thu, 13 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę skelbiami valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Organizatoriai džiūgauja esą šiemet rezultatai geri, nes startavo ar buvo tęsiamos daugybė pagalbos mokiniams konsultacinių priemonių. Tuo tarpu kritikai pastebi egzaminų užduočių...Tuo tarpu kritikai pastebi egzaminų užduočių netolygumą: vienais metais valstybinių brandos egzaminų užduotys esančios itin sudėtingos, kurioms išspręsti reikia jau universitetinių žinių, kitąmet – vidutinės ar net lengvos.

Kaip yra iš tikrųjų? Ir kodėl, jei egzaminų rezultatai taip ženkliai svyruoja, jokių priemonių situacijai keisti, nesiima patys moksleivių tėvai?

Dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus universiteto docentas, matematikas, dr. Dainius Dzindzalieta bei Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Laura Tarozienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-muziejininkai-keicia-moksleiviu-poziuri-i-patriotizma--56014304
Kaip muziejų ekspozicijos ugdo moksleivių patriotines nuostatas, perkeičia tų, kurie buvo skeptiški požiūrį bei, kaip patys muziejininkai reaguoja į moksleivių grupių atsiliepimus ir keičia parodas bei edukacijų turinį?

Laidoje dalyvauja: Valstybės pažinimo centro skyriaus vedėja Gailė Ambrazienė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkė Monika Jaruševičiūtė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/56014304Thu, 06 Jul 2023 13:30:00 +0000LRTTam, kad galėtum dalyvauti kai kurių muziejų edukacinėse programose, reikia užsiregistruoti prieš keletą mėnesių. O pačios populiariausios programos yra susiję su patriotiškumu. Tiesa, šiandieniniam moksleiviui neužtenka tik įdomiai papasakoti ar...
Kaip muziejų ekspozicijos ugdo moksleivių patriotines nuostatas, perkeičia tų, kurie buvo skeptiški požiūrį bei, kaip patys muziejininkai reaguoja į moksleivių grupių atsiliepimus ir keičia parodas bei edukacijų turinį?

Laidoje dalyvauja: Valstybės pažinimo centro skyriaus vedėja Gailė Ambrazienė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkė Monika Jaruševičiūtė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1719falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kur-rasti-paaugliui-legalu-darba-vasara--55519223
Kokia yra vasaros darbo rinka? Kokiose savivaldybėse sezoninio darbo rinka yra, kokiose ne? Kokio amžiaus darbuotojus priima laikinam darbui darbdaviai? Ar yra šansų rasti darbų 13–15 metų paaugliams? Kaip keičiasi įsidarbinimo perspektyva nuo 18 metų? Ko pageidauja darbdaviai iš jauno amžiaus laikinų darbuotojų?

Diskutuoja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/55519223Thu, 29 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTApie 20 proc. moksleiviško amžiaus mokinių vasaromis dirba laikinus darbus, kad turėtų savų pinigų pramogoms ar kitoms išlaidoms. Bet ne visiems moksleiviams pavyksta rasti darbą, juolab legalų. Kokia yra vasaros darbo rinka? Kokiose savivaldybėse...
Kokia yra vasaros darbo rinka? Kokiose savivaldybėse sezoninio darbo rinka yra, kokiose ne? Kokio amžiaus darbuotojus priima laikinam darbui darbdaviai? Ar yra šansų rasti darbų 13–15 metų paaugliams? Kaip keičiasi įsidarbinimo perspektyva nuo 18 metų? Ko pageidauja darbdaviai iš jauno amžiaus laikinų darbuotojų?

Diskutuoja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1688falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-sostines-vadovybe-kritikuoja-nuo-rudens-isigaliosiancias-svietimo-reformas--54827867
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/54827867Thu, 22 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTValdančiosios koalicijos atstovai – Laisvės partija – atvirai kritikuoja nuo rudens turintį startuoti ugdymo turinio atnaujinimą, vienuoliktokams įvedamus tarpinius žinių patikrinimus (pusegzaminius), vardija, kad vien Vilniui stinga daugiau nei 900...
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-naudos-is-mokymosi-vasara--54446701
Didmiesčiuose esančios mokyklos organizuoja vaikams edukacijas netradicinėse erdvėse arba išvykas į kitus miestus ar net šalis. Bet dalis mokinių nevažiuoja į šias išvykas, nes jų tėvai neturi lėšų kelionėms. Mažesnių miestų (kuriuose nėra daug galimybių išsivesti vaikus į netradicines erdves) mokyklų vadovai egzaminų dienomis organizuoja mokiniams nuotolines pamokas, bet į jas didžiuma mokinių neprisijungia. Dar kitus vaikus tėvai jau nuo birželio pradžios išsivežė atostogauti. O ir daugybė vyresniųjų klasių mokinių iš nepasiturinčių šeimų jau nuo gegužės mėnesio įsidarbina. Tad daugybės mokyklų mokytojai jau yra išvedę mokiniams trimestrus ir dabar, kaip neoficialiai šmaikštaujama, visi tik „stumdosi ir imituoja ugdymą“.

Šiemet pradinukai mokėsi iki birželio 8 d., vienuoliktokams mokslo metai baigsis birželio 15 d., o 5–10 klasių mokiniams jie tęsis iki birželio 22 d.

Kaip skiriasi ugdymo kokybė rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą? Kada ugdymas efektyviausias? Kokios dalies mokyklų erdvės yra pritaikytos ugdymuisi vasarą? Kiek išnaudojamos galimybės ugdytis vasarą tiems mokiniams, kurių pažanga nepakankama?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas bei mokinių tėvai.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/54446701Thu, 15 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTVis daugiau mokyklų vadovų kritikuoja pratęstus mokslo metus pastebėdami, kad mokymasis kone iki Joninių mažai efektyvus. Mat, viena vertus, reta Lietuvos mokykla turi vėdinimo sistemas, tad tiek mokiniams, tiek mokytojams yra per karšta sėdėti...
Didmiesčiuose esančios mokyklos organizuoja vaikams edukacijas netradicinėse erdvėse arba išvykas į kitus miestus ar net šalis. Bet dalis mokinių nevažiuoja į šias išvykas, nes jų tėvai neturi lėšų kelionėms. Mažesnių miestų (kuriuose nėra daug galimybių išsivesti vaikus į netradicines erdves) mokyklų vadovai egzaminų dienomis organizuoja mokiniams nuotolines pamokas, bet į jas didžiuma mokinių neprisijungia. Dar kitus vaikus tėvai jau nuo birželio pradžios išsivežė atostogauti. O ir daugybė vyresniųjų klasių mokinių iš nepasiturinčių šeimų jau nuo gegužės mėnesio įsidarbina. Tad daugybės mokyklų mokytojai jau yra išvedę mokiniams trimestrus ir dabar, kaip neoficialiai šmaikštaujama, visi tik „stumdosi ir imituoja ugdymą“.

Šiemet pradinukai mokėsi iki birželio 8 d., vienuoliktokams mokslo metai baigsis birželio 15 d., o 5–10 klasių mokiniams jie tęsis iki birželio 22 d.

Kaip skiriasi ugdymo kokybė rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą? Kada ugdymas efektyviausias? Kokios dalies mokyklų erdvės yra pritaikytos ugdymuisi vasarą? Kiek išnaudojamos galimybės ugdytis vasarą tiems mokiniams, kurių pažanga nepakankama?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas bei mokinių tėvai.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokia-nauda-stojantiesiems-is-kolegiju-tinklo-pertvarkos--54140242
Ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją būtų prijungiama prie Kauno technikos kolegijos. Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje. Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui.
Įvertinus Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos pateiktus stiprinimo planus, rekomenduojama iki metų pabaigos priimti sprendimus dėl galimo susijungimo. Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė.

Vyriausybė siekia, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų, taip pat, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją. Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi. Nuo 2024 m. aukštosioms mokykloms bus skiriamas ir skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.

Ką ši nauja reorganizacija atneš aukštųjų mokyklų bendruomenėms? Kaip ši optimizacija atgaivins regionus? Ar tikrai kolegijų darbuotojai nenukentės dėl sujungimo? Ir kokią realią naudą iš to pajus stojantieji?

Diskutuoja: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius Rolandas Vitkūnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/54140242Thu, 08 Jun 2023 13:29:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus ir rekomendavo įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti, steigiant naujus...
Ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją būtų prijungiama prie Kauno technikos kolegijos. Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje. Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui.
Įvertinus Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos pateiktus stiprinimo planus, rekomenduojama iki metų pabaigos priimti sprendimus dėl galimo susijungimo. Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė.

Vyriausybė siekia, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų, taip pat, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją. Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi. Nuo 2024 m. aukštosioms mokykloms bus skiriamas ir skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.

Ką ši nauja reorganizacija atneš aukštųjų mokyklų bendruomenėms? Kaip ši optimizacija atgaivins regionus? Ar tikrai kolegijų darbuotojai nenukentės dėl sujungimo? Ir kokią realią naudą iš to pajus stojantieji?

Diskutuoja: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius Rolandas Vitkūnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-neperdegti-per-egzaminus--54068655Tiesa, stojantieji į konkurencingiausias studijų programas Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose laikys mažiausiai keturis valstybinius brandos egzaminus. Tie, kas siekia valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose, turi (išskyrus būsimus menų studijų programų studentus) būti išlaikę matematikos brandos egzaminą.
Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. dvyliktokų.
Populiariausi egzaminai: anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos. Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą ketina 18 020 kandidatų, matematikos – 15 560, istorijos – 7743, biologijos – 6384, geografijos – 4430 kandidatų.
Kasmet žurnalistų kalbinami tiek abiturientai, tiek jų pedagogai pastebi, kad paprastai sudėtingiausia jaunuoliams ir jų mokytojams prognozuoti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, IT ir biologijos egzaminų rezultatus, o lengviausiai - anglų kalbos.
Kaip ruošiantis egzaminams, ypač kai tarp egzaminų yra vos vienos dienos pertrauka, neperdegti ir geriausiai parodyti, ką iš tiesų mokeisi ir išmokai per dvylika metų mokykloje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Klaipėdos licėjaus psichologė Rimantė Šniuolytė-Novikovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/54068655Thu, 01 Jun 2023 13:30:00 +0000LRTPirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija. 27 492 šalies abiturientų, baigiančių gimnazijas ir norinčių gauti atestatus, turi šiemet išlaikyti ne mažiau nei du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno...Tiesa, stojantieji į konkurencingiausias studijų programas Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose laikys mažiausiai keturis valstybinius brandos egzaminus. Tie, kas siekia valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose, turi (išskyrus būsimus menų studijų programų studentus) būti išlaikę matematikos brandos egzaminą.
Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. dvyliktokų.
Populiariausi egzaminai: anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos. Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą ketina 18 020 kandidatų, matematikos – 15 560, istorijos – 7743, biologijos – 6384, geografijos – 4430 kandidatų.
Kasmet žurnalistų kalbinami tiek abiturientai, tiek jų pedagogai pastebi, kad paprastai sudėtingiausia jaunuoliams ir jų mokytojams prognozuoti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, IT ir biologijos egzaminų rezultatus, o lengviausiai - anglų kalbos.
Kaip ruošiantis egzaminams, ypač kai tarp egzaminų yra vos vienos dienos pertrauka, neperdegti ir geriausiai parodyti, ką iš tiesų mokeisi ir išmokai per dvylika metų mokykloje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Klaipėdos licėjaus psichologė Rimantė Šniuolytė-Novikovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokias-reformas-siulo-stabdyti-svietimo-profsajungu-lyderiai--54006069Skirtingų švietimo ir aukštojo mokslo profsąjungų lyderiai pastebi, jog buvusi ministrė J. Šiugždinienė su komanda pradėjo daugybę švietimo reformų, bet nė viena jų dar neįgyvendinta, o naujam, ypač laikinam ministrui, esą yra sudėtinga per trumpą laiką į jas visas įsigilinti. Tad, profsąjungų atstovų nuomone, kai kurias reformas reikia stabdyti ar bent jau kuriam laikui įšaldyti. Ką siūlo profsąjungų lyderiai?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prof. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/54006069Thu, 25 May 2023 13:30:00 +0000LRTPrezidentas Gitanas Nausėda priėmė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimą ir, premjerės teikimu, pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. Laikinoji...Skirtingų švietimo ir aukštojo mokslo profsąjungų lyderiai pastebi, jog buvusi ministrė J. Šiugždinienė su komanda pradėjo daugybę švietimo reformų, bet nė viena jų dar neįgyvendinta, o naujam, ypač laikinam ministrui, esą yra sudėtinga per trumpą laiką į jas visas įsigilinti. Tad, profsąjungų atstovų nuomone, kai kurias reformas reikia stabdyti ar bent jau kuriam laikui įšaldyti. Ką siūlo profsąjungų lyderiai?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas, prof. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-daugeja-aukstuju-mokyklu-absolventu-negalinciu-grazinti-studiju-paskolu--53918717„Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas valstybės paskolų sutartis. Jų skola viršijo 1 216 tūkst. eurų, - rašoma VSF ataskaitoje. – Valstybės remiamas paskolas ėmę asmenys 2022 m. pabaigos duomenimis netinkamai vykdė 3895 įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Jų skola viršijo 2 324 tūkst. eurų“.
Pernai VSF išsiuntė 4202 įspėjimus savo įsipareigojimų nevykdantiems valstybės paskolų gavėjams ir 730 įspėjimų valstybės remiamų paskolų gavėjams.
Iš viso pernai dėl skolos priteisimo VSF teismams pateikė 713 ieškinių, o dar 200 skolininkų skola perduota išieškoti antstoliams, be to, 86 skolininkų duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.
Tuo tarpu dažnas darbdavys paprastai vengia priimti į darbą skolininkus. Nebent rinkoje nėra daugiau potencialių reikiamų darbuotojų.
Dar daugiau: kai skolininko byla pasiekia antstolius, šie nuo minimalią algą gaunančio asmens gali nuskaičiuoti nuo 20 proc. iki 30 proc. atlyginimo, o nuo didesnio uždarbio- net ir pusę jo. O juk jaunas, ką tik studijas baigęs žmogus paprastai kuria šeimą, nori įsigyti būstą, bet įsiskolinimai siaurina jo galimybes prakusti ir stumia į skurdą.
Būtent baimė turėti finansinių įsipareigojimų ir patirti nesėkmę grąžinant studijų ar ir pragyvenimui imtas paskolas stabdo daugelį studentų nuo galimybės skolintis mokslui iš valstybės. Tad dažnas studentas yra išlaikomas tėvų, o jei šie neturi lėšų, tad pasmerktas skursti studijų metais arba ieškotis darbo ir taip aukoti studijas.
Kokios galėtų būti išeitys iš šios situacijos?
Laidoje diskutuoja Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, ir Rokas Keršys, „Kurk Lietuvai" projektų vadovas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53918717Thu, 18 May 2023 13:30:00 +0000LRTDalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinti skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja. Tai rodo Valstybinio studijų fondo (VSF) veiklos ataskaita. „Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m....„Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas valstybės paskolų sutartis. Jų skola viršijo 1 216 tūkst. eurų, - rašoma VSF ataskaitoje. – Valstybės remiamas paskolas ėmę asmenys 2022 m. pabaigos duomenimis netinkamai vykdė 3895 įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Jų skola viršijo 2 324 tūkst. eurų“.
Pernai VSF išsiuntė 4202 įspėjimus savo įsipareigojimų nevykdantiems valstybės paskolų gavėjams ir 730 įspėjimų valstybės remiamų paskolų gavėjams.
Iš viso pernai dėl skolos priteisimo VSF teismams pateikė 713 ieškinių, o dar 200 skolininkų skola perduota išieškoti antstoliams, be to, 86 skolininkų duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.
Tuo tarpu dažnas darbdavys paprastai vengia priimti į darbą skolininkus. Nebent rinkoje nėra daugiau potencialių reikiamų darbuotojų.
Dar daugiau: kai skolininko byla pasiekia antstolius, šie nuo minimalią algą gaunančio asmens gali nuskaičiuoti nuo 20 proc. iki 30 proc. atlyginimo, o nuo didesnio uždarbio- net ir pusę jo. O juk jaunas, ką tik studijas baigęs žmogus paprastai kuria šeimą, nori įsigyti būstą, bet įsiskolinimai siaurina jo galimybes prakusti ir stumia į skurdą.
Būtent baimė turėti finansinių įsipareigojimų ir patirti nesėkmę grąžinant studijų ar ir pragyvenimui imtas paskolas stabdo daugelį studentų nuo galimybės skolintis mokslui iš valstybės. Tad dažnas studentas yra išlaikomas tėvų, o jei šie neturi lėšų, tad pasmerktas skursti studijų metais arba ieškotis darbo ir taip aukoti studijas.
Kokios galėtų būti išeitys iš šios situacijos?
Laidoje diskutuoja Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, ir Rokas Keršys, „Kurk Lietuvai" projektų vadovas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1657falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-inzinerijos-studiju-programos-nesurenka-norinciuju-studijuoti--53822587
Tiesa, valstybė skelbia šias studijas esant prioritetinėmis ir didina valstybės finansuojamų vietų skaičių. Bet stojantieji, ypač merginos, vis rečiau renkasi inžinerijos ar technologijų mokslų studijų programas? Kas tai lemia? Kodėl jaunuoliai nenori girdėti inžinerijos ir technologijų mokslų studijas esant tomis, kurios gali garantuoti saugią ateitį? Kokie yra inžinierių, elektronikų atlyginimai, palyginti su kitų sričių specialistų atlyginimais? Kaip greitai inžinieriai randa darbą? Ir ar šio sektoriaus įmonės yra pakankamai aktyvios pristatydamos būsimiems studentams inžinerinių studijų perspektyvas?

Diskutuoja: Julius Purlys, „Teltonika high-tech“ direktorius, Neringa Dubauskienė, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytoja bei Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53822587Thu, 11 May 2023 13:30:00 +0000LRTĮ universitetų inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę pernai priimti tik 1 033 asmenys, užpernai – 1 178. O į inžinerines ir technologijų studijas kolegijose pernai priimti 1 393, užpernai – 1 413 jaunuoliai. Tiesa, valstybė skelbia šias...
Tiesa, valstybė skelbia šias studijas esant prioritetinėmis ir didina valstybės finansuojamų vietų skaičių. Bet stojantieji, ypač merginos, vis rečiau renkasi inžinerijos ar technologijų mokslų studijų programas? Kas tai lemia? Kodėl jaunuoliai nenori girdėti inžinerijos ir technologijų mokslų studijas esant tomis, kurios gali garantuoti saugią ateitį? Kokie yra inžinierių, elektronikų atlyginimai, palyginti su kitų sričių specialistų atlyginimais? Kaip greitai inžinieriai randa darbą? Ir ar šio sektoriaus įmonės yra pakankamai aktyvios pristatydamos būsimiems studentams inžinerinių studijų perspektyvas?

Diskutuoja: Julius Purlys, „Teltonika high-tech“ direktorius, Neringa Dubauskienė, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytoja bei Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-tarptautinio-bakalaureato-programos-moksleiviams-sunkiausias-yra-istorijos-egzaminas-o-nacionalines-programos-matemati--53740108
Tuo tarpu pagal nacionalinę programą besimokantys Lietuvos abiturientai kasmet prasčiausiai išlaiko matematikos brandos egzaminą. Štai pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 35,4 proc. visų jį pasirinkusių laikyti abiturientų, o istorijos – tik 0,85 proc. Užpernai matematikos VBE neišlaikė 15,2 proc. abiturientų, o istorijos – 1,34 proc. laikiusiųjų, 2020 m. matematikos VBE neišlaikė 32,4 proc., o istorijos – 0,22 proc. abiturientų.

Tuo tarpu jaunuoliai, besimokantys pagal IB diplomo programą, matematiką išlaiko geriau negu istoriją arba vienodai gerai išlaiko abiejų dalykų egzaminus. Kas tai lemia?

Laidoje diskutuoja Paulius Baranauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijos mokytojas, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, matematikas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53740108Thu, 04 May 2023 13:30:00 +0000LRTMoksleiviai, besimokantys pagal tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programą, prisipažįsta, kad jiems sunkiausias yra istorijos egzaminas. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin reti atvejai, kai jaunuoliai, laikantys baigiamąjį IB diplomo istorijos...
Tuo tarpu pagal nacionalinę programą besimokantys Lietuvos abiturientai kasmet prasčiausiai išlaiko matematikos brandos egzaminą. Štai pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 35,4 proc. visų jį pasirinkusių laikyti abiturientų, o istorijos – tik 0,85 proc. Užpernai matematikos VBE neišlaikė 15,2 proc. abiturientų, o istorijos – 1,34 proc. laikiusiųjų, 2020 m. matematikos VBE neišlaikė 32,4 proc., o istorijos – 0,22 proc. abiturientų.

Tuo tarpu jaunuoliai, besimokantys pagal IB diplomo programą, matematiką išlaiko geriau negu istoriją arba vienodai gerai išlaiko abiejų dalykų egzaminus. Kas tai lemia?

Laidoje diskutuoja Paulius Baranauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijos mokytojas, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, matematikas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-trisdesimtmecio-sulauke-lietuviai-nebenori-mokytis--53674108
50–59 metų amžiaus grupėje, anot STRATA analitikų, mokosi tik 47 proc. respondentų, o nuo 60 iki 69-erių – tik 29 proc. Tarp vyresnių nei 70 metų asmenų besimokančių tėra 13 proc. Net 38 proc. apklaustų susugusiųjų teigė, kad jie nesimoko, nes jiems jau yra „per vėlu mokytis“. Ketvirtadalis nesimokančiųjų nurodo, kad jiems per brangu mokytis vyresniame amžiuje.

Kaip Lietuva atrodo, pagal žmonių, besimokančių iki senatvės rodiklius europiniame kontekste? Ir kodėl tokia kukli dalis besimokančių visą gyvenimą siekia tobulėjimo aukštosiose mokyklose? Pagaliau, kodėl šalies aukštosios mokyklos menkai atliepia norinčiųjų tobulinti tiek profesinius, tiek kitus įgūdžius poreikį, o ir nėra linkusios investuoti į jau turinčių aukštojo mokslo diplomą asmenų persikvalifikavimą? Ir, ar šią spragą užpildys netrukus startuosianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatyta skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma?

Diskutuoja: Laima Galkutė, darnaus vystymosi švietimo ekspertė, Nora Skaburskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos vadovė ir Šarūnas Šalkauskas, Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus patarėjas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53674108Thu, 27 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTLietuvoje mokosi tik 8,5 proc. 25–64 metų amžiaus gyventojų. Tai yra vienas žemiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, sakoma Valstybės kontrolės atliktame Mokymosi visą gyvenimą vertinime. Mažiau suaugusių mokosi tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tuo...
50–59 metų amžiaus grupėje, anot STRATA analitikų, mokosi tik 47 proc. respondentų, o nuo 60 iki 69-erių – tik 29 proc. Tarp vyresnių nei 70 metų asmenų besimokančių tėra 13 proc. Net 38 proc. apklaustų susugusiųjų teigė, kad jie nesimoko, nes jiems jau yra „per vėlu mokytis“. Ketvirtadalis nesimokančiųjų nurodo, kad jiems per brangu mokytis vyresniame amžiuje.

Kaip Lietuva atrodo, pagal žmonių, besimokančių iki senatvės rodiklius europiniame kontekste? Ir kodėl tokia kukli dalis besimokančių visą gyvenimą siekia tobulėjimo aukštosiose mokyklose? Pagaliau, kodėl šalies aukštosios mokyklos menkai atliepia norinčiųjų tobulinti tiek profesinius, tiek kitus įgūdžius poreikį, o ir nėra linkusios investuoti į jau turinčių aukštojo mokslo diplomą asmenų persikvalifikavimą? Ir, ar šią spragą užpildys netrukus startuosianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatyta skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma?

Diskutuoja: Laima Galkutė, darnaus vystymosi švietimo ekspertė, Nora Skaburskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos vadovė ir Šarūnas Šalkauskas, Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus patarėjas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1702falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-privilioti-siandienine-vaiku-ir-jaunuoliu-karta-skaityti--53596510
Pokalbis su prieš savaitę daktaro disertaciją šia tema apsigynusiu leidyklos „Vyturys“ vadovu dr. Arūnu Šileriu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53596510Thu, 20 Apr 2023 13:29:00 +0000LRTKaip prie greitai besikeičiančių vaizdų pripratusi jaunoji karta elgiasi skaitydama skaitmenines knygas? Kas šiandieninį jaunimą motyvuoja skaityti? Ar galimybė skaitmeninės knygos aplinkoje diskutuoti raštu sužadina tokį norą? Bei kuo skiriasi...
Pokalbis su prieš savaitę daktaro disertaciją šia tema apsigynusiu leidyklos „Vyturys“ vadovu dr. Arūnu Šileriu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-tevai-ir-mokytojai-uz-atrankines-gimnazijas--53532961
„Šiandien Lietuvoje yra iki 20 proc. mokinių, turinčių aukštą mokymosi potencialą, tačiau jiems nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Gabiems ir talentingiems mokiniams, kaip ir turintiems negalią, reikia išskirtinės aplinkos ir išskirtinių galimybių“, – pabrėžia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Tuo pat metu šalies švietimo politikos formuotojai vis dažniau pabrėžia, esą atrankinės mokyklos pažeidžiančios mokinių teises.

Diskutuoja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius ir Edita Minkuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53532961Thu, 13 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTJau netrukus Šiauliuose atsiras gimnazija, atsirenkanti mokinius, pagal gabumus. Ja taps Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Miesto savivaldybė pritarė atrankinės gimnazijos idėjai po atliktos miestiečių – tėvų, mokinių ir mokytojų – apklausos....
„Šiandien Lietuvoje yra iki 20 proc. mokinių, turinčių aukštą mokymosi potencialą, tačiau jiems nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Gabiems ir talentingiems mokiniams, kaip ir turintiems negalią, reikia išskirtinės aplinkos ir išskirtinių galimybių“, – pabrėžia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Tuo pat metu šalies švietimo politikos formuotojai vis dažniau pabrėžia, esą atrankinės mokyklos pažeidžiančios mokinių teises.

Diskutuoja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius ir Edita Minkuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-siandieninis-tikybos-mokytojas-moko-vien-tik-poteriu--53469519
Dalis abiturientų, pasvajojančių tapti tikybos mokytojais, išsigąsta, kai pamato, kad šios studijos yra valstybės nefinansuojamos, nors dažnas jų yra baigęs mokyklas aukštais balais. Tiesa, realiai įstojusieji nemoka už studijas.

Taigi, kokie jaunuoliai renkasi tapti tikybos mokytojais? Kiek jų nubyra? Kiek lengva tikybos mokytojui rasti darbo? Koks yra tikybos mokytojo darbas? Ar tikrai jis apsiriboja tik poterių pamokymu? Kokius klausimus kelia ir kokių atsakymų pas tikybos mokytoją ieško vaikai ir paaugliai, taip pat jaunuoliai, pasirinkę ne dorinio ugdymo, o tikybos pamokas? Kaip atrodo tipinė tikybos pamoka?

Diskutuoja Gintarė Dragūnaitė, Lentvario pradinės mokyklos tikybos mokytoja, ir dr. Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53469519Thu, 06 Apr 2023 13:30:00 +0000LRTRemiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, pernai metais į Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto katalikų teologijos studijų programą įstojo 9 jaunuoliai, užpernai – irgi 9, dar...
Dalis abiturientų, pasvajojančių tapti tikybos mokytojais, išsigąsta, kai pamato, kad šios studijos yra valstybės nefinansuojamos, nors dažnas jų yra baigęs mokyklas aukštais balais. Tiesa, realiai įstojusieji nemoka už studijas.

Taigi, kokie jaunuoliai renkasi tapti tikybos mokytojais? Kiek jų nubyra? Kiek lengva tikybos mokytojui rasti darbo? Koks yra tikybos mokytojo darbas? Ar tikrai jis apsiriboja tik poterių pamokymu? Kokius klausimus kelia ir kokių atsakymų pas tikybos mokytoją ieško vaikai ir paaugliai, taip pat jaunuoliai, pasirinkę ne dorinio ugdymo, o tikybos pamokas? Kaip atrodo tipinė tikybos pamoka?

Diskutuoja Gintarė Dragūnaitė, Lentvario pradinės mokyklos tikybos mokytoja, ir dr. Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiai-daliai-jaunuoliu-pakilus-norminei-studiju-kainai-mokslas-taps-neprieinamu--53399673
Šiemet norminė studijų kaina, kurią nustato Vyriausybė, dar didėjo. Ši kaina lemia ir vadinamą komercinę studijų kainą. Ją nustato pati aukštoji mokykla. Tačiau valstybės nefinansuojamos (komercinės) studijų vietos kaina negali būti mažesnė nei norminė studijų vietos kaina. Šiais metais brangiausiai atsieis įstojusiems studijuoti į valstybės nefinansuojamas universitetinių studijų vietas: dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, architektūros, medicinos, visuomenės saugumo krypčių grupėse – 5065 eurus; muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupėse – 8244 eurus; pilotų rengimo – 17 962 eurus.

Kolegijose brangiausiai atsieis studijuoti tiems, kas nepapuls į valstybės finansuojamas studijų vietas ir įstos į nefinansuojamas medicinos technologijų, veterinarijos, ugdymo mokslų, lietuvių kalbos gestų vertimo studijas – 3092 eurus; teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo – 4114 eurus; muzikos – 7690 eurus.

Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?

Diskutuoja: prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, bei Rolandas Vitkūnas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53399673Thu, 30 Mar 2023 13:30:00 +0000LRTPo pernai nepavykusio valstybinio matematikos brandos egzamino daugelyje studijų programų, kurioms reikalingas matematikos įvertis, sumažėjo jaunuolių, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas ir padaugėjo mokančiųjų už mokslą. Labiausiai ši...
Šiemet norminė studijų kaina, kurią nustato Vyriausybė, dar didėjo. Ši kaina lemia ir vadinamą komercinę studijų kainą. Ją nustato pati aukštoji mokykla. Tačiau valstybės nefinansuojamos (komercinės) studijų vietos kaina negali būti mažesnė nei norminė studijų vietos kaina. Šiais metais brangiausiai atsieis įstojusiems studijuoti į valstybės nefinansuojamas universitetinių studijų vietas: dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, architektūros, medicinos, visuomenės saugumo krypčių grupėse – 5065 eurus; muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupėse – 8244 eurus; pilotų rengimo – 17 962 eurus.

Kolegijose brangiausiai atsieis studijuoti tiems, kas nepapuls į valstybės finansuojamas studijų vietas ir įstos į nefinansuojamas medicinos technologijų, veterinarijos, ugdymo mokslų, lietuvių kalbos gestų vertimo studijas – 3092 eurus; teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo – 4114 eurus; muzikos – 7690 eurus.

Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?

Diskutuoja: prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, bei Rolandas Vitkūnas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1730falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-lietuvos-mokiniu-sukciauja-atsiskaitymams-pateikdami-chatgpt-parasytus-rasinius-ese-ar-issprestus-uzdavinius--53315437
Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.

Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.

Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.

Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?

Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53315437Thu, 23 Mar 2023 14:30:00 +0000LRT„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės...
Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.

Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.

Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.

Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?

Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1678falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-atideliojamas-sprendimas-mokyti-retesniu-antruju-uzsienio-kalbu-nuotoliniu-budu--53232173
Štai Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai parengė siūlymų paketą, kuriame akcentuojama, kad nors mažose gimnazijose, ypač regioninėse nėra galimybių ir resursų pritraukti retesnių kalbų mokytojų, bet „šalies lygmeniu tikrai susiformuotų norinčiųjų grupės ir ispanų, ir korėjiečių, ir mandarinų ar bet kokiai kitokiai kalbai mokytis“. Šiuo metu, anot savivaldybių švietimo specialistų, to daryti negalima, nes teisės aktuose nenumatytas mechanizmas, kaip perskirstyti tarp mokyklų mokymo lėšas, kai vienoje grupėje mokosi kelių savivaldybių mokyklų mokiniai. „Bet šiais laikais, kai pasaulis vis labiau globalus, apsiriboti baigtiniu ir trumpu galimų rinktis užsienio kalbų sąrašu – tiesiog nepadoru“, – akcentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė.

Jos žodžiais, antrą ar trečią užsienio kalbą mokiniams reikėtų leisti rinktis ne iš mokyklos ar savivaldybės, o iš šalies lygmeniu siūlomo užsienio kalbų sąrašo ir formuoti nuotolinio ugdymo grupes visos šalies mokiniams. „Vaikai tikrai apsidžiaugtų, gavę įvairesnes pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė.

Priminsime, kad pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, o antrąją – nuo 6 klasės. Antroji užsienio kalba yra privaloma mokytis iki 10 klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad nuo kitų, tai yra 2023--2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024--2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.

Kol kas mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl, kaip teigiama ŠMSM pranešime žiniasklaidai, ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti organizuoti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Ko reikia, kad nuotolinis retų užsienio kalbų mokymas taptų realybe Lietuvos mokyklose?

Dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studijų prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53232173Thu, 16 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTRegionų švietimiečiai siūlo švietimo politikos formuotojams nebeatidėlioti sprendimo formuoti nuotolines klases (grupes) visoje Lietuvoje ir tokiu būdu suteikti mokiniams galimybę mokytis net ir itin retų užsienio kalbų. Kai kurių savivaldybių...
Štai Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai parengė siūlymų paketą, kuriame akcentuojama, kad nors mažose gimnazijose, ypač regioninėse nėra galimybių ir resursų pritraukti retesnių kalbų mokytojų, bet „šalies lygmeniu tikrai susiformuotų norinčiųjų grupės ir ispanų, ir korėjiečių, ir mandarinų ar bet kokiai kitokiai kalbai mokytis“. Šiuo metu, anot savivaldybių švietimo specialistų, to daryti negalima, nes teisės aktuose nenumatytas mechanizmas, kaip perskirstyti tarp mokyklų mokymo lėšas, kai vienoje grupėje mokosi kelių savivaldybių mokyklų mokiniai. „Bet šiais laikais, kai pasaulis vis labiau globalus, apsiriboti baigtiniu ir trumpu galimų rinktis užsienio kalbų sąrašu – tiesiog nepadoru“, – akcentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė.

Jos žodžiais, antrą ar trečią užsienio kalbą mokiniams reikėtų leisti rinktis ne iš mokyklos ar savivaldybės, o iš šalies lygmeniu siūlomo užsienio kalbų sąrašo ir formuoti nuotolinio ugdymo grupes visos šalies mokiniams. „Vaikai tikrai apsidžiaugtų, gavę įvairesnes pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė.

Priminsime, kad pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, o antrąją – nuo 6 klasės. Antroji užsienio kalba yra privaloma mokytis iki 10 klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad nuo kitų, tai yra 2023--2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024--2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.

Kol kas mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl, kaip teigiama ŠMSM pranešime žiniasklaidai, ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti organizuoti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Ko reikia, kad nuotolinis retų užsienio kalbų mokymas taptų realybe Lietuvos mokyklose?

Dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studijų prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-psichologe-ispeja-mokykloje-didinant-atsiskaitymu-skaiciu-dar-labiau-bloges-jaunuoliu-savijauta-dauges-serganciuju-depresija--53149732
Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.

Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.

Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53149732Thu, 09 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo...
Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.

Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.

Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1795falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-apgaulinga-ramybe-pupp-neislaike-siumeciai-desimtokai-bus-keliami-i-aukstesne-klase-bet-jei-neislaikys-matematikos-vbe-auk--53073366
Be to, nors šiais metais visi dešimtokai turės laikyti vadinamus PUPP, jiems dar nėra privaloma jų išlaikyti. PUPP išlaikymas privalomu taps tik nuo kitų mokslo metų. Tiesa, kadangi nuo kitų mokslo metų į aukštųjų mokyklų tiek valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas galės įstoti tik jaunuoliai išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą, tai dešimtokai jau dabar turėtų susirūpinti savo matematikos žiniomis ir gebėjimais.

Be to, šiųmečiai dešimtokai, kurie kitąmet bus vienuoliktokai bus ir pirmieji, kurie jau kitąmet laikys tarpinius patikrinimus. Tarpinių patikrinimų išlaikyti nėra būtina, bet galimybės perlaikyti irgi nebus. 11 klasėje laikomas žinių patikrinimas sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio svorio. O 12 klasėje laikant valstybinius brandos egzaminus jie surinks dar 60 proc. likusio įvertinimo. Be to, jei jaunuolis vienuoliktoje klasėje nelaikys tarpinio žinių patikrinimo, tai dvyliktoje klasėje jis nebegalės laikyti egzamino.

Kaip šiuos pokyčius sutinka mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracija?

Diskutuoja: dešimtoko mama, pedagogė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/53073366Thu, 02 Mar 2023 14:30:00 +0000LRTAntradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pristatė šiųmečių dešimtokų laukiančius pokyčius. Pirmiausia jie visą kovą galės rinktis, kokių dalykų mokysis, o kokių nebesimokys nuo vienuoliktos klasės. Viena vertus, privalomų pasirinkti...
Be to, nors šiais metais visi dešimtokai turės laikyti vadinamus PUPP, jiems dar nėra privaloma jų išlaikyti. PUPP išlaikymas privalomu taps tik nuo kitų mokslo metų. Tiesa, kadangi nuo kitų mokslo metų į aukštųjų mokyklų tiek valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas galės įstoti tik jaunuoliai išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą, tai dešimtokai jau dabar turėtų susirūpinti savo matematikos žiniomis ir gebėjimais.

Be to, šiųmečiai dešimtokai, kurie kitąmet bus vienuoliktokai bus ir pirmieji, kurie jau kitąmet laikys tarpinius patikrinimus. Tarpinių patikrinimų išlaikyti nėra būtina, bet galimybės perlaikyti irgi nebus. 11 klasėje laikomas žinių patikrinimas sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio svorio. O 12 klasėje laikant valstybinius brandos egzaminus jie surinks dar 60 proc. likusio įvertinimo. Be to, jei jaunuolis vienuoliktoje klasėje nelaikys tarpinio žinių patikrinimo, tai dvyliktoje klasėje jis nebegalės laikyti egzamino.

Kaip šiuos pokyčius sutinka mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracija?

Diskutuoja: dešimtoko mama, pedagogė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1676falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-tik-kas-astunta-mokykla-skatina-ir-ugdo-mokiniu-versluma--52827574
Vis dėlto, žinant, kad šalyje yra apie 950 bendrojo ugdymo įstaigų, kol kas mažokai mokyklų dalyvauja verslumo ugdyme. Dar daugiau: tarp versliausių mokyklų išsiskiria tos, kurios išsiskiria ir aukštais akademiniais pasiekimais.

Ką duoda verslumo ugdymas mokyklose tiek konkretiems mokiniams, tiek jų bendramoksliams, tiek Lietuvai bei kaip paskatinti visas mokyklas būti aktyvesnėmis ugdant mokinių verslumą?

Laidoje dalyvauja Andželika Rusteikienė, VŠĮ „Lietuvos junior achievement“ direktorė, Snieguolė Bagočienė, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja, ir Renata Lincevičienė, Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, ekonomikos ir verslumo mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52827574Thu, 23 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTApie 200 mokytojų iš bemaž 110 šalies mokyklų yra aktyviai įsitraukusios į mokinių verslumo ugdymo programas. Šių mokyklų mokiniai, dar besimokydami gimnazinėse ar net ir progimnazinėse klasėse, įkuria ir sėkmingai vysto tiek mokomąsias, tiek tikras...
Vis dėlto, žinant, kad šalyje yra apie 950 bendrojo ugdymo įstaigų, kol kas mažokai mokyklų dalyvauja verslumo ugdyme. Dar daugiau: tarp versliausių mokyklų išsiskiria tos, kurios išsiskiria ir aukštais akademiniais pasiekimais.

Ką duoda verslumo ugdymas mokyklose tiek konkretiems mokiniams, tiek jų bendramoksliams, tiek Lietuvai bei kaip paskatinti visas mokyklas būti aktyvesnėmis ugdant mokinių verslumą?

Laidoje dalyvauja Andželika Rusteikienė, VŠĮ „Lietuvos junior achievement“ direktorė, Snieguolė Bagočienė, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja, ir Renata Lincevičienė, Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, ekonomikos ir verslumo mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1635falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-siandien-labiausiai-skatina-patriotizma--52755636Beje, Matas, dar prieš puspenktų metų pats buvo abiturientas.
Įvedus į paiešką jo vardą ir pavardę, pirmiausia, ką randame tai, kad 2018 m., Matas, būdamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas, dalyvavo Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurse ir tapo laureatu.
Šiandien jis vadovauja Kauno regiono maironiečiams.
O štai pernai, Rusijai užpuolus Ukrainą, Matas kartu su trim kolegom įsitraukė į pagalbą ukrainiečiams karo pabėgėliams ir pradėjo juos mokyti lietuvių kalbos.
Ar Matas visą laiką buvo toks patriotiškas? Ar rinkdamasis, kokioje gimnazijoje mokytis, jis žinojo, kad ši mokykla pradėjo veikti dar 1863 m. bei, kad joje mokėsi poetas ir kunigas Maironis, vėliau čia posėdžiavo Steigiamasis Seimas? Ir kas pasikeičia jaunuose žmonėse, kai jie sužino, kas prieš juos vaikščiojo tais pačiais mokyklos koridoriais, sėdėjo tuose pačiuose suoluose?
Laidoje dalyvauja Matas Kandrotas, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvos maironiečių draugijos Kauno regiono pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52755636Thu, 16 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTPirmus metus buvusioje savo mokykloje, Kauno universitetinėje gimnazijoje mokytojaujantis pilnu krūviu jaunas lituanistas Matas Kandrotas yra pavyzdys žmogaus, kuris ne žodžiais, o veiklia meile myli Lietuvą. Beje, Matas, dar prieš puspenktų metų pats...Beje, Matas, dar prieš puspenktų metų pats buvo abiturientas.
Įvedus į paiešką jo vardą ir pavardę, pirmiausia, ką randame tai, kad 2018 m., Matas, būdamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientas, dalyvavo Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurse ir tapo laureatu.
Šiandien jis vadovauja Kauno regiono maironiečiams.
O štai pernai, Rusijai užpuolus Ukrainą, Matas kartu su trim kolegom įsitraukė į pagalbą ukrainiečiams karo pabėgėliams ir pradėjo juos mokyti lietuvių kalbos.
Ar Matas visą laiką buvo toks patriotiškas? Ar rinkdamasis, kokioje gimnazijoje mokytis, jis žinojo, kad ši mokykla pradėjo veikti dar 1863 m. bei, kad joje mokėsi poetas ir kunigas Maironis, vėliau čia posėdžiavo Steigiamasis Seimas? Ir kas pasikeičia jaunuose žmonėse, kai jie sužino, kas prieš juos vaikščiojo tais pačiais mokyklos koridoriais, sėdėjo tuose pačiuose suoluose?
Laidoje dalyvauja Matas Kandrotas, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvos maironiečių draugijos Kauno regiono pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1687falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kada-galima-tiketis-pageresiant-mokiniu-matematikos-rezultatus--52683959
Šios priemonės numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius.

Tai buvo akcentuota ir po spaudos konferencijos išplatintame pranešime žiniasklaidai, kuriame be kita ko pabrėžiama, kad ministrės įsakymu sudarytoje Darbo grupėje nuo rugsėjo iki gruodžio darbavosi Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, matematikos mokytojų asociacijos ir kiti atstovai.

Kokios yra prielaidos matematikos pasiekimams gerėti? Pokalbis su ministrės sudarytos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti nariu, Vilniaus universiteto profesoriumi Rimu Norvaiša.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52683959Thu, 09 Feb 2023 14:30:00 +0000LRT„Tam, kad mokiniai pasiektų geresnių matematikos rezultatų, svarbu nuosekliai ugdyti matematinį mąstymą, tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo...
Šios priemonės numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius.

Tai buvo akcentuota ir po spaudos konferencijos išplatintame pranešime žiniasklaidai, kuriame be kita ko pabrėžiama, kad ministrės įsakymu sudarytoje Darbo grupėje nuo rugsėjo iki gruodžio darbavosi Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, matematikos mokytojų asociacijos ir kiti atstovai.

Kokios yra prielaidos matematikos pasiekimams gerėti? Pokalbis su ministrės sudarytos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti nariu, Vilniaus universiteto profesoriumi Rimu Norvaiša.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1687falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-vis-daugiau-tevu-atveda-vaikus-i-pedagogine-psichologine-tarnyba--52618005
Dalyvauja: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė ir Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52618005Thu, 02 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTMokyklinio amžiaus vaikų, kuriems rekomenduojama kreiptis į savo regiono pedagoginę psichologinę tarnybą, skaičius išaugo apie penkis kartus per pastaruosius 25–30 metų. Kas tai lemia? Ar pedagogai geriau pastebi vaikų sutrikimus ir negalias bei siūlo...
Dalyvauja: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė ir Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1770falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-mokyklu-vadovai-keliasi-metinius-tikslus--52555046Vis dėlto dalis vadovų dar turi ir papildomų, dažnai formaliai niekur neįvardintų, tik savo užrašuose užfiksuotų tikslų naujiems metams.
Ką duoda toks tikslų metams išsikėlimas? Kiek nuošimčių visų išsikeltų tikslų pavyksta įgyvendinti? Kaip direktoriai kelia tokius tikslus: vieni, su pavaduotojų komanda, įtraukdami dar ir mokytojus ar visą bendruomenę, tai yra dar ir mokinius bei tėvus?
Kaip skiriasi mokyklų, kurių vadovai rašo ir pateikia kontroliuojančioms institucijoms tik formalias veiklos ataskaitas ir tų vadovų, kurie dar sau išsikelia papildomų metinių tikslų, pasiekimai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Rytis Komičius, ISM universiteto doktorantas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Linas Janulionis, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius ir Marius Jonaitis, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52555046Thu, 26 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTMokyklų vadovai kasmet rašo įvairias veiklos ataskaitas, kaip jiems su bendruomene sekėsi įgyvendinti tai, ką buvo nusimatę metų pradžioje. Vis dėlto dalis vadovų dar turi ir papildomų, dažnai formaliai niekur neįvardintų, tik savo užrašuose...Vis dėlto dalis vadovų dar turi ir papildomų, dažnai formaliai niekur neįvardintų, tik savo užrašuose užfiksuotų tikslų naujiems metams.
Ką duoda toks tikslų metams išsikėlimas? Kiek nuošimčių visų išsikeltų tikslų pavyksta įgyvendinti? Kaip direktoriai kelia tokius tikslus: vieni, su pavaduotojų komanda, įtraukdami dar ir mokytojus ar visą bendruomenę, tai yra dar ir mokinius bei tėvus?
Kaip skiriasi mokyklų, kurių vadovai rašo ir pateikia kontroliuojančioms institucijoms tik formalias veiklos ataskaitas ir tų vadovų, kurie dar sau išsikelia papildomų metinių tikslų, pasiekimai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Rytis Komičius, ISM universiteto doktorantas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Linas Janulionis, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius ir Marius Jonaitis, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiais-savo-salies-mokslo-pasiekimais-galime-didziuotis-pasaulyje--52491955Be to, besibaigiant metams, gruodį, darbą pradėjo atsinaujinusi Lietuvos mokslo taryba. Prie jos buvo prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Nuo šiol Taryba, o nebe MITA formuos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatins mokslo veiklos kokybę bei rezultatų perdavimą visuomenei.

Mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros stiprinimas pradėtas prieš keletą metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti net keletas mokslo slėnių ir centrų.
Kokių rezultatų jie pasiekė per šį laiką? Kiek ir kokiose srityse Lietuvos mokslas konkurencingas pasaulyje bei kaip mokslininkams sekasi bendradarbiauti su verslu? O ir kiek visuomenė (ne)žino apie naujus reikšmingus Lietuvos mokslininkų pasiekimus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Daumantas Matulis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52491955Thu, 19 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTMokslo finansavimas šiais metais padidėjo nuo 31 iki 50 mln. eurų. Be to, besibaigiant metams, gruodį, darbą pradėjo atsinaujinusi Lietuvos mokslo taryba. Prie jos buvo prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Nuo šiol Taryba, o...Be to, besibaigiant metams, gruodį, darbą pradėjo atsinaujinusi Lietuvos mokslo taryba. Prie jos buvo prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Nuo šiol Taryba, o nebe MITA formuos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatins mokslo veiklos kokybę bei rezultatų perdavimą visuomenei.

Mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros stiprinimas pradėtas prieš keletą metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti net keletas mokslo slėnių ir centrų.
Kokių rezultatų jie pasiekė per šį laiką? Kiek ir kokiose srityse Lietuvos mokslas konkurencingas pasaulyje bei kaip mokslininkams sekasi bendradarbiauti su verslu? O ir kiek visuomenė (ne)žino apie naujus reikšmingus Lietuvos mokslininkų pasiekimus?

Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Daumantas Matulis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1640falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-dar-vienas-stt-vertinimas-parode-chaosa-vadoveliu-leidyboje--52424181
Teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus. Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdyme naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.

Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu, be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus). STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir NŠA. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Laidoje dalyvauja Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas, Rimantas Jokimaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorius, startuolio „Digiklasė" bendrasteigėjas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52424181Thu, 12 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTSpecialiųjų tyrimų tarnyba (STT) konstatavo, kad mokiniai mokosi iš „ne visai tinkamos kokybės vadovėlių“. Be to, STT atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nėra išsamiai reglamentuoti reikalavimai vadovėlių vertintojams, neaišku, kokiais kriterijais...
Teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus. Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdyme naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.

Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu, be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus). STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir NŠA. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Laidoje dalyvauja Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas, Rimantas Jokimaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorius, startuolio „Digiklasė" bendrasteigėjas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-lietuva-yra-it-srities-lydere--52368146
O ir, pasirodo, kad dalis mokyklų vis dar neturi įrankių šiuolaikiškai mokyti mokinius programavimo. Štai, jei privačius IT būrelius lankantys progimnazistai padeda atlikti darbus net ir studentams savo broliams ar sesėms, tai dalyje šalies bendrojo ugdymo mokyklų progimnazistai vis dar mokosi „programuoti“ su tušinuku popieriaus lape.

Kuo skiriasi programavimo mokymasis neformaliuose užsiėmimuose nuo IT pamokų mokyklose? Ar galima tikėtis IT sektoriaus lyderystės, jei tik 10 proc. visų dvyliktokų laiko IT valstybinį brandos egzaminą? Kiek turėtume kasmet parengti programuotojų, kad taptume šio sektoriaus lyderiais? Kaip paskatinti mokinius mokytis IT?

Dalyvauja: programuotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Ramūnas Dzindzalieta, taip pat progimnazistai, besimokantys programavimo būrelyje: aštuntokas Rapolas Preikšaitis ir penktokas Ignas Bielskis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52368146Thu, 05 Jan 2023 14:30:00 +0000LRTMažiau nei dešimtadalis visų šalies abiturientų kasmet laiko valstybinį informacinių technologijų (IT) egzaminą, reikalingą stojant į aukštųjų mokyklų IT, programavimo, kompiuterijos mokslų studijų programas. Štai pernai IT srities egzaminą laikė...
O ir, pasirodo, kad dalis mokyklų vis dar neturi įrankių šiuolaikiškai mokyti mokinius programavimo. Štai, jei privačius IT būrelius lankantys progimnazistai padeda atlikti darbus net ir studentams savo broliams ar sesėms, tai dalyje šalies bendrojo ugdymo mokyklų progimnazistai vis dar mokosi „programuoti“ su tušinuku popieriaus lape.

Kuo skiriasi programavimo mokymasis neformaliuose užsiėmimuose nuo IT pamokų mokyklose? Ar galima tikėtis IT sektoriaus lyderystės, jei tik 10 proc. visų dvyliktokų laiko IT valstybinį brandos egzaminą? Kiek turėtume kasmet parengti programuotojų, kad taptume šio sektoriaus lyderiais? Kaip paskatinti mokinius mokytis IT?

Dalyvauja: programuotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Ramūnas Dzindzalieta, taip pat progimnazistai, besimokantys programavimo būrelyje: aštuntokas Rapolas Preikšaitis ir penktokas Ignas Bielskis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-is-besibaigianciu-metu-tikejosi-mokyklu-vadovai--52306226
Dalyvauja Dainius Numgaudis, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vadovas, Vaidas Bacys, Šiaulių rajono, Dubysos aukštupio mokyklos vadovas, ir Mindaugas Briedis, Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52306226Thu, 29 Dec 2022 14:30:00 +0000LRTKokie besibaigiantys 2022-ieji buvo skirtingoms švietimo bendruomenėms? Ko tikėjosi ir ko nesitikėjo mokyklų vadovai, praeityje patys buvę švietimo politikos formuotojais? Dalyvauja Dainius Numgaudis, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...
Dalyvauja Dainius Numgaudis, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vadovas, Vaidas Bacys, Šiaulių rajono, Dubysos aukštupio mokyklos vadovas, ir Mindaugas Briedis, Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-siekia-proginiu-kataliku-seimos-atvesdamos-vaikus-i-religines-mokyklas--52258010
Kodėl katalikiškų mokyklų administracijos priima mokytis tokių šeimų vaikus? Kiek tikėjimo nepraktikuojančių šeimų vaikų ir jų tėvų ilgainiui atsiverčia ir įtiki? Ar privalu katalikiškų mokyklų mokiniams ir jų tėvams lankyti mišias sekmadieniais? Kuo krikščioniškų mokyklų ugdymo filosofija skiriasi nuo savivaldybių ir valstybinių mokyklų?

Dalyvauja: Gražina Gailiūnienė, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė, Ramutė Latvelienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė ir Saulius Andriuška, Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52258010Thu, 22 Dec 2022 14:30:00 +0000LRTDar praėjusį birželį tėvai, norintys, kad jų vaikai pakliūtų į katalikiškas mokyklas, pradėjo teikti pareiškimus kitiems, 2023–24 mokslo metams. Dauguma katalikiškų mokyklų atsirenka mokinius per pokalbius, o dalis dar ir organizuoja gilius akademinių...
Kodėl katalikiškų mokyklų administracijos priima mokytis tokių šeimų vaikus? Kiek tikėjimo nepraktikuojančių šeimų vaikų ir jų tėvų ilgainiui atsiverčia ir įtiki? Ar privalu katalikiškų mokyklų mokiniams ir jų tėvams lankyti mišias sekmadieniais? Kuo krikščioniškų mokyklų ugdymo filosofija skiriasi nuo savivaldybių ir valstybinių mokyklų?

Dalyvauja: Gražina Gailiūnienė, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė, Ramutė Latvelienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė ir Saulius Andriuška, Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1670falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-patiria-daugiau-akademines-neteisybes-studentai-ar-destytojai--52197002
Kas pakito per pustrečių metų? Ar po karantino sugrįžus į auditorijas sumažėjo akademinio nesąžiningumo? Kokių studijų programų studentai ir dėstytojai šiandien skundžiasi daugiausia? Kaip sekasi išspręsti akademinius ginčus ir, ar studentai bei dėstytojai, pasiskundę savo fakulteto akademinių ginčų nagrinėjimo komisijai visada lieka išklausyti, suprasti bei, ar skundai neatsisuka prieš juos pačius? Kokios pagalbos, pastebėjus akademinį nesąžiningumą, galima tikėtis iš akademinės etikos kontrolieriaus?

Dalyvauja Loreta Tauginienė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė, Joana Jasilionytė, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė, bei Neda Žutautaitė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52197002Thu, 15 Dec 2022 14:30:00 +0000LRTPrieš prasidedant karantinui Lietuvos studentų sąjungos atliktos apklausos parodė, kad kasmet akademinis nesąžiningumas ne mąžta, o didėja. Dėl akademinio nesąžiningumo – kai studentai vertinami geresniu ar blogesniu pažymiu dėl dėstytojo simpatijų ar...
Kas pakito per pustrečių metų? Ar po karantino sugrįžus į auditorijas sumažėjo akademinio nesąžiningumo? Kokių studijų programų studentai ir dėstytojai šiandien skundžiasi daugiausia? Kaip sekasi išspręsti akademinius ginčus ir, ar studentai bei dėstytojai, pasiskundę savo fakulteto akademinių ginčų nagrinėjimo komisijai visada lieka išklausyti, suprasti bei, ar skundai neatsisuka prieš juos pačius? Kokios pagalbos, pastebėjus akademinį nesąžiningumą, galima tikėtis iš akademinės etikos kontrolieriaus?

Dalyvauja Loreta Tauginienė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė, Joana Jasilionytė, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė, bei Neda Žutautaitė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1638falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-vaiko-dienos-centru-darbuotoju-realybe-apkabinti-verkianti-vaika-o-pamokos-palauks--52130898
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja SOS vaikų kaimas Lietuvoje Vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Olga Stremauskaitė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52130898Thu, 08 Dec 2022 14:30:00 +0000LRTKiek vaikų Lietuvoje išgyvena nevaikiškus sunkumus ir problemas? Ar visada vaikai spėja dienos centruose atlikti namų darbus? Kaip ir kiek vaikų pastiprina vaikų dienos centrai? Ir su kokiais iššūkiais susiduria patys Vaikų dienos centrai? LRT...
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja SOS vaikų kaimas Lietuvoje Vaikų dienos centrų paslaugų vadovė Olga Stremauskaitė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1672falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-esame-pasirenge-vaiku-su-spec-poreikiais-integracijai-i-klases--52067830
Vis dėlto mokytojai praktikai teigia, esą realybė ne tokia romantiška, kokią piešia ministerijos strategai: daugelyje savivaldybių neįmanoma rasti nei psichologų, nei socialinių pedagogų ar logopedų, nekalbant apie retesnius specialistus: surdopedagogus ar gestų kalbos mokytojus. O štai mokytojų padėjėjų alga tesiekia minimalią algą, tad net ir nekeliant šiems darbuotojams profesinių reikalavimų, neatsiranda, kas norėtų užimti šiuos etatus.

Be to, anot mokyklų vadovų, vadinamos normos, kai socialinis pedagogas ar psichologas turi aptarnauti apie 400 mokinių yra per mažos. Šių specialistų pagalbos jau dabar, kol santykinai nedaug mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokosi mokyklose, nepakanka, o nuo 2024 m. esą pamatysime visą problemų puokštę. Ko reikia, kad sėkmingai integruotume į mokyklų bendruomenes visus, įvairių poreikių mokinius?

Diskutuoja: Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integravimo į mokyklas pradininkė Lietuvoje Alvyra Galkienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius ir Utenos Krašuonos progimnazijos direktorius Rolandas Gruodinskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52067830Thu, 01 Dec 2022 14:27:00 +0000LRTJau nuo 2024-ųjų visose bendrojo ugdymo mokyklose tose pačiose klasėse mokysis ir vaikai, turintys įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad tam yra puikiai pasiruošta: vietoj dabar veikiančių...
Vis dėlto mokytojai praktikai teigia, esą realybė ne tokia romantiška, kokią piešia ministerijos strategai: daugelyje savivaldybių neįmanoma rasti nei psichologų, nei socialinių pedagogų ar logopedų, nekalbant apie retesnius specialistus: surdopedagogus ar gestų kalbos mokytojus. O štai mokytojų padėjėjų alga tesiekia minimalią algą, tad net ir nekeliant šiems darbuotojams profesinių reikalavimų, neatsiranda, kas norėtų užimti šiuos etatus.

Be to, anot mokyklų vadovų, vadinamos normos, kai socialinis pedagogas ar psichologas turi aptarnauti apie 400 mokinių yra per mažos. Šių specialistų pagalbos jau dabar, kol santykinai nedaug mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokosi mokyklose, nepakanka, o nuo 2024 m. esą pamatysime visą problemų puokštę. Ko reikia, kad sėkmingai integruotume į mokyklų bendruomenes visus, įvairių poreikių mokinius?

Diskutuoja: Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integravimo į mokyklas pradininkė Lietuvoje Alvyra Galkienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius ir Utenos Krašuonos progimnazijos direktorius Rolandas Gruodinskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1717falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-mokiniu-pasiekimai-gali-buti-geri-jei-svietimo-valdyma-1990-2020-m-ekspertai-ivertino-silpnu-vidutiniu-balu--52001745
Mokslininkai akcentuoja: „bemaž visos šalies bendrojo ugdymo reformavimo ir kaitos iniciatyvos 1990–2020 m. buvo vykdomos pagal reformų „iš viršaus“ modelį... Vykdytojai, pradedant vietos švietimo padaliniu, mokyklos direktoriumi, baigiant mokytoju, jaučiasi nugalinti, nesvarbūs, negalintys nieko pakeisti, profesiškai perdegę. Demokratiškumo stoka, anot tyrėjų, švietimo reformavimo ir kaitos procesuose dėsningai iššaukia kitą negerovę. Tai – kokybės stokojanti, skubota, chaotiška teisėkūra, neretai sugeneruojanti tik paviršinius, imitacinius pokyčius švietime. Atskirais atvejais apskritai tenka kalbėti apie mažai prasmingus ar netgi destruktyvius sprendimus švietime.

Analitikai pastebi: „Paradoksalu, bet kai kurie teisės aktai per tą laiką evoliucionavo ne tobulėjimo, bet suprastėjimo kryptimi... Lietuvos mokykla ir jos valdymas kenčia nuo perteklinės biurokratijos, pasireiškia perdėta kontrolė, taip pat pasitikėjimo mokykla, jos vadovybe ir mokytoju stoka.

Kodėl taip atsitiko? Ar vis dėlto buvo per 30 metų šviesos švietime? Ir ką reikėtų keisti? Pokalbis su tyrimo mokslinės grupės vadovu prof. dr. Gediminu Merkiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/52001745Thu, 24 Nov 2022 14:30:00 +0000LRT„Bendrojo ugdymo sektoriaus valdysenos veiksmingumas per 1990–2020 m. laikotarpį geriausiu atveju vertintinas kaip vidutiniškas", - teigiama šią savaitę Nacionalinės švietimo agentūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atliktoje...
Mokslininkai akcentuoja: „bemaž visos šalies bendrojo ugdymo reformavimo ir kaitos iniciatyvos 1990–2020 m. buvo vykdomos pagal reformų „iš viršaus“ modelį... Vykdytojai, pradedant vietos švietimo padaliniu, mokyklos direktoriumi, baigiant mokytoju, jaučiasi nugalinti, nesvarbūs, negalintys nieko pakeisti, profesiškai perdegę. Demokratiškumo stoka, anot tyrėjų, švietimo reformavimo ir kaitos procesuose dėsningai iššaukia kitą negerovę. Tai – kokybės stokojanti, skubota, chaotiška teisėkūra, neretai sugeneruojanti tik paviršinius, imitacinius pokyčius švietime. Atskirais atvejais apskritai tenka kalbėti apie mažai prasmingus ar netgi destruktyvius sprendimus švietime.

Analitikai pastebi: „Paradoksalu, bet kai kurie teisės aktai per tą laiką evoliucionavo ne tobulėjimo, bet suprastėjimo kryptimi... Lietuvos mokykla ir jos valdymas kenčia nuo perteklinės biurokratijos, pasireiškia perdėta kontrolė, taip pat pasitikėjimo mokykla, jos vadovybe ir mokytoju stoka.

Kodėl taip atsitiko? Ar vis dėlto buvo per 30 metų šviesos švietime? Ir ką reikėtų keisti? Pokalbis su tyrimo mokslinės grupės vadovu prof. dr. Gediminu Merkiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-desimtokai-sutrike-jie-negali-pasirinkti-mokytis-a-lygiu-norimu-dalyku-nes-per-didelis-savaitinis-pamoku-kruvis--51932642
Dešimtokai ir jų tėvai teiraujasi mokyklų administracijų, kaip jiems elgtis, o šie tik gūžčioja pečiais ir baksnoja į ministeriją. Pastarosios atstovai atsako, kad tvarka bus patvirtinta vėliau. Tuo tarpu silpniau besimokančių progimnazistų tėvai ir nedidelių gimnazijų pedagogai nerimauja dėl dešimtokams privalomu tampančio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Ar yra šioje situacijoje kompromisinis variantas?

Dalyvauja: Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51932642Thu, 17 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTDešimtokai jau renkasi, kokių dalykų mokysis nuo vienuoliktos klasės. Tačiau, po to, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad baigiamųjų gimnazinių klasių mokiniai A (pagilintu) ir B (bendruoju) lygiu gali mokytis tik lietuvių kalbos...
Dešimtokai ir jų tėvai teiraujasi mokyklų administracijų, kaip jiems elgtis, o šie tik gūžčioja pečiais ir baksnoja į ministeriją. Pastarosios atstovai atsako, kad tvarka bus patvirtinta vėliau. Tuo tarpu silpniau besimokančių progimnazistų tėvai ir nedidelių gimnazijų pedagogai nerimauja dėl dešimtokams privalomu tampančio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Ar yra šioje situacijoje kompromisinis variantas?

Dalyvauja: Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-gali-vaiko-gyvenime-tik-vienas-mokytojo-zodis--51862937
Vis dėlto, kaip pastebi mokyklų vadovai, kad jie, pradėję kalbėtis su bendruomene, kokį lyderystės mokytoją, lektorių kviestis, sulaukė tiek mokytojų, tiek mokinių skepsio ir atmetimo. Girdi, tokie mokymai yra tušti niekam nereikalingi, tik atima laiką. Kodėl viena vertus, dauguma mūsų norime būti sėkmingi, laimingi, įtakingi, netgi slapčia pavydime tiems, kuriems už mus labiau sekasi, bet, kita vertus, nenorime girdėti kaip tapti geresniu lyderiu savo veikloje?

Pokalbis su Pasaulinės lyderystės konferencijos iniciatoriumi ir pradininku Lietuvoje, lektoriumi, Miesto bažnyčios pastoriumi Sauliumi Karosu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51862937Thu, 10 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTLietuvos savivaldybėse startuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios vienas iš keturių ramsčių yra lyderystė. Ir šis ramstis yra pagrindinis. Mokyklų vadovai dalijasi žinia, kad nors programa dar...
Vis dėlto, kaip pastebi mokyklų vadovai, kad jie, pradėję kalbėtis su bendruomene, kokį lyderystės mokytoją, lektorių kviestis, sulaukė tiek mokytojų, tiek mokinių skepsio ir atmetimo. Girdi, tokie mokymai yra tušti niekam nereikalingi, tik atima laiką. Kodėl viena vertus, dauguma mūsų norime būti sėkmingi, laimingi, įtakingi, netgi slapčia pavydime tiems, kuriems už mus labiau sekasi, bet, kita vertus, nenorime girdėti kaip tapti geresniu lyderiu savo veikloje?

Pokalbis su Pasaulinės lyderystės konferencijos iniciatoriumi ir pradininku Lietuvoje, lektoriumi, Miesto bažnyčios pastoriumi Sauliumi Karosu.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-skaidrumo-vadoveliu-leidybos-versle--51776447
Kaip autoriams pavyko vos per keletą savaičių ir parašyti, ir išleisti naujas mokomąsias priemones? Kiek konkrečiai lėšų bus skirta mokykloms naujiems vadovėliams įsigyti? Ir, ar visoms mokykloms užteks lėšų vadovėliams bei pavyks laiku įsigyti visus? Kaip pasikeitė vadovėlių leidybos reikalai po prieš kurį laiką atliktų nepalankių Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimų bei priimtų išvadų?

Diskutuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis ir biologijos mokytojas, startuolio „Digi klasė“ bendraįkūrėjas Paulius Sungaila.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51776447Thu, 03 Nov 2022 14:30:00 +0000LRTTik prieš mėnesį, rugsėjo 30 d,. švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtino atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Bet tepraėjus mažiau nei mėnesiui nuo programų patvirtinimo, kai kurios leidyklos jau pasiūlė mokykloms ir šeimoms įsigyti įvairių...
Kaip autoriams pavyko vos per keletą savaičių ir parašyti, ir išleisti naujas mokomąsias priemones? Kiek konkrečiai lėšų bus skirta mokykloms naujiems vadovėliams įsigyti? Ir, ar visoms mokykloms užteks lėšų vadovėliams bei pavyks laiku įsigyti visus? Kaip pasikeitė vadovėlių leidybos reikalai po prieš kurį laiką atliktų nepalankių Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimų bei priimtų išvadų?

Diskutuoja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis ir biologijos mokytojas, startuolio „Digi klasė“ bendraįkūrėjas Paulius Sungaila.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-skubinama-kolegiju-reforma--51635666
Tuo tarpu kuluaruose šnekama, neva optimizavimo planai jau yra seniai numatyti. Tad kai kurios kolegijos, vengdamos, kad joms nebūtų primestas jungimosi planas, jau pradėjo skelbti apie būsimą savo bendradarbiavimą su universitetais. Štai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jau paskelbė apie bendradarbiavimą su Vilnius tech universitetu. Kai kurių regioninių kolegijų atstovai neslepia, kad jie sulaukia universitetų siūlymų tapti jų padaliniais, bet kol kas neskuba pasirašyti tokių bendradarbiavimo sutarčių.
ŠMSM vadovybė tikina, kad naujoji kolegijų reforma prisidės tiek prie studijų, tiek prie studentų bei dėstytojų darbo kokybės, taip pat paskatins kolegijas atlikti daugiau mokslo taikomosios veiklos. Ką mąsto kolegijų sektoriaus atstovai apie siūlomą reorganizavimo planą? Ir ar kolegijų mokslo taikomosios veiklos reikalavimus sulyginus su universitetų, tikrai įvyks proveržis?

Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, profesorius Artūras Žukauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51635666Thu, 20 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTJau netrukus valstybinis kolegijų sektorius bus pastiprintas 20 mln. eurų. Tiesa, šias lėšas gaus ne visos kolegijos ir tik tuo atveju, jei jos sutiks jungtis prie kitų kolegijų arba taps universitetų padaliniais. Švietimo, mokslo ir sporto...
Tuo tarpu kuluaruose šnekama, neva optimizavimo planai jau yra seniai numatyti. Tad kai kurios kolegijos, vengdamos, kad joms nebūtų primestas jungimosi planas, jau pradėjo skelbti apie būsimą savo bendradarbiavimą su universitetais. Štai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jau paskelbė apie bendradarbiavimą su Vilnius tech universitetu. Kai kurių regioninių kolegijų atstovai neslepia, kad jie sulaukia universitetų siūlymų tapti jų padaliniais, bet kol kas neskuba pasirašyti tokių bendradarbiavimo sutarčių.
ŠMSM vadovybė tikina, kad naujoji kolegijų reforma prisidės tiek prie studijų, tiek prie studentų bei dėstytojų darbo kokybės, taip pat paskatins kolegijas atlikti daugiau mokslo taikomosios veiklos. Ką mąsto kolegijų sektoriaus atstovai apie siūlomą reorganizavimo planą? Ir ar kolegijų mokslo taikomosios veiklos reikalavimus sulyginus su universitetų, tikrai įvyks proveržis?

Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, profesorius Artūras Žukauskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-priemones-padeda-vaikams-susikaupti-per-pamokas-ir-motyvuoja-mokytis--51565272
Kas iš tiesų padeda mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams sutelkti dėmesį, tapti ramesniais, motyvuotais mokytis ir, kas blaško bei didina nerimą? Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51565272Thu, 13 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTDaugėjant jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocinių bei elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, o paauglystėje – dar ir nerimo sutrikimų bei depresijos, daugėja paslaugų teikėjų, siūlančių, kaip esą galima lengvai ir išspręsti šiuos...
Kas iš tiesų padeda mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams sutelkti dėmesį, tapti ramesniais, motyvuotais mokytis ir, kas blaško bei didina nerimą? Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-jau-netrukus-gimnazinis-issilavinimas-taps-nebeprieinamas--51488550
Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, PUPP neišlaiko apie 40 proc. visų dešimtokų, dar apie 20 proc. išlaiko pačiam silpniausiam teigiamam pažymiui – ketvertui. Tiek Prezidentūra, tiek kai kurie parlamentarai nuogąstauja dėl to, kad po dešimtos klasės yra itin menkas profesinio mokymo programų asortimentas, o bendrojo ugdymo lygis dažnoje profesinėje mokykloje yra itin žemas. Iš maždaug 5 tūkst. moksleivių, ateinančių mokytis profesijos bei įgyti bendrojo ugdymo išsilavinimo, retas laiko valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas ar universitetus stoja kasmet tik apie 50 profesinių mokyklų absolventų.

Be to, kaip pastebi Švietimo įstatymo pataisų kritikai, dažnas regione gyvenantis tėvas neturėtų pinigų, o ir drąsos išleisti savo paauglį sūnų ar dukrą mokytis į geresnę profesinę mokyklą didmiestyje. Dar vienas aspektas, kurį įžvelgia pataisų oponentai, jei į gimnazines klases būtų leista pereiti tik apie 40-iai procentų visų dešimtokų, aukštosios mokyklos jau netrukus susidurtų su iki šiol neregėta studentų krize. Kita vertus, ar tikrai visi moksleiviai, kurie ateina mokytis į devintą klasę turi baigti gimnaziją ir stoti į aukštąją mokyklą? Ką siūlo pozicija ir ką siūlo opozicija?

Diskutuoja Prezidento patarėjas švietimo klausimais Pauliaus Baltokas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. Vilija Targamadzė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51488550Thu, 06 Oct 2022 13:30:00 +0000LRTSeimo opozicija nuogąstauja, kad jau po keletos metų nuo 40 iki 60 proc. visų dešimtokų bus užtrenktos durys į baigiamąsias gimnazijos klases. Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo pataisas, remiantis kuriomis...
Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, PUPP neišlaiko apie 40 proc. visų dešimtokų, dar apie 20 proc. išlaiko pačiam silpniausiam teigiamam pažymiui – ketvertui. Tiek Prezidentūra, tiek kai kurie parlamentarai nuogąstauja dėl to, kad po dešimtos klasės yra itin menkas profesinio mokymo programų asortimentas, o bendrojo ugdymo lygis dažnoje profesinėje mokykloje yra itin žemas. Iš maždaug 5 tūkst. moksleivių, ateinančių mokytis profesijos bei įgyti bendrojo ugdymo išsilavinimo, retas laiko valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas ar universitetus stoja kasmet tik apie 50 profesinių mokyklų absolventų.

Be to, kaip pastebi Švietimo įstatymo pataisų kritikai, dažnas regione gyvenantis tėvas neturėtų pinigų, o ir drąsos išleisti savo paauglį sūnų ar dukrą mokytis į geresnę profesinę mokyklą didmiestyje. Dar vienas aspektas, kurį įžvelgia pataisų oponentai, jei į gimnazines klases būtų leista pereiti tik apie 40-iai procentų visų dešimtokų, aukštosios mokyklos jau netrukus susidurtų su iki šiol neregėta studentų krize. Kita vertus, ar tikrai visi moksleiviai, kurie ateina mokytis į devintą klasę turi baigti gimnaziją ir stoti į aukštąją mokyklą? Ką siūlo pozicija ir ką siūlo opozicija?

Diskutuoja Prezidento patarėjas švietimo klausimais Pauliaus Baltokas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. Vilija Targamadzė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-aukstuju-mokyklu-destytoju-kantrybe-senka-grasinama-nutraukti-kolektyvine-sutarti--51417956
Tokį veiksmų planą LAMPSS, LMŠPS, taip pat Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ aptarė šią savaitę vykusiame susitikime. Profsąjungiečiai žada laukti ne ilgiau kaip iki spalio 11 d., kai yra numatytas eilinis profsąjungų ir Vyriausybės atstovų susitikimas. Jei kolektyvinė sutartis būtų nutraukta, šakinės profsąjungos kalba apie įvairių protesto formų, tarp kurių mitingai, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengimą. Tuo tarpu ŠMSM atstovai kalba, kad profsąjungų lyderiai puikiai žiną, kokie bus priimti sprendimai artimiausiu metu ir stebisi, kodėl šie vėl triukšmauja.

Diskutuoja: Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas prof. dr. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51417956Thu, 29 Sep 2022 13:27:00 +0000LRTJeigu iki spalio 11 d. Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatsižvelgs į dar rugsėjo 12 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungos susivienijimo (LAMPSS) surengtame proteste išreikštą reikalavimą ne mažiau kaip 30 proc....
Tokį veiksmų planą LAMPSS, LMŠPS, taip pat Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ aptarė šią savaitę vykusiame susitikime. Profsąjungiečiai žada laukti ne ilgiau kaip iki spalio 11 d., kai yra numatytas eilinis profsąjungų ir Vyriausybės atstovų susitikimas. Jei kolektyvinė sutartis būtų nutraukta, šakinės profsąjungos kalba apie įvairių protesto formų, tarp kurių mitingai, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengimą. Tuo tarpu ŠMSM atstovai kalba, kad profsąjungų lyderiai puikiai žiną, kokie bus priimti sprendimai artimiausiu metu ir stebisi, kodėl šie vėl triukšmauja.

Diskutuoja: Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas prof. dr. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-europos-kalbu-nemokejimas-kliutis-tiesioginems-uzsienio-investicijoms--51345395
Verslininkai akcentuoja antrosios lingua franca kalbos kokybiško mokymo mokyklose būtinybę. Primename, kad, nors, kaip rodo Eurostat duomenys, Lietuvos gyventojai moka daugiausia užsienio kalbų iš visų europiečių – net 95 proc. lietuvių kalba bent viena užsienio kalba, paaiškėjo, kad didžiuma jų (63 proc.) susišneka tik rusiškai. Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, net 75 proc. Lietuvos moksleivių (2021–2022 m. m.) kaip antrosios kalbos mokėsi rusų. Ką siūlo verslo atstovai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?

Diskutuoja: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir analitikė, projekto „Kurk Lietuvai“ bendraautorė Gabija Kajėnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51345395Thu, 22 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTSpecialistų, gebančių kalbėti dviem užsienio kalbomis stygius stabdo tiek tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, tiek riboja mūsų šalies verslų galimybes įeiti į kitų šalių rinkas. Tai akcentuoja vis daugiau Lietuvos verslo atstovų. Jie pastebi,...
Verslininkai akcentuoja antrosios lingua franca kalbos kokybiško mokymo mokyklose būtinybę. Primename, kad, nors, kaip rodo Eurostat duomenys, Lietuvos gyventojai moka daugiausia užsienio kalbų iš visų europiečių – net 95 proc. lietuvių kalba bent viena užsienio kalba, paaiškėjo, kad didžiuma jų (63 proc.) susišneka tik rusiškai. Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, net 75 proc. Lietuvos moksleivių (2021–2022 m. m.) kaip antrosios kalbos mokėsi rusų. Ką siūlo verslo atstovai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?

Diskutuoja: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir analitikė, projekto „Kurk Lietuvai“ bendraautorė Gabija Kajėnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1677falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-jaunuoliai-negauna-lietuvos-aukstosiose-mokyklose--51278208
Ko ieško jaunuoliai kitų šalių aukštosiose mokyklose? Ar visiems šiemet buvo paprasta susitvarkyti stojimo į užsienio šalių universitetus dokumentus? Kokios atsirado naujos populiarios studijų šalys po to, kai dėl BREXIT studijos Jungtinėje Karalystėje tapo sunkiau pasiekiamos? Kokios studijų programos išpopuliarėjo po pandemijos? Kaip užsienio studijų rinką veikia karas Ukrainoje? Kiek tiesos esą daugėja jaunuolių, kurie, pamatę, kad užsidarius galimybei išvykti studijuoti į JK, nėra daug šalių, kurios siūlytų jų norimas studijuoti programas anglų kalba, pradeda mokytis kitų Europos kalbų: vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir netgi ima laisvus metus, kad išmoktų šių kalbų ir tik tada renkasi studijas užsienyje?

Diskutuoja: edukacinės bendrovės „Kalba“ studijų vadovas Paulius Jakuitis ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51278208Thu, 15 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTLietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, išanalizavę bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas duomenis, atkreipė dėmesį, kad dalis geriausių šių metų abiturientų pasirinko studijas ne Lietuvos, o užsienio universitetuose. Be to, į užsienį patraukė ir...
Ko ieško jaunuoliai kitų šalių aukštosiose mokyklose? Ar visiems šiemet buvo paprasta susitvarkyti stojimo į užsienio šalių universitetus dokumentus? Kokios atsirado naujos populiarios studijų šalys po to, kai dėl BREXIT studijos Jungtinėje Karalystėje tapo sunkiau pasiekiamos? Kokios studijų programos išpopuliarėjo po pandemijos? Kaip užsienio studijų rinką veikia karas Ukrainoje? Kiek tiesos esą daugėja jaunuolių, kurie, pamatę, kad užsidarius galimybei išvykti studijuoti į JK, nėra daug šalių, kurios siūlytų jų norimas studijuoti programas anglų kalba, pradeda mokytis kitų Europos kalbų: vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir netgi ima laisvus metus, kad išmoktų šių kalbų ir tik tada renkasi studijas užsienyje?

Diskutuoja: edukacinės bendrovės „Kalba“ studijų vadovas Paulius Jakuitis ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1635falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-turi-parinkti-bureli-vaikui--51188649
Kaip parinkti vaikui būrelius, kad vaikas, tempiantis sunkią mokyklinę kuprinę, muzikos instrumentą, sporto aprangą, netaptų panašus į Kristų, nešantį kryžių? Kiek tėvai turi kištis ir ar turi kištis vaikui renkantis būrelį bei kada galima leisti mesti būrelį?

Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene ir Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centro laikinąja direktore Gitana Viganauskiene.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51188649Thu, 08 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTMokyklose prasidėjo vadinamos būrelių mugės, kai mokiniai visą vieną dieną gali vaikščioti po skirtingų mokytojų dalykininkų kabinetus ar mokyklos salėje pamatyti, kokius būrelius siūlo jų mokytojai. Vis dėlto mokyklinius būrelius dažniau renkasi...
Kaip parinkti vaikui būrelius, kad vaikas, tempiantis sunkią mokyklinę kuprinę, muzikos instrumentą, sporto aprangą, netaptų panašus į Kristų, nešantį kryžių? Kiek tėvai turi kištis ir ar turi kištis vaikui renkantis būrelį bei kada galima leisti mesti būrelį?

Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene ir Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centro laikinąja direktore Gitana Viganauskiene.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-imanoma-uz-2-eurus-pagaminti-kokybiskus-pietus-mokiniams--51107725
Kodėl pakilus maisto produktų, energetikos kaštams, taip pat kylant atlyginimams, darželinukų ir mokinių maitinimui skirtų lėšų suma liko ta pati? Ar įmanoma už tą pačią sumą, kuri galiojo iki kainų šuolio, pagaminti ir patiekti kokybišką ir visavertį maistą darželinukams ir mokiniams? Kas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos?

Diskutuoja: Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51107725Thu, 01 Sep 2022 13:30:00 +0000LRTMaisto darželiams ir mokykloms tiekėjai nutraukia sutartis su švietimo įstaigomis, nes jie negali patiekti ir pagaminti pietų už 1,74 euro (neįskaitant 9 proc. PVM ir 15 proc. gamybos kaštų). Didžiausia galvasopė yra dėl mokinių, gaunančių nemokamą...
Kodėl pakilus maisto produktų, energetikos kaštams, taip pat kylant atlyginimams, darželinukų ir mokinių maitinimui skirtų lėšų suma liko ta pati? Ar įmanoma už tą pačią sumą, kuri galiojo iki kainų šuolio, pagaminti ir patiekti kokybišką ir visavertį maistą darželinukams ir mokiniams? Kas atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos?

Diskutuoja: Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1636falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kuo-siuolaikini-paaugli-galima-nuvilioti-nuo-mobiliuju-irenginiu--51035227
Dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/51035227Thu, 25 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTĮ krūveles sukrauti dešimtys mokinių telefonų ir vienintelis sakinys: „Nauja vaikų stovyklos programa su senomis taisyklėmis“. Tokiu vaizdu ir įrašu savo profilyje viename socialiniame tinkle pasidalijo mokytojas Mantas Karanauskas. Kaip į tai reagavo...
Dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1751falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-dar-ilgai-neturesime-inzinieriu--50952311
Dalyvauja Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50952311Thu, 18 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTInžinerinių bei technologijų krypčių studijos vadinamos prioritetinėmis, bet Lietuvos inžinerinės pramonės atstovai ir aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus inžinierius vadovai, nuogąstauja, kad šiais metais pamatysime naują priimtųjų į inžinerinės...
Dalyvauja Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1740falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-medicinos-rezidenturos-studiju-vietu-skaicius-nekoreliuoja-su-gydytoju-poreikio-analizemis--50890241Iš viso, anot Vyriausybės strateginės analizės centro, 2030 m. stigs 5,4 tūkst. įvairių sričių gydytojų bei bendrosios praktikos slaugytojų.
Pirmiesiems paruošti reikia daugiau nei dešimties metų. Tad, žinant šitai ir įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro ataskaitą, jau pernai turėjo būti padidintas tiek jaunuolių priimtų į vientisąsias studijas, tiek ypač į rezidentūros studijas, be kurių diplomo netapsi gydytoju specialistu, skaičius.
Bet taip neatsitiko.
Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Kodėl medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius nekoreliuoja su gydytojų poreikio analizėmis?]]>https://api.spreaker.com/episode/50890241Thu, 11 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTPernai liepą, Vyriausybės strateginės analizės centras (kurio tikslas yra pateikti analizes, kurios Vyriausybei ir ministerijoms padėtų priimti geriau informuotus sprendimus) paskelbė, kad 2030 metais sveikatos priežiūros specialistų poreikis...Iš viso, anot Vyriausybės strateginės analizės centro, 2030 m. stigs 5,4 tūkst. įvairių sričių gydytojų bei bendrosios praktikos slaugytojų.
Pirmiesiems paruošti reikia daugiau nei dešimties metų. Tad, žinant šitai ir įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro ataskaitą, jau pernai turėjo būti padidintas tiek jaunuolių priimtų į vientisąsias studijas, tiek ypač į rezidentūros studijas, be kurių diplomo netapsi gydytoju specialistu, skaičius.
Bet taip neatsitiko.
Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Kodėl medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius nekoreliuoja su gydytojų poreikio analizėmis?]]>1739falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-nesiseka-pritraukti-norinciu-buti-mokytojais--50813466Bet, kaip po pirmojo priėmimo etapo skaičiuoja pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai, veikiausiai, ir šiemet priimtųjų per abu priėmimo etapus skaičius tesieks apie 1 tūkst. Tiesa, kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, realiai į mokyklas ateina dirbti tik apie 40 proc. visų baigusiųjų pedagogikos studijas.
Antra vertus, norinčiųjų šiais metais rinktis pedagogiką tarsi buvo ir daugiau, bet paaiškėjo, kad jų gimnazijos baigimo rezultatai neatitinka nustatytos balo kartelės ar kitų slenkstinių reikalavimų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose.
Tad, kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiandien ir rytoj skelbiamas papildomas motyvacijos vertinimas norintiems rinktis mokytojo profesiją jaunuoliams.
Be to, primenama, kad trūkstamiausių pedagogikos specialybių, į kurias priėmimas neribojamas, studentams numatytos specialios 299 eurų per mėnesį stipendijos. Trūkstamiausiomis specialybėmis vadinamos: matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalbos ir literatūra, pradinis ugdymas bei specialioji pedagogika.
Ar papildomas motyvacijos vertinimas padės pritraukti daugiau stojančiųjų antrajame etape? Kokių specializacijų mokytojų teiraujasi aukštosiose mokyklose bendrojo ugdymo mokyklų vadovai? Bei ką siūlo patys aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus atstovai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė ir Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50813466Thu, 04 Aug 2022 13:30:00 +0000LRTTam, kad pakeistume mokytojus, kasmet paliekančius mokyklą dėl suprastėjusios sveikatos arba išeinančius į pensiją, reikėtų kasmet parengti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. pedagogų. Dar kone kita tiek reikėtų parengti jaunų mokytojų, kad būtų užpildytos...Bet, kaip po pirmojo priėmimo etapo skaičiuoja pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai, veikiausiai, ir šiemet priimtųjų per abu priėmimo etapus skaičius tesieks apie 1 tūkst. Tiesa, kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, realiai į mokyklas ateina dirbti tik apie 40 proc. visų baigusiųjų pedagogikos studijas.
Antra vertus, norinčiųjų šiais metais rinktis pedagogiką tarsi buvo ir daugiau, bet paaiškėjo, kad jų gimnazijos baigimo rezultatai neatitinka nustatytos balo kartelės ar kitų slenkstinių reikalavimų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose.
Tad, kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiandien ir rytoj skelbiamas papildomas motyvacijos vertinimas norintiems rinktis mokytojo profesiją jaunuoliams.
Be to, primenama, kad trūkstamiausių pedagogikos specialybių, į kurias priėmimas neribojamas, studentams numatytos specialios 299 eurų per mėnesį stipendijos. Trūkstamiausiomis specialybėmis vadinamos: matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalbos ir literatūra, pradinis ugdymas bei specialioji pedagogika.
Ar papildomas motyvacijos vertinimas padės pritraukti daugiau stojančiųjų antrajame etape? Kokių specializacijų mokytojų teiraujasi aukštosiose mokyklose bendrojo ugdymo mokyklų vadovai? Bei ką siūlo patys aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus atstovai?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė ir Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-aukstosios-mokyklos-spres-pirmakursiu-netenkinanciu-minimaliu-priemimo-reikalavimu-krize--50738970Kokias išeitis iš šios situacijos mato aukštųjų mokyklų atstovai? LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.

LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkiene, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50738970Thu, 28 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTAbiturientų, turinčių teisę į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose yra dviem tūkstančiais mažiau nei pernai. Tai paaiškėjo pasibaigus pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmajam etapui. Šiemet jaunuolių, turinčių teisę pretenduoti...Kokias išeitis iš šios situacijos mato aukštųjų mokyklų atstovai? LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.

LRT radijo laidoje dalyvauja: dr. Simona Pilkiene, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narė, dr. Giedrius Garbinčius, Vilnius tech universiteto, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-neleisk-savo-vaikui-dykineti-vasara-tai-geriausias-laikas-stiprinti-zinias--50668450
Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50668450Thu, 21 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTTokiais rinkodaros triukais šiuolaikinius tėvelius vilioja akademinių būrelių organizatoriai. Ir iš tiesų tokia reklama skamba patraukliai: jei tėvai dirba ir negali skirti vaikui pakankamai laiko vasarą, būreliai ir stovyklos yra ideali išeitis. Bet...
Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1726falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-biologijos-egzamine-vos-20-simtuku-ju-negavo-net-elitiniu-mokyklu-abiturientai--50571664
Dar daugiau: kai kurie antrakursiai, pamatę, kaip šiųmečiai abiturientai prastai išlaikė biologijos VBE, žada perstoti ir tokiu būdu pereiti iš valstybės nefinansuojamos į finansuojamą studijų vietą. O tie, kas ketino studijuoti gyvybės ar gamtos mokslus prestižiniuose pasaulio universitetuose, tikėtina nepasieks savo svajonės išvykti studijuoti šiemet, nes elitiniai universitetai reikalauja būti išlaikius visus egzaminus ne mažiau nei 95 balams.

Kas lėmė gerokai prastesnius rezultatus šiųmečiuose valstybiniuose brandos egzaminuose? Kodėl laikiusiems chemijos valstybinį brandos egzaminą pasisekė geriau nei laikiusiems biologijos egzaminą? Ir ar prastesnius rezultatus galime pagrįsti vien karantino įtaka?

Diskutuoja: biologijos mokytojas ir korepetitorius, puslapio „Biologijos korepetitorius“ kūrėjas Paulius Sungaila bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, puslapio „Biologija ir Chemija“ kūrėjas Zigmantas Žitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50571664Thu, 14 Jul 2022 13:28:00 +0000LRT5758 abiturientai laikė šiais metais valstybinį biologijos brandos egzaminą. Bet, jei praėjusiais metais net 157 arba 2,81 proc. visų laikiusiųjų biologijos valstybinį brandos egzaminą gavo šimtukus, tai šiemet tokių buvo tik 0,35 proc. Tiek...
Dar daugiau: kai kurie antrakursiai, pamatę, kaip šiųmečiai abiturientai prastai išlaikė biologijos VBE, žada perstoti ir tokiu būdu pereiti iš valstybės nefinansuojamos į finansuojamą studijų vietą. O tie, kas ketino studijuoti gyvybės ar gamtos mokslus prestižiniuose pasaulio universitetuose, tikėtina nepasieks savo svajonės išvykti studijuoti šiemet, nes elitiniai universitetai reikalauja būti išlaikius visus egzaminus ne mažiau nei 95 balams.

Kas lėmė gerokai prastesnius rezultatus šiųmečiuose valstybiniuose brandos egzaminuose? Kodėl laikiusiems chemijos valstybinį brandos egzaminą pasisekė geriau nei laikiusiems biologijos egzaminą? Ir ar prastesnius rezultatus galime pagrįsti vien karantino įtaka?

Diskutuoja: biologijos mokytojas ir korepetitorius, puslapio „Biologijos korepetitorius“ kūrėjas Paulius Sungaila bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, puslapio „Biologija ir Chemija“ kūrėjas Zigmantas Žitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1729falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-dar-gebame-ismokyti-mokinius-matematikos--50501417
Iki šiol didžiausias abiturientų, neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE), nuošimtis buvo užpernai – tais metais neišlaikė beveik trečdalis – 32,39 proc. Pernai neišlaikiusių gerokai sumažėjo – tik 15,2 proc. 2021 m. laidos abiturientų nepasisekė įveikti šio egzamino. Prieš penketa metų, 2017-aisiais, tik 5,64 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šio egzamino, o 2012 m. – 7,05 proc.

Kas lemia kasmet prastėjančius matematikos egzamino rezultatus? Ar dėl to kaltas tik karantinas? Ir kas už tai yra atsakingas? Ir ar kas nors dėl to prisiims atsakomybę.

Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas profesorius Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto docentas, dr. Dainius Dzindzalieta.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50501417Thu, 07 Jul 2022 13:30:00 +0000LRTNetrukus bus skelbiami matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Kai kurie matematikai baiminasi, neva galimai išgirsime apie naują antirekordą. Iki šiol didžiausias abiturientų, neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino...
Iki šiol didžiausias abiturientų, neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE), nuošimtis buvo užpernai – tais metais neišlaikė beveik trečdalis – 32,39 proc. Pernai neišlaikiusių gerokai sumažėjo – tik 15,2 proc. 2021 m. laidos abiturientų nepasisekė įveikti šio egzamino. Prieš penketa metų, 2017-aisiais, tik 5,64 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šio egzamino, o 2012 m. – 7,05 proc.

Kas lemia kasmet prastėjančius matematikos egzamino rezultatus? Ar dėl to kaltas tik karantinas? Ir kas už tai yra atsakingas? Ir ar kas nors dėl to prisiims atsakomybę.

Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas profesorius Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto docentas, dr. Dainius Dzindzalieta.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-mokytojo-manymu-tik-kas-desimtas-mokinys-sportuos-per-vasaros-atostogas--50431014Remiantis Higienos instituto duomenimis, apie 7 proc. visų Lietuvos vaikų ir paauglių iki 18-os metų yra nutukę, o beveik 15 proc. turi antsvorio.
Daugiausių nutukusių ir turinčių antsvorio mokinių yra nuo 7 iki 17-os metų amžiaus.
Ir jų kasmet (nuo 2016 m.) daugėja.
Kas tai lemia ir kaip keisti šią situaciją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus kūno kultūros mokytojas, vaikų vasaros stovyklų organizatorius, treneris bei treniruočių namų „Body lounge“ vadovas Regimantas Lukoševičius.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50431014Thu, 30 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTTik 3 iš dešimties vaikų ir paauglių yra sveiki. Tai rodo Visuomenės sveikatos biurų statistika. Remiantis Higienos instituto duomenimis, apie 7 proc. visų Lietuvos vaikų ir paauglių iki 18-os metų yra nutukę, o beveik 15 proc. turi antsvorio....Remiantis Higienos instituto duomenimis, apie 7 proc. visų Lietuvos vaikų ir paauglių iki 18-os metų yra nutukę, o beveik 15 proc. turi antsvorio.
Daugiausių nutukusių ir turinčių antsvorio mokinių yra nuo 7 iki 17-os metų amžiaus.
Ir jų kasmet (nuo 2016 m.) daugėja.
Kas tai lemia ir kaip keisti šią situaciją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus kūno kultūros mokytojas, vaikų vasaros stovyklų organizatorius, treneris bei treniruočių namų „Body lounge“ vadovas Regimantas Lukoševičius.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1728falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-lietuvos-mokykloms-stinga-4-tukst-mokytoju--50309417
Direktoriai „ne spaudai“ juokauja, kad prasidėjo mokytojų viliotinis. Girdi, didesnių mokyklų, taip pat ir privačių direktoriai gali pasiūlyti didesnius atlyginimus mokytojams. Ši tendencija stebima daugiausia didmiesčiuose bei taip pat vadinamose žiedinėse savivaldybėse, išsidėsčiusiose apie didmiesčius.

Rajonų centrų mokyklų administracijos mokytojų stygiaus problemą sprendžia įdarbindamos uždaromų kaimo mokyklų pedagogus. Bet po kelerių metų ir jose bus panaši padėtis kaip ir didmiesčiuose. Kiek anksčiau Vyriausybės strateginės analizės centras pateikė įžvalgas, kad 2022–2023 mokslo metai bus tie metai, kai labiausiai pajusime mokytojų dalykininkų stygių. Ypač matematikos, lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, chemijos, o dar nuo kitų metų, kai įsigalios įtraukiojo ugdymo reikalavimai, ir specialiųjų pedagogų.

Kur dingo 10 tūkst. mokytojų perviršis, apie kurį kalbėjo švietimo ministras Gintaras Steponavičius 2011 m. spalį arba 6 tūkst. mokytojų perteklius, apie kurį kalbėjo ministrė Jurgita Petrauskienė 2018 m. gruodį?

Ir kaip bei kur mokyklų vadovai ieško naujų mokytojų? Ar tiesa, kad mokyklose jau „pusiau legaliai įdarbinami“ ir studentai, ir universitetų dėstytojai ar kiti praktikai, neturintys pedagogo išsilavinimo (mat, kitu atveju, vaikai būtų palikti mokytis savarankiškai), o ir pasitelkiamos technologijos, kai pamokas veda kitų miestų mokytojai ar dėstytojai? Ar mokyklų vadovai tiki, kad jau netrukus į mokyklas plūstelės nauja banga jaunų, ką tik studijas baigusių mokytojų?

Diskutuoja: Tomas Jankūnas, Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovas, Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas metodininkas, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė bei Kauno rajono Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50309417Thu, 23 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTMokslo metai baigiasi tik šią savaitę, bet apie 1 tūkst. šalies ugdymo įstaigų jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Mokyklų administracijos jau patalpino apie 4 tūkst. darbo skelbimų, kad ieško įvairių disciplinų mokytojų – pradedant lietuvių kalba ar...
Direktoriai „ne spaudai“ juokauja, kad prasidėjo mokytojų viliotinis. Girdi, didesnių mokyklų, taip pat ir privačių direktoriai gali pasiūlyti didesnius atlyginimus mokytojams. Ši tendencija stebima daugiausia didmiesčiuose bei taip pat vadinamose žiedinėse savivaldybėse, išsidėsčiusiose apie didmiesčius.

Rajonų centrų mokyklų administracijos mokytojų stygiaus problemą sprendžia įdarbindamos uždaromų kaimo mokyklų pedagogus. Bet po kelerių metų ir jose bus panaši padėtis kaip ir didmiesčiuose. Kiek anksčiau Vyriausybės strateginės analizės centras pateikė įžvalgas, kad 2022–2023 mokslo metai bus tie metai, kai labiausiai pajusime mokytojų dalykininkų stygių. Ypač matematikos, lietuvių kalbos, fizikos, biologijos, chemijos, o dar nuo kitų metų, kai įsigalios įtraukiojo ugdymo reikalavimai, ir specialiųjų pedagogų.

Kur dingo 10 tūkst. mokytojų perviršis, apie kurį kalbėjo švietimo ministras Gintaras Steponavičius 2011 m. spalį arba 6 tūkst. mokytojų perteklius, apie kurį kalbėjo ministrė Jurgita Petrauskienė 2018 m. gruodį?

Ir kaip bei kur mokyklų vadovai ieško naujų mokytojų? Ar tiesa, kad mokyklose jau „pusiau legaliai įdarbinami“ ir studentai, ir universitetų dėstytojai ar kiti praktikai, neturintys pedagogo išsilavinimo (mat, kitu atveju, vaikai būtų palikti mokytis savarankiškai), o ir pasitelkiamos technologijos, kai pamokas veda kitų miestų mokytojai ar dėstytojai? Ar mokyklų vadovai tiki, kad jau netrukus į mokyklas plūstelės nauja banga jaunų, ką tik studijas baigusių mokytojų?

Diskutuoja: Tomas Jankūnas, Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovas, Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas metodininkas, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė bei Kauno rajono Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1726falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-studentams-patraukliausia-ispanu-kalba-o-moksleiviams-rusu-kalba--50228246
Tuo tarpu stebint moksleivių antrosios užsienio kalbos pasirinkimą, matome, kad populiariausia užsienio kalba yra rusų. Rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, kasmet pasirenka nuo 75 iki 80 proc. visų šeštaklasių.
Kodėl? Ar tikrai moksleiviai „savo noru“ pasirenka rusų kalbą antrąja užsienio kalba? Kiek moksleivių pasirinkimą, kokios mokytis antrosios užsienio kalbos apsprendžia mokyklos užsienio kalbų asortimentas?
Kokia antroji užsienio kalba, gyvenant Lietuvoje, yra perspektyviausia? Kodėl dauguma moksleivių taip ir neišmoksta mokykloje antrosios užsienio kalbos? Ar realu mokykloje per penkerius metus, tai yra nuo šeštos iki dešimtos klasės išmokti antrosios užsienio kalbos? Kiek tikslūs teiginiai esą vokiečių ir prancūzų kalbos yra per sunkios, kad jas išmoktum mokykloje per penkerius metus kaip antrąsias kalbas? Ar tikrai ispanų ir rusų kalbas, kaip antrąsias, mokiniai įsisavina lengviau ir greičiau? Ar dar turėtume mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos?
Ir, ar neturėtų Lietuvos moksleiviai dėl ypatingos Lietuvos geopolitinės padėties mokytis ne dviejų, o trijų užsienio kalbų?

Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ispanų-lietuvių kalbų dėstytoja dr. Aistė Kučinskienė, filologė ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, Goethe's instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja bei Prancūzijos instituto Vilniuje direktorius Thomas Buffinas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50228246Thu, 16 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTVos tik Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas atidaro studentų registraciją mokytis, kaip antrosios arba trečiosios užsienio kalbos, ispanų, vokiečių, prancūzų ar italų kalbos, laisvų vietų nebelieka jau po 15 min. Tuo tarpu stebint...
Tuo tarpu stebint moksleivių antrosios užsienio kalbos pasirinkimą, matome, kad populiariausia užsienio kalba yra rusų. Rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, kasmet pasirenka nuo 75 iki 80 proc. visų šeštaklasių.
Kodėl? Ar tikrai moksleiviai „savo noru“ pasirenka rusų kalbą antrąja užsienio kalba? Kiek moksleivių pasirinkimą, kokios mokytis antrosios užsienio kalbos apsprendžia mokyklos užsienio kalbų asortimentas?
Kokia antroji užsienio kalba, gyvenant Lietuvoje, yra perspektyviausia? Kodėl dauguma moksleivių taip ir neišmoksta mokykloje antrosios užsienio kalbos? Ar realu mokykloje per penkerius metus, tai yra nuo šeštos iki dešimtos klasės išmokti antrosios užsienio kalbos? Kiek tikslūs teiginiai esą vokiečių ir prancūzų kalbos yra per sunkios, kad jas išmoktum mokykloje per penkerius metus kaip antrąsias kalbas? Ar tikrai ispanų ir rusų kalbas, kaip antrąsias, mokiniai įsisavina lengviau ir greičiau? Ar dar turėtume mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos?
Ir, ar neturėtų Lietuvos moksleiviai dėl ypatingos Lietuvos geopolitinės padėties mokytis ne dviejų, o trijų užsienio kalbų?

Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ispanų-lietuvių kalbų dėstytoja dr. Aistė Kučinskienė, filologė ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, Goethe's instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja bei Prancūzijos instituto Vilniuje direktorius Thomas Buffinas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1687falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-padidinus-valstybes-finansuojamu-slaugos-vietu-slaugytojai-nebeemigruos--50141739
Iki šiol slaugos ir akušerijos studijų programas baigdavo keli šimtai jaunuolių, dauguma jų už studijas mokėdavo patys. Tad jau netrukus po studijų baigimo nuo 50 iki 90 proc. visų jaunų slaugytojų ir akušerijos specialistų emigruodavo. Ar jaunuoliai, įgiję užsienyje paklausų slaugos ir akušerijos diplomą, valstybės lėšomis nebenorės emigruoti?

O ir, ar tikrai jauni specialistai yra sutinkami draugiškai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose? Pagaliau, kodėl valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, besiskundžiantys dėl emigruojančių jaunų medikų, reikalauja, kad aukštosios mokyklos susimokėtų už studentų slaugos praktiką ligoninėse ir poliklinikose studijų metu?

Diskutuoja: Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50141739Thu, 09 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTNuo naujų mokslo metų valstybė neberibos stojančiųjų į slaugos ir akušerijos studijų programas vietų. Visi jaunuoliai, kurie atitiks minimalius priėmimo kriterijus, galės studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose? Iki šių metų valstybės...
Iki šiol slaugos ir akušerijos studijų programas baigdavo keli šimtai jaunuolių, dauguma jų už studijas mokėdavo patys. Tad jau netrukus po studijų baigimo nuo 50 iki 90 proc. visų jaunų slaugytojų ir akušerijos specialistų emigruodavo. Ar jaunuoliai, įgiję užsienyje paklausų slaugos ir akušerijos diplomą, valstybės lėšomis nebenorės emigruoti?

O ir, ar tikrai jauni specialistai yra sutinkami draugiškai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose? Pagaliau, kodėl valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, besiskundžiantys dėl emigruojančių jaunų medikų, reikalauja, kad aukštosios mokyklos susimokėtų už studentų slaugos praktiką ligoninėse ir poliklinikose studijų metu?

Diskutuoja: Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1646falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-mokytojai-pasipiktino-projektuojama-nauja-ju-kvalifikacijos-atestavimo-tvarka--50038947Tai numatyta planuojama naujame Mokytojų karjeros modelio projekte.
Daugybės pedagogų pastebėjimu, viena vertus, projektuojamas Mokytojų karjeros modelis yra pažangus, nes verčia pedagogus nuolat tobulėti, nesustabarėti.
Kita vertus, mokytojams kliūva tai, kad „savivaldybėje patyrusių mokytojų skaičius negalės būti didesnis nei 30 proc., o ekspertų - ne daugiau nei 3 proc. nuo visų mokytojų skaičiaus.“
Pedagogai baiminasi, kad iš anksto numatyti procentai, kiek gali būti kiekvienoje savivaldybėje aukščiausios kvalifikacijos pedagogų, paskatins dalį mokytojų ieškoti „blato".
Ar pavyks šito vis dėlto išvengti? Ir kokie yra kiti būdai paskatinti mokytojus kelti kvalifikaciją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei dr. Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/50038947Thu, 02 Jun 2022 13:30:00 +0000LRTIki 2024 m. visi Lietuvos mokytojai turės iš naujo pasitvirtinti kvalifikacines kategorijas. Neliks mokytojų metodininkų kvalifikacijos, metodininkai galės tapti patyrusiais mokytojais. Mokytojo eksperto kvalifikacija liks, bet šios kvalifikacijos...Tai numatyta planuojama naujame Mokytojų karjeros modelio projekte.
Daugybės pedagogų pastebėjimu, viena vertus, projektuojamas Mokytojų karjeros modelis yra pažangus, nes verčia pedagogus nuolat tobulėti, nesustabarėti.
Kita vertus, mokytojams kliūva tai, kad „savivaldybėje patyrusių mokytojų skaičius negalės būti didesnis nei 30 proc., o ekspertų - ne daugiau nei 3 proc. nuo visų mokytojų skaičiaus.“
Pedagogai baiminasi, kad iš anksto numatyti procentai, kiek gali būti kiekvienoje savivaldybėje aukščiausios kvalifikacijos pedagogų, paskatins dalį mokytojų ieškoti „blato".
Ar pavyks šito vis dėlto išvengti? Ir kokie yra kiti būdai paskatinti mokytojus kelti kvalifikaciją?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei dr. Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1696falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-gabiesiems-vidutiniokams-ar-silpniesiems-mokiniams-yra-naudingiausi-vertinimo-sistemos-pokyciai--49954577Be to, tikėtina, kad brandos darbas taps nebe laisvai pasirenkamu, o privalomu.
Tuo tarpu dešimtoje klasėje rašomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, tikėtina, taps slenksčiu (ne)patenkant į gimnaziją.
Kam naudingiausi šie pokyčiai: gabiausiems mokiniams, vidutiniokams ar silpniesiems? Ką apie tai mąsto mokytojai praktikai bei korepetitoriai? Pagaliau, ar atsiradus daugiau tarpinių žinių patikrinimų nereikės daugiau korepetitorių? O ir ar bus, kas koordinuoja mokinių brandos darbus? Ir kaip išvengsime pavojaus, kad nesąžiningi mokiniai nepirktų jau parašytų darbų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Stanislavas Bernikas, Kaišiadorių rajono Algirdo Mykolo Brazausko gimnazijos direktorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorių įmonės „Digi klasė“ bendraįkūrėjas bei Vilija Targamadzė, profesorė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49954577Thu, 26 May 2022 13:30:00 +0000LRTJau netrukus valstybiniai brandos egzaminai nebebus vienintelis abiturientų brandos matas. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas yra keičiama ir mokinių žinių bei gebėjimų matavimo sistema. Jau nuo kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų pažymys...Be to, tikėtina, kad brandos darbas taps nebe laisvai pasirenkamu, o privalomu.
Tuo tarpu dešimtoje klasėje rašomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, tikėtina, taps slenksčiu (ne)patenkant į gimnaziją.
Kam naudingiausi šie pokyčiai: gabiausiems mokiniams, vidutiniokams ar silpniesiems? Ką apie tai mąsto mokytojai praktikai bei korepetitoriai? Pagaliau, ar atsiradus daugiau tarpinių žinių patikrinimų nereikės daugiau korepetitorių? O ir ar bus, kas koordinuoja mokinių brandos darbus? Ir kaip išvengsime pavojaus, kad nesąžiningi mokiniai nepirktų jau parašytų darbų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Stanislavas Bernikas, Kaišiadorių rajono Algirdo Mykolo Brazausko gimnazijos direktorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorių įmonės „Digi klasė“ bendraįkūrėjas bei Vilija Targamadzė, profesorė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-per-trisdesimt-metu-buvo-atlikta-profesiniu-mokyklu-reformu-kastu-ir-naudos-analize--49864211Paskutinį kartą profesinių mokyklų reforma vyko 2019 m. pavasarį. Iš tiesų profesines mokyklas bandė pertvarkyti beveik kiekviena nauja Vyriausybė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra profesinių mokyklų steigėja, tikina, kad naujos reformos reikėjo tam, kad būtų telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose bei stiprinamos regioninės profesinės mokyklos.
Ką apie tai mano šio sektoriaus atstovai bei analitikai? Ar imantis naujos reformos buvo atliktas ankstesnių vyriausybių vykdytų profesinių mokyklų reformų efektyvumas? Pagaliau, ar rengiant naują profesinių mokyklų tinklo pertvarką buvo atlikta kaštų ir naudos analizė. Kas bus atsakingas, jei naujoji pertvarka neduos norimo efekto: nepakils nei studijų kokybė, nei moksleivių padaugės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VšĮ „Efektyvaus valdymo sprendimų centras" vadovas Marius Ablačinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro nuotrauka: Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas (kairėje), Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas (dešinėje).]]>https://api.spreaker.com/episode/49864211Thu, 19 May 2022 13:30:00 +0000LRTBalandį startavo nauja profesinių mokyklų reforma. Iki naujų mokslo metų bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų. Jos bus prijungtos prie devynių kitų profesinių mokyklų. Paskutinį kartą profesinių mokyklų reforma vyko 2019 m. pavasarį. Iš tiesų...Paskutinį kartą profesinių mokyklų reforma vyko 2019 m. pavasarį. Iš tiesų profesines mokyklas bandė pertvarkyti beveik kiekviena nauja Vyriausybė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra profesinių mokyklų steigėja, tikina, kad naujos reformos reikėjo tam, kad būtų telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose bei stiprinamos regioninės profesinės mokyklos.
Ką apie tai mano šio sektoriaus atstovai bei analitikai? Ar imantis naujos reformos buvo atliktas ankstesnių vyriausybių vykdytų profesinių mokyklų reformų efektyvumas? Pagaliau, ar rengiant naują profesinių mokyklų tinklo pertvarką buvo atlikta kaštų ir naudos analizė. Kas bus atsakingas, jei naujoji pertvarka neduos norimo efekto: nepakils nei studijų kokybė, nei moksleivių padaugės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VšĮ „Efektyvaus valdymo sprendimų centras" vadovas Marius Ablačinskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro nuotrauka: Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas (kairėje), Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, dr. Vytautas Petkūnas (dešinėje).]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-desimtoku-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-ziniu-patikrinimas-vel-kelia-aistras--49773782
LRT radijo laidoje dalyvauja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49773782Thu, 12 May 2022 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę vykęs lietuvių kalbos ir literatūros pagrindino ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) sukėlė dešimtokų ir jų pedagogų nepasitenkinimą. Mokytojai tikina, kad turinys nepritaikytas šio amžiaus jaunuoliams, o ir iki patikrinimo dienos nebuvo...
LRT radijo laidoje dalyvauja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-lietuvos-universitetai-demonstruoja-lyderyste-integruodami-studentus-is-ukrainos--49676385Ir kas sudėtingiausia Lietuvos universitetams integruojant aukštųjų mokyklų studentus - karo pabėgėlius iš Ukrainos?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė - Pačiauskienė ir Vilniaus dailės akademijos studijų prorektorė dr. Ieva Pleikienė.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49676385Thu, 05 May 2022 13:30:00 +0000LRT14 tūkst. Tiek nuo karo pabėgusių Ukrainos studentų yra pajėgios priimti Lietuvos aukštosios mokyklos. Tiesa, kol kas šis skaičius yra gerokai mažesnis. Kodėl? Ir kas sudėtingiausia Lietuvos universitetams integruojant aukštųjų mokyklų studentus -...Ir kas sudėtingiausia Lietuvos universitetams integruojant aukštųjų mokyklų studentus - karo pabėgėlius iš Ukrainos?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė - Pačiauskienė ir Vilniaus dailės akademijos studijų prorektorė dr. Ieva Pleikienė.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-akademiniai-rezultatai-neturi-vertes--49586260Tradiciškai pavasarį tėvams kyla daugybė klausimų, remiantis kokiais kriterijais parinkti vaikui mokyklą. Kiekviena mokykla: tiek valstybinė, tiek savivaldybės, tiek privati, akcentuoja savo stiprybes. Vienos yra linkusios į akademiškumo akcentavimą, kitos - sporto, trečios inžinerijos, menų, užsienio kalbų bei kitas sritis. Tačiau pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija, girdi, akademiškumą reikėtų pamiršti ir susitelkti tik į gerą vaiko savijautą mokykloje, nereikalauti iš jo akademinių rezultatų, esą jie ateisią savaime, jei tik vaikas gerai jausis.
Ar tikrai įmanoma pasiekti gerų rezultatų neįdedant pastangų arba, perfrazuojant vieną kalambūrą, ar gali nekasamas bulvių laukas nusikasti pats?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė, privačios „Saulės" mokyklos direktorė Irena Baranauskienė, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49586260Thu, 28 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTDidėja skirtis tarp mokyklų, akcentuojančių akademiškumą, bei tų, katros linkusios kalbėti tik apie gerą mokinių savijautą. Tradiciškai pavasarį tėvams kyla daugybė klausimų, remiantis kokiais kriterijais parinkti vaikui mokyklą. Kiekviena mokykla:...Tradiciškai pavasarį tėvams kyla daugybė klausimų, remiantis kokiais kriterijais parinkti vaikui mokyklą. Kiekviena mokykla: tiek valstybinė, tiek savivaldybės, tiek privati, akcentuoja savo stiprybes. Vienos yra linkusios į akademiškumo akcentavimą, kitos - sporto, trečios inžinerijos, menų, užsienio kalbų bei kitas sritis. Tačiau pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija, girdi, akademiškumą reikėtų pamiršti ir susitelkti tik į gerą vaiko savijautą mokykloje, nereikalauti iš jo akademinių rezultatų, esą jie ateisią savaime, jei tik vaikas gerai jausis.
Ar tikrai įmanoma pasiekti gerų rezultatų neįdedant pastangų arba, perfrazuojant vieną kalambūrą, ar gali nekasamas bulvių laukas nusikasti pats?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė, privačios „Saulės" mokyklos direktorė Irena Baranauskienė, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-verta-galima-ir-ar-imanoma-perlauzti-humanitara-i-tiksliuka-o-tiksliuka-versti-humanitaru--49506600Tokią politinę valią pernai metų gale išsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Taigi, tikėtina, kad visi, kurie šiuo metu mokosi aštuntoje bei jaunesnėse klasėse, baigiamosiose klasėse visų disciplinų, išskyrus, lietuvių kalbą bei matematiką, mokysis sustiprintu lygiu.
Kitaip sakant, jau netrukus nebeliks vadinamo ugdymosi plano pasirinkimo, dar vadinamo švelniu profiliavimu, kai mokiniai rinkosi, kokių dalykų nuo vienuoliktos klasės mokysis pagilintu, o kokių – pagrindiniu lygiu.
Kokius profiliavimo pliusus ir minusus mato mokyklų psichologai bei pedagogai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Asta Žukauskienė, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė bei Rūta Vansevičiūtė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos psichologė.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49506600Thu, 21 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTJau netrukus gimnazijų baigiamosiose klasėse nebeliks vadinamų visų dalykų, išskyrus matematiką ir lietuvių kalbą bei litaratūrą A ir B lygių. Tokią politinę valią pernai metų gale išsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė....Tokią politinę valią pernai metų gale išsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Taigi, tikėtina, kad visi, kurie šiuo metu mokosi aštuntoje bei jaunesnėse klasėse, baigiamosiose klasėse visų disciplinų, išskyrus, lietuvių kalbą bei matematiką, mokysis sustiprintu lygiu.
Kitaip sakant, jau netrukus nebeliks vadinamo ugdymosi plano pasirinkimo, dar vadinamo švelniu profiliavimu, kai mokiniai rinkosi, kokių dalykų nuo vienuoliktos klasės mokysis pagilintu, o kokių – pagrindiniu lygiu.
Kokius profiliavimo pliusus ir minusus mato mokyklų psichologai bei pedagogai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Asta Žukauskienė, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė bei Rūta Vansevičiūtė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos psichologė.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1722falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-mokyklines-matematikos-programos-projekto-recenzentai-vienbalsiai-siulo-sio-projekto-netvirtinti--49435518Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.
„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.
Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.
„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.
Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49435518Thu, 14 Apr 2022 13:28:00 +0000LRTJau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei...Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.
„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.
Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.
„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.
Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1686falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-nesuklysti-renkantis-profesija--49362527Ir, ką apie tai turėtų žinoti abiturientai, besirenkantys, ką studijuoti?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49362527Thu, 07 Apr 2022 13:30:00 +0000LRTKaip karas Ukrainoje, taip pat daugiau nei dvejus metus trukusi Covid-19 pandemija keitė ir keičia specialistų poreikį. Ir, ką apie tai turėtų žinoti abiturientai, besirenkantys, ką studijuoti? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja personalo...Ir, ką apie tai turėtų žinoti abiturientai, besirenkantys, ką studijuoti?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-svietimo-ministerija-buldozeriu-stumia-kabinetine-profesiniu-mokyklu-reforma--49271607Praėjusį ketvirtadienį 13-os profesinių mokyklų vadovai gavo imperatyviai surašytus ministerijos planus, kuriuose nurodyta, kad nuo šių metų Rugsėjo 1-osios jų vadovaujamų mokyklų nebeliks. Jos taps padaliniais, neretai gerokai silpnesnių mokyklų, kurių kai kurios yra už 80-ies kilometrų.
Profesinių mokyklų bendruomenės dar gali iki kitos savaitės teikti ministerijai savo pasiūlymus, bet, jie abejoja, kad į juos bus atsižvelgta.
Svarbu tai, kad paskutinis profesinių mokyklų jungimas vyko tik prieš pusantrų metų. Bet prie tų pačių jau reformuotų ir po paskutinės reformos gerokai išaugusių mokyklų bus vėl jungiamos naujos, dažnai didžiausios ir stipriausios profesinės mokyklos, didžiuma kurių buvo tapusios regiono sektoriniais mokymo centrais. Tuo tarpu silpnos, mažai mokinių turinčios, jaunuoliams nepatrauklios mokyklos paliekamos ir toliau vegetuoti.
Ko siekia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo profesinių mokyklų jungimu? Kas ir kada paskaičiavo sujungimų naudą, grąžą ir rizikas? Kodėl kai kuriuose didmiesčiuose atsisakoma profesinių mokyklų konkurencijos, tai yra visos profesinės mokyklos sujungiamos į vieną? Kodėl prie silpnų mokyklų jungiamos stiprios, o ne atvirkščiai? Kaip ministerija spręs likviduojamų profesinių mokyklų vadovų, kurių net keletas tik prieš pusmetį laimėjo penkerių metų trukmės konkursus, darbo teisės klausimus?

Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už profesinį mokymą dr. Agnė Kudarauskienė, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius Povilas Šeštokas, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro direktorius Tautvydas Anilionis.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49271607Thu, 31 Mar 2022 13:30:00 +0000LRTKol švietimo bendruomenė įsitraukusi į ukrainiečių moksleivių integraciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabinetuose gimė kabinetinė profesinių mokyklų reforma. Praėjusį ketvirtadienį 13-os profesinių mokyklų vadovai gavo imperatyviai...Praėjusį ketvirtadienį 13-os profesinių mokyklų vadovai gavo imperatyviai surašytus ministerijos planus, kuriuose nurodyta, kad nuo šių metų Rugsėjo 1-osios jų vadovaujamų mokyklų nebeliks. Jos taps padaliniais, neretai gerokai silpnesnių mokyklų, kurių kai kurios yra už 80-ies kilometrų.
Profesinių mokyklų bendruomenės dar gali iki kitos savaitės teikti ministerijai savo pasiūlymus, bet, jie abejoja, kad į juos bus atsižvelgta.
Svarbu tai, kad paskutinis profesinių mokyklų jungimas vyko tik prieš pusantrų metų. Bet prie tų pačių jau reformuotų ir po paskutinės reformos gerokai išaugusių mokyklų bus vėl jungiamos naujos, dažnai didžiausios ir stipriausios profesinės mokyklos, didžiuma kurių buvo tapusios regiono sektoriniais mokymo centrais. Tuo tarpu silpnos, mažai mokinių turinčios, jaunuoliams nepatrauklios mokyklos paliekamos ir toliau vegetuoti.
Ko siekia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo profesinių mokyklų jungimu? Kas ir kada paskaičiavo sujungimų naudą, grąžą ir rizikas? Kodėl kai kuriuose didmiesčiuose atsisakoma profesinių mokyklų konkurencijos, tai yra visos profesinės mokyklos sujungiamos į vieną? Kodėl prie silpnų mokyklų jungiamos stiprios, o ne atvirkščiai? Kaip ministerija spręs likviduojamų profesinių mokyklų vadovų, kurių net keletas tik prieš pusmetį laimėjo penkerių metų trukmės konkursus, darbo teisės klausimus?

Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už profesinį mokymą dr. Agnė Kudarauskienė, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius Povilas Šeštokas, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro direktorius Tautvydas Anilionis.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1689falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-karas-ukrainoje-sujudino-lietuvos-moksleivius-ir-studentus-iseiti-is-komforto-zonos--49186656Lietuvos „Carite“ per mėnesį užsiregistravo 1 tūkst. moksleivių ir studentų, norinčių padėti ukrainiečiams.
Kur Lietuvos „Caritui“, Raudonajam Kryžiui, „Gelbėkit vaikus“, taip pat kitoms savanorius telkiančioms organizacijoms šiandien labiausiai stinga rankų ir kur dar galėtų įsitraukti moksleiviai bei studentai, norintys savanoriauti.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovas Kęstutis Danielius Rimkevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir savanorė Viltė Novikovaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49186656Thu, 24 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTPer mėnesį nuo karo Ukrainoje pradžios vien tik Lietuvos Raudonajame Kryžiuje jaunimo, pasiryžusio padėti kenčiantiems ukrainiečiams, skaičius šoktelėjo kone šešis kartus nuo 3 tūkst. iki 17 tūkst. Lietuvos „Carite“ per mėnesį užsiregistravo 1 tūkst....Lietuvos „Carite“ per mėnesį užsiregistravo 1 tūkst. moksleivių ir studentų, norinčių padėti ukrainiečiams.
Kur Lietuvos „Caritui“, Raudonajam Kryžiui, „Gelbėkit vaikus“, taip pat kitoms savanorius telkiančioms organizacijoms šiandien labiausiai stinga rankų ir kur dar galėtų įsitraukti moksleiviai bei studentai, norintys savanoriauti.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovas Kęstutis Danielius Rimkevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir savanorė Viltė Novikovaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1669falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-siandien-jauciasi-rusakalbiu-mokyklu-mokiniai-ir-mokytojai--49096772Lietuvoje mokosi 12,5 tūkst. rusakalbių moksleivių. O iš viso mūsų šalyje yra daugiau nei 330 tūkst. moksleivių. Tai rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys.
Kaip Rusijai užpuolus Ukrainą jaučiasi ir ką išgyvena Lietuvos rusakalbiai moksleiviai ir jų pedagogai tiek savo bendruomenėse, tiek už mokyklos ribų? Kaip Lietuvos rusakalbiams moksleiviams sekasi megzti kontaktą su naujais bendramoksliais iš Ukrainos, kurie dažniausiai renkasi mokytis mokyklose dėstomąja rusų kalba? Kaip keičiasi istorijos dalyko turinys rusakalbėse Lietuvos mokyklose?
Ir ar tiek vieni, tiek kiti moksleiviai sulaukia psichologinės pagalbos?

Laidoje dalyvauja Diana Žvirblienė, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos direktorės pavaduotoja, Ingrida Kuolienė, Šiaulių „Santarvės" gimnazijos direktorė, Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius ir Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49096772Thu, 17 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTLietuvoje veikia 27 bendrojo ugdymo mokyklos dėstomąja rusų kalba ir dar 23 mokyklos, kuriose dėstoma rusų ir lietuvių arba rusų ir lenkų kalbomis. Lietuvoje mokosi 12,5 tūkst. rusakalbių moksleivių. O iš viso mūsų šalyje yra daugiau nei 330 tūkst....Lietuvoje mokosi 12,5 tūkst. rusakalbių moksleivių. O iš viso mūsų šalyje yra daugiau nei 330 tūkst. moksleivių. Tai rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys.
Kaip Rusijai užpuolus Ukrainą jaučiasi ir ką išgyvena Lietuvos rusakalbiai moksleiviai ir jų pedagogai tiek savo bendruomenėse, tiek už mokyklos ribų? Kaip Lietuvos rusakalbiams moksleiviams sekasi megzti kontaktą su naujais bendramoksliais iš Ukrainos, kurie dažniausiai renkasi mokytis mokyklose dėstomąja rusų kalba? Kaip keičiasi istorijos dalyko turinys rusakalbėse Lietuvos mokyklose?
Ir ar tiek vieni, tiek kiti moksleiviai sulaukia psichologinės pagalbos?

Laidoje dalyvauja Diana Žvirblienė, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos direktorės pavaduotoja, Ingrida Kuolienė, Šiaulių „Santarvės" gimnazijos direktorė, Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius ir Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-sakyti-vaikams-matantiems-vaizdus-is-niokojamos-ukrainos-bei-besitraukiancius-i-vakarus-turtingesnius-bendramokslius--49020558Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.
Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?
Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?
O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?
Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/49020558Thu, 10 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTMokytojai kreipiasi į tėvus neskleisti panikos nei sau, nei vaikams ir jautriai, bet be isterijos reaguoti į karą Ukrainoje. Mat daugybė mokinių, ypač po savaitgalio, sunkiai gali susikaupti ir sekti pamokas. Jie pamokose "gyvena" mobiliuosiuose...Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.
Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?
Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?
O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?
Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1705falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-nuo-karo-pabege-ukrainos-studentai-tes-studijas-lietuvos-aukstosiose-mokyklose--48946463Kiek studentų ir dėstytojų jau apsigyveno Lietuvoje ir pareiškė norą tęsti čia studijas ar mokslo veiklą? Kiek jų dar laukiama? Kokią dar pagalbą nuo karo bėgančiai ukrainiečių akademinei bendruomenei suteiks Lietuvos universitetai ir kolegijos.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48946463Thu, 03 Mar 2022 14:30:00 +0000LRTDar prieš keletą savaičių Vidaus reikalų ministerijos pateikta aukštosioms mokykloms užklausa, kiek jie galėtų priimti studentų, dėstytojų ir jų šeimų, atrodė labiau teorinė. Universitetai ir kolegijos skaičiavo laisvus kambarius bendrabučiuose, taip...Kiek studentų ir dėstytojų jau apsigyveno Lietuvoje ir pareiškė norą tęsti čia studijas ar mokslo veiklą? Kiek jų dar laukiama? Kokią dar pagalbą nuo karo bėgančiai ukrainiečių akademinei bendruomenei suteiks Lietuvos universitetai ir kolegijos.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1603falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kyla-valstybes-nefinansuojamu-studiju-kaina--48773679Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas. Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48773679Thu, 17 Feb 2022 14:30:00 +0000LRTRugsėjį mokslo metus pradėsiantys universitetų pirmakursiai mokės brangiau nei jų kolegos, pradėję studijuoti metais anksčiau. O daugelyje kolegijų visų kursų studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, mokės didesnę kainą,...Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas. Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1755falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-biurokratizmas-issunke-mokyklu-vadovus--48674955
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Tomas Jankūnas, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48674955Thu, 10 Feb 2022 14:30:00 +0000LRTPo to kai šešios Lietuvos švietimo įstaigų asociacijos ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga bendru pareiškimu kreipėsi į Vyriausybę, Švietimo tarybą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl...
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Tomas Jankūnas, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-atnaujintose-bendrojo-ugdymo-programose-bus-pataisyta-tai-del-ko-lietuva-kritikavo-ebpo--48572640
Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?
Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.
Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48572640Thu, 03 Feb 2022 14:30:00 +0000LRTNacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė beveik visų atnaujinamų bendrojo ugdymo disciplinų projektus. Jie yra sukelti į mokyklinių programų atnaujinimui skirtą interneto svetainę. Iki gruodžio savo siūlymus projektui galėjo teikti ir mokyklos,...
Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?
Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.
Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1724falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-netrukus-net-ir-istorikais-neketinantys-tapti-abiturientai-privales-iskalti-371-istorijos-asmenybe-629-savokas-245-istorini--48468050Pasirodo, iki šiol baigiamosiose gimnazinėse klasėse pagal išplėstinį kursą istorijos besimokę jaunuoliai privalėjo mokėti gerokai mažiau faktų - tik apie 77 datas, 78 asmenybes bei įvykius, 176 sąvokas.
Tad kuo, remiantis, toks kiekybinis 11-12 klasių mokiniams žinotinų faktų šuolis buvo padarytas? Ar buvo atlikta šiuo metu - nuo 2008 m. - galiojančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos programų įgyvendinimo mokykloje analizė, ištyrinėtos programų stipriosios bei silpnosios pusės? Ar Lietuvoje yra tęstinė istorijos programų rengimo tradicija?
Ar tikrai nauja istorijos programa yra orientuota į kompetencijas, ar vis dėlto tai yra į faktologijos žinojimą orientuota programa?
Ar buvo atlikta gili ir nuosekli užsienio šalių patirties rengiant istorijos programas analizė? Ar ženkliai išaugęs istorijos faktų 11-12-oje klasėse kiekis leis mokytojams ugdyti probleminį mokinių mąstymą? Ar daugumos Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai pajėgs per istorijos pamokose tokį platų medžiagos kiekį įsisavinti ir greta to ugdyti bendruosius ir specifinius istorijos dalyko gebėjimus, skirti laiko istorijos šaltinių nagrinėjimui, atlikti patikrinimus, ruoštis istorijos egzaminui ar baigiamajam darbui? Ar yra tikslus, aiškus, visiems prieinamas planas, kaip mokytojams bus pasiekiama dalykinė ir metodinė pagalba: naujos mokymo priemonės (pvz., chrestomatijos), užduočių bankai, vadovėliai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: istorikai dr. Ignas Kapleris ir Kornelijus Šleževičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48468050Thu, 27 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTTą aptiko būsimą 11-12 klasių istorijos programą analizuojantys istorikai. Jų žodžiais, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tik žodžiais deklaruoja, kad naujosiose mokyklinėse programose bus pereinama nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto...Pasirodo, iki šiol baigiamosiose gimnazinėse klasėse pagal išplėstinį kursą istorijos besimokę jaunuoliai privalėjo mokėti gerokai mažiau faktų - tik apie 77 datas, 78 asmenybes bei įvykius, 176 sąvokas.
Tad kuo, remiantis, toks kiekybinis 11-12 klasių mokiniams žinotinų faktų šuolis buvo padarytas? Ar buvo atlikta šiuo metu - nuo 2008 m. - galiojančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos programų įgyvendinimo mokykloje analizė, ištyrinėtos programų stipriosios bei silpnosios pusės? Ar Lietuvoje yra tęstinė istorijos programų rengimo tradicija?
Ar tikrai nauja istorijos programa yra orientuota į kompetencijas, ar vis dėlto tai yra į faktologijos žinojimą orientuota programa?
Ar buvo atlikta gili ir nuosekli užsienio šalių patirties rengiant istorijos programas analizė? Ar ženkliai išaugęs istorijos faktų 11-12-oje klasėse kiekis leis mokytojams ugdyti probleminį mokinių mąstymą? Ar daugumos Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai pajėgs per istorijos pamokose tokį platų medžiagos kiekį įsisavinti ir greta to ugdyti bendruosius ir specifinius istorijos dalyko gebėjimus, skirti laiko istorijos šaltinių nagrinėjimui, atlikti patikrinimus, ruoštis istorijos egzaminui ar baigiamajam darbui? Ar yra tikslus, aiškus, visiems prieinamas planas, kaip mokytojams bus pasiekiama dalykinė ir metodinė pagalba: naujos mokymo priemonės (pvz., chrestomatijos), užduočių bankai, vadovėliai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: istorikai dr. Ignas Kapleris ir Kornelijus Šleževičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1655falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ne-pernai-metu-o-siu-2022-metu-abiturientai-yra-prarastoji-karta--48377236Mokytojai pastebi, kad šiųmečiai abiturientai per pirmąjį karantiną buvo tik dešimtokai. Dalis jų dar tebeturėjo akademinių spragų iš progimnazinių klasių. O 2020 m. kovą prasidėjus pirmajam karantinui, dešimtokai tarsi buvo pamiršti, nes ne jie, o dvyliktokai buvo visų pedagogų dėmesio centre.
Pernai jie buvo vienuoliktokai ir irgi ne į juos susitelkė daugumos gimnazijų mokytojai, o į dvyliktokus. Daugelis švietimo žinovų, po 2020 m. abiturientų prastai išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, ypač matematikos, gąsdinosi, kad ir 2021-aisiais gali pasikartoti tas pats scenarijus. Bet mestos didžiulės tiek savivaldybių, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pajėgos ir skirtos lėšos nuotolinėms konsultacijoms, prisidėjo prie to, kad pernai abiturientai ne tik itin sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus, o ir daugelis įstojo ten, kur svajojo.
Bet štai šių metų abiturientai esą galį išlaikyti baigiamuosius egzaminus ypač prastai. Mat jie tempia tiek iš pagrindinės mokyklos, tiek per karantiną susidariusias jau baigiamųjų gimnazinių klasių spragas.
Ko reikia, kad šiemet nepasikartotų 2020 m. valstybinės brandos egzaminų sesijos scenarijus?

Laidoje dalyvauja Rima Andrulienė, Kelmės rajono, Šaukėnų Vlado Pūtvio - Putvinskio gimnazijos direktorė, Danutė Janukienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė, Regina Sakalauskienė, Varėnos rajono, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktorė ir Loreta Zdanienė, Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos direktorė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48377236Thu, 20 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTPrarastoji karta. Taip apie būsimus abiturientus, kurie gimnaziją baigs šiais metais, kalba daugybė tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų. Kodėl? Juk jie mokosi gyvai, priešingai, nei 2021-ųjų metų abiturientai, kurie praktiškai visus metus mokėsi...Mokytojai pastebi, kad šiųmečiai abiturientai per pirmąjį karantiną buvo tik dešimtokai. Dalis jų dar tebeturėjo akademinių spragų iš progimnazinių klasių. O 2020 m. kovą prasidėjus pirmajam karantinui, dešimtokai tarsi buvo pamiršti, nes ne jie, o dvyliktokai buvo visų pedagogų dėmesio centre.
Pernai jie buvo vienuoliktokai ir irgi ne į juos susitelkė daugumos gimnazijų mokytojai, o į dvyliktokus. Daugelis švietimo žinovų, po 2020 m. abiturientų prastai išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, ypač matematikos, gąsdinosi, kad ir 2021-aisiais gali pasikartoti tas pats scenarijus. Bet mestos didžiulės tiek savivaldybių, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pajėgos ir skirtos lėšos nuotolinėms konsultacijoms, prisidėjo prie to, kad pernai abiturientai ne tik itin sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus, o ir daugelis įstojo ten, kur svajojo.
Bet štai šių metų abiturientai esą galį išlaikyti baigiamuosius egzaminus ypač prastai. Mat jie tempia tiek iš pagrindinės mokyklos, tiek per karantiną susidariusias jau baigiamųjų gimnazinių klasių spragas.
Ko reikia, kad šiemet nepasikartotų 2020 m. valstybinės brandos egzaminų sesijos scenarijus?

Laidoje dalyvauja Rima Andrulienė, Kelmės rajono, Šaukėnų Vlado Pūtvio - Putvinskio gimnazijos direktorė, Danutė Janukienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė, Regina Sakalauskienė, Varėnos rajono, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktorė ir Loreta Zdanienė, Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos direktorė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-imanoma-padeti-i-konfliktus-isivelusiems-ir-susvetimejusiems-tevams-ir-vaikams--48281645Tuo tarpu, kaip pastebi vaiko gerovės ekspertai, per karantiną ligtolinės vaikų ir tėvų problemos tik dar labiau pagilėjo: dalis vaikų ir paauglių prarado motyvaciją mokytis, prisirinko prastų pažymių ir dėl to įsivėlė į dar didesnius konfliktus ir rietenas bei nesusikalbėjimą su tėvais ir mokytojais, kiti gi „užsidarė savyje“ ir liovėsi bendrauti tiek su šeima, tiek nutolo nuo draugų.
Ar įmanoma padėti tokioms šeimoms? Kuo išsiskiria norvegiškas „Šeimos konferencijos“ metodas? Ar jis efektyvus, jei pats vaikas ar vienas iš jo tėvų nepripažįsta problemos ir atsisako pagalbos? Kaip sudaromas pagalbos vaikui ir jo šeimai planas?

LRT radijo laidoje dalyvauja Kristina Pikūnė, metodo „Šeimos konferencija" supervizorė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48281645Thu, 13 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTNorvegijoje išpopuliarėjęs metodas „Šeimos konferencija“ prieš pat pirmąjį karantiną startavo ir Lietuvoje. Ir, nors tiek daugybė vaikų ir paauglių psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, mediatorių, kitų teisininkų, taip pat mokytojų itin...Tuo tarpu, kaip pastebi vaiko gerovės ekspertai, per karantiną ligtolinės vaikų ir tėvų problemos tik dar labiau pagilėjo: dalis vaikų ir paauglių prarado motyvaciją mokytis, prisirinko prastų pažymių ir dėl to įsivėlė į dar didesnius konfliktus ir rietenas bei nesusikalbėjimą su tėvais ir mokytojais, kiti gi „užsidarė savyje“ ir liovėsi bendrauti tiek su šeima, tiek nutolo nuo draugų.
Ar įmanoma padėti tokioms šeimoms? Kuo išsiskiria norvegiškas „Šeimos konferencijos“ metodas? Ar jis efektyvus, jei pats vaikas ar vienas iš jo tėvų nepripažįsta problemos ir atsisako pagalbos? Kaip sudaromas pagalbos vaikui ir jo šeimai planas?

LRT radijo laidoje dalyvauja Kristina Pikūnė, metodo „Šeimos konferencija" supervizorė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1732falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-siekdami-gerinti-ugdymo-kokybe-nenutolinsime-nuo-vaiku-mokyklos--48190868Be to, nebebus finansuojamos mažesnės nei 8 mokinių klasės.
O štai baigiamosiose gimnazinėse klasėse nuo rudens turės mokytis ne mažiau nei 21-as mokinys, išskyrus tautines mokyklas ir tuos atvejus, kai iki kitos artimiausios gimnazijos yra daugiau nei 30 km arba jei rajone iš viso tėra viena gimnazija.
Be to, bus pertvarkytos visos mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių.
Kaip šie sprendimai paveiks mokyklų bendruomenes? Ar siekdami gerinti ugdymo kokybę nenutolinsime nuo vaikų mokyklos? Kiek vyresniųjų klasių mokinių, jei jiems tektų važinėti į artimiausią gimnaziją 30 km. ryte ir tiek pat vakare, nebesieks gimnazinio išsilavinimo? Ar yra numatytas planas, kaip mokiniai, gyvenantys atokiose vietovėse, pasieks būrelius? Ar visos savivaldybės noriai sutiks priimti mokytis į savo mokyklas ar būrelius kitos savivaldybės mokinį, jei jam iki kaimyninės savivaldybės mokyklos ar neformaliojo švietimo įstaigos yra gerokai arčiau nei iki savo rajono mokyklos ar sporto, dailės bei muzikos mokyklos rajono centre?
Kiek šiuo metu mokiniai daugiausiai važiuoja iki artimiausios mokyklos? Ir ar visais atvejais svarbiau matuoti atstumą kilometrais, o ne laiką, per kurį mokinys pasiekia mokyklą? Mat viena yra važiuoti iki artimiausios mokyklos 30 km. autostrada, o visai kita vykti net ir 10-20 kilometrų iki artimiausios mokyklos užpustytais vingiuotais ar apledėjusiais kaimo ir miško keliukais.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė, Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus bei Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48190868Thu, 06 Jan 2022 14:30:00 +0000LRTJau nuo šio rugsėjo nebeliks 5-8 ir 9-10 jungtinių klasių. O pradinėse klasėse bus galima jungti ne daugiau kaip dvi klases. Be to, nebebus finansuojamos mažesnės nei 8 mokinių klasės. O štai baigiamosiose gimnazinėse klasėse nuo rudens turės mokytis...Be to, nebebus finansuojamos mažesnės nei 8 mokinių klasės.
O štai baigiamosiose gimnazinėse klasėse nuo rudens turės mokytis ne mažiau nei 21-as mokinys, išskyrus tautines mokyklas ir tuos atvejus, kai iki kitos artimiausios gimnazijos yra daugiau nei 30 km arba jei rajone iš viso tėra viena gimnazija.
Be to, bus pertvarkytos visos mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių.
Kaip šie sprendimai paveiks mokyklų bendruomenes? Ar siekdami gerinti ugdymo kokybę nenutolinsime nuo vaikų mokyklos? Kiek vyresniųjų klasių mokinių, jei jiems tektų važinėti į artimiausią gimnaziją 30 km. ryte ir tiek pat vakare, nebesieks gimnazinio išsilavinimo? Ar yra numatytas planas, kaip mokiniai, gyvenantys atokiose vietovėse, pasieks būrelius? Ar visos savivaldybės noriai sutiks priimti mokytis į savo mokyklas ar būrelius kitos savivaldybės mokinį, jei jam iki kaimyninės savivaldybės mokyklos ar neformaliojo švietimo įstaigos yra gerokai arčiau nei iki savo rajono mokyklos ar sporto, dailės bei muzikos mokyklos rajono centre?
Kiek šiuo metu mokiniai daugiausiai važiuoja iki artimiausios mokyklos? Ir ar visais atvejais svarbiau matuoti atstumą kilometrais, o ne laiką, per kurį mokinys pasiekia mokyklą? Mat viena yra važiuoti iki artimiausios mokyklos 30 km. autostrada, o visai kita vykti net ir 10-20 kilometrų iki artimiausios mokyklos užpustytais vingiuotais ar apledėjusiais kaimo ir miško keliukais.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė, Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus bei Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1759falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-is-svietimo-politikos-formuotoju-laukia-svietimo-ekspertai-ir-ar-zadami-pokyciai-tikrai-yra-tie-kuriuos-reikejo-igyvendinti--48110153Ar tikrai mažų mokyklų bei gimnazinių klasių komplektavimo pertvarka, vadinamo "B" arba pagrindinio mokymosi lygio baigiamosiose gimnazinėse klasėse panaikinimas, teisės mokytojauti grąžinimas pedagoginio išsilavinimo neturintiems sričių profesionalams, mokytojų atlyginimų pakėlimas, bendrojo ugdymo programų naujinimas, stojamojo balo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas suvienodinimas... yra tie sprendimai, kurių labiausiai laukė švietimo bendruomenė ir, ar tikrai jie kardinaliai pakeis tiek švietimo, tiek aukštojo mokslo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša.]]>https://api.spreaker.com/episode/48110153Thu, 30 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė netrukus įgyvensinsimus dešimtmečiais atidėliotų sprendimų paketą. Vieni pakeitimai įsigalios jau kitąmet, kiti - nuo kitos kadencijos. Ar tikrai mažų mokyklų bei gimnazinių klasių komplektavimo...Ar tikrai mažų mokyklų bei gimnazinių klasių komplektavimo pertvarka, vadinamo "B" arba pagrindinio mokymosi lygio baigiamosiose gimnazinėse klasėse panaikinimas, teisės mokytojauti grąžinimas pedagoginio išsilavinimo neturintiems sričių profesionalams, mokytojų atlyginimų pakėlimas, bendrojo ugdymo programų naujinimas, stojamojo balo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas suvienodinimas... yra tie sprendimai, kurių labiausiai laukė švietimo bendruomenė ir, ar tikrai jie kardinaliai pakeis tiek švietimo, tiek aukštojo mokslo kokybę?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša.]]>1734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-visiems-vaikams-sventes-yra-sventiskos--48045162Remiantis oficialiąja statistika, mūsų šalyje 2020 m. skurdo kas penktas vaikas.
Kaip pasitikti ir jaukiai išgyventi šventes, kai reikia rinktis - "su katruo iš tėvų" valgyti Kūčių vakarienę, o su katruo išpakuoti dovanas Kalėdų rytą? Kaip pajusti šventės prasmę ir pilnatvę, jei mandarinai ant šventinio stalo yra tokia pati neprieinama ir prabangi prekė, kaip kad tai buvo sovietmečiu?
Pagaliau, ar yra kokia nors laikina užuovėja šventinėmis dienomis tiems vaikams, kurie kasdien išgyvena traumuojančias patirtis, nes jų tėvai girtauja ar psichologiškai smurtauja?
O ir, kaip elgtis artimiesiems bei kaimynams, jei matai, kad iš pažiūros šeimoje viskas gerai, bet iš tiesų taip nėra?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja:Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologas Gintautas Katulis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/48045162Thu, 23 Dec 2021 14:30:00 +0000LRT51 proc. visų šeimų Lietuvoje yra išsituokusios. Šių šeimų vaikai dažniausiai gyvena su vienu iš tėvų. Dažnas (45,2 proc.) vaikas, augantis su vienu iš tėvų, skursta. Remiantis oficialiąja statistika, mūsų šalyje 2020 m. skurdo kas penktas vaikas....Remiantis oficialiąja statistika, mūsų šalyje 2020 m. skurdo kas penktas vaikas.
Kaip pasitikti ir jaukiai išgyventi šventes, kai reikia rinktis - "su katruo iš tėvų" valgyti Kūčių vakarienę, o su katruo išpakuoti dovanas Kalėdų rytą? Kaip pajusti šventės prasmę ir pilnatvę, jei mandarinai ant šventinio stalo yra tokia pati neprieinama ir prabangi prekė, kaip kad tai buvo sovietmečiu?
Pagaliau, ar yra kokia nors laikina užuovėja šventinėmis dienomis tiems vaikams, kurie kasdien išgyvena traumuojančias patirtis, nes jų tėvai girtauja ar psichologiškai smurtauja?
O ir, kaip elgtis artimiesiems bei kaimynams, jei matai, kad iš pažiūros šeimoje viskas gerai, bet iš tiesų taip nėra?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja:Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologas Gintautas Katulis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-mokyti-vaikus-finansinio-rastingumo-planuojant-kaledu-islaidas--47947042Kaip mokyti vaikus planuoti išlaidas ir dovanoti džiaugsmą artimiesiems, kad po švenčių nereikėtų veržtis diržų? Kas svarbiau laikytis užsibrėžto išlaidų plano ir padovanoti draugui ar šeimos nariui mažai naudingą smulkmeną ar viršyti užsibrėžtą išlaidų sumą ir padovanoti reikalingą, geidžiamą ir artimąjį pradžiuginsiančią dovaną? O ir kuo skiriasi kalėdinio biudžeto planavimas nuo einamojo mėnesio biudžeto plano?

LRT laidoje dalyvauja: penkių vaikų mama, ISM Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė dr. Alisa Miniotaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/47947042Thu, 16 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTŠūsnys suglamžyto dovanų popieriaus, dėžutės dovanų, kurios nesužadina emocijų ir, kurias jau kitą rytą nori(si) grąžinti į parduotuvę; smulkmenos, kurios kaupia dulkes ir, kurių nėra kur dėti namuose; brangūs žaislai ir stalo žaidimai, kurie džiugina...Kaip mokyti vaikus planuoti išlaidas ir dovanoti džiaugsmą artimiesiems, kad po švenčių nereikėtų veržtis diržų? Kas svarbiau laikytis užsibrėžto išlaidų plano ir padovanoti draugui ar šeimos nariui mažai naudingą smulkmeną ar viršyti užsibrėžtą išlaidų sumą ir padovanoti reikalingą, geidžiamą ir artimąjį pradžiuginsiančią dovaną? O ir kuo skiriasi kalėdinio biudžeto planavimas nuo einamojo mėnesio biudžeto plano?

LRT laidoje dalyvauja: penkių vaikų mama, ISM Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė dr. Alisa Miniotaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1685falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-tevu-auklejimas-lemia-tik-10-proc-vaiko-elgesio--47854803Kodėl tokia svarbi kasdienė vaiko aplinka ir tiek mažai svarbus auklėjimas, vertybių diegimas?

Apie tai laidoje diskutuoja: vaikų psichologė Rosita Pipirienė ir koučingo specialistė, psichologė Ugnė Juodytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/47854803Thu, 09 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTKiekvieno vaiko elgesį nulemia tėvų elgesys (50 proc.), aplinka (mokykla, bendraklasiai, kiemo draugai) – 40 proc., o vertybių diegimas, auklėjimas – tik 10 proc. Šią formulę prieš keletą savaičių išsakė Pasaulinės lyderystės konferencijos pranešėjas,...Kodėl tokia svarbi kasdienė vaiko aplinka ir tiek mažai svarbus auklėjimas, vertybių diegimas?

Apie tai laidoje diskutuoja: vaikų psichologė Rosita Pipirienė ir koučingo specialistė, psichologė Ugnė Juodytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-pasiteisino-siulymas-gimnazistams-mokytis-profesijos-modulio-profesinese-mokyklose--47757639Kiek tai populiaru tarp gimnazistų? Ar devintokai - vienuoliktokai noriai eina mokytis profesijos į profesines mokyklas? Ir, kaip sekasi gimnazijoms bei profesinėms mokykloms derinti mokinių pamokų tvarkaraščius? Kodėl kai kuriuose regionuose yra kone apgultis išmokti kirpėjo(s), manikiūrininkės(o), apdailininko(-ės), konditerės(-io), siuvėjo(s) modulio, o didmiesčiuose vos vienoje kitoje profesinėje mokykloje yra besimokančių šių ar kitų modulių? O ir, ką duoda modulio baigimas?

Laidoje dalyvauja: Alantos gimnazijos direktorė Dalia Skebienė, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorė Juventa Jurgelienė ir Vilniaus profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ direktorius Saulius Zybartas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/47757639Thu, 02 Dec 2021 14:30:00 +0000LRTNuo šių metų tiek vyresniųjų klasių moksleiviai, tiek suaugusieji gali bet kurioje savo miesto ar rajono profesinėje mokykloje mokytis profesijos modulio ir per keletą mėnesių įgyti baigimo pažymėjimą. Kiek tai populiaru tarp gimnazistų? Ar devintokai...Kiek tai populiaru tarp gimnazistų? Ar devintokai - vienuoliktokai noriai eina mokytis profesijos į profesines mokyklas? Ir, kaip sekasi gimnazijoms bei profesinėms mokykloms derinti mokinių pamokų tvarkaraščius? Kodėl kai kuriuose regionuose yra kone apgultis išmokti kirpėjo(s), manikiūrininkės(o), apdailininko(-ės), konditerės(-io), siuvėjo(s) modulio, o didmiesčiuose vos vienoje kitoje profesinėje mokykloje yra besimokančių šių ar kitų modulių? O ir, ką duoda modulio baigimas?

Laidoje dalyvauja: Alantos gimnazijos direktorė Dalia Skebienė, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorė Juventa Jurgelienė ir Vilniaus profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ direktorius Saulius Zybartas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1727falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-reikejo-iteisinti-trumpasias-profesines-kolegines-studijas--47653863Ar tikrai reikėjo įteisinti trumpąsias (tai yra tarpines tarp profesinio ir aukštojo mokslo) studijas, kai kolegijų bakalauras tetrunka trejus metus, o profesinės mokyklos diplomą irgi galima įgyti per vienerius - dvejus metus?
Kokios įtakos nauja studijų forma turės stojančiųjų į profesines mokyklas bei kolegijas srautams? Kaip tai koreguos tų pačių sričių profesinių bakalaurų ir profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimą bei atlyginimus? Ką apie trumpųjų studijų formą galvoja darbdaviai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas dr. Giedrius Gecevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuotraukoje Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.]]>https://api.spreaker.com/episode/47653863Thu, 25 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTJau nuo rugsėjo kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti informatikos inžinerijos ir programų sistemų, taip pat turizmo ir poilsio studijų specialybes. Tai numato Švietimo,...Ar tikrai reikėjo įteisinti trumpąsias (tai yra tarpines tarp profesinio ir aukštojo mokslo) studijas, kai kolegijų bakalauras tetrunka trejus metus, o profesinės mokyklos diplomą irgi galima įgyti per vienerius - dvejus metus?
Kokios įtakos nauja studijų forma turės stojančiųjų į profesines mokyklas bei kolegijas srautams? Kaip tai koreguos tų pačių sričių profesinių bakalaurų ir profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimą bei atlyginimus? Ką apie trumpųjų studijų formą galvoja darbdaviai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas dr. Giedrius Gecevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuotraukoje Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas.]]>1674falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-sumazinus-jungtiniu-klasiu-skaiciu-pageres-mokymo-kokybe-ir-mokiniu-pasiekimai--47540603
Tiesa, projekte yra nemažai išimčių tautinėms mokykloms, taip pat nevalstybinėms mokykloms. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai moksleivių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokinių, besimokančių jungtinėse bei mažose klasėse pasiekimai skiriasi kartais. Mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse, neišnaudoja savo akademinio potencialo.

Vis dėlto, kaip rodo oficialioji statistika, iš 3700 mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse (iš kurių 1200 mokinių mokosi jungtinėse 5-8 klasėse, o 2500 mokosi jungtinėse 1-4 klasėse) daugiausia vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse yra Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tautinių mažumų mokyklų jungtinėse klasėse. Tad, ar pavyks išspręsti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų pagerinimo problematiką, jei tautinių mažumų mokykloms ir toliau bus leista formuoti klases, remiantis senais principais?

Kita vertus, ar keliant tikslą, kad nuo 2024 m. bus finansuojamos tik tos baigiamosios gimnazijos klasės, kuriose mokysis ne mažiau nei 21 mokinys, o nuo 2026 m., jei jose mokysis ne mažiau nei 31 mokinys, nuo mokinių „nenutols“ gimnazijos ir galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą? Arba ar nenutiks taip, kad gimnazijos, siekdamos žūtbūt suformuoti baigiamąsias klases, neišleis silpnų mokinių po 10 klasės į profesines mokyklas? O ir, ką daryti toms gimnazijoms, kuriose vienąmet į vienuoliktas klases ateis daugiau kaip 20 mokinių, o kitąmet – gerokai mažiau? Ar įmanomas mokyklų optimizavimo sprendimas, patenkinantis visus poreikius?

Apie tai laidoje diskutuoja: ŠMSM viceministras dr. Ramūnas Skaudžius ir Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos, Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro ir Bubių mokyklos direktorius, buvęs švietimo viceministras Vaidas Bacys.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/47540603Thu, 18 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, o 1-4 klasėse jungti (jei yra toks poreikis) tik gretimas klases, finansuoti tik tokias klases, kuriose mokosi ne mažiau kaip 8 mokiniai, baigiamąsias...
Tiesa, projekte yra nemažai išimčių tautinėms mokykloms, taip pat nevalstybinėms mokykloms. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai moksleivių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokinių, besimokančių jungtinėse bei mažose klasėse pasiekimai skiriasi kartais. Mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse, neišnaudoja savo akademinio potencialo.

Vis dėlto, kaip rodo oficialioji statistika, iš 3700 mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse (iš kurių 1200 mokinių mokosi jungtinėse 5-8 klasėse, o 2500 mokosi jungtinėse 1-4 klasėse) daugiausia vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse yra Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tautinių mažumų mokyklų jungtinėse klasėse. Tad, ar pavyks išspręsti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų pagerinimo problematiką, jei tautinių mažumų mokykloms ir toliau bus leista formuoti klases, remiantis senais principais?

Kita vertus, ar keliant tikslą, kad nuo 2024 m. bus finansuojamos tik tos baigiamosios gimnazijos klasės, kuriose mokysis ne mažiau nei 21 mokinys, o nuo 2026 m., jei jose mokysis ne mažiau nei 31 mokinys, nuo mokinių „nenutols“ gimnazijos ir galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą? Arba ar nenutiks taip, kad gimnazijos, siekdamos žūtbūt suformuoti baigiamąsias klases, neišleis silpnų mokinių po 10 klasės į profesines mokyklas? O ir, ką daryti toms gimnazijoms, kuriose vienąmet į vienuoliktas klases ateis daugiau kaip 20 mokinių, o kitąmet – gerokai mažiau? Ar įmanomas mokyklų optimizavimo sprendimas, patenkinantis visus poreikius?

Apie tai laidoje diskutuoja: ŠMSM viceministras dr. Ramūnas Skaudžius ir Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos, Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro ir Bubių mokyklos direktorius, buvęs švietimo viceministras Vaidas Bacys.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-sveikatos-apsaugos-ministerijos-siulymas-grieztinti-covid-19-kontrole-nuotolinis-mokymas--47427695Šiuo metu intensyvios terapijos skyriuose užimta per 140 lovų.
O švietimo darbuotojai, nors aktyviai ir nesipriešina sveikatos specialistų idėjoms, vis dėlto sako, kad šiandien mokyklos ir aukštosios mokyklos yra bene saugiausios įstaigos. Mat mokyklose, universitetuose ir kolegijose pasiskiepiję nuo 98 iki 100 proc. visų dėstytojų bei studentų, taip pat 46 proc. visų vyresnių nei 12 metų moksleivių. O ir netrukus būsią pradėti skiepyti jau ir jauniausi moksleiviai.
Tuo tarpu tėvai, kurie periodiškai testuoja savo vaikus dėl COVID-19 greitųjų antigenų testais, akcentuoja, kad, jei būtų įvestas privalomas testavimas, pandeminę situaciją mokyklose valdytume dar sėkmingiau. Tačiau privalomas testavimas kol kas neplanuojamas.
Be to, tėvams keista, kad nors yra SAM reikalavimas mokyklose atskirti mokinių srautus, kad jie nesusitiktų vieni su kitais ir net į mokyklą įeitų pro skirtingas duris, realiai šito niekas nebepaiso. Dalies sostinės mokyklų mokinių tėvai gavo į el. dienynus informaciją, kad po rudens atostogų grąžinama kabinetinė sistema - tai yra mokinių srautai nebebus valdomi; visi mokiniai, kaip ir iki pandemijos, vaikščios į mokytojų dalykininkų kabinetus. Mat taip patogiau dėstantiems mokytojams. Tėvų nuomone, tai yra būdas infekcijai plisti, nes daugumoje mokyklų savanoriškai testuojasi tik apie pusė mokinių, o prieš ateinant kitai mokinių klasei niekas kruopščiai nedezinfekuos suolų, o ir tiek gerai neišvėdins kabinetų.
Tuo tarpu SAM planuose - nuo lapkričio 17 d. grąžinti privalomą saviizoliaciją iki PGR testo atlikimo visiems pagal pilną schemą pasiskiepijusiems asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su susirgusiuoju. O tai irgi reiškia, kad, jei mokykloje, universitete ar kolegijoje rasis bent vienas sergantis mokinys, studentas, mokytojas ar dėstytojas, iki PGR testo rezultato atsakymo bus mažiausia kelioms dienoms paralyžiuotas gyvas ugdymas ir visai klasei ar net kelioms klasėms ir keliems studentų kursams, o gal net ir visam fakultetui teks grįžti į nuotolinį mokymą.
Ar bus kokių nors išimčių tų studijų programų studentams, kuriems neužtenka teorinio dėstymo, kurie turi dirbti grupėse laboratorijose, pavyzdžiui, būsimiems medikams, chemikams, inžinieriams, dainininkams, dailininkams ir kt. Kaip bus užtikrinama studijų ir išsilavinimo kokybė, kad pandeminiais metais diplomus įgiję jaunuoliai būtų tokie pat geri specialistai kaip ir jų pirmtakai, baigę studijas iki koronaviruso sukeltos krizės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius ir Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

J. Kučinskaitės nuotraukoje ŠMSM kancleris J. Lukošius.]]>https://api.spreaker.com/episode/47427695Thu, 11 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTPacientų skaičiui reanimacijose pasiekus 215 lovų ribą būtų nutraukiama būrelių veikla, o užpildžius 240 lovų - įvedamas nuotolinis vidurinis ugdymas ir aukštasis mokslas. Tokį siūlymą Vyriausybei pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu...Šiuo metu intensyvios terapijos skyriuose užimta per 140 lovų.
O švietimo darbuotojai, nors aktyviai ir nesipriešina sveikatos specialistų idėjoms, vis dėlto sako, kad šiandien mokyklos ir aukštosios mokyklos yra bene saugiausios įstaigos. Mat mokyklose, universitetuose ir kolegijose pasiskiepiję nuo 98 iki 100 proc. visų dėstytojų bei studentų, taip pat 46 proc. visų vyresnių nei 12 metų moksleivių. O ir netrukus būsią pradėti skiepyti jau ir jauniausi moksleiviai.
Tuo tarpu tėvai, kurie periodiškai testuoja savo vaikus dėl COVID-19 greitųjų antigenų testais, akcentuoja, kad, jei būtų įvestas privalomas testavimas, pandeminę situaciją mokyklose valdytume dar sėkmingiau. Tačiau privalomas testavimas kol kas neplanuojamas.
Be to, tėvams keista, kad nors yra SAM reikalavimas mokyklose atskirti mokinių srautus, kad jie nesusitiktų vieni su kitais ir net į mokyklą įeitų pro skirtingas duris, realiai šito niekas nebepaiso. Dalies sostinės mokyklų mokinių tėvai gavo į el. dienynus informaciją, kad po rudens atostogų grąžinama kabinetinė sistema - tai yra mokinių srautai nebebus valdomi; visi mokiniai, kaip ir iki pandemijos, vaikščios į mokytojų dalykininkų kabinetus. Mat taip patogiau dėstantiems mokytojams. Tėvų nuomone, tai yra būdas infekcijai plisti, nes daugumoje mokyklų savanoriškai testuojasi tik apie pusė mokinių, o prieš ateinant kitai mokinių klasei niekas kruopščiai nedezinfekuos suolų, o ir tiek gerai neišvėdins kabinetų.
Tuo tarpu SAM planuose - nuo lapkričio 17 d. grąžinti privalomą saviizoliaciją iki PGR testo atlikimo visiems pagal pilną schemą pasiskiepijusiems asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su susirgusiuoju. O tai irgi reiškia, kad, jei mokykloje, universitete ar kolegijoje rasis bent vienas sergantis mokinys, studentas, mokytojas ar dėstytojas, iki PGR testo rezultato atsakymo bus mažiausia kelioms dienoms paralyžiuotas gyvas ugdymas ir visai klasei ar net kelioms klasėms ir keliems studentų kursams, o gal net ir visam fakultetui teks grįžti į nuotolinį mokymą.
Ar bus kokių nors išimčių tų studijų programų studentams, kuriems neužtenka teorinio dėstymo, kurie turi dirbti grupėse laboratorijose, pavyzdžiui, būsimiems medikams, chemikams, inžinieriams, dainininkams, dailininkams ir kt. Kaip bus užtikrinama studijų ir išsilavinimo kokybė, kad pandeminiais metais diplomus įgiję jaunuoliai būtų tokie pat geri specialistai kaip ir jų pirmtakai, baigę studijas iki koronaviruso sukeltos krizės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius ir Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

J. Kučinskaitės nuotraukoje ŠMSM kancleris J. Lukošius.]]>1755falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-izvalgu-steam-centruose-stiprinti-ne-tai-kur-esi-geriausias-o-diegti-tai-kur-neturi-pasiekimu--47326883Šių centrų tikslas sudominti mokinius STEAM sritimi, tai yra gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija, menais ir matematika.
Vis dėlto įdomu tai, kad dauguma centrų pasirinko ne tas kryptis, kurios jų regione buvo labiausiai išvystytos, o tas, kuriose jie neturi jokio įdirbio, arba tas, kuriose jų įdirbis daugiau nei kuklus, o ir specialistų nėra. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Kokius uždavinius sau kelia STEAM centrų vadovybė? Ir ką galvoja jų steigėjai? Ar STEAM centrams yra keliami veiklos rezultatų reikalavimai, ar milijonai buvo investuoti be įsipareigojimo, ką kiekvienas centras turi pasiekti? Ir kas bus, jei ir po penkerių ar dešimties metų nebus pagerinti vystomos krypties rodikliai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys, Alytaus STEAM atviros prieigos centro vedėja Valė Zdanavičienė bei Šiaulių regioninio STEAM centro specialistė Sigita Gintalaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Rolando Parafinavičiaus nuotr.]]>https://api.spreaker.com/episode/47326883Thu, 04 Nov 2021 14:30:00 +0000LRTPraėjusią savaitę pristatyti septyni vadinami STEAM centrai: Alytaus, kuris pasirinko maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo kryptį, Marijampolės, pasirinkęs kūrybiškumo ir medijų kryptį, Panevėžio, pasirinkęs dirbtinio intelekto,...Šių centrų tikslas sudominti mokinius STEAM sritimi, tai yra gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija, menais ir matematika.
Vis dėlto įdomu tai, kad dauguma centrų pasirinko ne tas kryptis, kurios jų regione buvo labiausiai išvystytos, o tas, kuriose jie neturi jokio įdirbio, arba tas, kuriose jų įdirbis daugiau nei kuklus, o ir specialistų nėra. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Kokius uždavinius sau kelia STEAM centrų vadovybė? Ir ką galvoja jų steigėjai? Ar STEAM centrams yra keliami veiklos rezultatų reikalavimai, ar milijonai buvo investuoti be įsipareigojimo, ką kiekvienas centras turi pasiekti? Ir kas bus, jei ir po penkerių ar dešimties metų nebus pagerinti vystomos krypties rodikliai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys, Alytaus STEAM atviros prieigos centro vedėja Valė Zdanavičienė bei Šiaulių regioninio STEAM centro specialistė Sigita Gintalaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Rolando Parafinavičiaus nuotr.]]>1714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-mokiniu-motyvacija-mokytis-susijusi-su-mokyklu-vadovu-ikvepimu--47210500Tiesa, moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklos vadovas lemia nuo 25 iki 30 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės. Ir kas nutinka, kai mokyklai vadovauja perdegęs direktorius? Ar jis tuomet gali įkvėpti mokytojus, o šie įnorinti mokytis ir motyvuoti mokinius?

Laidoje dalyvauja: Darius Mockus, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius bei Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos direktorė ir Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė.





Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/47210500Thu, 28 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTPenktadalis šalies mokyklų neturi direktorių. Bene 300 šalies ugdymo įstaigų vadovauja laikinieji vadovai. Kai kurie jų laikinai vadovauja jau po kelerius metus, tačiau nesiryžta dalyvauti vadovų atrankos konkurse ir tapti nuolatiniais vadovais?...Tiesa, moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklos vadovas lemia nuo 25 iki 30 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės. Ir kas nutinka, kai mokyklai vadovauja perdegęs direktorius? Ar jis tuomet gali įkvėpti mokytojus, o šie įnorinti mokytis ir motyvuoti mokinius?

Laidoje dalyvauja: Darius Mockus, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius bei Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos direktorė ir Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė.





Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1695falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-0-25-balo-uz-savanoryste-stojant-i-universitetus-tik-isrinktiesiems--47081058Gauti 0,25 papildomo balo yra itin aktualu tiems, kas stoja į konkurencingiausias studijų programas bei tikisi gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.
Tuo tarpu, kaip rodo savanoriavimo statistika, nuolat savanoriauja penktadalis mokyklinio amžiaus jaunimo. Kitaip sakant, iš šiais metais gimnazijas baigusių 27,7 tūkst. abiturientų savanoriavo net 5,5 tūkst. jaunuolių? Tad kodėl jų savanorystė nebuvo įskaityta? Ko reikia, kad už savanorystę gautum 0,25 papildomo balo?

Laidoje dalyvauja: medicinos studentė, savanorė Emilija Urbonaitė, Vilniaus arkivyskupijos Carito direktorės pavaduotoja karitatyvinėms veikloms parapijose Ieva Kuzmaitė ir Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/47081058Thu, 21 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTVos 300 jaunuolių arba 1,6 procento visų šiemet priimtų į aukštąsias mokyklas pirmakursių buvo suteikta 0,25 papildomo balo už jų savanorystę. Gauti 0,25 papildomo balo yra itin aktualu tiems, kas stoja į konkurencingiausias studijų programas bei...Gauti 0,25 papildomo balo yra itin aktualu tiems, kas stoja į konkurencingiausias studijų programas bei tikisi gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.
Tuo tarpu, kaip rodo savanoriavimo statistika, nuolat savanoriauja penktadalis mokyklinio amžiaus jaunimo. Kitaip sakant, iš šiais metais gimnazijas baigusių 27,7 tūkst. abiturientų savanoriavo net 5,5 tūkst. jaunuolių? Tad kodėl jų savanorystė nebuvo įskaityta? Ko reikia, kad už savanorystę gautum 0,25 papildomo balo?

Laidoje dalyvauja: medicinos studentė, savanorė Emilija Urbonaitė, Vilniaus arkivyskupijos Carito direktorės pavaduotoja karitatyvinėms veikloms parapijose Ieva Kuzmaitė ir Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-nuo-rytojaus-laukia-studentu-antivakseriu--46976174Kokia dalis visų aukštųjų mokyklų studentų vis dar yra nepasiskiepijusi? Kodėl jie nesiskiepija? Kaip vyks paskaitos bei laboratoriniai darbai tiems, kas vis dar nėra pasiskiepijęs? Ar nuotolinės paskaitos, transliuojamos nepasiskiepijusiems studentams, yra tokios pat kokybiškos kaip ir vykstančios gyvai? Kokia dalis skiepytis atsisakančių studentų nutraukia studijas ir ima akademines atostogas, iki kada galės grįžti į auditorijas?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Jonas Čeponis, Kauno technologijos universiteto prorektorius, Raimundas Čepukas, Utenos kolegijos direktorius, ir Vytautas Kučinskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46976174Thu, 14 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTNuo rytojaus studentams, kurie nepasiskiepijo, testai, leidžiantys patekti į auditorijas be skiepo, taps mokami. Kokia dalis visų aukštųjų mokyklų studentų vis dar yra nepasiskiepijusi? Kodėl jie nesiskiepija? Kaip vyks paskaitos bei laboratoriniai...Kokia dalis visų aukštųjų mokyklų studentų vis dar yra nepasiskiepijusi? Kodėl jie nesiskiepija? Kaip vyks paskaitos bei laboratoriniai darbai tiems, kas vis dar nėra pasiskiepijęs? Ar nuotolinės paskaitos, transliuojamos nepasiskiepijusiems studentams, yra tokios pat kokybiškos kaip ir vykstančios gyvai? Kokia dalis skiepytis atsisakančių studentų nutraukia studijas ir ima akademines atostogas, iki kada galės grįžti į auditorijas?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Jonas Čeponis, Kauno technologijos universiteto prorektorius, Raimundas Čepukas, Utenos kolegijos direktorius, ir Vytautas Kučinskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1722falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-superteveliu-kultura-vercia-direktorius-galvoti-kaip-apsiginti-nuo-inoringu-mamyciu-ir-teveliu--46883027Tokia elgesio kultūra susiformavo daugelyje Lietuvos mokyklų bendruomenių.
Ar taip pat elgiasi ir lietuviai, besimokantys tarptautinėse mokyklose? Bei kaip daugiatautės užsienio mokyklos, kuriose mokosi daugybės skirtingų kultūrų ir tradicijų mokiniai, geba rasti sutarimą. O ir kodėl užsienio mokyklose ne bet kada panorėjęs pateksi pas vaiko mokytoją ar direktorių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja darbo tarptautinėse mokyklose užsienyje praktikos turintys pedagogai: Egidija Urbanavičienė, Vilniaus Šilo mokyklos direktorė ir Jonas Jatautas, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46883027Thu, 07 Oct 2021 13:30:00 +0000LRTTreptelėjau kojele, spyriau į duris ir - jau mokykloje pas direktorių ar mokytoją, kad šis pasiaiškintų, kodėl parašė „ne tokį" pažymį... Ūgtelėję supervaikeliai diktuoja socialiniuose tinkluose mokytojams sąlygas, kaip juos reikia mokyti ar netgi...Tokia elgesio kultūra susiformavo daugelyje Lietuvos mokyklų bendruomenių.
Ar taip pat elgiasi ir lietuviai, besimokantys tarptautinėse mokyklose? Bei kaip daugiatautės užsienio mokyklos, kuriose mokosi daugybės skirtingų kultūrų ir tradicijų mokiniai, geba rasti sutarimą. O ir kodėl užsienio mokyklose ne bet kada panorėjęs pateksi pas vaiko mokytoją ar direktorių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja darbo tarptautinėse mokyklose užsienyje praktikos turintys pedagogai: Egidija Urbanavičienė, Vilniaus Šilo mokyklos direktorė ir Jonas Jatautas, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-nauja-mokiniu-izoliavimosi-del-covid-19-tvarka-paskatino-nora-testuotis--46780123Kaip tai keičia mokyklų COVID-19 valdymo scenarijus? Ir ar tai reiškia, kad mąžta antivakserių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Tomas Jankūnas, Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius, Natalija Kaunickienė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė ir Zenonas Pošiūnas, Rokiškio raj. J. Tūbelio progimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46780123Thu, 30 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTPraėjusią savaitę įsigaliojus naujai saviizoliacijos dėl COVID-19 tvarkai, kai susirgus vienam mokiniui klasėje izoliuotis neturi tie, kas yra pasiskiepiję, persirgę arba nuolat testuojasi, padidino norinčių testuotis mokinių skaičių. Tėvai, iki šiol...Kaip tai keičia mokyklų COVID-19 valdymo scenarijus? Ir ar tai reiškia, kad mąžta antivakserių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Tomas Jankūnas, Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius, Natalija Kaunickienė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė ir Zenonas Pošiūnas, Rokiškio raj. J. Tūbelio progimnazijos direktorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1701falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-pandemija-apnuogino-mokyklu-direktoriu-patiriama-psichologini-smurta-ir-spaudima--46662164Mokyklų direktoriai tapo atsakingi už viską. Dažnas direktorius pats su mokytojais testuoja nepasiskiepijusius mokinius, o savaitgaliais jungiasi prie NVSC duomenų bazės patikrinti, kiek jų mokyklos mokinių ar pedagogų užsikrėtę, tada sprendžia, kam reikia saviizoliuotis ir kaip perorganizuoti mokymą.
Bet tuo pat metu jie turi ne tik galvoti, kaip rasti lėšų reikiamai oro kontrolės ar hibridinio mokymo įrangai nupirkti, o ir aiškintis su mokytojų profsąjungomis, kur rasti lėšų papildomiems mokytojų darbams apmokėti. O ir daugėja mokytojų, kurie ateina pas direktorius ir pareiškia, kad jie, prasidėjus naujiems mokslo metams, ketina išeiti iš darbo, nes jų netenkina padidėjęs krūvis ir nedidėjanti alga.
Tuo tarpu tėvai spaudžia direktorius ne tik dėl to, kodėl prasidėjus mokslo metams keičiasi mokytojai arba, kodėl direktoriai negeba jų rasti, o dar ir kvestionuoja Vyriausybės nutarimus, kodėl jų vaikai turi dėvėti kaukes mokykloje arba, kodėl jų vaikai turi laikytis mokyklos bendruomenės susitarimo visiems testuotis...
Tėvai, kurie paskiepijo vaikus, piktinasi, kodėl jų atžalos irgi turi saviizoliuotis, kai klasę ištinka Covid protrūkis.
Ar pandemijos valdymas mokyklose tapo tik direktorių reikalu?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46662164Thu, 23 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTŠvietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybė (ŠMSM), pasakiusi, kad pasitiki mokyklų bendruomenių gebėjimais valdyti pandeminę situaciją, iš tiesų paliko mokyklas vienas pačias spręsti mokinių ir mokytojų testavimo, agitavimo skiepytis, tikrinti...Mokyklų direktoriai tapo atsakingi už viską. Dažnas direktorius pats su mokytojais testuoja nepasiskiepijusius mokinius, o savaitgaliais jungiasi prie NVSC duomenų bazės patikrinti, kiek jų mokyklos mokinių ar pedagogų užsikrėtę, tada sprendžia, kam reikia saviizoliuotis ir kaip perorganizuoti mokymą.
Bet tuo pat metu jie turi ne tik galvoti, kaip rasti lėšų reikiamai oro kontrolės ar hibridinio mokymo įrangai nupirkti, o ir aiškintis su mokytojų profsąjungomis, kur rasti lėšų papildomiems mokytojų darbams apmokėti. O ir daugėja mokytojų, kurie ateina pas direktorius ir pareiškia, kad jie, prasidėjus naujiems mokslo metams, ketina išeiti iš darbo, nes jų netenkina padidėjęs krūvis ir nedidėjanti alga.
Tuo tarpu tėvai spaudžia direktorius ne tik dėl to, kodėl prasidėjus mokslo metams keičiasi mokytojai arba, kodėl direktoriai negeba jų rasti, o dar ir kvestionuoja Vyriausybės nutarimus, kodėl jų vaikai turi dėvėti kaukes mokykloje arba, kodėl jų vaikai turi laikytis mokyklos bendruomenės susitarimo visiems testuotis...
Tėvai, kurie paskiepijo vaikus, piktinasi, kodėl jų atžalos irgi turi saviizoliuotis, kai klasę ištinka Covid protrūkis.
Ar pandemijos valdymas mokyklose tapo tik direktorių reikalu?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-vbe-nebebus-vienintelis-abiturientu-brandos-matas--46553900Kaip rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai, numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą įrašomo, vertinimo.
Kaip šiuos pokyčius įsivaizduoja ŠMSM strategai ir kiek tuo patenkinti gimnazijų vadovai? O ir ar nenutiks taip, kaip jau yra buvę, kad geriausių gimnazijų mokiniai dėl geresnių metinių trimestrų pažymių (kurie turės įtakos stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas šalies universitetuose) paskutiniaisiais metais ims keisti mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto viceministras dr. Ramūnas Skaudžius ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46553900Thu, 16 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTAntradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad valstybiniai brandos egzaminai (VBE) nebebus vienintelis abiturientų brandos matas. Ir nors pokytis įsigalios tik po dvejų metų, sprendimai, kaip dar be VBE bus vertinama...Kaip rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai, numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą įrašomo, vertinimo.
Kaip šiuos pokyčius įsivaizduoja ŠMSM strategai ir kiek tuo patenkinti gimnazijų vadovai? O ir ar nenutiks taip, kaip jau yra buvę, kad geriausių gimnazijų mokiniai dėl geresnių metinių trimestrų pažymių (kurie turės įtakos stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas šalies universitetuose) paskutiniaisiais metais ims keisti mokyklas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto viceministras dr. Ramūnas Skaudžius ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-mokiniai-mokytojai-ar-tevai-sulauke-maziausia-palaikymo-per-karantina--464451469 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. - kad buvo erzinami kiti jų kolegos mokytojai. Tai rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas karantino poveikio švietimo bendruomenėms tyrimas.
Pedagogai, kurie jautė patyčias arba stebėjo, kaip buvo užgauliojami kiti mokytojai nuotolinio mokymo metu, jaučia mažiau bendruomeniškumo mokykloje, mažiau palaikymo, pasižymi blogesniu lyderystės mokykloje vertinimu mažesniu psichologinės gerovės rodikliu, didesniu asmeniniu ir profesiniu perdegimu. Beveik 30 proc. pedagogų tyrėjams prisipažino besijaučiantys pavargę, 19 proc. - fiziškai išsekę, 23 proc. išsekę emociškai, 22 proc. pedagogų nebepakako energijos šeimai ir draugams, 15 proc. sakė esantys pavargę nuo darbo su mokiniais.
Vis dėlto mokinių palaikymą jautė net 72 proc. pedagogų.
23 proc. tėvų taip pat prisipažio, kad per nuotolinį vaikų mokymąsi patyrė aukštą psichologinį stresą.
Mokslininkų pastebėjimais, su tėvų patiriamu psichologiniu distresu siejasi jų vaikų mokymosi pasiekimai. O ir tėvų, kurių vaikai mokykloje buvo užgauliojami, psichologinis stresas buvo didesnis nei tų tėvų, kurių vaikai nebuvo užgauliojami.
Katros amžiaus grupės vaikams mokyklų uždarymas padarė didžiausios, gal net ir neatitaisomos žalos? Kiek gebėjimą susitvarkyti su nuotolinio mokymo stresu apsprendžia žmogaus amžius? Kokius sprendimus, remiantis mokslininkų išvadomis, turėtų nedelsiant padaryti tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek mokyklų steigėjai – savivaldybės arba verslininkai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės profesorė Roma Jusienė ir Brigita Miežienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46445146Thu, 09 Sep 2021 13:30:00 +0000LRT14 proc. mokinių nuotolinio mokymosi metu jautė patyčias, o 24 proc. teigė, kad buvo užgauliojami kiti mokiniai. 9 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. - kad buvo erzinami kiti jų...9 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. - kad buvo erzinami kiti jų kolegos mokytojai. Tai rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas karantino poveikio švietimo bendruomenėms tyrimas.
Pedagogai, kurie jautė patyčias arba stebėjo, kaip buvo užgauliojami kiti mokytojai nuotolinio mokymo metu, jaučia mažiau bendruomeniškumo mokykloje, mažiau palaikymo, pasižymi blogesniu lyderystės mokykloje vertinimu mažesniu psichologinės gerovės rodikliu, didesniu asmeniniu ir profesiniu perdegimu. Beveik 30 proc. pedagogų tyrėjams prisipažino besijaučiantys pavargę, 19 proc. - fiziškai išsekę, 23 proc. išsekę emociškai, 22 proc. pedagogų nebepakako energijos šeimai ir draugams, 15 proc. sakė esantys pavargę nuo darbo su mokiniais.
Vis dėlto mokinių palaikymą jautė net 72 proc. pedagogų.
23 proc. tėvų taip pat prisipažio, kad per nuotolinį vaikų mokymąsi patyrė aukštą psichologinį stresą.
Mokslininkų pastebėjimais, su tėvų patiriamu psichologiniu distresu siejasi jų vaikų mokymosi pasiekimai. O ir tėvų, kurių vaikai mokykloje buvo užgauliojami, psichologinis stresas buvo didesnis nei tų tėvų, kurių vaikai nebuvo užgauliojami.
Katros amžiaus grupės vaikams mokyklų uždarymas padarė didžiausios, gal net ir neatitaisomos žalos? Kiek gebėjimą susitvarkyti su nuotolinio mokymo stresu apsprendžia žmogaus amžius? Kokius sprendimus, remiantis mokslininkų išvadomis, turėtų nedelsiant padaryti tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek mokyklų steigėjai – savivaldybės arba verslininkai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės profesorė Roma Jusienė ir Brigita Miežienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1652falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-baimindamiesi-antivakseriu-universitetai-ir-kolegijos-kviecia-i-pagalba-saugos-bendroves--46356078Kompromisų ieškančios aukštosios mokyklos kiekviena savaip žada spręsti šią koliziją: vienos pasiūlė skiepytis ir testuotis nenorintiems jaunuoliams studijuoti nuotoliniu būdu, kitos (ypač, jei studijų neįmanoma vykdyti nuotoliniu ar hibridiniu būdu) siūlo tiek tokiems pirmakursiams, tiek vyresnių kursų studentams eiti vienerių metų akademinių atostogų. Tuo tarpu daugybė šių jaunuolių atšauna, kad jie nenorį prarasti vienerių metų, o ir nuotolinių studijų kokybė jų netenkinanti.
Galiausiai, kaip atvirauja aukštųjų mokyklų atstovai, dalis dėstytojų taip pat nežada skiepytis, tad kai kurie jų jau netrukus bus atleisti iš darbo arba jiems bus siūlomos kitos pareigos.
Ar yra kitų išeičių iš šios situacijos?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46356078Thu, 02 Sep 2021 13:30:00 +0000LRTRugsėjo 1-ąją daugelis šalies universitetų ir kolegijų pasitiko kitaip. Nuo šio trečiadienio šalies aukštąsias mokyklas pradėjo saugoti saugos tarnybų darbuotojai. Aukštųjų mokyklų administracijų sprendimas pasitelkti privačius saugos tarnybų...Kompromisų ieškančios aukštosios mokyklos kiekviena savaip žada spręsti šią koliziją: vienos pasiūlė skiepytis ir testuotis nenorintiems jaunuoliams studijuoti nuotoliniu būdu, kitos (ypač, jei studijų neįmanoma vykdyti nuotoliniu ar hibridiniu būdu) siūlo tiek tokiems pirmakursiams, tiek vyresnių kursų studentams eiti vienerių metų akademinių atostogų. Tuo tarpu daugybė šių jaunuolių atšauna, kad jie nenorį prarasti vienerių metų, o ir nuotolinių studijų kokybė jų netenkinanti.
Galiausiai, kaip atvirauja aukštųjų mokyklų atstovai, dalis dėstytojų taip pat nežada skiepytis, tad kai kurie jų jau netrukus bus atleisti iš darbo arba jiems bus siūlomos kitos pareigos.
Ar yra kitų išeičių iš šios situacijos?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1681falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kada-ne-verta-keisti-vaikui-mokyklos--46308590Tėvai, kurių vaikai patyrė mokyklose atstūmimą, nepriėmimą, patyčias ar tiesiog nusivylė mokymo kokybe, ypač dėl nuotolinių pamokų, nėra tikri ar verčiau išsivesti vaiką, nepabaigusį koncentro į naują mokyklą, kur galimai jis nebepatirs sukumų ar vis dėlto vaiko išvedimas į kitą mokyklą viduryje koncentro bus žalingas?
Taigi, kada reikėtų priimti sprendimą "už", o kada "prieš".

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja dr. Daiva Šukytė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo asociacijos prezidentė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46308590Thu, 26 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTVerta ar ne keisti trečiokui, septintokui, dešimtokui mokyklą? Tokių klausimų pastarąją savaitę sulaukė LRT radijo švietimo laida „Dešimt balų“? Tėvai, kurių vaikai patyrė mokyklose atstūmimą, nepriėmimą, patyčias ar tiesiog nusivylė mokymo kokybe,...Tėvai, kurių vaikai patyrė mokyklose atstūmimą, nepriėmimą, patyčias ar tiesiog nusivylė mokymo kokybe, ypač dėl nuotolinių pamokų, nėra tikri ar verčiau išsivesti vaiką, nepabaigusį koncentro į naują mokyklą, kur galimai jis nebepatirs sukumų ar vis dėlto vaiko išvedimas į kitą mokyklą viduryje koncentro bus žalingas?
Taigi, kada reikėtų priimti sprendimą "už", o kada "prieš".

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja dr. Daiva Šukytė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo asociacijos prezidentė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1670falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-elgsis-tevai-jei-ir-vel-vaikams-teks-mokytis-nuotoliniu-budu--46190562Bet tėvai tuo nebetiki. Mat 2019 m. gruodžio viduryje paskelbus karantiną ir uždarius mokyklas, ministerijos strategai tikino, kad tai laikina ir kad jau po žiemos atostogų, sausio pradžioje, visi mokiniai grįš į mokyklas. Bet nutiko taip, kad gegužės pradžioje į mokyklas grįžo tik dalis abiturientų bei pradinukų, tačiau dauguma šalies moksleivių užbaigė mokslo metus nuotoliniu būdu.
Taigi tėvai su didžiuliu nerimu laukia Rugsėjo 1-osios. Kodėl ir ko tėvai nuogąstauja ir ar tikrai nuogąstavimams yra pagrindo?
LRT radijuje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė ir rokiškėnė, trijų vaikų mama Sigita Ruželytė-Popovienė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/46190562Thu, 19 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, jog naujais mokslo metais nebegresia mokyklų uždarymas. O esą, jei ir tektų, mokyklos būtų paskutinės institucijos, kurios būtų uždarytos. Bet tėvai tuo nebetiki. Mat 2019 m. gruodžio viduryje paskelbus...Bet tėvai tuo nebetiki. Mat 2019 m. gruodžio viduryje paskelbus karantiną ir uždarius mokyklas, ministerijos strategai tikino, kad tai laikina ir kad jau po žiemos atostogų, sausio pradžioje, visi mokiniai grįš į mokyklas. Bet nutiko taip, kad gegužės pradžioje į mokyklas grįžo tik dalis abiturientų bei pradinukų, tačiau dauguma šalies moksleivių užbaigė mokslo metus nuotoliniu būdu.
Taigi tėvai su didžiuliu nerimu laukia Rugsėjo 1-osios. Kodėl ir ko tėvai nuogąstauja ir ar tikrai nuogąstavimams yra pagrindo?
LRT radijuje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė ir rokiškėnė, trijų vaikų mama Sigita Ruželytė-Popovienė.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ved-jone-kucinskaite--46113596https://api.spreaker.com/episode/46113596Thu, 12 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTDešimt balų. Ved. Jonė Kučinskaitė1724falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu--45988122https://api.spreaker.com/episode/45988122Thu, 05 Aug 2021 13:30:00 +0000LRTVed. Jonė Kučinskaitė1699falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-jaunuolius-atgraso-nuo-pedagogikos-studiju--45892091Be to, kaip prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), apie 5700 pedagogų, dirbusių šiais mokslo metais mokyklose per artimiausius ketverius metus išeis į pensiją. Prognozuojama, kad jau kitais - 2021-2022 mokslo metais - į pensiją išeis apie 6 proc. fizikos bei tokia pat dalis užsienio kalbų mokytojų, po 4 proc. matematikos, chemijos, gimtosios kalbos (ne lietuvių), istorijos ir muzikos mokytojų.
Be to, kaip toliau prognozuoja STRATA, dėl kitų nei senatvės pensija ar mirtis priežasčių iš ugdymo įstaigų pasitrauks dar beveik 11 tūkst.
Labiausiai po ketverių metų stigs tiksliųjų, gamtos mokslų (chemijos, fizikos, matematikos, biologijos) specializacijų mokytojų.
Tuo tarpu pedagogikos - ypač trūkstamų tiksliųjų ir gamtos mokslų studijas - kasmet renkasi vos po keletą jaunuolių. Ir, jei jaunų mokytojų pritraukimo į mokyklas tempai išliks tokie, kaip dabar, nebus kas pakeičia į senatvės pensiją išėjusių ar dėl kitų priežasčių mokyklą palikusių pedagogų.
Kodėl jauniems žmonėms nepatrauklios pedagogikos studijos? Kiek tiesos, kad į akademiškai stiprias mokyklas jauni pedagogai neina dirbti, nes neranda atliepo iš dominuojančių (arti)pensinio amžiaus kolegų, o privačiose mokyklose neužsibūva dėl irzlių tėvų poreikių? Ir kodėl jauni pedagogai noriai imasi korepetitoriauti - ar čia mažiau atsakomybės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila bei matematikos mokytojas, korepetitorius Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45892091Thu, 29 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTPenktadalis visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų yra nuo 60 iki beveik 80-ies metų, apie 38 proc. visų mokytojų yra nuo 50 iki 59-erių metų amžiaus, o dar 27 proc. nuo 40 iki 49-erių metų amžiaus. Tai rodo oficialioji statistika. Lietuvos...Be to, kaip prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), apie 5700 pedagogų, dirbusių šiais mokslo metais mokyklose per artimiausius ketverius metus išeis į pensiją. Prognozuojama, kad jau kitais - 2021-2022 mokslo metais - į pensiją išeis apie 6 proc. fizikos bei tokia pat dalis užsienio kalbų mokytojų, po 4 proc. matematikos, chemijos, gimtosios kalbos (ne lietuvių), istorijos ir muzikos mokytojų.
Be to, kaip toliau prognozuoja STRATA, dėl kitų nei senatvės pensija ar mirtis priežasčių iš ugdymo įstaigų pasitrauks dar beveik 11 tūkst.
Labiausiai po ketverių metų stigs tiksliųjų, gamtos mokslų (chemijos, fizikos, matematikos, biologijos) specializacijų mokytojų.
Tuo tarpu pedagogikos - ypač trūkstamų tiksliųjų ir gamtos mokslų studijas - kasmet renkasi vos po keletą jaunuolių. Ir, jei jaunų mokytojų pritraukimo į mokyklas tempai išliks tokie, kaip dabar, nebus kas pakeičia į senatvės pensiją išėjusių ar dėl kitų priežasčių mokyklą palikusių pedagogų.
Kodėl jauniems žmonėms nepatrauklios pedagogikos studijos? Kiek tiesos, kad į akademiškai stiprias mokyklas jauni pedagogai neina dirbti, nes neranda atliepo iš dominuojančių (arti)pensinio amžiaus kolegų, o privačiose mokyklose neužsibūva dėl irzlių tėvų poreikių? Ir kodėl jauni pedagogai noriai imasi korepetitoriauti - ar čia mažiau atsakomybės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila bei matematikos mokytojas, korepetitorius Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pandemija-keicia-specialistu-poreiki-ir-kiek-i-tai-turetu-atsizvelgti-abiturientai-planuojantys-savo-karjera--45800235Kiek verta, sužinojus rezultatus, kurių vieni gavo didesnius nei tikėjosi, o kiti gerokai žemesnius nei, kad turėjo metiniuose trimestruose, koreguoti studijų pasirinkimus?
Be to, nuo pandemijos pradžios pamatėme, kad vieni, iki pandemijos buvę itin paklausūs specialistai, nustojo paklausos, neteko darbo, jiems teko gyventi iš pašalpų, ypač turizmo, restoranų bei kitų laisvalaikio ir pramogų paslaugų teikėjams, tuo tarpu medikų, inžinierių, duomenų analitikų, programuotojų poreikis buvo, atrodo, nepasotinamas.
Ar šių specialistų poreikis buvo tik trumpalaikis ar šios tendencijos išliks ir pasibaigus pandemijai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Rita Karavaitienė, CV-Online marketingo vadovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45800235Thu, 22 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTAbiturientai jau žino daugumos savo valstybinių brandos egzaminų rezultatus, kurie reikalingi stojant tiek į Lietuvos, tiek į užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Kiek verta, sužinojus rezultatus, kurių vieni gavo didesnius nei tikėjosi, o kiti gerokai...Kiek verta, sužinojus rezultatus, kurių vieni gavo didesnius nei tikėjosi, o kiti gerokai žemesnius nei, kad turėjo metiniuose trimestruose, koreguoti studijų pasirinkimus?
Be to, nuo pandemijos pradžios pamatėme, kad vieni, iki pandemijos buvę itin paklausūs specialistai, nustojo paklausos, neteko darbo, jiems teko gyventi iš pašalpų, ypač turizmo, restoranų bei kitų laisvalaikio ir pramogų paslaugų teikėjams, tuo tarpu medikų, inžinierių, duomenų analitikų, programuotojų poreikis buvo, atrodo, nepasotinamas.
Ar šių specialistų poreikis buvo tik trumpalaikis ar šios tendencijos išliks ir pasibaigus pandemijai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Rita Karavaitienė, CV-Online marketingo vadovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1731falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-ateities-profesija-vadinama-inzinerija-nepritraukia-stojanciuju--45752736Kas atgraso moksleivius nuo fizikos, chemijos, IT ar matematikos mokymosi pagilintu lygiu? Ir kodėl jaunuoliai negirdi, kad STEM mokslai garantuoja saugią ateitį bei vangiai renkasi studijuoti vadinamas ateities profesijas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilnius tech universiteto prorektorius dr. Romualdas Kliukas, Kūrybiškumo ir inovacijų centro „Linkmenų fabrikas“ direktoriaus pavaduotoja dr. Lina Pečiūrė, platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45752736Thu, 15 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTNuo 2015 m. kasmet apie 2,5-3 karto mažėja jaunuolių, besirenkančių inžinerines ir technologines studijas skaičius. Be to šių krypčių studijose nubyra apie 50–60 proc. visų įstojusiųjų. Ypač ženklus nubyrėjimas pirmaisiais studijų metais, mat IT,...Kas atgraso moksleivius nuo fizikos, chemijos, IT ar matematikos mokymosi pagilintu lygiu? Ir kodėl jaunuoliai negirdi, kad STEM mokslai garantuoja saugią ateitį bei vangiai renkasi studijuoti vadinamas ateities profesijas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilnius tech universiteto prorektorius dr. Romualdas Kliukas, Kūrybiškumo ir inovacijų centro „Linkmenų fabrikas“ direktoriaus pavaduotoja dr. Lina Pečiūrė, platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1700falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-nuo-rudens-moksleiviai-ir-vel-gris-i-nuotolini-mokymasi--45633678Tačiau dalis Vyriausybės ekspertų bei epidemiologų yra kitos nuomonės. Jie yra už nuotolinį mokymąsi ir naujais mokslo metais.
Beje, kaip rodo ISM universiteto atliktas tyrimas, už nuotolinį mokymąsi ir didžioji dalis (67 proc.) šalies pedagogų.
Ar pavyks ŠMSM vadovybei apginti savo nuomonę ir įtikinti epidemiologus bei sugrąžinti visus moksleivius į klases.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45633678Thu, 08 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusiteikusi ryžtingai visus moksleivius nuo rudens grąžinti į mokyklas. ŠMSM vadovybės nuomone, mokiniai turėtų mokytis ne hibridiniu ir ne nuotoliniu būdu, o gyvai – klasėse. Tačiau dalis Vyriausybės...Tačiau dalis Vyriausybės ekspertų bei epidemiologų yra kitos nuomonės. Jie yra už nuotolinį mokymąsi ir naujais mokslo metais.
Beje, kaip rodo ISM universiteto atliktas tyrimas, už nuotolinį mokymąsi ir didžioji dalis (67 proc.) šalies pedagogų.
Ar pavyks ŠMSM vadovybei apginti savo nuomonę ir įtikinti epidemiologus bei sugrąžinti visus moksleivius į klases.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-labiau-nerimauja-del-valstybiniu-brandos-egzaminu-rezultatu-patys-abiturientai-ar-ju-tevai--45525557Bet visiems kitiems abiturientams egzaminų sesija jau yra baigta. Jiems beliko sulaukti egzaminų rezultatų ir ruoštis išleistuvėms.
Bet abiturientų tėvai nėra tokie ramūs: socialiniuose tinkluose nuolatos verda aštrios diskusijos dėl šiųmečių skirtingų disciplinų egzaminų užduočių.
Kodėl tėvams kyla tiek daug klausimų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: matematikė ir psichologė Kristina Garšvienė bei vilnietė abiturientės mama Daiva Dzikienė.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45525557Thu, 01 Jul 2021 13:30:00 +0000LRTRytoj abiturientai laikys jau paskutinį, fizikos, valstybinį brandos egzaminą. Tiesa, fiziką rinkosi laikyti tik 2589 šalies abiturientai arba 9,33 proc. visų šiųmečių dvyliktokų. Bet visiems kitiems abiturientams egzaminų sesija jau yra baigta. Jiems...Bet visiems kitiems abiturientams egzaminų sesija jau yra baigta. Jiems beliko sulaukti egzaminų rezultatų ir ruoštis išleistuvėms.
Bet abiturientų tėvai nėra tokie ramūs: socialiniuose tinkluose nuolatos verda aštrios diskusijos dėl šiųmečių skirtingų disciplinų egzaminų užduočių.
Kodėl tėvams kyla tiek daug klausimų?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: matematikė ir psichologė Kristina Garšvienė bei vilnietė abiturientės mama Daiva Dzikienė.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>1676falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-uzsienio-saliu-universitetai-pasitiki-lietuvisku-brandos-atestatu--45427327Mat ankstesnių kartų studentai iš Lietuvos įrodė, kad VBE įverčių nuokrypis nuo turėtų metinių trimestrų pažymių mažai ką reiškia. O ir patys universitetai turi geriausių šalies gimnazijų sąrašus ir žino, kokių mokyklų metinių trimestrų pažymiai yra "nepadidinti"..
Ką tai rodo: ar užsienio universitetai nebepasitiki lietuvišku brandos atestatu ir valstybinių brandos egzaminų sistema? Ar brandos atestatai nėra svarbūs tik tiems universitetams, kuriems vargiai sekasi pritraukti stojančiuosius?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų užsienyje skyriaus vadovas Paulius Jakuitis.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45427327Thu, 24 Jun 2021 13:26:00 +0000LRTDaugėja užsienio šalių universitetų, kurie priimdami studijuoti jaunuolius nebekreipia dėmesio į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus. Kai kuriems užsienio šalių universitetams svarbiau pastebėti, kaip jaunuolis mokėsi paskutinius...Mat ankstesnių kartų studentai iš Lietuvos įrodė, kad VBE įverčių nuokrypis nuo turėtų metinių trimestrų pažymių mažai ką reiškia. O ir patys universitetai turi geriausių šalies gimnazijų sąrašus ir žino, kokių mokyklų metinių trimestrų pažymiai yra "nepadidinti"..
Ką tai rodo: ar užsienio universitetai nebepasitiki lietuvišku brandos atestatu ir valstybinių brandos egzaminų sistema? Ar brandos atestatai nėra svarbūs tik tiems universitetams, kuriems vargiai sekasi pritraukti stojančiuosius?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų užsienyje skyriaus vadovas Paulius Jakuitis.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1732falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-z-karta-nesuvokia-baby-boomer-kartos-kuriamu-brandos-egzaminu-uzduociu--45382448Pasirodo, sunkiausia abiturientams per valstybinius brandos egzaminus - rašyti ranka.

Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai masiškai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus. Ypač per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jie kratė rankas, mankštino, nes tiesiog negalėjo nulaikyti rankoje tušinuko. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas. Mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik kompiuteriu atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys atliekamos tik ranka.
Akivaizdu, kad ši karta yra lūžio karta. Tad kodėl iki šiol dar nepereita nuo egzaminų laikymo „pieštuku ir trintuku“ prie egzamino, laikomo kompiuteriu? Ar gimnazinių klasių mokiniai vis dar turi mokykloje ir per egzaminą vystyti smulkiąją motoriką, kad jie vis dar tušinuku laiko egzaminus?

Laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, Agnė Klimčiauskaitė - Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui bei Adomas Rutkauskas, Lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyriaus redaktorius.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45382448Thu, 17 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTEsminė problema, kurią atskleidė prasidėjusi šiųmetė valstybinių brandos egzaminų sesija - tai kartų susidūrimo problema. Bloknotų ir tušinukų, dar vadinamos „baby boomer“ kartos, kuri iki šiol tebėra dominuojanti Lietuvos švietime susidūrimas su „Z...Pasirodo, sunkiausia abiturientams per valstybinius brandos egzaminus - rašyti ranka.

Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai masiškai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus. Ypač per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jie kratė rankas, mankštino, nes tiesiog negalėjo nulaikyti rankoje tušinuko. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas. Mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik kompiuteriu atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys atliekamos tik ranka.
Akivaizdu, kad ši karta yra lūžio karta. Tad kodėl iki šiol dar nepereita nuo egzaminų laikymo „pieštuku ir trintuku“ prie egzamino, laikomo kompiuteriu? Ar gimnazinių klasių mokiniai vis dar turi mokykloje ir per egzaminą vystyti smulkiąją motoriką, kad jie vis dar tušinuku laiko egzaminus?

Laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, Agnė Klimčiauskaitė - Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui bei Adomas Rutkauskas, Lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyriaus redaktorius.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1670falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-lengva-universitetu-studentams-bei-mokslininkams-imti-tyrineti-nepatogias-temas--45247247
LRT radijo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės doc. dr. Rūta Žiliukaitė ir doc. dr. Jolita Buzaitytė - Kašalynienė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistė Skirmantė Deksnytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45247247Thu, 10 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTMobingas, seksualinis priekabiavimas, patyčios ir netgi šeimų maršas yra temos, kurios yra nutylimos ar atsargiai apeinamos universitetų studentų ir mokslininkų. Kodėl? Ar tikrai moksle jau randasi patogių ir nepatogių nagrinėti temų? Kas lemia...
LRT radijo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės doc. dr. Rūta Žiliukaitė ir doc. dr. Jolita Buzaitytė - Kašalynienė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistė Skirmantė Deksnytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1668falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lituanistai-atsisako-vertinti-valstybini-lietuviu-kalbos-egzamina-o-abiturientai-dreba--45161784Ir kodėl mokytojai lituanistai, vertinę šį egzaminą keletą ar net keliolika metų, masiškai atsisako dalyvauti šio egzamino vertinime? Kas nuvylė mokytojus? O ir kiek tiesos, kad savivaldybių, kurių mokytojai atsisako dalyvauti vertinime, švietimo skyriai bei paskiros mokyklos patiria egzaminų organizatorių spaudimą, girdi, jei jie neatsiųsią mokytojų vertintojų, tai jų savivaldybės mokinių darbai liksią neįvertinti.
Vertintojų taip stinga, kad darbus vertina net progimnazijų bei pagrindinių mokyklų mokytojai, kurie nemoko išleidžiamųjų klasių mokinių. Ar gali tokie vertintojai objektyviai įvertinti abiturientų darbus? Ir, kada verta rizikuoti bei teikti apeliaciją, jei egzamino įvertinimas netenkina?

Laidoje dalyvauja: Daiva Matijošienė, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Adelė Samulionienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos mokytoja lituanistė bei VB egzaminų vyr. vertintoja ir Inga Griškevičienė, Vilniaus Salininkų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45161784Thu, 03 Jun 2021 13:30:00 +0000LRTJau pirmadienį, birželio 7 d., abiturientai laikys pirmąjį - lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Būtent, šis egzaminas labiausiai gąsdina jaunuolius. Kodėl? Ir kodėl mokytojai lituanistai, vertinę šį egzaminą keletą ar net...Ir kodėl mokytojai lituanistai, vertinę šį egzaminą keletą ar net keliolika metų, masiškai atsisako dalyvauti šio egzamino vertinime? Kas nuvylė mokytojus? O ir kiek tiesos, kad savivaldybių, kurių mokytojai atsisako dalyvauti vertinime, švietimo skyriai bei paskiros mokyklos patiria egzaminų organizatorių spaudimą, girdi, jei jie neatsiųsią mokytojų vertintojų, tai jų savivaldybės mokinių darbai liksią neįvertinti.
Vertintojų taip stinga, kad darbus vertina net progimnazijų bei pagrindinių mokyklų mokytojai, kurie nemoko išleidžiamųjų klasių mokinių. Ar gali tokie vertintojai objektyviai įvertinti abiturientų darbus? Ir, kada verta rizikuoti bei teikti apeliaciją, jei egzamino įvertinimas netenkina?

Laidoje dalyvauja: Daiva Matijošienė, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Adelė Samulionienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos mokytoja lituanistė bei VB egzaminų vyr. vertintoja ir Inga Griškevičienė, Vilniaus Salininkų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1665falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-matematika-poetams-menininkams-mastytojams--45064071Lietuvos aukštosiose mokyklose nei menininkai, nei poetai (humanitarai), nei daugelis socialinių mokslų krypčių atstovų nesimoko matematikos. O ir stojantiems į menus bei siekiantiems valstybės finansuojamos studijų vietos būsimiems menininkams visiškai nereikalingas valstybinis matematikos brandos egzaminas.
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė viešai netgi pamintijo, girdi, galbūt galima būtų išplėsti programų, į kurias stojant, nebūtų reikalinga matematika ratą. Esą pačios aukštosios mokyklos turėtų nusistatyti, kokių disciplinų žinių reikalauti iš stojančiųjų.
Ir tai iš tiesų yra svarus argumentas, nes dažnai studijoms reikalinga išmanyti gerokai daugiau disciplinų nei reikalaujama stojant. Kita vertus, ar nenutiks taip, kad silpnos aukštosios mokyklos iš viso nebereikalaus iš stojančiųjų dalykinių žinių?
Ką duoda matematika jaunam žmogui? Ar tikrai ji nereikalinga poetui (humanitarui), mąstytojui (filosofui) ar menininkui?

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Studijų ir mokslo vadovė dr. Vilma Žydžiūnaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos profesorė Auksė Balčytienė.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/45064071Thu, 27 May 2021 13:30:00 +0000LRTŠtai taip „artes liberales“ universitetai pristato studijų modulius būsimiems pirmakursiams, nelinkusiems į aukštąją matematiką. Lietuvos aukštosiose mokyklose nei menininkai, nei poetai (humanitarai), nei daugelis socialinių mokslų krypčių atstovų...Lietuvos aukštosiose mokyklose nei menininkai, nei poetai (humanitarai), nei daugelis socialinių mokslų krypčių atstovų nesimoko matematikos. O ir stojantiems į menus bei siekiantiems valstybės finansuojamos studijų vietos būsimiems menininkams visiškai nereikalingas valstybinis matematikos brandos egzaminas.
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė viešai netgi pamintijo, girdi, galbūt galima būtų išplėsti programų, į kurias stojant, nebūtų reikalinga matematika ratą. Esą pačios aukštosios mokyklos turėtų nusistatyti, kokių disciplinų žinių reikalauti iš stojančiųjų.
Ir tai iš tiesų yra svarus argumentas, nes dažnai studijoms reikalinga išmanyti gerokai daugiau disciplinų nei reikalaujama stojant. Kita vertus, ar nenutiks taip, kad silpnos aukštosios mokyklos iš viso nebereikalaus iš stojančiųjų dalykinių žinių?
Ką duoda matematika jaunam žmogui? Ar tikrai ji nereikalinga poetui (humanitarui), mąstytojui (filosofui) ar menininkui?

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Studijų ir mokslo vadovė dr. Vilma Žydžiūnaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos profesorė Auksė Balčytienė.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1744falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-tik-pasiskiepije-studentai-gris-i-auditorijas--44929314Kai kurių universitetų partnerinėse gimnazijose atlikti abiturientų pasiekimų tyrimai rodo, kad šiųmečiai dvyliktokai išlaikys egzaminus taip pat ar netgi prasčiau nei pernykščiai. Ir tai lems ne tik nuotolinių pamokų kokybės klausimai, o ir fizinis bei psichoemocinis nuovargis, kurį patyrė dvyliktokai. Dažnoje mokykloje šiemet nebuvo ne tik Šimtadienio šventės, o ir nebus rytoj turėjusios vykti Paskutinio skambučio šventės.
Vis dėlto universitetų atstovai priduria: į auditorijas grįš tik tie pirmakursiai, o, jei leis pandeminė situacija ir aukštesnių kursų, taip pat tų studijų programų studentai, kurių studijoms reikalingas darbas laboratorijose ar grupėse, kurie bus pasiskiepiję. Tie, kas nepasiskiepys ir toliau stebės paskaitas internetu arba privalės nuolat atlikti testus.
Beje, dėl pandemijos keičiasi ne tik priėmimas į kai kurias Lietuvos aukštąsias mokyklas, o ir nukeliama mokslo metų pradžia bei pabaiga. Kai kurie universitetai nukėlė baigiamųjų kursų bakalaurų bei magistrantų baigiamuosius darbus į rugpjūčio pabaigą, todėl ne visur nauji mokslo metai prasidės Rugsėjo 1 d.
Kaip būsimi pirmakursiai turėtų ruoštis studijoms Lietuvos universitetuose bei kokių studijų pokyčių turi laukti aukštesnių kursų studentai?

Laidoje dalyvauja: Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44929314Thu, 20 May 2021 13:30:00 +0000LRTUniversitetų vadovai ruošiasi prasčiausiam scenarijui. Jie abejoja ar rudenį pavyks visiems studentams grįžti į auditorijas, tad perka specialias filmavimo kameras, kurios transliuotų iš auditorijos vedamos paskaitos kokybišką vaizdą ir garsą...Kai kurių universitetų partnerinėse gimnazijose atlikti abiturientų pasiekimų tyrimai rodo, kad šiųmečiai dvyliktokai išlaikys egzaminus taip pat ar netgi prasčiau nei pernykščiai. Ir tai lems ne tik nuotolinių pamokų kokybės klausimai, o ir fizinis bei psichoemocinis nuovargis, kurį patyrė dvyliktokai. Dažnoje mokykloje šiemet nebuvo ne tik Šimtadienio šventės, o ir nebus rytoj turėjusios vykti Paskutinio skambučio šventės.
Vis dėlto universitetų atstovai priduria: į auditorijas grįš tik tie pirmakursiai, o, jei leis pandeminė situacija ir aukštesnių kursų, taip pat tų studijų programų studentai, kurių studijoms reikalingas darbas laboratorijose ar grupėse, kurie bus pasiskiepiję. Tie, kas nepasiskiepys ir toliau stebės paskaitas internetu arba privalės nuolat atlikti testus.
Beje, dėl pandemijos keičiasi ne tik priėmimas į kai kurias Lietuvos aukštąsias mokyklas, o ir nukeliama mokslo metų pradžia bei pabaiga. Kai kurie universitetai nukėlė baigiamųjų kursų bakalaurų bei magistrantų baigiamuosius darbus į rugpjūčio pabaigą, todėl ne visur nauji mokslo metai prasidės Rugsėjo 1 d.
Kaip būsimi pirmakursiai turėtų ruoštis studijoms Lietuvos universitetuose bei kokių studijų pokyčių turi laukti aukštesnių kursų studentai?

Laidoje dalyvauja: Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.





Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1733falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-vaiku-ne-grazinimas-i-mokyklas-supriesino-tevus--44809840Vyriausybės sprendimo sugrąžinti vaikus į mokyklas delegavimas savivaldybėms, o šių atsakomybės perleidimas mokyklų direktoriams, pastarųjų sprendimas lemiamą žodį atiduoti tėvams supjudė tėvus.
Mokyklų vadovai, kurie ryžosi grąžinti vaikus į mokyklas, pastebi, kad grįžti į kontaktinį ugdymą buvo būtina, nes nuotolinis mokymas ypač progimnazinių ir gimnazinių klasių mokiniams turi pragaištingų tiek socialinių - emocinių, tiek akademinių pasekmių. Mat, nors dauguma tėvų pareiškė, kad jie nebenori, kad vaikai grįžtų į mokyklas, nes „kiek čia beliko tų mokslo metų”, tačiau tėvai, pasakę „NE” mokyklai, nepasakė „TAIP” vaikų mokslinimui namuose bei įvairiapusei socialinei - emocinei pagalbai.

Laidoje dalyvauja tėvai: Elvyra Bazienė, Svetlana Beniušiene ir Arūnas Malinovskis.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44809840Thu, 13 May 2021 13:30:00 +0000LRT„Jūs plokščiažemininkai”, o „Jūs - kairieji liberalai”, „nupirkti”, „papirkti”... Tokios ir panašios replikos sklinda iš tėvų (ne)norinčių, kad vaikai grįžtų dar šiais metais mokytis į mokyklas lūpų. Vyriausybės sprendimo sugrąžinti vaikus į mokyklas...Vyriausybės sprendimo sugrąžinti vaikus į mokyklas delegavimas savivaldybėms, o šių atsakomybės perleidimas mokyklų direktoriams, pastarųjų sprendimas lemiamą žodį atiduoti tėvams supjudė tėvus.
Mokyklų vadovai, kurie ryžosi grąžinti vaikus į mokyklas, pastebi, kad grįžti į kontaktinį ugdymą buvo būtina, nes nuotolinis mokymas ypač progimnazinių ir gimnazinių klasių mokiniams turi pragaištingų tiek socialinių - emocinių, tiek akademinių pasekmių. Mat, nors dauguma tėvų pareiškė, kad jie nebenori, kad vaikai grįžtų į mokyklas, nes „kiek čia beliko tų mokslo metų”, tačiau tėvai, pasakę „NE” mokyklai, nepasakė „TAIP” vaikų mokslinimui namuose bei įvairiapusei socialinei - emocinei pagalbai.

Laidoje dalyvauja tėvai: Elvyra Bazienė, Svetlana Beniušiene ir Arūnas Malinovskis.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1739falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-dalis-mokiniu-ir-mokytoju-nebemato-prasmes-grizti-i-mokykla--44701728
Po to, kai Vyriausybė delegavo savivaldybėms mokinių sugrąžinimo į mokyklas tvarką, dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų ir pedagogų ėmė kratytis deleguotos lyderystės. Dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų nenorą ieškoti būdų, kaip saugiai grąžinti mokinius į mokyklas, pagrindė mokinių bei tėvų apklausomis.

Daugelio senos demokratijos šalių ekspertai laikosi priešingos nuostatos: vaikams ir paaugliams mokytis nuotoliniu būdu daugiau nei 2 mėnesius yra pavojinga, nes, jei jie yra izoliuoti nuo bendraamžių daugiau nei 6 mėnesius, gali prasidėti rimti psichoemociniai sutrikimai, kuriems gydyti ateityje prireiks daug laiko bei lėšų.

Kiek mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos ir savivaldybės ruošėsi mokinių grįžimui į mokyklas? Kodėl dalis mokinių, jų mokytojų ir mokyklų administracijų nebenori šiais metais grįžti į kontaktinį ugdymą? Ar tikrai buvo būtina grąžinti vaikus į mokyklas, kai iki mokslo metų pabaigos teliko vos keletas savaičių? Kokios yra užsitęsusio nuotolinio ugdymo pasekmės vaikų ir paauglių psichikos sveikatai? Kodėl pasaulio psichologai ir psichiatrai akcentuoja, kad vaikams ir paaugliams yra pavojinga būti saviizoliacijoje daugiau nei du mėnesius?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Roma Jusienė bei Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44701728Thu, 06 May 2021 13:30:00 +0000LRTDidžiuma šalies pradinukų vėl grįžo mokytis į mokyklas, nuo šio pirmadienio gyvai vyksta pamokos ir daugumai šalies abiturientų. O kitą savaitę į mokyklas turėtų grįžti ir 5-11 klasių moksleiviai. Bet grįš mažuma. Kodėl? Po to, kai Vyriausybė...
Po to, kai Vyriausybė delegavo savivaldybėms mokinių sugrąžinimo į mokyklas tvarką, dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų ir pedagogų ėmė kratytis deleguotos lyderystės. Dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų nenorą ieškoti būdų, kaip saugiai grąžinti mokinius į mokyklas, pagrindė mokinių bei tėvų apklausomis.

Daugelio senos demokratijos šalių ekspertai laikosi priešingos nuostatos: vaikams ir paaugliams mokytis nuotoliniu būdu daugiau nei 2 mėnesius yra pavojinga, nes, jei jie yra izoliuoti nuo bendraamžių daugiau nei 6 mėnesius, gali prasidėti rimti psichoemociniai sutrikimai, kuriems gydyti ateityje prireiks daug laiko bei lėšų.

Kiek mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos ir savivaldybės ruošėsi mokinių grįžimui į mokyklas? Kodėl dalis mokinių, jų mokytojų ir mokyklų administracijų nebenori šiais metais grįžti į kontaktinį ugdymą? Ar tikrai buvo būtina grąžinti vaikus į mokyklas, kai iki mokslo metų pabaigos teliko vos keletas savaičių? Kokios yra užsitęsusio nuotolinio ugdymo pasekmės vaikų ir paauglių psichikos sveikatai? Kodėl pasaulio psichologai ir psichiatrai akcentuoja, kad vaikams ir paaugliams yra pavojinga būti saviizoliacijoje daugiau nei du mėnesius?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Roma Jusienė bei Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1718falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-esame-pasiruose-atsisakyti-valstybiniu-brandos-egzaminu--44577818Šios idėjos priešininkai akcentuoja visuomenės nepasirengimą pokyčiams. Girdi mokytojų rašomi pažymiai turi skirtingą svorį. Elitinėse mokyklose aukščiausiu balu įvertinama nuo pusės iki vos kelių procentų pačių akademiškai pajėgiausių mokinių, o kitose „dešimtukai“ dalijami mokiniams, kurie parodė bent šiokį tokį interesą ir nekliudė mokytojui vesti pamokos. O ir neretai mokytojai, patyrę įtakingų tėvų spaudimą, yra linkę nusileisti ir „svarbių asmenų“ atžaloms parašyti aukštesnius pažymius nei šie yra verti.
Be to, idėjos kritikai pastebi, kad VBE išsprendė ir korupcijos priimant į aukštąsias mokyklas bėdas. Jei VBE būtų „nuvainikuoti“, tikėtina, didžiuma prestižiškiausių šalies universitetų grąžintų stojamuosius egzaminus. Taigi, anot idėjos kritikų, tai nesumažintų, o tik dar labiau padidintų abiturientų patiriamą stresą dėl egzaminų.
Esą stresą kelia visai ne VBE, o šių egzaminų turinys. Mat VBE užduotys dažnai neatitinka to, ko iš tiesų yra mokomi gimnazistai.
O ir esą, jei norima sumažinti egzaminų stresą, tai reikia ne „nuvainikuoti“ egzaminus, o sutvarkyti jų turinį bei, remiantis JAV patirtimi leisti abiturientams laikyti ir perlaikyti VBE keletą kartų per metus, o ne laukti kitų metų, jei rezultatas netenkina.
Beje, štai JAV abiturientai baigiamuosius SAT egzaminus gali laikyti ir perlaikyti ne tik kelis kartus per metus, o ir pasirinkti, kad į atestatą būtų įrašytas geriausias kelis kartus laikyto konkretais egzamino rezultatas. Lietuvoje gi stresą kelia tai, kad abiturientas, pateikęs apeliaciją ir gavęs mažesnį įvertinimą, negali pasirinkti, kad jam būtų įrašytas geresnis, tai yra iki apeliacijos buvęs įvertinimas.

Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, Studijų kokybės vertinimo centro studijų vertinimo komisijos pirmininkas Linas Leonas bei VŠĮ „Studijos ir karjera“ studijų užsienyje konsultantė Renata Žukovska - Valančienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44577818Thu, 29 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTPraėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas dėl pasiekimų vertinimo baigiant gimnazijas ir perėjimo prie kaupiamojo vertinimo, kai galutinį pažymį brandos atestate lemia ne momentinis pamatavimas brandos...Šios idėjos priešininkai akcentuoja visuomenės nepasirengimą pokyčiams. Girdi mokytojų rašomi pažymiai turi skirtingą svorį. Elitinėse mokyklose aukščiausiu balu įvertinama nuo pusės iki vos kelių procentų pačių akademiškai pajėgiausių mokinių, o kitose „dešimtukai“ dalijami mokiniams, kurie parodė bent šiokį tokį interesą ir nekliudė mokytojui vesti pamokos. O ir neretai mokytojai, patyrę įtakingų tėvų spaudimą, yra linkę nusileisti ir „svarbių asmenų“ atžaloms parašyti aukštesnius pažymius nei šie yra verti.
Be to, idėjos kritikai pastebi, kad VBE išsprendė ir korupcijos priimant į aukštąsias mokyklas bėdas. Jei VBE būtų „nuvainikuoti“, tikėtina, didžiuma prestižiškiausių šalies universitetų grąžintų stojamuosius egzaminus. Taigi, anot idėjos kritikų, tai nesumažintų, o tik dar labiau padidintų abiturientų patiriamą stresą dėl egzaminų.
Esą stresą kelia visai ne VBE, o šių egzaminų turinys. Mat VBE užduotys dažnai neatitinka to, ko iš tiesų yra mokomi gimnazistai.
O ir esą, jei norima sumažinti egzaminų stresą, tai reikia ne „nuvainikuoti“ egzaminus, o sutvarkyti jų turinį bei, remiantis JAV patirtimi leisti abiturientams laikyti ir perlaikyti VBE keletą kartų per metus, o ne laukti kitų metų, jei rezultatas netenkina.
Beje, štai JAV abiturientai baigiamuosius SAT egzaminus gali laikyti ir perlaikyti ne tik kelis kartus per metus, o ir pasirinkti, kad į atestatą būtų įrašytas geriausias kelis kartus laikyto konkretais egzamino rezultatas. Lietuvoje gi stresą kelia tai, kad abiturientas, pateikęs apeliaciją ir gavęs mažesnį įvertinimą, negali pasirinkti, kad jam būtų įrašytas geresnis, tai yra iki apeliacijos buvęs įvertinimas.

Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, Studijų kokybės vertinimo centro studijų vertinimo komisijos pirmininkas Linas Leonas bei VŠĮ „Studijos ir karjera“ studijų užsienyje konsultantė Renata Žukovska - Valančienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1724falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-naujuju-mokykliniu-programu-rengejai-isgirdo-tarptautiniu-svietimo-ekspertu-rekomendacijas-kaip-deretu-keisti-programu-turin--44436611Dar po ketverių metų, 2025 m., vyks PISA gamtos mokslų tyrimas, kurio užduotys irgi esmingai skirsis nuo ankstesnių tyrimų. Viena naujovių - integruotas požiūris į gamtos mokslus, taip pat bus tiriamas jaunuolių gebėjimas mokytis savarankiškai naudojantis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.
Kiek Lietuva tam pasiruošusi? Kiek būsimą PISA tyrimo turinį atliepia ką tik visuomenei pristatytos naujosios mokyklinės programos? Ko naujose bendrojo ugdymo programose nėra, nors tarptautiniai edukologai tai ir nurodo kaip švietimo siekinį? Kodėl yra svarbu mokyti vaikus to, ką matuos PISA?
Kita vertus, ką duoda mūsų moksleivių dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose? Bei ką rodė ankstesni mūsų penkiolikmečių pasiekimų tyrimai: kokiai daliai visų paauglių pavykdavo pasiekti aukščiausią, tai yra 5-6 pasiekimų lygmenis? Bei, ką rodo šio lygio nepasiekimas ?

Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė ekspertė, fizikos mokslų dr. Laima Galkutė ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikas dr. Rimas Norvaiša.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44436611Thu, 22 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTJau kitąmet vyks tarptautinis penkiolikmečių matematikos pasiekimų tyrimas PISA. Jame bus ketvirtadalis naujo tipo užduočių, kurioms atlikti reikia matematinio samprotavimo gebėjimų. Šiam tyrimui rengiamasi jau 20 metų. Dar po ketverių metų, 2025 m.,...Dar po ketverių metų, 2025 m., vyks PISA gamtos mokslų tyrimas, kurio užduotys irgi esmingai skirsis nuo ankstesnių tyrimų. Viena naujovių - integruotas požiūris į gamtos mokslus, taip pat bus tiriamas jaunuolių gebėjimas mokytis savarankiškai naudojantis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.
Kiek Lietuva tam pasiruošusi? Kiek būsimą PISA tyrimo turinį atliepia ką tik visuomenei pristatytos naujosios mokyklinės programos? Ko naujose bendrojo ugdymo programose nėra, nors tarptautiniai edukologai tai ir nurodo kaip švietimo siekinį? Kodėl yra svarbu mokyti vaikus to, ką matuos PISA?
Kita vertus, ką duoda mūsų moksleivių dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose? Bei ką rodė ankstesni mūsų penkiolikmečių pasiekimų tyrimai: kokiai daliai visų paauglių pavykdavo pasiekti aukščiausią, tai yra 5-6 pasiekimų lygmenis? Bei, ką rodo šio lygio nepasiekimas ?

Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė ekspertė, fizikos mokslų dr. Laima Galkutė ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikas dr. Rimas Norvaiša.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1697falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-direktoriai-nebeslepia-dauguma-mokytoju-ir-emociskai-ir-profesiskai-perdege-per-karantina--44346343Ar tikrai ši situacija yra tokia grėsminga? Kas lemia pedagogų stresą? Kaip padėti mokytojams tvarkytis su nuotolinio mokymo įtampa? Kokių galimybių padėti mokytojams, patiriantiems lėtinį nuovargį ar perdegimą turi mokyklų vadovai? O ir kaip patys direktoriai ginasi nuo streso, įtampos, nuovargio?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė ir Vilkaviškio rajono „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44346343Thu, 15 Apr 2021 13:30:00 +0000LRT„Zoom“ nuovargis. Štai toks naujas terminas radosi pastaruoju metu psichologų leksikoje. Anot daugelio Lietuvos mokyklų vadovų, „Zoom“ nuovargiu skundžiasi absoliuti dauguma jų vadovaujamų mokyklų pedagogų. Be to, dėl nuo gruodžio vidurio...Ar tikrai ši situacija yra tokia grėsminga? Kas lemia pedagogų stresą? Kaip padėti mokytojams tvarkytis su nuotolinio mokymo įtampa? Kokių galimybių padėti mokytojams, patiriantiems lėtinį nuovargį ar perdegimą turi mokyklų vadovai? O ir kaip patys direktoriai ginasi nuo streso, įtampos, nuovargio?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė ir Vilkaviškio rajono „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1673falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-per-nuotolini-mokyma-padaugejo-mokyklos-nelankanciu-vaiku--44260221Ką šiandien mato ir patiria miestų ir rajonų gatvėse vadinami gatvės socialiniai darbuotojai? Kaip pasikeitė vaikų, kurie pamokų metu žaidžia krepšinį, sėdi ant tvorų šalia prekybos centrų ar tiesiog šlaistosi gatvėmis, skaičius? Ką šie vaikai, užkalbinti gatvės socialinių darbuotojų, pasakoja? Kokias jie lanko mokyklas ir, kodėl jie nesėdi prie kompiuterių nuotolinių pamokų metu?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus socialinio klubo gatvės socialinė darbuotoja Margarita Malerenko, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius dr. Tomas Lagūnavičius ir psichologė dr. Violeta Rimkevičienė.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44260221Thu, 08 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTApie 1 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos. Tai rodo oficialioji statistika. Bet tai buvo iki pandemijos ir iki abiejų karantinų. Ką šiandien mato ir patiria miestų ir rajonų gatvėse vadinami gatvės socialiniai darbuotojai? Kaip pasikeitė...Ką šiandien mato ir patiria miestų ir rajonų gatvėse vadinami gatvės socialiniai darbuotojai? Kaip pasikeitė vaikų, kurie pamokų metu žaidžia krepšinį, sėdi ant tvorų šalia prekybos centrų ar tiesiog šlaistosi gatvėmis, skaičius? Ką šie vaikai, užkalbinti gatvės socialinių darbuotojų, pasakoja? Kokias jie lanko mokyklas ir, kodėl jie nesėdi prie kompiuterių nuotolinių pamokų metu?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus socialinio klubo gatvės socialinė darbuotoja Margarita Malerenko, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius dr. Tomas Lagūnavičius ir psichologė dr. Violeta Rimkevičienė.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-sekasi-studijuoti-nuotoliniu-budu-kurtiesiems-bei-akliesiems-studentams--44146233Kaip šią integraciją vertina patys neįgalūs studentai? Kaip pasikeitė jų studijų sąlygos per karantiną? Kas padeda kurtiesiems studentams suprasti dėstytoją, vedantį paskaitas nuotoliniu būdu (žinant, kad paprastai vaizdas atsilieka nuo garso)?
Kaip sekasi akliesiems studentams rašyti bakalauro ir magistro ar daktaro darbus, kurie reikalauja tyrimų? Ar visose aukštosiose mokyklose yra pritaikyti liftai ar kitokie pakilimai judėjimo negalią turintiems studentams? Ir kas būna, kai negalią turintis jaunuolis baigia aukštąją mokyklą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: klausos sutrikimą turinti Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė, silpnaregis sporto industrijų vadybos programos magistrantas Juozas Eigminas ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Skyriaus vedėja Jolita Levickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44146233Thu, 01 Apr 2021 13:30:00 +0000LRTApie 10 proc. visų Lietuvos žmonių turi regos, klausos, judėjimo ar kitų negalių. Bendrojo ugdymo mokyklos jau ruošiasi neįgalių vaikų integravimui. O aukštosios mokyklos skelbiasi jau integravusios studentus su negalia. Kaip šią integraciją vertina...Kaip šią integraciją vertina patys neįgalūs studentai? Kaip pasikeitė jų studijų sąlygos per karantiną? Kas padeda kurtiesiems studentams suprasti dėstytoją, vedantį paskaitas nuotoliniu būdu (žinant, kad paprastai vaizdas atsilieka nuo garso)?
Kaip sekasi akliesiems studentams rašyti bakalauro ir magistro ar daktaro darbus, kurie reikalauja tyrimų? Ar visose aukštosiose mokyklose yra pritaikyti liftai ar kitokie pakilimai judėjimo negalią turintiems studentams? Ir kas būna, kai negalią turintis jaunuolis baigia aukštąją mokyklą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: klausos sutrikimą turinti Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė, silpnaregis sporto industrijų vadybos programos magistrantas Juozas Eigminas ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Skyriaus vedėja Jolita Levickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1721falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-gresmingiau-vaikams-ir-paaugliams-korona-virusas-ar-saviizoliacijos-pasekmes--44058699Pagaliau, kiek tiesos, kad vaikai ir paaugliai sunkiau išgyvena socialinę izoliaciją, atsiskyrimą nuo draugų nei suaugusieji?
Kaip paskelbus ir besitęsiant tiek pirmam, tiek antram karantinui keitėsi vaikų ir paauglių skaičius ligoninių stacionarų Neurologijos skyriuose?
Ar yra palyginamoji statistika, kiek per vienerius metus, nuo pirmojo karantino vaikų ir paauglių susirgo Covid-19, o kiek įvairiomis nervų sistemos ligomis?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė ir Paramos vaikams centro psichologė, programos „Big Brothers Big Sisters“ koordinatorė Vaida Gabė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/44058699Thu, 25 Mar 2021 14:29:00 +0000LRTNuotolinio mokymosi ir saviizoliacijos pasekmes vaikai ir paaugliai jaus dar mažiausiai keletą metų. Taip kalba dalis tiek Lietuvos, tiek pasaulio mokslininkų. Ir esą, kuo ilgiau jie bus „atkirsti“ nuo socialinių ryšių, bendravimo su bendraamžiais...Pagaliau, kiek tiesos, kad vaikai ir paaugliai sunkiau išgyvena socialinę izoliaciją, atsiskyrimą nuo draugų nei suaugusieji?
Kaip paskelbus ir besitęsiant tiek pirmam, tiek antram karantinui keitėsi vaikų ir paauglių skaičius ligoninių stacionarų Neurologijos skyriuose?
Ar yra palyginamoji statistika, kiek per vienerius metus, nuo pirmojo karantino vaikų ir paauglių susirgo Covid-19, o kiek įvairiomis nervų sistemos ligomis?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė ir Paramos vaikams centro psichologė, programos „Big Brothers Big Sisters“ koordinatorė Vaida Gabė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1732falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-ir-toliau-mokysime-vaikus-akademinius-sunkumus-deti-i-grabus-laidoti-mokyklos-kieme-o-pavasari-iskasus-sudeginti--43948657Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas", - taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.

Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.
Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?

Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43948657Thu, 18 Mar 2021 14:30:00 +0000LRT„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis...Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas", - taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.

Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.
Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?

Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-pavyko-pasiekti-svietime-per-31-erius-metus-ir-kur-bei-kodel-esame-iklimpe--43843422Per šį laiką subrendo, užaugo ir jau savo vaikus augina viena karta, bet švietimo reforma, prasidėjusi 1990-aisiais tebesitęsia.
Kas iki šiol lemdavo, kad, viena vertus, tiek partijų, tiek koalicinių Vyriausybių programose švietimo siekiniai būdavo išdėstyti pakankamai kompetentingai, pasvertai, bet realiai mažai ką pavykdavo įgyvendinti? Kur yra tas nematomas pokyčių stabdys? Ir kiek vilčių, kad pagaliau pajudėsime iš pelkės, teikia prasidedančios diskusijos dėl nacionalinio susitarimo švietime?

Laidoje dalyvauja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus, kuris, kaip ir atkurta Nepriklausoma Lietuva, mini 31-ąją sukaktį, direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43843422Thu, 11 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTŠvenčiame 31-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės metines. Per šį laiką subrendo, užaugo ir jau savo vaikus augina viena karta, bet švietimo reforma, prasidėjusi 1990-aisiais tebesitęsia. Kas iki šiol lemdavo, kad, viena vertus, tiek...Per šį laiką subrendo, užaugo ir jau savo vaikus augina viena karta, bet švietimo reforma, prasidėjusi 1990-aisiais tebesitęsia.
Kas iki šiol lemdavo, kad, viena vertus, tiek partijų, tiek koalicinių Vyriausybių programose švietimo siekiniai būdavo išdėstyti pakankamai kompetentingai, pasvertai, bet realiai mažai ką pavykdavo įgyvendinti? Kur yra tas nematomas pokyčių stabdys? Ir kiek vilčių, kad pagaliau pajudėsime iš pelkės, teikia prasidedančios diskusijos dėl nacionalinio susitarimo švietime?

Laidoje dalyvauja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus, kuris, kaip ir atkurta Nepriklausoma Lietuva, mini 31-ąją sukaktį, direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-valstybinis-lietuviu-kalbos-egzaminas-tapo-panasiu-i-loterija--43735839Jaunųjų filologų konkukursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.
Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.
Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.
Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?

Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43735839Thu, 04 Mar 2021 14:30:00 +0000LRTMergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90....Jaunųjų filologų konkukursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.
Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.
Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.
Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?

Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-jei-brandos-egzaminu-sesija-bus-nukelta-daugybe-abiturientu-perdegs--43635543Motyvuoti gimnazistai ir jų tėvai akcentuoja, kad kuo toliau nukeliama brandos egzaminų sesijos pradžia, tuo labiau dvyliktokams kyla įtampa ir tuo didesnė tikimybė, kad net ir puikūs abiturientai perdegs ir prastai išlaikys valstybinius brandos egzaminus.
O tie jaunuoliai, kurie gavo pakvietimus studijuoti užsienio šalių universitetuose, jei bus nukelta egzaminų sesija, liks už borto. Mat didžiuma šalių vasaros priėmimą baigia ir iš stojančiųjų reikalauja pateikti gimnazijų baigimo atestatus vėliausiai iki liepos 15 d. arba liepos 30 d. Jei egzaminų sesiją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nukeltų, brandos atestatus jaunuoliai gautų tik apie rugpjūčio 7-10 d.
Be to, papildomos 1-2 savaitės, anot mokytojų, menkai motyvuotų mokinių nesumotyvuotų, o motyvuotiems mokiniams mažai, ką duotų, nes, tarkime, chemijos, fizikos ar biologijos A lygiu besimokantys mokiniai papildomai gautų tik apie 6 papildomas konsultacines pamokas. O tiek ir gerokai daugiau esą galima turėti, jei jau dabar ŠMSM nurodytų mokykloms, kad dvyliktokams nebeturėtų būti vadinamų nekontaktinių (savarankiškų) pamokų, o tik kontaktinės.
Gi mokytojai spaudžia mokyklų vadovus, kad, jei bent 2 savaitėms bus nukelta egzaminų sesija, jie praras dalį atostogų ar net visiškai jų nebeturės. Štai, pernai kai kurių mokyklų pedagogai, kurie dalyvavo vertinant valstybinių brandos egzaminų užduotis, atostogavo tik po 20 d. Jei egzaminų sesija būtų 1-2 savaites nukelta, nemaža dalis mokytojų iš viso nebeturėtų atostogų. Profsąjungos, jei būtų nukelti egzaminai, jau planuoja naujas akcijas rudenį. Tuo tarpu gimnazijų vadovai kalba apie darbo teisės pažeidimus. Mat, viena vertus kyla daug klausimų dėl apmokėjimo mokytojams už darbą, o ir nežinia, ką tektų daryti su jų atostogomis. Šiuo atveju, dauguma pedagogų eitų atostogauti prasidėjus naujiems - 2021-2022 mokslo metams. O tai sukeltų būsimų dvyliktokų ir jų tėvų nepasitenkinimą, kad jų vaikus ruošia pedagogai, neturintys patirties, kaip dirbti su dvyliktokais.
Beje, vasario pradžioje Lietuvos mokyklų vadovų asociacija apklausė 117 gimnazijų, kuriose mokosi abiturientai vadovų, ar reikėtų atidėti brandos egzaminų sesiją. Net 72,6 proc. direktorių pasakė, kad egzaminų sesija neturėtų būti nukeliama. Vis dėlto tiek gimnazijų vadovai, tiek pedagogai kalba, kad juos labiausiai liūdina, jog švietimo politikos formuotojai visiškai nesikalba ir neatsižvelgia į praktikų, tai yra mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonę.

Laidoje dalyvauja: Kauno “Saulės” gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė, Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas


Ved. Jonė Kučinskaitė
Jei brandos egzaminų sesija bus nukelta – daugybė abiturientų perdegs. Dėl ko dar nerimauja ir mokiniai, ir mokytojai?]]>https://api.spreaker.com/episode/43635543Thu, 25 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTGimnazijų direktoriai stveriasi už galvų: Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymas atidėti viena - dviems savaitėms valstybinių brandos egzaminų sesiją gali sukelti didžiulę griūtį. Motyvuoti gimnazistai ir jų tėvai akcentuoja, kad kuo toliau...Motyvuoti gimnazistai ir jų tėvai akcentuoja, kad kuo toliau nukeliama brandos egzaminų sesijos pradžia, tuo labiau dvyliktokams kyla įtampa ir tuo didesnė tikimybė, kad net ir puikūs abiturientai perdegs ir prastai išlaikys valstybinius brandos egzaminus.
O tie jaunuoliai, kurie gavo pakvietimus studijuoti užsienio šalių universitetuose, jei bus nukelta egzaminų sesija, liks už borto. Mat didžiuma šalių vasaros priėmimą baigia ir iš stojančiųjų reikalauja pateikti gimnazijų baigimo atestatus vėliausiai iki liepos 15 d. arba liepos 30 d. Jei egzaminų sesiją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nukeltų, brandos atestatus jaunuoliai gautų tik apie rugpjūčio 7-10 d.
Be to, papildomos 1-2 savaitės, anot mokytojų, menkai motyvuotų mokinių nesumotyvuotų, o motyvuotiems mokiniams mažai, ką duotų, nes, tarkime, chemijos, fizikos ar biologijos A lygiu besimokantys mokiniai papildomai gautų tik apie 6 papildomas konsultacines pamokas. O tiek ir gerokai daugiau esą galima turėti, jei jau dabar ŠMSM nurodytų mokykloms, kad dvyliktokams nebeturėtų būti vadinamų nekontaktinių (savarankiškų) pamokų, o tik kontaktinės.
Gi mokytojai spaudžia mokyklų vadovus, kad, jei bent 2 savaitėms bus nukelta egzaminų sesija, jie praras dalį atostogų ar net visiškai jų nebeturės. Štai, pernai kai kurių mokyklų pedagogai, kurie dalyvavo vertinant valstybinių brandos egzaminų užduotis, atostogavo tik po 20 d. Jei egzaminų sesija būtų 1-2 savaites nukelta, nemaža dalis mokytojų iš viso nebeturėtų atostogų. Profsąjungos, jei būtų nukelti egzaminai, jau planuoja naujas akcijas rudenį. Tuo tarpu gimnazijų vadovai kalba apie darbo teisės pažeidimus. Mat, viena vertus kyla daug klausimų dėl apmokėjimo mokytojams už darbą, o ir nežinia, ką tektų daryti su jų atostogomis. Šiuo atveju, dauguma pedagogų eitų atostogauti prasidėjus naujiems - 2021-2022 mokslo metams. O tai sukeltų būsimų dvyliktokų ir jų tėvų nepasitenkinimą, kad jų vaikus ruošia pedagogai, neturintys patirties, kaip dirbti su dvyliktokais.
Beje, vasario pradžioje Lietuvos mokyklų vadovų asociacija apklausė 117 gimnazijų, kuriose mokosi abiturientai vadovų, ar reikėtų atidėti brandos egzaminų sesiją. Net 72,6 proc. direktorių pasakė, kad egzaminų sesija neturėtų būti nukeliama. Vis dėlto tiek gimnazijų vadovai, tiek pedagogai kalba, kad juos labiausiai liūdina, jog švietimo politikos formuotojai visiškai nesikalba ir neatsižvelgia į praktikų, tai yra mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonę.

Laidoje dalyvauja: Kauno “Saulės” gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė, Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas


Ved. Jonė Kučinskaitė
Jei brandos egzaminų sesija bus nukelta – daugybė abiturientų perdegs. Dėl ko dar nerimauja ir mokiniai, ir mokytojai?]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ved-jone-kucinskaite--43539743https://api.spreaker.com/episode/43539743Thu, 18 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTDešimt balų. Ved. Jonė Kučinskaitė1713falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-ruostis-valstybiniam-matematikos-brandos-egzaminui-kad-nesusikirstum--43415234
Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų abiturientų.
Ką tai reiškia: ar prastai dirba mokyklų matematikos mokytojai, ar mokiniai nesimoko matematikos?
Kokiam pažymiui galima išmokyti per dvylika metų mokykloje kiekvieną Lietuvos vaiką, kuris neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų? Ir kas vis dėlto atsitinka, kokias klaidas mokiniai padaro per egzaminą, kad net trečdalis jų susikerta?

Laidoje dalyvauja: Kristina Aldošina, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto matematikos dėstytoja.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43415234Thu, 11 Feb 2021 14:30:00 +0000LRT"Dešimt balų": Kaip ruoštis valstybiniam matematikos brandos egzaminui, kad nesusikirstum? Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų...
Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų abiturientų.
Ką tai reiškia: ar prastai dirba mokyklų matematikos mokytojai, ar mokiniai nesimoko matematikos?
Kokiam pažymiui galima išmokyti per dvylika metų mokykloje kiekvieną Lietuvos vaiką, kuris neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų? Ir kas vis dėlto atsitinka, kokias klaidas mokiniai padaro per egzaminą, kad net trečdalis jų susikerta?

Laidoje dalyvauja: Kristina Aldošina, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto matematikos dėstytoja.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>1692falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiu-nuotolinio-nusirasinejimo-budu-nepajegios-uzfiksuoti-net-ismaniausios-sistemos--43297854Pedagogai baiminasi, jog, jei nuotoliniu būdu vyktų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bei valstybiniai brandos egzaminai, tai virstų akademinių žinių patikrinimo farsu.
Ką siūlo pedagogai bei mokyklų administracijos? Ar akademinis nusirašinėjimas toks pat gajus ir aukštosiose mokyklose? Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų brandos egzaminų rezultatais, jei vis dėlto dėl prastos pandeminės situacijos tektų valstybinius brandos egzaminus rengti nuotoliniu būdu?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, prof. Kęstutis Petrikonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43297854Thu, 04 Feb 2021 14:30:00 +0000LRTElitinių Lietuvos mokyklų pedagogai skėsčioja rankomis: tokių rafinuotų nusirašinėjimo būdų, kokius moksleiviai ėmė taikyti per nuotolinį mokymąsi, nepajėgios užfiksuoti jokios nusirašinėtojų gaudymo sistemos. Kai kurių mokyklų pedagogai jau svarsto...Pedagogai baiminasi, jog, jei nuotoliniu būdu vyktų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bei valstybiniai brandos egzaminai, tai virstų akademinių žinių patikrinimo farsu.
Ką siūlo pedagogai bei mokyklų administracijos? Ar akademinis nusirašinėjimas toks pat gajus ir aukštosiose mokyklose? Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų brandos egzaminų rezultatais, jei vis dėlto dėl prastos pandeminės situacijos tektų valstybinius brandos egzaminus rengti nuotoliniu būdu?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, prof. Kęstutis Petrikonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kam-neverta-rinktis-ziemos-priemimo-i-profesines-mokyklas--43165916Tiesa, pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas etapas vyks vasarą - nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d.
Tad, ar verta skubėti teikti dokumentus jau žiemą? Ir kam verta tai daryti?
Ar į visas mokymo programas priims profesinės mokyklos šią žiemą ar tik į dalį?
O ir, ar tie suaugusieji, kurie jau turi įgiję ne vieną aukštojo ar profesinio mokymo diplomą gali teikti prašymus studijuoti jau šiuo etapu bei tikėtis, kad jie galės pasinaudoti nuo šių metų įsigaliojusia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžiančia susigrąžinti dalį už studijas sumokėto (GPM)?

Laidoje dalyvauja: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras ir Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43165916Thu, 28 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTJau kitą savaitę, vasario 3 d., prasideda vadinamas žiemos priėmimas į profesines mokyklas. Jis truks vos pora savaičių. Ir jau vasario 18–19 d. profesinės mokyklos sudarys sutartis su priimtaisiais. Tiesa, pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas...Tiesa, pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas etapas vyks vasarą - nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d.
Tad, ar verta skubėti teikti dokumentus jau žiemą? Ir kam verta tai daryti?
Ar į visas mokymo programas priims profesinės mokyklos šią žiemą ar tik į dalį?
O ir, ar tie suaugusieji, kurie jau turi įgiję ne vieną aukštojo ar profesinio mokymo diplomą gali teikti prašymus studijuoti jau šiuo etapu bei tikėtis, kad jie galės pasinaudoti nuo šių metų įsigaliojusia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžiančia susigrąžinti dalį už studijas sumokėto (GPM)?

Laidoje dalyvauja: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras ir Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-matematikos-mokytojai-atmete-valstybiniu-egzaminu-organizatoriu-siulyma-nuleisti-matematikos-egzamino-kartele--43045602NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.
Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.
Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.
Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/43045602Thu, 21 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTLietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį. NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant...NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.
Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.
Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.
Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1640falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokiu-realiu-pagalbos-priemoniu-sulauks-nuotoliniu-besimokantys-dvyliktokai--42934110Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius, kad šie darytų viską, idant abiturientai nuo vasario galėtų grįžti iš nuotolinio į gyvą mokymą.
Tuo tarpu dvyliktokų pedagogai (kurių dažnam yra 50+ metų), viena vertus, jaudinasi, ar nuotoliniu besimokantys jų mokiniai pakankamai gerai įsisavins visas naujas temas ir išlaikys egzaminus, antra vertus, jie baiminasi dėl pandemijos grįžti į mokyklas.
Kada gimnazijos, mokančios dvyliktokus sulauks realios pagalbos iš centrinės valdžios? Kokia tai bus pagalba? Kada bus skiepijami šalies pedagogai? Kada COVID-19 vakcina bus paskiepyti dvyliktokų bei pradinukų mokytojai, taip pat valstybinių brandos egzaminų vertintojai bei patys dvyliktokai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Raseinių rajono Prezidento J. Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42934110Thu, 14 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTNaujoji Vyriausybė užsiminė numačiusi skirti lėšų abiturientų pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Bet, nors iki valstybinių brandos egzaminų liko tik apie 130 dienų, realios pagalbos mokyklos dar nesulaukė. Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius,...Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius, kad šie darytų viską, idant abiturientai nuo vasario galėtų grįžti iš nuotolinio į gyvą mokymą.
Tuo tarpu dvyliktokų pedagogai (kurių dažnam yra 50+ metų), viena vertus, jaudinasi, ar nuotoliniu besimokantys jų mokiniai pakankamai gerai įsisavins visas naujas temas ir išlaikys egzaminus, antra vertus, jie baiminasi dėl pandemijos grįžti į mokyklas.
Kada gimnazijos, mokančios dvyliktokus sulauks realios pagalbos iš centrinės valdžios? Kokia tai bus pagalba? Kada bus skiepijami šalies pedagogai? Kada COVID-19 vakcina bus paskiepyti dvyliktokų bei pradinukų mokytojai, taip pat valstybinių brandos egzaminų vertintojai bei patys dvyliktokai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Raseinių rajono Prezidento J. Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1729falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-jk-isstojimas-is-es-keicia-lietuvos-abiturientu-studiju-pasirinkimus--42840146Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?
O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?

Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42840146Thu, 07 Jan 2021 14:30:00 +0000LRTPaskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę...Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?
O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?

Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1710falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokia-pajamu-dali-i-issilavinima-kursus-mokymus-turetu-kasmet-investuoti-suaugusieji--42840163Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai, kad patrauktų lietuvius grįžti prie knygų?

Laidoje dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42840163Thu, 31 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTNuo kitų metų bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už siekiamą įgyti antrąjį ar paskesnį aukštojo mokslo ar profesinio mokymo diplomą. Tokioms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms gruodį pritarė parlamentas. Tikimasi,...Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai, kad patrauktų lietuvius grįžti prie knygų?

Laidoje dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1723falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-daug-jaunu-zmoniu-patirianciu-pandemijos-suspaudima-pradejo-labiau-gilintis-i-save-ar-ieskoti-dievo--42647401O ir ar analizuojant besibaigiančius kalendorinius metus galime pasakyti, kad yra dalykų už kuriuos net ir šiais, visuotinio suspaudimo metais, yra už ką dėkoti.

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42647401Thu, 24 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTTeologai mums sako, kad Dievą mes geriausiai galime išgirsti tyloje, kai esame nuščiuvę. Atrodytų „vow“ , tai juk kaip tik dabar, per šias šventes ir turime tokią galimybę: ramiai, tyloje apmąstyti, gal net ir susirašant kai kuriuos svarbius šiemet ar...O ir ar analizuojant besibaigiančius kalendorinius metus galime pasakyti, kad yra dalykų už kuriuos net ir šiais, visuotinio suspaudimo metais, yra už ką dėkoti.

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1714falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-i-kuria-puse-kinta-musu-moksleiviu-pasiekimai-tarptautiniuose-tyrimuose--42430223Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas privalome padaryti nedelsiant? Ką būtina keisti ar įtraukti į bendrojo ugdymo programas?

Laidoje dalyvauja dr. Rita Dukynaitė, tyrimą organizuojančios tarptautinės švietimo organizacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42430223Thu, 10 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTŠią savaitę pristatytas tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS. Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių...Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas privalome padaryti nedelsiant? Ką būtina keisti ar įtraukti į bendrojo ugdymo programas?

Laidoje dalyvauja dr. Rita Dukynaitė, tyrimą organizuojančios tarptautinės švietimo organizacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1646falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-mokslas-visada-ne-humanistinis--42308729Kita vertus, ar tikrai visada lengva, paprasta ir smagu mokytis? Ir, ką reiškia tokie posakiai, kaip: „mokslo šaknys karčios“, „mokslas sunkiau negu akmenis vartyt“, „pasaulio ir mokslo galo nėra“, „mokslas kvailį tik gadina“...
Kada mokytis yra malonu ir kad ne? Kaip neprarasti smalsumo ir drąsos? Bei, kaip pažinti savo akademinį pašaukimą?

Laidoje dalyvauja: Rosita Pipirienė, psichologė, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos prezidentė ir psichologė, kūno terapeutė Inga Dirsytė - Tubienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42308729Thu, 03 Dec 2020 14:30:00 +0000LRTŽmogui rūpėjo ir amžinai rūpės pažinti, suprasti bei galėti ir sugebėti. Per mokymąsi ir mokymą mes įprasminame ir įgaliname save. Tai – nesibaigiantis vyksmas. Taip kalba konferencijos „Humanizmas mokymosi procese“ organizatoriai Lietuvos...Kita vertus, ar tikrai visada lengva, paprasta ir smagu mokytis? Ir, ką reiškia tokie posakiai, kaip: „mokslo šaknys karčios“, „mokslas sunkiau negu akmenis vartyt“, „pasaulio ir mokslo galo nėra“, „mokslas kvailį tik gadina“...
Kada mokytis yra malonu ir kad ne? Kaip neprarasti smalsumo ir drąsos? Bei, kaip pažinti savo akademinį pašaukimą?

Laidoje dalyvauja: Rosita Pipirienė, psichologė, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos prezidentė ir psichologė, kūno terapeutė Inga Dirsytė - Tubienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1734falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-ismokti-neatidelioti-darbu--42182580Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne visada pasiteisina. Šiuo dėsniu planuodami veiklas remiasi verslininkai. Bet šį dėsnį taip pat galima taikyti ir mokantis. Kaip tai daryti?
Bei, kaip planuoti mokymosi laiką ir neatidėlioti darbų, nenuskęsti tingėjimo jūroje, kavos ežere ar pasiteisinimų upėje, neužsiliūliuoti svajonių paplūdimyje, nepasiklysti socialinių tinklų girioje ar interneto parduotuvių įlankoje, nešturmuoti „geiminimo“ viršukalnių ar TV kalnynų bei neužsilikti komfortiškoje snaudulio žemėje.

Laidoje dalyvauja: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, dr. Vilija Stanišauskienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/42182580Thu, 26 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTItalų matematikas Vilfredas Paretas suformulavo dėsnį dar vadinamą 20/80 taisykle, iš kurios matome, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likusieji 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne...Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne visada pasiteisina. Šiuo dėsniu planuodami veiklas remiasi verslininkai. Bet šį dėsnį taip pat galima taikyti ir mokantis. Kaip tai daryti?
Bei, kaip planuoti mokymosi laiką ir neatidėlioti darbų, nenuskęsti tingėjimo jūroje, kavos ežere ar pasiteisinimų upėje, neužsiliūliuoti svajonių paplūdimyje, nepasiklysti socialinių tinklų girioje ar interneto parduotuvių įlankoje, nešturmuoti „geiminimo“ viršukalnių ar TV kalnynų bei neužsilikti komfortiškoje snaudulio žemėje.

Laidoje dalyvauja: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, dr. Vilija Stanišauskienė.]]>1673falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-matematikai-ismokti-uztenka-3-savaitiniu-pamoku--42058180Šiais metais net trečdalis visų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. Švietimo strategai aiškina, girdi, to ir reikėjo tikėtis, nes šiųmečiai abiturientai (būdami dešimtokai) labai prastai išlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Tiesa, nė vienas toks postringautojas nenori pakelti akių ir paanalizuoti, o kiek gi skirta matematikos pamokų devintoje klasėje - ogi vos trys.
Ar įmanoma per tris pamokas po 45 min. išmok(y)ti matematikos? Kodėl matematikai skirta (kai kuriose klasėse) po tiek pat pamokų kaip ir kūno kultūrai? Kodėl pirmajai užsienio kalbai mokyti kas savaitę skiriame po tris savaitines pamokas ir dar skirstome vaikus į pogrupius, o štai papildomai net ir vienai savaitinei matematikos pamokai pridėti esą sudėtinga rasti lėšų>
Kokią įtaką prastos matematikos žinios ir gebėjimai turi kitų dalykų mokymuisi: fizikos, chemijos, IT, o ir gyvenimiškų sprendimų priėmimui?

Laidoje dalyvauja: Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė ir Alvydas Uldinskas, Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/42058180Thu, 19 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTLietuvoje yra mažiausias savaitinių matematikos pamokų skaičius. Tai rodo tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų ataskaitos. Šiais metais net trečdalis visų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. Švietimo strategai aiškina,...Šiais metais net trečdalis visų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. Švietimo strategai aiškina, girdi, to ir reikėjo tikėtis, nes šiųmečiai abiturientai (būdami dešimtokai) labai prastai išlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Tiesa, nė vienas toks postringautojas nenori pakelti akių ir paanalizuoti, o kiek gi skirta matematikos pamokų devintoje klasėje - ogi vos trys.
Ar įmanoma per tris pamokas po 45 min. išmok(y)ti matematikos? Kodėl matematikai skirta (kai kuriose klasėse) po tiek pat pamokų kaip ir kūno kultūrai? Kodėl pirmajai užsienio kalbai mokyti kas savaitę skiriame po tris savaitines pamokas ir dar skirstome vaikus į pogrupius, o štai papildomai net ir vienai savaitinei matematikos pamokai pridėti esą sudėtinga rasti lėšų>
Kokią įtaką prastos matematikos žinios ir gebėjimai turi kitų dalykų mokymuisi: fizikos, chemijos, IT, o ir gyvenimiškų sprendimų priėmimui?

Laidoje dalyvauja: Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė ir Alvydas Uldinskas, Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas.




Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1651falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-covid-19-keicia-studentu-priemima-i-pasaulio-universitetus--41953845Ką tuo tarpu siūlo senosios Europos universitetai? Kokių reikalavimų jie atsisakė? Kaip keičiasi tarptautinio anglų kalbos laikymo sąlygos?
Ir, ar pavyko Jungtinės Karalystės aukštosioms mokykloms po Brexit išsiderėti iš Vyriausybės kokių nors išlygų Europos Sąjungos šalių stojantiesiems?
Laidoje dalyvauja Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein bei VšĮ „Studijos ir karjera" vadovė Žaneta Savickienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41953845Thu, 12 Nov 2020 14:30:00 +0000LRTKai kurie JAV universitetai skelbia nebereikalausiantys iš stojančiųjų būti išlaikius tarptautinį SAT egzaminą ir siūlo įvairių kitų lengvatų, pavyzdžiui, nepasiturintiems jaunuoliams nemokėti stojamojo mokesčio. Ką tuo tarpu siūlo senosios Europos...Ką tuo tarpu siūlo senosios Europos universitetai? Kokių reikalavimų jie atsisakė? Kaip keičiasi tarptautinio anglų kalbos laikymo sąlygos?
Ir, ar pavyko Jungtinės Karalystės aukštosioms mokykloms po Brexit išsiderėti iš Vyriausybės kokių nors išlygų Europos Sąjungos šalių stojantiesiems?
Laidoje dalyvauja Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein bei VšĮ „Studijos ir karjera" vadovė Žaneta Savickienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1615falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-kolegijos-yra-aukstosios-mokyklos--41825293Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia kolegijos, o kokias – universitetai?
Ar kolegijos reikalingos verslui? Ir kodėl pramonininkai retai kalba ir stoja kolegijų pusėn?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41825293Thu, 05 Nov 2020 14:30:00 +0000LRT„Aukštosios mokyklos ir kolegijos“, – ši frazė skambėjo pretendentų į parlamentarus diskusijose. Ir ji žeidė kolegijų bendruomenes. Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia...Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia kolegijos, o kokias – universitetai?
Ar kolegijos reikalingos verslui? Ir kodėl pramonininkai retai kalba ir stoja kolegijų pusėn?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1682falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lietuvoje-neveikia-socialiniai-liftai-turintys-pakelti-vaika-is-vaikysteje-patirtos-skurdzios-aplinkos-i-saugesne--41704461Antra vertus, kaip pastebi tyrėjų, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja skurstančiųjų dar yra ankstoka. Kodėl?
Pagaliau kodėl Lietuvoje skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą? Bei kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus, kad jie iš tiesų veiktų ir keltų vaikus iš skurdo kranto į kitą šviesesnį krantą?

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė bei Edvinas Regelskis, Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros vadovas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41704461Thu, 29 Oct 2020 14:30:00 +0000LRTNaujas skurdo rizikos tyrimas rodo, kad skurstančiųjų mažėja. Šiuo metu skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. Antra vertus, kaip pastebi tyrėjų, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja...Antra vertus, kaip pastebi tyrėjų, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja skurstančiųjų dar yra ankstoka. Kodėl?
Pagaliau kodėl Lietuvoje skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą? Bei kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus, kad jie iš tiesų veiktų ir keltų vaikus iš skurdo kranto į kitą šviesesnį krantą?

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė bei Edvinas Regelskis, Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros vadovas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1647falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-pradejus-mokyti-chemijos-fizikos-ir-biologijos-kaip-vienos-disciplinos-geres-mokiniu-zinios--41599746Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį, socialinių mokslų ar menų profilį moksleiviams, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų renkasi mokytis pagrindiniu - B lygiu vieną iš šių disciplinų, bet egzamino paprastai nelaiko. Mažiausiai patraukli tarp gimnazistų yra chemija. Beje, netgi stojantieji studijuoti chemijos neretai renkasi laikyti biologijos, o ne chemijos valstybinį brandos egzaminą (VBE), mat šito užtenka tam, kad būtum priimtas į universitetą.
Šiais metais biologijos VBE laikė 5404 abiturientai, informacinių technologijų - 2269 jaunuoliai, fizikos VBE - 2050 abiturientų, o chemijos - tik 1069 iš 22,5 tūkst. šiemet gimnazijas baigusių jaunuolių.
Kodėl jaunimas nebenori mokytis sudėtingų disciplinų? Ir ar ketinamas pradėti dėstyti integruotas gamtos mokslų: chemijos, fizikos bei biologijos kursas tai pakeis?

Dalyvauja: Daiva Lebednikaitė, Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, sostinės Senvagės gimnazijos chemijos mokytoja ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas Simas Ignatavičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41599746Thu, 22 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTPo dešimtos klasės absoliuti dauguma gimnazistų skuba atsisakyti chemijos, fizikos, biologijos bei informacinių technologijų, nes tai nėra lengvos disciplinos. Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį,...Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį, socialinių mokslų ar menų profilį moksleiviams, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų renkasi mokytis pagrindiniu - B lygiu vieną iš šių disciplinų, bet egzamino paprastai nelaiko. Mažiausiai patraukli tarp gimnazistų yra chemija. Beje, netgi stojantieji studijuoti chemijos neretai renkasi laikyti biologijos, o ne chemijos valstybinį brandos egzaminą (VBE), mat šito užtenka tam, kad būtum priimtas į universitetą.
Šiais metais biologijos VBE laikė 5404 abiturientai, informacinių technologijų - 2269 jaunuoliai, fizikos VBE - 2050 abiturientų, o chemijos - tik 1069 iš 22,5 tūkst. šiemet gimnazijas baigusių jaunuolių.
Kodėl jaunimas nebenori mokytis sudėtingų disciplinų? Ir ar ketinamas pradėti dėstyti integruotas gamtos mokslų: chemijos, fizikos bei biologijos kursas tai pakeis?

Dalyvauja: Daiva Lebednikaitė, Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, sostinės Senvagės gimnazijos chemijos mokytoja ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas Simas Ignatavičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1709falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-disleksija-disgrafija-ir-diskalkulija-isaugama--41489175
Kas nutinka vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, bet negaunantiems jiems reikiamos mokymosi pagalbos? Kokios priemonės padeda, o kokios dar labiau apsunkina disleksikų vaikų gyvenimą?

Dalyvauja Asta Blažinskienė, mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ vadovė ir vilnietė Kristina Kocienė, kuri pati augina vaikutį, kuriam skaitymas yra iššūkis, nulemtas, būtent, disleksijos.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41489175Thu, 15 Oct 2020 13:27:00 +0000LRTDešimtadalis visų vaikų kenčia nuo disleksijos, tai yra sunkiai skaito. Bet Disleksija paprastai vaikšto ne viena. Ši liga vedasi už parankės dar du sutrikimus: disgrafiją ir diskalkuliją. Kitaip sakant, sunkiai skaitantiems vaikams sunku ir rašyti...
Kas nutinka vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, bet negaunantiems jiems reikiamos mokymosi pagalbos? Kokios priemonės padeda, o kokios dar labiau apsunkina disleksikų vaikų gyvenimą?

Dalyvauja Asta Blažinskienė, mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ vadovė ir vilnietė Kristina Kocienė, kuri pati augina vaikutį, kuriam skaitymas yra iššūkis, nulemtas, būtent, disleksijos.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1646falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-motyvuoja-mokinius-mokytis-geriausiais-isrinkti-salies-mokytojai--41376569Laidoje dalyvauja geriausi 2020 m. mokytojai, tai - Aleksej Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos biologijos mokytojas ir Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41376569Thu, 08 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTDažnas pedagogas kalba apie šiandieninės mokinių kartos motyvacijos stygių, abejingumą, tingumą. Tuo tarpu, kaip kalbasi ir, kaip susikalba su savo mokiniais pedagogai, pelnę geriausių šalies mokytojų titulus? Kokius jie taiko metodus, kad jiems...Laidoje dalyvauja geriausi 2020 m. mokytojai, tai - Aleksej Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos biologijos mokytojas ir Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1650falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-psichologo-kabinete-ir-studentai-ir-destytojai--41302462
LRT radijuje vieši Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologės: Gabija Čelėdinaitė ir Gintė Gudzevičiūtė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41302462Thu, 01 Oct 2020 13:30:00 +0000LRTPo karantino universitetų psichologų kabinetų durys nebeužsiveria. Studentai ir dėstytojai eina būriais. Tiesa, ir vieni, ir kiti eidami pas psichologą vis dar apsidairo ar tikrai niekas jų nemato. Ką rodo ši nauja tendencija? Ar tikrai tai yra mūsų...
LRT radijuje vieši Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologės: Gabija Čelėdinaitė ir Gintė Gudzevičiūtė.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1684falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lietuvos-svietimas-klampoja--41113588Tuo pat metu ženkliai - apie 17,5 proc. - išaugo savivaldybių biudžetų skiriamas finansavimas mokyklų ūkiui išlaikyti. Tarp skirtingų savivaldybių šių išlaidų dalis, tenkanti vienam mokiniui, skiriasi iki 4,3 karto (nuo 426 eurų iki 1 814 euro per metus).
Deja, augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams. O daugiau nei dešimtadalis šalies mokyklų iš viso nestebi individualios mokymo pažangos. Kodėl?

Dalyvauja Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja Lina Balėnaitė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/41113588Thu, 24 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTValstybės biudžeto išlaidos švietimui nuo 2016 m. iki 2019 m. išaugo apie 20 proc. (arba 114 mln. eurų), bet lėšų dalis kokybei gerinti (pedagogų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms) sumažėjo 13 proc. ir bendrose mokymo lėšose sudarė tik 1,9 proc. Tuo...Tuo pat metu ženkliai - apie 17,5 proc. - išaugo savivaldybių biudžetų skiriamas finansavimas mokyklų ūkiui išlaikyti. Tarp skirtingų savivaldybių šių išlaidų dalis, tenkanti vienam mokiniui, skiriasi iki 4,3 karto (nuo 426 eurų iki 1 814 euro per metus).
Deja, augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams. O daugiau nei dešimtadalis šalies mokyklų iš viso nestebi individualios mokymo pažangos. Kodėl?

Dalyvauja Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja Lina Balėnaitė.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1707falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ko-rektoriai-tikisi-is-naujojo-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministro--40969009
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius Zbignevas Ibelhauptas ir Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40969009Thu, 17 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTIki parlamento rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau partijų diskusijos apie švietimą ir aukštąjį mokslą prėskos. Kokių sprendimų laukia ir tiki padarysiant naują valdžią skirtingų aukštųjų mokyklų rektoriai? Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio...
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius Zbignevas Ibelhauptas ir Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas.


Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-sekasi-gimnazijoms-laikytis-rekomendaciju-mokytis-vaikus-viename-kabinete--40835293Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo.
Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.
Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40835293Thu, 10 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTMokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų...Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo.
Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.
Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1666falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-prezidentas-vadina-svietima-prioritetu-bet-ar-turi-siulymu-siai-sriciai-sustiprinti--40680773Ką daryti?
Kodėl šalies vadovas, iškėlęs matematikos egzamino problemą, sudėjo akcentus tik į socialiniuose paribiuose gyvenančias šeimas, juk šio egzamino neišlaikė ir aukštesnių socialinių sluoksnių šeimų vaikai.
O ir kiek Prezidentas bus principingas (po rinkimų) vertindamas teikiamą būsimo švietimo ministro kandidatūrą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja švietimo klausimais.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40680773Thu, 03 Sep 2020 13:30:00 +0000LRTLietuva, pagal švietimui skiriamą bendrąjį vidaus produktą, lenkia 9-ias kitas Europos Sąjungos šalis, bet tarptautiniuose tyrimuose mūsų mokinių pasiekimai negerėja, o nacionalinis matematikos brandos egzaminas dargi parodė katastrofą. Ką daryti?...Ką daryti?
Kodėl šalies vadovas, iškėlęs matematikos egzamino problemą, sudėjo akcentus tik į socialiniuose paribiuose gyvenančias šeimas, juk šio egzamino neišlaikė ir aukštesnių socialinių sluoksnių šeimų vaikai.
O ir kiek Prezidentas bus principingas (po rinkimų) vertindamas teikiamą būsimo švietimo ministro kandidatūrą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja švietimo klausimais.

Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1729falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-egzaminu-sesija-atskleide-svietimo-sistemos-metastazes-bet-vyr-gydytojai-toliau-pucia-migla--40680814Pastarieji vertina šiandieninę švietimo būklę vesdami paralelę su medicina. Štai, ateina pas gydytoją negaluojantis pacientas, jam atliekami visi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, kurie parodo, kad pacientui yra I-os stadijos vėžys; bet gydytojas, užuot skyręs gydymą, nuramina pacientą, girdi nei chemoterapijos, nei kitokio gydymo nereikia, užtenka žolelių, arbatėlių, užkalbėjimo, tikėjimo, kad viskas savaime praeis.
Ir štai, po dvejų metų tam pačiam pacientui jau diagnozuojama ketvirta išplitusio vėžio stadija: metastazės visame kūne. Ar tai, anot dalies tėvų ir pedagogų, nėra tai, kas šiandien nutiko mūsų švietimui?
Ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, savivaldybės, pačios mokyklos turi begales duomenų, mato, kad kasmet pasiekimai ir vaikų savijauta prastėja, bet slepia šiuos duomenis ir ramina vaikus bei tėvus, nes galvoja, kad kažkaip viskas savaime praslys, gal repetitoriai užlopys skyles... Bet šiųmečiai valstybiniai brandos egzaminai parodė, kad "savaime" problemos neišsisprendžia pačios.
Kaip buvo galima išvengti griūties matematikos valstybiniame brandos egzamine, kurio neišlaikė trečdalis visų šalies dvyliktokų? Ir ką būtina daryti nedelsiant ir nebevyniojant tiesos į blizgančius popierėlius?

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos vadovas, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos – daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40680814Thu, 27 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras, taip pat aukšti Nacionalinės švietimo agentūros pareigūnai surengė metinę konferenciją, kurioje pristatė mokinių pasiekimus ir savo pačių siekinius. Nei daugybės tėvų, nei mokytojų drungnas pristatymas...Pastarieji vertina šiandieninę švietimo būklę vesdami paralelę su medicina. Štai, ateina pas gydytoją negaluojantis pacientas, jam atliekami visi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, kurie parodo, kad pacientui yra I-os stadijos vėžys; bet gydytojas, užuot skyręs gydymą, nuramina pacientą, girdi nei chemoterapijos, nei kitokio gydymo nereikia, užtenka žolelių, arbatėlių, užkalbėjimo, tikėjimo, kad viskas savaime praeis.
Ir štai, po dvejų metų tam pačiam pacientui jau diagnozuojama ketvirta išplitusio vėžio stadija: metastazės visame kūne. Ar tai, anot dalies tėvų ir pedagogų, nėra tai, kas šiandien nutiko mūsų švietimui?
Ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, savivaldybės, pačios mokyklos turi begales duomenų, mato, kad kasmet pasiekimai ir vaikų savijauta prastėja, bet slepia šiuos duomenis ir ramina vaikus bei tėvus, nes galvoja, kad kažkaip viskas savaime praslys, gal repetitoriai užlopys skyles... Bet šiųmečiai valstybiniai brandos egzaminai parodė, kad "savaime" problemos neišsisprendžia pačios.
Kaip buvo galima išvengti griūties matematikos valstybiniame brandos egzamine, kurio neišlaikė trečdalis visų šalies dvyliktokų? Ir ką būtina daryti nedelsiant ir nebevyniojant tiesos į blizgančius popierėlius?

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos vadovas, Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos – daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1712falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-keisis-studiju-kokybe-i-universitetu-ir-kolegiju-valstybes-finansuojamas-vietas-priemus-25-proc-daugiau-studentu--40680828apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines.
Sumušti visi ligšioliniai rekordai.
Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, kai tuo
tarpu pernai - tik 14,7 tūkst. Į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas vietas jau pirmuoju etapu yra priimti daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų; kai tuo tarpu pernai per visus priėmimo etapus buvo priimta mažiau nei 12 tūkst.
ŠMSM pranešime žiniasklaidai rašoma, jog: „Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. stojančiųjų arba 15 proc. daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus.
Pernai studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų per visus etapus sudarė tik 11,8 tūkst. asmenų”.
Vis dėlto analitikams kyla klausimų dėl pakviestųjų, iš kur atsirado tiek pajėgių stojančiųjų. Mat remiantis ministro pasirašytais priėmimo reikalavimais, tam, kad įstotum į valstybės finansuojamą vietą universitete arba kolegijoje, buvo būtina būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Jo kaip žinia neišlaikė trečdalis arba beveik 5 tūkst. abiturientų.
O iš viso šį egzaminą laikė kiek daugiau nei 15 tūkst. kandidatų. Taigi, realiai, reikalavimus įstoti ir studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje galėjo tik 10 tūkst. jaunuolių.
O ir, ar dar atsiras pajėgių studijuoti aukštosiose mokyklose jaunuolių per antrąjį priėmimo etapą.
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40680828Thu, 20 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTŠįryt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines. Sumušti visi ligšioliniai rekordai. Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst....apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines.
Sumušti visi ligšioliniai rekordai.
Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, kai tuo
tarpu pernai - tik 14,7 tūkst. Į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas vietas jau pirmuoju etapu yra priimti daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų; kai tuo tarpu pernai per visus priėmimo etapus buvo priimta mažiau nei 12 tūkst.
ŠMSM pranešime žiniasklaidai rašoma, jog: „Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. stojančiųjų arba 15 proc. daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus.
Pernai studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų per visus etapus sudarė tik 11,8 tūkst. asmenų”.
Vis dėlto analitikams kyla klausimų dėl pakviestųjų, iš kur atsirado tiek pajėgių stojančiųjų. Mat remiantis ministro pasirašytais priėmimo reikalavimais, tam, kad įstotum į valstybės finansuojamą vietą universitete arba kolegijoje, buvo būtina būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Jo kaip žinia neišlaikė trečdalis arba beveik 5 tūkst. abiturientų.
O iš viso šį egzaminą laikė kiek daugiau nei 15 tūkst. kandidatų. Taigi, realiai, reikalavimus įstoti ir studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje galėjo tik 10 tūkst. jaunuolių.
O ir, ar dar atsiras pajėgių studijuoti aukštosiose mokyklose jaunuolių per antrąjį priėmimo etapą.
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>1611falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-du-trecdaliai-abiturientu-neturi-ateities-vizijos--40317158Kodėl tik vienas iš trijų dvyliktokų žino, ko nori iš gyvenimo? Kas labiausiai moksleivius išmuša iš vėžių ir profesiškai demotyvuoja, kad jie nežino, ko gyvenime nori? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: Vyriausybės strateginio analizės centro analitikas Gintautas Jakštas.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40317158Thu, 13 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTAbiturientai jau praktiškai turi rankose brandos atestatus, bet retas žino, ką su juo daryti. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Tai parodė Vyriausybės...Kodėl tik vienas iš trijų dvyliktokų žino, ko nori iš gyvenimo? Kas labiausiai moksleivius išmuša iš vėžių ir profesiškai demotyvuoja, kad jie nežino, ko gyvenime nori? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: Vyriausybės strateginio analizės centro analitikas Gintautas Jakštas.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė]]>1715falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pritraukti-jaunuolius-studijuoti-tai-kur-jie-realiai-gaus-darbo-po-studiju-ir-geras-algas-o-ne-ten-kur-lengviausia-stud--40185919Be to, beveik 5 tūkstančiai abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. O tai reiškia, kad jie negalės studijuoti šalies aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose.
Ką tai reiškia aukštosioms mokykloms ir visai valstybei?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius Romualdas Kliukas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/40185919Thu, 06 Aug 2020 13:30:00 +0000LRTDokumentų studijuoti aukštosiose mokyklose teikimas įsibėgėjo: rugpjūčio 18 d. baigsis vadinamas pirmasis priėmimo etapas, bet daugybė studijų programų, pirmiausia, tiksliųjų, inžinerinių, o ir gamtos mokslų veik nedomina jaunuolių. Be to, beveik 5...Be to, beveik 5 tūkstančiai abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. O tai reiškia, kad jie negalės studijuoti šalies aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose.
Ką tai reiškia aukštosioms mokykloms ir visai valstybei?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius Romualdas Kliukas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1650falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-rinktis-busima-profesija-kad-ji-atlieptu-ir-sirdi-ir-salies-ukio-poreikius--39919619Bet kita vertus, ko gero, per pastarąjį dvidešimtmetį tai bus pirma abiturientų karta, kuriai taip pasisekė – egzaminai buvo, palyginti lengvi, o dar ir Vyriausybė net 25 proc. padidino valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose.
Tai gal jau galima atsipūsti, juk taip geidžiamas aukštojo mokslo diplomas ranka pasiekiamas?
Kitas vertus, kaip ateities profesijų žemėlapį: paklausą ir pasiūlą gali pakoreguoti Covid-19 pandemija? Bei kokios profesijos jau šiandien gali būti vadintinos praeities profesijomis, nes jau dabar jų poreikis sumenkęs iki minimumo, o ateityje dar labiau mažės?

LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/39919619Thu, 23 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTŠie metai kiek sudėtingesni stojantiesiems į užsienio universitetus, nes kai kurių šalių aukštosios mokyklos priėmimą baigs anksčiau nei mūsų abiturientai gaus gimnazijos baigimo pažymėjimus. Bet kita vertus, ko gero, per pastarąjį dvidešimtmetį tai...Bet kita vertus, ko gero, per pastarąjį dvidešimtmetį tai bus pirma abiturientų karta, kuriai taip pasisekė – egzaminai buvo, palyginti lengvi, o dar ir Vyriausybė net 25 proc. padidino valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose.
Tai gal jau galima atsipūsti, juk taip geidžiamas aukštojo mokslo diplomas ranka pasiekiamas?
Kitas vertus, kaip ateities profesijų žemėlapį: paklausą ir pasiūlą gali pakoreguoti Covid-19 pandemija? Bei kokios profesijos jau šiandien gali būti vadintinos praeities profesijomis, nes jau dabar jų poreikis sumenkęs iki minimumo, o ateityje dar labiau mažės?

LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-yra-alternatyvu-lietuviu-akademines-traukos-centru-tapusiai-jungtinei-karalystei--39799834Iki šiol ES šalių jaunuoliai, studijavę JK, gaudavo paskolą iš valstybės visam studijų laikotarpiui, o jos grąžinimas prasidėdavo tik tuomet, kai po studijų baigimo absolvento atlyginimas pasiekdavo tam tikrą numatytą sumą.
Kokia dalis visų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas gali atsisakyti savo studijų JK planų? Ir kokios yra kitos alternatyvos Didžiajai Britanijai, kuri iki šiol buvo lietuvių akademinio pasirinkimo šalis Nr. 1?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein ir edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/39799834Thu, 16 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTUžsidaro galimybės lengvatinėmis sąlygomis studijuoti Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose. Nuo 2021-ųjų, tai yra jau po metų, Europos Sąjungos šalių abiturientai, tai yra šiųmečiai vienuoliktokai, ketinantys rinktis studijas Jungtinėje...Iki šiol ES šalių jaunuoliai, studijavę JK, gaudavo paskolą iš valstybės visam studijų laikotarpiui, o jos grąžinimas prasidėdavo tik tuomet, kai po studijų baigimo absolvento atlyginimas pasiekdavo tam tikrą numatytą sumą.
Kokia dalis visų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas gali atsisakyti savo studijų JK planų? Ir kokios yra kitos alternatyvos Didžiajai Britanijai, kuri iki šiol buvo lietuvių akademinio pasirinkimo šalis Nr. 1?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein ir edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1671falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-valstybiniai-brandos-egzaminai-nuolatinis-kritikos-objektas-bet-ir-toliau-niekas-nesikeicia-kodel--39799851Ar jie liks ir, kiek išliks privalomų egzaminų? O ir, ar pavyks rasti bendrą sutarimą su konfrontojančiomis mokytojų dalykininkų asociacijomis tiek dėl mokyklinių programų, tiek dėl valstybinių brandos egzaminų turinio?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/39799851Thu, 09 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTPaskutinį kartą mokyklinės (bendrojo ugdymo) programos buvo naujinamos 2011 metais. Šiuo metu vėl rengiamasi keisti programas. Tiesa, tai užtruks. Planuojama, kad atnaujintos programos į mokyklas atkeliaus tik 2023-iaisias. Tikėtina, kad tada esmingai...Ar jie liks ir, kiek išliks privalomų egzaminų? O ir, ar pavyks rasti bendrą sutarimą su konfrontojančiomis mokytojų dalykininkų asociacijomis tiek dėl mokyklinių programų, tiek dėl valstybinių brandos egzaminų turinio?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1631falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-tikrai-stipendijos-pedagogikos-studentams-isspres-mokytoju-krize-jei-jiems-nereikia-isipareigoti-darbintis-mokykloje--35426851Be to, daugėja savivaldybių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų įstojęs į universitetą studijuoti medicinos, biomedicinos, gamtos ar inžinerijos mokslų. Mat, jei iki 11-os klasės nebuvo stipraus biologijos, chemijos, fizikos ar IT mokytojo, tai nuo 11-os klasės mokiniai nesirenka mokytis A lygiu šių disciplinų. O, jei nesimoko aukščiausiu lygiu, tai niekas ir negali iš konkrečios savivaldybės pretenduoti stoti į prestižinėmis vadinamas gyvybės mokslų programas ar perspektyviomis vadinamas inžinerijos ir technologijų programas?
Tiesa, pedagogų rengimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs.
Tad kodėl mes pristigome mokytojų, ypač regionuose?
Bei kiek šią situaciją padės ištaisyti stipendijoms, mokėsimos visiems jaunuoliams, pasirinkusiems pedagogikos studijas, žinant, kad jie nebus įpareigoti po studijų būtinai įsidarbinti mokytojais.

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/35426851Thu, 02 Jul 2020 13:30:00 +0000LRTŠiais metais dar sumažėjo abiturientų, pretenduojančių laikyti valstybinius fizikos, chemijos, informatikos brandos egzaminus. O tai didžia dalimi yra nulemta mokytojų dalykininkų, ypač gamtos mokslų krypčių, stygiaus - labiausiai regionų mokyklose....Be to, daugėja savivaldybių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų įstojęs į universitetą studijuoti medicinos, biomedicinos, gamtos ar inžinerijos mokslų. Mat, jei iki 11-os klasės nebuvo stipraus biologijos, chemijos, fizikos ar IT mokytojo, tai nuo 11-os klasės mokiniai nesirenka mokytis A lygiu šių disciplinų. O, jei nesimoko aukščiausiu lygiu, tai niekas ir negali iš konkrečios savivaldybės pretenduoti stoti į prestižinėmis vadinamas gyvybės mokslų programas ar perspektyviomis vadinamas inžinerijos ir technologijų programas?
Tiesa, pedagogų rengimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs.
Tad kodėl mes pristigome mokytojų, ypač regionuose?
Bei kiek šią situaciją padės ištaisyti stipendijoms, mokėsimos visiems jaunuoliams, pasirinkusiems pedagogikos studijas, žinant, kad jie nebus įpareigoti po studijų būtinai įsidarbinti mokytojais.

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1634falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-suvaldyti-egzaminu-stresa--33517188Bet štai lietuvių kalbos egzaminas, kurį dvyliktokai laikys kitą pirmadienį arba matematikos egzaminas, taip pat kiti valstybiniai brandos egzaminai, reikalingi įstoti į norimą studijų programą yra tai, kas ne vienam sukelia stresą.
Kodėl mums kyla stresas, juk atrodytų, egzaminai ar bet kokie kiti patikrinimai yra natūrali, paprasta gyvenimo dalis, tiesiog turi pademonstruoti, ko išmokai per visus dvylika metų.
O ir kaip ruošiantis egzaminams organizuoti mokymąsi: kiek laiko praleisti prie vadovėlių, kiek laiko užsiimti kita veikla, laisvalaikiu, hobiais? Kaip skiriasi streso valdymo technikos kai iki egzaminų ar kitų žinių patikrinimų dar yra savaitė ir, kai jau yra egzamino išvakarės ar rytas? Pagaliau, kas labiausiai padeda atsipalaiduoti, prasiblaškyti, bet kita vertus, neišmuša motyvacijos, susikaupimo?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė ir psichologė Birutė Ruplytė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/33517188Thu, 25 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Šį pirmadienį moksleiviai laikė anglų kalbos egzaminą. Ankstesnių metų praktika rodo, kad anglų kalbos egzaminą mūsų abiturientai išlaiko geriausiai iš visų egzaminų ir daugumai...Bet štai lietuvių kalbos egzaminas, kurį dvyliktokai laikys kitą pirmadienį arba matematikos egzaminas, taip pat kiti valstybiniai brandos egzaminai, reikalingi įstoti į norimą studijų programą yra tai, kas ne vienam sukelia stresą.
Kodėl mums kyla stresas, juk atrodytų, egzaminai ar bet kokie kiti patikrinimai yra natūrali, paprasta gyvenimo dalis, tiesiog turi pademonstruoti, ko išmokai per visus dvylika metų.
O ir kaip ruošiantis egzaminams organizuoti mokymąsi: kiek laiko praleisti prie vadovėlių, kiek laiko užsiimti kita veikla, laisvalaikiu, hobiais? Kaip skiriasi streso valdymo technikos kai iki egzaminų ar kitų žinių patikrinimų dar yra savaitė ir, kai jau yra egzamino išvakarės ar rytas? Pagaliau, kas labiausiai padeda atsipalaiduoti, prasiblaškyti, bet kita vertus, neišmuša motyvacijos, susikaupimo?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė ir psichologė Birutė Ruplytė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokias-isvadas-is-koronaviruso-sukeltos-darbo-rinkos-krizes-turetu-padaryti-studijas-besirenkantys-abiturientai--31823063Tiesa, darbo jau pirmosiomis karantino dienomis pirmučiausia netekę jauni, neseniai studijas baigę universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų alumnai sukasi skirtingai. Vieni ir toliau laukia darbo pasiūlymų, bet jie vargiai randasi; kiti - patys ėmėsi savo verslo per šią krizę.
Tad ką parodė koronaviruso sukelta darbo rinkos krizė: kokie darbuotojai, pagal išsilavinimą, buvo patys pažeidžiamiausi ir jau pirmosiomis krizės dienomis neteko darbo bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą? Bei, kokiems specialistams nei ši, nei ankstesnės krizės nebuvo baisios?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/31823063Thu, 18 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę baigėsi karantinas, trukęs keturis mėnesius Lietuvoje. Tiesa, darbo jau pirmosiomis karantino dienomis pirmučiausia netekę jauni, neseniai studijas baigę universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų alumnai sukasi skirtingai. Vieni ir...Tiesa, darbo jau pirmosiomis karantino dienomis pirmučiausia netekę jauni, neseniai studijas baigę universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų alumnai sukasi skirtingai. Vieni ir toliau laukia darbo pasiūlymų, bet jie vargiai randasi; kiti - patys ėmėsi savo verslo per šią krizę.
Tad ką parodė koronaviruso sukelta darbo rinkos krizė: kokie darbuotojai, pagal išsilavinimą, buvo patys pažeidžiamiausi ir jau pirmosiomis krizės dienomis neteko darbo bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą? Bei, kokiems specialistams nei ši, nei ankstesnės krizės nebuvo baisios?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1570falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-lietuvos-universitetuose-vyks-nuo-rudens-studijos-gyvai-ar-nuotoliniu-budu--30718573Dar kita dalis pasaulio universitetų renkasi tarpinį modelį: paskaitos vyks tik internetu, o praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai vyks kaip ir anksčiau, bet itin mažose studentų grupėse.
Ir tik paskiri pasaulio universitetai ketina tęsti tradicines paskaitas.
Kaip nuo rugsėjo vyks studijos Lietuvos universitetuose?

LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, profesorius Gintaras Valinčius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>https://api.spreaker.com/episode/30718573Thu, 11 Jun 2020 13:30:00 +0000LRTPasaulio universitetai ruošiasi antrajai koronaviruso pandemijos bangai ir skelbia A, B ir C scenarijus. Daugybė pasaulio universitetų, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių ketina kitais mokslo metais "persikelti" į virtualų pasaulį ir į...Dar kita dalis pasaulio universitetų renkasi tarpinį modelį: paskaitos vyks tik internetu, o praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai vyks kaip ir anksčiau, bet itin mažose studentų grupėse.
Ir tik paskiri pasaulio universitetai ketina tęsti tradicines paskaitas.
Kaip nuo rugsėjo vyks studijos Lietuvos universitetuose?

LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, profesorius Gintaras Valinčius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.
Ved. Jonė Kučinskaitė]]>1648falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-lietuvos-institucijos-islaike-egzamina-karantino-metu-pasirupinti-vaikais-is-socialiai-pazeidziamiausiu-seimu--29287652https://api.spreaker.com/episode/29287652Thu, 04 Jun 2020 13:59:36 +0000LRTVed. Jonė Kučinskaitė.1675falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-vienuoliktokams-del-naujos-koronaviruso-bangos-gresia-tapti-prarastaja-karta--28543897Kita rizikos grupė, į kurią retas atkreipia dėmesį – vienuoliktokai. Mat, jei, kaip prognozuoja mokslininkai, nauja „COVID-19“ dar kartą smogs rudenį, šiai kartai gali tekti mokytis nuotoliniu būdu ne tik šiuos, o ir visus ateinančius mokslo metus.
Taigi, labiausiai pagalbos būtini ne šiųmečiai dvyliktokai, kurie nuo kovo turėjo tik kartoti senas temas, o šiųmečiai vienuoliktokai bei socialinės rizikos šeimų vaikai.
Kodėl niekas nekalba Lietuvoje apie akademines grėsmes vienuoliktokams bei socialinės rizikos šeimų vaikams? Ir, kaip jiems padėti?  
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Palangos Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas, vadovėlių autorius, korepetitorių įmonės „Mokslo skrydis“ vadovas Vytautas Černovas bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė. 
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/28543897Thu, 28 May 2020 14:30:00 +0000LRTDėl nuotolinio mokymo dar labiau smuks vaikų iš socialinės rizikos šeimų pasiekimai. Mat net, jei šie vaikai ir yra aprūpinti savo mokyklų kompiuteriais, jie dėl triukšmo namuose, tėvų girtavimo dažnai negali prisijungti prie nuotolinių pamokų, o, jei...Kita rizikos grupė, į kurią retas atkreipia dėmesį – vienuoliktokai. Mat, jei, kaip prognozuoja mokslininkai, nauja „COVID-19“ dar kartą smogs rudenį, šiai kartai gali tekti mokytis nuotoliniu būdu ne tik šiuos, o ir visus ateinančius mokslo metus.
Taigi, labiausiai pagalbos būtini ne šiųmečiai dvyliktokai, kurie nuo kovo turėjo tik kartoti senas temas, o šiųmečiai vienuoliktokai bei socialinės rizikos šeimų vaikai.
Kodėl niekas nekalba Lietuvoje apie akademines grėsmes vienuoliktokams bei socialinės rizikos šeimų vaikams? Ir, kaip jiems padėti?  
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Palangos Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas, vadovėlių autorius, korepetitorių įmonės „Mokslo skrydis“ vadovas Vytautas Černovas bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė. 
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-moksleiviu-dainu-sventes-pinigai-vaiku-vasaros-stovykloms--27967273https://api.spreaker.com/episode/27967273Thu, 21 May 2020 14:09:22 +0000LRTMoksleivių dainų šventės pinigai–vaikų vasaros stovykloms. Ved. Jonė Kučinskaitė.1441falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-gimnazijos-leis-mokiniams-popiet-mokytis-amato-profesinese-mokyklose--27330185https://api.spreaker.com/episode/27330185Thu, 14 May 2020 14:06:51 +0000LRTNuo kitų mokslo metų visi 9–10 klasių gimnazijų ir pagrindinų mokyklų mokiniai galės mokytis dar ir profesinėse mokyklose, tai yra: pasirinkti mokymo programų modulius ar programas. Kaip tai vyks? Ir ko tokiu sprendimu siekiama? LRT radijo švietimo...1369falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-itakos-lietuvos-abiturientu-galimybems-isvykti-studijuoti-i-uzsieni-tures-pandemijos-sukelta-aukstojo-mokslo-krize--26892964Prieš pora savaičių švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė žinią, kad šiųmečiai abiturientai gaus gimnazijų baigimo pažymėjimus rugpjūčio 7 d.Tiesa, jau ir ankstesniais metais, kai mūsų moksleiviai mokyklų baigimo atestatus gaudavo liepos gale, jiems kildavo įvairių sunkumų laiku pateikiant išverstus ir notarų patvirtintus dokumentų originalus į kitos šalies universitetą, į kurį jie būdavo gavę išankstinį pakvietimą studijuoti. 
Mat kai kurios šalys ganėtinai anksti užbaigdavo studentų priėmimą.
Pavyzdžiui, Vokietijos aukštosios mokyklos dokumentų priėmimą baigdavo liepos 15 d.
Ar užsienio universitetai ir koledžai lauks mūsų abiturientų dokumentų, o ir kiek lauks? Kokių šalių universitetai bus draugiškiausi mūsų abiturientams? 
Pagaliau, ar verta galvoti apie studijas užsienyje šiųmečiams vienuoliktokams, kurie įprastai rudenį teikia išankstines stojimo paraiškas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VŠĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė ir nepriklausoma studijų konsultantė Renata Valančienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/26892964Thu, 07 May 2020 14:30:00 +0000LRT  Prieš pora savaičių švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė žinią, kad šiųmečiai abiturientai gaus gimnazijų baigimo pažymėjimus rugpjūčio 7 d.Tiesa, jau ir ankstesniais metais, kai mūsų moksleiviai mokyklų baigimo...Prieš pora savaičių švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė žinią, kad šiųmečiai abiturientai gaus gimnazijų baigimo pažymėjimus rugpjūčio 7 d.Tiesa, jau ir ankstesniais metais, kai mūsų moksleiviai mokyklų baigimo atestatus gaudavo liepos gale, jiems kildavo įvairių sunkumų laiku pateikiant išverstus ir notarų patvirtintus dokumentų originalus į kitos šalies universitetą, į kurį jie būdavo gavę išankstinį pakvietimą studijuoti. 
Mat kai kurios šalys ganėtinai anksti užbaigdavo studentų priėmimą.
Pavyzdžiui, Vokietijos aukštosios mokyklos dokumentų priėmimą baigdavo liepos 15 d.
Ar užsienio universitetai ir koledžai lauks mūsų abiturientų dokumentų, o ir kiek lauks? Kokių šalių universitetai bus draugiškiausi mūsų abiturientams? 
Pagaliau, ar verta galvoti apie studijas užsienyje šiųmečiams vienuoliktokams, kurie įprastai rudenį teikia išankstines stojimo paraiškas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VŠĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė ir nepriklausoma studijų konsultantė Renata Valančienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1390falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-padidintas-finansavimas-rengti-specialistams-kurie-negauna-darbo--25956866https://api.spreaker.com/episode/25956866Thu, 23 Apr 2020 13:56:55 +0000LRTŠvietimo mokslo ir sporto ministras patvirtino valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose skaičių. Antrus metus iš eilės sumažinta vietų inžinerijai, bet gerokai padinta vadybai ir socialiniams mokslams. Štai, jei inžineriams ir...1201falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-mokytojams-ir-tevams-besipiktinantiems-nuotoliniu-mokymu-siulo-seimos-ir-iki-siol-mokiusios-vaikus-namuose--25608334Mokytojai, tiesa, nelieka skolingi ir socialinėje žiniasklaidoje pašiepia tėvus, girdi, super mamytės ir super tėveliai, vos keletą dienelių pamokę savo aukselius, išsigando.
Kita dalis mokinių ir tėvų džiaugiasi pedagogų darbu ir pagalba mokiniams bei argumentuoja, jog, sustabdžius mokslo metus, vaikai liks su giliomis spragomis, kurias vargu ar pavyks užpildyti rudenį.
Tiesa, iki šiol apie trys šimtai Lietuvos šeimų sąmoningai buvo pasirinkusios ugdymą šeimoje arba namuose, dar keletos šimtų lietuvių, gyvenančių išeivijoje vaikai mokėsi nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose.
Ką tėvams ir mokykloms siūlo perimti mokant vaikus nuotoliniu būdu šeimos, jau iki šiol ugdžiusios vaikus namuose bei, ką siūlo mokyklų, turinčių dešimtmetę nuotolinio mokymo praktiką atstovai?
LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja nuotoliniu būdu: Marija Šmitienė, keturių vaikučių mama, mokymo šeimoje entuziastė bei Mindaugas Malcevičius, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuotolinį mokymą.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25608334Thu, 16 Apr 2020 14:26:28 +0000LRTMokyklų bendruomenės susipriešinusios: daugybė mokinių ir tėvų toliau piktinasi nuotoliniu mokymu, kaltina neveiklumu mokytojus ir reikalauja stabdyti mokslo metus. Mokytojai, tiesa, nelieka skolingi ir socialinėje žiniasklaidoje pašiepia tėvus,...Mokytojai, tiesa, nelieka skolingi ir socialinėje žiniasklaidoje pašiepia tėvus, girdi, super mamytės ir super tėveliai, vos keletą dienelių pamokę savo aukselius, išsigando.
Kita dalis mokinių ir tėvų džiaugiasi pedagogų darbu ir pagalba mokiniams bei argumentuoja, jog, sustabdžius mokslo metus, vaikai liks su giliomis spragomis, kurias vargu ar pavyks užpildyti rudenį.
Tiesa, iki šiol apie trys šimtai Lietuvos šeimų sąmoningai buvo pasirinkusios ugdymą šeimoje arba namuose, dar keletos šimtų lietuvių, gyvenančių išeivijoje vaikai mokėsi nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose.
Ką tėvams ir mokykloms siūlo perimti mokant vaikus nuotoliniu būdu šeimos, jau iki šiol ugdžiusios vaikus namuose bei, ką siūlo mokyklų, turinčių dešimtmetę nuotolinio mokymo praktiką atstovai?
LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja nuotoliniu būdu: Marija Šmitienė, keturių vaikučių mama, mokymo šeimoje entuziastė bei Mindaugas Malcevičius, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuotolinį mokymą.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-temos-dominuoja-studentu-ir-destytoju-pokalbiuose-su-universitetu-kapelionais-per-karantina--25164734Apie ką kalbasi tie, kas prašo dvasininko išklausyti juos pirmą kartą? Kokią pagalbą gali suteikti aukštosios mokyklos kapelionas savo bendruomenėms, o ir kaip šį laiką išgyvena patys kapelionai?
LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas Gintaras Blužas OFS ir Kauno technologijos bei Mykolo Romerio universitetų kapelionas kunigas Petras Pich iš Ispanijos.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25164734Thu, 09 Apr 2020 14:30:00 +0000LRTUniversitetų kapelionai kviečia nuo pat karantino pradžios savo akademines bendruomenes nelikti vieniems, kreiptis dvasinės pagalbos. Ar išdrįsta tai daryti studentai ir dėstytojai, jei iki šiol net nepažinojo savo universiteto kapeliono? Apie ką...Apie ką kalbasi tie, kas prašo dvasininko išklausyti juos pirmą kartą? Kokią pagalbą gali suteikti aukštosios mokyklos kapelionas savo bendruomenėms, o ir kaip šį laiką išgyvena patys kapelionai?
LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas Gintaras Blužas OFS ir Kauno technologijos bei Mykolo Romerio universitetų kapelionas kunigas Petras Pich iš Ispanijos.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1384falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-per-karantina-dar-paklausu-mokytis-pas-korepetitorius--24744867Dvyliktokų tikslas – gerai pasiruošti tiek nacionaliniams brandos, tiek tarptautiniams egzaminams ir įstoti į geriausius Lietuvos bei pasaulio universitetus. Neretai mokiniai sėdi pas korepetitorius ne po vieną, o grupėmis, po kelis. Kaip šalyje paskelbtas karantinas pakeitė dvyliktokų įprotį po mokyklos bėgti pagilinti žinių pas korepetitorius? Ar ši paslauga iš viso beturi paklausą per karantiną?
Antrojoje laidos dalyje žvilgsnis į tai, kaip vyks priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar iš viso beverta šiųmečiams abiturientams galvoti apie stojimą į kitų šalių universitetus bei koledžus. 
Pagaliau, ar tie jaunuoliai, kurie ketino po gimnazijos baigimo niekur nestudijuoti ir norėjo vykti savanoriauti į Afriką ar kitas pasaulio šalis, gali tikėtis, kad jiems pavyks patirti "gap year", ar tokių svajonių geriau atsisakyti? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24744867Thu, 02 Apr 2020 13:53:05 +0000LRTTiek Vyriausybės strateginio analizės centro, tiek Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad nuo 36 iki 40 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau nei po vieną papildomą mokytoją. Dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi dvyliktokai. Štai,...Dvyliktokų tikslas – gerai pasiruošti tiek nacionaliniams brandos, tiek tarptautiniams egzaminams ir įstoti į geriausius Lietuvos bei pasaulio universitetus. Neretai mokiniai sėdi pas korepetitorius ne po vieną, o grupėmis, po kelis. Kaip šalyje paskelbtas karantinas pakeitė dvyliktokų įprotį po mokyklos bėgti pagilinti žinių pas korepetitorius? Ar ši paslauga iš viso beturi paklausą per karantiną?
Antrojoje laidos dalyje žvilgsnis į tai, kaip vyks priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar iš viso beverta šiųmečiams abiturientams galvoti apie stojimą į kitų šalių universitetus bei koledžus. 
Pagaliau, ar tie jaunuoliai, kurie ketino po gimnazijos baigimo niekur nestudijuoti ir norėjo vykti savanoriauti į Afriką ar kitas pasaulio šalis, gali tikėtis, kad jiems pavyks patirti "gap year", ar tokių svajonių geriau atsisakyti? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-dvyliktokams-pasiruosti-valstybiniams-brandos-egzaminams-nuotoliniu-budu--24383600Vis dėlto ar gali šiųmečiai abiturientai tikėtis kokių nors nuolaidų ar lengvatų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos?
LRT radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Rimtas Baltušis, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24383600Thu, 26 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė šiemet nevykdysianti dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, o abitūros egzaminai stumiami iš balandžio į birželį. Vis dėlto ar gali šiųmečiai abiturientai tikėtis kokių nors nuolaidų ar...Vis dėlto ar gali šiųmečiai abiturientai tikėtis kokių nors nuolaidų ar lengvatų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos?
LRT radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Rimtas Baltušis, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>1778falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pasirinkti-efektyviausia-ir-naudingiausia-nuotolinio-mokymo-platforma--24060681Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. ]]>https://api.spreaker.com/episode/24060681Thu, 19 Mar 2020 15:35:59 +0000LRTVisos švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu. Tai šią savaitę nurodė...Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. ]]>1720falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pasirinkti-efektyviausia-ir-naudingiausia-nuotolinio-mokymo-platforma--24060019Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. ]]>https://api.spreaker.com/episode/24060019Thu, 19 Mar 2020 15:33:53 +0000LRTVisos švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu. Tai šią savaitę nurodė...Tiesa, mokyklų bendruomenėse esama įvairių pamąstymų apie nuotolinį mokymą. Ved. Jonė Kučinskaitė. ]]>1720falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-dar-verta-investuoti-i-universitetini-issilavinima--23794678https://api.spreaker.com/episode/23794678Thu, 12 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTDar pernai tarptautinis darbo paieškos tinklas „Glassdoor“ išvardijo 15 stambių kompanijų, kurios pareiškė, jog norintieji įsidarbinti nebeprivalo būti įgiję nei magistro nei bakalauro kvalifikacinio laipsnio. Į šį 15-uką pateko tokios kompanijos kaip...1660falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-itakos-vaiko-akademinei-ne-sekmei-turi-pirmuju-seseriu-metu-mokymosi-spragos--23508292Bet štai jau penktokų mokytojai dalykininkai pastebi, esą kone trečdalis ar net ir pusė visų vaikų nemoka mokytis, yra užgęsę, įsitikinę, kad daugelis disciplinų, ypač tiksliųjų mokslų yra "ne jiems"? Pradeda rastis mokymosi spragos. 
Kas tai lemia? Ir, ar įmanoma baigiamosiose progimnazijos klasėse arba jau ir gimnazijoje užlopyti pirmųjų šešerių - aštuonerių metų vaikų mokymosi spragas?

LRT radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Mažeikių M. Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė ir buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas, docentas Bronislovas Burgis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23508292Thu, 05 Mar 2020 14:30:00 +0000LRTVisi vaikai gabūs, unikalūs ir gali lengvai įveikti mokyklines - bendrojo ugdymo - programas. Tokią nuostatą diegia edukologai. Ir iš tiesų, absoliuti dauguma pirmokėlių ateina į mokyklas degančiomis akimis, tikėdami savo jėgomis. Pirmokėlių tėvai...Bet štai jau penktokų mokytojai dalykininkai pastebi, esą kone trečdalis ar net ir pusė visų vaikų nemoka mokytis, yra užgęsę, įsitikinę, kad daugelis disciplinų, ypač tiksliųjų mokslų yra "ne jiems"? Pradeda rastis mokymosi spragos. 
Kas tai lemia? Ir, ar įmanoma baigiamosiose progimnazijos klasėse arba jau ir gimnazijoje užlopyti pirmųjų šešerių - aštuonerių metų vaikų mokymosi spragas?

LRT radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Mažeikių M. Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė ir buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas, docentas Bronislovas Burgis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1665falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lietuvos-banko-ekonomistai-musa-pavojaus-varpais-del-lietuviu-ne-issilavinimo--23251544https://api.spreaker.com/episode/23251544Thu, 27 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTŠiandieniniai studentai ir moksleiviai jau netrukus gali patirti tai, ką reiškia gyventi iš pašalpos. Apie tai kalba tiek pasaulio šalių lyderiai, tiek mūsų šalies ekonomikos, finansų ir švietimo ekspertai. Grėsmę kelia tai, kad jau per ateinantį...1624falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-samokslauja-apie-klimato-ne-atsilima--22996619Kita vertus, ar tai reiškia, kad nereikia tausoti išteklių? Tokį klausimą kelia žalieji aktyvistai. Jų oponentai gi pastebi, esą, kad tie, kas labiausiai skelbiasi saugą gamtą, tie pasirodo patys besantys didžiausi teršėjai. O šitai įrodė ir kompanijos „Grigeo“ istorija.  
Tad reikia ar neverta rūpintis ekologija? Kaip ir kada pradėti ugdyti visuomenės sąmoningumą? Ar į žaliąsias akcijas įsitraukiantis jaunimas yra „žalias“ tik per akcijas ir, kiek realiai įvairūs ekologiniai renginiai keičia jų mąstymą bei gyvenimo būdą? 
Vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22996619Thu, 20 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTKuo žinomi ekologai, aplinkosaugininkai ir kiti gamtosaugos profesionalai daugiau šneka apie klimato atšilimą, tuo jų ne mažiau visuomenėje žinomi oponentai pateikia daugiau kontrargumentų, kodėl, girdi joks atšilimas negresia. Kita vertus, ar tai...Kita vertus, ar tai reiškia, kad nereikia tausoti išteklių? Tokį klausimą kelia žalieji aktyvistai. Jų oponentai gi pastebi, esą, kad tie, kas labiausiai skelbiasi saugą gamtą, tie pasirodo patys besantys didžiausi teršėjai. O šitai įrodė ir kompanijos „Grigeo“ istorija.  
Tad reikia ar neverta rūpintis ekologija? Kaip ir kada pradėti ugdyti visuomenės sąmoningumą? Ar į žaliąsias akcijas įsitraukiantis jaunimas yra „žalias“ tik per akcijas ir, kiek realiai įvairūs ekologiniai renginiai keičia jų mąstymą bei gyvenimo būdą? 
Vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokios-profesijos-yra-mirstancios--22733121https://api.spreaker.com/episode/22733121Thu, 13 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTAr prisimenate telegrafisto, scenografuotojo, mašininkės, tarpmiestinių telefonų linijų sujungėjų (komutatorių) profesijas? Šį darbą dirbo daugelio šiandieninių moksleivių seneliai, bet jų anūkai sunkiai begali įsivaizduoti, ką dar prieš mažiau nei...1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-labiau-ne-motyvuoti-vaikai-mokytis-ar-suaugusieji-keistis--22481468https://api.spreaker.com/episode/22481468Thu, 06 Feb 2020 14:30:00 +0000LRTĮ mokyklas ateina vis mažiau motyvuoti mokiniai: jiems niekas neįdomu, jie neturi siekių, vienintelis jų noras - kiauras dienas smaksoti prie IT prietaisų. Tai pastebi dažnas šiandieninis mokytojas, o neretai ir tėvai. O ką pastebi vaikai? Jų...1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-jau-netrukus-mokyklu-vadovai-nebegales-nepriimti-mokytis-neigalaus-vaiko-bet-ar-tam-pasiruosta--22242405https://api.spreaker.com/episode/22242405Thu, 30 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTLietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė...1706falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pasirinkti-tokias-studijas-ir-profesija-kad-po-vieneriu-metu-netektu-perstoti--21989158https://api.spreaker.com/episode/21989158Thu, 23 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTKaip pasirinkti tokias studijas ir profesiją, kad po vienerių metų netektų perstoti? Apie 80 proc. visų abiturientų renkasi studijas atstitiktiniu būdu, nes taip „patarė draugai“, nes „taip nusprendė tėvai“, nes „tokią studijų programą pasiūlė...1663falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-vaikus-pradejus-leisti-i-mokyklas-nuo-seseriu-metu-pageres-ju-pasiekimai-ir-savijauta--21749486https://api.spreaker.com/episode/21749486Thu, 16 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTValdančiųjų planuose - ankstinti priešmokyklinį ir mokyklinį amžių. Jau netrukus į priešmokyklinę grupę gali tekti vesti penkiamečius, o į pirmokų suolus sodinti šešiamečius. Kiek visų šešiamečių yra galimai brandūs ir pasirengę krimsti mokslus, kiek...1599falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-lietuvos-aukstosioms-mokykloms-sunkiai-sekasi-pritraukti-uzsienio-studentu--21512451https://api.spreaker.com/episode/21512451Thu, 09 Jan 2020 14:30:00 +0000LRTLietuvos aukštosios mokyklos jau kurį laiką kelia tikslą pasikviesti nuolat studijuoti Lietuvoje 15 proc. studentų užsieniečių. Deja, tai sekasi retai aukštajai mokyklai. Kodėl? Ar užsieniečiai nepasitiki mūsų teikiamo aukštojo mokslo diplomo kokybe?...1710falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokia-itaka-mokiniu-pasiekimams-turi-pamoku-praleidinejimas--21282284https://api.spreaker.com/episode/21282284Thu, 02 Jan 2020 15:34:50 +0000LRTLietuvos moksleiviai per metus praleidžia 28 mln. pamokų. Statistiškai vienas mokinys praleidžia nuo 60 iki 120 pamokų per vienerius mokslo metus. O iš viso per mokslo metus mokiniui (priklausomai nuo klasės) susidaro apie 1 tūkst. pamokų. Taigi,...1739falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-pasiteisino-viduriniu-mokyklu-panaikinimas--20891219https://api.spreaker.com/episode/20891219Thu, 19 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTApie 2000-uosius buvo pradėtas tvarkyti mokyklų tinklas, ligtol veikusios vidurinės mokyklos buvo išskaidytos į atskiras pradines mokyklas, progimnazijas, dešimtmetes mokyklas ir trumpąsias (keturmetes) gimnazijas. Ilgosios (dvylikametės) gimnazijos...1621falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kas-lemia-prastus-penkiolikmeciu-skaitymo-igudzius--20685274https://api.spreaker.com/episode/20685274Thu, 12 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTKinija, Singapūras, Hongkongas, Estija, Kanada, Suomija, dar bene trys dešimtys šalių ir tik antrame sąrašo gale - Lietuva. Taip naujame tarptautiniame PISA tyrime atrodo mūsų penkiolikmečiai, pagal skaitymo gebėjimus. Mat šįkart penkiolikmečių...1679falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kam-naudingos-nemokamos-bakalauro-studijos--20506365https://api.spreaker.com/episode/20506365Thu, 05 Dec 2019 14:30:00 +0000LRTSeime įregistruota Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Vyriausybė šioms MSĮ pataisoms, kurias teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritarė dar rugsėjį. Dabar belieka...1693falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-studentai-nedrista-pasipriesinti-universitetu-profesoriu-ir-kitu-destytoju-patycioms--20339597Kodėl studentai tyli? Ko jie bijo? Kodėl daugelis mediciną studijuojančių jaunuolių tėvų į pirmą vietą iškelia ne savo vaiko savijautą ir sveikatą, o baimę, kad, jei viešai prabils apie mobingą, tai jų vaikas neįstos į rezidentūrą.
O ir, kodėl studentai nesikreipia pagalbos į universitetų sielovadininkus, kapelionus bei psichologus? Pagaliau, kiek pervargusių ir galbųt perdegusių universitetų profesorių, docentų, lektorių ateina pasikalbėti su savo universiteto kapelionu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Eugenijus Puzynia SJ ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20339597Thu, 28 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTPraėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukė medicinos studijų penktakursė. Kalbama esą mergina neatlaikė mobingo. Velionės bendramoksliai ir jų tėvai sukrėsti. Vis dėlto, nors pirmomis dienomis kai kurie jų pradėjo atviriau rašyti apie garsių klinikų...Kodėl studentai tyli? Ko jie bijo? Kodėl daugelis mediciną studijuojančių jaunuolių tėvų į pirmą vietą iškelia ne savo vaiko savijautą ir sveikatą, o baimę, kad, jei viešai prabils apie mobingą, tai jų vaikas neįstos į rezidentūrą.
O ir, kodėl studentai nesikreipia pagalbos į universitetų sielovadininkus, kapelionus bei psichologus? Pagaliau, kiek pervargusių ir galbųt perdegusių universitetų profesorių, docentų, lektorių ateina pasikalbėti su savo universiteto kapelionu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Eugenijus Puzynia SJ ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1691falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kurlink-juda-pasaulio-aukstasis-mokslas-ir-ko-tiketis-mums--20182767Pagaliau, ar Lietuvos švietimiečiai supranta artėjančius pasikeitimus ir jiems ruošiasi?
LRT Radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Gabija Skučaitė, Socialinių mokslų kolegijos direktorė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20182767Thu, 21 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTPer artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. šiandien žinomų profesijų. Ar įmanoma numatyti šiuos pokyčius ir, kam ruoštis? Kokių įgūdžių labiausiai reikės ateityje? Bei, kas diktuoja švietimo madas pasaulyje. Pagaliau, ar Lietuvos švietimiečiai...Pagaliau, ar Lietuvos švietimiečiai supranta artėjančius pasikeitimus ir jiems ruošiasi?
LRT Radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Gabija Skučaitė, Socialinių mokslų kolegijos direktorė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1711falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-daryti-kad-lietuvos-destytoju-atlyginimai-prisivytu-bent-etiopijos-destytoju-atlygi--20027935Mažesnius atlyginimus nei lietuviai gauna tik Armėnijos dėstytojai – apie 540 dolerių, Rusijos – apie 620 dolerių.
Kodėl Lietuvoje taip mažai apmokamas dėstytojų darbas? Ir, kodėl dėstytojai susitaiko su tokia padėtimi? Pagaliau, kur ieškoti rezervų dėstytojų algoms?
Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto kancleris, doc. Saulius Spurga, Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė, Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20027935Thu, 14 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTVidutinis Lietuvos dėstytojo atlyginimas yra mažesnis ne tik už mūsų šalies mokytojų, o ir daugelio kitų pasaulio šalių dėstytojų algas. 800 dolerių, tokia yra vidutinė Lietuvos dėstytojų alga. Tuo tarpu įvairių sunkumų kamuojamos Etiopijos dėstytojai...Mažesnius atlyginimus nei lietuviai gauna tik Armėnijos dėstytojai – apie 540 dolerių, Rusijos – apie 620 dolerių.
Kodėl Lietuvoje taip mažai apmokamas dėstytojų darbas? Ir, kodėl dėstytojai susitaiko su tokia padėtimi? Pagaliau, kur ieškoti rezervų dėstytojų algoms?
Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto kancleris, doc. Saulius Spurga, Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė, Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1719falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-lyderyste-skirta-tik-isrinktiesiems--19908044Kitu atveju, jaunas žmogus gali išsigąsti pernelyg didelės savo svajonės ir nebenorėti jos siekti, nebenorėti nieko keisti?
Taigi, kaip jauna žmogui nepamesti didžios svajonės, kaip siekti tikslo ir burti savo sekėjų komandą?
Laidoje dalyvauja įvairių socialinių iniciatyvų ir projektų jaunimui iniciatoriai ir pirmeiviai Dovydas Aganson, Linas Vaicekauskas bei Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatorius, Miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19908044Thu, 07 Nov 2019 13:30:00 +0000LRTĮvairūs lyderystės mokytojai ragina jaunus žmones svajoti ir svajoti kuo plačiau, kad jų svajonė pranoktų juos pačius. Vis dėlto tie, kas po studijų negavo tokio darbo, kuris būtų „pranokęs jų svajonę“, prisipažįsta, kad, nors svajonė turi būti didi,...Kitu atveju, jaunas žmogus gali išsigąsti pernelyg didelės savo svajonės ir nebenorėti jos siekti, nebenorėti nieko keisti?
Taigi, kaip jauna žmogui nepamesti didžios svajonės, kaip siekti tikslo ir burti savo sekėjų komandą?
Laidoje dalyvauja įvairių socialinių iniciatyvų ir projektų jaunimui iniciatoriai ir pirmeiviai Dovydas Aganson, Linas Vaicekauskas bei Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatorius, Miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1690falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-duoda-ir-ka-atima-is-mokiniu-ir-studentu-savanoryste--19788299Viena vertus, dabar tiek moksleiviai, tiek studentai kur kas noriau įsitraukia į įvairias savanoriškas akcijas, kita vertus, nemažai ir klausiančių: „O ką aš gausiu iš savanorystės? Kodėl turėčiau kažkam padėti, su kažkuo dalytis tuo, ką pats sunkiau pelniau?“
Taigi, ką kalba moksleiviai ir studentai, kurie kartą pabandę savanoriauti, tai daro nuolatos? Ko jie išmoko savanoriaudami? Kodėl geriau duoti nei imti? Pagaliau, kaip jie leistų laisvą laiką, jei nesavanoriautų?   
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19788299Thu, 31 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTArtėjant Vėlinėms daugėja įvairių šalpos ir paramos organizacijų kvietimų jauniems žmonėms įsitraukti į savanorišką veiklą padėti vargstanties ir skurstantiems.  Viena vertus, dabar tiek moksleiviai, tiek studentai kur kas noriau įsitraukia į įvairias...Viena vertus, dabar tiek moksleiviai, tiek studentai kur kas noriau įsitraukia į įvairias savanoriškas akcijas, kita vertus, nemažai ir klausiančių: „O ką aš gausiu iš savanorystės? Kodėl turėčiau kažkam padėti, su kažkuo dalytis tuo, ką pats sunkiau pelniau?“
Taigi, ką kalba moksleiviai ir studentai, kurie kartą pabandę savanoriauti, tai daro nuolatos? Ko jie išmoko savanoriaudami? Kodėl geriau duoti nei imti? Pagaliau, kaip jie leistų laisvą laiką, jei nesavanoriautų?   
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1651falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-lietuvoje-yra-nuosekli-gabiu-vaiku-ugdymo-politika--19669339Pagaliau, ar tikrai mes ugdome vaikų gabumus Lietuvoje, ar tik daug šnekame apie jų ugdymą. Ir, ar nėra taip, kad gabių vaikų ugdymas yra paliktas savieigai - keletos entuziastų iniciatyvai? Kaip iš tikro yra ir turi būti ugdomi gabūs ir talentingi vaikai?
Laidoje dalyvauja Arnas Vyšniauskas, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientas, Artūras Laktionkinas, programos „Gabių vaikų akademija“ mokinio tėtis ir Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ direktorius.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19669339Thu, 24 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTPer pastaruosius keletą metų gabių vaikų ugdymui buvo skirti net keletas projektų. Jie kainavo milijonus, o apmokėti buvo daugiausia Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Bet ar yra šių projektų tęstinumas? Ar kas nors šiandien žino, kaip...Pagaliau, ar tikrai mes ugdome vaikų gabumus Lietuvoje, ar tik daug šnekame apie jų ugdymą. Ir, ar nėra taip, kad gabių vaikų ugdymas yra paliktas savieigai - keletos entuziastų iniciatyvai? Kaip iš tikro yra ir turi būti ugdomi gabūs ir talentingi vaikai?
Laidoje dalyvauja Arnas Vyšniauskas, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientas, Artūras Laktionkinas, programos „Gabių vaikų akademija“ mokinio tėtis ir Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ direktorius.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1680falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-mokytis-profesinese-mokyklose-nebera-geda--19553517Palyginimui į aukštųjų mokyklų: universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas studijų vietas priimta tik 11,7 tūkst. moksleivių.
Tiesa, pačių jaunuolių baigusių mokyklas, palyginti su ankstesniais metais ženkliai sumažėjo.
Tad ką rodo faktas, kad, nors potencialių stojančiųjų sumažėjo, priėmimas į profesines mokyklas padidėjo? Ar tai reiškia, kad jau ir Lietuvoje eiti mokytis amato į profesines mokyklas nebėra gėda? O ir, kiek šią tendenciją lemia darbo su profesiniu bei aukštoju išsimokslinimu pasiūla, taip pat atlyginimų dydis?
Laidoje dalyvauja būsimas statybininkas – apdailininkas Justas Rimkus, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19553517Thu, 17 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTŠiųmetis priėmimas į profesines mokyklas drąsiai gali būti vadinamas anšlaginiu - priimta net 18 tūkst. jaunuolių. Beveik visi jie mokysis valstybės lėšomis. Palyginimui į aukštųjų mokyklų: universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas studijų...Palyginimui į aukštųjų mokyklų: universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas studijų vietas priimta tik 11,7 tūkst. moksleivių.
Tiesa, pačių jaunuolių baigusių mokyklas, palyginti su ankstesniais metais ženkliai sumažėjo.
Tad ką rodo faktas, kad, nors potencialių stojančiųjų sumažėjo, priėmimas į profesines mokyklas padidėjo? Ar tai reiškia, kad jau ir Lietuvoje eiti mokytis amato į profesines mokyklas nebėra gėda? O ir, kiek šią tendenciją lemia darbo su profesiniu bei aukštoju išsimokslinimu pasiūla, taip pat atlyginimų dydis?
Laidoje dalyvauja būsimas statybininkas – apdailininkas Justas Rimkus, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1705falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-mokyklos-virsta-smurto-zona--19458075Bet tai nėra pavienis atvejis, panašios istorijos kartojasi nuolatos. Ir ne tik Klaipėdoje, o visoje šalyje.
Ką daryti? Kaip sutramdyti smurtautojus. Kur yra smurto šaknys? Ar smurtauti vaikai išmoksta mokyklose?
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė ir Psichologijos instituto direktorius doc. dr. Antanas Valantinas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19458075Thu, 10 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTĮ gaują Klaipėdoje susibūrę paaugliai terorizuoja ir mokinius, ir pedagogus ir drausminti piktadarius bandančius tėvus. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliausas pastebi, girdi mokykloje ir jos prieigose smurtaujantys: mušantys ir reketuojantys...Bet tai nėra pavienis atvejis, panašios istorijos kartojasi nuolatos. Ir ne tik Klaipėdoje, o visoje šalyje.
Ką daryti? Kaip sutramdyti smurtautojus. Kur yra smurto šaknys? Ar smurtauti vaikai išmoksta mokyklose?
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė ir Psichologijos instituto direktorius doc. dr. Antanas Valantinas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1716falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kiek-ilgai-mokykla-gali-sekmingai-veikti-be-vadovo--19339307Kitų metų sausį bus skelbiami konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 20 metų ir daugiau. O 2021 m. bus sausį paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 10 metų ir daugiau.
Bet rasti naujų vadovų nėra taip paprasta. Mat, kaip rodo konkursų rezultatai, vieniems pretendentams į vadovus stinga kvalifikacijos ar vadovavimo patirties, kiti gal ir laimėtų konkursus, tačiau, kadangi nuo šiol vadovai bus skiriami tik penkerių metų kadencijai, atsisako šios minties. Juos atgraso tai, kad terminuota darbo sutartis suvaržo jų asmeninį gyvenimą, pvz.: joks bankas nesuteikia vadovui, kurio darbo sutartis yra terminuota paskolos. O patys vadovai suvokia, kad per penkerius metus vargiai sukursi tokį mokytojų kolektyvą, kuris atvestų mokinius į akademinę sėkmę, o ir nevisada pavyks taip greitai perkeisti mokyklos kultūrą.
Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė, telefonu situaciją komentuoja skirtingų regionų mokyklų vadovai.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19339307Thu, 03 Oct 2019 13:30:00 +0000LRTKetvirtadalis šalies mokyklų neturi nuolatinių vadovų? Joms laikinai vadovauja pavaduotojai arba buvę direktoriai. Mat pernai sausį buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir šių metų sausį paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai...Kitų metų sausį bus skelbiami konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 20 metų ir daugiau. O 2021 m. bus sausį paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 10 metų ir daugiau.
Bet rasti naujų vadovų nėra taip paprasta. Mat, kaip rodo konkursų rezultatai, vieniems pretendentams į vadovus stinga kvalifikacijos ar vadovavimo patirties, kiti gal ir laimėtų konkursus, tačiau, kadangi nuo šiol vadovai bus skiriami tik penkerių metų kadencijai, atsisako šios minties. Juos atgraso tai, kad terminuota darbo sutartis suvaržo jų asmeninį gyvenimą, pvz.: joks bankas nesuteikia vadovui, kurio darbo sutartis yra terminuota paskolos. O patys vadovai suvokia, kad per penkerius metus vargiai sukursi tokį mokytojų kolektyvą, kuris atvestų mokinius į akademinę sėkmę, o ir nevisada pavyks taip greitai perkeisti mokyklos kultūrą.
Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė, telefonu situaciją komentuoja skirtingų regionų mokyklų vadovai.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.]]>1698falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-bus-kam-pakeisti-i-pensija-iseinancius-inzinierius--19243634Kai kuriuose universitetuose ir kolegijose dėl šios priežastys yra uždaromos nuo 30 iki net 90 proc. visų studijų programų. Kai kurioms regioninėms inžinerinės krypties kolegijoms dėl sumažėjusio studentų skaičiaus iškilo rimta išlikimo grėsmė. 
Beje, kaip rodo oficialioji statistika, kasmet nuo 30 iki 50 proc. visų inžinerinių bei technologionių mokslų studijų krypčių studentų iškrenta.
Tiesa, Vyriausybė prieš keletą metų paskelbė inžinerinius ir technologinius mokslus prioritetine kryptimi bei padidino valstybės finansuojamų vietų šios krypties studentams; bet jaunuoliai šios žinios neišgirdo.  
Investicijų ekspertai atreipia dėmesį, jog nesant parengtų inžinierių nuo Lietuvos nusigręš potencialūs investuotojai.  
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19243634Thu, 26 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTJaunuolių priimtų į inžineriją skaičius tik per penkerius metus sumažėjo dviem su puse karto. Jei 2015 m. rugsėjį mokytis inžinerijos į universitetų ir kolegijų pirmus kursus susirinko apie 6 tūkst. studentų, tai šiemet viso labo 2400 pirmakursių. Kai...Kai kuriuose universitetuose ir kolegijose dėl šios priežastys yra uždaromos nuo 30 iki net 90 proc. visų studijų programų. Kai kurioms regioninėms inžinerinės krypties kolegijoms dėl sumažėjusio studentų skaičiaus iškilo rimta išlikimo grėsmė. 
Beje, kaip rodo oficialioji statistika, kasmet nuo 30 iki 50 proc. visų inžinerinių bei technologionių mokslų studijų krypčių studentų iškrenta.
Tiesa, Vyriausybė prieš keletą metų paskelbė inžinerinius ir technologinius mokslus prioritetine kryptimi bei padidino valstybės finansuojamų vietų šios krypties studentams; bet jaunuoliai šios žinios neišgirdo.  
Investicijų ekspertai atreipia dėmesį, jog nesant parengtų inžinierių nuo Lietuvos nusigręš potencialūs investuotojai.  
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1741falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-islaikyti-baigiamuosius-egzaminus-be-korepetitoriu-misija-nebeimanoma-ar-tikrai--19152517Be to, pasirodo, kad dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi ne kas kitas, o elitinių mokyklų, kuriose mokosi tik vaikai, išlaikę stojamuosius testus, o šiuos vaikus moko vieni stipriausių šalies pedagogų auklėtiniai.
Šie Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad net 60 proc. visų lietuvių, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, nepasitiki Lietuvos švietimu.
Kodėl rūpestingi tėvai neleidžia atžaloms žengti nė žingsnio be repetitoriaus, nors mokosi puikiose ar net geriausiose mokyklose? Ar tikrai be korepetitorių nepavyks išlaikyti valstybinių brandos egzaminų ir ar įstoti į geriausius universitetus?
LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ diskutuoja vilnietis dviejų atžalų tėvas Arūnas Malinovskis ir šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją be repetitorių pagalbos baigęs ir penkis šimtukus gavęs abiturientas, būsimas teisininkas Karolis Orlauskas. Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19152517Thu, 19 Sep 2019 13:30:00 +0000LRT36 proc. Lietuvos mokinių turi ne mažiau nei po vieną korepetitorių, o dar 24 proc. tėvų mielai juos samdytų, tik neturi iš ko. Be to, pasirodo, kad dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi ne kas kitas, o elitinių mokyklų, kuriose mokosi...Be to, pasirodo, kad dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi ne kas kitas, o elitinių mokyklų, kuriose mokosi tik vaikai, išlaikę stojamuosius testus, o šiuos vaikus moko vieni stipriausių šalies pedagogų auklėtiniai.
Šie Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad net 60 proc. visų lietuvių, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, nepasitiki Lietuvos švietimu.
Kodėl rūpestingi tėvai neleidžia atžaloms žengti nė žingsnio be repetitoriaus, nors mokosi puikiose ar net geriausiose mokyklose? Ar tikrai be korepetitorių nepavyks išlaikyti valstybinių brandos egzaminų ir ar įstoti į geriausius universitetus?
LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ diskutuoja vilnietis dviejų atžalų tėvas Arūnas Malinovskis ir šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją be repetitorių pagalbos baigęs ir penkis šimtukus gavęs abiturientas, būsimas teisininkas Karolis Orlauskas. Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1661falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-pamoku-pradzios-laikas-susijes-su-mokiniu-savijauta-ir-pasiekimais--19086345
Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30-9 val.
Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.
O štai, kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.
Kodėl Lietuvos mokykloms nerūpi pasaulio mokslininkų išvados? O gal Lietuvos mokslininkai ir medikai priėjo kitokių išvadų, kad kuo ankstyvesnis pamokų pradžios laikas, tuo geresnė vaikų ir paauglių savijauta bei aukštesni akademiniai pasiekimai?
Tai aiškinsimės laidoje su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskiene bei pedagogu, docentu Bronislovu Burgiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19086345Thu, 12 Sep 2019 13:30:00 +0000LRTAnkstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastą paauglių savijautą, bet gali nulemti net ir depresiją. Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei...
Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30-9 val.
Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.
O štai, kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.
Kodėl Lietuvos mokykloms nerūpi pasaulio mokslininkų išvados? O gal Lietuvos mokslininkai ir medikai priėjo kitokių išvadų, kad kuo ankstyvesnis pamokų pradžios laikas, tuo geresnė vaikų ir paauglių savijauta bei aukštesni akademiniai pasiekimai?
Tai aiškinsimės laidoje su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskiene bei pedagogu, docentu Bronislovu Burgiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1703falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu--18155985https://api.spreaker.com/episode/18155985Thu, 30 May 2019 13:30:00 +0000LRTDešimt balų1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-pavyks-profesinems-mokykloms-pritraukti-mokytis-daugiau-moksleiviu-nei-pernai--18061163Iki šiol profesinėms mokykloms pavykdavo surinkti tik apie 15-16 tūkst. moksleivių.
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2016 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose pats didžiausias žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius – net 58,7 proc. Vis dėlto kai kurios ES šalys, tarp jų ir Lietuva šioje ataskaitoje nurodė, kad jų siektina žmonių su aukštuoju išsilavinimu reikšmė yra žemesnė. Lietuvos siekis – tik 48,7 proc.
Kam verta rinktis mokymąsi profesinėse mokyklose? Kada prasideda stojamieji į profesines mokyklas bei, ką galvoja patys moksleiviai apie galimybę iš pradžių įgyti profesiją profesinėje mokykloje ir tik vėliau stoti į universitetą ar kolegiją?

Laidoje dalyvauja: Elena Pelakauskienė – Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacijos vadovė ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė bei dr. Nora Pileičikienė – Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18061163Thu, 23 May 2019 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę daugelyje Lietuvos mokyklų vyksta Paskutinio skambučio šventė. Iš viso šiemet šalies gimnazijas baigs 23,7 tūkst. abiturientų. Bet valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose numatyta tik 13,2 tūkst. Tuo tarpu...Iki šiol profesinėms mokykloms pavykdavo surinkti tik apie 15-16 tūkst. moksleivių.
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2016 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose pats didžiausias žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius – net 58,7 proc. Vis dėlto kai kurios ES šalys, tarp jų ir Lietuva šioje ataskaitoje nurodė, kad jų siektina žmonių su aukštuoju išsilavinimu reikšmė yra žemesnė. Lietuvos siekis – tik 48,7 proc.
Kam verta rinktis mokymąsi profesinėse mokyklose? Kada prasideda stojamieji į profesines mokyklas bei, ką galvoja patys moksleiviai apie galimybę iš pradžių įgyti profesiją profesinėje mokykloje ir tik vėliau stoti į universitetą ar kolegiją?

Laidoje dalyvauja: Elena Pelakauskienė – Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacijos vadovė ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė bei dr. Nora Pileičikienė – Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.]]>1644falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-duoda-vaikams-ankstyvas-mokymasis-programuoti--17955337Šiemet Vasario 16-ąją šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šios akademijos iniciatorių, JAV programavimo kompanijos „Devbridge group“ viceprezidentą ir Lietuvos padalinių vadovą Viktorą Gurgždį medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Kaip vyksta mokymasis šioje neformaliojo švietimo akademijoje ir ką duoda vaikams ankstyvas mokymasis programuoti?

Laidoje dalyvauja: JAV kompanijos „Devbridge group“ Lietuvos padalinių vadovas Viktoras Gurgždys bei dienraščio ir portalo „Lietuvos rytas“ IT ir mokslo redaktorius Adomas Rutkauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17955337Thu, 16 May 2019 13:30:00 +0000LRTŠeštadienį vyks nemokamos kūrybinių technologijų ir programavimo pagrindų „Sourcery For Kids" akademijos (skirtos 7-12 metų vaikams) antrosios alumnų laidos išleistuvės. Šiemet Vasario 16-ąją šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šios akademijos...Šiemet Vasario 16-ąją šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šios akademijos iniciatorių, JAV programavimo kompanijos „Devbridge group“ viceprezidentą ir Lietuvos padalinių vadovą Viktorą Gurgždį medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Kaip vyksta mokymasis šioje neformaliojo švietimo akademijoje ir ką duoda vaikams ankstyvas mokymasis programuoti?

Laidoje dalyvauja: JAV kompanijos „Devbridge group“ Lietuvos padalinių vadovas Viktoras Gurgždys bei dienraščio ir portalo „Lietuvos rytas“ IT ir mokslo redaktorius Adomas Rutkauskas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1622falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-nesuklysti-renkantis-studijas-uzsienyje--17887106Beje, jei prieš gerą dešimtmetį studijuoti svetur dažniausiai vykdavo didmiesčių abiturientai, tai pastaraisiais metais jau ir mažų kaimo mokyklėlių abiturientai nebebijo rinktis studijų ne Lietuvoje.
Kai kurie studijų žinovai prognozuoja, esą šiemet išvykstančių studijuoti į užsienio šalių aukštąsias mokyklas bus dar daugiau.
Kokius ketinimų studijuoti ne Lietuvoje motyvus vardija besirenkantieji studijas svetur? Bei, kokias klaidas dažniausiai padaro besirenkantys studijas ne Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja: VšĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė bei akademinė studijų užsienyje konsultantė Renata Žukovska-Valančienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17887106Thu, 09 May 2019 13:30:00 +0000LRTPraėjusiais metais mokyklas baigė 22 su puse tūkstančio abiturientų, iš kurių beveik 1500 pasirinko studijas ne Lietuvos aukštosiose mokyklose. Palyginimui užpernai gimnazijas baigė daugiau kaip 23 300 jaunuolių, o studijuoti į užsienį išvyko apie...Beje, jei prieš gerą dešimtmetį studijuoti svetur dažniausiai vykdavo didmiesčių abiturientai, tai pastaraisiais metais jau ir mažų kaimo mokyklėlių abiturientai nebebijo rinktis studijų ne Lietuvoje.
Kai kurie studijų žinovai prognozuoja, esą šiemet išvykstančių studijuoti į užsienio šalių aukštąsias mokyklas bus dar daugiau.
Kokius ketinimų studijuoti ne Lietuvoje motyvus vardija besirenkantieji studijas svetur? Bei, kokias klaidas dažniausiai padaro besirenkantys studijas ne Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja: VšĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė bei akademinė studijų užsienyje konsultantė Renata Žukovska-Valančienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kaip-valdyti-stresa-egzaminu-ir-kitu-ziniu-patikrinimu-metu--17822062
Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17822062Thu, 02 May 2019 13:30:00 +0000LRTTestų, egzaminų ir kitų žinių patikrinimo baimė, stresas ir įtampa. Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.
Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ar-vertetu-grizti-prie-pazymiu-pradinukams-rasymo--17750754https://api.spreaker.com/episode/17750754Thu, 25 Apr 2019 13:29:00 +0000LRTDaugėja pedagogų bei tėvų, kurie teigia esą būtina nedelsiant grįžti prie pažymių pradinukams rašymo. Girdi, dabar galiojantis aprašomasis vertinimas nėra aiškus nei daugeliui tėvų, nei pačiam vaikui. O ir esą pažymių pradinėse klasėse nebuvimas...1631falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-ka-per-100-dienu-ministro-poste-pavyko-nuveikti-treciakart-svietimo-ministru-paskirtam-algirdui-monkeviciui--17750760https://api.spreaker.com/episode/17750760Thu, 18 Apr 2019 13:29:00 +0000LRTNesulaukusi šimtadienio pradėjo byrėti švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus komanda: po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų iš pareigų pasitraukė viceministrė Monika Bilotienė, o štai, nevyriausybininkai bei...1598falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kodel-nevyriausybines-svietimo-srities-organizacijos-nusivyle-svietimo-istaigu-auditu--17613943https://api.spreaker.com/episode/17613943Thu, 11 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTSusisiekimo ministerijos auditorių atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų auditas atskleidė tik dalį pažeidimų. Apie tai kalba nevyriausybinių švietimo tinklo organizacijų atstovai. Ko neparodė auditas? Ką kiek anksčiau...1555falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-kokius-issukius-patiria-seimos-auginancios-vaika-su-aspergerio-sindromu--17823052Tiesa, pati autizmo spektro sutrikimo sąvoka yra gana plati. Vienas iš autizmo spektro sutrikimų yra aspergerio sindromas.
Kaip suprasti, kad vaikas serga aspergerio sindromu, o ne šiaip yra kaprizingas namuose ar nemokantis elgtis ir bendrauti su bendraamžiais mokykloje? Kokius patiria iššūkius šeimos, auginančios vaikus su aspergerio sindromu ir kokie iššūkiai gula ant mokytojų ir tokio vaiko bendramokslių bei jų tėvų? Ką turi daryti bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose nėra specializuotų klasių mokytojai, kad vaikas su aspergerio sindromu dėl tariamai „keisto bendravimo" netaptų patyčių auka? Pagaliau, kaip pats vaikas turėtų mokytis buvimo su kitais, kad jo kitoniškumas netaptų kančia.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos direktorė Ramutė Pilauskaitė ir Kauno Prano Daunio ugdymo centro psichologė Toma Malvicė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17823052Thu, 04 Apr 2019 13:30:00 +0000LRTŠią savaitę yra minima autizmo spektro sutrikimo diena. Vyksta daugybė renginių: konferencija parlamente, mokyklose, integruojančiose vaikus su šia negalia organizuojami seminarai, atviros pamokos, sostinės Trijų kryžių kalnas bei tiltai sušvito...Tiesa, pati autizmo spektro sutrikimo sąvoka yra gana plati. Vienas iš autizmo spektro sutrikimų yra aspergerio sindromas.
Kaip suprasti, kad vaikas serga aspergerio sindromu, o ne šiaip yra kaprizingas namuose ar nemokantis elgtis ir bendrauti su bendraamžiais mokykloje? Kokius patiria iššūkius šeimos, auginančios vaikus su aspergerio sindromu ir kokie iššūkiai gula ant mokytojų ir tokio vaiko bendramokslių bei jų tėvų? Ką turi daryti bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose nėra specializuotų klasių mokytojai, kad vaikas su aspergerio sindromu dėl tariamai „keisto bendravimo" netaptų patyčių auka? Pagaliau, kaip pats vaikas turėtų mokytis buvimo su kitais, kad jo kitoniškumas netaptų kančia.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos direktorė Ramutė Pilauskaitė ir Kauno Prano Daunio ugdymo centro psichologė Toma Malvicė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1670falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-tarptautinis-bakalaureato-diplomas--17428341
Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programai Lietuvoje 20 metų. Šiandien, pagal šią programą dirba jau šešios mokyklos, dar keletas yra pretendentės į ją.
Tiesa, nors sėkmingai baigusiems IB diplomo programą jaunuoliams paprastai atsiveria daugybės prestižinių pasaulio universitetų durys, kasmet būna po keletą jaunuolių, kurie neišlaiko bent vieno iš šešių egzaminų ir - negauna diplomo. Ir tai nereiškia, kad egzaminų neišlaiko prasti mokiniai. Priešingai, neretai tai būna itin stropūs jaunuoliai.
Taigi, kokių savybių reikia, kad galėtum sėkmingai mokytis, pagal šią programą. O ir, kodėl per dvi dešimtis metų, kai ši programa veikia mūsų šalyje mums sunkiai sekasi įlieti ir į nacionalinę programą daugiau šios tarptautinės programos stiprybių.

Laidoje dalyvaus: Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Virgilijus Saulius ir Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato programos klasių koordinatorė Vilija Balčiūnaitė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17428341Thu, 21 Mar 2019 14:30:00 +0000LRTVerta ar ne siekti tarptautinio bakalaureato diplomo? Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programai Lietuvoje 20 metų. Šiandien, pagal šią programą dirba jau šešios mokyklos, dar keletas yra pretendentės į ją. Tiesa, nors sėkmingai baigusiems IB...
Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programai Lietuvoje 20 metų. Šiandien, pagal šią programą dirba jau šešios mokyklos, dar keletas yra pretendentės į ją.
Tiesa, nors sėkmingai baigusiems IB diplomo programą jaunuoliams paprastai atsiveria daugybės prestižinių pasaulio universitetų durys, kasmet būna po keletą jaunuolių, kurie neišlaiko bent vieno iš šešių egzaminų ir - negauna diplomo. Ir tai nereiškia, kad egzaminų neišlaiko prasti mokiniai. Priešingai, neretai tai būna itin stropūs jaunuoliai.
Taigi, kokių savybių reikia, kad galėtum sėkmingai mokytis, pagal šią programą. O ir, kodėl per dvi dešimtis metų, kai ši programa veikia mūsų šalyje mums sunkiai sekasi įlieti ir į nacionalinę programą daugiau šios tarptautinės programos stiprybių.

Laidoje dalyvaus: Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Virgilijus Saulius ir Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato programos klasių koordinatorė Vilija Balčiūnaitė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1611falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-03-14-16-30--17363466https://api.spreaker.com/episode/17363466Thu, 14 Mar 2019 21:10:00 +0000LRT1529falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-03-07-16-30--17261650 Šiais metais apie 200 abiturientų laikys vadinamą brandos darbą. Daugiausia tai biologijos, chemijos, fizikos sričių darbai.
Be to, pirmą kartą laikyti brandos darbą užsiregistravo jau ir vienuoliktokai.
Mat tiek brandos darbus, tiek ir valstybinius brandos egzaminus galima laikyti ne tik paskutinėje, dvyliktoje klasėje, o ir vienuoliktoje. Bet tik retas moksleivis naudojasi šia galimybe.
Tiesa, egzaminų ekspertai pastebi, kad iš tiesų daugybė vienuoliktokų yra puikiai pasirengią ir tiek anglų kalbos, tiek informacinių technologijų, o ir kai kuriuos kitus egzaminus sėkmingai galėtų išlaikyti jau ir priešpaskutiniais metais. Taip jie turėtų daugiau laiko ruoštis kitiems egzaminams dvyliktoje klasėje.
Kiek gimnazistų naudojasi galimybe išlaikyti ne tik brandos darbus, bet ir valstybinius brandos egzaminus eksternu? Ar galima dvyliktoje klasėje perlaikyti egzaminą, jei jį laikei vienuoliktoje klasėje, bet rezultatas nėra toks, kuriuo galėtum džiaugtis? O ir, ką duoda moksleiviui vadinamas brandos darbas: ar verta jį laikyti bei, kada jis taps privalomas visiems?
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja dr. Asta Ranonytė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17261650Thu, 07 Mar 2019 08:31:00 +0000LRTKodėl retas abiturientas naudojasi galimybe jau vienuoliktoje klasėje laikyti brandos egzaminus ar brandos darbus? Šiais metais apie 200 abiturientų laikys vadinamą brandos darbą. Daugiausia tai biologijos, chemijos, fizikos sričių darbai. Be to,... Šiais metais apie 200 abiturientų laikys vadinamą brandos darbą. Daugiausia tai biologijos, chemijos, fizikos sričių darbai.
Be to, pirmą kartą laikyti brandos darbą užsiregistravo jau ir vienuoliktokai.
Mat tiek brandos darbus, tiek ir valstybinius brandos egzaminus galima laikyti ne tik paskutinėje, dvyliktoje klasėje, o ir vienuoliktoje. Bet tik retas moksleivis naudojasi šia galimybe.
Tiesa, egzaminų ekspertai pastebi, kad iš tiesų daugybė vienuoliktokų yra puikiai pasirengią ir tiek anglų kalbos, tiek informacinių technologijų, o ir kai kuriuos kitus egzaminus sėkmingai galėtų išlaikyti jau ir priešpaskutiniais metais. Taip jie turėtų daugiau laiko ruoštis kitiems egzaminams dvyliktoje klasėje.
Kiek gimnazistų naudojasi galimybe išlaikyti ne tik brandos darbus, bet ir valstybinius brandos egzaminus eksternu? Ar galima dvyliktoje klasėje perlaikyti egzaminą, jei jį laikei vienuoliktoje klasėje, bet rezultatas nėra toks, kuriuo galėtum džiaugtis? O ir, ką duoda moksleiviui vadinamas brandos darbas: ar verta jį laikyti bei, kada jis taps privalomas visiems?
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja dr. Asta Ranonytė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1578falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-02-28-16-30--17216780Mokyklų karjeros specialistai neretai pastebi, kad gydomosios medicinos, reabilitacijos, odontologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos ar kitų gyvybės mokslų sričių studijas paprastai renkasi akademiškai stipriausi abiturientai, tačiau nemažai tarp jų yra tokių, apie kuriuos mokytojai sako, kad tai ir patys neempatiškiausi ar net arogantiškiausi moksleiviai.
Dalis jų jau po vienerių ar dvejų studijų metų supranta klaidingai pasirinkę studijų kryptį, tad meta mokslus ir stoja kitur, kiti gi tęsia studijas ir galvoja, kad kaip nors pavyks prisijaukinti nemėgiamas studijas, o vėliau ir darbą.
Kada ir kodėl atsirado mitas, kad geriausi abiturientai turi rinktis tik gyvybės mokslų studijas? Kaip pasimatuoti profesiją ir suprasti, ar tikrai esi sutvertas medicinai ar kitiems gyvybės ir gamtos mokslams?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Ingrida Prigodina Lukošienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto l. e. p. Karjeros centro vadovas Linas Šablinskas.
Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017105132.m4aThu, 28 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTDaugiau kaip pusė visų kasmet gimnazijas baigiančių abiturientų mėgina laimę stodami į gyvybės mokslų studijas. Bet ar tikrai visi sutverti šioms studijoms? Mokyklų karjeros specialistai neretai pastebi, kad gydomosios medicinos, reabilitacijos,...Mokyklų karjeros specialistai neretai pastebi, kad gydomosios medicinos, reabilitacijos, odontologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos ar kitų gyvybės mokslų sričių studijas paprastai renkasi akademiškai stipriausi abiturientai, tačiau nemažai tarp jų yra tokių, apie kuriuos mokytojai sako, kad tai ir patys neempatiškiausi ar net arogantiškiausi moksleiviai.
Dalis jų jau po vienerių ar dvejų studijų metų supranta klaidingai pasirinkę studijų kryptį, tad meta mokslus ir stoja kitur, kiti gi tęsia studijas ir galvoja, kad kaip nors pavyks prisijaukinti nemėgiamas studijas, o vėliau ir darbą.
Kada ir kodėl atsirado mitas, kad geriausi abiturientai turi rinktis tik gyvybės mokslų studijas? Kaip pasimatuoti profesiją ir suprasti, ar tikrai esi sutvertas medicinai ar kitiems gyvybės ir gamtos mokslams?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Ingrida Prigodina Lukošienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto l. e. p. Karjeros centro vadovas Linas Šablinskas.
Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1534falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-02-21-16-30--17113377
Pernai stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose turėjo išlaikyti tik matematikos valstybinį brandos egzaminą, o kitus galėjo laikyti tik mokyklinius egzaminus. Ir tik stojusieji į universitetus turėjo laikyti tris valstybinius brandos egzaminus.

Šiais metais tiek stojantieji į universitetus, tiek į kolegijas turės būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos.

Šių trijų egzaminų išlaikymo aritmetinis vidurkis stojant į kolegijas turi būti ne žemesnis nei 25. Kitaip sakant, už visus 3 egzaminas reikia surinkti ne mažiau nei 75 balus.

Dar vienas naujas reikalavimas stojantiesiems – penkių privalomų mokytis skirtingų mokslo sričių dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Stojantiems į kolegijas jis turi būti ne žemesnis nei 6.

Šie aukšti reikalavimai galioja tik stosiantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. O tiems, kas pretenduos mokytis kolegijų valstybės nefinansuojamose vietose, užteks išlaikyti tik vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą.

Kaip šias naujoves sutinka Lietuvos kolegijų direktorių konferencija? Ar, įsigaliojus gerokai aukštesniam priėmimo barjerui, dar bus kas stoja į regionines kolegijas, ar rasis kas įveikia šiuos slenksčius stodami į valstybės prioritetinėmis vadinamas inžinerines, technologines studijas, į kurias jau anksčiau mažai jaunuolių įveikdavo stojimo barjerus?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072434.m4aThu, 21 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTAr stojimo reikalavimus į kolegijas prilyginus stojimo reikalavimams į universitetus bus kas stoja į kolegijas? Pernai stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose turėjo išlaikyti tik matematikos valstybinį brandos egzaminą, o...
Pernai stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose turėjo išlaikyti tik matematikos valstybinį brandos egzaminą, o kitus galėjo laikyti tik mokyklinius egzaminus. Ir tik stojusieji į universitetus turėjo laikyti tris valstybinius brandos egzaminus.

Šiais metais tiek stojantieji į universitetus, tiek į kolegijas turės būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos.

Šių trijų egzaminų išlaikymo aritmetinis vidurkis stojant į kolegijas turi būti ne žemesnis nei 25. Kitaip sakant, už visus 3 egzaminas reikia surinkti ne mažiau nei 75 balus.

Dar vienas naujas reikalavimas stojantiesiems – penkių privalomų mokytis skirtingų mokslo sričių dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Stojantiems į kolegijas jis turi būti ne žemesnis nei 6.

Šie aukšti reikalavimai galioja tik stosiantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. O tiems, kas pretenduos mokytis kolegijų valstybės nefinansuojamose vietose, užteks išlaikyti tik vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą.

Kaip šias naujoves sutinka Lietuvos kolegijų direktorių konferencija? Ar, įsigaliojus gerokai aukštesniam priėmimo barjerui, dar bus kas stoja į regionines kolegijas, ar rasis kas įveikia šiuos slenksčius stodami į valstybės prioritetinėmis vadinamas inžinerines, technologines studijas, į kurias jau anksčiau mažai jaunuolių įveikdavo stojimo barjerus?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1504falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-02-14-16-30--17049166
Lietuvos užimtumo tarnyba atliko 155 profesijų įsidarbinimo galimybių barometrą bei pateiktė skirtingų profesijų grupių vidutinį darbo užmokestį.

Ši prognozė sudaryta tik 2019 m. Kaip pastebi ekspertai, sudarinėjantys šiuos barometrus daugybę metų, įsidarbinimo galimybių tendencijos menkai kinta: tų profesijų atstovai, kurie turėjo menkus įsidarbinimo šansus prieš penketą metų, tie ir dabar vargiai randa darbo, o tų profesijų atstovai, kurių stigo prieš dešimtmetį, šiandien tapo dar labiau paklusūs.

Kokių profesijų atstovai turi didžiausias įsidarbinimo galimybes, kokių – vidutines, o kokią profesiją renkantis derėtų gerai apgalvoti, ką reikės daryti, jei nepavyks įsidarbinti?

Laidoje dalyvaus Užimtumo tarnybos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vedėjas Gytis Darulis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072149.m4aThu, 14 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTKaip rinktis, ką studijuoti, kad ateityje netektų gailėtis? Lietuvos užimtumo tarnyba atliko 155 profesijų įsidarbinimo galimybių barometrą bei pateiktė skirtingų profesijų grupių vidutinį darbo užmokestį. Ši prognozė sudaryta tik 2019 m. Kaip...
Lietuvos užimtumo tarnyba atliko 155 profesijų įsidarbinimo galimybių barometrą bei pateiktė skirtingų profesijų grupių vidutinį darbo užmokestį.

Ši prognozė sudaryta tik 2019 m. Kaip pastebi ekspertai, sudarinėjantys šiuos barometrus daugybę metų, įsidarbinimo galimybių tendencijos menkai kinta: tų profesijų atstovai, kurie turėjo menkus įsidarbinimo šansus prieš penketą metų, tie ir dabar vargiai randa darbo, o tų profesijų atstovai, kurių stigo prieš dešimtmetį, šiandien tapo dar labiau paklusūs.

Kokių profesijų atstovai turi didžiausias įsidarbinimo galimybes, kokių – vidutines, o kokią profesiją renkantis derėtų gerai apgalvoti, ką reikės daryti, jei nepavyks įsidarbinti?

Laidoje dalyvaus Užimtumo tarnybos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vedėjas Gytis Darulis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-02-07-16-30--16982794
Oficialioji šalies valdžia kalba apie regionų stiprinimą, dėl šios priežasties iš Vilniaus į Kauną iškeliama Žemės ūkio ministerija; įvedus etatitinį mokytojų darbo apmokėjimą, buvo gerokai padidintos regionų mažų mokyklų mokytojų algos, o didmiesčių mokytojams – sumažėjo. Bet kalbant apie aukštąsias mokyklas, situacija kitokia. Lietuvoje priešingai, nei daugelyje senosios demokratijos šalių, kur patys prestižiškiausi, vadinamieji „Gebenės lygos" universitetai, yra įsikūrę ne sostinėse, o nedideliuose miestukuose. Ir taip yra neatsitiktinai, o vykdant tikrą, ne popierinę regioninę politiką.

O Lietuvoje akademiniais miestais iš esmės tampa du didmiesčiai: Vilnius ir Kaunas. Šiaulių universitetas (ŠU) studijų parodoje „Studijos 2019" pranešė žinią stojantiesiems – ŠU nuo šios vasaros bus nebe savarankiškas universitetas, o Vilniaus universiteto padalinys. .
Iš tiesų tokia universiteto netektis yra skausminga ne vien Šiauliams ir regionui, bet ir visai Lietuvai. Jei nelieka regione universiteto, nebelieka ir „intelekto", nes intelektualiai pajėgiausi, veržliausi, drąsiausi, perspektyviausi akademinio pasaulio žmonės išvažiuoja ten, kur geriausiai gali realizuoti savo gebėjimus. Daugybė puikių ŠU dėstytojų persikėlė dirbti ir gyventi į Vilnių ar Kauną ir niekada nebegrįš atgalios. Įkandin jų išvažiuoja jaunimas, kuris galėjo likti regione studijuoti ir kurti savo ateitį.
Beje, buvusioji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė dar neseniai turėjo planų ir regioninę Šiaulių valstybinę kolegiją prijungti prie Vilniaus arba Kauno kolegijų.
Kur veda tokia regioninė politika regionus ir visą šalį? Kodėl regionams svarbu išlaikyti aukštąsias mokyklas? Ką galvoti abiturientams belaukiantiems stojamųjų, ar dar verta jiems rinktis studijas regionų aukštosiose mokyklose?

Laidoje dalyvaus Šiaulių universiteto rektorius profesorius Darius Šiaučiūnas ir Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017039494.m4aThu, 07 Feb 2019 14:30:00 +0000LRTKodėl išsivysčiusiose šalyse elitiniai universitetai telkiasi regionuose? Oficialioji šalies valdžia kalba apie regionų stiprinimą, dėl šios priežasties iš Vilniaus į Kauną iškeliama Žemės ūkio ministerija; įvedus etatitinį mokytojų darbo...
Oficialioji šalies valdžia kalba apie regionų stiprinimą, dėl šios priežasties iš Vilniaus į Kauną iškeliama Žemės ūkio ministerija; įvedus etatitinį mokytojų darbo apmokėjimą, buvo gerokai padidintos regionų mažų mokyklų mokytojų algos, o didmiesčių mokytojams – sumažėjo. Bet kalbant apie aukštąsias mokyklas, situacija kitokia. Lietuvoje priešingai, nei daugelyje senosios demokratijos šalių, kur patys prestižiškiausi, vadinamieji „Gebenės lygos" universitetai, yra įsikūrę ne sostinėse, o nedideliuose miestukuose. Ir taip yra neatsitiktinai, o vykdant tikrą, ne popierinę regioninę politiką.

O Lietuvoje akademiniais miestais iš esmės tampa du didmiesčiai: Vilnius ir Kaunas. Šiaulių universitetas (ŠU) studijų parodoje „Studijos 2019" pranešė žinią stojantiesiems – ŠU nuo šios vasaros bus nebe savarankiškas universitetas, o Vilniaus universiteto padalinys. .
Iš tiesų tokia universiteto netektis yra skausminga ne vien Šiauliams ir regionui, bet ir visai Lietuvai. Jei nelieka regione universiteto, nebelieka ir „intelekto", nes intelektualiai pajėgiausi, veržliausi, drąsiausi, perspektyviausi akademinio pasaulio žmonės išvažiuoja ten, kur geriausiai gali realizuoti savo gebėjimus. Daugybė puikių ŠU dėstytojų persikėlė dirbti ir gyventi į Vilnių ar Kauną ir niekada nebegrįš atgalios. Įkandin jų išvažiuoja jaunimas, kuris galėjo likti regione studijuoti ir kurti savo ateitį.
Beje, buvusioji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė dar neseniai turėjo planų ir regioninę Šiaulių valstybinę kolegiją prijungti prie Vilniaus arba Kauno kolegijų.
Kur veda tokia regioninė politika regionus ir visą šalį? Kodėl regionams svarbu išlaikyti aukštąsias mokyklas? Ką galvoti abiturientams belaukiantiems stojamųjų, ar dar verta jiems rinktis studijas regionų aukštosiose mokyklose?

Laidoje dalyvaus Šiaulių universiteto rektorius profesorius Darius Šiaučiūnas ir Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1445falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-01-31-16-30--16900616
Be to, pastaruoju metu matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų neranda net ir prestižinės mokyklos. Pastaraisiais metais į matematikos, fizikos, chemijo mokytojo vietą net ir geriausiose šalies mokyklose pretenduoja vos vienas kandidatas. Kadangi mokyklose stinga tiksliųjų mokslų mokytojų, ypač mokytojų, kurie geba pastebėti, įnorinti ir uždegti mokinius mokytis tiksliųjų ir gamtos mokslų, auga privačių mokytojų – repetitorių – poreikis. Neoficialiai kalbama, kad kai kurie geri matematikos bei kitų fizinių mokslų mokytojai uždirba ne ką prasčiau, o ir yra gerbiami bei vertinami ne mažiau, nei daugelis gydytojų, kuriais tarp veržiasi tapti geriausieji abiturientai.
Ar tikrai matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų deficitas šią profesiją daro elitine? Kodėl to dar nemato geriausi abiturientai ir jų tėvai, atkalbinėjantys vaikus tapti tiksliųjų mokslų mokytojais?

Laidoje dalyvauja Gytautas Beresnevičius, privatus matematikos ir informatikos mokytojas, bei Vytautas Černovas, privatus matematikos ir chemijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1017006931.m4aThu, 31 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTBeveik pusė visų abiturientų kasmet mėgina laimę stodami į mediciną. Tačiau retas pastebi, kad pastaraisiais metais elitine tampa matematikos mokytojo profesija. Nes retas jaunas žmogus linkęs studijuoti tiksliuosius mokslus, o vėliau eiti dirbti į...
Be to, pastaruoju metu matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų neranda net ir prestižinės mokyklos. Pastaraisiais metais į matematikos, fizikos, chemijo mokytojo vietą net ir geriausiose šalies mokyklose pretenduoja vos vienas kandidatas. Kadangi mokyklose stinga tiksliųjų mokslų mokytojų, ypač mokytojų, kurie geba pastebėti, įnorinti ir uždegti mokinius mokytis tiksliųjų ir gamtos mokslų, auga privačių mokytojų – repetitorių – poreikis. Neoficialiai kalbama, kad kai kurie geri matematikos bei kitų fizinių mokslų mokytojai uždirba ne ką prasčiau, o ir yra gerbiami bei vertinami ne mažiau, nei daugelis gydytojų, kuriais tarp veržiasi tapti geriausieji abiturientai.
Ar tikrai matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų deficitas šią profesiją daro elitine? Kodėl to dar nemato geriausi abiturientai ir jų tėvai, atkalbinėjantys vaikus tapti tiksliųjų mokslų mokytojais?

Laidoje dalyvauja Gytautas Beresnevičius, privatus matematikos ir informatikos mokytojas, bei Vytautas Černovas, privatus matematikos ir chemijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1536falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-01-24-16-30--16837488
Remiantis prieš keletą metų Lietuvoje atliktais tyrimais, kai kuriose šalies mokyklose išsekę ir „perdegę" yra apie 30 proc. visų dirbančių pedagogų.

Praėjusį savaitgalį socialinius tinklus sudrebino žiežmariškių tėvų įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos lituanistė brutaliu tonu moko progimnazinio amžiaus mokinukus kirčiavimo. Iš mokytojos tono akivaizdu, kad pedagogė yra pervargusi ir gal net „perdegusi"?

Kas yra perdegimo sindromas? Ar įmanoma pačiam tai pastebėti ir pajusti? Kas turėtų atkreipti dėmesį į mokytojų nuovargį? Ką turėtų padaryti mokyklų vadovai, kad perdegę mokytojai neišlietų savo nevilties, įniršio, pykčio ant vaikų?

Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto direktorius (dekanas), doc. dr. Antanas Valantinas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974312.m4aThu, 24 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTKodėl mokyklų direktoriai ir pavaduotojai nepastebi mokytojų „perdegimo"? Remiantis prieš keletą metų Lietuvoje atliktais tyrimais, kai kuriose šalies mokyklose išsekę ir „perdegę" yra apie 30 proc. visų dirbančių pedagogų. Praėjusį savaitgalį...
Remiantis prieš keletą metų Lietuvoje atliktais tyrimais, kai kuriose šalies mokyklose išsekę ir „perdegę" yra apie 30 proc. visų dirbančių pedagogų.

Praėjusį savaitgalį socialinius tinklus sudrebino žiežmariškių tėvų įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos lituanistė brutaliu tonu moko progimnazinio amžiaus mokinukus kirčiavimo. Iš mokytojos tono akivaizdu, kad pedagogė yra pervargusi ir gal net „perdegusi"?

Kas yra perdegimo sindromas? Ar įmanoma pačiam tai pastebėti ir pajusti? Kas turėtų atkreipti dėmesį į mokytojų nuovargį? Ką turėtų padaryti mokyklų vadovai, kad perdegę mokytojai neišlietų savo nevilties, įniršio, pykčio ant vaikų?

Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto direktorius (dekanas), doc. dr. Antanas Valantinas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1505falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-01-17-16-30--16804811Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti?
Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių?
Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.
Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974014.m4aThu, 17 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTPastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš...Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti?
Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių?
Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.
Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-01-10-16-30--16684871
Beveik keturios dešimtys įvairių asociacijų – visos Lietuvos mokytojų dalykininkų asociacijos, mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos moksleivių sąjunga, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – pasirašė viešą kreipimąsį į šalies švietimo strategus, kuriame teigia, kad pernai rudeniop pradėta ugdymo turinio atnaujinimo ir ypač programų struktūros reforma sukels naujų socialinių ir ekonominių problemų, nes jai nėra pasiruošta, ji pradėta vykdyti neapgalvotai ir neskaidriai.

Mokytojai dalykininkai, mokyklų vadovai, profsąjungų atstovai, moksleiviai bei jų tėvai reikalauja, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jai pavaldus ir už programų atnaujinimą atsakingas Ugdymo plėtotės centras ne dėl „pliuso“ apklaustų mokytojus dalykininkus, kaip šie siūlo keisti mokyklines programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai, o iš tiesų su jais bendrautų, bendradarbiautų ir atsižvelgtų į mokyklose dirbančių specialistų siūlymus.

Kodėl nepavyksta abiems šalims susikalbėti, nors tai tęsiasi jau keletą mėnesių?

Laidoje dalyvaus Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, geografas Rytas Šalna ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941431.m4aThu, 10 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTKo siekia mokytojai dalykininkai toliau kritikuodami bendrojo ugdymo programų gaires? Beveik keturios dešimtys įvairių asociacijų – visos Lietuvos mokytojų dalykininkų asociacijos, mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos...
Beveik keturios dešimtys įvairių asociacijų – visos Lietuvos mokytojų dalykininkų asociacijos, mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos moksleivių sąjunga, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – pasirašė viešą kreipimąsį į šalies švietimo strategus, kuriame teigia, kad pernai rudeniop pradėta ugdymo turinio atnaujinimo ir ypač programų struktūros reforma sukels naujų socialinių ir ekonominių problemų, nes jai nėra pasiruošta, ji pradėta vykdyti neapgalvotai ir neskaidriai.

Mokytojai dalykininkai, mokyklų vadovai, profsąjungų atstovai, moksleiviai bei jų tėvai reikalauja, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jai pavaldus ir už programų atnaujinimą atsakingas Ugdymo plėtotės centras ne dėl „pliuso“ apklaustų mokytojus dalykininkus, kaip šie siūlo keisti mokyklines programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai, o iš tiesų su jais bendrautų, bendradarbiautų ir atsižvelgtų į mokyklose dirbančių specialistų siūlymus.

Kodėl nepavyksta abiems šalims susikalbėti, nors tai tęsiasi jau keletą mėnesių?

Laidoje dalyvaus Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, geografas Rytas Šalna ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1536falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2019-01-03-16-30--16625702
Tarpušvenčiu vyko Lietuvos matematikos mokytojų konferencija, kurioje buvo nagrinėjama, kaip turėtų būti atnaujintos bendrojo ugdymo programos, kad mokiniams matematika taptų suprantama.

Paaiškėjo, kad matematikos dalyko mokytojai ir dėstytojai ne tik nerado bendro sutartimo, o dargi susikirto su edukologais, kas svarbiau dėstant matematiką mokyklose: edukologijos ar matematikos dalykas?

Ko nori edukologai ir ko siekia matematikai?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė atsakinga už bendrojo ugdymo programų atnaujinimą Irena Raudienė ir Vilniaus universiteto matematikas prof. Rimas Norvaiša.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941131.m4aThu, 03 Jan 2019 14:30:00 +0000LRTKaip reikėtų dėstyti matematiką, kad moksleiviai ją išmoktų? Tarpušvenčiu vyko Lietuvos matematikos mokytojų konferencija, kurioje buvo nagrinėjama, kaip turėtų būti atnaujintos bendrojo ugdymo programos, kad mokiniams matematika taptų suprantama....
Tarpušvenčiu vyko Lietuvos matematikos mokytojų konferencija, kurioje buvo nagrinėjama, kaip turėtų būti atnaujintos bendrojo ugdymo programos, kad mokiniams matematika taptų suprantama.

Paaiškėjo, kad matematikos dalyko mokytojai ir dėstytojai ne tik nerado bendro sutartimo, o dargi susikirto su edukologais, kas svarbiau dėstant matematiką mokyklose: edukologijos ar matematikos dalykas?

Ko nori edukologai ir ko siekia matematikai?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė atsakinga už bendrojo ugdymo programų atnaujinimą Irena Raudienė ir Vilniaus universiteto matematikas prof. Rimas Norvaiša.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1576falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-12-27-16-30--16580527
Kol daugybė mūsų kartu su savo vaikais bei kitais artimaisiais pakavome Kalėdų dovanas ir vis dar sunkiai atsigauname nuo gausių šventinių vaišių, daugybė mūsų šalies įvairaus amžiaus vaikų nė negali įsivaizduoti, kaip atrodo stalas, nukrautas dvylika šventinių valgių arba, kad kalėdinė dovana gali nuvilti, nepatikti, būti per prasta.

Didžiulis būrys vaikų ne kur nors trečiojo pasaulio šalyse, o čia pat, mūsų kaimynystėje, sutinka Kalėdas šaltuose, apšnerkštuose namuose ar tiesiog gatvėje.
Kuo ir kaip galėtume sušildyti tokius vaikus?

Laidoje dalyvaus: daugybės nevyriausybinių socialinių projektų iniciatorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Tomas Kurapkaitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908630.m4aThu, 27 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTKoks visų mūsų elgesys padėtų gatvės vaikams patirti Kalėdų stebuklą? Kol daugybė mūsų kartu su savo vaikais bei kitais artimaisiais pakavome Kalėdų dovanas ir vis dar sunkiai atsigauname nuo gausių šventinių vaišių, daugybė mūsų šalies įvairaus...
Kol daugybė mūsų kartu su savo vaikais bei kitais artimaisiais pakavome Kalėdų dovanas ir vis dar sunkiai atsigauname nuo gausių šventinių vaišių, daugybė mūsų šalies įvairaus amžiaus vaikų nė negali įsivaizduoti, kaip atrodo stalas, nukrautas dvylika šventinių valgių arba, kad kalėdinė dovana gali nuvilti, nepatikti, būti per prasta.

Didžiulis būrys vaikų ne kur nors trečiojo pasaulio šalyse, o čia pat, mūsų kaimynystėje, sutinka Kalėdas šaltuose, apšnerkštuose namuose ar tiesiog gatvėje.
Kuo ir kaip galėtume sušildyti tokius vaikus?

Laidoje dalyvaus: daugybės nevyriausybinių socialinių projektų iniciatorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Tomas Kurapkaitis.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1518falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-12-20-16-30--16537205
Mokytojai dalykininkai sutrikę – už bendrojo ugdymo programų turinį atsakingi valdininkai formaliai kviečia pedagogus diskusijoms, įtraukia juos į kalbėtojų sąrašus ir skiria 3 min. nuomonei išsakyti, bet atėjus diskusijos laikui, pareiškia, jog „nebeliko laiko jų nuomonei išklausyti“.

Mokytojai pastebi, kad aukštoji švietimo valdininkija, įsitaisiusi daugybę metų Švietimo ir mokslo ministerijoje, ignoruoja pedagogų siūlymus, kaip keisti bendrojo ugdymo programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai.




Kodėl nepavyksta net ir gerbiamiausiems bei tituluočiausiems šalies mokytojams susikalbėti su ministerijos bei jai pavaldžių institucijų klerkais?

Laidoje dalyvaus Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos valdybos narys, vertėjas, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908427.m4aThu, 20 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTAr į skandalus įklimpusi aukštoji švietimo valdininkija girdi mokytojų nuomonę? Mokytojai dalykininkai sutrikę – už bendrojo ugdymo programų turinį atsakingi valdininkai formaliai kviečia pedagogus diskusijoms, įtraukia juos į kalbėtojų sąrašus ir...
Mokytojai dalykininkai sutrikę – už bendrojo ugdymo programų turinį atsakingi valdininkai formaliai kviečia pedagogus diskusijoms, įtraukia juos į kalbėtojų sąrašus ir skiria 3 min. nuomonei išsakyti, bet atėjus diskusijos laikui, pareiškia, jog „nebeliko laiko jų nuomonei išklausyti“.

Mokytojai pastebi, kad aukštoji švietimo valdininkija, įsitaisiusi daugybę metų Švietimo ir mokslo ministerijoje, ignoruoja pedagogų siūlymus, kaip keisti bendrojo ugdymo programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai.




Kodėl nepavyksta net ir gerbiamiausiems bei tituluočiausiems šalies mokytojams susikalbėti su ministerijos bei jai pavaldžių institucijų klerkais?

Laidoje dalyvaus Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos valdybos narys, vertėjas, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-12-13-16-30--16468140Studentų skaičius tik per pastarąjį dešimtmetį sumenko perpus nuo apie 210 tūkst. 2008 m. iki bemaž 117 tūkst. studentų 2018 m.

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, prieš dešimtmetį tik universitetuose studijavo virš 149 tūkst. jaunuolių, o tai yra daugiau nei 30 tūkstančių studentų daugiau nei šiandien studijuoja universitetuose ir kolegijose kartu sudėjus.

Bet priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos kasmet vis griežtinamos.

Štai 2018 m. į universitetus buvo priimami jaunuoliai su ne žemesniu balu nei 3,6, o į kolegijas su ne žemesniu balu nei 2.

Būta išimčių neįgaliesiems. Juos aukštosios mokyklos galėjo priimti net, jei jų balas nesiekė 3,6 stojant į universitetus ir 2-jų – į kolegijas.

2019 m. priėmimo sąlygos dar labiau griežtinamos. Kodėl?

Laidos dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875745.m4aThu, 13 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTKodėl kasmet keičiamos bei griežtinamos priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos? Studentų skaičius tik per pastarąjį dešimtmetį sumenko perpus nuo apie 210 tūkst. 2008 m. iki bemaž 117 tūkst. studentų 2018 m. Kaip rodo Lietuvos statistikos...Studentų skaičius tik per pastarąjį dešimtmetį sumenko perpus nuo apie 210 tūkst. 2008 m. iki bemaž 117 tūkst. studentų 2018 m.

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, prieš dešimtmetį tik universitetuose studijavo virš 149 tūkst. jaunuolių, o tai yra daugiau nei 30 tūkstančių studentų daugiau nei šiandien studijuoja universitetuose ir kolegijose kartu sudėjus.

Bet priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos kasmet vis griežtinamos.

Štai 2018 m. į universitetus buvo priimami jaunuoliai su ne žemesniu balu nei 3,6, o į kolegijas su ne žemesniu balu nei 2.

Būta išimčių neįgaliesiems. Juos aukštosios mokyklos galėjo priimti net, jei jų balas nesiekė 3,6 stojant į universitetus ir 2-jų – į kolegijas.

2019 m. priėmimo sąlygos dar labiau griežtinamos. Kodėl?

Laidos dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1507falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-12-06-16-30--16408302
Jos ne tik organizuoja įvairius mokymus moksleiviams ar pedagogams, bet ir teikia nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų tiekimo, posėdžių ir renginių organizavimo, vaikų darželio paslaugas.
Taip, pasak nevyriausybininkų, ŠMM pavaldžios ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos ne tik neatlieka joms pavestų funkcijų, bet dar ir pažeidžia laisvos rinkos ir konkurencijos principus. Kodėl besikeičiantys ŠMM vadovai nemato jų pašonėje klestinčios netvarkos?

Laidoje dalyvaus: VšĮ „Europos namai" vadovė Judita Akromienė bei Švietimo NVO tinklo analitikė Dovilė Rudzenskė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016842988.m4aThu, 06 Dec 2018 14:30:00 +0000LRTNevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, atlikę Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių institucijų tinklo analizę, priėjo išvados: Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžios įstaigos, užuot prižiūrėjusios tiek formaliojo, tiek...
Jos ne tik organizuoja įvairius mokymus moksleiviams ar pedagogams, bet ir teikia nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų tiekimo, posėdžių ir renginių organizavimo, vaikų darželio paslaugas.
Taip, pasak nevyriausybininkų, ŠMM pavaldžios ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos ne tik neatlieka joms pavestų funkcijų, bet dar ir pažeidžia laisvos rinkos ir konkurencijos principus. Kodėl besikeičiantys ŠMM vadovai nemato jų pašonėje klestinčios netvarkos?

Laidoje dalyvaus: VšĮ „Europos namai" vadovė Judita Akromienė bei Švietimo NVO tinklo analitikė Dovilė Rudzenskė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-11-29-16-30--16346789Kur dingo švietimo lyderiai?

Mokyklos vadovas lemia 20 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo moksliniai tyrimai.

Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, šiuo metu apie 300 iš 1160 mokyklų neturi direktorių.

Trečdalio visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalio bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai yra vyresni nei 60-ies arba vadovauja 10 ir daugiau metų, tad netrukus turės būti pakeisti.

Kaip pripažįsta ministrė Jurgita Petrauskienė, rasti tinkamų mokyklų vadovų itin sudėtinga, nes pretenduojantiems į direktorius kandidatams stinga kompetencijos. Pasak ministrės, kone 40 proc. visų norinčių būti mokyklų direktoriais stinga strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijos, apie 45 proc. visų dalyvausiųjų konkursuose vadovauti įvairių tipų mokykloms apskritai stigo vadovavimo žmonėms patirties, dar apie trečdaliui, tai yra 33 proc., visų norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms stinga kompetencijos vadovauti ugdymo bei mokymo įstaigoms.

Taigi, kas nutiko, kad valstybės ir savivaldybių mokyklos neranda tinkamų vadovų?

Laidoje dalyvaus ugdomojo vadovavimo ekspertas, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Rytis Gurkšnys.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810535.m4aThu, 29 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTKetvirtadalis mokyklų neturi vadovų. Kur dingo švietimo lyderiai? Mokyklos vadovas lemia 20 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo moksliniai tyrimai. Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, šiuo metu apie 300...Kur dingo švietimo lyderiai?

Mokyklos vadovas lemia 20 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės arba nesėkmės. Tai rodo moksliniai tyrimai.

Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, šiuo metu apie 300 iš 1160 mokyklų neturi direktorių.

Trečdalio visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalio bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai yra vyresni nei 60-ies arba vadovauja 10 ir daugiau metų, tad netrukus turės būti pakeisti.

Kaip pripažįsta ministrė Jurgita Petrauskienė, rasti tinkamų mokyklų vadovų itin sudėtinga, nes pretenduojantiems į direktorius kandidatams stinga kompetencijos. Pasak ministrės, kone 40 proc. visų norinčių būti mokyklų direktoriais stinga strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijos, apie 45 proc. visų dalyvausiųjų konkursuose vadovauti įvairių tipų mokykloms apskritai stigo vadovavimo žmonėms patirties, dar apie trečdaliui, tai yra 33 proc., visų norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms stinga kompetencijos vadovauti ugdymo bei mokymo įstaigoms.

Taigi, kas nutiko, kad valstybės ir savivaldybių mokyklos neranda tinkamų vadovų?

Laidoje dalyvaus ugdomojo vadovavimo ekspertas, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Rytis Gurkšnys.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1459falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-11-22-16-30--16291287
Lietuva vėl susipriešinusi. Daugiau kaip mėnuo netyla ginčai dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų iš šeimos paimant du mažamečius, nes mama viešoje vietoje galimai smurtavo prieš vieną iš vaikų. Po šio atvejo paaiškėjo ir daugiau panašių istorijų.

Akivaizdu, kad svarių argumentų atskirais atvejais turi abi pusės. Deja, atrodo, kad empatijos taip pat neretai stokoja abi pusės.

Kaip rodo 2016 m. Mičigano universiteto mokslininkų atliktas empatijos tyrimas, Lietuva tarp 63 pasaulio šalių yra pačiame lentelės gale. Ir tai, veikiausiai, yra sąlygota tiek potrauminės mūsų šalies piliečių praeities, tiek uždarumo, nenoro keistis bei mokytis.

Šiandien mokomės ir gauname daugelio sričių išsilavinimo serfifikatus – nesvarbu, ar norime vairuoti automobilį, ar traktorių, ar siekiame karjeros bet kokioje srityje, tik štai tėvais manome, kad galime būti ir niekur nesimokę.

Ar tikrai taip? Ko galėtume pasimokyti iš pasaulyje viena labiausiai vertinamų ir pripažintų judėjų pedagogikos?

Laidoje dalyvaus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros doc. dr. Sada Ramanauskienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810153.m4aThu, 22 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTAr įmanoma nesimokant tėvystės įgūdžių tapti mylinčiais, jautriais, empatiškais tėvais? Lietuva vėl susipriešinusi. Daugiau kaip mėnuo netyla ginčai dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų iš šeimos paimant du mažamečius, nes mama...
Lietuva vėl susipriešinusi. Daugiau kaip mėnuo netyla ginčai dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų iš šeimos paimant du mažamečius, nes mama viešoje vietoje galimai smurtavo prieš vieną iš vaikų. Po šio atvejo paaiškėjo ir daugiau panašių istorijų.

Akivaizdu, kad svarių argumentų atskirais atvejais turi abi pusės. Deja, atrodo, kad empatijos taip pat neretai stokoja abi pusės.

Kaip rodo 2016 m. Mičigano universiteto mokslininkų atliktas empatijos tyrimas, Lietuva tarp 63 pasaulio šalių yra pačiame lentelės gale. Ir tai, veikiausiai, yra sąlygota tiek potrauminės mūsų šalies piliečių praeities, tiek uždarumo, nenoro keistis bei mokytis.

Šiandien mokomės ir gauname daugelio sričių išsilavinimo serfifikatus – nesvarbu, ar norime vairuoti automobilį, ar traktorių, ar siekiame karjeros bet kokioje srityje, tik štai tėvais manome, kad galime būti ir niekur nesimokę.

Ar tikrai taip? Ko galėtume pasimokyti iš pasaulyje viena labiausiai vertinamų ir pripažintų judėjų pedagogikos?

Laidoje dalyvaus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros doc. dr. Sada Ramanauskienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1427falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-11-15-16-30--16237090
Lapkričio 14 d. startuoja naujas – žiemos priėmimo į profesines mokyklas ratas. Jame dalyvaus 70 profesinio mokymo įstaigų, stojantieji galės rinktis iš 383 mokymo programų. Kvietimų mokytis sulauks bemaž po mėnesio – gruodžio 18 d.

Nuo šiol žiemos priėmimas taps tradiciniu. Žiemą nebus priimama į tas profesinio mokymo programas, kurios vykdomos kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programomis.

Kas galės šią žiemą stoti į profesines mokyklas? Ar bus priimama tik į nuo vasaros priėmimo likusias apie 3 tūkst. laisvų vietų, ar į bet kurias pageidaujamas?

Ar galės stoti ir nemokamai mokytis profesinėse mokyklose žmonės, jau turintys vieną profesinio arba aukštojo mokslo diplomą?

Kada prasidės ir kiek truks žiemos priėmimo studijos profesinėse mokyklose?

Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Vilniaus statybininkų rengimo centro laikinoji direktorė Daina Kiršanskienė, Biržų technologijos ir verslo mokymo centro direktorius Dainius Žukauskas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777586.m4aThu, 15 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTKodėl prireikė organizuoti naują priėmimo į profesines mokyklas etapą? Lapkričio 14 d. startuoja naujas – žiemos priėmimo į profesines mokyklas ratas. Jame dalyvaus 70 profesinio mokymo įstaigų, stojantieji galės rinktis iš 383 mokymo programų....
Lapkričio 14 d. startuoja naujas – žiemos priėmimo į profesines mokyklas ratas. Jame dalyvaus 70 profesinio mokymo įstaigų, stojantieji galės rinktis iš 383 mokymo programų. Kvietimų mokytis sulauks bemaž po mėnesio – gruodžio 18 d.

Nuo šiol žiemos priėmimas taps tradiciniu. Žiemą nebus priimama į tas profesinio mokymo programas, kurios vykdomos kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programomis.

Kas galės šią žiemą stoti į profesines mokyklas? Ar bus priimama tik į nuo vasaros priėmimo likusias apie 3 tūkst. laisvų vietų, ar į bet kurias pageidaujamas?

Ar galės stoti ir nemokamai mokytis profesinėse mokyklose žmonės, jau turintys vieną profesinio arba aukštojo mokslo diplomą?

Kada prasidės ir kiek truks žiemos priėmimo studijos profesinėse mokyklose?

Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Vilniaus statybininkų rengimo centro laikinoji direktorė Daina Kiršanskienė, Biržų technologijos ir verslo mokymo centro direktorius Dainius Žukauskas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1541falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-11-08-16-30--16175173
Studentų mažėja trigubai greičiau, nei mūsų šalies gyventojų. Ir šiuos „nuopelnus", anot kai kurių aukštųjų mokyklų atstovų, galima priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, kuri nuolat akcentuoja tariamai „blogą studijų kokybę“. Negana to, kiekvienais metais keičiasi stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas ir, kas svarbiausia, mažinamas aukštojo mokslo finansavimas.

„Atrodo, – pastebi profesorius Šarūnas Liekis, – kad stengiamasi Lietuvą grąžinti į balanos gadynę, kai apie universitetinį išsilavinimą vidutinis pavaldinys negalėjo ir svajoti. Nereikia užmiršti, kad tarpukario Lietuvoje buvo gyvos valdininkų nuostatos apie tai, kad Lietuvoje per daug žmonių su gimnazijų diplomais. Matai, tūlam kaimiečiui ir pradinės mokyklos per akis. Apsižvalgykime, pasaulis eina visai kitur. Panašu, kad ŠMM, statydama įvairius slenksčius stojantiesiems, įgyvendina elitinio mokslo idėją". Ar iš tiesų šiandieninę švietimo politiką galima vadinti selekcine elitistine?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777272.m4aThu, 08 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTprofesoriai kaltina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę užsiimant galios žaidimais. Ar tikrai? Studentų mažėja trigubai greičiau, nei mūsų šalies gyventojų. Ir šiuos „nuopelnus", anot kai kurių aukštųjų mokyklų atstovų, galima priskirti...
Studentų mažėja trigubai greičiau, nei mūsų šalies gyventojų. Ir šiuos „nuopelnus", anot kai kurių aukštųjų mokyklų atstovų, galima priskirti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, kuri nuolat akcentuoja tariamai „blogą studijų kokybę“. Negana to, kiekvienais metais keičiasi stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas ir, kas svarbiausia, mažinamas aukštojo mokslo finansavimas.

„Atrodo, – pastebi profesorius Šarūnas Liekis, – kad stengiamasi Lietuvą grąžinti į balanos gadynę, kai apie universitetinį išsilavinimą vidutinis pavaldinys negalėjo ir svajoti. Nereikia užmiršti, kad tarpukario Lietuvoje buvo gyvos valdininkų nuostatos apie tai, kad Lietuvoje per daug žmonių su gimnazijų diplomais. Matai, tūlam kaimiečiui ir pradinės mokyklos per akis. Apsižvalgykime, pasaulis eina visai kitur. Panašu, kad ŠMM, statydama įvairius slenksčius stojantiesiems, įgyvendina elitinio mokslo idėją". Ar iš tiesų šiandieninę švietimo politiką galima vadinti selekcine elitistine?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1531falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-11-01-16-30--16116865Daugybė mūsų esame labiau proginiai krikščionys, kurie nueiname į bažnyčią dukart metuose – per Kalėdas ir Velykas, nes dažnas mūsų nesame gavę gyvo tikėjimo liudijimų iš savo tėvų šeimų. Ko patys negavome, tuo ir negalime dalytis su kitais.
Kadangi mūsų vaikai labiausiai mokosi iš mūsų pavyzdžio, tai jie irgi sekmadienį verčiau linkę ilgiau pasivartyti lovoje, o ir neskuba rodyti meilės darbų artimam.

Kaip tikybos mokytojas gali padėti vaikui atrasti gyvą tikėjimą? Kaip Dievą tikybos pamokose atradę vaikai vėliau evangelizuoja savo tėvus?

Ko mus moko Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos?

Laidoje dalyvaus Širvintų rajono Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos tikybos ir dailės mokytoja Nomeda Drazdienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744572.m4aThu, 01 Nov 2018 14:30:00 +0000LRTKaip tikybos mokytojas gali padėti atrasti gyvą tikėjimą? Daugybė mūsų esame labiau proginiai krikščionys, kurie nueiname į bažnyčią dukart metuose – per Kalėdas ir Velykas, nes dažnas mūsų nesame gavę gyvo tikėjimo liudijimų iš savo tėvų šeimų. Ko...Daugybė mūsų esame labiau proginiai krikščionys, kurie nueiname į bažnyčią dukart metuose – per Kalėdas ir Velykas, nes dažnas mūsų nesame gavę gyvo tikėjimo liudijimų iš savo tėvų šeimų. Ko patys negavome, tuo ir negalime dalytis su kitais.
Kadangi mūsų vaikai labiausiai mokosi iš mūsų pavyzdžio, tai jie irgi sekmadienį verčiau linkę ilgiau pasivartyti lovoje, o ir neskuba rodyti meilės darbų artimam.

Kaip tikybos mokytojas gali padėti vaikui atrasti gyvą tikėjimą? Kaip Dievą tikybos pamokose atradę vaikai vėliau evangelizuoja savo tėvus?

Ko mus moko Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos?

Laidoje dalyvaus Širvintų rajono Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos tikybos ir dailės mokytoja Nomeda Drazdienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-10-25-16-30--16059843
Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos.
Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai.

Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose.

Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?

Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711887.m4aThu, 25 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTAr verta moksleiviams dalyvauti neakademinėse olimpiadose? Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių,...
Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos.
Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai.

Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose.

Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?

Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1577falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-10-18-16-30--16000920Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.

Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.

Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679545.m4aThu, 18 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTMokytojams ne vis vien, koks bus naujų mokyklinių programų turinys. Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų...Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.

Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.

Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1585falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-10-11-16-30--15943803Ar tikrai šiuolaikinė karta nebeskaito ir jau netrukus teks uždaryti vaikų bibliotekas, nes jose nebėra lankytojų? Kiek mokinių atbėga į bibliotekas tik tam, kad paskutinę prieš atsiskaitymą mokykloje dieną perverstų vieną ar kitą programinį kūrinį, o kiek vaikų bibliotekose lankosi nuolatos ir skaito savo malonumui, o ne paliepus mokytojai. Ar skiriasi vaikas, kuris atbėga į biblioteką, nes reikia, nuo vaiko, kuris ateina į biblioteką ir skaito, nes jam yra malonu.
Kaip kinta vaikų bibliotekų lankytojų skaičius per pastaruosius 30 metų, ypač po to, kai Nepriklausomybės pradžioje radosi naujos vaikų literatūros, pradėti leisti iki tol tabu buvę autorių kūriniai? Kiek leidėjai, pradėję leisti knygas su daug paveikslėlių ir mažai teksto, arba „adaptuotas knygas“, padarė žalos ar naudos vaikų ir paauglių skaitymo įpročiams?
Kokios knygos yra vaikų geidžiamiausios, dėl kurių jie užsirašo į eilę ir laukia kol kiti skaitytojai perskaitys tą knygą?
Kokia visų bibliotekos skaitytojų vaikų dalis skaito dėl to, kad knyga padeda jiems pabėgti nuo gyvenimo namuose, šeimoje ar vaikų globos įstaigose realybės, kad skaitydami knygą jie susikuria savitą pasaulį – geresnį, šviesesnį, gražesnį, kokio neturi savo tėvų šeimose?
Laidoje dalyvaus: Utenos rajono savivaldybės A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė ir Vilniaus miesto vaikų bibliotekos „Saulutė“ vyresnioji bibliotekininkė Renata Lipskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679289.m4aThu, 11 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTTėvai ir pedagogai dejuoja, kad šiandieninė vaikų ir paauglių karta nebeskaito knygų. Esą dažnas moksleiviško amžiaus vaikas ar jaunuolis tegeba susikaupti tik tokiam laikui, kiek užtrunka perskaityti naujienos informaciniame portale antraštę. Kai...Ar tikrai šiuolaikinė karta nebeskaito ir jau netrukus teks uždaryti vaikų bibliotekas, nes jose nebėra lankytojų? Kiek mokinių atbėga į bibliotekas tik tam, kad paskutinę prieš atsiskaitymą mokykloje dieną perverstų vieną ar kitą programinį kūrinį, o kiek vaikų bibliotekose lankosi nuolatos ir skaito savo malonumui, o ne paliepus mokytojai. Ar skiriasi vaikas, kuris atbėga į biblioteką, nes reikia, nuo vaiko, kuris ateina į biblioteką ir skaito, nes jam yra malonu.
Kaip kinta vaikų bibliotekų lankytojų skaičius per pastaruosius 30 metų, ypač po to, kai Nepriklausomybės pradžioje radosi naujos vaikų literatūros, pradėti leisti iki tol tabu buvę autorių kūriniai? Kiek leidėjai, pradėję leisti knygas su daug paveikslėlių ir mažai teksto, arba „adaptuotas knygas“, padarė žalos ar naudos vaikų ir paauglių skaitymo įpročiams?
Kokios knygos yra vaikų geidžiamiausios, dėl kurių jie užsirašo į eilę ir laukia kol kiti skaitytojai perskaitys tą knygą?
Kokia visų bibliotekos skaitytojų vaikų dalis skaito dėl to, kad knyga padeda jiems pabėgti nuo gyvenimo namuose, šeimoje ar vaikų globos įstaigose realybės, kad skaitydami knygą jie susikuria savitą pasaulį – geresnį, šviesesnį, gražesnį, kokio neturi savo tėvų šeimose?
Laidoje dalyvaus: Utenos rajono savivaldybės A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė ir Vilniaus miesto vaikų bibliotekos „Saulutė“ vyresnioji bibliotekininkė Renata Lipskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1568falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-10-04-16-30--15885296http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016646678.m4aThu, 04 Oct 2018 13:30:00 +0000LRTŠvietimo strategai, nebaigę universitetų reformos, griebėsi kolegijų. Kokia kolegijų pertvarkos esmė ir kokią naudą pajus stojantieji į kolegijas, netrukus pavadinus šias aukštąsias mokyklas taikomųjų mokslų universitetais? Laidoje dalyvaus švietimo...1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-09-27-16-30--15827546Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės.
Šiais metais keli tūkstančiai valstybės finansuojamų studijų vietų liko laisvos, nes nebuvo norinčių arba galinčių studijuoti. Kitais metais stojimo kartelė bus dar keliama, tad tikėtina, kad dar daugiau jaunuolių liks už aukštųjų mokyklų vartų. Valdžia siekia, kad silpnesni jaunuoliai rinktųsi studijas profesinėse mokyklose, bet, pastarieji mieliau renkasi (studijų arba darbo) emigraciją.

Tai, ką ketinama įvesti nuo 2021 m., daugelis gimnazijų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių vadina ne tik nesusipratimu, o dargi kenkimu. Jau šiandien labiau išsilavinę dešimtokų ir devintokų, kurie mokosi geriausiose šalies mokyklose, tėvai klausinėja direktorių, ar iš tiesų nuo 2021 m. priimant jaunuolius į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik valstybinių brandos egzaminų rezultatai (jiems suteikiama tik 60 proc. svorio), bet ir metinių trimestrų pažymiai (jiems suteikiama 30 proc. svorio) bei vadinamas brandos darbas (jam suteikiama 10 proc. viso svorio). Direktoriai kol kas atsakymo nežino, nes politikai dar tik mėto savo idėjas, o sprendimą priims po keleto mėnesių.

Dešimtokų tėvai atvirai sako, kad, jei bus priimtas toks politinis sprendimas, jie išsivesią savo vaikus į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus vien už tai, kad vaikas ateina su savo krepšeliu.

Tuo tarpu Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas atrankas. Akštosios mokyklos nepasitiki daugelio mokyklų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginti su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Apie pusės šalies mokinių pažymiai yra arba pakelti, arba stipriai nusmukdyti.

Ko siekia valdžia? Ką mąsto tėvai, mokiniai ir mokytojai? Kaip šios pertvarkos veikia jaunų žmonių bei visos valstybės ateitį?

Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016646261.m4aThu, 27 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTKodėl aukštosios mokyklos galvoja grąžinti stojamuosius egzaminus? Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės. Šiais metais keli tūkstančiai valstybės...Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės.
Šiais metais keli tūkstančiai valstybės finansuojamų studijų vietų liko laisvos, nes nebuvo norinčių arba galinčių studijuoti. Kitais metais stojimo kartelė bus dar keliama, tad tikėtina, kad dar daugiau jaunuolių liks už aukštųjų mokyklų vartų. Valdžia siekia, kad silpnesni jaunuoliai rinktųsi studijas profesinėse mokyklose, bet, pastarieji mieliau renkasi (studijų arba darbo) emigraciją.

Tai, ką ketinama įvesti nuo 2021 m., daugelis gimnazijų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių vadina ne tik nesusipratimu, o dargi kenkimu. Jau šiandien labiau išsilavinę dešimtokų ir devintokų, kurie mokosi geriausiose šalies mokyklose, tėvai klausinėja direktorių, ar iš tiesų nuo 2021 m. priimant jaunuolius į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik valstybinių brandos egzaminų rezultatai (jiems suteikiama tik 60 proc. svorio), bet ir metinių trimestrų pažymiai (jiems suteikiama 30 proc. svorio) bei vadinamas brandos darbas (jam suteikiama 10 proc. viso svorio). Direktoriai kol kas atsakymo nežino, nes politikai dar tik mėto savo idėjas, o sprendimą priims po keleto mėnesių.

Dešimtokų tėvai atvirai sako, kad, jei bus priimtas toks politinis sprendimas, jie išsivesią savo vaikus į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus vien už tai, kad vaikas ateina su savo krepšeliu.

Tuo tarpu Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas atrankas. Akštosios mokyklos nepasitiki daugelio mokyklų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginti su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Apie pusės šalies mokinių pažymiai yra arba pakelti, arba stipriai nusmukdyti.

Ko siekia valdžia? Ką mąsto tėvai, mokiniai ir mokytojai? Kaip šios pertvarkos veikia jaunų žmonių bei visos valstybės ateitį?

Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1455falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-09-20-16-30--15771839
Nuo rugsėjo uždrausta mokyklose prekiauti kramtomąja guma, taip pat ją atsinešti į mokyklas bei kramtyti. Mat kai kurie mitybos ekspertai įspėjo, kad gumoje gausu saldiklių, taip pat cheminių priedų, o ir kramtant (tuščiu skrandžiu) sutrikdomas virškinimas.

Tiesa, net keletas pasaulio mokslo studijų rodo, kad kramtomoji guma mažina paauglių moksleivių bei studentų stresą, padeda susikaupti bei pasiekti geresnių akademinių rezultatų ir, pirmiausia, mokantis matematikos. Tad, ar tikrai kramtomoji guma yra blogis? Ir ko siekia politikai, įvesdami vis daugiau draudimų mokyklose? Ar gali tėvai, auginantys hiperaktyvius vaikus, kuriems kramtomoji guma iš tiesų padėdavo suvaldyti emocijas, nesutikti su naujomis taisyklėmis ir teikti pretenzijas ar prašymus, kad jų vaikams būtų leidžiama kramtyti gumą?
Laidoje dalyvaus sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius, psichologas Tomas Lagūnavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016580905.m4aThu, 20 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTAr reikėjo uždrausti mokyklose kramtyti kramtomąją gumą? Nuo rugsėjo uždrausta mokyklose prekiauti kramtomąja guma, taip pat ją atsinešti į mokyklas bei kramtyti. Mat kai kurie mitybos ekspertai įspėjo, kad gumoje gausu saldiklių, taip pat cheminių...
Nuo rugsėjo uždrausta mokyklose prekiauti kramtomąja guma, taip pat ją atsinešti į mokyklas bei kramtyti. Mat kai kurie mitybos ekspertai įspėjo, kad gumoje gausu saldiklių, taip pat cheminių priedų, o ir kramtant (tuščiu skrandžiu) sutrikdomas virškinimas.

Tiesa, net keletas pasaulio mokslo studijų rodo, kad kramtomoji guma mažina paauglių moksleivių bei studentų stresą, padeda susikaupti bei pasiekti geresnių akademinių rezultatų ir, pirmiausia, mokantis matematikos. Tad, ar tikrai kramtomoji guma yra blogis? Ir ko siekia politikai, įvesdami vis daugiau draudimų mokyklose? Ar gali tėvai, auginantys hiperaktyvius vaikus, kuriems kramtomoji guma iš tiesų padėdavo suvaldyti emocijas, nesutikti su naujomis taisyklėmis ir teikti pretenzijas ar prašymus, kad jų vaikams būtų leidžiama kramtyti gumą?
Laidoje dalyvaus sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius, psichologas Tomas Lagūnavičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1555falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-09-13-16-30--15715046
Vyriausybė prioritetinėmis paskelbė inžinerines ir technologinių mokslų srities studijas, nes esą mūsų šalyje besikuriantiems tiek Lietuvos, tiek stambiems užsienio investuotojams reikia vis daugiau kvalifikuotų, aukštąsias technologijas išmanančių specialistų.
Stojančiųjų į Lietuvos universitetų inžinerines ir technologines studijų kryptis sumažėjo 24 procentais, o į kolegijų – 25 procentais, nes abiturientai nelaikė arba neišlaikė reikiamu lygiu matematikos, fizikos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų.

Kodėl mūsų mokiniai nebegeba išmokti mokykloje reikiamu lygiu šių disciplinų?

Kodėl prioritetai tik deklaruojami, bet ne realiai mėginami pasiekti? Ar yra kokia nors išeitis iš šios aklavietės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius prof. Romualdas Kliukas ir Kauno technologijos universiteto doc. Jurgita Šiugždinienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016547907.m4aThu, 13 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTKodėl verslo poreikiai prasilenkia su jaunimo profesinėmis svajonėmis? Vyriausybė prioritetinėmis paskelbė inžinerines ir technologinių mokslų srities studijas, nes esą mūsų šalyje besikuriantiems tiek Lietuvos, tiek stambiems užsienio investuotojams...
Vyriausybė prioritetinėmis paskelbė inžinerines ir technologinių mokslų srities studijas, nes esą mūsų šalyje besikuriantiems tiek Lietuvos, tiek stambiems užsienio investuotojams reikia vis daugiau kvalifikuotų, aukštąsias technologijas išmanančių specialistų.
Stojančiųjų į Lietuvos universitetų inžinerines ir technologines studijų kryptis sumažėjo 24 procentais, o į kolegijų – 25 procentais, nes abiturientai nelaikė arba neišlaikė reikiamu lygiu matematikos, fizikos ir chemijos valstybinių brandos egzaminų.

Kodėl mūsų mokiniai nebegeba išmokti mokykloje reikiamu lygiu šių disciplinų?

Kodėl prioritetai tik deklaruojami, bet ne realiai mėginami pasiekti? Ar yra kokia nors išeitis iš šios aklavietės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius prof. Romualdas Kliukas ir Kauno technologijos universiteto doc. Jurgita Šiugždinienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1515falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-09-06-16-30--15661617Tėvai šturmuoja būrelius: labiausiai veržiamasi į muzikos bei krepšinio mokyklas, kuriose klasės bei komandos jau sukomplektuotos. Bet ir mažiau Lietuvoje populiarių meno, sporto šakų būreliuose nebėra daug vietų.

Popamokinių užsiėmimų patrauklumui nemenkos įtakos turi sporto čempionatai, olimpiados bei įvairūs televizijos dainų ir šokių projektai.

Ar tai, kas tinka kaimyno vaikui ar pusbroliui, tikrai tinka ir kiekvienam vaikui? Ar tikrai tėvų pirmokui parinktas būrelis padarys jį sėkmingu ir laimingu ateityje?

Kaip elgtis, jei vaikas jau po kelių mėnesių ar metų nori mesti kadaise pasirinktą užklasinę veiklą?

Kaip parinkti vaikui būrelį, kad jis atspindėtų ne tėvų nerealizuotas vaikystės svajones, o vaikų lūkesčius bei padėtų jam ateityje, kuomet teks rinktis būsimą profesiją?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis bei Kauno psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016449691.m4aThu, 06 Sep 2018 13:30:00 +0000LRTAr spausti vaiką renkantis (ne)lankyti būrelį? Tėvai šturmuoja būrelius: labiausiai veržiamasi į muzikos bei krepšinio mokyklas, kuriose klasės bei komandos jau sukomplektuotos. Bet ir mažiau Lietuvoje populiarių meno, sporto šakų būreliuose nebėra...Tėvai šturmuoja būrelius: labiausiai veržiamasi į muzikos bei krepšinio mokyklas, kuriose klasės bei komandos jau sukomplektuotos. Bet ir mažiau Lietuvoje populiarių meno, sporto šakų būreliuose nebėra daug vietų.

Popamokinių užsiėmimų patrauklumui nemenkos įtakos turi sporto čempionatai, olimpiados bei įvairūs televizijos dainų ir šokių projektai.

Ar tai, kas tinka kaimyno vaikui ar pusbroliui, tikrai tinka ir kiekvienam vaikui? Ar tikrai tėvų pirmokui parinktas būrelis padarys jį sėkmingu ir laimingu ateityje?

Kaip elgtis, jei vaikas jau po kelių mėnesių ar metų nori mesti kadaise pasirinktą užklasinę veiklą?

Kaip parinkti vaikui būrelį, kad jis atspindėtų ne tėvų nerealizuotas vaikystės svajones, o vaikų lūkesčius bei padėtų jam ateityje, kuomet teks rinktis būsimą profesiją?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis bei Kauno psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1585falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-08-30-16-05--15646475Dar prieš dešimtmetį darytose pedagogų poreikio prognozėse buvo atkreiptas dėmesys, kad jau apie 2015 metus daugelis mokyklų pajus mokytojų stygių. Apie tai anuomet kalbėjo ir kai kurių elitinių mokyklų direktoriai – jie atvirai minėjo, jog netrukus tarp mokyklų vadovų prasidėsią karai dėl geriausių mokytojų, nesant pasiūlos jie ims vieni iš kitų vilioti puikius savo srities specialistus.

Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša šiandieninę situaciją – kai daugybė pradinukų neturės kam įteikti pirmąją mokslo metų dieną atsinešto kardelio, o kai kurie dalykininkai turės tuo pačiu metu dėstyti dviems ar net keletui skirtingų klasių – vadina katastrofa.

Kaip mes iki jos atsiritome? Kodėl niekas nematė statistinės informacijos apie mokytojų amžių, jų kaitą? Kur buvo laikomos atliktos mokytojų poreikio prognozės, kad net keletos kadencijų Vyriausybės nesiėmė jokių priemonių?

Ar niekas pastarąjį dešimtmetį neberengė mokytojų, kad jų nėra?

Laidoje dalyvaus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, sostinės Jeruzalės ir Baltupių progimnazijų direktorius Linas Vasarevičius ir Vilniaus Salininkų gimnazijos direktorius Juzef Trypucki.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016384055.m4aThu, 30 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTIki naujų mokslo metų vos pora dienų, o daugybėje šalies mokyklų vis dar stinga mokytojų. Dar prieš dešimtmetį darytose pedagogų poreikio prognozėse buvo atkreiptas dėmesys, kad jau apie 2015 metus daugelis mokyklų pajus mokytojų stygių. Apie tai...Dar prieš dešimtmetį darytose pedagogų poreikio prognozėse buvo atkreiptas dėmesys, kad jau apie 2015 metus daugelis mokyklų pajus mokytojų stygių. Apie tai anuomet kalbėjo ir kai kurių elitinių mokyklų direktoriai – jie atvirai minėjo, jog netrukus tarp mokyklų vadovų prasidėsią karai dėl geriausių mokytojų, nesant pasiūlos jie ims vieni iš kitų vilioti puikius savo srities specialistus.

Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša šiandieninę situaciją – kai daugybė pradinukų neturės kam įteikti pirmąją mokslo metų dieną atsinešto kardelio, o kai kurie dalykininkai turės tuo pačiu metu dėstyti dviems ar net keletui skirtingų klasių – vadina katastrofa.

Kaip mes iki jos atsiritome? Kodėl niekas nematė statistinės informacijos apie mokytojų amžių, jų kaitą? Kur buvo laikomos atliktos mokytojų poreikio prognozės, kad net keletos kadencijų Vyriausybės nesiėmė jokių priemonių?

Ar niekas pastarąjį dešimtmetį neberengė mokytojų, kad jų nėra?

Laidoje dalyvaus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, sostinės Jeruzalės ir Baltupių progimnazijų direktorius Linas Vasarevičius ir Vilniaus Salininkų gimnazijos direktorius Juzef Trypucki.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-08-23-16-05--15558589Artėja nauji mokslo metai. Jei pradinukai su nekantrumu jų laukia, tai aukštesnių klasių mokiniai nevisuomet. Kodėl dalis moksleiviško amžiaus jaunuolių nenori grįžti į mokyklą, kas lemia jų nenorą mokytis?

Kaip turėtume kalbėtis ir motyvuoti šiandieninius paauglius – tiek savo vaikus, tiek mokinius, kad jie susikurtų rimtus tikslus, jų siektų, o ne atidėliotų darbus arba užbaigtų jau pradėtus darbus?

Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, neurolyderystės ekspertas dr. Kęstutis Skauminas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016351414.m4aThu, 23 Aug 2018 13:05:00 +0000LRTKas lemia motyvacijos mokytis stoką? Ar galima tai pakeisti? Artėja nauji mokslo metai. Jei pradinukai su nekantrumu jų laukia, tai aukštesnių klasių mokiniai nevisuomet. Kodėl dalis moksleiviško amžiaus jaunuolių nenori grįžti į mokyklą, kas lemia...Artėja nauji mokslo metai. Jei pradinukai su nekantrumu jų laukia, tai aukštesnių klasių mokiniai nevisuomet. Kodėl dalis moksleiviško amžiaus jaunuolių nenori grįžti į mokyklą, kas lemia jų nenorą mokytis?

Kaip turėtume kalbėtis ir motyvuoti šiandieninius paauglius – tiek savo vaikus, tiek mokinius, kad jie susikurtų rimtus tikslus, jų siektų, o ne atidėliotų darbus arba užbaigtų jau pradėtus darbus?

Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, neurolyderystės ekspertas dr. Kęstutis Skauminas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-08-16-16-05--15510953
Vyriausybė finansuos jaunuolių, įstojusių į 100 geriausių pasaulio universitetų studijas. Kokie tai universitetai? Kaip pasitikrinti, ko vertas užsienio universiteto diplomas?

Ar tikrai visada svetur įgyta kvalifikacija suteikia daugiau žinių bei gebėjimų nei Lietuvos aukštosiose mokyklose baigtos studijos?

Laidoje dalyvauja VšĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318720.m4aThu, 16 Aug 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kada verta rinktis studijas ne Lietuvoje? Vyriausybė finansuos jaunuolių, įstojusių į 100 geriausių pasaulio universitetų studijas. Kokie tai universitetai? Kaip pasitikrinti, ko vertas užsienio universiteto diplomas? Ar tikrai visada...
Vyriausybė finansuos jaunuolių, įstojusių į 100 geriausių pasaulio universitetų studijas. Kokie tai universitetai? Kaip pasitikrinti, ko vertas užsienio universiteto diplomas?

Ar tikrai visada svetur įgyta kvalifikacija suteikia daugiau žinių bei gebėjimų nei Lietuvos aukštosiose mokyklose baigtos studijos?

Laidoje dalyvauja VšĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1330falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-08-09-16-05--15461728
Įvairaus amžiaus mokyklinius vaikus auginantys tėvai pastebi, girdi mokiniams vasarą privalomų bei rekomenduotinų skaityti knygų sąrašai veik nepasikeitę ne tik nuo jų, o ir nuo jų tėvų laikų. Kai kurių tėvų žodžiais, tokia rekomenduojama vasarą skaityti literatūra ne prusina jauną žmogų, o uždusina bet kokį norą skaityti, gilintis į literatūrą.

Ką mokiniai privalo vasarą skaityti, kad tai gąsdina jų tėvus. Ar su tokiais nuogastavimais sutinka literatūros mokytojai bei literatūros knitikai?
Pagaliau, kaip turi būti rengiami tiek rekomenduotinų, tiek privalomų vasarą moksleiviams skaityti knygų sąrašai, kad vaikams ne tik neatbuktų noras skaityti, o, priešingai, tiestųsi rankos geros literatūros link.

Laidoje dalyvauja Zarasų „Ąžuolo" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Matijošienė bei vertėja ir literatūros kritikė Elžbieta Banytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016286216.m4aThu, 09 Aug 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": ar moksleiviams vasarą privalomų perskaityti knygų sąrašai tikrai skatina norą skaityti? Įvairaus amžiaus mokyklinius vaikus auginantys tėvai pastebi, girdi mokiniams vasarą privalomų bei rekomenduotinų skaityti knygų sąrašai veik...
Įvairaus amžiaus mokyklinius vaikus auginantys tėvai pastebi, girdi mokiniams vasarą privalomų bei rekomenduotinų skaityti knygų sąrašai veik nepasikeitę ne tik nuo jų, o ir nuo jų tėvų laikų. Kai kurių tėvų žodžiais, tokia rekomenduojama vasarą skaityti literatūra ne prusina jauną žmogų, o uždusina bet kokį norą skaityti, gilintis į literatūrą.

Ką mokiniai privalo vasarą skaityti, kad tai gąsdina jų tėvus. Ar su tokiais nuogastavimais sutinka literatūros mokytojai bei literatūros knitikai?
Pagaliau, kaip turi būti rengiami tiek rekomenduotinų, tiek privalomų vasarą moksleiviams skaityti knygų sąrašai, kad vaikams ne tik neatbuktų noras skaityti, o, priešingai, tiestųsi rankos geros literatūros link.

Laidoje dalyvauja Zarasų „Ąžuolo" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Matijošienė bei vertėja ir literatūros kritikė Elžbieta Banytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1463falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-08-02-16-05--15410781
Geriausi šalies abiturientai šturmavo mediciną. Tai parodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta statistika po pirmojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rato. Štai, į vieną būsimo mediko vietą Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretendavo net 5 pretendentai, o jų stojamasis balas siekė maksimumą, tai yra 10 balų iš galimų dešimties.
Panašiai ir Vilniaus universitete.
Kodėl geriausieji abiturientai taip susižavėjo medicina? Ar tikrai visi jie supranta, kad mediko profesija reikalauja nuolankumo ir tarnystės?
O gal nebėra perspektyvių, sėkmingą ateitį žadančių profesijų, kad puikiai dvylika metų mokęsi ir gerai brandos egzaminus išlaikę jaunuoliai šturmuoja mediciną, o į kitas studijų programas dirsteli tik tuo atveju, jei nepavyksta įstoti į mediciną?
Kokios studijos ne mažiau, o gal net ir daugiau perspektyvios?

Laidoje dalyvaus: Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016285914.m4aThu, 02 Aug 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų“: Ar be medicinos dar yra perspektyvių studijų programų? Geriausi šalies abiturientai šturmavo mediciną. Tai parodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta statistika po pirmojo priėmimo į šalies...
Geriausi šalies abiturientai šturmavo mediciną. Tai parodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pateikta statistika po pirmojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rato. Štai, į vieną būsimo mediko vietą Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretendavo net 5 pretendentai, o jų stojamasis balas siekė maksimumą, tai yra 10 balų iš galimų dešimties.
Panašiai ir Vilniaus universitete.
Kodėl geriausieji abiturientai taip susižavėjo medicina? Ar tikrai visi jie supranta, kad mediko profesija reikalauja nuolankumo ir tarnystės?
O gal nebėra perspektyvių, sėkmingą ateitį žadančių profesijų, kad puikiai dvylika metų mokęsi ir gerai brandos egzaminus išlaikę jaunuoliai šturmuoja mediciną, o į kitas studijų programas dirsteli tik tuo atveju, jei nepavyksta įstoti į mediciną?
Kokios studijos ne mažiau, o gal net ir daugiau perspektyvios?

Laidoje dalyvaus: Personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-07-26-16-05--15358500Daugybė iš stovyklautojų amžiaus išaugusių paauglių vasaromis neturi ką veikti, tad smakso namuose arba tuščiai trinasi miestų gatvėmis. Dalis šių moksleivių vasaromis mielai dirbtų, bet neranda darbo. Retas darbdavys priima į darbą jaunuolį, kuriam dar nėra 18 ar bent jau 16 metų.

Kai kurie darbdaviai siūlo moksleiviams vasaromis savanoriauti, tai yra dirbti nemokamai.

Ką duoda moksleiviui darbas vasarą? Kaip keičiasi nelengvai pinigus pelniusio jaunuolio požiūris į finansus? Kiek dažniausiai nekvalifikuotas vasaros darbas prisideda prie mokinių motyvacijos kibti į mokslus rudenį?

Ar verta lenkti nugarą vasarą, jei darbdavys pinigų nemoka ir siūlo dovanai savanoriauti?

Laidoje dalyvaus Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos mokytojas Domas Boguševičius, projekto „Vasaros darbų bankas“ vadovas Valdas Strazdas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016253148.m4aThu, 26 Jul 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": ar verta moksleiviams vasarą dirbti? Daugybė iš stovyklautojų amžiaus išaugusių paauglių vasaromis neturi ką veikti, tad smakso namuose arba tuščiai trinasi miestų gatvėmis. Dalis šių moksleivių vasaromis mielai dirbtų, bet neranda...Daugybė iš stovyklautojų amžiaus išaugusių paauglių vasaromis neturi ką veikti, tad smakso namuose arba tuščiai trinasi miestų gatvėmis. Dalis šių moksleivių vasaromis mielai dirbtų, bet neranda darbo. Retas darbdavys priima į darbą jaunuolį, kuriam dar nėra 18 ar bent jau 16 metų.

Kai kurie darbdaviai siūlo moksleiviams vasaromis savanoriauti, tai yra dirbti nemokamai.

Ką duoda moksleiviui darbas vasarą? Kaip keičiasi nelengvai pinigus pelniusio jaunuolio požiūris į finansus? Kiek dažniausiai nekvalifikuotas vasaros darbas prisideda prie mokinių motyvacijos kibti į mokslus rudenį?

Ar verta lenkti nugarą vasarą, jei darbdavys pinigų nemoka ir siūlo dovanai savanoriauti?

Laidoje dalyvaus Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos mokytojas Domas Boguševičius, projekto „Vasaros darbų bankas“ vadovas Valdas Strazdas.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-07-19-16-05--15358491
Nacionalinis egzaminų centras paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Daugelio disciplinų įverčiai panašūs į tuos, kokie buvo ir praėjusiais metais.

Viešojoje erdvėje tiek po konkretaus valstybinio brandos egzamino, tiek ypač po rezultatų paskelbimo girdime vieną stovyklą, dažniausiai tai šalies švietimo strategai, sakantys esą nėra čia taip ir blogai.

Kiti gi pastebi, kad kasmet ritamės žemyn.

Ką rodo pastaruoju metu atlikti Valstybės kontrolės švietimo auditai bei kiti tyrimai, ar iš to, kokios yra bendrojo ugdymo programos, koks yra vadovėlių turinys, kiek yra pasirengę ir kompetentingi mokytojai, mokyklų administracijos, kaip vyksta mokymas ir mokymasis, pagaliau, koks tėvų įsitraukimas mes galime tikėtis tiek geresnių valstybinių brandos egzaminų rezultatų, tiek tarpinių moksleivių žinių ir gebėjimų patikrinimų, kaip antai: nacionalinių pasiekimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų, taip pat tarptautinių palyginamųjų tyrimų rezultatų?

Ko reikia, kad didėtų mokinių motyvacija mokytis, o mokytojų mokyti?

Laidoje dalyvaus Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, auditorė Kristina Česaitienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220663.m4aThu, 19 Jul 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": ar buvo galima tikėtis geresnių valstybinių brandos egzaminų rezultatų? Nacionalinis egzaminų centras paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Daugelio disciplinų įverčiai panašūs į tuos, kokie buvo ir praėjusiais metais....
Nacionalinis egzaminų centras paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Daugelio disciplinų įverčiai panašūs į tuos, kokie buvo ir praėjusiais metais.

Viešojoje erdvėje tiek po konkretaus valstybinio brandos egzamino, tiek ypač po rezultatų paskelbimo girdime vieną stovyklą, dažniausiai tai šalies švietimo strategai, sakantys esą nėra čia taip ir blogai.

Kiti gi pastebi, kad kasmet ritamės žemyn.

Ką rodo pastaruoju metu atlikti Valstybės kontrolės švietimo auditai bei kiti tyrimai, ar iš to, kokios yra bendrojo ugdymo programos, koks yra vadovėlių turinys, kiek yra pasirengę ir kompetentingi mokytojai, mokyklų administracijos, kaip vyksta mokymas ir mokymasis, pagaliau, koks tėvų įsitraukimas mes galime tikėtis tiek geresnių valstybinių brandos egzaminų rezultatų, tiek tarpinių moksleivių žinių ir gebėjimų patikrinimų, kaip antai: nacionalinių pasiekimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų, taip pat tarptautinių palyginamųjų tyrimų rezultatų?

Ko reikia, kad didėtų mokinių motyvacija mokytis, o mokytojų mokyti?

Laidoje dalyvaus Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, auditorė Kristina Česaitienė.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1414falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-07-12-16-05--15358498Aukštosios mokyklos pradėjo neapsisprendusių abiturientų viliotinį. Universitetų bei kolegijų rinkodaros specialistai aktyviai reklamuoja tas studijų programas bei kryptis, į kurias sunkiai sekasi surinkti stojančiųjų.

Ar pagrįstai abiturientai nesirenka kai kurių studijų krypčių, o kitas – šturmuote šturmuoja.

Kokias studijas baigusių absolventų gyvenimo aprašymų darbdaviai gauna daugiausiai, bet neturi ką pasiūlyti jauniems pretendentams. Kokių specialistų stinga jau šiandien ir dar labiau stigs ateityje?

Laidoje dalyvaus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vadovas dr. Ramojus Reimeris, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220186.m4aThu, 12 Jul 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kokių studijų krypčių absolventai sunkiausiai randa darbo? Aukštosios mokyklos pradėjo neapsisprendusių abiturientų viliotinį. Universitetų bei kolegijų rinkodaros specialistai aktyviai reklamuoja tas studijų programas bei kryptis, į...Aukštosios mokyklos pradėjo neapsisprendusių abiturientų viliotinį. Universitetų bei kolegijų rinkodaros specialistai aktyviai reklamuoja tas studijų programas bei kryptis, į kurias sunkiai sekasi surinkti stojančiųjų.

Ar pagrįstai abiturientai nesirenka kai kurių studijų krypčių, o kitas – šturmuote šturmuoja.

Kokias studijas baigusių absolventų gyvenimo aprašymų darbdaviai gauna daugiausiai, bet neturi ką pasiūlyti jauniems pretendentams. Kokių specialistų stinga jau šiandien ir dar labiau stigs ateityje?

Laidoje dalyvaus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vadovas dr. Ramojus Reimeris, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-06-28-16-05--15358494Tačiau vis dažniau tiek patys abiturientai, tiek jų tėvai ar net pedagogai sako, kad dažnas puikus mokinys perdega – vos įstojęs į aukštąją mokyklą nustoja stengtis, nesidžiaugia tuo, kad jam pavyko tapti tos profesijos, apie kuirią ilgai svajojo, studentu. Dar kiti „užgęsta" vos pradėję dirbti. Kodėl žmonės perdega? Kas yra vadinamasis perdegimas. Iš ko galima suprasti, kad konkretų mokinį, studentą ar mokytoją ištiko perdegimo sindromas? Ką daryti, jei pajunti, kad tai, kas dar neseniai džiugino, nebekelia jokio ūpo? Pagaliau, kokie yra perdegimo saugikliai? Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto docentas, gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016122182.m4aThu, 28 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTTiek mokslo metai, tiek valstybinių brandos egzaminų sesija baigėsi ir dauguma abiturientų, intensyviai ruošęsi brandos egzaminams ar net kai kurias disciplinas „kalę" ištisus metus, netrukus atsipalaiduos, nes dabar jau nuo jų pastangų mažai kas...Tačiau vis dažniau tiek patys abiturientai, tiek jų tėvai ar net pedagogai sako, kad dažnas puikus mokinys perdega – vos įstojęs į aukštąją mokyklą nustoja stengtis, nesidžiaugia tuo, kad jam pavyko tapti tos profesijos, apie kuirią ilgai svajojo, studentu. Dar kiti „užgęsta" vos pradėję dirbti. Kodėl žmonės perdega? Kas yra vadinamasis perdegimas. Iš ko galima suprasti, kad konkretų mokinį, studentą ar mokytoją ištiko perdegimo sindromas? Ką daryti, jei pajunti, kad tai, kas dar neseniai džiugino, nebekelia jokio ūpo? Pagaliau, kokie yra perdegimo saugikliai? Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto docentas, gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-06-21-16-05--15358495Šalies švietimo strategai pastebi, kad perėjus prie centralizuoto moksleivių priėmimo į profesines mokyklas, išryškėjo ne tik kai kurių profesinių mokyklų atstovų apgavystės, bet ir tapo labiau akivaizdu, kokių profesijų jaunuoliai nori mokytis profesinėse mokyklose bei kiek jų įsivaizdavimas, ką verta studijuoti, koreliuoja su šalies rinkos poreikiais.
Švietimo ekspertai pastebi, jog tai, kas įvyko ir kaip pasikeitė profesinės mokyklos per pastaruosius metus, reikėtų vadinti tikra revoliucija.
Ar pačių profesinių mokyklų atstovai sutinka su tokiomis įžvalgomis? O ir kiek tie pokyčiai naudingi stojantiesiems?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesinio mokymo klausimais Marius Ablačinskas bei Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys dr. Vytautas Petkūnas.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016121926.m4aThu, 21 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTŠiais metais antrą kartą priėmimas į profesines mokyklas vykdomas kartu su priėmimu į šalies aukštąsias mokyklas – per LAMA BPO priėmimo sistemą. Šalies švietimo strategai pastebi, kad perėjus prie centralizuoto moksleivių priėmimo į profesines...Šalies švietimo strategai pastebi, kad perėjus prie centralizuoto moksleivių priėmimo į profesines mokyklas, išryškėjo ne tik kai kurių profesinių mokyklų atstovų apgavystės, bet ir tapo labiau akivaizdu, kokių profesijų jaunuoliai nori mokytis profesinėse mokyklose bei kiek jų įsivaizdavimas, ką verta studijuoti, koreliuoja su šalies rinkos poreikiais.
Švietimo ekspertai pastebi, jog tai, kas įvyko ir kaip pasikeitė profesinės mokyklos per pastaruosius metus, reikėtų vadinti tikra revoliucija.
Ar pačių profesinių mokyklų atstovai sutinka su tokiomis įžvalgomis? O ir kiek tie pokyčiai naudingi stojantiesiems?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesinio mokymo klausimais Marius Ablačinskas bei Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys dr. Vytautas Petkūnas.
Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1464falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-06-14-16-05--15358492
Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.

Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti?

Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų?

Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?

Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis?

Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016023589.m4aThu, 14 Jun 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją? Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau...
Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.

Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti?

Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų?

Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?

Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis?

Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-06-07-16-05--15358496
Aukštosios mokyklos siūlo abiturientams rinktis studijuoti ne tradicines specialybes, o vadinamas tarpdisciplinines, kurias sudaro dviejų ar net daugiau skirtingų krypčių ar sričių dalykų studijos. Girdi, tokias studijas baigę jaunuoliai ateityje lengviau rasią darbą.

Šiandien darbdaviams nebereikia paprastų vadybininkų, ekonomistų, politologų ar teisininkų. Jiems labai reikia tokių vadybininkų, politologų ar teisininkų, kurie be pagrindinės specialybės žinių dar būtų įgiję papildomą specialybę. Pavyzdžiui, inžinerijos vadybą, pramonės inžineriją ir inovacijų vadybą, moderniųjų technologijų fiziką ir vadybą, ekonomiką ir politiką, sveikatos politiką ir vadybą, medicinos vadybą, pasaulio politiką ir ekonomikos studijas, bioteisę bei panašias tarpdisciplinines programas baigę aukštųjų mokyklų alumnai nesunkiai randą darbą.
Kuo grindžia aukštosios mokyklos teiginius esą studijuoti tarpdisciplinines profesijas yra perspektyviau nei vieną klasikinę specialybę?

Ar tarpdisciplininių studijų propagavimas nėra tik nauja laikmečio mada?

Ar tikrai kitose šalyse paklausūs tarpsdiciplinines programas baigę specialistai turės saugią ateitį ir Lietuvos darbo rinkoje? Ar tikrai studijuojant dvi ar net daugiau skirtingas disciplinas pavyks abi įsisavinti pakankamai gerai?

Kokių žinių bei gebėjimų reikia, kad galėtum studijuoti tarpkryptinėse studijų programose?

Laidoje dalyvauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė doc. Jurgita Šiugždinienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015925372.m4aThu, 07 Jun 2018 13:05:00 +0000LRTKokią pridėtinę vertę sukuria tarpdisciplininės studijų programos? Aukštosios mokyklos siūlo abiturientams rinktis studijuoti ne tradicines specialybes, o vadinamas tarpdisciplinines, kurias sudaro dviejų ar net daugiau skirtingų krypčių ar sričių...
Aukštosios mokyklos siūlo abiturientams rinktis studijuoti ne tradicines specialybes, o vadinamas tarpdisciplinines, kurias sudaro dviejų ar net daugiau skirtingų krypčių ar sričių dalykų studijos. Girdi, tokias studijas baigę jaunuoliai ateityje lengviau rasią darbą.

Šiandien darbdaviams nebereikia paprastų vadybininkų, ekonomistų, politologų ar teisininkų. Jiems labai reikia tokių vadybininkų, politologų ar teisininkų, kurie be pagrindinės specialybės žinių dar būtų įgiję papildomą specialybę. Pavyzdžiui, inžinerijos vadybą, pramonės inžineriją ir inovacijų vadybą, moderniųjų technologijų fiziką ir vadybą, ekonomiką ir politiką, sveikatos politiką ir vadybą, medicinos vadybą, pasaulio politiką ir ekonomikos studijas, bioteisę bei panašias tarpdisciplinines programas baigę aukštųjų mokyklų alumnai nesunkiai randą darbą.
Kuo grindžia aukštosios mokyklos teiginius esą studijuoti tarpdisciplinines profesijas yra perspektyviau nei vieną klasikinę specialybę?

Ar tarpdisciplininių studijų propagavimas nėra tik nauja laikmečio mada?

Ar tikrai kitose šalyse paklausūs tarpsdiciplinines programas baigę specialistai turės saugią ateitį ir Lietuvos darbo rinkoje? Ar tikrai studijuojant dvi ar net daugiau skirtingas disciplinas pavyks abi įsisavinti pakankamai gerai?

Kokių žinių bei gebėjimų reikia, kad galėtum studijuoti tarpkryptinėse studijų programose?

Laidoje dalyvauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė doc. Jurgita Šiugždinienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>1443falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-05-31-16-05--15358493
Birželio 1 d. prasidės pareiškinių dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose bei kolegijose, taip pat profesinėse mokyklose priėmimas.

Kada abiturientai galės teikti dokumentus, kada sužinos atsakymus, ar jie pakviesti studijuoti, ar po pirmojo stojimo rato jie galės įrašyti naujus pageidavimus? Ar šiųmetės stojimo naujovės galios ankstesniais metais mokyklas baigusiems abiturientams?

Ką svarbu žinoti kitąmet mokyklas baigsiantiems jaunuoliams, kokie galimi stojimo pokyčiai jau yra suplanuoti kitiems metams?

Laidoje dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015827419.m4aThu, 31 May 2018 13:05:00 +0000LRTKokie stojimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai laukia šiųmečių abiturientų? Birželio 1 d. prasidės pareiškinių dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose bei kolegijose, taip pat profesinėse mokyklose priėmimas. Kada...
Birželio 1 d. prasidės pareiškinių dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose bei kolegijose, taip pat profesinėse mokyklose priėmimas.

Kada abiturientai galės teikti dokumentus, kada sužinos atsakymus, ar jie pakviesti studijuoti, ar po pirmojo stojimo rato jie galės įrašyti naujus pageidavimus? Ar šiųmetės stojimo naujovės galios ankstesniais metais mokyklas baigusiems abiturientams?

Ką svarbu žinoti kitąmet mokyklas baigsiantiems jaunuoliams, kokie galimi stojimo pokyčiai jau yra suplanuoti kitiems metams?

Laidoje dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>1453falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-05-24-16-05--15358497Valstybė, atsižvelgusi į verslo poreikius, šiais metais ženkliai padidino finansuojamų studijų vietų stosiantiems į technologinių bei fizinių mokslų krypčių studijas aukštosiose mokyklose skaičių.

Tiesa, jau šiandien, visi, kas įstoja ir studijuoja inžinerinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose, nemoka už mokslą. Šiandien už mokslą moka daugiausia tie, kas pasirinko studijuoti humanitarinius, socialinius ar biomedicinos mokslus.

Net aukštųjų mokyklų vadovai abejoja, ar Vyriausybės sprendimas didinti valstybės finansuojamų technologinių bei fizinių mokslų vietų skaičių pasiteisins. Girdi, nebėra ne tik norinčių, o ir galinčių studijuoti fizinių ir technologinių mokslų sričių disciplinas.

Kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų krypčių disciplinų?

Kokių specialistų šiandien labiausiai reikia tiek stambiesiems, tiek vidutiniams, o ir smulkiesiems darbdaviams bei kokių specialistų yra perviršis?

Kokias sąlygas siūlo darbdaviai absolventams, baigusiems fizinių ir technologinių mokslų krypčių studijas?

Kokie sektoriai ateityje plėsis ir dėl to reikės dar daugiau darbuotojų?

Ar didžiausius šalies darbdavius tenkina Lietuvos aukštųjų mokyklų parengti fizinių ir technologinių mokslų sričių alumnai?

Laidoje dalyvaus Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, AB „Lietuvos geležinkeliai" Informacinių technologijų centro „LG digital“ vadovė dr. Eglė Radvilė bei AB „Litgrid“ Operatyvinio planavimo skyriaus vadovaujanti inžinierė Laima Pukytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015826960.m4aThu, 24 May 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų Valstybė, atsižvelgusi į verslo poreikius, šiais metais ženkliai padidino finansuojamų studijų vietų stosiantiems į technologinių bei fizinių mokslų krypčių studijas...Valstybė, atsižvelgusi į verslo poreikius, šiais metais ženkliai padidino finansuojamų studijų vietų stosiantiems į technologinių bei fizinių mokslų krypčių studijas aukštosiose mokyklose skaičių.

Tiesa, jau šiandien, visi, kas įstoja ir studijuoja inžinerinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose, nemoka už mokslą. Šiandien už mokslą moka daugiausia tie, kas pasirinko studijuoti humanitarinius, socialinius ar biomedicinos mokslus.

Net aukštųjų mokyklų vadovai abejoja, ar Vyriausybės sprendimas didinti valstybės finansuojamų technologinių bei fizinių mokslų vietų skaičių pasiteisins. Girdi, nebėra ne tik norinčių, o ir galinčių studijuoti fizinių ir technologinių mokslų sričių disciplinas.

Kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų krypčių disciplinų?

Kokių specialistų šiandien labiausiai reikia tiek stambiesiems, tiek vidutiniams, o ir smulkiesiems darbdaviams bei kokių specialistų yra perviršis?

Kokias sąlygas siūlo darbdaviai absolventams, baigusiems fizinių ir technologinių mokslų krypčių studijas?

Kokie sektoriai ateityje plėsis ir dėl to reikės dar daugiau darbuotojų?

Ar didžiausius šalies darbdavius tenkina Lietuvos aukštųjų mokyklų parengti fizinių ir technologinių mokslų sričių alumnai?

Laidoje dalyvaus Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, AB „Lietuvos geležinkeliai" Informacinių technologijų centro „LG digital“ vadovė dr. Eglė Radvilė bei AB „Litgrid“ Operatyvinio planavimo skyriaus vadovaujanti inžinierė Laima Pukytė.]]>1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-05-17-16-05--15358499
„Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros studijų, teologijos, menotyros, ligvistikos ar filologijos krypties absolventas, neradęs darbo pagal įgytą išsilavinimą, darbinasi prekybos centre arba tampa reklamos agentu, kitaip sakant, dirba menkesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Tad kasmet menksta ne tik stojančiųjų į universitetų humanitarinių mokslų disciplinas jaunuolių, o ir valstybės finansuojamų vietų skaičius besirenkantiems humanitarinių mokslų disciplinas.
Ir ši tendencija, beje, matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse.
Tad, ar ateityje nebereikės humanitarinių mokslų specialistų? Ar ateitis priklauso tik technologijoms? Ar vis dėlto verta studijuoti humanitarinius mokslus?

Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Balsys ir Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794463.m4aThu, 17 May 2018 13:05:00 +0000LRTAr humanitarinių mokslų diplomas garantuoja tik vietą darbo biržoje? „Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros...
„Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros studijų, teologijos, menotyros, ligvistikos ar filologijos krypties absolventas, neradęs darbo pagal įgytą išsilavinimą, darbinasi prekybos centre arba tampa reklamos agentu, kitaip sakant, dirba menkesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Tad kasmet menksta ne tik stojančiųjų į universitetų humanitarinių mokslų disciplinas jaunuolių, o ir valstybės finansuojamų vietų skaičius besirenkantiems humanitarinių mokslų disciplinas.
Ir ši tendencija, beje, matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse.
Tad, ar ateityje nebereikės humanitarinių mokslų specialistų? Ar ateitis priklauso tik technologijoms? Ar vis dėlto verta studijuoti humanitarinius mokslus?

Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Balsys ir Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-05-10-16-05--15358502
Kasmet šimtai pradinukų, pradėjusių mokytis vienoje mokykloje, jos nebaigia ir išeina į kitas. Mat jų netenkina santykiai su mokytoja, bendraklasiais arba akademinis mokyklos lygis.

Kas svarbiau renkant mokyklą pirmokui: akademiniai mokyklos rezultatai ar šilti santykiai su mokytoja? Kuo reikėtų domėtis užsukus tėvams su vaiku į būsimą mokyklą? Ir kokių klausimų net neverta klausti?

Ar dera mokyklos administracijai ar būsimai mokytojai papasakoti apie savo vaiko charakterio savybes: uždarumą, judrumą, polinkį į kivirčus, megagystes ar perdėtą patiklumą?..

Ar turi šeimos vertybės sutapti su būsimos mokytojos bei mokyklos? Ar galima bei ar verta prašyti administracijos sudaryti galimybę mokytis pas tam tikrą mokytoją?

Laidoje dalyvauja Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos direktorės pavaduotoja Jolanta Stankaitienė bei keturių vaikų mama, darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015761957.m4aThu, 10 May 2018 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų“: kaip parinkti mokyklą būsimam pirmokui? Kasmet šimtai pradinukų, pradėjusių mokytis vienoje mokykloje, jos nebaigia ir išeina į kitas. Mat jų netenkina santykiai su mokytoja, bendraklasiais arba akademinis mokyklos lygis. Kas svarbiau...
Kasmet šimtai pradinukų, pradėjusių mokytis vienoje mokykloje, jos nebaigia ir išeina į kitas. Mat jų netenkina santykiai su mokytoja, bendraklasiais arba akademinis mokyklos lygis.

Kas svarbiau renkant mokyklą pirmokui: akademiniai mokyklos rezultatai ar šilti santykiai su mokytoja? Kuo reikėtų domėtis užsukus tėvams su vaiku į būsimą mokyklą? Ir kokių klausimų net neverta klausti?

Ar dera mokyklos administracijai ar būsimai mokytojai papasakoti apie savo vaiko charakterio savybes: uždarumą, judrumą, polinkį į kivirčus, megagystes ar perdėtą patiklumą?..

Ar turi šeimos vertybės sutapti su būsimos mokytojos bei mokyklos? Ar galima bei ar verta prašyti administracijos sudaryti galimybę mokytis pas tam tikrą mokytoją?

Laidoje dalyvauja Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos direktorės pavaduotoja Jolanta Stankaitienė bei keturių vaikų mama, darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-05-03-16-05--15358501Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros.

Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai prasčiausi dešimtaklasių matematikos rezultatai buvo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklose.

Dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai prastesni buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Čia pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių.

Ir dėl to esą kaltos mokyklų steigėjos – savivaldybių administracijos, kad, užuot reikalavusios iš mokyklų atsokomybės siekti geresnių rezultatų, nieko nedaro, tik klausosi mokyklų vadovų bei pedagogų pasiteisinimų.

Ar merai sutinka su ministerijos vertinimu, kad tai jie turi prisiimti kaltę dėl prastų mokinių akademinių pasiekimų. Ir ką merai jau padarė, kad ši apgailėtina situacija, kuri formavosi ne vienerius metus, pakistų? Ar merai mėgino pritraukti naujų gerų mokytojų?

Ką prastais rezultatais pasirodžiusios savivaldybės gali pasiūlyti jauniems, veržliems, ką tik universitetus baigusiems pedagogams, kad šie norėtų keltis iš didmiesčių į paribio savivaldybes mokyti mokinių?

Kokį atlyginimą gali pasiūlyti atokių savivaldybių administracijos jauniems pedagogams? Ar atvykėliai gali tikėtis gauti būstą lengvatinėmis sąlygomis?

Ką daro didesnių savivaldybių elitinės gimnazijos, kaip jos ieško ir vilioja mokytojus dirbti?

Laidoje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015663370.m4aThu, 03 May 2018 13:05:00 +0000LRTŠMM vadovybė sviedė akmenį merams. Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros. Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo...Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros.

Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai prasčiausi dešimtaklasių matematikos rezultatai buvo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklose.

Dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai prastesni buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Čia pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių.

Ir dėl to esą kaltos mokyklų steigėjos – savivaldybių administracijos, kad, užuot reikalavusios iš mokyklų atsokomybės siekti geresnių rezultatų, nieko nedaro, tik klausosi mokyklų vadovų bei pedagogų pasiteisinimų.

Ar merai sutinka su ministerijos vertinimu, kad tai jie turi prisiimti kaltę dėl prastų mokinių akademinių pasiekimų. Ir ką merai jau padarė, kad ši apgailėtina situacija, kuri formavosi ne vienerius metus, pakistų? Ar merai mėgino pritraukti naujų gerų mokytojų?

Ką prastais rezultatais pasirodžiusios savivaldybės gali pasiūlyti jauniems, veržliems, ką tik universitetus baigusiems pedagogams, kad šie norėtų keltis iš didmiesčių į paribio savivaldybes mokyti mokinių?

Kokį atlyginimą gali pasiūlyti atokių savivaldybių administracijos jauniems pedagogams? Ar atvykėliai gali tikėtis gauti būstą lengvatinėmis sąlygomis?

Ką daro didesnių savivaldybių elitinės gimnazijos, kaip jos ieško ir vilioja mokytojus dirbti?

Laidoje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.]]>1449falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-04-26-16-05--15358507Po pakartotinio vertinimo, vykusio balandį, buvo akredituotos vienos su tam tikromis sąlygomis, o kitos – be jokių sąlygų. Jos ir toliau galės priimti pirmakursius.
Ką galvoti stojantiesiems, kodėl buvo pakeistas sprendimas? Ar tai reiškia, kad už studijų kokybę atsakingi specialistai, pateikę pirmąjį studijų krypčių vertinimą, buvo itin principingi, ar per griežti, kad jau po pusantro mėnesio pakeitė savo verdiktą? Kodėl kai kurios aukštosios mokyklos dėl šio sprendimo kreipėsi į teismus?
Ar verta rinktis tas studijų kryptis, kurios po pirmo vertinimo buvo įvardintos kaip esančios prastos, ar tikrai jų kokybė pakankamai gera?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė Julija Kiršienė ir Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė.
Telefonu komentuos švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015630447.m4aThu, 26 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTPraėjusį ketvirtadienį Studijų kokybės vertinimo centras pristatė pakartotinį studijų krypčių vertinimą. Iš jo paaiškėjo, kad iš 171 studijų krypčių, kurios kovo 1 d. buvo įvardintos kaip esančios nekokybiškos ir nebegalinčios priimti naujų...Po pakartotinio vertinimo, vykusio balandį, buvo akredituotos vienos su tam tikromis sąlygomis, o kitos – be jokių sąlygų. Jos ir toliau galės priimti pirmakursius.
Ką galvoti stojantiesiems, kodėl buvo pakeistas sprendimas? Ar tai reiškia, kad už studijų kokybę atsakingi specialistai, pateikę pirmąjį studijų krypčių vertinimą, buvo itin principingi, ar per griežti, kad jau po pusantro mėnesio pakeitė savo verdiktą? Kodėl kai kurios aukštosios mokyklos dėl šio sprendimo kreipėsi į teismus?
Ar verta rinktis tas studijų kryptis, kurios po pirmo vertinimo buvo įvardintos kaip esančios prastos, ar tikrai jų kokybė pakankamai gera?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė Julija Kiršienė ir Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė.
Telefonu komentuos švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas.]]>1490falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-04-19-16-05--15358506Šių vadovėlių kūrėjai tikina, kad nuo šiol mokytojas turės galimybę susidėlioti mokomąjį turinį pagal tam tikros klasės galimybes, taip pat galės diferencijuoti ir individualizuoti mokymą, o mokiniai – sėkmingiau mokytis.
Ką apie šią naujovę mąsto patys pedagogai ir mokiniai? Ar tikrai elektroninis vadovėlis bus patogesnis mokytis nei tradicinis popierinis? Kiek mokyklos pasirengusios technologiškai pereiti prie elektroninių vadovėlių?
Laidoje dalyvauja Jūratė Mikulevičiūtė, „E.mokykla“ Ugdymo turinio grupės vadovė, Mindaugas Velmunskis, Vilniaus S. Daukanto progimnazijos biologijos ir gamtos mokslų mokytojas bei švietimo konsultantė dr. Elena Motiejūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015597609.m4aThu, 19 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTJau netrukus popierinius vadovėlius pakeis interaktyvūs elektroniniai. Šių vadovėlių kūrėjai tikina, kad nuo šiol mokytojas turės galimybę susidėlioti mokomąjį turinį pagal tam tikros klasės galimybes, taip pat galės diferencijuoti ir individualizuoti...Šių vadovėlių kūrėjai tikina, kad nuo šiol mokytojas turės galimybę susidėlioti mokomąjį turinį pagal tam tikros klasės galimybes, taip pat galės diferencijuoti ir individualizuoti mokymą, o mokiniai – sėkmingiau mokytis.
Ką apie šią naujovę mąsto patys pedagogai ir mokiniai? Ar tikrai elektroninis vadovėlis bus patogesnis mokytis nei tradicinis popierinis? Kiek mokyklos pasirengusios technologiškai pereiti prie elektroninių vadovėlių?
Laidoje dalyvauja Jūratė Mikulevičiūtė, „E.mokykla“ Ugdymo turinio grupės vadovė, Mindaugas Velmunskis, Vilniaus S. Daukanto progimnazijos biologijos ir gamtos mokslų mokytojas bei švietimo konsultantė dr. Elena Motiejūnienė.]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-04-12-16-05--15358503
Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus.

Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas ir dėl to kone penktadalis studijų programų ir krypčių bus neakredituotos. Jų, veikiausiai, jau šiais metais neliks.
Ką apie naująjį universitetų mokslo veiklos vertinimą svarbu žinoti abiturientams? Kokiose studijų kryptyse bei kokiuose universitetuose mokslo lygis itin silpnas ar netgi iš viso nekuriamas mokslas? Ar mokslo nekuriantis universitetas gali veikti aukštojo mokslo rinkoje? Ar verta studijuoti universitete, kuriame mokslininkai nekuria mokslo?

Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015499352.m4aThu, 12 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTKokių universitetinių studijų krypčių ar netgi universitetų netrukus nebeliks? Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus. Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas...
Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus.

Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas ir dėl to kone penktadalis studijų programų ir krypčių bus neakredituotos. Jų, veikiausiai, jau šiais metais neliks.
Ką apie naująjį universitetų mokslo veiklos vertinimą svarbu žinoti abiturientams? Kokiose studijų kryptyse bei kokiuose universitetuose mokslo lygis itin silpnas ar netgi iš viso nekuriamas mokslas? Ar mokslo nekuriantis universitetas gali veikti aukštojo mokslo rinkoje? Ar verta studijuoti universitete, kuriame mokslininkai nekuria mokslo?

Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.]]>1464falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-04-05-16-05--15358504
Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą.

Beje, akcentuodama matematikos svarbą Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą savaičių paskelbė, kad mokyklos gaus po 1200 svarų už kiekvieną naują mokinį, sėkmingai išlaikiusį matematikos brandos egzaminą.

Lietuvos mokyklose matematikos pamokų skaičius bene mažiausias pasaulyje. Matematikos vadovėlių skaičius itin solidus, bet matematikos brandos egzaminas įveikiamas retam abiturientui.

Kas lemia menkus mūsų šalies moksleivių pasiekimus bei kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI a., ar jie planuojami ugdyti Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Rimas Norvaiša.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466630.m4aThu, 05 Apr 2018 13:05:00 +0000LRTKaip mes mokome vaikus matematikos, kad per dvylika metų dažną tesugebame išmokyti dvejetui? Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau...
Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą.

Beje, akcentuodama matematikos svarbą Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą savaičių paskelbė, kad mokyklos gaus po 1200 svarų už kiekvieną naują mokinį, sėkmingai išlaikiusį matematikos brandos egzaminą.

Lietuvos mokyklose matematikos pamokų skaičius bene mažiausias pasaulyje. Matematikos vadovėlių skaičius itin solidus, bet matematikos brandos egzaminas įveikiamas retam abiturientui.

Kas lemia menkus mūsų šalies moksleivių pasiekimus bei kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI a., ar jie planuojami ugdyti Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Rimas Norvaiša.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-03-29-16-05--15358509Deja, ne visiems mokytojams patinka tokie pasakoriai. Tėvai guodžiasi išgirstą iš kai kurių pedagogų siūlymų vesti fantazuojantį vaiką pas specialistus.
Ar fantazavimas yra liga? Iki kokio amžiaus normalu vaikui fantazuoti. Ką, priklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu žinoti, pastebėti ir nepraleisti tėvams? Kas būdinga įvairiaus amžiaus vaiko raidai?
Kaip kiekviename amžiaus tarpsnyje motyvuoti atžalą, neužgesinti jo svajonių bei pagelbėti suvaldyti kylančias neigiamas emocijas ir kaprizus?
Pokalbyje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Rita Žukauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015433764.m4aThu, 29 Mar 2018 13:05:00 +0000LRTDaugybė vaikų, net ir pradėję lankyti mokyklas, vis dar fantazuoja, susikuria menamus draugus. Jų pasakojimuose apie tai, kaip praėjo diena, susipina pasakos ir realybė. Kai kurie mokslininkai sako, jog tokios fantazijos rodo vaiko kūrybingumą bei...Deja, ne visiems mokytojams patinka tokie pasakoriai. Tėvai guodžiasi išgirstą iš kai kurių pedagogų siūlymų vesti fantazuojantį vaiką pas specialistus.
Ar fantazavimas yra liga? Iki kokio amžiaus normalu vaikui fantazuoti. Ką, priklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu žinoti, pastebėti ir nepraleisti tėvams? Kas būdinga įvairiaus amžiaus vaiko raidai?
Kaip kiekviename amžiaus tarpsnyje motyvuoti atžalą, neužgesinti jo svajonių bei pagelbėti suvaldyti kylančias neigiamas emocijas ir kaprizus?
Pokalbyje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Rita Žukauskienė.]]>1556falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-03-22-16-05--15358505Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“
Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.
Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus.
Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?
Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją?
Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368845.m4aThu, 22 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTMokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas. Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo...Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“
Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.
Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus.
Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?
Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją?
Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.]]>1529falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-03-15-16-05--15358511Kokias įsiminimo technikas naudoja žmonės, kuriems reikia įsiminti itin daug per palyginti trumpą laiką. Pavyzdžiui, kaip lavina atmintį aktoriai? Kokie jų tekstų mokymosi būdai gali pagelbėti ir moksleiviams? Kuo skiriasi eiliuoto kūrinio mokymasis nuo prozos teksto? Ar taip pat galima mokytis ir muzikos tekstus bei užsienio kalbų žodžius arba matematikos formules? Ką daryti, kad nedingtų atmintis egzamino metu?
LRT Radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja Vilniaus mažojo teatro aktoriai: Gintarė Latvėnaitė ir Vytautas Rumšas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368406.m4aThu, 15 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTIki valstybinių brandos egzaminų pradžios liko vos pustrečios savaitės. Jau balandžio 4 d. abiturientai laikys anglų kalbos (kalbėjimo) egzaminą. Kaip jam, o ir kitiems egzaminams pasiruošti, kad nieko nepamirštum? Kokias įsiminimo technikas naudoja...Kokias įsiminimo technikas naudoja žmonės, kuriems reikia įsiminti itin daug per palyginti trumpą laiką. Pavyzdžiui, kaip lavina atmintį aktoriai? Kokie jų tekstų mokymosi būdai gali pagelbėti ir moksleiviams? Kuo skiriasi eiliuoto kūrinio mokymasis nuo prozos teksto? Ar taip pat galima mokytis ir muzikos tekstus bei užsienio kalbų žodžius arba matematikos formules? Ką daryti, kad nedingtų atmintis egzamino metu?
LRT Radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja Vilniaus mažojo teatro aktoriai: Gintarė Latvėnaitė ir Vytautas Rumšas.]]>1480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-03-08-16-05--15358510
Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.

Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.

Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?

Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?

Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?

Kas užims mokinius iki vakaro?

Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?

Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?

Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?

Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs?

Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai?

Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015335490.m4aThu, 08 Mar 2018 14:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos...
Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.

Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.

Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?

Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?

Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?

Kas užims mokinius iki vakaro?

Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?

Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?

Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?

Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs?

Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai?

Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.]]>1516falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-03-01-16-05--15358512Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis.

O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?
Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303300.m4aThu, 01 Mar 2018 14:05:00 +0000LRTLietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai. Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas –...Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis.

O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?
Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-02-22-16-05--15358513Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams.

Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.
Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?

Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015171737.m4aThu, 22 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTAr įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis? Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar...Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams.

Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.
Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?

Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.]]>1441falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-02-15-16-05--15358514
Demografinė statistika nieko gero nežada – esama savivaldybių, kuriose per pastaruosius septyniolika metų mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 1 iki 3,5 karto ir toliau mažės. Regionuose viena po kitos uždaromos gimnazijos, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir ilgainiui lieka tik pradinės mokyklos arba steigiamos mokyklos-daugiafunkciai centrai.

Esama jau ir tokių miestelių, kurių daugiafunkciuose centruose viename pastato gale ugdomi darželinukai arba pradinukai, o kitame įrengtos miestelio bendruomenės šarvojimo salės. Taip kai kurios savivaldybės sprendžia ištuštėjusių mokyklų pastatų išlaikymo klausimus.

Kokia mažų kaimo mokyklėlių ateitis? Ir ką daryti tokių mokyklų pedagogams bei direktoriams?

Laidoje dalyvauja Lazdijų rajono Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys, Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius Vygantas Kornejevas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015106118.m4aThu, 15 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTKokia mažų miestelių bei kaimo mokyklėlių ateitis? Demografinė statistika nieko gero nežada – esama savivaldybių, kuriose per pastaruosius septyniolika metų mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 1 iki 3,5 karto ir toliau mažės. Regionuose viena po...
Demografinė statistika nieko gero nežada – esama savivaldybių, kuriose per pastaruosius septyniolika metų mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 1 iki 3,5 karto ir toliau mažės. Regionuose viena po kitos uždaromos gimnazijos, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir ilgainiui lieka tik pradinės mokyklos arba steigiamos mokyklos-daugiafunkciai centrai.

Esama jau ir tokių miestelių, kurių daugiafunkciuose centruose viename pastato gale ugdomi darželinukai arba pradinukai, o kitame įrengtos miestelio bendruomenės šarvojimo salės. Taip kai kurios savivaldybės sprendžia ištuštėjusių mokyklų pastatų išlaikymo klausimus.

Kokia mažų kaimo mokyklėlių ateitis? Ir ką daryti tokių mokyklų pedagogams bei direktoriams?

Laidoje dalyvauja Lazdijų rajono Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys, Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius Vygantas Kornejevas.]]>1437falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-02-08-16-05--15358518
Prasideda paroda „Studijos 2018“, skirta šių metų studijų aktualijoms pristatyti.

Tiesa, iki šios dienos vis dar neaišku, su kokiu minimaliu stojamuoju balu jaunuoliai bus priimami į universitetų bei kolegijų valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje universitetų nuomonės kardinaliai išsiskyrė: mažuma universitetų palaikė Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonę, kad minimalus 4 balų įvertis turi galioti tiek šių, tiek ankstesnių metų abiturientams, nepriklausomai nuo to, ar jie stoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas. Tačiau apie du trečdaliai universitetų atstovų laikėsi nuomonės, jog sprendimas tą pačią kartelę taikyti ir stosiantiems į komercines vietas, taip pat ankstesnių metų absolventams, pažeidžia jaunų žmonių interesus, nes jie nebuvo apie tai įspėti iš anksto.
Ar pavyks aukštosioms mokykloms rasti kompromisą? Ką galvoti abiturientams, jei iki stojamųjų, likus vos keletui mėnesių, jie vis dar neturi informacijos apie priėmimo sąlygas?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius Romualdas Kliukas ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų prorektorė Laima Taparauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942744.m4aThu, 08 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTKo tikėtis jaunuoliams, stosiantiems šiais metais į universitetus? Prasideda paroda „Studijos 2018“, skirta šių metų studijų aktualijoms pristatyti. Tiesa, iki šios dienos vis dar neaišku, su kokiu minimaliu stojamuoju balu jaunuoliai bus priimami...
Prasideda paroda „Studijos 2018“, skirta šių metų studijų aktualijoms pristatyti.

Tiesa, iki šios dienos vis dar neaišku, su kokiu minimaliu stojamuoju balu jaunuoliai bus priimami į universitetų bei kolegijų valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje universitetų nuomonės kardinaliai išsiskyrė: mažuma universitetų palaikė Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonę, kad minimalus 4 balų įvertis turi galioti tiek šių, tiek ankstesnių metų abiturientams, nepriklausomai nuo to, ar jie stoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas. Tačiau apie du trečdaliai universitetų atstovų laikėsi nuomonės, jog sprendimas tą pačią kartelę taikyti ir stosiantiems į komercines vietas, taip pat ankstesnių metų absolventams, pažeidžia jaunų žmonių interesus, nes jie nebuvo apie tai įspėti iš anksto.
Ar pavyks aukštosioms mokykloms rasti kompromisą? Ką galvoti abiturientams, jei iki stojamųjų, likus vos keletui mėnesių, jie vis dar neturi informacijos apie priėmimo sąlygas?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius Romualdas Kliukas ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų prorektorė Laima Taparauskienė.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-02-01-16-05--15358515Kauno Šv. Mato bendruomenė tikina, jog, jei patalpos bus iš jų atimtos, mokykla bus sužlugdyta. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau pats bei jo sūnus lankė pastarąją mokyklą, tiesa, anuomet ji buvo ne katalikiška. Meras tikina norįs, kad šiame mikrorajone būtų akademiškai stipri mokykla.
Kauno Šv. Mato bendruomenė tikina, jog mokyklos akademiniai rezultatai geri, bet savivaldybė tyčia tai ignoruoja ir remiasi tik vienerių metų statistika, kai gimnazija išleido silpnesnę laidą. Tuo tarpu esą tiek daugelio ankstesnių, tiek paskutinių metų valstybinių brandos egzaminų, tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų, tiek standartizuotų testų rezultatai yra geri, moksleiviai dalyvauja ir nugali olimpiadose. Pagal kai kuriuos parametrus katalikiška mokykla lenkia savivaldybės išgirtąją inžinerinę.
Kodėl miesto valdžia nesusikalba su viena iš švietimo bendruomenių? Kodėl savivaldybė užsimojo perimti pastatą iš jau veikiančios tvirtos bendruomenės ir atiduoti jį kitai bendruomenei?
Laidoje dalyvauja Kauno Šv. Mato gimnazijos direktorius Rytis Baltrušaitis, šios gimnazijos tėvų komiteto pirmininkė Ramunė Kapčiūnienė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942447.m4aThu, 01 Feb 2018 14:05:00 +0000LRTKauno miesto savivaldybės administracija įsivėlė į atvirą konfliktą su Kauno Šv. Mato gimnazijos bendruomene. Savivaldybė norėtų nebepratęsti patalpų panaudos sutarties su katalikiška mokykla ir šį pastatą perduoti KTU Inžinerijos licėjui. Pastarosios...Kauno Šv. Mato bendruomenė tikina, jog, jei patalpos bus iš jų atimtos, mokykla bus sužlugdyta. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau pats bei jo sūnus lankė pastarąją mokyklą, tiesa, anuomet ji buvo ne katalikiška. Meras tikina norįs, kad šiame mikrorajone būtų akademiškai stipri mokykla.
Kauno Šv. Mato bendruomenė tikina, jog mokyklos akademiniai rezultatai geri, bet savivaldybė tyčia tai ignoruoja ir remiasi tik vienerių metų statistika, kai gimnazija išleido silpnesnę laidą. Tuo tarpu esą tiek daugelio ankstesnių, tiek paskutinių metų valstybinių brandos egzaminų, tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų, tiek standartizuotų testų rezultatai yra geri, moksleiviai dalyvauja ir nugali olimpiadose. Pagal kai kuriuos parametrus katalikiška mokykla lenkia savivaldybės išgirtąją inžinerinę.
Kodėl miesto valdžia nesusikalba su viena iš švietimo bendruomenių? Kodėl savivaldybė užsimojo perimti pastatą iš jau veikiančios tvirtos bendruomenės ir atiduoti jį kitai bendruomenei?
Laidoje dalyvauja Kauno Šv. Mato gimnazijos direktorius Rytis Baltrušaitis, šios gimnazijos tėvų komiteto pirmininkė Ramunė Kapčiūnienė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.]]>1466falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-01-25-16-05--15358520Ar tikrai dabar jau visų šalių interesai suderinti? Ar apie universitetų jungimą ir tai, kas bus po to, yra kalbamasi su studentais? Ar jie yra įtraukti į naujo jungtinio universiteto Statuto rengimą? Ar studentai žino, kokių neliks studijų programų, kokios atsiras naujos, kokie liks ar kokių neliks dėstytojų, kokio universiteto diplomus jie gaus?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė, Aleksandro Stulginskio universiteto Studentu atstovybės prezidentė Liveta Budreckytė ir Lietuvos edukologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentė Agnė Vabalaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014909910.m4aThu, 25 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTKaune duotas startas penkis universitetus sujungti į du: prie Vytauto Didžiojo universiteto bus prijungti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai, o prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – Lietuvos sporto universitetas....Ar tikrai dabar jau visų šalių interesai suderinti? Ar apie universitetų jungimą ir tai, kas bus po to, yra kalbamasi su studentais? Ar jie yra įtraukti į naujo jungtinio universiteto Statuto rengimą? Ar studentai žino, kokių neliks studijų programų, kokios atsiras naujos, kokie liks ar kokių neliks dėstytojų, kokio universiteto diplomus jie gaus?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė, Aleksandro Stulginskio universiteto Studentu atstovybės prezidentė Liveta Budreckytė ir Lietuvos edukologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentė Agnė Vabalaitė.]]>1508falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-01-18-16-05--15358516
Nuo sausio trečdaliu (2 mln. 800 tūkst. Eur) padidėjo neformaliojo švietimo finansavimas. Iš viso savivaldybės šiemet gaus net 11 mln. eurų vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti.

Švietimo ir mokslo ministerija viliasi, jog nuo šiol daugiau vaikų galės kokybiškai ugdytis po pamokų, gilintis į tas veiklas, kurios juos traukia.

Ar tikrai, padidėjus neformaliojo švietimo krepšelio lėšoms, visi vaikai kas mėnesį gaus nuo 10 iki 20 eurų ir galės patys nuspręsti, kokiam neformalios veiklos organizatoriui atiteks šie pinigai? Kodėl iki šiol buvo sakoma, jog visiems vaikams yra numatyta po 15 eurų neformaliajam ugdymui, bet realiai vaikai negalėdavo „nusinešti“ šių pinigų į norimą būrelį. Kas apsprendžia, kad vienos neformaliojo švietimo veiklos finansuojamos gausiau, o kitos – itin kukliai arba iš viso nefinansuojamos?

Kodėl tie patys būreliai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje kainuoja du ar net tris kartus brangiau, nei tie patys tų pačių paslaugų tiekėjų būreliai kainuoja vos už 50 kilometrų nuo didmiesčių?

Ar tikrai neformalusis švietimas atlieka savo misiją?

Laidoje dalyvauja nevyriausybinio švietimo tinklo koordinatorė Judita Akromienė, Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus l.e.p. vedėja Aušra Šukvietienė, Širvintų kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Regina Jagminienė, Molėtų Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistas Arvydas Jurkšaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014909441.m4aThu, 18 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTAr padidinus finansavimą padidės ir popamokinės veiklos prieinamumas? Nuo sausio trečdaliu (2 mln. 800 tūkst. Eur) padidėjo neformaliojo švietimo finansavimas. Iš viso savivaldybės šiemet gaus net 11 mln. eurų vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui...
Nuo sausio trečdaliu (2 mln. 800 tūkst. Eur) padidėjo neformaliojo švietimo finansavimas. Iš viso savivaldybės šiemet gaus net 11 mln. eurų vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti.

Švietimo ir mokslo ministerija viliasi, jog nuo šiol daugiau vaikų galės kokybiškai ugdytis po pamokų, gilintis į tas veiklas, kurios juos traukia.

Ar tikrai, padidėjus neformaliojo švietimo krepšelio lėšoms, visi vaikai kas mėnesį gaus nuo 10 iki 20 eurų ir galės patys nuspręsti, kokiam neformalios veiklos organizatoriui atiteks šie pinigai? Kodėl iki šiol buvo sakoma, jog visiems vaikams yra numatyta po 15 eurų neformaliajam ugdymui, bet realiai vaikai negalėdavo „nusinešti“ šių pinigų į norimą būrelį. Kas apsprendžia, kad vienos neformaliojo švietimo veiklos finansuojamos gausiau, o kitos – itin kukliai arba iš viso nefinansuojamos?

Kodėl tie patys būreliai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje kainuoja du ar net tris kartus brangiau, nei tie patys tų pačių paslaugų tiekėjų būreliai kainuoja vos už 50 kilometrų nuo didmiesčių?

Ar tikrai neformalusis švietimas atlieka savo misiją?

Laidoje dalyvauja nevyriausybinio švietimo tinklo koordinatorė Judita Akromienė, Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus l.e.p. vedėja Aušra Šukvietienė, Širvintų kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Regina Jagminienė, Molėtų Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistas Arvydas Jurkšaitis.]]>1460falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-01-11-16-05--15358519Vilniaus universiteto ir VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologai, gastroenterologai ir psichologai atliko daugiau nei 1 tūkst. tėvų, auginančių vaikus nuo vos keletos mėnesių iki pilnametystės, apklausą. Iš jos paaiškėjo, kad ne vienas lietuvis tėvas jau pusės metų mažyliui duoda į rankas mobilųjį telefoną. Girdi, taip kūdikis nusiramina, o ir lavėja.

Tuo tarpu psichologai sako, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus tėvai gali duoti žaisti nebent su žaisliniais IT prietaisais, o ne tikrais. Maža to, pasirodo, kad iki trejų metų amžiaus net ir labiausiai lavinantys interaktyvūs žaidimai nelavina vaikų.

Vaikai, nepaleidžiantys iš rankų mobiliojo telefono tampa ne tik irzlesni, sunkiau bendrauja, o ir trumpiau miega, dažniau prabunda naktį, juos vargina pilvo skausmai.

Gastroenterologai akcentuoja, kad besaikis naudojimasis IT prietaisais kenkia vaikų žarnynui. Nors atrodo, kad vaikas žaidžia, iš tiesų jo protas intensyviai dirba, tarsi spręstų sunkiausius matematikos uždavinius. Dėl to pablogėja ryšys tarp galvos smegenų ir žarnyno. Kadangi virškinamajame trakte yra daugiau nervų ląstelių negu galvos smegenyse, skrandis bei žarnynas netrunka reaguoti į emocinius stresus.

Nuo kokio amžiaus ir kiek laiko galima vaikams naudotis mobiliaisiais prietaisais, kad tai nepakenktų nei jų akademiniams pasiekimiams nei gerai emocinei bei fizinei savijautai?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014778729.m4aThu, 11 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTKokią įtaką mobilieji telefonai ir kompiuteris daro vaikų akademiniams pasiekimams bei emocinei savijautai? Vilniaus universiteto ir VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologai, gastroenterologai ir psichologai atliko daugiau nei 1 tūkst. tėvų,...Vilniaus universiteto ir VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologai, gastroenterologai ir psichologai atliko daugiau nei 1 tūkst. tėvų, auginančių vaikus nuo vos keletos mėnesių iki pilnametystės, apklausą. Iš jos paaiškėjo, kad ne vienas lietuvis tėvas jau pusės metų mažyliui duoda į rankas mobilųjį telefoną. Girdi, taip kūdikis nusiramina, o ir lavėja.

Tuo tarpu psichologai sako, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus tėvai gali duoti žaisti nebent su žaisliniais IT prietaisais, o ne tikrais. Maža to, pasirodo, kad iki trejų metų amžiaus net ir labiausiai lavinantys interaktyvūs žaidimai nelavina vaikų.

Vaikai, nepaleidžiantys iš rankų mobiliojo telefono tampa ne tik irzlesni, sunkiau bendrauja, o ir trumpiau miega, dažniau prabunda naktį, juos vargina pilvo skausmai.

Gastroenterologai akcentuoja, kad besaikis naudojimasis IT prietaisais kenkia vaikų žarnynui. Nors atrodo, kad vaikas žaidžia, iš tiesų jo protas intensyviai dirba, tarsi spręstų sunkiausius matematikos uždavinius. Dėl to pablogėja ryšys tarp galvos smegenų ir žarnyno. Kadangi virškinamajame trakte yra daugiau nervų ląstelių negu galvos smegenyse, skrandis bei žarnynas netrunka reaguoti į emocinius stresus.

Nuo kokio amžiaus ir kiek laiko galima vaikams naudotis mobiliaisiais prietaisais, kad tai nepakenktų nei jų akademiniams pasiekimiams nei gerai emocinei bei fizinei savijautai?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2018-01-04-16-05--15358522
Per pastaruosius keletą metų daugelyje savivaldybių vaikų skaičius mokyklose sumažėjo du ar tris kartus ir, anot demografų, toliau mažės. Nors perpildytų mokyklų pedagogai guodžiasi esą didelėse klasėse sudėtinga pasiekti gerų akademinių rodiklių, užtikrinti gerą atmosferą, realybėje matome, kad kuo mažesnė mokykla, tuo žemesni mokinių pasiekimai ir tuo prasčiau jie jaučiasi. Kodėl?

Kas lemia gerą vaikų savijautą bei motyvaciją mokytis? Ar tikrai mažų savivaldybių mažose mokyklose nėra gabių ir talentingų vaikų?

​Laidoje dalyvaus Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojas dr. Pranas Gudynas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014746029.m4aThu, 04 Jan 2018 14:05:00 +0000LRTAr sumažėjus mokinių skaičiui klasėse gerėja akademiniai rodikliai bei vaikų savijauta? Per pastaruosius keletą metų daugelyje savivaldybių vaikų skaičius mokyklose sumažėjo du ar tris kartus ir, anot demografų, toliau mažės. Nors perpildytų mokyklų...
Per pastaruosius keletą metų daugelyje savivaldybių vaikų skaičius mokyklose sumažėjo du ar tris kartus ir, anot demografų, toliau mažės. Nors perpildytų mokyklų pedagogai guodžiasi esą didelėse klasėse sudėtinga pasiekti gerų akademinių rodiklių, užtikrinti gerą atmosferą, realybėje matome, kad kuo mažesnė mokykla, tuo žemesni mokinių pasiekimai ir tuo prasčiau jie jaučiasi. Kodėl?

Kas lemia gerą vaikų savijautą bei motyvaciją mokytis? Ar tikrai mažų savivaldybių mažose mokyklose nėra gabių ir talentingų vaikų?

​Laidoje dalyvaus Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojas dr. Pranas Gudynas.]]>1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-12-28-16-05--15358521
Gimnazistų jau šiemet laukia didelės permainos: pakeistas valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, atsiras vadinamasis brandos darbas, keliama stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė, o dar po metų, priimant į universitetus, bus atsižvelgiama ne tik į tai, kaip mokiniai išlaikė valstybinius brandos egzaminus, o ir kaip jie mokėsi vyresnėse klasėse, tai yra bus vertinami ir jų metinių trimestrų įverčiai.

Į universitetus galės būti priimami tik tie abiturientai, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų mokykloje vidurkis buvo ne mažesnis negu 7 balai, o į kolegijas – ne mažesnis negu 6 balai.

Ar moksleiviai yra supažindinti ir įsigilinę į šias jų laukiančias permainas? Ar šie pokyčiai tikrai palengvins mokinių naštą?

Laidoje dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos gimnazistė Karolina Skrebutėnaitė, Ignalinos gimnazijos gimnazistė Sara Aškinytė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistas Edvardas Vabuolas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014745691.m4aThu, 28 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTKą apie laukiančias permainas gimnazijose mano patys gimnazistai? Gimnazistų jau šiemet laukia didelės permainos: pakeistas valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, atsiras vadinamasis brandos darbas, keliama stojimo į...
Gimnazistų jau šiemet laukia didelės permainos: pakeistas valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, atsiras vadinamasis brandos darbas, keliama stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė, o dar po metų, priimant į universitetus, bus atsižvelgiama ne tik į tai, kaip mokiniai išlaikė valstybinius brandos egzaminus, o ir kaip jie mokėsi vyresnėse klasėse, tai yra bus vertinami ir jų metinių trimestrų įverčiai.

Į universitetus galės būti priimami tik tie abiturientai, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų mokykloje vidurkis buvo ne mažesnis negu 7 balai, o į kolegijas – ne mažesnis negu 6 balai.

Ar moksleiviai yra supažindinti ir įsigilinę į šias jų laukiančias permainas? Ar šie pokyčiai tikrai palengvins mokinių naštą?

Laidoje dalyvauja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos gimnazistė Karolina Skrebutėnaitė, Ignalinos gimnazijos gimnazistė Sara Aškinytė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistas Edvardas Vabuolas.]]>1475falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-12-21-16-05--15358523
Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovai išplatino kreipimąsi į visuomenę bei Švietimo ir mokslo ministeriją. Jie prašo kuo greičiau didinti stojamojo balo kartelę iki 4 balų. Kiek anksčiau tokią pačią poziciją išsakė ir šio universiteto vadovybė.

Daugelio kitų universitetų ir kolegijų vadovai nepritaria stojamojo balo didinimui. Kad stojamojo balo padidinimas būtų pražūtingas kalba ir techniškųjų, taip pat regioninių universitetų bei kolegijų studentai.

Kas ir kodėl supriešino studentus? Kodėl seniausio šalies universiteto studentai skubina kelti stojamojo balo kartelę, o kitų aukštųjų mokyklų studentai tam priešinasi?

Kas laimėtų ir kas praloštų pakėlus stojamąjį balą?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Egidijus Kinderis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Matas Povilauskas, Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Aistė Stalmokaitė ir Vilniaus kolegijos Studentų atstovybės viceprezidentas akademiniams reikalams Justas Sinkus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014680094.m4aThu, 21 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTKam naudinga kelti stojamojo balo kartelę? Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovai išplatino kreipimąsi į visuomenę bei Švietimo ir mokslo ministeriją. Jie prašo kuo greičiau didinti stojamojo balo kartelę iki 4 balų. Kiek anksčiau tokią pačią...
Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovai išplatino kreipimąsi į visuomenę bei Švietimo ir mokslo ministeriją. Jie prašo kuo greičiau didinti stojamojo balo kartelę iki 4 balų. Kiek anksčiau tokią pačią poziciją išsakė ir šio universiteto vadovybė.

Daugelio kitų universitetų ir kolegijų vadovai nepritaria stojamojo balo didinimui. Kad stojamojo balo padidinimas būtų pražūtingas kalba ir techniškųjų, taip pat regioninių universitetų bei kolegijų studentai.

Kas ir kodėl supriešino studentus? Kodėl seniausio šalies universiteto studentai skubina kelti stojamojo balo kartelę, o kitų aukštųjų mokyklų studentai tam priešinasi?

Kas laimėtų ir kas praloštų pakėlus stojamąjį balą?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Egidijus Kinderis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Matas Povilauskas, Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Aistė Stalmokaitė ir Vilniaus kolegijos Studentų atstovybės viceprezidentas akademiniams reikalams Justas Sinkus.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-12-14-16-05--15358524
Daugelis tėvų neretai pavydi tiems, kas augina gabų ar talentingą vaiką. Girdi, bepigu šių vaikų tėvams.
Nors dažnai vaiko gabumai yra tapatinami su aukštais akademiniais pasiekimais, gabius vaikus ugdantys pedagogai ir psichologai pastebi, kad dešimtukai nebūtinai yra vaiko gabumų rodiklis. Dar daugiau – dažnai talentingi ir gabūs vaikai yra trejetukininkai?

Pasirodo, jog lengviausia ugdyti vidutinių gebėjimų vaiką, o štai gabųjį, taip pat kaip ir negabųjį (dažniausiai dėl įvairių negalių) ugdyti itin nepaprasta.

Kodėl? Kas nutinka, jei nepastebime gabaus vaiko? Kaip derėtų ugdyti gabiuosius?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto dėstytoja, jau 25-erius metus besigilinanti į gabiųjų atpažinimą ir dirbanti su šiais vaikais, docentė Bronė Narkevičienė ir gabią dukrą auginanti kaunietė Jūratė Pakalniškė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615352.m4aThu, 14 Dec 2017 14:05:00 +0000LRTKaip atpažinti vaiko gabumus ankstyvame amžiuje ir juos vystyti? Daugelis tėvų neretai pavydi tiems, kas augina gabų ar talentingą vaiką. Girdi, bepigu šių vaikų tėvams. Nors dažnai vaiko gabumai yra tapatinami su aukštais akademiniais pasiekimais,...
Daugelis tėvų neretai pavydi tiems, kas augina gabų ar talentingą vaiką. Girdi, bepigu šių vaikų tėvams.
Nors dažnai vaiko gabumai yra tapatinami su aukštais akademiniais pasiekimais, gabius vaikus ugdantys pedagogai ir psichologai pastebi, kad dešimtukai nebūtinai yra vaiko gabumų rodiklis. Dar daugiau – dažnai talentingi ir gabūs vaikai yra trejetukininkai?

Pasirodo, jog lengviausia ugdyti vidutinių gebėjimų vaiką, o štai gabųjį, taip pat kaip ir negabųjį (dažniausiai dėl įvairių negalių) ugdyti itin nepaprasta.

Kodėl? Kas nutinka, jei nepastebime gabaus vaiko? Kaip derėtų ugdyti gabiuosius?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto dėstytoja, jau 25-erius metus besigilinanti į gabiųjų atpažinimą ir dirbanti su šiais vaikais, docentė Bronė Narkevičienė ir gabią dukrą auginanti kaunietė Jūratė Pakalniškė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-12-07-16-05--15358526
Lietuvoje išsiskiria apie pusė visų porų. Dažna jų augina mokyklinio amžiaus vaikus.

Pedagogai kalba, kad apie tai, jog šeimoje kilo bėdų, sužino iš pasikeitusio vaiko elgesio. Vieni moksleiviai, iki tol buvę linksmi, visur dalyvaujantys, netikėtai užsisklendžia. Kiti priešingai – agresyviu elgesiu siekia atkreipti į save dėmesį. Treti – liaujasi mokęsi, siekę akademinių tikslų, nes išgyvena besiskiriančių tėvų dramą.

Tiesa, retoje mokykloje pedagogai supranta, kad negalima palikti vaiko vieno, nes tėvai skyrybų laikotarpiu nebeturi resursų padėti vaikams, jiems patiems reikalinga pagalba.

Skiriantis tėvams, itin išauga mokyklos vaidmuo. Ar mokyklų pedagogai tai supranta? Pagaliau, kas pirmasis iš pedagogų – klasės auklėtojas, bet kuris mokytojas dalykininkas ar mokyklos vadovas – turi pasiūlyti vaikui pagalbą? Ir kokia ta pagalba reikalinga bei galima?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto docentė Miglė Dovydaitienė ir Kauno jėzuitų gimnazijos psichologė Julija Ladigaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615044.m4aThu, 07 Dec 2017 14:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kaip mokytojai padeda ir kaip mokykla gali padėti konfliktuojančių ir besiskiriančių šeimų vaikams? Lietuvoje išsiskiria apie pusė visų porų. Dažna jų augina mokyklinio amžiaus vaikus. Pedagogai kalba, kad apie tai, jog šeimoje kilo...
Lietuvoje išsiskiria apie pusė visų porų. Dažna jų augina mokyklinio amžiaus vaikus.

Pedagogai kalba, kad apie tai, jog šeimoje kilo bėdų, sužino iš pasikeitusio vaiko elgesio. Vieni moksleiviai, iki tol buvę linksmi, visur dalyvaujantys, netikėtai užsisklendžia. Kiti priešingai – agresyviu elgesiu siekia atkreipti į save dėmesį. Treti – liaujasi mokęsi, siekę akademinių tikslų, nes išgyvena besiskiriančių tėvų dramą.

Tiesa, retoje mokykloje pedagogai supranta, kad negalima palikti vaiko vieno, nes tėvai skyrybų laikotarpiu nebeturi resursų padėti vaikams, jiems patiems reikalinga pagalba.

Skiriantis tėvams, itin išauga mokyklos vaidmuo. Ar mokyklų pedagogai tai supranta? Pagaliau, kas pirmasis iš pedagogų – klasės auklėtojas, bet kuris mokytojas dalykininkas ar mokyklos vadovas – turi pasiūlyti vaikui pagalbą? Ir kokia ta pagalba reikalinga bei galima?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto docentė Miglė Dovydaitienė ir Kauno jėzuitų gimnazijos psichologė Julija Ladigaitė.]]>1405falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-11-30-16-05--15358525
Kas ir kodėl keičiama? Ar egzamino pakeitimai nesumenkins lietuvių literatūros ir kultūros? Ar normalu, kad per gimtosios kalbos egzaminą gimnazistai galės remtis ne tik 36-iais lietuvių autoriais, o ir 4-iais užsienio autoriais? Ar egzaminų vertintojai bus pasirengę pokyčiams? Pagaliau, kodėl taip skubiai buvo keičiama tvarka, ką apie tokią skubą mano pedagogai?

Laidoje dalyvauja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja Nijolė Bartašiūnienė, rašytoja, literatūrologė, buvusi mokytoja Elžbieta Banytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014614553.m4aThu, 30 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTApie ką mąsto lituanistai, paaiškėjus, kad abiturientai galės egzamino metu laisviau rinktis autorius? Kas ir kodėl keičiama? Ar egzamino pakeitimai nesumenkins lietuvių literatūros ir kultūros? Ar normalu, kad per gimtosios kalbos egzaminą...
Kas ir kodėl keičiama? Ar egzamino pakeitimai nesumenkins lietuvių literatūros ir kultūros? Ar normalu, kad per gimtosios kalbos egzaminą gimnazistai galės remtis ne tik 36-iais lietuvių autoriais, o ir 4-iais užsienio autoriais? Ar egzaminų vertintojai bus pasirengę pokyčiams? Pagaliau, kodėl taip skubiai buvo keičiama tvarka, ką apie tokią skubą mano pedagogai?

Laidoje dalyvauja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja Nijolė Bartašiūnienė, rašytoja, literatūrologė, buvusi mokytoja Elžbieta Banytė.]]>1457falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-11-23-16-05--15358527
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė tėvų vis dar auklėja vaikus smurtu. Vien per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 578 nepilnamečiai.

Ar tėvai išmano jautriuosius vaikų ir paauglių amžiaus tarpsnius, dėl kurių ir kyla įvairių nesusipratimų tiek mokyklose, tiek šeimose? Kiek tėvų geba išklausyti sunkumų dėl patyčių mokykloje patiriantį vaiką?

Kokios kitos problemos šiandien dažniausiai kyla tėvams, auginantiems ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikus?

Laidoje dalyvauja konsultacinės pagalbos telefonu „Tėvų linija“ koordinatorė, psichologė Jūratė Baltuškienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014582058.m4aThu, 23 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTAr vaikus auginantys tėvai gali sulaukti kompetentingos, bet nemokamos pagalbos? Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė tėvų vis dar auklėja vaikus smurtu. Vien per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 578...
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė tėvų vis dar auklėja vaikus smurtu. Vien per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 578 nepilnamečiai.

Ar tėvai išmano jautriuosius vaikų ir paauglių amžiaus tarpsnius, dėl kurių ir kyla įvairių nesusipratimų tiek mokyklose, tiek šeimose? Kiek tėvų geba išklausyti sunkumų dėl patyčių mokykloje patiriantį vaiką?

Kokios kitos problemos šiandien dažniausiai kyla tėvams, auginantiems ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikus?

Laidoje dalyvauja konsultacinės pagalbos telefonu „Tėvų linija“ koordinatorė, psichologė Jūratė Baltuškienė.]]>1429falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-11-16-16-05--15358528Kiekvienam mūsų, o ypač lyderiams, svarbu prisiminti tuos žmones, kurie savo žodžiu juos paskatino veikti, siekti savo tikslo. Taip kalba amerikietis Pasaulinės lyderystės konferencijos JAV pradininkas Billas Hybelsas. Jis prisipažįsta vaikystėje buvęs didžiausia klasės rakštis ir išdaigininkas. Ir kai po dar vieno klasėje sukelto incidento jį mokytoja pasiliko ir užuot išvadinusi nenaudėliu pasakė, kad jis yra tikras lyderis, gebantis klasę suorganizuoti bet kokiai veiklai (tačiau būtų kur kas geriau, jei jis imtų ir pamąstytų, į kokią sritį jis galėtų nukreipti savo energiją, kur vadovauti prasmingai), tada jis pirmą kartą susimąstė. Ir nuo tos dienos šito anuomet mažo berniuko gyvenimas ėmė keistis.

Kiek yra tokių įkvepiančių mokytojų? Ką gali vienas mokytojo žodis? Kita vertus, kaip gali įkvėpti kitus pokyčiams, jei pačiam stinga įkvėpimo, o klasėje 10 ar gal net ir visi 30 padaužų?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549246.m4aThu, 16 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTKą gali mokytojas? Kiekvienam mūsų, o ypač lyderiams, svarbu prisiminti tuos žmones, kurie savo žodžiu juos paskatino veikti, siekti savo tikslo. Taip kalba amerikietis Pasaulinės lyderystės konferencijos JAV pradininkas Billas Hybelsas. Jis...Kiekvienam mūsų, o ypač lyderiams, svarbu prisiminti tuos žmones, kurie savo žodžiu juos paskatino veikti, siekti savo tikslo. Taip kalba amerikietis Pasaulinės lyderystės konferencijos JAV pradininkas Billas Hybelsas. Jis prisipažįsta vaikystėje buvęs didžiausia klasės rakštis ir išdaigininkas. Ir kai po dar vieno klasėje sukelto incidento jį mokytoja pasiliko ir užuot išvadinusi nenaudėliu pasakė, kad jis yra tikras lyderis, gebantis klasę suorganizuoti bet kokiai veiklai (tačiau būtų kur kas geriau, jei jis imtų ir pamąstytų, į kokią sritį jis galėtų nukreipti savo energiją, kur vadovauti prasmingai), tada jis pirmą kartą susimąstė. Ir nuo tos dienos šito anuomet mažo berniuko gyvenimas ėmė keistis.

Kiek yra tokių įkvepiančių mokytojų? Ką gali vienas mokytojo žodis? Kita vertus, kaip gali įkvėpti kitus pokyčiams, jei pačiam stinga įkvėpimo, o klasėje 10 ar gal net ir visi 30 padaužų?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.]]>1396falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-11-09-16-05--15358529Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų, o dargi demotyvuoja mokytis.

Mokslininkai tvirtina, kad pagrindinis darbas turi vykti pamokoje. Mokytojas, anot kai kurių švietimo ekspertų, turi pasirinkti tokius dėstymo ir vaikų įtraukimo metodus, kad vaikui nereikėtų dirbti antros pamainos namuose. Po pamokų kiekvienas vaikas turi užsiimti saviraiška, pomėgiais.

Aiškinimai, jog esą pamokoje nespėjama, tad reikia darbą baigti namuose, vis dažniau vadinami paprasčiausiu nesusipratimu ir išvedžiojimais.

Suomijos, kurioje vaikai nežino, kas yra namų darbai, pavyzdžiu seka vis daugiau šalių. Vokietijoje pradinukams negalima skirti jokių namų darbų, o vyresni vaikai gali daryti namų darbus nebent, jei patys nori, o jei nenori – nėra jokio baudimo pažymiais ar kitų pasekmių. Panašiai ir Kanadoje.

Kinijoje, kuri garsėja griežtu akademiniu mokymu, namų darbai yra skiriami ne tam, ką vaikas išgirdo pamokoje įtvirtinti, o tam, kad pats išsiaiškintų naują temą, kurią mokykloje tik nagrinės kitą dieną kartu su mokytoju.

Ką apie tokius pasaulio švietimo posūkius mano Lietuvos ekspertai? Ar tikrai namų darbai nieko gero vaikui neduoda?

Laidoje dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto docentė Viktorija Sičiūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė. Telefonu iš Vokietijos pasakoja dviejų vaikų mama, muzikos pedagogė Dalia Babkova.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014483456.m4aThu, 09 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl vis daugiau šalių mokyklų atsisako namų darbų? Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių...Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų, o dargi demotyvuoja mokytis.

Mokslininkai tvirtina, kad pagrindinis darbas turi vykti pamokoje. Mokytojas, anot kai kurių švietimo ekspertų, turi pasirinkti tokius dėstymo ir vaikų įtraukimo metodus, kad vaikui nereikėtų dirbti antros pamainos namuose. Po pamokų kiekvienas vaikas turi užsiimti saviraiška, pomėgiais.

Aiškinimai, jog esą pamokoje nespėjama, tad reikia darbą baigti namuose, vis dažniau vadinami paprasčiausiu nesusipratimu ir išvedžiojimais.

Suomijos, kurioje vaikai nežino, kas yra namų darbai, pavyzdžiu seka vis daugiau šalių. Vokietijoje pradinukams negalima skirti jokių namų darbų, o vyresni vaikai gali daryti namų darbus nebent, jei patys nori, o jei nenori – nėra jokio baudimo pažymiais ar kitų pasekmių. Panašiai ir Kanadoje.

Kinijoje, kuri garsėja griežtu akademiniu mokymu, namų darbai yra skiriami ne tam, ką vaikas išgirdo pamokoje įtvirtinti, o tam, kad pats išsiaiškintų naują temą, kurią mokykloje tik nagrinės kitą dieną kartu su mokytoju.

Ką apie tokius pasaulio švietimo posūkius mano Lietuvos ekspertai? Ar tikrai namų darbai nieko gero vaikui neduoda?

Laidoje dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto docentė Viktorija Sičiūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė. Telefonu iš Vokietijos pasakoja dviejų vaikų mama, muzikos pedagogė Dalia Babkova.]]>1460falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-11-02-16-05--15358530
Edukologai pastebi keistą tendenciją: šiuolaikiniai tėvai savo vertę matuoja pagal vaikų pasiekimus.
Jei ankstesnių kartų tėvai matuodavosi vieni su kitais, pagal automobilio variklio galingumą, tai šiuolaikiniai tėvai lyginasi ir konkuruoja vieni su kitais pagal tai į kokią gimnaziją ar universitetą įstojo jų atžala.
Ką tai rodo? Ir kokios tokio matavimosi pasekmės?
Laidoje dalyvauja psichologas psichoterapeutas Zenonas Streikus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014418058.m4aThu, 02 Nov 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl tėvai perkelia nerealizuotus savo jaunystės lūkesčius vaikams? Edukologai pastebi keistą tendenciją: šiuolaikiniai tėvai savo vertę matuoja pagal vaikų pasiekimus. Jei ankstesnių kartų tėvai matuodavosi vieni su kitais, pagal automobilio...
Edukologai pastebi keistą tendenciją: šiuolaikiniai tėvai savo vertę matuoja pagal vaikų pasiekimus.
Jei ankstesnių kartų tėvai matuodavosi vieni su kitais, pagal automobilio variklio galingumą, tai šiuolaikiniai tėvai lyginasi ir konkuruoja vieni su kitais pagal tai į kokią gimnaziją ar universitetą įstojo jų atžala.
Ką tai rodo? Ir kokios tokio matavimosi pasekmės?
Laidoje dalyvauja psichologas psichoterapeutas Zenonas Streikus.]]>1410falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-10-26-16-05--15358531
Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigia vertinti Lietuvos mokslininkų mokslo ir meno darbus, atliktus ir publikuotus 2015 m. bei 2016 m. Beje, šis vertinimas lems kaip gausiai kiekvieno universiteto ir kiekvienos srities bei mokslo krypties atstovai sulauks finansinės paramos per ateinančius metus.
Tiesa, jau nuo kitų metų Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai. Naująją tvarką prieš keletą savaičių patvirtino ir paskelbė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Skelbiama esą šie pakeitimai leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti tuos kriterijus pasiekiantiems mokslininkams.
Tad, ar tai reiškia, kad mūsų mokslininkai nepasiekia tarptautinių kriterijų? Bei kiek ir kokiose srityse sukuriama daugiausia aukšto lygio mokslo darbų?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320499.m4aThu, 26 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTKo verti Lietuvos mokslininkų kuriami mokslo darbai? Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigia vertinti Lietuvos mokslininkų mokslo ir meno darbus, atliktus ir publikuotus 2015 m. bei 2016 m. Beje, šis vertinimas lems kaip gausiai kiekvieno...
Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigia vertinti Lietuvos mokslininkų mokslo ir meno darbus, atliktus ir publikuotus 2015 m. bei 2016 m. Beje, šis vertinimas lems kaip gausiai kiekvieno universiteto ir kiekvienos srities bei mokslo krypties atstovai sulauks finansinės paramos per ateinančius metus.
Tiesa, jau nuo kitų metų Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai. Naująją tvarką prieš keletą savaičių patvirtino ir paskelbė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Skelbiama esą šie pakeitimai leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti tuos kriterijus pasiekiantiems mokslininkams.
Tad, ar tai reiškia, kad mūsų mokslininkai nepasiekia tarptautinių kriterijų? Bei kiek ir kokiose srityse sukuriama daugiausia aukšto lygio mokslo darbų?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-10-19-16-05--15358532Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė priėmė sprendimą nesijungti su Vilniaus universitetu (VU), bet likti savarankiška specializuota aukštąja mokykla. Tiesa, gegužę pristačius Aukštojo mokslo reformos planą, MRU turėjo tapti Policijos akademija ir būti perkeltas iš Vilniaus į Kauną.

Gerokai nuo reformatorių projekto nukrypo ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Jis ir toliau lieka savarankiškas. Susijungęs su Lietuvos edukologijos universitetu, jis taps vienu iš trijų pedagogų rengimo centrų Lietuvoje. Tiesa, reformos plane buvo numatyta, jog VDU taps naujai kuriamo Kauno universiteto dalimi, kurio ašimi turėjo tapti Kauno technologijos universitetas.

Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. Algirdas Monkevičius. Telefonu susiklosčiusią situaciją komentuos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320242.m4aThu, 19 Oct 2017 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": ar universitetai žlugdo aukštojo mokslo reformą? Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė priėmė sprendimą nesijungti su Vilniaus universitetu (VU), bet likti savarankiška specializuota aukštąja mokykla. Tiesa,...Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė priėmė sprendimą nesijungti su Vilniaus universitetu (VU), bet likti savarankiška specializuota aukštąja mokykla. Tiesa, gegužę pristačius Aukštojo mokslo reformos planą, MRU turėjo tapti Policijos akademija ir būti perkeltas iš Vilniaus į Kauną.

Gerokai nuo reformatorių projekto nukrypo ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Jis ir toliau lieka savarankiškas. Susijungęs su Lietuvos edukologijos universitetu, jis taps vienu iš trijų pedagogų rengimo centrų Lietuvoje. Tiesa, reformos plane buvo numatyta, jog VDU taps naujai kuriamo Kauno universiteto dalimi, kurio ašimi turėjo tapti Kauno technologijos universitetas.

Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. Algirdas Monkevičius. Telefonu susiklosčiusią situaciją komentuos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-10-12-16-05--15358536
Šiuolaikiniai edukologai pateikia šimtus metodų, kaip sudominti ir įtraukti vaikus mokytis. Lietuvoje iki šiol plačiausiai taikomi du metodai – nuo sovietmečio gajus frontalinis, kai mokytojas stovi prieš klasę ir mentorišku balsu grūste grūda žinias, ir vadinamas darbas grupėse, kai vienas arba du vaikai dirba, o kiti grupės nariai „dinderį muša“, bet įvertinami visi vienodu balu.

Kodėl mūsų mokytojai tetaiko tik šiuos du mokymo metodus? Kokių dar yra modernių ugdymo metodų? Ar tikrai teorijoje aprašomi šiuolaikiniai mokymo metodai veikia bei pasiteisina praktikoje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Urtė Penkauskaitė ir Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Julija Ladygienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319993.m4aThu, 12 Oct 2017 13:05:00 +0000LRT„Dešimt balų": kodėl mokytojai taip pamėgo darbą grupėse – kai vienas dirba, o kiti – veltėdžiauja? Šiuolaikiniai edukologai pateikia šimtus metodų, kaip sudominti ir įtraukti vaikus mokytis. Lietuvoje iki šiol plačiausiai taikomi du metodai – nuo...
Šiuolaikiniai edukologai pateikia šimtus metodų, kaip sudominti ir įtraukti vaikus mokytis. Lietuvoje iki šiol plačiausiai taikomi du metodai – nuo sovietmečio gajus frontalinis, kai mokytojas stovi prieš klasę ir mentorišku balsu grūste grūda žinias, ir vadinamas darbas grupėse, kai vienas arba du vaikai dirba, o kiti grupės nariai „dinderį muša“, bet įvertinami visi vienodu balu.

Kodėl mūsų mokytojai tetaiko tik šiuos du mokymo metodus? Kokių dar yra modernių ugdymo metodų? Ar tikrai teorijoje aprašomi šiuolaikiniai mokymo metodai veikia bei pasiteisina praktikoje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Urtė Penkauskaitė ir Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Julija Ladygienė.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-10-05-16-05--15358535Praėjusios savaitės gale Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė pristatytė planą, kaip bus pertvarkytas pedagogų rengimas.

Projekte numatyti trys pedagogų rengimo centrai: Kaune mokytojus rengs Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos edukologijos universitetu,
Vilniuje – Vilniaus universitetas ir Šiauliuose – Šiaulių universitetas.
Ką toks centralizavimas pakeis? Ir, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad būsimas mokytojas, pirmiausia, turi tapti dalykininku, o tik po to įgyti pedagoginę kvalifikaciją? Pagaliau, ar išliks ligšiolinė pedagogų rengimo tvarka, kai būsimas mokytojas nuo pirmo kurso studijuoja pedagogiką bei pasirinktą dalyką?
Kodėl ne tik geriausi abiturientai, o ir vidutiniokai pastaraisiais metais nebesirinkdavo pedagogikos studijų? Bei kokių mokytojų dalykininkų labiausiai stinga? Pagaliau, kaip, vadinamas etatitinis mokytojų darbo apmokėjimas, pakeis abiturientų trauką studijuoti pedagogiką bei ateiti po studijų ir įsidarbinti mokykloje?

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319733.m4aThu, 05 Oct 2017 13:05:00 +0000LRTAr pakeitus mokytojų rengimo tvarką pagerės mokinių pasiekimai? Praėjusios savaitės gale Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė pristatytė planą, kaip bus pertvarkytas pedagogų rengimas. Projekte numatyti trys pedagogų rengimo centrai: Kaune...Praėjusios savaitės gale Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė pristatytė planą, kaip bus pertvarkytas pedagogų rengimas.

Projekte numatyti trys pedagogų rengimo centrai: Kaune mokytojus rengs Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos edukologijos universitetu,
Vilniuje – Vilniaus universitetas ir Šiauliuose – Šiaulių universitetas.
Ką toks centralizavimas pakeis? Ir, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad būsimas mokytojas, pirmiausia, turi tapti dalykininku, o tik po to įgyti pedagoginę kvalifikaciją? Pagaliau, ar išliks ligšiolinė pedagogų rengimo tvarka, kai būsimas mokytojas nuo pirmo kurso studijuoja pedagogiką bei pasirinktą dalyką?
Kodėl ne tik geriausi abiturientai, o ir vidutiniokai pastaraisiais metais nebesirinkdavo pedagogikos studijų? Bei kokių mokytojų dalykininkų labiausiai stinga? Pagaliau, kaip, vadinamas etatitinis mokytojų darbo apmokėjimas, pakeis abiturientų trauką studijuoti pedagogiką bei ateiti po studijų ir įsidarbinti mokykloje?

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-09-28-16-05--15358537Kasmet daugėja jaunuolių, kurie baigę gimnazijas neskuba rinktis studijų ir išvyksta vieneriems metams savanoriauti į svečias šalis.
Ką jaunam žmogui duoda savanorystė? Kodėl vis daugiau mokyklų prisideda prie įvairių savanorystės iniciatyvų?
Ar visados visi savanoriai iš tiesų atlieka neatlygintiną darbą savo noru, o ne iš būtinybės gauti parašą, kad atliko visuomenei naudingą darbą?
Laidoje dalyvauja Utenos krašto Žmonių su negalia sąjungos projektų vykdytoja ir Utenos lietuvių-švedų draugijos vadovė Vida Starčikovienė bei Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ personalo vadovė Justina Petronytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014286872.m4aThu, 28 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTDaugėja mokyklų, kurios į vertybių ugdymo planus įtraukia ir mokinių savanorystę. Be to, veikiausiai jau nuo kitų metų savanoriams bus pridedama papildomų balų ir stojant į mūsų šalies aukštąsias mokyklas. Kasmet daugėja jaunuolių, kurie baigę...Kasmet daugėja jaunuolių, kurie baigę gimnazijas neskuba rinktis studijų ir išvyksta vieneriems metams savanoriauti į svečias šalis.
Ką jaunam žmogui duoda savanorystė? Kodėl vis daugiau mokyklų prisideda prie įvairių savanorystės iniciatyvų?
Ar visados visi savanoriai iš tiesų atlieka neatlygintiną darbą savo noru, o ne iš būtinybės gauti parašą, kad atliko visuomenei naudingą darbą?
Laidoje dalyvauja Utenos krašto Žmonių su negalia sąjungos projektų vykdytoja ir Utenos lietuvių-švedų draugijos vadovė Vida Starčikovienė bei Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ personalo vadovė Justina Petronytė.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-09-21-16-05--15358542Tad dažnas vaikas ar paauglys temiega vos 7 val. per parą ar netgi mažiau. Miego specialistai sako, kad mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai turi miegoti ne mažiau kaip 8-10 val.
Kaip rodo „Time“ skelbiamas tyrimas (atliko JAV Miego akademijos mokslininkai), jei pamokos prasidėtų ne 08.00 val. o vėliau, mokinių akademiniai rezultatai būtų kur kas geresni, nes jiems būtų paprasčiau susikoncentruoti per pamokas. Amerikos miego specialistai rekomenduoja mokykloms pradėti pamokas ne anksčiau kaip 08.30 val.
Amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, jog ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastesnius mokymosi rezultatus, bet ir paauglių depresiją.
Laidoje dalyvauja neurologas profesorius Albinas Stankus ir Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014255486.m4aThu, 21 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTAbsoliučioje daugumoje Lietuvos mokyklų pamokos pradedamos 08.00 val. ryto. O dauguma tiek pradinukų, tiek gimnazistų jau 07.00 val. ryto sėdi automobiliuose arba visuomeniniame transporte, kad spėtų laiku pasiekti mokymo įstaigas. Tad dažnas vaikas...Tad dažnas vaikas ar paauglys temiega vos 7 val. per parą ar netgi mažiau. Miego specialistai sako, kad mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai turi miegoti ne mažiau kaip 8-10 val.
Kaip rodo „Time“ skelbiamas tyrimas (atliko JAV Miego akademijos mokslininkai), jei pamokos prasidėtų ne 08.00 val. o vėliau, mokinių akademiniai rezultatai būtų kur kas geresni, nes jiems būtų paprasčiau susikoncentruoti per pamokas. Amerikos miego specialistai rekomenduoja mokykloms pradėti pamokas ne anksčiau kaip 08.30 val.
Amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, jog ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastesnius mokymosi rezultatus, bet ir paauglių depresiją.
Laidoje dalyvauja neurologas profesorius Albinas Stankus ir Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-09-14-16-05--15358538
Lietuvoje įtraukusis neįgaliųjų ugdymas ir švietimas egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai, anot vaikus su negalia auginančių tėvų, mokyklų direktoriai neįgaliųjų kratosi tarsi raupsuotųjų.

Kodėl bijome kitokių vaikų? Ką apie tai mano vaikus su negalia auginantys tėvai?

Kaip išmintingai integruoti vaikus, kad gera iniciatyva nevirstų patyčiomis? Pagaliau, kokias negalias turinčių vaikų integracija neįmanoma bendrojo ugdymo mokyklose ir kokias negalias turinčių pasiteisina?

Laidoje dalyvaus neįgalią dukrą auginanti ir „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai“ vadovaujanti vilnietė Neringa Šalugienė bei Vilniaus „Šilo“ mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254898.m4aThu, 14 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTKur mokytis neįgaliems vaikams ir jaunuoliams? Lietuvoje įtraukusis neįgaliųjų ugdymas ir švietimas egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai, anot vaikus su negalia auginančių tėvų, mokyklų direktoriai neįgaliųjų kratosi tarsi raupsuotųjų. Kodėl...
Lietuvoje įtraukusis neįgaliųjų ugdymas ir švietimas egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai, anot vaikus su negalia auginančių tėvų, mokyklų direktoriai neįgaliųjų kratosi tarsi raupsuotųjų.

Kodėl bijome kitokių vaikų? Ką apie tai mano vaikus su negalia auginantys tėvai?

Kaip išmintingai integruoti vaikus, kad gera iniciatyva nevirstų patyčiomis? Pagaliau, kokias negalias turinčių vaikų integracija neįmanoma bendrojo ugdymo mokyklose ir kokias negalias turinčių pasiteisina?

Laidoje dalyvaus neįgalią dukrą auginanti ir „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai“ vadovaujanti vilnietė Neringa Šalugienė bei Vilniaus „Šilo“ mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė.]]>1418falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-09-07-16-05--15358539
Nacionalinio egzaminų centro specialistai baigė išsamią paskutinių brandos egzaminų analizę. Kokios yra būdingiausios abiturientų daromos klaidos, kas jas lemia, ar įmanoma ir kaip pakeisti situaciją?

Ar tikrai, jei neturi repetitoriaus, neįmanoma aukštu balu išlaikyti egzaminų?




Kokie egzaminų pokyčiai numatomi šiemet bei kokią dalį bendrame egzaminų vertės, matuojamos stojant į aukštąsias mokyklas, krepšelyje sudarys nuo šių mokslo metų įvedamo brandos darbo pažymys?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254330.m4aThu, 07 Sep 2017 13:05:00 +0000LRTKokiems valstybinių brandos egzaminų pokyčiams turi ruoštis abiturientai? Nacionalinio egzaminų centro specialistai baigė išsamią paskutinių brandos egzaminų analizę. Kokios yra būdingiausios abiturientų daromos klaidos, kas jas lemia, ar įmanoma ir...
Nacionalinio egzaminų centro specialistai baigė išsamią paskutinių brandos egzaminų analizę. Kokios yra būdingiausios abiturientų daromos klaidos, kas jas lemia, ar įmanoma ir kaip pakeisti situaciją?

Ar tikrai, jei neturi repetitoriaus, neįmanoma aukštu balu išlaikyti egzaminų?




Kokie egzaminų pokyčiai numatomi šiemet bei kokią dalį bendrame egzaminų vertės, matuojamos stojant į aukštąsias mokyklas, krepšelyje sudarys nuo šių mokslo metų įvedamo brandos darbo pažymys?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.]]>1463falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-08-31-16-05--15358540
Mokslo metai dar neprasidėjo, o į kai kuriuos būrelius jau nebėra laisvų vietų. Kodėl tėvai taip skuba registruoti vaikus į neformalias muzikos, šokių, sporto, kalbų mokymosi, robotikos, programavimo ir kitas neformalias veiklas? Ar tikrai jau ikimokyklinukams reikalingi būreliai?
Kodėl dažnam vaikui taip greitai praeina noras lankyti būrelį iki jis baigs visą ugdymo programą arba bent jau kol baigsis mokslo metai?

Ką rodo vaiko nenoras apskritai lankyti jokių būrelių? Ar mes turėtume vaikus primygtinai skatinti ir agituoti lankyti kokį nors būrelį, ar ne?

Ar tikrai gimnazistui užtenka vien tik papildomos akademinės veiklos, o saviraiškos būreliai jam nebesuteikia pridėtinės vertės?

Laidoje dalyvauja psichologė psichoterapeutė Rosita Pipirienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014222599.m4aThu, 31 Aug 2017 13:05:00 +0000LRTKiek vaikas turi lankyti būrelių, kiek jam leisti juos keisti, jei pasirinktas būrelis nebepatinka? Mokslo metai dar neprasidėjo, o į kai kuriuos būrelius jau nebėra laisvų vietų. Kodėl tėvai taip skuba registruoti vaikus į neformalias muzikos,...
Mokslo metai dar neprasidėjo, o į kai kuriuos būrelius jau nebėra laisvų vietų. Kodėl tėvai taip skuba registruoti vaikus į neformalias muzikos, šokių, sporto, kalbų mokymosi, robotikos, programavimo ir kitas neformalias veiklas? Ar tikrai jau ikimokyklinukams reikalingi būreliai?
Kodėl dažnam vaikui taip greitai praeina noras lankyti būrelį iki jis baigs visą ugdymo programą arba bent jau kol baigsis mokslo metai?

Ką rodo vaiko nenoras apskritai lankyti jokių būrelių? Ar mes turėtume vaikus primygtinai skatinti ir agituoti lankyti kokį nors būrelį, ar ne?

Ar tikrai gimnazistui užtenka vien tik papildomos akademinės veiklos, o saviraiškos būreliai jam nebesuteikia pridėtinės vertės?

Laidoje dalyvauja psichologė psichoterapeutė Rosita Pipirienė.]]>1444falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-08-24-16-05--15358541
Daugėja mokyklų, o ir paskirų savivaldybių, kurios jau pradinukus moko programuoti su mikrokompiuteriais, o popierinius pratybų sąsiuvinius pakeitė virtualiais. Pamažėle daugėja mokyklų, kurios paprastas žalias lentas keičia į išmaniąsias.

Ką duoda technologijos mokiniams ir ką mokytojams? Kiek užtrunka kokybiškai pasirengti vienai interaktyviai pamokai? Ar tikrai vaikai, besimokantys matematikos ar kalbų su interaktyviaja lenta bei virtualiais pratybų sąsiuviniais, įsisavina naują medžiagą geriau ir efektyviau?

Laidoje dalyvauja Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis ir Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokyklos mokytoja Staselė Riškienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014222175.m4aThu, 24 Aug 2017 13:05:00 +0000LRTKaip ir kiek informacinės technologijos pagerina mokinių mokymąsi? Daugėja mokyklų, o ir paskirų savivaldybių, kurios jau pradinukus moko programuoti su mikrokompiuteriais, o popierinius pratybų sąsiuvinius pakeitė virtualiais. Pamažėle daugėja...
Daugėja mokyklų, o ir paskirų savivaldybių, kurios jau pradinukus moko programuoti su mikrokompiuteriais, o popierinius pratybų sąsiuvinius pakeitė virtualiais. Pamažėle daugėja mokyklų, kurios paprastas žalias lentas keičia į išmaniąsias.

Ką duoda technologijos mokiniams ir ką mokytojams? Kiek užtrunka kokybiškai pasirengti vienai interaktyviai pamokai? Ar tikrai vaikai, besimokantys matematikos ar kalbų su interaktyviaja lenta bei virtualiais pratybų sąsiuviniais, įsisavina naują medžiagą geriau ir efektyviau?

Laidoje dalyvauja Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis ir Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokyklos mokytoja Staselė Riškienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-08-17-16-05--15358544Netrukus prasidėsiantys naujieji mokslo metai bus ilgesni nei praėjusieji. Kiek moksleiviams šiemet bus atostogų ir kada jie baigs mokslo metus, kaip ilgesni mokslo metai bus suderinti su egzaminų organizavimu?

Ką keis mokyklose įvesta direktorių rotacija ir kadencijos?

Ką duos moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams atsirandančios naujo tipo švietimo įstaigos – jungtinės mokyklos?

Kodėl nyksta provincijos mokyklos? Kodėl tokie netolygumai didmiesčių mokyklose: vienos lūžta nuo norinčiųjų mokytis skaičiaus, o kitos – vegetuoja?

Kaip pasirengta lytiškumo dėstymo pamokoms?

Ką reiškia algų mokytojams mokėjimas, pagal rezultatą? Kaip bus apskaičiuojama mokytojo sukuriama pridėtinė vertė?

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221670.m4aThu, 17 Aug 2017 13:05:00 +0000LRTKokie pokyčiai laukia moksleivių naujaisiais mokslo metais? Netrukus prasidėsiantys naujieji mokslo metai bus ilgesni nei praėjusieji. Kiek moksleiviams šiemet bus atostogų ir kada jie baigs mokslo metus, kaip ilgesni mokslo metai bus suderinti su...Netrukus prasidėsiantys naujieji mokslo metai bus ilgesni nei praėjusieji. Kiek moksleiviams šiemet bus atostogų ir kada jie baigs mokslo metus, kaip ilgesni mokslo metai bus suderinti su egzaminų organizavimu?

Ką keis mokyklose įvesta direktorių rotacija ir kadencijos?

Ką duos moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams atsirandančios naujo tipo švietimo įstaigos – jungtinės mokyklos?

Kodėl nyksta provincijos mokyklos? Kodėl tokie netolygumai didmiesčių mokyklose: vienos lūžta nuo norinčiųjų mokytis skaičiaus, o kitos – vegetuoja?

Kaip pasirengta lytiškumo dėstymo pamokoms?

Ką reiškia algų mokytojams mokėjimas, pagal rezultatą? Kaip bus apskaičiuojama mokytojo sukuriama pridėtinė vertė?

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-08-10-16-05--15358545Laidos svečias – vaikų ir paauglių literatūros žinovas, leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221386.m4aThu, 10 Aug 2017 13:05:00 +0000LRTAr šiandieniniai vaikai vis dar gali gauti naudos iš liaudies pasakų, kurioms 200 ar daugiau metų? Galbūt 21 amžiaus vaikams reikia kitokio turinio pasakų? Pagaliau, ar tikrai visos pasakos yra skirtos vaikams? Laidos svečias – vaikų ir paauglių...Laidos svečias – vaikų ir paauglių literatūros žinovas, leidyklos „Nieko rimto“ vadovas Arvydas Vereckis.]]>1452falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-08-03-16-05--15358546
Iki dokumentų teikimo mokytis profesinėse mokyklose pabaigos liko dvi savaitės. Šiemet jis vyksta kiek kitaip nei ankstesniais metais: jaunuoliai, ketinantys mokytis amato, dokumentus teikia per bendrojo priėmimo sistemą.
Kaip vyksta registracija mokytis profesinėse mokyklose? Ar nėra painiavos?
Kiek stojantieji gali nurodyti stojimo prašymų? Ir, į kiek mokymo programų jie gaus kvietimą?
Ar būtinai jie turės rinktis tik pirmuoju pageidavimu nurodytą programą ir, ar bus įmanoma stoti į profesinę mokyklą mokslo metų viduryje, pvz.: supratus, kad nepajėgi mokytis gimnazijoje?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius Valdas Serapinas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014190024.m4aThu, 03 Aug 2017 13:05:00 +0000LRTKaip keičiasi požiūris į profesinį mokymą? Iki dokumentų teikimo mokytis profesinėse mokyklose pabaigos liko dvi savaitės. Šiemet jis vyksta kiek kitaip nei ankstesniais metais: jaunuoliai, ketinantys mokytis amato, dokumentus teikia per bendrojo...
Iki dokumentų teikimo mokytis profesinėse mokyklose pabaigos liko dvi savaitės. Šiemet jis vyksta kiek kitaip nei ankstesniais metais: jaunuoliai, ketinantys mokytis amato, dokumentus teikia per bendrojo priėmimo sistemą.
Kaip vyksta registracija mokytis profesinėse mokyklose? Ar nėra painiavos?
Kiek stojantieji gali nurodyti stojimo prašymų? Ir, į kiek mokymo programų jie gaus kvietimą?
Ar būtinai jie turės rinktis tik pirmuoju pageidavimu nurodytą programą ir, ar bus įmanoma stoti į profesinę mokyklą mokslo metų viduryje, pvz.: supratus, kad nepajėgi mokytis gimnazijoje?

Laidoje dalyvauja: Lietuvos profesinių mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius Valdas Serapinas.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-07-27-16-05--15358547Ketvirtadienį aukštosios mokyklos baigs sudaryti sutartis su abiturientais, pakviestais studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Po to iškart prasidės antrasis stojimo ratas.

Kiek ir kokių esama laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, kas į jas gali pretenduoti, kaip dera keisti stojimo prioritetų tvarką? Ar tikrai nė viena aukštoji mokykla nesulaužys susitarimo ir nepriims į mokamas vietas silpniau mokyklas baigusių jaunuolių? Kokių studijų programų neliko?

Laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189742.m4aThu, 27 Jul 2017 13:05:00 +0000LRTPrasideda antrasis stojimo į šalies aukštąsias mokyklas etapas. Ketvirtadienį aukštosios mokyklos baigs sudaryti sutartis su abiturientais, pakviestais studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Po to iškart prasidės antrasis stojimo ratas. Kiek ir...Ketvirtadienį aukštosios mokyklos baigs sudaryti sutartis su abiturientais, pakviestais studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Po to iškart prasidės antrasis stojimo ratas.

Kiek ir kokių esama laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, kas į jas gali pretenduoti, kaip dera keisti stojimo prioritetų tvarką? Ar tikrai nė viena aukštoji mokykla nesulaužys susitarimo ir nepriims į mokamas vietas silpniau mokyklas baigusių jaunuolių? Kokių studijų programų neliko?

Laidoje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas.]]>1397falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-07-20-16-05--15358548Baigėsi bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pirmasis etapas. Kas buvo svarbu, renkantis studijas šiųmečiams abiturientams? Kas, ekspertų vertinimu, turėtų būti svarbu?

Kiek kiekvieno jauno žmogaus studijų pasirinkimą lemia skelbiamas po studijų gausimas atlyginimas bei įsidarbinimo galimybės?

Ar būsimiems studentams yra svarbu, ką apie jų besirenkamą aukštąją mokyklą bei studijų programą rodo nepriklausomų vertinimų ataskaitos?

Laidoje dalyvauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189383.m4aThu, 20 Jul 2017 13:05:00 +0000LRTKiek svarbi aukštosios mokyklos reputacija? Baigėsi bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pirmasis etapas. Kas buvo svarbu, renkantis studijas šiųmečiams abiturientams? Kas, ekspertų vertinimu, turėtų būti svarbu? Kiek kiekvieno jauno...Baigėsi bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pirmasis etapas. Kas buvo svarbu, renkantis studijas šiųmečiams abiturientams? Kas, ekspertų vertinimu, turėtų būti svarbu?

Kiek kiekvieno jauno žmogaus studijų pasirinkimą lemia skelbiamas po studijų gausimas atlyginimas bei įsidarbinimo galimybės?

Ar būsimiems studentams yra svarbu, ką apie jų besirenkamą aukštąją mokyklą bei studijų programą rodo nepriklausomų vertinimų ataskaitos?

Laidoje dalyvauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.]]>1421falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-06-29-16-05--15358549Oficialioji statistika rodo, jog šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo vietų.
Darbo rinkos analitikai tikina, jog ateityje labiausiai reikės ir lengviausiai darbą susiras biomedicinos, technologinių ir fizinių mokslų sričių atstovai, tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams esą būsią dar sunkiau įsidarbinti, ypač pagal specialybę. Daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai.
Ar tikrai robotai pakeis kūrybininkus? Ar tikrai ateityje nebereikės žurnalistų, tekstų kūrėjų, vadybininkų, ekonomistų, teisininkų, socialinių patarnautojų bei kitų socialinių mokslų srities atstovų?
Ko stinga jau parengtiems, bet darbo pagal profesiją nerandatiems socialinių mokslų atstovams?

Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. Viltė Auruškevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014090827.m4aThu, 29 Jun 2017 13:05:00 +0000LRTAr robotai pakeis kūrybininkus? Oficialioji statistika rodo, jog šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo...Oficialioji statistika rodo, jog šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo vietų.
Darbo rinkos analitikai tikina, jog ateityje labiausiai reikės ir lengviausiai darbą susiras biomedicinos, technologinių ir fizinių mokslų sričių atstovai, tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams esą būsią dar sunkiau įsidarbinti, ypač pagal specialybę. Daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai.
Ar tikrai robotai pakeis kūrybininkus? Ar tikrai ateityje nebereikės žurnalistų, tekstų kūrėjų, vadybininkų, ekonomistų, teisininkų, socialinių patarnautojų bei kitų socialinių mokslų srities atstovų?
Ko stinga jau parengtiems, bet darbo pagal profesiją nerandatiems socialinių mokslų atstovams?

Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. Viltė Auruškevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys.]]>1455falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-06-22-16-05--15358551LAMA BPO statistikos duomenimis, studijų programų asortimentas siekia 1800, tačiau kasmečiuose stojančiųjų pasirinkimuose dominuoja apie 15-20 tų pačių programų, kurias jaunuoliai atkakliai renkasi, o kitas dažniausiai renkasi tokiu atveju, jei nepatenka ten, kur nori.
Ką sako darbdaviai? Kokių specialistų jiems šiandien stinga, ko dar labiau stigs po penkerių ar dešimties metų? Kokių specialybių atstovų, ieškančių darbo, gyvenimo aprašymų, vadinamųjų CV, darbdaviai gauna daugiausiai?
Pagaliau, kiek darbdaviui svarbus aukštosios ar profesinės mokyklos pavadinimas, įrašytas pretendento diplome?
Laidoje dalyvauja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014090763.m4aThu, 22 Jun 2017 13:05:00 +0000LRTŠiandien Lietuvos aukštosiose mokyklose yra apie 1800 studijų programų. Kai kurios jų labai smulkios, o turinys – visiška migla. Jei aukštojo mokslo reforma nesustos, studijų programų, arba kitaip sakant profesijų, turėtų likti bemaž perpus mažiau....LAMA BPO statistikos duomenimis, studijų programų asortimentas siekia 1800, tačiau kasmečiuose stojančiųjų pasirinkimuose dominuoja apie 15-20 tų pačių programų, kurias jaunuoliai atkakliai renkasi, o kitas dažniausiai renkasi tokiu atveju, jei nepatenka ten, kur nori.
Ką sako darbdaviai? Kokių specialistų jiems šiandien stinga, ko dar labiau stigs po penkerių ar dešimties metų? Kokių specialybių atstovų, ieškančių darbo, gyvenimo aprašymų, vadinamųjų CV, darbdaviai gauna daugiausiai?
Pagaliau, kiek darbdaviui svarbus aukštosios ar profesinės mokyklos pavadinimas, įrašytas pretendento diplome?
Laidoje dalyvauja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-06-15-16-05--15358552Tad ar visada studijos užsienyje ir svečios šalies diplomo svoris yra didesnis nei Lietuvoje įgyto diplomo? Kaip nesuklysti renkantis studijas užsienyje ir, kodėl aukštosios mokyklos pavadinime figūruojantis žodis „universitetinis” nevisada reiškia universitetą arba kodėl kartais žodis koledžas arba mokykla iš tikro reiškia universitetą?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014058363.m4aThu, 15 Jun 2017 13:05:00 +0000LRTKodėl užsienyje įgytas diplomas nevisada pripažįstamas Lietuvoje? Daugėja atvejų, kai studijas užsienyje baigę lietuviai išgirsta žinią esą jų diplomas yra niekinis ir jie negali pretenduoti į kai kurias darbo vietas Lietuvoje. Tad ar visada studijos...Tad ar visada studijos užsienyje ir svečios šalies diplomo svoris yra didesnis nei Lietuvoje įgyto diplomo? Kaip nesuklysti renkantis studijas užsienyje ir, kodėl aukštosios mokyklos pavadinime figūruojantis žodis „universitetinis” nevisada reiškia universitetą arba kodėl kartais žodis koledžas arba mokykla iš tikro reiškia universitetą?]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-06-08-16-05--15358554Tad galbūt verčiau uždaryti regionų aukštąsias mokyklas?
Tiesa, regionuose esančių aukštųjų mokyklų vadovai, taip pat periferijos savivaldybių merai įspėja, jog, nedideliuose miestuose ir rajonuose nelikus aukštųjų mokyklų, provincija dar sparčiau sens ir merdės. Tad, kaip išlaikyti tiek gyvybingus regionus, tiek užtikrinti aukštą švietimo bei studijų kokybę regionų mokyklose ir aukštosiose mokyklose?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013993222.m4aThu, 08 Jun 2017 13:05:00 +0000LRTMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė rodo, kad regionų aukštosios mokyklos yra silpnesnės už didmiesčių aukštąsias mokyklas. Mat regionų aukštąsias mokyklas paprastai renkasi silpnesni abiturientai arba tie, katrie neturi...Tad galbūt verčiau uždaryti regionų aukštąsias mokyklas?
Tiesa, regionuose esančių aukštųjų mokyklų vadovai, taip pat periferijos savivaldybių merai įspėja, jog, nedideliuose miestuose ir rajonuose nelikus aukštųjų mokyklų, provincija dar sparčiau sens ir merdės. Tad, kaip išlaikyti tiek gyvybingus regionus, tiek užtikrinti aukštą švietimo bei studijų kokybę regionų mokyklose ir aukštosiose mokyklose?]]>1436falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-06-01-16-05--15358553Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, vadovaujamų profesorės Ilonos Tamutienės, tyrimas apie vaikų, patiriančių įvairų tėvų ar kitų artimųjų smurtą, nepriežiūrą, patyčias, netektis mastai šokiruoja. Ir ši problema liečia ne vien tik vaikus, augančius vadinamose socialinės rizikos šeimose.

Liūdniausia yra tai, kad žalojanti vaikystės patirtis nepalieka žmogaus net ir jam suaugus.
Žlugdančios vaikystės patirties tyrimus, pasak prof. I. Tamutienės, dar 1985 m. pradėjęs mokslininkas V. J. Felittis su kolegomis, įrodė aiškius priežastinius neigiamos patirties ryšius su bloga suaugusio žmogaus sveikata.
Gniuždanti vaikystės patirtis lemia išeminę širdies ligą, vėžį, lėtines plaučių ligas ir pan., taip pat prastos sveikatos rizikos veiksnius (rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą ir kt.), psichinę sveikatą (depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir kt), seksualinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimus (ankstyvus lytinius santykius, seksualinį nepasitenkinimą, paauglių nėštumą ir kt.).
Žlugdanti vaikystės patirtis paveikia smegenų vystymąsi aktyvuodama atsaką į stresą, žmonėms sunku atsipalaiduoti, jie būna nuolatinio budrumo būsenoje, o tai turi ypač didelę reikšmę sveikatos blogėjimui ir socialiniams ryšiams.
Naujausi genetiniai tyrimai rodo dar ir tai, kad vaikystėje patirtas stresas keičia ir mūsų palikuonių genetiką.
Taigi, kas ir kaip gali padėti kenčiantiems vaikams? Ką apie tai galvoja pagalbos specialistai?

Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992732.m4aThu, 01 Jun 2017 13:05:00 +0000LRTKaip mūsų gyvenimą nulemia žlugdančios vaikystės patirtys? Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, vadovaujamų profesorės Ilonos Tamutienės, tyrimas apie vaikų, patiriančių įvairų tėvų ar kitų artimųjų smurtą, nepriežiūrą, patyčias, netektis mastai...Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, vadovaujamų profesorės Ilonos Tamutienės, tyrimas apie vaikų, patiriančių įvairų tėvų ar kitų artimųjų smurtą, nepriežiūrą, patyčias, netektis mastai šokiruoja. Ir ši problema liečia ne vien tik vaikus, augančius vadinamose socialinės rizikos šeimose.

Liūdniausia yra tai, kad žalojanti vaikystės patirtis nepalieka žmogaus net ir jam suaugus.
Žlugdančios vaikystės patirties tyrimus, pasak prof. I. Tamutienės, dar 1985 m. pradėjęs mokslininkas V. J. Felittis su kolegomis, įrodė aiškius priežastinius neigiamos patirties ryšius su bloga suaugusio žmogaus sveikata.
Gniuždanti vaikystės patirtis lemia išeminę širdies ligą, vėžį, lėtines plaučių ligas ir pan., taip pat prastos sveikatos rizikos veiksnius (rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą ir kt.), psichinę sveikatą (depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir kt), seksualinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimus (ankstyvus lytinius santykius, seksualinį nepasitenkinimą, paauglių nėštumą ir kt.).
Žlugdanti vaikystės patirtis paveikia smegenų vystymąsi aktyvuodama atsaką į stresą, žmonėms sunku atsipalaiduoti, jie būna nuolatinio budrumo būsenoje, o tai turi ypač didelę reikšmę sveikatos blogėjimui ir socialiniams ryšiams.
Naujausi genetiniai tyrimai rodo dar ir tai, kad vaikystėje patirtas stresas keičia ir mūsų palikuonių genetiką.
Taigi, kas ir kaip gali padėti kenčiantiems vaikams? Ką apie tai galvoja pagalbos specialistai?

Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė.]]>1442falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-05-25-16-05--15358555Kitą savaitę pradedamas priėmimas į profesines mokyklas. Tiesa, jis bus kitoks nei iki šiol: stojantiesiems nebereikės važiuoti į pasirinktą profesinę mokyklą ir čia pildyti dokumentų. Nuo šiol jiems tereikės užpildyti paraišką internetu.

Į profesines, kaip ir į aukštąsias mokyklas, stojantieji bus priimami centralizuotai per LAMA BPO sistemą. Jie, kaip ir pretendentai į aukštąsias mokyklas, turėtų gauti po keletą siūlymų mokytis norimos įgyti profesijos ne vienoje, o keletoje profesinių mokyklų.

Nuo šių metų net dešimtadaliu mažinamas priėmimas į grožio specialybes, šešiais nuošimčiais didinamas priėmimas į apdirbamosios pramonės ir statybos specialybes, neliks ir viename mieste (tik skirtingose mokyklose) tų pačių mokymo programų.

Tiesa, kai kurių atokesnių vietovių profesinių mokyklų vadovai jau dabar nuogąstauja, kad tiek stojantieji, tiek tėvai kol kas nieko nežino apie naują priėmimo tvarką, mat ir pačios profesinės mokyklos apie ją sužinojo tik prieš savaitę. Ne visi jaunuoliai iš mažų kaimeliukų geba naudotis kompiuteriu ir užpildyti pareiškinius dokumentus.

Kodėl prireikė keisti priėmimą į profesines mokyklas? Kam naudinga ši pertvarka? Ką svarbu žinoti stojantiesiems tiek po progimnazijos, tiek po pagrindinės mokyklos ar gimnazijos į profesines mokyklas.

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas, Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013992395.m4aThu, 25 May 2017 13:05:00 +0000LRTKodėl keičiamas priėmimas į profesines mokyklas? Kitą savaitę pradedamas priėmimas į profesines mokyklas. Tiesa, jis bus kitoks nei iki šiol: stojantiesiems nebereikės važiuoti į pasirinktą profesinę mokyklą ir čia pildyti dokumentų. Nuo šiol jiems...Kitą savaitę pradedamas priėmimas į profesines mokyklas. Tiesa, jis bus kitoks nei iki šiol: stojantiesiems nebereikės važiuoti į pasirinktą profesinę mokyklą ir čia pildyti dokumentų. Nuo šiol jiems tereikės užpildyti paraišką internetu.

Į profesines, kaip ir į aukštąsias mokyklas, stojantieji bus priimami centralizuotai per LAMA BPO sistemą. Jie, kaip ir pretendentai į aukštąsias mokyklas, turėtų gauti po keletą siūlymų mokytis norimos įgyti profesijos ne vienoje, o keletoje profesinių mokyklų.

Nuo šių metų net dešimtadaliu mažinamas priėmimas į grožio specialybes, šešiais nuošimčiais didinamas priėmimas į apdirbamosios pramonės ir statybos specialybes, neliks ir viename mieste (tik skirtingose mokyklose) tų pačių mokymo programų.

Tiesa, kai kurių atokesnių vietovių profesinių mokyklų vadovai jau dabar nuogąstauja, kad tiek stojantieji, tiek tėvai kol kas nieko nežino apie naują priėmimo tvarką, mat ir pačios profesinės mokyklos apie ją sužinojo tik prieš savaitę. Ne visi jaunuoliai iš mažų kaimeliukų geba naudotis kompiuteriu ir užpildyti pareiškinius dokumentus.

Kodėl prireikė keisti priėmimą į profesines mokyklas? Kam naudinga ši pertvarka? Ką svarbu žinoti stojantiesiems tiek po progimnazijos, tiek po pagrindinės mokyklos ar gimnazijos į profesines mokyklas.

Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas, Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.]]>1408falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-05-18-16-05--15358558
Vaiko gyvenime pats svarbiausias yra pradinių klasių mokytojas. Tai konstatuoja vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos instruktorė Daiva Šukytė.
Tad kodėl pirmasis mokytojas yra toks svarbus ir, ką gali pataisyti arba sugadinti jau mokytojai dalykininkai?
Pagaliau, kaip vaiko ar paauglio santykius su mokytojais, o ir bendraamžiais gali nulemti šeima; bei - ką gali tėvai, iškilus mokykloje įvairiausioms situacijoms.
Laidoje dalyvauja: vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos instruktorė Daiva Šukytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960601.m4aThu, 18 May 2017 13:05:00 +0000LRTKą gali mokytojas ir, ką gali tėvai? Vaiko gyvenime pats svarbiausias yra pradinių klasių mokytojas. Tai konstatuoja vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos instruktorė Daiva Šukytė. Tad...
Vaiko gyvenime pats svarbiausias yra pradinių klasių mokytojas. Tai konstatuoja vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos instruktorė Daiva Šukytė.
Tad kodėl pirmasis mokytojas yra toks svarbus ir, ką gali pataisyti arba sugadinti jau mokytojai dalykininkai?
Pagaliau, kaip vaiko ar paauglio santykius su mokytojais, o ir bendraamžiais gali nulemti šeima; bei - ką gali tėvai, iškilus mokykloje įvairiausioms situacijoms.
Laidoje dalyvauja: vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys bei tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos instruktorė Daiva Šukytė.]]>1463falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-05-11-16-05--15358556
Įteisinus priešmokyklinį ugdymą, visi šešiamečiai privalo lankyti specialias priešmokyklines grupes mokyklose arba darželiuose. Tuo tarpu vaikai, lankantys alternatyvaus ugdymo – M. Montessori bei Valdorfo grupes – gali ir toliau likti ugdytis savo grupėse. Kodėl?

Kuo išsiskiria šios ugdymo sistemos, kad šešemečiai „montessoriukai“ bei „valdorfiečiai“ gali nelankyti priešmokyklinių grupių?

Nepriklausomybės pradžioje, kuomet šios ugdymo sistemos atkeliavo į Lietuvą, pasklido mitas, kad šios ugdymo sistemos skirtos tik vaikams, turintiems negalių, o štai sveikiesiems – jos, neva, netinkančios.

Alternatyvių pedagogikos sistemų atstovai pastebi, jog tiek M. Montessori, tiek Valdorfo pedagogikos darželius bei mokyklas lankė ir baigė daug šiandien pasaulyje įžymių asmenybių.

Kaip atrodo tradicinė diena priešmokyklinėje M. Montessori bei Valdorfo pedagogikos klasėje? Kokias priemones naudoja šių sistemų atstovai? Ar tiesa, kad visi „montessoriukai“ į mokyklas ateina jau mokėdami skaityti ir skaičiuoti, o valdorfiečiai, darželiuose ir mokyklose žaidžiantys tik su gamtinės kilmės žaislais, namuose paslapčia traukia lėles „barbes“ ir mašinėles su valdymo pultais?

Laidoje dalyvauja Vilniaus lopšelio darželio „Pasaka“ auklėtoja Bartė Šarūnė Staponaitė ir M. Montessori centro pedagogė Ada Sieger.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959945.m4aThu, 11 May 2017 13:05:00 +0000LRTKuo ypatingas vaikų ugdymas pagal M. Montessori bei Valdorfo pedagogiką? Įteisinus priešmokyklinį ugdymą, visi šešiamečiai privalo lankyti specialias priešmokyklines grupes mokyklose arba darželiuose. Tuo tarpu vaikai, lankantys alternatyvaus ugdymo...
Įteisinus priešmokyklinį ugdymą, visi šešiamečiai privalo lankyti specialias priešmokyklines grupes mokyklose arba darželiuose. Tuo tarpu vaikai, lankantys alternatyvaus ugdymo – M. Montessori bei Valdorfo grupes – gali ir toliau likti ugdytis savo grupėse. Kodėl?

Kuo išsiskiria šios ugdymo sistemos, kad šešemečiai „montessoriukai“ bei „valdorfiečiai“ gali nelankyti priešmokyklinių grupių?

Nepriklausomybės pradžioje, kuomet šios ugdymo sistemos atkeliavo į Lietuvą, pasklido mitas, kad šios ugdymo sistemos skirtos tik vaikams, turintiems negalių, o štai sveikiesiems – jos, neva, netinkančios.

Alternatyvių pedagogikos sistemų atstovai pastebi, jog tiek M. Montessori, tiek Valdorfo pedagogikos darželius bei mokyklas lankė ir baigė daug šiandien pasaulyje įžymių asmenybių.

Kaip atrodo tradicinė diena priešmokyklinėje M. Montessori bei Valdorfo pedagogikos klasėje? Kokias priemones naudoja šių sistemų atstovai? Ar tiesa, kad visi „montessoriukai“ į mokyklas ateina jau mokėdami skaityti ir skaičiuoti, o valdorfiečiai, darželiuose ir mokyklose žaidžiantys tik su gamtinės kilmės žaislais, namuose paslapčia traukia lėles „barbes“ ir mašinėles su valdymo pultais?

Laidoje dalyvauja Vilniaus lopšelio darželio „Pasaka“ auklėtoja Bartė Šarūnė Staponaitė ir M. Montessori centro pedagogė Ada Sieger.]]>1427falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-05-04-16-05--15358560
Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą.
Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties universitetai, Vilniaus universitetas su prie jo prijungtais Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetu, naujai atsirandantis Kauno universitetas, kurio pagrindą sudarytų Kauno technologijos universitetas su prie jo prijungtais Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetu.
Taip pat liks veikti specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus Gedimino technikos universitetas sostinėje, o uostamiestyje – Klaipėdos universitetas, turėsiantis tik technologinį profilį.
Tuo tarpu Šiauliuose liks viso labo Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas. O Panevėžyje ir toliau veiks Kauno technologijos universiteto padalinys.
Iš dviejų menų akademijų liks viena – siūloma sujungti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Vilniaus dailės akademiją.
Niekas nesikeis ir Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vykdančioje valstybinį užsakymą.
O štai Kaune bus įkurta dar viena aukštoji mokykla – Mykolo Romerio universiteto pagrindu buriama Policijos akademija.
Reforma palies taip pat ir valstybines kolegijas. Pradėjus tinklo pertvarką buvo kalbama, jog ketinama jungti tik universitetus, o štai kolegijų tinklas esąs optimalus.
Pertvarkomų aukštųjų mokyklų vadovai ir bendruomenės jau reiškia nepritarimą siūlymams.
Ar reformatoriai kalbėjosi su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos įsivaizduoja galinčios prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerėjimo? Kokią pridėtinę vertę sukurs universitetų sujungimas? Kodėl eina piketuoti studentai, nors jiems žadama, kad studijų sąlygos gerės, bakalauro studijos taps nemokamos, o ir jie gaus prestižiškesnių universitetų diplomus.
Kokiais skaičiavimais rėmėsi pertvarkos autoriai?

Laidoje dalyvaus vyriausybinės darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis direktorius dr. Ramojus Reimeris, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959332.m4aThu, 04 May 2017 13:05:00 +0000LRTKo siekia aukštojo mokslo reformatoriai? Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą. Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties...
Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą.
Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties universitetai, Vilniaus universitetas su prie jo prijungtais Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetu, naujai atsirandantis Kauno universitetas, kurio pagrindą sudarytų Kauno technologijos universitetas su prie jo prijungtais Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetu.
Taip pat liks veikti specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus Gedimino technikos universitetas sostinėje, o uostamiestyje – Klaipėdos universitetas, turėsiantis tik technologinį profilį.
Tuo tarpu Šiauliuose liks viso labo Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas. O Panevėžyje ir toliau veiks Kauno technologijos universiteto padalinys.
Iš dviejų menų akademijų liks viena – siūloma sujungti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Vilniaus dailės akademiją.
Niekas nesikeis ir Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vykdančioje valstybinį užsakymą.
O štai Kaune bus įkurta dar viena aukštoji mokykla – Mykolo Romerio universiteto pagrindu buriama Policijos akademija.
Reforma palies taip pat ir valstybines kolegijas. Pradėjus tinklo pertvarką buvo kalbama, jog ketinama jungti tik universitetus, o štai kolegijų tinklas esąs optimalus.
Pertvarkomų aukštųjų mokyklų vadovai ir bendruomenės jau reiškia nepritarimą siūlymams.
Ar reformatoriai kalbėjosi su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos įsivaizduoja galinčios prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerėjimo? Kokią pridėtinę vertę sukurs universitetų sujungimas? Kodėl eina piketuoti studentai, nors jiems žadama, kad studijų sąlygos gerės, bakalauro studijos taps nemokamos, o ir jie gaus prestižiškesnių universitetų diplomus.
Kokiais skaičiavimais rėmėsi pertvarkos autoriai?

Laidoje dalyvaus vyriausybinės darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis direktorius dr. Ramojus Reimeris, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.]]>1418falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-04-27-16-05--15358559
Iki naujų mokslo metų dar toli, bet būsimų pirmokų ir priešmokyklinukų tėvai jau dabar turi įvairiausių nuogąstavimų.

Sprendžiant darželių stygiaus klausimą sostinėje būsimieji priešmokyklinukai perkeliami iš perpildytų darželių į apytuštes pradines mokyklas, progimnazijas bei pagrindines mokyklas. Tuo tarpu tėvams neramu, ar šešiametį perkėlus iš darželio į mokyklą, jis nebus pasodintas į suolą mokytis, ar jo netrikdys mokyklos skambučiai, ar jis miegos mokykloje popiečio miegą? Kaip vyks priešmokyklinis ugdymas mokyklose?

Tėveliai, auginantys penkiamečius, nežino, ar bus paankstintas mokyklinis amžius nuo 2018 m. rugsėjo, kaip buvo skelbta anksčiau, ar tikrai visi šešiamečiai privalės nuo dar kitų mokslo metų pradėti kartu su septynmečiais lankyti pirmąją klasę.
Kaip ruošti vaiką pirmajai klasei: ar jis privalo išmokti per vasarą skaityti, rašyti, skaičiuoti ar geriau palikti vaiko mokymą pirmajai mokytojai? Kokių įgūdžių pirmokams labiausiai stinga?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorė Vida Rudelienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013894443.m4aThu, 27 Apr 2017 13:05:00 +0000LRTKo per vasarą tėvai turi mokyti būsimą pirmoką? Iki naujų mokslo metų dar toli, bet būsimų pirmokų ir priešmokyklinukų tėvai jau dabar turi įvairiausių nuogąstavimų. Sprendžiant darželių stygiaus klausimą sostinėje būsimieji priešmokyklinukai...
Iki naujų mokslo metų dar toli, bet būsimų pirmokų ir priešmokyklinukų tėvai jau dabar turi įvairiausių nuogąstavimų.

Sprendžiant darželių stygiaus klausimą sostinėje būsimieji priešmokyklinukai perkeliami iš perpildytų darželių į apytuštes pradines mokyklas, progimnazijas bei pagrindines mokyklas. Tuo tarpu tėvams neramu, ar šešiametį perkėlus iš darželio į mokyklą, jis nebus pasodintas į suolą mokytis, ar jo netrikdys mokyklos skambučiai, ar jis miegos mokykloje popiečio miegą? Kaip vyks priešmokyklinis ugdymas mokyklose?

Tėveliai, auginantys penkiamečius, nežino, ar bus paankstintas mokyklinis amžius nuo 2018 m. rugsėjo, kaip buvo skelbta anksčiau, ar tikrai visi šešiamečiai privalės nuo dar kitų mokslo metų pradėti kartu su septynmečiais lankyti pirmąją klasę.
Kaip ruošti vaiką pirmajai klasei: ar jis privalo išmokti per vasarą skaityti, rašyti, skaičiuoti ar geriau palikti vaiko mokymą pirmajai mokytojai? Kokių įgūdžių pirmokams labiausiai stinga?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorė Vida Rudelienė.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-04-20-16-05--15358561
Lietuvoje itin kokybiška tik kas dešimta studijų programa. Daugiausia aukščiausius Lietuvos ir tarptautinių ekspertų įvertinimus gavusių studijų programų esama neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – kolegijose. Tuo tarpu net ir dažname stipriame Lietuvos universitete ne visos studijų programos yra paties aukščiausio lygio.

Kaip sužinoti, kurios Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos iš tiesų kokybiškos, o kurios – tik skambios? Kaip neįkliūti į nekokių studijų programų rinkodaros pinkles?

Laidoje dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius dr. prof. Viktoras Senčila.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013893861.m4aThu, 20 Apr 2017 13:05:00 +0000LRTKaip išsirinkti ne tik patinkančias, bet ir kokybiškas studijas? Lietuvoje itin kokybiška tik kas dešimta studijų programa. Daugiausia aukščiausius Lietuvos ir tarptautinių ekspertų įvertinimus gavusių studijų programų esama neuniversitetinėse...
Lietuvoje itin kokybiška tik kas dešimta studijų programa. Daugiausia aukščiausius Lietuvos ir tarptautinių ekspertų įvertinimus gavusių studijų programų esama neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – kolegijose. Tuo tarpu net ir dažname stipriame Lietuvos universitete ne visos studijų programos yra paties aukščiausio lygio.

Kaip sužinoti, kurios Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos iš tiesų kokybiškos, o kurios – tik skambios? Kaip neįkliūti į nekokių studijų programų rinkodaros pinkles?

Laidoje dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius dr. prof. Viktoras Senčila.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-04-13-16-05--15358563Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?
Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas?
Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?
Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas?
Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?

Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.

Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861795.m4aThu, 13 Apr 2017 13:05:00 +0000LRTKaip surasti kontaktą su vaikais? Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų? Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname...Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?
Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas?
Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?
Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas?
Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?

Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.

Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-04-06-16-05--15358562Darbo rinka keičiasi žaibišku tempu: vienos profesijos miršta, randasi naujos, dar kitos, neseniai vadintos neperspektyviomis, tampa itin paklausios. Darbo rinkos ekspertai prognozuoja esą per artimiausius 20 metų pasikeis net 40 proc. šiandien žinomų profesijų.
Kurioms profesijoms jau artimiausioje ateityje prognozuojamos geros perspektyvos, o kurioms – nekokios?
Ar šiandieniniai jaunuoliai, rinkdamiesi būsimas studijas, vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip kad jų tėvų karta vadovavosi? Kiek jie linkę paklusti tėvų nuostatoms?
Ar pagrįstai kaltiname šiandieninę jaunų darbuotojų kartą dėl jų dažno darbų keitimo?
Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius dr. Tadas Šarapovas, kartų tyrinėtoja doc. dr. Raimonda Alonderienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013861674.m4aThu, 06 Apr 2017 13:05:00 +0000LRTKaip nesuklysti renkantis profesiją? Darbo rinka keičiasi žaibišku tempu: vienos profesijos miršta, randasi naujos, dar kitos, neseniai vadintos neperspektyviomis, tampa itin paklausios. Darbo rinkos ekspertai prognozuoja esą per artimiausius 20 metų...Darbo rinka keičiasi žaibišku tempu: vienos profesijos miršta, randasi naujos, dar kitos, neseniai vadintos neperspektyviomis, tampa itin paklausios. Darbo rinkos ekspertai prognozuoja esą per artimiausius 20 metų pasikeis net 40 proc. šiandien žinomų profesijų.
Kurioms profesijoms jau artimiausioje ateityje prognozuojamos geros perspektyvos, o kurioms – nekokios?
Ar šiandieniniai jaunuoliai, rinkdamiesi būsimas studijas, vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip kad jų tėvų karta vadovavosi? Kiek jie linkę paklusti tėvų nuostatoms?
Ar pagrįstai kaltiname šiandieninę jaunų darbuotojų kartą dėl jų dažno darbų keitimo?
Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius dr. Tadas Šarapovas, kartų tyrinėtoja doc. dr. Raimonda Alonderienė.]]>1458falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-30-16-05--15358564Daug tėvų, matydami, kad jų vaikams sunku mokytis skirtingų disciplinų, skuba ieškoti repetitorių. Tiesa, ne visada korepetitorius padeda pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Kodėl?

Naujausi neuromokslų tyrimai liudija, jog kur kas efektyvesnis būdas siekti mokymosi sėkmės – atlikti specialius kognityvinių gebėjimų testus. Tik išsiaiškinus, kodėl nesiseka mokytis, reikėtų imtis specialių smegenų treniruočių.

Kaip vyksta intelekto lavinimo treniruotės, kuo jos skiriasi nuo individualaus mokymosi su repetitoriumi? Kaip greitai tampa juntamas specialių smegenų mankštų rezultatas?

Laidoje dalyvauja Domantė Padleckaitė, intelekto lavinimo centro „Brain gym“ vadovė, Milda Štaraitė – mama, kurios vaikai išmėgino intelekto lavinimo programas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013861138.m4aThu, 30 Mar 2017 13:05:00 +0000LRTKaip padėti vaikams efektyviau mokytis? Daug tėvų, matydami, kad jų vaikams sunku mokytis skirtingų disciplinų, skuba ieškoti repetitorių. Tiesa, ne visada korepetitorius padeda pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Kodėl? Naujausi neuromokslų...Daug tėvų, matydami, kad jų vaikams sunku mokytis skirtingų disciplinų, skuba ieškoti repetitorių. Tiesa, ne visada korepetitorius padeda pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Kodėl?

Naujausi neuromokslų tyrimai liudija, jog kur kas efektyvesnis būdas siekti mokymosi sėkmės – atlikti specialius kognityvinių gebėjimų testus. Tik išsiaiškinus, kodėl nesiseka mokytis, reikėtų imtis specialių smegenų treniruočių.

Kaip vyksta intelekto lavinimo treniruotės, kuo jos skiriasi nuo individualaus mokymosi su repetitoriumi? Kaip greitai tampa juntamas specialių smegenų mankštų rezultatas?

Laidoje dalyvauja Domantė Padleckaitė, intelekto lavinimo centro „Brain gym“ vadovė, Milda Štaraitė – mama, kurios vaikai išmėgino intelekto lavinimo programas.]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-23-16-05--15358565Tad į ką abiturientai turėtų per artimiausias keletą savaičių koncentruoti savo dėmesį ir mokymosi laiką, kad išlaikytų baigiamuosius egzaminus taip, kaip jie nori.
Laidoje dalyvauja: matematikas, docentas Bronislovas Burgis, VDU dėstytoja, lituanistė Gintarė Vaitonytė bei VDU dėstytojas, istorikas Domas Boguševičius ir sostinės Vytauto Didžiojo gimnazijos biologijos mokytoja Violeta Kundrotienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013795641.m4aThu, 23 Mar 2017 14:05:00 +0000LRTIki valstybinių brandos egzaminų liko vos keletas savaičių. Tad į ką abiturientai turėtų per artimiausias keletą savaičių koncentruoti savo dėmesį ir mokymosi laiką, kad išlaikytų baigiamuosius egzaminus taip, kaip jie nori. Laidoje dalyvauja:...Tad į ką abiturientai turėtų per artimiausias keletą savaičių koncentruoti savo dėmesį ir mokymosi laiką, kad išlaikytų baigiamuosius egzaminus taip, kaip jie nori.
Laidoje dalyvauja: matematikas, docentas Bronislovas Burgis, VDU dėstytoja, lituanistė Gintarė Vaitonytė bei VDU dėstytojas, istorikas Domas Boguševičius ir sostinės Vytauto Didžiojo gimnazijos biologijos mokytoja Violeta Kundrotienė.]]>1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-16-16-05--15358566Visi vaikai iš prigimties yra smalsūs, žingeidūs ir kūrybingi, tačiau kodėl po pradinės mokyklos dalis vaikų užgęsta? Baigus progimnaziją kūrybingų ir žingeidžių jau lieka tik apie pusė, o pabaigus gimnaziją kūrybingumo kibirkštį išlaiko mažiau nei trečdalis.

Kas užmuša vaikų ir paauglių bei jaunuolių kūrybingumą? Kaip išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą ir kibirkščiavimą idėjomis?
Ar įmanoma viešais renginiais uždegti moksleivius bei studentus?
Laidoje dalyvaus režisierius Donatas Ulvydas, aktorė Kristina Savickytė, renginio „Kūrėjų karta“ viena iš sumanytojų ir ambasadorių, Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013762720.m4aThu, 16 Mar 2017 14:05:00 +0000LRTKaip neužmušti mokinių kūrybingumo? Visi vaikai iš prigimties yra smalsūs, žingeidūs ir kūrybingi, tačiau kodėl po pradinės mokyklos dalis vaikų užgęsta? Baigus progimnaziją kūrybingų ir žingeidžių jau lieka tik apie pusė, o pabaigus gimnaziją...Visi vaikai iš prigimties yra smalsūs, žingeidūs ir kūrybingi, tačiau kodėl po pradinės mokyklos dalis vaikų užgęsta? Baigus progimnaziją kūrybingų ir žingeidžių jau lieka tik apie pusė, o pabaigus gimnaziją kūrybingumo kibirkštį išlaiko mažiau nei trečdalis.

Kas užmuša vaikų ir paauglių bei jaunuolių kūrybingumą? Kaip išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą ir kibirkščiavimą idėjomis?
Ar įmanoma viešais renginiais uždegti moksleivius bei studentus?
Laidoje dalyvaus režisierius Donatas Ulvydas, aktorė Kristina Savickytė, renginio „Kūrėjų karta“ viena iš sumanytojų ir ambasadorių, Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-09-16-05--15358567Šią savaitę darbą pradėjo valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji pirmiausia nagrinės pačių valstybinių universitetų pateiktus siūlymus, kaip derėtų pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą. Balandžio 27 d. ši darbo grupė paskelbs verdiktą ir išvadas pateiks Vyriausybei.

Bemaž po mėnesio sužinosime, kiek artimiausiu metu liks valstybinių universitet, ar jie galės turėti vadinamų komercinių, tai yra valstybės nefinansuojamų studijų vietų.

Kaip tai paveiks privačias aukštąsias mokyklas: ar reforma numarins privatų aukštąjį mokslą, ar priešingai šis suklestės naikintinų valstybinių universitetų sąskaita?

Ką darys privačios aukštosios mokyklos, jei ir joms bus nurodyta su kokiu žemiausiu stojamuoju balus jos galės priimti jaunuolius?

Laidoje dalyvauja Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto kancleris Darius Verbyla.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013697104.m4aThu, 09 Mar 2017 14:05:00 +0000LRTKas po aukštojo mokslo reformos laukia privačių aukštųjų mokyklų bei jų studentų? Šią savaitę darbą pradėjo valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji pirmiausia nagrinės pačių valstybinių universitetų pateiktus siūlymus, kaip...Šią savaitę darbą pradėjo valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji pirmiausia nagrinės pačių valstybinių universitetų pateiktus siūlymus, kaip derėtų pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą. Balandžio 27 d. ši darbo grupė paskelbs verdiktą ir išvadas pateiks Vyriausybei.

Bemaž po mėnesio sužinosime, kiek artimiausiu metu liks valstybinių universitet, ar jie galės turėti vadinamų komercinių, tai yra valstybės nefinansuojamų studijų vietų.

Kaip tai paveiks privačias aukštąsias mokyklas: ar reforma numarins privatų aukštąjį mokslą, ar priešingai šis suklestės naikintinų valstybinių universitetų sąskaita?

Ką darys privačios aukštosios mokyklos, jei ir joms bus nurodyta su kokiu žemiausiu stojamuoju balus jos galės priimti jaunuolius?

Laidoje dalyvauja Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto kancleris Darius Verbyla.]]>1454falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-02-16-05--16774763Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.
„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/03/1013632332.m4aThu, 02 Mar 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas. „The Economist“, išanalizavęs naujausio...Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.
„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.]]>1449falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-03-02-16-05--15358570Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.
„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/03/1013632332.m4aThu, 02 Mar 2017 11:28:00 +0000LRTKodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas. „The Economist“, išanalizavęs naujausio...Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.
„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?

Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.]]>1449falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-23-16-05--16774773Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas nežino. Kodėl Lietuvoje neskatinami mokslo talentai?

Gal jų pasiekimai menkesni nei, pavyzdžiui, jaunųjų menininkų ar sportininkų?
Ko reikia, kad patektum į pasaulio jaunųjų mokslininkų elitą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados komandos vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, biochemikas, Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius Paulius Lukas Tamošiūnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013632014.m4aThu, 23 Feb 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl negebame pasidžiaugti tikruoju savo elitu? Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas...Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas nežino. Kodėl Lietuvoje neskatinami mokslo talentai?

Gal jų pasiekimai menkesni nei, pavyzdžiui, jaunųjų menininkų ar sportininkų?
Ko reikia, kad patektum į pasaulio jaunųjų mokslininkų elitą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados komandos vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, biochemikas, Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius Paulius Lukas Tamošiūnas.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-23-16-05--15358569Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas nežino. Kodėl Lietuvoje neskatinami mokslo talentai?

Gal jų pasiekimai menkesni nei, pavyzdžiui, jaunųjų menininkų ar sportininkų?
Ko reikia, kad patektum į pasaulio jaunųjų mokslininkų elitą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados komandos vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, biochemikas, Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius Paulius Lukas Tamošiūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013632014.m4aThu, 23 Feb 2017 09:48:21 +0000LRTKodėl negebame pasidžiaugti tikruoju savo elitu? Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas...Būsimasis Lietuvos mokslo elitas – rajoninių, respublikinių bei tarptautinių olimpiadų dalyviai moksleiviai – jaučiasi nusivylę. Jų pasiekimų, priešingai nei geriausių jaunųjų sportininkų, beveik niekas nežino. Kodėl Lietuvoje neskatinami mokslo talentai?

Gal jų pasiekimai menkesni nei, pavyzdžiui, jaunųjų menininkų ar sportininkų?
Ko reikia, kad patektum į pasaulio jaunųjų mokslininkų elitą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados komandos vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, biochemikas, Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius Paulius Lukas Tamošiūnas.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-09-16-05--16774791
Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja jaunųjų vilniečių priėmimo į sostinės mokyklas tvarka. Mokyklą vaikams parinks nebe tėvai, o kompiuteris. Jaunieji vilniečiai bus nukreipti į artimiausią mokyklą, pagal jų gyvenamąją vietą.

Tiesa, jei šeima ką tik persikėlė į naują būstą ar žada įsikelti jau netrukus, nežinia, kokia mokykla bus parinkta vaikui. Pagal būsimą naująją tvarką mokykla bus paskirta tokia, kokia buvo vaiko gyvenamoji vieta dveji metai iki jam pradedant lankyti mokyklą.

Kodėl prireikė paskubom, nepasiruošus keisti naująją priėmimo į Vilniaus mokyklas tvarką? Kodėl sostinės savivaldybės administracija, pripažindama faktą, jog būtent Vilniuje yra pačios geriausios ir pačios blogiausios tiek akademine prasme, tiek atmosfera bei patyčių paplitimu mokyklos, atima iš tėvų ir vaikų teisę rinktis jiems priimtiniausią ir patogiausią ugdymosi įstaigą?

Kaip šis suvaržymas dera su sostinę valdančių liberalų lozungu suteikti piliečiams daugiau laisvių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, vilnietis dviejų vaikų tėvas Arūnas Malinovskis, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013599401.m4aThu, 09 Feb 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl prireikė centralizuoti vaikų priėmimą į sostinės mokyklas? Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja...
Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja jaunųjų vilniečių priėmimo į sostinės mokyklas tvarka. Mokyklą vaikams parinks nebe tėvai, o kompiuteris. Jaunieji vilniečiai bus nukreipti į artimiausią mokyklą, pagal jų gyvenamąją vietą.

Tiesa, jei šeima ką tik persikėlė į naują būstą ar žada įsikelti jau netrukus, nežinia, kokia mokykla bus parinkta vaikui. Pagal būsimą naująją tvarką mokykla bus paskirta tokia, kokia buvo vaiko gyvenamoji vieta dveji metai iki jam pradedant lankyti mokyklą.

Kodėl prireikė paskubom, nepasiruošus keisti naująją priėmimo į Vilniaus mokyklas tvarką? Kodėl sostinės savivaldybės administracija, pripažindama faktą, jog būtent Vilniuje yra pačios geriausios ir pačios blogiausios tiek akademine prasme, tiek atmosfera bei patyčių paplitimu mokyklos, atima iš tėvų ir vaikų teisę rinktis jiems priimtiniausią ir patogiausią ugdymosi įstaigą?

Kaip šis suvaržymas dera su sostinę valdančių liberalų lozungu suteikti piliečiams daugiau laisvių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, vilnietis dviejų vaikų tėvas Arūnas Malinovskis, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.]]>1400falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-09-16-05--15358568
Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja jaunųjų vilniečių priėmimo į sostinės mokyklas tvarka. Mokyklą vaikams parinks nebe tėvai, o kompiuteris. Jaunieji vilniečiai bus nukreipti į artimiausią mokyklą, pagal jų gyvenamąją vietą.

Tiesa, jei šeima ką tik persikėlė į naują būstą ar žada įsikelti jau netrukus, nežinia, kokia mokykla bus parinkta vaikui. Pagal būsimą naująją tvarką mokykla bus paskirta tokia, kokia buvo vaiko gyvenamoji vieta dveji metai iki jam pradedant lankyti mokyklą.

Kodėl prireikė paskubom, nepasiruošus keisti naująją priėmimo į Vilniaus mokyklas tvarką? Kodėl sostinės savivaldybės administracija, pripažindama faktą, jog būtent Vilniuje yra pačios geriausios ir pačios blogiausios tiek akademine prasme, tiek atmosfera bei patyčių paplitimu mokyklos, atima iš tėvų ir vaikų teisę rinktis jiems priimtiniausią ir patogiausią ugdymosi įstaigą?

Kaip šis suvaržymas dera su sostinę valdančių liberalų lozungu suteikti piliečiams daugiau laisvių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, vilnietis dviejų vaikų tėvas Arūnas Malinovskis, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599401.m4aThu, 09 Feb 2017 09:42:02 +0000LRTKodėl prireikė centralizuoti vaikų priėmimą į sostinės mokyklas? Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja...
Vilniaus mokyklose nebėra metų pradžiai būdingo sujudimo, kai būsimų pirmokų ir penktokų bei devintokų tėvai skuba į mokyklas nešini pareiškimais. Nuo šių metų kovo įsigalios nauja jaunųjų vilniečių priėmimo į sostinės mokyklas tvarka. Mokyklą vaikams parinks nebe tėvai, o kompiuteris. Jaunieji vilniečiai bus nukreipti į artimiausią mokyklą, pagal jų gyvenamąją vietą.

Tiesa, jei šeima ką tik persikėlė į naują būstą ar žada įsikelti jau netrukus, nežinia, kokia mokykla bus parinkta vaikui. Pagal būsimą naująją tvarką mokykla bus paskirta tokia, kokia buvo vaiko gyvenamoji vieta dveji metai iki jam pradedant lankyti mokyklą.

Kodėl prireikė paskubom, nepasiruošus keisti naująją priėmimo į Vilniaus mokyklas tvarką? Kodėl sostinės savivaldybės administracija, pripažindama faktą, jog būtent Vilniuje yra pačios geriausios ir pačios blogiausios tiek akademine prasme, tiek atmosfera bei patyčių paplitimu mokyklos, atima iš tėvų ir vaikų teisę rinktis jiems priimtiniausią ir patogiausią ugdymosi įstaigą?

Kaip šis suvaržymas dera su sostinę valdančių liberalų lozungu suteikti piliečiams daugiau laisvių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, vilnietis dviejų vaikų tėvas Arūnas Malinovskis, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.]]>1401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-02-16-05--15358571Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.

Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje.

Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys?

Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599163.m4aThu, 02 Feb 2017 19:25:24 +0000LRTKodėl mūsų vaikams matematika nėra įdomi? Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus. Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų...Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.

Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje.

Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys?

Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.]]>1413falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-02-02-16-05--16774805Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.

Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje.

Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys?

Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/02/1013599163.m4aThu, 02 Feb 2017 14:05:00 +0000LRTKodėl mūsų vaikams matematika nėra įdomi? Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus. Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų...Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.

Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje.

Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys?

Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.]]>1413falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-26-16-05--16774813
Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo pažangos. Tuo tikslu jie subūrė naują organizaciją – Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
Šis keturių universitetų vadovų veiksmas rodo, kad jie atsiriboja nuo likusių kolegų – devynių valstybinių universitetų vadovų ir jų bendruomenių.
UPK steigėjai jau netolimoje ateityje žada kelti priėmimo studijuoti kartelę iki 4 balų, tą patį jie ragina daryti ir likusius universitetus.

Ką tuo tarpu galvoti abiturientams, besirenkantiems aukštąsias mokyklas, apie šią keturių universitetų akciją? Ar dar verta stoti į tuos universitetus, kurie nebuvo pakviesti į UPK?

Ar patys UPK iniciatoriai yra patenkinti visomis savo vykdomomis studijomis, ar savo universitetuose nemato tobulintinų studijų bei mokslų krypčių?

Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas ir Vilniaus universiteto studijų prorektorius docentas Valdas Jaskūnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013598789.m4aThu, 26 Jan 2017 14:05:00 +0000LRTKo siekia ką tik suburta keturių universitetų koalicija? Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo...
Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo pažangos. Tuo tikslu jie subūrė naują organizaciją – Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
Šis keturių universitetų vadovų veiksmas rodo, kad jie atsiriboja nuo likusių kolegų – devynių valstybinių universitetų vadovų ir jų bendruomenių.
UPK steigėjai jau netolimoje ateityje žada kelti priėmimo studijuoti kartelę iki 4 balų, tą patį jie ragina daryti ir likusius universitetus.

Ką tuo tarpu galvoti abiturientams, besirenkantiems aukštąsias mokyklas, apie šią keturių universitetų akciją? Ar dar verta stoti į tuos universitetus, kurie nebuvo pakviesti į UPK?

Ar patys UPK iniciatoriai yra patenkinti visomis savo vykdomomis studijomis, ar savo universitetuose nemato tobulintinų studijų bei mokslų krypčių?

Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas ir Vilniaus universiteto studijų prorektorius docentas Valdas Jaskūnas.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-26-16-05--15358572
Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo pažangos. Tuo tikslu jie subūrė naują organizaciją – Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
Šis keturių universitetų vadovų veiksmas rodo, kad jie atsiriboja nuo likusių kolegų – devynių valstybinių universitetų vadovų ir jų bendruomenių.
UPK steigėjai jau netolimoje ateityje žada kelti priėmimo studijuoti kartelę iki 4 balų, tą patį jie ragina daryti ir likusius universitetus.

Ką tuo tarpu galvoti abiturientams, besirenkantiems aukštąsias mokyklas, apie šią keturių universitetų akciją? Ar dar verta stoti į tuos universitetus, kurie nebuvo pakviesti į UPK?

Ar patys UPK iniciatoriai yra patenkinti visomis savo vykdomomis studijomis, ar savo universitetuose nemato tobulintinų studijų bei mokslų krypčių?

Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas ir Vilniaus universiteto studijų prorektorius docentas Valdas Jaskūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013598789.m4aThu, 26 Jan 2017 10:59:15 +0000LRTKo siekia ką tik suburta keturių universitetų koalicija? Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo...
Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriai paskelbė sieksiantys studijų ir mokslo pažangos. Tuo tikslu jie subūrė naują organizaciją – Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
Šis keturių universitetų vadovų veiksmas rodo, kad jie atsiriboja nuo likusių kolegų – devynių valstybinių universitetų vadovų ir jų bendruomenių.
UPK steigėjai jau netolimoje ateityje žada kelti priėmimo studijuoti kartelę iki 4 balų, tą patį jie ragina daryti ir likusius universitetus.

Ką tuo tarpu galvoti abiturientams, besirenkantiems aukštąsias mokyklas, apie šią keturių universitetų akciją? Ar dar verta stoti į tuos universitetus, kurie nebuvo pakviesti į UPK?

Ar patys UPK iniciatoriai yra patenkinti visomis savo vykdomomis studijomis, ar savo universitetuose nemato tobulintinų studijų bei mokslų krypčių?

Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas ir Vilniaus universiteto studijų prorektorius docentas Valdas Jaskūnas.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-19-16-05--16774806Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje turėtų likti tik vienas universitetas.
Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013566265.m4aThu, 19 Jan 2017 14:05:00 +0000LRTKaune veikia net penki valstybiniai universitetai. Laikinojoje sostinėje savo filialus turi ir keturi sostinės universitetai. Pagaliau Kaune yra dar ir trys valstybinės kolegijos. Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje...Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje turėtų likti tik vienas universitetas.
Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-19-16-05--15358573Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje turėtų likti tik vienas universitetas.
Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013566265.m4aThu, 19 Jan 2017 11:19:42 +0000LRTKaune veikia net penki valstybiniai universitetai. Laikinojoje sostinėje savo filialus turi ir keturi sostinės universitetai. Pagaliau Kaune yra dar ir trys valstybinės kolegijos. Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje...Ministras pirmininkas pastebėjo, kad Kaune jau netolimojoje ateityje turėtų likti tik vienas universitetas.
Laidoje dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos sporto universiteto rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-12-16-05--15358574Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų.

Ypač daug nuogąstavimų dėl savo ateities turi universitetai, kurie nevykdė ar vykdė kuklią mokslo veiklą. Aukštojo mokslo bendruomenė dargi liūdnai juokauja, girdi, mokslo veiklos nevykdantis universitetas suteikia prastesnį išmokslinimą nei bet kuri kolegija. Nors kolegijose nėra stiprios mokslo veiklos, jos orientuotos į darbo rinką ir suteikia studentams gilių praktinio darbo įgūdžių. O štai silpnuose universitetuose nėra nei vieno, nei antro.

Ar tikrai visos kolegijos girdi darbdavius ir su jais bendradarbiauja?

Laidoje dalyvaus Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorė Evalda Mažeikienė, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533601.m4aThu, 12 Jan 2017 17:31:03 +0000LRTKurios aukštosios mokyklos rengia darbo rinkai reikalingiausius specialistus? Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų. Ypač daug nuogąstavimų dėl...Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų.

Ypač daug nuogąstavimų dėl savo ateities turi universitetai, kurie nevykdė ar vykdė kuklią mokslo veiklą. Aukštojo mokslo bendruomenė dargi liūdnai juokauja, girdi, mokslo veiklos nevykdantis universitetas suteikia prastesnį išmokslinimą nei bet kuri kolegija. Nors kolegijose nėra stiprios mokslo veiklos, jos orientuotos į darbo rinką ir suteikia studentams gilių praktinio darbo įgūdžių. O štai silpnuose universitetuose nėra nei vieno, nei antro.

Ar tikrai visos kolegijos girdi darbdavius ir su jais bendradarbiauja?

Laidoje dalyvaus Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorė Evalda Mažeikienė, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-12-16-05--16774833Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų.

Ypač daug nuogąstavimų dėl savo ateities turi universitetai, kurie nevykdė ar vykdė kuklią mokslo veiklą. Aukštojo mokslo bendruomenė dargi liūdnai juokauja, girdi, mokslo veiklos nevykdantis universitetas suteikia prastesnį išmokslinimą nei bet kuri kolegija. Nors kolegijose nėra stiprios mokslo veiklos, jos orientuotos į darbo rinką ir suteikia studentams gilių praktinio darbo įgūdžių. O štai silpnuose universitetuose nėra nei vieno, nei antro.

Ar tikrai visos kolegijos girdi darbdavius ir su jais bendradarbiauja?

Laidoje dalyvaus Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorė Evalda Mažeikienė, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013533601.m4aThu, 12 Jan 2017 14:05:00 +0000LRTKurios aukštosios mokyklos rengia darbo rinkai reikalingiausius specialistus? Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų. Ypač daug nuogąstavimų dėl...Aukštųjų mokyklų atstovai laukia naujos valdančiosios daugumos pozicijos, kiek ateityje turėtų išlikti valstybinių universitetų bei kolegijų.

Ypač daug nuogąstavimų dėl savo ateities turi universitetai, kurie nevykdė ar vykdė kuklią mokslo veiklą. Aukštojo mokslo bendruomenė dargi liūdnai juokauja, girdi, mokslo veiklos nevykdantis universitetas suteikia prastesnį išmokslinimą nei bet kuri kolegija. Nors kolegijose nėra stiprios mokslo veiklos, jos orientuotos į darbo rinką ir suteikia studentams gilių praktinio darbo įgūdžių. O štai silpnuose universitetuose nėra nei vieno, nei antro.

Ar tikrai visos kolegijos girdi darbdavius ir su jais bendradarbiauja?

Laidoje dalyvaus Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorė Evalda Mažeikienė, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-05-16-05--16774841Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei dar svarbiau – nesuklysti renkantis būsimas studijas.

Sausio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti rengia aukštųjų mokyklų studijų programų mugę, o vasario pradžioje tradiciškai vyks tarptautinė studijų paroda „Studijos 2017".

Dar po keleto savaičių aukštosios mokyklos pradės organizuoti atvirų durų dienas būsimiems studentams.

Kiek tokie renginiai naudingi būsimiems studentams? Ar jaunuoliai išnaudoja visas studijų parodos bei mugių teikiamas galimybes susipažinti su būsima profesija, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei studijų programomis?

Į ką derėtų kreipti daugiau dėmesio tokiuose renginiuose tiek stojantiesiems, tiek tėvams, tiek pedagogams?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų sk. ved. Antanas Levickas, „Litexpo“ organizuojamos tarptautinės parodos „Studijos“ sumanytoja bei parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė, LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2017/01/1013533265.m4aThu, 05 Jan 2017 14:05:00 +0000LRTAr stojantieji geba pasinaudoti aukštųjų mokyklų mugių, atvirų dienų bei studijų parodų teikiamomis galimybėmis? Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei...Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei dar svarbiau – nesuklysti renkantis būsimas studijas.

Sausio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti rengia aukštųjų mokyklų studijų programų mugę, o vasario pradžioje tradiciškai vyks tarptautinė studijų paroda „Studijos 2017".

Dar po keleto savaičių aukštosios mokyklos pradės organizuoti atvirų durų dienas būsimiems studentams.

Kiek tokie renginiai naudingi būsimiems studentams? Ar jaunuoliai išnaudoja visas studijų parodos bei mugių teikiamas galimybes susipažinti su būsima profesija, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei studijų programomis?

Į ką derėtų kreipti daugiau dėmesio tokiuose renginiuose tiek stojantiesiems, tiek tėvams, tiek pedagogams?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų sk. ved. Antanas Levickas, „Litexpo“ organizuojamos tarptautinės parodos „Studijos“ sumanytoja bei parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė, LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>1431falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2017-01-05-16-05--15358576Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei dar svarbiau – nesuklysti renkantis būsimas studijas.

Sausio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti rengia aukštųjų mokyklų studijų programų mugę, o vasario pradžioje tradiciškai vyks tarptautinė studijų paroda „Studijos 2017".

Dar po keleto savaičių aukštosios mokyklos pradės organizuoti atvirų durų dienas būsimiems studentams.

Kiek tokie renginiai naudingi būsimiems studentams? Ar jaunuoliai išnaudoja visas studijų parodos bei mugių teikiamas galimybes susipažinti su būsima profesija, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei studijų programomis?

Į ką derėtų kreipti daugiau dėmesio tokiuose renginiuose tiek stojantiesiems, tiek tėvams, tiek pedagogams?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų sk. ved. Antanas Levickas, „Litexpo“ organizuojamos tarptautinės parodos „Studijos“ sumanytoja bei parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė, LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533265.m4aWed, 04 Jan 2017 23:22:12 +0000LRTAr stojantieji geba pasinaudoti aukštųjų mokyklų mugių, atvirų dienų bei studijų parodų teikiamomis galimybėmis? Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei...Dvyliktokams prasideda tikras karštymetis – sėkmingai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kurie lems jų įstojimo galimybes, bei dar svarbiau – nesuklysti renkantis būsimas studijas.

Sausio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti rengia aukštųjų mokyklų studijų programų mugę, o vasario pradžioje tradiciškai vyks tarptautinė studijų paroda „Studijos 2017".

Dar po keleto savaičių aukštosios mokyklos pradės organizuoti atvirų durų dienas būsimiems studentams.

Kiek tokie renginiai naudingi būsimiems studentams? Ar jaunuoliai išnaudoja visas studijų parodos bei mugių teikiamas galimybes susipažinti su būsima profesija, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei studijų programomis?

Į ką derėtų kreipti daugiau dėmesio tokiuose renginiuose tiek stojantiesiems, tiek tėvams, tiek pedagogams?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų sk. ved. Antanas Levickas, „Litexpo“ organizuojamos tarptautinės parodos „Studijos“ sumanytoja bei parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė, LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.]]>1431falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-29-16-05--16774854Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams?
Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?
Ar keisis pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, ar kils mokytojų ir dėstytojų algos? Kas bus su tuštėjančiomis kaimų mokyklomis?
Ar bus jungiami universitetai bei kolegijos? Kaip bus tai daroma?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013500555.m4aThu, 29 Dec 2016 14:05:00 +0000LRTKokie pokyčiai laukia švietimo ir aukštojo mokslo? Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams? Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?...Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams?
Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?
Ar keisis pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, ar kils mokytojų ir dėstytojų algos? Kas bus su tuštėjančiomis kaimų mokyklomis?
Ar bus jungiami universitetai bei kolegijos? Kaip bus tai daroma?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>1487falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-29-16-05--15358575Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams?
Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?
Ar keisis pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, ar kils mokytojų ir dėstytojų algos? Kas bus su tuštėjančiomis kaimų mokyklomis?
Ar bus jungiami universitetai bei kolegijos? Kaip bus tai daroma?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013500555.m4aThu, 29 Dec 2016 09:16:34 +0000LRTKokie pokyčiai laukia švietimo ir aukštojo mokslo? Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams? Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?...Ko tikėtis naujaisiais metais mokiniams, mokytojams, dėstytojams ir tėvams?
Ar naujosios valdančiosios daugumos pamintijimai apie brandos egzaminų pokyčius yra rimti, ar tik rinkiminio šurmulio tąsa?
Ar keisis pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, ar kils mokytojų ir dėstytojų algos? Kas bus su tuštėjančiomis kaimų mokyklomis?
Ar bus jungiami universitetai bei kolegijos? Kaip bus tai daroma?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.]]>1487falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-22-16-05--15358579Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą.
Randasi vis daugiau ugdymo įstaigų, kurios vadovaujasi filosofija, jog vaikas darželyje ar pradinėje mokykloje turi daryti tai, kas jam tuo metu patinka, ko jis nori. Girdi, kiekvienas turi dirbti individualiu tempu ir po kurio laiko visi išmoks ir pasieks tą patį lygį.
Kaip nuo ryto iki vakaro šaunuoliais vadinami, jokių reikalavimų nepatyrę vaikai jaučiasi mokykloje? Ar jiems lengva išbūti visą pamokos laiką? Kas atsitinka, kai jie jau pradinėje mokykloje susiduria su pirmosiomis taisyklėmis bei ribomis?
Laidoje dalyvauja Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Aušra Drumstienė ir „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013468099.m4aThu, 22 Dec 2016 20:41:17 +0000LRTDauguma šiandieninių jaunų tėvų augo itin griežtai ar net nedemokratiškai auklėjami, tad dabar auklėdami savo vaikus elgiasi visiškai kitaip. Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą....Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą.
Randasi vis daugiau ugdymo įstaigų, kurios vadovaujasi filosofija, jog vaikas darželyje ar pradinėje mokykloje turi daryti tai, kas jam tuo metu patinka, ko jis nori. Girdi, kiekvienas turi dirbti individualiu tempu ir po kurio laiko visi išmoks ir pasieks tą patį lygį.
Kaip nuo ryto iki vakaro šaunuoliais vadinami, jokių reikalavimų nepatyrę vaikai jaučiasi mokykloje? Ar jiems lengva išbūti visą pamokos laiką? Kas atsitinka, kai jie jau pradinėje mokykloje susiduria su pirmosiomis taisyklėmis bei ribomis?
Laidoje dalyvauja Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Aušra Drumstienė ir „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-22-16-05--16774869Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą.
Randasi vis daugiau ugdymo įstaigų, kurios vadovaujasi filosofija, jog vaikas darželyje ar pradinėje mokykloje turi daryti tai, kas jam tuo metu patinka, ko jis nori. Girdi, kiekvienas turi dirbti individualiu tempu ir po kurio laiko visi išmoks ir pasieks tą patį lygį.
Kaip nuo ryto iki vakaro šaunuoliais vadinami, jokių reikalavimų nepatyrę vaikai jaučiasi mokykloje? Ar jiems lengva išbūti visą pamokos laiką? Kas atsitinka, kai jie jau pradinėje mokykloje susiduria su pirmosiomis taisyklėmis bei ribomis?
Laidoje dalyvauja Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Aušra Drumstienė ir „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013468099.m4aThu, 22 Dec 2016 14:05:00 +0000LRTDauguma šiandieninių jaunų tėvų augo itin griežtai ar net nedemokratiškai auklėjami, tad dabar auklėdami savo vaikus elgiasi visiškai kitaip. Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą....Dauguma šiuolaikinių tėvų nebetaiko vaikams jokių taisyklių ar ribų, giria atžalą už menkiausią krustelėjimą.
Randasi vis daugiau ugdymo įstaigų, kurios vadovaujasi filosofija, jog vaikas darželyje ar pradinėje mokykloje turi daryti tai, kas jam tuo metu patinka, ko jis nori. Girdi, kiekvienas turi dirbti individualiu tempu ir po kurio laiko visi išmoks ir pasieks tą patį lygį.
Kaip nuo ryto iki vakaro šaunuoliais vadinami, jokių reikalavimų nepatyrę vaikai jaučiasi mokykloje? Ar jiems lengva išbūti visą pamokos laiką? Kas atsitinka, kai jie jau pradinėje mokykloje susiduria su pirmosiomis taisyklėmis bei ribomis?
Laidoje dalyvauja Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos direktorė Aušra Drumstienė ir „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-15-16-05--16774866Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?
Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013467746.m4aThu, 15 Dec 2016 14:05:00 +0000LRTKokios turėtų būti šiuolaikinės technologijų pamokos? Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus? Kodėl šiandieniniai...Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?
Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.]]>1454falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-15-16-05--15358577Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?
Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467746.m4aThu, 15 Dec 2016 03:25:03 +0000LRTKokios turėtų būti šiuolaikinės technologijų pamokos? Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus? Kodėl šiandieniniai...Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?
Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?

Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.]]>1454falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-08-16-05--16774886
Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto tarptautinio tyrimo „Pisa 2015" rezultatai.

Praėjusią savaitę pristatytas kitas tarptautinis tyrimas TIMSS 2015 buvo nuteikęs optimistiškai: rodė, jog mūsų aštuntokų akademinės žinios nėra tokios jau prastos kaip iki šio manėme. Tačiau „Pisa" tyrimas atskleidė, jog mūsų paaugliai negeba turimomis žiniomis pasinaudoti, ypač daug kyla keblumų tyrinėjant ir analizuojant bei apibendrinant gautus duomenis.

Kokios to priežastys? Kokias išvadas turėtų iš šių tyrimų padaryti mokytojai, mokyklų direktoriai bei tėvai? Ką kitos šalys daro kitaip, kad jų moksleivių rezultatai viršija pasaulio šalių vidurkį bei nuolat kyla?

Laidoje dalyvaus tarptautinių tyrimų Lietuvoje koordinatorė, PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013467659.m4aThu, 08 Dec 2016 14:05:00 +0000LRTAr mūsų mokiniai geba pasinaudoti gausiomis akademinėmis žiniomis? Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto...
Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto tarptautinio tyrimo „Pisa 2015" rezultatai.

Praėjusią savaitę pristatytas kitas tarptautinis tyrimas TIMSS 2015 buvo nuteikęs optimistiškai: rodė, jog mūsų aštuntokų akademinės žinios nėra tokios jau prastos kaip iki šio manėme. Tačiau „Pisa" tyrimas atskleidė, jog mūsų paaugliai negeba turimomis žiniomis pasinaudoti, ypač daug kyla keblumų tyrinėjant ir analizuojant bei apibendrinant gautus duomenis.

Kokios to priežastys? Kokias išvadas turėtų iš šių tyrimų padaryti mokytojai, mokyklų direktoriai bei tėvai? Ką kitos šalys daro kitaip, kad jų moksleivių rezultatai viršija pasaulio šalių vidurkį bei nuolat kyla?

Laidoje dalyvaus tarptautinių tyrimų Lietuvoje koordinatorė, PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-08-16-05--15358578
Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto tarptautinio tyrimo „Pisa 2015" rezultatai.

Praėjusią savaitę pristatytas kitas tarptautinis tyrimas TIMSS 2015 buvo nuteikęs optimistiškai: rodė, jog mūsų aštuntokų akademinės žinios nėra tokios jau prastos kaip iki šio manėme. Tačiau „Pisa" tyrimas atskleidė, jog mūsų paaugliai negeba turimomis žiniomis pasinaudoti, ypač daug kyla keblumų tyrinėjant ir analizuojant bei apibendrinant gautus duomenis.

Kokios to priežastys? Kokias išvadas turėtų iš šių tyrimų padaryti mokytojai, mokyklų direktoriai bei tėvai? Ką kitos šalys daro kitaip, kad jų moksleivių rezultatai viršija pasaulio šalių vidurkį bei nuolat kyla?

Laidoje dalyvaus tarptautinių tyrimų Lietuvoje koordinatorė, PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467659.m4aThu, 08 Dec 2016 01:43:28 +0000LRTAr mūsų mokiniai geba pasinaudoti gausiomis akademinėmis žiniomis? Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto...
Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimai prastėja ir yra gerokai žemesni nei pasaulio šalių vidurkis. Tai rodo šią savaitę pristatyto tarptautinio tyrimo „Pisa 2015" rezultatai.

Praėjusią savaitę pristatytas kitas tarptautinis tyrimas TIMSS 2015 buvo nuteikęs optimistiškai: rodė, jog mūsų aštuntokų akademinės žinios nėra tokios jau prastos kaip iki šio manėme. Tačiau „Pisa" tyrimas atskleidė, jog mūsų paaugliai negeba turimomis žiniomis pasinaudoti, ypač daug kyla keblumų tyrinėjant ir analizuojant bei apibendrinant gautus duomenis.

Kokios to priežastys? Kokias išvadas turėtų iš šių tyrimų padaryti mokytojai, mokyklų direktoriai bei tėvai? Ką kitos šalys daro kitaip, kad jų moksleivių rezultatai viršija pasaulio šalių vidurkį bei nuolat kyla?

Laidoje dalyvaus tarptautinių tyrimų Lietuvoje koordinatorė, PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-01-16-05--16774892
Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo jaunuoliams neskubėti vykti studijuoti į užsienį, bet dalyvauti studentiškose mainų programose ir jų metu pusmečiui ar metams išvykti studijuoti į kitų šalių universitetus ar koledžus.

Ką duoda tokie studentiški mainai? Ar jie tikrai suteikia jaunam žmogui tai, ką suteikia (pilnos) bakalauro ar magistro studijos svečių šalių aukštosiose mokyklose?

Ar mūsų studentai išvyksta pagal mainų programas mokytis ne į blogesnius universitetus ar koledžus, nei jie mokosi Lietuvoje? Pagaliau, kiek tai kainuoja?

Laidoje dalyvaus Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė bei studentai: Vilniaus universiteto studentė Birutė Grašytė, kuri, pagal tarptautinių mainų programą buvo išvykusi į Argentiną bei Vytauto Didžiojo universiteto studentas Karolis Kriuka, dalyvavęs studentiškoje „Erasmus“ mainų programoje Ispanijoje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/12/1013271061.m4aThu, 01 Dec 2016 14:05:00 +0000LRTAr verta dalyvauti studentiškose mainų programose? Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo...
Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo jaunuoliams neskubėti vykti studijuoti į užsienį, bet dalyvauti studentiškose mainų programose ir jų metu pusmečiui ar metams išvykti studijuoti į kitų šalių universitetus ar koledžus.

Ką duoda tokie studentiški mainai? Ar jie tikrai suteikia jaunam žmogui tai, ką suteikia (pilnos) bakalauro ar magistro studijos svečių šalių aukštosiose mokyklose?

Ar mūsų studentai išvyksta pagal mainų programas mokytis ne į blogesnius universitetus ar koledžus, nei jie mokosi Lietuvoje? Pagaliau, kiek tai kainuoja?

Laidoje dalyvaus Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė bei studentai: Vilniaus universiteto studentė Birutė Grašytė, kuri, pagal tarptautinių mainų programą buvo išvykusi į Argentiną bei Vytauto Didžiojo universiteto studentas Karolis Kriuka, dalyvavęs studentiškoje „Erasmus“ mainų programoje Ispanijoje.]]>1450falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-12-01-16-05--15358580
Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo jaunuoliams neskubėti vykti studijuoti į užsienį, bet dalyvauti studentiškose mainų programose ir jų metu pusmečiui ar metams išvykti studijuoti į kitų šalių universitetus ar koledžus.

Ką duoda tokie studentiški mainai? Ar jie tikrai suteikia jaunam žmogui tai, ką suteikia (pilnos) bakalauro ar magistro studijos svečių šalių aukštosiose mokyklose?

Ar mūsų studentai išvyksta pagal mainų programas mokytis ne į blogesnius universitetus ar koledžus, nei jie mokosi Lietuvoje? Pagaliau, kiek tai kainuoja?

Laidoje dalyvaus Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė bei studentai: Vilniaus universiteto studentė Birutė Grašytė, kuri, pagal tarptautinių mainų programą buvo išvykusi į Argentiną bei Vytauto Didžiojo universiteto studentas Karolis Kriuka, dalyvavęs studentiškoje „Erasmus“ mainų programoje Ispanijoje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013271061.m4aThu, 01 Dec 2016 11:30:02 +0000LRTAr verta dalyvauti studentiškose mainų programose? Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo...
Lietuvos gimnazistai vis geriau išmoksta anglų kalbą ir vis daugiau abiturientų galvoja apie studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetų ir kolegijų atstovai siūlo jaunuoliams neskubėti vykti studijuoti į užsienį, bet dalyvauti studentiškose mainų programose ir jų metu pusmečiui ar metams išvykti studijuoti į kitų šalių universitetus ar koledžus.

Ką duoda tokie studentiški mainai? Ar jie tikrai suteikia jaunam žmogui tai, ką suteikia (pilnos) bakalauro ar magistro studijos svečių šalių aukštosiose mokyklose?

Ar mūsų studentai išvyksta pagal mainų programas mokytis ne į blogesnius universitetus ar koledžus, nei jie mokosi Lietuvoje? Pagaliau, kiek tai kainuoja?

Laidoje dalyvaus Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė bei studentai: Vilniaus universiteto studentė Birutė Grašytė, kuri, pagal tarptautinių mainų programą buvo išvykusi į Argentiną bei Vytauto Didžiojo universiteto studentas Karolis Kriuka, dalyvavęs studentiškoje „Erasmus“ mainų programoje Ispanijoje.]]>1450falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-24-16-05--15358581
Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems bakalauro ar dvejiems magistro studijų metams.
Lietuvos universitetų rektorių bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų nariai jau sutarė dėl studentų rotacijos principų.
Tad, kaip vyks rotacija, kas išsaugos valstybės finansuojamą studijų vietą, o kas jos neteks?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Utenos kolegijos direktorius profesorius Gintautas Bužinskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238490.m4aThu, 24 Nov 2016 16:29:32 +0000LRTKam gresia netekti valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose? Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems...
Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems bakalauro ar dvejiems magistro studijų metams.
Lietuvos universitetų rektorių bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų nariai jau sutarė dėl studentų rotacijos principų.
Tad, kaip vyks rotacija, kas išsaugos valstybės finansuojamą studijų vietą, o kas jos neteks?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Utenos kolegijos direktorius profesorius Gintautas Bužinskas.]]>1462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-24-16-05--16774898
Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems bakalauro ar dvejiems magistro studijų metams.
Lietuvos universitetų rektorių bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų nariai jau sutarė dėl studentų rotacijos principų.
Tad, kaip vyks rotacija, kas išsaugos valstybės finansuojamą studijų vietą, o kas jos neteks?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Utenos kolegijos direktorius profesorius Gintautas Bužinskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013238490.m4aThu, 24 Nov 2016 14:05:00 +0000LRTKam gresia netekti valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose? Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems...
Sausį įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, grąžinanti studentų rotaciją. Valstybės finansuojama studijų vieta nebebus trofėjus visiems ketveriems bakalauro ar dvejiems magistro studijų metams.
Lietuvos universitetų rektorių bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų nariai jau sutarė dėl studentų rotacijos principų.
Tad, kaip vyks rotacija, kas išsaugos valstybės finansuojamą studijų vietą, o kas jos neteks?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Utenos kolegijos direktorius profesorius Gintautas Bužinskas.]]>1462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-17-16-05--16774905Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos.
Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma mokyklinio bei studentiško amžiaus merginų yra išbandę bent vieną dietą. O pastaruoju metu įvairių dietų griebiasi jau ir vaikinai.

Kodėl liesų mamų ir tėvų vaikai yra linkę tukti ir kodėl augimą ir brendimą tiriantys mokslininkai – auksologai – įspėja dietų besilaikančias jaunas merginas, kad jos daro žalą savo vaikams ir ypač anūkams bei tikina, jog tukšlių vaikų ir paauglių tik daugės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013206409.m4aThu, 17 Nov 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl lieknų ar netgi per liesų mamų vaikai linkę tukti? Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad...Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos.
Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma mokyklinio bei studentiško amžiaus merginų yra išbandę bent vieną dietą. O pastaruoju metu įvairių dietų griebiasi jau ir vaikinai.

Kodėl liesų mamų ir tėvų vaikai yra linkę tukti ir kodėl augimą ir brendimą tiriantys mokslininkai – auksologai – įspėja dietų besilaikančias jaunas merginas, kad jos daro žalą savo vaikams ir ypač anūkams bei tikina, jog tukšlių vaikų ir paauglių tik daugės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.]]>1474falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-17-16-05--15358582Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos.
Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma mokyklinio bei studentiško amžiaus merginų yra išbandę bent vieną dietą. O pastaruoju metu įvairių dietų griebiasi jau ir vaikinai.

Kodėl liesų mamų ir tėvų vaikai yra linkę tukti ir kodėl augimą ir brendimą tiriantys mokslininkai – auksologai – įspėja dietų besilaikančias jaunas merginas, kad jos daro žalą savo vaikams ir ypač anūkams bei tikina, jog tukšlių vaikų ir paauglių tik daugės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206409.m4aThu, 17 Nov 2016 07:45:05 +0000LRTKodėl lieknų ar netgi per liesų mamų vaikai linkę tukti? Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad...Nuo 4 iki 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų mamos buvo lieknos ar netgi itin liesos.
Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma mokyklinio bei studentiško amžiaus merginų yra išbandę bent vieną dietą. O pastaruoju metu įvairių dietų griebiasi jau ir vaikinai.

Kodėl liesų mamų ir tėvų vaikai yra linkę tukti ir kodėl augimą ir brendimą tiriantys mokslininkai – auksologai – įspėja dietų besilaikančias jaunas merginas, kad jos daro žalą savo vaikams ir ypač anūkams bei tikina, jog tukšlių vaikų ir paauglių tik daugės?

Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.]]>1474falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-10-16-05--16774916Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.

Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.

Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?

Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?

Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK?

Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013206055.m4aThu, 10 Nov 2016 14:05:00 +0000LRTKaip pasikeitė lietuviams studijų sąlygos Jungtinėje Karalystėje po „Brexit"? Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta. Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo...Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.

Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.

Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?

Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?

Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK?

Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-10-16-05--15358583Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.

Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.

Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?

Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?

Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK?

Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206055.m4aThu, 10 Nov 2016 09:07:32 +0000LRTKaip pasikeitė lietuviams studijų sąlygos Jungtinėje Karalystėje po „Brexit"? Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta. Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo...Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.

Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.

Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?

Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?

Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK?

Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-03-16-05--16774930
Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau?

Kaip tėvams kalbėtis su vaikais, kad šie girdėtų tėvus bei irtųsi link ambicingesnių gyvenimo tikslų.

Ar gali mokytojas, po studijų baigimo liovęsis investuoti į savo tobulėjimą, išugdyti mokinių susidomėjimą jo dėstoma disciplina?

Laidoje dalyvaus Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, pastorius Saulius Karosas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013205696.m4aThu, 03 Nov 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl mokomi vienų mokytojų atsiskleidžia net ir vidutiniokai, o pas kitus net ir gabieji tampa nevykėliais? Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau? Kaip tėvams kalbėtis su...
Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau?

Kaip tėvams kalbėtis su vaikais, kad šie girdėtų tėvus bei irtųsi link ambicingesnių gyvenimo tikslų.

Ar gali mokytojas, po studijų baigimo liovęsis investuoti į savo tobulėjimą, išugdyti mokinių susidomėjimą jo dėstoma disciplina?

Laidoje dalyvaus Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, pastorius Saulius Karosas.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-11-03-16-05--15358587
Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau?

Kaip tėvams kalbėtis su vaikais, kad šie girdėtų tėvus bei irtųsi link ambicingesnių gyvenimo tikslų.

Ar gali mokytojas, po studijų baigimo liovęsis investuoti į savo tobulėjimą, išugdyti mokinių susidomėjimą jo dėstoma disciplina?

Laidoje dalyvaus Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, pastorius Saulius Karosas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013205696.m4aThu, 03 Nov 2016 12:54:57 +0000LRTKodėl mokomi vienų mokytojų atsiskleidžia net ir vidutiniokai, o pas kitus net ir gabieji tampa nevykėliais? Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau? Kaip tėvams kalbėtis su...
Kaip pedagogams pastebėti kiekvieną vaiką, jo stipriąsias puses bei paskatinti jį siekti savo gyvenime daugiau?

Kaip tėvams kalbėtis su vaikais, kad šie girdėtų tėvus bei irtųsi link ambicingesnių gyvenimo tikslų.

Ar gali mokytojas, po studijų baigimo liovęsis investuoti į savo tobulėjimą, išugdyti mokinių susidomėjimą jo dėstoma disciplina?

Laidoje dalyvaus Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje atstovas, pastorius Saulius Karosas.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-27-16-05--15358584Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio.

Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji siūlo savų receptų, kaip pakeisti švietimo sistemą. Tiesa, kai kurie siūlymai prasilenkia tiek su rinkos ekonomika, tiek su sveika nuovoka.

Ką realu pakeisti per ketverius metus, kokie žadami pokyčiai utopiniai? Pagaliau, ką tikrai reikia keisti bei kokie žadami įvesti pakeitimai sukeltų daugiau sumaišties nei pridėtines vertės?

Laidoje dalyvaus buvę švietimo ir mokslo ministrai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Dainius Pavalkis, Mykolo Romerio universiteto rektorius docentas dr. Algirdas Monkevičius ir kultūrologas dr. Darius Kuolys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173340.m4aThu, 27 Oct 2016 16:10:55 +0000LRTKodėl partijos taip įnirtingai kaunasi dėl švietimo ir mokslo ministro portfelio? Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio. Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji...Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio.

Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji siūlo savų receptų, kaip pakeisti švietimo sistemą. Tiesa, kai kurie siūlymai prasilenkia tiek su rinkos ekonomika, tiek su sveika nuovoka.

Ką realu pakeisti per ketverius metus, kokie žadami pokyčiai utopiniai? Pagaliau, ką tikrai reikia keisti bei kokie žadami įvesti pakeitimai sukeltų daugiau sumaišties nei pridėtines vertės?

Laidoje dalyvaus buvę švietimo ir mokslo ministrai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Dainius Pavalkis, Mykolo Romerio universiteto rektorius docentas dr. Algirdas Monkevičius ir kultūrologas dr. Darius Kuolys.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-27-16-05--16774938Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio.

Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji siūlo savų receptų, kaip pakeisti švietimo sistemą. Tiesa, kai kurie siūlymai prasilenkia tiek su rinkos ekonomika, tiek su sveika nuovoka.

Ką realu pakeisti per ketverius metus, kokie žadami pokyčiai utopiniai? Pagaliau, ką tikrai reikia keisti bei kokie žadami įvesti pakeitimai sukeltų daugiau sumaišties nei pridėtines vertės?

Laidoje dalyvaus buvę švietimo ir mokslo ministrai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Dainius Pavalkis, Mykolo Romerio universiteto rektorius docentas dr. Algirdas Monkevičius ir kultūrologas dr. Darius Kuolys.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173340.m4aThu, 27 Oct 2016 13:05:00 +0000LRTKodėl partijos taip įnirtingai kaunasi dėl švietimo ir mokslo ministro portfelio? Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio. Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji...Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo vyksta tokios atkaklios partijų diskusijos dėl švietimo ministro portfelio.

Tiek rinkimų laimėtojai, tiek juos pralaimėjusieji siūlo savų receptų, kaip pakeisti švietimo sistemą. Tiesa, kai kurie siūlymai prasilenkia tiek su rinkos ekonomika, tiek su sveika nuovoka.

Ką realu pakeisti per ketverius metus, kokie žadami pokyčiai utopiniai? Pagaliau, ką tikrai reikia keisti bei kokie žadami įvesti pakeitimai sukeltų daugiau sumaišties nei pridėtines vertės?

Laidoje dalyvaus buvę švietimo ir mokslo ministrai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Dainius Pavalkis, Mykolo Romerio universiteto rektorius docentas dr. Algirdas Monkevičius ir kultūrologas dr. Darius Kuolys.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-20-16-05--15358585Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis gimnazijose, „nusimoko“? Kas tai lemia: prastas progimnazijų parengimo lygis, pernelyg aukštai iškelta gimnazijų pedagogų kartelė, gimnazijų noras sumenkinti progimnazinį rengimą ar mokinių, tapusių gimnazistais, atsipalaidavimas?
Pagaliau, ar tėvams derėtų sunerimti dėl prastų atžalos pažymių?
Laidoje dalyvaus Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Romualda Pupinytė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173079.m4aThu, 20 Oct 2016 15:05:07 +0000LRTAbsoliuti dauguma mokinių, pradėję mokytis gimnazijose, ypač tose, kurios vykdo mokinių atranką, jau per keletą pirmų mėnesių prisirenka tokių pažymių, kurie tiek jiems, tiek jų tėvams kelia galvos skausmą. Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis...Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis gimnazijose, „nusimoko“? Kas tai lemia: prastas progimnazijų parengimo lygis, pernelyg aukštai iškelta gimnazijų pedagogų kartelė, gimnazijų noras sumenkinti progimnazinį rengimą ar mokinių, tapusių gimnazistais, atsipalaidavimas?
Pagaliau, ar tėvams derėtų sunerimti dėl prastų atžalos pažymių?
Laidoje dalyvaus Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Romualda Pupinytė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-20-16-05--16774944Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis gimnazijose, „nusimoko“? Kas tai lemia: prastas progimnazijų parengimo lygis, pernelyg aukštai iškelta gimnazijų pedagogų kartelė, gimnazijų noras sumenkinti progimnazinį rengimą ar mokinių, tapusių gimnazistais, atsipalaidavimas?
Pagaliau, ar tėvams derėtų sunerimti dėl prastų atžalos pažymių?
Laidoje dalyvaus Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Romualda Pupinytė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173079.m4aThu, 20 Oct 2016 13:05:00 +0000LRTAbsoliuti dauguma mokinių, pradėję mokytis gimnazijose, ypač tose, kurios vykdo mokinių atranką, jau per keletą pirmų mėnesių prisirenka tokių pažymių, kurie tiek jiems, tiek jų tėvams kelia galvos skausmą. Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis...Kodėl geri mokiniai, pradėję mokytis gimnazijose, „nusimoko“? Kas tai lemia: prastas progimnazijų parengimo lygis, pernelyg aukštai iškelta gimnazijų pedagogų kartelė, gimnazijų noras sumenkinti progimnazinį rengimą ar mokinių, tapusių gimnazistais, atsipalaidavimas?
Pagaliau, ar tėvams derėtų sunerimti dėl prastų atžalos pažymių?
Laidoje dalyvaus Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Romualda Pupinytė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-13-16-05--16774952Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos keletoje Lietuvos mokyklų.
Įdomu tai, kad šiandien netgi sunku rasti privatų vokiečių kalbos mokytoją repetitorių.
Kodėl vokiečių kalba liko anglų kalbos šešėlyje? Kodėl moksleiviai nebenori mokytis šios kalbos?
Ar dar yra norinčių studijuoti Lietuvos universitetuose germanistiką?
Kokias galimybes suteikia puikus vokiečių kalbos mokėjimas tiems, kas nori studijuoti vokiškai kalbančių šalių aukštosiose mokyklose?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytoja dr. Eglė Kontutytė ir Goethe's instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172798.m4aThu, 13 Oct 2016 13:05:00 +0000LRTŠiais metais vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė tik 35 iš bemaž 400 Lietuvos gimnazijų abiturientai. Likusieji rinkosi daugiausia anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos...Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos keletoje Lietuvos mokyklų.
Įdomu tai, kad šiandien netgi sunku rasti privatų vokiečių kalbos mokytoją repetitorių.
Kodėl vokiečių kalba liko anglų kalbos šešėlyje? Kodėl moksleiviai nebenori mokytis šios kalbos?
Ar dar yra norinčių studijuoti Lietuvos universitetuose germanistiką?
Kokias galimybes suteikia puikus vokiečių kalbos mokėjimas tiems, kas nori studijuoti vokiškai kalbančių šalių aukštosiose mokyklose?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytoja dr. Eglė Kontutytė ir Goethe's instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-13-16-05--15358588Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos keletoje Lietuvos mokyklų.
Įdomu tai, kad šiandien netgi sunku rasti privatų vokiečių kalbos mokytoją repetitorių.
Kodėl vokiečių kalba liko anglų kalbos šešėlyje? Kodėl moksleiviai nebenori mokytis šios kalbos?
Ar dar yra norinčių studijuoti Lietuvos universitetuose germanistiką?
Kokias galimybes suteikia puikus vokiečių kalbos mokėjimas tiems, kas nori studijuoti vokiškai kalbančių šalių aukštosiose mokyklose?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytoja dr. Eglė Kontutytė ir Goethe's instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172798.m4aThu, 13 Oct 2016 07:43:06 +0000LRTŠiais metais vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė tik 35 iš bemaž 400 Lietuvos gimnazijų abiturientai. Likusieji rinkosi daugiausia anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos...Vokiečių kalba (kaip pirmoji užsienio kalba) dėstoma vos keletoje Lietuvos mokyklų.
Įdomu tai, kad šiandien netgi sunku rasti privatų vokiečių kalbos mokytoją repetitorių.
Kodėl vokiečių kalba liko anglų kalbos šešėlyje? Kodėl moksleiviai nebenori mokytis šios kalbos?
Ar dar yra norinčių studijuoti Lietuvos universitetuose germanistiką?
Kokias galimybes suteikia puikus vokiečių kalbos mokėjimas tiems, kas nori studijuoti vokiškai kalbančių šalių aukštosiose mokyklose?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytoja dr. Eglė Kontutytė ir Goethe's instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-06-16-05--15358586Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.

Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai.

Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.

Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140214.m4aThu, 06 Oct 2016 18:34:30 +0000LRTAr kinas moko? Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų. Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus...Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.

Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai.

Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.

Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-10-06-16-05--16774956Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.

Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai.

Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.

Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140214.m4aThu, 06 Oct 2016 13:05:00 +0000LRTAr kinas moko? Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų. Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus...Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.

Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai.

Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.

Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-29-16-05--16774967Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius?
Ar mokyklos klientai - tėvai ir krepšelį į mokyklą atsinešantys jų vaikai - turi galimybių pasirinkti, iš kokio vadovėlio jie norėtų mokytis?
Kaip mokytojai ir mokyklos grindžia (jei grindžia), kodėl jie pasirinko mokyti vaikus iš senstelėjusio ir ne geriausių vertinimų sulaukusio vadovėlio?
Pagaliau, kodėl dažno vadovėlio kaina (apie 30 eurų) gerokai viršija net spalvingiausių ir storiausių knygų - albumų kainas? Ar tikrai leidyklos nemanipuliuoja kainomis?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vida Ramanauskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis, Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytoja Vaida Pituškienė bei vadovėlių autorius ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013107742.m4aThu, 29 Sep 2016 13:05:00 +0000LRTŠiuo metu vien istorijos vadovėlių penktoms - dvyliktoms klasės išleista daugiau nei aštuonios dešimtys. Po keliasdešimt ar keliolika skirtingų pavadinimų vadovėlių išleista ir kitoms disciplinoms. Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius? Ar...Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius?
Ar mokyklos klientai - tėvai ir krepšelį į mokyklą atsinešantys jų vaikai - turi galimybių pasirinkti, iš kokio vadovėlio jie norėtų mokytis?
Kaip mokytojai ir mokyklos grindžia (jei grindžia), kodėl jie pasirinko mokyti vaikus iš senstelėjusio ir ne geriausių vertinimų sulaukusio vadovėlio?
Pagaliau, kodėl dažno vadovėlio kaina (apie 30 eurų) gerokai viršija net spalvingiausių ir storiausių knygų - albumų kainas? Ar tikrai leidyklos nemanipuliuoja kainomis?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vida Ramanauskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis, Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytoja Vaida Pituškienė bei vadovėlių autorius ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-29-16-05--15358590Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius?
Ar mokyklos klientai - tėvai ir krepšelį į mokyklą atsinešantys jų vaikai - turi galimybių pasirinkti, iš kokio vadovėlio jie norėtų mokytis?
Kaip mokytojai ir mokyklos grindžia (jei grindžia), kodėl jie pasirinko mokyti vaikus iš senstelėjusio ir ne geriausių vertinimų sulaukusio vadovėlio?
Pagaliau, kodėl dažno vadovėlio kaina (apie 30 eurų) gerokai viršija net spalvingiausių ir storiausių knygų - albumų kainas? Ar tikrai leidyklos nemanipuliuoja kainomis?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vida Ramanauskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis, Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytoja Vaida Pituškienė bei vadovėlių autorius ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107742.m4aThu, 29 Sep 2016 12:26:47 +0000LRTŠiuo metu vien istorijos vadovėlių penktoms - dvyliktoms klasės išleista daugiau nei aštuonios dešimtys. Po keliasdešimt ar keliolika skirtingų pavadinimų vadovėlių išleista ir kitoms disciplinoms. Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius? Ar...Kaip mokytojai ir mokyklos renkasi vadovėlius?
Ar mokyklos klientai - tėvai ir krepšelį į mokyklą atsinešantys jų vaikai - turi galimybių pasirinkti, iš kokio vadovėlio jie norėtų mokytis?
Kaip mokytojai ir mokyklos grindžia (jei grindžia), kodėl jie pasirinko mokyti vaikus iš senstelėjusio ir ne geriausių vertinimų sulaukusio vadovėlio?
Pagaliau, kodėl dažno vadovėlio kaina (apie 30 eurų) gerokai viršija net spalvingiausių ir storiausių knygų - albumų kainas? Ar tikrai leidyklos nemanipuliuoja kainomis?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Vida Ramanauskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis, Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytoja Vaida Pituškienė bei vadovėlių autorius ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-22-16-05--16774974Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų moksleivių matematikos žinios tesiekia apie 30-40 balų. Kodėl?
Kiek yra gabių ir kiek yra nepajėgių išmokti matematikos vaikų?
O gal negabių matematikai žmonių nėra?
Kas lemia, kad vieni, net ir neturėdami motyvuojančių mokytis tėvų, tampa puikūs matematikai, o kitiems nepadeda net ir repetitoriai?
Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013107506.m4aThu, 22 Sep 2016 13:05:00 +0000LRTNuo šių metų Lietuvos abiturientai, pretenduojantys studijuoti valstybės finansuojamose šalies aukštųjų mokyklų studijų vietose, privalo laikyti matematikos brandos egzaminą. Jo rezultatai – kuklūs. Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų...Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų moksleivių matematikos žinios tesiekia apie 30-40 balų. Kodėl?
Kiek yra gabių ir kiek yra nepajėgių išmokti matematikos vaikų?
O gal negabių matematikai žmonių nėra?
Kas lemia, kad vieni, net ir neturėdami motyvuojančių mokytis tėvų, tampa puikūs matematikai, o kitiems nepadeda net ir repetitoriai?
Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius.]]>1406falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-22-16-05--15358591Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų moksleivių matematikos žinios tesiekia apie 30-40 balų. Kodėl?
Kiek yra gabių ir kiek yra nepajėgių išmokti matematikos vaikų?
O gal negabių matematikai žmonių nėra?
Kas lemia, kad vieni, net ir neturėdami motyvuojančių mokytis tėvų, tampa puikūs matematikai, o kitiems nepadeda net ir repetitoriai?
Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107506.m4aThu, 22 Sep 2016 07:33:49 +0000LRTNuo šių metų Lietuvos abiturientai, pretenduojantys studijuoti valstybės finansuojamose šalies aukštųjų mokyklų studijų vietose, privalo laikyti matematikos brandos egzaminą. Jo rezultatai – kuklūs. Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų...Absoliučioje daugumoje šalies mokyklų visų moksleivių matematikos žinios tesiekia apie 30-40 balų. Kodėl?
Kiek yra gabių ir kiek yra nepajėgių išmokti matematikos vaikų?
O gal negabių matematikai žmonių nėra?
Kas lemia, kad vieni, net ir neturėdami motyvuojančių mokytis tėvų, tampa puikūs matematikai, o kitiems nepadeda net ir repetitoriai?
Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius.]]>1406falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-15-16-05--16774977Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale popamokinių veiklų. Šiandieniniai vaikai jau nuo darželio lanko muzikos ir sporto būrelius, šoka pramoginius šokius, tapo, mokosi svetimų kalbų, žaidžia šachmatais, sprendžia matematikos uždavinius, o kur dar lankymasis pas repetitorius...
Tiesa, daugelio būrelių vaikai atsisakytų ir lankytų tik tuos, kas jiems miela. Deja, daugelis tėvų kategoriškai su tuo nesutinka.
Kiek ir kokių vaikas turėtų ir galėtų lankyti būrelių? Ar reikia versti vaiką toliau lankyti būrelį, jei jis nustojo domėtis anksčiau džiaugsmo teikusia veikla? Kas nutinka, jei vaikas nuolat keičia būrelius ir nė vieno neužbaigia lankyti?
Pagaliau, kodėl Lietuvoje tiek daug baigusių muzikos, dailės, sporto mokyklas vaikų, bet tiek mažai muzikuojančių, tapančių ir sportuojančių suaugusiųjų?

Laidoje dalyvaus: Individualiosios psichologijos instituto direktorė, Vilniaus universiteto docentė, dr. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Karsokienė ir Vilniaus sporto mokyklos "Tauras" direktorius Juozas Pilkauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013107211.m4aThu, 15 Sep 2016 13:05:00 +0000LRTKada būreliai tampa vaikui kryžiumi? Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale...Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale popamokinių veiklų. Šiandieniniai vaikai jau nuo darželio lanko muzikos ir sporto būrelius, šoka pramoginius šokius, tapo, mokosi svetimų kalbų, žaidžia šachmatais, sprendžia matematikos uždavinius, o kur dar lankymasis pas repetitorius...
Tiesa, daugelio būrelių vaikai atsisakytų ir lankytų tik tuos, kas jiems miela. Deja, daugelis tėvų kategoriškai su tuo nesutinka.
Kiek ir kokių vaikas turėtų ir galėtų lankyti būrelių? Ar reikia versti vaiką toliau lankyti būrelį, jei jis nustojo domėtis anksčiau džiaugsmo teikusia veikla? Kas nutinka, jei vaikas nuolat keičia būrelius ir nė vieno neužbaigia lankyti?
Pagaliau, kodėl Lietuvoje tiek daug baigusių muzikos, dailės, sporto mokyklas vaikų, bet tiek mažai muzikuojančių, tapančių ir sportuojančių suaugusiųjų?

Laidoje dalyvaus: Individualiosios psichologijos instituto direktorė, Vilniaus universiteto docentė, dr. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Karsokienė ir Vilniaus sporto mokyklos "Tauras" direktorius Juozas Pilkauskas.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-15-16-05--15358589Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale popamokinių veiklų. Šiandieniniai vaikai jau nuo darželio lanko muzikos ir sporto būrelius, šoka pramoginius šokius, tapo, mokosi svetimų kalbų, žaidžia šachmatais, sprendžia matematikos uždavinius, o kur dar lankymasis pas repetitorius...
Tiesa, daugelio būrelių vaikai atsisakytų ir lankytų tik tuos, kas jiems miela. Deja, daugelis tėvų kategoriškai su tuo nesutinka.
Kiek ir kokių vaikas turėtų ir galėtų lankyti būrelių? Ar reikia versti vaiką toliau lankyti būrelį, jei jis nustojo domėtis anksčiau džiaugsmo teikusia veikla? Kas nutinka, jei vaikas nuolat keičia būrelius ir nė vieno neužbaigia lankyti?
Pagaliau, kodėl Lietuvoje tiek daug baigusių muzikos, dailės, sporto mokyklas vaikų, bet tiek mažai muzikuojančių, tapančių ir sportuojančių suaugusiųjų?

Laidoje dalyvaus: Individualiosios psichologijos instituto direktorė, Vilniaus universiteto docentė, dr. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Karsokienė ir Vilniaus sporto mokyklos "Tauras" direktorius Juozas Pilkauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107211.m4aWed, 14 Sep 2016 22:00:46 +0000LRTKada būreliai tampa vaikui kryžiumi? Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale...Šiuolaikiniai tėvai, norėdami tiek, kad jų vaikai nešvaistytų tuščiai laiko ir nesitrintų su keistais draugais gatvėse, tiek siekdami suteikti vaikams tai, ko patys vaikystėje neturėjo, apkrauna vaikus begale popamokinių veiklų. Šiandieniniai vaikai jau nuo darželio lanko muzikos ir sporto būrelius, šoka pramoginius šokius, tapo, mokosi svetimų kalbų, žaidžia šachmatais, sprendžia matematikos uždavinius, o kur dar lankymasis pas repetitorius...
Tiesa, daugelio būrelių vaikai atsisakytų ir lankytų tik tuos, kas jiems miela. Deja, daugelis tėvų kategoriškai su tuo nesutinka.
Kiek ir kokių vaikas turėtų ir galėtų lankyti būrelių? Ar reikia versti vaiką toliau lankyti būrelį, jei jis nustojo domėtis anksčiau džiaugsmo teikusia veikla? Kas nutinka, jei vaikas nuolat keičia būrelius ir nė vieno neužbaigia lankyti?
Pagaliau, kodėl Lietuvoje tiek daug baigusių muzikos, dailės, sporto mokyklas vaikų, bet tiek mažai muzikuojančių, tapančių ir sportuojančių suaugusiųjų?

Laidoje dalyvaus: Individualiosios psichologijos instituto direktorė, Vilniaus universiteto docentė, dr. Rasa Bieliauskaitė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Karsokienė ir Vilniaus sporto mokyklos "Tauras" direktorius Juozas Pilkauskas.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-08-16-05--15358592Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro paskubom, galvotrūkčiais. Jų nemotyvuoja nei tėvų pažadai, nei dovanos, nei rūstavimai. Ar yra išeičių?

Kas labiausiai motyvuoja skirtingo amžiaus vaikus ir jaunuolius mokytis? Kas įnorina mokytis berniukus ir, kas – mergaites? Ką apie savo pradinukų vaikų ir jau paauglių mokymosi motyvaciją turėtų žinoti jų tėvai?

Laidoje dalyvauja: darželio-pagrindinės mokyklos „Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074660.m4aThu, 08 Sep 2016 13:53:52 +0000LRTKaip motyvuoti vaikus mokytis? Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro...Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro paskubom, galvotrūkčiais. Jų nemotyvuoja nei tėvų pažadai, nei dovanos, nei rūstavimai. Ar yra išeičių?

Kas labiausiai motyvuoja skirtingo amžiaus vaikus ir jaunuolius mokytis? Kas įnorina mokytis berniukus ir, kas – mergaites? Ką apie savo pradinukų vaikų ir jau paauglių mokymosi motyvaciją turėtų žinoti jų tėvai?

Laidoje dalyvauja: darželio-pagrindinės mokyklos „Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-08-16-05--16774991Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro paskubom, galvotrūkčiais. Jų nemotyvuoja nei tėvų pažadai, nei dovanos, nei rūstavimai. Ar yra išeičių?

Kas labiausiai motyvuoja skirtingo amžiaus vaikus ir jaunuolius mokytis? Kas įnorina mokytis berniukus ir, kas – mergaites? Ką apie savo pradinukų vaikų ir jau paauglių mokymosi motyvaciją turėtų žinoti jų tėvai?

Laidoje dalyvauja: darželio-pagrindinės mokyklos „Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013074660.m4aThu, 08 Sep 2016 13:05:00 +0000LRTKaip motyvuoti vaikus mokytis? Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro...Vis daugiau tėvų guodžiasi, jog jų vaikai nebeskaito ne tik knygų, o ir bet kokių ilgų tekstų, kurių skaitymui reikalingas gilus susikaupimas. Šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau pastabūs ir atkaklūs. Jie viską daro paskubom, galvotrūkčiais. Jų nemotyvuoja nei tėvų pažadai, nei dovanos, nei rūstavimai. Ar yra išeičių?

Kas labiausiai motyvuoja skirtingo amžiaus vaikus ir jaunuolius mokytis? Kas įnorina mokytis berniukus ir, kas – mergaites? Ką apie savo pradinukų vaikų ir jau paauglių mokymosi motyvaciją turėtų žinoti jų tėvai?

Laidoje dalyvauja: darželio-pagrindinės mokyklos „Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-01-16-05--15358596Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik mokykloje, o ir už jos ribų, pavyzdžiui, Bažnyčioje, krautuvėje, parke ar namuose. Knygelėje gimnazijos apibrėždavo ir bausmes gimnazistams už šių gražaus elgesio taisyklių ignoravimą ir laužymą.
Ar nederėtų ir šiandien gimnazijoms bei progimnazijoms išleisti gražaus elgesio pagrindų vadovėlio? Gal tai padėtų mokiniams elgtis vieni su kitais geriau bei prisidėtų prie patyčių mokyklose mažėjimo? Kas lemia, kad mokiniai nebesusišneka nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendramoksliais?

Laidoje dalyvauja ilgametis pedagogas raseiniškis Antanas Vizbaras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013042034.m4aThu, 01 Sep 2016 20:33:43 +0000LRTKodėl šiandieniniai mokiniai nebesusikalba nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendraamžiais? Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik...Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik mokykloje, o ir už jos ribų, pavyzdžiui, Bažnyčioje, krautuvėje, parke ar namuose. Knygelėje gimnazijos apibrėždavo ir bausmes gimnazistams už šių gražaus elgesio taisyklių ignoravimą ir laužymą.
Ar nederėtų ir šiandien gimnazijoms bei progimnazijoms išleisti gražaus elgesio pagrindų vadovėlio? Gal tai padėtų mokiniams elgtis vieni su kitais geriau bei prisidėtų prie patyčių mokyklose mažėjimo? Kas lemia, kad mokiniai nebesusišneka nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendramoksliais?

Laidoje dalyvauja ilgametis pedagogas raseiniškis Antanas Vizbaras.]]>1391falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-09-01-16-05--16775007Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik mokykloje, o ir už jos ribų, pavyzdžiui, Bažnyčioje, krautuvėje, parke ar namuose. Knygelėje gimnazijos apibrėždavo ir bausmes gimnazistams už šių gražaus elgesio taisyklių ignoravimą ir laužymą.
Ar nederėtų ir šiandien gimnazijoms bei progimnazijoms išleisti gražaus elgesio pagrindų vadovėlio? Gal tai padėtų mokiniams elgtis vieni su kitais geriau bei prisidėtų prie patyčių mokyklose mažėjimo? Kas lemia, kad mokiniai nebesusišneka nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendramoksliais?

Laidoje dalyvauja ilgametis pedagogas raseiniškis Antanas Vizbaras.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/09/1013042034.m4aThu, 01 Sep 2016 13:05:00 +0000LRTKodėl šiandieniniai mokiniai nebesusikalba nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendraamžiais? Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik...Tarpukariu Lietuvos gimnazijos turėjo išleistą „Gražaus elgesio taisyklių pagrindų" knygelę. Joje buvo aptariama, kaip gimnazistai turi elgtis ne tik mokykloje, o ir už jos ribų, pavyzdžiui, Bažnyčioje, krautuvėje, parke ar namuose. Knygelėje gimnazijos apibrėždavo ir bausmes gimnazistams už šių gražaus elgesio taisyklių ignoravimą ir laužymą.
Ar nederėtų ir šiandien gimnazijoms bei progimnazijoms išleisti gražaus elgesio pagrindų vadovėlio? Gal tai padėtų mokiniams elgtis vieni su kitais geriau bei prisidėtų prie patyčių mokyklose mažėjimo? Kas lemia, kad mokiniai nebesusišneka nei su mokytojais, nei su tėvais, nei su bendramoksliais?

Laidoje dalyvauja ilgametis pedagogas raseiniškis Antanas Vizbaras.]]>1391falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-25-16-05--16774990Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų vaikų yra normalūs, vidutiniokai.

Tiesa, daugeliui tėvų, ypač būsimų pirmokėlių tėvelių, atrodo, kad jų vaikai yra tarp tų 5–10 proc. gabiausiųjų.

Kaip atpažinti gabų vaiką? Ar gabus vaikas yra gabus tik viename dalyke ar daugelyje? Kokį vaiką vadina gabiu psichologai, besigilinantys į vaikų gabumus?

Kiek iš tiesų gabių bei talentingų vaikų yra tarp vadinamų dvejetukininkų?

Pagaliau, kodėl tie, kas augina vidutinių gabumų vaikus, pavydi gabiųjų tėvams? Kodėl mokslininkai teigia, kad auginti gabų vaiką yra gerokai sudėtingiau?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė, psichologė dr. Sigita Girdzijauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013041814.m4aThu, 25 Aug 2016 13:05:00 +0000LRTAr tikrai visi uolūs dešimtukininkai yra gabūs? Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų...Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų vaikų yra normalūs, vidutiniokai.

Tiesa, daugeliui tėvų, ypač būsimų pirmokėlių tėvelių, atrodo, kad jų vaikai yra tarp tų 5–10 proc. gabiausiųjų.

Kaip atpažinti gabų vaiką? Ar gabus vaikas yra gabus tik viename dalyke ar daugelyje? Kokį vaiką vadina gabiu psichologai, besigilinantys į vaikų gabumus?

Kiek iš tiesų gabių bei talentingų vaikų yra tarp vadinamų dvejetukininkų?

Pagaliau, kodėl tie, kas augina vidutinių gabumų vaikus, pavydi gabiųjų tėvams? Kodėl mokslininkai teigia, kad auginti gabų vaiką yra gerokai sudėtingiau?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė, psichologė dr. Sigita Girdzijauskienė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-25-16-05--15358595Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų vaikų yra normalūs, vidutiniokai.

Tiesa, daugeliui tėvų, ypač būsimų pirmokėlių tėvelių, atrodo, kad jų vaikai yra tarp tų 5–10 proc. gabiausiųjų.

Kaip atpažinti gabų vaiką? Ar gabus vaikas yra gabus tik viename dalyke ar daugelyje? Kokį vaiką vadina gabiu psichologai, besigilinantys į vaikų gabumus?

Kiek iš tiesų gabių bei talentingų vaikų yra tarp vadinamų dvejetukininkų?

Pagaliau, kodėl tie, kas augina vidutinių gabumų vaikus, pavydi gabiųjų tėvams? Kodėl mokslininkai teigia, kad auginti gabų vaiką yra gerokai sudėtingiau?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė, psichologė dr. Sigita Girdzijauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013041814.m4aThu, 25 Aug 2016 07:03:01 +0000LRTAr tikrai visi uolūs dešimtukininkai yra gabūs? Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų...Skirtingų mokslininkų skaičiavimais, itin gabių ir talentingų vaikų yra nuo penkių iki bemaž dešimties procentų, dar apie 5 nuošimčiai vaikų, deja, yra nesutverti mokslams, o likusieji 85–90 procentų vaikų yra normalūs, vidutiniokai.

Tiesa, daugeliui tėvų, ypač būsimų pirmokėlių tėvelių, atrodo, kad jų vaikai yra tarp tų 5–10 proc. gabiausiųjų.

Kaip atpažinti gabų vaiką? Ar gabus vaikas yra gabus tik viename dalyke ar daugelyje? Kokį vaiką vadina gabiu psichologai, besigilinantys į vaikų gabumus?

Kiek iš tiesų gabių bei talentingų vaikų yra tarp vadinamų dvejetukininkų?

Pagaliau, kodėl tie, kas augina vidutinių gabumų vaikus, pavydi gabiųjų tėvams? Kodėl mokslininkai teigia, kad auginti gabų vaiką yra gerokai sudėtingiau?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro vadovė, psichologė dr. Sigita Girdzijauskienė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-18-16-05--16775009Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti. Naujausi smegenų tyrimai rodo, kad vaikų, tinkamai lavinamų iki mokyklos, bendra smegenų masė yra didesnė nei tų, kurie nebuvo lavinti.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypač svarbūs dėl to, kad šiuo laikotarpiu ne tik jo smegenys yra imliausios mokymuisi, bet ir didžiausią įtaką jam turi suaugusių autoritetų – tėvų bei pedagogų – vertybės, elgesys.
Ar tėvai ir seneliai, nenorintys leisti šešiamečio į priešmokyklinę įstaigą, kurioje mažasis gali išmokti įvairiausių (ne vien teigiamų) dalykų, yra teisūs, ar vis dėlto klysta? Ką suteikia vaikui priešmokyklinis ugdymas? Kodėl mažajam svarbu iki pradedant lankyti mokyklą įprasti būti grupėje? Ir koks priešmokyklinis ugdymas iš tiesų yra tinkamas šešiamečiui?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Saldukė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013009738.m4aThu, 18 Aug 2016 13:05:00 +0000LRTKai kurie raidos psichologai teigia esą, kokios vertybės bus įdėtos į vaiką iki jam sukaks aštuoneri – devyneri metai, toks jis ir bus. Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti....Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti. Naujausi smegenų tyrimai rodo, kad vaikų, tinkamai lavinamų iki mokyklos, bendra smegenų masė yra didesnė nei tų, kurie nebuvo lavinti.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypač svarbūs dėl to, kad šiuo laikotarpiu ne tik jo smegenys yra imliausios mokymuisi, bet ir didžiausią įtaką jam turi suaugusių autoritetų – tėvų bei pedagogų – vertybės, elgesys.
Ar tėvai ir seneliai, nenorintys leisti šešiamečio į priešmokyklinę įstaigą, kurioje mažasis gali išmokti įvairiausių (ne vien teigiamų) dalykų, yra teisūs, ar vis dėlto klysta? Ką suteikia vaikui priešmokyklinis ugdymas? Kodėl mažajam svarbu iki pradedant lankyti mokyklą įprasti būti grupėje? Ir koks priešmokyklinis ugdymas iš tiesų yra tinkamas šešiamečiui?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Saldukė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-18-16-05--15358597Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti. Naujausi smegenų tyrimai rodo, kad vaikų, tinkamai lavinamų iki mokyklos, bendra smegenų masė yra didesnė nei tų, kurie nebuvo lavinti.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypač svarbūs dėl to, kad šiuo laikotarpiu ne tik jo smegenys yra imliausios mokymuisi, bet ir didžiausią įtaką jam turi suaugusių autoritetų – tėvų bei pedagogų – vertybės, elgesys.
Ar tėvai ir seneliai, nenorintys leisti šešiamečio į priešmokyklinę įstaigą, kurioje mažasis gali išmokti įvairiausių (ne vien teigiamų) dalykų, yra teisūs, ar vis dėlto klysta? Ką suteikia vaikui priešmokyklinis ugdymas? Kodėl mažajam svarbu iki pradedant lankyti mokyklą įprasti būti grupėje? Ir koks priešmokyklinis ugdymas iš tiesų yra tinkamas šešiamečiui?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Saldukė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009738.m4aThu, 18 Aug 2016 07:57:53 +0000LRTKai kurie raidos psichologai teigia esą, kokios vertybės bus įdėtos į vaiką iki jam sukaks aštuoneri – devyneri metai, toks jis ir bus. Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti....Nors apie pusę visų savo talentų ir charakterio savybių mes paveldime, kitą pusę galima išlavinti arba apleisti. Naujausi smegenų tyrimai rodo, kad vaikų, tinkamai lavinamų iki mokyklos, bendra smegenų masė yra didesnė nei tų, kurie nebuvo lavinti.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypač svarbūs dėl to, kad šiuo laikotarpiu ne tik jo smegenys yra imliausios mokymuisi, bet ir didžiausią įtaką jam turi suaugusių autoritetų – tėvų bei pedagogų – vertybės, elgesys.
Ar tėvai ir seneliai, nenorintys leisti šešiamečio į priešmokyklinę įstaigą, kurioje mažasis gali išmokti įvairiausių (ne vien teigiamų) dalykų, yra teisūs, ar vis dėlto klysta? Ką suteikia vaikui priešmokyklinis ugdymas? Kodėl mažajam svarbu iki pradedant lankyti mokyklą įprasti būti grupėje? Ir koks priešmokyklinis ugdymas iš tiesų yra tinkamas šešiamečiui?
Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Saldukė.]]>1467falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-11-16-05--15358598
Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų taip ir lieka leisti laiko gatvėse, kiti patenka į jaunimo mokyklas ir jose sėkmingai atsiskleidžia.

Kodėl jaunuoliai nustoja mokytis, iškrenta iš įprastų švietimo įstaigų ir kodėl jie, patekę į jaunimo mokyklas, ima kitaip vertinti mokymąsi? Kas juos motyvuoja jaunimo mokyklose mokytis ir siekti gyvenime didesnių tikslų?

Laidoje dalyvauja Jaunimo mokyklų koncepcijos bendraautorė, psichologė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Violeta Rimkevičienė, Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė bei vilnietė, jaunimo mokyklos absolventė Jolanta, nūnai dirbanti karjeros specialiste.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009455.m4aThu, 11 Aug 2016 19:09:26 +0000LRTKas gali padėti vaikui, išmestam ar iškritusiam iš mokyklos, vėl atrasti pažinimo džiaugsmą ir norą mokytis? Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų...
Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų taip ir lieka leisti laiko gatvėse, kiti patenka į jaunimo mokyklas ir jose sėkmingai atsiskleidžia.

Kodėl jaunuoliai nustoja mokytis, iškrenta iš įprastų švietimo įstaigų ir kodėl jie, patekę į jaunimo mokyklas, ima kitaip vertinti mokymąsi? Kas juos motyvuoja jaunimo mokyklose mokytis ir siekti gyvenime didesnių tikslų?

Laidoje dalyvauja Jaunimo mokyklų koncepcijos bendraautorė, psichologė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Violeta Rimkevičienė, Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė bei vilnietė, jaunimo mokyklos absolventė Jolanta, nūnai dirbanti karjeros specialiste.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-11-16-05--16775036
Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų taip ir lieka leisti laiko gatvėse, kiti patenka į jaunimo mokyklas ir jose sėkmingai atsiskleidžia.

Kodėl jaunuoliai nustoja mokytis, iškrenta iš įprastų švietimo įstaigų ir kodėl jie, patekę į jaunimo mokyklas, ima kitaip vertinti mokymąsi? Kas juos motyvuoja jaunimo mokyklose mokytis ir siekti gyvenime didesnių tikslų?

Laidoje dalyvauja Jaunimo mokyklų koncepcijos bendraautorė, psichologė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Violeta Rimkevičienė, Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė bei vilnietė, jaunimo mokyklos absolventė Jolanta, nūnai dirbanti karjeros specialiste.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013009455.m4aThu, 11 Aug 2016 13:05:00 +0000LRTKas gali padėti vaikui, išmestam ar iškritusiam iš mokyklos, vėl atrasti pažinimo džiaugsmą ir norą mokytis? Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų...
Kasmet daugėja moksleivių, kurie nebaigę pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos. Vieni jų taip ir lieka leisti laiko gatvėse, kiti patenka į jaunimo mokyklas ir jose sėkmingai atsiskleidžia.

Kodėl jaunuoliai nustoja mokytis, iškrenta iš įprastų švietimo įstaigų ir kodėl jie, patekę į jaunimo mokyklas, ima kitaip vertinti mokymąsi? Kas juos motyvuoja jaunimo mokyklose mokytis ir siekti gyvenime didesnių tikslų?

Laidoje dalyvauja Jaunimo mokyklų koncepcijos bendraautorė, psichologė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Violeta Rimkevičienė, Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė bei vilnietė, jaunimo mokyklos absolventė Jolanta, nūnai dirbanti karjeros specialiste.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-04-16-05--16775037
Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.

Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos.

Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva.

Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.

Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/08/1013009195.m4aThu, 04 Aug 2016 13:05:00 +0000LRTAr įmanoma per vienerius mokslo metus gerai išmokti svetimą kalbą? Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse. Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė...
Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.

Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos.

Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva.

Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.

Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.]]>1414falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-08-04-16-05--15358602
Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.

Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos.

Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva.

Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.

Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009195.m4aThu, 04 Aug 2016 06:59:45 +0000LRTAr įmanoma per vienerius mokslo metus gerai išmokti svetimą kalbą? Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse. Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė...
Tikrai taip, sako trys moksleivės merginos, svetimų kalbų išmokusios vos per keletą mėnesių, besimokydamos pagal mainų programas svečiose šalyse.

Dvi lietuvaitės ir viena vokietaitė laidoje pasakos, kas labiausiai padeda ir kas trukdo greitai ir efektyviai mokytis svetimos kalbos.

Tik per devynis mokymosi Lietuvoje mėnesius išmokusi lietuvių kalbą vokietaitė Kate Sophie Hanschmann dargi stebėsis mūsų moksleiviais, nenorinčiais mokytis gimtosios kalbos. Mergina sako norinti savo ateitį sieti su Lietuva.

Kas paauglę vokietaitę, dar prieš vienerius metus nežinojusią, kur yra Lietuva, sužavėjo mūsų šalyje ir kodėl ji siūlo mūsų moksleiviams labiau mylėti savo šalies kalbą bei ko ji, taip pat kitos laidos dalyvės nepataria daryti mokantis svetimų kalbų.

Laidoje dalyvauja moksleivė iš Vokietijos Kate Sophie Hanschmann bei vilnietės Inga Gančytė ir Evelina Vilčinskaitė.]]>1414falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-28-16-05--16775044Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam linkį kitokios ateities – švaraus ir šilto darbo biure.

Kokios yra geidžiamiausios profesinių mokyklų mokymo programos?

Su kokiais balais stoja jaunuoliai į paklausiausias mokymo programas?

Ar profesinės mokyklos turi ką pasiūlyti merginoms daugiau nei tik tradicines siuvėjos ar virėjos bei floristės mokymo programas? Ir ką naujo siūlo vaikinams?

Laidoje dalyvaus Kuršėnų politechnikos mokyklos direktorė Regina Rupšienė ir Kauno mechanikos mokyklos direktorius dr. Paulius Čepas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/07/1013008920.m4aThu, 28 Jul 2016 13:05:00 +0000LRTAr mokymasis profesinėje mokykloje vis dar vertinamas kaip stigma? Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam...Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam linkį kitokios ateities – švaraus ir šilto darbo biure.

Kokios yra geidžiamiausios profesinių mokyklų mokymo programos?

Su kokiais balais stoja jaunuoliai į paklausiausias mokymo programas?

Ar profesinės mokyklos turi ką pasiūlyti merginoms daugiau nei tik tradicines siuvėjos ar virėjos bei floristės mokymo programas? Ir ką naujo siūlo vaikinams?

Laidoje dalyvaus Kuršėnų politechnikos mokyklos direktorė Regina Rupšienė ir Kauno mechanikos mokyklos direktorius dr. Paulius Čepas.]]>1438falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-28-16-05--15358599Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam linkį kitokios ateities – švaraus ir šilto darbo biure.

Kokios yra geidžiamiausios profesinių mokyklų mokymo programos?

Su kokiais balais stoja jaunuoliai į paklausiausias mokymo programas?

Ar profesinės mokyklos turi ką pasiūlyti merginoms daugiau nei tik tradicines siuvėjos ar virėjos bei floristės mokymo programas? Ir ką naujo siūlo vaikinams?

Laidoje dalyvaus Kuršėnų politechnikos mokyklos direktorė Regina Rupšienė ir Kauno mechanikos mokyklos direktorius dr. Paulius Čepas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1013008920.m4aThu, 28 Jul 2016 12:58:11 +0000LRTAr mokymasis profesinėje mokykloje vis dar vertinamas kaip stigma? Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam...Prakutę lietuviai, jei ir nežvelgia skeptiškai į besimokančius profesinėje mokykloje, tai paklausti, ar norėtų, kad jų vaikas mokytųsi profesinėje ar žemės ūkio mokykloje, teigia jam linkį kitokios ateities – švaraus ir šilto darbo biure.

Kokios yra geidžiamiausios profesinių mokyklų mokymo programos?

Su kokiais balais stoja jaunuoliai į paklausiausias mokymo programas?

Ar profesinės mokyklos turi ką pasiūlyti merginoms daugiau nei tik tradicines siuvėjos ar virėjos bei floristės mokymo programas? Ir ką naujo siūlo vaikinams?

Laidoje dalyvaus Kuršėnų politechnikos mokyklos direktorė Regina Rupšienė ir Kauno mechanikos mokyklos direktorius dr. Paulius Čepas.]]>1438falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-21-16-05--15358600Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai?

Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą? Ar galima įgyti profesiją nebaigus gimnazijos? Kiek trunka mokymasis? Ar mokymasis profesinėje mokykloje yra mokamas?

Kokios atsirado naujos profesinio mokymo programos? Kokios mokymo programos yra paklausiausios? Kaip sekasi profesinių mokyklų absolventams susirasti darbą? Ar tikrai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei kai kurių aukštųjų mokyklų alumnai?

Laidoje dalyvaus Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976559.m4aThu, 21 Jul 2016 15:13:31 +0000LRTAr profesinių mokyklų absolventams lengviau įsidarbinti nei aukštųjų mokyklų alumnams? Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai? Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą?...Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai?

Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą? Ar galima įgyti profesiją nebaigus gimnazijos? Kiek trunka mokymasis? Ar mokymasis profesinėje mokykloje yra mokamas?

Kokios atsirado naujos profesinio mokymo programos? Kokios mokymo programos yra paklausiausios? Kaip sekasi profesinių mokyklų absolventams susirasti darbą? Ar tikrai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei kai kurių aukštųjų mokyklų alumnai?

Laidoje dalyvaus Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-21-16-05--16775053Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai?

Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą? Ar galima įgyti profesiją nebaigus gimnazijos? Kiek trunka mokymasis? Ar mokymasis profesinėje mokykloje yra mokamas?

Kokios atsirado naujos profesinio mokymo programos? Kokios mokymo programos yra paklausiausios? Kaip sekasi profesinių mokyklų absolventams susirasti darbą? Ar tikrai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei kai kurių aukštųjų mokyklų alumnai?

Laidoje dalyvaus Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/07/1012976559.m4aThu, 21 Jul 2016 13:05:00 +0000LRTAr profesinių mokyklų absolventams lengviau įsidarbinti nei aukštųjų mokyklų alumnams? Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai? Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą?...Ar iš tikro jiems mokami solidūs atlyginimai?

Šią savaitę prasideda dokumentų priėmimas į profesines mokyklas. Ko reikia, kad būtum priimtas į profesinę mokyklą? Ar galima įgyti profesiją nebaigus gimnazijos? Kiek trunka mokymasis? Ar mokymasis profesinėje mokykloje yra mokamas?

Kokios atsirado naujos profesinio mokymo programos? Kokios mokymo programos yra paklausiausios? Kaip sekasi profesinių mokyklų absolventams susirasti darbą? Ar tikrai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei kai kurių aukštųjų mokyklų alumnai?

Laidoje dalyvaus Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-14-16-05--16775061Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.
Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?

Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.

Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos?

Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?

Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/07/1012976342.m4aThu, 14 Jul 2016 13:05:00 +0000LRTDarbo biržoje jau registruojasi šįmet universitetus bei kolegijas baigę absolventai. Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai. Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl...Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.
Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?

Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.

Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos?

Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?

Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.]]>1430falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-14-16-05--15358601Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.
Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?

Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.

Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos?

Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?

Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976342.m4aThu, 14 Jul 2016 08:31:09 +0000LRTDarbo biržoje jau registruojasi šįmet universitetus bei kolegijas baigę absolventai. Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai. Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl...Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.
Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?

Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.

Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos?

Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?

Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.]]>1430falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-07-16-05--16775069Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas.
Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie pasimokė iš savo pirmtakų klaidų?

Kaip ir kokią įtaką jų pasirinkimams turėjo nuo šių metų privalomas matematikos brandos egzaminas?

Kokios atsirado naujos geidžiamos studijų kryptys ir programos?

Ir ką dar gali stojantieji padaryti per likusią parą iki dokumentų priėmimo pabaigos?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/07/1012976166.m4aThu, 07 Jul 2016 13:05:00 +0000LRTKokias klaidas teikdami dokumentus studijuoti aukštosiose mokyklose daro šiųmečiai abiturientai? Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas. Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie...Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas.
Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie pasimokė iš savo pirmtakų klaidų?

Kaip ir kokią įtaką jų pasirinkimams turėjo nuo šių metų privalomas matematikos brandos egzaminas?

Kokios atsirado naujos geidžiamos studijų kryptys ir programos?

Ir ką dar gali stojantieji padaryti per likusią parą iki dokumentų priėmimo pabaigos?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas profesorius Pranas Žiliukas.]]>1412falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-07-07-16-05--15358605Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas.
Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie pasimokė iš savo pirmtakų klaidų?

Kaip ir kokią įtaką jų pasirinkimams turėjo nuo šių metų privalomas matematikos brandos egzaminas?

Kokios atsirado naujos geidžiamos studijų kryptys ir programos?

Ir ką dar gali stojantieji padaryti per likusią parą iki dokumentų priėmimo pabaigos?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012976166.m4aThu, 07 Jul 2016 03:23:33 +0000LRTKokias klaidas teikdami dokumentus studijuoti aukštosiose mokyklose daro šiųmečiai abiturientai? Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas. Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie...Šį penktadienį baigiasi dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas.
Ką daugiausia rinkosi studijuoti šiųmečiai abiturientai? Kiek jie pasimokė iš savo pirmtakų klaidų?

Kaip ir kokią įtaką jų pasirinkimams turėjo nuo šių metų privalomas matematikos brandos egzaminas?

Kokios atsirado naujos geidžiamos studijų kryptys ir programos?

Ir ką dar gali stojantieji padaryti per likusią parą iki dokumentų priėmimo pabaigos?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas profesorius Pranas Žiliukas.]]>1412falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-30-16-05--15358604Tad jau keletą pastarųjų metų matoma tendencija, kad apie 2 tūkst. jaunuolių, neatsakingai pasirinkusių studijas arba nerandančių darbo, pagal įgytą specialybę, tęsia mokymąsi profesinėje mokykloje.
Ar įmanoma iš karto po gimnazijos baigimo sėkmingai pasirinkti būsimą ateities profesiją? Kaip išsirinkti tokią studijų programą,
kad netektų mindžikuoti už Darbo biržos durų ar su aukštojo mokslo diplomu vykti į Norvegiją skusti žuvų arba - pavyzdžiui, stoti į profesinę mokyklą Lietuvoje ir įgyti rimtą amatą.
Kokias klaidas darė ankstesnių metų abiturientai ir, kokių klaidų galėtų išvengti šiųmečiai dvyliktokai?
Laidoje dalyvaus: personalo paieškos ir atrankos bendrovės Alliance for Recruitment” partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943636.m4aThu, 30 Jun 2016 16:15:00 +0000LRTTik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų atsakingai renkasi būsimas studijas. Likusieji nuo 95 iki 80 proc. gimnazistų stoja bet kur, kur jiems pasiūlo nemokamai studijuoti - LAMA BPO kompiuteris. Tad jau keletą pastarųjų metų matoma...Tad jau keletą pastarųjų metų matoma tendencija, kad apie 2 tūkst. jaunuolių, neatsakingai pasirinkusių studijas arba nerandančių darbo, pagal įgytą specialybę, tęsia mokymąsi profesinėje mokykloje.
Ar įmanoma iš karto po gimnazijos baigimo sėkmingai pasirinkti būsimą ateities profesiją? Kaip išsirinkti tokią studijų programą,
kad netektų mindžikuoti už Darbo biržos durų ar su aukštojo mokslo diplomu vykti į Norvegiją skusti žuvų arba - pavyzdžiui, stoti į profesinę mokyklą Lietuvoje ir įgyti rimtą amatą.
Kokias klaidas darė ankstesnių metų abiturientai ir, kokių klaidų galėtų išvengti šiųmečiai dvyliktokai?
Laidoje dalyvaus: personalo paieškos ir atrankos bendrovės Alliance for Recruitment” partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-30-16-05--16775074Tad jau keletą pastarųjų metų matoma tendencija, kad apie 2 tūkst. jaunuolių, neatsakingai pasirinkusių studijas arba nerandančių darbo, pagal įgytą specialybę, tęsia mokymąsi profesinėje mokykloje.
Ar įmanoma iš karto po gimnazijos baigimo sėkmingai pasirinkti būsimą ateities profesiją? Kaip išsirinkti tokią studijų programą,
kad netektų mindžikuoti už Darbo biržos durų ar su aukštojo mokslo diplomu vykti į Norvegiją skusti žuvų arba - pavyzdžiui, stoti į profesinę mokyklą Lietuvoje ir įgyti rimtą amatą.
Kokias klaidas darė ankstesnių metų abiturientai ir, kokių klaidų galėtų išvengti šiųmečiai dvyliktokai?
Laidoje dalyvaus: personalo paieškos ir atrankos bendrovės Alliance for Recruitment” partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012943636.m4aThu, 30 Jun 2016 13:05:00 +0000LRTTik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų atsakingai renkasi būsimas studijas. Likusieji nuo 95 iki 80 proc. gimnazistų stoja bet kur, kur jiems pasiūlo nemokamai studijuoti - LAMA BPO kompiuteris. Tad jau keletą pastarųjų metų matoma...Tad jau keletą pastarųjų metų matoma tendencija, kad apie 2 tūkst. jaunuolių, neatsakingai pasirinkusių studijas arba nerandančių darbo, pagal įgytą specialybę, tęsia mokymąsi profesinėje mokykloje.
Ar įmanoma iš karto po gimnazijos baigimo sėkmingai pasirinkti būsimą ateities profesiją? Kaip išsirinkti tokią studijų programą,
kad netektų mindžikuoti už Darbo biržos durų ar su aukštojo mokslo diplomu vykti į Norvegiją skusti žuvų arba - pavyzdžiui, stoti į profesinę mokyklą Lietuvoje ir įgyti rimtą amatą.
Kokias klaidas darė ankstesnių metų abiturientai ir, kokių klaidų galėtų išvengti šiųmečiai dvyliktokai?
Laidoje dalyvaus: personalo paieškos ir atrankos bendrovės Alliance for Recruitment” partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-23-15-05--16775084O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.).
Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?
Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012943438.m4aThu, 23 Jun 2016 12:05:00 +0000LRTMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikti aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos tyrimai rodo, kad prasčiausiai įsidarbina bei rečiausiai, pagal įgytą profesiją, dirba kolegijose socialinių mokslų srities studijas baigę...O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.).
Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?
Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-23-15-05--15358606O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.).
Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?
Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943438.m4aThu, 23 Jun 2016 05:46:15 +0000LRTMokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikti aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos tyrimai rodo, kad prasčiausiai įsidarbina bei rečiausiai, pagal įgytą profesiją, dirba kolegijose socialinių mokslų srities studijas baigę...O štai, universitetų bakalauro studijų alumnų tyrimas rodo, kad prasčiausiai įsidarbina humanitarai. Tai pasakytina apie lietuvių filologus, anglų filologus ir istorikus. Jie dažniausiai dirba pardavėjais (net 11 proc.) arba reklamos specialistais (7 proc.).
Kodėl baigusieji humanitarinių mokslų srities studijas ne visada įsidarbina, pagal įgytą profesiją? Ar tikrai humanitarinių mokslų srities absolventai neturi ateities? Ar iš tikrųjų įgijęs humanitarinį išsilavinimą tegali pretenduoti į batų krautuvės pardavėjo darbo vietą? Ar tikrai nebereikalingi plataus akiračio išsilavinę žmonės?
Laidoje dalyvaus: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei edukacinės bendrovės „Kalba“ Studijų kokybės vadovė ir anglų kalbos dėstytoja Agnietė Žukauskaitė.]]>1493falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-16-16-05--15358608http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012911078.m4aThu, 16 Jun 2016 13:43:57 +0000LRTPokalbis apie informatikos mokymąsi bei informatikos specialistų poreikį ir jų rengimą. Laidoje dalyvauja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros prof. Genadijus Kulvietis ir Kauno...1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-16-16-05--16775075http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012911078.m4aThu, 16 Jun 2016 13:05:00 +0000LRTPokalbis apie informatikos mokymąsi bei informatikos specialistų poreikį ir jų rengimą. Laidoje dalyvauja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros prof. Genadijus Kulvietis ir Kauno...1476falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-09-16-05--16775090
Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi budėjo naktimis, kad tik būtų įrašyti pirmuoju numeriu į sąrašus. Dar į kitas mokyklas vyko ar tebevyksta stojamieji egzaminai bei pokalbiai, bet yra ir tokių mokyklų, į kurias nesiveržiama ir dažnai tokių mokyklų vadovai tiesiog gaudo vaikus patys.
Ar iš tiesų mokyklos, vykdančios sudėtingas moksleivių atrankas, taip pat kai kurios kitos tėvų šturmuojamos didžiųjų miestų mokyklos sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios viliasi tėvai. Ar tikrai elitinė mokykla paskatina vaiką akademinei bei gyvenimiškai sėkmei?

Kodėl kai kurie ekspertai tikina, kad nėra tokių mokyklų, kuriose vaikai ir gerai mokytųsi, ir nebūtų pervargę, pikti, liūdni, besityčiojantys vieni iš kitų. Mat esą daugumoje mokyklų arba vaikai gerai mokosi, arba gerai jaučiasi, bet prastai mokosi.

Į ką reikėtų tėvams ir vaikams kreipti daugiau dėmesio renkantis mokyklą, ko nevalia ignoruoti?

Laidoje dalyvaus naujienų portalo delfi.lt rubrikos „Tavo vaikas" redaktorė Donata Baniūnienė ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012910713.m4aThu, 09 Jun 2016 13:05:00 +0000LRTKaip pasirinkti (parinkti) vaikui mokyklą? Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi...
Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi budėjo naktimis, kad tik būtų įrašyti pirmuoju numeriu į sąrašus. Dar į kitas mokyklas vyko ar tebevyksta stojamieji egzaminai bei pokalbiai, bet yra ir tokių mokyklų, į kurias nesiveržiama ir dažnai tokių mokyklų vadovai tiesiog gaudo vaikus patys.
Ar iš tiesų mokyklos, vykdančios sudėtingas moksleivių atrankas, taip pat kai kurios kitos tėvų šturmuojamos didžiųjų miestų mokyklos sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios viliasi tėvai. Ar tikrai elitinė mokykla paskatina vaiką akademinei bei gyvenimiškai sėkmei?

Kodėl kai kurie ekspertai tikina, kad nėra tokių mokyklų, kuriose vaikai ir gerai mokytųsi, ir nebūtų pervargę, pikti, liūdni, besityčiojantys vieni iš kitų. Mat esą daugumoje mokyklų arba vaikai gerai mokosi, arba gerai jaučiasi, bet prastai mokosi.

Į ką reikėtų tėvams ir vaikams kreipti daugiau dėmesio renkantis mokyklą, ko nevalia ignoruoti?

Laidoje dalyvaus naujienų portalo delfi.lt rubrikos „Tavo vaikas" redaktorė Donata Baniūnienė ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė.]]>1458falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-09-16-05--15358607
Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi budėjo naktimis, kad tik būtų įrašyti pirmuoju numeriu į sąrašus. Dar į kitas mokyklas vyko ar tebevyksta stojamieji egzaminai bei pokalbiai, bet yra ir tokių mokyklų, į kurias nesiveržiama ir dažnai tokių mokyklų vadovai tiesiog gaudo vaikus patys.
Ar iš tiesų mokyklos, vykdančios sudėtingas moksleivių atrankas, taip pat kai kurios kitos tėvų šturmuojamos didžiųjų miestų mokyklos sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios viliasi tėvai. Ar tikrai elitinė mokykla paskatina vaiką akademinei bei gyvenimiškai sėkmei?

Kodėl kai kurie ekspertai tikina, kad nėra tokių mokyklų, kuriose vaikai ir gerai mokytųsi, ir nebūtų pervargę, pikti, liūdni, besityčiojantys vieni iš kitų. Mat esą daugumoje mokyklų arba vaikai gerai mokosi, arba gerai jaučiasi, bet prastai mokosi.

Į ką reikėtų tėvams ir vaikams kreipti daugiau dėmesio renkantis mokyklą, ko nevalia ignoruoti?

Laidoje dalyvaus naujienų portalo delfi.lt rubrikos „Tavo vaikas" redaktorė Donata Baniūnienė ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012910713.m4aThu, 09 Jun 2016 08:19:54 +0000LRTKaip pasirinkti (parinkti) vaikui mokyklą? Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi...
Šiomis dienomis vyksta priėmimas į daugelį pradinių mokyklų, progimnazijų bei gimnazijų. Į vienas jų tėvai skubėjo vaikus užrašyti jau pirmosiomis šių metų dienomis, o ir prie kai kurių mokyklų tėvai netgi budėjo naktimis, kad tik būtų įrašyti pirmuoju numeriu į sąrašus. Dar į kitas mokyklas vyko ar tebevyksta stojamieji egzaminai bei pokalbiai, bet yra ir tokių mokyklų, į kurias nesiveržiama ir dažnai tokių mokyklų vadovai tiesiog gaudo vaikus patys.
Ar iš tiesų mokyklos, vykdančios sudėtingas moksleivių atrankas, taip pat kai kurios kitos tėvų šturmuojamos didžiųjų miestų mokyklos sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios viliasi tėvai. Ar tikrai elitinė mokykla paskatina vaiką akademinei bei gyvenimiškai sėkmei?

Kodėl kai kurie ekspertai tikina, kad nėra tokių mokyklų, kuriose vaikai ir gerai mokytųsi, ir nebūtų pervargę, pikti, liūdni, besityčiojantys vieni iš kitų. Mat esą daugumoje mokyklų arba vaikai gerai mokosi, arba gerai jaučiasi, bet prastai mokosi.

Į ką reikėtų tėvams ir vaikams kreipti daugiau dėmesio renkantis mokyklą, ko nevalia ignoruoti?

Laidoje dalyvaus naujienų portalo delfi.lt rubrikos „Tavo vaikas" redaktorė Donata Baniūnienė ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė.]]>1458falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-02-16-05--16775111
Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šio egzamino kasmet nepavyksta įveikti maždaug dešimtadaliui gimnazistų.
Kodėl? Kas tai lemia, kad šiandieniniai dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kasmet išlaiko prasčiau nei anglų kalbos, kuri nėra gimtoji?
Kokios yra dažniausios abiturientų klaidos? Ko jie dar galėtų pasimokyti, į kokius aspektus atkreipti dėmesį, kad netektų rausti iš gėdos neišlaikius ar prastai išlaikius lietuvių kalbos (dažnam gimtosios) valstybinio brandos egzamino?

Laidoje dalyvaus: Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė ir Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino komisijos pirmininkė Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/06/1012878211.m4aThu, 02 Jun 2016 13:05:00 +0000LRTKodėl šiandieniniams abiturientams sunkiausias lietuvių kalbos, kuri dažnam gyvenančiam Lietuvoje yra gimtoji, brandos egzaminas? Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos...
Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šio egzamino kasmet nepavyksta įveikti maždaug dešimtadaliui gimnazistų.
Kodėl? Kas tai lemia, kad šiandieniniai dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kasmet išlaiko prasčiau nei anglų kalbos, kuri nėra gimtoji?
Kokios yra dažniausios abiturientų klaidos? Ko jie dar galėtų pasimokyti, į kokius aspektus atkreipti dėmesį, kad netektų rausti iš gėdos neišlaikius ar prastai išlaikius lietuvių kalbos (dažnam gimtosios) valstybinio brandos egzamino?

Laidoje dalyvaus: Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė ir Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino komisijos pirmininkė Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-06-02-16-05--15358609
Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šio egzamino kasmet nepavyksta įveikti maždaug dešimtadaliui gimnazistų.
Kodėl? Kas tai lemia, kad šiandieniniai dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kasmet išlaiko prasčiau nei anglų kalbos, kuri nėra gimtoji?
Kokios yra dažniausios abiturientų klaidos? Ko jie dar galėtų pasimokyti, į kokius aspektus atkreipti dėmesį, kad netektų rausti iš gėdos neišlaikius ar prastai išlaikius lietuvių kalbos (dažnam gimtosios) valstybinio brandos egzamino?

Laidoje dalyvaus: Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė ir Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino komisijos pirmininkė Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878211.m4aWed, 01 Jun 2016 21:17:59 +0000LRTKodėl šiandieniniams abiturientams sunkiausias lietuvių kalbos, kuri dažnam gyvenančiam Lietuvoje yra gimtoji, brandos egzaminas? Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos...
Pirmadienį Lietuvos abiturientai laikys daugeliui moksleivių sunkiausią – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šio egzamino kasmet nepavyksta įveikti maždaug dešimtadaliui gimnazistų.
Kodėl? Kas tai lemia, kad šiandieniniai dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kasmet išlaiko prasčiau nei anglų kalbos, kuri nėra gimtoji?
Kokios yra dažniausios abiturientų klaidos? Ko jie dar galėtų pasimokyti, į kokius aspektus atkreipti dėmesį, kad netektų rausti iš gėdos neišlaikius ar prastai išlaikius lietuvių kalbos (dažnam gimtosios) valstybinio brandos egzamino?

Laidoje dalyvaus: Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė ir Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino komisijos pirmininkė Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-26-16-05--16775118Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012877988.m4aThu, 26 May 2016 13:05:00 +0000LRTRegionų aukštosios mokyklos. Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.]]>1447falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-26-16-05--15358610Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012877988.m4aThu, 26 May 2016 10:51:58 +0000LRTRegionų aukštosios mokyklos. Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.Pokalbio dalyviai: Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ir Utenos kolegijos direktorius prof. Gintautas Bužinskas.]]>1447falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-19-16-05--16775127
Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai.
Todėl dauguma jaunuolių guodžiasi nebepajėgiantys tiek perskaityti, tad skaito tik antraštes, paantraštes, parašus po nuotraukomis.
Taigi, ko gero, natūralu, jog atsirado nauja paslauga – greito skaitymo mokymas. Greito skaitymo mokytojai tikina, jog įmanoma išmokti skaityti greitai ir efektyviai, tai yra vos per vieną valandą ne tik perskaityti keleto šimtų puslapių knygą, o ir visa tai įsiminti.
Skamba iš tiesų įspūdingai.
Bet vis dėlto tiems, kas esame knygiai, sunku patikėti, kad greituoju skaitymu įmanoma perskaityti, suvokti, pajusti teksto grožį, įsijausti ir dar įsiminti bet kokio žanro kūrinius: tiek laikraščių ar žurnalų tekstus, tiek mokslo literatūrą, tiek grožinius kūrinius ar pavyzdžiui poeziją.
Kaip spėriai įmanoma įgyti greitesnio skaitymo įgūdžių ir, kiek šis įgūdis gelbsti mokantis bei ruošiantis egzaminams?
Laidoje dalyvaus: greičiausiai Lietuvoje skaitantis žmogus, greitojo skaitymo treneris, knygos "Pažintis su greituoju skaitymu" autorius Aivaras Pranarauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012845307.m4aThu, 19 May 2016 13:05:00 +0000LRTKuo greitasis skaitymas pranašesnis (o gal atvirkščiai) už įprastą (lėtąjį) skaitymą? Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai. Todėl dauguma...
Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai.
Todėl dauguma jaunuolių guodžiasi nebepajėgiantys tiek perskaityti, tad skaito tik antraštes, paantraštes, parašus po nuotraukomis.
Taigi, ko gero, natūralu, jog atsirado nauja paslauga – greito skaitymo mokymas. Greito skaitymo mokytojai tikina, jog įmanoma išmokti skaityti greitai ir efektyviai, tai yra vos per vieną valandą ne tik perskaityti keleto šimtų puslapių knygą, o ir visa tai įsiminti.
Skamba iš tiesų įspūdingai.
Bet vis dėlto tiems, kas esame knygiai, sunku patikėti, kad greituoju skaitymu įmanoma perskaityti, suvokti, pajusti teksto grožį, įsijausti ir dar įsiminti bet kokio žanro kūrinius: tiek laikraščių ar žurnalų tekstus, tiek mokslo literatūrą, tiek grožinius kūrinius ar pavyzdžiui poeziją.
Kaip spėriai įmanoma įgyti greitesnio skaitymo įgūdžių ir, kiek šis įgūdis gelbsti mokantis bei ruošiantis egzaminams?
Laidoje dalyvaus: greičiausiai Lietuvoje skaitantis žmogus, greitojo skaitymo treneris, knygos "Pažintis su greituoju skaitymu" autorius Aivaras Pranarauskas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-19-16-05--15358611
Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai.
Todėl dauguma jaunuolių guodžiasi nebepajėgiantys tiek perskaityti, tad skaito tik antraštes, paantraštes, parašus po nuotraukomis.
Taigi, ko gero, natūralu, jog atsirado nauja paslauga – greito skaitymo mokymas. Greito skaitymo mokytojai tikina, jog įmanoma išmokti skaityti greitai ir efektyviai, tai yra vos per vieną valandą ne tik perskaityti keleto šimtų puslapių knygą, o ir visa tai įsiminti.
Skamba iš tiesų įspūdingai.
Bet vis dėlto tiems, kas esame knygiai, sunku patikėti, kad greituoju skaitymu įmanoma perskaityti, suvokti, pajusti teksto grožį, įsijausti ir dar įsiminti bet kokio žanro kūrinius: tiek laikraščių ar žurnalų tekstus, tiek mokslo literatūrą, tiek grožinius kūrinius ar pavyzdžiui poeziją.
Kaip spėriai įmanoma įgyti greitesnio skaitymo įgūdžių ir, kiek šis įgūdis gelbsti mokantis bei ruošiantis egzaminams?
Laidoje dalyvaus: greičiausiai Lietuvoje skaitantis žmogus, greitojo skaitymo treneris, knygos "Pažintis su greituoju skaitymu" autorius Aivaras Pranarauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845307.m4aThu, 19 May 2016 11:03:38 +0000LRTKuo greitasis skaitymas pranašesnis (o gal atvirkščiai) už įprastą (lėtąjį) skaitymą? Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai. Todėl dauguma...
Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai.
Todėl dauguma jaunuolių guodžiasi nebepajėgiantys tiek perskaityti, tad skaito tik antraštes, paantraštes, parašus po nuotraukomis.
Taigi, ko gero, natūralu, jog atsirado nauja paslauga – greito skaitymo mokymas. Greito skaitymo mokytojai tikina, jog įmanoma išmokti skaityti greitai ir efektyviai, tai yra vos per vieną valandą ne tik perskaityti keleto šimtų puslapių knygą, o ir visa tai įsiminti.
Skamba iš tiesų įspūdingai.
Bet vis dėlto tiems, kas esame knygiai, sunku patikėti, kad greituoju skaitymu įmanoma perskaityti, suvokti, pajusti teksto grožį, įsijausti ir dar įsiminti bet kokio žanro kūrinius: tiek laikraščių ar žurnalų tekstus, tiek mokslo literatūrą, tiek grožinius kūrinius ar pavyzdžiui poeziją.
Kaip spėriai įmanoma įgyti greitesnio skaitymo įgūdžių ir, kiek šis įgūdis gelbsti mokantis bei ruošiantis egzaminams?
Laidoje dalyvaus: greičiausiai Lietuvoje skaitantis žmogus, greitojo skaitymo treneris, knygos "Pažintis su greituoju skaitymu" autorius Aivaras Pranarauskas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-12-16-05--15358612
Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi nepagarbiai, įžūliai. 25,2 proc. mokinių sako, kad bendraklasiai dažniausiai šaiposi iš tų mokinių, kurie stengiasi gerai mokytis. Ir net 61,7 proc. moksleivių teigia, jog, jei jie vadovautų mokyklai, būtinai siektų, kad mokykloje būtų daugiau tvarkos. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytos moksleivių sociologinės apklausos duomenys.
Tad kodėl daugėja įžūlių, tiek iš bendramokslių, tiek iš mokytojų besityčiojančių, nevaldomų net ir pamokų metu vaikų ir paauglių?
LRT Radijo švietimo laida „10 balų“ ne tik kels tokius klausimus, bet ir ieškos atsakymų, remdamasi naujausiais amerikiečių bei kanadiečių mokslininkų tyrimais, atskleidžiančiais tiesioginę mamos pirmosiomis nėštumo dienomis vartoto alkoholio įtaką būsimo vaiko ateičiai ir jo agresijai.
Laidoje dalyvaus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė Eglė Baužytė-Draksler.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845113.m4aThu, 12 May 2016 18:42:47 +0000LRTKas nulemia patyčias mokyklose? Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi...
Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi nepagarbiai, įžūliai. 25,2 proc. mokinių sako, kad bendraklasiai dažniausiai šaiposi iš tų mokinių, kurie stengiasi gerai mokytis. Ir net 61,7 proc. moksleivių teigia, jog, jei jie vadovautų mokyklai, būtinai siektų, kad mokykloje būtų daugiau tvarkos. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytos moksleivių sociologinės apklausos duomenys.
Tad kodėl daugėja įžūlių, tiek iš bendramokslių, tiek iš mokytojų besityčiojančių, nevaldomų net ir pamokų metu vaikų ir paauglių?
LRT Radijo švietimo laida „10 balų“ ne tik kels tokius klausimus, bet ir ieškos atsakymų, remdamasi naujausiais amerikiečių bei kanadiečių mokslininkų tyrimais, atskleidžiančiais tiesioginę mamos pirmosiomis nėštumo dienomis vartoto alkoholio įtaką būsimo vaiko ateičiai ir jo agresijai.
Laidoje dalyvaus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė Eglė Baužytė-Draksler.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-12-16-05--16775126
Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi nepagarbiai, įžūliai. 25,2 proc. mokinių sako, kad bendraklasiai dažniausiai šaiposi iš tų mokinių, kurie stengiasi gerai mokytis. Ir net 61,7 proc. moksleivių teigia, jog, jei jie vadovautų mokyklai, būtinai siektų, kad mokykloje būtų daugiau tvarkos. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytos moksleivių sociologinės apklausos duomenys.
Tad kodėl daugėja įžūlių, tiek iš bendramokslių, tiek iš mokytojų besityčiojančių, nevaldomų net ir pamokų metu vaikų ir paauglių?
LRT Radijo švietimo laida „10 balų“ ne tik kels tokius klausimus, bet ir ieškos atsakymų, remdamasi naujausiais amerikiečių bei kanadiečių mokslininkų tyrimais, atskleidžiančiais tiesioginę mamos pirmosiomis nėštumo dienomis vartoto alkoholio įtaką būsimo vaiko ateičiai ir jo agresijai.
Laidoje dalyvaus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė Eglė Baužytė-Draksler.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012845113.m4aThu, 12 May 2016 13:05:00 +0000LRTKas nulemia patyčias mokyklose? Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi...
Net 46,1 proc. Lietuvos moksleivių teigia, jog klasėje, pamokų metu, dažnai būna taip triukšminga, kad sunku susikaupti ir mokytis. 57,2 proc. mokinių pastebi, jog kai kurie jų bendraklasiai su mokytojais elgiasi nepagarbiai, įžūliai. 25,2 proc. mokinių sako, kad bendraklasiai dažniausiai šaiposi iš tų mokinių, kurie stengiasi gerai mokytis. Ir net 61,7 proc. moksleivių teigia, jog, jei jie vadovautų mokyklai, būtinai siektų, kad mokykloje būtų daugiau tvarkos. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytos moksleivių sociologinės apklausos duomenys.
Tad kodėl daugėja įžūlių, tiek iš bendramokslių, tiek iš mokytojų besityčiojančių, nevaldomų net ir pamokų metu vaikų ir paauglių?
LRT Radijo švietimo laida „10 balų“ ne tik kels tokius klausimus, bet ir ieškos atsakymų, remdamasi naujausiais amerikiečių bei kanadiečių mokslininkų tyrimais, atskleidžiančiais tiesioginę mamos pirmosiomis nėštumo dienomis vartoto alkoholio įtaką būsimo vaiko ateičiai ir jo agresijai.
Laidoje dalyvaus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ psichologė Eglė Baužytė-Draksler.]]>1503falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-05-16-05--16775131Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti?
Kiek kartų reikia pakartoti informaciją, kad ji išliktų ilgalaikėje atmintyje? Ir kokios įsiminimo technikos yra pagrįstos mokslu?
Bei kokios informacijos atgaminimo technikos padėtų šiemetiniams abiturientams geriau išlaikyti baigiamuosius egzaminus, o stojantiems į gimnazijas progimnazistams stojamuosius egzaminus?
Laidoje dalyvaus: mokyklos „Saulės gojus“ anglų kalbos, istorijos bei gamtos mokslų mokytojas Erikas Juchnevičius bei Kauno technologijos universiteto docentė Vilija Stanišauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/05/1012746919.m4aThu, 05 May 2016 13:05:00 +0000LRTKaip efektyviausia mokytis bei kartoti išmoktą informaciją? Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti? Kiek kartų reikia...Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti?
Kiek kartų reikia pakartoti informaciją, kad ji išliktų ilgalaikėje atmintyje? Ir kokios įsiminimo technikos yra pagrįstos mokslu?
Bei kokios informacijos atgaminimo technikos padėtų šiemetiniams abiturientams geriau išlaikyti baigiamuosius egzaminus, o stojantiems į gimnazijas progimnazistams stojamuosius egzaminus?
Laidoje dalyvaus: mokyklos „Saulės gojus“ anglų kalbos, istorijos bei gamtos mokslų mokytojas Erikas Juchnevičius bei Kauno technologijos universiteto docentė Vilija Stanišauskienė.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-05-05-16-05--15358613Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti?
Kiek kartų reikia pakartoti informaciją, kad ji išliktų ilgalaikėje atmintyje? Ir kokios įsiminimo technikos yra pagrįstos mokslu?
Bei kokios informacijos atgaminimo technikos padėtų šiemetiniams abiturientams geriau išlaikyti baigiamuosius egzaminus, o stojantiems į gimnazijas progimnazistams stojamuosius egzaminus?
Laidoje dalyvaus: mokyklos „Saulės gojus“ anglų kalbos, istorijos bei gamtos mokslų mokytojas Erikas Juchnevičius bei Kauno technologijos universiteto docentė Vilija Stanišauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012746919.m4aThu, 05 May 2016 11:44:43 +0000LRTKaip efektyviausia mokytis bei kartoti išmoktą informaciją? Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti? Kiek kartų reikia...Kas turi lemiamos įtakos mūsų atminčiai? Kodėl vieni geriau mokomės su muzika, kiti - tyloje, treti - liesdami daiktus ar piešdami, vizualizuodami tai, ką reikia išmokti?
Kiek kartų reikia pakartoti informaciją, kad ji išliktų ilgalaikėje atmintyje? Ir kokios įsiminimo technikos yra pagrįstos mokslu?
Bei kokios informacijos atgaminimo technikos padėtų šiemetiniams abiturientams geriau išlaikyti baigiamuosius egzaminus, o stojantiems į gimnazijas progimnazistams stojamuosius egzaminus?
Laidoje dalyvaus: mokyklos „Saulės gojus“ anglų kalbos, istorijos bei gamtos mokslų mokytojas Erikas Juchnevičius bei Kauno technologijos universiteto docentė Vilija Stanišauskienė.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-28-16-05--16775139
Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) susijungimui su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). To pageidavo abiejų aukštųjų mokyklų Senatai bei Tarybos. Tad netrukus pedagogus rengęs LEU taps VDU dalimi.
Ką tai duos tiek vieno, tiek kito universiteto dėstytojams bei studentams? Ar nesumenks šių universitetų patrauklumas ir prestižas?
Be to, neaišku, o kokiomis sąlygomis vadinamame universitetų konsorciume, kurį inicijavo VDU dalyvaus regionų: Klaipėdos bei Šiaulių universitetai. Ką turėtų žinoti šių universitetų studentai bei dėstytojai? Kiek vadinamas konsorciumas sustiprins, o gal susilpnins šias aukštąsias mokyklas?


Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis bei Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/04/1012714369.m4aThu, 28 Apr 2016 13:05:00 +0000LRTKokio universiteto diplomus gaus besijungiančių Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos, taip pat į buriamą konsorciumą įeisiančių Klaipėdos ir Šiaulių universitetų absolventai. Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)...
Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) susijungimui su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). To pageidavo abiejų aukštųjų mokyklų Senatai bei Tarybos. Tad netrukus pedagogus rengęs LEU taps VDU dalimi.
Ką tai duos tiek vieno, tiek kito universiteto dėstytojams bei studentams? Ar nesumenks šių universitetų patrauklumas ir prestižas?
Be to, neaišku, o kokiomis sąlygomis vadinamame universitetų konsorciume, kurį inicijavo VDU dalyvaus regionų: Klaipėdos bei Šiaulių universitetai. Ką turėtų žinoti šių universitetų studentai bei dėstytojai? Kiek vadinamas konsorciumas sustiprins, o gal susilpnins šias aukštąsias mokyklas?


Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis bei Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-28-16-05--15358614
Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) susijungimui su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). To pageidavo abiejų aukštųjų mokyklų Senatai bei Tarybos. Tad netrukus pedagogus rengęs LEU taps VDU dalimi.
Ką tai duos tiek vieno, tiek kito universiteto dėstytojams bei studentams? Ar nesumenks šių universitetų patrauklumas ir prestižas?
Be to, neaišku, o kokiomis sąlygomis vadinamame universitetų konsorciume, kurį inicijavo VDU dalyvaus regionų: Klaipėdos bei Šiaulių universitetai. Ką turėtų žinoti šių universitetų studentai bei dėstytojai? Kiek vadinamas konsorciumas sustiprins, o gal susilpnins šias aukštąsias mokyklas?


Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis bei Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714369.m4aThu, 28 Apr 2016 05:54:11 +0000LRTKokio universiteto diplomus gaus besijungiančių Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos, taip pat į buriamą konsorciumą įeisiančių Klaipėdos ir Šiaulių universitetų absolventai. Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)...
Vyriausybė jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) susijungimui su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). To pageidavo abiejų aukštųjų mokyklų Senatai bei Tarybos. Tad netrukus pedagogus rengęs LEU taps VDU dalimi.
Ką tai duos tiek vieno, tiek kito universiteto dėstytojams bei studentams? Ar nesumenks šių universitetų patrauklumas ir prestižas?
Be to, neaišku, o kokiomis sąlygomis vadinamame universitetų konsorciume, kurį inicijavo VDU dalyvaus regionų: Klaipėdos bei Šiaulių universitetai. Ką turėtų žinoti šių universitetų studentai bei dėstytojai? Kiek vadinamas konsorciumas sustiprins, o gal susilpnins šias aukštąsias mokyklas?


Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis bei Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Eimutis Juzeliūnas.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-21-16-05--16775157Ką rektorius norėjo pasakyti balandžio pradžioje Universiteto tinklalapyje skelbtame interviu kalbėdamas: „Mūsų strateginis tikslas yra atverti universitetinio išsilavinimo galimybes visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad studentų skaičių padidinsime maždaug iki šimto tūkstančių. Dėl auditorijų jokios problemos nėra – organizuosime studijų procesą taip, kad studentams nereikėtų lankyti paskaitų arba kad paskaitos būtų lankomos pagal slankųjį grafiką. Kartu šitaip išspręsime dirbančių studentų problemą, nes pastaruoju metu susidarė paradoksali situacija – daugeliui studentų studijos trukdo dirbti Tėvynės labui, kurti taip reikalingą šaliai BVP".]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/04/1012714201.m4aThu, 21 Apr 2016 13:05:00 +0000LRTBalandžio pradžioje suėjo vieneri metai, kai seniausiam ir didžiausiam – Vilniaus universitetui – vadovauja profesorius Artūras Žukauskas. Kaip naujajam rektoriui sekasi įgyvendinti ambicingas struktūrines reformas, apie kurias jis kalbėjo prieš...Ką rektorius norėjo pasakyti balandžio pradžioje Universiteto tinklalapyje skelbtame interviu kalbėdamas: „Mūsų strateginis tikslas yra atverti universitetinio išsilavinimo galimybes visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad studentų skaičių padidinsime maždaug iki šimto tūkstančių. Dėl auditorijų jokios problemos nėra – organizuosime studijų procesą taip, kad studentams nereikėtų lankyti paskaitų arba kad paskaitos būtų lankomos pagal slankųjį grafiką. Kartu šitaip išspręsime dirbančių studentų problemą, nes pastaruoju metu susidarė paradoksali situacija – daugeliui studentų studijos trukdo dirbti Tėvynės labui, kurti taip reikalingą šaliai BVP".]]>1524falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-21-16-05--15358615Ką rektorius norėjo pasakyti balandžio pradžioje Universiteto tinklalapyje skelbtame interviu kalbėdamas: „Mūsų strateginis tikslas yra atverti universitetinio išsilavinimo galimybes visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad studentų skaičių padidinsime maždaug iki šimto tūkstančių. Dėl auditorijų jokios problemos nėra – organizuosime studijų procesą taip, kad studentams nereikėtų lankyti paskaitų arba kad paskaitos būtų lankomos pagal slankųjį grafiką. Kartu šitaip išspręsime dirbančių studentų problemą, nes pastaruoju metu susidarė paradoksali situacija – daugeliui studentų studijos trukdo dirbti Tėvynės labui, kurti taip reikalingą šaliai BVP".]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714201.m4aThu, 21 Apr 2016 07:38:39 +0000LRTBalandžio pradžioje suėjo vieneri metai, kai seniausiam ir didžiausiam – Vilniaus universitetui – vadovauja profesorius Artūras Žukauskas. Kaip naujajam rektoriui sekasi įgyvendinti ambicingas struktūrines reformas, apie kurias jis kalbėjo prieš...Ką rektorius norėjo pasakyti balandžio pradžioje Universiteto tinklalapyje skelbtame interviu kalbėdamas: „Mūsų strateginis tikslas yra atverti universitetinio išsilavinimo galimybes visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad studentų skaičių padidinsime maždaug iki šimto tūkstančių. Dėl auditorijų jokios problemos nėra – organizuosime studijų procesą taip, kad studentams nereikėtų lankyti paskaitų arba kad paskaitos būtų lankomos pagal slankųjį grafiką. Kartu šitaip išspręsime dirbančių studentų problemą, nes pastaruoju metu susidarė paradoksali situacija – daugeliui studentų studijos trukdo dirbti Tėvynės labui, kurti taip reikalingą šaliai BVP".]]>1524falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-14-16-05--16775150
Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip pat gamtos ir socialinių mokslų žinios bei įgūdžiai.
Šiemet šiame akademinių žinių patikrinime dalyvaus net 90 proc. visų mokinių.
Beje, antrų ir šeštų klasių mokiniai bus testuojami pirmą kartą.
Kodėl? Ką duoda šie testai mokiniams, jų tėvams ir pedagogams?
Ką galime sužinoti iš šių testų apie savo vaiko akademinę sėkmę, jo ir jo klasės bei mokyklos emocinį klimatą bei mokyklos pedagogų indėlį į kiekvieno mokinio sėkmę?
Ar visuomet elitinių mokyklų mokytojai įdeda į kiekvieną vaiką tiek daug pridėtinės vertės, kiek tikisi jų tėvai? Ar nėra taip, kad mokyklų "vidutiniokių" pedagogai kur kas daugiau stengiasi dėl kiekvieno vaiko?

Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/04/1012713985.m4aThu, 14 Apr 2016 13:05:00 +0000LRTKam reikalingi standartizuoti pradinukų ir progimnazistų testavimai? Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip...
Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip pat gamtos ir socialinių mokslų žinios bei įgūdžiai.
Šiemet šiame akademinių žinių patikrinime dalyvaus net 90 proc. visų mokinių.
Beje, antrų ir šeštų klasių mokiniai bus testuojami pirmą kartą.
Kodėl? Ką duoda šie testai mokiniams, jų tėvams ir pedagogams?
Ką galime sužinoti iš šių testų apie savo vaiko akademinę sėkmę, jo ir jo klasės bei mokyklos emocinį klimatą bei mokyklos pedagogų indėlį į kiekvieno mokinio sėkmę?
Ar visuomet elitinių mokyklų mokytojai įdeda į kiekvieną vaiką tiek daug pridėtinės vertės, kiek tikisi jų tėvai? Ar nėra taip, kad mokyklų "vidutiniokių" pedagogai kur kas daugiau stengiasi dėl kiekvieno vaiko?

Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.]]>1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-14-16-05--15358616
Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip pat gamtos ir socialinių mokslų žinios bei įgūdžiai.
Šiemet šiame akademinių žinių patikrinime dalyvaus net 90 proc. visų mokinių.
Beje, antrų ir šeštų klasių mokiniai bus testuojami pirmą kartą.
Kodėl? Ką duoda šie testai mokiniams, jų tėvams ir pedagogams?
Ką galime sužinoti iš šių testų apie savo vaiko akademinę sėkmę, jo ir jo klasės bei mokyklos emocinį klimatą bei mokyklos pedagogų indėlį į kiekvieno mokinio sėkmę?
Ar visuomet elitinių mokyklų mokytojai įdeda į kiekvieną vaiką tiek daug pridėtinės vertės, kiek tikisi jų tėvai? Ar nėra taip, kad mokyklų "vidutiniokių" pedagogai kur kas daugiau stengiasi dėl kiekvieno vaiko?

Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012713985.m4aThu, 14 Apr 2016 11:46:46 +0000LRTKam reikalingi standartizuoti pradinukų ir progimnazistų testavimai? Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip...
Jau nuo kitos savaitės antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai pradės rašyti vadinamus standartizuotus testus: bus tikrinamos mokinių rašymo, skaitymo matematikos, taip pat gamtos ir socialinių mokslų žinios bei įgūdžiai.
Šiemet šiame akademinių žinių patikrinime dalyvaus net 90 proc. visų mokinių.
Beje, antrų ir šeštų klasių mokiniai bus testuojami pirmą kartą.
Kodėl? Ką duoda šie testai mokiniams, jų tėvams ir pedagogams?
Ką galime sužinoti iš šių testų apie savo vaiko akademinę sėkmę, jo ir jo klasės bei mokyklos emocinį klimatą bei mokyklos pedagogų indėlį į kiekvieno mokinio sėkmę?
Ar visuomet elitinių mokyklų mokytojai įdeda į kiekvieną vaiką tiek daug pridėtinės vertės, kiek tikisi jų tėvai? Ar nėra taip, kad mokyklų "vidutiniokių" pedagogai kur kas daugiau stengiasi dėl kiekvieno vaiko?

Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.]]>1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-04-07-16-05--15358619
Ekspertai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų. Tad esą rinkdamiesi, ką studijuoti, turėtume galvoti apie tai, ko reikės šalies ūkiui ne mažiau nei po penkerių - dešimties metų.
Tiesa, tiksliai pasakyti, kokių specialistų reikės 2021 m., ar 2026 m. nesiryžta nė vienas futurologas. Jie kalba, jog atsiras iki šiol mums negirdėtų, sunkiai prognozuojamų profesijų.
Kita vertus, kai kurias ateities profesijas jau žinome. O ir jos rengiamos jau ne tik užsienio šalių aukštosiose mokyklose, bet ir Lietuvoje. Tai: elektromobilių, robotų, bepiločių orlaivių kūrėjai ir valdytojai, europinės geležinkelio vėžės specialistai, 3 D technologijų statybininkai ir kt.
Kiek šie specialistai turi galimybių rasti darbo Lietuvoje ir, ar jo ras po studijų baigimo?

Laidoje dalyvaus: Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas bei bendrovės "Elinta" vadovas dr. Vytautas Jokužis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012713984.m4aThu, 07 Apr 2016 13:05:00 +0000LRTKokie ateities specialistai jau rengiami Lietuvos aukštosiose mokyklose ir, kiek jie reikalingi Lietuvos verslui bei viešajam sektoriui? Ekspertai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų. Tad...
Ekspertai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų. Tad esą rinkdamiesi, ką studijuoti, turėtume galvoti apie tai, ko reikės šalies ūkiui ne mažiau nei po penkerių - dešimties metų.
Tiesa, tiksliai pasakyti, kokių specialistų reikės 2021 m., ar 2026 m. nesiryžta nė vienas futurologas. Jie kalba, jog atsiras iki šiol mums negirdėtų, sunkiai prognozuojamų profesijų.
Kita vertus, kai kurias ateities profesijas jau žinome. O ir jos rengiamos jau ne tik užsienio šalių aukštosiose mokyklose, bet ir Lietuvoje. Tai: elektromobilių, robotų, bepiločių orlaivių kūrėjai ir valdytojai, europinės geležinkelio vėžės specialistai, 3 D technologijų statybininkai ir kt.
Kiek šie specialistai turi galimybių rasti darbo Lietuvoje ir, ar jo ras po studijų baigimo?

Laidoje dalyvaus: Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas bei bendrovės "Elinta" vadovas dr. Vytautas Jokužis.]]>1468falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-31-16-05--16775166
Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus mobilizuoja. Bet realiame gyvenime dažną mūsų įtampa bei stresas taip „mobilizuoja“, kad nebeprisimename net savo vardo, ką jau kalbėti apie akademinių žinių parodymą?
Tad, ką daryti, kad artėjantys žinių patikrinimo testai bei egzaminai nesurakintų mūsų – tėvų bei mūsų vaikų protų?

Kokios streso valdymo technikos yra pagrįstos moksliškai kaip efektyvios?

Laidoje dalyvaus:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė ir mokslininkė, psichologė Roza Joffe
bei šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros studentė Jolanta Malakauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/03/1012648952.m4aThu, 31 Mar 2016 13:05:00 +0000LRTKaip rengtis artėjantiems žinių patikrinimams: standartizuotiems testams bei valstybiniams brandos egzaminams? Kaip sumažinti įtampą ir išvengti pervargimo ar "perdegimo"? Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus...
Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus mobilizuoja. Bet realiame gyvenime dažną mūsų įtampa bei stresas taip „mobilizuoja“, kad nebeprisimename net savo vardo, ką jau kalbėti apie akademinių žinių parodymą?
Tad, ką daryti, kad artėjantys žinių patikrinimo testai bei egzaminai nesurakintų mūsų – tėvų bei mūsų vaikų protų?

Kokios streso valdymo technikos yra pagrįstos moksliškai kaip efektyvios?

Laidoje dalyvaus:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė ir mokslininkė, psichologė Roza Joffe
bei šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros studentė Jolanta Malakauskienė.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-31-16-05--15358618
Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus mobilizuoja. Bet realiame gyvenime dažną mūsų įtampa bei stresas taip „mobilizuoja“, kad nebeprisimename net savo vardo, ką jau kalbėti apie akademinių žinių parodymą?
Tad, ką daryti, kad artėjantys žinių patikrinimo testai bei egzaminai nesurakintų mūsų – tėvų bei mūsų vaikų protų?

Kokios streso valdymo technikos yra pagrįstos moksliškai kaip efektyvios?

Laidoje dalyvaus:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė ir mokslininkė, psichologė Roza Joffe
bei šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros studentė Jolanta Malakauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648952.m4aThu, 31 Mar 2016 08:48:09 +0000LRTKaip rengtis artėjantiems žinių patikrinimams: standartizuotiems testams bei valstybiniams brandos egzaminams? Kaip sumažinti įtampą ir išvengti pervargimo ar "perdegimo"? Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus...
Psichologai tikina, kad stresas nėra vien blogis, nes, girdi, stresas mus mobilizuoja. Bet realiame gyvenime dažną mūsų įtampa bei stresas taip „mobilizuoja“, kad nebeprisimename net savo vardo, ką jau kalbėti apie akademinių žinių parodymą?
Tad, ką daryti, kad artėjantys žinių patikrinimo testai bei egzaminai nesurakintų mūsų – tėvų bei mūsų vaikų protų?

Kokios streso valdymo technikos yra pagrįstos moksliškai kaip efektyvios?

Laidoje dalyvaus:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė ir mokslininkė, psichologė Roza Joffe
bei šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros studentė Jolanta Malakauskienė.]]>1479falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-24-16-05--16775175Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo.
Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą konstruoja taip, kaip joms yra priimtiniau mokytis: sunkiausia medžiaga pateikiama pamokos pradžioje. Mat moterų dėmesio sutelkimo pikas yra, būtent, pamokos pradžioje, vėliau jų dėmesys silpsta. Berniukai įsitraukia į pamoką lėčiau. Jų darbingumo pikas prasideda tada, kai mergaitės jau rodo nuovargio ženklus ir, kai sunkiausia naujos medžiagos dalis jau būna pristatyta.
O ir tai, kaip daugelis pedagogų sprendžia konfliktus, nepadeda vaikams susitaikyti. Geriausiai, kai savo konfliktus berniukai išsiaiškina patys. O, jei įsikiša mokytoja ir pradeda moralizuoti, berniukų smegenyse įsijungia apsaugos mechanizmas: jos atsijungia. Mat berniukai sunkiai pakelia konfliktus ir pamokslavimą, gėdijimą, peikimą, moralus.
Be to, jei berniukai, vyrai yra linkę varžytis, konkuruoti, tai mergaitėms konkuravimas sukelia slogią jauseną.
O ir mergaičių bei berniukų branda gerokai skiriasi: jei į mokyklą atėję septynmečiai berniukai nuo mergaičių atsilieka maždaug pusmečiu, tai šeštoje - septintoje klasėje jų brandos skirtumas yra apie dveji metai.
Tad kas padėtų mūsų berniukams lengviau ir pagaviau mokytis bei kas - mergaitėms?

Laidoje dalyvaus: darželio – mokyklos "Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė bei Vilniaus lopšelio - darželio "Varpelis" direktorė Irena Ščefanavičienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/03/1012648716.m4aThu, 24 Mar 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl berniukams mokykloje sunkiau? Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo. Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą...Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo.
Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą konstruoja taip, kaip joms yra priimtiniau mokytis: sunkiausia medžiaga pateikiama pamokos pradžioje. Mat moterų dėmesio sutelkimo pikas yra, būtent, pamokos pradžioje, vėliau jų dėmesys silpsta. Berniukai įsitraukia į pamoką lėčiau. Jų darbingumo pikas prasideda tada, kai mergaitės jau rodo nuovargio ženklus ir, kai sunkiausia naujos medžiagos dalis jau būna pristatyta.
O ir tai, kaip daugelis pedagogų sprendžia konfliktus, nepadeda vaikams susitaikyti. Geriausiai, kai savo konfliktus berniukai išsiaiškina patys. O, jei įsikiša mokytoja ir pradeda moralizuoti, berniukų smegenyse įsijungia apsaugos mechanizmas: jos atsijungia. Mat berniukai sunkiai pakelia konfliktus ir pamokslavimą, gėdijimą, peikimą, moralus.
Be to, jei berniukai, vyrai yra linkę varžytis, konkuruoti, tai mergaitėms konkuravimas sukelia slogią jauseną.
O ir mergaičių bei berniukų branda gerokai skiriasi: jei į mokyklą atėję septynmečiai berniukai nuo mergaičių atsilieka maždaug pusmečiu, tai šeštoje - septintoje klasėje jų brandos skirtumas yra apie dveji metai.
Tad kas padėtų mūsų berniukams lengviau ir pagaviau mokytis bei kas - mergaitėms?

Laidoje dalyvaus: darželio – mokyklos "Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė bei Vilniaus lopšelio - darželio "Varpelis" direktorė Irena Ščefanavičienė.]]>1453falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-24-16-05--15358617Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo.
Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą konstruoja taip, kaip joms yra priimtiniau mokytis: sunkiausia medžiaga pateikiama pamokos pradžioje. Mat moterų dėmesio sutelkimo pikas yra, būtent, pamokos pradžioje, vėliau jų dėmesys silpsta. Berniukai įsitraukia į pamoką lėčiau. Jų darbingumo pikas prasideda tada, kai mergaitės jau rodo nuovargio ženklus ir, kai sunkiausia naujos medžiagos dalis jau būna pristatyta.
O ir tai, kaip daugelis pedagogų sprendžia konfliktus, nepadeda vaikams susitaikyti. Geriausiai, kai savo konfliktus berniukai išsiaiškina patys. O, jei įsikiša mokytoja ir pradeda moralizuoti, berniukų smegenyse įsijungia apsaugos mechanizmas: jos atsijungia. Mat berniukai sunkiai pakelia konfliktus ir pamokslavimą, gėdijimą, peikimą, moralus.
Be to, jei berniukai, vyrai yra linkę varžytis, konkuruoti, tai mergaitėms konkuravimas sukelia slogią jauseną.
O ir mergaičių bei berniukų branda gerokai skiriasi: jei į mokyklą atėję septynmečiai berniukai nuo mergaičių atsilieka maždaug pusmečiu, tai šeštoje - septintoje klasėje jų brandos skirtumas yra apie dveji metai.
Tad kas padėtų mūsų berniukams lengviau ir pagaviau mokytis bei kas - mergaitėms?

Laidoje dalyvaus: darželio – mokyklos "Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė bei Vilniaus lopšelio - darželio "Varpelis" direktorė Irena Ščefanavičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648716.m4aThu, 24 Mar 2016 00:59:39 +0000LRTKodėl berniukams mokykloje sunkiau? Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo. Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą...Apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys. Tuo tarpu kai kurie mokslininkai teigia, jog tarp vyrų ir moterų yra tik apie 10 proc. asmenybės bruožų bendrumo.
Ir mokytojos moterys pamokos struktūrą konstruoja taip, kaip joms yra priimtiniau mokytis: sunkiausia medžiaga pateikiama pamokos pradžioje. Mat moterų dėmesio sutelkimo pikas yra, būtent, pamokos pradžioje, vėliau jų dėmesys silpsta. Berniukai įsitraukia į pamoką lėčiau. Jų darbingumo pikas prasideda tada, kai mergaitės jau rodo nuovargio ženklus ir, kai sunkiausia naujos medžiagos dalis jau būna pristatyta.
O ir tai, kaip daugelis pedagogų sprendžia konfliktus, nepadeda vaikams susitaikyti. Geriausiai, kai savo konfliktus berniukai išsiaiškina patys. O, jei įsikiša mokytoja ir pradeda moralizuoti, berniukų smegenyse įsijungia apsaugos mechanizmas: jos atsijungia. Mat berniukai sunkiai pakelia konfliktus ir pamokslavimą, gėdijimą, peikimą, moralus.
Be to, jei berniukai, vyrai yra linkę varžytis, konkuruoti, tai mergaitėms konkuravimas sukelia slogią jauseną.
O ir mergaičių bei berniukų branda gerokai skiriasi: jei į mokyklą atėję septynmečiai berniukai nuo mergaičių atsilieka maždaug pusmečiu, tai šeštoje - septintoje klasėje jų brandos skirtumas yra apie dveji metai.
Tad kas padėtų mūsų berniukams lengviau ir pagaviau mokytis bei kas - mergaitėms?

Laidoje dalyvaus: darželio – mokyklos "Saulės gojus" direktorė Laima Sirutienė bei Vilniaus lopšelio - darželio "Varpelis" direktorė Irena Ščefanavičienė.]]>1453falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-17-16-05--16775180
Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/03/1012648574.m4aThu, 17 Mar 2016 14:05:00 +0000LRTKas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę? Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando...
Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.]]>1524falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-17-16-05--15358621
Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648574.m4aThu, 17 Mar 2016 09:04:13 +0000LRTKas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę? Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando...
Kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis? Mat tiek Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, tiek Indijos jaunuoliai ne tik nebando atsikalbinėti nei prieš tėvus, nei prieš pedagogus; nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, o ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Konfucijaus instituto direktorius profesorius Audrius Beinorius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.]]>1524falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-10-16-05--16775196
Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos.
Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/03/1012615959.m4aThu, 10 Mar 2016 14:05:00 +0000LRTAr realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą? Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo...
Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos.
Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-10-16-05--15358620
Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos.
Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615959.m4aThu, 10 Mar 2016 00:06:42 +0000LRTAr realu suomišką švietimo modelį perkelti į Lietuvą? Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo...
Lietuvoje sklando daugybė mitų apie suomišką švietimą – nuo to, kad mes aklai turėtume kopijuoti suomius iki to, kad ši sistema mums netinkama, nes skiriasi tiek mūsų mentalitetas, tiek gyvenimo sąlygos.
Laidos viešnia – Suomijoje dešimt metų gyvenanti bei šios šalies sostinėje Helsinkyje valstybiniame vaikų darželyje auklėtoja dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė.]]>1477falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-03-03-16-05--15358624Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės.

Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.

Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl?
Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615738.m4aThu, 03 Mar 2016 12:44:40 +0000LRTSėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas. Pastaraisiais metais...Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės.

Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.

Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl?
Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.]]>1522falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-25-16-05--16775202
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais.
Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių.
Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų.
Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui.
Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.

Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius?
Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/02/1012582985.m4aThu, 25 Feb 2016 14:05:00 +0000LRTAr tėvai turėtų padėti vaikams ruošti namų darbus? Kokie privalumai ir trūkumai, kai tėvai sėdi su vaikais prie namų darbų? Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o...
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais.
Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių.
Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų.
Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui.
Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.

Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius?
Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-25-16-05--15358625
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais.
Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių.
Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų.
Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui.
Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.

Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius?
Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012582985.m4aThu, 25 Feb 2016 04:59:49 +0000LRTAr tėvai turėtų padėti vaikams ruošti namų darbus? Kokie privalumai ir trūkumai, kai tėvai sėdi su vaikais prie namų darbų? Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o...
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai pribloškia – kas šeštas amerikietis atlieka namų darbus už vaiką, o daugiau kaip 60 proc. tėvų mokosi kartu su vaikais.
Bet Lietuvoje, pasirodo, situacija irgi labai panaši. Kaip rodo tyrimai, net 77 proc. lietuvių tėvų kasvakar meta visus neatidėliotinus darbus į šalį ir sėda su savo atžalomis prie vadovėlių.
Beje, panaši mąstysena bei elgsena apėmusi daugelį, pirmiausia, viduriniosios klasės vakariečių šeimų.
Tad Vokietijos mokytojų sąjungos prezidentas ir vienos Bavarijos gimnazijos direktorius Josefas Krausas šiandieninius tėvus dargi kandžiai pavadino „sraigtasparniais“: kurie skrenda prieš vaiką ir net nieko nenutikus, jau galvoja kelis žingsnius į priekį „o kas bus, jeigu bus...“ ir iš karto leidžiasi padėti savo ištįsėliui.
Mat daugelis šiandieninių tėvų yra įsitikinę, kad, jei tik paliksi vaiką vieną su namų darbų ruoša, jam nustos sektis, jis prisirinks prastų pažymių ir nieko gero gyvenime nepasieks.

Tad koks turėtų būti tėvų uždavinys vaikams atliekant namų darbus, tai yra: kaip balansuoti, kad, viena vertus, būtume tikrai geri, rūpestingi, empatiški tėvai, bet ir išugdytume atsakingus piliečius, o ne verkšlenančius ištižėlius?
Laidoje dalyvaus: trijų vaikų mama, psichologė - edukologė Jūratė Bortkevičienė. O telefonu kalbinsime dar vieną trijų dukterų mamą, naujienų portalo "Bernardinai.lt" žurnalistę Jurgitą Lūžaitę-Kajėnienę.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-18-16-05--16775222
Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje gali pamatyti besimokantį vaiką ar jaunuolį su negalia. Mat neįgaliesiems pritaikyta menka dalis mokyklų bei aukštųjų mokyklų.
Kur ir kaip mokosi judėjimo, klausos, regos ar kitas negales turintys vaikai?
Ir ar tikrai mes padarome viską, kad šie vaikai gyvenime patirtų mokymosi sėkmę?
Kaip jaučiasi negalią turintys vaikai ir jų tėvai, išstumti į švietimo paribius? - apie tai pašnekesys LRT radijo švietimo laidoje “10 balų” ketvirtadienį po 16 val. žinių.

Laidoje dalyvaus: neįgalų vaiką auginanti vilnietė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Vilniaus skyriaus narė Dalia Mikalauskaitė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro istorijos mokytoja Daiva Burkauskienė, telefonu kalbėsime su judėjimo negalią turinčiu Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto 4 kurso studentu Matu Gelažausku bei regėjimo negalią turinčia Vytauto Didžiojo universiteto pirmo kurso teisės ir finansų studijų programos studente Oksana Dobrovolskaja.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/02/1012550365.m4aThu, 18 Feb 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl retoje Lietuvos mokykloje matome besimokantį neįgalų vaiką, nors statistika rodo, kad kas dešimtas vaikas yra neįgalus? Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar...
Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje gali pamatyti besimokantį vaiką ar jaunuolį su negalia. Mat neįgaliesiems pritaikyta menka dalis mokyklų bei aukštųjų mokyklų.
Kur ir kaip mokosi judėjimo, klausos, regos ar kitas negales turintys vaikai?
Ir ar tikrai mes padarome viską, kad šie vaikai gyvenime patirtų mokymosi sėkmę?
Kaip jaučiasi negalią turintys vaikai ir jų tėvai, išstumti į švietimo paribius? - apie tai pašnekesys LRT radijo švietimo laidoje “10 balų” ketvirtadienį po 16 val. žinių.

Laidoje dalyvaus: neįgalų vaiką auginanti vilnietė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Vilniaus skyriaus narė Dalia Mikalauskaitė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro istorijos mokytoja Daiva Burkauskienė, telefonu kalbėsime su judėjimo negalią turinčiu Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto 4 kurso studentu Matu Gelažausku bei regėjimo negalią turinčia Vytauto Didžiojo universiteto pirmo kurso teisės ir finansų studijų programos studente Oksana Dobrovolskaja.]]>1447falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-18-16-05--15358622
Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje gali pamatyti besimokantį vaiką ar jaunuolį su negalia. Mat neįgaliesiems pritaikyta menka dalis mokyklų bei aukštųjų mokyklų.
Kur ir kaip mokosi judėjimo, klausos, regos ar kitas negales turintys vaikai?
Ir ar tikrai mes padarome viską, kad šie vaikai gyvenime patirtų mokymosi sėkmę?
Kaip jaučiasi negalią turintys vaikai ir jų tėvai, išstumti į švietimo paribius? - apie tai pašnekesys LRT radijo švietimo laidoje “10 balų” ketvirtadienį po 16 val. žinių.

Laidoje dalyvaus: neįgalų vaiką auginanti vilnietė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Vilniaus skyriaus narė Dalia Mikalauskaitė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro istorijos mokytoja Daiva Burkauskienė, telefonu kalbėsime su judėjimo negalią turinčiu Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto 4 kurso studentu Matu Gelažausku bei regėjimo negalią turinčia Vytauto Didžiojo universiteto pirmo kurso teisės ir finansų studijų programos studente Oksana Dobrovolskaja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550365.m4aThu, 18 Feb 2016 10:52:17 +0000LRTKodėl retoje Lietuvos mokykloje matome besimokantį neįgalų vaiką, nors statistika rodo, kad kas dešimtas vaikas yra neįgalus? Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar...
Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje gali pamatyti besimokantį vaiką ar jaunuolį su negalia. Mat neįgaliesiems pritaikyta menka dalis mokyklų bei aukštųjų mokyklų.
Kur ir kaip mokosi judėjimo, klausos, regos ar kitas negales turintys vaikai?
Ir ar tikrai mes padarome viską, kad šie vaikai gyvenime patirtų mokymosi sėkmę?
Kaip jaučiasi negalią turintys vaikai ir jų tėvai, išstumti į švietimo paribius? - apie tai pašnekesys LRT radijo švietimo laidoje “10 balų” ketvirtadienį po 16 val. žinių.

Laidoje dalyvaus: neįgalų vaiką auginanti vilnietė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Vilniaus skyriaus narė Dalia Mikalauskaitė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro istorijos mokytoja Daiva Burkauskienė, telefonu kalbėsime su judėjimo negalią turinčiu Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto 4 kurso studentu Matu Gelažausku bei regėjimo negalią turinčia Vytauto Didžiojo universiteto pirmo kurso teisės ir finansų studijų programos studente Oksana Dobrovolskaja.]]>1447falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-11-16-05--16775231
Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą.

Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.

Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas?

Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų?

Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/02/1012517781.m4aThu, 11 Feb 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl mobilųjį telefoną renkamasi atsakingiau nei būsimą profesiją bei studijas? Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei...
Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą.

Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.

Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas?

Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų?

Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.]]>1444falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-11-16-05--15358626
Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą.

Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.

Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas?

Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų?

Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517781.m4aThu, 11 Feb 2016 04:08:52 +0000LRTKodėl mobilųjį telefoną renkamasi atsakingiau nei būsimą profesiją bei studijas? Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei...
Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą.

Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.

Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas?

Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų?

Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.]]>1444falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-04-16-05--16775228
Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą.
Bet štai, kaip rodo oficialioji statistika, valstybinio matematikos brandos egzamino, kuris pernai dar buvo neprivalomas, o pasirenkamas neišlaikė beveik 10 proc. abiturientų.
Nedžiugina taip pat ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, kurį laiko visi šalies dešimtokai, rezultatai.
O prieš keletą metų pradėti vykdyti standartizuoti testai, kuriuos, tiesa, laiko kol kas tik savanorių mokyklų 4 ir 8 klasių mokiniai, rodo, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau progimnazinėse klasėse.
Kokios yra pagrindinės priežastys, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau 5-8 klasėse? Ką siūlo tėvams daryti patyrę pedagogai? Ir, kiek repetitorių samdymas yra: būtinybė, kiek mada, o kiek nerealūs tėvų lūkesčiai – "prikimšti" atžalas dar daugiau žinių?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja Tatjana Sezemanienė bei Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja Dalė Mališauskienė, telefonu kalbinsime trijų vaikų mamą, vilnietę Laurą.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/02/1012517518.m4aThu, 04 Feb 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl prastėja mokinių matematinės žinios ir vis didesnei daliai vaikų reikia repetitorių? Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą. Bet štai,...
Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą.
Bet štai, kaip rodo oficialioji statistika, valstybinio matematikos brandos egzamino, kuris pernai dar buvo neprivalomas, o pasirenkamas neišlaikė beveik 10 proc. abiturientų.
Nedžiugina taip pat ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, kurį laiko visi šalies dešimtokai, rezultatai.
O prieš keletą metų pradėti vykdyti standartizuoti testai, kuriuos, tiesa, laiko kol kas tik savanorių mokyklų 4 ir 8 klasių mokiniai, rodo, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau progimnazinėse klasėse.
Kokios yra pagrindinės priežastys, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau 5-8 klasėse? Ką siūlo tėvams daryti patyrę pedagogai? Ir, kiek repetitorių samdymas yra: būtinybė, kiek mada, o kiek nerealūs tėvų lūkesčiai – "prikimšti" atžalas dar daugiau žinių?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja Tatjana Sezemanienė bei Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja Dalė Mališauskienė, telefonu kalbinsime trijų vaikų mamą, vilnietę Laurą.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-02-04-16-05--15358627
Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą.
Bet štai, kaip rodo oficialioji statistika, valstybinio matematikos brandos egzamino, kuris pernai dar buvo neprivalomas, o pasirenkamas neišlaikė beveik 10 proc. abiturientų.
Nedžiugina taip pat ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, kurį laiko visi šalies dešimtokai, rezultatai.
O prieš keletą metų pradėti vykdyti standartizuoti testai, kuriuos, tiesa, laiko kol kas tik savanorių mokyklų 4 ir 8 klasių mokiniai, rodo, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau progimnazinėse klasėse.
Kokios yra pagrindinės priežastys, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau 5-8 klasėse? Ką siūlo tėvams daryti patyrę pedagogai? Ir, kiek repetitorių samdymas yra: būtinybė, kiek mada, o kiek nerealūs tėvų lūkesčiai – "prikimšti" atžalas dar daugiau žinių?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja Tatjana Sezemanienė bei Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja Dalė Mališauskienė, telefonu kalbinsime trijų vaikų mamą, vilnietę Laurą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517518.m4aThu, 04 Feb 2016 06:32:50 +0000LRTKodėl prastėja mokinių matematinės žinios ir vis didesnei daliai vaikų reikia repetitorių? Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą. Bet štai,...
Nuo šių metų visi abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, turės laikyti matematikos egzaminą.
Bet štai, kaip rodo oficialioji statistika, valstybinio matematikos brandos egzamino, kuris pernai dar buvo neprivalomas, o pasirenkamas neišlaikė beveik 10 proc. abiturientų.
Nedžiugina taip pat ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, kurį laiko visi šalies dešimtokai, rezultatai.
O prieš keletą metų pradėti vykdyti standartizuoti testai, kuriuos, tiesa, laiko kol kas tik savanorių mokyklų 4 ir 8 klasių mokiniai, rodo, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau progimnazinėse klasėse.
Kokios yra pagrindinės priežastys, kad vaikai nustoja suprasti matematiką jau 5-8 klasėse? Ką siūlo tėvams daryti patyrę pedagogai? Ir, kiek repetitorių samdymas yra: būtinybė, kiek mada, o kiek nerealūs tėvų lūkesčiai – "prikimšti" atžalas dar daugiau žinių?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja Tatjana Sezemanienė bei Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja Dalė Mališauskienė, telefonu kalbinsime trijų vaikų mamą, vilnietę Laurą.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-28-16-10--16775243
Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą.
Deja, daugybė vaikų iškrenta iš švietimo sistemos nebaigę dešimties klasių. Ką daryti tokiems vaikams bei jų tėvams ar globėjams: ar, nepaisant to, net, jei vaikui nesiseka akademiniai dalykai, o ir jis pats neturi noro mokytis gimnazijoje, vis viena privalu mokytis joje iki baigsi dešimt klasių arba dvylika?
Kiek yra profesinių mokyklų bei profesinio mokymo programų, kurios priima vaikus, baigusius tik 8 klases ir, kuriose galima išmokti ne tik profesinio amato, o ir baigti pagrindinę mokyklą?


Laidoje dalyvaus: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras bei Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Kavaliauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/01/1012484773.m4aThu, 28 Jan 2016 14:10:00 +0000LRTKiek yra galimybių įgyti profesiją baigusiems tik aštuonias klases? Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą. Deja, daugybė vaikų...
Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą.
Deja, daugybė vaikų iškrenta iš švietimo sistemos nebaigę dešimties klasių. Ką daryti tokiems vaikams bei jų tėvams ar globėjams: ar, nepaisant to, net, jei vaikui nesiseka akademiniai dalykai, o ir jis pats neturi noro mokytis gimnazijoje, vis viena privalu mokytis joje iki baigsi dešimt klasių arba dvylika?
Kiek yra profesinių mokyklų bei profesinio mokymo programų, kurios priima vaikus, baigusius tik 8 klases ir, kuriose galima išmokti ne tik profesinio amato, o ir baigti pagrindinę mokyklą?


Laidoje dalyvaus: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras bei Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Kavaliauskienė.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-28-16-10--15358628
Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą.
Deja, daugybė vaikų iškrenta iš švietimo sistemos nebaigę dešimties klasių. Ką daryti tokiems vaikams bei jų tėvams ar globėjams: ar, nepaisant to, net, jei vaikui nesiseka akademiniai dalykai, o ir jis pats neturi noro mokytis gimnazijoje, vis viena privalu mokytis joje iki baigsi dešimt klasių arba dvylika?
Kiek yra profesinių mokyklų bei profesinio mokymo programų, kurios priima vaikus, baigusius tik 8 klases ir, kuriose galima išmokti ne tik profesinio amato, o ir baigti pagrindinę mokyklą?


Laidoje dalyvaus: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras bei Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Kavaliauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012484773.m4aThu, 28 Jan 2016 11:14:21 +0000LRTKiek yra galimybių įgyti profesiją baigusiems tik aštuonias klases? Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą. Deja, daugybė vaikų...
Švietimo įstatymas numato, jog visi vaikai privalo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose iki jiems sukaks 16 metų, tai yra iki jie baigs pagrindinę mokyklą.
Deja, daugybė vaikų iškrenta iš švietimo sistemos nebaigę dešimties klasių. Ką daryti tokiems vaikams bei jų tėvams ar globėjams: ar, nepaisant to, net, jei vaikui nesiseka akademiniai dalykai, o ir jis pats neturi noro mokytis gimnazijoje, vis viena privalu mokytis joje iki baigsi dešimt klasių arba dvylika?
Kiek yra profesinių mokyklų bei profesinio mokymo programų, kurios priima vaikus, baigusius tik 8 klases ir, kuriose galima išmokti ne tik profesinio amato, o ir baigti pagrindinę mokyklą?


Laidoje dalyvaus: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras bei Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Kavaliauskienė.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-21-16-05--16775234Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?

Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija.

Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.

Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?

Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/01/1012452141.m4aThu, 21 Jan 2016 14:05:00 +0000LRTKą duoda tarptautinio bakalaureato diplomas? Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus? Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios...Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?

Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija.

Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.

Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?

Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.]]>1480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-21-16-05--15358629Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?

Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija.

Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.

Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?

Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012452141.m4aThu, 21 Jan 2016 06:20:48 +0000LRTKą duoda tarptautinio bakalaureato diplomas? Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus? Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios...Ir kodėl pagal šį modelį ketinama keisti mūsų, nacionalinę, bendrojo ugdymo programą bei valstybinius brandos egzaminus?

Pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Lietuvoje dirba tik penkios mokyklos: Tarptautinė mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus licėjus, Tauragės „Versmės“ gimnazija bei Kauno jėzuitų gimnazija.

Tiesa, minėtose gimnazijose, ne visi vyresniųjų, tai yra 11–12 klasių moksleiviai, mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Norinčiųjų mokytis pagal šią programą kiekvienoje šių mokyklų yra gerokai daugiau, tačiau ne visi norintieji patenka.

Kodėl mokyklos riboja moksleivių priėmimą į tokias klases? Ir kodėl tiek mažai Lietuvoje yra mokyklų, dirbančių, pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą?

Kita vertus, kodėl ne visi besimokiusieji pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą sėkmingai išlaiko egzaminus ir gauna diplomus? Kuo skiriasi mokymasis tarptautinio bakalaureato klasėje nuo mokymosi klasėje, dirbančioje pagal nacionalinę ugdymo programą?

Laidoje dalyvaus Tarptautinės mokyklos Vilniuje mokytojas Kęstutis Balynas bei studentas, buvęs Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokinys ir absolventas Martynas Jaugelavičius.]]>1480falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-14-16-05--16775275Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė visų Lietuvos gimnazistų mano ekonomikos pamokas esant bevertes.

Paklausti apie greituosius kreditus dauguma mokinių kalbėjo, jog tai finansinis gėris, o ne grėsmė, kaip aiškina jų pedagogai.

Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, jog jaunimo ekonominis-finansinis raštingumas kasmet prastėja, vis daugiau jaunų žmonių (iki 25-erių metų) ima greituosius kreditus, smulkias paskolas, bet neskuba jų grąžinti ir visiškai neišgyvena dėl būsimos prastos savo kredito istorijos.


Laidoje dalyvaus Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ekonomikos mokytoja Danutė Bareikienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/01/1012451952.m4aThu, 14 Jan 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl dauguma moksleivių mano ekonomikos pamokas esant nenaudingomis? Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė...Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė visų Lietuvos gimnazistų mano ekonomikos pamokas esant bevertes.

Paklausti apie greituosius kreditus dauguma mokinių kalbėjo, jog tai finansinis gėris, o ne grėsmė, kaip aiškina jų pedagogai.

Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, jog jaunimo ekonominis-finansinis raštingumas kasmet prastėja, vis daugiau jaunų žmonių (iki 25-erių metų) ima greituosius kreditus, smulkias paskolas, bet neskuba jų grąžinti ir visiškai neišgyvena dėl būsimos prastos savo kredito istorijos.


Laidoje dalyvaus Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ekonomikos mokytoja Danutė Bareikienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-14-16-05--15358632Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė visų Lietuvos gimnazistų mano ekonomikos pamokas esant bevertes.

Paklausti apie greituosius kreditus dauguma mokinių kalbėjo, jog tai finansinis gėris, o ne grėsmė, kaip aiškina jų pedagogai.

Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, jog jaunimo ekonominis-finansinis raštingumas kasmet prastėja, vis daugiau jaunų žmonių (iki 25-erių metų) ima greituosius kreditus, smulkias paskolas, bet neskuba jų grąžinti ir visiškai neišgyvena dėl būsimos prastos savo kredito istorijos.


Laidoje dalyvaus Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ekonomikos mokytoja Danutė Bareikienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012451952.m4aThu, 14 Jan 2016 09:58:42 +0000LRTKodėl dauguma moksleivių mano ekonomikos pamokas esant nenaudingomis? Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė...Gruodžio viduryje Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta ir pristatyta 190-ies mokyklų mokinių (iš 40-ies skirtingų šalies miestų ir miestelių) apklausa parodė, jog daugiau nei pusė visų Lietuvos gimnazistų mano ekonomikos pamokas esant bevertes.

Paklausti apie greituosius kreditus dauguma mokinių kalbėjo, jog tai finansinis gėris, o ne grėsmė, kaip aiškina jų pedagogai.

Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, jog jaunimo ekonominis-finansinis raštingumas kasmet prastėja, vis daugiau jaunų žmonių (iki 25-erių metų) ima greituosius kreditus, smulkias paskolas, bet neskuba jų grąžinti ir visiškai neišgyvena dėl būsimos prastos savo kredito istorijos.


Laidoje dalyvaus Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ekonomikos mokytoja Danutė Bareikienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-07-16-05--16775266

Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo mokslo baigimo diplomus.
Dar kita dalis absolventų gaus diplomus ir įsilies į darbo rinką vasaros pradžioje.
Tuo tarpu, kaip rodo "Mosta" atlikta absolventų studijų, darbo ir karjeros lūkesčių apklausa, iš karto po studijų baigimo net 55 proc. alumnų būna tikri, kad jų įgyta specialybė yra paklausi darbo rinkoje; bet po to, kai pradeda darbo paieškas (tai yra praėjus pusei metų po studijų baigimo) savo įgytą profesiją paklausia mano esant jau tik 38 proc. alumnų.
Kitaip sakant, galime pastebėti, jog daugiau nei 60 proc. visų jaunų žmonių (studijuojančių aukštosiose mokyklose) gerokai pervertina diplomą.
Tad kokių specialybių diplomuoti universitetų, kolegijų bei profesinių mokyklų absolventai neranda darbo bei kokios galimos išeitys?
Laidoje dalyvaus: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/01/1012386872.m4aThu, 07 Jan 2016 14:05:00 +0000LRTKodėl aukštojo mokslo diplomas nebegarantuoja darbo? Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo...

Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo mokslo baigimo diplomus.
Dar kita dalis absolventų gaus diplomus ir įsilies į darbo rinką vasaros pradžioje.
Tuo tarpu, kaip rodo "Mosta" atlikta absolventų studijų, darbo ir karjeros lūkesčių apklausa, iš karto po studijų baigimo net 55 proc. alumnų būna tikri, kad jų įgyta specialybė yra paklausi darbo rinkoje; bet po to, kai pradeda darbo paieškas (tai yra praėjus pusei metų po studijų baigimo) savo įgytą profesiją paklausia mano esant jau tik 38 proc. alumnų.
Kitaip sakant, galime pastebėti, jog daugiau nei 60 proc. visų jaunų žmonių (studijuojančių aukštosiose mokyklose) gerokai pervertina diplomą.
Tad kokių specialybių diplomuoti universitetų, kolegijų bei profesinių mokyklų absolventai neranda darbo bei kokios galimos išeitys?
Laidoje dalyvaus: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.]]>1469falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2016-01-07-16-05--15358630

Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo mokslo baigimo diplomus.
Dar kita dalis absolventų gaus diplomus ir įsilies į darbo rinką vasaros pradžioje.
Tuo tarpu, kaip rodo "Mosta" atlikta absolventų studijų, darbo ir karjeros lūkesčių apklausa, iš karto po studijų baigimo net 55 proc. alumnų būna tikri, kad jų įgyta specialybė yra paklausi darbo rinkoje; bet po to, kai pradeda darbo paieškas (tai yra praėjus pusei metų po studijų baigimo) savo įgytą profesiją paklausia mano esant jau tik 38 proc. alumnų.
Kitaip sakant, galime pastebėti, jog daugiau nei 60 proc. visų jaunų žmonių (studijuojančių aukštosiose mokyklose) gerokai pervertina diplomą.
Tad kokių specialybių diplomuoti universitetų, kolegijų bei profesinių mokyklų absolventai neranda darbo bei kokios galimos išeitys?
Laidoje dalyvaus: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386872.m4aThu, 07 Jan 2016 10:13:48 +0000LRTKodėl aukštojo mokslo diplomas nebegarantuoja darbo? Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo...

Šią savaitę daugelyje aukštųjų mokyklų didžiulis sambrūzdis: mat bakalaurantai ir magistrantai gina savo baigiamuosius darbus. Ir jau po keletos savaičių kai kurie jų turės savo rankose aukštojo mokslo baigimo diplomus.
Dar kita dalis absolventų gaus diplomus ir įsilies į darbo rinką vasaros pradžioje.
Tuo tarpu, kaip rodo "Mosta" atlikta absolventų studijų, darbo ir karjeros lūkesčių apklausa, iš karto po studijų baigimo net 55 proc. alumnų būna tikri, kad jų įgyta specialybė yra paklausi darbo rinkoje; bet po to, kai pradeda darbo paieškas (tai yra praėjus pusei metų po studijų baigimo) savo įgytą profesiją paklausia mano esant jau tik 38 proc. alumnų.
Kitaip sakant, galime pastebėti, jog daugiau nei 60 proc. visų jaunų žmonių (studijuojančių aukštosiose mokyklose) gerokai pervertina diplomą.
Tad kokių specialybių diplomuoti universitetų, kolegijų bei profesinių mokyklų absolventai neranda darbo bei kokios galimos išeitys?
Laidoje dalyvaus: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.]]>1469falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-31-16-05--16775281
Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo svajonės, tikslo, kad jie mus labiau girdėtų?

Kaip su šiandienine karta susikalbėti mokytojams, dažnas kurių pats yra užaugęs muštro sąlygomis ir nėra patyręs humaniškos pedagogikos.

Kaip, patyrus griežtą pedagogiką, pačiam netapti tėvu ar mama – kaltintoju, prokuroru bei mokytoju – kaltintoju?

Laidoje dalyvaus psichologė psichoterapeutė Erika Kern.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012386562.m4aThu, 31 Dec 2015 14:05:00 +0000LRTKaip teisingai formuoti vaikų vertybes? Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo...
Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo svajonės, tikslo, kad jie mus labiau girdėtų?

Kaip su šiandienine karta susikalbėti mokytojams, dažnas kurių pats yra užaugęs muštro sąlygomis ir nėra patyręs humaniškos pedagogikos.

Kaip, patyrus griežtą pedagogiką, pačiam netapti tėvu ar mama – kaltintoju, prokuroru bei mokytoju – kaltintoju?

Laidoje dalyvaus psichologė psichoterapeutė Erika Kern.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-31-16-05--15358631
Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo svajonės, tikslo, kad jie mus labiau girdėtų?

Kaip su šiandienine karta susikalbėti mokytojams, dažnas kurių pats yra užaugęs muštro sąlygomis ir nėra patyręs humaniškos pedagogikos.

Kaip, patyrus griežtą pedagogiką, pačiam netapti tėvu ar mama – kaltintoju, prokuroru bei mokytoju – kaltintoju?

Laidoje dalyvaus psichologė psichoterapeutė Erika Kern.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386562.m4aThu, 31 Dec 2015 08:31:15 +0000LRTKaip teisingai formuoti vaikų vertybes? Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo...
Palydėdami senuosius metus ir pasitikdami Naujuosius kalbėsime apie tai, kodėl ne visada pavyksta susikalbėti su savo atžalomis, ypač paaugliais. Ką galėtume padaryti, kad juos motyvuotume siekti savo svajonės, tikslo, kad jie mus labiau girdėtų?

Kaip su šiandienine karta susikalbėti mokytojams, dažnas kurių pats yra užaugęs muštro sąlygomis ir nėra patyręs humaniškos pedagogikos.

Kaip, patyrus griežtą pedagogiką, pačiam netapti tėvu ar mama – kaltintoju, prokuroru bei mokytoju – kaltintoju?

Laidoje dalyvaus psichologė psichoterapeutė Erika Kern.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-24-16-05--1677526780 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.
Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.
Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu,
jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų.

Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.

Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?
Laidoje dalyvaus:
Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos
vyresnioji sesuo Lidija.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012386404.m4aThu, 24 Dec 2015 14:05:00 +0000LRTKo tikisi tikinčios ir ko tikisi netikinčios šeimos, leisdamos savo vaikus mokytis į religines mokyklas? 80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys,...80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.
Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.
Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu,
jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų.

Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.

Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?
Laidoje dalyvaus:
Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos
vyresnioji sesuo Lidija.]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-24-16-05--1535863380 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.
Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.
Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu,
jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų.

Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.

Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?
Laidoje dalyvaus:
Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos
vyresnioji sesuo Lidija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386404.m4aThu, 24 Dec 2015 06:26:01 +0000LRTKo tikisi tikinčios ir ko tikisi netikinčios šeimos, leisdamos savo vaikus mokytis į religines mokyklas? 80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys,...80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.
Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.
Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu,
jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų.

Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.

Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?
Laidoje dalyvaus:
Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos
vyresnioji sesuo Lidija.]]>1446falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-17-16-05--16775302
Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo ir inovacijų centrų – Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, kurį žiniasklaida yra pavadinusi lietuviškuoju Silicio slėniu. Iš viso į „Santakos“ slėnį buvo investuoti 43,5 mln. eurų.
Ar jau galime kalbėti apie tai, kad investicijos pradeda duoti grąžą? Kaip „Santakos“ slėnio atsiradimas pakeitė mokslininkų darbą: kiek ir kokių naujų mokslo tyrimų bei projektų atliekama, ar tai jau turi įtakos ir mokslo publikacijų temoms bei jų gausai, taip pat citavimui?
Greta slėnio kuriasi ir naujos, jaunos įmonės, vadinamieji startuoliai. Jų kūrėjai, vakarykščiai, o kai kuriais atvejais ir šiandieniniai studentai. Pasaulio patirtis rodo, kad iš dešimties startuolių, devyni paprastai neišsilaiko nė vienerių metų, nes neturi reikiamų lėšų, patirties ir pan. Kaip sekasi prie „Santakos“ slėnio besikuriantiems startuoliams? Kokius startuolių projektus galėtume pavadinti pavyzdiniais, vykusiais?


Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto rektorius
profesorius Petras Baršauskas bei šio universiteto tarybos pirmininkas profesorius Arvydas Janulaitis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012354073.m4aThu, 17 Dec 2015 14:05:00 +0000LRTAr jau įsikūrę ir dar besikuriantys prie didžiųjų mūsų šalies universitetų mokslo slėniai artina mokslą prie gyvenimo, prie to, ko reikia žmonėms, verslui? Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių...
Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo ir inovacijų centrų – Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, kurį žiniasklaida yra pavadinusi lietuviškuoju Silicio slėniu. Iš viso į „Santakos“ slėnį buvo investuoti 43,5 mln. eurų.
Ar jau galime kalbėti apie tai, kad investicijos pradeda duoti grąžą? Kaip „Santakos“ slėnio atsiradimas pakeitė mokslininkų darbą: kiek ir kokių naujų mokslo tyrimų bei projektų atliekama, ar tai jau turi įtakos ir mokslo publikacijų temoms bei jų gausai, taip pat citavimui?
Greta slėnio kuriasi ir naujos, jaunos įmonės, vadinamieji startuoliai. Jų kūrėjai, vakarykščiai, o kai kuriais atvejais ir šiandieniniai studentai. Pasaulio patirtis rodo, kad iš dešimties startuolių, devyni paprastai neišsilaiko nė vienerių metų, nes neturi reikiamų lėšų, patirties ir pan. Kaip sekasi prie „Santakos“ slėnio besikuriantiems startuoliams? Kokius startuolių projektus galėtume pavadinti pavyzdiniais, vykusiais?


Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto rektorius
profesorius Petras Baršauskas bei šio universiteto tarybos pirmininkas profesorius Arvydas Janulaitis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-17-16-05--15358635
Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo ir inovacijų centrų – Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, kurį žiniasklaida yra pavadinusi lietuviškuoju Silicio slėniu. Iš viso į „Santakos“ slėnį buvo investuoti 43,5 mln. eurų.
Ar jau galime kalbėti apie tai, kad investicijos pradeda duoti grąžą? Kaip „Santakos“ slėnio atsiradimas pakeitė mokslininkų darbą: kiek ir kokių naujų mokslo tyrimų bei projektų atliekama, ar tai jau turi įtakos ir mokslo publikacijų temoms bei jų gausai, taip pat citavimui?
Greta slėnio kuriasi ir naujos, jaunos įmonės, vadinamieji startuoliai. Jų kūrėjai, vakarykščiai, o kai kuriais atvejais ir šiandieniniai studentai. Pasaulio patirtis rodo, kad iš dešimties startuolių, devyni paprastai neišsilaiko nė vienerių metų, nes neturi reikiamų lėšų, patirties ir pan. Kaip sekasi prie „Santakos“ slėnio besikuriantiems startuoliams? Kokius startuolių projektus galėtume pavadinti pavyzdiniais, vykusiais?


Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto rektorius
profesorius Petras Baršauskas bei šio universiteto tarybos pirmininkas profesorius Arvydas Janulaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012354073.m4aThu, 17 Dec 2015 10:12:52 +0000LRTAr jau įsikūrę ir dar besikuriantys prie didžiųjų mūsų šalies universitetų mokslo slėniai artina mokslą prie gyvenimo, prie to, ko reikia žmonėms, verslui? Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių...
Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo ir inovacijų centrų – Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, kurį žiniasklaida yra pavadinusi lietuviškuoju Silicio slėniu. Iš viso į „Santakos“ slėnį buvo investuoti 43,5 mln. eurų.
Ar jau galime kalbėti apie tai, kad investicijos pradeda duoti grąžą? Kaip „Santakos“ slėnio atsiradimas pakeitė mokslininkų darbą: kiek ir kokių naujų mokslo tyrimų bei projektų atliekama, ar tai jau turi įtakos ir mokslo publikacijų temoms bei jų gausai, taip pat citavimui?
Greta slėnio kuriasi ir naujos, jaunos įmonės, vadinamieji startuoliai. Jų kūrėjai, vakarykščiai, o kai kuriais atvejais ir šiandieniniai studentai. Pasaulio patirtis rodo, kad iš dešimties startuolių, devyni paprastai neišsilaiko nė vienerių metų, nes neturi reikiamų lėšų, patirties ir pan. Kaip sekasi prie „Santakos“ slėnio besikuriantiems startuoliams? Kokius startuolių projektus galėtume pavadinti pavyzdiniais, vykusiais?


Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto rektorius
profesorius Petras Baršauskas bei šio universiteto tarybos pirmininkas profesorius Arvydas Janulaitis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-10-16-05--16775282
Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos kursus. Aukštosios mokyklos pastebi, kad abiturientų pasirengimas studijoms prastėja.
Gimnazijų ir vidurinių mokyklų atstovai tikina, jog jos parengia abiturientus pakankamai gerai. Esą prasidėjus demografiniai krizei, pačios aukštosios mokyklos nustojo būti kritiškos ir priima studijuoti visus abiturientus, net ir tuos, kurie nepajėgūs studijuoti aukštojoje mokykloje.
Ar yra išeičių?

Laidoje dalyvaus: Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012353714.m4aThu, 10 Dec 2015 14:05:00 +0000LRTKodėl gimnazijos neparengia mokinių studijoms aukštojoje mokykloje? Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos...
Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos kursus. Aukštosios mokyklos pastebi, kad abiturientų pasirengimas studijoms prastėja.
Gimnazijų ir vidurinių mokyklų atstovai tikina, jog jos parengia abiturientus pakankamai gerai. Esą prasidėjus demografiniai krizei, pačios aukštosios mokyklos nustojo būti kritiškos ir priima studijuoti visus abiturientus, net ir tuos, kurie nepajėgūs studijuoti aukštojoje mokykloje.
Ar yra išeičių?

Laidoje dalyvaus: Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-10-16-05--15358634
Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos kursus. Aukštosios mokyklos pastebi, kad abiturientų pasirengimas studijoms prastėja.
Gimnazijų ir vidurinių mokyklų atstovai tikina, jog jos parengia abiturientus pakankamai gerai. Esą prasidėjus demografiniai krizei, pačios aukštosios mokyklos nustojo būti kritiškos ir priima studijuoti visus abiturientus, net ir tuos, kurie nepajėgūs studijuoti aukštojoje mokykloje.
Ar yra išeičių?

Laidoje dalyvaus: Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353714.m4aThu, 10 Dec 2015 03:17:55 +0000LRTKodėl gimnazijos neparengia mokinių studijoms aukštojoje mokykloje? Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos...
Daugėja aukštųjų mokyklų, kurios, matydamos nepakankamą pirmakursių pasirengimą studijoms, rengia išlyginamuosius lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos kursus. Aukštosios mokyklos pastebi, kad abiturientų pasirengimas studijoms prastėja.
Gimnazijų ir vidurinių mokyklų atstovai tikina, jog jos parengia abiturientus pakankamai gerai. Esą prasidėjus demografiniai krizei, pačios aukštosios mokyklos nustojo būti kritiškos ir priima studijuoti visus abiturientus, net ir tuos, kurie nepajėgūs studijuoti aukštojoje mokykloje.
Ar yra išeičių?

Laidoje dalyvaus: Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-03-16-05--15358636Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje.
Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje.
Labiausiai nelaimingos ir nepatenkintos savo gyvenimu jaučiasi Lietuvos trylikametės ir penkiolikametės merginos.
O net 32 proc. Lietuvos vienuolikamečių berniukų teigė bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių vaikų dažniausiai tyčiojosi vyresni mokiniai.
Tai rodo Lietuvos Higienos instituto vykdytas dešimties metų tai yra: nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų metų vaikų sveikatos būklės stebėsenos tyrimas.
Tyrėjai akcentuoja, kad vaikai, patiriantys patyčias, išgyvena nerimą, paauglystėje linkę sirgti depresijomis.
O kraštutiniu atveju patyčios gali privesti iki savižudybės. Beje, kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų vaikų ir paauglių klasių.
Tėvai mano, jog dėl vaikų mokykloje patiriamų patyčių kalti pedagogai, ypač pirmoji pedagogė. Mat, kaip rodo ir skirtingų mokslininkų vertinimai, vaikų patyčios tampa ypač aktyvios ir negailestingos jau trečioje-ketvirtoje klasėje.
Tuo tarpu pedagogai atsikerta, girdi, patyčios gimsta šeimoje.

Ar yra išeičių iš šios situacijos?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321507.m4aThu, 03 Dec 2015 21:45:24 +0000LRTKaip sustabdyti vaikų patyčias mokyklose? Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje. Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje. Labiausiai...Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje.
Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje.
Labiausiai nelaimingos ir nepatenkintos savo gyvenimu jaučiasi Lietuvos trylikametės ir penkiolikametės merginos.
O net 32 proc. Lietuvos vienuolikamečių berniukų teigė bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių vaikų dažniausiai tyčiojosi vyresni mokiniai.
Tai rodo Lietuvos Higienos instituto vykdytas dešimties metų tai yra: nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų metų vaikų sveikatos būklės stebėsenos tyrimas.
Tyrėjai akcentuoja, kad vaikai, patiriantys patyčias, išgyvena nerimą, paauglystėje linkę sirgti depresijomis.
O kraštutiniu atveju patyčios gali privesti iki savižudybės. Beje, kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų vaikų ir paauglių klasių.
Tėvai mano, jog dėl vaikų mokykloje patiriamų patyčių kalti pedagogai, ypač pirmoji pedagogė. Mat, kaip rodo ir skirtingų mokslininkų vertinimai, vaikų patyčios tampa ypač aktyvios ir negailestingos jau trečioje-ketvirtoje klasėje.
Tuo tarpu pedagogai atsikerta, girdi, patyčios gimsta šeimoje.

Ar yra išeičių iš šios situacijos?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-12-03-16-05--16775294Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje.
Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje.
Labiausiai nelaimingos ir nepatenkintos savo gyvenimu jaučiasi Lietuvos trylikametės ir penkiolikametės merginos.
O net 32 proc. Lietuvos vienuolikamečių berniukų teigė bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių vaikų dažniausiai tyčiojosi vyresni mokiniai.
Tai rodo Lietuvos Higienos instituto vykdytas dešimties metų tai yra: nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų metų vaikų sveikatos būklės stebėsenos tyrimas.
Tyrėjai akcentuoja, kad vaikai, patiriantys patyčias, išgyvena nerimą, paauglystėje linkę sirgti depresijomis.
O kraštutiniu atveju patyčios gali privesti iki savižudybės. Beje, kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų vaikų ir paauglių klasių.
Tėvai mano, jog dėl vaikų mokykloje patiriamų patyčių kalti pedagogai, ypač pirmoji pedagogė. Mat, kaip rodo ir skirtingų mokslininkų vertinimai, vaikų patyčios tampa ypač aktyvios ir negailestingos jau trečioje-ketvirtoje klasėje.
Tuo tarpu pedagogai atsikerta, girdi, patyčios gimsta šeimoje.

Ar yra išeičių iš šios situacijos?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/12/1012321507.m4aThu, 03 Dec 2015 14:05:00 +0000LRTKaip sustabdyti vaikų patyčias mokyklose? Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje. Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje. Labiausiai...Net trečdalis visų Lietuvos vaikų patiria mokykloje patyčias. Beje, pagal šį neigiamą rodiklį, esame vieni lyderių Europoje ir pasaulyje.
Be to, mūsų vaikai yra ir vieni nelaimingiausių pasaulyje.
Labiausiai nelaimingos ir nepatenkintos savo gyvenimu jaučiasi Lietuvos trylikametės ir penkiolikametės merginos.
O net 32 proc. Lietuvos vienuolikamečių berniukų teigė bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių vaikų dažniausiai tyčiojosi vyresni mokiniai.
Tai rodo Lietuvos Higienos instituto vykdytas dešimties metų tai yra: nuo 2001-ųjų iki 2013-ųjų metų vaikų sveikatos būklės stebėsenos tyrimas.
Tyrėjai akcentuoja, kad vaikai, patiriantys patyčias, išgyvena nerimą, paauglystėje linkę sirgti depresijomis.
O kraštutiniu atveju patyčios gali privesti iki savižudybės. Beje, kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų vaikų ir paauglių klasių.
Tėvai mano, jog dėl vaikų mokykloje patiriamų patyčių kalti pedagogai, ypač pirmoji pedagogė. Mat, kaip rodo ir skirtingų mokslininkų vertinimai, vaikų patyčios tampa ypač aktyvios ir negailestingos jau trečioje-ketvirtoje klasėje.
Tuo tarpu pedagogai atsikerta, girdi, patyčios gimsta šeimoje.

Ar yra išeičių iš šios situacijos?
Laidoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-26-16-05--15358637
Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų.

Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei progimnazijų vadovų kyla susistumdymai dėl gerų mokytojų. Ir esą jau po keleto metų prasidės dėl retų specialybių pedagogų tikri direktorių karai.

Ar iš tiesų nėra mokytojų? Kokios galimos išeitys? Ką daryti, kad jauni žmonės norėtų tapti pedagogais, o tie, kas yra įgiję šį išsilavinimą, eitų dirbti į mokyklas?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Vilniaus universiteto Pedagogikos centro direktorė doc. Sigita Girdzijauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012321230.m4aThu, 26 Nov 2015 15:33:09 +0000LRTAr bus, kas moko mūsų vaikus? Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų. Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien...
Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų.

Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei progimnazijų vadovų kyla susistumdymai dėl gerų mokytojų. Ir esą jau po keleto metų prasidės dėl retų specialybių pedagogų tikri direktorių karai.

Ar iš tiesų nėra mokytojų? Kokios galimos išeitys? Ką daryti, kad jauni žmonės norėtų tapti pedagogais, o tie, kas yra įgiję šį išsilavinimą, eitų dirbti į mokyklas?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Vilniaus universiteto Pedagogikos centro direktorė doc. Sigita Girdzijauskienė.]]>1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-26-16-05--16775311
Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų.

Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei progimnazijų vadovų kyla susistumdymai dėl gerų mokytojų. Ir esą jau po keleto metų prasidės dėl retų specialybių pedagogų tikri direktorių karai.

Ar iš tiesų nėra mokytojų? Kokios galimos išeitys? Ką daryti, kad jauni žmonės norėtų tapti pedagogais, o tie, kas yra įgiję šį išsilavinimą, eitų dirbti į mokyklas?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Vilniaus universiteto Pedagogikos centro direktorė doc. Sigita Girdzijauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/11/1012321230.m4aThu, 26 Nov 2015 14:05:00 +0000LRTAr bus, kas moko mūsų vaikus? Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų. Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien...
Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų direktoriai skundžiasi, jog katastrofiškai stinga mokytojų. Ypač fizikos, chemijos, biologijos, informacijos, užsienio kalbų.

Kai kurie regionų mokyklų vadovai kalba, jog jau šiandien tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei progimnazijų vadovų kyla susistumdymai dėl gerų mokytojų. Ir esą jau po keleto metų prasidės dėl retų specialybių pedagogų tikri direktorių karai.

Ar iš tiesų nėra mokytojų? Kokios galimos išeitys? Ką daryti, kad jauni žmonės norėtų tapti pedagogais, o tie, kas yra įgiję šį išsilavinimą, eitų dirbti į mokyklas?

Laidoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Vilniaus universiteto Pedagogikos centro direktorė doc. Sigita Girdzijauskienė.]]>1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-19-16-05--16775293Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis daugiau išlyginamųjų vidurinės mokyklos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, užsienio kalbų kursų, mat kitaip didelė dalis pirmakursių turėtų baigti studijas vos pradėję mokytis universitete.
Kas padėtų keisti šią situaciją?
Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas bei Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/11/1012320918.m4aThu, 19 Nov 2015 14:05:00 +0000LRTLietuvos abiturientai ima suprasti, kad inžineriniai, fiziniai bei biomedicinos mokslai gali garantuoti sėkmingą jų karjerą. Deja, ne visi įstoję į šių sričių studijas jaunuoliai sėkmingai jas baigia. Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis...Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis daugiau išlyginamųjų vidurinės mokyklos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, užsienio kalbų kursų, mat kitaip didelė dalis pirmakursių turėtų baigti studijas vos pradėję mokytis universitete.
Kas padėtų keisti šią situaciją?
Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas bei Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-19-16-05--15358638Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis daugiau išlyginamųjų vidurinės mokyklos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, užsienio kalbų kursų, mat kitaip didelė dalis pirmakursių turėtų baigti studijas vos pradėję mokytis universitete.
Kas padėtų keisti šią situaciją?
Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas bei Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320918.m4aThu, 19 Nov 2015 07:01:15 +0000LRTLietuvos abiturientai ima suprasti, kad inžineriniai, fiziniai bei biomedicinos mokslai gali garantuoti sėkmingą jų karjerą. Deja, ne visi įstoję į šių sričių studijas jaunuoliai sėkmingai jas baigia. Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis...Tad aukštosios mokyklos siūlo pirmakursiams vis daugiau išlyginamųjų vidurinės mokyklos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, užsienio kalbų kursų, mat kitaip didelė dalis pirmakursių turėtų baigti studijas vos pradėję mokytis universitete.
Kas padėtų keisti šią situaciją?
Laidoje dalyvaus: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas bei Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-12-16-05--16775315
Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui?

Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro pamatus buvo iškilmingai įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Jungtinis gyvybės mokslų centras buvo kuriamas reorganizavus Biotechnologijos ir Biochemijos institutus bei prijungus dalį VU Gamtos mokslų fakulteto.

Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad iki 2017 m. čia duris atvers bioinkubatorius, kuriame įsikurs 9 biotechnologijų įmonės. O mokslo veikloje dalyvaus apie 400 darbuotojų, beveik pusė jų – mokslo daktarai.

Bet jau ir šiandien tie, kas buvo nuvykę ir matė naująjį Gyvybės mokslų centrą, kalba, jog šis aukšto lygio mokslo projektus vykdantis ir daug vadinamų mokslo grantų turintis centras savo laboratorijomis ir įranga niekuo nenusileidžia net, tarkime, šalių gyvybės mokslų tyrimų pirmeivių panašiems centrams, o kai kuriuos pasaulio gyvybės mokslų centrus net ir lenkia.

Ir, jei anksčiau patys gabiausi gimnazistai bei studentai vykdavo studijuoti pirmos, tai yra bakalauro, taip pat antros pakopos, tai yra magistro, bei doktorantūros chemijos ar fizikos mokslų studijų į svečias šalis, nes vienų netenkino laboratorijų lygis, kitų tai, kad pas mus nėra tarpdalykinių studijų programų, nevyksta tarpkryptiniai, tarpdalykiniai moksliniai tyrimai, tai pastaruoju metu tenka girdėti, jog tie, kas studijavo net ir elitiniuose Vakarų šalių universitetuose chemijos ar fizikos mokslus arba dirbo tenykštėse laboratorijose, ima grįžti, nes sąlygos Lietuvoje jau geresnės.

Tad, kaip pakito studijų ir mokslo sąlygos esamiems ir būsimiems gyvybės mokslų studentams? Ir kada galima tikėtis naujų mokslo rezultatų?

Laidoje dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto tarybos narys profesorius, habilituotas daktaras Juozas Rimantas Lazutka.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/11/1012288440.m4aThu, 12 Nov 2015 14:05:00 +0000LRTVilniuje iškilo dar vienas mokslo centras – Jungtinis gyvybės mokslų centras. Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui? Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus...
Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui?

Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro pamatus buvo iškilmingai įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Jungtinis gyvybės mokslų centras buvo kuriamas reorganizavus Biotechnologijos ir Biochemijos institutus bei prijungus dalį VU Gamtos mokslų fakulteto.

Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad iki 2017 m. čia duris atvers bioinkubatorius, kuriame įsikurs 9 biotechnologijų įmonės. O mokslo veikloje dalyvaus apie 400 darbuotojų, beveik pusė jų – mokslo daktarai.

Bet jau ir šiandien tie, kas buvo nuvykę ir matė naująjį Gyvybės mokslų centrą, kalba, jog šis aukšto lygio mokslo projektus vykdantis ir daug vadinamų mokslo grantų turintis centras savo laboratorijomis ir įranga niekuo nenusileidžia net, tarkime, šalių gyvybės mokslų tyrimų pirmeivių panašiems centrams, o kai kuriuos pasaulio gyvybės mokslų centrus net ir lenkia.

Ir, jei anksčiau patys gabiausi gimnazistai bei studentai vykdavo studijuoti pirmos, tai yra bakalauro, taip pat antros pakopos, tai yra magistro, bei doktorantūros chemijos ar fizikos mokslų studijų į svečias šalis, nes vienų netenkino laboratorijų lygis, kitų tai, kad pas mus nėra tarpdalykinių studijų programų, nevyksta tarpkryptiniai, tarpdalykiniai moksliniai tyrimai, tai pastaruoju metu tenka girdėti, jog tie, kas studijavo net ir elitiniuose Vakarų šalių universitetuose chemijos ar fizikos mokslus arba dirbo tenykštėse laboratorijose, ima grįžti, nes sąlygos Lietuvoje jau geresnės.

Tad, kaip pakito studijų ir mokslo sąlygos esamiems ir būsimiems gyvybės mokslų studentams? Ir kada galima tikėtis naujų mokslo rezultatų?

Laidoje dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto tarybos narys profesorius, habilituotas daktaras Juozas Rimantas Lazutka.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-12-16-05--15358641
Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui?

Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro pamatus buvo iškilmingai įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Jungtinis gyvybės mokslų centras buvo kuriamas reorganizavus Biotechnologijos ir Biochemijos institutus bei prijungus dalį VU Gamtos mokslų fakulteto.

Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad iki 2017 m. čia duris atvers bioinkubatorius, kuriame įsikurs 9 biotechnologijų įmonės. O mokslo veikloje dalyvaus apie 400 darbuotojų, beveik pusė jų – mokslo daktarai.

Bet jau ir šiandien tie, kas buvo nuvykę ir matė naująjį Gyvybės mokslų centrą, kalba, jog šis aukšto lygio mokslo projektus vykdantis ir daug vadinamų mokslo grantų turintis centras savo laboratorijomis ir įranga niekuo nenusileidžia net, tarkime, šalių gyvybės mokslų tyrimų pirmeivių panašiems centrams, o kai kuriuos pasaulio gyvybės mokslų centrus net ir lenkia.

Ir, jei anksčiau patys gabiausi gimnazistai bei studentai vykdavo studijuoti pirmos, tai yra bakalauro, taip pat antros pakopos, tai yra magistro, bei doktorantūros chemijos ar fizikos mokslų studijų į svečias šalis, nes vienų netenkino laboratorijų lygis, kitų tai, kad pas mus nėra tarpdalykinių studijų programų, nevyksta tarpkryptiniai, tarpdalykiniai moksliniai tyrimai, tai pastaruoju metu tenka girdėti, jog tie, kas studijavo net ir elitiniuose Vakarų šalių universitetuose chemijos ar fizikos mokslus arba dirbo tenykštėse laboratorijose, ima grįžti, nes sąlygos Lietuvoje jau geresnės.

Tad, kaip pakito studijų ir mokslo sąlygos esamiems ir būsimiems gyvybės mokslų studentams? Ir kada galima tikėtis naujų mokslo rezultatų?

Laidoje dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto tarybos narys profesorius, habilituotas daktaras Juozas Rimantas Lazutka.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288440.m4aThu, 12 Nov 2015 09:08:00 +0000LRTVilniuje iškilo dar vienas mokslo centras – Jungtinis gyvybės mokslų centras. Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui? Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus...
Kaip jis pakeis Lietuvos mokslą? Ir ką šis centras duos mūsų valstybei ir kiekvienam paprastam žmogui?

Prieš dvejus metus lapkričio 14 d. į pradėto statyti Vilniaus universiteto Jungtinio gyvybės mokslų centro pamatus buvo iškilmingai įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Jungtinis gyvybės mokslų centras buvo kuriamas reorganizavus Biotechnologijos ir Biochemijos institutus bei prijungus dalį VU Gamtos mokslų fakulteto.

Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad iki 2017 m. čia duris atvers bioinkubatorius, kuriame įsikurs 9 biotechnologijų įmonės. O mokslo veikloje dalyvaus apie 400 darbuotojų, beveik pusė jų – mokslo daktarai.

Bet jau ir šiandien tie, kas buvo nuvykę ir matė naująjį Gyvybės mokslų centrą, kalba, jog šis aukšto lygio mokslo projektus vykdantis ir daug vadinamų mokslo grantų turintis centras savo laboratorijomis ir įranga niekuo nenusileidžia net, tarkime, šalių gyvybės mokslų tyrimų pirmeivių panašiems centrams, o kai kuriuos pasaulio gyvybės mokslų centrus net ir lenkia.

Ir, jei anksčiau patys gabiausi gimnazistai bei studentai vykdavo studijuoti pirmos, tai yra bakalauro, taip pat antros pakopos, tai yra magistro, bei doktorantūros chemijos ar fizikos mokslų studijų į svečias šalis, nes vienų netenkino laboratorijų lygis, kitų tai, kad pas mus nėra tarpdalykinių studijų programų, nevyksta tarpkryptiniai, tarpdalykiniai moksliniai tyrimai, tai pastaruoju metu tenka girdėti, jog tie, kas studijavo net ir elitiniuose Vakarų šalių universitetuose chemijos ar fizikos mokslus arba dirbo tenykštėse laboratorijose, ima grįžti, nes sąlygos Lietuvoje jau geresnės.

Tad, kaip pakito studijų ir mokslo sąlygos esamiems ir būsimiems gyvybės mokslų studentams? Ir kada galima tikėtis naujų mokslo rezultatų?

Laidoje dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Butkus ir Vilniaus universiteto tarybos narys profesorius, habilituotas daktaras Juozas Rimantas Lazutka.]]>1497falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-05-16-05--15358639Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti.

Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288164.m4aThu, 05 Nov 2015 21:47:50 +0000LRTKokia mokytojo misija? Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti. Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų...Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti.

Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.]]>1470falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-11-05-16-05--16775318Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti.

Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/11/1012288164.m4aThu, 05 Nov 2015 14:05:00 +0000LRTKokia mokytojo misija? Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti. Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų...Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti.

Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas?

Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.]]>1470falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-29-16-05--16775336
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus.
O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties.
Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100.
Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo.
Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/10/1012058749.m4aThu, 29 Oct 2015 14:05:00 +0000LRTKodėl konkursai į biomedicinos mokslų studijų programas yra didesni nei prieš penkiolika metų? Juk algos gydytojams didėja vangiai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei...
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus.
O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties.
Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100.
Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo.
Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-29-16-05--15358640
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus.
O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties.
Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100.
Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo.
Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012058749.m4aThu, 29 Oct 2015 03:57:15 +0000LRTKodėl konkursai į biomedicinos mokslų studijų programas yra didesni nei prieš penkiolika metų? Juk algos gydytojams didėja vangiai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei...
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus.
O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties.
Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100.
Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo.
Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-22-16-05--15358643Jaunimą ypač žavi jungtinės studijų programos, kurias Lietuvos universitetai rengia su kokybe garsėjančių Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis.

Ar visada šios studijų programos yra geresnės, kokybiškesnės? Ar tikrai mūsų universitetai randa gerą aukštojo mokslo kokybę teikiančius partnerius? Ir ką tai duoda konkrečiam studentams?
O gal verčiau išvykti studijuoti visam studijų laikotarpiui į svečia šalį, o ne mokytis jungtinėje studijų programoje?
Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja studijoms, „Erasmus“ koordinatorė Jurgita Ignotienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026411.m4aThu, 22 Oct 2015 18:32:14 +0000LRTVis daugiau aukštųjų mokyklų imasi rengti bendras jungtines studijų programas su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Jaunimą tai žavi. Mat studijuodamas Lietuvoje gali gauti ne tik vietos universiteto, o ir svečios šalies aukštosios mokyklos diplomą....Jaunimą ypač žavi jungtinės studijų programos, kurias Lietuvos universitetai rengia su kokybe garsėjančių Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis.

Ar visada šios studijų programos yra geresnės, kokybiškesnės? Ar tikrai mūsų universitetai randa gerą aukštojo mokslo kokybę teikiančius partnerius? Ir ką tai duoda konkrečiam studentams?
O gal verčiau išvykti studijuoti visam studijų laikotarpiui į svečia šalį, o ne mokytis jungtinėje studijų programoje?
Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja studijoms, „Erasmus“ koordinatorė Jurgita Ignotienė.]]>1528falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-22-16-05--16775332Jaunimą ypač žavi jungtinės studijų programos, kurias Lietuvos universitetai rengia su kokybe garsėjančių Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis.

Ar visada šios studijų programos yra geresnės, kokybiškesnės? Ar tikrai mūsų universitetai randa gerą aukštojo mokslo kokybę teikiančius partnerius? Ir ką tai duoda konkrečiam studentams?
O gal verčiau išvykti studijuoti visam studijų laikotarpiui į svečia šalį, o ne mokytis jungtinėje studijų programoje?
Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja studijoms, „Erasmus“ koordinatorė Jurgita Ignotienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/10/1012026411.m4aThu, 22 Oct 2015 13:05:00 +0000LRTVis daugiau aukštųjų mokyklų imasi rengti bendras jungtines studijų programas su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Jaunimą tai žavi. Mat studijuodamas Lietuvoje gali gauti ne tik vietos universiteto, o ir svečios šalies aukštosios mokyklos diplomą....Jaunimą ypač žavi jungtinės studijų programos, kurias Lietuvos universitetai rengia su kokybe garsėjančių Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis.

Ar visada šios studijų programos yra geresnės, kokybiškesnės? Ar tikrai mūsų universitetai randa gerą aukštojo mokslo kokybę teikiančius partnerius? Ir ką tai duoda konkrečiam studentams?
O gal verčiau išvykti studijuoti visam studijų laikotarpiui į svečia šalį, o ne mokytis jungtinėje studijų programoje?
Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja studijoms, „Erasmus“ koordinatorė Jurgita Ignotienė.]]>1528falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-15-16-00--15358642Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.

Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026040.m4aThu, 15 Oct 2015 17:27:42 +0000LRTApie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno...Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.

Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.]]>1533falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-15-16-00--16775334Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.

Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/10/1012026040.m4aThu, 15 Oct 2015 13:00:00 +0000LRTApie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno...Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.

Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.]]>1532falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-10-01-16-05--15358644
Vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. O šio laikmečio vaikai noriausiai mokosi ir daugiausiai išmoksta, kai mokosi ne iš vadovėlių ar baltai išmargintos juodos lentos, o naudodamiesi moderniomis technologijomis.
Taip kalba mokytojai, savo pamokose naudojantys šiuolaikines technologijas.
Kuo šios pamokos kitokios?
Laidoje dalyvaus: Kauno
Kazio Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja Edita Rabizaitė ir Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011960517.m4aThu, 01 Oct 2015 10:58:24 +0000LRTAr tikrai interaktyviai mokomi vaikai išmoksta daugiau nei mokomi tradiciškai? Vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. O šio laikmečio vaikai noriausiai mokosi ir daugiausiai išmoksta, kai mokosi ne iš vadovėlių ar baltai išmargintos juodos lentos, o...
Vadovėlis yra tik pagalbinė priemonė. O šio laikmečio vaikai noriausiai mokosi ir daugiausiai išmoksta, kai mokosi ne iš vadovėlių ar baltai išmargintos juodos lentos, o naudodamiesi moderniomis technologijomis.
Taip kalba mokytojai, savo pamokose naudojantys šiuolaikines technologijas.
Kuo šios pamokos kitokios?
Laidoje dalyvaus: Kauno
Kazio Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja Edita Rabizaitė ir Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė.]]>1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-24-16-05--16775353
Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto.
Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje?

Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/09/1011960343.m4aThu, 24 Sep 2015 13:05:00 +0000LRTAr savarankiškumo bei kitų kultūrų pažinimo nauda atperka stresą, kurį patiria moksleiviai, išvykę pagal mainų programas mokytis ir gyventi į svečias šalis vieneriems metams, naudą? Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose....
Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto.
Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje?

Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-24-16-05--15358646
Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto.
Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje?

Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011960343.m4aWed, 23 Sep 2015 21:45:15 +0000LRTAr savarankiškumo bei kitų kultūrų pažinimo nauda atperka stresą, kurį patiria moksleiviai, išvykę pagal mainų programas mokytis ir gyventi į svečias šalis vieneriems metams, naudą? Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose....
Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto.
Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje?

Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.]]>1483falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-17-16-05--16775348Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių informacijai įsiminti.
Tad, kaip mokytis, kad naujos žinios išliktų atmintyje ilgam?
Pasirodo, informacija lengviau įsimenama ir atmintyje išlieka ilgiau, kai mokomasi nuosekliai, mažomis „porcijomis“, o ne itin intensyviai, pavyzdžiui, prieš kontrolinį darbą ar prieš egzaminą. O ir perdėtas uolumas nieko gero neduoda; protinę veiklą reikia kaitalioti su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis.
Be to, informacijos įsiminimui ir mokymosi rezultatams didelę įtaką turi miego trukmė ir kokybė. O ir, jei žmogus, mokęsis dieną, dar šiek tiek pasimoko ir prieš miegą, išsaugo 56 proc. informacijos daugiau.
Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. Vilija Stanišauskienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/09/1011927866.m4aThu, 17 Sep 2015 13:05:00 +0000LRTNorite gerų mokymosi rezultatų? Išmokite mokytis. Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių...Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių informacijai įsiminti.
Tad, kaip mokytis, kad naujos žinios išliktų atmintyje ilgam?
Pasirodo, informacija lengviau įsimenama ir atmintyje išlieka ilgiau, kai mokomasi nuosekliai, mažomis „porcijomis“, o ne itin intensyviai, pavyzdžiui, prieš kontrolinį darbą ar prieš egzaminą. O ir perdėtas uolumas nieko gero neduoda; protinę veiklą reikia kaitalioti su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis.
Be to, informacijos įsiminimui ir mokymosi rezultatams didelę įtaką turi miego trukmė ir kokybė. O ir, jei žmogus, mokęsis dieną, dar šiek tiek pasimoko ir prieš miegą, išsaugo 56 proc. informacijos daugiau.
Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. Vilija Stanišauskienė.]]>1401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-17-16-05--15358648Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių informacijai įsiminti.
Tad, kaip mokytis, kad naujos žinios išliktų atmintyje ilgam?
Pasirodo, informacija lengviau įsimenama ir atmintyje išlieka ilgiau, kai mokomasi nuosekliai, mažomis „porcijomis“, o ne itin intensyviai, pavyzdžiui, prieš kontrolinį darbą ar prieš egzaminą. O ir perdėtas uolumas nieko gero neduoda; protinę veiklą reikia kaitalioti su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis.
Be to, informacijos įsiminimui ir mokymosi rezultatams didelę įtaką turi miego trukmė ir kokybė. O ir, jei žmogus, mokęsis dieną, dar šiek tiek pasimoko ir prieš miegą, išsaugo 56 proc. informacijos daugiau.
Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. Vilija Stanišauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927866.m4aWed, 16 Sep 2015 21:29:02 +0000LRTNorite gerų mokymosi rezultatų? Išmokite mokytis. Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių...Jau kitą dieną mes pamirštame apie 80 proc. išgirstos informacijos. Mat žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei ši riba viršijama, reikia papildomų gudrybių informacijai įsiminti.
Tad, kaip mokytis, kad naujos žinios išliktų atmintyje ilgam?
Pasirodo, informacija lengviau įsimenama ir atmintyje išlieka ilgiau, kai mokomasi nuosekliai, mažomis „porcijomis“, o ne itin intensyviai, pavyzdžiui, prieš kontrolinį darbą ar prieš egzaminą. O ir perdėtas uolumas nieko gero neduoda; protinę veiklą reikia kaitalioti su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis.
Be to, informacijos įsiminimui ir mokymosi rezultatams didelę įtaką turi miego trukmė ir kokybė. O ir, jei žmogus, mokęsis dieną, dar šiek tiek pasimoko ir prieš miegą, išsaugo 56 proc. informacijos daugiau.
Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. Vilija Stanišauskienė.]]>1402falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-10-16-05--16775365Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis vaikų negauna savose šeimose. Tokių mokyklų atstovai teisinasi esą jų mokiniai prastai mokosi, nes vaikais nesidomi asocialūs jų tėvai, nes vaikų genetika prasta ir pan.?
Bet ar šie išvedžiojimai teisingi ir, ar gali atokesnių regionų mažesnių mokyklų mokytojai vaikus stipriai motyvuoti, įnorinti mokytis, parengti valstybiniams brandos egzaminams ar net nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms? Pasirodo, gali.
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšaitis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/09/1011927718.m4aThu, 10 Sep 2015 13:05:00 +0000LRTKokia yra mažų mokyklų misija: tik pamaitinti vaiką ar ir paskatinti akademinei sėkmei? Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis...Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis vaikų negauna savose šeimose. Tokių mokyklų atstovai teisinasi esą jų mokiniai prastai mokosi, nes vaikais nesidomi asocialūs jų tėvai, nes vaikų genetika prasta ir pan.?
Bet ar šie išvedžiojimai teisingi ir, ar gali atokesnių regionų mažesnių mokyklų mokytojai vaikus stipriai motyvuoti, įnorinti mokytis, parengti valstybiniams brandos egzaminams ar net nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms? Pasirodo, gali.
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšaitis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-10-16-05--15358647Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis vaikų negauna savose šeimose. Tokių mokyklų atstovai teisinasi esą jų mokiniai prastai mokosi, nes vaikais nesidomi asocialūs jų tėvai, nes vaikų genetika prasta ir pan.?
Bet ar šie išvedžiojimai teisingi ir, ar gali atokesnių regionų mažesnių mokyklų mokytojai vaikus stipriai motyvuoti, įnorinti mokytis, parengti valstybiniams brandos egzaminams ar net nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms? Pasirodo, gali.
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927718.m4aThu, 10 Sep 2015 09:30:13 +0000LRTKokia yra mažų mokyklų misija: tik pamaitinti vaiką ar ir paskatinti akademinei sėkmei? Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis...Kai kurių mažų miestelių ir kaimų mokyklų administracijos bei pedagogai susiaurino savo tikslus iki mokinių pamaitinimo ir tinkamos priežiūros, kurios dalis vaikų negauna savose šeimose. Tokių mokyklų atstovai teisinasi esą jų mokiniai prastai mokosi, nes vaikais nesidomi asocialūs jų tėvai, nes vaikų genetika prasta ir pan.?
Bet ar šie išvedžiojimai teisingi ir, ar gali atokesnių regionų mažesnių mokyklų mokytojai vaikus stipriai motyvuoti, įnorinti mokytis, parengti valstybiniams brandos egzaminams ar net nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms? Pasirodo, gali.
Laidoje dalyvaus: Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšaitis.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-03-16-05--16775363http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/09/1011927572.m4aThu, 03 Sep 2015 13:05:00 +0000LRTŠiandien diskutuosime apie Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuojamą visą paketą siūlymų mokytojams, kaip jie galėtų dėstyti išradingiau bei sudominti moksleivius, kad šie noriau mokytųsi, taip pat apie tai, kaip patys mokiniai siūlo elgtis su...1500falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-09-03-16-05--15358649http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927572.m4aWed, 02 Sep 2015 22:09:23 +0000LRTŠiandien diskutuosime apie Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuojamą visą paketą siūlymų mokytojams, kaip jie galėtų dėstyti išradingiau bei sudominti moksleivius, kad šie noriau mokytųsi, taip pat apie tai, kaip patys mokiniai siūlo elgtis su...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-27-16-05--16775357Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų.
Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos.
Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje.
Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais.
Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų?
O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas?

Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/08/1011895272.m4aThu, 27 Aug 2015 13:05:00 +0000LRTAr gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15...Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų.
Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos.
Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje.
Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais.
Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų?
O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas?

Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.]]>1456falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-27-16-05--15358653Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų.
Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos.
Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje.
Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais.
Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų?
O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas?

Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895272.m4aThu, 27 Aug 2015 04:03:07 +0000LRTAr gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15...Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų.
Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos.
Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje.
Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais.
Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų?
O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas?

Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.]]>1457falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-20-16-05--15358654
Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?

Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895137.m4aThu, 20 Aug 2015 20:03:20 +0000LRTGabūs vaikai. Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų...
Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?

Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.]]>1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-20-16-05--16775370
Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?

Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/08/1011895137.m4aThu, 20 Aug 2015 13:05:00 +0000LRTGabūs vaikai. Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų...
Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?

Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.]]>1490falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-13-16-05--16775371
Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/08/1011895015.m4aThu, 13 Aug 2015 13:05:00 +0000LRTKodėl vaikai nebegirdi tėvų? Kodėl kompiuteris jiems tapo geresnis draugas už gyvą bendravimą su tėvais? Kaip tėvams išlikti ramiems ir kantriems, prasidėjus mokslo metams? Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.
Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-13-16-05--15358655
Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895015.m4aThu, 13 Aug 2015 01:48:13 +0000LRTKodėl vaikai nebegirdi tėvų? Kodėl kompiuteris jiems tapo geresnis draugas už gyvą bendravimą su tėvais? Kaip tėvams išlikti ramiems ir kantriems, prasidėjus mokslo metams? Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.
Laidoje dalyvaus – Paramos vaikams centro direktorė, psichologė Aušra Kurienė.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-06-16-05--15358660Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895270.m4aThu, 06 Aug 2015 16:18:05 +0000LRTIki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir...Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.]]>1489falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-08-06-16-05--16775378Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/08/1011895270.m4aThu, 06 Aug 2015 13:05:00 +0000LRTIki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir...Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.]]>1488falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-30-16-05--16775398
Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų.
O, ar tikrai galima išmokti užsienio kalbos per keturiolika dienų ar tik per keletą mėnesių? Pagaliau per kiek laiko įmanoma bent šiek tiek pramokti svetimos kalbos ir, kada reikėtų pradėti mokytis užsienio kalbų, kad išmoktume kalbėti be akcento?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė ir kalbų mokyklos „Kalba.lt“ vadovas dr. Rytis Jurkėnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/07/1011862344.m4aThu, 30 Jul 2015 13:05:00 +0000LRTKodėl daugeliui lietuvių nepavyksta net per 8 - 12 metų išmokti svetimos užsienio kalbos?" Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų. O,...
Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų.
O, ar tikrai galima išmokti užsienio kalbos per keturiolika dienų ar tik per keletą mėnesių? Pagaliau per kiek laiko įmanoma bent šiek tiek pramokti svetimos kalbos ir, kada reikėtų pradėti mokytis užsienio kalbų, kad išmoktume kalbėti be akcento?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė ir kalbų mokyklos „Kalba.lt“ vadovas dr. Rytis Jurkėnas.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-30-16-05--15358658
Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų.
O, ar tikrai galima išmokti užsienio kalbos per keturiolika dienų ar tik per keletą mėnesių? Pagaliau per kiek laiko įmanoma bent šiek tiek pramokti svetimos kalbos ir, kada reikėtų pradėti mokytis užsienio kalbų, kad išmoktume kalbėti be akcento?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė ir kalbų mokyklos „Kalba.lt“ vadovas dr. Rytis Jurkėnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011862344.m4aWed, 29 Jul 2015 21:13:02 +0000LRTKodėl daugeliui lietuvių nepavyksta net per 8 - 12 metų išmokti svetimos užsienio kalbos?" Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų. O,...
Greito kalbų mokymosi atstovai šaiposi iš tradicinio kalbų mokymo metodikų, esą jos specialiai sudėliotos taip, kad žmonės gerai neišmoktų svetimų kalbų.
O, ar tikrai galima išmokti užsienio kalbos per keturiolika dienų ar tik per keletą mėnesių? Pagaliau per kiek laiko įmanoma bent šiek tiek pramokti svetimos kalbos ir, kada reikėtų pradėti mokytis užsienio kalbų, kad išmoktume kalbėti be akcento?

Laidoje dalyvaus: Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė ir kalbų mokyklos „Kalba.lt“ vadovas dr. Rytis Jurkėnas.]]>1478falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-23-16-05--16775411
Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal mergaičių pasiekimus atrodytų tikrai gerai.
Tad kodėl berniukams nesiseka parodyti, ką jie iš tiesų geba tarptautiniuose pasiekimų tyrimuose ir, kiek prie šios situacijos prisidedame mes, šiandieninių mokinių tėvai ir pedagogai?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja, tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų koordinatorė Lietuvoje dr. Rita Dukynaitė ir Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėja, docentė, dr. Dalia Nasvytienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/07/1011862106.m4aThu, 23 Jul 2015 13:05:00 +0000LRTAr tiesa, kad mūsų berniukų akademiniai gebėjimai yra tokie menki, kad žemyn tempia visą šalį?" Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal...
Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal mergaičių pasiekimus atrodytų tikrai gerai.
Tad kodėl berniukams nesiseka parodyti, ką jie iš tiesų geba tarptautiniuose pasiekimų tyrimuose ir, kiek prie šios situacijos prisidedame mes, šiandieninių mokinių tėvai ir pedagogai?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja, tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų koordinatorė Lietuvoje dr. Rita Dukynaitė ir Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėja, docentė, dr. Dalia Nasvytienė.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-23-16-05--15358656
Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal mergaičių pasiekimus atrodytų tikrai gerai.
Tad kodėl berniukams nesiseka parodyti, ką jie iš tiesų geba tarptautiniuose pasiekimų tyrimuose ir, kiek prie šios situacijos prisidedame mes, šiandieninių mokinių tėvai ir pedagogai?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja, tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų koordinatorė Lietuvoje dr. Rita Dukynaitė ir Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėja, docentė, dr. Dalia Nasvytienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011862106.m4aThu, 23 Jul 2015 00:49:07 +0000LRTAr tiesa, kad mūsų berniukų akademiniai gebėjimai yra tokie menki, kad žemyn tempia visą šalį?" Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal...
Įdomu tai, kad, jei atskirai analizuotume Lietuvos mergaičių, ir atskirai Lietuvos berniukų rezultatus, mūsų šalis tarptautiniuose tyrimuose, pagal mergaičių pasiekimus atrodytų tikrai gerai.
Tad kodėl berniukams nesiseka parodyti, ką jie iš tiesų geba tarptautiniuose pasiekimų tyrimuose ir, kiek prie šios situacijos prisidedame mes, šiandieninių mokinių tėvai ir pedagogai?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja, tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų koordinatorė Lietuvoje dr. Rita Dukynaitė ir Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėja, docentė, dr. Dalia Nasvytienė.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-16-16-05--16775410
Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose reprezentatyviuose tyrimuose: "Ką apie savo studijas, darbą ir karjerą mano absolventai" bei "Išsilavinimas ir darbo vieta: ką veikia 2013 m. absolventai". Ką jie rodo?



Laidoje dalyvauja

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, šios institucijos Studijų politikos ir analizės skyriaus ekonometrė Beatričė Leiputė bei
specialistė Rima Kalinauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/07/1011829613.m4aThu, 16 Jul 2015 13:05:00 +0000LRTKą ir kur studijuoti patartų šiųmečiams abiturientams jų kolegos studentai ir alumnai?" Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose...
Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose reprezentatyviuose tyrimuose: "Ką apie savo studijas, darbą ir karjerą mano absolventai" bei "Išsilavinimas ir darbo vieta: ką veikia 2013 m. absolventai". Ką jie rodo?



Laidoje dalyvauja

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, šios institucijos Studijų politikos ir analizės skyriaus ekonometrė Beatričė Leiputė bei
specialistė Rima Kalinauskaitė.]]>1403falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-16-16-05--15358657
Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose reprezentatyviuose tyrimuose: "Ką apie savo studijas, darbą ir karjerą mano absolventai" bei "Išsilavinimas ir darbo vieta: ką veikia 2013 m. absolventai". Ką jie rodo?



Laidoje dalyvauja

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, šios institucijos Studijų politikos ir analizės skyriaus ekonometrė Beatričė Leiputė bei
specialistė Rima Kalinauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829613.m4aThu, 16 Jul 2015 08:04:37 +0000LRTKą ir kur studijuoti patartų šiųmečiams abiturientams jų kolegos studentai ir alumnai?" Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose...
Universitetų ir kolegijų studentų ir alumnų nuomonės yra atspindėtos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ("Mosta") neseniai atliktuose reprezentatyviuose tyrimuose: "Ką apie savo studijas, darbą ir karjerą mano absolventai" bei "Išsilavinimas ir darbo vieta: ką veikia 2013 m. absolventai". Ką jie rodo?



Laidoje dalyvauja

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, šios institucijos Studijų politikos ir analizės skyriaus ekonometrė Beatričė Leiputė bei
specialistė Rima Kalinauskaitė.]]>1404falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-09-16-05--16775414
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo studijų pasirinkimo paskutiniai žingsniai, kai laiko teikti studijų dokumentus likę tik kiek daugiau nei savaitė?

Beje, pastaruoju metu yra nemažai studijų programų, kurios anksčiau buvo dėstomos tik technikumuose, vėliau kolegijose pradėtos dėstyti ir universitetuose. Šiandien universitetai rengia ir slaugytojus, ir kineziterapeutus, ir lopšelių -darželių pedagogus, ir veiklos policininkus, ir apželdintojus. Tad ką tai reiškia: ar, kad kolegijos nebesugeba tinkamai parengti tokių specialistų, ar juos rengiantys universitetai suteikia papildomos pridėtinės vertės?
Ir kokios kolegijų studijų programos yra rimtos konkurentės ar gal net ir konkurencingesnės bei darbdavių geriau vertinamos nei universitetinės studijų programos?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas ir Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/07/1011829403.m4aThu, 09 Jul 2015 13:05:00 +0000LRTKaip jaunam žmogui, aštuoniolikamečiui – devyniolikamečiui, besirenkančiam studijas nepasimesti aukštųjų mokyklų gausoje? Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo...
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo studijų pasirinkimo paskutiniai žingsniai, kai laiko teikti studijų dokumentus likę tik kiek daugiau nei savaitė?

Beje, pastaruoju metu yra nemažai studijų programų, kurios anksčiau buvo dėstomos tik technikumuose, vėliau kolegijose pradėtos dėstyti ir universitetuose. Šiandien universitetai rengia ir slaugytojus, ir kineziterapeutus, ir lopšelių -darželių pedagogus, ir veiklos policininkus, ir apželdintojus. Tad ką tai reiškia: ar, kad kolegijos nebesugeba tinkamai parengti tokių specialistų, ar juos rengiantys universitetai suteikia papildomos pridėtinės vertės?
Ir kokios kolegijų studijų programos yra rimtos konkurentės ar gal net ir konkurencingesnės bei darbdavių geriau vertinamos nei universitetinės studijų programos?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas ir Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas.]]>1481falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-09-16-05--15358659
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo studijų pasirinkimo paskutiniai žingsniai, kai laiko teikti studijų dokumentus likę tik kiek daugiau nei savaitė?

Beje, pastaruoju metu yra nemažai studijų programų, kurios anksčiau buvo dėstomos tik technikumuose, vėliau kolegijose pradėtos dėstyti ir universitetuose. Šiandien universitetai rengia ir slaugytojus, ir kineziterapeutus, ir lopšelių -darželių pedagogus, ir veiklos policininkus, ir apželdintojus. Tad ką tai reiškia: ar, kad kolegijos nebesugeba tinkamai parengti tokių specialistų, ar juos rengiantys universitetai suteikia papildomos pridėtinės vertės?
Ir kokios kolegijų studijų programos yra rimtos konkurentės ar gal net ir konkurencingesnės bei darbdavių geriau vertinamos nei universitetinės studijų programos?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas ir Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829403.m4aWed, 08 Jul 2015 22:26:38 +0000LRTKaip jaunam žmogui, aštuoniolikamečiui – devyniolikamečiui, besirenkančiam studijas nepasimesti aukštųjų mokyklų gausoje? Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo...
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir kviečia mokytis net 23 kolegijos dar dvi dešimtys universitetų. Kokie turėtų būti protingo studijų pasirinkimo paskutiniai žingsniai, kai laiko teikti studijų dokumentus likę tik kiek daugiau nei savaitė?

Beje, pastaruoju metu yra nemažai studijų programų, kurios anksčiau buvo dėstomos tik technikumuose, vėliau kolegijose pradėtos dėstyti ir universitetuose. Šiandien universitetai rengia ir slaugytojus, ir kineziterapeutus, ir lopšelių -darželių pedagogus, ir veiklos policininkus, ir apželdintojus. Tad ką tai reiškia: ar, kad kolegijos nebesugeba tinkamai parengti tokių specialistų, ar juos rengiantys universitetai suteikia papildomos pridėtinės vertės?
Ir kokios kolegijų studijų programos yra rimtos konkurentės ar gal net ir konkurencingesnės bei darbdavių geriau vertinamos nei universitetinės studijų programos?

Laidoje dalyvaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas ir Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas.]]>1482falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-02-16-05--16775430Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?
Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/07/1011829282.m4aThu, 02 Jul 2015 13:05:00 +0000LRTDar dvi savaites abiturientai gali LAMA BPO sistemoje teikti bei taisyti prašymus, ką ir kokiose aukštosiose mokyklose jie norėtų studijuoti. Tuo pačiu vyksta dar vienas procesas: aukštąsias mokyklas baigę kolegijų ir universitetų bakalaurai bei...Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?
Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.]]>1484falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-07-02-16-05--15358661Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?
Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011829282.m4aThu, 02 Jul 2015 07:33:25 +0000LRTDar dvi savaites abiturientai gali LAMA BPO sistemoje teikti bei taisyti prašymus, ką ir kokiose aukštosiose mokyklose jie norėtų studijuoti. Tuo pačiu vyksta dar vienas procesas: aukštąsias mokyklas baigę kolegijų ir universitetų bakalaurai bei...Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?
Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-25-16-05--15358662http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011829599.m4aThu, 25 Jun 2015 00:28:46 +0000LRT70-metį švenčianti seniausia šalyje vadovėlių leidykla „Šviesa" visu pagreičiu neria į elektroninę leidybą. Kodėl? Kokią pridėtinę vertę elektroniniai vadovėliai sukurs mokyklose? Kokiai daliai šiandieninių pedagogų vadovėlis nebėra pagrindinė, o tik...1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-18-16-05--16775434Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora metų. Pernai Kaune buvo atidaryta pirmoji STEAM tipo mokykla – KTU inžinerinis licėjus. Netrukus tokių mokyklų atsiras ir kitose savivaldybėse. Kam to reikia ir ką šios mokyklos ugdo?
Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė bei KTU inžinerinio licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/06/1011764073.m4aThu, 18 Jun 2015 13:05:00 +0000LRTKodėl elitinių mokyklų atstovai išsigando steigiamų STEAM (inžinerinio, gamtamokslio, matematinio profilio) mokyklų? Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora...Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora metų. Pernai Kaune buvo atidaryta pirmoji STEAM tipo mokykla – KTU inžinerinis licėjus. Netrukus tokių mokyklų atsiras ir kitose savivaldybėse. Kam to reikia ir ką šios mokyklos ugdo?
Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė bei KTU inžinerinio licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-18-16-05--15358663Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora metų. Pernai Kaune buvo atidaryta pirmoji STEAM tipo mokykla – KTU inžinerinis licėjus. Netrukus tokių mokyklų atsiras ir kitose savivaldybėse. Kam to reikia ir ką šios mokyklos ugdo?
Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė bei KTU inžinerinio licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764073.m4aThu, 18 Jun 2015 06:45:45 +0000LRTKodėl elitinių mokyklų atstovai išsigando steigiamų STEAM (inžinerinio, gamtamokslio, matematinio profilio) mokyklų? Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora...Pasaulyje jau kuris laikas kalbama apie tokias specializuotas mokyklas, na, o Lietuvoje STEAM vardą išgirdome tik maždaug prieš pora metų. Pernai Kaune buvo atidaryta pirmoji STEAM tipo mokykla – KTU inžinerinis licėjus. Netrukus tokių mokyklų atsiras ir kitose savivaldybėse. Kam to reikia ir ką šios mokyklos ugdo?
Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė bei KTU inžinerinio licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.]]>1486falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-11-16-05--16775437
Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo pirmieji duomenys: ar šiųmečiai abiturientai pasimokė iš savo pirmtakų klaidų ir būsimas studijas renkasi apgalvotai ir atsakingai, ar ir toliau stoja į tas studijų programas, kurių specialistai jau daugelį menų neranda darbo, bet nesirenka tų profesijų, kurios garantuoja saugią ateitį; kokios studijų programos nesurenka studentų ir dėl to yra net nevykdomos arba studijuoja labai mažai jaunuolių, bet darbdaviams labai reikia tų specialistų?
Pagaliau, kokiai daliai jaunuolių rinktis perspektyvesnes studijas užkerta jų dar dešimtoje klasėje priimtas sprendimas nebesimokyti A lygiu kai kurių nelengvų disciplinų?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto prorektorius, profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/06/1011763837.m4aThu, 11 Jun 2015 13:05:00 +0000LRTKokios yra didžiosios stojimo į aukštąsias mokyklas klaidos, kurias kasmet daro abiturientai? Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo...
Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo pirmieji duomenys: ar šiųmečiai abiturientai pasimokė iš savo pirmtakų klaidų ir būsimas studijas renkasi apgalvotai ir atsakingai, ar ir toliau stoja į tas studijų programas, kurių specialistai jau daugelį menų neranda darbo, bet nesirenka tų profesijų, kurios garantuoja saugią ateitį; kokios studijų programos nesurenka studentų ir dėl to yra net nevykdomos arba studijuoja labai mažai jaunuolių, bet darbdaviams labai reikia tų specialistų?
Pagaliau, kokiai daliai jaunuolių rinktis perspektyvesnes studijas užkerta jų dar dešimtoje klasėje priimtas sprendimas nebesimokyti A lygiu kai kurių nelengvų disciplinų?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto prorektorius, profesorius Pranas Žiliukas.]]>1429falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-11-16-05--15358664
Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo pirmieji duomenys: ar šiųmečiai abiturientai pasimokė iš savo pirmtakų klaidų ir būsimas studijas renkasi apgalvotai ir atsakingai, ar ir toliau stoja į tas studijų programas, kurių specialistai jau daugelį menų neranda darbo, bet nesirenka tų profesijų, kurios garantuoja saugią ateitį; kokios studijų programos nesurenka studentų ir dėl to yra net nevykdomos arba studijuoja labai mažai jaunuolių, bet darbdaviams labai reikia tų specialistų?
Pagaliau, kokiai daliai jaunuolių rinktis perspektyvesnes studijas užkerta jų dar dešimtoje klasėje priimtas sprendimas nebesimokyti A lygiu kai kurių nelengvų disciplinų?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto prorektorius, profesorius Pranas Žiliukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763837.m4aWed, 10 Jun 2015 22:05:16 +0000LRTKokios yra didžiosios stojimo į aukštąsias mokyklas klaidos, kurias kasmet daro abiturientai? Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo...
Jau dešimt dienų abiturientai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose, teikia pareiškinius dokumentus. Ką rodo pirmieji duomenys: ar šiųmečiai abiturientai pasimokė iš savo pirmtakų klaidų ir būsimas studijas renkasi apgalvotai ir atsakingai, ar ir toliau stoja į tas studijų programas, kurių specialistai jau daugelį menų neranda darbo, bet nesirenka tų profesijų, kurios garantuoja saugią ateitį; kokios studijų programos nesurenka studentų ir dėl to yra net nevykdomos arba studijuoja labai mažai jaunuolių, bet darbdaviams labai reikia tų specialistų?
Pagaliau, kokiai daliai jaunuolių rinktis perspektyvesnes studijas užkerta jų dar dešimtoje klasėje priimtas sprendimas nebesimokyti A lygiu kai kurių nelengvų disciplinų?

Laidoje dalyvaus: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto prorektorius, profesorius Pranas Žiliukas.]]>1430falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-04-16-05--16775439
Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos kokybę. Šis išorinis vertinimas atskleidė milžiniškus skirtingų savivaldybių mokyklų mokinių ugdymo, pasiekimų ir kokybės valdymo skirtumus.
Beje, vertintojai, kalbėdamiesi su mokiniais ir jų tėvais, neretai išgirsta prašymų pasilikti ilgiau nei vieną savaitę, mat lankantis vertintojams net ir nekokie mokytojai sukrunta, labiau stengiasi ir ruošiasi pamokoms, tad mokiniai patiria didesnį mokymosi malonumą.
Tiesa, ne visi direktoriai, pedagogai, miestų ir rajonų švietimo skyrių vedėjai bei merai, gavę išorinio mokyklos veiklos kokybės vertinimo ataskaitą, skuba taisyti ekspertų įvardintų „silpnų vietų".
O, kaip rodo jau dešimt metų Lietuvoje vykstantis pačių mokyklų savo veiklos vertinimas, absoliuti dauguma mokyklų bendruomenių mano, kad jų įstaigoje stipriausia yra kultūrinė veikla, bet – ne ugdymas.
Tad, ką reikėtų žinoti tėvams, šiuo metu renkantiems mokyklą būsimiems pirmokėliams, penktokėliams ar devintokams?

Laidoje dalyvaus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyrius vedėja Snieguolė Vaičekauskienė, Analizės ir duomenų apdorojimo skyriaus vedėja Kristina Kardelytė ir Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/06/1011731038.m4aThu, 04 Jun 2015 13:05:00 +0000LRTKą atskleidžia išorinis mokyklų veiklos vertinimas, kad tik reta ugdymo įstaiga viešai skelbia šiuos rezultatus?" Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos...
Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos kokybę. Šis išorinis vertinimas atskleidė milžiniškus skirtingų savivaldybių mokyklų mokinių ugdymo, pasiekimų ir kokybės valdymo skirtumus.
Beje, vertintojai, kalbėdamiesi su mokiniais ir jų tėvais, neretai išgirsta prašymų pasilikti ilgiau nei vieną savaitę, mat lankantis vertintojams net ir nekokie mokytojai sukrunta, labiau stengiasi ir ruošiasi pamokoms, tad mokiniai patiria didesnį mokymosi malonumą.
Tiesa, ne visi direktoriai, pedagogai, miestų ir rajonų švietimo skyrių vedėjai bei merai, gavę išorinio mokyklos veiklos kokybės vertinimo ataskaitą, skuba taisyti ekspertų įvardintų „silpnų vietų".
O, kaip rodo jau dešimt metų Lietuvoje vykstantis pačių mokyklų savo veiklos vertinimas, absoliuti dauguma mokyklų bendruomenių mano, kad jų įstaigoje stipriausia yra kultūrinė veikla, bet – ne ugdymas.
Tad, ką reikėtų žinoti tėvams, šiuo metu renkantiems mokyklą būsimiems pirmokėliams, penktokėliams ar devintokams?

Laidoje dalyvaus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyrius vedėja Snieguolė Vaičekauskienė, Analizės ir duomenų apdorojimo skyriaus vedėja Kristina Kardelytė ir Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė.]]>1438falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-06-04-16-05--15358665
Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos kokybę. Šis išorinis vertinimas atskleidė milžiniškus skirtingų savivaldybių mokyklų mokinių ugdymo, pasiekimų ir kokybės valdymo skirtumus.
Beje, vertintojai, kalbėdamiesi su mokiniais ir jų tėvais, neretai išgirsta prašymų pasilikti ilgiau nei vieną savaitę, mat lankantis vertintojams net ir nekokie mokytojai sukrunta, labiau stengiasi ir ruošiasi pamokoms, tad mokiniai patiria didesnį mokymosi malonumą.
Tiesa, ne visi direktoriai, pedagogai, miestų ir rajonų švietimo skyrių vedėjai bei merai, gavę išorinio mokyklos veiklos kokybės vertinimo ataskaitą, skuba taisyti ekspertų įvardintų „silpnų vietų".
O, kaip rodo jau dešimt metų Lietuvoje vykstantis pačių mokyklų savo veiklos vertinimas, absoliuti dauguma mokyklų bendruomenių mano, kad jų įstaigoje stipriausia yra kultūrinė veikla, bet – ne ugdymas.
Tad, ką reikėtų žinoti tėvams, šiuo metu renkantiems mokyklą būsimiems pirmokėliams, penktokėliams ar devintokams?

Laidoje dalyvaus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyrius vedėja Snieguolė Vaičekauskienė, Analizės ir duomenų apdorojimo skyriaus vedėja Kristina Kardelytė ir Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011731038.m4aThu, 04 Jun 2015 08:10:02 +0000LRTKą atskleidžia išorinis mokyklų veiklos vertinimas, kad tik reta ugdymo įstaiga viešai skelbia šiuos rezultatus?" Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos...
Bemaž per septynerius metus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai įvertino apie 40 proc. visų šalies mokyklų veiklos kokybę. Šis išorinis vertinimas atskleidė milžiniškus skirtingų savivaldybių mokyklų mokinių ugdymo, pasiekimų ir kokybės valdymo skirtumus.
Beje, vertintojai, kalbėdamiesi su mokiniais ir jų tėvais, neretai išgirsta prašymų pasilikti ilgiau nei vieną savaitę, mat lankantis vertintojams net ir nekokie mokytojai sukrunta, labiau stengiasi ir ruošiasi pamokoms, tad mokiniai patiria didesnį mokymosi malonumą.
Tiesa, ne visi direktoriai, pedagogai, miestų ir rajonų švietimo skyrių vedėjai bei merai, gavę išorinio mokyklos veiklos kokybės vertinimo ataskaitą, skuba taisyti ekspertų įvardintų „silpnų vietų".
O, kaip rodo jau dešimt metų Lietuvoje vykstantis pačių mokyklų savo veiklos vertinimas, absoliuti dauguma mokyklų bendruomenių mano, kad jų įstaigoje stipriausia yra kultūrinė veikla, bet – ne ugdymas.
Tad, ką reikėtų žinoti tėvams, šiuo metu renkantiems mokyklą būsimiems pirmokėliams, penktokėliams ar devintokams?

Laidoje dalyvaus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo skyrius vedėja Snieguolė Vaičekauskienė, Analizės ir duomenų apdorojimo skyriaus vedėja Kristina Kardelytė ir Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-28-16-05--16775443Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose.
Kaip matome iš oficialiosios statistikos, šiuo metu visose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra daugiau kaip 1600 studijų programų. Daugiau nei pusę visų šių programų, tai yra apie 1000, jau įvertino Studijų kokybės vertinimo centro samdomi Lietuvos ir užsienio ekspertai. Jų nuomone, Lietuvoje iš tiesų labai kokybiškos, tai yra aukščiausius įvertinimus gavo, maždaug kas devinta studijų programa. Kitos programos yra vidutinio lygio. Be to, nemažai yra ir ganėtinai prastų studijų programų.
Tiesa, patys universitetai ir kolegijos tikina, kad visos jų siūlomos programos yra puikios.
Taigi, kaip derėtų atsakingai rinktis, ką ir kur studijuoti?

Laidoje dalyvauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė ir šio centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Žilinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011698273.m4aThu, 28 May 2015 13:05:00 +0000LRTKaip neužkibti ant prastų studijų programų jauko? Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose. Kaip matome iš oficialiosios...Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose.
Kaip matome iš oficialiosios statistikos, šiuo metu visose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra daugiau kaip 1600 studijų programų. Daugiau nei pusę visų šių programų, tai yra apie 1000, jau įvertino Studijų kokybės vertinimo centro samdomi Lietuvos ir užsienio ekspertai. Jų nuomone, Lietuvoje iš tiesų labai kokybiškos, tai yra aukščiausius įvertinimus gavo, maždaug kas devinta studijų programa. Kitos programos yra vidutinio lygio. Be to, nemažai yra ir ganėtinai prastų studijų programų.
Tiesa, patys universitetai ir kolegijos tikina, kad visos jų siūlomos programos yra puikios.
Taigi, kaip derėtų atsakingai rinktis, ką ir kur studijuoti?

Laidoje dalyvauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė ir šio centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Žilinskaitė.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-28-16-05--15358670Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose.
Kaip matome iš oficialiosios statistikos, šiuo metu visose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra daugiau kaip 1600 studijų programų. Daugiau nei pusę visų šių programų, tai yra apie 1000, jau įvertino Studijų kokybės vertinimo centro samdomi Lietuvos ir užsienio ekspertai. Jų nuomone, Lietuvoje iš tiesų labai kokybiškos, tai yra aukščiausius įvertinimus gavo, maždaug kas devinta studijų programa. Kitos programos yra vidutinio lygio. Be to, nemažai yra ir ganėtinai prastų studijų programų.
Tiesa, patys universitetai ir kolegijos tikina, kad visos jų siūlomos programos yra puikios.
Taigi, kaip derėtų atsakingai rinktis, ką ir kur studijuoti?

Laidoje dalyvauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė ir šio centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Žilinskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011698273.m4aThu, 28 May 2015 03:49:00 +0000LRTKaip neužkibti ant prastų studijų programų jauko? Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose. Kaip matome iš oficialiosios...Jau nuo ateinančio pirmadienio, birželio 1-osios, abiturientai galės teikti prašymus LAMA BPO studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: kolegijose ir universitetuose.
Kaip matome iš oficialiosios statistikos, šiuo metu visose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra daugiau kaip 1600 studijų programų. Daugiau nei pusę visų šių programų, tai yra apie 1000, jau įvertino Studijų kokybės vertinimo centro samdomi Lietuvos ir užsienio ekspertai. Jų nuomone, Lietuvoje iš tiesų labai kokybiškos, tai yra aukščiausius įvertinimus gavo, maždaug kas devinta studijų programa. Kitos programos yra vidutinio lygio. Be to, nemažai yra ir ganėtinai prastų studijų programų.
Tiesa, patys universitetai ir kolegijos tikina, kad visos jų siūlomos programos yra puikios.
Taigi, kaip derėtų atsakingai rinktis, ką ir kur studijuoti?

Laidoje dalyvauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė ir šio centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Žilinskaitė.]]>1448falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-21-16-05--16775457
Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus.
O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011665557.m4aThu, 21 May 2015 13:05:00 +0000LRTAr internetas sukels švietimo revoliuciją ir pakeis mokymąsi bei studijas? Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto,...
Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus.
O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.]]>1442falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-21-16-05--15358672
Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus.
O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665557.m4aThu, 21 May 2015 06:11:08 +0000LRTAr internetas sukels švietimo revoliuciją ir pakeis mokymąsi bei studijas? Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto,...
Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus.
O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.]]>1442falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-14-16-05--16775450
Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo mokyklų pretenduoja kone tiek pat mokinių kaip ir į elitines šalies gimnazijas? Kas traukia paauglius ir jaunuolius, iškritusius iš švietimo sistemos, grįžti į mokyklas, bet jau kitokio tipo? Ir kaip pavyksta jaunimo mokykloms kitų mokyklų išmestus mokinius uždegti didžiai svajonei ieškoti gyvenimo tikslo ir jo siekti? Pagaliau, kodėl sakoma, kad jaunimo mokyklose dirba vieni geriausių Lietuvos pedagogų, galinčių varžytis su daugelio geriausių Europos šalių mokyklų mokytojais.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė ir Kauno jaunimo mokyklos psichologė Oksana Liutkevičienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011632936.m4aThu, 14 May 2015 13:05:00 +0000LRTAr mokymasis jaunimo mokyklose yra stigma? Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo...
Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo mokyklų pretenduoja kone tiek pat mokinių kaip ir į elitines šalies gimnazijas? Kas traukia paauglius ir jaunuolius, iškritusius iš švietimo sistemos, grįžti į mokyklas, bet jau kitokio tipo? Ir kaip pavyksta jaunimo mokykloms kitų mokyklų išmestus mokinius uždegti didžiai svajonei ieškoti gyvenimo tikslo ir jo siekti? Pagaliau, kodėl sakoma, kad jaunimo mokyklose dirba vieni geriausių Lietuvos pedagogų, galinčių varžytis su daugelio geriausių Europos šalių mokyklų mokytojais.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė ir Kauno jaunimo mokyklos psichologė Oksana Liutkevičienė.]]>1439falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-14-16-05--15358673
Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo mokyklų pretenduoja kone tiek pat mokinių kaip ir į elitines šalies gimnazijas? Kas traukia paauglius ir jaunuolius, iškritusius iš švietimo sistemos, grįžti į mokyklas, bet jau kitokio tipo? Ir kaip pavyksta jaunimo mokykloms kitų mokyklų išmestus mokinius uždegti didžiai svajonei ieškoti gyvenimo tikslo ir jo siekti? Pagaliau, kodėl sakoma, kad jaunimo mokyklose dirba vieni geriausių Lietuvos pedagogų, galinčių varžytis su daugelio geriausių Europos šalių mokyklų mokytojais.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė ir Kauno jaunimo mokyklos psichologė Oksana Liutkevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632936.m4aThu, 14 May 2015 03:35:49 +0000LRTAr mokymasis jaunimo mokyklose yra stigma? Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo...
Jaunimo mokyklose vyksta dokumentų mokytis priėmimas. Kokius mokinius priima jaunimo mokyklos? Kuo jos skiriasi nuo suaugusiųjų mokyklų ir nuo anksčiau buvusių vakarinių mokyklų bei kodėl į daugelį jaunimo mokyklų pretenduoja kone tiek pat mokinių kaip ir į elitines šalies gimnazijas? Kas traukia paauglius ir jaunuolius, iškritusius iš švietimo sistemos, grįžti į mokyklas, bet jau kitokio tipo? Ir kaip pavyksta jaunimo mokykloms kitų mokyklų išmestus mokinius uždegti didžiai svajonei ieškoti gyvenimo tikslo ir jo siekti? Pagaliau, kodėl sakoma, kad jaunimo mokyklose dirba vieni geriausių Lietuvos pedagogų, galinčių varžytis su daugelio geriausių Europos šalių mokyklų mokytojais.

Laidoje dalyvaus: Vilniaus „Gijos" jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė ir Kauno jaunimo mokyklos psichologė Oksana Liutkevičienė.]]>1440falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-07-16-05--16775475Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip rodo oficialioji statistika, per ketverius metus daugybė pradinukų pakeičia savo pasirinktas mokyklas ar mokytojas.
Net 2/3 visų pradinių mokyklų per ketverius metus netenka nuo kelių procentų iki daugiau kaip 70 proc. visų mokinių, pradėjusių lankyti pirmąją klasę. Kas slypi po šia statistika: tik mokinių ir jų tėvų emigracija, ar prasta psichologinė atmosfera, patyčios, žemas akademinis lygis?
Bei, kaip dar atvirų durų mokyklose metu pajusti, ar su naująja mokytoja vaikui bus pakeliui? Pagaliau, iš kokių ženklų galima numanyti, kad vaiko santykiai su būsima mokytoja ir bendraklasiais nesiklostys ir galbūt vertėtų per vasarą paieškoti kitos pradinės mokyklos?
Laidoje dalyvaus: psichologė - psichoterapeutė,
privataus darželio ir mokyklos
direktorė Audronė Kancė ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros lektorė Margarita Vilkonienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/05/1011632703.m4aThu, 07 May 2015 13:05:00 +0000LRTKaip pasirinkti pradinę mokyklą: pagal prestižą ar pirmąją mokytoją? Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip...Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip rodo oficialioji statistika, per ketverius metus daugybė pradinukų pakeičia savo pasirinktas mokyklas ar mokytojas.
Net 2/3 visų pradinių mokyklų per ketverius metus netenka nuo kelių procentų iki daugiau kaip 70 proc. visų mokinių, pradėjusių lankyti pirmąją klasę. Kas slypi po šia statistika: tik mokinių ir jų tėvų emigracija, ar prasta psichologinė atmosfera, patyčios, žemas akademinis lygis?
Bei, kaip dar atvirų durų mokyklose metu pajusti, ar su naująja mokytoja vaikui bus pakeliui? Pagaliau, iš kokių ženklų galima numanyti, kad vaiko santykiai su būsima mokytoja ir bendraklasiais nesiklostys ir galbūt vertėtų per vasarą paieškoti kitos pradinės mokyklos?
Laidoje dalyvaus: psichologė - psichoterapeutė,
privataus darželio ir mokyklos
direktorė Audronė Kancė ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros lektorė Margarita Vilkonienė.]]>1461falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-05-07-16-05--15358675Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip rodo oficialioji statistika, per ketverius metus daugybė pradinukų pakeičia savo pasirinktas mokyklas ar mokytojas.
Net 2/3 visų pradinių mokyklų per ketverius metus netenka nuo kelių procentų iki daugiau kaip 70 proc. visų mokinių, pradėjusių lankyti pirmąją klasę. Kas slypi po šia statistika: tik mokinių ir jų tėvų emigracija, ar prasta psichologinė atmosfera, patyčios, žemas akademinis lygis?
Bei, kaip dar atvirų durų mokyklose metu pajusti, ar su naująja mokytoja vaikui bus pakeliui? Pagaliau, iš kokių ženklų galima numanyti, kad vaiko santykiai su būsima mokytoja ir bendraklasiais nesiklostys ir galbūt vertėtų per vasarą paieškoti kitos pradinės mokyklos?
Laidoje dalyvaus: psichologė - psichoterapeutė,
privataus darželio ir mokyklos
direktorė Audronė Kancė ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros lektorė Margarita Vilkonienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632703.m4aThu, 07 May 2015 04:03:10 +0000LRTKaip pasirinkti pradinę mokyklą: pagal prestižą ar pirmąją mokytoją? Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip...Gegužę pradinėse mokyklose pats sujudimas – mat šiomis dienomis formuojamos naujos pradinukų klasės, mokyklos kviečia būsimus pirmokėlius ir jų tėvus į atvirų durų dienas. Deja, kaip rodo oficialioji statistika, per ketverius metus daugybė pradinukų pakeičia savo pasirinktas mokyklas ar mokytojas.
Net 2/3 visų pradinių mokyklų per ketverius metus netenka nuo kelių procentų iki daugiau kaip 70 proc. visų mokinių, pradėjusių lankyti pirmąją klasę. Kas slypi po šia statistika: tik mokinių ir jų tėvų emigracija, ar prasta psichologinė atmosfera, patyčios, žemas akademinis lygis?
Bei, kaip dar atvirų durų mokyklose metu pajusti, ar su naująja mokytoja vaikui bus pakeliui? Pagaliau, iš kokių ženklų galima numanyti, kad vaiko santykiai su būsima mokytoja ir bendraklasiais nesiklostys ir galbūt vertėtų per vasarą paieškoti kitos pradinės mokyklos?
Laidoje dalyvaus: psichologė - psichoterapeutė,
privataus darželio ir mokyklos
direktorė Audronė Kancė ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemų katedros lektorė Margarita Vilkonienė.]]>1462falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-30-16-05--16775465Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę profesiniai bakalaurai, priešingai nei universitetus baigę bakalaurai, negali pretenduoti į valstybės A lygio tarnautojų pareigybes, įsidarbinti daugelyje valstybės sektoriaus institucijų. Tiesa, privatus verslas kolegijų alumnus įdarbina pakankamai noriai ir darbdaviai neretai būna labiau patenkinti pastaraisiais nei kai kurių universitetų absolventais.
Be to, kolegijų atstovai piktinasi ir tuo, kad universitetai, mažėjant studentų, ėmė rengti netgi tokius specialistus, kuriuos tradiciškai rengdavo technikumai, o pastaruoju metu juos rengė tik kolegijos.
Privačių kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami dar ir dėl to, kad jie negauna krepšelių stodami į nevalstybines aukštąsias mokyklas, net, jei gimnazijas baigia pačiais geriausiais pažymiais.
Tad, ką turėtų žinoti kiekvienas stojantysis apie kolegines ir universitetines studijas?

Laidoje dalyvauja: Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/04/1011632753.m4aThu, 30 Apr 2015 13:05:00 +0000LRTKodėl Lietuvos kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami? Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę...Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę profesiniai bakalaurai, priešingai nei universitetus baigę bakalaurai, negali pretenduoti į valstybės A lygio tarnautojų pareigybes, įsidarbinti daugelyje valstybės sektoriaus institucijų. Tiesa, privatus verslas kolegijų alumnus įdarbina pakankamai noriai ir darbdaviai neretai būna labiau patenkinti pastaraisiais nei kai kurių universitetų absolventais.
Be to, kolegijų atstovai piktinasi ir tuo, kad universitetai, mažėjant studentų, ėmė rengti netgi tokius specialistus, kuriuos tradiciškai rengdavo technikumai, o pastaruoju metu juos rengė tik kolegijos.
Privačių kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami dar ir dėl to, kad jie negauna krepšelių stodami į nevalstybines aukštąsias mokyklas, net, jei gimnazijas baigia pačiais geriausiais pažymiais.
Tad, ką turėtų žinoti kiekvienas stojantysis apie kolegines ir universitetines studijas?

Laidoje dalyvauja: Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis.]]>1427falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-30-16-05--15358674Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę profesiniai bakalaurai, priešingai nei universitetus baigę bakalaurai, negali pretenduoti į valstybės A lygio tarnautojų pareigybes, įsidarbinti daugelyje valstybės sektoriaus institucijų. Tiesa, privatus verslas kolegijų alumnus įdarbina pakankamai noriai ir darbdaviai neretai būna labiau patenkinti pastaraisiais nei kai kurių universitetų absolventais.
Be to, kolegijų atstovai piktinasi ir tuo, kad universitetai, mažėjant studentų, ėmė rengti netgi tokius specialistus, kuriuos tradiciškai rengdavo technikumai, o pastaruoju metu juos rengė tik kolegijos.
Privačių kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami dar ir dėl to, kad jie negauna krepšelių stodami į nevalstybines aukštąsias mokyklas, net, jei gimnazijas baigia pačiais geriausiais pažymiais.
Tad, ką turėtų žinoti kiekvienas stojantysis apie kolegines ir universitetines studijas?

Laidoje dalyvauja: Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011632753.m4aThu, 30 Apr 2015 05:02:37 +0000LRTKodėl Lietuvos kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami? Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę...Šią savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų, studentai įteikė Seimo Peticijų komisijai peticiją su tūkstančiais studentų parašų dėl esą jų teisių diskriminavimo. Mat kolegijas baigę profesiniai bakalaurai, priešingai nei universitetus baigę bakalaurai, negali pretenduoti į valstybės A lygio tarnautojų pareigybes, įsidarbinti daugelyje valstybės sektoriaus institucijų. Tiesa, privatus verslas kolegijų alumnus įdarbina pakankamai noriai ir darbdaviai neretai būna labiau patenkinti pastaraisiais nei kai kurių universitetų absolventais.
Be to, kolegijų atstovai piktinasi ir tuo, kad universitetai, mažėjant studentų, ėmė rengti netgi tokius specialistus, kuriuos tradiciškai rengdavo technikumai, o pastaruoju metu juos rengė tik kolegijos.
Privačių kolegijų studentai jaučiasi diskriminuojami dar ir dėl to, kad jie negauna krepšelių stodami į nevalstybines aukštąsias mokyklas, net, jei gimnazijas baigia pačiais geriausiais pažymiais.
Tad, ką turėtų žinoti kiekvienas stojantysis apie kolegines ir universitetines studijas?

Laidoje dalyvauja: Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis.]]>1427falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-23-16-05--16775470
Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų, pavyzdžiui, robotika, dirbtinis intelektas, medicinos fizika, biomedicininė elektronika, biomechanika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija ir pan., kurioms nepakanka išmanyti tik vieną mokslo sritį.
Bet kaip pastebi Lietuvos mokslininkai, pirmiausia, biomedicinos, technologijų bei fizinių mokslų atstovai, mūsų šalyje dar retas tėvas ir retas pedagogas suvokia tarpdiscipliniškumo svarbą bei įtaką sėkmingai šiandieninių mokinių ateičiai.
Taigi, kodėl net ir humanitarams ar menininkams reikalingos matematikos, informacinių technologijų, fizikos ar chemijos žinios?
Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovė profesorė Raimonda Brunevičiūtė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos mokslo instituto direktorius Rimantas Kačianauskas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/04/1011600050.m4aThu, 23 Apr 2015 13:05:00 +0000LRTKodėl net ir menininkui reikia matematikos žinių? Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų,...
Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų, pavyzdžiui, robotika, dirbtinis intelektas, medicinos fizika, biomedicininė elektronika, biomechanika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija ir pan., kurioms nepakanka išmanyti tik vieną mokslo sritį.
Bet kaip pastebi Lietuvos mokslininkai, pirmiausia, biomedicinos, technologijų bei fizinių mokslų atstovai, mūsų šalyje dar retas tėvas ir retas pedagogas suvokia tarpdiscipliniškumo svarbą bei įtaką sėkmingai šiandieninių mokinių ateičiai.
Taigi, kodėl net ir humanitarams ar menininkams reikalingos matematikos, informacinių technologijų, fizikos ar chemijos žinios?
Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovė profesorė Raimonda Brunevičiūtė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos mokslo instituto direktorius Rimantas Kačianauskas.]]>1410falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-23-16-05--15358676
Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų, pavyzdžiui, robotika, dirbtinis intelektas, medicinos fizika, biomedicininė elektronika, biomechanika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija ir pan., kurioms nepakanka išmanyti tik vieną mokslo sritį.
Bet kaip pastebi Lietuvos mokslininkai, pirmiausia, biomedicinos, technologijų bei fizinių mokslų atstovai, mūsų šalyje dar retas tėvas ir retas pedagogas suvokia tarpdiscipliniškumo svarbą bei įtaką sėkmingai šiandieninių mokinių ateičiai.
Taigi, kodėl net ir humanitarams ar menininkams reikalingos matematikos, informacinių technologijų, fizikos ar chemijos žinios?
Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovė profesorė Raimonda Brunevičiūtė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos mokslo instituto direktorius Rimantas Kačianauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011600050.m4aWed, 22 Apr 2015 21:19:12 +0000LRTKodėl net ir menininkui reikia matematikos žinių? Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų,...
Ateities mokslas ir studijos bus vis labiau tarpdisciplininis: studijuojant reikės mažiausiai dviejų, trijų ar net daugiau disciplinų žinių. Mat randasi vis daugiau naujų studijų ir profesijų, pavyzdžiui, robotika, dirbtinis intelektas, medicinos fizika, biomedicininė elektronika, biomechanika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija ir pan., kurioms nepakanka išmanyti tik vieną mokslo sritį.
Bet kaip pastebi Lietuvos mokslininkai, pirmiausia, biomedicinos, technologijų bei fizinių mokslų atstovai, mūsų šalyje dar retas tėvas ir retas pedagogas suvokia tarpdiscipliniškumo svarbą bei įtaką sėkmingai šiandieninių mokinių ateičiai.
Taigi, kodėl net ir humanitarams ar menininkams reikalingos matematikos, informacinių technologijų, fizikos ar chemijos žinios?
Laidoje dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovė profesorė Raimonda Brunevičiūtė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos mokslo instituto direktorius Rimantas Kačianauskas.]]>1410falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-16-16-05--16775484
Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas, kad dalis universitetų neturi teisės rengti doktorantų?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos mokslo tarybos vadovas Eugenijus Butkus ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius profesorius Juozas Augutis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/04/1011567407.m4aThu, 16 Apr 2015 13:05:00 +0000LRTKiek Lietuvos universitetai yra mokslo įstaigos? Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas,...
Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas, kad dalis universitetų neturi teisės rengti doktorantų?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos mokslo tarybos vadovas Eugenijus Butkus ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius profesorius Juozas Augutis.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-16-16-05--15358677
Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas, kad dalis universitetų neturi teisės rengti doktorantų?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos mokslo tarybos vadovas Eugenijus Butkus ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius profesorius Juozas Augutis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567407.m4aThu, 16 Apr 2015 11:36:34 +0000LRTKiek Lietuvos universitetai yra mokslo įstaigos? Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas,...
Ar universitetai, kurių mokslininkai nekuria mokslo produkcijos arba jų publikacijų nespausdina jokie elitiniai pasaulio mokslo leidiniai gali parengti aukšto lygio specialistus. Ir ką liudija faktas, kad dalis universitetų neturi teisės rengti doktorantų?
Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos mokslo tarybos vadovas Eugenijus Butkus ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius profesorius Juozas Augutis.]]>1432falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-09-16-05--16775466
Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume sekti ir mes, tuo tarpu kiti kalba, jog suomių švietimo politika – tai utopija. Jie ragina atsigręžti į kitą švietimo lyderę – Pietų Korėją. Šios šalies pedagogai vienu balsu tvirtina, jog mokymasis yra ne kas kita kaip sunkus darbas, o nelaimingumas, kurį vaikas patiria sunkiai mokydamasis, yra tik trumpalaikis mirksnis prieš ilgalaikę laimę, kurią atveria puikūs akademiniai rezultatai. Taigi, ko iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai?

Apie tai pokalbis su Panevėžio Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidentu, buvusiu Vilniaus licėjaus mokytoju Rytu Šalna.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/04/1011567165.m4aThu, 09 Apr 2015 13:05:00 +0000LRTKo iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai? Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume...
Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume sekti ir mes, tuo tarpu kiti kalba, jog suomių švietimo politika – tai utopija. Jie ragina atsigręžti į kitą švietimo lyderę – Pietų Korėją. Šios šalies pedagogai vienu balsu tvirtina, jog mokymasis yra ne kas kita kaip sunkus darbas, o nelaimingumas, kurį vaikas patiria sunkiai mokydamasis, yra tik trumpalaikis mirksnis prieš ilgalaikę laimę, kurią atveria puikūs akademiniai rezultatai. Taigi, ko iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai?

Apie tai pokalbis su Panevėžio Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidentu, buvusiu Vilniaus licėjaus mokytoju Rytu Šalna.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-09-16-05--15358679
Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume sekti ir mes, tuo tarpu kiti kalba, jog suomių švietimo politika – tai utopija. Jie ragina atsigręžti į kitą švietimo lyderę – Pietų Korėją. Šios šalies pedagogai vienu balsu tvirtina, jog mokymasis yra ne kas kita kaip sunkus darbas, o nelaimingumas, kurį vaikas patiria sunkiai mokydamasis, yra tik trumpalaikis mirksnis prieš ilgalaikę laimę, kurią atveria puikūs akademiniai rezultatai. Taigi, ko iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai?

Apie tai pokalbis su Panevėžio Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidentu, buvusiu Vilniaus licėjaus mokytoju Rytu Šalna.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567165.m4aThu, 09 Apr 2015 09:30:10 +0000LRTKo iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai? Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume...
Švietimo stebuklą sukūrusi Suomija keičia mokymo metodikas, kad ne tik būtų geri vaikų akademiniai pasiekimai, bet jie ir jaustųsi laimingi. Vieni edukologai sako, kad šiuo pavyzdžiu turėtume sekti ir mes, tuo tarpu kiti kalba, jog suomių švietimo politika – tai utopija. Jie ragina atsigręžti į kitą švietimo lyderę – Pietų Korėją. Šios šalies pedagogai vienu balsu tvirtina, jog mokymasis yra ne kas kita kaip sunkus darbas, o nelaimingumas, kurį vaikas patiria sunkiai mokydamasis, yra tik trumpalaikis mirksnis prieš ilgalaikę laimę, kurią atveria puikūs akademiniai rezultatai. Taigi, ko iš pažangių šalių galėtų pasimokyti mūsų edukologai?

Apie tai pokalbis su Panevėžio Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidentu, buvusiu Vilniaus licėjaus mokytoju Rytu Šalna.]]>1485falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-02-16-05--16775473Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos l.e.p. direktorius Jeronimas Mikiparavičius.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/04/1011534338.m4aThu, 02 Apr 2015 13:05:00 +0000LRTAr tiesa, kad į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose įstoja mokiniai su gerokai aukštesniais mokyklos baigimo balais nei priimami į kai kurias universitetines studijas? Ir, kodėl kasmet kone 2 tūkstančiai jaunuolių, turinčių aukštojo...Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos l.e.p. direktorius Jeronimas Mikiparavičius.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-04-02-16-05--15358680Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos l.e.p. direktorius Jeronimas Mikiparavičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011534338.m4aWed, 01 Apr 2015 21:35:18 +0000LRTAr tiesa, kad į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose įstoja mokiniai su gerokai aukštesniais mokyklos baigimo balais nei priimami į kai kurias universitetines studijas? Ir, kodėl kasmet kone 2 tūkstančiai jaunuolių, turinčių aukštojo...Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos l.e.p. direktorius Jeronimas Mikiparavičius.]]>1473falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-26-16-05--15358682O kitąmet testuojami bus dar ir antrokai bei šeštokai. Kodėl prireikė tokių testų: ar tam, kad dar labiau apkrautume ketvirtokus, aštuntokus, o netrukus ir antrokus bei šeštokus papildomu krūviu, ar tam, kad iš anksto pamatytume tiek savo vaikų silpnąsias tiek stipriąsias puses, tiek ir konkretaus mokytojo ar mokyklų darbo broką? Ir kas labiau bijo standartizuotų testų: mokiniai, jų tėvai ar mokytojai? Bei, kodėl ne visos savivaldybės ir ne visos mokyklos nori dalyvauti mokinių testavime?

Apie tai LRT radijo studijoje pasakoja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Lietuvos progimnazijų asociacijos Tarybos pirmininkas, sostinės Baltupių progimnazijos vadovas Viktoras Blinovas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502204.m4aThu, 26 Mar 2015 19:59:04 +0000LRTJau po mėnesio 42 savivaldybių ir dar 140-ies paskirų mokyklų dalyvaus standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime. Šiais metais ketvirtokai be rašymo, skaitymo ir matematikos testų pirmą kartą pildys dar ir pasaulio pažinimo testą....O kitąmet testuojami bus dar ir antrokai bei šeštokai. Kodėl prireikė tokių testų: ar tam, kad dar labiau apkrautume ketvirtokus, aštuntokus, o netrukus ir antrokus bei šeštokus papildomu krūviu, ar tam, kad iš anksto pamatytume tiek savo vaikų silpnąsias tiek stipriąsias puses, tiek ir konkretaus mokytojo ar mokyklų darbo broką? Ir kas labiau bijo standartizuotų testų: mokiniai, jų tėvai ar mokytojai? Bei, kodėl ne visos savivaldybės ir ne visos mokyklos nori dalyvauti mokinių testavime?

Apie tai LRT radijo studijoje pasakoja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Lietuvos progimnazijų asociacijos Tarybos pirmininkas, sostinės Baltupių progimnazijos vadovas Viktoras Blinovas.]]>1492falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-26-16-05--16775506O kitąmet testuojami bus dar ir antrokai bei šeštokai. Kodėl prireikė tokių testų: ar tam, kad dar labiau apkrautume ketvirtokus, aštuntokus, o netrukus ir antrokus bei šeštokus papildomu krūviu, ar tam, kad iš anksto pamatytume tiek savo vaikų silpnąsias tiek stipriąsias puses, tiek ir konkretaus mokytojo ar mokyklų darbo broką? Ir kas labiau bijo standartizuotų testų: mokiniai, jų tėvai ar mokytojai? Bei, kodėl ne visos savivaldybės ir ne visos mokyklos nori dalyvauti mokinių testavime?

Apie tai LRT radijo studijoje pasakoja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Lietuvos progimnazijų asociacijos Tarybos pirmininkas, sostinės Baltupių progimnazijos vadovas Viktoras Blinovas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011502204.m4aThu, 26 Mar 2015 14:05:00 +0000LRTJau po mėnesio 42 savivaldybių ir dar 140-ies paskirų mokyklų dalyvaus standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime. Šiais metais ketvirtokai be rašymo, skaitymo ir matematikos testų pirmą kartą pildys dar ir pasaulio pažinimo testą....O kitąmet testuojami bus dar ir antrokai bei šeštokai. Kodėl prireikė tokių testų: ar tam, kad dar labiau apkrautume ketvirtokus, aštuntokus, o netrukus ir antrokus bei šeštokus papildomu krūviu, ar tam, kad iš anksto pamatytume tiek savo vaikų silpnąsias tiek stipriąsias puses, tiek ir konkretaus mokytojo ar mokyklų darbo broką? Ir kas labiau bijo standartizuotų testų: mokiniai, jų tėvai ar mokytojai? Bei, kodėl ne visos savivaldybės ir ne visos mokyklos nori dalyvauti mokinių testavime?

Apie tai LRT radijo studijoje pasakoja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė ir Lietuvos progimnazijų asociacijos Tarybos pirmininkas, sostinės Baltupių progimnazijos vadovas Viktoras Blinovas.]]>1491falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-19-16-03--16775500Apie tai kalbamės su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi profesoriumi Alfonsu Daniūnu ir Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi profesoriumi Zigmu Lydeka.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011501972.m4aThu, 19 Mar 2015 14:03:00 +0000LRTKo vertas Lietuvos aukštojo mokslo diplomas, jei studijuoti priimami visi abiturientai; netgi tie, kurie nesugebėjo išlaikyti nė vieno valstybinio brandos egzamino. Ir, ką daro universitetų profesūra, kai paaiškėja, kad daugiau nei pusė visų priimtų...Apie tai kalbamės su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi profesoriumi Alfonsu Daniūnu ir Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi profesoriumi Zigmu Lydeka.]]>1494falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-19-16-03--15358681Apie tai kalbamės su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi profesoriumi Alfonsu Daniūnu ir Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi profesoriumi Zigmu Lydeka.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501972.m4aThu, 19 Mar 2015 07:24:47 +0000LRTKo vertas Lietuvos aukštojo mokslo diplomas, jei studijuoti priimami visi abiturientai; netgi tie, kurie nesugebėjo išlaikyti nė vieno valstybinio brandos egzamino. Ir, ką daro universitetų profesūra, kai paaiškėja, kad daugiau nei pusė visų priimtų...Apie tai kalbamės su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi profesoriumi Alfonsu Daniūnu ir Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi profesoriumi Zigmu Lydeka.]]>1495falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-12-16-05--16775491http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011501704.m4aThu, 12 Mar 2015 14:05:00 +0000LRTKaip pasikeitė mūsų švietimo sistema per 25-ius nepriklausomybės metus? Laidos svečias – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-12-16-05--15358684http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501704.m4aThu, 12 Mar 2015 12:28:31 +0000LRTKaip pasikeitė mūsų švietimo sistema per 25-ius nepriklausomybės metus? Laidos svečias – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.1472falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-05-16-05--16775487Apie laidoje "Dešimt balų" pasakoja Vilniaus valstybinės Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas ir neseniai iš Izraelio grįžęs žurnalistas, naujienų portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, pedagogas Donatas Puslys.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/03/1011469546.m4aThu, 05 Mar 2015 14:05:00 +0000LRTIškilūs žydų pedagogai akcentuoja, kad vaikas gimsta tarsi švarus lapas ir, ką jame įrašysi iki septynerių metų, toks jis ir užaugs žmogus. Kuo ypatinga pedagoginė žydų sistema, kad net trečdalis visų Nobelio premijos laureatų yra žydų kilmės, kaip ir...Apie laidoje "Dešimt balų" pasakoja Vilniaus valstybinės Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas ir neseniai iš Izraelio grįžęs žurnalistas, naujienų portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, pedagogas Donatas Puslys.]]>1451falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-03-05-16-05--15358683Apie laidoje "Dešimt balų" pasakoja Vilniaus valstybinės Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas ir neseniai iš Izraelio grįžęs žurnalistas, naujienų portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, pedagogas Donatas Puslys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011469546.m4aThu, 05 Mar 2015 07:11:42 +0000LRTIškilūs žydų pedagogai akcentuoja, kad vaikas gimsta tarsi švarus lapas ir, ką jame įrašysi iki septynerių metų, toks jis ir užaugs žmogus. Kuo ypatinga pedagoginė žydų sistema, kad net trečdalis visų Nobelio premijos laureatų yra žydų kilmės, kaip ir...Apie laidoje "Dešimt balų" pasakoja Vilniaus valstybinės Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas ir neseniai iš Izraelio grįžęs žurnalistas, naujienų portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, pedagogas Donatas Puslys.]]>1452falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-26-16-05--16775498http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/02/1011469344.m4aThu, 26 Feb 2015 14:05:00 +0000LRTTik per keletą metų regionų aukštosiose mokyklose apie 2/3 ar net per pusę sumažėjo studentų. Kodėl regionų kolegijos negeba konkuruoti su didmiesčių aukštosiomis mokyklomis? Kas tai lemia: nepatrauklios ir nepaklausios studijų programos, studijų...1434falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-26-16-05--15358685http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469344.m4aThu, 26 Feb 2015 03:54:13 +0000LRTTik per keletą metų regionų aukštosiose mokyklose apie 2/3 ar net per pusę sumažėjo studentų. Kodėl regionų kolegijos negeba konkuruoti su didmiesčių aukštosiomis mokyklomis? Kas tai lemia: nepatrauklios ir nepaklausios studijų programos, studijų...1435falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-19-16-05--15358686
Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš būsiu po dešimties, dvidešimties ir daugiau metų. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų pasirenka būsimas studijas brandžiai. Likusieji 95-80 proc. gimnazistų stoja ten, kur gauna valstybės finansuojamą studijų vietą, kur neįstojo ir patarė atžalai stoti tėvai arba, ką nugirdo iš draugų, kitų atsitiktinių šaltinių, kas tariamai yra pelninga ir prestižinė profesija. Ar tikrai šių dedamųjų užtenka tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi? Kaip ir kada reikėtų pradėti planuoti apie būsimą profesiją? - laidoje "Dešimt balų" diskutuoja karjeros konsultantas, bendrovės Kalba.lt vadovas dr. Rytis Jurkėnas ir Kauno rajono Linksmakalnio darželio-mokyklos direktorė ir gimnazijos karjeros mokytoja Asta Gudaitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469059.m4aThu, 19 Feb 2015 16:17:24 +0000LRTKodėl tik 20 proc. jaunuolių jaučiasi sėkmingi, laimingi ir įgyvendina savo profesines ambicijas, o likusieji 80 proc. įgyvendina pirmųjų gyvenimo tikslus? Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš...
Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš būsiu po dešimties, dvidešimties ir daugiau metų. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų pasirenka būsimas studijas brandžiai. Likusieji 95-80 proc. gimnazistų stoja ten, kur gauna valstybės finansuojamą studijų vietą, kur neįstojo ir patarė atžalai stoti tėvai arba, ką nugirdo iš draugų, kitų atsitiktinių šaltinių, kas tariamai yra pelninga ir prestižinė profesija. Ar tikrai šių dedamųjų užtenka tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi? Kaip ir kada reikėtų pradėti planuoti apie būsimą profesiją? - laidoje "Dešimt balų" diskutuoja karjeros konsultantas, bendrovės Kalba.lt vadovas dr. Rytis Jurkėnas ir Kauno rajono Linksmakalnio darželio-mokyklos direktorė ir gimnazijos karjeros mokytoja Asta Gudaitienė.]]>1457falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-19-16-05--16775513
Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš būsiu po dešimties, dvidešimties ir daugiau metų. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų pasirenka būsimas studijas brandžiai. Likusieji 95-80 proc. gimnazistų stoja ten, kur gauna valstybės finansuojamą studijų vietą, kur neįstojo ir patarė atžalai stoti tėvai arba, ką nugirdo iš draugų, kitų atsitiktinių šaltinių, kas tariamai yra pelninga ir prestižinė profesija. Ar tikrai šių dedamųjų užtenka tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi? Kaip ir kada reikėtų pradėti planuoti apie būsimą profesiją? - laidoje "Dešimt balų" diskutuoja karjeros konsultantas, bendrovės Kalba.lt vadovas dr. Rytis Jurkėnas ir Kauno rajono Linksmakalnio darželio-mokyklos direktorė ir gimnazijos karjeros mokytoja Asta Gudaitienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/02/1011469059.m4aThu, 19 Feb 2015 14:05:00 +0000LRTKodėl tik 20 proc. jaunuolių jaučiasi sėkmingi, laimingi ir įgyvendina savo profesines ambicijas, o likusieji 80 proc. įgyvendina pirmųjų gyvenimo tikslus? Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš...
Profesijos pasirinkimas yra susitikimas su savo ateitimi, su tuo kiek ir koks sėkmingas aš būsiu po dešimties, dvidešimties ir daugiau metų. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tik nuo 5 iki 20 proc. visų Lietuvos abiturientų pasirenka būsimas studijas brandžiai. Likusieji 95-80 proc. gimnazistų stoja ten, kur gauna valstybės finansuojamą studijų vietą, kur neįstojo ir patarė atžalai stoti tėvai arba, ką nugirdo iš draugų, kitų atsitiktinių šaltinių, kas tariamai yra pelninga ir prestižinė profesija. Ar tikrai šių dedamųjų užtenka tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi? Kaip ir kada reikėtų pradėti planuoti apie būsimą profesiją? - laidoje "Dešimt balų" diskutuoja karjeros konsultantas, bendrovės Kalba.lt vadovas dr. Rytis Jurkėnas ir Kauno rajono Linksmakalnio darželio-mokyklos direktorė ir gimnazijos karjeros mokytoja Asta Gudaitienė.]]>1456falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-12-16-05--15358688
Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje? Kaip susigaudyti, ar visos studijos užsienio aukštosiose mokyklose tikrai yra geresnės, nei studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Apie tai laidoje diskutuos nepriklausomos studijų konsultavimo įstaigos „Studijų užsienyje informacijos centro" vadovė Žaneta Savickienė ir VU TSPMI dėstytojas, pats studijavęs Lietuvoje ir užsienyje Žilvinas Martinaitis, kurio vienas iš šiuo metu dėstomų kursų – švietimo politika.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011468820.m4aThu, 12 Feb 2015 20:48:18 +0000LRTAr studijos užsienyje vertingesnės už studijas Lietuvoje? Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje?...
Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje? Kaip susigaudyti, ar visos studijos užsienio aukštosiose mokyklose tikrai yra geresnės, nei studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Apie tai laidoje diskutuos nepriklausomos studijų konsultavimo įstaigos „Studijų užsienyje informacijos centro" vadovė Žaneta Savickienė ir VU TSPMI dėstytojas, pats studijavęs Lietuvoje ir užsienyje Žilvinas Martinaitis, kurio vienas iš šiuo metu dėstomų kursų – švietimo politika.]]>1418falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-12-16-05--16775529
Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje? Kaip susigaudyti, ar visos studijos užsienio aukštosiose mokyklose tikrai yra geresnės, nei studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Apie tai laidoje diskutuos nepriklausomos studijų konsultavimo įstaigos „Studijų užsienyje informacijos centro" vadovė Žaneta Savickienė ir VU TSPMI dėstytojas, pats studijavęs Lietuvoje ir užsienyje Žilvinas Martinaitis, kurio vienas iš šiuo metu dėstomų kursų – švietimo politika.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/02/1011468820.m4aThu, 12 Feb 2015 14:05:00 +0000LRTAr studijos užsienyje vertingesnės už studijas Lietuvoje? Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje?...
Ką praranda ir ką atranda aštuoniolikametis, iš karto po gimnazijos baigimo išvykęs studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas? Kokias klaidas daro jaunuoliai rinkdamiesi studijas užsienyje? Kaip susigaudyti, ar visos studijos užsienio aukštosiose mokyklose tikrai yra geresnės, nei studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Apie tai laidoje diskutuos nepriklausomos studijų konsultavimo įstaigos „Studijų užsienyje informacijos centro" vadovė Žaneta Savickienė ir VU TSPMI dėstytojas, pats studijavęs Lietuvoje ir užsienyje Žilvinas Martinaitis, kurio vienas iš šiuo metu dėstomų kursų – švietimo politika.]]>1418falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-05-16-05--16775581Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2015/02/1011403393.m4aThu, 05 Feb 2015 14:05:00 +0000LRTKaip pasirinkti įdomias, naudingas ir perspektyvias studijas? Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“. Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo...Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.]]>1511falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/desimt-balu-2015-02-05-16-05--15358687Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011403393.m4aThu, 05 Feb 2015 09:19:42 +0000LRTKaip pasirinkti įdomias, naudingas ir perspektyvias studijas? Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“. Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo...Kaip jas renkantis neužkibti ant reklaminio prastų studijų programų jauko? Šiandien prasideda moksleiviams skirta paroda „Studijos 2015“.

Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.]]>1511falsefull