https://www.spreaker.com/podcast/atrask-lietuva--3085643ltPlaces & TravelCopyright LRThttps://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_rss_itunes_square_1400/images.spreaker.com/original/895944e751541019c7a30689249a6a94.jpghttps://www.spreaker.com/podcast/atrask-lietuva--3085643Sat, 27 Jun 2026 19:37:16 +0000LRTLRTpodcasts@lrt.ltPažinę Europą ir apkeliavę egzotiškus kraštus lietuviai ima atsigręžti į protėvių sukurtas vertybes ir jas naujai atranda. Po Lietuvą keliaukime kartu su laida „Atrask Lietuvą“ – šeštadieniais 15.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jolanta Jurkūnienė.falseepisodichttps://www.spreaker.com/episode/vandens-keliai-lietuvoje--72718932Vandens turizmas Lietuvoje įgauna pagreitį.

Lietuvoje turime aštuonias nacionalines vandens turizmo trasas. Plėtojama infrastruktūra gali padėti apsispręsti rinktis poilsį ant vandens. Netoliese esantys kultūros paveldo objektai, bendruomenių ir verslų siūlomos paslaugos užtikrina įdomų ir turiningą laiką. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistė Rasa Petrauskienė.

Kaip galima leisti laiką ant vandens, pavyzdžiui, Anykščių ir Aukštaitijos ežerynuose?

Nuotykiai kelte per Aiseto ežerą su Labanoro regioninio parko kraštotvarkininku Žydriumi Mukuliu. Labanoro kraštą garsina lietuviškas dūdmaišis. Labanoro bažnyčioje Ž. Mukulys pasakoja ir groja Labanoro dūda.

Susitikti su dangumi galima Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje įsikūrusioje Kulionių kaime, Molėtų rajone. Kaip ir kodėl mūsų protėviai stebėjo dangaus šviesulius? Kaip pagal juos vertino laiką, skirstė darbus, valdė savo likimą? Pasakoja muziejininkas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Kęstutis Šerepka iš Anykščių regioninio parko direkcijos yra Anykščių medžių lajų tako autorius. Kas naujo šiame komplekse?

Ar teko lankytis Marijos trobelėje? Anykščių rajone, Padvarninkų kaime gyvena Mindaugas Balčiūnas su žmona Vita ir keturiomis dukromis. Gyvena ne šiaip sau, pajuokausiu – „stato paminklą obuolių sūriui“. Net didžiausi skeptikai iš edukacijų išeina šypsodamiesi ir gera nuotaika. Ir kas nežino Mindaugo skambaus posakio: „Sudie kostiumai, labas kaliošai!“

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/72718932Sat, 27 Jun 2026 12:05:00 +0000LRTVandens turizmas Lietuvoje įgauna pagreitį. Lietuvoje turime aštuonias nacionalines vandens turizmo trasas. Plėtojama infrastruktūra gali padėti apsispręsti rinktis poilsį ant vandens. Netoliese esantys kultūros paveldo objektai, bendruomenių ir...Vandens turizmas Lietuvoje įgauna pagreitį.

Lietuvoje turime aštuonias nacionalines vandens turizmo trasas. Plėtojama infrastruktūra gali padėti apsispręsti rinktis poilsį ant vandens. Netoliese esantys kultūros paveldo objektai, bendruomenių ir verslų siūlomos paslaugos užtikrina įdomų ir turiningą laiką. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistė Rasa Petrauskienė.

Kaip galima leisti laiką ant vandens, pavyzdžiui, Anykščių ir Aukštaitijos ežerynuose?

Nuotykiai kelte per Aiseto ežerą su Labanoro regioninio parko kraštotvarkininku Žydriumi Mukuliu. Labanoro kraštą garsina lietuviškas dūdmaišis. Labanoro bažnyčioje Ž. Mukulys pasakoja ir groja Labanoro dūda.

Susitikti su dangumi galima Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje įsikūrusioje Kulionių kaime, Molėtų rajone. Kaip ir kodėl mūsų protėviai stebėjo dangaus šviesulius? Kaip pagal juos vertino laiką, skirstė darbus, valdė savo likimą? Pasakoja muziejininkas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Kęstutis Šerepka iš Anykščių regioninio parko direkcijos yra Anykščių medžių lajų tako autorius. Kas naujo šiame komplekse?

Ar teko lankytis Marijos trobelėje? Anykščių rajone, Padvarninkų kaime gyvena Mindaugas Balčiūnas su žmona Vita ir keturiomis dukromis. Gyvena ne šiaip sau, pajuokausiu – „stato paminklą obuolių sūriui“. Net didžiausi skeptikai iš edukacijų išeina šypsodamiesi ir gera nuotaika. Ir kas nežino Mindaugo skambaus posakio: „Sudie kostiumai, labas kaliošai!“

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/karaliskose-zemese-isikurusi-inturke-pasitvirtino-miestelio-veliava-ir-herba--72530845Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.

Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/72530845Sat, 13 Jun 2026 12:05:00 +0000LRTKą darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti...Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.

Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3177falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/lrt-simtmetis-zarasuose--72390385
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/72390385Sat, 06 Jun 2026 12:05:00 +0000LRTZarasų krašto muziejuje – unikali Daliaus Bučenkos senovinių radijo aparatų ekspozicija. Kolekcininkas supažindina su radijo technikos raida, jų atsiradimo istorija, siūlo pasiklausyti autentiškų radijo įrašų, kviečia į edukaciją „Senųjų radijų ir jų...
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3141falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/lietuvos-ir-latvijos-pasienio-regioniniai-parkai-pritaikyti-zmonems-su-negalia--72250494
Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.

Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.

Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.

Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.

Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.

Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/72250494Sat, 30 May 2026 12:05:00 +0000LRTŽemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia. Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir...
Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.

Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.

Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.

Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.

Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.

Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ech-tie-zarasai--72165543
Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.

Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/72165543Sat, 23 May 2026 12:05:00 +0000LRTNors Zarasai dar ne kurortinis miestas, bet traukia ir tiek! Kaip gerai ir turiningai leisti laiką ežerų krašte, patars istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius. Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie...
Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.

Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-vyksta-juzintu-ir-kamaju-krasto-dvaruose--72051243
Jūžintų seniūnija.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas su vienuolių celėmis. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.
Gačionių dvaro naujieji savininkai Gintaras ir Sigutė Balčiūnai. Apie dvaro istorinius tyrimus pasakoja istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.
Tarnavos dvaras užbūrė Rasą Narauskienę.
Zanapolio dvaras tęsia senas tradicijas ir puoselėja gyvulių ūkį. Miestą į kaimą iškeitusi Daina Mrazauskienė.

Kamajų seniūnija.
Salų dvare kultūros ir laisvalaikio rezidencija priklauso Rokiškio krašto tautodailininkams. Rasa Janušauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/72051243Sat, 16 May 2026 12:05:00 +0000LRTPrasideda naujas vasaros sezonas, Rokiškio krašto dvarai atsiveria lankytojams. Jūžintų seniūnija. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas su vienuolių celėmis. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis. Gačionių dvaro naujieji...
Jūžintų seniūnija.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas su vienuolių celėmis. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.
Gačionių dvaro naujieji savininkai Gintaras ir Sigutė Balčiūnai. Apie dvaro istorinius tyrimus pasakoja istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.
Tarnavos dvaras užbūrė Rasą Narauskienę.
Zanapolio dvaras tęsia senas tradicijas ir puoselėja gyvulių ūkį. Miestą į kaimą iškeitusi Daina Mrazauskienė.

Kamajų seniūnija.
Salų dvare kultūros ir laisvalaikio rezidencija priklauso Rokiškio krašto tautodailininkams. Rasa Janušauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pagegiu-krastas-mazoji-lietuva--71937279
Rambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?

Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.

Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.

Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.

Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.

Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.

„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71937279Sat, 09 May 2026 12:05:00 +0000LRT„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-Vydūnas Rambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva? Jei norite geriau...
Rambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?

Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.

Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.

Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.

Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.

Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.

„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-seredziaus-iki-viesviles--71835832
Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.

Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.

Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.

Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.

Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.

Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.

Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71835832Sat, 02 May 2026 12:05:00 +0000LRTPenas akims ir sielai – Panemunės kelias. Kuo jis patrauklus? Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene. Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos...
Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.

Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.

Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.

Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.

Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.

Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.

Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3135falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/subacius-ruosiasi-priimti-svecius--71657603
Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą.

Jurgita Morkūnienė, Subačiaus Gastrobaro savininkė, atliepia vietinių, svečių ir turistų poreikius.

Palėvenės dvaras. Bajoro Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė pasitinka lankytojus ir nepailsta pasakoti istorijas apie dvaro rūmus, parką ir jaunystę.

Vynuogynas Šiaurės Lietuvoje? „ DvarUogė“ - šeimos ūkis, kuriame ekologiškai auginamos desertinės vynuogės, mėsiniai jautukai bei avys. Į degustacijas ir edukacijas Dvariškių vns. kviečia Ineta Šinkūnaitė-Svilo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71657603Sat, 25 Apr 2026 12:05:00 +0000LRTKeliaujame po Kupiškio kraštą, Šiaurės Lietuvą. Kaip Subačius iš geležinkelio stoties gyvenvietės išaugo iki miesto? Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą. Jurgita...
Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą.

Jurgita Morkūnienė, Subačiaus Gastrobaro savininkė, atliepia vietinių, svečių ir turistų poreikius.

Palėvenės dvaras. Bajoro Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė pasitinka lankytojus ir nepailsta pasakoti istorijas apie dvaro rūmus, parką ir jaunystę.

Vynuogynas Šiaurės Lietuvoje? „ DvarUogė“ - šeimos ūkis, kuriame ekologiškai auginamos desertinės vynuogės, mėsiniai jautukai bei avys. Į degustacijas ir edukacijas Dvariškių vns. kviečia Ineta Šinkūnaitė-Svilo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/apie-kupiski-dirbantys-ir-kuriantys-jauni-zmones--71454894
„Sutinku, kad Kupiškyje mažėja gyventojų. Tačiau norintiems gyventi, dirbti ir kurti atsiveria naujos galimybės“, – sako Upės kepyklėlės savininkė Agnė Pėčaitė.

Kupiškio muziejus atsinaujina ir žada plėsti veiklas. Mintimis dalijasi direktorius Kostas Malakauskas ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.

Gatvės menininkas, dailininkas Marius Skupskis savo darbais puošia Kupiškį. Akį traukia piešiniai ant sienų ar pastatų, kurie erdvei ir miestui suteikia naujų spalvų, naują energijos pliūpsnį. Legalios grafičių sienos įkūrėjas kuria, organizuoja renginius, dirba su jaunimu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71454894Sat, 18 Apr 2026 12:05:00 +0000LRTŠiaurės Lietuvos miestui atgimimą žada dirbantys ir kuriantys jauni žmonės, kurie neleis Kupiškiui išsivaikščioti. Kūrybos ir menų studijos „Lizdas“ įkūrėja ir gidė Gintarė Stepanavičiūtė kviečia pasivaikščioti Kupiškio gatvėmis ir susipažinti su...
„Sutinku, kad Kupiškyje mažėja gyventojų. Tačiau norintiems gyventi, dirbti ir kurti atsiveria naujos galimybės“, – sako Upės kepyklėlės savininkė Agnė Pėčaitė.

Kupiškio muziejus atsinaujina ir žada plėsti veiklas. Mintimis dalijasi direktorius Kostas Malakauskas ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.

Gatvės menininkas, dailininkas Marius Skupskis savo darbais puošia Kupiškį. Akį traukia piešiniai ant sienų ar pastatų, kurie erdvei ir miestui suteikia naujų spalvų, naują energijos pliūpsnį. Legalios grafičių sienos įkūrėjas kuria, organizuoja renginius, dirba su jaunimu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/josvainiai--71274527
Ekspediciją po Kėdainių rajoną tęsiame su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene. Pažintį su Josvainiais pradedame nuo istorinės brastos per Šušvę.

Miestelyje susitiksime su Josvainių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Onute Jačiunskiene ir Josvainių Visų Šventųjų parapijos klebonu kunigu teol. dr. Oskaru Petru Volskiu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71274527Sat, 11 Apr 2026 12:05:00 +0000LRTKodėl Josvainiai patenka tarp istorinių miestelių ir miestų elito? Kas stiprina kaimų gimnazijas? Ką Lietuvai davė tarpukario provincija? Koks likimas laukia Josvainių šventovės? Kiek svarbus rezistencijos atminimo vietų įamžinimas? Ekspediciją po...
Ekspediciją po Kėdainių rajoną tęsiame su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene. Pažintį su Josvainiais pradedame nuo istorinės brastos per Šušvę.

Miestelyje susitiksime su Josvainių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Onute Jačiunskiene ir Josvainių Visų Šventųjų parapijos klebonu kunigu teol. dr. Oskaru Petru Volskiu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pajieslio-vosbuciu-skinderiskiu-kaimu-istorinis-ir-kulturinis-paveldas--71134279
Su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene leidžiamės į pavasarinę ekspediciją po Pajieslio, Krakių apylinkes, kuriose gausu istorinio, kultūrinio, gamtinio paveldo bei rezistenciją menančių vietų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/71134279Sat, 04 Apr 2026 12:05:00 +0000LRTAr žinote, kur palaidota Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio senelė Teodora Pilsudska? Ar teko lankytis Skinderiškių dendrologiniame parke? Ar sėdėjote ant Vosbučių atodangos krašto ir grožėjotės vaizdingu Vosbučių piliakalniu? Ne? Vadinasi ši laida...
Su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene leidžiamės į pavasarinę ekspediciją po Pajieslio, Krakių apylinkes, kuriose gausu istorinio, kultūrinio, gamtinio paveldo bei rezistenciją menančių vietų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pazadinti-pasvalio-krasto-miesteliai-ir-kaimai--70972812
Pasvalio krašte lankytis kviečia paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, skulptorius Antanas Grušas, Pumpėnų bendruomenės narė Karolina Kačerauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70972812Sat, 28 Mar 2026 13:05:00 +0000LRTPumpėnai vilioja renovuotu vandens malūnu. Kriaušiškių kaimas – ant Velnio kalvos pastatytu saulės laikrodžiu. Kalneliškiai liūdi dėl akyse nykstančio dvaro. Vytartų dvaro sodyba mena Sofijos Chodokauskaitės-Smetonienės gimtuosius namus. Ustukių...
Pasvalio krašte lankytis kviečia paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, skulptorius Antanas Grušas, Pumpėnų bendruomenės narė Karolina Kačerauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3166falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/automobiliu-muziejus-vilnius--70814097
Pasaulinio lygio istorinių automobilių kolekcija pristatoma buvusiame Vilniaus taksi parke. Šiandien pastatas renovuotas, ekspozicijose demonstruojami unikalūs ir išskirtiniai automobilių, kurie restauruoti muziejaus dirbtuvėse. Kiekviena transporto priemonė turi savo unikalią istoriją, kuria mielai dalijasi gidai.

Anot muziejau vadovo Povilo Eitučio, tai – didžiausia privati istorinių automobilių kolekcija Lietuvoje. Jos eksponatai kruopščiai atrinkti iš įvairių pasaulio šalių. Muziejuje yra daugiau kaip 100 automobilių – nuo pirmųjų motorinių transporto priemonių iki šiuolaikinių modelių.

Automobilių muziejus Vilnius tapo kultūros centru, kuriame vyksta įvairiausi tarptautiniai kultūriniai renginiai, knygų pristatymai, susitikimai, edukacijos.

Apie istorinių automobilių restauravimo darbus pasakoja restauravimo dirbtuvėse dirbantys meistrai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70814097Sat, 21 Mar 2026 13:05:00 +0000LRT„Mes senovinius automobilius pristatome kaip meno kūrinius“, – mintimis dalijasi automobilių muziejaus Vilnius įkūrėjas Alfredas Eitutis. Pasaulinio lygio istorinių automobilių kolekcija pristatoma buvusiame Vilniaus taksi parke. Šiandien pastatas...
Pasaulinio lygio istorinių automobilių kolekcija pristatoma buvusiame Vilniaus taksi parke. Šiandien pastatas renovuotas, ekspozicijose demonstruojami unikalūs ir išskirtiniai automobilių, kurie restauruoti muziejaus dirbtuvėse. Kiekviena transporto priemonė turi savo unikalią istoriją, kuria mielai dalijasi gidai.

Anot muziejau vadovo Povilo Eitučio, tai – didžiausia privati istorinių automobilių kolekcija Lietuvoje. Jos eksponatai kruopščiai atrinkti iš įvairių pasaulio šalių. Muziejuje yra daugiau kaip 100 automobilių – nuo pirmųjų motorinių transporto priemonių iki šiuolaikinių modelių.

Automobilių muziejus Vilnius tapo kultūros centru, kuriame vyksta įvairiausi tarptautiniai kultūriniai renginiai, knygų pristatymai, susitikimai, edukacijos.

Apie istorinių automobilių restauravimo darbus pasakoja restauravimo dirbtuvėse dirbantys meistrai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3162falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/maisiagalos-zmones-ir-tradicijos--70645174
Apie Vilniaus krašto patriarchą kunigą prelatą Juzef Obrembski prisiminimais dalijasi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Edward Dukiel, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas, Kunigo Prelato Juzefo Obremskio muziejaus darbuotojos Juzefa Markėvič ir Valerija Adomaitis.

Tradicinių amatų centras įsikūręs Houvalto dvaro rūmuose. Jolanta Lapinskaja, Povilas ir Liudmila Malinauskai pasakoja apie dvaro rūmų istoriją, puoselėjamas amatininkų ir krašto tradicijas.

Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokytoja Neringa Pukalskienė ir abiturientė, mokinių tarybos pirmininkė Andrėja Jankauskaitė mintimis dalijasi apie moksleivių gyvenimą miestelyje, puoselėjamas vertybes ir pagarbą mokytojams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70645174Sat, 14 Mar 2026 13:05:00 +0000LRT„Reikia žydėti ten, kur esi pasodintas“, – sako Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokytoja Neringa Pukalskienė. Apie Vilniaus krašto patriarchą kunigą prelatą Juzef Obrembski prisiminimais dalijasi Maišiagalos Švč....
Apie Vilniaus krašto patriarchą kunigą prelatą Juzef Obrembski prisiminimais dalijasi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Edward Dukiel, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas, Kunigo Prelato Juzefo Obremskio muziejaus darbuotojos Juzefa Markėvič ir Valerija Adomaitis.

Tradicinių amatų centras įsikūręs Houvalto dvaro rūmuose. Jolanta Lapinskaja, Povilas ir Liudmila Malinauskai pasakoja apie dvaro rūmų istoriją, puoselėjamas amatininkų ir krašto tradicijas.

Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokytoja Neringa Pukalskienė ir abiturientė, mokinių tarybos pirmininkė Andrėja Jankauskaitė mintimis dalijasi apie moksleivių gyvenimą miestelyje, puoselėjamas vertybes ir pagarbą mokytojams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3155falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pasvalio-krastas-vileisiu-seimos-sodybviete-mediniu-kaime-ir-svobiskio-sventove--70524571
„Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje.

Katalikiškame Pasvalio krašte salelę rado vienintelė evangelikų reformatų šventovė. Švobiškis. Apie kaimą mintimis dalijasi bendruomenės ir parapijos narės Lina Bžeskienė bei Odeta Rapkevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70524571Sat, 07 Mar 2026 13:05:00 +0000LRTPasvalio kraštą pažinti padės istorikas, paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis. „Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje. Katalikiškame Pasvalio krašte salelę...
„Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje.

Katalikiškame Pasvalio krašte salelę rado vienintelė evangelikų reformatų šventovė. Švobiškis. Apie kaimą mintimis dalijasi bendruomenės ir parapijos narės Lina Bžeskienė bei Odeta Rapkevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3172falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/maisiagalos-paveldas-ir-zmones--70361542
Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis?

Laidoje dalyvauja – Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas klebonas Edward Dukiel, kavinės „Grafo dvaras“ savininkė Vanda Vejalis ir anūkai Lukasz Brasiun bei Patrycijusz Starenko, vietos gyventojas Miesczyslaw Piotrowski ir Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70361542Sat, 28 Feb 2026 13:05:00 +0000LRTAnot archeologo prof. Aleksiejaus Luchtano, Maišiagala žinoma kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo rezidencijos, galbūt ir palaidojimo vieta. Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis? Laidoje...
Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis?

Laidoje dalyvauja – Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas klebonas Edward Dukiel, kavinės „Grafo dvaras“ savininkė Vanda Vejalis ir anūkai Lukasz Brasiun bei Patrycijusz Starenko, vietos gyventojas Miesczyslaw Piotrowski ir Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/alfrido-pajuodzio-menulio-akmens-parkas-bei-juozo-tumo-vaizganto-ir-knygnesiu-muziejus--70270152
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės kaime mena kunigo klebonavimą Vadaktėliuose ir Garšvių knygnešių draugiją. Muziejininkas Audrius Daukša lankytojus pasitinka su armonikos garsais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70270152Sat, 21 Feb 2026 13:01:00 +0000LRTSkulptorius Alfridas Pajuodis buvusioje Leonardavo dvarvietėje apleistą parką pavertė šiuolaikinio meno ir kultūros erdve. Mėnulio akmens parkas papuoštas skulptūromis, kurios natūraliai įsilieja į aplinką. Kiekviena jų turi savo istoriją, kurią žino...
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės kaime mena kunigo klebonavimą Vadaktėliuose ir Garšvių knygnešių draugiją. Muziejininkas Audrius Daukša lankytojus pasitinka su armonikos garsais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/karinio-paveldo-istros-aviacijos-muziejus-ir-porceliano-galerija-stanioniu-kaime--70061055
2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.

Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/70061055Sat, 14 Feb 2026 13:05:00 +0000LRTVirmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą. 2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko...
2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika.

Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3144falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/dapkiskiu-dvaras-simono-konarskio-gimtine--69862317
Istorikė, publicistė Vida Girininkienė laidoje dalijasi mintimis apie Simoną Konarskį –1830-1831 metų sukilimo dalyvį ir emisarą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/69862317Sat, 07 Feb 2026 13:04:00 +0000LRTSimono Konarskio atminimą puoselėja ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Dapkiškių dvarą, S. Konarskio gimtinę, įsigijo pedagogo iš Vilniaus Valdo Statulevičiaus šeima. Istorikė, publicistė Vida Girininkienė laidoje dalijasi mintimis apie Simoną Konarskį...
Istorikė, publicistė Vida Girininkienė laidoje dalijasi mintimis apie Simoną Konarskį –1830-1831 metų sukilimo dalyvį ir emisarą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaimo-mokykla-kurioje-buvo-ugdoma-ateities-lietuvai-inteligentijos-karta--69228574
2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.

Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“

Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.

Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.

Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/69228574Sat, 20 Dec 2025 13:05:00 +0000LRTKurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs...
2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.

Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“

Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.

Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.

Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kokios-keliavimo-mados-laukia-kitais-metais--69038457
Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.

Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/69038457Sat, 13 Dec 2025 13:05:00 +0000LRTVietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją,...
Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.

Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3126falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-verta-atrasti-staniunu-ir-pelediskiu-kaimus--69038458
Pelėdiškių kaime gamtos mylėtojus kviečia Pelėdiškių medelynas, daugiamečių augalų ir poilsio parkas bei Pelėdų namelis. Kodėl miesto žmonės atsikraustė į kaimą ir ėmėsi naujų veiklų? Aušrinė Petrauskaitė ir Rolandas Kirklys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/69038458Sat, 06 Dec 2025 13:05:00 +0000LRTStaniūnų dvaro sodyba kažkada priklausė vokiečių grafo Keizerlingo giminei. Po ilgų istorijos vingių buvusiame dvaro žirgyne ir vėl lankytojus kviečia Staniūnų dvaro sodyba. Per edukacijos ir degustacijos galima susipažinti su grafo Keizerlingo...
Pelėdiškių kaime gamtos mylėtojus kviečia Pelėdiškių medelynas, daugiamečių augalų ir poilsio parkas bei Pelėdų namelis. Kodėl miesto žmonės atsikraustė į kaimą ir ėmėsi naujų veiklų? Aušrinė Petrauskaitė ir Rolandas Kirklys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3136falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/invaziniai-zagarieciai-ir-jakiskiu-dvaras--68804549Kodėl Andrew Miksys ir Ernesta Miksė su šeima iš sostinės persikraustė į Žagarę?

Jakiškių dvaro autentiškumas nepalieka abejingų. Meilė Zaleckienė, dvaro savininkė, pasakoja apie užgimusią meilę dvarui ir kasdienius rūpesčius.

Kraštotvarkininkei, gidei Giedrei Rakštienei patinka pasakoti apie Žagarės dvarą ir parką, istoriją, rodyti išskirtines vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68804549Sat, 29 Nov 2025 13:05:00 +0000LRTJoniškio krašte gyvena daug kūrybingų žmonių, kurie džiugina savo darbais ir stiprina vietos bendruomenes. Kodėl Andrew Miksys ir Ernesta Miksė su šeima iš sostinės persikraustė į Žagarę? Jakiškių dvaro autentiškumas nepalieka abejingų. Meilė...Kodėl Andrew Miksys ir Ernesta Miksė su šeima iš sostinės persikraustė į Žagarę?

Jakiškių dvaro autentiškumas nepalieka abejingų. Meilė Zaleckienė, dvaro savininkė, pasakoja apie užgimusią meilę dvarui ir kasdienius rūpesčius.

Kraštotvarkininkei, gidei Giedrei Rakštienei patinka pasakoti apie Žagarės dvarą ir parką, istoriją, rodyti išskirtines vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3152falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ziemos-sventems-besiruosiant--68702414
Pažintį su Kazlų Rūda ir jos apylinkėmis verta pradėti Kazlų Rūdos verslo ir turizmo informacijos centre. Meno galerija po atviru dangumi ir, kodėl Kazlų Rūda renkasi lėtąjį turizmą? Domininka Živelienė, turizmo specialistė.

Višakio Rūdos bendruomenė susigalvoją veiklų sau ir kitiems, mielai draugauja su gretimais kaimais. Birutė Dubininkaitė ir Margarita Jaselskienė kviečia plaktukais nusikalti atvirukus iš žolynų, o Būdos bendruomenės moterys Inesa Karnauskienė ir Eglė Kančienė vaišina kropeliais, Kazlų Rūdos krašto kulinarinis paveldas.

Kristalų parkas puoselėjamas Aušros ir Arvydo Auškelių sodyboje. Kristalų kolekcininkė, kelių knygų autorė Aušra supažindina su savo pasaulėjauta ir pasaulėvoka, o skulptorius Arvydas mintimis dalijasi apie naujus sumanymus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68702414Sat, 22 Nov 2025 13:05:00 +0000LRTKokios naujos technologijos diegiamos Raudondvario dvare? Direktorė Snieguolė Navickienė. Pažintį su Kazlų Rūda ir jos apylinkėmis verta pradėti Kazlų Rūdos verslo ir turizmo informacijos centre. Meno galerija po atviru dangumi ir, kodėl Kazlų Rūda...
Pažintį su Kazlų Rūda ir jos apylinkėmis verta pradėti Kazlų Rūdos verslo ir turizmo informacijos centre. Meno galerija po atviru dangumi ir, kodėl Kazlų Rūda renkasi lėtąjį turizmą? Domininka Živelienė, turizmo specialistė.

Višakio Rūdos bendruomenė susigalvoją veiklų sau ir kitiems, mielai draugauja su gretimais kaimais. Birutė Dubininkaitė ir Margarita Jaselskienė kviečia plaktukais nusikalti atvirukus iš žolynų, o Būdos bendruomenės moterys Inesa Karnauskienė ir Eglė Kančienė vaišina kropeliais, Kazlų Rūdos krašto kulinarinis paveldas.

Kristalų parkas puoselėjamas Aušros ir Arvydo Auškelių sodyboje. Kristalų kolekcininkė, kelių knygų autorė Aušra supažindina su savo pasaulėjauta ir pasaulėvoka, o skulptorius Arvydas mintimis dalijasi apie naujus sumanymus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3138falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ziemgaliu-krastas-joniskis--68588564
Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.

Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/68588564Sat, 15 Nov 2025 13:05:00 +0000LRTŽiemgalių kraštas savitas Lietuvos regionų žemėlapyje. Joniškis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos sienos. Su krašto, miesto istorija supažindina Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas istorikas Darius Vičas. Architektė Regina...
Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.

Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3199falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/juozo-miltinio-dramos-teatro-uzkulisiai--68482767
Pasidairyti po užkulisius kviečia Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius.

Dembavos kaime daugiau kaip 30 metų veikia meninės keramikos įmonė „Midenė“, kuri priklauso direktorei Nomedai Žegulienei bei jos dukrai Vilmantei Žegulytei-Dvareckaitei. Įmonėje dirba daug kūrybingų žmonių, keramikos meistrų: Genadijus Gusevas, Andrius Domaševičius, Renatas Goka, Giedrė Stasiškienė, Daiva Sraigė. Keramikos įmonė „Midenė“ bendradarbiauja su žymiais Lietuvos menininkais, dalijasi degimo krosnimis, patalpomis. Apie edukacijas pasakoja Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68482767Sat, 08 Nov 2025 13:05:00 +0000LRTScena, kalbanti apie tave – prasidėjo naujas 85-asis Juozo Miltinio dramos teatro Panevėžyje sezonas. Anot vadovo Antano Venckaus, scena kalba apie mus - mūsų svajones, tikslus, kasdienybes ir asmenybes. Apie nusivylimus ir pergales, skausmą ir...
Pasidairyti po užkulisius kviečia Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius.

Dembavos kaime daugiau kaip 30 metų veikia meninės keramikos įmonė „Midenė“, kuri priklauso direktorei Nomedai Žegulienei bei jos dukrai Vilmantei Žegulytei-Dvareckaitei. Įmonėje dirba daug kūrybingų žmonių, keramikos meistrų: Genadijus Gusevas, Andrius Domaševičius, Renatas Goka, Giedrė Stasiškienė, Daiva Sraigė. Keramikos įmonė „Midenė“ bendradarbiauja su žymiais Lietuvos menininkais, dalijasi degimo krosnimis, patalpomis. Apie edukacijas pasakoja Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3197falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sakralinis-paveldas-zemaiciu-vyspupystes-muziejuje--68384823
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius dalijasi mintimis apie rudens sezoną Telšių krašte.

Biržuvėnų dvaro sodyboje lankytojus pasitinka dvaro ponia Ingrida Šilgalytė. Ir prasideda dvariška puota, pasakojimai apie dvaro ponus Gorskius, rastą lobį bei vykdomas veiklas.

Pakapių kaime Gražinos sodybą puoselėja visa šeima. Čia renkasi piligrimai, vyksta gegužinės, turizmo diena kaime, savaitgalinė savarankiškų vaikų stovykla. Šalia tradicinių žemaitiškų patiekalų degustacijų Gražinos Gaižauskienės šeima siūlo ir bajoriškų žemaitiškų patiekalų degustacijas.

Laumžirgių slėnio reikia ieškoti Telšių rajone, Kirklių kaime. Šiame edukaciniame slėnyje šeimininkauja ūkininkė Ingrida Šeršniovienė su šeima. Tėvas Blažiejus Šimkus kaip mat pabalnoja arklius, susodina vaikus į vežimą ir darda vieškeliu aplink kaimą. O sodyboje grįžtančių vaikų laukia arba žemaitiški čirviniai blynai, arba pica. Drąsuoliai gali pernakvoti medžiuose įkeltuose nameliuose, žinoma, be mobiliųjų ir elektros.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68384823Sat, 01 Nov 2025 13:05:00 +0000LRTVarnių istoriniuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose įsikūręs Žemaičių vyskupystės muziejus laukia lankytojų. Su sakraliniu lobynu supažindina Monika Sudintaitė, Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė. Žemaitijos turizmo...
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius dalijasi mintimis apie rudens sezoną Telšių krašte.

Biržuvėnų dvaro sodyboje lankytojus pasitinka dvaro ponia Ingrida Šilgalytė. Ir prasideda dvariška puota, pasakojimai apie dvaro ponus Gorskius, rastą lobį bei vykdomas veiklas.

Pakapių kaime Gražinos sodybą puoselėja visa šeima. Čia renkasi piligrimai, vyksta gegužinės, turizmo diena kaime, savaitgalinė savarankiškų vaikų stovykla. Šalia tradicinių žemaitiškų patiekalų degustacijų Gražinos Gaižauskienės šeima siūlo ir bajoriškų žemaitiškų patiekalų degustacijas.

Laumžirgių slėnio reikia ieškoti Telšių rajone, Kirklių kaime. Šiame edukaciniame slėnyje šeimininkauja ūkininkė Ingrida Šeršniovienė su šeima. Tėvas Blažiejus Šimkus kaip mat pabalnoja arklius, susodina vaikus į vežimą ir darda vieškeliu aplink kaimą. O sodyboje grįžtančių vaikų laukia arba žemaitiški čirviniai blynai, arba pica. Drąsuoliai gali pernakvoti medžiuose įkeltuose nameliuose, žinoma, be mobiliųjų ir elektros.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/alsedziai-istorijos-asmenybiu-pilietiskumo-tradiciju-lopsys--68371165
Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68371165Sat, 25 Oct 2025 12:05:00 +0000LRTKuo stipri Alsėdžių bendruomenė? Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas...
Į šį klausimą atsakyti padės Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, pav. Ričardas Ruškys ir jaunieji kadetai Nojus Vertelis ir Gustas Ruškys, Alsėdžių pažinimo centro savanorė mokytoja Daiva Gramalienė, Alsėdžių parapijos klebonas kunigas Audrius Keršys, pedagogė ir režisierė Vida Lipskytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/juozo-cerkeso-besparnio-sodyba--68104606
Stasio Eidrigevičiaus menų centre įrengta moderni kino salė. Stasys Museum direktorė Vaida Andrijauskaitė.

Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Dizaino studijos kuratorė dizainerė Inga Jurkevičiūtė.

Po Skaistakalnio parką galima pasivaikščioti virtualiu maršrutu „Sugrąžinta istorija“. Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Stasys Museum gidė Veronika Kaminskaitė supažindina su istorija.

Duris miesto gyventojams ir svečiams atvėrė buvęs tarpukario Kauno architekto Arno Funko projektuotas Panevėžio cukraus fabrikas. Vilanda Reikalienė, Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė,

Ved. Jolanta Jurkūnienė



Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Virtualus maršrutas „Sugrąžinta istorija“ kviečia pasivaikšioti Skaistakalnio parko takais.]]>https://api.spreaker.com/episode/68104606Sat, 11 Oct 2025 12:05:00 +0000LRTAukštaitijos sostinė Panevėžys turtingas ne tik pramonės paveldu, bet ir autentiška kultūra, kokybišku menu bei kūrybiškais žmonėmis. Stasio Eidrigevičiaus menų centre įrengta moderni kino salė. Stasys Museum direktorė Vaida Andrijauskaitė. Juozo...
Stasio Eidrigevičiaus menų centre įrengta moderni kino salė. Stasys Museum direktorė Vaida Andrijauskaitė.

Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Dizaino studijos kuratorė dizainerė Inga Jurkevičiūtė.

Po Skaistakalnio parką galima pasivaikščioti virtualiu maršrutu „Sugrąžinta istorija“. Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė ir Stasys Museum gidė Veronika Kaminskaitė supažindina su istorija.

Duris miesto gyventojams ir svečiams atvėrė buvęs tarpukario Kauno architekto Arno Funko projektuotas Panevėžio cukraus fabrikas. Vilanda Reikalienė, Panevėžio plėtros agentūros vyr. turizmo projektų vadovė,

Ved. Jolanta Jurkūnienė



Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Virtualus maršrutas „Sugrąžinta istorija“ kviečia pasivaikšioti Skaistakalnio parko takais.]]>3193falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-plateliai-verti-kurortines-teritorijos-statuso--68017642
Platelių seniūnas Robertas Gritkus neabejoja, kad įgauti antrą kvėpavimą padės jauni žmonės, kuriantys verslus, vykdantys įvairias veiklas, puoselėjantys senas tradicijas.

Vienintelę ekspoziciją Europoje Šaltojo karo muziejuje lanko tiek Lietuvos, tiek pasaulio turistai bei svečiai. Administratorė Ilona Urnikienė.

Platelių dvaras ilgus metus priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufje (Choiseul-Gouffier) giminei. Per Antrąjį pasaulinį karą mediniai pastatai sudegė, šiandienos sulaukė parkas ir keli mūriniai statiniai, kurie pritaikyti kultūros reikmėms. Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centre vyksta edukacijos ir kitos veikos. Daiva Vaškienė ir Antanas Vaškys.

Užgavėnių muziejinė ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro sodybos arklidėse. Dalia Jakštienė ir Aldona Kuprelytė apie Užgavėnių tradiciją, kuri saugoma tik Plateliuose.

Rokas ir Akvilė Spalinskai ant rankų laiko sūnelį Ąžuolą ir neslepia džiaugsmo dėl spendimo kurti verslą Plateliuose. Daugelį stebina nedideliame Žemaitijos miestelyje prancūziška aplinka. Šeimos restoranas BISTRO PRANCE kvepia kruasanais ir koldūnais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/68017642Sat, 04 Oct 2025 12:05:00 +0000LRTJei norime suprasti, kodėl Plateliai siekia kurortinės teritorijos statuso – būtina apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke ir susitikti su vietiniais. Platelių seniūnas Robertas Gritkus neabejoja, kad įgauti antrą kvėpavimą padės jauni žmonės,...
Platelių seniūnas Robertas Gritkus neabejoja, kad įgauti antrą kvėpavimą padės jauni žmonės, kuriantys verslus, vykdantys įvairias veiklas, puoselėjantys senas tradicijas.

Vienintelę ekspoziciją Europoje Šaltojo karo muziejuje lanko tiek Lietuvos, tiek pasaulio turistai bei svečiai. Administratorė Ilona Urnikienė.

Platelių dvaras ilgus metus priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufje (Choiseul-Gouffier) giminei. Per Antrąjį pasaulinį karą mediniai pastatai sudegė, šiandienos sulaukė parkas ir keli mūriniai statiniai, kurie pritaikyti kultūros reikmėms. Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centre vyksta edukacijos ir kitos veikos. Daiva Vaškienė ir Antanas Vaškys.

Užgavėnių muziejinė ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro sodybos arklidėse. Dalia Jakštienė ir Aldona Kuprelytė apie Užgavėnių tradiciją, kuri saugoma tik Plateliuose.

Rokas ir Akvilė Spalinskai ant rankų laiko sūnelį Ąžuolą ir neslepia džiaugsmo dėl spendimo kurti verslą Plateliuose. Daugelį stebina nedideliame Žemaitijos miestelyje prancūziška aplinka. Šeimos restoranas BISTRO PRANCE kvepia kruasanais ir koldūnais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3156falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/krekenavos-bazilika-atvira-lankytojams--67927356
Krekenavos bazilikos rektorius, parapijos klebonas kunigas dr. Gediminas Jankūnas pasakoja apie dvasinius ir pasaulietinius reikalus, pristato šventovės kultūros vertybes ir išleistą knygą „Stebuklingasis Krekenavos Motinos Vilties paveikslas ir jo istorija“

Vargonininkas Mantas Masiokas atskleidžia bažnyčios sakralines paslaptis, groja vargonais ir gieda, skambina varpais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67927356Sat, 27 Sep 2025 12:05:00 +0000LRTKrekenavos bazilika atnaujinta po remonto lankytojams atvėrė duris. Šiais metais jos stebuklingajam Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi paveikslui suteiktas Motinos Vilties titulas. Paveikslas, apipintas įvairiais mitais ir legendomis, bene seniausia ir...
Krekenavos bazilikos rektorius, parapijos klebonas kunigas dr. Gediminas Jankūnas pasakoja apie dvasinius ir pasaulietinius reikalus, pristato šventovės kultūros vertybes ir išleistą knygą „Stebuklingasis Krekenavos Motinos Vilties paveikslas ir jo istorija“

Vargonininkas Mantas Masiokas atskleidžia bažnyčios sakralines paslaptis, groja vargonais ir gieda, skambina varpais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3167falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/sodyba-mylintiems-akmeni--67829183https://api.spreaker.com/episode/67829183Sat, 20 Sep 2025 12:05:07 +0000LRT3329falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-saltupio-sodybos-iki-siuolaikinio-meno-ir-kurybos-erdves-rapolas--67746992
Uteną dailina gatvės menininkai: tapyba, piešiniai, freskos įamžina žinomus žmones. Apie Uteivį – amžinąjį turistą ir gatvės meną mintimis dalijasi Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.

Buvusioje Utenos mokykloje įkurta šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS, kurioje veiklas vykdo įvairių sričių menininkai. Istorijų kabineto duris atvers Dalia Kiaupaitė, Muzikos – Rimantas Sinica, Eksperimentinio kino ir kino edukacijų – Miglė Križinauskaitė, Virsmo – Rita Dudėnė, Jogos – Ina Meidienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67746992Sat, 13 Sep 2025 12:05:00 +0000LRTŠaltupio kaimo turizmo sodyboje šeimininkauja keliautojas, fotografas ir verslininkas Raimondas Puišys su šeima. Daugelis pastebi, kad vieta Prienų rajone, Šaltupio kaime, tampa savitu kultūros centru. Natūralios gamtos apsuptyje vyksta renginiai,...
Uteną dailina gatvės menininkai: tapyba, piešiniai, freskos įamžina žinomus žmones. Apie Uteivį – amžinąjį turistą ir gatvės meną mintimis dalijasi Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.

Buvusioje Utenos mokykloje įkurta šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė RAPOLAS, kurioje veiklas vykdo įvairių sričių menininkai. Istorijų kabineto duris atvers Dalia Kiaupaitė, Muzikos – Rimantas Sinica, Eksperimentinio kino ir kino edukacijų – Miglė Križinauskaitė, Virsmo – Rita Dudėnė, Jogos – Ina Meidienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3174falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-varliu-sakociu-iki-medaus--67656762
Beduonės kaime vienkiemį „Gamtos girnos“ puoselėja visa šeima: Renata Rėklaitytė, Valensas Balsevičius ir vaikai Emilis Naujokas bei Aušrinė Balsevičiūtė. Draugiška šeima kepa šakočius ir kitus gardėsius, veda edukacijas namuose arba keliauja į svečius.

„Saldūs ūsai“ – taip bitininkystės ūkį Matjošiškės kaime pavadino Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė. Bitininkai dalijasi savo patirtimi, ugdo, šviečia. Ernesta įkūrė keramikos studiją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67656762Sat, 06 Sep 2025 12:05:00 +0000LRTAr žinote, kad Lietuvoje turime Varlių karalienę? Reda Pečiulienė-Šilingė sodybą Lukšių miestelyje pavertė tikru varlynu. Eksponatų skaičius netrukus sieks 7000 tūkst. Tris kartus tapusi Lietuvos rekordininke moteris nesustoja. Varlės – Redos laimingo...
Beduonės kaime vienkiemį „Gamtos girnos“ puoselėja visa šeima: Renata Rėklaitytė, Valensas Balsevičius ir vaikai Emilis Naujokas bei Aušrinė Balsevičiūtė. Draugiška šeima kepa šakočius ir kitus gardėsius, veda edukacijas namuose arba keliauja į svečius.

„Saldūs ūsai“ – taip bitininkystės ūkį Matjošiškės kaime pavadino Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė. Bitininkai dalijasi savo patirtimi, ugdo, šviečia. Ernesta įkūrė keramikos studiją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-dvarisku-puotu-gurmanisku-patiekalu-iki-poparto-tapybos-darbu--67493218
Išskirtiniais valgiais lepinęs Didžiosios Britanijos žvaigždes, A. Rakauskas pagaliau sparnus nuleido žemėje, iš kurios kyla lietuviškos kulinarinės šaknys: „Šiandien kurti patiekalus, ieškoti naujų skonių galima bet kurioje šalyje, problemų nėra. Tačiau susipažinti su senoviniais receptais ir juos pritaikyti šiandienos skoniams – iššūkis, lėmęs pasilikti Lietuvoje“

Zyplių dvaro restorane „Kuchmistrai“ svečius aptarnauja Sandra Tarutytė ir jos brolis Erikas Tarutis. Sandra būsimoji informatikė, Erikas – savanoris Lietuvos kariuomenėje.

Zyplių dvaro oficina – poilsio vieta neobarokinio stiliaus Zyplių dvare. Viešbučio vadovė Jolita Briedė gali ilgai pasakoti apie autentiškai įrengtus kambarius, dvarą supantį parką ir natūralią gamtą.

Vyndariai Artūras ir Asta Ramaškevičiai šalia Zyplių dvaro restorano „Kuchmistrai“ puoselėja vynuogynus, veda edukacijas ir degustacijas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67493218Sat, 23 Aug 2025 12:05:00 +0000LRTVirtuvės šefas Artūras Rakauskas kasryt su savo mergyte, taip meiliai vadinamas motociklas Harley Davidson, per ausines klausydamas roko muzikos skrieja vaizdingu keliu palei Nemuną iš Kauno į Tubelių kaimą. Šakių kraštas vyrą traukia, būtent čia jis...
Išskirtiniais valgiais lepinęs Didžiosios Britanijos žvaigždes, A. Rakauskas pagaliau sparnus nuleido žemėje, iš kurios kyla lietuviškos kulinarinės šaknys: „Šiandien kurti patiekalus, ieškoti naujų skonių galima bet kurioje šalyje, problemų nėra. Tačiau susipažinti su senoviniais receptais ir juos pritaikyti šiandienos skoniams – iššūkis, lėmęs pasilikti Lietuvoje“

Zyplių dvaro restorane „Kuchmistrai“ svečius aptarnauja Sandra Tarutytė ir jos brolis Erikas Tarutis. Sandra būsimoji informatikė, Erikas – savanoris Lietuvos kariuomenėje.

Zyplių dvaro oficina – poilsio vieta neobarokinio stiliaus Zyplių dvare. Viešbučio vadovė Jolita Briedė gali ilgai pasakoti apie autentiškai įrengtus kambarius, dvarą supantį parką ir natūralią gamtą.

Vyndariai Artūras ir Asta Ramaškevičiai šalia Zyplių dvaro restorano „Kuchmistrai“ puoselėja vynuogynus, veda edukacijas ir degustacijas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zarasu-krastas-kurybiskos-sielos-zmoniu-meka--67387151
A. Každailis su žmona Regina gyvena Senadvario kaime buvusioje Fausto Kiršos sodyboje, kurią atstatė ir puoselėja poeto atminimą bei palikimą. Senadvaris – vienkiemis šiauriniame Jūžinto ežero krante, už keleto kilometrų nuo Antalieptės į Vencavų pusę, kur tyvuliuoja Antalieptės marios. Mane lydėjo istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.

Zarasų mieste užsukau į Kraštiečių muziejų, pasitiko vadovė Aleksandra Stadalienė. Ten netikėtai sutikau muzikos mokytoją Ingą Valaitienę ir dailės mokytoją Ingridą Budraitienę iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67387151Sat, 16 Aug 2025 12:05:26 +0000LRTGal dar nežinote, kur gyvena Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos heraldikos modernios mokyklos pradininkas Arvydas Každailis su žmona Regina Každailiene, herbinių vėliavų kūrėja? Gal dar neužsukote į Kraštiečių muziejų Zarasuose ir...
A. Každailis su žmona Regina gyvena Senadvario kaime buvusioje Fausto Kiršos sodyboje, kurią atstatė ir puoselėja poeto atminimą bei palikimą. Senadvaris – vienkiemis šiauriniame Jūžinto ežero krante, už keleto kilometrų nuo Antalieptės į Vencavų pusę, kur tyvuliuoja Antalieptės marios. Mane lydėjo istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.

Zarasų mieste užsukau į Kraštiečių muziejų, pasitiko vadovė Aleksandra Stadalienė. Ten netikėtai sutikau muzikos mokytoją Ingą Valaitienę ir dailės mokytoją Ingridą Budraitienę iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/saukstai-gruce-gintarai-parasiutai-ir-justinas-marcinkevicius--67387152
Prienų amatų centras vienija medžio drožėjus, kurie ne tik kuria, bet ir moko šio amato. Maža to, su Prienų skudurininke sukirto rankomis ir sujungė kūrybines jėgas. Radosi nauja edukacija „99 šaukštai ir vienas katilas“. Vieni drožia šaukštus, kiti verda grucę. Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Algimantas Sakalauskas ir gidė, edukatorė Rūta Rūtė pasitinka svečius su šaukštu ir sriuba. Prienų amatų centre darbuojasi medžio drožėjai: Tomas Bagdonas ir Tomas Grybauskas.

Kultūros paveldo departamentas šiais metais sertifikavo regioninį Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė ir metodininkė Dalia Bredelienė pasakoja apie bibliotekoje įrengtą memorialinį Justino Marcinkevičiaus kambarį, kviečia pasivaikščioti po poetui skirtą medžio skulptūrų parką.
Prienų svečiams netikėtas atradimas – miesto centre meno galerija „Jurgitos gintarai“ įkūrė tautodailininkė, gintarų meistrė ir kūrėja Jurgita Tamulionienė. Nauja kultūros erdvė tampa traukos vieta. Verslininkas Andrius Tamulionis padeda žmonai ir įgyvendina visus Jurgitos sumanymus. Jauni žmonės kupini idėjų, žada naujienų.

Pasižvalgykime po Prienų kraštą, užsukime į Pociūnų aerodromą. Kauno parašiutininkų klubas kviečia atrasti naujų potyrių, išmėginti šuolius parašiutu. Amžius ribų neturi. Mintimis dalijasi Kauno parašiutų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas, šuolių parašiutu instruktorė Greta Šutovaitė ir VDU ŽŪA prof. emeritas Vladas Vilimas, kuris pirmą kartą šuolį parašiutu atliko būdamas 95 m. Šiandien ir vėl ruošiasi naujiems šuoliams, didina aukštį. Žmona Pranciška moja ranka, neprieštarauja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67387152Sat, 09 Aug 2025 12:05:00 +0000LRTPrienų kraštas stebina tiek santūrumu, tiek pokštais, tiek netikėtumais. Prienų amatų centras vienija medžio drožėjus, kurie ne tik kuria, bet ir moko šio amato. Maža to, su Prienų skudurininke sukirto rankomis ir sujungė kūrybines jėgas. Radosi...
Prienų amatų centras vienija medžio drožėjus, kurie ne tik kuria, bet ir moko šio amato. Maža to, su Prienų skudurininke sukirto rankomis ir sujungė kūrybines jėgas. Radosi nauja edukacija „99 šaukštai ir vienas katilas“. Vieni drožia šaukštus, kiti verda grucę. Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Algimantas Sakalauskas ir gidė, edukatorė Rūta Rūtė pasitinka svečius su šaukštu ir sriuba. Prienų amatų centre darbuojasi medžio drožėjai: Tomas Bagdonas ir Tomas Grybauskas.

Kultūros paveldo departamentas šiais metais sertifikavo regioninį Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė ir metodininkė Dalia Bredelienė pasakoja apie bibliotekoje įrengtą memorialinį Justino Marcinkevičiaus kambarį, kviečia pasivaikščioti po poetui skirtą medžio skulptūrų parką.
Prienų svečiams netikėtas atradimas – miesto centre meno galerija „Jurgitos gintarai“ įkūrė tautodailininkė, gintarų meistrė ir kūrėja Jurgita Tamulionienė. Nauja kultūros erdvė tampa traukos vieta. Verslininkas Andrius Tamulionis padeda žmonai ir įgyvendina visus Jurgitos sumanymus. Jauni žmonės kupini idėjų, žada naujienų.

Pasižvalgykime po Prienų kraštą, užsukime į Pociūnų aerodromą. Kauno parašiutininkų klubas kviečia atrasti naujų potyrių, išmėginti šuolius parašiutu. Amžius ribų neturi. Mintimis dalijasi Kauno parašiutų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas, šuolių parašiutu instruktorė Greta Šutovaitė ir VDU ŽŪA prof. emeritas Vladas Vilimas, kuris pirmą kartą šuolį parašiutu atliko būdamas 95 m. Šiandien ir vėl ruošiasi naujiems šuoliams, didina aukštį. Žmona Pranciška moja ranka, neprieštarauja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gacioniu-dvaras-atvertas-lankytojams--67235273
Gintaras ir Sigutė Balčiūnai neoklasicistinio stiliaus medinius rūmus statytus 1830 metais įsigijo iš grafų Rosenų šeimos palikuonių. Parkas, įstabi gamta, paveldas akimirksniu pakerėjo naujuosius šeimininkus. Šeima nusprendė ne tik apsigyventi, vasaroti restauruotame dvare, bet jį atverti svečiams bei lankytojams. Anot Gintaro ir Sigutės, būtų neteisinga tokį kultūros paveldą slėpti nuo Lietuvos dvarų gerbėjų.

Gačionių dvare galima aplankyti ypatingai retų senovinių Ford T automobilių ekspoziciją, grožėtis Gačionių ežeru nuo pontoninio tilto, mišriame parke tarp senų liepų gerėtis mažąja architektūra, rotonda, koplyčia, tvenkiniais, senoviniu rožynu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67235273Sat, 02 Aug 2025 12:05:00 +0000LRTRokiškio rajonas gali didžiuotis dar vienu kultūros paveldo objektu. Jūžintų seniūnijoje, Gačionių kaime, lankytojams duris atvėrė Gačionių dvaras. Gintaras ir Sigutė Balčiūnai neoklasicistinio stiliaus medinius rūmus statytus 1830 metais įsigijo iš...
Gintaras ir Sigutė Balčiūnai neoklasicistinio stiliaus medinius rūmus statytus 1830 metais įsigijo iš grafų Rosenų šeimos palikuonių. Parkas, įstabi gamta, paveldas akimirksniu pakerėjo naujuosius šeimininkus. Šeima nusprendė ne tik apsigyventi, vasaroti restauruotame dvare, bet jį atverti svečiams bei lankytojams. Anot Gintaro ir Sigutės, būtų neteisinga tokį kultūros paveldą slėpti nuo Lietuvos dvarų gerbėjų.

Gačionių dvare galima aplankyti ypatingai retų senovinių Ford T automobilių ekspoziciją, grožėtis Gačionių ežeru nuo pontoninio tilto, mišriame parke tarp senų liepų gerėtis mažąja architektūra, rotonda, koplyčia, tvenkiniais, senoviniu rožynu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zanavyko-placios-dipkos-jis-padaro-kap-ant-skripkos-sveiki-atvyke-i-zanavyku-krasta--67149559
Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė, kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė, dailininkas Andrius Janulaitis pristato veiklas, pažintines ekskursijas.

Zanavykų muziejus kaupia, saugo ir skleidžia Zanavykijos paveldo vertybes. Mintimis dalijasi vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, etnografė Renata Kutkienė, kultūrinės veiklos kordinatorė Ieva Fridrikaitė ir edukatorė Aldona Plaušinienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67149559Sat, 26 Jul 2025 12:05:00 +0000LRTZyplių dvaras – įdomus Lietuvos kultūros ir architektūros paveldas, glaudžiai susijęs su dvarininkų gyvenimu, istorinių permainų laikmečiu, šiandienos kultūriniais procesais. Zyplius rasime Šakių rajone. Šiandien tai kultūros, meno, amatų centras,...
Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė, kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė, dailininkas Andrius Janulaitis pristato veiklas, pažintines ekskursijas.

Zanavykų muziejus kaupia, saugo ir skleidžia Zanavykijos paveldo vertybes. Mintimis dalijasi vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, etnografė Renata Kutkienė, kultūrinės veiklos kordinatorė Ieva Fridrikaitė ir edukatorė Aldona Plaušinienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3164falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gaveikenu-vandens-malunas-tytuvenu-sakralinis-paveldas-vanilinis-dangus-utenoje--67030920
Kelmės rajone visą vasarą vyksta Tytuvėnų festivalio koncertai. Ta proga Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė ir gidė Rūta Krencienė kviečia aplankyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį.

Utenoje galima paragauti geros kavos ir paskanauti sveikų desertų. Iš Šiaurės Airijos atvykę Povilas ir Edita Jankauskai nusprendė, kad ir nedideliame Lietuvos mieste galima kurti mažus stebuklus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/67030920Sat, 19 Jul 2025 12:05:07 +0000LRTGaveikėnų kaimas Ignalinos rajone minimas nuo 1373 metų, o vandens malūnas – 19 amžiaus technikos statinys. Tautodailininkas Teofilis Patiejūnas iš medžio drožtais velniai išgražino sodybą. Vietiniai apipynė legendomis. Gaveikėnų vandens malūnas...
Kelmės rajone visą vasarą vyksta Tytuvėnų festivalio koncertai. Ta proga Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė ir gidė Rūta Krencienė kviečia aplankyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį.

Utenoje galima paragauti geros kavos ir paskanauti sveikų desertų. Iš Šiaurės Airijos atvykę Povilas ir Edita Jankauskai nusprendė, kad ir nedideliame Lietuvos mieste galima kurti mažus stebuklus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/grazus-ezerai-tarytum-vasara-vasara-grazi-kaip-zarasai--66957228
Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.

Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.

Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66957228Sat, 12 Jul 2025 12:05:00 +0000LRTZarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu. Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir...
Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.

Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.

Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/palei-zemaja-panemune--66949615
Pamirštus Sapiegų dvaro rūmus iš griuvėsių naujam gyvenimui kelia nauji savininkai ir valdytojai, jauna šeima iš Kauno Vytautas ir Rasa Jakeliai.

Zyplių dvaro antroje oficinoje dar vieną viešbutuką su nauja erdve, kurioje bus vizualizuojamos istorijos iš dvaro gyvenimo, žada verslininkas Arūnas Tarnauskas ir teisininkė, meno istorikė Lina Tarnauskienė.

Šakių rajone, Tubelių kaime jau metus veikia dailės galerija, kuri priklauso tapytojui Vytautui Kaunui ir Linai Kaunei. Zanavykai džiaugiasi profesionaliu kultūriniu gyvenimu ir veiklomis provincijoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66949615Sat, 05 Jul 2025 12:05:00 +0000LRTNaujas nacionalinis kultūros kelias driekiasi nuo Kauno iki Jurbarko abipus Nemuno. Šį kartą apsilankysime Žemosios Panemunės ir Zyplių dvaruose, dailės galerijoje Tubelių kaime. Pamirštus Sapiegų dvaro rūmus iš griuvėsių naujam gyvenimui kelia nauji...
Pamirštus Sapiegų dvaro rūmus iš griuvėsių naujam gyvenimui kelia nauji savininkai ir valdytojai, jauna šeima iš Kauno Vytautas ir Rasa Jakeliai.

Zyplių dvaro antroje oficinoje dar vieną viešbutuką su nauja erdve, kurioje bus vizualizuojamos istorijos iš dvaro gyvenimo, žada verslininkas Arūnas Tarnauskas ir teisininkė, meno istorikė Lina Tarnauskienė.

Šakių rajone, Tubelių kaime jau metus veikia dailės galerija, kuri priklauso tapytojui Vytautui Kaunui ir Linai Kaunei. Zanavykai džiaugiasi profesionaliu kultūriniu gyvenimu ir veiklomis provincijoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/truskava-stebina-lietuvos-menininku-darbais-pavermenys-razavais-virtiniais--66792027
Pavermenio gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Vermenės upės. Seną istoriją mena didikų Brunovų dvaras, kaime veikia Truskavos krašto ir buities muziejus „Seklyčia“. Žmonės gyvena ir sugyvena, puoselėja senas tradicijas, vaišina razavais virtiniais, įsileidžia ir naujų vėjų... Pokalbio susirinko muziejaus įkūrėja Leonora Silevičienė, žolininkė Milda Tamulevičiūtė, Truskavos bendruomenės pirmininkė Ieva Šipelienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66792027Sat, 28 Jun 2025 12:05:00 +0000LRTTruskavos miestelį, bažnyčią ir rekolekcijų namus puošia žinomų Lietuvoje menininkų darbai. Užžartų dvaro savininkai Jonas ir Barbora Truskauskai ant kalvelės pastatė šventovę ir vietovę pavadino Truskava, įkūrė parapiją. Toliau istoriją pasakoja gidė...
Pavermenio gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Vermenės upės. Seną istoriją mena didikų Brunovų dvaras, kaime veikia Truskavos krašto ir buities muziejus „Seklyčia“. Žmonės gyvena ir sugyvena, puoselėja senas tradicijas, vaišina razavais virtiniais, įsileidžia ir naujų vėjų... Pokalbio susirinko muziejaus įkūrėja Leonora Silevičienė, žolininkė Milda Tamulevičiūtė, Truskavos bendruomenės pirmininkė Ieva Šipelienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-taurages-barzduko-iki-vejo-jegainiu-lauksargiuose--66796478
Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką.

Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66796478Sat, 21 Jun 2025 12:05:00 +0000LRTTauragė – žaliausia savivaldybė Lietuvoje. Miestas kupinas istorinių pasakojimų ir atsiminimų, praeitis puikiai dera su nūdiena. Tauragės miesto gatvėmis pasivaikščiosime su gide Irina Sadauskiene. Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo...
Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką.

Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kai-vidurdieny-pazvelgsi-nuo-medvegalio-aukstai-keturiolika-baznyciu-aiskiai-ismatai--66577923
Tremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.

Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.

Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66577923Sat, 14 Jun 2025 12:05:00 +0000LRTNe tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas...
Tremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.

Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.

Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/miestelis-vidurio-lietuvoje-seta--66458049
Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima nuo 14 a. Po miestelį ir jo apylinkes keliaujame su A. Pečiulyte.

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre naujovė – interaktyvus žemėlapis. Visiems galima susipažinti su lankomais paveldo objektais, pažintiniais takais ir kitomis vietomis. Aprašymas, nuotraukos ir garso įrašai pateikiami lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Tytuvėnų regioninio parko grupės patarėjas Vytautas Stonys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66458049Sat, 07 Jun 2025 12:05:00 +0000LRTKam patinka miesteliai ir jų praeitis – Šėta kaip tik Jums! Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima...
Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima nuo 14 a. Po miestelį ir jo apylinkes keliaujame su A. Pečiulyte.

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre naujovė – interaktyvus žemėlapis. Visiems galima susipažinti su lankomais paveldo objektais, pažintiniais takais ir kitomis vietomis. Aprašymas, nuotraukos ir garso įrašai pateikiami lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Tytuvėnų regioninio parko grupės patarėjas Vytautas Stonys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/paluse-geriausias-turizmo-kaimas-pasaulyje--66464298
Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66464298Sat, 31 May 2025 12:05:00 +0000LRTPalūšę, vienos gatvės kaimą, galima pervažiuoti per 40 sekundžių. Tačiau turistams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio tikrai turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Vietos bendruomenė – stipri ir aktyvi, kaime dera tradicijos ir inovacijos, supa kerinti...
Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-beigeliu-matematikos-iki-zvaigzdziu-moletu-kraste--66296047
„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.

Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.

Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...

Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.

Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66296047Sat, 24 May 2025 12:05:00 +0000LRTMolėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus. „Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos...
„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.

Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.

Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...

Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.

Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3186falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/menostogos-ir-darbostogos-anyksciuose--66136780„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.

Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.

Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.

Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.

Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.

Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.

Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.

Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.

Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/66136780Sat, 17 May 2025 12:05:00 +0000LRTAnykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą! „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė. Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus,...„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.

Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.

Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.

Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.

Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.

Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.

Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.

Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.

Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kas-sieja-giedraicius-su-videniskiais--65884058
Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.

Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.

Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.

Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/65884058Sat, 03 May 2025 12:05:00 +0000LRTMolėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos. Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis...
Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.

Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.

Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.

Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/stulgiu-apylinkes-ir-desiukiskiu-kalavijo-paslaptis--65767018
Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę.

Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės.

Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas.

Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>https://api.spreaker.com/episode/65767018Sat, 26 Apr 2025 12:05:00 +0000LRTKodėl žygeiviams būtų įdomu keliauti po Stulgių apylinkes, kurios siekia LDK laikus? Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas...
Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę.

Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės.

Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas.

Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>3168falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kraziai-ir-sarbievijus--65642361
Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje.

Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/65642361Sat, 19 Apr 2025 12:05:00 +0000LRTŠie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač...
Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje.

Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kurybiskai-gyventi-neuzdrausi--65549068
Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.

Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.

Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/65549068Sat, 12 Apr 2025 12:05:00 +0000LRTAplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai. Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu....
Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.

Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.

Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3174falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zalia-ir-sportuojanti-taurage-o-gal--65380653
Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.

Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.

Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.

Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.

Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?

Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/65380653Sat, 05 Apr 2025 12:02:00 +0000LRTKaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom? Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas. Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės...
Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.

Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.

Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.

Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.

Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?

Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/senoji-varena-akmens-baznycia-kunigas-ir-ciurlionis--65229015
Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.

Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.

Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/65229015Sat, 29 Mar 2025 13:05:00 +0000LRTSenojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms. Klebono kunigo...
Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.

Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.

Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3176falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/dzukijos-pusu-ir-smelio-pavilioti--65045226
Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.

Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/65045226Sat, 22 Mar 2025 13:05:00 +0000LRT„Gyventi, kurti, dirbti, auginti vaikus – Varėna tinkamiausia vieta“, – sako akordeono meistras, pedagogas, muzikos festivalio „Vasaros sonata“ sumanytojas ir rengėjas Nerijus Bakula. Jam pritaria žmona, Varėnos J. Čiurlionienės meno mokyklos...
Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.

Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3248falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kursenu-tradicijos-garsina-miesta--64902813
Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.

Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.

Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“

Ved. Jolanta Jurkūnienė




]]>https://api.spreaker.com/episode/64902813Sat, 15 Mar 2025 13:05:00 +0000LRTAnot tautodailininko Stanislovo Kovėros, akmeninės skulptūros Kuršėnų puodžiams atminti autoriaus, Kuršėnai yra ne tik puodžių sostinė, bet ir jų lopšys, išugdęs daugybę garsių puodžių ir menininkų. Puodžiai – Kuršėnų kodas, pagal kurį miestas...
Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.

Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.

Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“

Ved. Jolanta Jurkūnienė




]]>3167falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ar-lanketes-kursenuose-puodziu-sostineje--64772615
Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas mieste.

Kuršėnų dvaro rūmuose veikia muziejus, sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jame profesionalūs keramikos meistrai atskleidžia puodų žiedimo paslaptis, puoselėja krašto tradicijas, papročius, gaivina ir saugo tradicinius amatus.

Smagiai leiskime laiką su Lina Šukiene, Simona Sidabriene, septintuoju puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku, keramike Alina Milašiene, dainuojamosios poezijos šeimos duetu Gitana ir Giedriumi Morkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64772615Sat, 08 Mar 2025 13:05:00 +0000LRTŠiaulių rajono didžiausias miestas Kuršėnai nuo seno puoselėja keramikos tradicijas. Ten gyvena ir kuria tikri puodžių karaliai. Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas...
Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas mieste.

Kuršėnų dvaro rūmuose veikia muziejus, sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jame profesionalūs keramikos meistrai atskleidžia puodų žiedimo paslaptis, puoselėja krašto tradicijas, papročius, gaivina ir saugo tradicinius amatus.

Smagiai leiskime laiką su Lina Šukiene, Simona Sidabriene, septintuoju puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku, keramike Alina Milašiene, dainuojamosios poezijos šeimos duetu Gitana ir Giedriumi Morkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/naisiai--64645135
Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė ir dešimtasis Puodžių karalius Mindaugas Turolevičius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64645135Sat, 01 Mar 2025 13:05:00 +0000LRTKodėl verta aplankyti Naisius, kaimą, kuriame norisi gyventi? Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė...
Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė ir dešimtasis Puodžių karalius Mindaugas Turolevičius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3143falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/aplink-vilniu-pabire-perlai--64524069
Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.

Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.

Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64524069Sat, 22 Feb 2025 13:05:00 +0000LRTLiubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai. Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas. Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų...
Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.

Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.

Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/regionu-viliotinis--64395148
Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.

Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64395148Sat, 15 Feb 2025 13:05:00 +0000LRTLietuvos regionai pasiruošę naujam turizmo sezonui. Darbštūs ir kūrybingi darbuotojai siūlo gausybę maršrutų, sutvarkė pažintinius takus, prigalvojo edukacijų ir degustacijų, pramogų vaikams ir suaugusiems, naujų potyrių ieškotojams. Į regionų...
Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.

Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3176falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/abipus-mariu--64273427
Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.
Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.

Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.

Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64273427Sat, 08 Feb 2025 13:05:00 +0000LRTTik Mažojoje Lietuvoje vis dar rūsena šišioniškių tarmė, kurią puoselėja Pamario kraštą mylintys ir gerbiantys vietiniai, lietuvininkų palikuonys. Virginija Asnauskienė iš Drevernos, folkloro grupės „Žvejytės“ vadovė, išmoko ir toliau mokosi kalbėti...
Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.
Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.

Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.

Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-merkines-fabriko-iki-vinetu-kaimo--64129595
Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.

Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.

Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.

Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.

Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.

Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/64129595Sat, 01 Feb 2025 13:05:00 +0000LRTADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius...
Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.

Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.

Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.

Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.

Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.

Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3238falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/baltu-mitologijos-parkas-apie-zmogaus-gyvenimo-ir-gamtos-gyvavimo-kelia--63905854
Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.

Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.

Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63905854Sat, 25 Jan 2025 13:05:00 +0000LRTTie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir...
Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.

Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.

Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/siaudiniu-namu-sostine-kardokai-kristalu-parkas-judrarudeje--63739956
Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų parke, Judrarūdės kaime, įkurtame būtent Višakio Rūdos miškuose, netoli Kazlų Rūdos. Šeimininkai Arvydas ir Aušra Auškeliai stebina savo veiklomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63739956Sat, 18 Jan 2025 13:05:00 +0000LRTJei norite iš šiaudų ir molio pasistatyti miške namą – užsukite į Kardokus ir paklausinėkite Rolando bei Aušros Augučių šeimos, kur ir kaip geriausiai tai daryti. Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų...
Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų parke, Judrarūdės kaime, įkurtame būtent Višakio Rūdos miškuose, netoli Kazlų Rūdos. Šeimininkai Arvydas ir Aušra Auškeliai stebina savo veiklomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/itraukus-gatves-menas-siauliuose--63659852
Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.

Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63659852Sat, 11 Jan 2025 13:05:00 +0000LRTŠiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu. Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių...
Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.

Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/panevezio-pramones-imoniu-stogai-tampa-muzikos-ir-meno-erdvemis--63573807
Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.

Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63573807Sat, 04 Jan 2025 13:05:00 +0000LRTAukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės...
Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.

Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/buda-kropeliu-i-azuolu-buda-fotosesijos-i-bartininku-stopuka-duonos-bei-amatu--63496797
Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei istorijas. Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Šilnauskienė, Eglė Kančienė, Irena Juodsnukienė, Ona Danielienė ir Būdos krašto muziejaus vadovė Vida Bagdonienė kviečia užsukti į Būdos kultūros namus.

Kam patinka laiką leisti su naminiais gyvūnais, fotosesijos – Ąžuolų vila Ąžuolų Būdos kaime kaip tik Jums! Laimingais naminiais gyvūnais atsidžiaugti negali šeimininkė Eglė Jurkšienė, fotografai Deividas ir Lina Kaniai bei Rimantas ir Jolanta Juknevičiai.

Iš Kalifornijos tiesiai į Kazlų Rūdos miškus. Jolanta Vizbaras su šeima apsigyveno Bartininkų kaime, įkūrė duonos ir amatų namus Bartininkų Stopukas ir giliai į žemę įleido šaknis.

Po Kazlų Rūdos kraštą keliaujame su turizmo specialiste Domininka Živeliene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63496797Sat, 28 Dec 2024 13:05:00 +0000LRTSeni nauji metai su geležies ir ragų krašto žmonėmis! Kazlų Rūda. Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei...
Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei istorijas. Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Šilnauskienė, Eglė Kančienė, Irena Juodsnukienė, Ona Danielienė ir Būdos krašto muziejaus vadovė Vida Bagdonienė kviečia užsukti į Būdos kultūros namus.

Kam patinka laiką leisti su naminiais gyvūnais, fotosesijos – Ąžuolų vila Ąžuolų Būdos kaime kaip tik Jums! Laimingais naminiais gyvūnais atsidžiaugti negali šeimininkė Eglė Jurkšienė, fotografai Deividas ir Lina Kaniai bei Rimantas ir Jolanta Juknevičiai.

Iš Kalifornijos tiesiai į Kazlų Rūdos miškus. Jolanta Vizbaras su šeima apsigyveno Bartininkų kaime, įkūrė duonos ir amatų namus Bartininkų Stopukas ir giliai į žemę įleido šaknis.

Po Kazlų Rūdos kraštą keliaujame su turizmo specialiste Domininka Živeliene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3239falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/svenciu-belaukiant-griskabudis-ir-visakio-ruda--63437981
Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, vienintelė Lietuvoje aštuonkampė bažnyčia.

Daugiau pasakoja, gieda ir groja klebonas kun. Vytautas Mazirskas ir dailės mokytoja, gidė Rimutė Amonienė.

Višakio Rūda, saugomas gatvinis ir kupetinis etnografinis kaimas, šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir su trenksmu bei naujais sumanymais palydėjo senus metus. Mintimis dalijasi Višakio Rūdos bendruomenės narė Birutė Kerušauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63437981Sat, 21 Dec 2024 13:05:00 +0000LRTGriškabūdis, nedidelis miestelis prie Novos upės, radosi sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai krauti, degutui virti ir gyventi. Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų...
Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, vienintelė Lietuvoje aštuonkampė bažnyčia.

Daugiau pasakoja, gieda ir groja klebonas kun. Vytautas Mazirskas ir dailės mokytoja, gidė Rimutė Amonienė.

Višakio Rūda, saugomas gatvinis ir kupetinis etnografinis kaimas, šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir su trenksmu bei naujais sumanymais palydėjo senus metus. Mintimis dalijasi Višakio Rūdos bendruomenės narė Birutė Kerušauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/panevezys-pagavo-banga--63316339
„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.

Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.

Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63316339Sat, 14 Dec 2024 13:05:00 +0000LRT2024-ieji Aukštaitijos sostinės proveržio metai. Panevėžys rado būda, kaip įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos meno gerbėjų žemėlapyje. Raktas į sėkmę – unikali pramonės, meno, kultūros ir turizmo jungtis. Vizitinė miesto kortelė –...
„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.

Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.

Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3186falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kretinga-mazasis-lietuvos-vatikanas--63213043
Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.

Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.

Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63213043Sat, 07 Dec 2024 13:05:00 +0000LRTKaip užbaigsime senus metus ir pasitiksime naujus? Vieniems laukimas amžinas stresas arba džiugus šurmulys, kitiems – tylus adventas. Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės –...
Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.

Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.

Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kazlu-ruda-issirinko-miesto-kvapa--63213040
Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis.

Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku alsuojantį miesto kvapą, kurį sudaro pušys, kadagiai, žemuogės, pakalnutės, baravykai ir kiti natūralūs kvapai. Kvapą pagal gyventojų pageidavimus sukūrė parfumerė ir botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė. Balsavime dalyvavo ir Kazlų Rūdos verslininkų klubo prezidentė Lina Brusokienė.

Istoriniame Kazlų Rūdos geležinkelio pastate Perono barą atidarė iš Vilniaus į gimtąjį miestą su šeima grįžęs verslininkas Edvardas Čyvas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/63213040Sat, 30 Nov 2024 13:05:00 +0000LRTSveiki atvykę į geležies ir ragų kraštą – Kazlų Rūdą! Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis. Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku...
Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis.

Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku alsuojantį miesto kvapą, kurį sudaro pušys, kadagiai, žemuogės, pakalnutės, baravykai ir kiti natūralūs kvapai. Kvapą pagal gyventojų pageidavimus sukūrė parfumerė ir botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė. Balsavime dalyvavo ir Kazlų Rūdos verslininkų klubo prezidentė Lina Brusokienė.

Istoriniame Kazlų Rūdos geležinkelio pastate Perono barą atidarė iš Vilniaus į gimtąjį miestą su šeima grįžęs verslininkas Edvardas Čyvas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-verta-apsilankyti-buivydziuose-ir-suzionyse--62984647
Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.

Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/62984647Sat, 23 Nov 2024 13:05:00 +0000LRTArti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys. Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios...
Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.

Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kultura-verdame-kuliuose-lengvo-pasaulio-ieskome-eivyduose--62768326
Norite lengvo pasaulio Eivyduose? Teks susipažinti su tinklaraštininkais Marijumi Eidiečiu ir Inga Reifone.

Po Plungės kraštą keliaujame su Lina Liūniene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62768326Sat, 16 Nov 2024 13:05:00 +0000LRTKą veikti Kuliuose? Kultūrą virti! Linksmai nuteikia Raimonda Masalskienė, Agnė Alčauskienė, Inga Blėdienė ir kviečia į svečius! Norite lengvo pasaulio Eivyduose? Teks susipažinti su tinklaraštininkais Marijumi Eidiečiu ir Inga Reifone. Po Plungės...
Norite lengvo pasaulio Eivyduose? Teks susipažinti su tinklaraštininkais Marijumi Eidiečiu ir Inga Reifone.

Po Plungės kraštą keliaujame su Lina Liūniene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zemaiciu-kalvarija-ir-sateikiu-lobiai--62681745
Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.

Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.

Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.

Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.

Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62681745Sat, 09 Nov 2024 13:05:00 +0000LRTŽemaitijoje yra miestelis turtingas pavadinimų: Naujoji Jeruzalė, Žemaičių Kalvarija, Varduva. Nors istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą minima kaip Gardai. Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus...
Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.

Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.

Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.

Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.

Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ka-veikti-rudeni-lietuvoje--62594614
„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.

Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.

Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62594614Sat, 02 Nov 2024 13:05:00 +0000LRTRūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas. „Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius. Nemuno kilpų regioninio parko...
„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.

Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.

Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3164falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/gyvenimas-prie-zagares-ozo--62519326
Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.

Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62519326Sat, 26 Oct 2024 12:05:00 +0000LRTAr žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį? Geologus domina ne tik...
Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.

Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/geologai-kviecia-kitaip-atrasti-lietuva--62421719
Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.

Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.

Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.

Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>https://api.spreaker.com/episode/62421719Sat, 19 Oct 2024 12:05:00 +0000LRTGeologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą. Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės...
Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.

Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.

Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.

Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>3164falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaisiadoriu-krasto-ambasadoriai--62342670
Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.

Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.

Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!

Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62342670Sat, 12 Oct 2024 12:05:00 +0000LRTKaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja. Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę...
Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.

Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.

Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!

Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kaisiadorys-kelia-kulturos-kartele--62250167
Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.

Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.

Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62250167Sat, 05 Oct 2024 12:05:00 +0000LRTLietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų....
Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.

Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.

Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3187falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/juodonys-duokiskis-salos--62144243
Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.

Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.

Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.

Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Ved . Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62144243Sat, 28 Sep 2024 12:05:00 +0000LRT„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos....
Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.

Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.

Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.

Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Ved . Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kuc-kuc-kamajuos--62056352
Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.

Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.

Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/62056352Sat, 21 Sep 2024 12:05:00 +0000LRTKamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir...
Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.

Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.

Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3145falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pavirvytes-dvaras-miltuotos-rankos-zvakes-is-rapsu-jesmonite-padekliukai--61606740
Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.

Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/61606740Sat, 14 Sep 2024 12:05:00 +0000LRTPavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas. Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje...
Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.

Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3186falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kodel-verta-apsilankyti-vieksniuose--61310715
Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.

Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.

Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.

Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.

Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/61310715Sat, 07 Sep 2024 12:05:00 +0000LRTŠiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių. Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo...
Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.

Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.

Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.

Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.

Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nemencine-jaunu-zmoniu-rankose--61224090
Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.

Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.

Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.

Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/61224090Sat, 31 Aug 2024 12:05:00 +0000LRTMažai pažintas Vilniaus rajonas stebina jaunų žmonių noru gyventi ir kurti savo tėvų žemėje. Nuo miesto šurmulio pasislėpti sodybose ar namuose netoli sostinės – lemia jaunų žmonių pasirinkimą. Jei renkiesi savo kraštą, tai ir norisi juo pasirūpinti,...
Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.

Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.

Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.

Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3190falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-gastrobaro-kosmologijos-kvapniu-papuosalu-zvakiu-iki-nemunu-pakranciu-laivu--61137431
Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.

Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.

Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.

Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.

Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.

Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...

Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/61137431Sat, 24 Aug 2024 12:05:00 +0000LRTPrienai keičiasi akyse! Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina....
Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.

Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.

Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.

Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.

Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.

Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...

Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zygio-lazdos-automobiliai-ir-keptuves-desertas-traukinio-vagone-bei-vyndariai--61062669
Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.

Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.

Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.

Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.

Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/61062669Sat, 17 Aug 2024 12:05:00 +0000LRTKeliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje. Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte,...
Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.

Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.

Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.

Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.

Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3258falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/palaimyci-ciej-katriej-paraina-namo--60985205
Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro kultūrinių renginių ir edukacijų vadovė Stasė Čižauskienė dalijasi savo veiklomis.

Junčionių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Burneikienė kviečia susipažinti su žmonių gyvenimu, edukacijomis.

Saulius Mastauskas ir Loreta Lekavičė Junčionių kaime įsirengė keramikos dirbtuves Molio Minklės ir veda edukacijas, mokymus. Saulius kolekcionuoja senas duris, kurias eksponuoja laukuose šalia sodybos.

Po Alytaus rajoną keliaujame su kultūros specialiste Laimute Zavistauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>https://api.spreaker.com/episode/60985205Sat, 10 Aug 2024 12:05:00 +0000LRTPivašiūnai garsėja Žolinių atlaidais, į kuriuos suguža visa Lietuva. Parapijos klebonas Vincas Baublys pasakoja apie Pivašiūnų bažnyčią ir Dievo motinos su kūdikiu paveikslą. Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro...
Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro kultūrinių renginių ir edukacijų vadovė Stasė Čižauskienė dalijasi savo veiklomis.

Junčionių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Burneikienė kviečia susipažinti su žmonių gyvenimu, edukacijomis.

Saulius Mastauskas ir Loreta Lekavičė Junčionių kaime įsirengė keramikos dirbtuves Molio Minklės ir veda edukacijas, mokymus. Saulius kolekcionuoja senas duris, kurias eksponuoja laukuose šalia sodybos.

Po Alytaus rajoną keliaujame su kultūros specialiste Laimute Zavistauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>3251falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/latro-samo-alaus-i-akademijos-miesteli-dvasiniu-reikalu-i-dotnuvos-vienuolyna--60917573
Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“

Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.

Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60917573Sat, 03 Aug 2024 12:05:00 +0000LRTKėdainių krašte gyvena ir verslą kuria jauni žmonės, kuriems humoras suneša pelnus. Vieni kratosi Kėdainių, kaip agurkų miesto įvaizdžio, kiti mato neišnaudotas nišas. Jei dar pridedama meilė savo kraštui, istorijai ir patrauklūs būdai ją perduoti...
Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“

Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.

Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3176falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/medaus-somelje-plinksciu-pelke-siksnosparniai-ir-sniokscianti-venta-mazeikiu-kraste--60825490„Pelkėje tave visą laiką stebi, nors pats to nematai. Gyvūnams smalsu. Juk į jų namus atėjo svečias...“, – sako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė pasakoja apie pažintinius žygius, vietinių gyventojų veiklas.

Edukacijas-degustacijas bityne „Užpelkių medus“ veda midudaris Alvydas Nabažas ir pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė.

Krakiuose ant Ventos upės kranto Pauliankoje galima apsigyventi tiek nameliuose ar kotedžuose, tiek palapinėse ir puikiai leisti laiką gamtoje. Ventos šniokštimas, gaivus vanduo vėsina karštą vasaros dieną. Terasoje prie vandens malūno galima palydėti saulėlydžius arba pasitikti saulėtekius. Vilma ir Arvydas Petrauskai rūpinasi paveldu, tausoja gamtą ir rūpinasi svečiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60825490Sat, 27 Jul 2024 12:05:00 +0000LRTVaikščioti po pelkę, kvėpuoti grynu oru, klausyti paukščių, į burną įsimesti uogą – tokią pramogą suteikia gamtininkai. „Pelkėje tave visą laiką stebi, nors pats to nematai. Gyvūnams smalsu. Juk į jų namus atėjo svečias...“, – sako Šikšnosparnių...„Pelkėje tave visą laiką stebi, nors pats to nematai. Gyvūnams smalsu. Juk į jų namus atėjo svečias...“, – sako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė pasakoja apie pažintinius žygius, vietinių gyventojų veiklas.

Edukacijas-degustacijas bityne „Užpelkių medus“ veda midudaris Alvydas Nabažas ir pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė.

Krakiuose ant Ventos upės kranto Pauliankoje galima apsigyventi tiek nameliuose ar kotedžuose, tiek palapinėse ir puikiai leisti laiką gamtoje. Ventos šniokštimas, gaivus vanduo vėsina karštą vasaros dieną. Terasoje prie vandens malūno galima palydėti saulėlydžius arba pasitikti saulėtekius. Vilma ir Arvydas Petrauskai rūpinasi paveldu, tausoja gamtą ir rūpinasi svečiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3236falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/daugus-garsina-istorija-zmones-ir-legendos--60758625
Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.

Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnien]]>https://api.spreaker.com/episode/60758625Sat, 20 Jul 2024 12:05:00 +0000LRTJeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums. Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums. Daugai...
Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.

Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnien]]>3296falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/birzai-nuo-meko-mocarto-iki-montebolo--60694052
Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie menininko Jono Meko palikimo puoselėjimą Biržų mieste.

Pirmas miesto istorijoje kokteilių baras TIPAS – išsipildžiusi Jovilto Cibo svajonė: „Baras – kūrybiškiausia restorano forma“. Joviltas su drauge Arūne Butėnaite kuria nealkoholinius kokteilius, kurie „kalba“ apie Biržų krašte gyvenusius ir kūrusius pasaulyje pažintus meno žmones. Kokteiliai skirti Jonui Mekui, Borisui Dauguviečiui, Petrui Kalpokui, Kaziui Binkiui. TIPE ne tik kokteiliai padeda susipažinti su talentingais kraštiečiais! Joviltas ir Arūnė išradingi ir kūrybingi.

Operos solistų rezidencija Biržuose – jaunų atlikėjų, patyrusių solistų bei muzikantų meka. Ir vėl Mocartas, tik šį kartą režisierė Karina Novikova renkasi operą „Figaro vedybos“. Svečiai ir biržiečiai kviečiami į premjerą rugpjūčio 1-2 dienomis per Biržų miesto šventę „Biržai – sostinė mano“. Edita Mikelionienė, projekto Operos solistų rezidencija Biržuose vadovė, tikisi, kad šį kartą bus dar daugiau žiūrovų ir ruošiasi dideliam antplūdžiui svečių.

Monteball. Sigito Kalkio išrastas ir užpatentuotas Mantagailiškio dvaro žaidimas sulaukia vis daugiau gerbėjų. Dvaro savininkas sako, kad montebolas tampa turizmo dalimi Biržuose. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens vyksta komandinio žaidimo čempionatai ne tik Biržuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60694052Sat, 13 Jul 2024 12:03:00 +0000LRTBiržuose kalbėsime ne apie kunigaikščius Radvilas ar grafus Tiškevičius, ne apie smegduobes ar alų. Akiplotyje – Mekas, Mocartas ir Montebolas. Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie...
Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie menininko Jono Meko palikimo puoselėjimą Biržų mieste.

Pirmas miesto istorijoje kokteilių baras TIPAS – išsipildžiusi Jovilto Cibo svajonė: „Baras – kūrybiškiausia restorano forma“. Joviltas su drauge Arūne Butėnaite kuria nealkoholinius kokteilius, kurie „kalba“ apie Biržų krašte gyvenusius ir kūrusius pasaulyje pažintus meno žmones. Kokteiliai skirti Jonui Mekui, Borisui Dauguviečiui, Petrui Kalpokui, Kaziui Binkiui. TIPE ne tik kokteiliai padeda susipažinti su talentingais kraštiečiais! Joviltas ir Arūnė išradingi ir kūrybingi.

Operos solistų rezidencija Biržuose – jaunų atlikėjų, patyrusių solistų bei muzikantų meka. Ir vėl Mocartas, tik šį kartą režisierė Karina Novikova renkasi operą „Figaro vedybos“. Svečiai ir biržiečiai kviečiami į premjerą rugpjūčio 1-2 dienomis per Biržų miesto šventę „Biržai – sostinė mano“. Edita Mikelionienė, projekto Operos solistų rezidencija Biržuose vadovė, tikisi, kad šį kartą bus dar daugiau žiūrovų ir ruošiasi dideliam antplūdžiui svečių.

Monteball. Sigito Kalkio išrastas ir užpatentuotas Mantagailiškio dvaro žaidimas sulaukia vis daugiau gerbėjų. Dvaro savininkas sako, kad montebolas tampa turizmo dalimi Biržuose. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens vyksta komandinio žaidimo čempionatai ne tik Biržuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3231falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/nuo-naftos-desertu-iki-gramofonu-mazeikiuose--60623276
Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir jame gyvenančius žmones. Tačiau meilė miestui – jas vienija!

Į Mažeikius kviečia desertinės „Tortelje“ įkūrėja Aušra Baltmiškienė. Pasirodo, pavadinimas turi ne prancūzišką kilmę, o žemaitišką. Kaip profesionali kirpėja keitė profesiją?

Unikalus gramofonų muziejus Mažeikiuose stebina retų eksponatų gausa. Gediminas Stasiūnas daugiau negu 30 metų kolekcionuoja gramofonus, patefonus, plokšteles, suvenyrus. Dažnai eksponatus tenka tvarkyti, remontuoti, restauruoti savo rankomis. Su žmona Vitalija važinėja po Lietuvą, muges, koncertuoja. Mielai kviečia apsilankyti Mažeikių gramofonų muziejuje, veda edukacijas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60623276Sat, 06 Jul 2024 12:05:00 +0000LRTSakome, kad Mažeikiai naftininkų miestas. Kiek tiesos šiuose žodžiuose? Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir...
Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir jame gyvenančius žmones. Tačiau meilė miestui – jas vienija!

Į Mažeikius kviečia desertinės „Tortelje“ įkūrėja Aušra Baltmiškienė. Pasirodo, pavadinimas turi ne prancūzišką kilmę, o žemaitišką. Kaip profesionali kirpėja keitė profesiją?

Unikalus gramofonų muziejus Mažeikiuose stebina retų eksponatų gausa. Gediminas Stasiūnas daugiau negu 30 metų kolekcionuoja gramofonus, patefonus, plokšteles, suvenyrus. Dažnai eksponatus tenka tvarkyti, remontuoti, restauruoti savo rankomis. Su žmona Vitalija važinėja po Lietuvą, muges, koncertuoja. Mielai kviečia apsilankyti Mažeikių gramofonų muziejuje, veda edukacijas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/visaginas-keicia-ruba-ir-laukia-daugiau-lietuviskos-kulturos--60548639
Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba ir kuria skirtingi žmonės. Pažinkime ir nesikliaukime kuriamais stereotipais.

Visagino menų rezidenciją „Taškas“ – nuolat besiplečianti erdvė jaunimui, menininkams, turistams, žmonėms, kurie ieško savęs, tylos ir įkvėpimo. Tai – jaunų žmonių alternatyvios kultūros židinys.

Pokalbis su basakoju Aleksu Urazovu, Visagino menų rezidencijos įkūrėju, ir Maksimu Ivanovu.

Netrukus duris atvers Visagino miesto muziejus, kurį kuria ir jam vadovauja muziejininkė Viktorija Kazlienė.

Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova kviečia į Visagino atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Visagino savivaldybės meras, branduolinės fizikos inžinierius Erlandas Galaguzas daug metų dirbo simuliatoriuje ir veda įdomias ekskursijas. Ar po Ignalinos atominės elektrinės ardimo darbų simuliatorius taps muziejumi?

Sutikti kunigą, vaidinantį ir Jėzų, ir Šėtoną – reta! Gitara, giesmės, jodinėjimas žirgais ir kiti žmogiški pomėgiai padeda Visagino katalikų parapijos klebonui Raimundui Jurolaičiui burti bendruomenę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/60548639Sat, 29 Jun 2024 12:05:00 +0000LRTIš atominės energetikos Visaginas pereina prie inovatyvios pramonės. Jaunimo lyderiai ardo įsisenėjusius tėvų sukurtus burbulus ir traukia iš jų paauglius. Visaginiečiai laukia daugiau lietuviškos kultūros. Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba...
Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba ir kuria skirtingi žmonės. Pažinkime ir nesikliaukime kuriamais stereotipais.

Visagino menų rezidenciją „Taškas“ – nuolat besiplečianti erdvė jaunimui, menininkams, turistams, žmonėms, kurie ieško savęs, tylos ir įkvėpimo. Tai – jaunų žmonių alternatyvios kultūros židinys.

Pokalbis su basakoju Aleksu Urazovu, Visagino menų rezidencijos įkūrėju, ir Maksimu Ivanovu.

Netrukus duris atvers Visagino miesto muziejus, kurį kuria ir jam vadovauja muziejininkė Viktorija Kazlienė.

Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova kviečia į Visagino atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Visagino savivaldybės meras, branduolinės fizikos inžinierius Erlandas Galaguzas daug metų dirbo simuliatoriuje ir veda įdomias ekskursijas. Ar po Ignalinos atominės elektrinės ardimo darbų simuliatorius taps muziejumi?

Sutikti kunigą, vaidinantį ir Jėzų, ir Šėtoną – reta! Gitara, giesmės, jodinėjimas žirgais ir kiti žmogiški pomėgiai padeda Visagino katalikų parapijos klebonui Raimundui Jurolaičiui burti bendruomenę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/rytas-su-dvariska-kava-kankoreziu-uogiene-ir-muzika-alantos-dvaro-sodyboje--60487240
Astikai Alantos dvaro rūmus pasistatė Virintos upės vingyje, o vėliau ir šv. Jokūbo vardo bažnyčią. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo Pac-Pomarnackiai. Dvaro istorijos puslapius varto kraštietis istorikas Gintautas Šeikis.

Alantos dvaro muziejaus-galerijos muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė pristato ekspozicijas ir vaišina dvariška kava su kankorėžių uogiene. Kolekcinis dvaro porcelianas pavergia ne vieno lankytojo širdį.

Pasidairykime po Alantą, užsukime į Mykolo seklyčią pasilabinti su šeimininku Egidijumi Veršeliu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60487240Sat, 22 Jun 2024 12:05:00 +0000LRTSu Alantos seniūne Dalia Žygeliene per bobutės kalnelius važiuojame į Alantos dvaro sodybos rūmus. Astikai Alantos dvaro rūmus pasistatė Virintos upės vingyje, o vėliau ir šv. Jokūbo vardo bažnyčią. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo...
Astikai Alantos dvaro rūmus pasistatė Virintos upės vingyje, o vėliau ir šv. Jokūbo vardo bažnyčią. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo Pac-Pomarnackiai. Dvaro istorijos puslapius varto kraštietis istorikas Gintautas Šeikis.

Alantos dvaro muziejaus-galerijos muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė pristato ekspozicijas ir vaišina dvariška kava su kankorėžių uogiene. Kolekcinis dvaro porcelianas pavergia ne vieno lankytojo širdį.

Pasidairykime po Alantą, užsukime į Mykolo seklyčią pasilabinti su šeimininku Egidijumi Veršeliu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3155falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/pajausk-patirk-suprask-lazdiju-krastas-pasiruoses-idomiai-priimti-vasarotojus--60396250
Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“.

Lazdijų turizmo informacijos centro darbuotojai Jolita Bakšaitė ir Mantas Valukonis siūlo į pažintinį Pojūčių žygį Bijotų-Širvinto miške.

Laisvės kovų muziejus Lazdijuose nepalieka abejingų. Buvusiame Petrauskų name veikė NKVD, KGB ir kitos represinės struktūros. Pastato rūsyje išlikusiose autentiškose kamerose vartomi skaudūs istorijos puslapiai. Partizanų laisvės kovos ir žiaurūs kankinimai. Unikalias ekspozicijas pristato Laisvės kovų muziejaus muziejininkė Jūratė Paciukonienė, į Dzūkiją atvykti kviečia Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė-edukatorė Daiva Andruškevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60396250Sat, 15 Jun 2024 12:05:00 +0000LRTDusia – dzūkams jūra, gelažinės varlės – simbolis. Verta ar ne keliauti po Dzūkiją? Atsakymas laidoje. Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“. Lazdijų turizmo informacijos...
Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“.

Lazdijų turizmo informacijos centro darbuotojai Jolita Bakšaitė ir Mantas Valukonis siūlo į pažintinį Pojūčių žygį Bijotų-Širvinto miške.

Laisvės kovų muziejus Lazdijuose nepalieka abejingų. Buvusiame Petrauskų name veikė NKVD, KGB ir kitos represinės struktūros. Pastato rūsyje išlikusiose autentiškose kamerose vartomi skaudūs istorijos puslapiai. Partizanų laisvės kovos ir žiaurūs kankinimai. Unikalias ekspozicijas pristato Laisvės kovų muziejaus muziejininkė Jūratė Paciukonienė, į Dzūkiją atvykti kviečia Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė-edukatorė Daiva Andruškevičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kupiskenai-geri-zmones-ju-tiesus-kelaliai--60326835
Palėvenės dominikonų vienuolyno rūsius gaubia paslaptys, apie kurias pasakoja turizmo vadybininkė Rita Pukenienė.

Sunku įsivaizduoti Adomynės dvarą be „Pagrabinių“ bandelių, kurioms suteiktas Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatas. Su dvaro istorija supažindina Virginija Pakalniškienė, turizmo vadybininkė.

Edukatorė Sandra Gabrėnaitė-Juknienė kviečia pasivaikščioti po Adomo Petrausko sodybą, muziejų ir užsukti į Uoginių amatų centrą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60326835Sat, 08 Jun 2024 12:05:00 +0000LRTKupiškio kraštas savitas, įdomus ir gražus. Ten gyvena nuoširdūs ir linksmi žmonės. Palėvenės dominikonų vienuolyno rūsius gaubia paslaptys, apie kurias pasakoja turizmo vadybininkė Rita Pukenienė. Sunku įsivaizduoti Adomynės dvarą be „Pagrabinių“...
Palėvenės dominikonų vienuolyno rūsius gaubia paslaptys, apie kurias pasakoja turizmo vadybininkė Rita Pukenienė.

Sunku įsivaizduoti Adomynės dvarą be „Pagrabinių“ bandelių, kurioms suteiktas Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatas. Su dvaro istorija supažindina Virginija Pakalniškienė, turizmo vadybininkė.

Edukatorė Sandra Gabrėnaitė-Juknienė kviečia pasivaikščioti po Adomo Petrausko sodybą, muziejų ir užsukti į Uoginių amatų centrą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3176falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/glampingas-edukacija-ukyje-keturraciu-pramogos-smelio-terapija-seimoms-ukmerges-kraste--60250022
Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.

Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.

Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.

Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60250022Sat, 01 Jun 2024 12:05:00 +0000LRTVasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti. Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai...
Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.

Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.

Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.

Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/barsciai-seliai-ir-partizanai-naujasodziu-kaime-menas-kugelis-ir-milzinai-jurbarke-neisvaiksciota-vakarine-veliuona--60170593
Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.

Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.

Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60170593Sat, 25 May 2024 12:05:00 +0000LRTLietuvos gyventojai – prioritetas. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kasmet suka galvas, ką naujo pateikti, kaip sudominti ir privilioti kuo daugiau svečių, turistų, lankytojų. Direktorė Erika Stanaitienė šį sezoną siūlo...
Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.

Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.

Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3213falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/vysnia-ant-torto-dubingiuose-lietuvos-mazojoje-kulturos-sostineje-atkuriama-dubingiu-pilis--60087220
Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.

Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/60087220Sat, 18 May 2024 12:05:00 +0000LRTKą gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos! Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė...
Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.

Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3185falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/mazasis-vatikanas-kaune-kauno-zveris-pilies-bokste-kaunietisko-verslumo-lopsys--59990736
Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.

Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59990736Sat, 11 May 2024 12:05:00 +0000LRTAtrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka. Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir...
Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.

Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/zmogus-padaves-rusijos-cara-i-teisma-mineralines-bombos-ir-kiti-smagus-dalykai-smengancios-zemes-kraste-birzuose-likenai-pabirze--59881684
Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros ansambliu, pasuksi į dešinę – kvapas nuves iki Smardonės šaltinio Likėnuose. Tiek Pabiržė, tiek Likėnai gerai prisimena buvusią kurortinę šlovę ir ją siekia susigrąžinti.

Apie viską – Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus. Su Biržų kraštu supažindina paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59881684Sat, 04 May 2024 12:05:00 +0000LRTBiržų krašte žmonės smarkiai netranko durimis, bijo, kad namo priebutis neprasmegtų. Taip pat netrepsi kojomis. Ką jau kalbėti apie linkėjimus žmogui prasmegti skradžiai... Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros...
Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros ansambliu, pasuksi į dešinę – kvapas nuves iki Smardonės šaltinio Likėnuose. Tiek Pabiržė, tiek Likėnai gerai prisimena buvusią kurortinę šlovę ir ją siekia susigrąžinti.

Apie viską – Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus. Su Biržų kraštu supažindina paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/paciaunes-kaimo-slepiniai-kada-stradivarijaus-laivas-skros-sartu-ezera-nuo-svietimo-atgaiva-pas-bites--59693530
Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.

Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.

Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/59693530Sat, 27 Apr 2024 12:05:00 +0000LRTZarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti. Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos...
Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.

Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.

Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/monmartro-karaliene-kepyklele-kalejime-patefonas-didziojoje-sinagogoje-kupiskyje-sv-jackaus-pyrageliai-antasavos-dvaro-klebonijoje--59570777
Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.

Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.

Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59570777Sat, 20 Apr 2024 12:05:00 +0000LRTNors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi...
Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.

Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.

Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/kvepuoti-ir-uzuosti-ziureti-ir-matyti-klausyti-ir-girdeti-pagramantis--59449721
Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/59449721Sat, 13 Apr 2024 12:05:00 +0000LRT„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė...
Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3167falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/ka-kryziuociai-40-metu-veike-kaune-kodel-kaune-viesejes-vyskupas-atsisake-sutanos-kada-kaune-pradejo-veikti-pirmasis-alaus-bravoras--59321598
Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?

Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59321598Sat, 06 Apr 2024 12:05:00 +0000LRTVokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys. Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio,...
Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?

Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3138falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/velykines-tradicijos-burtai-patiekalai-degustacijos-juokeliai-is-lietuvos--59237410
Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.

Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.

Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.

Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59237410Sat, 30 Mar 2024 13:05:00 +0000LRTVelykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai. Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją. Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų...
Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.

Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.

Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.

Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-antanines-garsina-salociu-miesteli-pasvalio-krasta-rauboniu-vandens-malunas--59147613
Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.

Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.

Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.

Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/59147613Sat, 23 Mar 2024 13:05:00 +0000LRTSaločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos...
Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.

Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.

Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.

Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-lauksargiai-etninis-mazosios-lietuvos-regionas--59070932
Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.

Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Jovita Zubaitė.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas supažindins su Lauksargių nūdiena.

Buvęs mokytojas Kazimieras Igaris pristatys edukaciją apie vėjo energetiką – Vėjo spalva žalia.

Pasidairysime po vėjo jėgainių parką Kreivėnuose, nykstantį kaimą, apžiūrėsime ant kalvelės stovintį kepurinį vėjo malūną, apsilankysime Lauksargių liuteronų evangelikų bažnyčioje, Lauksargių geležinkelio stotyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/59070932Sat, 16 Mar 2024 12:05:00 +0000LRTŽemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos etniniam regionui, Klaipėdos kraštui. Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija,...
Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.

Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Jovita Zubaitė.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas supažindins su Lauksargių nūdiena.

Buvęs mokytojas Kazimieras Igaris pristatys edukaciją apie vėjo energetiką – Vėjo spalva žalia.

Pasidairysime po vėjo jėgainių parką Kreivėnuose, nykstantį kaimą, apžiūrėsime ant kalvelės stovintį kepurinį vėjo malūną, apsilankysime Lauksargių liuteronų evangelikų bažnyčioje, Lauksargių geležinkelio stotyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pasvalys-zemdirbiu-molio-smegduobiu-ir-aludariu-krastas--58982357
Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.

Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58982357Sat, 09 Mar 2024 13:05:00 +0000LRTKai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą. Pasvalys pagal istoriką...
Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.

Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ryskenai-lietuvos-mazoji-kuolturos-sostine-zemaiciu-kaimo-muziejus--58898235
Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.

Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.

Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.

Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58898235Sat, 02 Mar 2024 13:05:00 +0000LRTLietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais. Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys...
Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.

Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.

Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.

Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tokie-jau-tie-zemaiciai-nesilankei-zemaitijoje-nepazisti-lietuvos--58809319
Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijos muziejuje laukia gidas Andrius Docys bei muziejininkė Aldona Simonavičiūtė.

Piligrimų kelias „Camino Lituano“ veda pro Gražinos sodybą. Egidius ir Auksė susipažindina ne tik su Gražina Gaižauskiene, bet ir jos šeima. Sūnus Mantas su žmona Alvida ištikimi savo kraštui, perima senas tradicijas ir jas tęsia toliau.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58809319Sat, 24 Feb 2024 13:01:00 +0000LRTŽemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius nevargsta pasakodamas apie Žemaitiją ir žmones. Su gide Aukse Valackoniene kviečia aplankyti Šatrijos kalną, Biržuvėnų dvaro sodybą, Biržuvėnų etnografijos muziejų ir paragauti...
Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijos muziejuje laukia gidas Andrius Docys bei muziejininkė Aldona Simonavičiūtė.

Piligrimų kelias „Camino Lituano“ veda pro Gražinos sodybą. Egidius ir Auksė susipažindina ne tik su Gražina Gaižauskiene, bet ir jos šeima. Sūnus Mantas su žmona Alvida ištikimi savo kraštui, perima senas tradicijas ir jas tęsia toliau.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vincas-kudirka-kudirkos-naumiescio-krasto-zmoniu-tautine-tapatybe--58740232
Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.

Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58740232Sat, 17 Feb 2024 13:05:00 +0000LRTKudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį. Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r....
Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.

Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-varniai-zemaitijos-sirdis-ir-lietuvybes-centras--58635868
Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.

Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58635868Sat, 10 Feb 2024 13:05:00 +0000LRTŽemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms...
Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.

Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-telsiai-ant-insulos-kalvos-isikures-dvasinis-centras--58555127
Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Apie Telšių katedros istoriją, Bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos pritaikymą šiandienos poreikiams pasakoja kunigas Saulius Tamošaitis.

Sakralinio meno paveldas ir Telšių herbas – paveldosaugininkė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.

Restorano „Abatija“ viena iš savininkių Živilė Mimgaudienė dalijasi mintimis apie sumanymą įsikurti gotikiniame rūsyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58555127Sat, 03 Feb 2024 13:05:00 +0000LRTTelšiai ne tik turizmo, meno, kultūros, bet ir dvasinis centras. Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius. Apie Telšių katedros...
Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Apie Telšių katedros istoriją, Bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos pritaikymą šiandienos poreikiams pasakoja kunigas Saulius Tamošaitis.

Sakralinio meno paveldas ir Telšių herbas – paveldosaugininkė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.

Restorano „Abatija“ viena iš savininkių Živilė Mimgaudienė dalijasi mintimis apie sumanymą įsikurti gotikiniame rūsyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-telsiai-sekmingiausia-2023-metu-turizmo-vietove--58473398
Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!

Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.

Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.

Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.

Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.

Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.

Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58473398Sat, 27 Jan 2024 13:04:00 +0000LRTTelšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu. Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras! Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių...
Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!

Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.

Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.

Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.

Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.

Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.

Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3176falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kaisiadorys-lietuvos-kulturos-sostine-2024--58381449
Kaišiadorių krašto gyventojai surėmė pečius ir nusprendė kuo įvairiau atsiskleisti, parodyti tai, ką geriausio turi savo krašte. Kaišiadoryse durys atsiveria į Lietuvos kultūros sostinės 2024 renginius.

Apie Kaišiadorių krašto istoriją, kultūrą, renginius mintimis dalijasi Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė, Kaišiadorių kultūros centro režisierius, laikinai einantis direktoriaus pareigas Audrius Baniūnas, direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Aistė Gudeliauskaitė ir Rumšiškių kultūros centro direktorė bei mėgėjų meno kolektyvų vadovė Modesta Kalinauskienė.

Kaišiadorių kultūros sostinė 2024 ambasadorė choreografė, menotyrininkė Justina Kiuršinaitė pristato šokio meną, o moterų choro „Nona“ vadovė Jurgita Jašauskienė apie dainuojantį Kaišiadorių kraštą.

Kaišiadorių krašto istoriją gerai žino Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.

Apie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą mintimis dalijasi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Žiežmariuose susitiksime su kultūros ir meno organizatoriumi, Žiežmarių apylinkės seniūnu Aivaru Jonyka.

Mokytoja Laimutė Dekienė papasakos apie Žaslius. Susitiksime ir su Rasele Ščerbatavičiene, Žaslių amatų centro direktore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58381449Sat, 20 Jan 2024 13:05:00 +0000LRTKaišiadoriečiai nesureikšmina tapatybės paieškų. Jie puoselėja senas tradicijas ir kuria naujas vertybes ateinančioms kartoms. Kaišiadorių krašto gyventojai surėmė pečius ir nusprendė kuo įvairiau atsiskleisti, parodyti tai, ką geriausio turi savo...
Kaišiadorių krašto gyventojai surėmė pečius ir nusprendė kuo įvairiau atsiskleisti, parodyti tai, ką geriausio turi savo krašte. Kaišiadoryse durys atsiveria į Lietuvos kultūros sostinės 2024 renginius.

Apie Kaišiadorių krašto istoriją, kultūrą, renginius mintimis dalijasi Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė, Kaišiadorių kultūros centro režisierius, laikinai einantis direktoriaus pareigas Audrius Baniūnas, direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Aistė Gudeliauskaitė ir Rumšiškių kultūros centro direktorė bei mėgėjų meno kolektyvų vadovė Modesta Kalinauskienė.

Kaišiadorių kultūros sostinė 2024 ambasadorė choreografė, menotyrininkė Justina Kiuršinaitė pristato šokio meną, o moterų choro „Nona“ vadovė Jurgita Jašauskienė apie dainuojantį Kaišiadorių kraštą.

Kaišiadorių krašto istoriją gerai žino Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.

Apie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą mintimis dalijasi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Žiežmariuose susitiksime su kultūros ir meno organizatoriumi, Žiežmarių apylinkės seniūnu Aivaru Jonyka.

Mokytoja Laimutė Dekienė papasakos apie Žaslius. Susitiksime ir su Rasele Ščerbatavičiene, Žaslių amatų centro direktore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3165falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-elektrenai-kurybiniame-kelyje--58289981
Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?

Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.

Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.

Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.

Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.

Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.

Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/58289981Sat, 13 Jan 2024 13:05:00 +0000LRTArtimi tolimi Elektrėnai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kernavės ir Trakų. Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos? Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako,...
Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?

Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.

Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.

Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.

Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.

Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.

Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kultura-ir-menu-alsuojanti-plunge--58034397
Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?

Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.

Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.

Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.

Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.

Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.

Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/58034397Sat, 16 Dec 2023 13:05:00 +0000LRTSenos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis. Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?...
Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?

Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.

Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.

Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.

Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.

Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.

Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-plateliai-lietuvos-mazoji-kulturos-sostine-siekia-kurortines-vietoves-statuso--57891202
Kada Žemaitijoje atsiras dar viena Lietuvoje kurortinė vietovė? Kokios permainos laukia Platelių?

Apie bendruomeniškumo jėgą mintimis dalijasi Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva ir Giedrė Daukšaitė, miestelį puošianti rojaus obelimis.

Ripka – Lietuvos senovės tradicinis žaidimas, kurį Plateliuose puoselėja treneris Povilas Rubinas.

Kaip darnoje gyventi su savimi ir gamta? Tautodailininkas, akmentašys, medžio drožėjas, kryždirbys Antanas Vaškys gyvena ir kuria Žemaitijos nacionaliniame parke.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57891202Sat, 02 Dec 2023 13:05:00 +0000LRT„Žemaitijos nacionalinio parko didžiausia vertybė – žmonės“, – sako direkcijos vadovas Ramūnas Lydis. Kada Žemaitijoje atsiras dar viena Lietuvoje kurortinė vietovė? Kokios permainos laukia Platelių? Apie bendruomeniškumo jėgą mintimis dalijasi...
Kada Žemaitijoje atsiras dar viena Lietuvoje kurortinė vietovė? Kokios permainos laukia Platelių?

Apie bendruomeniškumo jėgą mintimis dalijasi Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva ir Giedrė Daukšaitė, miestelį puošianti rojaus obelimis.

Ripka – Lietuvos senovės tradicinis žaidimas, kurį Plateliuose puoselėja treneris Povilas Rubinas.

Kaip darnoje gyventi su savimi ir gamta? Tautodailininkas, akmentašys, medžio drožėjas, kryždirbys Antanas Vaškys gyvena ir kuria Žemaitijos nacionaliniame parke.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3175falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-netflix-serialai-bekeles-automobiliu-sporto-trasos-sv-roko-atlaidai-su-kulturiniais-renginiais-tai-semeliskes--57703601
Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.

Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierės
sugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.

Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.

Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.

Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57703601Sat, 18 Nov 2023 13:05:00 +0000LRTPasaulinė kino industrija jau atrado Semeliškes. Net NETFLIX serialuose matomi apylinkių vaizdai, o vietiniai nepraleidžia progos užsidirbti: filmuotis, maitinti ar kitaip užimti svečius. Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko...
Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.

Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierės
sugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.

Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.

Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.

Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-musos-tyrelio-pelkes-laume-anglijos-dalele-zagareje-italiska-pica-venecijos-stiklas-ir-kitos-idomybes-siaures-lietuvoje--57598585
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė kviečia angliškosios popiečio arbatos į tiudoro architektūros koplyčią.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pasakoja apie lankomas vietas svetingame krašte.

Itališko picos ir Venecijos stiklas. Jurgitos Alminaitės ir Sebastian Ariel Liotta gyvenimas Žagarėje.

Gerda Kindrienė – Mūšos tyrelio pelkės Laumė.

Žiemgalių košės autorius Gediminas Bielskis dalijasi receptu.

Ūkininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė, įkūrė Salų dvaro rūmų kultūros ir laisvalaikio rezidenciją ir vykdo įvairias veiklas.

Sodeliškių dvaro sodyba atstatyta nuo pamatų. Ūkininkė, gidė Neringa Linkevičienė kviečia į XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57598585Sat, 11 Nov 2023 13:05:00 +0000LRTMažoji Anglija Žagarėje? Elizabeth Naryškinos sausainiai? Viliojantis itališkų picų kvapas ir Venecijos stiklas? Mūšos tyrelio pelkių Laumė? Tapyba šokoladu ir Sodeliškių dvaro unikalumas? Turi kuo pasigirti Šiaurės Lietuva – Rokiškio, Biržų ir...
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė kviečia angliškosios popiečio arbatos į tiudoro architektūros koplyčią.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pasakoja apie lankomas vietas svetingame krašte.

Itališko picos ir Venecijos stiklas. Jurgitos Alminaitės ir Sebastian Ariel Liotta gyvenimas Žagarėje.

Gerda Kindrienė – Mūšos tyrelio pelkės Laumė.

Žiemgalių košės autorius Gediminas Bielskis dalijasi receptu.

Ūkininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė, įkūrė Salų dvaro rūmų kultūros ir laisvalaikio rezidenciją ir vykdo įvairias veiklas.

Sodeliškių dvaro sodyba atstatyta nuo pamatų. Ūkininkė, gidė Neringa Linkevičienė kviečia į XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-radviliskio-krasto-ambasadoriai--57422160
„Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos seniūnė Edita Mančiauskė, o Radviliškio turizmo informacijos centro direktorius Saulius Čepaitis kviečia pasižvalgyti po Radviliškio kraštą.

Šeduvoje gyvena žinoma Lietuvoje ilgametė sceninių liaudies šokių choreografė Joana Vasiliauskienė, kuri vadovauja Šeduvos kultūros ir amatų centro dirbančio jaunimo šokių kolektyvui „Gintaris“. Viktorija Mockaitė visus lepina saldžiais kepiniais. Netoli laukuose ganosi veislinės Šeduvos avys, apie kurias pasakoja bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pav. Rimantas Kairys. Radviliškio pariby, Kaunetiškių kaime, bites augina ir terapiją teikia Židrūnas Japertas. Senelių sodyboje įkūrė energetinį labirintą ir pramoginį laipinių parką.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57422160Sat, 28 Oct 2023 12:05:00 +0000LRT„Jeigu nori būti turtingas, dešimtadalį skiri „bėdniems“ arba bažnyčiai“, – taip senelis porino Kazimierui Masilioniui iš Rokonių kaimo Radviliškio r. „Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos...
„Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos seniūnė Edita Mančiauskė, o Radviliškio turizmo informacijos centro direktorius Saulius Čepaitis kviečia pasižvalgyti po Radviliškio kraštą.

Šeduvoje gyvena žinoma Lietuvoje ilgametė sceninių liaudies šokių choreografė Joana Vasiliauskienė, kuri vadovauja Šeduvos kultūros ir amatų centro dirbančio jaunimo šokių kolektyvui „Gintaris“. Viktorija Mockaitė visus lepina saldžiais kepiniais. Netoli laukuose ganosi veislinės Šeduvos avys, apie kurias pasakoja bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pav. Rimantas Kairys. Radviliškio pariby, Kaunetiškių kaime, bites augina ir terapiją teikia Židrūnas Japertas. Senelių sodyboje įkūrė energetinį labirintą ir pramoginį laipinių parką.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zapyskis-ir-obelyne--57335087
Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.

Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.

Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.

Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57335087Sat, 21 Oct 2023 12:05:00 +0000LRT„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė. Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais,...
Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.

Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.

Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.

Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarpukario-kurortas-kacergine--57233753
Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia architektūra, atstatytomis tarpukario vilomis. Po miestelį vedžioja ir pasakoja gidė Lina Sinkevičienė. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė tikina, kad kurortas pramogomis, poilsiu stebina ir žiemą.

Ką veikti vėlų rudenį ar žiemą? Vienas mėgstamiausių turiningo laiko leidimo būdas – edukacijos! Jas siūlo eterinių aliejų specialistė Renata Gražienė, kuri kuria Kačerginės kvapą. Paskanauti gardžios arbatos ir susipažinti su žolelėmis kviečia žolininkė Rūta Borutienė. Ji kuria Kačerginės skonį. Mėlynas autobusiukas vilioja ledais ir kitais gardumynais. Vaikai iš tolo atpažįsta Andrių ir Martyną Laurinavičius. Užsukus į „Velo Barą“ galima ne tik suvalgyti ypatingą kiaulienos kepsnį, bet ir pailsėti meninėje aplinkoje, kuria rūpinasi šeimyninio restoranėlio savininkai Vytautas ir Jolanta Sabaliauskai.

Ir tikras džiaugsmas sutikti klegančius vaikus su mokytoja Lina Kietiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57233753Sat, 14 Oct 2023 12:05:00 +0000LRTKauno rajone prie Nemuno įsikūrę trys tarpukario kurortai – Kulautuva, dalis Zapyškio ir Kačerginė – toliau kviečia poilsio ir pramogų. Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia...
Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia architektūra, atstatytomis tarpukario vilomis. Po miestelį vedžioja ir pasakoja gidė Lina Sinkevičienė. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė tikina, kad kurortas pramogomis, poilsiu stebina ir žiemą.

Ką veikti vėlų rudenį ar žiemą? Vienas mėgstamiausių turiningo laiko leidimo būdas – edukacijos! Jas siūlo eterinių aliejų specialistė Renata Gražienė, kuri kuria Kačerginės kvapą. Paskanauti gardžios arbatos ir susipažinti su žolelėmis kviečia žolininkė Rūta Borutienė. Ji kuria Kačerginės skonį. Mėlynas autobusiukas vilioja ledais ir kitais gardumynais. Vaikai iš tolo atpažįsta Andrių ir Martyną Laurinavičius. Užsukus į „Velo Barą“ galima ne tik suvalgyti ypatingą kiaulienos kepsnį, bet ir pailsėti meninėje aplinkoje, kuria rūpinasi šeimyninio restoranėlio savininkai Vytautas ir Jolanta Sabaliauskai.

Ir tikras džiaugsmas sutikti klegančius vaikus su mokytoja Lina Kietiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3167falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-geologinio-paveldo-diena-ii-dalis--57151641
Keliaujame po Aukštaitiją, Utenos kraštą: konglomeratai, piliakalniai, plokščiakalviai, rieduliai.

Mintimis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė, geologai bei kiti specialistai Nerijus Lamanauskas, Daiva Semėnienė, Alma Grigienė, Laura Gedminienė, Dainius Michelevičius, Robertas Putinas, Elvinas Paplauskas, Gintaras Džovėnas, Darius Giedraitis ir dvyliktokas iš KTU inžinerijos licėjaus Rimas Giedraitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57151641Sat, 07 Oct 2023 12:05:00 +0000LRTGeologinio paveldo diena skiriama gamtai ir visuomenei: „Mūsų tikslas, kad Lietuvos gamtinę aplinką pažintų visi. Mes, geologai, ją gerai žinome, nes tyrinėjame. Mes norime, kad geologų žinios pasiekų platesnę visuomenės dalį, kad žmonės patys giliau...
Keliaujame po Aukštaitiją, Utenos kraštą: konglomeratai, piliakalniai, plokščiakalviai, rieduliai.

Mintimis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė, geologai bei kiti specialistai Nerijus Lamanauskas, Daiva Semėnienė, Alma Grigienė, Laura Gedminienė, Dainius Michelevičius, Robertas Putinas, Elvinas Paplauskas, Gintaras Džovėnas, Darius Giedraitis ir dvyliktokas iš KTU inžinerijos licėjaus Rimas Giedraitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3177falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-geologais-is-depresijos-dugno-kilsime-i-reminancias-aukstumas-i-dalis--57011122
Šį kartą pasirinktas Molėtų ir Utenos kraštas. Luokesai (Molėtų r.), Ažuskardžiai, Utenos tvenkinio užtvanka, Rašės versmės „Laumės akys“ (Utenos r.), Tauragno ežeras, Biliakiemio punktukas, Vyžuonų ozas arba Kartuvių kalnas , Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, Užpalių arba Krokulės šaltinis.

Laidoje mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinis atstovas ProGeo organizacijoje Jonas Satkūnas, Lietuvos geologų tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, muziejininkė Viktorija Kazlienė, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/57011122Sat, 30 Sep 2023 12:05:00 +0000LRTLietuvoje paminėta 13-oji Geologinio paveldo diena. Geologai pakvietė sekėjus keliauti kartu ir kitaip pažinti Lietuvos gamtą. Sugalvojo intriguojantį pavadinimą, kuris aiškus geologams, bet mažiau suprantamas tūlo keliautojo – „Iš depresijos dugno į...
Šį kartą pasirinktas Molėtų ir Utenos kraštas. Luokesai (Molėtų r.), Ažuskardžiai, Utenos tvenkinio užtvanka, Rašės versmės „Laumės akys“ (Utenos r.), Tauragno ežeras, Biliakiemio punktukas, Vyžuonų ozas arba Kartuvių kalnas , Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, Užpalių arba Krokulės šaltinis.

Laidoje mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinis atstovas ProGeo organizacijoje Jonas Satkūnas, Lietuvos geologų tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, muziejininkė Viktorija Kazlienė, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-visaginas-lietuvos-miestas--56908989
Didžiausia vertybė Visagine yra žmonės. Mieste gyvena ir sugyvena virš 40 tautybių. Tai – unikalus miestas: nuo dirbtinio intelekto produktų kūrimo iki profesionalaus meno. Kas lemia tokį intelektinį išskirtinumą?

Laidoje dalyvauja Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė, kompiuterių programavimo specialistas Dmitry Dudov, Amazon.com vadybininkas iš Vokietijos (Miunchenas) Michail Kurusiov, anglų kalbos mokytoja Jelena Fatenova, dizainerė Sandra Matvejeva, BFA Visagino futbolo treneris ir techninio direktoriaus asistentas Jonas Petrauskas bei futbolo treneris Nikolaj Miščenko, sporto klubo „Visagino tenisas“ prezidentas Ilja Petrov ir Visagino kūrybos, menų akademijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilija Ginaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56908989Sat, 23 Sep 2023 12:05:00 +0000LRTVisaginiečiai turi posakį: Visaginas – miestas miške arba miškas mieste. Didžiausia vertybė Visagine yra žmonės. Mieste gyvena ir sugyvena virš 40 tautybių. Tai – unikalus miestas: nuo dirbtinio intelekto produktų kūrimo iki profesionalaus meno. Kas...
Didžiausia vertybė Visagine yra žmonės. Mieste gyvena ir sugyvena virš 40 tautybių. Tai – unikalus miestas: nuo dirbtinio intelekto produktų kūrimo iki profesionalaus meno. Kas lemia tokį intelektinį išskirtinumą?

Laidoje dalyvauja Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė, kompiuterių programavimo specialistas Dmitry Dudov, Amazon.com vadybininkas iš Vokietijos (Miunchenas) Michail Kurusiov, anglų kalbos mokytoja Jelena Fatenova, dizainerė Sandra Matvejeva, BFA Visagino futbolo treneris ir techninio direktoriaus asistentas Jonas Petrauskas bei futbolo treneris Nikolaj Miščenko, sporto klubo „Visagino tenisas“ prezidentas Ilja Petrov ir Visagino kūrybos, menų akademijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilija Ginaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sventybrastis--56823588
Šventybrastis. Ignacogrado dvaro sodyba. Šeteniai. Šios vietos mena ne visiems žinomą turtingą istoriją ir asmenybes.

Laidoje dalyvauja Šventybrasčio kaimo gyventoja Regina Ramanauskienė ir Česlovo Milošo kultūros centro Šeteniuose dvaro sodybos administratorė Roma Kožukauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56823588Sat, 16 Sep 2023 12:05:00 +0000LRTSu keliautojo žinynų autoriais, sudarytojais ir leidėjais istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene keliaujame po Kėdainių kraštą toliau. Šventybrastis. Ignacogrado dvaro sodyba. Šeteniai. Šios vietos mena ne visiems žinomą...
Šventybrastis. Ignacogrado dvaro sodyba. Šeteniai. Šios vietos mena ne visiems žinomą turtingą istoriją ir asmenybes.

Laidoje dalyvauja Šventybrasčio kaimo gyventoja Regina Ramanauskienė ir Česlovo Milošo kultūros centro Šeteniuose dvaro sodybos administratorė Roma Kožukauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3169falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-apytalaukio-parapija--56734596
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56734596Sat, 09 Sep 2023 12:05:02 +0000LRTKeliautojo žinynų autoriai ir sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė kviečia pasižvalgyti po Kėdainių kraštą. Vidurio Lietuvos žemumoje, prie Nevėžio, apie tris šimtus metų gyvavo Apytalaukio parapija. Jos istorinę...
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kodel-jauni-zmones-renkasi-islauza--56669607
Jieznas. Su Pacų giminės paveldu supažindina Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Svaja Vinskaitė-Gudžiūnienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56669607Sat, 02 Sep 2023 12:05:00 +0000LRT„Didelei pelkei pakanka vienos geros varlės. Jei ji atlieka daug judesio, pelkė gali virsti šaltiniu“, – mintimis dalijasi Išlaužo parapijos klebonas kunigas Vilius Sikorskas. Jieznas. Su Pacų giminės paveldu supažindina Prienų krašto muziejaus vyr....
Jieznas. Su Pacų giminės paveldu supažindina Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Svaja Vinskaitė-Gudžiūnienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-dainomis-ir-sokiais-po-lietuva--56606291
Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.

Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.

Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.

Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.

Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56606291Sat, 26 Aug 2023 12:05:00 +0000LRTJuk neįdomu tik ūkininkauti, norisi kažko daugiau! Kodėl su dainomis, šokiais ir žaidimais nekeliauti po Lietuvą? Norisi išjudinti vienišus žmones bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Taip mąsto ūkininkas Algirdas Mačiulaitis, kviečia keliauti po Lietuvą ir...
Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.

Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.

Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.

Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.

Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-naujas-zvilgsnis-i-birzus--56542559
Biržų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė Gabrielė Brazauskienė supažindina su miesto istorija, legendomis.

Elektra varomo katamarano „Biržų gulbė“ savininkų Rasos ir Audriaus Jakų svajonė išsipildė. Šiandien vietiniai ir svečiai plukdomi Širvėnos ežeru.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56542559Sun, 20 Aug 2023 12:05:00 +0000LRT„Miestas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus miestui“, – tikina Biržų miesto vyr. inžinierius Vaidas Vėberis bei archeologas Karolis Duderis ir kviečia pasivaikščioti po naujai atvertas miesto erdves. Biržų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo...
Biržų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė Gabrielė Brazauskienė supažindina su miesto istorija, legendomis.

Elektra varomo katamarano „Biržų gulbė“ savininkų Rasos ir Audriaus Jakų svajonė išsipildė. Šiandien vietiniai ir svečiai plukdomi Širvėnos ežeru.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3164falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-adrenalino-ir-meditaciju-kviecia-birzai--56461715
Kilučių kaimo gyventojas Virginijus Unglininkas iš ūkininkauti netinkamos žemės surinko akmenis ir Varniūnų kaime įkūrė energetinį labirintą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56461715Sat, 12 Aug 2023 12:05:00 +0000LRTBiržuose motokroso tradicijos gilios. Tadas Špokas, Biržų motokroso klubo „Agaras“ vadovas, džiaugiasi, kad po 20 m. pertraukos vėl atgyja sportininkų, mėgėjų ir žiūrovų pamėgti čempionatai. Atnaujinta motokroso trasa motyvuoja populiariausią Biržuose...
Kilučių kaimo gyventojas Virginijus Unglininkas iš ūkininkauti netinkamos žemės surinko akmenis ir Varniūnų kaime įkūrė energetinį labirintą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3163falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-antazave-tampa-kulturos-lopsiu--56389378
Menininkai, muzikantai, kultūros darbuotojai buriasi į kūrybinę bendruomenę Antazavės dvare. Juk Zarasų krašte tokia aura, kad neįmanoma nekurti, netapyti, nemuzikuoti, nerašyti eilių...

Pavyzdžiui, vertėja Indrė Klimkaitė gyvena aukštai ant kalno ir laiminga turinti kasdienių ritualų, kai reikia išeiti pasivaikščioti, minčių paganyti, vėjų pagaudyti...

Vėdarių kaime gyvenantis skulptorius Olegas Ribikauskas stebina iš medžio drožtomis lėlėmis, valtimis ir riešutynu.

Pianistė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė su dukra dainininke, vargonininke Zelma Lukošiūnaite-Apanskiene koncertuoja, rengia festivalius, buria kolektyvus.

Kultūrinės veiklos koordinatorė Antazavės dvare dailininkė Lilijana Žutautiene kviečia menininkus rengti parodas iš visos Lietuvos ir ne tik...

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56389378Sat, 05 Aug 2023 12:05:00 +0000LRT„Menas daugiau mažiau visada buvo mano kišenėje. Kažkuriuo metu užčiuopiau, išsitraukiau ir pamačiau visą jo grožį“, – mintimis dalijasi socialinių tinklų žvaigždė keliautojas, poetas Marius Lucka. Menininkai, muzikantai, kultūros darbuotojai buriasi...
Menininkai, muzikantai, kultūros darbuotojai buriasi į kūrybinę bendruomenę Antazavės dvare. Juk Zarasų krašte tokia aura, kad neįmanoma nekurti, netapyti, nemuzikuoti, nerašyti eilių...

Pavyzdžiui, vertėja Indrė Klimkaitė gyvena aukštai ant kalno ir laiminga turinti kasdienių ritualų, kai reikia išeiti pasivaikščioti, minčių paganyti, vėjų pagaudyti...

Vėdarių kaime gyvenantis skulptorius Olegas Ribikauskas stebina iš medžio drožtomis lėlėmis, valtimis ir riešutynu.

Pianistė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė su dukra dainininke, vargonininke Zelma Lukošiūnaite-Apanskiene koncertuoja, rengia festivalius, buria kolektyvus.

Kultūrinės veiklos koordinatorė Antazavės dvare dailininkė Lilijana Žutautiene kviečia menininkus rengti parodas iš visos Lietuvos ir ne tik...

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-gyvybinga-ir-kurybinga-paceriaukste--56303763
Linksmas ir turiningas laikas su Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu Aurimu Franku, Pačeriaukštės bendruomenės pirmininke Edita Čepokiene ir pavaduotoja Raimonda Kavoliene, Biržų kultūros centro Smilgių ir Pačeriaukštės skyrių meno vadove Vilita Vasiliauskiene, lėlių muziejaus savininke, tautodailininke Sigute Kiaulėniene ir Jūriu Milišiūnu iš Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkio.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56303763Sat, 29 Jul 2023 12:05:00 +0000LRTBiržų r. Pačeriaukštės kaimo bendruomenė išsiskiria jaunatviškumu ir novatoriškumu. Kiek svarbus jauniems žmonėms 2023 m. suteiktas Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas? Linksmas ir turiningas laikas su Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu Aurimu...
Linksmas ir turiningas laikas su Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu Aurimu Franku, Pačeriaukštės bendruomenės pirmininke Edita Čepokiene ir pavaduotoja Raimonda Kavoliene, Biržų kultūros centro Smilgių ir Pačeriaukštės skyrių meno vadove Vilita Vasiliauskiene, lėlių muziejaus savininke, tautodailininke Sigute Kiaulėniene ir Jūriu Milišiūnu iš Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkio.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kedainiu-krastas-laukia-sveciu--56184833
Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas sukūrė dainą miestui „Aš noriu būti čia“. Kokią miesto viziją mato klubo įkūrėjai Benas Cechanavičius, Valentinas Abarius ir Martynas Nistirenko?

Justina Kočetova nepaiso skeptikų, kuriems nepatinka Kėdainius vadinti agurkų miestu, ir sukūrė prekės ženklą GURGĖ. Gaminiai iš agurkų graibstomi turistų.

Nenustebkite, jei Kėdainių r., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje pasitiks piršlių belaukiančios Akvelina ir Malvina. Mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė puikiai veda Krakių bendruomenės sukurtas teatralizuotas programas ir edukacijas.

Plinkaigalio k., Kėdainių r., ant Šušvės kranto Erikas ir Jūratė Augustinavičiai turi kaimo turizmo sodybą „Šušvė“ ir tęsia senas krašto tradicijas: augina bites, verda midų, edukuoja ir kviečia Šušvės upe plaukti baidarėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/56184833Sat, 22 Jul 2023 12:05:00 +0000LRT„Jei dar nesilankėte Kėdainiuose, vadinasi, nežinote Lietuvos istorijos“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas...
Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas sukūrė dainą miestui „Aš noriu būti čia“. Kokią miesto viziją mato klubo įkūrėjai Benas Cechanavičius, Valentinas Abarius ir Martynas Nistirenko?

Justina Kočetova nepaiso skeptikų, kuriems nepatinka Kėdainius vadinti agurkų miestu, ir sukūrė prekės ženklą GURGĖ. Gaminiai iš agurkų graibstomi turistų.

Nenustebkite, jei Kėdainių r., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje pasitiks piršlių belaukiančios Akvelina ir Malvina. Mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė puikiai veda Krakių bendruomenės sukurtas teatralizuotas programas ir edukacijas.

Plinkaigalio k., Kėdainių r., ant Šušvės kranto Erikas ir Jūratė Augustinavičiai turi kaimo turizmo sodybą „Šušvė“ ir tęsia senas krašto tradicijas: augina bites, verda midų, edukuoja ir kviečia Šušvės upe plaukti baidarėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3159falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kurybingas-ignalinos-krastas--56124580Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.

Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.

Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56124580Sat, 15 Jul 2023 12:05:00 +0000LRT„Linksma širdis gydo, prislėgta dvasia – džiovina kaulus“, – sako skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas Jonas Grunda ir kuria nuotaikingą „Dviračio žinių“ Sauliaus Šerėno personažo skulptūrą „Bratkos“, kuri papuoš Ignalinos miesto centrą. Menininko...Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.

Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.

Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-aukstaitijos-delione--56036494
Zaraso ežero saloje į renginius kviečia unikali „Kupolė“. Su požemine estrada supažindina Zarasų kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas Erikas Černovas.

Senąja vokiečių kalba skaitanti Zarasų merės patarėja, gidė Simona Burokaitė iš archyvų traukia naujus istorinius faktus apie Stelmužės kaimą, dvarą ir jo valdytojus.

Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų technikos paveldo statinys. Dar ir šiandien malami tautinio paveldo sertifikatą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Šalia amatų namuose vyksta edukacijos. Apie malūną istorijas pasakoja malūnininkas Stasys Sutkauskis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/56036494Sat, 08 Jul 2023 12:05:00 +0000LRTIš Zarasų lizdo išskrido „Baltos varnos“ – vokalistės ir dainų kūrėjos Milda bei Teresė Andrijauskaitės. O ir lizdo būta kūrybingo. Tėvas Gintaras – etnografas, mandolininkas. Mama Birutė – tautodailininkė, audėja. Abu dirba Zarasų kultūros centre....
Zaraso ežero saloje į renginius kviečia unikali „Kupolė“. Su požemine estrada supažindina Zarasų kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas Erikas Černovas.

Senąja vokiečių kalba skaitanti Zarasų merės patarėja, gidė Simona Burokaitė iš archyvų traukia naujus istorinius faktus apie Stelmužės kaimą, dvarą ir jo valdytojus.

Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų technikos paveldo statinys. Dar ir šiandien malami tautinio paveldo sertifikatą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Šalia amatų namuose vyksta edukacijos. Apie malūną istorijas pasakoja malūnininkas Stasys Sutkauskis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-raseiniu-krastas-nuo-magdes-pyrago-italisku-picu-smidru-iki-spa-centro-kaime--55716115
Turizmo ir verslo centro direktorius Arnas Zmitra kviečia švęsti Raseinių, Ariogalos ir Betygalos 770 m. gimtadienį.

Raseiniai, prancūzaitė Magdė, italo Roberto Bjanko su žmona Živile kepama pica „Raseinių Magdė“, Sandra Rimavičienė, Raseinių „Rasos“ restorano konditerijos cecho vedėja.

Biliūnų kaimo fenomenas – SPA centras. Kaimų bendruomenės „Biliūnai“ pirmininkė Vilma Račkauskienė.

Kalnujų miestelis Raseinių r. įdomus istorija ir gyvenančiais žmonėmis. Smidrų, moliūgų, vynuogių ūkį puoselėja Andriaus ir Rūtenės Žemkauskų šeima.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>https://api.spreaker.com/episode/55716115Sat, 01 Jul 2023 12:05:00 +0000LRTĮ kaimą greitai važiuosime ne tik į laukus smidrų ragauti, pakelėse rinkti moliūgų, bet ir gražintis SPA centruose. Ko tik nėra Raseinių krašte! Buvusioje Žemaitijos sostinėje renesanso laikus išgyvena Magdės pyragas, tikras italas kepa picas,...
Turizmo ir verslo centro direktorius Arnas Zmitra kviečia švęsti Raseinių, Ariogalos ir Betygalos 770 m. gimtadienį.

Raseiniai, prancūzaitė Magdė, italo Roberto Bjanko su žmona Živile kepama pica „Raseinių Magdė“, Sandra Rimavičienė, Raseinių „Rasos“ restorano konditerijos cecho vedėja.

Biliūnų kaimo fenomenas – SPA centras. Kaimų bendruomenės „Biliūnai“ pirmininkė Vilma Račkauskienė.

Kalnujų miestelis Raseinių r. įdomus istorija ir gyvenančiais žmonėmis. Smidrų, moliūgų, vynuogių ūkį puoselėja Andriaus ir Rūtenės Žemkauskų šeima.

Ved. Jolanta Jurkūnienė


]]>3170falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-paluse-mikas-muzika-laivas-ir-zuviene--55047064
Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojos Giedrė Šukytė ir Augustė Laurinaitytė.
Palūšės kaimo metraštininkė bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.
„Žvejo krantas“ – Linas Perveneckas, valtininkas Konstantinas Danilevičius ir festivalio Water Muzic vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/55047064Sat, 24 Jun 2023 12:05:00 +0000LRTPalūšėje laikas greitai bėga. Miškai, kalvos, ežerai – atpalaiduoja. Gerai laiką leisti padeda muzika, vandens pramogos, žygiai ir susitelkusi bendruomenė. Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojos Giedrė Šukytė ir Augustė...
Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojos Giedrė Šukytė ir Augustė Laurinaitytė.
Palūšės kaimo metraštininkė bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.
„Žvejo krantas“ – Linas Perveneckas, valtininkas Konstantinas Danilevičius ir festivalio Water Muzic vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3234falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarpukario-prienai-meile-kose-ir-taika--54507669
Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.

„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.

Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54507669Sat, 17 Jun 2023 12:05:00 +0000LRTPrienų gidė Rūta Rūtė nutarė šmaikščiai ir linksmai papasakoti apie tarpukario bendruomenės gyvenimą ir sugalvojo Marytės Bendoraitės lūpomis papasakoti apie vos 4 metus trukusį karinio miestelio gyvenimą. Teatralizuotas pasivaikščiojimas „Prienų...
Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.

„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.

Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3198falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-jaunu-zmoniu-respublika-alsedziuose--54207100
Miestelio istorijos išskirtinius įvykius pristato senoji mokytoja Ancelė ir davatka Petronėlė: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pav. ugdymui Daiva Gramalienė ir Žemaičių Kalvarijų kultūros centro Alsėdžių filialo suaugusiųjų teatro mėgėjų kolektyvo vadovė Vaida Silkauskienė.

Alsėdžių pažinimo centras. Seniūnė Danutė Repšienė.

Kadetų dvasia ugdomi Alsėdžių gimnazijos moksleiviai. Direktorius Regimantas Kavaliauskas.

Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis apie naują darinį Žemaitijoje, gal ir Lietuvoje – Alsėdžių jaunų šeimų respubliką!

Renavo dvaro sodyba. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54207100Sat, 10 Jun 2023 12:05:00 +0000LRTAlsėdžių gyventojai neapsiriboja kažkada gyvavusia Alsėdžių respublika, kuria naują – Jaunų žmonių! Miestelio istorijos išskirtinius įvykius pristato senoji mokytoja Ancelė ir davatka Petronėlė: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos...
Miestelio istorijos išskirtinius įvykius pristato senoji mokytoja Ancelė ir davatka Petronėlė: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pav. ugdymui Daiva Gramalienė ir Žemaičių Kalvarijų kultūros centro Alsėdžių filialo suaugusiųjų teatro mėgėjų kolektyvo vadovė Vaida Silkauskienė.

Alsėdžių pažinimo centras. Seniūnė Danutė Repšienė.

Kadetų dvasia ugdomi Alsėdžių gimnazijos moksleiviai. Direktorius Regimantas Kavaliauskas.

Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis apie naują darinį Žemaitijoje, gal ir Lietuvoje – Alsėdžių jaunų šeimų respubliką!

Renavo dvaro sodyba. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-rietavas-pakeliui-link-juros--54088173Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.

Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.

Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.

Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.

Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54088173Sat, 03 Jun 2023 12:05:00 +0000LRTKodėl verta aplankyti Rietavą, miestą, kuris plėtoja konferencinį turizmą? Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas,...Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.

Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.

Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.

Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.

Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-suginciai-ir-dubingiai-traukia-ne-tik-gamtos-groziu--54016066
„Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien visiems prieinama“, – sako istorijos mokytoja, edukatorė ir gidė Anželika Laužikienė.

Kada ir kodėl Suginčiai tapo mažąja Varšuva?

Tautodailininkė Zita Spranginienė iš Suginčių suprato, kad šiaudinių sodų rišimas tapo jos savastimi.

Darnoje su gamta ir artimaisiais. Kas rašo eilėraščius, kas drožia šaukštus! Svečiuose pas Stanislovą ir Sigutę Lisauskus Suginčiuose.

Dubingiai, Asveja, Jurkiškio upelio pažintinis takas. Kodėl seserys iš Dzūkijos persikraustė į Aukštaitiją? Laura Leškevičiūtė – apie žalčius apsimetėlius ir naujieną – Asvejos ežere pradėsiantį plaukioti pramoginį laivą „Laumaris“.

Kaip gamtos apsuptyje gyventi ir kurti sekasi dainininkei Aušrai Strumilienei?

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/54016066Sat, 27 May 2023 12:05:00 +0000LRT„Nieko neimkit, nes mes jau viską paėmėm“, – tokį raštą Suginčių klebonui paliko siautėję bolševikai. Kaip jį perskaitęs reagavo prezidentas Antanas Smetona? „Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien...
„Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien visiems prieinama“, – sako istorijos mokytoja, edukatorė ir gidė Anželika Laužikienė.

Kada ir kodėl Suginčiai tapo mažąja Varšuva?

Tautodailininkė Zita Spranginienė iš Suginčių suprato, kad šiaudinių sodų rišimas tapo jos savastimi.

Darnoje su gamta ir artimaisiais. Kas rašo eilėraščius, kas drožia šaukštus! Svečiuose pas Stanislovą ir Sigutę Lisauskus Suginčiuose.

Dubingiai, Asveja, Jurkiškio upelio pažintinis takas. Kodėl seserys iš Dzūkijos persikraustė į Aukštaitiją? Laura Leškevičiūtė – apie žalčius apsimetėlius ir naujieną – Asvejos ežere pradėsiantį plaukioti pramoginį laivą „Laumaris“.

Kaip gamtos apsuptyje gyventi ir kurti sekasi dainininkei Aušrai Strumilienei?

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3190falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-moletu-istorija-ir-dabartis--53942851
Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.

Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53942851Sat, 20 May 2023 12:05:00 +0000LRT„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė. Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis...
Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.

Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3157falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-saules-kelias--53845061
Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.

Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“

Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.

Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.

Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53845061Sat, 13 May 2023 12:05:00 +0000LRTŠiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti...
Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.

Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“

Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.

Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.

Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zemaiciu-naumiestis-deguciai-katyciai-gyvenimas-mazosios-ir-didziosios-lietuvos-sankirtoje--53614360
Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir kitus klausimus atsako Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkas Saulius Sodonis.

Degučius garsina Šv. Vincento Ferero medinė trikampė bažnyčia. Maldos namų duris atveria prižiūrėtoja Bronislava Venckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53614360Sat, 22 Apr 2023 12:05:00 +0000LRT„Jeigu nebuvai Katyčiuose, vadinasi nebuvai ir Mažojoje Lietuvoje“, – pusiau juokais sako Katyčių evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas. Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir...
Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir kitus klausimus atsako Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkas Saulius Sodonis.

Degučius garsina Šv. Vincento Ferero medinė trikampė bažnyčia. Maldos namų duris atveria prižiūrėtoja Bronislava Venckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kuo-gyva-parubezio-zemaitija--53544509
Švėkšnos tradicinių amatų centre puoselėjami tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas. Viktorija Paulauskienė ir Julija Jauniuvienė pristato kūrybines dirbtuves.

Šilutės rajone yra Vilkų Kampas, kaimas, kuriame gyvena ir istorinę sodybos aplinką puoselėja pedagogas Mindaugas Nogaitis. Per daugelį metų kolekcininko sukauptos etnografinės senienos mena įvairias istorijas, kurias mielai lankytojams pasakoja mėgėjų teatro režisierius M. Nogaitis. Taip pat visus vilioja Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus. Jo įkūrėjas traukia vieną po kito instrumentą ir užgroja bei uždainuoja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53544509Sat, 15 Apr 2023 12:05:00 +0000LRTŠvėkšnoje Vaidoto Bliūdžiaus dailidžių dirbtuvėse statomas kurėnas. Kam bus skirtas laivas? Pasakoja tradicinių amatų meistras V. Bliūdžius. Apie krikštų restauravimą mintimis dalijasi dailidė Audrius Paičius. Švėkšnos tradicinių amatų centre...
Švėkšnos tradicinių amatų centre puoselėjami tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas. Viktorija Paulauskienė ir Julija Jauniuvienė pristato kūrybines dirbtuves.

Šilutės rajone yra Vilkų Kampas, kaimas, kuriame gyvena ir istorinę sodybos aplinką puoselėja pedagogas Mindaugas Nogaitis. Per daugelį metų kolekcininko sukauptos etnografinės senienos mena įvairias istorijas, kurias mielai lankytojams pasakoja mėgėjų teatro režisierius M. Nogaitis. Taip pat visus vilioja Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus. Jo įkūrėjas traukia vieną po kito instrumentą ir užgroja bei uždainuoja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3148falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-smalininkai-jurbarkas-sakiai-kudirkos-naumiestis--53486044
Smalininkų mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ aktorė Inesa Kazikaitienė pristato
kulinarinį paveldą.

Žinomas sportininkas Tauras Staniulis su bendraminčiais atgaivino Smalininkų kartodromą. Šiandien jame vyksta tiek profesionalios sporto varžybos, tiek trasomis važinėja mėgėjai.

„Panemunių turai“ su Jurbarko krašto pasakomis atidaro turistinį sezoną. Gediminas Naujokas pristato naujienas ir nepamiršta laiko patikrintų veiklų. Pavyzdžiui, gidas po Jurbarko miestą ir žiobrių ant laužo kepimo profesionalas Ričardas Vainikonis toliau kviečia į edukacijas.

Jurbarko Konstantino Glinskio mėgėjų teatro aktorius Vytautas Bacevičius skaito pasaką iš knygos „Jurbarko krašto pasakos“.

Vytenis Genys Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime, prie Nemuno įkūrė turistinę stovyklą „Camp Genys“. Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas kviečia keliauti Lietuvos partizanų takais.

Šakiuose Rima Rauktienė veda Zanavykų ragaučiaus degustacijas, supažindina su Sūduvos krašto tradicijomis.

„Bulvės muziejus“ Kudirkos Naumiestyje plačiai atvėrė sodybos vartus. Agronomas Jonas Valaitis muziejų įkūrė išskirtinėje geografinėje ir istorinėje vietoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>https://api.spreaker.com/episode/53486044Sat, 08 Apr 2023 12:05:00 +0000LRTPrieš šimtą metų Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Smalininkai tapo Rytų vartais į Mažąją Lietuvą. Teatralizuotoje ekskursijoje pasakojama Smalininkų krašto istorija, vyksta edukacijos. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro...
Smalininkų mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ aktorė Inesa Kazikaitienė pristato
kulinarinį paveldą.

Žinomas sportininkas Tauras Staniulis su bendraminčiais atgaivino Smalininkų kartodromą. Šiandien jame vyksta tiek profesionalios sporto varžybos, tiek trasomis važinėja mėgėjai.

„Panemunių turai“ su Jurbarko krašto pasakomis atidaro turistinį sezoną. Gediminas Naujokas pristato naujienas ir nepamiršta laiko patikrintų veiklų. Pavyzdžiui, gidas po Jurbarko miestą ir žiobrių ant laužo kepimo profesionalas Ričardas Vainikonis toliau kviečia į edukacijas.

Jurbarko Konstantino Glinskio mėgėjų teatro aktorius Vytautas Bacevičius skaito pasaką iš knygos „Jurbarko krašto pasakos“.

Vytenis Genys Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime, prie Nemuno įkūrė turistinę stovyklą „Camp Genys“. Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas kviečia keliauti Lietuvos partizanų takais.

Šakiuose Rima Rauktienė veda Zanavykų ragaučiaus degustacijas, supažindina su Sūduvos krašto tradicijomis.

„Bulvės muziejus“ Kudirkos Naumiestyje plačiai atvėrė sodybos vartus. Agronomas Jonas Valaitis muziejų įkūrė išskirtinėje geografinėje ir istorinėje vietoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

]]>3174falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mintimis-dalijasi-kurybingi-kaisiadoriu-krasto-zmones--53436995
Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.

Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.

Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.

Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.

Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53436995Sat, 01 Apr 2023 12:05:00 +0000LRTKaišiadorių krašte gausu kūrybingų žmonių. Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu. Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną. Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi...
Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.

Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.

Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.

Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.

Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3184falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kaisiadoriu-krasto-istorija-amatai-ir-kulinarinis-paveldas--53343498
Tradicinių amatų centras Žasliuose. Vaiva Taparauskaitė pristato amatų centro veiklą. Tautodailininkė, fotografė, edukatorė Jorė Jurgita Treinytė supažindina su darbais. Kaišiadorių krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja mintimis dalijasi apie kaišiadorietišką virtuvę.

Totorių kulinarinis paveldas. Pasakoja Marius Radlinskas iš Kaišiadorių bei Zita Milkamanovič ir Fatima Apanavičienė iš Keturiasdešimt totorių kaimo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53343498Sat, 25 Mar 2023 13:05:00 +0000LRTIstorikas Rolandas Gustaitis – Kaišiadorių krašto metraštininkas. Tradicinių amatų centras Žasliuose. Vaiva Taparauskaitė pristato amatų centro veiklą. Tautodailininkė, fotografė, edukatorė Jorė Jurgita Treinytė supažindina su darbais. Kaišiadorių...
Tradicinių amatų centras Žasliuose. Vaiva Taparauskaitė pristato amatų centro veiklą. Tautodailininkė, fotografė, edukatorė Jorė Jurgita Treinytė supažindina su darbais. Kaišiadorių krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja mintimis dalijasi apie kaišiadorietišką virtuvę.

Totorių kulinarinis paveldas. Pasakoja Marius Radlinskas iš Kaišiadorių bei Zita Milkamanovič ir Fatima Apanavičienė iš Keturiasdešimt totorių kaimo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3177falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-valkininkai-ciziunai-degsne-ir-veisiejai-architekturos-istoriko-ir-architekto-akimis--53248029
Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių liaudies architektūros urbanistikos kompleksų, įsikūręs Merkio, Šalčios ir Gelužos upių pakrantėse.

Vienos gatvės Čižiūnų kaime galima pasivaikščioti akmeniniu grindiniu tarp senų ąžuolų ir liepų.

Vienintelis Lietuvoje išlikęs Degsnės kaimas stebina žydiška žemdirbių kaimo architektūra.

Keliaujame po Dzūkiją toliau, Lazdijų rajoną. Veisiejai –urbanistikos paminklas su didinga istorija ir gamta. Klebonas Žydrūnas Burnys atrakina Dzūkijos katedros ir kriptos duris. Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorė Rimgailė Zelenauskaitė pasakoja apie lankytinas vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53248029Sat, 18 Mar 2023 13:05:00 +0000LRTLankyti miestelius ir kaimus, tyrinėti, puoselėti kviečia architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas ir architektas Vytenis Jonas Sinkevičius. Akiplotyje – Varėnos ir Lazdijų rajonai. Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių...
Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių liaudies architektūros urbanistikos kompleksų, įsikūręs Merkio, Šalčios ir Gelužos upių pakrantėse.

Vienos gatvės Čižiūnų kaime galima pasivaikščioti akmeniniu grindiniu tarp senų ąžuolų ir liepų.

Vienintelis Lietuvoje išlikęs Degsnės kaimas stebina žydiška žemdirbių kaimo architektūra.

Keliaujame po Dzūkiją toliau, Lazdijų rajoną. Veisiejai –urbanistikos paminklas su didinga istorija ir gamta. Klebonas Žydrūnas Burnys atrakina Dzūkijos katedros ir kriptos duris. Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorė Rimgailė Zelenauskaitė pasakoja apie lankytinas vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vilkaviskis-talentu-zvaigzdynas--53171498
Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, gidės Elena Savickienė ir Ona Maksvytienė, turizmo vadybininkė Alma Brazytė, kavinės savininkė Teisutė Čiapinskienė, pardavėja - konsultantė Kristina Liaudanskienė ir per ekskursiją sutikti vilkaviškiečiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53171498Sat, 11 Mar 2023 13:05:00 +0000LRTVilkaviškio kraštas išaugino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką. Vilkaviškio kraštas Lietuvai ir pasauliui pažėrė talentų žvaigžyną... Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina...
Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, gidės Elena Savickienė ir Ona Maksvytienė, turizmo vadybininkė Alma Brazytė, kavinės savininkė Teisutė Čiapinskienė, pardavėja - konsultantė Kristina Liaudanskienė ir per ekskursiją sutikti vilkaviškiečiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3167falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-syvio-sokdinimo-tradicija-gyva--53094978
Paežerių dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus švenčia 60-metį. Prisiminimais dalijasi buvęs direktorius istorikas Antanas Žilinskas. Paežerių dvarą ir muziejaus ekspozicijas pristato vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.

Gižai – vartai į Vilkaviškio kraštą. Kaimas, kurį vietiniai vadina Liepų, šiais metais mini 410 metų sukaktį. Ona Maksvytienė iš Gižų kaimo bendruomenės kviečia į ekskursiją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/53094978Sat, 04 Mar 2023 13:05:00 +0000LRTŠyvio šokdinimas, Gražiškių miestelio sena tradicija, įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vitas Venclova iš Bambinių kaimo sudarė aprašą, kurį patikėjo kultūros centrui. Gražiškių miestelio seniūnė Ramutė Didvalienė pasakoja apie...
Paežerių dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus švenčia 60-metį. Prisiminimais dalijasi buvęs direktorius istorikas Antanas Žilinskas. Paežerių dvarą ir muziejaus ekspozicijas pristato vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.

Gižai – vartai į Vilkaviškio kraštą. Kaimas, kurį vietiniai vadina Liepų, šiais metais mini 410 metų sukaktį. Ona Maksvytienė iš Gižų kaimo bendruomenės kviečia į ekskursiją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ldk-plytine-ir-kalnu-slidinejimo-trasos-kruminiuose--52848195
Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir Tatjanos Kniežų sodyboje.

Nuotaika ir mintimis dalijasi Anastasija Rein su sūneliu Oskaru ir Laura Černiauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52848195Sat, 25 Feb 2023 13:05:00 +0000LRTGal norite ekskursijos po LDK plytinę ir senoviškai išsidegti plytų? Kojomis ar rankomis suplakti molį? Dzūkijos miške su kalnų slidėmis nusileisti nuo įvairaus sudėtingumo trasų? Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir...
Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir Tatjanos Kniežų sodyboje.

Nuotaika ir mintimis dalijasi Anastasija Rein su sūneliu Oskaru ir Laura Černiauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3178falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-perlojos-ir-joniskelio-respubliku-fenomenas--52775673Perlojos ir Joniškėlio respublikų fenomenas.

Istoriją primena Marija Lūžytė ir Viktoras Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52775673Sat, 18 Feb 2023 13:04:00 +0000LRTPo pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje steigiasi savarankiški teritoriniai-administraciniai dariniai, pasivadinę respublikomis. Perlojos ir Joniškėlio respublikų fenomenas. Istoriją primena Marija Lūžytė ir Viktoras Stanislovaitis. Ved. Jolanta JurkūnienėPerlojos ir Joniškėlio respublikų fenomenas.

Istoriją primena Marija Lūžytė ir Viktoras Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3253falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kultura-alsuojanti-kulautuva--52702703
Kulautuvoje gyveno ir gyvena meniški žmonės. Apie juos pasakoja Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, gidas Mykolas Fedaravičius ir kviečia į ekskursiją po miestelį.

Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė, dainininkė Andžela Mickutė dalijasi mintimis apie garsųjį bardų festivalį „Akacijų alėja“ ir kitus miestelio renginius bei kolektyvus.

Dailininkė, tekstilininkė-dizainerė Gaila Akelienė Kulautuvą puošia žibintais. Su miestelio bendruomene padarė 12 žibintų, kurie pabiro po kurorto erdves ir gyventojų kiemus.

Tarp pušų gyvena ir kuria inžinierius, architektas, restauratorius Rimantas Šermukšnis. Jis laiko veltui neleidžia. Būdamas aštuoniasdešimties pradėjo tapyti, savo rankomis lipdo barokinio stiliaus paveikslų rėmus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52702703Sat, 11 Feb 2023 13:05:00 +0000LRTLietuvos mažoji kultūros sostinė Kulautuva pasitinka naujais sumanymais. Buvęs tarpukario kurortas, neseniai atgavęs kurortinės teritorijos statusą, kviečia į renginius, pramogauti, sportuoti, gerti mineralinį vandenį ir kvėpuoti tyru pušų oru....
Kulautuvoje gyveno ir gyvena meniški žmonės. Apie juos pasakoja Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, gidas Mykolas Fedaravičius ir kviečia į ekskursiją po miestelį.

Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė, dainininkė Andžela Mickutė dalijasi mintimis apie garsųjį bardų festivalį „Akacijų alėja“ ir kitus miestelio renginius bei kolektyvus.

Dailininkė, tekstilininkė-dizainerė Gaila Akelienė Kulautuvą puošia žibintais. Su miestelio bendruomene padarė 12 žibintų, kurie pabiro po kurorto erdves ir gyventojų kiemus.

Tarp pušų gyvena ir kuria inžinierius, architektas, restauratorius Rimantas Šermukšnis. Jis laiko veltui neleidžia. Būdamas aštuoniasdešimties pradėjo tapyti, savo rankomis lipdo barokinio stiliaus paveikslų rėmus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3212falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarpukario-kurortas-kulautuva--52636439
Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius kviečia pasivaikščioti po Kulautuvą ir pristato garsųjį tarpukario kurortą.

Kulautuvai atkurtas kurortinės teritorijos statusas. Kas lėmė tokį sprendimą? Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivis Adomas Brazauskas į miestelį pritraukia svečių. Jaunasis diskgolfo sportininkas žaidžia, dalyvauja varžybose, laimi ir garsina Kulautuvą bei naują sporto šaką Lietuvoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52636439Sat, 04 Feb 2023 14:30:00 +0000LRTKulautuva – 2023 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius kviečia pasivaikščioti po Kulautuvą ir pristato garsųjį tarpukario kurortą. Kulautuvai atkurtas kurortinės teritorijos statusas. Kas...
Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius kviečia pasivaikščioti po Kulautuvą ir pristato garsųjį tarpukario kurortą.

Kulautuvai atkurtas kurortinės teritorijos statusas. Kas lėmė tokį sprendimą? Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivis Adomas Brazauskas į miestelį pritraukia svečių. Jaunasis diskgolfo sportininkas žaidžia, dalyvauja varžybose, laimi ir garsina Kulautuvą bei naują sporto šaką Lietuvoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3177falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-birstonas-ikvepia-dziazuoti--52574417
Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui.


Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti Birštono meno mokyklai ir žada naujų pokyčių.


Ką veikti žiemą Birštone? Mintimis dalijasi Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52574417Sat, 28 Jan 2023 13:05:00 +0000LRTPaminklo „Gedimino laiškas“ skulptorius Martynas Gaubas gyvena Birštone. Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui. Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti...
Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui.


Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti Birštono meno mokyklai ir žada naujų pokyčių.


Ką veikti žiemą Birštone? Mintimis dalijasi Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3279falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-birstonuotis-ir-ragauti-dzukisku-bandu--52504502Kolei jauni esame,
Nebebus laiko birštonuotis,
Kai visas kišenes iškratys kiti“
Moderninis XX a. pirmos pusės tinklaraštininko Juozo Tumo-Vaižganto eiliavimas stebina šmaikštumu.

Birštone sugyvena senos ir naujos tradicijos. Apie senąją Tulpės purvo gydyklą karališkajame kurorte pasakoja Inga Treigienė. Meditacinės biblioterapijos, gydančio skaitymo ar pagalbos balsų reikia ieškoti Birštono viešojoje bibliotekoje, kuriai vadovauja Alina Jaskūnienė. Oreivystės tradicijas Birštone puoselėja Žydrūnas Kazlauskas. Oro balionai kyla virš didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono, Prienų, Punios. Kaimo turizmo „Panemunio sodyboje“ vyksta edukacijos, kepama ir ragaujama dzūkiškų bandų. Dzūkų regiono kulinarinį paveldą pristato gidė Vilija Rutkauskienė, bandas kepa Kristina Darginienė, su liže aplink krosnį sukiojasi Žydrūnas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52504502Sat, 21 Jan 2023 13:05:00 +0000LRT„Birštonuokimės, birštonuokimės, Kolei jauni esame, Nebebus laiko birštonuotis, Kai visas kišenes iškratys kiti“ Moderninis XX a. pirmos pusės tinklaraštininko Juozo Tumo-Vaižganto eiliavimas stebina šmaikštumu. Birštone sugyvena senos ir naujos...Kolei jauni esame,
Nebebus laiko birštonuotis,
Kai visas kišenes iškratys kiti“
Moderninis XX a. pirmos pusės tinklaraštininko Juozo Tumo-Vaižganto eiliavimas stebina šmaikštumu.

Birštone sugyvena senos ir naujos tradicijos. Apie senąją Tulpės purvo gydyklą karališkajame kurorte pasakoja Inga Treigienė. Meditacinės biblioterapijos, gydančio skaitymo ar pagalbos balsų reikia ieškoti Birštono viešojoje bibliotekoje, kuriai vadovauja Alina Jaskūnienė. Oreivystės tradicijas Birštone puoselėja Žydrūnas Kazlauskas. Oro balionai kyla virš didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono, Prienų, Punios. Kaimo turizmo „Panemunio sodyboje“ vyksta edukacijos, kepama ir ragaujama dzūkiškų bandų. Dzūkų regiono kulinarinį paveldą pristato gidė Vilija Rutkauskienė, bandas kepa Kristina Darginienė, su liže aplink krosnį sukiojasi Žydrūnas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3211falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-raktas-i-zarasus-vokietijos-kaizerines-kariuomenes-paveldas--52441050
Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.

Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52441050Sat, 14 Jan 2023 13:05:00 +0000LRTPirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių,...
Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.

Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3226falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-inturkes-ir-kacergu-viliones--52377894
Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?

Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.

Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.

Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52377894Sat, 07 Jan 2023 13:05:00 +0000LRTĮ Inturkę – istorijos ir legendų, į Kačergus – pas žirgus! Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti? Inturkė žiemą ir...
Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?

Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.

Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.

Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3214falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pakelkime-taures-uz-pagarba-zmogui--52322469
Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52322469Sat, 31 Dec 2022 13:05:00 +0000LRT„Visos problemos, apie kurias šiandien kalbame, susiveda į vieną dalyką: negerbiame žmogaus. Norėčiau visiems palinkėti mokytis ir stengtis reikšti pagarbą vienas kitam. Man atrodo, šito mūsų visuomenėje labai trūksta“, – linki prof. dr. Halina...
Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3205falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kunigas-marius-talutis-ir-kernaves-vienuole-antanina-irena-valaityte-linki-atsigrezti-i-save--52281088
Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik... Belaukiant Šv. Kūčių vakaro, pokalbis su dvasininku ir vienuole neprailgs.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52281088Sat, 24 Dec 2022 13:05:00 +0000LRT„Pradėkime nuo savęs“, – visiems linki Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos vienuolė sesuo Irena. Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik......
Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik... Belaukiant Šv. Kūčių vakaro, pokalbis su dvasininku ir vienuole neprailgs.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3209falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-siaudiniu-sodu-karalyste-vilkijoje--52212168
Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.

Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52212168Sat, 17 Dec 2022 13:05:01 +0000LRTRamiai ir jaukiai laukti švenčių padės tradicinių šiaudinių sodų rišimas. Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir...
Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.

Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3296falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kaledaiciu-i-videniskiu-vienuolyno-muzieju--52151684
Ką mena Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno sienos? Kokias edukacijas siūlo muziejininkai? Kokia Videniškių kaimo istorija?

Laidoje mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkės Jolanta Slavinskienė, Kristina Degutienė bei Vindeniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52151684Sat, 10 Dec 2022 13:05:00 +0000LRTNetoli Molėtų, Videniškių kaime, galima aplankyti unikalų kultūros paveldo objektą – Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno ansamblį. Vienuolynas – Molėtų krašto muziejaus padalinys, kuriame gyva ne tik istorija, bet vyksta parodos ir kiti...
Ką mena Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno sienos? Kokias edukacijas siūlo muziejininkai? Kokia Videniškių kaimo istorija?

Laidoje mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkės Jolanta Slavinskienė, Kristina Degutienė bei Vindeniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-atradimai-pakruojo-rajone-striuku-kaimo-sodyba-ir-linkuva--52086412
Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai stengiasi, miestą garsina renginiais bei festivaliais.

Apsilankę Linkuvos kultūros centre susipažinsime su jaunimo muzikos grupe „Septima“ ir jos vadovu Kęstučiu Meiliūnų. Apie renginius ir kultūros veiklas pasakos Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas.

Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė pasidalys mintimis apie miesto istoriją ir šiandieną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52086412Sat, 03 Dec 2022 13:05:00 +0000LRTStriukų kaime sodybą turi Gediminas Ališauskas. Ne tik duona gyvas ūkininkas. Senelio žemėje įkūrė unikalų akmenų parką, į kurį traukia ekskursijos iš Lietuvos ir užsienio. Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai...
Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai stengiasi, miestą garsina renginiais bei festivaliais.

Apsilankę Linkuvos kultūros centre susipažinsime su jaunimo muzikos grupe „Septima“ ir jos vadovu Kęstučiu Meiliūnų. Apie renginius ir kultūros veiklas pasakos Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas.

Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė pasidalys mintimis apie miesto istoriją ir šiandieną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3295falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zeimelis-urbanistikos-paminklas-ziemgaliu-zemeje--52024514Žeimelį garsina fizikos ir chemijos pasaulyje žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas, genijus, pralenkęs laiką.
Žeimelyje veikia ne tik Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, bet ir senos technikos ir įvairių remonto įrankių.

Apie Žeimelį pasakoja Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Su senos technikos ir įvairių remonto įrankių muziejaus eksponatais supažindina kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.

Žeimelio bistro-kavinės savininkas Gediminas Smelevičius dalijasi mintimis, kaip pavyko miestelyje su kava išstumti alų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/52024514Sat, 26 Nov 2022 13:05:00 +0000LRTPakruojo rajonas didžiuojasi miesteliais – urbanistikos paminklais. Šį kartą keliausime į Žeimelį, kuriame kelis šimtmečius sugyveno keturios konfesijos: katalikai, evangelikai-liuteronai, sentikiai ir žydai. Žeimelį garsina fizikos ir chemijos...Žeimelį garsina fizikos ir chemijos pasaulyje žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas, genijus, pralenkęs laiką.
Žeimelyje veikia ne tik Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, bet ir senos technikos ir įvairių remonto įrankių.

Apie Žeimelį pasakoja Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Su senos technikos ir įvairių remonto įrankių muziejaus eksponatais supažindina kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.

Žeimelio bistro-kavinės savininkas Gediminas Smelevičius dalijasi mintimis, kaip pavyko miestelyje su kava išstumti alų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3166falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-grabijolai-etnografinis-vienos-gatves-kaimas--51950936
Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51950936Sat, 19 Nov 2022 13:05:00 +0000LRTJeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime. Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja...
Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3156falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-elektrenu-mariu-neuzlietas-pastrevys--51871819
Ar daug žinoti apie šį kaimą, seniūnijos centrą? Gal teko užsukti ir pabendrauti su vietiniais?

Jei ne, siūlau susipažinti su Pastrėvio seniūnu Arūnu Kanapecku, kaimo istorijos puoselėtoja Laima Tidikiene, Pastrėvio bendruomenės pirmininke Viktorija Juknevičiene ir keramike Rasa Rakauskiene.

Pastrėvys įsikūręs Elektrėnų savivaldybėje netoli Strėvos upės, pietinėje Elektrėnų marių pakrantėje. Likimas Pastrėviui buvo palankus, prasidėjus Elektrėnų jėgainės statybai, kaimo neužliejo vanduo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51871819Sat, 12 Nov 2022 13:05:00 +0000LRTKai norėsite pramogų ir rinksitės Elektrėnuose įsikūrusį vandens sporto ir pramogų uostą Wind Port, būtinai pravažiuosite Pastrėvį, kaimą, pro kurį veda vienintelis kelias į didžiausią Baltijos šalyse vandens batutų parką. Ar daug žinoti apie šį...
Ar daug žinoti apie šį kaimą, seniūnijos centrą? Gal teko užsukti ir pabendrauti su vietiniais?

Jei ne, siūlau susipažinti su Pastrėvio seniūnu Arūnu Kanapecku, kaimo istorijos puoselėtoja Laima Tidikiene, Pastrėvio bendruomenės pirmininke Viktorija Juknevičiene ir keramike Rasa Rakauskiene.

Pastrėvys įsikūręs Elektrėnų savivaldybėje netoli Strėvos upės, pietinėje Elektrėnų marių pakrantėje. Likimas Pastrėviui buvo palankus, prasidėjus Elektrėnų jėgainės statybai, kaimo neužliejo vanduo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ar-tikrai-alytus-pramoninis-miestas--51795451
Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.

Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51795451Sat, 05 Nov 2022 13:05:00 +0000LRTAlytus žalias miestas, kurį supa miškai ir parkai. Nemunas, piliakalniai, ežerėliai su paplūdimiais sudaro kurortinio miesto įspūdį. Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus...
Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.

Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3192falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-jungiantys-alytaus-tiltai--51729056Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.

Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė.

Ekskursija po Alytaus miestą su muziejininku-istoriku Vilmantu Dunderiu ir Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene.

Senoje Alytaus sinagogoje įkurtame Audiovizualiųjų menų centre veikia Chaimo Soutine ir Amadeo Modigliani paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Apie centrą ir parodą pasakoja režisierius Arvydas Kinderis bei muziejininkė-konsultantė Lina Valaitytė.

Archeologijos muziejaus ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Muziejininkai Artūras Balčiūnas, Rugilė Švirinaitė ir Karolis Zabita.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51729056Sat, 29 Oct 2022 12:05:00 +0000LRTKaip keičiasi Alytus, Lietuvos kultūros sostinė? Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė. Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė....Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.

Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė.

Ekskursija po Alytaus miestą su muziejininku-istoriku Vilmantu Dunderiu ir Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene.

Senoje Alytaus sinagogoje įkurtame Audiovizualiųjų menų centre veikia Chaimo Soutine ir Amadeo Modigliani paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Apie centrą ir parodą pasakoja režisierius Arvydas Kinderis bei muziejininkė-konsultantė Lina Valaitytė.

Archeologijos muziejaus ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Muziejininkai Artūras Balčiūnas, Rugilė Švirinaitė ir Karolis Zabita.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3194falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vievis-neatrastas-miestas--51653373
Vievis švenčia 500 m. jubiliejų. Vievis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Gyventojai domisi Vievio istorija, džiaugiasi naujai pastatytu Vievio kultūros centru, paminklu Oginskių dinastijai atminti.

Susitikime su Vievio kultūros puoselėtojais. Tai – suaugusiųjų dramos studijos „Vievio teatras“ režisierius Vytautas Mikalauskas ir aktorius Antanas Anskaitis bei Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51653373Sat, 22 Oct 2022 12:05:00 +0000LRT„Vievyje gyvena pakelės, parubežio žmonės. Ir tuo viskas pasakyta. Mes esame tokie, kokie esame“, – sako buvusi istorijos mokytoja Romutė Lapinskienė. Vievis švenčia 500 m. jubiliejų. Vievis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Gyventojai domisi...
Vievis švenčia 500 m. jubiliejų. Vievis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Gyventojai domisi Vievio istorija, džiaugiasi naujai pastatytu Vievio kultūros centru, paminklu Oginskių dinastijai atminti.

Susitikime su Vievio kultūros puoselėtojais. Tai – suaugusiųjų dramos studijos „Vievio teatras“ režisierius Vytautas Mikalauskas ir aktorius Antanas Anskaitis bei Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3177falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sirvintos-dabartis-ir-istorija--51583736
Medžio drožėjas Kęstutis Norušis kviečia pereiti „Briedžių taku“.

Širvintų sporto centras atviras ne tik vietiniams, bet ir svečiams. Krepšinio treneris Martynas Kriaučiūnas džiaugiasi vaikais ir krepšinio sale, puikiomis sąlygomis treniruoti jaunąją kartą.

Širvintų sporto centro direktorė Alina Zapolskienė vedžioja po naują baseiną. Širvintų rajono savivaldybės atstovė Eglė Piškinaitė, kineziterapeutė Lina Baltrukovičienė ir Trečiojo amžiaus universiteto dalyvės Levutė Vitienė bei Regina Baronienė mintimis dalijasi apie treniruotes senjorams, keliones ir besikeičiantį miestą.

Gero maisto namų „Alkanas briedis“ savininkai Mykolas ir Ieva Lučiūnai kviečia į edukaciją: lauke keptas maistas ant žarijų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51583736Sat, 15 Oct 2022 12:05:00 +0000LRTŠirvintoms reikia krašto muziejaus. „Mieste jis taptų dar vienu traukos centru“, – sako buvęs istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Jonas Stankevičius. Medžio drožėjas Kęstutis Norušis kviečia pereiti „Briedžių taku“. Širvintų sporto centras...
Medžio drožėjas Kęstutis Norušis kviečia pereiti „Briedžių taku“.

Širvintų sporto centras atviras ne tik vietiniams, bet ir svečiams. Krepšinio treneris Martynas Kriaučiūnas džiaugiasi vaikais ir krepšinio sale, puikiomis sąlygomis treniruoti jaunąją kartą.

Širvintų sporto centro direktorė Alina Zapolskienė vedžioja po naują baseiną. Širvintų rajono savivaldybės atstovė Eglė Piškinaitė, kineziterapeutė Lina Baltrukovičienė ir Trečiojo amžiaus universiteto dalyvės Levutė Vitienė bei Regina Baronienė mintimis dalijasi apie treniruotes senjorams, keliones ir besikeičiantį miestą.

Gero maisto namų „Alkanas briedis“ savininkai Mykolas ir Ieva Lučiūnai kviečia į edukaciją: lauke keptas maistas ant žarijų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3213falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-musninkai-jaunimui-veria-erdves--51508061
Pokalbio Musninkų vaikų dienos centre „Aitvarai“ susirinko klebonas Marius Talutis, VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas, centro vadovė Daiva Drazdauskienė, centro darbuotojas Andrius Baškatovas ir moksleivė Elizaveta Kaštaljanovaitė.

Telefonu – su Čikagoje gyvenančia lietuve Marija Bareikaite-Remiene, nepailstama Musninkų mecenate.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51508061Sat, 08 Oct 2022 12:05:00 +0000LRTŽmonės patys kuria aplinką, kuri traukia arba – ne. Musninkų bendruomenė ir aplinkinių vietovių gyventojai deda daug pastangų, kad vaikams ir jaunimui savo krašte būtų gera gyventi savo krašte, o išsimokslinę norėtų grįžti į gimtąsias vietas....
Pokalbio Musninkų vaikų dienos centre „Aitvarai“ susirinko klebonas Marius Talutis, VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas, centro vadovė Daiva Drazdauskienė, centro darbuotojas Andrius Baškatovas ir moksleivė Elizaveta Kaštaljanovaitė.

Telefonu – su Čikagoje gyvenančia lietuve Marija Bareikaite-Remiene, nepailstama Musninkų mecenate.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3210falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kodel-verta-uzsukti-pas-dzukus--51368992
Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.

Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.

Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.

Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.
Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.
Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.
Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51368992Sat, 24 Sep 2022 12:05:00 +0000LRTDzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė. Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą. Balkūnų kaime galima...
Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.

Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.

Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.

Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.
Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.
Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.
Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>1499falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kalnuotoji-suduva--51306064Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?

Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.

Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?

Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.

Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51306064Sat, 17 Sep 2022 12:05:00 +0000LRTKalvarijos krašto žmonės sako, kad buvusioje jotvingių žemėje kasmet derlius nuimamas du kartus. Pavasarį renkami akmenys, rudenį – ūkininkų išaugintos gėrybės. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir...Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?

Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.

Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?

Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.

Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3175falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-vejeliu-senuoju-pasienio-rokadiniu-keliu--51216202Į ekskursiją su ketrurračiu ir džipu palei pasienį kviečia Arvydas ir Asta Verbaliai su dukra Vaida iš Rūdninkų kaimo.

Sangrūdoje poezijos vakarams ir susitikimams duris atvėrė Evaldo ir Nijolės Silickų sodyba.

Angelė Bapkauskienė, Sangrūdos kultūrinių veiklų organizatorė, kviečia aplankyti Lietuvos mažąją kultūros sostinę.

Istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, supažindina su Kalvarijos istorija

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51216202Sat, 10 Sep 2022 12:05:00 +0000LRTSangrūda, Lietuvos mažoji kultūros sostinė, kviečia prisiminti buvusią Lietuvos–Lenkijos sieną. Senasis pasienio rokadinis kelias mena laikus, kai „Geležinė uždanga“ neleido patekti į Europą. Dar ir šiandien galima matyti spygliuotos vielos sienos...Į ekskursiją su ketrurračiu ir džipu palei pasienį kviečia Arvydas ir Asta Verbaliai su dukra Vaida iš Rūdninkų kaimo.

Sangrūdoje poezijos vakarams ir susitikimams duris atvėrė Evaldo ir Nijolės Silickų sodyba.

Angelė Bapkauskienė, Sangrūdos kultūrinių veiklų organizatorė, kviečia aplankyti Lietuvos mažąją kultūros sostinę.

Istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, supažindina su Kalvarijos istorija

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3154falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarp-sangrudos-ir-punsko--51130109
Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena Sangrūdos istoriją.

Sangrūdos seniūnijoje pokalbio susirinko seniūnė Vilija Remeikienė, bendruomenės pirmininkė Vaida Skuolienė, bibliotekininkė Margarita Žardeckienė ir kultūrinių veiklų organizatorė Angelė Bapkauskienė.

Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis mintimis dalijasi apie bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą su Sangrūda.

Sangrūdos parkas, bažnyčia, Sangrūdos gimnazijos muziejus. Tautodalininkas Saulius Čėsna, zakristijonas Juozas Kulpanas ir Sangrūdos gimnazijos muziejaus vadovė Rūta Pankienė.

Sangrūdos ir Gazdų kaimai. Chašlama pagal Beną Markevičių, Danutės Grigutienės unikalaus pyrago receptas. Kaktusui abejingų nėra.

Gazdų vandens malūnas, kriokliai ir šaltinis. Ramutė Sinkevičienė.

Punskas, Ožkinių kaimas, pramogų ir poilsio centras „Šilainė“. Sandra Šuščevičienė.

Po Sangrūdą ir Punską keliaujame su Angele Bapkauskiene, kultūrinių veiklų organizatore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51130109Sat, 03 Sep 2022 12:05:00 +0000LRTLietuvos mažoji kultūros sostinė Sangrūda šiais metais ir švenčia, ir kuria planus ateičiai. Sangrūdiečiai bendradarbiauja su Punsko lietuviais ir puoselėja draugiškus santykius. Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena...
Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena Sangrūdos istoriją.

Sangrūdos seniūnijoje pokalbio susirinko seniūnė Vilija Remeikienė, bendruomenės pirmininkė Vaida Skuolienė, bibliotekininkė Margarita Žardeckienė ir kultūrinių veiklų organizatorė Angelė Bapkauskienė.

Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis mintimis dalijasi apie bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą su Sangrūda.

Sangrūdos parkas, bažnyčia, Sangrūdos gimnazijos muziejus. Tautodalininkas Saulius Čėsna, zakristijonas Juozas Kulpanas ir Sangrūdos gimnazijos muziejaus vadovė Rūta Pankienė.

Sangrūdos ir Gazdų kaimai. Chašlama pagal Beną Markevičių, Danutės Grigutienės unikalaus pyrago receptas. Kaktusui abejingų nėra.

Gazdų vandens malūnas, kriokliai ir šaltinis. Ramutė Sinkevičienė.

Punskas, Ožkinių kaimas, pramogų ir poilsio centras „Šilainė“. Sandra Šuščevičienė.

Po Sangrūdą ir Punską keliaujame su Angele Bapkauskiene, kultūrinių veiklų organizatore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3244falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-liskiava--51053843
Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.

Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.

Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/51053843Sat, 27 Aug 2022 12:05:00 +0000LRTIstorikas, archeologas Žygimantas Buržinskas kviečia į Liškiavą, unikalų kaimą Dzūkijoje. Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas....
Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.

Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.

Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3210falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-visaginas-sportiskas-miestas--50987020
German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sportuoti.

Visagine prie ežero įsikūręs kavos baras „Sava“ kviečia į kavos ir arbatos degustacijas, muzikinius vakarus.
Mintimis dalijasi Artem Zarovkin ir Vladimir Potapov.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50987020Sat, 20 Aug 2022 12:05:00 +0000LRTTadas Balaišis, Visagino automobilių klubo prezidentas, su komanda dalyvauja ir organizuoja automobilių ralį Visagine bei žada atgaivinti legendines varžybas. German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus,...
German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sportuoti.

Visagine prie ežero įsikūręs kavos baras „Sava“ kviečia į kavos ir arbatos degustacijas, muzikinius vakarus.
Mintimis dalijasi Artem Zarovkin ir Vladimir Potapov.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3239falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kodel-visaginui-reika-mados-muziejaus--50909345
Festivaliai ir renginiai Visagine.

Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, kultūrinės veiklos skyriaus vadovė Larisa Podberiozkina ir „Visagino country 2022“ festivalio garbės prezidentė Elena Čekienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50909345Sat, 13 Aug 2022 12:05:00 +0000LRT„Mados muziejus Visagine pritrauktų svečių ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir pasaulio“, – sako mados istorikas Aleksandras Vasiljevas. Festivaliai ir renginiai Visagine. Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, kultūrinės...
Festivaliai ir renginiai Visagine.

Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, kultūrinės veiklos skyriaus vadovė Larisa Podberiozkina ir „Visagino country 2022“ festivalio garbės prezidentė Elena Čekienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3221falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-dainavos-salis--50837409
Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų tradicijų, dzūkų kultūros ateities.

Profesionalus muzikantas Nerijus Bakula sukūrė verslą ir Varėnoje turi maisto furgonėlį „Trys mėsininkai“. Kodėl toks pavadinimas? Akordeonistas, pedagogas sugeba derinti skirtingas veiklas. Varėnos slėnyje organizuoja pirmąjį profesionalios muzikos festivalį „Vasaros sonata“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50837409Sat, 06 Aug 2022 12:05:00 +0000LRTDainavos šalis – didysis Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo mitas. Rašytojo memorialinis muziejus Subartonyse. Muziejininkė Laimutė Raugevičienė. Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų...
Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų tradicijų, dzūkų kultūros ateities.

Profesionalus muzikantas Nerijus Bakula sukūrė verslą ir Varėnoje turi maisto furgonėlį „Trys mėsininkai“. Kodėl toks pavadinimas? Akordeonistas, pedagogas sugeba derinti skirtingas veiklas. Varėnos slėnyje organizuoja pirmąjį profesionalios muzikos festivalį „Vasaros sonata“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3251falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-merkine-pasmerkta-klesteti--50758667
Dubysos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras. Direktorių, fotografą Algimantą Černiauską labiausiai džiugina vaikai, kurie nuoširdžiai žavisi menininkų kūryba, gamta.

Dailininkas, dekoratorius, renginių organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas grįžo ir šaknis leidžia gimtinėje.

Restorano „Dzūkinyčia“ vadovė Živilė Valukynienė derina tradicinius dzūkiškus ir modernios virtuvės patiekalais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50758667Sat, 30 Jul 2022 12:05:00 +0000LRTDvasinė Dzūkijos sostinė – Merkinė. Ko semtis iš praeities? Kaip gaivinti Merkinę? Atsakymus žino Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas ir muziejaus mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas. Dubysos nacionalinio parko...
Dubysos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras. Direktorių, fotografą Algimantą Černiauską labiausiai džiugina vaikai, kurie nuoširdžiai žavisi menininkų kūryba, gamta.

Dailininkas, dekoratorius, renginių organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas grįžo ir šaknis leidžia gimtinėje.

Restorano „Dzūkinyčia“ vadovė Živilė Valukynienė derina tradicinius dzūkiškus ir modernios virtuvės patiekalais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3289falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-detektyvas-kur-dingo-gunaras-imantas-kakaras--50690036
Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.

Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/50690036Sat, 23 Jul 2022 12:05:00 +0000LRT„Gyventi su klausimais man yra turtinga“, – mintija etnokosmologas Gunaras Imantas Kakaras. Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas. Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys,...
Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.

Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3247falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vasarojam--50593395
GYVATOS bendruomenė – pagarba žmogui ir žemei, Sigita Vaičiutė.

Plaukimo meistras Vaidotas Gumbis atranda Kaišiadorių kraštą per ežerus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50593395Sat, 16 Jul 2022 12:05:00 +0000LRTSKAUTŲ SLĖNIS, vadovas Jonas Dragūnas. GYVATOS bendruomenė – pagarba žmogui ir žemei, Sigita Vaičiutė. Plaukimo meistras Vaidotas Gumbis atranda Kaišiadorių kraštą per ežerus. Ved. Jolanta Jurkūnienė
GYVATOS bendruomenė – pagarba žmogui ir žemei, Sigita Vaičiutė.

Plaukimo meistras Vaidotas Gumbis atranda Kaišiadorių kraštą per ežerus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-paskui-pilenus-po-nemaksciu-krasta--50518725
Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.

Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.

Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50518725Sat, 09 Jul 2022 12:05:00 +0000LRTAr Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu? Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio...
Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.

Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.

Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3279falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-nepravaziuokime-nemaksciu--50449372
XX a. pradžioje Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius pirmasis pasaulyje sukūrė savaeigį vežimą. Po šimto metų Leonas Tamulevičius nusprendė atkurti aštuonratį ir įkurti muziejų.

Su Keliautojo žinyno autoriais ir sudarytojais Vyteniu ir Junona Almonaičiais pasidairysime po Nemakščius. Ir kaip visada kelionėse laukia netikėti susitikimai! Šį kartą – su Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonu Arūnu Bladžiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50449372Sat, 02 Jul 2022 12:04:00 +0000LRTNemakščiuose tikrai yra kas veikia. Galima su trenksmu ir muzika pasivažinėti aštuonračiu miestelio gatvėmis ir taip susipažinti su Lietuvos mažąja kultūros sostine. XX a. pradžioje Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius pirmasis pasaulyje...
XX a. pradžioje Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius pirmasis pasaulyje sukūrė savaeigį vežimą. Po šimto metų Leonas Tamulevičius nusprendė atkurti aštuonratį ir įkurti muziejų.

Su Keliautojo žinyno autoriais ir sudarytojais Vyteniu ir Junona Almonaičiais pasidairysime po Nemakščius. Ir kaip visada kelionėse laukia netikėti susitikimai! Šį kartą – su Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonu Arūnu Bladžiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3156falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-svajokime-atsargiai-nes-gali-rastis-malunas-upelis-ir-kalve--50332325
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50332325Sat, 25 Jun 2022 12:05:00 +0000LRT„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę....
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3240falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-keliaujame-po-panevezio-rajona--50248404
Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną.

Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos krašto tradicijos, amatai. Ramygalos klubui „Savos erdvės“ vadovauja dailės mokytoja, keramikos tautodailininkė Laima Kiškienė.
Audronės ir Albino Kisielių sodyboje kepama ne tik duona ir pyragai. Jie įkūrė Duonos kelio skulptūrų parką, rengia Duonos šventes, edukacijas. „Radviliškių kaimo kepyklos“ pavadinimas mena išnykusį kaimą.

Mažame Krekenavos miestelio centre atidarytas šeimos restoranėlis Laimė kartu laukia ne tik vietinių, bet ir svečių. Rasa Marozienė ir trys jos dukros stačiai konkuruoja su didmiesčiais ir stebina patiekalų įvairove, sveiku maistu bei vakariniais renginiais.

Ustronės vienkiemyje verta aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Muziejininkas Audrius Daukša visada pasitinka su muzika ir daina.
Upytėje, linų ir legendų krašte, susipažinti su tradiciniais amatais kviečia Upytės tradicinių amatų centras. Edukatorė Vilija Petkūnienė pristato tautodailininkus ir kviečia užsukti į kalvę pas Vygintą ir Rolandą Jakubonius, audėją ir juostų pynėją Ireną Vilienę.

Apie Bistrampolio dvarą ir jo ūkį pasakoja Kristina Kriugiškienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50248404Sat, 18 Jun 2022 12:05:00 +0000LRTVasarokime ir atraskime Panevėžio rajoną! Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną. Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos...
Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną.

Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos krašto tradicijos, amatai. Ramygalos klubui „Savos erdvės“ vadovauja dailės mokytoja, keramikos tautodailininkė Laima Kiškienė.
Audronės ir Albino Kisielių sodyboje kepama ne tik duona ir pyragai. Jie įkūrė Duonos kelio skulptūrų parką, rengia Duonos šventes, edukacijas. „Radviliškių kaimo kepyklos“ pavadinimas mena išnykusį kaimą.

Mažame Krekenavos miestelio centre atidarytas šeimos restoranėlis Laimė kartu laukia ne tik vietinių, bet ir svečių. Rasa Marozienė ir trys jos dukros stačiai konkuruoja su didmiesčiais ir stebina patiekalų įvairove, sveiku maistu bei vakariniais renginiais.

Ustronės vienkiemyje verta aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Muziejininkas Audrius Daukša visada pasitinka su muzika ir daina.
Upytėje, linų ir legendų krašte, susipažinti su tradiciniais amatais kviečia Upytės tradicinių amatų centras. Edukatorė Vilija Petkūnienė pristato tautodailininkus ir kviečia užsukti į kalvę pas Vygintą ir Rolandą Jakubonius, audėją ir juostų pynėją Ireną Vilienę.

Apie Bistrampolio dvarą ir jo ūkį pasakoja Kristina Kriugiškienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3251falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sportas-ir-kultura-ukmergeje-randa-budu-jungtis--50164993Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį leidžia keliaudamas motociklu.

Ukmergės sporto centras apima daugelį sporto šakų. „Šilo“ gimnazijoje šachmatų trenerė Virginija Savickienė ugdo jaunuosius šachmatininkus.

Ukmergės neįgaliųjų sporto klubui „Vilkmergė“ vadovauja žinomas Ukmergės krepšinio sporto klubo „Olimpas“ vadovas Nerijus Vasiliauskas. Jo siekis – sportą jungti su kultūra.

Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis žada permainų stadione.

Ukmergės fabrikų kroso taurės įkūrėjai ir dalyviai dalijasi mintimis apie rengiamas varžybas visai Lietuvai. Tai – Jolanta Kuprionienė, Sandra Sokolnikovaitė, Žilvinas Maleronka, Lukas Daujotas ir Laurynas Bačiulis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50164993Sat, 11 Jun 2022 12:05:00 +0000LRTAr žinote, kad Ukmergės gatvėmis vaikšto dar neparašytas bestseleris? Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį...Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį leidžia keliaudamas motociklu.

Ukmergės sporto centras apima daugelį sporto šakų. „Šilo“ gimnazijoje šachmatų trenerė Virginija Savickienė ugdo jaunuosius šachmatininkus.

Ukmergės neįgaliųjų sporto klubui „Vilkmergė“ vadovauja žinomas Ukmergės krepšinio sporto klubo „Olimpas“ vadovas Nerijus Vasiliauskas. Jo siekis – sportą jungti su kultūra.

Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis žada permainų stadione.

Ukmergės fabrikų kroso taurės įkūrėjai ir dalyviai dalijasi mintimis apie rengiamas varžybas visai Lietuvai. Tai – Jolanta Kuprionienė, Sandra Sokolnikovaitė, Žilvinas Maleronka, Lukas Daujotas ir Laurynas Bačiulis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3252falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kuo-idomios-krisnaitu-kataliku-baltu-bendruomenes-kaisiadoriu-rajone--50059836
Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime?
Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina Gediminas Bukanas.

Guronių kaime pasivaikščiokime po Rožinio slėpinių parką, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose vienuolė sesuo Milda papasakos apie rožinių ekspoziciją. Pasilabinsime su Žaslių parapijos klebonu kunigu Algiu Ananiu.

Susipažinti su senovės baltų tikėjimo tradicijomis į Dovainonių kaimą kviečia „Saulės vartų“ bendruomenės vaidilė Audronė Jotkonė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/50059836Sat, 04 Jun 2022 12:05:00 +0000LRTKeliaukime po Kaišiadorių rajoną ir atraskime įvairių tikėjimų bendruomenes! Kelią rodo gidas Juozas Sindaravičius. Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime? Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina...
Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime?
Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina Gediminas Bukanas.

Guronių kaime pasivaikščiokime po Rožinio slėpinių parką, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose vienuolė sesuo Milda papasakos apie rožinių ekspoziciją. Pasilabinsime su Žaslių parapijos klebonu kunigu Algiu Ananiu.

Susipažinti su senovės baltų tikėjimo tradicijomis į Dovainonių kaimą kviečia „Saulės vartų“ bendruomenės vaidilė Audronė Jotkonė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3159falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-leipalingio-jega-bendruomene--49977981Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.

Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.

Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.

Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49977981Sat, 28 May 2022 12:05:00 +0000LRTKodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį? Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė...Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.

Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.

Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.

Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kavarskas-vartai-i-anykscius--49887280Ką slepia Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijos?

Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė primena Kavarsko, Žvirblėnų ir Pienionių dvaro istoriją.

Seniūnaitis Algirdas Gansiniauskas pasakoja apie tvenkinį, kuriame plauko vaivorykštiniai upėtakiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49887280Sat, 21 May 2022 12:05:00 +0000LRTKviečia „Skambantis Kavarskas“. Lietuvos mažoji kultūros sostinė žada nustebinti Joninėmis prie stebuklingo Šv. Jono šaltinio. Pradžiuginti svečius kultūriniais renginiais ruošiasi Kavarsko namų bendruomenė, kurios pirmininkas klebonas kunigas dr....Ką slepia Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijos?

Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė primena Kavarsko, Žvirblėnų ir Pienionių dvaro istoriją.

Seniūnaitis Algirdas Gansiniauskas pasakoja apie tvenkinį, kuriame plauko vaivorykštiniai upėtakiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3301falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-keliaujame-po-utenos-krasta--49796580
Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė.

Lėlės ir lapės Gimžiškių kaimo sodyboje. Su tautodailininkės Editos Kušleikienės kūryba galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“. Lapių kolekcija – sodyboje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49796580Sat, 14 May 2022 12:05:00 +0000LRT„Angelų pieva“ Utenoje ir Ruklių kaime. Kas tie angelai? Mintimis dalijasi kunigas Saulius Kalvaitis. Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė....
Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė.

Lėlės ir lapės Gimžiškių kaimo sodyboje. Su tautodailininkės Editos Kušleikienės kūryba galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“. Lapių kolekcija – sodyboje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3196falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-uzpaliuose-gyvena-laisvos-dvasios-zmones--49700428Miestelio istoriją pasakoja Giedrius Indrašius.

Lankytojams duris atvėrė Užpalių dvaro oficinoje įkurtas muziejus. Dvaro kamenyčią naujam gyvenimui prikėlė ūkininkė Viktorija Jovarienė. Viena pirmųjų Lietuvoje žirgininkių moterų, Sartų lenktynių žirgų vadeliotoja nusprendė didžiąją dalį ekspozicijų skirti žirgininkystei. Jau dabar galima aplankyti šimto abrūsų menę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacijose. Užsukime pas legendinę Užpalių moterį ir jos dukrą Eglę Jovaraitę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49700428Sat, 07 May 2022 12:05:00 +0000LRTKas lėmė, kad Užpaliuose iki šiol gyvena laisvos dvasios žmonės? Miestelio istoriją pasakoja Giedrius Indrašius. Lankytojams duris atvėrė Užpalių dvaro oficinoje įkurtas muziejus. Dvaro kamenyčią naujam gyvenimui prikėlė ūkininkė Viktorija...Miestelio istoriją pasakoja Giedrius Indrašius.

Lankytojams duris atvėrė Užpalių dvaro oficinoje įkurtas muziejus. Dvaro kamenyčią naujam gyvenimui prikėlė ūkininkė Viktorija Jovarienė. Viena pirmųjų Lietuvoje žirgininkių moterų, Sartų lenktynių žirgų vadeliotoja nusprendė didžiąją dalį ekspozicijų skirti žirgininkystei. Jau dabar galima aplankyti šimto abrūsų menę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacijose. Užsukime pas legendinę Užpalių moterį ir jos dukrą Eglę Jovaraitę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3201falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-artimas-tolimas-salcininku-rajonas--49605113
Neatrastoji Dzūkija. Etnografinė kaimo sodyba ir senovės rakandų muziejus Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šeimininkai Elena ir Andrius Virzinkevičiai.

Šalčininkuose vaikinai susibūrė į muzikos grupę „Strange but Capable“. Ryčardas Bobin, Vladimir Solovjov, Daniel Petruškevič.

Jaunieji futbolininkai Nikita Leontjev, Edvin Traškov ir Šalčininkų futbolo klubo „Ketera“ treneris Jonas Petrauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49605113Sat, 30 Apr 2022 12:05:00 +0000LRTKas ant medinės ližės pasodino bajorą? Kodėl bijota triukšmingos Šubravcų draugijos? Visi atsakymai – Jašiūnų Balinskių dvaro sodybos rūmuose įkurtame muziejuje. Pasakoja vedėjas Kazimiež Karpič. Neatrastoji Dzūkija. Etnografinė kaimo sodyba ir...
Neatrastoji Dzūkija. Etnografinė kaimo sodyba ir senovės rakandų muziejus Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šeimininkai Elena ir Andrius Virzinkevičiai.

Šalčininkuose vaikinai susibūrė į muzikos grupę „Strange but Capable“. Ryčardas Bobin, Vladimir Solovjov, Daniel Petruškevič.

Jaunieji futbolininkai Nikita Leontjev, Edvin Traškov ir Šalčininkų futbolo klubo „Ketera“ treneris Jonas Petrauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3196falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tukstantmecio-karta-keicia-taurage-kulturos-lauka--49526406
Kultūros lauko multifunkcionierė Renata Karvelis į Tauragę atnešė slemą, iniciavo kūrybos žurnalą „Slemas su ragais“ bei varžybas.

Fotografas Juozas Petkevičius fotografuoja senoviniu būdu ir visus sendina dvidešimčia metų.

Kodėl panevėžietė fotomenininkė Liucija Karalienė fotografuoja savo kūną.

Poetas Eugenijus Šaltis ir kartų kaita.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49526406Sat, 23 Apr 2022 12:05:00 +0000LRTKas yra „Slemas su ragais“? Gal mėgstate senovines fotografijas ir norite patys patekti į objektyvą? Pats laikas apsilankyti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Kultūros lauko multifunkcionierė Renata Karvelis į Tauragę atnešė slemą, iniciavo...
Kultūros lauko multifunkcionierė Renata Karvelis į Tauragę atnešė slemą, iniciavo kūrybos žurnalą „Slemas su ragais“ bei varžybas.

Fotografas Juozas Petkevičius fotografuoja senoviniu būdu ir visus sendina dvidešimčia metų.

Kodėl panevėžietė fotomenininkė Liucija Karalienė fotografuoja savo kūną.

Poetas Eugenijus Šaltis ir kartų kaita.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3166falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-taurages-gospel-choras-gloria-ir-taurages-krasto-muziejaus-santaka-restauravimo-dirbtuves--49457743
Audronis Skurvydas, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkas-restauratorius, atveria dirbtuvės duris.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49457743Sat, 16 Apr 2022 12:05:00 +0000LRTTauragės gospel choras „Gloria“ džiugina vietinius bei svečius. Rasa Levickaitė-Šerpytienė prieš gerą dešimtmetį surinko bendraminčių būrį, paruošė krikščioniškos muzikos repertuarą ir pradėjo koncertuoti. Šiandien renkamas lėšas skiria karo...
Audronis Skurvydas, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkas-restauratorius, atveria dirbtuvės duris.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3200falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mazieji-atradimai-lietuvoje-ir-sutikti-idomus-zmones--49377646
Su pažintiniais takais ir maršrutais galima susipažinti užsukus į Dubysos regioninio parko lankytojų centrą. Direktorius Vygantas Kylčauskas pasakoja apie Dubysos slėnio ypatumus.

Kuo naudingi šaltalankiai? Venciūnų kaime šaltalankių ūkyje edukacijas veda Gediminas Radzevičius.

Irina Žilinskienė kaimo turizmo sodybą Trakų rajone pavadino mamos Tamaros vardu. Moteris sako, kad dilgėlė yra „žaliasis auksas“ ir kuria inovatyvų produktą.

Ovidijus Šova žavisi žirgais. Įsigijo laivą ir žada plaukioti Lietuvos ežerais. Jis save laiko laisvu žmogumi ir nesibodi naujovių, puoselėja kaimo turizmo sodybą „Amerika Aukštadvaryje“.

Šalčininkų rajone lankytojus traukia istorinis Rūdninkų kaimas ir Rūdninkų giria. Apie bažnyčia pasakoja parapijos kunigas Vygintas Čiurinskas, o kraštotyrininkė Kristina Slavinska supažindina su kaimo istorija ir girios unikalumu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49377646Sat, 09 Apr 2022 12:05:00 +0000LRTPavasaris kviečia keliauti po Lietuvą, naujai ją atrasti ir sutikti daug įdomių žmonių. Su pažintiniais takais ir maršrutais galima susipažinti užsukus į Dubysos regioninio parko lankytojų centrą. Direktorius Vygantas Kylčauskas pasakoja apie...
Su pažintiniais takais ir maršrutais galima susipažinti užsukus į Dubysos regioninio parko lankytojų centrą. Direktorius Vygantas Kylčauskas pasakoja apie Dubysos slėnio ypatumus.

Kuo naudingi šaltalankiai? Venciūnų kaime šaltalankių ūkyje edukacijas veda Gediminas Radzevičius.

Irina Žilinskienė kaimo turizmo sodybą Trakų rajone pavadino mamos Tamaros vardu. Moteris sako, kad dilgėlė yra „žaliasis auksas“ ir kuria inovatyvų produktą.

Ovidijus Šova žavisi žirgais. Įsigijo laivą ir žada plaukioti Lietuvos ežerais. Jis save laiko laisvu žmogumi ir nesibodi naujovių, puoselėja kaimo turizmo sodybą „Amerika Aukštadvaryje“.

Šalčininkų rajone lankytojus traukia istorinis Rūdninkų kaimas ir Rūdninkų giria. Apie bažnyčia pasakoja parapijos kunigas Vygintas Čiurinskas, o kraštotyrininkė Kristina Slavinska supažindina su kaimo istorija ir girios unikalumu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3160falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-bernardinu-sodas-ir-zirmunu-parkas--49299489Po Bernardinų sodą vaikštome su sodininke Kristina Narviliene.

Kaip iš apleisto gamtos kampo sukurti gražų parką? Ką miškininkai veikia miesto parkuose? Kodėl apie miškininkystę reikia kalbėtis su vaikais ir tėvais?
Po Žirmūnų parką Vilniaus mikrorajone vaikštome su miškininku Raimundu Ereminu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49299489Sat, 02 Apr 2022 12:05:00 +0000LRTVilniečiai ir svečiai mielai leidžia laisvalaikį Bernardinų sode. Ką žinome apie tvarkos darbus? Ar visas sodo paslaptis atskleidėme? Po Bernardinų sodą vaikštome su sodininke Kristina Narviliene. Kaip iš apleisto gamtos kampo sukurti gražų parką?...Po Bernardinų sodą vaikštome su sodininke Kristina Narviliene.

Kaip iš apleisto gamtos kampo sukurti gražų parką? Ką miškininkai veikia miesto parkuose? Kodėl apie miškininkystę reikia kalbėtis su vaikais ir tėvais?
Po Žirmūnų parką Vilniaus mikrorajone vaikštome su miškininku Raimundu Ereminu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3187falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-siauliai-kurtuvenai-kursenai-laukia-lankytoju--49209731
Kurtuvėnų bažnyčios rūsiai ir legendos. Į šventovę užsukti kviečia Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos direktorius Rimvydas Tamulaitis.

Puodžių sostinė Kuršėnai didžiuojasi unikalia dvaro sodyba ir gražėjančiu miestu. Su gide Lina Šukiene pasivaikščiosime centrinę aikštę, užsuksime į Kuršėnų dvaro sodybą, rankomis prisiliesime prie molio. Su edukacijomis supažindina Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė bei tautodailininkai Marytė Janulienė ir Algimantas Tamašauskas.

Apie Malonių Kelią mintimis dalijasi Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė bei „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/49209731Sat, 26 Mar 2022 13:05:00 +0000LRTKodėl Šiauliai vadinami Saulės miestu? Ką slepia senosios Šiaulių kapinės? Atsakymų į klausimus ieškosime su gidu Sauliumi Stasiūnu. Kurtuvėnų bažnyčios rūsiai ir legendos. Į šventovę užsukti kviečia Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos...
Kurtuvėnų bažnyčios rūsiai ir legendos. Į šventovę užsukti kviečia Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos direktorius Rimvydas Tamulaitis.

Puodžių sostinė Kuršėnai didžiuojasi unikalia dvaro sodyba ir gražėjančiu miestu. Su gide Lina Šukiene pasivaikščiosime centrinę aikštę, užsuksime į Kuršėnų dvaro sodybą, rankomis prisiliesime prie molio. Su edukacijomis supažindina Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė bei tautodailininkai Marytė Janulienė ir Algimantas Tamašauskas.

Apie Malonių Kelią mintimis dalijasi Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė bei „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3188falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/maloniu-kelias-dar-vienas-budas-pazinti-ir-atrasti-lietuva--48880822Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.

Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.

„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.

Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48880822Sat, 26 Feb 2022 13:05:00 +0000LRTLietuva yra svarbių ir žinomų krikščioniškame pasaulyje piligrimystės vietų. Tai – Kryžių kalnas, Vilniaus Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra, Šiluva, Dievo gailestingumo šventovė. Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir...Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.

Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.

„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.

Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3233falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-nuo-pagegiu-iki-lekeciu-arba-atvirksciai--48796678
Pagėgių savivaldybės kultūros centre darbuojasi kūrybinga jaunų žmonių komanda. Kodėl Gintarė Plungytė ir Justinas Bartkus didmiestį iškeitė į Pagėgius? Kokią kūrybinę atgaivą randa direktorius Sigitas Kancevyčius.

Paliekio dvaras duris atvėrė tiek Lekėčių bendruomenei, tiek renginiams, tiek svečiams. Kūrybiniais sumanymais dalijasi dvaro savininkas Arūnas Matusevičius.

Čekauskų etnografijos muziejus Lekėčiuose. Jo įkūrėjas ir tradicinių amatų puoselėtojas Gintas Čekauskas. Jis vienintelis Lietuvoje tęsia senojo skiedrinės stogdengystės amato tradiciją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48796678Sat, 19 Feb 2022 13:05:00 +0000LRTPagėgiai, buvusi maža Šiaurės Skalvos gyvenvietė, šiandien – savivaldybės centras, turintis unikalų architektūros paveldą. Po miestą pasivaikščioti kviečia Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Ilona Meirė. Pagėgių...
Pagėgių savivaldybės kultūros centre darbuojasi kūrybinga jaunų žmonių komanda. Kodėl Gintarė Plungytė ir Justinas Bartkus didmiestį iškeitė į Pagėgius? Kokią kūrybinę atgaivą randa direktorius Sigitas Kancevyčius.

Paliekio dvaras duris atvėrė tiek Lekėčių bendruomenei, tiek renginiams, tiek svečiams. Kūrybiniais sumanymais dalijasi dvaro savininkas Arūnas Matusevičius.

Čekauskų etnografijos muziejus Lekėčiuose. Jo įkūrėjas ir tradicinių amatų puoselėtojas Gintas Čekauskas. Jis vienintelis Lietuvoje tęsia senojo skiedrinės stogdengystės amato tradiciją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vabalninko-sviesuoliai-pristato-miesto-istorija-medzio-drozejas-is-vabalninko-ir-siaudiniu-sodu-riseja-is-bogusiskiu-kaimo--48704860
Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius sodyboje įkūrė privačią meno galeriją. Į Vabalninką traukia ekskursijos iš visos Lietuvos.

Kirkilų pramogų parko įkūrėjams fantazijos netrūksta. Kokių pramogų galima tikėtis? Į šį klausimą atsako administratorė Karolina Brazdžionė.

Šiaudiniai sodai, žvaigždės, eglutės žaisliukai, girliandos, vašku marginti margučiai liudija tautodailininkės Inijos Ambrozevičienės darbštumą, nagingumą ir kūrybiškumą. Raseinių r., Šiluvos sen., Bogušiškių kaime triūsia ūkininkė ir puoselėja tradicinius amatus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48704860Sat, 12 Feb 2022 13:05:00 +0000LRTVabalninko istoriniame name pristatoma ekspozicija, pasakojanti apie šviesius ir rūsčius miesto istorinius laikotarpius. Pristato Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus vedėja Vida Skujienė. Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius sodyboje...
Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius sodyboje įkūrė privačią meno galeriją. Į Vabalninką traukia ekskursijos iš visos Lietuvos.

Kirkilų pramogų parko įkūrėjams fantazijos netrūksta. Kokių pramogų galima tikėtis? Į šį klausimą atsako administratorė Karolina Brazdžionė.

Šiaudiniai sodai, žvaigždės, eglutės žaisliukai, girliandos, vašku marginti margučiai liudija tautodailininkės Inijos Ambrozevičienės darbštumą, nagingumą ir kūrybiškumą. Raseinių r., Šiluvos sen., Bogušiškių kaime triūsia ūkininkė ir puoselėja tradicinius amatus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3264falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-muziejaus-dinges-stetlas-statybos-seduvoje-ukmerges-senamiescio-gatves-mena-klestejusios-zydu-bendruomenes-laikus--48600503
Su Šeduvos kultūros ir amatų centro režisiere Izolina Stanuliene vaikščiosime gatvėmis, menančiomis žydų bendruomenės gyvenimą. Prisiminimais dalysis Konstancija Goštautienė, vienintelė skaudžių įvykių liudininkė Šeduvos miškuose.

„Šeduvos malūno“ direktorė Lina Daukšaitė ruošiasi priimti svečius ir mokosi košerinės žydų virtuvės paslapčių.

Ukmergės senamiestis per karus stipriai nukentėjęs, kelis kartus degęs, XIX a. pabaigoje atstatytas. Šiandien senamiestis mena įvairių tautų gyvenimą. Kokius ženklus Ukmergės senamiesčio gatvėse paliko žydų bendruomenė?

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48600503Sat, 05 Feb 2022 13:05:00 +0000LRTŠeduviečiai ruošiasi turistų antplūdžiui. Intensyviai vyksta muziejaus po atviru dangumi „Dingęs štetlas“ statybos. Šeduvos žydų memorialinis fondas saugos ir skleis žydiškąją mažo Lietuvos miestelio istoriją. Su Šeduvos kultūros ir amatų centro...
Su Šeduvos kultūros ir amatų centro režisiere Izolina Stanuliene vaikščiosime gatvėmis, menančiomis žydų bendruomenės gyvenimą. Prisiminimais dalysis Konstancija Goštautienė, vienintelė skaudžių įvykių liudininkė Šeduvos miškuose.

„Šeduvos malūno“ direktorė Lina Daukšaitė ruošiasi priimti svečius ir mokosi košerinės žydų virtuvės paslapčių.

Ukmergės senamiestis per karus stipriai nukentėjęs, kelis kartus degęs, XIX a. pabaigoje atstatytas. Šiandien senamiestis mena įvairių tautų gyvenimą. Kokius ženklus Ukmergės senamiesčio gatvėse paliko žydų bendruomenė?

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3206falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-panevezio-gatves-kupinos-atradimu--48496412
Su istoriku A. Astramsku pasivaikščiokime Panevėžio gatvėmis, sustokime prie pastatų, kurie liudija istorinių asmenybių gyvenimą bei kūrybą, užsukime į vieną kitą panevėžiečių pamėgtą vietą.

Panevėžio lėlių vežimo teatre pasitinka direktorius Antanas Markuckis. Netikėtai užkluptas režisierius džiaugiasi jaunaisiais aktoriais, atvykusiais dirbti iš Ukrainos.

Kavinės „Kranto 12“ savininkė Rūta Pavilonytė prisimena laikus, kai kūrėsi Panevėžio konservų fabrike. Šiandien sienos mena istorinį paveldą, jas puošia dailininko Vyganto Kosmausko grafikos darbai.

Istorijos apie piktą poną Čičinską ir garsųjį Čičinsko kepsnį kelia šypsnį ir traukia lankytojus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48496412Sat, 29 Jan 2022 13:05:00 +0000LRT„Apie Panevėžį galėčiau pasakoti be perstojo. Su daugeliu įvykių, jau tapusių legendomis, esu suaugęs. Kitą kartą ir pats kuriu istorijas“, – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Su...
Su istoriku A. Astramsku pasivaikščiokime Panevėžio gatvėmis, sustokime prie pastatų, kurie liudija istorinių asmenybių gyvenimą bei kūrybą, užsukime į vieną kitą panevėžiečių pamėgtą vietą.

Panevėžio lėlių vežimo teatre pasitinka direktorius Antanas Markuckis. Netikėtai užkluptas režisierius džiaugiasi jaunaisiais aktoriais, atvykusiais dirbti iš Ukrainos.

Kavinės „Kranto 12“ savininkė Rūta Pavilonytė prisimena laikus, kai kūrėsi Panevėžio konservų fabrike. Šiandien sienos mena istorinį paveldą, jas puošia dailininko Vyganto Kosmausko grafikos darbai.

Istorijos apie piktą poną Čičinską ir garsųjį Čičinsko kepsnį kelia šypsnį ir traukia lankytojus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3295falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-elektrenai-sporto-turizmo-ir-pramogu-miestas--48411581Čia dainuos naujakuriai
Šviečia naktį, šviečia dieną
Šviečia naktį, šviečia dieną
Elektrėnų žiburiai.

Elektrėnai – sporto, turizmo ir pramogų miestas. Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas supažindina su sporto treneriais. Tai – jachtklubo „Paseidonas“ vadovas Vaidas Bernotas, irklavimo treneris Ovidijus Manomaitis, dziudo treneris Ramūnas Žemaitaitis, vandensvydžio treneris Antonas Sugoniak. Apie Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklą ir Elektrėnų ledo rūmus pasakoja direktorius Valdas Škadauskas.

Eugenija Purienė veda ekskursiją po Elektrėnus ir grąžina į 1966 metus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48411581Sat, 22 Jan 2022 13:05:00 +0000LRTElektrėnai, Elektrėnai Čia dainuos naujakuriai Šviečia naktį, šviečia dieną Šviečia naktį, šviečia dieną Elektrėnų žiburiai. Elektrėnai – sporto, turizmo ir pramogų miestas. Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas...Čia dainuos naujakuriai
Šviečia naktį, šviečia dieną
Šviečia naktį, šviečia dieną
Elektrėnų žiburiai.

Elektrėnai – sporto, turizmo ir pramogų miestas. Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas supažindina su sporto treneriais. Tai – jachtklubo „Paseidonas“ vadovas Vaidas Bernotas, irklavimo treneris Ovidijus Manomaitis, dziudo treneris Ramūnas Žemaitaitis, vandensvydžio treneris Antonas Sugoniak. Apie Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklą ir Elektrėnų ledo rūmus pasakoja direktorius Valdas Škadauskas.

Eugenija Purienė veda ekskursiją po Elektrėnus ir grąžina į 1966 metus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>1471falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mazoji-lietuva-pagegiu-krasto-istorija--483091691918 m. lapkričio mėn. susikūrė Prūsų Lietuvos tautinė komisija, kuri 100 tūkstančių egzempliorių tiražu lietuvių ir vokiečių kalbomis lapkričio 16 d. išleido atsišaukimą „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“. Tai buvo pirmasis atsišaukimas, paskelbęs Mažosios Lietuvos gyventojų siekį susijungti su Didžiąja Lietuva.

Vilkyškiuose atidarytas „Istorijos inkubatorius“ kviečia susipažinti su Pagėgių krašto istorija. Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro direktorė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bibliotekininkė Laura Grodeckienė su moksleiviais pasakoja ir dalijasi įspūdžiais apie naują turizmo objektą Vilkyškių mieste.

Panemunė, mažiausias miestas Lietuvoje. Prie karalienės Luizės tilto prie Nemuno I. Meirė primena Rytų Prūsijos istoriją, gyvenimą abiejose Nemuno pusėse, vilko vaikus.

Bitėnai. Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejus ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48309169Sat, 15 Jan 2022 13:05:00 +0000LRTGalimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos taryba, 1918 m. Vasario 16-osios aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas...1918 m. lapkričio mėn. susikūrė Prūsų Lietuvos tautinė komisija, kuri 100 tūkstančių egzempliorių tiražu lietuvių ir vokiečių kalbomis lapkričio 16 d. išleido atsišaukimą „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“. Tai buvo pirmasis atsišaukimas, paskelbęs Mažosios Lietuvos gyventojų siekį susijungti su Didžiąja Lietuva.

Vilkyškiuose atidarytas „Istorijos inkubatorius“ kviečia susipažinti su Pagėgių krašto istorija. Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro direktorė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bibliotekininkė Laura Grodeckienė su moksleiviais pasakoja ir dalijasi įspūdžiais apie naują turizmo objektą Vilkyškių mieste.

Panemunė, mažiausias miestas Lietuvoje. Prie karalienės Luizės tilto prie Nemuno I. Meirė primena Rytų Prūsijos istoriją, gyvenimą abiejose Nemuno pusėse, vilko vaikus.

Bitėnai. Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejus ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3166falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pakruojis-patrauklus-miestas-zydu-paveldas-dolomito-karjerai-rengiama-nauja-automobiliu-sporto-trasa--48214838
Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.

Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.

Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.

Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.

Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48214838Sat, 08 Jan 2022 13:05:00 +0000LRTNepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę. Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas. Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės...
Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.

Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.

Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.

Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.

Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-panevezio-siaurukas-ir-meninio-stiklo-studija-galsremis--48138349
„Glasremis“, meninio stiklo studija Panevėžyje, lankytojus džiugina jau du dešimtmečius. Jos įkūrėjas dailininkas stiklininkas Remigijus Kriukas juokauja, kad turi priklausomybę nuo stiklo: „Galiu nemiegoti tris paras ir maudytis stiklinėje vonioje“. Nors pasaulį kamuoja sunkūs laikai, tačiau meninio stiklo studiją menininkui ir verslininkui pasisekė išsaugoti. R. Kriukas su žmona Indre ir ištikimais aukštos kvalifikacijos stiklapūčiais ir toliau gamina bei eksportuoja įvairių dydžių bei savitų formų stiklo gaminius, skulptūras. Laiko randa ir sau, unikalius autorinius darbus pristato tarptautinėse parodose, rengia stiklo, džiazo ir fotografijos meno šventes, kviečia lankytojus pamatyti, kaip rankomis formuojami stiklo gaminiai, gimsta unikalūs darbai ir patiems išmėginti kūrybines jėgas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48138349Sat, 01 Jan 2022 13:05:00 +0000LRTAukštaitijos siaurasis geležinkelis – unikalus kultūros paveldo objektas. Panevėžio siauruko stotyje aplankysime riedmenų ekspoziciją ir depą, remonto dirbtuves. Apie vykdomas veiklas ir ateities planus pasakoja Aukštaitijos siaurojo geležinkelio...
„Glasremis“, meninio stiklo studija Panevėžyje, lankytojus džiugina jau du dešimtmečius. Jos įkūrėjas dailininkas stiklininkas Remigijus Kriukas juokauja, kad turi priklausomybę nuo stiklo: „Galiu nemiegoti tris paras ir maudytis stiklinėje vonioje“. Nors pasaulį kamuoja sunkūs laikai, tačiau meninio stiklo studiją menininkui ir verslininkui pasisekė išsaugoti. R. Kriukas su žmona Indre ir ištikimais aukštos kvalifikacijos stiklapūčiais ir toliau gamina bei eksportuoja įvairių dydžių bei savitų formų stiklo gaminius, skulptūras. Laiko randa ir sau, unikalius autorinius darbus pristato tarptautinėse parodose, rengia stiklo, džiazo ir fotografijos meno šventes, kviečia lankytojus pamatyti, kaip rankomis formuojami stiklo gaminiai, gimsta unikalūs darbai ir patiems išmėginti kūrybines jėgas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3276falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-praeities-pavara--48055360
Didžiasalio kaime „Augų ūkyje“ gyvenimas verda. Su kasdieniais kaimiškais rūpesčiais kviečia artimiau susipažinti Gražina Auguvienė su šeima. Sodyboje nuolat vyksta edukacijos. Tai moko spausti sūrius, tai karves melžti, pjauti rąstus... G. Auguvienė ne tik moka nudirbti visus ūkio darbus, bet ir dainą užtraukia.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/48055360Sat, 25 Dec 2021 13:05:00 +0000LRT„Prisiminimai turi vertę. Tai supratau dar vaikystėje, klausydamas įvairių senelių pasakojimų. Seni daiktai man visada kėlė daug klausimų. Juk jie turi dvasią. Todėl norėjosi apie juos daugiau sužinoti, o žiniomis pasidalyti su kitais“, – sako Dovydas...
Didžiasalio kaime „Augų ūkyje“ gyvenimas verda. Su kasdieniais kaimiškais rūpesčiais kviečia artimiau susipažinti Gražina Auguvienė su šeima. Sodyboje nuolat vyksta edukacijos. Tai moko spausti sūrius, tai karves melžti, pjauti rąstus... G. Auguvienė ne tik moka nudirbti visus ūkio darbus, bet ir dainą užtraukia.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3212falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--47977913
Pakruojo r. Linkuvos parapijos klebonas kunigas Tomas Janavičius norėtų sulaukti bažnyčios remonto ir džiaugiasi besibaigiančiu vienuolyno restauravimu. Buvęs karmelitų vienuolynas bus pritaikytas bažnytinėms, kultūrinėms, švietimo, turizmo ir piligrimystės reikmėms.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47977913Sat, 18 Dec 2021 13:05:00 +0000LRT„Kelias – tai gyvenimas. Reikia eiti, eiti ir eiti... Eiti per lietų, speigą, audrą... Tik eidamas keliu supranti, ko iš tikrųjų reikia“, – mintimis dalijasi piligrimas Igoris Valuckas. Šeimos verslą turintys Kristina ir Igoris Valuckai po...
Pakruojo r. Linkuvos parapijos klebonas kunigas Tomas Janavičius norėtų sulaukti bažnyčios remonto ir džiaugiasi besibaigiančiu vienuolyno restauravimu. Buvęs karmelitų vienuolynas bus pritaikytas bažnytinėms, kultūrinėms, švietimo, turizmo ir piligrimystės reikmėms.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3158falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kiduliu-dvaras--47883118
Mintimis ir žiniomis dalijasi Kidulių istorijos metraštininkas, žurnalistas Vincas Kriščiūnas, Kidulių kultūros renginių organizatorė Milda Prūsaitytė, Kidulių dvaro istorinių šokių ir teataro studijos „Il ballo della luna“ meno vadovė ir režisierė Irma Svetlauskienė bei Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovė Inga Navlickienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47883118Sat, 11 Dec 2021 13:05:00 +0000LRTKidulių dvaras be teatralizuotų šokių sunkiai įsivaizduojamas. Ir ne tik... Su XIX a. dvarų kultūra lankytojai supažindinami per edukacijas, pojūčių žaidimus, ekskursijas. Mintimis ir žiniomis dalijasi Kidulių istorijos metraštininkas, žurnalistas...
Mintimis ir žiniomis dalijasi Kidulių istorijos metraštininkas, žurnalistas Vincas Kriščiūnas, Kidulių kultūros renginių organizatorė Milda Prūsaitytė, Kidulių dvaro istorinių šokių ir teataro studijos „Il ballo della luna“ meno vadovė ir režisierė Irma Svetlauskienė bei Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovė Inga Navlickienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3174falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-radviliski-atveria-jaunimas--47783641
Radviliškis populiarina naują sporto šaką tekbolą ir pirmieji Lietuvoje rengia pirmąjį tekbolo čempionatą. „Mes norime, kad tekbolas paplistų plačiai Lietuvos miestų ir miestelių parkuose. Tiek svečiai, tiek gyventojai nesunkiai gali perprasti šio žaidimo taisykles, kuris primena furbolą ar stalo tenisą“, – mintimis dalijasi Lietuvos tekbolo federacijos viceprezidentas Lukas Arlauskas.

Radviliškyje gimusi ir augusi verslą pradėjo Karolina Dumčiūtė ir įkūrė autorinių meno dirbinių studiją „Kur ta dovana“. „Man labai patinka mokyti vaikus. Aš juos gerai suprantu, jie – mane. Todėl visą laiką skiriu edukacijoms“, – atvirauja Karolina.

Radviliškio technikos sporto klubo pirmininkas, sportininkas, treneris Viktoras Gusevas pakvietė Radviliškio jaunuolius žaisti motobolą. Nors tai tik pradžia, pavasarį Ukrainoje žada išmėginti jėgas. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos moksleiviai mato motobolo perspektyvas Radviliškyje ir žada rimtai ruoštis varžyboms.

Radviliškio kultūros centre studiją įsirengė muzikinės grupės „Ratai“ entuziastai. „Malonu groti, kai kartu dainuoja visa salė. Tačiau pataikauti nežadame ir per karantiną išmėginome naują muzikos stilių“, – sako vokalistas Gabrielius Verdingas ir grupės nariai Arnas Klevinskas bei Kristupas Miškinis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47783641Sat, 04 Dec 2021 13:05:00 +0000LRTPažinkime Radviliškį per sportą, muziką ir dailę. Atrasti miestą kitaip kviečia jaunimas. Radviliškis populiarina naują sporto šaką tekbolą ir pirmieji Lietuvoje rengia pirmąjį tekbolo čempionatą. „Mes norime, kad tekbolas paplistų plačiai Lietuvos...
Radviliškis populiarina naują sporto šaką tekbolą ir pirmieji Lietuvoje rengia pirmąjį tekbolo čempionatą. „Mes norime, kad tekbolas paplistų plačiai Lietuvos miestų ir miestelių parkuose. Tiek svečiai, tiek gyventojai nesunkiai gali perprasti šio žaidimo taisykles, kuris primena furbolą ar stalo tenisą“, – mintimis dalijasi Lietuvos tekbolo federacijos viceprezidentas Lukas Arlauskas.

Radviliškyje gimusi ir augusi verslą pradėjo Karolina Dumčiūtė ir įkūrė autorinių meno dirbinių studiją „Kur ta dovana“. „Man labai patinka mokyti vaikus. Aš juos gerai suprantu, jie – mane. Todėl visą laiką skiriu edukacijoms“, – atvirauja Karolina.

Radviliškio technikos sporto klubo pirmininkas, sportininkas, treneris Viktoras Gusevas pakvietė Radviliškio jaunuolius žaisti motobolą. Nors tai tik pradžia, pavasarį Ukrainoje žada išmėginti jėgas. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos moksleiviai mato motobolo perspektyvas Radviliškyje ir žada rimtai ruoštis varžyboms.

Radviliškio kultūros centre studiją įsirengė muzikinės grupės „Ratai“ entuziastai. „Malonu groti, kai kartu dainuoja visa salė. Tačiau pataikauti nežadame ir per karantiną išmėginome naują muzikos stilių“, – sako vokalistas Gabrielius Verdingas ir grupės nariai Arnas Klevinskas bei Kristupas Miškinis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3196falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pramones-mokslo-ir-meno-jungtis-panevezyje--47680002
Atgimė buvusi Panevėžio „Ekrano“ gamykla. Legendinės kineskopų gamyklos istorijos nugulė ant pastatų sienų. Buvusių darbuotojų akys ir garsinės istorijos liudija netolimą praeitį.

Panevėžio regioniniame atviros prieigos STEAM centre su fotografijos kūrimo būdais supažindina fotomenininkas D. Hermouet. Vadovė Vaida Šiaučiūnė sako, kad centre puikiai dera mokslas su menu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47680002Sat, 27 Nov 2021 13:05:00 +0000LRTPrancūzų fotomenininkas Danas Hermouet ir projektų koordinatorė Vaida Andrijauskaitė drąsiai jungia pramonę, mokslą ir meną ir atskleidžia Panevėžį naujai. Panevėžio menų rezidencija yra ta vieta, kurioje laukiami visi, kas nebijo eksperimentuoti,...
Atgimė buvusi Panevėžio „Ekrano“ gamykla. Legendinės kineskopų gamyklos istorijos nugulė ant pastatų sienų. Buvusių darbuotojų akys ir garsinės istorijos liudija netolimą praeitį.

Panevėžio regioniniame atviros prieigos STEAM centre su fotografijos kūrimo būdais supažindina fotomenininkas D. Hermouet. Vadovė Vaida Šiaučiūnė sako, kad centre puikiai dera mokslas su menu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-lopaiciu-piliakalnio-paslaptys--47573848
Lopaičių piliakalnio paslaptis atskleidžia Irena Liškuvienė ir Lina Kerpauskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47573848Sat, 20 Nov 2021 13:05:00 +0000LRTŽemaitijoje, kelio Tverai–Varniai atkarpoje, stūkso Lopaičių piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai leidžia daryti prielaidą, kad dar prieš Lietuvos valstybės kūrimosi laikus šiose apylinkėse gyveno mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės....
Lopaičių piliakalnio paslaptis atskleidžia Irena Liškuvienė ir Lina Kerpauskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3161falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-po-dzukijos-krasta-keliaukime-letai--47457989
Leiskimės į kelionę po Dzūkijos kraštą. Prie kelio Alytus-Simnas stovi jau atnaujinta tarpukario Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. Prisiminimais ir šiandiena dalijasi Alytaus rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė, Alytaus profesinio rengimo centro darbuotoja Živilė Šatienė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas ir Saulius Valūnai, dr. Kazimieras Sventickas.

Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Sodziu Dzūkijon“. Pristato muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.

Atokiau nuo Druskininkų ant Ratnyčėlės kranto menotyrininkė Aušra ir skulptorius Tauras Česnulevičiai kūrybos namuose „Druskos studija“ rodo, kaip iš druskos gimsta meno kūriniai.

Naujas pastatas Druskininkuose „Tech Spa“ derinti darbą ir poilsį kviečia ne tik startuolius, kūrybinių dirbtuvių bei laisvai samdomų profesionalų bendruomenės narius, bet ir miesto svečius. Su erdvėmis supažindina Guoda Stašaitytė, Martynas Šukys ir Merūnas Jusys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47457989Sat, 13 Nov 2021 13:05:00 +0000LRTLėtasis turizmas – tai gyvenimo filosofija. Emocijos, pažinimas, nauji potyriai prisideda prie sveikesnio, kūrybingesnio gyvenimo. Vietinio turizmo ekspertė „Keliauk Lietuvoje“ Neringa Sutkaitytė sako, kad mes iki galo nesuprantame, kada ir kaip...
Leiskimės į kelionę po Dzūkijos kraštą. Prie kelio Alytus-Simnas stovi jau atnaujinta tarpukario Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. Prisiminimais ir šiandiena dalijasi Alytaus rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė, Alytaus profesinio rengimo centro darbuotoja Živilė Šatienė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas ir Saulius Valūnai, dr. Kazimieras Sventickas.

Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Sodziu Dzūkijon“. Pristato muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.

Atokiau nuo Druskininkų ant Ratnyčėlės kranto menotyrininkė Aušra ir skulptorius Tauras Česnulevičiai kūrybos namuose „Druskos studija“ rodo, kaip iš druskos gimsta meno kūriniai.

Naujas pastatas Druskininkuose „Tech Spa“ derinti darbą ir poilsį kviečia ne tik startuolius, kūrybinių dirbtuvių bei laisvai samdomų profesionalų bendruomenės narius, bet ir miesto svečius. Su erdvėmis supažindina Guoda Stašaitytė, Martynas Šukys ir Merūnas Jusys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3179falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-neatrastos-semeliskes-jaunimas-uzkariauja-elektrenu-erdves--47347466
Elektrėnus keičia jaunimas. Apie jų veiklas pasakoja Jaunimo iniciatyvų ir Jaunimo biurų įkūrėjai Deimantas Radiun, Silvija Vaškelytė bei Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys ir vyriausioji specialistė jaunimo koordinatorė Neringa Pulauskienė.

Jaunimo centre pasitinka Gustė Degutytė, Kristina Vaiciukaitė, Dovilė Ignatavičiūtė, Asta Arbačiauskaitė Dijokienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47347466Sat, 06 Nov 2021 13:05:00 +0000LRTSemeliškės, vienas seniausių miestelių Lietuvoje – valstybės saugomas urbanistikos paminklas. Susipažinti su miestelio istorija, buvusiu getu ir partizanų atminties vietomis kviečia Semeliškių kultūros renginių organizatorė Silvija Niūniavaitė...
Elektrėnus keičia jaunimas. Apie jų veiklas pasakoja Jaunimo iniciatyvų ir Jaunimo biurų įkūrėjai Deimantas Radiun, Silvija Vaškelytė bei Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys ir vyriausioji specialistė jaunimo koordinatorė Neringa Pulauskienė.

Jaunimo centre pasitinka Gustė Degutytė, Kristina Vaiciukaitė, Dovilė Ignatavičiūtė, Asta Arbačiauskaitė Dijokienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3195falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sveicarija-lietuvoje--47241717
Juodosios keramikos puoselėtoja Skirmantė Bagdanskienė darbus degina vyro Alfonso sukonstruotoje krosnyje. Ilgi vakarai ant Nemuno kranto Pelekonių kaime, bendravimas su miško žvėriukais, paukščiais įkvepia menininkę kurti naujus darbus. Prienų r. Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius vertina keramikės darbus, kurie dažnai reprezentuoja Jiezną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47241717Sat, 30 Oct 2021 12:05:00 +0000LRTPetrauskų ir Butkevičių sodybą galima rasti Šveicarijoje, Jonavos rajone. Netikėta, bet įspūdinga vietovė. Per valandą gali apsilankyti Londone, Paryžiuje, Venecijoje, Varšuvėlėje... Dumsiuose vasaras leidžiantis tapytojas, technikos mokslų daktaras,...
Juodosios keramikos puoselėtoja Skirmantė Bagdanskienė darbus degina vyro Alfonso sukonstruotoje krosnyje. Ilgi vakarai ant Nemuno kranto Pelekonių kaime, bendravimas su miško žvėriukais, paukščiais įkvepia menininkę kurti naujus darbus. Prienų r. Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius vertina keramikės darbus, kurie dažnai reprezentuoja Jiezną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3239falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-rietavas-nuo-kulturos-aktyvaus-laisvalaikio-iki-meditaciju-miske--47124994
Rietavo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius pristato jaunimo organizaciją „Progresas“ ir jų veiklas – Rietavo parke įrengtą diskgolfo žaidimą, skirtą tiek vietiniams, tiek svečiams. Pokalbyje dalyvauja Martyna Tulpinaitė, Simas Aleksandravičius, Irmantas Mikalauskas.

Rietavo miškuose nuo žmonių akių slepiasi poilsiavietė, kurią rasti be savininkės atsiųstų koordinačių neįmanoma. Inga Jocė sukūrė „Miško rojų“, norintiems ramaus poilsio, medituoti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47124994Sat, 23 Oct 2021 12:05:00 +0000LRTRietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta nauja paroda „Dingusio paveldo sugrįžimas“. Muziejininkė edukatorė Audronė Gečienė supažindina su unikaliu Žemaitijos dvarų kultūros židiniu, buvusia kunigaikščių Oginskių rezidencija. Rietavo...
Rietavo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius pristato jaunimo organizaciją „Progresas“ ir jų veiklas – Rietavo parke įrengtą diskgolfo žaidimą, skirtą tiek vietiniams, tiek svečiams. Pokalbyje dalyvauja Martyna Tulpinaitė, Simas Aleksandravičius, Irmantas Mikalauskas.

Rietavo miškuose nuo žmonių akių slepiasi poilsiavietė, kurią rasti be savininkės atsiųstų koordinačių neįmanoma. Inga Jocė sukūrė „Miško rojų“, norintiems ramaus poilsio, medituoti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3182falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ne-tik-midumi-garseja-stakliskes--47004930
Antaveršės kaimą supa įstabus kraštovaizdis: Albinavos, Gelionių, Antaveršės duobės, Ustronės riedulynas, svarbūs mokslui gamtos objektai. Kultūrologė Rita Balsevičiūtė, Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, tautodailininkas Martynas Breikštas ir Vilma Breikštienė.

Antaveršio kaimo sodyboje kalvis Martynas Breikštas įrengė „Poškučio kalvę“ ir supažindina moksleivius su kalvystės amatu.

Intuponių akmenis saugo valstybė. Kuo jie ypatingi?

Vyšniūnų kaime Aidas Ajauskas siūlo pramogas mėgstantiems plaukti baidarėmis Verknės upe ir dažasvydį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/47004930Sat, 16 Oct 2021 12:05:00 +0000LRTStakliškės mena senus laikus. Iš visos Lietuvos ir užsienio šalių ponios važiuodavo gydytis į Stakliškių kurortą, kuris garsėjo sūriomis šaltinio versmėmis. Antaveršės kaimą supa įstabus kraštovaizdis: Albinavos, Gelionių, Antaveršės duobės, Ustronės...
Antaveršės kaimą supa įstabus kraštovaizdis: Albinavos, Gelionių, Antaveršės duobės, Ustronės riedulynas, svarbūs mokslui gamtos objektai. Kultūrologė Rita Balsevičiūtė, Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, tautodailininkas Martynas Breikštas ir Vilma Breikštienė.

Antaveršio kaimo sodyboje kalvis Martynas Breikštas įrengė „Poškučio kalvę“ ir supažindina moksleivius su kalvystės amatu.

Intuponių akmenis saugo valstybė. Kuo jie ypatingi?

Vyšniūnų kaime Aidas Ajauskas siūlo pramogas mėgstantiems plaukti baidarėmis Verknės upe ir dažasvydį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3202falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ekspedicija-po-kaltinenu-apylinkes--46938323
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija mena prezidentą ir jaunųjų partizanų kovas už laisvę. Istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė.

Kutalių kaime gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pagrybį garsina Skuburkalnio piliakalnis ir kapinynas. Lauksargių kaime akį traukia iškilęs alkakalnis, nuo seno vadinamas Didžiąja Aušrine. Jo papėdėje teka stebuklingas Rotužės upelis. Dirgėlų ir Putvinskių kaimus žymi paminklinis akmuo vietos partizanams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46938323Sat, 09 Oct 2021 12:05:00 +0000LRTTęsiame ekspediciją po Kaltinėnų apylinkes su istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene, „Keliautojo žinyno“ sudarytojais ir leidėjais, mokslininkais. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija mena prezidentą ir jaunųjų partizanų...
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija mena prezidentą ir jaunųjų partizanų kovas už laisvę. Istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė.

Kutalių kaime gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pagrybį garsina Skuburkalnio piliakalnis ir kapinynas. Lauksargių kaime akį traukia iškilęs alkakalnis, nuo seno vadinamas Didžiąja Aušrine. Jo papėdėje teka stebuklingas Rotužės upelis. Dirgėlų ir Putvinskių kaimus žymi paminklinis akmuo vietos partizanams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3300falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kaltinenams-650-metu--46883248
Ant Pilių piliakalnio, vietinių vadinamo Kepaluškalnio, išgersime rytinės kavos. Kaltinėnų parapijos kapinėse aplankysime Dionizo Poškos ir kitų žymių žmonių kapus. Pabendrausime su Kaltinėnų bažnyčios klebonu kunigu Narsučiu Petriku. Uždegsime žvakutę prie paminklo, skirto Kaltinėnų krašto partizanams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46883248Sat, 02 Oct 2021 12:05:00 +0000LRTKeliaujame po Žemaitiją, Šilalės rajoną. Kaltinėnų miestelis švenčia 650-ies metų jubiliejų. Šia proga „Keliautojo žinyno“ sudarytojai ir leidėjai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė pakvietė į ekspediciją po Kaltinėnus ir...
Ant Pilių piliakalnio, vietinių vadinamo Kepaluškalnio, išgersime rytinės kavos. Kaltinėnų parapijos kapinėse aplankysime Dionizo Poškos ir kitų žymių žmonių kapus. Pabendrausime su Kaltinėnų bažnyčios klebonu kunigu Narsučiu Petriku. Uždegsime žvakutę prie paminklo, skirto Kaltinėnų krašto partizanams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3206falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-silales-rajono-kaimai-ir-miesteliai--46704962
Laidoje bendrausime su Stasio Girėno gimtinės muziejaus muziejininke Lina Gudeliūniene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos biologijos mokytoja Gražina Liutkiene bei moksleiviais, Pagramančio regioninio parko kultūrologe Lina Misiulyte ir administratore Rita Krompalciene, Upynos liaudies amatų etnografinio muziejaus muziejininke Regina Mickuviene, Girdiškės bažnyčios prižiūrėtoja Jadvyga Bambalaite, Dionizo Poškos Baublių muziejaus Bijotuose muziejininke Vaida Šegždiene bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46704962Sat, 25 Sep 2021 12:05:00 +0000LRTVytogaloje rasime Stasio Girėno gimtinę, o Upynoje – liaudies amatų muziejų. Girdiškės kaime, vienintelėje Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje, nustebins unikalūs ąžuoliniai altoriai. Bijotuose apžiūrėsime pirmąjį senienų muziejų...
Laidoje bendrausime su Stasio Girėno gimtinės muziejaus muziejininke Lina Gudeliūniene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos biologijos mokytoja Gražina Liutkiene bei moksleiviais, Pagramančio regioninio parko kultūrologe Lina Misiulyte ir administratore Rita Krompalciene, Upynos liaudies amatų etnografinio muziejaus muziejininke Regina Mickuviene, Girdiškės bažnyčios prižiūrėtoja Jadvyga Bambalaite, Dionizo Poškos Baublių muziejaus Bijotuose muziejininke Vaida Šegždiene bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3191falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zanavykiu-gardusis-raguolis--46587026
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46587026Sat, 18 Sep 2021 12:05:00 +0000LRTGal dar neragavote Zanavykijoje kepamo autentiško tradicinio raguolio? Gal neturite „gyvo raugo“? Gal nežinote, kaip kepama tradicinė ruginė duonutė? Ar pristygote žolininkystės žinių? Viską išgirsite ir išmoksite Lekėčių „Kulinarinio paveldo...
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3191falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ne-tik-kalvyste-bet-ir-muzika-gyvas-andrius-sukutis--46482388
Rima Draudvilienė įkvėpta Laukagailių kaimo Jonavos rajone kraštovaizdžio, Laukagailių piliakalnio, kitaip vadinamo Milžinų kalnu, nusprendė pasidalyti jaukiu gamtos kampeliu su šeimomis ir įkūrė „Laisvalaikio slėnį“. Vaikams apstu užsiėmimų, edukacijų, tėveliams ar seneliams – turiningo atokvėpio.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46482388Sat, 11 Sep 2021 12:05:00 +0000LRTSenojo kalvystės amato puoselėtojas Jonavoje Andrius Šukutis atveria dirbtuvės duris lankytojams. Namo kieme įrengęs kalvę su žaizdru ir priekalu stebina įrankių, kuriuos pats pasigamino, įrenginių gausa. Kai paima į rankas gitarą, uždainuoja bardas....
Rima Draudvilienė įkvėpta Laukagailių kaimo Jonavos rajone kraštovaizdžio, Laukagailių piliakalnio, kitaip vadinamo Milžinų kalnu, nusprendė pasidalyti jaukiu gamtos kampeliu su šeimomis ir įkūrė „Laisvalaikio slėnį“. Vaikams apstu užsiėmimų, edukacijų, tėveliams ar seneliams – turiningo atokvėpio.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3203falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-postavangardas-ir-tradiciniai-valgiai-rutos-ir-ceslovo-lukensku-sodyboje--46388432
Siesikų pilis yra viena ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Bet ne dėl tragiškų meilės legendų Ukmergės kraštotyros muziejaus Siesikų pilies skyriaus vadovas Audrys Matulaitis kviečia užsukti į dvarą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46388432Sat, 04 Sep 2021 12:05:00 +0000LRTAtvykus į Rūtos ir Česlovo Lukenskų sodybą Ukmergės rajone esantį Kultuvėnų kaimą, netikėta kaimiškoje teritorijoje rasti profesionalią galeriją, išgirsti šiuolaikinę muziką, poeziją, susitikti su postavangardo menininku Česlovu Lukensku. Su...
Siesikų pilis yra viena ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Bet ne dėl tragiškų meilės legendų Ukmergės kraštotyros muziejaus Siesikų pilies skyriaus vadovas Audrys Matulaitis kviečia užsukti į dvarą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3289falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-gera-doze-adrenalino-su-monster-truck--46294305
Trakų rajone yra ir daugiau pramogų. Pavyzdžiui, „Ąžuolynės“ pramogų ir poilsio parkas. Krakių viensėdyje gyvenantiems tėvui ir sūnui Vytautams Skirkoms fantazijos netrūksta. Medžiuose įrengtos trasos laipioti, lynai nusileidimui, kabantys tiltai, nardyklos, sūpuoklės, pavėsinės – viską sunku paminėti. Tarp šimtamečių ąžuolų gerai laiką leidžia aktyvų ir pasyvų poilsį vertinančios šeimos.

Pasiperti senovinėje dūminėje pirtyje norinčiųjų netrūksta. Karolis Mikučionis iš senelio paveldėjo sodybą ir ūkį. Be pirties, į edukacijas apie ūkio padargus ir pasibuvimą su avimis kviečiami vaikai. Prie Vilkokšnio ežero prasideda maršrutas su baidarėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46294305Sat, 28 Aug 2021 12:05:00 +0000LRTKas nenorėtų nors kartą gyvenime pasivažinėti specialiai įrengtu ekstremaliu ruožu su „Monster Truck“? Pasimokyti važiuoti sudėtingoje trasoje? „Moto Auto Parko“ įkūrėjas Lukas Perminas sako, kad ciniškai nusiteikusių pramogautojų nelaukia. Nuotykiu...
Trakų rajone yra ir daugiau pramogų. Pavyzdžiui, „Ąžuolynės“ pramogų ir poilsio parkas. Krakių viensėdyje gyvenantiems tėvui ir sūnui Vytautams Skirkoms fantazijos netrūksta. Medžiuose įrengtos trasos laipioti, lynai nusileidimui, kabantys tiltai, nardyklos, sūpuoklės, pavėsinės – viską sunku paminėti. Tarp šimtamečių ąžuolų gerai laiką leidžia aktyvų ir pasyvų poilsį vertinančios šeimos.

Pasiperti senovinėje dūminėje pirtyje norinčiųjų netrūksta. Karolis Mikučionis iš senelio paveldėjo sodybą ir ūkį. Be pirties, į edukacijas apie ūkio padargus ir pasibuvimą su avimis kviečiami vaikai. Prie Vilkokšnio ežero prasideda maršrutas su baidarėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3242falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vasara-toliau-vilioja-jaukiu-miesteliu-istorijomis-veliuona-raudone-panemune--46190421Veliuonos kultūros centro edukacijas pristato Romarika Pikelienė, Lina Lukošienė, Reda Mačėnienė.

Duris lankytojams atvėrė restauruotas Raudonės malūnas, kurį prižiūri Stasys Balsevičius.

Panemunės pilyje veikia naujos Vilniaus dailės akademijos parodos.
Arūno ir Lenos Rakšnaičių žirgynas Kartupėnų kaime.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46190421Sat, 21 Aug 2021 12:05:00 +0000LRTVeliuona – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Muziejininkas Gediminas Klangauskas veda ekskursiją po miestelį. Veliuonos kultūros centro edukacijas pristato Romarika Pikelienė, Lina Lukošienė, Reda Mačėnienė. Duris lankytojams atvėrė restauruotas...Veliuonos kultūros centro edukacijas pristato Romarika Pikelienė, Lina Lukošienė, Reda Mačėnienė.

Duris lankytojams atvėrė restauruotas Raudonės malūnas, kurį prižiūri Stasys Balsevičius.

Panemunės pilyje veikia naujos Vilniaus dailės akademijos parodos.
Arūno ir Lenos Rakšnaičių žirgynas Kartupėnų kaime.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3202falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ne-cicinsko-kepsnys-garsins-panevezio-varda--46113017
Kūrėjams Vaidai Andrijauskaitei ir prancūzui Danui Hermouet pramoninės erdvės yra ne tik vieta, kurioje jie eksponuoja savo darbus, bet ir įkvėpimo šaltinis. Pavyzdžiui, fotografijų parodą „Vandens veidas“ menininkai iškabino po žeme esančiame ir nenaudojamame „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, kuriame tvyro ypatinga ir galerijai neįprasta atmosfera. Menininkai rodo nematomą vandentiekio darbuotojų gyvenimą ir kviečia panevėžiečius atrasti naują erdvę.

Kitas Vaidos ir Dano projektas – „Dabarties ekranas“. Panevėžyje veikusios įmonės “Ekranas“ teritorijoje dalis pastatų sienų pasipuoš freskomis. Fotografijose atsiskleis ne gamyklos, o kažkada joje dirbusių žmonių istorijos.

Pirmą kartą Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną. D. Hermouet  vystys alternatyvius metodus kurti fotografijas. Jis naudos miesto pramonės įmonių produkciją: lino atraižas, stiklą, krakmolą, varškę. Fotomenininkas Panevėžyje dalysis savo patirtimi ir kūrybos procesu su miesto bendruomene, vietos menininkais, jaunimu.

Svajūnas Mikeška, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojas, pritaria minčiai, kad vis daugiau pramonės įmonių atvertų duris kultūrai.

Apie savo veiklas pasakos bendrovės „Panevėžio stiklas“ gen. direktorius Gintaras Petrauskas, buvusio mėsos kombinato valgyklos savininkė Zita Tolvaišienė ir aludarė Asta Briedienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46113017Sat, 14 Aug 2021 12:05:00 +0000LRT„Industrinis turizmas populiarėja visame pasaulyje. Žmonės ieško naujų, unikalių patirčių. Ilgai galvojome, kaip, turizmo prasme, apibūdinti Panevėžį. Atsigręžėme į senąją pramonę“, – sako turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė. Kūrėjams Vaidai...
Kūrėjams Vaidai Andrijauskaitei ir prancūzui Danui Hermouet pramoninės erdvės yra ne tik vieta, kurioje jie eksponuoja savo darbus, bet ir įkvėpimo šaltinis. Pavyzdžiui, fotografijų parodą „Vandens veidas“ menininkai iškabino po žeme esančiame ir nenaudojamame „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, kuriame tvyro ypatinga ir galerijai neįprasta atmosfera. Menininkai rodo nematomą vandentiekio darbuotojų gyvenimą ir kviečia panevėžiečius atrasti naują erdvę.

Kitas Vaidos ir Dano projektas – „Dabarties ekranas“. Panevėžyje veikusios įmonės “Ekranas“ teritorijoje dalis pastatų sienų pasipuoš freskomis. Fotografijose atsiskleis ne gamyklos, o kažkada joje dirbusių žmonių istorijos.

Pirmą kartą Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną. D. Hermouet  vystys alternatyvius metodus kurti fotografijas. Jis naudos miesto pramonės įmonių produkciją: lino atraižas, stiklą, krakmolą, varškę. Fotomenininkas Panevėžyje dalysis savo patirtimi ir kūrybos procesu su miesto bendruomene, vietos menininkais, jaunimu.

Svajūnas Mikeška, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojas, pritaria minčiai, kad vis daugiau pramonės įmonių atvertų duris kultūrai.

Apie savo veiklas pasakos bendrovės „Panevėžio stiklas“ gen. direktorius Gintaras Petrauskas, buvusio mėsos kombinato valgyklos savininkė Zita Tolvaišienė ir aludarė Asta Briedienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3207falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-atkasta-birzu-pompeja--46012035
Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/46012035Sat, 07 Aug 2021 12:05:00 +0000LRTPirmasis neolito laikais gyvenęs biržietis rastas prieš kelerius metus. Šį kartą rcheologai pirmą kartą atkasė senąjį Radvilų miestą: „Gera kėdainiškiams, vaikšto ir rodo ranka į išlikusį kultūros paveldą. Mes Biržuose galime tik kojomis belsti į...
Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3208falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kariskos-pramogos-edukacijos-ir-laisvalaikis-su-lietuvos-partizaniniu-kovu-istorijos-klubu-misko-broliai--45923599Klubą „Miško broliai“ su bendraminčiais įkūrė iš užsienio grįžęs Artūras Grigucevičius. Airijoje įgytas žinias ir patirtį aistringai perduoda jaunajai kartai, skatina pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.

Vandenlenčių pramogų parkas Ukmergėje sulaukia vis daugiau lankytojų. Darius ir Gintarė Rinkevičiai, vandens parko įkūrėjai, nesigali grįžę gyventi į Ukmergę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45923599Sat, 31 Jul 2021 12:04:00 +0000LRTSu Lietuvos partizaninių kovų istorijos klubu „Miško broliai“ laiką smagiai leidžia tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Karinės pramogos, edukacijos, stovyklos, ekskursijos ir laisvalaikis Kopūstėlių kaime, Ukmergės rajone, nepalieka abejingų. Klubą...Klubą „Miško broliai“ su bendraminčiais įkūrė iš užsienio grįžęs Artūras Grigucevičius. Airijoje įgytas žinias ir patirtį aistringai perduoda jaunajai kartai, skatina pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.

Vandenlenčių pramogų parkas Ukmergėje sulaukia vis daugiau lankytojų. Darius ir Gintarė Rinkevičiai, vandens parko įkūrėjai, nesigali grįžę gyventi į Ukmergę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3212falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sakralinis-kaisiadoriu-krasto-peveldas--45826778
Gegužinės kaimas. Pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė Rugilė Grendaitė.

Paparčių kaimas. Dominikonų vienuolyno ansamblio išlikę vartai ir koplyčia yra architektūrinis ir archeologinis paveldo objektas. Mintimis dalijasi Paparčių bendruomenės „Viltija“ pirmininkė, restauratorė Audronė Neniškienė.

Palomenės kaimas. Klebonas Algirdas Akelaitis aptarnauja tris kaimo parapijas – Palomenės, Gegužinės ir Krivonių, kiekviena turi savo unikalią istoriją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45826778Sat, 24 Jul 2021 12:05:00 +0000LRTKaišiadorių krašte yra 12 bažnyčių su skirtingomis istorijomis. Į sakralinę kelionę kviečia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacinio centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas. Gegužinės kaimas. Pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės...
Gegužinės kaimas. Pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė Rugilė Grendaitė.

Paparčių kaimas. Dominikonų vienuolyno ansamblio išlikę vartai ir koplyčia yra architektūrinis ir archeologinis paveldo objektas. Mintimis dalijasi Paparčių bendruomenės „Viltija“ pirmininkė, restauratorė Audronė Neniškienė.

Palomenės kaimas. Klebonas Algirdas Akelaitis aptarnauja tris kaimo parapijas – Palomenės, Gegužinės ir Krivonių, kiekviena turi savo unikalią istoriją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3246falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-siauliai-pramonines-inzinerijos-miestas--45753710
Saldainių fabrikas „Rūta“ mena laikus, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name Šiauliuose įrengė karamelės virimo katilą ir su žmona Juzefa tapo pirmaisiais dirbtuvėlės darbininkais. Norėdamas pabrėžti dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius pavadino ją tautinio augalo rūtos vardu. Vėliau valdymą perėmė sūnus Algirdas Glodas. „Rūtos“ fabriko istorija prisimena dabartinis direktorius Rolandas Pridotkas ir A. Gricevičiaus proanūkis Rimantas Gluodas, gamybos direktorius. „Rūtos“ fabrike nuo 2012 metų veikia Šokolado muziejus, kurį pristato gidė Meilutė Šimaitė.

Šiaulių miesto simbolis – senoji „Valerijono“ vaistinė, kuriai vadovauja Almyra Girdenienė.

Apie Chaimo Frenkelio vilos išskirtinumą ir unikalumą pasakoja Šiaulių Aušros muziejaus gidas Laurynas Giedrimas.

Bendrovės „Gubernijos“ gen. direktorius Algirdas Čiburys pasakoja apie tradicinės giros gamybą. Aludaris Artūras Perednis pristato valstybės saugomą renovuotą Gubernijos dvaro pastatą, kuriame žadama įkurti arba lankytojų centrą, arba muziejų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45753710Sat, 17 Jul 2021 12:05:00 +0000LRTŠiauliai – pramoninės inžinerijos miestas. Todėl neatsitiktinai duris atveria šimtametės pramonės įmonės ir kviečia susipažinti su jų istorija, vykdoma veikla. Saldainių fabrikas „Rūta“ mena laikus, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name...
Saldainių fabrikas „Rūta“ mena laikus, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name Šiauliuose įrengė karamelės virimo katilą ir su žmona Juzefa tapo pirmaisiais dirbtuvėlės darbininkais. Norėdamas pabrėžti dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius pavadino ją tautinio augalo rūtos vardu. Vėliau valdymą perėmė sūnus Algirdas Glodas. „Rūtos“ fabriko istorija prisimena dabartinis direktorius Rolandas Pridotkas ir A. Gricevičiaus proanūkis Rimantas Gluodas, gamybos direktorius. „Rūtos“ fabrike nuo 2012 metų veikia Šokolado muziejus, kurį pristato gidė Meilutė Šimaitė.

Šiaulių miesto simbolis – senoji „Valerijono“ vaistinė, kuriai vadovauja Almyra Girdenienė.

Apie Chaimo Frenkelio vilos išskirtinumą ir unikalumą pasakoja Šiaulių Aušros muziejaus gidas Laurynas Giedrimas.

Bendrovės „Gubernijos“ gen. direktorius Algirdas Čiburys pasakoja apie tradicinės giros gamybą. Aludaris Artūras Perednis pristato valstybės saugomą renovuotą Gubernijos dvaro pastatą, kuriame žadama įkurti arba lankytojų centrą, arba muziejų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3200falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-jurbarkas-kupinas-staigmenu--45690603
Jurbarko krašto gidė Nijolė Paulikienė kviečia pasivaikščioti po senamiestį Kauno gatve.

Edukacijos – skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje. Įspūdžiais dalijasi muziejininkė edukatorė Gabija Viduolytė, neformaliojo švietimo mokytoja Ilona Viltrakienė iš Vilkaviškio ir jaunuoliai.

Į ekskursijas kviečia Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos pramoginio laivo „Lyra“ kapitonas Vincas Alminas.

Apie kulinarinio paveldo edukacijas kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ pasakoja šeimininkė Kristina Vančienė.

Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė bei turizmo vadybininkė Erika Stanaitienė kviečia apsilankyti Jurbarke.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45690603Sat, 10 Jul 2021 12:05:00 +0000LRT„Jurbarko istorija – liūdna, žinant, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau šis paminklas – ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ir tai įrodė istorija. Tai...
Jurbarko krašto gidė Nijolė Paulikienė kviečia pasivaikščioti po senamiestį Kauno gatve.

Edukacijos – skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje. Įspūdžiais dalijasi muziejininkė edukatorė Gabija Viduolytė, neformaliojo švietimo mokytoja Ilona Viltrakienė iš Vilkaviškio ir jaunuoliai.

Į ekskursijas kviečia Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos pramoginio laivo „Lyra“ kapitonas Vincas Alminas.

Apie kulinarinio paveldo edukacijas kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ pasakoja šeimininkė Kristina Vančienė.

Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė bei turizmo vadybininkė Erika Stanaitienė kviečia apsilankyti Jurbarke.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ignalinos-krastas-kviecia-taskytis-pursluose--45568973
„Ignalinoje sniegas iškrenta anksčiausiai ir laikosi ilgiausiai. Kai Lietuvoje pradeda žydėti gėlės, Ignalinoje dar galima slidinėti“, – pastebi Ignalinos rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Marija Garejeva.

Šį vasaros sezoną verslas susivienijo su vietos gyventojais ir siūlo įvairiausių pramogų, nemokamų edukacijų. Aukštaitijos verslo centre Palūšėje įsikūrė „Žvejo krantas“. Vaidotas Petronis.

Ignalinai švenčia 155-ąjį gimtadienį. Susipažinti su Ignalinos krašto istorija kviečia Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė.

Senovinės bitininkystė muziejus Stripeikių kaime siūlo edukacijas ir ramų poilsį tarp bičių. Direktorė Danutė Indrašienė.

Kodėl Palūšės bažnyčia traukia lankytojus? Klierikas Robertas Baranovskij ir zakristijonas Paulius Urbonas žino atsakymą.

Palūšėje atsirado nauji skandinaviško tipo nameliai, atidaromas restoranas, Palūšės valtinėje vyksta renginiai. „Palūšės kopa“ – renginių organizatoriaus ir muzikanto Algirdo Barniškio-Blėkos sumanymas.

Ar galima gyventi prie ežerų ir negalvoti apie vandens pramogas. Jaunieji verslininkai Jonas Klimontas ir Karolina Vaitkevičiūtė gerai supranta, ko vasarą reikia poilsiautojams. Taip radosi „Pramogų epidemija“.

Fernandas Juchnevičius mokytojauja, o vasaras leidžia Ignalinos paplūdimyje prie Gavio ežero: „Atsibodo picos, burgeriai, kebabai“, – sako badmintono treneris, įkūręs „Ferdžio blyninę“.

Ceikinių kaimas – tikras atradimas. Kultūros centre Laima Mikalkienė ir Ema Trapikienė moko lieti žvakes ir rišti lėlytes.

Ved. Jolanta Jurkūnienė
-]]>https://api.spreaker.com/episode/45568973Sat, 03 Jul 2021 12:05:00 +0000LRT„Pagaliau Ignalinoje atskyrėme kultūrą nuo sporto“, – džiaugiasi Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas. „Ignalinoje sniegas iškrenta anksčiausiai ir laikosi ilgiausiai. Kai Lietuvoje pradeda žydėti gėlės, Ignalinoje dar galima...
„Ignalinoje sniegas iškrenta anksčiausiai ir laikosi ilgiausiai. Kai Lietuvoje pradeda žydėti gėlės, Ignalinoje dar galima slidinėti“, – pastebi Ignalinos rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Marija Garejeva.

Šį vasaros sezoną verslas susivienijo su vietos gyventojais ir siūlo įvairiausių pramogų, nemokamų edukacijų. Aukštaitijos verslo centre Palūšėje įsikūrė „Žvejo krantas“. Vaidotas Petronis.

Ignalinai švenčia 155-ąjį gimtadienį. Susipažinti su Ignalinos krašto istorija kviečia Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė.

Senovinės bitininkystė muziejus Stripeikių kaime siūlo edukacijas ir ramų poilsį tarp bičių. Direktorė Danutė Indrašienė.

Kodėl Palūšės bažnyčia traukia lankytojus? Klierikas Robertas Baranovskij ir zakristijonas Paulius Urbonas žino atsakymą.

Palūšėje atsirado nauji skandinaviško tipo nameliai, atidaromas restoranas, Palūšės valtinėje vyksta renginiai. „Palūšės kopa“ – renginių organizatoriaus ir muzikanto Algirdo Barniškio-Blėkos sumanymas.

Ar galima gyventi prie ežerų ir negalvoti apie vandens pramogas. Jaunieji verslininkai Jonas Klimontas ir Karolina Vaitkevičiūtė gerai supranta, ko vasarą reikia poilsiautojams. Taip radosi „Pramogų epidemija“.

Fernandas Juchnevičius mokytojauja, o vasaras leidžia Ignalinos paplūdimyje prie Gavio ežero: „Atsibodo picos, burgeriai, kebabai“, – sako badmintono treneris, įkūręs „Ferdžio blyninę“.

Ceikinių kaimas – tikras atradimas. Kultūros centre Laima Mikalkienė ir Ema Trapikienė moko lieti žvakes ir rišti lėlytes.

Ved. Jolanta Jurkūnienė
-]]>3161falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kodel-pazinti-su-raudondvariu-ir-dvaru-reikia-pradeti-nuo-baznycios-kas-sieja-vilkija-su-dziazo-atlikeju-louisu-armstrongu--45458592
Raudondvario bažnyčios klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas sako, kad pažintį su Raudondvariu reikia pradėti nuo bažnyčios.
Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pabrėžia, kad pažinti dvarą ir jo istoriją galima per edukacijas. Visada laukiamos šeimos su vaikais.

Vilkijos parke pastatyta nauja Louiso Armstrongo vardo scena kvies į koncertus. „Litvakai iš Vilkijos užaugino žinomą visame pasaulyje džiazo atlikėją Louisą Armstrongą. Tuo mes pasinaudojome ir šiandien – ant Nemuno kranto turime puikią sceną, kurioje skambės muzika“, – sako Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas.

Motorinis keltas „Vilkynė“ ir toliau tarnauja tiek vietiniams, tiek svečiams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45458592Sat, 26 Jun 2021 12:05:00 +0000LRT„Kadangi esu Lietuvos turizmo entuziastas, visada kviečiu keliauti ir išsamiau tyrinėti savo šalį. Ši vasara palanki Lietuvai pažinti, nes ne visos užsienio šalys atsivers keliautojams“, – mintimis dalijasi Mato Šalčiaus premijos laureatas,...
Raudondvario bažnyčios klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas sako, kad pažintį su Raudondvariu reikia pradėti nuo bažnyčios.
Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pabrėžia, kad pažinti dvarą ir jo istoriją galima per edukacijas. Visada laukiamos šeimos su vaikais.

Vilkijos parke pastatyta nauja Louiso Armstrongo vardo scena kvies į koncertus. „Litvakai iš Vilkijos užaugino žinomą visame pasaulyje džiazo atlikėją Louisą Armstrongą. Tuo mes pasinaudojome ir šiandien – ant Nemuno kranto turime puikią sceną, kurioje skambės muzika“, – sako Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas.

Motorinis keltas „Vilkynė“ ir toliau tarnauja tiek vietiniams, tiek svečiams.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kupinas-nuotykiu-ir-pramogu-taurages-krastas--45382077
Tauragės krašte vyksta pokyčiai. Jis keičiasi ir jaunėja. Judėjimas „Aktyvi Tauragė“ jungia entuziastus, kurie neabejingi savo kraštui, ir siūlo per pėsčiųjų žygius, plaukimą baidarėmis, sportą atrasti Tauragę ir jos apylinkes. Apie veiklą pasakoja Indrė Macijauskaitė, Gediminas Ramoška, Povilas Poška ir Simas Gaurilka.

Nakvynės nameliai medžiuose, sudėtingos trasos medžių viršūnėmis, pojūčių takas, rankomis pastatyta pilis su požemiais ir muziejumi, ekstremalūs pojūčiai ir pramogos didžiausiame Žemaitijoje Taurų nuotykių parke. Pokalbis su parko įkūrėju Antanu Venckumi.

„Liberty Beach“ vandenlenčių parkas Tauragėje traukia lankytojus ne tik dėl paplūdimio ar terasos, kultūrinių ar pramoginių renginių. Gėlo vandens telkiniuose galima užsiimti vandens sportu. Tuo pasirūpino parko įkūrėjai, sportininkai: ledo ritulininkas Donatas Dirginčius ir tenisininkas Vytautas Remeikis. Jie sako: „Norim ne tik visą laiką imti, bet ir kažką duoti. Kviečiame jaunimą grįžti į Tauragę“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45382077Sat, 19 Jun 2021 12:05:00 +0000LRT„Tauragė nėra toks didelis rajonas, kad galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau pakankamai didelis, kad galėtų parodyti pavyzdį“, – sako Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Tauragės krašte vyksta pokyčiai. Jis keičiasi ir jaunėja. Judėjimas...
Tauragės krašte vyksta pokyčiai. Jis keičiasi ir jaunėja. Judėjimas „Aktyvi Tauragė“ jungia entuziastus, kurie neabejingi savo kraštui, ir siūlo per pėsčiųjų žygius, plaukimą baidarėmis, sportą atrasti Tauragę ir jos apylinkes. Apie veiklą pasakoja Indrė Macijauskaitė, Gediminas Ramoška, Povilas Poška ir Simas Gaurilka.

Nakvynės nameliai medžiuose, sudėtingos trasos medžių viršūnėmis, pojūčių takas, rankomis pastatyta pilis su požemiais ir muziejumi, ekstremalūs pojūčiai ir pramogos didžiausiame Žemaitijoje Taurų nuotykių parke. Pokalbis su parko įkūrėju Antanu Venckumi.

„Liberty Beach“ vandenlenčių parkas Tauragėje traukia lankytojus ne tik dėl paplūdimio ar terasos, kultūrinių ar pramoginių renginių. Gėlo vandens telkiniuose galima užsiimti vandens sportu. Tuo pasirūpino parko įkūrėjai, sportininkai: ledo ritulininkas Donatas Dirginčius ir tenisininkas Vytautas Remeikis. Jie sako: „Norim ne tik visą laiką imti, bet ir kažką duoti. Kviečiame jaunimą grįžti į Tauragę“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3237falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-moletu-kraste-gyvena-debesu-gaudytojai-ir-dinozauru-dantu-ieskantys-geologai--45184350
Žibėčių kaimo bendruomenė stebina ne tik gyvenimo būdų, tradiciniais renginiais, bet ir asamblėjomis, seminarais, paskaitomis. Dr. Jonas Satkūnas sodyboje įkūrė net du muziejus, kuriuose eksponuoja archeologinius radinius ne tik iš apylinkių, bet ir tolimųjų kraštų. Geologui saugoti senus daiktus bei radinius patiki tiek vietiniai, tiek archeologai-mėgėjai. Jonas Satkūnas su žmona Indre Satkūniene parašė knygą apie Žibėčių kaimą bei jo apylinkes. Tačiau jos išleisti neskuba, nes randasi vis naujų istorijos ar gamtos faktų.

Verslininkas Romualdas Spulis Druskininkuose įkūrė Šakočių muziejų, o Molėtų rajone, Mindūnų kaime – Mindūnų kempingą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45184350Sat, 05 Jun 2021 12:05:00 +0000LRTMolėtų rajone gyvena išradingi žmonės. Pavyzdžiui, Inketrių kaimo sodyboje įsikūrę Jonas ir Julija Mikloviai džiugina skrydžiu ir sklandymu parasparniais bei jodinėjimu žirgais, žygiais ir nestandartinėmis pramogomis. Padirbėti sodyboje kviečia...
Žibėčių kaimo bendruomenė stebina ne tik gyvenimo būdų, tradiciniais renginiais, bet ir asamblėjomis, seminarais, paskaitomis. Dr. Jonas Satkūnas sodyboje įkūrė net du muziejus, kuriuose eksponuoja archeologinius radinius ne tik iš apylinkių, bet ir tolimųjų kraštų. Geologui saugoti senus daiktus bei radinius patiki tiek vietiniai, tiek archeologai-mėgėjai. Jonas Satkūnas su žmona Indre Satkūniene parašė knygą apie Žibėčių kaimą bei jo apylinkes. Tačiau jos išleisti neskuba, nes randasi vis naujų istorijos ar gamtos faktų.

Verslininkas Romualdas Spulis Druskininkuose įkūrė Šakočių muziejų, o Molėtų rajone, Mindūnų kaime – Mindūnų kempingą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3190falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-moletai-tarp-zemes-ir-dangaus--45097366
Lankytojams duris atvėrė Molėtų technikos muziejus. Ekspozicijas pristato muziejaus savininkas Imantas Mekas ir gidas Ričardas Žičkus.

Molėtų aeroklubo „Dangaus virusas“ vadovas Aidas Mozūra sklando ne tik parasparniais, motoskraidyklėmis, bet ir savos gamybos lėktuvu. Butėnų kaime pokalbio susirinko tėvas Stasys Mozūra ir sesuo Rita Rinkevičienė.

Bebrusų kaime įsikūręs tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ siekia išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką. Centre dirbantys kultūrininkai kasmet rengia edukacines programas, juodosios keramikos seminarus, kūrybines stovyklas vaikams. Kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė akina visus vietinius prisidėti prie kūrybinės veiklos. Muzikos mokytoja Rūta Vekerotienė veda edukacijas. Kęstutis Šeškauskas priima svečius Šaukšteliškių kaime įsikūrusioje „Įlankos sodyboje“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/45097366Sat, 29 May 2021 12:05:00 +0000LRTMolėtiškiai vasarotojus pasitinka su geromis žiniomis. Mintimis dalijasi Molėtų meras Saulius Jauneika ir mero patarėjas Valentinas Stundys. Lankytojams duris atvėrė Molėtų technikos muziejus. Ekspozicijas pristato muziejaus savininkas Imantas Mekas...
Lankytojams duris atvėrė Molėtų technikos muziejus. Ekspozicijas pristato muziejaus savininkas Imantas Mekas ir gidas Ričardas Žičkus.

Molėtų aeroklubo „Dangaus virusas“ vadovas Aidas Mozūra sklando ne tik parasparniais, motoskraidyklėmis, bet ir savos gamybos lėktuvu. Butėnų kaime pokalbio susirinko tėvas Stasys Mozūra ir sesuo Rita Rinkevičienė.

Bebrusų kaime įsikūręs tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ siekia išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką. Centre dirbantys kultūrininkai kasmet rengia edukacines programas, juodosios keramikos seminarus, kūrybines stovyklas vaikams. Kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė akina visus vietinius prisidėti prie kūrybinės veiklos. Muzikos mokytoja Rūta Vekerotienė veda edukacijas. Kęstutis Šeškauskas priima svečius Šaukšteliškių kaime įsikūrusioje „Įlankos sodyboje“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3233falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zypliu-dvaras--44982444
Gardžiai pavalgius galima poniškai atsipūsti neseniai duris lankytojams atvėrusiame viešbutyje „Zyplių dvaro oficina“. Jame puikiai dera išmaniosios technologijos su pagarbiai išsaugota autentika. Prie įrangos darbų prisidėjo bendrovės „Gulbelė“ vadybininkas Redas Miškinis.
Verslininkas Arūnas Tarnauskas, bendrovės „Gulbelė“ vadovas, didžiuojasi išugdęs jaunų žmonių komandą, kuriai patikėjo viešbutį ir restoraną. Už viešbutį ir restoraną „Kuchmistrai“ atsakinga Jolita Briedė, už virtuvę – kuchmistras Artūras Rakauskas.

Svečius pasiruošęs priimti Lukšių kultūros centras įsikūręs Zyplių dvaro centriniuose rūmuose. Direktorė Daiva Bukštienė mintimis dalijasi apie centre vykdomą meninę, kultūrinę, turistinę veiklą.
Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė svečiams pristato Zyplių dvaro istoriją, veda teatralizuotas ekskursijas. Administratorė turizmui Rūta Bučinskaitė kviečia pramogauti. Dvare nuo seno priimta medžioti fazanus. Šį kartą – su pramoginiais lankais.

Jei jau stovime ant Zanavykų žemės, reikia aplankyti Zanavykų muziejų, kuris po karantino atsinaujinęs laukia svečių. Direktorė Rima Vasaitienė, vyr. fondų saugotoja Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, edukatorė Renata Kutkienė pristato ekspozicijas, o audėja Irena Sakalauskienė supažindina su amato subtilybėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44982444Sat, 22 May 2021 12:05:00 +0000LRTĮ Zyplių dvare įsikūrusį restoraną „Kuchmistrai“ traukia gurmanai iš visos Lietuvos. Maga paragauti Lietuvos didikų patiekalų. Virtuvės šefas, kuchmistras Artūras Rakauskas atkuria patiekalus pagal senąją Lietuvos, Lenkijos dvarų didikų virtuvę,...
Gardžiai pavalgius galima poniškai atsipūsti neseniai duris lankytojams atvėrusiame viešbutyje „Zyplių dvaro oficina“. Jame puikiai dera išmaniosios technologijos su pagarbiai išsaugota autentika. Prie įrangos darbų prisidėjo bendrovės „Gulbelė“ vadybininkas Redas Miškinis.
Verslininkas Arūnas Tarnauskas, bendrovės „Gulbelė“ vadovas, didžiuojasi išugdęs jaunų žmonių komandą, kuriai patikėjo viešbutį ir restoraną. Už viešbutį ir restoraną „Kuchmistrai“ atsakinga Jolita Briedė, už virtuvę – kuchmistras Artūras Rakauskas.

Svečius pasiruošęs priimti Lukšių kultūros centras įsikūręs Zyplių dvaro centriniuose rūmuose. Direktorė Daiva Bukštienė mintimis dalijasi apie centre vykdomą meninę, kultūrinę, turistinę veiklą.
Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė svečiams pristato Zyplių dvaro istoriją, veda teatralizuotas ekskursijas. Administratorė turizmui Rūta Bučinskaitė kviečia pramogauti. Dvare nuo seno priimta medžioti fazanus. Šį kartą – su pramoginiais lankais.

Jei jau stovime ant Zanavykų žemės, reikia aplankyti Zanavykų muziejų, kuris po karantino atsinaujinęs laukia svečių. Direktorė Rima Vasaitienė, vyr. fondų saugotoja Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, edukatorė Renata Kutkienė pristato ekspozicijas, o audėja Irena Sakalauskienė supažindina su amato subtilybėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3252falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zemyn-aukstyn-nemunu-sudargo-piliakalniu-atodusiai-vinco-grybo-memorialinis-muziejus--44888121
Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.

Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.

Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44888121Sat, 15 May 2021 12:05:00 +0000LRT„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo...
Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.

Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.

Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.

Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3169falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vilnius-praturtejo-naujomis-moderniomis-parodu-erdvemis--44888123
Apie Istorijų namų pastatą žiniomis dalijasi LNM menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė.

Vilniaus muziejus kviečia naujai pažinti Vilnių. Mintimis dalijasi tyrėjas, muziejaus rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius, viešųjų programų kuratorius Jurgis Atroškevičius ir muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44888123Sat, 08 May 2021 12:05:00 +0000LRTKą slepia sarkofagas? Atsakymas – LNM Istorijų namuose. Egipto mumijų tyrimus ir kolekcininkus Lietuvoje pristato direktorė Rūta Kačkutė. Apie Istorijų namų pastatą žiniomis dalijasi LNM menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė. Vilniaus muziejus...
Apie Istorijų namų pastatą žiniomis dalijasi LNM menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė.

Vilniaus muziejus kviečia naujai pažinti Vilnių. Mintimis dalijasi tyrėjas, muziejaus rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius, viešųjų programų kuratorius Jurgis Atroškevičius ir muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3299falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-visagina-jauni-zmones-atranda-is-naujo--44593669
Ekoturizmas Visagine populiarėja. „Litwild“ įkūrėjas Anton Jevtiuchov organizuoja ir veda žygius pėsčiomis, baidarėmis ir dviračiais. Visagino turizmo informacijos plėtros centro vadovė Anastasija Jevtiuchova pristato stipriąsias turizmo puses: žygius, miesto architektūrinį išskirtinumą, branduolinį turizmą.

Dizaineris Vladimir Ionov miestą puošia freskomis ant pastatų. Simona Nemeikšytė, organizacijos RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai programos vadovė, kultūros vadybininkė dirbti ir kurti renkasi Visaginą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44593669Sat, 01 May 2021 12:05:00 +0000LRTVisagino architektūra yra vėlyvojo sovietinio modernizmo pavyzdys, kuriame daugiabučiai dera su kraštovaizdžiu. Multikultūrinis miestas pulsuoja įvairiomis kultūromis ir tradicijomis, kurias puoselėja ir palaiko visaginiškiai. Jauni žmonės Visaginą...
Ekoturizmas Visagine populiarėja. „Litwild“ įkūrėjas Anton Jevtiuchov organizuoja ir veda žygius pėsčiomis, baidarėmis ir dviračiais. Visagino turizmo informacijos plėtros centro vadovė Anastasija Jevtiuchova pristato stipriąsias turizmo puses: žygius, miesto architektūrinį išskirtinumą, branduolinį turizmą.

Dizaineris Vladimir Ionov miestą puošia freskomis ant pastatų. Simona Nemeikšytė, organizacijos RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai programos vadovė, kultūros vadybininkė dirbti ir kurti renkasi Visaginą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3227falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-visaginas-jungia-moksla-sporta-ir-kultura-i-d--44475091
Visagino kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas Audronis Imbrasas įsitikinęs, kad šiandien cirkas laikomas viena inovatyviausių scenos meno sričių. Čia svarbią vietą užima akrobatika ir žongliravimas. Sujungus sportą ir meną galima kurti naujos kartos cirką. Visaginas turi galimybę tapti pagrindiniu sporto, meno ir kultūros centru.

Visaginą neabejotinai garsins ir iš Lietuvos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus persikėlusi žinomo Rusijos mados kolekcininko, mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcija.

Netradicinė vietą Visagine užima menų rezidenciją „Taškas“ – namai kuriančiam jaunimui. Pastato erdvės skiriamos jaunimui kurti, muzikuoti, žaisti vaizdo žaidimus, bendrauti, skaityti ar kitaip save realizuoti.
Menų rezidencijos „Taškas“ siela Aleksas Urazovas. Pokalbyje taip pat dalyvauja savanorė Vilija Skukauskaitė ir Visagino turizmo plėtros vadovė Anastasija Jevtiuchova.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44475091Sat, 24 Apr 2021 12:05:00 +0000LRTHBO serialas „Černobylis“ buvo filmuotas ir Visagine. Tai lėmė unikalios atominės elektrinės simuliatoriaus populiarumą. Į tikrąją elektrinės valdymo skydo kopiją nori patekti žmonės iš viso pasaulio: „Kodėl Visagine nevystyti branduolinės energetikos...
Visagino kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas Audronis Imbrasas įsitikinęs, kad šiandien cirkas laikomas viena inovatyviausių scenos meno sričių. Čia svarbią vietą užima akrobatika ir žongliravimas. Sujungus sportą ir meną galima kurti naujos kartos cirką. Visaginas turi galimybę tapti pagrindiniu sporto, meno ir kultūros centru.

Visaginą neabejotinai garsins ir iš Lietuvos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus persikėlusi žinomo Rusijos mados kolekcininko, mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcija.

Netradicinė vietą Visagine užima menų rezidenciją „Taškas“ – namai kuriančiam jaunimui. Pastato erdvės skiriamos jaunimui kurti, muzikuoti, žaisti vaizdo žaidimus, bendrauti, skaityti ar kitaip save realizuoti.
Menų rezidencijos „Taškas“ siela Aleksas Urazovas. Pokalbyje taip pat dalyvauja savanorė Vilija Skukauskaitė ir Visagino turizmo plėtros vadovė Anastasija Jevtiuchova.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3225falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pavilniu-regioninis-parkas--44376955
Pavyzdžiui, siekiant atkurti lašišų populiaciją, Vilnios upėje sudaromos sąlygos lašišoms ir šlakiams migruoti. Pūčkorių užtvankoje įrengtas žuvitakis. Kalvotose Ribiškių pievose laisvai ganosi avys ir ožkos. Antakalnio bunkeriuose viešpatauja šikšnosparniai.

Vilnius stebina įstabia gamta, žaluma, augalija, gyvūnija. Sostinės gyventojams ir svečiams sudaromos sąlygos turiningai praleisti laisvalaikį, susipažinti su supančia aplinka, kultūros paveldu.

Po Pavilnių regioninį parką vežioja ir pasakoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai kultūrologas Pranciškus Maigys ir ekologas Rokas Butkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44376955Sat, 17 Apr 2021 12:05:00 +0000LRTNors Pavilnių regioninis parkas apima nedidelę teritoriją, tačiau joje gausu gyvūnijos ir augmenijos vertos Lietuvos raudonosios knygos. Deramą vietą užima ir kultūros paveldas. Pavyzdžiui, siekiant atkurti lašišų populiaciją, Vilnios upėje sudaromos...
Pavyzdžiui, siekiant atkurti lašišų populiaciją, Vilnios upėje sudaromos sąlygos lašišoms ir šlakiams migruoti. Pūčkorių užtvankoje įrengtas žuvitakis. Kalvotose Ribiškių pievose laisvai ganosi avys ir ožkos. Antakalnio bunkeriuose viešpatauja šikšnosparniai.

Vilnius stebina įstabia gamta, žaluma, augalija, gyvūnija. Sostinės gyventojams ir svečiams sudaromos sąlygos turiningai praleisti laisvalaikį, susipažinti su supančia aplinka, kultūros paveldu.

Po Pavilnių regioninį parką vežioja ir pasakoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai kultūrologas Pranciškus Maigys ir ekologas Rokas Butkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3283falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-verkiu-regionis-parkas--44284513
Gausiai lankomas Kalvarijų Kryžiaus kelias Jeruzalės rajone.
Naujuose Verkiuose gilią istoriją mena seniausias Lietuvoje popieriaus fabrikas. Verkių regioninio parko draustinyje – Staviškių piliakalnis ir pilkapynas. Per įspūdingą kraštovaizdį driekiasi Senųjų kaimų žiedinis pėsčiųjų takas. Prie Žaliųjų ežerų vilioja Gulbinų piliakalnis, telkšantis ežero saloje.

Verkių regioninis parkas vasarą žada lankytojus pasitikti su naujomis edukacijomis, pažintiniais takais, lankytoju centru.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologas Pranciškus Maigys primins romantišką legendą apie Lizdeiką, Baltų tikėjimo ir senųjų papročių liudytoją, parodys lankytinas vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44284513Sat, 10 Apr 2021 12:05:00 +0000LRTVilniečiai ir svečiai randa atgaivą Verkių regioniniame parke. Traukia Verkių dvaro ansamblis ir jo istorija, šalia Lizdeikos aukuro nuo regyklos atsiveriantis įstabus vaizdas į Nerį, miškus, Trinapolio bažnyčios bokštus. Gausiai lankomas Kalvarijų...
Gausiai lankomas Kalvarijų Kryžiaus kelias Jeruzalės rajone.
Naujuose Verkiuose gilią istoriją mena seniausias Lietuvoje popieriaus fabrikas. Verkių regioninio parko draustinyje – Staviškių piliakalnis ir pilkapynas. Per įspūdingą kraštovaizdį driekiasi Senųjų kaimų žiedinis pėsčiųjų takas. Prie Žaliųjų ežerų vilioja Gulbinų piliakalnis, telkšantis ežero saloje.

Verkių regioninis parkas vasarą žada lankytojus pasitikti su naujomis edukacijomis, pažintiniais takais, lankytoju centru.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologas Pranciškus Maigys primins romantišką legendą apie Lizdeiką, Baltų tikėjimo ir senųjų papročių liudytoją, parodys lankytinas vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3183falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kabanciu-siaudu-sodu-neblestantis-sakralumas--44190264
Kabantys šiaudų sodai nuo seno naudojami lietuvių liaudies papročiuose. Sodus rišdavo vestuvėms, krikštynoms, kalendorinėms šventėms. Jie buvo kabinami virš stalo pačioje garbingiausioje vietoje, kad sukurtų sakralią erdvę. Palubėje besisukantį sodą šiaudų rišėjai siejo su dangaus sodu – rojumi arba dausomis.

Šiandien prie kabančių šiaudų sodų tradicijos išsaugojimo prisideda ir jauni žmonės, kurie domisi lietuvių paprotine dekoratyvine daile, puoselėja ir saugo lietuvių liaudies kultūros vertybes.

Vilniaus etninės kultūros centras atidarė vilniečių sodų rišėjų parodą „Laiškas Lietuvai“ Vilniaus karininkų ramovėje.

Laidoje mintimis taip pat dalijasi Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė, šiaudų sodų rišėjas Arvydas Baranauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44190264Sat, 03 Apr 2021 12:05:00 +0000LRT„Kiekvienas šiaudų sodų rišėjas turi savo braižą. Aš taikau matematines žinias“, – sako 2015 m. Guinnesso rekordininkas Raimondas Rotkevičius. Kabantys šiaudų sodai nuo seno naudojami lietuvių liaudies papročiuose. Sodus rišdavo vestuvėms,...
Kabantys šiaudų sodai nuo seno naudojami lietuvių liaudies papročiuose. Sodus rišdavo vestuvėms, krikštynoms, kalendorinėms šventėms. Jie buvo kabinami virš stalo pačioje garbingiausioje vietoje, kad sukurtų sakralią erdvę. Palubėje besisukantį sodą šiaudų rišėjai siejo su dangaus sodu – rojumi arba dausomis.

Šiandien prie kabančių šiaudų sodų tradicijos išsaugojimo prisideda ir jauni žmonės, kurie domisi lietuvių paprotine dekoratyvine daile, puoselėja ir saugo lietuvių liaudies kultūros vertybes.

Vilniaus etninės kultūros centras atidarė vilniečių sodų rišėjų parodą „Laiškas Lietuvai“ Vilniaus karininkų ramovėje.

Laidoje mintimis taip pat dalijasi Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė, šiaudų sodų rišėjas Arvydas Baranauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3238falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vilniaus-stoties-rajonas-hales-turgus-geliu-g-sinagoga-buve-gelezinkelieciu-kulturos-rumai-su-geleziniu-kabliu-v-sop--44076528Vilniaus geležinkelio stotį supa autentiška XIX a. architektūra, kuri suteikia ypatingą aurą. Stoties gyvenimo ritmą diktavo žmonės. Iššokę iš garvežio jie skubėdavo į turgų, vėliau iš šokių buvusiuose Geležinkeliečių kultūros rūmuose skubėdavo atgal į paskutinį traukinį. Kas nespėdavo, nakvodavo geležinkelio stotyje. Vilniaus Naujamiesčio rajono gyventojai Geležinkeliečių kultūros rūmuose mielai lankydavo kino seansus arba leisdavo laiką laukdami artimiausio traukinio. Geležinkelio stoties rajone gyvenimas virė. Palengva keitėsi aplinka.

Tarptautinis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“, nuo 2015 m. organizuojamas Vilniuje, plečiasi į kitus miestus. Gidai savanoriai atveria pastatų duris, kurie išsiskiria architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms.

Po stoties rajoną keliaujame su gidu Andriumi Pavelko.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/44076528Sat, 27 Mar 2021 13:05:00 +0000LRTVilniaus stoties rajonas: Halės turgus, Gėlių g. sinagoga, buvę Geležinkeliečių kultūros rūmai su geležiniu „Kabliu“, V. Šopeno gatvė, geležinkelio stotis ir čeburekai Vilniaus geležinkelio stotį supa autentiška XIX a. architektūra, kuri suteikia...Vilniaus geležinkelio stotį supa autentiška XIX a. architektūra, kuri suteikia ypatingą aurą. Stoties gyvenimo ritmą diktavo žmonės. Iššokę iš garvežio jie skubėdavo į turgų, vėliau iš šokių buvusiuose Geležinkeliečių kultūros rūmuose skubėdavo atgal į paskutinį traukinį. Kas nespėdavo, nakvodavo geležinkelio stotyje. Vilniaus Naujamiesčio rajono gyventojai Geležinkeliečių kultūros rūmuose mielai lankydavo kino seansus arba leisdavo laiką laukdami artimiausio traukinio. Geležinkelio stoties rajone gyvenimas virė. Palengva keitėsi aplinka.

Tarptautinis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“, nuo 2015 m. organizuojamas Vilniuje, plečiasi į kitus miestus. Gidai savanoriai atveria pastatų duris, kurie išsiskiria architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms.

Po stoties rajoną keliaujame su gidu Andriumi Pavelko.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3189falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ariogalos-ir-betygalos-apylinkes--43978704
Po Ariogalos ir Betygalos apylinkes keliaujame su istoriku, VDU doc. dr. Vyteniu Almonaičiu bei leidėju ir psichologe, žinynų keliautojams bendraautore, LSMU doc. dr. Junona Almonaitiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43978704Sat, 20 Mar 2021 13:05:00 +0000LRTRytų Žemaitijos pakraštyje Ariogalos ir Betygalos apylinkės akį džiugina įstabiu kraštovaizdžiu, poetų apdainuotu Dubysos senslėniu. Pasitraukdamas paskutinysis ledynas meniškai suformavo dinamišką reljefą. Piliakalniai, šaltiniai, kaimai apaugę...
Po Ariogalos ir Betygalos apylinkes keliaujame su istoriku, VDU doc. dr. Vyteniu Almonaičiu bei leidėju ir psichologe, žinynų keliautojams bendraautore, LSMU doc. dr. Junona Almonaitiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3290falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zemaiciai-cibulyne-nuoperska-barzda-ir-petras-cvirka--43877211
Telšiuose gyvena į užtarnautą poilsį išėjęs buvęs Degaičių seniūnas iki kaulų smegenų žemaitis Antanas Kontrimas. Barzda kilodamas svorius pasiekė 12 pasaulio rekordų. Šeši kėlimai įrašyti į Gineso rekordų knygą. Tryliktasis užfiksuotas rekordas – sukonstruotas sunkiausias pasaulyje dviratis, sveriantis apie 1,5 tonos, kurio ratai padaryti iš girnapusių.

Beržoro kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke, ant ežero kranto stovi sodyba „Pas tėvukus“. Marijona Striaukienė su dukra Jurgita Krištupiene priima svečius ir atskleidžia žemaičių kulinarinio paveldo vingrybes, tradicijas, senovėje gyvenusių žmonių buitį ir gyvenseną.

Žemaitijos nacionaliniame parke Godelių kaimo Bukantės dvaro sodyboje lankytojų laukia muziejus, Žemaitės memorialinė ekspozicija. Čia taip pat galima susipažinti su žemaičių kulinariniu paveldu. Edukacijas veda muziejaus darbuotoja Laimutė Arlauskienė, jai padeda vyras Algis Arlauskas. Žemaičių valgių receptais taip pat dalijasi Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.

Jurbarko rajone, Klangių kaime, galima užsukti į Petro Cvirkos memorialinę sodybą, kuri pristatoma ne tik kaip rašytojo gimtinė, bet ir kaip XIX a. pradžios etnografinis ansamblis, būdingas šiai vietovei. Sodybą prižiūri rašytojo P. Cvirkos sesers Anicetos dukra Kristina Ragaliauskienė. Troboje nemaža dalis esančių autentiškų eksponatų yra jos nuosavybė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43877211Sat, 13 Mar 2021 13:05:00 +0000LRTŽemaičius reikia perprasti, o perpratus susidraugauti. Tada pabyra geri dalykai kaip iš gausybės rago. Telšiuose gyvena į užtarnautą poilsį išėjęs buvęs Degaičių seniūnas iki kaulų smegenų žemaitis Antanas Kontrimas. Barzda kilodamas svorius pasiekė...
Telšiuose gyvena į užtarnautą poilsį išėjęs buvęs Degaičių seniūnas iki kaulų smegenų žemaitis Antanas Kontrimas. Barzda kilodamas svorius pasiekė 12 pasaulio rekordų. Šeši kėlimai įrašyti į Gineso rekordų knygą. Tryliktasis užfiksuotas rekordas – sukonstruotas sunkiausias pasaulyje dviratis, sveriantis apie 1,5 tonos, kurio ratai padaryti iš girnapusių.

Beržoro kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke, ant ežero kranto stovi sodyba „Pas tėvukus“. Marijona Striaukienė su dukra Jurgita Krištupiene priima svečius ir atskleidžia žemaičių kulinarinio paveldo vingrybes, tradicijas, senovėje gyvenusių žmonių buitį ir gyvenseną.

Žemaitijos nacionaliniame parke Godelių kaimo Bukantės dvaro sodyboje lankytojų laukia muziejus, Žemaitės memorialinė ekspozicija. Čia taip pat galima susipažinti su žemaičių kulinariniu paveldu. Edukacijas veda muziejaus darbuotoja Laimutė Arlauskienė, jai padeda vyras Algis Arlauskas. Žemaičių valgių receptais taip pat dalijasi Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.

Jurbarko rajone, Klangių kaime, galima užsukti į Petro Cvirkos memorialinę sodybą, kuri pristatoma ne tik kaip rašytojo gimtinė, bet ir kaip XIX a. pradžios etnografinis ansamblis, būdingas šiai vietovei. Sodybą prižiūri rašytojo P. Cvirkos sesers Anicetos dukra Kristina Ragaliauskienė. Troboje nemaža dalis esančių autentiškų eksponatų yra jos nuosavybė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3277falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-joniskelio-istorija-dvarininkai-karpiai-ir-siurpios-legendos--43767047
Didžiausiame Šiaurės Lietuvos kultūros, lietuvybės ir valstybingumo centre, mažame Joniškėlio mieste, telpa didžiulis pasaulis. Joniškėlio respublika, „Mirties batalionas“, itališkos kilmės dvarininkai Karpiai, viena seniausių Lietuvoje universitetinė pradžios mokykla ir ligoninė, legendomis ir mitais apipintas dvaras ir parkas yra tai, ką verta atrasti, pajusti, patirti.

Joniškėliečio Viktoro Stanislovaičio linksmas šou su istorijos žiniomis ir nemariomis legendomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43767047Sat, 06 Mar 2021 13:05:00 +0000LRT„Visiems žmonėms, kurie atvažiuoja į Joniškėlį, kartoju tuos pačius žodžius, – jeigu Jūs kažką žinote apie Lietuvos istoriją ir tose žiniose nėra Joniškėlio, vadinasi, apie Lietuvą Jūs nežinote visiškai nieko“, – rimtai postringauja joniškėlietis...
Didžiausiame Šiaurės Lietuvos kultūros, lietuvybės ir valstybingumo centre, mažame Joniškėlio mieste, telpa didžiulis pasaulis. Joniškėlio respublika, „Mirties batalionas“, itališkos kilmės dvarininkai Karpiai, viena seniausių Lietuvoje universitetinė pradžios mokykla ir ligoninė, legendomis ir mitais apipintas dvaras ir parkas yra tai, ką verta atrasti, pajusti, patirti.

Joniškėliečio Viktoro Stanislovaičio linksmas šou su istorijos žiniomis ir nemariomis legendomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3254falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vladislavo-sirokomles-muziejus-lietuviu-kilmes-tapytojas-krzysztof-sokolovski--43669744
Kodėl lietuvių kilmės dailininko Krzysztofo Sokolovskio kūrybinis kelias iš Varšuvos veda į Vakarus, o ne į Lietuvą? Tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien menininkas gyvena ir kuria Varšuvoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43669744Sat, 27 Feb 2021 13:05:00 +0000LRT„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė XIX a. Vilnijos krašte gyvenęs ir kūręs poetas, publicistas, kraštotyrininkas Vladislavas Sirokomlė. Jis laikomas turizmo...
Kodėl lietuvių kilmės dailininko Krzysztofo Sokolovskio kūrybinis kelias iš Varšuvos veda į Vakarus, o ne į Lietuvą? Tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien menininkas gyvena ir kuria Varšuvoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3285falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-stiklo-taure-ar-pjukas-suskamba-nagingose-rankose--43558737
Vilkų Kampo kaime, Šilutės rajone, klojimo teatro režisierius, muzikantas, pedagogas, sendaikčių kolekcininkas Mindaugas Nogaitis didžiuojasi surinkęs bandonijų ir armonikų kolekciją.

Žmogus-orkestras Jonas Kirvelevičius gerai žinomas Jonavoje. Savamokslis vienu metu groja 14 instrumentų ir skina rekordą po rekordo. Jo rankose prabyla stiklo taurė ar pjūklas. Naujai sukurtų instrumentų garsus panaudoja savos gamybos orkestre.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43558737Sat, 20 Feb 2021 13:05:00 +0000LRTTautodailininkas Jonas Bugailiškis gyvena ir dirba Vilniuje. Jo gaminamais archajiškais muzikos instrumentais groja folkloriniai ansambliai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vilkų Kampo kaime, Šilutės rajone, klojimo teatro režisierius, muzikantas,...
Vilkų Kampo kaime, Šilutės rajone, klojimo teatro režisierius, muzikantas, pedagogas, sendaikčių kolekcininkas Mindaugas Nogaitis didžiuojasi surinkęs bandonijų ir armonikų kolekciją.

Žmogus-orkestras Jonas Kirvelevičius gerai žinomas Jonavoje. Savamokslis vienu metu groja 14 instrumentų ir skina rekordą po rekordo. Jo rankose prabyla stiklo taurė ar pjūklas. Naujai sukurtų instrumentų garsus panaudoja savos gamybos orkestre.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3271falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-signataru-namai-ir-nauji-faktai--43471796
Laidoje Vilniaus gatvėmis vaikštome su archeologu prof. Vykintu Vaitkevičiumi. Signatarų namuose pasitinka vyr. muziejininkė Sandra Germanavičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43471796Sat, 13 Feb 2021 13:05:00 +0000LRTApie Signatarų namus, istorinį ir architektūrinį paminklą Vilniuje mokslininkai atranda vis naujų faktų, pabrėžiančių jų reikšmę ir svarbą. Signatarų namų istorija dar nėra iki galo parašyta. Knygoje „Lietuvos partizanų šalis“, kurią parašė...
Laidoje Vilniaus gatvėmis vaikštome su archeologu prof. Vykintu Vaitkevičiumi. Signatarų namuose pasitinka vyr. muziejininkė Sandra Germanavičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3235falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-nuo-lietuvos-didiku-patiekalu-iki-dzukisku-grikiniu-babku--43320718
Šilinės kaimo turistinėje sodyboje „Medaus slėnis“ šeimininkauja profesionalus bitininkas Ovidijus Jasinskas. Jo kuriami medaus produktai nepalieka abejingų medui, meduoliams ir midui.

Šeimos restoranėlis „Šilo kopa“ Merkinėje džiugina ekologišku maistu, tradicine įvairių tautų virtuve, jaukia aplinka ir maloniu aptarnavimu. Anot šeimos verslo įkūrėjų Almos Matulevičienės ir dukros Editos Semeniukienės, žmonės, gyvenantys provincijoje kaip ir didmiesčiuose turi būti pamaloninti skaniu ir savito skonio maistu.

Etnografiniame Zervynų kaime Vida Svirnelienė tęsia dzūkiškas kulinarijos tradicijas ir pagal senovės receptus kepa grikines babkas bei keksiukus.

Panevėžio rajone, Naujamiestyje, galima dalyvauti karaimų patiekalų degustacijoje. Apie karaimų virtuvės tradicinius patiekalus ir gėrimus pasakoja renginių studijos „Švenčių kalvė“ vadovė Vilija Petkūnienė, bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė ir karaimė Joana Samulevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43320718Sat, 06 Feb 2021 13:05:00 +0000LRTZyplių dvaro aplinkoje įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“ puoselėja atgimimą išgyvenančią dvaro virtuvės kultūrą ir kviečia ragauti Lietuvos didikų virtuvės patiekalų. Kuchmistras Artūras Rakauskas meistriškai derina tradicinius ir šiuolaikinius...
Šilinės kaimo turistinėje sodyboje „Medaus slėnis“ šeimininkauja profesionalus bitininkas Ovidijus Jasinskas. Jo kuriami medaus produktai nepalieka abejingų medui, meduoliams ir midui.

Šeimos restoranėlis „Šilo kopa“ Merkinėje džiugina ekologišku maistu, tradicine įvairių tautų virtuve, jaukia aplinka ir maloniu aptarnavimu. Anot šeimos verslo įkūrėjų Almos Matulevičienės ir dukros Editos Semeniukienės, žmonės, gyvenantys provincijoje kaip ir didmiesčiuose turi būti pamaloninti skaniu ir savito skonio maistu.

Etnografiniame Zervynų kaime Vida Svirnelienė tęsia dzūkiškas kulinarijos tradicijas ir pagal senovės receptus kepa grikines babkas bei keksiukus.

Panevėžio rajone, Naujamiestyje, galima dalyvauti karaimų patiekalų degustacijoje. Apie karaimų virtuvės tradicinius patiekalus ir gėrimus pasakoja renginių studijos „Švenčių kalvė“ vadovė Vilija Petkūnienė, bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė ir karaimė Joana Samulevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3175falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-naktis-su-peledomis-nuotykiai-su-vilkais-ir-smaikstus-prisiminimai-apie-antana-strazda--43199887
Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius įkūrė Žvėrinčių. Medinčius – kūrybingas žmogus. Nereikia važiuoti į Sibirą pas šamanus. Jie pas Petrą atvažiuoja į Žemaitijos miškus. Gyvenimas verda: terapija su vilkais, būgno mušimas, šamanų apeigos ir etc.

Kupiškio rajone, Uoginių kaime, Leontina Jackevičienė dalijasi savo bobutės prisiminimais apie Antano Strazdo šėliones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43199887Sat, 30 Jan 2021 13:05:00 +0000LRTUkmergės miškuose naktį su pelėdomis praleisti siūlo buvęs Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujelis bei girininkai Kęstutis Jarmalavičius ir Gintautas Povylius. Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius...
Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius įkūrė Žvėrinčių. Medinčius – kūrybingas žmogus. Nereikia važiuoti į Sibirą pas šamanus. Jie pas Petrą atvažiuoja į Žemaitijos miškus. Gyvenimas verda: terapija su vilkais, būgno mušimas, šamanų apeigos ir etc.

Kupiškio rajone, Uoginių kaime, Leontina Jackevičienė dalijasi savo bobutės prisiminimais apie Antano Strazdo šėliones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3232falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarp-dangaus-ir-zemes-pusiau-juokais-pusiau-rimtai--43162474
Žemaitija. Sietuvos kūlgrinda. Pelkės paslaptys. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas.

Pašilių stumbrynas. Nuotykiai stumbrų aptvare. Stumbrininkas Eugenijus Družas.

Paluknio aerodromas. Direktorė Dalia Vainienė. Jaunoji sklandytoja Elzė Maslauskaitė. Aktorius ir sklandytojas Sakalas Uždavinys. Skrydis.

Veiveriai. Kunigas Kazimieras Skučas.

Geros nuotaikos su laida „Atrask Lietuvą“ ir humorą suprantančiais žmonėmis!

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/43162474Sat, 23 Jan 2021 13:05:00 +0000LRTMažoji Lietuva. Smalininkai. Siena. Muitinė. Vachmistras Fricas – etnologas, dr. Arvydas Griškus. Žemaitija. Sietuvos kūlgrinda. Pelkės paslaptys. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas. Pašilių stumbrynas. Nuotykiai stumbrų aptvare....
Žemaitija. Sietuvos kūlgrinda. Pelkės paslaptys. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas.

Pašilių stumbrynas. Nuotykiai stumbrų aptvare. Stumbrininkas Eugenijus Družas.

Paluknio aerodromas. Direktorė Dalia Vainienė. Jaunoji sklandytoja Elzė Maslauskaitė. Aktorius ir sklandytojas Sakalas Uždavinys. Skrydis.

Veiveriai. Kunigas Kazimieras Skučas.

Geros nuotaikos su laida „Atrask Lietuvą“ ir humorą suprantančiais žmonėmis!

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3255falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kernave-lietuvos-troja-traukia-menininkus-is-viso-pasaulio--42988225
Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašytas 2004 m. Kernavės istoriją prisimena VU profesorius archeologas Aleksiejus Luchtanas.

Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai dalijasi svajone – tapti meno meka ir patraukliais turizmui.
Pokalbyje dalyvauja folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovas Povilas Velikis, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvės Sigita Lučunienė, Alina Jastremskienė, Jurgita Marcinauskienė ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore bei skulptorius Henrikas Orakauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42988225Sat, 16 Jan 2021 13:05:00 +0000LRTBritų menininkas Steven Vincent Mitchell gyvena Kernavėje. Su žmona Jolanta įkūrė „Bardo“ meno galeriją. Nežemišką potyrį tarp mirties ir atgimimo galima pajusti perėjus labirinto-instaliacijos septynis energetinius taškus. Galerijoje vyksta parodos,...
Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašytas 2004 m. Kernavės istoriją prisimena VU profesorius archeologas Aleksiejus Luchtanas.

Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai dalijasi svajone – tapti meno meka ir patraukliais turizmui.
Pokalbyje dalyvauja folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovas Povilas Velikis, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvės Sigita Lučunienė, Alina Jastremskienė, Jurgita Marcinauskienė ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore bei skulptorius Henrikas Orakauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3203falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-laisves-kovu-atminimo-zenklai--42988236
Su istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe doc. Junona Almonaitiene aplankysime Rietavo apylinkėse, Šilų miške, Kęstučio apygardos partizanų žeminę. Apžiūrėsime Skaudvilės buvusią NKVD būstinę. Kavadonių laukuose uždegsime žvakutę partizano Vytauto Gružo-Kardo žūties vietoje. Tremtinių ir rezistencijos muziejuje Tauragėje susipažinsime su interaktyviu tardymo kabinetu. Daugėdų kaime, Rietavo savivaldybėje, susitiksime su Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės buvusia partizanų ryšininke Birute Grigoliene. Ji su vyru Povilu sodybos kieme savo lėšomis ir rankomis pastatė koplyčią.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42988236Sat, 09 Jan 2021 13:05:00 +0000LRTLaisvės kovų ženklai Lietuvoje liudija apie pasipriešinimą okupaciniam režimui visoje Lietuvoje. Tremtys, kalėjimai, lageriai, partizanų kančios, tikėjimas laisve, meilė tėvynei ir ištvermė nutiesė kelią į Sausio 13-ąją. Su istoriku doc. Vyteniu...
Su istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe doc. Junona Almonaitiene aplankysime Rietavo apylinkėse, Šilų miške, Kęstučio apygardos partizanų žeminę. Apžiūrėsime Skaudvilės buvusią NKVD būstinę. Kavadonių laukuose uždegsime žvakutę partizano Vytauto Gružo-Kardo žūties vietoje. Tremtinių ir rezistencijos muziejuje Tauragėje susipažinsime su interaktyviu tardymo kabinetu. Daugėdų kaime, Rietavo savivaldybėje, susitiksime su Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės buvusia partizanų ryšininke Birute Grigoliene. Ji su vyru Povilu sodybos kieme savo lėšomis ir rankomis pastatė koplyčią.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3222falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-jaunuoliu-sirdyse-atgarsi-randa-atomines-sleptuves-ir-bunkeriai--42477479Po Naujamiesčio atominę slėptuvę vedžioja ir pasakoja gidas Albertas Kazlauskas.

Spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje Kaune per sovietmetį su bendraminčiu Juozu Bacevičiumi įkūrė spaustuvę, kurią pavadino pirmosiomis savo pavardžių raidėmis „ab“. Per dešimt sovietinės okupacijos metų buvo atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas siekė 138 000 egzempliorių. Šiandien pogrindžio spaustuvė „ab“ yra užsieniečių gausiai lankomas muziejus, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijų, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukų.
Lankytojus priima Vytauto Andziulio žmona Birutė ir sūnūs Vaidotas bei Vykintas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42477479Sat, 12 Dec 2020 13:05:00 +0000LRTAtominę slėptuvę Vilniuje įsigijęs iniciatyvos „Gyvos gatvės“ pradininkas, gidas Albertas Kazlauskas sako, kad tai bus Šaltojo karo liudijimas ateities kartoms. Naujamiesčio požemio slėptuvėje „Automatika“ galima lankytis su gidu arba vieniems – su...Po Naujamiesčio atominę slėptuvę vedžioja ir pasakoja gidas Albertas Kazlauskas.

Spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje Kaune per sovietmetį su bendraminčiu Juozu Bacevičiumi įkūrė spaustuvę, kurią pavadino pirmosiomis savo pavardžių raidėmis „ab“. Per dešimt sovietinės okupacijos metų buvo atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas siekė 138 000 egzempliorių. Šiandien pogrindžio spaustuvė „ab“ yra užsieniečių gausiai lankomas muziejus, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijų, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukų.
Lankytojus priima Vytauto Andziulio žmona Birutė ir sūnūs Vaidotas bei Vykintas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-is-meiles-pastatytame-utenos-mieste-ir-siandien-puosiami-namai-laime-nesanciomis-pasagomis--42343032
Utena buvo pripažinta laimingiausiu miestu Lietuvoje. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Kokia Utenos miesto istorija, raida?

Pasakoja Utenos kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

Į senovinės buities muziejų ir dirbtuvę užsukti kviečia senuosius medžio apdirbimo amatus puoselėjantis tautodailininkas, medžio drožėjas, kolekcininkas Eglūnas Židonis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42343032Sat, 05 Dec 2020 13:05:00 +0000LRTAnot legendos, Utena radosi iš džiaugsmo ir meilės. Jaunojo kunigaikščio Utenio vardu pavadintas miestas, Utenėle – stebuklingas upelis, didingai piliai taip pat suteiktas kunigaikščio Utenio vardas. Utena buvo pripažinta laimingiausiu miestu...
Utena buvo pripažinta laimingiausiu miestu Lietuvoje. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Kokia Utenos miesto istorija, raida?

Pasakoja Utenos kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.

Į senovinės buities muziejų ir dirbtuvę užsukti kviečia senuosius medžio apdirbimo amatus puoselėjantis tautodailininkas, medžio drožėjas, kolekcininkas Eglūnas Židonis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3173falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tarp-kauno-ir-niujorko-atominis-bunkeris-ir-kgb-snipu-muziejus--42234635
Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane įkūrė KGB šnipinėjimo technikos muziejų (Spionage Technik Museum). Jame pristatoma didžiausia pasaulyje KGB technikos kolekcija sukėlė žiniasklaidos, filmų kūrėjų susidomėjimą. Išleista knyga anglų kalba. Anksčiau mes su KGB šnipinėjimo technika galėjome susipažinti tik žiūrėdami filmus apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą, o štai šiandien atvirai apžiūrinėjame kolekcininko J. Urbaičio surinktus eksponatus.

Kauno ir Niujorko KGB šnipinėjimo technikos muziejų įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis kviečia susipažinti su ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42234635Sat, 28 Nov 2020 13:05:00 +0000LRTKauno „Atominio bunkerio“ muziejuje galima susipažinti su civilinės saugos technikos vystymosi raida ir KGB šnipinėjimo įranga. Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane...
Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane įkūrė KGB šnipinėjimo technikos muziejų (Spionage Technik Museum). Jame pristatoma didžiausia pasaulyje KGB technikos kolekcija sukėlė žiniasklaidos, filmų kūrėjų susidomėjimą. Išleista knyga anglų kalba. Anksčiau mes su KGB šnipinėjimo technika galėjome susipažinti tik žiūrėdami filmus apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą, o štai šiandien atvirai apžiūrinėjame kolekcininko J. Urbaičio surinktus eksponatus.

Kauno ir Niujorko KGB šnipinėjimo technikos muziejų įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis kviečia susipažinti su ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3211falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-raganu-sluotu-karalysteje--42105802Netoli Molėtų, Juodiškių kaime, sodo bendrijoje raganų šluotų karalystę įkūrė dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Augalų kolekcija pildo tiek savo, tiek pasaulio atrastais sodinukais, vadinamais raganų šluotomis. Skiepija, kovoja su ligomis, dalijasi žiniomis. Pas Arūną atvyksta dendrologai, turintys aukštąjį išsilavinimą, patarimų, konsultacijų, žmonės, kuriems patinka gražinti aplinką, ekskursantai. Parodyti ir papasakoti yra ką... Nedideliame 12-os arų sklype auginami tūkstančiai augalų. Vien tik Arūno atrastų – apie 150 raganų šluotų. O kiek dar atvežtinių!
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/42105802Sat, 21 Nov 2020 13:05:00 +0000LRT„Suskrenda raganos į vakaruškas, o šluotas palieka medžiuose. Pasilinksima, užvakaroja ir šluotas pamiršta. Šios, likusios medžiuose, pradeda žaliuoti. Taip ir randasi raganų šluotos“, – legendą prisimena dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Netoli...Netoli Molėtų, Juodiškių kaime, sodo bendrijoje raganų šluotų karalystę įkūrė dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Augalų kolekcija pildo tiek savo, tiek pasaulio atrastais sodinukais, vadinamais raganų šluotomis. Skiepija, kovoja su ligomis, dalijasi žiniomis. Pas Arūną atvyksta dendrologai, turintys aukštąjį išsilavinimą, patarimų, konsultacijų, žmonės, kuriems patinka gražinti aplinką, ekskursantai. Parodyti ir papasakoti yra ką... Nedideliame 12-os arų sklype auginami tūkstančiai augalų. Vien tik Arūno atrastų – apie 150 raganų šluotų. O kiek dar atvežtinių!
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3195falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vu-botanikos-sodo-vingio-skyrius-nuo-vilniaus-lukiskiu-priemiescio-radvilu-valdu-jezuitu-rezidencijos-stepono-batoro-unive--41871890Pasižvalgyme po VU Botanikos sodo Vingio skyrių su vadove dr. Regina Juodkaite ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41871890Sat, 07 Nov 2020 13:05:00 +0000LRTVU Botanikos sodo Vingio skyrius įsikūręs Vingio parke. Jį supa šimtametės pušys, o nusileidus į slėnį palei Nerį patenkama į ypatinga aura apgaubtą oazę. Šimtametis botanikos sodas savitas ne tik įspūdingomis augalų kolekcijomis, bet ir istorija bei...Pasižvalgyme po VU Botanikos sodo Vingio skyrių su vadove dr. Regina Juodkaite ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3245falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-oksytes-aistra-velti-anciunu-kluono-muziejus-ziezmariu-sinagoga--41741451Kodėl verta užsukti į Anciūnų kaimą Širvintų rajone? Kodėl į jį grįžta palikę gimtuosius namus, jei ne gyventi, tai nors pasibūti kartu. Anciūnų kultūros centro direktorius Gediminas Makauskas, bibliotekininkė Rita Makauskienė, Anciūnų seniūnaitijos seniūnaitė Alvyda Krapienė.
Žiežmariuose duris atveria renovuojami buvę žydų maldos namai. XIX a. viduryje statyta medinė sinagoga – unikalus ir saugotinas paminklas, kurioje įsikurs žydų kultūros muziejus. Sinagogoje vyksta koncertai, priimamos ekskursijos. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas ir gidas Aurelijus Balčiūnas ir kultūrininkas Aivaras Jonyka.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41741451Sat, 31 Oct 2020 13:05:00 +0000LRTOksana Graužinienė-Oksytė gyvena Širvintose, bet atgaivą su programuotoju vyru Dainiumi randa Limonių kaime. Visiems siūlo mokytis velti, nes darbas su vilna atpalaiduoja, išgarina nerimą ir įsuka į kūrybinį procesą. Kodėl verta užsukti į Anciūnų...Kodėl verta užsukti į Anciūnų kaimą Širvintų rajone? Kodėl į jį grįžta palikę gimtuosius namus, jei ne gyventi, tai nors pasibūti kartu. Anciūnų kultūros centro direktorius Gediminas Makauskas, bibliotekininkė Rita Makauskienė, Anciūnų seniūnaitijos seniūnaitė Alvyda Krapienė.
Žiežmariuose duris atveria renovuojami buvę žydų maldos namai. XIX a. viduryje statyta medinė sinagoga – unikalus ir saugotinas paminklas, kurioje įsikurs žydų kultūros muziejus. Sinagogoje vyksta koncertai, priimamos ekskursijos. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas ir gidas Aurelijus Balčiūnas ir kultūrininkas Aivaras Jonyka.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3192falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-silavoto-unikalumas-davatkynas--41643953Nuošalioje vietoje daugiau kaip šimtmetį gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės nesukūrė šeimų, gyveno labai kukliai, už visus meldėsi. Iš Šilavoto į Davatkyną galima buvo nueiti davatkėlių skulptūrų taku. Šiandien jį puošia 14 žinomų medžio drožėjų skulptūros. Davatkynas yra privati nuosavybė, priklausanti muziejininkei Danguolei Lincevičienei.
Šilavotas taip pat garsus bažnyčia ir ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“.
Prienuose puoselėjamos medžio apdirbimo, drožybos ir kalvystės tradicijos. Amatų centre jaunąją kartą ugdo tautodailininkas, medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas. Restauratorius Tautdydas Morkūnas ir stalius Arūnas Venslavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41643953Sat, 24 Oct 2020 12:05:00 +0000LRTŠilavoto Davatkynas – kuklus „vienuolynas be įžadų“. Mažai net Europoje yra tokių unikalių vietų. Šiandien jis virtęs muziejumi, meno ir kultūros centru. Nuošalioje vietoje daugiau kaip šimtmetį gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės. Jos rūpinosi...Nuošalioje vietoje daugiau kaip šimtmetį gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės nesukūrė šeimų, gyveno labai kukliai, už visus meldėsi. Iš Šilavoto į Davatkyną galima buvo nueiti davatkėlių skulptūrų taku. Šiandien jį puošia 14 žinomų medžio drožėjų skulptūros. Davatkynas yra privati nuosavybė, priklausanti muziejininkei Danguolei Lincevičienei.
Šilavotas taip pat garsus bažnyčia ir ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“.
Prienuose puoselėjamos medžio apdirbimo, drožybos ir kalvystės tradicijos. Amatų centre jaunąją kartą ugdo tautodailininkas, medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas. Restauratorius Tautdydas Morkūnas ir stalius Arūnas Venslavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3246falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kernave-siekia-tapti-prancuziskuoju-monmartru--41530487Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros studiją-galeriją „Šulinys“ ir dalyvauja diskusijoje su folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovu Povilu Velikiu, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvėmis Sigita Lučuniene, Alina Jastremskiene, Jurgita Marcinauskiene ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore.
Po 16-os metų iš Londono grįžo tautodailininkas, tapytojas Raimondas Šalaševičius. Negalėdamas atsidžiaugti pasikeitusia Lietuva, nusipirko sodybą Bagaslaviškyje ir pradėjo rengti parodas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41530487Sat, 17 Oct 2020 12:05:00 +0000LRTKernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai pasidalijo savo svajone – tapti meno meka ir turizmui patrauklia vietove. Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros...Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros studiją-galeriją „Šulinys“ ir dalyvauja diskusijoje su folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovu Povilu Velikiu, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvėmis Sigita Lučuniene, Alina Jastremskiene, Jurgita Marcinauskiene ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore.
Po 16-os metų iš Londono grįžo tautodailininkas, tapytojas Raimondas Šalaševičius. Negalėdamas atsidžiaugti pasikeitusia Lietuva, nusipirko sodybą Bagaslaviškyje ir pradėjo rengti parodas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3158falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-prienu-krasto-idomybes--41565811Veiveriai garsūs Skausmo kalneliu. Ieškantiems senovės ženklų, verta užsukti į klebono Kazimiero Skučo Rimorystės muziejų.
Daukšiagirės kaime lankytojams ir renginiams duris atvėrė Daukšiagirės dvaras, XIX a. romantizmo stiliaus rūmai. Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41565811Sat, 10 Oct 2020 12:05:00 +0000LRTPrienų kraštas vilioja ne tik Nemuno kilpomis, Punios šilu ir sengire. Pociūnų aerodrome galima į kraštovaizdį pažvelgti iš viršaus. Sklandytojas, lakūnas-bandytojas, sportininkas Vytautas Sabeckis ir pilotas-inžinierius Vytautas Birbalas. Veiveriai...Veiveriai garsūs Skausmo kalneliu. Ieškantiems senovės ženklų, verta užsukti į klebono Kazimiero Skučo Rimorystės muziejų.
Daukšiagirės kaime lankytojams ir renginiams duris atvėrė Daukšiagirės dvaras, XIX a. romantizmo stiliaus rūmai. Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3234falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-salcininku-r-atsinaujina-ir-kviecia-atrasti-is-naujo--41301799Aplankysime Vilkiškių kaime ekologinę kaimo turizmo sodybą „Vabalynė“ ir jos šeimininkus Ramunę bei Egidijų Žukauskus. Pasižvalgysime po Paulavos respublikos griuvėsius. Eišiškėse susitiksime su menininku Krzysztofu Sokovskiu, iš Varšuvos grįžusiu paviešėti pas tėvus. Eišiškių lenkų namuose susipažinsime su menininke Katažina Sokolovska, Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje vedančia dailės pamokas. Apžiūrėsime ekologinį ūkį Kužių kaime, kuriame netradicinį poilsį ir ūkininkavimo būdą puoselėja Anželika Kedar.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41301799Sat, 03 Oct 2020 12:05:00 +0000LRTŠalčininkų r. nepagrįstai pažįstame kiek mažiau. Nors ten yra įspūdingo istorinio ir architektūrinio paveldo, gamtos lobynų, Rūdninkų giria, Dieveniškių regioninis parkas. Šiandien Šalčininkų kraštas sparčiai keičiasi. Kultūros paveldo specialistė...Aplankysime Vilkiškių kaime ekologinę kaimo turizmo sodybą „Vabalynė“ ir jos šeimininkus Ramunę bei Egidijų Žukauskus. Pasižvalgysime po Paulavos respublikos griuvėsius. Eišiškėse susitiksime su menininku Krzysztofu Sokovskiu, iš Varšuvos grįžusiu paviešėti pas tėvus. Eišiškių lenkų namuose susipažinsime su menininke Katažina Sokolovska, Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje vedančia dailės pamokas. Apžiūrėsime ekologinį ūkį Kužių kaime, kuriame netradicinį poilsį ir ūkininkavimo būdą puoselėja Anželika Kedar.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-skaudvile-ir-jos-apylinkes-iii-d--41171668žinyno“ sudarytojai ir leidėjai, knygoje „Pietų Karšuva“ išsamiai aprašė Skaudvilę ir jos apylinkes. Šį kartą laidoje – Kavadoniai, Trepai, Pilsūdai, Pužai ir Puželiai, Adakavas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41171668Sat, 26 Sep 2020 12:05:00 +0000LRTKeliaujame po Pietų Karšuvos istorines žemes su istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene. Nenuilstantys keliautojai po Lietuvą, „Keliautojo žinyno“ sudarytojai ir leidėjai, knygoje „Pietų Karšuva“ išsamiai aprašė Skaudvilę ir jos...žinyno“ sudarytojai ir leidėjai, knygoje „Pietų Karšuva“ išsamiai aprašė Skaudvilę ir jos apylinkes. Šį kartą laidoje – Kavadoniai, Trepai, Pilsūdai, Pužai ir Puželiai, Adakavas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-skaudvile-ir-jos-apylinkes-ii-d--41038533Karšuvos ir Ivangėnų piliakalniai. Nosaičių piliakalnis. Skaudvilės miesto parkas. Alfonso Čepausko ekspozicija Skaudvilės gimnazijoje. Memorialas rezistentams ir Skaudvilės krašto muziejus. Paminklas bermontininkų sušaudytiems partizanams. Karių kapinės. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia.
Laidoje mintimis dalijasi Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocius. Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/41038533Sat, 19 Sep 2020 12:05:00 +0000LRTSu Vytautu ir Junona Almonaičiais, „Keliautojo žinyno“ sudarytojais ir leidėjais, keliaujame po Skaudvilę ir jos apylinkes. Karšuvos ir Ivangėnų piliakalniai. Nosaičių piliakalnis. Skaudvilės miesto parkas. Alfonso Čepausko ekspozicija Skaudvilės...Karšuvos ir Ivangėnų piliakalniai. Nosaičių piliakalnis. Skaudvilės miesto parkas. Alfonso Čepausko ekspozicija Skaudvilės gimnazijoje. Memorialas rezistentams ir Skaudvilės krašto muziejus. Paminklas bermontininkų sušaudytiems partizanams. Karių kapinės. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia.
Laidoje mintimis dalijasi Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocius. Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-skaudvile-ir-jos-apylinkes-i-d--40869301Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40869301Sat, 12 Sep 2020 12:05:00 +0000LRTPietų Karšuva. Skaudvilė ir jos apylinkės. Keliauti po Žemaitiją kviečia istorikas doc. Vytenis Almonaitis ir psichologė doc. Junona Almonaitienė. Pažintį su Skaudvile pradedame prie skardžio, nuo kurio atsiveria įstabūs vaizdai į sraunią Ančios upę....Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tradicine-lietuviska-dumine-pirtis-vabalyneje--40750867Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40750867Sat, 05 Sep 2020 12:05:00 +0000LRTŠalčininkų r., Vilkiškio k., įsikūrusioje sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodyboje "Vabalynė" galima gerai išsiperti. Ir ne tik... Valandėlę kitą nusnausti bičių namelyje, išsimaudyti Merkio upėje, pabraidyti po nešienautą pievą, kurioje nėra erkių,...Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3172falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mazosios-lietuvos-panteonas--40750882
Su kultūrologe, gide Giedre Skipitiene užsukame į senąsias Bitėnų-Šilėnų kapines.
Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“, kurioje išspaudinti Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės, gimusios paskutiniais Prūsijos gyventojų surašymo metais, prisiminimai.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40750882Sat, 29 Aug 2020 12:05:00 +0000LRTNetoli Rambyno kalno, Bitėnuose, galima apsilankyti naujose ir senose kapinėse, kuriose ilsisi Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Jų gyvenimai atskleidžia sudėtingą šio krašto istoriją. Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė...
Su kultūrologe, gide Giedre Skipitiene užsukame į senąsias Bitėnų-Šilėnų kapines.
Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“, kurioje išspaudinti Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės, gimusios paskutiniais Prūsijos gyventojų surašymo metais, prisiminimai.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mazosios-lietuvos-patriarcho-martyno-jankaus-muziejus-bitenuose--40499914https://api.spreaker.com/episode/40499914Sat, 22 Aug 2020 12:05:00 +0000LRTMažoji Lietuva, penktasis etnografinis regionas, traukia ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Rytprūsius. Tai padaryti galima per Martyno Jankaus, Mažosios Lietuvos patriarcho, gyvenimo kelią, apsilankius Bitėnų...3162falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva--40499877Stebeikių kaime Dalia ir Dimitrijus Jakovlevai įkūrė sodybą „Gyvas kalnas“. Čia karaliauja naminiai gyvūnai. Vaikai mokomi meilės ir atjautos. Aleksandruvkos kaime miške su vyru įrengusi poilsiavietę Danuta Beliavska-Aleksiejūnė kviečia šeimas ramiai praleisti laiką. Kol tėveliai ilsisi, vaikus užima ožkos, triušiukai, avis, ponis, žirgas. Šie gyvūnai net į žygius miško keliukais kartu traukia. Jei patinka senienos, galima užsukti į Ginteikiškių kaimą. Keistenybių muziejų sodyboje įkūrė Romas Janauskas, o mylintiems gamtą – bebrų stebyklą. Su žmonėmis supažindina ir pasakoja Kaišiadorių turizmo ir verslo centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40499877Sat, 15 Aug 2020 12:05:00 +0000LRTKaišiadorių apylinkėse yra daug atokių vietų, kuriose laiką galima leisti su šeima. Stebeikių kaime Dalia ir Dimitrijus Jakovlevai įkūrė sodybą „Gyvas kalnas“. Čia karaliauja naminiai gyvūnai. Vaikai mokomi meilės ir atjautos. Aleksandruvkos kaime...Stebeikių kaime Dalia ir Dimitrijus Jakovlevai įkūrė sodybą „Gyvas kalnas“. Čia karaliauja naminiai gyvūnai. Vaikai mokomi meilės ir atjautos. Aleksandruvkos kaime miške su vyru įrengusi poilsiavietę Danuta Beliavska-Aleksiejūnė kviečia šeimas ramiai praleisti laiką. Kol tėveliai ilsisi, vaikus užima ožkos, triušiukai, avis, ponis, žirgas. Šie gyvūnai net į žygius miško keliukais kartu traukia. Jei patinka senienos, galima užsukti į Ginteikiškių kaimą. Keistenybių muziejų sodyboje įkūrė Romas Janauskas, o mylintiems gamtą – bebrų stebyklą. Su žmonėmis supažindina ir pasakoja Kaišiadorių turizmo ir verslo centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3192falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-keliaujame-po-kaisiadoriu-apylinkes-i-d--40239468Pratkūnų kaime etnografinėje sodyboje "Vėjų fėja" stovyklaujantys vaikai ugdomi baltiškąja dvasia. Sodybos įkūrėja Ilona Balkuvienė.
Darsūniškis, vienintelis miestelis Lietuvoje, turintis tris vartus-koplytėles. Naujai pastatyti bendruomenės namai atveria duris lankytojams. Darsūniškio bendruomenės pirmininkė Rasa Lukošienė, Kruonio kultūros centro renginių koordinatorė Renata Karpavičiūtė ir bendruomenės senbūvis Vytautas Lapinskas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/40239468Sat, 08 Aug 2020 12:05:00 +0000LRTSu Kaišiadorių apylinkėse lankytinomis vietomis supažindina Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas. Pratkūnų kaime etnografinėje sodyboje "Vėjų fėja" stovyklaujantys vaikai ugdomi baltiškąja...Pratkūnų kaime etnografinėje sodyboje "Vėjų fėja" stovyklaujantys vaikai ugdomi baltiškąja dvasia. Sodybos įkūrėja Ilona Balkuvienė.
Darsūniškis, vienintelis miestelis Lietuvoje, turintis tris vartus-koplytėles. Naujai pastatyti bendruomenės namai atveria duris lankytojams. Darsūniškio bendruomenės pirmininkė Rasa Lukošienė, Kruonio kultūros centro renginių koordinatorė Renata Karpavičiūtė ir bendruomenės senbūvis Vytautas Lapinskas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--40120287https://api.spreaker.com/episode/40120287Sat, 01 Aug 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--39989168https://api.spreaker.com/episode/39989168Sat, 25 Jul 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--39846266https://api.spreaker.com/episode/39846266Sat, 18 Jul 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--39779268https://api.spreaker.com/episode/39779268Sat, 11 Jul 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3171falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--39779290
dvarų kulinarinį paveldą. Verslininkas Arūnas Tarnauskas neįsivaizduoja liaudiškos virtuvės Zyplių dvare ir džiaugiasi bendraminčių komanda. Kuchmistras Artūras Rakauskas

į Zyplių dvarą vilioja gero skonio medžiotojus ir kuria naujus receptus.



Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pristato ekspozicijas, edukacijas ir žaidimą.

Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė mintimis dalijasi apie kultūros renginius, teatralizuotą ekskursiją. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/39779290Sat, 04 Jul 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Zyplių dvaras atviras ne tik dvarų kultūros gerbėjams, bet ir gurmanams. Autentiškoje aplinkoje įsikūręs restoranas “Kuchmistrai“ puoselėja Lietuvos didikų virtuvę, dvarų kulinarinį paveldą. Verslininkas Arūnas Tarnauskas...
dvarų kulinarinį paveldą. Verslininkas Arūnas Tarnauskas neįsivaizduoja liaudiškos virtuvės Zyplių dvare ir džiaugiasi bendraminčių komanda. Kuchmistras Artūras Rakauskas

į Zyplių dvarą vilioja gero skonio medžiotojus ir kuria naujus receptus.



Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pristato ekspozicijas, edukacijas ir žaidimą.

Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė mintimis dalijasi apie kultūros renginius, teatralizuotą ekskursiją. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--39779307Rambyno kalno paslaptys. Rytprūsių istorija. Pasakoja kultūrologė Giedrė Skipitienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/39779307Sat, 27 Jun 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė Rambyno kalno paslaptys. Rytprūsių istorija. Pasakoja kultūrologė Giedrė Skipitienė.Rambyno kalno paslaptys. Rytprūsių istorija. Pasakoja kultūrologė Giedrė Skipitienė.]]>3180falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--32101846Molėtų kraštas.]]>https://api.spreaker.com/episode/32101846Sat, 20 Jun 2020 11:30:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė Molėtų kraštas.Molėtų kraštas.]]>3125falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--30718633https://api.spreaker.com/episode/30718633Sat, 13 Jun 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3150falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ved-jolanta-jurkuniene--30718624https://api.spreaker.com/episode/30718624Sat, 06 Jun 2020 12:05:00 +0000LRTAtrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zygis-su-archeologu-prof-aleksiejumi-luchtanu-palei-desiniji-neries-kranta-nuo-vilniaus-link-kernaves--28704857Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai įtvirtino ir pavertė piliakalniais. XIX a. žinomas Lietuvos istorikas, archeologas, etnografas ir kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius įvykdė unikalią kelionę – mokslinę ekspediciją laivu Neries upe nuo ištakų lyg santakos su Nemunu. Nors trumpą atkarpą nuo Vilniaus link Kernavės su prof. A. Luchtanu pamėgsime įveikti. 
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

 ]]>https://api.spreaker.com/episode/28704857Sat, 30 May 2020 13:05:00 +0000LRTŽygis su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu palei dešinįjį Neries krantą. Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai...Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai įtvirtino ir pavertė piliakalniais. XIX a. žinomas Lietuvos istorikas, archeologas, etnografas ir kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius įvykdė unikalią kelionę – mokslinę ekspediciją laivu Neries upe nuo ištakų lyg santakos su Nemunu. Nors trumpą atkarpą nuo Vilniaus link Kernavės su prof. A. Luchtanu pamėgsime įveikti. 
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

 ]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-rojaus-keliu-nuo-kauno-jurbarko-link--28129358https://api.spreaker.com/episode/28129358Sat, 23 May 2020 13:03:55 +0000LRTRojaus keliu nuo Kauno Jurbarko link. Buvusioje Šilo karčemoje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo pristato direktorius Mindaugas Janušonis bei specialistės Vaida Mazūraitienė,...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kelione-panemunes-keliu-kaunas-jurbarkas--27494783https://api.spreaker.com/episode/27494783Sat, 16 May 2020 13:05:00 +0000LRTKelionė Panemunės keliu Kaunas – Jurbarkas. Apie didingą krašto istoriją, piliakalnius pasakoja Panemunių regioninio parko direkcijos specialistės Vaida Mozūraitienė ir Greta Šulcaitė. Grumuldžių šeima pristato sodybą „Vila Bisena“, plaukimą Nemunu...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tiltiskiu-vandens-malune-muziejus-kurio-didziaja-dali-uzima-senovisku-radijo-aparatu-ir-vinilo-ploksteliu-ekspozicijos--26970981Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų ir vinilo plokštelių ekspozicijos.
Stelmužės kaime tyliai istoriją liudija padavimais apipintas Stelmužės ąžuolas, varpinė ir bažnytėlė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>https://api.spreaker.com/episode/26970981Sat, 09 May 2020 13:05:00 +0000LRTKažkada Tiltiškių vandens malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi ją į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko...Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų ir vinilo plokštelių ekspozicijos.
Stelmužės kaime tyliai istoriją liudija padavimais apipintas Stelmužės ąžuolas, varpinė ir bažnytėlė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-ortodoksams-sventomis-vietomis-lietuvoje-supazindina-staciatikiu-kunigas-vitalijus-mockus--26073003
„Lietuvoje gražiai sutaria stačiatikių bei katalikų religinės konfesijos“, – sako Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos

kancleris V. Mockus ir kviečia aplankyti ortodoksams šventas vietas Lietuvoje: Vilniaus, Kauno, Vievio cerkves

bei Kruonio bažnyčią.



Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/26073003Sat, 25 Apr 2020 12:33:53 +0000LRTStačiatikių kunigas Vitalijus Mockus domisi Lietuvos istorija. Dvasininką ypač žavi Vilniaus senamiestis. „Lietuvoje gražiai sutaria stačiatikių bei katalikų religinės konfesijos“, – sako Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris V. Mockus ir...
„Lietuvoje gražiai sutaria stačiatikių bei katalikų religinės konfesijos“, – sako Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos

kancleris V. Mockus ir kviečia aplankyti ortodoksams šventas vietas Lietuvoje: Vilniaus, Kauno, Vievio cerkves

bei Kruonio bažnyčią.



Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-akmenines-sventosios-atradejas-mikelis-balcius--25689951Tikras kuršis tėvų namuose įrengęs iškasenų ir senienų muziejų. Apie neolito laikų gyvenvietę pasakoja Šventosios metraštininkas M. Balčius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25689951Sat, 18 Apr 2020 13:05:00 +0000LRTSavamokslis archeologas Mikelis Balčius yra akmeninės Šventosios atradėjas. Vietiniai jį vadina vaikščiojančia enciklopedija. Tikras kuršis tėvų namuose įrengęs iškasenų ir senienų muziejų. Apie neolito laikų gyvenvietę pasakoja Šventosios...Tikras kuršis tėvų namuose įrengęs iškasenų ir senienų muziejų. Apie neolito laikų gyvenvietę pasakoja Šventosios metraštininkas M. Balčius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ekspedicija-su-geologais-po-baltuju-smelynu-anyksciu-krasta--25289845Po baltųjų smėlynų Anykščių kraštą keliavo geologai: prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologų tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Rimantė Guobytė, geologai Gražina Skridlaitė, Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/25289845Sat, 11 Apr 2020 13:05:00 +0000LRTGeologinis paveldas ne tik gamtos keistenybės, bet svarbi žinia, atviras laiškas žmonėms apie mūsų krašto geologinę savastį ir jos trapumą. Po baltųjų smėlynų Anykščių kraštą keliavo geologai: prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologų tarnybos...Po baltųjų smėlynų Anykščių kraštą keliavo geologai: prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologų tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Rimantė Guobytė, geologai Gražina Skridlaitė, Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-medziotojas-antanas-truskauskas-apie-medziokle-bei-medziokles-ir-gamtos-muzieju--24811137 ]]>https://api.spreaker.com/episode/24811137Sat, 04 Apr 2020 13:05:00 +0000LRT„Medžioklė yra ūkininkavimas gamtoje. Teisingai nukauti gyvūną – didelis mokslas. Tai ne pyškinimas be atodairos į visas puses“, – mintimis dalijasi žinomas Lietuvos medžiotojas ir medžioklės trofėjų ekspertas, Medžioklės ir gamtos muziejaus įkūrėjas... ]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-daugiakulturis-ir-daugiatautis-vilnius-su-poetu-juliumi-zeku--24506464 ]]>https://api.spreaker.com/episode/24506464Sat, 28 Mar 2020 13:05:00 +0000LRTVilnius – daugiakultūris ir daugiatautis miestas, kuriame savo vietą randa skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Miesto gyvenimo ritmas juntamas vingriose senojo Vilniaus gatvelėse. Poetas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas kuria... ]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-julius-zekas-vedzioja-senojo-vilniaus-miesto-gatvemis-ir-pasakoja-butas-nebutas-istorijas--24182795Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/24182795Sat, 21 Mar 2020 13:05:00 +0000LRTJulius Žėkas kviečia pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Ved. Jolanta Jurkūnienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-juozo-tumo-vaizganto-ir-knygnesiu-muziejus-ustrones-valakteliu-garsviu-ir-murmuliu-kaimai--23608353
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša.



Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius dvarus lankome su istoriku Deimantu Ramanausku.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23608353Sat, 07 Mar 2020 13:05:00 +0000LRTLietuvos knygnešystės fenomeną UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla. Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša. Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius...
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša.



Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius dvarus lankome su istoriku Deimantu Ramanausku.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-po-krekenavos-krasta-su-istoriku-gidu-deimantu-ramanausku--23069154Lietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums.
Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas supažindina su gimtuoju kraštu.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/23069154Sat, 22 Feb 2020 13:05:00 +0000LRTKrekenavos kraštas traukia gražiu kraštovaizdžiu, miestelis – urbanistikos paminklu – centrine Birutės aikšte ir viena garsiausių Lietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums....Lietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums.
Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas supažindina su gimtuoju kraštu.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-unikali-kernaves-archeologijos-ir-istorijos-vertybiu-vietove--22806133Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos
Archeologijos ir istorijos muziejaus vedėjas Valdas Lučunas ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22806133Sat, 15 Feb 2020 13:05:00 +0000LRTKernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas,...Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos
Archeologijos ir istorijos muziejaus vedėjas Valdas Lučunas ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pazinkime-alytaus-krasta-su-istorikais-birute-malaskeviciute-ir-giedriumi-bernataviciumi--22555125Kartu keliauja ir pasakoja istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Giedrius Bernatavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/22555125Sat, 08 Feb 2020 13:05:00 +0000LRT„Pažintį su Alytaus kraštu reikia pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje“, – sako muziejininkas Giedrius Bernatavičius. Tautodailininkės Julijos Baranauskienės kūrybinį palikimą saugo dukra Leokadija privačiame muziejuje. Vaclovo Jankausko Akmenų...Kartu keliauja ir pasakoja istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Giedrius Bernatavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ezeru-zvejybos-muziejus-kviecia-i-ziemos-zukles-svente--22055987Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas Albertas Kaminskas. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo
iš valties čempionas Sigitas Lukštas pristatys naujausias žvejybos madas. Sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė Irena Rimydienė pamokys, kaip išsivirti
gardžios žuvienės. Ežerų žvejybos muziejaus molėtų krašto amatų centro vadovė tautodailininkė Erika Andrukonytė papasakos apie edukacijas. Molėtų krašto
muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė paakins ir žiemą lankytis muziejuje bei jo filialuose.
Ved. Jolanta Jurkūnienė
 ]]>https://api.spreaker.com/episode/22055987Sat, 25 Jan 2020 13:05:00 +0000LRTEžerų žvejybos muziejus Mindūnuose ruošiasi „Žiemos žūklės šventei“. Jei nebus tikros žiemos ir ledo, žvejai nenusimena. Sugalvos, kuo sudominti svečius. Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas...Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas Albertas Kaminskas. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo
iš valties čempionas Sigitas Lukštas pristatys naujausias žvejybos madas. Sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė Irena Rimydienė pamokys, kaip išsivirti
gardžios žuvienės. Ežerų žvejybos muziejaus molėtų krašto amatų centro vadovė tautodailininkė Erika Andrukonytė papasakos apie edukacijas. Molėtų krašto
muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė paakins ir žiemą lankytis muziejuje bei jo filialuose.
Ved. Jolanta Jurkūnienė
 ]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zygis-i-labanoro-giria-su-gamtosaugininku-andrejumi-gaidamaviciumi--21817151https://api.spreaker.com/episode/21817151Sat, 18 Jan 2020 13:05:00 +0000LRT„Man patinka draugiškas turizmas, kai žmogus gamtoje nepalieka pėdsakų. Esu gamtininkas idealistas“, – mintimis dalijasi gamtosaugininkas, Labanoro girios vilkas Andrejus Gaidamavičius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-lietuvos-partizanai-signataru-namai-ir-sausio-13-oji--21578525Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą.
Ved. J. Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21578525Sat, 11 Jan 2020 13:05:00 +0000LRT„Signatarų namų istorija Vilniuje dar iki galo neparašyta. Istorija svarbi, reikšminga, praplečianti mūsų laisvės kovų pasakojimą“, – sako prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris...Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą.
Ved. J. Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-tautodailes-metai-tautodailininkai-kestutis-norusis-ir-saulius-lampickas--21344607Ne veltui Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio šedevrų sąrašą. Susitiksime su tautodailininkais žemaičiu Kęstučiu Norušiu iš Širvintų ir dzūku Sauliumi Lampicku iš Alytaus.
Ved. J. Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/21344607Sat, 04 Jan 2020 13:05:00 +0000LRTTautodailės metai akins labiau domėtis, vertinti ir populiarinti tautinį paveldą. Tautodailė prisideda prie kultūrinio turizmo Lietuvoje, saugo ir išryškina regionų savitumą. Ne veltui Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir...Ne veltui Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio šedevrų sąrašą. Susitiksime su tautodailininkais žemaičiu Kęstučiu Norušiu iš Širvintų ir dzūku Sauliumi Lampicku iš Alytaus.
Ved. J. Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva--20949086https://api.spreaker.com/episode/20949086Sat, 21 Dec 2019 13:05:00 +0000LRTVed. Jolanta Jurkūnienė.3241falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-musninkai-vietos-gyventoju-akimis--20742476https://api.spreaker.com/episode/20742476Sat, 14 Dec 2019 13:05:00 +0000LRT„Nedideli darbai taip pat reikšmingi. Jie ratilais banguoja ir akina kitus imtis veiklų“, – sako medžio drožėjas, restauratorius Juozas Kalinauskas. Musninkai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020 m. Bendruomenės „Spindulys“ nariai, Musninkų Alfonso...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sveksnos-miestelis-ir-saugu-kaimas--20553379Saugų kaimą galima rasti Šilutės r., Mažojoje Lietuvoje. Ten verta pamatyti architektūros ir technikos paminklą Saugų malūną. Verslininkas Vidas Mauricas jį įsigijo ir prikėlė naujam gyvenimui, persikėlė lentpjūvę. Malūnas tapo įvairių renginių, kaimo žmonių susitikimo vieta.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20553379Sat, 07 Dec 2019 13:05:00 +0000LRTBuvusi mokytoja Ona Norkutė apie Švėkšną turi sukaupusi daug vertingos medžiagos. Mielai pasakoja apie grafus Pliaterius, knygnešius, legenda tapusią Pauliną, Žemaitiją. Saugų kaimą galima rasti Šilutės r., Mažojoje Lietuvoje. Ten verta pamatyti...Saugų kaimą galima rasti Šilutės r., Mažojoje Lietuvoje. Ten verta pamatyti architektūros ir technikos paminklą Saugų malūną. Verslininkas Vidas Mauricas jį įsigijo ir prikėlė naujam gyvenimui, persikėlė lentpjūvę. Malūnas tapo įvairių renginių, kaimo žmonių susitikimo vieta.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-musninkai-lietuvos-mazoji-kulturos-sostine-2020-m--20383762https://api.spreaker.com/episode/20383762Sat, 30 Nov 2019 12:05:00 +0000LRTKitais metais Musninkų miestelis taps Lietuvos mažąja kultūros sostine. Nemenkas iššūkis tenka Musninkų bendruomenei „Spindulys“. Kokiomis nuotaikomis gyvena bendruomenė? Pokalbio į Musninkų bendruomenės lėšomis atstatytą seniausią Aukštaitijoje...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sveksna-monika-zasytiene--20306661Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20306661Sat, 23 Nov 2019 12:05:00 +0000LRTŠvėkšnos turtinga istorija. Centrinę miestelio dalį vietiniai labai myli ir vertina, tai – urbanistikos paminklas. Monika Žąsytienė, parašė knygą apie XVII–XX amžiuje žydų bendruomenę Švėkšnoje, štetlą. Tai dar labiau atgaivino istorinę atmintį, norą...Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-gedimino-kalno-paslaptis-1863-1864-metu-sukilimas--20065049Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų.
Paberžėje, Kėdainių r., įsteigtas vienintelis Lietuvoje „1863 metų sukilimo muziejus“. Apie kunigą Antaną Mackevičių pasakoja istorikas Vaidas Banys.
Inkūnuose, Anykščių r., istoriniams įvykiams pažymėti, pastatyta tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūra. Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/20065049Sat, 16 Nov 2019 12:05:00 +0000LRTMokslininkams seniai rūpėjo atskleisti Gedimino kalno paslaptį. Svarbūs epochiniai tyrinėjimai baigti. Pristatyta knyga „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“. Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios...Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų.
Paberžėje, Kėdainių r., įsteigtas vienintelis Lietuvoje „1863 metų sukilimo muziejus“. Apie kunigą Antaną Mackevičių pasakoja istorikas Vaidas Banys.
Inkūnuose, Anykščių r., istoriniams įvykiams pažymėti, pastatyta tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūra. Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mindaugas-nogaitis-is-vilku-kampo-kaimo--19946250Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19946250Sat, 09 Nov 2019 12:05:00 +0000LRT„Man taip gera, taip džiaugiasi širdis, kai mano kaupiamos senienos lankytojams primena mūsų krašto istoriją, nublukosiose nuotraukose anūkai randa senelių atvaizdus“, – nuoširdžiai pasakoja Mindaugas Nogaitis iš Vilkų Kampo kaimo. Savo sodyboje...Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zoleliu-augintoja-edukaciju-vadove-renata-montviliene--19820561Šalia –Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Receptais dalijasi žolininkė, edukacijų vadovė Renata Montvilienė.
Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.
Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė.
Kupiškėnai mena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę–Graičiūnienę. Palėvenės kapinėse apie aktorės šeimą pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19820561Sat, 02 Nov 2019 12:05:00 +0000LRTKupiškio rajone esantį Uoginių kaimą garsina Adomo Petrausko įkurtas etnografijos muziejus, kurį pristato Laura Eižinienė. Šalia –Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Receptais dalijasi žolininkė, edukacijų vadovė Renata...Šalia –Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Receptais dalijasi žolininkė, edukacijų vadovė Renata Montvilienė.
Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.
Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė.
Kupiškėnai mena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę–Graičiūnienę. Palėvenės kapinėse apie aktorės šeimą pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-traku-ir-lentvario-kulturinis-bei-meninis-gyvenimas--19702542Trakai ruošiasi tapti 2020 m. Lietuvos kultūros sostine. Kaip žada keistis miestas, pasakoja Trakų istorinio muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19702542Sat, 26 Oct 2019 12:05:00 +0000LRTLentvaris jaunėja ir laukia lankytojų. Miesto istoriją, kultūrinius pokyčius, bendruomenės kuriamus projektus pristato Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas, Motiejaus Šimelionio gimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Mikalonytė ir moksleivė Goda...Trakai ruošiasi tapti 2020 m. Lietuvos kultūros sostine. Kaip žada keistis miestas, pasakoja Trakų istorinio muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-silutes-hugo-sojaus-dvaras-muziejus-direktore-indre-skablauskaite-ir-muziejininkas-istorikas-ignas-giniotis--19584525https://api.spreaker.com/episode/19584525Sat, 19 Oct 2019 12:05:00 +0000LRTŠilutės Hugo Šojaus dvaras-muziejus yra miesto perlas. Filialai įkurti Švėkšnoje, Žemaičių Naumestyje ir Macikuose. Muziejai sukaupę per 60 000 eksponatų. Po Hugo Šojaus dvarą ir muziejų bei Macikų lagerio karcerio ekspozicijas vedžioja ir pasakoja...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kintu-vyduno-kulturos-centras--19473894mokytojas Aurimas Liekis.
Mokytojas, istorikas Saulius Sodonis supažindina su senaisiais Kintais ir jų istorija, taip pat su svečių pamėgtomis poilsio bei rekreacijos vietomis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19473894Sat, 12 Oct 2019 12:05:00 +0000LRTPamario krašte, Nemuno Deltoje, lankytojus trauka Kintų Vydūno kultūros centras. Tai tikras kultūros židinys. Centre vyksta įvairiausi renginiai. Vaikai mokosi dailės, muzikos. Vyksta edukacinės programos, skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Pasakoja...mokytojas Aurimas Liekis.
Mokytojas, istorikas Saulius Sodonis supažindina su senaisiais Kintais ir jų istorija, taip pat su svečių pamėgtomis poilsio bei rekreacijos vietomis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mokytojas-istorikas-saulius-sodonis-kintai--19366147Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Ona
verčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja
turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19366147Sat, 05 Oct 2019 12:05:00 +0000LRTKintai – Pamario krašto miestelis ant Kuršių marių pakrantės. Seną ir didingą krašto istoriją mena dar ir šiandien gyvenantys lietuvininkai, šišioniškiai. Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje...Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Ona
verčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja
turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-mazoji-lietuva-rusne-uostadvaris-plaskiai-su-birute-serviene--19269548aistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu, vandens kėlimo stotimi ir polderių muziejumi. Pasakoja Salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.

Mažojoje Lietuvoje Plaškių kaimas palengva atgyja naujam gyvenimui. Pagėgių savivaldybė, Stoniškių seniūnija. Pasklidus žiniai, kad Plaškių evangelikų–liuteronų bažnyčią žadama griauti, vietiniai gyventojai įkūrė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją. Kaip jiems sekasi? Rusnės salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė, Stoniškių seniūnijos seniūnas Gintautas Stančaitis, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergneris su žmona Rita ir bendrijos narė vokietė Irmgard Gerulytė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19269548Sat, 28 Sep 2019 12:05:00 +0000LRTMažoji Lietuva stebina grožiu ir žmonėmis. Rusnės saloje yra daug lankytinų vietų. Čia gyvenimas nenurimsta ir žiemą, kai suvažiuoja povandeninės žūklės aistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu,...aistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu, vandens kėlimo stotimi ir polderių muziejumi. Pasakoja Salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.

Mažojoje Lietuvoje Plaškių kaimas palengva atgyja naujam gyvenimui. Pagėgių savivaldybė, Stoniškių seniūnija. Pasklidus žiniai, kad Plaškių evangelikų–liuteronų bažnyčią žadama griauti, vietiniai gyventojai įkūrė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją. Kaip jiems sekasi? Rusnės salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė, Stoniškių seniūnijos seniūnas Gintautas Stančaitis, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergneris su žmona Rita ir bendrijos narė vokietė Irmgard Gerulytė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-rusne-salos-etnokulturos-ir-informacijos-centro-vadove-birute-serviene--19179961centro vadove Birute Serviene. Sutikti vietiniai gyventojai dalijasi savo gyvenimu ir laisvalaikiu. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19179961Sat, 21 Sep 2019 12:05:00 +0000LRTVandenų ir vėjų kraštas – Rusnės sala. Palei upėmis apsuptą ir išraizgytą Rusnę krantine vaikščiojame su Salos etnokultūros ir informacijos centro vadove Birute Serviene. Sutikti vietiniai gyventojai dalijasi savo gyvenimu ir laisvalaikiu. Ved....centro vadove Birute Serviene. Sutikti vietiniai gyventojai dalijasi savo gyvenimu ir laisvalaikiu. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zmogus-orkestras-antanas-kirvelevicius-is-jonavos--19099851https://api.spreaker.com/episode/19099851Sat, 14 Sep 2019 12:05:00 +0000LRTŽmogus-orkestras Antanas Kirvelevičius gyvena Jonavoje. Vietiniams gerai žinomas, vadovauja kaimo kapelai „Lankesa“. Jo sukurtą orkestrą sudaro 10 muzikos instrumentų. Keistuolis siekia naujo rekordo. Jonaviškis didžiuojasi naujai išrastu muzikos...3181falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zoleliu-augintoja-edukaciju-vadove-renata-montviliene--19037333Šalia – Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Žolininkė, dedikacijų vadovė Renata Montvilienė.
Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.
Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė.
Kupiškėnai prisimena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę. Palėvenės kapinėse pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/19037333Sat, 07 Sep 2019 12:05:00 +0000LRTKupiškio rajone esantį Uoginių kaimą garsina Adomo Petrausko įkurtas etnografijos muziejus. Pristato Laura Eižinienė. Šalia – Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Žolininkė, dedikacijų vadovė Renata Montvilienė. Nuo A. Petrausko...Šalia – Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Žolininkė, dedikacijų vadovė Renata Montvilienė.
Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.
Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė.
Kupiškėnai prisimena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę. Palėvenės kapinėse pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-vysnialaukio-perelozu-ir-skaruliu-kaimai--18979560https://api.spreaker.com/episode/18979560Sat, 31 Aug 2019 12:05:00 +0000LRTIšnykę ir naujam gyvenimui prikelti kaimai Jonavos rajone. Vyšnialaukio kaimui gyvybės įkvėpti nusprendė susikūrusi bendruomenė. Pradėjo tvarkyti, gražinti, atstatinėti, rengti šventes. Mintimis dalijasi bendruomenės narė Gražina Grigaravičienė. Šalia...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-karaimu-takais-naujamiestyje--18905301Kelionę pradėsime nuo Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios. Aplankysime senąsias karaimų kapines. Nedidelės
tautos istoriją Naujamiestyje prisimins istorikas Petras Juknevičius, Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, Panevėžio r.
bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis. Klebonas Raimondas Kazlauskas papasakos apie Naujamiesčio Šv.
Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Violeta ir Alvydas Ivanauskai aprodys jų puoselėjamą sodybą. Užsuksime į Juliaus Dirsės
palėpę apžiūrėti ekspozicijos „Miško išdaigos“. Į karaimų patiekalų degustaciją pakvies renginių studijos „Švenčių kalvė“
vadovė Vilija Petkūnienė ir bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18905301Sat, 24 Aug 2019 12:05:00 +0000LRTEkskursiją „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“ po Panevėžio kraštą pristato kelionių vadovė Daiva Tankūnaitė. Kelionę pradėsime nuo Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios. Aplankysime senąsias karaimų kapines. Nedidelės tautos istoriją Naujamiestyje...Kelionę pradėsime nuo Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios. Aplankysime senąsias karaimų kapines. Nedidelės
tautos istoriją Naujamiestyje prisimins istorikas Petras Juknevičius, Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, Panevėžio r.
bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis. Klebonas Raimondas Kazlauskas papasakos apie Naujamiesčio Šv.
Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Violeta ir Alvydas Ivanauskai aprodys jų puoselėjamą sodybą. Užsuksime į Juliaus Dirsės
palėpę apžiūrėti ekspozicijos „Miško išdaigos“. Į karaimų patiekalų degustaciją pakvies renginių studijos „Švenčių kalvė“
vadovė Vilija Petkūnienė ir bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-komaru-ir-adomynes-dvarai-kupiskio-rajone--18844193Šiandien XIX a. statyti rūmų pastatai grąžinti Komarų giminės palikuonims. Palėvenės dvaro sodybą atgavo Bogdano Komaro anūkė
Nijolė Milaknienė, kuri dalijasi prisiminimais apie jaunystę, dvaro ir giminės istoriją.

Adomynės dvaras garsėja edukacinėmis programomis. Populiariausios – „Pagrabinių bandelių“ kepimas, jaunesniems lobio ieškojimas,
vyresniems – kulinarinio paveldo degustavimas. Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė pasakoja apie dvaro istoriją,
„Pagrabinių bandelių“ edukatorė Vitalija Raugalienė dalijasi receptu, Alvyda Palačenkienė tarmiškai pasakoja gražias istorijas, dainuoja ir
šoka folkloro ansamblis „Jara“. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18844193Sat, 17 Aug 2019 12:05:00 +0000LRTKupiškio rajone yra penki dvarai. Palėvenės dvaras kažkada priklausė Mykolui Komarui, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuoniui. Šiandien XIX a. statyti rūmų pastatai grąžinti Komarų giminės palikuonims. Palėvenės dvaro sodybą atgavo Bogdano Komaro...Šiandien XIX a. statyti rūmų pastatai grąžinti Komarų giminės palikuonims. Palėvenės dvaro sodybą atgavo Bogdano Komaro anūkė
Nijolė Milaknienė, kuri dalijasi prisiminimais apie jaunystę, dvaro ir giminės istoriją.

Adomynės dvaras garsėja edukacinėmis programomis. Populiariausios – „Pagrabinių bandelių“ kepimas, jaunesniems lobio ieškojimas,
vyresniems – kulinarinio paveldo degustavimas. Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė pasakoja apie dvaro istoriją,
„Pagrabinių bandelių“ edukatorė Vitalija Raugalienė dalijasi receptu, Alvyda Palačenkienė tarmiškai pasakoja gražias istorijas, dainuoja ir
šoka folkloro ansamblis „Jara“. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kupiskio-krastas--18784076įdomiais žmonėmis, kurie mielai pasakoja istorijas, dalijasi prisiminimais. 
Apie Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios įkūrėjus, sukauptus lobius ir vienuolių gyvenimą pasakoja bažnyčios pastoracinės tarybos
narė Aldona Ramanauskienė. Būtent nuo Palėvenės miestelio blaivybės sąjūdžio pradininkas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius
pradėjo blaivinti Lietuvą.
Viktariškių kaime dailininkės Veronikos Šleivytės šimto metų sodyboje veikia menininkės paveikslų galerija. Joje eksponuojami
tapybos, grafikos darbai, fotoaparatai, nuotraukos, autoportretai, asmeniniai daiktai. Su V. Šleivytės gyvenimu ir kūryba supažindina
muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.
Leontina Jackevičienė, Uoginių gyventoja, dalijasi prisiminimais apie žmonių gyvenimą, kaimo istoriją, poetą Antaną
Strazdą, kunigavusį ir  mišias laikiusį nedidelėje koplytėlėje Uoginių kapinėse. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18784076Sat, 10 Aug 2019 12:05:00 +0000LRTKupiškio krašte galima apsilankyti vienuolynuose, bažnyčiose, dvaruose, kapinėse ar net kaimo paveikslų galerijoje ir susipažinti su įdomiais žmonėmis, kurie mielai pasakoja istorijas, dalijasi prisiminimais.  Apie Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios...įdomiais žmonėmis, kurie mielai pasakoja istorijas, dalijasi prisiminimais. 
Apie Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios įkūrėjus, sukauptus lobius ir vienuolių gyvenimą pasakoja bažnyčios pastoracinės tarybos
narė Aldona Ramanauskienė. Būtent nuo Palėvenės miestelio blaivybės sąjūdžio pradininkas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius
pradėjo blaivinti Lietuvą.
Viktariškių kaime dailininkės Veronikos Šleivytės šimto metų sodyboje veikia menininkės paveikslų galerija. Joje eksponuojami
tapybos, grafikos darbai, fotoaparatai, nuotraukos, autoportretai, asmeniniai daiktai. Su V. Šleivytės gyvenimu ir kūryba supažindina
muziejininkė Jolanta Knizikevičienė.
Leontina Jackevičienė, Uoginių gyventoja, dalijasi prisiminimais apie žmonių gyvenimą, kaimo istoriją, poetą Antaną
Strazdą, kunigavusį ir  mišias laikiusį nedidelėje koplytėlėje Uoginių kapinėse. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kretinga-mazasis-vatikanas--18714490bažnyčios centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Lankytojai kviečiami užsukti
į neseniai restauruotą ir lankytojams atvertą koplyčią-mauzoliejų, grafų Tiškevičių šeimos ir giminės narių amžinojo poilsio vietą.

Apie Kretingos grafus Tiškevičius pasakoja Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Koplyčią-mauzoliejų
pristato dr. Jūratė Laučiūtė. Kretingos gidė Diana Jomantaitė kviečia į bažnyčios ir vienuolyno rūsius apžiūrėti Chodkevičių šeimos sarkofagų ir naujai atrastos
kriptos, kurioje švedų kariai gyvus užmūrijo žmones. Pranciškonas vienuolis brolis Tomas svarstys, ar visada esame teisūs tik prašydami ir laukdami malonių.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18714490Sat, 03 Aug 2019 12:05:00 +0000LRTKretinga – mažasis Vatikanas. Čia veikia penki vienuolynai. Kretingiškių nestebina gatvėmis vaikščiojantys vienuoliai ar vienuolės. Po pranciškonų bažnyčios centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Sarkofagai – unikalūs...bažnyčios centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Lankytojai kviečiami užsukti
į neseniai restauruotą ir lankytojams atvertą koplyčią-mauzoliejų, grafų Tiškevičių šeimos ir giminės narių amžinojo poilsio vietą.

Apie Kretingos grafus Tiškevičius pasakoja Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Koplyčią-mauzoliejų
pristato dr. Jūratė Laučiūtė. Kretingos gidė Diana Jomantaitė kviečia į bažnyčios ir vienuolyno rūsius apžiūrėti Chodkevičių šeimos sarkofagų ir naujai atrastos
kriptos, kurioje švedų kariai gyvus užmūrijo žmones. Pranciškonas vienuolis brolis Tomas svarstys, ar visada esame teisūs tik prašydami ir laukdami malonių.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kretingos-grafu-tiskeviciu-dvaras-ir-muziejus--18655010Daug kam įdomi grafų Tiškevičių dinastija, susižavėjimą kelia dvarų kultūros perlas – Žiemos sodas, daugeliui naujiena – pirmoji Lietuvoje
dvare pastatyta elektrinė. Ramaus poilsio išsiilgusiems atvanga pasivaikščioti po parką. Smaližiams – dvaro saldaininėje pasigaminti karamelinių
saldainių.

Su Kretingos miesto istorija supažindina direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Apie Žiemos sodą pasakoja Gamtos skyriaus vedėja
Jurgita Tertelienė. Su muziejaus ekspozicijomis supažindina vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.
Su karamelinių saldainių gamybos edukacija supažindina senojo saldumynų gamybos amato puoselėtoja Asta Norvaišienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18655010Sat, 27 Jul 2019 12:05:00 +0000LRTAtsinaujinęs Kretingos grafų Tiškevičių dvaras ir muziejus kviečia lankytojus apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su miesto bei dvaro istorija. Daug kam įdomi grafų Tiškevičių dinastija, susižavėjimą kelia dvarų kultūros perlas – Žiemos sodas,...Daug kam įdomi grafų Tiškevičių dinastija, susižavėjimą kelia dvarų kultūros perlas – Žiemos sodas, daugeliui naujiena – pirmoji Lietuvoje
dvare pastatyta elektrinė. Ramaus poilsio išsiilgusiems atvanga pasivaikščioti po parką. Smaližiams – dvaro saldaininėje pasigaminti karamelinių
saldainių.

Su Kretingos miesto istorija supažindina direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Apie Žiemos sodą pasakoja Gamtos skyriaus vedėja
Jurgita Tertelienė. Su muziejaus ekspozicijomis supažindina vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.
Su karamelinių saldainių gamybos edukacija supažindina senojo saldumynų gamybos amato puoselėtoja Asta Norvaišienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-darbenai--18598148Apie miestelį pasakoja istorikas Julius Kanarskas, mokytoja Justina Vaičikauskienė, bibliotekininkė Danutė Paulikienė.
Prisiminimais apie skulptorių Antaną Mončį dalijasi Palangos A. Mončio namų-muziejaus vadovė Loreta Birutė Turauskaitė.
Joana Rusienė kalba apie Lazdininkų kaimo vėjo malūną, jo šeimininkus. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18598148Sat, 20 Jul 2019 12:05:00 +0000LRTDarbėnai, miestelis, Kretingos rajone. Rašytiniuose šaltiniuose Darbėnų kaimas ir dvaras pirmą kartą paminėti 1591 metais. Apie miestelį pasakoja istorikas Julius Kanarskas, mokytoja Justina Vaičikauskienė, bibliotekininkė Danutė Paulikienė....Apie miestelį pasakoja istorikas Julius Kanarskas, mokytoja Justina Vaičikauskienė, bibliotekininkė Danutė Paulikienė.
Prisiminimais apie skulptorių Antaną Mončį dalijasi Palangos A. Mončio namų-muziejaus vadovė Loreta Birutė Turauskaitė.
Joana Rusienė kalba apie Lazdininkų kaimo vėjo malūną, jo šeimininkus. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-zervynu-ir-inkunu-kaimai-arturas-svirnelis-ir-valentinas-sapalas--18541487Anykščių rajone prie Šventosios upės, girios apsupty, pasislėpęs Inkūnų kaimas, kažkada priklausęs Radvilų Svėdasų dvarui. Dabar belikę
kelios sodybos. Tačiau tautiškai nusiteikę gyventojai nepasiduoda, įkūrė bendriją, kuriai vadovauja Valentinas Šapalas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18541487Sat, 13 Jul 2019 12:05:00 +0000LRTZervynos – Varėnos rajone Nacionaliniame Dzūkijos parke įsikūręs etnografinis kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Šiandien jis pritaikytas poilsiui, aktyviam turizmui. Vaizdingos Ūlos pakrantės vilioja gražia gamta. Mintimis dalijasi Zervynų...Anykščių rajone prie Šventosios upės, girios apsupty, pasislėpęs Inkūnų kaimas, kažkada priklausęs Radvilų Svėdasų dvarui. Dabar belikę
kelios sodybos. Tačiau tautiškai nusiteikę gyventojai nepasiduoda, įkūrė bendriją, kuriai vadovauja Valentinas Šapalas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-sventoji--18475980Istorikas Julius Kanarskas kviečia aplankyti Kretingos r., Darbėnų sen., sakralinį Erškėtyną. Joskaudų miško viduryje trykšta šaltinėlis, netoliese suneštas kryžių kalnelis. Pasivaikščiosime po Baltų mitologijos parką Kretingos r., Darbėnų sen., Sausdravų k. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18475980Sat, 06 Jul 2019 12:05:00 +0000LRTSavamokslis archeologas, istorijos žinovas, kraštotyrininkas Mikelis Balčius atrado neolito laikų Šventąją. Kuršis juokauja, kad dar ne visą Šventąją iškasinėjo. Laukia nauji atradimai. Istorikas Julius Kanarskas kviečia aplankyti Kretingos r.,...Istorikas Julius Kanarskas kviečia aplankyti Kretingos r., Darbėnų sen., sakralinį Erškėtyną. Joskaudų miško viduryje trykšta šaltinėlis, netoliese suneštas kryžių kalnelis. Pasivaikščiosime po Baltų mitologijos parką Kretingos r., Darbėnų sen., Sausdravų k. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-medzio-drozeju-pranu-petroniu-sveciuojames-pas-anyksciu-krasto-tautodailininkus--18417668Apsilankysime pas Vladą Gaidį Šeimyniškių kaime, užsuksime į Elmininkus pas Valentą Survilą, arbatos išgersime su tautodailininko Aleksandro Tarabildos
šeima Lėliūnuose ir pro Inkūnų kaimą nukaksime į Prano Petronio sodybą Laičiuose. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18417668Sat, 29 Jun 2019 12:05:00 +0000LRTLietuvoje gausu medžio drožėjų, kurie saviti ir įdomūs. Medžio drožėjas Pranas Petronis sutiko supažindinti su bičiuliais, gyvenančiais Anykščių krašte. Apsilankysime pas Vladą Gaidį Šeimyniškių kaime, užsuksime į Elmininkus pas Valentą Survilą,...Apsilankysime pas Vladą Gaidį Šeimyniškių kaime, užsuksime į Elmininkus pas Valentą Survilą, arbatos išgersime su tautodailininko Aleksandro Tarabildos
šeima Lėliūnuose ir pro Inkūnų kaimą nukaksime į Prano Petronio sodybą Laičiuose. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-senoji-dzukijos-krasto-sostine-merkine--18345990https://api.spreaker.com/episode/18345990Sat, 22 Jun 2019 12:05:00 +0000LRTApie Merkinę – legendomis apipintą senąją Dzūkijos krašto sostinę – pasakoja Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas ir vyr. fondų saugotojas Emilis Bukota. Ved. Jolanta Jurkūnienė.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kupiskis--18288324https://api.spreaker.com/episode/18288324Sat, 15 Jun 2019 12:05:00 +0000LRTKupiškis svečius pasitinka atsinaujinęs. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus renovuotoje aikštėje sušvito ir suskambo fontanas. Apie mieste lankomus objektus pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Aušrelė...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-maironio-teviske-bernotuose-raseiniu-krasto-istorijos-muziejus--18213254Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18213254Sat, 08 Jun 2019 12:05:00 +0000LRTMaironio tėviškė Bernotuose. Pasakoja Rita Paškauskienė ir Birutė Kulpinskaitė. Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-raseiniai-su-jonu-brigiu-ir-arnu-zmitra--18150613bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18150613Sat, 01 Jun 2019 12:05:00 +0000LRTRaseiniai. Viešoji Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Dominikonų vienuolynas, Maironio parkas, Švč. Trejybės cerkvė – su kraštotyrininku Jonu Brigiu, bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-ariogala-ir-jos-apylinkes--18084333https://api.spreaker.com/episode/18084333Sat, 25 May 2019 12:05:00 +0000LRTSu Ariogala ir jos apylinkėmis supažindina keliautojai, mokslininkai, „Keliautojo žinyno“ autoriai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-po-prienu-krasta-su-vytautu-kandrotu--18014711Laidoje taip pat apie apylinkes mintimis dalijasi Prienų krašto muziejaus fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, Šilavoto davatkyno vadovė Danguolė Lincevičienė,
tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, klebonas, dekanas Jonas Baliūnas, sklandytojas Vytautas Mačiulis, ichtiologas Darius Svirskis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/18014711Sat, 18 May 2019 12:05:00 +0000LRTSu keliautoju, fotografu, leidėju ir rašytoju Vytautu Kandrotu keliaujame po Prienų kraštą. Laidoje taip pat apie apylinkes mintimis dalijasi Prienų krašto muziejaus fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, Šilavoto davatkyno vadovė Danguolė...Laidoje taip pat apie apylinkes mintimis dalijasi Prienų krašto muziejaus fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, Šilavoto davatkyno vadovė Danguolė Lincevičienė,
tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, klebonas, dekanas Jonas Baliūnas, sklandytojas Vytautas Mačiulis, ichtiologas Darius Svirskis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-kudirkos-naumiescio-muziejus--17911547https://api.spreaker.com/episode/17911547Sat, 11 May 2019 12:05:00 +0000LRTKudirkos Naumiestį, muziejų, Vinco Kudirkos atmintinas vietas pristato Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė, muziejininkė Danguolė Dabrišienė ir bibliotekininkė Marija Rastupkevičiūtė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-jono-basanaviciaus-gimtine-ozkabaliuose--17833688Paskutinė pasodinta – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Visos Lietuvos moksleiviai lanko tautos patriarcho gimtinę, kur vyksta įvairios edukacinės programos.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17833688Sat, 04 May 2019 12:05:00 +0000LRTJono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ošia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tūkstančiai stipriausių Lietuvoje medžių tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu. Paskutinė pasodinta – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos...Paskutinė pasodinta – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Visos Lietuvos moksleiviai lanko tautos patriarcho gimtinę, kur vyksta įvairios edukacinės programos.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-betygalos-piliakalniai--17815766https://api.spreaker.com/episode/17815766Sat, 27 Apr 2019 12:05:00 +0000LRTKeliautojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė kviečia pasižvalgyti po Betygalos piliakalnius. Ved. Jolanta Jurkūnienė3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-su-betygala-supazindina-keliautojo-zinyno-sudarytojai-vytenis-ir-junona-almonaiciai--17816402Sveikatos psichologijos katedros doc. Junona Almonaitiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17816402Sat, 20 Apr 2019 12:05:00 +0000LRTPo Betygalą vaikštome su Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doc. Vyteniu Almonaičiu ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros doc. Junona Almonaitiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.Sveikatos psichologijos katedros doc. Junona Almonaitiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-duonos-kelio-muziejaus-po-atviru-dangumi-vadovas-archeologas-zenonas-baubonis--17817689https://api.spreaker.com/episode/17817689Sat, 13 Apr 2019 12:05:00 +0000LRTPilaitės dvaro sodyba Vilniaus Pilaitės mikrorajone. „Duonos kelio“ muziejus po atviru dangumi su archeologu Zenonu Bauboniu, vadybininke Larisa Gureckiene ir Pilaitės liaudies teatro režisiere Dalia Tarailiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-pilaites-istorines-vietos-pagal-gerimanto-statinio-knyga-ponas-zy--17822903Po Pilaitės istorines vietas vedžioja ir pasakoja rašytojas Gerimantas Statinis, archeologas Zenonas Baubonis,
Pilaitės liaudies teatro režisierė Dalia Tarailienė, Pilaitės metraštininkė Angelė Šarlauskienė, Valakupių girininkas
Vytautas Dabriška ir Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17822903Sat, 06 Apr 2019 12:05:00 +0000LRTPilaitės mikrorajonas Vilniuje turi seną istoriją. Ją liudija Pilaitės piliakalnis, išlikę dvaro sodybos pastatai, malūnas. Po Pilaitės istorines vietas vedžioja ir pasakoja rašytojas Gerimantas Statinis, archeologas Zenonas Baubonis, Pilaitės...Po Pilaitės istorines vietas vedžioja ir pasakoja rašytojas Gerimantas Statinis, archeologas Zenonas Baubonis,
Pilaitės liaudies teatro režisierė Dalia Tarailienė, Pilaitės metraštininkė Angelė Šarlauskienė, Valakupių girininkas
Vytautas Dabriška ir Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-nacistine-okupacija-ir-holokaustas--17428725Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>https://api.spreaker.com/episode/17428725Sat, 23 Mar 2019 13:05:00 +0000LRTKauno tvirtovės IX forto muziejus. IV d. Nacistinė okupacija ir holokaustas. Pasakoja gidas Deimantas Ramanauskas. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-03-16-15-05--17363326https://api.spreaker.com/episode/17363326Sat, 16 Mar 2019 20:58:00 +0000LRT3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-03-09-15-05--17296626 Su gigantiška, modernia Rusijos imperijos gynybinės Kauno tvirtovės istorija atskleidžiama autentiškose IX forto muziejaus erdvėse. Lankytojams daro įspūdį atvertos forto gynybinius įtvirtinimus jungiančios požeminės susisiekimo galerijos.
Kauno tvirtovės skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas, fortifikacijų specialistas, laidoje supažindina su Kauno tvirtovės istorija, Pirmojo pasaulinio karo padariniais.]]>https://api.spreaker.com/episode/17296626Sat, 09 Mar 2019 09:30:00 +0000LRTKauno tvirtovės IX forto muziejus. II d. Su gigantiška, modernia Rusijos imperijos gynybinės Kauno tvirtovės istorija atskleidžiama autentiškose IX forto muziejaus erdvėse. Lankytojams daro įspūdį atvertos forto gynybinius įtvirtinimus jungiančios... Su gigantiška, modernia Rusijos imperijos gynybinės Kauno tvirtovės istorija atskleidžiama autentiškose IX forto muziejaus erdvėse. Lankytojams daro įspūdį atvertos forto gynybinius įtvirtinimus jungiančios požeminės susisiekimo galerijos.
Kauno tvirtovės skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas, fortifikacijų specialistas, laidoje supažindina su Kauno tvirtovės istorija, Pirmojo pasaulinio karo padariniais.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-03-02-15-05--17202893Muziejininkas Vytautas Jurkus net neįtarė, kad teks dirbti Kauno IX forto muziejaus muziejininku. Kaskart, matydamas senelio Povilo Butkevičiaus fotografiją muziejaus Okupacijų ekspozicijos salėje, susimąsto apie laisvės kainą, jausdamas pareigą toliau ją puoselėti.
Apie Kauno tvirtovės IX forto muziejų ir memorialinį kompleksą pasakoja direktorė Jūratė Zakaitė ir pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/03/1017105038.m4aSat, 02 Mar 2019 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Kauno tvirtovės IX fortas. I d. Muziejininkas Vytautas Jurkus net neįtarė, kad teks dirbti Kauno IX forto muziejaus muziejininku. Kaskart, matydamas senelio Povilo Butkevičiaus fotografiją muziejaus Okupacijų ekspozicijos salėje,...Muziejininkas Vytautas Jurkus net neįtarė, kad teks dirbti Kauno IX forto muziejaus muziejininku. Kaskart, matydamas senelio Povilo Butkevičiaus fotografiją muziejaus Okupacijų ekspozicijos salėje, susimąsto apie laisvės kainą, jausdamas pareigą toliau ją puoselėti.
Apie Kauno tvirtovės IX forto muziejų ir memorialinį kompleksą pasakoja direktorė Jūratė Zakaitė ir pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-02-23-15-05--17126048Kadaise buvęs politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis, mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – Baltijos kelio pradžią Lietuvoje.
Kylant siaurais bokšto laipteliais galime susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos etapais, miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Šiandien Gedimino pilies bokšte pristatoma nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“. Žvelgdami pro bokšto langus matome Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais.
Paskutinė ekspozicija liudija nesenus įvykius – archeologų rastus Lukiškių aikštėje nužudytų ir piliakalnio aikštelėje užkastus 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus.
Taip pat pažymėtos 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Baltijos šalis į gyvą, 600 km ilgio žmonių grandinę, sujungusio Baltijos kelio akimirkos.
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Gedimino pilies bokšto ekskursijų vadovė Agnė Pašvenskienė ir archeologai Valdas Steponaitis bei Gytis Grižas.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017072446.m4aSat, 23 Feb 2019 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Gedimino pilies bokšte Kadaise buvęs politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis, mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius...Kadaise buvęs politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis, mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – Baltijos kelio pradžią Lietuvoje.
Kylant siaurais bokšto laipteliais galime susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos etapais, miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus.
Šiandien Gedimino pilies bokšte pristatoma nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“. Žvelgdami pro bokšto langus matome Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais.
Paskutinė ekspozicija liudija nesenus įvykius – archeologų rastus Lukiškių aikštėje nužudytų ir piliakalnio aikštelėje užkastus 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus.
Taip pat pažymėtos 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Baltijos šalis į gyvą, 600 km ilgio žmonių grandinę, sujungusio Baltijos kelio akimirkos.
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Gedimino pilies bokšto ekskursijų vadovė Agnė Pašvenskienė ir archeologai Valdas Steponaitis bei Gytis Grižas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-02-16-15-05--17061471http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017006896.m4aSat, 16 Feb 2019 13:05:00 +0000LRT„Man patinka pramoninis Vilnius, miegamieji rajonai. Daug kas sako, kad tai niekinis sovietmečio reliktas. Tačiau juose gyveno, kūrė ir dirbo mūsų tėvai, seneliai. Skaitydamas senus laikraščius, rausdamasis archyvuose, atrandu įdomių ir unikalių...3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-02-09-15-05--16995893http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1017006900.m4aSat, 09 Feb 2019 13:05:00 +0000LRT„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė. Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-02-02-15-05--16930209
Apie urbanistikos paminklą – Kamajus – pasakoja Kamajų Respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė.

Iš Kamajų miestelio aikštės kelio rodyklė rodo kryptį į kitą nediduką miestelį, Salas. Prie Dviragio ežero pasitinka Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervidienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/02/1016974226.m4aSat, 02 Feb 2019 13:05:00 +0000LRTKamajų Respublika jau 35 m. apie save praneša per tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“. Miestelis trims dienoms tampa Kamajų Respublika su prezidentu, vėliava, valstybės ribų žymomis, himnu, sava valiuta. Apie urbanistikos paminklą – Kamajus...
Apie urbanistikos paminklą – Kamajus – pasakoja Kamajų Respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė.

Iš Kamajų miestelio aikštės kelio rodyklė rodo kryptį į kitą nediduką miestelį, Salas. Prie Dviragio ežero pasitinka Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervidienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-01-26-15-05--16848332Magistrale Vilnius–Kauna–Klaipėda prašvilpiame su vėjeliu. Pro automobilio langus matosi Elektrėnų miesto panorama. Daugiabučių pastatai, tarsi užvažiuoti nėra reikalo. Gal verta?
Pavyzdžiui, pigiai ir skaniai pavalgyti, paausti autentiškomis staklėmis tautinę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui... Lina Triponienė, Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja, juokauja ir cituoja Elektrėnų komisarą: „Geruoju nenori sustoti, teks sulaikyti.“
Į svečius kviečia Elektrėnų profesinio mokymo centras. Direktorė dr. Silva Lengvinienė, Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Lina Triponienė, IT specialistas Marius Budėnas, profesijos mokytoja Rita Vilaniškienė, jaunasis programuotojas Evaldas Kučinskas, tautodailininkė Onutė Patronaitienė, Elektrėnų jaunimo centro vadovė Justina Zaleckienė.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016974135.m4aSat, 26 Jan 2019 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Elektrėnai Magistrale Vilnius–Kauna–Klaipėda prašvilpiame su vėjeliu. Pro automobilio langus matosi Elektrėnų miesto panorama. Daugiabučių pastatai, tarsi užvažiuoti nėra reikalo. Gal verta? Pavyzdžiui, pigiai ir skaniai pavalgyti,...Magistrale Vilnius–Kauna–Klaipėda prašvilpiame su vėjeliu. Pro automobilio langus matosi Elektrėnų miesto panorama. Daugiabučių pastatai, tarsi užvažiuoti nėra reikalo. Gal verta?
Pavyzdžiui, pigiai ir skaniai pavalgyti, paausti autentiškomis staklėmis tautinę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui... Lina Triponienė, Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja, juokauja ir cituoja Elektrėnų komisarą: „Geruoju nenori sustoti, teks sulaikyti.“
Į svečius kviečia Elektrėnų profesinio mokymo centras. Direktorė dr. Silva Lengvinienė, Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Lina Triponienė, IT specialistas Marius Budėnas, profesijos mokytoja Rita Vilaniškienė, jaunasis programuotojas Evaldas Kučinskas, tautodailininkė Onutė Patronaitienė, Elektrėnų jaunimo centro vadovė Justina Zaleckienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-01-19-15-05--16773800Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas kviečia apsilankyti Žiežmariuose ir Žasliuose ir žada įdomios istorijos.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2019/01/1016973845.m4aSat, 19 Jan 2019 13:05:00 +0000LRTNuo seno Žiežmariuose ir Žasliuose gyveno verslūs žmonės – žydai, kurie sudarė didžiąją dalį gyventojų. Miesteliai nedideli, kiek mažiau tyrinėti, tačiau turi gilią ir įdomią istoriją. Ar daug kas žino, kad Žaslių aikštėje buvo filmuota svieto...Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas kviečia apsilankyti Žiežmariuose ir Žasliuose ir žada įdomios istorijos.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-01-12-15-05--16694286„Tautai reikia atiduoti ne gyvybę, o gyvenimą“, – pagal tokį priesaką gyveno buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, partizanų metraštininkas, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.
Apie Obelių laisvės kovų istorijos muziejų, partizaną Andrių Dručkų pasakoja muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas ir muziejininkė Elena Kazlauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941401.m4aSat, 12 Jan 2019 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Obelių laisvės kovų istorijos muziejus. „Tautai reikia atiduoti ne gyvybę, o gyvenimą“, – pagal tokį priesaką gyveno buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, partizanų metraštininkas, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjas...„Tautai reikia atiduoti ne gyvybę, o gyvenimą“, – pagal tokį priesaką gyveno buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, partizanų metraštininkas, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.
Apie Obelių laisvės kovų istorijos muziejų, partizaną Andrių Dručkų pasakoja muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas ir muziejininkė Elena Kazlauskaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2019-01-05-15-05--16636533Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija – trys Lietuvos regionai – susikerta Kaišiadorių krašte. Gal išlikusio kultūrinio paveldo akims paganyti mažoka, bet Kaišiadorių istorija turtinga.
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas vežioja po kraštą ir rodo lankytinas vietas, kuriose galima gerai praleisti laiką.
Kaišiadorių geležinkelio stotis. Vladikiškių dvaras Stasiūnuose ir senosios Romerių giminės kapinaitės. Lašinių kaime sustosime pasilabinti su Ingrida Michalskiene. Kalvių miestelyje pabendrausime su bendruomenės nare Vilija Kašelioniene. Užsuksime į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą pas vadovę Giedrę Streikauskaitę. Pasikalbėsime su jaunaisiais verslininkais Ingrida Grabliauskaite ir Neringa Lazauskiene. Laidą baigsime Kaišiadorių meno mokykloje su pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Artūru Vrublevskiu ir saksofono mokytoju Daliumi Pelekevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2019/01/1016941128.m4aSat, 05 Jan 2019 13:05:00 +0000LRTKaišiadorių kraštas. Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija – trys Lietuvos regionai – susikerta Kaišiadorių krašte. Gal išlikusio kultūrinio paveldo akims paganyti mažoka, bet Kaišiadorių istorija turtinga. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro...Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija – trys Lietuvos regionai – susikerta Kaišiadorių krašte. Gal išlikusio kultūrinio paveldo akims paganyti mažoka, bet Kaišiadorių istorija turtinga.
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas vežioja po kraštą ir rodo lankytinas vietas, kuriose galima gerai praleisti laiką.
Kaišiadorių geležinkelio stotis. Vladikiškių dvaras Stasiūnuose ir senosios Romerių giminės kapinaitės. Lašinių kaime sustosime pasilabinti su Ingrida Michalskiene. Kalvių miestelyje pabendrausime su bendruomenės nare Vilija Kašelioniene. Užsuksime į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą pas vadovę Giedrę Streikauskaitę. Pasikalbėsime su jaunaisiais verslininkais Ingrida Grabliauskaite ir Neringa Lazauskiene. Laidą baigsime Kaišiadorių meno mokykloje su pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Artūru Vrublevskiu ir saksofono mokytoju Daliumi Pelekevičiumi.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-12-29-15-05--16588534http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908623.m4aSat, 29 Dec 2018 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Bajorų lėlių teatras ČIZ. Režisierė Nijolė Čirūnienė kartu su kolegėmis Nadiežda Ivanova ir Dalia Ziemeliene įkūrė Bajorų lėlių teatrą ir pavadino ČIZ. Pavadinimas susideda iš pirmųjų aktorių pavardžių raidžių – Čirūnienė, Ivanova,...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-12-22-15-05--16547807Kaišiadorių r. yra toks Girinio parkas. Miške tarp aukštų eglių stovi pasakų namelis, kuriame prie žvakių liepsnos užklydusiųjų laukia Kalėdų Senelis. Ne bet koks! Sako, esąs tikras, lietuviškas, kurpiantis pasakojimus pagal senovines baltų tradicijas. Jis ten gyvena ne vienas, o su Giriniu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016908403.m4aSat, 22 Dec 2018 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: su lietuviškuoju Kalėdų Seneliu Kaišiadorių r. yra toks Girinio parkas. Miške tarp aukštų eglių stovi pasakų namelis, kuriame prie žvakių liepsnos užklydusiųjų laukia Kalėdų Senelis. Ne bet koks! Sako, esąs tikras, lietuviškas,...Kaišiadorių r. yra toks Girinio parkas. Miške tarp aukštų eglių stovi pasakų namelis, kuriame prie žvakių liepsnos užklydusiųjų laukia Kalėdų Senelis. Ne bet koks! Sako, esąs tikras, lietuviškas, kurpiantis pasakojimus pagal senovines baltų tradicijas. Jis ten gyvena ne vienas, o su Giriniu.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-12-15-15-05--16483304Laidoje dalyvauja Rokiškio krašto muziejininkai Marijona Mieliauskienė, Giedrė Spundzevičienė, Dalia Kiukienė.
Girdėsite skulptoriaus Liongino Šepkos balsą iš muziejaus archyvų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016875772.m4aSat, 15 Dec 2018 13:05:00 +0000LRTLietuvos paveldo paminklas – Rokiškio dvaro ansamblis – formuoti pradėtas XVIII a. pabaigoje, kai grafas Ignotas Tyzenhauzas ėmėsi darbų Rokiškyje įrengti giminės rezidenciją. Šiandien Rokiškio krašto muziejus saugo ne tik kultūros vertybes, bet tapo...Laidoje dalyvauja Rokiškio krašto muziejininkai Marijona Mieliauskienė, Giedrė Spundzevičienė, Dalia Kiukienė.
Girdėsite skulptoriaus Liongino Šepkos balsą iš muziejaus archyvų.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-12-08-15-05--16418057http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016843014.m4aSat, 08 Dec 2018 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. „Man labiausiai patinka V. M. Putino eilėraščiai. Už tai jį labai vertinu", – atvirai savo požiūrį atskleidžia jo palikimo saugotoja Ula Zaleskytė. "Rašytojo, literato, dramaturgo,...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-12-01-15-05--16358913http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/12/1016842851.m4aSat, 01 Dec 2018 13:05:00 +0000LRT„Man patinka pramoninis Vilnius, miegamieji rajonai. Daug kas sako, kad tai niekinis sovietmečio reliktas. Tačiau juose gyveno, kūrė ir dirbo mūsų tėvai, seneliai. Skaitydamas senus laikraščius, rausdamasis archyvuose, atrandu įdomių ir unikalių...3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-11-24-15-05--16299719http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016810186.m4aSat, 24 Nov 2018 13:05:00 +0000LRT„Aš jaučiuosi Lietuvos mažyte dalele, viena iš trijų milijonų...“, – mintija Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Levas Todesas. Šalia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namų, Pylimo g. 4, atidaryta „Beigelių krautuvėlė“....3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-11-17-15-05--16246344„Apgriuvusioje bažnyčioje sėdėti ir skaityti pamokslus – maža. Reikia imtis konkrečių darbų“, – mintija Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas.
Mielagėnų klasicistinė bažnyčia yra valstybės saugoma. Kartais vadinama mažąja Katedros kopija. Kunigas M. Savickas gerbia ir vertina kultūros ir istorijos paveldą, kuria aplinką aplink bažnyčią, rūpinasi senelių globos namais, aptarnauja dvi parapijas: Mielagėnų ir Ceikinių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016777444.m4aSat, 17 Nov 2018 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Mielagėnų bažnyčia ir klebonas Marijonas Savickas „Apgriuvusioje bažnyčioje sėdėti ir skaityti pamokslus – maža. Reikia imtis konkrečių darbų“, – mintija Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas. Mielagėnų klasicistinė bažnyčia yra...„Apgriuvusioje bažnyčioje sėdėti ir skaityti pamokslus – maža. Reikia imtis konkrečių darbų“, – mintija Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas.
Mielagėnų klasicistinė bažnyčia yra valstybės saugoma. Kartais vadinama mažąja Katedros kopija. Kunigas M. Savickas gerbia ir vertina kultūros ir istorijos paveldą, kuria aplinką aplink bažnyčią, rūpinasi senelių globos namais, aptarnauja dvi parapijas: Mielagėnų ir Ceikinių.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-11-10-15-05--16185877http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744979.m4aSat, 10 Nov 2018 13:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Onuškio istorijos visuomeninis muziejus. „Daug metų atidaviau Onuškio apylinkių tyrinėjimams, eksponatų, istorinės medžiagos rinkimui, kūriau Onuškio istorijos visuomeninį muziejų. Ir toliau dirbu, renku medžiagą“, – mintimis...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-11-03-15-05--16126726Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/11/1016744481.m4aSat, 03 Nov 2018 13:05:00 +0000LRT„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė. Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią...Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-10-27-15-05--16070183http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016711838.m4aSat, 27 Oct 2018 12:05:00 +0000LRT„Atrask Lietuvą“: Paukščių kaimas. „Cijonuose žmonės sako, kad vandens – nors prigerk, malkų – nors sudek. Taip ir gyvename tarp pelkių ir balų. Įrengėme viešbutį uodams. Paukščių ir gyvulėlių ir taip pilnas kiemas“, – juokauja ir džiaugiasi savo ūkiu...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-10-20-15-05--16009874Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje įkurti poilsio namai kviečia lankytojus iš viso pasaulio. A. Avižaitė vyrą Mattfew Olsoną atsikvietė iš Kalifornijos. Abu kuria verslą ir turi savitą verslo filosofiją, kaip geriau teikti paslaugas svečiams. Šeima atvirai dalijasi savo vertybėmis.
Šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis kuria tautinio kulinarinio paveldo patiekalus. Bet nepamiršta ir naujausių madų, kurios, kiek vėluodamos, vis tiek mus pasiekia.
Po Aukštaitijos nacionalinį parką keliaujame su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku ir kultūrologe Sigute Mudiniene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679465.m4aSat, 20 Oct 2018 12:05:00 +0000LRT„Statome tiltus tarp kultūrų. Ieškome vienybės savyje ir su kitais. Pas mus dera lietuvių ir pasaulio tradicinės kultūros. Juk esame pasaulio žmonės, visus mus jungia ta pati žmogiškoji prigimtis“, – sako poilsio namų Palūšėje savininkė Audra...Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje įkurti poilsio namai kviečia lankytojus iš viso pasaulio. A. Avižaitė vyrą Mattfew Olsoną atsikvietė iš Kalifornijos. Abu kuria verslą ir turi savitą verslo filosofiją, kaip geriau teikti paslaugas svečiams. Šeima atvirai dalijasi savo vertybėmis.
Šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis kuria tautinio kulinarinio paveldo patiekalus. Bet nepamiršta ir naujausių madų, kurios, kiek vėluodamos, vis tiek mus pasiekia.
Po Aukštaitijos nacionalinį parką keliaujame su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku ir kultūrologe Sigute Mudiniene.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-10-13-15-05--15963475Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/10/1016679221.m4aSat, 13 Oct 2018 12:05:00 +0000LRTLadakalnis, Ginučių vandens malūnas, Trainiškio ąžuolas, Medžiukalnio šaltinis, pramogų parkas „Žuvėdra“ – su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku, kultūrologe Sigute Mudiniene, gidu Linu...Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-09-29-15-05--15848508http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016646204.m4aSat, 29 Sep 2018 12:05:00 +0000LRTSu Aukštaitijos nacionalinio parko vertybėmis, paveldu, žmonėmis supažindina Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninių parkų direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas ir kultūrologė, folklorinio ansamblio „Čiulbutė“ vadovė Sigutė Mudinienė....3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-09-15-15-05--15735245Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta edukacinės programos. Pati populiariausia – dzūkiškų bandų kepimas. Supažindina kepėja Edita Jakučionienė ir Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkė Irena Joana Šliaužienė.
Nemuno kilpų regioninio parko dešiniajame Nemuno krante, Matiešonių kaime, ūkininkauja Irina Putrimiemė. Visi kviečiami išmokti spausti iš ožkų pieno sūrį ar suslėgti kvapnų sūrį iš obuolių. Gal kam nors reikia ir relaksacijos?
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016515148.m4aSat, 15 Sep 2018 12:05:00 +0000LRTSusipažinsime su Birštono vienkiemio bendruomenės teatru. Mintimis dalysis Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko pav. Birutė Vokietaitienė ir teatro režisierė Beata Klimavičienė. Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta...Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta edukacinės programos. Pati populiariausia – dzūkiškų bandų kepimas. Supažindina kepėja Edita Jakučionienė ir Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkė Irena Joana Šliaužienė.
Nemuno kilpų regioninio parko dešiniajame Nemuno krante, Matiešonių kaime, ūkininkauja Irina Putrimiemė. Visi kviečiami išmokti spausti iš ožkų pieno sūrį ar suslėgti kvapnų sūrį iš obuolių. Gal kam nors reikia ir relaksacijos?
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-09-08-15-05--15681032Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016449748.m4aSat, 08 Sep 2018 12:05:00 +0000LRTSu tradicinių amatų meistre Rasa Breidokiene ir pasakotoju Algirdu Breidoku pradedame naują radijo laidos „Atrask Lietuvą“ sezoną. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-09-01-15-05--15630759Karališkasis Birštonas gražėja akyse. Vilioja ne tik unikalia gamta, Nemuno vingiais, trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomaisiais purvais, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu, bet ir atviromis sveikatinimosi vietomis. Svečių laukia mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“, mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, Kneipo sodas, įvairaus mineralinio vandens biuvetės, viešoji biblioteka.
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė ir viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasakoja, kaip galima kitaip leisti laiką kurorte.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/09/1016384110.m4aSat, 01 Sep 2018 12:05:00 +0000LRTIeškokite ir rasite būdų, kaip Birštone, viename brangiausių kurortų Lietuvoje, dieną su šeima praleisti sveikai, turiningai ir nemokamai. Karališkasis Birštonas gražėja akyse. Vilioja ne tik unikalia gamta, Nemuno vingiais, trykštančiais mineralinio...Karališkasis Birštonas gražėja akyse. Vilioja ne tik unikalia gamta, Nemuno vingiais, trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomaisiais purvais, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu, bet ir atviromis sveikatinimosi vietomis. Svečių laukia mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“, mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, Kneipo sodas, įvairaus mineralinio vandens biuvetės, viešoji biblioteka.
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė ir viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasakoja, kaip galima kitaip leisti laiką kurorte.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-08-25-15-05--15584880Ieškoti atsakymų keliausime į Vištytį. Po įdomiausias vietas vedžioja ir pasakoja Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė ir ekologas Vaidas Leonavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016351369.m4aSat, 25 Aug 2018 12:05:00 +0000LRTKoks ežeras Lietuvoje vadinamas Baikalu? Kur dunkso kuprotoji Dunojaus ketera? Kaip atsitiko, kad Suvalkijos lygumų krašte kalvos dangų remia? Kur yra kraštas, kuriame derlius nuimamas du kartus? Iš pradžių surenkami akmenys, tik po to derlius......Ieškoti atsakymų keliausime į Vištytį. Po įdomiausias vietas vedžioja ir pasakoja Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė ir ekologas Vaidas Leonavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-08-18-15-05--15543113Medkopio pabaigos šventė baigėsi, tačiau liko dalyvių ir svečių išsakytų vertingų minčių ir nuomonių. Laidoje mintimis dalijasi bitininkas dr. Jonas Balžekas, dr. Aistė Andriušytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, kultūrologė Sigutė Mudinienė, Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ vadovė Roma Mačienė, gidė Simona Plaipaitė, farmacininkas Marius Lasinskas, tautodailininkė Edita Kušleikienė, pasakorius Algirdas ir tradicinių amatų meistrė Rasa Breidokai, bitininkas Mindaugas Bridžius ir Erikas Augustinavičiai.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016318764.m4aSat, 18 Aug 2018 12:05:00 +0000LRT„Mes siekiame būti atviru muziejumi. Bitės mūsų gyvenime labai daug ką reiškia. Tai, kad randasi jaunimo, kuris pradeda auginti bites ne tik dėl medaus, bet ir dėl gamtos pažinimo, teikia vilties, kad formuojasi nauja tradicija – per bites gamtos...Medkopio pabaigos šventė baigėsi, tačiau liko dalyvių ir svečių išsakytų vertingų minčių ir nuomonių. Laidoje mintimis dalijasi bitininkas dr. Jonas Balžekas, dr. Aistė Andriušytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, kultūrologė Sigutė Mudinienė, Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ vadovė Roma Mačienė, gidė Simona Plaipaitė, farmacininkas Marius Lasinskas, tautodailininkė Edita Kušleikienė, pasakorius Algirdas ir tradicinių amatų meistrė Rasa Breidokai, bitininkas Mindaugas Bridžius ir Erikas Augustinavičiai.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-08-11-15-05--15503480Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016286171.m4aSat, 11 Aug 2018 12:05:00 +0000LRTRadijo aparatų muziejus Tiltiškių kaime ir Biržų muziejus „Sėla“. „Norėjau, kad čia grįžtų žmonės. Visada būtų gera nuotaika, grotų gera muzika, gardžiai kvepėtų maistas, žmonės rastų nusiraminimą ir pasitenkinimą“, – sako Tiltiškių vandens malūno...Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-08-04-15-05--15430086Stelmužės kaime auga seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas, ant kalvelės stovi bažnytėlė, varpinė. Mus pasitinka Stelmužės bažnytinio meno muziejaus ir varpinės prižiūrėtoja Aldona Miškinienė. Aplankome Salaką, Antalieptę, Dusetas.Apie Kultūros centro Dusetų dailės galerijos veiklą mintimis dalijasi direktorius Alvydas Stauskas. Tiltiškių malūno šeimininkas Dalius Bučenka rodo malūną, jame įsteigtą radijo aparatų muziejų. Žaliąjį turizmą pristato Antonas Jevtiuchovas iš Visagino. Po Zarasų kraštą keliaujame su kelionių ekspertu, fotografu ir vaikų rašytoju Vytautu Kandratu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/08/1016285852.m4aSat, 04 Aug 2018 12:05:00 +0000LRTZarasai – miestas pasienyje su Latvija ir Baltarusija. Paskendęs tarp miškų ir ežerų. Virš Zaraso ežero apžvalgos ratas kviečia pravažiuojančius sustoti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Zaraso ežero Didžiojoje saloje kuriamas kultūros ir sporto...Stelmužės kaime auga seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas, ant kalvelės stovi bažnytėlė, varpinė. Mus pasitinka Stelmužės bažnytinio meno muziejaus ir varpinės prižiūrėtoja Aldona Miškinienė. Aplankome Salaką, Antalieptę, Dusetas.Apie Kultūros centro Dusetų dailės galerijos veiklą mintimis dalijasi direktorius Alvydas Stauskas. Tiltiškių malūno šeimininkas Dalius Bučenka rodo malūną, jame įsteigtą radijo aparatų muziejų. Žaliąjį turizmą pristato Antonas Jevtiuchovas iš Visagino. Po Zarasų kraštą keliaujame su kelionių ekspertu, fotografu ir vaikų rašytoju Vytautu Kandratu.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-07-28-15-05--15369076Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016252972.m4aSat, 28 Jul 2018 12:05:00 +0000LRTBiržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai. Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio...Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-07-21-15-05--15357361Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų, stiprinančių abi šalis.
Ilgametę patirtį turintis kelionių vadovas Rolandas Užubalis kviečia kartu keliauti. Apsilankysime Preiliuose, Lėlių muziejuje, apžiūrėsime Agluonos baziliką, pasivaikščiosime po šventorių, atsigersime stebuklingojo šaltinio vandens.
Lėlių muziejaus įkūrėja menininkė Jelena Michailova papasakos apie lėlių kūrimą. Su Agluonos bazilikos vertybėmis supažindins vietos gidas.
Lomiuose, pietvakariniame Žemaitijos kampelyje, gyvenanti mokytoja Elena Bazinienė įkūrė Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Sukauptas istorines žinias, faktus, gyvenusių žmonių pavardes įamžino krašto enciklopedijoje ateinančioms kartoms.
Vedėją Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016220686.m4aSat, 21 Jul 2018 12:05:00 +0000LRTČia pat Lietuvos pasienyje, Agluonos bazilikos šventoriuje, stovi paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir jo šeimai – besilaukiančiai žmonai Mortai ir sūneliui Rukliui. Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų,...Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų, stiprinančių abi šalis.
Ilgametę patirtį turintis kelionių vadovas Rolandas Užubalis kviečia kartu keliauti. Apsilankysime Preiliuose, Lėlių muziejuje, apžiūrėsime Agluonos baziliką, pasivaikščiosime po šventorių, atsigersime stebuklingojo šaltinio vandens.
Lėlių muziejaus įkūrėja menininkė Jelena Michailova papasakos apie lėlių kūrimą. Su Agluonos bazilikos vertybėmis supažindins vietos gidas.
Lomiuose, pietvakariniame Žemaitijos kampelyje, gyvenanti mokytoja Elena Bazinienė įkūrė Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Sukauptas istorines žinias, faktus, gyvenusių žmonių pavardes įamžino krašto enciklopedijoje ateinančioms kartoms.
Vedėją Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-07-14-15-05--15357363Yra Lietuvoje vieta, kuri vadinasi – Akmenės kraštas.
Laidoje dalyvauja Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė, muziejininkas Mindaugas Laukys ir Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187775.m4aSat, 14 Jul 2018 12:05:00 +0000LRTKaip manote, kur Lietuvoje galima pasivaikščioti po Marso planetą, pamatyti fitozauro liekanų ar Juros periodo fosilijų, didžiausią Lietuvoje dieninių drugelių kolekciją ar Drugelių namus? Yra Lietuvoje vieta, kuri vadinasi – Akmenės kraštas. Laidoje...Yra Lietuvoje vieta, kuri vadinasi – Akmenės kraštas.
Laidoje dalyvauja Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė, muziejininkas Mindaugas Laukys ir Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-07-07-15-05--15357364Laidoje su Taurage supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė, „Keliautojo žinyno“ autoriai ir leidėjai.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/07/1016187509.m4aSat, 07 Jul 2018 12:05:00 +0000LRT„Tauragėje nėra katalikų šeimos ar giminės, kurioje nebūtų evangelikų liuteronų. Ir atvirkščiai. Prieš dešimt metų žmonės dar skirstėsi į katalikus ir evangelikus liuteronus, bijojo peržengti bažnyčios slenkstį. Dabar šeimos persimaišė ir niekas...Laidoje su Taurage supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė, „Keliautojo žinyno“ autoriai ir leidėjai.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-06-30-15-05--15357366Valstybės pažinimo centrą ir parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ pristato Rasa Bortkevičiūtė ir Rosita Garškaitė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016122186.m4aSat, 30 Jun 2018 12:05:00 +0000LRT„Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ – parodos Valstybės pažinimo centre kuratorė Rosita Garškaitė sako, kad svarbiausia ekspozicijos žinutė: „Geriausias laikas kurti yra dabar“. Valstybės pažinimo centrą ir parodą „Nepamirštos ateitys:...Valstybės pažinimo centrą ir parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ pristato Rasa Bortkevičiūtė ir Rosita Garškaitė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-06-23-15-05--15357365Apie Ilzenbergo dvaro istoriją, atnaujintą emocijų parką mintimis dalijasi savininkas Vaidas Barakauskas, dvaro vietininkas Gintaras Bingelis, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Steponas Deveikis, skulptorė Dalia Matulaitė, gamtininkas Mindaugas Kirtiklis.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1016121941.m4aSat, 23 Jun 2018 12:05:00 +0000LRT„Šiaurietiška arkadija...“, – atnaujintą Ilzenbergo parką vertino svečiai. Toks pavadinimas jau keletą šimtmečių yra prigijęs romantiškiems parkams. Tai – nostalgijos kupinas kraštovaizdis, kur žmogus susilieja su gamta. Apie Ilzenbergo dvaro...Apie Ilzenbergo dvaro istoriją, atnaujintą emocijų parką mintimis dalijasi savininkas Vaidas Barakauskas, dvaro vietininkas Gintaras Bingelis, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Steponas Deveikis, skulptorė Dalia Matulaitė, gamtininkas Mindaugas Kirtiklis.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-06-16-15-05--15357367Apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus veiklą pasakoja tarybos narė Albina Skirienė.
VDU istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė supažindina su tremtinių, partizanų, karių paminklais ir kapinėmis Tauragėje.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015958080.m4aSat, 16 Jun 2018 12:05:00 +0000LRT„Nors man neteko gyventi tais sunkiais laikais, bet manau, kad jaunesnioji karta privalo žinoti mūsų krašto istoriją, žmones, kurie kovojo už laisvę“, – mintimis dalijasi Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų Tauragėje muziejininkė Arneta...Apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus veiklą pasakoja tarybos narė Albina Skirienė.
VDU istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė supažindina su tremtinių, partizanų, karių paminklais ir kapinėmis Tauragėje.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-06-09-15-05--15357369Su Tauragės apylinkėmis supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015925361.m4aSat, 09 Jun 2018 12:05:00 +0000LRT„Mes neatsiradome ant plikos žemės. Viskas ateina iš praeities ir keliauja toliau... Dažnai emigrantai atsiveda antrąsias puses iš svečių šalių, prašo supažindinti su miesto praeitimi. Kai išgirsta seną mūsų istoriją nuo archeologijos, kai pamato,...Su Tauragės apylinkėmis supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-06-02-15-05--15357371Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į Paryžių, garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, stabtelėjęs Tauragės pašto stotyje, parašė ir išsiuntė laišką mylimajai Evelinai Hanskai.
O lenkai dar ir šiandien Tauragės pilyje ieško Radvilų pėdsakų.
Apie Tauragę ir jos apylinkes pasakoja istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/06/1015827421.m4aSat, 02 Jun 2018 12:05:00 +0000LRTDar ne visi žino, kad netoli Tauragės, Staiginės kaime, stovi paminklas Tauragės konvencijai. Jis primena reikšmingą 1812-ųjų įvykį, susijusį su Prancūzijos imperatoriumi Bonapartu Napoleonu. Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į...Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į Paryžių, garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, stabtelėjęs Tauragės pašto stotyje, parašė ir išsiuntė laišką mylimajai Evelinai Hanskai.
O lenkai dar ir šiandien Tauragės pilyje ieško Radvilų pėdsakų.
Apie Tauragę ir jos apylinkes pasakoja istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-05-26-15-05--15357373Plačiau pasakoja Meilutė Apanavičienė, Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė ir Nina Fiodorova, kultūrinių renginių organizatorė.
Marijampolės ištakų beieškant pravartu užsukti į Marijampolės kolegiją, kuri įsikūrusi Kvietiškio dvare. Palivarką pastatė Prienų seniūnas Morkus Butleris su žmona Pranciška Ščiukaite-Butleriene. Manoma, kad grafienė prisidėjo prie Marijampolės vardo.
Pasakoja Marijampolės kolegijos Menų/mokslo klasterio vadovė Vida Mickuvienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794826.m4aSat, 26 May 2018 12:05:00 +0000LRTBuvusioje sinagogoje įsikūręs Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras gali didžiuotis menų mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris dovanota išeivijos menininkų darbų kolekcija. Ji nuolat papildoma naujais vertingais meno kūriniais. Plačiau...Plačiau pasakoja Meilutė Apanavičienė, Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė ir Nina Fiodorova, kultūrinių renginių organizatorė.
Marijampolės ištakų beieškant pravartu užsukti į Marijampolės kolegiją, kuri įsikūrusi Kvietiškio dvare. Palivarką pastatė Prienų seniūnas Morkus Butleris su žmona Pranciška Ščiukaite-Butleriene. Manoma, kad grafienė prisidėjo prie Marijampolės vardo.
Pasakoja Marijampolės kolegijos Menų/mokslo klasterio vadovė Vida Mickuvienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-05-19-15-05--15357374Marijampolėje susipažinsime su kraštotyros muziejumi, užeisime į Pranciškos Butlerienės kiemelį, apžiūrėsime Marijampolės sinagogą, užsuksime į Marijampolės turizmo informacijos centrą ir pasikalbėsime su Rita Dragūnaite, sustosime prie Rygiškių Jono gimnazijos, nueisime į Marijampolės poezijos parką, stabtelėsime prie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos ir pasivaikščiojimą po senamiestį baigsime Marijampolės Vytauto Didžiojo parke.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015794457.m4aSat, 19 May 2018 12:05:00 +0000LRTKas geriau gali papasakoti apie miestą už istoriką? Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkas, istorikas Arūnas Kapsevičius humoro nestokoja. Nors yra neatlaidus iškraipytiems faktams ir istorinei netiesai. Todėl su A. Kapsevičiumi...Marijampolėje susipažinsime su kraštotyros muziejumi, užeisime į Pranciškos Butlerienės kiemelį, apžiūrėsime Marijampolės sinagogą, užsuksime į Marijampolės turizmo informacijos centrą ir pasikalbėsime su Rita Dragūnaite, sustosime prie Rygiškių Jono gimnazijos, nueisime į Marijampolės poezijos parką, stabtelėsime prie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos ir pasivaikščiojimą po senamiestį baigsime Marijampolės Vytauto Didžiojo parke.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-05-12-15-05--15357375Kalvarijos jaunimas Raudeniškių kaime sutvarkė prieš 70 m. sovietų statytus bunkerius ir pritaikė turizmui. Veikia karo istorijos muziejus, vyksta edukacija moksleiviams, naktimis – teatralizuotos inscenizacijos.
Sūduvos krašte galime išgirsti skambiausią ir lietuviškiausią tarmę. Pažintį su Lietuvos kultūros sostine pradėsime nuo Marijampolės Marijonų vienuolyno, kuriame veikia Palaimintojo J. Matulaičio muziejus. Apie ekspozicijas pasakoja Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos sesuo Viktorija Plečkaitytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015728647.m4aSat, 12 May 2018 12:05:00 +0000LRT„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – sako Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo vadovas Robertas Degutis. Kalvarijos jaunimas Raudeniškių kaime sutvarkė prieš 70 m. sovietų statytus bunkerius ir pritaikė turizmui. Veikia karo...Kalvarijos jaunimas Raudeniškių kaime sutvarkė prieš 70 m. sovietų statytus bunkerius ir pritaikė turizmui. Veikia karo istorijos muziejus, vyksta edukacija moksleiviams, naktimis – teatralizuotos inscenizacijos.
Sūduvos krašte galime išgirsti skambiausią ir lietuviškiausią tarmę. Pažintį su Lietuvos kultūros sostine pradėsime nuo Marijampolės Marijonų vienuolyno, kuriame veikia Palaimintojo J. Matulaičio muziejus. Apie ekspozicijas pasakoja Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos sesuo Viktorija Plečkaitytė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-05-05-15-05--15357377http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/05/1015630618.m4aSat, 05 May 2018 12:05:00 +0000LRTKas garsina Kalvarijos miestą? Mokytojas, istorikas Alvydas Totoris iš karto išskiria tris pagrindinius objektus miesto senamiestyje, kuris yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, ir naujamiestyje. Istorinėje miesto dalyje stovi pagal žymaus...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-04-28-15-05--15357376„Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
Punske atgimsta regioninės liaudies amatų tradicijos. Prie jų atgimimo prisideda įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Mintimis dalijasi draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir audėja Nastutė Sidarienė.
Jolanta Latvienė supažindina su XIX–XX a. etnografine sodyba pastatyta vos pusė km nuo Punsko centro. Ten pat įsikūręs ir „Pasakų kiemelis“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015598126.m4aSat, 28 Apr 2018 12:05:00 +0000LRTPunske gyvena keistuolis Petras Lukoševičius. Verslininkas buvusiame Šilainių kaime, netoli Punsko, 8 ha kuria jotvingių ir prūsų gyvenvietę. „Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine...„Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
Punske atgimsta regioninės liaudies amatų tradicijos. Prie jų atgimimo prisideda įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Mintimis dalijasi draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir audėja Nastutė Sidarienė.
Jolanta Latvienė supažindina su XIX–XX a. etnografine sodyba pastatyta vos pusė km nuo Punsko centro. Ten pat įsikūręs ir „Pasakų kiemelis“.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-04-21-15-05--15357379Apie Punsko istoriją pasakoja ir su miesteliu, kuriame gyvena nuoširdūs ir atviri dzūkai, supažindina Lenkijos lietuvių poetas, fotografas ir vertėjas, knygų sudarytojas, „Aušros“ leidyklos Punske redaktorius, publicistas Sigitas Birgelis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015597681.m4aSat, 21 Apr 2018 12:05:00 +0000LRT„Aš tarnauju etninėse žemėse, Punsko parapijoje. Čia viskas nuo amžių lietuviška, vietiniai kalba dzūkų tarme. Ir man tenka prisidėti prie unikalių tradicijų išsaugojimo, kartais – susidurti su tikrove. Tai, ko nepadarė komunizmas, nes šiuose...Apie Punsko istoriją pasakoja ir su miesteliu, kuriame gyvena nuoširdūs ir atviri dzūkai, supažindina Lenkijos lietuvių poetas, fotografas ir vertėjas, knygų sudarytojas, „Aušros“ leidyklos Punske redaktorius, publicistas Sigitas Birgelis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-04-14-15-05--15357383„Žmogus turi gebėti pereiti iš vienos srities į kitą. Juk tie patys dėsniai taikomi ir moksle, ir mene, ir teatrinėje vaidyboje, ir muzikoje, galiausiai gyvenime. Logiškas pažinimas ir tiesiogine patirtimi grįstas savo aplinkos pažinimas gali sudominti ir lavinti, ugdyti jaunimą“, – mintimis dalijasi geologas S. Saarmannas ir kviečia į ekskursiją kaip pamoką po Karoliniškių valstybinį kraštovaizdžio draustinį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015499354.m4aSat, 14 Apr 2018 12:05:00 +0000LRTGeologas Simonas Saarmannas ieško gilesnio gamtos ir gyvenimo suvokimo, sąsajų tarp gamtos reiškinių ir mūsų mąstymo. Ieško naujų būdų mokyti gamtos pažinimo ir priartinti žmogų supančią aplinką prie jo. Surasti savo vietą istoriniame laike. „Žmogus...„Žmogus turi gebėti pereiti iš vienos srities į kitą. Juk tie patys dėsniai taikomi ir moksle, ir mene, ir teatrinėje vaidyboje, ir muzikoje, galiausiai gyvenime. Logiškas pažinimas ir tiesiogine patirtimi grįstas savo aplinkos pažinimas gali sudominti ir lavinti, ugdyti jaunimą“, – mintimis dalijasi geologas S. Saarmannas ir kviečia į ekskursiją kaip pamoką po Karoliniškių valstybinį kraštovaizdžio draustinį.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-04-07-15-05--15357381Taip pat laidoje susitiksime su senojo pynimo meistre Vaiva Neteckiene, gyvenančia Tiltų kaime. Su Strakiškių kaimo bityno „Kupa – iš bityno ir žolynų“ senųjų tradicijų žvakių liejimo puoselėtoja Alma Kasperavičiene.
Su Trakų krašto tradicinių amatų centru supažindina Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/04/1015466623.m4aSat, 07 Apr 2018 12:05:00 +0000LRT„Tėvelis man perdavė bitininkystės ir žvakių liejimo paslaptis. Mama – meilę ir užuojautą žmonėms“, – sako Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius. Taip pat laidoje susitiksime su senojo pynimo meistre Vaiva Neteckiene,...Taip pat laidoje susitiksime su senojo pynimo meistre Vaiva Neteckiene, gyvenančia Tiltų kaime. Su Strakiškių kaimo bityno „Kupa – iš bityno ir žolynų“ senųjų tradicijų žvakių liejimo puoselėtoja Alma Kasperavičiene.
Su Trakų krašto tradicinių amatų centru supažindina Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-03-31-15-05--15357382Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.
Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015401079.m4aSat, 31 Mar 2018 12:05:00 +0000LRTŠiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą. Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie...Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.
Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-03-24-15-05--15357388Su dr. Lina Lemparskiene užsukę į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, keliaujame į Senųjų Trakų kaimą, kuris asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija. Pakeliui aplankome tautodailininkus Dalią ir Joną Ališauskus ir susitinkame su Šv. Jono apaštalinėmis seserimis. Kelionę baigiame Bedugnės kaime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368780.m4aSat, 24 Mar 2018 13:05:00 +0000LRTVietos gyventojai savaip vertina ir puoselėja savo kraštą. Pavyzdžiui, karaimės Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja tiesiai sako: „Nevažiuokite į Trakus. Mes Jūsų nelaukiame. Tų, kuriems rūpi tik kibinai. Kurie Karaimų gatvę užkemša automobiliais....Su dr. Lina Lemparskiene užsukę į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, keliaujame į Senųjų Trakų kaimą, kuris asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija. Pakeliui aplankome tautodailininkus Dalią ir Joną Ališauskus ir susitinkame su Šv. Jono apaštalinėmis seserimis. Kelionę baigiame Bedugnės kaime.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-03-17-15-00--15357389Grigiškėse pasitinka Grigiškių ir Rykantų parapijų klebonas kunigas Andžejus Andžejevskis. Rykantuose laukia universalaus daugiafunkcio centro dir. Dariušas Nedveckis. Užsuksime į sentikių Daniliškių kaimą. Susipažinsime su karaimėmis Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015368296.m4aSat, 17 Mar 2018 13:05:00 +0000LRT„Tai, kad Trakai siejami su karaimais ir kibinais, dažnai užgožia jų tikrąją vertę. Savitas ir įdomus Trakų kraštas vis dar neatrastas“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Leparskienė ir kviečia...Grigiškėse pasitinka Grigiškių ir Rykantų parapijų klebonas kunigas Andžejus Andžejevskis. Rykantuose laukia universalaus daugiafunkcio centro dir. Dariušas Nedveckis. Užsuksime į sentikių Daniliškių kaimą. Susipažinsime su karaimėmis Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-03-10-15-05--15357390Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.
Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015303215.m4aSat, 10 Mar 2018 13:05:00 +0000LRTSakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą...Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.
Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-03-03-15-05--15357393Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje viršukalnėje iškelta trispalvė, vėliau suplevėsavusi visų žemynų viršūnėse, palikti Baltijos gintaro gabalėliai ir žemė iš Lietuvos.
Anykščių menų inkubatorius laukia svečių. Moderniai įrengtose studijose menininkai ir amatininkai dirba atvirai, bendrauja su lankytojais.
Pasitinka direktorė Daiva Perevičienė, užsukti ir pabendrauti kviečia Lina Timukaitė, Elvyra Stankevičienė, Darius Aglinskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/03/1015302670.m4aSat, 03 Mar 2018 13:05:00 +0000LRT„Anykščiuose man pailgėjo naktys ir dienos, čia radau ramybę...“, – mintija alpinistas, keliautojas ir fotografas Vladas Vitkauskas. Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje...Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje viršukalnėje iškelta trispalvė, vėliau suplevėsavusi visų žemynų viršūnėse, palikti Baltijos gintaro gabalėliai ir žemė iš Lietuvos.
Anykščių menų inkubatorius laukia svečių. Moderniai įrengtose studijose menininkai ir amatininkai dirba atvirai, bendrauja su lankytojais.
Pasitinka direktorė Daiva Perevičienė, užsukti ir pabendrauti kviečia Lina Timukaitė, Elvyra Stankevičienė, Darius Aglinskas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-02-24-15-05--15357395Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kraterį. Čia ir įsikūrė Vepriai.
Apie Veprius pasakoja seniūnė Dalia Urbonienė ir skulptorius Viktoras Žentelis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015171755.m4aSat, 24 Feb 2018 13:05:00 +0000LRTSkulptorius Viktoras Žentelis sako, kad meilė tėvynei, savo gimtinei išreiškiama labai paprastai. Beriant grūdą nuostabiose Lietuvos lygumose ar kalvose. Minant savo brydę kultūros lankose. Nepamirštant savo krašto tradicijų. Jas puoselėjant ir...Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kraterį. Čia ir įsikūrė Vepriai.
Apie Veprius pasakoja seniūnė Dalia Urbonienė ir skulptorius Viktoras Žentelis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-02-17-15-05--15357391Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1015138819.m4aSat, 17 Feb 2018 13:05:00 +0000LRT„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą...Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-02-10-15-05--15357392Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.
Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.
Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942767.m4aSat, 10 Feb 2018 13:05:00 +0000LRT„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas) Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo...Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.
Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.
Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-02-03-15-05--15357396Užugirio mokykla-muziejus.

Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.

Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.
Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/02/1014942439.m4aSat, 03 Feb 2018 13:05:00 +0000LRTUžulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A....Užugirio mokykla-muziejus.

Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.

Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.
Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-01-27-15-05--15357399Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014909904.m4aSat, 27 Jan 2018 13:05:00 +0000LRTPastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve. Kokias dar...Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-01-20-15-05--15357398Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui neprigijo Kipro Petrausko vardas? Ką ant suolelio sėdėdamas veikdavo rašytojas Antano Jonynas?
Apie Alytaus sodo ir parko istoriją geriausiai papasakoti gali buvusio sodininko Stasio Marcinkevičiaus dukra edukologė Aldona Marcinkevičienė, Simno žemės ūkio mokyklos mokytoja.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014811350.m4aSat, 20 Jan 2018 13:05:00 +0000LRTDar prieškario Lietuvoje Alytaus sodas buvo laikomas miesto simboliu. Valstybės saugomas fontanas mena romantiškus laikus, žymius žmones, praradimus. Šiandien alytiškiai rūpinasi miesto sodo atgimimu. Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui...Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui neprigijo Kipro Petrausko vardas? Ką ant suolelio sėdėdamas veikdavo rašytojas Antano Jonynas?
Apie Alytaus sodo ir parko istoriją geriausiai papasakoti gali buvusio sodininko Stasio Marcinkevičiaus dukra edukologė Aldona Marcinkevičienė, Simno žemės ūkio mokyklos mokytoja.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-01-13-15-05--15357402Po buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą vedžioja ir pasakoja Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
Su ekspozicijomis apie nepriklausomybės praradimus XX a. viduryje, sovietų valdžios represijas, pasiaukojimą ir atkaklią kovą dėl nepriklausomybės atkūrimo supažindina Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014811150.m4aSat, 13 Jan 2018 13:05:00 +0000LRTBuvusiuose KGB rūmuose yra įsikūręs Genocido aukų muziejus. Šiandien jį gausiai lanko ne tik Lietuvos žmonės, bet ir atvykusieji iš toliausių užsienio šalių. Ką ten galima pamatyti? Kokias istorijos pamokas išmokti? Po buvusį KGB vidaus kalėjimą,...Po buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą vedžioja ir pasakoja Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
Su ekspozicijomis apie nepriklausomybės praradimus XX a. viduryje, sovietų valdžios represijas, pasiaukojimą ir atkaklią kovą dėl nepriklausomybės atkūrimo supažindina Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2018-01-06-15-05--15357406Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas, Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Prusevičienė ir Alytaus kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo entuziastas Deividas Pinkevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2018/01/1014746080.m4aSat, 06 Jan 2018 13:05:00 +0000LRTJei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto. Apie Alytų ir...Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas, Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Prusevičienė ir Alytaus kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo entuziastas Deividas Pinkevičius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-12-30-15-05--15357407Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės slapta, nepaklusdamos sovietinei santvarkai, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai. Taip prisidėjo prie tautiškumo, dorovingumo, pagarbos ir meilės savo kraštui ugdymo.
Apie Prienų krašto muziejų, Šilavoto davatkyną pasakoja direktorė Lolita Batutienė, muziejininkės Danguolė Lincevičienė, Viktorija Bielevičienė bei kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014745656.m4aSat, 30 Dec 2017 13:05:00 +0000LRTPrienų krašto muziejus turi kelis filialus. Vienas iš jų – Šilavoto davatkynas. Daugiau kaip šimtmetį nuošalioje vietoje netoli Šilavoto kaimo bažnyčios veikė neformalus moterų vienuolynas. Ten gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės, kurios buvo...Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės slapta, nepaklusdamos sovietinei santvarkai, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai. Taip prisidėjo prie tautiškumo, dorovingumo, pagarbos ir meilės savo kraštui ugdymo.
Apie Prienų krašto muziejų, Šilavoto davatkyną pasakoja direktorė Lolita Batutienė, muziejininkės Danguolė Lincevičienė, Viktorija Bielevičienė bei kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-12-23-15-05--15357409Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014647562.m4aSat, 23 Dec 2017 13:05:00 +0000LRT„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas....Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-12-16-15-05--15357412Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo pasimatuoti eigulio kepurę.
Kauno rajone ošia šimtamečiai miškai. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atliekami ne tik moksliniai tiriamieji ar įprasti miškininkams darbai, bet ir šviečiama visuomenė.
Apžiūrėti medelyno ir Dubravos arboretumo kviečia buvęs urėdas Kęstutis Šakūnas, Vaišvydavo girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis, pav. Ernoldas Kreivėnas, eiguliai Saulius Bučas ir Antanas Bukauskas. Apie arboretume auginamus sumedėjusius augalus pasakoja dr. Valerija Baronienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014615159.m4aSat, 16 Dec 2017 13:05:00 +0000LRT„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas. Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R....Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo pasimatuoti eigulio kepurę.
Kauno rajone ošia šimtamečiai miškai. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atliekami ne tik moksliniai tiriamieji ar įprasti miškininkams darbai, bet ir šviečiama visuomenė.
Apžiūrėti medelyno ir Dubravos arboretumo kviečia buvęs urėdas Kęstutis Šakūnas, Vaišvydavo girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis, pav. Ernoldas Kreivėnas, eiguliai Saulius Bučas ir Antanas Bukauskas. Apie arboretume auginamus sumedėjusius augalus pasakoja dr. Valerija Baronienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-12-09-15-05--15357411Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi Kultūros namu vadovas Gintautas Šmitas, bendruomenės „Punios ainiai“ atstovė Laimutė Žūsinienė, tautinių juostų audėja Renata Žiūkienė.
Su Punios istorija supažindina Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014614752.m4aSat, 09 Dec 2017 13:05:00 +0000LRT„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos...Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi Kultūros namu vadovas Gintautas Šmitas, bendruomenės „Punios ainiai“ atstovė Laimutė Žūsinienė, tautinių juostų audėja Renata Žiūkienė.
Su Punios istorija supažindina Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-12-02-15-05--15357413Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas Valūnas ir jo sūnus Saulius.
Ar Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, įkurtas Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus ras šeimininką? Šiandien lankytojams duris atveria ir pasakoja kraštotyrininkas Jonas Juravičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/12/1014582439.m4aSat, 02 Dec 2017 13:05:00 +0000LRT„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas. Kodėl verta...Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas Valūnas ir jo sūnus Saulius.
Ar Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, įkurtas Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus ras šeimininką? Šiandien lankytojams duris atveria ir pasakoja kraštotyrininkas Jonas Juravičius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-11-25-15-05--15357415Medingėnų apylinkėse yra buvusi Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Šiandien ją mena seni medžiai, nykstančių alėjų likučiai, pastatų pamatai. Buvusio rūmų pastato vietoje likę įspūdingi skliautuoti rūsiai. Rašytojos atminimą mena tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas stogastulpis.
Aplankysime Alko kaimą ir alkakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabios regyklos, senas kapinaites ir Petro Vyšniausko pastatytą koplytėlę. Nuvažiuosime prie neseniai atrasto Medingėnų piliakalnio.
Po Medingėnų apylinkes keliaujame su keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriais ir leidėjais – VDU istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir KTU psichologe doc. Junona Almonaitiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014549453.m4aSat, 25 Nov 2017 13:05:00 +0000LRTMedingėnai – miškų apsuptas, į mažą miestelį panašus bažnytkaimis. Pačiame centre, prieš bažnyčią, baltuoja paminklas Vytautui Didžiajam. Perstatytoje bažnyčioje buvo krikštyta rašytoja Šatrijos Ragana – Marija Pečkauskaitė. Medingėnų apylinkėse yra...Medingėnų apylinkėse yra buvusi Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Šiandien ją mena seni medžiai, nykstančių alėjų likučiai, pastatų pamatai. Buvusio rūmų pastato vietoje likę įspūdingi skliautuoti rūsiai. Rašytojos atminimą mena tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas stogastulpis.
Aplankysime Alko kaimą ir alkakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabios regyklos, senas kapinaites ir Petro Vyšniausko pastatytą koplytėlę. Nuvažiuosime prie neseniai atrasto Medingėnų piliakalnio.
Po Medingėnų apylinkes keliaujame su keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriais ir leidėjais – VDU istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir KTU psichologe doc. Junona Almonaitiene.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-11-18-15-05--15357418Laidoje mintimis dalijasi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Su Rietavo bažnyčia ir partizanų kovas menančiu palikimu supažindins keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis ir KTU psichologė doc. Almonaičiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014450779.m4aSat, 18 Nov 2017 13:05:00 +0000LRTTelefono ryšys, elektra – naujovės, kurios Rietavo Oginskių dvare atvėrė ryškų technologinės pažangos puslapį Lietuvoje. Ir ne tik... Tai buvo kultūros židinys, sklidinas humanizmo, novatoriškų švietėjiškų idėjų. Laidoje mintimis dalijasi Rietavo...Laidoje mintimis dalijasi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Su Rietavo bažnyčia ir partizanų kovas menančiu palikimu supažindins keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis ir KTU psichologė doc. Almonaičiai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-11-11-15-05--15357417Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti šventvietėje – galima.
Prisiminti Rietavo miesto istoriją, aplankyti Rietavo dvaro sodybą padės keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis Almonaitis ir KTU psichologė doc. Junona Almonaitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014450707.m4aSat, 11 Nov 2017 13:05:00 +0000LRTRietavo miestas plačiai garsėjo kunigaikščių Oginskių nuveiktais darbais, Rietavo miškai – partizanais. Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti...Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti šventvietėje – galima.
Prisiminti Rietavo miesto istoriją, aplankyti Rietavo dvaro sodybą padės keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis Almonaitis ir KTU psichologė doc. Junona Almonaitienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-11-04-15-05--15357422Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas pasakoja dirketorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė ir ekologas Tomas Kalašinskas. Su lankytojais bendrauja medžio drožėjas Nerijus Alšauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/11/1014417951.m4aSat, 04 Nov 2017 13:05:00 +0000LRTEkstremalių pojūčių mėgėjai mielai plaukia baidarėmis srauniomis Akmenos ir Jūros upėmis. Kiti gamtos mylėtojai vaizdingu kraštovaizdžiu žavisi važiuodami dviračių ar automobilių maršrutais. Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas...Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas pasakoja dirketorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė ir ekologas Tomas Kalašinskas. Su lankytojais bendrauja medžio drožėjas Nerijus Alšauskas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-10-28-15-05--15357426Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė, vyr. ekologas Tomas Kalašinskas ir pasakotoja, žolių žinovė Birutė Normantienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320460.m4aSat, 28 Oct 2017 12:05:00 +0000LRTAkmenos ir Jūros upių slėniai, terasos, rėvos, atodangos, piliakalniai, kabantys tiltai, tai – Pagramančio regioninio parko įstabiausios vietos. Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p....Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė, vyr. ekologas Tomas Kalašinskas ir pasakotoja, žolių žinovė Birutė Normantienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-10-21-15-05--15357424Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo garsas į Žemaitijos girias net iš Tuvos vilioja šamanus. Jiems Lietuva reta ir neįprasta šalis.
Atvykus į „Žvėrinčių“ galima daug ko išmokti, svarbiausia – supratimo ir meilės gamtai ir supančiai aplinkai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014320130.m4aSat, 21 Oct 2017 12:05:00 +0000LRTIlgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“ Ubiškės girininkijoje,...Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo garsas į Žemaitijos girias net iš Tuvos vilioja šamanus. Jiems Lietuva reta ir neįprasta šalis.
Atvykus į „Žvėrinčių“ galima daug ko išmokti, svarbiausia – supratimo ir meilės gamtai ir supančiai aplinkai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-10-14-15-05--15357427Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo ypatumais. Lankytojus mielai pasitinka Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys su komanda.
Juodkrantėje galima pamatyti kormoranų koloniją, kuri traukia lankytojus, kelia daug diskusijų, susipažinti su ornitologų darbu, pereiti Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku ir dar daug visko nuveikti.
Pasakoja Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos ornitologė Jūratė Zarankaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistė Emilija Razmienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014319985.m4aSat, 14 Oct 2017 12:05:00 +0000LRTKodėl Nemuno deltoje ar Kuršių nerijoje verta apsilankyti rudenį? Gal dėl paukščių, žiemoti besiruošiančios gamtos, tylos ir ramybės... Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo...Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo ypatumais. Lankytojus mielai pasitinka Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys su komanda.
Juodkrantėje galima pamatyti kormoranų koloniją, kuri traukia lankytojus, kelia daug diskusijų, susipažinti su ornitologų darbu, pereiti Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku ir dar daug visko nuveikti.
Pasakoja Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos ornitologė Jūratė Zarankaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistė Emilija Razmienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-10-07-15-05--15357432Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės, sklinda muzika ir dainos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/10/1014287139.m4aSat, 07 Oct 2017 12:05:00 +0000LRTArchitektė dr. Rasa Bertašiūtė, menotyrininkė Ina Dringelytė ir kepyklėlės siela Dalia Liutkienė nusprendė Rumšiškes parodyti kitaip. Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės,...Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės, sklinda muzika ir dainos.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-09-30-15-05--15357428Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės kaime Žemaitijos nacionaliniame parke ir mielai priima svečius, nes turi ką parodyti, papasakoti.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė dažnai kviečia lankytojus iš arčiau pažinti liaudies meistrus.
Likšų kaime netoli Platelių ežero Jurga ir Antanas Jakimavičiai savo sodyboje įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Jauniems žmonėms fantazijos nestinga, ja dalijasi su visais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014254429.m4aSat, 30 Sep 2017 12:05:00 +0000LRTLietuvoje turizmas plėtojamas įvairiai. Galimos ekskursijos pas ūkininkus, amatininkus, kulinarinio paveldo puoselėtojus. Pas tautodailininkus – taip pat. Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės...Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės kaime Žemaitijos nacionaliniame parke ir mielai priima svečius, nes turi ką parodyti, papasakoti.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė dažnai kviečia lankytojus iš arčiau pažinti liaudies meistrus.
Likšų kaime netoli Platelių ežero Jurga ir Antanas Jakimavičiai savo sodyboje įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Jauniems žmonėms fantazijos nestinga, ja dalijasi su visais.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-09-23-15-05--15357430Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, rekreacininkė, muziejaus vadovė Veronika Drazdauskienė ir Lietuvos daugkartinio jojimo čempionas, žirgų treneris Vytautas Martinavičius.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė kviečia apsilankyti pas angelų drožėją ir rožių karalienę Rūtą Kavaliauskienę bei jos dukrą, profesionalią freskų restauratorę Ievą Stumbraitę. Jos gyvena nuostabiame Platelių m. pakraštyje prie Siberijos pelkės.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222587.m4aSat, 23 Sep 2017 12:05:00 +0000LRTKurtuvėnų regioniniame parke yra Gyvojo žirgo muziejus, kuris atveria duris ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, žmonėms su negalia, vyksta ištvermės jojimo varžybos. Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas...Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, rekreacininkė, muziejaus vadovė Veronika Drazdauskienė ir Lietuvos daugkartinio jojimo čempionas, žirgų treneris Vytautas Martinavičius.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė kviečia apsilankyti pas angelų drožėją ir rožių karalienę Rūtą Kavaliauskienę bei jos dukrą, profesionalią freskų restauratorę Ievą Stumbraitę. Jos gyvena nuostabiame Platelių m. pakraštyje prie Siberijos pelkės.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-09-16-15-05--15357431Apsilankysime ir Plungės r., Babrungėnų k., pas tapytoją ir medžio drožėją Leonardą Černiauską. Ant Babrungėnų upės kranto, atkurtame malūne, veikia meno galerija, įsikūrusios menininko dirbtuvės.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė padės susikalbėti žemaitiškai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222545.m4aSat, 16 Sep 2017 12:05:00 +0000LRTStumbrininkas-jėgeris Eugenijus Družas kviečia apsilankyti atnaujintame Pašilių stumbryne. Nuo dengtos pakylos-apžvalgos aikštelės galima gerėtis stumbrais, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro ir stebėti kaimenės gyvenimą. Čia pat...Apsilankysime ir Plungės r., Babrungėnų k., pas tapytoją ir medžio drožėją Leonardą Černiauską. Ant Babrungėnų upės kranto, atkurtame malūne, veikia meno galerija, įsikūrusios menininko dirbtuvės.
Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė padės susikalbėti žemaitiškai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-09-09-01-00--15357437Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.
Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lankytojus traukia kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo šviesus atminimas. Jis Paberžės bažnyčioje tarnavo žmonėms, kuriems labiausiai reikėjo paramos ir užuojautos, rūpinosi medinuke.
Laidoje pasakoja ir prisiminimais dalijasi muziejininkė Aldona Galvanauskienė, tautodailininkas Henrikas Galvanauskas, Ligita Daukšaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222546.m4aSat, 09 Sep 2017 12:05:00 +0000LRTPaberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi. Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai,...Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.
Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lankytojus traukia kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo šviesus atminimas. Jis Paberžės bažnyčioje tarnavo žmonėms, kuriems labiausiai reikėjo paramos ir užuojautos, rūpinosi medinuke.
Laidoje pasakoja ir prisiminimais dalijasi muziejininkė Aldona Galvanauskienė, tautodailininkas Henrikas Galvanauskas, Ligita Daukšaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-09-02-15-05--15357438Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu.
Muziejininkės Laimutė Arlauskienė ir Aušra Petrošienė rengia tradicinių žemaitiškų valgių edukacines pamokėles, veda ekskursijas, organizuoja renginius.
Godelių k., Plungės apylinkėje gyvena medžio drožėjas ir tapytojas, tautodailininkas Justinas Jonušas, kuris mielai atveria duris į privačią galeriją.
Po Žemaitiją vežioja ir padeda rokuotis su žemaičiais Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/09/1014222543.m4aSat, 02 Sep 2017 12:05:00 +0000LRTBukantės dvarelis netoli Šateikių XIX a. priklausė grafui Pranciškui Pliateriui. Žemaitė ten ir gimė. Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė. Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta...Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu.
Muziejininkės Laimutė Arlauskienė ir Aušra Petrošienė rengia tradicinių žemaitiškų valgių edukacines pamokėles, veda ekskursijas, organizuoja renginius.
Godelių k., Plungės apylinkėje gyvena medžio drožėjas ir tapytojas, tautodailininkas Justinas Jonušas, kuris mielai atveria duris į privačią galeriją.
Po Žemaitiją vežioja ir padeda rokuotis su žemaičiais Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-08-26-15-05--15357443Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmentašys Steponas Rimas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221715.m4aSat, 26 Aug 2017 12:05:00 +0000LRTKurtuvėnų regioninis parkas išsidėstęs Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Po...Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmentašys Steponas Rimas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-08-19-15-05--15357444Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija.
Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir pasakoja kultūrologė Aldona Kuprelytė ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas Bronius Kleinauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221469.m4aSat, 19 Aug 2017 12:05:00 +0000LRTŽemaitijos nacionaliniame parke esanti Žemaičių Kalvarija gausiai lankoma piligrimų. Miestelis įdomus ne tik Kryžiaus kelio kalnais, šventove, bet ir Vytauto Mačernio muziejumi, poeto atminimo vietomis. Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena...Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija.
Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir pasakoja kultūrologė Aldona Kuprelytė ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas Bronius Kleinauskas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-08-12-15-05--15357450http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014221322.m4aSat, 12 Aug 2017 12:05:00 +0000LRTNorite pamatyti lietuviškąją tundrą – riedulynų ir kadagynų kraštovaizdį, ir persikelti 16 tūkstančių metų į praeitį, keliaukite į Salantų regioninį parką. Laidoje apie krašto ypatumus, darbus ir poilsį pasakoja Salantų regioninio parko direktorius...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-08-05-15-05--15357448Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas tėvukus“. Čia svetingai pasitiks šeimininkės Marijona Striaukienė ir Jurga Krištupienė. Apie seną gatvinį Beržoro kaimą geriausiai pasakoti gali Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.
Su Šaltojo karo muziejaus ekspozicija supažindina Poskyrio vedėja Ilona Urnikienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/08/1014189940.m4aSat, 05 Aug 2017 12:05:00 +0000LRTŽemaitijos nacionaliniame parke galima susipažinti ne tik su gamta, senosiomis žemaičių tradicijomis, kultūros vertybėmis. Vis daugiau lankytojų traukia aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų Plokštinės kaime. Pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku...Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas tėvukus“. Čia svetingai pasitiks šeimininkės Marijona Striaukienė ir Jurga Krištupienė. Apie seną gatvinį Beržoro kaimą geriausiai pasakoti gali Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.
Su Šaltojo karo muziejaus ekspozicija supažindina Poskyrio vedėja Ilona Urnikienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-07-29-15-05--15357453Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Ligita Daukšaitė, Kėdainių krašto puoselėtoja, pritaria istorikams – bet kurios tautos istoriją ir kultūrą galima taip pat pažinti per kulinarinį paveldą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189581.m4aSat, 29 Jul 2017 12:05:00 +0000LRTMuziejininkė Sabina Vinciūnienė primins Priekulės istoriją, pakvies pasisvečiuoti, pro šalį nepravažiuoti. Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas...Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Ligita Daukšaitė, Kėdainių krašto puoselėtoja, pritaria istorikams – bet kurios tautos istoriją ir kultūrą galima taip pat pažinti per kulinarinį paveldą.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-07-22-15-05--15357455Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014189252.m4aSat, 22 Jul 2017 12:05:00 +0000LRTDaugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes. Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos...Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-07-15-15-05--15357459Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014188620.m4aSat, 15 Jul 2017 12:05:00 +0000LRTMažojoje Lietuvoje, Pamario krašte, Rusnės saloje – gyvena šišioniškiai, kurių jau reta. Kas žuvį rūko, kas žoleles renka, kas nendrėmis stogus dengia. Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo...Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-07-08-15-05--15357454Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“ šeimininko Jurijaus Belokopytovo sūnus Gunaras.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014091212.m4aSat, 08 Jul 2017 12:05:00 +0000LRTRusnė vilioja ne tik rūkyta žuvimi, bet ir gamta, etnokultūros paveldu bei pramogomis. Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“...Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“ šeimininko Jurijaus Belokopytovo sūnus Gunaras.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-07-01-15-05--15357467Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių kolekciją, vaikų dailės parodą, užsukti į metalo meno dirbtuves.
Po Kintų Vydūno kultūros centro muziejumi ir ekspozicijomis supažindina direktorė Rita Tarvydienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/07/1014090435.m4aSat, 01 Jul 2017 12:05:00 +0000LRTŽymaus Lietuvos filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo muziejus įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje Kintuose, kurioje jis mokytojavo. Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių...Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių kolekciją, vaikų dailės parodą, užsukti į metalo meno dirbtuves.
Po Kintų Vydūno kultūros centro muziejumi ir ekspozicijomis supažindina direktorė Rita Tarvydienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-06-24-15-05--15357468Kas domisi žemės istorija, jos gelmėmis, nori patys atrasti, traukite į Ventos regioninį parką. Papilės apylinkių atodangas Lietuvoje jau seniai tyrinėja tiek mokslininkai, tiek entuziastai. Pirmasis senovės gyvių suakmenėjimus muziejinėmis vertybėmis palaikė Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška.
Laidoje dalyvauja Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis ir kraštotvarkininkas Justas Teišerskis, Akmenės r. savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Mosėdžio gimnazijos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014090340.m4aSat, 24 Jun 2017 12:05:00 +0000LRTDažnai Lietuvos turtą matome ir juo džiaugiamės žemės paviršiuje, bet rečiau žinome, kas slypi gelmėse. Akmenės r. unikalus tuo, kad čia žmogus gali rasti įvairiausių fosilijų, dinozaurų ir kitų gyvių liekanų, liudijančių prieš 200 milijonų metų...Kas domisi žemės istorija, jos gelmėmis, nori patys atrasti, traukite į Ventos regioninį parką. Papilės apylinkių atodangas Lietuvoje jau seniai tyrinėja tiek mokslininkai, tiek entuziastai. Pirmasis senovės gyvių suakmenėjimus muziejinėmis vertybėmis palaikė Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška.
Laidoje dalyvauja Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis ir kraštotvarkininkas Justas Teišerskis, Akmenės r. savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Mosėdžio gimnazijos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-06-17-15-05--15357481http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1014057536.m4aSat, 17 Jun 2017 12:05:00 +0000LRTŠiandien iš garbingo alkakalnio Rambyno praeities teliko neaukšta kalvelė. O juk šia žeme vaikščiojo Ramigės pilėnai, Vydūnas, Martynas Jankus... Po Šiaurės Skalvą keliaujame su istoriku dr. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe dr. Junona Almonaitiene....3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-06-10-15-05--15357472http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013993249.m4aSat, 10 Jun 2017 12:05:00 +0000LRT„Deja, bet Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra mums dar neatrasta, verta keliautojų dėmesio“, – sako leidyklos „Keliautojų žinynas“ direktorius istorikas dr. Vytenis Almonaitis. Po Pagėgių kraštą, Šiaurės Skalvą, kartu keliauja psichologė dr. Junona...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-06-03-15-05--15357476Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos Lietuvos. Mažai urbanizuotas kraštas lankytojus vilioja ne tik gamta, paveldu, bet ir edukacijomis. Pavyzdžiui, Platelių dvaro sodyboje galima išmokti įvairių amatų, susipažinti su kulinariniu paveldu, net pernakvoti.
Pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ved. pav. Aldona Kuprelytė ir muziejininkė Dalia Jakštienė.
Žemaitijos nacionaliniame parke Likšų kaime savo sodyboje Jurga ir Antanas Jakimavičiai įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Tai vieta, kur paliekamos problemos. Energetiniai labirintai skirti ne klaidžioti, o medituoti, pasisemti jėgų, susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/06/1013992799.m4aSat, 03 Jun 2017 12:05:00 +0000LRTVienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus veikia Platelių dvaro arklidėse. Jose eksponuojama apie 300 kaukių, žemaitiškai vadinamų „ličynų“, iš visos Žemaitijos. Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos...Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos Lietuvos. Mažai urbanizuotas kraštas lankytojus vilioja ne tik gamta, paveldu, bet ir edukacijomis. Pavyzdžiui, Platelių dvaro sodyboje galima išmokti įvairių amatų, susipažinti su kulinariniu paveldu, net pernakvoti.
Pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ved. pav. Aldona Kuprelytė ir muziejininkė Dalia Jakštienė.
Žemaitijos nacionaliniame parke Likšų kaime savo sodyboje Jurga ir Antanas Jakimavičiai įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Tai vieta, kur paliekamos problemos. Energetiniai labirintai skirti ne klaidžioti, o medituoti, pasisemti jėgų, susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-05-27-15-05--15357478Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mokslinių renginių. Pavyzdžiui, buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Kleopo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.
Su Plungės dvaro sodyba supažindina Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Plungės dvaro sodybos-Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė, Plungės išmaniojo parko autorė Virginija Liutikaitė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, instaliacijos „Tautiška giesmė“ autorius Julius Žėkas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960595.m4aSat, 27 May 2017 12:05:00 +0000LRTPlungės dvaro sodyba yra ne tik plungiškių, bet ir turistų pamėgta vieta. Ką ten galima pamatyti? Kaip turiningai praleisti dieną? Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus....Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mokslinių renginių. Pavyzdžiui, buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Kleopo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.
Su Plungės dvaro sodyba supažindina Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Plungės dvaro sodybos-Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė, Plungės išmaniojo parko autorė Virginija Liutikaitė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, instaliacijos „Tautiška giesmė“ autorius Julius Žėkas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-05-20-15-05--15357480Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.
Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.
Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960267.m4aSat, 20 May 2017 12:05:00 +0000LRTIš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos,...Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.
Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.
Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-05-13-15-05--15357483Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013960040.m4aSat, 13 May 2017 12:05:00 +0000LRT„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų,...Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-05-06-15-05--15357482Didžiausiame Lietuvoje VU Botanikos sode įspūdingiausios rododendrų, alyvų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijos traukia lankytojus iš visos Lietuvos.
Neseniai senojo dvaro erdvėse lankytojams pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys.
Laidoje mintimis dalijasi mokslininkai Darius Ryliškis, Silva Žilinskaitė, Raimonda Šimėnaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/05/1013959283.m4aSat, 06 May 2017 12:05:00 +0000LRTVU Botanikos sodas įdomus kaip paveldo objektas su IV–V a. kapinynu, XIX a. statytais dvaro pastatais, parku ir tvenkiniais. Didžiausiame Lietuvoje VU Botanikos sode įspūdingiausios rododendrų, alyvų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijos...Didžiausiame Lietuvoje VU Botanikos sode įspūdingiausios rododendrų, alyvų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijos traukia lankytojus iš visos Lietuvos.
Neseniai senojo dvaro erdvėse lankytojams pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys.
Laidoje mintimis dalijasi mokslininkai Darius Ryliškis, Silva Žilinskaitė, Raimonda Šimėnaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-04-29-15-05--15357488Veisiejų regioninio parko lankytojų centras yra ne tik kultūros traukos objektas. Iš čia keliai veda į gamtos pažinimą.
Laidoje pasakoja Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė ir ekologė Irma Maciulevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013926486.m4aSat, 29 Apr 2017 12:05:00 +0000LRTNorite susitikti su geraširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuoniais, išgirsti dzūkišką tarmę, keliauti ledyno suformuotomis kalvomis – traukite į vaizdingąją Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingos lygumos Veisiejų regioninį parką....Veisiejų regioninio parko lankytojų centras yra ne tik kultūros traukos objektas. Iš čia keliai veda į gamtos pažinimą.
Laidoje pasakoja Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė ir ekologė Irma Maciulevičienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-04-22-15-05--15357496Užsukime į Ventės rago ornitologinę stotį pasikalbėti su paukščių žieduotojais Vytautu Jusiu ir Vytautu Eigirdu, aplankykime Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, sužieduokime paukščius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/04/1013893974.m4aSat, 22 Apr 2017 12:05:00 +0000LRTVentės rago ornitologinė stoties vadovas Vytautas Jusys sako, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Užsukime į Ventės rago ornitologinę stotį pasikalbėti su paukščių žieduotojais Vytautu Jusiu ir...Užsukime į Ventės rago ornitologinę stotį pasikalbėti su paukščių žieduotojais Vytautu Jusiu ir Vytautu Eigirdu, aplankykime Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, sužieduokime paukščius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-02-11-15-05--15357498Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599102.m4aSat, 11 Feb 2017 09:18:46 +0000LRTDirbti tai, kas naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas buvo dažnas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos. Tokia buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima. Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis...Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-02-04-15-05--15357503Pasakoja Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė, ekskursijų vadovė Aleksandra Samoilenko ir muziejininkė Vida Povilenskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/02/1013599043.m4aSat, 04 Feb 2017 17:08:25 +0000LRTMarkučių vietovė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIX amžiaus, kai ji priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. Šiandien užsukus į Markučių dvaro sodybą, galima aplankyti Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų, apžiūrėti didžiojo poeto sūnaus...Pasakoja Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė, ekskursijų vadovė Aleksandra Samoilenko ir muziejininkė Vida Povilenskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-02-28-15-05--15357507http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013598721.m4aSat, 28 Jan 2017 08:33:06 +0000LRTRyšį su Vilniumi galima atrasti įvairiai: per istoriją, pastatus, skulptūras ar medžius... Jaunasis geologas Simonas Saarmann kviečia Vilnių pažinti per akmenį.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-01-21-15-05--15357508Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros.
Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie menininkų sukurtų skulptūrų, kurių mieste apstu.
Laidoje mintimis dalijasi VDA Telšių fakulteto profesoriai architektas Algirdas Žebrauskas, skulptoriai Romualdas Inčirauskas, Osvaldas Neniškis. Taip pat Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė, galerininkės Gabrielė Pranevičiūtė ir Daiva Mažonienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013565952.m4aSat, 21 Jan 2017 17:08:26 +0000LRTVienus miestelius garsina istorinis, kultūrinis paveldas, kitus – kulinarinis. Žarėnuose galima aptikti gardumynų karalystę. Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos...Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros.
Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie menininkų sukurtų skulptūrų, kurių mieste apstu.
Laidoje mintimis dalijasi VDA Telšių fakulteto profesoriai architektas Algirdas Žebrauskas, skulptoriai Romualdas Inčirauskas, Osvaldas Neniškis. Taip pat Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė, galerininkės Gabrielė Pranevičiūtė ir Daiva Mažonienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-01-14-14-05--15357511Raižių kaime gyvenantys totoriai puoselėja tradicijas ir kulinarinį paveldą.
Apie mečetę ir Saulės laikrodį papasakos Raižių kaimo bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius.
Lietuvos totorių bendruomenių asociacijos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas primins totorių indėlį į Lietuvos kultūrą.
Totoriškus koldūnus gaminti išmokys Marytė Jakubauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013533428.m4aSat, 14 Jan 2017 03:57:39 +0000LRTPirmieji totoriai naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno XIII–XIV a. Jie nuo seno pasižymėjo narsa ir patikimumu. Dar ir šiandien Lietuvos senbuviai savo maldose mini Vytauto vardą. Neveltui Raižių kaime, tituluojamame Lietuvos totorių sostine, stovi...Raižių kaime gyvenantys totoriai puoselėja tradicijas ir kulinarinį paveldą.
Apie mečetę ir Saulės laikrodį papasakos Raižių kaimo bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius.
Lietuvos totorių bendruomenių asociacijos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas primins totorių indėlį į Lietuvos kultūrą.
Totoriškus koldūnus gaminti išmokys Marytė Jakubauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2017-01-07-15-05--15357513Einant Butos miško pažintiniu taku galima susipažinti su saugomomis miškų buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis. Buktos miško pažintinis takas veda per įdomiausias girios vietas – skroblynus, pelkėtus lapuočių miškus, pro senuosius dūlėjančius miško medžius.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis siūlo pereiti Buktos miško pažintiniu taku, kuris savaip įdomus tiek žiemą, tiek vasarą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2017/01/1013500686.m4aSat, 07 Jan 2017 02:09:36 +0000LRTŽuvinto biosferos rezervatas išsidėstęs Alytaus, Lazdijų bei Marijampolės savivaldybių teritorijose. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Tačiau nemažiau įdomi yra Buktos miško sengirė šalia Želsvos gyvenvietės Marijampolės rajone. Einant...Einant Butos miško pažintiniu taku galima susipažinti su saugomomis miškų buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis. Buktos miško pažintinis takas veda per įdomiausias girios vietas – skroblynus, pelkėtus lapuočių miškus, pro senuosius dūlėjančius miško medžius.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis siūlo pereiti Buktos miško pažintiniu taku, kuris savaip įdomus tiek žiemą, tiek vasarą.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-12-31-15-05--15357509Biržuvėnuose dar XV a. buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras. Jį pastaruosius kelis šimtmečius valdė dvarininkai Gorskiai. Giminės pradininkas Lietuvoje – Stanislovas Gorskis, Žemaitijoje įsikūręs iki 1588 m. Šiandien Biržuvėnų dvaras yra vienas iš unikaliausių medinių dvarų kompleksų Europoje.
Geriausiai apie XVIII–XIX a. medinės dvaro architektūros pavyzdį papasakoti gali Biržuvėnų etnografinio muziejaus įkūrėja Aldona Simonavičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013500525.m4aSat, 31 Dec 2016 08:25:16 +0000LRTViena turtingiausių vietovių Telšių rajone yra Biržuvėnai. Žemaitijoje esanti nedidelė gyvenvietė apsupta ošiančio miško ir įstabių Virvytės slėnių. Ji yra Varnių regioninio parko kraštovaizdžio draustinio dalis. Biržuvėnuose dar XV a. buvo įkurtas...Biržuvėnuose dar XV a. buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras. Jį pastaruosius kelis šimtmečius valdė dvarininkai Gorskiai. Giminės pradininkas Lietuvoje – Stanislovas Gorskis, Žemaitijoje įsikūręs iki 1588 m. Šiandien Biržuvėnų dvaras yra vienas iš unikaliausių medinių dvarų kompleksų Europoje.
Geriausiai apie XVIII–XIX a. medinės dvaro architektūros pavyzdį papasakoti gali Biržuvėnų etnografinio muziejaus įkūrėja Aldona Simonavičiūtė.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-12-24-15-05--15357510Kartais smagu atrasti ne tik unikalią vietovę, bet ir unikalų žmogų, besirūpinanti savo kraštu. Su Degaičių seniūnu A. Kontrimu pasivaikščiosime po parką, apžiūrėsime dviratį, pasigrožėsime savitu Žemaitijos kampeliu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467990.m4aSat, 24 Dec 2016 01:18:48 +0000LRTŽemaitijoje į Degaičius užsukti traukia ne tik senas išpuoselėtas parkas ir sunkiausias pasaulyje važiuojantis dviratis, bet ir daugkartinis Gineso rekordininkas, stipriausios barzdos savininkas, Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas. Kartais smagu...Kartais smagu atrasti ne tik unikalią vietovę, bet ir unikalų žmogų, besirūpinanti savo kraštu. Su Degaičių seniūnu A. Kontrimu pasivaikščiosime po parką, apžiūrėsime dviratį, pasigrožėsime savitu Žemaitijos kampeliu.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-12-17-15-05--15357521Pirmasis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius Pranas Genys, prisimindamas veiklos pradžią rašė: „ eksponatus buvau išdėstęs trijuose kambariuose... Tačiau muziejus jau tada padarė visuomenei gerą įspūdį...“ Šiandien muziejus pateikia jau tūkstančius eksponatų, tapo Telšių miesto gyventojų kultūros centru.
Pasakoja Žemaitijos muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė ir vyr. muziejininkė Salomėja Udovičienė.
Telšiai – Žemaičių kultūros draugijos vadovo Andriaus Daciaus akimis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013467767.m4aSat, 17 Dec 2016 12:18:29 +0000LRTTelšiuose Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurta Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicija. Natūralioje aplinkoje pavaizduota liaudies buitis, išsaugoti autentiški liaudies architektūros paminklai, edukaciniai užsiėmimai traukia...Pirmasis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius Pranas Genys, prisimindamas veiklos pradžią rašė: „ eksponatus buvau išdėstęs trijuose kambariuose... Tačiau muziejus jau tada padarė visuomenei gerą įspūdį...“ Šiandien muziejus pateikia jau tūkstančius eksponatų, tapo Telšių miesto gyventojų kultūros centru.
Pasakoja Žemaitijos muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė ir vyr. muziejininkė Salomėja Udovičienė.
Telšiai – Žemaičių kultūros draugijos vadovo Andriaus Daciaus akimis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-12-10-15-05--15357523http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013336597.m4aSat, 10 Dec 2016 07:04:43 +0000LRT„Kai pamatai, kad žmonės atranda Žemaitijos sostinę, girdi susižavėjimo žodžius – tai džiugina. Mes daugiau kaip 20 metų siekiame praturtinti Telšių erdves meno kūriniais. Jie atspindi ne tik miesto žymiausius žmones, legendas ir mitus, bet ir šio...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-12-03-15-05--15357522Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius supažindina su Užutrakio dvaro sodybos vertybėmis ir svarsto, koks yra šiuolaikinio žmogaus požiūris į paveldą, kam jis jam reikalingas?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/12/1013271087.m4aSat, 03 Dec 2016 08:28:52 +0000LRTPačiame istorinių Trakų centre, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, akį veria Užutrakio dvaro sodyba. Unikalus kraštovaizdis ir išskirtinė vietovė kaskart verčia grįžti į grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo šeimos kažkada kurtą rojų. Trakų...Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius supažindina su Užutrakio dvaro sodybos vertybėmis ir svarsto, koks yra šiuolaikinio žmogaus požiūris į paveldą, kam jis jam reikalingas?]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-11-26-15-05--15357528http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013238508.m4aSat, 26 Nov 2016 07:50:28 +0000LRTŠilutės rajono Rusnės miestelio ir Biržų rajono Kirkilų kaimo amatininkai, tautinio kulinarinio paveldo puoselėtojai, kviečia nepasididžiuoti, rasti laiko užsukti į svečius.3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-11-19-15-05--15357533Vis daugiau randasi didmiesčių vaikų, kurie nėra matę karvės, ožkos neskiria nuo avies. Dvargalio kaimo ūkyje auginamos Lietuvos juodgalvės, mėsiniai tekseliai, pieniniai ostfryzai, kraštovaizdžio puošmena Koburgo lapinės avys bei senovinės Lietuvos šiurkščiavilnės. Edukaciniuose užsiėmimuose galima susipažinti su iš avių gaminamais produktais, vilnos gaminiais, pamatyti tik ką į pasaulį atėjusius ėriukus.
Svečius pasitinka ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206428.m4aSat, 19 Nov 2016 07:16:43 +0000LRTBiržų r. Mantagailiškių dvaro parko savininkas Sigitas Kalkys kviečia susipažinti su nauja sporto šaka – žaidimu Monteball. Parko teritorijoje esančios smegduobės tik apsunkina žaidimą. Naujasis šeimininkas siekia Mantagailiškių dvarą prikelti naujam...Vis daugiau randasi didmiesčių vaikų, kurie nėra matę karvės, ožkos neskiria nuo avies. Dvargalio kaimo ūkyje auginamos Lietuvos juodgalvės, mėsiniai tekseliai, pieniniai ostfryzai, kraštovaizdžio puošmena Koburgo lapinės avys bei senovinės Lietuvos šiurkščiavilnės. Edukaciniuose užsiėmimuose galima susipažinti su iš avių gaminamais produktais, vilnos gaminiais, pamatyti tik ką į pasaulį atėjusius ėriukus.
Svečius pasitinka ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-11-12-15-05--15357536Praleiskime laiką muziejuje-dirbtuvėje su medžio skulptoriumi, vaikų medinių žaislų drožėju, liaudies muzikos instrumentų meistru J. Bugailiškiu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013206125.m4aSat, 12 Nov 2016 10:01:58 +0000LRTPrie pat Aušros Vartų yra kiemas, į kurį dažniau užsuka turistai, nei vilniečiai ar atvykę iš atokesnių Lietuvos vietų gyventojai. Užmetus žvilgsnį pro pravirus vartus, galima įtarti ten esant paslapties, kūrybiškumo. Iš kiemo gilumos vilioja medžio...Praleiskime laiką muziejuje-dirbtuvėje su medžio skulptoriumi, vaikų medinių žaislų drožėju, liaudies muzikos instrumentų meistru J. Bugailiškiu.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-01-15-05--15357537Po pelkę vedžioja ir pasakoja dr. Romas Pakalnis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis ir rekreacininkas Žilvinas Čėsna.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013139975.m4aSat, 01 Oct 2016 05:56:56 +0000LRTNemuno deltos regioniniame parke yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsi Aukštumalos pelkė. Kadaise buvusia kūlgrinda, akmenimis grįstu pelkės taku, į kiminų šalį veda pažintinis takas. Juo einant galima grožėtis savitu kraštovaizdžiu,...Po pelkę vedžioja ir pasakoja dr. Romas Pakalnis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis ir rekreacininkas Žilvinas Čėsna.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-09-24-15-05--15357535Po Kleboniškių kaimą-muziejų vedžioja ir pasakoja Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius ir Kleboniškių skyriaus vedėja Genovaitė Prascevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107322.m4aSat, 24 Sep 2016 05:59:34 +0000LRTKleboniškiai garsėja ne tik tradiciniais klojimo teatro vaidinimais, bet ir išlikusiu vieninteliu gatviniu kaimu Radviliškio rajone, Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje. Po Kleboniškių kaimą-muziejų vedžioja ir pasakoja Daugyvenės kultūros istorijos...Po Kleboniškių kaimą-muziejų vedžioja ir pasakoja Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius ir Kleboniškių skyriaus vedėja Genovaitė Prascevičienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-09-17-15-05--15357538Burbiškio vardu pavadintų dvarų Lietuvoje yra ne vienas. Mes lankysimės Radviliškio r., Burbiškio kaime.
Po dvarą ir parką vedžios bei pasakos direktorius Egidijus Prascevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013107220.m4aSat, 17 Sep 2016 00:34:45 +0000LRTDvarai geriausiai atsiskleidžia ne per šventes, bet eilinę darbo dieną. Tik tada galima pajusti jų dvasią, giliau pažinti ir prisiliesti prie istorijos, rasti tikrą atgaivą. Taip atsitinka romantiškajame Burbiškio dvare, siekiančiame XVII a. Burbiškio...Burbiškio vardu pavadintų dvarų Lietuvoje yra ne vienas. Mes lankysimės Radviliškio r., Burbiškio kaime.
Po dvarą ir parką vedžios bei pasakos direktorius Egidijus Prascevičius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-09-10-15-05--15357542„Nepaisant įspūdingos aplinkos, įpareigojančio interjero – smokingų nereikės. Ėjai pro šalį, užėjai...“, – tikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Kartu su pavaduotoju infrastruktūrai Aidu Sinkevičiumi radijo laidos klausytojams veda ekskursiją ir mintimis dalijasi apie nuveiktus darbus, naujas erdves ir galimybes.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074676.m4aSat, 10 Sep 2016 06:01:15 +0000LRTNamai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. (M.T. Ciceronas) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lankytojams plačiai duris atvėrė visiškai pasikeitusi. Naujos erdvės ir galimybės visiems, kurie trokšta žinių, turiningai praleisti...„Nepaisant įspūdingos aplinkos, įpareigojančio interjero – smokingų nereikės. Ėjai pro šalį, užėjai...“, – tikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Kartu su pavaduotoju infrastruktūrai Aidu Sinkevičiumi radijo laidos klausytojams veda ekskursiją ir mintimis dalijasi apie nuveiktus darbus, naujas erdves ir galimybes.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-09-03-15-05--15357550Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.
Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.
Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/09/1013074468.m4aSat, 03 Sep 2016 11:21:38 +0000LRT„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka. Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai....Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.
Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.
Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-08-27-15-05--15357559Kas slypi beprotiškai didžiulėje amžinoje Visatoje? Kokia jos prasmė? Ką mes joje veikiame? Šiuos ir kitus klausimus nuolat kelia lankytojai, būdami Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. O ir jo uždavinys yra ieškoti žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu.
Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjas Linas Šmigelskas pasakoja apie edukacinius užsiėmimus ir renginius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013041756.m4aSat, 27 Aug 2016 06:05:33 +0000LRT„Dangus naktį į mus žiūri iš gilios praeities“, – sako dr. Gunaras Kakaras, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius. Kas slypi beprotiškai didžiulėje amžinoje Visatoje? Kokia jos prasmė? Ką mes joje veikiame? Šiuos ir kitus klausimus nuolat...Kas slypi beprotiškai didžiulėje amžinoje Visatoje? Kokia jos prasmė? Ką mes joje veikiame? Šiuos ir kitus klausimus nuolat kelia lankytojai, būdami Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. O ir jo uždavinys yra ieškoti žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu.
Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjas Linas Šmigelskas pasakoja apie edukacinius užsiėmimus ir renginius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-08-20-01-00--15357556Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis, netoliese telkšo Šaminio ežerėlis. Šlaite stovintys senoviniai gultiniai bei statieji kelminiai kaladiniai aviliai mena senus Lietuvos bitininkystės laikus.
Apie Senovės bitininkystės muziejų Stripeikių kaime Aukštaitijos nacionaliniame parke pasakoja specialistė Danutė Indrašienė ir bitininkas ūkvedys Povilas Rukas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009675.m4aSat, 20 Aug 2016 06:08:02 +0000LRTAnt dviejų vaizdingų kalvų Stripeikių kaime stovi sodyba. Šalia įrengta lauko muziejinė ekspozicija. Bičių dievo Bubilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros byloja, kad čia esama Senovės bitininkystės muziejaus. Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis,...Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis, netoliese telkšo Šaminio ežerėlis. Šlaite stovintys senoviniai gultiniai bei statieji kelminiai kaladiniai aviliai mena senus Lietuvos bitininkystės laikus.
Apie Senovės bitininkystės muziejų Stripeikių kaime Aukštaitijos nacionaliniame parke pasakoja specialistė Danutė Indrašienė ir bitininkas ūkvedys Povilas Rukas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-08-13-15-05--15357570Pajausti Užupio dvasią galima nebūtinai per šventes. Apsilankius paprastą darbo dieną dar geriau. Reikia būti drąsesniems ir verti visas pakeliui pasitaikiusias duris, bendrauti, džiaugtis nuveiktais darbais arba ne. Ten gyvena laisvi žmonės.
Po unikalią Užupio Respubliką vedžioja ir pasakoja „Užupio meno inkubatoriaus“ atstovė Ieva Matulionytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009517.m4aSat, 13 Aug 2016 06:09:14 +0000LRTIstoriniuose šaltiniuose Užupis minimas XVI amžiuje. Minimas kaip vargingų gyventojų priemiestis. Šiandien Užupiui pasikeisti padėjo menininkai, senbuviai, kurie atsikraustė arba čia gyveno nuo seno. Jie įkūrė jaukias mažas galerijas, amatų centrus,...Pajausti Užupio dvasią galima nebūtinai per šventes. Apsilankius paprastą darbo dieną dar geriau. Reikia būti drąsesniems ir verti visas pakeliui pasitaikiusias duris, bendrauti, džiaugtis nuveiktais darbais arba ne. Ten gyvena laisvi žmonės.
Po unikalią Užupio Respubliką vedžioja ir pasakoja „Užupio meno inkubatoriaus“ atstovė Ieva Matulionytė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-08-06-15-05--15357572http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/08/1013009175.m4aSat, 06 Aug 2016 06:12:23 +0000LRTMažojoje Lietuvoje, Nemuno žemupyje ant paties upės kranto, išsidėstęs Bitėnų kaimas mena šimtametes žvejų ir sielininkų tradicijas, kunigą Martyną Mažvydą, knygnešį Martyną Jankų. Bitėnų kaimas žavi pušyse lizdus įsikūrusia unikalia baltųjų gandrų...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-07-30-15-05--15357575Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.
Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.
Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1013008974.m4aSat, 30 Jul 2016 12:10:01 +0000LRTNorintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje. Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas –...Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.
Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.
Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-07-23-15-05--15357581Biržuvėnuose muziejininkė Aldona Simonavičiūtė laikoma šviesiu žmogumi. Tris dešimtmečius su seserimi Laima kaupė krašto senienas ir įkūrė Biržuvėnų etnografijos muziejų.

Varnių aiškiaregę Reginą žino daugelis. Vieni veržte veržiasi, kiti – ragana vadina. O ko bijoti, jei nieko bloga nepadarei? Kortos, anot būrėjos, tik gerus dalykus pasako.

Seną istoriją suka ir „Angelų malūnas“. Šiaip malūnus buvo labiau pamėgę velniai. Bet pirtininkui Ričardui Rasiukui ir jo šeimai labiau patinka angelai. Jei kam velnių reikia, tai tam Ričardas išperi gerai kailį. Ir ne bet kaip... Su kvapniomis žolytėmis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012943491.m4aSat, 23 Jul 2016 06:17:34 +0000LRTVarnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė nutarė parodyti, kaip ir kuo gyvena žmonės Žemaitijoje. Biržuvėnuose muziejininkė Aldona Simonavičiūtė laikoma šviesiu žmogumi. Tris dešimtmečius su seserimi Laima kaupė krašto senienas ir įkūrė...Biržuvėnuose muziejininkė Aldona Simonavičiūtė laikoma šviesiu žmogumi. Tris dešimtmečius su seserimi Laima kaupė krašto senienas ir įkūrė Biržuvėnų etnografijos muziejų.

Varnių aiškiaregę Reginą žino daugelis. Vieni veržte veržiasi, kiti – ragana vadina. O ko bijoti, jei nieko bloga nepadarei? Kortos, anot būrėjos, tik gerus dalykus pasako.

Seną istoriją suka ir „Angelų malūnas“. Šiaip malūnus buvo labiau pamėgę velniai. Bet pirtininkui Ričardui Rasiukui ir jo šeimai labiau patinka angelai. Jei kam velnių reikia, tai tam Ričardas išperi gerai kailį. Ir ne bet kaip... Su kvapniomis žolytėmis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-07-16-15-05--15357582Chaimo Frenkelio vila – gidas Andrius Kvedaras. „Rūtos“ saldainių fabriko muziejus – Turizmo padalinio vadovė Odeta Kirnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012943397.m4aSat, 16 Jul 2016 01:48:14 +0000LRTŠiauliai yra vienuolikos muziejų miestas. Ir visi jei ypatingi, lankytojus pasitinka naujomis ekspozicijomis, edukacinėmis programomis. Muziejus pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Apie Fotografijos muziejų pasakoja vedėja...Chaimo Frenkelio vila – gidas Andrius Kvedaras. „Rūtos“ saldainių fabriko muziejus – Turizmo padalinio vadovė Odeta Kirnienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-07-09-15-05--15357579Apie Varnių miestą, Varnių regioninio parko išskirtines vietas pasakoja direktorė Irena Zimblienė ir Varnių katedros klebonas Domas Gatautas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012911160.m4aSat, 09 Jul 2016 13:29:34 +0000LRTŽemaitijos širdis – Varnių regioninis parkas. Baltiškosios kultūros lopšys ten, kur stūkso aukščiausias Žemaitijos kalnas Medvėgalis ir kalnų karalienė Šatrija. Čia išteka didžiosios Žemaitijos upės Venta, Virvytė, Minija. Sietuvos upės pelkynuose...Apie Varnių miestą, Varnių regioninio parko išskirtines vietas pasakoja direktorė Irena Zimblienė ir Varnių katedros klebonas Domas Gatautas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-07-02-15-05--15357586Su Vilkyškių miesteliu supažindina Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė, istorikas Albertas Matulevičius, vargonininkė Laura Kairienė ir Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/07/1012911073.m4aSat, 02 Jul 2016 04:49:16 +0000LRTMažosios Lietuvos šerdyje, Pagėgių krašte, Vilkyškių miestelis su išlikusiu gatvių tinklu, aikštės planu yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Su Vilkyškių miesteliu supažindina Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė,...Su Vilkyškių miesteliu supažindina Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė, istorikas Albertas Matulevičius, vargonininkė Laura Kairienė ir Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-06-25-15-05--15357593Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir Ieva Kuzminskaitė, dailininkas Arūnas Stančikas ir keramikas Eugenijus Čibinskas. Po režisieriaus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą vedžioja vedėja Angelė Mikelinskaitė. Vaiva Antanavičienė pristato meninio stiklo studiją „Glasremis“. Apie rankų darbo lino kilimus ir audimo technologiją pasakoja Regina Archipovienė. Į pramogų ir verslo erdvę „Versmė“ kviečia Miglė Gruzdenė. Dailininkas Sigitas Laurinavičius pasakoja apie Juozo Miltinio dramos teatre rengiamas dailės kūrinių ekspozicijas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012943371.m4aFri, 24 Jun 2016 22:13:02 +0000LRTŠią vasarą Panevėžys pasitinka profesionaliu menu. Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir...Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir Ieva Kuzminskaitė, dailininkas Arūnas Stančikas ir keramikas Eugenijus Čibinskas. Po režisieriaus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą vedžioja vedėja Angelė Mikelinskaitė. Vaiva Antanavičienė pristato meninio stiklo studiją „Glasremis“. Apie rankų darbo lino kilimus ir audimo technologiją pasakoja Regina Archipovienė. Į pramogų ir verslo erdvę „Versmė“ kviečia Miglė Gruzdenė. Dailininkas Sigitas Laurinavičius pasakoja apie Juozo Miltinio dramos teatre rengiamas dailės kūrinių ekspozicijas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-06-18-15-05--15357597Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.
Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012910920.m4aSat, 18 Jun 2016 17:34:28 +0000LRTMažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių....Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.
Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-06-11-15-05--15357601Šiaulių gidės Laimutė Šližienė, Vilma Stoncelienė, Irena Baliulė ir Vida Butavičienė sugalvojo temines ekskursijas po Šiaulių miestą. Mes galime susipažinti su laiko spalvomis Šiaulių aušroje, pasiklausyti legendų, pasinerti į literatūrinius ar retro Šiaulius.
Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvinė tikina, kad Šiauliai yra įdomūs moderniais muziejais, netikėtomis erdvėmis, moderniomis skulptūromis. Mero pavaduotojas Stasys Tumėnas ragina išsklaidyti vis dar gajų mitą, kad Šiauliai yra saulėnų (treninguotųjų) miestas: „Turime kultūringą miestą, kelias galerijas, muziejus, teatrą, universitetą. Laikas atsikratyti primesto vis dar gajaus stereotipo. Šiauliečiai kaskart krūpteli, kai išgirsta tokį pasakymą.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878367.m4aSat, 11 Jun 2016 17:29:30 +0000LRTŠiauliai švenčia 780 m. jubiliejų ir ruošiasi priimti svečius. Norėdami būti labiau matomi, pritraukti kuo daugiau lankytojų, šiauliečiai siūlo įvairias pramogas, festivalius, koncertus, parodas, edukacijas ir pan. Šiaulių gidės Laimutė Šližienė,...Šiaulių gidės Laimutė Šližienė, Vilma Stoncelienė, Irena Baliulė ir Vida Butavičienė sugalvojo temines ekskursijas po Šiaulių miestą. Mes galime susipažinti su laiko spalvomis Šiaulių aušroje, pasiklausyti legendų, pasinerti į literatūrinius ar retro Šiaulius.
Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvinė tikina, kad Šiauliai yra įdomūs moderniais muziejais, netikėtomis erdvėmis, moderniomis skulptūromis. Mero pavaduotojas Stasys Tumėnas ragina išsklaidyti vis dar gajų mitą, kad Šiauliai yra saulėnų (treninguotųjų) miestas: „Turime kultūringą miestą, kelias galerijas, muziejus, teatrą, universitetą. Laikas atsikratyti primesto vis dar gajaus stereotipo. Šiauliečiai kaskart krūpteli, kai išgirsta tokį pasakymą.“]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-06-04-15-05--15357606Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai supažindina lankytojus su paukščių žiedavimo ypatumais, Lankytojų centru, rengia ekskursijas, edukacines pamokėles apie paukščius.
Po Ventės rago ornitologinę stotį vedžioja ir pasakoja vadovas Vytautas Jusys, ornitologai Vytautas Eigirdas ir Juodkrantės žiedavimo stoties biologė Jūratė Zarankaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/06/1012878200.m4aSat, 04 Jun 2016 01:42:06 +0000LRTVieną kartą sužiedavus ir į laisvę paleidus paukštį, įspūdis liks visam gyvenimui. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai supažindina lankytojus su paukščių žiedavimo ypatumais, Lankytojų centru, rengia ekskursijas, edukacines pamokėles apie...Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai supažindina lankytojus su paukščių žiedavimo ypatumais, Lankytojų centru, rengia ekskursijas, edukacines pamokėles apie paukščius.
Po Ventės rago ornitologinę stotį vedžioja ir pasakoja vadovas Vytautas Jusys, ornitologai Vytautas Eigirdas ir Juodkrantės žiedavimo stoties biologė Jūratė Zarankaitė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-05-28-15-05--15357608Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į apmąstymus apie gyvenimo būtį. Vitalija Teresė Jonušienė, skulptoriaus ir dailininko žmona, sako, kad su vyro dirbtuvių sienomis, tapybos darbais ir kūrybišku chaosu yra susigyvenusi. Visa tai vilioja, traukia užeiti.
Albertas Danilevičius, dailės mokytojas, Juodkrantėje su žmona menotyrininke Kristina gyvena jau du dešimtmečius ir nesigaili pasirinkę. Supanti nepaprasto grožio gamta menininkus įkvepia kūrybai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012877884.m4aSat, 28 May 2016 19:21:11 +0000LRTNidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės, virtusios kraštotvarkos muziejumi. Jos išpuoštos medinėmis bei varinėmis skulptūromis, akį traukia senųjų kurėnų vėtrungės, dirbtuvės sienas remia kuršių antkapiniai paminklai...Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į apmąstymus apie gyvenimo būtį. Vitalija Teresė Jonušienė, skulptoriaus ir dailininko žmona, sako, kad su vyro dirbtuvių sienomis, tapybos darbais ir kūrybišku chaosu yra susigyvenusi. Visa tai vilioja, traukia užeiti.
Albertas Danilevičius, dailės mokytojas, Juodkrantėje su žmona menotyrininke Kristina gyvena jau du dešimtmečius ir nesigaili pasirinkę. Supanti nepaprasto grožio gamta menininkus įkvepia kūrybai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-05-21-15-05--15357609Lankysimės Juodkrantėje Martyno Liudviko Rėzos kultūros centre, Nidos senosiose etnografinėse kapinėse.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845293.m4aSat, 21 May 2016 07:43:53 +0000LRT„Kažkada Juodkrantės būta europinio lygio kurorto“, – mintimis dalijasi istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė. Lankysimės Juodkrantėje Martyno Liudviko Rėzos kultūros centre, Nidos senosiose etnografinėse kapinėse.Lankysimės Juodkrantėje Martyno Liudviko Rėzos kultūros centre, Nidos senosiose etnografinėse kapinėse.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-05-14-15-05--15357611Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.
Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.
Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012845062.m4aSat, 14 May 2016 03:15:41 +0000LRTMažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų. Bet gal galima Pervalkoje...Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.
Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.
Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-05-07-15-05--15357613Apie Preilos gyventojus, ieškančius tapatybės, kalbėsime su kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja redaktore Raimonda Meyer-Ravaityte.
Taip pat žurnalistė kviečia į ekskursiją po Preilą. Užsuksime pas kuršininką Hansą, kuris gyvena prie Vecekrugo kopos, aplankysime etnografines kapines. Pasikalbėsime su Preilos bibliotekos vyr. bibliotekininke Janina Teišerskiene, balandžių augintoju Edvardu Pocevičiumi, senąja Preilos gyventoja Monika Stirbiene, žvejais Kęstučiu Lisovskiu ir Algirdu Mockevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/05/1012746886.m4aSat, 07 May 2016 04:17:52 +0000LRTKuršių nerijoje, kuri pirmą kartą paminėta 1283 m., žmogaus ir gamtos ryšys visada buvo ypač glaudus. Tai – jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas nepaprasto grožio, tačiau labai trapus ir lengvai pažeidžiamas kraštas. Apie Preilos gyventojus, ieškančius...Apie Preilos gyventojus, ieškančius tapatybės, kalbėsime su kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja redaktore Raimonda Meyer-Ravaityte.
Taip pat žurnalistė kviečia į ekskursiją po Preilą. Užsuksime pas kuršininką Hansą, kuris gyvena prie Vecekrugo kopos, aplankysime etnografines kapines. Pasikalbėsime su Preilos bibliotekos vyr. bibliotekininke Janina Teišerskiene, balandžių augintoju Edvardu Pocevičiumi, senąja Preilos gyventoja Monika Stirbiene, žvejais Kęstučiu Lisovskiu ir Algirdu Mockevičiumi.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-04-30-15-05--15357612Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros paveldo vertybių.
Lietuvos nacionaliniai parkai skaičiuoja 25-erius gyvavimo metus. Su laida lankomės Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Direktorė Aušra Feser praveda ekskursiją Nidoje ir supažindina su svarbiausiu Nerijos akcentu – didžiuoju kopagūbriu, besipuikuojančiu kopų įvairove. Vaikštome palei marias. Naglių gatvėje užsukame į Žvejo etnografinę sodybą, kurioje Saulius Grigaitis supažindina su žvejo buitimi, išskirtiniu žūklės būdu. Amatų kiemelyje pasitinka gintaro meistras Algirdas Marčius. Pakeliui kalbiname sutiktus nidiškius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714416.m4aSat, 30 Apr 2016 02:39:22 +0000LRTUNESCO Pasaulio paveldo sąraše Kuršių nerija atsidūrė dėl išskirtinės vertės. Jos gamtos unikalumas pripažintas visame pasaulyje. Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie...Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros paveldo vertybių.
Lietuvos nacionaliniai parkai skaičiuoja 25-erius gyvavimo metus. Su laida lankomės Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Direktorė Aušra Feser praveda ekskursiją Nidoje ir supažindina su svarbiausiu Nerijos akcentu – didžiuoju kopagūbriu, besipuikuojančiu kopų įvairove. Vaikštome palei marias. Naglių gatvėje užsukame į Žvejo etnografinę sodybą, kurioje Saulius Grigaitis supažindina su žvejo buitimi, išskirtiniu žūklės būdu. Amatų kiemelyje pasitinka gintaro meistras Algirdas Marčius. Pakeliui kalbiname sutiktus nidiškius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-04-23-15-05--15357615Prienų šile ant Nemuno kranto įkurtoje Giraitiškių poilsiavietėje galima ne tik pailsėti, bet ir pasigrožėti viena gražiausių Škėvonių atodangų, Naravų piliakalniu. Važiuojant keliu Alytus–Prienai, šiukštu nepravažiuoti Balbieriškio atodangos. Sustoti prie Nemuno kilpos paukščių salos ir susitikti su gamtotyros specialistu dr. Žydrūnu Preikšu. Apsilankyti Balbieriškio girininkijoje Degsnės maumedyne, prisiglausti prie aukščiausiojo medžio Lietuvoje. Užsukti į Pociūnų aerodromą ir susitikti su sklandytoju Algimantu Jonušu. Apsidairyti Visuomenės harmonizavimo parke. Ir kelionę baigti ant Prienų piliakalnio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012714138.m4aFri, 22 Apr 2016 21:57:20 +0000LRTNemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė kviečia keliauti žilojo Nemuno vingiais, pakrantėmis, miškais. Prienų šile ant Nemuno kranto įkurtoje Giraitiškių poilsiavietėje galima ne tik pailsėti, bet ir pasigrožėti viena gražiausių...Prienų šile ant Nemuno kranto įkurtoje Giraitiškių poilsiavietėje galima ne tik pailsėti, bet ir pasigrožėti viena gražiausių Škėvonių atodangų, Naravų piliakalniu. Važiuojant keliu Alytus–Prienai, šiukštu nepravažiuoti Balbieriškio atodangos. Sustoti prie Nemuno kilpos paukščių salos ir susitikti su gamtotyros specialistu dr. Žydrūnu Preikšu. Apsilankyti Balbieriškio girininkijoje Degsnės maumedyne, prisiglausti prie aukščiausiojo medžio Lietuvoje. Užsukti į Pociūnų aerodromą ir susitikti su sklandytoju Algimantu Jonušu. Apsidairyti Visuomenės harmonizavimo parke. Ir kelionę baigti ant Prienų piliakalnio.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-04-16-15-05--15357617Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką.
Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė. Po to važiuosime į Žvėrinčiaus mišką, susitiksime su medžio drožėju Algimantu Sakalausku, pasivaikščiosime po Prienų parką, pasigrožėsime medžio drožybos darbų ansambliu, aplankysime Prienų lankytojų centrą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kurioje įrengtas poeto memorialinis kambarys ir nuvyksime į jo tėviškę Važatkiemyje.
Ekskursiją veda kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012713990.m4aSat, 16 Apr 2016 20:53:01 +0000LRTPrienų apylinkės pilnos netikėtumų. Vien tik apie Nemuno kilpas galima pasakoti valandų valandas. Nuostabioje gamtoje tarsi susilieji su pasauliu ir tampi maža jo dalimi. Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten...Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką.
Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė. Po to važiuosime į Žvėrinčiaus mišką, susitiksime su medžio drožėju Algimantu Sakalausku, pasivaikščiosime po Prienų parką, pasigrožėsime medžio drožybos darbų ansambliu, aplankysime Prienų lankytojų centrą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kurioje įrengtas poeto memorialinis kambarys ir nuvyksime į jo tėviškę Važatkiemyje.
Ekskursiją veda kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-04-09-15-05--15357616Ortodoksų (stačiatikių) šventovių Vilniuje daug būta. Vienos tebestovi ir džiugina akį, kitos, deja, istorijos skersvėjų neatlaikiusios. Vitalijus Mockus, ortodoksų kunigas, domisi jų palikimu Vilniuje ir kviečia kartu pereiti senamiesčio gatvėmis, kurios kažkada buvo nusėtos stačiatikių šventyklomis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012681468.m4aSat, 09 Apr 2016 00:22:06 +0000LRT„Man patinka Lietuvos istorija ir labai myliu Vilniaus senamiestį“, – laidos „Atrask Lietuvą“ klausytojams sako Vilniaus stačiatikių katedros ir Šv. Paraskevės bažnyčios klebonas Vitalijus Mockus. Ortodoksų (stačiatikių) šventovių Vilniuje daug būta....Ortodoksų (stačiatikių) šventovių Vilniuje daug būta. Vienos tebestovi ir džiugina akį, kitos, deja, istorijos skersvėjų neatlaikiusios. Vitalijus Mockus, ortodoksų kunigas, domisi jų palikimu Vilniuje ir kviečia kartu pereiti senamiesčio gatvėmis, kurios kažkada buvo nusėtos stačiatikių šventyklomis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-04-02-15-05--15357619„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.
Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“
Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.
Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.
Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/04/1012649012.m4aSat, 02 Apr 2016 11:37:12 +0000LRTŠešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva. „Karo ir...„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.
Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“
Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.
Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.
Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-03-26-15-05--15357620Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.
V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.
Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648767.m4aSat, 26 Mar 2016 11:50:55 +0000LRT„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas...Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.
V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.
Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-03-19-15-05--15357622Nedaug liko kapinių, mečečių, maldos namų, liudijančių totorių tikėjimą, gyvenimą Lietuvos kaimuose. O ir tie pamažu nyksta, jaunesnieji išsivaikšto po Lietuvą ir vis sunkiau besurasti didesnę totorių bendruomenę vienoje vietoje.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Adas Jakubauskas mielai kviečia pakeliauti totorių keliais po Lietuvą ir papasakoti apie šios etninės grupės išskirtinumą, jos unikalumą.
Lankysimės Nemėžio kaime ir jo apylinkėse, Keturiasdešimt totorių gyvenvietėje, Butrimonių miestelyje, Raižių ir Subartonių kaimuose.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012648594.m4aSat, 19 Mar 2016 15:23:38 +0000LRTLietuvoje gyvenantys totoriai yra ištikimi mūsų istorinio, kultūrinio paveldo bei valstybingumo puoselėtojai. Tai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau kaip prieš 600 metų. Nedaug liko kapinių, mečečių,...Nedaug liko kapinių, mečečių, maldos namų, liudijančių totorių tikėjimą, gyvenimą Lietuvos kaimuose. O ir tie pamažu nyksta, jaunesnieji išsivaikšto po Lietuvą ir vis sunkiau besurasti didesnę totorių bendruomenę vienoje vietoje.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Adas Jakubauskas mielai kviečia pakeliauti totorių keliais po Lietuvą ir papasakoti apie šios etninės grupės išskirtinumą, jos unikalumą.
Lankysimės Nemėžio kaime ir jo apylinkėse, Keturiasdešimt totorių gyvenvietėje, Butrimonių miestelyje, Raižių ir Subartonių kaimuose.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-03-12-15-05--15357623Šiandien knygyno nėra, tik prikalta atminimo lenta primena, kad Šv. Jono gatvėje būta lietuvybės salos.
Tačiau Pilies gatvėje visada duris atveria Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Tik įžengus pro vartus į seną Vilniaus atvirą kiemelį, padvelkia istorija, menanti tiek gilią senovę, tiek XX a. pradžią.
Po Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų vedžioja ir pasakoja direktorė Jolanta Paškevičienė ir muziejininkas Kristijonas Siparis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615906.m4aSat, 12 Mar 2016 07:31:50 +0000LRT„Nuo 1906 m. Vilniuje ėmė veikti Marijos ir Jurgio Šlapelių įkurtas knygynas. Tai išskirtinis reiškinys mūsų kultūros istorijoje... Bet kuris lietuvis, vykdamas į Vilnių, žinojo, kad Šlapelių knygyne visada susiras tautiečių, gaus informacijos apie...Šiandien knygyno nėra, tik prikalta atminimo lenta primena, kad Šv. Jono gatvėje būta lietuvybės salos.
Tačiau Pilies gatvėje visada duris atveria Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Tik įžengus pro vartus į seną Vilniaus atvirą kiemelį, padvelkia istorija, menanti tiek gilią senovę, tiek XX a. pradžią.
Po Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų vedžioja ir pasakoja direktorė Jolanta Paškevičienė ir muziejininkas Kristijonas Siparis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-03-05-15-05--15357624Aukštosios Fredos dvaro teritorijos unikalumas atsiskleidžia iš paukščio skrydžio. Anot architektūros istoriko prof. Vytauto Levandausko, pravartu būtų susirasti oro balioną.
Apie VDU Kauno botanikos sodo retesnius medžius pasakoja Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė, o oranžerijos džiungles ir jų paslaptis atskleidžia doc. dr. Judita Varkulevičienė.
VDU Kauno botanikos sode sutinkame ir besidarbuojantį medžių gydytoją, arboristą Renaldą Žilinską.
Netrunka užsukti ir į edukacinę pamokėlę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/03/1012615744.m4aSat, 05 Mar 2016 10:42:03 +0000LRTSakoma, kad VDU Kauno botanikos sodas yra perlas vidury Lietuvos, įsikūręs buvusiame Jozefo Godlevskio dvaro rūmų parke. Legendomis apipintas bajoras pagal savo inicialus iškasė ir suformavo tvenkinius, tokiu būdu įsiamžindamas kraštovaizdyje....Aukštosios Fredos dvaro teritorijos unikalumas atsiskleidžia iš paukščio skrydžio. Anot architektūros istoriko prof. Vytauto Levandausko, pravartu būtų susirasti oro balioną.
Apie VDU Kauno botanikos sodo retesnius medžius pasakoja Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė, o oranžerijos džiungles ir jų paslaptis atskleidžia doc. dr. Judita Varkulevičienė.
VDU Kauno botanikos sode sutinkame ir besidarbuojantį medžių gydytoją, arboristą Renaldą Žilinską.
Netrunka užsukti ir į edukacinę pamokėlę.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-02-27-15-05--15357625Brangakmenių muziejuje supažindinama su mineralų įvairove, jų paslaptimi ir neapsakomu grožiu. Jie surinkti iš įvairių pasaulio radimviečių. Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų yra nauja berilo mineralo atmaina – chromakvamarinas. Šį melsvos spalvos smaragdą atrado Brangakmenių muziejaus įkūrėjas gemologas dr. Arūnas Kleišmantas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012582931.m4aSat, 27 Feb 2016 16:05:51 +0000LRTGemologas Arūnas Kleišmantas juokauja, kad Kaune galima apsilankyti viename brangiausių arba „kišeninių“ brangakmenių muziejų, kuriame sukaupta didžiulė kolekcija brangiųjų ir retųjų mineralų. Brangakmenių muziejuje supažindinama su mineralų įvairove,...Brangakmenių muziejuje supažindinama su mineralų įvairove, jų paslaptimi ir neapsakomu grožiu. Jie surinkti iš įvairių pasaulio radimviečių. Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų yra nauja berilo mineralo atmaina – chromakvamarinas. Šį melsvos spalvos smaragdą atrado Brangakmenių muziejaus įkūrėjas gemologas dr. Arūnas Kleišmantas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-02-20-15-05--15357628Istorinės, karinės technikos muziejuje galima palyginti Antrojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių techniką, pamatyti priešlėktuvinę sistemą, sunkvežimius su medinėmis kabinomis. Tarp gausybės eksponatų yra ir trys unikalūs lietuviški automobiliai, motociklų kolekcija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550358.m4aSat, 20 Feb 2016 12:42:12 +0000LRT„Mūsų muziejuje istoriniai automobiliai turi numerius. Pas mus neveikiančių transporto priemonių nėra. Retromobiliai į gatves išrieda per šventes, muges, filmavimus ir susilaukia ypatingo dėmesio“, – mintimis dalijasi Lietuvos istorinių transporto...Istorinės, karinės technikos muziejuje galima palyginti Antrojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių techniką, pamatyti priešlėktuvinę sistemą, sunkvežimius su medinėmis kabinomis. Tarp gausybės eksponatų yra ir trys unikalūs lietuviški automobiliai, motociklų kolekcija.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-02-13-15-05--15357629http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550177.m4aSat, 13 Feb 2016 12:34:51 +0000LRTMuziejus „Atominis bunkeris”. Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot...3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-02-13-15-00--15357631Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot „Atominio bunkerio“ įkūrėjo Juliaus Urbaičio: „Istorijos mes neištrinsime ir neperrašysime. Bet ją žinoti ir vertinti kiekvienas turi teisę“.

„Atominis bunkeris“ įsikūręs Kaune šeši metrai po žeme. Muziejaus idėja ne ginklai, agresija, o karo metais žmonijos apsaugos priemonės. Iš viso privačioje kolekcijoje yra sukaupta daugiau kaip pusantro tūkstančio eksponatų. Vien tik dujokaukių daugiau kaip 600.

Žmonijos apsaugos per karus istorijos muziejuje lankytojams duris atvėrė dar vienas „KGB bunkeris“, kuriame pristatoma seki naudojama technika. Taip pat slapto įsilaužimo ir slaptų kratų, KGB telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įranga ir pan. Šiuo metu jis yra vienas didžiausių muziejų pasaulyje. Čia lankosi NATO ir Lietuvos kariuomenės vadai, generolai, atsargos karininkai, kariai, politikai ir jaunoji karta, moksleiviai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012550215.m4aSat, 13 Feb 2016 07:04:39 +0000LRTMuziejus „Atominis bunkeris“. Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot...Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot „Atominio bunkerio“ įkūrėjo Juliaus Urbaičio: „Istorijos mes neištrinsime ir neperrašysime. Bet ją žinoti ir vertinti kiekvienas turi teisę“.

„Atominis bunkeris“ įsikūręs Kaune šeši metrai po žeme. Muziejaus idėja ne ginklai, agresija, o karo metais žmonijos apsaugos priemonės. Iš viso privačioje kolekcijoje yra sukaupta daugiau kaip pusantro tūkstančio eksponatų. Vien tik dujokaukių daugiau kaip 600.

Žmonijos apsaugos per karus istorijos muziejuje lankytojams duris atvėrė dar vienas „KGB bunkeris“, kuriame pristatoma seki naudojama technika. Taip pat slapto įsilaužimo ir slaptų kratų, KGB telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įranga ir pan. Šiuo metu jis yra vienas didžiausių muziejų pasaulyje. Čia lankosi NATO ir Lietuvos kariuomenės vadai, generolai, atsargos karininkai, kariai, politikai ir jaunoji karta, moksleiviai.]]>2999falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-02-06-15-05--15357632Šiandien Paliesiaus dvaras restauruotas ir atstatytas, prikeltas naujam gyvenimui. Jis orientuotas į menus, kultūrą, sportą ir sveikatinimą.
Laidoje mintimis dalijasi Paliesiaus dvaro savininkas Julius Ptašekas, restauratorius Petras Kanevičius ir Mielagėnų parapijos klebonas Marijonas Savickas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/02/1012517512.m4aSat, 06 Feb 2016 08:43:14 +0000LRTPasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Paliesiaus dvaro pastatai atiteko kolūkiui. Nacionalizuotas turtas buvo išgrobstytas, pats dvaras apgriautas, bet dar stovėjo. Jį pribaigė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas....Šiandien Paliesiaus dvaras restauruotas ir atstatytas, prikeltas naujam gyvenimui. Jis orientuotas į menus, kultūrą, sportą ir sveikatinimą.
Laidoje mintimis dalijasi Paliesiaus dvaro savininkas Julius Ptašekas, restauratorius Petras Kanevičius ir Mielagėnų parapijos klebonas Marijonas Savickas.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-01-30-15-05--15357621Mielagėnai atšventė 500 m. jubiliejų. Tai vienas ryčiausių Lietuvos kampelių Ignalinos r. Atrodo, užkampis, tačiau visada buvo dramatiškų ir tragiškų įvykių sūkuryje: sukilimai, karai, okupacijos, aneksijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012484803.m4aSat, 30 Jan 2016 19:15:17 +0000LRTTarp Švenčionių ir Tverečiaus stovinčią bažnyčią dažnai vadina mažąja Vilniaus katedra. Tai ir šventovė, ir muziejus, kuriame saugomi lietuvių neatrasti turtai – Vinco Smakausko tapybos darbai. Klebonas Marijonas Savickas sako, kad kol kas bažnyčią...Mielagėnai atšventė 500 m. jubiliejų. Tai vienas ryčiausių Lietuvos kampelių Ignalinos r. Atrodo, užkampis, tačiau visada buvo dramatiškų ir tragiškų įvykių sūkuryje: sukilimai, karai, okupacijos, aneksijos.]]>412falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-01-23-15-05--15357633Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvates ir gyvena 20 cm gylyje. Pajudinus piktąsias dvasias, galima susilaukti jų keršto, ligų ir bėdų.
Viename unikaliausių Baltijos šalyse Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje susitiksite ne tik su vaiduokliais, šamanais, bet ir susipažinsite su vaistų, vaistinių ir vaistininkų istorija. Apsilankysite oficinoje, koktorijoje, laboratorijose, špitolėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012452143.m4aSat, 23 Jan 2016 15:42:47 +0000LRTLietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vadovas vaistininkas dr. Tauras Mekas kviečia dažniau praverti Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusio muziejaus duris. Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės...Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvates ir gyvena 20 cm gylyje. Pajudinus piktąsias dvasias, galima susilaukti jų keršto, ligų ir bėdų.
Viename unikaliausių Baltijos šalyse Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje susitiksite ne tik su vaiduokliais, šamanais, bet ir susipažinsite su vaistų, vaistinių ir vaistininkų istorija. Apsilankysite oficinoje, koktorijoje, laboratorijose, špitolėje.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-01-16-15-05--15357638Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.
A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.
Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.
Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012451899.m4aSat, 16 Jan 2016 08:49:59 +0000LRT1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės...Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.
A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.
Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.
Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-01-09-15-05--15357635http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386857.m4aSat, 09 Jan 2016 05:53:15 +0000LRTAnot archeologo dr. Kęstučio Katalyno, ne visi gerai pažįsta Vinių. Ir visai nekeista. Jį pamatyti ir naujai atrasti gali padėti istorikai, archeologai ir kiti specialistai, kad tik būtų noro!3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-01-02-15-05--15357637Su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vertybėmis supažindins direktorius Eimutis Gudelevičius, pavaduotojas ornitologas Eugenijus Drobelis, Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė, specialistės Neringa Linkutė, Onutė Grigaitė, Onutė Drobelienė, močiutė Birutė iš Zervynų ir Marcinkonių etnografinio ansamblio dalyvės Rožė Pačkauskienė ir Zita Kibirkštienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/01/1012386554.m4aFri, 01 Jan 2016 00:14:02 +0000LRTZervynų kaimas, kryžiai apjuosti prijuostėmis, Ūlos akies versmė, Čepkelių raistas, grybiena kvepianti žemė, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainos, papročiai, senieji amatai ir tradicijos – ar tai ne Dzūkija? Su Dzūkijos nacionalinio parko ir...Su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vertybėmis supažindins direktorius Eimutis Gudelevičius, pavaduotojas ornitologas Eugenijus Drobelis, Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė, specialistės Neringa Linkutė, Onutė Grigaitė, Onutė Drobelienė, močiutė Birutė iš Zervynų ir Marcinkonių etnografinio ansamblio dalyvės Rožė Pačkauskienė ir Zita Kibirkštienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-12-26-15-05--15357636Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokomi užsieniečiai šio lietuviško švenčių stalo pasididžiavimo kepimo paslapčių, dalijamasi receptais. Taip pat veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas pasaulio rekordas – įspūdingas 3,72 m aukščio šakotis. Nors tiksliau pasakyti galėtų nenuilstantis rekordų puoselėtojas verslininkas Romualdas Spulis.
Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuojamuose geriausių Lietuvos gastronominių projektų dešimtuko rinkimuose pirmoje vietoje puikavosi Lietuvos vizitinė kortelė – šakotis.
Anot direktorės Jurgitos Kazlauskienės, lietuviai yra kūrybingi ir visada stebina savo meile ir atsidavimu darbui bei pomėgiams.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012386379.m4aSat, 26 Dec 2015 00:04:49 +0000LRTTai, kad Lietuvoje galima paragauti ką tik iš židinio ištraukto visų pamėgto deserto šakočio, mūsų nestebina. Bet gal stebina tai, kad šis skanėstas pateko į Gineso rekordų knygą? O Briuselyje buvo pristatytas kartu su geriausiais kitų Europos šalių...Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokomi užsieniečiai šio lietuviško švenčių stalo pasididžiavimo kepimo paslapčių, dalijamasi receptais. Taip pat veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas pasaulio rekordas – įspūdingas 3,72 m aukščio šakotis. Nors tiksliau pasakyti galėtų nenuilstantis rekordų puoselėtojas verslininkas Romualdas Spulis.
Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuojamuose geriausių Lietuvos gastronominių projektų dešimtuko rinkimuose pirmoje vietoje puikavosi Lietuvos vizitinė kortelė – šakotis.
Anot direktorės Jurgitos Kazlauskienės, lietuviai yra kūrybingi ir visada stebina savo meile ir atsidavimu darbui bei pomėgiams.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-12-19-15-05--15357639Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.
Visa Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus istorija ir veikla susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. T. Ivanausku. Per metus muziejų aplanko 40 000 lankytojų. Šiandien moderniame centre gausu interaktyvių informacinių terminalų, supažindinančių su gyvąja gamta, gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
Šį kartą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje lankysimės ne ekspozicijų salėse, o užkulisiuose. Ten, kur darbuojasi specialistai, ruošia eksponatus, prikelia juos naujam gyvenimui. Ten, kur ne kiekvienas gali užeiti.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paslaptis atskleidžia direktorė Nijolė Gulbinienė, pavaduotojas Ramūnas Grigonis, skyrių vedėjai Romas Ferenca, Natalija Avyžienė, Vasilijus Vasiliauskas, Giedrė Pakeltytė, Deivis Dementavičius, Vaclovas Gedminas, edukacinių užsiėmimų vadovė Lina Marmaitė ir kiti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012354053.m4aSat, 19 Dec 2015 03:03:13 +0000LRTŠiomis dienomis minimos žymaus gamtininko Tado Ivanausko 133-osios gimimo metinės. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis Baltijos šalyse. Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo...Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.
Visa Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus istorija ir veikla susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. T. Ivanausku. Per metus muziejų aplanko 40 000 lankytojų. Šiandien moderniame centre gausu interaktyvių informacinių terminalų, supažindinančių su gyvąja gamta, gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
Šį kartą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje lankysimės ne ekspozicijų salėse, o užkulisiuose. Ten, kur darbuojasi specialistai, ruošia eksponatus, prikelia juos naujam gyvenimui. Ten, kur ne kiekvienas gali užeiti.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paslaptis atskleidžia direktorė Nijolė Gulbinienė, pavaduotojas Ramūnas Grigonis, skyrių vedėjai Romas Ferenca, Natalija Avyžienė, Vasilijus Vasiliauskas, Giedrė Pakeltytė, Deivis Dementavičius, Vaclovas Gedminas, edukacinių užsiėmimų vadovė Lina Marmaitė ir kiti.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-12-12-15-05--15357640Skulptorius A. Česnulis sodyboje kalbasi su medžiais, kuriuos apipina sakmėmis ar legendomis. Kai pabosta drožti, paįvairina gyvenimą konstruodamas. Meistrui nesvetimi kalvystė, metalas, akmuo. Traukia technika ir elektronika, patinka judantys daiktai. A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parke lankosi svečiai iš Korėjos, Izraelio. Ar mes ten buvome?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012353685.m4aSat, 12 Dec 2015 12:39:35 +0000LRTJeigu norite patekti į pasaką, atsidurti tarp žinomų literatūros herojų arba teatrą gamtoje – taip gali atsitikti netoli Druskininkų palei tekančios Ratnyčėlės krantą įkurtame skulptoriaus Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parke. Skulptorius A....Skulptorius A. Česnulis sodyboje kalbasi su medžiais, kuriuos apipina sakmėmis ar legendomis. Kai pabosta drožti, paįvairina gyvenimą konstruodamas. Meistrui nesvetimi kalvystė, metalas, akmuo. Traukia technika ir elektronika, patinka judantys daiktai. A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parke lankosi svečiai iš Korėjos, Izraelio. Ar mes ten buvome?]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-12-05-15-05--15357641Atokiau nuo Druskininkų centro, ant Ratnyčėlės upės kranto, savo sodyboje skulptorius Tauras ir menotyrininkė Aušra atidarė Druskos studiją, kurioje mokoma dirbti su druska ir pajusti kūrybos džiaugsmą. Šią sodybą lankė svečiai iš penkių pasaulio žemynų. O Jūs ten buvote?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/12/1012321411.m4aSat, 05 Dec 2015 19:15:02 +0000LRT„Ir priešui reikia palikti truputį druskos“, – japonų posakį cituoja Druskos studijos įkūrėjai Tauras ir Aušra Česnulevičiai. Atokiau nuo Druskininkų centro, ant Ratnyčėlės upės kranto, savo sodyboje skulptorius Tauras ir menotyrininkė Aušra atidarė...Atokiau nuo Druskininkų centro, ant Ratnyčėlės upės kranto, savo sodyboje skulptorius Tauras ir menotyrininkė Aušra atidarė Druskos studiją, kurioje mokoma dirbti su druska ir pajusti kūrybos džiaugsmą. Šią sodybą lankė svečiai iš penkių pasaulio žemynų. O Jūs ten buvote?]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-11-28-15-05--15357642Keliaukime į Vievį, kur rasime sukauptas didžiules kolekcijas riedulių, naudingųjų iškasenų, fosilijų ir kitų milijardinę Žemės istoriją liudijančių eksponatų.
Anykščių rajone, netoli Rubikio ežero, duris atvėrė restauruotas Burbiškio dvaras. Tai tie patys rūmai, kuriuos apysakoje „Vėžys“ aprašė rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Tik kitaip buvo pavadinti – Putriškių.
Burbiškio dvaro valdytoja Rūta Peteržikaitė neapsakomai didžiuojasi naujam gyvenimui prikeltu dvaru ir sako, kad „jiedu susikalba.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012321212.m4aSat, 28 Nov 2015 21:02:42 +0000LRT„Dažnai nematome to, kas guli po mūsų kojomis“, – sako Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas. Pavartyti Žemės istorijos metraštį, susipažinti su Lietuvos geologine istorija, žemės gelmėse slypinčiais turtais yra nepaprastai įdomu....Keliaukime į Vievį, kur rasime sukauptas didžiules kolekcijas riedulių, naudingųjų iškasenų, fosilijų ir kitų milijardinę Žemės istoriją liudijančių eksponatų.
Anykščių rajone, netoli Rubikio ežero, duris atvėrė restauruotas Burbiškio dvaras. Tai tie patys rūmai, kuriuos apysakoje „Vėžys“ aprašė rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Tik kitaip buvo pavadinti – Putriškių.
Burbiškio dvaro valdytoja Rūta Peteržikaitė neapsakomai didžiuojasi naujam gyvenimui prikeltu dvaru ir sako, kad „jiedu susikalba.“]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-11-21-15-05--15357644Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo galima išsikepti duonelės, apžiūrėti veikiantį vėjo malūną, susipažinti su senovinių traktorių, automobilių, motociklų, garo mašinų didžiule kolekcija. Čia viskas remontuojama, rekonstruojama, renovuojama, prikeliama naujam gyvenimui. Sodeliškių dvaro sodyboje nėra nieko neveikiančio, kiekvienas daiktas tarnauja pagal savo paskirtį.
Svarbiausias asmuo sodyboje – Neringa Linkevičienė. Jau tiek prisiklausiusi močiutės ir kaimynių pasakojimų, kad iš jos lūpų liete liejasi kažkada gyvenusių Šiaurės Aukštaitijoje, Latvijos pasienyje, prosenelių gyvenimo istorijos, atskleidžiančios Biržų krašto žmonių gyvenimo ypatumus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012320898.m4aSat, 21 Nov 2015 06:53:25 +0000LRTUnikalios Biržų krašto apylinkės garsėja ne tik smegduobėmis, bet ir darbščiais žmonėmis. Ūkininkams Daliui ir Neringai Linkevičiams rūpi ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet ir senelių ar prosenelių palikti seni daiktai, senovinė technika, viskas,...Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo galima išsikepti duonelės, apžiūrėti veikiantį vėjo malūną, susipažinti su senovinių traktorių, automobilių, motociklų, garo mašinų didžiule kolekcija. Čia viskas remontuojama, rekonstruojama, renovuojama, prikeliama naujam gyvenimui. Sodeliškių dvaro sodyboje nėra nieko neveikiančio, kiekvienas daiktas tarnauja pagal savo paskirtį.
Svarbiausias asmuo sodyboje – Neringa Linkevičienė. Jau tiek prisiklausiusi močiutės ir kaimynių pasakojimų, kad iš jos lūpų liete liejasi kažkada gyvenusių Šiaurės Aukštaitijoje, Latvijos pasienyje, prosenelių gyvenimo istorijos, atskleidžiančios Biržų krašto žmonių gyvenimo ypatumus.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-11-14-15-05--15357643Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių kraštą nuo Rubikių apžvalgos bokšto Bijeikiuose.
Viekšniuose gyvenantis dailės technologijų mokytojas Vitalijus Baltutis mielai moko puodininkystės amato. Juk molio Ventos regioniniame parke – apstu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288405.m4aFri, 13 Nov 2015 22:20:16 +0000LRTKeliaujant su geologais galima patirti neįtikėtinų įspūdžių. Tarkime pabūti speleologu ir įsiropšti į sunkiai prieinamą Čiobiškio urvą. Pavyko! Ačiū geologams Jonui Satkūnui ir Vidui Mikulėnui. Pakeliui privalu apžiūrėti Bražuolės akmenį, Ausiutiškių...Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių kraštą nuo Rubikių apžvalgos bokšto Bijeikiuose.
Viekšniuose gyvenantis dailės technologijų mokytojas Vitalijus Baltutis mielai moko puodininkystės amato. Juk molio Ventos regioniniame parke – apstu.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-11-07-15-05--15357646Ko jau ko, bet akmenų, žemaitiškai tariant kūlių, Salantų regioniniame parke per akis. Buvusiose kuršių žemėse apsigyvenę žemaičiai juokauja, kad laukuose akmenų rasi daugiau, negu pasėsi grūdų.
Keliauti po Salantų kraštą kviečia Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, kultūrologas Julius Kanarskas, ekologė Dovilė Barčkutė, rekreacininkas Andrius Kazlauskas ir Salantų bendruomenės nariai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/11/1012288207.m4aSat, 07 Nov 2015 09:13:04 +0000LRTSalantų regioninio parko išskirtinį kraštovaizdį suformavo paskutinysis ledynas, dengęs Šiaurės Vakarų Lietuvą. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įstabias panoramas. Salantų krašto gyventojų kuršių pilimis puošėsi Kartenos ir Imbarės...Ko jau ko, bet akmenų, žemaitiškai tariant kūlių, Salantų regioniniame parke per akis. Buvusiose kuršių žemėse apsigyvenę žemaičiai juokauja, kad laukuose akmenų rasi daugiau, negu pasėsi grūdų.
Keliauti po Salantų kraštą kviečia Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, kultūrologas Julius Kanarskas, ekologė Dovilė Barčkutė, rekreacininkas Andrius Kazlauskas ir Salantų bendruomenės nariai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-10-31-15-05--15357645Miestelis turi įdomią ir turiningą praeitį. Po audringų amžių kaitos vienoje Nemuno pusėje liko Kaliningrado sritis, kitoje – Mažoji Lietuva. Tačiau abiejose pusėse visada gyveno lietuvių, kurių kultūrai įtakos turėjo svetimšalių papročiai ir gyvenimo būdas.
Šiandien Smalininkų miestui prasideda klestėjimo metas. Gal todėl, kad ten gyvena ir senovinę techniką bei krašto praeities istorinę medžiagą renkantis Justinas Stonys, garsaus Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas? Prie muziejaus kūrimo pradžios prisidėjo jo tėvams ir seneliams priklausę įvairūs daiktai, knygos, dokumentai.
Nors Smalininkai yra jaunas miestas, tačiau užsukus yra kas veikti tiems, kam patinka senoviniai uostai, vandens matavimo stotys, siauruko geležinkelio pastatai, ąžuolai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012058778.m4aFri, 30 Oct 2015 22:30:53 +0000LRTMažosios Lietuvos pakraštyje įsikūrę Smalininkai yra rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis ant Nemuno kranto, santakoje su Šventosios upeliu. Čia Prūsijos skalvių genties žemė. Miestelis turi įdomią ir turiningą praeitį. Po...Miestelis turi įdomią ir turiningą praeitį. Po audringų amžių kaitos vienoje Nemuno pusėje liko Kaliningrado sritis, kitoje – Mažoji Lietuva. Tačiau abiejose pusėse visada gyveno lietuvių, kurių kultūrai įtakos turėjo svetimšalių papročiai ir gyvenimo būdas.
Šiandien Smalininkų miestui prasideda klestėjimo metas. Gal todėl, kad ten gyvena ir senovinę techniką bei krašto praeities istorinę medžiagą renkantis Justinas Stonys, garsaus Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas? Prie muziejaus kūrimo pradžios prisidėjo jo tėvams ir seneliams priklausę įvairūs daiktai, knygos, dokumentai.
Nors Smalininkai yra jaunas miestas, tačiau užsukus yra kas veikti tiems, kam patinka senoviniai uostai, vandens matavimo stotys, siauruko geležinkelio pastatai, ąžuolai.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-10-24-15-05--15357648Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose?
Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po Karšuvos girią – Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė. Su Viešvilės istorija supažindina knygos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012026360.m4aSat, 24 Oct 2015 04:28:43 +0000LRTViešvilės miestelis įsikūręs prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante, Karaliaučiaus krašte, abipus Viešvilės upelį. Galbūt ir miestelio pavadinimas iš jo kilęs. Į Mažąją Lietuvą vilioja ir paslaptingoji Karšuvos giria. Kokia...Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose?
Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po Karšuvos girią – Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė. Su Viešvilės istorija supažindina knygos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-10-17-15-05--15357650Labanoro regioninis parkas garsėja ne tik aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, bet ir tradicine Labanoro dūda. Pašnekovas kraštotvarkininkas Žydrūnas Mukulys.
Ventos regioniniame parke, Akmenės rajono dinozaurų krašte, galima atrasti Marso planetą ir po ją pasivaikščioti. Kada turėsime Akmenės geoparką? Pasakoja Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis, po Ventos regioninį parką pasivaikščioti kviečia direktorius Andrius Almanis, prisiminimais dalijasi Vytautas Almanis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1012025892.m4aSat, 17 Oct 2015 04:12:25 +0000LRTŠeduvos centre atidengtas paminklas Šeduvos žydams pagerbti, sutvarkytos ir lankyti pritaikytos senosios žydų kapinės, Liaudiškių miške pastatyti monumentai masinių žydų žudynių aukoms atminti. Pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas...Labanoro regioninis parkas garsėja ne tik aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, bet ir tradicine Labanoro dūda. Pašnekovas kraštotvarkininkas Žydrūnas Mukulys.
Ventos regioniniame parke, Akmenės rajono dinozaurų krašte, galima atrasti Marso planetą ir po ją pasivaikščioti. Kada turėsime Akmenės geoparką? Pasakoja Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis, po Ventos regioninį parką pasivaikščioti kviečia direktorius Andrius Almanis, prisiminimais dalijasi Vytautas Almanis.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-10-10-15-05--15357652Aplankysime Vištyčio akmenį, pasigrožėsime tyvuliuojančiu Vištyčio ežeru, eisime Šilelio pažintiniu taku prie stebuklingojo šaltinio, klausysimės apie Vištyčio miestelį pasakojimų, legendų ir padavimų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011993128.m4aSat, 10 Oct 2015 18:57:44 +0000LRTVištytis įsikūręs Suvalkijoje, garsėja ne tik kalvomis, bet ir piliakalniais, ežerais, akmenuotomis apylinkėmis. Aplankysime Vištyčio akmenį, pasigrožėsime tyvuliuojančiu Vištyčio ežeru, eisime Šilelio pažintiniu taku prie stebuklingojo šaltinio,...Aplankysime Vištyčio akmenį, pasigrožėsime tyvuliuojančiu Vištyčio ežeru, eisime Šilelio pažintiniu taku prie stebuklingojo šaltinio, klausysimės apie Vištyčio miestelį pasakojimų, legendų ir padavimų.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-10-03-15-05--15357655Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija atsispindi parodoje „Siaurukas XX a. pradžios fotografijose“, kuri pristatoma Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Pasakoja vadovas Gintaras Kerbedis.
„Kuris lietuvis nežino Nemuno kilpų? Pakanka tik pažvelgti į Lietuvos žemėlapį, kad pastebėtum tą keistą gamtos stebuklą“, – XX a. pradžioje rašė žymus hidrologas prof. Steponas Kolupaila.
Nuo Balbieriškio atodangos mintimis dalijasi Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/10/1011960375.m4aSat, 03 Oct 2015 15:08:31 +0000LRTIš pradžių juo buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu jis tapo paklausus įvairiose ūkio šakose. Šiame amžiuje – istorinis-turistinis traukinys. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija atsispindi parodoje...Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija atsispindi parodoje „Siaurukas XX a. pradžios fotografijose“, kuri pristatoma Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Pasakoja vadovas Gintaras Kerbedis.
„Kuris lietuvis nežino Nemuno kilpų? Pakanka tik pažvelgti į Lietuvos žemėlapį, kad pastebėtum tą keistą gamtos stebuklą“, – XX a. pradžioje rašė žymus hidrologas prof. Steponas Kolupaila.
Nuo Balbieriškio atodangos mintimis dalijasi Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-09-26-15-05--15357647Pirmosios žinios apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVII a. Nors metraščiuose tiksliai nerašoma, manoma, kad būtent Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išlikęs jos teksto nuorašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė Karaliumi iš kunigaikščių tapęs pirmuoju Stabų garbintojas dvilypis Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927955.m4aSat, 26 Sep 2015 06:16:57 +0000LRTLatgaloje, Latvijos katalikų bažnyčios centre, didžiausios katalikų šventovės Agluonos bazilikos šventoriuje, atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Pirmosios žinios apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVII a....Pirmosios žinios apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVII a. Nors metraščiuose tiksliai nerašoma, manoma, kad būtent Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išlikęs jos teksto nuorašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė Karaliumi iš kunigaikščių tapęs pirmuoju Stabų garbintojas dvilypis Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12.“]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-09-19-15-05--15357651Ne tik žirgais garsėja Dubingių žirgynas. Mini zoologijos sodas kviečia atvykti mažuosius lankytojus pasidžiaugti gyvūnais ir gamta.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927792.m4aFri, 18 Sep 2015 23:45:04 +0000LRTPavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija ir Vilniaus miškų urėdija rado būdą, kaip išbudinti gamtos niokotojų sąžinę. Tai paslaptingas kapas su užrašu: „Čia palaidota žmogaus sąžinė. Liūdi Vilniaus miškų urėdija ir regioninio parko direkcija.“ Ne...Ne tik žirgais garsėja Dubingių žirgynas. Mini zoologijos sodas kviečia atvykti mažuosius lankytojus pasidžiaugti gyvūnais ir gamta.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-09-12-15-05--15357653Šiandien Biržų regioniniame parke daugiau kaip devyni tūkstančiai smegduobių. Ir įdomiausia tai, kad šių unikalių kraštovaizdžio darinių vis daugėja.
Kiek smegduobės pavojingos, kiek žavi? Į naujus atradimus kviečia Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011927723.m4aSat, 12 Sep 2015 09:24:30 +0000LRTDar nuo Teodoro Grotuso laikų, kai jis aprašė Karajimiškio kaimo apylinkėse Šv. Olą, kurioje dingsta upelis, Biržų apylinkėse vyksta keisti dalykai. Tai prasmenga žemė, įtraukdama į požemį pastatus ar visą diendaržį su gyvuliais. Tai upelio vanduo...Šiandien Biržų regioniniame parke daugiau kaip devyni tūkstančiai smegduobių. Ir įdomiausia tai, kad šių unikalių kraštovaizdžio darinių vis daugėja.
Kiek smegduobės pavojingos, kiek žavi? Į naujus atradimus kviečia Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-09-05-15-05--15357654Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai. Lankytojų patogumui įrengti mediniai laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, rodyklės.
Pasivaikščioti Jurkiškio upelio pažintiniu taku, užsukti į Asvejos regioninio parko Lankytojų centrą kviečia direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/09/1011895188.m4aFri, 04 Sep 2015 23:23:24 +0000LRTAsvejos regioninis parkas išsiskiria turtinga gamta, istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu paveldu. Neseniai įrengtas unikalus Jurkiškio upelio pažintinis takas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m....Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai. Lankytojų patogumui įrengti mediniai laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, rodyklės.
Pasivaikščioti Jurkiškio upelio pažintiniu taku, užsukti į Asvejos regioninio parko Lankytojų centrą kviečia direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-08-29-15-05--15357656http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895348.m4aSat, 29 Aug 2015 14:09:22 +0000LRTŽagarė visus traukia ne tik vyšniomis, bet ir kleckais. Į kulinarinio paveldo šventę važiuoja žmonės iš visos Lietuvos. O apsilankius Žagarėje, kodėl nepasidomėti dvaru, miesteliu, dolomitų atodanga?1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-08-22-15-05--15357657Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.
Pasivaikščioti mitologiniu taku kviečia Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė ir kraštotvarkininkas Marius Semaška.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011895011.m4aSat, 22 Aug 2015 14:43:08 +0000LRTBuvusiose Nalšios žemėse, Sirvėtos regioniniame parke, galima rasti daug vietovių ar senovės paveldo objektų, kurių atsiradimą liudija mitologinės ir istorinės sakmės. Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš...Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.
Pasivaikščioti mitologiniu taku kviečia Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė ir kraštotvarkininkas Marius Semaška.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-08-15-15-05--15357659Kretingos rajone netoli Darbėnų miestelio Mažučių kaime palangiškis, buvęs karo gydytojas Šarūnas Kasmauskas nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą. Atokiame kaime pradėjo kurti japonišką sodą. Į talką pasikvietė kraštovaizdžio architektą iš Japonijos Hajimę Vatanabę. Šiandien nuvykus į atkampų žemaičių kraštą japoniškame sode galima pamatyti triūsiančius japonus ir savanorius iš viso pasaulio.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894869.m4aSat, 15 Aug 2015 06:33:49 +0000LRTJaponų patarlė sako: „Nori būti laimingas vieną naktį – pasigerk, nori būti laimingas metus – vesk, nori būti laimingas visą gyvenimą – pradėk kurti sodą.“ Kretingos rajone netoli Darbėnų miestelio Mažučių kaime palangiškis, buvęs karo gydytojas...Kretingos rajone netoli Darbėnų miestelio Mažučių kaime palangiškis, buvęs karo gydytojas Šarūnas Kasmauskas nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą. Atokiame kaime pradėjo kurti japonišką sodą. Į talką pasikvietė kraštovaizdžio architektą iš Japonijos Hajimę Vatanabę. Šiandien nuvykus į atkampų žemaičių kraštą japoniškame sode galima pamatyti triūsiančius japonus ir savanorius iš viso pasaulio.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-08-08-15-05--15357658Nemažesnės kultūrinės vertės yra ir Verkių dvaro parkas su jį supančia gamta. Šiandien atverti šlaitai pritaikyti vaikščioti, regyklos – grožėtis istorinės vietovės aplinka.
Su mumis laiką leidžia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011894834.m4aSat, 08 Aug 2015 15:30:30 +0000LRTVerkių dvaro sodyba kažkada buvusi didikų Vitgenšteinų dvarų imperijos sostinė, ilgaamžė Vilniaus vyskupų rezidencija traukte traukia lankytojus. Verkių dvaro ansamblis, kurį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių, yra...Nemažesnės kultūrinės vertės yra ir Verkių dvaro parkas su jį supančia gamta. Šiandien atverti šlaitai pritaikyti vaikščioti, regyklos – grožėtis istorinės vietovės aplinka.
Su mumis laiką leidžia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-08-01-15-05--15357660Su Ventos regioninio parko gamtinėmis vertybėmis supažindina vyr. kraštotvarkininkas Justas Teišerskis ir ekologas Edmundas Nicius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/08/1011862378.m4aSat, 01 Aug 2015 10:08:49 +0000LRTTik Akmenės rajone Ventos regioniniame parke Papilės apylinkėse galima plaktuku skaldyti paslaptingojo juros periodo uolienas ir pirštais liesti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas, kurioms daugiau kaip 200 milijonų metų. Todėl visai...Su Ventos regioninio parko gamtinėmis vertybėmis supažindina vyr. kraštotvarkininkas Justas Teišerskis ir ekologas Edmundas Nicius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-07-25-15-05--15357662Dzūkų „gelažinėmis varlėmis“ vadinami tamsūs storašarviai ropliai gyvena sekliuose ežeriukuose, kūdrose, balose, durpinėse duobėse. Baliniai vėžliai gyvena ilgiausiai iš visų Lietuvos gyvūnų – iki šimto metų ir daugiau. Neseniai Metelių regioniniame parke apsigyveno 73 vėžliukai, išperinti ir globoti Lietuvos zoologijos sode.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011862120.m4aSat, 25 Jul 2015 03:50:37 +0000LRTBalinis vėžlys Lazdijų rajone laikomas unikaliu gyvūnu. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugoma gyvūnų rūšis. Pas mus jie veisiami Kuciuliškių, Juodabalės ir Stračiūnų herpetologiniuose draustiniuose. Dzūkų „gelažinėmis varlėmis“ vadinami...Dzūkų „gelažinėmis varlėmis“ vadinami tamsūs storašarviai ropliai gyvena sekliuose ežeriukuose, kūdrose, balose, durpinėse duobėse. Baliniai vėžliai gyvena ilgiausiai iš visų Lietuvos gyvūnų – iki šimto metų ir daugiau. Neseniai Metelių regioniniame parke apsigyveno 73 vėžliukai, išperinti ir globoti Lietuvos zoologijos sode.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-07-18-15-05--15357661
Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.

Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kviečia tiek Lietuvos, tiek užsienio svečius. Čia galima sužinoti apie vertingiausias ir vaizdingiausias mūsų šalies vietas, pasirinkti maršrutus ir keliauti pėsčiomis, važiuoti automobiliais, dviračiais ar plaukti baidarėmis.

Pasivaikščioti po Nacionalinį lankytojų centrą kviečia Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė ir atstovės Onutė Drobelienė bei Diana Rakauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011764095.m4aSat, 18 Jul 2015 04:42:13 +0000LRTSaugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas...
Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.

Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kviečia tiek Lietuvos, tiek užsienio svečius. Čia galima sužinoti apie vertingiausias ir vaizdingiausias mūsų šalies vietas, pasirinkti maršrutus ir keliauti pėsčiomis, važiuoti automobiliais, dviračiais ar plaukti baidarėmis.

Pasivaikščioti po Nacionalinį lankytojų centrą kviečia Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė ir atstovės Onutė Drobelienė bei Diana Rakauskaitė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-07-11-15-05--15357663Lietuvybės puoselėtojas Martynas Jankus kažkada yra pasakęs, kad Rambynas yra lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Jo neįveiks jokios audros, jei neišpeiks patys žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis.

Nuo Rambyno kalno atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią. Rambyno kalnas – tai garsi senoji šventvietė. Čia ir Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės, priglaudusios Vydūno, Martynos Jankaus ir kitų žymių asmenybių palaikus.

Su laida keliausime į Panevėžį pasivaikščioti po Laisvės aikštę.

Klaipėdoje apsilankyti buriniame laive „Meridianas“ ir susipažinti su jo istorija – tinkamiausias metas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011764263.m4aSat, 11 Jul 2015 04:36:37 +0000LRTRambyno kalnas. Lietuvybės puoselėtojas Martynas Jankus kažkada yra pasakęs, kad Rambynas yra lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Jo neįveiks jokios audros, jei neišpeiks patys žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors...Lietuvybės puoselėtojas Martynas Jankus kažkada yra pasakęs, kad Rambynas yra lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Jo neįveiks jokios audros, jei neišpeiks patys žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis.

Nuo Rambyno kalno atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią. Rambyno kalnas – tai garsi senoji šventvietė. Čia ir Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės, priglaudusios Vydūno, Martynos Jankaus ir kitų žymių asmenybių palaikus.

Su laida keliausime į Panevėžį pasivaikščioti po Laisvės aikštę.

Klaipėdoje apsilankyti buriniame laive „Meridianas“ ir susipažinti su jo istorija – tinkamiausias metas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-07-04-15-05--15357664Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastatytame dvare. Lankytojų centras kviečia užsukti, gauti informacijos ir po to pasklisti po įspūdingas vietas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, žirgais ar baidarėmis.
Iš Veisiejų regioninio parko lankytojų centro keliauti į Kapčiamiestį, Vainežerio dvarą, pasižvalgyti po nuostabaus grožio apylinkes kviečia Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė, ekologė Irma Maciulevičienė, rekreacininkė Aistė Savenkovaitė ir Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/07/1011764207.m4aSat, 04 Jul 2015 02:18:13 +0000LRTLazdijų žemė – jotvingių palikimas. Veisiejų regioninis parkas yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje, kur gausu ežerų ežerėlių, upių upelių, pelkių, įsikūrusių tarp miškų. Nors šiame krašte smėlėta, nederlinga žemė,...Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastatytame dvare. Lankytojų centras kviečia užsukti, gauti informacijos ir po to pasklisti po įspūdingas vietas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, žirgais ar baidarėmis.
Iš Veisiejų regioninio parko lankytojų centro keliauti į Kapčiamiestį, Vainežerio dvarą, pasižvalgyti po nuostabaus grožio apylinkes kviečia Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė, ekologė Irma Maciulevičienė, rekreacininkė Aistė Savenkovaitė ir Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-06-27-15-05--15357665Iš Kintų plauksime laivu, po to keliausime autobusu, aplankydami turistus viliojančias vietas: Minijos kaimą, Uostadvarį, Rusnės salą. Susipažinti su istorija ir architektūra padės Šilutės turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011764017.m4aSat, 27 Jun 2015 06:36:37 +0000LRTNemuno deltos regioninis parkas etnografiniu požiūriu yra unikalus. Tai – istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, kažkada priklausiusi Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei provincijai. Todėl čia yra specifinis šio krašto kultūrinis palikimas, kurį...Iš Kintų plauksime laivu, po to keliausime autobusu, aplankydami turistus viliojančias vietas: Minijos kaimą, Uostadvarį, Rusnės salą. Susipažinti su istorija ir architektūra padės Šilutės turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-06-20-15-05--15357666Žemaitijos nacionaliniame parke saugomi piliakalniai ir alkakalniai, kapinynai ir senovės gyvenvietės. Žemaičių Kalvarijoje ir Beržoro senuosiuose kaimuose dar ir dabar stengiamasi puoselėti amatus, kultūrinį, kulinarinį, nematerialųjį paveldą.
Apsilankykime pas Marijoną Striaukienę Beržoro kaime Platelių seniūnijoje „Tėvukų sodyboje“. Pasiklausysime šiaurės žemaičių pratarme kalbančių šeimininkų, paragausime žemaitiškų patiekalų, susipažinsime su senovės žemaičių gyvenimo būdu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763901.m4aSat, 20 Jun 2015 03:49:17 +0000LRT„Čia apsilankęs jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes...“, – taip apie Žemaitijos nacionalinio parko grožį kalbėjo žinomas Lietuvos...Žemaitijos nacionaliniame parke saugomi piliakalniai ir alkakalniai, kapinynai ir senovės gyvenvietės. Žemaičių Kalvarijoje ir Beržoro senuosiuose kaimuose dar ir dabar stengiamasi puoselėti amatus, kultūrinį, kulinarinį, nematerialųjį paveldą.
Apsilankykime pas Marijoną Striaukienę Beržoro kaime Platelių seniūnijoje „Tėvukų sodyboje“. Pasiklausysime šiaurės žemaičių pratarme kalbančių šeimininkų, paragausime žemaitiškų patiekalų, susipažinsime su senovės žemaičių gyvenimo būdu.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-06-13-15-05--15357668Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla: įsteigta prieglauda našlaičiams vaikams, finansuota lituanistinė veikla, įkurta muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo ir mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Su Plungės Oginskių dvaro sodyboje esančiomis ekspozicijomis supažindina Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011763768.m4aFri, 12 Jun 2015 21:17:30 +0000LRTMykolas Kleopas Oginskis Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo 1873 m. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūros veikla garsėjusią rezidenciją. Šiandien atnaujinta, restauruota...Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla: įsteigta prieglauda našlaičiams vaikams, finansuota lituanistinė veikla, įkurta muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo ir mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Su Plungės Oginskių dvaro sodyboje esančiomis ekspozicijomis supažindina Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-06-06-15-05--15357667http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/06/1011731051.m4aSat, 06 Jun 2015 17:23:17 +0000LRTKiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia miesto gimtadienį. Kaskart šilutiškiai ieško būdų, kaip praturtinti kasdienį miestelėnų gyvenimą, kuo daugiau pritraukti svečių. Šiais metais lankytojams duris atveria Šilutės dvaras....1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-05-30-15-05--15357669http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665670.m4aSat, 30 May 2015 00:31:01 +0000LRTTiek profesionalai, tiek mėgėjai nusprendė, kad nacionaline žuvimi taps lynas. Lynas skanus, užburia auksiniu atspalviu. Lynas turi lietuviško charakterio bruožų, juokauja žvejai: šiek tiek kuklus, šiek tiek slapukas, nerodantis visų savo galimybių....1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-05-23-15-05--15357671http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011665512.m4aSat, 23 May 2015 06:53:05 +0000LRTLietuva atveria naujas galimybes kelionėms, pažinimui, poilsiui ir pramogoms. Kiekvienas gali rinktis pagal pomėgius: kam įdomus geležinkelių turizmas, kam – pojūčiai gamtoje. Seniausias geležinkelis Europoje kviečia keliautojus ne tik susipažinti su...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-05-16-15-05--15357670„Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sostinės širdyje taip pat galima pasidžiaugti naujais archeologinio paveldo objektų atradimais“, – mintimis dalijasi Gariūnų piliakalnio atradėjas archeologas Vykintas Vaitkevičius.
Nauji atradimai leidžia manyti, kad dar ne viskas žinoma. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau kaip 850 piliakalnių. Beveik visi jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632890.m4aSat, 16 May 2015 18:19:38 +0000LRTVandens turistai yra pamėgę Lietuvos upes. Plaukti baidarėmis jas renkasi dėl vaizdingų krantų, nesudėtingų maršrutų. Lakaja – viena iš jų. Upės tėkmė rami, nėra rėvų, nors vietomis pasitaiko užtvarų ar žemų tiltelių. Pavasaris tas metas, kai reikia...„Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sostinės širdyje taip pat galima pasidžiaugti naujais archeologinio paveldo objektų atradimais“, – mintimis dalijasi Gariūnų piliakalnio atradėjas archeologas Vykintas Vaitkevičius.
Nauji atradimai leidžia manyti, kad dar ne viskas žinoma. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau kaip 850 piliakalnių. Beveik visi jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-05-09-15-05--15357673Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo svarbos šventovė. O kultūrologė Rita Balsevičiūtė pasakoja apie Verknės ištakų mitologinę reikšmę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011632680.m4aSat, 09 May 2015 07:18:53 +0000LRTKas nenorėtų pamatysi užgimstančios upės ištakų? Žygeivių pamėgtoji Verknė driekiasi per Trakų ir Prienų rajonus ir įteka į Nemuną. Jos versmės prasideda Galaverknio kaime. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei...Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo svarbos šventovė. O kultūrologė Rita Balsevičiūtė pasakoja apie Verknės ištakų mitologinę reikšmę.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-05-02-15-05--15357674
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė ir istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė kviečia į ekskursiją. Užsuksime pasižvalgyti po Terespolio dvarą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/05/1011600134.m4aSat, 02 May 2015 20:02:56 +0000LRTDotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1372 metais. Dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal dendrologinę vertę, saugomas valstybės. Į Dotnuvą daugelį traukia užsukti buvęs bernardinų vienuolynas...
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė ir istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė kviečia į ekskursiją. Užsuksime pasižvalgyti po Terespolio dvarą.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-04-25-15-05--15357676
Kelionę pradėsime nuo Taučiūnų kaimo. Prisiminsime pirmąjį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį. Nukaksime į Stasines, aplankysime Lančiūnavos bei Pavermenio dvarus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011600019.m4aSat, 25 Apr 2015 04:04:30 +0000LRTIstorijos mokytoja, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė kviečia keliauto po Kėdainių kraštą, kuris kažkada garsėjo dvarų didinga praeitimi. Kelionę pradėsime nuo Taučiūnų kaimo. Prisiminsime pirmąjį Lietuvos...
Kelionę pradėsime nuo Taučiūnų kaimo. Prisiminsime pirmąjį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį. Nukaksime į Stasines, aplankysime Lančiūnavos bei Pavermenio dvarus.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-04-18-15-05--15357677
Po Bernardinų sodą pasivaikščiokime su architektūros istorike Audrone Kasperavičiene. Ji supažindins su XIX a. Vilnių garsinusio VU botanikos sodo istorija, pastatų ansambliu, kurį kūrė architektai M. Šulcas, Ž. Pusjė ir K. Podčašinskis, bei želdynų raida. Pasidairysime po anapus Vilnios stūksančius kalnus, Bernardinų sodo prieigas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011567405.m4aSat, 18 Apr 2015 02:25:25 +0000LRTBernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnios ir Bernardinų vienuolyno. Devynių hektarų teritorijoje puoselėjamas ir VU botanikos sodas, kuris XIX a. garsino...
Po Bernardinų sodą pasivaikščiokime su architektūros istorike Audrone Kasperavičiene. Ji supažindins su XIX a. Vilnių garsinusio VU botanikos sodo istorija, pastatų ansambliu, kurį kūrė architektai M. Šulcas, Ž. Pusjė ir K. Podčašinskis, bei želdynų raida. Pasidairysime po anapus Vilnios stūksančius kalnus, Bernardinų sodo prieigas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-04-11-15-05--15357678http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011534353.m4aSat, 11 Apr 2015 09:02:30 +0000LRTJoniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-04-04-15-05--15357682
Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje. Vienuolyno paveldo muziejinės ekspozicijos pagrindas yra dvasinės materialinės kultūros ženklai, palikti čia gyvenusių ir gyvenančių vienuolijų: kamaldulių, ortodoksų, seserų kazimieriečių. Pasakoja sesuo Lidija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/04/1011502394.m4aSat, 04 Apr 2015 04:17:42 +0000LRTŠiandien nebėra nei Skarulių kaimo, nei Skarulių parapijos. Sunyko. Gyventojai išsibarstė po visą Lietuvą. Tačiau jie buriasi aplink Skarulių Šv. Onos bažnyčią, primenančią gimtąsias vietas. Kaip laikosi istorijos, architektūros ir dailės paminklas,...
Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje. Vienuolyno paveldo muziejinės ekspozicijos pagrindas yra dvasinės materialinės kultūros ženklai, palikti čia gyvenusių ir gyvenančių vienuolijų: kamaldulių, ortodoksų, seserų kazimieriečių. Pasakoja sesuo Lidija.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-03-28-15-05--15357680
Su G. Labučiu ir jo bičiuliais karaimais keliausime Lietuvos karaimų atminties takais: Vilnius, Trakai, Naujamiestis, Panevėžys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011502182.m4aSat, 28 Mar 2015 08:47:25 +0000LRT„Aš galvoju, kad įžengiau į savo gyvenimo tarpsnį, kai man pradėjo rūpėti bendruomenių, tautelių gyvenimas čia, Lietuvoje. Tas pažinimas labai gerai įprasmina ir mane, ir kelionės draugus. Pastebėjau, vien perskaityti knygos nepakanka. Reikia keliauti...
Su G. Labučiu ir jo bičiuliais karaimais keliausime Lietuvos karaimų atminties takais: Vilnius, Trakai, Naujamiestis, Panevėžys.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-03-21-15-05--15357681
Netoli Vilniaus, prie senojo kelio Vilnius – Minskas, Bareikiškių kaime stovi XIX a. pastatytas medinis dvarelis, kuriame gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė. Vienas reikšmingiausių jo kūrinių yra „Margiris“, simbolizuojantis lietuvių kovas su kryžiuočiais. O po parašyto pirmojo turistinio vadovo po Lietuvą „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ jis pripažintas turizmo pradininku Lietuvoje.

Po Bareikiškių dvarelį ir poeto Vladislavo Sirokomlės muziejų vedžioja ir pasakoja VEU lenkų literatūros dėstytojas dr. Juzef Šostakovski.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501961.m4aSat, 21 Mar 2015 20:20:16 +0000LRTPoetas Vladislavas Sirokomlė rašė: „...didelė gėda visiškai nepažinti krašto, kuriame gyvename, arba, dar blogiau, geriau žinoti svetimus kraštus nei savąjį.“ Netoli Vilniaus, prie senojo kelio Vilnius – Minskas, Bareikiškių kaime stovi XIX a....
Netoli Vilniaus, prie senojo kelio Vilnius – Minskas, Bareikiškių kaime stovi XIX a. pastatytas medinis dvarelis, kuriame gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė. Vienas reikšmingiausių jo kūrinių yra „Margiris“, simbolizuojantis lietuvių kovas su kryžiuočiais. O po parašyto pirmojo turistinio vadovo po Lietuvą „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ jis pripažintas turizmo pradininku Lietuvoje.

Po Bareikiškių dvarelį ir poeto Vladislavo Sirokomlės muziejų vedžioja ir pasakoja VEU lenkų literatūros dėstytojas dr. Juzef Šostakovski.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-03-14-15-05--15357683
Kodėl buvo svarbu karietomis keliauti pašto keliu? Kažkada šis kelias buvo viena moderniausių magistralių Europoje. Jo istorija siekia beveik 180 metų. Lietuvoje yra kelios pašto stotys, kurios įtrauktos į saugomų paminklų registrą ir mena įdomią istoriją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011501747.m4aSat, 14 Mar 2015 14:29:37 +0000LRTĮ kultūrinį-edukacinį žygį su žemaitukais Sankt Peterburgo – Kauno – Varšuvos senuoju arklių pašto keliu leidęsis Alantos seniūnas Aidonis Užubalis nesigaili. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą nykstančių žemaitukų veislės išlaikymu ypač rūpinosi...
Kodėl buvo svarbu karietomis keliauti pašto keliu? Kažkada šis kelias buvo viena moderniausių magistralių Europoje. Jo istorija siekia beveik 180 metų. Lietuvoje yra kelios pašto stotys, kurios įtrauktos į saugomų paminklų registrą ir mena įdomią istoriją.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-03-07-15-05--15357684O šiandien daugelis pažįsta Degučiuose gyvenantį medžio drožėją Gediminą Kairį, kuris juokauja: „Mėgstu skaniai pavalgyti, tai ir šaukštus drožiu.“ Jei norite pamėginti savo rankomis išskobti šaukštą, apsilankykite Kairių sodyboje. Tautodailininkas nešykšti patarimų. Šalia namo stovi šaukštais nukabinėtas medis. Jis ir nurodys kelią į dirbtuvę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/03/1011469424.m4aSat, 07 Mar 2015 07:56:26 +0000LRTZarasų rajone įsikūręs Degučių kaimas yra įdomus savo istorija, kažkada buvęs svarbus Lietuvos sentikiams. Šią vietovę garsino ir XIX a. nutiestas kelias, kuris jungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą. O šiandien daugelis pažįsta Degučiuose gyvenantį medžio...O šiandien daugelis pažįsta Degučiuose gyvenantį medžio drožėją Gediminą Kairį, kuris juokauja: „Mėgstu skaniai pavalgyti, tai ir šaukštus drožiu.“ Jei norite pamėginti savo rankomis išskobti šaukštą, apsilankykite Kairių sodyboje. Tautodailininkas nešykšti patarimų. Šalia namo stovi šaukštais nukabinėtas medis. Jis ir nurodys kelią į dirbtuvę.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-02-28-16-05--15357685„Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011469286.m4aSat, 28 Feb 2015 04:41:05 +0000LRTLabanoro regioninis parkas įsikūręs Labanore, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukiomis senomis sodybomis, praeities istorija. Labanoro liaudies architektūros paminklu laikoma po gaisro atstatyta...„Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.“]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-02-21-15-05--15357686
Aplankykime Kėdainių kraštą kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro direktore Audrone Pečiulyte.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011436104.m4aSat, 21 Feb 2015 07:21:49 +0000LRT„Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyvena kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą“, – sakė Nobelio premijos laureatas poetas, rašytojas, literatūros...
Aplankykime Kėdainių kraštą kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro direktore Audrone Pečiulyte.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-02-14-15-05--15357688
Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011403318.m4aSat, 14 Feb 2015 09:36:37 +0000LRTKunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose liudija didingą šio miesto istoriją. Radvilų valdymas darė didžiulę įtaką Kėdainiams. Jie leido mieste apsigyventi žydams, vokiečiams, škotams, rusams, lenkams. Tokiu būdu Kėdainiai tapo daugiakultūriu...
Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-02-07-15-05--15357689
„Tėvas Stanislovas mažą Paberžės kaimelį, mažą parapiją pavertė centru, į kurį žmonės traukdavo ir tebetraukia iš visos Lietuvos, rasdami čia paguodą ir nusiraminimą“, – sako Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/02/1011371021.m4aSat, 07 Feb 2015 04:41:01 +0000LRTKėdainių krašto nuostabus kampelis, Paberžė, yra visiškai ant Kėdainių ir Panevėžio miestų ribos. Ši vietovė svarbi ir siejasi su dviem labai žymiomis ir Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Tai 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris buvo...
„Tėvas Stanislovas mažą Paberžės kaimelį, mažą parapiją pavertė centru, į kurį žmonės traukdavo ir tebetraukia iš visos Lietuvos, rasdami čia paguodą ir nusiraminimą“, – sako Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-01-31-15-03--15357690
Keliautojai po Lietuvą kviečiami aplankyti katalikų šventovę pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio, priklausančią Lazdijų dekanato Metelių parapijai. Tai – Kryžių koplyčia, dar vadinama – Dzūkų šventovė. Stovi ji ant kalno. Papėdėje prie suneštų kryžių galima atsigerti švento vandens iš šulinio. Sako, turi gydomųjų savybių.

Po Metelių regioninį parką vedžioja ir pasakoja Metelių lankytojų centro administratorė Elena Amšiejienė ir Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/1011370648.m4aSat, 31 Jan 2015 09:28:13 +0000LRTLazdijų rajone, Metelių kaime, įsikūrė Metelių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Čia mylintys gamtą Lietuvos gyventojai ir svečiai laukiami bet kuriuo metų laiku. Jotvingių žemė pasitinka žuvingais Dusios, Metelių ir Obelijos ežerais,...
Keliautojai po Lietuvą kviečiami aplankyti katalikų šventovę pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio, priklausančią Lazdijų dekanato Metelių parapijai. Tai – Kryžių koplyčia, dar vadinama – Dzūkų šventovė. Stovi ji ant kalno. Papėdėje prie suneštų kryžių galima atsigerti švento vandens iš šulinio. Sako, turi gydomųjų savybių.

Po Metelių regioninį parką vedžioja ir pasakoja Metelių lankytojų centro administratorė Elena Amšiejienė ir Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-01-24-15-05--15357692
Žiemos sportu vis daugiau domisi tiek Lietuvos, tiek Vilniaus gyventojų. Sausio 17 d. minint pasauliui Sniego dieną Pavilnių regioniniame parke buvo atidaryta 3 km nauja vieša lygumų slidininkų trasa „Ribiškių vingiai“. Nesant sniegui bus organizuojami pėsčiųjų žygiai. Ribiškių kraštovaizdžio draustinio išskirtinė vertė – eroziniai kalvynai, šlaitai, vingiai. Šalia Liepkalnio esanti Ribiškių trasa pasižymi gera infrastruktūra. Žygeiviai čia pat gali pailsėti, sušilti, užkąsti, yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Ribiškių trasoje tarp žygeivių buvo alpinistas Vladas Vitkauskas, Lietuvos slidinėjimo lenktynių sportininkė, olimpinė čempionė Vida Vencienė, legendinis „Snaigės“ žygių organizatorius Algimantas Jucevičius ir daug kitų žinomų žmonių. Tik nesant sniegui teko ne slidinėti, o „lazdinėti“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54c63c95269d2.m4aSat, 24 Jan 2015 04:01:49 +0000LRTUžsienio svečiai dažnai sako, kad nežino kito tokio miesto Europoje kaip Vilnius. Čia per pietų pertrauką nuo centro per 5–10 min. galima nuvažiuoti paslidinėti. Pastaruoju metu vilniečiams ir miesto svečiams siūloma vis daugiau naujų pramogų...
Žiemos sportu vis daugiau domisi tiek Lietuvos, tiek Vilniaus gyventojų. Sausio 17 d. minint pasauliui Sniego dieną Pavilnių regioniniame parke buvo atidaryta 3 km nauja vieša lygumų slidininkų trasa „Ribiškių vingiai“. Nesant sniegui bus organizuojami pėsčiųjų žygiai. Ribiškių kraštovaizdžio draustinio išskirtinė vertė – eroziniai kalvynai, šlaitai, vingiai. Šalia Liepkalnio esanti Ribiškių trasa pasižymi gera infrastruktūra. Žygeiviai čia pat gali pailsėti, sušilti, užkąsti, yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Ribiškių trasoje tarp žygeivių buvo alpinistas Vladas Vitkauskas, Lietuvos slidinėjimo lenktynių sportininkė, olimpinė čempionė Vida Vencienė, legendinis „Snaigės“ žygių organizatorius Algimantas Jucevičius ir daug kitų žinomų žmonių. Tik nesant sniegui teko ne slidinėti, o „lazdinėti“.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-01-17-15-03--15357691Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šiandien dedama daug pastangų, kad archeologinės, istorinės vertybės būtų ne tik saugomos, bet ir populiarinamos. Tam kuriama viešoji turizmo infrastruktūra, muziejinė ekspozicija po atviru dangumi.
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus direktorius Saulius Vadiškis visada kviečia iš pradžių užsukti į muziejų ir tik po to keliauti į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54bcf89769989.m4aSat, 17 Jan 2015 09:51:41 +0000LRTKernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1279 m. eiliuotose Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Lietuvą, į Kernavę, į...Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šiandien dedama daug pastangų, kad archeologinės, istorinės vertybės būtų ne tik saugomos, bet ir populiarinamos. Tam kuriama viešoji turizmo infrastruktūra, muziejinė ekspozicija po atviru dangumi.
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus direktorius Saulius Vadiškis visada kviečia iš pradžių užsukti į muziejų ir tik po to keliauti į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-01-10-15-05--15357700Po Dieveniškių istorinį regioninį parką keliauti kviečia kultūrologė Irutė Eidukienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54b39f0d4ce4e.m4aSat, 10 Jan 2015 06:45:25 +0000LRTDieveniškių apylinkės yra rytinėje Šalčininkų rajono dalyje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemė. Čia vertingos likusios baltiškosios, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas...Po Dieveniškių istorinį regioninį parką keliauti kviečia kultūrologė Irutė Eidukienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2015-01-03-15-05--15357695Molėtų rajonas garsėja ežerų gausa, kurių yra net trys šimtai. Vien tik nuo Ežerų žvejybos muziejaus kiemo legendiniu keliu galima nueiti iki Baltųjų Lakajų ežero, šalia Kamužėlis, Siesartis, Juodieji Lakajai. O jau legendų gražumas! Ir apie nedidelį Ežerinio ežerą šalia Mindūnų. Ežerinis lietuvių mitologijoje vadinamas ežerų dievu, būtybe, gyvenančia kiekviename ežere. Ir apie Stirnių ežere kadaise besidaužusią pabaisą. Tai vieną ežero krantą pagrumdo, tai – kitą pagraužia. Pabaisa nugalėta, o Siesarčio ežero galai gavo Pagrundos ir Pagraužės vardus.
Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose plečiasi, didžiuojasi neseniai atidarytu žinomo medžiotojo ir gamtininko Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejumi. Čia galima giliau susipažinti su tolimų kraštų gamta, penkių kontinentų gyvūnų trofėjais.
Bet geriausia būtų, anot nuoširdžios Ežerų žvejybos muziejaus vedėjos Alfredos Petrauskienės, atvažiuoti ir viską savo akimis pamatyti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2015/01/54aa664a765f1.m4aSat, 03 Jan 2015 03:01:42 +0000LRTViename ežeringiausių Molėtų rajono krašte Mindūnų gyvenvietėje įkurtas Ežerų žvejybos muziejus kviečia užsukti tiek vasarą, tiek žiemą. Karšta liepos vasara vilioja Ežerų švente, šaltas žiemos vasaris – didžiule Žiemos žūkle. Kai susirenka į vieną...Molėtų rajonas garsėja ežerų gausa, kurių yra net trys šimtai. Vien tik nuo Ežerų žvejybos muziejaus kiemo legendiniu keliu galima nueiti iki Baltųjų Lakajų ežero, šalia Kamužėlis, Siesartis, Juodieji Lakajai. O jau legendų gražumas! Ir apie nedidelį Ežerinio ežerą šalia Mindūnų. Ežerinis lietuvių mitologijoje vadinamas ežerų dievu, būtybe, gyvenančia kiekviename ežere. Ir apie Stirnių ežere kadaise besidaužusią pabaisą. Tai vieną ežero krantą pagrumdo, tai – kitą pagraužia. Pabaisa nugalėta, o Siesarčio ežero galai gavo Pagrundos ir Pagraužės vardus.
Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose plečiasi, didžiuojasi neseniai atidarytu žinomo medžiotojo ir gamtininko Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejumi. Čia galima giliau susipažinti su tolimų kraštų gamta, penkių kontinentų gyvūnų trofėjais.
Bet geriausia būtų, anot nuoširdžios Ežerų žvejybos muziejaus vedėjos Alfredos Petrauskienės, atvažiuoti ir viską savo akimis pamatyti.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-12-27-15-03--15357697Taip pat įspūdinga Molėtų krašte ir Videniškių bažnyčia, kurią XVII a. pastatė Ukmergės seniūnas, Obelių laikytojas, karvedys Martynas Marcelijus Giedraitis, pritariant broliui Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui.
Vienuolyno iniciatyva XVIII a. pradžioje Videniškių miestelis gavo karališkąją privilegiją antradieninėms mugėms rengti. Pertvarkyta ir turgaus aikštė. Tokiu būdu pagyvėjo miestelio gyvenimas, atsirado krautuvėlės.
Netrukus Videniškių vienuolyno muziejuje bei įrengtame amatų centre bus galima susipažinti su kunigaikščių Giedraičių bei vienuolyno istorija. Čia bus organizuojami tradiciniai renginiai, ritualiniai vienuolyno amatai: žvakių liejimas ir kalėdaičių kepimas.
Daugiau apie viską pasakos Molėtų parapijos kun. dekanas, Videniškių klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas, vikaras kun. Egidijus Kazlauskas, Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė ir Vienuolyno darbuotoja Virginija Bareikienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54a12bbb1515c.m4aFri, 26 Dec 2014 22:48:34 +0000LRTMolėtų krašte Videniškių miestelyje prie Siesarties upės stovi vienuolynas, kuriame kažkada būta Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų Augustinų ordino centro. Būtent iš Videniškių vienuolyno buvo valdomi kitų valstybių vienuoliai – Baltieji...Taip pat įspūdinga Molėtų krašte ir Videniškių bažnyčia, kurią XVII a. pastatė Ukmergės seniūnas, Obelių laikytojas, karvedys Martynas Marcelijus Giedraitis, pritariant broliui Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui.
Vienuolyno iniciatyva XVIII a. pradžioje Videniškių miestelis gavo karališkąją privilegiją antradieninėms mugėms rengti. Pertvarkyta ir turgaus aikštė. Tokiu būdu pagyvėjo miestelio gyvenimas, atsirado krautuvėlės.
Netrukus Videniškių vienuolyno muziejuje bei įrengtame amatų centre bus galima susipažinti su kunigaikščių Giedraičių bei vienuolyno istorija. Čia bus organizuojami tradiciniai renginiai, ritualiniai vienuolyno amatai: žvakių liejimas ir kalėdaičių kepimas.
Daugiau apie viską pasakos Molėtų parapijos kun. dekanas, Videniškių klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas, vikaras kun. Egidijus Kazlauskas, Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė ir Vienuolyno darbuotoja Virginija Bareikienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-12-20-15-03--15357698Profesionalaus medžiotojo didžiulėje kolekcijoje yra trofėjų, įvertintų garbingiausiais pasauliniais apdovanojimais. A. Truskauskas organizuoja medžiokles visame pasaulyje. „Tai vadinama medžiokliniu turizmu. Pastaruoju metu praktikuojamas žaliasis medžiojimo būdas. Tačiau dėl pačių gyvūnų apsaugos, vis dar pasitaikančio brakonieriavimo, jį mėginama apriboti. Gaila, kad pasitaiko žmonių, kurie nesupranta medžioklės esmės. Medžioklė – tai ūkininkavimas gamtoje, ištisas mokslas ir filosofija. Retesniems egzotiškiems gyvūnams medžioti licencijos itin brangios, todėl yra didžiulis azartas parsivežti trofėjų. Reikia pasakyti, kad mes nemedžiojame sveikų, jaunų gyvūnų, kurie gali turėti palikuonių. Įprastai tai būna seni, ligoti ar puldinėjantys vietos gyventojų auginamus gyvulius“, – sako medžiotojas A. Truskauskas, įveikęs net 23 lokius. O dėl laukinio liūto trofėjaus į Afriką reikėjo net penkis kartus nuvykti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/5497e57197c80.m4aSat, 20 Dec 2014 04:27:26 +0000LRTMolėtų raj. Mindūnų kaime atidarytas Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus traukia lankytojus ir visų Lietuvos pakraščių. Norite egzotikos, prašau, atvykite. Net penkiuose žemynuose sumedžioti trofėjai kelia nuostabą: liūtas, dramblys,...Profesionalaus medžiotojo didžiulėje kolekcijoje yra trofėjų, įvertintų garbingiausiais pasauliniais apdovanojimais. A. Truskauskas organizuoja medžiokles visame pasaulyje. „Tai vadinama medžiokliniu turizmu. Pastaruoju metu praktikuojamas žaliasis medžiojimo būdas. Tačiau dėl pačių gyvūnų apsaugos, vis dar pasitaikančio brakonieriavimo, jį mėginama apriboti. Gaila, kad pasitaiko žmonių, kurie nesupranta medžioklės esmės. Medžioklė – tai ūkininkavimas gamtoje, ištisas mokslas ir filosofija. Retesniems egzotiškiems gyvūnams medžioti licencijos itin brangios, todėl yra didžiulis azartas parsivežti trofėjų. Reikia pasakyti, kad mes nemedžiojame sveikų, jaunų gyvūnų, kurie gali turėti palikuonių. Įprastai tai būna seni, ligoti ar puldinėjantys vietos gyventojų auginamus gyvulius“, – sako medžiotojas A. Truskauskas, įveikęs net 23 lokius. O dėl laukinio liūto trofėjaus į Afriką reikėjo net penkis kartus nuvykti.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-12-13-15-03--15357707Salako gyventojai lankytojus kviečia pasivaikščioti miestelio gatvėmis, laukais ir miškais, prakalbinti aukštaitiška šnekta sutiktą žmogų ir suprasti, kiek daug jo širdyje meilės savam kraštui ir gimtajai žemei. Kiek daug rasis sodybų, kuriose su meile sodinamas medis, puoselėjama gėlė. Salako žmonės ragina pažiūrėti į nagingų vyrų rankas, kurios raižo ir dailina medį, atverti senas audėjų skrynias. Kiek jose nuostabių įmantriais raštais išmargintų staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių! Pasiklausykite skambių krašto dainų ir armonikos. Tada suprasite, kuo gražus Salakas.
Salako miestelio šerdis – bažnyčia. Lankytini lituanistikos puoselėtojo Salako krašte Antano Poderio namai. Apie viską pasakoja mokytoja, kraštotyrininkė Vida Žilinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/548ea4f1a9267.m4aSat, 13 Dec 2014 12:34:58 +0000LRTŠiandien Salakas yra didžiausias Zarasų rajojo seniūnijos centras, neseniai atšventęs 500 metų jubiliejų. Miesteliui privilegijos buvo suteiktos dar 1713 m. Tuo metu veikė malūnas, sūrinė, alaus darykla. Apylinkėse garsėjo staliai, mokėję ir namus...Salako gyventojai lankytojus kviečia pasivaikščioti miestelio gatvėmis, laukais ir miškais, prakalbinti aukštaitiška šnekta sutiktą žmogų ir suprasti, kiek daug jo širdyje meilės savam kraštui ir gimtajai žemei. Kiek daug rasis sodybų, kuriose su meile sodinamas medis, puoselėjama gėlė. Salako žmonės ragina pažiūrėti į nagingų vyrų rankas, kurios raižo ir dailina medį, atverti senas audėjų skrynias. Kiek jose nuostabių įmantriais raštais išmargintų staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių! Pasiklausykite skambių krašto dainų ir armonikos. Tada suprasite, kuo gražus Salakas.
Salako miestelio šerdis – bažnyčia. Lankytini lituanistikos puoselėtojo Salako krašte Antano Poderio namai. Apie viską pasakoja mokytoja, kraštotyrininkė Vida Žilinskienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-12-06-15-03--15357702Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Parko direkcija yra Salake, ten pat ir lankytojų centras, kuris atveria vartus į gamtą. Čia suteikiama informacija apie muziejus ir amatų centrus, pažintinius takus, stovyklavietes ir pan. Lankytojų centre galima apžiūrėti ekspozicijas, pavyzdžiui, vienintelį ežerų krašte „Jūros muziejų“, kuriame sukaupta 4000 eksponatų, apžiūrėjus Salako krašto etnografinę ekspoziciją, sužinoti apie XX amžiaus salakonų gyvenimo būdą, miestelėnų įpročius, senuosius amatus.
Laidoje pasakoja Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas ir mokytoja, kraštotyrininkė, „Jūrų muziejaus“ įkūrėja Vida Žilinskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/12/54857b6700440.m4aSat, 06 Dec 2014 02:54:26 +0000LRTGražutės regioninis parkas – tai Baltijos aukštumų ledyninės praeities geoparkas. Tirpdami ledynai suformavo išskirtinį reljefą: ištisus kalnagūbrius, pavienes morenines kalvas, ežerus, vingiuotas upes. Išskirtinis Gražutės regioninio parko bruožas –...Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Parko direkcija yra Salake, ten pat ir lankytojų centras, kuris atveria vartus į gamtą. Čia suteikiama informacija apie muziejus ir amatų centrus, pažintinius takus, stovyklavietes ir pan. Lankytojų centre galima apžiūrėti ekspozicijas, pavyzdžiui, vienintelį ežerų krašte „Jūros muziejų“, kuriame sukaupta 4000 eksponatų, apžiūrėjus Salako krašto etnografinę ekspoziciją, sužinoti apie XX amžiaus salakonų gyvenimo būdą, miestelėnų įpročius, senuosius amatus.
Laidoje pasakoja Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas ir mokytoja, kraštotyrininkė, „Jūrų muziejaus“ įkūrėja Vida Žilinskienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-11-29-15-05--15357704Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko simbolio erelio žuvininko lizdą, aukščiausią Lietuvoje pušį, sužinoti, kaip ugdomi miškai.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/547c434f1b2e0.m4aSat, 29 Nov 2014 03:34:56 +0000LRTLabanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia. Švenčionėlių miškų urėdijos...Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko simbolio erelio žuvininko lizdą, aukščiausią Lietuvoje pušį, sužinoti, kaip ugdomi miškai.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-11-22-15-03--15357708XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniausių Lietuvoje. Parko pasididžiavimas yra dvidešimt vienos liepos ratas ir Veisiejų uosis ant Ančos ežero kranto. O labiausiai veisiejiškiai didžiuojasi Šv. Jurgio bažnyčia, Dzūkijos katedra.
Po Veisiejus vedžioja ir pasakoja Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė ir Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5472eac8a61e7.m4aSat, 22 Nov 2014 00:16:00 +0000LRTVeisiejų miesto istorinę dalį sudaro regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII–XIX a. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra...XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniausių Lietuvoje. Parko pasididžiavimas yra dvidešimt vienos liepos ratas ir Veisiejų uosis ant Ančos ežero kranto. O labiausiai veisiejiškiai didžiuojasi Šv. Jurgio bažnyčia, Dzūkijos katedra.
Po Veisiejus vedžioja ir pasakoja Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė ir Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-11-15-15-03--15357705
Su laida apsilankysime neseniai rekonstruotame Lazdijų miesto parke, užsuksime į Rudaminos tradicinių amatų centrą, užlipsime ant Rudaminos piliakalnio. Kadangi Lazdijai turi gilias žirgininkystės tradicijas, kelionę baigsime moderniame hipodrome.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5469f6a2a7093.m4aSat, 15 Nov 2014 16:57:33 +0000LRTValdovas Žygimantas Augustas 1560 metais prie Lazdijos upelio paskyrė žemės miestui įkurti. Nuo upelio vardo kilo ir jo pavadinimas. Taip prasidėjo ilga Lazdijų kelionė per istorijos šimtmečius. Beveik visą sovietmetį Lazdijai buvo ramus provincijos...
Su laida apsilankysime neseniai rekonstruotame Lazdijų miesto parke, užsuksime į Rudaminos tradicinių amatų centrą, užlipsime ant Rudaminos piliakalnio. Kadangi Lazdijai turi gilias žirgininkystės tradicijas, kelionę baigsime moderniame hipodrome.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-11-08-15-03--15357706
Pastaruoju metu Zarasų krašte Asavo, Luodžio ežerai ir Antalieptės marios praturtėjo: įveista lydekų, sterkų, šamų, lynų ir kitų žuvų jauniklių. Kada tuo geru mes džiaugsimės? Kaip sekasi Gražutės regioninio parko direktoriui Gedui Kukanauskui ir kitiems specialistams kurti patogias prieigas prie ežerų žvejams, poilsiautojams ir pramogautojams? Kaip radosi idėja palei Luodžio įrengti Salako pažintinį taką ir Sabalunkų stovyklavietę su baidarių prieplauka, pritaikyta neįgaliesiems paraplegikams, kurie galės ir ilsėtis, ir plaukioti, ir žvejoti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/5460a9f83f0b4.m4aSat, 08 Nov 2014 02:38:01 +0000LRTPramogų ir poilsio nebūna per daug. Jau antrus metus Lietuvos vandens telkiniai įveisiami žuvų. Mat sugalvota Lietuvą paversti žvejybos rojumi. Tai daroma dėl tų, kurie, pamėgę Lietuvos ežerus, upes ir marias, į užsienius nevažiuoja, o leidžia...
Pastaruoju metu Zarasų krašte Asavo, Luodžio ežerai ir Antalieptės marios praturtėjo: įveista lydekų, sterkų, šamų, lynų ir kitų žuvų jauniklių. Kada tuo geru mes džiaugsimės? Kaip sekasi Gražutės regioninio parko direktoriui Gedui Kukanauskui ir kitiems specialistams kurti patogias prieigas prie ežerų žvejams, poilsiautojams ir pramogautojams? Kaip radosi idėja palei Luodžio įrengti Salako pažintinį taką ir Sabalunkų stovyklavietę su baidarių prieplauka, pritaikyta neįgaliesiems paraplegikams, kurie galės ir ilsėtis, ir plaukioti, ir žvejoti.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-11-01-15-03--15357709Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.

Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/11/545772d5832e0.m4aSat, 01 Nov 2014 14:45:19 +0000LRTPažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios...Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.

Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-10-25-15-03--15357713
Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu pritaikytas turizmui. Punske aplankysime bažnyčią. Jai altorių suprojektavo Seinų vyskupas, poetas Antanas Baranauskas. Šalia įsikūręs senosios klebonijos muziejus.

Punske veikia amatų dirbtuvės, galima susipažinti su tradiciniais šio krašto amatais, aplankyti buities muziejų, kuriame saugomas ir eksponuojamas pasienio lietuvių materialinis paveldas.

Lietuvybės ieškoti Punsko krašte padės Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos vadovė Aldona Vaicekauskienė, etnografė Nastutė Sidarienė ir gidė Irma Maciulevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/544f9876bc179.m4aSat, 25 Oct 2014 20:52:07 +0000LRTPunsko kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė LDK. Po Pirmojo pasaulinio karo Punsko apylinkės lietuviai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje....
Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu pritaikytas turizmui. Punske aplankysime bažnyčią. Jai altorių suprojektavo Seinų vyskupas, poetas Antanas Baranauskas. Šalia įsikūręs senosios klebonijos muziejus.

Punske veikia amatų dirbtuvės, galima susipažinti su tradiciniais šio krašto amatais, aplankyti buities muziejų, kuriame saugomas ir eksponuojamas pasienio lietuvių materialinis paveldas.

Lietuvybės ieškoti Punsko krašte padės Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos vadovė Aldona Vaicekauskienė, etnografė Nastutė Sidarienė ir gidė Irma Maciulevičienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-10-18-15-03--15357715
„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė.

Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/5444f20555fbc.m4aSat, 18 Oct 2014 08:46:14 +0000LRTTytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius. „1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus...
„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė.

Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-10-11-15-03--15357716
„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.

Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.

Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.

Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.

Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/141329543313378.m4aSat, 11 Oct 2014 16:01:27 +0000LRTTytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją. „Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame...
„Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.

Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs LDK didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos. XX amžiaus pradžioje Tytuvėnų dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės žymi dailininkė Sofija ir Eugenijus Romeriai. Dvaras buvo kultūros traukos objektu, kuriame mėgo svečiuotis Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą. Daugiau pasakoja Kelmės rajono savivaldybės specialistas Teisutis Majauskas.

Romerių mauzoliejinė gotikos stiliaus koplyčia pastatyta 1853 metais Hieronimo Przeciszewskio rūpesčiu mirusiai žmonai Celinai. Čia yra ir Romerių giminės kapavietė. Apsilankyti koplyčioje kviečia Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė.

Prie Giliaus ežero, žmonių pamėgtame „Karvių pliaže“, susitiksime su senbuviu inžinieriumi Aldučiu Prapuoleniu, kuris pasidalys prisiminimais senomis tradicijomis garsėjančiomis šventėmis ir sportiniais renginiais.

Apie viltį Tytuvėnams turėti kurortinio miestelio statusą kalba Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-10-04-15-03--15357717
Jeigu keliautume nuo Vilniaus, jo prieigų gilyn per Lietuvą, nuo senosios jos sostinės Kernavės, nuo Neries, Šventosios lig Lėno mus lydėtų Ukmergės miškų urėdijos auginami miškai. Jie – labai skirtingi.

Laidoje pasivaikščioti po Ukmergės miškus, surasti lapės olą ar išgirsti mūsų kraštus paliekančių gervių kleketavimus kviečia knygos „Žaliasis slėpinys“ autorė Aldona Kvedarienė, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis ir Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/10/14126831966892.m4aSat, 04 Oct 2014 14:39:20 +0000LRT„Mano mokykla už miško, bet dar šiapus Armonos upelio. Kitapus jau Dovydiškių kaimas... Eglės ir pušys – mano draugės. Mama neleidžia man parsivesti vaikų, sako, nėra ko su jais grūstis – namuose pilna darbų. Todėl draugauju su medžiais. Visiems jiems...
Jeigu keliautume nuo Vilniaus, jo prieigų gilyn per Lietuvą, nuo senosios jos sostinės Kernavės, nuo Neries, Šventosios lig Lėno mus lydėtų Ukmergės miškų urėdijos auginami miškai. Jie – labai skirtingi.

Laidoje pasivaikščioti po Ukmergės miškus, surasti lapės olą ar išgirsti mūsų kraštus paliekančių gervių kleketavimus kviečia knygos „Žaliasis slėpinys“ autorė Aldona Kvedarienė, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis ir Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-09-27-15-03--15357718
Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.

Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141198621958926.m4aSat, 27 Sep 2014 07:43:54 +0000LRTŠiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia...
Netoli Šiluvos galima aplankyti Akmenės koplytėlę ant akmens. Žmonių pasakojimu šis akmuo yra stebuklingas ir nuo seniausių laikų visų gerbiamas. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Vėliau žmonės prie akmens eidavo prašyti sveikatos, melstis paguodos sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Pirmoji koplytėlė pastatyta ant akmens prieš šimtą metų buvo Šv. Elžbietos statula. Netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus riedulys yra geologijos ir archeologijos paminklas. Kiek tiesos, o kiek yra išgalvotų dalykų? Pasakoja prie akmens gyvenanti Petronėlė.

Šiluvos ir Tytuvėnų miestelius skiria vos aštuoni kilometrai. Juos sieja žmonės, istorija ir kultūra. Šiluva priklauso Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Su Šiluva ir jos apylinkėmis supažindina kultūrologė Agnė Buchaitė ir kviečia apžiūrėti žydų kapinaites.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-09-20-15-03--15357721
Šiluva yra ta vieta, kurioje kalbama apie dvasingumą, pamaldumą, šiuolaikinį žmogų, kunigams metamus iššūkius.

Apie Šiluvos atlaidų fenomeną, iššūkius kunigams Kauno arkivyskupijos metropolitas Sigitas Tamkevičius sako: „Esame mirties kultūros apsuptyje, kai dominuoja tik pinigai, nauda, hedonizmas, malonumai. Tokia kultūra dvasiniams dalykams nėra palanki, nėra palanki ir religijai. Todėl kunigai dažnai gali jaustis kaip vieniši kariai savo bendruomenėje... Tokia aplinka kunigo tarnystei yra didelis iššūkis. Jis turi būti tikrai pasišventęs savo tarnystei. Kitaip kunigas turėtų jaustis labai prastai.“

Šiluvos parapijos klebonas Erastas Murauskas, turintis fiziko matematiko išsilavinimą ir 10 m. projektavęs pastatus, kritiškai vertina tuos, kurie netiki ar abejoja stebuklais bei šventumu: „Žinote, mane užknisa tas mokslinis sektantizmas. Mes galvojame, kad sektantizmas gali būti tik religinis. Kiek mokslininkų yra sektantų, sukčių, apgavikų!? Tai yra bjauru. Kas netiki, tegu atvažiuoja ir įsitikina, patyrinėja. Bet tai daro sąžiningai.“

Vienuolė sesuo Modesta apie Šiluvos sakrališkumą kalba: „Ir ne koks kunigas ar vyskupas pasakė, kad čia bus šventa vieta ir žmonės patirs malones. Ne. Viskas atėjo per paprastus žmones, piemenukus. Šiluva – Dievo duotas ženklas. Šioje vietoje Dievas lietuviams yra maloningas.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141138481039281.m4aSat, 20 Sep 2014 08:30:04 +0000LRTŠiluva, mažas miestelis Raseinių rajone, Lietuvos piligrimų šventovė, per atlaidus pritraukia daugybę tikinčiųjų iš visų Lietuvos kraštų. Čia Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai švenčiami daugiau kaip penkis šimtus metų. Vadinamasis...
Šiluva yra ta vieta, kurioje kalbama apie dvasingumą, pamaldumą, šiuolaikinį žmogų, kunigams metamus iššūkius.

Apie Šiluvos atlaidų fenomeną, iššūkius kunigams Kauno arkivyskupijos metropolitas Sigitas Tamkevičius sako: „Esame mirties kultūros apsuptyje, kai dominuoja tik pinigai, nauda, hedonizmas, malonumai. Tokia kultūra dvasiniams dalykams nėra palanki, nėra palanki ir religijai. Todėl kunigai dažnai gali jaustis kaip vieniši kariai savo bendruomenėje... Tokia aplinka kunigo tarnystei yra didelis iššūkis. Jis turi būti tikrai pasišventęs savo tarnystei. Kitaip kunigas turėtų jaustis labai prastai.“

Šiluvos parapijos klebonas Erastas Murauskas, turintis fiziko matematiko išsilavinimą ir 10 m. projektavęs pastatus, kritiškai vertina tuos, kurie netiki ar abejoja stebuklais bei šventumu: „Žinote, mane užknisa tas mokslinis sektantizmas. Mes galvojame, kad sektantizmas gali būti tik religinis. Kiek mokslininkų yra sektantų, sukčių, apgavikų!? Tai yra bjauru. Kas netiki, tegu atvažiuoja ir įsitikina, patyrinėja. Bet tai daro sąžiningai.“

Vienuolė sesuo Modesta apie Šiluvos sakrališkumą kalba: „Ir ne koks kunigas ar vyskupas pasakė, kad čia bus šventa vieta ir žmonės patirs malones. Ne. Viskas atėjo per paprastus žmones, piemenukus. Šiluva – Dievo duotas ženklas. Šioje vietoje Dievas lietuviams yra maloningas.“]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-09-13-15-03--15357720
Išvykos į Veisiejų ir Metelių regioninius parkus metu apžiūrėjome balas ir pelkutes, kuriose gyvena baliniai vėžliai, daugiau sužinojome apie jų gyvenimo būdą, apie tai, kiek prisideda gamtininkai, saugodami šią retą gyvūnų rūšį.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141077897140195.m4aSat, 13 Sep 2014 10:02:36 +0000LRTBalinis vėžlys – reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – pietinės Lietuvos gyventojai. Sausumoje vėžliai praleidžia nedaug laiko, dažniausiai kaitinasi saulėje ant balose ar pelkutėse gulinčių rąstų ar kupstų. Pajutę pavojų, staigiai...
Išvykos į Veisiejų ir Metelių regioninius parkus metu apžiūrėjome balas ir pelkutes, kuriose gyvena baliniai vėžliai, daugiau sužinojome apie jų gyvenimo būdą, apie tai, kiek prisideda gamtininkai, saugodami šią retą gyvūnų rūšį.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-09-06-15-03--15357722Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, vėliau juos sunaikino gaisrai. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, užveisiamas vadinamasis prancūziškas parkas. Dvaro sodybos plotas – 26 ha. Joniškėlio dvaras visada priklausė Karpių giminei, niekada nebuvo įkeistas ar parduotas pašaliniams. Benediktas Karpis dvarą paliko sūnui Ignui, kuris įkūrė Joniškėlyje mokyklą ir ligoninę, valstiečius atleido nuo baudžiavos.

Daug įdomių ir už širdies griebiančių istorijų mena Joniškėlio dvaras. Šimtamečių medžių apsuptyje, aklinoje tamsoje atgyja makabriškos ir romantiškos, kraują stingdančios istorijos. Naktinė ekskursija Karpių dvare dažnam lankytojui palieka neišdildomą įspūdį.

Pasakoja istorikas ir muziejininkas, Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/09/141027457710976.m4aSat, 06 Sep 2014 06:51:55 +0000LRTŠiaurės Lietuvos lygumose, mažo upokšnio Mažupės krante, stovi Joniškėlio dvaras. Nuo XVIII a. vidurio jis priklausė atvykėlių iš Italijos Karpių giminei. Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, vėliau juos sunaikino gaisrai. Netrukus jų vietoje buvo...Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, vėliau juos sunaikino gaisrai. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, užveisiamas vadinamasis prancūziškas parkas. Dvaro sodybos plotas – 26 ha. Joniškėlio dvaras visada priklausė Karpių giminei, niekada nebuvo įkeistas ar parduotas pašaliniams. Benediktas Karpis dvarą paliko sūnui Ignui, kuris įkūrė Joniškėlyje mokyklą ir ligoninę, valstiečius atleido nuo baudžiavos.

Daug įdomių ir už širdies griebiančių istorijų mena Joniškėlio dvaras. Šimtamečių medžių apsuptyje, aklinoje tamsoje atgyja makabriškos ir romantiškos, kraują stingdančios istorijos. Naktinė ekskursija Karpių dvare dažnam lankytojui palieka neišdildomą įspūdį.

Pasakoja istorikas ir muziejininkas, Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-08-30-15-03--15357719
Kokia ligoninės istorija? Ją geriausiai žino ir pasakoja Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140983388938413.m4aSat, 30 Aug 2014 12:34:13 +0000LRTJoniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to...
Kokia ligoninės istorija? Ją geriausiai žino ir pasakoja Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-08-23-15-03--15357723
Šio reiškinio unikalumas yra tas, kad žmonės be jokios išorinės pagalbos, kęsdami bolševikų priespaudą, sugebėjo susiburti kovai, apsiginkluoti ir apginti visą šiaurės Lietuvą nuo priešo agresijos.

Apie Joniškėlio istorijos fenomeną pasakoja Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis. Atvykusiems svečiams į miestą, Viktoras kartoja tuos pačius žodžius: „Jeigu jūs kažką žinote apie Lietuvos istoriją ir tose žiniose nėra Joniškėlio, reiškia, kad jūs apie Lietuvą nežinote nieko.“

Kodėl Pasvalio kraštas vadinamas karališkuoju alaus kraštu? Atsakymo lauksime iš Algimanto Rimkevičiaus, puoselėjančio senas alaus darymo tradicijas Joniškėlyje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140896468689635.m4aSat, 23 Aug 2014 01:06:22 +0000LRTKažkada Pasvalio krašte egzistavo Joniškėlio respublika. Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu iš paprastų žmonių buvo sugebėta suburti slaptą organizaciją, pavadintą „Joniškėlio mirties batalionu“. Šio reiškinio unikalumas yra tas, kad žmonės be...
Šio reiškinio unikalumas yra tas, kad žmonės be jokios išorinės pagalbos, kęsdami bolševikų priespaudą, sugebėjo susiburti kovai, apsiginkluoti ir apginti visą šiaurės Lietuvą nuo priešo agresijos.

Apie Joniškėlio istorijos fenomeną pasakoja Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis. Atvykusiems svečiams į miestą, Viktoras kartoja tuos pačius žodžius: „Jeigu jūs kažką žinote apie Lietuvos istoriją ir tose žiniose nėra Joniškėlio, reiškia, kad jūs apie Lietuvą nežinote nieko.“

Kodėl Pasvalio kraštas vadinamas karališkuoju alaus kraštu? Atsakymo lauksime iš Algimanto Rimkevičiaus, puoselėjančio senas alaus darymo tradicijas Joniškėlyje.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-08-16-15-03--15357727
Laidoje aplankysime žolininkę Adelę Karaliūnaitę Joniškėlyje. Pasidomėsime, kokį kosminį sodą ji rengiasi atgaivinti? Pabendrausime ir pasiklausysime žolininkės filosofinių minčių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140845540878317.m4aSat, 16 Aug 2014 05:52:48 +0000LRTGražiai sutvarkyta aplinka, kurioje gausu gamtos ir etnografinės atributikos, skulptūrų. Čia vyksta tiek tarptautiniai renginiai, tiek vaikų vasaros stovyklos. Balsių vandens malūno savininkas Rimas Želvys, aistringas kolekcininkas, mielai supažindina...
Laidoje aplankysime žolininkę Adelę Karaliūnaitę Joniškėlyje. Pasidomėsime, kokį kosminį sodą ji rengiasi atgaivinti? Pabendrausime ir pasiklausysime žolininkės filosofinių minčių.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-08-09-15-03--15357725
Netoli Lėvens upės Pasvalyje yra Žalsvasis šaltinis, skleidžiantis sieros kvapą. Jis ištryško smegduobėje, ištirpus gipso klodams. Žaliasis šaltinis paskelbtas gamtos paminklu.

Pasvalyje po atviru dangumi veikia Dubenuotųjų akmenų ir girnų ekspozicija.

Laidoje susipažinti su Pasvalyje esančiomis gamtos vertybėmis kviečia Pasvalio krašto muziejininkė Gita Rachmančiukienė, gidas Marius Skardžius ir tautodailininkai Arūnas Grušas bei Stasys Motiejūnas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140845540745202.m4aSat, 09 Aug 2014 10:09:22 +0000LRTAtsivėrusias požemines tuštumas pasvaliečiai vaizdžiai pavadino smegduobėmis. Pasvalyje atsiradusios „Avižonio duobės“, vienos sausos, kitos – vandens duburėliai, paakino įkurti Smegduobių parką. Netoli Lėvens upės Pasvalyje yra Žalsvasis šaltinis,...
Netoli Lėvens upės Pasvalyje yra Žalsvasis šaltinis, skleidžiantis sieros kvapą. Jis ištryško smegduobėje, ištirpus gipso klodams. Žaliasis šaltinis paskelbtas gamtos paminklu.

Pasvalyje po atviru dangumi veikia Dubenuotųjų akmenų ir girnų ekspozicija.

Laidoje susipažinti su Pasvalyje esančiomis gamtos vertybėmis kviečia Pasvalio krašto muziejininkė Gita Rachmančiukienė, gidas Marius Skardžius ir tautodailininkai Arūnas Grušas bei Stasys Motiejūnas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-08-02-15-03--15357726
Pasvalio centre prie Lėvens ir Svalios santakos stovi mūrinė, turinti baroko ir istorizmo bruožų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo upių santakos į ją kviečia užeiti vietinių tautodailininkų iš medžio išdrožtos angelų skulptūros.

Su miestu ir jo vertybėmis supažindina Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, klebonas Albertas Kasperavičius, tautodailininkai Arūnas Grušas ir Stasys Motiejūnas, Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė bei muziejininkai Gita Rachmančiukienė ir Marius Skardžius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/08/140715400479733.m4aFri, 01 Aug 2014 21:09:35 +0000LRTPasvalys – senas miestas. Pažintį su juo galima pradėti nuo XIV a. pradžios. Pirklys Jonas Pasvalietis buvo pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Pasvalyje 1557 m. susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras...
Pasvalio centre prie Lėvens ir Svalios santakos stovi mūrinė, turinti baroko ir istorizmo bruožų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo upių santakos į ją kviečia užeiti vietinių tautodailininkų iš medžio išdrožtos angelų skulptūros.

Su miestu ir jo vertybėmis supažindina Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, klebonas Albertas Kasperavičius, tautodailininkai Arūnas Grušas ir Stasys Motiejūnas, Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė bei muziejininkai Gita Rachmančiukienė ir Marius Skardžius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-07-26-15-03--15357728
Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia gamta, bet ir mediniais liaudies paminklais. Prašalaičio akį traukia pakelėse, sodybose, kapinėse, bažnyčių šventoriuose stovintys kryžiai, stogastulpiai. Čia ypač daug yra koplytėlių medžiuose. Dauguma jų senos, gerokai apnykusios ar nykstančios. Kai kurios, esančios arčiau sodybų ar pačiose sodybose, sutvarkytos, nudažytos, visai paprastos, negilios, dvišlaičiais, kartais grakščiai išlenktais stogeliais, neįstiklintos.

Seną kryždirbystės formą savitai panaudojo visoje Lietuvoje gerai žinoma koplytėlių meistrė, angelų drožėja Rimantė Butkuvė. Sukurtas keturiolikos koplytėlių medžiuose ciklas tapo Angelų keliu, kuris suteikia puikią progą pasigerėti talentingos menininkės darbais, apmąstyti savo buvimo pasaulyje prasmę, prisiminti, kad žmogus nėra vienas, o saugomas gerųjų dangaus dvasių.

Angelų kelias baigiasi R. Butkuvės sodyboje Puzonių kaime. Tai – harmonijos, kūrybos mįslių ir paslapčių menininkės pasaulis. Medžio drožėja angelų pavidalus įžvelgia medžiuose, debesyse. Iš čia tūkstančiai angelų išskrenda po pasaulį skleisti geros žinios. Kodėl angelai? „Smetoniškas auklėjimas. Užaugau katalikiškoje šeimoje, dievas visada buvo mano širdyje. Amžinųjų vertybių neatsisakiau, neatsisakau ir neatsisakysiu. Kiekvienas savo namuose turime turėti po angelą“, – mintija tautodailininkė, angelų drožėja R. Butkuvė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140672306253939.m4aFri, 25 Jul 2014 23:25:33 +0000LRTNuo Birštono sakralinio muziejaus į tautodailininkės, angelų drožėjos Rimantės Butkuvės kiemą Puzonių kaime veda vaizdingas sakralinis Angelų kelias. Akylam reikia būti, nes keturiolikos koplytėlių pakelėje reikia dairytis į visas puses. Žiūrėk, į...
Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia gamta, bet ir mediniais liaudies paminklais. Prašalaičio akį traukia pakelėse, sodybose, kapinėse, bažnyčių šventoriuose stovintys kryžiai, stogastulpiai. Čia ypač daug yra koplytėlių medžiuose. Dauguma jų senos, gerokai apnykusios ar nykstančios. Kai kurios, esančios arčiau sodybų ar pačiose sodybose, sutvarkytos, nudažytos, visai paprastos, negilios, dvišlaičiais, kartais grakščiai išlenktais stogeliais, neįstiklintos.

Seną kryždirbystės formą savitai panaudojo visoje Lietuvoje gerai žinoma koplytėlių meistrė, angelų drožėja Rimantė Butkuvė. Sukurtas keturiolikos koplytėlių medžiuose ciklas tapo Angelų keliu, kuris suteikia puikią progą pasigerėti talentingos menininkės darbais, apmąstyti savo buvimo pasaulyje prasmę, prisiminti, kad žmogus nėra vienas, o saugomas gerųjų dangaus dvasių.

Angelų kelias baigiasi R. Butkuvės sodyboje Puzonių kaime. Tai – harmonijos, kūrybos mįslių ir paslapčių menininkės pasaulis. Medžio drožėja angelų pavidalus įžvelgia medžiuose, debesyse. Iš čia tūkstančiai angelų išskrenda po pasaulį skleisti geros žinios. Kodėl angelai? „Smetoniškas auklėjimas. Užaugau katalikiškoje šeimoje, dievas visada buvo mano širdyje. Amžinųjų vertybių neatsisakiau, neatsisakau ir neatsisakysiu. Kiekvienas savo namuose turime turėti po angelą“, – mintija tautodailininkė, angelų drožėja R. Butkuvė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-07-19-15-05--15357729http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140603553892512.m4aSat, 19 Jul 2014 20:34:35 +0000LRT„Iš vaikystės išlikę iki sielos gelmių mieli prisiminimai, kai pieva atrodė kaip miškas, o senelio klėtis – kaip paslaptinga stebuklų šalis. Skiedrų kalnai, nebaigtų spintų ir kitų baldų labirintai, o ką jau kalbėti apie kvapus. Tas šviežio medžio...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-07-14-16-03--15357730http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140558519633972.m4aMon, 14 Jul 2014 08:30:43 +0000LRTPanemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-07-05-15-03--15357731
Pakruojo dvaro pastatų kompleksas yra didžiausias Lietuvos kultūros paveldo objektas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Pakruojo kraštas nuo seno garsėjo dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis. Vien tik legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos, kilusio iš šios vietos, žygiai verčia suklusti, kad tai yra būtent ta vieta, kur laukia daug įdomių nuotykių, netikėtų istorijų. Pakruojo dvarą valdė kelios Ropų kartos. Taigi koks tuo metu vyko gyvenimas?

Gyvasis muziejus po atviru dangumi mėgina įspėti visas to meto Pakruojo dvaro sodybos paslaptis. Pats baronas su svita visus pasitinka, kumečiai ūkį aprodo, Enzelmutė pamoko ožkelę melžti, kalvis pinigą iškalti, Žaldokas alų verti ir vestuves kelti, apsirengti poniškai ir užkąsti bajoriškai. Nori žirgais jodinėji, nori karieta, nori sumuštinius išsidėlioji ant pievelės, nori užsuki į „Traktierių“. Nori nakvoji viešbutėlyje „Stadaloje“, nori – kempinge. Visko ten yra, geriau klausti – ko nėra? Jeigu šiek tiek ir naujoviškai prikurta, tai tik mūsų labui. Idėjoms ir fantazijoms vietos pakanka. Ypač dvare laukiami Ropų giminės palikuonys, galintys pasidalyti dar negirdėtomis istorijomis ir faktais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/07/140474385049595.m4aSat, 05 Jul 2014 18:48:02 +0000LRTVos du kilometrai nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, lankytojus kviečia Pakruojo dvaro respublika. Tikrai būtent taip. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios klasicistinio stiliaus dvaro aplinkoje jautiesi tarsi patekęs į legendų ir mitų...
Pakruojo dvaro pastatų kompleksas yra didžiausias Lietuvos kultūros paveldo objektas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Pakruojo kraštas nuo seno garsėjo dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis. Vien tik legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos, kilusio iš šios vietos, žygiai verčia suklusti, kad tai yra būtent ta vieta, kur laukia daug įdomių nuotykių, netikėtų istorijų. Pakruojo dvarą valdė kelios Ropų kartos. Taigi koks tuo metu vyko gyvenimas?

Gyvasis muziejus po atviru dangumi mėgina įspėti visas to meto Pakruojo dvaro sodybos paslaptis. Pats baronas su svita visus pasitinka, kumečiai ūkį aprodo, Enzelmutė pamoko ožkelę melžti, kalvis pinigą iškalti, Žaldokas alų verti ir vestuves kelti, apsirengti poniškai ir užkąsti bajoriškai. Nori žirgais jodinėji, nori karieta, nori sumuštinius išsidėlioji ant pievelės, nori užsuki į „Traktierių“. Nori nakvoji viešbutėlyje „Stadaloje“, nori – kempinge. Visko ten yra, geriau klausti – ko nėra? Jeigu šiek tiek ir naujoviškai prikurta, tai tik mūsų labui. Idėjoms ir fantazijoms vietos pakanka. Ypač dvare laukiami Ropų giminės palikuonys, galintys pasidalyti dar negirdėtomis istorijomis ir faktais.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-06-28-15-03--15357732
Dubingių žirgyne galima pamatyti retas pasaulyje žirgų veisles: Anglijos karalienės globojamus šyrų veislės žirgus, amerikietiškus paintų veislės žirgus, kuriais jodinėjo indėnai ir kaubojai, gražuolius karališkuosius olandiškus fryzus bei daugelį kitų. Vaikščiojant po mini zoologijos sodą susipažinti su kupranugariuku Fokusu, asiliuku Antonu, kengūriuku Albiku.

Molėtų rajone esančio „Dubingių žirgyno“ direktorė Gintė Martinkėnė kažkada buvo profesionali lauko teniso sportininkė. Tačiau meilė gyvūnams ir paukščiams, ypač žirgams, nugalėjo, teko pamiršti lauko teniso aikštelę ir teniso raketę.

Žirgas – galingas ir stiprus gyvūnas, tūkstantmečiais lydėjęs žmogų medžioklėje, kare, darbe ir kelionėse. Dabar jau pamirštos senosios tradicijos, žirgų dresavimo mokyklos po truputį nyksta, beveik nebėra sukarintų dalinių, kur jauni karininkai buvo mokomi jodinėjimo meno. Todėl visada įdomu stebėti žirgų dresavimą, profesionalius kaskadininkų triukus.

Geriau pažintį Molėtų rajono kraštą kviečia Asvejos lankytojų centras. Čia laukia ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologijos paveldas“. Paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, kuris tęsiasi apie 60 km. Jame rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras.

Apsilankyti Asvejos lankytojų centre kviečia administratorė Rūta Dirmienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140412660866080.m4aSat, 28 Jun 2014 16:49:04 +0000LRTMolėtų rajone netoli Asvejos ežero įsikūręs Dubingių žirgynas skirtas ne sportui, o laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl nereikia stebėtis įkurtu mini zoologijos sodu. Akį traukia auginami taurieji elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir mini...
Dubingių žirgyne galima pamatyti retas pasaulyje žirgų veisles: Anglijos karalienės globojamus šyrų veislės žirgus, amerikietiškus paintų veislės žirgus, kuriais jodinėjo indėnai ir kaubojai, gražuolius karališkuosius olandiškus fryzus bei daugelį kitų. Vaikščiojant po mini zoologijos sodą susipažinti su kupranugariuku Fokusu, asiliuku Antonu, kengūriuku Albiku.

Molėtų rajone esančio „Dubingių žirgyno“ direktorė Gintė Martinkėnė kažkada buvo profesionali lauko teniso sportininkė. Tačiau meilė gyvūnams ir paukščiams, ypač žirgams, nugalėjo, teko pamiršti lauko teniso aikštelę ir teniso raketę.

Žirgas – galingas ir stiprus gyvūnas, tūkstantmečiais lydėjęs žmogų medžioklėje, kare, darbe ir kelionėse. Dabar jau pamirštos senosios tradicijos, žirgų dresavimo mokyklos po truputį nyksta, beveik nebėra sukarintų dalinių, kur jauni karininkai buvo mokomi jodinėjimo meno. Todėl visada įdomu stebėti žirgų dresavimą, profesionalius kaskadininkų triukus.

Geriau pažintį Molėtų rajono kraštą kviečia Asvejos lankytojų centras. Čia laukia ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologijos paveldas“. Paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, kuris tęsiasi apie 60 km. Jame rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras.

Apsilankyti Asvejos lankytojų centre kviečia administratorė Rūta Dirmienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-06-21-15-03--15357734
Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – vienas slaptų kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, ruožų. Šiandien yra žinomi trys kūlgrindos takai. Pirmasis eina per Sietuvos upelį, kiti du veda per gretimas pelkes. Greičiausiai šios kūlgrindos įrengtos žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių beiKalavijuočių ordinais. Apie šį žmogaus rankų darbo kūrinį žymus geografas Česlovas Kudaba taip rašė: „Sietuvos Kūlgrinda – didis mūsų krašto archeologinis paminklas. Ne veltui (...) pasakojama, jog tai iš seniai, kai gyveno du milžinai. Tai jų darbas. Šiaip ar taip, gręžinių duomenimis, Sietuvos pelkės gylis 5–7 m. Kiek akmenų tekę paskandinti darant tą akmens taką!“

Sietuvos kūlgrindą galima rasti Varnių regioniniame parke. Kultūrologas Linas Šedvilas, bene vienintelis Lietuvoje, kviečia lankytojus pereiti slaptaisiais vandens keliais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/14035188034724.m4aSat, 21 Jun 2014 16:08:41 +0000LRTŽymus archeologas Liudvikas Kšivickis 1903 m. apie slaptą akmenų kelią po vandeniu – Sietuvos kūlgrindą, savo rankraščiuose yra rašęs: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli...
Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – vienas slaptų kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, ruožų. Šiandien yra žinomi trys kūlgrindos takai. Pirmasis eina per Sietuvos upelį, kiti du veda per gretimas pelkes. Greičiausiai šios kūlgrindos įrengtos žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių beiKalavijuočių ordinais. Apie šį žmogaus rankų darbo kūrinį žymus geografas Česlovas Kudaba taip rašė: „Sietuvos Kūlgrinda – didis mūsų krašto archeologinis paminklas. Ne veltui (...) pasakojama, jog tai iš seniai, kai gyveno du milžinai. Tai jų darbas. Šiaip ar taip, gręžinių duomenimis, Sietuvos pelkės gylis 5–7 m. Kiek akmenų tekę paskandinti darant tą akmens taką!“

Sietuvos kūlgrindą galima rasti Varnių regioniniame parke. Kultūrologas Linas Šedvilas, bene vienintelis Lietuvoje, kviečia lankytojus pereiti slaptaisiais vandens keliais.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-06-14-15-03--15357735
Ir atsirado tie kalvoti nelygumai ilgai darbuojantis ledynams ir tirpstant vandenims. Viršukalvės daugelio atžvilgiu lėmė ne tik gamtinę, bet ir istorinę Žemaičių aukštumos raidą. Varnių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žemaitijos centrinio ežeringo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Parkas patenka į Telšių, Kelmės rajonų teritorijas.

Varnių regioninis parkas yra Žemaitijos širdis, Baltiškosios kultūros lopšys. Čia stūkso Žemaitijos kalnas karalius Medvėgalis ir kalnų karalienė Šatrija. Čia pradžią gauna Žemaitijos upė Venta, Virvytė, Minija, o Sietuvos upės pelkynuose slepiasi senovinis slaptas, akmenimis grįstas kelias per pelkes – kūlgrinda. Parko centre telkšo vienintelis Lietuvoje gintarą į krantą metantis ežeras Lūkstas. Biržulio ir Strevo ežerų augalijos sąžalynai, aplinkiniai pelkynai – viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur prieglobstį randa tiek daug įvairių rūšių paukščių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140301756847248.m4aSat, 14 Jun 2014 18:21:04 +0000LRTGeriausiai Žemaičių aukštumos kraštovaizdžio savitumą apibūdino geografo prof. Česlovo Kudabos žodžiai: „Deja, nėra tokio aukščio, nuo kurio visą kalvotąją Žemaitiją galima būtų iš karto apžvelgti. Nebent nuo vaizduotės sparno... Tada ji visa panaši į...
Ir atsirado tie kalvoti nelygumai ilgai darbuojantis ledynams ir tirpstant vandenims. Viršukalvės daugelio atžvilgiu lėmė ne tik gamtinę, bet ir istorinę Žemaičių aukštumos raidą. Varnių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žemaitijos centrinio ežeringo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Parkas patenka į Telšių, Kelmės rajonų teritorijas.

Varnių regioninis parkas yra Žemaitijos širdis, Baltiškosios kultūros lopšys. Čia stūkso Žemaitijos kalnas karalius Medvėgalis ir kalnų karalienė Šatrija. Čia pradžią gauna Žemaitijos upė Venta, Virvytė, Minija, o Sietuvos upės pelkynuose slepiasi senovinis slaptas, akmenimis grįstas kelias per pelkes – kūlgrinda. Parko centre telkšo vienintelis Lietuvoje gintarą į krantą metantis ežeras Lūkstas. Biržulio ir Strevo ežerų augalijos sąžalynai, aplinkiniai pelkynai – viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur prieglobstį randa tiek daug įvairių rūšių paukščių.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-06-07-15-03--15357738
Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų kaime Nemuno kilpų regioniniame parke. Jį supa Prienų šilas ir nuostabios Nemuno vingių pakrantės. Jojant žirgu Prienų šilu Nemuno pakrantėmis, sustojant Giraitiškių poilsiavietėje, grožintis Škėvonių atodanga, su žirgu braidant po Nemuną ir galiausiai įkopiant į Naravų piliakalnį ir iš viršaus apžvelgiant Nemuno kilpas, apima nepaaiškinamas ilgesys Lietuvos senovei. Tada įvertini, kad mes vis dar turime galimybę džiaugtis natūralia, civilizacijos nenualinta gamta.

Žygyje ant žirgo po Nemuno kilpų regioninį parką lydi ir pasakoja Tatjana Gavrilčik ir Paulius Šulcas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/06/140249997377859.m4aSat, 07 Jun 2014 12:06:30 +0000LRT„Lietuvoje dar labai retos ekskursijos su žirgais pradedantiesiems. Dažniausiai reikalaujama bent minimalių jojimo pagrindų. Mudu su vyru Pauliumi nusprendėme padėti žmonėms labiau pažinti žirgus, juos pamilti ir puikiai praleisti laiką gamtoje,...
Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų kaime Nemuno kilpų regioniniame parke. Jį supa Prienų šilas ir nuostabios Nemuno vingių pakrantės. Jojant žirgu Prienų šilu Nemuno pakrantėmis, sustojant Giraitiškių poilsiavietėje, grožintis Škėvonių atodanga, su žirgu braidant po Nemuną ir galiausiai įkopiant į Naravų piliakalnį ir iš viršaus apžvelgiant Nemuno kilpas, apima nepaaiškinamas ilgesys Lietuvos senovei. Tada įvertini, kad mes vis dar turime galimybę džiaugtis natūralia, civilizacijos nenualinta gamta.

Žygyje ant žirgo po Nemuno kilpų regioninį parką lydi ir pasakoja Tatjana Gavrilčik ir Paulius Šulcas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-05-31-15-03--15357737
„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“

Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140241147884655.m4aSat, 31 May 2014 04:37:38 +0000LRTKurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais...
„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“

Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-05-24-15-03--15357739
Restauruotas vėjo malūnas yra vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys, technikos paveldo objektas, pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje, kuris priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas yra „Duonos kepimas“. Iš paruoštos tešlos lankytojai daro kepalėlius, duonkepėje kepa duoną ir iškeptą ragauja.

Mus pasitinka Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė Laimutė Tomkuvienė ir muziejininkas Julius Vainorius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140112861732973.m4aSat, 24 May 2014 10:05:08 +0000LRTŽaliūkių malūnininko sodybą – etnokultūros, tradicinių papročių ir edukacijos centrą – supa Šiaulių miestas. Čia galima apžiūrėti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga, atstatytą malūnininko trobą. Ištisus metus sodyboje...
Restauruotas vėjo malūnas yra vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys, technikos paveldo objektas, pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje, kuris priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas yra „Duonos kepimas“. Iš paruoštos tešlos lankytojai daro kepalėlius, duonkepėje kepa duoną ir iškeptą ragauja.

Mus pasitinka Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė Laimutė Tomkuvienė ir muziejininkas Julius Vainorius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-05-17-15-03--15357740
Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Archeologiniai tyrimai nekelia abejonių, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.

Dubingių miestelis dažniausiai minimas istorikų darbuose, kurie skirti Radvilų giminei. Dubingiai buvo Radvilų kunigaikščio titulo – Radvilo, Dubingių ir Biržų kunigaikščių – sudedamoji dalis. Ypač dažnai ši pilis prisimenama kalbant apie Barborą Radvilaitę. Po santuokos su karaliumi Žygimantu Augustu ji Dubingių pilyje buvo paslėpta ir praleido beveik pusmetį.

Su istoriku, archeologu dr. Rimvydu Laužiku susitinkame Radvilų rūmų liekanų pritaikymo eksponavimo vietoje, kur laukia įdomus pasakojimas.

2005–2009 metais Dubingių piliavietėje vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atkasti buvusių Radvilų rūmų pamatai, rūsiai, sienų bei grindų fragmentai. Šiandien Rūmų liekanos apsaugotos, uždengtos apsauginiu statiniu, pritaikytos eksponuoti laukia lankytojų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/140058773140729.m4aSat, 17 May 2014 07:41:29 +0000LRTDubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų...
Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Archeologiniai tyrimai nekelia abejonių, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.

Dubingių miestelis dažniausiai minimas istorikų darbuose, kurie skirti Radvilų giminei. Dubingiai buvo Radvilų kunigaikščio titulo – Radvilo, Dubingių ir Biržų kunigaikščių – sudedamoji dalis. Ypač dažnai ši pilis prisimenama kalbant apie Barborą Radvilaitę. Po santuokos su karaliumi Žygimantu Augustu ji Dubingių pilyje buvo paslėpta ir praleido beveik pusmetį.

Su istoriku, archeologu dr. Rimvydu Laužiku susitinkame Radvilų rūmų liekanų pritaikymo eksponavimo vietoje, kur laukia įdomus pasakojimas.

2005–2009 metais Dubingių piliavietėje vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atkasti buvusių Radvilų rūmų pamatai, rūsiai, sienų bei grindų fragmentai. Šiandien Rūmų liekanos apsaugotos, uždengtos apsauginiu statiniu, pritaikytos eksponuoti laukia lankytojų.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-05-10-15-03--15357742
Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.

Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/139989690010017.m4aSat, 10 May 2014 09:51:57 +0000LRTSu ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia...
Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.

Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-05-03-15-03--15357741
Stačiatikių kunigas V. Mockus kviečia keliauti po Lietuvos ortodoksų šventvietes. Kelionę pradėsime nuo Vievio stačiatikių bažnyčios, kur būta vienuolyno ir spaustuvės. Mus pasitinka parapijos šventikas vienuolis Venjaminas.

Toliau vykstame į Kruonio miestelį. Ten dvarininkas Teodoras Oginskis pastatė pirmąją unitų bažnyčią, prie jos buvo įsteigtas unitų Bazilijonų vienuolynas. Parapijos klebonas Robertas Mikalauskas papasakos apie T. Oginskio ir jo sūnaus antkapinius paminklus, iškaltus iš violetinio atspalvio marmuro.

Apžiūrėsime nedidelę medinę ortodoksų bažnyčią Kruonio miestelio pakraštyje.

Pirmieji aplankysime vietą prie Kruonio, kurioje 1944 m. raudonųjų banditų buvo nužudytas stačiatikių Pabaltijo egzarchas, Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Sergijus Voskresenskis. Konkreti nužudymo vieta buvo neseniai atrasta, todėl žadama ją įamžinti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/05/139929587388378.m4aSat, 03 May 2014 13:19:15 +0000LRTŠv. Paraskevos ortodoksų bažnyčios Vilniuje kunigas Vitalijus Mockus vienintelis Lietuvoje šventas mišias laiko lietuvių kalba. Kaskart skamba jo tariami žodžiai: „Už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą“. Kaskart meldžiamasi ir už Lietuvos kariuomenę. V....
Stačiatikių kunigas V. Mockus kviečia keliauti po Lietuvos ortodoksų šventvietes. Kelionę pradėsime nuo Vievio stačiatikių bažnyčios, kur būta vienuolyno ir spaustuvės. Mus pasitinka parapijos šventikas vienuolis Venjaminas.

Toliau vykstame į Kruonio miestelį. Ten dvarininkas Teodoras Oginskis pastatė pirmąją unitų bažnyčią, prie jos buvo įsteigtas unitų Bazilijonų vienuolynas. Parapijos klebonas Robertas Mikalauskas papasakos apie T. Oginskio ir jo sūnaus antkapinius paminklus, iškaltus iš violetinio atspalvio marmuro.

Apžiūrėsime nedidelę medinę ortodoksų bažnyčią Kruonio miestelio pakraštyje.

Pirmieji aplankysime vietą prie Kruonio, kurioje 1944 m. raudonųjų banditų buvo nužudytas stačiatikių Pabaltijo egzarchas, Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Sergijus Voskresenskis. Konkreti nužudymo vieta buvo neseniai atrasta, todėl žadama ją įamžinti.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-04-26-15-03--15357744
Tai rodo Ch. Frenkelio viloje eksponuojama dvelkianti prabanga, rafinuotumu ir elegancija paroda „Sececijos mada“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo Paryžius-Maskva-Vilnius kolekcijos, kuri natūraliai įsiliejo į vilos sales, nukeldama lankytojus į XX a. mados pasaulį. Modeliuotojai, siuvėjai ir siuvinėtojai, dirbę garsiausiuose Europos madų namuose, sukūrė apie 70 unikaliausių secesijos stiliaus suknelių.

Lietuva nebuvo atitrūkusi nuo bendro Europos meninio gyvenimo. Secesijos randama XX a. pradžios knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje, balduose, fotografijose, architektūrinių projektų brėžiniuose. Labiausiai secesija buvo juntama žmogaus aprangoje.

Apie to meto madas, kokią jos turėjo įtaką aplinkai ir gyvenimo būdui pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspozicijų konsultantė Kristina Jankauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139877382073884.m4aSat, 26 Apr 2014 08:06:21 +0000LRTChaimo Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu. Ją globoja Šiaulių „Aušros“ muziejus. Viloje atidarytos nuolat veikiančios parodos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, taktilinė ekspozicija „Daiktai,...
Tai rodo Ch. Frenkelio viloje eksponuojama dvelkianti prabanga, rafinuotumu ir elegancija paroda „Sececijos mada“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo Paryžius-Maskva-Vilnius kolekcijos, kuri natūraliai įsiliejo į vilos sales, nukeldama lankytojus į XX a. mados pasaulį. Modeliuotojai, siuvėjai ir siuvinėtojai, dirbę garsiausiuose Europos madų namuose, sukūrė apie 70 unikaliausių secesijos stiliaus suknelių.

Lietuva nebuvo atitrūkusi nuo bendro Europos meninio gyvenimo. Secesijos randama XX a. pradžios knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje, balduose, fotografijose, architektūrinių projektų brėžiniuose. Labiausiai secesija buvo juntama žmogaus aprangoje.

Apie to meto madas, kokią jos turėjo įtaką aplinkai ir gyvenimo būdui pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspozicijų konsultantė Kristina Jankauskienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-04-19-15-03--15357743
Kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus. O kaip buvo iš tikrųjų?

Po saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejų vedžioja ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė, o apie rankų darbo šokoladinius saldainius pasakoja edukacinių užsiėmimų vedėja Rasa Špokauskaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139817685359899.m4aFri, 18 Apr 2014 21:29:01 +0000LRTŠokoladas ėmė populiarėti tik XIX a. antroje pusėje, kai buvo pradėtas gaminti masiškai. Taip šokoladas tapo ne tik turtuolių prabangiu gėrimu, o virto visiems prieinamu tikru gardėsiu. Antano Gricevičiaus mintis dar prieš šimtą metų nedideliame...
Kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus. O kaip buvo iš tikrųjų?

Po saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejų vedžioja ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė, o apie rankų darbo šokoladinius saldainius pasakoja edukacinių užsiėmimų vedėja Rasa Špokauskaitė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-04-12-15-03--15357746
Indrė Blaževičienė skatina Vilniaus žaislų muziejuje tėvelius žaisti su vaikais: „Juk tėvai vaikams yra didžiausi autoritetai. Jie padeda mažyliams atrasti ir įtvirtinti žinias.“

Vilniaus senamiestyje įsikūręs Žaislų muziejus primena pilnus žaislų jaukius namus. Čia pristatomi seniausieji žaislai, etnografiniai ir XX amžiaus. Naujausiųjų technologijų ekspozicija dar laukia savo eilės. Kol kas reikia ištirti ūžines, kaulinius kėglius, odinius kamuolius, alavinius ar molinius kareivėlius ir kitus žaislus.

Taigi žaislų istoriją pasakojantis muziejus, kuriame galima mokyti ir mokytis, tyrinėti ir žaisti, užpildė tuščią nišą Lietuvoje ir atsistojo greta tokių pasaulinių muziejų kaip Graco Austrijoje, Tel Avivo Izraelyje, Kopenhagos Danijoje ir kt.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139780763259618.m4aSat, 12 Apr 2014 08:29:09 +0000LRT„Džiaugiamės, kad Tarptautinėje Bolonijos knygų mugėje vykusiuose pasaulio vaikų muziejų rinkimuose patekome į geriausiųjų pasaulio vaikų muziejų dešimtuką. Esame jaunas, vaikų juoku ir klegesiu skambantis muziejus. Toks įvertinimas parodė, kad einame...
Indrė Blaževičienė skatina Vilniaus žaislų muziejuje tėvelius žaisti su vaikais: „Juk tėvai vaikams yra didžiausi autoritetai. Jie padeda mažyliams atrasti ir įtvirtinti žinias.“

Vilniaus senamiestyje įsikūręs Žaislų muziejus primena pilnus žaislų jaukius namus. Čia pristatomi seniausieji žaislai, etnografiniai ir XX amžiaus. Naujausiųjų technologijų ekspozicija dar laukia savo eilės. Kol kas reikia ištirti ūžines, kaulinius kėglius, odinius kamuolius, alavinius ar molinius kareivėlius ir kitus žaislus.

Taigi žaislų istoriją pasakojantis muziejus, kuriame galima mokyti ir mokytis, tyrinėti ir žaisti, užpildė tuščią nišą Lietuvoje ir atsistojo greta tokių pasaulinių muziejų kaip Graco Austrijoje, Tel Avivo Izraelyje, Kopenhagos Danijoje ir kt.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-04-05-15-03--15357747
Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.

Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.

Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.

Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/04/139696224476337.m4aSat, 05 Apr 2014 11:15:40 +0000LRTJurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių...
Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.

Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.

Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.

Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.]]>1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-03-29-15-03--15357748
Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.

Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.

Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139626784278919.m4aSat, 29 Mar 2014 05:31:00 +0000LRTAr žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės...
Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.

Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.

Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-03-22-15-03--15357749
Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.

Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139576255855976.m4aSat, 22 Mar 2014 10:40:14 +0000LRT„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje...
Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.

Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-03-15-15-03--15357750
Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tačiau ar visada suprantame miškų naudą? Juk be grybų ir uogų miškas yra savaime įdomus, paslaptingas, kupinas neįmintų mįslių. Jis vilioja ne tik dieną, bet ir naktį. Naktis miške, susiliejimas su gamta palieka neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui, kiekvienas gali praleisti naktį su pelėdomis, pasiklausyti jų tuoktuvių ūbavimo. Lietuvoje naminių pelėdų netrūksta. Netrūksta ir miškų. Tačiau, pabrėžia Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius: „Šiukštu, be reikalo pelėdoms kelti streso nereikia. Gamtoje gyvenančiuosius reikia gerbti.“

Naktį pasiklausyti pelėdų ūbavimo pakvietė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis, Želvos girininkijos girininkas Gintautas Povylius, girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius ir Aldona Kvedarienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139507596249368.m4aSat, 15 Mar 2014 00:59:13 +0000LRT„Lietuvoje gyvenančiam žmogui reikia labiau pažinti mišką. Kai jį pažįsti, supranti, kokia brangi ši žemė. Jeigu dar pamiškėje pasodini medį, iškeli inkilą, pasistatai namuką, tai iš tos Lietuvos niekur nesinori dingti“, – mintimis prie naktinio laužo...
Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tačiau ar visada suprantame miškų naudą? Juk be grybų ir uogų miškas yra savaime įdomus, paslaptingas, kupinas neįmintų mįslių. Jis vilioja ne tik dieną, bet ir naktį. Naktis miške, susiliejimas su gamta palieka neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui, kiekvienas gali praleisti naktį su pelėdomis, pasiklausyti jų tuoktuvių ūbavimo. Lietuvoje naminių pelėdų netrūksta. Netrūksta ir miškų. Tačiau, pabrėžia Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius: „Šiukštu, be reikalo pelėdoms kelti streso nereikia. Gamtoje gyvenančiuosius reikia gerbti.“

Naktį pasiklausyti pelėdų ūbavimo pakvietė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis, Želvos girininkijos girininkas Gintautas Povylius, girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius ir Aldona Kvedarienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-03-08-15-03--15357758
Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio, ubagavimo, vaišių, įvairiausių zbitkų ir linksmybių. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos Užgavėnių žydais, buvo populiarios nuo seniausių neatmenamų laikų. Plateliai garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir ličynų meistrais, rengiamomis Užgavėnių kaukių parodomis-konkursais. Vertingą nematerialųjį kultūros paveldą Plateliuose – Užgavėnes – 1996 m. pradėjo organizuoti Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Tada dalyvavo vos penki meistrai iš Platelių apylinkių. Po poros metų prisijungė plungiškiai. Pastaraisiais metais kaukių parodos vyksta Platelių dvaro sodyboje, o Užgavėnių kaukių parodoje eksponuojamos ličynos iš visos Žemaitijos. Nuo 2000 metų Užgavėnių kaukių paroda jau tampa konkursu, kuriame vertinamos ne tik tradicinės kaukės, bet ir dekoratyvinės. Pastaruoju metu dalyvauja ir mokiniai. Nuolatinė Užgavėnių ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių ličynų. Užgavėnių kaukių parodų-konkursų tradicija skatina Žemaitijos nacionalinio parko direkciją įsigyti, saugoti ir pristatyti visuomenei šį unikalų tradicinį paveldą.

Taigi tarp žydų, velnių, raganų, daktarų, meškų, šernų eisenos, prie svarbaus Užgavėnių atributo Morės Platelių bendruomenėje įsimaišiusios apie žemaitiškas Užgavėnes pasakojo, rodė, mokė eiti iš vieno kiemo į kitą, veržtis į namus ar trobas ir ubagauti, varyti žiemą iš kiemo – Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, muziejininkė Dalia Jakštienė ir Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139463479552813.m4aSat, 08 Mar 2014 06:45:56 +0000LRTŽemaičiai Plateliuose sako: „Je tori sveikatas ėr okatas, ėlga nemėslėjės, spausk i Platelius! Nesėgailiesi ėr bieduos netoriesi“. Nors Užgavėnės Plateliuose yra miestelio bendruomenės šventė, atvykusieji taip pat kviečiami ne spoksoti ar vėpsoti, o...
Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio, ubagavimo, vaišių, įvairiausių zbitkų ir linksmybių. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos Užgavėnių žydais, buvo populiarios nuo seniausių neatmenamų laikų. Plateliai garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir ličynų meistrais, rengiamomis Užgavėnių kaukių parodomis-konkursais. Vertingą nematerialųjį kultūros paveldą Plateliuose – Užgavėnes – 1996 m. pradėjo organizuoti Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Tada dalyvavo vos penki meistrai iš Platelių apylinkių. Po poros metų prisijungė plungiškiai. Pastaraisiais metais kaukių parodos vyksta Platelių dvaro sodyboje, o Užgavėnių kaukių parodoje eksponuojamos ličynos iš visos Žemaitijos. Nuo 2000 metų Užgavėnių kaukių paroda jau tampa konkursu, kuriame vertinamos ne tik tradicinės kaukės, bet ir dekoratyvinės. Pastaruoju metu dalyvauja ir mokiniai. Nuolatinė Užgavėnių ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių ličynų. Užgavėnių kaukių parodų-konkursų tradicija skatina Žemaitijos nacionalinio parko direkciją įsigyti, saugoti ir pristatyti visuomenei šį unikalų tradicinį paveldą.

Taigi tarp žydų, velnių, raganų, daktarų, meškų, šernų eisenos, prie svarbaus Užgavėnių atributo Morės Platelių bendruomenėje įsimaišiusios apie žemaitiškas Užgavėnes pasakojo, rodė, mokė eiti iš vieno kiemo į kitą, veržtis į namus ar trobas ir ubagauti, varyti žiemą iš kiemo – Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, muziejininkė Dalia Jakštienė ir Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė.]]>1379falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-03-01-15-03--15357752
Gelgaudiškio miestelio bendruomenė stebina išradingumu. Apie jų rengiamas teatralizuotas ekskursijas po Gelgaudiškio dvarą ir parką žino visa Lietuva, tik bėda, sunku patekti. O gelgaudiškiai stengiasi – kas verda, kas kepa, kas groja, kas dainuoja – viskas svečiams pritraukti. Pasiskaitę dvaro dar lenkų kalba išleistą knygą, dalijasi 3000 receptų „be jokių E“. Nors praėjo 120 metų, tačiau kai ko galima ir šiandien nesunkiai pasigaminti, pavyzdžiui, virtinių su kopūstais arba obuolių sriubos.

Apie Gelgaudiškio miestelio gyvenimo ypatumus pasakoja bendruomenės pirmininkas ir kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, administratorė Diana Šleževičienė ir buvusi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorė Pranciška Žalienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/03/139463639216845.m4aSat, 01 Mar 2014 05:57:38 +0000LRTKairėje Nemuno pusėje Šakių rajone įsikūrusio Gelgaudiškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šnekta priskiriama vakarų aukštaičiams veliuoniškiams. Tačiau dešiniame upės krante gyvenantys jurbarkiškiai juos vadino liocais. Mat šie geriau gyvenę...
Gelgaudiškio miestelio bendruomenė stebina išradingumu. Apie jų rengiamas teatralizuotas ekskursijas po Gelgaudiškio dvarą ir parką žino visa Lietuva, tik bėda, sunku patekti. O gelgaudiškiai stengiasi – kas verda, kas kepa, kas groja, kas dainuoja – viskas svečiams pritraukti. Pasiskaitę dvaro dar lenkų kalba išleistą knygą, dalijasi 3000 receptų „be jokių E“. Nors praėjo 120 metų, tačiau kai ko galima ir šiandien nesunkiai pasigaminti, pavyzdžiui, virtinių su kopūstais arba obuolių sriubos.

Apie Gelgaudiškio miestelio gyvenimo ypatumus pasakoja bendruomenės pirmininkas ir kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, administratorė Diana Šleževičienė ir buvusi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorė Pranciška Žalienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-02-22-15-03--15357755
Lietuvos totoriai – tai unikali etninė totorių grupė, apsigyvenusi LDK daugiau kaip prieš 600 metų. Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar valdant Gediminui. Be jokios abejonės didžiausią indėlį totoriai įnešė kovodami Žalgirio mūšyje. Jie pasižymėjo gera karyba ir ištikima tarnyste. Pavyzdžiui, apie Naugarduko totorius vežėjus poeto A. Mickevičiaus brolis Pranciškus rašė: „...Garsėja sąžiningumu, kiekvienas, kad ir vargingiausias totorius, pasiųstas ar su didele grynųjų pinigų suma, ar su kokiomis vertybėmis, ar svarbiais slaptais popieriais, niekuomet neapvils pasitikėjimo. Nepasitaikydavo, kad totorių teistų už kriminalinį nusikaltimą, piktadarystę.“

Šiandien Lietuvoje mes turime negausią totorių bendruomenę, dar mažesnį kultūros paveldą. Tačiau mielai skanaujame balandėlius, įvyniotus į vynuogių lapus, koldūnus ir šimtalapį. Kur ieškoti totorių Lietuvoje?

Geriausiai apie totorius Lietuvoje, išnykusį kultūros paveldą, istoriją, kapinaites, dar gyvuojančius kaimus ir dabarties gyvenimą gali papasakoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Adas Jakubauskas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139334556779271.m4aSat, 22 Feb 2014 04:27:33 +0000LRT„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie,...
Lietuvos totoriai – tai unikali etninė totorių grupė, apsigyvenusi LDK daugiau kaip prieš 600 metų. Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar valdant Gediminui. Be jokios abejonės didžiausią indėlį totoriai įnešė kovodami Žalgirio mūšyje. Jie pasižymėjo gera karyba ir ištikima tarnyste. Pavyzdžiui, apie Naugarduko totorius vežėjus poeto A. Mickevičiaus brolis Pranciškus rašė: „...Garsėja sąžiningumu, kiekvienas, kad ir vargingiausias totorius, pasiųstas ar su didele grynųjų pinigų suma, ar su kokiomis vertybėmis, ar svarbiais slaptais popieriais, niekuomet neapvils pasitikėjimo. Nepasitaikydavo, kad totorių teistų už kriminalinį nusikaltimą, piktadarystę.“

Šiandien Lietuvoje mes turime negausią totorių bendruomenę, dar mažesnį kultūros paveldą. Tačiau mielai skanaujame balandėlius, įvyniotus į vynuogių lapus, koldūnus ir šimtalapį. Kur ieškoti totorių Lietuvoje?

Geriausiai apie totorius Lietuvoje, išnykusį kultūros paveldą, istoriją, kapinaites, dar gyvuojančius kaimus ir dabarties gyvenimą gali papasakoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Adas Jakubauskas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-02-15-15-03--15357753
Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139273798052958.m4aSat, 15 Feb 2014 03:42:47 +0000LRTAnot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas....
Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-02-08-15-03--15357754
Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sutvarkytais mūro fasadais, sunkiaisiais pabūklais ir kareivinių kazematais. Juose įrengtoje ekspozicijoje – nuo titnaginio šautuvo iki greitšaudės Šaltojo karo laikų priešlėktuvinės patrankos, nuo XVIII a. Rusijos–Švedijos karo sviedinio iki XX a. kovinės raketos. Kauno tvirtovės VII forte galima pamatyti, kaip vystėsi karo technika bei ginkluotė, palaikyti rankose tikrą istorinį ginklą.

Kauno tvirtovės VII fortas taip pat ir naujai atrasta dar viena žydų tautybės kauniečių masinio naikinimo vieta.

Apie tai laidoje pasakoja „Kauno tvirtovės VII forto“ direktorius Vladimir Orlov ir gidė Ieva Irkinaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139205562860391.m4aSat, 08 Feb 2014 02:06:51 +0000LRTKadaise Vokietijos kaizeris varžėsi su Rusijos imperijos caru, kurios balsas Europoje bus svarbesnis... Ir nutarė Rusijos caras apsupti mūsų miestą galingais įtvirtinimais, ir tapo Kaunas viena didžiausių Rusijos imperijų tvirtovių... Kauno fortai...
Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sutvarkytais mūro fasadais, sunkiaisiais pabūklais ir kareivinių kazematais. Juose įrengtoje ekspozicijoje – nuo titnaginio šautuvo iki greitšaudės Šaltojo karo laikų priešlėktuvinės patrankos, nuo XVIII a. Rusijos–Švedijos karo sviedinio iki XX a. kovinės raketos. Kauno tvirtovės VII forte galima pamatyti, kaip vystėsi karo technika bei ginkluotė, palaikyti rankose tikrą istorinį ginklą.

Kauno tvirtovės VII fortas taip pat ir naujai atrasta dar viena žydų tautybės kauniečių masinio naikinimo vieta.

Apie tai laidoje pasakoja „Kauno tvirtovės VII forto“ direktorius Vladimir Orlov ir gidė Ieva Irkinaitė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-02-01-15-03--15357756
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir edukacinių programų kūrėja bei vedėja Daiva Žiurauskienė tikina, kad šiandien muziejai gerokai keičiasi ir ieško naujų būdų, kaip pritraukti kuo daugiau lankytojų. Interaktyvūs edukaciniai kompiuteriniai žaidimai moksleiviams suteikia ne tik žinių, bet ir emocijų. O kurti žaidimus yra iš ko, nes muziejaus saugyklose sukaupta per 50 000 eksponatų, atspindinčių ilgaamžę Lietuvos švietimo istoriją. 1922 m. pedagoginį muziejų įkūręs žymus pedagogas, gamtininkas, vadovėlių autorius Vincas Ruzgas šiandien gal ir nustebtų, kad jo sumanymas kelti to meto pedagogų kvalifikaciją, ugdyti jaunuomenę nenuėjo perniek. Šiandien muziejus išaugo į modernų, šiuolaikišką kultūros centrą, kuriame mielai laiką leidžia ir žinių semiasi tiek Lietuvos, tiek užsienio švietimo istorijos gerbėjai. Tačiau kaip ten bebūtų, Lietuvos švietimo istorijos muziejus Kaune pasigenda lankytojų iš kitų Lietuvos miestų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/02/139144988827509.m4aSat, 01 Feb 2014 09:09:04 +0000LRTNuo Lietuvos valstybės kūrimosi pradžios XIII a. iki 1990 m. visuomenės švietimo raida vystėsi ant krikščioniškosios Europos pamatų. Lietuvos mokykla nuėjo unikalų kelią, palikdama įspaudus tiek pedagogikos, tiek švietimo srityse. Tokio tipo muziejus...
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir edukacinių programų kūrėja bei vedėja Daiva Žiurauskienė tikina, kad šiandien muziejai gerokai keičiasi ir ieško naujų būdų, kaip pritraukti kuo daugiau lankytojų. Interaktyvūs edukaciniai kompiuteriniai žaidimai moksleiviams suteikia ne tik žinių, bet ir emocijų. O kurti žaidimus yra iš ko, nes muziejaus saugyklose sukaupta per 50 000 eksponatų, atspindinčių ilgaamžę Lietuvos švietimo istoriją. 1922 m. pedagoginį muziejų įkūręs žymus pedagogas, gamtininkas, vadovėlių autorius Vincas Ruzgas šiandien gal ir nustebtų, kad jo sumanymas kelti to meto pedagogų kvalifikaciją, ugdyti jaunuomenę nenuėjo perniek. Šiandien muziejus išaugo į modernų, šiuolaikišką kultūros centrą, kuriame mielai laiką leidžia ir žinių semiasi tiek Lietuvos, tiek užsienio švietimo istorijos gerbėjai. Tačiau kaip ten bebūtų, Lietuvos švietimo istorijos muziejus Kaune pasigenda lankytojų iš kitų Lietuvos miestų.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-01-25-15-03--15357757http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/139091907372795.m4aSat, 25 Jan 2014 20:59:50 +0000LRT„Jeigu kas nors pasakytų, kad Gelgaudiškio dvaras buvo užkampyje, stipriai apsiriktų. Po 1900 m. rekonstrukcijos, jame buvo liftas, elektra, kanalizacija, vandentiekis ir telefonas“, – vienu įkvėpimu to meto dvaro privalumus vardija Gelgaudiškio...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-01-18-15-03--15357759
Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.

Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.

Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/13902318815627.m4aSat, 18 Jan 2014 10:34:26 +0000LRTGelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant...
Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.

Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.

Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.]]>1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-01-11-15-03--15357761
Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėrinčius“. Traukia ne tik beveik laisvėje laikomais žvėrimis, pavyzdžiui, tikru Sibiro galiūnu meškinu Timofėjumi, bet ir vilkais, jų gydomąja terapija, stipriomis energetinėmis vietomis, šeimininko P. Dabrišiaus filosofiniu požiūriu į gyvenimą. Jis ilgą laiką gyveno tarp vilkų ir baigia apie tai rašyti knygą. Anot „Žvėrinčiaus“ šeimininko, vilkai yra labai geri psichologai – ir P. Dabrišius, užmeta akį į žmogų ir mato, kokių tikslų vedinas lankosi žvėrių karalystėje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138963418582711.m4aSat, 11 Jan 2014 14:11:01 +0000LRT„Žvėrinčius nėra zoologijos sodas. Praėjo laikai, kai žvėrys buvo laikomi narvuose. Dabar reikia aptvarų ir erdvės, jiems suteikti tokią laisvę, kad žvėrys nesuprastų, kur iš tikrųjų gyvena. Į mus anapus tvoros žiūrėtų taip, tarsi mes būtume...
Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėrinčius“. Traukia ne tik beveik laisvėje laikomais žvėrimis, pavyzdžiui, tikru Sibiro galiūnu meškinu Timofėjumi, bet ir vilkais, jų gydomąja terapija, stipriomis energetinėmis vietomis, šeimininko P. Dabrišiaus filosofiniu požiūriu į gyvenimą. Jis ilgą laiką gyveno tarp vilkų ir baigia apie tai rašyti knygą. Anot „Žvėrinčiaus“ šeimininko, vilkai yra labai geri psichologai – ir P. Dabrišius, užmeta akį į žmogų ir mato, kokių tikslų vedinas lankosi žvėrių karalystėje.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2014-01-04-15-03--15357762
Kodėl pasirinktas naktinis maršrutas – Žemieji Paneriai? Gal todėl, kad išlikusi senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa, kuri saugoma visuomenės ir valstybės kaip paminklas, mena senąjį kelią į Trakus? Gal todėl, kad XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje miškais apaugusiose kalvose buvo mažai gyventojų, siautėję plėšikai puldinėjo į Vilnių važiuojančius pirklius, o 1918 m. Panerių kalvose vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės? XIX a. antroje pusėje per Panerių kalvas buvo iškastas daugiau kaip 400 m ilgio pirmasis to meto Rusijos imperijoje geležinkelio tunelis Peterburgas-Varšuva. Taigi su istorija, naktiniu žygiu, plėšikais, dainomis ir dovanomis palydėjome senuosius ir sutikome Naujuosius metus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2014/01/138901786063807.m4aFri, 03 Jan 2014 23:43:33 +0000LRTLRT radijo išrinktas 2013-ųjų „Metų žmogus“ – keliautojas ir orientacininkas Algimantas Jucevičius Naujųjų metų išvakarėse vilniečius pakvietė į naktinį žygį. Atsisveikinti su senaisiais metais nuspręsta Žemuosiuose Paneriuose. Kodėl pasirinktas...
Kodėl pasirinktas naktinis maršrutas – Žemieji Paneriai? Gal todėl, kad išlikusi senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa, kuri saugoma visuomenės ir valstybės kaip paminklas, mena senąjį kelią į Trakus? Gal todėl, kad XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje miškais apaugusiose kalvose buvo mažai gyventojų, siautėję plėšikai puldinėjo į Vilnių važiuojančius pirklius, o 1918 m. Panerių kalvose vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės? XIX a. antroje pusėje per Panerių kalvas buvo iškastas daugiau kaip 400 m ilgio pirmasis to meto Rusijos imperijoje geležinkelio tunelis Peterburgas-Varšuva. Taigi su istorija, naktiniu žygiu, plėšikais, dainomis ir dovanomis palydėjome senuosius ir sutikome Naujuosius metus.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-12-28-15-03--15357763
Biržuvėnų dvaro sodyba – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpiu. Didžiausia dvaro rekonstrukcija įvyko XIX a. viduryje, labiausiai pastatas nukentėjo sovietmečiu. Ne taip seniai Biržuvėnų dvare iškastas grafų Gorskių giminės porcelianas, kuris perduotas saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Po dvaro rūmus vedžioja ir pasakoja administratorius Darius Gusarovas.

Telšių rajonas kupinas įdomių vietų, kurias geriausiai žino urėdijose dirbantys specialistai. Jie rūpinasi lankytinomis vietomis, kuria pažintinius takus. Tad užsukome į Telšių miškų urėdiją pas Justiną Norvilą, kuris papasakojo apie kasdienius darbus, nuvežė, parodė šaltinį, iš kurio trykšta stebuklingas vanduo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138841409418418.m4aSat, 28 Dec 2013 04:23:02 +0000LRTSako, kad padavimais ir istorijomis apipintas svieto lygintojas Tadas Blinda su plėšikų gauja veikė Telšių apskrityje. Žmonės prisigalvoja nebūtų dalykų, pavyzdžiui, kad Blinda terorizavo Biržuvėnų dvaro ponus Gorskius. Tačiau mitai lieka mitais, o...
Biržuvėnų dvaro sodyba – vertingas XVIII–XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpiu. Didžiausia dvaro rekonstrukcija įvyko XIX a. viduryje, labiausiai pastatas nukentėjo sovietmečiu. Ne taip seniai Biržuvėnų dvare iškastas grafų Gorskių giminės porcelianas, kuris perduotas saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Po dvaro rūmus vedžioja ir pasakoja administratorius Darius Gusarovas.

Telšių rajonas kupinas įdomių vietų, kurias geriausiai žino urėdijose dirbantys specialistai. Jie rūpinasi lankytinomis vietomis, kuria pažintinius takus. Tad užsukome į Telšių miškų urėdiją pas Justiną Norvilą, kuris papasakojo apie kasdienius darbus, nuvežė, parodė šaltinį, iš kurio trykšta stebuklingas vanduo.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-12-21-15-03--15357766
Nuo to laiko, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila, miestelis perkopė jau 577 m. Spėjama, kad Alantos apylinkėse žmonės gyveno prieš 2 tūkstančius metų prieš Kristų. Patys seniausi žmonių pėdsakai šiose apylinkėse yra akmens a. pabaigos–žalvario a. pradžios. Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų, Avilčių ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai.

Alanta garsėja Naujasodžio kaime įsikūrusiu dvaru, Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta XX a. pradžioje, Alantos užvažiuojamaisiais namais ir kt. Pasakoja Alantos seniūnas Aidonas Užubalis. Alantos dvaro rūmus, statytus XIX a. vid., restauruotus ir pritaikytus naujiems poreikiams, pristato gerai senus laikus menantis Vladas Pusvaškis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138780024212829.m4aSat, 21 Dec 2013 11:44:53 +0000LRTMolėtų rajono pakraštyje, Virintos upelio dešiniajame krante, prie Alantos upelio žiočių, įsikūręs nesvietiško grožio miestelis Alanta, seniau vadintas Alunta. Manoma, kad nuo Alantos upelio ir kildinamas miestelio pavadinimas. Bet gal ir ne. Tas...
Nuo to laiko, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila, miestelis perkopė jau 577 m. Spėjama, kad Alantos apylinkėse žmonės gyveno prieš 2 tūkstančius metų prieš Kristų. Patys seniausi žmonių pėdsakai šiose apylinkėse yra akmens a. pabaigos–žalvario a. pradžios. Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų, Avilčių ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai.

Alanta garsėja Naujasodžio kaime įsikūrusiu dvaru, Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta XX a. pradžioje, Alantos užvažiuojamaisiais namais ir kt. Pasakoja Alantos seniūnas Aidonas Užubalis. Alantos dvaro rūmus, statytus XIX a. vid., restauruotus ir pritaikytus naujiems poreikiams, pristato gerai senus laikus menantis Vladas Pusvaškis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-12-14-15-03--15357775
O Lietuvoje? Mes, pavyzdžiui, žengiame tik pirmuosius žingsnius industrinio turizmo link. Kol kas mūsų šalyje tokios ekskursijos retos ir jomis domisi tik užsieniečiai. Kodėl? Brangu? Taip! Bet pamėginti verta. Neseniai Lietuvoje lankėsi pramoninių geležinkelių aistruoliai iš Olandijos, kurie penkias valandas keleiviniu traukiniu riedėjo nutiestais Vilniaus geležinkelių keliais po jo apylinkes, užsukdami net į Gerosios Vilties pramoninį rajoną. Smagu šalia traukinio matyti važiuojančius troleibusus, šaligatviais einančius žmones. Tokiu būdu Vilnius pamatomas kitoks, neįprastas. Ir Lietuvą galima atrasti kitaip. Laidoje kartu su mumis keliauja ir pasakoja kelionių geležinkeliais organizatorius Udrius Armalis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138718831737908.m4aFri, 13 Dec 2013 23:12:18 +0000LRTGeležinkelių aistruolių judėjimas yra populiarus tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose Vakarų šalyse. Per keliones domimasi geležinkelio istorija, riedmenimis, industriniu paveldu. Geležinkelių aistruoliams labai svarbios profesionalios...
O Lietuvoje? Mes, pavyzdžiui, žengiame tik pirmuosius žingsnius industrinio turizmo link. Kol kas mūsų šalyje tokios ekskursijos retos ir jomis domisi tik užsieniečiai. Kodėl? Brangu? Taip! Bet pamėginti verta. Neseniai Lietuvoje lankėsi pramoninių geležinkelių aistruoliai iš Olandijos, kurie penkias valandas keleiviniu traukiniu riedėjo nutiestais Vilniaus geležinkelių keliais po jo apylinkes, užsukdami net į Gerosios Vilties pramoninį rajoną. Smagu šalia traukinio matyti važiuojančius troleibusus, šaligatviais einančius žmones. Tokiu būdu Vilnius pamatomas kitoks, neįprastas. Ir Lietuvą galima atrasti kitaip. Laidoje kartu su mumis keliauja ir pasakoja kelionių geležinkeliais organizatorius Udrius Armalis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-12-07-15-03--15357785http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/12/138668775686076.m4aSat, 07 Dec 2013 20:42:32 +0000LRTBalsiai – tai nuostabioje gamtoje, gražiame Vilniaus krašte, įsikūręs modernus gyvenamųjų namų rajonas. Jį supa trys piliakalniai, Verkių regioninis parkas, Žalieji ežerai, Neris, Europos parkas. Pasitikdama Lietuvos tūkstantmetį, Balsių bendruomenė...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-11-30-15-03--15357790Švenčionių kraštas vertingas savo istoriniu ir kultūriniu paveldu. Reškutėnų apylinkėse buvo ir yra vykdomi didžiausi baltų kultūros gyvenviečių kasinėjimai. Čia nuo pat ankstyvųjų amžių formavosi baltų gentys, apsigyveno lietuvių gentis.
Vietos gyventojai ne tik didžiuojasi ir yra neabejingi savo krašto praeičiai, bet rūpinasi ir kuria šių dienų gyvąją istoriją. Ant Veršelio kalno stūkso paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Žmonės važiuoti ar pėsčiomis sunešė, suvežė akmenis ir pastatė paminklą ateinančioms kartoms. Apie viską pasakos ir su bendruomenės nariais supažindins Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkė Viktorija Lapėnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138597678943588.m4aFri, 29 Nov 2013 22:57:12 +0000LRTNedaug kas žino apie karaliaus Mindaugo laikus menantį Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, esantį Švenčionių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų, įeinantį į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kažkada Nalšios žemės valdovai jį...Švenčionių kraštas vertingas savo istoriniu ir kultūriniu paveldu. Reškutėnų apylinkėse buvo ir yra vykdomi didžiausi baltų kultūros gyvenviečių kasinėjimai. Čia nuo pat ankstyvųjų amžių formavosi baltų gentys, apsigyveno lietuvių gentis.
Vietos gyventojai ne tik didžiuojasi ir yra neabejingi savo krašto praeičiai, bet rūpinasi ir kuria šių dienų gyvąją istoriją. Ant Veršelio kalno stūkso paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Žmonės važiuoti ar pėsčiomis sunešė, suvežė akmenis ir pastatė paminklą ateinančioms kartoms. Apie viską pasakos ir su bendruomenės nariais supažindins Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo muziejininkė Viktorija Lapėnienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-11-23-15-03--15357784Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138548058245268.m4aSat, 23 Nov 2013 09:58:17 +0000LRT„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė. Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos...Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-11-16-15-03--15357811http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138493924188216.m4aSat, 16 Nov 2013 00:34:41 +0000LRTKėdainiai garsėja ąžuolais, ąžuolynais ir medelynais, kuriuose auginami ir klonuojami ąžuolai. Didžiausioje Lietuvoje Lančiūnavos girininkijoje esančioje plantacijoje auga palikuonys – skiepai. Anot miškų urėdo Juozo Girino, toje plantacijoje...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-11-09-15-03--15357820
Didžioji Šiaulių miesto statinių dalis per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus buvo beveik sunaikinta. Prieš 130 metų pastatytas Žaliūkių vėjo malūnas – vienas iš nedaugelio Šiaulių istorijos liudytojų. Šiandien jis priskiriamas medinės architektūros technikos paveldui ir yra saugomas. Priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Po trobą ir malūną vedžioja ir pasakoja etnografė Sigita Milvidienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138417668555689.m4aFri, 08 Nov 2013 23:41:46 +0000LRTJeigu pasiilgote kepamos duonos kvapo, vėjo malūno bildesio, būtinai apsilankykite Žaliūkių malūnininko sodyboje. Čia būsite sutikti šeimininkės, kuri iškeps kvapnios, natūraliai subrandintos naminės duonelės, pavaišins pyragu. Prisėdę prie karštos...
Didžioji Šiaulių miesto statinių dalis per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus buvo beveik sunaikinta. Prieš 130 metų pastatytas Žaliūkių vėjo malūnas – vienas iš nedaugelio Šiaulių istorijos liudytojų. Šiandien jis priskiriamas medinės architektūros technikos paveldui ir yra saugomas. Priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Po trobą ir malūną vedžioja ir pasakoja etnografė Sigita Milvidienė.]]>1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-11-02-15-03--15357838http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/11/138357803328461.m4aSat, 02 Nov 2013 10:20:54 +0000LRTŠį kartą vykstame į Kauno IV fortą, pereisime Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku. Vedžioja ir pasakoja Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius.1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-10-26-15-03--15357841
„Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes vietas išsikėlė 721 sodyba, 19 kaimų. Reikėjo paruošti būsimąjį marių dugną: iškirsti miškus ir sodus, išsivežti kapinaites, užpilti durpynus, savo rankomis nugriauti trobesius ir išsikelti, kaip žmonės sako – „ant kalno“. Tą didžiulę tragediją gyventojai prilygino trėmimui į Sibirą. Skaudu buvo savo akimis matyti, kaip gimti, nuvaikščioti takeliai užliejami vandeniu. Tad į aukštesnę vietą buvo perkeltos ir Rumšiškės, tiksliau, medinė bažnyčia, varpinė ir miestelio pavadinimas.

Kauno regioninio parko vyr. specialistas Giedrius Vaivilavičius svarsto, jog žmonės kartais nelabai suvokia, kodėl reikia saugoti teritorijas. Kam reikia saugoti, pavyzdžiui, vabzdį? Tačiau paaiškėja, kad tas retas vabzdys gyvena sename ąžuole, ant kurio auga gamtinė pintis, gydanti kepenų cirozę. Susiliejus šiems saitams, paliečiamas žmogus. Jei išnyko vabzdys, gal ir žmogui artėja gyvenimo pabaiga? Juk išnyko didelė grupė vabzdžių rūšių, kurios gal galėjo jam arba jo anūkams padėti. Čia ir yra pagrindinis tikslas, kodėl reikia saugoti teritorijas – dėl žmogaus.

„Mes dirbame su mokyklomis ir norime joms nutiesti tiltą į gamtą, į saugomas teritorijas, kad vaikai galėtų mokytis ne tik iš vadovėlių, bet tiesiai iš gamtos“, – mintimis dalijasi Paulius Mieželis iš Ugdymo plėtotės centro.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138296327349839.m4aSat, 26 Oct 2013 15:55:10 +0000LRTAr žinote, kad žmones, kurie gimė Kauno marių dugne, vadina „dugniečiais“? Jie šiandien yra gerbiami, apie juos ir jų gyvenimą renkama medžiaga, prisiminimai, nuotraukos, užrašinėjamos dainos. „Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per...
„Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes vietas išsikėlė 721 sodyba, 19 kaimų. Reikėjo paruošti būsimąjį marių dugną: iškirsti miškus ir sodus, išsivežti kapinaites, užpilti durpynus, savo rankomis nugriauti trobesius ir išsikelti, kaip žmonės sako – „ant kalno“. Tą didžiulę tragediją gyventojai prilygino trėmimui į Sibirą. Skaudu buvo savo akimis matyti, kaip gimti, nuvaikščioti takeliai užliejami vandeniu. Tad į aukštesnę vietą buvo perkeltos ir Rumšiškės, tiksliau, medinė bažnyčia, varpinė ir miestelio pavadinimas.

Kauno regioninio parko vyr. specialistas Giedrius Vaivilavičius svarsto, jog žmonės kartais nelabai suvokia, kodėl reikia saugoti teritorijas. Kam reikia saugoti, pavyzdžiui, vabzdį? Tačiau paaiškėja, kad tas retas vabzdys gyvena sename ąžuole, ant kurio auga gamtinė pintis, gydanti kepenų cirozę. Susiliejus šiems saitams, paliečiamas žmogus. Jei išnyko vabzdys, gal ir žmogui artėja gyvenimo pabaiga? Juk išnyko didelė grupė vabzdžių rūšių, kurios gal galėjo jam arba jo anūkams padėti. Čia ir yra pagrindinis tikslas, kodėl reikia saugoti teritorijas – dėl žmogaus.

„Mes dirbame su mokyklomis ir norime joms nutiesti tiltą į gamtą, į saugomas teritorijas, kad vaikai galėtų mokytis ne tik iš vadovėlių, bet tiesiai iš gamtos“, – mintimis dalijasi Paulius Mieželis iš Ugdymo plėtotės centro.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-10-19-15-03--15357839
Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes, amatus. Ypač garsėja Užgavėnėmis. Plateliuose, dvaro arklidėje, įkurtas pirmasis Lietuvoje Užgavėnių muziejus, kuriame yra daugiau kaip 250 įvairių kaukių, vadinamų „lėčynų“.

Žemaitijos nacionalinis parkas siekia išsaugoti ypač vertingą bei sudėtingą senąjį kultūros paveldą (piliakalnius, alkakalnius, kapinynus ir senovės gyvenvietes), savitą šio krašto architektūros palikimą (bažnyčias, Kristaus kančios kelius – Kalvarijas, senuosius kaimus su tradicinėmis sodybomis, koplytėles, koplytstulpius, kryžius), kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus, puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.

Apie Žemaitijos nacionalinio parko kultūrinį ir dvasinį paveldą tarmiškai pasakoja Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė, Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė ir audėja Laimutė Puidokienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138235750629176.m4aSat, 19 Oct 2013 10:30:00 +0000LRT„Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes“, – rašė Česlovas Kudaba. Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai,...
Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes, amatus. Ypač garsėja Užgavėnėmis. Plateliuose, dvaro arklidėje, įkurtas pirmasis Lietuvoje Užgavėnių muziejus, kuriame yra daugiau kaip 250 įvairių kaukių, vadinamų „lėčynų“.

Žemaitijos nacionalinis parkas siekia išsaugoti ypač vertingą bei sudėtingą senąjį kultūros paveldą (piliakalnius, alkakalnius, kapinynus ir senovės gyvenvietes), savitą šio krašto architektūros palikimą (bažnyčias, Kristaus kančios kelius – Kalvarijas, senuosius kaimus su tradicinėmis sodybomis, koplytėles, koplytstulpius, kryžius), kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus, puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.

Apie Žemaitijos nacionalinio parko kultūrinį ir dvasinį paveldą tarmiškai pasakoja Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė, Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė ir audėja Laimutė Puidokienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-10-12-15-03--15357840
Su kitomis Žemaitijos nacionalinio parko vertybėmis supažindina direkcijos darbuotojai Aušra Brazdeikytė ir Giedrius Norvaišas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138180265430742.m4aSat, 12 Oct 2013 12:31:38 +0000LRTŽemaitijos nacionaliniame parke duris atvėręs unikalus ir vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus iš karto tapo lankomas turistų. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įkurtos ekspozicijos...
Su kitomis Žemaitijos nacionalinio parko vertybėmis supažindina direkcijos darbuotojai Aušra Brazdeikytė ir Giedrius Norvaišas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-10-05-15-03--15357842
Anot Krekenavos regioninio parko vyr. specialistės Linos Juozaitienės, norint aplankyti įdomiausias parko vietas, pakeliui susipažįstant su kraštovaizdžio vertybėmis, truktų porą dienų. Todėl labai pravartu užsukti į lankytojų centrą, o jau iš ten, kur tik širdis geidžia. Laidoje taip pat kalbės Pašilių stumbryno jėgeris Rytas Papšys ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/10/138148007242655.m4aSat, 05 Oct 2013 20:34:21 +0000LRTKrekenavos regioninio parko simbolis – europinis stumbras. Pašilių stumbryne, gyvuojančiame daugiau kaip 40 m., atkurta kadaise Lietuvoje gyvenusių ir išnykusių stumbrų populiacija. Pats parkas yra Vidurio Lietuvos žemumoje, Nevėžio lygumoje....
Anot Krekenavos regioninio parko vyr. specialistės Linos Juozaitienės, norint aplankyti įdomiausias parko vietas, pakeliui susipažįstant su kraštovaizdžio vertybėmis, truktų porą dienų. Todėl labai pravartu užsukti į lankytojų centrą, o jau iš ten, kur tik širdis geidžia. Laidoje taip pat kalbės Pašilių stumbryno jėgeris Rytas Papšys ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-09-28-15-03--15357844
Po Chaimo Frenkelio vilą vedžioja ir pasakoja Šiaulių muziejaus „Aušra“ darbuotoja Irina Kubilienė. Pavyzdžiui, Karalių galerijoje galima pamatyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro vienintelį Lietuvoje visafigūrį portretą, tapytą Vincento Smakausko. Geltonojoje svetainėje – P. Smuglevičiaus paveikslą mitologine tema „Charono laivas“. Žaliojoje svetainėje rodomos įspūdingos graviūros, kurias sukūrė prancūzų dailininkas B. Picart`as pagal tapytojo C. Le Bruno darbus. O Rytų meno galerijoje puikuojasi stulbinančios Edo epochos japonų graviūros. Tad sakyti, kad Šiauliai yra provincijos miestas, būtų neatsargu ir neteisinga.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/13805397365112.m4aSat, 28 Sep 2013 11:35:30 +0000LRTŠiauliai turi istorinį kultūros centrą, atveriantį lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir Europos kultūros paveldą – Chaimo Frenkelio vilą. Joje esančiose ekspozicijose „Provincijos dvaras“ ir „Provincijos miestas“ (XIX–XX a.) tarp eksponatų yra...
Po Chaimo Frenkelio vilą vedžioja ir pasakoja Šiaulių muziejaus „Aušra“ darbuotoja Irina Kubilienė. Pavyzdžiui, Karalių galerijoje galima pamatyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro vienintelį Lietuvoje visafigūrį portretą, tapytą Vincento Smakausko. Geltonojoje svetainėje – P. Smuglevičiaus paveikslą mitologine tema „Charono laivas“. Žaliojoje svetainėje rodomos įspūdingos graviūros, kurias sukūrė prancūzų dailininkas B. Picart`as pagal tapytojo C. Le Bruno darbus. O Rytų meno galerijoje puikuojasi stulbinančios Edo epochos japonų graviūros. Tad sakyti, kad Šiauliai yra provincijos miestas, būtų neatsargu ir neteisinga.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-09-21-15-03--15357845
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejaus Ustronėje muziejininkas Audrius Daukša kviečia apžiūrėti svirną, kuris išsiskiria savo netradicine vidaus ir išorės architektūra bei apeiti apžvalgos galerija, pasigrožėti nuostabiu vaizdu. Pastatas yra Lietuvos kultūros paminklų sąraše. Šiuo metu jame veikia Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių ekspozicijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/138002839754120.m4aSat, 21 Sep 2013 08:37:48 +0000LRTValaktėliuose kunigavęs Juozas Tumas-Vaižgantas mėgdavo lankytis svirne Ustronėje, ilsėtis antrajame aukšte, rašyti. Šiame vienkiemyje buvo sukurti „Aukštaičių vaizdeliai“, kurie pateko į literatūrinį kūrinį „Pragiedruliai“. Į Valaktėlius Vaižgantas...
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejaus Ustronėje muziejininkas Audrius Daukša kviečia apžiūrėti svirną, kuris išsiskiria savo netradicine vidaus ir išorės architektūra bei apeiti apžvalgos galerija, pasigrožėti nuostabiu vaizdu. Pastatas yra Lietuvos kultūros paminklų sąraše. Šiuo metu jame veikia Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių ekspozicijos.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-09-14-15-03--15357846
Kasmet už geriausią filmą apie Lietuvos gamtą įteikiama Petro Abukevičiaus premija. Šiais metais ji atiteko Šiluvos miestelio gyventojui Valdui Mikolaičiui, sukūrusiam dokumentinį filmą „Pavienės bitės“. Po apdovanojimo visi susirinko į Vilko muziejų. Ramūnas Abukevičius aprodė įdomiausias sodybos vietas, supažindino su režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus ekspozicija, Vilko seklyčia. O kur vilkas, ten ir avys. Teko skanauti viralo iš škudienos – retos baltiškos veislės avies. Inga ir Kęstutis Samušiai iš miesto atsikraustė į vienkiemį Molėtų rajone ir ten augina škudžių veislės avis. Mėsa gardi, o ir vilna tinkama vėlimui. Inga laiko save amatininke, velia veltinius, o Kęstutis ūkininkauja. Šeima mielai priima svečius, vyksta edukacinės pamokėlės. Savo patirtimi dalijasi ir Saldutiškio Rožių dvaro savininkas Arūnas Svitojus, puoselėjantis dvarų kultūros tradicijas. Netrukus jis tikisi dvaro duris atverti lankytojams. Anot A. Svitojaus, ten kur dvaras, ten ir škudės, ir žemaitukai – bus kur akis paganyti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137933120735538.m4aSat, 14 Sep 2013 01:11:50 +0000LRTPrieš keliolika metų Utenos rajone, Saldutiškio seniūnijoje, Indubakių kaime, kino režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus sodyboje įrengtuose voljeruose gyveno keliolika vilkų. Čia žymus gamtos mylėtojas filmavo plėšrius žvėris. Šiandien...
Kasmet už geriausią filmą apie Lietuvos gamtą įteikiama Petro Abukevičiaus premija. Šiais metais ji atiteko Šiluvos miestelio gyventojui Valdui Mikolaičiui, sukūrusiam dokumentinį filmą „Pavienės bitės“. Po apdovanojimo visi susirinko į Vilko muziejų. Ramūnas Abukevičius aprodė įdomiausias sodybos vietas, supažindino su režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus ekspozicija, Vilko seklyčia. O kur vilkas, ten ir avys. Teko skanauti viralo iš škudienos – retos baltiškos veislės avies. Inga ir Kęstutis Samušiai iš miesto atsikraustė į vienkiemį Molėtų rajone ir ten augina škudžių veislės avis. Mėsa gardi, o ir vilna tinkama vėlimui. Inga laiko save amatininke, velia veltinius, o Kęstutis ūkininkauja. Šeima mielai priima svečius, vyksta edukacinės pamokėlės. Savo patirtimi dalijasi ir Saldutiškio Rožių dvaro savininkas Arūnas Svitojus, puoselėjantis dvarų kultūros tradicijas. Netrukus jis tikisi dvaro duris atverti lankytojams. Anot A. Svitojaus, ten kur dvaras, ten ir škudės, ir žemaitukai – bus kur akis paganyti.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-09-07-15-03--15357847
Metelių regioniniame parke įrengti trys pėsčiųjų pažintiniai takai, supažindinantys su įdomiausiomis vietomis. Pavyzdžiui, stebėti svarbias vandens paukščių perėjimo ir perskridimo poilsio vietas galima su Metelių regioninio parko lankytojų centre esančiais žiūronais. O susipažinti su augmenijos ir gyvūnijos savitumu, kurį nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir unikalus reljefas, galima patraukus į žygį pėsčiųjų takais, kurių yra trys. Vienu iš jų ir pereisime. Kartu traukdami aplink Dusią iki Metelio ežero, užlipsime ant piliakalnio prie Prelomciškių, menančio būtą didelę jotvingių gyvenvietę ir medinę pilį, aplankysime Kryžių koplyčią, atsigersime švento šaltinio vandens. Mus lydi Metelių regioninio parko gidė Elena Amšiejienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137872862652972.m4aSat, 07 Sep 2013 01:20:16 +0000LRTDusia, Metelys ir Obelija tyvuliuoja Lazdijų rajone. Šie nuostabūs Sūduvos aukštumos ežerai – didžiausi Metelių regioniniame parke ir užima ketvirtadalį parko teritorijos. Tai – vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui vandens telkiniai, kurių...
Metelių regioniniame parke įrengti trys pėsčiųjų pažintiniai takai, supažindinantys su įdomiausiomis vietomis. Pavyzdžiui, stebėti svarbias vandens paukščių perėjimo ir perskridimo poilsio vietas galima su Metelių regioninio parko lankytojų centre esančiais žiūronais. O susipažinti su augmenijos ir gyvūnijos savitumu, kurį nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir unikalus reljefas, galima patraukus į žygį pėsčiųjų takais, kurių yra trys. Vienu iš jų ir pereisime. Kartu traukdami aplink Dusią iki Metelio ežero, užlipsime ant piliakalnio prie Prelomciškių, menančio būtą didelę jotvingių gyvenvietę ir medinę pilį, aplankysime Kryžių koplyčią, atsigersime švento šaltinio vandens. Mus lydi Metelių regioninio parko gidė Elena Amšiejienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-09-02-16-03--15357848
Rugsėjo 1-osios proga Metelių regioninio parko administratorė Elena Amšiejienė moksleiviams dovanoja gamtos pažinimo pamoką, kviesdama pereiti Tarpežerių miškų ir pelkių pažintiniu taku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/09/137821159163436.m4aMon, 02 Sep 2013 01:59:16 +0000LRTMetelių regioninis parkas saugo didžiuosius pietų Lietuvos ežerus, įdubusius Sūduvos aukštumoje. Dusią, Metelį ir Obeliją supa plačios terasos, pirmykščio ežero atbraidai, paežerių smėlingos kopos, plokščiakalvės. Šiame nuostabiame gamtos kampelyje...
Rugsėjo 1-osios proga Metelių regioninio parko administratorė Elena Amšiejienė moksleiviams dovanoja gamtos pažinimo pamoką, kviesdama pereiti Tarpežerių miškų ir pelkių pažintiniu taku.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-08-24-15-03--15357853
Šįkart mūsų laukia pažintis su Nemuno kilpomis, Vytauto ir Punios piliakalniais, Balbieriškio atodanga, didžiausiu Lietuvoje maumedynu, Birštonu ir jame trykštančiais šaltiniais. Pasakoja Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė, kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137750810838126.m4aFri, 23 Aug 2013 21:18:31 +0000LRT„Keliaujančiam Nemunu į Balbieriškį užsukti nebūtina, bet į skardį, kuris iškyla kairėje stačia 40 metrų siena, neįkopti nevalia. Reginys toks, kokio iki šiol dar nepatyrei! Nematęs Nemuno nuo Balbieriškio šlaitų, dar negali girtis matęs mūsų upių...
Šįkart mūsų laukia pažintis su Nemuno kilpomis, Vytauto ir Punios piliakalniais, Balbieriškio atodanga, didžiausiu Lietuvoje maumedynu, Birštonu ir jame trykštančiais šaltiniais. Pasakoja Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė, kultūrologė Ramutė Milušauskienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-08-17-15-03--15357854
Pociūnų aerodrome mus pasitinka vadovas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius ir Lietuvos sklandymo federacijos pirmininkas Vytautas Sabeckis. Jis prisimena aerodromo istoriją, pasakoja apie netoliese projektuojamus ir gaminamus sklandytuvus, stovyklas vaikams ir kt. O vėliau – taip lauktas skrydis virš Nemuno kilpų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137690430919110.m4aSat, 17 Aug 2013 07:48:09 +0000LRTĮ Nemuno kilpų regioninį parką galima atvykti gerai įrengtais krašto keliais automobiliu, dviračiu arba plaukiant Nemunu nuo Punios iki Birštono. O pasižvalgyti po Nemuno vingius, šilus ir kaimus – skrendant ar sklandant. Pociūnų aerodrome mus...
Pociūnų aerodrome mus pasitinka vadovas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius ir Lietuvos sklandymo federacijos pirmininkas Vytautas Sabeckis. Jis prisimena aerodromo istoriją, pasakoja apie netoliese projektuojamus ir gaminamus sklandytuvus, stovyklas vaikams ir kt. O vėliau – taip lauktas skrydis virš Nemuno kilpų.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-08-10-15-03--15357855
Dieveniškių istorinis regioninis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti ir tvarkyti kultūros ir gamtos požiūriu vertingą Dieveniškių kraštovaizdį, etnokultūra, palaikyti gamtinės ekosistemos stabilumą, savitą augaliją. Rytiniame Šalčininkų siaurame pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemės, įsikūręs Dieveniškių istorinis regioninis parkas užima 8609 ha ploto.

Su Dieveniškių istorinio regioninio parko kultūrologe Irute Eidukiene apsilankysime ne tik Norviliškių vienuolyne, bet ir etnografiniame Rimašių kaime, pasikalbėsime su senbuviais, o su ekologe Lina Kučinskaite pereisime Gaujos mokomuoju pažintiniu taku.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137640013551253.m4aFri, 09 Aug 2013 21:29:58 +0000LRT400 m. dramatišką istoriją saugantys Norviliškių renesansiniai vienuolyno rūmai mena turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Istoriniuose šaltiniuose žinios apie Norviliškes sutinkamos XVI a. pabaigoje. Pirmasis rūmų savininkas ir...
Dieveniškių istorinis regioninis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti ir tvarkyti kultūros ir gamtos požiūriu vertingą Dieveniškių kraštovaizdį, etnokultūra, palaikyti gamtinės ekosistemos stabilumą, savitą augaliją. Rytiniame Šalčininkų siaurame pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemės, įsikūręs Dieveniškių istorinis regioninis parkas užima 8609 ha ploto.

Su Dieveniškių istorinio regioninio parko kultūrologe Irute Eidukiene apsilankysime ne tik Norviliškių vienuolyne, bet ir etnografiniame Rimašių kaime, pasikalbėsime su senbuviais, o su ekologe Lina Kučinskaite pereisime Gaujos mokomuoju pažintiniu taku.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-08-03-15-03--15357856
Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas, kultūrologė Irutė Eidukienė ir kraštotvarkininkas Jonas Kuprijanas supažindina su parko istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/08/137570081729963.m4aSat, 03 Aug 2013 00:42:23 +0000LRTPažvelgus į Lietuvos žemėlapį, Dieveniškių kraštas atrodo tarsi pusiasalis, įsiterpęs į kaimyninę valstybę. Dieveniškių ir Poškonių seniūnijas beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija. Vietiniai mėgsta legendą, kurioje kalbama apie Stalino...
Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas, kultūrologė Irutė Eidukienė ir kraštotvarkininkas Jonas Kuprijanas supažindina su parko istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-07-27-15-03--15357857
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška ir vyr. ekologė Tatjana Ivanova kviečia aplankyti Kačėniškių piliakalnį, pasikalbėti su tiriamuosius ir tvarkomuosius darbus atliekančiais archeologais, pasidžiaugti 600 m. Adamavo ąžuolu. Taip pat laukia pažintis su dr. Prano Karvelio vaistažolių įmone Švenčionių rajone. Lina Karvelienė papasakos apie renkamas vaistažoles ir gaminamus mišinius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137511128778605.m4aSat, 27 Jul 2013 04:18:59 +0000LRTŠvenčionių kraštas turtingas Dauguvos ir Žeimenos upių moreninės takoskyros kraštovaizdžiu, gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Sirvėtos regioninis parkas pristato Švenčionių aukštumą, kurią suformavo didžiulis paskutinysis Nemuno...
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška ir vyr. ekologė Tatjana Ivanova kviečia aplankyti Kačėniškių piliakalnį, pasikalbėti su tiriamuosius ir tvarkomuosius darbus atliekančiais archeologais, pasidžiaugti 600 m. Adamavo ąžuolu. Taip pat laukia pažintis su dr. Prano Karvelio vaistažolių įmone Švenčionių rajone. Lina Karvelienė papasakos apie renkamas vaistažoles ir gaminamus mišinius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-07-20-15-03--15357858
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos kaime, Švenčionių rajone, buvusios Šventos dvarvietės svirne, statytame dar 1867 m. Jame įrengta ekspozicija „Mitologija“, kurios pagrindą sudaro – Gyvybės arba Pasaulio medis. Šiuo simboliu remdamiesi mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžinąjį gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi gamta, žmogus, sakmės ir legendos.

Su Sirvėtos regioninio parko lankytojų centru mus supažindina direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška, prisiminimais dalijasi Šventos kaimo gyventojas Edvardas, įspūdžiais – netikėti svečiai iš Jakutijos.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/13744849388986.m4aSat, 20 Jul 2013 11:33:32 +0000LRTSirvėtos regioninio parko lankytojų centras kviečia daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, joje esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, susipažinti su maršrutais ir pan. Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei...
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos kaime, Švenčionių rajone, buvusios Šventos dvarvietės svirne, statytame dar 1867 m. Jame įrengta ekspozicija „Mitologija“, kurios pagrindą sudaro – Gyvybės arba Pasaulio medis. Šiuo simboliu remdamiesi mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžinąjį gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi gamta, žmogus, sakmės ir legendos.

Su Sirvėtos regioninio parko lankytojų centru mus supažindina direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška, prisiminimais dalijasi Šventos kaimo gyventojas Edvardas, įspūdžiais – netikėti svečiai iš Jakutijos.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-07-13-15-03--15357860http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137389469936695.m4aSat, 13 Jul 2013 04:47:05 +0000LRTSalantai įsikūrę abipus Salanto upės, prie Kretingos, Platelių, Plungės ir Skuodo kryžkelės. Senovėje miestelis vadinosi Skilandžiais, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1565 m. Šiandien miestelyje tvarkomas dvaro parkas, likęs iš tų laikų,...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-07-08-16-03--15357859Kartu su Kretingos savivaldybės, Salantų regioninio ir kitų Lietuvos parkų atstovais, Kartenos seniūne ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovais bei žurnalistais patraukėme apžiūrėti aplink Kartenos piliakalnį lankytinų vietų, pasiklausyti istorijos ir legendų, pasigrožėti nuo piliakalnio atsiveriančiu nuostabiu vaizdu, o didžiulėje Kartenos papėdėje įrengtoje poilsiavietėje užkąsti ir pabendrauti.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/07/137336784582928.m4aMon, 08 Jul 2013 00:53:09 +0000LRTSiekiant išsaugoti šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje Minijos-Salanto-Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas. Jį pristato daugiau kaip 210...Kartu su Kretingos savivaldybės, Salantų regioninio ir kitų Lietuvos parkų atstovais, Kartenos seniūne ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovais bei žurnalistais patraukėme apžiūrėti aplink Kartenos piliakalnį lankytinų vietų, pasiklausyti istorijos ir legendų, pasigrožėti nuo piliakalnio atsiveriančiu nuostabiu vaizdu, o didžiulėje Kartenos papėdėje įrengtoje poilsiavietėje užkąsti ir pabendrauti.]]>1375falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-06-29-15-03--15357863
Veliuoniškiai didžiuojasi Gedimino kapo kalnu, Junigedos pilimi, Pilaitėmis, kryžiuočių pilimi. Tai vis mitais ir legendomis apipinta praeitis, gyvuojanti žmonių atmintyje. Veliuonos bažnyčia 1421 m. funduota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto yra viena pirmųjų katalikų bažnyčių Žemaitijoje. Miestelio centre puikuojasi paminklas Vytautui. Netoli kviečia užsukti siekiantis kelis šimtus metų Veliuonos dvaras. Po piliakalnius ir Veliuoną vedžioja veliuoniškė Rasa Draudvilė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/1372924145169.m4aSat, 29 Jun 2013 06:49:22 +0000LRTPo Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru, kuriame būta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, ir vienos iš Žemaitijos seniūnijų. Neatsitiktinai Veliuonoje įsteigta ir viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. O piliakalniai mena didingus...
Veliuoniškiai didžiuojasi Gedimino kapo kalnu, Junigedos pilimi, Pilaitėmis, kryžiuočių pilimi. Tai vis mitais ir legendomis apipinta praeitis, gyvuojanti žmonių atmintyje. Veliuonos bažnyčia 1421 m. funduota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto yra viena pirmųjų katalikų bažnyčių Žemaitijoje. Miestelio centre puikuojasi paminklas Vytautui. Netoli kviečia užsukti siekiantis kelis šimtus metų Veliuonos dvaras. Po piliakalnius ir Veliuoną vedžioja veliuoniškė Rasa Draudvilė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-06-22-15-03--15357861Su Seredžiaus seniūnu Jonu Pikoraičiu kalbamės ant Nemuno kranto kalno kadaise įsikūrusiame Belvederio dvaro parke apie tuos laikus, kai dvaras klestėjo, po to nyko, kaip šiuo metu šaukiasi pagalbos.
Seredžius mini 720-ąsias vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metines ir Seredžiaus Šv. Krikštytojo bažnyčios 100-metį. Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius prisimena iš Seredžiaus ir jo apylinkių kilusius žmones, kurie iki šiol garsina savo kraštą ir Lietuvą. Nemažai jų būta.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137216543168275.m4aSat, 22 Jun 2013 08:19:50 +0000LRTBelvederis – kaimas Jurbarko rajone, netoli Seredžiaus. Lietuvos didikų Burbų giminės atstovas Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba 1830–1840 m. pastatė puošnų itališko stiliaus dvarą. Pagal savininko norą ir skonį bei tuo metu Europoje vyravusią...Su Seredžiaus seniūnu Jonu Pikoraičiu kalbamės ant Nemuno kranto kalno kadaise įsikūrusiame Belvederio dvaro parke apie tuos laikus, kai dvaras klestėjo, po to nyko, kaip šiuo metu šaukiasi pagalbos.
Seredžius mini 720-ąsias vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metines ir Seredžiaus Šv. Krikštytojo bažnyčios 100-metį. Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius prisimena iš Seredžiaus ir jo apylinkių kilusius žmones, kurie iki šiol garsina savo kraštą ir Lietuvą. Nemažai jų būta.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-06-15-15-03--15357865
Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius nusprendė pasidalyti turtinga miestelio istorija bei jos paveldu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137147415428270.m4aSat, 15 Jun 2013 10:42:13 +0000LRTSeredžius nuo seno garsėja vaizdingomis apylinkėmis, Dubysos ir Nemuno santaka, romėniška lietuvių kilmės legenda, bylojančia apie Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Sako, kad atvykęs Palemonas čia...
Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius nusprendė pasidalyti turtinga miestelio istorija bei jos paveldu.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-06-08-15-03--15357867
Trečiosios kartos tikrasis pilies gyventojas pilininkas Antanas Šveiberis šiandien rūpinasi Panemunės pilimi ir parku. Iš kartos į kartą perduoda pasakojimus, kurie byloja apie pilies pietvakarių bokšto rūsyje buvusį kalėjimą, į kurį baudžiamieji buvo nuleidžiami virve arba kopėčiomis, apie pilies savininkų skriaudžiamus baudžiauninkus, apie paslaptingus požeminius tunelius, vedančius iš Panemunės pilies tiesiai į anapus Nemuno esantį Gelgaudiškį.

Šiuo metu Panemunės pilis yra dalinai restauruota ir priklauso Vilniaus dailės akademijai. Atgiję renesanso rūmai tampa svarbūs Lietuvos kultūrai ir vilioja lankytojus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137095921644646.m4aSat, 08 Jun 2013 06:26:51 +0000LRTPanemunės, Gelgaudų, Vytėnų pilis – toli gražu ne visi vardai, kuriais per 400 gyvavimo metų ji buvo vadinama. Seniausias žinomas vardas – Panemunės pilis. Pasikeitus savininkams, ji buvo vadinama Gelgaudų pilimi, o po 1831 m. sukilimo, apleista ir be...
Trečiosios kartos tikrasis pilies gyventojas pilininkas Antanas Šveiberis šiandien rūpinasi Panemunės pilimi ir parku. Iš kartos į kartą perduoda pasakojimus, kurie byloja apie pilies pietvakarių bokšto rūsyje buvusį kalėjimą, į kurį baudžiamieji buvo nuleidžiami virve arba kopėčiomis, apie pilies savininkų skriaudžiamus baudžiauninkus, apie paslaptingus požeminius tunelius, vedančius iš Panemunės pilies tiesiai į anapus Nemuno esantį Gelgaudiškį.

Šiuo metu Panemunės pilis yra dalinai restauruota ir priklauso Vilniaus dailės akademijai. Atgiję renesanso rūmai tampa svarbūs Lietuvos kultūrai ir vilioja lankytojus.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-06-01-15-03--15357868
Nuo Šv. Dvasios cerkvės ir stačiatikių vienuolyno iki Šv. Paraskevės parapijos, kur klebonauja kunigas V. Mockus. Pakeliui prisiminsime svarbesnes stačiatikiams vietas Vilniuje.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/06/137035455156712.m4aFri, 31 May 2013 21:46:47 +0000LRT„Aš dar jaunystėje pradėjau domėtis istorija. Vilniaus senamiesčio gatvėmis galėčiau vaikščioti paromis“, – sako stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus. Nuo Šv. Dvasios cerkvės ir stačiatikių vienuolyno iki Šv. Paraskevės parapijos, kur klebonauja...
Nuo Šv. Dvasios cerkvės ir stačiatikių vienuolyno iki Šv. Paraskevės parapijos, kur klebonauja kunigas V. Mockus. Pakeliui prisiminsime svarbesnes stačiatikiams vietas Vilniuje.]]>1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-05-25-15-03--15357866http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136974362057219.m4aSat, 25 May 2013 08:02:27 +0000LRTVilniaus kankinių relikvijos ilsisi Vilniaus šerdyje, šalia Aušros vartų esančioje Šv. Dvasios cerkvėje. Iš viso pasaulio atvyksta piligrimai, tikėdamiesi stebuklo, pamatyti daugelį amžių neirstančius trijų kankinių palaikus. „Dvasininkams ir...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-05-18-15-03--15357872
Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136914120370519.m4aSat, 18 May 2013 03:37:56 +0000LRT„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“). Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų...
Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galingoms valstybės giminėms. XIX a. pirmoje pusėje dvaras tapo grafų Zaleskių giminės nuosavybė. 1909 m. Veliuonos dvarą nusipirko švedų kilmės Rusijos baronų Vakselių šeima. Pastaraisiais metais dvaro rūmus ir parką atsiėmė Kanadoje gyvenanti dvaro paveldėtoja, Egėjaus Vakselio dukra, Olga Vakselytė-Švartz. Čia ir prasideda didžioji dvaro tragedija: pusiau apleistas, pusiau tvarkomas. Šiuo metu šalia p. O. Vakselytės apartamentų glaudžiasi Veliuonos krašto muziejus. Angelė Orlovskytė, muziejaus vedėja, mokytoja Liucija Pranaitienė ir Veliuonos bendruomenės nariai įsitikinę, kad dvarui nesunykti padeda veliuoniškių palaikymas. Tad kviesliai kviečia „Atvykti ant didžiojo baliaus, ant Veliuonos gaspados, ant veselijos.“]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-05-11-15-03--15357869
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“

Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136853639934239.m4aSat, 11 May 2013 12:55:10 +0000LRTJau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į...
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“

Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-05-04-15-03--15357870
Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliaujant miškais ir pievomis palei Dūkštų upelį, prieš akis atsiveria Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai. Buivydų piliakalnyje virš aukšto šlaito įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai: atodanga, kanjonas, besidriekiantis Dūkštų slėniu, netoliese stūksantis Bradeliškių piliakalnis. Būtent pro Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius vingiuoja 5 km ilgio pats ekstremaliausias Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/05/136793636227841.m4aSat, 04 May 2013 07:22:06 +0000LRTXIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas ir publicistas Vladislovas Sirokomlė dar prieš 150 metų rašė: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė gėda, kai svetimais kraštais domimasi labiau negu savuoju“. Neries regioninio...
Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliaujant miškais ir pievomis palei Dūkštų upelį, prieš akis atsiveria Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai. Buivydų piliakalnyje virš aukšto šlaito įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai: atodanga, kanjonas, besidriekiantis Dūkštų slėniu, netoliese stūksantis Bradeliškių piliakalnis. Būtent pro Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius vingiuoja 5 km ilgio pats ekstremaliausias Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas.]]>1380falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-04-27-15-03--15357873
Karmazinų, Buivydų piliakalnius, Verkšionių regyklą bei „Užkeiktų vestuvių“ akmenis, gamtos sukurtą moderniojo meno skulptūrą Ausiutiškių konglomeratą, Pinyklos šaltinį bei Dūkštų ąžuolyną ragina aplankyti ir gerai praleisti laiką Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir Lankytojų centro vadovas Saulius Pupininkas. Jie moka pasakoti užburiančias istorijas, pasidalyti ir mokslinėmis žiniomis, taip viliodami į Neries regioninį parką lankytojus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136733149224016.m4aSat, 27 Apr 2013 11:03:44 +0000LRTNeries regioninio parko darbuotojai deda daug pastangų, kviesdami Lietuvos gyventojus ir svečius aplankyti nuostabaus grožio unikalias gamtos ir kultūros paveldo vietas bei objektus Vilniaus rajone. Netrukus Dūkštų ąžuolynas pasitiks atsinaujinęs...
Karmazinų, Buivydų piliakalnius, Verkšionių regyklą bei „Užkeiktų vestuvių“ akmenis, gamtos sukurtą moderniojo meno skulptūrą Ausiutiškių konglomeratą, Pinyklos šaltinį bei Dūkštų ąžuolyną ragina aplankyti ir gerai praleisti laiką Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė ir Lankytojų centro vadovas Saulius Pupininkas. Jie moka pasakoti užburiančias istorijas, pasidalyti ir mokslinėmis žiniomis, taip viliodami į Neries regioninį parką lankytojus.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-04-20-15-03--15357871
Mintis įkurti karaimų muziejų Serajai Šapšalui kilo dar XIX a. pab. Jis turėjo sukaupęs nemažai karaimikos eksponatų.Tačiau tik 1938 m. pavyko padėti pastato pamatus. Statybos darbus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Rinkiniai liko S. Šapšalo bute Vilniuje. 1941 m. S. Šapšalas sukauptas vertybes padovanojo valstybei, prašydamas ir vėl įkurti muziejų. Tačiau tik 1967 m. Trakuose atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda, kurioje buvo eksponuojami perduoti Trakų istorijos muziejui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui eksponatai iš S. Šapšalo kolekcijos.

Šiandien S. Šapšalo ekspozicija supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi, papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 m. iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, muziejus.

Pasakoja ilgametė Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvusi darbuotoja Alvyra Zagreckaitė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136672428716774.m4aSat, 20 Apr 2013 05:15:38 +0000LRTKaraimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pab. Vytautas pasiekė Krymo pusiasalį ir po pergalės mūšio su Aukso orda į Lietuvą atsivežė apie 400 karaimų šeimų. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, vėliau karaimų gyvenvietės...
Mintis įkurti karaimų muziejų Serajai Šapšalui kilo dar XIX a. pab. Jis turėjo sukaupęs nemažai karaimikos eksponatų.Tačiau tik 1938 m. pavyko padėti pastato pamatus. Statybos darbus nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Rinkiniai liko S. Šapšalo bute Vilniuje. 1941 m. S. Šapšalas sukauptas vertybes padovanojo valstybei, prašydamas ir vėl įkurti muziejų. Tačiau tik 1967 m. Trakuose atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda, kurioje buvo eksponuojami perduoti Trakų istorijos muziejui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui eksponatai iš S. Šapšalo kolekcijos.

Šiandien S. Šapšalo ekspozicija supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi, papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 m. iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, muziejus.

Pasakoja ilgametė Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvusi darbuotoja Alvyra Zagreckaitė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-04-13-15-03--15357874
Kokios Tuskulėnų parko memorialinio komplekso paslaptys? Ekskursiją veda ir pasakoja vedėja Dovilė Lauraitienė ir vyr. specialistas Remigijus Černius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136612685553765.m4aSat, 13 Apr 2013 10:09:02 +0000LRTTragiškus XX a. Lietuvos įvykius mena Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, esantis Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus...
Kokios Tuskulėnų parko memorialinio komplekso paslaptys? Ekskursiją veda ir pasakoja vedėja Dovilė Lauraitienė ir vyr. specialistas Remigijus Černius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-04-06-15-03--15357877
Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/04/136551946351422.m4aSat, 06 Apr 2013 12:39:33 +0000LRT„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta...
Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-03-30-15-03--15357875
Bonifratrų vienuolyne, šalia Šv. Kryžiaus bažnyčios, gyvena septynios moterų vienuolijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys. Jos Šv. Kryžiaus namų Socialiniame centre atlieka apaštalinį darbą, vienuolyno patalpose organizuoja įvairiausius renginius, vykdo edukacinius užsiėmimus, Šv. Kryžiaus bažnyčioje vyksta koncertai. Vienuolyno seserys taip pat priima ekskursijas ir pasakoja bei aprodo paslaptingiausias vietas, traukiančias smalsuolius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/54a1600b7cfec.m4aSat, 30 Mar 2013 00:49:16 +0000LRTPačiame Vilniaus centre, S. Daukanto a. 1, po Šv. Kryžiaus bažnyčia, trykšta šaltinis, menantis vienuolių pranciškonų atėjimą į Lietuvą. Daug kas jį laiko stebuklingu. Tačiau Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos...
Bonifratrų vienuolyne, šalia Šv. Kryžiaus bažnyčios, gyvena septynios moterų vienuolijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys. Jos Šv. Kryžiaus namų Socialiniame centre atlieka apaštalinį darbą, vienuolyno patalpose organizuoja įvairiausius renginius, vykdo edukacinius užsiėmimus, Šv. Kryžiaus bažnyčioje vyksta koncertai. Vienuolyno seserys taip pat priima ekskursijas ir pasakoja bei aprodo paslaptingiausias vietas, traukiančias smalsuolius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-03-23-15-03--15357878
Šiandien Energetikos ir technikos muziejaus pasididžiavimas yra techninio paveldo objektas – Vilniaus elektrinės pastatas ir autentiška dar neseniai veikusios elektrinės įranga. Taip pat galima pasidžiaugti išsaugotu industriniu paveldu, pasigėrėti senoviškais automobiliais, pasimėgauti interaktyviomis mokslo ekspozicijomis, kurios pasaulio mokslo ir technikos muziejuose išpopuliarėjo jau prieš keletą dešimtmečių, susipažinti su Vilniaus pramonės istorija. Ant muziejaus pastato stogo įrengta vėjo ir saulės jėgainė padeda pristatyti alternatyvią ekologišką energetiką, supažindina su naujomis technologijomis.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136431157233576.m4aSat, 23 Mar 2013 05:41:19 +0000LRT„Vilniuje yra Valdovų rūmai, Nacionalinė dailės galerija, istoriniai ir kultūros centrai, kuriais galima didžiuotis. Tačiau Vilnius neturi savo miesto istorijos muziejaus. Mūsų tikslas – per penkerius metus parengti ekspozicijas, supažindinančias su...
Šiandien Energetikos ir technikos muziejaus pasididžiavimas yra techninio paveldo objektas – Vilniaus elektrinės pastatas ir autentiška dar neseniai veikusios elektrinės įranga. Taip pat galima pasidžiaugti išsaugotu industriniu paveldu, pasigėrėti senoviškais automobiliais, pasimėgauti interaktyviomis mokslo ekspozicijomis, kurios pasaulio mokslo ir technikos muziejuose išpopuliarėjo jau prieš keletą dešimtmečių, susipažinti su Vilniaus pramonės istorija. Ant muziejaus pastato stogo įrengta vėjo ir saulės jėgainė padeda pristatyti alternatyvią ekologišką energetiką, supažindina su naujomis technologijomis.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-03-16-15-03--15357876
Baltijos gintaro meno centro savininko Kazimiero Mizgirio užsakymu architektas Robertas Zilinskas ištyrinėjo pastato užkaborius ir pasiūlė naujai pažvelgti į jo istorinę praeitį: „Gerai, kai yra paveldą suprantančių ir puoselėjančių žmonių. Tai padeda geriau pažinti Lietuvą, ypač Vilnių, kuris daug matė, kentėjo ir vis dar atrandamas iš naujo“. K. Mizgiris stengiasi pritraukti kuo daugiau lankytojų, ypač moksleivių: „Edukacinėse pamokėlėse galima pamatyti, kaip apdorojamas gintaras, papuošalų gamybą ir kartu susipažinti su Vilniaus kultūriniu sluoksniu, įvairiais archeologiniais radiniais, autentiškais tapytais lubų fragmentais“.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136387184612532.m4aSat, 16 Mar 2013 13:11:37 +0000LRTNuo smuklės iki muziejaus. Šiandien Šv. Mykolo g. 12 įsikūręs Baltijos gintaro meno muziejus kviečia lankytojus ne tik apžiūrėti originaliai ir meistriškai pateiktą Baltijos gintaro susidarymo istoriją, bet ir susipažinti su paveldu, XVII a....
Baltijos gintaro meno centro savininko Kazimiero Mizgirio užsakymu architektas Robertas Zilinskas ištyrinėjo pastato užkaborius ir pasiūlė naujai pažvelgti į jo istorinę praeitį: „Gerai, kai yra paveldą suprantančių ir puoselėjančių žmonių. Tai padeda geriau pažinti Lietuvą, ypač Vilnių, kuris daug matė, kentėjo ir vis dar atrandamas iš naujo“. K. Mizgiris stengiasi pritraukti kuo daugiau lankytojų, ypač moksleivių: „Edukacinėse pamokėlėse galima pamatyti, kaip apdorojamas gintaras, papuošalų gamybą ir kartu susipažinti su Vilniaus kultūriniu sluoksniu, įvairiais archeologiniais radiniais, autentiškais tapytais lubų fragmentais“.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-03-09-15-03--15357879
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.

Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136309177281622.m4aSat, 09 Mar 2013 07:32:20 +0000LRT„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi...
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.

Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-03-02-15-03--15357881
Be to, kad pamatėme paveikslą ir susitikome su tapytoju Giedriumi Kazimierėnu Medininkų pilies menėje, taip pat buvo puiki proga paprašyti Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno ir Medininkų skyriaus vedėjo istoriko Donato Žukausko aprodyti pilį, supažindinti su ekspozicijomis, pristatyti ateities planus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/03/136249304085560.m4aSat, 02 Mar 2013 10:25:47 +0000LRTNeseniai viena iš Medininkų pilies menių pasipildė 13 kvadratinių metrų dydžio tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslu „Rūstybės diena“. Anot tapytojo, mūsų istorija tokia didinga, kad į mažus formatus ji netelpa: „Džiaugiuosi, kad prieš dešimt...
Be to, kad pamatėme paveikslą ir susitikome su tapytoju Giedriumi Kazimierėnu Medininkų pilies menėje, taip pat buvo puiki proga paprašyti Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno ir Medininkų skyriaus vedėjo istoriko Donato Žukausko aprodyti pilį, supažindinti su ekspozicijomis, pristatyti ateities planus.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-02-23-15-03--15357880http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136188008595055.m4aSat, 23 Feb 2013 12:28:14 +0000LRT„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu,...1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-02-16-15-03--15357882
Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/1361435828335.m4aSat, 16 Feb 2013 09:05:03 +0000LRT„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė. Vilniuje,...
Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-02-09-15-03--15357883
Mažoje patalpoje Vilniaus centre per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galima susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Lankytojams suteikiama galimybė ne tik pažinti, bet ir patiems dalyvauti. Šiandien Pinigų muziejus tampa traukos objektu, viliojančiu Lietuvos žmones ir užsienio svečius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/136143582730238.m4aSat, 09 Feb 2013 11:45:28 +0000LRTAnot Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus, pabuvę modernioje muziejaus aplinkoje, tikrai įgysite vertingų žinių. Mažoje patalpoje Vilniaus centre per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galima susipažinti su pasaulio...
Mažoje patalpoje Vilniaus centre per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galima susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Lankytojams suteikiama galimybė ne tik pažinti, bet ir patiems dalyvauti. Šiandien Pinigų muziejus tampa traukos objektu, viliojančiu Lietuvos žmones ir užsienio svečius.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-02-02-15-03--15357884
Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų. Aukščiausiose Dzūkų aukštumų kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Pratakūs aukštupiai jungia 43 ežerus. Tik Aukštadvario vietovei būdingas termokarstinis reiškinys ir ypač šaltiniuoti aukštupiai.

Su Aukštadvario regioninio parko administracijos kultūrologe Rita Balsevičiūte pabuvosime prie legendomis ir mitais apipintos Velnio duobės, stačiais laiptais užkopsime į Kartuvių kalną, nuo Aukštadvario piliakalnio pasigrožėsime atsiveriančiu vaizdu, menančiu Karališkojo dvaro kryžkelėje kažkada vietą radusiems totoriams ir karaimams dar Vytauto Didžiojo laikais. Taip pat pasiklausysime šaltą žiemą neužšąlančio šaltinio čiurlenimo.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/02/135997185938161.m4aSat, 02 Feb 2013 20:50:57 +0000LRT„Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai ir būsi grožių grožis krašto“, – eilėmis prabyla Aukštadvario poetas Valentinas Vytautas Navickas. Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo...
Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų. Aukščiausiose Dzūkų aukštumų kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Pratakūs aukštupiai jungia 43 ežerus. Tik Aukštadvario vietovei būdingas termokarstinis reiškinys ir ypač šaltiniuoti aukštupiai.

Su Aukštadvario regioninio parko administracijos kultūrologe Rita Balsevičiūte pabuvosime prie legendomis ir mitais apipintos Velnio duobės, stačiais laiptais užkopsime į Kartuvių kalną, nuo Aukštadvario piliakalnio pasigrožėsime atsiveriančiu vaizdu, menančiu Karališkojo dvaro kryžkelėje kažkada vietą radusiems totoriams ir karaimams dar Vytauto Didžiojo laikais. Taip pat pasiklausysime šaltą žiemą neužšąlančio šaltinio čiurlenimo.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-01-26-15-03--15357887
Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė“ pažymėtas XVII a. pradžioje Karališkasis vieškelis, vedęs į Trakų ir Birštono pilis. Neveltui lankytojų centras yra šalia svarbaus kelio. Čia dažnai užsuka žmonės pasiklausti, kur yra neišsenkantis Verknės šaltinis, garsioji Velnio duobė, Kartuvių alkvietė ar Aukštadvario piliakalnis. Su ekspozicija supažindina Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevičius ir vyriausioji rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė.

Taip pat kalbėsime apie žiemos pramogas. Trakuose, ant Galvės ežero prieš Trakų pilį, atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Pasakoja Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Į Anupriškėse įsikūrusį poilsio ir pramogų centrą „TonyResort“ kviečia vykdomoji direktorė Neringa Čiurlienė. Mažai kas žino, kad 40 ha teritorijoje, kurioje tyvuliuoja Gilušio ežeras, nuo kalvų atsiveria raminantis kraštovaizdis ir tikrai lietuviška pelkė, galima nemokamai pramogauti, tik reikia turėti savo inventorių: rogutes, slides, pačiūžas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135997186074561.m4aSat, 26 Jan 2013 03:43:16 +0000LRTNauja ekspozicija Lankytojų centre „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Aukštadvario regioninio parko saugomos teritorijos gamtos ypatumais ir kultūriniais lobiais. Trakuose atidaryta didžiausia šalyje...
Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė“ pažymėtas XVII a. pradžioje Karališkasis vieškelis, vedęs į Trakų ir Birštono pilis. Neveltui lankytojų centras yra šalia svarbaus kelio. Čia dažnai užsuka žmonės pasiklausti, kur yra neišsenkantis Verknės šaltinis, garsioji Velnio duobė, Kartuvių alkvietė ar Aukštadvario piliakalnis. Su ekspozicija supažindina Aukštadvario regioninio parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevičius ir vyriausioji rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė.

Taip pat kalbėsime apie žiemos pramogas. Trakuose, ant Galvės ežero prieš Trakų pilį, atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Pasakoja Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Į Anupriškėse įsikūrusį poilsio ir pramogų centrą „TonyResort“ kviečia vykdomoji direktorė Neringa Čiurlienė. Mažai kas žino, kad 40 ha teritorijoje, kurioje tyvuliuoja Gilušio ežeras, nuo kalvų atsiveria raminantis kraštovaizdis ir tikrai lietuviška pelkė, galima nemokamai pramogauti, tik reikia turėti savo inventorių: rogutes, slides, pačiūžas.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-01-19-15-03--15357886
Lentvario parapijos klebonas G. Petronis kviečia užsukti į bažnyčią, jei ne pasimelsti, tai bent apžiūrėti interjerą, pasigrožėti dekoru, pailsinti sielą sakralioje erdvėje, stabtelėti prie garsios Lietuvos didikų Tiškevičių giminės koplyčios, bažnyčios fundatoriaus, grafo Vladislovo Tiškevičiaus palaikų.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135936460613020.m4aSat, 19 Jan 2013 12:08:06 +0000LRTLentvario parapijos klebonas Gintaras Petronis džiaugiasi matydamas parapijos ateitį: kuriasi naujakuriai, tuokiasi jaunimas, gimsta vaikai, parapija auga. Lietuvos žmonės ir svečiai atranda XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklą – Lentvario...
Lentvario parapijos klebonas G. Petronis kviečia užsukti į bažnyčią, jei ne pasimelsti, tai bent apžiūrėti interjerą, pasigrožėti dekoru, pailsinti sielą sakralioje erdvėje, stabtelėti prie garsios Lietuvos didikų Tiškevičių giminės koplyčios, bažnyčios fundatoriaus, grafo Vladislovo Tiškevičiaus palaikų.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-01-12-15-03--15357888
Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, kad miestelis yra visų užmirštas, jaunimas su tuo nelabai sutinka. Prie apleistų Lentvario rūmų vyksta renginiai, parke lankosi žmonės, atvyksta turistų. „Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus“, – sako jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ vadovas Povilas Plūkas ir Lentvario kultūros renginių organizatorė Viktorija Šamatovičienė. Pasivaikščiokime po Lentvario rūmų parką.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/135832515154929.m4aSat, 12 Jan 2013 18:08:46 +0000LRTLentvarį atrandame iš naujo. Traukos objektu tampa bažnyčia – vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, taip pat XIX–XX a. sandūroje Lentvario dvaras bei parkas, priklausęs grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Šiandien Lentvario...
Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, kad miestelis yra visų užmirštas, jaunimas su tuo nelabai sutinka. Prie apleistų Lentvario rūmų vyksta renginiai, parke lankosi žmonės, atvyksta turistų. „Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus“, – sako jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ vadovas Povilas Plūkas ir Lentvario kultūros renginių organizatorė Viktorija Šamatovičienė. Pasivaikščiokime po Lentvario rūmų parką.]]>1381falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2013-01-05-15-03--15357889
Maskvoje įgijęs žinių, V. Aleksandravičius grįžo į Lietuvą ir Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, pradėjo dirbti vaistininku. Vėliau tėvo pėdomis pasiryžo žengti farmacijos mokslus baigęs jaunėlis Juozas. V. Aleksandravičius, palikdamas vaistinę savo sūnui, testamente pareiškė valią, kad šis dalį uždirbtų pinigų skirtų labdarai, o išmušus lemtingai valandai, vaistinę perduotų nebūtinai savo palikuonims.

Šiandien Viekšniuose išlikusi autentiška XIX a. antros pusės kaimo vaistinė veikia kaip muziejus, kuriame galima pamatyti autentišką oficinos apstatymą, įrangą, rūbus, vaistų gamyboje naudotus prietaisus, įrankius, indus, vaistinius preparatus bei žaliavą, apskaitos knygas, receptus, signatūras bei kitą vaistinės dokumentaciją.

Neatsiejama Viekšnių vaistinės muziejaus dalis yra atkurtas vaistininko vaistažolių sodas, kuriame auginama apie 200 vaistingųjų augalų. Čia rengiami įvairūs renginiai.

Su Viekšnių vaistine supažindina vadovė Danutė Končienė, ekskursijų vadovė Vilma Skiparienė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ir Klemas Inta.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2013/01/1357569442507.m4aSat, 05 Jan 2013 12:00:21 +0000LRTVienos seniausių Lietuvos vaistinių istorija siekia 150 metų. Viskas prasidėjo XIX a., kai provizoriaus Fiodoro Geldnerio įsteigta vaistinė, susidūrusi su sunkumais, buvo nupirkta vietos kunigo farmacijos amato išmokusiam sūnėnui Vincentui...
Maskvoje įgijęs žinių, V. Aleksandravičius grįžo į Lietuvą ir Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, pradėjo dirbti vaistininku. Vėliau tėvo pėdomis pasiryžo žengti farmacijos mokslus baigęs jaunėlis Juozas. V. Aleksandravičius, palikdamas vaistinę savo sūnui, testamente pareiškė valią, kad šis dalį uždirbtų pinigų skirtų labdarai, o išmušus lemtingai valandai, vaistinę perduotų nebūtinai savo palikuonims.

Šiandien Viekšniuose išlikusi autentiška XIX a. antros pusės kaimo vaistinė veikia kaip muziejus, kuriame galima pamatyti autentišką oficinos apstatymą, įrangą, rūbus, vaistų gamyboje naudotus prietaisus, įrankius, indus, vaistinius preparatus bei žaliavą, apskaitos knygas, receptus, signatūras bei kitą vaistinės dokumentaciją.

Neatsiejama Viekšnių vaistinės muziejaus dalis yra atkurtas vaistininko vaistažolių sodas, kuriame auginama apie 200 vaistingųjų augalų. Čia rengiami įvairūs renginiai.

Su Viekšnių vaistine supažindina vadovė Danutė Končienė, ekskursijų vadovė Vilma Skiparienė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ir Klemas Inta.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-12-29-15-03--15357891
Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po miestą vedžioja Klemas Inta, mintimis dalijasi seniūnas Karalius Kryžius, apie Aleksandro Griškevičiaus aviacijos muziejų pasakoja Audronė Stankuvienė, Viekšnių kultūros centre renginių koordinatorė Salomėja Krupovisuvienė rodo, kaip su miestelio gyventojais kuria šventinius floristikos darbus.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135756944256652.m4aSat, 29 Dec 2012 06:54:36 +0000LRTPasak istorikų, Viekšnių gyvenvietė buvusi jau XIII a. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras, kurį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. Dešiniajame Ventos krante, sukant į Viekšnius, iš tolo matyti 1953 m. pastatyta Šv....
Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po miestą vedžioja Klemas Inta, mintimis dalijasi seniūnas Karalius Kryžius, apie Aleksandro Griškevičiaus aviacijos muziejų pasakoja Audronė Stankuvienė, Viekšnių kultūros centre renginių koordinatorė Salomėja Krupovisuvienė rodo, kaip su miestelio gyventojais kuria šventinius floristikos darbus.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-12-22-15-03--15357890
Česlovas Pečetauskas, ketvirtos kartos kalvis, gyvena ir kuria Mažeikų rajone, Viekšnių miestelyje. Dar ant masyvaus priekalo metalą „kalbino“ jo prosenelis, senelis ir tėvas. Gal todėl šiandien metalas kalvio rankose nesipriešina. Č. Pečetausko kūrybos ištakos – liaudies menas, giluminės tautinės kalvystės tradicijos.

Autentiškoje kalvio dirbtuvėje Viekšniuose lankosi ekskursijos, vyksta edukacinės pamokėlės, šventės. Č. Pečetauskas noriai dalijasi kalvystės amato paslaptimis. Tad atverkime kalvio dirbtuvės duris ir su juo pasilabinkime.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135756944057674.m4aSat, 22 Dec 2012 01:28:40 +0000LRT„Aš nemanau, kad gražiai apdorotas metalas pjautųsi su gamta, medžiu ar akmeniu. Tačiau kiekvienas kūrinys turi atrasti savo vietą ir erdvę“, – sako meninės kalvystės kūrėjas Česlovas Pečetauskas. Česlovas Pečetauskas, ketvirtos kartos kalvis, gyvena...
Česlovas Pečetauskas, ketvirtos kartos kalvis, gyvena ir kuria Mažeikų rajone, Viekšnių miestelyje. Dar ant masyvaus priekalo metalą „kalbino“ jo prosenelis, senelis ir tėvas. Gal todėl šiandien metalas kalvio rankose nesipriešina. Č. Pečetausko kūrybos ištakos – liaudies menas, giluminės tautinės kalvystės tradicijos.

Autentiškoje kalvio dirbtuvėje Viekšniuose lankosi ekskursijos, vyksta edukacinės pamokėlės, šventės. Č. Pečetauskas noriai dalijasi kalvystės amato paslaptimis. Tad atverkime kalvio dirbtuvės duris ir su juo pasilabinkime.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-12-15-15-03--15357892
Mažeikų rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių kaime prie Virvytės ir Ventos santakos, gimusi Jadvyga Balvočiūtė nuo pat vaikystės domėjosi augalais, iš savo senelės gavo pirmąsias liaudies medicinos žinias. Šiandien žolininkė save išdidžiai vadina ūkininke, su talkininkais ekologiškai auginančia vaistažoles, gaminančia arbatas. Jos namai, daržinė, ūkinis pastatas bei klėtis visada kvepia džiovintais žolynais. Rasti žolininkę ūkyje gana sudėtinga, nes ji laukiama konferencijose, mokymuose, susitikimuose su Lietuvos žmonėmis. Pas Jadvygą Balvočiūtę lankosi ekskursijos, vyksta edukacinės pamokėlės, šventės. Mums pasisekė, mes netikėtai užklupome žolių žinovę, kuri mielai aprodė patalpas, papasakojo apie ruošiamų žolelių mišinius, paprotino, kaip ir kodėl reikia gerti žolelių arbatas, supažindino su darbuotojais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135756943964653.m4aSat, 15 Dec 2012 14:17:37 +0000LRTJadvyga Balvočiūtė, žinoma žolininkė provizorė, sako, kad gamta – pilna vaistų. Tik reikia juos mokėti atpažinti, prisirinkti ir panaudoti pagal paskirtį. Deja, retas kuris žino gerą receptą nuo ligos. Mažeikų rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių...
Mažeikų rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių kaime prie Virvytės ir Ventos santakos, gimusi Jadvyga Balvočiūtė nuo pat vaikystės domėjosi augalais, iš savo senelės gavo pirmąsias liaudies medicinos žinias. Šiandien žolininkė save išdidžiai vadina ūkininke, su talkininkais ekologiškai auginančia vaistažoles, gaminančia arbatas. Jos namai, daržinė, ūkinis pastatas bei klėtis visada kvepia džiovintais žolynais. Rasti žolininkę ūkyje gana sudėtinga, nes ji laukiama konferencijose, mokymuose, susitikimuose su Lietuvos žmonėmis. Pas Jadvygą Balvočiūtę lankosi ekskursijos, vyksta edukacinės pamokėlės, šventės. Mums pasisekė, mes netikėtai užklupome žolių žinovę, kuri mielai aprodė patalpas, papasakojo apie ruošiamų žolelių mišinius, paprotino, kaip ir kodėl reikia gerti žolelių arbatas, supažindino su darbuotojais.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-12-08-15-03--15357893
Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.

Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/13575694386283.m4aSat, 08 Dec 2012 15:18:54 +0000LRT„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru...
Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.

Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-12-01-15-03--15357894
Dar senovės graikai ir romėnai žirgams statė mauzoliejus, jų atvaizdus kalė monetose. Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam žirgui Bucefalui, jo garbei įkūrė miestą ir pavadino jo vardu. Imperatorius Kaligula savo numylėtinį žirgą padarė Romos senato nariu... O Anglijos karalius Ričardas III žadėjo už žirgą atiduoti karalystę.

Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūrusiame Arklio muziejuje veikia du žirgyno sporto klubai „Origonas“ ir „Vilartas“. Juos mielai lanko Anykščių moksleiviai, kurie ne tik treniruojasi, bet ir pramogauja. Muziejaus lankytojai taip pat kviečiami ne tik pasižiūrėti žirginio sporto entuziastų treniruočių netoliese esančiame hipodrome, bet ir pajodinėti, pasigrožėti vaizdinga apylinkių gamta. „O per tradicinę sporto ir etnografijos šventę Niūronių kaime „Bėk, bėk, žirgeli“ suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos pasigrožėti risnojančiais žirgais, pasigėrėti jų dailiais pakinktais, važiais, lineikomis, išpuoštomis namuose austomis gūniomis“, – sako Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis.

Su Anykščių TIC direktoriumi Rimantu Sereičiku lankomės „Vilarto“ žirgyne ir kalbiname jo savininkę Vilmantę Veršulienę.

Kada Anykščiai pakvimpa obuoliais? Į šį klausimą laidoje atsakys Diana Zuzevičienė.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/12/135757177491905.m4aSat, 01 Dec 2012 05:44:58 +0000LRTVyskupas ir poetas Antanas Baranauskas Anykščių apylinkėse jaunimo švenčiamas kumeliuko krikštynas taip aprašė: „Iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus kaimo mergos suruošdavo specialų patiekalą „čvilkinį“, išvirdavo „arielkos“ su medumi ir, pasikvietę...
Dar senovės graikai ir romėnai žirgams statė mauzoliejus, jų atvaizdus kalė monetose. Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam žirgui Bucefalui, jo garbei įkūrė miestą ir pavadino jo vardu. Imperatorius Kaligula savo numylėtinį žirgą padarė Romos senato nariu... O Anglijos karalius Ričardas III žadėjo už žirgą atiduoti karalystę.

Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūrusiame Arklio muziejuje veikia du žirgyno sporto klubai „Origonas“ ir „Vilartas“. Juos mielai lanko Anykščių moksleiviai, kurie ne tik treniruojasi, bet ir pramogauja. Muziejaus lankytojai taip pat kviečiami ne tik pasižiūrėti žirginio sporto entuziastų treniruočių netoliese esančiame hipodrome, bet ir pajodinėti, pasigrožėti vaizdinga apylinkių gamta. „O per tradicinę sporto ir etnografijos šventę Niūronių kaime „Bėk, bėk, žirgeli“ suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos pasigrožėti risnojančiais žirgais, pasigėrėti jų dailiais pakinktais, važiais, lineikomis, išpuoštomis namuose austomis gūniomis“, – sako Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis.

Su Anykščių TIC direktoriumi Rimantu Sereičiku lankomės „Vilarto“ žirgyne ir kalbiname jo savininkę Vilmantę Veršulienę.

Kada Anykščiai pakvimpa obuoliais? Į šį klausimą laidoje atsakys Diana Zuzevičienė.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-11-24-15-03--15357895
Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus. Jame eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, arklio gadynės transporto priemonės, kalvio įrankiai, unikalios filatelijos ir drožinių kolekcijos. Amatus demonstruoja audėja, kalvis, drožėjas, juvelyras bei muzikinių instrumentų meistras. Autentiškose etnografinėse sodybose vyksta edukacinės programos apie Kalėdų, Velykų papročius, kepama duona, liejamos žvakės. Taip pat galima pajodinėti arkliais, pasivažinėti karieta, rogėmis, pasisupti sūpuoklėmis.

Arklio muziejuje mus pasitinka muziejininkas Egidijus Musteikis, vietovę aprodo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus vadybininkė Kristina Kiaušaitė, keramikė Rita Vasiliauskienė demonstruoja lipdinius iš molio, Nijolė Kačkuvienė, Arklio muziejaus etnografinės sodybos tautinio paveldo ruginės duonos kepėja ir kitų edukacinių programų sumanytoja, pašauna į krosnį duonelę.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135757304158861.m4aSat, 24 Nov 2012 04:25:48 +0000LRTMokslas teigia, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5000 metų. Prisijaukinusios žirgą, indoeuropietiškos kilties tautos lengvai pasklido po Eurazijos platybes. Ypatinga žirgo reikšmė ir mūsų tautos istorijoje. Netoli...
Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus. Jame eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, arklio gadynės transporto priemonės, kalvio įrankiai, unikalios filatelijos ir drožinių kolekcijos. Amatus demonstruoja audėja, kalvis, drožėjas, juvelyras bei muzikinių instrumentų meistras. Autentiškose etnografinėse sodybose vyksta edukacinės programos apie Kalėdų, Velykų papročius, kepama duona, liejamos žvakės. Taip pat galima pajodinėti arkliais, pasivažinėti karieta, rogėmis, pasisupti sūpuoklėmis.

Arklio muziejuje mus pasitinka muziejininkas Egidijus Musteikis, vietovę aprodo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus vadybininkė Kristina Kiaušaitė, keramikė Rita Vasiliauskienė demonstruoja lipdinius iš molio, Nijolė Kačkuvienė, Arklio muziejaus etnografinės sodybos tautinio paveldo ruginės duonos kepėja ir kitų edukacinių programų sumanytoja, pašauna į krosnį duonelę.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-11-10-15-03--15357896
Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija garsėja 1949 m. pagamintu garvežiu „Kukuška“. Čia taip pat galima rasti siaurojo geležinkelio riedmenų, įvairių ryšio bei signalizacijos priemonių. Moksleiviai mėgsta išbandyti rankinę dreziną bei dviratį ant bėgių, suaugusieji – apsilankyti tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinete. Pasakoja A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir vadybininkė Kristina Kiaušaitė.

Vaikai linksmai skrieja vasaros rogutėmis nuo kalnelių.Tai vienintelis Lietuvoje toks atrakcionas, kuris veikia visais metų laikais bet kokiu oru.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135757304041771.m4aSat, 10 Nov 2012 12:36:11 +0000LRT„Gali tik stebėtis, kaip per pastaruosius metus keičiasi Anykščiai. Tradiciškai šis miestas traukia literatūros kultūros židiniais, muziejų gausa.Tačiau jau keletą metų juntamas poreikis kultūrinį turizmą jungti su pramogomis. Ir mes jau turime ką...
Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija garsėja 1949 m. pagamintu garvežiu „Kukuška“. Čia taip pat galima rasti siaurojo geležinkelio riedmenų, įvairių ryšio bei signalizacijos priemonių. Moksleiviai mėgsta išbandyti rankinę dreziną bei dviratį ant bėgių, suaugusieji – apsilankyti tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinete. Pasakoja A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir vadybininkė Kristina Kiaušaitė.

Vaikai linksmai skrieja vasaros rogutėmis nuo kalnelių.Tai vienintelis Lietuvoje toks atrakcionas, kuris veikia visais metų laikais bet kokiu oru.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-11-03-15-03--15357898
Niūronių kaime iš Biliūnų sodybos teišlikusi tik gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, trumpus sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo tvarto pamatų akmenys. Kažkada čia prie durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas žabalas šuo Brisius. Apsilankyti J. Biliūno muziejuje-sodyboje kviečia ekskursijų vadovė Nijolė Kirvelienė.

Anykščių sakralinio meno centro Angelų muziejus lankytojus vilioja sukaupta angelų kolekcija, kurią padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Dabar ji pasipildo vis naujais dovanotais angelais. Pasakoja direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė.

186 laipteliai ir atsidursime Anykščių Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelėje. Architekto Nikolajaus Andrejevo suprojektuota aukščiausia Lietuvos bažnyčia išsiskiria vertingais meno kūriniais ir bažnyčios bokšte įrengta 35 m apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria gražiausios Anykščių vietovės. Pasakoja R. Babelienė ir TIC direktorius Rimantas Sereičikas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/11/135757303946648.m4aSat, 03 Nov 2012 10:00:34 +0000LRT„Gal ir suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai, mirdamas, tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti...“ Niūronių kaime iš Biliūnų sodybos teišlikusi tik gryčia, menanti...
Niūronių kaime iš Biliūnų sodybos teišlikusi tik gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, trumpus sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo tvarto pamatų akmenys. Kažkada čia prie durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas žabalas šuo Brisius. Apsilankyti J. Biliūno muziejuje-sodyboje kviečia ekskursijų vadovė Nijolė Kirvelienė.

Anykščių sakralinio meno centro Angelų muziejus lankytojus vilioja sukaupta angelų kolekcija, kurią padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Dabar ji pasipildo vis naujais dovanotais angelais. Pasakoja direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė.

186 laipteliai ir atsidursime Anykščių Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelėje. Architekto Nikolajaus Andrejevo suprojektuota aukščiausia Lietuvos bažnyčia išsiskiria vertingais meno kūriniais ir bažnyčios bokšte įrengta 35 m apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria gražiausios Anykščių vietovės. Pasakoja R. Babelienė ir TIC direktorius Rimantas Sereičikas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-10-27-15-03--15357902
Su muziejaus ekskursijų vadove Rita Urboniene apsilankysime Antano Baranausko klėtelėje, Antano Vienuolio name-muziejuje, prie Vienuolio kapo prisiminsime testamente jo parašytus žodžius: „Prašau palaidoti mano kūną sodyboje, kalne iš kairės pusės nuo įėjimo sodybon iš Ukmergės gatvės. Nenorėčiau, kad ant mano kapo būtų pastatytas koks nors paminklas. Man užtektų ir tokio monumento: didelio Anykščių laukų akmens, ant kurio būtų iškaltas kryžius ir parašyti šie žodžiai: „A. Vienuolis“ ir pažymėti mano gimimo ir mirties metai. Tokia yra mano paskutinioji valia. Norėčiau, kad ji tiksliai būtų įvykdyta.“]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/13575741921925.m4aSat, 27 Oct 2012 09:10:02 +0000LRT„Anykščiuose kultūrinio turizmo pradininku laikomas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Būtent jis 1927 m. atvėrė Antano Baranausko klėtelės, pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus, duris, rūpinosi Jono Biliūno palaikų pervežimu iš Zakopanės į gimtinę,...
Su muziejaus ekskursijų vadove Rita Urboniene apsilankysime Antano Baranausko klėtelėje, Antano Vienuolio name-muziejuje, prie Vienuolio kapo prisiminsime testamente jo parašytus žodžius: „Prašau palaidoti mano kūną sodyboje, kalne iš kairės pusės nuo įėjimo sodybon iš Ukmergės gatvės. Nenorėčiau, kad ant mano kapo būtų pastatytas koks nors paminklas. Man užtektų ir tokio monumento: didelio Anykščių laukų akmens, ant kurio būtų iškaltas kryžius ir parašyti šie žodžiai: „A. Vienuolis“ ir pažymėti mano gimimo ir mirties metai. Tokia yra mano paskutinioji valia. Norėčiau, kad ji tiksliai būtų įvykdyta.“]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-10-20-15-03--15357900
Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135757543221812.m4aSat, 20 Oct 2012 05:47:19 +0000LRTKavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje?...
Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-10-13-15-03--15357903
Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausytojus apsilankyti rudeniop ir žiemą tundroje, nes visais metų laikais čia galima rasti atilsį, ramybę širdžiai.

Šalia Šilalės kaimo stūkso Šilalės kūlis, dubenėtieji akmenys. Tai senovės pagonių kulto vietos. Per pelkę prie Šilalės kaimo vedė akmenų grindinys – kūlgrinda. Sakoma, kad čia ošė ąžuolų giria, dar iki šiol guli penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Didysis kūlis. Po apylinkes vedžios ir pasakos Skuodo rajono paminklosaugininkas Henrikas Vaitkevičius.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135757543184895.m4aSat, 13 Oct 2012 00:04:44 +0000LRTSalantų kraštas nuo seno garsėja ne tik daktaro Vaclovo Intos akmenų muziejumi ir parku. Garsėja ir Šauklių riedulynu, dar kitaip vadinamu Šauklių kadagynu arba tundra. Kodėl tundra? Todėl, kad Lietuvos rūšinė augalų sudėtis mažame riedulyno...
Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausytojus apsilankyti rudeniop ir žiemą tundroje, nes visais metų laikais čia galima rasti atilsį, ramybę širdžiai.

Šalia Šilalės kaimo stūkso Šilalės kūlis, dubenėtieji akmenys. Tai senovės pagonių kulto vietos. Per pelkę prie Šilalės kaimo vedė akmenų grindinys – kūlgrinda. Sakoma, kad čia ošė ąžuolų giria, dar iki šiol guli penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Didysis kūlis. Po apylinkes vedžios ir pasakos Skuodo rajono paminklosaugininkas Henrikas Vaitkevičius.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-10-06-15-03--15357904
Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos gyventojų, tie žili, seni, apsamanoję mokai sėdi susirinkę grupėmis ir pasakoja žmonėms apie savo gyvenimą ir sunkią dalią. Tą vietovę, kur mokai sėdėjo, posėdžiavo, kalbėjosi, mokė gyvuosius, žmonės pavadino Mosėdžiu (mokų sėdėjimo vieta).

Po Mosėdžio miestelį kartu pasivaikščiosime su Vaclovo Into akmenų muziejaus ir parko direktoriumi Evaldu Razgumi, Mosėdžio seniūnu Eugenijumi Zabičiu, buvusia seniūne Valia Būdiene, Šauklių bendruomenės pirmininke Alma Beniušiene ir Šatriminių kaimo bendruomenės pirmininke Vitalija Baužiene.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/10/135757543018394.m4aFri, 05 Oct 2012 22:12:29 +0000LRTMosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi...
Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos gyventojų, tie žili, seni, apsamanoję mokai sėdi susirinkę grupėmis ir pasakoja žmonėms apie savo gyvenimą ir sunkią dalią. Tą vietovę, kur mokai sėdėjo, posėdžiavo, kalbėjosi, mokė gyvuosius, žmonės pavadino Mosėdžiu (mokų sėdėjimo vieta).

Po Mosėdžio miestelį kartu pasivaikščiosime su Vaclovo Into akmenų muziejaus ir parko direktoriumi Evaldu Razgumi, Mosėdžio seniūnu Eugenijumi Zabičiu, buvusia seniūne Valia Būdiene, Šauklių bendruomenės pirmininke Alma Beniušiene ir Šatriminių kaimo bendruomenės pirmininke Vitalija Baužiene.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-09-29-15-03--15357905
Pirmą akmenį Vaclovas Inta parsigabeno dviračiu. Jaunasis gydytojas sukinėdavosi ten, kur savo technika, versdami vos kyšančius akmenis, darbavosi melioratoriai. Per atostogas V. Intas lankydavosi garsiuose Sovietų Sąjungos botanikos soduose, pas gamtos bičiulius. Siuntiniais ir kuprinėmis gydytojas į Mosėdį gabeno viską: akmenis, augalus, gyvūnus, sėklas, smėlį, sodinukus. Taip pamažu kūrėsi akmenų parkas, o vėliau ir muziejus.

Garsas apie tokį akmenų parką ir muziejų nuvilnijo per Žemaitiją ir visą šalį. Dabar čia lankosi ne tik Lietuvos gyventojai, sulaukiama nemažai svečių iš užsienio. O mes ten buvome?

Pasivaikščiokime kartu po V. Into akmenų parką ir muziejų su direktoriumi Evaldu Razgumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135765221118108.m4aSat, 29 Sep 2012 13:39:03 +0000LRTTai unikalus muziejus ir parkas, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14 ha slėnyje. Akmenų parko slėnyje yra akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų...
Pirmą akmenį Vaclovas Inta parsigabeno dviračiu. Jaunasis gydytojas sukinėdavosi ten, kur savo technika, versdami vos kyšančius akmenis, darbavosi melioratoriai. Per atostogas V. Intas lankydavosi garsiuose Sovietų Sąjungos botanikos soduose, pas gamtos bičiulius. Siuntiniais ir kuprinėmis gydytojas į Mosėdį gabeno viską: akmenis, augalus, gyvūnus, sėklas, smėlį, sodinukus. Taip pamažu kūrėsi akmenų parkas, o vėliau ir muziejus.

Garsas apie tokį akmenų parką ir muziejų nuvilnijo per Žemaitiją ir visą šalį. Dabar čia lankosi ne tik Lietuvos gyventojai, sulaukiama nemažai svečių iš užsienio. O mes ten buvome?

Pasivaikščiokime kartu po V. Into akmenų parką ir muziejų su direktoriumi Evaldu Razgumi.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-09-22-15-05--15357906
Šiandien iš didelio Vilniaus gynybinio komplekso teliko Aušros vartai ir keli gynybinės sienos fragmentai. Dar ir šiandien, vykdomi archeologiniai kasinėjimai, tai patvirtina ir praplečia žinias apie to meto žmonių gyvenimą ir elgseną. Anot architektės Gražinos Kirdeikienės, viską atkasti ir surasti nebūtina, tiesiog kartais reikia pasitikrinti, patvirtinti kai kuriuos faktus ir palikti archeologinių radinių ateinančioms kartoms.

Su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu pasivaikščiosime palei Vilniaus gynybinės sienos fragmentus nuo bastėjos iki Aušros vartų, vienintelių išlikusių iš didelio gynybinio komplekso, nuo kurių kelias vedė į Medininkus, į rytines ir pietines Lietuvos valdas.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135765459078241.m4aSat, 22 Sep 2012 08:23:05 +0000LRTKai XVI a. pradžioje Vilniui iškilo rimtas pavojus, Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nusprendė statyti gynybinius įtvirtinimus. Kai patys miestiečiai kreipėsi į valdovą, prašydami leidimo statyti Vilniaus gynybinę sieną,...
Šiandien iš didelio Vilniaus gynybinio komplekso teliko Aušros vartai ir keli gynybinės sienos fragmentai. Dar ir šiandien, vykdomi archeologiniai kasinėjimai, tai patvirtina ir praplečia žinias apie to meto žmonių gyvenimą ir elgseną. Anot architektės Gražinos Kirdeikienės, viską atkasti ir surasti nebūtina, tiesiog kartais reikia pasitikrinti, patvirtinti kai kuriuos faktus ir palikti archeologinių radinių ateinančioms kartoms.

Su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu pasivaikščiosime palei Vilniaus gynybinės sienos fragmentus nuo bastėjos iki Aušros vartų, vienintelių išlikusių iš didelio gynybinio komplekso, nuo kurių kelias vedė į Medininkus, į rytines ir pietines Lietuvos valdas.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-09-15-15-03--15357912
Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.

Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/09/135765458940969.m4aSat, 15 Sep 2012 12:19:31 +0000LRT„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas. Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir...
Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.

Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-08-11-15-03--15357914
Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs. Napoleonas į miestą įžygiavo su ginklu, tačiau 1808 m. Užnemunėje įsigaliojęs jo paskelbtas kodeksas panaikino baudžiavą. Tai sudarė sąlygas spartesnei krašto plėtrai ir lietuvių tautiniam judėjimui. Vilkaviškio gyventojai nori išnaudoti šią galimybę ir pritraukti daugiau lankytojų į savo miestą. Apie tai laidoje mintimis dalysis Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Riklienė supažindins su lankytinomis vietomis Vilkaviškio rajone.

Pasidairysime ir po Vištyčio regioninį parką. Vaida Marcinkevičiūtė, Vištyčio regioninio parko kraštotvarkininkė, pakvies aplankyti miestelį, apžiūrėti vieną didžiausių Lietuvoje Pėduotąjį akmenį, apsišlakstyti šventuoju vandeniu iš šaltinėlio Šilelio miške.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/08/13583249737228.m4aSat, 11 Aug 2012 07:44:14 +0000LRTBūtent Vilkaviškyje 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas surengė kariuomenės paradą ir paskelbė atsišaukimą pulti Rusiją. Pasakojama, kad laimėjus karą, karvedys žadėjęs Vilkaviškį paversti mažuoju Paryžiumi. Faktas, kad Napoleonas...
Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs. Napoleonas į miestą įžygiavo su ginklu, tačiau 1808 m. Užnemunėje įsigaliojęs jo paskelbtas kodeksas panaikino baudžiavą. Tai sudarė sąlygas spartesnei krašto plėtrai ir lietuvių tautiniam judėjimui. Vilkaviškio gyventojai nori išnaudoti šią galimybę ir pritraukti daugiau lankytojų į savo miestą. Apie tai laidoje mintimis dalysis Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Riklienė supažindins su lankytinomis vietomis Vilkaviškio rajone.

Pasidairysime ir po Vištyčio regioninį parką. Vaida Marcinkevičiūtė, Vištyčio regioninio parko kraštotvarkininkė, pakvies aplankyti miestelį, apžiūrėti vieną didžiausių Lietuvoje Pėduotąjį akmenį, apsišlakstyti šventuoju vandeniu iš šaltinėlio Šilelio miške.]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-06-16-15-03--15357922
Tauragė dar tik beldžiasi į keliautojų širdis. Istorija jai nebuvo gailestinga, miestas senamiesčiu pasigirti negali. Tačiau puoselėjami parkai ir skverai, atnaujinamos gatvės ir atstatinėjami kultūros paveldo objektai, renovuojami pastatai ir pastangos prisitaikyti prie keliaujančiųjų poreikių, dažną verčia užsukti į nuošalią vietovę, ten gerai praleisti laiką ir keliauti toliau. Kviečiame po Tauragę pavaikščioti su miesto galva Pranu Petrošiumi.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/135832496050229.m4aSat, 16 Jun 2012 09:54:35 +0000LRTKelias Kaunas–Jurbarkas gerai žinomas tiems, kas domisi Lietuvos istorija, vertina kraštovaizdį ir miklina kojas vaikščiodami pažintiniais takais. Vingiuojant palei žilą Nemuną atsiveria neišpasakyto grožio vaizdai, pilys ir rūmai, piliakalniai ir...
Tauragė dar tik beldžiasi į keliautojų širdis. Istorija jai nebuvo gailestinga, miestas senamiesčiu pasigirti negali. Tačiau puoselėjami parkai ir skverai, atnaujinamos gatvės ir atstatinėjami kultūros paveldo objektai, renovuojami pastatai ir pastangos prisitaikyti prie keliaujančiųjų poreikių, dažną verčia užsukti į nuošalią vietovę, ten gerai praleisti laiką ir keliauti toliau. Kviečiame po Tauragę pavaikščioti su miesto galva Pranu Petrošiumi.]]>2401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-06-09-15-03--15357916
Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa ir įvairovė, bet jo įkūrėjas Justinas Stonys?]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/06/135832495645015.m4aSat, 09 Jun 2012 10:35:44 +0000LRTPrivačiame Smalininkų senovinės technikos muziejuje jau yra sukaupta 22 tūkstančiai eksponatų. Tai ne tik ūkį, buitį, amatus, technikos raidą atspindintys eksponatai ir kita senovinė technika, bet taip pat vertingi dokumentai, knygos ir kiti daiktai....
Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa ir įvairovė, bet jo įkūrėjas Justinas Stonys?]]>1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-05-26-15-03--15357924http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136188227275321.m4aSat, 26 May 2012 18:40:44 +0000LRTJei kas nors mūsų paklaustų, ar teko kada sutikti škudes - senąsias baltiškąsias avis - daugelis tik pečiais gūžtelėtų. Šioms iš tremties sugrįžtančioms avims ir skirsime pirmąją laidos "Atrask Lietuvą" dalį. Apie tai pasakoja Baltijos labdaros fono...2401falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-05-12-15-03--15357921http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/05/136188227318583.m4aSat, 12 May 2012 05:30:50 +0000LRTVieniems patinka žeme keliauti, kitiems - vandenimis plaukti, o yra tokių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be skrydžio. Tad šiandien trauksime į Dariaus ir Girėno aerodromą - didžiausią Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatą. Tai vienas seniausių...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-04-18-15-03--15357918http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/13618810063599.m4aWed, 18 Apr 2012 19:53:20 +0000LRTŠiandien aplankysime vieną seniausią Vilniaus priemiesčių - Užupį, kurio bendruomenė neseniai atšventė Užupio Respublikos 15-os metų jubiliejų. Norint patektį į šventę, reikėjo pareiti muitinę, dalyvauti akcijose, renginiuose, eitynėse, bendrauti su...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2012-04-07-15-03--15357919http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2012/04/136188100717994.m4aSat, 07 Apr 2012 06:19:30 +0000LRTŠiandien atrasime Panevėžio kraštotyros muziejų, kurio ištakos siekia XX a. pradžią. Jau tuomet privačiuose rinkiniuose esančios kolekcijos buvo jungiamos į vieningą ekspoziciją. Iš pradžių Panevėžio muziejų išlaikė visuomenė. Tai buvo pirmosios...1501falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-11-05-15-05--16776154Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/11/1013205682.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTPrieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir...Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-15-15-05--16776109Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140414.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna. Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario...Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-08-15-05--16776081Šakočių kepėja ir įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi tautinio paveldo produkto sertifikatu. Šiandien Juodupėje galima dalyvauti edukacinėje programoje ir susipažinti su grybukų ir tradicinių šakočiu kepimu.
Rokiškio r., Kamajų seniūnijos, Kuosių k. ūkininkė ir tautodailininkė Birutė Kairienė stebina savo veikla ir edukacija. Jos ūkis atviras moksleiviams ir visiems, norintiems pažinti ūkininko gyvenimą.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013140303.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTRokiškio r., Juodupės seniūnijoje, Ilzenbergo kaime ant kalnelio šalia Ilgio ežero stovi 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras. Per ilgus šimtmečius keitėsi savininkai, kol galiausiai jis pateko į matematiko,...Šakočių kepėja ir įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi tautinio paveldo produkto sertifikatu. Šiandien Juodupėje galima dalyvauti edukacinėje programoje ir susipažinti su grybukų ir tradicinių šakočiu kepimu.
Rokiškio r., Kamajų seniūnijos, Kuosių k. ūkininkė ir tautodailininkė Birutė Kairienė stebina savo veikla ir edukacija. Jos ūkis atviras moksleiviams ir visiems, norintiems pažinti ūkininko gyvenimą.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-22-15-05--16776065Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.
Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013172783.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTŽemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte. Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą,...Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.
Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-29-15-05--16776063Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki Inkūnų. Aplankysime Bijeikių piliakalnį, Pavario akmenį, Storių kalvas.
Apie visas šias įspūdingas vietas pasakos Lietuvos geologijos tarnybos specialistai – direktorius Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Asta Jusienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė, doktorantas Simonas Saarmann ir VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza.]]>http://lrt-podcasts.lrt.lt/radio/2016/10/1013173401.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTGeologai yra tie žmonės, kurie į Lietuvą žvelgia pro ledynmečius ir skverbiasi dar giliau. Pažinimui ribų nėra. Atrodo, jog tai paprasti smėlynai ar akmenys, tačiau juose glūdi neišsemiami istorijos klodai. Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų –...Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki Inkūnų. Aplankysime Bijeikių piliakalnį, Pavario akmenį, Storių kalvas.
Apie visas šias įspūdingas vietas pasakos Lietuvos geologijos tarnybos specialistai – direktorius Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Asta Jusienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė, doktorantas Simonas Saarmann ir VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza.]]>3000falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-15-15-05--15357933Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140414.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRT„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna. Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario...Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-11-05-15-05--15357932Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/11/1013205682.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTPrieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir...Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-29-15-05--15357930Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki Inkūnų. Aplankysime Bijeikių piliakalnį, Pavario akmenį, Storių kalvas.
Apie visas šias įspūdingas vietas pasakos Lietuvos geologijos tarnybos specialistai – direktorius Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Asta Jusienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė, doktorantas Simonas Saarmann ir VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013173401.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTGeologai yra tie žmonės, kurie į Lietuvą žvelgia pro ledynmečius ir skverbiasi dar giliau. Pažinimui ribų nėra. Atrodo, jog tai paprasti smėlynai ar akmenys, tačiau juose glūdi neišsemiami istorijos klodai. Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų –...Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki Inkūnų. Aplankysime Bijeikių piliakalnį, Pavario akmenį, Storių kalvas.
Apie visas šias įspūdingas vietas pasakos Lietuvos geologijos tarnybos specialistai – direktorius Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Asta Jusienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė, doktorantas Simonas Saarmann ir VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza.]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-22-15-05--15357928Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.
Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013172783.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTŽemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte. Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą,...Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.
Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).]]>3001falsefullhttps://www.spreaker.com/episode/atrask-lietuva-2016-10-08-15-05--15357927Šakočių kepėja ir įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi tautinio paveldo produkto sertifikatu. Šiandien Juodupėje galima dalyvauti edukacinėje programoje ir susipažinti su grybukų ir tradicinių šakočiu kepimu.
Rokiškio r., Kamajų seniūnijos, Kuosių k. ūkininkė ir tautodailininkė Birutė Kairienė stebina savo veikla ir edukacija. Jos ūkis atviras moksleiviams ir visiems, norintiems pažinti ūkininko gyvenimą.]]>http://lrt-podcasts.data.lt/radio/2016/10/1013140303.m4aTue, 04 Dec 2001 22:36:00 +0000LRTRokiškio r., Juodupės seniūnijoje, Ilzenbergo kaime ant kalnelio šalia Ilgio ežero stovi 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras. Per ilgus šimtmečius keitėsi savininkai, kol galiausiai jis pateko į matematiko,...Šakočių kepėja ir įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi tautinio paveldo produkto sertifikatu. Šiandien Juodupėje galima dalyvauti edukacinėje programoje ir susipažinti su grybukų ir tradicinių šakočiu kepimu.
Rokiškio r., Kamajų seniūnijos, Kuosių k. ūkininkė ir tautodailininkė Birutė Kairienė stebina savo veikla ir edukacija. Jos ūkis atviras moksleiviams ir visiems, norintiems pažinti ūkininko gyvenimą.]]>3001falsefull